dakabadonebuli maia-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba...

273
saqarTvelos kulturisa da ZeglTa dacvis saministro baTumis xelovnebis saswavlo universiteti ganaTlebis, humanitarul da socialur mecnierebaTa fakulteti xelovnebis Teoriisa da istoriis departamenti samecniero Sromebis krebuli xelovnebaTmcodneobiTi etiudebi STUDIES IN ART CRITICISM V gamomcemloba `universali~ Tbilisi 2013

Upload: others

Post on 25-Dec-2019

34 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

saqarTvelos kulturisa da ZeglTa dacvis saministro baTumis xelovnebis saswavlo universiteti

ganaTlebis, humanitarul da socialur mecnierebaTa fakulteti

xelovnebis Teoriisa da istoriis departamenti samecniero Sromebis krebuli

xelovnebaTmcodneobiTi etiudebi

STUDIES IN ART CRITICISM

V       

  

gamomcemloba `universali~ Tbilisi 2013

Page 2: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 2

UDC (უაკ) 7.072(051.2) ხ–406 redaqtori - maia WiWileiSvili tomis redaqtori - sofio TavaZe pasuxismgebeli mdivani - manuCar loria saredaqcio sabWo:

ermile mesxia vasil kiknaZe lela oCiauri ana kldiaSvili olRa JRenti zaza xalvaSi xaTuna managaZe qeTevan gogolaZe Tamar siraZe

ISSN 1987-5851

© krebuli, 2013 gamomcemloba `universali~, 2011 Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19, : 22 36 09, 8(99) 17 22 30 E-mail: [email protected]

Page 3: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  3

kinomcodneoba

oliko JRenti

H stalinis Teatri, romis agitfilmi da

stainbekis “amerikuli sakiTxi”

meore msoflio omis Semdeg ruseT-amerikas Soris

urTierToba “civi omis” fazaSi Sedis; yalibdeba

politikuri antagonizmis modeli, romlis damkvidrebas

yvelaze masobrivi kultura _ Teatri da kino emsaxureba;

sabWoTa mTavroba 1946 wels gamocems specialur

dadgenilebas saxelwodebiT: „dramatuli Teatrebis

repertuari da misi gaumjobesebis RonisZiebebi“1, romlis

amoqmedeba sabWoTa kavSiris Teatraluri repertuarisa

da kulturuli politikis radikalur cvlilebas moas-

wavebda. dadgenilebis Sinaarsi saerTaSoroso konteqs-

tSi aixsneboda: amerikas “moexsna” mokavSire saxelmwifos

statusi, romlis formireba jer kidev meore msoflio

omis dros sabWoTa kavSirTan da evropis qveynebTan

samxedro aliansiT, antifaSisturi politikiT iyo

gamowveuli; sabWoTa kavSirma “ruzveltis amerikasTan”

mSvidobiani da partnioruli urTierTobis yvela

resursi amowura _ Seiqmna fsiqologiuri winapiroba

ideologiuri konfrotaciisTvis _ presa, Teatri da kino

informaciuli omis yvelaze efeqtur da Zlier iaraRs

warmoadgens; 1946 wels sabWoTa xelisufleba Teatrisgan

“dasavluri kulturis mavnebluri zegavlenisgan”

gaTavisuflebas moiTxovs, sabWoTa dramaturgebs ki

amerikuli imperializmis mamxilebeli da patriotuli

Tematikis amsaxveli piesebis Seqmnisken mouwodebs. mwvave

Page 4: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 4

kritika mweralTa kavSiris organizaciasac Seexo:

stalinis mier wodebul “adamianTa sulis inJinrebs”

(sabWoTaAmwerlebs) umoqmedebaSi, “sabWoTa Teatrisgan da

Tanamedrove realobisgan mowyvetaSi” adanaSauleben,

kerZod, saxeldeboda piesebi, sadac sabWoTa sinamdvile

“damaxinjebuli” iyo, xolo „Tanamedrove Temaze Seqmnili

piesebis dadgmebi antimxatvruli da primitiuli“. aseve,

gakritikebuli iyo dramatuli Teatrebi, romlebic „ar

asaxavdnen mowinave sabWoTa ideologias da morals“;

kritika Seexo “xelovnebis saqmeTa komitets”, romelic

saTeatro repertuarSi „burJuaziuli ucxoeTis

dramaturgTa piesebis damkvidrebas“ emsaxureboda;

ikrZaleboda im dramaturgTa piesebi (dasaxelebuli iyo

konkretuli gvarebi), romlebic “reaqcioneruli

burJuaziuli ideologiisa da moralis propagandas

axdendnen“; sabWoTa Teatris winaaRmdeg mimarTul

kritikas Semdegi braldebac daerTo: „kapitalizmis

gadmonaSTebis gacocxlebis mcdeloba xalxis

cnobierebasa da yofaSi“; sabWoTa mwerlebs imis gamo

akritikeben, rom maT „ar ician xalxis cxovreba da

moTxovnebi“, maT piesebSi ar ikveTeba sabWoTa qveynis

politika, amitom saWiro iyo sabWoTa mwerlebis mWidro

TanamSromloba xelisuflebasTan da qveynis “axali

kursis” Sesatyvisi repertuaris formireba; rigi

RonisZiebebi mimarTulia “uideo da dabalmxatvruli

piesebis“ aRmofxvrisken: gazeTis redaqciebs “po-

litikurad momwifebuli, kvalificirebuli Teatraluri

kritikosebis” mozidva daevalaT, idevneboda apoli-

tikuri da “uideo“ Teatraluri kritika. SemuSavda gene-

raluri gegma, romlis Tanaxmad, axali patriotuli pie-

sebi “sabWoTa kavSiris xalxTa enebze” unda Targmni-

Page 5: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  5

liyo, xolo sabWoTa dramaturgiis saukeTeso nawarmoebi,

yvela sabWoTa respublikis Teatralur repertuarSi

Sesuliyo. amgvarad, sabWoTa Teatrs socrealizmis

principebisa da patriotuli motivebis gaaqtiureba _

axali ideur-esTetikuri funqcia daekisra; sabWoTa

xelovnebaSi mimdinare cvlilebebis paralelurad,

„rkinis fardis” miRma _ amerikaSi mZlavri antisabWoTa

propagandisa da masobrivi miTowarmoebis manqana

amuSavda: Tavisuflebisa da demokratiuli idealebis

damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio

komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi

gansakuTrebiT maSin gaZlierda, roca meore msoflio

omis Semdeg, sabWoTa kavSiris zegavlenis orbitaSi

socialisturi banakis qveynebi moeqcnen.

cnobilia, rom 30-iani wlebis ruzveltis anu “didi

depresiis” amerikaSi socialisturi da marqsistuli

ideebi sakmaod popularuli iyo. komunisturi partia

aqtiur rols asrulebda da misi zegavlenis qveS bevri

cnobili amerikeli mwerali Tu xelovani aRmoCnda,

magram omis Semdgom, roca “didi depresiis” ekonomikuri

krizisi warmatebiT gadailaxa, xolo amerika, mZlavr

samxedro-industriul saxelmwifod Camoyalibda, sabWoTa

kavSirTan keTilmezobluri urTierToba ideologiuri

antagonizmiTa da ZalTa dapirispirebiT Seicvala.

“bolSevizaciis” winaaRmdeg mimarTuli SiSi

antikomunistur isteriaSi gadadis, rac makartizmis

saxeliT Seva XX saukunis istoriaSi. cnobilia, rom

makartizmis “Sav siaSi” amerikuli kulturis bevri

gamoCenili moRvawe moxvda; isini iZulebulni iyvnen

aqtiur SemoqmedebiT cxovrebas ganridebodnen. maT Soris

iyvnen holivudSi moRvawe kinematografistebic; am

Page 6: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 6

procesis paralelurad, amerikel kolegebTan

solidarobisa da saerTaSoriso komunizmis dacvis

mizniT, sabWoTa mwerlebi srul ideologiur

mobilizebas axdenen, gansakuTrebiT mas Semdeg, roca

stalinma pirdapir mimarTa “sulis inJinrebs”: „grZel

romanebze ufro, qveyanas piesebi esaWiroeba“.2 beladis

am mowodebas bevri gamoexmaura; isini SemoqmedebiT

Temebsa da siuJetebs Tanamedrove amerikaSi daeZeben.

pirveli, vinc beladis mowodeba aitaca, ruseTis

mweralTa kavSiris imJamindeli mdivani _ konstantine

simonovi iyo: samamulo omis yofili jariskaci,

polkovniki da samxedro korespondenti simonovi, gazeT

“pravdis” redaqciam amerikaSi samuSaod miavlina _

simonovi Tanamedrove kapitalisturi samyaros

cxovrebas unda gacnoboda da samogzauro

STabeWdilebebis Sedegad piesa daewera. ruseTSi

dabrunebuli davalebas pirnaTlad asrulebs da wers

piesas “rusuli sakiTxi”, romlis avtors 1947 wels

saxelmwifos umaRlesi jildo _ stalinuri premia

mieniWa; „rusuli sakiTxi“ sabWoTa kavSiris yvela

respublikaSi, maT Soris saqarTveloSi _ Tbilisisa da

baTumis saxelmwifo TeatrebSi daidga. igive piesa

moskovis xuTi sxvadasxva Teatris scenaze erTdroulad

idgmeboda. amgvarad, sabWoTa xelisufleba simonovis

piesis propagandas aqtiurad da mizanmimarTulad eweoda

da es iniciativa, umaRles xelisufals _ piradad

stalins ekuTvnoda.

simonovis piesas aqtiurad exmianeboda sabWoTA

kavSiris yvela respublikis Teatraluri presa, romelic

nawarmoebis ideologiur aspeqtebs ufro ganixilavda,

vidre dramaturgiul Rirsebas. kritika aRniSnavda, rom

Page 7: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  7

piesis “rusuli sakiTxi” moqmedebaSi mkafiod dafiqsirda

„kapitalistur samyaroSi arsebuli ZalTa polarizacia

da antifaSisturi koaliciis _ yofili mokavSiris

antirusuli ganwyoba“ (Большаков, 1952:23-24). amerikuli presa, romelic simonovis piesis

negatiur rakursSi moeqca, sabWoTa kavSirTan “civ oms”

inspirirebs, amasTanave, burJaziis reaqcionerul

politikas da dolaris politikas emsaxureba. mis

simbolur gansaxierebas ki piesis erT-erTi personaJi _

msxvili monopolisti makfersoni warmoadgens;

marTalia, piesis dramaturgiuli qarga da moqmedi

pirebi dRes sakmaod naivurad, plakaturad da komikurad

aRiqmebian, Tumca, amgvari primitiuli sqemebi im dros,

masebze zemoqmedebis saSualebas warmoadgenda: amerikuli

presis msxvili magnati _ veragi da flidi makfersoni

antisabWoTa kampanias awarmoebs; igi Jurnalist hari

smits daiqiravebs da sabWoTa kavSiris Sesaxeb wignis

daweras daavalebs; smitis wigni antisabWoTa propagandas

unda emsaxuros, romelic daarwmunebs mkiTxvels, rom

agresiuli, bolSevikuri ruseTi msoflios dasapyrobad

emzadeba; Jurnalisturi davalebis SesrulebisTvis

smits materialur komforts: maRal honorars, Zvirfas

manqanas da feSenebelur vilas hpirdebian. paradoqsia,

rom piesis “rusuli dRiuris” avtorma isic uwyoda, rom

sabWoTa mweralTa kavSiri, romlis wevrebi saxelmwifos

ideologiur samsaxurSi idgnen, iseve sargeblobdnen

materialuri komfortiTa da privilegiebiT, rogorc

piesaSi, amerikuli presis magnats daqvemdebarebuli

gazeTis Jurnalists SeeZlo esargebla: bina, agaraki,

manqana da mivlineba sabWoTa kulturuli elitis

ganuyreli atributika iyo. komunisturi partiis

Page 8: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 8

masobrivi informaciis gamocema, gazeTi “pravda”

uzarmazari zegavleniT sargeblobda sabWoTa kavSirSi.

simonovma, rogorc “pravdis” mier daqiravebulma

Jurnalistma, sakmaod maRali honoraric daimsaxura

“rusuli dRiuris” SeqmnisTvis, rasac mwerali TviTon

aRniSnavda avtobiografiul memuarebSi. simonovis

amerikeli personaJi _ Jurnalisti hari smiti, patiosani

da principuli adamiania _ sabWoTa kavSirSi

mogzaurobiT aRtacebuli, igi sindiss dolarze ar yidis

da amerikaSi dabrunebuli, mtkiced gadawyvets, rom

presis magnatebis interesebis sapirispirod, samarTliani

da obieqturi reportaJi moamzados sabWoTa kavSirze.

marTlac, smitis wignSi sabWoTa ruseTi mSvidobis

moyvare da diadi aRmSeneblobis qveynad warmoCindeba,

romelsac ar surs amerikasTan omi. prosabWouri

Jurnalisturi reportaJiT aRSfoTebuli amerikeli

saqmosnebi smits gakicxaven da gazeTis redaqciidan

agdeben; cxadia, smiti, arc feSenebelur vilas, arc

lamaz meuRles da arc maRal honorars daimsaxurebs _

igi kargavs materialur keTildReobas, xolo mis

Jurnalistur karieras ki seriozuli safrTxe emuqreba,

magram presis magnatebisgan Seviwroebuli smiti ar

egueba socialur Cagvras da medgrad ilaSqrebs

burJuaziuli presis winaaRmdeg, romelic amerika-sabWoTa

kavSirs Soris urTierTobis daZabvas da SuRlis

gaRvivebas emsaxureba.

sabWoeTis masStabiT „rusuli sakiTxis“ dadgmebs,

1948 wels amave saxelwodebis piesis ekranizacia mohyva,3

xelisufleba imedovnebda, rom piesis gakinematografebiT

„rusuli sakiTxi“ erTdroulad, saerTaSoriso

rezonanssa da mxatvrul Rirebulebas SeiZenda, amitom,

Page 9: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  9

oficiozma filmis gadaReba cnobil sabWoTa

kinoreJisors mixeil roms miando, miTumetes, rom

cnobili xelovani mudam faqizad da sworad reagirebda

saerTaSoriso politikur cvlilebebze, kinematografiis

gamomsaxvelobiT saSualebebs – kadris kompoziciasa da

montaJs koniunqturul moTxovnebs advilad usadagebda.

mixeil roms filmze “rusuli sakiTxi” muSaoba

saTanadod daufasda _ filmma pirveli xarisxis

stalinuri da ori saerTaSoriso kinofestivalis premia

(maT Soris yofili Cexoslovakiis) daimsaxura.

antiamerikuli kinopamfleti „rusuli sakiTxi“ 1947 wels

qarTul enazec iyo dublirebuli da saqarTvelos

ekranebze demostrirebuli.

„rusuli sakiTxis“ sakavSiro ekranebze gamosvlas

da saerTaSoriso premieras erTi mniSvnelovani movlena

uswrebda win: 1947 wels sabWoTa kavSirs cnobili

amerikeli mwerali jon stainbeki ewvia. sabWoTa

oficiozma daafiqsira, rom rom stainbeki, simonovis hari

smitis analogiurad, Jurnalistis statusiT stumrobda

qveyanas da mis Sesaxeb wignis dawera evaleboda; sabWoTa

kavSiri im dros, jer kidev ganicdis meore msoflio

omisgan miyenebul mZime ekonomiur problemebs (omisgan

dangreuli da dazarebuli ekonomikuri sistema ver

warmoaCenda “komunistur samoTxes”); mogvianebiT

aRmoCndeba, rom saxelmwifos tlanqi biurokratiuli

manqana da Cinovnikuri aparatis mankieri xarvezebi

amerikeli mwerlis dakvirvebis obieqtad iqca, magram,

sanam stainbeki Tavis “rusul dRiurs” dawers, sabWoTa

xelisuflebas da mweralTa kavSirs uWirda imis

gansazRvra, Tu ras moimoqmedebda stainbeki, rogorc

mwerali da Jurnalisti anu imoqmedebda Tu ara igi

Page 10: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 10

simonovis piesis gmiris – legendaruli hari smitis

analogiurad? marTalia, sabWoTa ekranisa da scenis

gmiri hari smiti sabWoTa kavSiris virtualur megobrad

iqca, magram saeWvo iyo, ramdenad daimsaxurebda stainbeki

sabWoTa kavSiris ndobas an “kargi” da “progresulad

moazrovne“ amerikelis statuss? es kiTxvebi seriozulad

awuxebda sabWoTa oficiozs, miTumetes, rom smitis

analogiurad, stainbekis viziti sakmaod prestiJuli da

popularuli amerikuli presis interesSi Sedioda _

stainbeks gazeT „herald tribunis“ davalebiT sabWoTa

kavSirze reportaJi unda daewera. gaCnda molodini, rom

stainbeki, hari smitis analogiurad, amerikis gaxrwnil

burJuaziul presas da mis mavneblur ideologias

amxelda; Tuki stainbeki “hari smitis” pozicias ar

gaiziarebda, maSin igi avtomaturad dakargavda diadi

qveynis “megobris” statuss da „kapitalizmis

daqiravebuli trubadurad“ an „gamyidvel gansgsterad“

Seracxavdnen. amgvari epiTetebiT amkobdnen “cud”

amerikel Jurnalistebs sabWoTa presaSi, radgan

ideologiur prizmaSi “kargi” amerikeli kapitalizmis

dauZinebel mters warmoadgenda: “Tuki romelime

patiosani Jurnalisti Seecdeba, simarTle daweros

gazeTis furclebze, romelic imperialisturi

propagandis sicrues da siyalbes amxels, mas

dauyovnebliv gaagdeben gazeTidan“ (Большаков, 1952:23-24). amgvari sqemebis daamkviderebas axdens kritika masobriv

cnobierebaSi.

mixeil romma simonovis piesis “rusuli sakiTxi”

dramaturgiuli qarga daarRvia da Secvala piesis siuJeti, Sesabamisad, filmSi axali dramaturgiuli plastebi gaCnda, rac upirvelesad, koniunqturuli

Page 11: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  11

mosazrebiT iyo gamowveuli. niSandoblivia, rom

simonovisa piesisa da misi dadgmebis paralelurad, 1947

wels ruseT-amerikis urTierToba morig fazaSi gadadis

_ farul konfrotaciasa da daZabulobas Ria antagonizmi cvlis; amis Sedegi iyo, rom filmSi “rusuli sakiTxi”, simonovTan SeuTanxmeblad, piesisgan sruliad

gansxvavebuli siuJeturi motivebi gaCnda, riTac piesis

originals radikalurad gaemijna; simonovis piesis

dramaturgiuli sqema imdenad plakaturi iyo, rom filmis

scenari ideologiur koreqtivebs advilad daeqvemdebara.

sabWoTa kritikaSi damkvidrda azri, rom „rusul

sakiTxs“ unda eCvenebina is „samxedro-ideuri safrTxe,

rac „dasavleTidan momdinareobda“ (aseTi xazi piesaSi

saerTod ar ikveTeboda). sayuradReboa, rom filmis

scenarze muSaoba piradad mixeil roms daevala, xolo

simonovi SemoqmedebiT process srulebiT Camoaciles;

stalinuri politikis paradoqsebi, mogvianebiT, 1980-ian

wlebSi, piesis avtorma ufro detalurad gaixsena:

„romisgan (mixeil romi _ avt.) iTxovdnen imas, rac ar

iyo piesaSi „rusuli sakiTxi“ _ im dros, roca films

iRebdnen, amerikasTan urTierToba sagrZnoblad gamwvavda

da gauxeSda. romisgan moiTxovdnen, rom gauxeSebuli

urTierTobis es axali situacia meqanikurad gadaetana

filmSi, romlis moqmedeba, iseve, rogorc piesaSi, omis

dasasruls iseT atmosferoSi viTardeba, rogoric

imxanad sufevda, da ara iseTi, rogoric 1947 wels iyo.

romisgan moiTxovdnen arsebiTad sxva filmis Seqmnas“

(Симонов, 1989:59-60). simonovisgan damoukideblad (mas scenaris

Tanaavtorobac ar SesTavazes), piesam “rusuli sakiTxi”

radikaluri transformireba ganicada _ films sruliad

Page 12: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 12

axali epizodebi da scenebi daemata, ramac Teatrisgan

gansxvavebuli, filmisTvis specifikuri montaJuri

kinoTxroba da tempo-ritmi ganapiroba. evolucia

ganicada piesis gmirma _ hari smitma, romelic

aramxolod presis magnatebs, aramed amerikis saxelmwifo

sistemasac ki aumboxda. amgvari siuJeturi metamorfozis

Sedegad, konstantine simonovs albaT gauWirdeboda

sakuTari nawarmoebis Secnoba filmSi, romlis uxilav,

anonimur avtors, xelovnebis dargis wamyvani ideologi

_ stalini warmoadgenda.

mixeil romi ostaturad flobda im kinoxerxebsa da

gamomsaxvelobiT saSualebebs, rac piesis pirobiT,

Caketil, scenur garemos Tamamad arRvevda da

kinematografiul sivrces, plastikas aniWebda nawarmoebs. Teatris Semdeg ideologiuri funqcia kinom itvirTa,

radgan xelisuflebas mudam axsovda leninis cnobili

fraza: „yvela xelovnebidan, kino CvenTvis yvelaze

mniSvnelovania“ (Jurn. «Советское Кино» № 1-2 , 1933:10). piesisgan gansxvavebiT, filmSi “rusuli sakiTxi”

mkafiodaa struqturirebuli politikuri miTonarativi

“ori amerikis” Sesaxeb, romlis damkvidreba filmSi

ufro kategoriuli da radikaluri formiT xdeba, vidre

es piesaSi iyo _ “ori amerikis” metaforas filmSi Suq-

Crdilis mkveTri kontrastebi (sibnelisa da sinaTlis

sabediswero Widili) qmnis. filmis gmiri hari smiti _

“patiosani da obieqturi” Jurnalisti _ “progresul da

megobrul amerikasTan” identificirdeba, xolo

amerikuli presis flidi, veragi magnatebi makfersoni da

guldi _ „uol stritis“ saqmosnebTan da “gaxrwnil,

imperiul amerikasTan”;

Page 13: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  13

sabWoTa kritika filmis Sesaxeb aRniSnavda:

„rusulma dRiurma“ niRabi Camoxsna burJuaziul presas“,

xolo filmis erT-erT Rirsebad saxeldeboda im pirTa

gamovlena da mxileba, vinc „Tanamedrove amerikis

mepatronebs da amerikis saxelmwifo manqanas

warmoadgenen“ (bolSakovi); propaganduli manqanis

totalur sicruesTan mebrZoli hari smiti „ar nebdeba

da mxardaWeras amerikeli xalxis masebSi poulobs.“

aseTi iyo filmis Sefasebis zogadi sqema.

sayuradReboa, rom mixeil romma enciklopediurad

Seiswavla da SemoqmedebiTad gaiazra 1930-iani wlebis –

“didi depresiis” amerikuli kinos Janruli sisitema da

gamomsaxvelobiTi kultura. unda aRiniSnos, rom

cnobili amerikeli kinoreJisorebis: frenk kapras, orson

uelsis filmebi mravlad moicavda satirul,

karikaturul elementebs amerikis politikur

istebliSmentsa Tu presis msxvil magnatebze); ase rom,

satiruli portretebisa Tu kinoSarJebis Sesaqmnelad,

sabWoTa reJisors mxatvruli xerxebis rezervi

moepoveboda. filmis „rusuli sakiTxi“ gamomsaxvelobiTi

struqturis formirebaSic kinos gamomsaxvelobiTi

rezervi amoqmedda – filmi “rusuli dRiuri” naklebad

axdenda “mosfilmis” pavilionSi gadaRebis

STabeWdilebas da mayurebels srul iluzias uqmnida,

rom filmSi ganviTarebuli moqmedeba kapitalisturi

amerikis Tanamedrove realobas warmaodgenda da ara

Teatraluri speqtakls, romelic uxeiro, yalb da

butaforiul dekoraciebSi xSirad TamaSdeboda.

meore msoflio omis Semdeg sabWoTa kinogaqiravebis

sistemaSi mravlad SeiWra amerikuli kinoproduqcia, e.w.

samxedro nadavlis filmebi, amitom sabWoTa

Page 14: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 14

kinoauditoria informirebuli iyo kapitalisturi yofa-

cxovrebis realiebze da qvecnobierad TanaugrZnobda

kidec sabWoTa kavSirSi tabuirebul sazogadoebriv

normebsa da garTobis kults. “rusuli dRiuris”

mayurebels niu iorkis naklebad “mokrZalebuli

burJuaziuli xibli” ufro aintrigebda, vidre haris

smitis politikuri teqstebi, plakaturi intonacia Tu

antiamerikuli ritorika: filmis personaJTa dasavlur

modaze Sekerili kostiumebi, Zvirfasi aqsesuarebi,

feSenebeluri saxlebisa Tu kerZo ofisebis, msubuqi

avtomobilebis daxvewili, uzado dizaini, sigaris

kvamliT gaJRenTili amerikuli barebi da koqteilebi

sabWour mentalobaSi gaxrwnil, obivatelur da meSCanur

sazogadoebasTan identificirdeboda, magram sabWoTa

mayurebels qvecnobierad izidavda. romma filmisTvis

zustad miagno 1930-40-iani wlebis amerikuli kinos

faqturas da ritms; Zunwi fsiqologiuri detalebiT, Suq-

CrdiliT skulpturulad modelirebuli mizanascenebi,

Sav-TeTri gamosaxulebis maqsimaluri eqspresia, niu

iorkis saqmian, mofusfuse da praqticizmis

suliskveTebiT gamsWvalul samyaros, socialur

dinamikas qmnida (gansakuTrebiT, amerikuli redaqciebis

interierebi); ekranze proecirebuli megapolisis swrafi,

dinamiuri da meqanikuri samyaro interierebis sivrceSia

“moqceuli”, radgan kinokamera ar gadis naturaze –

quCaSi (“civi omis” dros sabWoTa kinematografistebis

kontaqtebi holivudTan mkacrad SeizRuda, miTumetes,

makartizmis fonze “rusuli sakiTxis” gadaRebebi

amerikaSi TiTqmis SeuZlebeli iqneboda, amitom mimarTa

romma kinoqronikebsa da “mosfilmis” studiur

pavilionebs).

Page 15: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  15

cnobilma sabWoTa kinodramaturgma evgeni

gabriloviCma specialuri statia uZRvna films “rusuli

dRiuri”. statiis avtori pozitiurad afasebs romis

reJisorul stilsa da originalur xelweras, Tumca,

kinoreJisoris misamarTiT garkveul SeniSvnebs

afiqsirebs; gabriloviCis azriT, roms SeeZlo “kinokamera

“interierebidan” ufro xSirad gaetana da imis

demonstrireba moexdina mayureblisTvis, Tu ras

warmoadgens Tanamedrove amerika... “meore xedze ar Canda

meore amerika – saxalxo masebisa da brZolis, Raribi da

ganukiTxaobis amerika”, „rusuli sakiTxis“ qronikaluri

kadrebi, romelic eqspoziciaSia warmodgenili,

„trumenis amerikis mokle, samarTlian da daundobel

daxasiaTebas“ iZleoda“, magram miuxedavad amisa “ekranze

ar Canda realuri amerika“, da aqedan gamomdinare,

gabriloviCi marTebulad askvnida, rom reJisoris

mxridan adgili hqonda „amerikuli realobis SeniRbvas“.

Tuki im periodis amerikis politikur realobas

gavaanalizebT, cxadi gaxdeba, rom realobis

„demostrirebas“ da kameris „interierebidan gatanas“,

ramdenime mniSvnelovani faqtori aferxebda _ mixeil

romis „kamera“ ver asaxavda iseT duxWir, socialurad

daCagrul amerikas, rogoric sabWoTa cenzuras surda,

miTumetes, rom amerikas didi xnis daZleuli hqonda

“didi depresiis” periodis ekonomiuri problemebi _

masobrivi umuSevroba, finansuri problemebi, sabanko Tu

fermeruli krizisi; mixeil romma socialuri motivebis

gasamZafreblad realobis imitirebas da movlenaTa

falsificirebas mimarTa, kerZod, filmis eqspoziciaSi

naCvenebi, niu iorkis socialuri mRelvarebisa da

siRaribis amsaxveli kinoqronikebi, sinamdvileSi, 30-iani

Page 16: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 16

wlebis amerikis „didi depresiis“ periods ekuTvnoda da

araviTari kavSiri ar hqonda Tanamedrove amerikasTan,

kerZod, 1946-47 wlebTan, roca piesis siuJeti da filmis

moqmedeba viTrdeba. magram romma mayureblis “motyueba”

ganizraxa: mZime, dramatuli musikis fonze (komp. aram

xaCturiani), ritmulad erTmaneTs enacvleba dokumenturi

kadrebi: quCis saprotesto mitingebi da gaficvebis

talRa amerikis qalaqebs gadauvlis, moSimSile

adamianebi ufaso sakvebis rigebSi dganan; kadrSi Cndeba

niu iorkis Raribi ubnebis panorama, Savkaniani

mosaxleobis rasobrivi diskriminaciis epizodebi da a.S.

amgvarad, filmis eqspoziciaSi adgili hqonda realobis

gayalbebisa da SeniRbvis tendencias; aRniSnul

kinoqronikebs amerikeli kinematografistebi da

holivudis reJisorebi jer kidev 30-ian wlebSi „didi

depresiis“ sailutraciod xSirad mimarTavdnen, magram

omis Semdeg, ukve gacveTil, moZvelebul qronikad

iTvleboda. aRniSnuli kadrebis “citireba” „rusuli

sakiTxis“ eqspoziciaSi, paradoqsul SeusabamobaSi

aRmoCnda trumenis periodis _ ayvavebul-samrewvelo da

industriul amerikasTn. cxadia, „Rarib da uuflebo

amerikas“ romi versad moiZiebda, amitom mimarTa Zvel

kinoarqivs, magram sabWoTa kritika amis Sesaxeb dumils

amjobinebda.

filmSi “rusuli dRiuri” amerikuli redaqciis

mkacri, geometruli formis, zedmeti detalebisgan

gantvirTuli, masStaburi interierebi, samgzavro

liftebis swrafi, meqanikuri sistema da aseTive meqanizms,

praqticizms dauflebuli momsaxure personali,

Tanamedrove niu iorkis ganzogadebul models qmnida da

satiris elementebs Seicavda. magaliTad, amerikuli

Page 17: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  17

redaqciis interierebi TeTri sasaxlis samuSao

kabinetTan asocirdeba, xolo savarZlebSi mokalaTebuli

magnatebis (erT-erT maTganSi trumenis portretuli

SarJic Seicnoba) groteskuli niRbebi gangsteruli da

kriminaluri Janris kinogmirebTan asocirdeba.

filmis personaJTa dialogebSi piesisgan

gansxvavebuli replikebic gaCnda, romelic amerikis

militaristul-eqspansiur gegmebs amxelda, magaliTad,

gazeTis erT-erTi saqmosani prestoni gadaWriT ambobs:

“Cven gvinda omi!” an “sakmarisia ramdenime atomuri omi da

moskovi, leningradi da komunistebi aRar iqnebian”; meore

magnati – “dolaris politikosad” Seracxuli guldi ki

Semdeg frazas ambobs: “me oms vCqarob!”, xolo

makfersoni profaSistur ideologias avlens: “hitleri

marTali iyo!”.

amerikuli redaqciis interieri da misi grZeli

panorama filmSi “trumenis amerikis” simbolur

ganzogadebas axdens _ ofisis civi da mzis sinaTlisgan

daxSuli garemo, bneli Zalebis TavSeyrisa da

SeTqmulebis, politikuri intrigebis areals

warmoadgens. filmSi “rusuli sakiTxi” kidev erTi axali

epizodi Cndeba: presis magnatebisgan devnili Jurnalisti

hari smiti progresulad moazrovne, uzarmazar

auditoriis winaSe, tribunidan amxels imperialistur

amerikas. misi poza da ritorika poet maiakovskis

mogvagonebs: „Cvens qveyanaSi, sadac sityvis Tavisuflebaa,

ar moipoveba gamomcemloba, romelic Cemi wignis

dabeWdvas gadawyvetda!“; smitis oratorul teqstSi

simonovis piesisgan sruliad gansxvavebuli frazeologia

Cndeba _ amerikeli Jurnalisti Seupovrad amxels

„antiamerikuli moRvaweobis gamoZiebis komitets,“

Page 18: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 18

romelic smits imis gamo iZaxebs dakiTxvaze, rom

„amerikelebs simarTles uambobs sabWoTa kavSirze“;

sainteresoa, rom smitis antiamerikuli gamosvlis

ritorika imaSic mdgomareobs, rom nostalgia aRZras

“didi depresiis” periodze da “axali kursis” ideur

generatorze – prezident franklin delano ruzveltze,

romelic sabWoTa masebis cnobierebaSi ubralo

amerikeli xalxis keTildReobisTvis da kerZo

mesakuTreTa interesebis winaaRmdeg iRwvoda (cnobilia,

rom sabWoTa kavSiris keTilganwyobili damokidebuleba

da partnioruli TanamSromloba ruzveltis

xelisuflebis mimarT, gansakuTrebiT, “didi depresiis”

periodSi gamovlinda). Jurnalisti hari smitisTvis

ruzvelti, iseve rogorc linkolni, progresul da

pozitiur movlenas warmoadgens amerikis istoriaSi,

amitomac gamomwvevad acxadebs: „Cemi adgili ar aris

makfersonisa da herstis amerikaSi _ Cemi adgili

linkolnisa da ruzveltis amerikaSia!... amerika ar aris

uol-striti, miliardelebi, gazeTis mefeebi da aTasamde

gamyidveli Jurnalisti, amerika _ es aris xalxi, es Cven

varT!“ – amgvari publicisturi paTosiT aris

demonstrirebuli hari smitis gamosvla, romelic

sakmaod plakatur scenad aRiqmeba filmSi. es iyo

politikuri mesiji, romlis Tanaxmad, komunizmis

ganadgurebis ideiT Sepyrobili amerikeli saqmosnebi

masobrivi saSualebebiT (presiT) cdiloben zegavlena

moaxdinon aSS saxelmwifo politikaze (filmis gmiri-

smiti Tavis gamosvlaSi amerikis samxedro saministros

da TviT vaSingtonsac antisabWoTa qmedebaSi amxels).

amgvarad, filmi “rusuli sakiTxi” prokomunisturi

ideebis manifestad iqca. filmis personaJTa calkeuli

Page 19: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  19

frazebi Tu replikebi zustad esadageboda gazeT

„pravdis“ da Jurnal “niangis” politikuri pamfletebisa

da publiscistur stils.

Tuki jon stainbeki sabWoTa kavSirSi hari smitis

pozicias ar daafiqsirebda, maSin igi avtomaturad,

kapitalistebis mier daqiravebul, “dolarebze gayidul”

Jurnalistad CaiTvleboda. paradoqsia, rom stainbekis

“statusi” sabWoTa kavSirSi gaurkveveli da bundovani

rCeboda: igi arc erTi “modelis” amerikas ar

miekuTvneboda _ arc progresulsa da arc

militaristuls; mas Semdeg, rac man simonovis piesis

“rusuli dRiuri” fsevdodidaqtika amxila, stainbeks

araTu “hari smitad”, aramed sabWoTa kavSiris megobradac

veRar CaTvlidnen. “megobris” statuss ki mxolod

sabWoTa qveynis mimarT keTilganwyobili an

xelisuflebis mimarT loialurad moazrovne ucxoeli

mwerali imsaxurebda. maTi ricxvi ki im periodSi sakmaod

soliduri iyo.

“hari smitisgan” gansxvavebiT, stainbeki sakmaod

indiferentulia sabWoTa xalxis oficialuri cxovrebisa

da politikuri elitis mimarT, is ignorirebs formulas,

romlis mixedviT – sabWoTa xalxi da komunisturi

partia ganuyrel mTlianobas warmoadgens. igi

Cveulebrivi adamianebis yofa-cxovrebiTa da piradi

problemebiT, interesebiT ufro dainteresda, vidre im

“realobiT”, romelic gazeT “pravdasa” an nebismier

amerikul gazeTSi iyo aRwerili. amerikeli mwerlis

qvecnobier protests hari smitTan misi identificirebis

mcdelobac iwvevda, radgan oficiozisTvis, iseve rogorc

masobrivi mkiTxvelisTvis, stainbeki jer kidev

proletariatis mwerlad iTvleboda: 1940-iani wlebis

Page 20: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 20

sabWoTa kavSirSi popularuli xdeba stainbekis „didi

depresiis” socialuri romani „mrisxanebis mtevnebi”;

sabWoTa adamianebi TanaugrZnobdnen romanis gmirebs _

gakotrebul amerikel fermerebs, romlebic msxvil

amerikel saqmosnebsa da monopolistebs daupirispirdnen

da sakuTari miwisgan iZulebiT ayrilni, sazogadoebis

marginalebad, moxetiale adamianebad iqcnen. romanis

socialuri motivebi da koleqtiuri adamianis moraluri

postulati proletariatis interesebs da

antikapitalistur ideebs esadageboda, magram, “didi

depresiis” epoqa didi xania dasrulda, umuSevrobis

problema da ekonomiuri krizisic daiZlia, komunisturi

ideebi amerikaSi aRar aris popularuli.

stainbekis viziti sabWoTa oficiozisTvis

warumatebeli aRmoCnda _ hari smitisgan gansxvavebiT,

stainbekma ar amxila „amerikuli monopoliebi, gamyidveli

presa, dolaris politika“, piriqiT, man simonovis piesis

mimarT daundobel SarJs mimarTa _ “rusuli sakiTxi”

xalxis beladis favorit piesad iTvleboda, xolo piesis

misamarTiT gamoTqmuli kritikuli Tu subieqturi

mosazreba mkacrad kontroldeboda (totalitaruli

sistema seriozulad ufrTxis subieqturi azrovnebis

gamovlenas, gamnsakuTrebiT xelovnebis nawarmoebis

mimarT); stainbekis mier simonovis piesis winaaRmdeg

dafiqsirebuli mosazreba logikurad mianiSnebda, rom

amerikeli mwerali piesis uxilav “avtors” – TviT

stalins daupirispirda. stainbekiseuli kritika

skandaluri da eqscentrikuli iyo, rac mwerlis faruli

protestiTac iyo gamowveuli: oficialur Sexvedrebsa da

masobriv RonisZiebebze, romlebic sabWoTa xelisuflebis

mier winaswar iyo organizebuli, stainbeks intensiurad

Page 21: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  21

usvamdnen kiTxvas, Tu ra azris iyo igi simonovis piesaze

“rusuli sakiTxi”? stainbeki gamudmebulma kiTxvebma

imdenad gaaRiziana, rom iZulebuli iyo, Semdegi

argumentrirebuli pasuxebi moemzadebina: 1. es ar aris

saukeTeso piesa, miuxedavad imisa, ra enazec ar unda

idgmebodes igi; 2. gmirebi amerikelebiviT ar saubroben,

da, ramdenadac viciT, sruliad ar hgvanan amerikelebs;

3. ramdenime cudi gamomcemelic rom iyos amerikaSi, maT

azradac ar mouvaT moixveWon iseTi didi Zalaufleba,

rogoric piesaSia aRwerili; 4. arc erTi wignis

gamomcemeli, visac ar unda ekuTvnodnen isini, brZanebebs

ar emorCileba amerikaSi, amis dasturia is faqti, rom,

TviT simonovis wignebi amerikaSi ibeWdeba; da bolos,

Zalian gvindoda, rom amerikel Jurnalistebze kargi

piesa daweriliyo, es ki, samwuxarod, cudi piesaa“

(Стейнбек, 1989:76). stainbekis “amerikuli sakiTxi” mourideblad

amsxvrevs politikur miTonarativs „or amerikaze“ da

radikalurad emijneba hari smits, rogorc fsevdo gmirs,

romlic alternativa namdvil amerikel Jurnalists anu

sakuTar portrets warmoaCens _ stainbekis “rusul

dRiurSi”, romelic misi sabWoT kavSirSi mogzaurobis

Sedegad Seiqmna, mkafiod ikiTxeba politikuri anekdoti

da SarJi simonovis “rusul sakiTxze”; es anekdoti

stainbekma, mogzaurobaSi spontanurad SeTxza da sajaro

Sexvedrebsa Tu RonisZiebebze „rusuli dRiuris”

amerikul versiad anu sakuTar interpretaciad waradgina;

saxelwodebac alternatiuli mouZebna _ „amerikuli

sakiTxi“ (saxelwodeba simonovis piesisadmi ironiul

damokidebulebazec mianiSnebs). stainbeki cdilobs

gaacinos sabWoTa adamianebi, romlebic, misi azriT,

Page 22: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 22

zedmetad seriozulni arian da naklebad icinian

(“rusul dRiurSi” stainbeki SeniSnavs, rom sabWoTa

satirul-iumoristul Jurnali “niangic” ki seriozulia

da misi politikuri teqstebi Tu Canaxatebi, srulebiT ar

iwvevs sicils). stainbekis “piesis” gmiri sabWoTa

mwerali simonovia, romelic „pravdis“ redaqciis

davalebiT amerikaSi, Jurnalisturi statiebis dasawerad

miemgzavreba (“rusuli sakiTxis” siuJeti stainbekma

eqscentriulad gaaTamaSa). amerika simonovma unda

warmoadginos, rogorc „dampali dasavluri demokratiis“

nimuSi, magram „batoni simonovi amerikaSi Cadis da

xedavs, rom amerikuli demokratia araTu aRorZinda,

aramed, arc ki yofila dasavluri, Tu mas mxolod

moskovis TvalTaxedviT ar davinaxavT. simonovi ruseTSi

brundeba da saidumlod wers, rom „amerika ar aris

gaxrwnili demokratia... simonovs „pravdis“ redaqciidan

aZeveben, momentalurad garicxaven mweralTa kavSiridan;

patiosani komunisti agaraks kargavs, mas colic

miatovebs, da bolos, SimSilisgan iRupeba“. amgvarad,

simonovis personaJi stainbekis “piesaSi” totalitarizmis

msxverplad warmoCinda; imave piesaSi, simonovi, rogorc

politikuri disidenti, SimSilisgan iRupeba, radgan

sabWoTa kavSirSi opoziciuri azri sastikad idevneba;

aseTia stainbekis piesis pesimisturi finali stainbekma

simonovis piesas „suleluri nawarmoebic“ uwoda; cxadia,

amerikeli mwerlisa da Jurnalistis subieqturi azri

masobriv propagandas ewinaaRmdegeboda da sabWoTa

xelisuflebas seriozulad SeaSfoTebda. simonovis

„rusuli sakiTxis“ amerikuli interpretacia, romelSic

iumori da politikuri satira Warbobs, amerikeli

mwerlis pirovnuli Tavisuflebis demonstrirebas axdens

Page 23: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  23

_ stainbeki popularuli sabWoTa piesis kritikas ar

SeuSinda, xolo amerikuli jazi, rogorc SemoqmedebiTi

xerxi, piesis interpretaciis saSualebad gamoiyena

(stainbeki jazis ubadlo Semfasebeli iyo, rac man

“rusul dRiurSic” daafiqsira).

mixeil romis filmi “rusuli sakiTxi” da

stainbekis “rusuli dRiuri” _ orive nawarmoebi “civi

omis” epoqas miekuTvneba (1948). erTi maTgani politikuri

miTowarmoebisa da koniunqturis produqtia, meore ki

“patiosani reportaJi” sabWoTa kavSirze, romlis avtors

kategoriulad ar surda saubari oficialur politikasa

Tu saerTaSoriso strategiebze da arc saxelovan

politikur liderebze; stainbeks Cveulebriv adamianebTan

Sexvedra da saubari surda, magram aseT Sexvedrebs

mxolod oficiozi “dgamda” da saagitacio RonisZiebad

aqcevda, amitomac, amerikel stumarTan saubrebi mkacrad

politizirebuli iyo da ZiriTadad, piesa „rusuli

sakiTxiT” SemoisazRvreboda (subieqturi azrisa da

piradi Sexedulebebis dafiqsireba ki kontrols

eqvemdebareoboda). stainbeki qvecnobierad gaurboda “hari

smits”, amitom, simonovis “sulelur” piesaze pamfletic

SeTxza. Aamgvarad, stainbekis “hari smitTan”

identificirebis mcdeloba uSedego aRmoCnda.

stainbekis “rusul dRiurs” “mrisxanebis

mtevnebisgan” gansxvavebuli bedi ergo. misi Targmna

sabWoTa kavSirSi aikrZala. wigns mxolod xangrZlivi

intervalis Semdeg, “perestroikis” periodSi, 1989 wels

gaecno postsabWoTa mkiTxveli. mixeil romis „rusuli

sakiTxi“ ki, rogorc tipiuri agitfilmi, piesasTan erTad

male miiviwyes, Tumca, filmis naivuri plakaturobisa da

publicistikis miRma, mainc ikiTxeba avtoriseuli ironia

Page 24: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 24

da faruli SarJi totalitarizmis sistemaze, romelic

kinematografs miTowarmoebisa da masebis manipulirebis

saSualebad iyenebda. piesisa da filmis amerikeli

gmirebi ki hari smitis CaTvliT, dResac iseve iwvevs

Rimils, rogorc erT dros, “rusuli dRiuris” avtorSi

iwvevda.

SeniSvnebi:

1. http://www.hist.msu.ru/ER/Etext/USSR/theatre.htm-«Орепертуаре драматических театров и мерах по его улучшению», Постановление Оргбюро ЦК ВКП(б), 26 августа 1946; sabWoTa mwerlebs stalinma “adamianTa sulis inJinrebi” uwoda. es fraza pirvelad axsena 1932 wlis oqtomberSi, sabWoTa mwerlebTan Sexvedraze, maqsim gorkis saxlSi.

2. “rusuli sakiTxi”, filmis reJisori da scenaristi mixeil romi, operatori boris volCeki, kompozitori aram xaCaturiani, mTavar rolebSi: vsevolod aqsionovi (hari smiti), elena kuzmina (jesi), mixeil astangovi (makfersoni), mixeil nazvanovi (guldi), maria barabanova (megi), arkadi cinmani (prestoni), mixeil troianovski (viliamsi), mosfilmi, 1948 w.

3. http://two.xthost.info/retrocd/ART_27.html Е. Габрилович, РУССКИЙ ВОПРОС», «Советское искусство» от 13.03.1948

4. И. Большаков, Советское киноискусство в послевоенные годы. Москва,. Изд. «Знание», 1952;

5. СимоновК. Глазамичеловекамоегопоколения // М., АПН, 1989. 6. СтейнбекДж. Русскийдневник / Пер. сангл. Е.Р. Рождественской.

М., 1989. С. 76. Ggamoyenebuli literatura:

1. Steinbeck: A Life in Letters, edited bt Elaine Steinbeck and Robert Wallsten, Penguin Books, 1989

2. John Steinbeck, “A Russian Journal”with an introduction by Susan Shillinglaw, Modern Classics, Penguin Books,2000

3. Leffler, Melvyn, A Preponderance of Power: National Security, the Truman Administration, and the Cold War. Stanford University Press. 1992

4. Roberts, Geoffrey, Stalin's Wars: From World War to Cold War, 1939–1953. Yale University Press. 2006

 

Page 25: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  25

ЛАРИСА НАУМОВА

ВИДЕО. ОТ ТЕХНОЛОГИИ К ИСКУСТВУ

Экранные искусства качественно отличаются от других искусств своей «техногенностью» (по определению О. Нечай) (Нечай, 1990:55). Техногенное творчество предполагает использование специальной аппаратуры. Обязательны навыки владения нею или наличие даже специально подготовленного персонала. Да и восприятие зрителя в случае кино и телевидения предполагает наличие сложных технических систем с обеспечением условий, необходимых для качественной трансляции произведения.

Кинематограф О. Нечай относит к оптико-химическим техногенным искусствам, телевидение – к электронным техногенным. Носителем информациив электронных техногенных искусствах выступает как физическое тело (в виде, например, кассеты с записью), так и сигнал. Сущность второго в материальном смысле неопределена. Уже телевизионное понятие «эфир» говорит само за себя. Телевизионный, или «прямой эфир» – это процесс непосредственной передачи телевизионного или радио- сигнала с места проведения записи в эфир, то есть трансляция сигнала в реальном времени. Другими словами, телевизионный эфир – это некая нематериальная субстанция, определить которою, кроме как моментом существования, представляется сложным.

Другие определения понятия «эфир» не менее внетелесны. Эфир с древнегреческого αἰθήρ – высший слой воздуха, пятая стихия, верхний тончайший воздух, прозрачный и озаренный, которым дышат боги. В физике – гипотетическаявсепроникающая среда, колебания которой проявляют себя как электромагнитные волны (в том числе как видимый свет). Таким образом, даже иные определения «эфира» как бы накладывают печать ирреальности на суть этого понятия, а далее и явления в физическом ряде телесного, вещественного существования.

Более естественным и понятным может показаться физическое или телесное воплощение существования телевидения, электронного техногенного искусства, – кассета или же пленка с записью. Однако и тут существуют некоторые проблемы. В отличие от предшествующих искусств, даже в отличие от кинематографа, оптико-технического техногенного искусства, но, тем не менее, по сути своей очень близкого телевидению, изображение на магнитной пленке имеет свои

Page 26: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 26

особенности. Электронные техногенные искусства даже на своей пленке не выдают видимых признаков существования изображения. Оно сокрыто в неком электронном коде, недоступном для обычного человеческого восприятия. Изображение же оптико-химических техногенных искусств присутствует на пленке в проекционном, но в весьма различимом виде. В кино, например, в виде отдельных кадриков, зафиксированных на пленке.

Таким образом, несознаваемое, непостижимое для человеческого восприятия, зашифрованное в систему кодов, возможное для дешифровки только посредством технических средств, – вот что представляет собой электронная пленка, кассета – физическая телесность телевидения.

Таким образом, в случае электронных техногенных искусств, фиксированное изображение и техническая составляющая, с помощью которой такое изображение фиксируется (а следует понимать творится, ведь происходят процессы, которые преображают обычное для человеческого глаза изображение в определенный сигнал, набор знаков), далее формируется в завершенное экранное произведение (уже в этом, преобразованном в сигнал виде происходят монтажные процессы) и воспроизводится с определенного носителя на экран, представляют собой неотъемлемое единство. Ведь без соответствующей техники кассета (или диск) с электронным сигналом не будет иметь совершенно никакого смысла. В то время как кинематографическая пленка, даже в своем обычном физическом виде, несет в себе вообщем вполне определяемое, хотя и статичное, небольшое по размеру, обычное для человеческого восприятия изображение.

Но все же исторически первая, естественная стихия телевидения как «дальновидения» – это прямой эфир. «В то самое время в другом месте». Появление видеозаписи или электронной записи, в результате чего и возник физический носитель телевизионного сигнала, произошло гораздо позднее.

Электронная фиксированная форма передачи сигнала знаменовала в свое время следующий, новый этап развития телевидения. Именно с появлением магнитной записи изображения произошел полный пересмотр позиций телевидения. Фактически, с этого момента последующее поступательное его развитие получило качественно новые ориентиры, как технического, так и творческого характера.

На ранней стадии своего существования телевидение утверждало свои позиции исключительно как искусство прямого

Page 27: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  27

эфира. Видеозапись появилась тогда, когда фактически телевидением была в совершенстве освоена эфирная природа.

Видео на ранних этапах своего появление, стало способом эффективного и более экономичного подхода к телевизионному производству. Сама запись на магнитный носитель, электронные спецэффекты и новые методы монтажа технически значительно упрощали процесс подготовки телевизионных программ и облегчали работу. Прежде всего, выход на монтаж и сам монтажный период стали значительно отличаться своей простотой от соответствующих периодов в условиях кино.

Появление видео привнесло значительные положительные моменты в телевизионное производство: дешевая стоимость пленки, возможность многоразовой перезаписи, значительное ускорение производственного процесса и выход на монтаж фактически сразу после съемки, усовершенствование самого процесса монтажа. На фоне этого такие недостатки, как малая подвижность камеры и сложность звукозаписи, просто тускнели. Однако и такие преимущества не повлияли моментально на введение видео во все этапы телевизионного производства. Это оказалось делом непростым, и делом не одного десятилетия.

Сначала появление возможности фиксации изображения на телевидении не возымело должного отклика даже среди его работников. И введение на телепроизводстве видеомагнитофонов в 60-е годы ХХ века, с чего, собственно, и началось внедрение видео в телевизионный производственный процесс, мало что изменило в технологическом процессе подготовки программ. Запись телевизионной программы, подобно эфирному, отработанному прототипу, продолжали производить без остановок, целиком. Если происходила какая-то ошибка, приходилось все начинать сначала. Но такая возможность давалась весьма редко. Фактически, видеозапись была аналогом выходу в эфир. (Романовский, 1986:87). Лишь через несколько лет появился электронный монтаж…

Опыт фиксации изображения кинематографическим способом или передачи в эфир фиксированного изображения в виде киноматериалов и кинодокументов был отработан на телевидении чуть ли не с первых шагов его появления. Поэтому новую форму записи было с чем сравнивать. И сразу это сравнение оказалось не в пользу кинематографического способа фиксации. Работники телевидения сразу оценили качественные показатели видеозаписи.

Помимо красок, которые на магнитной пленке не выцветали, и качества картинки, которое настолько было высоким, что невозможно

Page 28: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 28

было определить, передается изображение прямо в эфир или в записи, режиссеры отмечали важнейшее: «возможность формирования изобразительного ряда не только в момент съемки, но и в процессе монтажа» (Романовский, 1982:31). На самом деле, эта возможность видео уже на ранних стадиях его становления давала основание говорить о принципиально новом подходе к экранному творчеству, а также о новом этапе его развития.

Кинематографический способ фиксации и технологии кинематографа не предполагали особых возможностей для работы с уже зафиксированным на пленку изображением. Важнейшим выразительным средством для кинематографа был монтаж как последовательное соединение кадров. Он давал возможности столкновения (по С. Эйзенштейну), сопоставления (по Л. Кулешову) или противопоставления уже зафиксированных кадров. Сами кадры, то есть фиксированное на них изображение оставалось неизменным. Изменялся смысл кадра, поставленного в определенном ряде других кадров, появлялся контекст. Кинематографисты, как практики, так и теоретики, в основном внимательно изучали способы и возможности смысловых изменений фиксированного, неизменного по своей сути, изображения.

Конечно, нельзя обойти вниманием то, что и в период до видео творцов интересовало фиксированное изображение как основа творчества или как экспериментальная лаборатория. Определенные творческие поиски в области кинематографического изображения, условий и способов его фиксации и последующих с ним экспериментов проводились художниками, но такие опыты носили частный характер. На сегодняшний день можно охарактеризовать эти шаги как первые на пути зарождения видеоарта, на то время еще киноарта, поскольку эксперименты происходили с кинематографической пленкой и с изображением на ней.

С появлением видео стал формироваться новый взгляд на специфику зафиксированного изображения. Оно стало рассматриваться уже скорее не как конечное и завершенное, как это было в кино, а только лишь как отправная точка для дальнейшего процесса творчества.

По свидетельству режиссеров, уже первые видеомагнитофоны позволяли значительно преобразовывать зафиксированное изображение: создавать комбинированные кадры, изменять колористические характеристики и цветовые соотношения уже отснятого, изменять яркость и контраст, частично изменять цвет кадра, делать вирирование, переходить из позитива в негатив и другое. Кроме

Page 29: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  29

того, уже в процессе монтажа на ранних этапах было возможно впечатывать в изображение субтитры и титры. (Романовский, 1982:33–34). Конечно, такими техническими средствами и эффектами сегодня сложно удивить не только профессионала, но и любителя. Но на свое время такие новации были очень важны для облегчения работы на телевидении.

Во второй половине 70-х годов ХХ века на телевидении появилась портативная видеотехника. Это дало возможность еще более ускорить и упростить этапы съемки и монтажа. В это время несколько видоизменились производственные и творческие процессы съемочного периода, приобретя свежеть и импровизационность творчества.

Практически стало возможным, например, просмотреть видеозапись на месте событий. Этот, обычный на сегодняшний день, этап творческой работы в свое время изменил взгляд на весь процесс создания телевизионного экранного произведения. Монтаж на месте событий, сразу после съемки, дал возможность пересмотреть подход к отснятому материалу в его качественных характеристиках и в то же время приблизиться (или оглянуться на новом этапе экранного творчества) к Киноковскому (вертовскому) подходу в понимании монтажного творчества. Речь идет о «шести последовательных стадиях монтажа» (Горпенко, 2003:33), сформированных в творчестве объединения Киноков. Только на этапе утверждения видео как составной телевизионного творчества киноковский подход оказался даже более реальным, актуальным и практически осуществимым, чем на том этапе, когда разрабатывался в условиях кинематографа, в 20-х – 30-х годов ХХ века.

Быстрый переход к монтажному периоду улучшил ориентацию и методы обработки отснятого материала, сделал, как никогда, широко актуальными следующие моменты вертовского подхода. Во-первых, стадию монтажа, которую Дзига Вертов называл «глазомером» (быстрая ориентация в жизненных событиях с целью улавливания монтажных кадров, которых в предварительном монтаже не хватало для соединения материала). Во-вторых, открытость, незавершенность предварительного, «чернового» монтажа для продолжения внимательного сосредоточенного поиска кадров, необходимых для совершения конечного монтажа. Наконец, общее понимание самого монтажного творчества в условиях телевидения 70-х годов значительно приблизилось к пониманию вертовской трактовки монтажного творчества: «каждая Кино-Глазовская вещь монтируется с момента выбора темы, заканчивая выпуском ленты в конечном виде,

Page 30: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 30

то есть монтируется на протяжении всего процесса производства фильмы» (Вертов, 2008:160). Далее тенденция тяготения к вертовскому (киноковскому) пониманию или трактовке не только узко монтажного творчества, но и вообще экранного творчества будет сопутствующим элементом развития телевидения как экранного искусства, будет становиться все заметнее с утверждением основных жанров телевизионного творчества.

Еще в конце 70-х годов ХХ века практики телевидения стали отмечать влияние видеотехники на формирование режиссерских и даже сценарных идей (Романовский, 1982:56) и перерастание количества материала в качество (Лысенко, 1982:63). В последнем случае речь идет о технической фиксации большого количества материала (по сравнению с тем же кинематографом), наличие которого в дальнейшем дает больше возможностей творчества в монтажный период.

Таким образом, уже на ранних шагах внедрения видео в телевизионное производство, его влияние предопределялось как влияние огромной конструктивной силы, еще недостаточно оцененное современниками, но настолько мощное, что в дальнейшем спровоцирует серьезное видоизменение всех производственных и творческих этапов телепроизводства от сценарного до монтажного, а позже – не только телепроизводства…

Далее начали происходить процессы, постепенно выводящие видео в самостоятельный вид экранного творчества. Параллельно с профессиональным развитием все в той же сфере телевидения, получило распространение также и бытовое видео.

Бытовое видео развивалось в двух форматах: в кассетном и в дисковом. На сегодняшний день пока что можно признать победу за дисковым форматом из-за его сравнительной дешевизны и емкости. Однако сначала большей популярностью пользовались кассеты. Исследователь этого вопроса К. Разлогов предполагает, что такой выбор можно объяснить психологией потребителей, которые проводили аналогию между видеомагнитофоном и привычным уже бытовым аудиомагнитофоном и лучшим качеством изображения кассетного видео (Новые аудиовизуальные технологии, 2005:207). Кроме того, кассетный видеомагнитофон позволял производить запись прямо с телевизионного приемника. Во времена же становления Интернета источники визуальной экранной информации оставались значительно ограниченными не только на территории СССР, но и во всем мире. Основным доступным источником было телевидение. Поэтому и бытовое видео на раннем этапе своего становления,

Page 31: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  31

находилось в значительной, почти полной, зависимости от телевидения.

В 90-х годах ХХ века параллельно с распространением персонального компьютера, а далее и Интернета – получил широкое распространение DVD-формат. В этот момент ситуация начала резко меняться в пользу цифрового дискового видео. Вообще же, существование видеоносителей разного формата, включая и профессиональный формат, разных по конструкции видеопроигрывателей, непохожих систем телевизионного вещания, а, кроме того, коммерческой конкуренции между капиталистическими фирмами-производителями аппаратуры придавало сфере видео такую хаотичность и многоплановость, что даже специалисты не всегда могли правильно и вовремя наметить перспективы дальнейшего развития этой отрасли (Новые аудиовизуальные технологии, 2005:207).

Итак, с развитием бытовой техники, благодаря конкуренции разных форматов, видео постепенно утверждается в новой форме, уже независимой от телевидения. На этапе отмежевания от профессиональной сферы видео утверждает свои позиции в качестве «домашнего» зрелища, еще более «домашнего» и «ручного», чем телевидение, которое приходило в дом, но фактически оставалось неуправляемым. Единственным исключением в этом контексте можно назвать возможность дистанционного, пультового управления просмотром, что, кстати, стало доступным вовсе не с первых дней существования телевидения. Для советских зрителей такая возможность появилась лишь в 90-е годы ХХ века. Но и свобода дистанционного управления телевизионным просмотром начала иметь смысл только с появлением многоканального телевидения, а собственно «свобода» заканчивалась с выбором телевизионной программы для просмотра.

С приходом видео появилось экранное зрелище, которое можно было полностью приспособить под зрителя. Даже на ранних этапах существования кассетного видео зритель уже получил возможность не только руководить зрелищем, но и самостоятельно создавать его, например, элементарным путем записи на кассету не всей программы, а отдельных ее кусков или частей разных программ и т.п.

Ярким примером такой зрительской инициативы, когда телевизионные программы представляют собой материал для видеотворчества, явился «zapping». Сначала зритель просто беспрерывно переключал каналы, далее запись этого процесса

Page 32: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 32

позволила создать новое произведение экранного творчества (Разлогов, 2002:34). Телезритель с помощью дистанционного пульта включался в процесс создания своей собственной телевизионной программы. Быстрое переключение с канала на канал выхватывало отдельные образы, звуки, куски программ, фильмов, сериалов. Все это быстро менялось и в результате случайных сопоставлений, возникали вдруг разнообразные эффекты, своеобразные связи и контексты. Самым главным правилом для zappingа является полная случайность. В определенном роде это явление можно рассматривать как пример чистого искусства ради искусства, когда творчество заменяет собственно просмотр (Разлогов, 2002:35).

Таким образом, явление zappingа представляет собой творчество, где автор-зритель проявляет максимальную активность. В результате этой активности происходит соединение не только разных жанров и каналов. Складывается как бы целостный образ телевизионного вещания, так как задействованы эфирная, спутниковая, кабельная трансляции из разных стран, на разных языках, с возможными включениями хроники, фильмов и т.п.

С появлением видео, таким образом, для зрителя значительно расширяется круг возможностей в сфере взаимодействия с экранным зрелищем: самостоятельность и свобода выбора формы и времени просмотра (можно записать телевизионную программу и просматривать в любое время, с остановками, перемотками, паузами и т.д.), а далее – возможность сотворчества и даже абсолютно самостоятельного видеотворчества.

Возможность записи появилась уже на раннем этапе существования бытового видео. Именно запись стала тем моментом, который позволил зрителю приобщиться к экранному творчеству. Кроме функции записи, видео обладало возможностями перемотки, приостановки, паузы, ускоренного просмотра, обратной перемотки… То есть с появлением видео зритель сразу получил в свое распоряжение все необходимые средства для свободного манипулирования экранным зрелищем. Таким образом, с появлением видео зритель из пассивного зрителя превращается в автора собственного просмотра. К. Разлогов в своих исследованиях общение зрителя с видео в бытовых условиях сравнивает с чтением книги, который читатель полностью контролирует самостоятельно.

Полноценным автором своеобразного экранного творения зрителя можно назвать уже тогда, когда тот записывает куски разных экранных произведений последовательно. Тогда происходит

Page 33: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  33

своеобразное переосмысление существующих произведений уже в его, собственной редакции, которую по праву можно назвать авторской.

Полноценным автором зритель выступает и в том случае, когда сам берет в руки камеру, а отснятый материал, пусть даже такой, который профессионалы высокомерно определяют как «home video», монтирует, пусть даже примитивным способом. Собственно, появление бытовых видеокамер, а далее и цифровых видеокамер, и, наконец, бытового цифрового монтажа дают все основания говорить о полноценной возможности участия зрителя в создания авторского видеопроизведения.

Таким образом, в ситуации развития видео экранное зрелище перестает быть замкнутым в себе, как большинство предыдущих традиционных зрелищных форм, включая зрелища-искусства, а зритель перестает, в свою очередь, быть только пассивным наблюдателем. Он может выступить одновременно и зрителем, и автором экранного зрелища. Причем авторство может определяться разными качественными показателями. Зритель может быть как автором просмотра (руководить просмотром, выбирать интересующее, даже составлять собственную программу, сборник и т.д.), так и непосредственным автором экранного зрелища в качестве режиссера.

Съемка любительской видеокамерой сегодня является обычным явлением. Высокая конкуренция между производителями бытовой съемочной техники приводит к постоянному усовершенствованию ее качества. Уже достаточно давно кадры, полученные с помощью бытовой видеокамеры, за качественными показателями могут считаться технически удовлетворительными для эфирного показа. На сегодняшний день также существует большое количество компьютерных программ, обеспечивающих не только обычный компьютерный монтаж, но даже и элементарнейшие спецэффекты. Более сложные программы, что также созданы для персональных компьютеров, позволяют монтировать чуть ли не на профессиональном уровне.

Таким образом, зрительское творчество в этой сфере значительно изменяет позиции основных сторон, которые принимаю участие в зрелищном действе: собственно зрелища, его автора и зрителя. С новым статусом зрителя происходят определенные изменения акцентов внимания при подготовке зрелищного действа. Возможно, некоторые приобретенные зрелищем особенности с упрочнением такой ситуации потребуют дальнейшего пересмотра и переориентации определенных условий взаимодействия системы зрелище – зритель. Таким образом, возникновение видео становится

Page 34: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 34

переломным этапом в развитии не только экранной, но и вообще истории зрелищной культуры.

Итак, фиксация движущегося изображения перестает представлять какую-либо сложность, в том числе, и в бытовых условиях. Кроме того, видеофиксация в бытовой сфере представляет собой один из технически наипростейших способов фиксации (наряду с фотографическим способом). Иными словами, для произведения видеосъемки не нужно обладать особыми навыками и умениями. Достаточно освоить элементарные правила работы с видеокамерой: буквально освоить назначение ее кнопок.

Письменность, в сравнении с видео, – сверхсложная система знаний и навыков, которая требует предварительной (весьма непростой) специальной подготовки как от того, кто фиксирует, записывает текст, так и от того, кто читает, от реципиента. Другие искусства также требуют от автора умения и навыка. Фиксация изображения на видео не требует в этом плане каких-либо усилий. В качестве домашнего, личного архива, целью которого является сохранение истории семьи, подойдут непрофессиональные материалы. В этом случае не нужны какие-либо художественные изыски монтажных построений и композиционно выстроенные кадры, так как ценностью являются, прежде всего, зафиксированные объекты в определенном месте в определенное время. Таким образом, видео все больше замещает в этом качестве любительскую фотографию, так как видимым его преимуществом является фиксация не просто объекта, но объекта в движении и со звуком.

На самом деле видео чуть ли не с момента своего возникновения было популярным не только в качестве «домашнего формата». На Западе, а позже, в 90-х годах ХХ века на территории бывшего СССР были довольно распространены видеотеатры. Репертуар таких видеотеатров состоял преимущественно из порнографических фильмов (на Западе), боевиков, фильмов ужасов и фантастики (в бывшем СССР). В этом случае видео, вероятней всего, заняло нишу и включило в свой репертуар как раз те жанры, которые не были распространены на телевидении и в кино, а на территории бывшего СССР – жанры, наименее развитые в отечественном кинопроизводстве.

Кроме того, видео со своим развитием все больше стало превращаться в альтернативную форму ознакомления с кинематографической и телевизионной продукцией (Новые аудиовизуальные технологии, 2005:209).

Page 35: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  35

Помимо этого, все больше возрастает доля авторского оригинального видео, все более самостоятельного, не предназначенного для показа ни в кинотеатре, ни на телевизионном экране. На сегодняшний день даже можно определить несколько форм такого видеотворчества: авторские видеопроизведения и видеоарт. Первая форма в своих постановочных канонах ориентируется на законы зрелищного, режиссерского творчества (авторами чаще всего выступают режиссеры), вторая – представляет собой экранное изобразительное творчество (авторами выступают преимущественно художники).

Поддержка видеоискусства, в свою очередь, достаточно ощутима на сегодняшний день. Многие международные кино и телефестивали все чаще включают видео в свою конкурсную программу (как носитель и способ производства, так и в значении видеоарта). Видеоарт на Западе уже достаточно давно, и совсем недавно у нас, получил и музейную, выставочную жизнь. Так что произведения этого искусства представляют собой уже неотъемлемую часть современных творческих процессов.

Если в телевизионном производстве видео использовалось изначально, то теперь и в кинематографической профессиональной среде получает широкое распространение использование видеотехнологий и видеотехники в процессе кинопроизводства. Более того, широкое распространение получила так называемая «видеоэстетика», которая основывается на использовании характерных для видео приемов и спецэффектов. Ранним примером внедрения таких приемов может служить фильм Ф. Копполы «От всего сердца» 1982 года производства.

Такие тенденции свидетельствуют о том, что видео, которое было открыто в профессиональной телевизионной сфере для нужд телевидения, на сегодняшний день давно обрело самостоятельную жизнь, которая продолжает реализовываться как в профессиональной сфере, так и в сфере бытовой. Кроме того, такое превращение видео в самостоятельную экранную зрелищную форму дает огромные возможности и является активным потенциалом для дальнейшего разнообразия видеожанров и форм видеотворчества.

Таким образом, по отношению к кинематографу и к телевидению нельзя упрощать позиции видео в культурном процессе, и определять его как техническое средство или как ретранслятор. Видео на сегодняшний день обрело не только признаки нового экранного зрелища. С полной ответственностью можно говорить о видео, как о новом экранном зрелищном искусстве.

Page 36: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 36

Литература: 1. Горпенко В., монтаж: кіно, телебачення, 2003. 2. Вертов Дз., из наследия. Статьи и выступления. Т. 2, 2008. 3. Лысенко А., главный герой // Документальный видеофильм: этап становления, 1982. 4. Нечай О., ракурсы. О телевизионной коммуникации и эстетике, 1990. 5. Новые аудиовизуальные технологии, 2005. 6. Разлогов К., экран как мясорубка культурного дискурса // Вопр. Филос. 2002, № 8. 7. Романовский И., без права на дубль: записки режиссера телевидения, 1986. 8. Романовский И., видеофильм – технология и творчество // Документальный видеофильм: этап становления, 1982.

 

 

 

         

Page 37: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  37

sofio TavaZe  

pirovnebisa da bunebis urTierTmimarTebis

sakiTxi kinoreJisor merab kokoCaSvilis

SemoqmedebaSi

merab kokoCaSvili qarTul kinoxelovnebaSi

gamoirCeva individualuri msoflSegrZnebiTa da

xelweriT. sakuTari SemoqmedebiT, kinoreJisori

maradiuli idealebisadmi erTgulebas amkvidrebs, riTac

ganumeorebeli wvlili Seaqvs sazogadoebrivi

cxovrebisa da erovnuli kinematografis ganviTarebis

procesSi. misi Semoqmedeba naTlad warmoaCens erovnuli

kinematografis kulturul identurobas da arss. merab

kokoCaSvili qarTvel kinoreJisorTa Taobis _ e.w.

`samocianelTa“ erT-erTi TvalsaCino warmomadgenelia. am

Taobam udidesi gardatexa moaxdina erovnul

xelovnebaSi. `samocianelebma“ (oTar ioseliani, eldar

da giorgi Sengelaiebi, merab kokoCaSvili, lana

RoRoberiZe, mixeil kobaxiZe...) sakuTari saTqmeliT,

individualuri xelweriT, mkafiod gamokveTili

moqalaqeobrivi poziciiTa da axali mxatvruli

formebiT, qarTuli kinos axal etaps Cauyares

safuZveli.

nebismieri saxis mxatvruli nawarmoebis Seqmnisas,

dro _ xelovanis poziciis ganmsazRvreli is

mniSvnelovani faqtoria, romelSic yalibdeba Tavad

avtoris pirovneba, Tavis SemoqmedebaSi mkafiod avlens

sakuTar mrwamss, epoqis mentalitets, erovnul xasiaTs,

rac Tanamedrove xelovnebis procesebis SeswavlaSi erT-

erT umTavres pirobas warmoadgens.

Page 38: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 38

xsenebuli periodi _ XX saukunis 60-iani wlebi,

qarTul kinoSi mravalmxrivi ZiebebiT aRiniSneba. swored

am periodSi gamoikveTa araerTi Tematuri, Janruli Tu

stilisturi tendencia, daiwyo axali mxatvruli

formebis aTviseba, axali problemebis gaazreba. aqedan

gamomdinare, sruliad gansxvavebul konceptualur

aspeqtSi warmogvidgeba adamiani _ filmis gmiri.

aRniSnuli periodis qarTul kinoproduqciaSi gaCndnen

sruliad axali gmirebi. oficiozis moTxovna, rom

kinonawarmoebis gmiri yofiliyo dadebiTi,

keTilsindisieri an boroti da uaryofiTi, _

ugulvebelyofil iqna axali Taobis mier. am periodSi

Seqmnili TiTqmis yvela mniSvnelovani nawarmoebis

umTavresi mizani iyo adamianis Sinagani samyaros

warmoCena sxvadasxva aspeqtSi. reJisorebi cdilobdnen

erovnuli xasiaTis TaviseburebaTa gaxsnasa da

warmoCenas.

60-iani wlebis qarTul kinematografSi, im

problemebs Soris, romlebic axali Taobis

warmomadgenlebs aRelvebdaT, didi yuradReba eTmoboda

qarTuli soflis problemebs, rac soflis metad rTuli

da winaaRmdegobebiT aRsavse cxovrebis asaxvis

surviliT iyo ganpirobebuli. reJisorTa mxridan

mimdinareobda individualuri kolorituli saxeebisa da

xasiaTebis Zieba. maTi yuradRebis centrSi xvdebodnen

iseTi personaJebi, romlebic mWidrod iyvnen

dakavSirebulni TavianT miwasTan Tu saqmianobasTan da

amavdroulad, gamoirCeodnen xasiaTTa sirTuliTa da

mravalferovnebiT. swored adamianisa da bunebis

urTierTobis asaxvisa da gaazrebis naTeli magaliTia

merab kokoCaSvilis kinoSedevri “didi mwvane veli” (1967),

Page 39: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  39

romelic mniSvnelovan da saetapo filmad iqca rogorc

qarTuli kinos istoriaSi, aseve reJisoris

SemoqmedebaSic.

kinos istoriaSi arsebobs filmebi, romlebic

imave droSi rCebian, romelSic daibadnen. magram,

arsebobs iseTi filmebic, romlebic drois dinebasTan

erTad viTardebian, mdidrdebian da axleburi kuTxiT

warmoaCenen TavianT saTqmels Tu mxatvrul Rirebulebas.

swored am kategorias ganekuTvneba filmi “didi mwvane

veli”, sadac avtori siRrmiseulad da mxatvruli

ganzogadebiT ikvlevs erT-erT umniSvnelovanes

cxovrebiseul problemas.

filmis mTavari gmiri _ mwyemsi sosana (msaxiobi

dodo abaSiZe), _ bunebasTan harmoniaSi hpovebs

bednierebas, sulier simSvides da bolomde misi

erTguli rCeba. buneba misTvis sulier sazrdos

warmoadgens, romelsac sosana zRaprul, miTiur

samyaroSi gadahyavs. `buneba gvaZlevs sazoms sikargisa

da vargisobisa~ (vaJa-fSavela, 1985:189) _ miiCnevda vaJa

fSavela, romelic qarTvel poetTa Soris yvelaze Rrmad

Caswvda bunebis saidumloebas da sakuTar nawarmoebebSi

asaxavda im Sinagan kavSirs, romelic arsebobs

pirovnebasa da bunebas Soris. mwerali adamianTa

gakeTilSobilebis, gadarCenis, bednierebis gzas swored

bunebis kanonzomierebaTa Secnobasa da misi `wesisadmi“

erTgulebaSi xedavs. sosana mwyemsia, iseve rogorc misi

mama-papa. cxovrobs iq, sadac misi winaprebi cxovrobdnen

_ soflidan Sors, mTis fermaSi. es misi arCevania, misi

`mwvane velia“. sosanas pirovneba sruliad realizdeba am

samyaroSi, romelic mravalmxrivi zewolis pirobebSi,

dacvasa da gadarCenas moiTxovs. sosanac icavs Tavis

Page 40: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 40

teritorias, vinaidan erisaTvis `mwvane velis“ dakargva

bunebis harmoniis rRvevis tolfasia.

Tuki sosanasaTvis tradiciuli RirebulebebiT

cxovreba sulierebis nawilia, misi meuRlisaTvis

(msaxiobi lia kapanaZe) _ elementaruli komfortisa da

adamianuri urTierTobebis deficitia. sosanas samyaro

misTvis gaugebari da Soreulia. `mwvane veli“ qals

araferze esaubreba. adamianebTan urTierTobas

mowyvetili, mTebSi erTferovani cxovrebiT daRlili,

meuRlis winaSe damnaSave da amave dros, udanaSaulo

lia kapanaZis gmiri, TanagrZnobas iwvevs mayurebelSi.

msaxiobi warmoaCens sakuTari gmiris uaryofiT mxareebs,

qalur sisusteebs da SesaniSnavad axerxebs dagvanaxos

gmiris Sinagani mdgomareoba, cxovrebis xarbi wyurvili.

sosanas tragedia imaSi mdgomareobs, rom igi

martoa sakuTar mrwamsSi. es tragedia kidev ufro

mZafrdeba, rodesac `mwvane velze” navTobs aRmoaCenen,

qalaqidan Camosuli geologebi navTobis amosaqaCad

WaburRilebs dadgamen da sosanas masuldgmulebeli

`mwvane veli~ _ usulo, umweo miwad gardaiqmneba.

`bunebrivi garemos gadagvareba Sesabamisi xalxis

xasiaTisa da kulturis, misi erovnuli saxis

gadagvarebas moaswavebs. Tuki, magaliTad, moxdeba ise,

rom TavaSvebuli, ukontrolo industriuli procesebis

Sedegad mTebi tramalebad `CamoqveiTdebian~, xolo

swraf mdinareebs, vTqvaT, eleqtrosadgurebiT moTokaven,

daimoneben da daamdovreben da a.S. Tuki, industriis

erTgvarovani moTxovnebis Tanaxmad, buneba bolos da

bolos, erTgvarovan saxes miiRebs, maSin TandaTan

waiSleba da daikargeba erovnul kulturaTa

Page 41: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  41

Taviseburebani da sxvadasxvaoba~ _ miiCnevs filosofosi

zurab kakabaZe (kakabaZe z., 1988:218).

civilizacia da progresi, garkveulwilad,

safrTxes uqmnis ara mxolod bunebas, aramed adamianTa

sulierebasac. geologebi anadgureben ara mxolod

sosanas mikrosamyaros, aramed pirvelqmnil, xelSeuxebel

bunebasac. didi mwvane velis `mdumare xmovanebas~

traqtorTa xmauri cvlis, mwvane balaxi umowyalod

nadgurdeba. es ki sosanasaTvis mTeli samyaros ngreva da

didi sulieri dramaa, rac masze Zalzed tragikulad

aisaxeba. Tumca, miuxedavad amisa, sosana ar tydeba da

Seupovrad eZebs gamosavals. misi amgvari gautexloba _

bunebis Zalad, mis siZliered aRiqmeba.

`didi mwvane veli” warmoaCens cxovrebis

mravalferovan, mravalmxriv, winaaRmdegobriv mxareebs.

filmSi erTmaneTs upirispirdeba tradicia da progresi,

ufro farTo ganzogadebiT ki _ maradiuli da

efemeruli Rirebulebebi. reJisori gviCvenebs maTi

urTierTSeTvisebis metad rTul da winaaRmdegobriv

process, rac gmirze mtkivneulad aisaxeba. filmSi

naTlad Cans gmiris xasiaTis ukiduresi dramatizmi, rac

ganpirobebulia garemosTan da civilizaciasTan

konfliqtiT.

sosana martosuli, magram amave dros Zlieri,

mebrZoli naturaa. misi brZola ganwirulia, Tumca,

sosanas ar surs amis arc aRiareba, arc masTan Segueba.

igi sakuTari mrwamsis erTguli rCeba, magram faqtiurad,

mainc marcxdeba: col-Svili tovebs mas da sofelSi

brundeba; sulieri siaxlove ar myardeba `mkiTxavTan~,

romelTanac sosanas xanmokle `romani~ hqonda; iRupeba

fermis sanaSene buRa; “mwvane velze” navTobi amoxeTqavs,

Page 42: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 42

naxiri tyeSi ifanteba. nadgurdeba yvelaferi, rac

sosanas uyvarda, riTac suldgmulobda.

`didi mwvane veli~ sainteresoa imiTac, rom igi

mayurebels ar sTavazobs problemebis gadaWris martiv

xerxebs da iol pasuxebs, rac, ra Tqma unda, reJisor

merab kokoCaSvilisa da scenaris avtoris _ merab

elioziSvilis udidesi damsaxurebaa. filmSi TiToeul

mxares, TiToeul gmirs Tavisi simarTle aqvs:

Taviseburad marTalia sosanas meuRle, romelsac

Cveulebrivi, `adamianuri~ urTierTobebi swyuria.

Taviseburad marTlebi arian geologebic: isini TavianT

profesiul movaleobas asruleben, vinaidan xalxs

sWirdeba navTobi. filmis avtorebi Seecadnen eCvenebinaT

cxovrebiseuli sirTule da am sirTulis winaSe mdgari

pirovnebis arCevanis dramatizmi. sosana ar Ralatobs

mama-papaTa mier gakvalul gzas, ris gamoc upirispirdeba

yvelas da yvelafers: civilizacias, mecnierul-teqnikur

progress, sakuTar meuRles.

filmis avtorebi ar Semoifarglebian

sworxazovani _ dadebiTi an uaryofiTi gmiris

gansaxierebis formebiT. maT mier Seqmnili personaJis

mxatvruli saxe gamoirCeva xasiaTis sirTuliTa da

winaaRmdegobriobiT. civilizaciis SemoWris winaaRmdeg

amboxebul mwyemsSi ikiTxeba is Tvisebebi, rac, avtorTa

azriT, ganapirobebs adamianis cxovrebis arsis

ganmsazRvreli sulieri faseulobebis damkvidrebas.

gmiris mxatvruli saxis meSveobiT, filmis avtorebi

gamoxataven sakuTar pozicias _ damokidebulebas

arsebuli realobis mimarT. isini ar malaven

keTilganwyobas TavianTi gmiris mimarT, romelsac ar

surs, moswydes Tavis fesvebs, mtkiced icavs winaparTa

Page 43: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  43

naanderZevs, ar Tmobs sakuTar meobas. reJisori, sakuTar

gmirTan erTad ganicdis imas, rom sustdeba da ikargeba

tradiciuli kavSiri qarTvel glexsa da mis miwa-wyals,

bunebas Soris. Tumca, isic kargad esmis, rom samyaros

“ganaxlebis” procesi gardauvalia da Zveli cxovreba

aucileblad Seicvleba.

avtori ar hkicxavs sakuTar gmirs, Tumca

gviCvenebs mis ganwirulobas. sosana simartovisTvisaa

ganwiruli, radgan igi Tanamedroveobis aucilebel

moTxovnebs ar cnobs, ver egueba. mTaSi laRad gazrdili

mwyemsisTvis gaugebaria, rogor SeiZleba Tavi

martosulad igrZno iseT garemoSi, rogorSic Tavad

cxovrobs, sadac buneba imdenad metyvelia, rom sakuTar

saidumlosac ki gandobs. mas ar esmis, ra sikeTea mTebis

iqedan mosul “axal” cxovrebaSi. es sosanas mrwamsia,

misi simarTlea. mis meuRles ki Tavisi simarTle aqvs: mas

swored is `sxva“ samyaro izidavs, _ elementaruli

komfortiTa da adamianuri urTierTobebiT. am simarTlis

gageba sosanas ar SeuZlia. igi sakuTar mrwamsSi,

sakuTar samyaroSi mTeli arsebiTaa Cazrdili da uWirs

sxvisi simarTlis gaziareba. samyaros Taviseburi aRqmiT,

igi poeturi bunebis adamiania, romelic mZime da

erTferovani muSaobis ritmSi, cxovrebis wyurvils

SeigrZnobs.

sosanasaTvis warmoudgenelia kompromisi sakuTar

TavTan. aseve SeuZlebeli aRmoCnda igi moxuci

giorgisaTvis (filmis aranakleb saintereso

personaJisaTvis), romlis mcdeloba, sibereSi mainc

ecxovra `normalurad~ _ saxlSi, ojaxur siTboSi

adamianebTan erTad, _ gausaZlisi gamocda aRmoCnda.

sosana da giorgi kvlav mTaSi rCebian, radgan sxvagvarad

Page 44: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 44

maT ar SeuZliaT. Zalzed STambeWdavia filmis finali:

kamera TandaTan scildeba gadaRebis adgils da

uzarmazar sivrces moicavs. aRar Canan naxiris

saZebnelad, sxvadasxva mimarTulebiT mimavali sosana da

giorgi. ismis mxolod maTi gadaZaxili: `ipove, sosana?~ _

`vera, giorgi, vera~ da maTi xma usasrulobaSi ifanteba.

reJisori mayurebels miandobs, Tavad gaiazros filmis

gmiris momavali, sosanas Semdgomi cxovrebis gza da

Tavad gansazRvros da Seafasos, ra aris es _

tradiciebisadmi brma morCileba Tu xasiaTis

ukompromisoba?

merab kokoCaSvilma sosanas saxiT _ mkafiod

gamoxatuli Tvisebebis mqone qarTuli xasiaTi

warmoaCina. msaxiobma dodo abaSiZem Seqmna `bunebis

Svilis~ _ sosanas Zalzed damajerebeli saxe. mis mier

warmoTqmuli yoveli fraza Tu sityva gamoirCeva

saocari gulwrfelobiT, isini TiTqos personaJis

sulidan gadmoedineba. filmis usityvo, udialogo

statikuri kadrebic ki, gmiris sulieri mdgomareobis

siRrmiseulad amsaxvelia. dodo abaSiZis mier Seqmnili

mwyemsi sosanas saxe fsiqologiuri niuansebis siRrmiTa

da sifaqiziT gamoirCeva. qarTul kinematografSi

iSviaTia filmi, sadac gmiris saxe ase srulyofilad

aris gaazrebuli da gaxsnili. msaxiobma zedmiwevniTi

sizustiT SeigrZno da gaiTavisa avtorebis mier Seqmnili

personaJis rTuli da winaaRmdegobrivi xasiaTi. dodo

abaSiZe iSviaTi samsaxiobo ostatobiT gadmoscems

sakuTari gmiris Sinagan tragedias. rogorc kinomcodne

irina kuWuxiZe aRniSnavs, `film „didi mwvane velis”

gmiri _ mwyemsi sosana (msaxiobi dodo abaSiZe) _ udaod

pirovnebis ekranuli gansaxierebis WeSmaritad

Page 45: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  45

maRalmxatvruli nimuSia, romelic erTdroulad

konkretuli, individualurad Camosxmuli xasiaTicaa da

amasTanave farTod ganzogadebuli saxe miwis Svilisa”

(kuWuxiZe i., 2008:16).

Tanamedrove samyarosagan mowyvetil `did mwvane

velze” gaTamaSebuli drama scildeba konkretul dros

da ufro farTo, masStabur mniSvnelobas iZens. `is

satkivari, romelic 60-iani wlebis bolos civilizaciis

ulmobel ZalasTan SeWidebul mwyemss awuxebda da Tavis

`mwvane vels“ anu sakuTar miwas, sakuTar fesvebs,

winaparTa cxovrebis wess ar aTmobinebda, _

globalizaciis gzaze damdgari mTeli msoflios

satkivari gaxda (kereseliZe m., 2007:152).” drois

msvlelobasTan erTad, merab kokoCaSvilis aRniSnuli

filmi axal sicocxles iZens. dro ukeT warmoaCens mis

mniSvnelobas da ufro metad amZafrebs reJisoris mier

wamoWril zogadsakacobrio problemebs.

gamoyenebuli literatura:

1. vaJa-fSavela, TxzulebaTa sruli krebuli 10 tomad,

Tb., 1985, t. IX

2. kakabaZe z., filosofiuri saubrebi, Tb., 1988

3. kuWuxiZe i., xelovanis gza, Jurnali `literatura da

xelovneba”, 2008, #6

4. kereseliZe m., filmi miTiur mwyemsze, Jurnali “kino”,

2007, #7

Page 46: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 46

giorgi uRreliZe

Mmxatvruli literaturis ekranizaciis

Taviseburebebi

mxatvruli literatura da kinematografi

urTierTobis vrcel istorias moicavs. saukuneebis win

Seqmnili xalxisTvis sayvareli romanebisa Tu

moTxrobebis ekranze “gadatanis” mcdelobebi kinos

gaCenisTanave daiwyo.

mxatvruli literaturisa da kinematografis,

rogorc xelovnebis erT-erTi uZvelesi da axli dargebis

urTierToba, _ STambeWdavi gamodga. kinom da cota

mogvianebiT televiziam, SeZlo mkiTxvelisTvis Seqmnili

literaturuli nawarmoebebi ufro farTo masebisTvis

ekranis saSualebiT eCvenebina. M

literaturas da kinematografs aqvs

konceptualuri Taviseburebebi. maT gaaCniaT rogorc

msgavsi, aseve gansxvavebuli maxasiaTeblebi.

msgavsebaa, rom orive iqmneba informaciis

mxatvruli, SemoqmedebiTi damuSavebis Sedegad.

literaturuli nawarmoebisa da mxatvruli filmis

mizani ar aris realobis arsebuli saxiT miwodeba

mkiTxvelisa da mayureblisTvis. aq saWiroa avtoris an

avtorTa gundis mier sakuTari interpretaciiT, sakuTari

xedviTa da damokidebulebiT Seqmnili mxatvruli

nawarmoebis prezentacia.

literaturisa da kinematografis dargSi moRvawe

adamianebi bunebrivia, gansxvavebuli profesiuli unar-

CvevebiT gamoirCevian. rTulia xelovanis fsiqologiuri

portreti. “sakuTriv xelovnebas fsiqologia Seiswavlis

Page 47: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  47

(rodesac misi interesis obieqti swored xelovneba

xdeba) ara rogorc “TviTkmar” obieqtur Rirebulebas,

aramed rogorc dakavSirebuls adamianTan da garkveul

fsiqo-socialur procesebTan. fsiqologiuri mecnierebis

interesebis sferos scildeba obieqtur-sagnobrivi

mniSvnelobisa da misi Sefasebis mimarT fsiqologias

specifikuri “indeferentobac” gamoarCevs” (mircxulava,

2007:6).

xelovanisaTvis aucilebelia sakuTari Sinagani

miswrafebebisa da egos simkveTris asaxva mis mier

Seqmnil nawarmoebSi. mwerlisa Tu kinoreJisoris mier

mowodebuli naazrevi, iqneba es furcelsa Tu ekranze,

ikiTxeba rogorc Sinagani grZnobebis saaSkaraoze

gamotana. marTalia, literaturas qmnis erTi adamiani

(iSviaTi gamonaklisis garda), gansxvavebiT

kinoreJisorisgan, sadac filmze muSaobis dros sakuTari

SesaZleblobebis realizebas axdens sxvadasxva

profesiis adamianebi: scenaristi, operatori, mxatvari,

kompozitori. am SemTxvevaSi unda gaviTvaliswinoT, rom

vsaubrobT ara e.w. `salaros filmze” (anu mxolod

mogebaze orientirebul xelovnebis nimuSze), aramed

saavtoro kinoze, sadac dominirebs reJisoris xedva da

igi aris lokomotivi yvela zemoT CamoTvlili

profesiis adamianebisa. aq gundze anu erTi SemoqmedebiTi

mizniT gaerTianebul profesionalebzea saubari da ara

adamianTa jgufze, sadac yvelas gansxvavebuli miznebi

aqvT.

mwerlisa da kinoreJisoris nawarmoebebSi nebsiT

Tu uneblieT irekleba garemo, sadac igi gaizarda.

mniSvnelovan rols TamaSobs istoriuli mexsiereba. am

SemTxvevaSi, literaturidan magaliTad SeiZleba

Page 48: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 48

moviyvanoT mwerali aleqsandre yazbegi da kinoreJisori

goderZi Coxeli.

kinoreJisoris winaSe literaturuli nawarmoebis

arCevis dros dgas gamowvevebi _ Tu rogor unda

gadaiRos, miyves mwerlis monaTxrobs Tu Tavad Caamatos

an Secvalos siuJeti. gadavxedoT filmebs, romlebic

mxatvruli literaturis mixedviT Seiqmna da vnaxavT,

rom arsebobs filmebi, romlebic mwerlis literaturul

nawarmoebze maqsimaluradaa damokidebuli da piriqiT,

kinoreJisori warmogvidgeba, rogorc literaturis

Tavisufali interpretatori.

wignis kiTxvis dros mkiTxveli marto rCeba

mwerlis mier Seqmnil samyarosTan da Tavisi

inteleqtualuri SesaZleblobis farglebSi sakuTar

gonebaSi xedavs wakiTxuls. nawarmoebis personaJebi,

buneba, xmaurebi, musika Tu siCume mkiTxvelis fantazias

eqvemdebareba. kinoxelovnebaSi piriqiT, _ mayurebeli

ekranze xedavs ukve “gamzadebul” literaturul gmirebsa

Tu garemos, mwerlisa da mkiTxvelis urTierTobaSi

“sxva“ anu kinoekrani ereva, romelic Tavis specifikur

xedvas warmoaCens. aq literaturis irgvliv mayureblis

fantaziis ganviTareba dabalia. Tumca kinoxelovneba

Tavisi mZlavri SemoqmedebiTi da teqnikuri

SesaZleblobebiT udides esTetikur siamovnebas, tkbobas

aniWebs mayurebels.

wignis kiTxva gansxvavebuli fsiqologiuri

movlenaa, vidre kinoekranis meSveobiT filmebis naxva.

adamiani, romelsac wakiTxuli aqvs mxatvruli

literatura, amave ekranizebuli nawarmoebis naxviT

axali realobis winaSe dgeba. Tu ufro kargi, daxvewili

mkiTxvelia, vidre mayurebeli, mowons literaturuli

Page 49: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  49

pirvelwyaro da ara kinofilmi. Tu piriqiT, _

gemovnebiani kinomoyvarulia da ara kargi mkiTxveli,

esTetikur siamovnebas iRebs kinofilmis naxviT. aqve

davZenT, rom arsebobs arcTu maRalmxatvruli

literaturis ekranizebiT Seqmnili kinoSedevrebi da

piriqiT _ brwyinvale literaturuli nawarmoebebis

ekranze uRimRamo gadatanis mcdelobebi.

literaturuli klasikis ekranizaciiT

dakavebulni iyvnen iseTi cnobili kinoreJisorebi,

rogorebicaa: franko Zefireli, lukino viskonti, orson

uelsi, nikoloz Sengelaia, Tengiz abulaZe, rezo CxeiZe

da sxva mravali.

saqarTveloSi literaturisa da kinematografis

urTierTkavSiri jer kidev XX saukunis dasawyisSi

daiwyo, roca Seiqmna pirveli qarTuli mxatvruli

filmebi. reJisorebi cdilobdnen klasikuri qarTuli

literaturis nimuSebi gaecocxlebinaT ekranze da amiT

mayureblis moTxovna daekmayofilebinaT.

XX saukunis pirvel meoTxedSi kinoreJisorebi,

romlebic saqarTveloSi moRvaweobdnen, axdendnen

qarTuli klasikuri literaturis ekranizebas.

sagulisxmoa, rom pirveli qarTuli mxatvruli

srulmetraJiani filmi “qristine”, romlebic TbilisSi

menSevikuri mmarTvelobis dros aCvenes, cnobili

qarTveli mwerlis egnate ninoSvilis gaxmaurebuli

moTxrobis ekranizebaa. filmis gadaRebis

sulisCamdgemeli da organizatori iyo germane gogitiZe,

man moaxerxa saWiro resursebis mobilizeba da

aleqsandre wuwunavas reJisorobiT daiwyes filmis

gadaRebis procesi, romelic 1916-1918 wlebSi

grZeldeboda. moTxrobis kinoscenarad gadakeTeba iTava

Page 50: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 50

aleqsandre wuwunavam, kinokamerasTan samuSaod moiwvies

operatori a. Sugermani, mogvianebiT ki aleqsandre

diRmelovi. filmis bolo epizodebi uSualod germane

gogitiZis reJisuriT iqna Seqmnili.

filmSi aRwerilia axalgazrda qalis Tavgadasava-

li, romelsac Seyvarebuli mamakacisgan Svili SeeZineba.

bavSvis mama deda-Svils miatovebs. Sercxvenili qristine

tovebs sakuTar sofels da qalaqSi gadadis, jer

saroskipoSi xvdeba, Semdeg ki maTxovrobiT amTavrebs

sicocxles.

XX saukunis 20-iani wlebSi, kinematografistebi

saqarTveloSi interesdebian aleqsandre yazbegis

SemoqmedebiT. aleqsandre yazbegis literaturuli

nawarmoebebi Zalian axlos dgas kinoxelovnebasTan. Aaq

siuJetebi swrafad viTardeba, aris devna, dadebiTi da

uaryofiTi gmirebis dapirispireba, egzotikuri garemo,

gmirebi ibrZvian maRali idealebisTvis, xSirad

marcxdebian, Tumca beds arasdros urigdebian.

nawarmoebebSi mwerali xSirad mimarTavs Txrobis

dialogebis formiT gadmocemas. yazbegis literaturuli

memkvidreobis mimarT samarTlianad dainteresdnen 20-ian

wlebSi, roca yazbegis nawarmoebebis mixedviT ramdenime

filmi Seiqmna.

1926 wels ekranze gamovida kinofilmi “moZRvari”

(aleqsandre yazbegis nawarmoebis “moZRvris” ekranizacia.

reJisori vladimer barski, scenaris avtori Salva

dadiani, operatori aleqsandre diRmelovi). filmSi

moTxrobilia saqarTvelos mTian kuTxeSi momxdari

siyvarulis tragikuli istoria. qals survilis

sawinaaRmdegod gaaTxoveben, igi cdilobs datovos

ojaxi, Tumca mTis kanonebiT mas ZaliT abruneben

Page 51: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  51

qmarTan, rasac moyveba qmrisa da misi Tayvanismcemlis

dapirispireba. sofeli gaarCevs momxdars da samives

gandevnis. qmari qals klavs, danaSauli moZRvars

usamarTlod braldeba, sabolood yvelaferi irkveva,

Tumca moZRvari ukve gardacvlilia.

amas moyva ramdenime filmi, romelic yazbegis

sxvadasxva romanis ekranizebas warmoadgenda. miuxedavad

imisa, rom am filmebis gadaReba da sazogadoebamde

mitana xdeboda, kinematografistebs uxdebodaT rTul

pirobebSi muSaoba, radgan es yvelaferi ukavSirdeboda

saTanado infrastruqturis ararsebobas. 20-iani wlebis

dasawyisis Tbilisis kinostudias cnobili msaxobi nato

vaCnaZe Semdegnairad agviRwers: ”1923 wels, Cvens

kinostudias eWira patara, Weramde SuSabandiani

fotoatelie da masze midgmuli pawia oTaxebi foto da

kino laboratoriebisTvis. aqve, SesasvlelSi

moTavsebuli iyo sagrimo” (vaCnaZe, 1966:20).

rac Seexeba filmebis gadaRebis dros aucilebeli

transportis sakiTxs, aqac rTulad iyo saqme. nato

vaCnaZe ixsenebda: “Cveni transporti Sedgeboda erTi

Zveli tipis avtomananisa da sami etlisagan, romlebic

avtomanqanas yovelTvis daaswrebdnen gadaRebis adgilze

misvlas” ( vaCnaZe, 1966:27).

literaturuli nawarmoebis ekranizebis dros

mniSvnelovania kinoreJisoris mier mwerlis nawarmoebis

mTavari saTqmelis moZebna, Tumca aqve unda vTqvaT, rom

SesaZlebelia kinoreJisorma absoluturad sxva ram,

mwerlisgan daunaxavi aRmoaCinos literaturul

nawarmoebSi da ise miitanos mayureblamde.

kinematografis istorias axsovs faqtebi, roca reJisoris

mier ekranizebuli romanis avtori mkveTr uaryofiT

Page 52: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 52

pozicias afiqsirebda filmis naxvis Semdeg.

magaliTisTvis movitanT kinoreJisor miloS formanisa

da mweral ken kizis dapirispirebas film “viRacam

gugulis budes gadaufrina”-s gamo. ken kizma miiCnia rom,

misi romanis ekranizebiT, formanma mwerlis saTqmeli

damaxinjebiT miitana mayureblamde.

reJisors aqvs ufleba Tavisi xedviT

literaturaze dayrdnobiT Seqmnas axali nawarmoebi. aqve

davZenT, es unda moxdes saavtoro uflebebis dacvis

aRiarebuli principebisa da adamianuri moralis

gaTvaliswinebiT.

arsebobs klasikuri literaturis nimuSebi,

romelTa ekranizeba SeuZlebelad iyo miCneuli. dRes

teqnologiuri progresis pirobebSi, cifruli

aparaturis, 3 da met ganzomilebiani filmebis Semnis

epoqaSi SesaZlebelia nebismieri literaturuli

nawarmoebis ekranze gadatana. vgulisxmobT ekranze

gamosaxulebis teqnikurad Seqmnis SesaZleblobas.

droTa ganmavlobaSi Camoyalibda ekranizebis

principebi da kanonebi, romlis codna aucilebelia.

horaciusi werda: “ratom unda merqvas poetis saxeli Tu

ar ZalmiZs da ar vici ukve mowesrigebul xerxTa,

TxzulebisaTvis egzom saWiro ferTa SerCeva-gamoyeneba?

gana swavla mrude uvicobaze samarcxvinoa?” (kvintus

horacius flakusi, 1981:18).

literaturaSi arsebuli droisa da geografiuli

sivrcis sakiTxebi kinoxelovnebaSi montaJis meSveobiT

iqmneba. literaturuli gmiris garegnoba ekranizebis

dros SeiZleba kadrebis Sesabamisi monacvleobiT

aRiweros, mwerlis mier aRwerili peizaJi panoramiT,

Page 53: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  53

damokidebuleba personaJis mimarT SesaZlebelia

gamoixatos Sesabamisi rakursebiT da ase Semdeg.

literaturis ekranizebis dros mniSvnelovania

nawarmoebis Janrobrivi erTgulebis sakiTxi radgan

”komikur ambavs, rodi mouxdeba tragediis eniT

gadmocema” (kvintus horacius flakusi, 1981:18).

qarTul da msoflio kinematografSi warmatebuli

ekranizaciebi ZiriTadad am principis dacviT

ganxorcielda. KkinoreJisorebi mxatvruli literaturis

nawarmoebis kinofilmad qcevis procesSi mwerlis

Seqmnili teqstis Janrobrivi kuTvnilebis ar Sexebian.

magaliTad movitanT nikoloz Sengelaias films “eliso”,

romelic Seiqmna 1928 wels aleqsandre yazbegis amave

saxelwodebis moTxrobis mixedviT; Tengiz abulaZis “me

bebia, iliko da ilarioni” (nodar dumbaZis romanis

ekranizeba, 1962 w.), Seqspiris “romeo da julietas”

Zefireliseuli ekranizeba 1968 wels da sxva mravali.

rac Seexeba teleproduqtad literaturuli

nawarmoebis ekranizebas, qarTul sinamdvileSi igi

sakmaod mravladaa. satelevizio filmebis studia

TbilisSi daarsda 1968 wels. Tvadapirvelad aq

ZiriTadad televiziisTvis dokumenturi filmebi

iqmneboda, Tumca male daiwyes mxatvruli filmebis

warmoebac. 1973 wels Seiqmna reJisor guram pataraias

telefilmi “rekordi” Cexi mwerlis karel Capekis

moTxrobis mixedviT, 1986 wels goderZi Coxelma gadaiRo

Ffilmi “werili naZvebs” sakuTari moTxrobis mixedviT.

televiziisTvis mxatvruli literaturis

ekranizebis dros iTvaliswineben telemayureblis

specifikur gemovnebas, satelevizio produqcia kinosgan

gansxvavebiT SedarebiT advilad aRsaqmelia. am

Page 54: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 54

SemTxvevaSi mTavaria mayureblis dakveTa sworad gaigos

SemoqmedebiTma jgufma da miawodos teleekranis

saSualebiT sakuTari namuSevari. rogorc wesi,

satelevizio filmis dros reJisori iTvaliswinebs ra

kinoekranisgan gansxvavebiT teleekranis mcire zomas,

kadris kompozicias ufro martivs agebs. telefilmebSi

metia axlo xedebis gamoyeneba daDdialogebi. xSiria

pavilionebsa da eqsterierSi dadgmuli epizodebi.

mxatvruli nawarmoebis ekranizebis dros televiziaSi

xSirad mravalseriani produqcia iqmneba.

televizia, rogorc mayurebelTa farTo masebze

gaTvlili organizacia, cdilobs advilad gasagebad

miawodos literaturuli nawarmoebis satelevizio

versia mayurebels.

Ggamoyenebuli literatura:

1. vaCnaZe n., mogonebani da Sexvedrebi, Tb., 1966

2. kvintus horacius flakusi, poeturi

xelovnebisaTvis, Tsu., 1981

3. mircxulava r., xelovnebis fsiqologia, Tb., 2007

 

 

 

Page 55: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  55

zurab qavTaraZe

arawrfivi montaJis sistemebi da maTi

organizeba

cota ram istoriidan:

cifruli arawrfivi montaJis istoria (NLE  ‐ nonlinear  editing) ormoc welze mets iTvlis; warmoeba da

mrewveloba.

terminis avtorobas ,,arawrfivi montaJi”, miaweren

maikl rubins (Michael Rubin), romelmac pirvelad gamoiyena

Tavis wignSi ,,arawrfivi montaJi: saxelmZRvanelo

cifruli kinosa da videoredaqtirebisaTvis” (Nonlinear: A Guide  to  Digital  Film  and  Video  Editing  ‐  Triad,  1991).  droTa

ganmavlobaSi termini oficialurad iqna SemoRebuli.

yvelaze pirvel sistemas SeeZlo daemuSavebina

NTSCsignalis 160-200 rezoluciis, 150:1 kompresiis da

mxolod erTi xmis arxis 22 kgc video faili. myari

diskis sivrce ki yofnida pirdapiri mijriT

damontaJebul mcire sareklamo rgolis Sav masalas.

arawrfivi montaJis pirvel sistemad SeiZleba

CaiTvalos CMX  600,    rimelic 1971 wels warmoadgina

kompania ,,CMX    sistemebma” (kompaniis erTobliv sawarmo

CBS    da  Memorex-Tan erTad). CMX -ma mas uwoda RAVE, (pirdapiri wvdomis video redaqtori”,   Random Access Video Editor).  CMX  600  Seiqmna rogorc konsoli ori Sav-TeTri

monitoriT. marjvena gamoiyeneboda videos winaswari

Cvenebisa da redaqtirebisaTvis, xolo marcxena aCvenebda

mza videos.

Page 56: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 56

montaJi sruldeboda sinaTlis sxiviani kalmiT,

xolo memontaJe Sesatyvis operacias irCevda siidan,

romelic naCvenebi iyo ekranze gamosaxulebis zevidan.

redaqtirebis konsoli SeerTebuli iyo or blokTan,

romelic rogorc wesi sxva oTaxSi mdebareobda. pirveli

bloki Seicavda kontrolis sistemis mowyobilobebs

dakompiuters Digital  PDP‐11  ‐s  32  kilobaiti operatiuli

mexsierebiT, xolo meore mTlian audio-

videoeleqtronikas da Skip‐Field  rekorders. Cawera da

gaSveba xdeboda analogiur formatSi, modificirebul

diskur matareblebze, romlis gamosaxulebis xarisxi da

xma Zalian dabali iyo, magram es SesaZlebels xdida

gagrZelebuliyo Caweris dro. CMX  600  SeeZlo eqvs

paketamde magnitur diskTan muSaoba, romelTa Caweris

saerTo dro 27 wuTs Seadgenda. TiToeul pakets SeeZlo

Seenaxa 4,5 wuTi NTSC an PAL sistemis video.

Page 57: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  57

1985 wels kompania Quantel - ma, romelic maSin

Sedioda inglisis TavdacvTi mrewvelobis struqturaSi,

pirvelma gaukeTa realizacia, arawrfivi cifruli

montaJis koncefcias da warmoudgina sazogadoebas

arawrfivi sistema hari (Harry),  romlis myar

diskzec SeiZleba Caweriliyo erTi wuTi samauwyeblo

xarisxis cifruli gamosaxuleba.

1989 wels iqna gamoSvebuli Avid  Media  Composer‐is pirveli versia da arawrfivma samontaJo sistemebma

miiRes is saxe, romelsac SeeCvivnen Tanamedrove

memontaJeebi: ori monitoriT (winaswari Cvenebis da

samontaJo), wiTeli da yviTeli isrebiT (Canacvlebisa da

CarTvis reJimiT), drois SkaliT da biblioTekebiT,

samontaJo masalis Sesanaxad.

1993 wels amerikulma kompania Data  Translation‐ma gadawyvita ra samomxmareblo bazarze Seeviwrivebina Avid‐is produqcia, warmoebaSi Cado 12 milioni dolari

dagamouSva axali samontaJo sistema Media100. 

Page 58: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 58

 momxmarebelma miiRo arc Tu ise Zviri da Zalzed

xarisxiani samontaJo platforma.

1991 wels SesaZlebeli gaxda kompiuterul

sistemebSi damontaJebuliyo vrceli satelevizio

programebi da filmebi. zustad am momentidan daiwyo

arawrfivi montaJis masiuri danergva televiziasa da

kinoindustriaSi, xolo maTma evoluciam swrafi tempiT

daiwyo ganviTareba. cifruli arawrfivi montaJis

sistemebi gaxdnen universaluri ,,gadamyvanebi” kino,

video da kompiuterul masalebTan muSaobisas.

arawrfivi montaJis sistemebi, romelzedac

mTlianad SeiZleba efeqtebiT da titrebiT, misaRebi 6:1

kompresiis samauwyebo xarisxiT, Sekribos filmi an tele

gadacema, Seiqmna 1994 wels. am dRidan

videomagnitofonebis gamoyeneba daiwyes mxolod sawyisi

masalis cifrad qcevisa da mza produqtis

gadmowerisaTvis, xolo sami wlis Semdeg, gamoSvebuli

iqna pirveli programuli gadawyvetilebebi da

mediaserverebi, romlebmac saSualeba misces erT

proeqtSi, erTi da igive masalis gamoyenebiT, ramdenime

samontaJo sadgurs, erT qselSi Sesuliyo.

arawrfivi samontaJo sistemebi didi xnis

ganmavlobaSi rCebodnen ZviradRiebulni da mxolod

viwro wrisaTvis xelmisawvdomni. momxmarebels erTi

Page 59: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  59

samuSao kompleqtisaTvis unda gadaexada 100 aTasi

dolari.

1995 wels Adobe  uSvebs Premiere  4.2‐s: programas,

romelmac saSualeba misca multimediuri TamaSidan

gadasuliyo samontaJo programebis profesionalur

kategotiaSi.

situacia Seicvala 1996 wels, rodesac

popularuli hibriduli samontaJo sistemebis Video Machine  (video manqana) mwarmoebelma germanulma kompania

Fast‐ma warmoadgina sistema Fast  601  (misi Tanamedrove

modifikacia cnobilia rogorc (Avid Liquid).   garda xelmisawvdomi fasisa (or-samjer iafi vidre

Avid  Media  Composer‐i), am sistemaSi SemoTavazebuli iyo

axali ,,TamaSis wesebi”, romelsac dResac icaven:

maqsimalurad SesaZlebel formatebTan muSaoba, MPEG‐2 kompresiis gamoyeneba, xSirad gasameorebeli operaciebis

optimizacia, mravali funqciis uaryofa teqnikuri

saSualebebiT (magaliTad, efeqti) da maTi gadatana

mxolod programul doneze; zogierTi procesis

Sesruleba fonur reJimSi. Ggarda amisa, swored Fast 601‐Si pirvelad iqna realizirebuli erTi sistemaSi

arsebuli proeqtidan gamogvetana sxvsdasxva analogiuri

da cifruli formatebi, maT Soris DVD.  mas Semdeg importis, eqsportis, videos

transkodirebis, xmis profesionaluri formatebis

gamoyenebis SesaZlebloba gaxda aucilebeli

maxasiaTebeli nebismieri siliduri samontaJo sistemisa.

swored Fast‐ma gauxsna gza kino da

videomoyvarulebs profesionaluri satelevizio

teqnologiebisaken.

Page 60: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 60

1999 wels samontaJo sivrceSi gamoCnda cnobili Final  Cut‐i, romelmac sul male sagrZnoblad Seaviwrova Avid-is programebi ara marto video, aramed kinowarmoebis sferoSic.

2001 wels gaqiravebaSi gamovida pirveli

srulmetraJiani kinofilmi "Vidocq", romelic damzadebuli

iyo mxolod cifruli teqnologiebis gamoyenebiT.

saboloo montaJi da gamosaxulebis damuSaveba

Sesrulebuli iyo kompania Quantel‐is axal kinosamontaJo

sistemaze  iQ.

kinosamontaJo sistema iQ.  maSinve Camoyalibda Tanamedrove video warmoebis

ZiriTadi principi: WYS/WYG ,,vuyuroT imas rasac xedavT”

(What you see is what you get).  daiwyo DI epoqa. 2008 wels gamoCnda samontaJo

sistemebi stereo filmebisaTvis. eqsperimetaluri

atraqcionebidan stereokino gaxda industriis nawili,

xolo memontaJeebma reJisorebTan da prodiuserebTan

erTad daiwyes paralaqsis Seswavla, Tu misi mniSvneloba

ra zegavlenas axdens sivrcis gadatanisas ekranze.

cifruli samontaJo sistemebis mwarmoebeli kompaniebi

Tavis sademonstracio reklamebSi cdiloben myidvelis

Page 61: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  61

yuradReba miipyron axali daxvewili efeqtebiTa da

SablonebiT, romlebiTac SeiZleba rTuli samontaJo

struqturebis Seqmna.

realoba

praqtikulad, montaJi, rogorc wesi, Sedgeba

usasrulod sameorebeli erTi da igive sabazo

operaciebisgan, romlis Sesrulebis drosac gamoiyeneba

arsebuli sistemis simZlavris, karg SemTxvevaSi,

mesamedi.Mmagram memontaJis samuSao dadis sxvadasxva

mowyobilobebisa da sxvadasxva media formatebis

SeTavsebis gauTavebeli problemebis amoxsnze da

Secdomebis gasworebaze, romlebic daSvebuli iyo

warmoebis wina etapebze.

garTulebuli teqnologiebi, ufiro (TAPELESS)

kamerebis gamoCenam am kategoriaSi SeTavsebis faqtoriT,

miiyvana kritikul zRvramde. amis Seufaseblobam

SeiZleba daRupos yvelaze mniSvnelovani da

ZviradRirebuli proeqti. muSaobis procesSi, masalis

TvalSisacemi davardnili xarisxi, romelsac did

yuradRebas aqcevdnen ramodenime wlis win, dRes

paqtikulad SeumCnevelia warmoebis ubralo

teqnologiebidan gamomdinare, magram is, rac warmoadgens

xelmisawvdoms videomoyvarulisaTvis, profesionaluri

mediawarmoebisTvis absoluturad miuRebelia: Tu

kompromisebi da SezRudvebi, romlebic Tandayolilia

sxvadasxva cifrul formatebSi da mowyobilobebSi,

daemateba warmoebis mTlian cikls, saboloo jamSi

SeiZleba gamoiwvios gamosaxulebis daSla gamotanis

dros, xolo efeqtebis araswori gamoyeneba mxolod

gaamwvavebs situacias.

Page 62: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 62

arawrfivobis koncefcia dRes gasulia montaJis

CarCodan da SeaRwia warmoebis sxva stadiebSi, maT Soris

gadaRebaSic. amitom warmoebis dagegmvis dros arawrfivi

cifruli teqnologiebis gamoyenebiT, saWiroa

gaviTvaliswinod misi Semdegi Taviseburebebi: faseuli

ierarqiis mwvervalze imyofeba sistemebi yvelaze swrafi

kompiuterebiT, gamosaxulebis yvelaze patara kompresiiT

(dRes saubaria procesebze, romelic muSavdeba

kinorezoluciiT 4К doneze). mediamonacemebi am

rezoluciiT inaxeba did da Zvirad Rirebul masivebze,

romlebic gaangariSebulia specialurad arawrfivi

sistemis gansazRvrul modelze.

erTi da igive mowyobiloba SeiZleba gamoyenebuli

iyos warmoebis sxvadasxva amocanebis Sesasruleblad.

Amitom mniSvnelovania samuSao garemos aRWurva da

teqnikis awyoba konkretuli momxmareblis samuSao

xasiaTidan gamomdinare, romelic daexmareba, magaliTad:

gaadvildes xSirad sameorebeli sabazo operaciebi;

WYS/WYG  principi gvTavazobs mraval formatian

kontrolis xarisxs teqnologiis yvela stadiaze.

mniSvnelovania, rom video da xmis traqti swored iyos

awyobili, xolo makontrolebeli mowyobilobebi

kalibrilebuli; winaswar unda Sefasdes Tavsebadoba

rogorc aparaturis aseva programuli uzrunvelyofis

doneze. saWiroa winaswar gamovTvaloT dro romelic

ixarjeba kodirebaze, proeqtebisa da mediamonacemebis

gadatanaze. erT arawrfiv sistemas, romelic CarTulia

mediakompleqsis serverul SemadgenlobaSi, SeuZlia

paralelurad Seasrulos ramdenime proeqti an

gansxvavebul sistemebze daamuSavos erTi proeqti.

amasTanave, mTlianad uzrunvelyofili unda iyos sruli

Page 63: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  63

SeTavseba yvela mwarmoebels Soris: maT Soris aqtiuri

gadanacvlebis kontroli, meta da mediamonacemebze

daSvebis ufleba da maTi Senaxva, nawili procesebisa

romelic saWiroebs drois did danaxarjs, iqnes

avtomatizirebuli da gamovides fonur reJimSi.

kompiuteri

samontaJo sistemis centrs warmoadgens

kompiuteri, amitom mis xarisxze ekonomiis gaweva ar

Rirs. yvelaze Zviri da Zlieri kompiuteris yidva ar

warmoadgens sistemis stabiluri muSaobis garantias.

saWiroa aucileblad davrwmundeT, rom

dasakompleqtebeli operatiuli sistemis tipi da

konfiguracia mTlianad Seeesabameba montaJisaTvis

gankuTvnili programuli uzrunvelyofis im versias,

romelic dasayenebelia Tqvens kompiuterSi.

montaJis procesi, rogorc wesi, warmoadgens

yvelaze xangrZliv process mTlian warmoebaSi, amitom

sasurvelia Sevqmnad maqsimalurad komfortuli samuSao

pirobebi. Zalian popularuli gaxdaPportatul

kompiuterebze montaJi kompania Apple –s wyalobiT. Tumca

,,leptopebi”-s damoyeneba samagido sistemebis nacvlad,

iTxovs memontaJisagan met yuradRebas procesis

teqnikuri nawilis mimarT. am tipis manqanebis gamoyeneba

gamarTlebulia im situaciebSi, rodesac mniSvnelovania

mobiluroba da swrafi rezultati: reportaJebis

momzadeba movlenebis adgilidan, eqpediciis dros

filmebis winaswari montaJi da a.S.

danarCen SemTxvevebSi es ufro mosaxerxsbelia

tipiur samagido manqanaze, radgan mobiluri kompiuteri

yovelTvis SezRudulia simZlavriT, ekranis sididiT da

diskuri sivrciT. es ki Tavis mxriv zRudavs Tavisufal

Page 64: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 64

arCevans da masalaSi axali dramaturgiuli da

esTetiuri kavSiris generacias. masalis mTlianad

SegrZnebisaTvis aucilebelia didi monitorebi da arc

amaze unda gakeTdes ekonomia. ori kargi didi monitori (

mag: 24" an 27" 1920-1080 rezoluciiT, gamoricxuli ar aris

erTi didi monitoric mag. 32" an 42" HD) ganuyofeli

nawilia SemoqmedebiTi procesebisaTvis, gansakuTrebiT

maRalbiujetiani proeqtebisaTvis.

magaliTad: Cems samontaJo sistemaze mierTebulia

erTi 32" monitori 1920-1080 rezoluciiT, HDMI cifruli

gamosavaliT, romelic brwyinvale rezultats maZlevs

SemoqmedebiTi procesebis realizaciaSi.

monacemebis Senaxva (myari diskebi da serverebi)

diskebis moculoba da siCqare nebismier SD rezoluciis da kompresirebuli HD  failebis

videomaslasTan muSaobis dros ukve aRar warmoadgens

seriozul problemas. 1‐2  ТБ(terabaiti) lokaluri masivi,

xelmisawvdomia nebismieri menontaJisaTvis. magram

samuSao sivrcis organizeba erTi myari sadisko masivis

safuZvelze ufiro matarebelze masiuri gadasvlisaTvis,

saWiroa gaviTvaliswinoT mTeli rigi faqtorebi: samuSao

sadgurebis raodenoba, kompiuterebSi dayenebuli

operatiuli sistemebis tipi, videos rezolucia

romlebSiac mogixdebaT muSaoba, monacemTa dacvis

sistemebi, gafarTvebis SesaZleblobebi. es ar aris

sruli CamonaTvali imisa, rimlebic mxedvelobaSi unda

miviRoT serveris arCevis dros. mcdlobas

damoukideblad gavukeTod organizeba mTlian ufiro

serverul warmoebas, rogorc wesi, mTavrdeba

warumateblad. studiebs, romlebic ekonomiis mizniT

miiReben aseT gadawyvetilebas, saukeTeso SemTxvevaSi

Page 65: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  65

Zalian didi dro dasWirdebaT teqnikis gamarTvaze da

unda Seeguon seriozul kompromisebs. ,,namdvili”

serverebi arc ise bevria, yvelaze cnobili da

aprobirebulia Avid Unity (Win), Xsun (Mac), EditShare (Linyx). gare mowyobilobebi  

gare mowyobilobebi TandaTanobiT mcire zomisani

xdebian. isini rogorc wesi saWiroa mxolod SD da HD maRali rezoluciis (samauwyeblo xarisxis) videosTan

samuSaod. ZiriTadad es aris Semaval-gamomavali

mowyobilobebi, romlebsac SeuZliaT Seiyvanin da

gamoiyvanon sxvadasxva video da xmis formatebi, magram

iafasian variantebs SeiZleba ar gaaCndeT analogiuri

koneqtorebi (budeebi). gare mowyobilobebis ZiriTadi

funqciebia – videosa da audios aparatuli kodireba

Sesaferis samontaJo formatSi da video monitorSi

kontrolosaTvis. Zogjer isini SeiZleba gamoyenebuli

iyos efeqtebis swrafi damuSavebisaTvis.

samuSao saxe

sistemis garegnuli saxiT SeiZleba winaswar

warmovidginoT misi SromiTunarianobis SesaZleblobebi.

xarisxiani programuli uzrunvelyofis mTavari

maCvenebelia _ damabneveli faqtorebis minimumamde

dayvana da yuradRebis mimarTva yvelaze mTavarze:

insrumentebis flobaze da gamomavali failebis

sistemizaciaze. memontaJis ZiriTad instuments

warmoadgens – droebiTi Skala (Time  Line); Tu ramdenad

TvalsaCinod aris masze ganlagebuli samuSo masala

(klipebi – clips), Tu ra SesaZleblobebs da instumentebs

warmogviCens kadris xedebTan manipulaciis dros, Tu

rogor SeiZleba Sefasdes filmis stuqturaSi Setanili

Page 66: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 66

cvlilebebi, romelic gansazRravs xarisxsa da muSaobis

siswrafes. sistemis personaluri regulireba

samontaJo sistemis swori regulireba da

saboloo masalis sistemizacia dagexmarebaT proeqtze

daxarjuli drois 15-30 %- is ekonomiaSi.Aamitom unda

SevecadoT, rom samuSao sistema maqsimalurad avawyoT

ise rogorc TqvenTvis iqneba mosaxerxebeli. M

monacemebis usafrTxo Senaxva

Tanamedrove ufiro warmoebis erT-erTi

mniSvnelovani faqtoria is, rom samontaJod

gamosayenebeli cifruli masala warmoadgens Zalian did

Rirebulebas. informaciis ramodenime baitis dazianebam,

SeiZleba gamoiwvios mTliani failis dakargva. saWiro

faili SeiZleba ara mxolod daziandes, aramed ubralod

daikargos aTasobiT msgavs Soris. monacemebis dakargvis

riskis Sesamcireblad saWiroa masalis swori

oganizireba da srezervo kopireba. gamocdili

prodiuseri yovelTvis eTanxmeba saqmisadmi aseT

midgomas, radgan is sagrZnoblad mcire Tanxebi romelic

SeiZleba daixarjos damatebiTi sivrculi matarablebis

SesaZenad, arafers warmoadgens dazianebuli nawilis an

mTliani proeqtis aRsagdenad gaweul danaxarjebTan.

studiebis umravlesoba iyenebs Sida studiuri mowyobis

sistemur teqnologiebs. dRes problemas aRar

warmoadgens arCeuli samuSao sistemisaTvis, damatebiTi

sivrculi masivis Seqmna. gamodis sxvadasxva moculobis

(2, 3, 4, 8 TB,  avtonomiuri kvebis blokiT) gare moxmarebis diskuri masivebi, romlebis USB kabeliT uerTdeba

kompiuters da sruli SeTavsebiT funqcionirebs masTan.   

Page 67: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  67

Seagate STAC3000202 FreeAgent GoFlex Desk 3TB USB2.0    

 Seagate ST340005SHD10G‐RK BlackArmor 4TB 

NAS 440 10/ 100/ 1000 Ethernet USB2.0 

 

sxvaTaSoris, masze ara marto informaciis Senaxva,

aramedD operatiuli sistemis dayenebacaa SesZlebeli,

romliTac saSualeba dveZleva am mowyobilobis erTi

adgilidan meoreze gadatanisaTvis.  montaJi

ZiriTadi amocana, romelic unda gadawydes

montaJis procesSi, aris is, rom prodiuseri, reJisori da

memontaJe iReben gadawyvetilebas, Tu ra unda Seicavdes

filmSi da rogor unda gamoiyurebodes misi saboloo

Page 68: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 68

varianti, ra instrumentebi da saSualebebi unda iyos

gamoyenebuli amisaTvis.

100 wlis win, kinematografis gariJraJze, memontaJe

Zalian SezRuduli iyo gamosaxulebis gamomsaxvelobiTi

da teqsturi masalis (titrebi) saSualebebiT. Semdeg

kinoSi Semovida xma, feri, wafena, Cabneleba, Seneleba,

aCqareba da sxva. rac ufro farTovdeboda

gamomsaxvelobiTi saSualebebis speqtri, miT ufro met

yuradRebas iTxovda teqnologiebisadmi filmis Seqmnis

procesi.

dRes montaJi warmoadgens rTul process,

romelic SeiZleba Sefasdes, rogorc ,,cvlileba da

gadajgufeba monacemTa sxvadasxva jgufebs Soris”.

memontaJe muSaobis dros uwyvetliv gadaadgildeba

monacemebis erTi jgufidan meoreSi, aanalizebs maT

Soris arsebul kavSirs da modelirebs axals, arCevs

yvelaze informaciuls da myars. es procesi moiTxovs

gansakuTrebul yuradRebas, markirebis, monacemTa

adgilmdebareobis moZebnasa da maTi SenaxvisaTvis.

montaJis dros xdeba masalis sruli analizis gakeTeba,

romlis drosac miiReba gadawyvetileba, Tu ra unda

darCes filmSi da ra ara. mxolod maSin gardaiqmneba

montaJi SemoqmedebiT procesad, xolo masalasTan

arawrfivi xelmisawvdomoba SesaZlebelobas mogvcems

movaxdinoT optimizacia, davaCqaroT Sedarebis procesi

da maT Soris SerCevis Zlieri kavSirebi, ris Sedegadac

proeqti gaxdeba sanaxaobrivi da mimzidveli.

 

Page 69: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  69

sistemebi

Cemi 13 wliani samontaJo praqtikidan gamomdinare,

arawrfivi montaJis TiTqmis yvela samontaJo

programasTan mqonia Sexeba, rogorc ZiriTadad, aseve

gacnobisa da Sedarebis TvalsazrisiT.

raSi mdgomareobs dRes arawrfivi montaJis

sistemis arsi: Tqvens mier arCeuli samontaJo

programuli uzrunvelyofidan gamomdinare, mZlavri

kompiuteri da Sesatyvisi Semaval-gamomavali sasignalo

mowyobilobebi. qvemoT CamoTvlil samontaJo programebs

mwarmoebeli kompaniebi

Adobe ‐ Adobe Premiere 6.0, 

 Apple ‐ Final Cut Studio 3, 

 Avid ‐ Avid Media Composer 6.0, 

Page 70: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 70

  Grass Valley – Edius 6.0 

 Sony Creative Software Vegas Pro 11.0

Page 71: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  71

 (saubaria programis bolo versiebze) Sida

struqturaSi TavianT individualobas unarCuneben, magram

teqnikuri maxasiaTeblebi da saaparato moTxovnebi

yvelasaTvis TiTqmis erTi da igive rCeba. yvela zemoT

CamoTvlili samontaJo programa gaTvlilia rogorc

MacOS  X  (PowerPC) da  IntelMac,  aseve  Windows  XP/Vista/7‐64 mwkrivian operatiul sistemebze.

magaliTisTvis moviyvan  Adobe  Premiere  –  is

minimalur teqnikur moTxovnebs Windows – isaTvis,

romelic CvenTan ufro dominirebs: 

- Windows® Intel® CoreTM2 Duo an AMD Phenom® II

procesori; 64 bitiani mxardaWeriT.

- 64 bitiani operatiuli sistema: Microsoft ® Windows

Vista ® Home Premium, Business, Ultimate,servispaketiT 1 ან Windows ® 7

- 2GB (gigabaiti) operatiuli mexsiereba

(rekomendirebulia 4GB an meti)

- 10 GB Tavisufali sivrce myar diskze

dasayeneblad; damatebiTi Tavisufali sivrce

aucilebelia dayenebisTvis  (ar yendeba fleS

mowyobilobebze).

Page 72: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 72

- 7200 RPM (wuTSi 7200 bruniT) myari diski

kompresirebuli video formatebis redaqtirebisaTvis. 0 -

ani kavSiri arakompresirebulisTvis. -1280x 900

rezoluciani monitoriOpenGL 2.0Tavsebadi videobaraTiT.

- Adobe - ssertificirebuli GPU baraTi

amaCqarebliT an sxva Tavsebadi.

- Adobe - ssertificirebuli mowyobiloba masalis

Cawerisa da eqsportisaTvis firze SD / HD samuSao

procesisaTvis.

- OHCITavsebadi IEEE 1394 porti DV - HDV -is

Cawerisa da eqsportisaTvis DV mowyobilobebze

- audio mowyobiloba ASIO mxardaWeriT an Microsoft

Windows Driver-is modeliT

- DVD an Blu-ray mowyobilobebi am firmatebis

sakiTxavad da Casawerad

- QuickTime 7.6.2-isprogramuli uzrunvelyofa

- Adobe Flash ® Player 10 –i SWFfailebis sayureblad

- internet kavSiri, romelic saWiroa onlain

momsaxurebisa da sertificirebis SemowmebisaTvis.

erT statiaSi Znelia yvelafers mouyaro Tavi, mag‐

ram garkveuli informaciisaTvis albaT sakmarisia da bo‐

los mainc minda SegaxsenoT: ris warmoebasac vapirebT,

imis mixedviT viZenT arawrfivi montaJis Sesatyvis

sistemasac.

literaturuli wyaroebi: http://ttk.625‐net.ru http://videoforum.com.ua www.digitalvideo.ru www.telekritika.ua vasili tpofaniuki, ,,arawrfivi montaJis

sistemebi” 16.11.2011

Page 73: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  73

naTia mefariSvili

Tanamedrove amerikuli kinos “oTxeuli” _

sanaxaoba Tu xelovneba?

XX saukunis 60-iani wlebis amerikuli kino

ganicdida Tavisebur „cvalebadobas“: msaxiobebi da

reJisorebi, romlebmac dideba da saxeli moutanes

holivuds, gadadiodnen CrdilSi, axlebi aRwevdnen

warmatebas, magram ver uaxlovdebodnen „Zveli gvardiis“

popularobas. viTarebas arTulebda, zogadad, televiziis

popularoba. am mizezis gamo, 50-iani wlebis dasawyisidan

60-iani wlebis dasrulebamde, kinoTeatrebis ricxvi aSS-

Si Semcirda samjer. zogierT qveyanaSi mayurebelTa

ricxvma iklo 80%-iT. garda amisa, icvleboda

mayurebelTa Semadgenloba: maT ZiriTad nawils

Seadgenda (young  urban  professionals) – „axalgazrda

qalaqeli profesionalebi“, anu sxvadasxva filmebisa da

kinokompaniebis TanamSromlebi 1. axali

kinematografistebis winaSe dadga amocana, rogor

daebrunebinaT popularoba kinosaTvis da mayurebeli _

kinoTeatrebSi. am problemis gadaWra SeZles xelovanebma,

visac „axali holivudis“ meore Taobad moixsenieben 2.

axali holivudis e.w. „meore Taobis“ brwyinvale

oTxeuls warmoadgenen cnobili ostatebi: jorj lukasi,

stiven spilbergi, frensis ford kopola da martin

skorseze. zogjer maT aerTianeben saerTo gamoTqmiT _

„kinoZmebi“ (“movie brats”) 3. oTxive maTgans miRebuli aqvs specialuri

kinematografiuli ganaTleba. kinos istoriisa da

Teoriis codnam zegavlena moaxdina maT reJisorul

Page 74: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 74

stilze. isini qmnian sxvadasxva Janris kinos: skorseze

upiratesobas aniWebda melodramul Txrobas, kopola _

boevikebsa da mistikur „rimeiqebs“, lukasi da spilbergi

_ fantastikas. kopolas „naTlimamam“ (1972) da

spilbergis „ybebma“ (1975) axali era Seqmnes amerikis

kinoSi. am periods blokbasterebis epoqa uwodes 4.

bevri xelovani aTwleulobiT elodeba aRiarebas.

jorj lukasma 33 wlis asakSi ara Tu ubralod

warmatebas miaRwia Tavisi mesame filmiT _ „varskvlavuri

omebi“ (1977), aramed samudamod daimkvidra adgili kinos

istoriaSi. „varskvlavur omebs“ hqonda arnaxuli

warmateba. gaqiravebidan Semosuli Tanxa aTjer

aRemateboda filmis gadaRebebisaTvis daxarjuls.

lukasma, romelic ar gamoirCeoda stabiluri

janmrTelobiT, pirveli filmis gadaRebis Semdeg

ganacxada, rom „varskvlavuri omebis“ gagrZelebas

gadaiRebdnen sxva reJisorebi, Tavad ki mxolod

uxelmZRvanelebda. „varskvlavuri omebis“ istoriaze

Tavdapirvelad igegmeboda cxra filmis gadaReba.

pirveli filmis Semdeg gamovida kidev ori: „imperiis

sapasuxo dartyma“ (1980, reJisori irvin kersneri) da

„jidais dabruneba“ (1983, reJ. riCard markuandi).

ramdenime xnis Semdeg lukasma ganacxada, rom axali

filmebi SeiZleba vixiloT pirveli filmis 20 wlis

iubilesaTvis. mxolod 1999 wels gacxadda, rom danarCeni

filmebi iyo dasrulebuli 5.

dRes, rodesac vsaubrobT fantastikur

warmatebaze kinoSi, erT-erTi pirveli, visac amaSi

moiazreben, ra Tqma unda, stiven spilbergia. misi

filmebi ukve 20 welze metia warmatebulia mTel

msoflioSi. Tu romelime filmze an reJisorze

Page 75: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  75

saubroben, rogorc movlenaze, iqve Cndeba stiven

spilbergis saxeli.

spilbergi daibada inJiner-kompiuteristisa da

pianistis ojaxSi, romelTa winaprebi ruseTidan Cavidnen

amerikis SeerTebul StatebSi. fantastikas man mimarTa

ufro adre, vidre jorj lukasma da garkveul

warmatebasac miaRwia. „varskvlavuri omebis“ gamosvlamde

ori wliT adre spilbergi ukve “SeiWra” mayurebelTa ma‐

sobriv azrovnebaSi da aRafrTovana TiToeuli maTgani 6.

1975 wels am reJisorma filmiT „ybebi“ ganacvifra

da mas Semdeg praqtikulad yovel wels ancvifrebs

kinosamyaros axali namuSevrebiT. misi yoveli morigi

kinosuraTi naTlad gviCvenebs misi uzado niWis axal-

axal waxnagebs. filmi „ybebi“ miekuTvneba saSinelebaTa

Janrs 7, romlis filmebisaTvis damaxasiaTebelia

gamogonili, irealuri gmirebi, iseTebi rogorebicaa:

zombebi, urCxulebi, jadoqrebi, magram giganturi zvigeni,

romelic Tavs esxmis adamianebs, maT Soris iqamde

arasodes yofila. am personaJma imdenad imoqmeda

mayurebelTa warmosaxvaze, rom gaCnda filmis

gagrZelebis sami varianti da mimbaZveli filmi „satanis

ybebi“ (1981), romelSic zvigeni Secvala giganturma

gvelma. urCxulebi saSinelebaTa Janris filmebSi

ganasaxiereben borot, damangrevel Zalas.

spilbergiseuli zvigeni ganasaxierebda amas iseve,

rogorc dinozavrebi da sxva qvewarmavlebi. kinosuraTma

„iuruli parki“ (1993) pirveli aTi dRis ganmavlobaSi

amerikis kinogaqiravebas moutana 120 milioniani

Semosavali da male iqca msoflios kino istoriaSi

yvelaze maRalSemosavlian filmad 8.

Page 76: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 76

kosmosidan movlenilebze mogviTxrobs spilbergis

ori filmi: „mesame xarisxis axlo kontaqtebi“ 9 (1977) da

„ucxoplaneteli“ (1982)10. „ucxoplaneteli“ amerikelma

kritikosebma miiCnies metad mniSvnelovan filmad 11. masSi

moTxrobilia bavSvebze, romlebic icaven kosmosidan

movlenil doylapia didTvaleba arsebas avi da braziani

ufrosebisagan. filmi gvxiblavs Tavisi siwmindiTa da

personaJebis keTilSobilebiT. es aris aseve erT-erTi

yvelaze Semosavliani filmi kinos istoriaSi, msgavsad

reJisoris wina namuSevrisa. kinogaqiravebidan Semosulma

Tanxam mTeli msoflios masStabiT Seadgina 720 milioni

dolari, dReisaTvis ki Semosavlebma gadaaWarbes 1

miliard dolars.

spilbergis filmebs arqeolog indiana jonsze,

Soreuli msgavseba aqvT jorj lukasis filmebTan.

Janrobrivi kavSiri gamoixateba mxolod imaSi, rom

arqeologi ibrZvis uZvelesi mistikuri sagnebisaTvis, mag.

kidobanisaTvis, sadac inaxeba sjulis ficari, romelic

RmerTma gadasca moses sinas mTaze. filmis saxelwodebaa

„dakarguli kidobanis maZieblebi“ (1981) 12.momdevno seriaa

„indiana jonsi da bedisweris taZari“ (1989). mas

safuZvlad daedo 30-iani wlebis saTavgadasavlo

serialebi. axali jvarosanis saxe moifiqra jorj

lukasma da idea aCuqa spilbergs. es momenti kargad

metyvelebs maT SemoqmedebiT axloblobaze.

90-ian wlebSi „iuruli parkis“ Semdeg reJisori

Tavs anebebs fantastikur Janrs da qmnis mxatvrul films

meore msoflio omze „Sindleris sias“ (1993),

romlisTvisac man miiRo „oskari“ 13.

unda aRiniSnos reJisoris gansxvavebuli muSaoba

SuqTan. spilbergi iyenebs ganaTebis sxvadasxva,

Page 77: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  77

originalur efeqtebs: gaZlierebuli ukuganaTeba,

gafantuli ganaTeba, romlebic aniWeben mraval scenas

siurealistur saxes. xandaxan ganaTeba mimarTulia

pirdapir kinokameris obieqtivisken, rac amJRavnebs

gamosaxulebis wvrilman detalebs.

„CemTvis mxatvruli filmi aris SeCerebeli

energiis moZraoba, Widili sinaTlesa da sibneles Soris“ 14 – ambobs spilbergi. misi ZiriTadi orientirebia:

siuJeti, ganaTeba, tempi da mayureblis vizualur-

emociuri CarTuloba. spilbergis pirvel filmebSi Cans

misi cxovrebiseuli filosofiis elementebi, romlebic

momdevno filmebSi ufro siRrmiseuli xdeba. dRes

spilbergi dakavebulia ara mxolod mxatvruli filmebis

warmoebiT, aramed satelevizio serialebiT,

multiplikaciuri filmebiT, monawileobs sasaqonlo

industriaSi, romelic Seqmna misive „fantastikuri“

kinosamyaros safuZvlebze, Tanxebs abandebs

saganmanaTleblo kompiuterul programebSi da aris

Tanamflobeli restornisa, romelic wyalqveSa navSia

ganlagebuli.

mZime iyo gza, romelic gaiara spilbergma

holivudis „olimpze“ asasvlelad, magram man udidesi

wvlili Seitana ara marto amerikuli, aramed msoflios

kinos istoriaSi da SeZlo gamxdariyo udidesi reJisori.

frensis ford kopola im xelovanebs Sorisaa,

romlebmac saxeli gauTqves „axal holivuds“. yvelaze

rTuli bedi mas ergo. Tu SevudgebiT mis profesiuli

warmatebis ganxilvas, vnaxavT, rom igi mudmivad meryeobs,

arada kopolam “oTxeulidan” yvelaze adre daiwyo

kinomoRvaweoba. pirveli dabalbiujetiani da

araRiarebuli filmi reJisorma gadaiRo 1963 wels. 60-

Page 78: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 78

iani wlebis misi filmebi misi aRmasvlis sawyisia,

Semoqmedebis mwvervalad ki – 70-iani wlebi saxeldeba.

kopolas ar izidavda fantastika, ise rogorc

jorj lukassa da stiven spilbergs. misi Semoqmedebis

mwvervalad CaiTvala epikuri monaTxrobebi. is

tradiciuli kinoreJisoria – misi mxatvruli tilo

asaxavs erTi gvaris, ramdenime Taobis ambebs an

masStabur istoriul movlenas.

kopola aris italieli emigrantis Svili,

amitomac bunebrivia misi filmis „naTlimama“ sami nawili

(1972, 1974, 1990) mogviTxrobs misi yofili

Tanamemamuleebis, erTi gvaris istorias, imisaTvis, rom

daicvas Tavisi axloblebi usamarTlobisagan da

gamomZalveblebisgan axal samSobloSi, okeanis miRma.

gvaris ufrosi – don vito korleone qmnis mafiozebis

„ojaxs“. igi izrdeba, Zlierdeba da korleones uwevs

omSi Caebas sxva „ojaxebTan“, romlebic pretenzias

acxadeben mis mokvlaze.

amerikul kinoSi yovelTvis farTod iyo

warmodgenili gangsteruli Tema, magram aravin ar

udgeboda mas epikurad, anu ar asaxavdnen danaSaulebaTa

„warmoSobas“, rogorc sxva danarCen saqmianobas da ar

warmoadgendnen adamianebs, romelTa zneobrivi dacemis

mizezi iyo mkvleloba mkvlelobisaTvis da ara is

survilebi, romlebsac ayalibebdnen gansteruli

filmebis gmirebi. am Temisadmi aseTma damokidebulebam

gadawyvita „naTlimamas“ warmateba 15.

eposis gansxvavebuli saxe udevs safuZvlad films

„apokalifsi dRes“ (1979) _ kidev erT, SesaZloa yvelaze

maRal mwvervals reJisoris SemoqmedebaSi. is

warmoadgens films vietnamis omis mxatvrul gaazrebaze.

Page 79: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  79

kritikosebi mas keTilganwyobiT Sexvdnen. igi iyo

wardgenili „oskaris“ 8 nominaciaSi da miiRo 2 premia:

operatoruli namuSevrisTvis da gaxmovanebisaTvis.

kinogaqiravebaSi filmma ar gaamarTla molodini, ramac

reJisori gakotrebis piras miiyvana. swored „apokalipsis“

arc ise didi warmatebis Semdeg iyo uZraobis periodi

mis SemoqmedebaSi. aTi wlis ganmavlobaSi igi iRebda ara

ZviradRirebul filmebs, romlebsac ar moutania misTvis

arc warmateba da arc finansuri mdgomareobis

gaumjobeseba. kinostudiebis mflobelebi

imedgacruebulni iyvnen, magram „naTlimamas“ mesame

nawiliT kopolam daamtkica, rom SeuZlia daibrunos

mayurebeli. warmatebuli aRmoCnda momdevno filmi „brem

stokeris drakula“ (1992). filmis mTavari personaJia

vampiri, romelic ganicdis sulierebis dakargvasa da

RmerTis winaaRmdeg yofnas 16. filmi Seqmnilia

islandieli mwerlis romanis mixedviT.

frensis ford kopolas gza kinoindustriaSi aris

Zalian rTuli da arastabiluri, miuxedavad amisa man

SeZlo gamxdariyo msoflioSi cnobili reJisori da

samudamod daemkvidrebina Tavisi saxeli amerikuli kinos

istoriaSi.

martin skorsezes „kinoZmebs“ Soris

gansakuTrebuli adgili ukavia. sxvebisgan gansxvavebiT,

is ar aris mWidrod dakavSirebuli holivudTan. igi

upiratesobas aniWebs niu-iorks, sadac daibada da

gaizarda. iseve, rogorc kopola, skorsezec gamosulia

italieli emigrantebis ojaxidan. bavSvoba man gaatara

niu-iorkis kvartalSi „patara italia“. misi

bavSvobisdroindeli STabeWdilebebi daedo safuZvlad

mis filmebs. skorsezes filmebs SeiZleba vuwodoT

Page 80: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 80

biografiuli. reJisorma SemoqmedebiTi gza Tavisi

Tanamemamuleebis cxovrebis aRweriT daiwyo. 1969 wels

man gadaiRo pirveli srulmetraJiani filmi „vin

akakunebs Cems karze“. skorsezes warmateba moutana

momdevno filmma „boroti quCebi“ (1973). am filmebis

gmirebi arian italiel-amerikeli axalgazrdebi,

romlebic ejaxebian cxovrebiseul sisastikes. kidev

ufro biografiulia 1980 wels gadaRebuli filmi _

„sastiki xari“, romelic mogviTxrobs realuri

pirovnebis, amerikis Cempionis mokrivis istorias, misi

debiutidan zneobriv dacemamde, ringidan wasvlis Semdeg 17.

yvelaze aRiarebuli skorsezes biografiaSi aris

filmi „taqsisti“ (1979), romelmac moipova kanis

kinofestivalis mTavari prizi. filmis gmiri vietnamis

omis veterania 18. mas darRveuli aqvs nerviuli sistema,

awuxebs uZiloba da amitom muSaobs taqsistad RamiT,

rodesac boroteba gamodis niu-iorkis quCebSi. gmirs

miaCnia, rom Ramis quCebi gadatvirTulia moZaladeebiTa

da narkomanebiT. is veRar umklavdeba nerviul

daZabulobas da awyobs sasaklaos. ase icavs ra

gangsterebisgan gamoqceul 13 wlis gogonas. gogonas

rolis Sesrulebam warmatebuli gaxada judi fosteri,

dRes igi ukve erT-erTi kaSkaSa “varskvlavia” holivudSi.

skorsezes yvela kinogmirebs _ acdunebs maT vinme

an raime _ erTni yvebian cdunebas rogorc taqsisti,

meoreni ki umklavdebian mas, ise rogorc qriste filmSi

„qristes bolo cdunebaSi“ (1988).

reJisorebma, romlebmac 70-ian wlebSi

saxecvlileba moutanes holivuds axali siuJetebiTa da

TemebiT, aseve gaaaxles kinoena, romelic ufro

Page 81: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  81

gamomsaxveli da moqnili gaxades. „Zvel holivudSi“

filmi iyo erTgvari damateba “varskvlavTaTvis”,

erTgvari foni, romelSic msaxiobi warmoaCenda Tavis

momxibvlelobas. manamde filmis siuJeti iqmneboda

msaxiobidan gamomdinare, Tanamedrove Taobam Seqmna

axali „varskvlavuri sistema“, sadac siuJetidan

gamomdinare irCeoda msaxiobi.

„axali holivudis“ reJisorebi cdilobdnen,

SeeqmnaT ekranze gansakuTrebuli, ganumeorebeli samyaro.

arc erTi Zveli “varskvlavi” aRar gamodgeboda da

saWiro gaxda axali msaxiobebis Zieba. maT unda hqonodaT,

erTi SexedviT urTierTgamomricxveli Tvisebebi: unda

yofiliyvnen mravalsaxierni da amave dros unda

SeenarCunebinaT individualuroba.

jek nikolsonis samsaxiobo kariera SeiZleba

CaiTvalos gardaqmnis magaliTad holivudis samsaxiobo

wreSi. sanam warmatebas miaRwevda axali Taobis

reJisorebTan, igi 10 wlis manZilze TamaSobda

meorexarisxovan rolebs umniSvnelo filmebSi. „axali

holivudi“ iqca msaxiobebisTvis siaxled, romelmac

TiTqos tomriT miutana dideba da warmateba mas.

kinofantastika cxadad asaxavs erTi mxriv

qvecnobier SiSebs da meore mxriv – mayurebelTa imedebsa

da miswrafebebs. aseTi filmebis gamorCeuloba aisaxeba

saintereso CanafiqriT, moqmedebis dinamikiT, romelSic

aris xifaTi, Cxubi, gaqceva, devna, sasiyvarulo da

komikuri situaciebi. mayurebels moeTxoveba, rom

siamovneba miiRos SeTavazebuli filmebisagan.

erTi sityviT, am „kino saZmom“, „axalma Taobam“,

„warmatebulma oTxeulma“ an Tundac „kinofantastikis

ostatebma“ daamtkices, rom wigni SeiZleba waikiTxos

Page 82: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 82

mxolod ganaTlebulma adamianma, kino ki xelmisawvdomia

yvelasaTvis, miuxedavad ganaTlebisa da rom igi marTlac

uyvarT mTel msoflioSi.

SeniSvnebi:

1 Glassman Ronald, Swatos William, Denison Barbara. Social Problems in Global Perspective. New-York: University Press of America, 1984, p. 338 2 Horwath Alexander, King Noel, Elsaesser Thomas. The Last American Great Picture Show: The New Hollywood cinema in the 1970th. Amsterdam: Amsterdam University Press, 2004, p. 9 3 King Geoff. New Hollywood Cinema: Introduction. New-York: Columbia University Press, 2007, p. 88 4 Buckland Warren. Directed by Steven Spielberg: Poetics of the Contemporary Hollywood Blockbuster. New-York: Continuum, 2006, p. 11 5 Kline Sally (ed.). George Lucas: Interviews. Jackson: University Press of Mississippi, 1999, p.192 6 Юрченко Е. Мужчина-миф. Стивен Спилберг.Ростов, “Феникс”, 2000, с. 81 7 Buckland Warren. dasaxelebuli naSromi gv.86 8 iqve, gv.174 9 Edge Laura Bufano. Steven Spielberg: Director of Blockbuster Films. Berkeley Hieghts: Enslow, 2008, p. 36 10 iqve, gv. 107 11 King Geoff. dasax. naSr., gv.112 12 Kramer Peter. The New Hollywood: From Bonnie and Clyde To Star Wars. London: Wallflower Press, 2005, p. 90 13 Geoff King Geoff. dasax. naSr., gv.103 14 Юренев Р. Краткая история киноискусства. Москва, "Академия", 1997. с. 256 15Browne Nick (ed.). Francis Ford Coppola's The Godfather Trilogy. London: Cambridge University Press, 1999, p. 34 16 Phillips Gene (ed.), Rodney Hill (ed.). Francis Ford Coppola: Interviews. Jackson: University Press of Mississippi. 2004, p. 18 17 Brunette Peter (ed.). Martin Scorsese: Interviews. Jackson: University Press of Missisipi, 1999, p. 84 18 Conard Mark. The Philosophy of Martin Scorsese. Lexington: University Press of Kentucky, 2007, p. 81

Page 83: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  83

giorgi uRreliZe

ganaTebis sakiTxebi Sav-TeTr, ferad kinosa da

televiziaSi

ekranze ganaTebis sakiTxebis Sesaxeb mosazrebebi

kinos dabadebisTanave gaCnda. dRes kino Tu tele

produqcia warmoudgenelia ganaTebis gareSe, Tu eqsperi-

mentuli namuSevari ar mzaddeba an specialurad ambobs

kinogadamRebi gundi xelovnuri ganaTebis gamoyenebaze

uars, rogorc magaliTad, “dogma 95”-is mimdevrebi,

romlebmac TavianTi manifesti sazogadoebas gaacnes

kopenhagenSi da sxva akrZalvebTan erTad, uari Tqves

TavianT filmebSi ganaTebis aparaturis gamoyenebaze.

Suqis meSveobiT axali realobis Seqmnas adamiani

uZveles warsulSi Seecada, aTasobiT wlis winaT. roca

agebda piramidas, cdilobda, ise daegegma Senobis

arqiteqtura, rom mzis sxivebs sasurveli wertili

gaenaTebina. dRevandel maRalmTian qarTul sofelSi

mSenebeli saxls mzis mimarTulebiT aSenebs, glexi

cdilobs mzis ganaTebis mixedviT dargos sakuTar miwaze

mcenare. ganaTeba rogorc realur cxovrebaSia

mniSvnelovani, asevea ekranzec.

cnobili italieli reJisori federiko felini

werda: `CemTvis kino _ es wesia. ZiriTadi gamomsax-

velobiTi saSualeba ki _ Suqi. Mme gavimeoreb uamravjer:

Suqi modis siuJetze adre, rolebis Sesasruleblad

ayvanil msaxiobebze adre. Suqi yvelaferia: igi azria,

stilia, grZnobaa” (felini, 1978:148).

Page 84: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 84

Tu gadavxedavT felinis Semoqmedebas, filmebSi: “8

1/2”, “amarkordi”, “gza” da sxv., vrwmundebiT ganaTebis

mizanmimarTuli gamoyenebis did SesaZleblobebze.

felinis, rogorc ekranuli xelovnebis

klasikosis mosazrebebi televiziasTan mimarTebaSi

interess iwvevs. mas miaCnda, rom kinematografSi Suqisa

da ganaTebis gamoyeneba gacilebiT efeqturad SeiZlebo-

da, vidre televiziaSi, amasTan dakavSirebiT, felini am-

bobda: ”ase rom, televiziaSi SuqTan muSaoba ar aris

mTavari, radgan iq ar aris saxeebis da obieqtebis mxatv-

ruli da fsiqologiuri xasiaTiT ganaTebis saSualeba. aq

Soria naxevarSuqi, naxevarCrdili, kontraJuri. televi-

ziaSi yvelaferi mkafio unda iyos. televizia es ilus-

traciaa da ara grZnobebis gamoxatva” (felini, 1978:148).

ganaTebis sakiTxebiT dainteresebulni iyvnen

mxatvrebi, gansakuTrebiT gamovyofT rembrandtis

Semoqmedebas, sadac mxatvris naazrevis gadmocemaSi

gansakuTrebuli adgili uWiravs Suq-Crdilebis

mizanmimarTul gamoyenebas, sailustraciod SeiZleba

movitanoT rembrandtis mier 1645 wels Seqmnili “moxucis

portreti”, sadac savaraudod mamamisi unda iyos

gamosaxuli. esaa martivi kompozicia, moxucs Suqi ecema

marcxena Tvalis upesa da marcxena xelis majaze. odnav

ganaTebulia moxucis savarZlis ukana mxare. ostaturi

ganaTebiT mxatvari axerxebs mnaxvels gauziaros

damokidebuleba naxatze gamosaxuli adamianis mimarT.

“moxucis portreti” SeiZleba kinosa da televiziaSi

ganaTebis sakiTxebze msjelobisas dagvexmaros

interierSi gadaRebis sailustraciod.

rembrandtis naxati “wisqvili” (1645-1648 ww.)

magaliTia imisa, Tu rogor unda ganawildes da aisaxos

Page 85: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  85

Suq-Crdilebi sasurveli Sedegis misaRebad eqsterierSi.

naxatze wisqvili ganaTebuli cis fonze Cans. mdinaris

piras myof adamianebsac Suqi gamoyofs danarCeni muqi

samyarodan.

rembrandtze saubars davamTavrebT naxatiT

“memaudeTa sindikebi” (1662 w.). Cans eqvsi adamiani,

romelTa saxeebi ganaTebulia da Suq-CrdilebiT

TiToeuli maTganis individualobisaTvisaa xazi gasmuli.

eqvsives ukeTia TeTri feris sayeloebi da manJetebi,

acviaT Savi feris samosi. TeTri feris tansacmlis

aqsesuarebi kidev ufro amZafrebs ganaTebas memaudeTa

portretebis gamosaxvis dros.

am naxatebis Seqmnidan aseulobiT wlis gavlis

Semdeg dabadebuli kino iyenebs tradiciebs, romelic

ferweraSi Camoyalibda.

ganaTebis specifika gansxvavebulia Sav-TeTr da

ferad kinoSi. Sav-TeTr kinos, feradi kinosgan

gansxvavebiT, ar SeuZlia bunebrivi ferebis gamoyeneba

ekranze. Tumca kargi ganaTebis SemTxvevaSi, Sav-TeTri

filmebi gamomsaxvelobiTi SesaZleblobebiT ar

Camouvardebian ferad filmebs. dRes, roca aTwleulebi

gavida feradi kinos gamogonebidan, Sav-TeTr filmebs

kvlav iReben. magaliTad SeiZleba movitanoT 2006 wels

gadaRebuli gela babluanis filmi “cameti”. ganaTebis

gamoyenebiT gansakuTrebiT sainteresoa interierSi

gadaRebuli epizodi, sadac filmis gmirebi wreze dganan

da erTmaneTs iaraRs esvrian. amave epizodSi naTuris,

rogorc filmSi erT-erTi mniSvnelovani obieqtis

gamoCena mayurebelze axdens emociur zemoqmedebas.

Crdili, rogorc emociisa da gancdis aRmZvreli

movlena, ara rogorc marto mxatvruli saxis Semqmneli,

Page 86: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 86

aramed dramaturgiuli ganviTarebis mniSvnelovani

komponentia akira kurosavas “rasiomonSi”. 1950 wels

Seqmnil am iaponur filmSi, adamianebis xasiaTisa da

Sinagani mdgomareobis warmoCenisTvis personaJTa

saxeebze xeebis foTlebis Crdilis TamaSiT miiRweva

reJisorisTvis sasurveli efeqti.

ganaTebis sakiTxebs gansakuTrebul yuradRebas

uTmobdnen kinoeqspresionistebi. maTi namuSevrebidan

gamovarCevT reJisor robert vines gaxmaurebul

namuSevars “eqim kaligaris kabinets”, romlis sapremiero

Cveneba gaimarTa 1920 wels berlinSi. filmi studiaSia

gadaRebuli, gamorCeuli datvirTva eniWeba ganaTebas,

rodesac personaJi sakvanZo momentebSi Zlieri Suqis

xazgasmiT gamoiyofa kadrSi moqceuli sxva obieqtebisgan.

“sibneleSi mxolod adamianis ganaTeba, eqspresionistuli

Suqweris erT-erTi ZiriTadi mxatvruli xerxi, adamianis

maqsimaluri yuradRebis centrSi moqcevas da am gziT

garemosagan mis izolirebas gamosaxavs” (amirejibi,

1990:52).

ganaTebis SesaZleblobebze eqsperimentebi

tardeboda uxmo kinos ganviTarebis gansakuTrebiT

saintereso etapze _ XX saukunis 20-ian wlebSi.

aqve unda avRniSnoT, rom ganaTebis sakiTxebi

qarTuli kinematografis adreul etapze, 20-ian wlebis

dasawyisSi problemuri iyo, radgan sul ramdenime

moZvelebuli danadgari gaaCndaT, rac bunebrivia, xels

uSlida Canafiqris mixedviT filmebis Seqmnas (comaia,

1973:54).

ganaTebas gansakuTrebuli adgili uWiravs kadris

kompoziciaSi. SesaZlebelia kadrSi azrobriv-Sinaarsob-

rivi datvirTva mieniWos rogorc bunebriv, aseve

Page 87: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  87

xelovnur ganaTebas. xelovnuri ganaTebis gamoyenebis

saWiroeba gaCnda studiebis Senobebis agebisTanave. uZve-

lesi studia Tomas alva edisonis asistentma uiliam

kenedi lori diqsonma aago amerikis SeerTebul StatebSi,

“studiis interieri ori nawilisagan: scenisa da patara

saaparato oTaxisgan Sedgeboda. mas qonda moZravi saxu-

ravi, romelsac gadaRebisas xsnidnen, raTa meti bunebri-

vi ganaTebiT esargeblaT. scena eyrdnoboda foladis

borblebs da saWiroebis SemTxvevaSi trialebda mzis Su-

qis moZraobis paralelurad. Kkinokamera damagrda rel-

sebze dadgmul skamze, romelsac fokusis gasasworeblad

win da ukan amoZravebdnen” (doliZe, 2007:22).

es studia gaixsna 1893 wels. miuxedavad imisa rom,

studia teqnikis mxriv cudad iyo aRWurvili, mainc

damtkicda msgavsi Senobebis agebis aucilebloba.

filmebis gadaReba studiaSi gacilebiT moxerxebuli iyo,

radgan Senobebi daxuruli da didi moculobis iyo, aq

saWiro iyo ubralod ganaTebul garemoSi momxdariyo

filmis gadaReba. rac Seexeba ganaTebas, rogorc

mxatvruli saxis Seqmnisas aucilebel movlenas, igi

mogvianebiT iqna gamoyenebuli.

garda studiisa, gadaRebebi xdeba interierSi,

sadac ganaTebis swori gamoyenebiT SesaZlebelia

reJisoruli Canafiqrebis mizanmimarTuli realizeba.

ZiriTadad interierSi xdeba satelevizio serialebis

Seqmna, sadac xSir SemTxvevaSi ganaTebis saSualebiT

SesaZlebeli xdeba interieris, avejis, msaxiobTa

kostiumebisa da garegnobis demonstrireba, anu yovelive

imis rac axasiaTebs satelevizio serialebs.

rac Seexeba naturaze gadaRebas, gadasaRebi

obieqtis specifikidan da filmis an satelevizio

Page 88: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 88

produqciis Sinaarsidan gamomdinare, xdeba bunebrivi Tu

xelovnuri ganaTebis gamoyeneba.

ganaTeba gamoiyeneba perspeqtivis agebis dros,

gansakuTrebiT Ramis scenebSi. magaliTad, Tu gvaqvs

survili gadaviRoT mxatvruli kino an satelevizio

filmis epizodi, sadac moTxrobilia ambavi kacisa,

romelic RamiT dgas gzis piras da cdilobs gamvlel

avtomanqanas gayves, sworad dayenebuli gamnaTebeli

xelsawyoebiT SevZlebT perspeqtiva advlad aRsaqmeli

iyos mayureblisTvis. am SemTxvevaSi ekranze mxolod

Ramis wyvdiadSi CaZiruli adamianis nacvlad, ukeTesi

gamomsaxvelobis mqone kadrs miviRebT.

ganaTebas, rogorc sakuTari Canafiqris gadmocemis

xerxs, gansakuTrebul yuradRebas uTmobda alfred

hiCkoki. gavixsenoT 1960 wels gadaRebul Sav-TeTr film

“fsiqodan”, qalis mkvlelobis scena saabazanoSi, sadac

ganaTeba isea dayenebuli, mkvlelis saxes mTlianad

Crdili faravs da mayurebeli ver xedavs vin klavs qals.

Suq-Crdilebis ostaturi gamoyeneba am filmis bevr sxva

epizodSi gvxvdeba.

dRes telesivrceSi arsebuli gadacemebis umrav-

lesoba satelevizio studiaSi iqmneba. erTmaneTisgan spe-

cifikisa da Tematikis mixedviT gansxvavebuli telegada-

cemebi iyeneben ganaTebas, rogorc satelevizio produq-

ciis gamosaxulebis xarisxs. kargi ganaTeba telestu-

diaSi faqtiurad gansazRvravs mayureblisTvis Seqmnili

sanaxaobis vizualur mxares. magaliTisTvis aviRoT sain-

formacio gamoSveba. rogorc wesi, sainformacio gamoSve-

ba televiziaSi saukeTeso dros anu praim-taimSi gadis,

Sesabamisad televiziis xelmZRvanelebi cdiloben ise

“SefuTon” sainformacio gamoSvebis studia, rom

Page 89: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  89

saintereso gaxdes mayureblebisTvis. telebazarze

arsebuli konkurenciis pirobebSi cdiloben erTdaimave

dros gasuli informaciis mimwodeblad konkretuli

televizia iyos arCeuli mayureblisgan.

sainforacio gamoSveba SeiZleba ramdenime sezonis

ganmavlobaSi erTi da igive ganaTebiT miewodos

mayurebels. aq mTavari sakiTxi bunebrivia ar aris

ekranze myofi wamyvanis sulieri mdgomareoba, aq mTavaria

wamyvani damajereblad iZleodes informacias. wamyvanis

saxeze Suq-Crdilebi ar unda iyos da saxe erTianad unda

iyos ganaTebuli, radgan aseTi ganaTebiT ufro

damajerebeli iqneba wamyvanis garegnoba sazogadoebis

farTo fenebisTvis. sainformacio gadacemis amocana

mayureblisTvis obieqturi informaciis miwodebaa. am

SemTxvevaSi, Suq-Crdilebis arseboba wamyvanis saxeze

mxolod Secdomad da WuWyad SeiZleba CaiTvalos.

ganaTebis sworad gamoyenebiT SesaZlebelia ferad

ekranze miviRoT iseTi garemo, romelic Sesabamis ganwyo-

bas Seuqmnis mayurebels. magaliTisTvis aviRoT frensis

ford kopolas trilogia “naTlia” (I seria Seiqmna 1972

w., II _ 1974 w., III _ 1990 w.), romlis didi nawili inte-

rierSia gadaRebuli da ostaturad ganaTebuli garemo

xels uwyobs mayurebelze STabeWdilebis moxdenas.

ganaTebis gamoyenebas gansxvavebuli codna

sWirdeba iseT epizodze muSaobis dros, roca bunebrivi

garemo erTferovania. magaliTad Tu Cven Cafiqrebuli

gvaqvs RamiT gadaviRoT gaSlil zRvaSi navSi msxdomi

meTevzeebi, navSi damontaJebuli ganaTebis xelsawyoebiT

SevZlebT meTevzeTa xasiaTis warmoCenas. Tu ganaTebis

xelsawyoebs zRvaze specialur tivtivebze davamagrebT, _

Page 90: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 90

ukve zRvis, rogorc xasiaTis mqone saintereso movlenis

asaxvas mivaRwevT.

ganaTebis aparatebis simcire uaryofiT gavlenas

axdens qarTveli studenti-kinematografistebis namuSev-

rebze, radgan studentebisTvis Zalian rTulia kinogana-

TebisTvis saWiro danadgarebis moZieba da gamoyeneba. 2003

wels, roca cifruli videokameriT viRebdiT Cems pirvel

moklemetraJian mxatvrul films “ugmirod...”, mesame

kursze viyavi. me var am filmis reJisoric da

operatoric. radgan ver SevZeliT ganaTebis aparatebis

Sovna, iZulebuli viyavi dagegmili mniSvnelovani

epizodebis nawili saerTod ar gadameRo, gansakuTrebiT

Tavi avaride RamiT da interierSi gadaRebas.

qarTul kinematografSi ganaTebis sakiTxebi

gansakuTrebiT sainteresodaa gadawyvetili kinooperator

giorgi gersamias mier. giorgi gersamia muSaobda iseT

kinoreJisorebTan erTad, rogorebicaa: merab

kokoCaSvili, eldar Sengelaia, giga lorTqifaniZe, rezo

esaZe, daviT janeliZe da sxvebi.

qarTul sinamdvileSi xelovnebis saSemsruleblo

profesiis warmomadgenlebisgan sajarod Teoriuli

msjeloba iSviaTad xdeba. am weriliT vcdilob

mokrZalebuli wvlili Sevitano Sav-TeTr, ferad kinosa

da televiziaSi ganaTebis sakiTxebis kvlevis saqmeSi.

gamoyenebuli literatura:

1. amirejibi n., sinematografidan kinoxelovnebamde, Tbilisi, 1990 2. doliZe z., uxmo kino, Tbilisi 2007 3. felini f., “CavTvaloT me es ar miTqvams...”, 40 mosazreba televiziis Sesaxeb, moskovi, 1978. 4. comaia v., qarTuli kinos cxovrebis kvaldakval, Tbilisi, 1973.

Page 91: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  91

manuCar loria

filmi da video masala rogorc eTnografiuli

wyaro (netsilikeli eskimosebi, xevsureTi da

svaneTi, daRestani)

anTropologiuri kvlevis procesSi sxvadasxva

vizualuri masalis gamoyenebam safuZveli daudo vizua-

luri anTropologiis Camoyalibebas. am disciplinisaTvis

mniSvnelovania savele kvlevis dros video fiqsacia. am

masalebis safuZvelze iqmneba saintereso eTnografiuli/

anTropologiuri filmebi. anTropologiuri Tu eTnog-

rafiuli filmis ganviTarebaSi didi wvlili Seitanes

sxvadasxva qveynaSi moRvawe reJisorebma da anTropolo-

gebma. SeiZleba davasaxeloT Semdegi filmebi da avtore-

bi: reJisori robert jon flaerti – „CrdiloeTis

nanuki“1, „moana“2 , „araneli kaci“3, reJisori gregori

beitsoni da anTropologi margaret midi – „bavSvuri me-

toqeoba balsa da axal gvineaSi“4, „karbas pirveli

wlebi5, „transi da cekva kunZul balze“6; reJisori Jan

ruSi – „ugunuri maswavleblebi“7, „erTi zafxulis

qronika“8, „lomze monadireebi“9; reJisori jon marSali –

                                                             

1 Nanook of the North, 1922,  2 Moana,1926. 3 Man of Aran, 1934. 4 Сhildhood Rivalry in Bali and New Guinea, 1952. 5 Каrba's First Years, 1952. 6 Тrance and Dance in Bali, 1952 . 7 Les Maitres Foux, 1953. 8 Сhronicle of a Summer, 1961. 9 The Lion Hunters, 1970. 

Page 92: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 92

„monadireebi“10, „dava qorwinebaze“11, „mware nesvebi“12; re-

Jisori robert gardneri – „mkvdari frinvelebi“13, „qviSis

mdinareebi“14; reJisori ian danlopi da anTropologi ro-

bert tonkinsoni _ „udabnos xalxi“15; reJisori timoTi

eSi da anTropologi napoleon Sanioni _ „dResaswa-

uli“16; anTropologi asen baliqsi – „neTsilikeli eski-

mosebi“17, „neTsilikeli eskimosebi dRes“18, „xaji omaris

Svilebi“19, „cimbirelTa TvaliT danaxuli cimbiri“20,

„balkanelTa portreti“21, „boSaTa portreti“22, „musli-

manuri labirinTi“23 da sxv. aqve avRniSnavT rom, zogadad

                                                             

10 Тhe Hunters, 1956. 11 Аn Argument about a Marriage, 1968. 12 Вitter Melons, 1968. 13 Dead Birds, 1963. 14 Rivers of Sand, 1974. 15 Desert Peple, 1960. 16 Тhe Feast, 1970. 17 Netsilic Escimo Series, 1969. 18 Natcilical Eskimos today, 1972. 19 Children of Hadji Omar, 1989. 20 Siberia seen by Siberians, 1992. 21 Portrait of Balcanians, 1996. 22  Portrait of gypsies, 1998.  23 Muslim  labyrinth,2002.იხ.: Heider K.G.  Ethnographic  Film,  1976;  Crawford P.I. Simonsen J.K. (eds.) Ethnographic Film, Aesthetics and Narrative Traditi‐ons. Proceedings from NAFA 2. Hojbjerg: Intervention Press, 1992; Hockings Р. (ed.) The Principles of Visual Anthropology. Princeton Univ. Press, 1994; L­oizos  P.  Innovations  in  Ethnographic  Film.  Manchester  Univ.  Press,  1995; Crawford P.I. Hafsteinsson S.B.  (eds.) The construction of  the viewer. Media ethnography and  the anthropology of audiences. Proceedings  from NAFA 3. Hojbjerg:  Intervention  Press,  1996;  Barbash  I.,  Taylor  L.  Cross‐cultural  Fil‐mmaking: A handbook for making documentary and ethnographic films and videos. Univ. of California Press, 1997; Banks M., Morphy H. (eds.) Rethinking Visual Anthropology. Yale Univ.  Press,  1997; Александров Е.В., Филимонов Л.С., Христофорова О.Б. Анализ состояния отечественной и зарубежной визуальной  антропологии  (фестиваль  1997  г.  в  Хельсинки).–  Мате-

Page 93: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  93

savele video masala warmoadgens mdidar eTnografiul

wyaros. am sakiTxebTan dakavSirebiT naSromSi

ganvixilavT asen baliqsis, faivel sobolisa da mirian

xuciSvilis Semoqmedebas.

netsilikeli eskimosebi

eskimosebi cxovroben a.S.S. (alaskaze), CrdiloeT

kanadaSi, daniaSi (k. greraldiaze) da ruseTSi (Cuko-

tkaze). eskimosebis eTnikuri erToba Camoyalibda Zv. w. II

aTaswleulis dasasrulamde, beringis zRvis midamoSi. ax.

w. I aTaswleulSi eskimosebis winaprebi Cukotkasa da

amerikis arqtikuli sanapiros gaswvriv gadasaxldnen.

eskimosebi 15 eTnografiul jgufad iyofian. eski-

mosTa yofisa da kulturis formebi arqtikis sacxovre-

beli pirobebiTaa ganpirobebuli. maTTvis satomo organi-

zaciis gauformebloba, XIX s-Si gvarebis arseboba iyo

damaxasiaTebeli. Tumca XVIII s-Si zogierTi jgufi ukve

                                                                                                                                 

риальная  база  сферы  культуры.  –  Науч.‐информ.  сб.  Вып.  3.  М.,  1997; Александров  Е.В.  Опыт  рассмотрения  теоретических  и  методологи‐ческих  проблем  визуальной  антропологии.  М.,    2003;  Баликси  А. Визуально‐антропологический  проект  в  условиях  существования многих  культур.- Информкультура.  Материальная  база  сферы  кул-ьтуры. Научно‐информационный сборник. Вып. 2. ‐ М., 1998; Христофо-рова  О.Б.  От  этнографического  фильма  к  индейскому  кино.–  Информ-культура.  Материальная  база  сферы  культуры.  Научно‐информацион‐ный  сборник.  Вып. 2.  М.,  1998,  მისივე,  Риторика  антропологического фильма.– Материальная база сферы культуры. Науч.‐информ. сб. Вып. 4. М., 1999; Магидов В.М. Прошлое, настоящее и будущее визуальной ант‐ропологии  //  Салехард  2000.  Сборник  статей  по  визуальной  антро‐пологии. М., 2000; Хайдер К. Этнографическое кино, 2000; Рокитянский В.Р. Визуальная антропология: частное расследование. М., 2000.  

Page 94: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 94

gaqristianebuli iyo. eskimosebSi iyo animisturi rwmena-

warmodgenebi, Samanizmi.

eskimosebSi xuTi sameurneo-kulturuli kompleqsi

gamoiyofa. esenia: zRvis did cxovelebze – lom-veSapebsa

da veSapebze nadiroba, selapebze nadiroba, meTevzeoba,

moxetiale nadiroba irem-karibuze da karibuze nadiroba,

romelic zRvis cxovelebze nadirobasTanaa Sexamebuli.

XX s-is Sua xanebisaTvis eskimosebisaTvis oTxi

damoukidebeli eTnopolitikuri erToba Camoyalibda: 1.

grelandiid eskimisebi; 2. kanadis eskimosebi; 3. alaskis

eskimosebi; 4. azieli eskimosebi. kanadis eskimosebSi

sakuTar enasTan erTad gavrcelebulia inglisuri da

franguli enebi. maT XIX s-is dasawyisidan Seqmnes

damwerloba sirabiuli anbanis safuZvelze. alaskis eski-

mosebi umetesad inglisurenovanni arian. maT axasiaTebT

nacionalur-kulturuli konsolidaciis Zlieri tenden-

cia. aziel eskimosebSi gavrcelebulia rusuli ena.

eskimosebs emosaT bewviani tyavis orfenovani

tansacmeli, tyavis maRali fexsacmeli, Tevzis tyavis

labadebi. buneba eskimosebisaTvis mZime iyo, magram

cxovrebasTan brZolis paralelurad, isini mxatrul

Semoqmedebasac ar iviwyebdnen, rac Tavi gamoxatulebas

poulobda simRerebsa da cekvebSi, xeze, qvasa da rqaze

kveTaSi, tansacmlis ornametirebaSi, tatuirebaSi, gadaad-

gilebis originalur saSvalebaTa gamogonebaSi (cigebi,

romlebSic ZaRlebi da irmebi iyvnen Sebmuli).24

                                                             

24 dawvr. ix. TofCiSvili r. amerikis eTnologia, 2009. 

Page 95: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  95

asen baliqsma 1957-1961 Caatara savele samuSaoebi

kanadaSi.25 baliqsis filmi 11 saaTiani detaluri Txrobaa

eskimosebis tradiciul kulturaze, romlebic binadro-

ben kanadis arqtikul sanapiroze26. mas pirvel rigSi

aaqvs saganmanaTleblo funqcia.

aRmosavleTis netsilik eskimosebi warmoadgendnen

monadire-TevzmWerTa jgufs, romlebic sezonis mixedviT

ganicdian migracias, anu zamTris migracia (yinulovani

dgoma) Semodgoma (TevzWera), momTabareoba sanadiro ad-

gilebSi, sagazafxulo TevzWeris periodi da a. S. gadaw-

yda, rom yoveli gaCereba iqneboda gadaRebuli calke

filmad. seriali netsilikel eskimosebze gaxda wliuri

migraciis ilustrireba, romelic warmodgenili iqna

cxra filmad: zamTris banakSi, selapze nadiroba,

jgufuri nadiroba gazafxulis yinulze, Semodgomis ba-

nakSi, cigebis momzadeba da a.S. proeqti ar iTvaliswi-

nebda arc komentars, arc subtitrebs27, mxolod moce-

mulia sinqronulad Cawerili bunebrivi xmebi.

es filmi Seiqmna eTnografiuli monacemebis bazaze

da SeiZleba CaiTvalos mkacrad `anTropologiurad~. igi

gadis televiziebiT, gamoiyeneboda da gamoiyeneba saswav-

                                                             25 Баликси А. Фильмы об эскимосах нетсилик.– Северный археологический конгресс, Доклады, Екатеринбург–Ханты-Мансийск, 2002. С. 30–40. ასევე, Balikci Asen. The Legacy of Margaret Mead: the Case of Visual anthropology. In: Bulletin of the International Committee on Urgent Anthropological Research. Vienna, vol. 8, 1987, pp. 37–42, მისივე, Reconstructing Cultures on Film. In: Principles of Visual Anthropology. P. Hockings ed. Mouton.,1995, pp. 181–192; Anthropology, Film and the Arctic Peoples. In: Anthropology Today, April 1989, Vol 5. No 2, 1989, pp. 95–101; Margaret M. Visual Anthropology in a Discipline of Words. In: Principles of Visual Anthropology. P. Hockings, ed. Mouton, 1995.

26 ანთროფოლოგი ა. ბალიკსი, ოპერატორი გი მარი-რუსელი 27 ესკიმოდსების იშვიათი რეპლიკების თარგმნისთვის

Page 96: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 96

lo miznebisaTvis - dawyebiT da saSualo skolebSi,

kolejebsa da universitetebSi, muzeumebSi da a.S.

xevsureTi da svaneTi28

xevsureTsa (1948, 1955, 1974 ww.) da svaneTSi (1945, 1953,

1967 ww.) gadaRebuli kinomasala novosibirskel operator

faivel sobols ekuTvnis, romelic am wlebSi perio-

dulad Camodioda saqarTveloSi da mravali saintereso

masala gadaiRo (am masalis saqarTveloSi Camotana da

muzeumis fondSi dacva b-n mirian xuciSvilis iniciati-

viT moxerxda).29 xevsureTSi gadaRebuli masalis udidesi

nawili adgilobriv xedebsa da peizaJebs eTmoba.

naCvenebia xevsur mamakacTa da qalTa tipaJebi, maTi

Cacmuloba, xevsurTa farikaoba, raSic isini Zalze

daxelovnebuli iyvnen, calkeuli ileTebi, erTi meomris

ramdenimesTan farikaoba da a.S. momdevno kadrebSi

,,droSianis” msvlelobaa xatisken, cxenosnebi, jiriTi,

sof. Satili, mis mkvidrTa yofa, bavSvebi tradiciul

kostiumebSi... svaneTSi gadaRebul masalaSic uxvadaa kav-

kasionisa da mwvervaliani svaneTis peizaJebi. mas cvlis

daba mestia da adgilobriv mcxovrebTa tipaJebi, svanuri

sacxovrebeli saxlebi, Sua saukuneebis koSkebi, dakr-

Zalvis rituali – gasveneba, datireba, qelexi... metad

sainteresoa kadrebi, romelic qalisa da mamakacis mier

kustaruli wesiT mdinareze oqros mopovebas gviCvenebs.

                                                             

28 faivel soboli (operatori). xevsureTi da svaneTi (daumontaJebeli masala), Sav-TeTri, 35 mm. daaxloebiT 30 wT., XX s-is 40-60-iani ww. 29 dawvr. ix. gociriZe v., maxaraZe i. saqarTvelos erovnuli muzeumis kinofondi, Tbilisi, 2006

Page 97: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  97

daRestani30

mirian xuciSvilis31 mier firze aRbeWdilia

daRestnis STambeWdavi xedebi, soflebi – gunibi, qvemo

da zemo kubaCi. gansakuTrebuli yuradReba gamaxvilebu-

lia daRestnisaTvis saxasiaTo mWidro dasaxlebaze. da-

Restani cnobilia sxvadasxva xelobis ostatebiT. sof.

kubaCis mkvidrni oqrosa da vercxlis damuSavebiT arian

saxelganTqmuli. mayurebeli ecnoba maT mier damzadebul

qamar-xanjlebs, xmlebs, sxvadasxva samkauls. rogorc

mTeli kavkasia, daRestanic Tavis droze qarTul kultu-

rul-politikur arealSi iyo moqceuli, risi dasturicaa

filmSi naCvenebi qarTul warwerebiani, amJamad ki umoqme-

do, eklesia da saxlebis mSeneblobisas gamoyenebuli

araerTi gamosaxuleba, bareliefebiani qvebi (aSkarad

dangreuli eklesiebidan moziduli). gadaRebulia

AagreTve narinklis citadeli derbentSi da is adgili

gunibSi, sadac mravalwliani omis Semdeg, 1859 wels,

kavkasiel mTielTa beladi, imami Samili rus general

bariatinskis danebda da tyved Cabarda (Tumca rusTa

imedebi, rom am formaluri aqtiT kavkasias erTxel da

samudamod daimorCilebda, rogorc cnobilia, mcdari

aRmoCnda...). masalis dasasrul naCvenebia gunibis viwro

quCebi, qviTkiriT nagebi, xis aivniani saxlebi...,

adgilobrivTa tipaJebi da sasaflao derbentSi.

amrigad, asen baliqsis, faivel sobolisa da mirian

xuciSvilis SemoqmedebasTan dakavSirebiT unda aRiniSnos

                                                             

30 xuciSvili m. daRestani (daumontaJebeli masala), Sav-TeTri, 35 mm. daaxloebiT 30 wT., 1965–1985. 31 dawvr. ix. gociriZe v., maxaraZe i. saqarTvelos erovnuli muzeumis kinofondi, Tbilisi, 2006 

Page 98: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 98

rom, dasaxelebul filmebSi kompetenturad aris

gadmocemuli eTnografiuli sinamdvile da isini

warmoadgenen mdidar eTnografiul wyaros. am tipis

masalebis gamoyeneba anTropologiuri kvlevis procesSi

da misi Sedareba savele eTnografiul, werilobiT

wyaroebTan iZleva saintereso da mniSvnelovani kvlevis

Sedegebs.

 

 

Page 99: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  99

Teatrmcodneoba

 

 

laSa CxartiSvili

„mefe liri“ qarTul scenaze - ras gveubneba

statistika?

Seqspiris „mefe liri“ msoflio literaturaSi

erT-erTi urTulesi nawarmoebTagania, romlis ganxorcie-

leba scenaze garkveul sirTuleebTan aris dakavSirebu-

li. am mosazrebas amyarebs sxvadsxva samecniero lite-

raturaSi Seqspiris am piesis, Tu sxvadasxva dadgmebis

Sefasebisas „urTules mxatvrul-dramaturgiul masalad“

moxsenieba. amis miuxedavad, „mefe liri“ Seqspiris is na-

warmoebia, romelsac yvelaze xSirad mimarTaven qarTve-

li reJisorebi. mas reitingSi meore adgili uWiravs Seq-

spiris „hamletsa“ da „romeo da julietas“ Soris. Seqspi-

ris dadgmebidan yvelaze xSirad dadgmulia „hamleti“

(23-jer), Semdeg „mefe liri“ (12-jer) da „romeo da julie-

ta“ (8-jer).

suraTi #1

Page 100: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 100

XIX saukunis 40-iani wlebidan moyolebuli,

Seqspiri sistematiurad iTargmneba qarTulad, Tumc

pirveli Targmanebi veranairad ver swvdeboda Seqspiris

genialobis masStabebs, Teatrisa da literaturis

moRvaweebma im mdare TargmanebSic ki ,,intuiciiT igrZnes

renesansis udidesi poetis sidiade da genialoba’’ (WeliZe

v., 1968:77).

Seqspiris piesis pirveli qarTuli Targmani

ekuTvnis dimitri yifians, man 1841 wels frangulidan

Targmna `romeo da julieta”, amas moyva lavrenti

ardazianis mier 1858 wels rusulidan gadmoTargmnili

,,hamleti”. Seqspiris piesebis klasikur Targmans

safuZveli Cauyares ilia WavWavaZem da ivane maCabelma. es

iyo dasabami im vrceli, mravalferovani da saintereso

SemoqmedebiTi xazisa, romelic Seqspiris am ukvdavma

piesam ganvlo qarTul scenaze. aRsaniSnavia isic, rom am

erTobliv Targmans Tavisi preistoria aqvs,

damoukideblad, rogorc ivane maCablis, ise ilia

WavWavaZis biografiaSi.

“mefe liris” Targmnas i. maCabeli damoukideblad

1873 wlis gazafxulze Seudga im mizniT, rom

,,gaamdidrebda qarTul literaturas da Teatris fexze

wamoyenebas Seuwyobda xels, radgan Seqspiris xeiriani

Targmani manamde ar iyo’’ (WeliZe, 1968:66). ilia

WavWavaZesac gansakuTrebuli damokidebuleba hqonda

,,mefe lirisadmi’’. XIX saukunis 60-ian wlebSi man am

piesis cocxali suraTebic dadga da liris rolic

scenis moyvareebTan erTad TviTon Seasrula, ilias am

tragediis bolomde Targmna STaagona aira oldrijis

TamaSiT gamowveulma aRfrTovanebam. igi peterburgSi

Sexvda Zalzed axalgazrda ivane maCabels (am dros igi

Page 101: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  101

16 wlis iyo) da erToblivi muSaobis Sedegad, ,,liris’’

Targmanze muSaoba sabolood 1874 wels dasrulda,

romelic pirvelad sruli saxiT daibeWda Jurnal

,,krebulSi’’ (#10, 1874). gazeTi ,,droeba’’ (1874 wlis 8

marti) winaswar auwyebda qarTvel xalxs: ,,ilia

WavWavaZes da ivane maCabels gauTavebiaT mefe liris

Targmanio’’. 1877 wels maT mier Targmnili tragedia

calke wignadac daibeWda komentarebiTurT. iliasagan

gansxvavebiT, maCablis interesi Seqspiris mimarT,

,,liriT’’ ar SemosazRvrula. mas sxva piesebis genialuri

qarTuli Targmanebi mohyva.

,,mefe liri’’ iyo ara marto pirveli Targmani,

aramed Seqspiris pirveli piesa, romlis dadgmac ilia

WavWavaZem ganizraxa qarTul scenaze, magram maSin (XIX

saukunis 60-ian wlebSi) mxolod ramdenime epizodi

daidga. SemTxveviTi ar iyo ilia WavWavaZis ,,mefe liriT’’

,,axireba’’, radgan igi aSkarad grZnobda, rom ,,tragediis

arsi scildeba Svilebis umadurobis Temas, romelic

safuZvlad udevs fabulas. piesaSi asaxulia mTeli

sazogadoeba, romelic srul dabneulobas ganicdis. aq

warmodgenilia calkeul atomebad daSlili sociumi,

TiToeuli miiswrafvis ganamtkicos Tavisi Tavi, ibrZvis

Tavisi piradi miznebisaTvis, upirispirebs Tavis nebas da

cnebebs sxvebisas’’ (sazRvargareTis Teatris istoria,

1961:541). ,,siyvaruli gaqra, megobroba daemxo, Zma Zmaze

aRsdga, qalaqSi SfoTia da areuloba, soflebSi

ganxeTqileba sasaxleSi Ralati, mama Svils Soris

kavSiris darRveva’’ (Seqspiri, 1971:27) – glosteris am

sityvebSi iliam SeigrZno XIX saukunis II naxevris

saqarTvelos socialur-politikuri viTarebis analogia,

saxelmwifoebrivi problemis Sejaxeba sazogadoebis

Page 102: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 102

rRvevis suraTTan. igi Seecada Tavisi qveynis

sazogadoebisTvis Seqspiris meSveobiT eCvenebina, rom

pirovnuli TviTneboba cxovrebas omad aqcevs, rom

erovnuli erTianobis, teritoriuli mTlianobis

SenarCuneba umniSvnelovanes faseulobas warmoadgens.

amitomac ilia WavWavaZem Seqspiris teqsti socialur-

politikur konteqsts daukavSira.

liris mxatvrul saxeSi reJisorebis erTi Sto

(axmeteli, sturua) swored despot, uzurpator,

gandidebul xelisufals moiazrebs, romelic, ,,ocnebiT

RmerTebs utoldeba, gadaabija SesaZleblobebis zRvars

da moindoma Tavisi Zalauflebis adamianis, sulze

gavrceleba’’ (maro s., 1973:70).

Teatrmcodne levan xeTaguri Tavis naSromSi

,,Seqspiri qarTul scenaze’’ _ gamoyofs Seqspiris scenur

istoriaSi aseve or tendencias: ,,erTis mxriv, roca

speqtakli idgmeba msaxiobebisaTvis samsaxiobo ZalebiT

an reJisoris mier da meore, roca piesas asceniurebs

reJisori, romelsac gaaCnia am piesis sakuTari

interpretacia da romelsac eqvemdebareba msaxiobebi da

speqtaklis damdgmeli jgufis wevrebi’’ da iqve dasZens:

,,unda aRiniSnos, rom es ori tendencia, romelic

erTmaneTSi monacvleobs Seqspiris gasceniurebis

ZiriTadi ganmsazRvrelia qarTuli Teatris istoriaSi’’

(xeTaguri l., 1986:3).

Seqspiris ,,mefe liris’’ scenuri gansxeulebis es

xazebi mTlianad Tavsdeba TeatrSi sxvadasxva dros

gamovlenili saerTo tendenciebisa da mimarTulebebis

konteqstSi.

XIX saukunis bolosa da XX saukunis dasawyisSi,

roca jer kidev mkveTrad da myarad ar iyo

Page 103: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  103

Camoyalibebuli reJisoris profesia bevr qveyanaSi da

maT Soris saqarTveloSic da TeatrSi wamyvani roli

msaxiobs eWira, speqtaklebi idgmeboda konkretuli

msaxiobis benefisisaTvis. mayureblis winaSe warmodgenil

piesas Tavad benefisianti irCevda da speqtaklis ideur

gadawyvetas Sesabamisad msaxiobebi gansazRvravda. ,,liri’’

sabenefisod araerTxel aurCeviaT kote yifians da

valerian gunias.

XX saukunis 20-iani wlebidan, roca qarTul

TeatrSi moRvaweobas iwyeben kote marjaniSvili da

sandro axmeteli, yalibdeba konceptualuri Teatri,

roca TeatrSi yvela da yvelaferi emorCileba reJisors.

qarTuli Teatris ganviTarebis am etapze orive reJisori

Seecada ,,mefe liris’’ ganxorcielebas. magram ramdenime

repeticiis Semdeg maT Sewyvites piesaze muSaoba.

XX saukunis 40-iani wlebidan TeatrSi kvlav

msaxiobebi lideroben. am periodSi liris roli

ganasaxieres aleqsandre imedaSvilma da akaki xoravam. 60-

iani wlebidan ki sadaveebs TeatrSi axali Taobis

reJisorebi iReben xelSi (mixeil TumaniSvili, robert

sturua) da Sesabamisad idgmeba e.w. „konceptualuri

speqtaklebi’’, roca speqtaklis TiToeuli komponenti erT

ideas da azrs emyareba. aseTi speqtaklebis rigSi

moiazreba mixeil TumaniSvilis, giga lorTqifaniZis,

robert sturuas da daviT doiaSvilis erTmaneTisagan

radikalurad gansxvavebuli msoflmxedvelobiT

dadgmuli ,,mefe liri’’.

profesor levan xeTaguris mier SeniSnuli

tendencia Seqspiris dadgmebisa epoqebsa da periodebTan

mimarTebaSi grafikulad ase gamoiyureba:

Page 104: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 104

suraTi #2

am histogramidan Cans, rom qarTul TeatrSi „mefe

liri“ 6-jer ganxorcielda msaxiobis iniciativiT da

xedviT, xolo 5-jer reJisoris iniciativiT, Tumca

amaTgan 2 ar ganxorcielebula. es monacemebi avlens

garkveul tendencias, rom „mefe liris“ dadgma ufro

xSirad ukavSirdeba msaxiobis survils, vidre

reJisorisa.

garda amisa, Tu SevecdebiT SevqmnaT ,,mefe liris’’

dadgmebis diagrama, aRmovaCenT garkveul kanonzomierebas

dadgmis periodebsa da saqarTvelos istoriis konkretul

epoqalur movlenebs Soris. amis Sedegad ikveTeba, rom

,,liris yoveli dadgma CvenSi istoriulad rTul,

daZabul periods emTxveva. am daZabulobis xasiaTidan da

xarisxidan momdinare icvleba Seqspiris piesis aramarto

mxatvrul-esTetikuri, aramed konceptualuri wyobac.

aqedan erTi xazi emTxveva aRmaval energiul qmediTobas,

meore am problemebiT damZimebul depresiul

mdgomareobas’’ (korZaia m., 2003:24.)

Page 105: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  105

suraTi #3

diagramidan kargad Cans, rom Seqspiris „mefe

lirs“ sakmaod xSirad mimarTavda qarTuli profesiuli

Teatri. ar darCenila qarTuli Teatris ganviTarebis

TiTqmis arc erTi periodi, roca qarTuls Teatrs ar

miumarTavs „mefe liris“ dadgmisadmi. „mudmivi scenis

periodSi“ (1879-1918) „mefe liri“ daidga 3-jer (ilia

WavWavaZe, aleqsandre burTikaSvili, valerian gunia), e.w.

„universaluri reJisuris periodSi” (1921-1933) „mefe

liris“ scenaze ganxorcielebis mxolod ori mcdeloba

iyo. es cdebi ekuTvnodaT qarTuli Teatris reformato-

rebs _ kote marjaniSvils da sandro axmetels. meore

msoflio omis Semdgom periodSi (40-iani wlebi) 2-jer

ganxorcielda „mefe liris“ dadgma, erTi rusTavelis

TeatrSi, meore ki quTaisSi. es iyo „mefe liris“ pirveli

dadgma qarTul regionalur TeatrSi. sabWoTa periodSi

(1960-iani wlebidan damoukidebel saqarTvelomde)

Seqspiris aRniSnuli tragedia samma reJisorma ganaxor-

cieles: mixeil TumaniSvilma, giga lorTqifaniZem da

Page 106: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 106

robert sturuam. damoukidebeli saqarTvelos periodSi

(1991-dan dRemde) mxolod daviT doiaSvilma gana-

xorciela „mefe liris“ dadgma marjaniSvilis TeatrSi.

rogorc diagramam aCvena, mocemul cvladebSi

mxolod ori e.w. „amovardnili mniSvnelobaa“, erTi

emTxveva „giorgi erisTavis Teatris“ periods (1850-1856),

xolo meore _ damoukidebeli saqarTvelos periods (1918-

1921). orive amovardnil kategorias aqvs Tavisi obieqturi

mizezi. pirvel SemTxvevaSi, ar arsebobda Seqspris

piesebis qarTulenovani Targmanebi, xolo meore

SemTxvevaSi, qarTulma Teatrma ver ipova identuri

konteqsti Seqspiris piesasa da Seqmnil politikur

realobas Soris. garda amisa, Seqspiris piesebis scenuri

istoriis Seswavlisas gamoikveTa erTi Tavisebureba, rac

gamoarCevs „mefe lirs“ Seqspiris sxva piesebisgan: „mefe

liris“ dadgmas, speqtaklis momzadebas gacilebiT met

dros andomeben reJisorebi, vidre Seqspiris sxva piesebs.

suraTi #4

procentuli daTvliT ki aseT suraTs miviRebT:

Page 107: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  107

suraTi #5

mniSvnelovania, emTxveva Tu ara mocemuli

statistikuri suraTi speqtaklis mxatvrul xarisxs: amis

dasadgenad pirvel yovlisa unda gamovyoT sam-sami iseTi

speqtakli, romlis dadgmasac yvelaze didi dro

dasWirda da Semdeg miRebuli Sedegebi SevadaroT

samecniero literaturas, saarqivo Canawerebs, perioduli

presis Sefasebebs. SerCevisas gamoviyenebT profesor

levan xeTaguris Seqspiruli dadgmebis orkategorian

sqemas: roca dadgmis iniciatori da TeatrSi dominanti

msaxiobia, xolo meores mxriv reJisori.

1. aleqsandre imedaSvili, valerian gunia, kote

yifiani

2. robert sturua, mixeil TumaniSvili, daviT

doiaSvili

zemoT nacadi midgoma sakiTxisadmi (statistikuri

kvlevis meTodiT) identurobaSia istoriulad samecniero

literaturis da perioduli presis SefasebasTan.

Page 108: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 108

Seqspiris „mefe liris“ qarTul scenaze

ganxorcielebis istoriis Sesaswavlad mniSvnelovania

imis dadgena, Tu ra periodulobiT mimarTavs qarTuli

Teatri aRniSnuli nawarmoebis dadgmas.

pirveli dadgma 1883 wels ganxorcielda, liris

dadgmebis perioduloba qarTul TeatrSi ki grafikulad

ase gamoiyureba:

suraTi # 6

es diagrama aCvenebs yovel ocwlian intervals,

romelze dayrdnobiTac irkveva, rom yovel ocwlian

intervalSi Seqspiris „mefe liri“ qarTul TeatrSi

xvdeba minimum erTxel da maqsimum 3-jer.

konkretuli intervalebi ki ase gamoiyureba: 16, 13,

13, 2, 14, 18, 7, 10, 8 - am monacemebze dayrdnobiT ki, „mefe

liri“ qarTul scenaze saSualod yovel 11, 5 welSi

idgmeba.

amrigad, statistikurma kvlevis meTodma aCvena,

rom:

Page 109: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  109

1. dramaturgiuli konstruqciis sirTulis

miuxedavad Seqspris piesebidan „mefe liri“ „hamletis“

Semdeg yvelaze metad idgmeba qarTul scenaze.

2. „mefe liris“ dadgma ukavSirdeba qarTuli

Teatris im periods, roca TeatrSi lideris pozicia

msaxiobs uWiravs, amavdroulad misi dadgmis survili

ufro metad msaxiobebs uCndebaT, vidre reJisorebs.

TerTmeti dadgmidan mxolod sam reJisors ekuTvnis „mefe

liris“ dadgmis iniciativa.

3. „mefe liris“ dadga emTxveva qarTuli Teatris

istoriis ganviTarebis umravles etaps, Svidi periodidan

mxolod or periodSi ar dadgmula Seqspiris aRniSnuli

tragedia. es maCvenebeli ki miuTiTebs imaze, rom

saqarTvelos istoriis bolo 2 saukunis manZilze

Seqspiris „mefe lirs“ mniSvnelovan, aqtualur

nawarmoebad miiCnevs qarTuli Teatri.

4. kvlevam gamokveTa is faqtoric, rom „mefe

liris“ dadgmas speqtaklis avtorebi gacilebiT didi

dros andomeben, vidre Seqspiris, aseve sxva avtorebis

umravles piesebs.

5. kvlevis Sedegebis mixedviT „mefe liri“

idgmeba qarTuli profesiuli Teatris istoriis yovel

ocwlian intervalSi.

Page 110: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 110

gamoyenebuli literatura:

1. korZaia m., Seqspiris interpretaciasTan

dakavSirebuli sakiTxebi musikasa da TeatrSi, xelnaweri,

daculia avtoris pirad arqivSi, Tb., 2003

2. maro s., Seqspiri da uZvelesi miTebi, ,,qarTuli

Seqspiriana”, t. 3, Tb., 1973

3. Seqspiri u., dramebi, or wignad, Targmani v.

WeliZis, Tb., 1971

4. WeliZe v., gamoCenil adamianTa cxovreba _ ivane

maCabeli, Tb, 1968

5. xeTaguri l., Seqspiri qarTul scenaze,

sadiplomo naSromi, daculia saqarTvelos SoTa

rusTavelis Teatrisa da kinos saxelmwifo

universitetis biblioTekaSi, Tb., 1986

6. sazRvargareTis Teatris istoria, mokuliskis

saerTo redaqciiT, 1961

Page 111: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  111

irakli gogia

kontaqturi improvizaciis mniSvneloba

msaxiobis aRzrdis procesSi

sacekvao improvizacia, rogorc viwro mimarTuleba

ukanaskneli naxevari saukunis ganmavlobaSi ganviTarda,

rogorc axali sivrce cekvasa da TeatrSi.

„cekvis Teatri jadsonis eklesiaSi“ da sxva

jgufebma, romelTa speqtaklebic dafuZnebuli iyo

improvizaciaze, magaliTad: “Second city”, “Living theatre” da“Open theatre”, aaRorZines improvizirebuli warmodgenis

xelovneba. dasavleT evropis Teatris istoriaSi

improvizacias udidesi adgili ekava. Suasaukuneebis

trubadurebi da aRorZinebis epoqis del’artes komedia im

drois Teatraluri xelovnebis mniSvnelovani da

ZiriTadi saxeobebi iyo.

me-20 saukuneSi improvizacia amsxvrevda arsebul

profesiul etiketebs, arRvevda tradiciul formebs da

cvlida reJisoris, qoreografisa da dramaturgis

funqciebs.

me-20 saukunis „axali improvizatorebidan”

mniSvnelovania mers kenigxemis radikaluri cvlilebebi

qoreografiaSi, ramac cekvis demokratizacia gamoiwvia.

kenigxemma uari Tqva speqtaklSi “varskvlavur”

sistemaze, scenaze yvela mocekvave Tanabar

mdgomareobaSia da qreba solistis funqcia. sivrce gaxda

decentralizebuli, scenis yovel nawils eniWeba

Tanabari mniSvneloba, mayurebeli Tavad irCevs raze

gaamaxvilos yuradReba, ra aqcios mniSvnelovnad. mTavari

xdeba qoreografiis tradiciuli wesebis ngreva. moderni

Page 112: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 112

_ mocekvaveebs saSualebas aZlevda, aerCiaT Tu ra akeTon

warmodgenis msvlelobis dros. Tu adre prioritetuli

mniSvneloba qonda qoreografis miTiTebebs, modernis

dros mocekvaveebi Rebuloben gadawyvetilebebs mocemul

momentSi. amis Sedegad msaxiobic da auditoriac

aqtiurad monawileobdnen speqtaklSi. yalibdeba

egreTwodebuli interaqtiuli qoreografia. Ees periodi

istoriuli mniSvnelobisaa qoreografiis ganviTarebaSi,

speqtaklis msvlelobisas improvizirebuli moZraobebi

scenaze qmnis sarepeticio process. dunkanisa da labanis

Semdeg, aseTi mkveTri nabiji moZraobis istoriaSi

moulodneli iyo.

60-iani wlebis daswyisSi kompozitorma robert

danma kenigxemis studiaSi Caatara gakveTilebi cekvis

kompoziciebze. igi musikalur kompozicias jon keijTan

erTad aswavlida. dani studentebisgan iTxovda ara

Sesrulebis xarisxs, aramed struqturis, formis,

meTodisa da masalis axlebur interpretacias. Cndeba

antitradiciuli kvlevebi.

ikveTeba Taviseburebebi:

• frazirebis idea

• qoreografiuli kulminaciuri momentebi

• teqnikuri ostatoba

• logikuri, dramatuli nakadi

• diferenciacia Semsrulebelsa da

auditoriis Soris

• Teatraluri transformacia

1962 wels studiam axali speqtakli warmoadgina

niu-orkSi jadsonis memorialur eklesiaSi. es faqti

mniSvnelovania moZraobis istoriaSi, qoreografiis

Page 113: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  113

aratradiciuli meTodebisa da axali improvizaciis

dabadebaa.

jadsonis Taetris ramodenime msaxiobi SemdgomSi

postmodernis cekvis avangardi gaxda, maT muSaoba

gaagrZerles ivona preinerTan mis “uwyvet cvlilebebis

proeqtSi”. 1970 wels preinerma gadawyvita Teatris

xelmZRvanelis movaleobebis moxsna. man jgufs lideris

gareSe muSaoba SesTavaza.

samxatvro xelmZRvanelis aryofnam srulyofilad

Camoayaliba cekvis demokratizacia. amis Semdgom Seiqmna

dasi “grand union”. 1970-1976ww. am jgufSi Sediodnen:

tranSa brauni, Bbarbara diplei, duglas drani, devid

gordoni, nensi luisi da stiv peqstoni. maTi azriT,

eqstraordinaluri da saintereso kombinacia gaxldaT is,

rom “cekva, Teatri da zogadad sasceno xelovneba,

agrZelebda cekvas da perfomanss” _ misi bunebis

gamokvleviT. “grand union” iyo arena, romelzec

mocekvaveebi ikvlevdnen da aviTarebdnen Tavis sakuTar

meTodebs da stils.

“grand union”-is wevrebi Semdgom qoreografiul

namuSevrebSi iTvaliswineben improvizaciis adrindel

gamocdilebebs, magram maTi individualuroba

gansakuTrebiT gamoikveTa scenaze cekvebis Seqmnis

procesis warmodgeniT.

tranSa braunma speqtaklebSi Seitana eqspromtis

tipis salaparako instruqciebi, romlebic

struqturulad perfomansis garkveul nawils

warmoadgenda. duglas danma miaRwia auditoriis fizikur

da verbalur CarTulobas. devid gordoni

mistificirebda da abnevda mayureblebs. gordonis

mistificireba rogorc spontanuri, aseve xSirad winaswar

Page 114: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 114

gaTvaliswinebuli iyo. stiv peqstoni gaxda “kontaqturi

improvizaciis” erT-erTi Semqmneli.

kaliforniis universitetis profesoris, art

filosofos juli van kampis „moZraobis ganmartebis

Teoriidan“ magaliTad moviyvan xuT ganmartebas

improvizaciis Sesaxeb. sainteresoa misi aqcentebi

moZraobis anTropologiaSi.

1.Lleqsikonuri ganmarteba

Improvisation _ (gauTvaliswinebeli, moulodneli,

ucabedi) Semoqmedebis meTodi (zogierT xelovnebis

saxeobaSi), romelsac ganzraxuli aqvs nawarmoebis Seqmna

Tavisufali fantazirebis procesSi, eqspromtad.

improvizaciaSi araa gamomgoneblis da Semsruleblis

funqciebis danawileba. isini qmnian organul erTianobas

da erTdroulad axorcieleben.

am ganmartebis mixedviT cekvaSi gansxvaveba araa

masalasa da Semoqmeds Soris (romelic aris yvela

saxeobis xelovnebaSi). mniSvnelovania aqcenti “aq da

axla”, ar Sordeba erTmaneTs Canafiqri da Sesruleba.

2. amerikuli

improvizacia niSnavs sapirispirod gansazRvruli

masalis, SesaZleblobebs Soris arCevans mocemul

momentSi, romelic winaswaraa arCeuli.

3. rusul-procesualuri

improvizacia _ unaria gesmodes sakuTari sxeulis,

sivrcis, partniorebis da upasuxo maTac. mniSvnelovania

yuradRebis aqtivoba, sxeulis aqtiuroba Sinagan da

garegan signalebze.

4. evropuli-inteleqtualuri

improvizacia _ azrovnebis formaa. Aazrovneba

isaa, rasac Tqven akeTebT, rodesac ar iciT ra unda

Page 115: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  115

akeToT. Ees gamarteba improvizacias xdis sxeulis

gamoyenebiT azrovnebis eqvivalentad.

5. Cemi, rogorc fsiqologiuri (van kampis)

radganac cekva potenciurad moicavs adamianis

mTlianobas procesSi, totaluroba, patiosneba da sxva,

namdvilad gaZlevs nebas iyo ara marto mravalferovani,

aramed iyo nebismieri.

erTis mxriv, improvizacia SemoqmedebiTi

gamoxatvis spontanurobaa da msaxiobTa

umravlesobisaTvis, swored amaSi mdgomareobs misi arsi.

SeiZleba Tu ara iswavlo improvizireba da ra SeiZleba

mogces?

improvizaciis teqnikis Seswavla ZiriTadad

agebulia signalebisadmi mgrZnobelobis momatebaze.

signali sxeulidan gadadis SegrZnebaze, mexsierebasa da

qvecnobierze.

arsebobs improvizaciis _ sruli spontanurobis

miTi. sruli spontanuroba SeuZlebelia, msaxiobi

yovelTvis moqmedebs warsuli gamocdilebiT, kunTovani

daWimulobiT da zogadi kulturuli tabuTi.

SasaZlebelia mxolod sruli spontanurobis wamieri

SegrZneba.

aqedan gamomdinare improvizacia _ gaazrebuli

spontanurobaa.

Terapiul da transformaciul konteqstSi, unda

aRiniSnos, rom gaazrebuli spontanurobis miRma

arsebobs Taviseburi diqotomia, winaaRmdegoba:

gaazrebuli _ spontanuroba. am Tvisebebs da unarebs

ikvleven sxvadsxva skolebi da tradiciebi. spontanuroba

umetesad dakavSirebulia Samanur da sufiur

praqtikebTan, xolo aRqma, yuradReba da TviTdakvirveba

Page 116: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 116

uZvelesi budisturi tradiciaa. spontanuroba

ganisazRvreba ndobiT _ Sendami, grZnobebisadmi,

reaqciebisadmi, aRqma ki – refleqsiiT, miukerZoeblobiT,

Tanabari midgomiT.

improvizaciis erT-erTi mniSvnelovani formaa

kontaqturi improvizacia. kontaqturi improvizacia

Tvisobrivad _ moZraobis formaa cekvaSi. ori adamiani

moZraobs erTad, exeba erTmaneTs, ikavebs spontanur

sxeuls, fizikuri dialogis kinesteTikur mgrZnobiare

signalebis meSveobiT wonisa da inerciis ganawilebiT.

sxeuli, inerciis, wonisa da balansis SegrZnebis

gaazrebisTanave, gamoimuSavebs modunebas, gaTavisuflebas

kunTovani daZabulobisagan da ewinaaRmdegeba SemdgomSi

araswor miTiTebebs, iyalibebs bunebrivobas.

msaxiobis aRzrdis procesSi mniSvnelovania

kontaqturi improvizaciis savarjiSoebi, raTa msaxiobSi

gamomuSavdes sakuTari sxeulisa da partnioris sxeulis

SegrZnebebi. kontaqturi improvizaciis ZiriTadi

trenaJebi duetSi aviTarebs yuradRebasa da plastiur

dialogSi improvizacias. msaxiobSi aseve viTardeba

partnioris sxeulis advilad SegrZneba, misi sxeulis

wonis floba da aseve sakuTari sxeulis sworad

gadacema.amavdroulad Cndeba SesaZlebloba gamoavlino

sxeulis energiis sworad mimarTvis arsi. advilia

gamoimuSavo moxerxebuloba, balansis SegrZneba, rom

SeZlo dinamikaSi moZraoba da rogorc msaxiobi

iZleode usafrTxoebis garantias.

kontaqturi improvizacia _ esaa gza, ori msaxiobi

iyos erTad urTierTmoqmed fizikur doneze. am saxis

moZraobebSi aucilebelia mudmivi koncentraciis

SegrZneba fizikur wonasworobisa da gaSeSebis, sxeulis

Page 117: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  117

SegrZneba wonis Secvlis momentSi. koncentraciis

flobis SesaZlebloba da sixSire xdeba jansaRi

urTierTqmedebis stimuli meore msaxiobTan. kontaqturi

ipmrovizaciis savarjiSoebidan mniSvnelovania „stepi“,

aseve sxva nebismieri dueti anu jgufuri cekva,

romelSic muSaobis dros gaTvaliwinebuli iqneba

improvizaciis ZiriTadi principebi.

kontaqturi improvizaciis ZiriTadi principebi:

1. moZraoba miyveba sakontaqto obieqtis wertilis

gadaadgilebas partnorebis sxeulebs Soris. ZiriTadad

savarjiSoSi unda gamoikveTos moZraobebi, romelic

dakavSirebulia Sexebis SegrZnebasTan or sxeuls Soris,

romelebic eZeben sivrciT traeqtoriebs partnioris

sxeulis wonidan gamomdinare. rogorc cekva “stepi”,

aseve sxva savarjiSoebic mimarTuli unda iyos

msaxiobebis SegrZnebebze, fizikuri dialogis

ganviTarebasa da erTmaneTSi sayrdenis Ziebaze.

2. mTavari SegrZneba _ SegrZneba kaniT. mudmivi

fizikuri kontaqti partniorebs Soris mimarTulia

sakuTari sxeulisa da partnioris wonis

dasabalanseblad.

3. dineba da gadadineba. yuradReba mimarTuli

unda iyos sxeulis saSualebiT informaciis miRebasa da

gagzavnaze. sxeulis yvela nawilis TanmimdevrobiTi

CarTva da SeerTeba gzavnilTan ramdenime sxvadasxva

mimarTulebiT. mudmivad wonis gadaadgileba mezobel

segmentebze gaafarTovebs improvizaciis SesaZleblobebs

da arbilebs vardnebsa da gadagorebebs. sxeulis

segmentacia da mravali mimrTuleba qmnis saxsrovani

moZraobis efeqts. tradiciuli cekvebisagan gansxvavebiT,

moderni, sadac gamoiyeneba msgavsi ileTebi, aqcenti

Page 118: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 118

keTdeba erTi mimarTulebiT an ubralo ukufazaSi,

kontaqtur improvizaciaSi xSirad gamoiyeneba inerciis

Tavisufali nakadi uxeSi kontrolis gareSe.

4. moZraobis Sinagani SegrZneba. yuradReba da

orientacia sxeulis Sinagan sivrceSi. meoradi yuradReba

sivrceSi sxeulis formaze. kontaqturi improvizaciis

momentSi msaxiobma drois umetesi nawili unda dauTmos

yuradRebis Sinagan koncentacias , raTa aRiqvas wonis

mciredi cvla partnioris usafrTxoebis garantiis

mizniT.

5. sferuli sivrcis gamoyeneba (360gradusi).

samganzomilebiani traeqtoriebi sivrceSi, spiraluri,

damanWuli, momrgavlebuli sxeulis xazebi. es

traeqtoriebi mWidrodaa dakavSirebili sxeulis awevis

da dacemis minimaluri Zalisxmevis fizikur amocanebTan.

rkalze asvla iTxovs nakleb kunTebis Zalisxmevas,

rkalze vardna ki amcirebs dartymas.

cekvis, rogorc Camoyalibebuli moZraobaTa

erTianobis swavleba mniSvnelovania saTeatro

pedagogikaSi, magram msaxiobis aRzrdis procesSi misi

saritualo safuZvlebis gamoyeneba da detalebis

ritmul- improvizaciul savarjiSoebad transformacia

mogvcems msaxiobis universalur fizikur sxeuls,

romelmac SesaZloa ar icodes konkretuli cekva sruli

saxiT, magram SeeZlos da hqondes mzaoba Seasrulos

nebismieri moZraoba.

improvizacia msaxiobis aRzrdis procesSi

mniSvnelovani sagania. dalkrozis sistemaSi didi adgili

uWiravs improvizaciis savarjiSoebs. sainteresod

mimaCnia rogorc dalkrozis musikaluri improvizaciis

transformireba saqarTvelos saTeatro pedagogikaSi,

Page 119: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  119

aseve improvizaciisa da kontaqturi improvizaciis

savarjiSoebis integrireba msaxiobis aRzrdis procesSi.

scenaze aTi fundamenturi emociis saSualebiT

aRvqvamT da gamovxatavT garesamyaros. msaxiobis

moZraobaSi realizacia, Sesrulebis manera,

gamomsaxveloba, musikis gadmocemis unari da emociuri

Aferebi, ZiriTadad damokidebulia temperamentze.

melanqoliki yovelTvis gamokveTilia nel moZraobebSi,

qolerikebi Tavis naturas gadmoscemen cecxlovani

kombinaciebis saxiT. Sesrulebis maneris, mocekvavis

garegnobis, Tvalebis, tanis, xelebis konkretuli

mdgomareobiT SesaZlebelia davadginoT, Tu ra

xarisxiTaa msaxiobi scenaze mocemul moqmedebaSi

CarTuli.

msaxiobis zogadi azrovnebis unari pirdapir

damokidebulia, scenaze moZraobis dros ras qmnis misi

sxeuli, ras gamoxatavs, ris Tqmasa da gadmocemas

cdilobs, anu ramdenad azrovnebs igi sxeulis meSveobiT,

ramdenad sxartia misi impulsebi, ramdenad swrafad

miewodeba sxeuls tvinSi gaazrebuli da gadamuSavebuli

informacia. moZraoba scenuri TamaSis srulyofili

formaa. sxeulis eniT urTierTobebis Camoyalibeba da

amocanaTa rigis mixedviT swrafi cvlilebebi, mxolod

improvizaciaze da ritmze dafuZnebuli savarjiSoebiTaa

SesaZlebeli.

msaxiobis aRzrdis procesSi kontaqturi

improvizaciis gamoyeneba evropul sivrceSi dReisaTvis

tradiciuli meTodia. emociebis gamoxatva, fsiqologiuri

daZabulobis moxsna, emociuri mdgomareobis

gaumjobeseba, SemoqmedebiTi aqtiurobis stimulireba –

esaa msaxiobis CamoyalibebisTvis is ZiriTadi

Page 120: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 120

komponentebi, romelic mxolod msaxiobis ritmuli

aRzrdiT miiRweva.

dunkanis, vigmanis, labanisa da dalkrozis

sistemebi, improvizaciisa da kontaqturi improvizaciis

swavleba is erTaderTi saTeatro pedagogikis formaa,

romelic saqarTveloSi Camoayalibebs da aRzrdis

msaxiobs _ universals, sxeulis eniT aRWurvils,

romelic Tanamedrove samyaroSi mimdinare cvlibebebisa

da globalizaciis epoqaSi enis bariers gadalaxavs da

daakmayofilebs Ria sazogadoebis moTxovnebs.

gamoyenebuli literatura:

1. John Hodgson - Mastering Movement: The Life and Work of Rudolf Laban.-Published in the U.S.A. and Canada in 2001 by Routledge 29 West 35 Str., New York, NY 10001.

2. Ann Hutchinson Guest – Labanotation – Revised, fourth edition published in 2005 by Routledge, New York, NY 10016.

3. Э. Жак-Далькроз- РИТМ. Москва. Класика. 2008. 4. Хрестоматияпотелесно-ориентированнойпсихотерапии.

Сост. БаскаковВ. Москва, 2001

Page 121: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  121

Tamila lomTaTiZe

Teatraluri sanaxaobebis genezisisaTvis aWaraSi

(fadiko)

uZvelesi Teatraluri warmodgenebi kalendaruli

sawesCveulebo xasiaTisa da daniSnulebis iyo.

Tavdapirvelad drama iyo ara mxatvruli movlena, aramed

garkveuli miTologiuri Sinaarsis gansaxiereba.

amitomac, dramis uZvelesi nimuSebi swored xalxuri wes-

Cveulebebi, sakulto ceremonialebi da dResaswaulebia.

isini Tavis TavSi moicaven xalxuri warmodgenis

sawyisebs: scenas, msaxiob-Semsruleblebs, mayureblebs da

xalxur rwmena-warmodgenebze aRmocenebuli sanaxaobebs

warmoadgenen (janeliZe, 1948:39).

qarTuli xalxuri sanaxaobis pirvelsaxes

warmoadgendnen religiur-mistikuri ferxulebi, uZve-

lesiritualuridResaswaulebi, niRbosanTa warmodgenebi.

xalxuri drama swored sakulto misteriidan warmoiSva.

Tavdapirvelad igi warmoadgenda sawesCveulebo

Teatralur sanaxaobas. sakulto drama moicavda xalxuri

dramis maxasiaTeblebs: dramatul siuJetsa da

konfliqtur elementebs, sinamdvilis mimbaZvelobas,

niRbebs, dekoraciebs, dialogebs, sagundo simRerebsa da

cekvebs da yvelaferi es mimarTuli iyo garkveuli

kultisadmi (WeliZe, 1987:34).

eTnografiul yofaSi xalxuri dramis elementebi

daculia saqorwino ritualebSi, samgloviaro

ceremonialSi, SromiTi procesis sxvadasxva etapTan

dakavSirebul wes-CveulebebSi. maTSi, erTi mxriv, ikveTeba

kultmsaxurebis niSnebi, xolo meore mxriv,

Teatralurobis elementebi.

Page 122: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 122

aWaris eTnografiul yofaSi xalxuri dramatul-

Teatraluri Semoqmedebis pirvelsaxes warmoadgenda

iseTi ritualebi, rogoricaa lazaroba, bosloba,

daTvobia, aqlemis Sekazmva. miTiur-religiuri Sinaarsis

praqtikul dramatul moqmedebad gardasaxva

gansakuTrebulad gamokveTilia aWaraSi xalxuri

garToba-TamaSobis _ “fadikos” saxiT dacul sakulto-

magiuri dramis arqetipSi, romelic bunebis ganaxlebisa

da ganayofierebis arqauli wes-Cveulebis,niRbosanTa

uZvelesi qarTuli xalxuri sanaxaobis – berikaoba-

yeenobis gadmonaSTs warmoadgens.

berikaoba-yeenobis dResaswauli organulad

ukavSirdeba qarTvelTa sameurneo yofas. masSi asaxul

wes-Cveulebebs warmarTuli religiis sawyisebTan

mivyavarT. berikaobisaTvis damaxasiaTebelia Semdegi

Cveulebani: niRbosani berikebis siaruli sofelSi

kardakar, ojaxis dalocva da baraqianoba-mosavlianobis

survilebis gamomxatveli saweso simRerebis Sesruleba,

sursaTis Segroveba, “patarZlis motacebis” an qorwilis

inscenireba, faliuri kultisa da erotiuli swrafvis

xazgasma, berikaTa jgufebs Soris Serkineba-Widaobis

gamarTva, berikas sikvdilisa da mkvdreTiT aRdgomis

inscenireba, ritualuri xvna-Tesva, wyalTan an wyliT

magiur-ritualuri qmedebani da a.S. (ruxaZe, 1999).

saukuneTa ganmavlobaSi am dResaswaulma didi

saxecvlileba ganicada. bevri ram dakargulia, magram

darCenili nawilic warmodgenas gvaZlevs mis xasiaTze.

aWaraSi berikaoba-yeenobis dResaswauli an misi

zusti paraleli ar gvxvdeba, magram am dResaswaulis

kvali aWaris eTnografiul yofaSi SemorCenilia

Page 123: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  123

Sinaarsobrivad da funqcionalurad msgavsi saqorwino

garToba-TamaSobis “fadikos” saxiT.

dReisaTvis aWaraSi SenarCunebuli “fadiko”

erTgvari cekvaa, TamaSia. gadmocemiT, am TamaSs awyobdnen

qorwilSi, Ramis Tormet saaTze. “fadikosaTvis” eqvsi

kaci da erTi qali iyo saWiro. fadikos rols kaci

asrulebda. mas qalis samoss Caacmevdnen da calke

oTaxSi gaiyvandnen. fadikos Sesvamdnen cxeniviT

daoTxil erT-erT moTamaSeze. cxeni aRviriT erTs

mohyavda, sxvebi ki simReriT mosdevdnen. ori monawile –

sasiZoebi _ erTmaneTs ejibrebodnen fadikos

danarCunebisTvis. vinc pirveli moaswrebda da TeTr

fuls gadaayrida, qalic mas rCeboda. Semdeg fadikos

“yurbans” (Sesawiravs) Semoavlebdnen da daklavdnen. amas

cekva-TamaSi mohyveboda. cekvac inscenirebis saxiT iyo

warmodgenili: fadikos gaeTamaSebodnen saqmroebi, magram

cekvis dros fadiko uecrad daimaleboda. amaze isini

erTmaneTs Sars mosdebdnen, atydeba CoCqoli da yvelani

fadikos eZebdnen. bolos ipovnidnen da vaxSmad

dasxdebodnen. navaxSmevs erT maTgans “daeZineboda”, meore

ki fadikos miuwveboda. am dros pirveli “iRviZebda”,

dainaxavda, rom misi amxanagi fadikos ealerseboda,

wamoxteboda, xmalze xels gaikravda, amxanags daWrida

da fadikos gaitacebda. qali ewinaaRmdegeboda, ar

mihyveboda, magram garkveuli qrTamis gaRebis Semdeg

fadiko daTanxmdeboda da saqmros mihyveboda. imarTeboda

didi lxini da mxiaruleba (noRaideli, 1971:53). amave

dros, unda avRniSnoT, rom “fadiko”, garda qorwilisa,

sruldeboda SuamTobazec, romelic sameurneo dovlaTis,

nayofierebis, siuxvis, Sviliereba-gamravlebisaTvis

gamarTuli religiur-sakulto xasiaTis dResaswauli iyo

Page 124: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 124

(Tandilava, 1980:39). “fadikos” Sesrulebis sxvadasxva

variantia cnobili aWaraSi, magram misi siuJeturi qarga

da azrobrivi datvirTva yvelgan erTnairia. rogorc

aRweridan Cans, masSi Tavs iCens berikaoba-yeenobisaTvis

damaxasiaTebeli araerTi elementi.

ritualis centralur nawils warmoadgenda

fadikos qorwilis inscenireba. amasTan, fadiko

aRiqmeboda ara mxolod rogorc ubralo mokvdavi qali-

dedofali^ aramed RvTiuri dedofali _ mas ayrian TeTr

fuls, swiraven saklavs. ritualidan fadikos gaqroba-

mimalva aRiqmeba, rogorc didi danaklisi da mas daeZebs

ara mxolod saqmro, aramed yvela monawile. misi

danarCunebisaTvis imarTeba orTabrZola da bolos

SeuRlebis imitacia. yvela am niSniT igi unda iyos

RvTaebrivi anu sakraluri qorwinebis gansaxiereba,

romlis daniSnulebac, imitatiuri magiis Tanaxmad,

nayofierebis Zalebis ganaxleba-aRorZineba unda

yofiliyo. es groteskuli qorwinebis scena^berikaoba-

yeenobis da saqarTveloSi gavrcelebuli am tipis

ritualebis aucilebel moments Seadgenda da igi yvelgan

sruldeboda bunebis ZalTa gamoRviZebisa da

aRorZinebisaTvis (ruxaZe, 1999:18). amgvarad, colqmruli

urTierTobebis imitaciiTa da sakraluri qorwinebis

inscenirebiT “fadiko”@imeorebs berikaoba-yeenobis

umTavres damaxasiaTebel niSnebs da bunebis ZalTa

aRorZinebis am uZvelesi karnavalis farglebSi eqceva.

yuradRebas iqcevs ritualis kidev erTi momenti.

rogorc cnobilia, berikaoba-yeenoba mokvdav-aRdgenadi

vegetatiuri RvTaebisadmi miZRvnili agraruli

dResaswaulia da masSi erT-erT mTavar adgils ikavebs

dResaswaulis mTavari personaJis _ berikas//yeenis

Page 125: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  125

mokvdineba-gacocxlebis scena, rac sagazafxulo

aRorZinebis ideis gansaxiereba, bunebis kvdoma-aRdgenis

mudmivi ciklis gamoxatulebaa. msoflios mravali

xalxis rwmena-warmodgenebSia Semonaxuli mokvdavi da

aRdgenadi RvTaebebi: ozirisi Zvel egvipteSi, atisi

xeTebeSi da sxv., romlebic iRupebian da nayofierebis

qalRvTaebebis meSveobiT kvlav cocxldebian. maTi

kvdoma-gacocxleba bunebis Zalebis kvdomisa da

aRorZinebis simbolur gamoxatulebad ganixileba.

bunebis aRorZinebisaTvis gankuTvnil dResaswaulebSi

nayofierebis gamomsaxvel personaJebs “xocavdnen”

imisaTvis, rom gacocxlebis Semdeg maT ganayofierebis

unari da magiuri Zala gare samyarosaTvis gadaecaT da

bunebis Zalebic gaecocxlebinaT. aWarul “fadiko”-Sic

berikas funqciebis matarebeli fadikos saqmros

miZinebisa da gamoRviZebis siuJeti, fadikos gataceba,

metoqeebis orTabrZola, masTan ”SeuRlebis”

imitacia@bunebis ZalTa aRdgena-aRorZinebisaTvis iyo

gankuTvnili da am garToba-TamaSobis monawileni

ganasaxierebdnen ara Cveulebriv adamianebs, aramed

kultTan dakavSirebul magiur Zalebs da miTosur

arqetipTa paralelur saxeebs qmnidnen. amdenad, “fadiko”-

Si daculia dramis mTavari specifika _ miTosuri

azrovnebis Teatraluri gasxeuleba.

marTalia, “fadiko” dReisaTvis aWaraSi TamaSobad

da cekvis saxeobadaa SemorCenili (“samasxaro cekvaa,

samobaa”), magram masSi berikaoba-yeenobis identuri

elementebis arseboba (funqcionalurad msgavsi

personaJebi, sakraluri qorwinebisa da sqesTa

urTierTobis imitacia, pretendentTa orTabrZola,

fadikos gataceba,@”mefis” miZineba-gaRviZeba da sxv.)

Page 126: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 126

adasturebs, rom “fadiko” unda iyos aWaraSi

fragmentebis saxiT SemorCenili bunebis ZalTa

aRorZinebisadmi miZRvnili uZvelesi misteriis

gadmonaSTi, romelic qarTveli xalxis warmarTul

rwmena-warmodgenebs asaxavs. masSi sinkretuladaa

warmodgenili erTi mxriv, dResaswaulis damaxasiaTebeli

elementebi: Serkinebebi, cekvebi, TavaSvebuli mxiaruleba

da, meore mxriv, xalxuri dramisiseTi umTavresi

maxasiaTeblebi rogoricaa: specialuri moqmedebis

adgili (igive “scena”), moqmedi pirebi (sapatarZlo,

sasiZoebi, cxenis winamZRoli, Tanmxlebi pirebi),

gardasaxva-morTva (qalad, cxenad; matylis wveriT

“mokazmva”), moqmedebis Tanmimdevroba (fadikos qorwili,

konfliqti, kuliminacia _ fadikos gataceba, kvanZis

gaxsna _ fadikos dabruneba, finali _ vaxSami da

sayovelTao lxini),ritualuri rekvizitebi, dialoguri

formiT teqstis Sesruleba da sxv. amgvarad, “fadiko”-Si

xorcieldeba qarTvelTa uZvelesi msofmxedvelobis

praqtikul dramatul moqmedebad gardasaxva. masSi

metnaklebi sisruliTaa warmodgenili Teatraluri

xelovnebis Canasaxovani formebi: yofiTi scenebi,

mibaZviTi TamaSobani, dramatuli plastebi, simRera,

cekva, sityviereba da yvelaferi es miTologiuri

Sinaarsis gansaxierebas emsaxureba. Tumca, saukuneTa

ganmavlobaSo, yofis istoriuli transformaciis Sedegad

es plastebi TandaTan gamoeyvnen sakulto-sawesCveulebo

ceremonials da garkveul mxolod speqtaklad, saxiobad,

TamaSobad gadaiqcnen. sakulto drama TandaTan

ganTavisuflda kultisagan da ritualuri sawyisebis

gaqrobis Semdeg iqca xalxur Teatralur warmodgenad.

swored amitomaa “fadiko” dRes aWaris eTnografiul

Page 127: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  127

yofaSi saqorwino cekva-TamaSis saxiT Semonaxuli. Tumca

masSi arsebuli arqauli plastebi adasturebs, rom

Tavdapirvelad “fadiko” iyo sawesCveulebo ritual-

ceremonialebis uZveles nimuSi, romelic inaxavda

xalxuri dramatuli xelovnebis sawyisebs da sakulto

Sinaarsis dramatul-Teatralur sanaxaobas warmoadgenda.

“fadiko” qarTuli xalxuri Teatris dRemde moRweuli

erT-erTi uZvelesi nimuSia.

gamoyenebuli literatura:

1. Tandilava z., SuamTobis tradiciebi da

folklori, Tb., 1980

2. noRaideli j., narkvevebi da Canawerebi, I,

baTumi, 1971

3. ruxaZe j., bunebis ZalTa aRorZinebis

xalxuri dResaswauli saqarTveloSi, Tb., 1999

4. WeliZe g., qarTuli xalxuri drama, Tb., 1987

5. janeliZe d., qarTuli Teatris xalxuri

sawyisebi, Tb., 1948

 

Page 128: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 128

musikaTcodneoba

qeTevan gogolaZe

ferenc listis H-MOLL sonata

ferenc listis safortepiano Semoqmedebis

mwvervals warmoadgens misi h-moll sonata. miuxedavad

imisa, romTavad avtors arsad ar miuniSnebia sonatis

programulobis Sesaxeb, misive ,,faust-simfoniasTan”

xSirad identurobamde misuli musikaluri saxe-xatebis

gamo, mkvlevarebi sruliad upirobod miiCneven mas goeTes

tragediis erT-erT saukeTeso interpretaciad musikaSi.

listis sonatis (romelic i. v. goeTes tragediis

,,faustis” zegavleniT Seqmnilad miiCneva) filosofiuri

ideis ukeT warmosaCenad, aucilebelia sxva

kompozitorebis mier amave literaturuli pirvelwyaros

STagonebiT Seqmnili nawarmoebebis zogadi mimoxilva. G

iohan volfgang goeTes ,,faustis” Tematikas erT-

erTma pirvelma feliqs mendelsonma mimarTa, romelsac

poetTan megobruli urTierToba hqonda. man 1831 wels

dawera kantata ,,valpurgis I Rame,” Tumca Tavad

mendelsoni mas baladas uwodebda. SesaniSnavi

orkestroba da mamakacTa sagundo partiebis Zvel-

germanul stilSi gadawyveta, nawarmoebs mniSvnelovan

adgils umkvidrebs mendelsonis SemoqmedebaSi.

XIX saukunis 30-ian wlebSi heqtor berliozma

Tavisi ,,fantasturi simfoniis” finals uwoda ,,sizmari

jadoqrebis SabaSis Rames”. rogorc cnobilia, simfoniis

daweramde berliozi goeTes ,,fausts” gaecno da iqedan 8

Page 129: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  129

scena gadaitana simfoniaSi. ,,faustis” Temas berliozma

mogvianebiT kidev erTxel mimarTa da 1846 wels Seqmna

uaRresad originaluri Janris nawarmoebi, romelic

moicavda oratoriis, simfoniis, operis, baletisa da

Teatraluri dramaturgiis yvela mniSvnelovan

maxasiaTebels.

1859 wels frangma kompozitorma Sarl gunom

dawera opera ,,fausti,” romelsac Tanamedroveebma

,,namdvili franguli lirikuli drama” Searqves. am

dasaxelebas ganapirobebda tragediis ZiriTadi ideebis

gverdis axveva da wina planze margerites (greThenis)

sulieri gancdebis realizeba. xSir SemTxvevaSi

aRniSnuli opera ,,margerites” saxelwodebiT moixsenieba.

italielma kompozitorma arigo boitom 1868 wels

daweril Tavis operas ,,mefistofeli”uwoda, sadac

faustisa da margerites urTierToba mxolod epizodis

saxiT gadmosca. ZiriTadi aqcenti mefistofelis da

faustis dapirispirebaze da maTi musikaluri saxe-

xatebis Seqmnaze gadaitana.

,,faustis” Temas axalgazrda rihard vagnermac

mimarTa. man gundisa da solistisaTvis dawera

kupleturi formis 7 simRera, cota mogvianebiT ki _

uvertiura `fausti.”

robert Sumanma aTi wlis muSaobis Semdeg (1844-

54ww.), goeTes tragediis mixedviT dawera nawarmoebi,

romelsac uwoda ,,scenebi faustidan.” igi Sedgeba sami

nawilisa da uvertiurisagan. goeTes tragediis musikaSi

ganxorcielebis manamde arsebuli yvela variantisagan

gansxvavebiT, Sumani Tavis musikaSi Seecada ,,faustis”

globaluri filosofiuri ideis asaxvas.

Page 130: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 130

1906 wels gustav malerma goeTes tragediis

mixedviT dawera VIII simfonia, romelic msoflio

simfoniuri xelovnebis istoriaSi, yvelaze ufro

filosofiuri xasiaTis musikaluri qmnilebis nimuSadaa

aRiarebuli. igi Tavisi grandiozulobiT mxolod

beThovenis IX simfonias Tu Seedreba.

1854 wels ferenc listma daasrula ,,faust-

simfonia,” romelic simfoniuri poemebidan Sedgenil

triptixs warmoadgens; TiToeuli poema calkeuli gmiris

pirovnuli saxe-xatia. sami poemis TanmimdevrobaSi

naTlad SeimCneva kavSiri klasikur simfoniur ciklTan:

sonaturi alegro, neli nawili da skerco-finalTan

erTad. listma Tavis nawarmoebs ganzogadebuli

saxelwodeba misca: ,,faust-simfonia samsaxasiaTo

suraTad (,,fausti,” ,,greTheni (margerite),”

,,mefistofeli”) kompozitoris mier mocemuli sami

gmiris sulieri gancdebi aisaxa. F

pirveli poemis SesavalSi faustis

dasaxasiaTeblad kompozitorma tonalurad aramdgradi,

m. druskinis ganmartebis Tanaxmad _ e.w. ,,moxetiale,”

gadidebuli samxmovanebebi gamoiyena (Друскин. 1967:226). es sakompozicio xerxi musikismcodneobaSi listis

genialur mignebad miiCneva. mTavari Tema _ mSfoTvare

xasiaTisaa, xolo damxmare Tema _ listiseuli lirizmiT

aRsavse sayvarulis Tema _ Sesavlis Tematur masalazea

agebuli.

simfoniis II poema _ ,,greTheni” _ martiv

samnawilian formaSia dawerili. misi musika naTeli,

gamWvirvale, meocnebe xasiaTisaa.

simfoniis III poemaSi mefistofelis saxis

gasaxsnelad listi imave musikalur masalas eyrdnoba,

Page 131: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  131

romelic man gamoiyena faustis dasaxasiaTeblad.

solertinskis sityvebis Tanaxmad, ,,mefistofeli – es

faustis ironiuli, amobrunebuli mxarea, misi

Crdilovani mxare,misi sarkastuli oreuli (Друскин 1967:228.).

lists ekuTvnis simfoniuri poemis stilSi

Seqmnili ori safortepiano nawarmoebi, romlebic

dawerilia ,,SekumSuli” sonaturi ciklis formaSi da

erTnawiliani kompoziciebis formiTaa gadmocemuli. erTi

maTgani man 1849 wels, dantes ,,RvTaebrivi komediis”

wakiTxvis Semdeg dawera, xolo meore, safortepiano

repertuarSi saukeTeso nimuSad aRiarebuli h-moll sonata _ 1852-1854 ww. Seiqmna. am nawarmoebis dasaxelebas avtoris

mier araviTari damatebiTi ganmarteba ar axlavs, magram

musikaluri saxe-xatebis da emociuri datvirTvis

gaTvaliswinebiT, igi imdenad axlosaa 1854 wels daweril

,,faust-simfoniasTan,” rom mkvlevarTa umravlesobis mier

ganixileba rogorc ,,faust-simfoniis” analogiuri

programuli nawarmoebi.

rogorc aRvniSneT, sonata erTnawilian formaSia

dawerili da sonaturi ciklis yvela komponents Seicavs.

m. druskinis mier (Друскин 1967:208) warmodgenili h-moll sonatis sqemis Tanaxmad:

eqspozicia iwyeba SesavliT; mTavari partia (h-moll) ori kontrastuli Temisagan Sedgeba; damxmare partia (D-dur) aseve ori Temisagan Sedgeba (Grandioso, Cantando espressivo); daskvniTi partia.

damuSaveba: nawarmoebis centraluri nawili –

Andante sostenuto - Fis-dur sonatur ciklSi Seesabameba nel

nawils.

Page 132: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 132

fugato (b-moll) agebulia mTavari partiis Temebze

da ciklSi cvlis skercos.

repriza: mTavari partia _ (h-moll); damxmare partia _ (H-dur); daskvniTi partia _ (Quasi presto).

koda: damxmare partiis I Tema – (H-dur); neli

epizodis Tema – (H-dur); mTavari partiis Tema; Sesavlis

Tema.

gansxvavebulia S. aslaniSvilis mier Sedgenili h-moll sonatis sqema da anotacia, romlis Tanaxmadac:

SesavalSi xdeba 3 Tematuri masalis eqsponireba:

bedisweris, faustisa da mefistofelis. eqspozicia iwyeba

banSi bgera g-ze trelis gamoCeniT; eqspoziciis

dasawyisSive Cndeba faustisa da mefistofelis Temebi,

Semdeg ki mTlianad fausts eTmoba II Tema – qorali.

kadansi D-dur-is _ D/7-ze fermataTi, mas mosdevs faustis

Temis ufro lirikul aspeqtSi gatareba, rac eqspoziciis

II nawils Seadgens, kerZod – fausti da Semdeg margerite.

kadenciuri forma pasaJebiT amTavrebs I nawils.D

damuSaveba iwyeba C-dur-is I 4/6-iT. faustis Tema;

axali Tematuri masala akordebiT; Andante-mde damuSavebis I nawilia.

Andante sostenuto _ warmoadgens damuSavebis II

nawils, amave dros igi cikluri formis neli II nawilia,

romelic fugatomde grZeldeba.

Tavis mxriv, fugatoc damuSavebis Semdgom etaps

warmoadgens. ciklur formaSi ki III nawilis _ Scerzo-s funqcias asrulebs.

Repriza iwyeba kvlav treliT _ g-ze. nawarmoebis aseTi rTuli forma savaraudod

ganpirobebulia sonatis filosofiuri da

Page 133: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  133

araordinaluri SinaarsiT. sonatis mdidari Tematizmi,

mravalmxriv transformirdeba nawarmoebis ganviTarebis

procesSi. nawarmoebisSesavlis Temas cukermani ,,ze-

Temas”uwodebda, r. xojava amave Temas ,,RmerTis Temas”

uwodebs (xojava, 2010:221). sazogadod, musikismcodneebi

mas ,,bedisweris Temis” saxeliT moixsenieben.

aRniSnuli Temis sawyisi gatareba (pirveli gama)

frigiul kiloSia (bgera As). M meore gatareba ki – 2 gadidebuli sekundiT –

ungruli (an boSuri) kiloa. amasTan dakavSirebiT, i.

kremliovi saintereso mignebad miiCnevs listis mier

naturaluri koloebis ostatur, modernistul

aRorZinebas. kerZod, ,,naturaluri mimoqcevebis

modernizmis Serwymas romantizirebul sakulto

semantikasTan” (Кремлев. 1968:21). Sesavlis Temas mosdevs mTavari partiis ori Tema,

romelic gmiris sulieri gaorebis gamomsaxvelia:

energiuli da nebelobis gamomxatveli I Tema; Semdeg ki _

ironiuli da sarkastuli II Tema,romelic pirdapir

ukavSirdeba ,,faust-simfoniis” mxatvrul saxe-xatebs.

SemdgomSi oriveTema erTdroulad JRers.

aseve kontrastulia damxmare partiis 2 Tema: I

Tema _ sazeimo, himniseburi, _ gadmocemuli Zlieri da

miswrafebiTi xasiaTis akorduli svliT. II Tema aRsavsea

lirikuli, listisaTvis damaxasiaTebeli poeturobiT.

udides gaocebas iwvevs is faqti,rom es lirikuli

melodia _ mTavar partiaSi mefistofelis

dasaxasiaTeblad gamoyenebuli ironiuli da groteskuli

Temis transformaciaa. amave masalazea agebuli daskvniTi

partiac, sadac aRniSnuli Tema energiuli marSis saxiT

warmogvidgeba.

Page 134: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 134

transformirebas ganicdis faustis Temac,

romelic Sua nawilSi JRers rogorc lirikuli

noqturni.xolo kodaSi igi warmogvidgeba

nebelobadakarguli da gatexili, romelsac aRar ZaluZs

uTanasworo brZola.

mTeli nawarmoebis manZilze yvela sakvanZo

momentSi ucvleli saxiT gvxvdeba Sesavlis Tema (e.w.

,,bedisweris Tema”). igi mudmivad Cndeba gadamwyvet

momentebSi: gvevlineba gamyofad mTavar da damxmare

Temebs Soris rogorc eqspozicaSi, aseve damuSavebaSi,

lirikul sasimRero TemaSi da ,,mefistofelur”

fugatoSi. imave idumali TemiTsruldeba listis

genialuri nawarmoebi. gansakuTrebulad unda aRiniSnos

h-moll sonataSi listis mier gamoyenebuli gamomsaxveli

saSualebebi:

1) ungruli da boSuri folklori;

2) maJorisa da minoris dapirispireba; koloritis

gasamdidreblad mometebuli doziT gamoyenebuli

melizmebi.

3) tragikuli xatebis da siuJetebis gadmosacemad

listi nacionalur sawyisebs, ungruli melodikisaTvis

damaxasieTebel intervalebs mimarTavs. xSirad misi

marSiseburi riTmika harmoniuli maJoris fonze

gadidebuli sekundebis svliT xorcieldeba.

4) faustis musikaluri xatis Tematur masalaSi

mudmivad gaismis gadidebuli da Semcirebuli

intervalebis mSfoTvare, mousvenari Tanmimdevrobebi,

qromatiuli svlebi, atonaluri akordebi, imxanad

uCveulo, gabeduli modulaciebi.

Page 135: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  135

5) mefistofeluri sarkazmis gadmosacemad listi

mimarTavs mkveTr da uxeS aqcentebs, forSlagebiT

xazgasmul disonirebul Tanxmovanebebs;

6) aseve originaluria listiseuli lirika: masSi

erTmaneTs enacvleba qromatizmi da alteraciebi.

listma yvelasagangansxvavebuli, erTnawilad

Sekruli musikaluri nawarmoebis dramaturgiuli sqema

Seqmna; moqmedebis ganviTarebis fsiqologiuri datvirTva

tragediis sami ZiriTadi gmiris musikaluri xatis wilad

modis, romelic kompozitorma identuri musikaluri

Temis damuSavebiT Seqmna. samive gmiris –faustis,

greThenisa da mefistofelis musikaluri xati –

monoTematizmis principzea agebuli, erTi da igive Temis

saxecvlilebiTaa miRebuli. listma goeTes tragediis h-moll sonatis musikaSi transformirebiT, literaturuli

nawarmoebis filosofiuri ideis axleburi versia

SemogvTavaza.

gamoyenebuli literatura:

1. aslaniSvili S., Llistis h-moll sonatis sqema,

xelnaweri, 1969 (daculialia pirad arqivSi).

2. xojava r., rCeuli nawerebi, Tb., 2010.

3. ДрускинМ., Историязарубежноймузыкивторойполовинывека. М.,1963. 4. КремлевЮ.,ГармонияЛиста.СМ, №7, 1968. 5. Мильштейн Я., Ф. Лист. т.2. М.,1956.

 

Page 136: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 136

lolita surmaniZe

Casaberi sakravebis SeswavlisaTvis aWaraSi

(ugudo Wiboni, Wiponi/zurna)

eTnomusikologiuri kvlevis ZiriTad wyaros

audioCanaweri warmoadgens. sanoto sistemaze gadatanili

folkloruli nimuSi realurad ver asaxavs

saSemsruleblo TaviseburebaTa im farTo speqtrs,

romelic xalxur intonirebas axasiaTebs. gacilebiT met

informacias swored fonomasala gvawvdis da amitom

gansakuTrebuli mniSvneloba xmovani arqivebis Seqmnas da

Seswavlas eniWeba.

aWaruli musikaluri folkloris saeqspedicio

Canawerebis mdidari fondi inaxeba baTumis SoTa

rusTavelis universitetis samecniero centrSi (manamde

es Canawerebi baTumis samecniero-kvleviTi institutis

arqivis sakuTrebas warmoadgenda – l.s.). wlebis manZilze

specialisti musikos-folkloristis Statis ararsebobis

gamo, audioarqivi daumuSavebeli iyo. vfiqrob, mimdinare

sistematizacia-katalogizacia xelmisawvdoms gaxdis

aqamde ucnob masalas, romelic momavalSi araerTi

gamokvlevis safuZveli gaxdeba.

aRniSnul fonoarqivSi Cemi yuradReba miipyro

zurnis msgavsma sakravma, romelic savaraudod,

qobuleTSi unda iyos dafiqsirebuli. saqorwilo

ritualSi misi monawileoba kidev ufro aRrmavebs

interess da sagulisxmoa, rom sakravis erTxmiani hangi

miyveba or-samxmiani sasimRero nimuSebis mTqmelis

partias. masalis Caweris TariRi da CamwerTa vinaoba

ucnobia. zogierTi Canaweris win cxaddeba

SemsrulebelTa gvarebi: qamil takiZe, jemal noRaideli,

Page 137: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  137

rejeb qaTamaZe, axmed ananiZe (ix. firi I – 11.01 – 11.14).

qarTuli Casaberi sakravebisadmi miZRvnil

naSromSi kaxi rosebaSvili ganixilavs e.w. `ugudo

Wibons~, romelic mxolod baris aWaraSi, kerZod

qobuleTis raionSi yofila gavrcelebuli. wyavrokeli

meWibone ali gedevaniZec adasturebs, rom mTian aWaraSi

am sakravs ver SevxvdebiT. wyavrokasa da aWyvisTavSi XX

saukunis 80-ian wlebSi ugudo Wibons amzadebdnen: dursun

gedevaniZe, xasan ananiZe. SemsrulebelTagan mkvlevari

xasan ananiZes, husein qaTamaZes da ramiz jinWaraZes

asaxelebs. Wibonis kargi mkeTebeli da damkvreli xasan

ananiZe kaxi rosebaSvilis 1986 wlis eqspediciis dros 82

wlisa yofila.

rosebaSvilis cnobiT, `ugudo Wibons~ aWaraSi

bernas uwodeben, zogierTi ki mas berna-Wibons an bernis-

Wibns eZaxis. aWarul dialeqtologiur leqsikonebSi

sityva berna arsad ar aris ganmartebuli. informatorebi

ali gedevaniZe da qezim xaziSvili (albaT xajiSvili –

l.s.) fiqroben, rom `zurna am sakravis mermeT Serqmeuli

saxelia~. maTive TqmiT _ `zurna Turquli saxelia,

TurqeTSi aqvT `Wviti~ zurnebi. Wviti zurna sxvanairia

da xmac sxvanairi aqvs. amis (ugudo Wibonis _ l.s.)

namdvili saxeli Wibonia. es ukravs qobuleTis kuTxur

musikas~. informatorebi aRniSnaven, rom Wibnis masalad

msxali, bali an suro gamoiyeneba da sakravi saxarato

dazgaze iCarxeba. mzaddeboda Tu ara igi adre sxva

wesiT, dRes meWiboneebs aRar axsovT.

gagviCnda eWvi, xom ar warmoadgens ugudo Wiboni

gudiani Wibonis winamorbed sakravs? magram a. msxalaZes

Wibonis erT-erT winamorbed sakravad dasaxelebuli aqvs

martivi samTvliani Wiboni, romlis sigrZe daaxloebiT

Page 138: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 138

20-25 santimetria. aseTi sakravis dasamzadeblad zemo

aWaraSi gansakuTrebiT xSirad iyenebdnen xapis (kvaxis)

lerws, qvemo aWaraSi mas `Rerwi~ ewodeba da niSnavs

Robis gasaWedebel xes. martivi Wibonis nawilebia: ena,

dedani da saTiTeebi anu Tvlebi. Tu `xapis lerws~

`saTiTeebi~ ar gaukeTda, maSin mas `Wyipinas~ eZaxian.

Wyipina Wibonis winamorbed sakravTagan yvelaze martivia

(msxalaZe a., 1969:14,15,16).

`ugudo Wibonis~ mTavari nawilia bori. aWaris

dialeqtologiuri leqsikonis mixedviT sityva `bori~

Turqulia da qarTulad niSnavs mils, milaks, agreTve

buks, sayvirs. borze magrdeba danarCeni nawilebi da

masze amoWrilia Tvlebi. boris sigrZe 36-40 santimetrs

aRwevs, mas bolo _ e.w. `yelbuki~ metad ganieri aqvs. igi

daaxloebiT 15 sm diametrisaa, rac rosebaSvilis azriT,

am zomis konstruqciis sakravisaTvis metad unikaluri

movlenaa. meWiboneebi amis mizezad xmis gavrcelebis

faqtors asaxeleben. sakravis Tvlebis raodenoba Svids

ar aRemateba, Tu ar CavTvliT milis ukana mxares zeda

or Tvals Soris amoWril kidev erT Tvals.

SemsrulebelTa ganmartebiT `bolo meSvide Tvali

dakvraSi monawileobas ar iRebs~ da igi sarezonatoro

Tvalia. `es rom ar iyos, qveda xmebs dagvigdebso~ _

ganmartavs ali gedevaniZe. bors TavSi Casmuli aqvs

forCxali, romelSic Casmulia wivila. wivila liTonis

milia, mas Tavze ukeTdeba Cala da ganze exveva muSamba,

igive gasanTluli Zafi.

ugudo Wibons Zlieri da msuye tembri aqvs.

meWiboneebis TqmiT, igi mxolod soflis lxinebze,

Tavyrilobebze da qorwilebSi gamoiyeneboda. maTive

TqmiT: `patara adgilebSi Wibonze (ugudo Wibonze – l.

Page 139: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  139

s.) ar ukraven, ufro metad cis qveS ukraven~. am sakravs

saqorwilo ritualTan imdenad mWidro kavSiri hqonia,

rom masze mayruli dasakravebis ciklic yofila. kaxi

rosebaSvili aRniSnavs, rom aqedan mxolod sami nimuSia

SemorCenili. aWaruli orxmiani mayrulis maRal xmas

Wiboni unisonSi misdevs. misive cnobiT, Wibonis

aucilebeli Tanmxlebi sakravia didi doli anu

aWarulad `davli~. igi Wibonis melodias urTulesi

ritmuli figuraciebiT amkobs da amave dros ritmul

organizacias ukeTebs TviT Wibons. davlis gareSe

Wibonze dasakravebi ufro Tavisufali ritmis mqonea,

rasac samecniero arqivis CanawerebSi arsebuli ramdenime

dasakravic adasturebs.

samwuxarod, k. rosebaSvilis mier Cawerili

nimuSebi jerjerobiT xelT ar gvaqvs, magram baTumis

samecniero centris arqivSi daculia analogiuri

magaliTebi _ saqorwilo _ dedoflis gamosayvani,

saqorwilo _ mgzavruli da mayruli zurna-davliT;

saqorwilo adilasa da Cariramas dasakravebi zurnis

SesrulebiT da imave saxelwodebis sasimRero nimuSebi

zurnis TanxlebiT.

sakravis saxelwodebaSi (`berna Wiboni~) daculi

sityva `bernas~ etimologiis dadgenisaTvis gavecani

aWaris dialeqtologiur leqsikonebs. misi ganmarteba

versad aRmovaCine, ris Semdegac Tavad vcade aRniSnuli

sityvis analizi. sulxan-saba orbelianis leqsikonSi

vipove sityvis fuZe _ `ber~, romlisganac nawarmoebia

Semdegi sityvebi: berva, berili, Cabere, hbervida, mberavi,

moberva, mohbera, Seberva, saberveli, Cabere. amave

leqsikonis mixedviT sityva `berva~ `ese ars nestvTa da

orRanoTa SeberviT mier xmis cema~, `berva samSvinvelisa

Page 140: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 140

piriT da cxviriT gamoqrola~ (orbeliani s., 1991:101,102).

isini kargad xsnian Casaber instrumentze

bgeraTwarmoebis princips. sulxan-sabas ganmartebiT,

`raic sakravni ganxvretilni piriT ibervian, nestvni

arian. nestvi iwodebian, romelica sastvenelni rqaTagan

anu xeTa anu ZvalTagan ganTlil da ganxvretil arian:

stvirsa, Wimonsa, avilsa, salamursa, zurnaiksa da

yovelTa misTanaTa, xolo maTsa mberavsa msuamari

(nestvT mberavi – l.s.) ewodebis~ (orbeliani, 1991:591).

aWarlebi xSirad xmaroben sityvas `na~, rac

nawilakad qceuli zmnis _ `undas~ Sekvecili formaa

(futkaraZe, 1993:521). sainteresoa isic, rom sityva `na~

sulxan-sabas leqsikonis mixedviTac imaves gulisxmobs

`gvna~, `ndoma~, `gvnda~, `gvinda~ (orbeliani, 1991:556).

vfiqrob, sityva `berna~ zemoT aRniSnuli ori

nawilisagan _ `ber~ da `na~ aris nawarmoebi da sakravis

asaJRereblad Cabervis saWiroebas gulisxmobs.

kaxi rosebaSvilis mier aRwerili sakravis

konstruqcia hgavs ara gudastviris/Wibonis, aramed

zurnis agebulebas.

jemal noRaidelis cnobiT, qobuleTsa da baTumSi

Wipons zurnas eZaxian. vfiqrob, es igive sakravia,

romelsac kaxi rosebaSvili aRwers da samecniero

arqivis fonoCanawerebSic erTidaigive JReradobis mqone

sakravi xan Wiponad, xan ki zurnad cxaddeba.

sulxan-saba orbelianis ganmartebiT, zurna

`sxvaTa enaa, qarTulad stviri hqvian~. misive leqsikonSi

naxsenebia sakravi `zurnaiki~, romelic `mwyemsT nestvia~,

`salamuriviT aris~ (orbeliani, 1991:289). xalxuri

sakravebis atlasSi zurnas azerbaijanSi, daRestanSi,

Page 141: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  141

somxeTSi, nawilobriv saqarTveloSi gavrcelebul

sakravad ixsenieben (Вертков, 1963:82‐83).  ia kargareTeli `mokle popularul samusiko

enciklopediaSi~ aRniSnavs, rom zurna saqarTveloSi

arabeT-sparseTidan unda iyos gavrcelebuli. viqtor

beliaevis cnobiT, qarTul xalxur instrumentariumSi

zurna SedarebiT gvian Semovida. mixeil adamaSvilis

azriTac, zurna ar aris qarTuli, vinaidan igi sxva

qveynebSic unaxavs (rosebaSvili, 1986).

radganac zurna CvenTvis naklebad cnobili

sakravia, SedarebiT vrclad SevCerdebi misi

konstruqciisa da wyobis Taviseburebebze. azerbaijansa

da somxeTSi igi yvelaze xSirad Wermis xisgan mzaddeba.

centraluri nawilis sigrZe 360 mm-ia. zedapirze 8 Tvalia

amoWrili, maTgan erTi sarezonatoroa. qveda erTi Tvali

zeda pirvel da meore Tvals Sorisaa moTavsebuli.

zurnis bgeraTrigi diatonuria da erTnaxevar

oqtavas moicavs. misi tembri mkveTria. sakravze dakvras

axlavs garkveuli sirTule fizikuri datvirTvis

TvalsazrisiT, radgan Zlier sunTqviT sistemas

moiTxovs. Semsrulebeli sakravs uwyvetad, drois

xangrZliv monakveTze aJRerebs. swored amaSi

mdgomareobs mezurneTa saSemsruleblo maneris

Tavisebureba.

zurna ZiriTadad saansamblo sakravia,

azerbaijanSi xSirad dudukTan duetSi, an membranian

dasartyamebTan erTad gamoiyeneba.

mezurneTa dueti saxalxo zeimebsa da

dResaswaulebSi, qorwilebSi mudmivad monawileobs.

warsulSi igi gamoiyeneboda samxedro msvlelobebis,

saxalxo TamaSobebisa da Sejibrebebis, cxenebis doRis,

Page 142: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 142

mamlebisa da cxvrebis orTabZolis dros (Вертков, 1963:82).

zurnis diapazoni b1, c2, d2, e2, f2, g2, a2, h2, c3, d3, e3, f3, g3. k. vertkovis monacemebiT, saqarTveloSic

azerbaijanulisa da somxuris analogiuri zurna

gvxvdeba, sadac igi yvelaze xSirad dolTan da

diplipitosTan erTad duetSi gamoiyeneba.

iv. javaxiSvilis azriT, saqarTveloSi zurna XVII

saukunidan vrceldeba. somxeTsa da azerbaijanSi ki

cnobebi am sakravis Sesaxeb ramdenime saukuniT adre

dasturdeba.

daviT alaviZis naSromidan irkveva, rom zurnas

saqarTveloSic Wermis xisgan akeTdebdnen. igi Sedgeboda

lulisagan (Canaxi), romelsac gaganierebuli bolo

hqonda. lulaze 8 Tvali zemodan keTdeboda, 1 qvemodan.

zurnis erT-erT nawils beCos eZaxian. is zurnaSi

moTavsebul tuCebs warmoadgens, romelSic orad

gayofili enaa moTavsebuli. mezurneebis cnobiT, zurnis

dakvra da Tvlebze TiTebis aTamaSeba bolodan iwyeba.

igi `maRal xmaze Wyivis da msmenels agulisebs~

(alaviZe, 1978).

SuSana futkaraZis naSromSi `Cveneburebis

qarTuli~ naxsenebia: zurna, rogorc Casaberi musikaluri

sakravi, `wivila~ _ zurnis nawili, sulis Casaberi da

zurnaji anu mezurne. sagulisxmoa, rom samive sityva mas

imerxevSi aqvs dafiqsirebuli (futkaraZe, 1993:461,655).

XIX saukunis 80-ian wlebSi saqarTveloSi

imogzaura frangma orientalistma Jan muriem, romelmac

md. Woroxis xeobasa da baTumSi ramdenime sakravi,

kerZod Conguri, gitara da stviri daafiqsira (murie,

1962:3). Tumca, konkretulad ra konstruqciis stvirzea aq

Page 143: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  143

saubari, ar Cans. vfiqrob, mogzauri gudastvirs da ara

ugudo Wibons gulisxmobda. gamoricxuli isic araa, rom

mTargmnels sakravis saxelwodeba Tavisi ganmartebiT

Caewera.

sainteresoa, rom SoTa niJaraZis aWaruli

dialeqtis leqsikonis mixedviT, `Wibona igivea, rac

lerwama~, Wiboni/Wimoni/gudastviri romlebic erTad aqvs

ganmartebuli, improvizator-momReralTa Casaberi

qarTuli xalxuri sakravia. maTi mTavari nawilebia guda,

stviri da qaraxsi (niJaraZe, 1971:424).

j. noRaideli naSromSi `aWaris xalxuri

sityviereba~ (wigni II) aRwers ra saqorwilo rituals,

siZis saxlisaken msvlelobisas orpirul mayrulTan

erTad davlisa da Wiponis ayolebis faqtsac adasturebs.

nimuSi nela iwyeba da TandaTan Cqardeba (noRaideli,

1940:5-6). mecnieris monacemebiT, xSirad zogierTi leqs-

simRera instrumentze sruldeba, `sakravebidan aWaraSi

aRsaniSnavia Wiponi (igive zurna). qobuleTisa da baTumis

raionebSi gavrcelebuli Wiponi salamuris moyva-

nilobisaa, bolo nawili farTe aqvs da `kamiSis~

saSualebiT Zlier xmas gamoscems~ (noRaideli, 1940:6).

avtori erTmaneTs adarebs Wiponsa da gudian

Wipons. misi azriT, gudis Wiponze dakvra gacilebiT

advilia, vidre Wiponze, vinaidan gudaSi dagrovili haeri

Semsrulebels Tavisuflad sunTqvis saSualebas aZlevs

da dakvris procesic uwyvetad mimdinareobs. xolo,

Wiponis anu zurnis damkvreli haers pirSi igubebs,

piridanve hberavs da cxviridan SeisunTqavs, rac sakmaod

did sirTules warmoadgens. imis mizezad, rom

Wiponze/zurnaze dakvra yvelas ar SeuZlia, j. noRaideli

swored am faqtors asaxelebs (noRaideli, 1940:6).

Page 144: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 144

Wiponis/zurnis da gudis Wibonis Tanmxleb

sakravad noRaideli davls asaxelebs. `davul~ Turqulidan iTargmneba rogorc didi doli, dafdafi.

Turqul enaSi arsebobs gamoTqma zurna  davul  ile, rac

niSnavs movlenis yvelas dasanaxad dafa-zurniT anu zar-

zeimiT warmarTvas (gurgeniZe, 2001:153). magaliTad,

qobuleTis raionSi dedoflis saxlTan misvlisas nefis

mayrebi Tofebs isrodnen, daukravdnen `davl-zurnas~ da

mayruls imRerebdnen (noRaideli, 1979:13). jemal

noRaideli aRniSnavs, rom Wiponi Zlier xmas gamoscems,

ris gamoc misi Tanmxlebi davli didia, xolo gudis

Wiponis xma SedarebiT sustia da Sesabamisad, misi doli

mcirea (noRaideli, 1940:6). sayuradReboa, rom igi orive

saxis WibonTan mimarTebaSi iyenebs sityvas `Wiponi~ da

ara `Wiboni~, xolo misive naSromze darTul leqsikonSi

am or termins erTad ganixilavs.

a. msxalaZe miiCnevs, rom zurna aRmosavleT

saqarTveloSi sparseTis, xolo aWaraSi TurqeTis gziTaa

Semosuli, xolo misi Wibonad moxsenieba mogvianebiT

unda momxdariyo. Cemi dakvirvebiTac, qobuleTSi

fiqsirebuli erTReriani sakravebi Turqul zurnebs

ufro hgavs, vidre somxursa da azerbaijanuls. Wibonis

nacvlad Wiponis xmarebas mkvlevari erTeul SemTxvevad

Tvlis, radgan mosaxleobis did nawilSi dasaxeleba

`Wipons~ ver gavigonebT.

arsebuli musikaluri masalis analizis

safuZvelze gamovlinda, rom samecniero centris

fonoarqivSi daculi e.w. zurnis (e.w.-s imitom vxmarob,

rom am saxels zustad ver vuwodeb Tumca sakravi

garkveulwilad zurnas hgavs) melodiebis diapazoni

ZiriTadad kvintis farglebSi meryeobs da mxolod or

Page 145: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  145

nimuSSi farTovdeba seqstamde, isic gamvleli saxiT.

yoveli nimuSis sayrdens qmnis I da V safexuri.

azerbaijanulisa da somxuri zurnis diapazoni

gacilebiT didia da registric ufro maRali.

Cemi yuradReba miipyro saarqivo masalaSi zurnaze

(zurna-Wibonze – l.s.) Sesrulebulma saqorwilo hangma _

dedoflis gamosayvani da eTnofor JorJaZis mier Wibonze

(gudian Wibonze – l.s.) Sesrulebulma nimuSma, romelsac

ewodeba patarZlis gamoTxoveba mSoblebze. es

ukanaskneli emTxveva 1932 wels Salva mSveliZis mier

lilvakebis koleqciaSi xulos raionis sofel kvatiaSi

dafiqsirebul dedoflis gamosamSvidobebel tirils

(xmebi warsulidan, 2007). nimuSebis Sedarebam cxadyo maTi

intonaciuri msgavseba. kerZod, saerTo erTxmiani,

aSkarad araqarTuli sekvenciuri motivi, romelic

Wibonze dasakravis SemTxvevaSi, orxmian frazebs Sorisaa

CarTuli.

qobuleTis raionis Casaber sakravebze muSaobisas

gaCnda azri, rom isini lazeTSi gavrcelebuli

pililisaTvis Segvedarebina. pilili erTReriani

salamuria, romelic dudgulis xisagan mzaddeba. masSi

bambukis wveris muxlisagan damzadebuli wivilaa

Casmuli. wivilas aTlili aqvs ena. fiqsirebulia ori

saxis pilili _ Tavidan bolomde swori da boloSi

gaganierebuli (kraveiSvili, 2011:116-120). es ukanaskneli

marTlac SeiZleba mivamsgavsoT ugudo Wibons an Wipon-

zurnas, magram pilils 6-7 Tvali mxolod zedapirze

ukeTdeba, ugudo Wibons an Wipon-zurnas pirvel da meore

Tvals Soris ukana mxaresac Tvali aqvs. sainteresoa,

rom pililis repertuaris diapazoni qobuleTuri

Page 146: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 146

sakravebis msgavsad kvinta-seqstis intervals ar

aRemateba.

ugudo Wibonis msgavsad, meore saxis pilils

JReradobis gasaZliereblad ganier daboloebas

ukeTebdnen. pililis am saxeobaze ilia abduliSi mas

`zurnas~ uwodebs da monRoluri warmoSobis sakravad

moixseniebs (maxaraZe, 2008). rogorc eTnofori ambobs,

erT-erT daTvalierebaze msgavsi bologaganierebuli

pilili germaniis, CineTisa da TurqeTis

warmomadgenlebTan auJRerebia, razec stumrebs uTqvamT:

`es pilili ki ara, zurnaa. gadaWeri da pilili iqneba~-

o.am eqspediciaSi TviTon vmonawileobdi, dafiqsirebuli

maqvs ilia abduliSis kuTvnili sakravebi, maT Soris

bologaganierebuli pililebi. isini marTlac hgvanan

zurnas, magram ugudo WiboniviT ganieri daboloveba maT

ara aqvT. vfiqrob, pililisa da qobuleTSi

gavrcelebuli sakravebis urTierTmimarTebis sakiTxi

samomavlod kidev saWiroebs kvlevas.

amrigad, arsebuli msgavseba-gansxvavebebisa da

intonaciuri analizis safuZvelze vfiqrob, rom baris

aWaraSi SemorCenili samive saxelwodeba _ ugudo Wiboni,

Wiponi da zurna erTsadaimave sakravs unda aRniSnavdes.

qobuleTis raionSi farTod gavrcelebuli zurnis

msgavsi sakravi imdenad Seerwya am regionis yofas, rom

Wibonis saxelwodeba SeiTavsa.

Page 147: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  147

gamoyenebuli literatura 1. alaviZe d., qarTuli da saqarTveloSi

gavrcelebuli xalxuri musikaluri sakravebi, Tbilisi, 1978. 2. gurgeniZe n. da sxv., Turqul-qarTuli leqsikoni,

stamboli. saqarTvelos mecnierebaTa akademiis aRmosavleTmcodneobis instituti, 2001.

3. kraveiSvili g., sabakalavro naSromi Temaze: lazuri xalxuri musikis eTnografiuli da musikalur-Teoriuli aspeqtebi (xelnaweris uflebiT inaxeba v. sarajiSvilis saxelobis Tbilisis saxlmwifo konservatoriis folkloris laboratoriis arqivSi), 2011.

4. msxalaZe a., qarTuli xalxuri sakravieri musikis istoriidan (Wiboni da misi tradicia aWaraSi), Tbilisi, 1969.

5. murie J., baTumi da Woroxis auzi. baTumi, 1962. 6. niJaraZe S., qarTuli enis aWaruli dialeqti,

leqsika, baTumi, 1971. 7. noRaideli n., qorwinebis leqsika. aWaruli

dialeqtis dargobrivi leqsika, t. II, Tbilisi, 1979. 8. noRaideli j., aWaris xalxuri sityviereba, w. II,

baTumi, 1940. 9. orbeliani s.s., leqsikoni qarTuli, Tbilisi,

1991. 10. rosebaSvili k., qarTuli Casaberi sakravebi:

larWemi, pilili da ugudo Wiboni. wliuri samecniero datvirTva (xelnaweris uflebiT inaxeba v. sarajiSvilis saxelobis Tbilisis saxlmwifo konservatoriis folkloris laboratoriis arqivSi), 1986.

11. futkaraZe S., Cveneburebis qarTuli, w.I, 1993. 12. CijavaZe o., sakravebi Zvel saqarTveloSi,

Tbilisi, 2009. 13. Вертков, К., Благодатов, Г. и Язовицкая, Э. Атлас

музыкальных инструментов народов СССР. Москва. 1963.

Aaudio Canawerebi: 1. baTumis SoTa rusTavelis universitetis niko

berZeniSvilis humanitarul-socialuri mimarTulebis samecniero centris arqivi.

2. 2008 w. eqspedicia sarfSi (xelmZRv. nino maxaraZe). inaxeba pirad arqivSi.

3. xmebi warsulidan (qarTuli xalxuri musika fonografis cvilis lilvakebidan) (2007). kd #5. Tbilisi. tradiciuli mravalxmianobis kvlevis saerTaSoriso centri.

Page 148: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 148

ЩЕПКИНА Н.А.

СКРЫТОЕ ПОДОБИЕ В СЛУЖБАХ РОЖДЕСТВУ И ВВЕДЕНИЮ ВО ХРАМ ПРЕСВЯТОЙ БОГОРОДИЦЫ32

Настоящее исследование посвящено логике развития

художественной формы в двух музыкально-поэтических текстах. В задачу моей работы входит анализ композиционных закономерностей этих песнопений, написанных в стиле знаменного роспева. Исследование предпринято на певческом материале из Стихираря «Дьzчье wко» РНБ К-Б 586/843. Это список одного наиболее полных Стихирарей (для Иерусалимской эпохи), датированный 80-ми гг. XVI века.

В изучении песнопений я пользуюсь методологией, сложившейся в отечественной и зарубежной медиевистике, предложенной в фундаментальной работе М.Н. Скабаллановича33.

Службы двунадесятым праздникам представляют собой последования песнопений и чтений, посвященных земной жизни Господа нашего Иисуса Христа и Его Пречистой Матери. Они послужили образцом для многих служб богослужебного круга и составляют неотъемлемую часть певческой культурной традиции, пришедшей на русскую почву из Византии.

К настоящему времени опубликованы только две работы, посвященные целостному исследованию песнопений двунадесятого праздника34. В обеих работах изучаются праздники Господни,

                                                             

32Статья  написана  в  рамках  исследовательского  проекта, поддержанного GerdaHenkelStiftung, Düsseldorf 33Скабалланович М.Н. Христианские праздники. Киев, 1916 34Быкова О.П.  Древнерусские песнопения в системе церковного ритуала праздника Пятидесятницы / Диссертация … канд. иск. СПбГК, 2001. Жилина Ю.В.Песнопения из службы Сретения Господня в русской рукописной традиции XI‐XX вв. /  Диссертация … канд. иск. СПбГК, 2008.   

Page 149: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  149

чинопоследования Богородичных праздников еще не являлись предметом исследования.

Рассматривая песнопения из службы одного из Богородичных праздников - Введения во храм Пресвятой Богородицы, мое внимание привлекла самогласная стихира 1-го гласа «Да радуетсz небо». Богослужебные книги указывают на исполнения ее в качестве первой стихиры на литии праздника.

Обратимся к музыкально-поэтическому тексту этого песнопения.

РНБ К-Б 586/843, лл.350-350 об. kvjjj { , ; . ‘ foqjkfj ; VeqхзЯ Да-ра-ду-е-тсzне-бо свыше и w-блацы да кро-пz-теве-

се-ли-е . k ‘ fkf; q , d ‘ e ‘; reqхзЯ wпресла-ве-ны-их-о ве-ли--чи-и богана-шего . . , ; y иfkf ; q се бодве-ре на восто-козрzщи . ‘ fjdk ‘ fk , fko в reqхзЯ роди-ся wто неплодове wто w-бэ-ща-ни-z . jfj , fhk ‘ ] rbq и бо-говипри-ве--десz во жи-ли-ще . , V ‘ fjjk ‘ ] ‘: k ‘ f ‘ e ‘; reqх денесьвоце-рко-ве непорw-чноеприноше--ни--е

приводите-сz . aа f; qjfjj { , ; q да ра--дuетсz давыдъбрzца--zвгuсли . , ‘ fk , k ‘ fko , r ,; q приведuтесzре-че-ца-рю дэвы вослэдо е-z . wR ,; qk ‘ f; ql ближнz-яе-zпри-ведuте-сz . fkfj ; reqlх вонuтревохрамобожи-и .

Page 150: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 150

fk , kfj ; Veq вонuтре wцысти-лища--е--го . jjfjj { ,; q воспита--тисz вожилище . k ‘ X, ; qk ‘ f; q , ‘ o в reqхзЯ еже прежевэко wтоwтеца нетлэннорожденномu . k ‘ fjkfj ; Ve \ воспасени-е душамонашимо. Поэтический текст его имеет раздельноречную редакцию, где

«ъ» и «ь» распеваются как «о» и «е». Текст разделен на 14 разнопротяженных строк, отграниченных знаками высокой точки. Форма стихиры членится на два крупных раздела по 6 и 8 строк, началом каждого из них выступает глагол в повелительном наклонении «да радуетсz». Начальный раздел песнопения связан с книгами Ветхого Завета: отсылка к пророчеству Иезекииля (главы 43 и 44 – третья паремия на праздник Введения) повествует о «вратахъ ст7ыхъ внэшнихъ, зрzщихъ на востоки» - в стихире – «се бо двере на востоко зрzщи»:

Иез. 44:1-2.

Введению во храм самогласная

стихира И њбрати мz

на путь вратъ ст7ыхъ внэшнихъ, зрzщихъ на востоки: и3 сіz3 бzху затворенна. И рече гдCь ко мнэ: сіz3 врата заключена будутъ и3 не tверзутсz, и3 никтоже

Се бо дверена востокозрzщи

родися wто неплодове wто wбэщаниz и богови приведесz во жилище .

денесе во церкове непорwчное приношение приводитесz .

Page 151: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  151

пройдетъ и3'ми: ћкw гдCь бг7ъ ‡и7левъ внидетъ и3'ми, и будутъ заключенна.

Второй раздел представляет собой перифраз 15 стиха 44

псалма, оформленный в виде очень протяженной прямой речи пророка Давида, продолжительность которой достигает более половины песнопения (с ней связаны 8 из 14 колонов). Повествование здесь ведется от лица псалмопевца Давида, праотца Пресвятой Богородицы. Прямая речь является почти дословной цитатой из псалма, окончание ее – это объяснение Давидом нравственного смысла события Введения:

Пс. 44:15-16.

Введению во храм самогласная

стихира. Приведутесz

цр7ю дэвы въ слэдъ е3z, и3скренніzє3z приведутесz тебэ: приведутесz въ веселіи и3 радованіи, введутсz во храмъцр7евъ.

Приведuтесzрече царю дэвы во слэдо еz .

ближнzеz приведuтесz .

вонuтре во храмобожии .

вонuтре wцыстилища его . воспитатисz во жилище .

еже преже вэко wто wтеца нетлэнно рожденномu .

во спасение душамо нашимо.

Page 152: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 152

Такое обилие перифразов в каноническом тексте стихиры связано с местом песнопения в последовании богослужения, поскольку лития совершается вскоре после чтения праздничных паримий. Стихира «Да радуетсz небо» выступает в функции музыкального комментария к ветхозаветным текстам.

Музыкальная форма песнопения не совпадает с формой поэтического текста – 14 строк последнего с помощью цезур, образованных кадансами попевок, членится на более мелкие фрагменты. Словарь использованных в стихире интонационных формул представляет собой 8 атрибутирующих 1-й глас попевок:

Условное обозначение

попевки

Архетип попевки

Название попевки35

Р Пр Па К к Д С В

jfjj [ , ; q f ; q Veq ‘ ; req o в req rbq ‘ ] ‘ :. , ; t

Рафатка Пригласка Пастела Кулизма

срединная Кулизма

скамейная Долинка Скачек Выплавка

Частота их использования разная – от одного до шести раз,

причем каждая попевка имеет свою функцию в создании формы                                                              

35 Названия попевок даны согласно терминологии теоретических руководств «кокизников»конца XVI–начала XVII вв. См. об этом более подробно: Бражников М.В. Русская певческая палеография. С‐Пб., 2002. С. 150‐180; Кручинина А.Н. Попевка в русской музыкальной теории XVII века. Автореф. дис. канд. иск. Л.: ЛГК, 1979. 

Page 153: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  153

песнопения. «Долинка» и «скачек» в единичном употреблении служат разделителями музыкальной формы на две части. «Пастела» и обе «кулизмы» связаны с заключениями строк, а «пригласка» и «рафатка» полифункциональны. Такое сложное оформление музыкального текста не случайно, оно поддерживает приемы организации поэтического текста, представленные ассонансами и аллитерациями: зрzщи, обещаниz, жилище, оцыстилища; еже преже, отоотеца; нетленно рожденному.

С протяженностью, насыщенностью событиями поэтического текста стихиры связаны средства его музыкального оформления: силлабика36, отсутствие внутрислоговых распевов, песенность, ритмичность, создаваемая повторением попевочных формул, минимальность обновления музыкального словаря.

Начальный раздел песнопения представляет собой призыв, распетый пятью обновляющимися попевками, которые составляют половину интонационного словаря всего песнопения.

Центральный и заключительный разделы строятся на возвращении музыкального материала к началу песнопения: перестановка и чередование уже известных интонаций. Завершение центрального раздела парой «кулизмы срединной» и «пастелы», заключительного - парой «кулизмы скамейной» и «пастелы», создает явную репризу.

Таким образом, экспозиционный раздел стихиры является основой формы, получающей развитие в дальнейших построениях. Протяженный поэтический текст распет минимальным попевочным словарем. Повторения его связаны не с усилением значений и смыслов текста, а с задачей построения формы по комбинаторному принципу, где последование формул экспозиционного раздела – своеобразный

                                                             

36Песнопение написано в силлабическом стиле знаменного роспева, где на один слог поэтического текста приходится один знак нотации, и, соответственно, от одного до четырех звуков. 

Page 154: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 154

архетип композиции, либо прослаивается новым неповторяющимся музыкальным материалом, либо дан в иной последовательности формул:

Р Пр Па Пр К - В Пр к Д - СК ПрР к1В Пр К Па - Р Р1 Пр к Па

Согласно типологии метрических подразделений гимнографии, изложенной архимандритом Киприаном (Керном)37, термин самогласен, в форме которого написано исследуемое нами песнопение, определяется следующим образом:

Самогласен – ι̉διόμελον – песнопение, которое само не пользуется чужими способами метрики или мелодии, заимствованными от других песнопений, но и другим не служит прототипом, образом. Архимандрит Киприан определяет самогласен, как самый индивидуальный тип гимнографии.

Наблюдая за песнопениями богослужебного круга в рамках личной церковно-певческой практики, мне удалось заметить еще одно песнопение, форма которого подобна стихире «Да радуетсz небо». Это стихира «Начало нашемu спасению» на праздник Рождества Пресвятой Богородицы.

Стихира «Начало нашемu спасению», как и стихира «Да радуетсz небо» открывает литийный микроцикл Всенощного бдения и имеет указание на 1 глас. Таким образом, нам предстоит проверить, имеют ли эти две стихиры какие-либо родственные связи.

Проблема подобия неоднократно рассматривалась такими исследователями, как Л.Ф. Морохова38, Т.Ф. Владышевская39, Ю.В.

                                                             37Киприан (Керн), архимандрит. Литургика. Гимнография и эортология. М., 2002. С.61-62 38Морохова  Л.Ф.  Подобники  как  форма  музыкально–теоретического 

руководства в древнерусском певческом искусстве // Источниковедение 

литературы Древней Руси. Л.: Наука. 1980. С. 181–190 

Page 155: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  155

Артамонова40, М.А. Момина41, Т.А. Демьянчук42, С.А. Черкасова43, О.В. Тюрина44. На материале древнерусских и греческих песнопений были раскрыты законы уподобления музыкально-поэтических текстов и их соотношение с подборками подобнов, выявлен репертуар подборок подобнов. В исследовании Т.А. Демьянчук впервые рассмотрены подобные песнопения из служб Введения и Рождества Богородицы. Однако, кроме надписаний о подобии при песнопениях в певческих книгах, есть также скрытое, необъявленное подобие, что представляет собой отдельную, неизученную на сегодняшний день тему.

                                                                                                                                 

39Владышевская  Т.Ф.  Система  подобнов  в  древнерусском  певческом 

искусстве (по материалам старообрядческой традиции) // Musicaantiqua. 

Budgoszcz, 1985 40Артамонова  Ю.В.  Песнопения‐модели  в  древнерусском  певческом 

искусстве XI‐XVIII вв.: Дисс. … канд. искусствоведения. М., 1998 41Момина  М.А.  Самоподобные  песнопения  (αυ ̉τόμελα)  в  церковно‐

славянских богослужебных рукописях)  // Русь и южные  славяне. СПб., 

1998. С. 165‐184  42Демьянчук  Т.А.  Подобны  великого  распева  в  русской  церковно‐

певческой  традиции  //  Древнерусское  песнопение.  Пути  во  времени.  

СПб., 2004. С. 108‐119.  43Черкасова  С.А.  Теория  и  практика  пения  на  подобен  (на  примере 

гимнографии святителю Николаю). Автореф. дис. … канд. иск.  / М., РАМ 

им. Гнесиных, 2007. 44Тюрина  О.В.  Стихиры  евангельские  большого  знамени  как  модель  для 

работы  распевщиков  (на  примере  цикла  задостойников)  /  М.:  Вестник 

ПСТГУ. 2007. Т. 5., № 1. С. 60–72 

 

Page 156: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 156

По мнению исследователей-литургистов45, служба Рождества Пресвятой Богородицы послужила историческим прообразом службы Введения во храм. Так, в гимнографии событие Введения впервые упоминается в каноне на Рождество Богородицы, творцом которого церковное предание называет преподобного Андрея Критского. Во время его жизни и творчества (VII - нач. VIII в.) Введение во храм прославлялось еще вместе с Рождеством Богородицы, приобретя статус самостоятельного праздника только впоследствии. Авторство рождественской стихиры предание приписывает песнописцу VIII в. Стефану Савваиту, Святоградцу46. А автором введенской стихиры современная Служебная Минея называет Сергия Агиополита47, гимнографа, жившего в IX в. Возможно, при создании гимнографического текста введенской стихиры Сергий воспользовался образцом, которым и стала рождественская стихира «Начало нашемu спасению».

Рождеству Богородицы Введению во храм

самогласная стихира, глас 1. самогласная стихира, глас 1.

РНБ К-Б 586/843, л. 229 об. РНБ К-Б 586/843, л. 350-350 об.

1. k vj j j j { ,; q kvjjj { , ; . Начало нашемuспасению Да-ра-ду-е-тсzне-

босвыше

                                                             

45 См. об этом: Киприан (Керн), архимандрит. Литургика. Гимнография и эортология. М., 2002. С. 79, 110‐111 46Филарет  (Гумилевский),  архиепископ.  Исторический  обзор песнопевцев и песнопения Греческой Церкви. СПб., 1902. С.247 47Филарет  (Гумилевский),  архиепископ.  Исторический  обзор песнопевцев и песнопения Греческой Церкви. СПб., 1902. С.271‐272  

Page 157: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  157

j j k ' ]r bq ‘ foqjkfj ; Veq люди--е де-не-себысте . и w-блацы да кро-пz-теве-

се-ли-е . k ‘ fkf; q wпресла-ве-ны-их-о , d ‘ e ‘; req ве-ли--чи-и богана-шего .

2. d, j j k 'яq . , ; y себопредповелэннаz се бодве-ре ko / , 'f/ oeq иfkf ; q wто родоначале-ны--и--хо . на восто-козрzщи . e vr e q ‘ fjdk ‘ fk , матидэва--z . ро-ди-ся wто неплодове j fj j { ,; q fko в req приzтелищебожие wто w-бэ-ща-ни-z . j j j j fj j dj fh ' ] r bq jfj , fhk ‘ ] rbq и wтонеплwдове роди-ти-сzпро-и-схw-ди-те . и бо-говипри-ве-

десz во жи-ли-ще . 2а.

, d j k 'f; q , V ‘ f j j k ‘ ] ‘: цвэто wто и-wсэ-z денесьвоце-рко-ве непорw-

чное j j j j а k ' я j [ Ve q k ‘ f ‘ e ‘; req и wто ко-ре-ни е-гw жезло прозzбе . приноше--ни--

еприводите-сz . 3.

j j j k иy даве-се-ли-те-сz j fj {, ; . а-дамопраwтеце 'dj j j j j k ' ] r c~

Page 158: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 158

и ева возрадu-е-тесz гла-го-лю-ще . d, j k ' zа , ' {flфо себо созе-да-нна-z wтребро адамово . aj j j k ' ] r bq дщере ивнuкuблажите явэ . , f, dj j k ' fk; q родибомисz рече избавление . j fj j j j j j { ,; q имеже wтоuзъадо-ве-ныихо k ‘ ] rbq свобоже-на бuдu .

3а. j j j fj { , ' y aа f; q даве-се-лите-сz давы-до да ра--дuетсz j j а f ; q jfjj { , ; q возбрzца-zвгuсли . давыдъбрzца--zвгuсли . ko / 'f/ oeq , ‘ fk , k ‘ fko , r ,; q и даблагословитебога . приведuтесzре-че-ца-рю дэвы

вослэдо е-z . wR ,; qk ‘ f; ql ближнzяе-zпри-ведuтесz . fkfj ; reql вонuтревохрамобожи-и . fk , kfj ; Veq вонuтре wцысти-лища--е--го .

4. jjfjj { ,; q воспита--тисz вожилище . 'f[ Vyk ‘ X, ; q себодэ-ва---z еже прежевэко k 'f; qk ‘ f; q

Page 159: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  159

происхwдитъ . wтоwтеца jjjzjjj . > э >y , ‘ o в req wтоuтрwбынеплwденz . нетлэннорожденномu . ' яjjkfj ; Ve \ k ‘ fjkfj ; Ve \ наспа-се-ни--е дuшамо на-шимо воспасени-е

душамонашимо Для начала обратимся к музыкальному тексту этой стихиры по

тому же списку Стихираря РНБ К-Б 586/843. При сопоставлении стихир мы выявили, что интонационный словарь рождественской стихиры состоит из 11 попевок и одной фиты, в то время как во введенской – нет фит и только 8 попевок. Музыкальный словарь обоих песнопений имеет 6 общих попевок. Однако в их употреблении мы видим существенные отличия: например, если словарь введенской стихиры содержит две «кулизмы» - «срединную» и «скамейную», то в рождественском – одна (часто используемая «срединная»); в составе рождественской стихиры имеется два варианта «долинки» («средняя» и «с хамилой»), а во введенской – единственное включение «средней долинки»:

Названия попевок

РождествуБогородицы

самогласнстихира

Введению во храм

самогласная стихира

Р Пр Па В К к Д д С Пт

Рафатка (ометка)

Пригласка Пастела Выплавка Кулизма

срединная Кулизма

скамейная Долинка Долинка с

k v j j [ , ; q

f ; q

V e q

. , ; t

v r e q

jfjj [ , ; q f ; q Veq . , ; t ‘ ; req o в req rbq ‘ ] ‘ :

Page 160: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 160

М У Кл э

хамилой Скачек Пригласка

с тряской Мережа Удра Ключ Фита

кудрявая

r b q

r c ~

k

' я q /

oeq j k и y l

ф о . > э >y

На наш взгляд – это довольно высокий процент

интонационной общности роспевов песнопений, что заставляет нас более внимательно отнестись и к их поэтическому тексту. Сопоставим поэтические тексты песнопений: Рождеству Богородицы самогласная стихира, глас 1.РНБ К-Б 586/843, л. 229 об.

Введению во храм самогласная стихира,

глас 1. РНБ К-Б 586/843,л.

350-350 об. 1. Начало нашемu спасению людие денесе бысте .

1. Да радуетсz небо свыше

и wблацы да кропzте веселие .

w преславеныихо величии бога нашего.

2. се бо предповелэннаz wто родоначаленыихо .

мати дэваz . приzтелище божие и

2. се бо двере на востоко зрzщи .

родисяwто неплодове wтоwбэщаниz .

и богови приведесz

Page 161: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  161

wто неплwдове родитисz происхwдите .

во жилище .

2а.  цвэто wто иwсэz и wто корени егw жезло прозzбе .

2а. денесе во церкове непорwчное приношение приводитесz . 

3.  давеселитесz адампраwтеце

и ева возрадuетесz глаголющесе бо созеданнаz wт ребр

адамово . дщере и внuкu блажите явэ . роди бо ми сz рече избавлениеимеже wто uзъ адовеныихо свобожена бuдu .

 

3а. давеселитесzдавыдо возбрzцаzв гuсли .

и да благословите бога .

3а. дарадuетсzдавыдъ брzцаz в гuсли .

приведuтесzрече царю дэвы во слэдо еz .

ближнz еz приведuтесz .

вонuтре во храмо божии .

вонuтре wцыстилища его . 

4.  се бо дэваz происхwдите .

wтоuтрwбы неплwдены .

на спасение дuшамо нашимо

4.  воспитатисz во жилище .

еже преже вэко wтоwтеца нетлэнно рожденномu .

во спасение душамо нашимо. 

 Рождественская  стихира  более  протяженная,  нежели 

введенская,  поэтому  я  условно  разбила  ее  на  6  разделов.  Для 

Page 162: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 162

анализа  нам  также  необходимо  было  разделить  и  введенскую стихиру более дробно, но для последней у нас получилось только 5  разделов.  При  этом  протяженность  разделов  двух  стихир  не соответствует друг другу.  

Инципиты  стихир  по  списку  РНБ  К‐Б  586/843  не предполагают    наличия  общности  в  песнопениях.  Однако,  в греческом оригинале введенской стихиры и в русских списках ее до конца XV в.  есть  слово «денесе», и инципит стихиры выглядит следующим  образом:  «Да радuетсzдьнесь небо свыше».  Отметим употребление слова «денесе» в первом колоне стихиры Рождеству: «Начало нашемu спасению людие денесе бысте».  

Второй  раздел  песнопений  всецело  посвящен  описанию празднуемых  событий,  раскрытию  их  значения  в  Божьем домостроительстве. Начала разделов объединены единоначатием «се бо»,  которое  является  разделителем  формы.  Интересна параллель  в  гимнографических  текстах  стихир:  в  стихире Введению  перед  упоминанием  о  событии  введения  поэтически рассказывается о предшествующем рождении Приснодевы: «се бо двере на востоко зрzщи . родися wто неплодове wтоwбэщаниz». Второй  раздел  рождественской  стихиры  содержит  близкие словоформы: «wтородоначаленыихо», «wто неплwдове родитисz». 

Разделы  2а  индивидуальны,  но  по  смыслу  являются дополнительными  ко  вторым  разделам,  общность  в  которых просматривается  на  уровне  поэтических  конструкций:  предлоги «wто» и  приставки  «при» создают  парность  приемом  «плетения словес».  

Третий  раздел  есть  только  в  рождественской  стихире, однако он является парной конструкцией к разделу 3а, в то время как  во  введенской  стихире  имеется  только  один  раздел  3а.  При этом  их  формы  очень  близки  направлением  сюжетного повествования:  эта  часть  формы  песнопений  посвящена  прямой 

Page 163: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  163

речи  ветхозаветных  праотцев,  предвидевших  события  обоих праздников. В разделе 3 повествование ведется от лица праотцев Адама и Евы, а в разделе 3а ‐ от лица псалмопевца Давида. Кроме того,  в  разделах  3а  есть  точные  матричные  пересечения «давеселитесzдавыдо возбрzцаzв гuсли» - «дарадuетсzдавыдъ брzцаz в гuсли», гдеглаголы  употреблены  в  форме  синонимов. Речь Давида в рождественской стихире очень краткая: «веселитесz и да благословите бога».  По‐видимому,  именно  это  краткое упоминание  «благословите бога»  и  послужило  для  Сергия Агиополита  толчком  для  создания  гимнографического  текста,  в основе которого можно было бы положить единственную цитату о Введении во храм из канонического текста Священного Писания:  «приведuтесz царю дэвы во слэдо еz . ближнz еz приведuтесz . вонuтре во храмо божии . вонuтре wцыстилища его». Использование приема инверсии «приведuтесzрече царю дэвы» в  тексте  введенской стихирызаимствовано из раздела прямой речи Адама и Евы: «роди бо ми сz рече избавление».

Заключительные  разделы  формы  –  это  нравственное приложение  (по  теории  проповеди48),  где  заключительные колоны  поэтического  текста  идентичны.  Мы  видим  вновь наследование  введенской  стихирой  использования  приема «плетения  словес»,  ассонансов  и  аллитераций,  градус  которых повышен:  «wто uзъ адовеныихо - да веселитесz давыдо», «происхwдите . wто uтрwбы неплwдены», «на спасение дuшамо нашимо».

Вернемся к музыкальному тексту стихиры «Начало нашемu спасению»: 

                                                             

48Булгаков Г.И. Теория православной христианской проповеди (этика гомилии). Курск: Епарх. тип., 1916. 

Page 164: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 164

РД ‐ Пт М К РД – Пр Па – У Рд Кл Д Пр1 РД – Р1 Пр М ‐ УПрэ Па 

 Первая  строка  поэтического  текста  рождественской стихиры  распета  парой  «ометки»  и  «долинки».  «Пригласка  с тряской»,  «мережа»  и  «срединная  кулизма»  второго  раздела обновляют  музыкальное  полотно.  Завершается  второй  раздел инициальной  парой  «ометки»  и  «долинки»,  создавая  арку  на расстоянии.  Таким  образом,  в  основе  этого  раздела  положена музыкальная матрица, дополненная за счет трех новых попевок. 

Раздел  2а  обновляет  музыкальный  материал  парой «пригласки»  и  «пастелы».  Третий  раздел  является  близнецом второго:  матрица  первого  раздела  (пара  «ометки»  и  «долинки») удваивается  и  3  раздел  расширяется  за  счет  включения  трех новых интонаций. 

Раздел  3а  построен  за  счет  использования  уже представленных  ресурсов,  начальная  его  попевка  являет  собой сумму интонационных зерен экспонирующих попевок 1‐го и 3‐го разделов:  «ометка» и  «удра»  в  сумме дают модифицированную в кадансе  «рафатку».  Такая  тонкая  интонационная  работа подчеркивает  прием  единоначатия  в  поэтическом  тексте, выраженный парой «да веселитесz». 

Четвертый  раздел  создает  арку‐кольцо  разделу  2а, расширяя  матрицу  последнего.  «Пригласка»  и  «пастела»  в заключительном разделе формы раздвигается продолжительным внутрислоговым  распевом  «кудрявой»  фиты  в  функции предконечного оборота.  

Сопоставим роспевы, которыми обладают рождественская и  введенская    стихиры.  Прямых  заимствований  роспевом‐подобном  (введенской)  от  роспева‐образца  (рождественской) немного, но они очень существенны, перечислим их:  

Page 165: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  165

‐  начальные  колоны  поэтического  текста  песнопений распеты  одинаковыми  интонациями  «рафатки»  («ометки»),  при этом инципиты поэтического текста стихир различны; 

‐  заключительные  колоны  поэтического  текста песнопений  распеты  интонациями  «пастелы».  Начальные  зоны «пастелы»  имеют  разные  роспевы  –  яркий  внутрислоговой, выраженный  «трясогласной  стрелой»  в  рождественской  стихире; силлабический  (с  акцентом  на  «крюке»)  во  введенской  стихире. При  этом  поэтические  тексты  заключительных  колонов идентичны;  

‐  вторые  разделы формы  в  стихирах  завершаются  общей графической  формулой  «долинки»,  маркирующей  параллель  в содержании гимнографических текстов. Для музыкального текста введенской стихиры употребление долинки – единичное.  

Однако на уровне матричных конструкций песнопений мы наблюдаем  очень  близкую  связь  в  музыкальной  форме песнопений:  

(Вв.) Р Пр Па Пр К ‐В Пр к Д  ‐ СК ПрР к1В Пр К Па ‐ Р Р1 Пр к Па 

(Р.) РД  ‐ Пт М К РД  ‐Пр Па  ‐У Рд Кл Д Пр1 РД– Р1 Пр М  ‐УПрэ Па 

Общий интонационный  словарь обеих  стихир,  состоящий из  шести  попевок,  становится  каркасом  формы,  который  и заполняется неповторяющейся музыкальной лексикой.  

Подводя итоги, необходимо сказать, что среди песнопений Рождеству  Пресвятой  Богородицы  и  Введению  Пресвятой Богородицы  я  обнаружила  два  текста,  объединенные литургической  ситуацией,  кругом  героев,  приемами организации поэтического  текста,  словообразами.  Песнопение  из  службы Рождества  Пресвятой  Богородицы,  послужившей  историческим прообразом для службы Введения, становится скрытым образцом 

Page 166: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 166

в  системе  подобия  между  песнопениями  двунадесятых праздников,  создавая  гимнографическую  арку между  «службами‐сестрами».  На  основании  изучения  этих  песнопений  можно сделать  вывод  о  том,  что  необъявленное  подобие  стихир, посвященных  двум  двунадесятым  Богородичным  праздникам, осознавалось распевщиками XVI века. 

Проделанная  работа  является  подготовительным  этапом для  изучения  художественных  закономерностей  служб двунадесятых  праздников.  Потенциальная  глубина гимнографических  текстов  праздничных  служб  позволяет  нам сегодня  видеть  лишь  вершину  этого  «айсберга».  Осознавая  нашу неспособность вскрыть всю «тонкость и дробь» гимнографии, мы лишь  движемся  к  ее  основанию  –    «образцу».  Этот  бесконечный процесс  может  стать  нашим  посильным  вкладом  в  осмысление богослужебного круга.  

     

 

 

 

 

 

Page 167: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  167

irina saruxanova

folkloris kavSiri profesiul erovnul

stilTan

erovnuli stilis evoluciaSi metad mniSvne‐

lovania xalxuri Semoqmedebis roli. profesiulie‐

rovnuli musikis istoria, rogorc wesi, kompozitoris

mier folkloruli Taviseburebebis wvdomiT da maTi

danergviT iwyeba. magaliTisTvis sayovelTaod cnobilia

germanuli xalxuri musikis wiaRidan aRmocenebuli

protestantuli qoralis adgili i.s. baxis SemoqmedebaSi.

baxis dros qorali xalxuri musikis monapovars

warmoadgenda; mas mrevli eklesiaSi asrulebda. baxis

interesi qoralisadmi ara mxolod misi sakulto

daniSnulebidan gamomdinareobs, aramed qoralebis

musikaluri endian, romlis safuZvelic germanuli,

Cexuri, franguli xalxuri simRerebia. baxma

polifoniuri da harmoniuli azrovnebiT gamdirebuli

xalxuri simRerebi isev xalxs daubruna (Друскин, 1976:73). baxis kavSiri folklorTan, rogorc yvela didi

Semoqmedisa, mWidro da mravalwaxnagovania. mis musikaSi

SeiZleba aRmovaCinoT motivebi, mimoqcevebi, romlebic

germaneli xalxis sxvadasxva sasimRero Janrebs

ukavSirdeba. baxis musikalurma semantikam warmoaCina ara

mxolod uZvelesi warmomavlobis intonaciuri plastebi,

aramed intonaciebi qalaquri kulturis da muzicirebis

sferodan. am TvisebiT baxi ukve ufro metad sakuTari

Svilebis da “venis klasikuri skolis” epoqas

uaxlovdeba.

Page 168: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 168

profesiuli stilis ganviTarebasTan erTad, misi

kavSiri folklorTan “rTuldeba”, xdeba gacilebiT

waxnagovani. am mxriv, SeiZleba iTqvas, samagaliToa ori

didi kompozitoris Semoqmedeba. esenia: modest musorgski

da klod debiusi, romlebmac, faqtiurad, folklorTan

kavSiriT profesiuli erovnuli stilis axali gzebi

gansazRvres. musorgskim da debiusim ganaxorcieles

revoluciurad gabeduli midgoma tradiciuli sistemis

gamomsaxvelobiTi saSualebebis mimarT, im sistemisadmi,

romelic renesansis Semdgomi epoqisaTvis mTavari iyo.

musorgskim SeZlo klasikuri evropulobis

safuZvelze arqauli rusuli modalurobis amaRleba da

aJRereba. man gviCvena Zveli rusuli kiloebis mxatvruli

SesaZleblobebi, Seqmna ra maT safuZvelze erTiani da

diadi nawarmoebi saerTo evropuli musikaluri Teatris

CarCoebSi moqceuli (Ширинян, 1981:129). debiusim Semoitana iseTi harmoniuli azrovneba da

midgoma (mTeltoniani gama, pentatonika, Zveleburi

saeklesio kiloebi da a.S.), romlebic gamoxataven

klasikuri kilotonaluri sistemis borkilebidan

gaTavisuflebas. am gagebiT, man WeSmaritad `musikaluri

me-20 saukune” aRmoaCina. musorgskis gavlenasTan erTad,

debiusize zemoqmedeba kidev orma mxatvrulma movlenam

moaxdina, romelic gauTvicnobierebuli iyo wina

saukunis kulturisTvis. kerZod, renesansuli sagundo

musika da araevropuli folklori. debiusis SemTxvevaSi

es iyo aRmosavluri. gavixsenoT isic, rom debiusi,

romelic arasdros yofila espaneTSi, pirvelma `gaigona”

da `amoicno” aRmosavluri (`orientaluri”) sawyisi

espanur folklorSi. unda iTqvas, rom am ori

kompozitoris SemoqmedebiT zogadevropuli profesiuli

Page 169: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  169

stilisa da folkloris urTierTzemoqmedebiT axali era

iwyeba.

erovnuli stilis ganviTarebis istoria,

faqtiurad, folkloruli masalis individualizaciis

mudmivi gaZlierebis tendenciis demonstrirebas axdens,

gadasvlas misi zeda Sreebidan ufro Rrma, SesaZloa,

manam SeumCnevel SreebSic ki; gadasvlas ganzogadoebuli

Tvisebebidan ufro specifiurisken, zogadad cnobili

folkloruli intonaciidan ufro lokaluri,

ganumeorebelisaken, romelic saTuTad aqvs kompozitors

aRmoCenili smeniTi STabeWdilebebis kaleidoskopSi

(Орджоникидзе, 1973:151). givi orjonikiZis am fundamenturi

azris ganmtkicebisTvis sakmarisia Semdegi faqtis moyvana:

miuxedavad ungruli folkloris amowurvisa XVIII-XIX

sukunis musikaSi (haidni, Suberti, berliozi, listi,

bramsi), bela bartokma aRmoaCina da sazogadoebas

warudgina xalxuri musikis uZvelesi, Zireuli plastebi,

romlebic misi sakuTari, maRaloriginaluri da

postmodernistuli musikaluri enis ganviTarebis

safuZvlad aqcia; enisa, romelSic Cndeba rTuli kiloebi

da klasikuri harmoniis TvalTazrisiT mkveTrad

`disonirebuli” akordebi (Конен, 1973:70). folkloris fundamenturad mniSvnelovani roli

profesiuli sakompozitoro skolisaTvis aqsiomad iqca.

magram musikaluri azrovnebis periodebSi

damokidebuleba folklorisadmi sxvadasxvagvari iyo.

pirdapiri citirebidan (XIX saukune), Tojinur-saTamaSo

JReradobidan (XVIII saukune) XX saukunis kompozitorebi

(b. bartoki, k. orfi, adreuli s. prokofievi) ukve

grZnoben ra WeSmariti erovnuli melosis nivelirebis da

miviwyebis process, iwyeben xalxuri Semoqmedebis Rrma,

Page 170: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 170

arqauli plastebis gamoyenebas. sakmarisia gavixsenoT i.

stravinskis `rusuli periodis” Janrebis originaloba da

ganumeorebloba. balet-pantomimaSi `kurTxeuli

gazafxuli” _ gamoyenebulia Tematika, romelic adre

sabaleto speqtaklTan SeuTavsebeli iyo. `kurTxeulma

gazafxulma” Tavisi velur-arqauli zewoliT ,,gaaZeva”

sabaleto scenidan zRapruli silamaze. an kidev, misive

kantata `qorwili”, sadac gansxvavebiT rusuli

klasikuri operebidan, wes-Cveuleba warmodgenilia ara

Teatralurad Selamazebuli da stilizirebuli, aramed

emociurad gaSiSvlebuli folkloris arqauli plastia

warmodgenili.

folklori XX saukuneSi ar kargavs Tavis

erovnul specifikas, safuZvlianad mkvidrdeba klasikur

saopero-simfoniur tradiciebze aRmocenebul didi

formis nawarmoebebSi, rogorc es stravinskis udavo

gavleniT moxda puCinis bolo operebSi: amerikulSi _

`qaliSvili dasavleTidan”, iaponurSi _ `qalbatoni

baterflai”, CinurSi _ `turandoti”. mkvlevarebi

samarTlianad aRniSnaven, rom `qalbatoni baterflais”

da misi garemocvis musikalur daxasiaTebaSi gamovlinda

puCinis stilis Zireuli niSan-Tviseba _ iaponuri

intonaciebis asimilacia misive saukunis evropuli

musikasTan (Левашова, 1980:430). puCini pirveli

kompozitoria, romelmac evropas iaponiis musikaluri

samyaro aRmouCina. am sakiTxs is mxatvar-impresionistebis

poziciidan miudga. eTnografiuli sizustis

daucvelobiT, man SeZlo musikaSi gadmoeca iaponuri

kulturis miseuli xedva.da es imdenad marTebulad da

damajereblad moaxerxa, rom italieli puCinis opera

dRemde iTvleba iaponur klasikur operad. iaponuri

Page 171: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  171

diatonikis samyaroSi kompozitorma SeigrZno uxilavi

emociuri niuansebi: ufaqizesi sinarnarisa da

graciozulobidan _ mwuxare dramatul da mrisxane,

fatalur ganwirulobamde. ukanasknel Cinur operaSi

siuJetisa da saxeebis musikaluri gadmocema puCinim

moaxdina Soreuli aRmosavleTis musikis ritmebisa da

intonaciebis evropulTan SemoqmedebiTi integraciis

gziT. rogorc wina operas _ `qalbatoni baterflais”

Seqmnis procesSi, aqac kompozitoris SemoqmedebiTi

meTodi eyrdnoba XX saukunis musikaluri

folklorizmis tipur tendenciebs, rodesac musikaluri

metyvelebis ganaxleba araevropuli musikaluri

sistemebis danergvis gziT xdeba.

zogierTi qveynis musikaluri kultura, romelic

garkveul dromde mxolod erovnuli mniSvnelobis

matarebli iyo, zogadevropuli da folkloruli

sawyisebis Tanabaruflebiani SerwymiT, zogadmsoflio

movlenad iqca. miuxedavad erovnuli kulturebis

polarulobisa da gansxvavebuli mxatvruli

individualobisa, j. gerSvini, e. vila-lobosi, z.

faliaSvili, a. xaCaturiani folklorul safuZvelze

Camoyalibdnen, magram, amavdroulad, es kompozitorebi

Tavisuflad floben evropuli musikaluri azrovnebis

wyobas da sistemas. maT msoflio musikalur xelovnebaSi

ganumeorebeli wvlili aqvT Setanili: pirvelad

folklorul sawyisze Seqmnili musika ara viwro

regionaluri, aramed msoflio mniSvnelobis movlenad

iqca.

statiaSi warmodgenili sakiTxi kvlevis

TvalsazrisiT dResac aqtualuria. ganvixiloT problema

qarTuli musikis magaliTze.

Page 172: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 172

roca qarTuli erovnuli musikaluri azrovnebis

specifikaze vsaubrobT, unda gamoiyos misi iseTi

Tavisebureba, rogoric polifoniurobaa. zemoT ukve

iTqva XVI-XVII saukunis mijnaze momxdar gardatexaze,

roca evropuli mravalxmiani sakompozitoro azrovneba

homofoniuri azrovnebam Secvala da evropuli musikis

ganviTarebis mTeli Semdgomi gza gansazRvra.magram

qarTuli polifonia Tavis safuZvelSive specifiuria.

qarTuli erovnuli sasimRero tradicia uxsovari

droidan modis. es ar aris mesis masiuri renesansuli

mravalxmianoba, romelic uaryofs solo simReris

gamomsaxvelobas; es arc baxisa da handelis sagundo

klasikaa. qarTuli xalxuri polifonia Suasaukunovan

organums an adreul renesansul polifonias gvagonebs.

cnobilia, rom Tavisi TviTmyofadi silamaziT da

postmodernistul mxatvrul azrovnebasTan siaxloviT,

qarTulma xalxurma polifoniam i. stravinski aRtacebaSi

moiyvana. swored aseT fonze qarTul musikaSi sruliad

Taviseburad aRmocenda zogadevropul da folklorul

kulturaTa urTierTobis problema da erovnuli

sakompozitoro skolis daarseba, romlis gadaWra n.

sulxaniSvilis sagundo Semoqmedebas da z. faliaSvilis

Sedevrs _ opera `abesalom da eTeris” ukavSirdeba.

procesi gaRrmavda Semdegi Taobis kompozitorTa: S.

mSveliZis, a. balanCivaZis, o. TaqTaqiSvilis, s. cincaZis,

s. nasiZis SemoqmedebaSi.

qarTuli erovnuli profesiuli stilis

ganviTarebis procesSi aRsaniSnavia o. TaqTaqiSvilis

Rvawli, radgan TaqTaqiSvilamde folkloruli sistema,

realizirebuli profesiul musikaSi, ZiriTadad

aRmosavleT saqarTvelos (qarTl-kaxuri da mTis)

Page 173: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  173

folklors iyenebda. kompozitorma am sistemis garda,

erT-erTma pirvelma SemoiRo sakompozitoro sagundo

praqtikaSi dasavleT saqarTvelos folklori (guruli,

megruli, svanuri, afxazuri) da is zogadevropuli

profesiuli sagundo kulturis doneze aiyvana.

dasavleT saqarTvelos sasimRero folkloris

safuZvels qarTl- kaxuri burdonuli

mravalxmianobisagan gansxvavebiT, kontrastuli

(mravalTemiani) polifonia Seadgens. mravalxmian

(samxmian) faqturaSi TiToeuli xmis, yoveli melodiuri

xazis Tavisebureba mkveTrad gansxvavdeba. aq saerTod ar

fiqsirdeba xmaTasvlis iseTi cnobili principi,

rogoricaa imitacia. Sesabamisad, evropuli profesiuli

polifoniuri stilis safuZveli _ imitaciuri polifonia

_ ar axasiaTebs qarTul simReras. melodiuri mimoqcevebi

rogorc maRali, aseve saSualo da banis xmebisa imdenad

specifiuria, rom TvaliTac ar aris rTuli imis Secnoba,

Tu romel xmaSi SeiZleba JRerdes esa Tu is intonacia,

fraza an winadadeba (Жорданиа, 1989:129). aseT polifoniur

wyobaze dayrdnobiT, TaqTaqiSvilma Seqmna ori

SesaniSnavi vokalur-instrumentuli nawarmoebi: `guruli

simRerebi” da `megruli simRerebi”.

`guruli simRerebi” _ Sereuli gundis, mamakacTa

oqtetis da orkestrisaTvis (1971 weli), Janrul kantatas

warmoadgens. masSi xuTi simReraa. yvela melodia

avTentur Janrul specifikas inarCunebs. pirveli da

mexuTe nawili SromiTi, saxumaro, ferxuli simRerebis

Janruli scenebia, romlebic virtuozuli, sazeimo

stiqiuri muzicirebis farTo panoramas qmnian (История грузинской музыки, 1998:214). maTTan datirebis motivebiT

mkveTr kontrasts mxolod meore nawili (`tirili

Page 174: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 174

daRupul gmirze”) Seadgens. mexuTe, finalur nawilSi

(`saxumaro simRera da finali”), romelic saxalxo

karnavalis kaSkaSa suraTs warmoadgens, partituraSi

avTenturi guruli `krimanWulis” simReris SeyvaniT

folkloruli sawyisi kidev ufro Rrmavdeba.

xalxuri melodiebis (megruli, afxazuri, svanuri)

damuSavebis tradicia gagrZelda aTnawilian sagundo

ciklSi `megruli simRerebi” (1972 weli). kompozitoris

musikaluri enis genezisis wyaroebi misi intonaciuri,

kilo-harmoniuli da polifoniuri azrovnebis

Taviseburebas gansazRvraven. TaqTaqiSvilis saxels

ukavSirdeba e.w. `kolxuri kantilenis” Seqmna da es

movlena profesorma lado donaZem axsna imiT, rom

kompozitoris musika erovnul kolorits ara marto

epikur da Janrul epizodebSi inarCunebs, romlebSic

uSualod igrZnoba xalxuri sawyisebis gavlena, aramed

fsiqologizirebul da dramatul epizodebSic ki,

romelTa realuri prototipebi xalxur musikaSi ar

moipoveba. sainteresoa Tavad kompozitoris mosazreba,

Tu ra adgils imkvidrebs folklori profesiuli

erovnuli stilis ganviTarebis procesSi. 1976 wels

Jurnal `Творчество”-s korespondentis SekiTxvaze _

SesaZlebelia Tu ara folklori gaxdes inspirirebis

stimuli axali formebis, axali Janruli specifikis

gaCenisa, TaqTaqiSvilma upasuxa: `upirobod. me vTvli,

rom mravali novatoruli mignebebi muzicirebis

gansakuTrebul stils ukavSirdeba, romelic ama Tu im

xalxuri erovnuli kulturisTvisaa damaxasiaTebeli.

qarTul xalxur simRerebSi me vxedav siuxves formebisa,

romlebic metad da metad mibiZgeben profesiuli musikis

tradiciuli struqturebidan gadavuxvio. saerTod,

Page 175: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  175

novatorobis sawyisi umetesad xalxuri musikis

samyarodan modis” (toraZe, 2006:203-204).

gamoyenebuli literatura:

1. toraZe g., oTar TaqTaqiSvili. Tbilisi, 2006

2. wurwumia r., XX saukunis qarTuli musika. Tbilisi,

2005

3. Асафьев Б., О музыке XX века. Ленинград, 1982 4. Друскин М., Пассионы и мессы И. С. Баха. Ленинград, 1976 5. Жорданиа И., Грузинское традиционное многоголосие в международном контексте многоголосных культур (к вопросу генезиса многоголосия), Тбилиси, 1989 6. Конен В., Значение внеевропейских культур для музыки XX века //Музыкальный современник. Сб. статей. Вып. первый. Москва, 1973 7. Левашова О., Пуччини и его современники. Москва, 1980 8. Орджоникидзе Г., Некоторые характерные особенности национального стиля в музыке //Музыкальный современник. Сб. статей. Вып. первый. Москва, 1973 9. Ширинян Р., Оперная драматургия Мусоргского. Москва, 1981 10. История грузинской музыки. Составитель и редактор Г. Торадзе. Тбилиси, 1998   

 

 

 

Page 176: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 176

daTo nadiraZe

gemovnebis moqmedebis meqanizmi musikaSi

gemovnebis Seswavlas SedarebiT xanmokle istoria

aqvs. is esTetikur literaturaSi mxolod XVII

saukunidan Cndeba. am dromde gemovneba ar ixmareboda

rogorc esTetiuri termini da fiziologiur xasiaTs _

gemos SegrZnebis unars aRniSnavda.

esTetikuri gemovnebis Sesabamisi termini

aRmosavluri xelovnebis TeoriaSic arsebobda, kerZod _

indoeTSi. Rasa _ es sityva SegrZnebas, an arss niSnavs, romelic abxanaguptas ganmartebiT, yvelaze metad

esTetikur gemovnebas Seesabameba. XVII saukunidan

moyolebuli, termini ,,gemovneba”, jer qaragmuli

mniSvnelobiT ixmareboda, Semdeg ki silamazis aRqmis,

gemovnebis gagebisa da Sefasebis unars aRniSnavda. XVIII

saukunidan ganmanaTleblobis filosofiis warmomadgen-

lebi gemovnebas ganixilavdnen rogorc centralur

esTetikur kategorias (3,45).

araerTxel aRniSnula, rom gemovneba xelovnebis

sxvadasxva saxeobebsa da dargebSi specifikurad avlens

Tavs, amis miuxedavad igi universaluri kategoriaa

yvela epoqis, mimarTulebisa da saxeobis

xelovnebisaTvis. es niSnavs, rom gemovnebaze msjelobis

meSveobiT mimdinareobs ara marto garkveuli,

konkretuli nawarmoebis analizi da Sefaseba xelovnebis

romelime calke aRebul dargSi, aramed ,,interaqtiuli”

procesic, garkveuli xidis gadeba, gavlenaTa warmarTva

da gadadineba erTi SexedviT sakmaod dacilebul

mxatvrul movlenebSi.

Page 177: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  177

xelovnebis arcerTi mniSvnelovani nimuSi ar

Seqmnila ise, rom ar sazrdoobdes kacobriobis

dagrovili codniT, monagariTa da miTologiiT.

musikaluri nawarmoebis Seqmnis an Sesrulebis procesSi

ZiriTadad SeuZlebelia gamoiyeno codna, analizi,

sinTezi, gansja, Tumca is mainc qvecnobierad moqmedebs

am procesSi da aucileblad aisaxeba nawarmoebze an

Sesrulebaze.

Tavidanve unda SevTanxmdeT, rom gemovneba aris

adamianis unari aRiqvas da Seafasos movlenaTa da

saganTa esTetikuri Tvisebebi, ganasxvavos mSvenieri da

ugvano, lamazi da kargi, daakavSiros Seadaros sagans,

faqts an movlenas. Tumca gemovnebas produqtiuli,

kreaciuli momentebic axasiaTebs. is xelovnebis

centraluri sawyisi, wminda esTetikuri, grZnobadi da

amave dros inteleqtualuri, gansjiTi bunebisaa. kantic

aRniSnavda: ,,amgvarad, sulis unarebi, romelTa SeerTeba

(garkveuli TanafardobiT) warmoadgens genioss, _ aris

warmosaxva da gansja” (2,83).

gemovneba pirvel rigSi formaluri principebis

gamovlinebaa, anu yvelanairi codna, specialuri da

araspecialuri gemovnebis aqtiurobis Sedegad pirvel

rigSi warmoCndeba formalur mxareSi da misi

struqturis mTlianobaSi vlindeba. es xdeba SeTvisebuli

formebis daSlis, gadawyobisa da sabolood kvlav

gamTlianebis gziT. swored am momentSi xdeba wminda

musikaluri faqtorebis paralelurad sxva vizualuri,

verbaluri da a.S. asociaciebisa Tu praqtikuli

gamocdilebis CarTva, rac musikaluri Semoqmedebis

process aaqtiurebs. dramatul musikalur xelovnebas

rom Tavi gavaneboT, amis yvelaze naTeli magaliTebi

Page 178: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 178

instrumentul musikaSic mogvepoveba - zogadad

programuli nawarmoebebi, konkretulad berliozis

fantastikuri simfonia, romelic vizualur xatebze,

xilvebzea agebuli, beThovenis mTvaris sonata da da a.S.

mxatvruli Semoqmedebis am specifikur Tvisebebs,

romlebsac Cven gemovnebis kategoriasTan vakavSirebT,

mimarTeba aqvs iseT saintereso movlenasTan rogoricaa

sinesTezia; xelovnebis fsiqologiaSi termini _

sinesTezia anu TanaSergrZneba, aRniSnavs sxvadasxva

mimarTulobis grZnobaTa Soris arsebul kavSirs, rac

enobriv konstruqciebSic vlindeba. magaliTad Tbili

feri, maRali bgera, brwyinvale JReradoba, keTili musika

da a.S.

gemovnebis buneba cvladi da ganviTarebadia. is

sxvadasxva saxis informacias ,,isrutavs” da xvews

sakuTar formalur midgomebs. musikis mosmenis,

Sesrulebis an Seqmnis dros gemovneba diskursis gziT

warmarTavs Semoqmedebis process: aanalizebs, Slis da

adarebs. rac ufro met aseT samuSaos asrulebs adamiani,

miT ufro ixveweba misi gemovneba da farTovdeba

diapazoni.

erT-erT interviuSi pianisti leon fleiSeri

saubrobs moris ravelis meore safortepiano koncertis

Sesaxeb. es koncerti kompozitorma pianist pol

vitgenSteins miuZRvna, romelmac marjvena mklavi meore

msoflio omSi dakarga. nawarmoebi erTnawiliania magram

sam Sinaarsul nawilad SeiZleba daiyos. leon

fleiSerma Tqva, rom meore nawilSi naTlad dainaxa,

rogor emzadeboda jari ieriSze gadasasvlelad, ismoda

qvemexebis, Weqa-quxilis xma da Sxapuna wvimis xma

periodulad ismoda koncertis msvlelobisas, meore

Page 179: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  179

kadenciaSi gonebadakarguli adamianis bodva dainaxa,

romelic TandaTan modis gons. koncertis dasasruls,

bolo taqtebSi ki gonsmosuli pianistis amoxvneSa ismis.

am SemTxvevaSi leon fleiSeris gemovneba vlindeba

warmosaxvis xatebTan mZafr emociur kavSirSi, romelic

misi inteleqtis sxvadasxva mxaris aqtivizacias da

nawarmoebis istoriis codnas efuZneba.

musikis specifikidan gamomdinare, gemovneba

grZnobad-bgeriTi gziT vlindeba, Tumca zogjer

vizualur xatebsac iwvevs, aaqtiurebs warmosaxvasac

(rogorc mocemul magaliTSi). is, Tu rogor aRiqvams, ras

adarebs, rasTan akavSirebs ara marto Semsrulebeli,

avtori, aramed recipientic bgerebs, musikalur frazas,

Tu mTlianad nawarmoebs, dakavSirebulia mis

inteleqtTan, fsiqologiasTan da agreTve

TviTcnobierebasTan musikis sferoSi, romelic mis

gemovnebaSi aisaxeba.

musikaluri nawarmoebis Sefasebisas gemovneba

axdens nawarmoebis grZnobad-bgeriTi, gamomsaxveli

qsovilis mxatvrul saxeebsa da cnebebze dekodirebis

inicirebas, xolo Semoqmedebisas xdeba monacemebis

Tavmoyra, analizi, kreatori intuiciurad wvdeba

masalas, aanalizebs mas. rac ufro farTo da

moculobiTia gemovneba, rogorc musikaluri codnis

sfero, miT ufro natifi da basria igi rogorc grZnoba

(1,43-44). ase, magaliTad, XX saukunis II naxevris

kompozitorTa SemoqmedebaSi gacilebiT meti sakacobrio

gamocdilebaa dagrovili vidre XVII-XVIII saukunis

musikaSi, Tumca musikalurobisa da gamomsaxvelobiTi

formebiT erTmaneTs ar Camouvardebian. amitomaa, rom

gemovnebis moqmedebis diapazoni uaxles periodSi

Page 180: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 180

gacilebiT farToda mravalferovania, ekleqtikuric, anu

uprincipod SeerTebuli, dakavSirebulic ki! rac,ra Tqma

unda, ar niSnavs rom Tanamedrove musika ufro Rrma da

amaRlebulia barokos epoqis musikaze. magaliTad

stravinskis ,,feniqsSi”, sadac jojoxeTuri cekvis mWaxe,

disonansur, basr Temebsa da Sinaarss dapirispirebaSi

saocrad rbili, harmoniuli bgeraTa wyoba upirispirdeba

da erTvis. aqve aRsaniSnavia, rom kompozitorTa

umravlesoba (igive prokofievi, stravinski, skriabini)

jojoxeTuri suraTebis aRwerisas riTmis mkveTr cvlas

iyenebs, rac Cemi azriT eSmakis, borotebis Zalis

demonstrirebaze miuTiTebs _ rogor erTi xelis mosmiT

SeuZlia mas Secvalos samyaro.

albaT iSviaTia musikosi, romelsac bunebam yvela

unari misca. SeuZlebelia adamians qondes Tanabrad

ganviTarebuli smena, musikaloba Tu formis SegrZneba. am

SemTxvevaSi gemovnebis unari iwyebs moqmedebas: is, rac

naklebadaa SemoqmedSi an SemsrulebelSi, subieqti

cdilobs sxva unariT Caanacvlos, Seavsos es sicariele.

goeTe ambobs: ,,rac ufro naklebad gamaCnda bunebrivi

SesaZleblobani plastikuri xelovnebisadmi, miT ufro

metad veZebdi masSi kanonebsa da wesebs: ase saerTod Cven

vcdilobT SevavsoT gansjiTa da axsniT is sicariele,

romelic bunebam CvenSi datova” (4,345). naklebad

ganviTarebuli unaris Sevseba an Canacvleba Teoriuli

saqmianobis safuZvelze unda moxdes, Tumca masSi

mxatvruli xedvis Sinagani Tavisebureba aucileblad

unda iyos.

gemovneba axorcielebs musikaluri gamocdilebis

urTierTzegavlenas, xelovnebis sxvadasxva saxeobebTan

Page 181: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  181

da mWidro kavSirs amyarebs maTTan. ganvixilav ramdenime

magaliTs:

• dokumentur filmSi, romelic oskar

pitersonis Semoqmedebas eZRvneboda, jazmeni-pianisti

saubrobs masze instrumentuli jazis gavlenaze da aqve

aRniSnavs, rom pikasos grafikulma namuSevrebma didad

Seuwyo xeli, ganesazRvra sakuTari musikis xasiaTi.

pitersonma pikasos namuSevrebi Tavis jaz-kompoziciebis

struqturul wyobas Seadara (1,48).

• yvelasaTvis kargad cnobili safortepiano

cikli ,,suraTebi gamofenidan” Seqmnis idea musorgskis

Tavisi megobris, Teatris mxatvris gardacvalebis Semdeg

gamarTul gamofenaze gauCnda. kompozitoris gemovnebam

naxatebi bgeriT ganzomilebaSi gadaiyvana, musikaluri

gamomsaxveloba misca da STabeWdilebebic ase gauziara

msmenels.

• Subertma Tavis romansSi ”tyis mefe”,

romelic goeTes teqstze dawera, laitmotivad cxenis

floqvebis xma gamoiyena, romelic gabmuli riTmiT _

oqtavebiT gamosaxa.

formisa da Sinaarsis uTvalavi variacia

mxatvrul gavlenaTa saxiT nawarmoebebSi Caqsovil-

gafenilia imanenturad (misi bunebidan gamomdinare).

miuxedavad amisa, isini mainc inarCuneben sakuTar

individualobas. es musikaluri formis mTlianobiTa da

gemovnebis unariTaa ganpirobebuli _ warmosaxvaSi

daSalos da kvlav aawyos mxatvruli forma, raTa

daeuflos mis struqturas. aqedan gamomdinare,

mxatvruli da musikaluri forma, zogadad, iseTi

paradoqsuli mTlianobaa, romelic Tavad Seicavs da

gamudmebiT moiTxovs interpretaciaTa simravles,

Page 182: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 182

midgomis mravalmxrivobas (1,58). aqedan gamomdinare,

,,musikis mxatvruli gageba” gemovnebis unars ukavSirdeba,

romelic moiTxovs _ ar SeizRudo raime formismieri

normiT, gamoZebno saerTo formadmawarmoebeli momentebi

gansxvavebul mxatvrul saxe-ideaTa ganxorcielebaSi.

gamoyenebuli literatura:

1. asaTiani v., gemovneba, rogorc mxatrvuli codnis

specifikis safuZveli da Semecnebis forma. Tb., 2005

2. asaTiani v., saxviTi xleovnebis miTosuri fesvebi

(sadisertacio naSromi) удк – 7,01,Tbilisi 1990

3. Гёте И.В. Избранные сочинения по естествознанию, Москва,1950 4. Маритен Жак, Творческая интуиция в искусстве и поэзии, Москва, 2004

 

Page 183: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  183

xelovnebaTcodneoba

rati CiburdaniZe

“stambolis seria” gogi CageliSvilis

SemoqmedebaSi

1970-iani wlebis dasasrulidan qarTuli xelovneba

TandaTan erTveba saerTaSoriso mxatvrul procesebSi.

mxatvarTa SemoqmedebiTi Ziebebi Tematuri suraTis

Seqmnis mcdelobasa da axali mxatvruli principebis

danergvaSi vlindeba. uaxles qarTul ferweraSi

individualuri xelweris mqone araerTi xelovani

warmoCinda, romelTa Ziebebi mxatvruli formis, sivrcis

organizebis, suraTis kompoziciuri struqturis,

koloristuli amocanebis gadawyvetis TvalsazrisiT

gansxvavebul stilistur midgomebs, esTetikur

Taviseburebebs amJRavnebs.

Tanamedrove qarTuli mxatvrobis erT-erTi

mniSvnelovani warmomadgeneli gogi CageliSvili

SemoqmedebiT asparezze 1970-ian wlebSi gamovida. mis

SemoqmedebaSi naTlad ikveTeba mxatvrul-saxeobriv

azrovnebaSi mimdinare is saerTo cvlilebebi, romlebic

1970-80-iani ww. mijnaze qarTul xelovnebaSi axali,

mniSvnelovani etapis dawyebas moaswavebda. am droisaTvis

xelovnebaSi sayovelTaod miRebuli Sexedulebebisa Tu

azrebis gadafasebis periodi iwyeba, ramac gansazRvra

mxatvruli Ziebebis xasiaTi da xelovnebis tradiciuli

Janrebisadmi axleburi midgoma ganapiroba.

Page 184: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 184

g. CageliSvilis Semoqmedeba erTdroulad atarebs

qarTuli mxatvrobisaTvis damaxasiaTebel ZiriTad

niSnebs da amavdroulad dasavluri xelovnebis

mravalferovan da mdidar gamocdilebasac iziarebs.

monumenturoba, ganzogadeba, daxvewili feradovneba,

ferisa da xazis Tanaarseboba, dekoratiuloba,

xatovaneba is ZiriTadi stilisturi niSnebia, rac

zogadad axasiaTebs rogorc Zvel, ise axal qarTul

mxatvrobas. es niSnebi sxvadasxva etapze sxvadasxva

intensiurobiT ikveTeba g. CageliSvilis SemoqmedebaSic,

rac mis xelovnebas erovnuli kulturis arealSi aqcevs.

es vlindeba ara mxolod wminda stilisturi sawyisebiT,

aramed im Sinagani SemoqmedebiTi impulsebis

TvalsazrisiTac, riTac sazrdoobs mxatvari:

intuiciuroba, spontanuroba, improvizaciuloba da a.S.

yovelive amasTan erTad, g. CageliSvilis Semoqmedebis

gaazreba SeuZlebelia zogaddasavluri konteqstis

gaTvaliswinebis gareSe. mxatvari aqtiurad aris CarTuli

Tanamedrove xelovnebis ganviTarebis erTian procesSi,

rasac adasturebs misi araerTi warmatebuli

saerTaSoriso gamofena aSS-dan axal zelandiamde. man

organulad aiTvisa da SemoqmedebiTad gadaamuSava XX s-

is pirveli aTwleulebis evropuli avangardis niSnebi:

pirobiToba, sibrtyobrioba, formis erTgvari gamartiveba,

deformaciebi, abstrahireba da sxv., rac adgilobrivi

Taviseburebebis gaTvaliswinebasac gulisxmobs da

avtoris TviTmyofad xelweras aCvenebs.

1990-2000 ww. mxatvari muSaobs “stambolis seriaze”.

aqedan moyolebuli, mis SemoqmedebaSi aqtiurad Semodis

zRvis Tematika, romelSic ganviTarebas hpovebs

molurjo-mocisfro gamaerTianebeli gama Sig CarTuli

Page 185: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  185

SedarebiT intensiuri Seferilobis geometriuli

laqebiT. mag., 1993 wliT daTariRebul kompoziciaSi

„usaTauro“ (t/z. 98X198.) _ mocisfro-moTeTro pirobiTi

sivrce erTdroulad zRvisa da cis asociacias qmnis,

xolo kompoziciis centrSi dasmuli TeTri samkuTxedi

ialqniani navis STabeWdilebas tovebs. sxvadasxva feris

(Savi, iisferi, yviTeli) geometriuli formebi kvlav

abstraqtul niSan-simboloebs warmoadgenen da ar qmnian

raime konkretuli sagnis asociacias. iseve, rogorc am

tipis suraTebis umravlesobaSi, aq namuSevris ZiriTad

efeqts qmnis feris da fonis erTiani gamWvirvale

tonaluri gama. msgavsi gadawyvetis mqone zogierT

namuSevarSi ufro konkretuli, realuri sagnebic

ikiTxeba. mag., kompoziciaSi „usaTauro“ (t/z. 96X200. 1993)

_ molurjo-mocisfri fonze bundovnad ikiTxeba

horizontis xazi da zRvisa da cis pirobiTi ferweruli

sivrce erTmaneTSi gadadis. suraTis centrSi, ufro Ria

tonis horizontalur zolze miemarTeba TeTri gemi,

romelic kompoziciis marcxena mxares aris gamosaxuli.

gemis anarekli, ecema wylis zedapirs. horizontis xazs

miRma, bundovan mocisfro ferwerul sivrceSi mosCans

TeTri wriuli laqa, romelic TiTqos mzesTan

asocirdeba. gemis mimarTuleba, zRvis zedapiris

aRmniSvneli pirobiTi zoli qmnis dinamikurobis

Tavisebur SegrZnebas marcxnidan marjvniv. zemoT

ganxiluli kompoziciisagan gansxvavebiT, romelSic

abstraqtuli formebi statikur, raRac usasrulo,

bundovan sivrceSia gansxeulebuli, aq cxovrebis

garkveuli ritmi SeigrZnoba. martivi geometriuli

formebiT aRiniSneba gemis silueti, misi detalebi

(droSa, sakvamuri, samaSvelo rgolebi da a.S.) SedarebiT

Page 186: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 186

intensiuri laqebiT gadmoicema, rac acocxlebs am

erTian ferwerul gamas, magram aqac, iseve rogorc am

tipis sxva namuSevrebSi mxatvruli gamomsaxvelobis

ZiriTad saSualebas molurjo-mocisfro, gamWvirvale

feradovani sivrce warmoadgens. Tavisi simsubuqiT,

faqizi tonaluri gadasvlebiT feri aq TiTqos

TavisTavad xdeba garkveuli sivrcis matarebeli. rogorc

Cans g. CageliSvilTan esa Tu is adgili ukavSirdeba

mxatvris individualur feriT aRqmas. zRva da zRvaze

mdebare qalaqebi, maTi abstraqciis zRvarze myofi xedebi

gadmocemulia molurjo-mocisfro koloritiT. SeiZleba

iTqvas, rom feri aq garkveul simbolur-asociaciur

mniSvnelobas iZens.

am e.w. „lurji seriis“ ganviTarebas warmoadgens

stambolis peizaJebi. namuSevarSi „stamboli da zRva“

(t/z. 98X145. 2000) mxatvari Taviseburad amkvidrebs

abstrahirebuli sivrcis konkretul gaazrebas da qmnis

qalaqis suraT-xats. ukve mignebul molurjo-mocisfro

ferwerul sivrceSi mxatvars Semoaqvs konkretuli

adgilis aRmniSvneli elementebi _ ori mTis silueti,

bosforis srute, meCeTi, minareTebi, ferdobebze

Sefenili saxlebi da sxv. , romlebSic stambolis

panorama sacnaurdeba. am kompoziciaSi mxatvari TiTqos

haerovani perspeqtivis principebs mimarTavs da sivrculi

planebis monacvleobasTan erTad aRiavebs ZiriTad

molurjo-mocisfro tons. suraTis wina planze

gamosaxuli garkveuli simkvrivis Semcveli feradovani

sibrtyobrivi laqebi, romlebic xmeleTs aRniSnaven,

TiTqos iWrebian suraTis siRrmeSi da masSi xalisiani

aqcenti Semoaqvs.

Page 187: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  187

stambolis Temis ramdenadme gansxvavebul

interpretacias iZleva mxatvari namuSevarSi „Ramis

sizmari“. aq wina namuSevrisaTvis damaxasiaTebeli

ferweruli sivrce icvleba, zRvisa da cis foni ufro

sibrtyobriv-dekoratiul JReradobas iZens. kompoziciis

marcxena mxridan centrisaken aris mimarTuli mTis

masivi, romelzec erTmaneTTan mijriT mdgomi Senobebia.

maT aRmniSvnel sxvadasxva zomisa da formis mqone

laqebs ara aqvT mkafio sazRvrebi, isini TiTqos

erTmaneTSi gadaedinebian. mTis laqovani zedapiri

daserilia sxvadasxva kuTxidan naCvenebi geometriuli

formebiT, rac gamosaxulebas garkveul reliefurobas

aniWebs. am namuSevarSic siRrmis STabeWdilebas qmnis

xmeleTis paraleluri planebi da saganTa sibrtyeze

ganTavseba. yvelaze axlos ikiTxeba kompoziciis marcxena

mxares mocemuli xmeleTis nawili, Semdeg mTis masivi

Tavisi mWidro ganaSenianebiT da bolos ukana planze

fragmentulad mocemuli, TiTqos Ramis SuqiT

gaCaxCaxebuli yure. am SemTxvevaSi feris dekoratiuloba

xazgasmulia fonis damuSavebis principiT. kerZod, wina

plani _ zRva dawerilia Tavisufali monasmebiT, Tumca

es ar aris dinamikuri, pastozuri, emociuri manera _

mxatvari garkveuli zomierebis SegrZnebas aniWebs

formas. zeca Sesrulebulia ufro gluvi maneriT.

kompoziciis koloriti agebulia Ramis ganaTebis

aRmniSvneli moyviTalo-moTeTro da intensiuri lurji

tonebis Sexamebaze, rac damajereblad gadmoscems Ramis

qalaqis SegrZnebas da gamoxatavs avtoris individualur

damokidebulebas mis mimarT. amdenad, wina peizaJebisagan

gansxvavebiT am namuSevarSi foni kargavs „sivrce-feris“

mniSvnelobas da iluzorulobis efeqts sibrtyeze

Page 188: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 188

sagnebisa da paraleluri planebis ganTavseba qmnis.

TandaTan Tavs iCens feris dekoratiuli

SesaZleblobebis metad gamovlenis tendencia da formis

abstrahireba.

am seriis erT-erT saprogramo nawarmoebad

SeiZleba miviCnioT „aziidan evropisken“ (t/z. 200X300.

2000), romelic am ciklis erTgvari „gasaRebia“ da

garkveul koncefcias Seicavs. kompozicia warmoadgens

triptiqs, romelic Sesdgeba sami vertikaluri panosagan.

TiToeuli maTgani gansxvavebuli feradovani gadawyvetiT

xasiaTdeba: marcxena _ lurji, Sua _ molurjo-

mocisfro, marjvena _ moTeTro-moruxo tonebiTaa

Sesrulebuli. samive sibrtye erTiandeba faqturuli,

sxvadasxva feriT damuSavebuli sibrtyobrivi zoliT,

romelic eSveba marjvena zeda kuTxidan texili

zigzagiseburi ritmiT da Sua panos qveda nawilSi

erTgvar samkuTxa sibrtyes qmnis. Semdgom igi miemarTeba

marcxena panos Sua nawilisaken. es TiTqos Taviseburi

abstraqtuli gzaa, romelic usasrulod miemarTeba

zemodan qvemoT, marjvnidan marcxniv, aziidan evropisken.

am mosazrebas amyarebs suraTis centrSi diagonalurad

gavlebuli xazi, romelic or wertils aerTebs da

Sesabamisi laTinuri asoebiT _ A (azia) da E (evropa) aris aRniSnuli. niSandoblivia, rom marjvnidan marcxniv

mimarTuli es dinamika Seesatyviseba aRmosavlur

kulturebSi, damwerlobebSi damkvidrebul weris

ritmsac. am asimetriuli zolis konfiguracia da

damuSaveba Seicavs molurjo-momwvano moyviTalo-

monacrisfro tonebs, romlebsac faqtiurad neitralur

panoebSi cxovelxatulobis da moZraobis Taviseburi

elementi Semoaqvs, igi ferwerulad acocxlebs suraTis

Page 189: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  189

pirobiT „sivrcul“ garemos. am triptiqonSi mxatvari

TiTqos axdens ori gansxvavebuli samyaros feriT

daxasiaTebas. kerZod, moTeTro-moruxo foni asocirdeba

aziasTan, marcxena _ SedarebiT muqi lurji feri _

evropasTan, xolo kompoziciis Sua molurjo-mocisfro

nawili ki im Sualedur, gardamaval samyarosTan,

romelic orive feris, ori samyaros sawyisebs Seicavs.

Tavisi koncefciiT Tu feradovani gadawyvetiT

nawarmoebis Sua pano asocirdeba stambolis TemasTan,

radgan igi aziisa da evropis gzagasayarze mdebare

xidia. amgvari sada xerxebiT, Taviseburi abstraqtul-

dekoratiuli metyvelebiT mxatvari axerxebs sakuTari

ideis xatovan gadmocemas.

amrigad, g. CageliSvilTan, erTi suraTis

farglebSi, xSirad Tanaarsebobs sibrtyobrivi da

sivrcobrivi sawyisebi. „stambolis seriaSi“ naTlad Cans

avtorisaTvis damaxasiaTebeli is ZiriTadi niSan-

Tvisebebi, romlebic mis TviTmyofad xelweras

adasturebs. esaa: kompoziciuri struqturis erTgvari

statikuroba da ferweruli fenis dinamika, swrafva

formaTa gadmocemis gamartivebisa da ganzogadebisaken,

midrekileba pirobiTobisa da abstrahirebisaken da

amavdroulad sivrcobriv-haerovani garemos

damkvidrebisaken.

gamoyenebuli literatura:

1. Andriadze David, «In Search of Lost Space”, Gogi Chagelishvili Painting, “agust’os”, Istanbul,2006 2. Kintsurashvili Ketevan, “Against Corrent”, Gogi Chagelishvili Painting “agust’os,” Istanbul, 2006 3. Карая Инга, «Гоги Чагелишвили», издательство «Советский Художник», Москва, 1989

Page 190: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 190

სურათები

აზიიდან ევროპისაკენ

სტამბოლი და ზღვა

Page 191: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  191

ღამის სიზმარი

უსათაურო

M

Page 192: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 192

maia WiWileiSvili

samSeneblo saqmis organizacia XIX-XX

saukuneebis mijnis baTumSi

XIX-XX saukuneebis mijnis baTumSi moqmedi

samSeneblo saqmianobis wesebi efuZneboda Sinagan saqmeTa

saministros da quTaisis samxedro gubernatoris mier

gamocemul gankargulebebs (1892, 1901 ww).1

qalaq baTumisaTvis dadgenili mSeneblobis

aucilebeli wesebi moicavda punqtebs, romlis Tanaxmad

zustad iyo gansazRvruli samSeneblo saqmianobis

warmoebis moTxovnebi.

saqalaqo sammarTvelos nebarTvis miReba

aucilebeli iyo quCebisa da moednis mxares gamomavali

axali mSeneblobebis, gadakeTebebis, kapitaluri

Sesworebebis, aseve, xidebis, quCebis, moednebis,

trotuarebis samSeneblo samuSaoebis SemTxvevaSi.

nebarTvis aRebasAar eqvemdebareobda wvrilmani

Sesworebani – Senobis gareTa nawilis SebaTqaSeba,

SeRebva, Tunuqis Semokvra, saxuravis gadaxurva nivnivebis

formis, tipis Secvlis gareSe, minebis Casma, fanjris

Riobebis, karis Wrilebis xis CarCoebis Secvla maTi

zomebis cvlilebis gareSe. dasaSvebi iyo nagebobis Sida

gadakeTebebi, garda qvis kedlebis, kamarebis, kibeebisa da

Rumelebis rekonstruqciisa. amdenad, aRniSnuli punqti

mkafiod gansazRvravda mflobelis uflebebs samSeneblo

saqmianobis ganxorcielebis TvalsazrisiT, amasTanave,

uzrunvelyofda ganaSenianebis fasaduri principis,

nagebobis moculobis, masStabisa da gare saxis dacvas

arsebiTi cvlilebebis gareSe.

Page 193: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  193

qalaqis sammarTvelos mowmobis safuZvelze,

SesaZlebeli iyo wvrilmani Sesworebebis Setana fasadis

gadawyvetaSi. magaliTad, dasaSvebi iyo fanjrebis

gadakeTeba karis Riobebad da piriqiT. Tumca, fasadis

xasiaTis Secvlis gareSe. SesaZlebeli iyo Senobis

gareTa “frTebis”, nawilebis moSla maTgan trotuarebis

gaTavisuflebis mizniT. nebarTvis miReba SesaZlebeli

iyo miwisqveSa milebis gayvanis SemTxvevaSi qalaqis

sammarTvelos miTiTebiTa da teqnikosis meTvalyureobiT.

aseTive mowmobis safuZvelze SeiZleboda mSeneblobis

periodSi droebiTi xis Robeebisa da sakuWnaoebis

mowyoba samSeneblo masalebis sawyobebisaTvis.

samSeneblo saqmianobis es moTxovnebi

ganapirobebda trotuarebis mowesrigebis, nagebobis

quCisken orientirebis, fasadis arqiteqturuli

gadawyvetis SenarCunebis mTavari principis dacvas.

sxva samSeneblo samuSaoebis ganxorcieleba

dasaSvebi iyo saqalaqo sammarTvelos mier damtkicebuli

proeqtis safuZvelze, romelic sakmaod detalurad

gaweril dokuments warmoadgenda. mSeneblobis nebarTvis

moTxovnaSi miTiTebuli iyomflobelis wodeba, saxeli,

mamis saxeli da gvari, sacxovrebeli adgili, ubani, quCa,

sadac mdebareobda miwis nakveTi. miTiTebuli iyo, Tu

konkretulad risi mowyoba, gadakeTeba da gamosworeba

igegmeboda. axali mSeneblobisa da kapitaluri

gadakeTebis drosPproeqti moicavda: miwis nakveTis

generalur gegmas, fasadebis naxazs rogorc wina, aseve,

ezos mxares, Senobis yoveli sarTulis detalur gegmas,

grZiv da ganiv Wrilebs, aivnis donis CaTvliT; Senobis

romelime nawilis Sesworebis SemTxvevaSi, proeqts

erTvoda generaluri gegma, fasadebis naxazi, gegmebi da

Page 194: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 194

Wrilebi mxolod im nawilebisa, romlebic

eqvemdebareboda gadakeTebas; ezos gegmarebisaTvis

gaTvaliswinebuli iyo nakveTis da masTan mimdebare

quCebis generaluri gegmis, aseve, grZivi da ganivi

profilebis warmodgena; arsebuli fanjrebisa da

karebebis amoqolvis, axali Riobebis gaWris, kar-

fanjrebis Riobebis SecvlisaTvis, safasado kedelze

wiTeli feriT aRiniSneboda gaTvaliswinebuli

samuSaoebi.

garda amisa, proeqtis generaluri gegma Seicavda

nakveTis momijnave nagebobis naxazs, nakveTis yvela

Senobas Tavisi minaSenebiT, tamburebiT, gare galereebiT,

aivnebiT, ”retiradiuli” ormoebiT, miwisqveSa sawreti

milebiTa da adgiliT sanagve yuTisaTvis.

amdenad, proeqtis wardgena iTvaliswinebda

samSeneblo saqmianobis ganxorcilebisaTvis aucilebel

TiTqmis yvela SesaZlo variants, rac mSeneblobis

dokumentaciis maRali moTxovnebiT iyo ganpirobebuli.

aqedan gamomdinare, proeqtis, rogorc dokumenturi

wyaros mniSvneloba didia, radgan igi Seicavs utyuar

informacias Senobis mflobelis, nagebobis

adgilmdebareobis, ubnis, quCis, nakveTis farTobis,

nagebobis mxatvrul-konstruqciuli Taviseburebebis,

sainJinro SesaZleblobebis da sxva sakiTxebis Sesaxeb.

proeqtisaTvis gansazRvruli iyo naxazebis

Sesrulebis yvela detali, vatmanis qaRaldis formati -

sigrZe 13 da sigane 8 duimi (erTi duimi udris 2, 54 sm.,

erTi saJeni tolia 2, 134 m), naxazis masStabi Semadgeneli

elementebis gaTvaliswinebiT (generaluri gegmebi 5

saJeni, fasadi da Wrilebi 4 saJeni, xolo nagebobis gegma

2 saJeni).2 naxazze miTiTebuli iyo nakveTis zoma,

Page 195: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  195

farTobi, quCis sigane, nagebobis manZili mopirdapire

quCidan, Senobebis daSoreba erTmaneTTan, mezobeli

sazRvridan.Nnaxazze miTiTebuli iyo nagebobis sigrZe,

sigane da simaRle, kedlebisa da boZebis sisqe. rTuli

konstruqciis mqone faxverkuli tipis Senobis

agebisaTvis, aucilebel moTxovnas warmoadgenda

konstruqciebis detaluri naxazi. sacxovrebeli saxlis

mSeneblobisas proeqtze datanili iyo sameurneo

daniSnulebis saTavsebi: samzareulo da sapirfareSo.

fardulebis mSeneblobisas aucilebel moTxovnas

warmoadgenda sapirfareSosa da sanagve yuTis adgilis

miTiTeba.

samSeneblo dokumentaciis es moTxovnebi

gaTvaliswinebulia baTumis saarqivo sammarTvelos

fondebSi dacul proeqtebSi. isini, ZiriTadad,

Sesrulebulia TeTri vatmanis, lurj (”sinka”) an Ria

moyavisfro tonis qaRaldze faqizi naxatiT. zogierTi

maTgani gamoirCeva grafikuli gamomsaxvelobiT, rac

Semdgenilis profesionalizmiT aris ganpirobebuli.

warmodgenili proeqtis naturasTan sizusteze

pasuxismgebeli iyo nakveTis mflobeli. daeWvebis

SemTxvevaSi, nakveTis gegmas naturaSi amowmebda

arqiteqtori. am punqtis aRsrulebis mizniT proeqtebs

Tan erTvis mflobelis xelwera imis Sesaxeb, rom igi

valdebulebas iRebs mSenebloba awarmoos damtkicebuli

gegmiT.

mSeneblobis nebarTvis misaRebad aucilebeli iyo

mixailovis simagris komendantis daskvna, esplanadis

dacvis mizniT, romlis dasturi beWdis saxiT erTvis

yvela proeqts 1887 wlidan. M

Page 196: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 196

mflobeli valdebuli iyo, samuSaoebis warmoebis

adgilze, Tan hqonoda mSeneblobis damtkicebuli gegma an

mowmoba qalaqis sammarTvelos, qalaqis arqiteqtoris an

policiisaTvis saWiroebisamebr warsadgenad. policias,

gegmis damtkicebis Sesaxeb, informacias awvidida

qalaqis sammarTvelo.

qvis nagebobebis proeqtebis vadebi gansazRvruli

iyo xuTi, xis Senobebisa sami, xolo mcire SekeTebebisa _

1 wliT. dadgenili vadis gasvlis Semdeg, mflobels

xelaxla unda aeRo axali mowmoba.

amdenad, es punqtebi mowmobs Tu ramdanad mkacrad

iyo organizebuli samSeneblo nebarTvis miRebis,

samSeneblo saqmianobis da mSeneblobis kontrolis saqme

XIX_XX ss-is mijnis baTumSi. dadgenili wesebiT mkafiod

iyo gansazRvruli Tu risi aSenebis ufleba hqonda

mepatrones da ra procedurebis gavla iyo saWiro

mSeneblobisa da rekonstruqciis gansaxorcieleblad.

mSeneblobis dawyeba SesaZlebeli iyo

sammarTvelosa da policiis warmomadgenlis mier quCis

zolis anu mSeneblobis sazRvris miTiTebis Semdeg,

proeqtSi amis Sesaxeb keTdeboda sagangebo SeniSvna.

mflobeli xelis moweriT adasturebda, rom mis mier,

Senobis saZirkvlis Cayrisas, daculi iqneboda es

moTxovna yovelgvari cvlilebebis gareSe. aRniSnuli

xazidan gadaxveva iwvevda samuSaoebis SeCerebas. es

punqti uzrunvelyofda ganaSenianebis erT-erT

mniSvnelovan moTxovnas _ perimetiris xazis dacvas. am

moTxovnis dacva mniSvnelovani iyo maSinac ki, rodesac

nageboba idga ezos siRrmeSi. aseT SemTxvevaSi perimetris

xazs aucileblad gasdevda qvis cokoloze agebuli

liTonis an xis cxaurebiani Robe. samSeneblo saqmianobis

Page 197: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  197

es punqti ganapirobebda baTumis Zvel ubnebSi perimetris

zolze mdebare, mijriT ganTavsebuli Senobebis uwyvet

ganviTarebas.

axali mSeneblobis, rekonstruqciis, fasadis

kedlis kapitaluri cvlilebebis dros, masalebis quCaSi

dasawyobad, saWiro iyo qalaqis sammarTvelos nebarTva.

am mizniT, mTeli fasadis sigrZeze, specialurad

gamoiyofoda sivrce, romelsac ekava quCis sifarTis ara

umetes 1/3 nawili. sivrce SemosazRvruli iyo RobiT,

romelic iSleboda nagebobis saxuravSi moyvanisTanave.

XX s-is dasawyisis wesebis Tanaxmad, mkacrad iyo

gansazRvruli axal mSeneblobaTa ezos farTobi, zomebi

da sigane quCis mxares (xis nagebobebis mqone nakveTebSi

ezos sifarTe 4 saJeni, manZili ezos marcxena sazRvarsa

da nagebobas Soris, roca sigrZe 12 saJenis tolia, 4

saJeni).3 qvis Senobebis asaSeneblad ezos nakveTi ar

unda yofiliyo 25 kvadratul saJenze naklebi. aseve,

gansazRvruli iyo ezos karibWis zomebi (4 arSini),2

romelic, SeZlebisdagvarad, mdebareobda quCis xazze. xis

axalmSeneblobani dauSvebeli iyo im nakveTebze,

romelTac quCis mxares 5 saJenze naklebi sigrZe da 50

kv. saJenze naklebi farTi hqonda. amdenad, minimaluri

samSeneblo farTobis normebis gansazRvra xels uwyobda

quCis ganaSenianebaSi SenobaTa ganlagebis met-naklebad

Tanabar ritms.

samSeneblo wesebiT, garkveulwilad, dadgenili

iyo ganaSenianebis simaRle. me-18-19 muxlis Sesamisad,

quCis mxares gamomavali Senobis simaRles ar SeiZleboda

gadaeWarbebina quCis sifarTisTvis. im SemTxvevaSi, Tu

saxli daSorebuli iyo “perimetris” xazs, misi simaRle

ganisazRvreboda manZiliT mopirdapire quCis zolidan

Page 198: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 198

nagebobamde. Tu nageboba gamodioda erTze met quCaze,

maSin misi simaRle eqvemdebareboda SedarebiT farTo

quCis zomas. amdenad, baTumisaTvis dadgenili wesis

mixedviT, nagebobis simaRle, ZiriTadad, ganpirobebuli

iyo quCis siganis zomiT, rac, Tavis mxriv, xels uwyobda

ganaSenianebis harmoniuli proporciuli Tanafardobis

principis damkvidrebas. regulirebis wesis Tanaxmad

nagebobaTa saSualo simaRle, umTavresad, gansazRvruli

iyo erTi, ori da iSviaTad sami sarTuliT.

yvela axladaSenebuli saxlebis kar-fanjaras,

miT-umetes maRazias unda hqonoda cecxlgamZle

gadaxurva.

wesebis Tanaxmad, mkacrad iyo gansazRvruli

trotuarisa da nagebobis Sverili detalebis zoma.

trotuari ewyoboda quCis sifarTis 1/10 nawilze.4

trotuaris saerTo done ganisazRvreboda saqalaqo

sammarTvelos mier. trotuari igeboda gaTlili qvis,

asfaltis, betonis da sxva gamZle masalisagan.

mniSvnelovan moTxovnas warmoadgenda swori zedapiris

faqtura, cecxlgamZleoba da simyare. WiSkris pirdapir

trotuari daxrili iyo. akrZaluli iyo nagebobis

xazidan tortuarze Senobis safexuris gamosvla 7

verSokze metad (erTi verSoki udris 4,4 sm). Tuki

nagebobis romelime nawili, gareTa frTebi da

Sesasvlelebi arRvevda am wess, aucilebeli iyo misi

dasaSveb normamde miyvana. pilastrebi da

naxevarkolonebi SeiZleba Sverili yofiliyo 4 verSokze

metad. quCis am nawilisaTvis gankuTvnili Ees punqtebi

ganapirobebda nagebobis Sverili detalebis umniSvnelod

aqcentirebas da trotuaris zolis, perimetris xazis

dacvas kvartlis ganaSenianebaSi.

Page 199: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  199

sadarbazoebTan dasaSvebi iyo kronSteinebze

aRmarTuli liTonis qolgebis mowyoba. trotuaris

gareTa kidemde Sverili qolgebi ewyoboda Tujis, an

rkinis kolonebze, romelTac misaRebi, esTetikuri saxe

unda hqonodaT. isini aRWurvili iyo trotuaris

zedapiramde daSvebuli wyalsadeni milebiT.

fardulebis win SesaZlebeli iyo kronSteinebze

aRmarTuli liTonis winfrebis, “navesebis” gakeTeba.

3 saJenze naklebi sifarTis mqone quCaze saxlebis

meore sarTulze dauSvebeli iyo trotuarze Sverili

raime nawilis moTavseba garda Ria aivnisa, romlis

sifarTe ar unda yofiliyo 1 arSinze meti. 4 da meti

saJeni sifarTis mqone ufro ganier trotuarze dasaSvebi

iyo ara umetes 2 arSinis Ria da daxuruli aivnebi.

amdenad, trotuaris sigane ganapirobebda fasadis

Sverili nawilebis (aivnebis, daxuruli fanrebis)

dasaSveb sifarTes. Zveli baTumis ganaSenianebaSi quCis

aivnebi ar asrulebda mniSvnelovani aqcentis rols. aq

urbanuli qsovilis saxes ufro metad qmnida mijriT,

quCis zolze, fasaduri wyobiT ganTavsebuli Senobebis

ritmi, umetesad nivelirebuli Sverili detalebis

gareSe. TiToeuli quCis trotuarze yoveli Sverili

nawilis qvemoT aucilebeli iyo 1,5 saJeni simaRlis

Tavisufali savali nawilis datoveba.

sardafebis gasanaTeblad trotuaris sibrtyeze

dasaSvebi iyo loTonis an Tujis cxaurebiTa da sqeli

minebiT daxuruli Riobebis arseboba, romelTa sifarTe

ar aRemteboda 1 arSins. akrZaluli iyo sardafebTan da

sawyobebTan dakavSirebuli raime mowyobiloba

trotuarebis qveS. am punqtis mixedviT dasaSvebi iyo

Page 200: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 200

nagebobebis ageba maRali sardafis sarTulze, romelTac

quCis mxares, hqonda fanjrebi.

samSeneblo moTxovnebis Tanaxmad, gansazRvruli

iyo or da mravalsarTulian saxlebSi arsebul

gasasvlelebis sifarTe da simaRle (sigane nakleb 4,

simaRle 1,4 arSini). gasasvlelebi mTel sigrZeze

gadaxuruli undoda yofiliyo cecxlgamZle masaliT.

nagebobis aucilebel nawils warmoadgenda

kapitaluri, xanZarsawinaaRmdego kedeli _ brandmaueri,

romlis minimaluri sisqe gansazRvruli iyo aguris

sisqis 1,5 nawiliT. xanZrisagan dacvis mizniT, dadgenili

iyo xisa da faxverkuli Senobebis erTmaneTTan

daSorebis manZili – 4-12 saJeni.

arsebul Senobebze qvis an xis sarTulis daSeneba

dasaSvebi iyo saqalaqo sammarTvelos mier fundamentis

donisa da arsebuli kedlebis detaluri Semowmebis

safuZvelze. gansazRvruli iyo wyliani gruntis

adgilebSi qvis nagebobis iatakis qveda fenis Sevseba

cementiTa da asfaltiT. ¼ ¼ ½

Senobis Rumelebis erTi adgilidan meoreze

gadatana SeiZleboda arqiteqtoris meTvalyureobiT.

samSeneblo wesebSi detaluradaa ganmartebuli pirvel

da meore sarTulebze Tujis Rumelebis mowyobis

pirobebi da maTi daSorebis wesebi Senobis kedlebidan.

samSeneblo wesebis moTxovnas warmoadgenda

kibeebis da Sesasvlelebis sifarTis (1,5 arSini) dacva.

sacxovrebeli saxlis yvela kibes, romelic miemarTeboda

quCis an ezos mxridan, unda hqonoda cxaurebi da

cecxlgamZle masalis gadaxurva.

samSeneblo moTxovnebSi, aseve, detalurad iyo

ganmartebuli sanitaruli (”retiadiuli”) kvanZebis

Page 201: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  201

mowyobis sakiTxebi, individualuri da saerTo adgilebis,

iatakis gamwovi milebis, fanjrebis, ormoebis masalis,

zomebisa da sxva wvrilmanebis CaTvliT.

quCis mxares gamomavali nagebobis saxuravze

aucilebeli iyo trotuaridan 4 verSokis simaRleze

daSvebuli wylis sawreti milebis gakeTeba.

mTavar quCebze gamavali yvela Tavisufali miwis

nakveTi SemosazRvruli unda yofiliyo qvis an xis

RobeebiT, xolo meorexarisxovan quCebsa da CixebSi

mdebare nakveTebi, saqalaqo sammarTvelos mier

dadgenili masaliT.

samSeneblo dadgenilebis bolos miTiTebuli iyo

am moTxovnebis Sesasruleblad gansazRvruli orwliani

vada, xolo damnaSaveni, romlebic ar Seasrulebdnen

wesebs, daisjebodnen sasamarTlo wesiT.

amdenad, baTumSi moqmedi samSeneblo saqmianobis

wesebi efuZneboda quTaisis samxedro gubernatorisa da

Sinagan saqmeTa saministros mier gamocemul

gankargulebebs (1892, 1901 ww). qalaq baTumSi moqmedi

dadgenilebebi gansazRvravda samSeneblo saqmis

warmoebis, mSeneblobis reglamentaciis wesebs. mkafiod

iyo gansazRvruli mflobelis uflebamovaleobebi da

samSeneblo saqmianobis ZiriTadi moTxovnebi.Ddadgenileb-

ebi ganapirobebda XIX-XX saukuneebis mijnis baTumis

ganaSenianebaSi zomieri masStabebis damkvidrebas,

SenobaTa fasaduri wyobis dacvas, aucilebel

samSeneblo-sainJinro normebs, romlebic zogierT

nawilSi, sakmaod detalurad iyo gawerili. magaliTad,

XX s-is dasawyisis moTxovnebis Tanaxmad, gansazRvrulia

axal mSeneblobaTa ezos minimaluri farTobi, Senobis

simaRle, trotuaris zoma, Sverili nawilebis moculoba,

Page 202: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 202

damxmare saTavsebis, konstruqciuli da utilitaruli

detalebis mowyobis wesi.

SeniSvnebi da gamoyenebuli literatura

1. Сборник деиствующих в гор. Батуми объязательных постановлении, а также инструкции разным лицам и учереждениям, подведомственным Батумскому Городскому Обшественному Управлению, Батум, 1902, c. 101-116.

2. erTi duimi udris 2, 54 sm; erTi saJeni tolia 2,

134 m; 1 arSini udris - 71,12 sm; erTi verSoki

udris 4,4 sm. 3. Сборник …, gv. 108, muxli 16.  4. SedarebiT viwro quCaze, romlis sifarTe 10

arSinze naklebia, trotuari erT arSinze

naklebi ar unda iyos.

Page 203: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  203

kulturis istoria da Teoria

ermile mesxia

kulturuli turizmis saganmanaTleblo

politika (gamocdileba da perspeqtiva)

saqarTvelos turizmis ganviTarebis mdidari

tradicia gaaCnia. turizmis popularoba saqarTvelos

gansakuTrebuli geografiuli, klimaturi, kulturuli

da istoriuli pirobebiT iyo ganpirobebuli. rogorc am

dargis specialistebi aRniSnaven, „gasuli saukunis 80-

iani wlebisaTvis saqarTvelo oTx milionamde turists

maspinZlobda“ (saxelovnebo mecnierebaTa Ziebani, 2009:138).

saqarTvelo yofil sabWoTa kavSirSi mesame respublika

iyo (ruseTisa da ukrainis Semdeg) turistuli

industriis masStabebiT.

qarTuli „turistuli produqciis“ ZiriTadi

momxmarebeli yofili sabWoTa kavSiris da evropis

socialisturi qveynebis moqalaqeebi iyvnen. im

droisaTvis saqarTveloSi masobrivi turizmis,

sakurorto mkurnalobisa da dasvenebis mniSvnelovani

obieqtebis farTo qseli Seiqmna. miuxedavad amisa,

turizmis dargis uzrunvelyofa Sesabamisi kadrebiT

yofil sabWoTa kavSirSi seriozul problemas

warmoadgenda. garda gidi eqskursiamZRolebis

momzadebisa, faqtobrivad, turizmis menejmentis

specialistebs ar amzadebdnen. dargis momsaxurebis

sfero dakompleqtebuli iyo SemTxveviTi adamianebiT,

rac Sesabamisad aqveiTebda momsaxurebis dones.

Page 204: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 204

rac Seexeba eqskursiamZRolebis momzadebis

praqtikas. sabWoTa periodSi umaRles saganmanaTleblo

dawesebulebebSi arsebobda sazogadoebriv mecnierebaTa

fakultetebi, sadac studentebs SesaZlebloba hqondaT

ZiriTad specialobasTan erTad damatebiT, sazogadoebriv

sawyisebze dauflebodnen sxvadasxva specialobas

(kinooperatori, fotografi da sxv.), maT Soris

eqskursiamZRolis profesias. saganmanaTleblo programa

or saswavlo welze (4 semestri) iyo gaTvlili da

moicavda 300 akademiur saaTs. eqskursiamZRolis

specialobaze studentebs leqciebi ekiTxebodaT or

disciplinaSi: eqskursiamZRolis profesia da

mWevrmetyveleba (metyvelebis kultura da oratoruli

xelovneba). sazogadoebriv mecnierebaTa fakultetis

kursdamTavrebuls eZleoda mowmoba Sesabamisi

kvalifikaciis miTiTebiT.

Tbilisis saxelmwifo universitetis socialuri

da ekonomikuri geografiis kaTedraze SemoRebuli iyo

ramdenime sagani turistul-rekreaciuli meurneobis

organizaciasa da marketingSi (metreveli, 2003:156).

marTalia, qveynis saganmanaTleblo politika

turizmis menejmentSi kadrebis momzadebas ar

iTvaliswinebda, magram amis miuxedavad, turistul

infrastruqturaSi dasaqmebul personals samuSao

gamocdilebiTa da piradi enTuziazmiT SeeZlo

weliwadSi momsaxureoba gaewia 4 milionamde

turistisaTvis. iseTi patara qveynisaTvis, rogoric

saqarTveloa, romlis mosaxleoba maSin 5 milions

aRwevda, es maCvenebeli umniSvnelo ar iyo.

gasuli saukunis 90-iani wlebis dasawyisSi

saqarTveloSi ganviTarebuli movlenebis Sedegad

Page 205: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  205

TiTqmis mTlianad gapartaxda turistuli

infrastruqtura. daiSala dargSi arsebuli

profkavSiruli turizmis sistema. Tu adre arsebobdnen

specializebuli saeqskursio dawesebulebebi _

saeqskursio da samogzauro biuroebi (saerTaSoriso

axalgazrduli turizmis biuro, qalaqebis saeqskursio

biuroebi), qveyanaSi momsaxurebis bazris mdgomareoba

Seicvala da saeqskursio momsaxurebis organizebaSi

mogvianebiT wamyvani roli daekisra turistul firmebs.

bunebrivia, turistuli meurneobis ngrevas Tan

mohyva turizmis dargSi arsebuli im mcire

saganmanaTleblo sistemis moSlac, romelic ZiriTadad

warmodgenili iyo saeqskursio saganmanaTlenlo

programebiT. umaRles saganmanaTleblo dawesebulebebSi

daixura sazogadoebriv mecnierebaTa fakultetebi.

gauqmda saeqskursio kadrebis momzadebisa da saeqskursio

samuSaoebis meToduzrunvelyofis sistema. didi xnis

ganmavlobaSi Seiqmna sruli vakuumi. amis gamo moxda

xarisxobrivi cvlileba eqskursiamZRolis profesiul

saqmianobaSi, romelTa rolSic gamodiodnen adamianebi,

romlebsac ar hqondaT arc specialuri ganaTleba da

arc saeqskursio muSaobis kargi praqtika

(eqskursiaTmcodneoba, 2009:19-20). arafers vambobT

turizmis menejmentis kadrebze, romelic arc ki

arsebobda.

90-iani wlebis bolos qveyanaSi miRweuli

stabilizaciis, saerTaSoriso kavSirebis gaZlierebisa da

reformatoruli kanonmdeblobis Sedegad turistuli

meurneobis aRorZinebisaTvis, Tumca arasakmarisi, magram

mainc erTgvari xelSemwyobi pirobebi Seiqmna. miuxedavad

amisa, turizmis ganviTarebas paralelurad ar mohyva

Page 206: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 206

dargisaTvis specialistebis momzadeba. aRniSnuli

mizeziT, turistuli infrastruqtura TiTqmis mTlianad

araprofesiuli kadrebiT dakompleqtda. Sesabamisad, aman

gamoiwvia momsaxurebis dabali xarisxi da turistuli

produqciis arakonkurentunarianoba.

miuxedavad saqarTveloSi dRes arsebuli

umuSevrobis maRali donisa, turizmisa da stumar-

maspinZlobis sferoSi aRiniSneba kvalificirebuli da

gamocdili kadrebis nakleboba: sastumroebi, restornebi,

turistuli saagentoebi, muzeumebi, aqtraciebi,

satransporto kompaniebi, turistuli firmebi,

sakonferencio darbazebi da a.S. saWiroeben profesiul

kadrebs. turizmis sferos muSakebis umravlesobas

ganaTleba miRebuli aqvT moklevadian komerciul

kursebze da seminarebze, ar gaaCniaT specialuri

umaRlesi an profesiuli ganaTleba. erT-erTi mizezi

isicaa, rom saqarTvelos mosaxleobaSi jerjerobiT arc

ise maRalia turistul infrastruqturaSi dasaqmebis

survili da dasaqmebulTa momsaxurebis kultura.

saqarTvelosaTvis turistul specialobaTa

swavlebis gaumjobesebis mizniT bolo periodSi araerTi

RonisZieba ganxorcielda. kerZod: saqarTvelos

ganaTlebis xarisxis ganviTarebis erovnuli centris

mier 2011 wels SemuSavebul iqna kvalifikaciaTa axali

CarCo, romelic gansazRvravs mimarTulebis,

dargis/specialobebis, qvedargebis/specializaciebisa da

profesiuli specializaciebis nusxas. aRniSnul

dokuments normaqtiuli aqtis Zala aqvs da misi

gaTvaliswineba savaldebuloa yvela avtorizebuli

saganmanaTleblo dawesebulebisaTvis.

Page 207: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  207

kvalifikaciaTa axali CarCos mixedviT biznesis

administrirebis mimarTulebaSi calke gamoyofilia

dargi/specialoba „turizmi“, romelic moicavs Semdeg

qvedargebs/specializacias: bunebis turizmi da daculi

teritoriebi; ekologiuri turizmi; kulturuli turizmi;

samkurnalo turizmi da sakurorto saqmianoba;

rekreaciuli turizmi; agroturizmi.

aRniSnuli mimarTulebis profesiuli

specializaciiT SesaZlebelia abiturientebis miReba

Semdeg programebze: gidi (geoturizmis da a.S.);

turoperatori (agro-, eko-, da a.S. turoperatori);

sastumro saqmis mwarmoebeli; mimRebi-recefcionisti;

barmeni; mimtani.

am etapze eqspertTa mier momzadda profesiuli

specializaciis ramdenime programis standarti, romelic

daamtkica saqarTvelos xarisxis ganviTarebis erovnulma

centrma. profesiuli programebis standartebis

proeqtebis momzadebasa da ganxilvaSi aqtiurad iyvnen

CarTuli rogorc umaRlesi saganmanaTleblo

dawesebulebebi, aseve turistuli industriis sferos

warmomadgenlebi. proeqtebis ganxilva iyo sajaro da

yvela dainteresebul pirs SeeZlo aqtiuri monawileobis

miReba. programis standartis am formiT SemuSaveba da

miReba SesaZleblobas iZleva Tavidan iqnas acilebuli

Secdomebi.

garda amisa, tardeba:

turistuli specialobebisa da sagnebis pedagogTa

treiningebi da kvalifikaciis amaRlebis RonisZiebebi;

bazris moTxovnis turistul specialobaTa sruli

nusxis Sesadgenad grZeldeba specialuri kvlevebi;

Page 208: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 208

umaRles da specializebul saswavleblebSi

daiwyo saswavlo gegemebisa da programebis

saerTaSoriso standartebisadmi misadageba;

gegmazomieri xasiaTi mieca studentisaTvis

srulfasovani kompleqsuri praqtikis Catarebas;

umaRles saswavleblebsa da kolejebSi Seiqmna

turistuli dargis axali specialobebi damtkicebuli

standartebis Sesabamisad;

ramdenime saxelmwifo da kerZo umaRles

saganmanaTleblo dawesebulebaSi SemuSavda turizmis

menejmentisa da kulturuli turizmis samsafexuriani

saganmanaTleblo programebi yvela donis kadrebis

mosamzadeblad;

gamoica saerTaSoriso saganmanaTleblo

standartebis saswavlo-meToduri literatura da sxv.

saqarTveloSi turizmis menejmenti iswavleba

ramodenime umaRles saganmanaTleblo dawesebulebaSi,

kulturuli turizmi ki _ saqarTvelos SoTa rusTavelis

Teatrisa da kinos saxelmwifo universitetSi.

amavdroulad arsebobs 3 profesionaluri swavlebis

skola: TbilisSi, qobuleTSi da wnorSi.

turistuli infrastruqturisaTvis

maRalkvalificiuri kadrebis momzadebisas didi

mniSvneloba aqvs evropis wamyvani qveynebis

gamocdilebas turizmis ganaTlebisa da kvlevis sferoSi.

turizmis ganviTarebis kvlevas gansakuTrebuli

yuradReba mieqca XX saukunis 50-ian wlebSi. am mxriv,

Zlieri baza Camoyalibda da problemaTa gadasaWrelad

efeqturad funqcionireben organizaciebi SveicariaSi _

transportisa da turizmis ekonomikis instituti, bernis

universitetTan arsebuli Tavisufali droisa da

Page 209: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  209

turizmis kvlevis instituti, germaniaSi q. triris

turizmis evropis instituti, q. Starnbergis turizmis

problemaTa instituti da sxv. (oqrocvariZe, 2006:7).

evropuli qveynebis (inglisi, espaneTi, italia,

holandia, fineTi, saberZneTi, dania) cnobil

saswavlebelTagan, romlebic turizmis dargis

specialistebs amzadeben, umetesi wili orientirebulia

saSualo profesiul skolebze, liceumebsa da

kolejebze.

umaRlesi an profesiuli ganaTlebis miRebis

Semdeg, SesaZlebelia studentebi saqmianobaSi Sexvdnen

iseT problemebs, romelic exeba praqtikisa da

Seswavlili Teoriis Seusabamobas. maastrixtis

universiteti cdilobs Tavidan aicilos es gardauvali

problemebi im sistemiT, romelsac ewodeba „problemaze

dafuZnebuli swavleba“. bolo periodSi msoflios

sxvadasxva universiti, maT Soris saqarTveloSi, nergavs

am sistemis elementebs. e.w. „swavlebisa da kvlevis

centri“ uzrunvelyofs studentebs yvela saWiro

masaliT.

turistul industriaSi dasaqmebuli

personalisaTvis, garda ZiriTadi codnisa, romelsac

specialisti iRebs umaRles da specializebul

saswavleblebSi, aucilebelia codnis mudmivi ganaxleba

turistuli sawarmos farglebSic. mag. germaniaSi

kadrebisadmi teqnikuri momzadebis moTxovna

dakisrebuli aqvs specialur personals. ufro metic,

germanul sawarmoebs dakisrebuli aqvs pasuxismgebloba

personalis momzadebaze (metreveli, 2008:321).

specialistTa aRiarebiT, berZnuli kanonmdebloba

saerTSoriso turizmSi momuSave gidebisaTvis evropaSi

Page 210: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 210

yvelaze srulyofili da daxvewilia. pirebi, romlebic

airCeven eqskursiamZRolis profesias, unda daamTavron

gidebis skola. aseTi skolebi arseboben ucxoel

turistebTan momuSave gidebis gaerTianebebTan. misi

damTavreba da saberZneTSi muSaoba ukve SeuZliT

ucxoelebsac.

aTenis gid-eqskursiamZRolTa skolaSi miReba

SezRudulia. abiturientis asaki ar unda aRematebodes 35

wels. abiturientma unda Caabaros misaRebi gamocdebi

berZnul da ucxo enaSi (ucxo enis gamocdas abareben

romelime ucxoeTis kulturis institutSi). gasaubreba

unda gaiaros komisiis wevrebTan, romelSic Sedian

saberZneTis turizmis erovnuli gaerTianebis wevrebi da

misi generaluri mdivani (kvaracxelia, 2009:307).

studentebi gadian swavlebis Teoriul programas

da praqtikas. praqtikas gadian aTenis regionis

muzeumebSi. utardebaT 70 dRiani saswavlo eqskursiebi

saberZneTSi, ris Sesaxeb amzadeben referatebs.

eqskursiebis 50 %-s saxelmwifo afinansebs.

kanoni eqskursiamZRolebis Sesaxeb safrangeTSi

ZalaSia 1975 wlidan, romlis mixedviT gidi-

interpretatori SeiZleba iyos mxolod diplomirebuli

eqskursiamZRoli. 1984 wlidan, ucxoelebTan momuSave

gidebisaTvis, Semovida wesi „profesionalis mowmobis“

aucileblobis Sesaxeb. am mowmobis misaRebad

eqskursiamZRolebi sagamocdo komisiebs gamocdebs or

safexurad abareben. I safexuris gamocdebi iTvaliswinebs

codnis Semowmebas Semdeg sagnebSi: xelovnebis istoria;

safrangeTis istoria; jgufgamyolebis SesaZleblobebi;

franguli ena. II safexurze bardeba aranakleb 5 Temisa,

romlis Semdeg gaicema saxelmwifo licenzia.

Page 211: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  211

saxelmwifo licenzia da „profesionalis mowmoba“ ori

saxisaa: lokaluri (regionuli) da globaluri

(saxelmwifo mniSvnelobis), romlis mflobelsac parizsa

da umniSvnelovanes kulturul centrebSi eqskursiebis

Catarebis ufleba aqvs (metreveli, 2008:457).

evropaSi miCneulia, rom fineTs

eqskursiamZRolebis momzadebis saukeTeso organizacia

aqvs. fineTis saganmanaTleblo sistemaSi danergilia

eqskursiamZRolis sami tipis profesia: lokaluri

eqskursiamZRoli, romelic eaqkursias mxolod sakuTar

qalaqSi atarebs; regionaluri eqskursiamZRoli da

eqskursiamZRoli mogzaurobis ganmavlobaSi.

eqskursiamZRolma unda daamTavros kursebi:

lokaluri eqskursiamZRolisaTvis savaldebuloa

aranakleb 80 saaTis (Teoriuli 40 saaTi; praqtikuli 40

saaTi) gavla; did qalaqebSi _ 120-dan 170 saaTamde unda

gaiaron da Caabaron weriTi gamocdebi, romlebSic garda

specialobisa, Sedis: informaciis wyaroebi, samgzavro

sasualebebi da bileTebi, gadaxdis wesebi da

fsiqologia. kursebis organizeba xdeba fineTis

turizmis saministrosa da specialuri umaRlesi

saswavleblebis erToblivi TanamSromlobiT. fineTis

turizmis saministro mkacrad akontrolebs

eqskursiamZRolTa diplomebis gacemis process,

sistematurad zrunavs maTi kvalifikaciis srulyofaze

da maT dasaxmareblad gamoscems meTodur Jurnals. 1991

wels fineTSi Catarda eqskursiamZRolTa msoflio

konferencia.

daniaSi eqskursiamZRolebis profesiis aTvisebas

xelmZRvanelobs ori gaerTianeba: ucxoeTis turizmis

gaerTianeba da eqskursiamZRolTa asociacia.

Page 212: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 212

serTifikatis misaRebad abareben weriT da zepir

(praqtikul) gamocdebs. saWiroa ucxo enis, daniis

istoriis, geografiisa da politikuri sistemis kargi

codna. diplomSi Setanil unda iqnas gamocdebis

Cabarebis aRniSvna: kulturaSi, istoriaSi, mosaxleobis

socialur mdgomareobasa da mogzaurobis pedagogikaSi

(metreveli, 2008:458).

evropis saganmanaTleblo centrebi da

universitetebi mniSvnelovan yuradRebas uTmoben

turizmis Seswavlasa da kvlevas. gansakuTrebiT unda

aRiniSnos q. krakovis iagelonis universiteti, romelic

pirvel sauniversiteto centrad iTvleba turizmis

samecniero kvlevisa da kadrebis momzadebis saqmeSi

(julabaSvili, 2006:5).

specialistebi da eqspertebi turizms „meoce

saukunis fenomenad“ aRiareben. dRes turizmi _ Zlieri

msoflio industriaa, romelic msoflios mTliani

produqtis 10 %-s ikavebs, sadac dasaqmebulia

momsaxureTa didi raodenoba da mozidulia ZiriTadi

saSualebebi da msxvili kapitali. es aris msxvili

biznesi, didi fuli da globaluri donis seriozuli

politika (birJakovi, 2004:19).

turizmis mniSvneloba postsabWoTa respublikebSi

kidev ufro gaizarda. „turizmis, rogorc simdidris

generatoris“ (merhaevi, 2003:84) ganviTareba aramarto

dakavSirebulia eknomikis mTel rig dargebTan, aramed

astimulirebs sxvadasxva dargis dawinaurebas. ukraineli

specialistebis analiziT, turizmis sfero ekonomikis 40-

ze met dargTanaa dakavSirebuli da mosaleobis 10-15 %

aris CarTuli (А. Будиа, В. Волынец, „Маркетинг

туристических деиствий Украины и подготовка персоналатиц“,

Page 213: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  213

sauniversitetTaSoriso samecniero-analitikuri Jurnali

„biznesi da menejmenti“, baTumis SoTa rusTavelis

saxelmwifo universiteti, № 2, 1990).

turizmis ganviTarebasTan erTad, yoveli

sazogadoeba axali gamowvevebis winaSe dgeba.

globalurma turistulma industriam SeiZleba safrTxe

Seuqmnas sazogadoebis erovnul identobas, mis mier

Seqmnil erovnul sulier da materialur Rirebulebebs.

gaucnobierebeli politikis Sedegad, safrTxis winaSe

SeiZleba aRmoCndes qveynis kulturuli memkvidreoba da

erovnuli TviTSegneba. kulturuli memkvidreobis mimarT

interesi bavSvobidanve unda aRizardos da amas

saganmanTleblo programebic unda iTvaliswinebdes.

ucxoelma turistma maspinZeli qveynis kulturuli

Rirebulebebi da xelovnebis nawarmoebebi rom daaafasos

da mis mimarT pativiscemiT ganimsWvalos, unda SevuqmnaT

misi Secnobis survili da interesi, rac turistuli

saagentoebis gidebis kvalifikaciis amaRlebas iTxovs.

„gidma muSaobisas prevenciuli konservaciis principiT

unda ixelmZRvanelos“ (katelin perie d’ etereni, 2003:103).

turizmis menejmentis saganmanaTleblo politika,

es aris „SemoqmedebiTi xelovneba kadrebis saSualebiT“

(otleri, 1989:156). reformas konkretuli adamianebi

anxorcieleben. yoveli qveynis gamocdilebas

SemoqmedebiTi midgoma sWirdeba qveynis istoriis,

kulturisa da tradiciebis gaTvaliswinebiT.

Page 214: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 214

literatura:

1. m. birJakovi, „turizmis Teoria“, Tb., 2004

2. „eqskursiaTmcodneoba“, aWaris avtonomiuri

respublikis turizmisa da kurortebis departamentis

gamocema, baTumi, 2009

3. katelin perie d etereni, „turizmi da Zeglebis

dacva“ rogor vipovoT oqros Sualedi“, krebuli

„kulturis politika. safrangeTisa da sxva qveynebis

gamocdileba“, Tb., 2003

4. n. kvaracxelia, „kulturuli turizmi, Teoria

da praqtika“, Tb., 2009

5. Ph. Kotler. Marketing for Management, Analysis, Planning Implementation and Control, Prentice Hall. New Jersey. 1989

6. m. metreveli, „turizmi“, Tb., 2003

7. m. metreveli, „turizmisa da stumarmaspinZlobis

safuZvlebi“, Tb., 2008

8. r. merhaevi, a. kilebreu, „arqeologiuri turizmi

da misi dadebiTi da uaryofiTi Sedegebi“, krebuli

„kulturis politika. safrangeTisa da sxva qveynebis

gamocdileba“, Tb., 2003

9. saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da

kinos saxelmwofo universitetis samecniero Sromebis

krebuli „saxelovnebo mecnierebaTa Ziebani“,

gamomcemloba „kentavri“, 4 (41), 2009

10. a. oqrocvariZe, m. vadaWkoria, l. oqrocvariZe,

turizmisa da maspinZlobis menejmenti, Tb., 2011

11. i. julabaSvili, turizmis ganviTarebis

faqtorebi, Tb., 2006

Page 215: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  215

irma bagrationi

kulturis sociologiis problemebi konstantine

kapanelis filosofiaSi

kulturis Sesaxeb refleqsia qarTveli

filosofosis konstantine kapanelis (1889-1952) naazrevSi

ganxorcielebulia, umTavresad, sociologiuri aspeq-

tebiT. Sesabamisad, masSi warmodgenilia kulturis

sociologiis problematika sazogadoebis kulturul

RirebulebaTa funqcionirebis zogadi kanonzomierebebis,

kulturis ganviTarebis tendenciebze socialur-ekonomi-

kuri, politikuri faqtorebis zemoqmedebisa da, saerTod,

kulturisa da sazogadoebis urTierTgavlenis arsebiTi

sakiTxebis saxiT. Tu gaviTvaliswinebT, rom kulturis

fenomeni kapanelTan ZiriTadad gamokvleulia organo-

tropuli msoflmxedvelobis fonze, gasagebi gaxdeba,

rom kulturis sociologiis problemaTa ganxilvis

specifika ganpirobebulia uSualod misi filosofiuri

koncefciis _ organotropizmis TaviseburebebiT.

kulturis grZnobad-inteleqtualuri monapovari,

kapanelis azriT, socialur interesTa organotropuli

ganxorcielebaa. es niSnavs, rom yovelgvari Semoqmedeba –

mecnierulic, teqnikuric, mxatvrulic Tavisi arsiT

socialuri sinamdvilis gancdis gamovlenis ama Tu im

formas warmoadgens. amis saCveneblad, kapaneli mimarTavs

xelovnebis rogorc sulieri kulturis gamovlenis erT-

erT yvelaze aqtiur sferos. masSi istoriulad moqmedi

SemoqmedebiTi principebi klasicizmis, romantizmis,

realizmis, simbolizmis da misTanaTa saxiT, kapanelis

mixedviT, Tavis droze warmoiSva socialuri

fsiqologiis gansakuTrebul pirobebSi da yoveli maT-

Page 216: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 216

gani istoriul Rirebulebas warmoadgens imdenad,

ramdenadac gamosaxavs Sesabamisi epoqis socialur

saWiroebas.Aase magaliTad, “manqanuri kulturis epoqaSi

Zveli eposebis magier iwereba axali eposebi: Zveli

eposis mTavari gmiri iyo romelime odisevsi, axali

eposis gmiri aris inJineri, teqnikosi, romelime qarxnis

mosamsaxure; Zveli eposi iyo gansakuTrebiT romantikuli

bunebis fenomeni: zRva, tye, mindori, xeoba, mdinare,

kldeebi, _ ai, ra esaWiroeba Zvel eposs; axali

eposisTvis gansakuTrebiT saWiroa realisturi manqana

eleqtroniT, kinematografebiT, rkinigziT, xomaldebiT;

homerosma penelopes romani da cxovreba daukavSira

industriul sinamdviles – qsovas da qmris xetials;

Cveni drois mweralma romani unda daukavSiros avtomo-

bilebs, motorebs, sinaTles, didi maRaziis vitrinebs,

kosmetikas... manqanis atmosferoSi ibadeba idea axali

mxatvruli saxisa, romelsac suli mudam aRelvebuli

aqvs: telefonma, telegrafma fonografma, bicikletma,

TviTmfrinavma daaCqares Cveni sulis cxovreba” (kapaneli,

1989:314). rogorc vxedavT, kapanelTan TvalsaCinod

ikveTeba SemoqmedebiTi, kerZod, organotropuli urTier-

Toba sulieri kulturis arssa da istoriul-socialur

mdgomareobas Soris, ufro konkretulad, _ sulieri

kulturis Sinaarsi sazogadoebis realuri interesebis

moqmedebis Sedegia; igi, Tavis mxriv, yovelTvis eswrafvis

arsebuli mdgomareobis asaxvas da, amdenad, gasagebi

xdeba mxolod im socialur moTxovnilebaTa faqtobrivi

warmosaxvis fonze, romelTanac organuladaa dakavSireb-

uli. gamomdinare aqedan, kapanelis azriT, “Cveni drois

evropuli xelovneba manqanuri kulturis SemoqmedebiTi

rezonansia; da es rezonansi tragediul simfoniebad

Page 217: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  217

iSleba xelovnebis sxvadasxva dargSi, futuristul-

kubisturi akrobatizmidan dawyebuli, ferebisa da

lentebis sinematografiul Teatramde, im Teatramde,

romelic organotropulad mieCqareba daRupvisa da

daSlisken ise, rogorc is socialur-struqturuli wyoba

arsebobisa, romelmac igi warmoSva” (kapaneli, 1989:324).

Cveni azriT, avtori aq imazec mianiSnebs, rom Tavad

civilizaciac da misi ganviTarebac, rogorc

gansakuTrebuli mdgomareoba, gavlenas axdens kulturis

stilze da ganapirobebs mis cvlilebas.

aRniSnulTan dakavSirebiT, SegviZlia paralelebi

gavavloT amerikuli sociologiis, sociologiaSi struq-

turul-funqcionaluri mimarTulebis erT-erTi

Semqmnelis tolkot parsonsis (1902-1979) kulturis

TeoriasTan. am ukanasknelis arsi, rogorc viciT, mokled

da martivad SemdegSi mdgomareobs: adamianis mTeli

sulieri da materialuri monapovari, romelsac Cven va-

erTianebT “kulturis” cnebiT, sazogadoebrivad

ganpirobebul moqmedebaTa Sedegs warmoadgens ori

sistemis doneze: socialuris da sakuTriv kulturulis.

rogorc Tavad parsonsi SeniSnavs, yvela kultura sazo-

gadoebrivi garemos pirobebSi, TviTganxorcielebis

mizniT, eswrafvis “masTan adaptirebas, manamde arsebul

socialur struqturebTan integrirebas, raTa miaRwios

dasaxul mizans” (mamontovi, 1999:115). sagulisxmoa, rom

parsonsis azriT, kulturis erTiani sistemis calkeul

aspeqtebs sazogadoebis mxridan Seesabameba istoriulad

Seqmnili socialuri institutebi, kerZod, “ekonomikuri,

politikuri, samarTlebrivi, morali, religia da das-

venebis industria” (mamontovi, 1999:122). gamomdinare

aqedan, masTan kultura warmosdgeba rogorc garkveul

Page 218: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 218

normaTa da simboloTa rTuli sistema, romelic

ganuwyvetliv icvleba da sruliyofa garemomcveli

samyaros socialuri sazrisis mqone diqtatiT. vfiqrobT,

kulturis arsobrivi ganpirobebulobis Sesaxeb

parsonsis Sexedulebebis Zalzed sqematuri gadmocemiTac

ki naTlad Cans, rom mas pretenzia aqvs Seqmnas kulturis

socialuri Teoria, romelSic kulturis sistemurobis

regulators warmoadgens sazogadoebrivi cxovrebis

specifika Tavisi normatiulobiTa da simbolurobiT. am-

iT igi uaxlovdeba organotropuli kulturis koncefci-

as, Tumca, am ukanasknelisgan gansxvavebiT, kulturis

rogorc garkveuli “tropuli” rezultatis misaRebad

sazogadoebis organul safuZvelSi moqmedi socialuri s-

istema ufro dabali donis pirobas warmoadgens, vidre

sakuTriv kulturuli.

kapanelis mixedviT, kultura Tavis arsobriv

garkveulobaSi eyrdnoba konkretul sociologiur

kriteriumebs, anu social-ekonomiurad uzrunvelyofili

da ganebivrebuli sazogadoebrivi yofiereba Tavis TavSi

gulisxmobs kulturis gadapranWul da gazviadebul

formebs, xolo duxWiri da mZime socialuri cxovrebis

pirobebSi qmnadi kultura sisadaviTa da ubraloebiTaa

niSandebuli. amasTan dakavSirebiT, CvenTvis sainteresoa

germaneli ekonomistisa da sociologis Aalfred veberis

(1868-1958) naazrevi kulturis Sesaxeb. Tavis naSromSi

“sociologiis istoriis da kulturis principebi” (1951)

veberma, rogorc cnobilia Camoayaliba originaluri

Teoria, romlis arsic mdgomareobs SemdegSi: kulturis

istoria SeiZleba warmovadginoT erTmaneTTan urTierT-

dakavSirebuli, magram gansxvavebuli kanonebiT mimdinare

sami procesis – socialuris, civilizaciuris da kultu-

Page 219: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  219

rulis sinTezis saxiT. Aavtoris azriT, ama Tu im erov-

nuli kulturis saerTo done SeiZleba ganisazRvros

swored mxolod misi TiToeuli am calkeuli sferos

mdgomareobis ganxilvis safuZvelze. “im qveynis xalxi,

romelSic Semonaxulia social-ekonomikur da saxelmwi-

foebriv-samarTlebriv urTierTobaTa ayvavebuli sistema,

kulturis ganviTarebis TvalsazrisiT, iSviaTad

aRmoCndeba xolme _ gansakuTrebiT sulieri da esTe-

tikuri kulturis mxriv _ SedarebiT dabal doneze”

(mamontovi, 1999:145). TvalSi sacemia, rom veberisa da

kapanelis koncefciebi, am SemTxvevaSi, aSkarad emxrobian

erTmaneTs, Tumca maT sawinaaRmdegod kulturologebs

xSirad mohyavT xolme aseTi magaliTebi (romlebsac ar

SeiZleba, Cvenac ar daveTanxmoT): me-18-me-19 saukuneebSi,

feodaluri daqucmacebulobisa da sameurneo siduxWiris

pirobebSi germanulma miwam samyaros uboZa udidesi kla-

sikuri filosofia da mxatvruli Semoqmedebis ganumeo-

rebeli nimuSebi. evropul qveyanaTa umetesobaSi, marTa-

lia, SenarCunda garkveuli wonasworoba samive process

Soris, Tumca iaponiasa da samxreT-aRmosavleT aziis

sxva ekonomikurad ganviTarebul saxelmwifoebSi

civilizaciurma procesma miiRo aqamde arnaxuli

ganviTareba mxolod meore msoflio omis Semdeg... uka-

naskneli ori saukunis manZilze amerikis SeerTebul Sta-

tebSi Warbobda socialuri da civilizaciuri procesebi

kulturulis sazianod, xolo ruseTSi me-19 aswleuli,

piriqiT, rusuli kulturis “oqros xana” iyo socialuri

konservatizmisa da mecnierul-teqnikuri CamorCenilobis

fonze.

aRsaniSnavia isic, rom sistemaSi – kultura da

sazogadoeba, misi srulyofilad axsnis mizniT, kapaneli

Page 220: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 220

ganixilavs organotropuli mimarTebis kidev erT formas;

kerZod, geografiuli mdgomareobis gavlenas kulturis

warmoSobasa da ganviTarebaze, anu sazogadoebis

arsebobisa da funqcionirebis geografiuli pirobebi Tu

ramdenad ganapirobebs am sazogadoebis wiaRSi Seqmnili

kulturis raobas. Aavtoris azriT, “arsis arseboba isa-

zRvreba mdgomareobiT – mdgomareoba geologiuri,

geografiuli, klimaturi, social-ekonomikuri an spobs

an saSualebas aZlevs kulturis formebs viTarebisa da

gaSlisaTvis” (mamontovi, 199:174). Tumca, kapaneli

imTaviTve xazgasmiT aRiarebs, rom “socialuri

urTierToba, damyarebuli ekonomikur-industriul

saWiroebaze, gacilebiT ufro aqtiurad moqmedebs

kulturis SemoqmedebiT formebze, vidre geografiul-

geologiuri da meteorologiuri pirobebi”, magram igi

darwmunebulia imaSic, rom “Tuki erTxel gansakuTrebul

geologiur-geografiul pirobebSi warmoiSva adamianTa

urTierToba, Semdeg swored es urTierToba Tavis

social-ekonomikuri interesebiT aZlevs mimarTulebas am

sazogadoebis kulturul-civilizaciur xerxsa da

Semoqmedebas” (kapaneli, 1999:104).

Cveni azriT, kapanelis aseTi Sexedulebebi Zalian

uaxlovdeba sociologiaSi sakmaod farTod aRiarebuli

geografiuli mimarTulebis cnobil warmomadgenelTa,

kerZod ingliseli istorikosis henri Tomas boklisa

(1821-1862) da rusi (warmoSobiT rumineli) mecnier-

geografis lev ivanes Ze meCnikovis (1838-1888) Teoriul

koncefciebs. Tavis naSromSi “civilizaciis istoria

inglisSi”, bokli aviTarebs azrs imis Sesaxeb, rom

civilizaciis ganviTareba gansazRvrulia klimatis,

niadagisa da bunebis saerTo mdgomareobiT. rogorc av-

Page 221: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  221

tori aRniSnavs: “civilizaciebi Tavdapirvelad yvelgan

damokidebuli iyo am samidan erT-erTze mainc.Aaziis

kontinentze mxolod im adgilebSi Caisaxa civilizacia,

sadac yvela Tu ara, erT-erTi piroba mainc iyo: klimatsa

da niadagze civilizaciis damokidebuleba dasturdeba

imiTac, rom momTabare tomebma, romlebic mwir niadagze

da cxel klimatSi cxovrobdnen, rodesac daipyres

zomuri sartyelis midamoebi, swrafad Seqmnes pirveli

civilizaciebi. arabTa mravalricxovani momTabare tome-

bidan, mxolod egviptelebma rom Seqmnes civilizacia, es

aixsneba egviptis miwis nayofierebiT, romelic nilosis

wylebiT uxvad irwyveba” (bokli, 1960:161). sagulisxmoa,

rom boklis azriT, klimati da niadagi moqmedebs ma-

terialuri kulturis ganviTarebis doneze, danarCeni

bunebrivi pirobebi ki, saxeldobr bunebis xedi – ada-

mianis gonebriv Tu sulier wyobaze: religiaze, xelovne-

basa da literaturaze.

rogorc irkveva, boklis am mosazrebebs TiTqmis

srulad iziarebs kapanelic; amas adasturebs misi azri

imis Sesaxeb, rom “kultura Tavis evoluciaSi ganicdis

sistematur gavlenas fizikuri garemodan momdinare

mdgomareobisas, da ramdenadac yofa-cxovrebis

fsiqologia moqmedebs kerZo adamianis nebisyofasa da

survilebze, imdenad saerTod bunebriv-atmosferuli

mdgomareoba iZleva Semoqmedebis erTgvar farglebs;

Semoqmedeba rogorc mxatvruli, ise ganyenebuli, iwvevs

SemoqmedebaSi eqstazs, organul eross, romelic

warmoudgenelia im urTierTobis gareSe, romelsac

adgili aqvs organul cxovrebasa da fizikur

mdgomareobas Soris; kultura dionisuri an apolonuri

SeuZlebelia grelandiaze an cimbirSi, SeuZlebelia iseT

Page 222: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 222

pirobebSi, sadac arsisa da mdgomareobis urTierToba ar

iZleva organuli sisavsis SegrZnebas, sadac buneba da

misi klimatur-geografiuli Tavisebureba xels ar

uwyobs am SegrZnebis gancdas” (kapaneli, 1999:142).

rac Seexeba l. meCnikovis naazrevs, aRniSnul sa-

kiTxTan dakavSirebiT, igi warmodgenilia mis naSromSi

“civilizacia da didi istoriuli mdinareebi” (1883).

cnobilia, rom am Txzulebis amocanaa – naTelyos

sxvadasxvaQqveynis geografiul TaviseburebaTa gavlena

maTi kulturis formirebis msvlelobaze, civilizaciis

warmoSoba da misi ganmapirobebeli faqtorebi, civiliza-

ciaTa ganviTareba da maTi ganmsazRvreli viTarebani.

meCnikovis sociologiuri Teoriis mixedviT, calkeul

pirobaTagan civilizaciis ganviTarebaze gavlenas axdens

astronomiuri garemo, geografiuli ganedi da klimati,

Tumca absoluturi mniSvneloba maT ar

miewerebaT.Aavtori yovelmxriv cdilobs aCvenos, rom

klimatis cvlilebis Sesabamisad icvleba civilizaciis

warmoSobis SesaZleblobanic: “zedmetad civi da cxeli

klimati civilizaciisaTvis cudi niadagia. Ddiadi

istoriuli civilizaciebi, yovel SemTxvevaSi Zveli sam-

yaros materikebze, mxolod da mxolod zomier sart-

yelSia koncentrirebuli” (meCnikovi, 1964:187). cxel

klimatSi, florisa da faunis simdidris miuxedavad,

civilizacia rom ar viTardeba, es, meCnikovis azriT, imis

Sedegia, rom am viTarebaSi adamians yofierebisTvis didi

garja ar sWirdeba, ar aris Sromis aucilebloba:

“bunebis gvirgvini – adamiani cxel klimatSi bunebis mefe

araa, buneba mas uxvad ajildoebs da amiT axSobs mis

energias” (meCnikovi, 1964:190). amiT avtori xazs usvams im

garemoebas, rom civilizacias geografiul-bunebrivi

Page 223: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  223

garemo meqanikurad ar gansazRvravs, rom garemos

gverdiT aucilebelia adamianis moqmedeba, e.i. socialuri

ganpirobebuloba. rac Seexeba civilizaciaTa Casaxvisa

da ganviTarebis ZiriTad mizezebs, aq meCnikovi asaxelebs

mdinareebs, ramdenadac Tvlis, rom “mdinare yvela

qveyanaSi TiTqosda fizikur-geografiul pirobaTa

sinTezia”. misi azriT, didi mdinareebis napirebze Caisaxa

da ganviTarda oTxi didi kultura: “Cinuri kultura

xuanxesa da ianZis napirebze, induri _ indisa da gangis

napirebze, asiriul-babilonuri – tigrosis da evfratis

napirebze, egvipturi _ nilosis napirebze” (meCnikovi,

1964:214-216).

rogorc mosalodneli iyo, kapaneli sruliad

eTanxmeba meCnikovis Tvalsazriss rogorc materialuri

da sulieri, ise socialuri kulturis geografiuli

mdebareobiT determinirebulobis Sesaxeb da, Tavis mxriv,

SeniSnavs, rom “arsebobis gansakuTrebul bunebriv piro-

bebSi da maTi gamoisobiT adamiani iCens erTgvar xerxs

da ostatobas; sxvadasxva profesia – profesia nadirobis,

Tevzaobis, miwis damuSavebis, vaWrobis da mrewvelobis

aixsneba ara transcendenturad mocemuli niWierebiT, ara

zeSTagonebiT, rogorc fiqroben yvela kategoriis

racionalistebi da aleoTologistebi, aramed bunebriv-

geografiuli da fizikur-materialuri SesaZleblobiT

da interesiT; avstralielebi da eskimosebi rasulad da

anTropologiurad didad gansxvavdebian erTmaneTisgan,

magram erTimeoris msgavs geografiul mdgomareobaSi

gaCenili maTi erTnairi meurneoba _ warmoeba da

socialuri saWiroebis interesebi maTs kulturis

formebs erTmaneTs amsgavsebs” (kapaneli, 1989:372).

Page 224: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 224

Cveni azriT, marTebuli SeniSvna, romelic Tavis

droze socialogiaSi geografiuli skolis koncefciis

misamarTiT gamoiTqva, _ kulturis gaCenasa da ganviTa-

rebaSi geografiuli garemos rolis gadaWarbebiT da ca-

lsaxad Sefasebis Sesaxeb, _ kapanelis Sexedulebebzec

samarTlianad vrceldeba. saxeldobr, nebismier

istoriul epoqaSi SeiZleba aRmoCndes Seusabamoba geog-

rafiul pirobebsa da kulturaTa progress da regress

Soris, ramdenadac geografiuli mdgomareobis

viTarebaSic civilizacia icvleba aRmasvlis an daR-

masvlis mimarTulebiT, an kidev erTsa da imave geografi-

ul pirobebSi civilizacia erT qveyanaSi yvavis, meoreSi

ki mxolod isaxeba. ase, rom mxolod geografiulad

xelsayreli viTarebis mizezis gamo TavisTavad da

avtomaturad kultura arc warmoiSoba da arc viTardeba.

kapanelis koncefciis sasargeblod aRvniSnavT,

rom igi kulturasTan mimarTebaSi geografiul

determinizms aniWebs erT-erT, magram ara gadamwyvet da

absolutur mniSvnelobas. misTvis kulturis ganmsazRv-

rel elementTa Soris arsebiTi da ZiriTadi mainc so-

cialuri faqtoria, ramdenadac, faqtobrivad, bunebrivi

pirobebi, ra saxiTac ar unda iyos mocemuli, qmnis mxo-

lod SesaZleblobebs, romelTa realizacia araa sxva

rameze damokidebuli, garda adamianisa da sazogadoebisa.

amdenad, kulturis organotropuli gaazreba sabolood

mainc socialuri mdgomareobiT ganpirobebulobaze

daiyvaneba. rogorc kapaneli aRniSnavs, “socialuri

viTareba asxvaferebs istoriul epoqebs da yovel

periods kulturisas Tan miaqvs, Tan moaqvs Tavisi stili

da suli. bunebis TandaTanobiT gardaqmnasa da feriscva-

lebaSi adamiani TviTon icvleba suliT, ideebiT,

Page 225: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  225

gancdebiT, iluziebiT: piramidis aSeneba nilosis

Tvalgadauwvdenel cxel Walebze da sacodavi qoxebis

Sekowiweba cimbiris civ taigebSi gamowveulia sxvadasxva

iluziebiTa da gancdebiT, sxvadasxva saxis grZnobebiTa

da idealebiT... mTeli civilizacia Tavisi nangrevebiT da

udabnoebSi awveradebuli piramidebiT, Tavisi

bareliefebiT da cixe-koSkebiT, didi qalaqebis

laboratoriebiT da institutebiT sazogadoebisa da

mdgomareobis organotropuli urTierTobis gamomsaxve-

lia...” (kapaneli, 1999:225).

sainteresoa, rom kulturis gamokvleva

sociologiuri TvalsazrisiT kapanelis moZRvrebas

Zalian aaxloebs erT-erT araordinarul kulturolo-

giur mimdinareobasTan, romelic sociologiuri skolis

(warmomadgenlebi arian Cvens mier zemoT aRniSnuli

tolkot parsonsi da alfred veberi, agreTve cnobili

amerikeli kulturologi patirim aleqsandres Ze

sorokini) saxeliTaa cnobili da romelic, rogorc

irkveva, kulturis safuZvlebs da axsnas eZebs ara

istoriasa da adamianis sulis TviTnebur ganviTarebaSi,

ara fsiqikisa da kacobriobis biologiur winaistoriaSi,

aramed mis sazogadoebriv bunebasa da organizaciaSi; da

amdenad, kulturologiuri kvlevis centrSi aqcevs Tavad

sazogadoebas, mis struqturasa da socialur

institutebs. rogorc am skolis ise kapanelis

koncefciaTa sasargeblod unda iTqvas, rom, ramdenadac

sazogadoeba kulturis ZiriTadi formaa, amdenad

kulturis qmnadobisa da ganviTarebis istoria arsebiTad

sazogadoebis istoriacaa. Aase rom, Tumca kulturis

sistema da socialuri sistema, faqtobrivad erTmaneTis

gareSe ar arsebobs, magram arc is unda dagvaviwydes, rom

Page 226: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 226

maT Soris principul gansxvavebas aqvs adgili. Tu

davukvirdebiT, aSkaraa, rom kacobriobis istoria icnobs

erTmaneTisgan gansxavavebuli eTnikuri jgufebis msgavs

socialur sistemebs, rasac ver vityviT Sesabamis kul-

turebaTa Sesaxeb. amis dasturad kulturis qarTvel

mkvlevarT sxvadasxva magaliTebi mohyavT: rogorc akaki

yulijaniSvili SeniSnavs, “Sua saukuneebis saqarTveloSi

TiTqmis iseTive socialuri sistema iyo, rogorc

safrangeTsa an inglisSi, magram miuxedavad amisa, Sua

saukuneebis qarTuli kultura principulad

gansxvavdeboda dasaxelebul kulturaTagan, iseve

rogorc es kulturebi gansxvavdebodnen erTmaneTisgan”

(yulijaniSvili, 2001:151).

aRniSnuli imazec miuTiTebs, rom, kapanelis orga-

notropuli Teoriis sapirispirod, yvela istoriul

epoqaSi SesaZloa aRmoCndes SeuTavsebloba socialuri

mdgomareobisa da kulturis ganviTarebis doneebs Soris,

ramdenadac socialur urTierTobaTa ucvlelobis

SemTxvevaSic sruliad SesaZlebelia kultura Seicvalos

nebismieri mimarTulebiT; an kidev, identur socialur

viTarebaTa pirobebSi, maSin rodesac erT qveyanaSi kul-

tura ayvavebasa da aRmavlobas ganicdis, meoreSi –

mxolod es-esaa iwyebs ganviTarebas, mesameSi ki _

dakninebisa da ganadgurebis pirasaa. rogorc anglo-

amerikeli kulturologi tomas sternz elioti (1888-1965)

SeniSnavs, “miuxedavad imisa, rom ukanaskneli oTxi

aseuli wlis manZilze inglisis socialuri mdgomareoba

gacilebiT gaumjobesda da mosaxleoba Tormetjer

gaizarda, msgavs xarisxobriv da raodenobriv zrdas

sruliadac ar mohyolia Cvens droSi Tormeti Seqspiris

gamoCena, ufro metic, aseTebi ukve didixania gaqrnen.

Page 227: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  227

zustad aseve, gasul saukuneTa mxvnel-mTesveli glexi

Tavisi zneobrivi da sulieri kulturiT gacilebiT

ufro maRla idga, vidre Cveni drois daqiravebuli

traqtoristi” (elioti, 2002:79). saqme imaSia, rom

kulturis sistema mxolod socialuri urTierTobebiT

ar amoiwureba, garda amisa, masSi Tavmoyrilia misi

Semoqmedi xalxis RirebulebiTi orientaciebi, Cvevebis,

adaTebis, tradiciebis erToblioba romlebSic dagro-

vilia sinamdvilesTan, arsebulTan yovelgvari

adamianuri mimarTeba da zrunva samyaros im nawilze,

romelzec is saxlobs. sayuradReboa isic, rom elioti

kulturis fenomenis arsobrivi gansazRvrebisas

gacilebiT met sifrTxiles iCens, rameTu mas ase

axasiaTebs: “kulturis qveS me mesmis, upirveles yovlisa,

is, rac mxedvelobaSi aqvT anTropologebs: erT adgilas

mcxovrebi, mocemuli xalxis cxovrebis wesi. Cven am

kulturis gamovlenas vxedavT mis xelovnebaSi, mis

socialur sistemaSi, mis Cveulebebsa da adaTebSi, mis

religiaSi. yvelaferi es, erTad aRebuli, ar Seadgenen

kulturebs, Tumca Cven xSirad moxerxebulobis gamo ise

gamovTqvamT, TiTqos es asea. Eeseni mxolod nawilebia,

romlebadac kultura SeiZleba danawevrdes – rogorc

adamianis sxeuli anatomiur TeatrSi. magram, ise rogorc

adamiani aris ufro meti, vidre misi sxeulis Semadgenel

sxvadasxva nawilTa naerTi, aseve kulturac aris ufro

meti, vidre xelovnebaTa, adaTTa da religiur

CveulebaTa nakrebi” (elioti, 2002:111). Cveni azriT,

elioti aq gulisxmobs adamianis Tavisufal,

nebayoflobiT SemoqmedebiT aqtivobas, romelic imisgan

damoukideblad, Tu rogoria arsebuli socialuri,

ekonomikuri an politikuri mdgomareoba, Tavisi gziT

Page 228: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 228

miemarTeba sakuTari amouwuravi SesaZleblobebis srul

gamovlenamde da gzadagza usasrulo nairgvarobiT qmnis

da aformebs saocar axal samyaros kulturi saxiT; da

romelsac sruliad dakarguli aqvs Tavisi arsebiTi

mniSvneloba kapanelis organotropul moZRvrebaSi.

Mmiuxedavad amisa, sruli ufleba gvaqvs ganvacxadoT,

rom am ukanasknelma kulturis ganviTarebisa da

socialur procesTa uwyveti kavSiris aRiarebiT sakmaod

mniSvnelovani Rvawli dasdo kulturologiuri azris

istorias kulturis erTiani Teoriis Seqmnis procesSi.

gamoyenebuli literatura:

1. kapaneli k., suli da idea, filosofiuri Sromebi,

Tbilisi, 1989

2. kapaneli k.,socialuri esTetikis safuZvlebi. organot-

ropizmi, filosofiuri Sromebi, Tbilisi, ”Tbilisis

universiteti”, 1999

3. yulijaniSvili a., kulturologia, Tbilisi,

“universali”, 2001

4. Бокль Г. Т., История цивилизации в Англии, Санкт-Петербург, «Русский язык», 1960 5. Елиот Т. С., «Заметки к определению культуры», Санкт-Петербург, «Алетейя», 2002 6. Мамонтов П., Основы культурологии, Москва, «Олимп», 1999 7. Мечников Л. М., Цивилизация и великие исторические реки, Москва, «Советская энциклопедия», 1964

Page 229: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  229

ermile mesxia

adamianuri resursebi kulturaSi:

axali gamowvevebi da problemebi

kulturis Taanamedrove dawesebulebis marTva da

dasaxuli amocanebis ganxorcieleba SeuZlebelia

ganaTlebuli, profesionali da kvalificiuri kadrebis

gareSe. kulturis dawesebulebebi, mkacri konkurenciis

pirobebSi, srulfasovnad ver ganaxorcieleben TavianT

misias am sferoSi momuSave gamocdili, magram

araprofesionali kadrebis pirobebSi.

adamianuri resursebis efeqturi marTvis mizania,

uzrunvelyos TanamSromlebis erToblivi warmatebuli

muSaoba da ukeT gamoavlinos maTi Zlieri mxareebi, amave

dros xeli Seuwyos susti mxareebis gamosworebas.

kulturis dargSi nebismieri warmateba pirdapir

kavSirSia mis mier adamianuri resursebis swor

marTvasTan.

kulturis dargis marTva, garda specifikis

gaTvaliswinebisa, iseTive unar-Cvevebs moiTxovs, rogorc

sxva dargebi. Tanamedrove mmarTvelebsa da struqturuli

erTeulebis xelmZRvanelebs, aseve calkeul

specialistebs moeTxovebaT, rogorc dargis menejmentis,

marketingis, aseve adamianuri resursebis marTvis codna

da unar-Cvevebis gamomuSaveba.

evropaSi, iseve rogorc amerikaSi, didi xania

kultura Camoyalibda rogorc erT-erTi mniSvnelovani

Semosavlis wyaro. did britaneTSi kulturis indistria

pirvel adgils ikavebs. safrangeTSi kulturis

industriidan miRebulma Semosavalma Seadgina erovnuli

Semosavlis 3.4% da gauswro manqanaTmSeneblobas. unda

Page 230: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 230

aRiniSnos, rom aq ar igulisxmeba mxolod kulturisa da

xelovnebis dawesebulebebi. evpropaSi kulturis

indistrias miakuTvneben turizms (n. kunceva-gabaSvili).

vinaidan yofil sabWoTa kavSirSi kultura da

xelovneba TiTqmis mTlianad dotaciuri iyo,

sazogadoebaSi damkvidrda Sexeduleba, rom kultura da

biznesi SeuTavsebeli cnebebia. gamomdinare aqedan,

kulturis sferos menejmentisadmi damokidebuleba

araerTagvarovani iyo.

cnobilia, rom profesiebi qveynisa Tu regionis

zogad-ekonomikuri pirobebis Sesabamisad Cndeba.

sazogadoebaSi arsebuli socialuri da ekonomikuri

urTierTobebi yovelTvis zemoqmedebs profesiebis

raodenobaze da Sinaarsze. sabazro ekonomikis pirobebSi

„kulturis (xelovnebis) menejmenti“ profesionaluri

saqmianobis sferoa Tavisi miznebiT, amocanebiTa da

meTodologiiT. am sferoSi moqmedebs, rogorc

menejmentis zogadi wesebi da principebi, aseve ufro

specifikuri da ganzogadebuli kanonebi. aranakleb

mniSvnelovania, isic, rom rogorc profesionali,

kulturis sferos menejeri unda gamoirCeodes

gansakuTrebuli pirovnuli TvisebebiT.

sazRvargareTuli gamocdilebis analizi

cxadyofs, rom am specialistebis momzadebis funqcias

inawilebs ekonomikuri da humanitaruli mimarTulebis

programebi. ekonomistebi Tvlian, rom kulturis

dawesebulebebi, udavod, saWiroebs profesional

menejerebs da isini unda momzaddnen ekonomistebidan.

argumentad mohyavT Semdegi: kulturis menejers unda

hqondes ekonomikuri procesebis Sinagani meqanizmebis

mtkice baza, romelzec SeiZleba aigos kulturis

Page 231: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  231

menejmentis dargobrivi Taviseburebani. humanitaruli

dargis specialistebi ki daJinebiT iTxoven, rom

kulturis menejerisaTvis sayrdeni baza unda iyos

humanitaruli da ara ekonomikuri ganaTleba. maTi

argumentebiT kulturis menejeris profesionaluri

moRvaweobis baza kulturis Rrma codnisa da misi

Sefasebis unaris gareSe ver Camoyalibdeba (l. Sengelia).

jerjerobiT, CvenSi ar aris Camoyalibebuli

mtkice pozicia kulturis dargSi profesionali

menejeris saWiroebaze. sazogadoeba, Zveli inerciiT,

menejeris zogad unar-Cvevebs praqtikuli muSaobis

procesSi Rebulobs.

evropis qveynebSi arsebuli umaRlesi ganaTlebis

tradiciuli sistemis CamoyalibebaSi didi roli

Seasrules germaniam da safrangeTma. ganaTleba

ekonomikis, komerciis da Semdeg nawilobriv marTvis

dargSi, aRmocenda aseve evropis sxva qveynebSi. pirveli

saswavlo dawesebulebebi, romlebic miznad isaxavdnen

kadrebis momzadebas sameurneo saqmianobisaTvis, me-19 s.

safrangeTSi aRmocenebuli komerciuli skolebi iyo (J.

Tolordava). didi britaneTis mTavrobis

gadawyvetilebiT saswavlo dawesebulebebsa da biznes-

struqturebs Soris TanamSromlobas saxelmwifo

afinansebs.

saqarTveloSi cota keTdeba adamianuri

resursebis marTvis kvlevebis TvalsazrisiT. 2004 wlamde

umniSvnelovanes problemaze seriozulad muSaobda

ramdenime samecniero-kvleviTi instituti da umaRlesi

saganmanaTleblo dawesebulebis ekonomikuri profilis

kaTedrebi. 2004 wlidan kvleviTi institutebis

reorganizaciis Sedegad mniSvnelovnad Semcirda

Page 232: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 232

adamianuri resursebis marTvis problemebze samecniero

kvlevebi. saministroebma saerTod Sewyvites msgavs

problemaze muSaoba (n. paiWaZe).

adamianuri resursebis marTvis strategiuli

koncefcia pirvelad Camoayaliba avtorTa jgufma

afombranis xelmZRvanelobiT (1984 w.). ra gansxvavebaa

marTvasa da menejments Soris? specialistTa azriT,

marTva aris gamowveva, riski, amoZraveba, STagoneba,

mxardaWera da xedva. WeSmariti marTvis Sedegia ndoba,

aRiareba da loialuroba. gansxvavebiT marTvisagan,

menejmenti niSnavs samuSaos organizebasa da Sesrulebis

SemoqmedebiT process. menejmenti moicavs dagegmvas,

organizebas, ganxorcielebas, komunikacias, kontrols da

Sefasebas. menejeris pasuxismgebloba exeba yvelafers,

rac xdeba (T. xunwaria).

adamianuri resursebis marTvisa da menejmentis

specialistebi am dargis profesionalebis momzadebaSi

mniSvnelovan rols akisreben saxelmwifo mmarTvelobiT

struqturebs, vinaidan es problema ar aris mxolod

erTi konkretuli dawesebulebis gadasawyveti.

saqarTveloSi, rogorc postsabWoTa qveyanaSi, romelic

jer kidev „dausrulebel“ gardamaval periodSi imyofeba,

dasavluri marTvis kulturis tradiciebi sustad

viTardeba. imdenad, ramdenadac kultura umniSvnelovanes

rols TamaSobs organizaciis cxovrebaSi mas

gansakuTrebuli yuradReba unda eqceodes centraluri

uwyebebis xelmZRvanelobis mxridan personalis marTva

warmoudgenelia adamianebTan urTierTobis gareSe.

yoveli organizacia esaa urTierTobebi sxvadasxva

struqturul qvedanayofebSi momuSaveTa Soris. masze

mniSvnelovnadaa damokidebuli konkretuli miznebisa da

Page 233: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  233

amocanebis Sesruleba, organizaciaSi socialur-

fsiqologiuri klimati, TviT organizaciis imiji da misi

saqmianobis efeqtianoba (n. gvencaZe).

iaponelebs miaCniaT, rom iaponiaSi aris erTi

simdidre da erTaderTi ulevi resursi _ adamianebi (o.

qoCoriZe). adamianuri resursebi TiToeuli

personalisagan Sedgeba. maTi momzadeba da gadamzadeba

dawesebulebis umniSvnelovanesi amocanaa. Tanamedrove

pirobebSi kulturis dawesebulebaTa marTvis gardaqmna

dakavSirebulia adamianuri resursebis ganviTarebasTan.

dawesebulebaTa struqtura da adamianuri resursebi

unda Seesabamebodes sistemis axal daniSnulebas _ ara

marto daakmayofilos sazogadoebrivi moTxovnebi,

aramed, agreTve, uzrunvelyos TavianTi bazisa da

resursebis ganviTareba. axal garemosTan adaptaciis erT-

erTi saSualebaa marTvis axali an ganaxlebuli

organizaciuli struqturis daproeqteba, romelic

Seesabameba axal pirobebSi dawesebulebis miznebsa da

amocanebs (l. TakalanZe).

adamianebi proeqtis umTavres resurss warmoadgenen.

Cveulebriv, adamianuri resursebis klasificireba xdeba

maTi samuSao profilis mixedviT. kulturisa da

xelovnebis sferos proeqtebSi arsebobs erTi

gansakuTrebuli SezRudva _ esaa SemoqmedebiTi

resursebis marTva. xelovnebis sferoSi menejmenti

mxolod finansuri da organizaciuli sakiTxebiT ar

Semoifargleba. igi saqmisadmi rwmenas, moTminebasa da

mtkice mizandasaxulobas moiTxovs. am sferoSi, sadac

yvelafers adamianTa reaqcia gansazRvravs, winaswar

aranairi Sedegi ar aris garantirebuli (n. sanadiraZe).

amitom am dargis profesiebis momzadebisas ufro meti

Page 234: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 234

SemoqmedebiTi midgoma da akademiuri Tavisuflebaa

saWiro.

CvenSi kulturis mTeli rigi mimarTuleba kvlav

akademiuri da profesiuli ganaTlebis gareSea

darCenili. saxelmwifos mmarTvelobiT struqturebs ar

gaaCniaT saxelmwifo programa ganaTlebis gareSe

darCenili profesiebis ganviTarebisaTvis. kulturaSi es

problemebi Seexeba samuzeumo, saarqivo, sabiblioTeko da

sxva dargebs.

dasavleT evropisa da amerikis Seertebuli

Statebis universitetebSi gasuli saukunis meore

naxevridan daiwyo samuzeumo da saarqivo dargis

specialistebis momzadeba. samuzeumo sferos kadrebis

momzadebisa da cvlilebebis kargi tradicia damkvidrda

manCesteris mecnierebisa da mrewvelobis muzeumSi (b.

lordi). evropisa da ruseTis kulturis saganmanTleblo

politikaSi samuzeumo mimarTulebas mniSvnelovani

adgili ukavia. Cvengan gansxvavebiT aq didi xania

moqmedebs sam safexuriani saganmanTleblo programebi

turistuli industriis ganviTarebam kidev ufro

gazarda muzeumis mniSvneloba. gansakuTrebiT

kulturuli turizmis ganviTarebisaTvis unikalur

resurs warmoadgens muzeumi. saerTaSoriso eqspertTa

daskvniT, saqarTveloSi turizmis saxeebis ganviTarebis

mxriv kulturul turizms erT-erTi mniSvnelovani

adgili ukavia. gamomdinare aqedan, qveynis turizmis

ganviTarebis koncefciaSi mniSvnelovani adgili ukavia

muzeumebis infrastruqturis ganaxlebasa da

profesionali kadrebis momzadebis aucileblobas.

saqarTveloSi ramdenime welia saqme diskusiebsa da

saqmian Sexvedrebs ar gascilebia. muzeumis specialistTa

Page 235: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  235

momzadebis mxriv TiTqmis araferi gakeTebula, Tu

mxedvelobaSi ar miviRebT Tbilisis saxelmwifo

universitetisa da samxatvro akademiis magistraturis

TiTo saganmanTleblo programas (samuzeumo saqme) da

ramdenime seminars an romelime muzeumis TanamSromlobas

partnior muzeumebTan.

bunebrivia, erTi an ori universiteti, isic

mcirekontingentiani samagistro programiT am problemas

ver gadawyvets. saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis

saministrom, saqarTvelos kulturisa da ZeglTa dacvis

saministrosTan erTad erT-erT prioritetul

mimarTulebad unda gamoacxados dasaxelebuli dargebi

da moaxdinos Sesabamisi sainformacio da finansuri

uzrunvelyofa.

muzeumma gamarTulad rom ifunqcioniros da

sazogadoebas xarisxiani produqcia miawodos, amisaTvis

saWiroa, muzeumis TanamSromlebis profesiuli

ganviTarebisaTvis xelSewyoba. Tu daveyrdnobiT

marketingis Teorias, gansakuTrebiT warmatebuli iqneba

is muzeumi, romelic orientirebulia Tavisi auditoriis

interesebis dakmayofilebaze. marketinguli teqnologiebi

sul ufro aqtiurad iWreba samuzeumo sferoSi.

marketingi muzeumis funqcionirebis erTiani strategiaa,

romelic yvela TanamSromlis Tanamonawileobas

moiTxovs. bevri specialisti aRniSnavs, rom samuzeumo

marketingi kulturis menejmentis ZiriTad tendenciad

gamoikveTa. samuzeumo marketingis Tavisebureba is aris,

rom misi amocanaa muzeumis socialuri mniSvnelobis da

sazogadoebrivi moTxovnilebis amaRleba (n.

gedevaniSvili).

Page 236: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 236

analogiuri viTarebaa sabiblioTeko sferoSi.

dReisaTvis sabiblioTeko mimarTulebiT specialistebis

momzadeba ar mimdinareobs. kulturis am dargSi

ZiriTadad dasaqmebulebi arian adamianebi, romelTa

Soris ufros Taobas specialuri sabiblioTeko

ganaTleba miRebuli aqvT gasuli saukunis 70-80-ian

wlebSi. biblioTekebis personalis did nawils

specialuri ganaTleba ar gaaaCnia. dasaqmebulTa Soris,

ukeTes SemTxvevaSi, arian humanitaruli dargis

specialistebi, ukidures SemTxvevaSi _ nebismieri piri.

gasuli saukunis 90-iani wlebis pirvel naxevramde

saqarTveloSi biblioTekarebis momzadeba

xorcieldeboda umaRlesi da saSualo-specialuri

ganaTlebis doneze. Tbilisis yofili a. puSkinis

saxelobis saxelmwifo pedagogiur institutSi

moqmedebda biblioTekaris 4 wliani saganmanaTleblo

programa, TbilisSi, baTumSi da sxva qalaqebSi ki _

biblioTekaris profesiuli saganmnaTleblo programebi.

saqarTvelos sabiblioTko qseli ZiriTadad

uzrunvelyofili iyo specialuri kvalifikaciis mqone

biblioTekarebiT.

amJamad saqarTveloSi biblioTekebis raodenoba

824 erTeuls Seadgens (2005 welTan SedarebiT Semcirda

2.5 jer). albaT esec ar aris erT-erTi mizezi, rom

kulturis es sfero darCenilia sabiblioTeko

ganaTlebis miRebis perspeqtivis gareSe, radgan

biblioTekis roli da daniSnuleba TiTqmis

ignorirebulia.

sazogadoeba ki, saxelmwifo struqturebisagan

gansxvavebiT, kargad aRiqvams biblioTekis mniSvnelobas.

gaeros ganviTarebis programis proeqtis farglebSi

Page 237: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  237

momzadda sociologiuri gamokvlevis analitikuri

masala biblioTekis saqmianobis Sesaxeb. mopovebuli

masalebis sistematizaciam, analizma da Sefasebebma

gamokveTa mkiTxveli sazogadoebis azri erovnuli

biblioTekis saqmianobis Sesaxeb. gamokiTxulTa 70 %-s

miaCnia, rom erovnuli biblioTeka aris informaciis

mopovebis erT-erTi umniSvnelovanesi wyaro (xarisxis

marTva universalur samecniero biblioTekebSi). es

Sedegebi SeiZleba ganvazogadioT saqarTvelos yvela

biblioTekis mimarT. miTumetes, rom saganmanTleblo

dawesebulebebis instituciuri avtorizaciis erT-erT

mTavar moTxovnas sabiblioTeko qselis arseboba da

ganviTareba warmoadgens.

vinaidan saqarTvelos saganmanaTleblo

dawesebulebebisaTvis, komerciuli TvalsazrisiT, ar

aris biblioTekaris saganmanaTleblo programa

finansurad momgebiani, Sesabamisi dainteresebac ar aris.

baTumis xelovnebis universitetma sabiblioTeko saqmis

kvalificiuri specialistebis monawileobiT moamzada

biblioTekaris profesiuli saganmaTleblo programis

standartis proeqti. ganaTlebis xarisxis ganviTarebis

erovnuli centri Tu standarts daamtkicebs SeiZleba

momzaddes saganmanTleblo programa da gamocxaddes

abiturientTa miReba.

sWirdeba Tu ara dRes saqarTvelos muzeumebsa da

biblioTekebs kvalificiuri specialistebi, eWvis qveS ar

dgas. es dargebic iseve saWiroebs kadrebis momzadeba,

rogorc sxva nebismieri.

Tanamedrove etapze, rodesac Cveni qveyana msoflio

bazarze gadis da informaciul sazogadoebas aSenebs,

biblioTekebSi mkiTxvelTa momsaxureba maqsimalurad

Page 238: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 238

unda dauaxlovdes am sferoSi moqmed saerTaSoriso

standartebs. am problemis gadawyveta ki profesionali,

kvalificiuri kadrebis gareSe SeuZlebelia.

saxelmwifoa ar gaaCnia kulturis dargis

specialistTa momzadebis winaswar SemuSavebuli mkafio

programa da mwyobri sistema. mTlianad es sfero

enTuziazmze da calkeuli adamianebis pirad iniciativasa

da TviTganaTlebazea damyarebuli.

amasTan erTad, unda gadaixedos axlaxan

damkvidrebuli praqtika, saxelmwifom daafinansos

mxolod samsafexuriani saganmanaTleblo programebis

mqone universitetebi. Tu saxelmwifosaTvis

profesionali specialistis momzadebaa prioritetuli,

maSin specialistis momzadeba ar unda iyos

dakavSirebuli samecniero kvlevebTan. mecnierebas sxva

tipis mxardaWera da dafinanseba sWirdeba, kulturis

profesiebis arqivariusis, biblioTekaris, muzeologis

da sxv. specialistebis momzadebas ki _ gansxvavebuli.

aqedan gamomdinare, saxelmwifos mier prioritetad

gamocxadebul da dasafinansebeli specialobebis

nusxaSi, pirvel rigSi, es profesiebi unda iqnas

Setanili, radgan faqtiurad am dargebSi kvalificiuri

specialistebi TiTqmis ar arsebobs. amasTanave, am

specialobebis dafinanseba unda moxdes kolejebSic da

saswavlo universitetebSic.

Page 239: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  239

gamoyenebuli literatura:

1. n. kunceva-gabaSvili, saavtoro uflebebis dacvis

saerTaSoriso sakanonmdeblo baza, www.nplg.gov.ge 2. l. TakalanZe, kulturis sferoSi menejmentis

zogierTi sakiTxisaTvis. www.nplg.gov.ge 3. n. gvencaZe, adamianuri resursebis marTva, Tb., 2008

4. o. qoCoriZe, adamianuri resursebis marTva iaponiaSi,

J. xelisufleba da sazogadoeba, 1, 2010

5. n. gedevanivili, ganaTleba da muzeumi, 2010

6. n. gedevaniSvili, muzeumebi 21-e saukunis gamowvevebis

pirispir, 2010

7. n. paiWaZe, adamianuri resursebis marTva _

ekonomikuri aRmavlobis umniSvnelovanesi faqtori, Jurn.

ekonomika da biznesi, 3, 2009

8. J. Tolordava, biznesi da umaRlesi ganaTleba, Jurn.

ekonomika da biznesi, 4, 2009

9. T. xunwaria, adamianuri resursebis strategiuli

marTva da politika, Jurn. inteleqtuali, 4, 2007

10. b. lordi, g. deqsTer lordi, samuzeumo saqmis

menejmenti, Tb., 2006

11. xarisxis marTva universalur samecniero

biblioTekebSi, meToduri rekomendaciebi, Tb., 2007

12. l. Sengelia, kultura da menejmenti: rogor

SevaTavsoT SeuTavsebeli? www.nplg.gov.ge 13. n. sanadiraZe, kulturis sferos proeqtebis menejmenti

da dagegmareba, Tb., 2011

 

Page 240: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 240

Eelene babakiSvili

sponsoroba da kulturis politika

sasponsoro saqmianobas sakmaod xangrZlivi

istoria aqvs evropaSi. am ukanasknelisaTvis kulturis

politikisa da kanonmdeblobis safuZvelze Seqmnilia

mZlavri makontrolebeli da amasTan wamaxalisebeli

meqanizmi. kulturis kanonmdeblobaSi Cadebulia punqti,

romelic iTvaliswinebs sxvadasxva sagadasaxado

SeRavaTebs, sasponsoro da saqvelmoqmedo saqmianobiT

dakavebuli biznes organizaciebisaTvis. msgavsi

komfortuli garemo da sagadasaxado SeRavaTebi dRiTi

dRe zrdis am saqmianobiT dakavebuli firmebis

raodenobas. amgvarad, saxelmwifo kulturis mxardaWeris

mizniT uars ambobs pirdapir Semosavalze firmebidan da

cdilobs iribi gziT daubrunos is kulturul

dawesebulebebs, am SemTxvevaSi Tavad biznes

organizaciebic am SesaZleblobas Zalzed pozitiurad

uyureben; mzardma TavSekavebam tradiciul sareklamo-

sainformacio saSualebebze, korporaciuli sponsoroba,

marketinguli instrumentebis danaxarjis mxriv

gacilebiT ufro efeqturi gaxada:

1. sxvadasxva auditoriaze mizanmimarTulad

zemoqmedebis damatebiTi SesaZlebloba.

2. dasponsorebuli RonisZiebis farTo gaSuqeba

masobrivi informaciis saSualebebis mier, sponsors

saSualebas aZlevs imave danaxarjiT miiRos ufro meti

kontaqti momxmarebelTan. sponsoroba aris mdumare,

araverbaluri mediasivrce, ramdenadac Setyobineba

Page 241: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  241

gadaicema moqmedebasTan asociaciiT, romelic flobs

sakuTar individualobas (auditoriis azriT).

3. sponsorobis gamocdili efeqturoba;

sponsorobas dagegmils da ganxorcielebuls Sesabamisi

saxiT, aucilebeli marketinguli kontaqtebis

uzrunvelyofa SeuZlia. sponsoroba, agreTve aris

sakmaod kargi alternativa, reklamasa da safosto

gzavnilebTan SedarebiT.

4. globaluri marketologebi sponsorobas

miiCneven, saerTaSoriso auditoriasTan muSaobis efeqtur

saSualebad.

5. sponsorobis SemTxvevaSi xdeba imijis

gamyareba rogorc sazogadoebis, aseve Tavad saxelmwifos

da wamyvani politikuri wreebis TvalSi. [1, 2]

arc Tu ise axlo warsulSi sponsoroba da

dafinansebis arasabiujeto wyaroebi TamaSobda

marginalur rols avstriis kulturul seqtorSi.

kulturisa da xelovnebis erovnuli biujeti (TiTqmis 1

miliardi evro), cotaTi aRemateba komerciuli seqtoris

sasponsoro mxardaWeris moculobas, romelic

daaxloebiT Seadgens 32,45 _ 36,05 milion evros (TiTqmis

3%-s). avstriaSi ar aris fandreizingis tradicia da

dRevandelobamde misi saWiroebis aucilebloba dRis

wesrigSi arc idga. Tumca, bolodroindelma

politikurma cvlilebebma da saxelmwifo biujetis

Semcirebam, kulturuli organizaciebi aiZula moeZebnaT

arsebobis alternatiuli wyaroebi. arasabiujeto

saxsrebis mozidva gaxda aqtualuri mmarTvelobiTi

amocana. zogierT (magram ara yvela) saxelmwifo

organizaciaSi gaCnda profesiuli fandreizinguli

qvedanayofebi. avstriis kulturisa da xelovnebis

Page 242: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 242

organizaciebis sicocxlisunarianoba damokidebulia maT

sakuTar Semosavalsa da dafinansebis arasabiujeto

wyaroebze. zogierTi maTgani, sponsorebTan

TanamSromlobis gasaocari unar-Cvevebisa da

SesaZleblobebis demonstrirebas axdens. saSuamavlo

organizaciebi, romelTac avstriaSi ewodebaT

“mediatorebi”, xels uwyoben kulturis sferos

TanamSromlobas biznesTan. es kidev erTxel amtkicebs

sponsorobis mniSvnelobis zrdas kulturuli

organizaciebis saqmianobaSi. finansuri damoukideblobis

aucileblobas acnobierebs sul ufro didi raodenoba

organizaciebisa _ TviT iseT konservatorul qveyanaSi,

rogoricaa avstria.  

kidev erTi mniSvnelovani faqtori, rac aseve

gasaTvaliswinebelia saqarTvelosTvisac, aris is, rom

kanoni sponsorobis Sesaxeb adgens pirobebs, romlis

mixedviTac sponsoroba fasdeba rogorc kompaniis

mxardaWera da ar eqvemdebareba dabegvras.

mTlianobaSi avstriis kompaniebis umravlesoba

kulturis sponsorobis potencials sakmaod maRal

Sefasebas aZleven da winaswarmetyveleben misi

masStabebis zrdas uaxloes aTaswleulSi.

avstria klasikuri “evropuli modelia”,

romlisTvisac damaxasiaTebelia kulturis seriozuli

mxardaWera saxelmwifos mier. avstriis xelisufleba

kulturasa da kulturul memkvidreobas ganixilavs,

rogorc ekonomikis da ganviTarebis mniSvnelovan

resurss. avstriis saxelmwifo dafinanseba xorcieldeba

sam doneze: federaluri, regionaluri da municipaluri.

federaluri da municipaluri subsidia kulturuli

organizaciebis biujetis 75%-dan 100%-mde Seadgens, es

Page 243: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  243

kidev erTxel usvams xazs saxelmwifos Zlier

Tanadgomas kulturis sferos mimarT. saxelmwifo aseve

miesalmeba kulturis arasabiujeto dafinansebas da xels

uwyobs misi fandreizinguli saqmianobis ganviTarebas.

samomavlod varaudoben, rom arasabiujeto dafinanseba

gaxdeba kidev ufro aqtualuri mcire kulturuli

organizaciebisa da proeqtebisaTvis. [5]

safrangeTSi, kulturis sferoSi sponsorobas

safuZveli Caeyara 1970-iani wlebis dasasruls, amerikuli

kompaniebis zegavleniT, romlebsac hyavdaT Tavisi

warmomadgenloba am qveyanaSi. sponsoroba ganixileboda,

rogorc institucionaluri komunikaciisa da

sazogadoebasTan urTierTobis instrumenti.

Tavdapirvelad, safrangeTis biznes-organizaciebi

Semoifarglebodnen sakuTari mxatvruli koleqciebis

SeqmniT, magram TandaTanobiT, maT daiwyes am saqmianobis

gafarToeba, kulturis tradiciuli sferoebis

(gamomsaxvelobiTi xelovneba _ gamofenebi da

koleqciebi, kulturuli memkvidreobis restavracia,

klasikuri musika da Teatri _ ZiriTadad, cnobili

Teatraluri jgufebisa da simfoniuri orkestrebis

mxardaWera) dasponsorebisaTvis upiratesobis miniWebiT,

xolo Semdeg, sponsorobis rolis gaZlierebiT sagareo

da Sida komunikaciebSi, individualuri da

korporatiuli sponsorobiT. Sereuli sponsorobis

ganviTarebis Sedegad, romelic aerTianebs socialur-

kulturul amocanebs, kompaniebma riskis fasad daiwyes

kulturis sferosTan TanamSromloba da TanamSromlobis

axali formebis ganviTareba.

oci wlis win, arc saxelmwifo da arc

SemoqmedebiTi organizaciebi ar iyvnen dainteresebuli

Page 244: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 244

biznesis mxridan kulturis mxardaWeriT. saxelmwifos

pozicia iyo aseTi, rom komerciuli seqtori dakavebuli

unda iyos Tavisi amocanebis ganxorcielebiT _

Semosavlis generireba da gadasaxadebis gadaxda,

romelsac saxelmwifo gankargavs Tavisi Sexedulebisda

mixedviT, maT Soris kulturis sferoSic. meores mxriv,

mravali SemoqmedebiTi organizacia konservatorul

poziciaze idga, vinaidan miaCnda, rom biznesis Careva maT

saqmianobaSi gamoiwvevda SemoqmedebiTi iniciativebis

SezRudvas.  

1990-iani wlebis dasawyisSi, kulturaze

saxelmwifo biujetis Semcirebam gamoiwvia dafinansebis

alternatiuli wyaroebis Zieba mis dasafinanseblad,

msgavs alternativad TviT saxelmwifos mier aRiarebul

iqna biznesis mxardaWera. amasTan, saxelmwifo cdilobda

ekontrolebina biznesidan kulturis sferoSi mimdinare

saSualebebi da ekarnaxa sponsorobis prioritetuli

mimarTulebebi”.49 

2003 wels miRebul iqna axali kanoni, romelic

kulturis mxardamWer kompaniebs sTavazobda unikalur

sagadasaxado upiratesobebs da amave dros kulturul

organizaciebs SemoqmedebiTi damoukideblobis

garantiebs aZlevda. am kanonis ZalaSi Sesvlis Semdeg,

safrangeTSi ori wlis manZilze, kulturis mxardaWeris

33 axali korporatiuli fondi gaixsna (2003 wlamde

msgavsi fondi iyo sul 120).

                                                             

 

 

 

Page 245: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  245

sponsoroba franguli sagadasaxado

kanonmdeblobiT ganisazRvreba, rogorc wminda

komerciuli saqmianoba, momsaxurebebis gacvla or mxares

Soris, rasac gaaCnia komerciuli efeqti (magaliTad,

kompania-sponsoris sareklamo teqstis ganTavseba

Teatralur bukletSi an kulturuli RonisZiebis

farglebSi axali produqtis dawinaurebis kampania). aseTi

saxis interpretaciiT, sponsoroba gaTanabrebulia

kompaniis mxardaWerasTan da amitom, ar eqvemdebareba

dabegvras.

safrangeTSi kulturisa da biznesis sferos

TanamSromlobis maxasiaTebelia korporatiuli firmebis

arseboba. kompaniebis mier sponsoroba xorcieldeba

uSualod da aseve korporatiuli fondebis mier,

romelbic iqmnebian zustad am mizniT. faqtiurad, yovel

frangul kompanias, romelic aqtiurad axorcielebs

kulturisa da socialuri sferos mxardaWeras aqvs

sakuTari fondi.

dResdReobiT, frangul kulturas realurad aqvs

mravalarxiani dafinanseba. am ukanasknelis ZiriTadi

wyaroebia:

1. kulturisa da komunikaciis saministro.

2. regionaluri da municipaluri xelisufleba.

3. saxelmwifo da arakorporatiuli fondebi.

4. korporatiuli filantropia.

5. sponsoroba.

6. sakuTari Semosavali.

safrangeTSi arsebobs mZafri konkurencia

prestiJuli SemoqmedebiTi organizaciebisa da

RonisZiebebis mxardasaWerad. es TavisTavad amaRlebs

Page 246: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 246

sponsorobis sferoSi kompaniebis profesionalizms da

ubiZgebs maT aqtiuri moqmedebisaken.

mravali kompania gacilebiT ufro xangrZlivi

Sedegis miRebis mizniT TanamSromlobs Tavis mudmiv

partniorebTan. maTi umravlesoba sasponsoro SeTanxmebas

xelsawers minimum 3 wlis vadiT. [4] 

safrangeTSi, kulturisa da biznesis warmatebuli

TanamSromlobis ara erTi magaliTis moyvana SeiZleba. es

isev da isev gamowveulia saxelmwifos mxridan am

sakiTxze xangrZlivi muSaobiT da aseve orive mxaris

didi ZalisxmeviT TanamSromlobis formebis srulyofis

sakiTxSi.

aqve aucilebelia SevexoT sasponsoro procesebis

mimdinareobas da misi regulirebis sakiTxebs did

britaneTSi, romelSic Tavidanve Cadebulia kulturis

mravalarxiani, Sereuli dafinanseba. kulturis

dafinanseba xdeba ori umTavresi wyarodan, esaa:

saxelmwifo da biznesi.

sponsorobasa da qvelmoqmedebas did britaneTSi

sakmaod mdidari warsuli aqvs. qvelmoqmedeba

ganmartebul iqna jer kidev dedofal elisabed I-is

dros da exeboda ganaTlebas: isini, vinc xsnidnen

skolebs RaribebisaTvis, ixdidnen gacilebiT nakleb

gadasaxads. arsebiTi gardatexa moxda viqtorianul

epoqaSi, rodesac miRebuli Semosavalis nawili unda

dabruneboda ara saxelmwifos, aramed sazogadoebas. 1940

wlamde, saerTod ar arsebobda kulturis saxelmwifo

dafinansebis tradicia. 1945 wels, saxelmwifo gaxda

kulturis sferos mTavari mepatrone. Tumca, II msoflio

omis Semdeg britaneTis saxelmwifo gaRatakda da

kulturis patronoba daevala biznes-seqtors. Seiqmna

Page 247: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  247

kulturis mrCevelTa sakonsuloebi. 1970-ian wlebSi

ZiriTadi argumenti biznesmenebisaTvis JRerda ase:

kulturisa da xelovnebis mxardaWera aucilebelia,

vinaidan amiT is gaxdeba mdidari. 1979 wels,

xelisuflebaSi margaret tetCeris mosvlam, kulturis

politikaSi moaxdina sagrZnobi cvlilebebi. is

iTvaliswinebda kulturaze saxelmwifo xarjebis

Semcirebas. aseT viTarebaSi, SemoTavazebul iqna

ramdenime gamosavali:

1. mmarTvelobis srulyofa (menejerTa

kompetenciis ganviTareba);

2. organizaciis mier, sakuTari Semosavlis

miRebisaken mimarTuli saqmianobis ganviTareba;

3. kerZo seqtoridan resursebis mozidva. amgvarad, saxelmwifo biujetis Semcirebam

kulturuli organizaciebi aiZula moexdinaT sakuTari

organizaciebis reorganizacia: daexvewaT menejmenti,

ewarmoebinaT aqtiuri marketinguli saqmianoba, ezrunaT

saxsrebis moZiebaze, aqtiurad ganeviTarebinaT

sasponsoro da fandreizinguli saqmianoba. 

es movlena Cveni qveynisaTvisac kargad nacnobia,

rodesac sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg, moxda mTeli

rigi saxelmwifoebrivi da struqturuli cvlilebebi.

kulturis sfero, romelic manamde sargeblobda

saxelmwifos aSkara mxardaWeriT, cvlilebebisa da

saxelmwifos finansuri krizisis fonze aRmoCnda

usaxsro mdgomareobaSi da am krizisidan gamosvla Tavad

kulturis organizaciebis mcdelobisa da aqtiurobis

Sedegad moxerxda. britaneTisgan gansxvavebiT, qarTul

saxelmwifos aranairi alternativa ar SeuTavazebia

kulturis organizaciebisaTvis da dRemde saxelmwifos

Page 248: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 248

ar gaaCnia srulyofili kulturis politika, romelic

daaregulirebs kulturisa da saxelmwifos

TanamSromlobis sakiTxebs.  

1993 wels kolin tvidma daaarsa saSuamavlo

saagento “Arts and Business”, romelmac TavisTavze aiRo

kulturas, saxelmwifosa da bizness Soris Suamavlis

roli, samive mxarisaTvis damajerebeli argumentebis

warmodgeniT. 

argumenti saxelmwifosaTvis: Cven dagexmarebiT

kulturisaTvis biznesis seqtoridan Tanxebis moZiebaSi

Tqvengan garkveuli Tanxis sanacvlod (“Cven viRebT fuls

da vSoulobT fuls”).

argumenti biznesisaTvis: fulis kulturaSi

dabandebiT, Tqven iRebT sargebels da sakuTari

saqmianobis ganviTarebis saSualebas.

argumenti SemoqmedebiTi organizaciebisaTvis:

biznesis mxridan mxardaWera ar uSlis, aramed avsebs

saxelmwifo dafinansebas. Sedegad, SemuSavebul iqna

erToblivi grantebis programa, romlis CarCoSic kerZo

seqtoris saSualebebi erTiandeboda saxelmwifo

saxsrebTan.

am periodis ZiriTadi, fandreizinguli strategia

iyo urTierTsargebliani TanamSromloba, romelic

sruliad gansxvavdeba gulkeTilobisagan da misi

principuli argumenti JRerda ase: “kulturis mxardaWera

SeiZleba iyos momgebiani.”

1990-ian wlebSi did britaneTSi kvlav daiwyo

axali ekonomikuri krizisi. misi erT-erTi Sedegi iyo

kompaniebis gakotreba da maT nacvlad biznesmenebis

axali Taobis mosvla, romelTaTvisac kultura ar

warmoadgenda umaRles Rirebulebasa da aqsiomas. am

Page 249: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  249

periodSi biznesmenebisaTvis warmodgenil iqna axali

argumentebi kulturis mxardasaWerad:

kreatiuloba (kultura ganixileboda, rogorc

kreativis pirvelwyaro);

kulturis mniSvneloba socialur konteqstSi

(kulturis mxardaWera, rogorc “korporatiuli

socialuri pasuxismgeblobis” politikis nawili). 

kulturis dafinansebis britanuli modeli

warmoadgens amerikuli da evropuli modelebis

Sualedur safexurs. dafinansebis britanuli modelis

Semqmnelebi, aqcentirebas akeTeben kulturis

organizaciisa da biznesis urTierTqmedebaze.

korporatiuli sponsoroba kulturis dafinansebis

mniSvnelovani meqanizmi xdeba.

did britaneTSi biznesisa da kulturis

TanamSromlobis sami tipi Camoyalibda:

1. TanamSromloba msxvili biznesis doneze _

seriozuli da ZviradRirebuli proeqtebis mxardaWera;

2. TanamSromloba saSualo biznesTan regionis

masStabiT _ esaa partnioroba teritoriuli ganviTarebis

mizniT;

3. TanamSromloba mcire biznesis doneze.

britaneTisaTvis esaa kulturuli proeqtebis

realizaciis axali forma, romelmac SemoqmedebiTi

industriis wodeba miiRo. [3]

amerika iTvleba sponsorobisa da fandreizingis

samSoblod. msoflios sxva qveynebma gamoiyenes amerikis

gamocdileba da moaxdines misi teqnologiebis

adaptireba Tavis pirobebsa da SesaZleblobebTan.

amerikaSi kultura da biznesi viTardeba ara cal-calke,

aramed maTi arseboba urTierTgamomdinarea, rogorc wesi,

Page 250: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 250

ideologiuri zewolis gareSe. amerikaSi kulturam da

biznesma erTmaneTTan misasvleli gzebi gamonaxes, xolo

saxelmwifom am nayofieri TanamSromlobisaTvis Seqmna

Sesabamisi pirobebi.

amerikuli modeli korporatiul da individualur

filantropias efuZneba, anu kulturis organizaciebs

gadascems saSualebebs raime saxis sargeblis miRebis

molodinis gareSe. es modeli mxardaWeras ganicdis

ganviTarebuli sagadasaxado sistemis privilegiebiT.

aseve arsebobs mosazreba, rom kultura unda iyos

saxelmwifos zegavlenisagan Tavisufali. amerikaSi

filantropiis umTavresi devizia: `kulturis

mxardaWeriT, Tqven exmarebiT sazogadoebas”. marTvisa da

kontrolis ZiriTadi organoa konkretuli kulturuli

organizaciis mzrunvelTa sabWo.

zemoTmoyvanili magaliTebi kidev erTxel

adasturebs, Tu raoden mniSvnelovania saxelmwifos mier

swori da mizanmimarTuli sasponsoro politikis

gatareba sasponsoro saqmianobis ganviTarebisa da

daxvewisaTvis. es ukanaskneli ki mWidrodaa

dakavSirebuli kulturis politikasTan, romelic

saqarTveloSi srulyofili saxiT jer kidev araa

Camoyalibebuli. mas mxolod garkveuli Tezisebis saxe

gaaCnia.

sasponsoro politikis SemuSaveba xels Seuwyobs

sasponsoro saqmianobis aqtivobis zrdas _ evropa da

amerika amis saukeTeso magaliTia, sadac sasponsoro

politikiT gansazRvrulia rogorc kompaniebisaTvis

gaTvaliswinebuli SeRavaTebi, aseve sponsorebisa da

kulturuli organizaciebis uflebebi da

TanamSromlobis kanonzomirebebi. saxelmwifo mudmivad

Page 251: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  251

cdilobs sponsoroba kidev ufro mimzidveli da

sargebliani gaxados kompaniebisaTvis, amisaTvis igi

sxvadasxva xerxs mimarTavs; iqneba es sagadasaxado

SeRavaTebi, Tu sponsori kompaniebis aRiareba da

popularizacia sazogadoebis farTo wreebSi.

dasasruls unda iTqvas, rom sponsorobis

momavali mniSvnelovnad aris damokidebuli saxelmwifos

mier gatarebul politikaze, romelsac ZaluZs am

sferoSi mravali damatebiTi iniciativis ganxorcieleba.

saxelmwifos mxridan sponsorebisaTvis damatebiTi

prioritetebis miniWeba kidev ufro gaamZafrebs

kulturisa da biznesis TanamSromlobas da xels

Seuwyobs xangrZlivi, partnioruli urTierTobebis

gaRvivebas.

gamoyenebuli literatura:

1. Д., Бун Л., Куртц Д., “ Современный Маркетинг”, 11 издание, Юнити , Москва , 2005

2. http://www.reclame.ru 3.http://model21.org.ua/files/models-British.doc, Модели и

Практики Спонсорство и Фондрейзинга в Великобритании 4.http://model21.org.ua/files/models-France.doc, Модели и

Практики Спонсорство и Фондрейзинга во Франции 5.http://model21.org.ua/files/models-practics-fundreising.doc

Модели и Практики Спонсорство и Фондрейзинга в Австрии

Page 252: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 252

avtorebi/AUTORS:

olRa JRenti _ xelovnebaTmcodneobis doqtori, Tbili-sis iv. javaxiSvilis saxelobis saxelmwifo univer-sitetisa da baTumis xelovnebis saswavlo universi-tetis miwveuli profesori

mob: 599 271815

el. fosta: [email protected]  

Лариса Наумова - Кандидат философских наук, доцент кафедры режиссуры телевидения Киевского национального университета театра, кино и телевидения им. И.К. Карпенка-Карого.

Направления исследований: культура, искусство, теория кино, теория телевидения.

Тел. 38 063 1969808 email:[email protected]

sofio TavaZe _ kinomcodne. xelovnebis Teoriisa da

istoriis akademiuri doqtori, baTumis xelovnebis

saswavlo universitetis ganaTlebis, humanitarul da

socialur mecnierebaTa fakultetis asocirebuli

profesori.

mob: 593 633087

el. fosta: [email protected]

giorgi uRreliZe – saqarTvelos SoTa rusTavelis Teat-risa da kinos saxelmwifo universitetis doqtoranti

(kinoreJisura). tele-kino fakulteti.

mob: 593 129517

el. fosta: [email protected]  

Page 253: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  253

zurab qavTaraZe _ reJisori. baTumis xelovnebis

saswavlo universitetis saxviTi, sasceno da kino-tele

xelovnebis fakultetis asocirebuli profesori.

mob: 599 543036

el. fosta: [email protected] 

naTia mefariSvili _ saqarTvelos SoTa rusTavelis

Teatrisa da kinos saxelmwifo universitetis

doqtoranti, kinomcodneoba (msoflio kinos istoria)

mob: 574 492727 el. fosta: [email protected]

laSa CxartiSvili _ Teatrmcodne. ilias saxelmwifo

universitetis Tanamedrove qarTuli Teatris kvleviTi

centris mkvlevari, doqtoranti

mob: 577 904041

el. fosta: [email protected]

irakli gogia _ reJisori. ilias saxelmwifo

universitetis Tanamedrove qarTuli Teatris kvleviTi

centris mkvlevari, doqtoranti mob: 593 968412

el. fosta: [email protected] 

Tamila lomTaTiZe _ istoriis akademiuri doqtori.

mob: 593 371394

el. fosta: [email protected] 

Page 254: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 254

manuCar loria- anTropologi/regionmcodne. bsu istro-

riis, arqeologiisa da eTnologiis departamentis

asocirebuli profesori

mob: 577 940994

el. fosta: [email protected] 

qeTevan gogolaZe _ baTumis xelovnebis saswavlo

universitetis musikis fakultetis sruli profesori.

mob: 599 476781

el. fosta: [email protected]

lolita surmaniZe _ baTumis xelovnebis saswavlo

universitetis musikis fakultetis eTnomusikologiis

specialobis magistranti

irina saruxanova _ musikologi. q. quTaisis samusiko

kolejis sruli profesori.

mob: 593 752246 el. fosta: irina-sarukhanova@ mail.ru

daTo nadiraZe _ iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis

saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa

fakulteti. sadoqtoro programis xelovnebaTmcodneoba

meore semestris doqtoranti.

mob: 571 400300

el. fosta: [email protected]  

rati CiburdaniZe _ xelovnebaTmcodne. SoTa rusTavelis

saxelmwifo universitetis doqtoranti. baTumis

xelovnebis saswavlo universitetis ganaTlebis,

Page 255: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  255

humanitarul da socialur mecnierebaTa fakultetis

asistent profesori.

mob: 598 143712

el. fosta: [email protected] 

maia WiWileiSvili _ xelovnebaTmcodne.

xelovnebaTmcodneobis akademiuri doqtori, baTumis

xelovnebis saswavlo universitetis ganaTlebis,

humanitarul da socialur mecnierebaTa fakultetis

sruli profesori.

mob: 593 362361

el. fosta: [email protected] 

ermile mesxia _ istoriis mecnierebaTa doqtori, baTumis

xelovnebis saswavlo universitetis ganaTlebis,

humanitarul da socialur mecnierebaTa fakultetis

sruli profesori.

mob: 593 325796

el. fosta: [email protected]  

irma bagrationi _ filosofiis doqtori, baTumis SoTa

rusTavelis saxelmwifo universitetis ganaTlebisa da

mecnierebaTa fakultetis asistent profesori.

el. fosta: [email protected] 

elene babakiSvili _ kulturis menejeri. ilias

saxelmwifo universitetis Tanamedrove qarTuli

Teatris kvleviTi centris mkvlevari, doqtoranti.

mob: 577 288712

el. fosta: [email protected]

Page 256: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 256

STUDIES IN ART CRITICISM V

SUMMARIES

Film Study

Olga Zhgenti Stalin’s Political Theatre, Romm’s Propaganda Film and

Steinbeck’s “The American Question”

The modern discussion of “A Russian Journal” comes together

with the Totalitarian Art, which is related to the Stalin’s epoch theater. Steinbeck’s attention is focused on “The Russian Question” (Konstantin Simonov, 1946).

“The Russian Question” by Konstantin Simonov, as an anti-American pamphlet, created on the instruction of Stalin, was an effective way of the mass influence on ideological grounds. The Soviet government wanted theater directors to stage this play throughout the fifteen republics including Georgia. Stalin personally was the chief propagandist of this play. John Steinbeck’s “A Russian Journal” is considered as the complete antithesis of Simonov’s “The Russian Question”.

In Simonov’s play the American print media appears as the defender of the Bourgeois Reactionary Class, whilst the leading character of the same play - American journalist Harry Smith – acts to the contrary.

John Steinbeck had the same mission as Harry Smith – he went to the Soviet Union to write a new book which was perceived as his critical feedback on “The Russian Question”.

The new book of Steinbeck “A Russian Journal” was released in America in 1948 simultaneously with the new film “The Russian Question” produced by Mikhail Romm. At that time neither of those works grasped a great deal of attention. Today both – the play of Simonov and the film of Romm are analyzed as speculative and superficial works of art as opposed to Steinbeck’s “A Russian Journal”, which is now under the critics’ spotlight and gains more and more public interest with time.

Harry Smith, as an American model of a fair liberal, was persistently implanted in people’s minds. This character, fighting against imperialistic and monopolistic America, generally is considered as the symbol of a “decent” American man. He believes in the future of The

Page 257: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  257

Communism and denies the pseudo-democracy of the West, which is built on the values like one’s own material welfare.

Citizens of the Soviet Union (Soviet people) subconsciously identified Steinbeck with Harry Smith, furthermore, they were keen to do it in this way, which caused the writer’s inner protest that made him go against the Soviet Press and theater – so powerful means of mass ideology. “The Russian Question”, which was full of anti-American enthusiasm, did not leave any space for communication between the American writer- John Steinbeck and the Soviet people. Actually this type of communication was very precious to him. Under the pressure of rough propaganda individuals were swallowed up by the crowd. As a result of collective thinking crowds of people were identified with the totalitarian system of the authority. As a matter of fact, Steinbeck turned out to be alone against the soviet collectivism. His effort to separate people from the authority and put American values like freedom of speech and individual against the “philosophy” of Harry Smith brought no results.

Deep subjectivity about “The Russian Question” in Steinbeck’s public speeches was inadmissible for the Soviet ideology, especially, when Soviet criticism had the exclusive attitude towards staging and filming of Stalin’s favorite play.

Steinbeck presented to the Soviet audience his own improvisation of Simonov’s “The Russian Question” (in American jazz style). Thus he had robbed this character of his sacredness. The American version was introduced as an anti-Soviet grotesque and Simonov’s false enthusiasm in this play was finally revealed. It was very unusual and dangerous to the Soviet ideology facing Steinbeck’s individual freedom and courage. It turned out that the American writer was opposing Stalin personally.

Naumova Larisa

Video - fromTechnologyto Art The article deals with the process of establishment of the video as a

specific kind of screen art.The video begins the existence on television as technology of the television production. The record of the image on television became possible and many processes of television production became simpler with the advent of video. But the potential of video became clear already at an early stage of its existence. The video receives independent existence in the form of a home format only in some decades after emergence on television. The video develops as a screen spectacle with the features at this stage. The great technical opportunities make video by an important element of modern screen creative process. The video

Page 258: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 258

continues to develop as an independent screen performance form and develops into art.

The key words: video, television, cinema, fixation of image, editing, video editing, creativity, art.

Sopio Tavadze

The Issue of the Relationship between Person and Nature in the Works of the Film Director Merab Kokochashvili

Merab Kokochashvili is distinguished in the Georgian

cinematography with his individual ideology and style. He makes unique contribution to the development of public life and the national cinematography with his creativity.

He is one of the prominent representatives of the Georgian generation of the filmmakers, the so-called “Sixties”. The great attention is paid to the relationship between man and nature in the Georgian cinematography of 1960s. The film of Merab Kokochashvili “Big Green Valley” (1967) is the clear example of reflection and understanding of these relationships. The main character works in harmony with nature, finds happiness, peace of mind and remains faithful to her until the end. The director tried to show the complexity of life and the difficulty faced by an individual's choice.

“Big Green Valley” is an important and landmark cinematographic work in the history of Georgian cinematography, as well as in the creativity of the director. The film is also interesting because it does not offer solutions in a simple way, easy answers. With the course of time, the film takes on a new life. Time reinforces the importance of better understanding of the common problems raised by the director.

Giorgi Ugrelidze

Characteristics of Literature Screenings Literature and cinema comprisethe long history of the relationship.

Attempts to move onto screen people’s favorite ancient stories and novels began at the beginning of the cinema.

Literature and films have conceptual features. They both have similar and different characteristics. Director has a right to create new work based on the literature. It should recognize principles of copyright protection and human morality.

Page 259: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  259

People who read fiction first, face a new reality of the work. If they are more sophisticated readers than viewers they like the original, not the movies. If he/she is not a good reader of aesthetic taste-enjoys movies.

Relationship between literature and cinema in Georgia began in the early XX century. The producers were trying to create screen classic examples of Georgian Literature and thus, satisfy demands of the audience.

Zurab Kavtaradze

The article is about one of the important and key things of digital

movie-nonlinear editing and its system. The article tells us about the history of its development and its wide range of possibilities. With the help of its right and professional organizing it can give us technically and creatively perfect product of high quality.

Natia Meparishvili The “Four” of the Modern American Cinema – Art or a Show?

“New Hollywood” – could be compared to the widely opened

window for numerous capabilities which became “available” in the period from the end of 1960s till the middle of 1970s and was presenting the classical Hollywood style production amended with the European art-cinema stylish innovations.

What unites Francis Ford Coppola, Steven Alan Spielberg, George Lucas and Martin Scorsese? First of all the fact that each of them have established themselves in New Hollywood epoch – period which accrue to stay an issue for researches for the most brilliant western art critics so far. “New Hollywood” term in art critics’ vocabulary has been established in the middle of 1970s, when American cinema was preparing to enter the modern “Blockbusters’ epoch” and such significant and major movies as “Jaws” (1975) and first “Star Wars” (1977) were approaching.

It was not only the epoch of new ways search, but the epoch of the great authors’ freedom, which was also limited in the 1970s by dictate of producers. Producers dictate enhancement avails us to mark the line between “New Hollywood” and so called “The Newest Hollywood”. The “New Hollywood” is mentioned as the director’s freedom for a short period, when large movies companies, which occurred in serious confusion due to the changes in the period when they were searching for the way out and granted extensive freedom to American directors. In its turn the “Newest

Page 260: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 260

Hollywood” or the “Blockbusters” epoch is the period of conservatism and political indifference.

Giorgi Ugrelidze

Lighting in Black-and-White and Color Films and Television Concerns were raised about screen lighting at the birth of the

cinema. Specifics vary.Unlike color films, the lighting in black-and-white films is not able to use natural colors on the screen.

Today, when decades have passed since the invention of color film, there is still clearing in black-white movies. The majority of television programs are set up in the TV studios.

Different TV programs using a light, as the image quality of the television production according to their specificity and subjects. In fact, the TV studio in a good light determines the visual side of viewers.

Manuchar Loria

Film and Video materials as ethnographical sours (Netsilikel Eskimoses, Khevsurethi and Svaneti, Daghestan)

In the work it is discussed the Asembalik’s,Faivel Sobeli and

Mirian Khutsishvili’s creations. In their works there is transefer of the ethnographical truth and they are performanced the rich ethnographical sourses.

To use these kind of materials in the processe of Anthropological works, there comperison with field ethnographical, written sours gives us very interesting and important result.

Drama Study

Lasha Chkhartishvili

“King Lear” on Georgian Stage – What does Statistics Indicate?

Shakespeare’s “King Lear” is one of the most complex plays in world literature production of which is linked with particular difficulties. This notion is backed by various scientific literatures, when evaluating this or other productions by calling it “the most complex theatrical material”. Nevertheless, Shakespeare’s “King Lear” is one of the most popular plays staged by Georgian stage directors. It falls second between “Hamlet” and “Romeo and Juliet” by Shakespeare. “Hamlet” is one of the most frequent

Page 261: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  261

productions (23 times), then comes “King Lear” (12 times) and finally “Romeo and Juliet” (8 times).

Thus statistical research method revealed that: 1. Despite the complexity of dramatic frame, “King Lear” is the

second most staged play in Georgian theatre after “Hamlet”. 2. Production of “King Lear” is linked to that period of Georgian

theatre when the lead role was assigned to the actor - initiator for the play’s production is an actor more than the director. From the eleven productions, only three belong to the initiative of the director.

3. Production of “King Lear” coincides largely with most periods of development of Georgian theatre history. Shakespeare’s above-mentioned tragedy was not staged in only two periods out of seven. This index itself indicates the fact that throughout the last two centuries Georgian theatre views “King Lear” as one of the actual works of key importance.

4. Research also outlined the fact that production of “King Lear” takes up the most time of directors than production of any other Shakespeare play or majority of works by other authors.

5. According to the research results “King Lear” is staged in every twenty year interval in the history of the Georgian professional theatre.

Irakli Gogia

The Importance of Sociable Improvisation in the Process of Artistic Education

The article deals with the problem caused by the artist’s traditional

educational system in Georgia. The author thinks that it is necessary to implement European Theatre Studies. In his opinion,the experiments that laid the foundation in the beginning of 20th century considerably determined the future of theatre arts. He brings as an example the experience of the European movement education. On question: “What is the reason of desuetude of a theatre?!” - He answers – “Mainly artist whose artistic education does not correspond to the concrete epoch rhythm”. In his opinion, it is necessary (on the basis of European Studies) to create Methodology of Georgian Modern Theatre Studies, to educate with thinking and action consecutive to distinguished artists.

Page 262: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 262

Tamila Lomtatidze Towards the Genesis of Theatrical Performances in Ajara

(Padiko) Popular folk drama originated from mysteries. Initially it

represented a ritual theatrical performance and expressed certain mythological content. The ancient samples of drama are customs, cult ceremonies and holidays. They comprise the origins of folk performances: dramatic plot, stage, actor-performers, spectators, masks, scenery, dialogues, choir songs and dances and all these were directed towards a certain cult.

Such rituals as Lazaroba, Bosloba, Datvobia, Camel equipment, etc. were the prototypes of popular dramatic-theatrical activity in the ethnographic life of Ajara. Transformation of mythical-religious content into a practical dramatic act is particularly seen in the cultic-magic drama archetype of entertainment-game of “Padiko” that is the survival of Berikaoba-Keenoba folk mask performance on regeneration and fertilization of nature. It represents the elements characteristic to holidays – wrestling, dances, superfluous merriment on the one hand, and on the other hand, such main characteristic properties of popular drama as a special action place (the same as “Stage”), characters of the play (bride, grooms, horse leader, attendants), disguise-decorations (into a woman, a horse), sequence of action (Padiko’s wedding, conflict, climax – Padiko’s abduction, return, finale – dinner and universal merriment), dialogue style, etc. Thus, Padiko preserves the main specificity of drama – theatrical embodiment of mythical thinking. During centuries, through the historical transformation of life, some layers gradually separated from cult-ritual ceremony and turned into a certain performance or a play. That is why “Padiko” is still preserved as a wedding ceremony type in the ethnographic life of Ajara. “Padiko” is one of the ancient samples of Georgian popular theatre still preserved to this day.

Musicology

Ketevan Gogoladze Piano Sonata h-moll by Franz Liszt

The peak of Liszt’s works is his one-part piano sonata in h-moll. It

does not have any programmatic name, but due to the thematic similarity with “Faust Symphony”, the researchers unconditionally consider him as the best interpreter in music of Goethe’s tragedy. Liszt created a dramatic scheme of musical composition which is different from others. The

Page 263: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  263

physiological load of the action development for describing the main character is on working out identical musical theme. By this, Liszt offered us the exited version of the philosophic idea of the literary composition. The implementation of Goethe’s poetry in music resulted in the renovation of musical speech and the creation of new forms and genres. All these are conditioned by the property of music as a contact language. The music created according to Goethe’s “Faust” makes it clear once more that sound space saturated with structural compositions of musical sounds, enables the human sensibility to receive information from the secret world which cannot be achieved via verbal contact.

Lolita Surmanidze

Towards the Study of Wind Instruments in Ajara (Ugudo Chiboni, Chiponi/Zurna)

Audio records are the basic source of ethno-musical research. Rich

fund of expedition records of Ajarian music folklore of the last century is preserved in Scientific Center of Batumi Shota Rustaveli State University which is in process of registration and soon will be available for researchers of Ajarian musical dialect. I paid attention to the instrument registered in Kobuleti region, timbre of which is very close to the eastern instrumentZurna. It follows by one sound tune two or three-tune singer part. Obtained samples are basically of the wedding genre which makes it more interesting for us. Date of record and the person identity is unknown. Before some records surnames of singers are announced.

The paper describes the existing information about Ugudo Chiboni (described by Kakhi Rosebashvili) and Chiponi/Zurna, their constructional peculiarities. Based on similarities and differences we think that all the three names refer to one and the same instrument in Ajara.

N.A.Shepkina Hidden Likeness in the Divine Services of Nativity of the

Theotokos and Entrance of the Theotokos into the Temple50

Divine services of the Twelve Major Feasts represent sequences of

chants and readings covering the earthy live of our Lord Jesus Christ and

                                                             

50 The article has been written as a part of the research project, supported by Gerda Henkel Stiftung, Düsseldorf 

Page 264: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 264

His Most Pure Mother. They served as models for many divine services of the annual liturgical cycle and form an integral part of singing tradition, which came to the Russian ground from Byzantine.

This work deals with analysis of artistic form in two musical and poetic texts from divine services of the Nativity of Theotokos and Entrance of the Theotokos into the Temple, created in Znamenny-chant style. The research considers hymns from the ‘D'yach'e oko’ Sticherarion, Russian National Library, code K-B 586/843, dating from the eighties of the 16th century.

Researchers have repeatedly addressed the issue of likeness. Based on the Old Russian and Greek chants, they have exposed the laws of musical and poetic texts likening and correlation of such laws with selections of podobny (prosomoia), revealed the repertoire of such podobny selections. However, besides written indications of the likeness before hymns in the hymn books, there exists a hidden, non-declared likeness, which, at present, represent a specific and yet unexplored topic.

Among the chants of the Nativity of the Theotokos and the Entrance of the Theotokos into the Temple I have found two texts, united by their liturgical situation, circle of characters, methods of poetic text organization, verbal imagery. The intonation dictionary common for both stichera and consisting of six standard popevki (consistent melodic turns or formulae), - a framework and matrix for the form, - is filled with non-recurrent musical vocabulary. The hymn from the divine service of the Nativity of the Theotokos, which served as the historical prototype for the service of the Entrance of the Theotokos, becomes a hidden model in the system of likeness between the hymns of the Twelve Feasts, creating a hymnographic arch between the "sister-services". Studies of these hymns allow concluding that chanters of the 16th century were aware of such hidden likeness of sichera, dedicated to the two Major Theotokos-related Feasts.

Irina Sarukhanova Relation of Folklore with Professional National Style

In the evolution of the national style folklore plays great role. The

role of protestant choral is well-known in formation of the work of I.S. Bach. Interest of Bach to choral is explained not only by his religious purpose, but with his motives in his beginnings which ascended to German national singing. With development of professional style, epoch of relation with folklore “complicates”, becomes many sided. It is confirmed by creative works of two great composers: M. Mussorgsky and K. Debussy. In fact they determined new ways of development of professional national

Page 265: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  265

style. These composers fulfilled revolutionary courageous approach to the system of expressive means which dominated in post Renaissance epoch.

Essentially, history of development of professional national style demonstrates permanent strengthening tendency of individualism of folklore material, transition from its higher groups to deeper one, earlier, perhaps won’t be especially perceptible. The example of this is B. Bartok, who in spite of this seemed to be “exhausting” of folklore in the music of XVIII-XIX centuries, extracted on the surface of the ancient basic layers of folk music, which extended scope of traditional musical thinking.

The work of I. Stravinsky “Russian Period” demonstrates fundamental role of folklore in the formation of professional composers’ school.

Music cultures, which until defined time possessed only national meaning, with fusion on equal principles of All-European and folklore principles (J. Gershvin, Villa Lobos, A. Khachaturian) became worldwide occurrences. This is confirmed by Georgian composers’ school as well, continuing the way of integration, the principles of which were set by Z. Paliashvili.

Dato Nadiradze How Taste Operates in Music

Taste studies as a separate field takes its origin in 17th century. We

first meet taste studies in aesthetic literature. Broadly speaking, taste is a human ability to perceive and judge aesthetic features of the facts and objects around him/her; to differentiate between beauty and ugliness. Taste has a productive, creative, pure aesthetic as well as intellectual and discussable nature. What's more, it is a key source of art.

When judging a composition taste spurs decoding of artistic features of its sense, sound, and visual part; while creating, an artist organizes and analyzes all data through his/her intuition. The more the artist creates, the more refined his/her taste becomes. Furthermore, the broader the scope of taste in music, the sharper it is as a feeling. As an illustration, works of the most of the composers that belong to the 2nd half of the 20th century prove more mankind sophistication than the ones of the 17-18th centuries. Likewise, scope of taste in contemporary world is more expansive.

Taste encourages interaction of not only various music experiences but also of different fields of art. For instance, a jazz musician in a documentary film dedicated to Oscar Peterson’s music remarks the impact of Picasso’s graphic works on the nature of his music. Peterson compares the structure of his jazz compositions to Picasso’s works.

Page 266: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 266

Art History

Rati Chiburdanidze “Istanbul Series” in Gogi Chagelishvili’s Creative Work

Since the end of the 1970s Georgian art gradually has been

involving in international pictorial processes. Creative searching of artists is shown in attempt to create thematic pictures and introduce new pictorial principles. In the newest Georgian painting artists appeared with distinctive handwriting, whose creative searching shows different stylistic methods of approach and aesthetical peculiarities, from the point of view of solving the problem of color, pictorial shape, spatial interpretation and compositional structure.

In the creative works of one of the most distinguished representatives of the 1970s – G. Chagelishvili the line of development of Georgian painting is seen as the pictorial principles of modern western art. His works are based on thinking in a new manner and pictorial interpretation of traditional genres and themes, original creative methods, preservation of succession and integration with general western pictorial phenomenon.

In G. Chagelishvili’s works, within the bounds of one picture, there often coexist the origins of plane and space. In “Istanbul Series” there are clearly seen the basic peculiarities that testifie the distinctive handwriting of the author. They are: static nature of compositional structure and dynamics of pictorial layer, aspiration to simplify and generalize the shape, disposition to conditionality and abstraction, and at the same time, inculcation of spatial and aerial surroundings.

Maia Chichileishvili

Organization of Civil Engineering in Batumi at the Turn of 20th Century

The acting rules of civil engineering in Batumi were based on the resolutions issued by Kutaisi Military Governor and Ministry of Internal Affairs (1892, 1901). Resolutions functioning in Batumi determined the rules of conducting construction works and their regulations. Rights and obligations of owners as well as the main demands of engineering were strictly defined. Resolutions preconditioned establishment of moderate scales, observation of façade structure of the buildings and engineering norms which were given is precise details in some places. For instance, in accordance with the demands and requirements of early 20th century

Page 267: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  267

standards, minimal area of new yards, building height, size of pavement, volume of projections as well as arrangement style of service buildings, constructional and utility details were clearly determined.

Culture Theory and History

Ermile Meskhia

Educational Policy of Cultural Tourism (Experience and Prospects)

Georgia has a rich tradition of tourism development. Popularity of

tourism is preconditioned by peculiar geographical, climatic, cultural and historical characteristics of Georgia. Nevertheless, provision of the sphere with qualified staff and personnel was a serious problem in the former Soviet Union. In fact, only tourist guides were prepared but never – specialists of tourism management. The service sphere in tourism was employed by accidental non-professional people that decreased the quality of service respectively.

While preparing qualified staff for the tourism infrastructure, great attention should be taken to the experience of the leading European countries in the sphere of tourism education and research. The research in this field was given much attention in the 1950s. A strong base was created in this aspect and today the following organizations are successfully functioning in problem solving issues in Switzerland – Institute of Transport and Tourism Economy, Spare Time and Tourism Research Institute at Bern University, European Institute of Tourism in Germany, Tourism Problems Institute in Sternberg, etc.

Most of the famous European educational institutions preparing tourism specialists (England, Spain, Italy, Holland, Finland, Greece, and Denmark) are oriented towards secondary vocational schools, lyceums and colleges.

Experience of each country requires creative approach with consideration of the country’s history, culture and traditions.

Irma Bagrationi

The Problems of Sociology of Culture in Konstantine Kapaneli’s Philosophy

The present paper outlines that sociological analysis of the

problems of culture by Georgian philosopher Konstantine Kapaneli (1889-1952) is the result of the author’s principles of original philosophical and

Page 268: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 268

sociological conception – the principles of Organotropism, which are carried out and spread in social life.

The article draws some parallels between Kapanelian conception of sociology of cultural development and Russian sociologist and geographer, author of the “Civilization and the Great Historical Rivers” Lev Ilyich Mechnikov’s (1838-1888) theory of geographical determinism. According to the latter, Kapaneli also holds that progress of social culture is determined by the physical-geographic, principally hydrospheric environment. The author considers river, sea and ocean as the root factors in the origin and development of civilization that are closely related to geographical determinism. There are also many parallels between Kapanelian philosophical conception and English historian and positivist sociologist, a representative of geographical determinism, author of the “History of Civilization in England” (1857-61) Henry Thomas Buckle(1821-62) in the scientific paper. According to the latter, Kapaneli also attributes the peculiarities of the cultural development of various peoples to the influence of natural factors and considers that history falls into a number of independent, unique “cultures”, peculiar super-organisms possessing individual fate and going through the periods of origin, efflorescence and death. According to Kapaneli, the task of “the philosophy of culture” is to understand the morphological structure of each culture, at the basis of which lies the “soul of culture”. According to the author of conception of Organotropism the ethical and moral physiognomy of peoples, the character of their culture and the forms of development of culture are conditioned by climate, soil, landscape and the size of territory. It means the life of culture is active, multiform and in eternal motion.

ErmileMeskhia Human Resources in Culture: new challenges and problems

It’s impossible to manage modern cultural institutions andset and

implement goals without educated, professional and qualified stuff. In competitive situations cultural institutions won’t be able to accomplish their mission because of experienced but unqualified workers.

Effective human resource management aims to implement successful team-work, reveal employees’ strengths as well as improve their weaknesses. Any success in the sphere of culture is directly connected with the proper management ofhuman resources.

Culture management, despite its specificity, requires the same skills as the other fields. Modern governors and chairmen of structural units

Page 269: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  269

as well as private specialists are required to be skilled and practiced in the fields of management, marketing and human resource management.

Elene Babkishvili Sponsorship and Cultural Policy

Sponsorship has a quite long history in Europe. As securing grant

aid from public sources is generally becoming more difficult, cultural organizations in Europe need to look harder for alternative ways to supplement their own earned income. This would include the following:

• Corporate sponsorship • Corporate Trusts and Foundations • Individual tax-efficient giving • Lotteries and loans In order to support cultural organizations in finding other sources,

the government created a powerful instrument such as cultural policy and Sponsorship legislation for regulating and encouraging sponsorship activity and funding of non-profitable sectors. There is an article in the legislation of culture giving some payment advantages to those business organizations that support sponsorship and charity activities. Tax privileges and comfortable collaborative environment day by day increase the number of companies that are eager to support cultural and art organizations. This way government refuses to get direct income from business organizations and tries to return money in indirect way to cultural organizations. Companies also find this possibility very positive - supporting different events, festivals, theatres, etc. The company will expect to gain some quantifiable advantage – for example, in corporate image, publicity, credibility or public approval, entertainment, employee and/or community relations. Companies now take their “social responsibilities” seriously, with local development, the environment and good employer practice as factors.

In this case the object of interest is not advantages of sponsorship. The paper deals with the experience of European countries: Austria, France, England, USA, in making cultural policy according to Sponsorship and all those regulations that are made for the development of non-governmental co-financing.

Page 270: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 270

sarCevi

kinomcodneoba

oliko JRenti - stalinis Teatri, romis agitfilmi da

stainbekis “amerikuli sakiTxi”................................................................3 Лариса Наумова - Видео. От технологии к искусству.....................................25 sofio TavaZe - pirovnebisa da bunebis urTierTmimarTebis

sakiTxi kinoreJisor merab kokoCaSvilis

SemoqmedebaSi..................................................................................................................37

giorgi uRreliZe - mxatvruli literaturis ekranizaciis Taviseburebebi....................................................................46

zurab qavTaraZe - arawrfivi montaJis sistemebi da maTi

organizeba..........................................................................................................................55

naTia mefariSvili - Tanamedrove amerikuli kinos

“oTxeuli” _ sanaxaoba Tu xelovneba? ......................................73

giorgi uRreliZe - ganaTebis sakiTxebi

Sav-TeTr, ferad kinosa da televiziaSi..................................83

manuCar loria - filmi da video masala rogorc

eTnografiuli wyaro (netsilikeli eskimosebi,

xevsureTi da svaneTi, daRestani) .....................................................91

Teatrmcodneoba

laSa CxartiSvili - „mefe liri“ qarTul scenaze - ras

gveubneba statistika? .......................................................................................99

irakli gogia -kontaqturi improvizaciis mniSvneloba

msaxiobis aRzrdis procesSi...................................................................111

Tamila lomTaTiZe - Teatraluri sanaxaobebis

genezisisaTvis aWaraSi (fadiko) ......................................................121

Page 271: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  271

musikaTmcodneoba

qeTevan gogolaZe - ferenc listis h-moll sonata.......................128 lolita surmaniZe - Casaberi sakravebis SeswavlisaTvis aWaraSi (ugudo Wiboni, Wiponi/zurna) ................................................................................................................136 Щепкина Н.А. - Скрытое подобие в службах Рождеству и Введению во храм Пресвятой Богородицы................................................148 irina saruxanova - folkloris kavSiri profesiul

erovnul stilTan..................................................................................................167

daTo nadiraZe - gemovnebis moqmedebis meqanizmi musikaSi.................................................................................................................................176

xelovnebaTmcodneoba

rati CiburdaniZe - “stambolis seria” gogi CageliSvilis SemoqmedebaSi......................................................................183

maia WiWileiSvili - samSeneblo saqmis organizacia

XIX-XX saukuneebis mijnis baTumSi................................................192

kulturis istoria da Teoria

ermile mesxia - kulturuli turizmis saganmanaTleblo

politika (gamocdileba da perspeqtiva)..................................203 irma bagrationi - kulturis sociologiis problemebi

konstantine kapanelis filosofiaSi...........................................215 ermile mesxia – adamianuri resursebi kulturaSi: axali gamowvevebi da problemebi........................................................................229

elene babakiSvili - sponsoroba da kulturis

politika............................................................................................................................240

avtorebi..........................................................................................................................................252

reziumeebi......................................................................................................................................256

Page 272: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

 272

Contents

Film Study

Olga Zhgenti - Stalin’s Political Theatre, Romm’s Propaganda Film and Steinbeck’s “The American Question”....................3 Naumova Larisa - Video ‐ fromTechnologyto Art............................................25 Sopio Tavadze - The Issue of the Relationship between Person and Nature in the Works of the Film Director Merab Kokochashvili......................................................................................37 Giorgi Ugrelidze - Characteristics of Literature Screenings.................................46

Natia Meparishvili - The “Four” of the Modern American Cinema – Art or a Show? .................................................................................................73 Giorgi Ugrelidze - Lighting in Black-and-White and Color Films and Television.............................................................................................................83 Manuchar Loria - Film and Video materials as ethnographical sours

(Netsilikel Eskimoses, Khevsurethi and Svaneti, Daghestan).................91

Drama Study

Lasha Chkhartishvili - “King Lear” on Georgian Stage – What does Statistics Indicate? ...................................................................99 Irakli Gogia - The Importance of Sociable Improvisation in the Process of Artistic Education.........................................................................................111 Tamila Lomtatidze - Towards the Genesis of Theatrical Performances in Ajara (Padiko).................................................................................121

Musicology

Ketevan Gogoladze - Piano Sonata h-moll by Franz Liszt..................................128 Lolita Surmanidze - Towards the Study of Wind Instruments in Ajara (Ugudo Chiboni, Chiponi/Zurna) ....................................................136

Page 273: Dakabadonebuli MAIA-man bolobatu.edu.ge/text_files/ge_file_73_1.pdf · damcveli sazogadoeba mowodebulia, rom msoflio komunizmis saSiSi mikrobisgan ixsnas. es SiSi gansakuTrebiT maSin

  273

N.A. Shepkina - Hidden Likeness in the Divine Services of Nativity of the Theotokos and Entrance of the Theotokos into the Temple............................................................................................148

Irina Sarukhanova -Relation of Folklore with Professional National Style.......................................................................................................................167 Dato Nadiradze - How Taste Operates in Music.......................................................176

Art History

Rati Chiburdanidze - “Istanbul Series” in Gogi Chagelishvili’s Creative Work.....................................................................................................................183 Maia Chichileishvili - Organization of Civil Engineering in Batumi at the

Turn of 20th Century.......................................................................................................192

Culture Theory and History

Ermile Meskhia - Educational Policy of Cultural Tourism (Experience and Prospects)........................................................................................203 Irma Bagrationi - The Problems of Sociology of Culture in Konstantine Kapaneli’s Philosophy......................................................................215 Ermile Meskhia-Human Resources in Culture: new challenges and problems.........................................................................................................................229 Elene Babkishvili - Sponsorship and Cultural Policy.............................................240 AUTORS................................................................................................................................................252 SUMMARIES....................................................................................................................................256