dakabadonebuli maia-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba...
TRANSCRIPT
saqarTvelos kulturisa da ZeglTa dacvis saministro baTumis xelovnebis saswavlo universiteti
ganaTlebis, humanitarul da socialur mecnierebaTa fakulteti
xelovnebis Teoriisa da istoriis departamenti samecniero Sromebis krebuli
xelovnebaTmcodneobiTi etiudebi
STUDIES IN ART CRITICISM
V
gamomcemloba `universali~ Tbilisi 2013
2
UDC (უაკ) 7.072(051.2) ხ–406 redaqtori - maia WiWileiSvili tomis redaqtori - sofio TavaZe pasuxismgebeli mdivani - manuCar loria saredaqcio sabWo:
ermile mesxia vasil kiknaZe lela oCiauri ana kldiaSvili olRa JRenti zaza xalvaSi xaTuna managaZe qeTevan gogolaZe Tamar siraZe
ISSN 1987-5851
© krebuli, 2013 gamomcemloba `universali~, 2011 Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19, : 22 36 09, 8(99) 17 22 30 E-mail: [email protected]
3
kinomcodneoba
oliko JRenti
H stalinis Teatri, romis agitfilmi da
stainbekis “amerikuli sakiTxi”
meore msoflio omis Semdeg ruseT-amerikas Soris
urTierToba “civi omis” fazaSi Sedis; yalibdeba
politikuri antagonizmis modeli, romlis damkvidrebas
yvelaze masobrivi kultura _ Teatri da kino emsaxureba;
sabWoTa mTavroba 1946 wels gamocems specialur
dadgenilebas saxelwodebiT: „dramatuli Teatrebis
repertuari da misi gaumjobesebis RonisZiebebi“1, romlis
amoqmedeba sabWoTa kavSiris Teatraluri repertuarisa
da kulturuli politikis radikalur cvlilebas moas-
wavebda. dadgenilebis Sinaarsi saerTaSoroso konteqs-
tSi aixsneboda: amerikas “moexsna” mokavSire saxelmwifos
statusi, romlis formireba jer kidev meore msoflio
omis dros sabWoTa kavSirTan da evropis qveynebTan
samxedro aliansiT, antifaSisturi politikiT iyo
gamowveuli; sabWoTa kavSirma “ruzveltis amerikasTan”
mSvidobiani da partnioruli urTierTobis yvela
resursi amowura _ Seiqmna fsiqologiuri winapiroba
ideologiuri konfrotaciisTvis _ presa, Teatri da kino
informaciuli omis yvelaze efeqtur da Zlier iaraRs
warmoadgens; 1946 wels sabWoTa xelisufleba Teatrisgan
“dasavluri kulturis mavnebluri zegavlenisgan”
gaTavisuflebas moiTxovs, sabWoTa dramaturgebs ki
amerikuli imperializmis mamxilebeli da patriotuli
Tematikis amsaxveli piesebis Seqmnisken mouwodebs. mwvave
4
kritika mweralTa kavSiris organizaciasac Seexo:
stalinis mier wodebul “adamianTa sulis inJinrebs”
(sabWoTaAmwerlebs) umoqmedebaSi, “sabWoTa Teatrisgan da
Tanamedrove realobisgan mowyvetaSi” adanaSauleben,
kerZod, saxeldeboda piesebi, sadac sabWoTa sinamdvile
“damaxinjebuli” iyo, xolo „Tanamedrove Temaze Seqmnili
piesebis dadgmebi antimxatvruli da primitiuli“. aseve,
gakritikebuli iyo dramatuli Teatrebi, romlebic „ar
asaxavdnen mowinave sabWoTa ideologias da morals“;
kritika Seexo “xelovnebis saqmeTa komitets”, romelic
saTeatro repertuarSi „burJuaziuli ucxoeTis
dramaturgTa piesebis damkvidrebas“ emsaxureboda;
ikrZaleboda im dramaturgTa piesebi (dasaxelebuli iyo
konkretuli gvarebi), romlebic “reaqcioneruli
burJuaziuli ideologiisa da moralis propagandas
axdendnen“; sabWoTa Teatris winaaRmdeg mimarTul
kritikas Semdegi braldebac daerTo: „kapitalizmis
gadmonaSTebis gacocxlebis mcdeloba xalxis
cnobierebasa da yofaSi“; sabWoTa mwerlebs imis gamo
akritikeben, rom maT „ar ician xalxis cxovreba da
moTxovnebi“, maT piesebSi ar ikveTeba sabWoTa qveynis
politika, amitom saWiro iyo sabWoTa mwerlebis mWidro
TanamSromloba xelisuflebasTan da qveynis “axali
kursis” Sesatyvisi repertuaris formireba; rigi
RonisZiebebi mimarTulia “uideo da dabalmxatvruli
piesebis“ aRmofxvrisken: gazeTis redaqciebs “po-
litikurad momwifebuli, kvalificirebuli Teatraluri
kritikosebis” mozidva daevalaT, idevneboda apoli-
tikuri da “uideo“ Teatraluri kritika. SemuSavda gene-
raluri gegma, romlis Tanaxmad, axali patriotuli pie-
sebi “sabWoTa kavSiris xalxTa enebze” unda Targmni-
5
liyo, xolo sabWoTa dramaturgiis saukeTeso nawarmoebi,
yvela sabWoTa respublikis Teatralur repertuarSi
Sesuliyo. amgvarad, sabWoTa Teatrs socrealizmis
principebisa da patriotuli motivebis gaaqtiureba _
axali ideur-esTetikuri funqcia daekisra; sabWoTa
xelovnebaSi mimdinare cvlilebebis paralelurad,
„rkinis fardis” miRma _ amerikaSi mZlavri antisabWoTa
propagandisa da masobrivi miTowarmoebis manqana
amuSavda: Tavisuflebisa da demokratiuli idealebis
damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio
komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi
gansakuTrebiT maSin gaZlierda, roca meore msoflio
omis Semdeg, sabWoTa kavSiris zegavlenis orbitaSi
socialisturi banakis qveynebi moeqcnen.
cnobilia, rom 30-iani wlebis ruzveltis anu “didi
depresiis” amerikaSi socialisturi da marqsistuli
ideebi sakmaod popularuli iyo. komunisturi partia
aqtiur rols asrulebda da misi zegavlenis qveS bevri
cnobili amerikeli mwerali Tu xelovani aRmoCnda,
magram omis Semdgom, roca “didi depresiis” ekonomikuri
krizisi warmatebiT gadailaxa, xolo amerika, mZlavr
samxedro-industriul saxelmwifod Camoyalibda, sabWoTa
kavSirTan keTilmezobluri urTierToba ideologiuri
antagonizmiTa da ZalTa dapirispirebiT Seicvala.
“bolSevizaciis” winaaRmdeg mimarTuli SiSi
antikomunistur isteriaSi gadadis, rac makartizmis
saxeliT Seva XX saukunis istoriaSi. cnobilia, rom
makartizmis “Sav siaSi” amerikuli kulturis bevri
gamoCenili moRvawe moxvda; isini iZulebulni iyvnen
aqtiur SemoqmedebiT cxovrebas ganridebodnen. maT Soris
iyvnen holivudSi moRvawe kinematografistebic; am
6
procesis paralelurad, amerikel kolegebTan
solidarobisa da saerTaSoriso komunizmis dacvis
mizniT, sabWoTa mwerlebi srul ideologiur
mobilizebas axdenen, gansakuTrebiT mas Semdeg, roca
stalinma pirdapir mimarTa “sulis inJinrebs”: „grZel
romanebze ufro, qveyanas piesebi esaWiroeba“.2 beladis
am mowodebas bevri gamoexmaura; isini SemoqmedebiT
Temebsa da siuJetebs Tanamedrove amerikaSi daeZeben.
pirveli, vinc beladis mowodeba aitaca, ruseTis
mweralTa kavSiris imJamindeli mdivani _ konstantine
simonovi iyo: samamulo omis yofili jariskaci,
polkovniki da samxedro korespondenti simonovi, gazeT
“pravdis” redaqciam amerikaSi samuSaod miavlina _
simonovi Tanamedrove kapitalisturi samyaros
cxovrebas unda gacnoboda da samogzauro
STabeWdilebebis Sedegad piesa daewera. ruseTSi
dabrunebuli davalebas pirnaTlad asrulebs da wers
piesas “rusuli sakiTxi”, romlis avtors 1947 wels
saxelmwifos umaRlesi jildo _ stalinuri premia
mieniWa; „rusuli sakiTxi“ sabWoTa kavSiris yvela
respublikaSi, maT Soris saqarTveloSi _ Tbilisisa da
baTumis saxelmwifo TeatrebSi daidga. igive piesa
moskovis xuTi sxvadasxva Teatris scenaze erTdroulad
idgmeboda. amgvarad, sabWoTa xelisufleba simonovis
piesis propagandas aqtiurad da mizanmimarTulad eweoda
da es iniciativa, umaRles xelisufals _ piradad
stalins ekuTvnoda.
simonovis piesas aqtiurad exmianeboda sabWoTA
kavSiris yvela respublikis Teatraluri presa, romelic
nawarmoebis ideologiur aspeqtebs ufro ganixilavda,
vidre dramaturgiul Rirsebas. kritika aRniSnavda, rom
7
piesis “rusuli sakiTxi” moqmedebaSi mkafiod dafiqsirda
„kapitalistur samyaroSi arsebuli ZalTa polarizacia
da antifaSisturi koaliciis _ yofili mokavSiris
antirusuli ganwyoba“ (Большаков, 1952:23-24). amerikuli presa, romelic simonovis piesis
negatiur rakursSi moeqca, sabWoTa kavSirTan “civ oms”
inspirirebs, amasTanave, burJaziis reaqcionerul
politikas da dolaris politikas emsaxureba. mis
simbolur gansaxierebas ki piesis erT-erTi personaJi _
msxvili monopolisti makfersoni warmoadgens;
marTalia, piesis dramaturgiuli qarga da moqmedi
pirebi dRes sakmaod naivurad, plakaturad da komikurad
aRiqmebian, Tumca, amgvari primitiuli sqemebi im dros,
masebze zemoqmedebis saSualebas warmoadgenda: amerikuli
presis msxvili magnati _ veragi da flidi makfersoni
antisabWoTa kampanias awarmoebs; igi Jurnalist hari
smits daiqiravebs da sabWoTa kavSiris Sesaxeb wignis
daweras daavalebs; smitis wigni antisabWoTa propagandas
unda emsaxuros, romelic daarwmunebs mkiTxvels, rom
agresiuli, bolSevikuri ruseTi msoflios dasapyrobad
emzadeba; Jurnalisturi davalebis SesrulebisTvis
smits materialur komforts: maRal honorars, Zvirfas
manqanas da feSenebelur vilas hpirdebian. paradoqsia,
rom piesis “rusuli dRiuris” avtorma isic uwyoda, rom
sabWoTa mweralTa kavSiri, romlis wevrebi saxelmwifos
ideologiur samsaxurSi idgnen, iseve sargeblobdnen
materialuri komfortiTa da privilegiebiT, rogorc
piesaSi, amerikuli presis magnats daqvemdebarebuli
gazeTis Jurnalists SeeZlo esargebla: bina, agaraki,
manqana da mivlineba sabWoTa kulturuli elitis
ganuyreli atributika iyo. komunisturi partiis
8
masobrivi informaciis gamocema, gazeTi “pravda”
uzarmazari zegavleniT sargeblobda sabWoTa kavSirSi.
simonovma, rogorc “pravdis” mier daqiravebulma
Jurnalistma, sakmaod maRali honoraric daimsaxura
“rusuli dRiuris” SeqmnisTvis, rasac mwerali TviTon
aRniSnavda avtobiografiul memuarebSi. simonovis
amerikeli personaJi _ Jurnalisti hari smiti, patiosani
da principuli adamiania _ sabWoTa kavSirSi
mogzaurobiT aRtacebuli, igi sindiss dolarze ar yidis
da amerikaSi dabrunebuli, mtkiced gadawyvets, rom
presis magnatebis interesebis sapirispirod, samarTliani
da obieqturi reportaJi moamzados sabWoTa kavSirze.
marTlac, smitis wignSi sabWoTa ruseTi mSvidobis
moyvare da diadi aRmSeneblobis qveynad warmoCindeba,
romelsac ar surs amerikasTan omi. prosabWouri
Jurnalisturi reportaJiT aRSfoTebuli amerikeli
saqmosnebi smits gakicxaven da gazeTis redaqciidan
agdeben; cxadia, smiti, arc feSenebelur vilas, arc
lamaz meuRles da arc maRal honorars daimsaxurebs _
igi kargavs materialur keTildReobas, xolo mis
Jurnalistur karieras ki seriozuli safrTxe emuqreba,
magram presis magnatebisgan Seviwroebuli smiti ar
egueba socialur Cagvras da medgrad ilaSqrebs
burJuaziuli presis winaaRmdeg, romelic amerika-sabWoTa
kavSirs Soris urTierTobis daZabvas da SuRlis
gaRvivebas emsaxureba.
sabWoeTis masStabiT „rusuli sakiTxis“ dadgmebs,
1948 wels amave saxelwodebis piesis ekranizacia mohyva,3
xelisufleba imedovnebda, rom piesis gakinematografebiT
„rusuli sakiTxi“ erTdroulad, saerTaSoriso
rezonanssa da mxatvrul Rirebulebas SeiZenda, amitom,
9
oficiozma filmis gadaReba cnobil sabWoTa
kinoreJisors mixeil roms miando, miTumetes, rom
cnobili xelovani mudam faqizad da sworad reagirebda
saerTaSoriso politikur cvlilebebze, kinematografiis
gamomsaxvelobiT saSualebebs – kadris kompoziciasa da
montaJs koniunqturul moTxovnebs advilad usadagebda.
mixeil roms filmze “rusuli sakiTxi” muSaoba
saTanadod daufasda _ filmma pirveli xarisxis
stalinuri da ori saerTaSoriso kinofestivalis premia
(maT Soris yofili Cexoslovakiis) daimsaxura.
antiamerikuli kinopamfleti „rusuli sakiTxi“ 1947 wels
qarTul enazec iyo dublirebuli da saqarTvelos
ekranebze demostrirebuli.
„rusuli sakiTxis“ sakavSiro ekranebze gamosvlas
da saerTaSoriso premieras erTi mniSvnelovani movlena
uswrebda win: 1947 wels sabWoTa kavSirs cnobili
amerikeli mwerali jon stainbeki ewvia. sabWoTa
oficiozma daafiqsira, rom rom stainbeki, simonovis hari
smitis analogiurad, Jurnalistis statusiT stumrobda
qveyanas da mis Sesaxeb wignis dawera evaleboda; sabWoTa
kavSiri im dros, jer kidev ganicdis meore msoflio
omisgan miyenebul mZime ekonomiur problemebs (omisgan
dangreuli da dazarebuli ekonomikuri sistema ver
warmoaCenda “komunistur samoTxes”); mogvianebiT
aRmoCndeba, rom saxelmwifos tlanqi biurokratiuli
manqana da Cinovnikuri aparatis mankieri xarvezebi
amerikeli mwerlis dakvirvebis obieqtad iqca, magram,
sanam stainbeki Tavis “rusul dRiurs” dawers, sabWoTa
xelisuflebas da mweralTa kavSirs uWirda imis
gansazRvra, Tu ras moimoqmedebda stainbeki, rogorc
mwerali da Jurnalisti anu imoqmedebda Tu ara igi
10
simonovis piesis gmiris – legendaruli hari smitis
analogiurad? marTalia, sabWoTa ekranisa da scenis
gmiri hari smiti sabWoTa kavSiris virtualur megobrad
iqca, magram saeWvo iyo, ramdenad daimsaxurebda stainbeki
sabWoTa kavSiris ndobas an “kargi” da “progresulad
moazrovne“ amerikelis statuss? es kiTxvebi seriozulad
awuxebda sabWoTa oficiozs, miTumetes, rom smitis
analogiurad, stainbekis viziti sakmaod prestiJuli da
popularuli amerikuli presis interesSi Sedioda _
stainbeks gazeT „herald tribunis“ davalebiT sabWoTa
kavSirze reportaJi unda daewera. gaCnda molodini, rom
stainbeki, hari smitis analogiurad, amerikis gaxrwnil
burJuaziul presas da mis mavneblur ideologias
amxelda; Tuki stainbeki “hari smitis” pozicias ar
gaiziarebda, maSin igi avtomaturad dakargavda diadi
qveynis “megobris” statuss da „kapitalizmis
daqiravebuli trubadurad“ an „gamyidvel gansgsterad“
Seracxavdnen. amgvari epiTetebiT amkobdnen “cud”
amerikel Jurnalistebs sabWoTa presaSi, radgan
ideologiur prizmaSi “kargi” amerikeli kapitalizmis
dauZinebel mters warmoadgenda: “Tuki romelime
patiosani Jurnalisti Seecdeba, simarTle daweros
gazeTis furclebze, romelic imperialisturi
propagandis sicrues da siyalbes amxels, mas
dauyovnebliv gaagdeben gazeTidan“ (Большаков, 1952:23-24). amgvari sqemebis daamkviderebas axdens kritika masobriv
cnobierebaSi.
mixeil romma simonovis piesis “rusuli sakiTxi”
dramaturgiuli qarga daarRvia da Secvala piesis siuJeti, Sesabamisad, filmSi axali dramaturgiuli plastebi gaCnda, rac upirvelesad, koniunqturuli
11
mosazrebiT iyo gamowveuli. niSandoblivia, rom
simonovisa piesisa da misi dadgmebis paralelurad, 1947
wels ruseT-amerikis urTierToba morig fazaSi gadadis
_ farul konfrotaciasa da daZabulobas Ria antagonizmi cvlis; amis Sedegi iyo, rom filmSi “rusuli sakiTxi”, simonovTan SeuTanxmeblad, piesisgan sruliad
gansxvavebuli siuJeturi motivebi gaCnda, riTac piesis
originals radikalurad gaemijna; simonovis piesis
dramaturgiuli sqema imdenad plakaturi iyo, rom filmis
scenari ideologiur koreqtivebs advilad daeqvemdebara.
sabWoTa kritikaSi damkvidrda azri, rom „rusul
sakiTxs“ unda eCvenebina is „samxedro-ideuri safrTxe,
rac „dasavleTidan momdinareobda“ (aseTi xazi piesaSi
saerTod ar ikveTeboda). sayuradReboa, rom filmis
scenarze muSaoba piradad mixeil roms daevala, xolo
simonovi SemoqmedebiT process srulebiT Camoaciles;
stalinuri politikis paradoqsebi, mogvianebiT, 1980-ian
wlebSi, piesis avtorma ufro detalurad gaixsena:
„romisgan (mixeil romi _ avt.) iTxovdnen imas, rac ar
iyo piesaSi „rusuli sakiTxi“ _ im dros, roca films
iRebdnen, amerikasTan urTierToba sagrZnoblad gamwvavda
da gauxeSda. romisgan moiTxovdnen, rom gauxeSebuli
urTierTobis es axali situacia meqanikurad gadaetana
filmSi, romlis moqmedeba, iseve, rogorc piesaSi, omis
dasasruls iseT atmosferoSi viTardeba, rogoric
imxanad sufevda, da ara iseTi, rogoric 1947 wels iyo.
romisgan moiTxovdnen arsebiTad sxva filmis Seqmnas“
(Симонов, 1989:59-60). simonovisgan damoukideblad (mas scenaris
Tanaavtorobac ar SesTavazes), piesam “rusuli sakiTxi”
radikaluri transformireba ganicada _ films sruliad
12
axali epizodebi da scenebi daemata, ramac Teatrisgan
gansxvavebuli, filmisTvis specifikuri montaJuri
kinoTxroba da tempo-ritmi ganapiroba. evolucia
ganicada piesis gmirma _ hari smitma, romelic
aramxolod presis magnatebs, aramed amerikis saxelmwifo
sistemasac ki aumboxda. amgvari siuJeturi metamorfozis
Sedegad, konstantine simonovs albaT gauWirdeboda
sakuTari nawarmoebis Secnoba filmSi, romlis uxilav,
anonimur avtors, xelovnebis dargis wamyvani ideologi
_ stalini warmoadgenda.
mixeil romi ostaturad flobda im kinoxerxebsa da
gamomsaxvelobiT saSualebebs, rac piesis pirobiT,
Caketil, scenur garemos Tamamad arRvevda da
kinematografiul sivrces, plastikas aniWebda nawarmoebs. Teatris Semdeg ideologiuri funqcia kinom itvirTa,
radgan xelisuflebas mudam axsovda leninis cnobili
fraza: „yvela xelovnebidan, kino CvenTvis yvelaze
mniSvnelovania“ (Jurn. «Советское Кино» № 1-2 , 1933:10). piesisgan gansxvavebiT, filmSi “rusuli sakiTxi”
mkafiodaa struqturirebuli politikuri miTonarativi
“ori amerikis” Sesaxeb, romlis damkvidreba filmSi
ufro kategoriuli da radikaluri formiT xdeba, vidre
es piesaSi iyo _ “ori amerikis” metaforas filmSi Suq-
Crdilis mkveTri kontrastebi (sibnelisa da sinaTlis
sabediswero Widili) qmnis. filmis gmiri hari smiti _
“patiosani da obieqturi” Jurnalisti _ “progresul da
megobrul amerikasTan” identificirdeba, xolo
amerikuli presis flidi, veragi magnatebi makfersoni da
guldi _ „uol stritis“ saqmosnebTan da “gaxrwnil,
imperiul amerikasTan”;
13
sabWoTa kritika filmis Sesaxeb aRniSnavda:
„rusulma dRiurma“ niRabi Camoxsna burJuaziul presas“,
xolo filmis erT-erT Rirsebad saxeldeboda im pirTa
gamovlena da mxileba, vinc „Tanamedrove amerikis
mepatronebs da amerikis saxelmwifo manqanas
warmoadgenen“ (bolSakovi); propaganduli manqanis
totalur sicruesTan mebrZoli hari smiti „ar nebdeba
da mxardaWeras amerikeli xalxis masebSi poulobs.“
aseTi iyo filmis Sefasebis zogadi sqema.
sayuradReboa, rom mixeil romma enciklopediurad
Seiswavla da SemoqmedebiTad gaiazra 1930-iani wlebis –
“didi depresiis” amerikuli kinos Janruli sisitema da
gamomsaxvelobiTi kultura. unda aRiniSnos, rom
cnobili amerikeli kinoreJisorebis: frenk kapras, orson
uelsis filmebi mravlad moicavda satirul,
karikaturul elementebs amerikis politikur
istebliSmentsa Tu presis msxvil magnatebze); ase rom,
satiruli portretebisa Tu kinoSarJebis Sesaqmnelad,
sabWoTa reJisors mxatvruli xerxebis rezervi
moepoveboda. filmis „rusuli sakiTxi“ gamomsaxvelobiTi
struqturis formirebaSic kinos gamomsaxvelobiTi
rezervi amoqmedda – filmi “rusuli dRiuri” naklebad
axdenda “mosfilmis” pavilionSi gadaRebis
STabeWdilebas da mayurebels srul iluzias uqmnida,
rom filmSi ganviTarebuli moqmedeba kapitalisturi
amerikis Tanamedrove realobas warmaodgenda da ara
Teatraluri speqtakls, romelic uxeiro, yalb da
butaforiul dekoraciebSi xSirad TamaSdeboda.
meore msoflio omis Semdeg sabWoTa kinogaqiravebis
sistemaSi mravlad SeiWra amerikuli kinoproduqcia, e.w.
samxedro nadavlis filmebi, amitom sabWoTa
14
kinoauditoria informirebuli iyo kapitalisturi yofa-
cxovrebis realiebze da qvecnobierad TanaugrZnobda
kidec sabWoTa kavSirSi tabuirebul sazogadoebriv
normebsa da garTobis kults. “rusuli dRiuris”
mayurebels niu iorkis naklebad “mokrZalebuli
burJuaziuli xibli” ufro aintrigebda, vidre haris
smitis politikuri teqstebi, plakaturi intonacia Tu
antiamerikuli ritorika: filmis personaJTa dasavlur
modaze Sekerili kostiumebi, Zvirfasi aqsesuarebi,
feSenebeluri saxlebisa Tu kerZo ofisebis, msubuqi
avtomobilebis daxvewili, uzado dizaini, sigaris
kvamliT gaJRenTili amerikuli barebi da koqteilebi
sabWour mentalobaSi gaxrwnil, obivatelur da meSCanur
sazogadoebasTan identificirdeboda, magram sabWoTa
mayurebels qvecnobierad izidavda. romma filmisTvis
zustad miagno 1930-40-iani wlebis amerikuli kinos
faqturas da ritms; Zunwi fsiqologiuri detalebiT, Suq-
CrdiliT skulpturulad modelirebuli mizanascenebi,
Sav-TeTri gamosaxulebis maqsimaluri eqspresia, niu
iorkis saqmian, mofusfuse da praqticizmis
suliskveTebiT gamsWvalul samyaros, socialur
dinamikas qmnida (gansakuTrebiT, amerikuli redaqciebis
interierebi); ekranze proecirebuli megapolisis swrafi,
dinamiuri da meqanikuri samyaro interierebis sivrceSia
“moqceuli”, radgan kinokamera ar gadis naturaze –
quCaSi (“civi omis” dros sabWoTa kinematografistebis
kontaqtebi holivudTan mkacrad SeizRuda, miTumetes,
makartizmis fonze “rusuli sakiTxis” gadaRebebi
amerikaSi TiTqmis SeuZlebeli iqneboda, amitom mimarTa
romma kinoqronikebsa da “mosfilmis” studiur
pavilionebs).
15
cnobilma sabWoTa kinodramaturgma evgeni
gabriloviCma specialuri statia uZRvna films “rusuli
dRiuri”. statiis avtori pozitiurad afasebs romis
reJisorul stilsa da originalur xelweras, Tumca,
kinoreJisoris misamarTiT garkveul SeniSvnebs
afiqsirebs; gabriloviCis azriT, roms SeeZlo “kinokamera
“interierebidan” ufro xSirad gaetana da imis
demonstrireba moexdina mayureblisTvis, Tu ras
warmoadgens Tanamedrove amerika... “meore xedze ar Canda
meore amerika – saxalxo masebisa da brZolis, Raribi da
ganukiTxaobis amerika”, „rusuli sakiTxis“ qronikaluri
kadrebi, romelic eqspoziciaSia warmodgenili,
„trumenis amerikis mokle, samarTlian da daundobel
daxasiaTebas“ iZleoda“, magram miuxedavad amisa “ekranze
ar Canda realuri amerika“, da aqedan gamomdinare,
gabriloviCi marTebulad askvnida, rom reJisoris
mxridan adgili hqonda „amerikuli realobis SeniRbvas“.
Tuki im periodis amerikis politikur realobas
gavaanalizebT, cxadi gaxdeba, rom realobis
„demostrirebas“ da kameris „interierebidan gatanas“,
ramdenime mniSvnelovani faqtori aferxebda _ mixeil
romis „kamera“ ver asaxavda iseT duxWir, socialurad
daCagrul amerikas, rogoric sabWoTa cenzuras surda,
miTumetes, rom amerikas didi xnis daZleuli hqonda
“didi depresiis” periodis ekonomiuri problemebi _
masobrivi umuSevroba, finansuri problemebi, sabanko Tu
fermeruli krizisi; mixeil romma socialuri motivebis
gasamZafreblad realobis imitirebas da movlenaTa
falsificirebas mimarTa, kerZod, filmis eqspoziciaSi
naCvenebi, niu iorkis socialuri mRelvarebisa da
siRaribis amsaxveli kinoqronikebi, sinamdvileSi, 30-iani
16
wlebis amerikis „didi depresiis“ periods ekuTvnoda da
araviTari kavSiri ar hqonda Tanamedrove amerikasTan,
kerZod, 1946-47 wlebTan, roca piesis siuJeti da filmis
moqmedeba viTrdeba. magram romma mayureblis “motyueba”
ganizraxa: mZime, dramatuli musikis fonze (komp. aram
xaCturiani), ritmulad erTmaneTs enacvleba dokumenturi
kadrebi: quCis saprotesto mitingebi da gaficvebis
talRa amerikis qalaqebs gadauvlis, moSimSile
adamianebi ufaso sakvebis rigebSi dganan; kadrSi Cndeba
niu iorkis Raribi ubnebis panorama, Savkaniani
mosaxleobis rasobrivi diskriminaciis epizodebi da a.S.
amgvarad, filmis eqspoziciaSi adgili hqonda realobis
gayalbebisa da SeniRbvis tendencias; aRniSnul
kinoqronikebs amerikeli kinematografistebi da
holivudis reJisorebi jer kidev 30-ian wlebSi „didi
depresiis“ sailutraciod xSirad mimarTavdnen, magram
omis Semdeg, ukve gacveTil, moZvelebul qronikad
iTvleboda. aRniSnuli kadrebis “citireba” „rusuli
sakiTxis“ eqspoziciaSi, paradoqsul SeusabamobaSi
aRmoCnda trumenis periodis _ ayvavebul-samrewvelo da
industriul amerikasTn. cxadia, „Rarib da uuflebo
amerikas“ romi versad moiZiebda, amitom mimarTa Zvel
kinoarqivs, magram sabWoTa kritika amis Sesaxeb dumils
amjobinebda.
filmSi “rusuli dRiuri” amerikuli redaqciis
mkacri, geometruli formis, zedmeti detalebisgan
gantvirTuli, masStaburi interierebi, samgzavro
liftebis swrafi, meqanikuri sistema da aseTive meqanizms,
praqticizms dauflebuli momsaxure personali,
Tanamedrove niu iorkis ganzogadebul models qmnida da
satiris elementebs Seicavda. magaliTad, amerikuli
17
redaqciis interierebi TeTri sasaxlis samuSao
kabinetTan asocirdeba, xolo savarZlebSi mokalaTebuli
magnatebis (erT-erT maTganSi trumenis portretuli
SarJic Seicnoba) groteskuli niRbebi gangsteruli da
kriminaluri Janris kinogmirebTan asocirdeba.
filmis personaJTa dialogebSi piesisgan
gansxvavebuli replikebic gaCnda, romelic amerikis
militaristul-eqspansiur gegmebs amxelda, magaliTad,
gazeTis erT-erTi saqmosani prestoni gadaWriT ambobs:
“Cven gvinda omi!” an “sakmarisia ramdenime atomuri omi da
moskovi, leningradi da komunistebi aRar iqnebian”; meore
magnati – “dolaris politikosad” Seracxuli guldi ki
Semdeg frazas ambobs: “me oms vCqarob!”, xolo
makfersoni profaSistur ideologias avlens: “hitleri
marTali iyo!”.
amerikuli redaqciis interieri da misi grZeli
panorama filmSi “trumenis amerikis” simbolur
ganzogadebas axdens _ ofisis civi da mzis sinaTlisgan
daxSuli garemo, bneli Zalebis TavSeyrisa da
SeTqmulebis, politikuri intrigebis areals
warmoadgens. filmSi “rusuli sakiTxi” kidev erTi axali
epizodi Cndeba: presis magnatebisgan devnili Jurnalisti
hari smiti progresulad moazrovne, uzarmazar
auditoriis winaSe, tribunidan amxels imperialistur
amerikas. misi poza da ritorika poet maiakovskis
mogvagonebs: „Cvens qveyanaSi, sadac sityvis Tavisuflebaa,
ar moipoveba gamomcemloba, romelic Cemi wignis
dabeWdvas gadawyvetda!“; smitis oratorul teqstSi
simonovis piesisgan sruliad gansxvavebuli frazeologia
Cndeba _ amerikeli Jurnalisti Seupovrad amxels
„antiamerikuli moRvaweobis gamoZiebis komitets,“
18
romelic smits imis gamo iZaxebs dakiTxvaze, rom
„amerikelebs simarTles uambobs sabWoTa kavSirze“;
sainteresoa, rom smitis antiamerikuli gamosvlis
ritorika imaSic mdgomareobs, rom nostalgia aRZras
“didi depresiis” periodze da “axali kursis” ideur
generatorze – prezident franklin delano ruzveltze,
romelic sabWoTa masebis cnobierebaSi ubralo
amerikeli xalxis keTildReobisTvis da kerZo
mesakuTreTa interesebis winaaRmdeg iRwvoda (cnobilia,
rom sabWoTa kavSiris keTilganwyobili damokidebuleba
da partnioruli TanamSromloba ruzveltis
xelisuflebis mimarT, gansakuTrebiT, “didi depresiis”
periodSi gamovlinda). Jurnalisti hari smitisTvis
ruzvelti, iseve rogorc linkolni, progresul da
pozitiur movlenas warmoadgens amerikis istoriaSi,
amitomac gamomwvevad acxadebs: „Cemi adgili ar aris
makfersonisa da herstis amerikaSi _ Cemi adgili
linkolnisa da ruzveltis amerikaSia!... amerika ar aris
uol-striti, miliardelebi, gazeTis mefeebi da aTasamde
gamyidveli Jurnalisti, amerika _ es aris xalxi, es Cven
varT!“ – amgvari publicisturi paTosiT aris
demonstrirebuli hari smitis gamosvla, romelic
sakmaod plakatur scenad aRiqmeba filmSi. es iyo
politikuri mesiji, romlis Tanaxmad, komunizmis
ganadgurebis ideiT Sepyrobili amerikeli saqmosnebi
masobrivi saSualebebiT (presiT) cdiloben zegavlena
moaxdinon aSS saxelmwifo politikaze (filmis gmiri-
smiti Tavis gamosvlaSi amerikis samxedro saministros
da TviT vaSingtonsac antisabWoTa qmedebaSi amxels).
amgvarad, filmi “rusuli sakiTxi” prokomunisturi
ideebis manifestad iqca. filmis personaJTa calkeuli
19
frazebi Tu replikebi zustad esadageboda gazeT
„pravdis“ da Jurnal “niangis” politikuri pamfletebisa
da publiscistur stils.
Tuki jon stainbeki sabWoTa kavSirSi hari smitis
pozicias ar daafiqsirebda, maSin igi avtomaturad,
kapitalistebis mier daqiravebul, “dolarebze gayidul”
Jurnalistad CaiTvleboda. paradoqsia, rom stainbekis
“statusi” sabWoTa kavSirSi gaurkveveli da bundovani
rCeboda: igi arc erTi “modelis” amerikas ar
miekuTvneboda _ arc progresulsa da arc
militaristuls; mas Semdeg, rac man simonovis piesis
“rusuli dRiuri” fsevdodidaqtika amxila, stainbeks
araTu “hari smitad”, aramed sabWoTa kavSiris megobradac
veRar CaTvlidnen. “megobris” statuss ki mxolod
sabWoTa qveynis mimarT keTilganwyobili an
xelisuflebis mimarT loialurad moazrovne ucxoeli
mwerali imsaxurebda. maTi ricxvi ki im periodSi sakmaod
soliduri iyo.
“hari smitisgan” gansxvavebiT, stainbeki sakmaod
indiferentulia sabWoTa xalxis oficialuri cxovrebisa
da politikuri elitis mimarT, is ignorirebs formulas,
romlis mixedviT – sabWoTa xalxi da komunisturi
partia ganuyrel mTlianobas warmoadgens. igi
Cveulebrivi adamianebis yofa-cxovrebiTa da piradi
problemebiT, interesebiT ufro dainteresda, vidre im
“realobiT”, romelic gazeT “pravdasa” an nebismier
amerikul gazeTSi iyo aRwerili. amerikeli mwerlis
qvecnobier protests hari smitTan misi identificirebis
mcdelobac iwvevda, radgan oficiozisTvis, iseve rogorc
masobrivi mkiTxvelisTvis, stainbeki jer kidev
proletariatis mwerlad iTvleboda: 1940-iani wlebis
20
sabWoTa kavSirSi popularuli xdeba stainbekis „didi
depresiis” socialuri romani „mrisxanebis mtevnebi”;
sabWoTa adamianebi TanaugrZnobdnen romanis gmirebs _
gakotrebul amerikel fermerebs, romlebic msxvil
amerikel saqmosnebsa da monopolistebs daupirispirdnen
da sakuTari miwisgan iZulebiT ayrilni, sazogadoebis
marginalebad, moxetiale adamianebad iqcnen. romanis
socialuri motivebi da koleqtiuri adamianis moraluri
postulati proletariatis interesebs da
antikapitalistur ideebs esadageboda, magram, “didi
depresiis” epoqa didi xania dasrulda, umuSevrobis
problema da ekonomiuri krizisic daiZlia, komunisturi
ideebi amerikaSi aRar aris popularuli.
stainbekis viziti sabWoTa oficiozisTvis
warumatebeli aRmoCnda _ hari smitisgan gansxvavebiT,
stainbekma ar amxila „amerikuli monopoliebi, gamyidveli
presa, dolaris politika“, piriqiT, man simonovis piesis
mimarT daundobel SarJs mimarTa _ “rusuli sakiTxi”
xalxis beladis favorit piesad iTvleboda, xolo piesis
misamarTiT gamoTqmuli kritikuli Tu subieqturi
mosazreba mkacrad kontroldeboda (totalitaruli
sistema seriozulad ufrTxis subieqturi azrovnebis
gamovlenas, gamnsakuTrebiT xelovnebis nawarmoebis
mimarT); stainbekis mier simonovis piesis winaaRmdeg
dafiqsirebuli mosazreba logikurad mianiSnebda, rom
amerikeli mwerali piesis uxilav “avtors” – TviT
stalins daupirispirda. stainbekiseuli kritika
skandaluri da eqscentrikuli iyo, rac mwerlis faruli
protestiTac iyo gamowveuli: oficialur Sexvedrebsa da
masobriv RonisZiebebze, romlebic sabWoTa xelisuflebis
mier winaswar iyo organizebuli, stainbeks intensiurad
21
usvamdnen kiTxvas, Tu ra azris iyo igi simonovis piesaze
“rusuli sakiTxi”? stainbeki gamudmebulma kiTxvebma
imdenad gaaRiziana, rom iZulebuli iyo, Semdegi
argumentrirebuli pasuxebi moemzadebina: 1. es ar aris
saukeTeso piesa, miuxedavad imisa, ra enazec ar unda
idgmebodes igi; 2. gmirebi amerikelebiviT ar saubroben,
da, ramdenadac viciT, sruliad ar hgvanan amerikelebs;
3. ramdenime cudi gamomcemelic rom iyos amerikaSi, maT
azradac ar mouvaT moixveWon iseTi didi Zalaufleba,
rogoric piesaSia aRwerili; 4. arc erTi wignis
gamomcemeli, visac ar unda ekuTvnodnen isini, brZanebebs
ar emorCileba amerikaSi, amis dasturia is faqti, rom,
TviT simonovis wignebi amerikaSi ibeWdeba; da bolos,
Zalian gvindoda, rom amerikel Jurnalistebze kargi
piesa daweriliyo, es ki, samwuxarod, cudi piesaa“
(Стейнбек, 1989:76). stainbekis “amerikuli sakiTxi” mourideblad
amsxvrevs politikur miTonarativs „or amerikaze“ da
radikalurad emijneba hari smits, rogorc fsevdo gmirs,
romlic alternativa namdvil amerikel Jurnalists anu
sakuTar portrets warmoaCens _ stainbekis “rusul
dRiurSi”, romelic misi sabWoT kavSirSi mogzaurobis
Sedegad Seiqmna, mkafiod ikiTxeba politikuri anekdoti
da SarJi simonovis “rusul sakiTxze”; es anekdoti
stainbekma, mogzaurobaSi spontanurad SeTxza da sajaro
Sexvedrebsa Tu RonisZiebebze „rusuli dRiuris”
amerikul versiad anu sakuTar interpretaciad waradgina;
saxelwodebac alternatiuli mouZebna _ „amerikuli
sakiTxi“ (saxelwodeba simonovis piesisadmi ironiul
damokidebulebazec mianiSnebs). stainbeki cdilobs
gaacinos sabWoTa adamianebi, romlebic, misi azriT,
22
zedmetad seriozulni arian da naklebad icinian
(“rusul dRiurSi” stainbeki SeniSnavs, rom sabWoTa
satirul-iumoristul Jurnali “niangic” ki seriozulia
da misi politikuri teqstebi Tu Canaxatebi, srulebiT ar
iwvevs sicils). stainbekis “piesis” gmiri sabWoTa
mwerali simonovia, romelic „pravdis“ redaqciis
davalebiT amerikaSi, Jurnalisturi statiebis dasawerad
miemgzavreba (“rusuli sakiTxis” siuJeti stainbekma
eqscentriulad gaaTamaSa). amerika simonovma unda
warmoadginos, rogorc „dampali dasavluri demokratiis“
nimuSi, magram „batoni simonovi amerikaSi Cadis da
xedavs, rom amerikuli demokratia araTu aRorZinda,
aramed, arc ki yofila dasavluri, Tu mas mxolod
moskovis TvalTaxedviT ar davinaxavT. simonovi ruseTSi
brundeba da saidumlod wers, rom „amerika ar aris
gaxrwnili demokratia... simonovs „pravdis“ redaqciidan
aZeveben, momentalurad garicxaven mweralTa kavSiridan;
patiosani komunisti agaraks kargavs, mas colic
miatovebs, da bolos, SimSilisgan iRupeba“. amgvarad,
simonovis personaJi stainbekis “piesaSi” totalitarizmis
msxverplad warmoCinda; imave piesaSi, simonovi, rogorc
politikuri disidenti, SimSilisgan iRupeba, radgan
sabWoTa kavSirSi opoziciuri azri sastikad idevneba;
aseTia stainbekis piesis pesimisturi finali stainbekma
simonovis piesas „suleluri nawarmoebic“ uwoda; cxadia,
amerikeli mwerlisa da Jurnalistis subieqturi azri
masobriv propagandas ewinaaRmdegeboda da sabWoTa
xelisuflebas seriozulad SeaSfoTebda. simonovis
„rusuli sakiTxis“ amerikuli interpretacia, romelSic
iumori da politikuri satira Warbobs, amerikeli
mwerlis pirovnuli Tavisuflebis demonstrirebas axdens
23
_ stainbeki popularuli sabWoTa piesis kritikas ar
SeuSinda, xolo amerikuli jazi, rogorc SemoqmedebiTi
xerxi, piesis interpretaciis saSualebad gamoiyena
(stainbeki jazis ubadlo Semfasebeli iyo, rac man
“rusul dRiurSic” daafiqsira).
mixeil romis filmi “rusuli sakiTxi” da
stainbekis “rusuli dRiuri” _ orive nawarmoebi “civi
omis” epoqas miekuTvneba (1948). erTi maTgani politikuri
miTowarmoebisa da koniunqturis produqtia, meore ki
“patiosani reportaJi” sabWoTa kavSirze, romlis avtors
kategoriulad ar surda saubari oficialur politikasa
Tu saerTaSoriso strategiebze da arc saxelovan
politikur liderebze; stainbeks Cveulebriv adamianebTan
Sexvedra da saubari surda, magram aseT Sexvedrebs
mxolod oficiozi “dgamda” da saagitacio RonisZiebad
aqcevda, amitomac, amerikel stumarTan saubrebi mkacrad
politizirebuli iyo da ZiriTadad, piesa „rusuli
sakiTxiT” SemoisazRvreboda (subieqturi azrisa da
piradi Sexedulebebis dafiqsireba ki kontrols
eqvemdebareoboda). stainbeki qvecnobierad gaurboda “hari
smits”, amitom, simonovis “sulelur” piesaze pamfletic
SeTxza. Aamgvarad, stainbekis “hari smitTan”
identificirebis mcdeloba uSedego aRmoCnda.
stainbekis “rusul dRiurs” “mrisxanebis
mtevnebisgan” gansxvavebuli bedi ergo. misi Targmna
sabWoTa kavSirSi aikrZala. wigns mxolod xangrZlivi
intervalis Semdeg, “perestroikis” periodSi, 1989 wels
gaecno postsabWoTa mkiTxveli. mixeil romis „rusuli
sakiTxi“ ki, rogorc tipiuri agitfilmi, piesasTan erTad
male miiviwyes, Tumca, filmis naivuri plakaturobisa da
publicistikis miRma, mainc ikiTxeba avtoriseuli ironia
24
da faruli SarJi totalitarizmis sistemaze, romelic
kinematografs miTowarmoebisa da masebis manipulirebis
saSualebad iyenebda. piesisa da filmis amerikeli
gmirebi ki hari smitis CaTvliT, dResac iseve iwvevs
Rimils, rogorc erT dros, “rusuli dRiuris” avtorSi
iwvevda.
SeniSvnebi:
1. http://www.hist.msu.ru/ER/Etext/USSR/theatre.htm-«Орепертуаре драматических театров и мерах по его улучшению», Постановление Оргбюро ЦК ВКП(б), 26 августа 1946; sabWoTa mwerlebs stalinma “adamianTa sulis inJinrebi” uwoda. es fraza pirvelad axsena 1932 wlis oqtomberSi, sabWoTa mwerlebTan Sexvedraze, maqsim gorkis saxlSi.
2. “rusuli sakiTxi”, filmis reJisori da scenaristi mixeil romi, operatori boris volCeki, kompozitori aram xaCaturiani, mTavar rolebSi: vsevolod aqsionovi (hari smiti), elena kuzmina (jesi), mixeil astangovi (makfersoni), mixeil nazvanovi (guldi), maria barabanova (megi), arkadi cinmani (prestoni), mixeil troianovski (viliamsi), mosfilmi, 1948 w.
3. http://two.xthost.info/retrocd/ART_27.html Е. Габрилович, РУССКИЙ ВОПРОС», «Советское искусство» от 13.03.1948
4. И. Большаков, Советское киноискусство в послевоенные годы. Москва,. Изд. «Знание», 1952;
5. СимоновК. Глазамичеловекамоегопоколения // М., АПН, 1989. 6. СтейнбекДж. Русскийдневник / Пер. сангл. Е.Р. Рождественской.
М., 1989. С. 76. Ggamoyenebuli literatura:
1. Steinbeck: A Life in Letters, edited bt Elaine Steinbeck and Robert Wallsten, Penguin Books, 1989
2. John Steinbeck, “A Russian Journal”with an introduction by Susan Shillinglaw, Modern Classics, Penguin Books,2000
3. Leffler, Melvyn, A Preponderance of Power: National Security, the Truman Administration, and the Cold War. Stanford University Press. 1992
4. Roberts, Geoffrey, Stalin's Wars: From World War to Cold War, 1939–1953. Yale University Press. 2006
25
ЛАРИСА НАУМОВА
ВИДЕО. ОТ ТЕХНОЛОГИИ К ИСКУСТВУ
Экранные искусства качественно отличаются от других искусств своей «техногенностью» (по определению О. Нечай) (Нечай, 1990:55). Техногенное творчество предполагает использование специальной аппаратуры. Обязательны навыки владения нею или наличие даже специально подготовленного персонала. Да и восприятие зрителя в случае кино и телевидения предполагает наличие сложных технических систем с обеспечением условий, необходимых для качественной трансляции произведения.
Кинематограф О. Нечай относит к оптико-химическим техногенным искусствам, телевидение – к электронным техногенным. Носителем информациив электронных техногенных искусствах выступает как физическое тело (в виде, например, кассеты с записью), так и сигнал. Сущность второго в материальном смысле неопределена. Уже телевизионное понятие «эфир» говорит само за себя. Телевизионный, или «прямой эфир» – это процесс непосредственной передачи телевизионного или радио- сигнала с места проведения записи в эфир, то есть трансляция сигнала в реальном времени. Другими словами, телевизионный эфир – это некая нематериальная субстанция, определить которою, кроме как моментом существования, представляется сложным.
Другие определения понятия «эфир» не менее внетелесны. Эфир с древнегреческого αἰθήρ – высший слой воздуха, пятая стихия, верхний тончайший воздух, прозрачный и озаренный, которым дышат боги. В физике – гипотетическаявсепроникающая среда, колебания которой проявляют себя как электромагнитные волны (в том числе как видимый свет). Таким образом, даже иные определения «эфира» как бы накладывают печать ирреальности на суть этого понятия, а далее и явления в физическом ряде телесного, вещественного существования.
Более естественным и понятным может показаться физическое или телесное воплощение существования телевидения, электронного техногенного искусства, – кассета или же пленка с записью. Однако и тут существуют некоторые проблемы. В отличие от предшествующих искусств, даже в отличие от кинематографа, оптико-технического техногенного искусства, но, тем не менее, по сути своей очень близкого телевидению, изображение на магнитной пленке имеет свои
26
особенности. Электронные техногенные искусства даже на своей пленке не выдают видимых признаков существования изображения. Оно сокрыто в неком электронном коде, недоступном для обычного человеческого восприятия. Изображение же оптико-химических техногенных искусств присутствует на пленке в проекционном, но в весьма различимом виде. В кино, например, в виде отдельных кадриков, зафиксированных на пленке.
Таким образом, несознаваемое, непостижимое для человеческого восприятия, зашифрованное в систему кодов, возможное для дешифровки только посредством технических средств, – вот что представляет собой электронная пленка, кассета – физическая телесность телевидения.
Таким образом, в случае электронных техногенных искусств, фиксированное изображение и техническая составляющая, с помощью которой такое изображение фиксируется (а следует понимать творится, ведь происходят процессы, которые преображают обычное для человеческого глаза изображение в определенный сигнал, набор знаков), далее формируется в завершенное экранное произведение (уже в этом, преобразованном в сигнал виде происходят монтажные процессы) и воспроизводится с определенного носителя на экран, представляют собой неотъемлемое единство. Ведь без соответствующей техники кассета (или диск) с электронным сигналом не будет иметь совершенно никакого смысла. В то время как кинематографическая пленка, даже в своем обычном физическом виде, несет в себе вообщем вполне определяемое, хотя и статичное, небольшое по размеру, обычное для человеческого восприятия изображение.
Но все же исторически первая, естественная стихия телевидения как «дальновидения» – это прямой эфир. «В то самое время в другом месте». Появление видеозаписи или электронной записи, в результате чего и возник физический носитель телевизионного сигнала, произошло гораздо позднее.
Электронная фиксированная форма передачи сигнала знаменовала в свое время следующий, новый этап развития телевидения. Именно с появлением магнитной записи изображения произошел полный пересмотр позиций телевидения. Фактически, с этого момента последующее поступательное его развитие получило качественно новые ориентиры, как технического, так и творческого характера.
На ранней стадии своего существования телевидение утверждало свои позиции исключительно как искусство прямого
27
эфира. Видеозапись появилась тогда, когда фактически телевидением была в совершенстве освоена эфирная природа.
Видео на ранних этапах своего появление, стало способом эффективного и более экономичного подхода к телевизионному производству. Сама запись на магнитный носитель, электронные спецэффекты и новые методы монтажа технически значительно упрощали процесс подготовки телевизионных программ и облегчали работу. Прежде всего, выход на монтаж и сам монтажный период стали значительно отличаться своей простотой от соответствующих периодов в условиях кино.
Появление видео привнесло значительные положительные моменты в телевизионное производство: дешевая стоимость пленки, возможность многоразовой перезаписи, значительное ускорение производственного процесса и выход на монтаж фактически сразу после съемки, усовершенствование самого процесса монтажа. На фоне этого такие недостатки, как малая подвижность камеры и сложность звукозаписи, просто тускнели. Однако и такие преимущества не повлияли моментально на введение видео во все этапы телевизионного производства. Это оказалось делом непростым, и делом не одного десятилетия.
Сначала появление возможности фиксации изображения на телевидении не возымело должного отклика даже среди его работников. И введение на телепроизводстве видеомагнитофонов в 60-е годы ХХ века, с чего, собственно, и началось внедрение видео в телевизионный производственный процесс, мало что изменило в технологическом процессе подготовки программ. Запись телевизионной программы, подобно эфирному, отработанному прототипу, продолжали производить без остановок, целиком. Если происходила какая-то ошибка, приходилось все начинать сначала. Но такая возможность давалась весьма редко. Фактически, видеозапись была аналогом выходу в эфир. (Романовский, 1986:87). Лишь через несколько лет появился электронный монтаж…
Опыт фиксации изображения кинематографическим способом или передачи в эфир фиксированного изображения в виде киноматериалов и кинодокументов был отработан на телевидении чуть ли не с первых шагов его появления. Поэтому новую форму записи было с чем сравнивать. И сразу это сравнение оказалось не в пользу кинематографического способа фиксации. Работники телевидения сразу оценили качественные показатели видеозаписи.
Помимо красок, которые на магнитной пленке не выцветали, и качества картинки, которое настолько было высоким, что невозможно
28
было определить, передается изображение прямо в эфир или в записи, режиссеры отмечали важнейшее: «возможность формирования изобразительного ряда не только в момент съемки, но и в процессе монтажа» (Романовский, 1982:31). На самом деле, эта возможность видео уже на ранних стадиях его становления давала основание говорить о принципиально новом подходе к экранному творчеству, а также о новом этапе его развития.
Кинематографический способ фиксации и технологии кинематографа не предполагали особых возможностей для работы с уже зафиксированным на пленку изображением. Важнейшим выразительным средством для кинематографа был монтаж как последовательное соединение кадров. Он давал возможности столкновения (по С. Эйзенштейну), сопоставления (по Л. Кулешову) или противопоставления уже зафиксированных кадров. Сами кадры, то есть фиксированное на них изображение оставалось неизменным. Изменялся смысл кадра, поставленного в определенном ряде других кадров, появлялся контекст. Кинематографисты, как практики, так и теоретики, в основном внимательно изучали способы и возможности смысловых изменений фиксированного, неизменного по своей сути, изображения.
Конечно, нельзя обойти вниманием то, что и в период до видео творцов интересовало фиксированное изображение как основа творчества или как экспериментальная лаборатория. Определенные творческие поиски в области кинематографического изображения, условий и способов его фиксации и последующих с ним экспериментов проводились художниками, но такие опыты носили частный характер. На сегодняшний день можно охарактеризовать эти шаги как первые на пути зарождения видеоарта, на то время еще киноарта, поскольку эксперименты происходили с кинематографической пленкой и с изображением на ней.
С появлением видео стал формироваться новый взгляд на специфику зафиксированного изображения. Оно стало рассматриваться уже скорее не как конечное и завершенное, как это было в кино, а только лишь как отправная точка для дальнейшего процесса творчества.
По свидетельству режиссеров, уже первые видеомагнитофоны позволяли значительно преобразовывать зафиксированное изображение: создавать комбинированные кадры, изменять колористические характеристики и цветовые соотношения уже отснятого, изменять яркость и контраст, частично изменять цвет кадра, делать вирирование, переходить из позитива в негатив и другое. Кроме
29
того, уже в процессе монтажа на ранних этапах было возможно впечатывать в изображение субтитры и титры. (Романовский, 1982:33–34). Конечно, такими техническими средствами и эффектами сегодня сложно удивить не только профессионала, но и любителя. Но на свое время такие новации были очень важны для облегчения работы на телевидении.
Во второй половине 70-х годов ХХ века на телевидении появилась портативная видеотехника. Это дало возможность еще более ускорить и упростить этапы съемки и монтажа. В это время несколько видоизменились производственные и творческие процессы съемочного периода, приобретя свежеть и импровизационность творчества.
Практически стало возможным, например, просмотреть видеозапись на месте событий. Этот, обычный на сегодняшний день, этап творческой работы в свое время изменил взгляд на весь процесс создания телевизионного экранного произведения. Монтаж на месте событий, сразу после съемки, дал возможность пересмотреть подход к отснятому материалу в его качественных характеристиках и в то же время приблизиться (или оглянуться на новом этапе экранного творчества) к Киноковскому (вертовскому) подходу в понимании монтажного творчества. Речь идет о «шести последовательных стадиях монтажа» (Горпенко, 2003:33), сформированных в творчестве объединения Киноков. Только на этапе утверждения видео как составной телевизионного творчества киноковский подход оказался даже более реальным, актуальным и практически осуществимым, чем на том этапе, когда разрабатывался в условиях кинематографа, в 20-х – 30-х годов ХХ века.
Быстрый переход к монтажному периоду улучшил ориентацию и методы обработки отснятого материала, сделал, как никогда, широко актуальными следующие моменты вертовского подхода. Во-первых, стадию монтажа, которую Дзига Вертов называл «глазомером» (быстрая ориентация в жизненных событиях с целью улавливания монтажных кадров, которых в предварительном монтаже не хватало для соединения материала). Во-вторых, открытость, незавершенность предварительного, «чернового» монтажа для продолжения внимательного сосредоточенного поиска кадров, необходимых для совершения конечного монтажа. Наконец, общее понимание самого монтажного творчества в условиях телевидения 70-х годов значительно приблизилось к пониманию вертовской трактовки монтажного творчества: «каждая Кино-Глазовская вещь монтируется с момента выбора темы, заканчивая выпуском ленты в конечном виде,
30
то есть монтируется на протяжении всего процесса производства фильмы» (Вертов, 2008:160). Далее тенденция тяготения к вертовскому (киноковскому) пониманию или трактовке не только узко монтажного творчества, но и вообще экранного творчества будет сопутствующим элементом развития телевидения как экранного искусства, будет становиться все заметнее с утверждением основных жанров телевизионного творчества.
Еще в конце 70-х годов ХХ века практики телевидения стали отмечать влияние видеотехники на формирование режиссерских и даже сценарных идей (Романовский, 1982:56) и перерастание количества материала в качество (Лысенко, 1982:63). В последнем случае речь идет о технической фиксации большого количества материала (по сравнению с тем же кинематографом), наличие которого в дальнейшем дает больше возможностей творчества в монтажный период.
Таким образом, уже на ранних шагах внедрения видео в телевизионное производство, его влияние предопределялось как влияние огромной конструктивной силы, еще недостаточно оцененное современниками, но настолько мощное, что в дальнейшем спровоцирует серьезное видоизменение всех производственных и творческих этапов телепроизводства от сценарного до монтажного, а позже – не только телепроизводства…
Далее начали происходить процессы, постепенно выводящие видео в самостоятельный вид экранного творчества. Параллельно с профессиональным развитием все в той же сфере телевидения, получило распространение также и бытовое видео.
Бытовое видео развивалось в двух форматах: в кассетном и в дисковом. На сегодняшний день пока что можно признать победу за дисковым форматом из-за его сравнительной дешевизны и емкости. Однако сначала большей популярностью пользовались кассеты. Исследователь этого вопроса К. Разлогов предполагает, что такой выбор можно объяснить психологией потребителей, которые проводили аналогию между видеомагнитофоном и привычным уже бытовым аудиомагнитофоном и лучшим качеством изображения кассетного видео (Новые аудиовизуальные технологии, 2005:207). Кроме того, кассетный видеомагнитофон позволял производить запись прямо с телевизионного приемника. Во времена же становления Интернета источники визуальной экранной информации оставались значительно ограниченными не только на территории СССР, но и во всем мире. Основным доступным источником было телевидение. Поэтому и бытовое видео на раннем этапе своего становления,
31
находилось в значительной, почти полной, зависимости от телевидения.
В 90-х годах ХХ века параллельно с распространением персонального компьютера, а далее и Интернета – получил широкое распространение DVD-формат. В этот момент ситуация начала резко меняться в пользу цифрового дискового видео. Вообще же, существование видеоносителей разного формата, включая и профессиональный формат, разных по конструкции видеопроигрывателей, непохожих систем телевизионного вещания, а, кроме того, коммерческой конкуренции между капиталистическими фирмами-производителями аппаратуры придавало сфере видео такую хаотичность и многоплановость, что даже специалисты не всегда могли правильно и вовремя наметить перспективы дальнейшего развития этой отрасли (Новые аудиовизуальные технологии, 2005:207).
Итак, с развитием бытовой техники, благодаря конкуренции разных форматов, видео постепенно утверждается в новой форме, уже независимой от телевидения. На этапе отмежевания от профессиональной сферы видео утверждает свои позиции в качестве «домашнего» зрелища, еще более «домашнего» и «ручного», чем телевидение, которое приходило в дом, но фактически оставалось неуправляемым. Единственным исключением в этом контексте можно назвать возможность дистанционного, пультового управления просмотром, что, кстати, стало доступным вовсе не с первых дней существования телевидения. Для советских зрителей такая возможность появилась лишь в 90-е годы ХХ века. Но и свобода дистанционного управления телевизионным просмотром начала иметь смысл только с появлением многоканального телевидения, а собственно «свобода» заканчивалась с выбором телевизионной программы для просмотра.
С приходом видео появилось экранное зрелище, которое можно было полностью приспособить под зрителя. Даже на ранних этапах существования кассетного видео зритель уже получил возможность не только руководить зрелищем, но и самостоятельно создавать его, например, элементарным путем записи на кассету не всей программы, а отдельных ее кусков или частей разных программ и т.п.
Ярким примером такой зрительской инициативы, когда телевизионные программы представляют собой материал для видеотворчества, явился «zapping». Сначала зритель просто беспрерывно переключал каналы, далее запись этого процесса
32
позволила создать новое произведение экранного творчества (Разлогов, 2002:34). Телезритель с помощью дистанционного пульта включался в процесс создания своей собственной телевизионной программы. Быстрое переключение с канала на канал выхватывало отдельные образы, звуки, куски программ, фильмов, сериалов. Все это быстро менялось и в результате случайных сопоставлений, возникали вдруг разнообразные эффекты, своеобразные связи и контексты. Самым главным правилом для zappingа является полная случайность. В определенном роде это явление можно рассматривать как пример чистого искусства ради искусства, когда творчество заменяет собственно просмотр (Разлогов, 2002:35).
Таким образом, явление zappingа представляет собой творчество, где автор-зритель проявляет максимальную активность. В результате этой активности происходит соединение не только разных жанров и каналов. Складывается как бы целостный образ телевизионного вещания, так как задействованы эфирная, спутниковая, кабельная трансляции из разных стран, на разных языках, с возможными включениями хроники, фильмов и т.п.
С появлением видео, таким образом, для зрителя значительно расширяется круг возможностей в сфере взаимодействия с экранным зрелищем: самостоятельность и свобода выбора формы и времени просмотра (можно записать телевизионную программу и просматривать в любое время, с остановками, перемотками, паузами и т.д.), а далее – возможность сотворчества и даже абсолютно самостоятельного видеотворчества.
Возможность записи появилась уже на раннем этапе существования бытового видео. Именно запись стала тем моментом, который позволил зрителю приобщиться к экранному творчеству. Кроме функции записи, видео обладало возможностями перемотки, приостановки, паузы, ускоренного просмотра, обратной перемотки… То есть с появлением видео зритель сразу получил в свое распоряжение все необходимые средства для свободного манипулирования экранным зрелищем. Таким образом, с появлением видео зритель из пассивного зрителя превращается в автора собственного просмотра. К. Разлогов в своих исследованиях общение зрителя с видео в бытовых условиях сравнивает с чтением книги, который читатель полностью контролирует самостоятельно.
Полноценным автором своеобразного экранного творения зрителя можно назвать уже тогда, когда тот записывает куски разных экранных произведений последовательно. Тогда происходит
33
своеобразное переосмысление существующих произведений уже в его, собственной редакции, которую по праву можно назвать авторской.
Полноценным автором зритель выступает и в том случае, когда сам берет в руки камеру, а отснятый материал, пусть даже такой, который профессионалы высокомерно определяют как «home video», монтирует, пусть даже примитивным способом. Собственно, появление бытовых видеокамер, а далее и цифровых видеокамер, и, наконец, бытового цифрового монтажа дают все основания говорить о полноценной возможности участия зрителя в создания авторского видеопроизведения.
Таким образом, в ситуации развития видео экранное зрелище перестает быть замкнутым в себе, как большинство предыдущих традиционных зрелищных форм, включая зрелища-искусства, а зритель перестает, в свою очередь, быть только пассивным наблюдателем. Он может выступить одновременно и зрителем, и автором экранного зрелища. Причем авторство может определяться разными качественными показателями. Зритель может быть как автором просмотра (руководить просмотром, выбирать интересующее, даже составлять собственную программу, сборник и т.д.), так и непосредственным автором экранного зрелища в качестве режиссера.
Съемка любительской видеокамерой сегодня является обычным явлением. Высокая конкуренция между производителями бытовой съемочной техники приводит к постоянному усовершенствованию ее качества. Уже достаточно давно кадры, полученные с помощью бытовой видеокамеры, за качественными показателями могут считаться технически удовлетворительными для эфирного показа. На сегодняшний день также существует большое количество компьютерных программ, обеспечивающих не только обычный компьютерный монтаж, но даже и элементарнейшие спецэффекты. Более сложные программы, что также созданы для персональных компьютеров, позволяют монтировать чуть ли не на профессиональном уровне.
Таким образом, зрительское творчество в этой сфере значительно изменяет позиции основных сторон, которые принимаю участие в зрелищном действе: собственно зрелища, его автора и зрителя. С новым статусом зрителя происходят определенные изменения акцентов внимания при подготовке зрелищного действа. Возможно, некоторые приобретенные зрелищем особенности с упрочнением такой ситуации потребуют дальнейшего пересмотра и переориентации определенных условий взаимодействия системы зрелище – зритель. Таким образом, возникновение видео становится
34
переломным этапом в развитии не только экранной, но и вообще истории зрелищной культуры.
Итак, фиксация движущегося изображения перестает представлять какую-либо сложность, в том числе, и в бытовых условиях. Кроме того, видеофиксация в бытовой сфере представляет собой один из технически наипростейших способов фиксации (наряду с фотографическим способом). Иными словами, для произведения видеосъемки не нужно обладать особыми навыками и умениями. Достаточно освоить элементарные правила работы с видеокамерой: буквально освоить назначение ее кнопок.
Письменность, в сравнении с видео, – сверхсложная система знаний и навыков, которая требует предварительной (весьма непростой) специальной подготовки как от того, кто фиксирует, записывает текст, так и от того, кто читает, от реципиента. Другие искусства также требуют от автора умения и навыка. Фиксация изображения на видео не требует в этом плане каких-либо усилий. В качестве домашнего, личного архива, целью которого является сохранение истории семьи, подойдут непрофессиональные материалы. В этом случае не нужны какие-либо художественные изыски монтажных построений и композиционно выстроенные кадры, так как ценностью являются, прежде всего, зафиксированные объекты в определенном месте в определенное время. Таким образом, видео все больше замещает в этом качестве любительскую фотографию, так как видимым его преимуществом является фиксация не просто объекта, но объекта в движении и со звуком.
На самом деле видео чуть ли не с момента своего возникновения было популярным не только в качестве «домашнего формата». На Западе, а позже, в 90-х годах ХХ века на территории бывшего СССР были довольно распространены видеотеатры. Репертуар таких видеотеатров состоял преимущественно из порнографических фильмов (на Западе), боевиков, фильмов ужасов и фантастики (в бывшем СССР). В этом случае видео, вероятней всего, заняло нишу и включило в свой репертуар как раз те жанры, которые не были распространены на телевидении и в кино, а на территории бывшего СССР – жанры, наименее развитые в отечественном кинопроизводстве.
Кроме того, видео со своим развитием все больше стало превращаться в альтернативную форму ознакомления с кинематографической и телевизионной продукцией (Новые аудиовизуальные технологии, 2005:209).
35
Помимо этого, все больше возрастает доля авторского оригинального видео, все более самостоятельного, не предназначенного для показа ни в кинотеатре, ни на телевизионном экране. На сегодняшний день даже можно определить несколько форм такого видеотворчества: авторские видеопроизведения и видеоарт. Первая форма в своих постановочных канонах ориентируется на законы зрелищного, режиссерского творчества (авторами чаще всего выступают режиссеры), вторая – представляет собой экранное изобразительное творчество (авторами выступают преимущественно художники).
Поддержка видеоискусства, в свою очередь, достаточно ощутима на сегодняшний день. Многие международные кино и телефестивали все чаще включают видео в свою конкурсную программу (как носитель и способ производства, так и в значении видеоарта). Видеоарт на Западе уже достаточно давно, и совсем недавно у нас, получил и музейную, выставочную жизнь. Так что произведения этого искусства представляют собой уже неотъемлемую часть современных творческих процессов.
Если в телевизионном производстве видео использовалось изначально, то теперь и в кинематографической профессиональной среде получает широкое распространение использование видеотехнологий и видеотехники в процессе кинопроизводства. Более того, широкое распространение получила так называемая «видеоэстетика», которая основывается на использовании характерных для видео приемов и спецэффектов. Ранним примером внедрения таких приемов может служить фильм Ф. Копполы «От всего сердца» 1982 года производства.
Такие тенденции свидетельствуют о том, что видео, которое было открыто в профессиональной телевизионной сфере для нужд телевидения, на сегодняшний день давно обрело самостоятельную жизнь, которая продолжает реализовываться как в профессиональной сфере, так и в сфере бытовой. Кроме того, такое превращение видео в самостоятельную экранную зрелищную форму дает огромные возможности и является активным потенциалом для дальнейшего разнообразия видеожанров и форм видеотворчества.
Таким образом, по отношению к кинематографу и к телевидению нельзя упрощать позиции видео в культурном процессе, и определять его как техническое средство или как ретранслятор. Видео на сегодняшний день обрело не только признаки нового экранного зрелища. С полной ответственностью можно говорить о видео, как о новом экранном зрелищном искусстве.
36
Литература: 1. Горпенко В., монтаж: кіно, телебачення, 2003. 2. Вертов Дз., из наследия. Статьи и выступления. Т. 2, 2008. 3. Лысенко А., главный герой // Документальный видеофильм: этап становления, 1982. 4. Нечай О., ракурсы. О телевизионной коммуникации и эстетике, 1990. 5. Новые аудиовизуальные технологии, 2005. 6. Разлогов К., экран как мясорубка культурного дискурса // Вопр. Филос. 2002, № 8. 7. Романовский И., без права на дубль: записки режиссера телевидения, 1986. 8. Романовский И., видеофильм – технология и творчество // Документальный видеофильм: этап становления, 1982.
37
sofio TavaZe
pirovnebisa da bunebis urTierTmimarTebis
sakiTxi kinoreJisor merab kokoCaSvilis
SemoqmedebaSi
merab kokoCaSvili qarTul kinoxelovnebaSi
gamoirCeva individualuri msoflSegrZnebiTa da
xelweriT. sakuTari SemoqmedebiT, kinoreJisori
maradiuli idealebisadmi erTgulebas amkvidrebs, riTac
ganumeorebeli wvlili Seaqvs sazogadoebrivi
cxovrebisa da erovnuli kinematografis ganviTarebis
procesSi. misi Semoqmedeba naTlad warmoaCens erovnuli
kinematografis kulturul identurobas da arss. merab
kokoCaSvili qarTvel kinoreJisorTa Taobis _ e.w.
`samocianelTa“ erT-erTi TvalsaCino warmomadgenelia. am
Taobam udidesi gardatexa moaxdina erovnul
xelovnebaSi. `samocianelebma“ (oTar ioseliani, eldar
da giorgi Sengelaiebi, merab kokoCaSvili, lana
RoRoberiZe, mixeil kobaxiZe...) sakuTari saTqmeliT,
individualuri xelweriT, mkafiod gamokveTili
moqalaqeobrivi poziciiTa da axali mxatvruli
formebiT, qarTuli kinos axal etaps Cauyares
safuZveli.
nebismieri saxis mxatvruli nawarmoebis Seqmnisas,
dro _ xelovanis poziciis ganmsazRvreli is
mniSvnelovani faqtoria, romelSic yalibdeba Tavad
avtoris pirovneba, Tavis SemoqmedebaSi mkafiod avlens
sakuTar mrwamss, epoqis mentalitets, erovnul xasiaTs,
rac Tanamedrove xelovnebis procesebis SeswavlaSi erT-
erT umTavres pirobas warmoadgens.
38
xsenebuli periodi _ XX saukunis 60-iani wlebi,
qarTul kinoSi mravalmxrivi ZiebebiT aRiniSneba. swored
am periodSi gamoikveTa araerTi Tematuri, Janruli Tu
stilisturi tendencia, daiwyo axali mxatvruli
formebis aTviseba, axali problemebis gaazreba. aqedan
gamomdinare, sruliad gansxvavebul konceptualur
aspeqtSi warmogvidgeba adamiani _ filmis gmiri.
aRniSnuli periodis qarTul kinoproduqciaSi gaCndnen
sruliad axali gmirebi. oficiozis moTxovna, rom
kinonawarmoebis gmiri yofiliyo dadebiTi,
keTilsindisieri an boroti da uaryofiTi, _
ugulvebelyofil iqna axali Taobis mier. am periodSi
Seqmnili TiTqmis yvela mniSvnelovani nawarmoebis
umTavresi mizani iyo adamianis Sinagani samyaros
warmoCena sxvadasxva aspeqtSi. reJisorebi cdilobdnen
erovnuli xasiaTis TaviseburebaTa gaxsnasa da
warmoCenas.
60-iani wlebis qarTul kinematografSi, im
problemebs Soris, romlebic axali Taobis
warmomadgenlebs aRelvebdaT, didi yuradReba eTmoboda
qarTuli soflis problemebs, rac soflis metad rTuli
da winaaRmdegobebiT aRsavse cxovrebis asaxvis
surviliT iyo ganpirobebuli. reJisorTa mxridan
mimdinareobda individualuri kolorituli saxeebisa da
xasiaTebis Zieba. maTi yuradRebis centrSi xvdebodnen
iseTi personaJebi, romlebic mWidrod iyvnen
dakavSirebulni TavianT miwasTan Tu saqmianobasTan da
amavdroulad, gamoirCeodnen xasiaTTa sirTuliTa da
mravalferovnebiT. swored adamianisa da bunebis
urTierTobis asaxvisa da gaazrebis naTeli magaliTia
merab kokoCaSvilis kinoSedevri “didi mwvane veli” (1967),
39
romelic mniSvnelovan da saetapo filmad iqca rogorc
qarTuli kinos istoriaSi, aseve reJisoris
SemoqmedebaSic.
kinos istoriaSi arsebobs filmebi, romlebic
imave droSi rCebian, romelSic daibadnen. magram,
arsebobs iseTi filmebic, romlebic drois dinebasTan
erTad viTardebian, mdidrdebian da axleburi kuTxiT
warmoaCenen TavianT saTqmels Tu mxatvrul Rirebulebas.
swored am kategorias ganekuTvneba filmi “didi mwvane
veli”, sadac avtori siRrmiseulad da mxatvruli
ganzogadebiT ikvlevs erT-erT umniSvnelovanes
cxovrebiseul problemas.
filmis mTavari gmiri _ mwyemsi sosana (msaxiobi
dodo abaSiZe), _ bunebasTan harmoniaSi hpovebs
bednierebas, sulier simSvides da bolomde misi
erTguli rCeba. buneba misTvis sulier sazrdos
warmoadgens, romelsac sosana zRaprul, miTiur
samyaroSi gadahyavs. `buneba gvaZlevs sazoms sikargisa
da vargisobisa~ (vaJa-fSavela, 1985:189) _ miiCnevda vaJa
fSavela, romelic qarTvel poetTa Soris yvelaze Rrmad
Caswvda bunebis saidumloebas da sakuTar nawarmoebebSi
asaxavda im Sinagan kavSirs, romelic arsebobs
pirovnebasa da bunebas Soris. mwerali adamianTa
gakeTilSobilebis, gadarCenis, bednierebis gzas swored
bunebis kanonzomierebaTa Secnobasa da misi `wesisadmi“
erTgulebaSi xedavs. sosana mwyemsia, iseve rogorc misi
mama-papa. cxovrobs iq, sadac misi winaprebi cxovrobdnen
_ soflidan Sors, mTis fermaSi. es misi arCevania, misi
`mwvane velia“. sosanas pirovneba sruliad realizdeba am
samyaroSi, romelic mravalmxrivi zewolis pirobebSi,
dacvasa da gadarCenas moiTxovs. sosanac icavs Tavis
40
teritorias, vinaidan erisaTvis `mwvane velis“ dakargva
bunebis harmoniis rRvevis tolfasia.
Tuki sosanasaTvis tradiciuli RirebulebebiT
cxovreba sulierebis nawilia, misi meuRlisaTvis
(msaxiobi lia kapanaZe) _ elementaruli komfortisa da
adamianuri urTierTobebis deficitia. sosanas samyaro
misTvis gaugebari da Soreulia. `mwvane veli“ qals
araferze esaubreba. adamianebTan urTierTobas
mowyvetili, mTebSi erTferovani cxovrebiT daRlili,
meuRlis winaSe damnaSave da amave dros, udanaSaulo
lia kapanaZis gmiri, TanagrZnobas iwvevs mayurebelSi.
msaxiobi warmoaCens sakuTari gmiris uaryofiT mxareebs,
qalur sisusteebs da SesaniSnavad axerxebs dagvanaxos
gmiris Sinagani mdgomareoba, cxovrebis xarbi wyurvili.
sosanas tragedia imaSi mdgomareobs, rom igi
martoa sakuTar mrwamsSi. es tragedia kidev ufro
mZafrdeba, rodesac `mwvane velze” navTobs aRmoaCenen,
qalaqidan Camosuli geologebi navTobis amosaqaCad
WaburRilebs dadgamen da sosanas masuldgmulebeli
`mwvane veli~ _ usulo, umweo miwad gardaiqmneba.
`bunebrivi garemos gadagvareba Sesabamisi xalxis
xasiaTisa da kulturis, misi erovnuli saxis
gadagvarebas moaswavebs. Tuki, magaliTad, moxdeba ise,
rom TavaSvebuli, ukontrolo industriuli procesebis
Sedegad mTebi tramalebad `CamoqveiTdebian~, xolo
swraf mdinareebs, vTqvaT, eleqtrosadgurebiT moTokaven,
daimoneben da daamdovreben da a.S. Tuki, industriis
erTgvarovani moTxovnebis Tanaxmad, buneba bolos da
bolos, erTgvarovan saxes miiRebs, maSin TandaTan
waiSleba da daikargeba erovnul kulturaTa
41
Taviseburebani da sxvadasxvaoba~ _ miiCnevs filosofosi
zurab kakabaZe (kakabaZe z., 1988:218).
civilizacia da progresi, garkveulwilad,
safrTxes uqmnis ara mxolod bunebas, aramed adamianTa
sulierebasac. geologebi anadgureben ara mxolod
sosanas mikrosamyaros, aramed pirvelqmnil, xelSeuxebel
bunebasac. didi mwvane velis `mdumare xmovanebas~
traqtorTa xmauri cvlis, mwvane balaxi umowyalod
nadgurdeba. es ki sosanasaTvis mTeli samyaros ngreva da
didi sulieri dramaa, rac masze Zalzed tragikulad
aisaxeba. Tumca, miuxedavad amisa, sosana ar tydeba da
Seupovrad eZebs gamosavals. misi amgvari gautexloba _
bunebis Zalad, mis siZliered aRiqmeba.
`didi mwvane veli” warmoaCens cxovrebis
mravalferovan, mravalmxriv, winaaRmdegobriv mxareebs.
filmSi erTmaneTs upirispirdeba tradicia da progresi,
ufro farTo ganzogadebiT ki _ maradiuli da
efemeruli Rirebulebebi. reJisori gviCvenebs maTi
urTierTSeTvisebis metad rTul da winaaRmdegobriv
process, rac gmirze mtkivneulad aisaxeba. filmSi
naTlad Cans gmiris xasiaTis ukiduresi dramatizmi, rac
ganpirobebulia garemosTan da civilizaciasTan
konfliqtiT.
sosana martosuli, magram amave dros Zlieri,
mebrZoli naturaa. misi brZola ganwirulia, Tumca,
sosanas ar surs amis arc aRiareba, arc masTan Segueba.
igi sakuTari mrwamsis erTguli rCeba, magram faqtiurad,
mainc marcxdeba: col-Svili tovebs mas da sofelSi
brundeba; sulieri siaxlove ar myardeba `mkiTxavTan~,
romelTanac sosanas xanmokle `romani~ hqonda; iRupeba
fermis sanaSene buRa; “mwvane velze” navTobi amoxeTqavs,
42
naxiri tyeSi ifanteba. nadgurdeba yvelaferi, rac
sosanas uyvarda, riTac suldgmulobda.
`didi mwvane veli~ sainteresoa imiTac, rom igi
mayurebels ar sTavazobs problemebis gadaWris martiv
xerxebs da iol pasuxebs, rac, ra Tqma unda, reJisor
merab kokoCaSvilisa da scenaris avtoris _ merab
elioziSvilis udidesi damsaxurebaa. filmSi TiToeul
mxares, TiToeul gmirs Tavisi simarTle aqvs:
Taviseburad marTalia sosanas meuRle, romelsac
Cveulebrivi, `adamianuri~ urTierTobebi swyuria.
Taviseburad marTlebi arian geologebic: isini TavianT
profesiul movaleobas asruleben, vinaidan xalxs
sWirdeba navTobi. filmis avtorebi Seecadnen eCvenebinaT
cxovrebiseuli sirTule da am sirTulis winaSe mdgari
pirovnebis arCevanis dramatizmi. sosana ar Ralatobs
mama-papaTa mier gakvalul gzas, ris gamoc upirispirdeba
yvelas da yvelafers: civilizacias, mecnierul-teqnikur
progress, sakuTar meuRles.
filmis avtorebi ar Semoifarglebian
sworxazovani _ dadebiTi an uaryofiTi gmiris
gansaxierebis formebiT. maT mier Seqmnili personaJis
mxatvruli saxe gamoirCeva xasiaTis sirTuliTa da
winaaRmdegobriobiT. civilizaciis SemoWris winaaRmdeg
amboxebul mwyemsSi ikiTxeba is Tvisebebi, rac, avtorTa
azriT, ganapirobebs adamianis cxovrebis arsis
ganmsazRvreli sulieri faseulobebis damkvidrebas.
gmiris mxatvruli saxis meSveobiT, filmis avtorebi
gamoxataven sakuTar pozicias _ damokidebulebas
arsebuli realobis mimarT. isini ar malaven
keTilganwyobas TavianTi gmiris mimarT, romelsac ar
surs, moswydes Tavis fesvebs, mtkiced icavs winaparTa
43
naanderZevs, ar Tmobs sakuTar meobas. reJisori, sakuTar
gmirTan erTad ganicdis imas, rom sustdeba da ikargeba
tradiciuli kavSiri qarTvel glexsa da mis miwa-wyals,
bunebas Soris. Tumca, isic kargad esmis, rom samyaros
“ganaxlebis” procesi gardauvalia da Zveli cxovreba
aucileblad Seicvleba.
avtori ar hkicxavs sakuTar gmirs, Tumca
gviCvenebs mis ganwirulobas. sosana simartovisTvisaa
ganwiruli, radgan igi Tanamedroveobis aucilebel
moTxovnebs ar cnobs, ver egueba. mTaSi laRad gazrdili
mwyemsisTvis gaugebaria, rogor SeiZleba Tavi
martosulad igrZno iseT garemoSi, rogorSic Tavad
cxovrobs, sadac buneba imdenad metyvelia, rom sakuTar
saidumlosac ki gandobs. mas ar esmis, ra sikeTea mTebis
iqedan mosul “axal” cxovrebaSi. es sosanas mrwamsia,
misi simarTlea. mis meuRles ki Tavisi simarTle aqvs: mas
swored is `sxva“ samyaro izidavs, _ elementaruli
komfortiTa da adamianuri urTierTobebiT. am simarTlis
gageba sosanas ar SeuZlia. igi sakuTar mrwamsSi,
sakuTar samyaroSi mTeli arsebiTaa Cazrdili da uWirs
sxvisi simarTlis gaziareba. samyaros Taviseburi aRqmiT,
igi poeturi bunebis adamiania, romelic mZime da
erTferovani muSaobis ritmSi, cxovrebis wyurvils
SeigrZnobs.
sosanasaTvis warmoudgenelia kompromisi sakuTar
TavTan. aseve SeuZlebeli aRmoCnda igi moxuci
giorgisaTvis (filmis aranakleb saintereso
personaJisaTvis), romlis mcdeloba, sibereSi mainc
ecxovra `normalurad~ _ saxlSi, ojaxur siTboSi
adamianebTan erTad, _ gausaZlisi gamocda aRmoCnda.
sosana da giorgi kvlav mTaSi rCebian, radgan sxvagvarad
44
maT ar SeuZliaT. Zalzed STambeWdavia filmis finali:
kamera TandaTan scildeba gadaRebis adgils da
uzarmazar sivrces moicavs. aRar Canan naxiris
saZebnelad, sxvadasxva mimarTulebiT mimavali sosana da
giorgi. ismis mxolod maTi gadaZaxili: `ipove, sosana?~ _
`vera, giorgi, vera~ da maTi xma usasrulobaSi ifanteba.
reJisori mayurebels miandobs, Tavad gaiazros filmis
gmiris momavali, sosanas Semdgomi cxovrebis gza da
Tavad gansazRvros da Seafasos, ra aris es _
tradiciebisadmi brma morCileba Tu xasiaTis
ukompromisoba?
merab kokoCaSvilma sosanas saxiT _ mkafiod
gamoxatuli Tvisebebis mqone qarTuli xasiaTi
warmoaCina. msaxiobma dodo abaSiZem Seqmna `bunebis
Svilis~ _ sosanas Zalzed damajerebeli saxe. mis mier
warmoTqmuli yoveli fraza Tu sityva gamoirCeva
saocari gulwrfelobiT, isini TiTqos personaJis
sulidan gadmoedineba. filmis usityvo, udialogo
statikuri kadrebic ki, gmiris sulieri mdgomareobis
siRrmiseulad amsaxvelia. dodo abaSiZis mier Seqmnili
mwyemsi sosanas saxe fsiqologiuri niuansebis siRrmiTa
da sifaqiziT gamoirCeva. qarTul kinematografSi
iSviaTia filmi, sadac gmiris saxe ase srulyofilad
aris gaazrebuli da gaxsnili. msaxiobma zedmiwevniTi
sizustiT SeigrZno da gaiTavisa avtorebis mier Seqmnili
personaJis rTuli da winaaRmdegobrivi xasiaTi. dodo
abaSiZe iSviaTi samsaxiobo ostatobiT gadmoscems
sakuTari gmiris Sinagan tragedias. rogorc kinomcodne
irina kuWuxiZe aRniSnavs, `film „didi mwvane velis”
gmiri _ mwyemsi sosana (msaxiobi dodo abaSiZe) _ udaod
pirovnebis ekranuli gansaxierebis WeSmaritad
45
maRalmxatvruli nimuSia, romelic erTdroulad
konkretuli, individualurad Camosxmuli xasiaTicaa da
amasTanave farTod ganzogadebuli saxe miwis Svilisa”
(kuWuxiZe i., 2008:16).
Tanamedrove samyarosagan mowyvetil `did mwvane
velze” gaTamaSebuli drama scildeba konkretul dros
da ufro farTo, masStabur mniSvnelobas iZens. `is
satkivari, romelic 60-iani wlebis bolos civilizaciis
ulmobel ZalasTan SeWidebul mwyemss awuxebda da Tavis
`mwvane vels“ anu sakuTar miwas, sakuTar fesvebs,
winaparTa cxovrebis wess ar aTmobinebda, _
globalizaciis gzaze damdgari mTeli msoflios
satkivari gaxda (kereseliZe m., 2007:152).” drois
msvlelobasTan erTad, merab kokoCaSvilis aRniSnuli
filmi axal sicocxles iZens. dro ukeT warmoaCens mis
mniSvnelobas da ufro metad amZafrebs reJisoris mier
wamoWril zogadsakacobrio problemebs.
gamoyenebuli literatura:
1. vaJa-fSavela, TxzulebaTa sruli krebuli 10 tomad,
Tb., 1985, t. IX
2. kakabaZe z., filosofiuri saubrebi, Tb., 1988
3. kuWuxiZe i., xelovanis gza, Jurnali `literatura da
xelovneba”, 2008, #6
4. kereseliZe m., filmi miTiur mwyemsze, Jurnali “kino”,
2007, #7
46
giorgi uRreliZe
Mmxatvruli literaturis ekranizaciis
Taviseburebebi
mxatvruli literatura da kinematografi
urTierTobis vrcel istorias moicavs. saukuneebis win
Seqmnili xalxisTvis sayvareli romanebisa Tu
moTxrobebis ekranze “gadatanis” mcdelobebi kinos
gaCenisTanave daiwyo.
mxatvruli literaturisa da kinematografis,
rogorc xelovnebis erT-erTi uZvelesi da axli dargebis
urTierToba, _ STambeWdavi gamodga. kinom da cota
mogvianebiT televiziam, SeZlo mkiTxvelisTvis Seqmnili
literaturuli nawarmoebebi ufro farTo masebisTvis
ekranis saSualebiT eCvenebina. M
literaturas da kinematografs aqvs
konceptualuri Taviseburebebi. maT gaaCniaT rogorc
msgavsi, aseve gansxvavebuli maxasiaTeblebi.
msgavsebaa, rom orive iqmneba informaciis
mxatvruli, SemoqmedebiTi damuSavebis Sedegad.
literaturuli nawarmoebisa da mxatvruli filmis
mizani ar aris realobis arsebuli saxiT miwodeba
mkiTxvelisa da mayureblisTvis. aq saWiroa avtoris an
avtorTa gundis mier sakuTari interpretaciiT, sakuTari
xedviTa da damokidebulebiT Seqmnili mxatvruli
nawarmoebis prezentacia.
literaturisa da kinematografis dargSi moRvawe
adamianebi bunebrivia, gansxvavebuli profesiuli unar-
CvevebiT gamoirCevian. rTulia xelovanis fsiqologiuri
portreti. “sakuTriv xelovnebas fsiqologia Seiswavlis
47
(rodesac misi interesis obieqti swored xelovneba
xdeba) ara rogorc “TviTkmar” obieqtur Rirebulebas,
aramed rogorc dakavSirebuls adamianTan da garkveul
fsiqo-socialur procesebTan. fsiqologiuri mecnierebis
interesebis sferos scildeba obieqtur-sagnobrivi
mniSvnelobisa da misi Sefasebis mimarT fsiqologias
specifikuri “indeferentobac” gamoarCevs” (mircxulava,
2007:6).
xelovanisaTvis aucilebelia sakuTari Sinagani
miswrafebebisa da egos simkveTris asaxva mis mier
Seqmnil nawarmoebSi. mwerlisa Tu kinoreJisoris mier
mowodebuli naazrevi, iqneba es furcelsa Tu ekranze,
ikiTxeba rogorc Sinagani grZnobebis saaSkaraoze
gamotana. marTalia, literaturas qmnis erTi adamiani
(iSviaTi gamonaklisis garda), gansxvavebiT
kinoreJisorisgan, sadac filmze muSaobis dros sakuTari
SesaZleblobebis realizebas axdens sxvadasxva
profesiis adamianebi: scenaristi, operatori, mxatvari,
kompozitori. am SemTxvevaSi unda gaviTvaliswinoT, rom
vsaubrobT ara e.w. `salaros filmze” (anu mxolod
mogebaze orientirebul xelovnebis nimuSze), aramed
saavtoro kinoze, sadac dominirebs reJisoris xedva da
igi aris lokomotivi yvela zemoT CamoTvlili
profesiis adamianebisa. aq gundze anu erTi SemoqmedebiTi
mizniT gaerTianebul profesionalebzea saubari da ara
adamianTa jgufze, sadac yvelas gansxvavebuli miznebi
aqvT.
mwerlisa da kinoreJisoris nawarmoebebSi nebsiT
Tu uneblieT irekleba garemo, sadac igi gaizarda.
mniSvnelovan rols TamaSobs istoriuli mexsiereba. am
SemTxvevaSi, literaturidan magaliTad SeiZleba
48
moviyvanoT mwerali aleqsandre yazbegi da kinoreJisori
goderZi Coxeli.
kinoreJisoris winaSe literaturuli nawarmoebis
arCevis dros dgas gamowvevebi _ Tu rogor unda
gadaiRos, miyves mwerlis monaTxrobs Tu Tavad Caamatos
an Secvalos siuJeti. gadavxedoT filmebs, romlebic
mxatvruli literaturis mixedviT Seiqmna da vnaxavT,
rom arsebobs filmebi, romlebic mwerlis literaturul
nawarmoebze maqsimaluradaa damokidebuli da piriqiT,
kinoreJisori warmogvidgeba, rogorc literaturis
Tavisufali interpretatori.
wignis kiTxvis dros mkiTxveli marto rCeba
mwerlis mier Seqmnil samyarosTan da Tavisi
inteleqtualuri SesaZleblobis farglebSi sakuTar
gonebaSi xedavs wakiTxuls. nawarmoebis personaJebi,
buneba, xmaurebi, musika Tu siCume mkiTxvelis fantazias
eqvemdebareba. kinoxelovnebaSi piriqiT, _ mayurebeli
ekranze xedavs ukve “gamzadebul” literaturul gmirebsa
Tu garemos, mwerlisa da mkiTxvelis urTierTobaSi
“sxva“ anu kinoekrani ereva, romelic Tavis specifikur
xedvas warmoaCens. aq literaturis irgvliv mayureblis
fantaziis ganviTareba dabalia. Tumca kinoxelovneba
Tavisi mZlavri SemoqmedebiTi da teqnikuri
SesaZleblobebiT udides esTetikur siamovnebas, tkbobas
aniWebs mayurebels.
wignis kiTxva gansxvavebuli fsiqologiuri
movlenaa, vidre kinoekranis meSveobiT filmebis naxva.
adamiani, romelsac wakiTxuli aqvs mxatvruli
literatura, amave ekranizebuli nawarmoebis naxviT
axali realobis winaSe dgeba. Tu ufro kargi, daxvewili
mkiTxvelia, vidre mayurebeli, mowons literaturuli
49
pirvelwyaro da ara kinofilmi. Tu piriqiT, _
gemovnebiani kinomoyvarulia da ara kargi mkiTxveli,
esTetikur siamovnebas iRebs kinofilmis naxviT. aqve
davZenT, rom arsebobs arcTu maRalmxatvruli
literaturis ekranizebiT Seqmnili kinoSedevrebi da
piriqiT _ brwyinvale literaturuli nawarmoebebis
ekranze uRimRamo gadatanis mcdelobebi.
literaturuli klasikis ekranizaciiT
dakavebulni iyvnen iseTi cnobili kinoreJisorebi,
rogorebicaa: franko Zefireli, lukino viskonti, orson
uelsi, nikoloz Sengelaia, Tengiz abulaZe, rezo CxeiZe
da sxva mravali.
saqarTveloSi literaturisa da kinematografis
urTierTkavSiri jer kidev XX saukunis dasawyisSi
daiwyo, roca Seiqmna pirveli qarTuli mxatvruli
filmebi. reJisorebi cdilobdnen klasikuri qarTuli
literaturis nimuSebi gaecocxlebinaT ekranze da amiT
mayureblis moTxovna daekmayofilebinaT.
XX saukunis pirvel meoTxedSi kinoreJisorebi,
romlebic saqarTveloSi moRvaweobdnen, axdendnen
qarTuli klasikuri literaturis ekranizebas.
sagulisxmoa, rom pirveli qarTuli mxatvruli
srulmetraJiani filmi “qristine”, romlebic TbilisSi
menSevikuri mmarTvelobis dros aCvenes, cnobili
qarTveli mwerlis egnate ninoSvilis gaxmaurebuli
moTxrobis ekranizebaa. filmis gadaRebis
sulisCamdgemeli da organizatori iyo germane gogitiZe,
man moaxerxa saWiro resursebis mobilizeba da
aleqsandre wuwunavas reJisorobiT daiwyes filmis
gadaRebis procesi, romelic 1916-1918 wlebSi
grZeldeboda. moTxrobis kinoscenarad gadakeTeba iTava
50
aleqsandre wuwunavam, kinokamerasTan samuSaod moiwvies
operatori a. Sugermani, mogvianebiT ki aleqsandre
diRmelovi. filmis bolo epizodebi uSualod germane
gogitiZis reJisuriT iqna Seqmnili.
filmSi aRwerilia axalgazrda qalis Tavgadasava-
li, romelsac Seyvarebuli mamakacisgan Svili SeeZineba.
bavSvis mama deda-Svils miatovebs. Sercxvenili qristine
tovebs sakuTar sofels da qalaqSi gadadis, jer
saroskipoSi xvdeba, Semdeg ki maTxovrobiT amTavrebs
sicocxles.
XX saukunis 20-iani wlebSi, kinematografistebi
saqarTveloSi interesdebian aleqsandre yazbegis
SemoqmedebiT. aleqsandre yazbegis literaturuli
nawarmoebebi Zalian axlos dgas kinoxelovnebasTan. Aaq
siuJetebi swrafad viTardeba, aris devna, dadebiTi da
uaryofiTi gmirebis dapirispireba, egzotikuri garemo,
gmirebi ibrZvian maRali idealebisTvis, xSirad
marcxdebian, Tumca beds arasdros urigdebian.
nawarmoebebSi mwerali xSirad mimarTavs Txrobis
dialogebis formiT gadmocemas. yazbegis literaturuli
memkvidreobis mimarT samarTlianad dainteresdnen 20-ian
wlebSi, roca yazbegis nawarmoebebis mixedviT ramdenime
filmi Seiqmna.
1926 wels ekranze gamovida kinofilmi “moZRvari”
(aleqsandre yazbegis nawarmoebis “moZRvris” ekranizacia.
reJisori vladimer barski, scenaris avtori Salva
dadiani, operatori aleqsandre diRmelovi). filmSi
moTxrobilia saqarTvelos mTian kuTxeSi momxdari
siyvarulis tragikuli istoria. qals survilis
sawinaaRmdegod gaaTxoveben, igi cdilobs datovos
ojaxi, Tumca mTis kanonebiT mas ZaliT abruneben
51
qmarTan, rasac moyveba qmrisa da misi Tayvanismcemlis
dapirispireba. sofeli gaarCevs momxdars da samives
gandevnis. qmari qals klavs, danaSauli moZRvars
usamarTlod braldeba, sabolood yvelaferi irkveva,
Tumca moZRvari ukve gardacvlilia.
amas moyva ramdenime filmi, romelic yazbegis
sxvadasxva romanis ekranizebas warmoadgenda. miuxedavad
imisa, rom am filmebis gadaReba da sazogadoebamde
mitana xdeboda, kinematografistebs uxdebodaT rTul
pirobebSi muSaoba, radgan es yvelaferi ukavSirdeboda
saTanado infrastruqturis ararsebobas. 20-iani wlebis
dasawyisis Tbilisis kinostudias cnobili msaxobi nato
vaCnaZe Semdegnairad agviRwers: ”1923 wels, Cvens
kinostudias eWira patara, Weramde SuSabandiani
fotoatelie da masze midgmuli pawia oTaxebi foto da
kino laboratoriebisTvis. aqve, SesasvlelSi
moTavsebuli iyo sagrimo” (vaCnaZe, 1966:20).
rac Seexeba filmebis gadaRebis dros aucilebeli
transportis sakiTxs, aqac rTulad iyo saqme. nato
vaCnaZe ixsenebda: “Cveni transporti Sedgeboda erTi
Zveli tipis avtomananisa da sami etlisagan, romlebic
avtomanqanas yovelTvis daaswrebdnen gadaRebis adgilze
misvlas” ( vaCnaZe, 1966:27).
literaturuli nawarmoebis ekranizebis dros
mniSvnelovania kinoreJisoris mier mwerlis nawarmoebis
mTavari saTqmelis moZebna, Tumca aqve unda vTqvaT, rom
SesaZlebelia kinoreJisorma absoluturad sxva ram,
mwerlisgan daunaxavi aRmoaCinos literaturul
nawarmoebSi da ise miitanos mayureblamde.
kinematografis istorias axsovs faqtebi, roca reJisoris
mier ekranizebuli romanis avtori mkveTr uaryofiT
52
pozicias afiqsirebda filmis naxvis Semdeg.
magaliTisTvis movitanT kinoreJisor miloS formanisa
da mweral ken kizis dapirispirebas film “viRacam
gugulis budes gadaufrina”-s gamo. ken kizma miiCnia rom,
misi romanis ekranizebiT, formanma mwerlis saTqmeli
damaxinjebiT miitana mayureblamde.
reJisors aqvs ufleba Tavisi xedviT
literaturaze dayrdnobiT Seqmnas axali nawarmoebi. aqve
davZenT, es unda moxdes saavtoro uflebebis dacvis
aRiarebuli principebisa da adamianuri moralis
gaTvaliswinebiT.
arsebobs klasikuri literaturis nimuSebi,
romelTa ekranizeba SeuZlebelad iyo miCneuli. dRes
teqnologiuri progresis pirobebSi, cifruli
aparaturis, 3 da met ganzomilebiani filmebis Semnis
epoqaSi SesaZlebelia nebismieri literaturuli
nawarmoebis ekranze gadatana. vgulisxmobT ekranze
gamosaxulebis teqnikurad Seqmnis SesaZleblobas.
droTa ganmavlobaSi Camoyalibda ekranizebis
principebi da kanonebi, romlis codna aucilebelia.
horaciusi werda: “ratom unda merqvas poetis saxeli Tu
ar ZalmiZs da ar vici ukve mowesrigebul xerxTa,
TxzulebisaTvis egzom saWiro ferTa SerCeva-gamoyeneba?
gana swavla mrude uvicobaze samarcxvinoa?” (kvintus
horacius flakusi, 1981:18).
literaturaSi arsebuli droisa da geografiuli
sivrcis sakiTxebi kinoxelovnebaSi montaJis meSveobiT
iqmneba. literaturuli gmiris garegnoba ekranizebis
dros SeiZleba kadrebis Sesabamisi monacvleobiT
aRiweros, mwerlis mier aRwerili peizaJi panoramiT,
53
damokidebuleba personaJis mimarT SesaZlebelia
gamoixatos Sesabamisi rakursebiT da ase Semdeg.
literaturis ekranizebis dros mniSvnelovania
nawarmoebis Janrobrivi erTgulebis sakiTxi radgan
”komikur ambavs, rodi mouxdeba tragediis eniT
gadmocema” (kvintus horacius flakusi, 1981:18).
qarTul da msoflio kinematografSi warmatebuli
ekranizaciebi ZiriTadad am principis dacviT
ganxorcielda. KkinoreJisorebi mxatvruli literaturis
nawarmoebis kinofilmad qcevis procesSi mwerlis
Seqmnili teqstis Janrobrivi kuTvnilebis ar Sexebian.
magaliTad movitanT nikoloz Sengelaias films “eliso”,
romelic Seiqmna 1928 wels aleqsandre yazbegis amave
saxelwodebis moTxrobis mixedviT; Tengiz abulaZis “me
bebia, iliko da ilarioni” (nodar dumbaZis romanis
ekranizeba, 1962 w.), Seqspiris “romeo da julietas”
Zefireliseuli ekranizeba 1968 wels da sxva mravali.
rac Seexeba teleproduqtad literaturuli
nawarmoebis ekranizebas, qarTul sinamdvileSi igi
sakmaod mravladaa. satelevizio filmebis studia
TbilisSi daarsda 1968 wels. Tvadapirvelad aq
ZiriTadad televiziisTvis dokumenturi filmebi
iqmneboda, Tumca male daiwyes mxatvruli filmebis
warmoebac. 1973 wels Seiqmna reJisor guram pataraias
telefilmi “rekordi” Cexi mwerlis karel Capekis
moTxrobis mixedviT, 1986 wels goderZi Coxelma gadaiRo
Ffilmi “werili naZvebs” sakuTari moTxrobis mixedviT.
televiziisTvis mxatvruli literaturis
ekranizebis dros iTvaliswineben telemayureblis
specifikur gemovnebas, satelevizio produqcia kinosgan
gansxvavebiT SedarebiT advilad aRsaqmelia. am
54
SemTxvevaSi mTavaria mayureblis dakveTa sworad gaigos
SemoqmedebiTma jgufma da miawodos teleekranis
saSualebiT sakuTari namuSevari. rogorc wesi,
satelevizio filmis dros reJisori iTvaliswinebs ra
kinoekranisgan gansxvavebiT teleekranis mcire zomas,
kadris kompozicias ufro martivs agebs. telefilmebSi
metia axlo xedebis gamoyeneba daDdialogebi. xSiria
pavilionebsa da eqsterierSi dadgmuli epizodebi.
mxatvruli nawarmoebis ekranizebis dros televiziaSi
xSirad mravalseriani produqcia iqmneba.
televizia, rogorc mayurebelTa farTo masebze
gaTvlili organizacia, cdilobs advilad gasagebad
miawodos literaturuli nawarmoebis satelevizio
versia mayurebels.
Ggamoyenebuli literatura:
1. vaCnaZe n., mogonebani da Sexvedrebi, Tb., 1966
2. kvintus horacius flakusi, poeturi
xelovnebisaTvis, Tsu., 1981
3. mircxulava r., xelovnebis fsiqologia, Tb., 2007
55
zurab qavTaraZe
arawrfivi montaJis sistemebi da maTi
organizeba
cota ram istoriidan:
cifruli arawrfivi montaJis istoria (NLE ‐ nonlinear editing) ormoc welze mets iTvlis; warmoeba da
mrewveloba.
terminis avtorobas ,,arawrfivi montaJi”, miaweren
maikl rubins (Michael Rubin), romelmac pirvelad gamoiyena
Tavis wignSi ,,arawrfivi montaJi: saxelmZRvanelo
cifruli kinosa da videoredaqtirebisaTvis” (Nonlinear: A Guide to Digital Film and Video Editing ‐ Triad, 1991). droTa
ganmavlobaSi termini oficialurad iqna SemoRebuli.
yvelaze pirvel sistemas SeeZlo daemuSavebina
NTSCsignalis 160-200 rezoluciis, 150:1 kompresiis da
mxolod erTi xmis arxis 22 kgc video faili. myari
diskis sivrce ki yofnida pirdapiri mijriT
damontaJebul mcire sareklamo rgolis Sav masalas.
arawrfivi montaJis pirvel sistemad SeiZleba
CaiTvalos CMX 600, rimelic 1971 wels warmoadgina
kompania ,,CMX sistemebma” (kompaniis erTobliv sawarmo
CBS da Memorex-Tan erTad). CMX -ma mas uwoda RAVE, (pirdapiri wvdomis video redaqtori”, Random Access Video Editor). CMX 600 Seiqmna rogorc konsoli ori Sav-TeTri
monitoriT. marjvena gamoiyeneboda videos winaswari
Cvenebisa da redaqtirebisaTvis, xolo marcxena aCvenebda
mza videos.
56
montaJi sruldeboda sinaTlis sxiviani kalmiT,
xolo memontaJe Sesatyvis operacias irCevda siidan,
romelic naCvenebi iyo ekranze gamosaxulebis zevidan.
redaqtirebis konsoli SeerTebuli iyo or blokTan,
romelic rogorc wesi sxva oTaxSi mdebareobda. pirveli
bloki Seicavda kontrolis sistemis mowyobilobebs
dakompiuters Digital PDP‐11 ‐s 32 kilobaiti operatiuli
mexsierebiT, xolo meore mTlian audio-
videoeleqtronikas da Skip‐Field rekorders. Cawera da
gaSveba xdeboda analogiur formatSi, modificirebul
diskur matareblebze, romlis gamosaxulebis xarisxi da
xma Zalian dabali iyo, magram es SesaZlebels xdida
gagrZelebuliyo Caweris dro. CMX 600 SeeZlo eqvs
paketamde magnitur diskTan muSaoba, romelTa Caweris
saerTo dro 27 wuTs Seadgenda. TiToeul pakets SeeZlo
Seenaxa 4,5 wuTi NTSC an PAL sistemis video.
57
1985 wels kompania Quantel - ma, romelic maSin
Sedioda inglisis TavdacvTi mrewvelobis struqturaSi,
pirvelma gaukeTa realizacia, arawrfivi cifruli
montaJis koncefcias da warmoudgina sazogadoebas
arawrfivi sistema hari (Harry), romlis myar
diskzec SeiZleba Caweriliyo erTi wuTi samauwyeblo
xarisxis cifruli gamosaxuleba.
1989 wels iqna gamoSvebuli Avid Media Composer‐is pirveli versia da arawrfivma samontaJo sistemebma
miiRes is saxe, romelsac SeeCvivnen Tanamedrove
memontaJeebi: ori monitoriT (winaswari Cvenebis da
samontaJo), wiTeli da yviTeli isrebiT (Canacvlebisa da
CarTvis reJimiT), drois SkaliT da biblioTekebiT,
samontaJo masalis Sesanaxad.
1993 wels amerikulma kompania Data Translation‐ma gadawyvita ra samomxmareblo bazarze Seeviwrivebina Avid‐is produqcia, warmoebaSi Cado 12 milioni dolari
dagamouSva axali samontaJo sistema Media100.
58
momxmarebelma miiRo arc Tu ise Zviri da Zalzed
xarisxiani samontaJo platforma.
1991 wels SesaZlebeli gaxda kompiuterul
sistemebSi damontaJebuliyo vrceli satelevizio
programebi da filmebi. zustad am momentidan daiwyo
arawrfivi montaJis masiuri danergva televiziasa da
kinoindustriaSi, xolo maTma evoluciam swrafi tempiT
daiwyo ganviTareba. cifruli arawrfivi montaJis
sistemebi gaxdnen universaluri ,,gadamyvanebi” kino,
video da kompiuterul masalebTan muSaobisas.
arawrfivi montaJis sistemebi, romelzedac
mTlianad SeiZleba efeqtebiT da titrebiT, misaRebi 6:1
kompresiis samauwyebo xarisxiT, Sekribos filmi an tele
gadacema, Seiqmna 1994 wels. am dRidan
videomagnitofonebis gamoyeneba daiwyes mxolod sawyisi
masalis cifrad qcevisa da mza produqtis
gadmowerisaTvis, xolo sami wlis Semdeg, gamoSvebuli
iqna pirveli programuli gadawyvetilebebi da
mediaserverebi, romlebmac saSualeba misces erT
proeqtSi, erTi da igive masalis gamoyenebiT, ramdenime
samontaJo sadgurs, erT qselSi Sesuliyo.
arawrfivi samontaJo sistemebi didi xnis
ganmavlobaSi rCebodnen ZviradRiebulni da mxolod
viwro wrisaTvis xelmisawvdomni. momxmarebels erTi
59
samuSao kompleqtisaTvis unda gadaexada 100 aTasi
dolari.
1995 wels Adobe uSvebs Premiere 4.2‐s: programas,
romelmac saSualeba misca multimediuri TamaSidan
gadasuliyo samontaJo programebis profesionalur
kategotiaSi.
situacia Seicvala 1996 wels, rodesac
popularuli hibriduli samontaJo sistemebis Video Machine (video manqana) mwarmoebelma germanulma kompania
Fast‐ma warmoadgina sistema Fast 601 (misi Tanamedrove
modifikacia cnobilia rogorc (Avid Liquid). garda xelmisawvdomi fasisa (or-samjer iafi vidre
Avid Media Composer‐i), am sistemaSi SemoTavazebuli iyo
axali ,,TamaSis wesebi”, romelsac dResac icaven:
maqsimalurad SesaZlebel formatebTan muSaoba, MPEG‐2 kompresiis gamoyeneba, xSirad gasameorebeli operaciebis
optimizacia, mravali funqciis uaryofa teqnikuri
saSualebebiT (magaliTad, efeqti) da maTi gadatana
mxolod programul doneze; zogierTi procesis
Sesruleba fonur reJimSi. Ggarda amisa, swored Fast 601‐Si pirvelad iqna realizirebuli erTi sistemaSi
arsebuli proeqtidan gamogvetana sxvsdasxva analogiuri
da cifruli formatebi, maT Soris DVD. mas Semdeg importis, eqsportis, videos
transkodirebis, xmis profesionaluri formatebis
gamoyenebis SesaZlebloba gaxda aucilebeli
maxasiaTebeli nebismieri siliduri samontaJo sistemisa.
swored Fast‐ma gauxsna gza kino da
videomoyvarulebs profesionaluri satelevizio
teqnologiebisaken.
60
1999 wels samontaJo sivrceSi gamoCnda cnobili Final Cut‐i, romelmac sul male sagrZnoblad Seaviwrova Avid-is programebi ara marto video, aramed kinowarmoebis sferoSic.
2001 wels gaqiravebaSi gamovida pirveli
srulmetraJiani kinofilmi "Vidocq", romelic damzadebuli
iyo mxolod cifruli teqnologiebis gamoyenebiT.
saboloo montaJi da gamosaxulebis damuSaveba
Sesrulebuli iyo kompania Quantel‐is axal kinosamontaJo
sistemaze iQ.
kinosamontaJo sistema iQ. maSinve Camoyalibda Tanamedrove video warmoebis
ZiriTadi principi: WYS/WYG ,,vuyuroT imas rasac xedavT”
(What you see is what you get). daiwyo DI epoqa. 2008 wels gamoCnda samontaJo
sistemebi stereo filmebisaTvis. eqsperimetaluri
atraqcionebidan stereokino gaxda industriis nawili,
xolo memontaJeebma reJisorebTan da prodiuserebTan
erTad daiwyes paralaqsis Seswavla, Tu misi mniSvneloba
ra zegavlenas axdens sivrcis gadatanisas ekranze.
cifruli samontaJo sistemebis mwarmoebeli kompaniebi
Tavis sademonstracio reklamebSi cdiloben myidvelis
61
yuradReba miipyron axali daxvewili efeqtebiTa da
SablonebiT, romlebiTac SeiZleba rTuli samontaJo
struqturebis Seqmna.
realoba
praqtikulad, montaJi, rogorc wesi, Sedgeba
usasrulod sameorebeli erTi da igive sabazo
operaciebisgan, romlis Sesrulebis drosac gamoiyeneba
arsebuli sistemis simZlavris, karg SemTxvevaSi,
mesamedi.Mmagram memontaJis samuSao dadis sxvadasxva
mowyobilobebisa da sxvadasxva media formatebis
SeTavsebis gauTavebeli problemebis amoxsnze da
Secdomebis gasworebaze, romlebic daSvebuli iyo
warmoebis wina etapebze.
garTulebuli teqnologiebi, ufiro (TAPELESS)
kamerebis gamoCenam am kategoriaSi SeTavsebis faqtoriT,
miiyvana kritikul zRvramde. amis Seufaseblobam
SeiZleba daRupos yvelaze mniSvnelovani da
ZviradRirebuli proeqti. muSaobis procesSi, masalis
TvalSisacemi davardnili xarisxi, romelsac did
yuradRebas aqcevdnen ramodenime wlis win, dRes
paqtikulad SeumCnevelia warmoebis ubralo
teqnologiebidan gamomdinare, magram is, rac warmoadgens
xelmisawvdoms videomoyvarulisaTvis, profesionaluri
mediawarmoebisTvis absoluturad miuRebelia: Tu
kompromisebi da SezRudvebi, romlebic Tandayolilia
sxvadasxva cifrul formatebSi da mowyobilobebSi,
daemateba warmoebis mTlian cikls, saboloo jamSi
SeiZleba gamoiwvios gamosaxulebis daSla gamotanis
dros, xolo efeqtebis araswori gamoyeneba mxolod
gaamwvavebs situacias.
62
arawrfivobis koncefcia dRes gasulia montaJis
CarCodan da SeaRwia warmoebis sxva stadiebSi, maT Soris
gadaRebaSic. amitom warmoebis dagegmvis dros arawrfivi
cifruli teqnologiebis gamoyenebiT, saWiroa
gaviTvaliswinod misi Semdegi Taviseburebebi: faseuli
ierarqiis mwvervalze imyofeba sistemebi yvelaze swrafi
kompiuterebiT, gamosaxulebis yvelaze patara kompresiiT
(dRes saubaria procesebze, romelic muSavdeba
kinorezoluciiT 4К doneze). mediamonacemebi am
rezoluciiT inaxeba did da Zvirad Rirebul masivebze,
romlebic gaangariSebulia specialurad arawrfivi
sistemis gansazRvrul modelze.
erTi da igive mowyobiloba SeiZleba gamoyenebuli
iyos warmoebis sxvadasxva amocanebis Sesasruleblad.
Amitom mniSvnelovania samuSao garemos aRWurva da
teqnikis awyoba konkretuli momxmareblis samuSao
xasiaTidan gamomdinare, romelic daexmareba, magaliTad:
gaadvildes xSirad sameorebeli sabazo operaciebi;
WYS/WYG principi gvTavazobs mraval formatian
kontrolis xarisxs teqnologiis yvela stadiaze.
mniSvnelovania, rom video da xmis traqti swored iyos
awyobili, xolo makontrolebeli mowyobilobebi
kalibrilebuli; winaswar unda Sefasdes Tavsebadoba
rogorc aparaturis aseva programuli uzrunvelyofis
doneze. saWiroa winaswar gamovTvaloT dro romelic
ixarjeba kodirebaze, proeqtebisa da mediamonacemebis
gadatanaze. erT arawrfiv sistemas, romelic CarTulia
mediakompleqsis serverul SemadgenlobaSi, SeuZlia
paralelurad Seasrulos ramdenime proeqti an
gansxvavebul sistemebze daamuSavos erTi proeqti.
amasTanave, mTlianad uzrunvelyofili unda iyos sruli
63
SeTavseba yvela mwarmoebels Soris: maT Soris aqtiuri
gadanacvlebis kontroli, meta da mediamonacemebze
daSvebis ufleba da maTi Senaxva, nawili procesebisa
romelic saWiroebs drois did danaxarjs, iqnes
avtomatizirebuli da gamovides fonur reJimSi.
kompiuteri
samontaJo sistemis centrs warmoadgens
kompiuteri, amitom mis xarisxze ekonomiis gaweva ar
Rirs. yvelaze Zviri da Zlieri kompiuteris yidva ar
warmoadgens sistemis stabiluri muSaobis garantias.
saWiroa aucileblad davrwmundeT, rom
dasakompleqtebeli operatiuli sistemis tipi da
konfiguracia mTlianad Seeesabameba montaJisaTvis
gankuTvnili programuli uzrunvelyofis im versias,
romelic dasayenebelia Tqvens kompiuterSi.
montaJis procesi, rogorc wesi, warmoadgens
yvelaze xangrZliv process mTlian warmoebaSi, amitom
sasurvelia Sevqmnad maqsimalurad komfortuli samuSao
pirobebi. Zalian popularuli gaxdaPportatul
kompiuterebze montaJi kompania Apple –s wyalobiT. Tumca
,,leptopebi”-s damoyeneba samagido sistemebis nacvlad,
iTxovs memontaJisagan met yuradRebas procesis
teqnikuri nawilis mimarT. am tipis manqanebis gamoyeneba
gamarTlebulia im situaciebSi, rodesac mniSvnelovania
mobiluroba da swrafi rezultati: reportaJebis
momzadeba movlenebis adgilidan, eqpediciis dros
filmebis winaswari montaJi da a.S.
danarCen SemTxvevebSi es ufro mosaxerxsbelia
tipiur samagido manqanaze, radgan mobiluri kompiuteri
yovelTvis SezRudulia simZlavriT, ekranis sididiT da
diskuri sivrciT. es ki Tavis mxriv zRudavs Tavisufal
64
arCevans da masalaSi axali dramaturgiuli da
esTetiuri kavSiris generacias. masalis mTlianad
SegrZnebisaTvis aucilebelia didi monitorebi da arc
amaze unda gakeTdes ekonomia. ori kargi didi monitori (
mag: 24" an 27" 1920-1080 rezoluciiT, gamoricxuli ar aris
erTi didi monitoric mag. 32" an 42" HD) ganuyofeli
nawilia SemoqmedebiTi procesebisaTvis, gansakuTrebiT
maRalbiujetiani proeqtebisaTvis.
magaliTad: Cems samontaJo sistemaze mierTebulia
erTi 32" monitori 1920-1080 rezoluciiT, HDMI cifruli
gamosavaliT, romelic brwyinvale rezultats maZlevs
SemoqmedebiTi procesebis realizaciaSi.
monacemebis Senaxva (myari diskebi da serverebi)
diskebis moculoba da siCqare nebismier SD rezoluciis da kompresirebuli HD failebis
videomaslasTan muSaobis dros ukve aRar warmoadgens
seriozul problemas. 1‐2 ТБ(terabaiti) lokaluri masivi,
xelmisawvdomia nebismieri menontaJisaTvis. magram
samuSao sivrcis organizeba erTi myari sadisko masivis
safuZvelze ufiro matarebelze masiuri gadasvlisaTvis,
saWiroa gaviTvaliswinoT mTeli rigi faqtorebi: samuSao
sadgurebis raodenoba, kompiuterebSi dayenebuli
operatiuli sistemebis tipi, videos rezolucia
romlebSiac mogixdebaT muSaoba, monacemTa dacvis
sistemebi, gafarTvebis SesaZleblobebi. es ar aris
sruli CamonaTvali imisa, rimlebic mxedvelobaSi unda
miviRoT serveris arCevis dros. mcdlobas
damoukideblad gavukeTod organizeba mTlian ufiro
serverul warmoebas, rogorc wesi, mTavrdeba
warumateblad. studiebs, romlebic ekonomiis mizniT
miiReben aseT gadawyvetilebas, saukeTeso SemTxvevaSi
65
Zalian didi dro dasWirdebaT teqnikis gamarTvaze da
unda Seeguon seriozul kompromisebs. ,,namdvili”
serverebi arc ise bevria, yvelaze cnobili da
aprobirebulia Avid Unity (Win), Xsun (Mac), EditShare (Linyx). gare mowyobilobebi
gare mowyobilobebi TandaTanobiT mcire zomisani
xdebian. isini rogorc wesi saWiroa mxolod SD da HD maRali rezoluciis (samauwyeblo xarisxis) videosTan
samuSaod. ZiriTadad es aris Semaval-gamomavali
mowyobilobebi, romlebsac SeuZliaT Seiyvanin da
gamoiyvanon sxvadasxva video da xmis formatebi, magram
iafasian variantebs SeiZleba ar gaaCndeT analogiuri
koneqtorebi (budeebi). gare mowyobilobebis ZiriTadi
funqciebia – videosa da audios aparatuli kodireba
Sesaferis samontaJo formatSi da video monitorSi
kontrolosaTvis. Zogjer isini SeiZleba gamoyenebuli
iyos efeqtebis swrafi damuSavebisaTvis.
samuSao saxe
sistemis garegnuli saxiT SeiZleba winaswar
warmovidginoT misi SromiTunarianobis SesaZleblobebi.
xarisxiani programuli uzrunvelyofis mTavari
maCvenebelia _ damabneveli faqtorebis minimumamde
dayvana da yuradRebis mimarTva yvelaze mTavarze:
insrumentebis flobaze da gamomavali failebis
sistemizaciaze. memontaJis ZiriTad instuments
warmoadgens – droebiTi Skala (Time Line); Tu ramdenad
TvalsaCinod aris masze ganlagebuli samuSo masala
(klipebi – clips), Tu ra SesaZleblobebs da instumentebs
warmogviCens kadris xedebTan manipulaciis dros, Tu
rogor SeiZleba Sefasdes filmis stuqturaSi Setanili
66
cvlilebebi, romelic gansazRravs xarisxsa da muSaobis
siswrafes. sistemis personaluri regulireba
samontaJo sistemis swori regulireba da
saboloo masalis sistemizacia dagexmarebaT proeqtze
daxarjuli drois 15-30 %- is ekonomiaSi.Aamitom unda
SevecadoT, rom samuSao sistema maqsimalurad avawyoT
ise rogorc TqvenTvis iqneba mosaxerxebeli. M
monacemebis usafrTxo Senaxva
Tanamedrove ufiro warmoebis erT-erTi
mniSvnelovani faqtoria is, rom samontaJod
gamosayenebeli cifruli masala warmoadgens Zalian did
Rirebulebas. informaciis ramodenime baitis dazianebam,
SeiZleba gamoiwvios mTliani failis dakargva. saWiro
faili SeiZleba ara mxolod daziandes, aramed ubralod
daikargos aTasobiT msgavs Soris. monacemebis dakargvis
riskis Sesamcireblad saWiroa masalis swori
oganizireba da srezervo kopireba. gamocdili
prodiuseri yovelTvis eTanxmeba saqmisadmi aseT
midgomas, radgan is sagrZnoblad mcire Tanxebi romelic
SeiZleba daixarjos damatebiTi sivrculi matarablebis
SesaZenad, arafers warmoadgens dazianebuli nawilis an
mTliani proeqtis aRsagdenad gaweul danaxarjebTan.
studiebis umravlesoba iyenebs Sida studiuri mowyobis
sistemur teqnologiebs. dRes problemas aRar
warmoadgens arCeuli samuSao sistemisaTvis, damatebiTi
sivrculi masivis Seqmna. gamodis sxvadasxva moculobis
(2, 3, 4, 8 TB, avtonomiuri kvebis blokiT) gare moxmarebis diskuri masivebi, romlebis USB kabeliT uerTdeba
kompiuters da sruli SeTavsebiT funqcionirebs masTan.
67
Seagate STAC3000202 FreeAgent GoFlex Desk 3TB USB2.0
Seagate ST340005SHD10G‐RK BlackArmor 4TB
NAS 440 10/ 100/ 1000 Ethernet USB2.0
sxvaTaSoris, masze ara marto informaciis Senaxva,
aramedD operatiuli sistemis dayenebacaa SesZlebeli,
romliTac saSualeba dveZleva am mowyobilobis erTi
adgilidan meoreze gadatanisaTvis. montaJi
ZiriTadi amocana, romelic unda gadawydes
montaJis procesSi, aris is, rom prodiuseri, reJisori da
memontaJe iReben gadawyvetilebas, Tu ra unda Seicavdes
filmSi da rogor unda gamoiyurebodes misi saboloo
68
varianti, ra instrumentebi da saSualebebi unda iyos
gamoyenebuli amisaTvis.
100 wlis win, kinematografis gariJraJze, memontaJe
Zalian SezRuduli iyo gamosaxulebis gamomsaxvelobiTi
da teqsturi masalis (titrebi) saSualebebiT. Semdeg
kinoSi Semovida xma, feri, wafena, Cabneleba, Seneleba,
aCqareba da sxva. rac ufro farTovdeboda
gamomsaxvelobiTi saSualebebis speqtri, miT ufro met
yuradRebas iTxovda teqnologiebisadmi filmis Seqmnis
procesi.
dRes montaJi warmoadgens rTul process,
romelic SeiZleba Sefasdes, rogorc ,,cvlileba da
gadajgufeba monacemTa sxvadasxva jgufebs Soris”.
memontaJe muSaobis dros uwyvetliv gadaadgildeba
monacemebis erTi jgufidan meoreSi, aanalizebs maT
Soris arsebul kavSirs da modelirebs axals, arCevs
yvelaze informaciuls da myars. es procesi moiTxovs
gansakuTrebul yuradRebas, markirebis, monacemTa
adgilmdebareobis moZebnasa da maTi SenaxvisaTvis.
montaJis dros xdeba masalis sruli analizis gakeTeba,
romlis drosac miiReba gadawyvetileba, Tu ra unda
darCes filmSi da ra ara. mxolod maSin gardaiqmneba
montaJi SemoqmedebiT procesad, xolo masalasTan
arawrfivi xelmisawvdomoba SesaZlebelobas mogvcems
movaxdinoT optimizacia, davaCqaroT Sedarebis procesi
da maT Soris SerCevis Zlieri kavSirebi, ris Sedegadac
proeqti gaxdeba sanaxaobrivi da mimzidveli.
69
sistemebi
Cemi 13 wliani samontaJo praqtikidan gamomdinare,
arawrfivi montaJis TiTqmis yvela samontaJo
programasTan mqonia Sexeba, rogorc ZiriTadad, aseve
gacnobisa da Sedarebis TvalsazrisiT.
raSi mdgomareobs dRes arawrfivi montaJis
sistemis arsi: Tqvens mier arCeuli samontaJo
programuli uzrunvelyofidan gamomdinare, mZlavri
kompiuteri da Sesatyvisi Semaval-gamomavali sasignalo
mowyobilobebi. qvemoT CamoTvlil samontaJo programebs
mwarmoebeli kompaniebi
Adobe ‐ Adobe Premiere 6.0,
Apple ‐ Final Cut Studio 3,
Avid ‐ Avid Media Composer 6.0,
70
Grass Valley – Edius 6.0
Sony Creative Software Vegas Pro 11.0
71
(saubaria programis bolo versiebze) Sida
struqturaSi TavianT individualobas unarCuneben, magram
teqnikuri maxasiaTeblebi da saaparato moTxovnebi
yvelasaTvis TiTqmis erTi da igive rCeba. yvela zemoT
CamoTvlili samontaJo programa gaTvlilia rogorc
MacOS X (PowerPC) da IntelMac, aseve Windows XP/Vista/7‐64 mwkrivian operatiul sistemebze.
magaliTisTvis moviyvan Adobe Premiere – is
minimalur teqnikur moTxovnebs Windows – isaTvis,
romelic CvenTan ufro dominirebs:
- Windows® Intel® CoreTM2 Duo an AMD Phenom® II
procesori; 64 bitiani mxardaWeriT.
- 64 bitiani operatiuli sistema: Microsoft ® Windows
Vista ® Home Premium, Business, Ultimate,servispaketiT 1 ან Windows ® 7
- 2GB (gigabaiti) operatiuli mexsiereba
(rekomendirebulia 4GB an meti)
- 10 GB Tavisufali sivrce myar diskze
dasayeneblad; damatebiTi Tavisufali sivrce
aucilebelia dayenebisTvis (ar yendeba fleS
mowyobilobebze).
72
- 7200 RPM (wuTSi 7200 bruniT) myari diski
kompresirebuli video formatebis redaqtirebisaTvis. 0 -
ani kavSiri arakompresirebulisTvis. -1280x 900
rezoluciani monitoriOpenGL 2.0Tavsebadi videobaraTiT.
- Adobe - ssertificirebuli GPU baraTi
amaCqarebliT an sxva Tavsebadi.
- Adobe - ssertificirebuli mowyobiloba masalis
Cawerisa da eqsportisaTvis firze SD / HD samuSao
procesisaTvis.
- OHCITavsebadi IEEE 1394 porti DV - HDV -is
Cawerisa da eqsportisaTvis DV mowyobilobebze
- audio mowyobiloba ASIO mxardaWeriT an Microsoft
Windows Driver-is modeliT
- DVD an Blu-ray mowyobilobebi am firmatebis
sakiTxavad da Casawerad
- QuickTime 7.6.2-isprogramuli uzrunvelyofa
- Adobe Flash ® Player 10 –i SWFfailebis sayureblad
- internet kavSiri, romelic saWiroa onlain
momsaxurebisa da sertificirebis SemowmebisaTvis.
erT statiaSi Znelia yvelafers mouyaro Tavi, mag‐
ram garkveuli informaciisaTvis albaT sakmarisia da bo‐
los mainc minda SegaxsenoT: ris warmoebasac vapirebT,
imis mixedviT viZenT arawrfivi montaJis Sesatyvis
sistemasac.
literaturuli wyaroebi: http://ttk.625‐net.ru http://videoforum.com.ua www.digitalvideo.ru www.telekritika.ua vasili tpofaniuki, ,,arawrfivi montaJis
sistemebi” 16.11.2011
73
naTia mefariSvili
Tanamedrove amerikuli kinos “oTxeuli” _
sanaxaoba Tu xelovneba?
XX saukunis 60-iani wlebis amerikuli kino
ganicdida Tavisebur „cvalebadobas“: msaxiobebi da
reJisorebi, romlebmac dideba da saxeli moutanes
holivuds, gadadiodnen CrdilSi, axlebi aRwevdnen
warmatebas, magram ver uaxlovdebodnen „Zveli gvardiis“
popularobas. viTarebas arTulebda, zogadad, televiziis
popularoba. am mizezis gamo, 50-iani wlebis dasawyisidan
60-iani wlebis dasrulebamde, kinoTeatrebis ricxvi aSS-
Si Semcirda samjer. zogierT qveyanaSi mayurebelTa
ricxvma iklo 80%-iT. garda amisa, icvleboda
mayurebelTa Semadgenloba: maT ZiriTad nawils
Seadgenda (young urban professionals) – „axalgazrda
qalaqeli profesionalebi“, anu sxvadasxva filmebisa da
kinokompaniebis TanamSromlebi 1. axali
kinematografistebis winaSe dadga amocana, rogor
daebrunebinaT popularoba kinosaTvis da mayurebeli _
kinoTeatrebSi. am problemis gadaWra SeZles xelovanebma,
visac „axali holivudis“ meore Taobad moixsenieben 2.
axali holivudis e.w. „meore Taobis“ brwyinvale
oTxeuls warmoadgenen cnobili ostatebi: jorj lukasi,
stiven spilbergi, frensis ford kopola da martin
skorseze. zogjer maT aerTianeben saerTo gamoTqmiT _
„kinoZmebi“ (“movie brats”) 3. oTxive maTgans miRebuli aqvs specialuri
kinematografiuli ganaTleba. kinos istoriisa da
Teoriis codnam zegavlena moaxdina maT reJisorul
74
stilze. isini qmnian sxvadasxva Janris kinos: skorseze
upiratesobas aniWebda melodramul Txrobas, kopola _
boevikebsa da mistikur „rimeiqebs“, lukasi da spilbergi
_ fantastikas. kopolas „naTlimamam“ (1972) da
spilbergis „ybebma“ (1975) axali era Seqmnes amerikis
kinoSi. am periods blokbasterebis epoqa uwodes 4.
bevri xelovani aTwleulobiT elodeba aRiarebas.
jorj lukasma 33 wlis asakSi ara Tu ubralod
warmatebas miaRwia Tavisi mesame filmiT _ „varskvlavuri
omebi“ (1977), aramed samudamod daimkvidra adgili kinos
istoriaSi. „varskvlavur omebs“ hqonda arnaxuli
warmateba. gaqiravebidan Semosuli Tanxa aTjer
aRemateboda filmis gadaRebebisaTvis daxarjuls.
lukasma, romelic ar gamoirCeoda stabiluri
janmrTelobiT, pirveli filmis gadaRebis Semdeg
ganacxada, rom „varskvlavuri omebis“ gagrZelebas
gadaiRebdnen sxva reJisorebi, Tavad ki mxolod
uxelmZRvanelebda. „varskvlavuri omebis“ istoriaze
Tavdapirvelad igegmeboda cxra filmis gadaReba.
pirveli filmis Semdeg gamovida kidev ori: „imperiis
sapasuxo dartyma“ (1980, reJisori irvin kersneri) da
„jidais dabruneba“ (1983, reJ. riCard markuandi).
ramdenime xnis Semdeg lukasma ganacxada, rom axali
filmebi SeiZleba vixiloT pirveli filmis 20 wlis
iubilesaTvis. mxolod 1999 wels gacxadda, rom danarCeni
filmebi iyo dasrulebuli 5.
dRes, rodesac vsaubrobT fantastikur
warmatebaze kinoSi, erT-erTi pirveli, visac amaSi
moiazreben, ra Tqma unda, stiven spilbergia. misi
filmebi ukve 20 welze metia warmatebulia mTel
msoflioSi. Tu romelime filmze an reJisorze
75
saubroben, rogorc movlenaze, iqve Cndeba stiven
spilbergis saxeli.
spilbergi daibada inJiner-kompiuteristisa da
pianistis ojaxSi, romelTa winaprebi ruseTidan Cavidnen
amerikis SeerTebul StatebSi. fantastikas man mimarTa
ufro adre, vidre jorj lukasma da garkveul
warmatebasac miaRwia. „varskvlavuri omebis“ gamosvlamde
ori wliT adre spilbergi ukve “SeiWra” mayurebelTa ma‐
sobriv azrovnebaSi da aRafrTovana TiToeuli maTgani 6.
1975 wels am reJisorma filmiT „ybebi“ ganacvifra
da mas Semdeg praqtikulad yovel wels ancvifrebs
kinosamyaros axali namuSevrebiT. misi yoveli morigi
kinosuraTi naTlad gviCvenebs misi uzado niWis axal-
axal waxnagebs. filmi „ybebi“ miekuTvneba saSinelebaTa
Janrs 7, romlis filmebisaTvis damaxasiaTebelia
gamogonili, irealuri gmirebi, iseTebi rogorebicaa:
zombebi, urCxulebi, jadoqrebi, magram giganturi zvigeni,
romelic Tavs esxmis adamianebs, maT Soris iqamde
arasodes yofila. am personaJma imdenad imoqmeda
mayurebelTa warmosaxvaze, rom gaCnda filmis
gagrZelebis sami varianti da mimbaZveli filmi „satanis
ybebi“ (1981), romelSic zvigeni Secvala giganturma
gvelma. urCxulebi saSinelebaTa Janris filmebSi
ganasaxiereben borot, damangrevel Zalas.
spilbergiseuli zvigeni ganasaxierebda amas iseve,
rogorc dinozavrebi da sxva qvewarmavlebi. kinosuraTma
„iuruli parki“ (1993) pirveli aTi dRis ganmavlobaSi
amerikis kinogaqiravebas moutana 120 milioniani
Semosavali da male iqca msoflios kino istoriaSi
yvelaze maRalSemosavlian filmad 8.
76
kosmosidan movlenilebze mogviTxrobs spilbergis
ori filmi: „mesame xarisxis axlo kontaqtebi“ 9 (1977) da
„ucxoplaneteli“ (1982)10. „ucxoplaneteli“ amerikelma
kritikosebma miiCnies metad mniSvnelovan filmad 11. masSi
moTxrobilia bavSvebze, romlebic icaven kosmosidan
movlenil doylapia didTvaleba arsebas avi da braziani
ufrosebisagan. filmi gvxiblavs Tavisi siwmindiTa da
personaJebis keTilSobilebiT. es aris aseve erT-erTi
yvelaze Semosavliani filmi kinos istoriaSi, msgavsad
reJisoris wina namuSevrisa. kinogaqiravebidan Semosulma
Tanxam mTeli msoflios masStabiT Seadgina 720 milioni
dolari, dReisaTvis ki Semosavlebma gadaaWarbes 1
miliard dolars.
spilbergis filmebs arqeolog indiana jonsze,
Soreuli msgavseba aqvT jorj lukasis filmebTan.
Janrobrivi kavSiri gamoixateba mxolod imaSi, rom
arqeologi ibrZvis uZvelesi mistikuri sagnebisaTvis, mag.
kidobanisaTvis, sadac inaxeba sjulis ficari, romelic
RmerTma gadasca moses sinas mTaze. filmis saxelwodebaa
„dakarguli kidobanis maZieblebi“ (1981) 12.momdevno seriaa
„indiana jonsi da bedisweris taZari“ (1989). mas
safuZvlad daedo 30-iani wlebis saTavgadasavlo
serialebi. axali jvarosanis saxe moifiqra jorj
lukasma da idea aCuqa spilbergs. es momenti kargad
metyvelebs maT SemoqmedebiT axloblobaze.
90-ian wlebSi „iuruli parkis“ Semdeg reJisori
Tavs anebebs fantastikur Janrs da qmnis mxatvrul films
meore msoflio omze „Sindleris sias“ (1993),
romlisTvisac man miiRo „oskari“ 13.
unda aRiniSnos reJisoris gansxvavebuli muSaoba
SuqTan. spilbergi iyenebs ganaTebis sxvadasxva,
77
originalur efeqtebs: gaZlierebuli ukuganaTeba,
gafantuli ganaTeba, romlebic aniWeben mraval scenas
siurealistur saxes. xandaxan ganaTeba mimarTulia
pirdapir kinokameris obieqtivisken, rac amJRavnebs
gamosaxulebis wvrilman detalebs.
„CemTvis mxatvruli filmi aris SeCerebeli
energiis moZraoba, Widili sinaTlesa da sibneles Soris“ 14 – ambobs spilbergi. misi ZiriTadi orientirebia:
siuJeti, ganaTeba, tempi da mayureblis vizualur-
emociuri CarTuloba. spilbergis pirvel filmebSi Cans
misi cxovrebiseuli filosofiis elementebi, romlebic
momdevno filmebSi ufro siRrmiseuli xdeba. dRes
spilbergi dakavebulia ara mxolod mxatvruli filmebis
warmoebiT, aramed satelevizio serialebiT,
multiplikaciuri filmebiT, monawileobs sasaqonlo
industriaSi, romelic Seqmna misive „fantastikuri“
kinosamyaros safuZvlebze, Tanxebs abandebs
saganmanaTleblo kompiuterul programebSi da aris
Tanamflobeli restornisa, romelic wyalqveSa navSia
ganlagebuli.
mZime iyo gza, romelic gaiara spilbergma
holivudis „olimpze“ asasvlelad, magram man udidesi
wvlili Seitana ara marto amerikuli, aramed msoflios
kinos istoriaSi da SeZlo gamxdariyo udidesi reJisori.
frensis ford kopola im xelovanebs Sorisaa,
romlebmac saxeli gauTqves „axal holivuds“. yvelaze
rTuli bedi mas ergo. Tu SevudgebiT mis profesiuli
warmatebis ganxilvas, vnaxavT, rom igi mudmivad meryeobs,
arada kopolam “oTxeulidan” yvelaze adre daiwyo
kinomoRvaweoba. pirveli dabalbiujetiani da
araRiarebuli filmi reJisorma gadaiRo 1963 wels. 60-
78
iani wlebis misi filmebi misi aRmasvlis sawyisia,
Semoqmedebis mwvervalad ki – 70-iani wlebi saxeldeba.
kopolas ar izidavda fantastika, ise rogorc
jorj lukassa da stiven spilbergs. misi Semoqmedebis
mwvervalad CaiTvala epikuri monaTxrobebi. is
tradiciuli kinoreJisoria – misi mxatvruli tilo
asaxavs erTi gvaris, ramdenime Taobis ambebs an
masStabur istoriul movlenas.
kopola aris italieli emigrantis Svili,
amitomac bunebrivia misi filmis „naTlimama“ sami nawili
(1972, 1974, 1990) mogviTxrobs misi yofili
Tanamemamuleebis, erTi gvaris istorias, imisaTvis, rom
daicvas Tavisi axloblebi usamarTlobisagan da
gamomZalveblebisgan axal samSobloSi, okeanis miRma.
gvaris ufrosi – don vito korleone qmnis mafiozebis
„ojaxs“. igi izrdeba, Zlierdeba da korleones uwevs
omSi Caebas sxva „ojaxebTan“, romlebic pretenzias
acxadeben mis mokvlaze.
amerikul kinoSi yovelTvis farTod iyo
warmodgenili gangsteruli Tema, magram aravin ar
udgeboda mas epikurad, anu ar asaxavdnen danaSaulebaTa
„warmoSobas“, rogorc sxva danarCen saqmianobas da ar
warmoadgendnen adamianebs, romelTa zneobrivi dacemis
mizezi iyo mkvleloba mkvlelobisaTvis da ara is
survilebi, romlebsac ayalibebdnen gansteruli
filmebis gmirebi. am Temisadmi aseTma damokidebulebam
gadawyvita „naTlimamas“ warmateba 15.
eposis gansxvavebuli saxe udevs safuZvlad films
„apokalifsi dRes“ (1979) _ kidev erT, SesaZloa yvelaze
maRal mwvervals reJisoris SemoqmedebaSi. is
warmoadgens films vietnamis omis mxatvrul gaazrebaze.
79
kritikosebi mas keTilganwyobiT Sexvdnen. igi iyo
wardgenili „oskaris“ 8 nominaciaSi da miiRo 2 premia:
operatoruli namuSevrisTvis da gaxmovanebisaTvis.
kinogaqiravebaSi filmma ar gaamarTla molodini, ramac
reJisori gakotrebis piras miiyvana. swored „apokalipsis“
arc ise didi warmatebis Semdeg iyo uZraobis periodi
mis SemoqmedebaSi. aTi wlis ganmavlobaSi igi iRebda ara
ZviradRirebul filmebs, romlebsac ar moutania misTvis
arc warmateba da arc finansuri mdgomareobis
gaumjobeseba. kinostudiebis mflobelebi
imedgacruebulni iyvnen, magram „naTlimamas“ mesame
nawiliT kopolam daamtkica, rom SeuZlia daibrunos
mayurebeli. warmatebuli aRmoCnda momdevno filmi „brem
stokeris drakula“ (1992). filmis mTavari personaJia
vampiri, romelic ganicdis sulierebis dakargvasa da
RmerTis winaaRmdeg yofnas 16. filmi Seqmnilia
islandieli mwerlis romanis mixedviT.
frensis ford kopolas gza kinoindustriaSi aris
Zalian rTuli da arastabiluri, miuxedavad amisa man
SeZlo gamxdariyo msoflioSi cnobili reJisori da
samudamod daemkvidrebina Tavisi saxeli amerikuli kinos
istoriaSi.
martin skorsezes „kinoZmebs“ Soris
gansakuTrebuli adgili ukavia. sxvebisgan gansxvavebiT,
is ar aris mWidrod dakavSirebuli holivudTan. igi
upiratesobas aniWebs niu-iorks, sadac daibada da
gaizarda. iseve, rogorc kopola, skorsezec gamosulia
italieli emigrantebis ojaxidan. bavSvoba man gaatara
niu-iorkis kvartalSi „patara italia“. misi
bavSvobisdroindeli STabeWdilebebi daedo safuZvlad
mis filmebs. skorsezes filmebs SeiZleba vuwodoT
80
biografiuli. reJisorma SemoqmedebiTi gza Tavisi
Tanamemamuleebis cxovrebis aRweriT daiwyo. 1969 wels
man gadaiRo pirveli srulmetraJiani filmi „vin
akakunebs Cems karze“. skorsezes warmateba moutana
momdevno filmma „boroti quCebi“ (1973). am filmebis
gmirebi arian italiel-amerikeli axalgazrdebi,
romlebic ejaxebian cxovrebiseul sisastikes. kidev
ufro biografiulia 1980 wels gadaRebuli filmi _
„sastiki xari“, romelic mogviTxrobs realuri
pirovnebis, amerikis Cempionis mokrivis istorias, misi
debiutidan zneobriv dacemamde, ringidan wasvlis Semdeg 17.
yvelaze aRiarebuli skorsezes biografiaSi aris
filmi „taqsisti“ (1979), romelmac moipova kanis
kinofestivalis mTavari prizi. filmis gmiri vietnamis
omis veterania 18. mas darRveuli aqvs nerviuli sistema,
awuxebs uZiloba da amitom muSaobs taqsistad RamiT,
rodesac boroteba gamodis niu-iorkis quCebSi. gmirs
miaCnia, rom Ramis quCebi gadatvirTulia moZaladeebiTa
da narkomanebiT. is veRar umklavdeba nerviul
daZabulobas da awyobs sasaklaos. ase icavs ra
gangsterebisgan gamoqceul 13 wlis gogonas. gogonas
rolis Sesrulebam warmatebuli gaxada judi fosteri,
dRes igi ukve erT-erTi kaSkaSa “varskvlavia” holivudSi.
skorsezes yvela kinogmirebs _ acdunebs maT vinme
an raime _ erTni yvebian cdunebas rogorc taqsisti,
meoreni ki umklavdebian mas, ise rogorc qriste filmSi
„qristes bolo cdunebaSi“ (1988).
reJisorebma, romlebmac 70-ian wlebSi
saxecvlileba moutanes holivuds axali siuJetebiTa da
TemebiT, aseve gaaaxles kinoena, romelic ufro
81
gamomsaxveli da moqnili gaxades. „Zvel holivudSi“
filmi iyo erTgvari damateba “varskvlavTaTvis”,
erTgvari foni, romelSic msaxiobi warmoaCenda Tavis
momxibvlelobas. manamde filmis siuJeti iqmneboda
msaxiobidan gamomdinare, Tanamedrove Taobam Seqmna
axali „varskvlavuri sistema“, sadac siuJetidan
gamomdinare irCeoda msaxiobi.
„axali holivudis“ reJisorebi cdilobdnen,
SeeqmnaT ekranze gansakuTrebuli, ganumeorebeli samyaro.
arc erTi Zveli “varskvlavi” aRar gamodgeboda da
saWiro gaxda axali msaxiobebis Zieba. maT unda hqonodaT,
erTi SexedviT urTierTgamomricxveli Tvisebebi: unda
yofiliyvnen mravalsaxierni da amave dros unda
SeenarCunebinaT individualuroba.
jek nikolsonis samsaxiobo kariera SeiZleba
CaiTvalos gardaqmnis magaliTad holivudis samsaxiobo
wreSi. sanam warmatebas miaRwevda axali Taobis
reJisorebTan, igi 10 wlis manZilze TamaSobda
meorexarisxovan rolebs umniSvnelo filmebSi. „axali
holivudi“ iqca msaxiobebisTvis siaxled, romelmac
TiTqos tomriT miutana dideba da warmateba mas.
kinofantastika cxadad asaxavs erTi mxriv
qvecnobier SiSebs da meore mxriv – mayurebelTa imedebsa
da miswrafebebs. aseTi filmebis gamorCeuloba aisaxeba
saintereso CanafiqriT, moqmedebis dinamikiT, romelSic
aris xifaTi, Cxubi, gaqceva, devna, sasiyvarulo da
komikuri situaciebi. mayurebels moeTxoveba, rom
siamovneba miiRos SeTavazebuli filmebisagan.
erTi sityviT, am „kino saZmom“, „axalma Taobam“,
„warmatebulma oTxeulma“ an Tundac „kinofantastikis
ostatebma“ daamtkices, rom wigni SeiZleba waikiTxos
82
mxolod ganaTlebulma adamianma, kino ki xelmisawvdomia
yvelasaTvis, miuxedavad ganaTlebisa da rom igi marTlac
uyvarT mTel msoflioSi.
SeniSvnebi:
1 Glassman Ronald, Swatos William, Denison Barbara. Social Problems in Global Perspective. New-York: University Press of America, 1984, p. 338 2 Horwath Alexander, King Noel, Elsaesser Thomas. The Last American Great Picture Show: The New Hollywood cinema in the 1970th. Amsterdam: Amsterdam University Press, 2004, p. 9 3 King Geoff. New Hollywood Cinema: Introduction. New-York: Columbia University Press, 2007, p. 88 4 Buckland Warren. Directed by Steven Spielberg: Poetics of the Contemporary Hollywood Blockbuster. New-York: Continuum, 2006, p. 11 5 Kline Sally (ed.). George Lucas: Interviews. Jackson: University Press of Mississippi, 1999, p.192 6 Юрченко Е. Мужчина-миф. Стивен Спилберг.Ростов, “Феникс”, 2000, с. 81 7 Buckland Warren. dasaxelebuli naSromi gv.86 8 iqve, gv.174 9 Edge Laura Bufano. Steven Spielberg: Director of Blockbuster Films. Berkeley Hieghts: Enslow, 2008, p. 36 10 iqve, gv. 107 11 King Geoff. dasax. naSr., gv.112 12 Kramer Peter. The New Hollywood: From Bonnie and Clyde To Star Wars. London: Wallflower Press, 2005, p. 90 13 Geoff King Geoff. dasax. naSr., gv.103 14 Юренев Р. Краткая история киноискусства. Москва, "Академия", 1997. с. 256 15Browne Nick (ed.). Francis Ford Coppola's The Godfather Trilogy. London: Cambridge University Press, 1999, p. 34 16 Phillips Gene (ed.), Rodney Hill (ed.). Francis Ford Coppola: Interviews. Jackson: University Press of Mississippi. 2004, p. 18 17 Brunette Peter (ed.). Martin Scorsese: Interviews. Jackson: University Press of Missisipi, 1999, p. 84 18 Conard Mark. The Philosophy of Martin Scorsese. Lexington: University Press of Kentucky, 2007, p. 81
83
giorgi uRreliZe
ganaTebis sakiTxebi Sav-TeTr, ferad kinosa da
televiziaSi
ekranze ganaTebis sakiTxebis Sesaxeb mosazrebebi
kinos dabadebisTanave gaCnda. dRes kino Tu tele
produqcia warmoudgenelia ganaTebis gareSe, Tu eqsperi-
mentuli namuSevari ar mzaddeba an specialurad ambobs
kinogadamRebi gundi xelovnuri ganaTebis gamoyenebaze
uars, rogorc magaliTad, “dogma 95”-is mimdevrebi,
romlebmac TavianTi manifesti sazogadoebas gaacnes
kopenhagenSi da sxva akrZalvebTan erTad, uari Tqves
TavianT filmebSi ganaTebis aparaturis gamoyenebaze.
Suqis meSveobiT axali realobis Seqmnas adamiani
uZveles warsulSi Seecada, aTasobiT wlis winaT. roca
agebda piramidas, cdilobda, ise daegegma Senobis
arqiteqtura, rom mzis sxivebs sasurveli wertili
gaenaTebina. dRevandel maRalmTian qarTul sofelSi
mSenebeli saxls mzis mimarTulebiT aSenebs, glexi
cdilobs mzis ganaTebis mixedviT dargos sakuTar miwaze
mcenare. ganaTeba rogorc realur cxovrebaSia
mniSvnelovani, asevea ekranzec.
cnobili italieli reJisori federiko felini
werda: `CemTvis kino _ es wesia. ZiriTadi gamomsax-
velobiTi saSualeba ki _ Suqi. Mme gavimeoreb uamravjer:
Suqi modis siuJetze adre, rolebis Sesasruleblad
ayvanil msaxiobebze adre. Suqi yvelaferia: igi azria,
stilia, grZnobaa” (felini, 1978:148).
84
Tu gadavxedavT felinis Semoqmedebas, filmebSi: “8
1/2”, “amarkordi”, “gza” da sxv., vrwmundebiT ganaTebis
mizanmimarTuli gamoyenebis did SesaZleblobebze.
felinis, rogorc ekranuli xelovnebis
klasikosis mosazrebebi televiziasTan mimarTebaSi
interess iwvevs. mas miaCnda, rom kinematografSi Suqisa
da ganaTebis gamoyeneba gacilebiT efeqturad SeiZlebo-
da, vidre televiziaSi, amasTan dakavSirebiT, felini am-
bobda: ”ase rom, televiziaSi SuqTan muSaoba ar aris
mTavari, radgan iq ar aris saxeebis da obieqtebis mxatv-
ruli da fsiqologiuri xasiaTiT ganaTebis saSualeba. aq
Soria naxevarSuqi, naxevarCrdili, kontraJuri. televi-
ziaSi yvelaferi mkafio unda iyos. televizia es ilus-
traciaa da ara grZnobebis gamoxatva” (felini, 1978:148).
ganaTebis sakiTxebiT dainteresebulni iyvnen
mxatvrebi, gansakuTrebiT gamovyofT rembrandtis
Semoqmedebas, sadac mxatvris naazrevis gadmocemaSi
gansakuTrebuli adgili uWiravs Suq-Crdilebis
mizanmimarTul gamoyenebas, sailustraciod SeiZleba
movitanoT rembrandtis mier 1645 wels Seqmnili “moxucis
portreti”, sadac savaraudod mamamisi unda iyos
gamosaxuli. esaa martivi kompozicia, moxucs Suqi ecema
marcxena Tvalis upesa da marcxena xelis majaze. odnav
ganaTebulia moxucis savarZlis ukana mxare. ostaturi
ganaTebiT mxatvari axerxebs mnaxvels gauziaros
damokidebuleba naxatze gamosaxuli adamianis mimarT.
“moxucis portreti” SeiZleba kinosa da televiziaSi
ganaTebis sakiTxebze msjelobisas dagvexmaros
interierSi gadaRebis sailustraciod.
rembrandtis naxati “wisqvili” (1645-1648 ww.)
magaliTia imisa, Tu rogor unda ganawildes da aisaxos
85
Suq-Crdilebi sasurveli Sedegis misaRebad eqsterierSi.
naxatze wisqvili ganaTebuli cis fonze Cans. mdinaris
piras myof adamianebsac Suqi gamoyofs danarCeni muqi
samyarodan.
rembrandtze saubars davamTavrebT naxatiT
“memaudeTa sindikebi” (1662 w.). Cans eqvsi adamiani,
romelTa saxeebi ganaTebulia da Suq-CrdilebiT
TiToeuli maTganis individualobisaTvisaa xazi gasmuli.
eqvsives ukeTia TeTri feris sayeloebi da manJetebi,
acviaT Savi feris samosi. TeTri feris tansacmlis
aqsesuarebi kidev ufro amZafrebs ganaTebas memaudeTa
portretebis gamosaxvis dros.
am naxatebis Seqmnidan aseulobiT wlis gavlis
Semdeg dabadebuli kino iyenebs tradiciebs, romelic
ferweraSi Camoyalibda.
ganaTebis specifika gansxvavebulia Sav-TeTr da
ferad kinoSi. Sav-TeTr kinos, feradi kinosgan
gansxvavebiT, ar SeuZlia bunebrivi ferebis gamoyeneba
ekranze. Tumca kargi ganaTebis SemTxvevaSi, Sav-TeTri
filmebi gamomsaxvelobiTi SesaZleblobebiT ar
Camouvardebian ferad filmebs. dRes, roca aTwleulebi
gavida feradi kinos gamogonebidan, Sav-TeTr filmebs
kvlav iReben. magaliTad SeiZleba movitanoT 2006 wels
gadaRebuli gela babluanis filmi “cameti”. ganaTebis
gamoyenebiT gansakuTrebiT sainteresoa interierSi
gadaRebuli epizodi, sadac filmis gmirebi wreze dganan
da erTmaneTs iaraRs esvrian. amave epizodSi naTuris,
rogorc filmSi erT-erTi mniSvnelovani obieqtis
gamoCena mayurebelze axdens emociur zemoqmedebas.
Crdili, rogorc emociisa da gancdis aRmZvreli
movlena, ara rogorc marto mxatvruli saxis Semqmneli,
86
aramed dramaturgiuli ganviTarebis mniSvnelovani
komponentia akira kurosavas “rasiomonSi”. 1950 wels
Seqmnil am iaponur filmSi, adamianebis xasiaTisa da
Sinagani mdgomareobis warmoCenisTvis personaJTa
saxeebze xeebis foTlebis Crdilis TamaSiT miiRweva
reJisorisTvis sasurveli efeqti.
ganaTebis sakiTxebs gansakuTrebul yuradRebas
uTmobdnen kinoeqspresionistebi. maTi namuSevrebidan
gamovarCevT reJisor robert vines gaxmaurebul
namuSevars “eqim kaligaris kabinets”, romlis sapremiero
Cveneba gaimarTa 1920 wels berlinSi. filmi studiaSia
gadaRebuli, gamorCeuli datvirTva eniWeba ganaTebas,
rodesac personaJi sakvanZo momentebSi Zlieri Suqis
xazgasmiT gamoiyofa kadrSi moqceuli sxva obieqtebisgan.
“sibneleSi mxolod adamianis ganaTeba, eqspresionistuli
Suqweris erT-erTi ZiriTadi mxatvruli xerxi, adamianis
maqsimaluri yuradRebis centrSi moqcevas da am gziT
garemosagan mis izolirebas gamosaxavs” (amirejibi,
1990:52).
ganaTebis SesaZleblobebze eqsperimentebi
tardeboda uxmo kinos ganviTarebis gansakuTrebiT
saintereso etapze _ XX saukunis 20-ian wlebSi.
aqve unda avRniSnoT, rom ganaTebis sakiTxebi
qarTuli kinematografis adreul etapze, 20-ian wlebis
dasawyisSi problemuri iyo, radgan sul ramdenime
moZvelebuli danadgari gaaCndaT, rac bunebrivia, xels
uSlida Canafiqris mixedviT filmebis Seqmnas (comaia,
1973:54).
ganaTebas gansakuTrebuli adgili uWiravs kadris
kompoziciaSi. SesaZlebelia kadrSi azrobriv-Sinaarsob-
rivi datvirTva mieniWos rogorc bunebriv, aseve
87
xelovnur ganaTebas. xelovnuri ganaTebis gamoyenebis
saWiroeba gaCnda studiebis Senobebis agebisTanave. uZve-
lesi studia Tomas alva edisonis asistentma uiliam
kenedi lori diqsonma aago amerikis SeerTebul StatebSi,
“studiis interieri ori nawilisagan: scenisa da patara
saaparato oTaxisgan Sedgeboda. mas qonda moZravi saxu-
ravi, romelsac gadaRebisas xsnidnen, raTa meti bunebri-
vi ganaTebiT esargeblaT. scena eyrdnoboda foladis
borblebs da saWiroebis SemTxvevaSi trialebda mzis Su-
qis moZraobis paralelurad. Kkinokamera damagrda rel-
sebze dadgmul skamze, romelsac fokusis gasasworeblad
win da ukan amoZravebdnen” (doliZe, 2007:22).
es studia gaixsna 1893 wels. miuxedavad imisa rom,
studia teqnikis mxriv cudad iyo aRWurvili, mainc
damtkicda msgavsi Senobebis agebis aucilebloba.
filmebis gadaReba studiaSi gacilebiT moxerxebuli iyo,
radgan Senobebi daxuruli da didi moculobis iyo, aq
saWiro iyo ubralod ganaTebul garemoSi momxdariyo
filmis gadaReba. rac Seexeba ganaTebas, rogorc
mxatvruli saxis Seqmnisas aucilebel movlenas, igi
mogvianebiT iqna gamoyenebuli.
garda studiisa, gadaRebebi xdeba interierSi,
sadac ganaTebis swori gamoyenebiT SesaZlebelia
reJisoruli Canafiqrebis mizanmimarTuli realizeba.
ZiriTadad interierSi xdeba satelevizio serialebis
Seqmna, sadac xSir SemTxvevaSi ganaTebis saSualebiT
SesaZlebeli xdeba interieris, avejis, msaxiobTa
kostiumebisa da garegnobis demonstrireba, anu yovelive
imis rac axasiaTebs satelevizio serialebs.
rac Seexeba naturaze gadaRebas, gadasaRebi
obieqtis specifikidan da filmis an satelevizio
88
produqciis Sinaarsidan gamomdinare, xdeba bunebrivi Tu
xelovnuri ganaTebis gamoyeneba.
ganaTeba gamoiyeneba perspeqtivis agebis dros,
gansakuTrebiT Ramis scenebSi. magaliTad, Tu gvaqvs
survili gadaviRoT mxatvruli kino an satelevizio
filmis epizodi, sadac moTxrobilia ambavi kacisa,
romelic RamiT dgas gzis piras da cdilobs gamvlel
avtomanqanas gayves, sworad dayenebuli gamnaTebeli
xelsawyoebiT SevZlebT perspeqtiva advlad aRsaqmeli
iyos mayureblisTvis. am SemTxvevaSi ekranze mxolod
Ramis wyvdiadSi CaZiruli adamianis nacvlad, ukeTesi
gamomsaxvelobis mqone kadrs miviRebT.
ganaTebas, rogorc sakuTari Canafiqris gadmocemis
xerxs, gansakuTrebul yuradRebas uTmobda alfred
hiCkoki. gavixsenoT 1960 wels gadaRebul Sav-TeTr film
“fsiqodan”, qalis mkvlelobis scena saabazanoSi, sadac
ganaTeba isea dayenebuli, mkvlelis saxes mTlianad
Crdili faravs da mayurebeli ver xedavs vin klavs qals.
Suq-Crdilebis ostaturi gamoyeneba am filmis bevr sxva
epizodSi gvxvdeba.
dRes telesivrceSi arsebuli gadacemebis umrav-
lesoba satelevizio studiaSi iqmneba. erTmaneTisgan spe-
cifikisa da Tematikis mixedviT gansxvavebuli telegada-
cemebi iyeneben ganaTebas, rogorc satelevizio produq-
ciis gamosaxulebis xarisxs. kargi ganaTeba telestu-
diaSi faqtiurad gansazRvravs mayureblisTvis Seqmnili
sanaxaobis vizualur mxares. magaliTisTvis aviRoT sain-
formacio gamoSveba. rogorc wesi, sainformacio gamoSve-
ba televiziaSi saukeTeso dros anu praim-taimSi gadis,
Sesabamisad televiziis xelmZRvanelebi cdiloben ise
“SefuTon” sainformacio gamoSvebis studia, rom
89
saintereso gaxdes mayureblebisTvis. telebazarze
arsebuli konkurenciis pirobebSi cdiloben erTdaimave
dros gasuli informaciis mimwodeblad konkretuli
televizia iyos arCeuli mayureblisgan.
sainforacio gamoSveba SeiZleba ramdenime sezonis
ganmavlobaSi erTi da igive ganaTebiT miewodos
mayurebels. aq mTavari sakiTxi bunebrivia ar aris
ekranze myofi wamyvanis sulieri mdgomareoba, aq mTavaria
wamyvani damajereblad iZleodes informacias. wamyvanis
saxeze Suq-Crdilebi ar unda iyos da saxe erTianad unda
iyos ganaTebuli, radgan aseTi ganaTebiT ufro
damajerebeli iqneba wamyvanis garegnoba sazogadoebis
farTo fenebisTvis. sainformacio gadacemis amocana
mayureblisTvis obieqturi informaciis miwodebaa. am
SemTxvevaSi, Suq-Crdilebis arseboba wamyvanis saxeze
mxolod Secdomad da WuWyad SeiZleba CaiTvalos.
ganaTebis sworad gamoyenebiT SesaZlebelia ferad
ekranze miviRoT iseTi garemo, romelic Sesabamis ganwyo-
bas Seuqmnis mayurebels. magaliTisTvis aviRoT frensis
ford kopolas trilogia “naTlia” (I seria Seiqmna 1972
w., II _ 1974 w., III _ 1990 w.), romlis didi nawili inte-
rierSia gadaRebuli da ostaturad ganaTebuli garemo
xels uwyobs mayurebelze STabeWdilebis moxdenas.
ganaTebis gamoyenebas gansxvavebuli codna
sWirdeba iseT epizodze muSaobis dros, roca bunebrivi
garemo erTferovania. magaliTad Tu Cven Cafiqrebuli
gvaqvs RamiT gadaviRoT gaSlil zRvaSi navSi msxdomi
meTevzeebi, navSi damontaJebuli ganaTebis xelsawyoebiT
SevZlebT meTevzeTa xasiaTis warmoCenas. Tu ganaTebis
xelsawyoebs zRvaze specialur tivtivebze davamagrebT, _
90
ukve zRvis, rogorc xasiaTis mqone saintereso movlenis
asaxvas mivaRwevT.
ganaTebis aparatebis simcire uaryofiT gavlenas
axdens qarTveli studenti-kinematografistebis namuSev-
rebze, radgan studentebisTvis Zalian rTulia kinogana-
TebisTvis saWiro danadgarebis moZieba da gamoyeneba. 2003
wels, roca cifruli videokameriT viRebdiT Cems pirvel
moklemetraJian mxatvrul films “ugmirod...”, mesame
kursze viyavi. me var am filmis reJisoric da
operatoric. radgan ver SevZeliT ganaTebis aparatebis
Sovna, iZulebuli viyavi dagegmili mniSvnelovani
epizodebis nawili saerTod ar gadameRo, gansakuTrebiT
Tavi avaride RamiT da interierSi gadaRebas.
qarTul kinematografSi ganaTebis sakiTxebi
gansakuTrebiT sainteresodaa gadawyvetili kinooperator
giorgi gersamias mier. giorgi gersamia muSaobda iseT
kinoreJisorebTan erTad, rogorebicaa: merab
kokoCaSvili, eldar Sengelaia, giga lorTqifaniZe, rezo
esaZe, daviT janeliZe da sxvebi.
qarTul sinamdvileSi xelovnebis saSemsruleblo
profesiis warmomadgenlebisgan sajarod Teoriuli
msjeloba iSviaTad xdeba. am weriliT vcdilob
mokrZalebuli wvlili Sevitano Sav-TeTr, ferad kinosa
da televiziaSi ganaTebis sakiTxebis kvlevis saqmeSi.
gamoyenebuli literatura:
1. amirejibi n., sinematografidan kinoxelovnebamde, Tbilisi, 1990 2. doliZe z., uxmo kino, Tbilisi 2007 3. felini f., “CavTvaloT me es ar miTqvams...”, 40 mosazreba televiziis Sesaxeb, moskovi, 1978. 4. comaia v., qarTuli kinos cxovrebis kvaldakval, Tbilisi, 1973.
91
manuCar loria
filmi da video masala rogorc eTnografiuli
wyaro (netsilikeli eskimosebi, xevsureTi da
svaneTi, daRestani)
anTropologiuri kvlevis procesSi sxvadasxva
vizualuri masalis gamoyenebam safuZveli daudo vizua-
luri anTropologiis Camoyalibebas. am disciplinisaTvis
mniSvnelovania savele kvlevis dros video fiqsacia. am
masalebis safuZvelze iqmneba saintereso eTnografiuli/
anTropologiuri filmebi. anTropologiuri Tu eTnog-
rafiuli filmis ganviTarebaSi didi wvlili Seitanes
sxvadasxva qveynaSi moRvawe reJisorebma da anTropolo-
gebma. SeiZleba davasaxeloT Semdegi filmebi da avtore-
bi: reJisori robert jon flaerti – „CrdiloeTis
nanuki“1, „moana“2 , „araneli kaci“3, reJisori gregori
beitsoni da anTropologi margaret midi – „bavSvuri me-
toqeoba balsa da axal gvineaSi“4, „karbas pirveli
wlebi5, „transi da cekva kunZul balze“6; reJisori Jan
ruSi – „ugunuri maswavleblebi“7, „erTi zafxulis
qronika“8, „lomze monadireebi“9; reJisori jon marSali –
1 Nanook of the North, 1922, 2 Moana,1926. 3 Man of Aran, 1934. 4 Сhildhood Rivalry in Bali and New Guinea, 1952. 5 Каrba's First Years, 1952. 6 Тrance and Dance in Bali, 1952 . 7 Les Maitres Foux, 1953. 8 Сhronicle of a Summer, 1961. 9 The Lion Hunters, 1970.
92
„monadireebi“10, „dava qorwinebaze“11, „mware nesvebi“12; re-
Jisori robert gardneri – „mkvdari frinvelebi“13, „qviSis
mdinareebi“14; reJisori ian danlopi da anTropologi ro-
bert tonkinsoni _ „udabnos xalxi“15; reJisori timoTi
eSi da anTropologi napoleon Sanioni _ „dResaswa-
uli“16; anTropologi asen baliqsi – „neTsilikeli eski-
mosebi“17, „neTsilikeli eskimosebi dRes“18, „xaji omaris
Svilebi“19, „cimbirelTa TvaliT danaxuli cimbiri“20,
„balkanelTa portreti“21, „boSaTa portreti“22, „musli-
manuri labirinTi“23 da sxv. aqve avRniSnavT rom, zogadad
10 Тhe Hunters, 1956. 11 Аn Argument about a Marriage, 1968. 12 Вitter Melons, 1968. 13 Dead Birds, 1963. 14 Rivers of Sand, 1974. 15 Desert Peple, 1960. 16 Тhe Feast, 1970. 17 Netsilic Escimo Series, 1969. 18 Natcilical Eskimos today, 1972. 19 Children of Hadji Omar, 1989. 20 Siberia seen by Siberians, 1992. 21 Portrait of Balcanians, 1996. 22 Portrait of gypsies, 1998. 23 Muslim labyrinth,2002.იხ.: Heider K.G. Ethnographic Film, 1976; Crawford P.I. Simonsen J.K. (eds.) Ethnographic Film, Aesthetics and Narrative Traditi‐ons. Proceedings from NAFA 2. Hojbjerg: Intervention Press, 1992; Hockings Р. (ed.) The Principles of Visual Anthropology. Princeton Univ. Press, 1994; Loizos P. Innovations in Ethnographic Film. Manchester Univ. Press, 1995; Crawford P.I. Hafsteinsson S.B. (eds.) The construction of the viewer. Media ethnography and the anthropology of audiences. Proceedings from NAFA 3. Hojbjerg: Intervention Press, 1996; Barbash I., Taylor L. Cross‐cultural Fil‐mmaking: A handbook for making documentary and ethnographic films and videos. Univ. of California Press, 1997; Banks M., Morphy H. (eds.) Rethinking Visual Anthropology. Yale Univ. Press, 1997; Александров Е.В., Филимонов Л.С., Христофорова О.Б. Анализ состояния отечественной и зарубежной визуальной антропологии (фестиваль 1997 г. в Хельсинки).– Мате-
93
savele video masala warmoadgens mdidar eTnografiul
wyaros. am sakiTxebTan dakavSirebiT naSromSi
ganvixilavT asen baliqsis, faivel sobolisa da mirian
xuciSvilis Semoqmedebas.
netsilikeli eskimosebi
eskimosebi cxovroben a.S.S. (alaskaze), CrdiloeT
kanadaSi, daniaSi (k. greraldiaze) da ruseTSi (Cuko-
tkaze). eskimosebis eTnikuri erToba Camoyalibda Zv. w. II
aTaswleulis dasasrulamde, beringis zRvis midamoSi. ax.
w. I aTaswleulSi eskimosebis winaprebi Cukotkasa da
amerikis arqtikuli sanapiros gaswvriv gadasaxldnen.
eskimosebi 15 eTnografiul jgufad iyofian. eski-
mosTa yofisa da kulturis formebi arqtikis sacxovre-
beli pirobebiTaa ganpirobebuli. maTTvis satomo organi-
zaciis gauformebloba, XIX s-Si gvarebis arseboba iyo
damaxasiaTebeli. Tumca XVIII s-Si zogierTi jgufi ukve
риальная база сферы культуры. – Науч.‐информ. сб. Вып. 3. М., 1997; Александров Е.В. Опыт рассмотрения теоретических и методологи‐ческих проблем визуальной антропологии. М., 2003; Баликси А. Визуально‐антропологический проект в условиях существования многих культур.- Информкультура. Материальная база сферы кул-ьтуры. Научно‐информационный сборник. Вып. 2. ‐ М., 1998; Христофо-рова О.Б. От этнографического фильма к индейскому кино.– Информ-культура. Материальная база сферы культуры. Научно‐информацион‐ный сборник. Вып. 2. М., 1998, მისივე, Риторика антропологического фильма.– Материальная база сферы культуры. Науч.‐информ. сб. Вып. 4. М., 1999; Магидов В.М. Прошлое, настоящее и будущее визуальной ант‐ропологии // Салехард 2000. Сборник статей по визуальной антро‐пологии. М., 2000; Хайдер К. Этнографическое кино, 2000; Рокитянский В.Р. Визуальная антропология: частное расследование. М., 2000.
94
gaqristianebuli iyo. eskimosebSi iyo animisturi rwmena-
warmodgenebi, Samanizmi.
eskimosebSi xuTi sameurneo-kulturuli kompleqsi
gamoiyofa. esenia: zRvis did cxovelebze – lom-veSapebsa
da veSapebze nadiroba, selapebze nadiroba, meTevzeoba,
moxetiale nadiroba irem-karibuze da karibuze nadiroba,
romelic zRvis cxovelebze nadirobasTanaa Sexamebuli.
XX s-is Sua xanebisaTvis eskimosebisaTvis oTxi
damoukidebeli eTnopolitikuri erToba Camoyalibda: 1.
grelandiid eskimisebi; 2. kanadis eskimosebi; 3. alaskis
eskimosebi; 4. azieli eskimosebi. kanadis eskimosebSi
sakuTar enasTan erTad gavrcelebulia inglisuri da
franguli enebi. maT XIX s-is dasawyisidan Seqmnes
damwerloba sirabiuli anbanis safuZvelze. alaskis eski-
mosebi umetesad inglisurenovanni arian. maT axasiaTebT
nacionalur-kulturuli konsolidaciis Zlieri tenden-
cia. aziel eskimosebSi gavrcelebulia rusuli ena.
eskimosebs emosaT bewviani tyavis orfenovani
tansacmeli, tyavis maRali fexsacmeli, Tevzis tyavis
labadebi. buneba eskimosebisaTvis mZime iyo, magram
cxovrebasTan brZolis paralelurad, isini mxatrul
Semoqmedebasac ar iviwyebdnen, rac Tavi gamoxatulebas
poulobda simRerebsa da cekvebSi, xeze, qvasa da rqaze
kveTaSi, tansacmlis ornametirebaSi, tatuirebaSi, gadaad-
gilebis originalur saSvalebaTa gamogonebaSi (cigebi,
romlebSic ZaRlebi da irmebi iyvnen Sebmuli).24
24 dawvr. ix. TofCiSvili r. amerikis eTnologia, 2009.
95
asen baliqsma 1957-1961 Caatara savele samuSaoebi
kanadaSi.25 baliqsis filmi 11 saaTiani detaluri Txrobaa
eskimosebis tradiciul kulturaze, romlebic binadro-
ben kanadis arqtikul sanapiroze26. mas pirvel rigSi
aaqvs saganmanaTleblo funqcia.
aRmosavleTis netsilik eskimosebi warmoadgendnen
monadire-TevzmWerTa jgufs, romlebic sezonis mixedviT
ganicdian migracias, anu zamTris migracia (yinulovani
dgoma) Semodgoma (TevzWera), momTabareoba sanadiro ad-
gilebSi, sagazafxulo TevzWeris periodi da a. S. gadaw-
yda, rom yoveli gaCereba iqneboda gadaRebuli calke
filmad. seriali netsilikel eskimosebze gaxda wliuri
migraciis ilustrireba, romelic warmodgenili iqna
cxra filmad: zamTris banakSi, selapze nadiroba,
jgufuri nadiroba gazafxulis yinulze, Semodgomis ba-
nakSi, cigebis momzadeba da a.S. proeqti ar iTvaliswi-
nebda arc komentars, arc subtitrebs27, mxolod moce-
mulia sinqronulad Cawerili bunebrivi xmebi.
es filmi Seiqmna eTnografiuli monacemebis bazaze
da SeiZleba CaiTvalos mkacrad `anTropologiurad~. igi
gadis televiziebiT, gamoiyeneboda da gamoiyeneba saswav-
25 Баликси А. Фильмы об эскимосах нетсилик.– Северный археологический конгресс, Доклады, Екатеринбург–Ханты-Мансийск, 2002. С. 30–40. ასევე, Balikci Asen. The Legacy of Margaret Mead: the Case of Visual anthropology. In: Bulletin of the International Committee on Urgent Anthropological Research. Vienna, vol. 8, 1987, pp. 37–42, მისივე, Reconstructing Cultures on Film. In: Principles of Visual Anthropology. P. Hockings ed. Mouton.,1995, pp. 181–192; Anthropology, Film and the Arctic Peoples. In: Anthropology Today, April 1989, Vol 5. No 2, 1989, pp. 95–101; Margaret M. Visual Anthropology in a Discipline of Words. In: Principles of Visual Anthropology. P. Hockings, ed. Mouton, 1995.
26 ანთროფოლოგი ა. ბალიკსი, ოპერატორი გი მარი-რუსელი 27 ესკიმოდსების იშვიათი რეპლიკების თარგმნისთვის
96
lo miznebisaTvis - dawyebiT da saSualo skolebSi,
kolejebsa da universitetebSi, muzeumebSi da a.S.
xevsureTi da svaneTi28
xevsureTsa (1948, 1955, 1974 ww.) da svaneTSi (1945, 1953,
1967 ww.) gadaRebuli kinomasala novosibirskel operator
faivel sobols ekuTvnis, romelic am wlebSi perio-
dulad Camodioda saqarTveloSi da mravali saintereso
masala gadaiRo (am masalis saqarTveloSi Camotana da
muzeumis fondSi dacva b-n mirian xuciSvilis iniciati-
viT moxerxda).29 xevsureTSi gadaRebuli masalis udidesi
nawili adgilobriv xedebsa da peizaJebs eTmoba.
naCvenebia xevsur mamakacTa da qalTa tipaJebi, maTi
Cacmuloba, xevsurTa farikaoba, raSic isini Zalze
daxelovnebuli iyvnen, calkeuli ileTebi, erTi meomris
ramdenimesTan farikaoba da a.S. momdevno kadrebSi
,,droSianis” msvlelobaa xatisken, cxenosnebi, jiriTi,
sof. Satili, mis mkvidrTa yofa, bavSvebi tradiciul
kostiumebSi... svaneTSi gadaRebul masalaSic uxvadaa kav-
kasionisa da mwvervaliani svaneTis peizaJebi. mas cvlis
daba mestia da adgilobriv mcxovrebTa tipaJebi, svanuri
sacxovrebeli saxlebi, Sua saukuneebis koSkebi, dakr-
Zalvis rituali – gasveneba, datireba, qelexi... metad
sainteresoa kadrebi, romelic qalisa da mamakacis mier
kustaruli wesiT mdinareze oqros mopovebas gviCvenebs.
28 faivel soboli (operatori). xevsureTi da svaneTi (daumontaJebeli masala), Sav-TeTri, 35 mm. daaxloebiT 30 wT., XX s-is 40-60-iani ww. 29 dawvr. ix. gociriZe v., maxaraZe i. saqarTvelos erovnuli muzeumis kinofondi, Tbilisi, 2006
97
daRestani30
mirian xuciSvilis31 mier firze aRbeWdilia
daRestnis STambeWdavi xedebi, soflebi – gunibi, qvemo
da zemo kubaCi. gansakuTrebuli yuradReba gamaxvilebu-
lia daRestnisaTvis saxasiaTo mWidro dasaxlebaze. da-
Restani cnobilia sxvadasxva xelobis ostatebiT. sof.
kubaCis mkvidrni oqrosa da vercxlis damuSavebiT arian
saxelganTqmuli. mayurebeli ecnoba maT mier damzadebul
qamar-xanjlebs, xmlebs, sxvadasxva samkauls. rogorc
mTeli kavkasia, daRestanic Tavis droze qarTul kultu-
rul-politikur arealSi iyo moqceuli, risi dasturicaa
filmSi naCvenebi qarTul warwerebiani, amJamad ki umoqme-
do, eklesia da saxlebis mSeneblobisas gamoyenebuli
araerTi gamosaxuleba, bareliefebiani qvebi (aSkarad
dangreuli eklesiebidan moziduli). gadaRebulia
AagreTve narinklis citadeli derbentSi da is adgili
gunibSi, sadac mravalwliani omis Semdeg, 1859 wels,
kavkasiel mTielTa beladi, imami Samili rus general
bariatinskis danebda da tyved Cabarda (Tumca rusTa
imedebi, rom am formaluri aqtiT kavkasias erTxel da
samudamod daimorCilebda, rogorc cnobilia, mcdari
aRmoCnda...). masalis dasasrul naCvenebia gunibis viwro
quCebi, qviTkiriT nagebi, xis aivniani saxlebi...,
adgilobrivTa tipaJebi da sasaflao derbentSi.
amrigad, asen baliqsis, faivel sobolisa da mirian
xuciSvilis SemoqmedebasTan dakavSirebiT unda aRiniSnos
30 xuciSvili m. daRestani (daumontaJebeli masala), Sav-TeTri, 35 mm. daaxloebiT 30 wT., 1965–1985. 31 dawvr. ix. gociriZe v., maxaraZe i. saqarTvelos erovnuli muzeumis kinofondi, Tbilisi, 2006
98
rom, dasaxelebul filmebSi kompetenturad aris
gadmocemuli eTnografiuli sinamdvile da isini
warmoadgenen mdidar eTnografiul wyaros. am tipis
masalebis gamoyeneba anTropologiuri kvlevis procesSi
da misi Sedareba savele eTnografiul, werilobiT
wyaroebTan iZleva saintereso da mniSvnelovani kvlevis
Sedegebs.
99
Teatrmcodneoba
laSa CxartiSvili
„mefe liri“ qarTul scenaze - ras gveubneba
statistika?
Seqspiris „mefe liri“ msoflio literaturaSi
erT-erTi urTulesi nawarmoebTagania, romlis ganxorcie-
leba scenaze garkveul sirTuleebTan aris dakavSirebu-
li. am mosazrebas amyarebs sxvadsxva samecniero lite-
raturaSi Seqspiris am piesis, Tu sxvadasxva dadgmebis
Sefasebisas „urTules mxatvrul-dramaturgiul masalad“
moxsenieba. amis miuxedavad, „mefe liri“ Seqspiris is na-
warmoebia, romelsac yvelaze xSirad mimarTaven qarTve-
li reJisorebi. mas reitingSi meore adgili uWiravs Seq-
spiris „hamletsa“ da „romeo da julietas“ Soris. Seqspi-
ris dadgmebidan yvelaze xSirad dadgmulia „hamleti“
(23-jer), Semdeg „mefe liri“ (12-jer) da „romeo da julie-
ta“ (8-jer).
suraTi #1
100
XIX saukunis 40-iani wlebidan moyolebuli,
Seqspiri sistematiurad iTargmneba qarTulad, Tumc
pirveli Targmanebi veranairad ver swvdeboda Seqspiris
genialobis masStabebs, Teatrisa da literaturis
moRvaweebma im mdare TargmanebSic ki ,,intuiciiT igrZnes
renesansis udidesi poetis sidiade da genialoba’’ (WeliZe
v., 1968:77).
Seqspiris piesis pirveli qarTuli Targmani
ekuTvnis dimitri yifians, man 1841 wels frangulidan
Targmna `romeo da julieta”, amas moyva lavrenti
ardazianis mier 1858 wels rusulidan gadmoTargmnili
,,hamleti”. Seqspiris piesebis klasikur Targmans
safuZveli Cauyares ilia WavWavaZem da ivane maCabelma. es
iyo dasabami im vrceli, mravalferovani da saintereso
SemoqmedebiTi xazisa, romelic Seqspiris am ukvdavma
piesam ganvlo qarTul scenaze. aRsaniSnavia isic, rom am
erTobliv Targmans Tavisi preistoria aqvs,
damoukideblad, rogorc ivane maCablis, ise ilia
WavWavaZis biografiaSi.
“mefe liris” Targmnas i. maCabeli damoukideblad
1873 wlis gazafxulze Seudga im mizniT, rom
,,gaamdidrebda qarTul literaturas da Teatris fexze
wamoyenebas Seuwyobda xels, radgan Seqspiris xeiriani
Targmani manamde ar iyo’’ (WeliZe, 1968:66). ilia
WavWavaZesac gansakuTrebuli damokidebuleba hqonda
,,mefe lirisadmi’’. XIX saukunis 60-ian wlebSi man am
piesis cocxali suraTebic dadga da liris rolic
scenis moyvareebTan erTad TviTon Seasrula, ilias am
tragediis bolomde Targmna STaagona aira oldrijis
TamaSiT gamowveulma aRfrTovanebam. igi peterburgSi
Sexvda Zalzed axalgazrda ivane maCabels (am dros igi
101
16 wlis iyo) da erToblivi muSaobis Sedegad, ,,liris’’
Targmanze muSaoba sabolood 1874 wels dasrulda,
romelic pirvelad sruli saxiT daibeWda Jurnal
,,krebulSi’’ (#10, 1874). gazeTi ,,droeba’’ (1874 wlis 8
marti) winaswar auwyebda qarTvel xalxs: ,,ilia
WavWavaZes da ivane maCabels gauTavebiaT mefe liris
Targmanio’’. 1877 wels maT mier Targmnili tragedia
calke wignadac daibeWda komentarebiTurT. iliasagan
gansxvavebiT, maCablis interesi Seqspiris mimarT,
,,liriT’’ ar SemosazRvrula. mas sxva piesebis genialuri
qarTuli Targmanebi mohyva.
,,mefe liri’’ iyo ara marto pirveli Targmani,
aramed Seqspiris pirveli piesa, romlis dadgmac ilia
WavWavaZem ganizraxa qarTul scenaze, magram maSin (XIX
saukunis 60-ian wlebSi) mxolod ramdenime epizodi
daidga. SemTxveviTi ar iyo ilia WavWavaZis ,,mefe liriT’’
,,axireba’’, radgan igi aSkarad grZnobda, rom ,,tragediis
arsi scildeba Svilebis umadurobis Temas, romelic
safuZvlad udevs fabulas. piesaSi asaxulia mTeli
sazogadoeba, romelic srul dabneulobas ganicdis. aq
warmodgenilia calkeul atomebad daSlili sociumi,
TiToeuli miiswrafvis ganamtkicos Tavisi Tavi, ibrZvis
Tavisi piradi miznebisaTvis, upirispirebs Tavis nebas da
cnebebs sxvebisas’’ (sazRvargareTis Teatris istoria,
1961:541). ,,siyvaruli gaqra, megobroba daemxo, Zma Zmaze
aRsdga, qalaqSi SfoTia da areuloba, soflebSi
ganxeTqileba sasaxleSi Ralati, mama Svils Soris
kavSiris darRveva’’ (Seqspiri, 1971:27) – glosteris am
sityvebSi iliam SeigrZno XIX saukunis II naxevris
saqarTvelos socialur-politikuri viTarebis analogia,
saxelmwifoebrivi problemis Sejaxeba sazogadoebis
102
rRvevis suraTTan. igi Seecada Tavisi qveynis
sazogadoebisTvis Seqspiris meSveobiT eCvenebina, rom
pirovnuli TviTneboba cxovrebas omad aqcevs, rom
erovnuli erTianobis, teritoriuli mTlianobis
SenarCuneba umniSvnelovanes faseulobas warmoadgens.
amitomac ilia WavWavaZem Seqspiris teqsti socialur-
politikur konteqsts daukavSira.
liris mxatvrul saxeSi reJisorebis erTi Sto
(axmeteli, sturua) swored despot, uzurpator,
gandidebul xelisufals moiazrebs, romelic, ,,ocnebiT
RmerTebs utoldeba, gadaabija SesaZleblobebis zRvars
da moindoma Tavisi Zalauflebis adamianis, sulze
gavrceleba’’ (maro s., 1973:70).
Teatrmcodne levan xeTaguri Tavis naSromSi
,,Seqspiri qarTul scenaze’’ _ gamoyofs Seqspiris scenur
istoriaSi aseve or tendencias: ,,erTis mxriv, roca
speqtakli idgmeba msaxiobebisaTvis samsaxiobo ZalebiT
an reJisoris mier da meore, roca piesas asceniurebs
reJisori, romelsac gaaCnia am piesis sakuTari
interpretacia da romelsac eqvemdebareba msaxiobebi da
speqtaklis damdgmeli jgufis wevrebi’’ da iqve dasZens:
,,unda aRiniSnos, rom es ori tendencia, romelic
erTmaneTSi monacvleobs Seqspiris gasceniurebis
ZiriTadi ganmsazRvrelia qarTuli Teatris istoriaSi’’
(xeTaguri l., 1986:3).
Seqspiris ,,mefe liris’’ scenuri gansxeulebis es
xazebi mTlianad Tavsdeba TeatrSi sxvadasxva dros
gamovlenili saerTo tendenciebisa da mimarTulebebis
konteqstSi.
XIX saukunis bolosa da XX saukunis dasawyisSi,
roca jer kidev mkveTrad da myarad ar iyo
103
Camoyalibebuli reJisoris profesia bevr qveyanaSi da
maT Soris saqarTveloSic da TeatrSi wamyvani roli
msaxiobs eWira, speqtaklebi idgmeboda konkretuli
msaxiobis benefisisaTvis. mayureblis winaSe warmodgenil
piesas Tavad benefisianti irCevda da speqtaklis ideur
gadawyvetas Sesabamisad msaxiobebi gansazRvravda. ,,liri’’
sabenefisod araerTxel aurCeviaT kote yifians da
valerian gunias.
XX saukunis 20-iani wlebidan, roca qarTul
TeatrSi moRvaweobas iwyeben kote marjaniSvili da
sandro axmeteli, yalibdeba konceptualuri Teatri,
roca TeatrSi yvela da yvelaferi emorCileba reJisors.
qarTuli Teatris ganviTarebis am etapze orive reJisori
Seecada ,,mefe liris’’ ganxorcielebas. magram ramdenime
repeticiis Semdeg maT Sewyvites piesaze muSaoba.
XX saukunis 40-iani wlebidan TeatrSi kvlav
msaxiobebi lideroben. am periodSi liris roli
ganasaxieres aleqsandre imedaSvilma da akaki xoravam. 60-
iani wlebidan ki sadaveebs TeatrSi axali Taobis
reJisorebi iReben xelSi (mixeil TumaniSvili, robert
sturua) da Sesabamisad idgmeba e.w. „konceptualuri
speqtaklebi’’, roca speqtaklis TiToeuli komponenti erT
ideas da azrs emyareba. aseTi speqtaklebis rigSi
moiazreba mixeil TumaniSvilis, giga lorTqifaniZis,
robert sturuas da daviT doiaSvilis erTmaneTisagan
radikalurad gansxvavebuli msoflmxedvelobiT
dadgmuli ,,mefe liri’’.
profesor levan xeTaguris mier SeniSnuli
tendencia Seqspiris dadgmebisa epoqebsa da periodebTan
mimarTebaSi grafikulad ase gamoiyureba:
104
suraTi #2
am histogramidan Cans, rom qarTul TeatrSi „mefe
liri“ 6-jer ganxorcielda msaxiobis iniciativiT da
xedviT, xolo 5-jer reJisoris iniciativiT, Tumca
amaTgan 2 ar ganxorcielebula. es monacemebi avlens
garkveul tendencias, rom „mefe liris“ dadgma ufro
xSirad ukavSirdeba msaxiobis survils, vidre
reJisorisa.
garda amisa, Tu SevecdebiT SevqmnaT ,,mefe liris’’
dadgmebis diagrama, aRmovaCenT garkveul kanonzomierebas
dadgmis periodebsa da saqarTvelos istoriis konkretul
epoqalur movlenebs Soris. amis Sedegad ikveTeba, rom
,,liris yoveli dadgma CvenSi istoriulad rTul,
daZabul periods emTxveva. am daZabulobis xasiaTidan da
xarisxidan momdinare icvleba Seqspiris piesis aramarto
mxatvrul-esTetikuri, aramed konceptualuri wyobac.
aqedan erTi xazi emTxveva aRmaval energiul qmediTobas,
meore am problemebiT damZimebul depresiul
mdgomareobas’’ (korZaia m., 2003:24.)
105
suraTi #3
diagramidan kargad Cans, rom Seqspiris „mefe
lirs“ sakmaod xSirad mimarTavda qarTuli profesiuli
Teatri. ar darCenila qarTuli Teatris ganviTarebis
TiTqmis arc erTi periodi, roca qarTuls Teatrs ar
miumarTavs „mefe liris“ dadgmisadmi. „mudmivi scenis
periodSi“ (1879-1918) „mefe liri“ daidga 3-jer (ilia
WavWavaZe, aleqsandre burTikaSvili, valerian gunia), e.w.
„universaluri reJisuris periodSi” (1921-1933) „mefe
liris“ scenaze ganxorcielebis mxolod ori mcdeloba
iyo. es cdebi ekuTvnodaT qarTuli Teatris reformato-
rebs _ kote marjaniSvils da sandro axmetels. meore
msoflio omis Semdgom periodSi (40-iani wlebi) 2-jer
ganxorcielda „mefe liris“ dadgma, erTi rusTavelis
TeatrSi, meore ki quTaisSi. es iyo „mefe liris“ pirveli
dadgma qarTul regionalur TeatrSi. sabWoTa periodSi
(1960-iani wlebidan damoukidebel saqarTvelomde)
Seqspiris aRniSnuli tragedia samma reJisorma ganaxor-
cieles: mixeil TumaniSvilma, giga lorTqifaniZem da
106
robert sturuam. damoukidebeli saqarTvelos periodSi
(1991-dan dRemde) mxolod daviT doiaSvilma gana-
xorciela „mefe liris“ dadgma marjaniSvilis TeatrSi.
rogorc diagramam aCvena, mocemul cvladebSi
mxolod ori e.w. „amovardnili mniSvnelobaa“, erTi
emTxveva „giorgi erisTavis Teatris“ periods (1850-1856),
xolo meore _ damoukidebeli saqarTvelos periods (1918-
1921). orive amovardnil kategorias aqvs Tavisi obieqturi
mizezi. pirvel SemTxvevaSi, ar arsebobda Seqspris
piesebis qarTulenovani Targmanebi, xolo meore
SemTxvevaSi, qarTulma Teatrma ver ipova identuri
konteqsti Seqspiris piesasa da Seqmnil politikur
realobas Soris. garda amisa, Seqspiris piesebis scenuri
istoriis Seswavlisas gamoikveTa erTi Tavisebureba, rac
gamoarCevs „mefe lirs“ Seqspiris sxva piesebisgan: „mefe
liris“ dadgmas, speqtaklis momzadebas gacilebiT met
dros andomeben reJisorebi, vidre Seqspiris sxva piesebs.
suraTi #4
procentuli daTvliT ki aseT suraTs miviRebT:
107
suraTi #5
mniSvnelovania, emTxveva Tu ara mocemuli
statistikuri suraTi speqtaklis mxatvrul xarisxs: amis
dasadgenad pirvel yovlisa unda gamovyoT sam-sami iseTi
speqtakli, romlis dadgmasac yvelaze didi dro
dasWirda da Semdeg miRebuli Sedegebi SevadaroT
samecniero literaturas, saarqivo Canawerebs, perioduli
presis Sefasebebs. SerCevisas gamoviyenebT profesor
levan xeTaguris Seqspiruli dadgmebis orkategorian
sqemas: roca dadgmis iniciatori da TeatrSi dominanti
msaxiobia, xolo meores mxriv reJisori.
1. aleqsandre imedaSvili, valerian gunia, kote
yifiani
2. robert sturua, mixeil TumaniSvili, daviT
doiaSvili
zemoT nacadi midgoma sakiTxisadmi (statistikuri
kvlevis meTodiT) identurobaSia istoriulad samecniero
literaturis da perioduli presis SefasebasTan.
108
Seqspiris „mefe liris“ qarTul scenaze
ganxorcielebis istoriis Sesaswavlad mniSvnelovania
imis dadgena, Tu ra periodulobiT mimarTavs qarTuli
Teatri aRniSnuli nawarmoebis dadgmas.
pirveli dadgma 1883 wels ganxorcielda, liris
dadgmebis perioduloba qarTul TeatrSi ki grafikulad
ase gamoiyureba:
suraTi # 6
es diagrama aCvenebs yovel ocwlian intervals,
romelze dayrdnobiTac irkveva, rom yovel ocwlian
intervalSi Seqspiris „mefe liri“ qarTul TeatrSi
xvdeba minimum erTxel da maqsimum 3-jer.
konkretuli intervalebi ki ase gamoiyureba: 16, 13,
13, 2, 14, 18, 7, 10, 8 - am monacemebze dayrdnobiT ki, „mefe
liri“ qarTul scenaze saSualod yovel 11, 5 welSi
idgmeba.
amrigad, statistikurma kvlevis meTodma aCvena,
rom:
109
1. dramaturgiuli konstruqciis sirTulis
miuxedavad Seqspris piesebidan „mefe liri“ „hamletis“
Semdeg yvelaze metad idgmeba qarTul scenaze.
2. „mefe liris“ dadgma ukavSirdeba qarTuli
Teatris im periods, roca TeatrSi lideris pozicia
msaxiobs uWiravs, amavdroulad misi dadgmis survili
ufro metad msaxiobebs uCndebaT, vidre reJisorebs.
TerTmeti dadgmidan mxolod sam reJisors ekuTvnis „mefe
liris“ dadgmis iniciativa.
3. „mefe liris“ dadga emTxveva qarTuli Teatris
istoriis ganviTarebis umravles etaps, Svidi periodidan
mxolod or periodSi ar dadgmula Seqspiris aRniSnuli
tragedia. es maCvenebeli ki miuTiTebs imaze, rom
saqarTvelos istoriis bolo 2 saukunis manZilze
Seqspiris „mefe lirs“ mniSvnelovan, aqtualur
nawarmoebad miiCnevs qarTuli Teatri.
4. kvlevam gamokveTa is faqtoric, rom „mefe
liris“ dadgmas speqtaklis avtorebi gacilebiT didi
dros andomeben, vidre Seqspiris, aseve sxva avtorebis
umravles piesebs.
5. kvlevis Sedegebis mixedviT „mefe liri“
idgmeba qarTuli profesiuli Teatris istoriis yovel
ocwlian intervalSi.
110
gamoyenebuli literatura:
1. korZaia m., Seqspiris interpretaciasTan
dakavSirebuli sakiTxebi musikasa da TeatrSi, xelnaweri,
daculia avtoris pirad arqivSi, Tb., 2003
2. maro s., Seqspiri da uZvelesi miTebi, ,,qarTuli
Seqspiriana”, t. 3, Tb., 1973
3. Seqspiri u., dramebi, or wignad, Targmani v.
WeliZis, Tb., 1971
4. WeliZe v., gamoCenil adamianTa cxovreba _ ivane
maCabeli, Tb, 1968
5. xeTaguri l., Seqspiri qarTul scenaze,
sadiplomo naSromi, daculia saqarTvelos SoTa
rusTavelis Teatrisa da kinos saxelmwifo
universitetis biblioTekaSi, Tb., 1986
6. sazRvargareTis Teatris istoria, mokuliskis
saerTo redaqciiT, 1961
111
irakli gogia
kontaqturi improvizaciis mniSvneloba
msaxiobis aRzrdis procesSi
sacekvao improvizacia, rogorc viwro mimarTuleba
ukanaskneli naxevari saukunis ganmavlobaSi ganviTarda,
rogorc axali sivrce cekvasa da TeatrSi.
„cekvis Teatri jadsonis eklesiaSi“ da sxva
jgufebma, romelTa speqtaklebic dafuZnebuli iyo
improvizaciaze, magaliTad: “Second city”, “Living theatre” da“Open theatre”, aaRorZines improvizirebuli warmodgenis
xelovneba. dasavleT evropis Teatris istoriaSi
improvizacias udidesi adgili ekava. Suasaukuneebis
trubadurebi da aRorZinebis epoqis del’artes komedia im
drois Teatraluri xelovnebis mniSvnelovani da
ZiriTadi saxeobebi iyo.
me-20 saukuneSi improvizacia amsxvrevda arsebul
profesiul etiketebs, arRvevda tradiciul formebs da
cvlida reJisoris, qoreografisa da dramaturgis
funqciebs.
me-20 saukunis „axali improvizatorebidan”
mniSvnelovania mers kenigxemis radikaluri cvlilebebi
qoreografiaSi, ramac cekvis demokratizacia gamoiwvia.
kenigxemma uari Tqva speqtaklSi “varskvlavur”
sistemaze, scenaze yvela mocekvave Tanabar
mdgomareobaSia da qreba solistis funqcia. sivrce gaxda
decentralizebuli, scenis yovel nawils eniWeba
Tanabari mniSvneloba, mayurebeli Tavad irCevs raze
gaamaxvilos yuradReba, ra aqcios mniSvnelovnad. mTavari
xdeba qoreografiis tradiciuli wesebis ngreva. moderni
112
_ mocekvaveebs saSualebas aZlevda, aerCiaT Tu ra akeTon
warmodgenis msvlelobis dros. Tu adre prioritetuli
mniSvneloba qonda qoreografis miTiTebebs, modernis
dros mocekvaveebi Rebuloben gadawyvetilebebs mocemul
momentSi. amis Sedegad msaxiobic da auditoriac
aqtiurad monawileobdnen speqtaklSi. yalibdeba
egreTwodebuli interaqtiuli qoreografia. Ees periodi
istoriuli mniSvnelobisaa qoreografiis ganviTarebaSi,
speqtaklis msvlelobisas improvizirebuli moZraobebi
scenaze qmnis sarepeticio process. dunkanisa da labanis
Semdeg, aseTi mkveTri nabiji moZraobis istoriaSi
moulodneli iyo.
60-iani wlebis daswyisSi kompozitorma robert
danma kenigxemis studiaSi Caatara gakveTilebi cekvis
kompoziciebze. igi musikalur kompozicias jon keijTan
erTad aswavlida. dani studentebisgan iTxovda ara
Sesrulebis xarisxs, aramed struqturis, formis,
meTodisa da masalis axlebur interpretacias. Cndeba
antitradiciuli kvlevebi.
ikveTeba Taviseburebebi:
• frazirebis idea
• qoreografiuli kulminaciuri momentebi
• teqnikuri ostatoba
• logikuri, dramatuli nakadi
• diferenciacia Semsrulebelsa da
auditoriis Soris
• Teatraluri transformacia
1962 wels studiam axali speqtakli warmoadgina
niu-orkSi jadsonis memorialur eklesiaSi. es faqti
mniSvnelovania moZraobis istoriaSi, qoreografiis
113
aratradiciuli meTodebisa da axali improvizaciis
dabadebaa.
jadsonis Taetris ramodenime msaxiobi SemdgomSi
postmodernis cekvis avangardi gaxda, maT muSaoba
gaagrZerles ivona preinerTan mis “uwyvet cvlilebebis
proeqtSi”. 1970 wels preinerma gadawyvita Teatris
xelmZRvanelis movaleobebis moxsna. man jgufs lideris
gareSe muSaoba SesTavaza.
samxatvro xelmZRvanelis aryofnam srulyofilad
Camoayaliba cekvis demokratizacia. amis Semdgom Seiqmna
dasi “grand union”. 1970-1976ww. am jgufSi Sediodnen:
tranSa brauni, Bbarbara diplei, duglas drani, devid
gordoni, nensi luisi da stiv peqstoni. maTi azriT,
eqstraordinaluri da saintereso kombinacia gaxldaT is,
rom “cekva, Teatri da zogadad sasceno xelovneba,
agrZelebda cekvas da perfomanss” _ misi bunebis
gamokvleviT. “grand union” iyo arena, romelzec
mocekvaveebi ikvlevdnen da aviTarebdnen Tavis sakuTar
meTodebs da stils.
“grand union”-is wevrebi Semdgom qoreografiul
namuSevrebSi iTvaliswineben improvizaciis adrindel
gamocdilebebs, magram maTi individualuroba
gansakuTrebiT gamoikveTa scenaze cekvebis Seqmnis
procesis warmodgeniT.
tranSa braunma speqtaklebSi Seitana eqspromtis
tipis salaparako instruqciebi, romlebic
struqturulad perfomansis garkveul nawils
warmoadgenda. duglas danma miaRwia auditoriis fizikur
da verbalur CarTulobas. devid gordoni
mistificirebda da abnevda mayureblebs. gordonis
mistificireba rogorc spontanuri, aseve xSirad winaswar
114
gaTvaliswinebuli iyo. stiv peqstoni gaxda “kontaqturi
improvizaciis” erT-erTi Semqmneli.
kaliforniis universitetis profesoris, art
filosofos juli van kampis „moZraobis ganmartebis
Teoriidan“ magaliTad moviyvan xuT ganmartebas
improvizaciis Sesaxeb. sainteresoa misi aqcentebi
moZraobis anTropologiaSi.
1.Lleqsikonuri ganmarteba
Improvisation _ (gauTvaliswinebeli, moulodneli,
ucabedi) Semoqmedebis meTodi (zogierT xelovnebis
saxeobaSi), romelsac ganzraxuli aqvs nawarmoebis Seqmna
Tavisufali fantazirebis procesSi, eqspromtad.
improvizaciaSi araa gamomgoneblis da Semsruleblis
funqciebis danawileba. isini qmnian organul erTianobas
da erTdroulad axorcieleben.
am ganmartebis mixedviT cekvaSi gansxvaveba araa
masalasa da Semoqmeds Soris (romelic aris yvela
saxeobis xelovnebaSi). mniSvnelovania aqcenti “aq da
axla”, ar Sordeba erTmaneTs Canafiqri da Sesruleba.
2. amerikuli
improvizacia niSnavs sapirispirod gansazRvruli
masalis, SesaZleblobebs Soris arCevans mocemul
momentSi, romelic winaswaraa arCeuli.
3. rusul-procesualuri
improvizacia _ unaria gesmodes sakuTari sxeulis,
sivrcis, partniorebis da upasuxo maTac. mniSvnelovania
yuradRebis aqtivoba, sxeulis aqtiuroba Sinagan da
garegan signalebze.
4. evropuli-inteleqtualuri
improvizacia _ azrovnebis formaa. Aazrovneba
isaa, rasac Tqven akeTebT, rodesac ar iciT ra unda
115
akeToT. Ees gamarteba improvizacias xdis sxeulis
gamoyenebiT azrovnebis eqvivalentad.
5. Cemi, rogorc fsiqologiuri (van kampis)
radganac cekva potenciurad moicavs adamianis
mTlianobas procesSi, totaluroba, patiosneba da sxva,
namdvilad gaZlevs nebas iyo ara marto mravalferovani,
aramed iyo nebismieri.
erTis mxriv, improvizacia SemoqmedebiTi
gamoxatvis spontanurobaa da msaxiobTa
umravlesobisaTvis, swored amaSi mdgomareobs misi arsi.
SeiZleba Tu ara iswavlo improvizireba da ra SeiZleba
mogces?
improvizaciis teqnikis Seswavla ZiriTadad
agebulia signalebisadmi mgrZnobelobis momatebaze.
signali sxeulidan gadadis SegrZnebaze, mexsierebasa da
qvecnobierze.
arsebobs improvizaciis _ sruli spontanurobis
miTi. sruli spontanuroba SeuZlebelia, msaxiobi
yovelTvis moqmedebs warsuli gamocdilebiT, kunTovani
daWimulobiT da zogadi kulturuli tabuTi.
SasaZlebelia mxolod sruli spontanurobis wamieri
SegrZneba.
aqedan gamomdinare improvizacia _ gaazrebuli
spontanurobaa.
Terapiul da transformaciul konteqstSi, unda
aRiniSnos, rom gaazrebuli spontanurobis miRma
arsebobs Taviseburi diqotomia, winaaRmdegoba:
gaazrebuli _ spontanuroba. am Tvisebebs da unarebs
ikvleven sxvadsxva skolebi da tradiciebi. spontanuroba
umetesad dakavSirebulia Samanur da sufiur
praqtikebTan, xolo aRqma, yuradReba da TviTdakvirveba
116
uZvelesi budisturi tradiciaa. spontanuroba
ganisazRvreba ndobiT _ Sendami, grZnobebisadmi,
reaqciebisadmi, aRqma ki – refleqsiiT, miukerZoeblobiT,
Tanabari midgomiT.
improvizaciis erT-erTi mniSvnelovani formaa
kontaqturi improvizacia. kontaqturi improvizacia
Tvisobrivad _ moZraobis formaa cekvaSi. ori adamiani
moZraobs erTad, exeba erTmaneTs, ikavebs spontanur
sxeuls, fizikuri dialogis kinesteTikur mgrZnobiare
signalebis meSveobiT wonisa da inerciis ganawilebiT.
sxeuli, inerciis, wonisa da balansis SegrZnebis
gaazrebisTanave, gamoimuSavebs modunebas, gaTavisuflebas
kunTovani daZabulobisagan da ewinaaRmdegeba SemdgomSi
araswor miTiTebebs, iyalibebs bunebrivobas.
msaxiobis aRzrdis procesSi mniSvnelovania
kontaqturi improvizaciis savarjiSoebi, raTa msaxiobSi
gamomuSavdes sakuTari sxeulisa da partnioris sxeulis
SegrZnebebi. kontaqturi improvizaciis ZiriTadi
trenaJebi duetSi aviTarebs yuradRebasa da plastiur
dialogSi improvizacias. msaxiobSi aseve viTardeba
partnioris sxeulis advilad SegrZneba, misi sxeulis
wonis floba da aseve sakuTari sxeulis sworad
gadacema.amavdroulad Cndeba SesaZlebloba gamoavlino
sxeulis energiis sworad mimarTvis arsi. advilia
gamoimuSavo moxerxebuloba, balansis SegrZneba, rom
SeZlo dinamikaSi moZraoba da rogorc msaxiobi
iZleode usafrTxoebis garantias.
kontaqturi improvizacia _ esaa gza, ori msaxiobi
iyos erTad urTierTmoqmed fizikur doneze. am saxis
moZraobebSi aucilebelia mudmivi koncentraciis
SegrZneba fizikur wonasworobisa da gaSeSebis, sxeulis
117
SegrZneba wonis Secvlis momentSi. koncentraciis
flobis SesaZlebloba da sixSire xdeba jansaRi
urTierTqmedebis stimuli meore msaxiobTan. kontaqturi
ipmrovizaciis savarjiSoebidan mniSvnelovania „stepi“,
aseve sxva nebismieri dueti anu jgufuri cekva,
romelSic muSaobis dros gaTvaliwinebuli iqneba
improvizaciis ZiriTadi principebi.
kontaqturi improvizaciis ZiriTadi principebi:
1. moZraoba miyveba sakontaqto obieqtis wertilis
gadaadgilebas partnorebis sxeulebs Soris. ZiriTadad
savarjiSoSi unda gamoikveTos moZraobebi, romelic
dakavSirebulia Sexebis SegrZnebasTan or sxeuls Soris,
romelebic eZeben sivrciT traeqtoriebs partnioris
sxeulis wonidan gamomdinare. rogorc cekva “stepi”,
aseve sxva savarjiSoebic mimarTuli unda iyos
msaxiobebis SegrZnebebze, fizikuri dialogis
ganviTarebasa da erTmaneTSi sayrdenis Ziebaze.
2. mTavari SegrZneba _ SegrZneba kaniT. mudmivi
fizikuri kontaqti partniorebs Soris mimarTulia
sakuTari sxeulisa da partnioris wonis
dasabalanseblad.
3. dineba da gadadineba. yuradReba mimarTuli
unda iyos sxeulis saSualebiT informaciis miRebasa da
gagzavnaze. sxeulis yvela nawilis TanmimdevrobiTi
CarTva da SeerTeba gzavnilTan ramdenime sxvadasxva
mimarTulebiT. mudmivad wonis gadaadgileba mezobel
segmentebze gaafarTovebs improvizaciis SesaZleblobebs
da arbilebs vardnebsa da gadagorebebs. sxeulis
segmentacia da mravali mimrTuleba qmnis saxsrovani
moZraobis efeqts. tradiciuli cekvebisagan gansxvavebiT,
moderni, sadac gamoiyeneba msgavsi ileTebi, aqcenti
118
keTdeba erTi mimarTulebiT an ubralo ukufazaSi,
kontaqtur improvizaciaSi xSirad gamoiyeneba inerciis
Tavisufali nakadi uxeSi kontrolis gareSe.
4. moZraobis Sinagani SegrZneba. yuradReba da
orientacia sxeulis Sinagan sivrceSi. meoradi yuradReba
sivrceSi sxeulis formaze. kontaqturi improvizaciis
momentSi msaxiobma drois umetesi nawili unda dauTmos
yuradRebis Sinagan koncentacias , raTa aRiqvas wonis
mciredi cvla partnioris usafrTxoebis garantiis
mizniT.
5. sferuli sivrcis gamoyeneba (360gradusi).
samganzomilebiani traeqtoriebi sivrceSi, spiraluri,
damanWuli, momrgavlebuli sxeulis xazebi. es
traeqtoriebi mWidrodaa dakavSirebili sxeulis awevis
da dacemis minimaluri Zalisxmevis fizikur amocanebTan.
rkalze asvla iTxovs nakleb kunTebis Zalisxmevas,
rkalze vardna ki amcirebs dartymas.
cekvis, rogorc Camoyalibebuli moZraobaTa
erTianobis swavleba mniSvnelovania saTeatro
pedagogikaSi, magram msaxiobis aRzrdis procesSi misi
saritualo safuZvlebis gamoyeneba da detalebis
ritmul- improvizaciul savarjiSoebad transformacia
mogvcems msaxiobis universalur fizikur sxeuls,
romelmac SesaZloa ar icodes konkretuli cekva sruli
saxiT, magram SeeZlos da hqondes mzaoba Seasrulos
nebismieri moZraoba.
improvizacia msaxiobis aRzrdis procesSi
mniSvnelovani sagania. dalkrozis sistemaSi didi adgili
uWiravs improvizaciis savarjiSoebs. sainteresod
mimaCnia rogorc dalkrozis musikaluri improvizaciis
transformireba saqarTvelos saTeatro pedagogikaSi,
119
aseve improvizaciisa da kontaqturi improvizaciis
savarjiSoebis integrireba msaxiobis aRzrdis procesSi.
scenaze aTi fundamenturi emociis saSualebiT
aRvqvamT da gamovxatavT garesamyaros. msaxiobis
moZraobaSi realizacia, Sesrulebis manera,
gamomsaxveloba, musikis gadmocemis unari da emociuri
Aferebi, ZiriTadad damokidebulia temperamentze.
melanqoliki yovelTvis gamokveTilia nel moZraobebSi,
qolerikebi Tavis naturas gadmoscemen cecxlovani
kombinaciebis saxiT. Sesrulebis maneris, mocekvavis
garegnobis, Tvalebis, tanis, xelebis konkretuli
mdgomareobiT SesaZlebelia davadginoT, Tu ra
xarisxiTaa msaxiobi scenaze mocemul moqmedebaSi
CarTuli.
msaxiobis zogadi azrovnebis unari pirdapir
damokidebulia, scenaze moZraobis dros ras qmnis misi
sxeuli, ras gamoxatavs, ris Tqmasa da gadmocemas
cdilobs, anu ramdenad azrovnebs igi sxeulis meSveobiT,
ramdenad sxartia misi impulsebi, ramdenad swrafad
miewodeba sxeuls tvinSi gaazrebuli da gadamuSavebuli
informacia. moZraoba scenuri TamaSis srulyofili
formaa. sxeulis eniT urTierTobebis Camoyalibeba da
amocanaTa rigis mixedviT swrafi cvlilebebi, mxolod
improvizaciaze da ritmze dafuZnebuli savarjiSoebiTaa
SesaZlebeli.
msaxiobis aRzrdis procesSi kontaqturi
improvizaciis gamoyeneba evropul sivrceSi dReisaTvis
tradiciuli meTodia. emociebis gamoxatva, fsiqologiuri
daZabulobis moxsna, emociuri mdgomareobis
gaumjobeseba, SemoqmedebiTi aqtiurobis stimulireba –
esaa msaxiobis CamoyalibebisTvis is ZiriTadi
120
komponentebi, romelic mxolod msaxiobis ritmuli
aRzrdiT miiRweva.
dunkanis, vigmanis, labanisa da dalkrozis
sistemebi, improvizaciisa da kontaqturi improvizaciis
swavleba is erTaderTi saTeatro pedagogikis formaa,
romelic saqarTveloSi Camoayalibebs da aRzrdis
msaxiobs _ universals, sxeulis eniT aRWurvils,
romelic Tanamedrove samyaroSi mimdinare cvlibebebisa
da globalizaciis epoqaSi enis bariers gadalaxavs da
daakmayofilebs Ria sazogadoebis moTxovnebs.
gamoyenebuli literatura:
1. John Hodgson - Mastering Movement: The Life and Work of Rudolf Laban.-Published in the U.S.A. and Canada in 2001 by Routledge 29 West 35 Str., New York, NY 10001.
2. Ann Hutchinson Guest – Labanotation – Revised, fourth edition published in 2005 by Routledge, New York, NY 10016.
3. Э. Жак-Далькроз- РИТМ. Москва. Класика. 2008. 4. Хрестоматияпотелесно-ориентированнойпсихотерапии.
Сост. БаскаковВ. Москва, 2001
121
Tamila lomTaTiZe
Teatraluri sanaxaobebis genezisisaTvis aWaraSi
(fadiko)
uZvelesi Teatraluri warmodgenebi kalendaruli
sawesCveulebo xasiaTisa da daniSnulebis iyo.
Tavdapirvelad drama iyo ara mxatvruli movlena, aramed
garkveuli miTologiuri Sinaarsis gansaxiereba.
amitomac, dramis uZvelesi nimuSebi swored xalxuri wes-
Cveulebebi, sakulto ceremonialebi da dResaswaulebia.
isini Tavis TavSi moicaven xalxuri warmodgenis
sawyisebs: scenas, msaxiob-Semsruleblebs, mayureblebs da
xalxur rwmena-warmodgenebze aRmocenebuli sanaxaobebs
warmoadgenen (janeliZe, 1948:39).
qarTuli xalxuri sanaxaobis pirvelsaxes
warmoadgendnen religiur-mistikuri ferxulebi, uZve-
lesiritualuridResaswaulebi, niRbosanTa warmodgenebi.
xalxuri drama swored sakulto misteriidan warmoiSva.
Tavdapirvelad igi warmoadgenda sawesCveulebo
Teatralur sanaxaobas. sakulto drama moicavda xalxuri
dramis maxasiaTeblebs: dramatul siuJetsa da
konfliqtur elementebs, sinamdvilis mimbaZvelobas,
niRbebs, dekoraciebs, dialogebs, sagundo simRerebsa da
cekvebs da yvelaferi es mimarTuli iyo garkveuli
kultisadmi (WeliZe, 1987:34).
eTnografiul yofaSi xalxuri dramis elementebi
daculia saqorwino ritualebSi, samgloviaro
ceremonialSi, SromiTi procesis sxvadasxva etapTan
dakavSirebul wes-CveulebebSi. maTSi, erTi mxriv, ikveTeba
kultmsaxurebis niSnebi, xolo meore mxriv,
Teatralurobis elementebi.
122
aWaris eTnografiul yofaSi xalxuri dramatul-
Teatraluri Semoqmedebis pirvelsaxes warmoadgenda
iseTi ritualebi, rogoricaa lazaroba, bosloba,
daTvobia, aqlemis Sekazmva. miTiur-religiuri Sinaarsis
praqtikul dramatul moqmedebad gardasaxva
gansakuTrebulad gamokveTilia aWaraSi xalxuri
garToba-TamaSobis _ “fadikos” saxiT dacul sakulto-
magiuri dramis arqetipSi, romelic bunebis ganaxlebisa
da ganayofierebis arqauli wes-Cveulebis,niRbosanTa
uZvelesi qarTuli xalxuri sanaxaobis – berikaoba-
yeenobis gadmonaSTs warmoadgens.
berikaoba-yeenobis dResaswauli organulad
ukavSirdeba qarTvelTa sameurneo yofas. masSi asaxul
wes-Cveulebebs warmarTuli religiis sawyisebTan
mivyavarT. berikaobisaTvis damaxasiaTebelia Semdegi
Cveulebani: niRbosani berikebis siaruli sofelSi
kardakar, ojaxis dalocva da baraqianoba-mosavlianobis
survilebis gamomxatveli saweso simRerebis Sesruleba,
sursaTis Segroveba, “patarZlis motacebis” an qorwilis
inscenireba, faliuri kultisa da erotiuli swrafvis
xazgasma, berikaTa jgufebs Soris Serkineba-Widaobis
gamarTva, berikas sikvdilisa da mkvdreTiT aRdgomis
inscenireba, ritualuri xvna-Tesva, wyalTan an wyliT
magiur-ritualuri qmedebani da a.S. (ruxaZe, 1999).
saukuneTa ganmavlobaSi am dResaswaulma didi
saxecvlileba ganicada. bevri ram dakargulia, magram
darCenili nawilic warmodgenas gvaZlevs mis xasiaTze.
aWaraSi berikaoba-yeenobis dResaswauli an misi
zusti paraleli ar gvxvdeba, magram am dResaswaulis
kvali aWaris eTnografiul yofaSi SemorCenilia
123
Sinaarsobrivad da funqcionalurad msgavsi saqorwino
garToba-TamaSobis “fadikos” saxiT.
dReisaTvis aWaraSi SenarCunebuli “fadiko”
erTgvari cekvaa, TamaSia. gadmocemiT, am TamaSs awyobdnen
qorwilSi, Ramis Tormet saaTze. “fadikosaTvis” eqvsi
kaci da erTi qali iyo saWiro. fadikos rols kaci
asrulebda. mas qalis samoss Caacmevdnen da calke
oTaxSi gaiyvandnen. fadikos Sesvamdnen cxeniviT
daoTxil erT-erT moTamaSeze. cxeni aRviriT erTs
mohyavda, sxvebi ki simReriT mosdevdnen. ori monawile –
sasiZoebi _ erTmaneTs ejibrebodnen fadikos
danarCunebisTvis. vinc pirveli moaswrebda da TeTr
fuls gadaayrida, qalic mas rCeboda. Semdeg fadikos
“yurbans” (Sesawiravs) Semoavlebdnen da daklavdnen. amas
cekva-TamaSi mohyveboda. cekvac inscenirebis saxiT iyo
warmodgenili: fadikos gaeTamaSebodnen saqmroebi, magram
cekvis dros fadiko uecrad daimaleboda. amaze isini
erTmaneTs Sars mosdebdnen, atydeba CoCqoli da yvelani
fadikos eZebdnen. bolos ipovnidnen da vaxSmad
dasxdebodnen. navaxSmevs erT maTgans “daeZineboda”, meore
ki fadikos miuwveboda. am dros pirveli “iRviZebda”,
dainaxavda, rom misi amxanagi fadikos ealerseboda,
wamoxteboda, xmalze xels gaikravda, amxanags daWrida
da fadikos gaitacebda. qali ewinaaRmdegeboda, ar
mihyveboda, magram garkveuli qrTamis gaRebis Semdeg
fadiko daTanxmdeboda da saqmros mihyveboda. imarTeboda
didi lxini da mxiaruleba (noRaideli, 1971:53). amave
dros, unda avRniSnoT, rom “fadiko”, garda qorwilisa,
sruldeboda SuamTobazec, romelic sameurneo dovlaTis,
nayofierebis, siuxvis, Sviliereba-gamravlebisaTvis
gamarTuli religiur-sakulto xasiaTis dResaswauli iyo
124
(Tandilava, 1980:39). “fadikos” Sesrulebis sxvadasxva
variantia cnobili aWaraSi, magram misi siuJeturi qarga
da azrobrivi datvirTva yvelgan erTnairia. rogorc
aRweridan Cans, masSi Tavs iCens berikaoba-yeenobisaTvis
damaxasiaTebeli araerTi elementi.
ritualis centralur nawils warmoadgenda
fadikos qorwilis inscenireba. amasTan, fadiko
aRiqmeboda ara mxolod rogorc ubralo mokvdavi qali-
dedofali^ aramed RvTiuri dedofali _ mas ayrian TeTr
fuls, swiraven saklavs. ritualidan fadikos gaqroba-
mimalva aRiqmeba, rogorc didi danaklisi da mas daeZebs
ara mxolod saqmro, aramed yvela monawile. misi
danarCunebisaTvis imarTeba orTabrZola da bolos
SeuRlebis imitacia. yvela am niSniT igi unda iyos
RvTaebrivi anu sakraluri qorwinebis gansaxiereba,
romlis daniSnulebac, imitatiuri magiis Tanaxmad,
nayofierebis Zalebis ganaxleba-aRorZineba unda
yofiliyo. es groteskuli qorwinebis scena^berikaoba-
yeenobis da saqarTveloSi gavrcelebuli am tipis
ritualebis aucilebel moments Seadgenda da igi yvelgan
sruldeboda bunebis ZalTa gamoRviZebisa da
aRorZinebisaTvis (ruxaZe, 1999:18). amgvarad, colqmruli
urTierTobebis imitaciiTa da sakraluri qorwinebis
inscenirebiT “fadiko”@imeorebs berikaoba-yeenobis
umTavres damaxasiaTebel niSnebs da bunebis ZalTa
aRorZinebis am uZvelesi karnavalis farglebSi eqceva.
yuradRebas iqcevs ritualis kidev erTi momenti.
rogorc cnobilia, berikaoba-yeenoba mokvdav-aRdgenadi
vegetatiuri RvTaebisadmi miZRvnili agraruli
dResaswaulia da masSi erT-erT mTavar adgils ikavebs
dResaswaulis mTavari personaJis _ berikas//yeenis
125
mokvdineba-gacocxlebis scena, rac sagazafxulo
aRorZinebis ideis gansaxiereba, bunebis kvdoma-aRdgenis
mudmivi ciklis gamoxatulebaa. msoflios mravali
xalxis rwmena-warmodgenebSia Semonaxuli mokvdavi da
aRdgenadi RvTaebebi: ozirisi Zvel egvipteSi, atisi
xeTebeSi da sxv., romlebic iRupebian da nayofierebis
qalRvTaebebis meSveobiT kvlav cocxldebian. maTi
kvdoma-gacocxleba bunebis Zalebis kvdomisa da
aRorZinebis simbolur gamoxatulebad ganixileba.
bunebis aRorZinebisaTvis gankuTvnil dResaswaulebSi
nayofierebis gamomsaxvel personaJebs “xocavdnen”
imisaTvis, rom gacocxlebis Semdeg maT ganayofierebis
unari da magiuri Zala gare samyarosaTvis gadaecaT da
bunebis Zalebic gaecocxlebinaT. aWarul “fadiko”-Sic
berikas funqciebis matarebeli fadikos saqmros
miZinebisa da gamoRviZebis siuJeti, fadikos gataceba,
metoqeebis orTabrZola, masTan ”SeuRlebis”
imitacia@bunebis ZalTa aRdgena-aRorZinebisaTvis iyo
gankuTvnili da am garToba-TamaSobis monawileni
ganasaxierebdnen ara Cveulebriv adamianebs, aramed
kultTan dakavSirebul magiur Zalebs da miTosur
arqetipTa paralelur saxeebs qmnidnen. amdenad, “fadiko”-
Si daculia dramis mTavari specifika _ miTosuri
azrovnebis Teatraluri gasxeuleba.
marTalia, “fadiko” dReisaTvis aWaraSi TamaSobad
da cekvis saxeobadaa SemorCenili (“samasxaro cekvaa,
samobaa”), magram masSi berikaoba-yeenobis identuri
elementebis arseboba (funqcionalurad msgavsi
personaJebi, sakraluri qorwinebisa da sqesTa
urTierTobis imitacia, pretendentTa orTabrZola,
fadikos gataceba,@”mefis” miZineba-gaRviZeba da sxv.)
126
adasturebs, rom “fadiko” unda iyos aWaraSi
fragmentebis saxiT SemorCenili bunebis ZalTa
aRorZinebisadmi miZRvnili uZvelesi misteriis
gadmonaSTi, romelic qarTveli xalxis warmarTul
rwmena-warmodgenebs asaxavs. masSi sinkretuladaa
warmodgenili erTi mxriv, dResaswaulis damaxasiaTebeli
elementebi: Serkinebebi, cekvebi, TavaSvebuli mxiaruleba
da, meore mxriv, xalxuri dramisiseTi umTavresi
maxasiaTeblebi rogoricaa: specialuri moqmedebis
adgili (igive “scena”), moqmedi pirebi (sapatarZlo,
sasiZoebi, cxenis winamZRoli, Tanmxlebi pirebi),
gardasaxva-morTva (qalad, cxenad; matylis wveriT
“mokazmva”), moqmedebis Tanmimdevroba (fadikos qorwili,
konfliqti, kuliminacia _ fadikos gataceba, kvanZis
gaxsna _ fadikos dabruneba, finali _ vaxSami da
sayovelTao lxini),ritualuri rekvizitebi, dialoguri
formiT teqstis Sesruleba da sxv. amgvarad, “fadiko”-Si
xorcieldeba qarTvelTa uZvelesi msofmxedvelobis
praqtikul dramatul moqmedebad gardasaxva. masSi
metnaklebi sisruliTaa warmodgenili Teatraluri
xelovnebis Canasaxovani formebi: yofiTi scenebi,
mibaZviTi TamaSobani, dramatuli plastebi, simRera,
cekva, sityviereba da yvelaferi es miTologiuri
Sinaarsis gansaxierebas emsaxureba. Tumca, saukuneTa
ganmavlobaSo, yofis istoriuli transformaciis Sedegad
es plastebi TandaTan gamoeyvnen sakulto-sawesCveulebo
ceremonials da garkveul mxolod speqtaklad, saxiobad,
TamaSobad gadaiqcnen. sakulto drama TandaTan
ganTavisuflda kultisagan da ritualuri sawyisebis
gaqrobis Semdeg iqca xalxur Teatralur warmodgenad.
swored amitomaa “fadiko” dRes aWaris eTnografiul
127
yofaSi saqorwino cekva-TamaSis saxiT Semonaxuli. Tumca
masSi arsebuli arqauli plastebi adasturebs, rom
Tavdapirvelad “fadiko” iyo sawesCveulebo ritual-
ceremonialebis uZveles nimuSi, romelic inaxavda
xalxuri dramatuli xelovnebis sawyisebs da sakulto
Sinaarsis dramatul-Teatralur sanaxaobas warmoadgenda.
“fadiko” qarTuli xalxuri Teatris dRemde moRweuli
erT-erTi uZvelesi nimuSia.
gamoyenebuli literatura:
1. Tandilava z., SuamTobis tradiciebi da
folklori, Tb., 1980
2. noRaideli j., narkvevebi da Canawerebi, I,
baTumi, 1971
3. ruxaZe j., bunebis ZalTa aRorZinebis
xalxuri dResaswauli saqarTveloSi, Tb., 1999
4. WeliZe g., qarTuli xalxuri drama, Tb., 1987
5. janeliZe d., qarTuli Teatris xalxuri
sawyisebi, Tb., 1948
128
musikaTcodneoba
qeTevan gogolaZe
ferenc listis H-MOLL sonata
ferenc listis safortepiano Semoqmedebis
mwvervals warmoadgens misi h-moll sonata. miuxedavad
imisa, romTavad avtors arsad ar miuniSnebia sonatis
programulobis Sesaxeb, misive ,,faust-simfoniasTan”
xSirad identurobamde misuli musikaluri saxe-xatebis
gamo, mkvlevarebi sruliad upirobod miiCneven mas goeTes
tragediis erT-erT saukeTeso interpretaciad musikaSi.
listis sonatis (romelic i. v. goeTes tragediis
,,faustis” zegavleniT Seqmnilad miiCneva) filosofiuri
ideis ukeT warmosaCenad, aucilebelia sxva
kompozitorebis mier amave literaturuli pirvelwyaros
STagonebiT Seqmnili nawarmoebebis zogadi mimoxilva. G
iohan volfgang goeTes ,,faustis” Tematikas erT-
erTma pirvelma feliqs mendelsonma mimarTa, romelsac
poetTan megobruli urTierToba hqonda. man 1831 wels
dawera kantata ,,valpurgis I Rame,” Tumca Tavad
mendelsoni mas baladas uwodebda. SesaniSnavi
orkestroba da mamakacTa sagundo partiebis Zvel-
germanul stilSi gadawyveta, nawarmoebs mniSvnelovan
adgils umkvidrebs mendelsonis SemoqmedebaSi.
XIX saukunis 30-ian wlebSi heqtor berliozma
Tavisi ,,fantasturi simfoniis” finals uwoda ,,sizmari
jadoqrebis SabaSis Rames”. rogorc cnobilia, simfoniis
daweramde berliozi goeTes ,,fausts” gaecno da iqedan 8
129
scena gadaitana simfoniaSi. ,,faustis” Temas berliozma
mogvianebiT kidev erTxel mimarTa da 1846 wels Seqmna
uaRresad originaluri Janris nawarmoebi, romelic
moicavda oratoriis, simfoniis, operis, baletisa da
Teatraluri dramaturgiis yvela mniSvnelovan
maxasiaTebels.
1859 wels frangma kompozitorma Sarl gunom
dawera opera ,,fausti,” romelsac Tanamedroveebma
,,namdvili franguli lirikuli drama” Searqves. am
dasaxelebas ganapirobebda tragediis ZiriTadi ideebis
gverdis axveva da wina planze margerites (greThenis)
sulieri gancdebis realizeba. xSir SemTxvevaSi
aRniSnuli opera ,,margerites” saxelwodebiT moixsenieba.
italielma kompozitorma arigo boitom 1868 wels
daweril Tavis operas ,,mefistofeli”uwoda, sadac
faustisa da margerites urTierToba mxolod epizodis
saxiT gadmosca. ZiriTadi aqcenti mefistofelis da
faustis dapirispirebaze da maTi musikaluri saxe-
xatebis Seqmnaze gadaitana.
,,faustis” Temas axalgazrda rihard vagnermac
mimarTa. man gundisa da solistisaTvis dawera
kupleturi formis 7 simRera, cota mogvianebiT ki _
uvertiura `fausti.”
robert Sumanma aTi wlis muSaobis Semdeg (1844-
54ww.), goeTes tragediis mixedviT dawera nawarmoebi,
romelsac uwoda ,,scenebi faustidan.” igi Sedgeba sami
nawilisa da uvertiurisagan. goeTes tragediis musikaSi
ganxorcielebis manamde arsebuli yvela variantisagan
gansxvavebiT, Sumani Tavis musikaSi Seecada ,,faustis”
globaluri filosofiuri ideis asaxvas.
130
1906 wels gustav malerma goeTes tragediis
mixedviT dawera VIII simfonia, romelic msoflio
simfoniuri xelovnebis istoriaSi, yvelaze ufro
filosofiuri xasiaTis musikaluri qmnilebis nimuSadaa
aRiarebuli. igi Tavisi grandiozulobiT mxolod
beThovenis IX simfonias Tu Seedreba.
1854 wels ferenc listma daasrula ,,faust-
simfonia,” romelic simfoniuri poemebidan Sedgenil
triptixs warmoadgens; TiToeuli poema calkeuli gmiris
pirovnuli saxe-xatia. sami poemis TanmimdevrobaSi
naTlad SeimCneva kavSiri klasikur simfoniur ciklTan:
sonaturi alegro, neli nawili da skerco-finalTan
erTad. listma Tavis nawarmoebs ganzogadebuli
saxelwodeba misca: ,,faust-simfonia samsaxasiaTo
suraTad (,,fausti,” ,,greTheni (margerite),”
,,mefistofeli”) kompozitoris mier mocemuli sami
gmiris sulieri gancdebi aisaxa. F
pirveli poemis SesavalSi faustis
dasaxasiaTeblad kompozitorma tonalurad aramdgradi,
m. druskinis ganmartebis Tanaxmad _ e.w. ,,moxetiale,”
gadidebuli samxmovanebebi gamoiyena (Друскин. 1967:226). es sakompozicio xerxi musikismcodneobaSi listis
genialur mignebad miiCneva. mTavari Tema _ mSfoTvare
xasiaTisaa, xolo damxmare Tema _ listiseuli lirizmiT
aRsavse sayvarulis Tema _ Sesavlis Tematur masalazea
agebuli.
simfoniis II poema _ ,,greTheni” _ martiv
samnawilian formaSia dawerili. misi musika naTeli,
gamWvirvale, meocnebe xasiaTisaa.
simfoniis III poemaSi mefistofelis saxis
gasaxsnelad listi imave musikalur masalas eyrdnoba,
131
romelic man gamoiyena faustis dasaxasiaTeblad.
solertinskis sityvebis Tanaxmad, ,,mefistofeli – es
faustis ironiuli, amobrunebuli mxarea, misi
Crdilovani mxare,misi sarkastuli oreuli (Друскин 1967:228.).
lists ekuTvnis simfoniuri poemis stilSi
Seqmnili ori safortepiano nawarmoebi, romlebic
dawerilia ,,SekumSuli” sonaturi ciklis formaSi da
erTnawiliani kompoziciebis formiTaa gadmocemuli. erTi
maTgani man 1849 wels, dantes ,,RvTaebrivi komediis”
wakiTxvis Semdeg dawera, xolo meore, safortepiano
repertuarSi saukeTeso nimuSad aRiarebuli h-moll sonata _ 1852-1854 ww. Seiqmna. am nawarmoebis dasaxelebas avtoris
mier araviTari damatebiTi ganmarteba ar axlavs, magram
musikaluri saxe-xatebis da emociuri datvirTvis
gaTvaliswinebiT, igi imdenad axlosaa 1854 wels daweril
,,faust-simfoniasTan,” rom mkvlevarTa umravlesobis mier
ganixileba rogorc ,,faust-simfoniis” analogiuri
programuli nawarmoebi.
rogorc aRvniSneT, sonata erTnawilian formaSia
dawerili da sonaturi ciklis yvela komponents Seicavs.
m. druskinis mier (Друскин 1967:208) warmodgenili h-moll sonatis sqemis Tanaxmad:
eqspozicia iwyeba SesavliT; mTavari partia (h-moll) ori kontrastuli Temisagan Sedgeba; damxmare partia (D-dur) aseve ori Temisagan Sedgeba (Grandioso, Cantando espressivo); daskvniTi partia.
damuSaveba: nawarmoebis centraluri nawili –
Andante sostenuto - Fis-dur sonatur ciklSi Seesabameba nel
nawils.
132
fugato (b-moll) agebulia mTavari partiis Temebze
da ciklSi cvlis skercos.
repriza: mTavari partia _ (h-moll); damxmare partia _ (H-dur); daskvniTi partia _ (Quasi presto).
koda: damxmare partiis I Tema – (H-dur); neli
epizodis Tema – (H-dur); mTavari partiis Tema; Sesavlis
Tema.
gansxvavebulia S. aslaniSvilis mier Sedgenili h-moll sonatis sqema da anotacia, romlis Tanaxmadac:
SesavalSi xdeba 3 Tematuri masalis eqsponireba:
bedisweris, faustisa da mefistofelis. eqspozicia iwyeba
banSi bgera g-ze trelis gamoCeniT; eqspoziciis
dasawyisSive Cndeba faustisa da mefistofelis Temebi,
Semdeg ki mTlianad fausts eTmoba II Tema – qorali.
kadansi D-dur-is _ D/7-ze fermataTi, mas mosdevs faustis
Temis ufro lirikul aspeqtSi gatareba, rac eqspoziciis
II nawils Seadgens, kerZod – fausti da Semdeg margerite.
kadenciuri forma pasaJebiT amTavrebs I nawils.D
damuSaveba iwyeba C-dur-is I 4/6-iT. faustis Tema;
axali Tematuri masala akordebiT; Andante-mde damuSavebis I nawilia.
Andante sostenuto _ warmoadgens damuSavebis II
nawils, amave dros igi cikluri formis neli II nawilia,
romelic fugatomde grZeldeba.
Tavis mxriv, fugatoc damuSavebis Semdgom etaps
warmoadgens. ciklur formaSi ki III nawilis _ Scerzo-s funqcias asrulebs.
Repriza iwyeba kvlav treliT _ g-ze. nawarmoebis aseTi rTuli forma savaraudod
ganpirobebulia sonatis filosofiuri da
133
araordinaluri SinaarsiT. sonatis mdidari Tematizmi,
mravalmxriv transformirdeba nawarmoebis ganviTarebis
procesSi. nawarmoebisSesavlis Temas cukermani ,,ze-
Temas”uwodebda, r. xojava amave Temas ,,RmerTis Temas”
uwodebs (xojava, 2010:221). sazogadod, musikismcodneebi
mas ,,bedisweris Temis” saxeliT moixsenieben.
aRniSnuli Temis sawyisi gatareba (pirveli gama)
frigiul kiloSia (bgera As). M meore gatareba ki – 2 gadidebuli sekundiT –
ungruli (an boSuri) kiloa. amasTan dakavSirebiT, i.
kremliovi saintereso mignebad miiCnevs listis mier
naturaluri koloebis ostatur, modernistul
aRorZinebas. kerZod, ,,naturaluri mimoqcevebis
modernizmis Serwymas romantizirebul sakulto
semantikasTan” (Кремлев. 1968:21). Sesavlis Temas mosdevs mTavari partiis ori Tema,
romelic gmiris sulieri gaorebis gamomsaxvelia:
energiuli da nebelobis gamomxatveli I Tema; Semdeg ki _
ironiuli da sarkastuli II Tema,romelic pirdapir
ukavSirdeba ,,faust-simfoniis” mxatvrul saxe-xatebs.
SemdgomSi oriveTema erTdroulad JRers.
aseve kontrastulia damxmare partiis 2 Tema: I
Tema _ sazeimo, himniseburi, _ gadmocemuli Zlieri da
miswrafebiTi xasiaTis akorduli svliT. II Tema aRsavsea
lirikuli, listisaTvis damaxasiaTebeli poeturobiT.
udides gaocebas iwvevs is faqti,rom es lirikuli
melodia _ mTavar partiaSi mefistofelis
dasaxasiaTeblad gamoyenebuli ironiuli da groteskuli
Temis transformaciaa. amave masalazea agebuli daskvniTi
partiac, sadac aRniSnuli Tema energiuli marSis saxiT
warmogvidgeba.
134
transformirebas ganicdis faustis Temac,
romelic Sua nawilSi JRers rogorc lirikuli
noqturni.xolo kodaSi igi warmogvidgeba
nebelobadakarguli da gatexili, romelsac aRar ZaluZs
uTanasworo brZola.
mTeli nawarmoebis manZilze yvela sakvanZo
momentSi ucvleli saxiT gvxvdeba Sesavlis Tema (e.w.
,,bedisweris Tema”). igi mudmivad Cndeba gadamwyvet
momentebSi: gvevlineba gamyofad mTavar da damxmare
Temebs Soris rogorc eqspozicaSi, aseve damuSavebaSi,
lirikul sasimRero TemaSi da ,,mefistofelur”
fugatoSi. imave idumali TemiTsruldeba listis
genialuri nawarmoebi. gansakuTrebulad unda aRiniSnos
h-moll sonataSi listis mier gamoyenebuli gamomsaxveli
saSualebebi:
1) ungruli da boSuri folklori;
2) maJorisa da minoris dapirispireba; koloritis
gasamdidreblad mometebuli doziT gamoyenebuli
melizmebi.
3) tragikuli xatebis da siuJetebis gadmosacemad
listi nacionalur sawyisebs, ungruli melodikisaTvis
damaxasieTebel intervalebs mimarTavs. xSirad misi
marSiseburi riTmika harmoniuli maJoris fonze
gadidebuli sekundebis svliT xorcieldeba.
4) faustis musikaluri xatis Tematur masalaSi
mudmivad gaismis gadidebuli da Semcirebuli
intervalebis mSfoTvare, mousvenari Tanmimdevrobebi,
qromatiuli svlebi, atonaluri akordebi, imxanad
uCveulo, gabeduli modulaciebi.
135
5) mefistofeluri sarkazmis gadmosacemad listi
mimarTavs mkveTr da uxeS aqcentebs, forSlagebiT
xazgasmul disonirebul Tanxmovanebebs;
6) aseve originaluria listiseuli lirika: masSi
erTmaneTs enacvleba qromatizmi da alteraciebi.
listma yvelasagangansxvavebuli, erTnawilad
Sekruli musikaluri nawarmoebis dramaturgiuli sqema
Seqmna; moqmedebis ganviTarebis fsiqologiuri datvirTva
tragediis sami ZiriTadi gmiris musikaluri xatis wilad
modis, romelic kompozitorma identuri musikaluri
Temis damuSavebiT Seqmna. samive gmiris –faustis,
greThenisa da mefistofelis musikaluri xati –
monoTematizmis principzea agebuli, erTi da igive Temis
saxecvlilebiTaa miRebuli. listma goeTes tragediis h-moll sonatis musikaSi transformirebiT, literaturuli
nawarmoebis filosofiuri ideis axleburi versia
SemogvTavaza.
gamoyenebuli literatura:
1. aslaniSvili S., Llistis h-moll sonatis sqema,
xelnaweri, 1969 (daculialia pirad arqivSi).
2. xojava r., rCeuli nawerebi, Tb., 2010.
3. ДрускинМ., Историязарубежноймузыкивторойполовинывека. М.,1963. 4. КремлевЮ.,ГармонияЛиста.СМ, №7, 1968. 5. Мильштейн Я., Ф. Лист. т.2. М.,1956.
136
lolita surmaniZe
Casaberi sakravebis SeswavlisaTvis aWaraSi
(ugudo Wiboni, Wiponi/zurna)
eTnomusikologiuri kvlevis ZiriTad wyaros
audioCanaweri warmoadgens. sanoto sistemaze gadatanili
folkloruli nimuSi realurad ver asaxavs
saSemsruleblo TaviseburebaTa im farTo speqtrs,
romelic xalxur intonirebas axasiaTebs. gacilebiT met
informacias swored fonomasala gvawvdis da amitom
gansakuTrebuli mniSvneloba xmovani arqivebis Seqmnas da
Seswavlas eniWeba.
aWaruli musikaluri folkloris saeqspedicio
Canawerebis mdidari fondi inaxeba baTumis SoTa
rusTavelis universitetis samecniero centrSi (manamde
es Canawerebi baTumis samecniero-kvleviTi institutis
arqivis sakuTrebas warmoadgenda – l.s.). wlebis manZilze
specialisti musikos-folkloristis Statis ararsebobis
gamo, audioarqivi daumuSavebeli iyo. vfiqrob, mimdinare
sistematizacia-katalogizacia xelmisawvdoms gaxdis
aqamde ucnob masalas, romelic momavalSi araerTi
gamokvlevis safuZveli gaxdeba.
aRniSnul fonoarqivSi Cemi yuradReba miipyro
zurnis msgavsma sakravma, romelic savaraudod,
qobuleTSi unda iyos dafiqsirebuli. saqorwilo
ritualSi misi monawileoba kidev ufro aRrmavebs
interess da sagulisxmoa, rom sakravis erTxmiani hangi
miyveba or-samxmiani sasimRero nimuSebis mTqmelis
partias. masalis Caweris TariRi da CamwerTa vinaoba
ucnobia. zogierTi Canaweris win cxaddeba
SemsrulebelTa gvarebi: qamil takiZe, jemal noRaideli,
137
rejeb qaTamaZe, axmed ananiZe (ix. firi I – 11.01 – 11.14).
qarTuli Casaberi sakravebisadmi miZRvnil
naSromSi kaxi rosebaSvili ganixilavs e.w. `ugudo
Wibons~, romelic mxolod baris aWaraSi, kerZod
qobuleTis raionSi yofila gavrcelebuli. wyavrokeli
meWibone ali gedevaniZec adasturebs, rom mTian aWaraSi
am sakravs ver SevxvdebiT. wyavrokasa da aWyvisTavSi XX
saukunis 80-ian wlebSi ugudo Wibons amzadebdnen: dursun
gedevaniZe, xasan ananiZe. SemsrulebelTagan mkvlevari
xasan ananiZes, husein qaTamaZes da ramiz jinWaraZes
asaxelebs. Wibonis kargi mkeTebeli da damkvreli xasan
ananiZe kaxi rosebaSvilis 1986 wlis eqspediciis dros 82
wlisa yofila.
rosebaSvilis cnobiT, `ugudo Wibons~ aWaraSi
bernas uwodeben, zogierTi ki mas berna-Wibons an bernis-
Wibns eZaxis. aWarul dialeqtologiur leqsikonebSi
sityva berna arsad ar aris ganmartebuli. informatorebi
ali gedevaniZe da qezim xaziSvili (albaT xajiSvili –
l.s.) fiqroben, rom `zurna am sakravis mermeT Serqmeuli
saxelia~. maTive TqmiT _ `zurna Turquli saxelia,
TurqeTSi aqvT `Wviti~ zurnebi. Wviti zurna sxvanairia
da xmac sxvanairi aqvs. amis (ugudo Wibonis _ l.s.)
namdvili saxeli Wibonia. es ukravs qobuleTis kuTxur
musikas~. informatorebi aRniSnaven, rom Wibnis masalad
msxali, bali an suro gamoiyeneba da sakravi saxarato
dazgaze iCarxeba. mzaddeboda Tu ara igi adre sxva
wesiT, dRes meWiboneebs aRar axsovT.
gagviCnda eWvi, xom ar warmoadgens ugudo Wiboni
gudiani Wibonis winamorbed sakravs? magram a. msxalaZes
Wibonis erT-erT winamorbed sakravad dasaxelebuli aqvs
martivi samTvliani Wiboni, romlis sigrZe daaxloebiT
138
20-25 santimetria. aseTi sakravis dasamzadeblad zemo
aWaraSi gansakuTrebiT xSirad iyenebdnen xapis (kvaxis)
lerws, qvemo aWaraSi mas `Rerwi~ ewodeba da niSnavs
Robis gasaWedebel xes. martivi Wibonis nawilebia: ena,
dedani da saTiTeebi anu Tvlebi. Tu `xapis lerws~
`saTiTeebi~ ar gaukeTda, maSin mas `Wyipinas~ eZaxian.
Wyipina Wibonis winamorbed sakravTagan yvelaze martivia
(msxalaZe a., 1969:14,15,16).
`ugudo Wibonis~ mTavari nawilia bori. aWaris
dialeqtologiuri leqsikonis mixedviT sityva `bori~
Turqulia da qarTulad niSnavs mils, milaks, agreTve
buks, sayvirs. borze magrdeba danarCeni nawilebi da
masze amoWrilia Tvlebi. boris sigrZe 36-40 santimetrs
aRwevs, mas bolo _ e.w. `yelbuki~ metad ganieri aqvs. igi
daaxloebiT 15 sm diametrisaa, rac rosebaSvilis azriT,
am zomis konstruqciis sakravisaTvis metad unikaluri
movlenaa. meWiboneebi amis mizezad xmis gavrcelebis
faqtors asaxeleben. sakravis Tvlebis raodenoba Svids
ar aRemateba, Tu ar CavTvliT milis ukana mxares zeda
or Tvals Soris amoWril kidev erT Tvals.
SemsrulebelTa ganmartebiT `bolo meSvide Tvali
dakvraSi monawileobas ar iRebs~ da igi sarezonatoro
Tvalia. `es rom ar iyos, qveda xmebs dagvigdebso~ _
ganmartavs ali gedevaniZe. bors TavSi Casmuli aqvs
forCxali, romelSic Casmulia wivila. wivila liTonis
milia, mas Tavze ukeTdeba Cala da ganze exveva muSamba,
igive gasanTluli Zafi.
ugudo Wibons Zlieri da msuye tembri aqvs.
meWiboneebis TqmiT, igi mxolod soflis lxinebze,
Tavyrilobebze da qorwilebSi gamoiyeneboda. maTive
TqmiT: `patara adgilebSi Wibonze (ugudo Wibonze – l.
139
s.) ar ukraven, ufro metad cis qveS ukraven~. am sakravs
saqorwilo ritualTan imdenad mWidro kavSiri hqonia,
rom masze mayruli dasakravebis ciklic yofila. kaxi
rosebaSvili aRniSnavs, rom aqedan mxolod sami nimuSia
SemorCenili. aWaruli orxmiani mayrulis maRal xmas
Wiboni unisonSi misdevs. misive cnobiT, Wibonis
aucilebeli Tanmxlebi sakravia didi doli anu
aWarulad `davli~. igi Wibonis melodias urTulesi
ritmuli figuraciebiT amkobs da amave dros ritmul
organizacias ukeTebs TviT Wibons. davlis gareSe
Wibonze dasakravebi ufro Tavisufali ritmis mqonea,
rasac samecniero arqivis CanawerebSi arsebuli ramdenime
dasakravic adasturebs.
samwuxarod, k. rosebaSvilis mier Cawerili
nimuSebi jerjerobiT xelT ar gvaqvs, magram baTumis
samecniero centris arqivSi daculia analogiuri
magaliTebi _ saqorwilo _ dedoflis gamosayvani,
saqorwilo _ mgzavruli da mayruli zurna-davliT;
saqorwilo adilasa da Cariramas dasakravebi zurnis
SesrulebiT da imave saxelwodebis sasimRero nimuSebi
zurnis TanxlebiT.
sakravis saxelwodebaSi (`berna Wiboni~) daculi
sityva `bernas~ etimologiis dadgenisaTvis gavecani
aWaris dialeqtologiur leqsikonebs. misi ganmarteba
versad aRmovaCine, ris Semdegac Tavad vcade aRniSnuli
sityvis analizi. sulxan-saba orbelianis leqsikonSi
vipove sityvis fuZe _ `ber~, romlisganac nawarmoebia
Semdegi sityvebi: berva, berili, Cabere, hbervida, mberavi,
moberva, mohbera, Seberva, saberveli, Cabere. amave
leqsikonis mixedviT sityva `berva~ `ese ars nestvTa da
orRanoTa SeberviT mier xmis cema~, `berva samSvinvelisa
140
piriT da cxviriT gamoqrola~ (orbeliani s., 1991:101,102).
isini kargad xsnian Casaber instrumentze
bgeraTwarmoebis princips. sulxan-sabas ganmartebiT,
`raic sakravni ganxvretilni piriT ibervian, nestvni
arian. nestvi iwodebian, romelica sastvenelni rqaTagan
anu xeTa anu ZvalTagan ganTlil da ganxvretil arian:
stvirsa, Wimonsa, avilsa, salamursa, zurnaiksa da
yovelTa misTanaTa, xolo maTsa mberavsa msuamari
(nestvT mberavi – l.s.) ewodebis~ (orbeliani, 1991:591).
aWarlebi xSirad xmaroben sityvas `na~, rac
nawilakad qceuli zmnis _ `undas~ Sekvecili formaa
(futkaraZe, 1993:521). sainteresoa isic, rom sityva `na~
sulxan-sabas leqsikonis mixedviTac imaves gulisxmobs
`gvna~, `ndoma~, `gvnda~, `gvinda~ (orbeliani, 1991:556).
vfiqrob, sityva `berna~ zemoT aRniSnuli ori
nawilisagan _ `ber~ da `na~ aris nawarmoebi da sakravis
asaJRereblad Cabervis saWiroebas gulisxmobs.
kaxi rosebaSvilis mier aRwerili sakravis
konstruqcia hgavs ara gudastviris/Wibonis, aramed
zurnis agebulebas.
jemal noRaidelis cnobiT, qobuleTsa da baTumSi
Wipons zurnas eZaxian. vfiqrob, es igive sakravia,
romelsac kaxi rosebaSvili aRwers da samecniero
arqivis fonoCanawerebSic erTidaigive JReradobis mqone
sakravi xan Wiponad, xan ki zurnad cxaddeba.
sulxan-saba orbelianis ganmartebiT, zurna
`sxvaTa enaa, qarTulad stviri hqvian~. misive leqsikonSi
naxsenebia sakravi `zurnaiki~, romelic `mwyemsT nestvia~,
`salamuriviT aris~ (orbeliani, 1991:289). xalxuri
sakravebis atlasSi zurnas azerbaijanSi, daRestanSi,
141
somxeTSi, nawilobriv saqarTveloSi gavrcelebul
sakravad ixsenieben (Вертков, 1963:82‐83). ia kargareTeli `mokle popularul samusiko
enciklopediaSi~ aRniSnavs, rom zurna saqarTveloSi
arabeT-sparseTidan unda iyos gavrcelebuli. viqtor
beliaevis cnobiT, qarTul xalxur instrumentariumSi
zurna SedarebiT gvian Semovida. mixeil adamaSvilis
azriTac, zurna ar aris qarTuli, vinaidan igi sxva
qveynebSic unaxavs (rosebaSvili, 1986).
radganac zurna CvenTvis naklebad cnobili
sakravia, SedarebiT vrclad SevCerdebi misi
konstruqciisa da wyobis Taviseburebebze. azerbaijansa
da somxeTSi igi yvelaze xSirad Wermis xisgan mzaddeba.
centraluri nawilis sigrZe 360 mm-ia. zedapirze 8 Tvalia
amoWrili, maTgan erTi sarezonatoroa. qveda erTi Tvali
zeda pirvel da meore Tvals Sorisaa moTavsebuli.
zurnis bgeraTrigi diatonuria da erTnaxevar
oqtavas moicavs. misi tembri mkveTria. sakravze dakvras
axlavs garkveuli sirTule fizikuri datvirTvis
TvalsazrisiT, radgan Zlier sunTqviT sistemas
moiTxovs. Semsrulebeli sakravs uwyvetad, drois
xangrZliv monakveTze aJRerebs. swored amaSi
mdgomareobs mezurneTa saSemsruleblo maneris
Tavisebureba.
zurna ZiriTadad saansamblo sakravia,
azerbaijanSi xSirad dudukTan duetSi, an membranian
dasartyamebTan erTad gamoiyeneba.
mezurneTa dueti saxalxo zeimebsa da
dResaswaulebSi, qorwilebSi mudmivad monawileobs.
warsulSi igi gamoiyeneboda samxedro msvlelobebis,
saxalxo TamaSobebisa da Sejibrebebis, cxenebis doRis,
142
mamlebisa da cxvrebis orTabZolis dros (Вертков, 1963:82).
zurnis diapazoni b1, c2, d2, e2, f2, g2, a2, h2, c3, d3, e3, f3, g3. k. vertkovis monacemebiT, saqarTveloSic
azerbaijanulisa da somxuris analogiuri zurna
gvxvdeba, sadac igi yvelaze xSirad dolTan da
diplipitosTan erTad duetSi gamoiyeneba.
iv. javaxiSvilis azriT, saqarTveloSi zurna XVII
saukunidan vrceldeba. somxeTsa da azerbaijanSi ki
cnobebi am sakravis Sesaxeb ramdenime saukuniT adre
dasturdeba.
daviT alaviZis naSromidan irkveva, rom zurnas
saqarTveloSic Wermis xisgan akeTdebdnen. igi Sedgeboda
lulisagan (Canaxi), romelsac gaganierebuli bolo
hqonda. lulaze 8 Tvali zemodan keTdeboda, 1 qvemodan.
zurnis erT-erT nawils beCos eZaxian. is zurnaSi
moTavsebul tuCebs warmoadgens, romelSic orad
gayofili enaa moTavsebuli. mezurneebis cnobiT, zurnis
dakvra da Tvlebze TiTebis aTamaSeba bolodan iwyeba.
igi `maRal xmaze Wyivis da msmenels agulisebs~
(alaviZe, 1978).
SuSana futkaraZis naSromSi `Cveneburebis
qarTuli~ naxsenebia: zurna, rogorc Casaberi musikaluri
sakravi, `wivila~ _ zurnis nawili, sulis Casaberi da
zurnaji anu mezurne. sagulisxmoa, rom samive sityva mas
imerxevSi aqvs dafiqsirebuli (futkaraZe, 1993:461,655).
XIX saukunis 80-ian wlebSi saqarTveloSi
imogzaura frangma orientalistma Jan muriem, romelmac
md. Woroxis xeobasa da baTumSi ramdenime sakravi,
kerZod Conguri, gitara da stviri daafiqsira (murie,
1962:3). Tumca, konkretulad ra konstruqciis stvirzea aq
143
saubari, ar Cans. vfiqrob, mogzauri gudastvirs da ara
ugudo Wibons gulisxmobda. gamoricxuli isic araa, rom
mTargmnels sakravis saxelwodeba Tavisi ganmartebiT
Caewera.
sainteresoa, rom SoTa niJaraZis aWaruli
dialeqtis leqsikonis mixedviT, `Wibona igivea, rac
lerwama~, Wiboni/Wimoni/gudastviri romlebic erTad aqvs
ganmartebuli, improvizator-momReralTa Casaberi
qarTuli xalxuri sakravia. maTi mTavari nawilebia guda,
stviri da qaraxsi (niJaraZe, 1971:424).
j. noRaideli naSromSi `aWaris xalxuri
sityviereba~ (wigni II) aRwers ra saqorwilo rituals,
siZis saxlisaken msvlelobisas orpirul mayrulTan
erTad davlisa da Wiponis ayolebis faqtsac adasturebs.
nimuSi nela iwyeba da TandaTan Cqardeba (noRaideli,
1940:5-6). mecnieris monacemebiT, xSirad zogierTi leqs-
simRera instrumentze sruldeba, `sakravebidan aWaraSi
aRsaniSnavia Wiponi (igive zurna). qobuleTisa da baTumis
raionebSi gavrcelebuli Wiponi salamuris moyva-
nilobisaa, bolo nawili farTe aqvs da `kamiSis~
saSualebiT Zlier xmas gamoscems~ (noRaideli, 1940:6).
avtori erTmaneTs adarebs Wiponsa da gudian
Wipons. misi azriT, gudis Wiponze dakvra gacilebiT
advilia, vidre Wiponze, vinaidan gudaSi dagrovili haeri
Semsrulebels Tavisuflad sunTqvis saSualebas aZlevs
da dakvris procesic uwyvetad mimdinareobs. xolo,
Wiponis anu zurnis damkvreli haers pirSi igubebs,
piridanve hberavs da cxviridan SeisunTqavs, rac sakmaod
did sirTules warmoadgens. imis mizezad, rom
Wiponze/zurnaze dakvra yvelas ar SeuZlia, j. noRaideli
swored am faqtors asaxelebs (noRaideli, 1940:6).
144
Wiponis/zurnis da gudis Wibonis Tanmxleb
sakravad noRaideli davls asaxelebs. `davul~ Turqulidan iTargmneba rogorc didi doli, dafdafi.
Turqul enaSi arsebobs gamoTqma zurna davul ile, rac
niSnavs movlenis yvelas dasanaxad dafa-zurniT anu zar-
zeimiT warmarTvas (gurgeniZe, 2001:153). magaliTad,
qobuleTis raionSi dedoflis saxlTan misvlisas nefis
mayrebi Tofebs isrodnen, daukravdnen `davl-zurnas~ da
mayruls imRerebdnen (noRaideli, 1979:13). jemal
noRaideli aRniSnavs, rom Wiponi Zlier xmas gamoscems,
ris gamoc misi Tanmxlebi davli didia, xolo gudis
Wiponis xma SedarebiT sustia da Sesabamisad, misi doli
mcirea (noRaideli, 1940:6). sayuradReboa, rom igi orive
saxis WibonTan mimarTebaSi iyenebs sityvas `Wiponi~ da
ara `Wiboni~, xolo misive naSromze darTul leqsikonSi
am or termins erTad ganixilavs.
a. msxalaZe miiCnevs, rom zurna aRmosavleT
saqarTveloSi sparseTis, xolo aWaraSi TurqeTis gziTaa
Semosuli, xolo misi Wibonad moxsenieba mogvianebiT
unda momxdariyo. Cemi dakvirvebiTac, qobuleTSi
fiqsirebuli erTReriani sakravebi Turqul zurnebs
ufro hgavs, vidre somxursa da azerbaijanuls. Wibonis
nacvlad Wiponis xmarebas mkvlevari erTeul SemTxvevad
Tvlis, radgan mosaxleobis did nawilSi dasaxeleba
`Wipons~ ver gavigonebT.
arsebuli musikaluri masalis analizis
safuZvelze gamovlinda, rom samecniero centris
fonoarqivSi daculi e.w. zurnis (e.w.-s imitom vxmarob,
rom am saxels zustad ver vuwodeb Tumca sakravi
garkveulwilad zurnas hgavs) melodiebis diapazoni
ZiriTadad kvintis farglebSi meryeobs da mxolod or
145
nimuSSi farTovdeba seqstamde, isic gamvleli saxiT.
yoveli nimuSis sayrdens qmnis I da V safexuri.
azerbaijanulisa da somxuri zurnis diapazoni
gacilebiT didia da registric ufro maRali.
Cemi yuradReba miipyro saarqivo masalaSi zurnaze
(zurna-Wibonze – l.s.) Sesrulebulma saqorwilo hangma _
dedoflis gamosayvani da eTnofor JorJaZis mier Wibonze
(gudian Wibonze – l.s.) Sesrulebulma nimuSma, romelsac
ewodeba patarZlis gamoTxoveba mSoblebze. es
ukanaskneli emTxveva 1932 wels Salva mSveliZis mier
lilvakebis koleqciaSi xulos raionis sofel kvatiaSi
dafiqsirebul dedoflis gamosamSvidobebel tirils
(xmebi warsulidan, 2007). nimuSebis Sedarebam cxadyo maTi
intonaciuri msgavseba. kerZod, saerTo erTxmiani,
aSkarad araqarTuli sekvenciuri motivi, romelic
Wibonze dasakravis SemTxvevaSi, orxmian frazebs Sorisaa
CarTuli.
qobuleTis raionis Casaber sakravebze muSaobisas
gaCnda azri, rom isini lazeTSi gavrcelebuli
pililisaTvis Segvedarebina. pilili erTReriani
salamuria, romelic dudgulis xisagan mzaddeba. masSi
bambukis wveris muxlisagan damzadebuli wivilaa
Casmuli. wivilas aTlili aqvs ena. fiqsirebulia ori
saxis pilili _ Tavidan bolomde swori da boloSi
gaganierebuli (kraveiSvili, 2011:116-120). es ukanaskneli
marTlac SeiZleba mivamsgavsoT ugudo Wibons an Wipon-
zurnas, magram pilils 6-7 Tvali mxolod zedapirze
ukeTdeba, ugudo Wibons an Wipon-zurnas pirvel da meore
Tvals Soris ukana mxaresac Tvali aqvs. sainteresoa,
rom pililis repertuaris diapazoni qobuleTuri
146
sakravebis msgavsad kvinta-seqstis intervals ar
aRemateba.
ugudo Wibonis msgavsad, meore saxis pilils
JReradobis gasaZliereblad ganier daboloebas
ukeTebdnen. pililis am saxeobaze ilia abduliSi mas
`zurnas~ uwodebs da monRoluri warmoSobis sakravad
moixseniebs (maxaraZe, 2008). rogorc eTnofori ambobs,
erT-erT daTvalierebaze msgavsi bologaganierebuli
pilili germaniis, CineTisa da TurqeTis
warmomadgenlebTan auJRerebia, razec stumrebs uTqvamT:
`es pilili ki ara, zurnaa. gadaWeri da pilili iqneba~-
o.am eqspediciaSi TviTon vmonawileobdi, dafiqsirebuli
maqvs ilia abduliSis kuTvnili sakravebi, maT Soris
bologaganierebuli pililebi. isini marTlac hgvanan
zurnas, magram ugudo WiboniviT ganieri daboloveba maT
ara aqvT. vfiqrob, pililisa da qobuleTSi
gavrcelebuli sakravebis urTierTmimarTebis sakiTxi
samomavlod kidev saWiroebs kvlevas.
amrigad, arsebuli msgavseba-gansxvavebebisa da
intonaciuri analizis safuZvelze vfiqrob, rom baris
aWaraSi SemorCenili samive saxelwodeba _ ugudo Wiboni,
Wiponi da zurna erTsadaimave sakravs unda aRniSnavdes.
qobuleTis raionSi farTod gavrcelebuli zurnis
msgavsi sakravi imdenad Seerwya am regionis yofas, rom
Wibonis saxelwodeba SeiTavsa.
147
gamoyenebuli literatura 1. alaviZe d., qarTuli da saqarTveloSi
gavrcelebuli xalxuri musikaluri sakravebi, Tbilisi, 1978. 2. gurgeniZe n. da sxv., Turqul-qarTuli leqsikoni,
stamboli. saqarTvelos mecnierebaTa akademiis aRmosavleTmcodneobis instituti, 2001.
3. kraveiSvili g., sabakalavro naSromi Temaze: lazuri xalxuri musikis eTnografiuli da musikalur-Teoriuli aspeqtebi (xelnaweris uflebiT inaxeba v. sarajiSvilis saxelobis Tbilisis saxlmwifo konservatoriis folkloris laboratoriis arqivSi), 2011.
4. msxalaZe a., qarTuli xalxuri sakravieri musikis istoriidan (Wiboni da misi tradicia aWaraSi), Tbilisi, 1969.
5. murie J., baTumi da Woroxis auzi. baTumi, 1962. 6. niJaraZe S., qarTuli enis aWaruli dialeqti,
leqsika, baTumi, 1971. 7. noRaideli n., qorwinebis leqsika. aWaruli
dialeqtis dargobrivi leqsika, t. II, Tbilisi, 1979. 8. noRaideli j., aWaris xalxuri sityviereba, w. II,
baTumi, 1940. 9. orbeliani s.s., leqsikoni qarTuli, Tbilisi,
1991. 10. rosebaSvili k., qarTuli Casaberi sakravebi:
larWemi, pilili da ugudo Wiboni. wliuri samecniero datvirTva (xelnaweris uflebiT inaxeba v. sarajiSvilis saxelobis Tbilisis saxlmwifo konservatoriis folkloris laboratoriis arqivSi), 1986.
11. futkaraZe S., Cveneburebis qarTuli, w.I, 1993. 12. CijavaZe o., sakravebi Zvel saqarTveloSi,
Tbilisi, 2009. 13. Вертков, К., Благодатов, Г. и Язовицкая, Э. Атлас
музыкальных инструментов народов СССР. Москва. 1963.
Aaudio Canawerebi: 1. baTumis SoTa rusTavelis universitetis niko
berZeniSvilis humanitarul-socialuri mimarTulebis samecniero centris arqivi.
2. 2008 w. eqspedicia sarfSi (xelmZRv. nino maxaraZe). inaxeba pirad arqivSi.
3. xmebi warsulidan (qarTuli xalxuri musika fonografis cvilis lilvakebidan) (2007). kd #5. Tbilisi. tradiciuli mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso centri.
148
ЩЕПКИНА Н.А.
СКРЫТОЕ ПОДОБИЕ В СЛУЖБАХ РОЖДЕСТВУ И ВВЕДЕНИЮ ВО ХРАМ ПРЕСВЯТОЙ БОГОРОДИЦЫ32
Настоящее исследование посвящено логике развития
художественной формы в двух музыкально-поэтических текстах. В задачу моей работы входит анализ композиционных закономерностей этих песнопений, написанных в стиле знаменного роспева. Исследование предпринято на певческом материале из Стихираря «Дьzчье wко» РНБ К-Б 586/843. Это список одного наиболее полных Стихирарей (для Иерусалимской эпохи), датированный 80-ми гг. XVI века.
В изучении песнопений я пользуюсь методологией, сложившейся в отечественной и зарубежной медиевистике, предложенной в фундаментальной работе М.Н. Скабаллановича33.
Службы двунадесятым праздникам представляют собой последования песнопений и чтений, посвященных земной жизни Господа нашего Иисуса Христа и Его Пречистой Матери. Они послужили образцом для многих служб богослужебного круга и составляют неотъемлемую часть певческой культурной традиции, пришедшей на русскую почву из Византии.
К настоящему времени опубликованы только две работы, посвященные целостному исследованию песнопений двунадесятого праздника34. В обеих работах изучаются праздники Господни,
32Статья написана в рамках исследовательского проекта, поддержанного GerdaHenkelStiftung, Düsseldorf 33Скабалланович М.Н. Христианские праздники. Киев, 1916 34Быкова О.П. Древнерусские песнопения в системе церковного ритуала праздника Пятидесятницы / Диссертация … канд. иск. СПбГК, 2001. Жилина Ю.В.Песнопения из службы Сретения Господня в русской рукописной традиции XI‐XX вв. / Диссертация … канд. иск. СПбГК, 2008.
149
чинопоследования Богородичных праздников еще не являлись предметом исследования.
Рассматривая песнопения из службы одного из Богородичных праздников - Введения во храм Пресвятой Богородицы, мое внимание привлекла самогласная стихира 1-го гласа «Да радуетсz небо». Богослужебные книги указывают на исполнения ее в качестве первой стихиры на литии праздника.
Обратимся к музыкально-поэтическому тексту этого песнопения.
РНБ К-Б 586/843, лл.350-350 об. kvjjj { , ; . ‘ foqjkfj ; VeqхзЯ Да-ра-ду-е-тсzне-бо свыше и w-блацы да кро-пz-теве-
се-ли-е . k ‘ fkf; q , d ‘ e ‘; reqхзЯ wпресла-ве-ны-их-о ве-ли--чи-и богана-шего . . , ; y иfkf ; q се бодве-ре на восто-козрzщи . ‘ fjdk ‘ fk , fko в reqхзЯ роди-ся wто неплодове wто w-бэ-ща-ни-z . jfj , fhk ‘ ] rbq и бо-говипри-ве--десz во жи-ли-ще . , V ‘ fjjk ‘ ] ‘: k ‘ f ‘ e ‘; reqх денесьвоце-рко-ве непорw-чноеприноше--ни--е
приводите-сz . aа f; qjfjj { , ; q да ра--дuетсz давыдъбрzца--zвгuсли . , ‘ fk , k ‘ fko , r ,; q приведuтесzре-че-ца-рю дэвы вослэдо е-z . wR ,; qk ‘ f; ql ближнz-яе-zпри-ведuте-сz . fkfj ; reqlх вонuтревохрамобожи-и .
150
fk , kfj ; Veq вонuтре wцысти-лища--е--го . jjfjj { ,; q воспита--тисz вожилище . k ‘ X, ; qk ‘ f; q , ‘ o в reqхзЯ еже прежевэко wтоwтеца нетлэннорожденномu . k ‘ fjkfj ; Ve \ воспасени-е душамонашимо. Поэтический текст его имеет раздельноречную редакцию, где
«ъ» и «ь» распеваются как «о» и «е». Текст разделен на 14 разнопротяженных строк, отграниченных знаками высокой точки. Форма стихиры членится на два крупных раздела по 6 и 8 строк, началом каждого из них выступает глагол в повелительном наклонении «да радуетсz». Начальный раздел песнопения связан с книгами Ветхого Завета: отсылка к пророчеству Иезекииля (главы 43 и 44 – третья паремия на праздник Введения) повествует о «вратахъ ст7ыхъ внэшнихъ, зрzщихъ на востоки» - в стихире – «се бо двере на востоко зрzщи»:
Иез. 44:1-2.
Введению во храм самогласная
стихира И њбрати мz
на путь вратъ ст7ыхъ внэшнихъ, зрzщихъ на востоки: и3 сіz3 бzху затворенна. И рече гдCь ко мнэ: сіz3 врата заключена будутъ и3 не tверзутсz, и3 никтоже
Се бо дверена востокозрzщи
родися wто неплодове wто wбэщаниz и богови приведесz во жилище .
денесе во церкове непорwчное приношение приводитесz .
151
пройдетъ и3'ми: ћкw гдCь бг7ъ ‡и7левъ внидетъ и3'ми, и будутъ заключенна.
Второй раздел представляет собой перифраз 15 стиха 44
псалма, оформленный в виде очень протяженной прямой речи пророка Давида, продолжительность которой достигает более половины песнопения (с ней связаны 8 из 14 колонов). Повествование здесь ведется от лица псалмопевца Давида, праотца Пресвятой Богородицы. Прямая речь является почти дословной цитатой из псалма, окончание ее – это объяснение Давидом нравственного смысла события Введения:
Пс. 44:15-16.
Введению во храм самогласная
стихира. Приведутесz
цр7ю дэвы въ слэдъ е3z, и3скренніzє3z приведутесz тебэ: приведутесz въ веселіи и3 радованіи, введутсz во храмъцр7евъ.
Приведuтесzрече царю дэвы во слэдо еz .
ближнzеz приведuтесz .
вонuтре во храмобожии .
вонuтре wцыстилища его . воспитатисz во жилище .
еже преже вэко wто wтеца нетлэнно рожденномu .
во спасение душамо нашимо.
152
Такое обилие перифразов в каноническом тексте стихиры связано с местом песнопения в последовании богослужения, поскольку лития совершается вскоре после чтения праздничных паримий. Стихира «Да радуетсz небо» выступает в функции музыкального комментария к ветхозаветным текстам.
Музыкальная форма песнопения не совпадает с формой поэтического текста – 14 строк последнего с помощью цезур, образованных кадансами попевок, членится на более мелкие фрагменты. Словарь использованных в стихире интонационных формул представляет собой 8 атрибутирующих 1-й глас попевок:
Условное обозначение
попевки
Архетип попевки
Название попевки35
Р Пр Па К к Д С В
jfjj [ , ; q f ; q Veq ‘ ; req o в req rbq ‘ ] ‘ :. , ; t
Рафатка Пригласка Пастела Кулизма
срединная Кулизма
скамейная Долинка Скачек Выплавка
Частота их использования разная – от одного до шести раз,
причем каждая попевка имеет свою функцию в создании формы
35 Названия попевок даны согласно терминологии теоретических руководств «кокизников»конца XVI–начала XVII вв. См. об этом более подробно: Бражников М.В. Русская певческая палеография. С‐Пб., 2002. С. 150‐180; Кручинина А.Н. Попевка в русской музыкальной теории XVII века. Автореф. дис. канд. иск. Л.: ЛГК, 1979.
153
песнопения. «Долинка» и «скачек» в единичном употреблении служат разделителями музыкальной формы на две части. «Пастела» и обе «кулизмы» связаны с заключениями строк, а «пригласка» и «рафатка» полифункциональны. Такое сложное оформление музыкального текста не случайно, оно поддерживает приемы организации поэтического текста, представленные ассонансами и аллитерациями: зрzщи, обещаниz, жилище, оцыстилища; еже преже, отоотеца; нетленно рожденному.
С протяженностью, насыщенностью событиями поэтического текста стихиры связаны средства его музыкального оформления: силлабика36, отсутствие внутрислоговых распевов, песенность, ритмичность, создаваемая повторением попевочных формул, минимальность обновления музыкального словаря.
Начальный раздел песнопения представляет собой призыв, распетый пятью обновляющимися попевками, которые составляют половину интонационного словаря всего песнопения.
Центральный и заключительный разделы строятся на возвращении музыкального материала к началу песнопения: перестановка и чередование уже известных интонаций. Завершение центрального раздела парой «кулизмы срединной» и «пастелы», заключительного - парой «кулизмы скамейной» и «пастелы», создает явную репризу.
Таким образом, экспозиционный раздел стихиры является основой формы, получающей развитие в дальнейших построениях. Протяженный поэтический текст распет минимальным попевочным словарем. Повторения его связаны не с усилением значений и смыслов текста, а с задачей построения формы по комбинаторному принципу, где последование формул экспозиционного раздела – своеобразный
36Песнопение написано в силлабическом стиле знаменного роспева, где на один слог поэтического текста приходится один знак нотации, и, соответственно, от одного до четырех звуков.
154
архетип композиции, либо прослаивается новым неповторяющимся музыкальным материалом, либо дан в иной последовательности формул:
Р Пр Па Пр К - В Пр к Д - СК ПрР к1В Пр К Па - Р Р1 Пр к Па
Согласно типологии метрических подразделений гимнографии, изложенной архимандритом Киприаном (Керном)37, термин самогласен, в форме которого написано исследуемое нами песнопение, определяется следующим образом:
Самогласен – ι̉διόμελον – песнопение, которое само не пользуется чужими способами метрики или мелодии, заимствованными от других песнопений, но и другим не служит прототипом, образом. Архимандрит Киприан определяет самогласен, как самый индивидуальный тип гимнографии.
Наблюдая за песнопениями богослужебного круга в рамках личной церковно-певческой практики, мне удалось заметить еще одно песнопение, форма которого подобна стихире «Да радуетсz небо». Это стихира «Начало нашемu спасению» на праздник Рождества Пресвятой Богородицы.
Стихира «Начало нашемu спасению», как и стихира «Да радуетсz небо» открывает литийный микроцикл Всенощного бдения и имеет указание на 1 глас. Таким образом, нам предстоит проверить, имеют ли эти две стихиры какие-либо родственные связи.
Проблема подобия неоднократно рассматривалась такими исследователями, как Л.Ф. Морохова38, Т.Ф. Владышевская39, Ю.В.
37Киприан (Керн), архимандрит. Литургика. Гимнография и эортология. М., 2002. С.61-62 38Морохова Л.Ф. Подобники как форма музыкально–теоретического
руководства в древнерусском певческом искусстве // Источниковедение
литературы Древней Руси. Л.: Наука. 1980. С. 181–190
155
Артамонова40, М.А. Момина41, Т.А. Демьянчук42, С.А. Черкасова43, О.В. Тюрина44. На материале древнерусских и греческих песнопений были раскрыты законы уподобления музыкально-поэтических текстов и их соотношение с подборками подобнов, выявлен репертуар подборок подобнов. В исследовании Т.А. Демьянчук впервые рассмотрены подобные песнопения из служб Введения и Рождества Богородицы. Однако, кроме надписаний о подобии при песнопениях в певческих книгах, есть также скрытое, необъявленное подобие, что представляет собой отдельную, неизученную на сегодняшний день тему.
39Владышевская Т.Ф. Система подобнов в древнерусском певческом
искусстве (по материалам старообрядческой традиции) // Musicaantiqua.
Budgoszcz, 1985 40Артамонова Ю.В. Песнопения‐модели в древнерусском певческом
искусстве XI‐XVIII вв.: Дисс. … канд. искусствоведения. М., 1998 41Момина М.А. Самоподобные песнопения (αυ ̉τόμελα) в церковно‐
славянских богослужебных рукописях) // Русь и южные славяне. СПб.,
1998. С. 165‐184 42Демьянчук Т.А. Подобны великого распева в русской церковно‐
певческой традиции // Древнерусское песнопение. Пути во времени.
СПб., 2004. С. 108‐119. 43Черкасова С.А. Теория и практика пения на подобен (на примере
гимнографии святителю Николаю). Автореф. дис. … канд. иск. / М., РАМ
им. Гнесиных, 2007. 44Тюрина О.В. Стихиры евангельские большого знамени как модель для
работы распевщиков (на примере цикла задостойников) / М.: Вестник
ПСТГУ. 2007. Т. 5., № 1. С. 60–72
156
По мнению исследователей-литургистов45, служба Рождества Пресвятой Богородицы послужила историческим прообразом службы Введения во храм. Так, в гимнографии событие Введения впервые упоминается в каноне на Рождество Богородицы, творцом которого церковное предание называет преподобного Андрея Критского. Во время его жизни и творчества (VII - нач. VIII в.) Введение во храм прославлялось еще вместе с Рождеством Богородицы, приобретя статус самостоятельного праздника только впоследствии. Авторство рождественской стихиры предание приписывает песнописцу VIII в. Стефану Савваиту, Святоградцу46. А автором введенской стихиры современная Служебная Минея называет Сергия Агиополита47, гимнографа, жившего в IX в. Возможно, при создании гимнографического текста введенской стихиры Сергий воспользовался образцом, которым и стала рождественская стихира «Начало нашемu спасению».
Рождеству Богородицы Введению во храм
самогласная стихира, глас 1. самогласная стихира, глас 1.
РНБ К-Б 586/843, л. 229 об. РНБ К-Б 586/843, л. 350-350 об.
1. k vj j j j { ,; q kvjjj { , ; . Начало нашемuспасению Да-ра-ду-е-тсzне-
босвыше
45 См. об этом: Киприан (Керн), архимандрит. Литургика. Гимнография и эортология. М., 2002. С. 79, 110‐111 46Филарет (Гумилевский), архиепископ. Исторический обзор песнопевцев и песнопения Греческой Церкви. СПб., 1902. С.247 47Филарет (Гумилевский), архиепископ. Исторический обзор песнопевцев и песнопения Греческой Церкви. СПб., 1902. С.271‐272
157
j j k ' ]r bq ‘ foqjkfj ; Veq люди--е де-не-себысте . и w-блацы да кро-пz-теве-
се-ли-е . k ‘ fkf; q wпресла-ве-ны-их-о , d ‘ e ‘; req ве-ли--чи-и богана-шего .
2. d, j j k 'яq . , ; y себопредповелэннаz се бодве-ре ko / , 'f/ oeq иfkf ; q wто родоначале-ны--и--хо . на восто-козрzщи . e vr e q ‘ fjdk ‘ fk , матидэва--z . ро-ди-ся wто неплодове j fj j { ,; q fko в req приzтелищебожие wто w-бэ-ща-ни-z . j j j j fj j dj fh ' ] r bq jfj , fhk ‘ ] rbq и wтонеплwдове роди-ти-сzпро-и-схw-ди-те . и бо-говипри-ве-
десz во жи-ли-ще . 2а.
, d j k 'f; q , V ‘ f j j k ‘ ] ‘: цвэто wто и-wсэ-z денесьвоце-рко-ве непорw-
чное j j j j а k ' я j [ Ve q k ‘ f ‘ e ‘; req и wто ко-ре-ни е-гw жезло прозzбе . приноше--ни--
еприводите-сz . 3.
j j j k иy даве-се-ли-те-сz j fj {, ; . а-дамопраwтеце 'dj j j j j k ' ] r c~
158
и ева возрадu-е-тесz гла-го-лю-ще . d, j k ' zа , ' {flфо себо созе-да-нна-z wтребро адамово . aj j j k ' ] r bq дщере ивнuкuблажите явэ . , f, dj j k ' fk; q родибомисz рече избавление . j fj j j j j j { ,; q имеже wтоuзъадо-ве-ныихо k ‘ ] rbq свобоже-на бuдu .
3а. j j j fj { , ' y aа f; q даве-се-лите-сz давы-до да ра--дuетсz j j а f ; q jfjj { , ; q возбрzца-zвгuсли . давыдъбрzца--zвгuсли . ko / 'f/ oeq , ‘ fk , k ‘ fko , r ,; q и даблагословитебога . приведuтесzре-че-ца-рю дэвы
вослэдо е-z . wR ,; qk ‘ f; ql ближнzяе-zпри-ведuтесz . fkfj ; reql вонuтревохрамобожи-и . fk , kfj ; Veq вонuтре wцысти-лища--е--го .
4. jjfjj { ,; q воспита--тисz вожилище . 'f[ Vyk ‘ X, ; q себодэ-ва---z еже прежевэко k 'f; qk ‘ f; q
159
происхwдитъ . wтоwтеца jjjzjjj . > э >y , ‘ o в req wтоuтрwбынеплwденz . нетлэннорожденномu . ' яjjkfj ; Ve \ k ‘ fjkfj ; Ve \ наспа-се-ни--е дuшамо на-шимо воспасени-е
душамонашимо Для начала обратимся к музыкальному тексту этой стихиры по
тому же списку Стихираря РНБ К-Б 586/843. При сопоставлении стихир мы выявили, что интонационный словарь рождественской стихиры состоит из 11 попевок и одной фиты, в то время как во введенской – нет фит и только 8 попевок. Музыкальный словарь обоих песнопений имеет 6 общих попевок. Однако в их употреблении мы видим существенные отличия: например, если словарь введенской стихиры содержит две «кулизмы» - «срединную» и «скамейную», то в рождественском – одна (часто используемая «срединная»); в составе рождественской стихиры имеется два варианта «долинки» («средняя» и «с хамилой»), а во введенской – единственное включение «средней долинки»:
Названия попевок
РождествуБогородицы
самогласнстихира
Введению во храм
самогласная стихира
Р Пр Па В К к Д д С Пт
Рафатка (ометка)
Пригласка Пастела Выплавка Кулизма
срединная Кулизма
скамейная Долинка Долинка с
k v j j [ , ; q
f ; q
V e q
. , ; t
v r e q
jfjj [ , ; q f ; q Veq . , ; t ‘ ; req o в req rbq ‘ ] ‘ :
160
М У Кл э
хамилой Скачек Пригласка
с тряской Мережа Удра Ключ Фита
кудрявая
r b q
r c ~
k
' я q /
oeq j k и y l
ф о . > э >y
На наш взгляд – это довольно высокий процент
интонационной общности роспевов песнопений, что заставляет нас более внимательно отнестись и к их поэтическому тексту. Сопоставим поэтические тексты песнопений: Рождеству Богородицы самогласная стихира, глас 1.РНБ К-Б 586/843, л. 229 об.
Введению во храм самогласная стихира,
глас 1. РНБ К-Б 586/843,л.
350-350 об. 1. Начало нашемu спасению людие денесе бысте .
1. Да радуетсz небо свыше
и wблацы да кропzте веселие .
w преславеныихо величии бога нашего.
2. се бо предповелэннаz wто родоначаленыихо .
мати дэваz . приzтелище божие и
2. се бо двере на востоко зрzщи .
родисяwто неплодове wтоwбэщаниz .
и богови приведесz
161
wто неплwдове родитисz происхwдите .
во жилище .
2а. цвэто wто иwсэz и wто корени егw жезло прозzбе .
2а. денесе во церкове непорwчное приношение приводитесz .
3. давеселитесz адампраwтеце
и ева возрадuетесz глаголющесе бо созеданнаz wт ребр
адамово . дщере и внuкu блажите явэ . роди бо ми сz рече избавлениеимеже wто uзъ адовеныихо свобожена бuдu .
3а. давеселитесzдавыдо возбрzцаzв гuсли .
и да благословите бога .
3а. дарадuетсzдавыдъ брzцаz в гuсли .
приведuтесzрече царю дэвы во слэдо еz .
ближнz еz приведuтесz .
вонuтре во храмо божии .
вонuтре wцыстилища его .
4. се бо дэваz происхwдите .
wтоuтрwбы неплwдены .
на спасение дuшамо нашимо
4. воспитатисz во жилище .
еже преже вэко wтоwтеца нетлэнно рожденномu .
во спасение душамо нашимо.
Рождественская стихира более протяженная, нежели
введенская, поэтому я условно разбила ее на 6 разделов. Для
162
анализа нам также необходимо было разделить и введенскую стихиру более дробно, но для последней у нас получилось только 5 разделов. При этом протяженность разделов двух стихир не соответствует друг другу.
Инципиты стихир по списку РНБ К‐Б 586/843 не предполагают наличия общности в песнопениях. Однако, в греческом оригинале введенской стихиры и в русских списках ее до конца XV в. есть слово «денесе», и инципит стихиры выглядит следующим образом: «Да радuетсzдьнесь небо свыше». Отметим употребление слова «денесе» в первом колоне стихиры Рождеству: «Начало нашемu спасению людие денесе бысте».
Второй раздел песнопений всецело посвящен описанию празднуемых событий, раскрытию их значения в Божьем домостроительстве. Начала разделов объединены единоначатием «се бо», которое является разделителем формы. Интересна параллель в гимнографических текстах стихир: в стихире Введению перед упоминанием о событии введения поэтически рассказывается о предшествующем рождении Приснодевы: «се бо двере на востоко зрzщи . родися wто неплодове wтоwбэщаниz». Второй раздел рождественской стихиры содержит близкие словоформы: «wтородоначаленыихо», «wто неплwдове родитисz».
Разделы 2а индивидуальны, но по смыслу являются дополнительными ко вторым разделам, общность в которых просматривается на уровне поэтических конструкций: предлоги «wто» и приставки «при» создают парность приемом «плетения словес».
Третий раздел есть только в рождественской стихире, однако он является парной конструкцией к разделу 3а, в то время как во введенской стихире имеется только один раздел 3а. При этом их формы очень близки направлением сюжетного повествования: эта часть формы песнопений посвящена прямой
163
речи ветхозаветных праотцев, предвидевших события обоих праздников. В разделе 3 повествование ведется от лица праотцев Адама и Евы, а в разделе 3а ‐ от лица псалмопевца Давида. Кроме того, в разделах 3а есть точные матричные пересечения «давеселитесzдавыдо возбрzцаzв гuсли» - «дарадuетсzдавыдъ брzцаz в гuсли», гдеглаголы употреблены в форме синонимов. Речь Давида в рождественской стихире очень краткая: «веселитесz и да благословите бога». По‐видимому, именно это краткое упоминание «благословите бога» и послужило для Сергия Агиополита толчком для создания гимнографического текста, в основе которого можно было бы положить единственную цитату о Введении во храм из канонического текста Священного Писания: «приведuтесz царю дэвы во слэдо еz . ближнz еz приведuтесz . вонuтре во храмо божии . вонuтре wцыстилища его». Использование приема инверсии «приведuтесzрече царю дэвы» в тексте введенской стихирызаимствовано из раздела прямой речи Адама и Евы: «роди бо ми сz рече избавление».
Заключительные разделы формы – это нравственное приложение (по теории проповеди48), где заключительные колоны поэтического текста идентичны. Мы видим вновь наследование введенской стихирой использования приема «плетения словес», ассонансов и аллитераций, градус которых повышен: «wто uзъ адовеныихо - да веселитесz давыдо», «происхwдите . wто uтрwбы неплwдены», «на спасение дuшамо нашимо».
Вернемся к музыкальному тексту стихиры «Начало нашемu спасению»:
48Булгаков Г.И. Теория православной христианской проповеди (этика гомилии). Курск: Епарх. тип., 1916.
164
РД ‐ Пт М К РД – Пр Па – У Рд Кл Д Пр1 РД – Р1 Пр М ‐ УПрэ Па
Первая строка поэтического текста рождественской стихиры распета парой «ометки» и «долинки». «Пригласка с тряской», «мережа» и «срединная кулизма» второго раздела обновляют музыкальное полотно. Завершается второй раздел инициальной парой «ометки» и «долинки», создавая арку на расстоянии. Таким образом, в основе этого раздела положена музыкальная матрица, дополненная за счет трех новых попевок.
Раздел 2а обновляет музыкальный материал парой «пригласки» и «пастелы». Третий раздел является близнецом второго: матрица первого раздела (пара «ометки» и «долинки») удваивается и 3 раздел расширяется за счет включения трех новых интонаций.
Раздел 3а построен за счет использования уже представленных ресурсов, начальная его попевка являет собой сумму интонационных зерен экспонирующих попевок 1‐го и 3‐го разделов: «ометка» и «удра» в сумме дают модифицированную в кадансе «рафатку». Такая тонкая интонационная работа подчеркивает прием единоначатия в поэтическом тексте, выраженный парой «да веселитесz».
Четвертый раздел создает арку‐кольцо разделу 2а, расширяя матрицу последнего. «Пригласка» и «пастела» в заключительном разделе формы раздвигается продолжительным внутрислоговым распевом «кудрявой» фиты в функции предконечного оборота.
Сопоставим роспевы, которыми обладают рождественская и введенская стихиры. Прямых заимствований роспевом‐подобном (введенской) от роспева‐образца (рождественской) немного, но они очень существенны, перечислим их:
165
‐ начальные колоны поэтического текста песнопений распеты одинаковыми интонациями «рафатки» («ометки»), при этом инципиты поэтического текста стихир различны;
‐ заключительные колоны поэтического текста песнопений распеты интонациями «пастелы». Начальные зоны «пастелы» имеют разные роспевы – яркий внутрислоговой, выраженный «трясогласной стрелой» в рождественской стихире; силлабический (с акцентом на «крюке») во введенской стихире. При этом поэтические тексты заключительных колонов идентичны;
‐ вторые разделы формы в стихирах завершаются общей графической формулой «долинки», маркирующей параллель в содержании гимнографических текстов. Для музыкального текста введенской стихиры употребление долинки – единичное.
Однако на уровне матричных конструкций песнопений мы наблюдаем очень близкую связь в музыкальной форме песнопений:
(Вв.) Р Пр Па Пр К ‐В Пр к Д ‐ СК ПрР к1В Пр К Па ‐ Р Р1 Пр к Па
(Р.) РД ‐ Пт М К РД ‐Пр Па ‐У Рд Кл Д Пр1 РД– Р1 Пр М ‐УПрэ Па
Общий интонационный словарь обеих стихир, состоящий из шести попевок, становится каркасом формы, который и заполняется неповторяющейся музыкальной лексикой.
Подводя итоги, необходимо сказать, что среди песнопений Рождеству Пресвятой Богородицы и Введению Пресвятой Богородицы я обнаружила два текста, объединенные литургической ситуацией, кругом героев, приемами организации поэтического текста, словообразами. Песнопение из службы Рождества Пресвятой Богородицы, послужившей историческим прообразом для службы Введения, становится скрытым образцом
166
в системе подобия между песнопениями двунадесятых праздников, создавая гимнографическую арку между «службами‐сестрами». На основании изучения этих песнопений можно сделать вывод о том, что необъявленное подобие стихир, посвященных двум двунадесятым Богородичным праздникам, осознавалось распевщиками XVI века.
Проделанная работа является подготовительным этапом для изучения художественных закономерностей служб двунадесятых праздников. Потенциальная глубина гимнографических текстов праздничных служб позволяет нам сегодня видеть лишь вершину этого «айсберга». Осознавая нашу неспособность вскрыть всю «тонкость и дробь» гимнографии, мы лишь движемся к ее основанию – «образцу». Этот бесконечный процесс может стать нашим посильным вкладом в осмысление богослужебного круга.
167
irina saruxanova
folkloris kavSiri profesiul erovnul
stilTan
erovnuli stilis evoluciaSi metad mniSvne‐
lovania xalxuri Semoqmedebis roli. profesiulie‐
rovnuli musikis istoria, rogorc wesi, kompozitoris
mier folkloruli Taviseburebebis wvdomiT da maTi
danergviT iwyeba. magaliTisTvis sayovelTaod cnobilia
germanuli xalxuri musikis wiaRidan aRmocenebuli
protestantuli qoralis adgili i.s. baxis SemoqmedebaSi.
baxis dros qorali xalxuri musikis monapovars
warmoadgenda; mas mrevli eklesiaSi asrulebda. baxis
interesi qoralisadmi ara mxolod misi sakulto
daniSnulebidan gamomdinareobs, aramed qoralebis
musikaluri endian, romlis safuZvelic germanuli,
Cexuri, franguli xalxuri simRerebia. baxma
polifoniuri da harmoniuli azrovnebiT gamdirebuli
xalxuri simRerebi isev xalxs daubruna (Друскин, 1976:73). baxis kavSiri folklorTan, rogorc yvela didi
Semoqmedisa, mWidro da mravalwaxnagovania. mis musikaSi
SeiZleba aRmovaCinoT motivebi, mimoqcevebi, romlebic
germaneli xalxis sxvadasxva sasimRero Janrebs
ukavSirdeba. baxis musikalurma semantikam warmoaCina ara
mxolod uZvelesi warmomavlobis intonaciuri plastebi,
aramed intonaciebi qalaquri kulturis da muzicirebis
sferodan. am TvisebiT baxi ukve ufro metad sakuTari
Svilebis da “venis klasikuri skolis” epoqas
uaxlovdeba.
168
profesiuli stilis ganviTarebasTan erTad, misi
kavSiri folklorTan “rTuldeba”, xdeba gacilebiT
waxnagovani. am mxriv, SeiZleba iTqvas, samagaliToa ori
didi kompozitoris Semoqmedeba. esenia: modest musorgski
da klod debiusi, romlebmac, faqtiurad, folklorTan
kavSiriT profesiuli erovnuli stilis axali gzebi
gansazRvres. musorgskim da debiusim ganaxorcieles
revoluciurad gabeduli midgoma tradiciuli sistemis
gamomsaxvelobiTi saSualebebis mimarT, im sistemisadmi,
romelic renesansis Semdgomi epoqisaTvis mTavari iyo.
musorgskim SeZlo klasikuri evropulobis
safuZvelze arqauli rusuli modalurobis amaRleba da
aJRereba. man gviCvena Zveli rusuli kiloebis mxatvruli
SesaZleblobebi, Seqmna ra maT safuZvelze erTiani da
diadi nawarmoebi saerTo evropuli musikaluri Teatris
CarCoebSi moqceuli (Ширинян, 1981:129). debiusim Semoitana iseTi harmoniuli azrovneba da
midgoma (mTeltoniani gama, pentatonika, Zveleburi
saeklesio kiloebi da a.S.), romlebic gamoxataven
klasikuri kilotonaluri sistemis borkilebidan
gaTavisuflebas. am gagebiT, man WeSmaritad `musikaluri
me-20 saukune” aRmoaCina. musorgskis gavlenasTan erTad,
debiusize zemoqmedeba kidev orma mxatvrulma movlenam
moaxdina, romelic gauTvicnobierebuli iyo wina
saukunis kulturisTvis. kerZod, renesansuli sagundo
musika da araevropuli folklori. debiusis SemTxvevaSi
es iyo aRmosavluri. gavixsenoT isic, rom debiusi,
romelic arasdros yofila espaneTSi, pirvelma `gaigona”
da `amoicno” aRmosavluri (`orientaluri”) sawyisi
espanur folklorSi. unda iTqvas, rom am ori
kompozitoris SemoqmedebiT zogadevropuli profesiuli
169
stilisa da folkloris urTierTzemoqmedebiT axali era
iwyeba.
erovnuli stilis ganviTarebis istoria,
faqtiurad, folkloruli masalis individualizaciis
mudmivi gaZlierebis tendenciis demonstrirebas axdens,
gadasvlas misi zeda Sreebidan ufro Rrma, SesaZloa,
manam SeumCnevel SreebSic ki; gadasvlas ganzogadoebuli
Tvisebebidan ufro specifiurisken, zogadad cnobili
folkloruli intonaciidan ufro lokaluri,
ganumeorebelisaken, romelic saTuTad aqvs kompozitors
aRmoCenili smeniTi STabeWdilebebis kaleidoskopSi
(Орджоникидзе, 1973:151). givi orjonikiZis am fundamenturi
azris ganmtkicebisTvis sakmarisia Semdegi faqtis moyvana:
miuxedavad ungruli folkloris amowurvisa XVIII-XIX
sukunis musikaSi (haidni, Suberti, berliozi, listi,
bramsi), bela bartokma aRmoaCina da sazogadoebas
warudgina xalxuri musikis uZvelesi, Zireuli plastebi,
romlebic misi sakuTari, maRaloriginaluri da
postmodernistuli musikaluri enis ganviTarebis
safuZvlad aqcia; enisa, romelSic Cndeba rTuli kiloebi
da klasikuri harmoniis TvalTazrisiT mkveTrad
`disonirebuli” akordebi (Конен, 1973:70). folkloris fundamenturad mniSvnelovani roli
profesiuli sakompozitoro skolisaTvis aqsiomad iqca.
magram musikaluri azrovnebis periodebSi
damokidebuleba folklorisadmi sxvadasxvagvari iyo.
pirdapiri citirebidan (XIX saukune), Tojinur-saTamaSo
JReradobidan (XVIII saukune) XX saukunis kompozitorebi
(b. bartoki, k. orfi, adreuli s. prokofievi) ukve
grZnoben ra WeSmariti erovnuli melosis nivelirebis da
miviwyebis process, iwyeben xalxuri Semoqmedebis Rrma,
170
arqauli plastebis gamoyenebas. sakmarisia gavixsenoT i.
stravinskis `rusuli periodis” Janrebis originaloba da
ganumeorebloba. balet-pantomimaSi `kurTxeuli
gazafxuli” _ gamoyenebulia Tematika, romelic adre
sabaleto speqtaklTan SeuTavsebeli iyo. `kurTxeulma
gazafxulma” Tavisi velur-arqauli zewoliT ,,gaaZeva”
sabaleto scenidan zRapruli silamaze. an kidev, misive
kantata `qorwili”, sadac gansxvavebiT rusuli
klasikuri operebidan, wes-Cveuleba warmodgenilia ara
Teatralurad Selamazebuli da stilizirebuli, aramed
emociurad gaSiSvlebuli folkloris arqauli plastia
warmodgenili.
folklori XX saukuneSi ar kargavs Tavis
erovnul specifikas, safuZvlianad mkvidrdeba klasikur
saopero-simfoniur tradiciebze aRmocenebul didi
formis nawarmoebebSi, rogorc es stravinskis udavo
gavleniT moxda puCinis bolo operebSi: amerikulSi _
`qaliSvili dasavleTidan”, iaponurSi _ `qalbatoni
baterflai”, CinurSi _ `turandoti”. mkvlevarebi
samarTlianad aRniSnaven, rom `qalbatoni baterflais”
da misi garemocvis musikalur daxasiaTebaSi gamovlinda
puCinis stilis Zireuli niSan-Tviseba _ iaponuri
intonaciebis asimilacia misive saukunis evropuli
musikasTan (Левашова, 1980:430). puCini pirveli
kompozitoria, romelmac evropas iaponiis musikaluri
samyaro aRmouCina. am sakiTxs is mxatvar-impresionistebis
poziciidan miudga. eTnografiuli sizustis
daucvelobiT, man SeZlo musikaSi gadmoeca iaponuri
kulturis miseuli xedva.da es imdenad marTebulad da
damajereblad moaxerxa, rom italieli puCinis opera
dRemde iTvleba iaponur klasikur operad. iaponuri
171
diatonikis samyaroSi kompozitorma SeigrZno uxilavi
emociuri niuansebi: ufaqizesi sinarnarisa da
graciozulobidan _ mwuxare dramatul da mrisxane,
fatalur ganwirulobamde. ukanasknel Cinur operaSi
siuJetisa da saxeebis musikaluri gadmocema puCinim
moaxdina Soreuli aRmosavleTis musikis ritmebisa da
intonaciebis evropulTan SemoqmedebiTi integraciis
gziT. rogorc wina operas _ `qalbatoni baterflais”
Seqmnis procesSi, aqac kompozitoris SemoqmedebiTi
meTodi eyrdnoba XX saukunis musikaluri
folklorizmis tipur tendenciebs, rodesac musikaluri
metyvelebis ganaxleba araevropuli musikaluri
sistemebis danergvis gziT xdeba.
zogierTi qveynis musikaluri kultura, romelic
garkveul dromde mxolod erovnuli mniSvnelobis
matarebli iyo, zogadevropuli da folkloruli
sawyisebis Tanabaruflebiani SerwymiT, zogadmsoflio
movlenad iqca. miuxedavad erovnuli kulturebis
polarulobisa da gansxvavebuli mxatvruli
individualobisa, j. gerSvini, e. vila-lobosi, z.
faliaSvili, a. xaCaturiani folklorul safuZvelze
Camoyalibdnen, magram, amavdroulad, es kompozitorebi
Tavisuflad floben evropuli musikaluri azrovnebis
wyobas da sistemas. maT msoflio musikalur xelovnebaSi
ganumeorebeli wvlili aqvT Setanili: pirvelad
folklorul sawyisze Seqmnili musika ara viwro
regionaluri, aramed msoflio mniSvnelobis movlenad
iqca.
statiaSi warmodgenili sakiTxi kvlevis
TvalsazrisiT dResac aqtualuria. ganvixiloT problema
qarTuli musikis magaliTze.
172
roca qarTuli erovnuli musikaluri azrovnebis
specifikaze vsaubrobT, unda gamoiyos misi iseTi
Tavisebureba, rogoric polifoniurobaa. zemoT ukve
iTqva XVI-XVII saukunis mijnaze momxdar gardatexaze,
roca evropuli mravalxmiani sakompozitoro azrovneba
homofoniuri azrovnebam Secvala da evropuli musikis
ganviTarebis mTeli Semdgomi gza gansazRvra.magram
qarTuli polifonia Tavis safuZvelSive specifiuria.
qarTuli erovnuli sasimRero tradicia uxsovari
droidan modis. es ar aris mesis masiuri renesansuli
mravalxmianoba, romelic uaryofs solo simReris
gamomsaxvelobas; es arc baxisa da handelis sagundo
klasikaa. qarTuli xalxuri polifonia Suasaukunovan
organums an adreul renesansul polifonias gvagonebs.
cnobilia, rom Tavisi TviTmyofadi silamaziT da
postmodernistul mxatvrul azrovnebasTan siaxloviT,
qarTulma xalxurma polifoniam i. stravinski aRtacebaSi
moiyvana. swored aseT fonze qarTul musikaSi sruliad
Taviseburad aRmocenda zogadevropul da folklorul
kulturaTa urTierTobis problema da erovnuli
sakompozitoro skolis daarseba, romlis gadaWra n.
sulxaniSvilis sagundo Semoqmedebas da z. faliaSvilis
Sedevrs _ opera `abesalom da eTeris” ukavSirdeba.
procesi gaRrmavda Semdegi Taobis kompozitorTa: S.
mSveliZis, a. balanCivaZis, o. TaqTaqiSvilis, s. cincaZis,
s. nasiZis SemoqmedebaSi.
qarTuli erovnuli profesiuli stilis
ganviTarebis procesSi aRsaniSnavia o. TaqTaqiSvilis
Rvawli, radgan TaqTaqiSvilamde folkloruli sistema,
realizirebuli profesiul musikaSi, ZiriTadad
aRmosavleT saqarTvelos (qarTl-kaxuri da mTis)
173
folklors iyenebda. kompozitorma am sistemis garda,
erT-erTma pirvelma SemoiRo sakompozitoro sagundo
praqtikaSi dasavleT saqarTvelos folklori (guruli,
megruli, svanuri, afxazuri) da is zogadevropuli
profesiuli sagundo kulturis doneze aiyvana.
dasavleT saqarTvelos sasimRero folkloris
safuZvels qarTl- kaxuri burdonuli
mravalxmianobisagan gansxvavebiT, kontrastuli
(mravalTemiani) polifonia Seadgens. mravalxmian
(samxmian) faqturaSi TiToeuli xmis, yoveli melodiuri
xazis Tavisebureba mkveTrad gansxvavdeba. aq saerTod ar
fiqsirdeba xmaTasvlis iseTi cnobili principi,
rogoricaa imitacia. Sesabamisad, evropuli profesiuli
polifoniuri stilis safuZveli _ imitaciuri polifonia
_ ar axasiaTebs qarTul simReras. melodiuri mimoqcevebi
rogorc maRali, aseve saSualo da banis xmebisa imdenad
specifiuria, rom TvaliTac ar aris rTuli imis Secnoba,
Tu romel xmaSi SeiZleba JRerdes esa Tu is intonacia,
fraza an winadadeba (Жорданиа, 1989:129). aseT polifoniur
wyobaze dayrdnobiT, TaqTaqiSvilma Seqmna ori
SesaniSnavi vokalur-instrumentuli nawarmoebi: `guruli
simRerebi” da `megruli simRerebi”.
`guruli simRerebi” _ Sereuli gundis, mamakacTa
oqtetis da orkestrisaTvis (1971 weli), Janrul kantatas
warmoadgens. masSi xuTi simReraa. yvela melodia
avTentur Janrul specifikas inarCunebs. pirveli da
mexuTe nawili SromiTi, saxumaro, ferxuli simRerebis
Janruli scenebia, romlebic virtuozuli, sazeimo
stiqiuri muzicirebis farTo panoramas qmnian (История грузинской музыки, 1998:214). maTTan datirebis motivebiT
mkveTr kontrasts mxolod meore nawili (`tirili
174
daRupul gmirze”) Seadgens. mexuTe, finalur nawilSi
(`saxumaro simRera da finali”), romelic saxalxo
karnavalis kaSkaSa suraTs warmoadgens, partituraSi
avTenturi guruli `krimanWulis” simReris SeyvaniT
folkloruli sawyisi kidev ufro Rrmavdeba.
xalxuri melodiebis (megruli, afxazuri, svanuri)
damuSavebis tradicia gagrZelda aTnawilian sagundo
ciklSi `megruli simRerebi” (1972 weli). kompozitoris
musikaluri enis genezisis wyaroebi misi intonaciuri,
kilo-harmoniuli da polifoniuri azrovnebis
Taviseburebas gansazRvraven. TaqTaqiSvilis saxels
ukavSirdeba e.w. `kolxuri kantilenis” Seqmna da es
movlena profesorma lado donaZem axsna imiT, rom
kompozitoris musika erovnul kolorits ara marto
epikur da Janrul epizodebSi inarCunebs, romlebSic
uSualod igrZnoba xalxuri sawyisebis gavlena, aramed
fsiqologizirebul da dramatul epizodebSic ki,
romelTa realuri prototipebi xalxur musikaSi ar
moipoveba. sainteresoa Tavad kompozitoris mosazreba,
Tu ra adgils imkvidrebs folklori profesiuli
erovnuli stilis ganviTarebis procesSi. 1976 wels
Jurnal `Творчество”-s korespondentis SekiTxvaze _
SesaZlebelia Tu ara folklori gaxdes inspirirebis
stimuli axali formebis, axali Janruli specifikis
gaCenisa, TaqTaqiSvilma upasuxa: `upirobod. me vTvli,
rom mravali novatoruli mignebebi muzicirebis
gansakuTrebul stils ukavSirdeba, romelic ama Tu im
xalxuri erovnuli kulturisTvisaa damaxasiaTebeli.
qarTul xalxur simRerebSi me vxedav siuxves formebisa,
romlebic metad da metad mibiZgeben profesiuli musikis
tradiciuli struqturebidan gadavuxvio. saerTod,
175
novatorobis sawyisi umetesad xalxuri musikis
samyarodan modis” (toraZe, 2006:203-204).
gamoyenebuli literatura:
1. toraZe g., oTar TaqTaqiSvili. Tbilisi, 2006
2. wurwumia r., XX saukunis qarTuli musika. Tbilisi,
2005
3. Асафьев Б., О музыке XX века. Ленинград, 1982 4. Друскин М., Пассионы и мессы И. С. Баха. Ленинград, 1976 5. Жорданиа И., Грузинское традиционное многоголосие в международном контексте многоголосных культур (к вопросу генезиса многоголосия), Тбилиси, 1989 6. Конен В., Значение внеевропейских культур для музыки XX века //Музыкальный современник. Сб. статей. Вып. первый. Москва, 1973 7. Левашова О., Пуччини и его современники. Москва, 1980 8. Орджоникидзе Г., Некоторые характерные особенности национального стиля в музыке //Музыкальный современник. Сб. статей. Вып. первый. Москва, 1973 9. Ширинян Р., Оперная драматургия Мусоргского. Москва, 1981 10. История грузинской музыки. Составитель и редактор Г. Торадзе. Тбилиси, 1998
176
daTo nadiraZe
gemovnebis moqmedebis meqanizmi musikaSi
gemovnebis Seswavlas SedarebiT xanmokle istoria
aqvs. is esTetikur literaturaSi mxolod XVII
saukunidan Cndeba. am dromde gemovneba ar ixmareboda
rogorc esTetiuri termini da fiziologiur xasiaTs _
gemos SegrZnebis unars aRniSnavda.
esTetikuri gemovnebis Sesabamisi termini
aRmosavluri xelovnebis TeoriaSic arsebobda, kerZod _
indoeTSi. Rasa _ es sityva SegrZnebas, an arss niSnavs, romelic abxanaguptas ganmartebiT, yvelaze metad
esTetikur gemovnebas Seesabameba. XVII saukunidan
moyolebuli, termini ,,gemovneba”, jer qaragmuli
mniSvnelobiT ixmareboda, Semdeg ki silamazis aRqmis,
gemovnebis gagebisa da Sefasebis unars aRniSnavda. XVIII
saukunidan ganmanaTleblobis filosofiis warmomadgen-
lebi gemovnebas ganixilavdnen rogorc centralur
esTetikur kategorias (3,45).
araerTxel aRniSnula, rom gemovneba xelovnebis
sxvadasxva saxeobebsa da dargebSi specifikurad avlens
Tavs, amis miuxedavad igi universaluri kategoriaa
yvela epoqis, mimarTulebisa da saxeobis
xelovnebisaTvis. es niSnavs, rom gemovnebaze msjelobis
meSveobiT mimdinareobs ara marto garkveuli,
konkretuli nawarmoebis analizi da Sefaseba xelovnebis
romelime calke aRebul dargSi, aramed ,,interaqtiuli”
procesic, garkveuli xidis gadeba, gavlenaTa warmarTva
da gadadineba erTi SexedviT sakmaod dacilebul
mxatvrul movlenebSi.
177
xelovnebis arcerTi mniSvnelovani nimuSi ar
Seqmnila ise, rom ar sazrdoobdes kacobriobis
dagrovili codniT, monagariTa da miTologiiT.
musikaluri nawarmoebis Seqmnis an Sesrulebis procesSi
ZiriTadad SeuZlebelia gamoiyeno codna, analizi,
sinTezi, gansja, Tumca is mainc qvecnobierad moqmedebs
am procesSi da aucileblad aisaxeba nawarmoebze an
Sesrulebaze.
Tavidanve unda SevTanxmdeT, rom gemovneba aris
adamianis unari aRiqvas da Seafasos movlenaTa da
saganTa esTetikuri Tvisebebi, ganasxvavos mSvenieri da
ugvano, lamazi da kargi, daakavSiros Seadaros sagans,
faqts an movlenas. Tumca gemovnebas produqtiuli,
kreaciuli momentebic axasiaTebs. is xelovnebis
centraluri sawyisi, wminda esTetikuri, grZnobadi da
amave dros inteleqtualuri, gansjiTi bunebisaa. kantic
aRniSnavda: ,,amgvarad, sulis unarebi, romelTa SeerTeba
(garkveuli TanafardobiT) warmoadgens genioss, _ aris
warmosaxva da gansja” (2,83).
gemovneba pirvel rigSi formaluri principebis
gamovlinebaa, anu yvelanairi codna, specialuri da
araspecialuri gemovnebis aqtiurobis Sedegad pirvel
rigSi warmoCndeba formalur mxareSi da misi
struqturis mTlianobaSi vlindeba. es xdeba SeTvisebuli
formebis daSlis, gadawyobisa da sabolood kvlav
gamTlianebis gziT. swored am momentSi xdeba wminda
musikaluri faqtorebis paralelurad sxva vizualuri,
verbaluri da a.S. asociaciebisa Tu praqtikuli
gamocdilebis CarTva, rac musikaluri Semoqmedebis
process aaqtiurebs. dramatul musikalur xelovnebas
rom Tavi gavaneboT, amis yvelaze naTeli magaliTebi
178
instrumentul musikaSic mogvepoveba - zogadad
programuli nawarmoebebi, konkretulad berliozis
fantastikuri simfonia, romelic vizualur xatebze,
xilvebzea agebuli, beThovenis mTvaris sonata da da a.S.
mxatvruli Semoqmedebis am specifikur Tvisebebs,
romlebsac Cven gemovnebis kategoriasTan vakavSirebT,
mimarTeba aqvs iseT saintereso movlenasTan rogoricaa
sinesTezia; xelovnebis fsiqologiaSi termini _
sinesTezia anu TanaSergrZneba, aRniSnavs sxvadasxva
mimarTulobis grZnobaTa Soris arsebul kavSirs, rac
enobriv konstruqciebSic vlindeba. magaliTad Tbili
feri, maRali bgera, brwyinvale JReradoba, keTili musika
da a.S.
gemovnebis buneba cvladi da ganviTarebadia. is
sxvadasxva saxis informacias ,,isrutavs” da xvews
sakuTar formalur midgomebs. musikis mosmenis,
Sesrulebis an Seqmnis dros gemovneba diskursis gziT
warmarTavs Semoqmedebis process: aanalizebs, Slis da
adarebs. rac ufro met aseT samuSaos asrulebs adamiani,
miT ufro ixveweba misi gemovneba da farTovdeba
diapazoni.
erT-erT interviuSi pianisti leon fleiSeri
saubrobs moris ravelis meore safortepiano koncertis
Sesaxeb. es koncerti kompozitorma pianist pol
vitgenSteins miuZRvna, romelmac marjvena mklavi meore
msoflio omSi dakarga. nawarmoebi erTnawiliania magram
sam Sinaarsul nawilad SeiZleba daiyos. leon
fleiSerma Tqva, rom meore nawilSi naTlad dainaxa,
rogor emzadeboda jari ieriSze gadasasvlelad, ismoda
qvemexebis, Weqa-quxilis xma da Sxapuna wvimis xma
periodulad ismoda koncertis msvlelobisas, meore
179
kadenciaSi gonebadakarguli adamianis bodva dainaxa,
romelic TandaTan modis gons. koncertis dasasruls,
bolo taqtebSi ki gonsmosuli pianistis amoxvneSa ismis.
am SemTxvevaSi leon fleiSeris gemovneba vlindeba
warmosaxvis xatebTan mZafr emociur kavSirSi, romelic
misi inteleqtis sxvadasxva mxaris aqtivizacias da
nawarmoebis istoriis codnas efuZneba.
musikis specifikidan gamomdinare, gemovneba
grZnobad-bgeriTi gziT vlindeba, Tumca zogjer
vizualur xatebsac iwvevs, aaqtiurebs warmosaxvasac
(rogorc mocemul magaliTSi). is, Tu rogor aRiqvams, ras
adarebs, rasTan akavSirebs ara marto Semsrulebeli,
avtori, aramed recipientic bgerebs, musikalur frazas,
Tu mTlianad nawarmoebs, dakavSirebulia mis
inteleqtTan, fsiqologiasTan da agreTve
TviTcnobierebasTan musikis sferoSi, romelic mis
gemovnebaSi aisaxeba.
musikaluri nawarmoebis Sefasebisas gemovneba
axdens nawarmoebis grZnobad-bgeriTi, gamomsaxveli
qsovilis mxatvrul saxeebsa da cnebebze dekodirebis
inicirebas, xolo Semoqmedebisas xdeba monacemebis
Tavmoyra, analizi, kreatori intuiciurad wvdeba
masalas, aanalizebs mas. rac ufro farTo da
moculobiTia gemovneba, rogorc musikaluri codnis
sfero, miT ufro natifi da basria igi rogorc grZnoba
(1,43-44). ase, magaliTad, XX saukunis II naxevris
kompozitorTa SemoqmedebaSi gacilebiT meti sakacobrio
gamocdilebaa dagrovili vidre XVII-XVIII saukunis
musikaSi, Tumca musikalurobisa da gamomsaxvelobiTi
formebiT erTmaneTs ar Camouvardebian. amitomaa, rom
gemovnebis moqmedebis diapazoni uaxles periodSi
180
gacilebiT farToda mravalferovania, ekleqtikuric, anu
uprincipod SeerTebuli, dakavSirebulic ki! rac,ra Tqma
unda, ar niSnavs rom Tanamedrove musika ufro Rrma da
amaRlebulia barokos epoqis musikaze. magaliTad
stravinskis ,,feniqsSi”, sadac jojoxeTuri cekvis mWaxe,
disonansur, basr Temebsa da Sinaarss dapirispirebaSi
saocrad rbili, harmoniuli bgeraTa wyoba upirispirdeba
da erTvis. aqve aRsaniSnavia, rom kompozitorTa
umravlesoba (igive prokofievi, stravinski, skriabini)
jojoxeTuri suraTebis aRwerisas riTmis mkveTr cvlas
iyenebs, rac Cemi azriT eSmakis, borotebis Zalis
demonstrirebaze miuTiTebs _ rogor erTi xelis mosmiT
SeuZlia mas Secvalos samyaro.
albaT iSviaTia musikosi, romelsac bunebam yvela
unari misca. SeuZlebelia adamians qondes Tanabrad
ganviTarebuli smena, musikaloba Tu formis SegrZneba. am
SemTxvevaSi gemovnebis unari iwyebs moqmedebas: is, rac
naklebadaa SemoqmedSi an SemsrulebelSi, subieqti
cdilobs sxva unariT Caanacvlos, Seavsos es sicariele.
goeTe ambobs: ,,rac ufro naklebad gamaCnda bunebrivi
SesaZleblobani plastikuri xelovnebisadmi, miT ufro
metad veZebdi masSi kanonebsa da wesebs: ase saerTod Cven
vcdilobT SevavsoT gansjiTa da axsniT is sicariele,
romelic bunebam CvenSi datova” (4,345). naklebad
ganviTarebuli unaris Sevseba an Canacvleba Teoriuli
saqmianobis safuZvelze unda moxdes, Tumca masSi
mxatvruli xedvis Sinagani Tavisebureba aucileblad
unda iyos.
gemovneba axorcielebs musikaluri gamocdilebis
urTierTzegavlenas, xelovnebis sxvadasxva saxeobebTan
181
da mWidro kavSirs amyarebs maTTan. ganvixilav ramdenime
magaliTs:
• dokumentur filmSi, romelic oskar
pitersonis Semoqmedebas eZRvneboda, jazmeni-pianisti
saubrobs masze instrumentuli jazis gavlenaze da aqve
aRniSnavs, rom pikasos grafikulma namuSevrebma didad
Seuwyo xeli, ganesazRvra sakuTari musikis xasiaTi.
pitersonma pikasos namuSevrebi Tavis jaz-kompoziciebis
struqturul wyobas Seadara (1,48).
• yvelasaTvis kargad cnobili safortepiano
cikli ,,suraTebi gamofenidan” Seqmnis idea musorgskis
Tavisi megobris, Teatris mxatvris gardacvalebis Semdeg
gamarTul gamofenaze gauCnda. kompozitoris gemovnebam
naxatebi bgeriT ganzomilebaSi gadaiyvana, musikaluri
gamomsaxveloba misca da STabeWdilebebic ase gauziara
msmenels.
• Subertma Tavis romansSi ”tyis mefe”,
romelic goeTes teqstze dawera, laitmotivad cxenis
floqvebis xma gamoiyena, romelic gabmuli riTmiT _
oqtavebiT gamosaxa.
formisa da Sinaarsis uTvalavi variacia
mxatvrul gavlenaTa saxiT nawarmoebebSi Caqsovil-
gafenilia imanenturad (misi bunebidan gamomdinare).
miuxedavad amisa, isini mainc inarCuneben sakuTar
individualobas. es musikaluri formis mTlianobiTa da
gemovnebis unariTaa ganpirobebuli _ warmosaxvaSi
daSalos da kvlav aawyos mxatvruli forma, raTa
daeuflos mis struqturas. aqedan gamomdinare,
mxatvruli da musikaluri forma, zogadad, iseTi
paradoqsuli mTlianobaa, romelic Tavad Seicavs da
gamudmebiT moiTxovs interpretaciaTa simravles,
182
midgomis mravalmxrivobas (1,58). aqedan gamomdinare,
,,musikis mxatvruli gageba” gemovnebis unars ukavSirdeba,
romelic moiTxovs _ ar SeizRudo raime formismieri
normiT, gamoZebno saerTo formadmawarmoebeli momentebi
gansxvavebul mxatvrul saxe-ideaTa ganxorcielebaSi.
gamoyenebuli literatura:
1. asaTiani v., gemovneba, rogorc mxatrvuli codnis
specifikis safuZveli da Semecnebis forma. Tb., 2005
2. asaTiani v., saxviTi xleovnebis miTosuri fesvebi
(sadisertacio naSromi) удк – 7,01,Tbilisi 1990
3. Гёте И.В. Избранные сочинения по естествознанию, Москва,1950 4. Маритен Жак, Творческая интуиция в искусстве и поэзии, Москва, 2004
183
xelovnebaTcodneoba
rati CiburdaniZe
“stambolis seria” gogi CageliSvilis
SemoqmedebaSi
1970-iani wlebis dasasrulidan qarTuli xelovneba
TandaTan erTveba saerTaSoriso mxatvrul procesebSi.
mxatvarTa SemoqmedebiTi Ziebebi Tematuri suraTis
Seqmnis mcdelobasa da axali mxatvruli principebis
danergvaSi vlindeba. uaxles qarTul ferweraSi
individualuri xelweris mqone araerTi xelovani
warmoCinda, romelTa Ziebebi mxatvruli formis, sivrcis
organizebis, suraTis kompoziciuri struqturis,
koloristuli amocanebis gadawyvetis TvalsazrisiT
gansxvavebul stilistur midgomebs, esTetikur
Taviseburebebs amJRavnebs.
Tanamedrove qarTuli mxatvrobis erT-erTi
mniSvnelovani warmomadgeneli gogi CageliSvili
SemoqmedebiT asparezze 1970-ian wlebSi gamovida. mis
SemoqmedebaSi naTlad ikveTeba mxatvrul-saxeobriv
azrovnebaSi mimdinare is saerTo cvlilebebi, romlebic
1970-80-iani ww. mijnaze qarTul xelovnebaSi axali,
mniSvnelovani etapis dawyebas moaswavebda. am droisaTvis
xelovnebaSi sayovelTaod miRebuli Sexedulebebisa Tu
azrebis gadafasebis periodi iwyeba, ramac gansazRvra
mxatvruli Ziebebis xasiaTi da xelovnebis tradiciuli
Janrebisadmi axleburi midgoma ganapiroba.
184
g. CageliSvilis Semoqmedeba erTdroulad atarebs
qarTuli mxatvrobisaTvis damaxasiaTebel ZiriTad
niSnebs da amavdroulad dasavluri xelovnebis
mravalferovan da mdidar gamocdilebasac iziarebs.
monumenturoba, ganzogadeba, daxvewili feradovneba,
ferisa da xazis Tanaarseboba, dekoratiuloba,
xatovaneba is ZiriTadi stilisturi niSnebia, rac
zogadad axasiaTebs rogorc Zvel, ise axal qarTul
mxatvrobas. es niSnebi sxvadasxva etapze sxvadasxva
intensiurobiT ikveTeba g. CageliSvilis SemoqmedebaSic,
rac mis xelovnebas erovnuli kulturis arealSi aqcevs.
es vlindeba ara mxolod wminda stilisturi sawyisebiT,
aramed im Sinagani SemoqmedebiTi impulsebis
TvalsazrisiTac, riTac sazrdoobs mxatvari:
intuiciuroba, spontanuroba, improvizaciuloba da a.S.
yovelive amasTan erTad, g. CageliSvilis Semoqmedebis
gaazreba SeuZlebelia zogaddasavluri konteqstis
gaTvaliswinebis gareSe. mxatvari aqtiurad aris CarTuli
Tanamedrove xelovnebis ganviTarebis erTian procesSi,
rasac adasturebs misi araerTi warmatebuli
saerTaSoriso gamofena aSS-dan axal zelandiamde. man
organulad aiTvisa da SemoqmedebiTad gadaamuSava XX s-
is pirveli aTwleulebis evropuli avangardis niSnebi:
pirobiToba, sibrtyobrioba, formis erTgvari gamartiveba,
deformaciebi, abstrahireba da sxv., rac adgilobrivi
Taviseburebebis gaTvaliswinebasac gulisxmobs da
avtoris TviTmyofad xelweras aCvenebs.
1990-2000 ww. mxatvari muSaobs “stambolis seriaze”.
aqedan moyolebuli, mis SemoqmedebaSi aqtiurad Semodis
zRvis Tematika, romelSic ganviTarebas hpovebs
molurjo-mocisfro gamaerTianebeli gama Sig CarTuli
185
SedarebiT intensiuri Seferilobis geometriuli
laqebiT. mag., 1993 wliT daTariRebul kompoziciaSi
„usaTauro“ (t/z. 98X198.) _ mocisfro-moTeTro pirobiTi
sivrce erTdroulad zRvisa da cis asociacias qmnis,
xolo kompoziciis centrSi dasmuli TeTri samkuTxedi
ialqniani navis STabeWdilebas tovebs. sxvadasxva feris
(Savi, iisferi, yviTeli) geometriuli formebi kvlav
abstraqtul niSan-simboloebs warmoadgenen da ar qmnian
raime konkretuli sagnis asociacias. iseve, rogorc am
tipis suraTebis umravlesobaSi, aq namuSevris ZiriTad
efeqts qmnis feris da fonis erTiani gamWvirvale
tonaluri gama. msgavsi gadawyvetis mqone zogierT
namuSevarSi ufro konkretuli, realuri sagnebic
ikiTxeba. mag., kompoziciaSi „usaTauro“ (t/z. 96X200. 1993)
_ molurjo-mocisfri fonze bundovnad ikiTxeba
horizontis xazi da zRvisa da cis pirobiTi ferweruli
sivrce erTmaneTSi gadadis. suraTis centrSi, ufro Ria
tonis horizontalur zolze miemarTeba TeTri gemi,
romelic kompoziciis marcxena mxares aris gamosaxuli.
gemis anarekli, ecema wylis zedapirs. horizontis xazs
miRma, bundovan mocisfro ferwerul sivrceSi mosCans
TeTri wriuli laqa, romelic TiTqos mzesTan
asocirdeba. gemis mimarTuleba, zRvis zedapiris
aRmniSvneli pirobiTi zoli qmnis dinamikurobis
Tavisebur SegrZnebas marcxnidan marjvniv. zemoT
ganxiluli kompoziciisagan gansxvavebiT, romelSic
abstraqtuli formebi statikur, raRac usasrulo,
bundovan sivrceSia gansxeulebuli, aq cxovrebis
garkveuli ritmi SeigrZnoba. martivi geometriuli
formebiT aRiniSneba gemis silueti, misi detalebi
(droSa, sakvamuri, samaSvelo rgolebi da a.S.) SedarebiT
186
intensiuri laqebiT gadmoicema, rac acocxlebs am
erTian ferwerul gamas, magram aqac, iseve rogorc am
tipis sxva namuSevrebSi mxatvruli gamomsaxvelobis
ZiriTad saSualebas molurjo-mocisfro, gamWvirvale
feradovani sivrce warmoadgens. Tavisi simsubuqiT,
faqizi tonaluri gadasvlebiT feri aq TiTqos
TavisTavad xdeba garkveuli sivrcis matarebeli. rogorc
Cans g. CageliSvilTan esa Tu is adgili ukavSirdeba
mxatvris individualur feriT aRqmas. zRva da zRvaze
mdebare qalaqebi, maTi abstraqciis zRvarze myofi xedebi
gadmocemulia molurjo-mocisfro koloritiT. SeiZleba
iTqvas, rom feri aq garkveul simbolur-asociaciur
mniSvnelobas iZens.
am e.w. „lurji seriis“ ganviTarebas warmoadgens
stambolis peizaJebi. namuSevarSi „stamboli da zRva“
(t/z. 98X145. 2000) mxatvari Taviseburad amkvidrebs
abstrahirebuli sivrcis konkretul gaazrebas da qmnis
qalaqis suraT-xats. ukve mignebul molurjo-mocisfro
ferwerul sivrceSi mxatvars Semoaqvs konkretuli
adgilis aRmniSvneli elementebi _ ori mTis silueti,
bosforis srute, meCeTi, minareTebi, ferdobebze
Sefenili saxlebi da sxv. , romlebSic stambolis
panorama sacnaurdeba. am kompoziciaSi mxatvari TiTqos
haerovani perspeqtivis principebs mimarTavs da sivrculi
planebis monacvleobasTan erTad aRiavebs ZiriTad
molurjo-mocisfro tons. suraTis wina planze
gamosaxuli garkveuli simkvrivis Semcveli feradovani
sibrtyobrivi laqebi, romlebic xmeleTs aRniSnaven,
TiTqos iWrebian suraTis siRrmeSi da masSi xalisiani
aqcenti Semoaqvs.
187
stambolis Temis ramdenadme gansxvavebul
interpretacias iZleva mxatvari namuSevarSi „Ramis
sizmari“. aq wina namuSevrisaTvis damaxasiaTebeli
ferweruli sivrce icvleba, zRvisa da cis foni ufro
sibrtyobriv-dekoratiul JReradobas iZens. kompoziciis
marcxena mxridan centrisaken aris mimarTuli mTis
masivi, romelzec erTmaneTTan mijriT mdgomi Senobebia.
maT aRmniSvnel sxvadasxva zomisa da formis mqone
laqebs ara aqvT mkafio sazRvrebi, isini TiTqos
erTmaneTSi gadaedinebian. mTis laqovani zedapiri
daserilia sxvadasxva kuTxidan naCvenebi geometriuli
formebiT, rac gamosaxulebas garkveul reliefurobas
aniWebs. am namuSevarSic siRrmis STabeWdilebas qmnis
xmeleTis paraleluri planebi da saganTa sibrtyeze
ganTavseba. yvelaze axlos ikiTxeba kompoziciis marcxena
mxares mocemuli xmeleTis nawili, Semdeg mTis masivi
Tavisi mWidro ganaSenianebiT da bolos ukana planze
fragmentulad mocemuli, TiTqos Ramis SuqiT
gaCaxCaxebuli yure. am SemTxvevaSi feris dekoratiuloba
xazgasmulia fonis damuSavebis principiT. kerZod, wina
plani _ zRva dawerilia Tavisufali monasmebiT, Tumca
es ar aris dinamikuri, pastozuri, emociuri manera _
mxatvari garkveuli zomierebis SegrZnebas aniWebs
formas. zeca Sesrulebulia ufro gluvi maneriT.
kompoziciis koloriti agebulia Ramis ganaTebis
aRmniSvneli moyviTalo-moTeTro da intensiuri lurji
tonebis Sexamebaze, rac damajereblad gadmoscems Ramis
qalaqis SegrZnebas da gamoxatavs avtoris individualur
damokidebulebas mis mimarT. amdenad, wina peizaJebisagan
gansxvavebiT am namuSevarSi foni kargavs „sivrce-feris“
mniSvnelobas da iluzorulobis efeqts sibrtyeze
188
sagnebisa da paraleluri planebis ganTavseba qmnis.
TandaTan Tavs iCens feris dekoratiuli
SesaZleblobebis metad gamovlenis tendencia da formis
abstrahireba.
am seriis erT-erT saprogramo nawarmoebad
SeiZleba miviCnioT „aziidan evropisken“ (t/z. 200X300.
2000), romelic am ciklis erTgvari „gasaRebia“ da
garkveul koncefcias Seicavs. kompozicia warmoadgens
triptiqs, romelic Sesdgeba sami vertikaluri panosagan.
TiToeuli maTgani gansxvavebuli feradovani gadawyvetiT
xasiaTdeba: marcxena _ lurji, Sua _ molurjo-
mocisfro, marjvena _ moTeTro-moruxo tonebiTaa
Sesrulebuli. samive sibrtye erTiandeba faqturuli,
sxvadasxva feriT damuSavebuli sibrtyobrivi zoliT,
romelic eSveba marjvena zeda kuTxidan texili
zigzagiseburi ritmiT da Sua panos qveda nawilSi
erTgvar samkuTxa sibrtyes qmnis. Semdgom igi miemarTeba
marcxena panos Sua nawilisaken. es TiTqos Taviseburi
abstraqtuli gzaa, romelic usasrulod miemarTeba
zemodan qvemoT, marjvnidan marcxniv, aziidan evropisken.
am mosazrebas amyarebs suraTis centrSi diagonalurad
gavlebuli xazi, romelic or wertils aerTebs da
Sesabamisi laTinuri asoebiT _ A (azia) da E (evropa) aris aRniSnuli. niSandoblivia, rom marjvnidan marcxniv
mimarTuli es dinamika Seesatyviseba aRmosavlur
kulturebSi, damwerlobebSi damkvidrebul weris
ritmsac. am asimetriuli zolis konfiguracia da
damuSaveba Seicavs molurjo-momwvano moyviTalo-
monacrisfro tonebs, romlebsac faqtiurad neitralur
panoebSi cxovelxatulobis da moZraobis Taviseburi
elementi Semoaqvs, igi ferwerulad acocxlebs suraTis
189
pirobiT „sivrcul“ garemos. am triptiqonSi mxatvari
TiTqos axdens ori gansxvavebuli samyaros feriT
daxasiaTebas. kerZod, moTeTro-moruxo foni asocirdeba
aziasTan, marcxena _ SedarebiT muqi lurji feri _
evropasTan, xolo kompoziciis Sua molurjo-mocisfro
nawili ki im Sualedur, gardamaval samyarosTan,
romelic orive feris, ori samyaros sawyisebs Seicavs.
Tavisi koncefciiT Tu feradovani gadawyvetiT
nawarmoebis Sua pano asocirdeba stambolis TemasTan,
radgan igi aziisa da evropis gzagasayarze mdebare
xidia. amgvari sada xerxebiT, Taviseburi abstraqtul-
dekoratiuli metyvelebiT mxatvari axerxebs sakuTari
ideis xatovan gadmocemas.
amrigad, g. CageliSvilTan, erTi suraTis
farglebSi, xSirad Tanaarsebobs sibrtyobrivi da
sivrcobrivi sawyisebi. „stambolis seriaSi“ naTlad Cans
avtorisaTvis damaxasiaTebeli is ZiriTadi niSan-
Tvisebebi, romlebic mis TviTmyofad xelweras
adasturebs. esaa: kompoziciuri struqturis erTgvari
statikuroba da ferweruli fenis dinamika, swrafva
formaTa gadmocemis gamartivebisa da ganzogadebisaken,
midrekileba pirobiTobisa da abstrahirebisaken da
amavdroulad sivrcobriv-haerovani garemos
damkvidrebisaken.
gamoyenebuli literatura:
1. Andriadze David, «In Search of Lost Space”, Gogi Chagelishvili Painting, “agust’os”, Istanbul,2006 2. Kintsurashvili Ketevan, “Against Corrent”, Gogi Chagelishvili Painting “agust’os,” Istanbul, 2006 3. Карая Инга, «Гоги Чагелишвили», издательство «Советский Художник», Москва, 1989
190
სურათები
აზიიდან ევროპისაკენ
სტამბოლი და ზღვა
191
ღამის სიზმარი
უსათაურო
M
192
maia WiWileiSvili
samSeneblo saqmis organizacia XIX-XX
saukuneebis mijnis baTumSi
XIX-XX saukuneebis mijnis baTumSi moqmedi
samSeneblo saqmianobis wesebi efuZneboda Sinagan saqmeTa
saministros da quTaisis samxedro gubernatoris mier
gamocemul gankargulebebs (1892, 1901 ww).1
qalaq baTumisaTvis dadgenili mSeneblobis
aucilebeli wesebi moicavda punqtebs, romlis Tanaxmad
zustad iyo gansazRvruli samSeneblo saqmianobis
warmoebis moTxovnebi.
saqalaqo sammarTvelos nebarTvis miReba
aucilebeli iyo quCebisa da moednis mxares gamomavali
axali mSeneblobebis, gadakeTebebis, kapitaluri
Sesworebebis, aseve, xidebis, quCebis, moednebis,
trotuarebis samSeneblo samuSaoebis SemTxvevaSi.
nebarTvis aRebasAar eqvemdebareobda wvrilmani
Sesworebani – Senobis gareTa nawilis SebaTqaSeba,
SeRebva, Tunuqis Semokvra, saxuravis gadaxurva nivnivebis
formis, tipis Secvlis gareSe, minebis Casma, fanjris
Riobebis, karis Wrilebis xis CarCoebis Secvla maTi
zomebis cvlilebis gareSe. dasaSvebi iyo nagebobis Sida
gadakeTebebi, garda qvis kedlebis, kamarebis, kibeebisa da
Rumelebis rekonstruqciisa. amdenad, aRniSnuli punqti
mkafiod gansazRvravda mflobelis uflebebs samSeneblo
saqmianobis ganxorcielebis TvalsazrisiT, amasTanave,
uzrunvelyofda ganaSenianebis fasaduri principis,
nagebobis moculobis, masStabisa da gare saxis dacvas
arsebiTi cvlilebebis gareSe.
193
qalaqis sammarTvelos mowmobis safuZvelze,
SesaZlebeli iyo wvrilmani Sesworebebis Setana fasadis
gadawyvetaSi. magaliTad, dasaSvebi iyo fanjrebis
gadakeTeba karis Riobebad da piriqiT. Tumca, fasadis
xasiaTis Secvlis gareSe. SesaZlebeli iyo Senobis
gareTa “frTebis”, nawilebis moSla maTgan trotuarebis
gaTavisuflebis mizniT. nebarTvis miReba SesaZlebeli
iyo miwisqveSa milebis gayvanis SemTxvevaSi qalaqis
sammarTvelos miTiTebiTa da teqnikosis meTvalyureobiT.
aseTive mowmobis safuZvelze SeiZleboda mSeneblobis
periodSi droebiTi xis Robeebisa da sakuWnaoebis
mowyoba samSeneblo masalebis sawyobebisaTvis.
samSeneblo saqmianobis es moTxovnebi
ganapirobebda trotuarebis mowesrigebis, nagebobis
quCisken orientirebis, fasadis arqiteqturuli
gadawyvetis SenarCunebis mTavari principis dacvas.
sxva samSeneblo samuSaoebis ganxorcieleba
dasaSvebi iyo saqalaqo sammarTvelos mier damtkicebuli
proeqtis safuZvelze, romelic sakmaod detalurad
gaweril dokuments warmoadgenda. mSeneblobis nebarTvis
moTxovnaSi miTiTebuli iyomflobelis wodeba, saxeli,
mamis saxeli da gvari, sacxovrebeli adgili, ubani, quCa,
sadac mdebareobda miwis nakveTi. miTiTebuli iyo, Tu
konkretulad risi mowyoba, gadakeTeba da gamosworeba
igegmeboda. axali mSeneblobisa da kapitaluri
gadakeTebis drosPproeqti moicavda: miwis nakveTis
generalur gegmas, fasadebis naxazs rogorc wina, aseve,
ezos mxares, Senobis yoveli sarTulis detalur gegmas,
grZiv da ganiv Wrilebs, aivnis donis CaTvliT; Senobis
romelime nawilis Sesworebis SemTxvevaSi, proeqts
erTvoda generaluri gegma, fasadebis naxazi, gegmebi da
194
Wrilebi mxolod im nawilebisa, romlebic
eqvemdebareboda gadakeTebas; ezos gegmarebisaTvis
gaTvaliswinebuli iyo nakveTis da masTan mimdebare
quCebis generaluri gegmis, aseve, grZivi da ganivi
profilebis warmodgena; arsebuli fanjrebisa da
karebebis amoqolvis, axali Riobebis gaWris, kar-
fanjrebis Riobebis SecvlisaTvis, safasado kedelze
wiTeli feriT aRiniSneboda gaTvaliswinebuli
samuSaoebi.
garda amisa, proeqtis generaluri gegma Seicavda
nakveTis momijnave nagebobis naxazs, nakveTis yvela
Senobas Tavisi minaSenebiT, tamburebiT, gare galereebiT,
aivnebiT, ”retiradiuli” ormoebiT, miwisqveSa sawreti
milebiTa da adgiliT sanagve yuTisaTvis.
amdenad, proeqtis wardgena iTvaliswinebda
samSeneblo saqmianobis ganxorcilebisaTvis aucilebel
TiTqmis yvela SesaZlo variants, rac mSeneblobis
dokumentaciis maRali moTxovnebiT iyo ganpirobebuli.
aqedan gamomdinare, proeqtis, rogorc dokumenturi
wyaros mniSvneloba didia, radgan igi Seicavs utyuar
informacias Senobis mflobelis, nagebobis
adgilmdebareobis, ubnis, quCis, nakveTis farTobis,
nagebobis mxatvrul-konstruqciuli Taviseburebebis,
sainJinro SesaZleblobebis da sxva sakiTxebis Sesaxeb.
proeqtisaTvis gansazRvruli iyo naxazebis
Sesrulebis yvela detali, vatmanis qaRaldis formati -
sigrZe 13 da sigane 8 duimi (erTi duimi udris 2, 54 sm.,
erTi saJeni tolia 2, 134 m), naxazis masStabi Semadgeneli
elementebis gaTvaliswinebiT (generaluri gegmebi 5
saJeni, fasadi da Wrilebi 4 saJeni, xolo nagebobis gegma
2 saJeni).2 naxazze miTiTebuli iyo nakveTis zoma,
195
farTobi, quCis sigane, nagebobis manZili mopirdapire
quCidan, Senobebis daSoreba erTmaneTTan, mezobeli
sazRvridan.Nnaxazze miTiTebuli iyo nagebobis sigrZe,
sigane da simaRle, kedlebisa da boZebis sisqe. rTuli
konstruqciis mqone faxverkuli tipis Senobis
agebisaTvis, aucilebel moTxovnas warmoadgenda
konstruqciebis detaluri naxazi. sacxovrebeli saxlis
mSeneblobisas proeqtze datanili iyo sameurneo
daniSnulebis saTavsebi: samzareulo da sapirfareSo.
fardulebis mSeneblobisas aucilebel moTxovnas
warmoadgenda sapirfareSosa da sanagve yuTis adgilis
miTiTeba.
samSeneblo dokumentaciis es moTxovnebi
gaTvaliswinebulia baTumis saarqivo sammarTvelos
fondebSi dacul proeqtebSi. isini, ZiriTadad,
Sesrulebulia TeTri vatmanis, lurj (”sinka”) an Ria
moyavisfro tonis qaRaldze faqizi naxatiT. zogierTi
maTgani gamoirCeva grafikuli gamomsaxvelobiT, rac
Semdgenilis profesionalizmiT aris ganpirobebuli.
warmodgenili proeqtis naturasTan sizusteze
pasuxismgebeli iyo nakveTis mflobeli. daeWvebis
SemTxvevaSi, nakveTis gegmas naturaSi amowmebda
arqiteqtori. am punqtis aRsrulebis mizniT proeqtebs
Tan erTvis mflobelis xelwera imis Sesaxeb, rom igi
valdebulebas iRebs mSenebloba awarmoos damtkicebuli
gegmiT.
mSeneblobis nebarTvis misaRebad aucilebeli iyo
mixailovis simagris komendantis daskvna, esplanadis
dacvis mizniT, romlis dasturi beWdis saxiT erTvis
yvela proeqts 1887 wlidan. M
196
mflobeli valdebuli iyo, samuSaoebis warmoebis
adgilze, Tan hqonoda mSeneblobis damtkicebuli gegma an
mowmoba qalaqis sammarTvelos, qalaqis arqiteqtoris an
policiisaTvis saWiroebisamebr warsadgenad. policias,
gegmis damtkicebis Sesaxeb, informacias awvidida
qalaqis sammarTvelo.
qvis nagebobebis proeqtebis vadebi gansazRvruli
iyo xuTi, xis Senobebisa sami, xolo mcire SekeTebebisa _
1 wliT. dadgenili vadis gasvlis Semdeg, mflobels
xelaxla unda aeRo axali mowmoba.
amdenad, es punqtebi mowmobs Tu ramdanad mkacrad
iyo organizebuli samSeneblo nebarTvis miRebis,
samSeneblo saqmianobis da mSeneblobis kontrolis saqme
XIX_XX ss-is mijnis baTumSi. dadgenili wesebiT mkafiod
iyo gansazRvruli Tu risi aSenebis ufleba hqonda
mepatrones da ra procedurebis gavla iyo saWiro
mSeneblobisa da rekonstruqciis gansaxorcieleblad.
mSeneblobis dawyeba SesaZlebeli iyo
sammarTvelosa da policiis warmomadgenlis mier quCis
zolis anu mSeneblobis sazRvris miTiTebis Semdeg,
proeqtSi amis Sesaxeb keTdeboda sagangebo SeniSvna.
mflobeli xelis moweriT adasturebda, rom mis mier,
Senobis saZirkvlis Cayrisas, daculi iqneboda es
moTxovna yovelgvari cvlilebebis gareSe. aRniSnuli
xazidan gadaxveva iwvevda samuSaoebis SeCerebas. es
punqti uzrunvelyofda ganaSenianebis erT-erT
mniSvnelovan moTxovnas _ perimetiris xazis dacvas. am
moTxovnis dacva mniSvnelovani iyo maSinac ki, rodesac
nageboba idga ezos siRrmeSi. aseT SemTxvevaSi perimetris
xazs aucileblad gasdevda qvis cokoloze agebuli
liTonis an xis cxaurebiani Robe. samSeneblo saqmianobis
197
es punqti ganapirobebda baTumis Zvel ubnebSi perimetris
zolze mdebare, mijriT ganTavsebuli Senobebis uwyvet
ganviTarebas.
axali mSeneblobis, rekonstruqciis, fasadis
kedlis kapitaluri cvlilebebis dros, masalebis quCaSi
dasawyobad, saWiro iyo qalaqis sammarTvelos nebarTva.
am mizniT, mTeli fasadis sigrZeze, specialurad
gamoiyofoda sivrce, romelsac ekava quCis sifarTis ara
umetes 1/3 nawili. sivrce SemosazRvruli iyo RobiT,
romelic iSleboda nagebobis saxuravSi moyvanisTanave.
XX s-is dasawyisis wesebis Tanaxmad, mkacrad iyo
gansazRvruli axal mSeneblobaTa ezos farTobi, zomebi
da sigane quCis mxares (xis nagebobebis mqone nakveTebSi
ezos sifarTe 4 saJeni, manZili ezos marcxena sazRvarsa
da nagebobas Soris, roca sigrZe 12 saJenis tolia, 4
saJeni).3 qvis Senobebis asaSeneblad ezos nakveTi ar
unda yofiliyo 25 kvadratul saJenze naklebi. aseve,
gansazRvruli iyo ezos karibWis zomebi (4 arSini),2
romelic, SeZlebisdagvarad, mdebareobda quCis xazze. xis
axalmSeneblobani dauSvebeli iyo im nakveTebze,
romelTac quCis mxares 5 saJenze naklebi sigrZe da 50
kv. saJenze naklebi farTi hqonda. amdenad, minimaluri
samSeneblo farTobis normebis gansazRvra xels uwyobda
quCis ganaSenianebaSi SenobaTa ganlagebis met-naklebad
Tanabar ritms.
samSeneblo wesebiT, garkveulwilad, dadgenili
iyo ganaSenianebis simaRle. me-18-19 muxlis Sesamisad,
quCis mxares gamomavali Senobis simaRles ar SeiZleboda
gadaeWarbebina quCis sifarTisTvis. im SemTxvevaSi, Tu
saxli daSorebuli iyo “perimetris” xazs, misi simaRle
ganisazRvreboda manZiliT mopirdapire quCis zolidan
198
nagebobamde. Tu nageboba gamodioda erTze met quCaze,
maSin misi simaRle eqvemdebareboda SedarebiT farTo
quCis zomas. amdenad, baTumisaTvis dadgenili wesis
mixedviT, nagebobis simaRle, ZiriTadad, ganpirobebuli
iyo quCis siganis zomiT, rac, Tavis mxriv, xels uwyobda
ganaSenianebis harmoniuli proporciuli Tanafardobis
principis damkvidrebas. regulirebis wesis Tanaxmad
nagebobaTa saSualo simaRle, umTavresad, gansazRvruli
iyo erTi, ori da iSviaTad sami sarTuliT.
yvela axladaSenebuli saxlebis kar-fanjaras,
miT-umetes maRazias unda hqonoda cecxlgamZle
gadaxurva.
wesebis Tanaxmad, mkacrad iyo gansazRvruli
trotuarisa da nagebobis Sverili detalebis zoma.
trotuari ewyoboda quCis sifarTis 1/10 nawilze.4
trotuaris saerTo done ganisazRvreboda saqalaqo
sammarTvelos mier. trotuari igeboda gaTlili qvis,
asfaltis, betonis da sxva gamZle masalisagan.
mniSvnelovan moTxovnas warmoadgenda swori zedapiris
faqtura, cecxlgamZleoba da simyare. WiSkris pirdapir
trotuari daxrili iyo. akrZaluli iyo nagebobis
xazidan tortuarze Senobis safexuris gamosvla 7
verSokze metad (erTi verSoki udris 4,4 sm). Tuki
nagebobis romelime nawili, gareTa frTebi da
Sesasvlelebi arRvevda am wess, aucilebeli iyo misi
dasaSveb normamde miyvana. pilastrebi da
naxevarkolonebi SeiZleba Sverili yofiliyo 4 verSokze
metad. quCis am nawilisaTvis gankuTvnili Ees punqtebi
ganapirobebda nagebobis Sverili detalebis umniSvnelod
aqcentirebas da trotuaris zolis, perimetris xazis
dacvas kvartlis ganaSenianebaSi.
199
sadarbazoebTan dasaSvebi iyo kronSteinebze
aRmarTuli liTonis qolgebis mowyoba. trotuaris
gareTa kidemde Sverili qolgebi ewyoboda Tujis, an
rkinis kolonebze, romelTac misaRebi, esTetikuri saxe
unda hqonodaT. isini aRWurvili iyo trotuaris
zedapiramde daSvebuli wyalsadeni milebiT.
fardulebis win SesaZlebeli iyo kronSteinebze
aRmarTuli liTonis winfrebis, “navesebis” gakeTeba.
3 saJenze naklebi sifarTis mqone quCaze saxlebis
meore sarTulze dauSvebeli iyo trotuarze Sverili
raime nawilis moTavseba garda Ria aivnisa, romlis
sifarTe ar unda yofiliyo 1 arSinze meti. 4 da meti
saJeni sifarTis mqone ufro ganier trotuarze dasaSvebi
iyo ara umetes 2 arSinis Ria da daxuruli aivnebi.
amdenad, trotuaris sigane ganapirobebda fasadis
Sverili nawilebis (aivnebis, daxuruli fanrebis)
dasaSveb sifarTes. Zveli baTumis ganaSenianebaSi quCis
aivnebi ar asrulebda mniSvnelovani aqcentis rols. aq
urbanuli qsovilis saxes ufro metad qmnida mijriT,
quCis zolze, fasaduri wyobiT ganTavsebuli Senobebis
ritmi, umetesad nivelirebuli Sverili detalebis
gareSe. TiToeuli quCis trotuarze yoveli Sverili
nawilis qvemoT aucilebeli iyo 1,5 saJeni simaRlis
Tavisufali savali nawilis datoveba.
sardafebis gasanaTeblad trotuaris sibrtyeze
dasaSvebi iyo loTonis an Tujis cxaurebiTa da sqeli
minebiT daxuruli Riobebis arseboba, romelTa sifarTe
ar aRemteboda 1 arSins. akrZaluli iyo sardafebTan da
sawyobebTan dakavSirebuli raime mowyobiloba
trotuarebis qveS. am punqtis mixedviT dasaSvebi iyo
200
nagebobebis ageba maRali sardafis sarTulze, romelTac
quCis mxares, hqonda fanjrebi.
samSeneblo moTxovnebis Tanaxmad, gansazRvruli
iyo or da mravalsarTulian saxlebSi arsebul
gasasvlelebis sifarTe da simaRle (sigane nakleb 4,
simaRle 1,4 arSini). gasasvlelebi mTel sigrZeze
gadaxuruli undoda yofiliyo cecxlgamZle masaliT.
nagebobis aucilebel nawils warmoadgenda
kapitaluri, xanZarsawinaaRmdego kedeli _ brandmaueri,
romlis minimaluri sisqe gansazRvruli iyo aguris
sisqis 1,5 nawiliT. xanZrisagan dacvis mizniT, dadgenili
iyo xisa da faxverkuli Senobebis erTmaneTTan
daSorebis manZili – 4-12 saJeni.
arsebul Senobebze qvis an xis sarTulis daSeneba
dasaSvebi iyo saqalaqo sammarTvelos mier fundamentis
donisa da arsebuli kedlebis detaluri Semowmebis
safuZvelze. gansazRvruli iyo wyliani gruntis
adgilebSi qvis nagebobis iatakis qveda fenis Sevseba
cementiTa da asfaltiT. ¼ ¼ ½
Senobis Rumelebis erTi adgilidan meoreze
gadatana SeiZleboda arqiteqtoris meTvalyureobiT.
samSeneblo wesebSi detaluradaa ganmartebuli pirvel
da meore sarTulebze Tujis Rumelebis mowyobis
pirobebi da maTi daSorebis wesebi Senobis kedlebidan.
samSeneblo wesebis moTxovnas warmoadgenda
kibeebis da Sesasvlelebis sifarTis (1,5 arSini) dacva.
sacxovrebeli saxlis yvela kibes, romelic miemarTeboda
quCis an ezos mxridan, unda hqonoda cxaurebi da
cecxlgamZle masalis gadaxurva.
samSeneblo moTxovnebSi, aseve, detalurad iyo
ganmartebuli sanitaruli (”retiadiuli”) kvanZebis
201
mowyobis sakiTxebi, individualuri da saerTo adgilebis,
iatakis gamwovi milebis, fanjrebis, ormoebis masalis,
zomebisa da sxva wvrilmanebis CaTvliT.
quCis mxares gamomavali nagebobis saxuravze
aucilebeli iyo trotuaridan 4 verSokis simaRleze
daSvebuli wylis sawreti milebis gakeTeba.
mTavar quCebze gamavali yvela Tavisufali miwis
nakveTi SemosazRvruli unda yofiliyo qvis an xis
RobeebiT, xolo meorexarisxovan quCebsa da CixebSi
mdebare nakveTebi, saqalaqo sammarTvelos mier
dadgenili masaliT.
samSeneblo dadgenilebis bolos miTiTebuli iyo
am moTxovnebis Sesasruleblad gansazRvruli orwliani
vada, xolo damnaSaveni, romlebic ar Seasrulebdnen
wesebs, daisjebodnen sasamarTlo wesiT.
amdenad, baTumSi moqmedi samSeneblo saqmianobis
wesebi efuZneboda quTaisis samxedro gubernatorisa da
Sinagan saqmeTa saministros mier gamocemul
gankargulebebs (1892, 1901 ww). qalaq baTumSi moqmedi
dadgenilebebi gansazRvravda samSeneblo saqmis
warmoebis, mSeneblobis reglamentaciis wesebs. mkafiod
iyo gansazRvruli mflobelis uflebamovaleobebi da
samSeneblo saqmianobis ZiriTadi moTxovnebi.Ddadgenileb-
ebi ganapirobebda XIX-XX saukuneebis mijnis baTumis
ganaSenianebaSi zomieri masStabebis damkvidrebas,
SenobaTa fasaduri wyobis dacvas, aucilebel
samSeneblo-sainJinro normebs, romlebic zogierT
nawilSi, sakmaod detalurad iyo gawerili. magaliTad,
XX s-is dasawyisis moTxovnebis Tanaxmad, gansazRvrulia
axal mSeneblobaTa ezos minimaluri farTobi, Senobis
simaRle, trotuaris zoma, Sverili nawilebis moculoba,
202
damxmare saTavsebis, konstruqciuli da utilitaruli
detalebis mowyobis wesi.
SeniSvnebi da gamoyenebuli literatura
1. Сборник деиствующих в гор. Батуми объязательных постановлении, а также инструкции разным лицам и учереждениям, подведомственным Батумскому Городскому Обшественному Управлению, Батум, 1902, c. 101-116.
2. erTi duimi udris 2, 54 sm; erTi saJeni tolia 2,
134 m; 1 arSini udris - 71,12 sm; erTi verSoki
udris 4,4 sm. 3. Сборник …, gv. 108, muxli 16. 4. SedarebiT viwro quCaze, romlis sifarTe 10
arSinze naklebia, trotuari erT arSinze
naklebi ar unda iyos.
203
kulturis istoria da Teoria
ermile mesxia
kulturuli turizmis saganmanaTleblo
politika (gamocdileba da perspeqtiva)
saqarTvelos turizmis ganviTarebis mdidari
tradicia gaaCnia. turizmis popularoba saqarTvelos
gansakuTrebuli geografiuli, klimaturi, kulturuli
da istoriuli pirobebiT iyo ganpirobebuli. rogorc am
dargis specialistebi aRniSnaven, „gasuli saukunis 80-
iani wlebisaTvis saqarTvelo oTx milionamde turists
maspinZlobda“ (saxelovnebo mecnierebaTa Ziebani, 2009:138).
saqarTvelo yofil sabWoTa kavSirSi mesame respublika
iyo (ruseTisa da ukrainis Semdeg) turistuli
industriis masStabebiT.
qarTuli „turistuli produqciis“ ZiriTadi
momxmarebeli yofili sabWoTa kavSiris da evropis
socialisturi qveynebis moqalaqeebi iyvnen. im
droisaTvis saqarTveloSi masobrivi turizmis,
sakurorto mkurnalobisa da dasvenebis mniSvnelovani
obieqtebis farTo qseli Seiqmna. miuxedavad amisa,
turizmis dargis uzrunvelyofa Sesabamisi kadrebiT
yofil sabWoTa kavSirSi seriozul problemas
warmoadgenda. garda gidi eqskursiamZRolebis
momzadebisa, faqtobrivad, turizmis menejmentis
specialistebs ar amzadebdnen. dargis momsaxurebis
sfero dakompleqtebuli iyo SemTxveviTi adamianebiT,
rac Sesabamisad aqveiTebda momsaxurebis dones.
204
rac Seexeba eqskursiamZRolebis momzadebis
praqtikas. sabWoTa periodSi umaRles saganmanaTleblo
dawesebulebebSi arsebobda sazogadoebriv mecnierebaTa
fakultetebi, sadac studentebs SesaZlebloba hqondaT
ZiriTad specialobasTan erTad damatebiT, sazogadoebriv
sawyisebze dauflebodnen sxvadasxva specialobas
(kinooperatori, fotografi da sxv.), maT Soris
eqskursiamZRolis profesias. saganmanaTleblo programa
or saswavlo welze (4 semestri) iyo gaTvlili da
moicavda 300 akademiur saaTs. eqskursiamZRolis
specialobaze studentebs leqciebi ekiTxebodaT or
disciplinaSi: eqskursiamZRolis profesia da
mWevrmetyveleba (metyvelebis kultura da oratoruli
xelovneba). sazogadoebriv mecnierebaTa fakultetis
kursdamTavrebuls eZleoda mowmoba Sesabamisi
kvalifikaciis miTiTebiT.
Tbilisis saxelmwifo universitetis socialuri
da ekonomikuri geografiis kaTedraze SemoRebuli iyo
ramdenime sagani turistul-rekreaciuli meurneobis
organizaciasa da marketingSi (metreveli, 2003:156).
marTalia, qveynis saganmanaTleblo politika
turizmis menejmentSi kadrebis momzadebas ar
iTvaliswinebda, magram amis miuxedavad, turistul
infrastruqturaSi dasaqmebul personals samuSao
gamocdilebiTa da piradi enTuziazmiT SeeZlo
weliwadSi momsaxureoba gaewia 4 milionamde
turistisaTvis. iseTi patara qveynisaTvis, rogoric
saqarTveloa, romlis mosaxleoba maSin 5 milions
aRwevda, es maCvenebeli umniSvnelo ar iyo.
gasuli saukunis 90-iani wlebis dasawyisSi
saqarTveloSi ganviTarebuli movlenebis Sedegad
205
TiTqmis mTlianad gapartaxda turistuli
infrastruqtura. daiSala dargSi arsebuli
profkavSiruli turizmis sistema. Tu adre arsebobdnen
specializebuli saeqskursio dawesebulebebi _
saeqskursio da samogzauro biuroebi (saerTaSoriso
axalgazrduli turizmis biuro, qalaqebis saeqskursio
biuroebi), qveyanaSi momsaxurebis bazris mdgomareoba
Seicvala da saeqskursio momsaxurebis organizebaSi
mogvianebiT wamyvani roli daekisra turistul firmebs.
bunebrivia, turistuli meurneobis ngrevas Tan
mohyva turizmis dargSi arsebuli im mcire
saganmanaTleblo sistemis moSlac, romelic ZiriTadad
warmodgenili iyo saeqskursio saganmanaTlenlo
programebiT. umaRles saganmanaTleblo dawesebulebebSi
daixura sazogadoebriv mecnierebaTa fakultetebi.
gauqmda saeqskursio kadrebis momzadebisa da saeqskursio
samuSaoebis meToduzrunvelyofis sistema. didi xnis
ganmavlobaSi Seiqmna sruli vakuumi. amis gamo moxda
xarisxobrivi cvlileba eqskursiamZRolis profesiul
saqmianobaSi, romelTa rolSic gamodiodnen adamianebi,
romlebsac ar hqondaT arc specialuri ganaTleba da
arc saeqskursio muSaobis kargi praqtika
(eqskursiaTmcodneoba, 2009:19-20). arafers vambobT
turizmis menejmentis kadrebze, romelic arc ki
arsebobda.
90-iani wlebis bolos qveyanaSi miRweuli
stabilizaciis, saerTaSoriso kavSirebis gaZlierebisa da
reformatoruli kanonmdeblobis Sedegad turistuli
meurneobis aRorZinebisaTvis, Tumca arasakmarisi, magram
mainc erTgvari xelSemwyobi pirobebi Seiqmna. miuxedavad
amisa, turizmis ganviTarebas paralelurad ar mohyva
206
dargisaTvis specialistebis momzadeba. aRniSnuli
mizeziT, turistuli infrastruqtura TiTqmis mTlianad
araprofesiuli kadrebiT dakompleqtda. Sesabamisad, aman
gamoiwvia momsaxurebis dabali xarisxi da turistuli
produqciis arakonkurentunarianoba.
miuxedavad saqarTveloSi dRes arsebuli
umuSevrobis maRali donisa, turizmisa da stumar-
maspinZlobis sferoSi aRiniSneba kvalificirebuli da
gamocdili kadrebis nakleboba: sastumroebi, restornebi,
turistuli saagentoebi, muzeumebi, aqtraciebi,
satransporto kompaniebi, turistuli firmebi,
sakonferencio darbazebi da a.S. saWiroeben profesiul
kadrebs. turizmis sferos muSakebis umravlesobas
ganaTleba miRebuli aqvT moklevadian komerciul
kursebze da seminarebze, ar gaaCniaT specialuri
umaRlesi an profesiuli ganaTleba. erT-erTi mizezi
isicaa, rom saqarTvelos mosaxleobaSi jerjerobiT arc
ise maRalia turistul infrastruqturaSi dasaqmebis
survili da dasaqmebulTa momsaxurebis kultura.
saqarTvelosaTvis turistul specialobaTa
swavlebis gaumjobesebis mizniT bolo periodSi araerTi
RonisZieba ganxorcielda. kerZod: saqarTvelos
ganaTlebis xarisxis ganviTarebis erovnuli centris
mier 2011 wels SemuSavebul iqna kvalifikaciaTa axali
CarCo, romelic gansazRvravs mimarTulebis,
dargis/specialobebis, qvedargebis/specializaciebisa da
profesiuli specializaciebis nusxas. aRniSnul
dokuments normaqtiuli aqtis Zala aqvs da misi
gaTvaliswineba savaldebuloa yvela avtorizebuli
saganmanaTleblo dawesebulebisaTvis.
207
kvalifikaciaTa axali CarCos mixedviT biznesis
administrirebis mimarTulebaSi calke gamoyofilia
dargi/specialoba „turizmi“, romelic moicavs Semdeg
qvedargebs/specializacias: bunebis turizmi da daculi
teritoriebi; ekologiuri turizmi; kulturuli turizmi;
samkurnalo turizmi da sakurorto saqmianoba;
rekreaciuli turizmi; agroturizmi.
aRniSnuli mimarTulebis profesiuli
specializaciiT SesaZlebelia abiturientebis miReba
Semdeg programebze: gidi (geoturizmis da a.S.);
turoperatori (agro-, eko-, da a.S. turoperatori);
sastumro saqmis mwarmoebeli; mimRebi-recefcionisti;
barmeni; mimtani.
am etapze eqspertTa mier momzadda profesiuli
specializaciis ramdenime programis standarti, romelic
daamtkica saqarTvelos xarisxis ganviTarebis erovnulma
centrma. profesiuli programebis standartebis
proeqtebis momzadebasa da ganxilvaSi aqtiurad iyvnen
CarTuli rogorc umaRlesi saganmanaTleblo
dawesebulebebi, aseve turistuli industriis sferos
warmomadgenlebi. proeqtebis ganxilva iyo sajaro da
yvela dainteresebul pirs SeeZlo aqtiuri monawileobis
miReba. programis standartis am formiT SemuSaveba da
miReba SesaZleblobas iZleva Tavidan iqnas acilebuli
Secdomebi.
garda amisa, tardeba:
turistuli specialobebisa da sagnebis pedagogTa
treiningebi da kvalifikaciis amaRlebis RonisZiebebi;
bazris moTxovnis turistul specialobaTa sruli
nusxis Sesadgenad grZeldeba specialuri kvlevebi;
208
umaRles da specializebul saswavleblebSi
daiwyo saswavlo gegemebisa da programebis
saerTaSoriso standartebisadmi misadageba;
gegmazomieri xasiaTi mieca studentisaTvis
srulfasovani kompleqsuri praqtikis Catarebas;
umaRles saswavleblebsa da kolejebSi Seiqmna
turistuli dargis axali specialobebi damtkicebuli
standartebis Sesabamisad;
ramdenime saxelmwifo da kerZo umaRles
saganmanaTleblo dawesebulebaSi SemuSavda turizmis
menejmentisa da kulturuli turizmis samsafexuriani
saganmanaTleblo programebi yvela donis kadrebis
mosamzadeblad;
gamoica saerTaSoriso saganmanaTleblo
standartebis saswavlo-meToduri literatura da sxv.
saqarTveloSi turizmis menejmenti iswavleba
ramodenime umaRles saganmanaTleblo dawesebulebaSi,
kulturuli turizmi ki _ saqarTvelos SoTa rusTavelis
Teatrisa da kinos saxelmwifo universitetSi.
amavdroulad arsebobs 3 profesionaluri swavlebis
skola: TbilisSi, qobuleTSi da wnorSi.
turistuli infrastruqturisaTvis
maRalkvalificiuri kadrebis momzadebisas didi
mniSvneloba aqvs evropis wamyvani qveynebis
gamocdilebas turizmis ganaTlebisa da kvlevis sferoSi.
turizmis ganviTarebis kvlevas gansakuTrebuli
yuradReba mieqca XX saukunis 50-ian wlebSi. am mxriv,
Zlieri baza Camoyalibda da problemaTa gadasaWrelad
efeqturad funqcionireben organizaciebi SveicariaSi _
transportisa da turizmis ekonomikis instituti, bernis
universitetTan arsebuli Tavisufali droisa da
209
turizmis kvlevis instituti, germaniaSi q. triris
turizmis evropis instituti, q. Starnbergis turizmis
problemaTa instituti da sxv. (oqrocvariZe, 2006:7).
evropuli qveynebis (inglisi, espaneTi, italia,
holandia, fineTi, saberZneTi, dania) cnobil
saswavlebelTagan, romlebic turizmis dargis
specialistebs amzadeben, umetesi wili orientirebulia
saSualo profesiul skolebze, liceumebsa da
kolejebze.
umaRlesi an profesiuli ganaTlebis miRebis
Semdeg, SesaZlebelia studentebi saqmianobaSi Sexvdnen
iseT problemebs, romelic exeba praqtikisa da
Seswavlili Teoriis Seusabamobas. maastrixtis
universiteti cdilobs Tavidan aicilos es gardauvali
problemebi im sistemiT, romelsac ewodeba „problemaze
dafuZnebuli swavleba“. bolo periodSi msoflios
sxvadasxva universiti, maT Soris saqarTveloSi, nergavs
am sistemis elementebs. e.w. „swavlebisa da kvlevis
centri“ uzrunvelyofs studentebs yvela saWiro
masaliT.
turistul industriaSi dasaqmebuli
personalisaTvis, garda ZiriTadi codnisa, romelsac
specialisti iRebs umaRles da specializebul
saswavleblebSi, aucilebelia codnis mudmivi ganaxleba
turistuli sawarmos farglebSic. mag. germaniaSi
kadrebisadmi teqnikuri momzadebis moTxovna
dakisrebuli aqvs specialur personals. ufro metic,
germanul sawarmoebs dakisrebuli aqvs pasuxismgebloba
personalis momzadebaze (metreveli, 2008:321).
specialistTa aRiarebiT, berZnuli kanonmdebloba
saerTSoriso turizmSi momuSave gidebisaTvis evropaSi
210
yvelaze srulyofili da daxvewilia. pirebi, romlebic
airCeven eqskursiamZRolis profesias, unda daamTavron
gidebis skola. aseTi skolebi arseboben ucxoel
turistebTan momuSave gidebis gaerTianebebTan. misi
damTavreba da saberZneTSi muSaoba ukve SeuZliT
ucxoelebsac.
aTenis gid-eqskursiamZRolTa skolaSi miReba
SezRudulia. abiturientis asaki ar unda aRematebodes 35
wels. abiturientma unda Caabaros misaRebi gamocdebi
berZnul da ucxo enaSi (ucxo enis gamocdas abareben
romelime ucxoeTis kulturis institutSi). gasaubreba
unda gaiaros komisiis wevrebTan, romelSic Sedian
saberZneTis turizmis erovnuli gaerTianebis wevrebi da
misi generaluri mdivani (kvaracxelia, 2009:307).
studentebi gadian swavlebis Teoriul programas
da praqtikas. praqtikas gadian aTenis regionis
muzeumebSi. utardebaT 70 dRiani saswavlo eqskursiebi
saberZneTSi, ris Sesaxeb amzadeben referatebs.
eqskursiebis 50 %-s saxelmwifo afinansebs.
kanoni eqskursiamZRolebis Sesaxeb safrangeTSi
ZalaSia 1975 wlidan, romlis mixedviT gidi-
interpretatori SeiZleba iyos mxolod diplomirebuli
eqskursiamZRoli. 1984 wlidan, ucxoelebTan momuSave
gidebisaTvis, Semovida wesi „profesionalis mowmobis“
aucileblobis Sesaxeb. am mowmobis misaRebad
eqskursiamZRolebi sagamocdo komisiebs gamocdebs or
safexurad abareben. I safexuris gamocdebi iTvaliswinebs
codnis Semowmebas Semdeg sagnebSi: xelovnebis istoria;
safrangeTis istoria; jgufgamyolebis SesaZleblobebi;
franguli ena. II safexurze bardeba aranakleb 5 Temisa,
romlis Semdeg gaicema saxelmwifo licenzia.
211
saxelmwifo licenzia da „profesionalis mowmoba“ ori
saxisaa: lokaluri (regionuli) da globaluri
(saxelmwifo mniSvnelobis), romlis mflobelsac parizsa
da umniSvnelovanes kulturul centrebSi eqskursiebis
Catarebis ufleba aqvs (metreveli, 2008:457).
evropaSi miCneulia, rom fineTs
eqskursiamZRolebis momzadebis saukeTeso organizacia
aqvs. fineTis saganmanaTleblo sistemaSi danergilia
eqskursiamZRolis sami tipis profesia: lokaluri
eqskursiamZRoli, romelic eaqkursias mxolod sakuTar
qalaqSi atarebs; regionaluri eqskursiamZRoli da
eqskursiamZRoli mogzaurobis ganmavlobaSi.
eqskursiamZRolma unda daamTavros kursebi:
lokaluri eqskursiamZRolisaTvis savaldebuloa
aranakleb 80 saaTis (Teoriuli 40 saaTi; praqtikuli 40
saaTi) gavla; did qalaqebSi _ 120-dan 170 saaTamde unda
gaiaron da Caabaron weriTi gamocdebi, romlebSic garda
specialobisa, Sedis: informaciis wyaroebi, samgzavro
sasualebebi da bileTebi, gadaxdis wesebi da
fsiqologia. kursebis organizeba xdeba fineTis
turizmis saministrosa da specialuri umaRlesi
saswavleblebis erToblivi TanamSromlobiT. fineTis
turizmis saministro mkacrad akontrolebs
eqskursiamZRolTa diplomebis gacemis process,
sistematurad zrunavs maTi kvalifikaciis srulyofaze
da maT dasaxmareblad gamoscems meTodur Jurnals. 1991
wels fineTSi Catarda eqskursiamZRolTa msoflio
konferencia.
daniaSi eqskursiamZRolebis profesiis aTvisebas
xelmZRvanelobs ori gaerTianeba: ucxoeTis turizmis
gaerTianeba da eqskursiamZRolTa asociacia.
212
serTifikatis misaRebad abareben weriT da zepir
(praqtikul) gamocdebs. saWiroa ucxo enis, daniis
istoriis, geografiisa da politikuri sistemis kargi
codna. diplomSi Setanil unda iqnas gamocdebis
Cabarebis aRniSvna: kulturaSi, istoriaSi, mosaxleobis
socialur mdgomareobasa da mogzaurobis pedagogikaSi
(metreveli, 2008:458).
evropis saganmanaTleblo centrebi da
universitetebi mniSvnelovan yuradRebas uTmoben
turizmis Seswavlasa da kvlevas. gansakuTrebiT unda
aRiniSnos q. krakovis iagelonis universiteti, romelic
pirvel sauniversiteto centrad iTvleba turizmis
samecniero kvlevisa da kadrebis momzadebis saqmeSi
(julabaSvili, 2006:5).
specialistebi da eqspertebi turizms „meoce
saukunis fenomenad“ aRiareben. dRes turizmi _ Zlieri
msoflio industriaa, romelic msoflios mTliani
produqtis 10 %-s ikavebs, sadac dasaqmebulia
momsaxureTa didi raodenoba da mozidulia ZiriTadi
saSualebebi da msxvili kapitali. es aris msxvili
biznesi, didi fuli da globaluri donis seriozuli
politika (birJakovi, 2004:19).
turizmis mniSvneloba postsabWoTa respublikebSi
kidev ufro gaizarda. „turizmis, rogorc simdidris
generatoris“ (merhaevi, 2003:84) ganviTareba aramarto
dakavSirebulia eknomikis mTel rig dargebTan, aramed
astimulirebs sxvadasxva dargis dawinaurebas. ukraineli
specialistebis analiziT, turizmis sfero ekonomikis 40-
ze met dargTanaa dakavSirebuli da mosaleobis 10-15 %
aris CarTuli (А. Будиа, В. Волынец, „Маркетинг
туристических деиствий Украины и подготовка персоналатиц“,
213
sauniversitetTaSoriso samecniero-analitikuri Jurnali
„biznesi da menejmenti“, baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universiteti, № 2, 1990).
turizmis ganviTarebasTan erTad, yoveli
sazogadoeba axali gamowvevebis winaSe dgeba.
globalurma turistulma industriam SeiZleba safrTxe
Seuqmnas sazogadoebis erovnul identobas, mis mier
Seqmnil erovnul sulier da materialur Rirebulebebs.
gaucnobierebeli politikis Sedegad, safrTxis winaSe
SeiZleba aRmoCndes qveynis kulturuli memkvidreoba da
erovnuli TviTSegneba. kulturuli memkvidreobis mimarT
interesi bavSvobidanve unda aRizardos da amas
saganmanTleblo programebic unda iTvaliswinebdes.
ucxoelma turistma maspinZeli qveynis kulturuli
Rirebulebebi da xelovnebis nawarmoebebi rom daaafasos
da mis mimarT pativiscemiT ganimsWvalos, unda SevuqmnaT
misi Secnobis survili da interesi, rac turistuli
saagentoebis gidebis kvalifikaciis amaRlebas iTxovs.
„gidma muSaobisas prevenciuli konservaciis principiT
unda ixelmZRvanelos“ (katelin perie d’ etereni, 2003:103).
turizmis menejmentis saganmanaTleblo politika,
es aris „SemoqmedebiTi xelovneba kadrebis saSualebiT“
(otleri, 1989:156). reformas konkretuli adamianebi
anxorcieleben. yoveli qveynis gamocdilebas
SemoqmedebiTi midgoma sWirdeba qveynis istoriis,
kulturisa da tradiciebis gaTvaliswinebiT.
214
literatura:
1. m. birJakovi, „turizmis Teoria“, Tb., 2004
2. „eqskursiaTmcodneoba“, aWaris avtonomiuri
respublikis turizmisa da kurortebis departamentis
gamocema, baTumi, 2009
3. katelin perie d etereni, „turizmi da Zeglebis
dacva“ rogor vipovoT oqros Sualedi“, krebuli
„kulturis politika. safrangeTisa da sxva qveynebis
gamocdileba“, Tb., 2003
4. n. kvaracxelia, „kulturuli turizmi, Teoria
da praqtika“, Tb., 2009
5. Ph. Kotler. Marketing for Management, Analysis, Planning Implementation and Control, Prentice Hall. New Jersey. 1989
6. m. metreveli, „turizmi“, Tb., 2003
7. m. metreveli, „turizmisa da stumarmaspinZlobis
safuZvlebi“, Tb., 2008
8. r. merhaevi, a. kilebreu, „arqeologiuri turizmi
da misi dadebiTi da uaryofiTi Sedegebi“, krebuli
„kulturis politika. safrangeTisa da sxva qveynebis
gamocdileba“, Tb., 2003
9. saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da
kinos saxelmwofo universitetis samecniero Sromebis
krebuli „saxelovnebo mecnierebaTa Ziebani“,
gamomcemloba „kentavri“, 4 (41), 2009
10. a. oqrocvariZe, m. vadaWkoria, l. oqrocvariZe,
turizmisa da maspinZlobis menejmenti, Tb., 2011
11. i. julabaSvili, turizmis ganviTarebis
faqtorebi, Tb., 2006
215
irma bagrationi
kulturis sociologiis problemebi konstantine
kapanelis filosofiaSi
kulturis Sesaxeb refleqsia qarTveli
filosofosis konstantine kapanelis (1889-1952) naazrevSi
ganxorcielebulia, umTavresad, sociologiuri aspeq-
tebiT. Sesabamisad, masSi warmodgenilia kulturis
sociologiis problematika sazogadoebis kulturul
RirebulebaTa funqcionirebis zogadi kanonzomierebebis,
kulturis ganviTarebis tendenciebze socialur-ekonomi-
kuri, politikuri faqtorebis zemoqmedebisa da, saerTod,
kulturisa da sazogadoebis urTierTgavlenis arsebiTi
sakiTxebis saxiT. Tu gaviTvaliswinebT, rom kulturis
fenomeni kapanelTan ZiriTadad gamokvleulia organo-
tropuli msoflmxedvelobis fonze, gasagebi gaxdeba,
rom kulturis sociologiis problemaTa ganxilvis
specifika ganpirobebulia uSualod misi filosofiuri
koncefciis _ organotropizmis TaviseburebebiT.
kulturis grZnobad-inteleqtualuri monapovari,
kapanelis azriT, socialur interesTa organotropuli
ganxorcielebaa. es niSnavs, rom yovelgvari Semoqmedeba –
mecnierulic, teqnikuric, mxatvrulic Tavisi arsiT
socialuri sinamdvilis gancdis gamovlenis ama Tu im
formas warmoadgens. amis saCveneblad, kapaneli mimarTavs
xelovnebis rogorc sulieri kulturis gamovlenis erT-
erT yvelaze aqtiur sferos. masSi istoriulad moqmedi
SemoqmedebiTi principebi klasicizmis, romantizmis,
realizmis, simbolizmis da misTanaTa saxiT, kapanelis
mixedviT, Tavis droze warmoiSva socialuri
fsiqologiis gansakuTrebul pirobebSi da yoveli maT-
216
gani istoriul Rirebulebas warmoadgens imdenad,
ramdenadac gamosaxavs Sesabamisi epoqis socialur
saWiroebas.Aase magaliTad, “manqanuri kulturis epoqaSi
Zveli eposebis magier iwereba axali eposebi: Zveli
eposis mTavari gmiri iyo romelime odisevsi, axali
eposis gmiri aris inJineri, teqnikosi, romelime qarxnis
mosamsaxure; Zveli eposi iyo gansakuTrebiT romantikuli
bunebis fenomeni: zRva, tye, mindori, xeoba, mdinare,
kldeebi, _ ai, ra esaWiroeba Zvel eposs; axali
eposisTvis gansakuTrebiT saWiroa realisturi manqana
eleqtroniT, kinematografebiT, rkinigziT, xomaldebiT;
homerosma penelopes romani da cxovreba daukavSira
industriul sinamdviles – qsovas da qmris xetials;
Cveni drois mweralma romani unda daukavSiros avtomo-
bilebs, motorebs, sinaTles, didi maRaziis vitrinebs,
kosmetikas... manqanis atmosferoSi ibadeba idea axali
mxatvruli saxisa, romelsac suli mudam aRelvebuli
aqvs: telefonma, telegrafma fonografma, bicikletma,
TviTmfrinavma daaCqares Cveni sulis cxovreba” (kapaneli,
1989:314). rogorc vxedavT, kapanelTan TvalsaCinod
ikveTeba SemoqmedebiTi, kerZod, organotropuli urTier-
Toba sulieri kulturis arssa da istoriul-socialur
mdgomareobas Soris, ufro konkretulad, _ sulieri
kulturis Sinaarsi sazogadoebis realuri interesebis
moqmedebis Sedegia; igi, Tavis mxriv, yovelTvis eswrafvis
arsebuli mdgomareobis asaxvas da, amdenad, gasagebi
xdeba mxolod im socialur moTxovnilebaTa faqtobrivi
warmosaxvis fonze, romelTanac organuladaa dakavSireb-
uli. gamomdinare aqedan, kapanelis azriT, “Cveni drois
evropuli xelovneba manqanuri kulturis SemoqmedebiTi
rezonansia; da es rezonansi tragediul simfoniebad
217
iSleba xelovnebis sxvadasxva dargSi, futuristul-
kubisturi akrobatizmidan dawyebuli, ferebisa da
lentebis sinematografiul Teatramde, im Teatramde,
romelic organotropulad mieCqareba daRupvisa da
daSlisken ise, rogorc is socialur-struqturuli wyoba
arsebobisa, romelmac igi warmoSva” (kapaneli, 1989:324).
Cveni azriT, avtori aq imazec mianiSnebs, rom Tavad
civilizaciac da misi ganviTarebac, rogorc
gansakuTrebuli mdgomareoba, gavlenas axdens kulturis
stilze da ganapirobebs mis cvlilebas.
aRniSnulTan dakavSirebiT, SegviZlia paralelebi
gavavloT amerikuli sociologiis, sociologiaSi struq-
turul-funqcionaluri mimarTulebis erT-erTi
Semqmnelis tolkot parsonsis (1902-1979) kulturis
TeoriasTan. am ukanasknelis arsi, rogorc viciT, mokled
da martivad SemdegSi mdgomareobs: adamianis mTeli
sulieri da materialuri monapovari, romelsac Cven va-
erTianebT “kulturis” cnebiT, sazogadoebrivad
ganpirobebul moqmedebaTa Sedegs warmoadgens ori
sistemis doneze: socialuris da sakuTriv kulturulis.
rogorc Tavad parsonsi SeniSnavs, yvela kultura sazo-
gadoebrivi garemos pirobebSi, TviTganxorcielebis
mizniT, eswrafvis “masTan adaptirebas, manamde arsebul
socialur struqturebTan integrirebas, raTa miaRwios
dasaxul mizans” (mamontovi, 1999:115). sagulisxmoa, rom
parsonsis azriT, kulturis erTiani sistemis calkeul
aspeqtebs sazogadoebis mxridan Seesabameba istoriulad
Seqmnili socialuri institutebi, kerZod, “ekonomikuri,
politikuri, samarTlebrivi, morali, religia da das-
venebis industria” (mamontovi, 1999:122). gamomdinare
aqedan, masTan kultura warmosdgeba rogorc garkveul
218
normaTa da simboloTa rTuli sistema, romelic
ganuwyvetliv icvleba da sruliyofa garemomcveli
samyaros socialuri sazrisis mqone diqtatiT. vfiqrobT,
kulturis arsobrivi ganpirobebulobis Sesaxeb
parsonsis Sexedulebebis Zalzed sqematuri gadmocemiTac
ki naTlad Cans, rom mas pretenzia aqvs Seqmnas kulturis
socialuri Teoria, romelSic kulturis sistemurobis
regulators warmoadgens sazogadoebrivi cxovrebis
specifika Tavisi normatiulobiTa da simbolurobiT. am-
iT igi uaxlovdeba organotropuli kulturis koncefci-
as, Tumca, am ukanasknelisgan gansxvavebiT, kulturis
rogorc garkveuli “tropuli” rezultatis misaRebad
sazogadoebis organul safuZvelSi moqmedi socialuri s-
istema ufro dabali donis pirobas warmoadgens, vidre
sakuTriv kulturuli.
kapanelis mixedviT, kultura Tavis arsobriv
garkveulobaSi eyrdnoba konkretul sociologiur
kriteriumebs, anu social-ekonomiurad uzrunvelyofili
da ganebivrebuli sazogadoebrivi yofiereba Tavis TavSi
gulisxmobs kulturis gadapranWul da gazviadebul
formebs, xolo duxWiri da mZime socialuri cxovrebis
pirobebSi qmnadi kultura sisadaviTa da ubraloebiTaa
niSandebuli. amasTan dakavSirebiT, CvenTvis sainteresoa
germaneli ekonomistisa da sociologis Aalfred veberis
(1868-1958) naazrevi kulturis Sesaxeb. Tavis naSromSi
“sociologiis istoriis da kulturis principebi” (1951)
veberma, rogorc cnobilia Camoayaliba originaluri
Teoria, romlis arsic mdgomareobs SemdegSi: kulturis
istoria SeiZleba warmovadginoT erTmaneTTan urTierT-
dakavSirebuli, magram gansxvavebuli kanonebiT mimdinare
sami procesis – socialuris, civilizaciuris da kultu-
219
rulis sinTezis saxiT. Aavtoris azriT, ama Tu im erov-
nuli kulturis saerTo done SeiZleba ganisazRvros
swored mxolod misi TiToeuli am calkeuli sferos
mdgomareobis ganxilvis safuZvelze. “im qveynis xalxi,
romelSic Semonaxulia social-ekonomikur da saxelmwi-
foebriv-samarTlebriv urTierTobaTa ayvavebuli sistema,
kulturis ganviTarebis TvalsazrisiT, iSviaTad
aRmoCndeba xolme _ gansakuTrebiT sulieri da esTe-
tikuri kulturis mxriv _ SedarebiT dabal doneze”
(mamontovi, 1999:145). TvalSi sacemia, rom veberisa da
kapanelis koncefciebi, am SemTxvevaSi, aSkarad emxrobian
erTmaneTs, Tumca maT sawinaaRmdegod kulturologebs
xSirad mohyavT xolme aseTi magaliTebi (romlebsac ar
SeiZleba, Cvenac ar daveTanxmoT): me-18-me-19 saukuneebSi,
feodaluri daqucmacebulobisa da sameurneo siduxWiris
pirobebSi germanulma miwam samyaros uboZa udidesi kla-
sikuri filosofia da mxatvruli Semoqmedebis ganumeo-
rebeli nimuSebi. evropul qveyanaTa umetesobaSi, marTa-
lia, SenarCunda garkveuli wonasworoba samive process
Soris, Tumca iaponiasa da samxreT-aRmosavleT aziis
sxva ekonomikurad ganviTarebul saxelmwifoebSi
civilizaciurma procesma miiRo aqamde arnaxuli
ganviTareba mxolod meore msoflio omis Semdeg... uka-
naskneli ori saukunis manZilze amerikis SeerTebul Sta-
tebSi Warbobda socialuri da civilizaciuri procesebi
kulturulis sazianod, xolo ruseTSi me-19 aswleuli,
piriqiT, rusuli kulturis “oqros xana” iyo socialuri
konservatizmisa da mecnierul-teqnikuri CamorCenilobis
fonze.
aRsaniSnavia isic, rom sistemaSi – kultura da
sazogadoeba, misi srulyofilad axsnis mizniT, kapaneli
220
ganixilavs organotropuli mimarTebis kidev erT formas;
kerZod, geografiuli mdgomareobis gavlenas kulturis
warmoSobasa da ganviTarebaze, anu sazogadoebis
arsebobisa da funqcionirebis geografiuli pirobebi Tu
ramdenad ganapirobebs am sazogadoebis wiaRSi Seqmnili
kulturis raobas. Aavtoris azriT, “arsis arseboba isa-
zRvreba mdgomareobiT – mdgomareoba geologiuri,
geografiuli, klimaturi, social-ekonomikuri an spobs
an saSualebas aZlevs kulturis formebs viTarebisa da
gaSlisaTvis” (mamontovi, 199:174). Tumca, kapaneli
imTaviTve xazgasmiT aRiarebs, rom “socialuri
urTierToba, damyarebuli ekonomikur-industriul
saWiroebaze, gacilebiT ufro aqtiurad moqmedebs
kulturis SemoqmedebiT formebze, vidre geografiul-
geologiuri da meteorologiuri pirobebi”, magram igi
darwmunebulia imaSic, rom “Tuki erTxel gansakuTrebul
geologiur-geografiul pirobebSi warmoiSva adamianTa
urTierToba, Semdeg swored es urTierToba Tavis
social-ekonomikuri interesebiT aZlevs mimarTulebas am
sazogadoebis kulturul-civilizaciur xerxsa da
Semoqmedebas” (kapaneli, 1999:104).
Cveni azriT, kapanelis aseTi Sexedulebebi Zalian
uaxlovdeba sociologiaSi sakmaod farTod aRiarebuli
geografiuli mimarTulebis cnobil warmomadgenelTa,
kerZod ingliseli istorikosis henri Tomas boklisa
(1821-1862) da rusi (warmoSobiT rumineli) mecnier-
geografis lev ivanes Ze meCnikovis (1838-1888) Teoriul
koncefciebs. Tavis naSromSi “civilizaciis istoria
inglisSi”, bokli aviTarebs azrs imis Sesaxeb, rom
civilizaciis ganviTareba gansazRvrulia klimatis,
niadagisa da bunebis saerTo mdgomareobiT. rogorc av-
221
tori aRniSnavs: “civilizaciebi Tavdapirvelad yvelgan
damokidebuli iyo am samidan erT-erTze mainc.Aaziis
kontinentze mxolod im adgilebSi Caisaxa civilizacia,
sadac yvela Tu ara, erT-erTi piroba mainc iyo: klimatsa
da niadagze civilizaciis damokidebuleba dasturdeba
imiTac, rom momTabare tomebma, romlebic mwir niadagze
da cxel klimatSi cxovrobdnen, rodesac daipyres
zomuri sartyelis midamoebi, swrafad Seqmnes pirveli
civilizaciebi. arabTa mravalricxovani momTabare tome-
bidan, mxolod egviptelebma rom Seqmnes civilizacia, es
aixsneba egviptis miwis nayofierebiT, romelic nilosis
wylebiT uxvad irwyveba” (bokli, 1960:161). sagulisxmoa,
rom boklis azriT, klimati da niadagi moqmedebs ma-
terialuri kulturis ganviTarebis doneze, danarCeni
bunebrivi pirobebi ki, saxeldobr bunebis xedi – ada-
mianis gonebriv Tu sulier wyobaze: religiaze, xelovne-
basa da literaturaze.
rogorc irkveva, boklis am mosazrebebs TiTqmis
srulad iziarebs kapanelic; amas adasturebs misi azri
imis Sesaxeb, rom “kultura Tavis evoluciaSi ganicdis
sistematur gavlenas fizikuri garemodan momdinare
mdgomareobisas, da ramdenadac yofa-cxovrebis
fsiqologia moqmedebs kerZo adamianis nebisyofasa da
survilebze, imdenad saerTod bunebriv-atmosferuli
mdgomareoba iZleva Semoqmedebis erTgvar farglebs;
Semoqmedeba rogorc mxatvruli, ise ganyenebuli, iwvevs
SemoqmedebaSi eqstazs, organul eross, romelic
warmoudgenelia im urTierTobis gareSe, romelsac
adgili aqvs organul cxovrebasa da fizikur
mdgomareobas Soris; kultura dionisuri an apolonuri
SeuZlebelia grelandiaze an cimbirSi, SeuZlebelia iseT
222
pirobebSi, sadac arsisa da mdgomareobis urTierToba ar
iZleva organuli sisavsis SegrZnebas, sadac buneba da
misi klimatur-geografiuli Tavisebureba xels ar
uwyobs am SegrZnebis gancdas” (kapaneli, 1999:142).
rac Seexeba l. meCnikovis naazrevs, aRniSnul sa-
kiTxTan dakavSirebiT, igi warmodgenilia mis naSromSi
“civilizacia da didi istoriuli mdinareebi” (1883).
cnobilia, rom am Txzulebis amocanaa – naTelyos
sxvadasxvaQqveynis geografiul TaviseburebaTa gavlena
maTi kulturis formirebis msvlelobaze, civilizaciis
warmoSoba da misi ganmapirobebeli faqtorebi, civiliza-
ciaTa ganviTareba da maTi ganmsazRvreli viTarebani.
meCnikovis sociologiuri Teoriis mixedviT, calkeul
pirobaTagan civilizaciis ganviTarebaze gavlenas axdens
astronomiuri garemo, geografiuli ganedi da klimati,
Tumca absoluturi mniSvneloba maT ar
miewerebaT.Aavtori yovelmxriv cdilobs aCvenos, rom
klimatis cvlilebis Sesabamisad icvleba civilizaciis
warmoSobis SesaZleblobanic: “zedmetad civi da cxeli
klimati civilizaciisaTvis cudi niadagia. Ddiadi
istoriuli civilizaciebi, yovel SemTxvevaSi Zveli sam-
yaros materikebze, mxolod da mxolod zomier sart-
yelSia koncentrirebuli” (meCnikovi, 1964:187). cxel
klimatSi, florisa da faunis simdidris miuxedavad,
civilizacia rom ar viTardeba, es, meCnikovis azriT, imis
Sedegia, rom am viTarebaSi adamians yofierebisTvis didi
garja ar sWirdeba, ar aris Sromis aucilebloba:
“bunebis gvirgvini – adamiani cxel klimatSi bunebis mefe
araa, buneba mas uxvad ajildoebs da amiT axSobs mis
energias” (meCnikovi, 1964:190). amiT avtori xazs usvams im
garemoebas, rom civilizacias geografiul-bunebrivi
223
garemo meqanikurad ar gansazRvravs, rom garemos
gverdiT aucilebelia adamianis moqmedeba, e.i. socialuri
ganpirobebuloba. rac Seexeba civilizaciaTa Casaxvisa
da ganviTarebis ZiriTad mizezebs, aq meCnikovi asaxelebs
mdinareebs, ramdenadac Tvlis, rom “mdinare yvela
qveyanaSi TiTqosda fizikur-geografiul pirobaTa
sinTezia”. misi azriT, didi mdinareebis napirebze Caisaxa
da ganviTarda oTxi didi kultura: “Cinuri kultura
xuanxesa da ianZis napirebze, induri _ indisa da gangis
napirebze, asiriul-babilonuri – tigrosis da evfratis
napirebze, egvipturi _ nilosis napirebze” (meCnikovi,
1964:214-216).
rogorc mosalodneli iyo, kapaneli sruliad
eTanxmeba meCnikovis Tvalsazriss rogorc materialuri
da sulieri, ise socialuri kulturis geografiuli
mdebareobiT determinirebulobis Sesaxeb da, Tavis mxriv,
SeniSnavs, rom “arsebobis gansakuTrebul bunebriv piro-
bebSi da maTi gamoisobiT adamiani iCens erTgvar xerxs
da ostatobas; sxvadasxva profesia – profesia nadirobis,
Tevzaobis, miwis damuSavebis, vaWrobis da mrewvelobis
aixsneba ara transcendenturad mocemuli niWierebiT, ara
zeSTagonebiT, rogorc fiqroben yvela kategoriis
racionalistebi da aleoTologistebi, aramed bunebriv-
geografiuli da fizikur-materialuri SesaZleblobiT
da interesiT; avstralielebi da eskimosebi rasulad da
anTropologiurad didad gansxvavdebian erTmaneTisgan,
magram erTimeoris msgavs geografiul mdgomareobaSi
gaCenili maTi erTnairi meurneoba _ warmoeba da
socialuri saWiroebis interesebi maTs kulturis
formebs erTmaneTs amsgavsebs” (kapaneli, 1989:372).
224
Cveni azriT, marTebuli SeniSvna, romelic Tavis
droze socialogiaSi geografiuli skolis koncefciis
misamarTiT gamoiTqva, _ kulturis gaCenasa da ganviTa-
rebaSi geografiuli garemos rolis gadaWarbebiT da ca-
lsaxad Sefasebis Sesaxeb, _ kapanelis Sexedulebebzec
samarTlianad vrceldeba. saxeldobr, nebismier
istoriul epoqaSi SeiZleba aRmoCndes Seusabamoba geog-
rafiul pirobebsa da kulturaTa progress da regress
Soris, ramdenadac geografiuli mdgomareobis
viTarebaSic civilizacia icvleba aRmasvlis an daR-
masvlis mimarTulebiT, an kidev erTsa da imave geografi-
ul pirobebSi civilizacia erT qveyanaSi yvavis, meoreSi
ki mxolod isaxeba. ase, rom mxolod geografiulad
xelsayreli viTarebis mizezis gamo TavisTavad da
avtomaturad kultura arc warmoiSoba da arc viTardeba.
kapanelis koncefciis sasargeblod aRvniSnavT,
rom igi kulturasTan mimarTebaSi geografiul
determinizms aniWebs erT-erT, magram ara gadamwyvet da
absolutur mniSvnelobas. misTvis kulturis ganmsazRv-
rel elementTa Soris arsebiTi da ZiriTadi mainc so-
cialuri faqtoria, ramdenadac, faqtobrivad, bunebrivi
pirobebi, ra saxiTac ar unda iyos mocemuli, qmnis mxo-
lod SesaZleblobebs, romelTa realizacia araa sxva
rameze damokidebuli, garda adamianisa da sazogadoebisa.
amdenad, kulturis organotropuli gaazreba sabolood
mainc socialuri mdgomareobiT ganpirobebulobaze
daiyvaneba. rogorc kapaneli aRniSnavs, “socialuri
viTareba asxvaferebs istoriul epoqebs da yovel
periods kulturisas Tan miaqvs, Tan moaqvs Tavisi stili
da suli. bunebis TandaTanobiT gardaqmnasa da feriscva-
lebaSi adamiani TviTon icvleba suliT, ideebiT,
225
gancdebiT, iluziebiT: piramidis aSeneba nilosis
Tvalgadauwvdenel cxel Walebze da sacodavi qoxebis
Sekowiweba cimbiris civ taigebSi gamowveulia sxvadasxva
iluziebiTa da gancdebiT, sxvadasxva saxis grZnobebiTa
da idealebiT... mTeli civilizacia Tavisi nangrevebiT da
udabnoebSi awveradebuli piramidebiT, Tavisi
bareliefebiT da cixe-koSkebiT, didi qalaqebis
laboratoriebiT da institutebiT sazogadoebisa da
mdgomareobis organotropuli urTierTobis gamomsaxve-
lia...” (kapaneli, 1999:225).
sainteresoa, rom kulturis gamokvleva
sociologiuri TvalsazrisiT kapanelis moZRvrebas
Zalian aaxloebs erT-erT araordinarul kulturolo-
giur mimdinareobasTan, romelic sociologiuri skolis
(warmomadgenlebi arian Cvens mier zemoT aRniSnuli
tolkot parsonsi da alfred veberi, agreTve cnobili
amerikeli kulturologi patirim aleqsandres Ze
sorokini) saxeliTaa cnobili da romelic, rogorc
irkveva, kulturis safuZvlebs da axsnas eZebs ara
istoriasa da adamianis sulis TviTnebur ganviTarebaSi,
ara fsiqikisa da kacobriobis biologiur winaistoriaSi,
aramed mis sazogadoebriv bunebasa da organizaciaSi; da
amdenad, kulturologiuri kvlevis centrSi aqcevs Tavad
sazogadoebas, mis struqturasa da socialur
institutebs. rogorc am skolis ise kapanelis
koncefciaTa sasargeblod unda iTqvas, rom, ramdenadac
sazogadoeba kulturis ZiriTadi formaa, amdenad
kulturis qmnadobisa da ganviTarebis istoria arsebiTad
sazogadoebis istoriacaa. Aase rom, Tumca kulturis
sistema da socialuri sistema, faqtobrivad erTmaneTis
gareSe ar arsebobs, magram arc is unda dagvaviwydes, rom
226
maT Soris principul gansxvavebas aqvs adgili. Tu
davukvirdebiT, aSkaraa, rom kacobriobis istoria icnobs
erTmaneTisgan gansxavavebuli eTnikuri jgufebis msgavs
socialur sistemebs, rasac ver vityviT Sesabamis kul-
turebaTa Sesaxeb. amis dasturad kulturis qarTvel
mkvlevarT sxvadasxva magaliTebi mohyavT: rogorc akaki
yulijaniSvili SeniSnavs, “Sua saukuneebis saqarTveloSi
TiTqmis iseTive socialuri sistema iyo, rogorc
safrangeTsa an inglisSi, magram miuxedavad amisa, Sua
saukuneebis qarTuli kultura principulad
gansxvavdeboda dasaxelebul kulturaTagan, iseve
rogorc es kulturebi gansxvavdebodnen erTmaneTisgan”
(yulijaniSvili, 2001:151).
aRniSnuli imazec miuTiTebs, rom, kapanelis orga-
notropuli Teoriis sapirispirod, yvela istoriul
epoqaSi SesaZloa aRmoCndes SeuTavsebloba socialuri
mdgomareobisa da kulturis ganviTarebis doneebs Soris,
ramdenadac socialur urTierTobaTa ucvlelobis
SemTxvevaSic sruliad SesaZlebelia kultura Seicvalos
nebismieri mimarTulebiT; an kidev, identur socialur
viTarebaTa pirobebSi, maSin rodesac erT qveyanaSi kul-
tura ayvavebasa da aRmavlobas ganicdis, meoreSi –
mxolod es-esaa iwyebs ganviTarebas, mesameSi ki _
dakninebisa da ganadgurebis pirasaa. rogorc anglo-
amerikeli kulturologi tomas sternz elioti (1888-1965)
SeniSnavs, “miuxedavad imisa, rom ukanaskneli oTxi
aseuli wlis manZilze inglisis socialuri mdgomareoba
gacilebiT gaumjobesda da mosaxleoba Tormetjer
gaizarda, msgavs xarisxobriv da raodenobriv zrdas
sruliadac ar mohyolia Cvens droSi Tormeti Seqspiris
gamoCena, ufro metic, aseTebi ukve didixania gaqrnen.
227
zustad aseve, gasul saukuneTa mxvnel-mTesveli glexi
Tavisi zneobrivi da sulieri kulturiT gacilebiT
ufro maRla idga, vidre Cveni drois daqiravebuli
traqtoristi” (elioti, 2002:79). saqme imaSia, rom
kulturis sistema mxolod socialuri urTierTobebiT
ar amoiwureba, garda amisa, masSi Tavmoyrilia misi
Semoqmedi xalxis RirebulebiTi orientaciebi, Cvevebis,
adaTebis, tradiciebis erToblioba romlebSic dagro-
vilia sinamdvilesTan, arsebulTan yovelgvari
adamianuri mimarTeba da zrunva samyaros im nawilze,
romelzec is saxlobs. sayuradReboa isic, rom elioti
kulturis fenomenis arsobrivi gansazRvrebisas
gacilebiT met sifrTxiles iCens, rameTu mas ase
axasiaTebs: “kulturis qveS me mesmis, upirveles yovlisa,
is, rac mxedvelobaSi aqvT anTropologebs: erT adgilas
mcxovrebi, mocemuli xalxis cxovrebis wesi. Cven am
kulturis gamovlenas vxedavT mis xelovnebaSi, mis
socialur sistemaSi, mis Cveulebebsa da adaTebSi, mis
religiaSi. yvelaferi es, erTad aRebuli, ar Seadgenen
kulturebs, Tumca Cven xSirad moxerxebulobis gamo ise
gamovTqvamT, TiTqos es asea. Eeseni mxolod nawilebia,
romlebadac kultura SeiZleba danawevrdes – rogorc
adamianis sxeuli anatomiur TeatrSi. magram, ise rogorc
adamiani aris ufro meti, vidre misi sxeulis Semadgenel
sxvadasxva nawilTa naerTi, aseve kulturac aris ufro
meti, vidre xelovnebaTa, adaTTa da religiur
CveulebaTa nakrebi” (elioti, 2002:111). Cveni azriT,
elioti aq gulisxmobs adamianis Tavisufal,
nebayoflobiT SemoqmedebiT aqtivobas, romelic imisgan
damoukideblad, Tu rogoria arsebuli socialuri,
ekonomikuri an politikuri mdgomareoba, Tavisi gziT
228
miemarTeba sakuTari amouwuravi SesaZleblobebis srul
gamovlenamde da gzadagza usasrulo nairgvarobiT qmnis
da aformebs saocar axal samyaros kulturi saxiT; da
romelsac sruliad dakarguli aqvs Tavisi arsebiTi
mniSvneloba kapanelis organotropul moZRvrebaSi.
Mmiuxedavad amisa, sruli ufleba gvaqvs ganvacxadoT,
rom am ukanasknelma kulturis ganviTarebisa da
socialur procesTa uwyveti kavSiris aRiarebiT sakmaod
mniSvnelovani Rvawli dasdo kulturologiuri azris
istorias kulturis erTiani Teoriis Seqmnis procesSi.
gamoyenebuli literatura:
1. kapaneli k., suli da idea, filosofiuri Sromebi,
Tbilisi, 1989
2. kapaneli k.,socialuri esTetikis safuZvlebi. organot-
ropizmi, filosofiuri Sromebi, Tbilisi, ”Tbilisis
universiteti”, 1999
3. yulijaniSvili a., kulturologia, Tbilisi,
“universali”, 2001
4. Бокль Г. Т., История цивилизации в Англии, Санкт-Петербург, «Русский язык», 1960 5. Елиот Т. С., «Заметки к определению культуры», Санкт-Петербург, «Алетейя», 2002 6. Мамонтов П., Основы культурологии, Москва, «Олимп», 1999 7. Мечников Л. М., Цивилизация и великие исторические реки, Москва, «Советская энциклопедия», 1964
229
ermile mesxia
adamianuri resursebi kulturaSi:
axali gamowvevebi da problemebi
kulturis Taanamedrove dawesebulebis marTva da
dasaxuli amocanebis ganxorcieleba SeuZlebelia
ganaTlebuli, profesionali da kvalificiuri kadrebis
gareSe. kulturis dawesebulebebi, mkacri konkurenciis
pirobebSi, srulfasovnad ver ganaxorcieleben TavianT
misias am sferoSi momuSave gamocdili, magram
araprofesionali kadrebis pirobebSi.
adamianuri resursebis efeqturi marTvis mizania,
uzrunvelyos TanamSromlebis erToblivi warmatebuli
muSaoba da ukeT gamoavlinos maTi Zlieri mxareebi, amave
dros xeli Seuwyos susti mxareebis gamosworebas.
kulturis dargSi nebismieri warmateba pirdapir
kavSirSia mis mier adamianuri resursebis swor
marTvasTan.
kulturis dargis marTva, garda specifikis
gaTvaliswinebisa, iseTive unar-Cvevebs moiTxovs, rogorc
sxva dargebi. Tanamedrove mmarTvelebsa da struqturuli
erTeulebis xelmZRvanelebs, aseve calkeul
specialistebs moeTxovebaT, rogorc dargis menejmentis,
marketingis, aseve adamianuri resursebis marTvis codna
da unar-Cvevebis gamomuSaveba.
evropaSi, iseve rogorc amerikaSi, didi xania
kultura Camoyalibda rogorc erT-erTi mniSvnelovani
Semosavlis wyaro. did britaneTSi kulturis indistria
pirvel adgils ikavebs. safrangeTSi kulturis
industriidan miRebulma Semosavalma Seadgina erovnuli
Semosavlis 3.4% da gauswro manqanaTmSeneblobas. unda
230
aRiniSnos, rom aq ar igulisxmeba mxolod kulturisa da
xelovnebis dawesebulebebi. evpropaSi kulturis
indistrias miakuTvneben turizms (n. kunceva-gabaSvili).
vinaidan yofil sabWoTa kavSirSi kultura da
xelovneba TiTqmis mTlianad dotaciuri iyo,
sazogadoebaSi damkvidrda Sexeduleba, rom kultura da
biznesi SeuTavsebeli cnebebia. gamomdinare aqedan,
kulturis sferos menejmentisadmi damokidebuleba
araerTagvarovani iyo.
cnobilia, rom profesiebi qveynisa Tu regionis
zogad-ekonomikuri pirobebis Sesabamisad Cndeba.
sazogadoebaSi arsebuli socialuri da ekonomikuri
urTierTobebi yovelTvis zemoqmedebs profesiebis
raodenobaze da Sinaarsze. sabazro ekonomikis pirobebSi
„kulturis (xelovnebis) menejmenti“ profesionaluri
saqmianobis sferoa Tavisi miznebiT, amocanebiTa da
meTodologiiT. am sferoSi moqmedebs, rogorc
menejmentis zogadi wesebi da principebi, aseve ufro
specifikuri da ganzogadebuli kanonebi. aranakleb
mniSvnelovania, isic, rom rogorc profesionali,
kulturis sferos menejeri unda gamoirCeodes
gansakuTrebuli pirovnuli TvisebebiT.
sazRvargareTuli gamocdilebis analizi
cxadyofs, rom am specialistebis momzadebis funqcias
inawilebs ekonomikuri da humanitaruli mimarTulebis
programebi. ekonomistebi Tvlian, rom kulturis
dawesebulebebi, udavod, saWiroebs profesional
menejerebs da isini unda momzaddnen ekonomistebidan.
argumentad mohyavT Semdegi: kulturis menejers unda
hqondes ekonomikuri procesebis Sinagani meqanizmebis
mtkice baza, romelzec SeiZleba aigos kulturis
231
menejmentis dargobrivi Taviseburebani. humanitaruli
dargis specialistebi ki daJinebiT iTxoven, rom
kulturis menejerisaTvis sayrdeni baza unda iyos
humanitaruli da ara ekonomikuri ganaTleba. maTi
argumentebiT kulturis menejeris profesionaluri
moRvaweobis baza kulturis Rrma codnisa da misi
Sefasebis unaris gareSe ver Camoyalibdeba (l. Sengelia).
jerjerobiT, CvenSi ar aris Camoyalibebuli
mtkice pozicia kulturis dargSi profesionali
menejeris saWiroebaze. sazogadoeba, Zveli inerciiT,
menejeris zogad unar-Cvevebs praqtikuli muSaobis
procesSi Rebulobs.
evropis qveynebSi arsebuli umaRlesi ganaTlebis
tradiciuli sistemis CamoyalibebaSi didi roli
Seasrules germaniam da safrangeTma. ganaTleba
ekonomikis, komerciis da Semdeg nawilobriv marTvis
dargSi, aRmocenda aseve evropis sxva qveynebSi. pirveli
saswavlo dawesebulebebi, romlebic miznad isaxavdnen
kadrebis momzadebas sameurneo saqmianobisaTvis, me-19 s.
safrangeTSi aRmocenebuli komerciuli skolebi iyo (J.
Tolordava). didi britaneTis mTavrobis
gadawyvetilebiT saswavlo dawesebulebebsa da biznes-
struqturebs Soris TanamSromlobas saxelmwifo
afinansebs.
saqarTveloSi cota keTdeba adamianuri
resursebis marTvis kvlevebis TvalsazrisiT. 2004 wlamde
umniSvnelovanes problemaze seriozulad muSaobda
ramdenime samecniero-kvleviTi instituti da umaRlesi
saganmanaTleblo dawesebulebis ekonomikuri profilis
kaTedrebi. 2004 wlidan kvleviTi institutebis
reorganizaciis Sedegad mniSvnelovnad Semcirda
232
adamianuri resursebis marTvis problemebze samecniero
kvlevebi. saministroebma saerTod Sewyvites msgavs
problemaze muSaoba (n. paiWaZe).
adamianuri resursebis marTvis strategiuli
koncefcia pirvelad Camoayaliba avtorTa jgufma
afombranis xelmZRvanelobiT (1984 w.). ra gansxvavebaa
marTvasa da menejments Soris? specialistTa azriT,
marTva aris gamowveva, riski, amoZraveba, STagoneba,
mxardaWera da xedva. WeSmariti marTvis Sedegia ndoba,
aRiareba da loialuroba. gansxvavebiT marTvisagan,
menejmenti niSnavs samuSaos organizebasa da Sesrulebis
SemoqmedebiT process. menejmenti moicavs dagegmvas,
organizebas, ganxorcielebas, komunikacias, kontrols da
Sefasebas. menejeris pasuxismgebloba exeba yvelafers,
rac xdeba (T. xunwaria).
adamianuri resursebis marTvisa da menejmentis
specialistebi am dargis profesionalebis momzadebaSi
mniSvnelovan rols akisreben saxelmwifo mmarTvelobiT
struqturebs, vinaidan es problema ar aris mxolod
erTi konkretuli dawesebulebis gadasawyveti.
saqarTveloSi, rogorc postsabWoTa qveyanaSi, romelic
jer kidev „dausrulebel“ gardamaval periodSi imyofeba,
dasavluri marTvis kulturis tradiciebi sustad
viTardeba. imdenad, ramdenadac kultura umniSvnelovanes
rols TamaSobs organizaciis cxovrebaSi mas
gansakuTrebuli yuradReba unda eqceodes centraluri
uwyebebis xelmZRvanelobis mxridan personalis marTva
warmoudgenelia adamianebTan urTierTobis gareSe.
yoveli organizacia esaa urTierTobebi sxvadasxva
struqturul qvedanayofebSi momuSaveTa Soris. masze
mniSvnelovnadaa damokidebuli konkretuli miznebisa da
233
amocanebis Sesruleba, organizaciaSi socialur-
fsiqologiuri klimati, TviT organizaciis imiji da misi
saqmianobis efeqtianoba (n. gvencaZe).
iaponelebs miaCniaT, rom iaponiaSi aris erTi
simdidre da erTaderTi ulevi resursi _ adamianebi (o.
qoCoriZe). adamianuri resursebi TiToeuli
personalisagan Sedgeba. maTi momzadeba da gadamzadeba
dawesebulebis umniSvnelovanesi amocanaa. Tanamedrove
pirobebSi kulturis dawesebulebaTa marTvis gardaqmna
dakavSirebulia adamianuri resursebis ganviTarebasTan.
dawesebulebaTa struqtura da adamianuri resursebi
unda Seesabamebodes sistemis axal daniSnulebas _ ara
marto daakmayofilos sazogadoebrivi moTxovnebi,
aramed, agreTve, uzrunvelyos TavianTi bazisa da
resursebis ganviTareba. axal garemosTan adaptaciis erT-
erTi saSualebaa marTvis axali an ganaxlebuli
organizaciuli struqturis daproeqteba, romelic
Seesabameba axal pirobebSi dawesebulebis miznebsa da
amocanebs (l. TakalanZe).
adamianebi proeqtis umTavres resurss warmoadgenen.
Cveulebriv, adamianuri resursebis klasificireba xdeba
maTi samuSao profilis mixedviT. kulturisa da
xelovnebis sferos proeqtebSi arsebobs erTi
gansakuTrebuli SezRudva _ esaa SemoqmedebiTi
resursebis marTva. xelovnebis sferoSi menejmenti
mxolod finansuri da organizaciuli sakiTxebiT ar
Semoifargleba. igi saqmisadmi rwmenas, moTminebasa da
mtkice mizandasaxulobas moiTxovs. am sferoSi, sadac
yvelafers adamianTa reaqcia gansazRvravs, winaswar
aranairi Sedegi ar aris garantirebuli (n. sanadiraZe).
amitom am dargis profesiebis momzadebisas ufro meti
234
SemoqmedebiTi midgoma da akademiuri Tavisuflebaa
saWiro.
CvenSi kulturis mTeli rigi mimarTuleba kvlav
akademiuri da profesiuli ganaTlebis gareSea
darCenili. saxelmwifos mmarTvelobiT struqturebs ar
gaaCniaT saxelmwifo programa ganaTlebis gareSe
darCenili profesiebis ganviTarebisaTvis. kulturaSi es
problemebi Seexeba samuzeumo, saarqivo, sabiblioTeko da
sxva dargebs.
dasavleT evropisa da amerikis Seertebuli
Statebis universitetebSi gasuli saukunis meore
naxevridan daiwyo samuzeumo da saarqivo dargis
specialistebis momzadeba. samuzeumo sferos kadrebis
momzadebisa da cvlilebebis kargi tradicia damkvidrda
manCesteris mecnierebisa da mrewvelobis muzeumSi (b.
lordi). evropisa da ruseTis kulturis saganmanTleblo
politikaSi samuzeumo mimarTulebas mniSvnelovani
adgili ukavia. Cvengan gansxvavebiT aq didi xania
moqmedebs sam safexuriani saganmanTleblo programebi
turistuli industriis ganviTarebam kidev ufro
gazarda muzeumis mniSvneloba. gansakuTrebiT
kulturuli turizmis ganviTarebisaTvis unikalur
resurs warmoadgens muzeumi. saerTaSoriso eqspertTa
daskvniT, saqarTveloSi turizmis saxeebis ganviTarebis
mxriv kulturul turizms erT-erTi mniSvnelovani
adgili ukavia. gamomdinare aqedan, qveynis turizmis
ganviTarebis koncefciaSi mniSvnelovani adgili ukavia
muzeumebis infrastruqturis ganaxlebasa da
profesionali kadrebis momzadebis aucileblobas.
saqarTveloSi ramdenime welia saqme diskusiebsa da
saqmian Sexvedrebs ar gascilebia. muzeumis specialistTa
235
momzadebis mxriv TiTqmis araferi gakeTebula, Tu
mxedvelobaSi ar miviRebT Tbilisis saxelmwifo
universitetisa da samxatvro akademiis magistraturis
TiTo saganmanTleblo programas (samuzeumo saqme) da
ramdenime seminars an romelime muzeumis TanamSromlobas
partnior muzeumebTan.
bunebrivia, erTi an ori universiteti, isic
mcirekontingentiani samagistro programiT am problemas
ver gadawyvets. saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis
saministrom, saqarTvelos kulturisa da ZeglTa dacvis
saministrosTan erTad erT-erT prioritetul
mimarTulebad unda gamoacxados dasaxelebuli dargebi
da moaxdinos Sesabamisi sainformacio da finansuri
uzrunvelyofa.
muzeumma gamarTulad rom ifunqcioniros da
sazogadoebas xarisxiani produqcia miawodos, amisaTvis
saWiroa, muzeumis TanamSromlebis profesiuli
ganviTarebisaTvis xelSewyoba. Tu daveyrdnobiT
marketingis Teorias, gansakuTrebiT warmatebuli iqneba
is muzeumi, romelic orientirebulia Tavisi auditoriis
interesebis dakmayofilebaze. marketinguli teqnologiebi
sul ufro aqtiurad iWreba samuzeumo sferoSi.
marketingi muzeumis funqcionirebis erTiani strategiaa,
romelic yvela TanamSromlis Tanamonawileobas
moiTxovs. bevri specialisti aRniSnavs, rom samuzeumo
marketingi kulturis menejmentis ZiriTad tendenciad
gamoikveTa. samuzeumo marketingis Tavisebureba is aris,
rom misi amocanaa muzeumis socialuri mniSvnelobis da
sazogadoebrivi moTxovnilebis amaRleba (n.
gedevaniSvili).
236
analogiuri viTarebaa sabiblioTeko sferoSi.
dReisaTvis sabiblioTeko mimarTulebiT specialistebis
momzadeba ar mimdinareobs. kulturis am dargSi
ZiriTadad dasaqmebulebi arian adamianebi, romelTa
Soris ufros Taobas specialuri sabiblioTeko
ganaTleba miRebuli aqvT gasuli saukunis 70-80-ian
wlebSi. biblioTekebis personalis did nawils
specialuri ganaTleba ar gaaaCnia. dasaqmebulTa Soris,
ukeTes SemTxvevaSi, arian humanitaruli dargis
specialistebi, ukidures SemTxvevaSi _ nebismieri piri.
gasuli saukunis 90-iani wlebis pirvel naxevramde
saqarTveloSi biblioTekarebis momzadeba
xorcieldeboda umaRlesi da saSualo-specialuri
ganaTlebis doneze. Tbilisis yofili a. puSkinis
saxelobis saxelmwifo pedagogiur institutSi
moqmedebda biblioTekaris 4 wliani saganmanaTleblo
programa, TbilisSi, baTumSi da sxva qalaqebSi ki _
biblioTekaris profesiuli saganmnaTleblo programebi.
saqarTvelos sabiblioTko qseli ZiriTadad
uzrunvelyofili iyo specialuri kvalifikaciis mqone
biblioTekarebiT.
amJamad saqarTveloSi biblioTekebis raodenoba
824 erTeuls Seadgens (2005 welTan SedarebiT Semcirda
2.5 jer). albaT esec ar aris erT-erTi mizezi, rom
kulturis es sfero darCenilia sabiblioTeko
ganaTlebis miRebis perspeqtivis gareSe, radgan
biblioTekis roli da daniSnuleba TiTqmis
ignorirebulia.
sazogadoeba ki, saxelmwifo struqturebisagan
gansxvavebiT, kargad aRiqvams biblioTekis mniSvnelobas.
gaeros ganviTarebis programis proeqtis farglebSi
237
momzadda sociologiuri gamokvlevis analitikuri
masala biblioTekis saqmianobis Sesaxeb. mopovebuli
masalebis sistematizaciam, analizma da Sefasebebma
gamokveTa mkiTxveli sazogadoebis azri erovnuli
biblioTekis saqmianobis Sesaxeb. gamokiTxulTa 70 %-s
miaCnia, rom erovnuli biblioTeka aris informaciis
mopovebis erT-erTi umniSvnelovanesi wyaro (xarisxis
marTva universalur samecniero biblioTekebSi). es
Sedegebi SeiZleba ganvazogadioT saqarTvelos yvela
biblioTekis mimarT. miTumetes, rom saganmanTleblo
dawesebulebebis instituciuri avtorizaciis erT-erT
mTavar moTxovnas sabiblioTeko qselis arseboba da
ganviTareba warmoadgens.
vinaidan saqarTvelos saganmanaTleblo
dawesebulebebisaTvis, komerciuli TvalsazrisiT, ar
aris biblioTekaris saganmanaTleblo programa
finansurad momgebiani, Sesabamisi dainteresebac ar aris.
baTumis xelovnebis universitetma sabiblioTeko saqmis
kvalificiuri specialistebis monawileobiT moamzada
biblioTekaris profesiuli saganmaTleblo programis
standartis proeqti. ganaTlebis xarisxis ganviTarebis
erovnuli centri Tu standarts daamtkicebs SeiZleba
momzaddes saganmanTleblo programa da gamocxaddes
abiturientTa miReba.
sWirdeba Tu ara dRes saqarTvelos muzeumebsa da
biblioTekebs kvalificiuri specialistebi, eWvis qveS ar
dgas. es dargebic iseve saWiroebs kadrebis momzadeba,
rogorc sxva nebismieri.
Tanamedrove etapze, rodesac Cveni qveyana msoflio
bazarze gadis da informaciul sazogadoebas aSenebs,
biblioTekebSi mkiTxvelTa momsaxureba maqsimalurad
238
unda dauaxlovdes am sferoSi moqmed saerTaSoriso
standartebs. am problemis gadawyveta ki profesionali,
kvalificiuri kadrebis gareSe SeuZlebelia.
saxelmwifoa ar gaaCnia kulturis dargis
specialistTa momzadebis winaswar SemuSavebuli mkafio
programa da mwyobri sistema. mTlianad es sfero
enTuziazmze da calkeuli adamianebis pirad iniciativasa
da TviTganaTlebazea damyarebuli.
amasTan erTad, unda gadaixedos axlaxan
damkvidrebuli praqtika, saxelmwifom daafinansos
mxolod samsafexuriani saganmanaTleblo programebis
mqone universitetebi. Tu saxelmwifosaTvis
profesionali specialistis momzadebaa prioritetuli,
maSin specialistis momzadeba ar unda iyos
dakavSirebuli samecniero kvlevebTan. mecnierebas sxva
tipis mxardaWera da dafinanseba sWirdeba, kulturis
profesiebis arqivariusis, biblioTekaris, muzeologis
da sxv. specialistebis momzadebas ki _ gansxvavebuli.
aqedan gamomdinare, saxelmwifos mier prioritetad
gamocxadebul da dasafinansebeli specialobebis
nusxaSi, pirvel rigSi, es profesiebi unda iqnas
Setanili, radgan faqtiurad am dargebSi kvalificiuri
specialistebi TiTqmis ar arsebobs. amasTanave, am
specialobebis dafinanseba unda moxdes kolejebSic da
saswavlo universitetebSic.
239
gamoyenebuli literatura:
1. n. kunceva-gabaSvili, saavtoro uflebebis dacvis
saerTaSoriso sakanonmdeblo baza, www.nplg.gov.ge 2. l. TakalanZe, kulturis sferoSi menejmentis
zogierTi sakiTxisaTvis. www.nplg.gov.ge 3. n. gvencaZe, adamianuri resursebis marTva, Tb., 2008
4. o. qoCoriZe, adamianuri resursebis marTva iaponiaSi,
J. xelisufleba da sazogadoeba, 1, 2010
5. n. gedevanivili, ganaTleba da muzeumi, 2010
6. n. gedevaniSvili, muzeumebi 21-e saukunis gamowvevebis
pirispir, 2010
7. n. paiWaZe, adamianuri resursebis marTva _
ekonomikuri aRmavlobis umniSvnelovanesi faqtori, Jurn.
ekonomika da biznesi, 3, 2009
8. J. Tolordava, biznesi da umaRlesi ganaTleba, Jurn.
ekonomika da biznesi, 4, 2009
9. T. xunwaria, adamianuri resursebis strategiuli
marTva da politika, Jurn. inteleqtuali, 4, 2007
10. b. lordi, g. deqsTer lordi, samuzeumo saqmis
menejmenti, Tb., 2006
11. xarisxis marTva universalur samecniero
biblioTekebSi, meToduri rekomendaciebi, Tb., 2007
12. l. Sengelia, kultura da menejmenti: rogor
SevaTavsoT SeuTavsebeli? www.nplg.gov.ge 13. n. sanadiraZe, kulturis sferos proeqtebis menejmenti
da dagegmareba, Tb., 2011
240
Eelene babakiSvili
sponsoroba da kulturis politika
sasponsoro saqmianobas sakmaod xangrZlivi
istoria aqvs evropaSi. am ukanasknelisaTvis kulturis
politikisa da kanonmdeblobis safuZvelze Seqmnilia
mZlavri makontrolebeli da amasTan wamaxalisebeli
meqanizmi. kulturis kanonmdeblobaSi Cadebulia punqti,
romelic iTvaliswinebs sxvadasxva sagadasaxado
SeRavaTebs, sasponsoro da saqvelmoqmedo saqmianobiT
dakavebuli biznes organizaciebisaTvis. msgavsi
komfortuli garemo da sagadasaxado SeRavaTebi dRiTi
dRe zrdis am saqmianobiT dakavebuli firmebis
raodenobas. amgvarad, saxelmwifo kulturis mxardaWeris
mizniT uars ambobs pirdapir Semosavalze firmebidan da
cdilobs iribi gziT daubrunos is kulturul
dawesebulebebs, am SemTxvevaSi Tavad biznes
organizaciebic am SesaZleblobas Zalzed pozitiurad
uyureben; mzardma TavSekavebam tradiciul sareklamo-
sainformacio saSualebebze, korporaciuli sponsoroba,
marketinguli instrumentebis danaxarjis mxriv
gacilebiT ufro efeqturi gaxada:
1. sxvadasxva auditoriaze mizanmimarTulad
zemoqmedebis damatebiTi SesaZlebloba.
2. dasponsorebuli RonisZiebis farTo gaSuqeba
masobrivi informaciis saSualebebis mier, sponsors
saSualebas aZlevs imave danaxarjiT miiRos ufro meti
kontaqti momxmarebelTan. sponsoroba aris mdumare,
araverbaluri mediasivrce, ramdenadac Setyobineba
241
gadaicema moqmedebasTan asociaciiT, romelic flobs
sakuTar individualobas (auditoriis azriT).
3. sponsorobis gamocdili efeqturoba;
sponsorobas dagegmils da ganxorcielebuls Sesabamisi
saxiT, aucilebeli marketinguli kontaqtebis
uzrunvelyofa SeuZlia. sponsoroba, agreTve aris
sakmaod kargi alternativa, reklamasa da safosto
gzavnilebTan SedarebiT.
4. globaluri marketologebi sponsorobas
miiCneven, saerTaSoriso auditoriasTan muSaobis efeqtur
saSualebad.
5. sponsorobis SemTxvevaSi xdeba imijis
gamyareba rogorc sazogadoebis, aseve Tavad saxelmwifos
da wamyvani politikuri wreebis TvalSi. [1, 2]
arc Tu ise axlo warsulSi sponsoroba da
dafinansebis arasabiujeto wyaroebi TamaSobda
marginalur rols avstriis kulturul seqtorSi.
kulturisa da xelovnebis erovnuli biujeti (TiTqmis 1
miliardi evro), cotaTi aRemateba komerciuli seqtoris
sasponsoro mxardaWeris moculobas, romelic
daaxloebiT Seadgens 32,45 _ 36,05 milion evros (TiTqmis
3%-s). avstriaSi ar aris fandreizingis tradicia da
dRevandelobamde misi saWiroebis aucilebloba dRis
wesrigSi arc idga. Tumca, bolodroindelma
politikurma cvlilebebma da saxelmwifo biujetis
Semcirebam, kulturuli organizaciebi aiZula moeZebnaT
arsebobis alternatiuli wyaroebi. arasabiujeto
saxsrebis mozidva gaxda aqtualuri mmarTvelobiTi
amocana. zogierT (magram ara yvela) saxelmwifo
organizaciaSi gaCnda profesiuli fandreizinguli
qvedanayofebi. avstriis kulturisa da xelovnebis
242
organizaciebis sicocxlisunarianoba damokidebulia maT
sakuTar Semosavalsa da dafinansebis arasabiujeto
wyaroebze. zogierTi maTgani, sponsorebTan
TanamSromlobis gasaocari unar-Cvevebisa da
SesaZleblobebis demonstrirebas axdens. saSuamavlo
organizaciebi, romelTac avstriaSi ewodebaT
“mediatorebi”, xels uwyoben kulturis sferos
TanamSromlobas biznesTan. es kidev erTxel amtkicebs
sponsorobis mniSvnelobis zrdas kulturuli
organizaciebis saqmianobaSi. finansuri damoukideblobis
aucileblobas acnobierebs sul ufro didi raodenoba
organizaciebisa _ TviT iseT konservatorul qveyanaSi,
rogoricaa avstria.
kidev erTi mniSvnelovani faqtori, rac aseve
gasaTvaliswinebelia saqarTvelosTvisac, aris is, rom
kanoni sponsorobis Sesaxeb adgens pirobebs, romlis
mixedviTac sponsoroba fasdeba rogorc kompaniis
mxardaWera da ar eqvemdebareba dabegvras.
mTlianobaSi avstriis kompaniebis umravlesoba
kulturis sponsorobis potencials sakmaod maRal
Sefasebas aZleven da winaswarmetyveleben misi
masStabebis zrdas uaxloes aTaswleulSi.
avstria klasikuri “evropuli modelia”,
romlisTvisac damaxasiaTebelia kulturis seriozuli
mxardaWera saxelmwifos mier. avstriis xelisufleba
kulturasa da kulturul memkvidreobas ganixilavs,
rogorc ekonomikis da ganviTarebis mniSvnelovan
resurss. avstriis saxelmwifo dafinanseba xorcieldeba
sam doneze: federaluri, regionaluri da municipaluri.
federaluri da municipaluri subsidia kulturuli
organizaciebis biujetis 75%-dan 100%-mde Seadgens, es
243
kidev erTxel usvams xazs saxelmwifos Zlier
Tanadgomas kulturis sferos mimarT. saxelmwifo aseve
miesalmeba kulturis arasabiujeto dafinansebas da xels
uwyobs misi fandreizinguli saqmianobis ganviTarebas.
samomavlod varaudoben, rom arasabiujeto dafinanseba
gaxdeba kidev ufro aqtualuri mcire kulturuli
organizaciebisa da proeqtebisaTvis. [5]
safrangeTSi, kulturis sferoSi sponsorobas
safuZveli Caeyara 1970-iani wlebis dasasruls, amerikuli
kompaniebis zegavleniT, romlebsac hyavdaT Tavisi
warmomadgenloba am qveyanaSi. sponsoroba ganixileboda,
rogorc institucionaluri komunikaciisa da
sazogadoebasTan urTierTobis instrumenti.
Tavdapirvelad, safrangeTis biznes-organizaciebi
Semoifarglebodnen sakuTari mxatvruli koleqciebis
SeqmniT, magram TandaTanobiT, maT daiwyes am saqmianobis
gafarToeba, kulturis tradiciuli sferoebis
(gamomsaxvelobiTi xelovneba _ gamofenebi da
koleqciebi, kulturuli memkvidreobis restavracia,
klasikuri musika da Teatri _ ZiriTadad, cnobili
Teatraluri jgufebisa da simfoniuri orkestrebis
mxardaWera) dasponsorebisaTvis upiratesobis miniWebiT,
xolo Semdeg, sponsorobis rolis gaZlierebiT sagareo
da Sida komunikaciebSi, individualuri da
korporatiuli sponsorobiT. Sereuli sponsorobis
ganviTarebis Sedegad, romelic aerTianebs socialur-
kulturul amocanebs, kompaniebma riskis fasad daiwyes
kulturis sferosTan TanamSromloba da TanamSromlobis
axali formebis ganviTareba.
oci wlis win, arc saxelmwifo da arc
SemoqmedebiTi organizaciebi ar iyvnen dainteresebuli
244
biznesis mxridan kulturis mxardaWeriT. saxelmwifos
pozicia iyo aseTi, rom komerciuli seqtori dakavebuli
unda iyos Tavisi amocanebis ganxorcielebiT _
Semosavlis generireba da gadasaxadebis gadaxda,
romelsac saxelmwifo gankargavs Tavisi Sexedulebisda
mixedviT, maT Soris kulturis sferoSic. meores mxriv,
mravali SemoqmedebiTi organizacia konservatorul
poziciaze idga, vinaidan miaCnda, rom biznesis Careva maT
saqmianobaSi gamoiwvevda SemoqmedebiTi iniciativebis
SezRudvas.
1990-iani wlebis dasawyisSi, kulturaze
saxelmwifo biujetis Semcirebam gamoiwvia dafinansebis
alternatiuli wyaroebis Zieba mis dasafinanseblad,
msgavs alternativad TviT saxelmwifos mier aRiarebul
iqna biznesis mxardaWera. amasTan, saxelmwifo cdilobda
ekontrolebina biznesidan kulturis sferoSi mimdinare
saSualebebi da ekarnaxa sponsorobis prioritetuli
mimarTulebebi”.49
2003 wels miRebul iqna axali kanoni, romelic
kulturis mxardamWer kompaniebs sTavazobda unikalur
sagadasaxado upiratesobebs da amave dros kulturul
organizaciebs SemoqmedebiTi damoukideblobis
garantiebs aZlevda. am kanonis ZalaSi Sesvlis Semdeg,
safrangeTSi ori wlis manZilze, kulturis mxardaWeris
33 axali korporatiuli fondi gaixsna (2003 wlamde
msgavsi fondi iyo sul 120).
245
sponsoroba franguli sagadasaxado
kanonmdeblobiT ganisazRvreba, rogorc wminda
komerciuli saqmianoba, momsaxurebebis gacvla or mxares
Soris, rasac gaaCnia komerciuli efeqti (magaliTad,
kompania-sponsoris sareklamo teqstis ganTavseba
Teatralur bukletSi an kulturuli RonisZiebis
farglebSi axali produqtis dawinaurebis kampania). aseTi
saxis interpretaciiT, sponsoroba gaTanabrebulia
kompaniis mxardaWerasTan da amitom, ar eqvemdebareba
dabegvras.
safrangeTSi kulturisa da biznesis sferos
TanamSromlobis maxasiaTebelia korporatiuli firmebis
arseboba. kompaniebis mier sponsoroba xorcieldeba
uSualod da aseve korporatiuli fondebis mier,
romelbic iqmnebian zustad am mizniT. faqtiurad, yovel
frangul kompanias, romelic aqtiurad axorcielebs
kulturisa da socialuri sferos mxardaWeras aqvs
sakuTari fondi.
dResdReobiT, frangul kulturas realurad aqvs
mravalarxiani dafinanseba. am ukanasknelis ZiriTadi
wyaroebia:
1. kulturisa da komunikaciis saministro.
2. regionaluri da municipaluri xelisufleba.
3. saxelmwifo da arakorporatiuli fondebi.
4. korporatiuli filantropia.
5. sponsoroba.
6. sakuTari Semosavali.
safrangeTSi arsebobs mZafri konkurencia
prestiJuli SemoqmedebiTi organizaciebisa da
RonisZiebebis mxardasaWerad. es TavisTavad amaRlebs
246
sponsorobis sferoSi kompaniebis profesionalizms da
ubiZgebs maT aqtiuri moqmedebisaken.
mravali kompania gacilebiT ufro xangrZlivi
Sedegis miRebis mizniT TanamSromlobs Tavis mudmiv
partniorebTan. maTi umravlesoba sasponsoro SeTanxmebas
xelsawers minimum 3 wlis vadiT. [4]
safrangeTSi, kulturisa da biznesis warmatebuli
TanamSromlobis ara erTi magaliTis moyvana SeiZleba. es
isev da isev gamowveulia saxelmwifos mxridan am
sakiTxze xangrZlivi muSaobiT da aseve orive mxaris
didi ZalisxmeviT TanamSromlobis formebis srulyofis
sakiTxSi.
aqve aucilebelia SevexoT sasponsoro procesebis
mimdinareobas da misi regulirebis sakiTxebs did
britaneTSi, romelSic Tavidanve Cadebulia kulturis
mravalarxiani, Sereuli dafinanseba. kulturis
dafinanseba xdeba ori umTavresi wyarodan, esaa:
saxelmwifo da biznesi.
sponsorobasa da qvelmoqmedebas did britaneTSi
sakmaod mdidari warsuli aqvs. qvelmoqmedeba
ganmartebul iqna jer kidev dedofal elisabed I-is
dros da exeboda ganaTlebas: isini, vinc xsnidnen
skolebs RaribebisaTvis, ixdidnen gacilebiT nakleb
gadasaxads. arsebiTi gardatexa moxda viqtorianul
epoqaSi, rodesac miRebuli Semosavalis nawili unda
dabruneboda ara saxelmwifos, aramed sazogadoebas. 1940
wlamde, saerTod ar arsebobda kulturis saxelmwifo
dafinansebis tradicia. 1945 wels, saxelmwifo gaxda
kulturis sferos mTavari mepatrone. Tumca, II msoflio
omis Semdeg britaneTis saxelmwifo gaRatakda da
kulturis patronoba daevala biznes-seqtors. Seiqmna
247
kulturis mrCevelTa sakonsuloebi. 1970-ian wlebSi
ZiriTadi argumenti biznesmenebisaTvis JRerda ase:
kulturisa da xelovnebis mxardaWera aucilebelia,
vinaidan amiT is gaxdeba mdidari. 1979 wels,
xelisuflebaSi margaret tetCeris mosvlam, kulturis
politikaSi moaxdina sagrZnobi cvlilebebi. is
iTvaliswinebda kulturaze saxelmwifo xarjebis
Semcirebas. aseT viTarebaSi, SemoTavazebul iqna
ramdenime gamosavali:
1. mmarTvelobis srulyofa (menejerTa
kompetenciis ganviTareba);
2. organizaciis mier, sakuTari Semosavlis
miRebisaken mimarTuli saqmianobis ganviTareba;
3. kerZo seqtoridan resursebis mozidva. amgvarad, saxelmwifo biujetis Semcirebam
kulturuli organizaciebi aiZula moexdinaT sakuTari
organizaciebis reorganizacia: daexvewaT menejmenti,
ewarmoebinaT aqtiuri marketinguli saqmianoba, ezrunaT
saxsrebis moZiebaze, aqtiurad ganeviTarebinaT
sasponsoro da fandreizinguli saqmianoba.
es movlena Cveni qveynisaTvisac kargad nacnobia,
rodesac sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg, moxda mTeli
rigi saxelmwifoebrivi da struqturuli cvlilebebi.
kulturis sfero, romelic manamde sargeblobda
saxelmwifos aSkara mxardaWeriT, cvlilebebisa da
saxelmwifos finansuri krizisis fonze aRmoCnda
usaxsro mdgomareobaSi da am krizisidan gamosvla Tavad
kulturis organizaciebis mcdelobisa da aqtiurobis
Sedegad moxerxda. britaneTisgan gansxvavebiT, qarTul
saxelmwifos aranairi alternativa ar SeuTavazebia
kulturis organizaciebisaTvis da dRemde saxelmwifos
248
ar gaaCnia srulyofili kulturis politika, romelic
daaregulirebs kulturisa da saxelmwifos
TanamSromlobis sakiTxebs.
1993 wels kolin tvidma daaarsa saSuamavlo
saagento “Arts and Business”, romelmac TavisTavze aiRo
kulturas, saxelmwifosa da bizness Soris Suamavlis
roli, samive mxarisaTvis damajerebeli argumentebis
warmodgeniT.
argumenti saxelmwifosaTvis: Cven dagexmarebiT
kulturisaTvis biznesis seqtoridan Tanxebis moZiebaSi
Tqvengan garkveuli Tanxis sanacvlod (“Cven viRebT fuls
da vSoulobT fuls”).
argumenti biznesisaTvis: fulis kulturaSi
dabandebiT, Tqven iRebT sargebels da sakuTari
saqmianobis ganviTarebis saSualebas.
argumenti SemoqmedebiTi organizaciebisaTvis:
biznesis mxridan mxardaWera ar uSlis, aramed avsebs
saxelmwifo dafinansebas. Sedegad, SemuSavebul iqna
erToblivi grantebis programa, romlis CarCoSic kerZo
seqtoris saSualebebi erTiandeboda saxelmwifo
saxsrebTan.
am periodis ZiriTadi, fandreizinguli strategia
iyo urTierTsargebliani TanamSromloba, romelic
sruliad gansxvavdeba gulkeTilobisagan da misi
principuli argumenti JRerda ase: “kulturis mxardaWera
SeiZleba iyos momgebiani.”
1990-ian wlebSi did britaneTSi kvlav daiwyo
axali ekonomikuri krizisi. misi erT-erTi Sedegi iyo
kompaniebis gakotreba da maT nacvlad biznesmenebis
axali Taobis mosvla, romelTaTvisac kultura ar
warmoadgenda umaRles Rirebulebasa da aqsiomas. am
249
periodSi biznesmenebisaTvis warmodgenil iqna axali
argumentebi kulturis mxardasaWerad:
kreatiuloba (kultura ganixileboda, rogorc
kreativis pirvelwyaro);
kulturis mniSvneloba socialur konteqstSi
(kulturis mxardaWera, rogorc “korporatiuli
socialuri pasuxismgeblobis” politikis nawili).
kulturis dafinansebis britanuli modeli
warmoadgens amerikuli da evropuli modelebis
Sualedur safexurs. dafinansebis britanuli modelis
Semqmnelebi, aqcentirebas akeTeben kulturis
organizaciisa da biznesis urTierTqmedebaze.
korporatiuli sponsoroba kulturis dafinansebis
mniSvnelovani meqanizmi xdeba.
did britaneTSi biznesisa da kulturis
TanamSromlobis sami tipi Camoyalibda:
1. TanamSromloba msxvili biznesis doneze _
seriozuli da ZviradRirebuli proeqtebis mxardaWera;
2. TanamSromloba saSualo biznesTan regionis
masStabiT _ esaa partnioroba teritoriuli ganviTarebis
mizniT;
3. TanamSromloba mcire biznesis doneze.
britaneTisaTvis esaa kulturuli proeqtebis
realizaciis axali forma, romelmac SemoqmedebiTi
industriis wodeba miiRo. [3]
amerika iTvleba sponsorobisa da fandreizingis
samSoblod. msoflios sxva qveynebma gamoiyenes amerikis
gamocdileba da moaxdines misi teqnologiebis
adaptireba Tavis pirobebsa da SesaZleblobebTan.
amerikaSi kultura da biznesi viTardeba ara cal-calke,
aramed maTi arseboba urTierTgamomdinarea, rogorc wesi,
250
ideologiuri zewolis gareSe. amerikaSi kulturam da
biznesma erTmaneTTan misasvleli gzebi gamonaxes, xolo
saxelmwifom am nayofieri TanamSromlobisaTvis Seqmna
Sesabamisi pirobebi.
amerikuli modeli korporatiul da individualur
filantropias efuZneba, anu kulturis organizaciebs
gadascems saSualebebs raime saxis sargeblis miRebis
molodinis gareSe. es modeli mxardaWeras ganicdis
ganviTarebuli sagadasaxado sistemis privilegiebiT.
aseve arsebobs mosazreba, rom kultura unda iyos
saxelmwifos zegavlenisagan Tavisufali. amerikaSi
filantropiis umTavresi devizia: `kulturis
mxardaWeriT, Tqven exmarebiT sazogadoebas”. marTvisa da
kontrolis ZiriTadi organoa konkretuli kulturuli
organizaciis mzrunvelTa sabWo.
zemoTmoyvanili magaliTebi kidev erTxel
adasturebs, Tu raoden mniSvnelovania saxelmwifos mier
swori da mizanmimarTuli sasponsoro politikis
gatareba sasponsoro saqmianobis ganviTarebisa da
daxvewisaTvis. es ukanaskneli ki mWidrodaa
dakavSirebuli kulturis politikasTan, romelic
saqarTveloSi srulyofili saxiT jer kidev araa
Camoyalibebuli. mas mxolod garkveuli Tezisebis saxe
gaaCnia.
sasponsoro politikis SemuSaveba xels Seuwyobs
sasponsoro saqmianobis aqtivobis zrdas _ evropa da
amerika amis saukeTeso magaliTia, sadac sasponsoro
politikiT gansazRvrulia rogorc kompaniebisaTvis
gaTvaliswinebuli SeRavaTebi, aseve sponsorebisa da
kulturuli organizaciebis uflebebi da
TanamSromlobis kanonzomirebebi. saxelmwifo mudmivad
251
cdilobs sponsoroba kidev ufro mimzidveli da
sargebliani gaxados kompaniebisaTvis, amisaTvis igi
sxvadasxva xerxs mimarTavs; iqneba es sagadasaxado
SeRavaTebi, Tu sponsori kompaniebis aRiareba da
popularizacia sazogadoebis farTo wreebSi.
dasasruls unda iTqvas, rom sponsorobis
momavali mniSvnelovnad aris damokidebuli saxelmwifos
mier gatarebul politikaze, romelsac ZaluZs am
sferoSi mravali damatebiTi iniciativis ganxorcieleba.
saxelmwifos mxridan sponsorebisaTvis damatebiTi
prioritetebis miniWeba kidev ufro gaamZafrebs
kulturisa da biznesis TanamSromlobas da xels
Seuwyobs xangrZlivi, partnioruli urTierTobebis
gaRvivebas.
gamoyenebuli literatura:
1. Д., Бун Л., Куртц Д., “ Современный Маркетинг”, 11 издание, Юнити , Москва , 2005
2. http://www.reclame.ru 3.http://model21.org.ua/files/models-British.doc, Модели и
Практики Спонсорство и Фондрейзинга в Великобритании 4.http://model21.org.ua/files/models-France.doc, Модели и
Практики Спонсорство и Фондрейзинга во Франции 5.http://model21.org.ua/files/models-practics-fundreising.doc
Модели и Практики Спонсорство и Фондрейзинга в Австрии
252
avtorebi/AUTORS:
olRa JRenti _ xelovnebaTmcodneobis doqtori, Tbili-sis iv. javaxiSvilis saxelobis saxelmwifo univer-sitetisa da baTumis xelovnebis saswavlo universi-tetis miwveuli profesori
mob: 599 271815
el. fosta: [email protected]
Лариса Наумова - Кандидат философских наук, доцент кафедры режиссуры телевидения Киевского национального университета театра, кино и телевидения им. И.К. Карпенка-Карого.
Направления исследований: культура, искусство, теория кино, теория телевидения.
Тел. 38 063 1969808 email:[email protected]
sofio TavaZe _ kinomcodne. xelovnebis Teoriisa da
istoriis akademiuri doqtori, baTumis xelovnebis
saswavlo universitetis ganaTlebis, humanitarul da
socialur mecnierebaTa fakultetis asocirebuli
profesori.
mob: 593 633087
el. fosta: [email protected]
giorgi uRreliZe – saqarTvelos SoTa rusTavelis Teat-risa da kinos saxelmwifo universitetis doqtoranti
(kinoreJisura). tele-kino fakulteti.
mob: 593 129517
el. fosta: [email protected]
253
zurab qavTaraZe _ reJisori. baTumis xelovnebis
saswavlo universitetis saxviTi, sasceno da kino-tele
xelovnebis fakultetis asocirebuli profesori.
mob: 599 543036
el. fosta: [email protected]
naTia mefariSvili _ saqarTvelos SoTa rusTavelis
Teatrisa da kinos saxelmwifo universitetis
doqtoranti, kinomcodneoba (msoflio kinos istoria)
mob: 574 492727 el. fosta: [email protected]
laSa CxartiSvili _ Teatrmcodne. ilias saxelmwifo
universitetis Tanamedrove qarTuli Teatris kvleviTi
centris mkvlevari, doqtoranti
mob: 577 904041
el. fosta: [email protected]
irakli gogia _ reJisori. ilias saxelmwifo
universitetis Tanamedrove qarTuli Teatris kvleviTi
centris mkvlevari, doqtoranti mob: 593 968412
el. fosta: [email protected]
Tamila lomTaTiZe _ istoriis akademiuri doqtori.
mob: 593 371394
el. fosta: [email protected]
254
manuCar loria- anTropologi/regionmcodne. bsu istro-
riis, arqeologiisa da eTnologiis departamentis
asocirebuli profesori
mob: 577 940994
el. fosta: [email protected]
qeTevan gogolaZe _ baTumis xelovnebis saswavlo
universitetis musikis fakultetis sruli profesori.
mob: 599 476781
el. fosta: [email protected]
lolita surmaniZe _ baTumis xelovnebis saswavlo
universitetis musikis fakultetis eTnomusikologiis
specialobis magistranti
irina saruxanova _ musikologi. q. quTaisis samusiko
kolejis sruli profesori.
mob: 593 752246 el. fosta: irina-sarukhanova@ mail.ru
daTo nadiraZe _ iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa
fakulteti. sadoqtoro programis xelovnebaTmcodneoba
meore semestris doqtoranti.
mob: 571 400300
el. fosta: [email protected]
rati CiburdaniZe _ xelovnebaTmcodne. SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetis doqtoranti. baTumis
xelovnebis saswavlo universitetis ganaTlebis,
255
humanitarul da socialur mecnierebaTa fakultetis
asistent profesori.
mob: 598 143712
el. fosta: [email protected]
maia WiWileiSvili _ xelovnebaTmcodne.
xelovnebaTmcodneobis akademiuri doqtori, baTumis
xelovnebis saswavlo universitetis ganaTlebis,
humanitarul da socialur mecnierebaTa fakultetis
sruli profesori.
mob: 593 362361
el. fosta: [email protected]
ermile mesxia _ istoriis mecnierebaTa doqtori, baTumis
xelovnebis saswavlo universitetis ganaTlebis,
humanitarul da socialur mecnierebaTa fakultetis
sruli profesori.
mob: 593 325796
el. fosta: [email protected]
irma bagrationi _ filosofiis doqtori, baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo universitetis ganaTlebisa da
mecnierebaTa fakultetis asistent profesori.
el. fosta: [email protected]
elene babakiSvili _ kulturis menejeri. ilias
saxelmwifo universitetis Tanamedrove qarTuli
Teatris kvleviTi centris mkvlevari, doqtoranti.
mob: 577 288712
el. fosta: [email protected]
256
STUDIES IN ART CRITICISM V
SUMMARIES
Film Study
Olga Zhgenti Stalin’s Political Theatre, Romm’s Propaganda Film and
Steinbeck’s “The American Question”
The modern discussion of “A Russian Journal” comes together
with the Totalitarian Art, which is related to the Stalin’s epoch theater. Steinbeck’s attention is focused on “The Russian Question” (Konstantin Simonov, 1946).
“The Russian Question” by Konstantin Simonov, as an anti-American pamphlet, created on the instruction of Stalin, was an effective way of the mass influence on ideological grounds. The Soviet government wanted theater directors to stage this play throughout the fifteen republics including Georgia. Stalin personally was the chief propagandist of this play. John Steinbeck’s “A Russian Journal” is considered as the complete antithesis of Simonov’s “The Russian Question”.
In Simonov’s play the American print media appears as the defender of the Bourgeois Reactionary Class, whilst the leading character of the same play - American journalist Harry Smith – acts to the contrary.
John Steinbeck had the same mission as Harry Smith – he went to the Soviet Union to write a new book which was perceived as his critical feedback on “The Russian Question”.
The new book of Steinbeck “A Russian Journal” was released in America in 1948 simultaneously with the new film “The Russian Question” produced by Mikhail Romm. At that time neither of those works grasped a great deal of attention. Today both – the play of Simonov and the film of Romm are analyzed as speculative and superficial works of art as opposed to Steinbeck’s “A Russian Journal”, which is now under the critics’ spotlight and gains more and more public interest with time.
Harry Smith, as an American model of a fair liberal, was persistently implanted in people’s minds. This character, fighting against imperialistic and monopolistic America, generally is considered as the symbol of a “decent” American man. He believes in the future of The
257
Communism and denies the pseudo-democracy of the West, which is built on the values like one’s own material welfare.
Citizens of the Soviet Union (Soviet people) subconsciously identified Steinbeck with Harry Smith, furthermore, they were keen to do it in this way, which caused the writer’s inner protest that made him go against the Soviet Press and theater – so powerful means of mass ideology. “The Russian Question”, which was full of anti-American enthusiasm, did not leave any space for communication between the American writer- John Steinbeck and the Soviet people. Actually this type of communication was very precious to him. Under the pressure of rough propaganda individuals were swallowed up by the crowd. As a result of collective thinking crowds of people were identified with the totalitarian system of the authority. As a matter of fact, Steinbeck turned out to be alone against the soviet collectivism. His effort to separate people from the authority and put American values like freedom of speech and individual against the “philosophy” of Harry Smith brought no results.
Deep subjectivity about “The Russian Question” in Steinbeck’s public speeches was inadmissible for the Soviet ideology, especially, when Soviet criticism had the exclusive attitude towards staging and filming of Stalin’s favorite play.
Steinbeck presented to the Soviet audience his own improvisation of Simonov’s “The Russian Question” (in American jazz style). Thus he had robbed this character of his sacredness. The American version was introduced as an anti-Soviet grotesque and Simonov’s false enthusiasm in this play was finally revealed. It was very unusual and dangerous to the Soviet ideology facing Steinbeck’s individual freedom and courage. It turned out that the American writer was opposing Stalin personally.
Naumova Larisa
Video - fromTechnologyto Art The article deals with the process of establishment of the video as a
specific kind of screen art.The video begins the existence on television as technology of the television production. The record of the image on television became possible and many processes of television production became simpler with the advent of video. But the potential of video became clear already at an early stage of its existence. The video receives independent existence in the form of a home format only in some decades after emergence on television. The video develops as a screen spectacle with the features at this stage. The great technical opportunities make video by an important element of modern screen creative process. The video
258
continues to develop as an independent screen performance form and develops into art.
The key words: video, television, cinema, fixation of image, editing, video editing, creativity, art.
Sopio Tavadze
The Issue of the Relationship between Person and Nature in the Works of the Film Director Merab Kokochashvili
Merab Kokochashvili is distinguished in the Georgian
cinematography with his individual ideology and style. He makes unique contribution to the development of public life and the national cinematography with his creativity.
He is one of the prominent representatives of the Georgian generation of the filmmakers, the so-called “Sixties”. The great attention is paid to the relationship between man and nature in the Georgian cinematography of 1960s. The film of Merab Kokochashvili “Big Green Valley” (1967) is the clear example of reflection and understanding of these relationships. The main character works in harmony with nature, finds happiness, peace of mind and remains faithful to her until the end. The director tried to show the complexity of life and the difficulty faced by an individual's choice.
“Big Green Valley” is an important and landmark cinematographic work in the history of Georgian cinematography, as well as in the creativity of the director. The film is also interesting because it does not offer solutions in a simple way, easy answers. With the course of time, the film takes on a new life. Time reinforces the importance of better understanding of the common problems raised by the director.
Giorgi Ugrelidze
Characteristics of Literature Screenings Literature and cinema comprisethe long history of the relationship.
Attempts to move onto screen people’s favorite ancient stories and novels began at the beginning of the cinema.
Literature and films have conceptual features. They both have similar and different characteristics. Director has a right to create new work based on the literature. It should recognize principles of copyright protection and human morality.
259
People who read fiction first, face a new reality of the work. If they are more sophisticated readers than viewers they like the original, not the movies. If he/she is not a good reader of aesthetic taste-enjoys movies.
Relationship between literature and cinema in Georgia began in the early XX century. The producers were trying to create screen classic examples of Georgian Literature and thus, satisfy demands of the audience.
Zurab Kavtaradze
The article is about one of the important and key things of digital
movie-nonlinear editing and its system. The article tells us about the history of its development and its wide range of possibilities. With the help of its right and professional organizing it can give us technically and creatively perfect product of high quality.
Natia Meparishvili The “Four” of the Modern American Cinema – Art or a Show?
“New Hollywood” – could be compared to the widely opened
window for numerous capabilities which became “available” in the period from the end of 1960s till the middle of 1970s and was presenting the classical Hollywood style production amended with the European art-cinema stylish innovations.
What unites Francis Ford Coppola, Steven Alan Spielberg, George Lucas and Martin Scorsese? First of all the fact that each of them have established themselves in New Hollywood epoch – period which accrue to stay an issue for researches for the most brilliant western art critics so far. “New Hollywood” term in art critics’ vocabulary has been established in the middle of 1970s, when American cinema was preparing to enter the modern “Blockbusters’ epoch” and such significant and major movies as “Jaws” (1975) and first “Star Wars” (1977) were approaching.
It was not only the epoch of new ways search, but the epoch of the great authors’ freedom, which was also limited in the 1970s by dictate of producers. Producers dictate enhancement avails us to mark the line between “New Hollywood” and so called “The Newest Hollywood”. The “New Hollywood” is mentioned as the director’s freedom for a short period, when large movies companies, which occurred in serious confusion due to the changes in the period when they were searching for the way out and granted extensive freedom to American directors. In its turn the “Newest
260
Hollywood” or the “Blockbusters” epoch is the period of conservatism and political indifference.
Giorgi Ugrelidze
Lighting in Black-and-White and Color Films and Television Concerns were raised about screen lighting at the birth of the
cinema. Specifics vary.Unlike color films, the lighting in black-and-white films is not able to use natural colors on the screen.
Today, when decades have passed since the invention of color film, there is still clearing in black-white movies. The majority of television programs are set up in the TV studios.
Different TV programs using a light, as the image quality of the television production according to their specificity and subjects. In fact, the TV studio in a good light determines the visual side of viewers.
Manuchar Loria
Film and Video materials as ethnographical sours (Netsilikel Eskimoses, Khevsurethi and Svaneti, Daghestan)
In the work it is discussed the Asembalik’s,Faivel Sobeli and
Mirian Khutsishvili’s creations. In their works there is transefer of the ethnographical truth and they are performanced the rich ethnographical sourses.
To use these kind of materials in the processe of Anthropological works, there comperison with field ethnographical, written sours gives us very interesting and important result.
Drama Study
Lasha Chkhartishvili
“King Lear” on Georgian Stage – What does Statistics Indicate?
Shakespeare’s “King Lear” is one of the most complex plays in world literature production of which is linked with particular difficulties. This notion is backed by various scientific literatures, when evaluating this or other productions by calling it “the most complex theatrical material”. Nevertheless, Shakespeare’s “King Lear” is one of the most popular plays staged by Georgian stage directors. It falls second between “Hamlet” and “Romeo and Juliet” by Shakespeare. “Hamlet” is one of the most frequent
261
productions (23 times), then comes “King Lear” (12 times) and finally “Romeo and Juliet” (8 times).
Thus statistical research method revealed that: 1. Despite the complexity of dramatic frame, “King Lear” is the
second most staged play in Georgian theatre after “Hamlet”. 2. Production of “King Lear” is linked to that period of Georgian
theatre when the lead role was assigned to the actor - initiator for the play’s production is an actor more than the director. From the eleven productions, only three belong to the initiative of the director.
3. Production of “King Lear” coincides largely with most periods of development of Georgian theatre history. Shakespeare’s above-mentioned tragedy was not staged in only two periods out of seven. This index itself indicates the fact that throughout the last two centuries Georgian theatre views “King Lear” as one of the actual works of key importance.
4. Research also outlined the fact that production of “King Lear” takes up the most time of directors than production of any other Shakespeare play or majority of works by other authors.
5. According to the research results “King Lear” is staged in every twenty year interval in the history of the Georgian professional theatre.
Irakli Gogia
The Importance of Sociable Improvisation in the Process of Artistic Education
The article deals with the problem caused by the artist’s traditional
educational system in Georgia. The author thinks that it is necessary to implement European Theatre Studies. In his opinion,the experiments that laid the foundation in the beginning of 20th century considerably determined the future of theatre arts. He brings as an example the experience of the European movement education. On question: “What is the reason of desuetude of a theatre?!” - He answers – “Mainly artist whose artistic education does not correspond to the concrete epoch rhythm”. In his opinion, it is necessary (on the basis of European Studies) to create Methodology of Georgian Modern Theatre Studies, to educate with thinking and action consecutive to distinguished artists.
262
Tamila Lomtatidze Towards the Genesis of Theatrical Performances in Ajara
(Padiko) Popular folk drama originated from mysteries. Initially it
represented a ritual theatrical performance and expressed certain mythological content. The ancient samples of drama are customs, cult ceremonies and holidays. They comprise the origins of folk performances: dramatic plot, stage, actor-performers, spectators, masks, scenery, dialogues, choir songs and dances and all these were directed towards a certain cult.
Such rituals as Lazaroba, Bosloba, Datvobia, Camel equipment, etc. were the prototypes of popular dramatic-theatrical activity in the ethnographic life of Ajara. Transformation of mythical-religious content into a practical dramatic act is particularly seen in the cultic-magic drama archetype of entertainment-game of “Padiko” that is the survival of Berikaoba-Keenoba folk mask performance on regeneration and fertilization of nature. It represents the elements characteristic to holidays – wrestling, dances, superfluous merriment on the one hand, and on the other hand, such main characteristic properties of popular drama as a special action place (the same as “Stage”), characters of the play (bride, grooms, horse leader, attendants), disguise-decorations (into a woman, a horse), sequence of action (Padiko’s wedding, conflict, climax – Padiko’s abduction, return, finale – dinner and universal merriment), dialogue style, etc. Thus, Padiko preserves the main specificity of drama – theatrical embodiment of mythical thinking. During centuries, through the historical transformation of life, some layers gradually separated from cult-ritual ceremony and turned into a certain performance or a play. That is why “Padiko” is still preserved as a wedding ceremony type in the ethnographic life of Ajara. “Padiko” is one of the ancient samples of Georgian popular theatre still preserved to this day.
Musicology
Ketevan Gogoladze Piano Sonata h-moll by Franz Liszt
The peak of Liszt’s works is his one-part piano sonata in h-moll. It
does not have any programmatic name, but due to the thematic similarity with “Faust Symphony”, the researchers unconditionally consider him as the best interpreter in music of Goethe’s tragedy. Liszt created a dramatic scheme of musical composition which is different from others. The
263
physiological load of the action development for describing the main character is on working out identical musical theme. By this, Liszt offered us the exited version of the philosophic idea of the literary composition. The implementation of Goethe’s poetry in music resulted in the renovation of musical speech and the creation of new forms and genres. All these are conditioned by the property of music as a contact language. The music created according to Goethe’s “Faust” makes it clear once more that sound space saturated with structural compositions of musical sounds, enables the human sensibility to receive information from the secret world which cannot be achieved via verbal contact.
Lolita Surmanidze
Towards the Study of Wind Instruments in Ajara (Ugudo Chiboni, Chiponi/Zurna)
Audio records are the basic source of ethno-musical research. Rich
fund of expedition records of Ajarian music folklore of the last century is preserved in Scientific Center of Batumi Shota Rustaveli State University which is in process of registration and soon will be available for researchers of Ajarian musical dialect. I paid attention to the instrument registered in Kobuleti region, timbre of which is very close to the eastern instrumentZurna. It follows by one sound tune two or three-tune singer part. Obtained samples are basically of the wedding genre which makes it more interesting for us. Date of record and the person identity is unknown. Before some records surnames of singers are announced.
The paper describes the existing information about Ugudo Chiboni (described by Kakhi Rosebashvili) and Chiponi/Zurna, their constructional peculiarities. Based on similarities and differences we think that all the three names refer to one and the same instrument in Ajara.
N.A.Shepkina Hidden Likeness in the Divine Services of Nativity of the
Theotokos and Entrance of the Theotokos into the Temple50
Divine services of the Twelve Major Feasts represent sequences of
chants and readings covering the earthy live of our Lord Jesus Christ and
50 The article has been written as a part of the research project, supported by Gerda Henkel Stiftung, Düsseldorf
264
His Most Pure Mother. They served as models for many divine services of the annual liturgical cycle and form an integral part of singing tradition, which came to the Russian ground from Byzantine.
This work deals with analysis of artistic form in two musical and poetic texts from divine services of the Nativity of Theotokos and Entrance of the Theotokos into the Temple, created in Znamenny-chant style. The research considers hymns from the ‘D'yach'e oko’ Sticherarion, Russian National Library, code K-B 586/843, dating from the eighties of the 16th century.
Researchers have repeatedly addressed the issue of likeness. Based on the Old Russian and Greek chants, they have exposed the laws of musical and poetic texts likening and correlation of such laws with selections of podobny (prosomoia), revealed the repertoire of such podobny selections. However, besides written indications of the likeness before hymns in the hymn books, there exists a hidden, non-declared likeness, which, at present, represent a specific and yet unexplored topic.
Among the chants of the Nativity of the Theotokos and the Entrance of the Theotokos into the Temple I have found two texts, united by their liturgical situation, circle of characters, methods of poetic text organization, verbal imagery. The intonation dictionary common for both stichera and consisting of six standard popevki (consistent melodic turns or formulae), - a framework and matrix for the form, - is filled with non-recurrent musical vocabulary. The hymn from the divine service of the Nativity of the Theotokos, which served as the historical prototype for the service of the Entrance of the Theotokos, becomes a hidden model in the system of likeness between the hymns of the Twelve Feasts, creating a hymnographic arch between the "sister-services". Studies of these hymns allow concluding that chanters of the 16th century were aware of such hidden likeness of sichera, dedicated to the two Major Theotokos-related Feasts.
Irina Sarukhanova Relation of Folklore with Professional National Style
In the evolution of the national style folklore plays great role. The
role of protestant choral is well-known in formation of the work of I.S. Bach. Interest of Bach to choral is explained not only by his religious purpose, but with his motives in his beginnings which ascended to German national singing. With development of professional style, epoch of relation with folklore “complicates”, becomes many sided. It is confirmed by creative works of two great composers: M. Mussorgsky and K. Debussy. In fact they determined new ways of development of professional national
265
style. These composers fulfilled revolutionary courageous approach to the system of expressive means which dominated in post Renaissance epoch.
Essentially, history of development of professional national style demonstrates permanent strengthening tendency of individualism of folklore material, transition from its higher groups to deeper one, earlier, perhaps won’t be especially perceptible. The example of this is B. Bartok, who in spite of this seemed to be “exhausting” of folklore in the music of XVIII-XIX centuries, extracted on the surface of the ancient basic layers of folk music, which extended scope of traditional musical thinking.
The work of I. Stravinsky “Russian Period” demonstrates fundamental role of folklore in the formation of professional composers’ school.
Music cultures, which until defined time possessed only national meaning, with fusion on equal principles of All-European and folklore principles (J. Gershvin, Villa Lobos, A. Khachaturian) became worldwide occurrences. This is confirmed by Georgian composers’ school as well, continuing the way of integration, the principles of which were set by Z. Paliashvili.
Dato Nadiradze How Taste Operates in Music
Taste studies as a separate field takes its origin in 17th century. We
first meet taste studies in aesthetic literature. Broadly speaking, taste is a human ability to perceive and judge aesthetic features of the facts and objects around him/her; to differentiate between beauty and ugliness. Taste has a productive, creative, pure aesthetic as well as intellectual and discussable nature. What's more, it is a key source of art.
When judging a composition taste spurs decoding of artistic features of its sense, sound, and visual part; while creating, an artist organizes and analyzes all data through his/her intuition. The more the artist creates, the more refined his/her taste becomes. Furthermore, the broader the scope of taste in music, the sharper it is as a feeling. As an illustration, works of the most of the composers that belong to the 2nd half of the 20th century prove more mankind sophistication than the ones of the 17-18th centuries. Likewise, scope of taste in contemporary world is more expansive.
Taste encourages interaction of not only various music experiences but also of different fields of art. For instance, a jazz musician in a documentary film dedicated to Oscar Peterson’s music remarks the impact of Picasso’s graphic works on the nature of his music. Peterson compares the structure of his jazz compositions to Picasso’s works.
266
Art History
Rati Chiburdanidze “Istanbul Series” in Gogi Chagelishvili’s Creative Work
Since the end of the 1970s Georgian art gradually has been
involving in international pictorial processes. Creative searching of artists is shown in attempt to create thematic pictures and introduce new pictorial principles. In the newest Georgian painting artists appeared with distinctive handwriting, whose creative searching shows different stylistic methods of approach and aesthetical peculiarities, from the point of view of solving the problem of color, pictorial shape, spatial interpretation and compositional structure.
In the creative works of one of the most distinguished representatives of the 1970s – G. Chagelishvili the line of development of Georgian painting is seen as the pictorial principles of modern western art. His works are based on thinking in a new manner and pictorial interpretation of traditional genres and themes, original creative methods, preservation of succession and integration with general western pictorial phenomenon.
In G. Chagelishvili’s works, within the bounds of one picture, there often coexist the origins of plane and space. In “Istanbul Series” there are clearly seen the basic peculiarities that testifie the distinctive handwriting of the author. They are: static nature of compositional structure and dynamics of pictorial layer, aspiration to simplify and generalize the shape, disposition to conditionality and abstraction, and at the same time, inculcation of spatial and aerial surroundings.
Maia Chichileishvili
Organization of Civil Engineering in Batumi at the Turn of 20th Century
The acting rules of civil engineering in Batumi were based on the resolutions issued by Kutaisi Military Governor and Ministry of Internal Affairs (1892, 1901). Resolutions functioning in Batumi determined the rules of conducting construction works and their regulations. Rights and obligations of owners as well as the main demands of engineering were strictly defined. Resolutions preconditioned establishment of moderate scales, observation of façade structure of the buildings and engineering norms which were given is precise details in some places. For instance, in accordance with the demands and requirements of early 20th century
267
standards, minimal area of new yards, building height, size of pavement, volume of projections as well as arrangement style of service buildings, constructional and utility details were clearly determined.
Culture Theory and History
Ermile Meskhia
Educational Policy of Cultural Tourism (Experience and Prospects)
Georgia has a rich tradition of tourism development. Popularity of
tourism is preconditioned by peculiar geographical, climatic, cultural and historical characteristics of Georgia. Nevertheless, provision of the sphere with qualified staff and personnel was a serious problem in the former Soviet Union. In fact, only tourist guides were prepared but never – specialists of tourism management. The service sphere in tourism was employed by accidental non-professional people that decreased the quality of service respectively.
While preparing qualified staff for the tourism infrastructure, great attention should be taken to the experience of the leading European countries in the sphere of tourism education and research. The research in this field was given much attention in the 1950s. A strong base was created in this aspect and today the following organizations are successfully functioning in problem solving issues in Switzerland – Institute of Transport and Tourism Economy, Spare Time and Tourism Research Institute at Bern University, European Institute of Tourism in Germany, Tourism Problems Institute in Sternberg, etc.
Most of the famous European educational institutions preparing tourism specialists (England, Spain, Italy, Holland, Finland, Greece, and Denmark) are oriented towards secondary vocational schools, lyceums and colleges.
Experience of each country requires creative approach with consideration of the country’s history, culture and traditions.
Irma Bagrationi
The Problems of Sociology of Culture in Konstantine Kapaneli’s Philosophy
The present paper outlines that sociological analysis of the
problems of culture by Georgian philosopher Konstantine Kapaneli (1889-1952) is the result of the author’s principles of original philosophical and
268
sociological conception – the principles of Organotropism, which are carried out and spread in social life.
The article draws some parallels between Kapanelian conception of sociology of cultural development and Russian sociologist and geographer, author of the “Civilization and the Great Historical Rivers” Lev Ilyich Mechnikov’s (1838-1888) theory of geographical determinism. According to the latter, Kapaneli also holds that progress of social culture is determined by the physical-geographic, principally hydrospheric environment. The author considers river, sea and ocean as the root factors in the origin and development of civilization that are closely related to geographical determinism. There are also many parallels between Kapanelian philosophical conception and English historian and positivist sociologist, a representative of geographical determinism, author of the “History of Civilization in England” (1857-61) Henry Thomas Buckle(1821-62) in the scientific paper. According to the latter, Kapaneli also attributes the peculiarities of the cultural development of various peoples to the influence of natural factors and considers that history falls into a number of independent, unique “cultures”, peculiar super-organisms possessing individual fate and going through the periods of origin, efflorescence and death. According to Kapaneli, the task of “the philosophy of culture” is to understand the morphological structure of each culture, at the basis of which lies the “soul of culture”. According to the author of conception of Organotropism the ethical and moral physiognomy of peoples, the character of their culture and the forms of development of culture are conditioned by climate, soil, landscape and the size of territory. It means the life of culture is active, multiform and in eternal motion.
ErmileMeskhia Human Resources in Culture: new challenges and problems
It’s impossible to manage modern cultural institutions andset and
implement goals without educated, professional and qualified stuff. In competitive situations cultural institutions won’t be able to accomplish their mission because of experienced but unqualified workers.
Effective human resource management aims to implement successful team-work, reveal employees’ strengths as well as improve their weaknesses. Any success in the sphere of culture is directly connected with the proper management ofhuman resources.
Culture management, despite its specificity, requires the same skills as the other fields. Modern governors and chairmen of structural units
269
as well as private specialists are required to be skilled and practiced in the fields of management, marketing and human resource management.
Elene Babkishvili Sponsorship and Cultural Policy
Sponsorship has a quite long history in Europe. As securing grant
aid from public sources is generally becoming more difficult, cultural organizations in Europe need to look harder for alternative ways to supplement their own earned income. This would include the following:
• Corporate sponsorship • Corporate Trusts and Foundations • Individual tax-efficient giving • Lotteries and loans In order to support cultural organizations in finding other sources,
the government created a powerful instrument such as cultural policy and Sponsorship legislation for regulating and encouraging sponsorship activity and funding of non-profitable sectors. There is an article in the legislation of culture giving some payment advantages to those business organizations that support sponsorship and charity activities. Tax privileges and comfortable collaborative environment day by day increase the number of companies that are eager to support cultural and art organizations. This way government refuses to get direct income from business organizations and tries to return money in indirect way to cultural organizations. Companies also find this possibility very positive - supporting different events, festivals, theatres, etc. The company will expect to gain some quantifiable advantage – for example, in corporate image, publicity, credibility or public approval, entertainment, employee and/or community relations. Companies now take their “social responsibilities” seriously, with local development, the environment and good employer practice as factors.
In this case the object of interest is not advantages of sponsorship. The paper deals with the experience of European countries: Austria, France, England, USA, in making cultural policy according to Sponsorship and all those regulations that are made for the development of non-governmental co-financing.
270
sarCevi
kinomcodneoba
oliko JRenti - stalinis Teatri, romis agitfilmi da
stainbekis “amerikuli sakiTxi”................................................................3 Лариса Наумова - Видео. От технологии к искусству.....................................25 sofio TavaZe - pirovnebisa da bunebis urTierTmimarTebis
sakiTxi kinoreJisor merab kokoCaSvilis
SemoqmedebaSi..................................................................................................................37
giorgi uRreliZe - mxatvruli literaturis ekranizaciis Taviseburebebi....................................................................46
zurab qavTaraZe - arawrfivi montaJis sistemebi da maTi
organizeba..........................................................................................................................55
naTia mefariSvili - Tanamedrove amerikuli kinos
“oTxeuli” _ sanaxaoba Tu xelovneba? ......................................73
giorgi uRreliZe - ganaTebis sakiTxebi
Sav-TeTr, ferad kinosa da televiziaSi..................................83
manuCar loria - filmi da video masala rogorc
eTnografiuli wyaro (netsilikeli eskimosebi,
xevsureTi da svaneTi, daRestani) .....................................................91
Teatrmcodneoba
laSa CxartiSvili - „mefe liri“ qarTul scenaze - ras
gveubneba statistika? .......................................................................................99
irakli gogia -kontaqturi improvizaciis mniSvneloba
msaxiobis aRzrdis procesSi...................................................................111
Tamila lomTaTiZe - Teatraluri sanaxaobebis
genezisisaTvis aWaraSi (fadiko) ......................................................121
271
musikaTmcodneoba
qeTevan gogolaZe - ferenc listis h-moll sonata.......................128 lolita surmaniZe - Casaberi sakravebis SeswavlisaTvis aWaraSi (ugudo Wiboni, Wiponi/zurna) ................................................................................................................136 Щепкина Н.А. - Скрытое подобие в службах Рождеству и Введению во храм Пресвятой Богородицы................................................148 irina saruxanova - folkloris kavSiri profesiul
erovnul stilTan..................................................................................................167
daTo nadiraZe - gemovnebis moqmedebis meqanizmi musikaSi.................................................................................................................................176
xelovnebaTmcodneoba
rati CiburdaniZe - “stambolis seria” gogi CageliSvilis SemoqmedebaSi......................................................................183
maia WiWileiSvili - samSeneblo saqmis organizacia
XIX-XX saukuneebis mijnis baTumSi................................................192
kulturis istoria da Teoria
ermile mesxia - kulturuli turizmis saganmanaTleblo
politika (gamocdileba da perspeqtiva)..................................203 irma bagrationi - kulturis sociologiis problemebi
konstantine kapanelis filosofiaSi...........................................215 ermile mesxia – adamianuri resursebi kulturaSi: axali gamowvevebi da problemebi........................................................................229
elene babakiSvili - sponsoroba da kulturis
politika............................................................................................................................240
avtorebi..........................................................................................................................................252
reziumeebi......................................................................................................................................256
272
Contents
Film Study
Olga Zhgenti - Stalin’s Political Theatre, Romm’s Propaganda Film and Steinbeck’s “The American Question”....................3 Naumova Larisa - Video ‐ fromTechnologyto Art............................................25 Sopio Tavadze - The Issue of the Relationship between Person and Nature in the Works of the Film Director Merab Kokochashvili......................................................................................37 Giorgi Ugrelidze - Characteristics of Literature Screenings.................................46
Natia Meparishvili - The “Four” of the Modern American Cinema – Art or a Show? .................................................................................................73 Giorgi Ugrelidze - Lighting in Black-and-White and Color Films and Television.............................................................................................................83 Manuchar Loria - Film and Video materials as ethnographical sours
(Netsilikel Eskimoses, Khevsurethi and Svaneti, Daghestan).................91
Drama Study
Lasha Chkhartishvili - “King Lear” on Georgian Stage – What does Statistics Indicate? ...................................................................99 Irakli Gogia - The Importance of Sociable Improvisation in the Process of Artistic Education.........................................................................................111 Tamila Lomtatidze - Towards the Genesis of Theatrical Performances in Ajara (Padiko).................................................................................121
Musicology
Ketevan Gogoladze - Piano Sonata h-moll by Franz Liszt..................................128 Lolita Surmanidze - Towards the Study of Wind Instruments in Ajara (Ugudo Chiboni, Chiponi/Zurna) ....................................................136
273
N.A. Shepkina - Hidden Likeness in the Divine Services of Nativity of the Theotokos and Entrance of the Theotokos into the Temple............................................................................................148
Irina Sarukhanova -Relation of Folklore with Professional National Style.......................................................................................................................167 Dato Nadiradze - How Taste Operates in Music.......................................................176
Art History
Rati Chiburdanidze - “Istanbul Series” in Gogi Chagelishvili’s Creative Work.....................................................................................................................183 Maia Chichileishvili - Organization of Civil Engineering in Batumi at the
Turn of 20th Century.......................................................................................................192
Culture Theory and History
Ermile Meskhia - Educational Policy of Cultural Tourism (Experience and Prospects)........................................................................................203 Irma Bagrationi - The Problems of Sociology of Culture in Konstantine Kapaneli’s Philosophy......................................................................215 Ermile Meskhia-Human Resources in Culture: new challenges and problems.........................................................................................................................229 Elene Babkishvili - Sponsorship and Cultural Policy.............................................240 AUTORS................................................................................................................................................252 SUMMARIES....................................................................................................................................256