kaimo plĖtros inovacijos ir pokyČi Ų vadyba

KAIMO PLĖTROS INOVACIJOS

IR POKYČIŲ VADYBA

Juozas Kirstukas, ASU tel. 8680 45158Mokymų paslaugos teikėjas: VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“

1

Aktualumas: Aktualumas:

• 2007-2013 m. laikotarpiu vietos veiklos grupės ir kaimo bendruomenės

gauna svarią finansinę paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo

plėtrai (EŽŪFKP), inovatyvių ir kaimo pokyčius inicijuojančių projektų

įgyvendinimui

•

• Lietuvos pozicija dėl vietos politikos po 2013 m. labai priklauso nuo to,

– kiek šalies gyventojai pasirengę organizuoti savo ekonominį ir socialinį

gyvenimą pagal žinių visuomenės reikalavimus,

– kiek Lietuvai tebėra aktualūs senosios vietovės politikos modelio

akcentuojami siekiai.

2

MOKYMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAIMOKYMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas – VVG ir kaimo bendruomenių atstovams suteikti žinių apie šiuolaikines kaimo plėtros teorines koncepcijas, aptarti pokyčius ir inovacijas bei jų valdymo aktualijas.

Uždaviniai:•aptarti naujausias kaimo plėtros ir vystymosi teorines paradigmas bei jų raišką;•pagilinti žinias apie inovacijas kaimo plėtroje;•susipažinti su inovatyviais kaimo plėtros projektais;•identifikuoti kaimo plėtros pokyčių veiksnius ir perspektyvas, aptarti svarbiausius pokyčių valdymo metodus ir priemones.

3

Valandos Temos pavadinimas9.00 – 9.20 Mokymų programos pristatymas, tikslų ir aktualijų aptarimas

9.20 – 9.50 1. Šiuolaikinės kaimo plėtros koncepcijos

9.50 - 2. Nauji kaimo plėtros problemų sprendimų būdai9.50 – 10.10 2.1. Socialinės inovacijos, jų reikšmė, tikslai ir uždaviniai

10.10 – 10.30 2.2. Kaimo bendruomenių inovacijos potencialas

10.30 – 11.00 Praktinis užsiėmimas. Inovacijų kaimo plėtros projektuose identifikavimas. Diskusijos

11.00 – 11.10 KAVA ARBATA11.10 – 11.30 2.3. Inovacinė kultūra ir jos puoselėjimas kaime

11.30 – 11.45Praktinis užsiėmimas. Inovacinės kultūros dimensijų ir praktinių pavyzdžių kaimo bendruomenėse aptarimas

11.45 – 12.15 2.4. Naujų idėjų įgyvendinimas ir problemos

12.15 – 12.40Praktinis užsiėmimas. Susipažinimas su Lietuvos ir užsienio šalių kaimo plėtros inovacinėmis idėjomis. Diskusijos

12.40 – 13.25 PIETŲ PERTRAUKA

13.25 – 17.00 3. Pokyčiai kaimo plėtroje ir jų vadyba13.25 – 13.45 3.1. Pokyčiai, jų būtinumas ir įgyvendinimo procesas

13.45 – 14.15 3.2. Pokyčių vadyba ir pagrindinės jos kryptys

14.15 – 14.55Praktinis užsiėmimas- diskusija. Pokyčiai kaimo plėtroje: naujos sąlygos, prisitaikymas prie jų, kaimo lyderių aktyvumo skatinimas, parengtų ir įgyvendintų projektų gyvybingumas

14.55 – 15.05 KAVA ARBATA15.05 – 15.35 3.3. Bendruomenių lyderiams reikalingi pokyčių valdymo įgūdžiai

15.35 – 15.50 Praktinis užsiėmimas- diskusija. Vadovų ugdymo metodų ir priemonių aptarimas

15.50 – 16.20 3.4. Pasipriešinimas pokyčiams ir jo valdymas

16.20– 16.45Praktinis užsiėmimas- diskusija. Galimi pasipriešinimo pokyčiams valdymo metodai ir priemonės kaimo bendruomenėse ir VVG

16.45 – 17.00 Seminaro apibendrinimas.

KAIMO PLĖTROS INOVACIJOS IR POKYČIKAIMO PLĖTROS INOVACIJOS IR POKYČIŲŲ VADYBA VADYBA

4

1. Šiuolaikinės kaimo plėtros koncepcijosVietos gyventojų dalyvavimas ir socialinė sanglauda

Pagrindiniai klausimai kaimui Klasikinė koncepcija Naujos tendencijos

Plėtros strategijos parengimas

Institucinė koncepcija “Iš viršaus į

apačią”

Sektorinė koncepcija

Sektorinių ir nediferencijuotų

institucijų kūrimas

Akcentuojami trūkumai ir kliūtys

Nediferencijuota strategija

Integruota, vietos lygmeniu

plėtojama koncepcija

Laikinų institucijų ir struktūrų kūrimas

Palankios bendradarbiavimui

atmosferos kūrimas institucinėje

sferoje

Partnerystės tarp viešojo ir privataus

sektoriaus kūrimas

Bendros plėtros strategijos

parengimo įgalinimas

Specifinės analizės įgyvendinimas,

atsižvelgiant į vietos kontekstą

Mobilizuojančios priemonės, siekiant,

paskatintigyventojų dalyvavimą ir

išaiškinti naujas idėjas ir projektus

EUROPOS LEADER OBSERVATORIJA5

1. Šiuolaikinės kaimo plėtros koncepcijosKaimo įvaizdis


Kaimo įvaizdis

Sekimas miestietišku modeliu

Dažnai atgyvenusio kaimo įvaizdžio

reprodukavimas

Nepakankamai atsižvelgiama į

institucijų ir infrastruktūros

estetiką

Architektūrinio paveldo plėtra ir

pasikeitimas be aiškaus

įsivaizdavimo apie padarinius ir

bendrą įspūdį

Modernaus kaimo vaizdo

perteikimas naudojant

komunikacinę techniką

Kraštovaizdžio panaudojimas

gyventojų sutelkimui ir dalyvavimui

Kaimų atnaujinimas ir renovacija,

siekiant sukelti naują

bendruomenės plėtrą

Pakartotinis vietos identiteto

simbolių naudojimas

Senų įstaigų ir įrengimų

panaudojimas naujiems tikslams

EUROPOS LEADER OBSERVATORIJA

6

1. Šiuolaikinės kaimo plėtros koncepcijosVietovės identitetas


Vietos identitetas ir kultūros ypatumai

Veikimo būdai ir gyventojų mentalitetas

Tradicinė kultūra ir gaminiai pakeista į

nediferencijuotus masinės gamybos

produktus

Grynai „modernistinė“ vizija

Dažnai tik „folklorinė“ užuomina į praeitį

Laukiama viešos intervencijos

Nepakankamai įvertinami kaimo projektų

rengėjų iniciatyvos ir iniciatyvumo gebėjimai

Į išorę orientuoti lūkesčiai („visa, kas gera,

gali ateiti tik iš šalies“)

Vietos kultūros ir vietos gebėjimų

panaudojimas laikant juos plėtros

pranašumais

Regioninio identiteto kaip argumentacijos

marketingui panaudojimas

Mažumų kalbos kaip plėtros koncepcijos

panaudojimas

Naujo kaimiško gyvenimo suvokimo plėtra

Gyventojų įtraukimas rengiant vietos plėtros

strategiją

Idėjų mainai, siekiant sustiprinti pasitikėjimą

savimi ir skatinti dialogą tarp gyventojų ir

politikos atstovų

Msocialinės sanglaudos skatinimas gerinant

regioninį planavimą

Centrų, skirtų vietos kultūrai stiprinti ir

skleisti, kūrimas

EUROPOS LEADER OBSERVATORIJA7

Vietovės vystymo politikos ir novatoriškos vadybos aktualumas

• Nuo 2003 m. ES palaipsniui pereina prie naujojo požiūrio.

• Vykstančios diskusijos rodo, kad po 2013 m. ES politikoje gali atsirasti dar daugiau naujovių, nes visuomenė reikalauja iš esmės peržiūrėti paramos teikimo principus ir pagrįsti, už kokių vertybių sukūrimą remiami žemdirbiai ir vietos gyventojai.

8

Vietovės vystymo politikos ir novatoriškos vadybos aktualumas

• Derybose dėl ES kaimo politikos po 2013 m. Lietuva turi būti pasirengusi argumentuoti, kuo mūsų nacionalinių problemų sprendimas bus naudingas kitoms ES šalims, nes ketinama paramą sutelkti tik tiems dalykams, kurie svarbūs visai ES ar kelias valstybes apimančiam regionui.

• Tuo tarpu vietos problemų sprendimą siūloma finansuoti iš nacionalinio biudžeto.

9

Šiuolaikiškų koncepcijų pridėtinė vertė

•KŪRYBIŠKUMAS

+NOVATORIŠKUMAS

+ KONTEKSTAS

= PRIDĖTINĖ VERTĖ

10

Pridėtinės vertės potencialo vystymas: subalansuotumas

•Vietovės išteklių ir gebėjimų vystymas priklauso:

– nuo konkurencinių pranašumų išlaikymo; – nuo vietovės vystymo veikėjų sugebėjimo pasiimti tą pridėtinę

vertę, kuri yra užsidirbama iš jos išteklių ir gebėjimų.

•Ištekliais besiremiančio požiūrio į konkurencinius pranašumus esmė susitelkia į šias išteklių ir gebėjimų charakteristikas:

– ilgaamžiškumas, – suprantamumas, – pakeičiamumas, – pakartojamumas.

11

Pridėtinė inovacijų vertė

12

2. NAUJI KAIMO PLĖTROS PROBLEMŲ SPRENDIMO BŪDAI

2.1. Socialinės inovacijos, jų reikšmė, tikslai ir uždaviniai

• Inovacija

• pritaikyta, įgyvendinta kūrybiška idėja;• atnaujinimas, pertvarkymas;• organizacijos siūlomų produktų ir paslaugų

atnaujinimas, jų kūrimo ir paskirstymo tobulinimas;

• naujų derinių, kombinacijų įgyvendinimas;• gimsta spontaniškame kūrybiniame procese

panaudojant įvairių formų žinias ir reaguojant į rinkoje susiformavusius ir potencialius poreikius.

13

Inovacijų samprata

• “Plačiuoju požiūriu inovacija reiškia sėkmingą ir veiksmingą bet kokių naujovių taikymą ir panaudojimą ekonomikos ir socialinei sritims.

• Inovacija siūlo naują problemos sprendimą ir šitaip patenkina tiek individo, tiek visuomenės realų poreikį.“

(Europos žalioji inovacijų knyga, 1995)

• „Inovacijos – tai sėkmingas naujų technologijų, idėjų ir metodų komercinis pritaikymas, pateikiant rinkai naujus arba tobulinant jau egzistuojančius produktus ir procesus.“

• (Lietuvos Inovacijų versle programa, 2000)

14

Inovacijų sistema

Inovacijų sistema

Sąlygos verslumui

ir inovacijom

s

Kūrybinga visuomen

ė

Konkurencinga ekonomika

Tarptautinis bendradarbiavimas ir tinklaveika

Inovacijų kultūra ir inovaciniai gebėjimai

Paramos instrumentai

Koordinavimas ir kontrolė

Inovacijų paklausa

Inovacijų pasiūla

Inovacijų eksportas

Produktyvumas ir PV = kaip ir ES

Inovacijų paramos infrastruktūra

Mokslo ir verslo partnerystė/tinklaveika

Inovacijų kultūra ir inovaciniai gebėjimai

Finansiniai paramos instrumentai

Del dizaino

15

Sąlygos atsirasti inovacijoms

1. Kurti inovacijas reiškia sunkiai, sutelkus dėmesį, kantriai dirbti.

Jei šių savybių trūksta, talento, proto ir žinių neužteks.

2. Sėkmingos inovacijos turi būti paremtos Jūsų stipriosiomis pusėmis.

Inovacija turi būti svarbi inovatoriui.

3. Inovacija turi būti sukurta rinkos poreikiu, skirta rinkai ir kontroliuojama rinkos .

16

Svarbiausi veiksniai, įtakojantys sėkmingą inovacijų diegimą

• Tinkami ir pakankami žmogiškieji ištekliai;

• Verslumo ir inovacijų kultūra;

• Prieinamas, pakankamas, įvairių šaltinių finansavimas;

• Efektyvus mokslo-verslo, verslo-verslo vietinis ir tarptautinis bendradarbiavimas;

• Efektyvus valdymas ir paramos infrastruktūra;

• Palanki teisinė, administracinė aplinka.

17

• Pastaruoju metu Europos Sąjungos politinėje darbotvarkėje labai daug dėmesio skiriama socialinėms inovacijoms,

• kurios suprantamos kaip naujų elementų įvedimas į esamą piliečių gerovės užtikrinimo sistemą, keliant socialinių poreikių tenkinimo kokybę bei optimizuojant turimus resursus.

• Tai atsispindi ir ES 2020 strategijoje, kurioje Europos piliečių gerovės gerinimas keliamas kaip vienas iš prioritetinių tikslų.

18

• Socialinių inovacijų įgyvendinimas padeda surasti – naujus politinius sprendimus;– žymiai efektyvesnes, veiksmingesnes,

labiau atitinkančias gyventojų poreikius praktines priemones.

• Socialines inovacijos siekia rasti būdų, kaip kompleksiškai su nauja idėja imtis spręsti įsisenėjusias problemas, kurių nepavyksta sutvarkyti verslui net ir su valstybės parama

19

• Ši koncepcija Lietuvos mastu sudarytų prielaidas socialinių inovacijų kūrimui ir įgyvendinimui, nuolat tobulinant nacionalinę piliečių gerovės užtikrinimo sistemą.

• Socialinių inovacijų sukūrimui ir įgyvendinimui siūlomi socialiniai klasteriai, kurie apibūdinami kaip nacionalinės gerovės plėtros instrumentai.

• Socialinis klasteris - tai tarpusavyje susijusių valstybės ir savivaldybės organizacijų, socialinių mokslų, verslo struktūrų bei nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių viešus interesus jungtis, orientuota į socialinių inovacijų sukūrimą ir įgyvendinimą.

Koncepcija socialinių inovacijų diegimui Koncepcija socialinių inovacijų diegimui visosevisose gyvenimo gyvenimo sferosesferose

20

Socialinių inovacijų vystymo alternatyvos:

•· Išoriniai veikėjai kuria ir diegia socialines inovacijas (perspektyva iš viršaus į apačią);•· Vietos bendruomenės kuria ir diegia socialines inovacijas (perspektyva iš apačios į viršų);•· Išoriniai agentai padeda vietos bendruomenėms kurti ir diegti inovacijas.

21

Atviri inovacijų klausimai

• kuo būtų galima prisidėti prie to, kad kaimiškos vietovės savo specifinę inovacijų jėgą galėtų dar labiau išplėtoti?

• Kokį multiplikatoriaus efektą duoda inovacijos integruotai plėtrai?

• Kaip inovacijos gali prisidėti prie galimo konkurencingumo gerinimo, socialinės harmonijos stiprinimo?

• Kaip gali būti pailiustruotas socialinis inovacijų poreikis?

• Kokie vidiniai ir išoriniai veiksniai įtakoja inovacijų perdavimo procesą?

22

2.2. Kaimo bendruomenių inovacijos potencialas

Inovacijos - pagrindinė LEADER koncepcija

•Inovacijos yra pagrindinė Bendrijos iniciatyvos LEADER koncepcija, nukreipta skatinti „novatoriškoms, pavyzdinėms, perduodamoms priemonėms, galinčioms praskinti naujus kaimo plėtros kelius.

•Aplamai kaimiškoms vietovėms bendrame kontekste galimos dvi alternatyvos:•• arba jos stengiasi panaudoti naujas plėtros galimybes, kurios ne visada yra paprasta išsiaiškinti, tačiau kurios skatina vietos lygmeniu ryžtingumą, kūrybiškumą ir koncentravimąsi.•• arba nereaguoja į naujai atsiradusias problemas. Tai iš naujo sukelia grandininę reakciją: pablogėjęs vietovės identitetas, jos gyventojų struktūra, paslaugų pasiūla ir t.t.

23

Novatoriškumas pagal LEADER

• Veikla, kurios tikslas padidinti vietos išteklių (būdingų specifinei vietos aplinkai, įskaitant ir kultūros bei aplinkos aspektus, turizmą ir vietos identitetą, vietos gyventojų kompetencijos imtis iniciatyvos didinimą)

vertę;• veikla, kuri nebuvo įtraukta į kitas vystymosi

strategijos priemones (kitas ES ar nacionalinių programų remiamas priemones);

• veikla, kuri siūlo naujus vietovių silpnybių ir grėsmių (didėjanti bedarbystė žemės ūkio srityje, išsilavinusių žmonių išvykimas, didėjanti izoliacija dėl tam tikrų verslo ir privačių paslaugų išnykimo, aplinkos

kokybės blogėjimas ir t.t.) pašalinimo sprendimus;• veikla, kuri atitinka įprastą inovacijos apibrėžimą,

ypač technologijos ir patirtis (knowhow): naujas produktas, naujas procesas, nauja organizacijos forma ar nauja rinka; tarp jų ir naujų informacinių ir komunikacinių technologijų diegimas vietovėse.

24

2007–2013 METŲ KPP PRIEMONĖ “KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA”

1. Pareiškėjai teikia paraiškas vietos veiklos grupei (VVG);

2. Sprendimą dėl paramos skyrimo projektui priima VVG;

3. kada teikti paraiškas skelbia VVG.

1. Parama skiriama tik savivaldybėms;

2. Skirtingų savivaldybių projektai nekonkuruoja:

3. Projektinių pasiūlymų pateikimo periodas iki 2010 m. Pabaigos.

LEADER METODU PLANAVIMO BŪDU

Priemonės įgyvendinimo būdai:

25

KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA

• priemonė skatina:– gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse,– ekonominės veiklos gyvybingumą,– turistų pritraukimą.

• priemonė svarbi:– kaimo identitetui išsaugoti – migracijai mažinti

• priemonė yra investicinio pobūdžio

26

Bendrasis tikslas:kurti patrauklią aplinką gyventi ir

dirbti kaimo vietovėse

Bendrasis tikslas:kurti patrauklią aplinką gyventi ir

dirbti kaimo vietovėse

padidinti kaimų gyvenamosios

aplinkos patrauklumą

Specialieji tikslaiSpecialieji tikslai

sumažinti gyventojų mažėjimą kaimo

vietovėse išsaugoti kultūrinį paveldą įkuriant ir plėtojant tradicinių

amatų centrus Veiklos tikslaiVeiklos tikslai

rekonstruoti (atnaujinti) pastatus

atnaujinti ir išsaugoti istorinę, etninės

kultūros, architektūrinę vertę turinčius kaimo paveldo objektus ir

kraštovaizdžio komponentus

sutvarkyti ar sukurti viešąją infrastruktūrą

puoselėti tradicinių

amatų technologijas

sudaryti sąlygas tradiciniams

amatams pristatyti ir prekiauti amatininkų

gaminiais

PRIEMONĖS ,,KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA” TIKSLAI

27

Veiksniai lemiantys inovacinį potencialą

• Kaimo plėtros lyderių polinkis į naujas sprendimo priemones;

• Turimas inovacinis potencialas (gebėjimas generuoti inovacijas);

• Vietovės institucijų ir darbuotojų kompetencija;

• Vietovės institucijų inovacijų (vidaus veikla ir jos administravimas) lygmuo.

28

....kaimo bendruomenės inovacijaSocialinių inovacijų bankas

Alovės bendruomenės inovacija

Alovė - nedidelis kaimas Alytaus rajone, įsikūręs jau nuo XV amžiaus. Kaime yra XVII amžiaus pabaigoje statyta

Švenčiausios Trejybės bažnyčia (perstatyta 1802 m.).

Skaityti toliau...

Aukštadvario bendruomenės inovacija

Aukštadvario seniūnija yra Trakų rajone. Jos apylinkės garsėja gamtos paminklais (Velnio duobe, Kartuvių kalnu ir

Lavoriškių kalva), miškais, ežerais, kraštovaizdžio hidrografiniais, botaniniais, zoologiniais, archeologiniais

draustiniais. Dalis seniūnijos priklauso Aukštadvario regioniniam parkui. Aukštadvaryje yra keli kultūros paveldo

objektai: Aukštadvario dvaras, XVII a. Domininkonų vienuolynas, dalis miestelio yra urbanistinis draustinis.

Miestelyje gyvena apie 1130 žmonių, o seniūnijai priklauso 110 kaimų ir 4 gyvenvietės.

Skaityti toliau...

Aukštelkės kaimo inovacija

Gyvenvietė Aukštelkė yra už šešių kilometrų nuo Šiaulių miesto, prie kelio į Kelmę. Aukštelkės vardas kildinamas iš

dviejų žodžių - „aukštas" ir „elka" arba „alka", o tai reiškia „susirinkimą", „šventą vietą", „žinyčią". <...> Kur dabar

išsidriekusi Aukštelkė, dar visai neseniai buvo dirbamos žemės laukai. Ir tik 1962 metais buvo skirti pirmieji sklypai

individualių namų statyboms. <...> Ypač pastaraisiais metais čia vyksta sparčios individualių namų statybos, nes

Aukštelkė yra priemiesčio gyvenvietė. Gyvenvietę sudaro kelios vietovės: yra senasis kaimo ir naujųjų statybų

rajonas.

Skaityti toliau...

29

2.3. Inovacinė kultūra ir jos puoselėjimas kaime

• KULTŪRA - tai:

• Įsitikinimai, vertybės, gyvenimo “taisyklės”

• Išmoktas elgesys, gyvenimo būdas

• Tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą

• Problemų sprendimo būdas, prisitaikant prie aplinkos ir gyvenant kartu

• Vertybių sistema, kuri atskiria “teisingus” jausmus, mintis ir elgesį nuo “neteisingų”

• .....30

Organizacijų kultūra ir sėkmingų inovatyvių organizacijų kultūros bruožai

Ar šie kultūros elementai/ samprata tinka įmonėms ir organizacijoms?

–Organizacijoje egzistuojančios vertybės, veiklos “taisyklės”–Išmoktos/ priimtos elgesio organizacijoje normos–Organizacijos tradicijos, perduodamos iš darbuotojų kartos į kartą–Organizacijoje įprastas problemų sprendimo būdas–Organizacijos vertybių sistema, kuri atskiria “teisingus” jausmus, mintis ir elgesį nuo “neteisingų”–...

Sėkmingų inovatyvių organizacijų bruožai–Sisteminis visų impulsų, kurie gali sąlygoti inovacijas, fiksavimas–Darbuotojų kūrybiškumas–Geras komandos darbas–Inovacijų vadyba–Sukurta inovacinė kultūra

31

INOVACIJŲ KULTŪRA - tai

•RIZIKOS, NEAPIBRĖŽTUMŲ IR POKYČIŲ TOLERAVIMAS•ORIENTACIJA Į MOKYMĄSI•ORIENTACIJA Į TINKLAVEIKĄ•ORIENTACIJA Į LANKSTUMĄ IR MOBILUMĄ

32

Inovacijų kultūra

DIMENSIJOS Praktiniai pavyzdžiai

Rizikos, neapibrėžtumų ir

pokyčių toleravimas

Toleruojama neaiški, nestruktūrizuota situacija

Toleruojamos rizikingos iniciatyvos naujose srityse

Sutinkama dėl nukrypimų nuo standartinių normų

Palaikomos naujos idėjos

Palaikoma veiklų ir kultūrų įvairovė

Priimamas individualus požiūris (net jei tai neatitinka

visuotinai priimtos nuomonės)

Pokyčiai yra paprasčiausiai toleruojami

Individualus kūrybiškumas būtų skatinamas

Laipsniški pokyčiai priimtini, radikaliems - priešinamasi

Toleruojama nedidelė ir kruopščiai įvertinta rizika

33

Inovacijų kultūra


Orientacija į mokymąsi

Skatinamas mokymasis ir tobulėjimasSkatinama pozityviai reaguoti tiek į sėkmę, tiek ir į

nesėkmę

Orientacija į tinklaveiką

Pasikliaujam asmenine nuomone (prigimtimi)

Žmonės tiesiog tiki, pasitiki kitais žmonėmis

Verslo ir mokslo bendradarbiavimo galimybės yra

vertinamos teigiamai

34

Inovacijų kultūra


Orientacija į lankstumą ir

mobilumą

Neprieštaraujama, kai vadovas priima sprendimus nepasikonsultavęs su darbuotojais

Didelės darbuotojų vidinio socialinio mobilumo galimybės (karjera, darbuotojo kompetencijų augimas...)

Didelės darbuotojų išorinio socialinio mobilumo

galimybės (mokymasis, darbo pakeitimas)

35

2.4. Naujų idėjų įgyvendinimas ir problemos

Norint sėkmingai „parduoti” savo idėją reikia žengti tokius žingsnius

•Išdėstyti idėją ir priežastis, dėl kurių verta į ją gilintis;

•Nurodyti jos stipriąsias ir silpnąsias puses;

•Papasakoti, kaip idėją priima kiti;

•Paprašyti, kad pašnekovas pareikštų savo nuomonę ir išsakytų abejones. Viską išklausyti, parodant, jog supranti jo poziciją;

•Paprašyti paramos įveikiant galimus neigiamus idėjos įgyvendinimo padarinius;

•Sutarti dėl tolesnių idėjos įgyvendinimo žingsnių.36

• ASOCIACIJA „... VIETOS VEIKLOS GRUPĖ“ kviečia teikti vietos projektų paraiškas pagal...

• ...• IV. GALIMI PAREIŠKĖJAI IR PARTNERIAI• V. NETINKAMI PAREIŠKĖJAI IR PARTNERIAI• VI. VIETOS PROJEKTO TINKAMUMO REIKALAVIMAI• VII. TINKAMOS IR NETINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS IR JŲ

NUSTATYMO TVARKA• VIII. LĖŠŲ VIETOS PROJEKTAMS ĮGYVENDINTI DYDŽIO

NUSTATYMO TVARKA• ...• X. VIETOS PROJEKTO NAUDOS IR KOKYBĖS KRITERIJAI• ...

37

Šiaulių r. VVG nustatyti vietos projektų naudos ir privalumų vertinimo kriterijai ir jiems suteikti

didžiausi balai

Kriterijai Didžiausi balai

Vietos bendruomenės įtraukimas į

projekto rengimą

30

Vietos projekto parengimo kokybė20

Partnerystė ir bendradarbiavimas10

Vietos projekto tęstinumas 30

Vietos projekto naujoviškumas10

38

Ar inovacijų diegimas - misija neįmanoma?

Bandomųjų integruotų VVG strategijų pasiskirstymas pagal tematiką

Bandomoji integruota strategija PasirinkoSkirtas

finansavimas

Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas 20 6

Tinkamiausias gamtos ir kultūros išteklių panaudojimas,

įskaitant ES buveinių, atrinktų pagal NATURA 2000

programą, vertės didinimą

6 3

Vietinės produkcijos vertės didinimas bendromis kaimo

gyventojų pastangomis, lengvinant smulkių gamybos vienetų

išėjimą į rinką

1 1

Techninių ir mokslinių žinių bei naujų technologijų

panaudojimas, kad kaimo vietovių produkcija ir paslaugos

taptų konkurencingesnės

nepasirinko

39

.

PAGRINDINIAI VVG VEIKLOS SĖKMĖS VEIKSNIAIPAGRINDINIAI VVG VEIKLOS SĖKMĖS VEIKSNIAI

•Integruotos ir subalansuotos kaimo raidos siekis •Pasirinktos vietos plėtros strategijos atitikimas regiono gyventojų poreikiams •Kuo didesnės visuomenės dalies įtraukimas į VVG veiklą •Idėjinė motyvacija, pasireiškianti darbu savanoriškais pagrindais, nesiekiant už jį atlygio •Bendradarbiavimo su socialiniais-ekonominiais partneriais kokybė •Vadybiniai ir administraciniai gebėjimai, valdant grupės veiklą •VVG narių kompetencija, užtikrinanti jiems paskirtų užduočių atlikimą •Sugebėjimas pritraukti veiklai reikalingas lėšas iš įvairių šaltinių •Tarptautinių ir tarpregioninių ryšių dėka įgyjamos žinios bei iš kitų teritorijų pritraukiamos finansinės investicijos ir žmogiškieji ištekliai •Noras mokytis ir lavinti įgūdžius •Ryžtas diegti naujoves, naujovių diegimas grupės viduje

Erika RibašauskienėModifikuota pagal : Babravičienė, 2007; Gumbrevičienė, 2008; Hasanagas & Real, 2004; Liebler & Ferri, 2004; McDowell, 2003; OECD,

2006; Stakėnienė, 2007 40

3. POKYČIAI KAIMO PLĖTROJE IR JŲ VADYBA 3.1. Pokyčiai, jų būtinumas ir įgyvendinimo procesas

• Pokyčiai – tai pakeitimai, kurie vykdomi siekiant tobulinti ar net iš esmės keisti vienus ar kitos organizacijos gyvensenos elementus. Šie pakeitimai yra sąlygojami pasikeitimų organizacijos išorės aplinkoje arba jos viduje vykstančių kaitos procesų. (pokyčių pasekmė - Quinn, Magnusen, Garnall ir kt.)

• Pokyčiai – tai organizacijos aplinkos ir vidaus pasikeitimai, vykstantys objektyviai ir visiškai nepriklausomai nuo jos veiklos pobūdžio, rezultatų, vadybos bei kitų aspektų. Jų neįmanoma pakeisti, pakreipti kita linkme ar kaip nors veikti. (Sąmoningai vykdomi, siekiant išvengti neigiamų pasekmių ir plėtoti vietoves - J. Clemmer, Kurst, Johnson, Morgan ir kt.)

41

Pokyčių (permainų) rūšys

• Radikalios permainos. Tai dideli, reikšmingi, staigūs ir dažniausiai netikėti pasikeitimai. Tokių permainų atveju svarbiausia yra reakcija į pasikeitimus. Nuo reagavimo lankstumo, konstruktyvumo, savalaikiškumo priklauso tolesnių įvykių sėkmė.

• Laipsniškos permainos. Tai nedideli, priklausomi nuo situacijos pakeitimai, kuriuos atlikus įvyksta kitos permainos. Šie nuosekliai atliekami pakeitimai gali peraugti į labai didelius pakeitimus.

• Inicijuotos permainos. Jų priežastis yra ne pasikeitusi aplinka, bet pats žmogus. Tokių permainų pagrindinis veiksmas yra akcija. Čia svarbiausia, kokia ji - ar parengta, ar ryžtinga, ar išbaigta.

42

Permainų grupės (1)

• Planuotas pokytis. Jo tikslas – parengti visą organizaciją ar pagrindinę jos dalį prisitaikyti prie didelių organizacijos tikslų ir krypčių pasikeitimų.

Tiksliai planuotas pokytis apibrėžiamas kaip

apgalvotas struktūrinių inovacijų, naujos politikos ar tikslo sukūrimas ir įdiegimas arba kaip veikimo filosofijos, klimato ar stiliaus pokytis.

43

Permainų grupės (2)

• Neplanuotas pokytis. Kai pokyčiai įmonėse vyksta spontaniškai, t. y. iš anksto nepasirengus, didelė tikimybė, kad įgyvendinti jie neduos tokio rezultato, kokio tikėtasi.

Neplanuotos permainos neišvengiamos. Dažnai jos

veikia krizinių situacijų atsiradimą. Tačiau to nereikia bijoti, nes krizinė situacija - pokyčių šaltinis.

44

Išorinės pokyčius sąlygojančios prielaidos

• nauji mokslo atradimai • globaliniai pasikeitimai visuomeniniuose

pasaulio vystymosi procesuose • neprognozuojami kitų organizacijų

ekonominės ir vadybinės veiklos veiksmai • ekonomikos globalizavimo ir

internacionalizavimo procesai

45

Vidinės pokyčius sąlygojančios prielaidos

• Organizacijos personalo kokybinis augimas, sąlygotas naujų žinių įsisavinimo, bendrojo visuomenės išsivystymo lygio didėjimo, socialinių, politinių ir kultūrinių pasikeitimų ir pan.

• Organizacijos kiekybinis plėtimasis, sąlygotas objektyvaus gaminamų produktų ar paslaugų paklausos didėjimo, naujų realizavimo rinkų atsiradimo.

• Organizacijos išsigimimas (revitalizacija), sąlygotas organizacijos technologinių, organizacinių, vadybinių, motyvacinių sistemų stagnacijos, jų objektyvaus keitimosi būtinumo.

46

Būtinos pokyčių organizacijoje sąlygos (Obrazcovas, 2008)

1.Nepasitenkinimas esama situacija. Būtinybė –išradimų motina (problema, tikslai, struktūra, pasiūla, paslaugos, veikla, personalas).

2.Teisingumas sau ir kitiems. Neturėtųbūti melo ir veidmainystės. Pripažinkime sau: „Mano veiksmai neduoda teigiamų rezultatų.”

3.Atvirumas. Noras įgyti žinių.

4.Noras daryti, veikti, atsisakyti to, kas neduoda rezultatų, ir imtis kitos veiklos.

5.Pasitikėjimas savo veiksmais.

6.Drąsa vadovauti. Reikalingas žmogus, kuris pasakytų: „Karalius nuogas.”Reikia atsisakyti senų vadovavimo metodų, struktūrų, personalo ir t.t.

47

Pokyčių klasifikacija (1)

Turinio požiūriu :• Techniniai technologiniai pokyčiai,

charakterizuojantys medžiagų, žaliavų, įrengimų, aparatūros, technologinių procesų ir pan. pakeitimus.

• Ekonominiai pokyčiai, charakterizuojantys finansinių išteklių įsigijimo, paskirstymo ir panaudojimo pakeitimus.

• Organizaciniai vadybiniai pokyčiai, charakterizuojantys valdymo organizavimo sferos pakeitimus.

48


Vyksmo laike ir vykstančio proceso pobūdžio požiūriu:

• Evoliuciniai pokyčiai, vykstantys pamažu, tolygiai keičiantys vienus ar kitus organizacijos parametrus.

• Revoliuciniai pokyčiai, vykstantys staigiai ir iš esmės pakeičiantys vienus ar kitus organizacijos parametrus.

49


Apimties masto požiūriu:

• Mikropokyčiai, kai įvyksta (įvykdomi) nedideli, profilaktiniai pakeitimai.

• Makropokyčiai, kai įvyksta (įvykdomi) esminiai, fundamentalūs pakeitimai.

50


Pokyčių priežasčių susiformavimo vietos ir jų įgyvendinimo iniciatyvos požiūriu:

• Pokyčiai, inicijuojami „iš apačios", kai pokyčių reikalauja ir galimus jų variantus siūlo žemutinės organizacijos darbuotojų grandys.

• Pokyčiai, inicijuojami „iš viršaus", kai pokyčius projektuoja ir įgyvendina organizacijos vadovybė.

51


Kompleksiškumo požiūriu:• Daliniai (lokaliniai) pokyčiai, vykstantys tik

viename ar keliuose organizacijos, kaip sistemos, elementuose.

• Sisteminiai pokyčiai, vienu ar kitu aspektu paliečiantys visus organizacijos elementus ir keičiantys jos, kaip sistemos, pagrindinius parametrus.

52

Pokyčių proceso stadijos

• Pirmoji - inicijavimas. Tai procesas, kai nusprendžiama pradėti pokyčius

• Antroji stadija - įgyvendinimas. Tai praktinis reformos vykdymas

• Trečioji stadija - reformos institucionalizavimas. Jis rodo, ar naujovės įdiegtos į kasdienę praktiką

• Papildoma ir svarbi yra rezultatų stadija. Ji apima visos organizacijos struktūros pasiektus rezultatus, bet daugiausia dėmesio kreipiama į patobulinimo laipsnį, jo duotą naudą, analizuojami barai, kurie nedavė norimo efekto.

53

Organizacijų transformavimo būdai

• Restruktūrizavimas - organizacinės struktūros pertvarkymas, padalinių jungimas, išskyrimas, funkcijų perdalijimas, ryšių kanalų optimizavimas ir pan.

• Reorganizavimas - vadybinio veikimo būdų ir metodų keitimas

• Rekonceptualizavimas - organizacijos veiklos, o kartu ir vadybos organizavimo, koncepcijos permąstymas ir keitimas

54

Pokyčių įgyvendinimo procesas

Restruktūrizavimas

Biurokratinių barjerų šalinimas

Darbuotojų teisių išplėtimas

Nuolatiniai tobulinimai

Strateginiai pokyčiai

Laikas

Pokyčiai

Veiklostobulinimas

Darbų sutvarkymas

55

Inovacijos prielaidos

• Restruktūrizavimo, reorganizavimo ir rekonceptualizavimo vienovė yra sisteminės kaitos fundamentali sąlyga

• Sisteminėje kaitoje vyksta vienokie ar kitokie pakeitimai visose organizacijos sandaros dalyse

• Kokybiškesnius elementus, kurie pakeičia funkcionavusius elementus, priimta vadinti inovacijomis, šiam terminui suteikiant tiek funkcinę ir morfologinę (pokyčių turinio), tiek ir procesualinę (įdiegimo organizavimo) prasmę

56

3.2. Pokyčių vadyba ir pagrindinės jos kryptys

• Nėra gyvenimo be pokyčių, nėra galimybių be problemų• Kuo daugiau keiti, tuo daugiau problemų...

ir galimybių!!!

• Galimybės ?• Sulėtinti pokytį........

arba.....ignoruoti problemą.......

arba.....VALDYTI JAS GERIAU ! 57

Administravimo doktrinos funkcijos

• Planavimas – valdymo funkcija apibrėžti veiklos tikslus, išteklius ir būdus veiksmingiausiai tikslams pasiekti.

• Organizavimas – organizacijos struktūros suformavimas ir jos struktūrinių dalių aprūpinimas ištekliais garantuojančiais organizacijos funkcionavimą.

• Motyvavimas – darbuotojų aktyvinimas siekti bendrų tikslų ir rodyti kūrybinį potencialą, juos moraliai ir materialiai skatinant.

• Kontrolė – darbo rezultatų apskaita ir kiekybinis bei kokybinis įvertinimas, pagal tai koreguojant planus ir sprendimus.

• Koordinavimas – visų sistemos grandžių darbo suderinimas nustatant veiksmingus jų savitarpio ryšius.

60

Žmogiškųjų santykių mokyklos valdymo teorijos

• X teorija - žmogus iš prigimties yra tingus, todėl jį reikia raginti, grasinti jam, bausti jį. Autokratinis požiūris.

• Y teorija - žmogus yra kūrybingas ir aktyvus, todėl reikia sudaryti draugišką, pasitikėjimo atmosferą. Demokratinis požiūris.

• Z teorija - valdymas grindžiamas grupinės sąveikos ir komandinio darbo plėtojimo principais.

61

Inovacijų vadybos priemonių kūrybiškumo ugdymui principai

– draudžiamas išankstinis vertinimas ir negatyvus

idėjų filtravimas

– dažnai naudojamas tarpininkas

– analogijų ir metaforų kūrimas simbolių pagalba

– įsivaizduojamų ir idealių sprendimų kūrimas

– susiejami dalykai ir idėjos, kurios prieš tai nebuvo

susijusios

– pasiūloma daug problemos sprendimo būdų

63

3.3. Bendruomenių lyderiams reikalingi pokyčių valdymo įgūdžiai

• Techniniai įgūdžiai - skirti konceptualioms ir praktinėms komandos narių žinioms.

• Administraciniai įgūdžiai – nurodymų formulavimas ir įvykdymo priežiūra.

• Tarpasmeniniai įgūdžiai - bendradarbiavimo organizavimas ir konfliktų valdymas.

• Sprendimų priėmimo ir problemų sprendimo įgūdžiai.

• Gebėjimo dirbti komandoje įgūdžiai

64

Veiklinės (į rezultatą orientuotos) komandos modelis

Asmeninisaugimas

Problemos sprendimo/ Techniniai

Funkciniai Tarpasmeniniai

Bendra/Nedaugelio/Individuali.

Konkretiems tikslams.Bendram požiūriui.Prasmingas paskirčiai.

Veiklos rezultatai

Kolektyvinio darbo produktas

ATSAKOMYBĖĮGŪDŽIAI

ĮSIPAREIGOJIMAS

65

VADOVO SAVYBIŲ UGDYMO METODŲ PASISKIRSTYMAS, PROCENTAIS

Naudoti vadovo savybių ugdymo

metodai

Įmonėse Bendruomenėse

naudingi nenaudingi naudingi nenaudingi

Informacijos pateikimo metodai

Demonstravimas 11,7 3,9

Seminarai, kursai 33,8 3,9

Studijos aukštojoje mokykloje 10,4 1,3

Diskusija 2,6 6,5

Paskaita 3,9 14,3

Ekskursijos 1,3 1,3

Konkursai 1,3 0,0

Modeliavimo metodai

Imitaciniai žaidimai 5,2 6,5

Grupinis darbas 7,8 3,9

Videotreniruotės 1,3 2,6 Ugdymas neatsitraukiant nuo

pagrindinės veiklos

Mokymasis darbo vietoje 14,3 2,6

Praktinė patirtis 3,9 0,0

Savarankiškas mokymasis 9,1 3,9

Vadovo duoti patarimai 2,6 0,0

Mokomasis pokalbis 3,9 10,4

Vietiniai susirinkimai 0,0 1,3

Kita (įrašykite)

Kita (įrašykite)

66

3.4. Pasipriešinimas pokyčiams ir jo valdymas

INOVACIJŲ DIEGIMO ETAPAI TRIKDŽIAI

Aiškus pagrindinių sąlygų suvokimas ir galimybių

atpažinimas

Lėtumas, nepslankumas

Nėra pionierių, lyderių

Nuo inovatyvios idėjos atsiradimo iki laipsniško ir

visuotinio jos įsisavinimo

Nėra poreikio ja pasidalinti, palyginti su kitais

požiūriais, išbandyti, praturtinti, sustiprinti ir suteikti

formą.

Neinicijuojamas kolektyvinis mąstymo procesas

Nuo inovatyvios idėjos prie projekto Neatsiranda projekto rengimo iniciatorius

Menki gebėjimai

Mažas suinteresuotų asmenų ir institucijų ratas

Nuo projekto prie įgyvendinimo Nėra tinkamų įgyvendinimo prielaidų

Neieškoma tokių ar kitokių prielaidų

Didelė rizika

Gyvybingi pokyčiai Paklausa?

Finansavimas?

Tęstinumas?

Inovatyvaus proceso sėkmės ir nesėkmės Nepakankama sėkmių ir ypač nesėkmių analizė

Priešiškumo įveikimas, siekiant sukurti reikiamą

sinergiją

Nesukuriamas tinkamų kontaktų tinklas

Menkas vykdytojų autoritetas

67

Priešiškumo įveikimas, siekiant sukurti reikiamą sinergiją

• Pagrindinė priežastis slypi nesugebėjime sukurti reikiamų kontaktų tinklą.

• Inovatyvi veikla dėl įvairių priežasčių gali susilaukti opozicijos kritikos: inovacija daugiau ar mažiau laužo “egzistuojančias taisykles” ir kultūrines elgsenos būdus. Nuo proceso eigos pradžios atsiranda netikėtų priešininkų kurie subtiliai naudodami galią ar įtaką bando vienytis kovai prieš suplanuotas veiklas.

• Galiausiai inovacijų proceso sėkmė dažnai priklauso nuo to, kaip į šią opoziciją yra reaguojama.

• Sugebėti “apeiti” opoziciją ar su ja susitarti yra didelis menas, kurio išmokstama dažniausiai per praktinius įgūdžius.

• Tačiau ar vietos veikėjai negali įvaldyti panašaus pobūdžio priemonių gilindami proceso suvokimą ir sistemiškai nagrinėdami problemą?

• Kaip per trumpą laiką įgyti reikiamus socialinius gebėjimus, per daug dažnai nepatiriant nesėkmių?

• “Jautrus” ir sėkmingas bendravimas su priešiškai nusiteikusiais reikalauja išmanyti priežastis, skatinančias opoziciją ir sąjungas nuolat persigrupuoti. Tai taip pat reiškia, kad turi būti žinomi pagrindiniai socialiniai procesai, kuriais yra paremta inovacija.

68

VKV principai

1. Komandinis darbas, kai visi dalyvauja kokybės gerinimo procese;

2. Bendros integruotos sistemos sukūrimas, kai ji jungia į visumą visus padalinius;

3. Kokybės nustatymas, kai kokybė aiškiai apibūdinama kiekvienam objektui, padaliniui.

4. Nepaliaujamas kokybės gerinimas, kai išsiaiškinamos esamos priežastys ir organizuojamas nenutrūkstamas ir nesibaigiantis kokybės gerinimo procesas.

5. Veiksmingumo nuolatinė kontrolė.

69

Pasipriešinimo visuotinei kokybės vadybai veiksniai ar galima analogija bendruomenių plėtros vadyboje?

VKVVaromoji jėgaKlientų reikalavimai;Konkurencija;Įmonės tikslai;Standartai;Ekonominė situacija

Kintami pasipriešinimo veiksniaiSąnaudų augimas;Nepakankama kompetencija, suvokimas;Personalo kvalifikacija;Investicijų augimas

Pastovūs pasipriešinimo veiksniaiDarbuotojų tingumas;Inertiškumas;Nepakankamas įžvalgumas;Nepasitikėjimas koncepcija

Pasiektas lygis

70

Prielaidos konfliktams

Konfliktas (lot. conflictus – susidūrimas) – priešingų pažiūrų, interesų, elgesio motyvų, siekių priešstata dėl ribotų išteklių paskirstymo, tikslų, vertybių ir pan.

Skiriamos sekančios konfliktų kilimo prielaidos:• Riboti ištekliai;• Darbų sąsajos;• Skirtingi tikslai;• Vertybinės nuostatos;• Išsilavinimas ir kultūra;• Netiksli informacija;

71

Konflikto modelis

Valdymo situacija

Konflikto šaltiniai

Galimybė konfliktams kilti

Reakcija įsituaciją

Konfliktas neįvyko

Konfliktas įvykoKonflikto valdymas

Konflikto padariniai

72

Konfliktų tipai

Konfliktai gali būti dviejų tipų:• Funkcinis arba konstruktyvus – didina

organizacijos veiksmingumą;• Disfunkcinis arba destruktyvus – mažina

organizacijos veiksmingumą.Praktikoje grynai funkcinio ar disfunkcinio konflikto

tipo nebūna. Vyrauja daugiau ar mažiau vienas ar kitas, tai reiškia, kad konfliktinėje situacijoje visada pasireiškia abiejų tipų požymiai.

73

Konfliktų rūšys

• Vidinis konfliktas – pasireiškia tada, kai darbui keliami prieštaringi reikalavimai, gamybos reikalavimų nesuderinamumas su asmeniniais interesais;

• Asmeninis konfliktas - pasireiškia tada, kai nesutampa asmeniniai darbuotojų požiūriai, ar atskirų padalinių veiklos interesai;

• Asmens konfliktas su grupe - pasireiškia tada, kai vienos grupės narys užima skirtingą nei grupės poziciją ar nesilaiko grupės priimtų sutarimų ar elgesio normų;

• Tarpgrupinis konfliktas - pasireiškia tada, kai nesiseka suderinti pagrindinius organizacijos tikslus, požiūrius ir pan., tarp vadovų ir štabų.

74

Konfliktų valdymas

Konfliktai valdomi derybų procesu siekiant sutarimo.

Todėl konfliktų valdymas – tai sprendimų priėmimo visuma, koordinuojant derinimo būdus, technikas ir metodus kompromisui ar sutarimui pasiekti.

Skiriami struktūriniai ir asmeniniai konfliktų valdymo būdai

75

Struktūriniai konfliktų valdymo būdai

• Reikalavimų darbui išaiškinimas;• Koordinavimas ir integravimas;• Bendrų tikslų nurodymas, nustatymas;• Skatinimo sistemos panaudojimas.

76

Asmeniniai konfliktų valdymo būdai

• Vengimas – nepatekimas į konfliktinę situaciją;• Švelninimas – problemos užtušavimas, solidarumas;• Spaudimas – prievarta laikytis kurio nors vieno požiūrio;• Kompromisas – pritarimas požiūriui su išlygomis;• Problemos sprendimas – problema sprendžiama

išaiškinant tikslus, o ne sprendimų priėmimu.

77

Derybos

Konfliktų valdymo strategija – derybos. Derybos – tai komunikacinių įgūdžių panaudojimas

ir derinimas, siekiant valdyti konfliktą ir pasiekti abi puses tenkinantį rezultatą. Derybos siejamos su sprendimų priėmimo procesu.

78

Derybų metodai

• Skirstomasis derėjimasis – derimasi dėl to, kokią dalį gaus viena ir kita pusė;

• Integruojamasis derėjimasis – daroma prielaida, kad egzistuoja daugiau nei vienas sutarimo variantas, sudarantis sąlygas, kai abi pusės laimi.

79

Derinimo ryšių dimensijos

• Horizontalus derinimas – leidžiantis šalims prisistatyti, pareikšti savo ketinimus ir galutinėje stadijoje įforminti sutarimus;

• Vidinis derinimas – vykdomas komandos (šalies) viduje, pažymi komandos narių derinimo dimensijas (sąlygas);

• Vertikalus derinimas – vyksta tarp derybinės komandos ir savo organizacijos hierarchinės struktūros;

• Išorinis derinimas – tarp derybinės komandos ir suinteresuotų derybomis kitų išorės šalių.

80

Derinimo stadijos

• Pirma – atidarymo, tai pareiškimų ir ketinimų pateikimas;

• Antra – lankstaus pasiruošimo stadija, tai galimybių numatymas;

• Trečia – specifinių detalių pateikimo stadija.

81

Derybų sėkmę rezultuojančios procedūros

• Tikslus klausimų formulavimas ir pateikimas;• Kitos šalies pareiškimų tikslinimas ir

atpasakojimas;• Geresnis ir tikslesnis derinimo faktų

įsidėmėjimas nei kita šalis;• Dažnas derinimo faktų reziumavimas;• Derinimo klausimų perinterpretavimas savais

žodžiais.

82

Derybų sėkmę apsprendžiančios sąlygos

• Šalių atvirumas, dalijimasis informacija ir rūpesčiais;

• Šalių pasitikėjimas viena kita;• Abi šalys privalo demonstruoti lankstumą.

83

Literatūra ir informacija

• Kaimo plėtra ir inovacijos. Stebėjimo institucijos leidinys Nr. 2-1997, Europos LEADER observatorija, Briuselis

• ATKOČIŪNIENĖ V. Kaimo pokyčių vadyba, ASU, 2011• ALEKSANDRAVIČIUS A., ATKOČIŪNIENĖ V., BRAZIENĖ R., BARTKUTĖ D.,

LAMANAUSKAS A., SENKUTĖ L., PETKEVIČIŪTĖ V., SEŠKOVAS A. Kaimo bendruomenių plėtra. Kolektyvinė monografija. Kaunas: Akademija, 2004

• Socialinės inovacijos kaimo plėtrai. Ats. red. A. Poviliūnas. Vilnius, 2008• Kaimo plėtra ir inovacijos : [mokymo metodinė priemonė / mokslinė

redaktorė ir įvado autorė R. Petlickaitė]. Akademija (Kauno raj.) : [Lietuvos žemės ūkio universiteto Leidybos centras], 2007.

• Šiaulių VVG strategija• Informacija internete

84

kaimo plĖtros inovacijos ir pokyČi Ų vadyba

Documents