Lietuvos darbo biržos2014 metų darbo rinkos

prognozė

2014 METŲ DARBO RINKOS PROGNOZĖ

Nuo 1995 m. Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo bir-ža) kasmet atlieka ateinančių metų darbo rinkos prognozę pagal metodiką, parengtą kartu su Švedijos Karalystės nacio nalinės darbo rinkos tarnybos ekspertais. 2014 metų prognozė atlikta remiantis darbdavių apklausos rezultatais, įvertinus makroekonominių ir darbo rinkos rodiklių tendencijas. Darbo biržų specia listai atrankiniu metodu apklausė 4,4 tūkst. darbdavių, kurių įmonėse dirba 0,28 mln. šalies dirbančiųjų.

Tarp apklaustųjų 59 proc. sudarė paslaugų, 22 proc. pramonės, 11 proc. žemės ūkio ir 8 proc. statybos sekto-riaus įmonės. Daugiausiai – 77 proc. apklausta smulkaus ir vidutinio verslo atstovų. Apklausoje dalyvavo 82 proc. privataus sektoriaus įmonių. Apklausos rezultatų reprezentatyvumas pasiektas proporcingai parenkant darbo rinkos dalyvius pagal nuosavybės formas, ekonomines veiklas ir dirbančiųjų skaičių. Ekonominių ir demografinių rodiklių analizė bei darbdavių atsakymai į klausimus apie verslo veiklos perspektyvas, darbo vietų steigimą ir likvidavimą įmonėse leido numatyti darbo rinkos poreikio tendencijas bei parengti „2014 metų įsidarbinimo galimybių barometrą“.

Su prognozių rezultatais kasmet supažindinama visuomenė, socialiniai partneriai, informacija skelbiama Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje www.ldb.lt bei naudojama tiesioginėje veikloje, siekiant laiku numatyti priemones nedarbo pasekmėms švelninti, darbo pasiūlai ir paklausai suderinti bei paslaugų efektyvumui didinti, jaunimo profesinei karjerai planuoti.

Ekonomikos ir darbo rinkos tendencijos

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, šalies bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) 2013 metais augo 2,8 proc. Prognozuojama, kad ateinančiais metais BVP augimas spartės – 2014 metais BVP augs 3,5 proc., 2015 metais – 4,3 proc. Pagal BVP augimo perspektyvas Lietuvos ekonomika yra viena labiausiai augančių Europos Sąjungoje. Gerėjant šalies ekonomikai, numatomas užimtumo augimas ir nedarbo lygio mažėjimas.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2013 metais buvo 5 proc. didesnis nei 2012 metais ir siekė 2229,6 Lt. Panašus kasmetinis 5-6 proc. vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas prognozuojamas ir 2014-2016 metais.

Emigracija ir struktūrinis nedarbas vis dar išlieka opios Lietuvos darbo rinkos problemos. Darbdaviai, neran-dantys tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, didesnę reikšmę teikia dirbantiems kvalifikuotiems darbuotojams išlaikyti ir motyvuoti.

Lietuvos darbo biržos atlikta darbda-vių apklausa rodo, kad įmonių veiklos pers-pektyvas 2014 metais darbdaviai vertina pakankamai teigiamai. 30 proc. darbdavių pažymi, kad įmonės apyvarta, darbuotojų skaičius ir investicijos į technologijas didės, 66 proc. – nekis ir tik 4 proc. – mažės.

Darbo jėgos paklausa nekis

Atsigaunant šalies ekonomikai, šiemet reikšmingų darbo jėgos paklausos pokyčių ne-numatoma. 2014 metais ketinama įregistruoti beveik tiek pat darbo pasiūlymų kaip ir 2013 metais – 220–240 tūkst. Įregistruotų darbo pa-siūlymų struktūra pagal ekonomines veiklas

išliks panaši kaip ir 2013 metais. 60,4 proc. laisvų darbo vietų bus įregistruota paslaugų, 18,7 proc. – pramonės, 14,3 proc. – statybos, 6,7 proc. – žemės ūkio sektoriuje.

Paslaugų sektoriuje daugiausiai laisvų darbo vietų įregistruos mažmenine prekyba, krovininiu kelių transportu ir restoranų bei pa-gaminto valgio teikimo veikla užsiimančios įmonės. Pramonės sekto-riuje – baldų gamyba, maisto produktų gamyba, medienos pjaustymu ir obliavimu bei viršutinių drabužių siuvimu užsiimančios įmonės. Statybos sektoriuje – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, remontu ir grindų bei sienų dengimu užsiimančios įmonės. Žemės ūkio sektoriuje – mišriu žemės ūkiu, medienos ruoša bei naminių paukščių auginimu užsiimančios įmonės.

Įsidarbinimo galimybės

Darbo jėgos paklausos struktūra 2014 metais nekis. Didžioji dalis (73 proc.) darbo pasiūlymų bus skirti kvalifikuotai darbo jėgai. Nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa pastaraisiais metais mažėja, pa-naši tendencija prognozuojama ir 2014 metams.

Tendencijos rodo, kad sėkmingai įsidarbinti būtinas ne tik išsi-lavinimas, kvalifikacija, profesiniai įgūdžiai, bet ir bendrieji gebėjimai, papildomos kompetencijos. Sparčiai vystantis technologijoms bei kei-čiantis darbų organizavimo pobūdžiui, darbdaviai pirmenybę teikia uni-versaliems, technologiškai išprususiems ir lankstiems darbuotojams. Siekiant integruotis ar išlikti darbo rinkoje ir toliau vis svarbiau bus mokytis visą gyvenimą, tobulinti įgūdžius ir kompetencijas.

Didžiausios įsidarbinimo galimybės 2014-2015 metais bus šias profesines kvalifikacijas turintiems darbo ieškantiems asmenims:

Specialistams:

• Pardavimo vadybininkams• Buhalteriams• Informacinių technologijų ir sistemų specialistams• Pardavimo agentams• Statybos inžinieriams• Gydytojams• Siuvimo technologams

Kvalifikuotiems darbininkams:

• Pardavėjams• Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuo-

tojams• Virėjams• Siuvėjams• Plataus profilio statybininkams• Suvirintojams• Padavėjams ir barmenams

Daugiau informacijos apie paklausiausias bei mažiau paklausias profesijas galima rasti „2014 metų įsidarbinimo galimybių barometre“.

2010 2011 2012 2013 2014

20

15

10

5

0

2400

2300

2200

2100

2000

1900

1800

BVP augimas, proc.

Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc.

Vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis, Lt

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai(Finansų ministerijos duomenys)

Darbo jėgos paklausos dinamika 2010-2014 m.

Darbo jėgos paklausa pagal ekonomines veiklas

Darbo jėgos paklausa pagal kvalifikaciją

2010 2011 2012 2013 2014

250

200

150

100

50

0

148,2

169,1

199,9

242,2 220–240

tūkst.

Paslaugos

Žemės ūkis

Statyba

Pramonė

60,4%

18,7%

6,7%

14,3%

Kvalifikuotiems darbininkams

Specialistams

Nekvalifikuotiems darbininkams

53%

20%

27%

2 32014 METŲ DARBO RINKOS PROGNOZĖ 2014 METŲ DARBO RINKOS PROGNOZĖ

Darbo jėgos pasiūla mažės

Teritorinėse darbo biržose 2014 metais numatoma įregistruoti apie 280-290 tūkst. bedarbių – vidutiniškai po 23-25 tūkst. per mėne-sį – tai yra 4,5-5,5 proc. mažiau nei 2013 metais.

2013 metais vidutinis metinis bedarbių skaičius buvo 201,3 tūkst. Prognozuojama, kad šiais metais vidutinis metinis bedarbių skaičius sumažės 5 proc. ir sieks 185-195 tūkst.

Bedarbių struktūra pagal išsilavinimą iš esmės nesikeis. Didžiau-sią dalį (53 proc.) sudarys bedarbiai, turintys vidurinį išsilavinimą (iš jų – 53 proc. su profesine kvalifikacija), 24 proc – bedarbiai, turintys pagrindinį ir žemesnį išsilavinimą (iš jų – 36 proc. su profesine kvalifi-kacija), 14 proc. – bedarbiai, turintys aukštąjį neunivesitetinį išsilavini-mą ir 9 proc. – bedarbiai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

Prognozuojama, kad bedarbių struktūroje apie 80 proc. sudarys darbo rinkoje papildomai remiami asmenys. Ilgalaikių bedarbių, t.y. ilgą laiką nedirbusių ir praradusių ryšį su darbo rinka asmenų bus 27 proc., 33 proc. – vyresnių kaip 50 m. bedarbių ir 21 proc. – jaunimo iki 29 m.

Nedarbas mažės

Lietuvoje 2013 metais vidutinis metinis nedarbo lygis buvo 10,9 proc. Prognozuojama, kad šiemet jis turėtų mažėti ir siekti 10,4-10,6 proc. Numatoma, kad vasaros sezono metu, nedarbo lygis smuk-tels 1-1,5 proc. punkto.

Ekonominės krizės laikotarpiu išaugęs vyrų nedarbo lygis kas-met mažėja. Prognozuojama, kad ši tendencija bus stebima ir 2014 metais, kai vyrų nedarbo lygiui mažėjant, jis vis dar išliks didesnis nei moterų.

Jaunimo – vienos iš labiausiai socialiai pažeidžiamų bedarbių grupių nedarbo lygis mažėja: 2013 metais teritorinėse darbo biržose jaunimo buvo įregistruota 8 proc. (per 6 tūkst.) mažiau nei 2012 me-tais. Mažėjimo tendencijai išlikus ir šiais metais, prognozuojama, kad registruotas jaunimas sumažės 6 proc. (4 tūkst.), palyginti su 2013 metais. Taip pat duomenys rodo, kad tarp registruoto jaunimo didėja absolventų ir profesinę kvalifikaciją įgijusių jaunų bedarbių dalis. Ši tendencija vyraus ir 2014 metais.

Mažės steigiamų ir likviduojamų darbo vietų skaičius

Kaip ir pastaraisiais metais, darbo vietų steigimo ir likvidavimo balansas išliks teigiamas, tačiau palyginti su 2013 metais, sumažės. Šiais metais darbdaviai numato likviduoti mažiau darbo vietų, todėl palyginti su 2013 metais, santykis tarp įsteigtų ir likviduotų darbo vietų bus didesnis.

Lietuvos darbo biržos darbdavių apklausa rodo, kad darbo vietų steigimo ir likvidavimo balansas išliks teigiamas visuose ekonomikos

Bedarbių skaičiaus dinamika

Nedarbo lygis metų pradžiai

Vidutinio metinio nedarbo lygio dinamika

Darbo jėgos pasiūla pagal kvalifikaciją

2010 2011 2012 2013 2014

250

200

150

100

50

0

300

350303,1

256,7

330,8299,6

284,3

tūkst.

2010 2011 2012 2013 2014

14,5

13,1

11,710,9 10,5

16

14

12

10

8

6

4

2

0

proc.

40,3%

9,1%

13,8%

36,9%

Nekvalifikuoti

Su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu

Su aukštuoju neuniversitetiniu išsilavinimu

Su profesine kvalifikacija

sektoriuose. 2014 metais darbdaviai numato įsteigti 23 tūkst. naujų darbo vietų, o likviduoti – 2 tūkst. Daugiausia – 95 proc. naujų darbo vietų bus įsteigta privačiame sektoriuje. Likviduojamų darbo vietų skaičius tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje bus panašus.

Didžiausias darbo vietų steigimas Didžiausias darbo vietų likvidavimasMažmeninė prekyba ŠvietimasKrovininis kelių transportas Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbasStatyba Mažmeninė prekybaBaldų gamyba Dujinio kuro paskirstymas dujotiekiaisViršutinių drabužių siuvimas Keleivių vežimas autobusais mieste ar priemiestyje

DARBO RINKOS YPATUMAI TERITORIJOSE

Vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėse

Vidutinis metinis nedarbo lygis sumažės dau-gumoje savivaldybių. Didžiausias nedarbo lygio mažė-jimas numatomas Lazdijų (1,6 proc. punkto), Neringos (1,4 proc. punkto), Alytaus miesto (1,3 proc. punkto), Palangos, Vilniaus rajono, Utenos ir Širvintų (1,2 proc. punkto) savivaldybėse. Nedidelis nedarbo lygio mažėjimas prognozuojamas Kauno miesto, Rietavo, Vilkaviškio, Ignalinos rajono bei Šiaulių miesto savi-valdybėse – 0,1 proc. punkto. Nedarbo lygio augimas bus beveik nepastebimas Visagino miesto, Telšių ir Anykščių savivaldybėse – 0,2 – 0,3 proc. punkto. Šila-lės, Mažeikių ir Plungės rajono savivaldybėse nedarbo lygio pokyčiai nenumatomi.

Aukščiausias nedarbas išliks Ignalinos (18,4 proc.), Alytaus rajono (17,9 proc.), Kelmės (17,1 proc.), Zarasų (17 proc.), Kalvarijos (16,7 proc.), Lazdijų ir Mažeikių savivaldybėse (16,2 proc.).

Žemiausias nedarbas ir toliau bus fiksuojamas Neringos (4,4 proc.), Trakų (7,1 proc.), Kretingos (7,3 proc.), Klaipėdos rajono (7,5 proc.), Vilniaus miesto (7,6 proc.), Klaipėdos miesto (7,8 proc.) bei Šiaulių miesto (8 proc.) savivaldybėse.

Darbo jėgos pasiūla apskrityse

2014 metais darbo jėgos pasiūla mažės beveik visoje Lietuvoje. Didžiausias darbo jėgos pasiūlos mažėjimas, palyginti su praėjusiais metais, prognozuojamas Vilniaus (3,5 tūkst.), Panevėžio (2,3 tūkst.), Klaipėdos (1,6 tūkst.), Alytaus bei Kauno (po 1 tūkst.) apskrityse. Nedidelis sumažėjimas numatomas Tauragės (0,3 tūkst.) ir Marijampolės (0,4 tūkst.) apskrityse. Telšių apskrityje darbo jėgos pasiūla nekis.

Darbo jėgos paklausa apskrityse

Prognozuojama, kad šiais metais darbo jėgos paklausa, palyginti su 2013 metais, didės beveik visose aps-krityse. Didžiausias darbo jėgos paklausos augimas numatomas Šiaulių apskrityje – 13 proc., Kauno ir Klaipėdos apskrityse – 6 proc., Alytaus, Panevėžio ir Utenos apskrityse – 5 proc., Marijampolės ir Vilniaus apskrityse – 3 proc., Telšių apskrityje – 1 proc. Tauragės apskrityje darbo jėgos paklausa nekis.

350000

300000

250000

200000

150000

100000

50000

0

2010 2011 2012 2013 2014

18

16

14

12

10

8

6

4

2

0

Bedarbių sk. metų pradžioje

Bedarbių proc. nuo DAG

VILNIUSVILNIUSVILNIUSVILNIUSVILNIUSVILNIUSVILNIUSVILNIUSVILNIUS

KAUNASKAUNASKAUNASKAUNASKAUNASKAUNASKAUNASKAUNASKAUNAS

KlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėdaKlaipėda

ŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliaiŠiauliai

PanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžysPanevėžys

AlytusAlytusAlytusAlytusAlytusAlytusAlytusAlytusAlytus

AnykščiaiAnykščiaiAnykščiaiAnykščiaiAnykščiaiAnykščiaiAnykščiaiAnykščiaiAnykščiai

BiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržaiBiržai

IgnalinaIgnalinaIgnalinaIgnalinaIgnalinaIgnalinaIgnalinaIgnalinaIgnalina

JonavaJonavaJonavaJonavaJonavaJonavaJonavaJonavaJonava

JoniškisJoniškisJoniškisJoniškisJoniškisJoniškisJoniškisJoniškisJoniškis

JurbarkasJurbarkasJurbarkasJurbarkasJurbarkasJurbarkasJurbarkasJurbarkasJurbarkas

KaišiadorysKaišiadorysKaišiadorysKaišiadorysKaišiadorysKaišiadorysKaišiadorysKaišiadorysKaišiadorys

KelmėKelmėKelmėKelmėKelmėKelmėKelmėKelmėKelmė

KretingaKretingaKretingaKretingaKretingaKretingaKretingaKretingaKretingaKupiškisKupiškisKupiškisKupiškisKupiškisKupiškisKupiškisKupiškisKupiškis

KėdainiaiKėdainiaiKėdainiaiKėdainiaiKėdainiaiKėdainiaiKėdainiaiKėdainiaiKėdainiai

LazdijaiLazdijaiLazdijaiLazdijaiLazdijaiLazdijaiLazdijaiLazdijaiLazdijai

MarijampolėMarijampolėMarijampolėMarijampolėMarijampolėMarijampolėMarijampolėMarijampolėMarijampolė

MažeikiaiMažeikiaiMažeikiaiMažeikiaiMažeikiaiMažeikiaiMažeikiaiMažeikiaiMažeikiai

MolėtaiMolėtaiMolėtaiMolėtaiMolėtaiMolėtaiMolėtaiMolėtaiMolėtai

Naujoji AkmenėNaujoji AkmenėNaujoji AkmenėNaujoji AkmenėNaujoji AkmenėNaujoji AkmenėNaujoji AkmenėNaujoji AkmenėNaujoji Akmenė

PakruojisPakruojisPakruojisPakruojisPakruojisPakruojisPakruojisPakruojisPakruojisPasvalysPasvalysPasvalysPasvalysPasvalysPasvalysPasvalysPasvalysPasvalys

PlungėPlungėPlungėPlungėPlungėPlungėPlungėPlungėPlungė

PrienaiPrienaiPrienaiPrienaiPrienaiPrienaiPrienaiPrienaiPrienai

RadviliškisRadviliškisRadviliškisRadviliškisRadviliškisRadviliškisRadviliškisRadviliškisRadviliškis

RaseiniaiRaseiniaiRaseiniaiRaseiniaiRaseiniaiRaseiniaiRaseiniaiRaseiniaiRaseiniai

RokiškisRokiškisRokiškisRokiškisRokiškisRokiškisRokiškisRokiškisRokiškis

SkuodasSkuodasSkuodasSkuodasSkuodasSkuodasSkuodasSkuodasSkuodas

TauragėTauragėTauragėTauragėTauragėTauragėTauragėTauragėTauragė

TelšiaiTelšiaiTelšiaiTelšiaiTelšiaiTelšiaiTelšiaiTelšiaiTelšiai

TrakaiTrakaiTrakaiTrakaiTrakaiTrakaiTrakaiTrakaiTrakai

UkmergėUkmergėUkmergėUkmergėUkmergėUkmergėUkmergėUkmergėUkmergė

UtenaUtenaUtenaUtenaUtenaUtenaUtenaUtenaUtena

VarėnaVarėnaVarėnaVarėnaVarėnaVarėnaVarėnaVarėnaVarėna

VilkaviškisVilkaviškisVilkaviškisVilkaviškisVilkaviškisVilkaviškisVilkaviškisVilkaviškisVilkaviškis

ZarasaiZarasaiZarasaiZarasaiZarasaiZarasaiZarasaiZarasaiZarasai

ŠakiaiŠakiaiŠakiaiŠakiaiŠakiaiŠakiaiŠakiaiŠakiaiŠakiai

ŠalčininkaiŠalčininkaiŠalčininkaiŠalčininkaiŠalčininkaiŠalčininkaiŠalčininkaiŠalčininkaiŠalčininkai

ŠilalėŠilalėŠilalėŠilalėŠilalėŠilalėŠilalėŠilalėŠilalė

ŠilutėŠilutėŠilutėŠilutėŠilutėŠilutėŠilutėŠilutėŠilutė

ŠirvintosŠirvintosŠirvintosŠirvintosŠirvintosŠirvintosŠirvintosŠirvintosŠirvintosŠvenčionysŠvenčionysŠvenčionysŠvenčionysŠvenčionysŠvenčionysŠvenčionysŠvenčionysŠvenčionys

NidaNidaNidaNidaNidaNidaNidaNidaNida

PalangaPalangaPalangaPalangaPalangaPalangaPalangaPalangaPalanga

ElektrėnaiElektrėnaiElektrėnaiElektrėnaiElektrėnaiElektrėnaiElektrėnaiElektrėnaiElektrėnai

KalvarijaKalvarijaKalvarijaKalvarijaKalvarijaKalvarijaKalvarijaKalvarijaKalvarija

Kazlų RūdaKazlų RūdaKazlų RūdaKazlų RūdaKazlų RūdaKazlų RūdaKazlų RūdaKazlų RūdaKazlų Rūda

DruskininkaiDruskininkaiDruskininkaiDruskininkaiDruskininkaiDruskininkaiDruskininkaiDruskininkaiDruskininkai

VisaginasVisaginasVisaginasVisaginasVisaginasVisaginasVisaginasVisaginasVisaginas

PagėgiaiPagėgiaiPagėgiaiPagėgiaiPagėgiaiPagėgiaiPagėgiaiPagėgiaiPagėgiai

RietavasRietavasRietavasRietavasRietavasRietavasRietavasRietavasRietavas

Iki 11 proc.

nuo 11 iki 13 proc.

nuo 13 iki 15 proc.

per 15 proc.

4 52014 METŲ DARBO RINKOS PROGNOZĖ 2014 METŲ DARBO RINKOS PROGNOZĖ

Didžiųjų miestų – Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vil-niaus – apskrityse bus įregistruota apie 189 tūkst. arba 79 proc. visų darbo pasiūlymų, kitose apskrityse – apie 51 tūkst. (21 proc.).

Darbo vietų steigimas apskrityse

Lietuvos darbo biržos darbdavių apklausa rodo, kad teigiamas darbo vietų balansas numatomas visose apskrityse. Dauguma darbo vietų – 71 proc. bus sukurta didžiųjų miestų apskrityse. Daugiausiai naujų darbo vietų bus įsteigta Kauno ir Vilniaus apskrityse – atitin-kamai 24 proc. ir 25 proc. visų steigiamų darbo vietų, daugiausia likviduota – Šiaulių ir Kauno apskrityse – atitinkamai 18 proc. ir 17 proc. visų likviduojamų darbo vietų. Didžiausias teigiamas balan-sas numatomas Kauno ir Vilniaus apskrityse.

Labiausiai didės paslaugų ir pramonės įmonėse steigiamų darbo vietų skaičius

Daugiausiai naujų darbo vietų šiemet bus įsteigta paslaugų ir pramonės sektoriuose – atitinkamai 53,3 proc. ir 30,7 proc. visų stei-giamų darbo vietų. Šie sektoriai daugiausiai ir likviduos darbo vietų – atitinkamai 60,8 proc. ir 24,5 proc. visų likviduojamų darbo vietų. Statybos sektoriuje bus įsteigta 10,9 proc. visų steigiamų darbo vietų, likviduota – 10,1 proc. visų likviduojamų darbo vietų, žemės ūkio sek-toriuje – atitinkamai 5,1 proc. ir 4,5 proc.

Didžiųjų miestų apskrityse bus įsteigta 76,7 proc. paslaugų, 64,5 proc. pramonės, 60,3 proc. statybos ir 72,2 proc. žemės ūkio sektoriuose steigiamų naujų darbo vietų. Jų apskrityse bus likviduo-ta 70,5 proc. paslaugų, 31,1 proc. pramonės, 44,9 proc. statybos ir 40,9 proc. žemės ūkio sektoriuose likviduojamų darbo vietų.

Darbo vietų skaičius labiausiai augs šiose paslaugų sektoriaus srityse: mažmeninėje prekyboje – Kauno, Šiaulių ir Vilniaus apskri-tyse; krovininiame kelių transporte – Kauno, Klaipėdos, Tauragės ir Vilniaus apskrityse; restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikloje – Alytaus ir Vilniaus apskrityse.

Pramonės sektoriaus srityse: kitų baldų gamyboje – Alytaus, Marijampolės ir Vilniaus apskrityse; kitų viršutinių drabužių siuvime – Alytaus, Kauno ir Vilniaus apskrityse; medienos pjaustyme ir obliavi-me – Kauno, Tauragės ir Vilniaus apskrityse.

Statybos sektoriaus srityse: gyvenamųjų ir negyvenamųjų pas-tatų statyboje – Alytaus, Kauno, Tauragės ir Utenos apskrityse; ko-munalinių elektros ir telekomunikacijos statinių statyboje – Kauno, Panevėžio ir Tauragės apskrityse; pastatų remonte, restauravime ir rekonstravime – Alytaus, Klaipėdos ir Telšių apskrityje.

Žemės ūkio sektoriaus srityse: medienos ruošoje – Kauno, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus apskrityse; mišriame žemės ūkyje – Pane-vėžio, Šiaulių ir Vilniaus apskrityse; miško medžių auginimo ir miški-ninkystės veikloje – Panevėžio ir Telšių apskrityse.

Darbo jėgos pasiūla 2014 m.

Darbo jėgos paklausa 2014 m.

Darbo vietų steigimo/likvidavimo balansas pagal apskritis

50000

60000

70000

40000

30000

20000

10000

0

2013 m. 2014 m. (progn.)

ALYT

AUS

KAUN

O

KLAI

PĖDOS

MAR

IJAM

POLĖ

S

PANEV

ĖŽIO

ŠIAU

LIŲ

TAUR

AGĖS

TELŠ

IŲ

UTEN

OS

VILN

IAUS

Likviduota Įsteigta

0

10

20

30

ALYT

AUS

KAUN

O

KLAI

PĖDOS

MAR

IJAM

POLĖ

S

PANEV

ĖŽIO

ŠIAU

LIŲ

TAUR

AGĖS

TELŠ

IŲ

UTEN

OS

VILN

IAUS

proc.

Planuoji karjerą ar ieškai darbo? Padėsime priimti teisingą sprendimą!

SpecialiStaiPardavimo vadybininkai

Buhalteriai

Informacinių technologijų ir ryšių sistemų specialistai

Pardavimo agentai

Statybos inžinieriai

Gydytojai

Siuvimo technologai

DarbininkaiPardavėjai

Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai

Virėjai

Siuvėjai

Plataus profilio statybininkai

Padavėjai ir barmenai

Autotransporto priemonių remonto šaltkalviai

Suvirintojai

Kepėjai ir konditeriai

Miškų ūkio darbuotojai

Elektrikai

Medienos apdirbimo staklininkai

Darbininkai izoliuotojai

Baldžiai

Metalinių laivų korpusų surinkėjai

SpecialiStaiVerslo paslaugų vadybininkaiSandėlininkaiPagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojaiTransporto vadybininkaiBendrosios praktikos slaugytojaiRinkodaros specialistaiVertėjaiGrafikos ir multimedijos dizaineriaiDraudimo agentaiArchitektaiPersonalo specialistaiProjektuotojai konstruktoriaiMechanikos inžinieriaiMaisto produktų ir gėrimų technologaiFinansininkaiElektros inžinieriaiReklamos agentaiElektronikos inžinieriaiAgronomaiGeodezininkai

DarbininkaiApdailininkaiDailidės ir staliaiVairuotojai ekspeditoriaiApsaugos darbuotojaiTraktorininkaiBetonuotojaiMūrininkaiDažytojaiKelio darbininkaiŠaltkalviai remontininkaiSantechnikaiElektromonteriaiGrindų ir plytelių klojėjaiTinkuotojaiStogdengiaiSlaugytojo padėjėjaiVandentiekininkai ir vamzdynų montuotojaiEkskavatoriaus mašinistaiMėsininkaiSkardininkaiMetalo apdirbimo staklių operatoriai

SpecialiStaiAdministratoriai

Teisininkai

Socialiniai darbuotojai

Pradinio ugdymo mokytojai

Lopšelio-darželio auklėtojai

Ekonomistai

Turizmo vadybininkai

Kineziterapeutai

Socialiniai pedagogai

Psichologai

DarbininkaiLengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai

Automobilinio krautuvo vairuotojai

Elektrinio krautuvo vairuotojai

Kirpėjai

Manikiūrininkai

Kosmetikai

Floristai

DIDELĖS VIDUTINĖS MAŽOS

ĮSIDARBINIMO GALIMYBIŲ

2014 METAIS LIETUVOJE

BAROMETRASSOŽA

M

ĖSNITUDIV

DIDELĖSLietuvos darbo birža6

6 2014 METŲ DARBO RINKOS PROGNOZĖ

2013 m. 2014 m.

ALYT

AUS

KAUN

O

KLAI

PĖDOS

MAR

IJAM

POLĖ

S

PANEV

ĖŽIO

ŠIAU

LIŲ

TAUR

AGĖS

TELŠ

IŲ

UTEN

OS

VILN

IAUS

50000

40000

30000

20000

10000

0

Pokyčių analizė

Darbdavių apklausa

Prognozės parengimas

Demografiniai rodikliai

Atsitiktinė stratifikuota

atranka

Pagal ekonomines

veiklas

Profesijos

Pagal nuosavybės

formą

Pagal dirbančiųjų

skaičių

Kvalifikaciniai reikalavimai

Darbo rinkos pokyčių pagal

profesijas įvertinimas

Pasiūla- paklausa

Profesinio mokymo poreikis

Įdarbinimo

Pasiūlos-paklausos balanso

Makroekonominiai rodikliai

Grį

žtam

asis

ryš

ys

Darbo rinkos prognozavimo schema