sveikata - elibrary.ltelibrary.lt/resursai/ziniasklaida/sam/sveikata/sveik_2005_03.pdf ·...

1

Sveikata 2005 . 3 (kovas) 590

REDAKCIJOS KOLEGIJA:prof. habil. dr. Irena Balèiûnienë,prof. habil. dr. Vytautas Basys,dr. Jonas Bunevièius,gyd. Asta Kubilienė,dr. Saulius Èaplinskas, gyd. Ona Davidonienë,dr. Genadijus Dolþenko,prof. habil. dr. Vilius Grabauskas,gyd. Zenonas Javtokas, prof. Elona Juozaitytë,prof. habil. dr. Aleksandras Laucevièius,prof. Rūta Nadišauskienė,doc. dr. Robertas Petkevièius,gyd. Romualdas Sabaliauskas (SAM

sekretorius),

gyd. Lilija Socevičienė,doc. dr. Emilis Subata, dr. Rima Vaitkienë (SAM l.e. valstybės sekretorės

pareigas).

REDAKCIJA:Zenonas Glaveckas vyriausiasis redaktorius - tel.: 261 25 29Elvyra Mataèiûnienëreklamos vadybininkë - tel.: 261 90 43Stasė Ignatavičiūtėoperatorė - tel.: 261 90 43

REDAKCIJOS ADRESAS:Þ. Liauksmino g. 5, 01101 Vilnius, faksas: 261 25 29.El. paðtas: [email protected]@takas.ltwww.sam.lt.

„Sveikatos” þurnalas iðeina kartà per mënesá. Leidëjas - UAB „Sveikata”. Spausdino UAB “Akritas”, Geležinio Vilko g. 2, Vilnius, tel. 231 16 56, faksas 231 16 57.

Kaina 3,50 Lt, prenumeratoriams - 2,50 Lt (su pristatymu).

Žurnalo prenumeratą priima visi Lietuvos pašto skyriai.Prenumerata internetu: www.prenum.katalogas.lt

©„Sveikata”

2

4

6

7

10

12

13

15

16

18

19

24

27

29

30

33

3743

Pirmajame viršelyje: Pamatinė tuberkuliozės bakteriologijos laboratorija prie Respublikinės

tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės koordinuoja visų Lie-tuvos tuberkuliozės bakteriologijos laboratorijų veiklą. Čia tobulina kvalifi-kaciją ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių specialistai.

Nuotraukoje: laboratorinės diagnostikos specialistė Barbara Čumak ruo-šia mėgintuvėlius su mitybine terpe, į kurią biologiškai saugiame bokse bus pasėta tiriamoji medžiaga ir išaugintos tuberkuliozės bakterijos.

Zenono Glavecko nuotr.

VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninėTuberkuliozės kontrolės principų įgyvendinimas LietuvojeEdita DavidavièienëSarkoidozėDalija GaidamonienëTuberkuliozė, plaučių vėžys, AIDS, lėtinis bronchitas ir bronchinė astmaRamutë SteigvilienëEkstrapulmoninė tuberkuliozėAsta KaminskienëAtspari tuberkuliozė ir problemos, kurias ji sukeliaIrena DemðienëTuberkuliozė – socialinė infekcinė ligaLaimutë DaukienëBakteriologiniai tyrimai ir tuberkuliozės diagnostikaAnaida SosnovskajaChirurginis plaučių tuberkuliozės gydymasJonas ÐerpytisTuberkuliozė ir mitybaReda AleksaitëGripo profilaktikaDaiva RadziðauskienëLėtinis hepatitas C – sunkiai gydoma ligaLigita BalèiûnienëTuberkuliozė ir ligonių mokymasGenë Navickienë, Liudmila RubinaKaip apsaugoti vaikus nuo tuberkuliozėsElena SuèilienëErkinis encefalitasArvydas AmbrozaitisViduriuojantis žmogus yra ligonis: jį reikia gydytiAudronë MarcinkutëAktuali informacijaMedikų kūryba

Sveikata 2005 • 3

2 Mus rasite internete: www.sam.lt

VšĮ Respublikinė tu-berkuliozės ir infek-cinių ligų universite-

tinė ligoninė (RTIUL) įsteigta 2003 m. lapkričio 3 d., sujun-gus Vilniaus tuberkuliozės, Respublikinę tuberkuliozės ir plaučių, Respublikinę San-tariškių tuberkuliozės ir plau-čių, Vyžulionių tuberkuliozės bei Vilniaus universitetinę in-fekcinę ligonines.

VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė www.rtiul.lt

VšĮ Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės direktorius Arvydas Šilys.

gali kreiptis ir be siuntimo.Po susijungimo ligoninę

sudaro keturi stacionarai, ku-riuose iš viso yra 363 lovos (iki susijungimo buvo 595). Šiuo metu čia dirba 455 spe-cialistai.

Žolyno (Žolyno g. 12) stacionare yra 60 lovų nau-jai tuberkulioze (TB) susir-gusiems suaugusiems bei 50 lovų (Nemenčinės pl. 7) vai-

VšĮ Respublikinė tuber-kuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė teikia antrinio lygio sveikatos prie-žiūrą (ambulatorinę ir stacio-narinę) asmenims, apdraus-tiems privalomuoju sveikatos draudimu. Į ligoninę pacien-tus siunčia bendrosios prakti-kos gydytojas. Tačiau pacien-tai, kuriems reikia būtinosios medicinos pagalbos, visą parą

kams, užsikrėtusiems ir ser-gantiems tuberkulioze.

Ambulatoriniame jo sky-riuje tiriami bei gydomi plau-čių ir ekstrapulmonine tuber-kulioze sergantys pacientai. Stacionare veikia gydytojų konsultacinis biuras, kuriame du kartus per savaitę konsul-tuojami ligoniai, sergantys tuberkulioze, kitomis plau-čių ligomis. Vaikų skyriuje (Nemenčinės pl. 7) tiriami ir gydomi sergantys tuberku-lioze vaikai. Be to, Žolyno stacionare vykdoma Šiaurės šalių aljanso remiama pro-grama, padedanti kontroliuoti TB epidemiologinę situaciją. Kadangi TB gydymas be so-cialinių problemų sprendimo yra bevertis, aljansas skiria lėšų maisto ir higienos prie-monių paketams, kurie kartą per savaitę dalijami socialiai remtiniems asmenims, naujai susirgusiems TB. Pastarie-siems, taip pat ir benamiams ligoniams paketų dalinimas yra svari motyvacija lanky-tis stacionare, o tai padeda kontroliuoti ir vaistų gėrimą. Benamius ligonius remia ir Neįgaliųjų sąjunga, kuri or-ganizuoja maitinimą.

Antakalnio stacionare

3

KOVO 24-OJI - TARPTAUTINĖ TUBERKULIOZĖS DIENA

(Antakalnio g. 77) yra 70 lovų. Čia gydomi pacientai, sergantys vaistams atsparia tuberkulioze, yra Medicinos programų ir tuberkuliozės re-gistro skyrius, kur suplaukia duomenys apie naujai susir-gusius TB iš visos Lietuvos. Taip pat šiame stacionare vykdoma LR Vyriausybės patvirtinta Valstybinė tuber-kuliozės profilaktikos ir kon-trolės programa.

Santariškių stacionare (Santariškių g. 14) yra 100 lovų, kur gydomi ligoniai, sergantys tiek plaučių tuber-kulioze, tiek ekstrapulmoni-nės TB forma (iš uždarytų Baltosios Vokės ir Vyžulionių ligoninių). Stacionare yra fti-ziochirurgijos, reanimacijos, tuberkuliozės gydymo ir dife-rencinės diagnostikos ir eks-trapulmoninės tuberkuliozės skyriai, bakteriologinė labo-ratorija.

Žvėryno stacionare (Bi-

dėl infekcinių ligų profilakti-kos konsultuojami asmenys, išvykstantys į užsienį. Žvėry-no stacionare esančioje Infek-

Ultragarso aparatas Concept 2000, kuriuo tiriami inkstai, skydliaukė, viršutinis ir apatinis pilvo ruimas, atliekama mechaninių geltų diferen-cinė diagnostika. Taip pat šiuo apa-ratu kontroliuojamos diagnostinės kepenų punkcijos lėtiniams hepati-tams nustatyti. (Žvėryno staciona-ras, Birutės g. 1/20).

Pamatinės tuberkuliozės bakteriologijos labo-ratorijos laboratorinės diagnostikos specialis-tė Vaida Vėbrienė dirba su Bactec aparatu, ku-rio pagalba išskiriamos tuberkuliozės bakteri-jos ir tiriamas jų jautrumas prieštuberkuliozi-niams vaistams. (Antakalnio stacionaras, Anta-kalnio g. 77). Zenono Glavecko nuotraukos

Mūsų globalizacijos amžiuje pradeda vyrauti plaučių ir pleuros ligos. Jų daugėja, jos darosi sudėtingesnės. Norint greitai bei tiksliai diagnozuoti plaučių ir pleuros susirgi-mus, kuriama vis naujesnė įranga. Viena iš šiuolaikiškiau-sių yra „ Richard Wolf” - videotorakoskopinė įranga, tu-rinti optinę sistemą, videokamerą bei instrumentų, ku-riais galima nuodugniai ir be ypatingo traumatizuojančio poveikio apžiūrėti plaučius ir pleurą. O esant juose poky-čiams, paimti ligos pažeistą audinį, greitai jį ištirti ir nu-statyti susirgimą. Procedūros metu galima netgi gydyti pačią ligą. (Santariškių stacionaras, Santariškių g. 14).

rutės g. 1/20) yra 83 lovos įvairiomis infekcinėmis ligo-mis sergantiems ligoniams. Pirmajame infekcinių ligų skyriuje gydomi sergantieji ūmiomis žarnyno infekcijo-mis, ūmiais ir lėtiniais viru-siniais hepatitais. Infekcinių ligų diagnostikos skyriuje gy-domi sergantieji meningitu, encefalitu, gripu, rože, trichi-nelioze, botulizmu, maliarija ir kt. ligomis, Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje teikiamos antrinio lygio reanimacijos paslaugos ligoniams, sergantiems sun-kiomis infekcinėmis ligomis. Taip pat yra Priėmimo-sku-bios pagalbos skyrius, kon-sultacinis kabinetas, kuriame dirbantys medikai pacientams pataria infekcinių ligų diag-nostikos, gydymo ir profilak-tikos klausimais. Šiame ka-binete suaugusieji skiepijami nuo virusinių hepatitų, gripo, erkinio encefalito ir kitų ligų,

cinių ligų ir mikrobiologijos klinikoje konsultuojami in-fekcinėmis ligomis sergantys ligoniai, mokomi studentai bei rezidentai, organizuojami specializuoti gydytojų tobuli-nimo kursai.

Ligoninės specialistai tu-berkuliozės gydymo srityje bendradarbiauja su kolegomis Norvegijoje ir JAV, o infekci-nių ligų gydymo – Švedijoje.

Vienas iš reorganizacijos tikslų buvo sukoncentruoti vi-sas reorganizuojamas įstaigas į vieną vietą, kas leistų naujai ligoninei sklandžiau ir efek-tyviau vykdyti veiklą. Dėl to šiuo metu yra rengiamas Eu-ropos sąjungos standartus bei higienos ir medicinos tech-nologijų reikalavimus tenki-nantis Santariškių stacionaro renovacijos-rekonstrukcijos projektas, kurį įgyvendinus Antakalnio, Žolyno stacio-narai bei Nemenčinės vaikų skyrius bus perkelti į Santa-riškes. ▲

Sveikata 2005 • 3


Užsikrėtus žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV)labai padidėja rizika susirg-ti tuberkulioze. Šalyse, kur ŽIV plačiai paplitęs, ypač vadinamojoje Juodojoje Af-rikoje, labai padaugėja tuber-kuliozės atvejų, o užregis-truoti sergamumo rodikliai padidėjo dvigubai ar netgi trigubai. Tuo pat metu dau-gelyje pasaulio šalių daugė-ja daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės atvejų, atsiran-dančių dėl prastai valdomo tuberkuliozės gydymo, o tai yra rimta problema. Dešimt-ojo dešimtmečio pradžioje buvo sukurtos pagrindinės tuberkuliozės kontrolės pa-slaugos, kurių pagrindą su-daro užkrečiamų atvejų

diagnozavimas ir gydymas, apimančios pagrindines va-dybos priemones ir apiben-drintai pavadinta DOTS (Di-rectly Observed Treatment Short course) – tiesiogiai kontroliuojamas gydymo trumpas kursas. Nuo pat de-vintojo dešimtmečio vidurio DOTS propaguojama kaip pasaulinė strategija. Tinka-mai taikoma tuberkuliozės chemoterapija padeda veiks-mingai išgydyti užkrečiamus atvejus. Taip nutraukiama užkrato grandinė. Todėl pa-ti geriausia tuberkuliozės prevencijos priemonė yra užkrečiamų tuberkuliozės at-vejų sėkmingas išgydymas. Pasaulio bankas DOTS stra-

tegiją pripažįsta esant viena ekonomiškai efektyviausių sveikatos priežiūros priemo-nių ir rekomenduoja veiks-mingą tuberkuliozės gydymą įtraukti į būtinųjų klinikinių paslaugų paketą, prieinamą pirminiu sveikatos priežiū-ros lygmeniu. Visuotinai pri-pažįstamas poreikis tobulinti tuberkuliozės diagnozavi-mo, gydymo ir prevencijos priemones, taip užtikrinant veiksmingesnę tuberkuliozės kontrolę.

Priimti globaliniai tik-slai: išaiškinti 70% užkrečia-mų ir išgydyti 85% išaiškintų užkrečiamų atvejų. 2000 m. kovo mėn. priimtoje Amster-damo deklaracijoje pritarta pagreitintai DOTS plėtrai, kad minėtieji tikslai būtų pa-siekti iki 2005 metų, ką pada-ryti įsipareigojo Amsterdamo konferencijoje dalyvavusios šalys. 1994 m. birželio mėn. Pasaulinės sveikatos orga-nizacijos (PSO) iniciatyva Varšuvoje buvo organizuotas 1-mas 25 šalių Nacionali-nių tuberkuliozės progra-mų vadovų pasitarimas. Šio pasitarimo dalyviai sutiko pritarti ir adaptuoti PSO re-komenduotai tuberkuliozės kontrolės DOTS strategijai. Ši strategija pripažinta kaip viena efektyviausių tuberku-

Tuberkuliozės kontrolės principų įgyvendinimas LietuvojeEDITA DAVIDAVIČIENĖ

Edita Davidavičienė.Zenono Glavecko nuotr.

Tuberkuliozės mikobakte-rija (Mycobacterium tuber-culosis) yra užsikrėtę ir tu-berkulioze susirgti rizikuo-ja beveik trečdalis žemės gyventojų. Kasmet aktyvia tuberkulioze (TB) suserga daugiau nei aštuoni milijo-nai žmonių, o miršta apie du milijonus. Daugiau kaip 90 proc. visų tuberkuliozės atvejų ir mirčių dėl tuber-kuliozės užregistruojama besivystančiose šalyse. 75 proc. iš minėtųjų 90proc. asmenų yra ekonomiškai produktyvių amžiaus gru-pių (15-54 metų amžiaus) atstovai. Minėtose šalyse tuberkulioze susirgęs suau-gusysis vidutiniškai praran-da tris ar keturis mėnesius darbo laiko. Taip netenka-ma 20-30 proc. metinių na-mų ūkio pajamų, o jei pa-cientas miršta nuo tuber-kuliozės, vidutiniškai pra-randamos 15 metų paja-mos. Tuberkuliozė lemia ne tik šias sukrečiančias eko-nomines sąnaudas, bet ir turi tiesioginių neigiamų pasekmių, nes tėvams su-sirgus tuberkulioze vaikai nustoja lankyti mokyklą, o susirgusias moteris palieka vyrai bei šeimos.

Med .dr. E. Davidavičienė 1968 m. baigė Kauno medicinos instituto gydomąjį fakultetą 1986 m. ap-gynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. Pulmonologe dirba daugiau kaip 20 metų, paskelbusi per 50 mokslinių darbų, kurių te-matika nespecifinės ir specifinės plaučių ligos. Skaitė pranešimus tarptautinėse ir šalies praktinėse- mokslinėse konferencijose.Darbo tel. 234 25 03.

5

liozės kontrolės strategijų ir įgyvendinama daugelyje pa-saulio ir Europos šalių, ypač Rytų Europos šalyse, kurio-se sergamumas tuberkulioze aukštas.

Pradėtos įgyvendinti nau-joms diagnostikos priemo-nėms, vaistams ir vakcinoms kurti skirtos iniciatyvos, o tarptautinė bendruomenė pradėjo daugiau investuoti į tuberkuliozės mokslinius ty-rimus.

Per pastarąjį dešimtmetį DOTS taikančių šalių skai-čius stipriai išaugo. 1990 metais jų tebuvo saujelė, o 2004 m. jau 155 šalys. 1993 metais Pasaulinė sveikatos organizacija tuberkuliozę paskelbė globaline priorite-tine problema. Lietuvoje nuo 1990 iki 1998 metų tuber-kuliozės epidemiologiniai rodikliai padvigubėjo. Pa-grindinės tuberkuliozės di-dėjimo priežastys: nedarbas, alkoholizmas, nepakankama mityba, pertvarkymai ekono-mikos ir sveikatos sistemos srityse, sumažėjęs dėmesys savo sveikatai.

Įvertinus grėsmingą ir su-dėtingą tuberkuliozės situa-ciją šalyje, 1998 m. buvo pa-tvirtinta Lietuvos valstybinė tuberkuliozės profilaktikosir kontrolės programa 1998-2000 m. Šioje programoje buvo įvykdyti svarbiausi uždaviniai: stabilizuoti ser-gamumą tuberkulioze ir pra-dėta įgyvendinti DOTS stra-tegija.

DOTS strategijos pagrin-

dą sudaro 5 pagrindiniai ele-mentai:

1. Vyriausybės įsipa-reigojimai remti tuberkulio-zės kontrolės strategiją.

2. Naujai susirgusio tuberkulioze išaiškinimas, besilankančio sveikatos prie-žiūros įstaigose ir turinčio nusiskundimų skreplių mik-roskopavimas dėl tuberku-liozės mikobakterijų.

3. S t a n d a r t i z u o t o , kontroliuojamo tiesiogiai medicinos personalo stebimo visuose gydymo etapuose I eilės prieštuberkulioziniais vaistais trumpalaikių gydy-mo kursų 6-8 mėn. įgyvendi-nimas.

4. Centralizuotas regu-liarus, garantuotas aprūpini-mas kokybiškais prieštuber-kulioziniais vaistais. Vaistų resursų turi būti ne mažiau kaip 6 mėnesiams.

5. Naujai išaiškin-to ligonio registravimas, jo sekimas, gydymo rezultatų įvertinimas pagal PSO reko-menduotus standartus.

Gydymo rezultatai verti-nami po 12-15 mėn. nuo gy-dymo pradžios.

DOTS strategiją įgyven-dinus naujai susirgusiems, ypač plaučių tuberkulioze, būtina skreplių tepinėliuo-se nustatyti ne mažiau 70% teigiamų tepinėlių, ir ne mažiau 85% būtina jų iš-gydyti, nes ligonis, sergantis plaučių tuberkulioze ir ski-riantis tuberkuliozės mi-kobakterijas, kurios ran-damos mikroskopuojant

Cylio-Nilseno metodu, yra pagrindinis infekcijos šal-tinis. Toks ligonis yra ypač epidemiologiškai pavojin-gas visuomenei.

DOTS strategijos įgy-vendinimas buvo vykdomas etapais arba fazėmis:

1-as etapas-fazė – ban-domieji rajonai (1998-2000 metai);

2-as etapas-fazė – išplėti-mo ir palaikymo (2000-2003 metai);

3-as etapas-fazė – DOTS įgyvendinta visoje šalyje – 2004 metai.

Lietuvoje per 1998-2000 m. buvo įgyvendinta DOTS strategijos 1-mas etapas – 3-juose bandomuosiuose rajo-nuose: Kaišiadorių, Kelmės ir Varėnos.

2000 m. ir 2002 m. pa-ruošta ir patvirtinta Valsty-binės tuberkuliozės profilak-tikos ir kontrolės programos 2001-2006 m. tąsa. Progra-mos pagrindinis uždavinys – išplėsti DOTS strategiją bei apimti visą šalį DOTS stra-tegija ir sumažinti sergamu-mą tuberkulioze iki – 55:100 000 gyv. (2005 m.).

54-oje Pasaulinės sveika-tos organizacijos asamblėjo-je 2000 m. gegužės 14-22 d. priimta rezoliucija dėl DOTS strategijos išplėtimo.

Pradėjus įgyvendin-ti Valstybinę tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės pro-

gramą atlikti organizaciniai darbai. Vienas pagrindinių – naujai išaiškintų ligonių, sergančių tuberkulioze, standartizuotas, kontro-liuojamas, tiesiogiai stebi-mas medicinos personalo, gydymas. Kontroliuojamas gydymas įgyvendintas tu-berkuliozės stacionaruose ir ambulatoriniame gydy-mo etape.

Teikiami epidemiologi-niai tuberkuliozės rodik-liai įgyvendinus ir išplėtus DOTS strategiją (1 ir 2 len-telės).

Gydymo rezultatai ver-tinami atlikus kohortinę gy-dymo duomenų analizę po 12-15 mėn. nuo gydymo pra-džios vadovaujantis Pasauli-nės sveikatos organizacijos rekomendacijomis pagal ka-tegorijas.

Efektyviausia tuberku-liozės profilaktika yra naujaiišaiškinto ligonio, ypač ser-gančio plaučių tuberkulioze, gydymas, kuris turi būti kon-troliuojamas, tiesiogiai me-dicinos personalo stebimas visuose gydymo etapuose (gydant stacionare ir ambu-latoriškai). Tai padės išveng-ti atsparios tuberkuliozės.

Tuberkuliozes kontrolės efektyvumą sąlygoja visa eilė veiksnių. Tuberkuliozės sergamumo didėjimui ne-abejotinai turi didelės reikš-mės šalies ekonominis bei socialinis lygiai. Apie 70% sergančių tuberkulioze su-daro asmenys nedirbantys, piktnaudžiaujantys alko-holiu, neturintys pastovios gyvenamosios vietos. Šie ligoniai gyvena laiptinėse, rūsiuose ir yra potencialūs infekcijos platintojai.

Sergamumas tuberkulio-ze pastaraisiais metais turėjo

1 lentelė. Sergamumas tuberkulioze.

2 lentelė. Lietuvos gyven-tojų mirtingumas nuo tu-berkuliozės.

P. S. Į mirtingumo sąvoką įeina nau-jas atvejis, recidyvas, lėtinė tuberku-liozė ir tuberkuliozės padariniai.


Sveikata 2005 • 3


tendenciją stabilizuotis, bet tuo pačiu stebima išplitusių tuberkuliozės formų padi-dėjimas- tuberkuliozės pro-cesas apima daugiau nei vie-ną plaučių skiltį, randamos daugybinės irimo ertmės. Viena pagrindinių išplitusių tuberkuliozės formų prie-žasčių yra ligonio pavėluo-tas kreipimasis į medicinos įstaigą, neigiamas požiūris į savo sveikatą arba nesirūpi-nimas savo sveikata. Todėl tuberkuliozės kontrolės prie-žiūra turi prasidėti pirminėje sveikatos priežiūros grandy-je-anksti įtarti ir diagnozuoti tuberkuliozę.

Greta medicininių pro-blemų turi būti sprendžiamos ir socialinės ligonio proble-mos, nes dauguma ligonių, ypač tie, kurie nutraukė gy-dymą, yra nedirbantys (apie 90%), piktnaudžiaujantys alkoholiu. Labai svarbu to-kiems ambulatoriškai besi-gydantiems ligoniams skirti materialinę paramą (maistas, bilietai, drabužiai). Šių ligo-nių socialines problemas turi padėti spręsti savivaldybės ir skirti tam lėšas.

Kova su tuberkulioze apima visas sveikatos prie-žiūros grandis: labai svarbu laiku įtarti ligą, ligonį pasių-sti pas specialistus, diagno-zavus užtikrinti kokybišką, kontroliuojamą gydymą. Tik įgyvendinus pamati-nę tuberkuliozės kontrolės priežiūrą – DOTS strategiją visose sveikatos priežiūros grandyse, kartu sprendžiant socialines problemas, ga-lėsime siekti tuberkuliozės sergamumo mažėjimo ir pri-artėti prie Vakarų Europos šalių. ▲

Kokios sarkoidozės priežastys? Etiolo-ginis agentas iki šiol

nesurastas, nors liga žinoma per 100 metų. Tyrimai rodo, kad pakitęs organizmo atsa-kas į įvairius agentus – bak-terijas, grybelius, virusus ar cheminius veiksnius sudaro sąlygas ligai vystytis. Gene-tiniai faktoriai taip pat turi reikšmę. Žinomi šeimyniniai susirgimai. Liga sutinkama visame pasaulyje. Serga daž-niau moterys, pakenkiama dažniau asmenims iki 50 metų amžiaus, nors galimi ir senų žmonių susirgimai.

Žinotini „faktai“ apie sar-koidozę: sarkoidozė vystosi

asmenims, kurių organizmo imuni-nė sistema pavei-kiama nežinomo sukėlėjo. Sarkoi-dozė dažnai pa-sireiškia panašiai kaip artritai, kvė-pavimo organų tuberkuliozė, ast-ma, hepatitas.

• apie 50% ligonių, ypač I ti-po (ar I stadijos), gydymo nereikia ar jis gali būti trumpalaikis, nes liga gali regresuo-ti be gydymo ar greitai gydymui pasiduoti;

• a p i e 50% ligonių liga

SARKOIDOZĖDALIJA GAIDAMONIENĖ

Habil. dr. Dalijai Gaidamonienei 1990 metais suteiktas mokslinis pedagoginis profesoriaus vardas. Dirba Respublikinėje tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinėje ligo-ninėje pulmonologu-konsultantu.Stažavosi Londone, Maskvoje, Var-šuvoje, Taline, Tartu, Rygoje.Darbo telefonas (8~5) 234 27 07.

Dalija Gaidamonienė.Zenono Glavecko nuotr.

lėtinė, pastovus organų pa-kenkimas, varginantys ar progresuojantys simptomai yra pagrindas pakartotiniam ar kartais ilgiems (2-3 metus) gydymo kursams;

• sarkoidozė apie 5% ligonių būna mirties priežas-timi.

Aprašomi keturi kvėpa-vimo organų sarkoidozės ti-pai arba stadijos: I stadija ar tipas I – padidėję tarpuplau-čio limfmazgiai; II stadija ar tipas II – padidėję tarpuplau-čio limfmazgiai, yra pokyčiai ir plaučiuose; III stadija ar tipas III – plaučių parenchi-mos pokyčiai be padidėjusių tarpuplaučio limfmazgių;

Kas yra sarkoidozė? Tai nežinomos kil-mės daugiasisteminė liga, kuriai būdinga granuliomų vystyma-sis įvairių organų au-diniuose. Sarkoidozė gali pakenkti visiems organams. Ji gali pa-sireikšti ūmiai, poū-miai ar prasidėti be simptomų, tais atve-jais liga dažnai išaiš-kinama jau kaip lė-tinė – plaučiuose pa-žengęs procesas, daž-nai nepasiduodantis net pakartotiniems ilgiems gydymo kur-sams.

7

IV stadija ar tipas IV – ryški plaučių fibrozė; galima 0 sta-dija – kai yra mazginė erite-ma ir tik įtariama tarpuplau-čių limfmazgių padidėjimas. Nuo sarkoidozės susirgimo tipo, eigos bei progresavimo sunkumo priklauso gydy-mas, jo trukmė.

Kokie sarkoidozės simp-tomai? Klinikinė simpto-matika labai įvairi. Bendri simptomai – silpnumas, pa-vargimas, naktinis prakaita-vimas, skausmai už krūtin-kaulio, kosulys, dusulys, jie priklauso nuo proceso tipo, pakenkiamų organų. 90-95% pažeidžiami plaučiai. Limfmazgiai gali padidėti 1/3 ligonių – periferiniai, o I ir II ligos stadijų atvejais – įvairios grupės tarpuplau-čio limfmazgiai. Širdies po-kyčiai vystosi 5% ligonių, pradiniai požymiai – aritmi-jos. Kepenys pažeidžiamos 50-80%. Klinikiniai ar labo-ratoriniai pokyčiai nedažni. Oda – 10-25%, dažniausiai pasireiškia mazginė rankų, kojų eritema. Gali vystytis įvairaus tipo veido ar kitų kūno sričių odos sarkoido-zė. Dažnas (50-80% atvejų) skeleto raumenų pakenki-mas. Lėtinių formų atveju tai gali būti sunkaus, vargi-nančio skausminio sindromo priežastis. Akys – 5-20% vystosi uveitas, chorioretini-tas, negydant galimas regos susilpnėjimas. Gali vystytis katarakta, glaukoma. Sinu-sų, nosies gleivinės pokyčiai – 5% ligonių gali būti pasun-kėjusio kvėpavimo priežas-tis. Smegenys, nervų sistema taip pat pažeidžiama – 5-13% ligonių vargina galvos skausmai, regos problemos, būna rankų, kojų tirpimas. Rečiau pažeidžiama blužnis,

virškinimo traktas, inkstai. Kaip diagnozuojama

sarkoidozė? Remiantis nusi-skundimais, laboratoriniais tyrimais, radiologinio tyrimo duomenimis, bronchologi-niu tyrimu (bronchoskopija, bronchoalveolinis lavažas, šepetėlinė bronchų gleivinės biopsija, žnyplėninė bronchų gleivinės biopsija); morfo-loginiu ligos patvirtinimu, atlikus biopsiją iš pakenkto organo, kuris ypač svarbus – granuliomų radimas be ka-zeozinės nekrozės (skirtingai nuo tuberkuliozės), kvėpavi-mo testais.

Gydymas. Įvairaus tipo ligonių gydymas yra skritin-gas. Ne kiekvienam sergan-čiajam gydymas reikalingas (pvz., I stadijos). Standartinis gydymas – hormonų terapi-ja, paprastai gydymas trunka apie metus laiko. Šį ilgalaikį gydymą dažnai tenka nu-traukti dėl pašalinio povei-kio. Kai kuriems ligoniams gydymą baigus liga vėl atsi-naujina. Procesui plaučiuose recidyvuojant ar progresuo-jant būtinas ilgalaikis gy-dymas (2-3 metus ar ilgiau) kortikosteroidais – simpto-mams ir rentgenologiniams pokyčiams sumažinti. Gali-mas gydymas inhaliaciniais steroidais. Sunkių progre-suojančių ligos tipų atvejais naudojami keli vaistai – met-hotreksatas, azathioprinas, pentoxifylinas.

Kadangi sarkoidozė pri-klauso granuliomatozinių li-gų grupei, ypač svarbi tiksli savailaikė diagnostika ir ati-tinkamas gydymas siekiant minimalizuoti recidyvus ar progresavimą, pagerinti gy-venimo kokybę. ▲

Kai asmuo įkvepia orą su jame esan-čiais lašeliais, tu-

rinčiais tuberkuliozės baci-lų, dauguma didesnių dale-lių pasilieka viršutiniuose kvėpavimo takuose (nosyje ir ryklėje), kur infekcija neturi sąlygų įsikurti. Da-lis lašelių pasiekia apatines kvėpavimo takų dalis-al-veoles, kuriose tuberkulio-zės baciloms yra palankios sąlygos. Čia jos dauginasi, nedidelis jų kiekis patenka į kraują ir pasklinda po kūną. Bacilos gali pasiekti bet ku-

Tuberkuliozė, plaučių vėžys, AIDS, lėtinis bronchitas ir bronchinė astmaRAMUTĖ STEIGVILIENĖ

Ramutė Steigvilienė.Zenono Glavecko nuotr.

Plaučių tuberkulio-zės bakterija mėgsta blogai ventiliuojamas plaučių dalis, taip pat ji “įsikuria” ir pažeis-tuose plaučių audi-niuose – ertmelėse, buvusiuose randuose ir sveikame plaučių audinyje. Tuberkulio-ze užsikrečiama nuo sergančio žmogaus per orą, kai kosti ar čiaudo ir smulkūs la-šeliai su M.tuberculo-sis patenka į orą. Jei-gu kitas asmuo įkve-pia šias ore esančias daleles, gali įvykti in-fekcijos perdavimas.

Med. dr. Ramutė Steigvilienė 1973 m. baigė Vilniaus universiteto Me-dicinos fakultetą. 1990 m. apgynė medicinos mokslų daktaro diserta-ciją. Pulmonologe dirba nuo 1978 metų. Paskelbusi per 50 darbų Lie-tuvos ir užsienio spaudoje. Dalyvau-ja tarptautinėse ir Lietuvos gydytojų mokslinėse konferencijose.Darbo tel. (8~5) 234 25 07; el.paštas: [email protected]


Sveikata 2005 • 3


rią kūno vietą, bet dažniau-siai tuberkuliozė išsivysto plaučių viršutinėse skiltyse, inkstuose, kauluose, lyti-niuose organuose, smege-nyse. Organizmo imuninė sistema bando sustabdyti bacilų dauginimąsi, užkerta kelią tolimesniam infekcijos plitimui. Organizmo imu-ninė sistema yra ląstelių ir audinių visuma, kuri saugo kūną nuo infekcijos ar kitų kenksmingų veiksnių. Per 2-10 savaites imuninė siste-ma gamina specifines imu-nines ląsteles, vadinamas makrofagais, kurios apsupa tuberkuliozės bacilą tankiu apvalkalu ir neleidžia infek-cijai pasklisti. Jeigu imuni-nė sistema nepajėgi, bacilos ima greitai daugintis ir tada jau prasideda tuberkuliozės liga, tai gali prasidėti bet ku-riame organe. Liga gali išsi-vystyti labai greitai, arba po daugelio metų užsikrėtus.Dalis užsikrėtusių susirgs pirmaisiais arba antraisiais metais po užsikrėtimo, bet didesnė dalis jų niekada ne-susirgs, jeigu stipri organiz-mo imuninė sistema. Riziką susirgti tuberkulioze didina tam tikros ligos. Tuberku-lioze infekuotiems asme-nims, be rizikos faktorių, didžiausia tikimybė susirg-ti tuberkulioze per dvejus pirmuosius metus po užsi-krėtimo yra apie 5%, ir apie 10% per visą gyvenimą. Kai kurios sąlygos padidina rizi-ką tuberkuliozės infekcijai progresuoti. Ši rizika 3 kar-tus didesnė sergant cukriniu diabetu ir net 100 kartų – in-fekuotiems ŽIV ar sergan-tiems AIDS.

ŽIV infekcija ir tuberkuliozė

ŽIV infekcijos epidemija pasaulyje taip pat padidino ir tuberkuliozės infekcijos plitimą tose šalyse, kur už-registruotas jaunų žmonių didelis sergamumas tuber-kulioze. PSO duomenimis, pasaulyje yra apie 2 mili-jardai žmonių, užsikrėtusių tuberkulioze (ne sergančių, o tik užsikrėtusių), apie 16 milijonų infekuotų žmogaus imunodeficito virusu ir nuo5 iki 6 milijonų infekuotų ir tuberkulioze, ir žmogaus imunodeficito virusu. Apie70% asmenų su dvigubu in-fekavimusi (tuberkulioze ir ŽIV) gyvena vadinamojoje “juodojoje Afrikoje” – pie-čiau Sacharos, apie 20% – Azijos šalyse. ŽIV infek-cija yra pats didžiausias rizi-kos faktorius susirgti tuber-kulioze. ŽIV infekuotiems asmenims tuberkuliozė vys-tosi dviem keliais. Pirmiau-sia tuberkulioze infekuotas asmuo gali tapti ir ŽIV in-fekuotu, ir jam vystosi tu-berkuliozė dėl nusilpusios imuninės sistemos, trūkstant pagrindinių ląstelių, kovo-jančių su infekcija. Antra-sis kelias – ŽIV infekuotas asmuo gali užsikrėsti M.tu-berculosis ir jam labai grei-tai vystosi tuberkuliozė, nes trūksta ląstelių, kovojančių su infekcija.

Pasaulio tyrinėtojai pra-neša, kad ŽIV epideminėse vietose taip pat nustatytas ir didelis sergamumas tu-berkulioze. Lyginant 1985 metus su 1992 metais tu-berkuliozės atvejų padidėjo labiausiai tarp 25-44 metų amžiaus asmenų, sergan-

čių AIDS, sergamumas tu-berkulioze šioje amžiaus grupėje pakilo 55%. Jung-tinėse Amerikos Valstijose apie naujus tuberkuliozės ir AIDS atvejus į tuberkulio-zės ir AIDS registrą prane-šama jau nuo 1981 metų ir nustatyta, kad 5% AIDS pa-cientų serga ir tuberkulioze.

Taigi gydytojai turi būti labai budrūs su ŽIV infe-kuotais ir ligoniais, sergan-čiais AIDS ir, jei randama šiems asmenims infekuotu-mą tuberkulioze dar nepa-sirodžius ligos požymiams, reikėtų tuojau pat skirti gy-dymą nuo tuberkuliozės. Reikia pažymėti, kad ŽIV infekuoti dažniau serga iš-plitusiomis diseminuotos plaučių tuberkuliozės for-momis ir ekstrapulmonine (ne plaučių) tuberkulioze. Dažnai jų skreplių tepinė-liuose nerandama tuber-kuliozės lazdelių, tai labai apsunkina diagnozės nusta-tymą. Taip pat sunku šiuos ligonius pagydyti. Pagal PSO duomenis, infekuotų ŽIV pacientų išgijimo pro-centas žemas, dažnesni ligos recidyvai (pasikartojimai) ir didesnė tikimybė atsirasti atsparumui vaistams.

Plaučių navikų ryšys su tuberkulioze

Plaučių navikais vadina-mi visi plaučiuose atsiradę nepiktybiniai ir piktybiniai augliai, taip pat įvairios kil-mės metastazės. Piktybiniai navikai dar vadinami plau-čių vėžiu. Plaučių vėžys skirstomas pagal jį sudaran-čias ląsteles, kurias randa histologas ar citologas ligo-nio skrepliuose ar paimtuo-

se tyrimui plaučių audiniuo-se. Nustatyti pagrindiniai rizikos faktoriai, kurie, ilgai veikdami organizmą, gali sukelti plaučių vėžį. Svar-biausias jų – rūkymas, vė-liau industrinės kenksmin-gos medžiagos, atmosferos orą teršiančios medžiagos, kitų ligų sukelta bronchų epitelio metaplazija. Taigi ir persirgusieji plaučių tu-berkulioze, kurių plaučiuose yra daug potuberkuliozinių randų, bronchų deformaci-jų, pūslių, dažnai serga lė-tiniu obstrukciniu bronchitu ar išsivysčius bronchektazi-nei ligai turi didesnę riziką susirgti plaučių vėžiu, nors tokie atvejai ir nėra labai dažni.Vis dėlto įrodyta, kad pavojingiausias yra ilgalai-kis rūkymas. Nustatyta, kad rūkančių tikimybė susirgti plaučių vėžiu vidutiniškai yra apie 10 kartų, o ilgai ir intensyviai rūkančių – 20 kartų didesnė negu visai nerūkančių. Iš industrinių kenksmingų medžiagų ypač pavojingos asbesto, chromo, nikelio, geležies, arseno, si-licio turinčios medžiagos. Atmosferos oro užterštumas pramonės įmonių ir auto-mobilių išmetamosiomis dujomis, dėl kurių padidėja kancerogeno 3,4-benzpire-no koncentracija, yra svar-bus faktorius, bet silpnesnis už rūkymą.

Kai kuriais atvejais aug-damas plaučių vėžys suardo buvusius plaučiuose senus tuberkuliozės židinius ar su-kalkėjimus ir juose esančios bacilos gali pradėti daugin-tis. Žmogus be vėžio dar suserga ir tuberkulioze, juo-lab, kad sergant vėžiu, ypač

9

vėlesnėse stadijose, mažėja organizmo imunitetas ir li-gonis greičiau suserga. To-kiu atveju ligonį būtina gy-dyti ne tik nuo vėžio, bet ir nuo tuberkuliozės.

Lėtinis bronchitas ir plaučių tuberkuliozė

Lėtinis bronchitas api-brėžiamas kaip lėtinis be-sikartojantis bronchų sekre-cijos padidėjimas, sukelian-tis kosulį ir skrepliavimą. Ši liga vadinama lėtine, jei kosulys ir skrepliavimas vargina bent 3 mėnesius per 2 metus iš eilės. Liga klas-tinga, nes ilgai ligoniui ji nelabai trukdo, ji prasideda nuo nedidelių simptomų-ry-tinio kosulio ir skrepliavi-mo, progresuoja gana lėtai. Liga neišgydoma. Prie ryti-nio kosulio ir skrepliavimo priprantama, dažniausiai tai ligonis sieja su rūkymu. Tik po 10-15 metų liga pradeda trukdyti darbui ir gyveni-mui, kol neprasideda vadi-namasis lėtinis obstrukcinis bronchitas, kuris jau kasmet progresuoja ir obstrukci-ja vis didėja. Ligonį ima varginti dusulys, pradžioje tik paūmėjimų metu ar po didelio fizinio krūvio, betilgainiui dusulys didėja, li-goniui dėl dusulio darosi vis sunkiau judėti, dažnėja ligos paūmėjimai, išsivysto lėti-nė obstrukcinė plaučių liga, kuriai būdinga sumažėjusi maksimali iškvėpimo srovė ir sulėtėjęs forsuotas iškvė-pimas. Kas metai šie ro-dikliai mažėja. Dažniausiai kvėpavimo takų obstrukcija būna negrįžtama, lėtai pro-gresuojanti, sukelia įvairius

kvėpavimo takų pažeidimus ir emfizemos kombinacijas-taip vadinamas plaučių au-dinio remodeliavimas – au-dinių struktūros pasikeiti-mas. Prasideda savotiškas nebakterinis uždegimas, bet jis skiriasi nuo uždegimo, kuris vystosi sergant bron-chine astma. Jame dalyvauja kitos ląstelės, vystosi fibro-ziniai pakitimai kvėpavimo takuose. Pasikeitusiuose audiniuose blogėja kraujo-taka ir aprūpinimas deguo-nimi, alveolių sienelės su-yra, sutrinka deguonies ir angliarūgštės apykaita,ma-žėja kvėpavimo pajėgumas, o užsikrėtus tuberkulioze, tuberkuliozės mikobakte-rijoms susidaro palankios sąlygos daugintis. Asmuo, sergantis lėtiniu bronchitu, o ypač dar ir rūkantis, leng-viau suserga ir tuberkulioze. Tuo pačiu pasunkėja ir ligos gydymas, nes tokiems ligo-niams dėl susidariusių randų plaučiuose ir obstrukcijos vaistai sunkiau patenka į li-gos židinį ir ligoniai sunkiau gyja.

Taip pat galimas ir at-virkštinis ryšys tarp tuber-kuliozės ir lėtinio bronchito. Persirgus plaučių tuberku-lioze, ypač jei procesas bu-vo išplitęs, vėlai nustatytas, su didelėmis irimo ertmėmis ir sukalkėjimais, plaučiuose susidaro dideli randai, emfi-zemos, deformuotų bronchų plotai ir ligoniui ima vystytis lėtinis obstrukcinis bronchi-tas ar net bronchektazinė li-ga su progresuojančiu dusu-liu ir lėtinio kvėpavimo ne-pakankamumo išsivystymu. Tokiuose plaučiuose didėja ir tuberkuliozės recidyvų ti-

kimybė.Tokį lėtinį bronchitą su dideliais potuberkuliozi-niais pakitimais dar sunkiau gydyti negu paprastą lėtinį obstrukcinį bronchitą. Rei-kėtų pažymėti, kad šie li-goniai dažnai seniai ir labai daug rūko. Tai gydymą daro visai neefektyvų.

Tuberkuliozė ir bronchinė astma

Bronchinė astma yra lė-tinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kurioje dalyvauja daugybė ląstelių, įskaitant putliąsias ląsteles ir eozino-filus. Atliekant bronchosko-piją sergantiems bronchine astma matome, kad bronchų gleivinė yra paraudusi, pa-burkusi, su uždegimo po-žymiais. Šiuos duomenis patvirtina paimti bronchų gleivinės gabalėliai. Ištyrus juos mikroskopu matomas nusilupęs, netvarkingai iš-sidėstęs epitelis, sustorėjusi bazinė membrana, gleivinė gausiai infiltruota uždegimi-nėmis ląstelėmis – eozinofi-lais, putliosiomis ląstelėmis, matoma jų degranuliacija. Visa tai patvirtina lėtinį už-degiminį procesą kvėpa-vimo takuose. Nusilupęs (deskvamuotas) epitelis pa-lieka gleivinę apnuogintą ir tas apsinuoginęs gleivinės paviršius palaiko kvėpa-vimo takų hiperaktyvumą. Jautriems asmenims šis už-degimas sukelia požymius, dažniausiai susijusius su išplitusia ir įvairuojančia kvėpavimo takų obstrukcija (susiaurėjimu), kuri papra-stai yra grįžtama savaime arba po gydymo ir sukelia padidėjusį kvėpavimo takų reaktyvumą įvairiems dir-

gikliams. Taigi astmos, kaip lėtinės uždegiminės ligos, procese dalyvauja įvairios ląstelės (putliosios, makro-fagai, eozinofilai, epitelinėsląstelės, neutrofilai, trom-bocitai, T-limfocitai), o jų išskirti mediatoriai sukelia pokyčius kvėpavimo takuo-se – kvėpavimo takų kons-trukciją (susiaurėjimą), pa-didėjusį kapiliarų pralaidu-mą, kuris sąlygoja skysčio išsiskyrimą ir pabrinkimą, bronchų liaukos ima gamin-ti daugiau sekreto (bronchų skysčio) bei kvėpavimo takų hiperreaktyvumą. Diagnozė turi būti pagrįsta objekty-viais kvėpavimo takų obs-trukcijos matavimais, kurie yra dažniausiai grįžtami ir pakinta tik ligos paūmėjimo metu, o kitu metu kvėpavi-mo funkcijos rodikliai būna nepakitę. Labiausiai paplitę simptomai – sausas vargi-nantis kosulys, švilpimas krūtinėje yra epizodiniai ir todėl nėra diagnostiniai, nors naktinio ir rytinio du-sulio priepuoliai ar sausas varginantis kosulys naktį ar paryčiu ypač būdingi ast-ma sergantiems. Diagnozę padeda nustatyti ir ligos simptomai, buvę praeityje. Visi faktoriai skirstomi į “sukėlėjus” – sukeliančius bronchų uždegimą su jį ly-dinčiu kvėpavimo takų su-siaurėjimu ir reaktyvumu, bei “sužadintojus” – sąlygo-jančius staigų bronchų su-siaurėjimą. Prieš pradedant gydyti astmą reikia nustatyti ligos sukėlėjus – alergenus, cheminius dirgiklius, vais-tus, virusines ar bakterines infekcijas bei ekskliuduoti provokuojančius faktorius


Sveikata 2005 • 3


– fizinį krūvį, šaltą orą, dep-resiją. Paprastai diagnozuo-ta ir teisingai gydoma bron-chinė astma ilgai nesukelia didelių fibrozinių pakitimųplaučiuose ir ilgai plaučių funkcijos tyrimai yra nor-malūs, bet sunkios bronchi-nės astmos metu, ypač kai ligonis vartoja ilgai siste-minius gliukokortikosteroi-dus (prednizoloną ar kitas kortikosteroidų tabletes ar ampules), mažėja organiz-

mo imunitetas ir ligonis gali susirgti vadinamąja “steroi-dine” tuberkulioze. Ligonis turi būti užsikrėtęs ar naujai užsikrėsti tuberkulioze. Pro-cesas dažnai būna išplitęs, diseminuotas ir sunkiai pa-siduoda gydymui, nes tu-berkuliozės infekcija dažnai paūmina bronchinę astmą ir vėl ligoniui reikia skirti kor-tikoseroidus, o šie sunkina tuberkuliozės gydymą.

Pastebėti atvejai, kai tu-

berkuliozė prasideda sun-kiais bronchinės astmos prie-puoliais ir, tik nustačius ligą ir ėmus ją teisingai gydyti, pranyksta vadinamoji astma.

Taigi tuberkuliozė pri-klauso nuo daugybės ligų ir yra gausu faktorių, pade-dančių susirgti tuberkulioze. Viskas, kas alina organizmą ir mažina imunitetą, gali di-dinti tikimybę susirgti tuber-kulioze. Bet kad susirgtum, būtina užsikrėsti. Jeigu ne-

bus infekcijos šaltinio ir mes nebūsime užsikrėtę tuberku-lioze, tai ja ir nesusirgsime, kokiomis sunkiomis ligomis besirgtume ar kokius vais-tus bevartotumėme. Taigi pagrindinė tuberkuliozės profilaktikos priemonė yrasusirgusių asmenų teisingas ir savalaikis gydymas. Tik tokiu būdu išnaikinsime in-fekcijos šaltinius ir neleisi-me tuberkuliozei plisti. ▲

Labai retais atvejais tuberkuliozės mi-kobakterijos į kitus

organus patenka limfiniu arkontaktiniu keliu. Kartais vienu metu gali būti pažei-džiami keli organai.

Pasaulinės literatūros duomenimis, ekstrapulmo-ninę tuberkuliozę tuberku-liozės sergamumo struktū-roje sudaro apie 15-20%.

Dažniausiai tai suaugu-sių žmonių liga, bet kartais suserga ir vaikai.

Dažniausiai pasitaiko inkstų ir kaulų-sąnarių tu-berkuliozė.

Lietuvoje 2004 m. diag-nozuota 63 inkstų ir lyties organų tuberkuliozės atve-jai, 48 – kaulų-sąnarių, 15 – periferinių limfmazgių tuberkuliozės, 10 – akių tuberkuliozės, tuberkulio-zinių meningitų – 7, žarny-no tuberkuliozės – 5, odos tuberkuliozės – 2 atvejai. Čia neįskaičiuoti ligoniai kartu sergantys plaučių ir ekstrapulmonine tuberku-

Ekstrapulmoninė tuberkuliozėASTA KAMINSKIENĖ lioze ar pa-

k a r t o t i n a i s e r g a n t y s ekstrapulmo-nine tuber-kulioze, jei neskiria į ap-linką tuber-kuliozės mi-kobakterijų.

E k s t r a -pulmoninės tuberkuliozės diagnostika yra labai su-dėtinga, todėl ligoniai daž-nai lankosi pas daugelį g y d y t o j ų , būna gydomi keliose gydy-mo įstaigose,

vystosi raudonuosiuose kau-lų čiulpuose, o vėliau pažei-džia patį kaulą. Kartais toks židinys savaime pagyja, bet dažniausiai tuberkuliozi-nis pažeidimas progresuoja – vystosi specifinis tuberku-liozinis osteomielitas. Jam

Asta Kaminskienė 1989 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, 1990 metais – ftiziatrijos internatūrą. Dirbo gydytoja ftiziatre. Nuo 2003 m. dirba VšĮ Respub-likinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės Žolyno suaugusiųjų stacionaro skyriaus vedėja. Gydo plaučių ir kaulų tuber-kulioze sergančius ligonius, domisi ekstrapulmonine tuberkulioze. Sta-žavosi Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje.

Asta Kaminskienė.Zenono Glavecko nuotr.

kol jiems diagnozuojama ekstrapulmoninė tuberku-liozė.

Ypač sunki liga yra kau-lų-sąnarių tuberkuliozė, nes ji pažeidžia judamąjį aparatą ir ligonis anksti tampa inva-lidu. Tuberkuliozės židinys

Tuberkuliozė papra-stai įsivaizduojama kaip plaučių liga. Ta-čiau tuberkuliozės sukėlėjas gali pažeis-ti bet kurį žmogaus organą ir sukelti eks-trapulmoninę (ne-plautinę) tuberkulio-zę. Per kraują tuber-kuliozės mikobak-terijos gali patekti į bet kurį organą ir sukelti jo pažeidimą.

11

būdinga, kad destrukciniai pokyčiai vyrauja lyginant su reparaciniais, todėl išsivysto masyvūs kaulų pažeidimai.

Diagnostikoje svarbiau-sia anamnezė, detali ligonio apžiūra ir rentgenologinis plaučių (ieškant aktyvios plaučių tuberkuliozės ar plaučių tuberkuliozės pada-rinių) ir pažeisto kaulo išty-rimas.

Ligai būdinga neaukšta temperatūra, stiprus nakti-nis prakaitavimas, svorio kritimas, pažeistos vietos skausmas, kuris stiprėja po fizinio krūvio ar kintant orui, po fizioterapijos procedūrų. Skausmas gali pasireikšti periodiškai, bet ilgainiui vis stiprėja. Ligonis skundžiasi, kad viduje lyg kas graužtų ar grūsto stiklo būtų pripilta. Jei pažeista galūnė, ji greitai pavargsta, būna silpnesnė, ligonis pradeda ją saugo-ti. Artimiausiame sąnaryje nuo pažeistos vietos išsi-vysto artritas, kartais atsi-randa skysčio sąnaryje, jei neprisideda antrinė infek-

cija, paraudimas nebūdin-gas. Vėliau, kaip refleksinė apsauga, vystosi sąnario kontraktūra, sąnarys bū-na didesnės apimties negu sveikas, o pažeistos galūnės raumenys atrofuojasi, atsi-randa priverstinė galūnės padėtis. Dažna skausmų ira-diacija į gretimus sąnarius. Kartais gali atsiverti fistulės pažeidimo vietoje ar toliau nuo jos. Būdingi tuberku-lioziniai abscesai, kurie dar vadinami šaltaisiais absce-sais. Jie susidaro tuberku-liozinei granulomai perau-gant aplinkinę ląstelieną ir jungiamąjį audinį. Abscesas gali nuslysti gan toli nuo kaulo pažeidimo vietos. Au-topsijų duomenimis, sergant kaulų tuberkulioze apie 80% randami šalti abscesai, bet rentgenologiškai jie stebimi daug rečiau. Rentgenolo-ginis šalto absceso radimas nenusako tuberkuliozinio proceso aktyvumo. Kartais pirmą kartą jis pastebimas tik po gydymo, kai atsideda kalkės, o kartais gydant pil-

nai rezorbuojasi.Rentgenologiškai bū-

dinga pažeistos vietos re-gioninė osteoporozė, po to išsivysto defektas akytoje kaulinėje medžiagoje – tu-berkuliozinis ostitas. Anksti nediagnozavus ligos, proce-sas pereina į sąnarį ir sukelia jo destrukciją – susiaurėja sąnarinis tarpas, išsivysto kaulų sąnarinių paviršių pa-žeidimas.

Gan dažnai ekstrapulmo-nine tuberkulioze suserga žmonės, sergantys cukriniu diabetu.

Jei ligonį vargina stip-rus skausmas, bet rentge-nologiškai tuberkuliozinių pokyčių nerandama, būtina tokį ligonį stebėti, nes nuo skundų atsiradimo iki pirmų rentgenologinių požymių at-siradimo kartais praeina nuo kelių mėnesių iki metų.

Dažniausia kaulų tuber-kuliozės forma yra stuburo tuberkuliozė – tuberkulio-zinis spondilitas. Ligoniai skundžiasi labai stipriais stu-buro skausmais, vaikšto la-

bai sunkiai, persikreipę, sės-damiesi prisilaiko rankomis. Rentgenologiškai stebimas susiaurėjęs tarpslankstelinis tarpas tarp pažeistų slankste-lių ir kontaktinis šių slanks-telių griuvimas.

Antroje vietoje pagal dažnį sergama klubų tu-berkulioze, po to kelių, al-kūnės, riešų, čiurnos ir kitų kaulų tuberkulioze.

Rekomenduotina išsitirti dėl galimos kaulių tuberku-liozės, jei:

- yra lėtinis osteo-mielitas, ypač su fistulėmis;

- progresuojanti ar-trozė su labai stipriais skaus-mais;

- stiprūs stuburo skausmai;

- taikant fiziotera-pijos procedūras, savijauta blogėja, skausmas stiprėja;

- ligonis serga plau-čių tuberkulioze ir yra nu-siskundimų dėl judamojo aparato;

- sergama cukriniu diabetu ir yra stiprūs kaulų-sąnarių skausmai. ▲

Niekada nebijokime nei vagių, nei galvažudžių. Išorės pavo-jai nėra dideli. Bijokime patys savęs. Mūsų prietarai – štai vagys; mūsų ydos – štai galvažudžiai. Didžiausi pavojai glūdi pačiuose mumyse. Negi svarbu, kad pavojus gresia mūsų gyvybei ar pinigi-nei? Galvokime tik apie tuos pavojus, kurie gresia mūsų sielai.

V.HugoEsti reginys, didingesnis už dangų: tasai reginys – tai sielos gelmės.

V.HugoKiekviena siela matuojama troškimo didingumu.

G.FloberasBrangi dovana yra gebėjimas suvokti žmogaus sielą.

N.GogolisDidinga ne ta siela, kuri atleidžia, o ta, kuriai atleidimo nereikia.

F.R. de ŠatobrianasSiela, pasinėrusi į darbą nuo įgimto liūdesio, kuris kitu atveju neduotų jai ramybės.

Dž.LeopardisStiprios sielos vengia gašlumo,panašiai kaip jūrininkai

saugojasi povandeninių uolų.Napoleonas I

Tas, kuris nuodugniai tiria savo sielą, taip dažnai pasijunta klydęs, kas norom nenorom pasidaro kuklus. Jis jau nebesididžiuoja savo išsilavinimu, nebelaiko savęs didesniu už kitus.

K.A.HelvecijusŽmogaus siela tobulėja iki pat mirties.

HipokratasGėda, jei šiame gyvenime tavo kūnas dar nepavargęs, o siela jau pailsusi.

M.AurelijusKartkarčiais sielai reikia pramogos.

FedrasLankas įlūžta nuo per didelės įtampos, o dvasia – nuo nusilpimo.

Publilijus SirasTvirta dvasia išgelbsti silpną kūną. Žmogaus charakterį galima pažinti tik tada, kai žmogus tampa tavo viršininku.

E.M.Remarkas


Sveikata 2005 • 3


Atspari tuberkuliozė – tai liga, kurią su-kelia tuberkuliozės

mikobakterijos, atsparios vienam ar daugiau vaistų.

Atspari tuberkuliozė skirstoma į pirminę ir į ant-rinę.

Pirminė atspari tuberku-liozė diagnozuojama tuo-met, kai į žmogaus organiz-mą patenka prieštuberkulio-ziniams vaistams atsparios bacilos, kurios ir sukelia šią ligą.

Antrinė atspari tuberku-liozė išsivysto ligoniams, kurie anksčiau yra sirgę

plaučių tuberkulio-ze, gydėsi ir išsigy-dė. Po kurio laiko šis procesas atsi-naujino ir iš ligo-nio skreplių išaugo bacilos, atsparios vienam ar daugiau prieštuberkuliozi-nių vaistų.

Dažniausia at-sparios tuberku-liozės atsiradimo priežastis – ne-reguliarus, “ne-tvarkingas” vaistų vartojimas, gydy-mo režimo pažei-dimai, dažni vaistų

jų atsparumas, tuo mažesnė tikimybė pasveikti. Toks ligonis tampa pastoviu in-fekcijos šaltiniu, pavojingu aplinkiniams, nes pastoviai išskiria vaistams atsparias tuberkuliozės mikobakteri-jas, tuo pačiu užkrėsdamas savo šeimos narius, kaimy-nus ir kitus aplinkinius, jį supančius žmones.

Pavojus visuomenei – tik viena iš blogybių.

Šių ligonių gydymas už-trunka nuo 9 iki 24 mėnesių, o kartais ir ilgiau. Gydymo trukmė priklauso nuo tu-berkuliozės mikobakterijų atsparumo laipsnio: kuo didesniam vaistų kiekiui bacila atspari, tuo ilgesnis gydymas.

Mūsų respublikoje, diag-nozavus atsparią tuberkulio-zės formą, ligoniai gydomi specializuotuose atsparios tuberkuliozės skyriuose. Medikų tikslas – izoliuoti ligonį, kuris skiria atsparias tuberkuliozės mikobakte-rijas ir neleisti toliau plisti šiai infekcijai. Tokie ligo-niai gydomi Vilniuje, Res-publikinėje tuberkuliozės ir infekcinių ligų universite-tinėje ligoninėje, atsparios tuberkuliozės skyriuje, Kau-

Irena Demšienė 1972 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Iki 1979 metų dirbo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kardiologiniame skyriuje ir gydytoja konsultante chirurginiuose skyriuo-se. Nuo 1979 metų dirbo Tuber-kuliozės mokslinio tyrimo instituto pulmonologijos skyriuje. Po 2003 metais įvykusios tuberkuliozės įstaigų restruktūrizacijos vadovauja atsparios tuberkuliozės skyriui Res-publikinėje tuberkuliozės ir infekci-nių ligų universitetinėje ligoninėje. Stažavosi Minske, Varšuvoje, Tartu, tarptautiniame atsparios tuberku-liozės centre Rygoje.Darbo telefonas (8~5) 2344214.

ATSPARI TUBERKULIOZĖ ir problemos, kurias ji sukeliaIRENA DEMŠIENĖ

Irena Demšienė.Zenono Glavecko nuotr.

vartojimo nutraukimai; kitos objektyvios priežastys – pa-šalinis poveikis, kurį sukelia prieštuberkulioziniai prepa-ratai. Dėl tokio “netvarkin-go” gydymosi ir išsivysto atspari tuberkuliozė.

Pastaruoju metu padaž-nėjo atvejų, kai ligoniai ski-ria tuberkuliozės mikobak-terijas, atsparias aštuoniems prieštuberkulioziniams pre-paratams, o tai sudaro visą Lietuvos Respublikoje nau-dojamų vaistų arsenalą.

Kuo didesnis skaičius vaistų, kuriems išreikštas tuberkuliozės mikobakteri-

XX amžiaus pabai-goje ir šio šimtmečio pradžioje vis dažniau išgirstame terminą “atspari tuberkulio-zė”. Kokia yra ši liga, sukelianti vis dides-nę baimę piliečiams? Ar tai ta pati tuber-kuliozė, jos pakitusi atmaina, ar tai – visai nauja liga?

13

no Romainių tuberkuliozės ligoninės atsparios tuberku-liozės skyriuje, Šiaulių tu-berkuliozės ligoninės atspa-rios tuberkuliozės skyriuje ir Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės atsparios tuberku-liozės skyriuje. Šiuose sta-cionaruose ligoniai gydomi iki 5 mėnesių. Pagrindinis tikslas – kad ligonis, išvy-kęs iš stacionaro namo, ne-skleistų tuberkuliozės miko-bakterijų. Koks ligoniui bus skirtas gydymas namuose, trunkantis nuo 4 iki 24 mė-nesių, priklauso nuo atspa-rumo vaistams skaičiaus bei proceso išplitimo plaučiuo-se.

Kokios problemos iškyla stacionare gydant ligonius, sergančius atsparia tuberku-lioze? Tai:

1. Personalo apsauga.

2. Ligonių izoliavimas.3. Gydymo režimo už-

tikrinimas stacionaruose.Personalas dirba su kvė-

pavimo organus apsaugan-čiomis priemonėmis – respi-ratoriais. Ligoniai bendrauja su personalu ir tarpusavyje užsidėję chirurgines kaukes. Ligoniai guldomi į palatas atsižvelgiant į jų skiriamų tuberkuliozės mikobakterijų atsparumą vaistams. Sten-giamasi, kad stacionare jie neužsikrėstų vienas nuo kito. Personalo patalpos izoliuotos nuo ligoniams skirtų patalpų. Ribojamas personalo kon-taktas su ligoniais ir ligonių bendravimas tarpusavyje. Pastoviai vėdinamos palatos ir tos patalpos, kuriomis nau-dojasi ligoniai. Ligoniams vaistai sugirdomi tik griežtai prižiūrint personalui.

Visa tai galima užtikrinti stacionare, jei ligoniai laiko-si režimo, negirtuokliauja.

Pagrindiniai sunkumai iškyla išvykus ligoniui iš stacionaro. Tik kontroliuoja-mas ambulatorinis gydymas užtikrina pilną pasveikimą, tuo pačiu ir infekcijos židi-nio, kuriuo yra tuberkulio-zės mikobakterijas skiriantis žmogus, likvidavimą.

Mūsų visos visuomenės, ne tik medikų, užduotis – už-tikrinti ligonio pasveikimą.

Jei ligonis yra miesto gy-ventojas, pastoviai kontro-liuojamas vaistų vartojimas vyksta ftiziatrui – pulmono-logui ar slaugytojai prižiū-rint. Kaimo vietovėse, kur gydymo įstaigos nutolusios nuo ligonio gyvenamosios vietos, ligonio gydymą turi užtikrinti vietos medicinos

punktų darbuotojai arba šeimos nariai. Šiame pro-cese turi dalyvauti pirminio sveikatos centro gydytojai, šeimos medikai.

Tik bendrų pastangų dė-ka galėsime užtikrinti šios pavojingos ligos plitimą, nes kiekvienas neišgydytas li-gonis, t.y. nebaigęs gydymo kurso ir skiriantis į aplinką tuberkuliozės mikobakteri-jas, užkrečia vis naujus as-menis.

Šių ligonių gydymas valstybei, taip pat visiems mokesčių mokėtojams kai-nuoja kelias dešimtis kartų daugiau nei paprastos tuber-kuliozės gydymas.

Būkime atidūs, reiklūs tiems, kurie nenori gydytis ir stenkimės, kad visi, su-sirgę tuberkulioze, būtų iš-gydyti. ▲

Pagrindinės visame pasaulyje tuberku-liozės sergamumo

priežastys:1. Skurdas, ypač

besivystančiose šalyse – didėjanti spraga tarp turtingųjų ir vargšų.

2. Nepakankamas visuomenės dėmesys šiai ligai.

3. Sveikatos prie-žiūros infrastruktūros žlu-gimas šalyse, kurios pati-ria rimtą ekonominė krizę ir pilietinius neramumus.

4. ŽIV epidemijos poveikis.

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje buvo sukurtos pagrindinės tuberkuliozės kontrolės paslaugos, kurių pagrindą sudaro užkrečia-mų ligų diagnozavimas ir gydymas, jos apima pagrin-dines vadybos priemones ir apibendrintai pavadintos DOTS. Nuo pat devintojo dešimtmečio vidurio DOTS propaguojama kaip pasauli-nė strategija.

Tiesiogiai kontro-liuojamas gydymas yra plati sąvoka, kiekvie-name regione, šalyje turinti savo ypatumų.

TUBERKULIOZĖ – socialinė infekcinė ligaLAIMUTĖ DAUKIENĖ

Laimutė Daukienė.Zenono Glavecko nuotr.

Dešimtojo dešimt-mečio pradžioje bu-vo sukurtos pagrin-dinės tuberkuliozės kontrolės paslaugos, kurių pagrindą suda-ro užkrečiamų ligų diagnozavimas ir gy-dymas, jos apima pa-grindines vadybos priemones ir apiben-drintai pavadintos DOTS.


Sveikata 2005 • 3


Nors tiesioginio kontro-liuojamo gydymo princi-pams pritaria visi, tačiau sėkmingam darbui būtinas politinis palaikymas, geras finansavimas, gera prieštu-berkuliozinių vaistų koky-bė, geras sergančiųjų mai-tinimas, savalaikis sociali-nių problemų sprendimas.

Kodėl reikalingas tiesio-giai kontroliuojamas gydy-mas?

Tiesiogiai kontroliuoja-mas gydymas reikalingas gydymo režimui užtikrinti. Jis padeda sustiprinti moty-vaciją tęsti gydymą ir maži-na kai kuriems pacientams būdingą polinkį nutraukti gydymą. Kontroliuojamas gydymas gali būti sėkmin-gas ir stacionare, ir ambula-torinėje grandyje.

Organizuojant kontro-liuojamą gydymą labai svarbi socialinė pagalba, geras maitinimas, nes apie 50% besigydančiųjų nuo tu-berkuliozės negali tinkamai maitintis, neturi darbo, pa-stovios gyvenamosios vie-tos, dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais.

Remdamiesi užsienio šalių patyrimu, ekspertų re-komendacijomis mes didelį dėmesį skiriame bendruo-menės dalyvavimui prižiū-rint tuberkulioze sergantį pacientą. Šiuo metu ligoni-nės įskaitoje yra 155 ligo-niai, sergantys tuberkulioze ir neturintys pastovios gy-venamosios vietos, darbo, pragyvenimo šaltinio, 30 iš jų nustatytas vaistinis at-sparumas. Kad būtų galima šiems ligoniams organizuoti nepertraukiamą gydymą tu-

berkuliozės vaistais, būtini nakvynės, globos namai, dienos stacionarai, speciali-zuota slaugos ligoninė.

2000-2003 m. ligoninėje buvo organizuotas pirmas Lietuvoje ambulatorinio gy-dymo postas, kuriame gydė-si tuberkulioze sergantys be-namiai. Kasdien jie gaudavo pietus, prieštuberkuliozinius vaistus, vitaminus, higienos reikmenų paketus. Socialinė darbuotoja ir dietistė Reda Aleksaitė rūpindavosi jų so-cialinėmis reikmėmis: tiek dokumentais, tiek įvairiomis gyvenimo problemomis. Susiformavo bendruomenė, kuri prie arbatos puodelio dalindavosi savo problemo-mis ir kartu bandė spręsti sudėtingo gyvenimo pro-blemas. Kartu buvo šven-čiamos šv. Kalėdos, Nau-jieji metai, šv. Velykos, net didžiausi skeptikai turėjo pripažinti, jog šis projektas per gana trumpą laiką davė puikių rezultatų.

Mes įrodėme, kad ne prievarta, o didelis rūpestis šiais žmonėmis gali pakeisti jų mąstymą, požiūrį į gyve-nimą, sustiprinti motyvaciją pilnai pasveikti. Dalis jų su-sirado darbą, grįžo į šeimą.

Mus, medikus, džiu-gina, kad iš pradėjusiųjų gydymą per 3 metus net 40% baigė gydymo kursą. Benamiai ligoniai atvedė pasitikrinti savo draugus, kurie daug metų nesilan-kė poliklinikose. Projektą finansavo Vilniaus miestosavivaldybė. Paramą ligo-niams teikė “Humana Bal-tik Pleople to Baltic pleop-le”, ligoninės darbuotojai.

2004 m. ligoninėje buvo vykdomas projektas “Vil-niaus miesto neįgaliųjų dėl tuberkuliozės dienos cen-tras”. Projekto sumanytoja ir vykdytoja nevyriausybinė organizacija Lietuvos žmo-nių su negalia sąjungos VšĮ “Nugalėk save”. Projekto tikslas – sukurti aktyvų Vil-niaus miesto neįgaliųjų dėl tuberkuliozės dienos centrą, kuriame neįgaliesiems dėl tuberkuliozės būtų teikia-mos buitinės ir socialinės paslaugos, specialistų prie-žiūroje sugirdomi vaistai, pildomos neįgaliųjų so-cialinės istorijos, teikiama juridinė informacija, pa-dedama sutvarkyti neįga-liųjų asmens dokumentus, vykdomas kolektyvinis ir individualus švietimas apie ligos pavojų bei pasekmes bendruomenei, vedami psi-chologiniai užsiėmimai apie alkoholizmo žalą ir galimy-bes pakeisti savo gyvenimo būdą. Pagrindinis veiklos principas – pritraukti į cen-trą benamius, bedarbius, ne-įgaliuosius, kurie bet kada gali tapti tuberkuliozės pla-tintojais ir pavojingais Vil-niaus miesto gyventojams. Įgyvendinti šį projektą pa-skatino 2003 m. pradėtas ligoninės bendradarbiavi-mas ir darbas su savitarpio pagalbos grupėmis ir Lie-tuvos žmonių su negalia są-junga. 2003 m. gruodžio 10 d. organizuota konferencija “Nevyriausybinės organi-zacijos prieš diskriminaciją dėl negalios”, kurioje buvo pristatyti vaizdūs neįgaliųjų dėl tuberkuliozės socialinės diskriminacijos pavyzdžiai.

Neįgalieji dėl tuberkuliozės subūrė iniciatyvinę grupę ir nori patys atstovauti savo socialiniams interesams. Vieni medikai šios proble-mos neišspręs, nes būtina socialinio ir nevyriausybi-nio darbo patirtis. Būtina išugdyti pačių neįgaliųjų visuomeninį aktyvumą.

Sergantiesiems tuberku-lioze ir neturintiems pasto-vios gyvenamosios vietos mieste turi būti nakvynės, globos namai, slaugos ligo-ninė. Ilgalaikė politinė valia skirti daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kadįtvirtintume tuberkuliozės kontrolę, kaip visos šalies prioritetą, kaip neatsiejamą nacionalinės sveikatos prie-žiūros sistemos dalį.

Nuo 2002 m. respubli-koje ir pas mus ligoninėje vykdomas Norvegijos vy-riausybės finansuojamasprojektas “DOTS plėtra” – socialiai remtini naujai iš-aiškinti ligoniai vieną kartą per savaitę gauna maisto, higienos reikmenų paketus, visuomeninio transporto ta-lonėlius. Tai labai padeda užtikrinti ambulatoriškai besigydančių ligonių nau-dojimų vaistų kontrolę, nes gydymo sėkmė priklauso nuo to, kaip pacientas lai-kysis skirto gydymo reži-mo.

Skatinimas, kad pa-cientas laikytųsi gydymo režimo, diegiant į pacientą orientuotus metodus, api-mančius gydymo prieina-mumo gerinimą, pacientui patogiausio laiko ir vietos tiesiogiai kontroliuojamam gydymui parinkimą ir, jei

15

įmanoma, kitų socialinių bei medicininių paslaugų teikimą, yra daug veiks-mingesnis nei išteklių eik-vojimas nutraukusių gydy-mą asmenų paieška.

Nors socialinė priežiūra bendruomenėje ir tiesiogiai kontroliuojamas gydymas yra žymiai ekonomiškai efektyvesni nei stacionari-nė priežiūra, vis dėlto reikia išteklių, skatinimo, nurody-mų, mokymų.

Medikų, socialinių dar-buotojų, bendruomenės darnus darbas padės grei-čiau pasveikti ir integruotis į visuomenę sergantiesiems tuberkulioze. ▲

Gydytoja Laimutė Daukienė 1974 metais baigė Kauno medicinos ins-tituto Gydomosios medicinos fakul-tetą, 1974-1975 m. – Ftiziatrijos internatūrą Vilniaus universitete.Nuo 1975 iki 1984 metų dirbo Kupiškio centrinėje ligoninėje gydy-toja ftiziatre, nuo 1984 iki 1990 metų – Respublikinio tuberkuliozės dispanserio gydytoja ftiziatrė, po-liklinikos vedėja, nuo 1991 iki 2003 m. – Vilniaus tuberkuliozės ligoninės direktorė ir nuo 2003 m. iki dabar – VšĮ Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų uni-versitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai.Nuo 1998 iki 2001 m. – Gydytojų ftiziatrų ir pulmonologų mokslinės draugijos pirmininkė.1997-1998 metais – SAM neetati-nė vyriausioji gydytoja ftiziatrė.Yra Vilniaus miesto neetatinė vyriausioji gydytoja ftiziatrė, koor-dinatorė įgyvendinant DOTS stra-tegijos principus Vilniaus mieste, programos “Benamių, sergančių tuberkulioze, ambulatorinio gydymo organizavimas Vilniaus mieste” vadovė.Darbo tel. (8~5) 234 14 16, el. paštas: [email protected].

Tuberkuliozę sukelia tuberkuliozės mi-kobakterijos, kurias

į aplinką išskiria sergantys žmonės ar gyvūnai. Su seilių lašeliais mikobakterijos išsi-skiria į orą ir per kvėpavimo takus gali patekti į sveiko žmogaus organizmą. Nu-sėdusios plaučiuose miko-bakterijos pradeda daugintis bei su sergančiojo skrepliais šalinasi iš organizmo. Todėl tuberkuliozės diagnostikai labai svarbūs mikrobiologi-niai skreplių tyrimai.

Sukurta daug greitų tu-berkuliozės nustatymo me-todų, tačiau praktinį jų tai-kymą riboja aukštos kainos.

Pats paprasčiausias, grei-tas ir pigus tuberkuliozės iš-aiškinimo būdas – skreplių tepinėlių, dažytų Cylio-Nil-seno būdu, mikroskopinis tyrimas. Tepinėlis ruošiamas iš skreplių, fiksuojamas, da-žomas, po to mikroskopuo-jamas paprastu optiniu arba fluorescenciniu mikroskopu.Pasaulinės sveikatos organi-zacijos ir Valstybinės Lietu-vos Respublikos tuberkulio-zės programos strategijoje mikroskopijos rezultatams teikiama pirmenybė išaiški-nant sergančiuosius tuberku-lioze. Šiuo metodu išaiškinti ligoniai epidemiologiniu požiūriu yra pavojingiausi visuomenei: jeigu žmogaus skreplių tepinėlyje randama tuberkuliozės bakterijų, tai reiškia, jog viename mili-litre skreplių yra daugiau nei 5000-10000 bakterijų. Toks ligonis į aplinką iš-skiria milijonus bakterijų ir gali užkrėsti 10-15 žmonių per metus. Todėl ypač svar-bu kuo greičiau išaiškinti ir gydyti šiuos ligonius. Esant

BAKTERIOLOGINIAI TYRIMAI ir tuberkuliozės diagnostikaANAIDA SOSNOVSKAJA

Anaida Sosnovskaja.Zenono Glavecko nuotr.

Tuberkuliozės infekci-ja pradėjo plisti dar tais laikais, kai žmonės ėmė gyventi bendruome-nėse. Tyrinėjant Egip-to mumijas buvo aptik-ta tuberkuliozės sukel-tų pažeidimų pėdsakų. Dar senovėje buvo spė-jama, kad tuberkuliozė užkrečiama. Tačiau tik 1882 m. kovo 24 dieną vokiečių mokslininkui Robertui Kochui po ilgų tyrinėjimų pavyko ap-tikti tuberkuliozės su-kėlėją. Nuo šio atradi-mo prasidėjo naujas tu-berkuliozės tyrinėjimo ir gydymo būdų ieškoji-mo etapas.

Anaida Sosnovskaja 1962 m. baigė Vilniaus universiteto Medi-cinos fakultetą. 1971 m. apgynė medicinos daktaro disertaciją. 37 metus dirba gydytoja mikrobiologe Respublikinėje tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninėje. Šiuo metu - Pamatinės tuberkuliozės bakte-riologijos laboratorijos vedėja. Yra Pasaulinės Sveikatos Organizacijos ekspertė tuberkuliozės bakteriologi-jos klausimais.Paskelbė daugiau kaip 60 moksli-nių darbų Lietuvos ir užsienio spau-doje. Stažavosi Vokietijoje, Lenkijoje, Kanadoje.Darbo tel. (8~5) 234 60 95, el. paštas: [email protected]


Sveikata 2005 • 3


geram kompleksiniam gy-dymui, t.y. vartojant keturis prieštuberkuliozinius vais-tus, jau po 1-2 mėnesių ligo-nio skreplių tepinėlyje bak-terijų neberandama, ligonis epidemiologinio pavojaus visuomenei nebekelia. Ta-čiau gydymas prieštuberku-lioziniais vaistais tęsiamas dar ilgai.

Kitas tuberkuliozės la-boratorinės diagnostikos metodas – skreplių pasė-liai ant specialių mitybinių terpių. Sudarius tinkamas augimo sąlygas išskiriamos grynos mikobakterijų kultū-ros. Šis metodas jautresnis nei mikroskopija: išaugin-ti mikobakterijas pavyksta tada, kai viename mililitre skreplių yra ne mažiau nei 100-1000 bakterijų. Tačiau metodas turi trūkumą - mi-kobakterijos auga labai lėtai – 3-4 savaites ir ilgiau.

Jautresnis bei greitesnis, tačiau brangesnis metodas – tuberkuliozės mikobakterijų tyrimas BACTEC 460 TB sistemoje. Skrepliai ar kita skysta patologinė medžiaga pasėjama į jautrias mitybi-nes terpes, kurių sudėtyje yra medžiagų, turinčių ra-dioaktyvią žymę. Specialaus aparato pagalba pagal radio-aktyvią žymę nustatomas tuberkuliozės mikobakterijų augimas. Tyrimo rezultatai gaunami per gerokai trum-pesnį laiką: 7-10 dienų.

Genetiniais metodais (pvz., atliekant polimera-zės grandininę reakciją) bandinyje galime nustaty-ti infekcinių ligų sukėlėjų DNR. Dar visai neseniai šie metodai buvo naudojami tik moksliniuose darbuose,

o dabar taikomi ir gydymo įstaigų laboratorijose. Per gana trumpą laiką (6 valan-das) nustatoma, ar tiriamame bandinyje yra tuberkuliozės sukėlėjų. Šiuo metodu tiria-ma transmisija. Tačiau toks tyrimas yra labai brangus.

Ilgas ir nekontroliuoja-mas prieštuberkuliozinių vaistų vartojimas nulemia naujų, atsparių vaistams tu-berkuliozės mikobakterijų kamienų susiformavimą. Todėl tuberkulioze susirgęs žmogus turi tiksliai pagal gydytojo nurodymus varto-ti vaistus. Jei gydymas ne-tvarkingas ar blogai parinkti medikamentai, labai greitai tuberkuliozės bakterijos gali pasidaryti atsparios ligonio vartojamiems vaistams. To-kiu atveju gydymas būna neefektyvus ir tenka pradėti sudėtingesnį gydymą silp-nesniais, tačiau brangesniais preparatais. Deja, tokį ligonį ne visada įmanoma išgydyti. Be to, jis skiria tuberkulio-zės sukėlėjus ir gali užkrėsti kitus žmones jau vaistams atspariomis mikobakterijo-mis.

Mikobakterijų jautrumo vaistams nustatymas atlie-kamas tuberkuliozės mik-robiologijos laboratorijose. Šis tyrimas klasikiniais me-todais užtrunka 3-4 savaites, o BACTEC sistemoje – 4-6 dienas.

Šiuolaikiniais bakterio-loginiais metodais galima greitai nustatyti tuberkulio-zės mikobakterijas bei jų jautrumą prieštuberkulio-ziniams vaistams ir patarti gydančiam tuberkuliozę gy-dytojui. ▲

Išoriniu aspektu tuber-kuliozės chirurginio gydymo ištakos siekia

17-18 amžių, tačiau tikras ftiziochirurgijos gimtadie-nis siejamas su 1892 metais pirmą kartą sėkmingai atlik-ta plaučio dalies rezekcija dėl kaverninės tuberkulio-zės, kurią atliko prancūzų chirurgas Tuftier. Ligonė jauna moteris po operacijos pasveiko. Iki to laiko chirur-giškai gydyti bandymų buvo

Jonas Šerpytis – aukščiausios ka-tegorijos krūtinės ląstos chirurgas. VšĮ Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoni-nės Santariškių stacionaro ftiziochi-rurginio skyriaus ilgametis vedėjas. Tobulinosi Vilniaus universitete, Maskvoje, Sankt-Peterburgo gydy-tojų tobulinimosi institute. Parašė per 50 mokslinių ir mokslo popu-liarinimo straipsnių ftiziotorakalinės chirurgijos klausimais.

Chirurginis plaučių tuberkuliozės gydymasJONAS ŠERPYTIS

Ftiziatrijos prakti-kos ir mokslo raido-je gydymas visais lai-kais buvo komplek-sinis, chirurginis gy-dymas buvo viena jos sudėtinių dalių. Iki antibakterinės eros suklestėjimo domina-vo chirurginis gydy-mas, kavernostomi-nės operacijos (Tuf-tier, Kleessattel H Sanerbuch F. Stoiko, Sonnenburg E.), ko-lapsochirurginiai me-todai.

Jonas Šerpytis.Zenono Glavecko nuotr.

17

daug, tačiau visi nesėkmin-gi. Ypač didelis torakalinės chirurgijos, kartu ftiziochi-rurgijos suklestėjimas įvy-ko pokario metais 20 amž. 5-6 dešimtmetyje, kai buvo įvaldytas plaučių rezekcinis metodas. Šio metodo pa-plitimas praktikoje sutapo kartu su galinga antibakte-rine terapija. Tas teikė daug vilčių, atrodė, tuberkuliozei atėjo galas. Tačiau tai neįvy-ko, priešingai, šiandien su-laukėme tikro tuberkuliozės renesanso. Sunkėjant plau-čių patologijoms, mažėjant terapinio gydymo galimy-bėms, chirurginio gydymo poveikis turėtų didėti, tačiau kol kas to nėra. Ftiziochirur-ginis aktyvumas priklauso ne nuo chirurgų pastangų ir profesionalumo, o daugiau-sia nuo respublikos gydyto-jų ftiziatrų kvalifikacijos irjų asmeninės atsakomybės. Chirurginio gydymo takti-ką ir būdą bei indikacijas apsprendžia bendra ligonio būklė, amžius, patologinio proceso pobūdis, išplitimo laipsnis, klinikinė ligos for-ma, proceso fazės, terapi-nis-medikamentinis gydy-

mas ir kitų organų ir sistemų būklės. Tačiau į chirurginį stacionarą hospitalizuojama pavėluotai, dažniausiai už-leisti ligoniai, praleidžiami optimalaus rezekcinio gy-dymo terminai.

Planinė hospitalizaci-ja praktiškai nevyksta. Per 2003-2004 metus hospita-lizuota 650 ligonių, iš jų 75% dėl būtinosios pagal-bos, operuota 377 ligoniai, iš jų radikaliai 121. Vėlyvų hospitalizacijos priežasčių daug, norėtųsi paminėti tris pagrindines:

Pirma, iki šiol nėra aiš-kios takoskyros, kur bai-giasi terapinio gydymo ir kur prasideda chirurginio gydymo kompetencija. Ma-noma, tokios nuomonės yra ir užsienio chirurgai (James Hardey, Mosaral (JAV), Shi-raishi, Nakojama (Japonija). 4-6 mėn. terapinis-medika-mentinis gydymo terminas yra pakankamas terapinio gydymo išeities prognozei nustatyti, be to, išankstiniai įvertinimai rentgeno-pato-morfologinių pokyčių, ar šie grįžtamo ar negrįžtamo cha-rakterio, gali tuos terminus

sutrumpinti (didelės kaver-nos, masyvūs kazeoziniai infiltratai ir kt.).

Tokie ligoniai su grubiais patomorfologiniais pakiti-mais, destrukcinėmis ertmė-mis (dažniausiai negrįžtamo charakterio) tampa biolo-giniais inkubatoriais, kurie augina ir daugina atsparias mikobakterijas. Pažeistose plaučio zonose labiausiai nu-kenčia kraujo ir limfos mik-rocirkuliacija, todėl vaistų patekimas į šias vietas labai abejotinas, o jeigu ir patenka, tai mažos koncentracijos. Vi-sa tai sudaro foną atsparumui atsirasti.

Antra, savotiška meš-kos paslauga pasitarnavo DOTS programos kai ku-rios nuostatos. Programoje suabsoliutintas terapinis medikamentinis gydymas ir nė žodžio apie alternatyvius gydymo būdus ir metodus, tarp jų ir chirurginius. Be to, abejotini ligonio pasveikimo kriterijai (TM(-) skrepliuo-se), ilgi gydymo terminai, nesėkmingų gydymų atvejai nuo 1-3 metų ir daugiau. Po 3-4 metų nesėkmingo gy-dymo dažniausiai jau būna

pavėluoti, praleisti optima-liausi chirurginio gydymo momentai.

Trečia, pačios ligos klas-tingumas, nes ji nesukelia li-goniui didelio diskomforto. Toks ligonis gerai jaučiasi, sunkiai ryžtasi operacijai, ypač jei toks gydymas ne-siūlomas, o tęsiamas bevil-tiškas konservatyvus gydy-mas, suteikiantis klaidingą viltį pasveikti. Manome, kad šiuo atveju ftiziatras privalėtų būt principingas ir griežtas, pasakydamas visą tiesą, kad terapinio gydymo galimybės baigėsi. Tokius ligonius siųsti chirurgo kon-sultacijoms, ypač ligonius su atspariomis formomis. Šiandien visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, didele medicinine problema tapo dauginis vaistinis atsparu-mas. Tokiems ligoniams be chirurginio gydymo, kitos alternatyvos nėra. Kaip rašo japonų chirurgai Shiraishi ir kiti autoriai, atsparių tu-berkuliozės formų terapinis ir chirurginis kombinuotas gydymas – tai 21 amžiaus sėkmės pagrindas. ▲

Tik silpnuosius sutramdo ir prislegia nesėkmės; didieji charakte-riai jų nepaiso.

V.IrvingasŽmogus be charakterio – tai tas pats, kas gimdyvė be pieno, kareivis be ginklo ar keliautojas be pinigų.

O.L.PetjėKai idėjos susiduria su charakteriu, atsiranda reiškinių, kurie stulbi-na pasaulį tūkstantmečius.

J.V.GėtėCharakteris yra sugebėjimas veikti pagal principus.

I.KantasCharakteris – tai visiškai susiformavusi valia.

NovalisKiekvieno žmogaus charakteris daro įtaką kitų žmonių laimei priklausomai nuo to, ar jis turi polinkį kitiems kenkti, ar duoti nau-dos.

A.Smitas

Jei charakteris apskritai yra geras, tai ne bėda, jei jis turi šiek tiek trūkumų.

Š.L.MonteskjėTvirtas charakteris turi derintis su proto lankstumu.

L. de VovenargasŽmonių kilnumas – tai geras jų charakterio bruožas.

DemokritasGeriau mirti stačiam negu gyventi klūpant.

E.HemingvėjusMokymasis – tarytum kalvos pylimas. Jeigu aš sustoju, kai kalvos viršūnei tetrūksta vienos pintinės žemių, tas sustojimas priklauso nuo manęs, arba, jeigu aš tik pradedu ir tesu išpylęs vieną pintinę žemių, tačiau stengiuosi kopti aukštyn, tai tas kopimas, priklau-so nuo manęs.

KonfucijusSavo sugebėjimus žmogus gali pažinti tik juos išbandęs.

Seneka


Sveikata 2005 • 3


Baltymai reikalingi naujoms ląstelėms, hormonams ir fer-

mentams susidaryti, taip pat yra ir energijos šaltinis. Baltymų yra gyvūniniame ir augaliniame maiste. Bal-tymų šaltiniai – valgomoji želatina, olandiškas sūris, kakavos milteliai, vištiena, pupelės, žirniai, jautiena, žuvis, varškė, kiaušiniai, kvietinės ir avižinės kruo-pos, makaronai, kvietiniai miltai. Su baltymingu gy-vūniniu maistu sergantysis tuberkulioze gauna ir rie-balų, su augaliniais rieba-lais – polinesočiųjų riebių-jų rūgščių, o su pienu ir jo produktais – kalcio, fosforo, vitamino D.

Baltymai sudaryti iš ami-no rūgščių, kurios gali būti neesminės (pakeičiamos) ir esminės (nepakeičiamos). Esminės amino rūgštys nė-ra sintetinamos žmogaus organizme, jų reikia gauti su maisto produktais. Ne-pakeičiamų amino rūgščių daugiausia yra gyvūniniuo-se baltymuose, nors kai ku-rie augaliniai baltymai, pa-vyzdžiui, ankštinių ar sojų, gana vertingi. Maisto balty-mų kokybę reikėtų vertinti ne tik pagal esminių amino rūgščių kiekį, bet ir pagal vi-sų amino rūgščių tarpusavio santykį. Šiuo požiūriu žmo-

gaus organizmo poreikiams artimiausias būtų kiaušinio baltymas.

Sergantiems tuberkulio-ze dažnai nustatomas vita-minų deficitas. Ypač vitami-nų C, A ir B grupės.

Vitaminas C yra labai svarbus imuninės sistemos formavimuisi. Daug vita-mino C yra erškėtuogėse, petražolėse, raugintuose kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, krie-nuose, apelsinuose, kiviuo-se, pomidoruose, greipfru-tuose, kalafioruose. Vertingiyra ankštpipiriai, nes juose esantis vitaminas C yra at-sparus kulinariniam paruo-šimui.

Vitamino A, vadinamo grožio ir atsparumo vitami-nu, yra gyvūniniame (reti-

nolio) ir augaliniame (karo-tenoidų) maiste. Vitaminas A – tirpstantis riebaluose, todėl norint, kad jis būtų geriau įsisavintas, augali-nius produktus, šio vitamino šaltinius, reikia vartoti su riebalais (sviestu, grietine). Karotino yra oranžinės, gel-tonos, raudonos bei tamsiai žalios spalvos augaluose: morkose, špinatuose, petra-žolėse, saldžiosiose bulvėse, šermukšniuose. Jo daug yra ir svieste, kepenyse, piene (ypač vasarą), kiaušiniuose, žuvų taukuose, lašišinių žu-vų ikruose.

B grupės vitaminai tie-siogiai susiję su baltymų apykaita. Šio vitamino gau-su mėsoje, rupioje duono-je, nešlifuotų grūdų košėse (ypač avižų), ankštinėse daržovėse, subproduktuose, sėlenose, riešutuose, žalios spalvos lapinėse daržovėse, bananuose.

Svarbus tuberkulioze ser-gančiojo dietos principas yra valgyti įvairų maistą. Taip organizmas bus aprūpintas 6 pagrindiniais nutrientais (skysčiais, angliavande-niais, baltymais, riebalais, vitaminais ir mineralais), kurie yra 5 maisto grupėse. Iš šių maisto grupių paren-kami produktai aprūpins or-ganizmą reikiamu pagrindi-nių medžiagų kiekiu.

Tuberkuliozė ir mitybaREDA ALEKSAITĖ

Žurnalistė, dietistė ir socialinė dar-buotoja Reda Aleksaitė 1995 m. baigė Vilniaus universiteto Komuni-kacijos fakultetą, 1998 m. Vilniaus aukštesniąją medicinos mokyklą, o 2005 m. – Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetą.Žurnalo “Bičiulis” redaktorė, taip pat dirba RTIUL dietiste.Ji subūrė tuberkulioze sergančių benamių savitarpio pagalbos gru-pę, yra iniciatyvinės neįgaliųjų dėl tuberkuliozės grupės koordinatorė. Tiria tuberkulioze sergančių bena-mių benamystės priežastis.Darbo tel. 276 93 53.

Reda Aleksaitė.Zenono Glavecko nuotr.

Iki praėjusio amžiaus vidurio, kai tuberku-liozė pradėta gydy-ti antibiotikais, kalo-ringas ir baltymingas maistas buvo svar-biausia šios infek-cinės ligos gydymo priemonė. Šiuo metu dietoterapija laikoma svarbia kompleksinio gydymo dalimi.Tuberkulioze sergan-tiesiems skiriama pa-didinto baltymų kie-kio dieta, kurios tik-slas – aprūpinti orga-nizmą reikiamu bal-tymų kiekiu. Balty-mų skiriama 1-2 g/l kg kūno masės, o dietos energinė ver-tė – vidutiniškai 3000 kcal. Maitinimosi re-žimas – 6 kartai per dieną.

Nukelta į 27 p.

19

Gripas ir kitos ūmi-nės kvėpavimo takų infekcinės ligos yra

vienos iš dažniausių. Lietu-voje kasmet užregistruoja-ma 400-700 tūkstančių gri-po ir kitų ūminių kvėpavi-mo takų ligų atvejų, nors iš tikrųjų šiomis ligomis serga daugiau žmonių. Ligą suke-lia Orthomyx RNR virusai. Yra žinomi trys gripo viruso tipai: A, B ir C. Gripo A ir B virusai sukelia epidemijas. C tipo virusai epidemijų ir ligų nesukelia. Virusą suda-ro segmentinės sandaros ge-nomas, kapsulė, kurioje yra paviršiaus baltymai (viruso antigenai), vadinami neura-minidaze ir hemagliutininu. Hemagliutininas dalyvauja virusui patenkant į ląste-lę, o neuraminidazė – išei-nant. Persirgus gripu arba pasiskiepijus, antigenams susidaro antikūnai. Gripo virusinei infekcijai būdin-ga didelis užkrečiamumo indeksas, svarbiausias oro lašelinis plitimo būdas. Dėl viruso genomo mutacijų kasmet atsiranda naujų gri-po virusų, turinčių skirtingus paviršiaus antigenus, todėl kyla epidemijos. Gripo epi-demijų metu padidėja ser-gamumas pneumonijomis, paūmėja lėtinės ligos. Todėl daugėja hospitalizacijos at-vejų. Gripo epidemijų metu

visada padidėja bendras gy-ventojų mirtingumas. Gripo virusinei infekcijai būdinga ūminė pradžia, karščiavi-mas, sausas kosulys, galvos skausmas, raumenų skaus-mas, nuovargis. Klinika gali būti labai įvairi, nuo lengvos eigos rinito ar faringito iki žaibinės virusinės pneumo-nijos, kuri dažnai baigiasi mirtimi. Daugelis simptomų ir požymių išnyksta per sa-vaitę. Pavojingos yra gripo komplikacijos. Epidemijų metu dažniausios kompli-kacijos yra bakterinės infek-cijos ir lėtinių ligų paūmė-jimai. Gripo komplikacijų dažniau atsiranda pagyvenu-siems žmonėms ir bet kokio amžiaus žmonėms, sergan-tiems lėtinėmis ligomis.

Yra trys pagrindinės gri-po kontrolės priemonės:

• Epidemio log inė priežiūra.

• Vakcinacija.• Chemoprofilaktika.Epidemiologinės kontro-

lės tikslas – sumažinti šios infekcijos žalingų pasekmių dažnį, t.y. sumažinti hospi-talizacijos dėl gripo kom-plikacijų apimtis, sumažinti rizikos grupių žmonių mir-tingumą.Gripo imunoprofilaktika

Vakcinacija yra efekty-viausia gripo profilaktikos irkontrolės priemonė tiek me-diciniškai, tiek epidemiolo-giškai, tiek ekonomiškai.

Vakcinos sudėtisVakcinacijai nuo gripo

yra vartojama inaktyvinta vakcina, kurios antigenų sudėtis keičiama kasmet. Vakcinos sudėtyje yra trys gripo virusai: du A(H1N1 ir H3N2) ir vienas B arba virusų sudedamosios dalys. Kasmet tiriama žmonių po-puliacijoje cirkuliuojančių gripo virusų antigenų struk-tūra ir asmenų, skiepytų pa-skutiniais metais, imuninis atsakas. Iš kokių gripo vi-rusų bus sudaryta vakcina, priklauso nuo patirties žie-mos sezonu Žemės Šiau-rės pusrutulyje ir vasaros sezonu Pietų pusrutulyje. Nustatydami populiacijoje cirkuliuojančių virusų genų

GRIPO PROFILAKTIKADAIVA RADZIŠAUSKIENĖ

Daiva Radzišauskienė.Zenono Glavecko nuotr.

Daiva Radzišauskienė 1993 m. baigė Vilniaus universitetą, Medi-cinos fakultetą. 2001 m. apgynė medicinos mokslų daktaro diserta-ciją. Dirba Respublikinės tuberkulio-zės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės Pirmajame infekcinių ligų skyriuje infekcinių ligų gydytoja.Paskelbė mokslinių straipsnių Lietu-vos ir užsienio spaudoje.Darbo tel. (8-5) 275 32 68

Ligą sukelia Ortho-myx RNR virusai. Yra žinomi trys gri-po viruso tipai: A, B ir C. Gripo A ir B vi-rusai sukelia epide-mijas. C tipo virusai epidemijų ir ligų ne-sukelia. Virusą suda-ro segmentinės san-daros genomas, kap-sulė, kurioje yra pa-viršiaus baltymai (vi-ruso antigenai), va-dinami neuraminida-ze ir hemagliutininu. Hemagliutininas daly-vauja virusui paten-kant į ląstelę, o neuraminidazė – iš-einant. Persirgus gri-pu arba pasiskiepijus, antigenams susidaro antikūnai.

SPECIALISTŲ PATARIMAI

Sveikata 2005 • 3


dreifus, mokslininkai gali prognozuoti, kokie gripo vi-rusai cirkuliuos kitą sezoną. Galutinis sprendimas, kokia reikalinga vakcina kitam gripo sezonui, priimamas kovo mėnesį.

Vakcinos sudėtyje gali būti visas virusas arba tik jo sudedamosios dalys. Yra trijų rūšių gripo viruso vak-cinos:

• viso viruso vakci-na,

• suskaidyto viruso vakcina,

• komponentinė vak-cina.

Suskaidyto viruso vak-cinose yra viruso paviršiaus antigenai ir nukleoproteinai, o komponentinėse – tik iš-gryninti viruso paviršiaus antigenai (neuraminidazė ir hemagliutininas). Nukleop-roteinai indukuoja citotok-sinių T limfocitų, kurie su-naikina infekuotas virusų ląsteles, atsaką. Suskaidyto viruso ir komponentinės vakcinos neturi pirogeninių komponentų (lipidinio ap-valkalo dalių), todėl retai kada sukelia karščiavimą ir vietines reakcijas. Šios minėtos vakcinos rekomen-duojamos vaikams, jaunes-niems negu 13 metų, ka-dangi jų imuninis atsakas į vakcinas, kurių sudėtyje yra visas virusas, mažas. Pagy-venusių žmonių vakcinaci-jai tinka bet kuri vakcina; nebuvo pastebėta skirtingo imuninio atsako į viso vi-ruso vakciną ir suskaidyto viruso vakciną. Vakcina gaunama iš gripo viruso, kultivuoto vištų kiaušinio amnione. Dėl šios priežas-

ties vakcina kontraindikuo-tina žmonėms, alergiškiems kiaušinio baltymui. Gripo virusas inaktyvinamas for-malinu. Inaktyvinta gripo vakcina nesukelia viremijos ar ligos.

Lietuvoje vartojamos šios vakcinos:

• Vaxigrip – suskai-dyto viruso vakcina,

• Fluarix – suskaidy-to viruso vakcina,

• Influvac – kompo-nentinė vakcina.Gripo vakcinos efek-tyvumas

Vakcinos efektyvumas priklauso nuo recipiento amžiaus ir nuo jo imuninės sistemos, taip pat nuo vak-cinos sudėtyje esančių ir cirkuliuojančių gripo virusų antigeninio atitikimo. Jeigu vakcinos sudėtis gerai ati-tinka cirkuliuojančių gripo virusų antigenų struktūrą, vakcinacijos efektyvumas sveikiems jaunesniems negu 65 metų asmenims sudaro 70-90 proc. Vakcinos būna nepakankamai veiksmingos asmenims, turintiems imu-nodeficitą. Šių asmenų imu-niniam atsakui sustiprinti re-komenduojama pagalbiniai medikamentai: granuliocitų – makrofagų kolonijas sti-muliuojantis faktorius. ŽIV infekuotų asmenų imuninis atsakas į gripo vakciną pri-klauso nuo CD4 ląstelių skaičiaus ir nuo ŽIV RNR kopijų skaičiaus plazmoje. Autorių L.B.Brydak ir kt. duomenimis, gripo vakcinos veiksmingumas tokiems as-menims sudaro 10-45 proc., vakcina yra gerai toleruoja-ma ir nesukelia nepageidau-

jamų poveikių. Esant CD4 skaičiui <200, ŽIV infekuo-tų asmenų imuninis atsakas yra nepakankamas, todėl vakcinuoti nerekomenduoja-ma. Kai kurie autoriai reko-menduoja vakcinuoti ir tuos asmenis, kurių CD4<200, kadangi vakcina yra gerai toleruojama, nesumažina CD4 skaičiaus, pakankamai veiksmingai mažina žalin-gas gripo pasekmes. Vakcina yra pakankamai veiksminga ir saugi asmenims, sergan-tiems reumatinėmis ligomis, po kepenų transplantacijos, po širdies persodinimo ope-racijos.

Dėl silpnesnės pagy-venusių žmonių imuninės sistemos vakcinos efekty-vumas vyresniems negu 65 metų žmonėms sudaro 30-40 proc. Daugelio tyrinėtojų duomenimis, pagyvenusių žmonių vakcinacijos nuo gripo efektyvumas mažinant sergamumą pneumonijomis ir hospitalizacijos dažnį yra 50-60 proc.Gripo vakcinos var-tojimo rekomenda-cijos

Gripo vakcina yra griež-tai rekomenduojama asme-nims, vyresniems negu 6

mėnesių amžiaus, kurie dėl amžiaus ar lėtinių ligų pri-klauso gripo komplikacijų atsiradimo rizikos grupėms.Gripo komplikacijų išsivystymo rizikos grupės

• Vyresni negu 65 metų amžiaus žmonės.

• Bet kokio amžiaus senelių pensionų ir kitų glo-bos namų gyventojai, ser-gantys lėtinėmis ligomis.

• Suaugusieji ir vai-kai, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių bei plaučių ligomis. Suaugusieji ir vaikai, dvejų paskutinių metų laikotarpiu gydyti nuo metabolinių ligų: cukrinio diabeto, hemoglobinopatijų ar imunosupresijų.

• Vaikai ir paaugliai (nuo 6 mėnesių iki 18 metų amžiaus) ilgai gydyti aspi-rinu, nes, užsikrėtus gripo virusu, yra Rėjo sindromo išsivystymo rizika.

• Antras ar trečias nėštumo trimestras gripo se-zono metu.

Taip pat turi būti vakci-nuojami sveikatos apsaugos darbuotojai ir kiti asmenys (šeimos nariai, pensionų darbuotojai), galintys per-duoti infekciją rizikos gru-

1 lentelė. Gripo vakcinos dozavimas ir švirkštimo vieta.

CDC, 2002

21

pių žmonėms. Ir kiti, nepri-klausantys rizikos grupėms, gali būti skiepijami nuo gri-po, jei jie yra vyresni nei 6 mėnesių amžiaus. Vakcina-cija būtina kasmet, kadangi kiekvienais metais keičiasi cirkuliuojančių virusų anti-genų struktūra. Nors vak-cinos sudėtyje gali būti vienas ar du antigenai tokie pat kaip ir praėjusių metų vakcinos, vis dėlto yra bū-tina kasmetinė vakcinacija, todėl, kad, praėjus metams po vakcinacijos, sumažėja gripo viruso hemagliutinino antikūnų titras. Kasmetinė vakcinacija pagerina anti-kūnų atsaką į gripo B viruso antigenus, taip pat antikū-nai, atsiradę po pakartoti-nės vakcinacijos, pasižymi didesniu avidiškumu, todėl net mažesni antikūnų titrai gali apsaugoti nuo gripo infekcijos. Vaikams, jaunes-niems nei 9 metų ir anksčiau neskiepytiems nuo gripo, po mėnesio reikalinga re-vakcinacija antikūnų atsa-kui pagerinti. Atliktos gripo vakcinos tyrimai įrodė, kad suaugusiesiems antra vakci-nos dozė, paskirta tuo pačiu gripo sezono metu, mažai arba visai nepadidina anti-kūnų atsako į vakciną. Skie-pijama švirkščiant į raume-nis: kūdikiams ir mažiems vaikams – į priekinę šoninę šlaunies pusę, vyresniems vaikams ir suaugusiesiems – į žasto raumenį.Asmenys, galintys perduoti gripo in-fekciją rizikos gru-pių žmonėms

Kai kuriems asmenims, priklausantiems rizikos

grupėms (pvz., vyresniems žmonėms, transplantanto recipientams, sergantiems AIDS), gali būti silpnas an-tikūnų atsakas į gripo vak-ciną. Norint apsaugoti rizi-kos grupes nuo užsikrėtimo gripu, reikalinga ir asmenų, galinčių užkrėsti rizikos grupes, vakcinacija.

Skiepyti rekomenduoja-ma:

• gydytojus, medici-nos seseris ir kitus medici-nos darbuotojus,

• senelių pensionų ir kitų uždarų kolektyvų dar-buotojus, kontaktuojančius su rizikos grupių žmonė-mis,

• namuose rizikos grupių žmones vizituojan-čias medicinos seseris, so-cialinius darbuotojus,

• rizikos grupių as-menų šeimos narius (taip pat ir vaikus).Vakcinacijos kon-traindikacijos

Inaktyvinta vakcina ne-skiepijami žmonės, kuriems yra buvusi alerginė anafi-laksinė reakcija kiaušinio baltymui ar kitoms vakci-nos sudedamosioms dalims. Tuomet reikia atlikti testus alergijai patvirtinti. Alergiš-kiems asmenims alternatyvi profilaktikos priemonė yrachemoprofilaktika. Alergiš-kiems asmenims, kuriems yra didelė gripo komplika-cijų rizika, rekomenduoja-ma desensibilizacija.

Sergantys ūminėmis kvėpavimo takų ligomis ir karščiuojantys asmenys tu-rėtų būti skiepijami po to, kai ligos simptomai išnyks-ta. Lengva be karščiavimo

ūminės kvėpavimo takų li-gos forma nėra kontraindi-kacija skiepyti.Nepageidaujami gripo vakcinos po-veikiai

Inaktyvinta gripo vak-cina nesukelia ligos. Jei ūmine kvėpavimo takų liga susergama po vakcinacijos, vadinasi, ligą sukėlė ki-ti kvėpavimo takų virusai. Dažniausias nepageidauja-mas poveikis yra jautrumas injekcijos vietoje. Šis vie-tinis nepageidaujamas po-veikis trunka keletą dienų ir nesumažina dienos aktyvu-mo. Po vakcinacijos gali pa-sireikšti dvejopų sisteminių nepageidaujamų poveikių:

• Karščiavimas, ne-galavimas, raumenų skaus-mas ir kiti sisteminiai simp-tomai. Šių nepageidaujamų poveikių dažniau būna as-menims, pirmą kartą susi-dūrusiems su gripo vakci-noje esančiais antigenais (mažiems vaikams). Minėti simptomai pasireiškia praė-jus 6-12 valandų po vakcina-cijos ir praeina po 1-2 dienų. Suskaidytos gripo vakcinos ir placebu kontroliuoti tyri-mai įrodė, kad vakcina retai kada sukelia sisteminių ne-pageidaujamų poveikių, yra gerai toleruojama.

• Alerginės reakci-jos: dilgėlinė, Kvinkės ede-ma, alerginė astma, anafilak-sinis šokas – retai kada būna po vakcinacijos. Asmenims, kuriems yra IgE imunoglo-bulinų nulemtas hiperjautru-mas kiaušinio baltymui, yra alerginių reakcijų po gripo vakcinacijos rizikos. Aler-gines reakcijas gali sukelti

ir kitos vakcinos sudedamo-sios dalys. Pasireiškus greito tipo alerginėms reakcijoms, skiriama epinefrino.

Po skiepijimo nuo gripo aprašyti 2 regimojo nervo neuropatijos ir 1 pneumo-nito atvejis. Manoma, kad 1976 metų gripo vakcina yra susijusi su Gijeno-Bare sindromo pasireiškimo daž-nėjimu. Nors kitų metų vak-cinų tyrimai neįrodė, kad po vakcinacijos nuo gripo gali pasireikšti Gijeno-Bare sin-dromas. Jeigu ir yra reliaty-vi šio sindromo išsivystymo rizika, ji didesnė 18-65 metų asmenims, sirgusiems šiuo sindromu. Bet vakcinacija rekomenduojama, nepaisant anksčiau buvusio Gijeno-Bare sindromo, jei asmuo priklauso rizikos grupei.

Gripo vakcina nesukelia audinių atmetimo reakcijos asmenims po organų per-sodinimo operacijos. Mok-slininkų įrodytas vakcinos saugumas sergantiesiems reumatinėmis ligomis bei bronchine astma. Taip pat įrodyta, kad Influvac vakci-na saugi nėščiosioms.Sąveika su vaistais ir kitomis vakcinomis

Kai kurių tyrimų duo-menimis, gripo vakcina ga-li turėti poveikį vaistams, kuriuos metabolizuoja he-patocitų citochromų P-450 sistemos. Todėl asmenims, vartojantiems teofilino irvarfarino, gali formuotis hipoprotrombinemija. Bet dauguma tyrimų to neįrodė. Didelės imunitetą slopinan-čių medikamentų (kortikos-teroidų, citostatikų, alkilina-mųjų preparatų) dozės gali


Sveikata 2005 • 3


23

sumažinti imuninį atsaką į vakciną. Asmenims, varto-jantiems dideles imunosup-resinių medikamentų dozes, rekomenduojama chemo-profilaktika antivirusiniaismedikamentais.

Gripo vakcina gali būti skiriama kartu su pneumo-kokine vakcina, DTP ir ki-tomis vakcinomis vaikams. Vakcinos švirkščiamos tuo pačiu metu į skirtingas vie-tas.Vakcinacijos kalen-dorius

Optimaliausias laikas skiepyti nuo gripo yra spa-lio mėnuo ir lapkričio mė-nesio pirmoji pusė. JAV ir daugelyje Europos šalių gripo epidemijos dažniau-siai kyla gruodžio mėnesio pabaigoje-kovo pradžioje. Reikia vengti daug anksčiau prieš gripo sezoną skiepyti senelių pensionų gyvento-jus, kadangi pagyvenusiems žmonėms, praėjus keliems mėnesiams po vakcinaci-jos, antikūnų titras pradeda mažėti. Jei gripo epidemija prognozuojama anksčiau nei gruodį, skiepyti reikia pradėti jau rugsėjo mėnesį. Ir vaikus, ir suaugusiuosius

galima skiepyti ir tuomet, kai gripo aktyvumas visuo-menėje jau prasidėjęs.Naujos gripo vakcinos

Inaktyvinta gripo vakci-na turi kai kurių trūkumų. Vartojimas injekcijomis apriboja platų pritaikymą, vaikams reikia dviejų dozių, taip pat yra nepakankamas sekrecinių antikūnų (IgA) atsakas ir vakcinos neveiks-mingumas esant antigenų dreifams. Yra kuriamos nau-jos vakcinos. Išgryninta he-magliutinino vakcina sukelia didesnį serumo antikūnų at-saką, DNR vakcina – dides-nį humoralinio ir ląstelinio imuniteto atsaką. Moksli-niai tyrimai įrodo, kad gyva atenuota intranazalinė vak-cina yra veiksmingesnė už inaktyvintą, kadangi sukelia stipresnį serumo ir gleivinių sekrecinių antikūnų (IgA) bei citotoksinių T limfocitų atsaką, todėl gali būti veiks-minga ir atsiradus naujiems virusams. Vakcina yra saugi ir gerai toleruojama.Gripo chemoprofi-laktika ir gydymo galimybės

Nors vakcinacija yra

efektyvi gripo infekcijos kontrolės priemonė, tačiau jos veiksmingumas gali būti ribotas dėl viruso mutacijų. Netgi kai vakcinos atitinka, 2,4-3,1 proc. žmonių vis tiek suserga. Kaip jau buvo minėta, nepakankamai vak-cina veiksminga asmenims, kurių imunitetas susilpnė-jęs. Todėl, be vakcinacijos, svarbu yra chemoprofilakti-ka. Veiksmingiausias medi-kamentas gripo profilaktikaiyra oseltamiviras (Tamiflu®). Tai neuraminidazės inhibito-rius, kuris veikia ir gripo A, ir B virusus. Daugelio tyrėjų duomenimis, oseltamiviro veiksmingumas gripo profi-laktikai siekia 90 proc. Su-sirgus gripu vienam šeimos nariui, sveikiesiems nariams rekomenduojama profilak-tiškai oseltamiviro vartoti 7 dienas, po 75 mg per os kar-tą per dieną. Ypač profilakti-ka rekomenduojama rizikos grupėms priklausantiems žmonėms, kad neišsivystytų gripo komplikacija. Užda-ruose rizikos grupių kolek-tyvuose chemoprofilaktikostrukmė – iki 4 savaičių. Vai-kams, jaunesniems nei 13 metų, oseltamiviro chemop-

rofilaktikai nevartojama.Medikamentas vartojamas ir gripui gydyti. Jis tinka vaikams, vyresniems nei 1 metų amžiaus gydyti. Osel-tamiviro reikia skirti per pirmas dvi ligos dienas po 75 mg du kartus per dieną, vaikams – po 2 mg/kg kūno svorio. Gydymo trukmė – 5 dienos. Daugelio pasaulio mokslininkų duomenimis, oseltamiviras, paskirtas per 48 val. nuo ligos pradžios:

• sutrumpina ligos trukmę 1,5-2,5 dienos,

• palengvina gripo simptomus,

• sumažina užkrečia-mumą gripo virusu,

• sumažina gripo komplikacijų dažnį.

Asmenims, kurių imu-nitetas susilpnėjęs, vaisto reikia skirti ir praėjus dau-giau nei 48 val. nuo ligos pradžios.

Oseltamiviras (Tamiflu®) yra saugus, nesukelia sunkių nepageidaujamų poveikių. Medikamento galima varto-ti kartu su kitais vaistais, jis išleidžiamas kapsulėmis, po 75 mg. ▲

Žmonėms jėgų netrūksta. Jiems trūksta tik valios. V.Hugo

Mylėk tiesą, bet būk pakantus klydimams. Volteras

Iš šventojo patirties: juokas ima, tik nusiėmus aureolę. V.Karalius

Negėda būti sraigteliu, jei tu - sraigtelis, priveržiantis smagratį.V.Karalius

Išdidumas: pasistatyti savo pralaimėjimų arką. V.Karalius

Pedantizmas: prižiūrėti savo iliuzijų kapus. V.Karalius

Jeigu pažintume kitus taip, kaip patys save, tai ir labiausiai smerktini jų poelgiai atrodytų mums verti atleidimo.

A.Morua

Proto lankstumas gali pakeisti grožį. Stendalis

Mums patinka tik kova, o jokiu būdu ne pergalė. B.Paskalis

Tamsią naktį ir geras jūreivis gali paklysti. T.Fuleris

Tai, ką sunku padaryti, reikia daryti su didžiausiu atkaklumu. Kofucijus

Kai buvęs idealas tampa kasdienine tikrove, jis neišvengiamai žūva.

Ch.Ortega I GasetasGrožis – tam tikra genialumo forma, iš teisybės ji net aukščiau už genialumą, nes Grožio net aiškinti nereikia.

O.Vaildas


Sveikata 2005 • 3


Galiausiai pegiliuoto interferono (Pe-gIFN) atsiradimas

dar labiau pagerino viru-sologinio atsako rodiklius ir todėl šiuo metu gydant PegIFN ir RBV deriniu jau daugiau nei 50% gydomų ligonių gali sėkmingai pa-siekti stabilų virusologinį atsaką.

Nors bendro virusologi-nio atsako lygis padidėjo, tam tikroms pacientų gru-pėms pasiekti rezultatai nėra geri. Žemiau išvardinti viru-sologiniai ir su pacientu su-siję požymiai siejami su kur kas blogesniu virusologiniu atsaku į gydymą:

1. Su virusu susiję fak-toriai:

• 1 ir 4 HCV genoti-pas;

• didelė hepatito C viruso ribonukloeo rūgšties (HCV RNR) koncentracija serume iki gydymo.

2. Su ligoniu susiję faktoriai:

• nereagavimas į ankstesnį gydymą IFN;

• susiformavusi kepe-nų cirozė;

• iš Afrikos kilusių amerikiečių rasė;

• vyresnis nei 40 me-tų ligonio amžius;

• kontraindikacijos priešvirusiniams vaistams;

• nutukimas.Stabilaus virusologinio

atsako lygis vertinamas re-miantis randomizuotų kli-

nikinių tyrimų rezultatais. Straipsnyje pateikiami duo-menys apžvelgus MEDLINE ir PubMed anglų kalba pub-likuotus darbus ir tarptauti-nius susitarimus HCV infek-cijos gydymo klausimais nuo 1990 iki 2003 metų.VIRUSOLOGINIAI FAKTORIAI

Dėl nukleotidų sekos variacijų yra identifikuoti 6HCV genotipai (vardijami nuo 1 iki 6) ir daugiau nei 50 subtipų (identifikuoja-mų raidėmis prie genotipo numerio, pvz., 1a, 1b, 2a ir t.t.). HCV genotipas ir subti-pas yra esminis įgyto viruso štamo bruožas, kuris nesi-keičia infekcijos eigoje. Kli-nikinė eiga, įskaitant ilgalai-kes LHC komplikacijas, nuo HCV genotipo nepriklauso.

HCV genotipų papliti-mas skiriasi pagal geogra-finius regionus ir pagal už-sikrėtimo kelią. Apie 70% pacientų JAV yra užsikrėtę 1 genotipo infekcija, kai tuo tarpu 2 ir 3 HCV genotipo paplitimas siekia atitinka-mai tik 5% ir 20%. 4 HCV genotipas yra retai sutinka-mas JAV (<1%), tačiau labai paplitęs Egipte, Saudo Ara-bijoje ir kitose Šiaurės Afri-kos ir Artimųjų Rytų šalyse.

Remiantis daugeliu šal-

LĖTINIS HEPATITAS C – sunkiai gydoma ligaLIGITA BALČIŪNIENĖ

Ligita Balčiūnienė.Zenono Glavecko nuotr.

Istoriškai žinoma, kad lėtinis hepatitas C (LHC) – sunkiai gydoma liga. Pagrindinis tikslas gy-dant LHC yra eradikuo-ti virusą. Kliniškai tai apibūdinama kaip stabi-lus virusologinis atsakas ir patvirtinama jaut-riu molekulinės diagnos-tikos metodu tiriant ir nerandant HCVRNR li-gonio serume po 24 sa-vaičių po specifinio gy-dymo pabaigos. Stabi-laus virusologinio atsa-ko procentas ryškiai pa-didėjo per paskutinius dešimtmečius dėl besi-keičiančios gydymo tak-tikos nuo interferono monoterapijos iki kom-binuoto gydymo inter-feronu (IFN) ir ribaviri-nu (RBV).

Med. dr. Ligita Balčiūnienė 1989 m. baigė Vilniaus universiteto Medi-cinos fakultetą, 1993 metais, bai-gusi gastroenterologijos rezidentūrą, įgijo gastroenterologo specializaciją. 2003 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1996 m. dirba Respublikinėje tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinėje ligoninėje infekcinių ligų gydytoja ir gastroenterologe bei dėsto infekci-nes ligas VU Infekcinių ligų ir mikro-biologijos klinikos studentams. Pa-grindinės domėjimosi sritys: virusinių hepatitų diagnostika ir gydymas, infekcinių ligų imunoprofilaktika ir keliautojų medicina. Darbo telefo-nas: 5-2751076, el. paštas:[email protected]

Sveikata 2005 • 3


tinių įrodyta, kad 1 arba 4 HCV genotipas ir didelė pradinė HCV koncentracija yra stipriausi pradiniai ne-palankaus atsako į gydymą pranašautojai. Manoma, kad 1 HCV genotipo atsaką į priešvirusinį gydymą taip pat blogina didėjantis HCV genomo mutacijų skaičius.1-as HCV GENOTIPAS

Per pastarąjį dešimtmetį vis daugėjo įrodymų, kad 1 genotipo HCV siejamas su blogesniu virusologiniu at-saku į gydymą, nei esant 2 ar 3 genotipo HCV infek-cijai. Stabilus virusologinis atsakas ligoniams su 1 HCV genotipo infekcija skiriant standartinį IFN pasiekiamas kiek mažiau nei 10% gydy-tų ligonių, nepriklausomai nuo to, ar gydymas skiria-mas 24 ar 48 savaites. Tai yra žymiai mažesnis atsakas nei užsikrėtus kitais HCV genotipais. Nors stabilus vi-rusologinis atsakas pradėjus gydyti standartinio IFN ir ribavirino deriniu padidėjo iki 28%-36%, šis procentas vis tiek lieka žymiai mažes-nis nei gydant ligonius su 2 ir 3 HCV genotipo infekcija, kurių stabilaus atsako pro-centas į IFN ir RBV derinį yra nuo 64% iki 79%.

Todėl konferencijoje JAV buvo suformuluotas teiginys, kad “genotipo nu-statymas dabar daro įtaką apsisprendimui gydyti”. Tai atspindi daugelio gydytojų požiūrį. Pavyzdžiui, dauge-lis ekspertų nerekomenduo-ja pacientų, užsikrėtusių 2 ar 3 HCV genotipo virusu, IFN ir RBV deriniu gydyti ilgiau nei 24 sav., nes šiems pacientams ilgesnė gydymo trukmė nepagerina gydymo

atsako. Priešingai, ilgesnė gydymo trukmė yra indi-kuotina ligoniams su 1 ge-notipo HCV infekcija.

Iki šiol nėra galutinai aiški priežastis, kodėl 1 ge-notipo hepatito C virusas blogiau reaguoja į gydymą, bet preliminarūs tyrimai ro-do, kad tam yra kompleksas priežasčių. Viruso dinami-kos tyrimai įrodė, kad 1 ge-notipo HCV infekcijos metu hepatocitų kaita interferono terapijos fone yra lėtesnė nei esant kitų HCV genotipų infekcijai. Tai leidžia ma-nyti, kad 1 genotipo HCV infekcijos gydymui reikėtų agresyvesnės priešvirusinio gydymo taktikos ir ilgesnio gydymo kurso.

Skiriant standartinį IFN, jo koncentracija plazmoje labai ryškiai svyruoja nuo didelės iki minimalios. O gy-dant pailginto veikimo (pe-giliuotu) IFN, kuris švirkš-čiamas tik vieną kartą per savaitę, vaisto koncentracija plazmoje išlieka gana sta-bili. Gydant pegiliuotu IFN 1 genotipo HCV infekciją žymiai dažniau pasiekiamas stabilus virusologinis at-sakas, nes šis vaistas ilgiau išlaiko pastovų priešvirusinį poveikį. Nežiūrint geresnio gydymo rezultato taikant PegIFN monoterapiją, ilga-laikis virusologinis atsakas ligoniams su 1 HCV geno-tipo infekcija yra prastesnis, nei esant kitų HCV genotipų (2 ir 3) infekcijoms. Sekan-tis žingsnis siekiant pagerin-ti 1 HCV genotipo infekci-jos gydymo rezultatus buvo RBV taikymas kartu su Pe-gIFN. Tyrimais buvo įrody-ta, kad PegIFN derinys su RBV yra žymiai efektyves-nis gydant 1 HCV genotipo

infekciją nei standartinis IFN su RBV. Todėl galima teigti, kad PegIFN ir RBV derinio pritaikymas LHC gydymui yra žymus pasieki-mas gydant infekciją.DIDELĖ PRADINĖ VIRUSO KONCEN-TRACIJA

HCV RNR kiekybinė analizė neturi prognostinės vertės numatant HCV su-keltos kepenų ligos sunku-mą ar progresavimo laipsnį. Tačiau viremijos lygis yra nepriklausomas gydymo atsako pranašautojas kai nustatomas iki gydymo pradžios bei naudingas gy-dymo atsakui vertinti, kai nustatomas gydymo eigoje. Daugumoje tyrimų didelė viremija buvo įvardijama tuomet, kai HCV RNR koncentracija yra didesnė nei 2 × 106 kop/ml, tačiau įvairių gamintojų komer-cinių rinkinių kiekybiniai vienetai neatitiko tos pačios viremijos. Todėl, siekiant standartizuoti įvairias tyri-mų sistemas, HCV viremijai vertinti buvo įvesti tarptau-tiniai vienetai (TV) ir ši pro-blema išspręsta. Šiuo metu didelė viremija yra tuomet, kai HCV RNR koncentraci-ja yra didesnė nei >800 000 TV/ml.

Tikimybė pasiekti stabi-lų virusologinį atsaką esant didelei pradinei viremijai yra kur kas mažesnė nei esant mažai viremijai. Kai standartinio IFN ir RBV derinys tęsiamas iki 48 sav. stabilus virusologinis rezul-tatas stebėtas 36%-40%, o tuomet kai gydymas tęstas 24 sav. rezultatas pasiektas tik 27%-28% gydytų ligo-nių. Ir priešingai, kai pradi-nė HCV viremija buvo ma-

ža, tyrimais įrodyta, kad tiek 24 sav., tiek 48 sav. gydymo kurso rezultatas išliko toks pat. Taip kaip ir priklauso-mai nuo genotipo ligoniams su didele pradine HCV vi-remija gautas geresnis viru-sologinis rezultatas, kai gy-dymui taikytas ne standar-tinis, o PegIFN derinyje su RBV. Ligoniams su didele pradine viremija geriausias rezultatas pasiektas skiriant PegIFN derinį su RBV 48 sav. (53%), o skiriant stan-dartinio IFN ir RBV derinį šis rezultatas buvo pasiek-tas tik 41% tokių ligonių.SU LIGONIU SUSIJĘ FAKTORIAI

LIGONIAI, KURIEMS ĮVYKO RECIDYVAS PO GYDYMO IFN AR KU-RIE NEREAGAVO Į IFN TERAPIJĄ

Įvykus recidyvui po standartinio IFN monotera-pijos stabilaus virusologi-nio atsako prognozė žymiai geresnė, jei antram gydy-mo kursui taikomas IFN ir RBV derinys. Jei ligonis, užsikrėtęs 1 HCV genotipo infekcija, tai po recidyvo IFN ir RBV derinys turi būti skiriamas 48 sav., o jei yra 2 ar 3 HCV genoti-po infekcija, tuomet gydy-mo trukmė turi būti 24 sav. Jei ligonis visai nereagavo į gydymą IFN, tuomet jo stabilaus atsako prognozė į kombinuotą gydymą prasta. Stabilus virusologinis atsa-kas taikant IFN ir RBV de-rinį ligoniams, kurie visai nereagavo į gydymą IFN buvo pasiektas tik 5%-29% gydytų ligonių priklauso-mai nuo HCV genotipo ir kepenų pažeidimo laipsnio (yra kepenų cirozė ar ne).

Net ir neišnaikinus vi- Nukelta į 35 p.

27

Duonos, grūdinių, ryžių ir miltinių grupė aprūpins angliavandeniais, geležimi, B grupės vitaminais, mine-ralais, nedideliu baltymų kiekiu.

Daržovių ir vaisių gru-pės aprūpins skaidulinėmis medžiagomis, B grupės vi-taminais ir mineralais.

Pieno grupė padeda ap-rūpinti organizmą baltymais, vitaminais A, B, D, kalciu, fosforu, magniu, angliavan-deniais ir riebalais.

Mėsos ir žuvies grupė aprūpina baltymais, rieba-lais, B grupės vitaminais, geležimi.

Dauguma sergančiųjų tuberkulioze yra priklauso-mi nuo alkoholio, kuris pa-keičia maistinių medžiagų poreikį. Taip pat alkoholis veikia virškinimo sistemą, kepenis, kasą, alkoholiko or-ganizmas sunkiau įsisavina maisto medžiagas, sutrinka jų apykaita. Maistas turi įta-kos alkoholio poveikiui: ne-pilnavertis dar labiau didina neigiamą alkoholio poveikį, o subalansuotas, turintis vi-taminų maistas jį sumažina.

Kai tuberkuliozės eiga ūmi, ligonis gali neturė-ti apetito, atsirasti įvairių virškinimo sutrikimų. To-dėl rekomenduojami mėgs-tami ir toleruojami didelės biologinės vertės produktai (turintys daugiau baltymų ir kalorijų). Patariama atkreip-ti dėmesį į vaistų ir maisto sąveiką. Valgyti reikėtų ma-tomoje aplinkoje, po trupu-tį, dažnai ir reguliariai, kietą maistą užgeriant. Prieš valgį rekomenduojama pasivaikš-čioti. ▲

Tuberkuliozė plinta oro lašeliniu būdu. Kai sergantis tuberkulioze žmogus kosti ar čiaudo, mažytės dalelės, kuriose yra M. tubeculosis, gali patekti į orą. Šių dale-lių, vadinamų aerozoliu, diametras yra maždaug nuo 1 iki 5 mikronų. Priklauso-mai nuo aplinkos, aerozolis gali išsilaikyti ore keletą va-landų.

Ši liga gali plisti dau-gelyje vietų, namuose ar darbe, masinių susibūrimų vietose. Vidutiniškai apie 30% daug laiko bendraujan-čių su sergančiu užkrečiama tuberkulioze žmonių tampa infekuoti. Tačiau pacientų užkrečiamumas skiriasi. Kai kurie užkrečia daugelį ar vi-sus savo kontaktinius, tuo

tarpu kiti užkrečia nedaugelį arba nė vieno.

Labai svarbu kontroliuo-ti šios ligos plitimą. Pagrin-dinis kontrolės programos tikslas – anksti diagnozuoti tuberkuliozę, izoliuoti ir gydyti sergančiuosius ir pa-cientų, sergančių tuberku-lioze, mokymas.

Svarbų vaidmenį kontro-liuojant tuberkuliozės pliti-mą vaidina sveikatos prie-žiūros įstaiga. Šioje įstaigo-je pirmiausia diagnozuojami susirgimai tuberkulioze, už-sikrėtę pacientai siunčiami į tuberkuliozės stacionarus, kur ligoniai guldomi pagal ligos pobūdį, užkrečiamu-mą, atsparumą prieštuber-kulioziniams vaistams. Sky-riuose pacientai palatose

Genė Navickienė 1980 m. baigė Šiaulių medicinos mokyklą. Nuo 1980 metų dirbo Santariškių tu-berkuliozės ligoninėje medicinos seserimi, nuo 1984 – vyresniąja medicinos seserimi. Nuo 2003 metų Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės atsparios tuberkuliozės II skyriaus vyresnioji slaugytoja, slau-gos administratorė.Stažavosi tarptautiniuose kursuose Rygoje.

Liudmila Rubina 1965 m. baigė Vilniaus medicinos mokyklą. Nuo 1965 m. dirbo Respublikiniame tuberkuliozės mokslinio tyrimo ins-titute, klinikose medicinos seserimi. Nuo 1983 iki 2003 metų – klini-kos vyriausiąja medicinos seserimi. Nuo 2003 m. dirba Respublikinėje tuberkuliozės ir infekcinių ligų uni-versitetinėje ligoninėje, atsparios tuberkuliozės I skyriaus vyresniąja slaugytoja, slaugos administratore.Stažavosi tarptautiniuose kursuose Taline.Darbo telefonas (8~5) 234 42 14.

Tuberkuliozė ir ligonių mokymasGENĖ NAVICKIENĖ, LIUDMILA RUBINA

Genė Navickienė. Liudmila Rubina.Zenono Glavecko nuotr.

KOVO 24-OJI - TARPTAUTINĖ TUBERKULIOZĖS DIENA Atkelta iš 18 p.

Sveikata 2005 • 3


grupuojami pagal TB išpli-timą, baciliariškumą, atspa-rumą, esant galimybei pagal ligonio būklę.

Stacionare griežtai laiko-masi administracinės ir in-fekcijos kontrolės: natūralus palatų vėdinimas, oro dez-infekcija. Pacientai nešioja kaukes, medicinos persona-las dirba su individualiais medicininiais respiratoriais 3M-hepafiltrais.

Tuberkuliozės gydymas naudingas pacientui ir visuo-menei. Gydomas pacientas apsaugomas nuo neįgalumo ir mirties, jam sugrąžinama sveikata, jis tampa visuome-nei naudingas, nes apsaugo nuo tolimesnio tuberkulio-zės plitimo. Tuberkuliozės gydymas trunka ilgai, jam reikia daugiau vaistų nei kitoms infekcinėms ligoms. Norėdami išgydyti tuber-kuliozę, išvengti atsparumo vaistams, pacientai privalo laikytis gydymo režimo. Tiesiogiai stebimas gydy-mas yra geriausias būdas užtikrinti gydymo režimo laikymąsi, t.y. slaugytojos stebi, kaip pacientas išgeria kiekvieną paskirtą vaisto dozę. Šis gydymo metodas taikomas visiems ligoniams, kadangi nėra kito būdo pa-tikimai numatyti, kuris pa-cientas laikysis gydymo re-žimo.

Gydant tuberkuliozę labai svarbu rasti ryšį tarp medicinos darbuotojų ko-mandos ir pacientų. Šis ry-šys galimas tik betarpiškai bendraujant su pacientu. Tam tikslui pirminėje svei-katos priežiūros įstaigoje organizuojami pokalbiai su pacientais neutralioje ap-

linkoje. Šių pokalbių metu slaugytoja bando išsiaiškinti paciento problemas, ligos pradžią (pokalbiai indivi-dualūs), galimo užsikrėtimo šaltinį. Pacientui aiškinama prieštuberkuliozinio gydy-mo svarba ir būtinybė.

Labai svarbu, kad iki gydymo pradžios pacientas žinotų apie savo ligą, jos pavojingumą visuomenei ir šeimos nariams, gydymo trukmę. Pacientas taip pat turi žinoti, kas jo laukia, jei jis aplaidžiai žiūrės į gydy-mą nutraukus vaistų gėri-mą.

Pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose pacien-tai skatinami laikytis jose nors vieną kartą per savaitę, jiems duodami maisto davi-niai, labdara.

Ligoninės stacionare pradėję gydymą pacientai skatinami kalbėti apie sa-vo problemas ir poreikius. Paprastai ši liga užklumpa nepasiruošusį žmogų gyve-nimo permainoms. Juk su-sirgus kardinaliai pasikeičia paciento gyvenimo sąlygos, jis negali dirbti, pilnavertiš-kai bendrauti su savo šeima ir artimaisiais, gali žlugti jo karjera, pacientui gali at-rodyti, kad staiga per vieną dieną sugriuvo jo pasaulis, kurtas ištisus metus.

Tam mūsų medikų ko-mandos pareiga šiuo mo-mentu palaikyti pacientą, jam suprantamai išaiškinti, kas tai per susirgimas, kokie šios ligos gydymo metodai, kokie yra atliekami tyrimai ir jų būtinybė diagnozuo-jant ligą. Šie pokalbiai turi vykti konfidencialioje ap-linkoje, tad šiuo tikslu mūsų

stacionare įrengtas pacientų mokymo kambarys. Jame sukurta jauki aplinka, yra vaizdinės priemonės, kad pacientui aiškiai galima bū-tų parodyti jo ligos esmę. Organizuojamų susitikimų metu medicinos darbuotojas pacientui ne tik išaiškina jo ligos etiologiją, simptomus, galimas komplikacijas, gy-dymą, gydymo trukmę, bet taip pat labai svarbu išmo-kyti pacientą susigyventi su savo liga, išmokti ją kontro-liuoti.

Pacientas mokomas, kaip svarbu apsaugoti aplinki-nius žmones nuo galimo už-sikrėtimo, išaiškinama, kaip reikėtų elgtis, kad pacientas neužkrėstų savo artimųjų būdamas namuose, darbe.

Užsikrėtęs žmogus ben-draudamas su medicinos darbuotojais turi žinoti, kad žinios apie jo ligą, jo asme-ninį gyvenimą nebus pa-viešintos. Tai reiškia, kad medicinos darbuotojai turi saugoti visą žodinę ar gautą raštu informaciją apie pa-cientą ir ši informacija gali būti atskleista tik raštiškai sutikus pačiam pacientui.

Norinti užkirsti kelią šiai pavojingai ligai, yra būtinas betarpiškas ryšys tarp medi-cinos darbuotojų, pacientų, paciento šeimos narių, drau-gų ir t.t.

Tad atraskime kelią į vie-ni kitų širdis ir sielas. Būki-me vieni kitiems tas ramstis, kuris suteiktų stiprybės išti-kus gyvenimo nesėkmei. ▲

ELENA SUČILIENĖ

Elena Sučilienė 1982 metais baigiė Vilniaus universiteto Medicinos fa-kulteto pediatrijos specialybę.Dirba Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligo-ninės Vaikų tuberkuliozės skyriaus poliklinikoje vaikų ftiziatre.Skaito pranešimus vaikų tuberkulio-zės klausimais Lietuvoje iružsienyje.Darbo telefonas (8~5) 2769353.

Vaikus beveik visuomet užkrečia sergantis akty-via tuberkulioze suau-gęs. Kaip elgtis, kad vai-kas tuberkulioze nesu-sirgtų?Sveika aplinka nauja-gimiui. Kuo mažesnis, tuo greičiau vaikutis tu-berkulioze užsikrečia ir sunkiau serga. Dar besi-laukiant naujagimio rei-kia įsitikinti, kad visi su-augę šeimos nariai svei-ki.Seniau būdavo pri-valomai tikrinami visi kartu su nėščiąja gyve-nantys šeimos nariai, ar jie neserga tuberkulio-ze; dabar tuo tenka pa-tiems pasirūpinti. Todėl, jei bute (name) kartu su naujagimiu gyvens ar jį prižiūrės blogai besijau-čiantys, kosintys asme-nys, jie būtinai turi savo sveikatą pasitikrinti pas gydytoją ir dėl tuberku-liozės.

29

Skiepijimas. 2-3 parų naujagimiai skiepija-mi BCG vakcina, kuri

apsaugo nuo sunkių, mirtinų tuberkuliozės formų. Per-nai Vilniuje šia vakcina ne-paskiepyta 111 naujagimių, tačiau pusė jų nepaskiepyta ne dėl medicininių kontrain-dikacijų, o toks buvo tėvų pageidavimas (atsisakymas). Vertėtų suvokti, kad mūsų situacijoje, kai sergamumas tuberkulioze pakankamai di-delis, rizika apsikrėsti ir su-sirgti šia liga nepaskiepytam kūdikiui nemaža. Mūsų kli-matinės zonos ir sergamumo tuberkulioze sąlygomis Pa-saulinė sveikatos organiza-cija skiepijimą BCG vakcina rekomenduoja naujagimys-tės amžiuje.

BCG vakcina suleidžiama į kairio žasto odą, bendros reakcijos į skiepą, kaip kad

gali būti po ki-tų vakcinacijų, nebūna, tačiau normaliai to-je vietoje po 2-4 savaičių gali atsirasti paraudimas , sukietėjimas, kuris kartais supūliuoja, pra-trūksta, susifor-muoja šašas, o vėliau randelis.

Įtemptas darbas, įsiparei-gojimai, gyvenimo tempas diktuoja madą “nėra kada gydytis”. Net ir blogai be-sijaučiantys tėvai delsia kreiptis į gydytoją. Tenka priminti, kad nuo tėvų svei-katos, jei jie serga užkre-čiama liga, gali priklausyti vaikų sveikata. Žalingi tėvų įpročiai (rūkymas, alkoho-lizmas) taipogi neigiamai veikia vaikus tiek fizine, tiekir psichologine prasme. Pa-ranku higieninius įgūdžius ne tik skiepyti vaikams, bet ir patiems suaugusiems jų laikytis. Tokios, atrodytų, paprasčiausios priemonės, kaip antai, kosint nusisukti nuo aplinkinių, prisidengti burną nosine, skreplius iš-spjauti į popierinę servetėlę ir ją paskui sudeginti, pade-da apsisaugoti nuo infekci-jos plitimo oru.

Jei vaikas apsikrėtęs tuberkuliozę sukeliančio-mis bakterijomis, bet dar tuberkulioze neserga, tai yra vadinamoji latentinė tu-berkuliozės infekcija, kuri atpažįstama pagal reakciją į tuberkuliną, atlikus Mantoux mėginį. Nors vaiko oda į su-leistą tuberkuliną reaguoja, tačiau dar nėra tuberkuliozei būdingų pakitimų plaučiuo-se krūtinės ląstos rentge-nogramoje. Seniau Mantoux

mėginiai būdavo atliekami visiems vaikams kasmet, dabar jie rekomenduojami atlikti įtariant tuberkuliozę pagal klinikinius simptomus arba vaikams, kuriems yra didesnė rizika tuberkulioze apsikrėsti ar susirgti. Tokiu atveju naudinga stiprinti vaiko imunitetą, sudaryti są-lygas jo poilsiui ir teigiamai psichologinei aplinkai, gerai maitinti, nepiktnaudžiauti ultravioletiniais spinduliais, gydyti gretutines ligas. Kai kuriais atvejais vaikams ski-riama vaistų, kurie geriami gana ilgą laiką – net 6 mėn. Būtina gerti medikamentus, kaip paskirta, laikytis gydy-tojo nurodymų.

Liga ateina netikėtai. Kaip elgtis, jei šeimoje yra sergantis tuberkulioze li-gonis?

Diagnozavus ligoniui tuberkuliozę, sudaromas jo gydymo planas; jei siūloma gydytis ligoninėje – tai nau-da ne tik pačiam ligoniui, bet ir likusiems šeimos nariams, nes jis nebekelia pavojaus aplinkiniams. Jei gerai seka-si gydyti, o tai priklauso nuo tuberkuliozės bakterijų jaut-rumo vaistams, nuo proceso išplitimo mastų, nuo ligonio gretutinių ligų, po 4-8 savai-čių ligonio skrepliuose jau neberandama bakterijų, ir

KAIP APSAUGOTI VAIKUS nuo tuberkuliozės

Elena Sučilienė.Zenono Glavecko nuotr.

Kartais randelis atsiranda be tarpinių odos reakcijų. Ne-reikia nei spausti, nei tepti šių darinių, esant neaiškumams, konsultuotis su gydytoju. Apie 5% paskiepytųjų ran-deliai nesusidaro, dažniausiai dėl odos ypatybių.

Sveiko vaiko augini-mas. Ar vaikas tuberkulioze apsikrės ir susirgs, labai pri-klauso nuo pačio organizmo imuniteto, tai yra sugebėji-mo kovoti su ligomis. Reikia vaiką taisyklingai maitinti, sudaryti sąlygas jo fiziniamir psichiniam vystymuisi, poilsiui, būtinas psichologi-nis komfortas, grūdinimas, fizinis aktyvumas. Jei vaikasserga lėtinėmis ligomis, rei-kia jas gydyti laikantis gy-dytojo nurodymų. Galima ir genetinė predispozicija ligai.

Šeimos sveikata svarbi bet kurio amžiaus vaikui.


Sveikata 2005 • 3


jis tampa neužkrečiamu. Jei ligonis gydosi namie, reiktų jam pagal galimybes skir-ti atskirą kambarį, saugoti vaiką nuo glaudaus bendra-vimo su ligoniu, butą daž-nai vėdinti ir drėgnu būdu valyti. Svarbu, kad ligonis sąžiningai vykdytų gydytojo nurodymus ir gertų paskir-tus vaistus, jis turi įsisąmo-ninti, kad nuo jo ligos pro-gresavimo ar pagijimo pri-klauso vaikų sveikata, tiek tiesiogine, tiek ir perkeltine (materialia) prasme. Net ir ligos simptomams išnykus, būtinai reikia pabaigti gydy-mo kursą ir reguliariai lan-kytis pas gydytoją. Tokioje šeimoje gyvenantis vaikas kryptingai stebimas dėl tu-berkuliozės kelerius metus, kartais jam skiriami vaistai.

Jei vaikas net ir trumpai bendravo su asmeniu, ku-ris, kaip vėliau paaiškėjo, sirgo tuberkulioze, reikia apie tai pranešti gydančiam gydytojui, kuris paskirs at-likti Mantoux mėginį. Ka-dangi šis mėginys parodo apsikrėtimą tik praėjus 6-10 savaičių po bakterijų įkvėpi-mo, kartais jį tenka kartoti.

Atkreiptinas dėmesys į vaiko būkles, kai jis „nei sveikas, nei sergantis“, kai tėvai pastebi atsiradusį vaiko liūdnumą, greitesnį nuovargį, vangumą, pra-stesnį mokymąsi, dažnas viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, užsitęsusią sub-febrilią temperatūrą. Būtina kreiptis į gydytoją, kuris, be kitų priežasčių, įtars ir laten-tinę tuberkuliozės infekciją, kurią, kaip minėta anksčiau, gali tekti gydyti vaistais.

Darykime viską, kas nuo mūsų priklauso, kad apsau-gotume savo vaikus nuo tu-berkuliozės. ▲

Pagrindi-nės šių ligų per-

nešėjos – erkės yra plačiai pa-saulyje paplitę kraujasiurbiai nariuotakojai. Jų sugebėjimus p r i s i t a i k y t i prie aplinkos ir maitintis įvai-rių laukinių ir naminių gyvū-nų bei žmonių krauju sudaro palankias są-lygas įvairiems m i k r o o r g a -

(Ixodes persulcatus), papli-tusios Rusijoje, Latvijoje ir Estijoje. Pastaraisiais metais erkių Lietuvoje pagausėjo ir jų arealas išplito: jei anks-čiau jų buvo tik miškuose, tai dabar vis dažniau aptin-kamos parkų, kolektyvinių sodų, sveikatingumo įstai-gų, įsikūrusių miškingose vietose, teritorijose.

Erkės mėgsta drėgnas vietas ir prieblandą, tan-kias, krūmais apaugusias vietoves, aukštą žolę, todėl dažniausiai aptinkamos tan-kiame lapuočių miško jau-nuolyne. Erkės aukos papra-stai tyko ant žolės stiebelio apie 10 cm aukščiau žemės

Prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis, Vilniaus universiteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos vedėjas, Lietuvos infektologų draugijos pirmininkas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialistas konsultantas infektolo-gijai. 1972 m. baigė Vilniaus univer-sitetą. Stažavosi Japonijoje, Rusijoje, Švedijoje, JAV. Pagrindinė mokslinio darbo kryptis: virusinių hepatitų diagnostika, gydymas, profilaktika ir epidemiologija; klinikinė virusologija; gripo profilaktika ir gydymas.Darbo tel. (8~5) 272 46 57. Dar-bo adresas: Respublikinė tuberku-liozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė, Birutės g. 1, Vilnius.

ARVYDAS AMBROZAITIS

ERKINIS ENCEFALITAS

Arvydas Ambrozaitis.Zenono Glavecko nuotr.

nizmams plisti gamtoje. Siurbdamos kraują, erkės perneša mikroorganizmus, sukeliančius sunkias žmo-nių ligas: erkinį encefalitą, Laimo ligą, erlichijozę, ba-bezijozę, tuliaremiją, įvai-rias karštliges.

Pasaulyje yra apie 350 įvairių erkių rūšių, tačiau ne visos jos perduoda ligų sukė-lėjus. Europoje yra 8 rūšys, galinčios perduoti erkinio encefalito virusą ir Laimo ligos sukėlėją – spirochetas. Pagrindiniai šių ligų platin-tojai – europinės arba šuni-nės erkės (Ixodes ricinus), aptinkamos visoje Europoje ir Lietuvoje ir taigos erkės

Gamta yra ta natūra-li aplinka, be kurios žmogus negali gyven-ti. Gamta mums su-teikia ne tik fizinių jėgų, bet ir dvasinių – džiaugsmo, geros nuotaikos ir energi-jos. Tačiau gamto-je, be teigiamų fakto-rių, slypi daug pavo-jų žmogaus sveikatai. Žmogus gali susirgti infekcine liga visiškai nebendravęs su ligo-niu, o tik pabuvojęs gamtoje.

31

paviršiaus, lūkuriuodamos, kol pro šalį praeis gyvūnas ar žmogus. Jos nepakyla nuo žemės paviršiaus aukš-čiau nei 1,5 m., jos niekada ant aukos nenukrenta nuo medžių viršūnės. Nors erkės yra aklos, tačiau ant kūno išsidėsčiusių jutimo recep-torių dėka pajunta artėjan-čią auką, reaguodamos į iškvepiamo oro anglies dvi-deginį, šilumą, oro ir žolės judėjimą. Erkė greitai atpa-žįsta įvairių gyvulių kvapus. Erkė gyvena tik 2-3 metus. Erkės vystymosi etapai yra šie: kiaušinis, lerva, nimfa ir suaugusi erkė. Vystymuisi būtinas kraujo siurbimas, ko dėka ji išauga nuo milimetro dešimtųjų dalių iki 3-4 mm. Kraujo siurbimas trunka iki 4-5 dienų. Žiemą erkės mie-ga ir ištveria minusinę tem-peratūrą iki 10-15°C. Prieš pradėdama siurbti kraują, erkė suvilgo aukos žaizdą savo seilėmis, kuriose yra nuskausminančių ir kraujo krešėjimą stabdančių me-džiagų. Todėl žmogus iškart nepastebi erkės įkandimo, nes jis neskausmingas. Be to, lervos ar nimfos vysty-mosi stadijoje įsisiurbusią erkę sunku aptikti dėl labai mažo jos dydžio. Erkių ak-tyvumo sezonas trunka nuo balandžio iki spalio mėne-sio, bet, esant švelniai žie-mai, gali pailgėti. Maitin-damasi infekuota erkė gali perduoti ligos sukėlėjus. Erkinio encefalito virusas randamas erkės seilių liau-kose, todėl jau įsisiurbimo metu gali užkrėsti žmogų. Atlikti tyrimai rodo, kad tik 0,1-5% Ixodes ricinus erkių

Europoje yra užsikrėtę er-kinio encefalito virusu. Er-kinio encefalito virusu už-sikrėtusių erkių yra visuose Lietuvos rajonuose, bet dau-giausia – vidurio Lietuvoje. Žymiai rečiau užsikrečiama vartojant nevirintą ar nepa-sterizuotą ožkų ar karvių pieną arba jo produktus.

Erkinis encefalitas- tai sunki gamtinė židininė viru-sinė liga, kurios metu vyksta galvos ir nugaros smegenų ir jų dangalų uždegimas, dėl kurio ilgam sutrinka žmo-gaus darbingumas, nereti (apie 30-40% atvejų) sun-kūs liekamieji reiškiniai ir neįgalumas.

Pirmą kartą erkių en-cefalitą išsamiai aprašė H.Schneider 1927 metais Austrijoje, o šios ligos su-kėlėjas – erkinio encefalito virusas išskirtas 1937 m. bu-vusioje Tarybų Sąjungoje. Vėliau erkinį encefalitą ty-rinėjo įvairūs mokslininkai Rusijoje, Čekijoje, Švedi-joje, Vokietijoje ir kt., todėl medicinos literatūroje ran-dame skirtingus šios ligos pavadinimus: taigos ence-falitas, rusiškasis pavasario-vasaros encefalitas, dvifazė pieno karštligė, Tolimųjų Rytų encefalitas ir kt.

Lietuvoje pirmasis er-kinio encefalito atvejis kli-niškai nustatytas 1953 m., o pats virusas pirmą kartą iš erkių išskirtas 1969 me-tais (L.Motiejūnas). Daugelį metų Lietuvoje erkiniu en-cefalitu susirgdavo pavie-niai žmonės. Sergamumas padidėjo 1975-1977 metais, kai per metus buvo užregis-truojama 50-70 ligos atve-

jų. Ypač erkinio encefalito atvejų padaugėjo pastarąjį dešimtmetį. 1993 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 198 erkinio encefalito atve-jai, 1995 metais – 427, 1997 metais – 645, 1998 metais – 548 atvejai, 2000 metais – 420 atvejų, 2001 m. – 298, 2002 m. – 168. 2003 m. – 765 ir 2004 m. – 425 atve-jai. Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu registruo-jamas Šiaulių, Panevėžio ir Radviliškio rajonuose, šiek tiek mažesnis – Akmenės, Jonavos, Joniškio, Kėdainių, Kupiškio, Kauno, Kelmės, Marijampolės, Pakruojo, Pasvalio, Raseinių, Rokiš-kio, Ukmergės rajonuose, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių miestuose. Pastaraisiais me-tais padidėjo sergamumas erkių platinamomis ligo-mis ir kaimyninėse šalyse. Iš Baltijos šalių didžiausias sergamumas erkiniu encefa-litu buvo užregistruotas Lat-vijoje 1994-1995 metais, kai dėl erkių įkandimų susirgo daugiau nei 1300 žmonių, 19 mirė. Manoma, kad ser-gamumo erkiniu encefalitu ir Laimo liga padidėjimas gali būti susijęs su dauge-liu faktorių: pasikeitusiomis klimato sąlygomis, kurios yra labai palankios erkėms ir smulkiesiems graužikams plisti (šiltos žiemos, drėgnos vasaros), padidėjusiu erkių agresyvumu, tobulesne šių ligų diagnostika.

Daugiausia serga vyres-nio amžiaus žmonės (40-60 metų). Vaikai iki 7 metų erkiniu encefalitu neserga. Didžiausias sergamumas er-kiniu encefalitu yra rugpjū-

čio-spalio mėnesiais.Praėjus 7-14 dienų po

infekuotos erkės įkandimo gali atsirasti į gripą panašūs ligos simptomai: karščiavi-mas, galvos skausmas, silp-numas, raumenų skausmas, šleikštulys, vėmimas. Tai trunka 3-5 dienas. Vėliau seka “tariamo pasveikimo” periodas be nusiskundimų, kuris trunka 5-7 dienas. Ta-čiau 20-30 proc. užkrėstų as-menų, praėjus 2-4 savaitėms nuo užsikrėtimo, išsivys-to antroji ligos stadija: vėl karščiavimas, aukšta tempe-ratūra (iki 39-40°C), stiprus galvos skausmas, vėmimas, galvos svaigimas. Šios sta-dijos metu virusas patenka į smegenų dangalus, sukel-damas meningitą, kartais pasiekia ir galvos smegenis (encefalitas), nugaros sme-genis (mielitas). Meningitas diagnozuojamas 43-55% li-gonių, meningoencefalitas – 40-50%, o meningoence-falomielitas arba radikulitas – 10-15%. Ypač pavojingas sveikatai nugaros smegenų pažeidimas (mielitas), kai jau antrą-trečią karščiavimo dieną galimi kaklo ir pečių lanko raumenų vangūs para-lyžiai. Ligonis negali pakel-ti rankos, nenulaiko galvos, ji svyra į priekį ar į užpaka-lį. Dėl šios ligos Europoje miršta 1-4% susirgusiųjų, o 26-40% susirgusiųjų ste-bimi ilgalaikiai liekamieji reiškiniai: galvos skausmas, atminties bei klausos pablo-gėjimas, raumenų silpnumas ir paralyžius, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai ir kt. Net 20% raumenų paralyžių, atsiradusių ūmi-


Sveikata 2005 • 3


nėje ligos stadijoje, išlieka visam gyvenimui. Žymūs liekamieji reiškiniai, pablo-ginantys gyvenimo kokybę, stebimi 30% persirgusiųjų. Vaikai perserga lengvai, jiems ilgalaikiai liekamieji reiškiniai labai reti.

Kaip apsisaugoti nuo erkinio encefalito? Žmogus erkės įkandimo pajusti ne-gali, todėl sunku jo išvengti. Efektyvaus erkinio encefa-lito gydymo taip pat nėra, nes dar nesukurti reikiami vaistai, naikinantys erkinio encefalito virusą. Vieninte-lė efektyvi apsisaugojimo nuo šios sunkios ligos prie-monė yra skiepai. Vakcina sudaryta iš “negyvų” viruso komponentų (antigenų), pa-sižyminčių imunogeniniu aktyvumu ir stimuliuojan-čiu žmogaus organizmo ap-sauginių antikūnų gamybą. Vakcina yra saugi ir gerai toleruojama. Skiepijama trimis vakcinos dozėmis. Antroji dozė suleidžiama praėjus 1-3 mėnesiams nuo pirmo skiepijimo. Trečioji dozė suleidžiama praėjus 9-12 mėnesių po antrosios dozės. Po 3 vakcinos dozių patikimas imunitetas susida-ro 98% paskiepytų asmenų. Paskui būtina revakcinacija sustiprinančia vakcinos do-ze – pirma injekcija po trijų metų, vėliau – kas penke-ri metai, tačiau asmenims per 60 metų revakcinacija rekomenduotina kas treji metai. Geriausia pirmą ir antrą vakcinos dozę suleis-ti žiemą, kad didžiausias apsauginių antikūnų titras susidarytų pavasarį, kai er-kės suaktyvėja. Pagreitinta

vakcinavimo schema taiko-ma prieš pat ar jau prasidė-jus erkių aktyvumo sezonui. Vaikus galima skiepyti nuo 1 metų, tačiau vaikai serga erkiniu encefalitu tik nuo 7 metų amžiaus. Jei erkė įkan-do po skiepijimo nepraėjus dviem savaitėms, apsauga nuo erkinio encefalito ne-užtikrinama. Neskiepytiems asmenims pirmosiomis die-nomis po erkės įkandimo (iki 96 val.) ligai išvengti anks-čiau buvo rekomenduojamas specifinis imunoglobulinas.Tačiau dabartiniu metu er-kinio encefalito profilaktikaispecifinio globulino atsisa-kyta, nes jo efektyvumas yra nedidelis, tai labai brangu, be to, buvo užregistruoti sunkūs erkinio encefalito atvejai po specifinio imunogobulinosuleidimo.

Nuo erkinio encefalito reikėtų pasiskiepyti visiems, nes Lietuva priklauso pa-didinto pavojaus susirgti teritorijai. Didesnės rizikos grupėms priklauso miškų darbininkai, parkų prie-žiūros darbuotojai, taip pat pensininkai ir bedarbiai – miško ir lauko gėrybių rinkėjai. Gyventojų skiepi-jimas nėra finansuojamasvalstybės. Gyventojai turėtų skiepytis savo arba darbda-vių lėšomis, ieškoti rėmėjų, nes erkinio encefalito gydy-mas, reabilitacija po gydy-mo kainuoja keliasdešimt kartų brangiau nei skiepai. 2004 metais nuo erkinio en-cefalito šalyje pasiskiepijo daugiau nei 40 000 žmonių. Specialistai rekomenduoja naudoti vokišką ENCEPU-R® vakciną, gaminamą fir-

mos Chiron Behring, arba austrišką FSME-IMMUN® vakciną, gaminamą firmosBaxter.

Siekiant apsisaugoti nuo erkių, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis su užsegamais rankogaliais, ilgomis kelnė-mis, kelnių klešnių apačia turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą reikėtų ap-sirišti skarele arba užsidėti kepurę. Taip apsirengus, er-kei bus sunkiau patekti prie žmogaus kūno, be to, ant šviesaus rūbo ją lengviau pastebėti. Maždaug kas dvi valandas reikėtų apžiūrėti savo drabužius ir nurinkti erkes. Išėjus iš miško visų pirma būtina apžiūrėti ko-jas. Kol erkė suranda, kur jai įsisiurbti, praeina valan-da, todėl grįžus namo reikia atidžiai apžiūrėti savo kūną, išsišukuoti plaukus. Erkės mėgsta įsisiurbti į kaklą, pa-kinklius, į kirkšnį, paausius. Radus įsisiurbusią erkę, ją būtina kuo greičiausiai pa-šalinti pirštais arba pince-tu. Atsargiai pincetu suimti erkę kuo arčiau odos ir iš-traukti staigiu truktelėjimu nesukinėjant pinceto į šonus. Pirštais erkę traukti reikia suėmus nykščiu ir smiliumi kuo arčiau odos statmenai kūno paviršiui. Įsisiurbimo vietą patepti jodo tirpalu arba išplauti vandeniu su muilu. Jei traukiant erkės straubliukas ar net galvutė liko odoje, būtina kreiptis į medicinos įstaigą. ▲

AUDRONĖ MARCINKUTĖ

Lietuvos medicinos patriarchas daktaras J. Basanavičius vidu-riavimo sindromą kli-nikiniu aspektu apra-šė gana taikliai, ak-centuodamas maisto svarbą: “Tryda (trizna, diarrhoea ) O. žyva-tas. - R. enteritis fol-licularis. “Szita liga pareina nuo riebaus tankiai valgymo, kuriuom vi-durius pagadina: pra-deda pilvas burbu-liuoti, paskui ima skaudėti, tada tur’ skystai triesti, su skausmu vidurių.“Medega musu tau-tiszkai vaistinykys-tai.” Parupina Dr. J.Basanaviczius, 1898 M”.

33

Viduriuojantis žmogus yra ligonis: jį reikia gydyti

Audronė Marcinkutė.Zenono Glavecko nuotr.

Viduriavimas arba tryda yra vienas iš dominuojančių ūminių žarnyno infekcijų simptomų ir mirties prie-žasčių besivystančiose pa-saulio šalyse. Būtent šiose šalyse infekcinė diarėja vie-nareikšmiškai suprantama viduriavimu, kartais net ne-įvardijamu susirgimu.

Žinoma, kad ūminių žar-nyno infekcijų sukėlėjų yra didelis skaičius bakterijų, virusų, parazitų ir grybelių,

suklasifikuotų į 40 skirtingųrūšių. Šie mikrobai dažniau-siai patenka į organizmą per burną, vartojant nesaugius maisto produktus, vandenį, kontaktuojant su viduriuo-jančiu ligoniu, retai aerozo-liniu keliu, keliaujant.

PSO duomenimis, pa-saulyje kasmet užregis-truojama iki 1 milijardo ūminės diarėjos epizodų ir apie 5 milijonus mir-čių nuo ūminės virusinės, bakterinės ir parazitinės diarėjos.

Lietuvoje sergamumas ūminėmis žarnyno infek-cijomis Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro oficialiais duome-nimis, yra apie 200 atvejų 100 000 gyventojų per me-tus ir išlieka pastaraisiais metais panašaus aukšto sergamumo lygio. Ūminės žarnyno infekcijos sukėlėjų struktūroje pastaraisiais me-tais stebima neaiškių (nepa-tvirtintų) diarėjų didėjimo tendencija, salmoneliozės, jersiniozės sergamumo pa-kilimas. Pirminėje medici-nos grandyje nėra sukurtos ir pagrįstos empyrinės anti-biotikoterapijos, minimalios diferencinės diagnostikos galimybių, stokojama kon-sultacinės pagalbos, neatlie-

kami rutininiai mikrobiolo-giniai tyrimai net sunkiems ligoniams, nesinaudojama epidemiologinės anamnezės privalumais. Ūminių vidu-riuojančių ligonių simpto-minis gydymas – pirmos eilės pasirinktinas gydymas.

Antibiotikų atradimas – svarbus XX a. medicinos pasiekimas, leidęs sumažin-ti ir valdyti mirštamumą nuo daugelio grėsmingų infekci-jų. Dabar yra daugiau kaip 200 antibiotikų, vartojamų infekcinėms ligoms gydy-ti. Ateityje antibakterinių vaistų daugės, todėl būtina racionali jų terapija, perspė-janti rezistentiškų mikro-bų atsiradimą. Specialistai 2010 m. prognozuoja anti-biotikų eros pabaigą. PSO ekspertų nustatyta, kad per metus pasaulyje kiekvienas žemės rutulio gyventojas sunaudoja apie 10 g antibio-tikų, didesnę dalį su maisto produktais ir papildais.

Ar kiekvienas vidu-riuojantis ligonis turi būti gydomas antibiotikais? In-fekcinės diarėjos antibak-terinis gydymas turi aiškiai apibrėžtas indikacijas. Jai būdinga staigi pradžia su karščiavimu – gripoidiniu sindromu, vėmimu, galūnių skausmais, ryškus šleikš-

tulys, pykinimas, išreikšta žarnų peristaltika; svarbu išsiaiškinti, ar nevartoti an-tibiotikai, ar nekeliavo į tro-pinius kraštus..

Antibiotikai skirtini vi-sais atvejais, nepriklausomai nuo ligos klinikinės formos, tai Shigella spp, ETEC, V.Cholerae spp, Amoeba (E. histolytica), Giardia sukelti viduriavimai.

Antibiotikai kartais skir-tini: sunkia ūminės žarnyno infekcijos eiga su užsitę-susia bakteriemija, siste-minėmis komplikacijomis, kolitiniu sindromu, esant Campylobacter spp, Yersi-nia spp, Ne - V.Cholera vib-rionų, EPEC infekcijoms, ne Typhi Salmonella infek-cija: amžius <1 ar >50 m., aterosklerozė, širdies vož-tuvų liga, protezavimas, C. difficile kolitas, imunokom-promisiniai asmenys.

Antibiotikų neskiriama esant virusiniam ir EHEC sukeltam viduriavimui.

Antibiotikų sukeltų – C. difficile arba specifinių – pseudomembraninių (PMK) ir nespecifinių kolitų skai-čius Lietuvoje didėja dėl dažno ir nepagrįsto antibio-tikų naudojimo. Pvz., Vil-niaus universiteto Infekci-nėje ligoninėje pastaraisiais


Sveikata 2005 • 3


metais tarp hospitalizuotų viduriuojančių ligonių PMK sudarė 1,5-3,2% atv. Daž-niausias antibiotikas, su-kėlęs pseudomembraninį kolitą, buvo linkomicinas (88% atv.), pirmos kartos cefalosporinai, sulbakta-mas. Atlikti žarnyno florosbakteriologiniai įvairių am-žiaus grupių tyrimai rodo, kad Proteus spp, S.aureus ir Candida spp yra aktyviausi antibiotikų sukeltų nespeci-finių kolitų patogenai. Todėlgydant antibiotikų sukeltus žarnyno sutrikimus svarbią vietą užima kompleksinė arba papildoma – prevenci-nė normalios žarnyno florosbalanso korekcija, žarnyno gleivinės funkcijos palaiky-mas.

Taigi ūminės infekcinės žarnyno ligos, pasireiškian-čios įvairiais klinikiniais sindromais, sukeliamos įvairių patogenų, reikalauja klinikinės-epidemiologinės ir laboratorinės diagnosti-kos, apsprendžiančios gydy-mo taktiką.

Dauguma ligonių gydo-si besikreipdami į vaistinę, jiems neretai siūlomas lope-ramidas, turintis aiškiai api-brėžtas indikacijas gydant mikrobines žarnyno ligas. Preparatas efektyviai suma-žina viduriavimo dažnį iki 80%. Tačiau infekcinio vi-duriavimo atveju paskirtas loperamidas gali išprovo-kuoti invazines diarėjos for-mas su atsirandančia kraujo priemaiša išmatose, sukelti poterapinį obstipacinį sin-dromą, toksinę žarnyno di-lataciją. Negalima jo skirti dehidratuotiems ligoniams. Lopediumas – vaistas vidu-

riuojančiam saugiai nueiti į parduotuvę, nusipirkti mais-to, pasėdėti kine ar teatre. Lopediumas negydo, tik sustabdo žarnų peristaltiką, palieka užkratą žarnyne. Nerekomenduojama lope-diumo gerti po kiekvieno viduriavimo. Tada ligonis nesituština iki keturių parų, gali raugėti, jį vargina ap-gaulingas varymas tuštintis su gleivėmis, dujomis. Var-tojantiems lopediumą priva-lu gerti daug skysčių. Smec-ta irgi ne visiems viduriuo-jantiems padeda, taip pat neskiriama viduriuojant su krauju, skausmais, vemiant. Sergantis ūmine žarnyno liga žmogus neturi badauti, jam skiriama tausojanti ir eliminacinė, su sumažintu skaidulų ir riebalų kiekiu maiste, dieta. Svarbiausia rehidratacinė terapija, nuo-lat ir dozuotai geriant nekar-bonuotus mineralinius van-denis, šiltas arbatas. Sultis gerti nerekomenduojama dėl osmosės padidinimo žarnos spindyje ir viduriavimo pa-laikymo. Labai svarbus epi-deminio rėžimo paisymas, griežta asmens higiena, ap-sauganti nuo pakartotino užsikrėtimo, sukeliančio naują suviduriavimo bangą pačiam ligoniui ar šeimos nariams. Tai labai aktualu kontaktinių mikrobinių ligų atvejais, kurių metų higiena yra įvardijama vienu iš gy-dymo metodų.

Sprendžiant šią visuo-menės sveikatos problemą ypatingas dėmesys skiria-mas ūminių žarnyno infek-cijų diagnostikai, gydymui, profilaktikai. Mikrobiniųžarnyno ligų gydymas yra

patogenetinis ir etiologinis. Persirgus ūmine žarnyno in-fekcija, ypač mikrobams su-kėlus storžarnio uždegimą, dar 2-3 savaites po ūminės ligos stadijos išlieka dis-biozinė žarnyno būklė, po-dizenterinis sindromas, ne-retai reikalaujantis žarnyno floros korekcijos.

Pastaraisiais dešimt-mečiais probiotikai gydant įvairias ligas konkuruoja su antibakterinėmis medžia-gomis. Mikrobinė terapija pasižymi eile privalumų: sugeba sunaikinti mikro-organizmus, neutralizuoti toksinus, stimuliuoja imu-ninę sistemą, aktyvuojant makrofagus, B ir T limfoci-tus, dalyvauja fiziologinėsemikrofloros funkcijose, sti-muliuoja žarnyno gleivinės imunitetą, disacharidazių enziminį aktyvumą.

Be to, probiotikams pri-skiriama ir imunomoduliuo-janti, imunoreguliuojanti funkcija, kaip viena iš svar-biausių gydant įvairias imu-nodeficito ir hiperalerginesligas.

Terapiniai procesai nėra lydimi pašalinių reiškinių ir vyksta fiziologiniu lyg-meniu, todėl yra saugūs bei trunka keletą mėnesių.

Naujos kartos probioti-kai turi išskirtinių savybių. Jų racionalus naudojimas pagerina žarnyno mikrobi-nių ligų empyrinę terapiją, sumažina viduriavimo truk-mę ar ligos recidyvus, per-spėja atsparių antibiotikams mikrobų spartų augimą.

Viduriavimas yra ap-sauginė organizmo reakcija, padedanti išvalyti žarny-ną nuo toksinų ir mikrobų

– viduriavimo sukėlėjų, pa-laikykime ir saugokime šią organizmo funkciją.

Viduriuodamas žmogus netenka daug skysčių, turi nemalonius pojučius žar-nyne, netenka apetito, gali nualpti dėl toksinų staigaus patekimo į kraują arba dėl hipovolemijos, sutrikti šir-dies ir inkstų veikla.

Pakartotinai vemdamas žmogus namie negali efek-tyviai gydytis pats.

Jeigu simptominis gydy-mas 2 parų laikotarpiu nee-fektyvus, būtinas specialisto apžiūrėjimas, ligonio labo-ratorinis ištyrimas. Tikslas: savalaikis komplikacijų per-spėjimas.

Žmonės nenori ir ne-skuba pas gydytojus. Re-hidrataciniai milteliai, en-terosorbentai, vidurių lašai – pirmos pagalbos vaistai viduriuojančiam ligoniui.

Nesiūlykite levomice-tino ar “stipriausio” anti-biotiko, greitai dėl mikrobų atsparumo nebus kuo gydyti ateinančias kartas. Nepa-taikaukite konkrečiam ligo-niui, pagaliau mikrobui…

Lietuvoje mikrobų su-kelti viduriavimai yra gana dažnai pasitaikantys, plinta per kontaktus su viduriuo-jančiais asmenimis, nesilai-kant higieninės kultūros, dėl nesaugaus maisto ir vandens vartojimo.

Teisingas viduriavimo sindromo įvertinimas, ra-cionali antibiotikoterapija, geri kolegiški kontaktai pa-dės bendromis pastangomis išbristi iš “7-9” pasaulio lygio, kur viduriavimas yra gyvenimo norma. ▲

35

ruso, gydymas IFN gali su-mažinti kepenų uždegimą, nes fibrozės progresavimasį kepenų cirozę yra kepenų uždegimo pasekmė. Todėl kai kurie autoriai mano, kad palaikomoji IFN terapija gali lėtinti ligos progresa-vimą. Net keletas šiuo metu pasaulyje atliekamų tyri-mų siekia įvertinti PegIFN monoterapijos ilgalaikio palaikomojo gydymo efek-tyvumą esant HCV sukeltai fibrozei ir kepenų cirozei.Jei pakartotinai gydant li-gonius po 20 sav. gydy-mo serume dar buvo HCV RNR, tokiems pacientams tęsti kombinuotą gydymą netikslinga, jie gali būti at-renkami palaikomajam gy-dymui, kuomet gydymas tęsiamas tik PegIFN mono-terapija keletą metų.KEPENŲ CIROZĖ

Kepenų cirozės buvimas nepriklausomai nuo kitų faktorių mažina stabilaus virusologinio atsako pro-centą gydant LHC. IFN sky-rimas esant kepenų cirozei yra ribotas dėl dažniau pa-sireiškiančių šalutinių reiš-kinių, ypač poveikio į kaulų čiulpus (sukelia trombocitų ir leukocitų skaičiaus suma-žėjimą). Vienas iš svarbiau-sių lėtinės HCV infekcijos gydymo tikslų yra lėtinti ir atitolinti ligos progresavi-mą. Histologinis pagerėji-mas konstatuotas daugiau nei trečdaliui gydytų ligo-nių, kuriems nepasiektas virusologinis atsakas: gy-dant standartiniu IFN-31% ligonių, o PegIFN – 54%.

Stabilus virusologinis atsakas žymiai pagerėjo, kai virusinę C kepenų ciro-zę pradėta gydyti standar-tinio ar PegIFN deriniu su

RBV: beveik pusei PegIFN ir RBV deriniu gydytų ligo-nių fibrozė sumažėja bent 1balu.ETNINĖ GRUPĖ (RASĖ)

JAV HCV infekcija la-biausiai paplitusi tarp afri-kiečių kilmės amerikiečių, be to, šios etninės grupės atsakas į priešvirusinį gydy-mą yra blogiausias. Šio reiš-kinio priežastis kol kas nėra išaiškinta. Lyginant su bal-tųjų rasės atstovais, afrikie-čių kilmės amerikiečiai yra dažniau užsikrėtę 1 HCV genotipo virusu, didesnės kūno masės, vyresnio am-žiaus gydymo metu, jiems būna didesni pokyčiai kepe-nų bioptate. Taip pat šiems ligoniams stebimos didesnės geležies sankaupos kepeny-se bei sutrikęs imunologinis atsakas į HCV infekciją. Su-mažėjęs atsakas į IFN mo-noterapiją afrikiečių kilmės amerikiečiams yra įrodytas viruso dinamikos tyrimais, šiek tiek šis atsakas pagerėja skiriant IFN ir RBV derinį. Šios etninės grupės HCV infekcijos gydymo PegIFN monoterapija ar deriniu su RBV rezultatai kol kas ri-boti, nes nėra atlikta pakan-kamai klinikinių tyrimų su šios grupės ligoniais.AMŽIUS

Retrospektyviai verti-nant daugelio klinikinių ty-rimų rezultatus galima ne-abejotinai konstatuoti, kad vyresnis nei 40 metų amžius sergant LHC yra nepriklau-somas nepalankaus atsako į gydymą IFN pranašautojas. Hipoteziškai galima teigti, kad vyresnio amžiaus ligo-niai labiau rezistentiški IFN terapijai, nes dažniau užsi-krėtę 1 HCV genotipo infek-

cija, turi ilgesnę ligos truk-mę ir labiau išreikštą kepenų pažeidimą lyginant su jauno amžiaus pacientais.NUTUKIMAS

Viršsvoris yra ligos pro-gresavimo rizikos faktorius. Kūno masės indeksas (KMI) 25 kg/m2 ir daugiau vertina-mas kaip reikšmingas požy-mis, susijęs su hepatosteato-ze, steatohepatitu ir fibrozėsprogresavimu sergant LHC. Kūno masės sumažėjimas siejamas ir su steatozės bei kepenų fermentų aktyvumo mažėjimu bei fibrozės re-dukcija. Nutukimo ir viruso-loginio atsako ryšys yra ma-žiau aiškus. Manoma, kad nutukimas (KMI > 30 kg/m2) taip pat yra nepriklau-somas nepalankus gydymo IFN atsako pranašautojas. Šiuolaikiniuose tyrimuose, ieškant būdų, kaip pagerinti stabilų virusologinį atsaką nutukusiems ligoniams, ti-riamas didesnių PegIFN ar RBV dozių poveikis šiems ligoniams.INKSTŲ FUNKCIJOS SUTRIKIMAS

Apytikriai apskaičiuota, kad Vakarų Europoje nuo 10% iki 40% terminaline lėtine inkstų liga sergančių ligonių yra užsikrėtę HCV infekcija. Lėtinis HC įtako-ja ilgą laiką hemodializuo-jamų ir inkstų transplantatą turinčių ligonių išgyvena-mumą. IFN yra neskirtinas transplantatą turintiems li-goniams dėl jo poveikio ga-limam transplantato atme-timui. Todėl priešvirusinė HCV terapija turi būti tai-koma iki inkstų transplanta-cijos. Stabilus virusologinis atsakas šiems ligoniams iš-lieka ir po inkstų persodini-mo, nežiūrint įgytos imuno-

supresijos, todėl tokių ligo-nių bendra ir kepenų ligos prognozė geresnė. Inkstų funkcijos nepakankamumas savaime neįtakoja (neblo-gina) atsako į priešvirusinį gydymą, tačiau šiuos ligo-nius sunku gydyti, nes su-lėtėja IFN išskyrimas iš or-ganizmo. RBV ligoniams su inkstų funkcijos nepakanka-mumu yra neskirtinas, nes gali sukelti toksinį inkstų pažeidimą ir nepašalinamas dializės būdu.FAKTORIŲ DERINIAI

Dviejuose pagrindiniuo-se klinikiniuose tyrimuose (tirti 1744 ligoniai), kurie įrodė IFN ir RBV derinio privalumus palyginti su IFN monoterapija gydant LHC, buvo identifikuoti 5 nepri-klausomi faktoriai, kurie gali pranašauti virusologinį atsaką (genotipas, HCV vi-remijos lygis, amžius, lytis ir kepenų audinio pažeidimo laipsnis). Kadangi šie prana-šautojai yra vienas nuo kito nepriklausomi, egzistuo-ja ryšys tarp pranašautojų skaičiaus ir stabilaus viruso-loginio atsako:

• Pati geriausia viru-sologinio atsako prognozė (apie 79%) yra ligonių po-grupiui, kurie:

užsikrėtę 2 ar 3 genotipo HCV;

pradinė HCV RNR kon-centracija lygi ar <3,5 × 106 kop/ml;

jaunesni nei 40 metų am-žiaus;

moteriškos lyties;nėra portinės fibrozės

kepenų bioptate.• Pati blogiausia vi-

rusologinio atsako prognozė (apie 9%) yra ligonių pogru-piui, kurie:

SPECIALISTŲ PATARIMAI Atkelta iš 26 p.

Sveikata 2005 • 3


užsikrėtę 1, 4, 5 ar 6 ge-notipo HCV;

pradinė HCV RNR kon-centracija >3,2 × 106 kop.ml;

vyresni nei 40 metų am-žiaus;

vyriškos lyties;yra susiformavusi kepe-

nų cirozė.Patys reikšmingiausi

pradiniai stabilaus viruso-loginio atsako pranašautojai gydant PegIFN ir RBV de-riniu yra HCV genotipas ir pradinė viruso koncentraci-ja.APIBENDRINIMAS

Lėtinė bet kurio genotipo HCV infekcija gali sukelti kepenų cirozę ir dekompen-suotą kepenų ligą bei sąly-goti pirminio kepenų vėžio vystymąsi. Šių komplikaci-jų dažnumas yra beveik vie-nodas esant įvairių genotipų

infekcijai ir nepriklauso nuo viremijos lygio. Virusolo-ginis atsakas į IFN terapiją skiriasi priklausomai nuo HCV genotipo ir kitų su virusu susijusių bei infekci-jos šeimininko faktorių. Šių faktorių išaiškinimas galiau-siai turi padėti sukurti stan-dartizuotą HCV infekcijos gydymo algoritmą.

Remiantis daugeliu tyri-mų įrodytas kombinuoto gy-dymo pranašumas įvairiose ligonių grupėse lyginant su IFN monoterapija. Todėl PegIFN derinys su RBV turi būti vertinamas kaip šiuolaikinio HCV infekcijos gydymo standartas. Kliniki-niuose tyrimuose bandyti ir kiti vaistų deriniai, tačiau nė vienas iš jų nėra registruotas rutininiam naudojimui, be to, negauta duomenų apie šių derinių efektyvumą sun-

kiai gydomų ligonių pogru-piui.

Paskirto gydymo reži-mo laikymasis taip pat labai reikšmingas siekiant šios in-fekcijos išgydymo. Tai ypač akivaizdu užsikrėtusiems 1 HCV genotipo infekcija ir kitiems sunkiai gydomiems ligoniams. Visais atvejais vaistų dozių sumažinimas yra palankesnis gydymo re-zultatui negu laikinas vaistų nutraukimas. Gydymo metu ligoniai turi būti kruopščiai stebimi gydytojo dėl galimų vaistų sukeltų šalutinių reiš-kinių, kad būtų galima juos laiku koreguoti nenutrau-kiant gydymo.

Šiuolaikinė gydymo taktika ženkliai pagerino ligonių, sergančių LHC, stabilų virusologinį atsaką, tačiau net ir tuo atveju, kai nepavyksta išnaikinti viru-

so, gydymo metu sumažėja uždegimas bei gali regre-suoti jungiamojo audinio išvešėjimas kepenyse. Nors per paskutinius keletą me-tų HCV infekcijos gydymo taktika labai pagerėjo, ta-čiau vis tiek lieka daug ne-aiškumų ir prieštaravimų šią infekciją kontroliuojant ir gydant. Kai kuriems specia-liems pacientų pogrupiams iki šiol nepavyksta pasiekti optimalaus gydymo rezulta-to. Trūksta duomenų apie at-skirų ligonių grupių gydymo rezultatus skiriant PegIFN. Toliau kaupiant duomenis, šiuolaikinė HCV infekcijos gydymo tendencija – siekti individualizuoti šių ligonių gydymą, kiekvienu atskiru atveju remiantis pranašau-jančiais faktoriais. ▲

Sveikata, sveikata… Kol sveikas, apie ją negalvojate, kai susergate – apie tai tik ir temąstote. Tad kaip nesusirgti, o susirgus – kur ir kaip gy-dytis?

Šiais klausimais jums patars specia-listai, jei skaitysite mėnesinį “Svei-katos” žurnalą. Čia jūs rasite net tokios informacijos, dėl kurios po-reikio dar nesusimąstėte. Ir visa tai iš pirmų lūpų, nes “Sveikatoje” ra-šo vien medicinos specialistai, savo srities žinovai. Dalis numerių – temi-niai, t.y. skirti vienai kuriai nors li-gų grupei ar gydymo įstaigai, juose sukaupta naujausia ligų gydymo ir profilaktikos informacija.

Ir 2005-aisiais metais prenumera-tos kaina labai nedidelė: metams – 30 Lt, 6 mėn. - 15 Lt, 3 mėn. - 7,5 Lt (su pristatymu). Žurnalo indeksas 5076.

Jeigu jus sudomins ir mūsų lei-džiamas mokslinis, recenzuojamas ir referuojamas žurnalas “Sveikatos mokslai”, tuomet kartu su “Svei-kata” kas ketvirtį gausite “Sveika-tos mokslų” numerį. Dviejų žurnalų prenumeratos kaina metams - 66 Lt, pusei metų - 33 Lt, ketvirčiui - 16,50 Lt. Prenumeratos indeksas 5348.

Prenumeratą 2005-iesiems me-tams priima visi Lietuvos pašto sky-riai. Prenumeruokite ir skaitykite se-niausiai leidžiamą medicinos žurnalą “Sveikata”, taip pat mokslinį žurna-lą „Sveikatos mokslai“.

Mieli skaitytojai!

37

“Aktualios informacijos” skyrelį tvarkosveikatos apsaugos ministro atstovė spaudaiODETA RIMKEVIČIŪTĖ

Tel. (8-5) 266 14 15.El. paštas: [email protected]

AKTUALI INFORMACIJA

Vyriausybė pritarė 2004–2008 metų programos įgyven-dinimo priemonių projektui. Sveikatos apsaugos srityje numatytomis priemonėmis bus siekiama užtikrinti sąly-gas visų šalies žmonių fizinei,dvasinei ir socialinei gerovei: turėti kuo geresnę sveikatą, sveiką aplinką, ir priimtiną, prieinamą bei tinkamą sveika-tos priežiūrą.

Sveikatos apsaugos minis-terijos siūlomos Vyriausybės programos įgyvendinimo iki 2008 metų priemonės atitinka pagrindines valstybės sveika-tos politikos nuostatas. Numa-tomi pokyčiai asmens ir vi-suomenės sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuo-jančiuose teisės aktuose bei visuomenės informavimo apie sveikatos apsaugos aktualijas sistemos vystymas.

Planuojami žingsniai, ska-tinantys investicijas į sveikatą ir ligų profilaktiką bei užtikri-nantys geros kokybės ir pri-einamą sveikatos priežiūrą – iki 2006 metų pabaigos bus rengiamas Sveikatos priežiū-ros investicijų strategijos pro-jektas. Derinant šalies ūkio plėtrą ir aplinkos apsaugą su

Valstybės sveika-tos politika –visuomenės sau-gumo ir klestėji-mo prielaida

sveikatos išsaugojimo pri-oritetais, iki 2007 m. pabaigos numatoma atlikti Ignalinos atominės elektrinės eksploata-vimo nutraukimo poveiko vi-suomenės sveikatai vertinimą.

Ypač daug dėmesio Vy-riausybės programoje bus skiriama motinos ir vaiko sveikatos priežiūrai. Šiam tikslui numatomas Šeimos sveikatos 2007-2008 m. vals-tybinės programos projekto parengimas. Vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimui ir geri-nimui planuojama tęsti burnos sveikatos, imunoprofilaktikosir vaikų sveikatos priežiūros mokyklose programas, plėsti vaikų reabilitacijos ir sanatori-nio gydymo paslaugas, sukurti Jaunimo sveikatos centrų kon-cepciją.

Iki 2006 metų vidurio Vy-riausybės programos įgyven-dinimo priemonėse numatyta pakeisti pirminės asmens svei-katos priežiūros paslaugų or-ganizavimo tvarką, sukuriant bendrą asmens ir visuomenės sveikatos paslaugų teikimo modelį.

Bus tęsiamos permainos psichikos sveikatos, kaip vie-nos iš prioritetinių visuomenės sveikatos sričių, politikoje. Rengiami Psichikos sveikatos strategijos projektas ir Valsty-binės psichikos ligų profilakti-kos programos pakeitimai bus skirti psichikos sveikatos stip-rinimui, palankios individui

socialinės aplinkos kūrimui, bendruomeniškumo ir soli-darumo jausmo visuomenėje ugdymui.

Reformuojant visuomenės sveikatos sistemą ir rengiant ją regalmentuojančių įstatymų projektus, planuojama skatinti aktyvesnį sveikatinimo srity-je veikiančių nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą.

Vyriausybės programoje iki šių metų pabaigos rengia-mos dantų protezavimo išlai-dų kompensavimo ir sąnarių endoprotezavimo operacijų sąrašų tvarkos užtikrins opių šalies pensininkams problemų sprendimą.

Toliau bus tęsiamos prie-monės, užtikrinančios daž-niausių ligų ankstyvą diag-nostiką ir veiksmingą gydymą – neinfekcinių ligų pirminės profilaktikos, lėtinėmis ligo-mis sergančių ligonių ilgalai-kio stebėjimo programos bei vėžio, galvos smegenų insul-to, cukrinio diabeto ir kitos prevencijos bei kontrolės pro-gramos.

Vyriausybės 2004-2008 metų programos priemonių įgyvendinimas yra sveikatos apsaugos sistemos reformos, siekiančios visuomenės svei-katos kaip svarbiausios šalies socialinės bei ekonominės vertybės išsaugojimo, dalis.

SAM Ryšių su visuomene skyrius

Sveikatos apsaugos minis-terijoje vyko pirmasis psichi-kos sveikatos klausimus nag-rinėjančio komiteto posėdis.

Komitetas sudarytas svei-katos apsaugos ministro įsa-kymu „dėl Helsinkio ministrų konferencijos, įvykusios 2005 m. sausio 12-15 d., deklara-cijos nuostatoms ir veiksmų planui įgyvendinti bei Lie-tuvos psichikos sveikatos strategijai parengti“. Minėtas komitetas sudarytas siekiant atlikti Lietuvoje įgyvendina-mų psichikos sveikatos pro-gramų, visuomenės psichikos sveikatos rodiklių ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos veiklos rodiklių analizę bei pateikti rekomendacijas dėl Lietuvos psichikos sveikatos strategijos bei Helsinkio mi-nistrų konferencijos veiksmų plano įgyvendinimo Lietuvo-je.

Posėdžio metu sveikatos apsaugos ministro visuome-ninis patarėjas, Vilniaus Psi-chiatrijos klinikos docentas Dainius Pūras pristatė Helsin-kyje vykusioje ministrų kon-ferencijoje parengtas dekla-racijos nuostatas bei veiksmų planą. Taip pat buvo aptarta tolimesnė komiteto veikla bei

Psichikos sveika-tos politikai - dėmesys naciona-liniu lygmeniu

Sveikata 2005 • 3


numatomi konkretūs darbai.„Psichikos sveikata – vie-

nas iš sveikatos apsaugos po-litikos prioritetų. Tai – viena iš skaudžiausių visuomenės sveikatos sričių, todėl būtina spręsti opiausias psichikos sveikatos problemas – sa-vižudybes, vaikų psichikos sveikatos ir priklausomybių ligų prevenciją nacionaliniu lygiu“, - sako sveikatos ap-saugos ministras Žilvinas Padaiga. „Nėra ir negali būti sveikatos be psichikos svei-katos“ – pabrėžia jis.

Komiteto posėdžiai vyks reguliariai. Iki antrojo posė-džio numatoma parengti pre-liminarias Lietuvos psichikos sveikatos strategijos gaires remiantis Helsinkio deklara-cija bei veiksmų planu, o taip pat pristatyti Lietuvos situa-ciją bei rezultatus psichikos sveikatos srityje.

Komiteto nariai – Svei-katos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Narko-tikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės, Valsty-binio psichikos sveikatos cen-tro, Atviros Lietuvos fondo, Vaiko raidos centro, Lietuvos psichosocialinės reabilitaci-jos atstovai. Komitetui pirmi-ninkauja sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga.

ODETA RIMKEVIČIŪTĖMinistro atstovė spaudai

Vasario 27 dieną įsiga-lioja Pasaulio sveikatos or-ganizacijos (PSO) parengta Tabako kontrolės pagrindų

Tabako kontrolės pagrindų konven-cija įžengia į įgy-vendinimo etapą

konvencija. Tai tarptautinis visuomenės sveikatos doku-mentas, siekiantis apsaugoti dabartinę ir būsimąsias kar-tas nuo kenksmingų tabako vartojimo ir priverstinio kvėpavimo tabako dūmais sukeltų sveikatos, sociali-nių, aplinkos ir ekonominių pasekmių.

Rūkymas – viena skau-džiausių visuomenės sveika-tos problemų. Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet pasau-lyje miršta apie 5 milijonus žmonių. Jei situacija nesi-keis, tabako sukeltų mirčių skaičius iki 2030 metų pa-sieks 10 milijonų, iš jų 70 procentų – besivystančiose pasaulio šalyse.

Pasak sveikatos apsau-gos ministro Žilvino Padai-gos, tabako kontrolė yra vie-nas iš visuomenės sveikatos politikos prioritetų. „Apsau-goti visų pirma mūsų vaikus ir jaunimą nuo šio sveikatai žalingo įpročio – tai visų pa-reiga,“ – teigia ministras.

Lietuvoje Tabako kon-trolės pagrindų konvencija pasirašyta 2003 m. rugsėjo mėnesį, o 2004 m. rugsėjo mėnesį ji ratifikuota Seime.

Vasario 27 d. Lietuva įžengia į naują tabako epi-demijos plitimą mažinančio teisės akto įgyvendinimo etapą.

Pasaulio sveikatos orga-nizacijos Europos regioni-nio biuro direktorius Marc Danzon sveikina Lietuvos visuomenę su šiuo istoriniu žingsniu tabako kontrolės srityje.

Sveikatos apsaugos mi-nistrui adresuotame laiške jis dėkoja visiems, kas nėra abejingas kenčiančių nuo

tabako vartojimo kančioms ir rūkymo sukeltoms pro-blemoms už aktyvų dalyva-vimą Europos tabako kon-trolės strategijos vystymo ir įgyvendinimo procese. „Žymi visuomenės sveika-tos pergalė įkvepia mus to-lesniam bendradarbiavimui tabako epidemijos pažaboji-mo srityje,“ – pabrėžia jis.

SAM Ryšių su visuomene

skyrius

Sveikatos apsaugos mi-nistras Žilvinas Padaiga kartu su visuomeniniu patarėju, ku-ruojančiu psichikos sveikatos sritį, doc. Dainiumi Pūru lan-kėsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Vilniuje.

Vizito metu sveikatos ap-saugos ministras Žilvinas Pa-daiga susitiko su teisingumo ministru Gintautu Bužinsku, Kalėjimų departamento atsto-vais, Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija bei medicinos personalu. Apsi-lankymo metu ministras ap-žiūrėjo ligoninę bei joje esan-tį Psichiatrijos skyrių.

„Apsilankymas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje – Sveikatos apsaugos minis-terijos iniciatyva. Kadangi psichikos sveikata yra vienas iš Sveikatos apsaugos minis-terijos prioritetų, pagrindinis vizito tikslas – apžiūrėti Psi-chiatrijos skyrių, susitikti su dirbančiais medikais ir aptarti aktualius klausimus“, – sako Žilvinas Padaiga. „Šis vizitas ir susitikimas su Teisingumo ministru bei Kalėjimų de-

Laisvės atėmimo vietų ligoninėje aptarti aktualūs psichikos sveika-tos klausimai

partamento atstovais yra taip pat svarbus siekiant užtikrinti efektyvų tarpžinybinį ben-dradarbiavimą“, – pabrėžia ministras.

Sveikatos apsaugos mi-nistro Žilvino Padaigos įsa-kymu, Sveikatos apsaugos ministerijoje sudarytas komi-tetas, kurio uždavinys – įgy-vendinti Helsinkio ministrų konferencijos deklaracijos nuostatas ir veiksmų planą bei parengti Lietuvos psichi-kos sveikatos strategiją.

Sveikatos apsaugos minis-tras taip pat lankėsi Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kur susitiko su ligoninės vadovais bei gydytojais.

ODETA RIMKEVIČIŪTĖ

Nuo šiol piktybiniais na-vikais sergančių vaikučių ar-timieji turi galimybę internete surasti išsamesnės informaci-jos apie šią klastingą ligą. In-terneto tinklalapį www.rugile.com sukūrė ir administruoja Edita ir Dainoras Abrukaus-kai, praėjusiųjų metų balan-džio mėnesį netekę piktybi-nio naviko pakirstos dukrelės Rugilės.

„Kai Rugilė susirgo, ėmė-me ieškoti informacijos apie vaikų piktybinius navikus. Labai nustebome lietuvių kalba radę vos vieną kitą straipsnį. Taip ir kilo mintis sukurti tinklalapį, kuriame galėtume visa dukrelės ligos metu sukaupta informacija pasidalinti su kitų sergančių vaikų tėveliais“ – sakė Edita Abrukauskienė. Pirmoji tin-

Tinklalapyje www.rugile.com – išsamiausia in-formacija apie vaikų piktybinius navikus

39

AKTUALI INFORMACIJA

klalapio versija buvo sukurta 2004 m. liepos mėnesį, o pra-ėjusiųjų metų pabaigoje jis buvo atnaujintas ir papildytas išsamesne informacija.

E.Abrukauskienės teigi-mu, sužinojus apie vaiko li-gą, pirmiausia siekiama kuo daugiau apie ją išsiaiškinti. „Visada maniau, kad norint priešą įveikti, pirmiausia rei-kia jį pažinti. Todėl pagrin-dinis mūsų tikslas – padėti sergantiesiems ir jų artimie-siems įveikti ligą pirmiausia dalinantis informacija“, - tei-gė E. Abrukauskienė.

„Netekę dukrelės, norėjo-me padėti visiems su klastin-ga liga kovojantiems vaiku-čiams ir jų šeimoms. Išsami ir savalaikė informacija apie ligą yra labai svarbu, tačiau vien to nepakanka. Kadangi vaikų, sergančių piktybiniais navikais, slauga yra brangi, siekėme jų šeimoms padėti ieškoti būdų gauti ir finansi-nės paramos“, – sakė E. Ab-rukauskienė. „Tačiau netru-kus pajutome, kad negalime atstovauti tėvams ir inicijuoti paramos. Taip gimė labdaros ir paramos fondas „Rugutė“ – pasakojo E. Abrukauskienė.

Labdaros ir paramos fon-das „Rugutė“ buvo įsteigtas 2004 m. lapkričio mėn. 29 d. Pagrindiniai jo veiklos tik-slai – teikti paramą vaikams, sergantiems piktybiniais na-vikais, ir remti onkologijos mokslo ir praktikos vystymą. „Vystydami fondo veiklą, la-bai tikimės gydytojų paramos ir bendradarbiavimo. Steng-simės ne tik prašyti gydytojų pagalbos, tačiau ir remti jų dalyvavimą įvairiuose semi-naruose ir tarptautinių pro-gramų įgyvendinime“, – sakė E. Abrukauskienė.

„Tikimės, kad mūsų su-kurtas tinklalapis ne tik su-teiks naudingos informacijos

apie vaikų piktybinius navi-kus, tačiau ir bus vieta, kurioje patirtimi galės pasidalinti pa-našaus likimo šeimos“, – tei-gė E. Abrukauskienė. Pasak jos, tinklalapyje veikiančia-me forume ir svečių knygoje apsilankančių žmonių atsi-liepimai rodo, kad tokia ben-dravimo forma yra reikalinga. „Ypač džiaugiuosi, kai mūsų interneto svetainėje apsilanko žmonės, kurių nėra palietusi liga, tačiau jie labai jautriai reaguoja į mūsų tinklalapy-je esančius pasakojimus ir linki visiems mažiesiems li-goniukams sėkmės. Dėkoju visiems, kurie pasidalina su mumis savo širdžių šiluma ir padeda mūsų globojamiems ligoniukams pervesdami lėšų į fondo sąskaitą“, – sako E. Abrukauskienė.

Nuo fondo „Rugutė“ veik-los pradžios privatūs asmenys ir įmonės į jo sąskaitą pervedė 1722 litus. Šiomis lėšomis yra nuolat remiamos kelios vėžiu sergančių vaikučių šeimos.

Daugiau informacijos:EDITA ABRUKAUSKIENĖLabdaros ir paramos fondo

„Rugutė“ direktorėTel. 8 616 70 504

El. paštas: [email protected]

Sausio pradžioje Kauno medicinos universiteto Neu-rochirurgijos klinikoje pra-dėjo veikti pirmoji Lietuvo-je intraoperacinė stebėsenos (monitoravimo) sistema, kuri sujungia nervų stimuliato-rių ir elektroencefalografiją(registruoja smegenų veik-lą). Sistema pritaikyta dirbti neurochirurgijos operacinėse.

Tokia įranga, atsižvelgiant į Europos neurochirurgijos centrų standartus, naudojama visose vakarų šalių neuro-chirurgijos klinikose. Todėl Lietuvai įsigijus tokią įrangą mūsų šalies neurochirurgai gali užtikrinti itin aukštos kokybės neurochirurginę pa-galbą.

Intraoperacinė stebėsenos sistema skirta stebėti svarbias smegenų funkcijas, operuo-jant kaukolės pamato smege-nų dangalų navikus, klausos nervo gerybinius navikus, epilepsiją, stuburo patologi-ją. Sistema padeda saugiai operuoti ir išsaugoti labai svarbias nervines struktūras, esančias šalia patologinio ži-dinio (pvz., šalia naviko arba epilepsijos židinio).

Per du mėnesius stebint naująja įranga buvo sėkmin-gai operuoti 5 pacientai (4 suaugusieji ir vaikas). Buvo atliktos 4 galvos navikų ope-racijos ir stuburo smegenų funkcinės patologijos opera-cija.

Nauja įranga KMUK įsigijo įgyvendindama in-vesticinio projekto „Kauno medicinos universiteto ligo-ninės medicininės technikos ir technologijų atnaujinimo programos“ paprogramę „Ne-urochirurginės – neuroonko-loginės pagalbos vaikams ir suaugusiems plėtra Kauno medicinos universiteto ligo-ninėje“.

KMU Neurochirurgijos klinikoje sukurtas galvos smegenų navikais sergančių pacientų registras – kompiu-terinė duomenų bazė. Joje kaupiami duomenys apie nuo 1993 metų piktybiniais navi-kais sergančius pacientus.

KMU Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. Ari-mantas Tamašauskas sako, kad ateityje numatoma pa-

pildyti neurochirurginių ope-racijų stebėjimo sistemą, įsi-gyti specialių priedų, skirtų giluminei smegenų stimulia-cijai. Šie priedai kol kas yra naujovė ir moderniausiuose vakarų šalių neurochirurgijos centruose.

JŪRATĖ VAIDELIENĖ Kauno medicinos

universiteto klinikų atstovė spaudai

Įdiegus naujas technologijas neurochirurginės operacijos tapo saugesnėmis

Vyriausybė pripažino ne-tekusiais galios kai kuriuos savo nutarimus dėl Vyriau-sybės narkotikų kontrolės komisijos ir jos nuostatų. Tai padaryta siekiant išvengti Narkotikų kontrolės departa-mento ir Vyriausybės narkoti-kų kontrolės komisijos funk-cijų dubliavimo.

Narkotikų kontrolės de-partamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtas 2004 m. sausio 1 dieną siekiant koordinuoti valstybės ir savivaldybių ins-titucijų veiklą narkomanijos prevencijos ir narkotikų kon-trolės srityje. Svarbiausieji Narkotikų kontrolės departa-mento uždaviniai yra įgyven-dinti narkomanijos prevenci-jos ir narkotikų kontrolės po-litiką, nustačius pagrindines šios politikos įgyvendinimo kryptis bei organizuoti nar-komanijos prevencijos ir nar-kotikų kontrolės priemonių įgyvendinimą, koordinuojant kitą valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklą narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityse.

Departamento funkcijos dubliavo 1995 metų vasario 28 dieną įsteigtos Vyriausybės narkotikų kontrolės komisijos

Naikinama Nar-kotikų kontrolės komisija

Sveikata 2005 • 3


funkcijas, todėl Vyriausybė pripažino netekusiais galios kai kuriuos savo nutarimus dėl komisijos veiklos, tarp jų ir dėl personalinės komisijos sudėties patvirtinimo.

SAM Ryšių su visuomene skyrius

Sveikatos apsaugos mi-nistras Žilvinas Padaiga pa-tvirtino Lietuvos medicinos normą, kuria nustatytos lo-gopedo veiklos sritys, teisės, pareigos, kompetencija ir at-sakomybė.

Medicinos normoje nu-statyta, jog logopedo pro-fesinė kvalifikacija įgyjamaaukštojoje mokykloje, baigus universitetinių edukologijos studijų krypties specialiojo pedagogo su logopedo spe-cializacija studijų programą. Teisę verstis logopedo prakti-ka turi asmuo, įgijęs logopedo profesinę kvalifikaciją.

Logopedas įvertina ir įvairiomis priemonėmis ša-lina ar sušvelnina vaikų, su-augusiųjų kalbėjimo, kalbos, balso, rijimo ir komunikaci-jos sutrikimus. Jis dirba sa-varankiškai ir/ar komandoje, bendradarbiaudamas su svei-katos priežiūros ir kitų įstai-gų specialistais. Logopedijos paslaugos teikiamos pacien-tams, kuriuos siunčia gydyto-jai ir odontologai.

Šis specialistas privalo bendradarbiauti su kitais as-mens ir visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socia-linės rūpybos darbuotojais, skatinti kalbėjimo, kalbos, balso, rijimo ir komunikaci-jos sutrikimų prevenciją, lai-

kytis profesinės etikos princi-pų, gerbti pacientų teises. Už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funk-cijų vykdymą ar bioetikos rei-kalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą logope-das atsako LR teisės aktų nu-statyta tvarka.

Sveikatos apsaugos mi-nistro įsakymas Nr. V-162 „Dėl Lietuvos medicinos nor-mos MN 136:2005 „Logope-das. Teisės, pareigos, kom-petencija ir atsakomybė“ pa-tvirtinimo“ pasirašytas 2005 m. kovo 8 d. Jis įsigalioja pa-skelbus „Valstybės žiniose“.

Ryšių su visuomene skyrius

Logopedų darbą nuo šiol regla-mentuos Lietuvos medicinos norma

Sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padai-ga patvirtino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skirtų asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų restruk-tūrizavimo programoms finansuoti, skyrimo, naudo-jimo apskaitos ir atsakomy-bės tvarkos aprašą.

Asmens sveikatos prie-žiūros įstaigos, kurių steigė-jas yra Sveikatos apsaugos ministerija, įpareigotos te-ritorinėms ligonių kasoms iki 2005 m. balandžio 15 d. pateikti restruktūrizavimo programas.

Apskričių gydytojai įpareigoti iki 2005 m. ba-landžio 15 d. teritorinėms ligonių kasoms pateikti as-mens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių steigėjas yra

apskrities viršininko admi-nistracija, restruktūrizavimo programas.

Savivaldybių gydyto-jams rekomenduojama iki 2005 m. balandžio 15 d. te-ritorinėms ligonių kasoms pateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių steigėjas yra savivaldybės taryba, restruktūrizavimo programas.

Sveikatos apsaugos mi-nistro įsakymas Nr. V-163 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lė-šų, skirtų asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų restruktūrizavi-mo programoms finansuoti,skyrimo, naudojimo apskai-tos ir atsakomybės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pasira-šytas 2005 m. kovo 8 d. Jis įsigalioja paskelbus „Vals-tybės žiniose“.

Galios netenka sveikatos apsaugos ministro 2000 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. 502 „Dėl paslaugų restruk-tūrizavimo programos lėšų paskirstymo asmens svei-katos priežiūros įstaigoms kriterijų“ (Žin., 2000, Nr. 80-2428).


Patvirtinta, kaip bus finansuoja-mos paslaugų res-truktūrizavimo programos

Vyriausybė patvirtino Nacionalinės narkotikų kon-trolės ir narkomanijos pre-vencijos 2004 – 2008 metų

programos įgyvendinimo 2005 metų priemones pagal pagrindinius šioje progra-moje numatytus tikslus ir uždavinius.

Tai priemonės, kurios padės formuoti neigiamą visuomenės požiūrį į narko-tinių ir psichotropinių me-džiagų vartojimą, ypač rū-pinantis narkomanijos pre-vencija šeimoje, tarp vaikų ir jaunimo, diegti vaikams ir jaunimui sveiko gyveni-mo vertybines nuostatas, plėtoti valstybės institucijų, vykdančių narkomanijos prevenciją bei narkotikų kontrolę, visuomeninių or-ganizacijų ir bendruomenės tarpusavio bendradarbiavi-mą.

Taip pat numatytos prie-monės padės skatinti savi-valdybių ir regionų valdy-mo institucijų iniciatyvas sprendžiant narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės problemas, gerinti teisėsaugos institucijų veik-lą, siekiant mažinti narko-tikų pasiūlą ir apsunkinant jų prieinamumą, tobulinti teisinę bazę kovai su netei-sėta narkotikų apyvarta, už-tikrinti valstybės institucijų, vykdančių narkomanijos prevenciją bei narkotikų kontrolę, efektyvų valdy-mą, kontrolę bei tarpusavio veiksmų koordinavimą, su-kurti bendrą narkomanijos ankstyvos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos į visuome-nę sistemą, siekiant padėti asmenims, priklausomiems nuo narkotikų, sumažin-ti dėl narkotikų vartojimo kylančių infekcinių ligų ir mirčių skaičių, plėtoti

Patvirtintos Na-cionalinės nar-kotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos pro-gramos įgyven-dinimo 2005 m. priemonės

41

AKTUALI INFORMACIJA

objektyvios narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės informacijos rin-kimo ir analizės sistemą, atitinkančią Europos Sąjun-gos reikalavimus, skatinti tarptautinį bendradarbiavi-mą narkomanijos prevenci-jos bei narkotikų kontrolės srityje, pagrįstą regioniniais ir nacionaliniais projektais bei programomis.

2005 m. valstybės biu-džete Nacionalinės narkoti-kų kontrolės ir narkomani-jos prevencijos programai finansuoti skirta daugiaukaip 9 milijonai litų.


Šiais metais iš Privalomo-jo sveikatos draudimo fondo lėšų skirta 2,8 mln. litų vais-tams navikinėmis kraujo ligo-mis sergantiems vaikams. Tai yra 0,5 mln. litų daugiau nei buvo skirta praėjusiais 2004 metais.

Tokį sprendimą praėjusią savaitę priėmė Privalomojo sveikatos draudimo taryba, kuriai vadovauja sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga.

Sveikatos priežiūros įstai-gos iš Valstybinės ligonių kasos kiekvienais metais pa-pildomai gauna 1,5 mln. litų vaikų kraujo navikinėms li-goms gydyti. Bendra suma, skiriama šioms vaikų ligoms gydyti, 2005 metais sudaro 4,3 mln. litų.

Remiantis Valstybinės

Papildomi 0,5 mln. Lt., vaikams, sergantiems na-vikinėmis kraujo ligomis

ligonių kasos duomenimis, 2004 m. hematologijos sky-riuose dėl onkologinių susir-gimų gydėsi 171 vaikas.

ODETA RIMKEVIČIŪTĖ

Kauno medicinos univer-siteto Pulmonologijos ir imu-nologijos klinikoje nuo 2000 m. veikia Miego laboratorija, kurioje per savaitę vidutiniš-kai ištiriami 4 pacientai, be-siskundžiantys miego sutriki-mais.

Kas yra miego sutrikimai, pristato pulmonologas dr. Skaidrius Miliauskas, dirban-tis Miego laboratorijoje.

Apnėja – kvėpavimo su-stojimas miegant

Obstrukcinė miego apnėja (kvėpavimo sustojimas mie-gant) – liga, būdinga antsvo-rį turintiems žmonėms, ypač vyrams, vyresniems kaip 45 metų. Nutukusiems žmonėms išbrinksta minkštasis gomu-rys, liežuvis ir liežuvėlis, pa-didėja liežuvio šaknis. Taip atsiranda knarkimas – pagrin-dinis ir pradinis simptomas. Su tokiu žmogumi nemalonu miegoti vienoje patalpoje. Vėliau miego metu pradeda stoti kvėpavimas, nes būna sunku įkvėpti, minkštasis go-murys krenta atgal (knarkimo garsas atsiranda įkvepiant, o ne iškvepiant, kaip dažnai yra manoma). Tai vis to pa-ties proceso žingsniai, – apie ligos eigą pasakojo dr. S.Mi-liauskas.

Kvėpavimo pertraukėlės trunka ne mažiau kaip 10 sekundžių. Žmogus naktį ne-išsimiega, miegas neramus. Kvėpavimo pauzės yra pa-

Kovo 21-oji - Tarptautinė mie-go diena

vojingos sveikatai. Jų metu mažėja deguonies kiekis, tai budina smegenis. Pagrindinis šios ligos nakties simptomas – knarkimas, pagrindinis die-nos simptomas – mieguis-tumas. Proceso rezultatas ir pagrindiniai požymiai – ne-išsimiegojimas naktį ir mie-guistumas dieną. Liga vargi-na tam tikrų profesijų atsto-vus, pvz., vairuotojus. Ligos simptomus skatina alkoholio ir migdomųjų vaistų varto-jimas. Retesnis simptomas – periodiškas galūnių mėšlun-gio sindromas (nakties metu budina trūkčiojančios kojos), – kalbėjo dr. S.Miliauskas.

Obstrukcine miego apnėja vyrai serga 8 kartus dažniau nei moterys. Antsvorio turin-čioms moterims ši liga būdin-ga po menopauzės.

Tyrimai – miego metu Polisomografija – nak-

tį atliekamas tyrimas, kurio metu užrašoma daug miego parametrų. Tai galvos sme-genų kreivė – encefalograma (EEG), oro srovė pro nosį, knarkimas, raumenų tonu-sas, krūtinės ir pilvo judesiai, elektrokardiograma, deguo-nies prisotinimas kraujyje, galūnių judesiai. Tyrimų me-tu nustatomas kvėpavimo su-stojimų skaičius miegant.

Sveikam žmogui dažniau-siai nustatoma ne daugiau kaip 5 miego pauzės per 1 val. Miego laboratorijos pa-cientams kvėpavimo sutriki-mų miegant nustatoma 20, 30 net 60 kartų per 1 valandą, 60 kvėpavimo sutrikimų per 1 val. rodo, kad nakties metu kas 1 min. paciento kvėpa-vimas stoja. Tai jau sunkios obstrukcinės miego apnėjos forma, sukelianti širdies rit-mo, kvėpavimo sutrikimus, aukštą arterinį kraujospūdį ir t. t.

Gydymo būdai Nustačius obstrukcinę

miego apnėją, skiriamas gy-dymas. Gydymo būdai yra skirstomi į dvi grupes. Pirmo-ji grupė: svorio mažinimas, taikant tam tikrą dietą, mie-go higiena (tvarkingas die-nos režimas), pozicinė miego terapija, kvėpavimo pro nosį gerinimas (prireikus – nosies pertvaros tiesinimas, slogos gydymas). Antroji gydymo grupė – gydymas teigiamo slėgio ventiliacija pro nosies kaukę. Šį aparatą pasaulio medicina taiko jau apie 30 m. Pacientas tik nakčiai ant veido užsideda kaukę ir mie-ga su ja. Miegant su kauke dingsta knarkimas ir kvėpa-vimo sustojimai. Todėl kitą dieną žmogus jaučiasi gerai, žvalus, išsimiegojęs. Jei ku-rią naktį kaukės neužsideda – viskas kartojasi: knarki-mas, kvėpavimo sustojimai, mieguistumas ir t. t. Norint rezultato, aparatą reikia nau-doti kas naktį. Jei kvėpavi-mo sustojimų skaičius siekia daugiau kaip 30 kartų per 1 val. – kito gydymo nėra.

Jei kvėpavimo sustojimų yra mažiau kaip 30 kartų per 1 val., padėti gali odon-tologai (nakčiai pritvirtina mažąjį liežuvėlį arba žan-dikaulį). Trečiasis gydymo būdas – operacija, kai tenka lyginti nosies pertvarą, šalin-ti anginą, kartais tenka atlikti plastinę gomurio operaciją. Kvėpavimo sustojimų kom-plikacijos gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, insultą, in-farktą, kraujospūdžio svyra-vimus, ilgainiui didėja stai-gios mirties rizika. Nevalia likti abejingu savo ir aplinki-nių sveikatai.

Informacija parengė D.KULVIETIENĖ

Sveikata 2005 • 3


Tradicinių sveikatos pus-ryčių metu sveikatos apsau-gos ministras Žilvinas Padai-ga žurnalistams pristatė ligų profilaktikos programas, ku-rias iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo numatoma finansuoti šiais metais. „Da-bartinė ministerijos vadovybė įsipareigojo tęsti ligų preven-cijos srityje pradėtus darbus, - sakė ministras. - Šiemet pro-filaktinėms programoms busskirta dvigubai daugiau lėšų nei pernai, t.y. 8 mln. Lt.“

Kokių ligų profilaktikaiturėtų būti numatytos ir finan-suojamos atskiros programos, nusprendžiama atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus. Liga turi būti rimta visuomenės sveika-tos problema, lengvai nusta-toma, o jos gydymo metodai - veiksmingi ir nebrangūs.

Pagal šiuos kriterijus bu-vo pasirinkta ir praėjusių metų liepos mėn. pradėta įgyvendinti gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa.

Tačiau dėl įvairių priežasčių, tokių kaip per mažas paslau-gos teikimo įkainis, nepakan-kamas gyventojų informuotu-mas, buvo panaudota tik 24 proc. iš Privalomojo sveika-tos draudimo fondo biudžeto šiai programai skirtų lėšų.

„Atsižvelgiant į tai, šie-met nuspręsta padidinti cito-loginio gimdos kaklelio tyri-mo įkainį, - sakė ministras.“ Šiais metais gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programaibus skirta 5 mln. Lt. Siekia-ma, kad per trejus metus dėl gimdos kaklelio vėžio būtų patikrinta 80 proc. 30-60 m. moterų.

Kaip informavo ministras, dar 3 mln. Lt bus skirta kitų li-gų profilaktikai - krūties vėžioir prostatos vėžio patikroms, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, vaisiaus genetinei apsigimimų diagnostikai.


Žurnalistų sveikatos pusryčiuose – apie ligų profilaktikos programas

Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas po susi-tikimo su sveikatos apsaugos ministru Žilvinu Padaiga pa-sirašė potvarkį, kuriuo sudarė darbo grupę klausimams, iš-keltiems medikų organizacijų kreipimesi spręsti. Darbo gru-pės vadovu paskirtas Svei-katos apsaugos ministerijos sekretorius Saulius Janonis. Į darbo grupės sudėtį įtraukti ir medikų organizacijų atstovai – sveikatos apsaugos darbuo-tojų profesinės sąjungos pir-mininkė Aldona Baublytė ir gydytojų sąjungos preziden-tas Liutauras Labanauskas. Savo pasiūlymus darbo grupė Vyriausybei turi pateikti iki balandžio 1 d.

Vienas pagrindinių me-dikų keliamų reikalavimų – algų padidinimas 50 proc. Pasak Premjero, Vyriausybė medikams gali pažadėti, kad atlyginimai šiemet gali būti pakelti 20 proc. Tam numato-ma skirti 120 mln. litų, kurie yra numatyti 2005 m. priva-lomojo sveikatos draudimo fondo biudžete. Daugiau pi-nigų šiuo metu nėra, tačiau Vyriausybė yra pasirengusi tikslinant biudžetą ieškoti daugiau galimybių medikų keliamiems reikalavimams tenkinti. Premjeras taip pat paprašė darbo grupės vadovo atkreipti dėmesį į tai, kad dar-bo užmokesčio kėlimui skir-ti pinigai nebūtų panaudoti kitiems tikslams. Šiuo metu sveikatos įstaigų vadovai pa-tys gali spręsti, kiek pakelti atlyginimus, todėl Vyriausy-bės skirti pinigai ne visuomet naudojami atlyginimų didi-nimui. Ministro Pirmininko

Premjeras sudarė darbo grupę me-dikų problemoms spręsti

nuomone, reikėtų sukurti mechanizmą, kuris užtikrin-tų, jog darbo užmokesčio kė-limui skirti pinigai pasiektų medikus.


Valstybinis aplinkos sveikatos centras kartu su Europos Komisijos Techni-nės informacijos ir pagalbos biuru (TAIEX) organizuoja seminarą ,,Aplinkos triukš-mo įvertinimas ir valdy-mas”.

Ekspertai iš Vokietijos, Olandijos, Italijos papasa-kos apie patirtį jų šalyse die-giant ES projektus triukšmo kartografavimo srityje, apie triukšmo mažinimo priemo-nes.

Lietuvos specialistai stokoja triukšmo žemėlapių sudarymo patirties. Žemė-lapiai bus sudaryti pagrin-diniams keliams, geležinke-liams, oro uostams.

Iki 2007 metų triukšmo žemėlapiai turės būti suda-ryti Vilniui ir Kaunui, o iki 2012 metų - Šiauliams, Pa-nevėžiui ir Klaipėdai.

Seminare dalyvaus sa-vivaldybių specialistai, vi-suomenės sveikatos centrų specialistai, Vidaus reikalų, Susisiekimo ir Aplinkos ministerijų specialistai, ge-ležinkelininkai, kelininkai, aviacininkai, mokslininkai.

Sveikatos apsaugos mi-nisterija pavedė Valstybi-niam aplinkos sveikatos centrui įgyvendinti Direk-

Aplinkos triukš-mo įvertinimas ir valdymas

tyvos ir Įstatymo dalį, susi-jusią su poveikio sveikatai vertinimu ir parengti Valsty-binę triukšmo kartografavi-mo programą ir Valstybinę

triukšmo prevencijos veiks-mų programą ir kitus poįsta-tyminius aktus.


Sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga (antras iš dešinės) atsako į žurnalistų klausimus. Zenono Glavecko nuotr.

43

Skyrelį tvarkodoc. med. dr. ALGIMANTAS

JASULAITIS

MEDIKŲ KŪRYBA

Tai neatsitiktinai pasirink-tos eilutës ið poetës Alinos Ru-gilës eilëraðèio. Tai raktas á jos kûrybiná pasaulá, kuriame vieð-patauja savos vertybës ir poþiû-ris á visiems gerai suvokiamus, bet spëjusius pabosti dalykus... Pats þodis nieko nereiðkia, jei-gu neuþgimsta mintimi, suðil-dyta, iðpuoselëta kûrëjo jaus-mø. Galima ðimtà, ðimtà tûks-tanèiø kartø iðtarti Dievo var-dà, taèiau, tik tapæs tavastimi, ágaus dievybës aureolæ, sklei-dþianèià gërá, palaimà...

TAS ÞODÞIØ KARTUMAS SALDUS...Religinëje poezijoje, ma-

no galva, svarbiausias asme-ninis iðgyvenimas, autentið-kas santykis su pasauliu, á ku-rá nukreipi savo þvilgsná, pro-tà, jausmus, iðgyvenimus, dþiaugsmà, liûdesá, skaus-mà...

Ne uþ kalnø pirmoji pava-sario ðventë Velykos – gamtos atbudimo, pavasario dþiaugs-mo ir linksmybiø ðventë. Die-na vis ilgëja ir susilygina su naktimi. Gamta ir þmogus ne-kantriai laukia Kristaus prisi-

këlimo – Didþiosios Vilties, nes Kristaus prisikëlimo pa-slaptis yra ir þmogaus amþi-numo paslaptis, kuri, deja, su-vokiama tik begaliniu TIKËJI-MU – paèia tvirèiausia þemið-kos egzistencijos uola.

Netrukus suskambës skaidraus dþiaugsmo varpai, kurie vël sugràþins TIKËJIMÀ, MEILÆ IR VILTÁ, o ðios poetës Alinos Rugilës eilës graþiai, nepretenzingai ásilies á ðven-tiðkà velykinio ðurmulio gaus-mà. ALELIUJA!

ALINA RUGILĖ

Mano Dieve, kaip dažnaiaš su Tavimkalbuosiir semiugyvybęiš šaltiniųamžinų. Liūdesioir džiaugsmosūkuriuoseTavo dosnumusavas mintisapvaisinu.

*

Štai prieš Tave aš, mano Dieve, tuščias indasir nebaigta taurėgerų – blogų darbų.Po manimi pasaulis padalintasį kruvinas dienasir sopulius naktų.Jeigu Tu liepsi –aš kalbėsiu,jei duosi ženklą – būsiu žuvimi.Aš – skausmo ašaraant Tavo skruosto, ašai – Tavasis graudulys...Kaip gerabūti Tavo mosto

vergu ir atgailauž viską, kuo esu.Prie Tavo šventiškosdidybės sostorymoti tuštuma – tyliu erdvės nieku.Kaip gera, kad dalijamas pasaulisne tik į kraująir kančias,kad virš visų aistrųTu karaliaujiir savo meilepalieti visus...

KETURIOS PSALMĖS

I

Viešpatie, Viešpatie,mano didžiaigailestingasaiDieve,kur auga platanas,kurio šakose pasislėp-čiau,nes pražydo mano akysir skruostaididžiausio mano kvailumo rožėmis...Kas vakarą ir kas naktįišraunu ir užkasu, o rytą – jos vėlei sudygs-ta, išauga, sužydi...Kur tas platanas – slaptoji paunksmė, –telesa mano kvailumą

paukščiai plėšrūnai,tegraužia vabzdžiai jį ir kirminai,tekrinta mano kvaili žo-džiai į drevę bedugnę...- - -Galvojau dar kartąišeisiu į žmones giedru ir nesuteptuveidu...

II

Hosana,Tau, Dieve, Hosana!Kas gelbstipo griūvančiais medžiaisžolesir žiedus,ir bjaurųjį vabzdį?..Kritimo tosmūgis švelnus – neužmušatūkstančiais lapų.Išsprūdopaukštelisir gieda – tebūna pašlovintasgriūvantis medis!..

III

Tegiedaaukštybėse Hosana,

tešlovina visa.Išgėriau gilius nevilties šaltinius,ieškojau buvimo lašų,lyg besotisir alkanas vaisius.Klajojimas pasmerktasMano -išgėriau savus šaltinius.

- - -KodėlTavo, Dieve,dosnumastoks keistas?

IV

O Dieve,tebūna pašlovintiTavosaldžiausiejivaisiai,tebūna kartiejipašlovintivaisiai!Tiek daugnokini jųvienintelei mūsų kelionei.Kiek daug jųsupūdom,suryjam,sudeginamir mėtom, ir renkamkaip nuodus,kaip vaistus...

Su ðventomis VELYKO-MIS! ALGIMANTAS JASULAITIS

Sveikata 2005 • 3


- - -Tebūna pašlovintivaisiaiTavieji!*Tikėti – kaip saulei tekėtikiekvieną rytąlabaireikia.

*

REGĖJIMAS

Keliauja saulėir staigalyg žūtbūtinis niekadatarp žalvario tėkmėsir tarp naktiesžaltys išnyraišminties ir nukryžiuojavalandas,ir švintančias erdvestarp esamosir dar nebuvusiosbūties!..

*

(...)Jutimas begalinisgyvas mumysešiandieną, čia ir amžinai.Gera žinia,bloga žinia, - būties trapioskeisti delnailaikys, paleis,paglostys, baus,o kelias vinguriuostarp pragaro – dangaus...- - -Tik vandenyne kosmosolaimėtojas ir vergas vienam laive plauks –kūne vienožmogaus...

*

Stan się!Tebūnie –ir visagalės kibirkštiesgiesmėgyvybę įžiebė,ir pašaukėpasaulį, ir mane,ir klausimą kas visa tai?Kur mūsų esatiesramios ir neramiosesmė?

*

Esi Karalius –žvaigždės į Taveir saulė į Tave,ir žemė į Tave, -tik laikas iš Tavęs –tas nenumaldomastekėjimas,tik iš Tavęsbalta juoda mintis,tik iš Tavęsberibė praeitisir ateitis,tik iš Tavęskas mirksnį beišeinantiį vakar dienądabartis.

*

Gloria, Gloria, - nes veidrodinė gelmėsrautą mintiestyliai sugersir atspindės.Gloria, Gloria, - jūros banga – atšvaitasšiltas dermės,žiedas trapus,žemės šlovė,gyvasties šilkotąsaskleisis, didėsir nugalės – viskas ir viskošviesa!..

*Kūryboje nėra tokios nekintamos viršūnės,kurion įkopus atsidustum- viską padariau.Nėra tokių laužų ir tokių dūmųapie kuriuos ištartum - jau liepsnojau, jau smilkau...Nėra tokių kelių, kuriuos tareisi jau praėjęs,nėra tokio lietaus, kurį išgertum mėlynomis akimis.Jeigu tu žodis, ar spalva- tu karštas deglas vėjy,tu- kelrodė žvaigždė su atsivėrusia širdim. Kiekvienas skausmas- buvęs, būsimas ar esamas - jis tavo,kiekvienas laužas - neužgęstanti ugnis,ir kažkieno paklydus meilė - ji visuomet tarytum tavo,ir pasalūniškas geluonis- tau skirta angis.Nėra tokios viršūnės, kuri reikštų viską, ir kelio tokio nežinau, kuris žymėtųsavo esmę pabaiga.Buvau, esu ir būsiu lašas ašaros ir saulės diskas,be paliovos iš tolo aidintiir tyliai šnaranti banga.

*

Tik pasakykvieną žodįir vėlei aš būsiu,ir vėlei žydėsiu,- juk tapo žodis kūnu. *

Neužverskgeros knygos-tegulgražūs sugalvojimaiišeinair nukariaujaišsigimusiąjąpasauliodalį.

*

Kuždėk, kuždėk,-atrodys,kad sodas už langodar neiškirstas,atrodyskad lapai dar šnarajameir laukiaprinokstančiųvaisių,ir juos raškančiųrankų... *

Paleisk durislengvai ant vyrių-lai supasi.Atrodys,kad vaikštotie, kurie kadaisemanemylėjo... *

Kai užtekėspilnatis,nueikime prietvenkinio.Ten plaukiosdidžiulisapskritasaukso luitas,-aukso,kurio seniainiekam nereikia.

*

Pažinimo medis prausia manoveidąvisomis minčiųvaivorykštėmis.Kartais klausiu,kur auganežinojimo medis.

sveikata - elibrary.ltelibrary.lt/resursai/ziniasklaida/sam/sveikata/sveik_2005_03.pdf ·...

Documents