lietuvos nacionalinĖs 2007–2013 m. kaimo plĖtros...
TRANSCRIPT
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA
LIETUVOS NACIONALINĖS 2007–2013 M. KAIMO PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO ATASKAITA
2010 M. AT
2010 M. SPALIS
2
TURINYS
TURINYS ........................................................................................................................ 2
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS................................................................................................... 3
ĮVADAS .......................................................................................................................... 4
1. Socialinės-ekonominės situacijos apžvalga 2006-2009 m. ........................................ 5
1.1. Lietuvos makroekonominė situacija 2006–2009 m. ................................................. 5
1.2. Žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių plėtra 2006 – 2009 m. ............................... 5
1.3. Socialinės-ekonominės situacijos įtaka tyrimo rezultatams ....................................... 7
2. Programos tęstinis vertinimas ................................................................................... 9
3. Strategijos finansinis įgyvendinimas ....................................................................... 11
3.1. Finansinio Strategijos įgyvendinimo apžvalga ....................................................... 11
3.2. Strategijos nuostatų pakeitimai .......................................................................... 13
3.3. Lėšų perskirstymas tarp Programos priemonių ..................................................... 15
4. Programos priemonių rezultatyvumo vertinimas ..................................................... 17
5. Strategijos lėšų naudojimo efektyvumo vertinimas ................................................. 18
6. Strateginės stebėsenos rodiklių rezultatyvumo vertinimas ..................................... 19
7. Strateginės stebėsenos pradinės padėties ir poveikio rodiklių analizė .................... 21
7.1. I kryptis .......................................................................................................... 21
7.2. II kryptis ......................................................................................................... 22
7.3. III kryptis ........................................................................................................ 22
8. Programos įgyvendinimo pažangos ir indėlio į strategijos tikslų ir prioritetų
įgyvendinimą apibendrinimas ...................................................................................... 24
8.1. Programos I kryptis „Žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumo
didinimas“ .............................................................................................................. 24
8.2. Programos II kryptis „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ ................................... 26
8.3. Programos III kryptis „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos
įvairinimas“ ............................................................................................................ 28
8.4. Programos IV kryptis „LEADER metodo įgyvendinimas“ ......................................... 30
9. Strategijos įgyvendinimo derėjimas nacionalinių ir ES prioritetų, politikų, strateginių
dokumentų ir finansinių instrumentų atžvilgiu ............................................................ 32
9.1. Strategijos įgyvendinimo derėjimas su kitais nacionaliniais strateginiais dokumentais 32
9.2. Strategijos įgyvendinimo derėjimas su ES prioritetais, politikomis, strateginiais
dokumentais ir finansiniais instrumentais ................................................................... 34
10. Lietuvos kaimo tinklo kūrimo ir veiklos apžvalga .................................................. 37
11. Išvados .................................................................................................................. 38
1 Priedas. Programos lygmens produkto ir rezultato rodikliai ..................................... 40
2. Priedas. Strateginės stebėsenos rodikliai ................................................................ 47
3
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
BPD – Lietuvos 2004–2006 metų bendrasis programavimo dokumentas
EDV – Ekonominio dydžio vienetas
ES – Europos Sąjunga
EŽŪFKP - Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai
LRV – Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NMA – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Programa – Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programa
Strategija – Nacionalinė 2007–2013 m. kaimo plėtros strategija
ŽŪIKVC – Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras
ŽŪM – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
4
ĮVADAS
Šiame dokumente pateikiama Lietuvos nacionalinės 2007–2013 m. kaimo plėtros
strategijos (toliau – Strategija) įgyvendinimo 2007–2009 metais ataskaita, kaip
numatyta Tarybos reglamento Nr. 1698/2005 13straipsnyje. Ši ataskaita iki 2010 m.
spalio 1 d. ir atitinkamai vėliau kas 2 metus turi būti pateikiama Europos Komisijai.
Ataskaitoje analizuojama pasiekta pažanga įgyvendinant Strategiją bei jos tikslus ir
Strategijos įnašas vykdant ES strategines gaires. Joje apibendrinamos Lietuvos kaimo
plėtros 2007–2013 m. programos (toliau – Programa) 2007, 2008 ir 2009 metų
pažangos ataskaitos, apžvelgiami Programos pasiekimai ir rezultatai, susiję su
Strategijoje numatytais rodikliais, o taip pat jų derėjimas su ES ir nacionalinėmis
gairėmis, prioritetais bei kitais paramos instrumentais. Rengiant šią ataskaitą nebuvo
galimybės panaudoti Programos tarpinio vertinimo (mid-term) rezultatų, nes pagal
tarpinio vertinimo atlikimo grafiką, tarpinę ataskaitą numatyta pateikti iki 2010 m. spalio
8 d.
Šios ataskaitos pirmame skyriuje apžvelgiama socialinė-ekonominė situacija 2006-
2009 metais, antrame skyriuje – Programos tęstinio vertinimo veikla, trečiame skyriuje -
analizuojamas Strategijos finansinis įgyvendinimas, ketvirtame skyriuje - atliekamas
Programos priemonių rezultatyvumo vertinimas, penktame skyriuje – Strategijos lėšų
naudojimo efektyvumo vertinimas, šeštame skyriuje – Strateginės stebėsenos rodiklių
rezultatyvumo vertinimas, septintame skyriuje – strateginės stebėsenos poveikio ir
pradinės padėties rodiklių analizė, aštuntame skyriuje - Strategijos įgyvendinimo
pažangos apibendrinimas, devintame skyriuje –Strategijos įgyvendinimo derėjimas su
nacionaliniais ir ES strateginiais dokumentais, o dešimtajame skyriuje – Lietuvos kaimo
tinklo kūrimo ir veiklos apžvalga.
5
1. SOCIALINĖS-EKONOMINĖS SITUACIJOS
APŽVALGA 2006-2009 M.
2006–2007 m. šalies ūkiui buvo būdingas beveik pastovus plėtros greitis: 2006 m.
BVP palyginamosiomis kainomis metinis pokytis siekė 7,7 proc., tik nežymiai
nusileisdamas 2005 m. rodikliui, o 2007 m. pirmąjį pusmetį jis pakilo iki 8,1 proc.
Bendrai gamybai augant gana tolygiai, šiek tiek sulėtėjo eksporto plėtra, o kylančios
vidaus paklausos poveikis sustiprėjo. Viena iš pagrindinių 2006–2007 m. sparčios plėtros
priežasčių glūdėjo darbo rinkoje – nedarbo lygis 2004 m. pabaigoje siekęs 10,6 proc.,
2007 m. viduryje tesudarė 4,1 proc. Išaugus darbuotojų paklausai, augo darbo
užmokestis, o kartu ir vidaus paklausa.
2008 m. šalies ūkio plėtros tempas gerokai sumažėjo, bet išliko teigiamas, o
paskutinįjį 2008 m. ketvirtį realaus BVP metinis pokytis tapo neigiamas. 2009 m.
Lietuvos ūkis patyrė stiprų nuosmukį. 2009 m. III ketv., palyginti su tuo pačiu ketv.
2008 m., BVP sumažėjo 19 proc. Atitinkamai į Lietuvos iždą surinkta gerokai mažiau
pajamų nei planuota. Pablogėjus vartotojų lūkesčiams ir smunkant pajamoms, sumažėjo
ir vidaus vartojimas. 2009 m. III ketv. vartojimo kainų indekso ketvirtinis pokytis sudarė
tik 2,8 proc. Padėtis darbo rinkoje 2009 m. toliau blogėjo. Nedarbo lygis 2009 m. išaugo
iki 13,7 proc.
Investiciniai procesai Lietuvoje taip pat traukėsi – materialinių investicijų indeksas
2009 m. III ketv. palyginti su atitinkamu 2008 m. laikotarpiu sudarė 64,8 proc. 2009 m.
pradžioje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (toliau - TUI) sumažėjo iki 9 118,5
mln. eurų (31 484,6 mln. Lt), o 2009 m. III ketv. TUI vėl kilstelėjo iki 9 651,9 mln. eurų
(33 326,2 mln. Lt).
2009 m. pradžioje ekonominis sunkmetis kliudė ir eksportuojančius sektorius.
Prekių eksportas 2009 m. sausio–kovo mėn. smuko daugiau nei penktadaliu. Neigiama
makroekonominė padėtis neabejotinai paveikė žemės ūkį, maisto pramonę ir kitas
ekonominės veiklos rūšis, kurios yra tiesiogiai remiamos įgyvendinant Programos
priemones.
2006 m. žemės ūkio produkcija palyginti su ankstesniais metais ženkliai sumažėjo,
tačiau 2007 m. žemės ūkio produkcijos apimtys ženkliai išaugo. Žemės ūkiui tais metais
kaip ir visai šalies ekonomikai buvo būdingas stiprus augimas. Žemės ūkio produkcijos
apimties kasmetiniai pokyčiai 2006-2009 metais (lyginant su praėjusiais metais) pateikti
1 paveiksle.
1.1. Lietuvos makroekonominė
situacija 2006–2009 m.
1.2. Žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių plėtra 2006 – 2009 m.
6
pagal Statistikos departamento prie LRV duomenis
Bendroji žemės ūkio produkcija, 2009 m. kainomis, sudarė 1,7 mlrd. eurų (5,8
mlrd. Lt), o 2008 m. – 2,1 mlrd. eurų (7,3 mlrd. Lt). Palyginti su 2008 m., žemės ūkio
produkcijos apimtis padidėjo 1,8 proc., iš jos augalininkystės produkcijos apimtis
padidėjo 9,9 proc., o gyvulininkystės produkcijos apimtis sumažėjo 8,1 proc. Žemės
ūkio produkcijos vertės sumažėjimą lėmė žymiai sumažėjusios produkcijos supirkimo
kainos.
Nors 1997–2009 m. žemės ūkio dalis BVP sumažėjo nuo 10,76 iki 4,4 proc.1,
absoliučiais skaičiais šio sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė nuolat augo. Taigi žemės
ūkis Lietuvos ekonomikoje vis dar atlieka labai svarbų vaidmenį. Nuo žemės ūkio
sektoriaus priklauso didžiausios šalies pramonės šakos – maisto pramonės – gamybos ir
eksporto plėtra. Per 2009 m. stipriai sumažėjus kitų ūkio sektorių sukuriamai pridėtinei
vertei, ekonominio sunkmečio santykinai mažai paliesto žemės ūkio santykinė dalis ir
svarba ekonomikoje šiek tiek išaugo.
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2009 m., palyginti su 2008 m.
žemės ūkio produktų supirkimo kainos krito 22 proc. Ryškiausiai – net trečdaliu – smuko
pieno supirkimo kaina. Pieno gamintojų padėties nepagerino ir 2009 m. vasario mėn.
Europos Komisijos padidintos eksporto subsidijos į trečiąsias šalis. Pirmiausia tai turėjo
teigiamos įtakos pieno perdirbėjų eksporto rezultatams. Tačiau augant pieno produktų
kainoms, šiek tiek didėjo ir žalio pieno supirkimo kainos. Eksporto subsidijos panaikintos
nuo 2009 m. lapkričio 20 d., nes pakilo pasaulinės pieno produktų kainos. Žemos pieno
supirkimo kainos neigiamai atsiliepia ir galvijų skaičiui - mažėjimo tendencija pastebima
jau ne pirmus metus.
Didžiausia – struktūrinė – pieno sektoriaus problema yra smulkūs pieno ūkiai.
Lietuva pagal viename ūkyje pagaminto pieno kiekį yra ES valstybių sąrašo pabaigoje
(blogesnė situacija užfiksuota tik Bulgarijoje ir Rumunijoje). Dėl kritusių pieno supirkimo
kainų, ūkininkai skerdė melžiamas karves. Dėl šios priežasties pieno gamyba ateityje
gali dar sumažėti. Siekdama spręsti mažų pieno ūkių problemą, LR žemės ūkio
ministerija skatina ir remia pieno gamintojų kooperaciją. Europos Komisija 2009 m.
patvirtino LR žemės ūkio ministerijos pasiūlymą, kad kooperatinėms pieno perdirbimo
įmonėms pagal Programos priemones būtų skirta 14,7 mln. eurų (50,8 mln. Lt). Šios
lėšos yra dalis ES skiriamų papildomų lėšų Europos ekonomikos atgaivinimo planui.
Mėsos perdirbimo sektoriuje vyrauja mažos įmonės – dėl to taip pat kenčia šio
sektoriaus gamybos veiksmingumas. Lietuvos apsirūpinimas sava galvijiena sudaro 200
proc., o galvijų auginimo verslas labai priklauso nuo galvijienos eksporto galimybių.
1 Statistikos departamento prie LRV duomenys.
7
Didesnė realizavimui išaugintų galvijų pasiūla iškart mažina supirkimo kainą, todėl
ūkininkai nėra suinteresuoti plėtoti galvijininkystę.
2009 m. Lietuvoje gautas 3,89 mln. t grūdinių augalų derlius, iš jų net 55 proc.
sudarė kviečiai. Per 2009 m. iš šalies augintojų supirkta 2,55 mln. t įvairių rūšių grūdų
už 267,8 mln. eurų (924,5 mln. Lt). Vidutinė supirkimo kaina 2009 m. metais palyginti
su 2008 m. sumažėjo 36 proc. Grūdų eksportas 2009 m. palyginti su 2008 m. padidėjo
18 proc., tačiau išvežtų grūdų vertė sumažėjo 20 proc.
Ekonominis sunkmetis turėjo ir tam tikrą teigiamą poveikį žemdirbiams - dėl
ekonominio sunkmečio atpigo pašarai ir žemės ūkio statiniai. Taip pat šiek tiek sumažėjo
statybos medžiagų, naftos produktų, mineralinių trąšų ir transporto priemonių kainos.
Šie daugiausia ekonominio sunkmečio nulemti pokyčiai galėjo kiek palengvinti žemdirbių
ekonominę padėtį.
Nuo įstojimo į ES 2004 m. iki 2009 m. dirbančiųjų skaičius šiame sektoriuje
sumažėjo perpus. Viena vertus, tai yra teigiamas procesas, parodantis darbo našumo
augimą, tačiau, antra vertus, sektorių paliko ir nemažai kvalifikuotų specialistų. Dalis jų
emigravo, o dalis pradėjo dirbti kituose ūkio sektoriuose (pvz., statybos, transporto,
mažmeninės prekybos sektoriuose). Pastarieji ypač nukentėjo nuo ekonominio
sunkmečio ir todėl dalis kvalifikuotų specialistų gali būti pritraukta atgal į žemės ūkio
sektorių.
2008 m. metais maisto pramonė palyginamosiomis kainomis sukūrė 2,3 proc.
mažiau pridėtinės vertės negu 2007 m., o 2009 m. II ketv. maisto pramonė sukūrė 11
proc. mažiau pridėtinės vertės palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2008 m., tačiau tai buvo
nulemta trumpalaikių nepalankių aplinkybių (pasaulinės ekonominio sunkmečio, didelio
kainų svyravimo pasaulinėje rinkoje, ES eksporto subsidijų laikino sustabdymo) ir
nereiškia ilgalaikių perspektyvų blogėjimo2.
2003–2007 m. laikotarpiu maisto pramonės eksportas plėtojosi dinamiškiau negu
pardavimai vidaus rinkoje. 2008 m. eksportas dar augo beveik 4 proc., tačiau 2009 m.
eksportas smuko 10 proc. Be anksčiau minėtų priežasčių tam turėjo įtakos žemas JAV
dolerio kursas bei Rusijos, Lenkijos ir kai kurių kitų Lietuvai svarbių eksporto rinkų
nacionalinių valiutų nuvertėjimas3. 2006-2008 m. didėjo materialinės ir tiesioginės
užsienio investicijos į maisto perdirbimo sektorių. Tačiau 2009 m. III ketv. materialinės
investicijos į šį sektorių sumažėjo 44 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2008 m.,
nes pasireiškė ekonominio sunkmečio padariniai. 2009 m. III ketv. TUI maisto
perdirbimo sektoriuje ūgtelėjo 5 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau šiame
sektoriuje esama ir neigiamų tendencijų – aukštas įsiskolinimo lygis, vietinės žaliavos
trūkumas.
1.1 – 1.2 ataskaitos poskyriuose pateikta analizė rodo, kad žemės ūkio ir maisto
pramonės sektorius 2009 m. buvo atsparesnis ekonominei krizei nei dauguma kitų
Lietuvos ūkio sektorių. Taip galėjo atsitikti dėl keleto priežasčių. Pirma, sektorius gamina
pirmo būtinumo prekes ir jų paklausa net ekonominio sunkmečio sąlygomis Lietuvoje ir
pagrindinėse eksporto rinkose krito ne taip stipriai kaip kitų prekių ar paslaugų. Antra,
šie sektoriai naudojasi ženklia Europos Sąjungos parama, kuri padeda stiprinti
konkurencingumą trečiųjų šalių gamintojų atžvilgiu. Trečia, privačios investicijos
nemažėjo taip sparčiai kai kituose sektoriuose dėl palankių ilgalaikių žemės ūkio ir
maisto pramonės sektorių plėtros perspektyvų.
2 „DnB NORD“ banko leidinys „Lietuvos ekonomikos perspektyvos“, 2009 m., p. 83; 3 „DnB NORD“ banko leidinys „Lietuvos ekonomikos perspektyvos“, ten pat.
1.3. Socialinės-ekonominės situacijos
įtaka tyrimo rezultatams
8
Kita vertus, Lietuvos gamintojams visgi buvo sudėtinga konkuruoti su kai kurių
Europos Sąjungos šalių gamintojais tiek Lietuvoje ir ES vidaus rinkoje, tiek trečiosiose
šalyse dėl stiprėjančio euro (ir kartu lito) kurso kitų šalių valiutų atžvilgiu, o taip pat
dalyje ES šalių taikomo žemesnio PVM tarifo žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijai.
Neigiamą įtaką maisto pramonės įmonėms turėjo ir kritusios pasaulinės produktų kainos,
o žemdirbiams - kritusios supirkimo kainos.
Dėl ekonominio sunkmečio suprastėjus ekonominei padėčiai – ypač krintant
vartojimui, sunkėjant eksporto sąlygoms ir mažėjant investicijoms į žemės ūkio sektorių
- ES paramos vaidmuo šiam sektoriui dar išaugo. Sudėtingos ekonominės sąlygos
skatina žemdirbius aktyviau dalyvauti Programos priemonėse. ES skiriamos lėšos padeda
spręsti žemesnio darbo našumo, prastos ūkių struktūros, neišplėtotos kaimo
infrastruktūros, apyvartinių lėšų trūkumo ir kitas problemas.
Apibendrindami galime teigti, kad prasta ekonominė padėtis skatino žemdirbius
aktyviau dalyvauti Programos priemonėse. Tačiau ekonominis sunkmetis turėjo ir turės
neigiamų padarinių siekiant Strategijos ir Programos rodiklių dėl prastėjančių žemdirbių
ūkininkavimo sąlygų: pabrangusių paskolų ar sumažėjusių galimybių pasiskolinti,
vėluojančių atsiskaitymų iš produkcijos supirkėjų, kritusių produkcijos supirkimo kainų ir
kita.
9
2. PROGRAMOS TĘSTINIS VERTINIMAS
Strateginės stebėsenos ataskaita yra viena iš sudėtinių tęstinio vertinimo (angl. -
ongoing evaluation) dalių, kurioje apibendrinama pasiekta pažanga įgyvendinant
Programą ir Strategiją bei jos tikslus ir Strategijos įnašas vykdant ES strategines gaires.
Programos įgyvendinimo vertinimas atliekamas vadovaujantis Tarybos reglamentu Nr.
1698/2005, kuris numato bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimą ir įtvirtina
reikalavimą valstybėms narėms parengti kiekvienai kaimo plėtros programai tęstinio
vertinimo sistemą. Tęstinio vertinimo tikslai ir reikalavimai aprašyti tęstinio vertinimo
gairėse, kurios yra bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos dalis. Bendra stebėsenos ir
vertinimo sistema buvo parengta bendradarbiaujant Europos Komisijai ir valstybėms
narėms ir aprašyta Bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos vadove.
Vadovaujantis minėtais dokumentais buvo parengtas Lietuvos kaimo plėtros
2007–2013 metų programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo planas iki 2015 metų
- planavimo dokumentas, kuriame nustatyti Programos įgyvendinimo stebėsenos ir
vertinimo tikslai, uždaviniai ir principai 2008–2015 metais, suplanuotos priemonės ir
finansavimo galimybės šiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, vertinimo kokybės
kriterijai bei kontrolės procedūros. Tęstinio vertinimo veikla vykdoma vadovaujantis šiuo
dokumentu. Programos įgyvendinimo vertinimo veiklai koordinuoti veikia Vertinimo
koordinavimo grupė.
Tarp svarbesnių vertinimų ir tyrimų, susijusių su stebėsena ir stebėsenos rodiklių
identifikavimu, paminėtini šie tyrimai:
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2008, 2009,
2010 ir 2011 m. pažangos bei nacionalinės strategijos įgyvendinimo įvertinimai. Šių
tyrimų tikslas – įvertinti Programos bendrųjų tikslų ir priemonių įgyvendinimo pažangą
attitinkamais metais, socialinės ir ekonominės situacijos įtaką Programos įgyvendinimui.
Šie tyrimai yra glaudžiai susiję su Strategijos įgyvendinimo įvertinimo ataskaita, nes
juose yra naudojami tie patys stebėsenos rodikliai bei analizuojama Programos
įgyvendinimo pažanga, o 2010 – ir Strategijos įgyvendinimo pasiekimai.
Tyrimo „Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonių rezultato
rodiklių kiekybinių reikšmių 2008, 2009, 2010 m. identifikavimas ir analizė“ tikslas –
padėti ministerijai atlikti kasmetinę Programos įgyvendinimo stebėseną ir pateikti
rekomendacijas, kaip įgyvendinti Programą bei tobulinti stebėseną. 2009 m. ir 2010 m.
tarpinėse ataskaitose buvo įvertintas tokių rezultato rodiklių kaip „Bendrosios pridėtinės
vertės padidėjimas remiamose valdose ir (arba) įmonėse“, „Į rinką besiskverbiančių ūkių
skaičius“, „Bendras sukurtų darbo vietų skaičius“ pasiekimo laipsnis ir pateiktos
prognozės bei rekomendacijos dėl jų tolesnio įgyvendinimo. Šio tyrimo metu nustatytos
rezultato rodiklių reikšmės panaudotos ir Strategijos įgyvendinimo įvertinimo
ataskaitoje.
Specifiniams Programoje numatytiems rodikliams „paukščių populiacijos žemės
ūkio naudmenose“, „sėkmingos žemėvaldos vietovės“ ir „didelės gamtinės vertės žemės
ūkio naudmenų bei miškų plotai“ identifikuoti bei jų reikšmėms apskaičiuoti atliekami
teminiai tyrimai.
2010 m. atliekamas Programos tarpinis (mid-term) vertinimas. Jame bus išsamiai
nagrinėjami ne tik Programos pasiekimai, rezultatai bet ir lėšų panaudojimo
efektyvumas bei poveikis Lietuvos ūkio, aplinkos, užimtumo ir kitiems susijusiems
sektoriams ir derėjimas su nacionaliniais, ES prioritetais, politikomis, strateginiais
dokumentais ir finansiniais instrumentais. Šį vertinimą, vadovaujantis Tarybos
reglamento Nr. 1698/2005 nuostatomis atlieka tarptautinio viešojo konkurso būdu
atrinkti nepriklausomi vertintojai – VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai
projektai“. 2010 m. spalio mėn. pradžioje planuojama gauti tarpinę vertinimo ataskaitą,
o galutinė vertinimo ataskaita Europos Komisijai bus pateikta iki 2010 m. pabaigos.
Tęstinio Programos vertinimo veikloje susiduriama su įvairiais iššūkiais,: vertinimo
gebėjimų, kompetencijų trūkumas; siauras žemės ūkio ir kaimo plėtros programų
10
vertintojų tinklas; duomenų trūkumas, jų prieinamumo ir patikimumo problema; ES
tęstinio vertinimo metodologijų bei gairių suderinamumo, kai kurių klausimų
persidengimo bei vėlavimo problema. Vertinimo gebėjimų problema sprendžiama ugdant
už vertinimą atsakingų ministerijos darbuotojų vertinimo įgūdžius - dalyvaujant
tarptautiniuose vertinimo renginiuose ir mokymo seminaruose. Duomenų trūkumo
problemai spręsti NMA pasirašė sutartis su institucijomis, atsakingomis už įvairius
registrus, to dėka duomenys pastoviai atnaujinami iš oficialių išorinių duomenų bazių.
Daliai duomenų gauti, kaip minėta, atliekami teminiai tyrimai ir vertinimai. Tolesniuose
šio dokumento skyriuose pateikiamas Strategijos įgyvendinimo įvertinimas.
11
3. STRATEGIJOS FINANSINIS ĮGYVENDINIMAS
Programa įgyvendina Strategijoje numatytus tikslus ir prioritetus. Programai
įgyvendinti 2007–2013 m. skirta 2,285 mlrd. EUR (7,891 mlrd. Lt). Nuo Programos
įgyvendinimo pradžios iki 2009 m. pabaigos išmokėta 494,610 mln. EUR (1.707,789
mln. Lt), o Europos Komisijai deklaruota 479,481 mln. EUR (1.655,552 mln. Lt). 2010
m. I ketv. Europos Komisijai deklaruota dar 94,542 mln. EUR (326,435 mln. Lt) (žr. 1
lentelę). Taigi, iki 2009 m. pab. įsisavinta 21 proc. Programos lėšų, o 2010 m. I ketv.
dar 4 proc. Programos lėšų. 2009 m. ir ypač 2010 m. pradžioje Programos finansinis
įgyvendinimas spartėjo ir tai leidžia teigti, kad visa Programa bus įgyvendinta laiku ir
sėkmingai.
1. lentelė. Finansinis programos įgyvendinimas
Kryptis/priemonė
Pri
emonės
kodas
2007–2009 m. deklaruotos
išmokos, EUR
2010 m. I ketv. deklaruotos
išmokos, EUR
Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis
I kryptis – Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės
sektoriaus konkurencingumo didinimas 263.491.057,43 197.618.336,18 41.178.530,99 30.883.898,24
Iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1320/2006
37.710.868,93 28.283.154,70 - -
Profesinio mokymo ir informavimo
veikla
111 2.127.614,11 1.595.710,59 154.433,85 115.825,39
Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas 112 44.245.485,17 33.184.113,89 7.524.470,29 5.643.352,72
Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės
žemės ūkio gamybos
113 23.295.189,75 17.471.395,55 2.598.333,17 1.948.749,88
Iš kurių pereinamojo laikotarpio
išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1320/2006
20.787.440,01 15.590.583,19 - -
Naudojimasis konsultavimo
paslaugomis
114 4.296,11 3.222,09 28.438,91 21.329,18
Žemės ūkio valdų modernizavimas 121 158.678.809,58 119.009.146,99 22.180.190,68 16.635.143,01
Iš kurių pereinamojo laikotarpio
išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr.
1320/2006
13.993.459,89 10.495.094,75 - -
Miškų ekonominės vertės didinimas 122 1.754.548,14 1.315.911,11 165.564,61 124.173,46
Žemės ūkio produktų perdirbimas ir
pridėtinės vertės didinimas
123 22.365.908,53 16.774.431,40 5.399.922,59 4.049.941,94
Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir
pritaikymo infrastruktūra
125 6.350.228,69 4.762.671,52 1.967847,89 1.475.885,92
Pusiau natūrinių ūkių rėmimas 141 4.668.977,35 3.501.733,08 1.159.329,03 869.496,77
Iš kurių pereinamojo laikotarpio
išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr.
1320/2006
2.929.969,03 2.197.476,77 - -
II kryptis – Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas 191.524.615,65 153.219.259,88 50.628.185,39 40.502.548,31
Iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos pagal
Reglamentą (EB) Nr. 1320/2006 35.458.240,53 28.366.592,38
- -
Parama ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas
vietoves (mažiau palankios
ūkininkauti vietovės)
212
134.480.434,10 107.584.536,02 25.280.333,91 20.224.267,13
Natura 2000 išmokos susiję su
Direktyva 200/600/EC
213 407.464,86 325.971,81 156.758,88 125.407,10
Agrarinės aplinkosaugos išmokos 214 49.567.075,54 39.652.922,98 22.482.447,09 17.985.957,67
Iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr.
1320/2006
34.014.459,38 27.211.567,48 - -
Pirmas žemės ūkio paskirties žemės
apželdinimas mišku (išmokėjimas su PVM)
221
3.133.934,71 2.507.182,63 1.132.612,69 906.090,15
3.1. Finansinio Strategijos įgyvendinimo apžvalga
12
Kryptis/priemonė
Pri
emonės
kodas
2007–2009 m. deklaruotos
išmokos, EUR
2010 m. I ketv. deklaruotos
išmokos, EUR
Iš viso ES dalis Iš viso ES dalis
Iš kurių pereinamojo laikotarpio
išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr.
1320/2006
1.443.781,15 1.155.024,90 - -
Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir
apleistos žemės ūkio paskirties žemės
apželdinimas mišku
223
3.668.034,88 2.934.509,18
1.241.654,90 993.323,92
Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)
224 182.503,93 146.003,14 151.423,56 121.138,85
Miškų aplinkosaugos išmokos 225 26.625,78 21.300,63 -926,325 -741,06
Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas
226 3.939,11 3.151,29 21.658,24 17.326,59
Pelno nesiekiančios investicijos
miškuose
227 54.602,74 43.682,19 162.222,46 129.777,97
III kryptis – Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir
kaimo ekonomikos įvairinimas 759.123,28 569.342,47 1.003.212,55 752.409,41
Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos 311 55.794,84 41.846,13 14.424,93 10.818,70
Parama verslo kūrimui ir plėtrai 312 258.234,79 193.676,09 496.651,63 372.488,72
Kaimo turizmo veiklos skatinimas 313 445.093,65 333.820,24 492.135,99 369.101,99
Kaimo atnaujinimas ir plėtra 322 0 0 0 0
IV kryptis – Leader metodo įgyvendinimas 250.910,80 200.728,64 45.052,26 36.041,81
Vietos plėtros strategijų
įgyvendinimas
413 0 0 0 0
Tarpteritorinis ir tarptautinis
bendradarbiavimas
421 0 0 0 0
Parama VVG veiklai, įgūdžių
įgyvendinimui, VVG teritorijos
431 250.910,80 200.728,64 45.052,26 36.041,81
V - Techninė pagalba 23.454.946,08 17.591.209,58 1.687.332,01 1.265.499,01
Programa iš viso, EUR 479.480.653,24 369.198.876,75 94.542.313,20 73.440.396,78
Iš kurių pereinamojo laikotarpio išlaidos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1320/2006
73.169.109,46 56.649.747,08 - -
Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2010 m. birželio 30 d. buvo gauta
431.727 paraiškų, kuriose prašoma paramos suma yra 1.246 mln. EUR (4.302 mln. Lt),
arba 55 proc. visam 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje skirtų lėšų. Nuo Programos
įgyvendinimo pradžios iki 2010 m. birželio 30 d. pagal pateiktas paraiškas pasirašyta
367.573 paramos sutarčių, kurių paramos suma sudaro 917,656 mln. EUR (3.168,484
mln. Lt), t. y. 40 proc. visam 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje skirtų lėšų. Minėtu
laikotarpiu išmokėta 27 proc. visam 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje skirtų lėšų.
Trumpai apžvelgsime Programos finansinį įgyvendinimą pagal keturias jos kryptis.
Pagal Programos I krypties priemones buvo gauta 13.531 paraiškų, kuriose
prašoma paramos suma yra 548,251 mln. EUR (1.893,491 mln. Lt), arba 56 proc. visam
2007-2013 m. laikotarpiui Programoje I krypčiai skirtų lėšų. Nuo Programos
įgyvendinimo pradžios iki 2010 m. birželio 30 d. pagal pateiktas paraiškas pasirašyta
49.661 paramos sutarčių, kurių paramos suma sudaro 445,569 mln. EUR (1.538,460
mln. Lt), t. y. 46 proc. visam 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje I krypčiai skirtų
lėšų. Minėtu laikotarpiu išmokėta 32 proc. 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje I
krypčiai skirtų lėšų.
Pagal Programos II krypties priemones buvo gauta 417.088 paraiškų, kuriose
prašoma paramos suma yra 322,495 mln. EUR (1.113,512 mln. Lt), arba 39 proc.
visam 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje II krypčiai skirtų lėšų. Nuo Programos
įgyvendinimo pradžios iki 2010 m. birželio 30 d. pagal pateiktas paraiškas pasirašyta
317.658 paramos sutarčių, kurių paramos suma sudaro 289,099 mln. EUR (998,201
mln. Lt), t. y. 35 proc. visam 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje II krypčiai skirtų
lėšų. Minėtu laikotarpiu išmokėta 32 proc. 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje II
krypčiai skirtų lėšų.
Pagal Programos III krypties priemones buvo gautos 995 paraiškos, kuriose
prašoma paramos suma yra 172,243 mln. EUR (594,722 mln. Lt), arba 67 proc. visam
2007-2013 m. laikotarpiui Programoje III krypčiai skirtų lėšų. Nuo Programos
įgyvendinimo pradžios iki 2010 m. birželio 30 d. pagal pateiktas paraiškas pasirašyta
13
173 paramos sutartys, kurių paramos suma sudaro 15,887 mln. EUR (54,855 mln. Lt), t.
y. 6 proc. visam 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje III krypčiai skirtų lėšų. Minėtu
laikotarpiu išmokėta 1 proc. 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje III krypčiai skirtų
lėšų.
Pagal Programos IV krypties priemones buvo gautos 108 paraiškos, kuriose
prašoma paramos suma yra 135,330 mln. EUR (467,267 mln. Lt), arba 99 proc. visam
2007-2013 m. laikotarpiui Programoje IV krypčiai skirtų lėšų. Nuo Programos
įgyvendinimo pradžios iki 2010 m. birželio 30 d. pagal pateiktas paraiškas pasirašytos
76 paramos sutartys, kurių paramos suma sudaro 99,426 mln. EUR (343,298 mln. Lt), t.
y. 73 proc. visam 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje IV krypčiai skirtų lėšų. Minėtu
laikotarpiu išmokėta 3 proc. 2007-2013 m. laikotarpiui Programoje IV krypčiai skirtų
lėšų.
Siekiant užtikrinti, kad Programos priemonėms skirtos lėšos būtų išmokamos laiku
ir nebūtų prarastos dėl Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 29 straipsnyje nustatyto
automatinio įsipareigojimų panaikinimo principo (n+2 taisyklės) taikymo, iki 2009 m.
gruodžio 31 d. išankstiniam finansavimui ir tarpinėms išmokoms reikėjo panaudoti bent
260,97 mln. EUR (901,09 mln. Lt) ES lėšų ir atitinkamai apie 77,38 mln. EUR (267,17
mln. Lt) nacionalinio finansavimo lėšų. 1 lentelės duomenys rodo, kad šis planas buvo
stipriai viršytas.
Apibendrinant galima teigti, finansine prasme sėkmingai buvo įgyvendinamos I ir II
krypties priemonės, o kitų krypčių įgyvendinimas gerokai paspartėjo 2010 m. pradžioje.
Sunkiau įgyvendinamose priemonėse 2009 m. buvo imtasi aktyvių valdymo veiksmų
siekiant paspartinti jų įgyvendinimą arba perskirstyti lėšas kitoms sėkmingesnėms
priemonėms, kuriose lėšų jau pradeda trūkti (detaliau apie Programos lėšų perskirstymą
žiūrėkite 3.3 poskyryje).
Reaguojant į besikeičiančias ekonominės aplinkos sąlygas ir atsižvelgiant į
Programos įgyvendinimo patirtį iki 2009 m. pabaigos buvo atlikti keturi Strategijos
pakeitimai, kurie aprašomi 2 lentelėje. 2007 m. nebuvo atlikta jokių Strategijos
pakeitimų, 2008 m. buvo atliktas vienas, gruodžio 22 d., pakeitimas, 2009 m. buvo
pateikti trys, liepos 15 d., lapkričio 18 d. ir gruodžio 23 d. pakeitimai, ir 2010 m. kol kas
atliktas vienas, birželio 28 d. pakeitimas. 2008 m. pakeitimas buvo didžiausios apimties,
šiuo pakeitimu pakeista daug esminių Strategijos nuostatų, 2009 m. pakeitimai
daugiausiai susiję su „naujų iššūkių“ nuostatų įgyvendinimu ir rodiklių apibrėžimų bei
reikšmių tikslinimu, o 2010 m. pakeitimu iš esmės tik atnaujinti ir papildyti Strategijos
duomenys bei strateginės stebėsenos rodikliai.
3.2. Strategijos nuostatų pakeitimai
14
2 lentelė. Strategijos nuostatų pakeitimai 2008-2009 m.
Metai Data Strategijos nuostatų pakeitimų turinys
2008 m. gruodžio 22 d. Numatoma remti kitas gyvulininkystės šakas, įskaitant bitininkystę;
Parama investicijoms į vaisių ir daržovių sektorių gali būti teikiama pagal priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“, jei tokia parama šioms investicijoms neskiriama iš kitų fondų;
Strategija papildyta priemone „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“;
Numatoma remti tradicines augalų veisles siekiant išsaugoti augalų šalies biologinę įvairovę;
Parama perėjimui nuo tradicinės žemės ūkio veiklos prie alternatyvios ekonominės veiklos skiriama įskaitant paslaugas ir amatus ar ŽUM nustatyta tvarka tradicinius amatus;
Galutiniai paramos gavėjai pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ yra labai mažos įmonės arba kaimo gyventojai, užsiimantys žemės ūkio veikla;
Peržiūrėti priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ takoskyros kriterijai;
Pakoreguotos takoskyros su Europos regioninės plėtros fondu, Sanglaudos fondu ;
Įterpta tautinio paveldo produktų sąvoka;
Priemonėje „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ „mikroįmonių“ sąvoka pakeista „labai mažų įmonių“ sąvoka;
Priemonėje „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pakoreguoti takoskyros kriterijai;
Priemonėje „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ papildytas galutinių paramos gavėjų sąrašas, pakoreguoti takoskyros kriterijai;
Priemonėje „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ išbrauktas teritorijos apribojimas;
Priemonėje „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ pakoreguotos takoskyros;
Priemonėje „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ patikslinta, kad didžiausioji paramos suma (iki 200 000 EUR/projektui) taikoma tik projektams, įgyvendinamiems LEADER metodu. Projektams, įgyvendinamiems „iš viršaus“ metodu, lėšos skirstomos vadovaujantis ŽŪM patvirtinta metodika. Šiuo keitimu sudaryta galimybė įgyvendinti projektus, kurių vertė didesnė nei 200 tūkst. EUR;
Deleguota daugiau administravimo funkcijų VVG;
2009 m. liepos 15 d. Strategija papildyta 2007/2008 m. duomenimis;
Strategija papildyta nuostatomis, susijusiomis su „naujais iššūkiais“. Numatytos lėšos prioritetinėms sritims ir priemonėms („Žemės ūkio valdų modernizavimas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“, „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“), pakoreguoti priemonių finansavimo takoskyros principai;
Pakeistas bendras lėšų paskirstymo 2007-2013 m. planas;
2009 m. lapkričio 18 d. Patikslinti statistiniai duomenys, atliktos papildomos korekcijos, susijusios su „naujais iššūkiais“;
2009 m. gruodžio 23 d. Patikslinti statistiniai duomenys;
Patikslintas bendras lėšų pasiskirstymo 2007-2013 m. planas;
Patikslinti strateginės stebėsenos rodikliai;
2010 m. birželio 28 d. Išimtas 2 priedas „papildoma informacija ir duomenys“, kadangi ši informacija yra perteklinė ir per daug detali strateginiam lygmeniui;
Atnaujinti ir papildyti Strategijos duomenys bei strateginiai stebėsenos rodikliai.
15
Lėšų perskirstymas tarp Programos priemonių buvo atliktas siekiant efektyviau
panaudoti turimas paramos lėšas ir jas nukreipti populiariausioms Programos
priemonėms. Palyginę Programos finansinius planus, galiojusius Programos įgyvendinimo
pradžioje ir nuo 2009 m. birželio 15 d. iki „naujų iššūkių“ lėšų patvirtinimo, pateiksime
trumpą lėšų perskirstymo tarp priemonių analizę:
26,3 proc. padidintos lėšos priemonei „Profesinio mokymo ir informavimo
veikla“. Atlikus šį perskirstymą, šiai priemonei skirtos lėšos sudarė 2,25 proc. visų
Programos I krypties ir 0,90 proc. visų Programos lėšų. Šis perskirstymas buvo
reikalingas, nes priemonė „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ yra įgyvendinama
labai sėkmingai – mokymo paklausa viršijo pasiūlą ir šios priemonės įgyvendinimui buvo
reikalingos papildomos lėšos;
1,7 proc. sumažintos lėšos priemonei „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės
žemės ūkio gamybos“. Atlikus šį perskirstymą, šiai priemonei skirtos lėšos sudarė 17,66
proc. visų Programos I krypties ir 7,07 proc. visų Programos lėšų. Šis perskirstymas
buvo reikalingas, nes priemonėje „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio
gamybos“ sumažėjo pareiškėjų skaičius: 2007 m. kreipėsi 694 pareiškėjai, 2008 m. –
444 pareiškėjai, 2009 m. – 465 pareiškėjai;
11,9 proc. sumažintos lėšos priemonei „Naudojimasis konsultavimo
paslaugomis“. Atlikus šį perskirstymą, šiai priemonei skirtos lėšos sudarė 3,45 proc. visų
Programos I krypties ir 1,38 proc. visų Programos lėšų. Šis perskirstymas buvo
reikalingas, priemonės „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ pareiškėjai turėdami
trijų metų laikotarpį mokėjimo prašymui pateikti, nukėlė mokėjimo prašymo pateikimą
vėlesniam laikui, todėl atsirado atliekamų lėšų. Siekiant išspręsti vėluojančių mokėjimo
prašymų problemą, 2010 m. rugpjūčio mėn. sutrumpintas mokėjimo prašymo pateikimo
terminas, t.y. pirmas mokėjimo prašymas turi būti pateiktas per einamuosius ir
sekančius metus nuo paraiškos paramai gauti patvirtinimo;
Buvo skirtos lėšos naujai priemonei „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“.
Atlikus šį perskirstymą, šiai priemonei skirtos lėšos sudarė 0,31 proc. visų Programos I
krypties ir 0,12 proc. visų Programos lėšų;
26,4 proc. sumažintos lėšos priemonei „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“.
Atlikus šį perskirstymą, šiai priemonei skirtos lėšos sudarė 20,18 proc. visų Programos I
krypties ir 2,39 proc. visų Programos lėšų. Šis perskirstymas buvo reikalingas, nes
priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ paramai gauti 2008 m. kreipėsi tik 4
pareiškėjai, o 2009 m. – 5 pareiškėjai. Tačiau 2010 m. šios priemonės pareiškėjų
aktyvumas labai pagerėjo, todėl galima daryti prielaidą, kad šios priemonės lėšos bus
pilnai panaudotos. Teigiamos įtakos pareiškėjų aktyvumui turėjo šios priemonės
įgyvendinimo taisyklių supaprastinimas;
100 proc. padidintos lėšos priemonei „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Atlikus šį
perskirstymą, šiai priemonei skirtos lėšos sudarė 14,51 proc. visų Programos I krypties
ir 1,72 proc. visų Programos lėšų. Šis perskirstymas buvo reikalingas, nes priemonė
„Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ nors ir pradėta įgyvendinti tik 2009 m., tais metais
sulaukė ypač didelio pareiškėjų aktyvumo ir tapo aišku, kad suplanuotų lėšų jai
nepakaks.
Apibendrinant, paramos lėšos buvo sumažintos priemonėms: „Ankstyvas
pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“, „Naudojimasis konsultavimo
paslaugomis“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Paramos lėšos padidintos
priemonėms: „Profesinis mokymas“ ir „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Lėšos skirtos
naujai Programos I krypties priemonei „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“. Tai
leido geriau atsižvelgti į paramos gavėjų poreikius ir koncentruoti lėšas sprendžiant
pačias aktualiausias problemas. Šie lėšų perskirstymai neigiamos įtakos strateginiams
tikslams neturėjo.
3.3. Lėšų perskirstymas tarp
Programos priemonių
16
17
4. PROGRAMOS PRIEMONIŲ REZULTATYVUMO
VERTINIMAS
Siekiant nustatyti Programos priemonių rezultatyvumą ir išskirti Programos
priemones, kuriose reikalinga spartesnė pažanga, Programos priemonių įgyvendinimas
buvo įvertintas pagal šiuos kriterijus:
1. įgyvendinimo finansinius rodiklius - vertinamas 2007-09 m. patvirtintos
paramos sumos ir 2007-2013 m. suplanuotos skirti paramos santykis;
2. įgyvendinimo pažangos produkto rodiklius4 – vertinamas 2007-09 m.
pasiekto rodiklio ir 2007-2013 užsibrėžto pasiekti rodiklio santykis (rodikliai pateikiami 1
priede).
Nurodytų rodiklių reikšmės buvo įvertintos šioje skalėje, o rezultatai pateikiami 3
lentelėje:
priemonė įgyvendinama „puikiai“, kai abiejų kriterijų reikšmė daugiau nei 45
proc.;
priemonė įgyvendinama „gerai“, kai abiejų kriterijų reikšmė nuo 21 iki 45 proc.;
priemonei „reikalinga pažanga“, kai abiejų kriterijų reikšmė iki 20 proc.
3. lentelė. Programos priemonių grupės pagal vertinimo rezultatus
Rezultatyvumo įvertinimas
Priemonės
Kodas Pavadinimas
Puikiai
111 Profesinio mokymo ir informavimo veikla
112 Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas
212 Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)
413 Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas
Gerai
113 Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos
121 Žemės ūkio valdų modernizavimas
141 Pusiau natūrinis ūkininkavimas
122 Miškų ekonominės vertės didinimas
125 Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra
123 Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas
226 Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas
213 NATURA 2000“ išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB
431 Parama VVG veiklai, įgūdžių įgijimui, VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimui
Reikalinga pažanga
114 Naudojimasis konsultavimo paslaugomis
214 Agrarinės aplinkosaugos išmokos
221 Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku
223 Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku
227 Pelno nesiekiančios investicijos miškuose
225 Miškų aplinkosaugos išmokos
224 NATURA 2000“ išmokos (parama „NATURA 2000“ vietovėms miškuose)
311 Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos
312 Parama verslo kūrimui ir plėtrai
313 Kaimo turizmo veiklos skatinimas
322 Kaimo atnaujinimas ir plėtra
421 Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas
Atsižvelgiant į Programos priemonių lėšų įsisavinimo rezultatyvumą ir efektyvumą,
į iškilusias problemas, administruojant Programos priemones, 8 skyriuje apibendrinama
Strategijos įgyvendinimo pažanga.
4 Produkto ir rezultato rodiklių 2007-2013 m. tikslai yra galioję iki Bendrosios žemės ūkio politikos
„sveikatingumo“ patikrinimo.
18
5. STRATEGIJOS LĖŠŲ NAUDOJIMO EFEKTYVUMO
VERTINIMAS
Šiame skyriuje įvertintas Programos įgyvendinimo efektyvumas, kuris suprantamas
kaip pasiektų produkto rodiklių dalies (nuo planuotų produkto rodiklių) santykis su
paramos gavėjams išmokėtomis lėšomis (nuo visų planuotų lėšų). Visų Programos
priemonių efektyvumo skaičiavimai pateikiami 1 Priedo 1-4 lentelėse. Programos
lygmens rezultatų rodikliai į efektyvumo vertinimą neįtraukti, nes šie rodikliai yra
apskaičiuoti tiktai daliai Programos priemonių. Strateginės stebėsenos rodiklių
rezultatyvumo vertinimas pateiktas 6 skyriuje. Efektyvumo vertinimui taikyti šie
kriterijai:
efektyvumas puikus, kai santykis tarp pasiektų produktų dalies ir paramos
gavėjams išmokėtų lėšų dalies viršija 1;
efektyvumas geras, kai santykis tarp pasiektų produktų dalies ir paramos
gavėjams išmokėtų lėšų dalies nuo 0,8 iki 1;
efektyvumas turėtų būti didinamas, kai santykis tarp pasiektų produktų dalies ir
paramos gavėjams išmokėtų lėšų dalies yra mažesnis nei 0,8.
Programos priemonių efektyvumo vertinimas pateiktas 4 lentelėje5:
4. lentelė. Programos priemonių efektyvumo vertinimas
Efektyvumo įvertinimas
Priemonės
Kodas Pavadinimas
Puikus
111 „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“
114 „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“
112 „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“
113 „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos
141 „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“
121 „Žemės ūkio valdų modernizavimas“
122 „Miškų ekonominės vertės didinimas“
125 „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“
123 „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“
214 „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“
221 „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“
223 „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės apželdinimas mišku“
226 „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“
227 „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“
225 „Miškų aplinkosaugos išmokos“
213 „NATURA 2000“ išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB“
224 „NATURA 2000“ išmokos (parama „NATURA 2000“ vietovėms miškuose)”
212 „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)”
311 „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos”
312 „Parama verslo kūrimui ir plėtrai”
313 „Kaimo turizmo veiklos skatinimas”
431 „Parama VVG veiklai, įgūdžių įgijimui, VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimui”
Geras - -
Turi būti didinamas
- -
4 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad kol kas visų Programos priemonių lėšos
naudojamos efektyviai.
5 Priemonių „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ ir „Tarpteritorinis ir
tarptautinis bendradarbiavimas“ efektyvumo vertinimas nepateikiamas, nes pagal pirmas dvi priemones paramos lėšos dar nebuvo išmokėtos, o trečioji priemonė iš viso nepradėta įgyvendinti, todėl efektyvumo nebuvo galima įvertinti.
19
6. STRATEGINĖS STEBĖSENOS RODIKLIŲ
REZULTATYVUMO VERTINIMAS
Į strateginės stebėsenos rodiklių vertinimą įtraukėme strateginės stebėsenos
rezultato rodiklius6. Šiame skyriuje pateikiamas strateginės stebėsenos rodiklių
rezultatyvumo vertinimas papildo antrame ir trečiame skyriuje atliktą Programos
lygmens rodiklių rezultatyvumo ir efektyvumo vertinimą. Penktame skyriuje pateiktas
Strategijos pažangos apibendrinimas apima ir šiame skyriuje atliktos analizės rezultatus.
Strateginės stebėsenos rezultato rodiklių rezultatyvumo vertinimo duomenys pateikti 2
priede.
2007-2009 m. pagal Programos I krypties priemones išmokėta 27,7 proc. pramos
lėšų nuo visos 2007-2013 m. šiai krypčiai skirtos paramos. I krypties strateginės
stebėsenos rezultato rodiklių rezultatyvumo vertinimas rodo, kad keturių iš septynių
rodiklių (vidutinio ūkio dydžio, vidutinio miškų valdos dydžio, mokymo veiklą baigusių
asmenų skaičiaus ir jaunųjų ūkininkų skaičiaus) pasiektų rezultatų dalis yra didesnė už
Programos I krypčiai išleistų lėšų dalį šių rezultato rodiklių tikslams pasiekti (žr. 1 lentelę
2 priede). Atitinkamai trijų iš septynių rodiklių (remiamų ūkių ir įmonių bendrosios
pridėtinės vertės padidėjimas, į rinką patenkančių ūkių skaičiaus ir paremtų
konsoliduojamų sklypų ploto) pasiektų rezultatų dalis yra žemesnė už Programos I
krypčiai išleistų lėšų dalį. Apibendrinant, Programos I krypties strateginės stebėsenos
rezultato rodiklių pasiekimai didesne dalimi neatsilieka ir netgi viršija išleidžiamos
paramos lėšų dalį šiems rodikliams pasiekti. Tai rodo, kad šios krypties strateginės
stebėsenos rezultato rodikliai yra vykdomi sėkmingai ir netgi gali būti viršyti.
2007-2009 m. pagal Programos II krypties priemones išmokėta 32 proc. pramos
lėšų, nuo visos 2007-2013 m. šiai krypčiai skirtos paramos. Programos II krypties
strateginės stebėsenos rezultato rodiklių rezultatyvumo vertinimas rodo, kad dviejų iš
trijų rodiklių (ekologinių ūkių plotas, ekologinių ūkių skaičius) rezultatyvumas yra
didesnis už Programos II krypčiai išleistų lėšų proc. šių rezultato rodiklių tikslams
pasiekti (žr. 2 lentelę 2 priede). Atitinkamai vieno iš trijų rodiklių (sėkmingai tvarkomi
žemės plotai, turintys teigiamą poveikį dirvožemio kokybei, biologinei įvairovei, vandens
kokybei bei klimato kaitai) rezultatyvumas yra žemesnis už Programos II krypčiai išleistų
lėšų proc. šių rezultato rodiklių tikslams pasiekti. Apibendrinant, Programos II krypties
strateginės stebėsenos rezultato rodiklių pasiekimai neatsilieka nuo išleidžiamos
paramos lėšų dalies šiems rodikliams pasiekti. Tai rodo, kad Programos II krypties
strateginės stebėsenos rezultato rodikliai yra vykdomi sėkmingai.
2007-2009 m. pagal Programos III krypties priemones išmokėta 0,3 proc. paramos
lėšų, nuo visos 2007-2013 m. šiai krypčiai skirtos paramos. Vadovaujantis rezultato
rodiklių kiekybinių reikšmių tyrimo7 rezultatais, kaimo gyventojų, besinaudojančių
geresnėmis paslaugomis skaičiaus rodiklis 2010 metais nebuvo skaičiuojamas, nes 2009
m. nebuvo skirta parama pagal priemonę „Kaimų atnaujinimas ir plėtra“. Vadovaujantis
minėto tyrimo rezultatais, bendras sukurtų darbo vietų skaičius taip pat nebuvo
skaičiuotas, nes 2007-2009 m. pagal Programos III krypties priemones išmokėta tik
labai nedidelė paramos lėšų dalis. Apibendrinant, Programos III krypties priemonės
6 Naudoti strateginės stebėsenos rezultato rodikliai iš Strategijos 2010 m. birželio 28 d. versijos. Rezultato
rodiklių 2007-2013 m. tikslai neapima pakeitimų, susijusių su Bendrosios žemės ūkio politikos „sveikatingumo“ patikrinimu.
7 Tyrimas „Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonių rezultato rodiklių kiekybinių reikšmių 2008, 2009, 2010 m. identifikavimas ir analizė“, Viešosios politikos ir vadybos instituto 2009 m. gegužės 27 d. paslaugų teikimo sutartis su LR žemės ūkio ministerija.
20
finansine prasme vos pradėtos įgyvendinti, todėl šios krypties strateginės stebėsenos
rodiklius nagrinėti dar anksti.
2007-2009 m. pagal Programos IV krypties priemones išmokėta 1,7 proc. paramos
lėšų, nuo visos 2007-2013 m. šiai krypčiai skirtos paramos. Programos IV kryptis
finansine prasme vos pradėta įgyvendinti, todėl šios krypties priemonių strateginės
stebėsenos rodiklius analizuoti dar anksti.
21
7. STRATEGINĖS STEBĖSENOS PRADINĖS
PADĖTIES IR POVEIKIO RODIKLIŲ ANALIZĖ
Strateginės stebėsenos pradinės padėties ir poveikio rodiklių analizė parodo, ar
Strategija duoda platesnį ekonominį ir socialinį poveikį. Šie rodikliai skirti analizuoti
Strategijos poveikį per stebėsenos procesą. Strateginės stebėsenos pradinių ir poveikio
rodiklių analizė parodo pagrindines šių rodiklių raidos tendencijas ir yra pateikiama pagal
Programos kryptis. Tačiau šių rodiklių reikšmių augimas nebūtinai sietinas vien tik su
Programos ir Strategijos įgyvendinimu. Tikslesnį Programos indėlį į ekonominės ir
socialinės padėties raidą atskleis lygiagrečiai atliekamas Programos tarpinis vertinimas.
Kai kurie iš šiame skyriuje analizuojamų rodiklių taip pat aptariami ir šios ataskaitos 2
skyriuje (socialinės-ekonominės situacijos apžvalga 2006-2009 m.). Programos
strateginės stebėsenos pradinės padėties ir poveikio rodikliai pagal kryptis pateikti 2
priedo 6-8 lentelėse.
2009 m. palyginti su 2008 m. darbo našumas žemės ūkyje, medžioklėje ir
miškininkystėje sumažėjo 28 proc. Rodiklio sumažėjimas greičiausiai susijęs su
ekonominio sunkmečio poveikiu. Žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės našumo
rodiklis vis dar atsilieka ir nuo ES – 27 šalių vidurkio. 2008 m. žemės ūkyje, medžioklėje
ir miškininkystėje sukurta pridėtinė vertė, tenkanti vienam sąlyginiam darbuotojui,
Lietuvoje sudarė 80 proc. ES-27 šalių atitinkamo rodiklio.
2009 m. palyginti su 2006 m. pirminiame sektoriuje sukurta BPV padidėjo 10,5
proc. (nuo 913,7 mln. EUR iki 1009,7 mln. EUR). 2006–2009 m. žemės ūkio dalis BVP
padidėjo nuo 4,3 iki 4,4 proc., todėl žemės ūkis Lietuvos ekonomikoje vis dar atlieka
labai svarbų vaidmenį. Nuo žemės ūkio sektoriaus priklauso didžiausios šalies pramonės
šakos – maisto pramonės – gamybos ir eksporto plėtra. Per 2009 m. stipriai sumažėjus
kitų ūkio sektorių sukuriamai pridėtinei vertei, ekonominio sunkmečio santykinai mažai
paliesto žemės ūkio santykinė dalis ir svarba ekonomikoje šiek tiek išaugo (nuo 4,37
proc. 2008 m. iki 4,4 proc. 2009 m.).
Nors 2005–2009 m. žemės ūkio dalis BVP sumažėjo nuo 5,1 iki 4,4 proc. (2013 m.
tikslas jau sėkmingai pasiektas), tačiau žemės ūkis Lietuvos ekonomikoje vis dar atlieka
labai svarbų vaidmenį. Nuo žemės ūkio sektoriaus priklauso didžiausios šalies pramonės
šakos – maisto pramonės – gamybos ir eksporto plėtra. Per 2009 m. stipriai sumažėjus
kitų ūkio sektorių sukuriamai pridėtinei vertei, ekonominio sunkmečio santykinai mažai
paliesto žemės ūkio santykinė dalis ir svarba ekonomikoje šiek tiek išaugo (nuo 4,37
proc. 2008 m. iki 4,4 proc. 2009 m.).
Viena iš lėtos privačių miško valdų plėtros (privačių miškų plotai didėja lėtai)
priežasčių yra silpnai išvystyta miškų infrastruktūra. Pagal veiklos sritį „Miškų
infrastruktūros gerinimas“ siekiama gerinti priėjimą prie miško žemės, privačiuose
miškuose plėtojant miško kelių su žvyro danga tinklą ir gerinant miško kelių būklę. Taip
pat siekiama „Natura 2000“ tinklui nepriklausančiose teritorijose įrengti ar atnaujinti
miško sausinimo sistemas. Tokiu būdu miško kelių infrastruktūra bus geriau pritaikyta
žemės ir miškų ūkio veiklai ir turės įtakos geresniems ūkių veiklos rezultatams ir jų
konkurencingumui ES rinkoje.
2009 m. palyginti su 2008 m. darbo našumo maisto pramonėje rodiklis sumažėjo
6,5 proc. Rodiklio sumažėjimas susijęs su ekonominio sunkmečio poveikiu, o konkrečiau
su maisto pramonės įmonių eksporto sumažėjimu 2009 m. Tačiau 2006 m. palyginti su
2008 m. duomenimis, darbo našumas maisto pramonėje išaugo 4.500 tūkst. EUR/VSD.
2009 m. palyginti su 2006 m. maisto pramonės kuriama bendroji pridėtinė vertė
sumažėjo 25 proc. Tai taip pat sietina su ekonominio sunkmečio poveikiu.
7.1. I kryptis
22
Didėja valdų narių iki 40 m. dalis. Tai rodo, kad valdų narių amžiaus struktūra
kaime pastebimai gerėja. Prie to prisideda ir priemonių „Ankstyvas pasitraukimas iš
prekinės žemės ūkio gamybos“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimas. 2009 m.
pagal priemonę „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ mokymo kursuose dalyvavo
78.872 asmenų. Tai rodo žemės ir miškų ūkyje dirbančių žmonių kvalifikacijos augimą.
7.2. II kryptis
Duomenys rodo, jog plotas, kuriame plėtojamos ekologinio ūkininkavimo veiklos,
per visą laikotarpį didėjo, nors ūkių skaičius sumažėjo. Ekspertų vertinimu ekonominiu
atžvilgiu ekologinio ūkininkavimo plėtra Lietuvoje artimiausioje ateityje gali tapti ypač
perspektyvi ir pagyvinti mūsų šalies ekonomiką.“8 Atsižvelgiant į tai, „Agrarinės
aplinkosaugos išmokos“ priemonės „Ekologinio ūkininkavimo programa“ yra labai
savalaikė ir itin populiari tarp pareiškėjų.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje dėl žemės reformos ir būtinybės žemės ūkio
sektoriui prisitaikyti prie laisvos rinkos ekonomikos sąlygų atsirado nemažai apleistų ir
nedirbamų žemės plotų. Norint juose atgaivinti ūkinę veiklą, būtina galvoti apie jų
panaudojimą ne žemės ūkio veiklai. Viena iš tokių alternatyvų – miškininkystė.
Tendencijos šioje srityje yra neblogos: 2008 m. miškų urėdijos atkūrė 9300 ha miško, o
2007 m. – 10000 ha. Duomenys rodo, jog 2009 m. palyginti su 2004 m. Lietuvoje
sumažėjo spygliuočių medžių (nuo 58,1 proc. iki 56,4 proc.) ir padaugėjo lapuočių
medžių ( nuo 41,9 proc. iki 43,6 proc.).
Didelės gamtinės vertės ūkininkavimo sistemos vaidina svarbų vaidmenį
išsaugojant biologinę įvairovę ir buveines, taip pat kraštovaizdžius ir dirvožemio kokybę.
Didelės gamtinės vertės ūkininkavimo sistemos taikomos neintensyviai, joms reikia
mažai sąnaudų, jos neretai pasižymi didele struktūrine įvairove. Be to, pagrindinė šios
sistemos savybė – dažnai pasitaikanti kartu su kitais pusiau natūraliais požymiais, – tai,
gyvulių šėrimas pusiau natūraliais augalais. 2009 m. didelės gamtinės vertės vietovės
sudarė 35 proc. ŽŪN.
7.3. III kryptis
2009 m. užimtųjų ne žemės ūkio sektoriuje dalis sudarė 90,7 proc. Tai žymiai
daugiau nei 2013 m. tikslas – 72 proc. Kaimo gyventojų, užimtų paslaugų sektoriuje,
skaičius padidėjo nuo 34,7 proc. (2005 m.) iki 47,6 proc. (2008 m.). Todėl III krypties
skiriamas dėmesys žemės ūkiui alternatyviai veiklai, kaip pagrindinei galimybei sukurti
naujas darbo vietas kaimo vietovėse, užtikrinti pakankamas kaimo gyventojų pajamas,
sumažinti jų priklausomybę nuo žemės ūkio ir tokiu būdu pagerinti gyvenimo kokybę
kaime, padaryti kaimą patrauklų gyventi ir dirbti, yra ypač aktualus.
2009 m. apgyvendinimo paslaugas teikė 588 kaimo turizmo sodybos, arba 18 proc.
daugiau nei 2005 m. Daugiausiai kaimo turizmo sodybų buvo Ignalinos, Lazdijų, Utenos,
Zarasų rajonų savivaldybėse. Tačiau 2013 m. tikslas - 1300 kaimo turizmo sodybų – dar
nėra pasiektas. Mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) kaime daugėja: 2008 metais jų buvo 9,5
tūkst., iš jų 74 proc. – mikroįmonės (įmonės iki 10 darbuotojų). Tarp kaimo smulkių ir
vidutinių įmonių dominuoja paslaugų įmonės, užsiimančios prekyba, teikiančios
maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas. 2008 m. tokios įmonės sudarė 51 proc. visų
kaimo smulkių ir vidutinių įmonių. 2008 m. vidutiniškai 1 000 kaimo gyventojų teko 8,6
MVĮ (2005 m. – 8 MVĮ). Nuo ES analogiško rodiklio Lietuva atsilieka tris kartus. 2013 m.
tikslas - 1000 Lietuvos kaimo gyventojų tenka 9 MVĮ – dar nėra pasiektas.
8 Mintys iš bendro Žemės ūkio rūmų ir Lietuvos žemės ūkio universiteto 2009 m. išleisto leidinio „Ekologinio žemės ūkio pagrindai“, kurio
autoriai – prof. habil. dr. Petras Lazauskas ir prof. (HP) dr. Vytautas Pilipavičius. Šis leidinys parengtas įgyvendinant projektą „Agrarinės aplinkosaugos kompetencijų ugdymas“.
23
2009 m. grynosios migracijos rodiklis kaimo vietovėse yra - 4,408. Nors mieste
neto emigracija yra daugiau nei 2 kartus didesnė nei kaime, tačiau santykinai
išvykusiųjų iš kaimo dalis yra didesnė, nes bendras gyventojų skaičius kaime yra tris
kartus mažesnis nei mieste. Sumažėjo savarankiškai dirbančių asmenų skaičius kaimo
vietovėse. 2009 m. šis skaičius siekė 71 400 asmenų, o 2004 m. – 138 300 asmenų.
Šis sumažėjimas taip pat bent iš dalies gali būti siejamas su emigracija.
Plačiajuosčio interneto aprėpties kaimo vietovėse didinimas padeda kurti palankias
sąlygas kaimo vietovių plėtrai, atskirties tarp kaimo ir miesto mažinimui, naujų paslaugų
ir darbo vietų kūrimui bei gyvenimo kokybės kėlimui. 2008 m. palyginti su 2005 m.
plačiajuosčio interneto aprėptis padidėjo 25 proc. Tikimasi, kad įgyvendinus RAIN2
projekto (finansuojamas iš ERPF) ir pagal Europos ekonomikos atgaivinimo planą
suplanuotas Programos priemones bus pasiekti tikslai gerokai padidinti ir plačiajuosčio
ryšio padengimą, ir interneto vartotojų skaičių.
Strateginės stebėsenos pradinės padėties ir poveikio rodiklių analizė iš esmės rodo
teigiamas tendencijas daugelyje sričių. Išsamesnį Programos indėlį į ekonominės ir
socialinės padėties raidą parodys lygiagrečiai atliekamas Programos tarpinis vertinimas.
24
8. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS IR
INDĖLIO Į STRATEGIJOS TIKSLŲ IR PRIORITETŲ
ĮGYVENDINIMĄ APIBENDRINIMAS
Dauguma Programos I krypties priemonių
pagal rezultatyvumo vertinimą (žr. 4 skyrių)
priskiriamos gerą ar puikią pažangą padariusių grupėms. Vienintelė priemonė –
„Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ priskiriama grupei, kuriai reikalinga pažanga.
Šios priemonės paramos lėšų įsisavinimas vėluoja, nes paramos gavėjai delsia pateikti
mokėjimo prašymus. Vadovaujantis finansinio įgyvendinimo rezultatais (žr. 3 skyrių),
ypač didelę pažangą I krypties priemonės padarė per 2009 m., kai paramos gavėjams
išmokėta net 91 proc. visos 2007 – 2009 m. išmokėtos paramos. 2009 m. pabaigoje
paramos gavėjams jau buvo išmokėta 25 proc. paramos nuo visos 2007-2013 m.
suplanuotos sumos. 2009 m. palyginti su 2008 m. pareiškėjų prašomų skirti lėšų suma
sumažėjo maždaug penktadaliu. Manoma, kad taip yra dėl to, jog paramos gavėjai
pradėjo naudotis supaprastinta paramos gavimo tvarka smulkiems (iki 43.400 EUR
(150.000 Lt)) investiciniams projektams pagal priemones „Žemės ūkio valdų
modernizavimas“, „Miškų ekonominės vertės didinimas“ ir „Žemės ūkio produktų
perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“. Pozityvią įtaką paramos lėšų įsisavinimui
turėjo finansinės inžinerijos priemonės, kurios suteikė galimybę pareiškėjams gauti
lengvatines paskolas. Supaprastinta tvarka ir finansinės inžinerijos priemonės sudarė
sąlygas tęsti investicinius projektus sunkmečio sąlygomis, kai ūkininkų ir bendrovių
pajamos ir kreditavimo galimybės sumažėjo. Vadovaujantis efektyvumo vertinimo
rezultatais (žr. 5 skyrių), visos Programos I krypties priemonės priskiriamos priemonių
grupei, kurių efektyvumas „puikus“.
I krypties bendrasis tikslas yra: „plėtoti šiuolaikiškus ir konkurencingus
žemės, maisto ir miškų ūkio sektorius“. Tikimasi, kad žinių ir inovacijų perdavimas
kartu su investicijomis į žmogiškąjį ir fizinį kapitalą sudarys sąlygas didėti Lietuvos
žemės, maisto ir miškų ūkio sektorių konkurencingumui. Pagrindiniai I krypties
prioritetai yra šie:
I.1. prioritetas. Žemės ūkio ir miško valdų struktūros gerinimas;
I.2. prioritetas. Modernizacijos, technologijos, inovacijos lygio kėlimas;
I.3. prioritetas. Žmogiškųjų išteklių stiprinimas.
Veiklos sritimis pagal šį I.1 prioritetą
sprendžiamos ūkininkų senėjimo tendencijos
ir nepalankios ūkių bei miško valdų struktūros
problemos. Ypač svarbu gerinti ūkių struktūrą, siekiant didinti našumą ir gerinti
produkcijos kokybę, mažinti gamybos sąnaudas ir užtikrinti pakankamą investicijų
grąžą. To siekiama įgyvendinant ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio
gamybos programą, padedant pusiau natūriniams ūkiams tapti perspektyviais prekiniais
ūkiais, skatinant ūkininkauti jaunimą, nes senyvo amžiaus ūkininkai yra mažiau
pasirengę modernizuoti ūkius, jiems trūksta ūkio vadybos žinių. Kaip rodo
ankstesniuose skyriuose pateikti I krypties priemonių finansinio įgyvendinimo
duomenys, rezultatyvumo bei efektyvumo vertinimas, priemonės „Ankstyvas
8.1. Programos I kryptis „Žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriaus
konkurencingumo didinimas“
I krypties įgyvendinimo
pažangos apibendrinimas
I krypties indėlis į strategijos tikslų ir prioritetų įgyvendinimą
25
pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Pusiau
natūrinis ūkininkavimas“ ir „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo
infrastruktūra“ sėkmingai prisideda prie ūkininkų senėjimo tendencijos mažinimo ir
nepalankios ūkių bei miško valdų struktūros problemos sprendimo.
Pagal I.2 prioritetą įgyvendinamomis veiklos sritimis siekiama kelti
modernizacijos, technologijos ir inovacijos lygį pirminės žemės ūkio produkcijos
gamybos, perdirbimo ir miškų ūkio sektoriuose, siekiant užtikrinti, kad: 1) ūkiai atitiktų
ES Nitratų direktyvos reikalavimus, 2) būtų gaminami didesnės pridėtinės vertės
produktai, 3) pakankama lietuviškų produktų rinkodara, didinanti kaimo gyventojų
pajamas, ir 4) būtų pasiektas aukštesnis gyvenimo lygis. Kaip rodo ankstesniuose
skyriuose pateikti Programos I krypties priemonių finansinio įgyvendinimo duomenys,
rezultatyvumo bei efektyvumo vertinimas, priemonės „Žemės ūkio valdų
modernizavimas“, „Miškų ekonominės vertės didinimas“, „Žemės ūkio produktų
perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ sėkmingai prisideda prie modernizacijos,
technologijos, inovacijos lygio kėlimo.
Pagal I.3 prioritetą veiklos sritimis siekiama stiprinti kaimo vietovių žmogiškuosius
išteklius, taip sprendžiant ribotų galimybių, nepakankamo mokymo ir informacijos
trūkumo problemas. Nors Lietuvos ūkininkai ir kaimo gyventojai turi geras sąlygas
konsultuotis bendro pobūdžio klausimais dėl tradicinių gamybos metodų, ūkio
ekonomikos ir apskaitos, tačiau, kaip nurodoma Strategijoje, trūksta specializuotų
konsultacijų ir mokymo programų ekologinio ūkininkavimo, aplinkosaugos ir kitų
reikalavimų įgyvendinimo, bendruomenės plėtros ir partnerystės, rinkodaros ir veiklos
įvairinimo srityse. Todėl, įgyvendinant I.3 prioriteto priemones, siekiama užtikrinti tokio
pobūdžio konsultavimo paslaugų teikimą kaimo gyventojams. Tikimasi, kad,
įgyvendinus šias priemones, sustiprės dirbančiųjų žemės, miškų ūkio ir kaimo plėtros
srityse verslumo įgūdžiai, o tai savo ruožtu sustiprins žemės, maisto ir miškų ūkio
sektorių konkurencingumą. Kaip rodo ankstesniuose skyriuose pateikti Programos I
krypties priemonių finansinio įgyvendinimo duomenys, rezultatyvumo bei efektyvumo
vertinimas, priemonė „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ sėkmingai prisideda
prie žmogiškųjų išteklių stiprinimo kaimo vietovėse. Priemonės „Naudojimasis
konsultavimo paslaugomis“ lėšos įsisavinamos lėčiau, todėl ši priemonės kol kas ribotai
prisideda prie žmogiškųjų išteklių stiprinimo kaimo vietovėse.
26
II kryptyje sutelktos neinvesticinės
priemonės skirtos aplinkos ir kraštovaizdžio
gerinimui. Vadovaujantis rezultatyvumo vertinimu
(žr. 4 skyrių), dauguma šios krypties priemonių priskiriamos priemonių grupei, kuriai
reikalinga pažanga. Tik priemonė „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis,
išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“ priskiriama puikiai
įgyvendinamų priemonių grupei, o dvi priemonės – „Miškininkystės potencialo
atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ ir „NATURA 2000“ išmokos ir išmokos,
susijusios su direktyva 2000/60/EB“, - priskiriamos gerai įgyvendinamoms
priemonėms. Kitų priemonių pažanga lėtesnė pagrinde dėl to, kad jos yra
kompensacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad paramos gavėjai pirma patys patiria
sąnaudas, o vėliau teikia prašymus kompensavimui. Todėl tikėtina, kad didelė dalis
2009 m. paramos gavėjų prašymų bus pateikta tik 2010 m. II krypties priemonės
lėčiau įgyvendinamos dar ir dėl to, kad nedidelės išmokos sunkiai atperka
administracines sąnaudas susijusias su dalyvavimu priemonėje. Vadovaujantis
finansinio įgyvendinimo rezultatais (žr. 3 skyrių), 2009 m. II krypties paramos
įsisavinimas spartėjo – per metus išmokėta 56 proc. visos 2007 – 2009 m. išmokėtos
paramos. Iki 2009 m. pabaigos paramos gavėjams išmokėta 23 proc. visos 2007-2013
m. suplanuotos sumos. 2009 m. paraiškų surinkimas taip pat truputį gerėjo lyginant su
ankstesniais metais. Vadovaujantis efektyvumo vertinimo rezultatais (žr. 5 skyrių),
visos Programos II krypties priemonės priskiriamos priemonių grupei, kurių
efektyvumas „puikus“.
II krypties bendrasis tikslas yra „gerinti aplinką, kraštovaizdį ir sustabdyti
biologinės įvairovės mažėjimą, racionaliai naudojant žemės išteklius, remiant
subalansuotą žemės ir miškų ūkio plėtrą.“ Pagal II kryptį finansuojamomis veiklos
sritimis siekiama skatinti aplinką tausojančią ūkininkavimo praktiką, saugoti ir
stiprinti biologinę įvairovę, kraštovaizdį, vandens ir dirvožemio išteklius tiek didelės
gamtinės vertės, tiek tradicinėse agrarinėse vietovėse bei mažinti klimato kaitą.
Pagrindiniai II krypties prioritetai yra šie:
II.1. prioritetas. Aplinką tausojanti ūkininkavimo praktika;
II.2. prioritetas. Klimato kaitos mažinimas;
II.3. prioritetas. Biologinės įvairovės išsaugojimas ir didelės gamtinės vertės
bei tradicinių agrarinių vietovių plėtra.
Pagal II.1 prioritetą siekiama riboti
ūkininkavimo veiklos intensyvumą didelės
gamtinės ir kraštovaizdžio vertės vietovėse.
Todėl įgyvendinama agrarinės aplinkosaugos
priemonės Ekologinio ūkininkavimo programa, skatinanti tausoti kraštovaizdį ir aplinką.
Pagal šią programą parama teikiama įgyvendinamiems papildomiems veiksmams, kurie
viršija privalomuosius aplinkosaugos reikalavimus ir padeda išsaugoti kaimo
kraštovaizdį, gerina vandens kokybę ir mažina žemės ūkio maistinių medžiagų
patekimą į vandens telkinius, skatina auginti vietines retas Lietuvos gyvulių ir naminių
paukščių veisles (agrarinės biologinės įvairovės tikslais), gerina dirvožemio kokybę bei
būklę.
Kadangi dirvožemio erozija ir rūgštėjimas taip pat kelia didelių problemų aplinkai,
įgyvendinamos tinkamos agrarinės aplinkosaugos programos, siekiant kiek įmanoma
sumažinti šias problemas. Be to, dėl šių priemonių įgyvendinimo plotuose ribojamo
trąšų naudojimo sumažės vandens tarša maistinėmis medžiagomis – intensyvaus
8.2. Programos II kryptis „Aplinkos ir
kraštovaizdžio gerinimas“
II krypties įgyvendinimo pažangos apibendrinimas
II krypties indėlis į strategijos tikslų ir prioritetų įgyvendinimą
27
ūkininkavimo padarinys. Prioritetas taip pat teikiamas erozijai neatsparių žemės plotų
apželdinimui mišku, atsižvelgiant ir į kitus svarbus aplinkosaugos kriterijus. Kaip rodo II
krypties priemonių finansinio įgyvendinimo duomenys, rezultatyvumo bei efektyvumo
vertinimas, priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ ir jos sudėtyje esančios
„Ekologinio ūkininkavimo programos“ lėšos įsisavinamos efektyviai, tačiau lėčiau, pagal
rezultatyvumo vertinimą ši priemonė yra „reikalinga pažanga“ grupėje, todėl ji kol kas
ribotai prisideda prie aplinką tausojančios ūkininkavimo praktikos diegimo kaimo
vietovėse.
Tikimasi, kad II.2 prioriteto priemonės prisidės prie Lietuvos miškingumo didinimo
programoje užsibrėžto tikslo – per artimiausius 20 metų Lietuvos miškingumą padidinti
3 proc. Kad miškas būtų želdinamas nedarant žalos aplinkai ir nepažeidžiant gamtinių
vertybių, parengtos žemėtvarkos schemos. Schemose nustatomos miškui želdinti
tinkamos teritorijos, atsižvelgiant į aplinkosaugos (biologinės įvairovės, vandens ir
dirvožemio kokybės, erozijos, kraštovaizdžio ir t. t.), ekonominius ir socialinius
aspektus. Parama teikiama šiose nustatytose teritorijose esančių žemės plotų
apželdinimui. Be to, siekiant užtikrinti, kad apželdinimas mišku būtų kiek galima
naudingesnis biologinei įvairovei ir aplinkai, taip pat siekiama įtvirtinti subalansuoto
miško tvarkymo principus. Įgyvendinant šias schemas, daug dėmesio skiriama mišrių
želdinių, kuriuose daugiausia lapuočių, įveisimui, miško perimetro nustatymui, vietinių
rūšių medžių sodinimui ir atvirų zonų formavimui. Visa parama miškų ūkio plėtrai yra
viena svarbiausių kovos su klimato kaita priemonių.
Kaip rodo II krypties priemonių finansinio įgyvendinimo duomenys, rezultatyvumo
bei efektyvumo vertinimas, priemonių „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės
apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio
paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir
prevencinių priemonių įdiegimas“, „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, „Miškų
aplinkosaugos išmokos“ lėšos įsisavinamos efektyviai, tačiau lėčiau, visos šios
priemonės pagal rezultatyvumo vertinimą priskiriamos „reikalinga pažanga grupei“,
išskyrus priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių
įdiegimas“, kuri priskiriama „gerą“ pažangą padariusių priemonių grupei. Todėl šios
priemonės kol kas ribotai prisideda prie klimato kaitos mažinimo.
II.3 prioritetu siekiama užtikrinti, kad didelės biologinės įvairovės plotuose būtų
taikomi tinkami ūkininkavimo metodai ir miško tvarkymo praktika. Todėl veiklos sritimis
pagal šį prioritetą siekiama skatinti „Natura 2000“ tinklo vietovių ūkininkus ir miško
savininkus taikyti tokią praktiką, kad būtų išsaugotos esamos gamtos vertybės. Gamtos
vertybes tausojančios ūkininkavimo ir miškininkystės sistemos ūkininkams ir miško
savininkams retai duoda pelno, nes ekologinio ūkininkavimo pridėtinė vertė
neįskaičiuojama į vartotojų mokamą kainą. Todėl ūkininkams iš EŽŪFKP lėšų mokama
už šiuos aplinkosaugos „produktus“, dėl kurių gerėja saugomos gyvūnijos, augalijos ir
natūralių bei pusiau natūralių buveinių būklė.
Kita vertus, yra plotų, kuriuose nepalaikoma reikiamo lygio ekonominė veikla ir
tai kelia grėsmę jose esančioms gamtinėms vertybėms, taip pat plotų, kurie ateityje
veikiausiai bus apleisti, jei nebus imtasi tinkamų veiksmų. Todėl būtina įgyvendinti
veiksmus, skatinančius tų vietovių gyventojus verstis tinkama ekonomine veikla,
nedarančia žalos aplinkos vertybėms. Šiuo tikslu pasitelkiama „Natura 2000“ priemonė
ir parama ūkininkams, ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse,
želdinimas mišku ir subalansuota miškų ūkio plėtra.
Kaip rodo II krypties priemonių finansinio įgyvendinimo duomenys, rezultatyvumo
bei efektyvumo vertinimas, priemonių „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“
tinklo miško vietovėms)“, „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ lėšos įsisavinamos
efektyviai, tačiau lėčiau, abi priemonės pagal rezultatyvumo vertinimą priskiriamos
„reikalinga pažanga“ grupei, todėl šios priemonės kol kas ribotai prisideda prie
biologinės įvairovės išsaugojimo ir didelės gamtinės vertės bei tradicinių agrarinių
vietovių plėtros. Priemonių „Natura 2000“ išmokos ir išmokos, susijusios su Direktyva
2000/60/EB“ ir „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas
vietoves“ lėšos įsisavinamos sparčiai ir efektyviai, pirmoji priemonė pagal
28
rezultatyvumo vertinimą priskiriama „gerą“ pažangą padariusių priemonių grupei, o
antroji – „puikią“ pažangą padariusių priemonių grupei, todėl šios priemonės sėkmingai
prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir didelės gamtinės vertės bei tradicinių
agrarinių vietovių plėtros.
III kryptyje sutelktos investicinio pobūdžio
priemonės, skirtos veiklos įvairinimui kaimo
vietovėse. Pagal rezultatyvumo vertinimo rezultatus
(žr. 4 skyrių), visos šios krypties priemonių
priskiriamos priemonių grupei, kuriai reikalinga pažanga. Visoms priemonėms
priskirtina 2009 m. pabaigoje vis dar nefiksuojamos tikėto lygio pažangos priežastis –
metų antroje pusėje surinkta ir iki metų pabaigos neįvertinta didžioji dalis viso
laikotarpio (šių) priemonių paraiškų. Būtent todėl projektai dar nepradėti įgyvendinti, o
lėšų įsisavinimo apimtys yra santykinai mažos. Pagal finansinio įgyvendinimo rezultatus
(žr. 3 skyrių), iki 2009 m. pabaigos paramos gavėjams išmokėta 0,3 proc. visos 2007-
2013 m. suplanuotos sumos. Kita vertus, 2009 m. išmokėta visa 2007 – 2009 m.
išmokėta parama. Tai rodo, kad paramos įsisavinimas pagal šios krypties priemones
palaipsniui spartės ir ilgainiui gali pasiekti gerai vertintiną lygį. 2009 m. lyginant su
ankstesniais metais paraiškų surinkimas taip pat gerėjo. 2008 m. pradėjus rinkti
paraiškas pagal III krypties priemones, pirmaisiais metais jų buvo pateikta 221, o 2009
m. daugiau nei dvigubai daugiau – 503. 2009 m. didžiąją dalį gautų dokumentų sudarė
pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ teikti ir teigiamai įvertinti projektiniai
pasiūlymai, kurių pagrindu būsimais programos įgyvendinimo metais bus parengtos ir
pateiktos paraiškos. Vadovaujantis efektyvumo vertinimo rezultatais (žr. 5 skyrių),
visos Programos III krypties priemonės priskiriamos priemonių grupei, kurių
efektyvumas „puikus“, tačiau iš esmės III krypties priemonių įgyvendinimas tik
įsibėgėja ir objektyviau įvertinti pasiekimus bus galima sulaukus galutinių projektų
veiklų rezultatų.
III krypties bendrasis tikslas yra „gerinti gyvenimo kokybę ir didinti
gyventojų užimtumą kaimo vietovėse“. Pagrindiniai III krypties prioritetai yra šie:
III.1. prioritetas. Alternatyvių darbo vietų ir pajamų šaltinių kūrimas;
III.2. prioritetas. Socialinės ir fizinės infrastruktūros, gyventojų gyvybės ir jų
turto apsaugos gerinimas, kaimo paveldo apsauga ir puoselėjimas.
III.1 prioritetas suformuluotas siekiant
mažinti kaimo gyventojų priklausomybę nuo
žemės ūkio pajamų, kurti alternatyvias darbo
vietas ir didinti pajamų lygį kaimo vietovėse. Akivaizdu, kad kaimo gyventojai yra per
daug priklausomi nuo žemės ūkio, taigi, atsižvelgiant į esamas svarbiausias santykines
kaimo vietovių stiprybes, pirmenybė teikiama kaimo turizmo ir amatų plėtrai – ši veikla
ne tik sukurs papildomų darbo vietų, bet ir stiprins Lietuvos kaimo identitetą bei
kultūrą.
Kaip rodo III krypties priemonių finansinio įgyvendinimo duomenys,
rezultatyvumo bei efektyvumo vertinimas, priemonių „Perėjimas prie ne žemės ūkio
veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“lėšos
įsisavinamos efektyviai, bet lėčiau, pagal rezultatyvumo vertinimą visos šios priemonės
8.3. Programos III kryptis
„Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“
III krypties įgyvendinimo pažangos apibendrinimas
III krypties indėlis į
strategijos tikslų ir prioritetų įgyvendinimą
29
priskiriamos „reikalinga pažanga“ priemonių grupei, todėl jos kol kas ribotai prisideda
prie alternatyvių darbo vietų ir pajamų šaltinių kūrimo.
Pagal III.2 prioritetą siekiama didinti gyvenimo kaimo vietovėse patrauklumą ir
saugumą. Savivaldybės skiria daug dėmesio kaimų atnaujinimui: atnaujinami apleisti
kultūros ir istorijos objektai, dvarai, bibliotekos, kaimo vietovėse kuriamos žaliosios
zonos ir t. t., siekiant, kad kaimo vietovės taptų patrauklios tiek jų dabartiniams
gyventojams, tiek naujakuriams, norintiems kaimo vietovėje užsiimti verslu. Siekiant
kaimo vietoves padaryti patrauklesnes būtina jas ne tik gražinti, renovuoti, bet ir
modernizuoti, įskaitant galimybių kaimo gyventojams naudotis plačiajuosčiu ryšiu
sudarymą. Todėl pagal šį prioritetą EŽŪFKP lėšos skiriamos kaimams atnaujinti, didinti
gyventojų gyvybės ir jų turto apsaugos lygį sodybose ir kitose nutolusiose
gyvenamosiose kaimo vietovėse bei plačiajuosčiam ryšiui plėtoti.
Kaip rodo III krypties priemonių finansinio įgyvendinimo duomenys,
rezultatyvumo bei efektyvumo vertinimas, priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“
lėšos iki 2009 m. pab. nepradėtos įsisavinti, todėl ši priemonė kol kas neprisideda prie
socialinės ir fizinės infrastruktūros, gyventojų gyvybės ir jų turto apsaugos gerinimo,
kaimo paveldo apsaugos ir puoselėjimo.
30
IV kryptyje priemonės įgyvendinamos
LEADER metodu, kuris remiasi vietos veiklos
grupių (VVG) iniciatyvų įgyvendinimu. Viena iš
krypties priemonių -„Tarptautinis ir tarpteritorinis bendradarbiavimas“ -pradėta
įgyvendinti tik 2010 m. dėl užsitęsusių priemonės įgyvendinimo principų diskusijų su
kitomis ES šalimis narėmis. Dėl šios priežasties jos rezultatyvumas įvertintas kaip
„reikalinga pažanga“, o efektyvumo įvertinti kol kas neįmanoma. Puikiai rezultatyvumo
prasme įvertintoje „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo priemonėje iki 2009 m.
pabaigos sudaryta sutarčių daugiau nei pusei visos 2007-2013 m. laikotarpiui
suplanuotos sumos. Pagal finansinio įgyvendinimo rezultatus (žr. 3 skyrių), pastarajai
priemonei įgyvendinti skirta suma sudaro daugiau nei devynis dešimtadalius visoms
krypties priemonėms įgyvendinti suplanuotos sumos. Vertinant mokėjimo prašymų
pateikimo prognozes galima teigti, kad 2010 m. krypties finansinio įgyvendinimo
rodikliai ženkliai pagerės. Gerai įgyvendinami ir tie priemonės produkto rodikliai,
kuriems stebėsenos duomenys jau buvo renkami. Priemonės efektyvumas taip pat
nevertintas, nes išmokėjimų 2009 m. nebuvo.Priemonė „Parama VVG veiklai, įgūdžiams
įgyti ir aktyviai pritaikyti“ priskirta priemonėms, kurių rezultatyvumas „geras“, nes
išmokėta jau daugiau kaip 40 proc. lėšų ir paremta daugiau kaip pusė suplanuotų
projektų. Dėl šios priežasties priemonės efektyvumas vertinamas kaip “puikus“.
IV krypties bendrasis tikslas yra „skatinti kaimo plėtrą per vietos iniciatyvas
ir partnerystės ryšius“. Pagrindiniai IV krypties prioritetai yra šie:
IV.1. Vietos iniciatyvų ir bendradarbiavimo skatinimas bei žmogiškųjų
gebėjimų ugdymas, siekiant rengti ir sėkmingai įgyvendinti vietos plėtros
strategijas.
Veiklos sritimis pagal kryptį „LEADER
metodo įgyvendinimas“ siekiama skatinti
vietos iniciatyvą ir partnerystės ryšius,
įtraukiant į veiklą kaimo bendruomenes, vietos verslo ir vietos savivaldos atstovus.
Akivaizdžiai būtina skatinti ir ugdyti kaimo gyventojų gebėjimus bendradarbiauti
rengiant ir įgyvendinant vietos plėtros strategijas, pasitelkiant viešojo, ekonomikos ir
socialinio sektorių atstovų (iš kurių suformuojamos vietos veiklos grupės) išteklius,
žinias ir įgūdžius.
LEADER metodas pagrįstas „iš apačios į viršų“ principu, kuriuo siekiama stiprinti
ryšį tarp vietos lygmeniu priimamų sprendimų, gerinti valdymo kokybę, stiprinti kaimo
vietovių socialinį kapitalą ir, svarbiausia, gerinti gyvenimo kokybę. Vietos plėtros
strategijų įgyvendinimas siejamas su visomis III krypties priemonėmis, kuriomis
siekiama gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse. VVG į savo vietos plėtros
strategijas gali įtraukti visas priemones iš III krypties priemonių sąrašo, taip pat
planuoti naujas, Kaimo plėtros programoje nenumatytas priemones, kuriomis siekiama
įgyvendinti III krypties tikslus.
Kaip rodo IV krypties priemonių finansinio įgyvendinimo duomenys,
rezultatyvumo bei efektyvumo vertinimas, priemonės „Vietos plėtros strategijų
įgyvendinimas“ paramos lėšos nebuvo išmokėtos iki 2009 m. pab., o priemonė
„Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“ iki 2009 m. pab. visai nepradėta
įgyvendinti, todėl šios priemonės kol kas neprisideda prie IV.1 prioriteto įgyvendinimo.
Priemonė „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ pagal
rezultatyvumo vertinimą priskiriama „geras“ priemonių grupei, o pagal efektyvumo
vertinimą „puikiai“ grupei. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad kol kas ji ribotai
8.4. Programos IV kryptis „LEADER
metodo įgyvendinimas“
IV krypties įgyvendinimo pažangos apibendrinimas
IV krypties indėlis į strategijos tikslų ir prioritetų įgyvendinimą
31
prisideda prie IV.1 prioriteto įgyvendinimo, tačiau įgyvendinimo būklė leidžia tikėtis
pasiekti užsibrėžtų rezultatų.
Apibendrinus Programos įgyvendinimo pažangą ir indėlį į Strategijos
tikslų ir prioritetų įgyvendinimą, daromos tokios bendros išvados:
(1) Bendri Strategijos krypčių tikslai ir prioritetai suformuluoti
teisingai, jie atitinka tikslinių grupių poreikius. Tai patvirtina bendrai labai
aukštas paramos gavėjų aktyvumas, didžiąja dalimi sėkmingas paramos
projektų įgyvendinimas ir pasiekiami rezultatai.
(2) Specialiosios Strategijos nuostatos lanksčiai derinamos prie
besikeičiančių aplinkos sąlygų, atliekant Strategijos nuostatų pakeitimus ir
lėšų perskirstymus tarp priemonių. Tai užtikrina tęstinį Strategijos ir
Programos priemonių tinkamumą, bendrai aukštą jų rezultatyvumą ir
efektyvumą.
32
9. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO DERĖJIMAS
NACIONALINIŲ IR ES PRIORITETŲ, POLITIKŲ,
STRATEGINIŲ DOKUMENTŲ IR FINANSINIŲ
INSTRUMENTŲ ATŽVILGIU
Nacionalinė bendroji strategija 2007-2013 m. laikotarpiui
Nacionalinės bendrosios strategijos 2007-2013 m. (toliau – NBS) prioritetai yra
konkurencinga ekonomika, informacinė visuomenė, socialinė ir teritorinė sanglauda.
Įgyvendinami Nacionalinės 2007-2013 m. kaimo plėtros strategijos prioritetai (toliau-
Strategija) prisideda prie NBS prioritetų įgyvendinimo. Ankstesniuose skyriuose
pateikta analizė rodo, kad sėkmingiausiai įgyvendinami šie Strategijos prioritetai:
žemės ūkio ir miškininkystės konkurencingumo didinimas ir aplinkos bei kraštovaizdžio
gerinimas, todėl Strategijos įgyvendinimas labiausiai prisideda prie NBS prioritetų:
konkurencinga ekonomika ir socialinė ir teritorinė sanglauda įgyvendinimo.
Įgyvendinant Europos Sąjungos paramos priemones finansuojamas iš Europos
regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF), Sanglaudos fondo (SF)
ir Europos žuvininkystės fondo (EŽF), atliktas kruopštus šių fondų paramos atskyrimas,
siekiant išvengti ES finansuojamų priemonių dubliavimosi, nustatyti aiškias takoskyras
tarp jų bei užtikrinti parengtų veiksmų programų nuostatų suderinamumą.
Žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 m. nacionalinis strateginis planas
Strategija neapima žuvininkystės sektoriaus, todėl žuvininkystės sektoriaus 2007-
2013 m. nacionalinis strateginis planas ir Strategija papildo vienas kitą.
2002 m. Seimo patvirtinta ilgalaikė Lietuvos plėtros strategija
Ilgalaikėje Lietuvos plėtros strategijoje nurodyti ilgalaikiai valstybės raidos
prioritetai: žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika.
Ankstesniuose skyriuose pateikta analizė rodo, kad Nacionalinės 2007-2013 m. kaimo
plėtros strategijos įgyvendinimas (per Programos I ir III krypties priemonių
įgyvendinimą) sėkmingai prisideda prie žinių visuomenės ir konkurencingos ekonomikos
prioritetų įgyvendinimo.
Seimo 2008 m. liepos 1 d. Nutarimu Nr. IX-987 priimtas Žemės ūkio,
maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas
Šis įstatymas nustato žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos tikslus,
Lietuvos Respublikos valstybės, Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir
kaimo plėtrai įgyvendinimo principus, valstybės ir Europos Sąjungos paramos
priemones, šias priemones ir žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką
įgyvendinančias bei žemės ūkio, maisto ūkio oficialiąją statistiką ir Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ir kaimo verslo registrą tvarkančias valstybės ir savivaldybių institucijas,
įstaigas ir kitus juridinius asmenis. Šio įstatymo nuostatos dera su Strategijos
nuostatomis.
Seimo 1996 m. nutarimu Nr. I-1550 patvirtinta Valstybinė aplinkosaugos
strategija
9.1. Strategijos įgyvendinimo
derėjimas su kitais nacionaliniais strateginiais dokumentais
33
Valstybinės aplinkosaugos strategijos prioritetai yra aplinkos kokybės, gamtos
išteklių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimas, aplinkosauga ūkinės veiklos
srityje. Ankstesniuose skyriuose pateikta analizė rodo, kad Nacionalinės 2007-2013 m.
kaimo plėtros strategijos įgyvendinimas (per Programos II krypties priemonių
įgyvendinimą) prisideda prie minėtų Valstybinės aplinkosaugos strategijos prioritetų
įgyvendinimo.
2002 m. priimta Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo
strategija
Vadovaujantis Lietuvos miškų ūkio politikos formavimo principais ir miškų ūkio
politikos kryptimis, įgyvendinama Lietuvos miškų ūkio plėtros strategija. Pagrindinis
šios strategijos tikslas – nustatyti svarbiausias miškų ūkio politikos įgyvendinimo
priemones laikotarpiui iki 2015 metų.
Bendroji miškų ūkio politikos kryptis:
1) miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas;
2) miškų nuosavybės formų įvairovės užtikrinimas;
3) visuomenės dalyvavimas svarbiausių miškų ūkio klausimų sprendime;
4) visuomenės informavimas apie šalies miškus, jų būklę ir tvarkymą;
5) miškų mokslo ir mokymo plėtra;
6) tarptautinių ryšių stiprinimas ir plėtra.
Nacionalinės 2007-2013 m. kaimo plėtros strategijos įgyvendinimas prisideda prie
pirmos minėtos strategijos politikos krypties įgyvendinimo per šių Programos I ir II
krypties priemonių įgyvendinimą: „Miškų ekonominės vertės didinimas“, „Pirmas žemės
ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir
apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškininkystės potencialo
atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“, „Pelno nesiekiančios investicijos
miškuose“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“.
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas
Patvirtintas Lietuvos respublikos teritorijos bendrasis planas yra pagrindinis
planavimo dokumentas, reglamentuojantis šalies teritorijos naudojimo ir tvarkymo
ilgalaikę strategiją. Šiuo planu privalo remtis ūkio šakų plėtros strategijos, kiti valstybės
institucijų rengiami strateginiai planai ir programos. Nacionalinė 2007-2013 m. kaimo
plėtros strategija parengta atsižvelgiant į bendrojo plano nuostatas.
Nacionalinė darnaus vystymosi strategija
Pagrindinių ūkio šakų, įskaitant žemės ūkį, poveikio aplinkai mažinimas didinant
ekologinį jų efektyvumą ir įtraukiant aplinkos interesus į jų plėtros strategijas – itin
svarbus Lietuvos darnaus vystimosi prioritetas. Programos II krypties (aplinkos ir
kraštovaizdžio gerinimas) priemonių įgyvendinimas prisideda prie Nacionalinės darnaus
vystimosi strategijos įgyvendinimo ir su šia strategija dera.
Lietuvos Respublikos sveikatos programa
Pagrindiniai Lietuvos sveikatos programos tikslai:
1. Gyventojų mirtingumo mažinimas ir vidutinės gyvenimo trukmės ilginimas;
2. Sveikatos santykių teisumas;
3. Gyvenimo kokybės pagerinimas.
Ankstesniuose skyriuose pateikta analizė rodo, jog Programos III krypties
(„Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“) priemonės kol
kas ribotai prisideda prie trečiojo Lietuvos sveikatos programos tikslo įgyvendinimo.
34
Ekologinės žemdirbystės veiksmų planas
Siekiant laikytis Ekologinės žemdirbystės veiksmų plano nuostatų ir taip pat
atsižvelgiant į dideles ekologinių produktų gamybos Lietuvoje galimybes, parama
teikiama ir ekologinių produktų gamybai, ir prekybai. Kaip rodo 8.2 poskyryje pateikta
analizė, Programos II krypties priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ ir jos
sudėtyje esančios „Ekologinio ūkininkavimo programos“ lėšos įsisavinamos efektyviai,
tačiau lėčiau, todėl šios priemonės kol kas ribotai prisideda prie aplinką tausojančios
ūkininkavimo praktikos diegimo kaimo vietovėse
Europos Komisijos nuostatos dėl atsinaujinančių energijos šaltinių
Vienas pagrindinių nacionalinės energetikos politikos tikslų, nurodytų Energetikos
įstatyme ir Lietuvos nacionalinėje strategijoje, yra energijos gamyba iš atsinaujinančių
energijos šaltinių, kurie iki 2010 turėtų sudaryti 12 proc. visų energijos išteklių.
Įgyvendinant minėtą strategiją remiamas atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip
medienos kuras, biokuras, biodujos, naudojimas ir gamyba. Programos I krypties
priemonės ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir
pridėtinės vertės didinimas“ II krypties apželdinimo mišku priemonių ir III krypties
priemonių ,,Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“
įgyvendinimas tiesiogiai prisideda prie šių tikslų siekimo, tačiau kol kas šios .
Klimato kaitos strategija
Klimato kaitos mažinimas yra vienas iš Programos II krypties prioritetų. Jam
įgyvendinti numatytas keletas veiksmų, tokių kaip Nitratų direktyvos reikalavimų
įgyvendinimas, aplinkai palankios ūkininkavimo praktikos, kuri mažintų ir su
augalininkyste, ir su gyvulininkyste susijusios oro taršos kiekius, skatinimas. Kaip rodo
8.2 poskyryje atlikta analizė, priemonių „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės
apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio
paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir
prevencinių priemonių įdiegimas“, „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, „Miškų
aplinkosaugos išmokos“ lėšos įsisavinamos efektyviai, tačiau lėčiau, todėl šios
priemonės kol kas ribotai prisideda prie klimato kaitos mažinimo
ES miškininkystės strategija
Pagrindiniai būsimos privačių miškų sektoriaus, kurio svarba vis didėja, plėtros
prioritetai nustatyti 2002 m. priimtoje Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo
strategijoje (žr. 10.1 poskyrį), kuri buvo suderinta su ES miškininkystės strategijos
nuostatomis. Nacionalinės 2007-2013 m. kaimo plėtros strategijos įgyvendinimas
prisideda prie minėtos strategijos įgyvendinimo per šių Programos I ir II krypties
priemonių įgyvendinimą: „Miškų ekonominės vertės didinimas“, „Pirmas žemės ūkio
paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos
žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškininkystės potencialo atkūrimas
ir prevencinių priemonių įdiegimas“, „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, „Miškų
aplinkosaugos išmokos“.
Dirvožemio apsaugos, tausojančio pesticidų naudojimo ir oro taršos
strategija
Šioje strategijoje tarp pagrindinių aplinkos komponentų didelis dėmesys skiriamas
poreikiui apsaugoti dirvožemį ir orą. Iš tiesų, visi veiksmai, kurie įgyvendinami pagal
Programos II kryptį, prisideda prie dirvožemio ir oro apsaugos, skatina aplinkai palankią
ūkininkavimo praktiką, įskaitant tausojantį pesticidų naudojimą. Be to, visos be išimties
9.2. Strategijos įgyvendinimo
derėjimas su ES prioritetais, politikomis, strateginiais dokumentais ir finansiniais
instrumentais
35
kitos pagal kitas kryptis įgyvendinamos priemonės turi atitikti valstybės nustatytus
aplinkosaugos reikalavimus, kurie užtikrina tinkamą gamtos išteklių, tokių kaip
dirvožemis, vanduo, oras, gamta, apsaugą.
Europos ekonomikos atgaivinimo planas
Europos Viršūnių Taryba 2008 m. gruodžio 11-12 d. susitarė dėl Europos
ekonomikos atkūrimo plano, kurio vertė apie 1,5 proc. ES BVP, t.y. apie 200 mlrd. eurų
(691 mlrd. Lt). Atsižvelgiant į Europos ekonomikos atgaivinimo plano prioritetinius
veiksmus, kuriais siekiama padėti valstybėms narėms sparčiau prisitaikyti prie
ekonominių sunkumų, EK Komunikatą Dėl geresnės informacinių ir komunikacinių
technologijų prieigos kaime, Strategijoje taip pat siekiama plėtoti plačiajuostį internetą
(pagal Programos III krypties priemonę „Kaimų atnaujinimas ir plėtra“). Plačiajuosčio
interneto ryšio paslaugos įdiegimas kaimo vietovėse teigiamai įtakos gyvenimo kokybę.
ES Baltijos jūros regiono strategija
2009 m. spalio 29-30 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo
pritarta ES Baltijos jūros regiono strategijai (toliau – ES BJRS). ES BJRS yra pirmoji
makroregioninė strategija, apimanti visas suinteresuotas regiono valstybes – Daniją,
Estiją, Suomiją, Vokietiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Švediją. ES BJRS įgyvendinimu
siekiama, kad Baltijos jūros regionas taptų 1) ekologiškai tvarus, 2) klestintis, 3)
patrauklus ir lengvai pasiekiamas bei 4) saugus ir patikimas. Įgyvendinant ES BJRS
veiksmų planą, Lietuvai patikėta koordinuoti trijų prioritetinių sričių įgyvendinimą:
stiprinti tvarią žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės plėtrą (kartu su
Suomija ir Švedija);
pagerinti vidines ir išorines transporto jungtis (kartu su Švedija);
sumažinti pasienio nusikalstamumo mastą ir žalą (kartu su Suomija).
Nacionalinės 2007-2013 m. kaimo plėtros strategijos įgyvendinimas prisideda prie
ES BJRS pirmosios prioritetinės srities įgyvendinimo.
Teigiama sąveika su Europos žuvininkystės fondu
Pagrindiniai Strategijoje ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m.
nacionaliniame strateginiame plane nustatytų prioritetų teigiamos sąveikos aspektai yra
tokie:
Konkurencingo žuvininkystės sektoriaus plėtrą užtikrina tausojantis ir
subalansuotas žuvų išteklių (gyvųjų vandens išteklių ir akvakultūros) naudojimas pagal
darnaus vystimosi principus. Tai labai prisideda prie veiksmų, finansuotinų iš EŽŪFKP
pagal Programos II krypties priemones, kur aplinkosaugos reikalavimams teikiamas
didelis prioritetas;
Iš abiejų fondų finansuojamais veiksmais siekiama padidinti perdirbimo
sektoriaus konkurencingumą investicijomis į modernias technologijas, kuriant geresnės
kokybės ir naujus produktus bei taikant naujoviškus požiūrius ir metodus;
Dirbančiųjų žuvininkystės sektoriuje gebėjimų stiprinimas gerina
gyvenančiųjų kaimo vietovėse žinių lygį, jų galimybes ir verslumo įgūdžius;
Parama iš Žuvininkystės fondo teikiama žuvininkystės regionų vietos veiklos
grupėms, rengiančioms vietos plėtros strategijas ir įgyvendinančioms su žuvininkyste
susijusius projektus. Pagal veiklos principus šios vietos veiklos grupės artimai siejasi su
kitomis (ne žuvininkystės regionų) Lietuvoje veikiančiomis vietos veiklos grupėmis.
Teigiama sąveika tarp BŽŪP 1-ojo ir 2-ojo ramsčių
Už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus žemdirbiams mokamos
tiesioginės išmokos pagal vienkartinės tiesioginės išmokos už plotus schemą. Pagal šią
schemą ES tiesioginės išmokos mokamos už deklaruotą žemės ūkio naudmenų ir
pasėlių plotą, nepriklausomai nuo gaminamos produkcijos pobūdžio. 2009 m. iš ES ir
nacionalinio biudžeto išmokėta 0,34 mlrd. eurų (1,16 mlrd. Lt) paramos. Tiesioginės
36
išmokos didina bazinį žemės ūkio sektoriaus pajamų lygį, ir tokiu būdu prisideda prie
Strategijos tikslų įgyvendinimo.
Be tiesioginių išmokų, taikomos bendrosios rinkos reguliavimo priemonės. Tai
pirmiausia pieno ir bulvių krakmolo kvotų sistema, garantinių ir intervencinių kainų
sistema, eksporto subsidijos, intervenciniai pirkimai, biodyzelino gamybos paramos
programa, išmokos, skiriamos už sausuosius pašarus ir linų pluoštą. Programos
santykis su šiomis priemonėmis yra papildantis ir ji jokiais kitais būdais nesikerta su
bendrosios rinkos reguliavimo priemonių tikslais. Programos priemonių realizavimas
padeda sumažinti bendrojo rinkų organizavimo finansinę naštą.
Mokymo ir konsultavimo paslaugų teikimas gerina išmokas pagal 1-ąjį ramstį
gaunančių žmonių gebėjimus laikytis nustatytų kompleksinio susiejimo reikalavimų.
Prie žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo taip pat reikšmingai prisideda kaimo
gyventojų verslumo įgūdžiai bei gebėjimai užsiimti alternatyviu žemės ūkiui verslu.
Koordinavimas su valstybės pagalbos priemonėmis
Siekiant užtikrinti Strategijos tikslų įgyvendinimą, valstybės teikiama pagalba
skiriama glaudžiai koordinuojant su Programa ir papildo veiklas, kurios finansuojamos
iš EŽŪFKP bei kitų struktūrinių fondų. Be to, valstybės teikiama pagalba nedubliuoja ES
teikiamos paramos.
37
10. LIETUVOS KAIMO TINKLO KŪRIMO IR VEIKLOS
APŽVALGA
Lietuvos kaimo tinklo (toliau – LKT) tikslas – sujungus su Programos ir kitų kaimo
plėtros, žemės ūkio, maisto ūkio tikslų įgyvendinimu susijusias žemės ūkio ir kaimo
nevyriausybines organizacijas, valstybės institucijas ir įstaigas, padėti užtikrinti
tinkamą Programos įgyvendinimą ir siekti darnios žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo
plėtros. LKT finansuojamas pagal programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį
„Nacionalinis kaimo tinklas“, LKT tikslas - remti su efektyviu Programos įgyvendinimu
susijusias veiklas: tinklo nariams teikti techninę pagalbą tarpregioniniam ir
tarptautiniam bendradarbiavimui, remti geros praktikos ir informacijos mainus bei
sklaidą tarp kaimo plėtros dalyvių. Tokiu būdu LKT prisideda ir prie Strategijos
įgyvendinimo. 2008 m. įkurtas LKT vienija prie kaimo plėtros prisidedančias
organizacijas ir institucijas. 2010 m. LKT skaičiuoja 350 narių, 2009 metais jų buvo tik
130.
2008 m. gruodžio 23 d. įvykus steigiamajam LKT posėdžiui, 2009-aisiais metais
buvo patvirtinti šios veiklos srities administravimą reglamentuojantys dokumentai:
veiksmų programa, veiksmų planas, LKT nuostatai, veiksmų programos ir veiksmų
planų įgyvendinimo taisyklės. 2009 m. taip pat buvo nustatyta ir suformuota kaimo
tinklo funkcinė struktūra, apimanti tinklo narius, tinklo komitetus ir jų sudėtį, tinklo
tarybą bei narystės tinkle klausimus nagrinėjančią darbo grupę.
Lietuvos kaimo tinklo finansavimui 2007-2013 m. numatyta 9,3 mln. EUR (32
mln. Lt) (9 proc. nuo visų priemonei „Techninė pagalba“ skiriamų lėšų). Vadovaujantis
Reglamento Nr. 1974/2006 41 straipsniu, išlaidos kaimo tinklui skirstomos taip: 2,3
mln. EUR (8 mln. Lt.) LKT įkūrimui ir administravimui (25 proc.), o 7 mln. EUR (24 mln.
Lt) LKT veiksmų plano įgyvendinimui (75 proc.). 2009 m. visų su LKT įkūrimu ir jo
funkcionavimu susijusių veiklų vykdymui finansuoti buvo nustatytas ir patvirtintas
144,8 tūkst. EUR (500 tūkst. Lt) limitas, o metiniam 2009 m. veiksmų planui 0,58 mln.
EUR (2 mln. Lt) limitas. 2009 m. lapkričio 3 d. pasirašius paramos sutartį su NMA,
pradėtos naudoti LKT įkūrimui ir administravimui skirtos lėšos. 2009 m. jų panaudota
11.869 EUR (40.981 Lt). Pagal 2009 m. metinį veiksmų planą gauti 48 LKT narių
projektiniai pasiūlymai, o paramos paraiškos NMA pradėtos teikti 2010 m.
38
11. IŠVADOS
Strateginės stebėsenos ataskaita yra viena iš sudėtinių tęstinio vertinimo (angl. -
ongoing evaluation) dalių, kurioje apibendrinama pasiekta pažanga įgyvendinant
Programą ir Strategiją bei jos tikslus ir Strategijos įnašas vykdant ES strategines
gaires. Programos įgyvendinimo vertinimas atliekamas vadovaujantis Tarybos
reglamentu Nr. 1698/2005, kuris numato bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos
sukūrimą ir įtvirtina reikalavimą valstybėms narėms parengti kiekvienai kaimo plėtros
programai tęstinio vertinimo sistemą įgyvendinant Programą ir Strategiją bei jos tikslus
ir Strategijos įnašas vykdant ES strategines gaires.
Apibendrinant socialinės-ekonominės situacijos įtaką tyrimo rezultatams, galima
teigti, kad sudėtinga ekonominė padėtis skatino žemdirbius aktyviau dalyvauti
Programos priemonėse. Tačiau ekonominis sunkmetis turėjo ir turės neigiamų padarinių
siekiant Strategijos ir Programos rodiklių dėl prastėjančių žemdirbių ūkininkavimo
sąlygų: pabrangusių paskolų ar sumažėjusių galimybių pasiskolinti, vėluojančių
atsiskaitymų iš produkcijos supirkėjų, kritusių produkcijos supirkimo kainų ir kt.
Apibendrinant strategijos finansinio įgyvendinimo analizę, nustatyta, kad
sėkmingai buvo įgyvendinamos I ir II krypties priemonės, o kitų krypčių įgyvendinimas
gerokai paspartėjo 2010 m. pradžioje. Sunkiau įgyvendinamose priemonėse 2009 m.
buvo imtasi aktyvių valdymo veiksmų siekiant paspartinti jų įgyvendinimą arba
perskirstyti lėšas kitoms sėkmingesnėms priemonėms, kuriose lėšų jau pradeda trūkti.
Reaguojant į besikeičiančias ekonominės aplinkos sąlygas ir atsižvelgiant į Programos
įgyvendinimo patirtį, iki 2009 m. pabaigos buvo atlikti keturi Strategijos pakeitimai.
Atliekant paramos lėšų perskirstymą tarp priemonių, paramos lėšos buvo sumažintos
priemonėms: „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“,
„Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“.
Paramos lėšos padidintos priemonėms: „Profesinis mokymas“ ir „Kaimo atnaujinimas ir
plėtra“. Lėšos skirtos naujai Programos I krypties priemonei „Dalyvavimas maisto
kokybės schemose“. Tai leido geriau atsižvelgti į paramos gavėjų poreikius ir
koncentruoti lėšas sprendžiant pačias aktualiausias problemas. Šie lėšų perskirstymai
neigiamos įtakos strateginiams tikslams neturėjo.
Atlikus Programos priemonių rezultatyvumo vertinimą nustatyta, jog keturios
Programos priemonės priskiriamos „puikiai“ įgyvendinamų priemonių grupei, aštuonios
priemonės priskiriamos „gerai“ įgyvendinamų priemonių grupei, o trylika priemonių
priskiriama „reikalinga pažanga“ priemonių grupei. Strategijos lėšų naudojimo
efektyvumo vertinimas parodė, jog Programos priemonių lėšos naudojamos efektyviai,
išskyrus Programos IV krypties priemonę „Parama VVG veiklai, įgūdžių įgijimui, VVG
teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimui”, kurios lėšų naudojimo efektyvumas turi būti
didinamas. Strateginės stebėsenos rodiklių rezultatyvumo vertinimas papildė
Programos lygmens rodiklių rezultatyvumo ir efektyvumo vertinimą. Šis vertinimas
parodė, kad I krypties strateginės stebėsenos rezultato rodikliai yra vykdomi sėkmingai
ir netgi gali būti viršyti, II krypties strateginės stebėsenos rezultato rodikliai taip pat
yra vykdomi sėkmingai, o III ir IV krypties priemonės finansine prasme vos pradėtos
įgyvendinti, todėl šios krypties strateginės stebėsenos rodiklius nagrinėti dar anksti.
Strateginės stebėsenos pradinės padėties ir poveikio rodiklių analizė rodo iš
esmės teigiamas sektoriaus tendencijas, kurias kiek stabdė ekonominis sunkmetis.
Tikslesnį Programos indėlį į ekonominės ir socialinės padėties raidą atskleis lygiagrečiai
atliekamas Programos tarpinis vertinimas.
Programos I krypties priemonės „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio
gamybos“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ ir „Žemės
39
ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ sėkmingai prisideda prie
ūkininkų senėjimo tendencijos mažinimo ir nepalankios ūkių bei miško valdų struktūros
problemos sprendimo, priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, „Miškų
ekonominės vertės didinimas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės
didinimas“ sėkmingai prisideda prie modernizacijos, technologijos, inovacijos lygio
kėlimo, priemonė „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ sėkmingai prisideda prie
žmogiškųjų išteklių stiprinimo kaimo vietovėse, o priemonė „Naudojimasis
konsultavimo paslaugomis“ kol kas ribotai prisideda prie žmogiškųjų išteklių stiprinimo
kaimo vietovėse.
Programos II krypties priemonių indėlio į Strategijos prioritetų įgyvendinimą
analizė parodė, kad priemonė „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ kol kas ribotai
prisideda prie aplinką tausojančios ūkininkavimo praktikos diegimo kaimo vietovėse.
Priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne
žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas
mišku“, „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“,
„Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“ kol kas
ribotai prisideda prie klimato kaitos mažinimo. Priemonės „Natura 2000“ išmokos ir
išmokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB“ ir „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse
su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves“ sėkmingai prisideda prie biologinės įvairovės
išsaugojimo ir didelės gamtinės vertės bei tradicinių agrarinių vietovių plėtros.
Programos III krypties priemonių įgyvendinimo indėlio į Strategijos prioritetų
įgyvendinimą analizė parodė, jog priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“,
„Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ kol kas ribotai
prisideda prie alternatyvių darbo vietų ir pajamų šaltinių kūrimo. Priemonė „Kaimo
atnaujinimas ir plėtra“ kol kas neprisideda prie socialinės ir fizinės infrastruktūros,
gyventojų gyvybės ir jų turto apsaugos gerinimo, kaimo paveldo apsaugos ir
puoselėjimo.
Programos IV krypties priemonių indėlio į Strategijos prioritetų įgyvendinimą
analizė parodė, kad priemonės „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ ir
„Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“ kol kas neprisideda prie vietos
iniciatyvų ir bendradarbiavimo skatinimo. Priemonė „Parama VVG veiklai, įgūdžiams
įgyti ir VVG vietovių gyventojų aktyvumui skatinti“ tiesiogiai kol kas ribotai prisideda
prie žmogiškųjų gebėjimų ugdymo ir minėto prioriteto įgyvendinimo, tačiau yra geri
pagrindai siekti užsibrėžtų rezultatų.
Apibendrinus Programos įgyvendinimo pažangą ir indėlį į Strategijos tikslų ir
prioritetų įgyvendinimą, galima teigti, jog bendri Strategijos krypčių tikslai ir prioritetai
suformuluoti teisingai, jie atitinka tikslinių grupių poreikius. Tai patvirtina bendrai labai
aukštas paramos gavėjų aktyvumas, didžiąja dalimi sėkmingas paramos projektų
įgyvendinimas ir pasiekiami rezultatai. Taip pat svarbu pažymėti tai, jog specialiosios
Strategijos nuostatos lanksčiai derinamos prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, atliekant
Strategijos nuostatų pakeitimus ir lėšų perskirstymus tarp priemonių. Tai užtikrina
tęstinį Strategijos ir Programos priemonių tinkamumą, bendrai aukštą jų rezultatyvumą
ir efektyvumą.
Ataskaitos 8 skyriuje pateikta analizė parodė, kad Strategija iš esmės dera su
nacionaliniais ir ES prioritetais, politikomis, strateginiais dokumentais ir finansiniais
instrumentais.
Išsamiau Programos priemonių poveikis ir derėjimas su nacionaliniais ir ES
prioritetais, politikomis, strateginiais dokumentais ir finansiniais instrumentais
nagrinėjamas Programos tarpiniame vertinime, kurio galutinė ataskaita bus parengta ir
pateikta Europos Komisjai iki 2010 m. pabaigos.
40
1 PRIEDAS. PROGRAMOS LYGMENS PRODUKTO IR
REZULTATO RODIKLIAI
1. lentelė. I krypties produkto ir rezultato rodikliai ir efektyvumo vertinimas
I kryptis – „Žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimas“
Produkto ir rezultato
rodikliai
Pasiekimas
2007-2009 m.
2007-2013 m.
tikslas 2/3, proc.
2007-2009
m. išmokėtų
lėšų dalis
nuo 2007-
2013 m.
numatytų
lėšų, proc.
Efektyvumo
vertinimas,
4/5
2 3 4 5 6
Priemonė – „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“
Produkto rodiklis: Mokymų
dalyvių skaičius
78.872 60 tūkst. 132 proc. 22,5 proc. 6
Rezultato rodiklis:
Sėkmingai mokymus
baigusių dalyvių skaičius
401 (duomenys
tik iš baigtų
projektų)
95 proc. (55
tūkst. dalyvių)
0,7 proc.
0,03
Priemonė – „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“
Produkto rodiklis:
Konsultuotų ūkininkų
skaičius
0 Pagal pirmąją veiklos sritį – 53
tūkst.;
Pagal antrąją veiklos sritį – 15
tūkst.; Pagal trečiąją
veiklos sritį – 10 tūkst.; Pagal
ketvirtąją veiklos sritį – 10
tūkst.
0 proc. 0,01 proc.
0
Produkto rodiklis:
Konsultuotų miškų savininkų
skaičius
14 1 tūkst. 1,4 proc.
140
Rezultato rodiklis:
Bendrosios pridėtinės vertės
padidėjimas (sumažėjimas)
remiamose valdose ir (arba)
įmonėse
-21,5 proc. (-
132,86 tūkst.
eurų)
5 proc. -
-
Priemonė – „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“
Produkto rodiklis: Gavusių
paramą jaunųjų ūkininkų
skaičius
1.169 1.806 64,7 proc. 72,2 proc.
0,9
Produkto rodiklis:
Perėmusių ūkius iš
dalyvaujančių priemonėje
„Ankstyvas pasitraukimas iš
prekinės žemės ūkio
gamybos“ jaunųjų ūkininkų
skaičius
180 1.355 13,3 proc.
0,2
Produkto rodiklis:
Perėmusių ūkius iš kitų ūkių
jaunųjų ūkininkų skaičius
1.304 451 289 proc.
4
41
Rezultato rodiklis:
Bendrosios pridėtinės vertės
padidėjimas (sumažėjimas)
remiamose valdose ir (arba)
įmonėse
-1,06 mln. eurų 8,6 mln. eurų -12,3 proc.
-0,2
Priemonė – „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“
Produkto rodiklis: Gavusių paramą skaičius:
- vyrų - moterų
1227
59
41
6700
45
55
18,3 proc.
14 proc.
1,3
Produkto rodiklis: Parama
pasinaudojusių ūkio
darbuotojų skaičius
0 3 -
-
Produkto rodiklis: Perleistos
žemės plotas, ha
16.395 35.000 47 proc. 3,4
Produkto rodiklis: Perėmėjų
jaunųjų ūkininkų skaičius
180 1.355 13,3 proc. 0,9
Rezultato rodiklis – Pelno
padidėjimas ūkių perėmėjų
valdose
7.570 EUR 76,6 mln. EUR 0,01 proc.
0,001
Priemonė – „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“
Produkto rodiklis: Paremtų
pusiau natūrinio ūkio valdų
skaičius
693 3650 19 proc. 15,6 proc.
1,2
Produkto rodiklis: Paremtų pusiau natūrinio ūkio valdų
skaičius, skirstant pagal valdos dydį hektarais:
<5
5-10
>10
37 147
509
174 577
2899
21 proc.
25,5 proc.
17,6 proc.
1,3
1,6
1,1
Priemonė – „Žemės ūkio valdų modernizavimas“
Produkto rodiklis: Gavusių
investicinę paramą ūkio
valdų skaičius
3.646 5.595 65 proc. 39 proc.
1,7
Produkto rodiklis: Gavusių
investicinę paramą ūkio
valdų skaičius, skirstant
pagal lytį:
- vyrai
- moterys
2.735
614
3.357
2.238
81,5 proc.
27,4 proc.
2,1
0,7
Produkto rodiklis: Gavusių
investicinę paramą ūkio
valdų skaičius, skirstant
pagal teisinį statusą:
- ūkininkai
- juridiniai asmenys
3.349
297
4.420
1.175
75,8 proc.
25,3 proc.
1,9
0,6
Rezultato rodiklis:
Bendrosios pridėtinės vertės
padidėjimas (sumažėjimas)
remiamose valdose ir (arba)
įmonėse
120,9 tūkst.
eurų
192,9 tūkst.
eurų
62,7 proc. 1,6
Priemonė – „Miškų ekonominės vertės didinimas“
Produkto rodiklis: Paremtų
projektų skaičius
22 170 12,9 proc. 8,6 proc. 1,5
Rezultato rodiklis:
Bendrosios pridėtinės vertės
padidėjimas (sumažėjimas)
remiamose valdose ir (arba)
įmonėse
-27,48 tūkst.
eurų
- - -
42
Priemonė - „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“
Produkto rodiklis: Paremtų
projektų skaičius:
- Vandentvarkos
projektų;
- Žemės konsolidacijos
projektų;
- Miškų infrastruktūros
projektų
37
0
0
128
40
23
28,9 proc.
0
0
11,3 proc. 2,6
Priemonė - „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas
Produkto rodiklis: Paremtų
įmonių skaičius
22 80 27,5 proc. 14,7 proc. 1,9
Produkto rodiklis: Paremtų
įmonių skaičius pagal dydį:
- Mikro/maža;
- Vidutinė;
- Pusiau didelė (<750
darbuotojų, <200
mln. EUR apyvarta);
- Kitos.
7
7
2
6
31
45
4
0
22,6 proc.
15,6 proc.
50 proc.
0
1,5
1,1
3,4
0
Produkto rodiklis: Paremtų
įmonių skaičius pagal
sektoriaus tipą:
- Žemės ūkio;
- Maisto pramonės.
0
22
0
80
0
27,5 proc.
0
1,9
Rezultato rodiklis:
Bendrosios pridėtinės vertės
padidėjimas (sumažėjimas)
remiamose valdose ir (arba)
įmonėse
-1,2 proc. (-
105,41 tūkst.
eurų)
5 proc. - -
2 lentelė. II krypties produkto ir rezultato rodikliai ir efektyvumo vertinimas
II kryptis – „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“
Produkto ir rezultato
rodikliai
Pasiekimas
2007-2009 m.
2007-2013 m.
tikslas 2/3, proc.
2007-2009
m.
išmokėtų
lėšų dalis
nuo 2007-
2013 m.
numatytų
lėšų, proc.
Efektyvumo
vertinimas,
4/5
2 3 4 5 6
Priemonė – „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“
Produkto rodiklis: Bendras
paramą gavusių ūkininkų ūkių ir
kitų žemės valdytojų ūkių
skaičius
12.809 66.650 19,2 proc. 4,3 proc. 4,5
Produkto rodiklis: Bendras
žemės plotas, kuriam teikiama
agrarinės aplinkosaugos parama
109.289,95 ha 262.000 ha 41,7 proc. 9,7
Produkto rodiklis: Bendras
pasirašytų sutarčių skaičius
8.296 66.650 12,45
proc.
2,9
Produkto rodiklis: Bendras su
genetiniais ištekliais susijusių
veiksmų skaičius
251 400 62,75
proc.
14,6
Sėkm
ingos
žem
ėvald
os
vie
tovės,
ha
Biologin
ė įvairovė
ir didelės
gamtinės
vertės
žemės
Biologinės įvairovės saugojimo
27.993,42
600.000
28,7 proc.
6,7
43
bei miškų
ūkio
veikla
Dirvožemio
kokybės
gerinimo
144.449,26
Vandens kokybė 0 23.000 0 0
Priemonė: „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“
Produkto rodiklis: Apželdinimo
mišku paramos gavėjų skaičius 347 3500 žemės
savininkų, iš kurių:
9,91 proc. 5,5 proc. 1,8
346
1000 ūkininkų
2480 kitų
paramos gavėjų
9,94 proc.
1,8
1 20 asociacijų 5 proc. 0,9
Produkto rodiklis: Apželdintas
žemės plotas, ha
1.215,69 Iš viso mišku
apželdinta 10,5
tūkst. ha žemės
ūkio paskirties žemės, iš kurių:
- mažiau
palankiose
ūkininkauti
vietovėse – 8
tūkst. ha
- trumpos
rotacijos
plantaciniais želdiniais – 1
tūkst. ha
- mišku
apsodintos
patrauklios ir
vertingos vietovės
(rekreaciniai
miškai) – 3 tūkst.
ha.
11,57
proc.
2,1
Rezultato rodiklis: Tinkamas
mišku apželdintų plotų
tvarkymas, proc.
0,019 Miškingumo
padidėjimas –
0,3 proc. šalies
teritorijos.
6,33 proc. 1,2
Priemonė: „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės apželdinimas mišku“
Produkto rodiklis: Apželdinimo mišku paramos gavėjų
skaičius
336
(291;45)
2800 žemės savininkų
(mišku
valstybinę žemę
kasmet
apželdina ne
mažiau kaip 20
miškų urėdijų)
12 proc.
(10,39;
225)
8,1 proc. 1,5
Produkto rodiklis: Apželdintas žemės plotas, ha
3.265,33 Iš viso mišku
apželdinta 14,0
tūkst. ha ne žemės
ūkio paskirties
ploto:
- mažiau
palankiose
ūkininkauti
vietovėse – 8 tūkst. ha
- apleistose
žemėse – 7 tūkst.
ha.
- patraukliose ir
vertingose
vietovėse
sodinamų miškų
(rekreacinių miškų) – 1 tūkst.
ha
- trumpos rotacijos
plantacinių želdinių
– 1 tūkst. ha.
Vidutinis mišku
apželdinto sklypo
dydis – 4–5 ha.
23,32
proc.
2,9
44
Rezultato rodiklis: Tinkamas mišku
apželdintų plotų
tvarkymas, proc.
0,05
Miškingumo padidėjimas – 0,2 proc. šalies teritorijos.
25 proc.
3,1
n. d.
Ne mažiau kaip
30 proc. įveistų
miškų sudarys
lapuočiai
medžiai
-
-
Priemonė: „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“
Produkto rodiklis: Įgyvendintų prevencinių ir atkuriamųjų
veiksmų skaičius
3 (VS 1) 3
(VS 2) 0
Pagal šią priemonę paremtų
projektų skaičius – 75
Pirmojoje veikos srityje –
50,
Antrojoje
veiklos srityje –
25
4 proc. (VS 1) 6
(VS 2) 0
0,03 proc. 133
Produkto rodiklis: Paremtas
pažeistų miškų plotas
0,007 tūkst. ha (priv.) 0,006
(vals.) 0,020
Iki 1 tūkst. ha
gaisrų ir
stichinių
nelaimių
pažeistų privačių
ir valstybinių
miškų.
0,7 proc. 23
Rezultato rodiklis: Sėkmingai
tvarkomi miško žemės plotai
0,026 tūkst. ha (priv.) 0,006
(vals.) 0,020
Iš viso:
po stichinių
nelaimių ir
gaisrų atkurtų
miškų plotas – 1
tūkst. ha
2,6 proc. 87
Priemonė: „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“
Produkto rodiklis: Pelno nesiekiančių
investicinių veiksmų skaičius
3 Pagal šią
priemonę
paremtų
projektų skaičius
– 100
3 proc. 0,6 proc. 1,7
Produkto rodiklis: Pelno nesiekiančiomis
investicijomis paremtas miško
plotas
0,037 tūkst. ha 2 tūkst. ha 1,9 proc. 3,2
Produkto rodiklis: Naujai įrengtų ar atnaujintų rekreacinės miško
infrastruktūros įrenginių skaičius
33 Įrengta arba atnaujinta 100
rekreacinės infrastruktūros
objektų
33 proc. 55
Priemonė: „Miškų aplinkosaugos išmokos“
Produkto
rodiklis:
Paremtų
projektų
skaičius
(visose
veiklos
srityse)
KMB apsaugos privačiuose miškuose projektai
45
1500
1,28 proc. 0,3 proc. 4,3
Neplynų
kirtimų
privačiuose
miškuose
paramos
projektai
2000
Produkto rodiklis: Miško
plotas, už kurį išmokėtos miškų
aplinkosaugos išmokos
0,20258 tūkst.
ha
13,5 tūkst. ha 1,5 proc. 5
Rezultato rodiklis: Paremtų
miškų dalis visame privačių
miškų plote, proc.
0,02 1,5 1,33 proc. 4,4
Priemonė: „NATURA 2000“ išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB“
45
Produkto rodiklis: Paremtų
valdų skaičius „Natura 2000“
tinklo vietovėse
1.067 Mažiausiai 800 133,38
proc.
5,4 proc. 24,7
Produkto rodiklis: Paremtas
žemės ūkio paskirties žemės
plotas, kuriame taikomi „Natura
2000“ apribojimai
11,73742
tūkst. ha
Mažiausiai 54
tūkst. ha
21,74
proc.
4
Priemonė: „NATURA 2000“ išmokos (parama „NATURA 2000“ vietovėms miškuose)”
Produkto rodiklis: Paremtų
valdų skaičius „Natura 2000“
tinklo vietovėse
123 20.000 0,62 proc. 0,7 proc. 0,9
Produkto rodiklis: Paremtas
miškų ūkio paskirties žemės
plotas, kuriame taikomi „Natura
2000“ apribojimai
1,7625 tūkst.
ha
91,5 tūkst. ha 1,93 proc. 2,8
Rezultato rodiklis: Sėkmingo
žemės tvarkymo plotai
13,8 tūkst. ha 91,5 tūkst. ha 15,08
proc.
21,5
Priemonė: Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau
palankios ūkininkauti vietovės)”
Produkto rodiklis: Paremtų
valdų skaičius
92,299 tūkst.
ha
110 tūkst. ha 83,91
proc.
46,9 proc. 1,8
Produkto rodiklis: Paremtas žemės ūkio naudmenų
plotas
1.110,966 tūkst. ha
1.000 tūkst. ha 111,1 proc.
2,4
3 lentelė. III krypties produkto ir rezultato rodikliai ir efektyvumo vertinimas
III kryptis – „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“
Produkto ir rezultato rodikliai
Pasiekimas
2007-2009 m.
2007-2013
m. tikslas 2/3, proc.
2007-2009
m.
išmokėtų
lėšų dalis
nuo 2007-
2013 m.
numatytų
lėšų, proc.
Efektyvumo
vertinimas,
4/5
2 3 4 5 6
Priemonė - „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos”
Produkto rodiklis: Paramos
gavėjų skaičius
pagal lytį:
- vyrų
- moterų
pagal amžių:
- iki 25 m. amžiaus
- nuo 25 iki 40 m.
- vyresni kaip 40 m.
pagal žemės ūkio veiklos rūšį:
- amatai
- kiti ne žemės ūkio
verslai
- paslaugos.
3
2
1
0
3
0
1
0
2
450
225
225
36
90
324
900
225
135
0,67 proc.
0,89 proc.
0,44 proc.
0 proc.
3,33 proc.
0 proc.
0,11 proc.
0 proc.
1,48 proc.
0,1 proc.
6,7
8,9
4,4
0
33,3
0
1,1
0
14,8
Priemonė: „Parama verslo kūrimui ir plėtrai”
Produkto rodiklis: Paramą
gavusių mikroįmonių ir kaimo
gyventojų skaičius
Pagal pareiškėjo statusą:
- naujai įsteigtų mikroįmonių
skaičius
- jau veikiančių mikroįmonių
skaičius
kaimo gyventojų skaičius
(dirbančių pagal verslo liudijimą
arba individualios veiklos
pažymėjimą)
8
0
8
0
660
330
132
198
0,5 proc.
0 proc.
6,1 proc.
0 proc.
0,3 proc. 1,7
0
20,3
0
46
Produkto rodiklis: Sukurtų
amatų centrų skaičius (pelno
nesiekiantys projektai)
0 5 0 proc. 0
Priemonė: „Kaimo turizmo veiklos skatinimas”
Produkto rodiklis: Paramą
gavusių turizmo plėtros veiklų
skaičius:
- nedidelės informacinės
infrastruktūros kūrimas
(informaciniai stendai,
turistinių vietų nuorodos);
- rekreacinės infrastruktūros
kūrimas (stovyklavietės,
prieiga prie gamtos
objektų, pvz., pakrančių
tvarkymas, jų įrengimas ir
kt.);
- kaimo turizmo paslaugų
teikimo rinkodara, plėtra.
9
0
1
8
570
200
160
210
1,6 proc.
0 proc.
0,6 proc.
3,8 proc.
0,5 proc. 3,2
0
1,2
7,6
Priemonė: „Kaimo atnaujinimas ir plėtra”
- - - - 0 proc. -
4 lentelė. IV krypties produkto ir rezultato rodikliai ir efektyvumo vertinimas
IV kryptis – „LEADER metodo įgyvendinimas“
Produkto ir rezultato rodikliai
Pasiekimas
2007-2009
m.
2007-2013 m.
tikslas 2/3, proc.
2007-2009
m.
išmokėtų
lėšų dalis
nuo 2007-
2013 m.
numatytų
lėšų, proc.
Efektyvumo
vertinimas,
4/5
2 3 4 5 6
Priemonė „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas”
Produkto rodiklis: Atrinktų VVG
skaičius
31 50 62 0 proc. -
Produkto rodiklis: Bendras VVG
teritorijų dydis
37.959
km²
63.800 km² 59,5 -
Produkto rodiklis: Projektų, kuriems paramą skiria VVG, skaičius
(išskiriama pagal kryptis ir priemones):
Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos Parama verslo kūrimui ir plėtrai Kaimo turizmo veiklos skatinimas Kaimo atnaujinimas ir plėtra Kita
1.169
(atrinkta)
15
96
71
987
0
759
25
25
165
494
50
154
60
z384
43
199
0
-
Priemonė „Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas”
- - - - 0 proc. -
Priemonė „Parama VVG veiklai, įgūdžių įgijimui, VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimui”
Produkto rodiklis:
Paremtų veiklų skaičius
(išskiriama pagal įgūdžių
įgijimo ir aktyvinimo
veiklas):
VS 1. 27* paremta 50 VVG 54 40,7 proc. 1,3
VS 2.1. 20* paremta 19 plėtros
strategijas
rengiančių VVG
105 2,6
VS 2.2. 0** paremta 50 plėtros
strategijas
tobulinančių VVG
0 0
VS 3, VS 4
4*
įgyvendinta 40 projektų
11
0,3
*Patikslinti 2010-09-30 duomenys **Perteklinis rodiklis, nes VVG strategijų tobulinimui programoje parama nenumatyta
47
2. PRIEDAS. STRATEGINĖS STEBĖSENOS
RODIKLIAI
1 lentelė. I krypties rezultato rodikliai
Rodiklis Vienetas 2013 m. tikslas
Pasiekimas 2007-2009 m.
4/3, proc.
1 2 3 4
Remiamų ūkių ir įmonių bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas
Tūkst. EUR 18.307 -1202 -6,6
Vidutinis ūkio dydis Ha 20 12,5 62,5
Vidutinis miško valdos dydis Ha 10 3,3 33
Į rinką patenkančių ūkių skaičius
Vnt. 3.000 196 6,5
Pagerintos sausinimo sistemos Ha 20.000 n.d. n.d.
Paremtų konsoliduojamų sklypų plotas
Ha 24.000 0 0
Mokymo veiklą, susijusią su žemės ūkiu ir (arba) miškų ūkiu, sėkmingai baigusių asmenų skaičius
Unikalių asmenų skaičius
57.000 401(duomenys tik iš užbaigtų projektų)
0,7 (duomenys tik iš užbaigtų projektų)
Jaunų ūkininkų skaičius Proc. 20 20 100
2 lentelė. II krypties rezultato rodikliai Rodiklis Mat. vnt. 2013 m.
tikslas Pasiekimas 2007-2009
m.
4/3, proc.
1 2 3 4
Sėkmingai tvarkomi žemės plotai, turintys teigiamą poveikį:
Ha
(a) biologinei įvairovei, didelės gamtinės vertės ūkininkavimui ar miškininkystei,
ha 891.000 90.683 10,2
(b) vandens kokybei,
ha 135.000 25.360 18,8
(c) klimato kaitai,
ha 312.000 25.151 8,06
(d) dirvožemio kokybei
ha 337.000 57.817 17,16
Ekologinių ūkių skaičius Ekologinių ūkių plotas
Ūkių skaičius, ha
4.500 170.000
2.679 135.000
59,5 79,4
3 lentelė. III krypties rezultato rodikliai
Rodiklis Vienetas 2013 m. tikslas
Pasiekimas
2007-2009 m.
4/3, proc.
1 2 3 4
Bendras sukurtų darbo vietų skaičius
Darbo vietų skaičius
3.500 0 0
Kaimo turizmo sodybose apsilankiusių turistų skaičius
Turistų skaičiaus padidėjimas
390.000 n.d. n.d.
Kaimo gyventojai, besinaudojantys geresnėmis paslaugomis
skaičius 619.869 n.d. n.d.
48
4 lentelė. LEADER priemonės rezultato rodikliai Rodiklis 2013 m. poveikio
tikslas
Pasiekimas 2007-2009 m.
3/2, proc.
1 2 3
Atrinkta vietos plėtros strategijų
50 31 62,0
Bendras atrinktų VVG teritorijų plotas (km²)
63.800 37.959 km² 59,5
Bendras gyventojų skaičius atrinktųjų VVG teritorijose
1.217.000 831.144 68,3
Įgyvendinta bendradarbiavimo projektų
70 0 0
Sėkmingai mokymo veiklą baigusiųjų skaičius
43.000 737* 1,7
*Patikslinti 2010-09-30 duomenys
5 lentelė. Pradiniai rodikliai
Rodiklis Rodiklis Vertė (2006 m.) Vertė (2009 m.)
Horizontalieji
Kaimo vietovių paskirtis Administracinių vienetų skaičius
10 10
Kaimo vietovių svarba Proc. teritorijos kaimo vietovėse
97,4 97,0
Proc. gyventojų kaimo vietovėse
33,2
33,0
Proc. bendrosios pridėtinės vertės kaimo vietovėse
4,9 4,4
Proc. žemės ūkyje dirbančių asmenų
28,9 9,2
I kryptis - Konkurencingumas
Žemės ūkio naudmenų naudojimas
Ha, proc. ŽŪN:
Ariamasis plotas 67,3 83,03
Daugiametė žolė 31,4 16,06
Daugiametės kultūros 1,3 0,91
Ūkio struktūra ŽŪN, tūkst. ha 2.813.987 2.398,6
Vidutinis teritorinis ūkio dydis, ha
12,4 12,5
Ūkių dydžio pasiskirstymas proc.: <5 ha ŽŪN Nuo 5 iki 50 ha ŽŪN >=50 ha ŽŪN
51,4 46,3 2,3
72,6 25,5 1,9
Vidutinis ekonominis ūkio dydis, EDV
2,21 1,5
Pasiskirstymas pagal EDV, proc.: <2 EDV Nuo 2 iki <100 EDV >= 100 EDV Nuo 1 iki <4 EDV
69 30,6 0,4 29
89,8 10 0,2 13
Darbo jėga, VSD 136.300 180.140
Miškininkystės sektoriaus struktūra
Eksploatacinių miškų plotas (EMP), tūkst. ha
1.849 1.524,4
Nuosavybė (proc. EMP ploto, kuris priklauso „tinkamumo kriterijus atitinkančiai“ nuosavybei): Privati Valstybės
34,9 65,1
50,2 49,8
Vidutinis privačios valdos dydis, ha (FOWL)
3,4 3,3
Miškų produktyvumas Vidutinis grynasis metinis tūrio vienetas (FAWS) (tūkst. m3/metus su žieve
6,5 13.800
II kryptis - Aplinka
Žemės danga Bendras žemės plotas, tūkst.
49
ha: Žemės ūkio Miško
6530 47,7 proc. 32,5 proc.
85,7 9,3
Mažiau palankios ūkininkauti vietovės
Proc. ŽŪN ne MPŪV Proc. ŽŪN mažiau palankiose
ūkininkauti vietovėse (MPŪV) MPŪV su specifiniais
trūkumais
56,5 43,5 0,8
47,5 52,5
Natura 2000 teritorija Proc. teritorijos, kur įgyvendinama Natura 2000 Proc. ŽŪN, kur įgyvendinama
Natura 2000
Proc. miško ploto, kur įgyvendinama Natura 2000
12,5 5,4
23
13,1 7
51,3
Biologinė įvairovė: saugomi miškai
Proc. FOWL, saugomų siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, kraštovaizdžius ir specifinius gamtinius elementus
13,4 13,4
III-ios grupės (apsauginiai) miškai
Proc. saugomo miško ir miškingų vietovių, siekiant apsaugoti dirvožemį ir vandenį
16,3 15,7
Miškų plotų plėtra Vidutinis metinis miškų ir kitų miškais apželdintų plotų prieaugis, ha/metus
14.837 7,1
Miškų ekosistemos sveikata
Proc. medžių: Spygliuočių
Lapuočių, priklausančių 2-4 defoliacijos klasėms
12 9,5
16,6
- 19,1
20,3
Vandens kokybė Proc. teritorijos, kuri priskiriama nitratų pažeidžiamai zonai
100 100
III kryptis – Platesnė kaimo plėtra
Gyventojų tankumas Gyventojų tankumas (gyventojų sk./kv. km.): Vidurkis šalyje Kaimo vietovėse
52,3 17,8
51,3 -
Amžiaus struktūra Proc. žmonių šalyje: 0-14 metų amžiaus 15-59 metų amžiaus >=60 metų amžiaus
Proc. kaimo vietovėse: 0-14 metų amžiaus 15-59 metų amžiaus >=60 metų amžiaus
16,5 68,2 15,3
18,1 63,9 18
15,1 68,9 16
- - -
Ūkio struktūra Proc. BPV pagal šaką šalyje: Pirminis Antrinis Tretinis sektorius Proc. kaimo vietovėse: Pirminis Antrinis Tretinis sektorius
4,3 32,9 62,8 17 32,6 50,4
3,79 24,22 79,99 - - -
Užimtumo struktūra Proc. užimtų asmenų pagal šaką šalyje: Pirminis Antrinis Tretinis sektorius Proc. kaimo vietovėse: Pirminis Antrinis Tretinis sektorius
12,4 29,7 57,9 38,1 22,7 39,2
2,52 28,49 68,99 - - -
Ilgalaikis nedarbas Proc. ilgalaikių bedarbių (palyginti su aktyvių gyventojų skaičiumi): Vidurkis šalyje Kaimo vietovėse
2,6 2,9
3,2 4,6
Išsimokslinimas Suaugusiųjų (15 m. Ir vyresnių), turinčių aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą šalyje: Skaičius (tūkst.) Proc.
2.023,3 71,2
- 91,3
50
Kaimo vietovėse: Skaičius (tūkst.) Proc.
538,9 58
- 13
Plačiajuosčio tinklo aprėptis kaimo vietovėse
Proc. 54,6 2008 m. – 68,5 proc.
6 lentelė. I krypties pradiniai ir poveikio rodikliai
Sektorius
Pradinė padėtis 2006 Poveikio tikslas 2013 2008-2009 m.
Rodiklis,
vienetas Reikšmė Rodiklis, vienetas Reikšmė Reikšmė
prioritetas. Žemės ūkio ir miško valdų struktūros gerinimas.
Žemės ūkis
Darbo našumas žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje tūkst. EUR/darbuotojui
4,1 Darbo našumas (BPV, tenkančios vienam sąlyginiam darbuotojui, pokytis), tūkst. EUR/SD
3.900 DN (žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje): 2008 m. - 10,7 tūkst.
EUR/VSD 2009 m. - 7,7 tūkst. EUR/VSD
Ekonominis vystymasis pirminiame sektoriuje (BVP pirminiame sektoriuje), mln.EUR
913,7 Ekonominis augimas (papildomai sukurtos grynosios pridėtinės vertės, išreikštos PGS, pokytis), PGS
795.000.000 BPV (visame pirminiame sektoriuje): 2008 m. – 1262,1 mln. EUR; 2009 m. - 1009,7 mln. EUR;
Miškų ūkis Darbo našumas miškų ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje (BPV tenkanti dirbančiam sąlyginiam darbuotojui), tūkst. EUR/darbuotojui
4,1 Darbo našumas (BPV, tenkančios vienam sąlyginiam darbuotojui, pokytis), tūkst. EUR/SD
3.900
DN (žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje): 2008 m. - 10,7 tūkst.
EUR/VSD 2009 m. - 7,7 tūkst.
EUR/VSD
Miškų ūkio struktūra (vidutinė privataus miško valda), ha
3,4 Vidutinio privačių miško valdų ploto padidėjimas, %
15 2009 m. – 3,3 ha
Ekonominis vystymasis pirminiame sektoriuje (BVP pirminiame sektoriuje), mln.EUR
913,7 Ekonominis augimas (papildomai sukurtos grynosios pridėtinės vertės, išreikštos PGS, pokytis), PGS
795.000.000 BPV (visame pirminiame sektoriuje): 2008 m. – 1262,1 mln. EUR; 2009 m. - 1009,7 mln. EUR;
1.2. prioritetas. Modernizacijos, technologijos ir inovacijos lygio kėlimas.
Maisto pramonė
Darbo našumas maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje (BPV, tenkanti maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybos pramonės darbuotojui), tūkst. EUR/darbuotojui
15,5 Darbo našumas (BPV, tenkančios vienam sąlyginiam darbuotojui, pokytis), tūkst. EUR/SD
3.900 2008 m. – 20,0 tūkst. EUR/VSD 2009 m. – 18,7 tūkst. EUR/VSD
Ekonominė plėtra maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje (BPV maisto produktų,
777,1 Ekonominis augimas (papildomai sukurtos grynosios pridėtinės vertės, išreikštos PGS, pokytis), PGS
795.000.000 BPV 2008 m. – 1043,7 mln. EUR, (PGS-489 mln. EUR) ; BPV 2009 m. - 968,5 mln. EUR, (PGS-440,4 mln. EUR)
51
gėrimų ir tabako gamyboje), mln.EUR
1.3. prioritetas. Žmogiškųjų išteklių stiprinimas
Švietimas Švietimas ir mokymas žemės ūkyje (ūkio valdytojų dalis, turinčių pagrindinį ir visišką
išsilavinimą nuo visų ūkio valdytojų): Skaičius, tūkst..– % -
69,1 30
Išmokyta žemės ir miškų ūkyje dirbančių žmonių, skaičius
65.000 78.872
Amžiaus struktūra
Amžiaus struktūra, % ūkininkai: 40 m. 40-54 m. 55-62 m. >62 m.
13 28 14 44
Ūkininkai jaunesni nei 40 m. amžiaus, %
20
2009 m.: ≤40 metų - 21 ≥55 metų - 50
56-62 metų - 12
52
7 lentelė. II krypties pradiniai ir poveikio rodikliai
Sektorius
Pradinė padėtis 2006 Tikslas 2013 2008-2009 m.
Rodiklis, vienetas Reikšmė Rodiklis, vienetas
Reikšmė Reikšmė
2.1 prioritetas. Aplinką tausojanti ūkininkavimo praktika
Dirvožemis
Ekologinis ūkininkavimas (ŽŪN, skirtos ekologiniam ūkininkavimui), ha
96.695 ūkininkavimas (ŽŪN, skirtos ekologiniam ūkininkavimui), ha
138.000 2008 m. - 127.362 ha (2.805 ūkiai); 2009 m. – 134.955 ha (2.697 ūkiai).
Padidėjusios dirvos erozijos rizikos plotai, t/ha/metus, apytikriai
4,4 dirvožemio sluoksnio praradimo sumažinimas, %
10 n.d.
Vandens kokybė
Bendras maistingų medžiagų balansas (mineralio azoto kiekis dirvoje), kg/ha
50 kokybės gerinimas (bendrųjų maistinių medžiagų pokytis (mineralio azoto kiekis dievoje), kg/ha
55 n.d.
Užterštumas nitratais ir pesticidais (koncentracijos metinė tendencija), Indeksas (1992-1994 = 100) -nitratais (NO3 mg/L), %
125
n.d.
2.2 prioritetas. Klimato kaitos mažinimas
Miškų plotai
Įveista arba atželdinta miško, ha
11.219 miškų plotų vidutinis padidėjimas, ha/metus
3.000 Miškų urėdijos 2008 m. atkūrė 9300 ha miško, o 2007 m. – 10000 ha.
Klimato kaita
Atsinaujinančios energijos gamyba iš žemės ir miškų ūkio žaliavų, Ktoe (1000 tonų naftos ekvivalento): Žemės ir miškų ūkyje: -Bioetanolis -Biodyzelinas Miškininkystėje: -Malkos ir medienos atliekos
8,8 9,1
756,7
kaitos poveikio mažinimas (energijos, gaunamos iš atsinaujinančių šaltinių, produkcijos padidėjimas), Ktoe (1000 tonų naftos ekvivalento)
619,7
ŽŪN, kuriose auginami augalai atsinaujinančiai energijai gaminti, plotas, ha of UAA
54.200
Dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, išsiskyrimas žemės ūkyje: By the issue:
- šiltnamio efektą sukeliančuų dujų emisijos, 1000 t CO2 ekvivalenčių šiltnamio efektą sukeliančių dujų - amoniako emisijos, 1000 t amoniako
4.323
34,4
2.3 prioritetas. Biologinės įvairovės išsaugojimas ir didelės gamtinės vertės bei tradicinių agrarinių vietovių plėtra
Biologinė įvairovė
Pempė (Vanellus vanellus) – 18–20 tūkst., populiacija mažėja; griežlė (Crex crex) – 25–30 tūkst., populiacija didėja; kurapka (Perdix perdix) – 10–20 tūkst., populiacija mažėja; baltasis gandras (Ciconia ciconia) – 12,5–13 tūkst. – didėja; karklažvirblis (Passer montanus) – 300–500 tūkst., mažėja; geltonoji starta (Emberiza citrinella) – 600–750 tūkst., nesikeičia; dirvinis vieversys (Alauda
- Bioįvairovės didinimas (paukščių rūšių pokytis), pokytis % (kokybinė analizė)
N.A. n.d.
53
arvensis) – 1,1 –1,5 mln., mažėja.9
Didelės gamtinės vertės ūkių ir miškų žemė
I. Natūra 2000 teritorijos:
1. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST)
2. Vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) atrankos kriterijus
II. Pievos ir natūralios ganyklos
III.Pelkės
IV. Didelės gamtinės vertės miškai: I grupės II grupės III grupės Bendras plotas
334,5
118,7
890,7
141,8
25,1 253,1 336,3 614,5
Didelės gamtinės vertės ūkių ir miškų žemės didinimas (Pokyčiai didelės gamtinės vertės teritorijose), kiekybiniai pokyčiai ir kokybinė analizė
N.A. 2009 m. didelės gamtinės vertės vietovės sudaro 35 proc. ŽŪN.
9 Šių kelių paukščių rūšių duomenys iš esmės gerai atspindi bendrą paukščių populiacijų žemės ūkio
naudmenose būklę Lietuvoje.
54
8 lentelė. III krypties pradiniai ir poveikio rodikliai
Sektorius
Pradinė padėtis 2006 Poveikio tikslas 2013 2008-2009 m.
Rodiklis, vienetas
Reikšmė Rodiklis, vienetas
Reikšmė Reikšmė
3.1 prioritetas. Alternatyvių darbo vietų ir pajamų šaltinių kūrimas
Kaimo plėtra
Užimtumas ne žemės ūkio sektoriuje (užimtumas antriniame ir tretiniame sektoriuje), tūkst. dirbančiųjų
267,9 Užimtumo didinimas, naujai sukurtos darbo vietos, išreikštos per pilną užimtumą
2.400 n.d.
Savarankiškai dirbančių skaičius, tūkst. savarankiškai dirbančiųjų
109,2 2009 m. savarankiškai dirbančių asmenų skaičius kaimo vietovėse – 71 400 asmenų. 2007 m. – 95 000 asmenų.
Ekonominis vystymasis ne žemės ūkyje (BPV antriniame ir tretiniame sektoriuje), mln. EUR
4.013 Ekonominis augimas (papildomai sukurtos grynosios pridėtinės vertės, išreikštos PGS, pokytis), PGS
795.000.000 n.d.
3.2 prioritetas. Socialinės ir fizinės infrastruktūros gerinimas, kaimo paveldo apsauga ir puoselėjimas.
Kaimo plėtra
Plačiajuosčio tinklo aprėptis kaimo vietovėse, %
54,6 Namų ūkiai, turintys internetą %
95 2008 m. - 68,5