lina nesovienė druskininkŲ moksleiviŲ fizinis ...dažnis ir bendras fizinis aktyvumas) ir...

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Profilaktinės medicinos katedra

Lina Nesovienė

DRUSKININKŲ MOKSLEIVIŲ FIZINIS AKTYVUMAS IR SVEIKATA

BEI JŲ ĮVERTINIMŲ TARPREGIONINIS PALYGINIMAS

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikata: Vaikų ir jaunimo sveikata)

Mokslinis vadovas

prof. habil. dr. Apolinaras Zaborskis

2014-05-09

Kaunas, 2014

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (Vaikų ir jaunimo sveikata)

DRUSKININKŲ MOKSLEIVIŲ FIZINIS AKTYVUMAS IR SVEIKATA BEI JŲ

ĮVERTINIMŲ TARPREGIONINIS PALYGINIMAS

Lina Nesovienė

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Apolinaras Zaborskis.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės

medicinos katedra. Kaunas; 2014. 59 p.

Darbo tikslas. Išanalizuoti Druskininkų mokyklų moksleivių fizinį aktyvumą ir subjektyvų

sveikatos įvertinimą bei palyginti nustatytus rodiklius tarp kitų Lietuvos vietovių moksleivių.

Tyrimo metodika. Tyrimo populiacija – 5, 7, 9-11 klasių moksleiviai. Tyrimas vykdytas

2012 m. penkiose Druskininkų savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigose. Moksleivių

apklausai naudotos anoniminės anketos, sudarytos vadovaujantis tarptautiniu HBSC (angl.

Health Behavior in School-aged Children) tyrimo protokolu. Apklausoje dalyvavo 630

mokinių: 310 (49,2 proc.) berniukų ir 320 (50,8 proc.) mergaičių (atsako dažnis 64,7 proc.).

Darbe buvo analizuojami du pagrindiniai kintamieji: fizinis aktyvumas (fizinio aktyvumo

dažnis ir bendras fizinis aktyvumas) ir sveikata (subjektyvus sveikatos vertinimas ir

nusiskundimų sveikata dažnis). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinį

duomenų apdorojimo paketą „SPSS for Windows 17.0“.

Rezultatai. Druskininkų savivaldybės mokyklose aktyviai sportavo 55,2 proc. (95 proc. PI

49,6-60,6) berniukų ir 29,5 proc. (95 proc. PI 24,7-34,7) mergaičių (p<0,05). Prasta sveikata

Druskininkuose skundėsi 10,6 proc. (95 proc. PI 7,7-14,5) visų ištirtų berniukų ir 18,4 proc.

(95 proc. PI 14,6-23,0) mergaičių (p<0,01). Aktyviai sportuojantys Druskininkų moksleiviai

reikšmingai dažniau teigė esą geros sveikatos lyginant su rečiau sportuojančiais

bendraamžiais (GS=1,99; 95 proc. PI 1,22-3,23) (p<0,01), tačiau moksleivių bendro fizinio

aktyvumo ryšiai su sveikatos būkle buvo reikšmingi tik jaunesniojo mokyklinio amžiaus

tiriamųjų grupėje.

Išvada. Druskininkų moksleiviai, lyginant su kitų Lietuvos vietovių moksleiviais, pasižymėjo

didesniu fiziniu aktyvumu, geriau vertino savo sveikatą ir rečiau skundėsi įvairiais

psichosomatimiais negalavimais. Geresnis Druskininkų regiono jaunų žmonių sveikatos

įsivertinimas gali būti siejamas su aktyvia veikla natūralioje aplinkoje.

Raktažodžiai. Moksleiviai, fizinis aktyvumas, sveikata, fizinė aplinka.

3

SUMMARY

Public Health (Children and Youth Health)

PHYSICAL ACTIVITY AND SELF-RATED HEALTH AMONG STUDENTS IN

DRUSKININKAI AND INTER-REGIONAL COMPARISON OF THEIR EVALUATIONS

Lina Nesovienė

Academic supervisor Prof. Habil. Dr. Apolinaras Zaborskis.

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive

Medicine. Kaunas; 2014. 59 p.

The aim of the study is to analyze the physical activity (PA) and self-rated health among

secondary school students in Druskininkai and to compare the established indicators among

students of the other regions of Lithuania.

Methods. The population of the study included students of the grades 5th, 7th, 9th-11th. The

survey was carried out in five secondary schools in Druskininkai in 2012. The anonymous

questionnaires for students were created according to the international HBSC survey protocol.

There were 630 students who took part in the survey: 310 (49.2%) boys and 320 (50.8%) girls

(response rate of 64.7%). There were two key variables analyzed in the present paper: PA

(frequency of PA and general PA) and health (general self-rated health and frequency of

subjective health complaints). Statistical analysis was performed using the statistical data

processing package SPSS for Windows 17.0.

Results. Overall, 55.2% (95% CI 49.6-60.6) of boys and 29.5% (95% CI 24.7-34.7) of girls

complied with the guideline of 60 minutes of moderate-to-vigorous PA daily (p<0,05) in

Druskininkai region. Significantly less boys (10.6%; 95% CI 7.7-14.5) than girls (18.4%;

95% CI 14.6-23.0) rated their overall health as “not good” (p<0.01). Students undertaking

moderate-to-vigorous PA reported good self-rated health significantly more often than their

less active coevals (OR=1.99; 95% CI 1.22-3.23) (p<0.01). Correlations between general PA

and health status were significant in the younger school-age population only.

Conclusion. Students in Druskininkai had higher level of physical activity and reported a

better self-rated health as well as less psychosomatic health complaints compared to the

students of other regions in Lithuania. A better self-assessment of youth health in

Druskininkai region might be associated with more activity in the natural environment.

Keywords. Students, physical activity, health, physical environment.

4

TURINYS

ĮVADAS ..................................................................................................................................... 5

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ....................................................................................... 6

1. LITERATŪROS APŽVALGA .............................................................................................. 7

1.1 Vaikų fizinio aktyvumo ir sveikatos samprata ir matavimai ............................................ 7

1.2 Fizinio aktyvumo ir sveikatos sąsajos mokykliniame amžiuje ...................................... 10

1.3 Vaikų fizinio aktyvumo ir sveikatos vertinimai Lietuvoje ir Europoje ......................... 11

1.4 Ekologinių ir rekreacinių veiksnių reikšmė stiprinant moksleivių sveikatą .................. 14

1.5 Druskininkų regiono ekologinė charakteristika ............................................................. 16

2. TYRIMO METODIKA ........................................................................................................ 19

2.1 Tyrimo dalyvių atranka ir duomenų rinkimas ................................................................ 19

2.2 Tiriamųjų charakteristika ............................................................................................... 20

2.3 Tyrimo instrumentas ir kintamieji .................................................................................. 22

2.4 Statistinė duomenų analizė ............................................................................................. 23

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS .................................................................. 25

3.1 Druskininkų moksleivių fizinio aktyvumo įvertinimas .................................................. 25

3.2 Druskininkų moksleivių sveikatos įvertinimas .............................................................. 27

3.3 Druskininkų ir Lietuvos moksleivių fizinio aktyvumo ir sveikatos sąsajos ................... 36

3.4 Regioninis Lietuvos moksleivių fizinio aktyvumo ir sveikatos palyginimas ................ 41

IŠVADOS ................................................................................................................................. 46

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ....................................................................................... 47

LITERATŪRA ......................................................................................................................... 48

PRIEDAI .................................................................................................................................. 59

5

ĮVADAS

Fizinis aktyvumas yra reikšmingas gerą sveikatos būklę lemiantis veiksnys.

Reguliarus fizinis krūvis mažina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis ir užtikrina

sveikesnį, saugesnį bei prasmingesnį gyvenimą (1). Labai svarbu aktyvią gyvenseną skatinti

nuo pat vaikystės, nes fizinis aktyvumas vaikystės ir paauglystės laikotarpiu didina galimybę

išlikti fiziškai aktyviu vyresniame amžiuje, mažina lėtinių neinfekcinių ligų susirgimo riziką

ateityje. Geresnė vaikų savijauta paauglystėje sumažina rizikingos elgsenos tikimybę, lemia

geresnę psichikos sveikatą suaugus (2). Reikalinga nuolat stebėti ir vertinti jaunų žmonių

gyvenseną ir sveikatą, laiku pastebėti atsiradusius pokyčius ir į juos atsižvelgti planuojant

sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos bei sveikos gyvensenos skatinimo programas.

Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad visame pasaulyje dauguma vaikų ir

suaugusiųjų yra nepakankamai fiziškai aktyvūs, o fizinio aktyvumo lygis nuolat mažėja visose

amžiaus grupėse (3). Lietuva nėra išimtis, šalies moksleivių fizinio aktyvumo kitimas

pastaruoju dešimtmečiu taip pat turi mažėjimo tendenciją (4). Ši vaikų karta yra ne tik mažiau

fiziškai aktyvi, bet ir esti prastesnės sveikatos lyginant su ankstesniosioms kartomis.

Paauglystės laikotarpiu besiskundžiančių asmenų skaičius didėja su amžiumi, mergaitės yra

linkusios prasčiau vertinti savo sveikatą nei berniukai (5).

Ekologiniai sveikos gyvensenos modeliai padeda suprasti, kaip žmonės sąveikauja su

savo aplinka, todėl analizuojant priežastis, lemiančias jaunų žmonių fizinio aktyvumo stoką,

ieškant efektyvių būdų skatinti aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą, kyla poreikis įvertinti

regioninius fizinio aktyvumo bei sveikatos netolygumus. Dėmesys nukrypo į vieną gražiausių

ir švariausių Lietuvos regionų – Druskininkus. Šis kurorto statusą turintis miestas pasižymi

sveikatai palankiu mikroklimatu, gamtiniais gydomaisiais veiksniais, kurių savybės ištirtos

moksliškai ir pripažintos gydomosiomis: mineraliniais vandenimis, gydomosiomis durpėmis,

rekreaciniais želdiniais, vandens telkiniais (6). Pastaruoju metu daug dėmesio ir lėšų skiriama

gyvenamosios aplinkos tvarkymui bei rekreacinės infrastruktūros miškuose kūrimui. Aplinkos

estetika ir saugumas yra svarbūs veiksniai, įtakojantys suaugusiųjų nerimą dėl vaikų saugumo

bei apribojimus žaisti lauke (7, 8).

Planuojant ir vykdant šį tyrimą buvo tikėtasi sulaukti rezultatų, liudijančių apie didesnį

fizinį aktyvumą ir geresnę Druskininkų regiono moksleivių sveikatą, keliama hipotezė, jog

natūrali gamtinė aplinka gali teigiamai įtakoti jaunų žmonių pasirinkimą laisvalaikį leisti

aktyviai bei gerą savijautą.

6

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas – išanalizuoti Druskininkų mokyklų moksleivių fizinį aktyvumą ir subjektyvų

sveikatos vertinimą bei palyginti nustatytus rodiklius tarp kitų Lietuvos vietovių moksleivių.

Uždaviniai:

1. Įvertinti Druskininkų moksleivių fizinį aktyvumą ir sveikatą.

2. Išanalizuoti sąsajas tarp Druskininkų moksleivių fizinio aktyvumo ir jų sveikatos

vertinimo.

3. Palyginti Druskininkų ir kitų Lietuvos vietovių moksleivių fizinio aktyvumo ir

subjektyvaus sveikatos įvertinimo rodiklius.

7

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Vaikų fizinio aktyvumo ir sveikatos samprata ir matavimai

Fizinio aktyvumo samprata buvo pagrįsta ir suformuluota antroje XX amžiaus pusėje.

Daugelis šiuolaikinių tyrėjų, apibrėždami fizinio aktyvumo sąvokas, remiasi Kasperseno ir kt.

pateiktais, aiškiai suformuluotais terminais (9).

Fizinis aktyvumas (angl. physical activity) apibrėžiamas kaip griaučių raumenų sukelti

judesiai, kuriuos atliekant energijos suvartojama daugiau nei ramybės būsenoje (9). Tai

bendrą fizinį aktyvumą apibūdinantis terminas, kuris apima beveik visą su energijos

išeikvojimu susijusią asmens veiklą: laisvalaikį, profesinę, namų ruošos, mobilumo ir,

žinoma, sportinę veiklą. Mokslinėje literatūroje fizinis aktyvumas apibrėžiamas pagrindiniais

komponentais: krūvio intensyvumu, trukme, dažnumu, veiklos pobūdžiu ir tęstinumu (10).

Fizinis pajėgumas (angl. physical fitness) suprantamas kaip asmens gebėjimas kuo

veiksmingiau atlikti tam tikrą fizinį darbą. Kaspersenas ir kt. jį apibrėžia kaip žmogaus fizinio

aktyvumo nulemtų požymių visumą (9). Howley ir Franks pasiūlė alternatyvią fizinio

pajėgumo sąvoką, papildančią apibrėžimą: fizinis pajėgumas – tai būsena, teikianti energijos

fiziniam aktyvumui, užtikrinanti gerą savijautą bei mažinanti sveikatos sutrikimų riziką (11).

Fizinį pajėgumą apibūdina širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumas, kūno kompozicija ir

lankstumas, raumenų jėga ir ištvermė (12).

Sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas (angl. health-enhancing physical activity)

suprantamas kaip bet kokia fizinės veiklos forma, kuri duoda naudos sveikatai ir lavina

funkcinius gebėjimus be pastebimos žalos ar pavojaus sveikatai (13). Tai gali būti visos vaikų

kasdienės fizinės veiklos rūšys. Kad fizinis aktyvumas būtų priskiriamas prie naudingo

sveikatai, visų pirma jis turėtų būti santykinai vidutinio arba didelio intensyvumo (10).

Nepakankamo fizinio aktyvumo epidemiologiniuose tyrimuose naudojami terminai

„fizinė neveikla“ (angl. physical inactivity), „fizinis pasyvumas“ (angl. physical passivity),

„sėdimoji veikla“ (angl. sedentary behavior) siejami su fizinio aktyvumo stoka ir ligų rizika.

Šiuolaikinė sveikatos samprata remiasi Pasaulinės Sveikatos Organizacijos 1948

metais pateikta holistine sveikatos definicija. Sveikata (angl. health) apibrėžiama kaip

visapusė žmogaus fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas

(14). Sveikata suvokiama kaip kasdienio gyvenimo dalis, gyvenimo kokybės rodiklis (15).

Asmens sveikatos būseną apibūdina ne tik fizinės sveikatos rodikliai, bet ir socialiniai,

emociniai veiksniai, taip pat subjektyvus individo požiūris į savo sveikatą (16).

8

Fizinę sveikatą (angl. physical health) lemia geras žmogaus kūno ir visų organizmo

sistemų funkcionavimas (16).

Psichikos sveikata (angl. mental health) apibrėžiama kaip emocinis ir dvasinis

atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą ir liūdesį Tai gėrio

jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte (17). Emociškai ir

psichiškai sveikas vaikas yra ramus, patenkintas, pasitiki savimi ir kitais žmonėmis, noriai

bendrauja su vaikais, nejaučia baimės, pykčio ir kitokių išgyvenimų (18).

Subjektyviai vertinama sveikata (angl. self-rated health) matuojama asmens

funkcionalumu bei gerove jo paties vertinimu. Tai bendras savo sveikatos įvertinimas,

apimantis fizinį ir psichinį aspektus (19).

Įvairių šalių mokslininkai pateikia daug būdų, kuriais galima kontroliuoti ir vertinti

vaikų bei paauglių fizinės veiklos intensyvumą, apibūdinamą absoliučiais arba santykiniais

dydžiais. Fizinis aktyvumas matuojamas objektyviais ir subjektyviais vertinimo metodais (20-

24).

Akcelerometrija yra vienas tiksliausių objektyvių fizinio aktyvumo vertinimo metodų,

pateikiantis tikslius asmens ilgalaikės fizinės veiklos rodiklius. Šiuolaikiniai akcelometrai gali

sukaupti didelį duomenų kiekį, todėl įmanoma gauti išsamią informaciją apie vaikų ilgalaikės

fizinės veiklos pobūdį (25, 26). Akcelerometrai naudingi, nustatant kitų fizinio aktyvumo

įvertinimo metodų (dažniausia klausimynų) patikimumą (27-29).

Pedometrija yra dar vienas populiarus vaikų fizinio aktyvumo vertinimo metodas.

Žingsniamačiais matuojamas žingsnių skaičius, pateikiamas visos fizinės veiklos arba judesių

skaičius per numatytą laiko tarpą. Tyrėjai pripažįsta, jog tiek žingsniamačiai, tiek

akcelometrai pateikia tikslius laboratorinių tyrimų duomenis, tačiau jais matuojant ir vertinant

vaikų laisvo laiko aktyvumą, rezultatai gali būti mažiau patikimi (24, 30). Yra nemaža

tikimybė, kad žingsniamačio naudojimas vaikams, ypatingai paaugliams, gali sukelti

neigiamą reakciją, norą sąmoningai įtakoti fiksuojamus rezultatus (31, 32). Nepaisant to,

žingsniamatis yra ir puiki elgesio pokyčių motyvacinė priemonė, suteikianti galimybę patiems

reguliuoti fizinio aktyvumo lygius (33).

Dvigubai žymėto vandens metodas ir netiesioginė kalorimetrija yra biocheminės

procedūros, tiksliai apibūdinančios medžiagų apykaitos spartą, skirtos įvertinti energijos

išlaidas fizinio aktyvumo metu. Šie metodai per brangūs taikyti dideliuose

epidemiologiniuose tyrimuose, tačiau naudingi, kai reikia patvirtinti kitus tyrimo metodus

(34).

9

Tiesioginis stebėjimas yra vaikų fizinio aktyvumo vertinimui pritaikytas metodas,

analizuojantis fizinės veiklos elgsenos aspektus. Pateikiama kiekybinė ir kokybinė

informacija apie fizinio aktyvumo intensyvumą, dažnumą ir laiką, energijos sunaudojimą.

Šiuolaikinės technologijos pateikia naujų tiesioginio stebėjimo galimybių (35).

Vaikų fizinis pajėgumas matuojamas įvairiais testais (jėgos, ištvermės ir kt.). Lietuvos

moksleivių fiziniam pajėgumui vertinti naudojami EUROFIT testai.

Subjektyvus asmenų apklausos metodas (įvairūs klausimynai, anketos, protokolai,

dienynai) nereikalauja didelių dalyvių pastangų ir gebėjimų, todėl yra dažniausiai taikomas

jaunesnio amžiaus asmenų fizinio aktyvumo vertinimui. Nepaisant aiškiai apibrėžtų trūkumų

(klaidingai suvoktų klausimų, įvykių užmiršimo, sąmoningai pateiktos klaidingos

informacijos), šis metodas plačiai naudojamas. Vaikų ir paauglių fiziniam aktyvumui tirti

naudojama nemažai supaprastintų standartizuotų klausimynų.

Šiuolaikiniai tyrėjai, vertindami vaikų fizinį aktyvumą, dažnai pasitelkia kelias

matavimo priemones, lygina jų rezultatus.

Jaunų žmonių sveikata, kaip ir fizinis aktyvumas, matuojama objektyviais ir

subjektyviais vertinimo metodais.

Objektyvi moksleivių sveikatos būklė nustatoma profilaktinių patikrinimų metu (36).

Ankstyva ligų ar susirgimų diagnostika yra vienas didžiausių privalomo profilaktinio

sveikatos patikrinimo privalumų, nes organinė patologija dažniausiai pasireiškia augimo

sutrikimais, ypač paauglių brandos laikotarpiu. Vaikų fizinė būklė vertinama procentiliniu

metodu, dažniausiai įvertinami šie matmenys: ūgis ir svoris. Pagal jų augimo darną ir greitį

sprendžiama apie viso organizmo sveikatos būklę. 7-15 metų amžiaus laikotarpiu

rekomenduojama atkreipti ypatingą dėmesį į lytinį brendimą, arterinį kraujo spaudimą, dantų

sąkandį (37). Profilaktinių patikrinimų tyrimai yra neinvaziniai, paprasti ir nebrangūs, jų

duomenys gali būti naudojami stebėsenai ir analizei.

Siekiant visapusiškai įvertinti asmens sveikatos būklę, dažnai vien objektyvių

biomedicininių metodų nepakanka. Daugelyje tyrimų kaip svarbus sveikatos rodiklis yra

naudomas subjektyus sveikatos vertinimas (38). Subjektyvus paauglių sveikatos vertinimas

yra tikslesnis, platesnis ir tinkamesnis nei tradicinis sergamumo ir mirtingumo vertinimas (39)

(40). Šis sveikatos vertinimo tyrimas nereikalauja daug investicijų, sveikatą įvertinančius

klausimus galima pridėti prie įvairių epidemiologinių apklausų (19). Atlikti tyrimai rodo,

subjektyvus sveikatos vertinimas padeda prognozuoti objektyvią sveikatą užaugus.

Subjektyviam sveikatos įvertinimui naudojami standartizuoti klausimynai, anketos. Korkeila

10

rekomenduoja aštuonis klausimynus: Lancashiro gyvenimo kokybės profilis (angl.

Lancashire QOL Profile), PSO gyvenimo kokybės klausimynas (angl. WHOQOL), Gyvenimo

kokybės indeksas – psichikos sveikata (angl. QOL Index – Mental Health) ir kitus (41).

Subjektyvus sveikatos vertinimas nepakeičia objektyvių sveikatos tyrimo metodų,

tačiau juos papildo.

1.2 Fizinio aktyvumo ir sveikatos sąsajos mokykliniame amžiuje

Pakankamas fizinis aktyvumas vaikystėje ir jaunystėje padeda sukurti pagrindus

sveikam ir produktyviam gyvenimui ateityje. Moksliniai tyrimai pateikia neginčijamų

įrodymų, jog aktyvi fizinė veikla skatina vaiko augimo raidą, teigiamai veikia vaikų ir

paauglių fizinę bei psichinę sveikatą, mažina lėtinių neinfekcinių susirgimų rizikos veiksnius,

yra viena pagrindinių vaikų antsvorio profilaktikos priemonių (42, 43). Kai kurie

eksperimentinių tyrimų rezultatai rodo, kad net mažo intensyvumo fizinė veikla gali turėti

naudos vaikų ir jaunimo sveikatai ir sumažinti nutukimo, aukšto kraujo spaudimo riziką (44).

Reguliari fizinė veikla skatina kaulų ir raumenų augimą, lavina judesių koordinaciją ir

pusiausvyrą, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, teigiamai veikia kvėpavimo sistemą,

virškinimo sistemos darbą (45-49). Nors mokslinių tyrimų, ieškančių ryšio tarp vaikų fizinio

aktyvumo bei širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumo, duomenys nėra vieningi, tačiau

Andersen ir kt. atlikę sisteminę apžvalgą, pastebėjo, jog vaikų tarpe fizinis aktyvumas buvo

susijęs su žemesniu kraujo spaudimu ir geresne lipidograma (50). Reguliarūs aerobiniai

pratimai gali žymiai sumažinti kraujo spaudimą ir atstatyti kraujagyslinius pakitimus

nutukusiems ir hipertenziją turintiems vaikams (51). Mažiau fiziškai aktyviems vaikams

didėja metabolinio sindromo išsivystymo rizika (52). Tyrimais, analizuojančiais fizinio

aktyvumo ir antsvorio paplitimo ryšius, nustatyta, jog antsvorį turintys vaikai yra mažiau

fiziškai aktyvūs už normalaus kūno svorio bendraamžius (53). Aktyvi veikla lauke yra

neginčijamas apsaugos faktorius, siekiant išvengti trumparegystės vaikystėje (54). Vaikui

judant skatinamas judėjimo analizatorių ir pagrindinių fizinių ypatybių (jėgos, greitumo,

ištvermės, judesių pusiausvyros, koordinacijos) formavimasis, didinamas galvos smegenų

žievės tonusas, sukeliamos teigiamos emocijos. Vidutinio ir didelio fizinio aktyvumo vaikai

yra fiziškai pajėgesni (55). Fiziniais pratimais gydomi atskirų organų bei funkcinių sistemų

sutrikimai, įgimti ir įgyti fizinės raidos defektai (56). Yra studijų, patvirtinančių tiesioginį ryšį

tarp vaikų ir paauglių nugaros skausmų ir laiko, praleisto prie televizoriaus ar kompiuterio

(57). Lengvo ar vidutinio intensyvumo fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas ar važiavimas

11

dviračiu, sumažina ankstyvą mirties riziką nuo įvairių lėtinių neinfekcinių susirgimų (1, 58-

60).

Nors mokslinių tyrimų, analizuojančių fizinio aktyvumo ir subjektyvių sveikatos

rodiklių sąsajas, nėra daug, tačiau mokslininkai neabejoja teigiamu fizinio aktyvumo poveikiu

vaikų psichinei ir socialinei sveikatai (61, 62). Judėjimas ramina nervų sistemą, padeda įveikti

nerimą, įtampą, stresą. Reguliari fizinė veikla gerina psichinę savijautą, didina pasitikėjimą

savimi, palankiai veikia neigiamas vaikų ir paauglių emocines būsenas. Aktyvi fizinė veikla

padeda išsikrauti, pajusti emocinį pasitenkinimą, susirasti naujų draugų (63). Sportuojančių

paauglių bendrasis savęs vertinimas kur kas aukštesnis nei nesportuojančių (64, 65). Vidutinio

ir didelio aktyvumo fizinė veikla mažina paauglių depresijos, nerimo simptomus, didina

pasitenkinimą savo kūno išvaizda (66). Tyrimai įrodo teigiamą kasdienio fizinio aktyvumo

poveikį mokymosi rezultatams, atminties procesų pagerėjimui, gebėjimui spręsti

psichologines problemas (67, 68). Didesnio fizinio pajėgumo ar gaunantys vidutinio/aukšto

intensyvumo fizinį krūvį vaikai yra labiau išlavinę pažintines funkcijas, jiems geriau sekasi

moksle (67, 69).

Labai svarbu aktyvią gyvenseną skatinti nuo pat vaikystės, nes vaikams augant ir

bręstant pastebima jų fizinio aktyvumo mažėjimo tendencija, didinanti lėtinių neinfekcinių

ligų susirgimo riziką ateityje (70-72). Fizinis aktyvumas jauname amžiuje sumažina

depresijos plitimą ateityje (73, 74). Paauglystės laikotarpiu buvusios fiziškai aktyvesnės

moterys vyresniame amžiuje rečiau skundžiasi pažintinės funkcijos sutrikimais (75).

Nepakankamas fizinis aktyvumas vaikystėje siejamas su fizinės veiklos stoka vyresniame

amžiuje (76).

Kad fizinė veikla būtų naudinga vaiko sveikatai, yra būtina specifinė fizinio aktyvumo

dozė (10). Fizinis aktyvumas turėtų būti ne mažesnis kaip vidutinio intensyvumo ir jo lygis

turi būti didinamas palaipsniui (44, 77). Pasaulio sveikatos organizacija pateikia tokias

sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo rekomendacijas vaikams ir paaugliams: visi

moksleiviai turi dalyvauti vidutinio intensyvumo fizinėje veikloje ne mažiau 60 minučių

kasdien. Tačiau koks fizinio aktyvumo dydis sukelia vaikams teigiamą sveikatos pokytį, vis

dar diskutuojama.

1.3 Vaikų fizinio aktyvumo ir sveikatos vertinimai Lietuvoje ir Europoje

Lietuvoje vaikų ir paauglių fizinis aktyvumas ir sveikata yra tyrinėjami nuolatos.

Pastarųjų dešimtmečių atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad mokyklinio amžiaus vaikai turi

12

nusiskundimų sveikata, yra nepakankamai fiziškai aktyvūs ir tokių moksleivių dalis turi

tendenciją didėti (4, 78).

Objektyviai išmatuoti vaikų fizinį aktyvumą ganėtinai sunku, tam reikėtų vertinti

fiziologinius parametrus. Moksleivių fizinis aktyvumas dažniausiai tiriamas kaip sudėtinė

gyvensenos dalis atliekant biomedicininius ir sociologinius tyrimus: PSO koordinuojamas

tarptautinis HBSC tyrimas „Moksleivių sveikata ir gyvensena“, „Lietuvos didžiųjų miestų

vidurinių mokyklų mokinių fizinio aktyvumo tyrimas“, „11-12 klasių mokinių sveikata ir jos

pokyčiai per penkerius metus“, Eurobarometro tyrimas „Europos Sąjungos piliečiai ir

sportas“. Šiuose tyrimuose gautų rezultatų nerekomenduojama lyginti su kitose šalyse

atliktais fizinio aktyvumo tyrimais, kuriuose buvo taikyti specializuoti fizinio aktyvumo

įvertinimo klausimynai. Analizuojant fizinio aktyvumo ir subjektyviai vertinamos sveikatos

tyrimų duomenis taip pat labai svarbu tinkamai apibrėžti vertinimo kriterijus, nes netinkamai

parinkti jie gali ženkliai pasikeisti tyrimo rezultatus (79).

Nuolatinis dalyvavimas ilgalaikiame kas ketveri metai (1994, 1998, 2002, 2006, 2010)

Lietuvoje vykdomame HBSC tyrime suteikia galimybę įvertinti šalies bei atskirų jos regionų

moksleivių fizinio aktyvumo ir sveikatos ypatumus bei pokyčius. 1994 ir 1998 metais atliktų

apklausų duomenimis, 29,2-26,1 proc. berniukų ir 55,0-54,1 proc. mergaičių laisvalaikiu

sportavo kartą per savaitę ir rečiau (80). 2002 metais atlikto tyrimo duomenimis,

nepakankamai fiziškai aktyvūs (laisvalaikiu aktyvūs mažiau nei penkias dienas per savaitę)

buvo 50,4 proc. berniukų ir 64,4 proc. mergaičių (81). 2006 metų tyrimo rezultatai rodo, kad

rečiau nei 2-3 kartus per savaitę sportavo 36,6 proc. berniukų ir 73,4 proc. mergaičių (78).

„Lietuvos didžiųjų miestų vidurinių mokyklų mokinių fizinio aktyvumo tyrimo“ metu

nustatyta, kad tik 9,8 proc. mergaičių ir 18,6 proc. berniukų, gyvenančių didžiuosiuose

miestuose, fizinis aktyvumas atitinka PSO rekomenduojamas normas (82). Tyrėjai, analizavę

šalies moksleivių fizinio aktyvumo pokyčius 1994-2010 metais, nustatė, jog vidutiniškai kas

antrą berniuką (45,2 proc.) ir tik kas penktą (20,2 proc.) mergaitę buvo galima laikyti

pakankamai fiziškai aktyviais. Fiziškai aktyvių berniukų dalis 1998-2010 metais sumažėjo

nuo 49,8 proc. iki 39,5 proc., fiziškai aktyvių mergaičių dalis 2006-2010 metų laikotarpiu

sumažėjo nuo 21,0 proc. iki 17,7 proc. (4).

Dalyvavimas tarptautiniuose tyrimuose suteikia unikalią galimybę palyginti Lietuvos

moksleivių duomenis su Europos šalių moksleivių fiziniu aktyvumu. Lyginant 2006 metų

tarptautinio tyrimo duomenis nustatyta, jog Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas yra

panašus į kitų tyrime dalyvavusių Europos šalių moksleivių fizinio aktyvumo vidurkį.

Lietuvos berniukų rekomendacijas atitinkantis fizinis aktyvumas buvo 22,7 proc. (šalių

13

vidurkis – 25,0 proc.), mergaičių atitinkamai 15,6 ir 16,3 proc. (83). Analizuojant fizinio

aktyvumo pokyčius 1994-2002 metais pastebima tendencija, jog fizinio aktyvumo aktyvumo

mažėjimas skirtingose šalyse skiriasi, tačiau regioninio fizinio aktyvumo skirtumo Europoje

nepastebima (79).

Objektyviai vertinamą vaikų sveikatos būklę atspindi profilaktinių patikrinimų

rezultatai, sergamumo, ligotumo, mirštamumo rodikliai. 2012 metais Druskininkų

savivaldybėje nebuvo užregistruota vaikų iki vienerių metų amžiaus mirčių (84). Oficiali

statistika rodo, kad kasmet daugėja vaikų, turinčių įvairių sveikatos sutrikimų, dažniausia

pasitaikantys yra skeleto-raumenų sistemos, regos, kraujotakos sutrikimai (85). Higienos

instituto Sveikatos statistikos skyriaus duomenimis, 2004-2012 metais nuolatos augo vaikų iki

17 metų amžiaus, sergančių kraujotakos, kvėpavimo, endokrininės, akių, nervų sistemos

ligomis, skaičius (1.3.1 lentelė) (86).

1.3.1 lentelė. 0-17 metų Lietuvos vaikų sergamumo 2004-2012 metais dinamika (sergančiųjų

skaičius 1000 gyventojų)

Ligos 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Anemijos 12.8 12.4 11.8 11.4 11.6 11.7 12.5 14.9 18.8

Cukrinis diabetas 0.9 0.9 1.0 1.0 1.1 1.1 1.2 1.3 1.4

Regėjimo sutrikimai 98.3 113.0 124.9 133.4 148.4 159.7 171.6 180.5 191.8

Klausos defektai 1.6 1.8 1.8 2.0 2.0 1.9 2.3 2.3 2.5

Nereumatinės vožtuvų ydos 8.8 10.2 10.5 10.5 11.2 11.7 12.7 12.8 14.3

Ūminės viršutinių kvėpavimo takų

infekcijos

508.0 510.3 501.6 496.6 464.8 511.8 488.1 545.8 496.3

Gripas 27.6 22.6 60.1 31.3 13.7 50.8 3.2 35.3 3.2

Alerginis rinitas 13.2 14.7 15.9 18.5 19.9 20.9 25.0 30.6 35.7

Astma, astminė būklė 17.0 18.5 20.8 24.1 27.1 29.3 32.7 36.2 38.7

Stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės

žarnos ligos

61.8 61.8 59.9 53.0 56.9 60.0 60.7 67.5 68.5

Dermatitas ir egzema 65.6 67.1 66.8 62.7 65.1 67.7 69.2 72.1 78.2

Artropatijos 31.1 31.1 31.4 34.2 37.7 39.2 43.1 44.8 46.8

Nenormali laikysena 19.2 22.2 25.8 27.7 28.1 29.7 30.4 31.9 33.1

Analizuojant 2012 metų Druskininkų gyventojų sergamumo rodiklius nustatyta, jog

regiono vaikų iki 17 metų amžiaus sergamumas ženkliai didesnis nei suaugusiųjų (atitinkamai

1954,2 ir 1067,02 naujai užregistruoti susirgimo atvejai 1000-čiui

gyventojų), taip pat viršija

Alytaus apskrities bei Lietuvos vidurkį (atitinkamai 1524,1 ir 1799,9 atvejai 1000-čiui

vaikų).

0-17 metų amžiaus Druskininkų vaikai dažniau nei vidutinis tokio pat amžiaus Lietuvos

vaikas serga infekcinėmis, regos, kvėpavimo sistemos ligomis, dažniau skundžiasi elgesio

sutrikimais, patiria daugiau traumų (87).

14

Nors kūdikių mirtingumo rodikliai Lietuvoje pakankamai žemi (3,9/1000-ui gyvų

gimusiųjų) ir artimi labiausiai išsivysčiusių šalių rodikliams, tačiau Lietuvos gyventojų

sergamumas tuberkulioze (47,9/100000 gyv.), piktybiniais navikais (589,9/100000 gyv.)

viršija Europos sąjungos vidurkį (atitinkamai 12,14/100000 gyv. ir 506,71/100000 gyv.) (86).

Subjektyviai vertinama moksleivių sveikata, kaip ir fizinis aktyvumas, dažnai

analizuojami kaip sudėtinė gyvensenos tyrimų dalis. Sveikatos dėsningumų analizei

naudojami standartizuoti klausimynai. 2009 metais atlikto tyrimo, vertinusio 14-15 metų

Lietuvos vaikų subjektyvią psichikos sveikatą, rezultatai nedžiugina: tik 9,8 proc. berniukų ir

8,7 proc. mergaičių savo psichikos sveikatą įvertino kaip gerą. Beveik trečdalis šalies

paauglių berniukų (34,5 proc.) ir daugiau nei pusė jų bendraamžių mergaičių (52,2 proc.) yra

prastos psichikos sveikatos (88). Mergaitės prasčiau nei berniukai vertina savo sveikatą,

dažniau skundžiasi sumažėjusiu darbingumu, ir tokių psichosomatinių nusiskundimų skaičius

mergaičių tarpe didėja su amžiumi (89).

Analizuojant kitų šalių tyrimų duomenis pastebima panaši tendencija: paauglės

mergaitės dažniau nei to paties amžiaus berniukai jaučiasi vienišos, dažniau skundžiasi

įvairiais skausmais (5).

Lietuvoje atliktų mokslinių tyrimų, analizuojančių visos šalies moksleivių fizinį

aktyvumą ar sveikatą gyvenamosios vietos aspektu, nėra daug. Tyrėjai dažniausia analizuoja

vienos vietovės vaikų gyvenseną ar atskirus jos veiksnius (90). Atskiros Lietuvos

savivaldybės yra parengę ataskaitas apie savo regiono vaikų ir jaunimo gyvenseną, tačiau

mokslinių analizių, vertinančių regioninius visos šalies moksleivių fizinio aktyvumo ir

subjektyviai vertinamos sveikatos netolygumus, nėra parengta.

1.4 Ekologinių ir rekreacinių veiksnių reikšmė stiprinant moksleivių sveikatą

Specialistai yra pateikę tyrimais pagrįstų įrodymų apie natūralios gamtinės aplinkos

veiksnių įtaką suaugusių žmonių sveikatai (91). Netoli gyvenamosios vietos esantys žalieji

aplinkos plotai teigiamai įtakoja trumpalaikę ir ilgalaikę psichinę sveikatą: gerina nuotaiką,

kelia savivertę, o netoliese esantys vandens telkiniai daro dar didesnį poveikį, ypač jaunų

žmonių populiacijoje (92, 93). Tyrinėjant išorinės aplinkos veiksnių įtaką mokyklinio amžiaus

asmenims kyla įvairių diskusijų, tačiau dauguma šiuolaikinių tyrėjų sutinka, jog palanki

aplinka neabejotinai veikia vaikų ir paauglių fizinį aktyvumą bei sveikatą (94). Didesnis vaikų

ir paauglių fizinis aktyvumas siejamas su aktyvią veiklą skatinančia rekreacine aplinka: šalia

namų esančiais viešais parkais, juose esančiais sporto įrenginiais, žaidimų aikštelėmis (95-

15

98). Palankios infrastruktūros sukūrimas yra efektyvus būdas skatinti jaunus žmones

aktyvesnei veiklai.

Tačiau netgi neužsiimant aktyvia fizine veikla, natūralioje gamtoje praleistas laikas

didina dėmesio koncentraciją, mažina stresą (99). Viena papildoma gryname ore praleista

valanda 10-12 metų paauglių fizinį aktyvumą padidina 27 minutėmis per savaitę, o antsvorį

trejų metų laikotarpiu sumažina nuo 41 iki 27 proc. (100). Tyrimų duomenimis, vaikai,

praleidę lauke ne mažiau trijų valandų per dieną, linkę rečiau turėti trumparegystės problemų,

mat lauke praleisto laiko trukmė vaikystės trumparegystę įtakoja labiau nei fizinio aktyvumo

lygis (101, 102). Natūralus kraštovaizdis stimuliuoja ir skatina aktyvius vaikų žaidimus bei

mokymąsi (103). Neplanuoti savarankiški žaidimai gamtoje su minimalia suaugusiųjų

priežiūra suteikia vaikams laisvės pojūtį, ugdo pasitikėjimą savimi, jie lengviau susidoroja su

stresinėmis situacijomis. Paaugliams tai ypač svarbu, nes brendimo laikotarpiu jie siekia būti

nepriklausomi nuo tėvų ir tuo pačiu nori priklausyti bendraamžių grupei. Savarankiška aktyvi

veikla natūralioje aplinkoje padeda sukurti socialinius ryšius su draugais, teikia atradimų

džiaugsmą, palaiko ryšį su gamta (104). Natūrali laukinė gamta teikia vaikams pasitenkinimo,

empatijos visoms gyvoms būtybėms, vientisumo su gamta ir atsakomybės jausmus. Vaikai,

praleidę daugiau laiko gamtoje jaunesniame amžiuje, ir vėliau linkę aktyviau leisti laiką

gamtoje, rūpintis ekologija, tikėtina, taip stiprinant fizinę ir psichinę sveikatą (105). Gamtos

terapija (angl. wilderness therapy) yra populiarėjantis paauglių, turinčių elgesio sutrikimų,

gydymo būdas (99). Terapijos pagrindas – gyvenimas laukinėje gamtoje, išgyvenimo įgūdžių

formavimas, koncentruojantis ne vien į destruktyvaus elgesio, asmeninių problemų

sprendimą, bet ir į asmeninės bei socialinės atsakomybės ugdymą. Paaugliai, dalyvavę gamtos

terapijos programoje, labiau pasitikėjo savimi, atsakingiau priėmė sprendimus (106).

Tiesioginį aplinkos poveikį jaunų žmonių sveikatai įvertinti yra sunkiau. Pastaruoju

metu tyrėjai ryšį tarp vaikų sergamumo astma ir gyvenamosios vietos grindžia ekologinės

išorinės aplinkos įtaka, remdamiesi faktu, jog kaimo vietovėse gyvenantys vaikai rečiau serga

astma (107, 108). Vaikai, turintys geresnį prieinamumą prie parkų ir kitų rekreacinių vietų,

linkę būti mažesnio kūno svorio (109). Analizuojant demografinius moksleivių sveikatos ir

gyvensenos tyrimų rezultatus, gaunama gana prieštaringų vertinimų. Vienų tyrimų rezultatai

rodo, jog miesto ir priemiesčių paaugliai yra fiziškai aktyvesni už gyvenančius kaimo

vietovėse, kiti tyrėjai ryšio tarp fizinio paauglių aktyvumo ir gyvenamosios vietos neranda,

treti pateikia įrodymų, jog kaimo aplinka skatina jaunesniojo amžiaus vaikų fizinį aktyvumą,

bet neturi įtakos paaugliams (110-112). Nepaisant nevienareikšmių išvadų, žaliųjų plotų

didinimas miestuose neabejotinai prisidėtų prie gyventojų sveikatos stiprinimo.

16

Vienas pagrindinių trukdžių vaikų fiziniam aktyvumui lauke yra nesaugumas:

netoliese esantis aktyvus kelių eismas, padidinta traumų rizika, nusikalstama aplinka. Visgi ir

čia suaugusiųjų gyvenimo būdas, nuostatos aplinkos saugumo klausimais neabejotinai įtakoja

vaikų elgesį; paauglių aktyvumą labiau riboja tėvų nuostata gatvių nesaugumo klausimu negu

jų pačių suvokta svetimų žmonių ar nusikaltimų baimė (113). Pasivaikščiojimams skirtų

takelių egzistavimas teigiamai įtakoja vaikų kūno svorį tose gyvenamosiose vietovėse, kur

žemas nusikaltimų lygis, tačiau teikia priešingą efektą ten, kur nusikaltimų lygis aukštas

(114). Kitas svarbus neigiamas veiksnys yra nemokamų rekreacinių priemonių (dviračių takų,

rekreacinių aikštelių, parkų) nepakankamumas. Paauglių asmeninę iniciatyvą dažnai įtakoja

bendraamžiai, jiems svarbu turėti ne tik priemones tam tikrai veiklai, bet ir erdvę

bendravimui. Aktyvia veikla paaugliai labiau yra linkę užsiimti viešose poilsiui skirtose

teritorijose, nežiūrint į tai, jog privatūs parkai dažnai esti kokybiškesni (115).

Skurdi rekreacinė bazė yra viena iš lėtai ir sunkiai sprendžiamų problemų Lietuvoje.

Mūsų šalyje dar nesukurta vaikų ir paauglių fizinį aktyvumą skatinanti rekreacinė

infrastruktūra, apgailėtina daugelio šalies parkų, dviračių takų, vaikų žaidimų aikštelių,

čiuožyklų situacija, todėl neretai natūralūs gamtos ištekliai tampa pagrindiniu moksleivių

sveikatą tausojančiu ir gerinančiu veiksniu. Lauke, natūralioje aplinkoje praleistas laikas

teikia neabejotiną naudą jaunų žmonių psichinei ir fizinei sveikatai, tai vienas pigiausių ir

visiems prieinamų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo būdų.

1.5 Druskininkų regiono ekologinė charakteristika

Druskininkų savivaldybė – viena iš penkių Alytaus apskrities savivaldybių.

Savivaldybė ribojasi su Varėnos, Alytaus ir Lazdijų rajonais, jos plotas siekia 453,92 km².

Savivaldybę sudaro Druskininkų miestas (2000 m. prie Druskininkų miesto buvo prijungtos

Leipalingio ir Viečiūnų seniūnijos), Leipalingio miestelis ir 63 kaimai. 2013 m. liepos 1 d.

Statistikos departamento duomenimis, savivaldybėje gyveno 21 021 gyventojas (iš jų – 2 804

vaikai iki 15 metų amžiaus), iš jų Druskininkų mieste – 13 968, kaimiškose vietovėse – 7 053

gyventojai (116). Gyventojų migracija Druskininkų savivaldybėje nėra labai didelė – lyginant

su apskrities ir šalies rodikliais, čia yra tik labai nedidelis skirtumas tarp atvykstančių ir

išvykstančių, -180 (atitinkamai Alytaus apskrityje ir Lietuvoje: -1 841 ir -21 257) (116).

Pagal gamtos ir kultūros paveldo turtingumą Druskininkų savivaldybė priskiriama

labai didelio rekreacinio potencialo teritorijoms. Gamtinius rekreacinius išteklius Druskininkų

regione sudaro želdiniai (miškai, miško parkai, parkai), vandens telkiniai (ežerai, tvenkiniai,

17

upės, upeliai), geomorfologinės struktūros (slėniai, šlaitai, ežeringi duburiai ir kt.) bei

gamtiniai gydomieji ištekliai (mineralinis vanduo, gydomosios durpės).

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2013 sausio 1 d. Druskininkų savivaldybės

miškingumas sudarė 69,1 proc. (Lietuvos – 33,3 proc.) (117). LR Komunalinio ūkio

ministerijos Informacinio statistikos centro 1990 metų duomenimis, vienam Druskininkų

miesto gyventojui tenka 713,6 m2 miško parkų (atitinkamai Vilniaus ir Kauno – 236,1 ir 45,4)

ir 837,9 m2

miesto želdynų (atitinkamai Vilniaus ir Kauno – 305,68 ir 99,07). Miško parkų

plotu, tenkančiu vienam gyventojui, Druskininkus lenkia tik Neringos, Birštono ir Palangos

miestai (118). Druskininkų savivaldybės teritorijoje plyti didžiausių šalyje girių – Dainavos,

Kapčiamiesčio – masyvai.

Lyginant ir analizuojant skirtingų Lietuvos regionų gyventojų duomenis, reiktų

atkreipti dėmesį ir į tai, jog vienodo miškingumo regionai gali labai skirtis kitais parametrais,

pvz. gyventojų tankiu, oro užterštumu. Druskininkų ir Kazlų Rūdos savivaldybių

miškingumas yra panašus (atitinkamai 69,1 ir 59,5 proc.), tačiau labai skiriasi išmestų teršalų

kiekiu, tenkančiu vienam gyventojui (atitinkamai 8,2 ir 49,6 kg) (116).

Ežerai, tvenkiniai ir upės yra vieni svarbiausių gamtinės aplinkos veiksnių

rekreacijoje. Druskininkų savivaldybės teritorijoje tyvuliuoja 49 ežerai bei tvenkiniai (didesni

nei 0,5 ha) ir beveik pusė iš jų, net 21, yra pripažinti Valstybinės reikšmės vandens telkiniais

(119, 120). Reikšmingiausi yra Avirio, Latežerio, Grūto, Ilgio ežerai, Druskonio-Vijūnėlio

tvenkinio baseinas. Druskonio ežeras yra vienas svarbiausių regiono vandens telkinių skirtų

rekreacijai. Ne mažiau patrauklūs ir vietinių gyventojų bei poilsiautojų mėgstami yra ir maži

miško ežerėliai – Ašarinis, Mergelių akys ir kiti ežerėliai kairiajame Nemuno upės krante,

Snaigupės-Ricielių apylinkėse. Per savivaldybės teritoriją teka didžiausia šalies upė Nemunas,

čia gausu ir mažesnių upelių: Ratnyčios, Avirės, Grūtos, Snaigupės, Mašnyčios ir kt. (121).

Šiuo metu Druskininkų miškų urėdijoje yra įrengti 38 visuomeninės paskirties rekreaciniai

objektai (poilsio zonos, maudyklės, stovyklavietės, rekreaciniai takai, apžvalgos aikštelės):

Viečiūnų seniūnijoje – prie Latežerio, Ilgio, Ešerinio ežerų, Leipalingio seniūnijoje – prie

Baltosios Ančios, Drapalio, Giedavardžio, Šaulio ir Avirio (122). 2012 metai atlikto

valstybinio aplinkos monitoringo metu nustatyta, jog daugumos regiono vandens telkinių

būklė atitiko geros ekologinės būklės ar gero ekologinio potencialo reikalavimus (123).

Automobilių kelių tinklas Druskininkų savivaldybėje išplėtotas pakankamai gerai,

teritorijoje vyrauja vietinės reikšmės keliai su žvyro danga (124). Nors kelių tankis

savivaldybėje nuo 2005 m. yra didesnis nei Alytaus apskrityje, tačiau viešojo transporto

paslaugų mažėjimas formuoja kaimo vaikų socialinės atskirties barjerą, jie negali miesto

18

mokyklose lankyti papildomo lavinimo užsiėmimų ar dalyvauti įvairiuose renginiuose. Kaime

gyvenantys vaikai turi daugiau galimybių būti fiziškai aktyvūs natūralioje gamtoje, tačiau

mažiau galimybių socialiniam bendravimui.

Druskininkų savivaldybė pasižymi žemesniais nusikalstamumo, eismo įvykių

rodikliais, lyginant su bendrais Lietuvos duomenimis. Informatikos ir ryšių departamento prie

LR Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2013 metais Druskininkų savivaldybėje

užregistruotos 39 nusikalstamos viešose vietose padarytos veikos, tai beveik septynis kartus

mažiau nei Lietuvos vidurkis (269 veikos) (125). Lietuvos kelių policijos tarnybos

duomenimis, 2013 metais Druskininkų savivaldybėje buvo užregistruota 10 kelių eismo

įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės (vidurkis Lietuvoje – 57 įvykiai), juose žuvo 2 žmonės

(vidurkis Lietuvoje – 4,3) (125). Mažesnis nusikalstamumas, saugesnė aplinka suteikia

daugiau galimybių gyventojams laisvalaikį leisti lauke.

Druskininkų savivaldybės gamtinio rekreacinio potencialo ypatumai – natūrali, mažai

urbanizuota aplinka, biologinė įvairovė, kraštovaizdžio, kultūros paveldo objektų gausa,

pakankamai geros susisiekimo galimybės, žemas nusikalstamumo lygis. Regione nėra

stambių pramonės įmonių ir kitų taršos šaltinių, tai gryno oro, švelnaus mikroklimato, vienas

miškingiausių šalies regionų, gausus švarių ežerų ir upelių.

19

2. TYRIMO METODIKA

2.1 Tyrimo dalyvių atranka ir duomenų rinkimas

Tyrimas vykdytas 2012 m. penkiose Druskininkų savivaldybės bendrojo ugdymo

įstaigose: “Ryto” gimnazijoje, “Atgimimo” mokykloje, “Saulės” pagrindinėje mokykloje,

Leipalingio pagrindinėje mokykloje ir Viečiūnų pagrindinėje mokykloje. Tyrimas atliktas

taikant Lietuvos sveikatos mokslų universitete parengtą HBSC tyrimo metodiką. Remiantis

šio tarptautinio tyrimo patirtimi tyrimą planuota vykdyti tarp 5, 7 ir 9 klasių moksleivių.

Kadangi tokių moksleivių dalis savivaldybės mokyklose nėra didelė ir siekiant, kad tyrimų

duomenys būtų išsamesni, nuspręsta tyrimą vykdyti ir tarp 10 bei 11 klasių moksleivių.

Tiriamoji imtis buvo sudaryta iš bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijoje besimokančių

moksleivių. Norint įvertinti tiriamų veiksnių dažnį ne didesne kaip 10 proc. absoliutine

paklaida ir ne mažesniu kaip 95 proc. patikimumu, kiekvienoje amžiaus ir lyties grupėje

reikalinga ištirti ne mažiau 90 tiriamųjų – iš viso 720 moksleivių. Įvertinus tai, jog vykdant

apklausas mokyklose vidutiniškai dalyvauja 80 proc. moksleivių, šis skaičius privalėjo būti

padidintas 20 proc., taigi tiriamųjų imtį turėtų sudaryti 864 moksleiviai. Druskininkų

savivaldybės mokyklose 5, 7 ir 9-11 klasių sąrašuose buvo įrašyti 974 moksleiviai. Kadangi

šis skaičius nedaug didesnis už tyrimui apskaičiuotą moksleivių imties dydį, tyrime dalyvauti

buvo pakviesti visi šių klasių moksleiviai iš visų penkių savivaldybės mokyklų.

Atliekant tyrimą buvo vadovautasi Kauno regiono biomedicininių tyrimų komiteto

bioetikos leidimu (priedas Nr.1), sutikimus tyrimo dalyvavime pateikė Druskininkų

savivaldybės švietimo skyrius bei mokyklų vadovai. Tyrime dalyvavusių moksleivių tėvai

buvo iš anksto informuoti, jog jų vaikams bus pateiktos konfidencialios apklausos anketos, ir

prašoma sutikimo leisti jų vaikui dalyvauti tyrime. Moksleiviai prieš apklausą buvo

supažindinti su tyrimo tikslu, anketos turiniu, anketos pildymo tvarka.

Mokinių apklausa vyko 2012 m. lapkričio-gruodžio mėn. Apklausa, padedant klasių

auklėtojams, buvo vykdoma klasėje ir truko vieną ar dvi pamokas, priklausomai nuo

moksleivių amžiaus. Apklausiami buvo tik sutikę savanoriškai dalyvauti apklausoje vaikai.

Siekiant užtikrinti visapusišką atsakymų konfidencialumą, pasibaigus apklausai moksleiviai

užpildytas anketas patys sudėjo į vokus, juos užklijavo. Surinkta medžiaga buvo perduota

tyrimo vykdytojams kompiuteriniam apdorojimui. Kartu su šia medžiaga apklausą vykdęs

klasės auklėtojas perdavė informaciją apie besimokančiųjų klasėje skaičių ir tyrime

dalyvavusių bei nedalyvavusių mokinių skaičių.

20

2.2 Tiriamųjų charakteristika

Apklausos anketas kokybiškai užpildė 630 moksleivių, atsako dažnis 64,7 proc.

Pagrindinės nedalyvavimo priežastys: tėvų ar pačių tiriamųjų nesutikimas dalyvauti tyrime

bei nebuvimas mokykloje apklausos dieną. Ypač didelė tokių tiriamųjų dalis buvo tarp 5, 7 ir

9 klasės moksleivių (2.2.1 lentelė).

2.2.1 lentelė. Tiriamųjų imtis ir ištirtų moksleivių skaičius pagal klases

Iš viso

moksleivių

(pagal

klasės

žurnalų

sąrašus)

Apklausos

dieną

nebuvo

mokykloje

Tėvai arba

patys

moksleiviai

nesutiko

dalyvauti

tyrime

Nekoky-

biškai

užpildė

anketą

Gauta

kokybiškai

užpildytų

anketų

Atsako

dažnis

(proc.)

5 klasė 174 17 64 6 87 50,0

7 klasė 237 21 94 7 115 48,5

9 klasė 230 12 87 2 129 56,1

10 klasė 116 9 2 - 105 90,5

11 klasė 217 21 1 1 194 89,4

Iš viso 974 80 259 16 630 64,7

Tirtąjį kontingentą sudarė 630 moksleivių: 310 (49,2 proc.) berniukų ir 320 (50,8

proc.) mergaičių. Tyrime dalyvavo 87 (13,8 proc.) penktos klasės, 115 (18,3 proc.) septintos

klasės, 129 (20,5 proc.) devintos klasės, 105 (16,7 proc.) dešimtos klasės, 194 (30,8 proc.)

vienuoliktos klasės moksleiviai. Tyrime dalyvavusių Druskininkų ir palyginimui imtų

Lietuvos moksleivių skaičius, priklausomai nuo lyties ir amžiaus (klasės), pateiktas 2.2.2

lentelėje. Tiriamųjų berniukų ir mergaičių santykis tiek Druskininkų, tiek Lietuvos

mokyklose, o taip pat ir kiekvienoje klasėje buvo artimas vienetui.

2.2.2 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį ir klasę

Druskininkai (n=630) Lietuva (n=5338)

n proc.a n proc.

a

Berniukai 310 49,2 2751 51,5

5 klasė 37 42,5 943 51,1

7 klasė 57 49,6 884 51,0

9 klasė 58 45,0 924 52,5

10 klasė 67 63,8 - -

11 klasė 91 46,9 - -

Mergaitės 320 50,8 2587 48,5

5 klasė 50 57,5 901 48,9

7 klasė 58 50,4 850 49,0

9 klasė 71 55,0 836 47,5

10 klasė 38 36,2 - -

11 klasė 103 53,1 - - a dalis pagal lytį

21

Iš 2.2.3 lentelėje pateikiamo moksleivių pasiskirtymo pagal klases ir amžių matyti, jog

Druskininkų savivaldybės mokyklų 5 klasėje vyrauja vienuolikmečiai (88,5 proc.), 7 klasėje –

trylikamečiai (85,3 proc.), 9 klasėje – penkiolikmečiai (78,9 proc.), 10 klasėje –

šešiolikmečiai (79,0 proc.) ir 11 klasėje – septyniolikmečiai (80,4 proc.). Lietuvos mokyklų 5,

7 ir 9 klasėse vyravo tos pačios amžiaus grupės.

2.2.3 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klases ir amžiaus grupes

Amžiaus

grupė Am-

žius

5 klasė 7 klasė 9 klasė 10 klasė 11 klasė Iš viso

n (proc.) n (proc.) n (proc.) n (proc.) n (proc.) n (proc.)

Dru

skin

ink

ai

10-12

10 9 (10,3) 9 (1,4)

11 77 (88,5) 77 (12,2)

12 1 (1,1) 15 (12,9) 16 (2,5)

13-14 13 99 (85,3) 99 (15,7)

14 2 (1,7) 26 (20,3) 28 (4,4)

15-16 15 101 (78,9) 12 (11,4) 113 (17,9)

16 1 (0,8) 83 (79,0) 35 (18,0) 119 (18,9)

17-18 17 8 (7,6) 156 (80,4) 164 (26,0)

18 2 (1,9) 3 (1,5) 5 (0,8)

Iš viso 87 (100) 116 (100) 128 (100) 105 (100) 194 (100) 630 (100)

Lie

tuva

10-12

10 38 (2,1) 38 (0,7)

11 1585 (85,9) 1585 (29,7)

12 204 (11,1) 25 (1,4) 229 (4,3)

13-14 13 14 (0,8) 1460 (84,2) 1474 (27,6)

14 3 (0,2) 218 (12,6) 23 (1,3) 244 (4,6)

15-16 15 28 (1,6) 1558 (88,6) 1586 (29,7)

16 3 (0,2) 179 (10,1) 182 (3,4)

Iš viso 1844 (100) 1734 (100) 1760 (100) 5338 (100)

Rezultatų palyginimui šiame darbe buvo naudoti 2009/2010 metų HBSC tarptautinio

duomenų banko duomenys. Druskininkų moksleivių apklausos duomenys buvo palyginti su

visos Lietuvos moksleivių apklausos duomenimis: sugretinti su šalies vidurkiu ir su

kiekvienos HBSC tyrime dalyvavusios savivaldybės duomenimis. Lietuvos moksleivių

tyrimas buvo vykdytas 2010 m. kovo-balandžio mėn. 25 Lietuvos savivaldybėse, tačiau

Druskininkių savivaldybės mokyklos į šio tyrimo imtį nebuvo įtrauktos. 2010 metais iš viso

buvo ištirti 5338 Lietuvos moksleiviai: 2751 (51,5 proc.) berniukas ir 2587 (48,5 proc.)

mergaitės. Tyrime dalyvavo 1844 (34,6 proc.) penktos klasės, 1734 (32,5 proc.) septintos

klasės ir 1760 (33,0 proc.) devintos klasės moksleiviai. Kadangi Lietuvos tyrimo kontingentas

buvo jaunesnis negu ištirtasis Druskininkuose, todėl siekiant išvengti paklaidų, atsirandančių

dėl nevienodo moksleivių pasiskirstymo pagal amžių, šiame darbe palyginimas buvo

atliekamas tik tarp to paties amžiaus (5, 7 ir 9 klasių) moksleivių.

22

2.3 Tyrimo instrumentas ir kintamieji

Moksleivių apklausai naudota anketa buvo parengta pagal standartizuotos tarptautinio

HBSC tyrimo anketos pavyzdį, gavus Lietuvos sveikatos universiteto mokslininkų, atsakingų

už tarptautinio HBSC tyrimo vykdymą Lietuvoje, sutikimą. Anketą sudarė klausimai apie

mitybą, sveikatą bei su ja susijusius nusiskundimus, rizikingą elgseną, fizinį aktyvumą,

šeimos socialinius ir psichologinius veiksnius, bendraamžius, mokyklos aplinką, pasyvų

laisvalaikio leidimą, patyčias, traumas. Anketoje buvo pateiktas 61 uždaro tipo klausimas.

Šiame darbe analizuojami du pagrindiniai kintamieji: fizinis aktyvumas ir sveikata.

Moksleivių fizinis aktyvumas buvo vertinamas dvejopai: buvo įvertintas fizinio

aktyvumo dažnis ir bendras fizinis aktyvumas.

Sportinis fizinis aktyvumas buvo vertinamas remiantis tiriamųjų atsakymais į

klausimus: 1. „Ar dažnai ne pamokų metu, laisvalaikiu mankštiniesi ar sportuoji taip, kad

suprakaituotum, padažnėtų kvėpavimas?“ Galimi atsakymai į šį klausimą: a) kasdien; b) 4-6

kartus per savaitę; c) 2-3 kartus per savaitę; d) kartą per savaitę; e) kartą per mėnesį; f) rečiau

nei kartą per mėnesį; g) niekada. 2. „Kiek valandų per savaite ne pamokų metu mankštiniesi

ar sportuoji taip, kad suprakaituotum, padažnėtų kvėpavimas?“ Galimi atsakymų variantai: a)

nė vienos valandos per savaitę; b) apie pusę valandos per savaitę; c) apie vieną valandą per

savaitę; d) apie 2-3 valandas per savaitę; e) apie 4-6 valandas per savaitę; f) 7 ir daugiau

valandų per savaitę. Remiantis atsakymais į šiuos du klausimus tiriamieji pagal G.Petronytės

metodiką buvo suskirstyti į aktyviai ir neaktyviai sportuojančius (2.3.1 lentelė). Aktyviais

laikyti moksleiviai, nurodę, jog laisvalaikiu mankštinasi ir sportuoja kasdien arba 4-6 kartus

per savaitę ne mažiau kaip 1 valandą per savaitę arba 2-3 kartus per savaitę, tačiau ne mažiau

4-6 valandų per savaitę. Likusieji respondentai buvo priskirti neaktyviai sportuojančių grupei

(79).

2.3.1 lentelė. Tiriamųjų suskirstymas į aktyviai ir neaktyviai sportuojančius

Šaltinis: G.Petronytė, 2009

Dažnumas Trukmė (valandos)

7 > 4-6 2-3 1 1/2 0

Kiekvieną dieną

4-6 kartus per savaitę

2-3 kartus per savaitę

Kartą per savaitę

Kartą per mėnesį

Rečiau nei kartą per mėnesį

Niekada

23

Bendras fizinis aktyvumas (įskaitant tokias veiklas kaip ėjimas pėsčiomis į mokyklą,

namų ruošos darbai ir pan.) buvo įvertintas remiantis atsakymu į klausimą: „Kiek dienų per

pastarąsias 7 dienas buvai fiziškai aktyvus iš viso ne mažiau kaip 60 minučių per dieną?“

Atsakant į klausimą nurodomas dienų skaičius – nuo nė vienos dienos iki 7 dienų. Remiantis

tarptautinių ekspertų rekomenduojamu vidutinio sunkumo ir energingos veiklos (angl.

moderate-to-vigorous physical activity) kriterijumi, tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes:

„pakankamai fiziškai aktyvūs“ (buvo aktyvūs ne mažiau 5 dienų per savaitę) ir

„nepakankamai fiziškai aktyvūs“ (likusieji).

Moksleivių sveikatos vertinimo kriterijais buvo pasirinktas subjektyvus sveikatos

vertinimas ir nusiskundimų sveikata dažnis.

Subjektyvi moksleivių sveikata buvo vertinama remiantis atsakymais į klausimą:

„Kaip apibūdintum savo sveikatą?“. Galimi atsakymų variantai: a) puiki, b) gera, c)

patenkinama, d) bloga. Tolesnėje analizėje šio klausimo atsakymų variantai buvo perkoduoti į

dvi kategorijas: „gera sveikata“ (a, b atsakymo variantai) ir „prasta sveikata“ (c, d atsakymo

variantai).

Moksleivių savijauta buvo vertinama remiantis jų nusiskundimais apie

psichosomatinio pobūdžio negalavimus. Respondentai buvo prašomi atsakyti į klausimą: „Ar

dažnai per pastaruosius 6 mėnesius patyrei: 1) galvos skausmą, 2) skrandžio arba pilvo

skausmą, 3) nugaros skausmą, 4) liūdesį, prislėgtumą, 5) irzlumą, blogą nuotaiką, 6) nervinę

įtampą, susirūpinimą, 7) buvo sunku užmigti, 8) galvos svaigimą, silpnumą?“ Kiekvienam iš

išvardytų simptomų buvo pateikti penki galimi atsakymų variantai: a) beveik kiekvieną dieną,

b) dažniau nei kartą per savaitę, c) beveik kiekvieną savaitę, d) beveik kiekvieną mėnesį, e)

retai arba niekada. Tiriamųjų atsakymai buvo perkoduoti ir suskirstyti į dvi kategorijas:

„dažnai patiriantys negalavimus“ (a, b, c atsakymo variantai) ir „retai patiriantys

negalavimus“ (d, e atsakymo variantai).

2.4 Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinį duomenų apdorojimo paketą

„SPSS for Windows 17.0“.

Taikyta aprašomoji statistika: kokybiniams kintamiesiems skaičiuoti procentai,

kiekybiniams – vidurkiai ir medianos. Duomenų sklaida įvertinta taikant standartinį nuokrypį.

Pagrindinių rodiklių įverčiams apskaičiuoti 95 proc. pasikliautinieji intervalai (vidurkiams -

taikant normaliojo skirstinio aproksimaciją, procentinėms reikšmėms - binominio skirstinio

24

aproksimaciją). Hipotezės apie kokybinių kintamųjų ryšius (priklausomybes) tikrintos taikant

neparametrinį Pirsono Chi kvadrato (χ²) testą bei z statistinius kriterijus. Statistiškai

reikšmingu laikytinas rezultatas, kai paklaidos tikimybė p<0,05.

Skaičiuotas subjektyvios sveikatos vertinimo galimybių santykis (GS) ir jo 95 proc.

pasikliautinasis intervalas (PI). Galimybių santykis laikytas statistiškai reikšmingu, jeigu

vienetas neįėjo į 95 proc. pasikliautinąjį intervalą.

Visais atvejais vertinta nulinės hipotezės tikimybė (p). Taikyti trys statistinių išvadų

reikšmingumo lygiai: *p≤0,05 (reikšminga), **p≤0,01 (labai reikšminga) ir ***p≤0,001

(ypatingai reikšminga).

25

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1 Druskininkų moksleivių fizinio aktyvumo įvertinimas

Druskininkų moksleivių fizinis aktyvumas buvo vertinamas dvejopai: buvo įvertinta

aktyvi sportinė veikla (dažnuminis vertinimas) ir bendras fizinis aktyvumas.

Vertinant sportinio fizinio aktyvumo dažnumo duomenis lyties aspektu nustatyta, jog

mergaičių fizinis aktyvumas yra bene perpus mažesnis nei berniukų: aktyviai mankštinasi ir

sportuoja vidutiniškai kas antras (55,2 proc.; 95 proc. PI 49,6-60,6) berniukas ir kas trečia

(29,5 proc.; 95 proc. PI 24,7-34,7) mergaitė (p<0,05) (3.1.1 lentelė). Lyginant amžiaus grupių

duomenis reikšmingo skirtumo nepastebėta: moksleivių sportinis aktyvumas silpnai priklausė

nuo klasės, kurioje jie mokosi. Tik dešimtoje klasėje besimokančių aktyviai sportuojančių

mergaičių buvo reikšmingai mažiau nei besimokančių kitose klasėse (13,5 proc.).

3.1.1 lentelė. Aktyviai ir neaktyviai sportuojančių Druskininkų moksleivių skirstinys (proc.)

pagal lytį ir klasę

Dažniau nei 5 dienas per savaitę

aktyvūs

Rečiau nei 5 dienas per savaitę

aktyvūs

n proc. a n proc.

a

Visi tiriamieji

Berniukai 170 55,2 138 44,8

Mergaitės 94 29,5 225 70,5

χ²=42,55; lls=1; p<0,001

Berniukai

5 klasė 19 52,8 17 47,2

7 klasė 36 63,2 21 36,8

9 klasė 31 53,4 27 46,6

10 klasė 38 56,7 29 43,3

11 klasė 46 51,1 44 48,9

χ²=2,29; lls=4; p=0,68

Mergaitės

5 klasė 15 30,0 35 70,0

7 klasė 17 29,3 41 70,7

9 klasė 24 33,8 47 66,2

10 klasė 5 13,5 32 86,5

11 klasė 33 32,0 70 68,0

χ²=5,51; lls=4; p=0,24

a dalis pagal fizinio aktyvumo dažnį

Vertinant bendrą Druskininkų moksleivių fizinį aktyvumą pagal vidutinio sunkumo ir

energingos veiklos kriterijų, pastebėti panašūs dėsningumai (3.1.2 lentelė). Mergaičių fizinis

aktyvumas reikšmingai mažesnis nei berniukų: aktyvia fizine veikla ne mažiau 60 minučių

per dieną ir ne mažiau nei penkias dienas per savaitę teigė užsiimantys 51,8 proc. (95 proc. PI

26

46,2-57,3) berniukų ir beveik perpus mažiau – 32,5 proc. (95 proc. PI 27,6-37,8) mergaičių

(p<0,05). Tik penktos klasės moksleiviai abiejų lyčių grupėse buvo beveik vienodai fiziškai

aktyvūs: berniukų – 55,6 proc., mergaičių – 48,9 proc. Tačiau skirtingai nei sportinis

aktyvumas, bendras moksleivių fizinis aktyvumas pastebimai mažėjo vyresnėse klasėse. Ypač

akivaizdžiai šis dėsningumas pasireiškė mergaičių tarpe: fizinio aktyvumo rekomendacijas

įvykdančių mergaičių penktoje klasėje buvo 48,9 proc., o dešimtoje tik 21,1 proc.

3.1.2 lentelė. Pakankamai ir nepakankamai fiziškai aktyvių Druskininkų moksleivių skirstinys

(proc.) pagal lytį ir klasę

Pakankamai aktyvūs Nepakankamai aktyvūs

n proc. a n proc.

a

Visi tiriamieji

Berniukai 159 51,8 148 48,2

Mergaitės 103 32,5 214 67,5

χ²=23,85; lls=1; p<0,001

Berniukai

5 klasė 20 55,6 16 44,4

7 klasė 38 67,9 18 32,1

9 klasė 30 51,7 28 48,3

10 klasė 30 44,8 37 55,2

11 klasė 41 45,6 49 54,4

χ²=8,72; lls=4; p=0,07

Mergaitės

5 klasė 23 48,9 24 51,1

7 klasė 20 34,5 38 65,5

9 klasė 22 31,0 49 69,0

10 klasė 8 21,1 30 78,9

11 klasė 30 29,1 73 70,9

χ²=8,77; lls=4; p=0,07

a dalis pagal fizinio aktyvumo intensyvumą

Mažiausias fizinis aktyvumas stebimas dešimtos klasės mergaičių tarpe, didžiausias –

septintos klasės berniukų. Berniukams galimybė būti pakankamai fiziškai aktyviems yra 2,2

(PI 1,61-3,08) karto didesnė nei mergaitėms.

Apibendrinant duomenis pastebima, jog Druskininkų berniukai visose amžiaus

grupėse yra beveik dvigubai fiziškai aktyvesni už bendraamžes mergaites. Abiejų lyčių

dažnuminis fizinis aktyvumas skirtingose amžiaus grupėse reikšmingai nesiskyrė, o kasdienė

pakankamai aktyvi fizinė veikla pastebimai mažėjo vyresnėse klasėse. Galima teigti, jog

sportuojantys vaikai ne tik geriau jaučiasi šiuo amžiaus tarpsniu, bet aktyvi sportinė veikla

skatina vaikus išlikti fiziškai aktyviais ir paauglystės laikotarpiu bei, tikėtina, suaugus. Kitų

tyrimų rezultatai patvirtina šią prielaidą: bendras fizinis aktyvumas silpnai siejasi su fizinio

27

aktyvumo lygiu suaugus, tačiau sportinė veikla įtakoja vaikų pasirinkimą likti fiziškai

aktyviais vyresniame amžiuje (126).

Panašūs rezultatai nustatyti ir ankstesnių tyrimų metu. 2009/2010 metų tarptautinio

HBSC tyrimo, atlikto beveik 40 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių, duomenimis, pakankamai

fiziškai aktyvūs būna mažiau nei pusė 11-15 metų paauglių; berniukai daugelyje šalių yra

fiziškai aktyvesni nei mergaitės (5). Devyniose Europos šalyse atlikto tarptautinio HELENA

2006-2008 metų tyrimo, objektyviais metodais vertinusio moksleivių fizinį aktyvumą,

rezultatai panašūs: reikšmingai didesnė berniukų dalis atitinka pakankamo fizinio aktyvumo

rekomendacijas (55). Ne tik Europos, bet ir Vidurio Rytų paauglių fizinio aktyvumo

tendencijos yra panašios: berniukų fizinio aktyvumo lygis gerokai viršija mergaičių, tačiau

reikšmingai mažėja su amžiumi (127). Lietuvos berniukai nuo pat ankstyvos vaikystės yra

fiziškai aktyvesni nei mergaitės, pats didžiausias fizinio aktyvumo skirtumas tarp skirtingos

lyties moksleivių yra 6—17 metų amžiaus tarpsniu (82). Fizinio aktyvumo mažėjimas su

amžiumi yra būdingas abiejų lyčių moksleiviams, tačiau mergaičių grupėje jis yra 2,5 karto

didesnis nei berniukų (82).

3.2 Druskininkų moksleivių sveikatos įvertinimas

Atlikto tyrimo rezultatai patvirtina faktą, jog paauglystės laikotarpiu mergaitės

linkusios prasčiau vertinti savo sveikatą nei bendraamžiai bermiukai, o besiskundžiančių

prasta sveikata moksleivių skaičius didėja su amžiumi (78). Tyrimo metu nustatyta, jog

Druskininkuose prasta sveikata skundėsi 10,6 proc. (95 proc. PI 7,7-14,5) visų ištirtų

berniukų, o tokių mergaičių buvo reikšmingai daugiau – 18,4 proc. (95 proc. PI 14,6-23,0)

(p<0,01) (3.2.1 lentelė). Lyčių skirtumai priklausė nuo amžiaus. Penktos klasės berniukų ir

mergaičių prastos sveikatos vertinimas buvo panašus (atitinkamai 5,4 ir 4,0 proc. tiriamųjų), o

vyresnėse klasėse besiskundžiančių prasta sveikata mergaičių dalis išaugo, todėl skirtumas

tarp lyčių išryškėjo. Berniukai turi 1,9 (PI 1,20-3,00) karto didesnę galimybę būti geros

sveikatos nei mergaitės.

Analizuojant tyrimo duomenis pagal mokymosi klasę (p<0,05), nustatyta, jog iki 10

klasės prastai savo sveikatą vertinančių moksleivių dalis didėjo (penktoje klasėje jie sudarė

4,6 proc., dešimtoje klasėje – 26,7 proc.), tačiau vienuoliktoje klasėje sumažėjo iki 12,9 proc.

Abiejų lyčių tarpe prasčiausiai savo sveikatą vertino dešimtosios klasės moksleiviai.

28

3.2.1 lentelė. Druskininkų moksleivių skirstinys (proc.) pagal bendrą sveikatos įsivertinimą,

priklausomai nuo lyties ir klasės

Gera sveikata Prasta sveikata

n proc. n proc.

Visi tiriamieji

Berniukai 277 89,4 33 10,6

Mergaitės 261 81,6 59 18,4

χ²=7,67; lls=1; p=0,006

Berniukai

5 klasė 35 94.6 2 5.4

7 klasė 53 93.0 4 7.0

9 klasė 52 89.7 6 10.3

10 klasė 53 79.1 14 20.9

11 klasė 84 92.3 7 7.7

χ²=10,10; lls=4; p=0,04

Mergaitės

5 klasė 48 96.0 2 4.0

7 klasė 48 82.8 10 17.2

9 klasė 56 78.9 15 21.1

10 klasė 24 63.2 14 36.8

11 klasė 85 82.5 18 17.5

χ²=15,95; lls=4; p=0,003

Prastai savo sveikatą vertinantys moksleiviai paprastai turi konkrečių nusiskundimų,

todėl tyrime buvo analizuojamas šių nusiskundimų dažnis, atsižvelgiant į lytį ir amžiaus

grupę.

Atlikto tyrimo duomenimis, 21,4 proc. Druskininkų berniukų ir 37,8 proc. mergaičių

dažnai patyrė galvos skausmą (p<0,001) (3.2.1 pav.).

18.9

26.3

19

29.2

15.4

22

36.2

43.7

52.6

36.9

5 klasė 7 klasė 9 klasė 10 klasė 11 klasė0

10

20

30

40

50

60

Berniukai

Mergaitės

Proc.

**

**

*

3.2.1 pav. Druskininkų moksleivių, kurie skundėsi dažnu galvos skausmu, dalis (proc.) pagal

lytį ir klasę

* p≤0,05; ** p≤0,01 lyginant su berniukais

29

Mergaičių, besiskundžiančių dažnais galvos skausmais, skaičius didėjo iki dešimtos

klasės (52,6 proc.), o vienuoliktoje klasėje tokių mergaičių dalis sumažėjo. Berniukų,

besiskundžiančių dažnais galvos skausmais, dalis kito netolygiai ir didėjo ne taip pastebimai.

Penktoje klasėje dažnais galvos skausmais besiskundžiančių berniukų buvo 3,1 proc. mažiau

nei mergaičių, o dešimtoje klasėje šis skirtumas sudarė 23,4 proc. Galima teigti, kad galvos

skausmas, kaip blogos savijautos indikatorius, būdingas Druskininkų miesto mergaitėms.

Dažnais skrandžio arba pilvo skausmais skundėsi 15,1 proc. Druskininkuose

besimokančių berniukų ir 24,5 proc. mergaičių (p<0,01) (3.2.2 pav.).

13.915.8

10.7

23.1

12.112

17.2

23.9

44.7

27.5


10

20

30

40

50

Berniukai

Mergaitės

Proc.

**

*

3.2.2 pav. Druskininkų moksleivių, kurie skundėsi dažnu skrandžio arba pilvo skausmu, dalis



Analizuojant tyrimo duomenis lyties aspektu nustatyta, jog dešimtoje klasėje

pastebimai išaugo šiuo negalavimu besiskundžiančių mergaičių skaičius – 44,7 proc.

(berniukų – 23,1 proc.). Nors vienuoliktoje klasėje nusiskundimų skaičius sumažėjo, tačiau

ryšys išliko statistiškai reikšmingas lyginant mergaites su berniukais (p<0,01). Tik penktos

klasės berniukų, besiskundžiančių dažnais skrandžio arba pilvo skausmais, dalis buvo

nežymiai didesnė už tos pačios amžiaus grupės mergaičių (atitinkamai 13,9 ir 12,0 proc.).

Tyrimo metu nustatyta jog Druskininkų moksleivių tarpe dažnais nugaros skausmais

skundėsi 19,3 proc. berniukų ir 20,2 proc. mergaičių (3.2.3 pav.).

30

13.5

10.7

25.5 25.4

18.9

12.2

22.8 22.5

26.3

18.6


10

20

30

40

Berniukai

Mergaitės

Proc.

3.2.3 pav. Druskininkų moksleivių, kurie skundėsi dažnu nugaros skausmu, dalis (proc.) pagal

lytį ir klasę

Nors išanalizavus respondentų nusiskundimus minėtu negalavimu pagal lytį, gautas

statistiškai nereikšmingas ryšys (p>0,05), tačiau tokią sąsają atspindi respondentų

pasiskirstymo pagal mokymosi klasę analizė. Lyčių skirtumai beveik visose amžiaus grupėse

buvo nežymūs, tik septintoje klasėje mergaitės beveik dvigubai dažniau nei berniukai

skundėsi dažnu nugaros skausmu (atitinkamai 22,8 ir 10,7 proc. tiriamųjų).

Gauti tyrimo duomenys rodo, jog dažną liūdesį ir prislėgtą nuotaiką jautė 25,1 proc.

Druskininkų mokyklų berniukų ir 33,4 proc. mergaičių (p<0,05) (3.2.4 pav.).

25.7 24.6 25.5

28.6

22.5

18

31

40.8

47.4

32


10

20

30

40

50

Berniukai

Mergaitės

Proc.

3.2.4 pav. Druskininkų moksleivių, kurie dažnai jautėsi nuliūdę arba prislėgtos nuotaikos,

dalis (proc.) pagal lytį ir klasę

Nors nusiskundimų dažnis lyties aspektu nė vienoje amžiaus grupėje nebuvo

statistiškai reikšmingas, tačiau pastebėti skirtumai. Mergaičių grupėje nusiskundimai liūdesiu

31

ir prislėgtumu dažnėjo su amžiumi: penktoje klasėje 18 proc. mergaičių dažnai jautėsi nuliūdę

arba prislėgtos nuotaikos, dešimtoje klasėje tokių mergaičių dalis sudarė 47 proc. Berniukų

grupėje pastebima nusiskundimų pastovumo tendencija: nuliūdę arba prislėgtos nuotaikos

dažnai jautėsi vidutiniškai 25 proc. berniukų kiekvienoje amžiaus grupėje. Tai būtų galima

aiškinti psichologiniais lyčių skirtumais, jog mergaitės yra emocionalesnės už berniukus,

jautriau reaguoja į įvairius gyvenimo įvykius.

Druskininkų savivaldybės mokyklose atlikto tyrimo duomenimis, moksleivių tarpe

irzlumą ir prastą nuotaiką dažnai jautė 37,2 proc. berniukų ir 48,8 proc. mergaičių (p<0,01)

(3.2.5 pav.).

35.133.3 32.7

40.6 40.7

34

41.4

56.3

65.8

48.5


10

20

30

40

50

60

70

Berniukai

Mergaitės

Proc.

**

*

3.2.5 pav. Druskininkų moksleivių, kurie dažnai jautėsi irzlūs arba prastos nuotaikos, dalis



Nusiskundimų dažnio kitimas įvairiose amžiaus grupėse skyrėsi priklausomai nuo

lyties. Berniukų, kurie dažnai jautėsi irzlūs arba prastos nuotaikos, dalis buvo nežymiai

priklausoma nuo amžiaus grupės ir svyravo apie 37 proc. Tais pačiais psichosomatiniais

negalavimais besiskundžiančių mergaičių dalis pastebimai kito priklausomai nuo klasės.

Daugiausia nusiskundimų turėjo dešimtos klasės respondentės, beveik du trečdaliai (65,8

proc.) mergaičių jautėsi irzlios arba prastos nuotaikos.

Iš 3.2.6 pav. pateiktų tyrimo duomenų matyti, jog nervinę įtampą ir susirūpinimą

dažnai jautė 35,5 proc. Druskininkuose ištirtų berniukų ir 43,8 proc. mergaičių (p<0,05).

32

30.6 31.6 32.7 33.8

42.9

22

41.4

49.3

63.2

44.7


10

20

30

40

50

60

70

Berniukai

Mergaitės

Proc.

**

3.2.6 pav. Druskininkų moksleivių, kurie dažnai jautė nervinę įtampą ir susirūpinimą, dalis


** p≤0,01 lyginant su berniukais

Lyginant amžiaus grupes lyties aspektu pastebėta, jog šiais psichologinio diskomforto

simptomais mergaičių tarpe dažniausia skundėsi dešimtos klasės moksleivės (63,2 proc.), o

berniukų – vienuoliktos klasės moksleiviai (42,9 proc.). Statistiškai reikšmingas skirtumas

tarp lyčių nustatytas tik dešimtos klasės moksleivių tarpe (p<0,01). Tik penktos klasės

respondentų tarpe berniukų, jaučiančių dažną nervinę įtampą ir susirūpinimą, dalis buvo

didesnė negu mergaičių (atitinkamai 30,6 ir 22,0 proc. tiriamųjų).

3.2.7 pav. pateiktais tyrimo duomenimis, 30 proc. druskininkiečių berniukų ir 35 proc.

mergaičių teigė patiriantys nemigos simptomus, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp

abiejų lyčių nusiskundimų nerasta (p>0,05).

16.2

21.1

25.5

35.9

40

2624.1

36.6

47.7

39.8


10

20

30

40

50

Berniukai

Mergaitės

Proc.

3.2.7 pav. Druskininkų moksleivių, kurie dažnai jautė nemigą, dalis (proc.) pagal lytį ir klasę

33

Abiejų lyčių grupėse sunkiai užmiegančių tiriamųjų dalis didėjo vyresnėse klasėse:

berniukų tarpe dažniausia nemiga skundėsi vienuoliktos klasės moksleiviai (40 proc.),

mergaičių – dešimtos klasės moksleivės (47,4 proc.).

Atlikto tyrimo duomenys rodo, jog Druskininkuose dažnu galvos svaigimu ir

silpnumu skundėsi 13,5 proc. apklaustųjų berniukų ir 21,7 proc. mergaičių (p<0,01) (3.2.8

pav.).

8.1

12.3 12.7

23.4

1012

17.2

22.5

37.8

22.5


10

20

30

40

50

Berniukai

Mergaitės

Proc.

*

3.2.8 pav. Druskininkų moksleivių, kurie dažnai jautė galvos svaigimą ir silpnumą, dalis


* p≤0,05 lyginant su berniukais

Šiuos pablogėjusios sveikatos simptomus jaučiančių moksleivių dalis kiekvienoje

amžiaus grupėje didėjo iki dešimtos klasės, o vienuoliktoje klasėje sumažėjo beveik dvigubai

(berniukų grupėje 2,3 karto, mergaičių – 1,7 karto). Vienuoliktos klasės berniukai statistiškai

reikšmingai rečiau skundėsi silpnumu negu jų bendraamžės mergaitės (p<0,05) ir galimybė

šios amžiaus grupės berniukams jausti svaigulį arba silpnumą yra 2,6 (95 proc. PI 1,14-6,01)

karto mažesnė lyginant su mergaitėmis.

3.2.9 pav. pateikiamas nusiskundimų įvairiais psichosomatiniais negalavimais dažnis

priklausomai nuo lyties.

34

21.4

15.1

19.3

25.1

37.235.5

30

13.5

37.8

24.5

20.2

33.4

48.8

43.8

35

21.7

Gal

vos s

kaus

mas

Skran

džio

ar p

ilvo

skau

smas

Nug

aros

skau

smas

Liūde

sys,

prislė

gtum

as

Irzlu

mas

, pra

sta

nuot

aika

Ner

vinė

įtam

pa

Nem

iga

Gal

vos s

vaig

imas

, silp

num

as

0

10

20

30

40

50

60

Berniukai

Mergaitės

Proc.

**

**

*

**

*

***

3.2.9 pav. Druskininkų moksleivių, dažnai patyrusių įvairius psichosomatinius negalavimus,

dalis (proc.) pagal lytį

* p≤0,05; ** p≤0,01; *** p≤0,001 lyginant su berniukais

Iš pateiktų tyrimo duomenų matyti, jog Druskininkų savivaldybės mokyklose

besimokančios mergaitės dažniau nei berniukai skundėsi įvairiais negalavimais: beveik kas

antra respondentė skundėsi irzlumu ir bloga nuotaika (48,8 proc.), nervine įtampa ir

susirūpinimu (43,8 proc.), galvos skausmu (37,8). Psichosomatiniais negalavimais

besiskundžiančių berniukų vidutiniškai buvo ketvirtadalis (24,6 proc.). Beveik vienoda abiejų

lyčių tiriamųjų dalis skundėsi dažnais nugaros skausmais ir miego sutrikimais (p>0,05).

Druskininkų moksleivių subjektyvių nusiskundimų įvairiais sveikatos negalavimais

dažnis, priklausomai nuo amžiaus grupės, pateikiamas 3.2.10 pav. Analizuojant tyrimo

duomenis amžiaus grupėse matome, jog psichosomatiniais negalavimais rečiausia skundėsi

abiejų lyčių penktos klasės moksleiviai ir nusiskundimų dažnis didėjo su amžiumi.

Daugiausia įvairių nusiskundimų turėjo dešimtos klasės moksleiviai. Tarp vienuoliktos klasės

moksleivių nusiskundimų dažnis buvo mažesnis nei tarp dešimtos klasės tiriamųjų.

35

10.3

14.8

18.3

28.7

16.7

21.822.6

31.7

40.2 39.9

25.6

36.5

42.1

44.743.8

34.5

37.4

46

50

44.8

12.8

16.8

23.8

25.7

18.8

20.7

31.332.6

37.9

26.8

5 klasė 7 klasė 9 klasė 10 klasė 11 klasė

10

20

30

40

50

Galvos skausmas

Skrandžio ar pilvo skausmas

Nugaros skausmas

Liūdesys, prislėgtumas

Irzlumas, bloga nuotaika

Nervinė įtampa

Sunkiai užmiegama

Galvos svaigimas, silpnumas

P roc.

3.2.10 pav. Druskininkų moksleivių, dažnai patyrusių įvairius psichosomatinius negalavimus,

dalis (proc.) pagal klases

Apibendrinant tiriamųjų bendro sveikatos įsivertinimo ir įvairių nusiskundimų

duomenis pastebima, jog mergaitės dažniau nei berniukai skundėsi prasta sveikata ir įvairiais

psichosomatiniais negalavimais. Nusiskundimų dažnis lyčių grupėse priklausė nuo amžiaus.

Penktos klasės mergaičių grupėje didesnė dalis respondenčių teigė esą geros sveikatos ir

įvairiais skausmais skundėsi rečiau nei to paties amžiaus berniukai, vėliau šių mergaičių dalis

pastebimai sumažėjo. Prasčiausiai savo sveikatą vertino ir daugiausia nusiskundimų turėjo

dešimtos klasės moksleiviai. Tai galima būtų sieti su vis didėjančiu mokymosi krūviu, o

dešimtoje klasėje – egzaminais. Šią prielaidą patvirtina ir 2006 metais vykdyto 11-12 klasių

moksleivių sveikatos tyrimo rezultatai. Baigiamųjų klasių moksleiviai kaip pagrindinę

nerimo, įtampos, baimės ir su tuo susijusių psichosomatinių negalavimų priežastį nurodė

artėjančius egzaminus (78). Dažnas nugaros skausmas gali būti siejamas su mokyklinių

kuprinių nešiojimu. Graikijos tyrėjų atlikto tyrimo rezultatai pateikia faktą, jog beveik pusė

mokyklinio amžiaus vaikų patiria skausmą dėl kuprinių, tačiau kitaip nei Druskininkuose

atliktame tyrime, ryškūs buvo lyčių skirtumai: mažiau fiziškai aktyvios mergaitės dažniau

patyrė nugaros, pečių, kaklo skausmus, įtakotus mokyklinių kuprinių nešiojimo (128).

Kitose šalyse atliktų tyrimų duomenys taip pat patvirtina šio tyrimo rezultatus.

2009/2010 metų tarptautinio HBSC tyrimo duomenimis, daugelyje šalių besiskundžiančių

prasta sveikata moksleivių skaičius vyresnėse klasėse reikšmingai išauga (5). Skirtumai lyčių

grupėse taip pat pastebimi: mergaitės dažniau nei jų bendraamžiai berniukai skundžiasi prasta

36

sveikata bei įvairiais psichosomatiniais negalavimais, ypač šis skirtumas išryškėja vyresnėse

klasėse (5, 78).

3.3 Druskininkų ir Lietuvos moksleivių fizinio aktyvumo ir sveikatos sąsajos

Tyrime buvo analizuojamos Druskininkų savivaldybės mokyklose besimokančių 5, 7

ir 9-11 klasių moksleivių sportinio fizinio aktyvumo sąsajos su subjektyviai vertinta sveikata.

Gauti duomenys rodo, jog daugiau kaip penkias dienas per savaitę aktyviai sportuojantys

tiriamieji statistiškai reikšmingai rečiau skundėsi prasta sveikata ir turi 1,99 (95 proc. PI 1,22-

3,23) karto didesnę galimybę būti geros sveikatos, lyginant su retai sportuojančiais

bendraamžiais (p<0,01). Analizuojant sąsajas lyties aspektu, nustatyta, jog aktyviai laiką

leidžiantys Druskininkų berniukai dažniau nei aktyviai sportuojančios mergaitės teigė esą

geros sveikatos (atitinkamai 91,8 ir 87,4 proc. tiriamųjų), tačiau reikšmingo skirtumo nė

vienoje lyčių grupėje nenustatyta (3.3.1 lentelė).

3.3.1 lentelė. Druskininkų moksleivių bendras sveikatos vertinimas priklausomai nuo

sportinio fizinio aktyvumo ir lyies

Berniukai Mergaitės

Dažniau nei 5

dienas per savaitę

aktyvūs

Rečiau nei 5

dienas per savaitę

aktyvūs

Dažniau nei 5

dienas per savaitę

aktyvios

Rečiau nei 5

dienas per savaitę

aktyvios

n proc. n proc. n proc. n proc.

Gera sveikata 146 91,8 129 87,2 90 87,4 168 78,5

Prasta sveikata 13 8,2 19 12,8 13 12,6 46 21,5

χ² = 1,78; lls=1; p=0,18;

GS=1,65; PI 0,79-3,48

χ² = 3,62; lls=1; p=0,06;

GS=1,9; PI 0,97-3,7

Reikšmingi skirtumai pastebimi analizuojant tik jaunesniojo mokyklinio amžiaus

vaikų duomenis. Aktyviai sportuojančios 5, 7, 9 klasių Druskininkų mergaitės statistiškai

reikšmingai rečiau skundėsi prasta sveikata lyginant su retai fizine veikla užsiimančiomis

bendraamžėmis (p<0,05). Galimybė šioms aktyviai sportuojančioms mergaitėms gerai jaustis

yra 4 (95 proc. PI 1,31-12,11) kartus didesnė lyginant su mažiau nei penkias dienas per

savaitę aktyviai laiką leidžiančiomis bendraamžėmis.

Analizuojant sportinio fizinio aktyvumo ir sveikatos sąsajas amžiaus grupių aspektu

statistiškai reikšmingas ryšys pastebimas tik devintos klasės mergaičių grupėje: daugiau nei

penkias dienas per savaitę aktyvia fizine veikla užsiimančios šio amžiaus mergaitės

37

statistiškai reikšmingai dažniau teigė esą geros sveikatos nei jų pasyvesnės bendraamžės

(p<0,05).

Lyginant tyrimo duomenis su Lietuvos moksleivių duomenimis nustatyta, jog 5, 7 ir 9

klasių Druskininkų moksleiviai rečiau nei to paties amžiaus Lietuvos moksleiviai skundėsi

prasta sveikata (atitinkamai 11,8 ir 14,3 proc. tiriamųjų). Kaip matome 3.3.1 pav., ryšių

skirtumai tarp Druskininkų ir Lietuvos tiriamųjų priklausė nuo fizinio aktyvumo

intensyvumo. Daugiau nei penkias dienas per savaitę sportuojantys Druskininkų moksleiviai

statistiškai reikšmingai dažniau teigė esą geros sveikatos lyginant su tiek pat sportuojančiais

Lietuvos moksleiviais (p<0,05). Skirtumo vertinant sveikatą mažo fizinio aktyvumo

respondentų grupėje nebuvo.

5.9

16.8

10.9

16.3

0

5

10

15

20

Druskininkai

Lietuva

Proc.

*

Dažniau nei 5 dienas per

savaitę aktyvūsRečiau nei 5 dienas per

savaitę aktyvūs

3.3.1 pav. Prastai savo sveikatą vertinusių Druskininkų ir Lietuvos moksleivių dalis (proc.)

priklausomai nuo fizinio aktyvumo dažnumo

* p≤0,05 lyginant su Druskininkų moksleiviais

Nagrinėjant Druskininkų savivaldybės 5, 7 ir 9-11 klasių moksleivių apibendrinto

fizinio aktyvumo sąsajas su subjektyviai vertinama sveikata reikšmingo skirtumo nerasta:

gerai savo sveikatos būklę įvertino 87,9 proc. pakankamai fiziškai aktyvių ir 83,5 proc.

nepakankamai fiziškai aktyvių moksleivių.

Analizuojant minėtas sąsajas lyties aspektu nustatyta, jog berniukų grupėje prastai

savo sveikatą vertinančių respondentų dalis buvo mažesnė nei tarp mergaičių (3.3.2 lentelė).

38

3.3.2 lentelė. Druskininkų moksleivių bendras sveikatos vertinimas priklausomai nuo

apibendrinto fizinio aktyvumo

Berniukai Mergaitės

Pakankamai

aktyvūs

Nepakankamai

aktyvūs

Pakankamai

aktyvūs

Nepakankamai

aktyvūs

n proc. n proc. n proc. n proc.

Gera sveikata 156 91,8 119 86,2 76 80,9 184 81,8

Prasta sveikata 14 8,2 19 13,8 18 19,1 41 18,2

χ² = 2,44; lls=1; p=0,12,

GS=1,78; PI 0,86-3,7

χ² = 0,04; lls=1; p=0,85,

GS=0,94; PI 0,51-1,74

Reikšmingi skirtumai stebimi tik analizuojant 5, 7, 9 klasių tiriamųjų duomenis.

Pakankamai fiziškai aktyvūs berniukai statistiškai reikšmingai dažniau teigė esą geros

sveikatos (p<0,001) ir turi 2,3 (95 proc. PI 1,7-3,26) karto mažesnę galimybę skųstis prasta

sveikata lyginant su tokio paties fizinio aktyvumo mergaitėmis.

Analizuojant bendro fizinio aktyvumo ir sveikatos ryšius amžiaus grupių aspektu

nustatyta, jog visi (100 proc.) pakankamai fiziškai aktyvūs penktos klasės Druskininkų

moksleiviai jautėsi sveiki. Vėliau tokių respondentų skaičius abiejų lyčių amžiaus grupėse

nuolat mažėjo.

Lyginant Druskininkuose atlikto tyrimo 5, 7, 9 klasių moksleivių duomenis su

Lietuvos moksleivių tyrimo duomenimis pastebima, jog nepakankamai fiziškai aktyvių

berniukų, prastai įvertinusių savo sveikatą, dalis buvo didesnė nei Lietuvos (atitinkamai 12,3

ir 11,7 proc. tiriamųjų). Nusiskundimai prasta sveikata abiejų tyrimų respondentų grupėse nuo

bendro fizinio aktyvumo intensyvumo nepriklausė (3.3.2 pav.).

9.2

13.8

10

15.9

P akankamai aktyvūs Nepakankamai aktyvūs

0

5

10

15

20

Druskininkai

Lietuva

Proc.

3.3.2 pav. Prastai savo sveikatą vertinusių Druskininkų ir Lietuvos moksleivių dalis (proc.)

priklausomai nuo bendro fizinio aktyvumo

39

Tyrime buvo analizuojamos moksleivių konkrečių sveikatos nusiskundimų sąsajos su

fizinio aktyvumo dažnumu.

Nagrinėjant Druskininkų savivaldybės mokyklas lankančių 5, 7 ir 9-11 klasių

moksleivių sportinio fizinio aktyvumo sąsajas su subjektyviai vertinamais nusiskundimais

sveikata, skirtumo lyčių grupėse nepastebėta (3.3.3 pav.). Daugiau nei penkias dienas per

savaitę aktyviai sportuojantys abiejų lyčių Druskininkų moksleiviai psichosomatiniais

sveikatos negalavimais skundėsi rečiau nei pasyvesni jų bendraamžiai. Statistiškai

reikšmingas ryšys nustatytas tarp galvos skausmu besiskundžiančių mergaičių: dažną galvos

skausmą patyrė 28,2 proc. aktyviai sportuojančių moksleivių ir 43 proc. mažiau aktyvių jų

bendraamžių (p<0,05). Galimybė skaudėti galvą dažniau nei penkias dienas per savaitę

sportuojančioms mergaitėms yra 1,9 (95 proc. PI 1,16-3,2) karto mažesnė lyginant su rečiau

aktyvia fizine veikla užsiimančiomis jų bendraamžėmis. Dažna aktyvia fizine veikla

užsiimantys berniukai turi 1,8 (95 proc. PI 1,04-3) karto mažesnę galimybę jaustis prislėti

arba prastos nuotaikos lyginant su nesportuojančiais to paties amžiaus jų draugais.

22

15.7

18.6

20.1

34.2

31.2

26.3

13.4

21.2

14.6

19

30.8

41.3

40.3

34

14

Berniukai

0 10 20 30 40 50

proc.

Mergaitės

60 40 30 20 10 050

proc.

Galvos skausmas

P ilvo skausmas

Nugaros skausmas


Irzlumas, prasta nuotaika

Nervinė įtampa

Miego sutrikimas

Galvos svaigimas

Dažniau nei 5 dienas aktyvūs

Rečiau nei 5 dienas aktyvūs

17.6

28.2

21.4

26.3

21.8

19.7

27.2

36.9

46.7

50.5

46.6

31.1

37.4

37.9

43.0*

23.9

*

3.3.3 pav. Druskininkų moksleivių, kurie dažnai patyrė įvairius psichosomatinius

negalavimus, dalis (proc.) pagal lytį ir sportinį fizinį aktyvumą

* p≤0,05 lyginant su dažniau nei 5 dienas per savaitę aktyviais

Lyginant amžiaus grupes nustatyta, jog daugiau nei penkias dienas per savaitę aktyviai

laiką leidžiančios devintos klasės mergaitės statistiškai reikšmingai rečiau skundėsi galvos

skausmu lyginant su fiziškai pasyvesnėmis jų bendraamžėmis (p<0,05). Statistiškai

reikšmingas ryšys nustatytas ir tarp liūdesį, prislėgtumą jautusių penktos klasės berniukų

(p<0,05).

40

Tyrimo metu analizuotos Druskininkų 5, 7 ir 9-11 klasių moksleivių konkrečių

sveikatos nusiskundimų sąsajos su bendro fizinio aktyvumo dažnumu priklausė nuo tiriamųjų

lyties. Nustatyta, jog mergaičių grupėje pakankamai fiziškai aktyvios respondentės tam tikrais

negalavimais skundėsi dažniau nei fiziškai pasyvesnės jų bendraamžės (3.3.4 pav.). Berniukų

grupėje pastebima priešinga tendencija: dažnesniais sveikatos negalavimais, išskyrus tik

nugaros skausmą, skundėsi nepakankamai fiziškai aktyvūs druskininkiečiai. Pakankamai

aktyvūs berniukai statistiškai reikšmingai rečiau skundėsi dažnu galvos skausmu bei prislėgta

nuotaika (p<0,05) ir turi 1,9 (95 proc. PI 1,11-3,36) karto mažesnę galimybę patirti galvos

skausmą bei 1,8 (95 proc. PI 1,05-3,02) karto mažesnę galimybę jausti liūdesį, lyginant su

nepakankamai aktyviais respondentais.

16.6

13

20.5

20.4

34.7

33.5

27.4

13.7

27.7

17.8

17.3

31.3

40.7

38.5

33.8

13.5

Berniukai

0 10 20 30 40 50

proc.

Mergaitės

60 40 30 20 10 050

proc.

Galvos skausmas

P ilvo skausmas

Nugaros skausmas


Irzlumas, prasta nuotaika

Nervinė įtampa

Miego sutrikimas

Galvos svaigimas

P akankamai fiziškai aktyvūs

Nepakankamai fiziškai aktyvūs

19.4

36.2

24.5

24.6

24.7

17.9

34.0

33.3

42.7

47.1

53.2

35.1

35.1

46.8

38.7

22.8

*

*

3.3.4 pav. Druskininkų moksleivių, kurie dažnai patyrė įvairius psichosomatinius

negalavimus, dalis (proc.) pagal lytį ir bendrą fizinį aktyvumą

* p≤0,05 lyginant su pakankamai aktyviais

Analizuojant minėtas sąsajas skirtingose amžiaus grupėse, statistiškai reikšmingas

ryšys pastebėtas tik tarp septintos klasės berniukų, besiskundžiančių galvos skausmu, ir tarp

nugaros skausmus patiriančių devintos klasės mergaičių (p<0,05).

Atlikus tyrimą Druskininkų savivaldybėje statistiškai reikšmingos fizinio aktyvumo ir

sveikatos sąsajos nustatytos tik analizuojant jaunesniojo mokyklinio amžiaus (5, 7, 9 klasių)

respondentų duomenis. Kartu analizuojant ir vyresnių (dešimtų ir vienuoliktų) klasių

duomenis, skirtumai nebėra statiškai patikimi.

41

Atlikto tyrimo rezultatai patvirtina faktą, jog vaikai ir paaugliai, kurių fizinis

aktyvumas atitinka PSO rekomendacijas, reikšmingai geriau vertina savo sveikatą, pasižymi

aukštesne savigarba bei socialine adaptacija (129, 130). Gauti tyrimo rezultatai, jog aktyvia

sportine veikla užsiimantys paaugliai rečiau skundžiasi įvairiais psichosomatiniais

negalavimais negu pakankamai fiziškai aktyvūs kasdienėje veikloje jų bendraamžiai, pritaria

Kanados tyrėjų sisteminėje mokslinių straipsnių apžvalgoje pateiktoms išvadoms, jog

didesnio intensyvumo fizinis aktyvumas teikia didesnę naudą mokyklinio amžiaus vaikų

sveikatai (44). Tai, kad sportinis fizinis aktyvumas teikia didesnę naudą patvirtina ir kiti

tyrėjai: sportinė veikla, aktyvus laisvalaikis, o ne bendras fizinis aktyvumas, vaikystėje

reikšmingai susijęs su fizinio aktyvumo lygiu suaugus (126). Lietuvos mokslininkų tyrimai,

atlikti naudojant objektyvius matavimo metodus, taip pat patvirtina faktą, jog fiziškai aktyvių

moksleivių sveikata yra geresnė: aktyvių mokyklinio amžiaus vaikų raumenų jėga didesnė, o

širdies ir kraujagyslių sistema – pajėgesnė (131).

3.4 Regioninis Lietuvos moksleivių fizinio aktyvumo ir sveikatos palyginimas

Siekiant nustatyti, ar Druskininkų moksleiviai įvairiais sveikatos sutrikimais

skundžiasi tiek pat dažnai kaip ir visos Lietuvos moksleiviai, buvo palyginami Druskininkų 5,

7, 9 klasių moksleivių apklausos duomenys su visoje šalyje atlikto tyrimo rezultatais. 2010

metais Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei penkias dienas per savaitę aktyviai

mankštinasi ir sportuoja 44,5 proc. visos šalies 5, 7, ir 9 klasių berniukų ir 32,6 proc. jų

bendraamžių mergaičių; Druskininkų savivaldybės mokyklose besimokantys tų pačių klasių

moksleiviai aktyviai sportuoja dažniau, atitinkamai 58,4 proc. berniukų ir 38,1 proc.

mergaičių.

Sugretinus Druskininkų moksleivių fizinio aktyvumo rodiklius su kitų Lietuvos

vietovių bendraamžių rodikliais, pastebima, jog druskininkiečiai berniukai mankštinasi ir

sportuoja aktyviausiai iš visų tyrime dalyvavusių savivaldybių moksleivių. Druskininkų

mergaitės taip pat gana fiziškai aktyvios, už jas didesniu fiziniu aktyvumu pasižymėjo tik

šešių Lietuvos savivaldybių (Lazdijų, Anykščių, Šalčininkų, Šilutės, Radviliškio ir Panevėžio)

bendraamžės (žr. 3.4.1 pav).

42

Mergaitės Berniukai

0 030 30 50

proc.

2060 50 40 604020 1010

proc.

58.4 Druskininkai

53.8 Šalčininkų r.

53.3 Varėnos r.

53.1 Ukmergės r.

51.7 Radviliškio r.

51.6 Lazdijų r.

50.9 Anykščių r.

48.6 Šilutės r.

47.7 Kelmės r.

46.4 Marijampolės r.

46.1 Alytus

44.5 VIDURKIS

44 Kupiškio r.

43.7 Plungės r.

41.3 Vilnius

41.2 Joniškio r.

40.8 Klaipėda

40.6 Kėdainių r.

40.6 Utenos r.

39.9 Kaunas

39.5 Kaišiadorių r.

39.4 Šiauliai

38.9 Panevėžys

38.1 Šakių r.

37.6 Skuodo r.

35.8 Kretingos r.

34 Prienų r.

Lazdijų r. 51.6

Anykščių r. 43.1

Šalčininkų r. 41.2

Šilutės r. 40.3

Radviliškio r. 38.6

Panevėžys 38.4

Druskininkai 38.1

Joniškio r. 36.1

Šiauliai 35.8

Kelmės r. 33.5

Prienų r. 33.4

Kėdainių r. 33.2

Šakių r. 33.1

VIDURKIS 32.6

Utenos r. 31.3

Kupiškio r. 30.9

Marijampolės r. 29.3

Varėnos r. 28.6

Kaunas 27.8

Alytus 27.6

Skuodo r. 26.6

Plungės r. 26.5

Ukmergės r. 26.4

Vilnius 25.5

Klaipėda 24.5

Kretingos r. 23.8

Kaišiadorių r. 22.7

3.4.1 pav. Aktyviai sportuojančių moksleivių dalis (proc.) pagal Lietuvos savivaldybes

Panaši tendencija stebima ir lyginant bendrą moksleivių fizinį aktyvumą: 5, 7, 9 klasių

druskininkiečiai pasižymėjo didžiausiu fiziniu aktyvumu tarp visų šalies savivaldybių

moksleivių ir savo aktyvumu gerokai lenkia kaimyninių savivaldybių (Lazdijų, Varėnos)

mokyklų bei didžiųjų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno ir kt.) moksleivius (3.4.2 pav.).

Visose šalies savivaldybėse nepakankamai fiziškai aktyvvių mergaičių dalis didesnė nei

berniukų.


0 030 30 50

proc.

2060 50 40 604020 1010

proc.

56.5 Druskininkai

54.1 Anykščių r.

52.7 Varėnos r.

48.2 Joniškio r.

48.2 Šilutės r.

48.1 Alytus

47.5 Ukmergės r.

45.1 Šakių r.

42.4 Kaunas

41.9 Klaipėda

41.9 Skuodo r.

40.9 Plungės r.

40.6 VIDURKIS

40.5 Lazdijų r.

39.5 Kelmės r.

37.6 Vilnius

36.8 Utenos r.

36.3 Radviliškio r.


35.8 Prienų r.



32.9 Kėdainių r.

32.8 Kupiškio r.

32 Panevėžys

30.7 Šiauliai

29.7 Kretingos r.

Druskininkai 31

Šakių r. 26.7

Varėnos r. 23.5

Anykščių r. 22.8

Vilnius 22.4

Joniškio r. 22.1

Kėdainių r. 21.8

Alytus 21.5

Utenos r. 19.9

Kaunas 19.1


Kelmės r. 17.9

VIDURKIS 17.6

Panevėžys 16.9

Klaipėda 16.8


Šilutės r. 15.9

Ukmergės r. 15.4

Plungės r. 15.3

Lazdijų r. 14.4

Radviliškio r. 14

Prienų r. 13.1

Kupiškio r. 12

Šiauliai 11.9

Kretingos r. 9.6


Skuodo r. 7.6

3.4.2 pav. Pakankamai fiziškai aktyvių moksleivių dalis (proc.) pagal Lietuvos savivaldybes

43

2010 m. HBSC tyrimo duomenimis, prastai savo sveikatą vertino maždaug kas

dešimtas šalies berniukas (10,3 proc.) ir kas penkta mergaitė (18,7 proc.); Druskininkų

mokyklose tokio pat amžiaus (5, 7 ir 9 klasių) prastai vertinusių savo sveikatą moksleivių

dalis buvo nežymiai mažesnė: 7,9 proc. berniukų ir 15,1 proc. mergaičių (p>0,05).

Lyginant atskirų savivaldybių moksleivius šis sveikatos vertinimo rodiklis kito:

berniukų grupėje nuo 4,7 proc. (Prienų r.) iki 17,6 proc. (Varėnos r.); mergaičių grupėje nuo

7,1 proc. (Lazdijų r.) iki 28,3 proc. (Šilutės r.) (4.3.3 pav.). Druskininkų mokyklų 5, 7, 9

klasių moksleiviai, gretinant su kitų miestų ir rajonų paaugliais, savo sveikatą vertino gerai.

Išrikiavus savivaldybes pagal prastai savo sveikatą vertinusių moksleivių dalies didėjimą,

druskininkiečiai berniukai ir mergaitės pateko tarp tų savivaldybių, kuriose prastai vertinusių

savo sveikatą moksleivių dalis buvo santykinai maža.


0 030 30

proc.

2020 1010

proc.

4.7 Prienų r.

6.2 Lazdijų r.

7.1 Kupiškio r.

7.6 Druskininkai

7.7 Vilnius

7.9 Kaunas

8 Anykščių r.

8.2 Radviliškio r.

8.5 Plungės r.

9.3 Alytus

9.6 Ukmergės r.

10.1 Klaipėda

10.1 Kretingos r.


10.3 VIDURKIS


10.6 Utenos r.

10.9 Panevėžys

11.9 Šiauliai


12.2 Kėdainių r.

12.6 Skuodo r.

13.1 Šakių r.

13.5 Šilutės r.

14.2 Joniškio r.

14.5 Kelmės r.

17.6 Varėnos r.

Lazdijų r. 7.1

Šiauliai 11.6

Anykščių r. 12.3

Druskininkai 14.1

Alytus 15

Ukmergės r. 15.2

Panevėžys 15.5

Kaunas 15.6

Šakių r. 15.6

Kupiškio r. 16.3

Utenos r. 16.4

Kretingos r. 16.5

Joniškio r. 16.6


VIDURKIS 18.7

Prienų r. 19

Klaipėda 19.3

Vilnius 20.3


Kelmės r. 23.1



Skuodo r. 24.5

Varėnos r. 24.5

Plungės r. 25.5

Kėdainių r. 26.1

Šilutės r. 28.3

4.7 Prienų r.

6.2 Lazdijų r.

7.1 Kupiškio r.

7.6 Druskininkai

7.7 Vilnius

7.9 Kaunas

8 Anykščių r.

8.2 Radviliškio r.

8.5 Plungės r.

9.3 Alytus

9.6 Ukmergės r.

10.1 Klaipėda

10.1 Kretingos r.


10.3 VIDURKIS


10.6 Utenos r.

10.9 Panevėžys

11.9 Šiauliai


12.2 Kėdainių r.

12.6 Skuodo r.

13.1 Šakių r.

13.5 Šilutės r.

14.2 Joniškio r.

14.5 Kelmės r.

17.6 Varėnos r.

Lazdijų r. 7.1

Šiauliai 11.6

Anykščių r. 12.3

Druskininkai 14.1

Alytus 15

Ukmergės r. 15.2

Panevėžys 15.5

Kaunas 15.6

Šakių r. 15.6

Kupiškio r. 16.3

Utenos r. 16.4

Kretingos r. 16.5

Joniškio r. 16.6


VIDURKIS 18.7

Prienų r. 19

Klaipėda 19.3

Vilnius 20.3


Kelmės r. 23.1



Skuodo r. 24.5

Varėnos r. 24.5

Plungės r. 25.5

Kėdainių r. 26.1

Šilutės r. 28.3

3.4.3 pav. Prastai savo sveikatą vertinusių moksleivių dalis (proc.) pagal Lietuvos

savivaldybes

Įvairių psichosomatinių nusiskundimų dažnio tyrimo duomenų analizė parodė, kad

druskininkiečiai kai kuriais negalavimais skundėsi tiek pat dažnai, kaip ir kiti Lietuvos

moksleiviai, o kai kuriais atvejais netgi reikšmingai rečiau, pvz., Druskininkų mergaitės

reikšmingai rečiau skundėsi skrandžio arba pilvo skausmu (p<0,05), liūdesiu, prislėgta

nuotaika (p<0,01), lyginant su visos šalies bendraamžėmis.

44

Apibendrinus tyrimo rezultatus nustatyta, jog 5, 7, 9 klasių Druskininkų moksleiviai

pasižymėjo didžiausiu fiziniu aktyvumu tarp visų šalies savivaldybių moksleivių. Nors

statistiškai reikšmingo skirtumo tarp besiskundžiančių prasta sveikata Druskininkų ir Lietuvos

moksleivių nėra, tačiau pastebima tendencija, jog Druskininkų moksleiviai abiejų lyčių

grupėse savo sveikatą vertina geriau ir rečiau skundžiasi įvairiais psichosomatimiais

negalavimais lyginant su visos Lietuvos moksleiviais. Aktyviai sportuojantys Druskininkų

berniukai reikšmingai dažniau teigia esą geros sveikatos lyginant su visos šalies berniukais.

Gautus rezultatus galima būtų sieti su ekologine regiono aplinka, skatinančia

moksleivių, ypač jaunesniojo mokyklinio amžiaus, fizinį aktyvumą, tuo būdu sudarančia

palankesnes sąlygas gerinti visų regiono gyventojų sveikatą. Tyrėjai pateikia įrodymų, jog

fizinė veikla natūralioje aplinkoje teikia daugiau džiaugsmo ir pasitenkinimo, taip įtakodama

geresnę savijautą (92, 132). Savarankiški neplanuoti vaikų žaidimai natūralioje gamtoje ugdo

pasitikėjimą savimi. Neatmetama galimybė, jog regiono apylinkėse esanti gausybė ežerų ir

tvenkinių teigiamai veikia gyventojų psichinę sveikatą. Netoli gyvenamosios vietos esančių

vandens telkinių įtaka gyventojų sveikatai nėra plačiai analizuota, tačiau esamų tyrimų

literatūros analizė patvirtina faktą, jog greta esantis vandens telkinys gerina žmonių savijautą,

palankiai veikia emocijas, neabejotinas vandens rekreacinis poveikis (133, 134). Druskininkai

– ypatingas šalies regionas, kuriame persipynę kaimo ir miesto komponentai, išskirtinis ne tik

sveikatai palankiomis natūraliomis gamtinėmis sąlygomis, lėtesniu automobilių eismu, bet

pastaruoju metu skiriantis nemažai dėmesio bei lėšų aplinkos tvarkymui. Užsienyje atliktų

tyrimų duomenimis, patrauklus kraštovaizdis, estetiška aplinka palankiai veikia gyventojų

sveikatą, įtakoja jų apsisprendimą aktyviai leisti laisvalaikį (135). Saugūs dviračių ir pėsčiųjų

takai skatina paauglių fizinį aktyvumą (94). Aplinkos patrauklumas skatina visų amžiaus

grupių gyventojus daugiau laiko praleisti lauke (136). Galima daryti prielaidą, jog tvarkinga,

saugi Druskininkų regiono aplinka užtikrina palankesnes sąlygas visos šeimos fizinei veiklai,

sveikatos išsaugojimui ir gerinimui. Šis tyrimas neprieštarauja kitų tyrėjų išvadoms, jog šeima

vaidina neabejotiną vaidmenį vaikų fizinio aktyvumo skatinimo procese, todėl į šeimą

orientuotos aplinkos kūrimas užtikrintų geresnę visų regiono gyventojų sveikatą ateityje

(137).

Atliktas tyrimas turi keletą ribotumų. Pirma, sąlyginai mažas atsako dažnis (5, 7, 9

klasių – tik 51,5 proc.). Pradėjus vykdyti tyrimą buvo susidurta su tėvų nepasitikėjimu bei

nenoru leisti vaikams dalyvauti apklausoje. Organizuoti didelės imties vaikų ir jaunesniojo

amžiaus paauglių tyrimus darosi vis sudėtingiau. Antra, planuojant šį tyrimą buvo numatyta

45

rasti ekologinius aplinkos veiksnius, įtakojančius moksleivių pasirinkimą aktyviai leisti

laisvalaikį ir geresnę savijautą, tačiau visi ieškoti ryšiai pasirodė esą statistiškai nereikšmingi.

Didesnis regiono miškingumas, mažesnė oro tarša, geresnė kelių eismo įvykių statistika

nebuvo reikšmingai susijusi su aktyvesne moksleivių fizine veikla bei geresniu sveikatos

įvertinimu. Ateityje tikslinga būtų palyginti keleto šalies regionų, panašių savo ekologine

aplinka bei gamtiniais ištekliais, duomenis.

46

IŠVADOS

1. Druskininkų savivaldybės mokyklose aktyviai sportavo 55,2 proc. (95 proc. PI 49,6-60,6)

berniukų ir 29,5 proc. (95 proc. PI 24,7-34,7) mergaičių (p<0,05). Skirtingai nei sportinis

aktyvumas, bendras moksleivių fizinis aktyvumas abiejų lyčių grupėse pastebimai mažėjo

vyresnėse klasėse. Prasta sveikata Druskininkuose skundėsi 10,6 proc. (95 proc. PI 7,7-

14,5) visų ištirtų berniukų ir 18,4 proc. (95 proc. PI 14,6-23,0) mergaičių (p<0,01).

Berniukams buvo 1,9 (95 proc. PI 1,2-3,0) karto didesnė galimybė būti geros sveikatos nei

mergaitėms. Nusiskundimų įvairiais psichosomatiniais negalavimais dažnis abiejų lyčių

grupėse didėjo su amžiumi.

2. Dažniau nei penkias dienas per savaitę aktyviai sportuojantys Druskininkų moksleiviai

statistiškai reikšmingai rečiau skundėsi prasta sveikata (atitinkamai 5,9 ir 16,8 proc.

tiriamųjų) ir turėjo 1,99 (95 proc. PI 1,22-3,23) karto didesnę galimybę būti geros

sveikatos, lyginant su mažiau sportuojančiais bendraamžiais (p<0,01). Moksleivių bendro

fizinio aktyvumo ryšiai su sveikatos būkle reikšmingi tik jaunesniojo mokyklinio amžiaus

tiriamųjų grupėje.

3. Druskininkų moksleiviai pasižymėjo didžiausiu fiziniu aktyvumu tarp visų šalies

savivaldybių moksleivių. Šio regiono mokyklinio amžiaus vaikai ir paaugliai abiejų lyčių

grupėse savo sveikatą vertino geriau ir rečiau skundėsi įvairiais psichosomatimiais

negalavimais lyginant su visos Lietuvos moksleiviais.

47

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Skatinti visų amžiaus grupių gyventojų, ypač mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių, fizinį

aktyvumą per organizuotą sportavimą ir fizinio aktyvumo galimybių didinimą viešose

vietose, maksimaliai panaudojant natūralios gamtinės aplinkos resursus.

2. Sudaryti sąlygas moksleiviams užsiimti aktyvia sportine veikla tiek mokykloje, tiek

laisvalaikiu: organizuoti kuo daugiau įvairesnių valstybės finansuojamų mokyklinių ir

visuomeninių sporto būrelių. Sportinis užimtumas ne tik didintų vaikų bei paauglių fizinį

aktyvumą, bet ir mažintų rizikingo elgesio galimybes.

3. Tvarkyti gyvenamąją aplinką efektyviai panaudojant natūralius gamtinius resursus

gyventojų fizinio aktyvumo skatinimui ir sveikatos stiprinimui: įrengti nemokamas

žaidimų, sporto, poilsio aikšteles, maudykles, dviračių ir pėsčiųjų takus. Estetiškai

patraukli aplinka padidintų suaugusiųjų pasitikėjimą vaikų saugumu viešose vietose.

4. Orientuoti fizinio aktyvumo skatinimo veiklą į šeimą: organizuoti sporto renginius

gamtoje, sudaryti laisvalaikio fizinio aktyvumo skatinimo programas, kuriose dalyvautų

visi šeimos nariai. Bendra veikla ne tik didintų visų amžiaus grupių gyventojų fizinį

aktyvumą, bet ir teiktų emocinį pasitenkinimą, ugdytų bendrumo jausmą, stiprintų šeimos

narių tarpusavio ryšius.

48

LITERATŪRA

1. Woodcock J, Franco OH, Orsini N, Roberts I. Non-vigorous physical activity and all-

cause mortality: systematic review and meta-analysis of cohort studies. Int J Epidemiol

2011;40(1):121-138.

2. Hoyt LT, Chase-Lansdale PL, McDade TW, Adam EK. Positive youth, healthy adults:

does positive well-being in adolescence predict better perceived health and fewer risky

health behaviors in young adulthood? J Adolesc Health 2012;50(1):66-73.

3. Zoeller RF. Physical Activity, Sedentary Behavior, and Overweight/Obesity in Youth:

Evidence From Cross-sectional, Longitudinal, and Interventional Studies. Am J

Lifestyle Med 2009;3(2):110-114.

4. Zaborskis A, Raskilas A. Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo pokyčiai 1994–2010

metais. Visuomenės sveikata 2011;3(54):76-86.

5. Currie C, Zanotti C, Morgan A, Currie D, Looze de M, Roberts C, et al. Social

determinants of health and well-being among young people: Health Behaviour In

School-Aged Children (HBSC) Study: International Report From The 2009/2010

Survey. 2012.

6. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas: priimtas

Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. liepos 19 d. Nr. I-558. Valstybės žinios 1994;60-

1183.

7. Carver A, Timperio A, Hesketh K, Crawford D. Are children and adolescents less active

if parents restrict their physical activity and active transport due to perceived risk? Soc

Sci Med 2010;70(11):1799-1805.

8. Tappe KA, Glanz K, Sallis JF, Zhou C, Saelens BE. Children's physical activity and

parents' perception of the neighborhood environment: neighborhood impact on kids

study. Int J Behav Nutr Phys Act 2013 Mar 27;10:39-5868-10-39.

9. Caspersen CJ, Powell KE, Christenson GM. Physical activity, exercise, and physical

fitness: definitions and distinctions for health-related research. Public Health Rep

1985;100(2):126-131.

10. Hagströmer M. Assessment of health-enhancing physical activity at population level:

doctoral dissertation. Huddinge: Karolinska institutet; 2007.

11. Howley E, Franks B. Health Fitness Instructors. Handbook. Human Kinetics,

Champaign, IL 1997:373-473.

12. Stonkus S. Sporto terminų žodynas. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija; 2002.

49

13. Sjöström M, Oja P, Hagströmer M, Smith B, Bauman A. Health-enhancing physical

activity across European Union countries: the Eurobarometer study. J Public Health

2006;14(5):291-300.

14. World Health Organization. Basic Documents, 46th ed. Geneva: WHO Press; 2007.

15. Ottawa charter for health promotion. Health Promotion. Vol.1 Geneva, Switzerland:

World Health Organization; 1986. p. iii-v.

16. Gudžinskienė V, Česnavičienė J, Suboč V. Sveikos gyvensenos ugdymas mokyklose.

Tyrimo ataskaita. Vilnius: Švietimo ir mokslo ministerija; 2007.

17. Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas: priimtas Lietuvos

Respublikos Seimo 1995 m. birželio 6 d. Nr. I-924. Valstybės žinios 1995;53-1290.

18. Adaškevičienė E. Vaikų sveikatos ugdymas: pedagoginiu aspektu. Vilnius: Lietuvos

sporto ir informacijos centras; 1999.

19. De Moor M, Stubbe J, Boomsma D, De Geus E. Exercise participation and self-rated

health: Do common genes explain the association? Eur J Epidemiol 2007;22(1):27-32.

20. Troiano RP. Can there be a single best measure of reported physical activity? Am J Clin

Nutr 2009;89(3):736-737.

21. Corder K, van Sluijs EM, Wright A, Whincup P, Wareham NJ, Ekelund U. Is it possible

to assess free-living physical activity and energy expenditure in young people by self-

report? Am J Clin Nutr 2009;89(3):862-870.

22. Adamo KB, Prince SA, Tricco AC, Connor‐Gorber S, Tremblay M. A comparison of

indirect versus direct measures for assessing physical activity in the pediatric

population: a systematic review. Int J Pediatr Obes 2009;4(1):2-27.

23. Chinapaw MJ, Mokkink LB, van Poppel MN, van Mechelen W, Terwee CB. Physical

Activity Questionnaires for Youth. Sports Med 2010;40(7):539-563.

24. McNamara E, Hudson Z, Taylor SJ. Measuring activity levels of young people: the

validity of pedometers. Br Med Bull 2010;95(1):121-137.

25. Maddison R, Jiang Y, Vander Hoorn S, Exeter D, Mhurchu CN, Dorey E. Describing

patterns of physical activity in adolescents using global positioning systems and

accelerometry. Pediatr Exerc Sci 2010;22(3):392-407.

26. Davila EM. A comparison of bilaterally wrist-worn accelerometers on measures of free-

living physical activity in adolescents: master thesis. Bozeman: Montana State

University; 2011.

50

27. Cooper AR, Page AS, Wheeler BW, Hillsdon M, Griew P, Jago R. Patterns of GPS

measured time outdoors after school and objective physical activity in English children:

the PEACH project. Int J Behav Nutr Phys Act 2010;7(1):1-9.

28. Fillipas S, Cicuttini F, Holland AE, Cherry CL. The international physical activity

questionnaire overestimates moderate and vigorous physical activity in HIV-infected

individuals compared with accelerometry. J Assoc Nurses AIDS Care

2010;21(2):173-181.

29. Ekelund U, Tomkinson G, Armstrong N. What proportion of youth are physically

active? Measurement issues, levels and recent time trends. Br J Sports Med

2011;45(11):859-865.

30. Feito Y, Bassett DR, Thompson DL. Evaluation of activity monitors in controlled and

free-living environments. Med Sci Sports Exerc 2012;44(4):733-741.

31. Foley JT, Beets MW, Cardinal BJ. Monitoring Children's Physical Activity With

Pedometers: Reactivity Revisited. J Exerc Sci Fit 2011;9(2):82-86.

32. Scott JJ, Morgan PJ, Plotnikoff RC, Trost SG, Lubans DR. Adolescent pedometer

protocols: examining reactivity, tampering and participants' perceptions. J Sports Sci

2014;32(2):183-190.

33. Lubans DR, Morgan PJ, Tudor-Locke C. A systematic review of studies using

pedometers to promote physical activity among youth. Prev Med 2009;48(4):307-315.

34. Bonomi AG, Plasqui G, Goris AH, Westerterp KR. Improving assessment of daily

energy expenditure by identifying types of physical activity with a single accelerometer.

J Appl Physiol 2009;107(3):655-661.

35. Maddison R, Mhurchu CN. Global positioning system: a new opportunity in physical

activity measurement. Int J Behav Nutr Phys Act 2009;6(1):73.

36. Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose: Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301.

Valstybės žinios 2000;47-1365.

37. Tutkuvienė J. Vaikų augimo ir brendimo vertinimas: SAM metodiniai nurodymai.

Vilnius; 1995.

38. Rohrer JE, Herman DC, Merry SP, Naessens JM, Houston MS. Validity of overall

self‐rated health as an outcome measure in small samples: a pilot study involving a case

series. J Eval Clin Pract 2009;15(2):366-369.

51

39. Breidablik H, Meland E, Lydersen S. Self-rated health during adolescence: stability and

predictors of change (Young-HUNT study, Norway). Eur J Public Health

2009;19(1):73-78.

40. Larsson M, Sundler AJ, Ekebergh M. Beyond Self-Rated Health The Adolescent Girl’s

Lived Experience of Health in Sweden. J Sch Nurs 2013;29(1):71-79.

41. Korkeila J. Measuring aspects of mental health. Helsinki: Stakes; 2000.

42. Stephens M, Burnett D. Chapter 10. Physical Activity in Adolescents. In: South-Paul

JE, Matheny SC, Lewis EL, editors. Current diagnosis & treatment in family medicine:

Lange Medical Books/McGraw-Hill; 2011.

43. Biddle SJ, Asare M. Physical activity and mental health in children and adolescents: a

review of reviews. Br J Sports Med 2011 Sep;45(11):886-895.

44. Janssen I, LeBlanc AG. Review Systematic review of the health benefits of physical

activity and fitness in school-aged children and youth. Int J Behav Nutr Phys Act

2010;7(40):1-16.

45. Ruiz JR, Castro-Piñero J, Artero EG, Ortega FB, Sjöström M, Suni J, et al. Predictive

validity of health-related fitness in youth: a systematic review. Br J Sports Med

2009;43(12):909-923.

46. Lubans DR, Morgan PJ, Cliff DP, Barnett LM, Okely AD. Fundamental movement

skills in children and adolescents. Sports Med 2010;40(12):1019-1035.

47. Andersen LB, Wedderkopp N, Kristensen P, Moller NC, Froberg K, Cooper AR.

Cycling to school and cardiovascular risk factors: a longitudinal study. J Phys Act

Health 2011;8(8):1025-1033.

48. Boreham CA, McKay HA. Physical activity in childhood and bone health. Br J Sports

Med 2011 Sep;45(11):877-879.

49. Llorente-Cantarero F, Gil-Campos M, Benitez-Sillero J, Muñoz-Villanueva M, Túnez I,

Pérez-Navero J. Prepubertal children with suitable fitness and physical activity present

reduced risk of oxidative stress. Free Radic Biol Med 2012;53(3):415-420.

50. Andersen LB, Riddoch C, Kriemler S, Hills A. Physical activity and cardiovascular risk

factors in children. Br J Sports Med 2011;45(11):871-876.

51. Stabouli S, Papakatsika S, Kotsis V. The role of obesity, salt and exercise on blood

pressure in children and adolescents. Expert Rev Cardiovasc Ther 2011;9(6):753-761.

52. McMurray RG, Andersen LB. The influence of exercise on metabolic syndrome in

youth: A review. Am J Lifestyle Med 2010;4(2):176-186.

52

53. Valery PC, Ibiebele T, Harris M, Green AC, Cotterill A, Moloney A, et al. Diet,

physical activity, and obesity in school-aged indigenous youths in northern Australia. J

Obes 2012;2012.

54. Wu P, Tsai C, Hu C, Yang Y. Effects of outdoor activities on myopia among rural

school children in Taiwan. Ophthalmic Epidemiol 2010;17(5):338-342.

55. Ruiz JR, Ortega FB, Martínez-Gómez D, Labayen I, Moreno LA, De Bourdeaudhuij I,

et al. Objectively Measured Physical Activity and Sedentary Time in European

Adolescents The HELENA Study. Am J Epidemiol 2011;174(2):173-184.

56. Campbell SK, Palisano RJ, Orlin M. Physical therapy for children. 4th ed.: Saunders;

2012.

57. Jacobs K, Hudak S, McGiffert J. Computer-related posture and musculoskeletal

discomfort in middle school students. Work 2009;32(3):275-283.

58. Löllgen H, Böckenhoff A, Knapp G. Physical activity and all-cause mortality: an

updated meta-analysis with different intensity categories. Int J Sports Med

2009;30(03):213-224.

59. Samitz G, Egger M, Zwahlen M. Domains of physical activity and all-cause mortality:

systematic review and dose–response meta-analysis of cohort studies. Int J Epidemiol

2011;40(5):1382-1400.

60. Oja P, Titze S, Bauman A, De Geus B, Krenn P, Reger‐Nash B, et al. Health benefits of

cycling: a systematic review. Scand J Med Sci Sports 2011;21(4):496-509.

61. Elinder LS, Sundblom E, Rosendahl KI. Low physical activity is a predictor of thinness

and low self-rated health: Gender differences in a Swedish cohort. J Adolesc Health

2011;48(5):481-486.

62. Griciūtė A, Jankauskienė R, Visagurskienė K, Vizbaraitė D, Pajaujienė S. Sąsajų tarp 9

klasių mokinių psichinio atsparumo ir fizinio aktyvumo laisvalaikio metu ypatumai.

Visuomenės sveikata 2011;3(54):87-96.

63. Čėsna M. Vaikų fizinio aktyvumo sąsajos su antsvoriu ir nutukimu. Lietuvos bendrosios

praktikos gydytojas 2008;XII(09):590-593.

64. Masiliauskas D. Skirtingo fizinio aktyvumo paauglių savęs vertinimas. Jaunųjų

mokslininkų darbai 2009;2(23):162-166.

65. Laskienė S, Laskytė A, Šertvytienė D, Jamantienė L. 16-17 metų sportuojančių ir

nesportuojančių paauglių savo kompetencijos suvokimas ir bendrasis savęs vertinimas.

Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas 2010;1(76):78-85.

53

66. Goldfield GS, Henderson K, Buchholz A, Obeid N, Nguyen H, Flament MF. Physical

activity and psychological adjustment in adolescents. J Phys Act Health 2011;8(2).

67. Chomitz VR, Slining MM, McGowan RJ, Mitchell SE, Dawson GF, Hacker KA. Is

there a relationship between physical fitness and academic achievement? Positive

results from public school children in the northeastern United States. J Sch Health

2009;79(1):30-37.

68. Chaddock L, Erickson KI, Prakash RS, VanPatter M, Voss MW, Pontifex MB, et al.

Basal ganglia volume is associated with aerobic fitness in preadolescent children. Dev

Neurosci 2010 Aug;32(3):249-256.

69. Fox CK, Barr‐Anderson D, Neumark‐Sztainer D, Wall M. Physical activity and sports

team participation: Associations with academic outcomes in middle school and high

school students. J Sch Health 2010;80(1):31-37.

70. Fernandes RA, Zanesco A. Early physical activity promotes lower prevalence of

chronic diseases in adulthood. Hypertens Res 2010;33(9):926-931.

71. Carson V, Rinaldi R, Torrance B, Maximova K, Ball G, Majumdar S, et al. Vigorous

physical activity and longitudinal associations with cardiometabolic risk factors in

youth. Int J Obes 2014;38(1):16-21.

72. Ortega FB, Konstabel K, Pasquali E, Ruiz JR, Hurtig-Wennlöf A, Mäestu J, et al.

Objectively Measured Physical Activity and Sedentary Time during Childhood,

Adolescence and Young Adulthood: A Cohort Study. PloS one 2013;8(4):e60871.

73. Jerstad SJ, Boutelle KN, Ness KK, Stice E. Prospective reciprocal relations between

physical activity and depression in female adolescents. J Consult Clin Psychol

2010;78(2):268-272.

74. Jacka F, Pasco J, Williams L, Leslie E, Dodd S, Nicholson G, et al. Lower levels of

physical activity in childhood associated with adult depression. J Sci Med Sport

2011;14(3):222-226.

75. Middleton LE, Barnes DE, Lui L, Yaffe K. Physical activity over the life course and its

association with cognitive performance and impairment in old age. J Am Geriatr Soc

2010;58(7):1322-1326.

76. Craigie AM, Lake AA, Kelly SA, Adamson AJ, Mathers JC. Tracking of obesity-related

behaviours from childhood to adulthood: a systematic review. Maturitas

2011;70(3):266-284.

77. Powell KE, Paluch AE, Blair SN. Physical activity for health: What kind? How much?

How intense? On top of what? Annu Rev Public Health 2011;32(1):349-365.

54

78. Juškelienė V, Ustilaitė S, Proškuvienė R, Kalibatas J, Naudžiūtė S. 11–12 klasių

mokinių sveikata ir jos pokyčiai per 5 metus. Vilnius: Švietimo ir mokslo ministerija

2006.

79. Gintarė Petronytė. Lietuvos paauglių fizinis aktyvumas ir su juo susiję veiksniai:

daktaro disertacija. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2009.

80. Zaborskis A, Makari J. Lietuvos moksleivių gyvensena: raida 1994–1998 metais ir

vertinimas tarptautiniu požiūriu. 2001.

81. Zaborskis A, Lenciauskiene I. Health behavior among Lithuania’s adolescents in

context of European Union. Croat Med J 2006;47(2):335-343.

82. Volbekienė V, Griciūtė A, Gaižauskienė A. Lietuvos didžiųjų miestų 5-11 klasių

moksleivių su sveikata susijęs fizinis aktyvumas. Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas

2007:71-77.

83. Currie C, Gabhainn SN, Godeau E, Roberts C, Smith R, Currie D, et al. Inequalities in

young people's health: HBSC international report from the 2005/2006 Survey. 2008.

84. Mekšriūnaitė S, Augustinaitė U, Želvienė A. Visuomenės sveikata Lietuvos

savivaldybėse 2012 m. Vilnius: Higienos institutas; 2013.

85. Grybauskienė I. Kauno miesto gyventojų sveikata 2011 m. Kaunas: Kauno miesto

savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras; 2012.

86. Sveikatos statistika [interaktyvus]. Prieiga per internetą:

http://sic.hi.lt/html/sv_statistika.htm [žiūrėta 2014-01-06].

87. Gaidelytė R, Garbuvienė M, Madeikytė N. Lietuvos gyventojų sergamumas apskrityse

ir savivaldybėse 2012 m. Vilnius: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras;

2013.

88. Klizas Š, Ramanauskienė I, Malinauskas R. Paauglių psichosocialinė adaptacija ir

subjektyvus psichikos sveikatos vertinimas priklausomai nuo lyties. Medicinos teorija ir

praktika 2011;17(1):71-76.

89. Stonienė R. Berniukų ir mergaičių socialinė sveikatos bei su sveikata susijusio elgesio

atskirtis: magistro diplominis darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas; 2009.

90. Strukčinskienė B, Griškonis S, Strukčinskaitė V. Lifestyle in Young People in Western

Lithuania. Health Sciences 2013;23(1 (86)):21-25.

91. Mayer FS, Frantz CM, Bruehlman-Senecal E, Dolliver K. Why is nature beneficial?

The role of connectedness to nature. Environ Behav 2009;41(5):607-643.

92. Barton J, Pretty J. What is the best dose of nature and green exercise for improving

mental health? A multi-study analysis. Environ Sci Technol 2010;44(10):3947-3955.

55

93. Stigsdotter UK, Ekholm O, Schipperijn J, Toftager M, Kamper-Jørgensen F, Randrup

TB. Health promoting outdoor environments-Associations between green space, and

health, health-related quality of life and stress based on a Danish national representative

survey. Scand J Public Health 2010;38(4):411-417.

94. Vanhelst J, Béghin L, Salleron J, Ruiz JR, Ortega FB, De BI, et al. A Favorable Built

Environment is Associated with Better Physical Fitness in European Adolescents. Prev

Med 2013;57(6):844-829.

95. Hume C, Timperio A, Salmon J, Carver A, Giles-Corti B, Crawford D. Walking and

cycling to school: predictors of increases among children and adolescents. Am J Prev

Med 2009;36(3):195-200.

96. De Meester F, Van Dyck D, De Bourdeaudhuij I, Deforche B, Sallis JF, Cardon G.

Active living neighborhoods: is neighborhood walkability a key element for Belgian

adolescents? BMC Public Health 2012;12(1):7.

97. Lachowycz K, Jones AP, Page AS, Wheeler BW, Cooper AR. What can global

positioning systems tell us about the contribution of different types of urban greenspace

to children's physical activity? Health Place 2012;18(3):586-594.

98. Rodríguez DA, Cho G, Evenson KR, Conway TL, Cohen D, Ghosh-Dastidar B, et al.

Out and about: Association of the built environment with physical activity behaviors of

adolescent females. Health Place 2012;18(1):55-62.

99. McCurdy LE, Winterbottom KE, Mehta SS, Roberts JR. Using nature and outdoor

activity to improve children's health. Curr Probl Pediatr Adolesc Health Care

2010;40(5):102-117.

100. Cleland V, Crawford D, Baur L, Hume C, Timperio A, Salmon J. A prospective

examination of children's time spent outdoors, objectively measured physical activity

and overweight. Int J Obes 2008;32(11):1685-1693.

101. Dirani M, Tong L, Gazzard G, Zhang X, Chia A, Young TL, et al. Outdoor activity and

myopia in Singapore teenage children. Br J Ophthalmol 2009;93(8):997-1000.

102. Guggenheim JA, Northstone K, McMahon G, Ness AR, Deere K, Mattocks C, et al.

Time outdoors and physical activity as predictors of incident myopia in childhood: a

prospective cohort study. Invest Ophthalmol Vis Sci 2012 May 14;53(6):2856-2865.

103. Wilson R. Nature and young children: encouraging creative play and learning in natural

environments. Routledge; 2012.

104. Pretty J, Angus C, Bain M, Barton J, Gladwell V, Hine R, et al. Nature, childhood,

health and life pathways. Essex: University of Essex; 2009.

56

105. Cheng JC, Monroe MC. Connection to Nature Children’s Affective Attitude Toward

Nature. Environ Behav 2012;44(1):31-49.

106. Margalit D, Ben-Ari A. The Effect of Wilderness Therapy on Adolescents’ Cognitive

Autonomy and Self-efficacy: Results of a Non-randomized Trial [online resource].

Child Youth Care Forum 2014;43(2):181-194.

107. Ege MJ, Mayer M, Normand A, Genuneit J, Cookson WO, Braun-Fahrländer C, et al.

Exposure to environmental microorganisms and childhood asthma. N Engl J Med

2011;364(8):701-709.

108. Lawson JA, Janssen I, Bruner MW, Madani K, Pickett W. Urban-rural differences in

asthma prevalence among young people in Canada: the roles of health behaviors and

obesity. Ann Allergy Asthma Immunol 2011;107(3):220-228.

109. Wolch J, Jerrett M, Reynolds K, McConnell R, Chang R, Dahmann N, et al. Childhood

obesity and proximity to urban parks and recreational resources: A longitudinal cohort

study. Health Place 2011;17(1):207-214.

110. Hoffmann K, Bryl W, Marcinkowski JT, Pupek-Musialik D. Estimation of physical

activity and prevalence of excessive body mass in rural and urban Polish adolescents.

Ann Agric Environ Med 2011;18(2):398-403.

111. Sandercock G, Angus C, Barton J. Physical activity levels of children living in different

built environments. Prev Med 2010;50(4):193-198.

112. Ogunleye AA, Voss C, Barton JL, Pretty JN, Sandercock GR. Contrasting physical

activity patterns in children and adolescents living in differing environments in the U.K.

Scand J Public Health 2011 Nov;39(7):696-703.

113. Santos MP, Pizarro AN, Mota J, Marques EA. Parental physical activity, safety

perceptions and children's independent mobility. BMC Public Health 2013;13(1):584.

114. Sandy R, Tchernis R, Wilson J, Liu G, Zhou X. Effects of the built environment on

childhood obesity: The case of urban recreational trails and crime. Econ Hum Biol

2013;11(1):18-29.

115. Ries AV, Yan AF, Voorhees CC. The neighborhood recreational environment and

physical activity among urban youth: an examination of public and private recreational

facilities. J Community Health 2011;36(4):640-649.

116. Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. Prieiga per internetą:

http://www.osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?id=1362&status=A

[žiūrėta 2014-01-17].

57

117. Lietuvos miškų ūkio statistika 2013 [interaktyvus]. Valstybinė miškų tarnyba. Prieiga

per internetą: http://www.amvmt.lt/2013/ST2013.aspx?&MID=0&AMID=790 [žiūrėta

2014-01-06].

118. Prapiestienė R. Lietuvos miestų žaliųjų plotų kaita laiko atžvilgiu. Geografijos metraštis

2003;36(2):108-114.

119. Dėl Lietuvos Respublikos ežerų klasifikatoriaus patvirtinimo. LR aplinkos ministro

2003 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. 130. Valstybės žinios 2003;34-1442.

120. Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo ir jų plotų patvirtinimo. LR

Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1268 . Valstybės žinios 2003;98-4394.

121. Dėl Lietuvos Respublikos upių ir tvenkinių klasifikatoriaus patvirtinimo. LR aplinkos

ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. 594. Valstybės žinios 2001;107-3888.

122. Druskininkų miškų ūrėdija. Rekreacija [interaktyvus]. Prieiga per internetą:

http://www.dmu.lt/index.php?id=1795 [žiūrėta 2014-01-17].

123. Satkūnas J. Aplinkos būklė. Tik faktai. Vilnius: Aplinkos apsaugos agentūra; 2013.

124. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos [interaktyvus].

Prieiga per internetą:

http://www.lakd.lt/lt.php/lietuvos_keliai/eismo_intensyvumas/17877 [žiūrėta 2014-01-17].

125. Oficialioji statistika apie nusikalstamumą LR savivaldybėse [interaktyvus].

Informatikos ir ryšių departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos. Prieiga per

internetą:

http://www.ird.lt/infusions/report_manager/report_manager.php?metai=2013&menuo=1

2&idAta=1&rt=1&oldYear=2013&id=198&idStat=10&regionas=0&id3=1#Atas

[žiūrėta 2014-01-17].

126. Cleland V, Dwyer T, Venn A. Which domains of childhood physical activity predict

physical activity in adulthood? A 20-year prospective tracking study. Br J Sports Med

2012 Jun;46(8):595-602.

127. Al-Nuaim AA, Al-Nakeeb Y, Lyons M, Al-Hazzaa HM, Nevill A, Collins P, et al. The

prevalence of physical activity and sedentary behaviours relative to obesity among

adolescents from Al-Ahsa, Saudi Arabia: Rural versus urban variations. J Nutr Metab

2012;2012(417589).

128. Papadopoulou D, Malliou P, Kofotolis N, Emmanouilidou MI, Kellis E. The association

between grade, gender, physical activity, and back pain among children carrying

schoolbags. Archives of Exercise in Health and Disease 2013;4(1):234-242.

58

129. Ahn S, Fedewa AL. A meta-analysis of the relationship between children's physical

activity and mental health. J Pediatr Psychol 2011 May;36(4):385-397.

130. Breslin G, Gossrau-Breen D, McCay N, Gilmore G, MacDonald L, Hanna D. Physical

Activity, Gender, Weight Status, and Wellbeing in 9-to 11-Year-Old Children: A Cross-

Sectional Survey. J Phys Act Health 2012;9(3):394-401.

131. Volbekienė V, Emeljanovas A, Rutkauskaitė R, Trinkūnienė L. Mokinių fizinio

aktyvumo ir su sveikata susijusio fizinio pajėgumo tarpusavio ryšiai. Ugdymas. Kūno

kultūra. Sportas 2008;4(71):127-132.

132. Thompson Coon J, Boddy K, Stein K, Whear R, Barton J, Depledge MH. Does

participating in physical activity in outdoor natural environments have a greater effect

on physical and mental wellbeing than physical activity indoors? A systematic review.

Environ Sci Technol 2011;45(5):1761-1772.

133. Völker S, Kistemann T. The impact of blue space on human health and well-being–

Salutogenetic health effects of inland surface waters: A review. Int J Hyg Environ

Health 2011;214(6):449-460.

134. Völker S, Kistemann T. Reprint of:“I'm always entirely happy when I'm here!” Urban

blue enhancing human health and well-being in Cologne and Düsseldorf, Germany. Soc

Sci Med 2013;91:141-152.

135. Abraham A, Sommerhalder K, Abel T. Landscape and well-being: a scoping study on

the health-promoting impact of outdoor environments. Int J Public Health

2010;55(1):59-69.

136. Ward Thompson C. Activity, exercise and the planning and design of outdoor spaces. J

Environ Psychol 2013;34:79-96.

137. Cleland V, Timperio A, Salmon J, Hume C, Telford A, Crawford D. A longitudinal

study of the family physical activity environment and physical activity among youth.

Am J Health Promot 2011;25(3):159-167.

59

PRIEDAI

Priedas Nr. 1

60

Priedas Nr. 2

Tyrime naudoti „Tarptautinės mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos

apklausos HBSC Druskininkai – 2012“ klausimai

1. Šios dienos data: 2012 m. ............. mėn. ...... d.

2. Kas Tu esi: berniukas ar mergaitė? Atitinkamą langelį pažymėk kryželiu ().

1❑ Berniukas

2❑ Mergaitė

3. Kuriais metais gimei?

1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

❑ ❑ ❑ ❑ ❑ ❑ ❑ ❑ ❑ ❑

4. Kurį mėnesį gimei? Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis

1❑ 2❑ 3❑ 4❑ 5❑ 6❑

Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis

7❑ 8❑ 9❑ 10❑ 11❑ 12❑

5. Kelintoje klasėje mokaisi? Pažymėdamas atsakymą parink ir atitinkamą klasės raidę.

„A“ „B“ „C“ „D“ „E“

Penktoje ❑ ❑ ❑ ❑ ❑

Septintoje ❑ ❑ ❑ ❑ ❑

Devintoje (1 gimnazijos klasėje) ❑ ❑ ❑ ❑ ❑

Vienuoliktoje (3 gimnazijos klasėje) ❑ ❑ ❑ ❑ ❑

6. Kurioje mokykloje mokaisi?

1❑ Druskininkų „Ryto“ gimnazija

2❑ Druskininkų „Atgimimo“ pagrindinė mokykla

3❑ Druskininkų „Saulės“ pagrindinė mokykla

4❑ Leipalingio pagrindinė mokykla 5❑ Viečiūnų pagrindinė mokykla

61

7. Kur Tu gyveni?

1❑ Mieste

2❑ Priemiestyje

3❑ Kaime

16. Kaip apibūdintum savo sveikatą?

1❑ Puiki

2❑ Gera

3❑ Patenkinama

4❑ Bloga

17.

Ar dažnai per pastaruosius 6 mėnesius patyrei: Pažymėk po langelį kiekvienoje eilutėje.

1 2 3 4 5

Beveik kiekvieną

dieną

Dažniau nei kartą

per savaitę

Beveik kiekvieną savaitę

Beveik kiekvieną mėnesį

Retai arba

niekada

1. Galvos skausmą ❑ ❑ ❑ ❑ ❑

2. Skrandžio arba pilvo skausmą ❑ ❑ ❑ ❑ ❑

3. Nugaros skausmą ❑ ❑ ❑ ❑ ❑

4. Liūdesį,

prislėgtumą ❑ ❑ ❑ ❑ ❑

5. Irzlumą, blogą nuotaiką ❑ ❑ ❑ ❑ ❑

6. Nervinę įtampą,

susirūpinimą ❑ ❑ ❑ ❑ ❑

7. Buvo sunku

užmigti ❑ ❑ ❑ ❑ ❑

8. Galvos svaigimą, silpnumą ❑ ❑ ❑ ❑ ❑

27. Kiek dienų per pastarąsias 7 dienas buvai fiziškai aktyvus iš viso ne mažiau kaip 60 minučių per dieną? Pažymėk vieną langelį.

❑ ❑ ❑ ❑ ❑ ❑ ❑ ❑

nė

vienos dienos

1 2 3 4 5 6 7

Dienas

62

28. Ar dažnai ne pamokų metu, laisvalaikiu, mankštiniesi ir sportuoji taip, kad suprakaituotum, padažnėtų kvėpavimas?

1❑ Kasdien

2❑ 4-6 kartus per savaitę

3❑ 2-3 kartus per savaitę

4❑ Kartą per savaitę

5❑ Kartą per mėnesį

6❑ Rečiau nei kartą per mėnesį

7❑ Niekada

29. Kiek valandų per savaitę ne pamokų metu mankštiniesi ir sportuoji taip, kad suprakaituotum, padažnėtų kvėpavimas?

1❑ Nė vienos valandos per savaitę

2❑ Apie pusę valandos per savaitę

3❑ Apie 1 valandą per savaitę

4❑ Apie 2-3 valandas per savaitę

5❑ Apie 4-6 valandas per savaitę

6❑ 7 ir daugiau valandų per savaitę