citologiniai ir mikrobiologiniai šunų junginės tyrimai kai ...20018944/20018944.pdf ·...

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Algirdas Pečiulis

Citologiniai ir mikrobiologiniai šunų junginės tyrimai

kai kurių akies patologijų atvejais

Cytological and microbiological examination of

conjunctiva in dogs with ocular pathology

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. habil. dr. Vidmantas Bižokas

Kaunas, 2016

2

DARBAS ATLIKTAS LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Citologiniai ir mikrobiologiniai šunų

junginės tyrimai kai kurių akies patologijų atvejais“.

1. Yra atliktas mano paties.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)

vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

3

TURINYS

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 4

SUMMARY ........................................................................................................................................ 5

SANTRUMPOS .................................................................................................................................. 6

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 7

1. LITERATŪROS APŽVALGA ....................................................................................................... 9

1.1 Akies anatominė sandara ........................................................................................................... 9

1.2 Konjunktyvitas .......................................................................................................................... 9

1.3 Trichiazė .................................................................................................................................. 12

1.4 Epifora ..................................................................................................................................... 13

1.5 Sausasis keratokonjunktyvitas ................................................................................................. 13

1.6 Ragenos opa ............................................................................................................................. 15

1.7 Glaukoma ................................................................................................................................ 17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ......................................................................................... 21

2.1 Metodo esmė ........................................................................................................................... 21

2.2 Mikrobiologinis tyrimas .......................................................................................................... 21

2.2.1 E.coli identifikavimas ....................................................................................................... 23

2.2.2 Staphylococcus spp. diferencijavimas .............................................................................. 24

2.2.3 Streptococcus spp. diferencijavimas................................................................................. 26

2.3 Citologinis tyrimas .................................................................................................................. 26

3. TYRIMO REZULTATAI ............................................................................................................. 28

3.1 Mikrobiologinio tyrimo rezultatai ........................................................................................... 28

3.2 Citologinio tyrimo rezultatai ................................................................................................... 31

3.3 Amžiaus, lyties ir svorio įtaka mikrobiologinio tyrimo rezultatams ....................................... 34

3.4 Amžiaus, lyties ir svorio įtaka citologinio tyrimo rezultatams ................................................ 36

4. REZULTATŲ APTARIMAS ....................................................................................................... 38

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 41

PADĖKA ........................................................................................................................................... 42

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 43

4

SANTRAUKA

Citologiniai ir mikrobiologiniai šunų junginės tyrimai kai kurių akies patologijų

atvejais

Algirdas Pečiulis

Magistro baigiamasis darbas

Darbas atliktas siekiant išanalizuoti šunų akių junginės citologinio ir mikrobiologinio tyrimo

duomenis kai kurių akių ligų atvejais. Buvo atliekamas mikrobiologinis ir citologinis šunų akių

junginių tyrimas. Mėginiai buvo imami iš 19 šunų, sergančių akių ligomis (tiriamoji grupė), ir iš 10

kliniškai sveikų šunų (kontrolinė grupė).

Mėginiai mikrobiologiniam tyrimui buvo imami į transportinę terpę (EUROTUBO®) ir

pristatomi į laboratoriją mikrobiologiniam tyrimui. Mėginiai citologiniam tyrimui buvo imami

steriliu tamponėliu (DOC®), tepinėliai dažomi Hemacolor® dažais. Mikroskopuojama šviesiniu

mikroskopu, imersine sistema, 1000 kartų didinimu.

Mikroorganizmai išskirti iš 73,7 proc. tiriamosios grupės mėginių ir iš 50 proc. kontrolinės

grupės mėginių. Tiriamojoje grupėje dažniausiai išskiriamos buvo Staphylococcus spp.

mikroorganizmų padermės - 57,1 proc. visų aptiktų mikroorganizmų. Dažniausiai išskiriami

stafilokokai buvo S. pseudintermedius (35,7 proc. visų išskirtų mikroorganizmų). Kontrolinėje

grupėje dažniausiai išskiriamos mikroorganizmų padermės taip pat buvo Staphylococcus spp. (80

proc.). S. aureus ir nehemolizuojantys stafilokokai sudarė po 40 proc. visų kontrolinėje grupėje

išskirtų mikroorganizmų. Šunų, su akių patologijomis, junginėse mikroorganizmai buvo aptinkami

2,8 karto dažniau (P<0,01), nei kliniškai sveikų šunų junginėse.

Citologinio tyrimo metu paviršinių suragėjusių epitelinių ląstelių tiriamojoje grupėje aptikta

42 proc., paviršinių nesuragėjusių epitelinių ląstelių - 84,2 proc., tarpinio sluoksnio epitelinių

ląstelių - 73,7 proc., makrofagų - 26,3 proc., eozinofilų - 5,3 proc., neutrofilų - 79 proc., limfocitų -

15,8 proc. mėginių. Kontrolinėje grupėje paviršinių suragėjusių epitelinių ląstelių aptikta - 40 proc.,

paviršinių nesuragėjusių epitelinių ląstelių - 80 proc., tarpinio sluoksnio epitelinių ląstelių - 10

proc., limfocitų - 10 proc. mėginių. Makrofagų, eozinofilų ir neutrofilų - neaptikta.

S. pseudintermedius išskyrimui įtakos turėjo amžius. S. pseudintermedius buvo išskirta iš

šunų, kurių amžius 6 metai ar mažiau (100 proc., P<0,05). Neutrofilų aptikimui įtakos taip pat

turėjo amžius. Neutrofilai dažniau aptikti mėginiuose iš šunų, kurių amžius 6 metai ar mažiau (80

proc., P<0,05).

Raktažodžiai: mikroorganizmai, šuo, akys, Staphylococcus spp., epitelinės ląstelės.

5

SUMMARY

Cytological and microbiological examination of conjunctiva in dogs with ocular

pathology

Algirdas Pečiulis

Master‘s Thesis

The aim of this study was to evaluate the details of microbiological and cytological

examination of conjunctiva in dogs with ocular diseases. Nineteen dogs with ocular diseases and ten

clinical healthy dogs were enrolled for cytological and microbiological examination.

The material for microbiological examination was collected into transport media

(EUROTUBO®) and inoculated into culture media for the growth of aerobic bacteria. The material

for cytological examination was collected with sterile swab (DOC®), painted with Hemacolor®

stain, the material was examined at magnification x 1000 with a light microscope.

Bacteria were isolated from 73,7 % eye samples of dogs with ocular diseases and 50 % – from

clinical healthy dogs. In the group of dogs with ocular diseases the most common were

Staphylococcus spp. (57,1 %). The most common microorganism of Staphylococcus spp. was S.

pseudintermedius (35,7 %). Among the isolated pathogens from clinical healthy dogs was

Staphylococcus spp. The most common of them were S. Aureus (40 %) and S. pseudintermedius (40

%). The significant difference (p<0.001) was found between colonization of microorganisms in

group of clinical healthy dogs and in group of dogs with ocular diseases.

During the cytological examination, there were detected the superficial keratinized epithelial

cells (42 %), superficial nonkeratinized epithelial cells (84,2 %), intermediate epithelial cells (73,7

%), macrophages (26,3 %), eosinophils (5,3 %), neutrophils (79,0 %), lymphocytes (15,8 %)

samples of dogs with ocular diseases. In the samples of clinical healthy dogs, superficial keratinized

epithelial cells (40 %), superficial nonkeratinized epithelial cells (80 %), intermediate epithelial

cells (10 %), lymphocytes (10 %) were detected. The macrophages, eosinophils and neutrophils

weren’t detected in group of clinical healthy dogs.

Age was one of the rate which has influence of S. pseudintermedius evaluation. S.

pseudintermedius were detected in 6 years old and younger dogs with ocular diseases (100 %,

P<0,05). The evaluation of neutrophils were determined by age too. Neutrophils were detected

more often in 6 years old and younger dogs with ocular diseases (80 %, P<0,05).

Keywords: microorganisms, dog, eye, Staphylococcus spp., epithelial cells.

6

SANTRUMPOS

DNR - deoksiribonukleininė rūgštis

KA- kraujo agaras

KCS - Keratoconjunctivitis sicca - sausasis keratokonjunktyvitas

KOH- kalio šarmas

KPa – kilopaskaliai

MmHg - milimetrai gyvsidabrio stulpelio

7

ĮVADAS

Kiekvienas veterinarijos gydytojas, dirbantis smulkių gyvūnų klinikoje, neišvengiamai

savo praktikoje susiduria su šunų akių ligomis. Veterinarinė oftalmologija - tai sudėtinga

veterinarijos mokslo sritis, reikalaujanti specifinių žinių apie smulkiausias akies anatomines

struktūras, specifinių diagnostinių metodų, kuriems dažnai reikia specialios įrangos ir kvalifikacijos.

Akių ligos sukelia milžinišką diskomfortą bei didelį skausmą gyvūnams. Laiku nsuteikus

pagalbos ar paskyrus netinkamą gydymą, kai kurios iš jų gali baigtis regos netekimu. Nors didžiąją

dalį sėkmės šiais atvejais lemia veterinaro patirtis bei turima diagnostinė įranga, yra keli pagalbiniai

metodai, kurie padeda nustatyti tikslesnę diagnozę bei paskirti tinkamą gydymo būdą. Vieni iš tokių

tyrimų yra citologinis ir mikrobiologinis tyrimai iš akies junginės. Citologinis tyrimas leidžia

nustatyti, kokios ląstelės vyrauja akies junginės gleivinėje. Mikrobiologinis tyrimas leidžia atpažinti

ligą sukėlusius patogenus ir parinkti efektyvius antibiotikus, kai reikalingas jų naudojimas.

Atlikti citologinį tyrimą rekomenduojama kai įtariamas lėtinis ar ūmus konjunktyvitas,

ragenos opos, ragenos ir konjunktyvos abscesai, keratokonjunktyvitas, ragenos ir konjuktyvos

proliferacija (1). Citologinis tyrimas itin vertingas tais atvejais, kai paskirtas gydymas neduoda

norimo rezultato, padeda patikslinti diagnozę bei parinkti veiksmingus gydymo metodus (2).

Lazdelė su gale easnčiu tamponėliu yra mažiausiai traumuojantis citologinių mėginių paėmimo

metodas. Pacientui nereikia taikyti vietinės nejautros, nes mėginio paėmimas nėra skausmingas (1).

Nors citologinis tyrimas gali padėti nustatyti diagnozę, tačiau jis dažnai naudojamas kartu su

kitomis diagnostinėmis priemonėmis, tokiomis kaip mikrobiologinis tyrimas (2). Išskyros iš akių,

silpnas atsakas į gydymą, sunki ligos eiga parodo atsparių infekcinių ligų sukėlėjų buvimą. Tokiu

atveju mikrobiologinis tyrimas turi būti atliktas nedelsiant (3). Mikroorganizmų kultūrų išskyrimas

suteikia naudingos informacijos tikslesnei diagnozei nustatyti bei vertingas parenkant

antimikrobinius preparatus, esant daugeliui konjunktyvos ir ragenos ligų. Tyrimas turėtų būti

atliekamas esant pūliniam, lėtiniam, konjunktyvitui, ypač jeigu paskirtas gydymas neveiksmingas

(1).

Jungtinėse Amerikos Valstijose keletoje veislynų buvo vertinama šunų sveikatos būklė.

Viename iš veislynų akių ligos nustatytos daugiau nei 40 proc., kitame 15 proc. šunų (4,5).

Citologiniai ir bakteriologiniai junginės tyrimai itin vertingi akių ligų diagnostikoje, tačiau

veterinarinėje praktikoje jie naudojami nedažnai. Nors jų atlikimas paprastas, nereikaluajantis

specialios įrangos ar brangių instrumentų. Tikiuosi, kad mūsų atliktas tyrimas suteiks daugiau

informacijos ir paskatins šių tyrimų naudojimą veterinarinėje oftalmologijoje.

8

Darbo tikslas – išanalizuoti šunų akių junginės citologinio ir mikrobiologinio tyrimo duomenis kai

kurių akių ligų atvejais.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti kliniškai sveikų ir sergančių akių ligomis šunų junginės mikrobiologinio tyrimo

rezultatus.

2. Įvertinti kliniškai sveikų ir sergančių akių ligomis šunų junginės citologinio tyrimo rezultatus.

3. Įvertinti lyties, amžiaus ir svorio įtaką šunų akių junginės mikrobiologinio ir citologinio tyrimo

rezultatams.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Akies anatominė sandara

Norint tinkamai gydyti ir diagnozuoti

akių susirgimus, reikalingos anatominės

žinios apie akies sandarą. Junginė - tai vidinis

akių vokų sluoksnis (2). Junginė dengia

apatinį ir viršutinį akių vokus (vokų junginė),

trečiąjį voką iš abiejų pusių ir priekinę

odenos dalį (akies obuolio junginė) (6). (1

pav. (7)) Vokų junginė sudaryta iš tariamai

daugiasluoksnio stulpiškojo epitelio ir

įsiterpusių gobleto ląstelių. Konjunktyvos

maišelio gilumoje epitelis pereina į akies

obuolį. Ši junginės dalis sudaryta iš

daugiasluoksnio plokščiojo epitelio. Akies

obuolio konjunktyva tęsiasi iki ragenos

epitelio. Daugiasluoksnio plokščiojo epitelio ląstelės nėra suragėjusios ir dažnai turi melanino

granulių. Daugumoje konjunktyvos mėginių daugiasluoksnio plokščiojo epitelio ląstelių yra

daugiau nei stulpinių (2).

Ragena sudaryta iš tankios kolageninės stromos, išoriniame paviršiuje padengtos

daugiasluoksnio plokščiojo neragėjančiojo epitelio ir tankios pamatinės membranos, kuri

išsidėsčiusi ant vienasluoksnio plokščiojo epitelio (endotelio) (2).

1.2 Konjunktyvitas

Konjunktyvitas – dar žinomas kaip ,,rausva akis“ yra akies junginės uždegimas, vienas

dažniausių akių susirgimų, diagnozuojamų veterinarinėje praktikoje (3). Tai itin skausminga būklė,

sukelianti įvairaus laipsnio sudirgimą, kurį lydi akies ašarojimas bei blefarospazmai. Kliniškai gali

pasireikšti vienoje arba abiejose akyse. Serga įvairaus amžiaus gyvūnai, taip pat ir naujagimiai. Gali

būti pirminis ir antrinis, sąlygotas kitų akių susirgimų, tačiau diferencijuoti sudėtinga (8).

1 pav. Akies anatominė sąndara.

10

Konjunktyvos hiperemija yra pirmasis konjunktyvito požymis, kuris gali būti įvairaus laipsnio

(3). Hiperemija yra pernelyg didelis pritekėjusio kraujo kiekis į junginėje esančias kraujagysles (9).

Hiperemija dėl konjunktyvito turi būti skiriama nuo konjunktyvos kraujagyslių išsiplėtimo.

Hiperemija ir kraujagyslių išsiplėtimas vizualiai skiriasi. Hiperemija dėl konjunktyvito (2 pav. (2))

yra išplitusi ir neapsiriboja keliomis stambiomis venomis, dažniausiai lokalizuojasi palpebralinėje

konjunktyvos dalyje, tačiau kartais apima ir visą akies junginės paviršių (3).

Konjunktyvos edema itin dažna esant ūmiems alerginiams konjunktyvitams, toksinų

pažeidimams ir traumoms. Edema įprastai, bet ne visada sutinkama kartu su hiperemija. Dėl edemos

akies vokai gali visiškai užsiverti, taip pat gali padidėti konjunktyvos išdžiūvimo tikimybė (6).

Esant konjunktyvitui gali atsirasti išskyrų. Jų sudėtis skiriasi. Nuo vandeningų iki gleivingų –

pūlingų ir itin pūlingų. Vandeningos išskyros tipiškai siejamos su ūmiu virusiniu arba ūmiu

alerginiu uždegimu. Gleivingos išskyros rodo sezoninį konjunktyvitą, tuo tarpu pūlingos išskyros

atsiranda sergant sunkiu ūminiu bakteriniu konjunktyvitu. Galiausiai mišrios gleivingos – pūlingos

išskyros sutinkamos esant švelnioms bakterinėms taip pat

chlamidijų sukeltoms konjunktyvitų formoms (10).

Įprastinė konjunktyvos uždegiminių ligų

klasifikacija pagrįsta susirgimo trukme ( ūmi arba lėtinė)

arba eksudato tipu (gleivinis, pūlinis). Nors remiantis šia

metodika patogu apibūdinti susirgimą ir nustatyti pirminę

diagnozę, tačiau ji suteikia labai mažai žinių apie

konjunktyvito etiologiją. Tinkamesnis uždegiminių

pakitimų klasifikavimo būdas įvardinant priežastis (3).

Akių klinikiniai simptomai gali būti ankstyva

sisteminių ligų išraiška. Šunų maras, šunų pirmo tipo

Adeno virusas gali pasireikšti ūmiu, nuo nesunkaus iki

stipraus, abipusiu, nuo serozinio iki mukopurulentiško konjunktyvitu (6).

Ūminio bakterinio konjunktyvito požymiai yra dažniausiai susiję su staiga atsirandančiu

dideliu kiekiu pūlingų išskyrų iš akių, išplitusia konjunktyvos hiperemija ir vidutinio dydžio

edema. Infekcija, išplitusi į akių vokus, komplikuojasi ūminiu blefaritu (3). Bakterijos

konjunktyvoje gali atsirasti dėl ašarų aparato infekcijų arba nesterilių akių chirurginių procedūrų

(11).

Lėtinis bakterinis konjunktyvitas dažniausiai diagnozuojamas spanielių, sembernarų, buldogų

veislių šunims. Jei susirgimas negydomas, komplikuojasi į paviršinį keratitą. Taip pat padidėja

ragenos opų išsivystymo tikimybė, kadangi stafilokokų produkuojami toksinai sukelia

2 pav. Difuziška junginės hiperemija.

Konjunktyvitu sergantis šuo.

11

hiperjautrumo reakcijas. Būdingas ašarų išskyrimo sumažėjimas, kuris prisideda prie sausos akies

sindromo vystymosi (3).

Buvo ištirta 46 šunų akių mikroflora, t.y. 92 akių konjunktyvos mėginiai. Penkiasdešimt

aštuoni mėginiai tyrimui paimti iš sveikų šunų akių, 34 mėginiai – iš šunų akių su išoriniais

klinikiniais požymiais. Atlikus mikrobiologinį tyrimą nustatyta, kad iš sveikų šunų akių daugiausia

išskirta Staphylococcus spp. (55 proc.), Pseudomonas spp. (11,4 proc.) ir Corynebacterium spp.

(6,8 proc.) genčių mikroorganizmų padermių. Staphylococcus spp. (58 proc.) mikroorganizmų

padermės (iš jų Staphylococcus aureus – 20,5 proc.) taip pat vyravo sergančių išorinėmis akių

ligomis šunų akyse (12).

Mokslininkė Teixeira A. L. ir kiti atliko tyrimą, kurio metu buvo tiriami kliniškai sveiki 78

įvairių veislių šunys, patinai ir patelės, kurių amžius nuo 8 mėnesių iki 10 metų, buvo imami

mėginiai iš junginės, siekiant identifikuoti joje esančius mikroorganizmus. Gyvūnams, kuriems

buvo diagnozuotos akių ligos kartu su sisteminiais susirgimais arba tie, kuriems buvo naudojami

vaistai vietiškai, nuo kurių naudojimo nebuvo praėję 30 dienų, nebuvo tiriami. Buvo išskirta

Staphylococcus aureus (28,05 proc. mėginių), koaguliazei neigiami stafilokokai (15,85 proc.

mėginių), Corynebacterium xerose (2,44 proc. mėginių), gama hemolitiniai streptokokai (1,22 proc.

mėginių), alfa hemolitiniai streptokokai (1,22 proc. meginių) ir Proteus sp. (1,22 proc. mėginių).

Mikroskopinių grybų tyrimo metu išskirta nebuvo. Gram - teigiamos bakterijos buvo dažniausiai

sutinkama šunų akių mikroflora. Nustatyta, kad Staphylococcus aureus galima išskirti iš didelės

dalies sveikų šunų akių (13).

Alerginis konjunktyvitas itin dažnai pasireišia atopiškiems šunims. Atopija yra liga, kuomet

gyvūnas yra sensibilizuotas arba alergiškas medžiagoms, randamoms aplinkoje (pavyzdžiui

žiedadulkėms), kurios įprastai nebūtų sukėlusios jokių sveikatos problemų (14). Diferencijuoti

alerginį konjunktyvitą vien iš klinikinio tyrimo ir simptomų kartais labai sudėtinga (15).

Mokslininkas Lourenço-Martins A. M. ir kiti atliko tyrimą, norėdami įvertinti alerginio

konjunktyvito sukeltus simtomus. Ištirti 60 atopiniu dermatitu sergančių šunų. Buvo vertinami

alerginio konjunktyvito sukelti akių simptomai tokie kaip: konjunktyvos hiperemija, edema,

epifora, išskyros iš akių, niežulys, pakenkimas ragenai. Buvo vertinama nuo 0 iki 3 pagal sunkumą.

Alergijos požymiai aplinkiniuose audiniuose ir akyje buvo nustatyti 60 proc. ( 36 iš 60) pacientų.

Konjunktyvos hiperemija buvo dažniausias požymis. Pasireiškė 90 proc. tiriamųjų (16).

Furiani L. ir kiti atliko tyrimą, kurio metu buvo nustatyti reikšmingi skirtumai tarp atopiniu

dermatitu sirgusių šunų ir sveikų šunų junginės mikrofloros. Bakterijos buvo išskirtos iš 12 atopiškų

šunų ir 3 sveikų. Staphylococcus pseudintermedius buvo dažniausiai išskirta rūšis iš atopinių šunų (

7 atvejais iš 12). Šio tyrimo rezultatai rodo, kad atopinių šunų junginės maišelyje bakterijų buvo

randama dažniau ir daugiau nei sveikų šunų. Tačiau nebuvo rasta reikšmingo ryšio tarp atopiniu

12

dermatitu sergančių šunų konjunktyvoje rastos bakterijų kolonizacijos ir klinikinių simptomų

atsiradimo (17).

Konjunktyvoje dominuojančių ląstelių identifikavimas yra naudingas diferencijuojant galimas

konjunktyvito priežastis bei įvertinant, kiek ilgai liga tęsiasi. Neutrofilai dominuoja daugumoje

ūminio konjunktyvito atvejų, ypač, bakterinės ar virusinės kilmės. Eozinofilai sutinkami esant

alerginės arba imuninės kilmės konjunktyvitams. Limfocitai ir plazmos ląstelės daugiau tipiški

lėtiniam ir imuninės sistemos įtakotam konjunktyvitui. Ilgiau užsitęsusiam lėtiniam konjunktyvitui

Gobleto ląstelių populiacija gali keistis, epitelis proliferuoja, konjunktyva tampa raukšlėta ir tai

suteikia aksominę išvaizdą. Skutmenos ir biopsija dažnai yra naudingos tikslesniam konjunktyvito

priežasties nustatymui ir gydymo paskyrimui. Skutmenos yra tiriamos dėl ląstelių pakitimų

(dažoma Gimzos dažymo metodu) ir ieškant bakterijų bei inkliuzijų (dažoma Gramo dažymo

metodu) (6).

1.3 Trichiazė

Trichiazė – tai tokia patologinė būklė, kai plauko folikulai ar blakstienos auga iš įprastos

topografinės vietos, tačiau nenormalia kryptimi link ragenos (3 pav. (18)). Trichiazė gali būti įgimta

arba įgyta dėl vokų traumų. Įgimtos ligos atveju simptomai gali būti tiek vienpusiai, tiek ir

abipusiai, apimantys tiek viršutinį, tiek apatinį vokus. Dažniausiai pasireiškia jauniems šunims, lydi

staigūs, intensyvūs blefarospazmai ir ašarojimas.

Dažniausiai sukelia paviršinį, apvalų ragenos

pažeidimą neaiškiais kraštais, lydimą

vaskuliarizacijos (3). Ilgalaikis ragenos dirginimas

gali sukelti keratitą, ragenos opas (19).

Radus vietą, kurioje ragena yra sudirgusi,

randama ir blakstienos augimo vieta voke. Trichiazė

dažniausiai pasireiškia mažoms šunų veislėms.

Įgimta trichiazė gali pasireikšti dėl ant viršutinio

voko nukarusios odos tokioms šunų veislėms kaip

šarpėjai, čiau-čiau, buldogai, sembernarai (3). Taip

pat dažnai diagnozuojama ir kitoms šunų veislėms:

koker spanieliams, ši-cu, mopsams ir

miniatiūriniams pudeliams (19).

3 pav. Nenormalia kryptimi auganti

blakstiena trichiazės atveju.

13

1.4 Epifora

Tai kosmetinis defektas, kuomet dėl nuolatinio ašarų tekėjimo plaukai aplink vidinį akies

kampą nusidažo rausvai – ruda spalva. Būklė dažniausiai pasireiškia žaisliniams pudeliams, Frizos

bišonams, Maltos bišonams jauname amžiuje ir yra retai lydima kitų akių ligų požymių. Tačiau

kartais stebimas antrinės kilmės vidiniame akies kampe lokalizuotas dermatitas, dėl nuolatinės

drėgmės ir išskyrų susikaupimo. Nors susirgimas dažniau pastebimas šviesų kailį turintiems šunims,

tačiau sutinkamas ir tamsiakailiams. Nusidažymas siejamas su laktoferino pigmentais, esančiais

ašarose, kurios nuolat teka dėl bendros arba dalinės nasolakrimalinės sistemos obstrukcijos. Yra

pateikiamos įvairios epiforos priežastys: medioventralinis entropionas, trichiazė, mažas ašarų

ežerėlis, įtemptas vidinio akies kampo raištis, neteisinga akių vokų anatominė padėtis užsimerkus,

dantų ligos. Kai kuriems gyvūnams susirgimą gali lemti keletas faktorių. Gydymui dažniausiai

taikomi chirurginiai metodai (6).

Korėjos mokslininkų atlikto tyrimo metu buvo analizuoti 23 šunų gydymo duomenys,

kuriems epifora gydyta atliekant medialinę kantoplastiką. Vyraujanti veislė buvo ši–cu. Kitos šunų

veislė: pekinesai, Maltos bišonai, žaisliniai pudeliai, mopsai. Visiems šunims epifora buvo susijusi

su vidinio akies kampo trichiaze ir/arba entropionu. Kitos susijusios patologijos buvo

konjunktyvitas, keratitas, pigmentinis keratitas, ragenos opos, akies obuolio prolapsas. Po

medialinės kantoplastikos epifora išgydyta visiems šunims (20).

1.5 Sausasis keratokonjunktyvitas

Sausasis keratokonjunktyvitas (angl. keratoconjunctivitis sicca, KCS), dar kitaip vadinamas

sausos akies sindromas gali būti apibūdinamas kaip ragenos ir konjunktyvos uždegiminė būklė,

atsiradusi dėl ašarų trūkumo (3).

Vidutiniškai 70 proc. sausojo keratokonjunktyvito atvejų pasireiškia abiejose akyse (atsiranda

abiejose akyse vienu metu arba nuosekliai pereina ir į sveikąją akį). Iš pradžių ragenos sausumas

yra skausmingas ir gali būti siejamas su blefarospazmais. Tačiau tai individualu, kaip ir skirtinga

veislių reakcija į skausmą (3). Hiperemiška ir hipertrofuota konjunktyva, tirštos mukopurulentiškos

akių išskyros, ragenos vaskuliarizacija, pigmentacija, pasikartojančios opos ir bakterinės infekcijos

nėra retos esant šunų sausajam keratokonjunktyvitui (21).

Atlikti naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad sausos akies imunopatogenezė yra

kompleksinė ir daugiafaktorinė. Sausos akies sindromas skiriamas į du pagrindinius tipus: ašarų

trūkumo ir visiško ašarų nebuvimo formas (21). Smulkių gyvūnų praktikoje KCS dažniausiai

14

pasireiškia visišku ašarų plėvelės

nebuvimu (3). Ašarų plėvelę

pastoviai veikiantys aplinkos

veiksniai, tokie kaip kintanti

temperatūra, oro srautas ir drėgmė,

gali skatinti arba sulėtinti jos

išgaravimą (21).

Nesant plėvelės

sutrinka apsauganti ir maitinanti

ašarų funkcija, padidėja ūmių ir

lėtinių ragenos ir konjunktyvos

pažeidimų tikimybė (3).

Trisluoksnė akies plėvelė, sudaryta

iš lipidinio, vandeninio ir gleivinio

sluoksnių (4 pav. (22)), atlieka daug funkcijų, įskaitant apsaugančią akies paviršių. Vandeninis

sluoksnis turi keletą tirpių antimikrobinių faktorių, kurie apsaugo akies paviršių. Akyje esančios

gleivės buvo tiriamos atsižvelgiant į jų vaidmenį akies gynybai esant sausos akies sindromui. Iki

šiol buvo identifikuoti 15 gleivių genų ir šeši iš jų yra randami arba išskiriami akių sekrecinių

liaukų arba epitelio (23).

Ūmių ir poūmių pacientų ragenos epitelis būna 3 - 4 kartus plonesnis, taip pat būdingas

bazalinio sluoknio išnykimas. Epitelyje vyksta keratinizacija, uždegiminių ląstelių infiltracija.

Lėtinių procesų metu epitelis storėja, susidaro pigmentinės granulės, vyksta keratinizacija.

Priekinėje ragenos stromoje vystosi vaskuliarizacija ir vienbranduolių uždegiminių ląstelių

infiltracija. Vyksta taurinių konjunktyvos ląstelių kiekio mažėjimas (3). Ašarų sekrecijos nervinės

stimuliacijos sutrikimai, transmembraninių ir sekrecinių gleivių išskyrimo defektai ir ašarų liaukų

disfunkcija gali inicijuoti įvairių formų sausąjį keratokonjunktyvitą (21). Žinios apie gleivių

gamybą, išskyrimą ir funkcijas gali padėti gydant KCS ir akies paviršiaus mikrobines infekcijas

(23). Šunims, katėms, triušiams ir pelėms pagrindinių ašarų liaukų pašalinimas sukelia ašarų

išskyrimo sumažėjimą, kuris gali būti išmatuojamas Širmerio testu. Tačiau tai nesukelia reikšmingų

pokyčių akies paviršiuje netgi po ilgo laiko. Tai gali priklausyti nuo pridėtinių ašarų liaukų, kurios

gali pakankamai kompensuoti ašarų gamybą (21).

Polinkį sirgti KCS turi Vakarų Škotijos baltųjų terjerų veislės šunys. Šios veislės kalėms

susirgimas pasireiškia dažniau. Škotijoje atliktų tyrimų duomenimis 58 proc. šios ligos atvejų buvo

patvirtinti 4 veislėms: anglų kokerspanieliams, Vakarų Škotijos baltiesiems terjerams, karaliaus

Karolio spanieliams ir ši-cu. Gretutinės generalizuotos odos ligos anglų buldogams,

kokerspanieliams ir taksams predisponuoja KCS (3).

4 pav. Akies struktūrų schema.

15

Kito tyrimo duomenimis dažniausiai sausasis keratokonjunktyvitas buvo nustatytas

amerikiečių kokerspanieliams - 20,6 proc. (jie yra dažniausiai naudojami laboratoriniai šunys),

mišrios veislės šunims ir bigliams nustatomas rečiau, atitinkamai 11,5 proc. ir 1,2 proc. (21).

Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo metu buvo ištirti 93 šunys, sergantys bakteriniu

keratitu. Buvo renkami veislės, Širmerio testo rezultatų, naudojamo gydymo, bakteriologinio

tyrimo, jautrumo antibakterinėms medžiagoms tyrimo duomenys. 66 proc. šunų buvo

brachiocefalinių veislių, 54 proc. šunų buvo nustatyta ašarų produkcija, mažesnė nei 15 mm/min.,

29 proc. buvo gydyti kortikosteroidais. Dažniausiai išskiriamos bakterijų kolonijos buvo

Staphylococcus intermedius, kurios sudarė 29 proc., β-hemoliziniai streptokokai (17 proc.),

Pseudomonas aeruginosa (21 proc.). Daugiau nei 80 proc. β-hemolizinių streptokokų buvo atsparūs

neomicinui, polymixinui B ir tobramicinui. P. aeruginosa buvo jautrios tobramicinui ir

gentamicinui, vidutiniškai jautrios ciprofloxacinui ir enrofloxacinui. Staphylococcus intermedius

buvo vidutiniškai jautrios tam tikriems antibakteriniams vaistams. Tarp tirtų bakterijų kultūrų

nebuvo nustatyta atsparių antibakterinėms medžiagoms (24).

1.6 Ragenos opa

Ragenos opos yra dažnas susirgimas,

apibūdinamas kaip ragenos paviršinių sluoksnių

pažeidimas (5pav. (25)). Dažniausiai būna

vienpusės, išvaizda labai varijuoja,

priklausomai nuo atsiradimo priežasties ir

vystymosi stadijos. Jos visada skausmingos ir

lydimos blefarospazmų bei ašarojimo.

Priežastys: traumos, įskaitant atvejus, kai šunys

susižaloja patys dėl akių vokų patologijų,

nudegimai karščiu, cheminėmis medžiagomis,

imuninės sistemos sutrikimai, snukio paralyžius, keratitas, apsauginės ašarų plėvelės nebuvimas.

Taip pat bakterinės virusinės ir grybinės kilmės infekcijos. Ragenos opos skirstomos pagal dydį,

gylį, formavimosi trukmę. Būdinga vaskuliarizacija, išskyrus neskausmingas opas (pasikartojančias

epitelines erozijas) (8).

Korėjoje atlikto tyrimo duomenimis vidutinis šunų, sergančių opiniu keratitu, amžius buvo

3,59 metai. Dažniausia veislė - ši-cu (50 proc.) Sausasis keratokonjunktyvitas (31 proc.) buvo

pagrindinė opinio keratito priežastimi (26).

5 pav. Ragenos opos schematinis vaizdas.

16

Išskyros iš akių dažniausiai būna pūlingos. Paviršinės opos ir erozijos būna skausmingesnės,

nei gilūs išopėjimai. Įprastai lygus ragenos paviršius būna netolygus, tampa nepermatomas. Taip

nutinka dėl židininės edemos ir leukocitų infiltracijos (3).

Visos opos turi savybę komplikuotis antrinėmis bakterinėmis infekcijomis (27). Tyrimo metu

buvo analizuojami 240 kliniškai sveikų šunų, 27 šunys su vienpuse ragenos opa ir vienas šuo su

abiejų akių opomis. Iš 480 sveikų akių Staphylococcus gentis buvo dažniausiai sutinkama (40,29

proc.) antroje pagal dažnumą vietoje buvo Neisseria gentis (11,47 proc.), trečioje vietoje

Corynebacterium gentis (9,4 proc.). Iš 29 akių su opiniu keratitu Staphylococcus gentis taip pat

buvo dažniausiai sutinkama (47,06 proc.), Streptococcus gentis (12,94 proc.) ir Pseudomonas gentis

(8.24 proc.) (28).

Kito tyrimo duomenimis anaerobinės bakterijos buvo išskirtos iš 13 proc. ragenos mėginių.

Dažniausiai aptinkami buvo Clostridium, Peptostreptococcus, Actinomyces, Fusobacterium ir

Bacteroides genčių mikroorganizmai. Atvejai, kuomet pasireiškė bakterinės anaerobinės infekcijos

ženkliai koreliavo su akių traumomis, ankstesnėmis ragenos ligomis, ankstesnėmis ragenos

operacijomis ir lėtinėmis dermatologinėmis ligomis (29).

Paviršinių opų gydymas pagrįstas vietiniu plataus spektro antibiotikų naudojimu 3 – 6 kartus

per dieną, mechaninių pažeidimų korekcija ir vietiniu atropino naudojimu, kad būtų išlaikyta

iridocikloplegija ir kontroliuojamas skausmas (27).

Šunys, su lėtiniais ragenos epitelio defektais ir opiniu keratitu, buvo gydomi dvi savaites

vietiškai chondroitino sulfato akių lašais, į kurių sudėtį įėjo tobramicinas arba ciprofloxacinas. Po

gydymo 53,6 proc. akių su lėtiniais ragenos epitelio defektais ir 17,6 proc. akių su opiniu keratitu

išgijo. Nebuvo pastebėta statistiškai patikimo skirtumo tarp gydymo tobramicinu ir ciprofloxacinu

(30).

Trejų metų laikotarpiu buvo renkami bakteriologiniai mėginiai iš šunų, sergančių opiniu

keratokonjunktyvitu. Buvo tiriamas 27 išskirtų Pseudomonas aeruginosa kultūrų jautrumas

septyniems fluorochinolonams (pirmos kartos: ciprofloxacinui, ofloxacinui, norfloxacinui ir

lomefloxacinui; trečios kartos: levofloxacinui; ketvirtos kartos: gatifloxacinui ir moxifloxacinui),

esantiems komerciniuose oftalmologiniuose preparatuose. Kultūros buvo suskirstytos į jautrias,

vidutinio jautrumo ir atsparias skirtingoms antimikrobinėms medžiagoms. Jautrios kultūros buvo

vertinamos pagal atsparumą konkretiems fluorochinolonams ir fluorochinolonų kartoms. In vitro

bakterijų atsparumas tirtosioms antibakterinėms medžiagoms buvo retas (24 iš 27 kultūrų buvo

jautrios visiems fluorochinolonams). Jautrumas atskiriems fluorochinolonams procentais siekė nuo

88,9 proc. iki 100 proc. Nebuvo ženklaus skirtumo tarp kultūrų atsparumo atskiriems

fluorochinolonams ir fluorochinolonų kartoms (31).

17

Mokslininkai Lin ir Petersen – Jones analizavo bakterijų, susijusių su opiniu keratitu,

jautrumą antibakterinėms medžiagoms. Iš 190 akių buvo išskirtos 258 bakterijų rūšys. 78 proc.

buvo Gram – teigiamos, likusios Gram – neigiamos. Dažniausiai išskirtos Gram – teigiamos

bakterijos buvo Staphylococcus spp., Streptococcus spp., Corynebacterium spp. Pseudomonas

aeruginosa ir Escherichia coli buvo dažniausiai išskiriami Gram – neigiami patogenai. Atsparumas

dažniausiai naudojamoms oftalmologinėms antibakterinėms medžiagoms buvo stebimas

Staphylococcus, Streptococcus, Corynebacterium, Pseudomonas ir Escherichia gentyse.

Ciprofloksacinas buvo veiksmingas prieš daugelį bakterijų, išskyrus Streptococcus spp. Prieš

Streptococcus spp. chloramfenikolis ir cefalotinas in vitro veikė geriausiai (32).

1.7 Glaukoma

Glaukoma apibūdinama kaip liga, kuomet padidėja akispūdis. Akispūdžio padidėjimas gali

atsirasti dėl įvairių priežasčių, todėl jis turėtų būti vertinama kaip bendras įvairių akių patologijų

požymis, o ne atskiras susirgimas. Todėl pirmiausia turi būti aiškinamasi, kodėl akispūdis padidėjo.

Normalus šunų akispūdis yra apie 11–29 mm Hg (1,5–3,9 kPa). Nėra pastebėta veislės

predispozicijos, tačiau su amžiumi jis padidėja 2–4 mm Hg (0,3–0,5 kPa). Taip pat pastebima, kad

šunims akispūdis ryte būna 2–4 mm Hg (0,3–0,5 kPa) didesnis nei įprastai (3).

Tyrimo metu nustatyta, kad apie 9 proc. oftalmologinių diagnozių sudaro glaukoma. Vienoje

veterinarijos klinikoje iš 162 000 joje apsilankiusių šunų glaukoma diagnozuota 204 pacientams (1).

Veislės įtakotos pirminės kilmės glaukomos paplitimas palaipsniui augo nuo 0,29 proc. (1964–1973

metais), 0,46 proc. (1974–1983 metais), 0,76 proc. (1984–1993 metais), iki 0,89 proc. (1994–2002

metais). Didžiausias glaukomos paplitimas 1994–2002 metais buvo tarp amerikiečių kokerspanielių

(5,52 proc.), basetų (5,44 proc.), čiau–čiau (4,70 proc.), šarpėjų (4,40 proc.), Bostono terjerų (2,88

proc.), šiukščiaplaukių foksterjerų (2,28 proc.), norvegų elkhundų (1,98 proc.), Sibiro haskių (1,88

proc.), kernterjerų (1,82 proc.) ir miniatiūrinių pudelių (1,68 proc.) (33).

Pirminė glaukoma yra pagrindinė šunų aklumo priežastis, o padidėjęs akispūdis yra

pagrindinis rizikos veiksnys. Sulėtėjęs priekinės kameros skysčio nutekėjimas per trabekulių tinklą

sukelia akispūdžio padidėjimą. Bet specifiniai mechanizmai nėra žinomi (34).

Po tyrimų su žmonėmis, kuomet buvo rasta sąsajų tarp miocilino baltymo ir pirminės atviro

kampo glaukomos atsiradimo, miocilino baltymo genai aptikti pas primatus, triušius, galvijus, peles

ir šunis. Laboratorinių biglių priekinės kameros skystyje baltymas miocilinas buvo rastas, o Biglių,

sergančių pirmine atviro kampo glaukoma, miocilino kiekis priekinės kameros skystyje buvo

padidėjęs (1).

18

MacKay E. O. ir kiti matavo miocilino baltymo kiekį keturioms šunų grupėms. Nustatyta, kad

pirmine glaukoma sergančių šunų priekinės kameros skystyje miocilino kiekis buvo 17,30 ± 1,03

vienetai, antrinės kilmės glaukoma sergančių šunų – 19,27 ± 1,41 vienetai, diabetine katarakta –

6,60 ± 0,88, sveikų šunų – 8,05 ± 0,86 vienetai (35).

Vyzdžio pokyčiai taip pat matomi sergant glaukoma, tačiau tai nespecifinis ligos požymis.

Padidėjęs akispūdis silpnina rainelės sutraukiamuosius raumenis, todėl vyzdys būna išsiplėtęs.

Raumenų funkcijos susilpnėjimas taip pat siejamas su rainelės išemija, kuri atsiranda, kuomet

akispūdis viršija distalinį kraujospūdį. Kadangi dauguma šunų atvyksta į klinikas su labai aukštu

akispūdžiu, kuris siekia daugiau nei 50–60 mm Hg (6,7–8,0 kPa), vyzdys būna visuomet išsiplėtęs,

jei nėra rainelės adhezijos (3). Atlikto tyrimo metu buvo tirta šunų sisteminės hipertenzijos (kuomet

kraujospūdis didesnis nei 160 mm Hg) ir akių patologijų atsiradimo sąsaja. Buvo nustatyta, kad 62

proc. šunų su hipertenzija turėjo vieną ar daugiau akių patologijų (36).

Padidėjęs akies obuolys yra dažna reakcija, kuomet akispūdis yra aukštas. Tokie akies obuolio

pasikeitimai dažniausiai ir stipriausiai pasireiškia jauniems gyvūnams. Ilgą laiką esantis aukštas

akispūdis sukelia negrįžtamą akies obuolio padidėjimą, kuris išlieka ir tuomet, kai akispūdis

sumažinamas terapinėmis priemonėmis. Akies obuolio padidėjimui didžiausią įtaką daro glaukoma,

tačiau vien tik aukštas akispūdis dar neįrodo, kad susirgimas yra aktyvus. Ragenos matavimai gali

būti naudojami norint aptikti tokius padidėjimus, ypač, jei jie yra vienpusiai. Normalus skersmuo

šunims matuojant horizontaliai yra 15 - 17 mm (3).

Glaukoma yra skausminga būklė. Ūmi glaukoma šunims gali būti itin skausminga ir tapti

sumažėjusio apetito, depresijos ir net vėmimo priežastimi (8). Glaukoma, susijusi su uždegimu,

dažniau pasireiškia ūmiu skausmu (3).

Regos praradimas glaukomos atveju varijuoja. Kai kuriais atvejais jis gali tapti negrįžtamas

per 2 - 3 dienas. Esant lėtiniam akispūdžio padidėjimui regą galima išsaugoti. Eksperimento metu

akispūdis buvo pakeltas aukščiau nei sistolinis kraujo spaudimas vienai valandai. Pokyčiai buvo

sekami 28 paras. Praėjus vienai parai po akispūdžio pakėlimo buvo įvykęs apakimas (3).

Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai tyrė šunis, sergančius antrinės kilmės glaukoma.

Buvo renkami duomenys apie veislę, amžių, lytį, kastraciją. Antrinės kilmės glaukoma buvo

diagnozuota 156 šunims iš 2257. Tai sudarė 6,9 proc. 33 šunims (21,2 proc.) ligos simptomai

pasireiškė abiejose akyse. 31 šuniui (94 proc.), kuriam glaukomos simptomai pasireiškė abiejose

akyse, pirminis susirgimas taip pat buvo nustatytas abiejose akyse. Dažniausios antrinės glaukomos

priežastys buvo: ne chirurginis priekinio kraujagyslinio dangalo uždegimas (44,9 proc.), priekinio

kraujagyslinio dangalo uždegimas, susijęs su atlikta fakoemulsifikacija (15,8 proc.), lęšiuko

dislokacija (15,2 proc.). Pastoriaus Raselo terjerams, pudeliams, Bostono terjerams,

kokerspanieliams, Rodhezijos ridžbekams ir Australijos piemenų šunims antrinės kilmės glaukoma

19

buvo nustatoma dažniau. Amžius, lytis, kastracija/sterilizacija nebuvo susiję su ligos pasireiškimo

dažnumu. Tyrimo metu nustatyta, kad antrinė glaukoma išsivysto esant daugeliui akių ligų, ypač

esant kraujagyslinio dangalo uždegimui (ligos paplitimas siekia 17 proc.) ir lęšiuko dislokacijai

(paplitimas siekia 15 proc.). Esant šių ligų diagnozei būtina dažnai matuoti akispūdį (37).

Visi glaukomos požymiai, išskyrus akispūdžio padidėjimą nėra specifiniai. Ankstyva

glaukomos diagnostika gali būti atlikta tik tonometru (6pav. (38)). Tačiau nustatymas yra tik pirmas

žingsnis, svarbiausia išsiaiškinti jos priežastis. Ankstyvas gydymas gali padėti išsaugoti regėjimą

(3). Prieš nusprendžiant pacientą gydyti chirurgiškai, būtina atlikti tonometriją, oftalmoskopiją

(tiesioginę ir netiesioginę) ir gonioskopiją

(priekinės kameros kampo apžiūrą). Šios

procedūros turi būti visada atliekamos tiriant

pacientą (39).

Daugeliu atvejų medikamentiniu gydymu

negalima pasiekti ilgalaikės akispūdžio kontrolės. Smulkių gyvūnų praktikoje glaukomos gydymas

dažniausiai reikalauja chirurginių priemonių norint pasiekti ilgalaikių rezultatų (40).

Pagal atliktą tyrimą, kurio metu buvo vykdoma ilgalaikė 9 pacientų, kuriems buvo

diagnozuota pirminė glaukoma, stebėsena po chirurginio glaukomos gydymo atliekant Gonio

implantaciją nustatyta, kad akispūdis visiems šunims buvo sunormalizuotas (41).

Gonio implantacija – tai procedūra, kuomet siekiant palengvinti perteklinių skysčių

nutekėjimą iš akies į ją implantuojamas gonio implantas (7 pav. (42)): priekinėje kameroje

patalpinamas vamzdelis, kuriuo skystis išteka per slėgio reguliavimo vožtuvą, įsiūtą odenoje. Gonio

implantacija dažniausiai atliekama kombinacijoje su ciklofotokoaguliacija. Ciklofotokoaguliacija –

tai procedūra, kuomet naudojant

lazerį sunaikinama dalis krumplyno

ląstelių, kurios gamina vandeningąjį

skystį (angl. aqueous humor). Todėl

sumažėjus skysčio, sumažėja ir

akispūdis (43).

Atliktos studijos metu buvo

tiriami 48 pirminės kilmės glaukoma

sergantys šunys po

ciklofotokoaguliacijos ir Ahmedo

Gonio implantacijos. Tyrime

dalyvavo šunys, kurių mažius nuo 3

iki 14 metų, vidutinis amžius buvo 7,5

6 pav. Reichert Tono-Pen VET™ tonometras

7 pav. Gonio implanto schema

20

metų. Tarp tiriamųjų buvo 11 grynaveislių šunų. Didžiąją dalį jų sudarė amerikiečių

kokerspanieliai. Pasiskirstymas pagal lytį: 22 kastruoti ir 1 nekastruotas patinas, 23 kastruotos ir 2

nekastruotos patelės. Dešinė akis buvo pažeista 33 atvejais, kairė - 18 atvejų. Iškart pasireiškusios

chirurginės komplikacijos buvo: fibrino atsidėjimas priekinėje kameroje – 15 atvejų, ragenos opa 4

atvejai, kraujas priekinėje akies kameroje – 7 atvejai, tinklainės atsiskyrimas – 1 atvejis. Po kurio

laiko pasireiškusios komplikacijos: glaukomos pasikartojimas – 14 atvejų, kataraktos formavimasis

- 8 atvejai, akispūdžio padidėjimas - 6 atvejai, nestabilus gonio implantas – 1 atvejis. Po operacijos

tinkamai sureguliuotas akispūdis buvo 39 iš 51 akies (76 proc.), 12 akių iš 51 (24 proc.)

sureguliuotas blogai arba nesureguliuotas (44).

21

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1 Metodo esmė

Tyrimas buvo atliekamas 2015 - 2016 metais. Mėginiai buvo renkami X veterinarijos

klinikoje. Tirtos dvi šunų grupės: kliniškai sveiki šunys (kontrolinė) ir sergantys akių ligomis

(tiriamoji). Kliniškai sveiki pacientai į kliniką buvo atvežti planinėms kastracijos operacijoms.

Tiriamosios ir kontrolinės grupės gyvūnams buvo atliekami mikrobiologiniai ir citologiniai

tyrimai iš apatiniojo akies voko junginės. Mėginiai buvo imami laikantis aseptikos bei antiseptikos

reikalavimų. Taip buvo užkirsta tikimybė užkrėsti mėginius pašaline mikroflora. Tyrimo metu taip

pat buvo renkama informacija apie pacientų amžių, lytį, svorį.

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų bei

ES direktyvų, reglamentuojančių mokslinį darbą su gyvūnais. Mėginiai iš pacientų buvo imami tik

gavus savininkų leidimą.

2.2 Mikrobiologinis tyrimas

Mikrobiologiniam tyrimui mėginiai buvo imami iš apatinio voko junginės tam skirta sterilia

lazdele, esančia prie transportinės terpės (EUROTUBO®). Apatinis vokas švelniai patrauktas į

apačią, kad matytųsi junginė ir lazdelės gale esantis tamponėlis švelniai ridenamas paviršiumi,

neliečiant kitų akies struktūrinių elementų, taip išsaugant mėginį nuo pašalinės mikrofloros

patekimo.

Lazdelė buvo talpinama į transportinę terpę ir pristatyta į laboratoriją ne vėliau kaip per 48

val. Jei mėginiai į laboratoriją nebuvo pristatomi iškart po paėmimo, jie buvo laikomi šaldytuve

~+5°C temperatūroje. Laikant ilgiau ar aukštesnėje temperatūroje, mikroorganizmai gali peraugti ir

būti netinkami tolimesniam mikrobiologiniam tyrimui.

Iš transportinės terpės ištraukus lazdelę su junginės mėginiu, buvo

sėjama ant Kraujo agaro. Kraujo agaras (KA) yra pagrindinė mitybinė

terpė, dažniausiai naudojama augimo sąlygoms išrankių mikroorganizmų

išskyrimui ir bakterijų diferenciacijai, pagrįstai jų hemolizinėmis

savybėmis (45).

Sėjimo technika parodyta 8 pav. (46). Po sėjimo terpė kultivuota

+(37±1)oC temperatūroje (24±3) val. Išaugusios kolonijos buvo

vertinamos makroskopiškai (45).

8 pav. Sėjimo ant KA

mitybinės terpės

pavyzdys.

22

Staphylococcus aureus ir S. pseudintermedius formuoja baltos arba gelsvo spalvos, lygiu

paviršium, skritulio formos, blizgančias kolonijas. B ir D Lancefield grupės Streptokokai auga

skaidriomis, blizgančiomis kolonijomis. Escherichia coli formuoja pilkas, lygiu paviršiumi,

blizgias, skritulio formos kolonijas.

Ant kraujo agaro B grupės streptokokai sukelia β - hemolizę, o D gupės sukelia α - arba γ -

hemolizę. S. aureus ir dauguma E. coli štamų sukelia β – hemolizę (47).

Vėliau iš išaugusių kolonijų buvo daromas tepinėlis ant objektinio stiklelio ir atliekamas jų

dažymas pagal Gramą. Dažymo pagal Gramą metodas naudojamas diferencijuoti Gram - teigiamas

ir Gram - neigiamas bakterijas pagal jų sienelės ypatybes (47).

Ant objektinio stiklelio užlašinamas nedidelis lašas vandens, vienkartine sterilia

bakteriologine kilpele paimama mikroorganizmų kolonijų, išaugintų mitybinėse terpėse ir tiriamoji

medžiaga išsklaidoma laše 1,5 centimetro plote. Palaukiama, kol išdžius ir fiksuojama liepsna.

Tepinėlis dažomas. Ant stiklelio užpilama genciano violetinių dažų taip, kad padengtų visą tepinėlio

plotą. Laukiama 60 sekundžių, dažai nuplaunami distiliuotu vandeniu. Ant tepinėlio užpilama

liugolio dažų, laukiama 60 sekundžių, nuplaunama distiliuotu vandeniu. Užpilama blukiklio,

palaikoma, kol tepinėlis nuskaidrėja, nuplaunama distiliuotu vandeniu. Ant stiklelio užpilama

safranino dažų, laikoma 60 sekundžių ir nuplaunama distiliuotu vandeniu. Stiklelis nusausinamas,

užlašinama imersinio aliejaus ir mikroskopuojama imersine sistema. Gram - teigiami

mikroorganizmai nusidažo mėlynai - violetine spalva, Gram - neigiami rausvai – raudona (47).

Stafilokokai matomi kaip mėlynai – violetinės spalvos kokai, išsidėstę netaisyklingomis

krūvelėmis, primenančiomis vynuogių kekes, taip pat gali būti išsidėstę po vieną ar du.

Streptokokai – mėlynai – violetinės spalvos kokai, išsidėstę po vieną, poromis ar grandinėlėmis. E.

coli matomos kaip rausvos spalvos lazdelės formos bakterijos (47).

Tolimesniam identifikavimui buvo atliekamas katalazės testas. Fermento katalazės testas

naudojamas diferencijuoti Staphylococcus spp. genties mikroorganizmus nuo Streptococcus spp.

Fermentas katalazė produkuojamas mikroorganizmų, kurie kvėpavimui naudoja deguonį. Jis

apsaugo mikroorganizmus nuo deguonies metabolizmo metu susidariusių toksinių šalutinių

produktų. Staphylococcus spp. genties mikroorganizmų atveju testas bus teigiamas, Streptococcus

spp. atveju - neigiamas. Katalazės testui atlikti ant objektinio stiklelio užlašinamas lašas 3 proc.

vandenilio peroksido tirpalo. Su bakteriologine kilpele paimama mikroorganizmų kolonijos ir

sumaišoma su vandenilio peroksido tirpalu. 10 sekundžių stebima, ar vyksta reakcija. Teigiamas

reakcijos rezultatas - dujų išsiskyrimas (laše matomi dujų burbuliukai). Tai būdinga Staphylococcus

spp. genties mikroorganizmams. Neigiamas rezultatas - putojimas nevyksta. Būdinga Streptococcus

spp. mikroorganizmams (48).

23

Kalio šarmo testas naudojamas dažymo pagal Gramą gautų rezultatų patvirtinimui,

diferencijuojant Gram - teigiamus mikroorganizmus nuo Gram - neigiamų. Jis pagrįstas

skirtingomis bakterijų sienelių savybėmis (47).

Tyrimo eiga: ant objektinio stiklelio užlašinamas lašas 3 proc. kalio šarmo (KOH) tirpalo.

Bakteriologine kilpele paimama mikroorganizmų kolonijų, išaugintų mitybinėje terpėje. Tiriamoji

medžiaga maišoma KOH laše 60 sekundžių, tuomet stebimi suspensijos tirštumo pasikeitimai.

Teigiama reakcija: tirpalas sutirštėja, tampa tąsus. Kuomet mikrobiologinė kilpelė lėtai keliama iš

suspensijos, masė tįsta. Tai būdinga Gram - neigiamoms bakterijoms. Jei suspensijos konsistencija

lieka nepakitusi, netįsta - neigiama reakcija, būdinga Gram - teigiamoms bakterijoms (48).

Staphylococcus spp. ir Streptococcus spp. reakcija buvo neigiama, E. coli – teigiama.

Atlikus dažymą pagal Gramą, katalazės ir kalio šarmo testus ir kilus įtarimams, kad tai

Staphylococcus genties mikroorganizmai, sėjama ant manitolio druskos agaro ir kultivuojama

+(37±1)oC temperatūroje (24±3) val., jei reikalinga iki 48 valandų (kolonijos gali susiformuoti

vėliau). Jei įtariama, kad tai Streptococcus genties mikroorganizmai, atliekamas Lancefield grupės

nustatymas.

Nudažius pagal Gramą ir nustačius Gram – neigiamus lazdelės formos mikroorganizmus,

sėjama ant MacConkey ir MacConkey su sorbitoliu agaro ir

kultivuojama +(37±1)oC temperatūroje (24±3) val.

Sėjimo technika: bakteriologine kilpele jos neatkeliant daromas

judesys nuo vienos Petri lėkštelės kraštinės prie kitos. Lėkštelė

pasukama ir veiksmas kartojamas kaip pavaizduota 9 pav. (46).

Tokiu pat sėjimo būdu (angl. quadrant streak) sėjama ir ant kitų

diferencinių - diagnostinių terpių.

2.2.1 E. coli identifikavimas

MacConkey agaras yra selektyvinė ir diferencinė terpė naudojama nereiklių Gram - neigiamų

lazdelių išskyrimui ir diferenciacijai. Sudėtyje esantis kristalo violetas (angl. crystal violet) ir tulžies

rūgščių druskos (angl. bile salts) apsaugo nuo Gram - teigiamų ir reiklių Gram - neigiamų bakterijų

augimo, tokių kaip Neisseria spp. ir Pasteurella spp. Mitybinė terpė naudojama Gram - neigiamų

enterobakterijų išskyrimui ir laktozę skaidančių Gram - neigiamų bakterijų diferenciacijai nuo

laktozės neskaidančių. Taip pat terpė naudojama bakterijų diferenciacijai pagal jų savybes

fermentuoti kitus cukrus. Tokiu atveju laktozė terpėje pakeičiama kitu cukrumi (49). E. coli stipriai

fermentuoja laktozę. Tai matoma iš ryškios rožinės zonos aplink kolonijas ir rožinių, ne gleivėtų

9 pav. Sėjimo ant

diferencinių terpių

pavyzdys

24

kolonijų ant MacConkey agaro. E. coli nefermentuoja sorbitolio. Ant MacConkey su sorbitoliu

agaro jos formuoja skaidrias, bespalves kolonijas (47).

Galimai nustačius E. coli, rezultatų patvirtinimui atliekami biocheminių savybių testai.

(1 lentelė)

1 lentelė. E. coli biocheminių testų vertinimas

Escherichia coli testai Reakcija

Oksidazė -

Gliukozės terpė dr

Laktozės terpė r

Sacharozė terpė įv.

Manitolio terpė dr

Simonso (citrato) terpė -

Indolo susidarymas +

Šlapalo terpė -

Lizino terpė įv.

Ramnozės terpė -

+ teigiama reakcija, - neigiama reakcija, įv. – rezultatas gali būti įvairus, d – dujų

susidarymas, r – rūgščių susidarymas.

2.2.2 Staphylococcus spp. diferencijavimas

Manitolio druskos agaras yra selektyvi diferencinė terpė naudojama Staphylococcus spp.

genties mikroorganizmų diferencijavimui. Į terpės sudėtį įeina 7,5 proc. natrio chlorido. Ši

medžiaga sukelia osmosinį slėgį, kuris daugeliui kitų Gram - teigiamų ir Gram - neigiamų

organizmų turi inhibitorinį veikimą. Į sudėtį taip pat įeina vienintelis angliavandenis - manitolis,

mikroorganizmų išskyrimas ant šios terpės pagrįstas jų sugebėjimu skaidyti šį polisacharidą. Jei

mikroorganizmas skaido manitolį - terpės spalva keičiasi (50).

Manitolio druskos agare stafilokokai auga didelėmis gelsvai - baltomis, iškiliomis

kolonijomis, kartais būna apsuptos ryškiai geltona zona. Aplink nepatogeninių stafilokokų kolonijas

matomos purpurinės zonos (47). S. aureus šioje terpėje auga geltonomis kolonijomis ir terpę nudažo

geltonai. Taip atsitinka dėl terpėje esančio fenolio raudonojo (ang. phenol red) indikatoriaus, kuris

iš rausvo pavirsta į geltoną dėl šalutinių rūgštinių produktų, susidariusių skaidant manitolį (51). Nuo

25

11 iki 89 proc. S. pseudintermedius štamų neskaido manitolio, todėl augimas ant šios terpės gali

būti įvairus (47).

Baird-Parker agaras yra selektyvi ir diferencinė terpė, skirta koaguliazei teigiamų stafilokokų

išskyrimui ir identifikavimui. S. aureus formuoja blizgias, juodas, iškilias kolonijas, apsuptas

skaidrios zonos. Dauguma kitų rūšių formuoja netaisyklingas kolonijas, aplink kurias gali būti

plačios, nepermatomos zonos. Kiti organizmai taip pat gali augti (Bacillus spp., kai kurios mielės ir

mikrokokai), tačiau jie lengvai atskiriami remiantis kolonijų morfologija (52).

Koaguliazės tyrimas naudojamas kokybiniam stafilokokų patogeniškumo nustatymui

mėgintuvėlyje. Koaguliazės tyrimas - tai plačiausiai naudojamas ir visuotinai priimtas kriterijus,

pagal kurį identifikuojamai patogeniniai stafilokokai. Laisvoji koaguliazė tai ekstraceliulinis

fermentas, ji prisijungia kraujo plazmos fibrinogeną, todėl sukreša kraujo plazma. Tyrimas

atliekamas į mėgintuvėlį įlašinant 0,5 ml rehidruotos triušio kraujo plazmos. Bakteriologine kilpele

paimamos 2 - 4 bakterijos kolonijos iš agaro lėkštelės ir atsargiai išmaišomos mėgintuvėlyje.

Mėgintuvėlis inkubuojamas 4 val. 35 – 37 0C temperatūroje. Jei po kultivavimo mėgintuvėlyje

susidarė krešulys – testas teigiamas. Jei mėgintuvėlio turinys liko skystas, kultivuojama iki 24 val.

analogiškomis sąlygomis, nes dauguma silpnai fermentą gaminančių štamų kraujo plazmą sukrešina

tik po 24 val. Praėjus 24 val. vėl įvertinamas mėgintuvėlio turinys. Jei plazma sukrešėjo - rezultatas

teigiamas, jei liko skysta – neigiamas (53).

Galimai nustačius S. aureus, rezultato patvirtinimui atliekamas komercinis Staphytect Plus ™

(Thermo Scientific Oxoid) latekso agliutinacijos testas. S. aureus identifikavimas pagrįstas clumping

factoriaus, proteino A ir būdingų polisacharidų aptikimu.

Staphytect Plus Test Reagent - tai mėlynos latekso dalelės, padengtos porcinu, fibrinogenu,

triušio IgG ir specifiniais polikloniniais antikūnais, nukreiptais prieš kapsulinį S. aureus

polisacharidą.

Staphytect Plus Control Reagent - tai mėlynos nesensibilizuotos latekso dalelės.

Tyrimo metodika: ant vieno testo kortelės apskritimo užlašinamas lašas Staphytect Plus Test

Reagent, ant kito - Staphytect Plus Control Reagent. Į abu apskritimus su atskiromis

bakteriologinėmis kilpelėmis įdedama po tiriamąją koloniją, paskleidžiama po visą apskritimo plotą

ir švelniai pamaišoma rankos judesiu 20 sekundžių. Vertinami reakcijos rezultatai.

Kuomet Test Reagent sumaišomas su S. aureus kolonijomis, įvyksta greita agliutinacijos

reakcija tarp fibrinogeno ir clumping faktoriaus, IgG Fc dalies ir proteino A, IgG ir kapsulinio

polisacharido. Iškrinta melsvos spalvos dribsniai - reakcija teigiama. Jei reakcija neigiama

gaunamas toks pat rezultatas kaip ir kontroliniame apskritime su Control Reagent - melsvos spalvos

homogeniškas skystis (54).

26

2.2.3 Streptococcus spp. diferencijavimas

Streptokokų diferencijavimui naudojamas Microgen® Strep (Microgen Bioproducts)

Lancefieldo grupei nustatyti skirtas testas, pagrįstas latekso agliutinacijos reakcija. Latekso dalelės

yra sensibilizuotos specifinės grupės antikūnais. Esant homologiniams antigenams įvyksta

agliutinacija. O jei tokio antigeno nėra, latekso dalelės lieka tolygioje suspencijoje (55).

Tyrimo metodika: į mėgintuvėlį įpilama 0,5 ml Extraction Enzyme, mikrobiologine kilpele

paimamos 2 - 5 panašios kolonijos ir patalpinamos į mėgintuvėlį ir emulsifikuojamos. Mėgintuvėlis

patalpinamas į termostatą 10 min. +37 0C temperatūroje. Po penkių minučių inkubavimo

mėgintuvėlis išimamas, supurtomas ir toliau inkubuojamas. Baigus inkubuoti atvėsinamas iki

kambario temperatūros (55).

Į kiekvieną iš šešių ant testo kortelės esančių apskritimų užlašinama po vieną lašą atitinkamai

A, B, C, D, F, G regento ir paruošto Extraction Enzyme. Su maišymo lazdele mikstūra

paskleidžiama po visą apskritimo plotą, naudojant atskirą lazdelę kiekvienam. Kortelė švelniai

judinama iki 1 minutės ir įvertinama agliutinacijos reakcija tinkamoje šviesoje (55).

Teigiama reakcija – agliutinacija įvyko, aiškiai matomi susidarę dribsniai. Teigiama reakcija

parodo, kad nustatytas būtent tos Lancefield grupės streptokokas. Neigiama reakcija – agliutinacija

neįvyko, matoma baltos spalvos homogeniška suspencija (55).

2.3 Citologinis tyrimas

Citologiniam tyrimui mėginiai buvo imami iš tos pačios, kaip ir bakteriologiniam tyrimui,

akies apatinio voko junginės steriliu tamponėliu (DOC®) prieš tai sudrėkintu fiziologiniu tirpalu.

Tamponėlis buvo atsargiai ridenamas išilgai apatinio voko junginės paviršiaus. Ląstelės buvo

perkeltos ant objektinių stiklelių, švelniai paridenant jo paviršiumi tamponėlį, paliekama išdžiūti.

Mėginiai dviejų valandų laikotarpyje pristatomi į laboratoriją, nudažomi Hemacolor® ekspres

dažymo metodu. Dažymo metodika: ore išdžiovintas tepinėlis panardinamas į pirmąjį regentą

(Hemacolor® Solution 1) 5 kartus po 1 sekundę. Tuomet nardinama į antrąjį reagenta (Hemacolor®

Solution 2) 3 kartus po 1 sekundę. Objektinis stiklelis nardinamas į trečiajį reagentą (Hemacolor®

Solution 3) 6 kartus po 1 sekundę, tuomet nardinama į ketvirtąjį reagentą (Buffer solution pH 7.2) 2

kartus po 10 sekundžių. Objektinis stiklelis išdžiovinamas ore (56).

Objektinis stiklelis uždengiamas dengiamuoju stikleliu. Ant stiklelio užlašinama imersinio

aliejaus, mikroskopuojama imersine sistema. Tepinėliai vertinami šviesiniu mikroskopu, 1000 kartų

padidinimu.

27

Buvo identifikuojamos matymo lauke esančios epitelinės (paviršinės suragėjusios, paviršinės

nesuragėjusios, tarpinio sluoksnio) ir uždegiminės ląstelės (neutrofilai, eozinofilai, limfocitai,

makrofagai).

Gauti rezultatai buvo apdoroti Microsoft Office Excel 2007 programa. Duomenys vertinti Chi

– kvadrato testu. Duomenys laikyti statistiškai patikimi, kuomet P<0,05; P<0,01; P<0,001.

28

3. TYRIMO REZULTATAI

Tyrimas buvo atliekamas 2015 - 2016 metais X veterinarijos klinikoje. Iš viso buvo ištirti 29

šunys, kuriems buvo imti citologiniai ir mikrobiologiniai mėginiai iš akių junginės. 19 (65,5 proc.)

šunų su akių patologijomis (tiriamoji grupė), 10 (34,5 proc.) šunų be akių patologijų (kontrolinė

grupė).

Ragenos opa (6 atvejai) ir konjunktyvitas (6 atvejai) buvo tarp dažniausiai diagnozuojamų

patologijų. Kitos diagnozės buvo: epifora (2 atvejai), ragenos erozija (2 atvejai), KCS (1 atvejis),

trichiazė (1 atvejis), glaukoma (1 atvejis). (10 pav.)

10 pav. Patologijų pasiskirstymas.

3.1 Mikrobiologinio tyrimo rezultatai

Kontrolinės grupės mėginiuose mikroorganizmai pasiskirstė vienodai. Mikroorganizmų

išskirta iš 5 mėginių, neišskirta taip pat iš 5. (11 pav.)

11 pav. Kontrolinės grupės mėginių pasiskirstymas.

31,6% 31,6%

10,5% 10,5%

5,3% 5,3% 5,3%

05

101520253035

%

Patologija

Patologijų pasiskirstymas, %

50,0% 50,0%

Kontrolinės grupės mėginių

pasiskirstymas

Rasta mikroorganizmų

Nerasta

mikroorganizmų

29

Aptiktas statistiškai reikšmingas skirtumas (P<0,01) tarp mikroorganizmų kolonizacijos

kliniškai sveikų šunų (kontrolinės grupės) ir šunų su akių patologijomis (tiriamosios grupės)

junginėse. Tiriamojoje grupėje mikroorganizmai buvo aptinkami 2,8 karto dažniau nei kontrolinėje

grupėje.

Didžioji dalis mėginių, kurių buvo 14, paimtų iš tiriamosios grupės pacientų, parodė

teigiamus rezultatus - juose rasti mikroorganizmai, tuo tarpu 5 - uose tiriamosios grupės mėginiuose

mikroorganizmų nebuvo rasta (12 pav.).

12 pav. Tiriamosios grupės mėginių pasiskirstymas

Dažniausiai aptinkami mikroorganizmai tiriamojoje grupėje buvo S. pseudintermedius. Jie

rasti 5 - uose mėginiuose iš 14, E. coli – 3 - uose, S. aureus – 2 - uose, mišri flora – taip pat 2 -

uose, nehemolizuojantys stafilokokai ir D grupės streptokokai aptikti po vieną kartą.(13 pav.)

13 pav. Mikroorganizmų rūšinis pasiskirstymas tiriamojoje grupėje.

73,7%

26,3%

Tiriamosios grupės mėginių

pasiskirstymas

Rasta mikroorganizmų

Nerasta mikroorganizmų

14,3%

21,4%

35,7%

7,1%

7,1%

14,3%

Mikroorganizmų rūšinis pasiskirstymas

tiriamojoje grupėje, %

S.aureus

E.coli

S.pseudintermedius

Nehem. stafilokokai

D gr. streptokokai

Mišri flora

30

Staphylococcus spp. mikroorganizmai sudarė 57,1 proc. visų aptiktų mikroorganizmų. Tai

buvo dažniausiai aptinkama mikroorganizmų gentis tiriamojoje grupėje.

Gram – teigiami mikroorganizmai sudarė 64,3 proc., Gram – neigiami 21,4 proc. visų aptiktų

mikroorganizmų tiriamojoje grupėje.

Iš 19 ištirtų mėginių tiriamojoje grupėje 12 – oje rasta po vienos rūšies mikroorganizmą, 2 –

uose rasta mišri mikroflora, 5 – uose nerasta mikroorganizmų.

Kontrolinėje grupėje nehemolizuojantys stafilokokai aptikti 2 - uose mėginiuose iš 5, S.

aureus – taip pat 2 - uose, mišri flora – 1- ame mėginyje. (14 pav.)

14 pav. Mikroorganizmų rūšinis pasiskirstymas kontrolinėje grupėje.

Staphylococcus spp. buvo dažniausiai (80 proc.) aptinkami mikroorganizmai šunų, be akių

patologijų, konjunktyvose.

Stafilokokai buvo vieninteliai Gram – teigiami mikroorganizmai nustatyti kontrolinėje

grupėje. Jie sudarė 80 proc. (S. aureus – 40 proc., nehemolizuojantys stafilokokai – 40 proc.) visų

išskirtų mikroorganizmų.

Kontrolinėjė grupėje iš 10 ištirtų mėginių 4 - uose rasta po vienos rūšies mikroorganizmą, 1 –

ame rasta mišri kultūra, 5 - uose mikroorganizmų nerasta.

Mėginiuose iš šunų su ragenos opa dažniausiai aptikta buvo mišri flora (33,3 proc.).

Mėginiuose iš šunų su konjunktyvitu dažniausiai aptikta S. pseudintermedius (33,3 proc.). 100 proc.

mėginių iš šunų su epifora rasta S. Pseudintermedius. 50 proc. mėginių iš šunų su ragenos

erozijomis rasta E. Coli, 50 proc. - S. pseudintermedius. 100 proc. mėginių iš šunų su sausuoju

keratokonjunktyvitu rasta nehemolizuojančių stafilokokų. 100 proc. mėginių iš šunų su trichiaze

40,0%

40,0%

20,0%

Mikroorganizmų rūšinis pasiskirstymas

kontrolinėje grupėje, %

S.aureus

Nehem. stafilokokai

Mišri flora

31

rasti D grupės streptokokai. Mėginiuose iš šunų su glaukoma 100 proc. mikroorganizmų neaptikta.

(15 pav.)

15 pav. Mikroorganizmų pasiskirstymas pagal patologijas

Mišri flora dažniausiai buvo aptinkama esant ragenos opoms, S. pseudintermedius - esant

konjunktyvitams ir epiforoms.

3.2 Citologinio tyrimo rezultatai

Iš 19 tiriamosios grupės ir 10 kontrolinės grupės mėginių paviršinių suragėjusių ląstelių

tiriamojoje grupėje aptikta 42 proc., kontrolinėje - 40 proc. mėginių.

Tiriamojoje grupėje paviršinių nesuragėjusių ląstelių aptikta 84,2 proc., kontrolinėje grupėje -

80 proc. mėginių.

Tiriamojoje grupėje paviršinių nesuragėjusių ir paviršinių suragėjusių ląstelių buvo aptinkama

du kartus dažniau nei kontrolinėje grupėje.

Tiriamojoje grupėje tarpinio sluoksnio ląstelių aptikta 73,7 proc. mėginių, kontrolinėje

grupėje - 10 proc. (16 pav.)

1 1

2 2 2

1 1 1 1

2 2

1 1 1

0

0,5

1

1,5

2

2,5M

ėgin

ių s

kai

čius,

vnt.

Patologijos

Mikroorganizmų pasiskirstymas pagal patologijas

S.aureus

Mišri mikroflora

Neaptikta mikroorganizmų

E.coli

S. pseudintermedius

Nehemolizuojantys stafilokokai

D. gr. Streptokokai

32

16 pav. Epitelinių ląstelių pasiskirstymas tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse.

Tarpinio sluoksnio ląstelių tiriamojoje grupėje buvo aptinkama 14 kartų dažniau, nei

kontrolinėje grupėje. (P<0,001)

Mėginiuose iš šunų su ragenos opomis paviršinės nesuragėjusios ir tarpinio sluoksnio

epitelinės ląstelės buvo aptinkamos dažniausiai – 83,4 proc. mėginių. Mėginiuose iš šunų su

konjunktyvitais dažniausiai aptinkamos buvo paviršinės nesuragėjusios ląstelės - 66,7 proc.

mėginių. Mėginiuose iš šunų su epifora ir ragenos erozijomis dažniausiai rasta paviršinių

suragėjusių ir tarpinio sluoksnio epitelinių ląstelių (100 proc.). 100 proc. mėginių iš šunų su

sausuoju keratokonjunktyvitu ir trichiaze rasta paviršinių suragėjusių, paviršinių nesuragėjusių ir

tarpinio sluoksnio epitelinių ląstelių. Iš šuns su glaukoma paimtame mėginyje aptikta tik paviršinių

nesuragėjusių epitelinių ląstelių (100 proc.) (17 pav.)

17 pav. Epitelinių ląstelių pasiskirstymas pagal patologijas

8

16 14

4

8

1

0

5

10

15

20

Paviršinės

suragėjusios

Paviršinės

nesuragėjusios

Tarpinio

sluoksnio

Mėg

inių

skai

čius,

vnt.

Ląstelės

Epitelinių ląstelių pasiskirstymas tiriamojoje ir

kontrolinėje grupėse

Tiriamoji gr.

Kontrolinė gr.

1

3

1 1 1 1

5

4

2 2

1 1 1

5

3

2 2

1 1

0

1

2

3

4

5

6

Mėg

inių

skai

čius,

vnt.

Patologija

Epitelinių ląstelių pasiskirstymas pagal patologijas

Paviršinės suragėjusios

Paviršinė nesuragėjusios

Tarpinio sluoksnio

33

Iš 19 tiriamosios grupės ir 10 kontrolinės grupės mėginių makrofagų tiriamojoje grupėje

aptikta 26,3 proc. mėginių, kontrolinėje grupėje – neaptikta (P<0,05). Tiriamojoje grupėje

eozinofilų aptikta 5,3 proc. mėginių, kontrolinėje grupėje – neaptikta. Neutrofilų tiriamojoje grupėje

aptikta 79 proc. mėginių, kontrolinėje grupėje – neaptikta (P<0,001). Tiriamojoje grupėje limfocitų

aptikta 15,8 proc. mėginių, kontrolinėje grupėje – 10 proc. mėginių (P>0,05). (18 pav.)

18 pav. Uždegiminių ląstelių pasiskirstymas tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse.

Tiriamojoje grupėje iš 19 tirtų mėginių bent vienos rūšies uždegiminių ląstelių aptikta 79

proc. mėginių. Tuo tarpu kontrolinėje grupėje iš 10 mėginių aptikta 10 proc. Tiriamojoje grupėje

uždegiminės ląstelės buvo aptinkamos žymiai dažniau, nei kontrolinėje. (P<0,001)

Esant ragenos opoms neutrofilai nustatyti 83,4 proc., makrofagai – 50 proc. mėginių. Esant

konjunktyvitams neutrofilų nustatyta 66,7 proc. Visuose mėginiuose iš šunų, kuriems nustatyta

epifora, ragenos erozija, glaukoma ir trichiazė, aptikta neutrofilų. (19 pav.)

19 pav. Uždegiminių ląstelių pasiskirstymas pagal patologijas

Neutrofilai buvo dažniausiai aptinkamos uždegiminės ląstelės esant akių patologijoms.

5

1

15

3

0 0 0 1

0

2

4

6

8

10

12

14

16

Makrofagai Eozinofilai Neutrofilai Limfocitai

Mėg

inių

skai

čius,

vnt.

Ląstelės

Uždegiminių ląstelių pasiskirstymas tiriamojoje ir

kontrolinėje grupėse

Tiriamoji gr.

Kontrolinė gr.

3

1 1 1

5

4

2 2

1 1 1 1 1

0

1

2

3

4

5

6

Mėg

inių

skai

čius,

vnt.

Patologija

Uždegiminių ląstelių pasiskirstymas pagal

patologijas

Makrofagai

Eozinofilai

Neutrofilai

Limfocitai

34

3.3 Amžiaus, lyties ir svorio įtaka mikrobiologinio tyrimo rezultatams

Kontrolinėje grupėje šunų, kurių junginėje buvo rasta mikroorganizmų ir kurių amžius buvo 6

metai arba mažiau, buvo 4, o grupę, kurios amžius daugiau nei 6 metai, sudarė 1 šuo.(20 pav.)

20 pav. Kontrolinės grupės šunų, kurių junginėje rasta mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal

amžių.

Tiriamojoje grupėje šunų, kurių junginėje buvo rasta mikroorganizmų ir kurių amžius buvo 6

metai arba mažiau, buvo 9, o grupę, kurios amžius daugiau nei 6 metai, sudarė 5 šunys.(21 pav.)

21 pav. Tiriamosios grupės šunų, kurių junginėje rasta mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal

amžių.

Šunų, kurių amžius 6 metai arba mažiau, junginėje mikroorganizmų buvo aptinkama 1,8 karto

dažniau, nei grupėje, kurios amžius daugiau nei 6 metai.

80%

20%

Kontrolinės grupės šunų, kurių junginėje rasta

mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal amžių, %

Amžius, m ≤ 6

Amžius, m > 6

64,3%

35,7%

Tiriamosios grupės šunų, kurių junginėje rasta

mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal amžių, %

Amžius, m ≤ 6

Amžius, m > 6

35

Taip pat nustatyta, kad iš šunų, kurių amžius 6 metai ar mažiau S. pseudintermedius buvo

išskirta 5 kartus dažniau (P<0,05), nei iš tų, kurių amžius daugiau nei 6 metai.

Kontrolinės grupės patelės, kurių junginėje rasta mikroorganizmų, buvo 3, patinai – 2. (22

pav.)


lytį.

Tiriamosios grupės patinai, kurių junginėje buvo rasta mikroorganizmų, buvo 8, patelės – 6.

(23 pav.)


lytį.

Patinų junginėje mikroorganizmai buvo aptinkami 1,3 karto dažniau, nei patelių.

Kontrolinėje grupėje šunys, kurių junginėje rasta mikroorganizmų, pagal svorį pasiskirstė:

sveriantys 10 ir daugiau kilogramų buvo 3, sveriantys mažiau nei 10 kilogramų – 2. (24 pav.)

60%

40%


mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal lytį, %

Lytis ♀

Lytis ♂

42,9%

57,1%

Tiriamosios grupės šunų, kurių junginėjė rasta

mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal lytį, %

Lytis ♀

Lytis ♂

36


svorį.

Tiriamosios grupės šunys, kurių junginėje rasta mikroorganizmų, pagal svorį pasiskirstė: 9

šunys, sveriantys mažiau nei 10 kilogramų. Šunys, kurie sveria 10 kilogramų ir daugiau buvo 5. (25

pav.)


svorį.

Šunų, kurie sveria mažiau nei 10 kilogramų, grupėje mikroorganizmai junginėje aptinkami

1,8 karto dažniau, nei 10 ir daugiau kilogramų sveriančių šunų.

3.4 Amžiaus, lyties ir svorio įtaka citologinio tyrimo rezultatams

Nenustatyta statistiškai patikimo ryšio nei kontrolinėje, nei tiriamojoje grupėse tarp amžiaus,

lyties bei svorio ir epitelinių ląstelių aptikimo akių junginėje.

40%

60%


mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal svorį, %

Svoris, kg <10

Svoris, kg ≥10

64,3%

35,7%


mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal svorį, %

Svoris, kg <10

Svoris, kg ≥10

37

Tačiau nustatyta, kad neutrofilai tiriamosios grupės jaunesnio amžiaus šunų junginėse

aptinkami dažniau. (26 pav.)

26 pav. Tiriamosios grupės šunų, kurių junginėje rasta neutrofilų pasiskirstymas pagal amžių.

Neutrofilų aptikta 12 – oje mėginių iš šunų, kurių amžius 6 metai arba mažiau ir 3 – uose

mėginiuose iš šunų, kurių amžius daugiau nei 6 metai. (P<0,05)

80%

20%


neutrofilų, pasiskirstymas pagal amžių, %

Amžius, m ≤ 6

Amžius, m > 6

38

4. REZULTATŲ APTARIMAS

2005 metais Haghkhah M. ir kitų atlikto tyrimo duomenimis, mikroorganizmų išskirta iš 65

proc. mėginių, paimtų iš šunų, be akių ligų požymių, konjunktyvų (57). 2006 metais Kudirkienė E.

ir kiti mikroorganizmų išskyrė iš 69 proc. mėginių (12). 2011 metais Furiani N. ir kiti atliko tyrimą

ir mikroorganizmų išskyrė iš mažesnės dalies (14,3 proc.) mėginių (17).

Mūsų atlikto tyrimo duomenimis iš šunų, be akių ligų požymių, konjunktyvos

mikroorganizmų buvo išskirta iš 50 proc. mėginių. Šie duomenys sutampa su daugeliu autorių

atliktų tyrimų duomenimis.

Teixeira A. L. ir kiti nustatė, kad Gram - teigiamos bakterijos buvo dažniausiai sutinkama

klinikinių akių ligų simptomų neturinčių šunų akių mikroflora (13). Kudirkienė E. ir kiti nustatė,

kad Gram – teigiami mikroorganizmai sudaro didžiąją dalį išskirtų mikroorganizmų (66 proc.),

Gram- neigiami - 34 proc (12).

Mūsų atlikto tyrimo duomenimis Gram – teigiami mikroorganizmai sudarė 80 proc. išskirtų

mikroorganizmų. Gram – neigiamų nebuvo išskirta.

Iš sveikų šunų akių konjunktyvos daugelio atorių duomenimis Staphylococcus spp.

mikroorganizmų padermių buvo išskirta daugiausiai. Kudirkienės E. ir kitų tyrimo duomenimis

stafilokokai sudarė 55 proc. visų išskirtų mikroorganizmų (12).

Vang L. ir kitų atlikto tyrimo

duomenimis - 40,29 proc (28). Haghkhah M. ir kitų tyrimo duomenimis - 36,5 proc. (57).

Atlikę tyrimą nustatėme, kad Staphylococcus spp. sudarė 80 proc. visų išskirtų

mikroorganizmų iš kontrolinės grupės šunų konjunktyvų.

Teixeira A. L. ir kiti nustatė, kad dažniausiai aptinkami stafilokokai buvo Staphylococcus

aureus (28,05 proc.) (13). Kudirkienės E. ir kitų tyrimo duomenimis Staphylococcus aureus sudarė

20,5 proc. (12).

Mūsų tyrimo metu Staphylococcus aureus nebuvo dažniausiai aptinkami stafilokokai.

Nustatytas vienodas Staphylococcus aureus ir nehemolizuojančių stafilokokų pasiskirstymas,

atitinkamai po 40 proc.

Zacarias Junior A. ir kiti mikroorganizmų išskyrė iš 73,02 proc. mėginių, paimtų iš šunų, su

klinikiniais akių ligų požymiais, junginės. Gram – teigiami mikroorganizmai aptikti 76 proc., Gram

– neigiami – 20 proc. (58). Kudirkienė E. ir kiti mikroorganizmų išskyrė iš 94,1 proc. mėginių,

paimtų iš akių konjunktyvos su klinikiniais ligų požymiais. Taip pat nustatė, kad 71 proc. išskirtų

mikroorganizmų buvo Gram – teigiami, 29 proc. Gram – neigiami (12).

39

Mūsų tyrimo metu mikroorganizmai išskirti iš 73,7 proc. mėginių. Gram – teigiami

mikroorganizmai sudarė 64,3 proc., Gram – neigiami – 21,4 proc. Mūsų ir kitų autorių tyrimų

duomenys buvo panašūs. Tačiau lyginant Kudirkienės E. ir kitų ir mūsų tyrimo duomenis nustatyta,

kad mikroorganizmų tiriamosios grupės šunų konjunktyvose mes aptikome mažiau.

Įvairių autorių duomenimis dažniausiai aptinkamos buvo Staphylococcus spp.

mikroorganizmų padermės. Kudirkienė E. ir kiti nustatė, kad stafilokokai sudaro 58,0 proc. aptiktų

mikroorganizmų (12). Zacarias Junior A. ir kitų tyrimo metu nustatyta, kad stafilokokai sudaro 66

proc. (58).

Mūsų atlikto tyrimo rezultatai daugeliu atvejų sutapo su kitų autorių pateikiamais rezultatais.

Mūsų atveju Staphylococcus spp. mikroorganizmų padermės sudarė 57,1 proc. visų

mikroorganizmų, išskirtų iš šunų, su klinikiniais akių ligų požymiais, konjunktyvų.

Dažniausiai aptinkami stafilokokai - Staphylococcus aureus. Kudirkienė E. ir kiti nustatė, kad

S.aureus sudaro 24 proc. visų aptiktų mikroorganizmų (12). Zacarias Junior A. ir kiti gavo tokį pat

rezultatą (24 proc.) (58).

Mūsų tyrimu nustatytas mažesnis nei kitų autorių duomenimis šio mikrooganizmo paplitimas.

S. aureus sudarė 14,3 proc. visų aptiktų mikroorganizmų.

2006 metais buvo nustatyta, kad E. coli sudaro 5,3 proc. (12), 2012 – 8 proc. (58) visų

mikroorganizmų, išskirtų iš šunų, su klinikiniais akių ligų požymiais, junginių.

Mes nustatėme didesnį E. coli pasireiškimą – 21,4 proc.

Atlikę mikrobiologinį tyrimą nustatėme, jog tiriamojoje grupėje, kurią sudaro šunys,

sergantys akių ligomis, mikroorganizmai buvo aptinkami 2,8 karto dažniau (P<0,01) nei

kontrolinėje grupėje (kliniškai sveikų). Esant pažeidimui akyje, pažeidžiami natūralūs apsaugos

barjerai, sumažėja rezistentiškumas, todėl atsiranda tinkamos sąlygos mikroorganizmų patekimui ir

kolonizacijai.

Tiriamojoje grupėje iš šunų, kurių amžius 6 metai ar mažiau S. pseudintermedius buvo

išskirta 5 kartus dažniau (P<0,05), nei iš tų, kurių amžius daugiau nei 6 metai. Todėl galima teigti,

kad nustatytas reikšmingas skirtumas (P<0,05) tarp S. pseudintermedius kolonizacijos skirtingų

amžiaus grupių šunų junginėse.

Bolzan A. A. ir kiti kliniškai sveikų šunų junginėse citologinio tyrimo metu aptiko paviršinių,

tarpinių ir pamatinių epitelinių ląstelių. Taip pat suragėjusių epitelinių ląstelių, Gobleto ląstelių,

uždegiminių ląstelių (59).

Mūsų atlikto tyrimo metu kliniškai sveikų šunų konjuntyvose taip pat aptikta paviršinių

epitelinių ląstelių, tarpinių epitelinių ląstelių, suragėjusių epitelinių ląstelių, uždegiminių ląstelių.

40

Tačiau neaptikome pamatinių epitelinių bei Gobleto ląstelių. Šie skirtumai gali būti dėl skirtingo

citologinio tyrimo metodo.

Atvejais, kuomet mikrobiologinio ir citologinio tyrimo rezultatai buvo gauti nepatikimi,

reikėtų atlikti tyrimą su didesne imtimi rezultatų patikslinimui.

Mūsų atlikto tyrimo metu nebuvo analizuojama informacija apie akių ligų gydymą. Tokie

duomenys nebuvo gauti dėl klinikos, kurioje buvo renkami mėginiai, vidaus tvarkos taisyklių.

41

IŠVADOS

1. Sergančių akių ligomis šunų grupėje mikroorganizmų išskirta iš 73,7 proc. mėginių,

kliniškai sveikų šunų – iš 50 proc. (P<0,01). Sergančių akių ligomis grupėje dažniausiai aptinkamos

buvo Staphylococcus spp. mikroorganizmų padermės (57,1 proc.), iš jų S. pseudintermedius – 35,7

proc. Kliniškai sveikų grupėje dažniausiai aptinkamos buvo taip pat Staphylococcus spp.

mikroorganizmų padermės (80 proc.). Iš jų S. aureus – 40 proc., nehemolizuojantys stafilokokai –

40 proc.

2. Sergančių akių ligomis šunų grupėje paviršinių suragėjusių epitelinių ląstelių aptikta 42

proc. mėginių, paviršinių nesuragėjusių epitelinių ląstelių - 84,2 proc., tarpinio sluoksnio epitelinių

ląstelių - 73,7 proc. (P<0,001). Kliniškai sveikų šunų grupėje paviršinių suragėjusių epitelinių

ląstelių - 40 proc. mėginių, paviršinių nesuragėjusių epitelinių ląstelių - 80 proc., tarpinio sluoksnio

epitelinių ląstelių - 10 proc.

3. Sergančių akių ligomis šunų grupėje makrofagų aptikta 26,3 proc. mėginių (P<0,05),

eozinofilų - 5,3 proc., neutrofilų - 79 proc. (P<0,001), limfocitų - 15,8 proc. Kliniškai sveikų šunų

grupėje makrofagų, eozinofilų ir neutrofilų – neaptikta, limfocitų aptikta 10 proc. mėginių.

4. S. pseudintermedius išskyrimui įtakos turėjo amžius. S. pseudintermedius buvo išskirta iš

sergančių akių ligomis šunų, kurių amžius 6 metai ar mažiau (100 proc., P<0,05). Neutrofilų

aptikimui įtakos taip pat turėjo amžius. Neutrofilai dažniau aptikti mėginiuose iš sergančių akių

ligomis šunų, kurių amžius 6 metai ar mažiau (80 proc., P<0,05).

42

PADĖKA

Už visokeriopą pagalbą rašant darbą dėkoju darbo vadovui prof. habil. dr. Vidmantui Bižokui,

dr. Rūtai Noreikaitei – Bulotienei, doc. dr. Nomedai Juodžiukynienei, vet. gyd. Ritai Girdvainienei,

vet. gyd. Evaldui Diržinauskui.

43

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Gelatt KN. Veterinary ophthalmology. 4th ed. Blackwell publishing. 2007; p. 458,459,

460-462, 770

2. Valenciano AC. Cowell R.L. Cowell and Tyler‘s Diagnostic cytology and hematology of

the dog and cat. 4th ed. Elsevier. 2014; p. 150, 154, 159

3. Charles LM. Ophthalic disease in veterinary medicine. Manson Publishing. 2010; p. 14,

183-203

4. [Interneto šaltinis] Cituota 2016-11-12 Pasiekiama iš: http://www.humanesociety.org/

news/press_releases /2011/07/north_carolina_puppy_mill_rescue_ 07 2111.html

5. [Interneto šaltinis] Cituota 2016-11-12 Pasiekiama iš: http://www.humanesociety.org/

news/news/2009/08/va_puppy_mill_082409.html

6. Maggs DJ, Miller PE, Ofri R. Slatter‘s Fundamentals of veterinary ophthalmology. 5th ed.

Elsevier 2013; p. 141, 142, 145, 173, 174 394

7. [Interneto šaltinis] Cituota 2016-11-12 Pasiekiama iš: http://www.yesko.com/stockmedical-

veterinary-illustration.htm

8. Barnett K. Diagnostic atlas of veterinary ophthalmology. 2th ed. Elsevier. 2006; p. 35-41,

89

9. Laminack EB, Myrna K, Moore PA. Clinical Approach to the Canine Red eye. Today’s

Veterinary Practice. 2013; 3(3) p. 14

10. Lume ST, Jetesk D, Leyna AD. Infectious conjunctivitis: study of signs and symptoms.

Veterinary Ophthalmology 2007; 10(3) p. 173 – 187

11. Whitley RD. Canine and Feline Primary Ocular Bacterial Infections. 2000; 30(5) p. 1151-

1167

12. Kudirkienė E, Žilinskas H, Šiugždaitė J. Microbial flora of dog eyes. Veterinarija ir

zotechnika. 2006; 34(56) p. 18-21

13. Teixeira AL, Maia FBN, Alvarenga LS, Yu MCZ, Höfling-Lima AL, Barros PSM.

Aerobic conjunctival flora of healthy dogs in Sao Paulo. Veterinary Ophthalmology 2002; p. 283–

301

14. Tilley LP, Smith FWK Jr. Blackwell's Five-Minute Veterinary Consult: Canine and

Feline. John Wiley & Sons 2011; p. 314

15. Fujishima H, Toda I, Shimazaki J, Tsubota K. Allergic conjunctivitis and dry eye. British

Journal of Ophthalmology. 1996; 80(11) p. 994-997

http://www.humanesociety.org/news/press%20_releases%20/2011/07/north_carolina_puppy_mill_rescue_07%202111.html

http://www.humanesociety.org/news/press%20_releases%20/2011/07/north_carolina_puppy_mill_rescue_07%202111.html

http://www.humanesociety.org/news/%20news/2009/08/va_puppy_mill_082409.html

http://www.humanesociety.org/news/%20news/2009/08/va_puppy_mill_082409.html

http://www.yesko.com/stockmedical-veterinary-illustration.htm

http://www.yesko.com/stockmedical-veterinary-illustration.htm

44

16. Lourenço-Martins AM, Delgado E, Neto I, Peleteiro MC, Morais-Almeida M, Correia JH.

Allergic conjunctivitis and conjunctival provocation tests in atopic dogs. Veterinary

Ophthalmology. 2011; 14(4) p. 248-256

17. Furiani L, Scarampela F, Piera AM, Panzini I, Fabbri E, Ordeix L. Evaluation of the

bacterial microflora of the conjunctival sac of healthy dogs and dogs with atopic dermatitis.

Veterinary dermatology. 2011; 213(21) p. 490–496

18. [Interneto šaltinis] Cituota 2016-11-12 Pasiekiama iš: http://ocvermont.com/ oculoplastic

orbital-surgery/trichiasis/

19. Douglas WE. Clinical Atlas of Canine and Feline Ophthalmic Disease. John Wiley &

Sons. 2015; p. 26

20. Yi NY, Shin AP, Jeong MB, Min SK, Lim JH, Nam TC, et al. Medial Canthoplasty for

Epiphora in Dogs: A Retrospective Study of 23 Cases. Journal of the American Animal Hospital

Association. 2006; 42(6) p. 435-439

21. Barbino S, Dana MR. Animal Models of Dry Eye: A Critical Assessment of Opportunities

and Limitations. Investigative Ophthalmology & Visual Science. 2004; 45(6) p. 1641 -1646

22. Grahn BH, Storey ES. Lacrimostimulants and lacrimomimetics. PubMed. 2004; p. 34(3)

739– 753

23. Davidson HJ, Kuonen VJ, The tear film and ocular mucins. Veterinary Ophthalmology.

2004; 7(2) p. 71-77

24. Tolar EL, Hendrix DVH, Rohrbach BW, Plummer CE, Brooks DE, Gelatt KN. Evaluation

of clinical characteristics and bacterial isolates in dogs with bacterial keratitis: 97 cases. Journal of

the American Veterinary Medical Association. 2006; 228(1) p. 80-85

25. [Interneto šaltinis] Cituota 2016-11-16 Pasiekiama iš: http://www.vcahospitals.com/

main/pet-health-information/article/animal-health/corneal-ulcers-incats/77

26. Kim JY, Won HJ. A retrospective study of ulcerative keratitis in 32 dogs. International

Journal of Applied Research in Veterinary Medicine. 2009; p. 27-31

27. [Interneto šaltinis] Cituota 2016-11-18 Pasiekiama iš: http://www.merckvetmanual.com/

mvm/eye_and_ear/ophthalmology/cornea.html

28. Vang L, Pan Q, Zhang L, Xue Q, Cui J, Qi C. Investigation of bacterial microorganisms in

the conjunctival sac of clinically normal dogs and dogs with ulcerative keratitis in Beijing, China.

Veterinary Ophthalmology 2008; 11(3) p. 145–149

29. Ledbetter EC, Scarlet JM. Isolation of obligate anaerobic bacteria from ulcerative keratitis

in domestic animals. Veterinary ophthalmology. 2008; p. 114 –122

30. Ledbetter EC, Munger RJ, Ring RD, Scarlett JM. Efficacy of two chondroitin sulfate

ophthalmic solutions in the therapy of spontaneous chronic corneal epithelial defects and ulcerative

http://ocvermont.com/%20oculoplastic%20orbital-surgery/trichiasis/

http://ocvermont.com/%20oculoplastic%20orbital-surgery/trichiasis/

http://www.vcahospitals.com/%20main/pet-health-information/article/animal-health/corneal-ulcers-incats/77

http://www.vcahospitals.com/%20main/pet-health-information/article/animal-health/corneal-ulcers-incats/77

http://www.merckvetmanual.com/%20mvm/eye_and_ear/ophthalmology/cornea.html

http://www.merckvetmanual.com/%20mvm/eye_and_ear/ophthalmology/cornea.html

45

keratitis associated with bullous keratopathy in dogs. Veterinary Ophthalmology. 2006; 9(2) p. 77-

87

31. Ledbetter EC, Hendricks LM, Riis RC, Scarlett JM. In vitro fluoroquinolone susceptibility

of Pseudomonas aeruginosa isolates from dogs with ulcerative keratitis. American Journal of

Veterinary Research. 2007; 68(6) p. 638-642

32. Lin CT, Petersen – Jones SM. Antibiotic susceptibility of bacterial isolates from corneal

ulcers of dogs in Taiwan. Journal of Small Animal Practice. 2007; 48(5) p. 271-274

33. Gelatt KN, MacKay EO. Prevalence of the breed-related glaucomas in pure-bred dogs in

North America. Veterinary ophthalmology. 2004; 7(2) p. 97–111

34. Kuchtey J, Olson LM, Rinkoski T, MacKay EO, Iverson TM, Gelatt KN. Mapping of the

Disease Locus and Identification of ADAMTS10 As a Candidate Gene in a Canine Model of

Primary Open Angle Glaucoma. PLoS Genet. 2011; 7(2)

35. MacKay EO, Kallber ME, Barrie KP, Miller W, Sapienza JS, Denis H. et al. Myocilin

protein levels in the aqueous humor of the glaucomas in selected canine breeds. Veterinary

ophthalmology. 2008; 11(4) p. 234 – 241

36. LeBlanc NL, Stepien LR, Ellison B. Ocular lesions associated with systemic hypertension

in dogs. Journal of the American Veterinary Medical Association 2011; 238(7) p. 915-921

37. Johnsen DAJ, Maggs DJ, Kass PH. Evaluation of risk factors for development of

secondary glaucoma in dogs. Journal of the American Veterinary Medical Association. 2006;

229(8) p. 1270-1274

38. [Interneto šaltinis] Cituota 2016-09-14 Pasiekiama iš: http://www.reichert.com/product

_details.cfm?skuId=3125&skuTk=1065101262#.WC9QVrlatux

39. Gelatt K.N. Gelatt J.P. Veterinary ophthalmic surgery. Elsevier. 2011; p. 263-300

40. Maggio F, Bras D. Surgical Treatment of Canine Glaucoma: Filtering and End-Stage

Glaucoma Procedures. PubMed 2015; 45(6) p. 1261-1282

41. Westermeyer HD, Hendrix DVH, Ward DA. Long-term evaluation of the use of Ahmed

gonioimplants in dogs with primary glaucoma. Journal of the American Veterinary Medical

Association. 2011; 238(5) p. 610-617

42. [Interneto šaltinis] cituota 2016-11-16 Pasiekiama iš: http://glaucomaassociates.com/

wpcontent/ uploads/2015/07/drainage-implant-procedure-300x215.jpg

43. [Interneto šaltinis] cituota 2016-11-16 Pasiekiama iš: http://www.eyecareforanimals.com/

conditions/glaucoma/

44. Sapienza JS, Van Der Woerdt A. Combined transscleral diode laser

cyclophotocoagulation and Ahmed gonioimplantation in dogs with primary glaucoma: 51 cases.

Veterinary ophthalmology. 2005; 8(2) p. 121–127

http://www.reichert.com/product%20_details.cfm?skuId=3125&skuTk=1065101262#.WC9QVrlatux

http://www.reichert.com/product%20_details.cfm?skuId=3125&skuTk=1065101262#.WC9QVrlatux

http://glaucomaassociates.com/%20wpcontent/%20uploads/2015/07/drainage-implant-procedure-300x215.jpg

http://glaucomaassociates.com/%20wpcontent/%20uploads/2015/07/drainage-implant-procedure-300x215.jpg

http://www.eyecareforanimals.com/%20conditions/glaucoma/

http://www.eyecareforanimals.com/%20conditions/glaucoma/

46

45. Buxton R. Blood Agar Plates and Hemolysis Protocols [Interneto šaltinis] Cituota 2015-

11-10. Pasiekiama iš: http://www.microbelibrary.org/comp onent/resource/laboratory-test/2885-

blood-agar-plates-and-hemolysis-protocols

46. Microbiology Plate Streaking Techniques [Interneto šaltinis] Cituota 2015-11-08. Pasiekia

ma iš: http://www.vwmin.org/method-for-the-isolation-of-bacteria-in-pure-culture-from.html

47. Markey B, Leonard F, Archambault M, Cullinane A, Maguire D. Clinical Veterinary

Microbiology. 2th ed. Mosby Elsevier. 2013 m. 13 – 17, 24 – 28, 105 – 135, 254 psl.

48. UK Standards for Microbiology Investigations. Public Health England. 2015 m..

49. Allen ME. MacConkey Agar Plates Protocols [Interneto šaltinis] Cituota 2015-11-08.

Pasiekiama iš: http://www.microbelibrary.org/component t/resource/l aboratory-test/2855-

macconkey-agar-plates-protocols

50. Shields P, Tsang AY. Mannitol Salt Agar Plates Protocols [Interneto šaltinis]. Cituota

2015-11-10. Pasiekiama iš: http://www.microbelibrary.org/compon ent/resource/laboratory-

test/3034-mannitol-salt-agar-plates-protocols

51. BBL Mannitol Salt Agar. Becton, Dickinson and Company. 2013

52. BBL™ Baird-Parker Agar. Becton, Dickinson and Company. 2015

53. BBL™ Coagulase Plasmas. Becton, Dickinson and Company 2014

54. Staphytect Plus ™ .Thermo Scientific Oxoid. 2015

55. Microgen Latex Agglutination Test For The Identification Of Streptococcal Groups A, B,

C, D, F and G. Microgen Bioproducts 2011

56. Hemacolor® Rapid staining of blood smear [Interneto šaltinis] Cituota 2015-11-08.

Pasiekima iš: http://www.merckmillipore.com/INTL/en/product/He macolorRapid-staining-of-

blood-smear,MDA_CHEM-111661?bd=1&CatalogCategoryID=#ancho r_COA

57. Haghkhah M, Sarchahi AA, Molazem M. Conjunctival flora in normal dogs. Online

Journal of Veterinary Research 2005; 9(2) p. 79-83

58. Zacarias Junior A, Freitas JC, Zacarias FGS, Salvador R, Garcia JL. Investigation of

bacterial microbiota and risk factors in dogs with external ocular diseases from Bandeirantes,

Paraná State, Brazil. 2012; 33(2) p. 3243-3250

59. Bolzan AA, Brunelli ATJ, Castro MB, Souza MA, Souza JL, Laus JL. Conjunctival

impression cytology in dogs. Veterinary Ophthalmology 2005; 8(6) p. 401-405

citologiniai ir mikrobiologiniai šunų junginės tyrimai kai ...20018944/20018944.pdf ·...

Documents