lietuvos kaimo plĖtros 2007–2013 metŲ programos … · nustatytais terminais. sutarties priedo...

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS

2007–2013 METŲ PROGRAMOS TARPINIS VERTINIMAS

GALUTINĖ VERTINIMO ATASKAITA

2010 m. gruodžio 20 d.

Pagal 2010 m. balandžio 9 d. paslaugų sutartį Nr. 8P-0118 su Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministerija paslaugas teikia viešoji įstaiga „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“

(ESTEP)

Galutin÷ vertinimo ataskaita 2010 m. gruodžio 20 d.

2

Pagal 2010 m. balandžio 9 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 8P-0118 (toliau – Sutartis) su Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministerija VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (toliau – ESTEP) teikia Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministerijai (toliau – užsakovas) Lietuvos kaimo pl÷tros 2007–2013 metų programos (toliau – Programos) tarpinio vertinimo paslaugas. Remiantis sutarties 2.1.2. punktu, paslaugų teik÷jas turi teikti užsakovui ataskaitas sutarties priede nustatytais terminais. Sutarties priedo 17 punkte numatyta, kad galutin÷ vertinimo ataskaita lietuvių kalba turi būti pateikta ne v÷liau nei 2010 m. gruodžio 1 d. Pagal Steb÷senos komiteto pastabas patikslinta galutin÷ vertinimo ataskaita turi būti pateikta ne v÷liau nei 2010 m. gruodžio 20 d. Remiantis Sutarties priedo 19 punkto reikalavimais galutin÷s vertinimo ataskaitos turiniui, šioje ataskaitoje aprašomos vertinimo aplinkyb÷s, trumpai pristatoma vertinimo metodika, pateikiamas Programos, jos priemonių ir biudžeto aprašymas bei atsakymai į suformuluotus vertinimo klausimus, išvados ir rekomendacijos.


3

TURINYS

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS ............................................................................................................................................... 5

LENTELIŲ, PAVEIKSLŲ IR SCHEMŲ SĄRAŠAS ............................................................................................................... 7

PRATARMĖ ................................................................................................................................................................11

SANTRAUKA ..............................................................................................................................................................12

SUMMARY .................................................................................................................................................................17

I DALIS. ĮVADAS .........................................................................................................................................................22

1 VERTINIMO KONTEKSTAS .................................................................................................................................23

1.1 INFORMACIJA APIE PROGRAMĄ IR JOS ĮGYVENDINIMO APLINKĄ ..................................................................................... 23 1.2 PROGRAMOS VERTINIMO PROCESAS ....................................................................................................................... 36

1.2.1 Tarpinio vertinimo poreikis ....................................................................................................................... 36 1.2.2 Tarpinio vertinimo tikslas, objektas, apimtis ir uždaviniai ........................................................................ 36 1.2.3 Ankstesni Programos vertinimai ir jų rezultatai ....................................................................................... 38

2 VERTINIMO METODIKA ....................................................................................................................................40

2.1 VERTINIMO METODIKOS ELEMENTAI ....................................................................................................................... 40 2.2 VERTINIMO KLAUSIMAI IR KRITERIJAI ....................................................................................................................... 40 2.3 VERTINIMO METODAI .......................................................................................................................................... 47

2.3.1 Duomenų rinkimo metodai ....................................................................................................................... 48 2.3.2 Duomenų analizės metodai ...................................................................................................................... 50

2.4 DUOMENŲ IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI ................................................................................................................... 51 2.5 PROBLEMOS IR APRIBOJIMAI, SUSIJĘ SU VERTINIMO METODIKA .................................................................................... 51

3 POLITINIAI, EKONOMINIAI, SOCIALINIAI IR APLINKOSAUGINIAI POKYČIAI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO METU .........................................................................................................................................................................54

3.1 EKONOMINIAI, SOCIALINIAI IR APLINKOSAUGINIAI POKYČIAI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO METU .......................................... 54 3.2 POLITINIAI POKYČIAI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO METU ............................................................................................. 61 3.3 TĘSTINIO PROGRAMOS TINKAMUMO VERTINIMAS ...................................................................................................... 65

3.3.1 Programos atitikimas socialiniams ir ekonominiams poreikiams ............................................................. 65 3.3.2 Atliktų pakeitimų įtaka Programos įgyvendinimui ................................................................................... 66

II DALIS. PROGRAMOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS .............................................................................73

4 PROGRAMOS I KRYPTIES „ŽEMĖS, MAISTO IR MIŠKŲ ŪKIO SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO DIDINIMAS“ PRIEMONIŲ VERTINIMAS ..........................................................................................................................................74

4.1 PRIEMONĖ „PROFESINIO MOKYMO IR INFORMAVIMO VEIKLA“ (111) ............................................................................ 74 4.2 PRIEMONĖ „JAUNŲJŲ ŪKININKŲ ĮSIKŪRIMAS“ (112) .................................................................................................. 84 4.3 PRIEMONĖ „ANKSTYVAS PASITRAUKIMAS IŠ PREKINĖS ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS“ (113) ....................................................... 92 4.4 PRIEMONĖ „NAUDOJIMASIS KONSULTAVIMO PASLAUGOMIS“ (114) ........................................................................... 100 4.5 PRIEMONĖ „ŽEMĖS ŪKIO VALDŲ MODERNIZAVIMAS“ (121) ...................................................................................... 105 4.6 PRIEMONĖ „MIŠKŲ EKONOMINĖS VERTĖS DIDINIMAS“ (122)..................................................................................... 113 4.7 PRIEMONĖ „ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ PERDIRBIMAS IR PRIDĖTINĖS VERTĖS DIDINIMAS“ (123) ........................................... 119 4.8 PRIEMONĖ „ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKININKYSTĖS PLĖTRA IR PRITAIKYMO INFRASTRUKTŪRA“ (125) ......................................... 129 4.9 PRIEMONĖ „DALYVAVIMAS MAISTO KOKYBĖS SCHEMOSE“ (132) ................................................................................ 133 4.10 PRIEMONĖ „PUSIAU NATŪRINIS ŪKININKAVIMAS“ (141) .......................................................................................... 136

5 PROGRAMOS II KRYPTIES „APLINKOS IR KRAŠTOVAIZDŽIO GERINIMAS“ PRIEMONIŲ VERTINIMAS ............... 143

5.1 PRIEMONĖ „IŠMOKOS ŪKININKAUJANTIEMS VIETOVĖSE SU KLIŪTIMIS, IŠSKYRUS KALNUOTAS VIETOVES (MAŽIAU PALANKIOS ŪKININKAUTI VIETOVĖS)“ (212) ........................................................................................................................................ 143 5.2 PRIEMONĖ „NATURA 2000“ IŠMOKOS IR IŠMOKOS, SUSIJUSIOS SU DIREKTYVA 2000/60/EB (PARAMA „NATURA 2000“ VIETOVĖSE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖJE)” (213) .............................................................................................................. 148 5.3 PRIEMONĖ „AGRARINĖS APLINKOSAUGOS IŠMOKOS“ (214) ...................................................................................... 152 5.4 PRIEMONĖ „PIRMAS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU“ (221) ........................................................ 162


4

5.5 PRIEMONĖ „PIRMAS NE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS IR APLEISTOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS APŽELDINIMAS MIŠKU“ (223) 170 5.6 PRIEMONĖ „NATURA 2000“ IŠMOKOS (PARAMA „NATURA 2000“ VIETOVĖMS MIŠKUOSE)“ (224) ................................. 177 5.7 PRIEMONĖ „MIŠKŲ APLINKOSAUGOS IŠMOKOS“ (225) ............................................................................................ 181 5.8 PRIEMONĖ „MIŠKININKYSTĖS POTENCIALO ATKŪRIMAS IR PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ ĮDIEGIMAS“ (226) ............................. 187 5.9 PRIEMONĖ „PELNO NESIEKIANČIOS INVESTICIJOS MIŠKUOSE“ (227)............................................................................ 193

6 PROGRAMOS III KRYPTIES „GYVENIMO KOKYBĖ KAIMO VIETOVĖSE IR KAIMO EKONOMIKOS ĮVAIRINIMAS“ PRIEMONIŲ VERTINIMAS ........................................................................................................................................ 198

6.1 PRIEMONĖ „PERĖJIMAS PRIE NE ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS“ (311) .................................................................................... 198 6.2 PRIEMONĖ „PARAMA VERSLO KŪRIMUI IR PLĖTRAI“ (312) ........................................................................................ 203 6.3 PRIEMONĖ „KAIMO TURIZMO VEIKLOS SKATINIMAS“ (313) ....................................................................................... 210 6.4 PRIEMONĖ „KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA“ (322) .............................................................................................. 217

7 PROGRAMOS IV KRYPTIES „LEADER METODO ĮGYVENDINIMAS“ PRIEMONIŲ VERTINIMAS ........................... 221

7.1 PRIEMONĖ „VIETOS PLĖTROS STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS“ (413) .............................................................................. 221 7.2 PRIEMONĖ „TARPTERITORINIS IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS“ (421) .............................................................. 234 7.3 PRIEMONĖ „PARAMA VVG VEIKLAI, ĮGŪDŽIAMS ĮGYTI IR AKTYVIAI PRITAIKYTI“ (431) ..................................................... 237

8 PRIEMONĖ „TECHNINĖ PAGALBA“ (511) ......................................................................................................... 241

III DALIS. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS ............................................................................................. 263

9 PROGRAMOS FINANSINIS REZULTATYVUMAS ................................................................................................ 264

10 PROGRAMOS ADMINISTRAVIMO SISTEMOS KOKYBĖ IR EFEKTYVUMAS ........................................................ 269

11 PROGRAMOS VIDINIS IR IŠORINIS SUDERINAMUMAS .................................................................................... 296

11.1 PROGRAMOS VIDINIS SUDERINAMUMAS ................................................................................................................ 296 11.2 PROGRAMOS IŠORINIS SUDERINAMUMAS .............................................................................................................. 299

12 PROGRAMOS POVEIKIS .................................................................................................................................. 302

12.1 PROGRAMOS POVEIKIS EKONOMIKOS AUGIMUI, UŽIMTUMUI IR KAIMO GYVENTOJŲ PAJAMOMS ....................................... 302 12.2 PROGRAMOS POVEIKIS PRODUKTŲ KOKYBEI IR INOVACIJŲ DIEGIMUI ............................................................................ 311 12.3 PROGRAMOS POVEIKIS ŪKIŲ STRUKTŪRAI IR KONKURENCINGUMUI .............................................................................. 314 12.4 PROGRAMOS POVEIKIS APLINKOS IR KRAŠTOVAIZDŽIO GERINIMUI ................................................................................ 317 12.5 PROGRAMOS POVEIKIS GYVENIMO KOKYBĖS KAIMO VIETOVĖSE GERINIMUI ................................................................... 327 12.6 PROGRAMOS POVEIKIS VIETOS INICIATYVŲ ĮGYVENDINIMUI IR BENDRADARBIAVIMO PLĖTRAI ............................................ 334

IV DALIS. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ................................................................................................................ 336

13 IŠVADOS ......................................................................................................................................................... 337

14 REKOMENDACIJOS ......................................................................................................................................... 346

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ......................................................................................................................... 357

PRIEDAI ................................................................................................................................................................... 360

PRIEDAS. PROGRAMOS POVEIKIO RODIKLIŲ DINAMIKA ......................................................................................................... 361 PRIEDAS. INTERVENCIJOS LOGIKOS SCHEMOS ...................................................................................................................... 368 PRIEDAS. PRIEMONIŲ ANALIZĖS STRUKTŪRA: VERTINIMO KLAUSIMAI, ĮVERTINIMO KRITERIJAI IR RODIKLIAI ......................................... 369 PRIEDAS. PROGRAMOS PAKEITIMŲ SUVESTINĖ ...................................................................................................................... 380 PRIEDAS. PROGRAMOS FINANSINIS REZULTATYVUMO DUOMENYS ........................................................................................... 385 PRIEDAS. PRIEMONIŲ SUDERINAMUMO LENTELĖS .................................................................................................................. 389 PRIEDAS. PARAMOS TAKOSKYROS LENTELĖS ....................................................................................................................... 399 PRIEDAS. APKLAUSŲ REZULTATAI ........................................................................................................................................ 406 PRIEDAS. INTERVIU RESPONDENTŲ SĄRAŠAS ....................................................................................................................... 407


5

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS Agentūra - Nacionalin÷ mok÷jimo agentūra AM - Aplinkos ministerija AVP - Aplinkos veiksmų programa BDS - Biocheminis deguonies suvartojimas BPD - Lietuvos 2004–2006 m. bendrasis programavimo dokumentas BPV - Bendroji prid÷tin÷ vert÷ BST - Bendrijos svarbos teritorijos BVP - Bendrasis vidaus produktas BŽŪP - Bendroji žem÷s ūkio politika CMEF - Bendros steb÷senos ir vertinimo sistemos vadovas (angl. Common Monitoring and

Evaluation Framework) DGVT - Didel÷s gamtin÷s vert÷s teritorijos DLK - Didžiausia leidžiama koncentracija DNV - Didelio nepalankumo vietov÷s DVS - Dokumentų valdymo sistema EB - Europos Bendrijos EDV - Europinio dydžio vienetas EFFIS - Europos miško gaisrų informacin÷ sistema (angl. European Forest Fire Information

System) EK - Europos Komisija EKPT - Europos kaimo pl÷tros tinklas ERPF - Europos regionin÷s pl÷tros fondas ES - Europos Sąjunga ESF - Europos socialinis fondas ESTEP - Viešoji įstaiga „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ EUR - Euras EUROSTAT - Europos Bendrijų statistikos tarnyba EŽF - Europos žuvininkyst÷s fondas EŽŪFKP - Europos žem÷s ūkio fondas kaimo pl÷trai FADN - Ūkių apskaitos duomenų tinklas (angl. Farm Accountancy Data Network) FBI - Paukščių populiacijos indeksas (angl. Farmland Bird Indicator) GIS - Geografin÷ informacin÷ sistema ha - Hektaras IRT - Informacijos ir ryšių technologijos KMB - Kertin÷s miško buvein÷s KPP - Kaimo pl÷tros 2004–2006 m. planas KPPAIS2 - Kaimo pl÷tros priemonių administravimo informacin÷ sistema KPPI - Kaimo paukščių populiacijos indeksas LEADER - Programa, skirta kaimo pl÷trai, skatinant vietos iniciatyvas ir įvairių kaimo pl÷tros dalyvių

partnerystę (pranc. Liaison Entre Actions de Développement de l'Économie Rurale) LKT - Lietuvos kaimo tinklas LMĮ - Labai maža įmon÷ LR - Lietuvos Respublika Lt - Litas MDV - Metinis darbo vienetas MNV - Mažo nepalankumo vietov÷s MPŪV - Mažiau palankios ūkininkauti vietov÷s MVĮ - Mažos ir vidutin÷s įmon÷s NMA - Nacionalin÷ mok÷jimo agentūra prie Žem÷s ūkio ministerijos NŽT - Nacionalin÷ žem÷s tarnyba OAS - Oracle apskaitos sistema OLAF - Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (pranc. Office Européen de Lutte Anti-Fraude) PAST - Paukščių apsaugai svarbios teritorijos PGS - Perkamosios galios standartas PRIS - Pareišk÷jų registravimo informacin÷ sistema


6

proc. - Procentas PVK - Programos valdymo komitetas RVVD - Rizikų vertinimo ir valdymo departamentas Nacionalin÷je mok÷jimo agentūroje SaF - Sanglaudos fondas SAPARD - Nacionalin÷ žem÷s ūkio ir kaimo pl÷tros 2000–2006 m. programa SIC - Socialin÷s informacijos centras SSGG - Stiprybių, silpnybių, gr÷smių ir galimybių analiz÷ STIS - Tiesioginių išmokų administravimo informacin÷ sistema t - Tona UAB - Uždaroji akcin÷ bendrov÷ VĮ - Valstybin÷ įmon÷ VKG - Programos įgyvendinimo vertinimo koordinavimo grup÷ VVG - Vietos veiklos grup÷ ŽŪIKVC - Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ŽŪM - Žem÷s ūkio ministerija ŽŪN - Žem÷s ūkio naudmenos ŽŪPGF - Žem÷s ūkio paskolų garantijų fondas


7

LENTELIŲ, PAVEIKSLŲ IR SCHEMŲ SĄRAŠAS LENTELIŲ SĄRAŠAS 1 lentel÷. Paramos gav÷jai pagal atskiras Programos kryptis .............................................................................. 27 2 lentel÷. Programos įgyvendinimui skirta viešoji parama................................................................................... 28 3 lentel÷. Metinis EŽŪFKP l÷šų paskirstymas .................................................................................................... 28 4 lentel÷. L÷šų paskirstymas Programos kryptims po paskutinio patvirtinto pakeitimo ........................................... 29 5 lentel÷. ES paramos kaimo pl÷trai programos ................................................................................................ 31 6 lentel÷. Nacionalin÷s paramos kaimo pl÷trai programos .................................................................................. 32 7 lentel÷. Ankstesni Programos vertinimai ir jų rezultatai ................................................................................... 38 8 lentel÷. Tarpinio vertinimo uždaviniai, Programos lygio vertinimo klausimai ir vertinimo kriterijai ......................... 43 9 lentel÷. Vertinimo metodai .......................................................................................................................... 47 10 lentel÷. Apklausos atsakymų rezultatų statistin÷s paklaidos ........................................................................... 49 11 lentel÷. Pagrindiniai socialiniai rodikliai kaime .............................................................................................. 56 12 lentel÷. Vidaus ir tarptautin÷ gyventojų migracija 2009 m. ............................................................................ 56 13 lentel÷. Proc. suaugusiųjų įgijusių profesinį ir aukštąjį išsilavinimą .................................................................. 56 14 lentel÷. Gyventojų amžiaus struktūra kaime ................................................................................................ 57 15 lentel÷. Iš sutelktosios taršos šaltinių į vandens telkinius patekę teršalų kiekiai ................................................ 58 16 lentel÷. Mineralinių trąšų poveikis nitratų išplovimui...................................................................................... 58 17 lentel÷. Mineralinių trąšų poveikis fosfatų išplovimui ..................................................................................... 58 18 lentel÷. Rodiklio „Atsinaujinančios energijos gamyba“ dinamika 2007–2009 m. ................................................ 59 19 lentel÷. Pagrindiniai aplinkos rodikliai .......................................................................................................... 60 20 lentel÷. Priemon÷s „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ paraiškų teikimo dinamika pagal veiklos sritis ....... 75 21 lentel÷. Priemon÷s „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ finansinis įgyvendinimas pagal atskiras veiklos sritis 2007–2009 m. .............................................................................................................................................. 76 22 lentel÷. Priemon÷s „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas ........................ 76 23 lentel÷. Priemon÷s „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ pirmos veiklos srities mokymų programos turinys ir mokymo dalyvių skaičius ............................................................................................................................... 77 24 lentel÷. Priemon÷s „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ pirmos veiklos srities mokymų programos turinys ir mokymo dienų skaičius .................................................................................................................................. 78 25 lentel÷. Ūkio valdytojų išsilavinimas ............................................................................................................ 79 26 lentel÷. Priemon÷s „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas ........................................... 85 27 lentel÷. Žem÷s ūkio valdų narių iki 40 m. amžiaus santykin÷ dalis 2005–2009 m. ............................................ 86 28 lentel÷. Ūkininkų ūkių skaičiaus pokytis 2007–2009 m. ................................................................................. 86 29 lentel÷. Žem÷s ūkio valdų valdytojų amžiaus (iki 35 m. ir virš 55 m.) struktūros pokyčiai .................................. 87 30 lentel÷. Žem÷s ūkio valdų valdytojų amžiaus (iki 40 m. ir daugiau nei 55 m.) struktūros pokyčiai....................... 88 31 lentel÷. Ūkininkų ūkių amžiaus (iki 40 m. ir daugiau nei 55 m.) struktūros pokyčiai .......................................... 88 32 lentel÷. Priemon÷s „Ankstyvas pasitraukimas iš prekin÷s žem÷s ūkio gamybos“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas 93 33 lentel÷. Vidutinio perleid÷jo ir per÷m÷jo ūkio dydžio palyginimas .................................................................... 95 34 lentel÷. Priemon÷s „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ finansinis įgyvendinimas pagal atskiras veiklos sritis 2007–2009 m. ............................................................................................................................................. 101 35 lentel÷. Priemon÷s „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ paraiškų teikimo dinamika pagal veiklos sritis ...... 101 36 lentel÷. Priemon÷s „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas ........................ 102 37 lentel÷. Paramos pagal priemonę „Žem÷s ūkio valdų modernizavimas“ intensyvumas ir maksimalūs dydžiai ....... 105 38 lentel÷. Priemon÷s „Žem÷s ūkio valdų modernizavimas“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas ................................ 107 39 lentel÷. Žem÷s ūkio produktų supirkimų metinis pokytis (± proc.) Lietuvoje ................................................... 111 40 lentel÷. Priemon÷s „Miškų ekonomin÷s vert÷s didinimas“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas ............................... 114 41 lentel÷. Paramos pagal priemonę „Žem÷s ūkio produktų perdirbimas ir prid÷tin÷s vert÷s didinimas“ intensyvumas ir maksimalūs dydžiai ...................................................................................................................................... 119 42 lentel÷. Priemon÷s „Žem÷s ūkio produktų perdirbimas ir prid÷tin÷s vert÷s didinimas“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas ............................................................................................................................................. 121 43 lentel÷. Paramos pagal priemonę „Žem÷s ūkio ir miškininkyst÷s pl÷tra ir pritaikymo infrastruktūra“ intensyvumas ir maksimalūs dydžiai ...................................................................................................................................... 129 44 lentel÷. Priemon÷s „Žem÷s ūkio ir miškininkyst÷s pl÷tra ir pritaikymo infrastruktūra“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas ............................................................................................................................................. 130 45 lentel÷. Priemon÷s „Dalyvavimas maisto kokyb÷s schemose“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas ......................... 133 46 lentel÷. Priemon÷s „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas ..................................... 137 47 lentel÷. Natūrinių ir pusiau natūrinių ūkių svarba Lietuvoje 2005–2009 m. ...................................................... 138 48 lentel÷. Natūrinių ir pusiau natūrinių ūkių svarba ES15 ................................................................................. 139 49 lentel÷. Priemon÷s „Išmokos ūkininkaujantiems vietov÷se su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietov÷s)“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas ...................................................................... 144 50 lentel÷. Deklaruotos migracijos kaimo vietov÷se pokytis (proc.) .................................................................... 146 51 lentel÷. Priemon÷s „Natura 2000“ išmokos ir išmokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB (parama „Natura 2000“ vietov÷se žem÷s ūkio paskirties žem÷je)“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas ........................................................ 149 52 lentel÷. Paramos pagal priemonę „Agrarin÷s aplinkosaugos išmokos“ intensyvumas ir maksimalūs dydžiai ......... 152 53 lentel÷. Priemon÷s „Agrarin÷s aplinkosaugos išmokos“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas .................................. 155 54 lentel÷. „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvūnų išsaugojimo“ programos pradin÷s pad÷ties rodiklių dinamika 157 55 lentel÷. Pagal „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvūnų išsaugojimo“ programą paremtų gyvulių skaičius ....... 158


8

56 lentel÷. Priemon÷s „Pirmas žem÷s ūkio paskirties žem÷s apželdinimas mišku“ finansinis įgyvendinimas 2007–2009 m............................................................................................................................................................... 163 57 lentel÷. Priemon÷s „Pirmas žem÷s ūkio paskirties žem÷s apželdinimas mišku“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas .. 163 58 lentel÷. Priemon÷s „Pirmas ne žem÷s ūkio paskirties žem÷s ir apleistos žem÷s ūkio paskirties apželdinimas mišku“ finansinis įgyvendinimas 2007–2009 m. .......................................................................................................... 171 59 lentel÷. Priemon÷s „Pirmas ne žem÷s ūkio paskirties žem÷s ir apleistos žem÷s ūkio paskirties žem÷s apželdinimas mišku“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas ......................................................................................................... 172 60 lentel÷. Miškingumo padid÷jimas Lietuvoje ................................................................................................. 175 61 lentel÷. Paramos pagal priemonę „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“ vietov÷ms miškuose)“ intensyvumas ir skyrimo sąlygos .................................................................................................................... 177 62 lentel÷. Priemon÷s „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“ vietov÷ms miškuose)“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas ............................................................................................................................................. 178 63 lentel÷. Priemon÷s „Miškų aplinkosaugos išmokos“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas ....................................... 182 64 lentel÷. Priemon÷s „Miškų aplinkosaugos išmokos“ pradinių rodiklių dinamika 2007–2009 m............................. 184 65 lentel÷. Priemon÷s „Miškininkyst÷s potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ finansinis įgyvendinimas 2007–2009 m. ........................................................................................................................ 188 66 lentel÷. Priemon÷s „Miškininkyst÷s potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas ............................................................................................................................................. 189 67 lentel÷. Abiotinių veiksmų skaičius ............................................................................................................. 191 68 lentel÷. Priemon÷s „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ finansinis įgyvendinimas 2007–2009 m. ............. 194 69 lentel÷. Priemon÷s „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas ....................... 195 70 lentel÷. Priemon÷s „Per÷jimas prie ne žem÷s ūkio veiklos“ finansinis įgyvendinimas 2007–2009 m. ................... 199 71 lentel÷. Priemon÷s „Per÷jimas prie ne žem÷s ūkio veiklos“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas ............................. 199 72 lentel÷. Bendrosios prid÷tin÷s vert÷s pokyčiai 2005–2009 m. ........................................................................ 202 73 lentel÷. Priemon÷s „Parama verslo kūrimui ir pl÷trai“ finansinis įgyvendinimas 2007–2009 m. .......................... 203 74 lentel÷. Priemon÷s „Parama verslo kūrimui ir pl÷trai“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas 2007–2009 m. ............... 204 75 lentel÷. Įregistruotų LMĮ skaičius mieste ir kaime 2005–2009 m. ................................................................... 206 76 lentel÷. Priemon÷s „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ finansinis įgyvendinimas 2007–2013 m. ........................ 210 77 lentel÷. Priemon÷s „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas 2007–2009 m. ............ 211 78 lentel÷. Poilsiautojų ir nakvynių skaičius kaimo turizmo sodybose .................................................................. 213 79 lentel÷. Kaimo turizmo sodybų ir vietų skaičius 2005–2009 m. ...................................................................... 214 80 lentel÷. Priemon÷s „Kaimo atnaujinimas ir pl÷tra“ finansinis įgyvendinimas 2007–2009 m. ............................... 218 81 lentel÷. Priemon÷s „Kaimo atnaujinimas ir pl÷tra“ priežiūros rodiklių įgyvendinimas 2007–2009 m. ................... 218 82 lentel÷. Priemon÷s „Vietos pl÷tros strategijų įgyvendinimas“ priežiūros rodiklių pasiekimas ............................... 222 83 lentel÷. Kaimo bendruomenių skaičius Lietuvoje 2007–2009 m. .................................................................... 228 84 lentel÷. Bendroji prid÷tin÷ vert÷ ne žem÷s ūkio sektoriuje ............................................................................ 232 85 lentel÷. Priemon÷s „Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“ priežiūros rodiklių pasiekimas .................. 234 86 lentel÷. Priemon÷s „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ priežiūros rodiklių pasiekimas ....... 238 87 lentel÷. 2007–2009 m. pagal priemonę „Technin÷ pagalba“ išmok÷tos paramos santykis su 2007–2013 m. laikotarpiui skirta parama ............................................................................................................................. 242 88 lentel÷. Priemon÷s „Technin÷ pagalba“ priežiūros rodiklių pasiekimas ............................................................. 243 89 lentel÷. Technin÷s pagalbos ind÷lis skatinant patirties dalybas ir informacijos sklaidą ....................................... 245 90 lentel÷. Technin÷s pagalbos l÷šų naudojimas stiprinant NMA darbuotojų geb÷jimus ......................................... 247 91 lentel÷. Bendras technin÷s pagalbos l÷šų naudojimo administraciniams geb÷jimams stiprinti vertinimas ............ 250 92 lentel÷. Technin÷s pagalbos l÷šų naudojimo respondentų institucijose vertinimas ............................................ 251 93 lentel÷. Programą administruojančių institucijų taikomos priemon÷s detaliai informacijai apie Programos paramą teikti .......................................................................................................................................................... 254 94 lentel÷. Lietuvos kaimo tinko 2009–2013 metų veiksmų programoje apibr÷žtos LKT veiklos kryptys .................. 259 95 lentel÷. Programos l÷šų perskirstymas 2007–2009 m. laikotarpiu .................................................................. 265 96 lentel÷. Vertinimo klausimų ir Programos administravimo sistemos elementų ryšys ......................................... 269 97 lentel÷. Kolegialūs organai partneryst÷s principui įgyvendinti ........................................................................ 277 98 lentel÷. Programos administravimo taisyklių pakeitimai ................................................................................ 280 99 lentel÷. Administracin÷s priemon÷s paramos administravimo efektyvumui didinti – NMA praktika ...................... 285 100 lentel÷ NMA informacinis portalas – elektronin÷s valdžios priemon÷ paramos administravimo efektyvumui didinti ................................................................................................................................................................. 285 101 lentel÷ Programos administravimo sistemos stipriosios ir silpnosios pus÷s..................................................... 295 102 lentel÷. Programos krypčių sąveikos padid÷jimas ....................................................................................... 296 103 lentel÷. Pavyzdys: EŽŪFKP ir EŽF finansuojamų priemonių teigiama sąveika ................................................. 299 104 lentel÷. Pavyzdys: EŽŪFKP ir ERPF, ESF bei EŽF finansuojamų priemonių suderinamumas .............................. 300 105 lentel÷. Programos poveikis sektorių BPV ir užimtumui ............................................................................... 303 106 lentel÷. Programos ind÷lis į ekonomikos augimo žem÷s ūkio ir miškininkyst÷s sektoriuose nacionalinę tendenciją ................................................................................................................................................................. 304 107 lentel÷. Programos ind÷lis į ekonomikos augimo maisto pramon÷je nacionalinę tendenciją .............................. 304 108 lentel÷. Bendrasis programos poveikis darbo našumo pokyčiams žem÷s ūkyje ir miškininkyst÷je ..................... 304 109 lentel÷. Bendrasis Programos poveikis darbo našumui maisto pramon÷je ...................................................... 305 110 lentel÷. Grynasis Programos poveikis žem÷s ūkio, miškininkyst÷s ir maisto pramon÷s sektoriams .................... 309 111 lentel÷. Ekologiškų grūdų supirkimas ir sertifikuotų naminių gyvūnų skaičius ekologiniuose ir pereinamojo laikotarpio ūkiuose ....................................................................................................................................... 312 112 lentel÷. Lietuvos žem÷s, miškų ūkio ir maisto pramon÷s sektorių dalis ES (ES(27) =100 proc.) ....................... 313 113 lentel÷. Priemon÷s „Agrarin÷s aplinkosaugos išmokos“ produkto rodiklių, susijusių su agrarin÷s aplinkosaugos išmokomis remiamu plotu, įgyvendinimas 2007–2009 m. laikotarpiu .................................................................. 317 114 lentel÷. Programos poveikis aplinkosaugos situacijai .................................................................................. 324 115 lentel÷. Gyventojų darbo j÷gos, užimtumo ir nedarbo pokyčiai šalyje 2005–2009 m. ...................................... 327 116 lentel÷. Gyventojų užimtumo pokyčiai šalyje 2007–2009 m. ....................................................................... 328


9

117 lentel÷. Gyventojų mieste ir kaime skaičius metų pradžioje 2005–2009 m. ................................................... 330 118 lentel÷. Gyventojų vidaus ir išor÷s migracija 2005–2009 m. ........................................................................ 331 119 lentel÷. Valdų valdytojų, registruotų žem÷s ūkio ir kaimo verslo registre, išsilavinimas 2006–2010 m. ............. 332 120 lentel÷. Žem÷s ūkių skaičius ir vidutinis dydis 2005–2007 m. ...................................................................... 333 121 lentel÷. Natūrinių ir pusiau natūrinių ūkių skaičius 2005–2009 m. ................................................................ 333 122 lentel÷. Priemonių priežiūros rodiklių pasiekimo tikimyb÷ ............................................................................ 341 123 lentel÷. Poveikio rodiklių nacionalin÷s tendencijos: ekonomikos augimas, užimtumas ir darbo našumas ........... 361 124 lentel÷. Poveikio rodiklis „Biologin÷s įvairov÷s nykimo sumažinimas“: KPPI nustatymui naudojamų paukščių rūšių ekologin÷ charakteristika .............................................................................................................................. 362 125 lentel÷. Poveikio rodiklio „Biologin÷s įvairov÷s nykimo sumažinimas“ pradin÷s pad÷ties reikšm÷s .................... 363 126 lentel÷. Programos II krypties priemonių poveikio paukščių populiacijoms žem÷s ūkio naudmenose ekspertin÷ analiz÷ ....................................................................................................................................................... 364 127 lentel÷. Programos l÷šų pasiskirstymas 2007–2013 m. laikotarpiu ............................................................... 385 128 lentel÷. Programos įgyvendinimo 2007–2009 m. finansinis rezultatyvumas* ................................................. 387 129 lentel÷. Programos I krypties priemonių sąveika su kitų krypčių priemon÷mis ............................................... 389 130 lentel÷. Programos II krypties priemonių sąveika su kitų krypčių priemon÷mis .............................................. 391 131 lentel÷. Programos III krypties priemonių sąveika su kitų krypčių priemon÷mis ............................................. 394 132 lentel÷. Programos IV krypties priemonių sąveika su kitų krypčių priemon÷mis ............................................. 396 133 lentel÷. EŽŪFKP ir ERPF, ESF, SaF, EŽF remiamų bei valstyb÷s pagalbos priemonių takoskyra ......................... 399 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1 paveikslas. Bendroji prid÷tin÷ vert÷ (BPV) pagal ūkio sektorius ........................................................................ 54 2 paveikslas. 2004–2006 m. ir 2007–2013 m. ES paramos pasiskirstymas pagal investicijų tipus ........................... 55 3 paveikslas. Dalyvavimas mokslo žinių ir inovacin÷s praktikos sklaidos priemon÷se ............................................. 79 4 paveikslas. Naujų žem÷s ūkio gamybos technologijų ir inovacijų taikymas ......................................................... 80 5 paveikslas. Pagal priemonę „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ organizuotų mokymų kokyb÷s vertinimas .. 82 6 paveikslas. Valdų valdytojų pasiskirstymas pagal amžių ir valdų dydį 2010 m. sausio 1 d. ................................... 94 7 paveikslas. Miško valdų produkcijos įvairinimas............................................................................................. 115 8 paveikslas. Paramos poveikis miško valdose pagaminamos produkcijos skverbimuisi į rinką ............................... 116 9 paveikslas. Paramos gav÷jų elgsena, didinant miško valdos ekonominę vertę ................................................... 116 10 paveikslas. Paramos poveikis biokuro gamybai ir miškų tausojimui ................................................................ 117 11 paveikslas. Paramos poveikis miško valdos našumui .................................................................................... 118 12 paveikslas. Inovacijų diegimas ir naujų produktų gamyba paramą gavusiose įmon÷se ...................................... 124 13 paveikslas. Inovacijų diegimo paramą investicijoms gavusiose įmon÷se tikslai ................................................ 124 14 paveikslas. ISO kokyb÷s standarto įdiegimas .............................................................................................. 124 15 paveikslas. Paramos poveikis paramą investicijoms gavusiose įmon÷se .......................................................... 125 16 paveikslas. Paramos poveikis įmonių skverbimuisi į rinką ............................................................................. 126 17 paveikslas. Produkcijos pardavimai nacionalin÷je ir užsienio rinkose iki ir po paramos gavimo ........................... 126 18 paveikslas. Paramos poveikis paramą gavusių įmonių našumui ..................................................................... 127 19 paveikslas. EDV padid÷jimas ar sumaž÷jimas ūkuose, kurie gavo paramą 2008 m. ir 2009 m. .......................... 140 20 paveikslas. Parduodamos produkcijos pokyčiai 2009 m. įgyvendintų investicijų d÷ka ....................................... 141 21 paveikslas. Investicijų poveikis ūkio gamybos našumui ................................................................................ 142 22 paveikslas. Paramos gav÷jų dalyvavimas kitose Programos priemon÷se ......................................................... 142 23 paveikslas. Gautos paramos pasiskirstymas pagal turizmo veiklas ir paramos d÷ka atliktus veiksmus ................ 213 24 paveikslas. Planuojamų sukurti naujų darbo vietų tipas ................................................................................ 214 25 paveikslas. Pareišk÷jų ir kitų kaimo gyventojų pokytis ................................................................................. 215 26 paveikslas. ŽŪM darbuotojų dalyvavimas specializuotuose mokymuose Lietuvoje ir užsienyje 2007–2009 m. ...... 248 27 paveikslas. Programą administruojančių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas 2007–2009 m. ........................... 248 28 paveikslas. Programą administruojančių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas ir trūkstamų žinių santykis ........... 249 29 paveikslas. Programą administruojančių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas 2007–2009 m. ........................... 249 30 paveikslas. Visuomen÷s informuotumo apie Programą dinamika .................................................................... 253 31 paveikslas. Pareišk÷jų ir paramos gav÷jų informuotumo apie Programą dinamika ............................................ 253 32 paveikslas. Informacijos projektų vykdytojams pateikimas internete .............................................................. 256 33 paveikslas. Programos priemonių administravimo skaidrumo ir efektyvumo vertinimo dinamika tarp tikslinių grupių ................................................................................................................................................................. 257 34 paveikslas. Programos administravimo skaidrumo ir efektyvumo vertinimas tarp paramos gav÷jų ..................... 258 35 paveikslas. Metinio l÷šų limito pasiskirstymas LKT ....................................................................................... 260 36 paveikslas. Programos priemonių finansinis rezultatyvumas 2007–2009 m. laikotarpiu..................................... 267 37 paveikslas. Programą administruojančių darbuotojų skaičiaus dinamika ŽŪM ir NMA ........................................ 274 38 paveikslas. ŽŪM ir NMA darbuotojų patirtis administruojant žem÷s ūkio ir kaimo pl÷trai skirtas programas ......... 274 39 paveikslas. Paramos gav÷jų požiūris į Programos administravimo sistemą, ŽŪM ir NMA darbą ........................... 276 40 paveikslas. Kai kurių ŽŪM ir NMA įgyvendintų informavimo ir viešinimo priemonių statistika ............................. 280 41 paveikslas. Priemonių įgyvendinimo taisyklių pakeitimai ............................................................................... 283 42 paveikslas. Paramos gavimo proceso vertinimas (projektų vykdytojų nuomon÷) .............................................. 286 43 paveikslas. Paramos gav÷jų požiūris į paraiškų teikimo ir atrankos procedūras ................................................ 287 44 paveikslas. Paramos panaudojimo proceso vertinimas (projektų vykdytojų nuomon÷) ...................................... 288 45 paveikslas. Paramos gav÷jų požiūris į paramos panaudojimo (projekto įgyvendinimo) procedūras ..................... 288 46 paveikslas. NMA „Pasitik÷jimo linija“ gautų pranešimų skaičiaus dinamika ...................................................... 290 47 paveikslas. Ūkių pasiskirstymas pagal deklaruotą žem÷s ūkio naudmenų plotą Lietuvoje .................................. 314 48 paveikslas. Maisto produktų gamybos įmonių pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių Lietuvoje* ..................... 315


10

SCHEMŲ SĄRAŠAS 1 schema. Loginis ryšys tarp I krypties prioritetų ir priemonių ............................................................................ 24 2 schema. Loginis ryšys tarp II krypties prioritetų ir priemonių ........................................................................... 25 3 schema. Loginis ryšys tarp III krypties prioritetų ir priemonių .......................................................................... 26 4 schema. Loginis ryšys tarp IV krypties prioritetų ir priemonių .......................................................................... 27 5 schema. Programos administravimo sistemos institucijos ................................................................................ 30


11

PRATARMĖ

Lietuvos kaimo pl÷tros 2007–2013 metų programos tarpinis vertinimas atliktas vadovaujantis Tarybos reglamentu Nr. 1698/20051, kuris numato bendros steb÷senos ir vertinimo sistemos sukūrimą ir įtvirtina reikalavimą atlikti išankstinį (ex ante), tarpinį (mid term) ir baigiamąjį (ex post) kaimo pl÷tros programų vertinimą. Šių vertinimų tikslas – gerinti kaimo pl÷tros programų įgyvendinimo kokybę, našumą ir veiksmingumą. Tarpinis vertinimas naudingas atskaitomyb÷s prasme, atsiskaitant Europos Komisijai ir visuomenei už viešųjų l÷šų panaudojimą ir Programos valdymą, bei Programos įgyvendinimo tobulinimo tikslais, kadangi tarpinio vertinimo metu patikrinama, kaip sekasi įgyvendinti suplanuotas priemones, identifikuojamos kylančios problemos, pasiūlomos priemon÷s Programos ir jos įgyvendinimo kokybei gerinti. Vertinimo objektas – Programos įgyvendinimas bei jos administravimo ir valdymo sistema. Vertinimas apima Programos įgyvendinimo laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Tarpinio vertinimo tikslas – įvertinti Programos pažangą, tikslų pasiekimą, socialinį ir ekonominį poveikį bei poveikį Bendrijos prioritetų įgyvendinimui. Vertinimui keliami aštuoni uždaviniai, kuriuos įgyvendinant turi būti atsakyta į bendruosius Programos lygio ir priemonių lygio vertinimo klausimus. Galutinę vertinimo ataskaitą sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje pristatomas vertinimo objektas, tikslai, uždaviniai, klausimai ir metodai, pateikiamas trumpas vertinimo kontekstas, aptariami ankstesni Programos vertinimai ir jų rezultatai. Antroje dalyje pateikiami Programos priemonių įgyvendinimo vertinimo rezultatai. Trečioje dalyje pristatomi Programos įgyvendinimo vertinimo rezultatai, aptariant finansinį rezultatyvumą, poveikį, vidinį ir išorinį suderinamumą bei administravimo sistemos efektyvumą. Ketvirtoji dalis apima išvadas ir rekomendacijas.

1 2005 m. rugs÷jo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 d÷l Europos žem÷s ūkio fondo kaimo pl÷trai (EŽŪFKP) paramos kaimo pl÷trai


12

SANTRAUKA

Remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 nuostatomis, buvo parengta Nacionalin÷ 2007–2013 metų kaimo pl÷tros strategija ir jai įgyvendinti skirta Lietuvos kaimo pl÷tros 2007–2013 metų programa (toliau – Programa). Šis dokumentas buvo patvirtintas Europos Komisijos 2007 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. C(2007)5076. Bendrasis Programos tikslas – užtikrinti ekonomikos augimą, didinant žem÷s ūkio, maisto ir miškų ūkio sektorių konkurencingumą, sukuriant galimybių kaimo ekonominei veiklai įvairinti ir gyvenimo kokybei kaimo vietov÷se gerinti. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, Programoje išskirtos keturios prioritetin÷s investicin÷s kryptys ir 27 priemon÷s, skirtos žem÷s, maisto ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumui didinti (I kryptis), aplinkai ir kraštovaizdžiui gerinti (II kryptis), gyvenimo kokybei kaimo vietov÷se ir kaimo ekonomikai įvairinti (III kryptis) bei LEADER metodui įgyvendinti (IV kryptis). Be to, dalis l÷šų buvo skirta tęstiniams įsipareigojimams pagal 2004–2006 m. KPP vykdyti. Laikantis min÷to Tarybos reglamento reikalavimų, Lietuvoje 2010 m. balandžio – gruodžio m÷n. buvo atliktas Programos tarpinis vertinimas, kurį atliko dešimties ekspertų komanda. Tarpinio vertinimo tikslas buvo įvertinti Programos pažangą, tikslų pasiekimą, socialinį ir ekonominį poveikį bei poveikį Bendrijos prioritetų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į paramos l÷šų įsisavinimo ir priemonių įgyvendinimo eigą, tarpinio vertinimo metu didesnis d÷mesys buvo skirtas tęstinio paramos tinkamumo ir efektyvumo klausimams, o tų priemonių, kuriose vertinamuoju laikotarpiu įsisavinta ženkli paramos dalis (ypač pagal I ir II kryptis), atveju buvo atlikta išsamesn÷ paramos rezultatyvumo bei poveikio analiz÷. Vertinant Programos tinkamumą, pirmiausiai buvo išnagrin÷ti socialiniai, ekonominiai, politiniai ir aplinkosauginiai pokyčiai 2006–2010 m. laikotarpiu, jų poveikis Programos įgyvendinimui bei Programos poveikis tendencijų kaimo pl÷tros srityje kaitai. Svarbiausias išorinis veiksnys, daręs neigiamą įtaką programos įgyvendinimui ir rezultatams – ekonominis nuosmukis. Kriz÷s padariniai pasireišk÷ 2009 m.: lyginant su ankstesniais metais 22 proc. nukrito žem÷s ūkio produktų supirkimo kainos, 21 proc. sumaž÷jo žem÷s ūkyje sukuriama bendroji prid÷tin÷ vert÷, smuko investiciniai procesai, maž÷jo užimtųjų skaičius ne žem÷s ūkio sektoriuje. Ekonominis sunkmetis išryškino Programos intervencijos logikos aktualumą, kadangi daugelis problemų, kurias buvo numatyta spręsti, prasid÷jus recesijai dar labiau sustipr÷jo (pavyzdžiui, maža žem÷s ūkio sektoriaus produktų prid÷tin÷ vert÷, smulkūs ir nepakankamai modernūs ūkiai, organizacinių ir verslumo geb÷jimų trūkumas, smulkios ir mažai konkurencingos miškų valdos, menkas žem÷s ūkio produktų konkurencingumas tarptautin÷je rinkoje, nepakankamas užimtumas kaimo vietov÷se ir menkos galimyb÷s pl÷toti žem÷s ūkiui alternatyvią veiklą, geb÷jimų ir vietos iniciatyvų stoka). Bendrų ekonominių ir socialinių tendencijų kaita labiausiai apsunkino III krypties priemonių įgyvendinimą, nes potencialiems pareišk÷jams ženkliai pablog÷jo galimyb÷s iš kreditavimo institucijų pasiskolinti projektų įgyvendinimui trūkstamas l÷šas, o finansin÷s inžinerijos priemon÷s šioje kryptyje netaikomos. Ekonomin÷s ir socialin÷s situacijos pokyčiai dar÷ įtaką ir Programos finansiniam rezultatyvumui. Programos įgyvendinimui 2007–2013 m. skirta 2,285 mlrd. EUR, o vertinamuoju laikotarpiu buvo išmok÷ta daugiau nei 500 mln. EUR, t. y. 22 proc. visam programavimo laikotarpiui numatytos sumos. S÷kmingiausiai paramos l÷šos buvo įsisavinamos pagal pirmąją ir antrąją Programos kryptis, ypač pagal priemones „Žem÷s ūkio valdų modernizavimas“, „Išmokos ūkininkaujantiems vietov÷se su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Agrarin÷s aplinkosaugos išmokos“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Menkiausiai l÷šos buvo įsisavintos pagal III krypties priemones: 2007–2009 m. išmok÷ta vos 0,2 proc. visam programavimo laikotarpiui skirtos paramos. Pagal priemones „Dalyvavimas maisto kokyb÷s schemose“, „Kaimo atnaujinimas ir pl÷tra“, „Vietos pl÷tros


13

strategijų įgyvendinimas“, „Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“ l÷šų vertinamuoju laikotarpiu nebuvo išmok÷ta. i lentel÷. Programos l÷šų įsisavinimas pagal kryptis

Programos kryptis

Skirta paramos l÷šų 2007–

2013 m., tūkst. EUR

Gauta paraiškų

2007–2009 m.

Pasirašyta sutarčių (autorizuota

paraiškų) 2007–2009 m.

Išmok÷ta paramos l÷šų

2007–2009 m., tūkst. EUR

Dalis nuo skirta paramos l÷šų

2007–2013 m., proc.

I kryptis 950.138,22 10.247 8.235 268.431,24 28,25% II kryptis 824.590,41 321.082 287.156 191.642,67 23,24% III kryptis 280.599,55 434 97 759,12 0,27% IV kryptis 136.993,80 82 52 2.380,12 1,74% Technin÷ pagalba 92.979,20 5 5 37.382,42 40,21% Iš viso: 2.285.301,18 331.850 295.545 500.595,57 21,91% Siekiant užtikrinti paramos l÷šų įsisavinimą, 2007–2009 m. laikotarpiu buvo atlikti finansinių išteklių perskirstymai, kadangi d÷l mažesnio kai kurių priemonių populiarumo, menkesnių geb÷jimų įsisavinti paramą pagal naujo tipo veiklas, konkurencijos tarp pačių Programos priemonių bei tarp kai kurių Programos priemonių ir tiesioginių išmokų, kilo rizika d÷l paramos l÷šų pagal kai kurias priemones neįsisavinimo. Mažinant šią riziką, vertinamuoju laikotarpiu buvo atlikti penki l÷šų perskirstymai tarp priemonių (perskirstyta 50,47 mln. EUR, t. y. 2,2 proc. nuo Programos l÷šų), kuriais finansavimas padidintas priemon÷ms „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Žem÷s ūkio valdų modernizavimas“, „Žem÷s ūkio produktų perdirbimas ir prid÷tin÷s vert÷s didinimas“, „Kaimo atnaujinimas ir pl÷tra“, „Dalyvavimas maisto kokyb÷s schemose“, o sumažintas priemon÷ms „Ankstyvas pasitraukimas iš prekin÷s žem÷s ūkio gamybos“, „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“, „Per÷jimas prie ne žem÷s ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir pl÷trai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Pamin÷tina, kad mažesn÷s finansin÷s intervencijos sumažino ir galimą Programos poveikį kai kurių kaimo pl÷tros problemų sprendimui (pavyzdžiui, susijusių su alternatyvių žem÷s ūkiui veiklų kaimo vietov÷se pl÷tra). Įvertinus Programos administravimo ir valdymo sistemos kokybę ir efektyvumą, galima teigti, kad ankstesnių kaimo pl÷tros programų pagrindu buvo sukurta tinkama Programos administravimo ir valdymo sistema, kur funkcijos aiškiai apibr÷žtos ir paskirstytos tarp Programą administruojančių institucijų ir jų padalinių, sudarytos prielaidos įtraukti kitas suinteresuotas puses į šį procesą. Teigiamos nuomon÷s apie Programos administravimo sistemą laikosi ir paramos gav÷jai – 76 proc. respondentų ją įvertino palankiai. Kadangi Programos administravimo ir valdymo procedūros mažai skiriasi nuo ankstesnių laikotarpių, viena vertus, tai sudaro prielaidas didinti administravimo efektyvumą (egzistuoja reikiami geb÷jimai, patirtis, galima efektyviau pasirengti kylančių problemų sprendimui), kita vertus, pastebimi tam tikri pasikartojantys sisteminiai trūkumai, kurie buvo identifikuoti ir ankstesniais programavimo laikotarpiais (nesilaikoma teis÷s aktuose nustatytų paraiškų vertinimo terminų, nepakankamai veiksminga Programos steb÷senos sistema). Programos administravimo kokybę gerino tokios sistemos naujov÷s kaip supaprastintų įgyvendinimo taisyklių parengimas pagal kai kurias I ir III krypties priemones, išsamaus remiamų ir neremiamų veiklų pagal Programos III krypties priemones sąrašo sudarymas, Paskolų fondo įsteigimas ir tinkamas naujų paramos formų (finansų inžinerijos) integravimas, el. deklaravimo sistemos, leidžiančios pateikti paraiškas tiesiogin÷ms išmokoms už žem÷s ūkio naudmenų ir pas÷lių plotus gauti, įdiegimas, intensyvi paramos galimybių ir gerosios praktikos viešinimo veikla, vertikalios ir horizontalios partneryst÷s užtikrinimas, veiksmingų paramos teikimo sąlygų (tinkamumo kriterijų) nustatymas, d÷mesys rizikos valdymui. Vertinant Programos įgyvendinimo rezultatyvumą ir poveikį, visų pirma buvo atlikta 27 priemonių analiz÷, išnagrin÷jant priemonių intervencijos logiką, priežiūros rodiklių pasiekimą ir finansinį įgyvendinimą bei atsakant į priemonių lygio vertinimo klausimus. V÷liau priemonių


14

analiz÷s rezultatai agreguoti į Programos lygį, vertinant bendrąjį Programos poveikį. Programos poveikis vertinamas, atsižvelgiant į septynis Europos Komisijos rekomenduojamus poveikio rodiklius: ekonomikos augimą, užimtumo padid÷jimą, darbo našumą, biologin÷s įvairov÷s nykimo sumažinimą, didel÷s gamtin÷s vert÷s ūkių ir miškų žem÷s pokytį, maistinių medžiagų balanso pokytį ir atsinaujinančios energijos gamybos padid÷jimą (vertinimo rezultatai pagal kiekvieną pagrindinį rodiklį apibendrinami lentel÷je). Svarbu pamin÷ti, kad vertinimo metu buvo nustatytas žemas savaimiškumo laipsnis – vidutiniškai investicin÷se priemon÷se jis siek÷ apie 12 proc., – tod÷l grynasis Programos poveikis mažai skiriasi nuo bendrojo. ii lentel÷. Bendrasis Programos poveikis

Rodiklis Tikslas 2007–2013 m.

Programos poveikis 2007–2009 m.

Ekonominiai – socialiniai poveikio rodikliai Ekonomikos augimas

Žem÷s ūkio ir miškininkyst÷s sektoriuje

2 300 000 PGS 2007–2009 m. d÷l Programos intervencijų žem÷s ūkio ir miškininkyst÷s sektoriuje sukurta BPV, išreikšta perkamosios galios standartu (PGS), siek÷ 170,12 mln. Analizuojant tik 2009 m. duomenis, prie ekonomikos augimo žem÷s ūkyje ir miškininkyst÷je Programa prisid÷jo 8,5 proc. Lyginant su planuotu rodikliu, Programos pažanga – didel÷, tačiau iškeltas kiekybinis tikslas n÷ra adekvatus investicijoms.

Maisto pramon÷s sektoriuje

330 800 PGS 2007–2009 m. laikotarpiu Programos įgyvendinimo d÷ka maisto pramon÷je sukurta BPV sudar÷ 75,24 mln. PGS. Analizuojant tik 2009 m. duomenis, d÷l Programos intervencijų sukurta papildoma BPV sudar÷ 3,9 proc. bendrosios prid÷tin÷s vert÷s, kuri tais metais buvo sukurta maisto pramon÷je. Pamin÷tina, kad nustatytas kiekybinis tikslas taip pat n÷ra adekvatus intervencijos mastui.

Ne žem÷s ūkio sektoriuje

4–5 proc. 2007–2009 m. laikotarpiu pagal III ir IV krypties priemones įsisavinta apie 3 mln. EUR paramos. Programa ekonomikos augimui ne žem÷s ūkio sektoriuje vertinamuoju laikotarpiu statistiškai apskaičiuojamo poveikio netur÷jo.

Užimtumo padid÷jimas

Ne žem÷s ūkio sektoriuje

5–7 proc. 2007–2009 m. laikotarpiu pagal III ir IV krypties priemones buvo sukurta 13 naujų darbo vietų: 9 darbo vietos sukurtos pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir pl÷trai”, 3 darbo vietos – pagal priemonę „Per÷jimas prie ne žem÷s ūkio veiklos”, 1 darbo vieta – pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas”. Programa užimtumo did÷jimui ne žem÷s ūkio sektoriuje vertinamuoju laikotarpiu poveikio netur÷jo.

Žem÷s ūkyje, miškininkyst÷je ir maisto pramon÷je

- 2007–2009 m. laikotarpiu d÷l Programos intervencijų žem÷s ūkio ir miškininkyst÷s sektoriuose, neįvertinant savaimiškumo efekto, pavyko sukurti ar išsaugoti 670 darbo vietų, o maisto pramon÷s sektoriuje – 427 darbo vietas. Pamin÷tina, kad ekonometrinio modeliavimo būdu buvo apskaičiuotas tik samdomų darbuotojų skaičiaus pokytis, nes d÷l Statistikos departamento duomenų rinkimo specifikos Programos poveikis individualiai ūkiuose dirbančių asmenų skaičiui negali būti apskaičiuotas. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurios priemon÷s daugiausia kuria darbo vietas individualiai ūkininkaujantiems asmenims ar jų šeimų nariams, Programos poveikis naujų darbo vietų kūrimui yra dar didesnio masto.

Darbo našumas

Žem÷s ūkio ir miškininkyst÷s sektoriuje

1) 9 400 EUR/MDV (žem÷s ūkyje); 2) 15 600 EUR/MDV (miškų ūkyje)

Programos d÷ka darbo našumas žem÷s ūkio ir miškininkyst÷s sektoriuje 2007 m. did÷jo 21 EUR/MDV, 2008 m. – 122 EUR/MDV, 2009 m. – 549 EUR/MDV. Analizuojant 2009 m. darbo našumo duomenis, matyti, kad Programos pasiektas efektas bendrame šalies rodiklyje sudaro 8,5 proc. Kadangi bendras darbo našumas sektoriuje 2009 m. smuko, Programos intervencijos (ypač atliktos pagal priemonę „Žem÷s ūkio valdų modernizavimas“) švelnino neigiamas nuosmukio tendencijas.

Maisto pramon÷s sektoriuje

10 100 EUR/MDV

D÷l Programos intervencijų darbo našumas maisto pramon÷s sektoriuje 2007 m. augo 9 EUR/MDV, 2008 m. – 223 EUR/MDV, 2009 m. – 969 EUR/MDV. 2009 m. Programos sukurtas efektas sudar÷ 3,9 proc. bendro šalies darbo našumo maisto pramon÷je rodiklio. Daugiausiai įtakos tur÷jo priemon÷ „Žem÷s ūkio produktų perdirbimas ir prid÷tin÷s vert÷s didinimas”.


15

Rodiklis Tikslas 2007–2013 m.

Programos poveikis 2007–2009 m.

Aplinkosauginiai poveikio rodikliai Biologin÷s įvairov÷s nykimo sumažinimas

Sustabdytas biologin÷s įvairov÷s maž÷jimas.

Pagal Programą paremtas plotas, kuriame tiesiogiai siekiama prisid÷ti prie biologin÷s įvairov÷s išsaugojimo, siek÷ 90 683 ha (7,3 proc. viso vertinamuoju laikotarpiu pagal aplinkosaugos priemones paremto ploto). Programa dar÷ teigiamą poveikį biologin÷s įvairov÷s išsaugojimui. Daugiausiai įtakos tur÷jo priemon÷ „Agrarin÷s aplinkosaugos išmokos” bei jos programos „Kraštovaizdžio tvarkymas” ir „Ekologinis ūkininkavimas“. Vis d÷lto šalies mastu šis poveikis – mažas (atsižvelgiant tiek į Programoje iškeltą kiekybinį tikslą, tiek į bendrą šalies teritoriją – parama ap÷m÷ 1,4 proc. šalies teritorijos).

Didel÷s gamtin÷s vert÷s ūkių ir miškų žem÷s pokytis

Šešios tikslin÷s reikšm÷s skirtingoms priemon÷ms.2

Pagal Programos priemones remti veiksmai antrojo ir trečiojo tipo didel÷s gamtin÷s vert÷s teritorijose, t. y. atitinkamai teritorijose, kuriose taikoma didel÷s gamtin÷s vert÷s ūkininkavimo praktika, ir teritorijose, kurios yra saugomos d÷l jose gyvenančių retų rūšių. Didel÷s gamtin÷s vert÷s praktika žem÷s ūkio naudmenose buvo vykdoma 59 420 ha plote (3 proc. DGVT žem÷s ūkio naudmenų ploto) ir 3 214 ha miškų plote (0,5 proc. DGVT miškų ploto). Pagal Programą paremtas plotas saugomose gamtin÷se teritorijose siek÷ 27 172 ha (1 proc. saugomų gamtinių ir DGVT miškų teritorijų). Programa dar÷ teigiamą poveikį DGVT, tačiau tik÷tina, kad d÷l mažos apr÷pties šis poveikis šalies mastu yra pakankamai menkas.

Maistinių medžiagų balanso pokytis

Išlaikomi teigiami pokyčiai.

Pagal Programą paremtas plotas, kuriame tiesiogiai siekiama prisid÷ti prie vandens ir dirvos kokyb÷s gerinimo, siek÷ 83 177 ha (6,7 proc. viso vertinamuoju laikotarpiu pagal aplinkosaugos priemones paremto ploto). Programa dar÷ teigiamą poveikį vandens kokyb÷s gerinimui, tačiau šalies mastu šis poveikis buvo pakankamai mažas (1,2 proc. šalies teritorijos). Prie maistinių medžiagų balanso pokyčio labiausiai prisid÷jo veiksmai (14 734 paramos gav÷jai), susiję su siekiu mažinti vandens taršą organin÷mis medžiagomis, riboti trąšų ir pesticidų naudojimą, apželdinti žemę mišku ir tokiu būdu užkirsti kelią žem÷s ūkio veiklai, dirvos tręšimui ir erozijos procesams.

Atsinaujinančios energijos gamybos padid÷jimas

Atsinaujinan-čios energijos gamyba iš medienos, jos atliekų ir medžio žaliavų – 8 proc. arba 850 naftos ekvivalento vienetų.

Pagal Programą paremtas plotas, kuriame tiesiogiai siekiama prisid÷ti prie klimato kaitos švelninimo, siek÷ 25 151 ha (2 proc. viso vertinamuoju laikotarpiu pagal aplinkosaugos priemones paremto ploto). Programa sudaro prielaidais klimato kaitos švelninimui ateityje, tačiau kol kas poveikis nepasireišk÷ (ribota pažanga miškininkyst÷s priemonių įgyvendinimo procese, be to, miškininkyst÷s priemonių poveikis pasireiškia ilguoju laikotarpiu). Svarbu tai, kad Programoje numatytas kiekybinis tikslas vertinamuoju laikotarpiu buvo beveik pasiektas ir be Programos ind÷lio, kadangi 2009 m. atsinaujinančios energijos gamyba iš medžio žaliavų siek÷ 820 naftos ekvivalento vienetų. D÷l šios priežasties rekomenduotina poveikio rodikliui nustatyti ambicingesnį kiekybinį tikslą.

Parama pagal Programą tiesiogiai ir netiesiogiai prisid÷jo prie kaimo gyventojų pajamų didinimo ir palaikymo, o didžiausią poveikį tur÷jo I ir II krypties priemon÷s. Pavyzdžiui, kompensacin÷s išmokos pagal priemonę „Išmokos ūkininkaujantiems vietov÷se su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietov÷s)“ 2007–2008 m. laikotarpiu sudar÷ 18 proc. metinių šalies ūkininkų ūkininkavimo pajamų. Poveikį kaimo gyventojų pajamoms taip pat dar÷ priemon÷s „Ankstyvas pasitraukimas iš prekin÷s žem÷s ūkio gamybos“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Pamin÷tina, kad investicinių priemonių atveju pajamų augimas fiksuojamas v÷liau, kadangi iš pradžių paramos gav÷jai turi investuoti nuosavas l÷šas projektų įgyvendinimui. 2 1) ŽŪN sudaro 50 proc. didel÷s gamtin÷s vert÷s plotų; 2) Tinkamai tvarkomų ŽŪN ploto padid÷jimas didel÷s gamtin÷s vert÷s vietov÷se 50 proc.; 3) Didel÷s gamtin÷s vert÷s miško vietov÷s sudarys 4 000 tūkst. ha arba 31,5 proc.; 4) Didel÷s gamtin÷s vert÷s miškai sudarys 1 tūkst. ha, t. y. 9,5 proc. miškingų plotų; 5) Didel÷s gamtin÷s vert÷s miškų ploto padid÷jimas 4 000 ha; 6) Didel÷s gamtin÷s vert÷s miško ploto padid÷jimas 4 000 tūkst. ha arba 31,5 proc.


16

Programos poveikis produktų kokybei ir inovacijų diegimui šalies mastu buvo mažas, išskyrus priemon÷s „Agrarin÷s aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“, kadangi d÷l paramos l÷šų sertifikuotų ekologinių ūkių plotas padid÷jo 40 proc. Kita vertus, didžiausią dalį (apie 70 proc.) visų sertifikuotų ekologinių plotų sudar÷ varpiniai ir ankštiniai javai, per maža pažanga padaryta kitų augalinių kultūrų ekologinio ūkininkavimo srityje. Pakankamai nedideli pokyčiai vyko ūkių restruktūrizacijos procese, kadangi per pirmuosius trejus Programos įgyvendinimo metus smulkių ūkių dalis sumaž÷jo vos 2,6 proc. (2009 m. smulkūs ūkiai sudar÷ 76 proc. visų žemę deklaravusių ūkių). Prie ūkių stamb÷jimo buvo siekiama prisid÷ti priemon÷mis „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Ankstyvas pasitraukimas iš prekin÷s žem÷s ūkio gamybos“, „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“. Tačiau tik÷tina, jog didesni ūkiai, tur÷dami geresnius administracinius geb÷jimus, tur÷jo ir didesnes galimybes gauti paramą. Programa dar÷ teigiamą poveikį kaimo gyventojų skaičiui, struktūrai ir kaimo bendruomen÷s gyvybingumo didinimui, tačiau šis poveikis šalies mastu buvo pakankamai mažas. Šiuo metu Lietuvoje didesnę dalį ūkininkų sudaro vyresnio amžiaus žmon÷s, tod÷l priemon÷s, nukreiptos į žmogiškojo potencialo žem÷s ūkio sektoriuje stiprinimą, vis dar išlieka labai aktualios. Programa tiesiogiai ar per nustatytus ūkininkavimo apribojimus prisid÷jo prie aplinkos gerinimo, o bendras pagal II krypties, skirtos aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimui, priemones paremtas plotas 2007–2009 m. siek÷ 1,23 mln. ha. Įgyvendinant Programą, buvo siekiama gerinti gyvenimo kokybę ir prisid÷ti prie kaimo ekonomikos įvairinimo, didinant kaimo gyventojų įsidarbinimo galimybes ir pajamas, kuriant gyvenimui ir darbui patrauklią aplinką, didinant LMĮ ir kaimo turizmo sodybų skaičių kaime ir kt. D÷l menko III ir IV krypties priemonių, tiesiogiai skirtų šiems tikslams įgyvendinti, finansinių ir fizinių rodiklių pasiekimo, Programa poveikio šiuo aspektu kol kas neturi. Kita vertus, pakankamai s÷kmingai įgyvendinamas Programos tikslas skatinti vietos iniciatyvų pl÷trą ir bendradarbiavimą. 90 proc. apklaustų VVG atstovų teig÷, jog LEADER metodo įgyvendinimas prisid÷jo prie bendradarbiavimo kaimo pl÷tros srityje skatinimo. Apibendrinant Programos įgyvendinimo rezultatus, ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį bei poveikį Bendrijos prioritetų įgyvendinimui, galima teigti, kad Programos poveikis kol kas pasireišk÷ mažesniu mastu nei planuota. Tam įtakos tur÷jo tiek išoriniai veiksniai (pavyzdžiui, ekonomin÷s kriz÷s poveikis), tiek vidin÷s priežastys (pavyzdžiui, nepakankamai įvertinta paklausa tam tikroms remtinoms veikloms). Tačiau Programa užtikrina strateginį ir integruotą požiūrį į kaimo pl÷tros problemų sprendimą, paramą administruojančios institucijos imasi tobulinimo veiksmų, tod÷l tik÷tina, kad Programa tur÷s reikšmingą poveikį Lietuvos žem÷s ūkio konkurencingumo didinimui, teigiamą įtaką kaimo gyventojų skaičiaus ir struktūros pokyčiams, užimtumui, pajamoms, aplinkos apsaugai.


17

SUMMARY

The National Rural Development Strategy for 2007–2013 as well as the Lithuanian Rural Development Programme for 2007–2013 (hereinafter – the “Programme”) drafted for the implementation of the Strategy have been drawn up following the provisions of Council Regulation (EC) No 1698/2005. The Programme was approved on by decision No C(2007)5076 of the European Commission of 19 October 2007. Its overall objective is to ensure economic growth by improving competitiveness of agricultural, food and forestry sectors, creating opportunities for diversification of economic activities and improving the quality of life in rural areas. To achieve this objective, the Programme distinguishes four priority investment axes and 27 measures aimed at increasing competitiveness of agricultural, food and forestry sectors (Axis 1), improving the environment and the countryside (Axis 2), enhancing quality of life and diversifying economic activities in rural areas (Axis 3) and implementing the LEADER approach (Axis 4). In addition, some of the funds have been used for fulfilling continuing obligations under the RDP 2004–2006.

Subject to the requirements of the said Council Regulation, a team of ten experts conducted a mid-term Programme evaluation in April–December 2010. The objective of the mid-term evaluation was to examine the progress of the Programme, achievement of the objectives, socio-economic effects and impact on the implementation of the Community priorities. Considering absorption of the assistance and implementation of the measures, the mid-term evaluation was more focused on continuing relevance and efficiency of the assistance, while in case of measures that absorbed most of the assistance during the reporting period (in particular, Axes 1 and 2), a more detailed analysis of effectiveness and impact was carried out.

The assessment of relevance of the Programme started with examination of socio-economic, political and environmental changes in 2006–2010 and their impact on the Programme implementation as well as measurement of the impact of the Programme on changes in rural development trends. The most important exogenous factor negatively effecting the implementation and results of the problems was the economic crisis. The year 2009 felt the consequences of it: compared to the previous year, buying-in prices for agricultural products slumped by 22%, the gross value added created in the agricultural sector decreased by 21%, investment processes went down as well as the number of the employed in other than the agricultural sector. The economic decline emphasised the relevance of the Programme intervention logic even more as the recession made many problems to be addressed more pressing (e.g. low value added of agricultural products, small and insufficiently modern farms, a lack of organisational and entrepreneurship capacities, small and little competitive forests, low competitiveness of agricultural products in international markets, low employment in rural areas, poor opportunities to develop non-agricultural activities, shortage of capacities and local initiatives). Changing general economic and social trends highly affected the implementation of measures of Axis 3 as potential applicants had considerably lower opportunities to lend from credit institutions the missing money for the project implementation and financial engineering measures were not applicable in this Axis.

Changes in the socio-economic situation also effected financial effectiveness of the Programme. EUR 2.285 billion was allocated to the Programme implementation in 2007–2013, and over EUR 500 million, i.e. 22% of the total amount foreseen for the whole programming period, was disbursed in the reporting period. Axes 1 and 2, especially measures “Modernisation of agricultural holdings”, “Payments to farmers in areas with handicaps, other than mountain areas”, “Agri-environment payments” and “Setting up of young farmers”, absorbed the assistance the best, while measures of Axis 3 used the least funds since only 0.2% of the total amount foreseen for the whole programming period had been disbursed in 2007–2009. No funds were disbursed under measures “Involvement in the food quality schemes”, “Village renewal and development”, “Implementation


18

of local development strategies”, “Inter-territorial and transnational cooperation” in the reporting period. Table i. Absorption of the Programme funds by axes

Programme axis Assistance allocated in 2007–2013, thou. EUR

No of applications received in 2007–2009

No of agreements signed

(authorised applications) in

2007–2009

Assistance disbursed in

2007–2009, thou. EUR

Share of the assistance

allocated in 2007–2013, %

Axis 1 950,138.22 10,247 8,235 268,431.24 28.25% Axis 2 824,590.41 321,082 287,156 191,642.67 23.24% Axis 3 280,599.55 434 97 759.12 0.27% Axis 4 136,993.80 82 52 2,380.12 1.74% Technical assistance 92,979.20 5 5 37,382.42 40.21% Total: 2,285,301.18 331,850 295,545 500,595.57 21.91%

To ensure absorption of the assistance, in the period of 2007–2009 financial resources were reallocated as due to lower popularity of some measures, weaker capacities to absorb assistance under new-type actions, competition among Programme measures as well as between certain Programme measures and direct payments, there was a threat to implementation of n+2 principle and absorption of assistance under certain measures. Five reallocations among measures (EUR 50.47 million, i.e. 2% of the Programme funds, was reallocated) in the reporting period increased financing for “Vocational training and information actions”, “Setting up of young farmers”, “Modernisation of agricultural holdings”, “Processing of agricultural products and increasing of added value”, “Village renewal and development”, “Involvement in the food quality schemes”, while assistance to measures “Early retirement”, “Use of advisory services”, “Diversification of non-agricultural activities”, “Support for business creation and development”, “Encouragement of rural tourism activities” was reduced. It should be mentioned that smaller financial interventions also weakened the impact of the Programme on solution of certain rural development issues (e.g. related to development of non-agricultural activities in rural areas).

Having evaluated the quality and efficiency of the Programme’s administration and management framework, it may be stated that the previous rural development programmes served as a basis for creation of a proper Programme’s administration and management framework where functions are clearly defined and distributed among institutions administrating the Programme and their divisions. The system also allows involving other stakeholders into this process. Moreover, applicants are of high opinion about the Programme’s administration system, too. 76% of the respondents have rated it as good. The Programme administration and management procedures hardly different from those of the previous periods, therefore it allows increasing efficiency of administration (available necessary capacities, experience, more effective preparation for dealing with problems). On the other hand, there are certain systemic shortages that were identified in the previous periods as well (incompliance with the terms established by legislation for application evaluation, improper operation of the Programme’s monitoring system).

It should be noted that the rules for implementation of measures were often amended in 2007–2009, which aggravated assistance administration and increased administrative burden. Some issues related to monitoring data collection and processing were also very frequent. In addition, effectiveness of the Programme administration system was demeaned by expanding workload in the Ministry of Agriculture and the NPA as well as by administrative capacity building measures that were not based on a thorough needs analysis. With regard to the administrative side, the decision to evaluate applications under certain measures in stages did not justify itself – it only increased the administrative load of the NPA.


19

The Programme’s administration quality was improved by such factors as simplified rules for implementation of certain measures of Axes 1 and 3, an exhaustive list of activities supported and not supported under measures of Axis 3, establishment of the Loan Fund and the proper integration of new forms of assistance (financial engineering), installation of e-declaration system enabling to apply for direct payments for utilised agricultural areas and crops, active raising awareness about assistance opportunities and the good practice, promotion of vertical and horizontal partnership, establishment of effective conditions for the provision of assistance (relevance criteria), focus on risk management.

Evaluation of effectiveness and impact of the Programme implementation started with analysis of 27 measures, examining their intervention logic, achievement of monitoring indicators and financial implementation as well as answering measure-level evaluation questions. Later on, the results of the analysis of measures were aggregated into the Programme level to determine the gross effect of the Programme. Impact of the Programme was evaluated against seven impact indicators recommended by the European Commission: economic growth, employment creation, labour productivity, reversing biodiversity decline, change in high nature value farmland and forestry, change in nutrient balances and increase in production of renewable energy (the table below presents evaluation results by key indicator). It is important to note that the evaluation determined a low deadweight effect. It was approx. 12% on average in investment measures, hence the gross effect of the Programme is little different from the net effect.

Table ii. Gross effect of the Programme Indicator Target in

2007–2013 Impact of the Programme in 2007–2009

Socio-economic impact indicators Economic growth

Agricultural and forestry sectors

2,300,000 PPS

In 2007–2009, the GVA created by Programme interventions in the agricultural and forestry sectors and expressed in the Purchasing Power Standard (PPS) amounted to 170.12 million. The analysis of data of 2009 shows that the Programme has contributed to the economic growth in agriculture by 8.5%. Compared to the target level, the Programme’s progress is considerable, the quantitative target level set, however, is not adequate to investments.

Food sector 330,800 PPS In 2007–2009, the GVA created by the Programme implementation in the food sector amounted to 75.24 million PPS. The analysis of data of 2009 reveals that the additional GVA created by Programme interventions accounted for 3.9% of the gross value added created in the food sector that year. It should be mentioned that the quantitative target level set is also not adequate to the scope of intervention.

Non-agricultural sector

4–5% In 2007–2009, around EUR 3 million of the assistance was absorbed under measures of Axes 3 and 4. In the reporting period, the Programme had no statistically significant impact on economic growth in the non-agricultural sector.

Employment creation

Non-agricultural sector

5–7% In 2007–2009, measures of Axes 3 and 4 created 13 jobs: 9 jobs were created under measure “Support for business creation and development”, 3 jobs under “Diversification of non-agricultural activities” and 1 job under “Encouragement of rural tourism activities”. In the reporting period, the Programme had no impact on employment growth in the non-agricultural sector.

Agricultural, forestry and food sectors

- In 2007–2009, Programme interventions, with no regard to the deadweight effect, created or preserved 670 jobs in the agricultural and forestry sectors and 427 jobs in the food sector. It should be noted that calculations made using the econometric modelling included only the shift in the number of employed persons as the impact of the Programme on the number of farmers and their family members cannot be measured due to the specific data collection. Taking into consideration the fact that certain measures create jobs mostly for individual farmers or their family members, the impact of the Programme on job creation is even greater.

Labour Agricultural and 1) EUR The Programme increased labour productivity in the agricultural and


20

Indicator Target in 2007–2013

Impact of the Programme in 2007–2009

productivity forestry sectors 9,400/ AWU (agriculture); 2) EUR 15,600 /AWU (forestry)

forestry sectors by EUR 21/AWU in 2007, EUR 122/AWU in 2008 and EUR 549/AWU in 2009. The analysis of the labour productivity data of 2009 reveals that the impact created by the Programme constitutes 8.5% of the total indicator of the country. Since the total labour productivity in the sector declined in 2009, Programme interventions (in particular under the measure “Modernisation of agricultural holdings”) mitigated negative tendencies of the decline.

Food sector EUR 10,100 /AWU

The Programme increased labour productivity in the food sector by EUR 9/AWU in 2007, EUR 223/AWU in 2008 and EUR 969/AWU in 2009. The impact created by the Programme accounts for 3.9% of the total indicator of labour productivity in the food sector. The measure “Processing of agricultural products and increasing of added value” had the greatest impact.

Environmental impact indicators Reversing biodiversity decline Halted

biodiversity declining

The Programme supported 90,683 ha of land (7.3% of the total area supported under environmental measures in the reporting period) which directly aims at contributing to the preservation of biodiversity. The Programme was conducive to reversing biodiversity decline. The greatest impact was demonstrated by the measure “Agri-environment payments” and its schemes – Landscape Stewardship Scheme and Organic Farming Scheme. However, this impact is small at the national level (considering both the quantitative target level set in the Programme and the total area of the country, the assistance covered 1.4% of the total area of the country).

Change in high nature value farmland and forestry

Six target values for different measures3

Programme measures supported actions in type 2 and type 3 high nature value farmlands, i.e. areas where high nature value farming practice is applied and areas supporting rare species. HNV practice was used in utilised agricultural areas covering 59,420 ha (3% of the total HNV utilised agricultural area) and in forests covering 3,214 ha (0.5% of the total area of HNV forests). The Programme supported 27,172 ha of the protected natural territories (1% of the protected natural and HNV forest areas), and had a positive impact on the HNV land. This impact, however, is rather low at the national level, possibly due to its low scope.

Change in nutrient balances Maintaining positive changes

The Programme supported 83,177 ha of the area (6.7% of the total area supported under environmental measures in the reporting period) which directly aims at contributing to the improvement of water and soil quality. The Programme had a positive impact on the improvement of water quality, althoug

lietuvos kaimo plĖtros 2007–2013 metŲ programos … · nustatytais terminais. sutarties priedo...

Documents