lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos kaimo plėtros departamento

PARAMOS KAIMO PLĖTRAI 2014-2020 M. REGLAMENTAVIMAS

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos Žemės ūkio Fondo kaimo plėtrai

(EŽŪFKP) lėšomis

ESMINĖS NUOSTATOS

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijosKaimo plėtros departamento

Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyr. specialistasŠarūnas Celiešius

2012 m. kovo 15 d.

2

ELEMENTŲ TARPUSAVIO SUDERINAMUMO SCHEMA

Bendrasis strateginis dokumentas (BSD), atspindintis strategijos “Europa 2020” tikslus

Nacionalinės valstybių narių plėtros strategijos, atspindinčios BSD

Kaimo plėtros politikaKitos ES politikos (sanglaudos,

žuvininkystės politikos)

Kaimo plėtros programos:

Tikslai / prioritetaiUždaviniai

Priemonių rinkiniai

3

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS TIKSLAI (4 str.)

Parama kaimo plėtrai, kaip BŽŪP dalis, padeda siekti šių tikslų:

1. žemės ūkio konkurencingumo didinimo,

2. tausaus gamtos išteklių valdymo ir klimato politikos tikslų,

3. subalansuotos teritorinės kaimo vietovių plėtros.

4

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS PRIORITETAI (5 str.)

2007 – 2013 m. laikotarpiu – politikos įgyvendinimo kryptys:

I kryptis „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“;

II kryptis „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“;

III kryptis „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“;

IV kryptis „LEADER metodo įgyvendinimas“ ;

V kryptis „Techninė pagalba“.

2014 – 2020 m. laikotarpiu – Sąjungos kaimo plėtros prioritetai:

1. skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse;

2. didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių perspektyvumą;

3. skatinti maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje;

4. atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančias ekosistemas;

5. skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose;

6. skatinti socialinę įtraukti, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse.

5

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS I-ASIS PRIORITETAS (5 str.)

1. Skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

a) inovacijų skatinimui ir žinių bazės vystymui kaimo vietovėse,

b) žemės ūkio bei miškininkystės ir mokslinių tyrimų bei inovacijų ryšių stiprinimui,

c) mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose skatinimui.

6

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS II-ASIS PRIORITETAS (5 str.)

2. Didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių perspektyvumą, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

a) ūkių, kurie susiduria su didelėmis struktūrinėmis problemomis, visų pirma ūkių, kurių dalyvavimo rinkoje laipsnis mažas, tam tikrų sektorių į rinką orientuotų ūkių ir ūkių, kuriems reikalingas žemės ūkio veiklos įvairinimas, restruktūrizavimo palengvinimui,

b) kartų kaitos žemės ūkio sektoriuje palengvinimui.

7

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS III-IASIS PRIORITETAS (5 str.)

3. Skatinti maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

a) geresniam pirminės produkcijos gamintojų integravimui į maisto grandinę taikant kokybės schemas, populiarinant gamintoją vietos rinkose ir trumpose tiekimo grandinėse, gamintojų grupėse ir tarpšakinėse organizacijose,

b) ūkių rizikos valdymo rėmimui.

8

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS IV-ASIS PRIORITETAS (5 str.)

4. Atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančias ekosistemas, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

a) biologinės įvairovės gerinimui, įskaitant „Natura 2000“ teritorijose, didelės gamtinės vertės ūkininkavimui ir Europos kraštovaizdžių būklei,

b) vandentvarkos gerinimui,

c) dirvožemio valdymo gerinimui.

9

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS V-ASIS PRIORITETAS (5 str.)

5. Skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

a) vandens naudojimo žemės ūkyje veiksmingumo didinimui,

b) energijos vartojimo žemės ūkyje ir maisto perdirbimo sektoriuje efektyvumui didinimui,

c) atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šalutinių produktų, atliekų, liekanų ir kitų ne maistinių žaliavų tiekimo ir naudojimo palengvinimui bioekonomikos tikslais,

d) žemės ūkyje išmetamo azoto oksido ir metano kiekio mažinimui,

e) anglies dioksido sekvestracijos žemės ūkyje ir miškininkystėje skatinimui.

10

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS VI-ASIS PRIORITETAS (5 str.)

6. Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

a) veiklos įvairinimo, naujų mažų įmonių ir darbo vietų kūrimo lengvinimui,

b) vietos plėtros kaimo vietovėse skatinimui,

c) prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų (IRT) plėtrai, jų naudojimo skatinimui ir kokybės gerinimui kaimo vietovėse.

11

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI NUMATOMOS PRIEMONĖS (III antraštinė dalis)

1. Žinių perdavimas ir informavimo veikla (15 str.);

2. Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos (16 str.);

3. Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemos (17 str.);

4. Investicijos į materialųjį turtą (18 str.);

5. Stichinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamų prevencinių priemonių diegimas (19 str.);

6. Ūkio ir verslo plėtra (20 str.);

6.1. Parama verslo kūrimo skatinimui;

6.2. Investicijos į ne žemės ūkio veiklas;

6.2. Išmokos perleidžiantiems smulkias valdas.

7. Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse (21 str.);

8. Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą (22 str.);

8.1. Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas (23 str.);8.2. Agrarinės miškininkystės sistemų sukūrimas (24

str.);8.3. Miškų gaisrų, stichinių nelaimių ir katastrofinių

įvykių žalos prevencija ir atlyginimas (25 str.);

8.4. Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė (26 str.);

8.5. Investicijos į naujas miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą ir prekybą (27 str.).

9. Gamintojų grupių įsikūrimas (28 str.);10. Agrarinė aplinkosauga ir klimatas (29 str.);11. Ekologinis ūkininkavimas (30 str.);12. Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva

susijusios išmokos (31 str.);13. Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar

kitokių specifinių kliūčių (32 str.);13.1. Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų

specifinių kliūčių, nustatymas (33 str.);14. Gyvūnų gerovė (34 str.);15. Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų

išsaugojimas (35 str.);16. Bendradarbiavimas (36 str.);17. Rizikos valdymas (37 str.);18. Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas (38 str.);19. Tarpusavio pagalbos fondai gyvūnų bei augalų ligų

ir su aplinka susijusių įvykių atvejais (39 str.);20. Pajamų stabilizavimo priemonė (40 str.);21. LEADER programa (II antraštinė dalis, 2 skirsnis)

12

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI NUMATOMOS PRIEMONĖS:

ŽINIŲ PERDAVIMAS IR INFORMAVIMO VEIKLA (15 STR.) Sektoriai: žemės ūkis, miškininkystė, maisto sektorius.

Mokymo formos: mokymo kursai, praktiniai seminarai, parodomieji bandymai, trumpalaikiai apsikeitimai ūkio valdymo klausimais, pažintiniai (mokomieji) vizitai ūkininkų ūkiuose, coaching’as ir kt.

Tikslinės grupės: žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose veikiantys asmenys, žemės valdytojai ir kiti ūkinės veiklos dalyviai, t.y. kaimo vietovėse veikiančios mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ).

Paramos gavėjai: mokymą ir žinių sklaidą vykdančios organizacijos, turinčios reikiamų įgūdžių, patyrimą ir kvalifikuotus darbuotojus (lektorius).

Tinkamumo kriterijai : parama neskiriama įvadiniams mokymo kursams, sudarantiems vidurinio, profesinio mokymo ar aukštojo mokslo įstaigų formaliojo mokymo programų ar sistemos dalį.

Tinkamos finansuoti išlaidos:

mokymo organizavimo ir vykdymo išlaidos; parodomųjų bandymų investicinės sąnaudos; kelionės, apgyvendinimo išlaidos, dienpinigiai, ūkininkų pavadavimo išlaidos.

13


KONSULTAVIMO PASLAUGOS, ŪKIO VALDYMO IR ŪKININKŲ PAVADAVIMO PASLAUGOS (16 STR.)

Parama galės būti skiriama trims veiklos sritims:1. Padėti ūkininkams, miškų savininkams ir kaimo vietovėse veikiančioms MVĮ pasinaudoti konsultavimo paslaugomis;1.1. Galimi paramos gavėjai – konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės.1.2. Parama skiriama šioms konsultacijoms: nustatytų valdymo reikalavimų ir (arba) geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų įgyvendinimas klimatui ir aplinkai palankus ūkininkavimas; reikalavimai ir veikla, susijusi su prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimo, biologinės įvairovės išsaugojimu, pranešimu apie gyvūnų ir augalų ligas, inovacijomis; tvari smulkių ūkių plėtra; darbų sauga; kiti ekonominiai, agrarinės aplinkosaugos klausimai; miško savininko konsultavimas valdos ekonominiais ir aplinkosauginiais klausimais; MVĮ konsultavimas ekonominiais ir aplinkosauginiais klausimais.2. Skatinti teikti ūkių valdymo, ūkininkų pavadavimo ir jų konsultavimo paslaugas, taip pat miškininkystės konsultavimo paslaugas2.1. Galimi paramos gavėjai – institucijos arba įstaigos, atrinktos teikti ūkių valdymo, ūkininkų pavadavimo ir ūkių arba miškininkystės konsultavimo paslaugas.3. Remti konsultantų mokymus.3.1. Galimi paramos gavėjai – institucijos arba įstaigos, vykdančios konsultantų mokymus.

14


INVESTICIJOS Į MATERIALŲJĮ TURTĄ (18 STR.) (1)

Parama skiriama materialiosioms ir (arba) nematerialiosioms investicijoms, kurios:

1.gerina bendrus žemės ūkio valdos rezultatus (žemės ūkio valdų modernizavimas);

2.susijusios su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardytų produktų arba medvilnės perdirbimu, pardavimu ir (arba) plėtojimu (žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas);

3.susijusios su žemės ūkio plėtros ir pritaikymo infrastruktūra, įskaitant prieigą prie ūkių ir miško žemės, žemės konsolidaciją ir gerinimą, energijos tiekimą ir vandentvarką,

4.pelno nesiekiančios investicijos, susijusios su agrarinės ir miškų aplinkos įsipareigojimų įvykdymu, rūšių ir buveinių biologinės įvairovės būklės išsaugojimu, taip pat investicijos, kuriomis didinamas „Natura 2000“ tinklas arba kitas didelės gamtinės vertės plotas.

15


INVESTICIJOS Į MATERIALŲJĮ TURTĄ (18 STR.) (2)Didžiausias paramos intensyvumas proc. Taikymo sąlygos

Žemės ūkio sektoriui

Žemės ūkio produktų perdirbimui ir pridėtinės vertės

didinimuiXXX

50 50Mažiau išsivysčiusiems

regionams

50+ max 20 XXXBesikuriantiems jauniesiems

ūkininkams

50+ max 20 XXXkolektyvinėms investicijoms ir

integruotiems projektams

50+max 20 XXXvietovėms, kuriose esama

gamtinių ar kitų specifinių kliūčių

50+max 2050+ max 20 Kai parama skiriama pagal

Europos inovacijų partnerystę

Didžiausia kompleksinė parama negali viršyti 90 proc.

16


ŪKIO IR VERSLO PLĖTRA (20 STR.) (1)

Priemonė skirta :

1.Verslo kūrimosi skatinimui (įkūrimui):1.1. Jauniesiems ūkininkams (jaunųjų ūkininkų įsikūrimas);1.2. Ne žemės ūkio veikloms kaimo vietovėse (skiriama ūkininkams arba šeimos ūkio nariams, kurie plečia savo veiklą ne žemės ūkio veiklomis, ir labai mažoms ir mažoms ne žemės ūkio veikla užsiimančioms įmonėms kaimo vietovėse);1.3. Mažų ūkių plėtrai.2. Investicijoms į ne žemės ūkio veiklą (skiriama labai mažoms ir mažoms ne žemės ūkio veiklos įmonėms kaimo vietovėse ir ūkininkams arba jų šeimos ūkio nariams (perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos, parama verslo kūrimui ir plėtrai, kaimo turizmo veiklos skatinimas);3. Mažų valdų perleidimui kitiems ūkininkams (skiriama ūkininkams, kurie paraiškos pateikimo metu jau dalyvauja smulkiųjų ūkininkų schemoje (TI) ne mažiau kaip vienerius metus ir kurie įsipareigoja visą savo valdą ir atitinkamas teises į išmokas visam laikui perleisti kitam ūkininkui).

17


ŪKIO IR VERSLO PLĖTRA (20 STR.) (2) Parama jauniesiems ūkininkams:

•pareiškėjas turės pateikti verslo planą, kurį privalės pradėti įgyvendinti per 6 mėn. nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo;

•Europos Komisija nustatys nuostatas dėl būtiniausio verslo plano turinio ir kriterijų;

•parama bus teikiama fiksuoto dydžio išmokos forma;

•išmoka gali būti išmokėta mažiausiai 2 dalinėmis išmokomis per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį;

•paskutinė dalinė išmoka bus išmokama su sąlyga, kad verslo planas bus tinkamai įgyvendinimas;

•Ministerija turės nustatyti viršutines ir apatines žemės ūkio valdos galimybių gauti paramą ribas.

18



Parama ne žemės ūkio veikloms kaimo vietovėse:

•parama verslo kūrimosi skatinimui (parama skiriama naujam verslui steigti):

pareiškėjas turi pateikti verslo planą, kurį privalo pradėti įgyvendinti per 6 mėn. nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo (nuostatas dėl tipinio verslo plano turinio ir kriterijų priima Europos Komisija);

parama bus teikiama fiksuoto dydžio išmokos forma; išmoka gali būti išmokėta mažiausiai 2 dalinėmis išmokomis per ne ilgesnį kaip 5

metų laikotarpį; paskutinė dalinė išmoka bus išmokama su sąlyga, kad verslo planas bus tinkamai

įgyvendinimas; valstybė narė gali koreguoti paramos sumą, atsižvelgdama ir į vietovės, kuriai

taikoma programa, socialinę bei ekonominę padėtį.

•investicijos į ne žemės ūkio veiklą (parama skiriama jau veikiančiam verslui finansuoti).

19

2014 – 2020 KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI NUMATOMOS PRIEMONĖS:


Mažų valdų perleidimas kitiems ūkininkams:

•Parama bus lygi 120 proc. metinės išmokos, kurią paramos gavėjas gavo pagal smulkiųjų ūkininkų schemą (TI).

•Ministerija turės nustatyti viršutines ir apatines žemės ūkio valdos galimybių gauti paramą ribas.

20



Paramos intensyvumas

Didžiausia paramos suma (EUR) Taikymo sąlygos

70 000Kiekvienam jaunama ūkininkui (jaunųjų

ūkininkų įsikūrimui)

70 000

Kiekvienam ūkininkui arba jo šeimos ūkio nariams, kurie imasi ne žemės ūkio veiklos, ir kiekvienai labai mažai ir mažai įmonei, kaimo vietovėje užsiimančiai ne žemės

ūkio veikla (kiekvienam ne žemės ūkio verslo skatinimo projektui).

15 000Kiekvienam mažam ūkiui (mažų ūkių

plėtrai)

21


INVESTICIJOS Į MIŠKO PLOTŲ PLĖTRĄ IR MIŠKŲ GYVYBINGUMO GERINIMĄ (22 STR.)

PARAMA SKIRIAMA

•Miško įveisimui ir miškingų plotų kūrimui (23 str.);

•Agrarinės miškininkystės sistemų kūrimui (24 str.);

•Miškų gaisrų, stichinių nelaimių, įskaitant kenkėjų antplūdžius ir ligų protrūkius,

katastrofinių įvykių ir klimato sąlygų daromos žalos miškams prevencijai ir

atlyginimui (25 str.);

•Investicijoms, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas, aplinkosauginė

vertė ir klimato kaitos švelninimo potencialas (26 str.);

•Investicijoms į naujas miškininkystės technologijas ir miško produktų perdirbimą

bei prekybą (27 str.);

•Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas (35 str.).

22


MIŠKO ĮVEISIMAS IR MIŠKINGŲ PLOTŲ KŪRIMAS (23 STR.)

Parama teikiama privatiems žemės savininkams ir nuomininkams, savivaldybėms ir jų asociacijoms veisiantiems mišką tiek žemės ūkio paskirties, tiek ne žemės ūkio paskirties žemėse.

Teikiamos pagal želdinių rūšinę sudėtį nustatyto dydžio kompensacinės išmokos:

• Vienkartinė miško įveisimo išmoka

• Įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmokos (10 metų po miško

įveisimo)

23


INVESTICIJOS Į MIŠKO PLOTŲ PLĖTRĄ IR MIŠKŲ GYVYBINGUMO GERINIMĄ

INTENSYVUMAS

Agrarinės miškininkystės sistemų sukūrimas

80 %

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų į agrarinės miškininkystės sistemų sukūrimą sumos

Investicijos į naujas miškininkystės technologijas ir į miškininkystės produktų perdirbimą ir prekybą

50 % paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų mažiau išsivysčiusiuose regionuose sumos

75 % paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų atokiausiuose regionuose sumos

65 % paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų mažosiose Egėjo jūros salose sumos

40 % paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų kituose regionuose sumos

Miškų aplinkosaugos paslaugos ir miškų išsaugojimo veikla

Iki 200 EURper metus už 1 ha

24


GAMINTOJŲ GRUPIŲ ĮSIKŪRIMAS (28 STR.) Parama skiriama gamintojų grupių žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose įsikūrimui palengvinti, siekiant:

a) gamintojų, kurie yra tokių grupių nariai, gamybą ir produkciją pritaikyti prie rinkos reikalavimų;b) bendrai teikti rinkai prekes, įskaitant paruošimą pardavimui, pardavimų centralizavimą ir tiekimą didmenininkams;c) nustatyti bendras informavimo apie gamybą, ypač apie į derliaus nuėmimą ir turimas atsargas, taisykles;d) vykdyti kitą gamintojų grupių veiklą, kaip antai verslo ir prekybos įgūdžių plėtojimas ir inovacinių procesų organizavimas bei palengvinimas.

Parama skiriama gamintojų grupėms, kurias oficialiai pripažįsta valstybės narės kompetentinga institucija, remdamasi verslo planu. Ji skiriama tik toms gamintojų grupėms, kurios atitinka MVĮ apibrėžimą.

Parama skiriama vienodo dydžio metinėmis išmokomis pirmuosius penkerius metus nuo tos dienos, kai gamintojų grupė buvo pripažinta remiantis jos verslo planu. Parama apskaičiuojama remiantis šios grupės metine parduota produkcija.

Didžiausia suma per metus – iki 100 000 EUR.

25


AGRARINĖ APLINKOSAUGA IR KLIMATAS (29 STR.)

Išmokomis finansuojami tik tie įsipareigojimai, kuriais viršijami tokie baziniai reikalavimai:

-kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai (teisės aktais nustatyti valdymo reikalavimai + geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB);

-I ramsčio „žalinimo“ priemonėms (sėjomaina, ekologiniams tikslams skirtas plotas, daugiametės ganyklos) taikomi reikalavimai;

-privalomi reikalavimai dėl trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo ir kiti nacionaline teise nustatyti atitinkami privalomi reikalavimai.

Išmokomis taip pat gali būti padengiamos sandorių sąnaudos – iki 20 proc. priemokos, sumokėtos už agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimus. Jei įsipareigojimus prisiims ūkininkų grupė, didžiausia padengiama dalis galės būti 30 proc.;

Parama pagal šią priemonę nebus skiriama įsipareigojimams, kuriems taikoma ekologinio ūkininkavimo priemonė.

26


EKOLOGINIS ŪKININKAVIMAS (30 STR.)

Ekologinis ūkininkavimas numatyta kaip atskira priemonė.

Parama teikiama tik už tuos įsipareigojimus, kuriais viršijami atitinkami tokie baziniai reikalavimai:

-kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai (teisės aktais nustatyti valdymo reikalavimai + geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB);

-privalomi reikalavimai dėl trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo ir kiti nacionaline teise nustatyti atitinkami privalomi reikalavimai.

Išmokomis taip pat gali būti padengiamos sandorių sąnaudos – iki 20 proc. priemokos, sumokėtos už agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimus. Jei įsipareigojimus prisiims ūkininkų grupė, didžiausia padengiama dalis galės būti 30 proc.;

27


IŠMOKOS UŽ VIETOVES, KURIOSE ESAMA GAMTINIŲ AR KITOKIŲ SPECIFINIŲ KLIŪČIŲ (32 STR.) (1)

Išmokų paskirtis – kompensuoti dėl kliūčių žemės ūkio gamybai atitinkamoje vietovėje ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas.

Apskaičiuotos išmokos intensyvumas turi tenkinti mažiausios ir didžiausios išmokų dydžių, nustatytų reglamento I priede, ribinio intervalo reikšmes:

Suma, EUR

Esamas lygis Siūlomas lygis

25 Mažiausia išmoka dėl kliūties 25 už 1 ha ž. ū. n.

1 150

Didžiausia išmoka vietovėms, kuriose yra kitų kliūčių 250

už 1 ha žemės ūkio naudmenų

28



Išmokos mažinamos, kai viršijamas vienos valdos ploto ribinis dydis, nustatytas nacionalinėje kaimo plėtros programoje.

MPŪV, nepraėjusioms gamtinių trūkumų turinčių vietovių atrankos, bus taikomas 4 metų pereinamasis laikotarpis:

Išmokų dydis

Laikotarpis Paramos lygis Bazė

2014 m. 80 % 2013 metais gautos paramos dydis.

2015 m.60 % 2013 metais gautos paramos dydis.



29



Gamtinių trūkumų turinčių vietovių rūšys – kalnuotos vietovės (Lietuvoje NĖRA), vietovės, kuriose yra gamtinių trūkumų (išskyrus kalnuotas vietoves), kitos vietovės, kurioms įtakos turi konkrečios kliūtys.

Gamtinių trūkumų turinčių vietovių atranka – 2 etapais:I. biofizinių (gamtinių) kriterijų vertinimas: žema temperatūra, karštis, drenažas, tekstūra ir akmenuotumas, šaknų gylis, cheminės savybės, dirvožemio drėgmės balansas, paviršiaus nuolydis (Lietuvos aktualūs 5 biofiziniai kriterijai);

II. ekonominių kriterijų vertinimas („fine-tuninig“).

Ekonominių kriterijų vertinimas bus atliekamas tik tose vietovėse, kur yra nustatyti biofiziniai (gamtiniai) trūkumai.

Biofizinių trūkumų turinčių teritorijų plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 66 proc. žemės ūkio naudmenų ploto.

Gamtinių trūkumų turinčių žemės ūkio naudmenų plotui priskiriamos tik tos teritorijos, kurios praeis abu atrankos etapus.

Vertinama teritorija – LAU2 lygio vietos administracinis vienetas (seniūnija).

30

2014 – 2020 KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI NUMATOMOS PRIEMONĖS:

BENDRADARBIAVIMAS (36 STR.)Veiklos sritys:1. ES veikiančių žemės ūkio, maisto ir miškų subjektų, įskaitant ir tarpšakines organizacijas, bendradarbiavimas įgyvendinant kaimo plėtros politikos tikslus;2. Naujai suformuotų klasterių ir tinklų kūrimas;3. EIP veiklos grupių kūrimas ir veikla.

Remiamos veiklos:• bandomieji projektai;• naujų produktų, praktikos, procesų ir technologijų žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose plėtra

(parama teikiama ne tik grupėms, bet ir individualiems subjektams) ;• smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimas organizuojant bendrus darbo procesus, dalijantis įrenginiais ir

ištekliais;• bendradarbiavimas kuriant logistikos platformas;• vietos lygmens rinkų veiklos skatinimas ir aktyvinimas;• horizontalus ir vertikalus bendradarbiavimas įgyvendinant bendrus klimato kaitos, aplinkosaugos, miškų

valdymo, bioenergijos ir pan. projektus;• viešųjų ir privačių sektorių partnerystė įgyvendinant vietos plėtros strategijas.

Tinkamos finansuoti išlaidos: galimybių studijų, kolektyvinių teritorinių vietos plėtros projektų (įskaitant mokymus, naujų tinklų kūrimą ir pan.) parengimas, einamosios bendradarbiavimo sąnaudos, vietos plėtros strategijų, verslo planų parengimo ir kt. išlaidos.

Įgyvendinant verslo, miško valdymo plano arba vietos plėtros strategijas ir pan. projektus galima pasinaudoti ir kitų priemonių arba kitų ES fondų lėšomis .

Projektų trukmė – iki 7 metų, išskyrus aplinkosaugos projektus.

31


LEADER PROGRAMA (II ANTRAŠTINĖ DALIS, 2 SKIRSNIS) LEADER principai išlieka aktualūs ir 2011–2020 m. programavimo laikotarpiu, nes būtent jie skatina kaimo plėtrą.

LEADER – privalomas visų valstybių nacionalinėms kaimo plėtros programoms. Jam turi būti skirta ne mažiau kaip 5 proc. nacionalinės kaimo plėtros programos lėšų.

LEADER strategijų tikslas – siekti vieno ar kelių BSP tikslų įgyvendinimo, t. y. reglamentas nenustato konkrečių priemonių strategijoms įgyvendinti.

Iššūkiai:• Europos Komisija siūlo galimybę kurti ir įgyvendinti strategijas, finansuojamas iš kelių ES fondų

(EŽŪFKP, EŽF, ESF, ERPF, SF). Valstybė narė turi apsispręsti, ar ir kaip vyks bendradarbiavimas, funkcijų ir atsakomybės pasidalinimas tarp valdymo institucijų/mokėjimo agentūrų?• reglamentas nedraudžia įtraukti miesto bendruomenes į vietos veiklos grupių (VVG) veiklą . Valstybė narė

turi apsispręsti, ar numatys galimybę kurti naujo tipo VVG (įtraukiant miesto viešąjį-privatųjį sektorių)?

Remiamos veiklos:• parama strategijų parengimui (pvz. mokymai, studijos, tyrimai, reikalingi strategijai parengti;• parama strategijų įgyvendinimui;• parama strategijos administravimui, veiklos viešinimui – iki 25 proc. strategijai įgyvendinti skirtų lėšų. Šiai

veiklai siūlomas avansas iki 50 proc.;• parama bendradarbiavimui (teritoriniam ir tarptautiniam (įskaitant ikiprojektinę veiklą). Remiama veikla

diegianti naujoves įvairiame kontekste: socialiniame, ekonominiame, aplinkosauginiame.


TEMATINĖS PAPROGRAMĖS (8 str.)

Kaimo plėtros programoje bus galimybė įtraukti tematines paprogrames, kurios turėtų prisidėti prie Sąjungos prioritetų kaimo plėtrai ir būtų nukreiptos į specialius identifikuotus poreikius, o ypač į šias sritis:

• Jaunieji ūkininkai;

• Smulkūs ūkiai (kaip numatyta 20(2) str. trečioje pastraipoje);

• Kalnuotos vietovės (kaip numatyta 33(2) str.);

• Trumpo tiekimo grandinė.

Įgyvendinat pasirinktas paprogrames I-ame reglamento priede nurodyti paramos lygiai galės būti padidinti 10 proc. – paramos mažiems ūkiams ir trumpo tiekimo grandinės atveju bei paramos jauniesiems ūkininkams ir kalnuotoms vietovėms atveju iki 90 proc. bendro finansavimo lygio.

32

33

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKAI ĮGYVENDINTI SKIRTI TINKLAI (III skyrius)

1. Europos kaimo plėtros tinklas (52 str.);

2. Europos inovacijų partnerystės (EIP) tinklas (53 str.);

3. Europos kaimo plėtros vertinimo tinklas (54 str.);

4. Nacionalinis kaimo tinklas (55 str.).

Vietos inovacinio bendradarbiavimo kaimo vietovėse apdovanojimas (IV skyrius, 56 str.)

34

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKAI ĮGYVENDINTI SKIRTI TINKLAI:

EUROPOS INOVACIJŲ PARTNERYSTĖS TINKLAS (53 STR.)Tikslai:• skatinti efektyviai išteklius naudojantį, našų, netaršų, klimatui palankų ir atsparų žemės ūkio sektorių; • padėti užtikrinti nuolatinį maisto, pašarų ir biologinių medžiagų tiekimą;• tobulinti procesus, kuriais siekiama išsaugoti aplinką, prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją sušvelninti;• pažangiausias mokslinių tyrimų žinias ir technologijas padaryti prieinamas ūkininkams, įmonėms ir konsultantams, susiejant mokslinius tyrimus ir ūkininkavimo praktiką.

Uždaviniai:• padėti ir teikti informaciją EIP klausimais veiklos grupėms, ūkininkams, konsultantams ir mokslininkams; inicijuoti diskusijas;• atrinkti ir pranešti su EIP susijusius mokslinių tyrimų rezultatus ir kitą informaciją;• rinkti, stiprinti ir skleisti su inovacijomis susijusią gerąją patirtį;• organizuoti konferencijas bei seminarus ir skleisti informaciją EIP srityje.

EIP vykdoma teikiant paramą per EIP veiklos grupes, kurios įgyvendina inovacinius veiksmus, pasinaudodamos priemonėmis, finansuojamomis pagal kaimo plėtros programas.

35


NACIONALINIS KAIMO TINKLAS (55 STR.)

Kiekviena valstybė narė įsteigs nacionalinį kaimo tinklą, kuriuo sieks – suburti kaimo plėtroje dalyvaujančias organizacijas ir institucijas.

Partnerystė tarp kompetentingų regioninės, vietos, miesto ir kitų valdžios institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų (aplinkos apsaugos organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, atsakingos skatinti lygybę ir nediskriminavimą) – nacionalinio kaimo tinklo dalis.

Tinklo veikla siekiama:

• padidinti suinteresuotųjų šalių dalyvavimą įgyvendinant kaimo plėtros politiką;

• pagerinti valstybių narių nacionalinių kaimo plėtros programų kokybę;

• informuoti visuomenę ir potencialius paramos gavėjus apie kaimo plėtros politiką;

• skatinti inovacijas žemės ūkio ir kaimo plėtros sektoriuose.

36


VIETOS INOVACINIO BENDRADARBIAVIMO KAIMO VIETOVĖSE APDOVANOJIMAS (IV skyrius, 56 STR.)

Apdovanojimas už inovatyvius ir vietos bendradarbiavimo projektus kaimo vietovėse skiriamas projektams, kuriuos vykdo bent du ūkio subjektai, įsikūrę skirtingose ES valstybėse narėse ir įgyvendinantys inovacinius, vietos lygmens projektus.

Europos Komisija kasmet skelbia kvietimą teikti paraiškas. Kvietimas teikti paraiškas yra skirtas tiek VVG, tiek pavieniams ūkio subjektams, bendradarbiaujantiems įgyvendinant konkretų projektą, vykdomą ne ilgiau kaip dvejus metus.

Paraiškos teikiamos nacionaliniam kaimo tinklui.

Kiekvienais metais nacionalinis kaimo tinklas atrenka ne daugiau kaip 10 paraiškų ir jas perduoda Europos Komisijai, kuri atrenka 50 laimėjusių projektų.

Didžiausia apdovanojimo suma vienam projektui neturi viršyti 100 000 EUR.

37

2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKAI ĮGYVENDINTI SKIRTOS FINANSINĖS NUOSTATOS

EŽŪFKP įnašo dydis negali viršyti 85 proc. reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

Ne mažiau kaip 5 proc. viso kaimo plėtros programai numatyto EŽŪFKP įnašo skiriama LEADER programai;

Ne mažiau kaip 25 proc. kaimo plėtros programai skirto bendro EŽŪFKP įnašo turi būti skirta klimato kaitos švelninimui bei prisitaikymui prie jos ir žemės valdymui pagal agrarinės aplinkosaugos ir klimato, ekologinio ūkininkavimo ir išmokomų vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, priemones.

EŽŪFKP lėšomis finansuojamos išlaidos negali būti bendrai finansuojamos struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo arba bet kurios kitos Sąjungos finansinės priemonės įnašu;

Reikalavimus finansavimui gauti atitinka tik tos išlaidos, kurios patiriamos po paraiškos pateikimo kompetentingai institucijai, išskyrus bendrąsias sąnaudas.

38

SOCIALINĖ PARTNERYSTĖ ĮGYVENDINANT 2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKĄ

Valdančioji institucija (Ministerija) privalo užtikrinti informacijos apie nacionalinės kaimo plėtros programą teikimą, įskaitant per nacionalinį kaimo tinklą, galimiems paramos gavėjams, profesinėms organizacijoms, ekonominiams ir socialiniams partneriams, vyrų ir moterų lygybę skatinančioms įstaigoms ir atitinkamoms nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant aplinkosaugos organizacijas, apie tos programos siūlomas galimybes ir apie taisykles programos finansavimui gauti, taip pat informacijos apie Sąjungos vaidmenį vykdant programą teikimą Sąjungos įnašo gavėjams ir plačiajai visuomenei.

39

BŽŪP PO 2013 – TVARKARAŠTIS

Viešos konsultacijos

Konferencija

Komunikatas dėl BŽŪP po 2013

2010 (n-4) 2011 (n-3) 2012 (n-2) 2013 (n-1) 2014 (n)

Nau

jos

poli

tiko

s įg

yven

din

imas

Teisinių pasiūlymų pristatymas / publikavimas

Derybos, prasidėsiančios EP ir ES Taryboje

Derybos su EP ir ES Taryba dėl teisinių pasiūlymų

Programinių dokumentų projektų rengimas

AČIŪ UŽ DĖMESĮ AČIŪ UŽ DĖMESĮ !!

40

lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos kaimo plėtros departamento

Documents