medrol - pfizerpro.gervizlsi glukozad da glikogenad. periferiul qsovilebsi glukozis moxmareba...
TRANSCRIPT
Pfizer
medroli®
meTilprednizoloni
gamoyenebis instruqcia
medroli®
MEDROL®
savaWro dasaxeleba: medroli
saerTaSoriso arapatentebuli dasaxeleba: meTilprednizoloni
Semadgenloba:
TiToeuli tableti Seicavs:
aqtiuri nivTiereba – meTilprednizoloni 4 mg, 16 mg an 32 mg;
damxmare nivTierebebi: kalciumis stearati, simindis saxamebeli, laqtoza,
Txevadi parafini (mxolod 16 da 32 mg-ian tabletebSi), saqaroza.
samkurnalwamlo forma: tabletebi
aRweriloba
elifsis formis, TeTri feris tabletebi, erT mxares jvaredinad 2 Rari,
meore mxares – amotvifrulia “UPJOHN” (4 mg tabletebi), “UPJOHN 73” (16
mg tabletebi), “UPJOHN 176” (32 mg tabletebi).
farmakoTerapiuli jgufi: glukokortikosteroiduli saSualeba
aTq kodi: H02AB04
farmakologuiri Tvisebebi
farmakodinamika
glukokortikosteroidebi (gks) ujreduli membranis gavliT warmoqmnis
kompleqsebs specifikur citoplazmur receptorebTan. amis Semdeg, es
kompleqsebi aRwevs ujredis birTvSi, ukavSirdeba dnm-s (qromatiniT) da
astimulirebs m-rnm-is transkripcias da sxvadasxva fermentebis Semdgom
sinTezs, riTac aixsneba gks-is efeqti sistemuri gamoyenebisas. gks ara
mxolod arsebiT gavlenas axdens anTebiT processa da imunur pasuxze,
aramed gavlenas axdens naxSirwylebis, cilebis da cximebis cvlaze. aseve
zemoqmedebs gul-sisxlZarRvTa sistemaze, ConCxis kunTebze da centralur
nervul sistemaze.
gavlena anTebiT processa da imunur pasuxze
gks-is miRebis umetesi Cvenebebi ganpirobebulia maTi anTebis sawinaaRmdego,
imunodepresiuli da antialergiuli TvisebebiT. am Tvisebebis saSualebiT
miiRweva Semdegi Terapiuli efeqtebi:
imunoaqtiuri ujredebis raodenobis Semcireba anTebis kerasTan
axlos;
vazodilataciis Semcireba;
lizosomuri membranebis stabilizacia;
fagocitozis inhibireba;
prostaglandinebis da maTi monaTesave naerTebis produqciis
Semcireba;
4,4 mg meTilprednizolonis acetatis doza (4 mg meTilprednizoloni)
axdens imave xarisxis anTebis sawinaaRmdego moqmedebas, rogorsac 20 mg
hidrokortizoni.
meTilprednizolons gaaCnia mxolod umniSvnelo mineralokortikoiduli
aqtivoba (200 mg meTilprednizoloni eqvivalenturia 1 mg
dezoqsikortikosteronisa).
gavlena naxSirwylebis da cilebis cvlaze
cilebTan mimarTebaSi gks axdens katabolur moqmedebas.
gamoTavisuflebuli aminomJavebi gardaiqmneba glukoneogenezis procesiT
RviZlSi glukozad da glikogenad. periferiul qsovilebSi glukozis
moxmareba mcirdeba, ramac SeiZleba gamoiwvios hiperglikemia da
glukozuria, gansakuTrebiT Saqriani diabetis ganviTarebis riskis dros.
gavlena cximebis cvlaze
gks-s gaaCnia lipolizuri moqmedeba, rac pirvel rigSi vlindeba
kidurebze. gks aseve axdens lipogenezur moqmedebasac, rac ufro
gamoxatulia gul-mkerdis, kisrisa da Tavis areSi. es yvelaferi
ganapirobebs cximovani CanarTebis ganlagebis gadanawilebas.
gks-is maqsimaluri farmakologiuri aqtivoba vlindeba ara plazmuri
koncentraciis pikze, aramed mis Semdeg, aqedan gamomdinare preparatis
moqmedeba, ZiriTadad, ganpirobebulia misi gavleniT fermentebis
aqtivobaze.
farmakokinetika
meTilprednizolonis Sewova xdeba ZiriTadad wvrili nawlavis
proqsimalur nawilSi, sadac is daaxloebiT 2 jer metia, vidre
distalurSi.
meTilprednizolonis kavSiri cilebTan (albumini da transkortini) –
daaxloebiT 40-90%.
ZiriTadi metabolitebi – 20β-hidroqsimeTilprednizoloni da 20β-
hidroqsi-6α-meTilprednizoloni.
gamoyofa. metabolitebi ZiriTadad gamoiyofa SardiT SeukavSirebeli
formiT, aseve glukuronidebis da sulfatebis formiT, romlebic
ZiriTadad warmoiqmneba RviZlSi da nawilobriv - TirkmlebSi.
meTilprednizoloni – esaa gks moqmedebis gardamavali xangrZlivobiT.
ujredSida aqtivobis xarjze vlindeba gamoxatuli gansxvaveba
metilprednizolonis sisxlis plazmidan naxevargamoyofis periodsa
(daaxloebiT 3,3 sT) da organizmidan mTlian naxevargamoyofis periods
Soris (daaxloebiT 12-36 sT). farmakoTerapiuli efeqti SenarCunebulia
maSinac, roca sisxlSi preparatis done ar isazRvreba.
Cvenebebi
garTulebebis Tavidan acilebis mizniT, preparati miiReba mkacrad eqimis
daniSnulebis mixedviT.
1) endokrinuli daavadebebi
Tirkmelzeda jirkvlis pirveladi da meoradi ukmarisoba (arCevis
preparatebia – hidrokortizoni an kortizoni; saWiroebisas
iniSneba sinTezuri analogebi mineralokortikoidebTan erTad.
mineralokortikoidebis damatebas gansakuTrebuli mniSvneloba
aqvs pediatriul praqtikaSi).
Tirkmelzeda jirkvlis Tandayolili hiperplazia;
qronikuli da qvemwvave Tireoiditi;
hiperkalcemia avTvisebiani warmonaqmnebis dros;
2) sayrden-mamoZravebeli aparatis daavadebebi (maT Soris revmatuli)
(damatebiTi Terapiis saxiT xanmokle droiT, mwvave mdgomareobis an
gamwvavebis dros)
fsoriazuli arTriti;
revmatoiduli arTriti, iuveniluri revmatoiduli arTritis
CaTvliT (calkeul SeTxvevebSi SeiZleba saWiro iyos
SemanarCunebeli Terapia dabali dozebiT);
maankilozebeli spondiliti;
mwvave da qvemwvave bursiti;
mwvave araspecifikuri tendosinoviti;
mwvave podagruli arTriti;
posttravmuli osteoarTriti;
sinoviti osteoarTritis dros;
epikondiliti;
3) SemaerTebeli qsovilis sistemuri daavadebebi
(gamwvavebis periodSi an calkeul SeTxvevebSi SemanarCunebeli Terapiis
saxiT)
mwvave revmokarditi;
sistemuri wiTeli mglura;
sistemuri dermatomioziti (polimioziti);
revmatuli polimialgia;
giganturujredovani arteriiti;
4) kanis daavadebebi
pemfigusi;
bulozuri herpesiformuli dermatiti;
mZime multiformuli eriTema (stivens-jonsonis sindromi);
eqsfoliatiuri dermatiti
sokosmagvari mikozi;
mZime fsoriazi;
mZime seboreuli dermatiti;
5) alergiuli reaqciebi (mZime an damainvalidebeli mdgomareobebi, romlis
drosac araefeqturia tradiciuli Terapia)
sezonuri an wliuri alergiuli riniti;
Sratismieri daavadeba;
bronquli asTma;
preparatebis mimarT momatebuli mgrZnobelobis reaqciebi;
kontaqturi dermatiti;
atopiuri dermatiti;
6) Tvalis daavadebebi (mZime mwvave da qronikuli alergiuli da anTebiTi
procesebi Tvalis dazianebiT)
rqovanas alergiuli wylulebi;
Tvalis wina segmentis anTeba;
difuzuri ukana uveiti da qorioiditi;
simpaTikuri ofTalmia;
alergiuli koniunqtiviti;
keratiti;
qorioretiniti;
mxedvelobis nervis nevriti;
iriti da iridocikliti;
7) sasunTqi organoebis daavadebebi
simptomuri sarkoidozi;
lefleris sindromi, romelic ar eqvemdebareba mkurnalobas sxva
saSualebebiT;
beriliozi;
filtvis elviseburi an diseminirebuli tuberkulozi Sesabamis
antituberkulozur qimioTerapiasTan erTad;
aspiraciuli pnevmoniti;
8) hematologiuri daavadebebi
idiopaTiuri Trombocitopeniuri purpura mozrdilebSi;
meoradi Trombocitopenia mozrdilebSi;
SeZenili (autoimunuri) hemolizuri anemia;
eriTroblastopenia (eriTrocituli anemia);
Tandayolili (eriTroiduli) hipoplaziuri anemia;
9) onkologiuri daavadebebi (paliatiuri Terapiis farglebSi)
leikozebi da limfomebi mozrdilebSi;
mwvave leikozi bavSvebSi;
10) SeSupebiTi sindromi
diurezis stimulaciisTvis da proteinuriis remisiis misaRwevad
pacientebSi uremiis gareSe nefrozuli sindromiT, romelic an
idiopaTiuri tipisaa, an sistemuri wiTeli mgluraTi gamowveuli.
11) kuW-nawlavis daavadebebi (avadmyofis kritikuli mdgomareobidan
gamoyvanis mizniT)
wylulovani koliti;
regionaluri enteriti;
12) nervuli sistema
gafantuli sklerozis gamwvaveba;
Tavis tvinis SeSupeba, ganpirobebuli Tavis tvinis simsivniT;
13) sxva Cvenebebi
tuberkulozuri meningiti subaraqnoiduli blokiT an misi
saSiSroebis dros (Sesabamis antituberkulozur qimioTerapiasTan
erTad);
triqinelozi nervuli sistemis an miokardiumis dazianebiT;
organoTa transplantacia.
ukuCveneba
anamnezSi momatebuli mgrZnobeloba preparatis nebismieri komponentis
mimarT;
preparati sifrTxiliT gamoiyeneba Semdeg SemTxvevebSi:
kuWisa da Tormetgoja nawlavis wylulovani daavadeba, ezofagiti,
gastriti, mwvave an latenturi peptikuri wyluli, nawlavuri anastomozi
(bolo periodSi anamneziT), araspecifikuri wylulovani koliti
perforaciis an abscesis saSiSroebiT, divertikuliti; Saqriani diabeti an
misdami winaswarganwyoba, hiperlipidemia; miasTenia gravis, osteoporozi,
hipoTireozi, hiperTireozi, mwvave fsiqozi, miokardiumis mwvave da qvemwvave
infarqti, gulis SegubebiTi ukmarisoba, arteriuli hipertenzia, RviZlis
funqciis mZime darRveva (gansakuTrebiT, hipoalbuminemiiT mimdinare) an
Tirkmlis funqciis mZime darRveva, RiakuTxovani glaukoma, martivi herpesi
(Tvalis forma), Cutyvavila, wiTela, strongiloidozi, Sidsi, aiv-infeqcia;
aqtiuri da latenturi tuberkulozi, mZime baqteriuli an virusuli
infeqciebi (zrdis superinfeqciis ganviTarebis risks, niRbavs daavadebis
simptomebs), preparatis miReba dasaSvebia mxolod specifikuri Terapiis
fonze.
sistemuri sokovani infeqciebis dros ar aris rekomendebuli preparatis
miReba.
miRebis gzebi da dozireba
preparatis sawyisi doza SeiZleba Seadgendes 4–dan 48 mg-mde
meTilprednizolons dReSi, daavadebis xasiaTis mixedviT. nakleb mZime
daavadebebis dros sakmarisia ufro dabali dozebi, Tumca calkeul
pacientebSi SeiZleba saWiro gaxdes ufro maRali dozebic. maRali dozebi
SeiZleba saWiro gaxdes iseTi daavadebebisa da mdgomareobebis dros,
rogoricaa gafantuli sklerozi (200 mg/dReSi), Tavis tvinis SeSupeba (200-
1000 mg/dReSi), da organoTa transplantacia (7 mg/kg/dReSi). Tu drois
garkveuli periodis Semdeg ar iqna miRweuli damakmayofilebeli
klinikuri efeqti, saWiroa preparatis miRebis Sewyveta da sxva tipis
Terapiis daniSvna.
bavSvebSi dozas eqimi adgens sxeulis masaze an zedapirze gaangariSebiT.
Tirkmelzeda jirkvlis ukmarisobis dros – peroralurad 0,18 mg/kg an 3,33
mg/kv.m. dReSi 3 miRebaze, sxva CvenebiT – 0,42-1,67 mg/kg an 12,5-50 mg/kv.m. dReSi
3 miRebaze.
aRsaniSnavia, rom saWiro doza SeiZleba varirebdes da unda SeirCes
individualurad daavadebis xasiaTis da pacientis Terapiaze pasuxis
mixedviT.
xangrZlivi mkurnalobis Semdeg preparatis Sewyveta unda moxdes
TandaTanobiT. Tu mkurnalobis procesSi miRebulia kargi efeqti,
pacientisTvis unda SeirCes individualuri SemanarCunebeli doza, sawyisi
dozis TandaTanobiTi Semcirebis gziT drois garkveuli SualedebiT, sanam
ar aRmoaCenen umcires dozas, romelic miRweuli klinikuri efeqtis
SenarCunebis SesaZleblobas iZleva. saWiroa preparatis dozirebis reJimis
mudmivi kontroli.
zog situaciaSi SeiZleba saWiro gaxdes dozis koreqcia, magaliTad,
klinikuri mdgomareobis cvlilebisas, rac ganpirobebulia remisiiT an
daavadebis gamwvavebiT, preparatze pacientis individualuri reaqciis
gaTvaliswinebiT, aseve pacientze stresuli mdgomareobebis zemoqmedebis
dros, rac ar aris pirdapir dakavSirebuli ZiriTad daavadebasTan, razec
mimarTulia Terapia; bolo SemTxvevaSi SeiZleba saWiro gaxdes preparatis
dozis gazrda garkveuli droiT, rac avadmyofis mdgomareobazea
damokidebuli.
alternatiuli Terapia
alternatiuli Terapia - esaa dozirebis iseTi reJimi, romlis drosac gks-
is gaormagebuli dRiuri doza miiReba dRegamoSvebiT diliT. aseTi
Terapiis mizania maqsimaluri klinikuri efeqtis miRweva pacientebSi,
romlebic preparats iReben xangrZlivi drois ganmavlobaSi, da amave dros
arasasurveli efeqtebis minimumamde dayvana, rogoricaa hipofizur-
Tirkmelzedas sistemis daTrgunva, kuSingis sindromi, gks-is moxsnis
sindromi da zrdis Seferxeba bavSvebSi.
gverdiTi efeqtebi
wyal-eleqtrolituri balansis darRveva: natriumis Sekaveba, gulis
qronikuli ukmarisoba winaswarganwyobil pirebSi, arteriuli wnevis
mateba, organizmSi siTxis Sekaveba, kaliumis dakargva da hipokalemiuri
alkalozi.
Zval-kunTovani: steroiduli miopaTia, kunTovani sisuste, osteoporozi,
paTologiuri motexilobebi, malebis kompresiuli motexilobebi,
lulovani Zvlebis epifizebis aseptikuri nekrozi, myesebis gaglejva,
gansakuTrebiT aqilevsis myesis.
kuW-nawlavis: peptikuri wyluli SesaZlo perforaciiT da sisxldeniT,
kuWidan sisxldenebi, pankreatiti, ezofagiti, nawlavis perforacia.
gks-iT mkurnalobis Semdeg aRiniSna sisxlis SratSi alanintransaminazas
(alt), aspartattransaminazas (ast) da tute fosfatazas donis mateba.
Cveulebriv, es cvlilebebi umniSvneloa, ar aris dakavSirebuli klinikur
sindromebTan da Seqcevadia mkurnalobis Sewyvetis Semdeg.
dermatologiuri: Wrilobebis gviani Sexorceba, peteqiebi da eqkimozebi,
kanis simkvrivis daqveiTeba da gaTxeleba.
metaboluri: uaryofiTi azotis balansi, ganpirobebuli cilis
katabolizmiT.
nevrologiuri: qalasSida wnevis momateba, Tavis tvinis fsevdosimsivne,
fsiqikuri darRvevebi, krunCxva.
endokrinuli: menstrualuri ciklis darRveva, hirsutizmi, kuSingis
sindromis ganviTareba, hipofizur-Tirkmelzeda sistemis daTrgunva,
naxSirwylebisadmi tolerantobis daqveiTeba, latenturi Saqriani diabetis
gamovlena, insulinis an Saqris donis damaqveiTebeli peroraluri
preparatebis momatebuli moxmareba diabetis mqone pirebSi, bavSvebSi
zrdis darRveva.
ofTalmologiuri: ukana subkafsuluri kataraqta, TvalSida wnevis
momateba mxedvelobis nervis dazianebis riskiT, egzofTalmi.
imunologiuri: infeqciuri daavadebebis dros waSlili klinikuri suraTi,
latenturi infeqciebis aqtivacia, pirobiT paTogenuri gamomwvevebiT
gamowveuli infeqciebis ganviTareba, momatebuli mgrZnobelobis reaqciebi,
maT Soris alergiuli sistemuri reaqciebi, SesaZlebelia reaqciebis
daqveiTeba kanis sinjebis warmoebis dros.
sxva: gks-is moxsnis sindromi.
Warbi dozireba
preparatis Warbi dozirebis klinikuri sindromi ar aris aRwerili. gks-is
dozis gadaWarbebisas mwvave toqsikurobis ganviTareba aRiniSneba
ukiduresad iSviaTad. ar arsebobs specifikuri antidoti. xangrZlivi
periodis ganmavlobaSi preparatis xSirma ganmeorebiTma gamoyenebam
(yoveldRe an kviraSi ramdenjerme) SeiZleba gamoiwvios kuSingis sindromi
da sxva garTulebebi, damaxasiaTebeli gks-is xangrZlivi gamoyenebisTvis.
mkunaloba simptomuria. meTilprednizoloni gamoidevneba dializiT.
urTierTqmedeba sxva samkurnalo saSualebebTan
samkurnalwamlo urTierTqmedebis qvemoT moyvanil magaliTebs SeiZleba
hqondes arsebiTi klinikuri mniSvneloba.
meTilprednizolonis da ciklosporinis erTdroulad gamoyeneba iwvevs
metabolizmis urTierTSekavebas, amitom dasaSvebia, rom yoveli am
preparatTaganiT monoTerapiisas gamovlenili gverdiTi movlenebi maTi
erTdrouli gamoyenebisas ufro xSirad ganviTardes. (aRwerilia krunCxvis
SemTxvevebi am preparatebis erTdrouli miRebisas).
meTilprednizolonis Terapiuli efeqti qveiTdeba RviZlis mikrosomuli
fermentebis induqtorebis gavleniT (efedrini, Teofilini, fenobarbitali,
fenitoini, rifampicini), rac saWiroebs preparatis dozis momatebas
sasurveli efeqtis misaRebad.
oleandomicins, ketokonazols, peroralur estrogenis Semcvel
kontraceptivebs SeuZliaT gks-is metabolizmis inhibireba da misi
klirensis Semcireba, naxevargamoyofis periodis, Terapiuli da toqsiuri
efeqtebis gazrda. aseT SemTxvevaSi, aucilebelia meTilprednizolonis
dozis Semcireba Warbi dozirebis prevenciis mizniT.
meTilprednizolons SeuZlia xangrZlivi periodis ganmavlobaSi da didi
dozebiT miRebuli acetilsalicilis mJavis klirensis gazrda, ramac
SeiZleba gamoiwvios SratSi salicilatebis donis daqveiTeba an
meTilprednizolonis moxsnis SemTxvevaSi salicilatebis toqsiurobis
riskis gazrdas. salicilatebTan erTad miRebisas izrdeba gastropaTiis
ganviTarebis riski. hipoproTrombinemiiT daavadebulebisaTvis
acetilsalicilis mJava gks-sTan erTad iniSneba sifrTxiliT.
meTilprednizoloni gavlenas axdens peroraluri antikoagulantebis
moqmedebaze, monacemebis mixedviT, aZlierebs an asustebs
antikoagulantebis efeqts, romlebic erTdroulad miiReba
meTilprednizolonTan. antikoagulantis saWiro efeqturobis
SesanarCuneblad aucilebelia koagulaciis maCveneblebis mudmivi
gansazRvra.
hipokalemiuri moqmedebis gamo zrdis sagule glikozidebis toqsiurobas
(ariTmiebis ganviTareba).
Tiaziduri diurezulebi, karboanhidrazas inhibitorebi, sxva gks da
amfotericin B zrdis hipokalemiis ganviTarebis risks, natriumis Semcveli
preparatebi – SeSupebis da arteriuli wnevis risks.
alkoholi da arasteroiduli anTebis sawinaaRmdego saSualebebi zrdis
kuW-nawlavis ulceraciis da sisxldenebis safrTxes. arTritis
samkurnalod arasteroiduli anTebis sawinaaRmdego saSualebebTan
kombinaciaSi meTilprednizolonis dozas amcireben Terapiuli efeqtis
sumaciis gamo.
paracetamolTan kombinaciaSi izrdeba hepatotoqsiurobis riski (RviZlis
fermentebis induqcia da paracetamolis toqsiuri metabolitis warmoqmna).
amcirebs hipoglikemiuri saSualebebis moqmedebas.
antacidebTan erTad miReba amcirebs meTilprednizolonis Sewovas.
meTilprednizolonis maRali dozebi Trgunavs somatotropinis efeqts.
androgenebi zrdis SeSupebis ganviTarebis risks.
amcirebs vaqcinebis efeqturobas (cocxalma vaqcinam meTilprednizolonis
miRebis fonze SeiZleba gamoiwvios daavadeba).
mitotanma da Tirkmelzeda jirkvlis qerqis funqciis sxva inhibitorebma
SeiZleba ganapirobos dozis gazrdis saWiroeba.
antiTireoiduli preparatebi da Tireoiduli hormonebi:
meTilprednizolonis klirensi mcirdeba hipoTireozis dros da izrdeba
hiperTireozis dros, amitom, meTilprednizolonis dozis SerCeva xdeba
funqciuri testebis monacemebis safuZvelze.
aCqarebs izoniazidis, meqselitinis metabolizms, rac aqveiTebs
preparatebis plazmur koncentracias, gansakuTrebiT “swraf”
acetilatorebSi.
gansakuTrebuli miTiTebebi
radgan gks-iT Terapiis garTulebebi damokidebulia dozis sidideze da
mkurnalobis xangrZlivobaze, TiToeul konkretul SemTxvevaSi
mkurnalobis saWiroebis Sesaxeb gadawyvetileba miiReba
riski/sargebelis Tanafardobis gaanalizebis safuZvelze, aseve
sazRvraven mkurnalobis xangrZlivobas da miRebis sixSires.
saWiroa preparatis im umciresi dozis miReba, rac uzrunvelyofs
sakmaris Terapiuli efeqts, saWiroebisas dozis daqveiTeba xdeba
TandaTan.
gks-iT Terapiis fonze SeiZleba ganviTardes sxvadasxva fsiqikuri
darRvevebi: eiforia, uZiloba, ganwyobis cvalebadoba, pirovnebis
cvlileba da mZime depresia, mwvave fsiqozuri gamovlinebebi. Ggarda
amisa, SeiZleba gaZlierdes ukve arsebuli emociuri arastabiluroba an
fsiqozuri reaqciebisken midrekileba.
avadmyofebisTvis, romlebic eqvemdebarebian stresul situaciebs gks
Terapiis fonze, naCvenebia preparatis dozis gazrda stresamde,
stresuli situaciis dros da mis Semdeg.
avadmyofebSi, romlebic Rebuloben gks-is imunodepresiuli efeqtis
gamomwvev dozebs, ukunaCvenebia cocxali an cocxali Sesustebuli
vaqcina, magram SeiZleba mkvdari an inaqtivirebuli vaqcinis miReba,
Tumca aseT vaqcinaze reaqcia SeiZleba daqveiTebuli iyos. avadmyofebSi,
romlebic Rebuloben gks-is im dozebs, romlebic ar iwvevs
imunodepresiul efeqts, Sesabamisi CvenebiT xorcieldeba imunizacia.
gks Terapiis fonze zogierTi infeqcia SeiZleba mimdinareobdes
waSlili formiT, garda amisa, SeiZleba ganviTardes axali infeqciuri
daavadeba. gks-is miRebis dros SeiZleba daqveiTdes organizmis
mdgradoba infeqciis mimarT, aseve SeiZleba dairRves organizmis mier
infeqciuri procesis lokalizebis unari. sxvadasxva paTogenuri
organizmebiT, iseTebiT, rogorebicaa virusebi, baqteriebi, sokoebi,
umartivesebi an helminTebi, romlebic lokalizdebian adamianis
organizmis sxvadasxva sistemaSi, gamowveuli infeqciebis ganviTareba
SeiZleba dakavSirebuli iyos gks rogorc monoTerapiasTan, aseve sxva
imunodepresantebTan erTad gamoyenebasTan, romlebic moqmedeben
ujredul imunitetze, humorul imunitetze an neitrofilebis funqciaze.
SeiZleba es infeqciebi ar mimdinareobdes mZimed, magram rig
SemTxvevebSi SesaZlebelia mZime mimdinareoba da letaluri gamosavalic
ki. amasTan, rac metia gks-s gamoyenebuli dozebi, miT metia infeqciuri
garTulebebis warmoSobis riski.
preparat medrolis gamoyeneba aqtiuri tuberkulozis dros naCvenebia
elvisebri an diseminirebuli tuberkulozis mxolod im SemTxvevebSi,
rodesac gks gamoiyeneba Sesabamis antituberkulozur qimioTerapiasTan
erTad. Tu preparati iniSneba latenturi tuberkulozis an dadebiTi
tuberkulozuri sinjebis dros, mkurnaloba unda Catardes mkacri
saeqimo dakvirvebiT, ramdenadac SeiZleba moxdes daavadebis reaqtivacia.
gks xangrZlivi Terapiis dros aseT avadmyofebs unda CautardeT
saTanado profilaqtikuri mkurnaloba.
preparati sifrTxiliT gamoiyeneba Tvalis dazianebis dros, romelic
gamowveulia martivi herpes virusiT, radgan SeiZleba moxdes rqovanas
perforacia.
gks xangrZlivi gamoyenebis SemTxvevaSi SeiZleba ganviTardes ukana
subkafsularuli kataraqta, glaukoma mxedvelobis nervis SesaZlo
dazianebiT da izrdeba sokoebiT an virusebiT gamowveuli meoradi
infeqciebis ganviTarebis SesaZlebloba. SesaZloa ganviTardes
alergiuli reaqciebi (magaliTad, angionevrozuli SeSupeba).
hidrokortizonis an kortizonis saSualo da maRalma dozebma SeiZleba
gamoiwvios arteriuli wnevis mateba, natriumis ionebis da wylis
Sekaveba, da kaliumis eqskreciis gazrda. es movlenebi naklebad
viTardeba sinTezuri gks-is gamoyenebis dros (magaliTad,
meTilprednizoloni), im SemTxvevebis garda, rodesac isini maRali
doziT gamoiyeneba. saWiroa saWmeli marilis miRebis SezRudva da
kaliumis preparatebis miReba. yvela gks zrdis kalciumis gamoyofas.
osteoporozi warmoadgens xSir, da amave dros, iSviaTad
diagnostirebul gverdiT efeqts, romelic viTardeba gks-is xangrZlivi
gamoyenebisas.
bavSvebs, romlebic preparats Rebuloben yoveldRe, ramdenjerme dRe-
RameSi, SeiZleba aReniSnos zrdis Seferxeba, amitom dozirebis aseTi
reJimis gamoyeneba SeiZleba mxolod absoluturi CvenebiT.
alternatiuli Terapia saSualebas iZleva gamoiricxos an minimumamde
iqnas dayvanili aseTi arasasurveli efeqtebi.
Tirkmelzedas qerqis meoradi ukmarisobis gamovlinebebi, rac axlavs
gks-iT mkurnalobas, minimumde SeiZleba dayvanil iqnas dozis
TandaTanobiTi daqveiTebiT. SedarebiTi ukmarisobis es tipi SeiZleba
aRiniSnos ramdenime Tvis ganmavlobaSi mkurnalobis dasrulebidan,
amitom, am periodSi nebismier stresul situaciaSi isev iniSneba gks.
amasTan erTad, SeiZleba darRveuli iyos mineralokortikoidebis
sekreciac, ris gamoc aucilebelia eleqtrolitebis da/an
mineralokortikoidebis daniSvna.
gks-is ufro gamoxatuli efeqti aRiniSneba hipoTireozis da RviZlis
cirozis dros.
ar arsebobs erTiani azri peptikuri wylulis ganviTarebis Sesaxeb gks
mkurnalobis fonze. preparatis miRebam SeiZleba SeniRbos peptikuri
wylulis simptomebi, ris gamoc SeiZleba ganviTardes perforacia an
sisxldena gamoxatuli tkivilis sindromis gareSe.
gks sifrTxiliT gamoiyeneba araspecifikuri wylulovani kolitis dros,
Tu arsebobs kuW-nawlavis traqtis kedlis perforaciis, abscesis
ganviTarebis an sxva Cirqovani infeqciis riski; aseve, divertikulitis
dros, axali nawlavuri anastomozebis arsebobisas, aqtiuri an
latenturi peptikuri wylulis, Tirkmlis ukmarisobis, arteriuli
hipertenziis, osteoporozis, miasTenia gravis dros.
aRwerilia, rom avadmyofebs, romlebic iRebdnen gks Terapias,
ganuviTardaT kapoSis sarkoma (gks-s moxsnis Semdeg SeiZleba dadges
klinikuri remisia).
preparatis kancerogenuli da mutagenuri moqmedeba, agreTve misi
arasasurveli gavlena reproduqciul funqciaze ar aris dadgenili.
orsuloba da laqtacia
cxovelebze Catarebulma kvlevebma aCvena, rom gks-is maRali dozebis
gamoyenebam mdedrebSi SeiZleba gamoiwvios nayofis simaxinjeebi. radgan
saTanado kvlevebi adamianis reproduqciul funqciaze gks-is gavlenis
Sesaswavlad am momentisTvis ar aris Catarebuli, preparatis gamoyeneba
orsulobis, laqtaciis periodSi da reproduqciuli asakis qalebSi xdeba
mxolod qalisTvis, embrionisa da nayofisTvis sargebelisa da potenciuri
riskis Tanafardobis Sefasebis safuZvelze. orsulobis dros gks iniSneba
mxolod absoluturi CvenebiT.
gks advilad gadis placentaSi. bavSvebi, romelTa dedebi orsulobis dros
Rebulobdnen gks-is maRal dozebs, saWiroeben yuradRebian gamokvlevas
Tirkmelzeda jirkvlis hipofunqciis SesaZlo simptomebis gamovlenis
mxriv. gks-is gavlena mSobiarobis mimdinareobasa da gamosavalze ucnobia.
gks gamoiyofa dedis rZeSi. amitom, laqtaciis periodSi preparat medrolis
miRebis aucileblobis dros, bavSvebis ZuZuTi kvebas wyveten.
gamoSvebis forma
tabletebi 4 mg:
1, 3 da 10 polivinilqloridis/aluminis folgis blisteri, TiToeuli 10
tabletiT, muyaos yuTSi;
30 tabletis Semcveli 1 muqi SuSis flakoni muyaos yuTSi.
tabletebi 16 mg:
14 tabletis Semcveli 1 polivinilqloridis/aluminis folgis
blisteri, 5 blisteri, TiToeuli 10 tabletiT, muyaos yuTSi;
50 tabletis Semcveli 1 muqi SuSis flakoni muyaos yuTSi.
tabletebi 32 mg:
20 an 50 tabletis Semcveli 1 muqi SuSis flakoni muyaos yuTSi.
Senaxvis vada: 5 weli.
vargisianobis vadis gasvlis Semdeg ar gamoiyeneba!
Senaxvis pirobebi:
inaxeba 20-25°C temperaturaze. sia b.
SeinaxeT bavSvebisaTvis miuwvdomel adgilas!
afTiaqidan gacemis pirobebi: farmacevtuli produqtis jufi II, gaicema
forma #3 receptiT.
mwarmoebeli-sawarmo:
faizer italia s.r.l., askoli piCeno, italia.
Pfizer Italia S.r.L, 63046 Marino Del Tronto, Ascoli Piceno, Italy.
CPS12/12/94
mTargmneli: elmira aruTiniani