MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETOTEISĖS FAKULTETO

BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS IR KRIMINOLOGIJOS KATEDRA

Baudžiamosios teisės bendrosios daliespaskaitų ir seminarų teminis - valandinis planas

Teisės, Teisės ir valdymo, Teisės ir muitinės veiklos, Teisės ir penitencinės veiklos programos 2 kurso dieninių studijų studentams

Parengė: doc. dr. L. Pakštaitis, lekt. J. Šukytė

Temos Nr.

Temos pavadinimas Valandos paskaitoms

Valandos seminarams

Bendros valandos

1 Įvadas į baudžiamosios teisės bendrosios dalies studijas

2 val. 2 val.

2. Baudžiamosios teisės samprata, sistema ir uždaviniai 2 val. 2 val. 4 val.

3. Baudžiamojo įstatymo samprata ir jo galiojimas 4 val. 6 val. 10 val.4. Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas 2 val. 2 val. 4 val.5. Nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtis 2 val. 2 val. 6 val.6. Nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėties

objektyvieji požymiai10 val. 8 val. 16 val.

7. Nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėties subjektyvieji požymiai

8 val. 8 val. 16 val.

8. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės 4 val. 4 val. 8 val.9. Nusikalstamos veikos stadijos 4 val. 2 val. 6 val.10. Bendrininkavimas padarant nusikalstamą veiką 6 val. 4 val. 12 val.11. Nusikalstamų veikų daugėtas ir baudžiamosios teisės

normų konkurencija2 val. 4 val. 4 val.

12. Nusikaltimo padarymo teisinės pasekmės. Baudžiamoji atsakomybė ir bausmė

4 val. 2 val. 6 val.

13. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės samprata ir rūšys

4 val. 4 val. 8 val.

14. Bausmių rūšys ir bausmių atlikimo sąlygos 2 val. 2 val. 6 val.15. Bausmės skyrimas 4 val. 4 val. 8 val.16. Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo

bausmės2 val. 2 val. 2 val.

17. Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas 2 val. 2 val. 4 val.18. Baudžiamosios atsakomybės senatis. Teistumas 2 val. ----- 2 val.

Kolokviumai 4 val. 4 val.Viso: 64 val. 64 val. 128 val.

Temos savarankiškoms 3, 4 semestro studijoms:

1. Nusikaltimų recidyvas.2. Baudžiamųjų teisės normų konkurencija.3. Baudžiamoji politika.4. Priverčiamosios medicinos priemonės.5. Baudžiamosios atsakomybės senatis ir teistumas6. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai.

1

3 semestro seminarų teminis planas:

1 seminaras. Įvadas į baudžiamosios teisės bendrosios dalies studijas (2 val.)

Tema. Baudžiamosios teisės samprata (2 val.)

2 seminaras. Baudžiamosios teisės samprata, sistema ir uždaviniai. 1. Baudžiamosios teisės samprata, esmė, reikšmė, sistema.2. Baudžiamosios teisės teisinio reguliavimo dalykas, metodai ir uždaviniai bei funkcijos.

Baudžiamosios teisės, kaip teisės šakos santykis su kitomis teisės šakomis.3. Baudžiamosios teisės principai. Baudžiamosios teisės specialieji principai (nullum crimen sine

lege, nullum poena sine lege, nullum crimen sine culpa, ultima ratio, non bis in idem ir kt.).

Literatūra temai “Baudžiamosios teisės samprata, sistema ir uždaviniai”: 1. Fedosiuk O. Baudžiamoji atsakomybė kaip kraštutinė priemonė (Ultima Ratio): teorija ir realybė // Jurisprudencija.

2012. T. 19(2). 2. Gumuliauskas A. Teisingumo principas ir jo reikšmė naujajame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse.

Teisė. 2003, 48.3. Kury, H.; Brandenstein M. „Naujo poreikio bausti“ klausimu – Ar griežtesnės bausmės yra veiksminga

nusikalstamumo prevencijos priemonė? Teisės problemos. 2009. 2(64).4. Nevera A., Melničenko S. Non bis in idem principas Europos Sąjungos baudžiamojoje teisėje. Socialinių mokslų

studijos. 2009. 4(4).5. Pavilionis, V, et al. Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. 3-asis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Eugrimas,

2003.6. Piesliakas V. Lietuvos baudžiamoji teisė. Kn. 1: baudžiamasis įstatymas ir baudžiamosios atsakomybės pagrindai .

Vilnius: Justitia, 2006. 7. Piesliakas V. Naujųjų baudžiamųjų įstatymų šaltiniai ir principinės nuostatos. Justitia. 1996, 4 (4).8. Švedas G. Baudžiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje. Vilnius: TIC, 2006.9. Švedas G. Tarptautinės teisės reikšmė ir įgyvendinimas Lietuvos baudžiamojoje teisėje // Nepriklausomos Lietuvos

teisė: praeitis, dabartis ir ateitis. Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius. 2012.

Tema. Baudžiamasis įstatymas (6 val.)

3 seminaras. Baudžiamojo įstatymo samprata.1. Baudžiamojo įstatymo samprata, požymiai ir atribojimas nuo kitų norminių teisės aktų.

Baudžiamosios teisės normų šaltiniai.2. Baudžiamųjų įstatymų raidos Lietuvoje charakteristika ir vystymosi tendencijos.3. Baudžiamojo kodekso struktūra. Baudžiamosios teisinės normos struktūra.4. Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio normos dispozicija. Dispozicijų rūšys.5. Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio normos sankcija. Sankcijų rūšys.

4-5 seminaras. Baudžiamojo įstatymo galiojimas. 6. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas laike. Pagrindinis baudžiamųjų įstatymų galiojimo laike

principas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas ir jo nustatymo taisyklės. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas atgal.

7. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas erdvėje:a) baudžiamųjų įstatymų galiojimas nusikalstamą veiką padarius Lietuvos Respublikos teritorijoje

(teritorinė jurisdikcija).

2

b) baudžiamųjų įstatymų galiojimas nusikalstamą veiką padarius už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų (ekstrateritorinė jurisdikcija).

c) Nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymas.8. Ekstradicija. Samprata, reikšmė, teisinis reguliavimas. Nusikaltusių asmenų perdavimas pagal

Europos arešto orderį bei nuolat veikiantiems ir ad hoc tarptautiniams teismams.9. Baudžiamųjų įstatymų aiškinimas. Aiškinimo samprata ir būdai.

Literatūra temai “Baudžiamasis įstatymas”:1. 2002 12 20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamųjų

įstatymų nuostatas dėl baudžiamųjų įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu“ ir teismų praktikos apžvalga // Teismų praktika 2002 Nr. 18.

2. 2003 12 29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Dėl teismų praktikos taikant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir BK bei BPK normas, nustatančias asmenų išdavimą užsienio valstybei arba perdavimą Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir teismų praktikos apžvalga // Teismų praktika 2003 Nr.20.

3. Europos konvencija dėl ekstradicijos // Valstybės žinios. 1995. Nr. 34.4. Europos konvencija dėl tarptautinio užsienio valstybių nuosprendžių pripažinimo // Valstybės žinios. 1997. Nr.

101.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutartis

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=160269&p_query=&p_tr2=6. Susitarimas tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dėl ekstradicijos

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=263177&p_query=&p_tr2=7. Protokolas dėl susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dėl ekstradicijos taikymo

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarčiai http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=275793

8. Tarybos pamatinis sprendimas 2002 m. birželio 13 d. dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/TVR) // http://www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_l?p_id=34199

9. Abramavičius A. ir kt. Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas Lietuvos baudžiamojoje teisėje. Vilnius, 2005.

10. Baranskaitė A., Prapiestis A. Konstitucinės teisingumo ir teisinės santarvės dimensijos baudžiamojoje teisėje // Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui 10 metų. Recenzuojamų mokslinių straipsnių, skirtų baudžiamosios politikos ir baudžiamųjų įstatymų teisėkūros, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso ir nusikaltimų kvalifikavimo problematikai, rinkinys. Vilnius. 2011.

11. Bieliūnas E. Baudžiamųjų įstatymų taikymo problemos ir jų sprendimai įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui // Jurisprudencija. 2003. T. 45(37).

12. Čepas A. Abipusis veikos baudžiamumas kaip ekstradicijos leistinumo sąlyga // Teisė. 2001. Nr.41.13. Čepas A. Ne bis in idem taisyklė kaip ekstradicijos leistinumo sąlyga // Teisė. 2002. Nr. 44.14. Čepas A. Ekstradicijos dėl politinių nusikaltimų nevykdymo taisyklė ir jos alternatyvos // Teisė. 2003. Nr. 48.15. Čepas A. Ekstradicijos teorinės ir praktinės problemos. Daktaro disertacija. – Vilnius, 2002.16. Čepas A. Europos arešto orderis: pirmieji Europos sąjungos baudžiamosios teisės ir

baudžiamojo proceso teisės žingsniai Lietuvoje // Teisės problemos. 2003. Nr. 3(41). Jočienė D. Europos žmogaus teisių konvencijos taikymas. Vilnius, 2000.

17. Čepas A. Tarptautinės baudžiamosios teisės normas įtvirtinančių sutarčių tiesioginio taikymo problema // Teisės problemos. 2007, Nr. 1.

18. A. Čepas, G. Švedas. Asmenų, įtariamų padarius nusikalstamą veiką, išdavimas baudžiamajam persekiojimui (ekstradicija, perdavimas tarptautiniam baudžiamajam teismui arba pagal Europos arešto orderį) : mokymo priemonė. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2008.

19. Čepas A., Žilinskas J. Asmenų perdavimas Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir jo problemos tarptautinėje teisėje // Jurisprudencija. 2002. Nr.46.

20. Čepas A., Žilinskas J. Piliečių ekstradicijos nevykdymo taisyklė, galimybės jos galimybės jos atsisakyti ir ją modifikuoti // Teisė. 2002. Nr. 46.

21. Fedosiuk O. Baudžiamųjų įstatymų prieš neteisėtas pajamas ir korupciją leidyba: tarp gerų siekių ir legitimumo // Jurisprudencija. 2012. T. 19(3).

22. Jucys K. Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų galiojimo erdvėje ir dvigubo baudžiamumo problemos// Lietuvos policijos akademijos mokslo darbai. 1993. Nr.1.

23. Jucys K. Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų galiojimo erdvėje problemos ir jų sprendimo būdai naujame baudžiamajame kodekse// Teisė. 1992. T.26.

24. Katuoka S. Baudžiamoji jurisdikcija valstybės vidaus vandenyse // Jurisprudencija. 1998. T.9(1)25. Liekytė Ž. Pažodinio, plečiamojo ir siaurinamojo teisės aiškinimo teoriniai ir praktiniai aspektai // Teisė. 2001.

T.39

3

26. Nevera A. Ekstradicija Lietuvos ir užsienio valstybių teisėje // Jurisprudencija. 1999. T. 14(6).27. Nevera A. Naujojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normų, įtvirtinančių valstybės baudžiamosios

jurisdikcijos principus, taikymo problemos // Teisė. Nr. 48. 2003.28. Nevera A. Nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymas ir reikšmė valstybės baudžiamajai jurisdikcijai //

Jurisprudencija. 2002. Nr. 33(25).29. Nevera A. Tarptautinės teisės ir nacionalinės baudžiamosios teisės santykio problema // Jurisprudencija. LTU

Mokslo darbai. Nr. 21(13). 2001.30. Nevera A. Valstybių tarptautinio teisinio bendradarbiavimo problemos perduodant baudžiamąjį teisinį

persekiojimą // Jurisprudencija. 2004. T.60(52).31. Nevera A. Valstybės baudžiamoji jurisdikcija ir užsienyje priimtų nuosprendžių pripažinimas Lietuvoje //

Jurisprudencija. LTU Mokslo darbai. Nr. 38(30). 2003.32. Nevera A. Valstybės baudžiamosios jurisdikcijos principai, - Vilnius: MRU Leidybos centras, 2006.33. Nevera A. Valstybės baudžiamosios jurisdikcijos apribojimai asmenims, kurie pagal tarptautinės teisės normas

naudojasi imunitetu // Jurisprudencija. 2008. Nr. 11 (113)34. Piesliakas V. Dvigubos atsakomybės problema Lietuvos teisėje//Jurisprudencija. 2001. T. 23(15).35. Piesliakas V. Naujųjų baudžiamųjų įstatymų šaltiniai ir principinės nuostatos // Justitia. 1996. Nr. 4(4)36. Piesliakas V. Lietuvos baudžiamoji teisė. Kn. 2: aplinkybės, darančios įtaką baudžiamajai atsakomybei, ir

nusikalstamos veikos teisiniai padariniai. - Vilnius: Justitia, 2008.37. Piesliakas V. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas ir naujos baudžiamosios politikos teisiniai

pagrindai // Jurisprudencija. T. 45(37), 2003.38. Piesliakas V. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo problemos, kylančios dėl baudžiamųjų įstatymų galiojimo

laiko atžvilgiu // Jurisprudencija. 2004. T.60(52).39. Pikelis A. Baudžiamųjų įstatymų teisėkūra. Teisėjo požiūris // Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui

10 metų. Recenzuojamų mokslinių straipsnių, skirtų baudžiamosios politikos ir baudžiamųjų įstatymų teisėkūros, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso ir nusikaltimų kvalifikavimo problematikai, rinkinys. Vilnius. 2011.

40. Sinkevičius V. Seimo nario imuniteto kai kurios teorinės ir praktinės problemos // Socialinių mokslų studijos. 2009. T. 1(1)

41. Švedas G. Kai kurios baudžiamųjų įstatymų dispozicijų konstravimo problemos // Teisė. 1991. T. 2542. Švedas G. Kai kurios asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį baudžiamajam persekiojimui teorinės ir

praktinės problemos // Teisė. 2008. Nr. 66 (1).43. Švedas G. Tarptautinės teisės reikšmė ir įgyvendinimas Lietuvos baudžiamojoje teisėje // Nepriklausomos

Lietuvos teisė: praeitis, dabartis ir ateitis. Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius, 2012.44. Vaišvilienė R. Tarptautinės ir nacionalinės baudžiamosios jurisdikcijos santykio aspektai: konkuruojanti

papildant jurisdikciją // Teisė. 2012. T. 82. 45. Žalinskij A. Baudžiamosios teisės raidos tendencijos ir prieštaravimai (analitinis požiūris) // Teisė. 2005.T. 56.

Tema. Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (2 val.)

6 seminaras. Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas. 1. Nusikalstamos veikos samprata ir rūšys. 2. Nusikaltimo samprata ir požymiai. Nusikaltimų klasifikavimas ir jo reikšmė.3. Baudžiamojo nusižengimo samprata bei požymiai.4. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų atribojimas.5. Nusikaltimai ir kiti teisės pažeidimai, jų atribojimas.

Literatūra temai “Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas”: 1. Apanavičius M. Pavilonis V. Nusikaltimų kvalifikavimo teoriniai pagrindai. Vilnius. 1980.2. Čaplinskas A., Dapšys A., Misiūnas J. Baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo teorinės

problemos // Teisės problemos. 2008 Nr. 3 (61).3. Gorbatkov A. Baudžiamoji justicinė nusikalstamų veikų charakteristika: teoriniai pagrindai ir taikymo

perspektyvos // Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui 10 metų. Recenzuojamų mokslinių straipsnių, skirtų baudžiamosios politikos ir baudžiamųjų įstatymų teisėkūros, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso ir nusikaltimų kvalifikavimo problematikai, rinkinys. Vilnius. 2011.

4. Gruodytė E. Takoskyra tarp administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos viešosios tvarkos sektoriuje // Jurisprudencija. 2007. T. 8 (98).

5. Kazlauskienė R. Nusikaltimo samprata pagal Lietuvos Statutus ir Corpus Juris Canonici (lyginamasis aspektas) //

4

Jurisprudencija. 2004. T.61(53).6. Misiūnas J. Baudžiamieji ir administraciniai įstatymai: Siamo dvynių atskyrimo problemos // Teisės problemos.

1996. Nr.3.7. Piesliakas V. Naujieji baudžiamieji įstatymai: takoskyra tarp nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo // Teisės

problemos. 1995. Nr.2.8. Piesliakas V. Nusikalstamų veikų atribojimo nuo civilinės teisės pažeidimų problemos Lietuvos teisėje ir teismų

praktikos pavyzdžiai // Justitia. 2005. Nr. 2(56).9. Švedas G. Veikos kriminalizavimo kriterijai: teorija ir praktika // Teisė. 2012. T. 82. 10. Vitkutė-Zvezdinienė I. Nusikaltimo mažareikšmiškumo atribojimo nuo baudžiamojo nusižengimo problemos //

Jurisprudencija. 2007. T.8(98)11. Wessels J. Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. Baudžiamoji veika ir jos struktūra. – Vilnius: Eugrimas, 2003.

Tema. Nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo (nusikalstamos veikos) sudėtis ( 2 val.).

7 seminaras. Nusikalstamos veikos sudėtis. 1. Nusikalstamos veikos sudėties samprata. Nusikalstama veika ir nusikalstamos veikos sudėtis.2. Nusikalstamos veikos sudėties pagrindiniai ir papildomi (fakultatyviniai) objektyvieji ir

subjektyvieji požymiai. Šio skirstymo pagrindas ir praktinė reikšmė. 3. Nusikalstamos veikos sudėties ir Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio normos

dispozicijos santykis.4. Nusikalstamos veikos sudėčių rūšys ir jų baudžiamoji teisinė reikšmė.5. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

Literatūra temai “Nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo (nusikalstamos veikos) sudėtis”:1. Bieliūnas E. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo erdvė ir definicijos // Teisė. 2008. Nr. 69.2. Bieliūnas E. Oficialusis nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir jo prielaidos // Jurisprudencija. 2004. T.60 (52).3. Bieliūnas E. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo lyginamųjų tyrimų perspektyva // Lietuvos Respublikos

baudžiamajam kodeksui 10 metų. Recenzuojamų mokslinių straipsnių, skirtų baudžiamosios politikos ir baudžiamųjų įstatymų teisėkūros, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso ir nusikaltimų kvalifikavimo problematikai, rinkinys. Vilnius. 2011.

4. Bieliūnas E. Sankcijos įtaka nusikalstamų veikų kvalifikavimui // Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui 10 metų. Recenzuojamų mokslinių straipsnių, skirtų baudžiamosios politikos ir baudžiamųjų įstatymų teisėkūros, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso ir nusikaltimų kvalifikavimo problematikai, rinkinys. Vilnius. 2011.

5. Bieliūnas E. Baudžiamojo įstatymo blanketinės dispozicijos ir jų taikymas kvalifikuojant nusikalstamas veikas //Nepriklausomos Lietuvos teisė: praeitis, dabartis ir ateitis. Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius, 2012 .

6. Bieliūnas E. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo oficialumas //Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui 10 metų. Recenzuotų mokslinių straipsnių, skirtų Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės ir kriminalistikos aktualijoms ir problematikai, rinkinys. Vilnius, 2012 m.

7. Girdauskas M. Teismo kompetencija keisti inkriminuojamos veikos kvalifikavimą // Teisės problemos. 2009. Nr. 3(65).

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies (1996 m. liepos 11 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 96 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Valstybės Žinios, 2006, Nr. 36-1292.

9. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. birželio 25 d. Teismų praktikos apibendrinimo departamento Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalga. Teismų praktika, Nr. 31.

10. Pavilonis V., Bieliūnas E.. Nusikaltimų kvalifikavimas esant jų daugetui ir baudžiamosios teisės normų konkurencijai. Vilnius, 1984

11. Piesliakas V. Nusikaltimo sudėtis: samprata, elementai ir požymiai //Kriminalinė justicija. Lietuvos policijos akademijos mokslo darbai. T. 4. 1995.

12. Piesliakas V. Lietuvos baudžiamoji teisė. Kn. 1: baudžiamasis įstatymas ir baudžiamosios atsakomybės

5

pagrindai. Vilnius: Justitia, 2006.13. Švedas P. Blanketinės dispozicijos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse // Teisė. 2010. T. 77.14. Švedas G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių sankcijų sudarymo

probleminiai aspektai // Teisė. 2011. T. 79.15. Švedas G. Veikos kriminalizavimo kriterijai: teorija ir praktika // Teisė. 2012. T. 82.16. Veršekys P. Nusikalstamos veikos sudėties požymio samprata ir ją lemiantys veiksniai // Teisė. 2012. T. 82.

Tema. Nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai ( 8 val.)

8 – 11 seminarai. Nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai. 1. Nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių samprata.2. Baudžiamojo įstatymo ginamos vertybės (objektas) kaip objektyvus nusikalstamos

veikos sudėties požymis. Baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių sistema. Pagrindinės, papildomos ir fakultatyvinės baudžiamojo įstatymo ginamos vertybės, jų atribojimas.

3. Pavojingos veikos samprata ir rūšys. Pavojingas veikimas, jo formos. Atsakomybės už pavojingą neveikimą sąlygos.

4. Pavojingi padariniai ir jų reikšmė nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Pavojingų padarinių rūšys.

5. Priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir pavojingų padarinių, jo teisingo nustatymo teisinė reikšmė. Priežastinio ryšio teorijos.

6. Nusikalstamos veikos subjektas kaip objektyvus nusikalstamos veikos sudėties požymis. Amžius, kurio sulaukus galima baudžiamoji atsakomybė. Reikalavimai amžiui nustatyti baudžiamojoje byloje. Fizinio asmens, nesulaukusio įstatymo reikalaujamo amžiaus, atsakomybės už padarytą pavojingą veiką ypatumai. Kaltininko asmenybė. Kaltininko asmenybės sąvoka, turinys, baudžiamoji teisinė reikšmė.

7. Nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji fakultatyvūs požymiai ir jų reikšmė nusikalstamų veikų kvalifikavimui.

8. Nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių aprašymo būdai Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio normos dispozicijoje.

9. Juridinis asmuo kaip baudžiamosios atsakomybės subjektas. Juridinio asmens požymiai. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką sąlygos.

Literatūra temai “Nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai”:

1. Bukelienė D. Turto pasisavinimo subjektas : ypatumai ir problematika // Teisė. 2004. Nr. 53.2. Čaikovski A. Valstybės tarnautojui prilygintas asmuo: funkcijos ir įgaliojimai // Jurisprudencija. 2007. T. 6

(96).3. Čaikovski A. Nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams subjektas. Daktaro disertacija.

Vilnius: Vilniaus universitetas, 2007. 4. Drakšas R. Juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės problematika // Teisė. 2004. Nr. 53.5. Drakšas R. Juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės ištakos // Jurisprudencija. 2010. T. 4(122).6. Drakšienė A. Pakaltinamumas kaip nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės prielaida // Teisė. 2006. Nr. 58.7. Girdenis T. Tęstinės nusikalstamos veikos samprata ir požymiai // Jurisprudencija. 2007. Nr. 8(98).8. Gruodytė E. Nukentėjusiojo samprata „Nusikaltimų valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas

atliekančio asmens veiklai“ skyriuje // Jurisprudencija. 2007. T. 1 (91). 9. Gruodytė E. Valstybės tarnautojo samprata nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams skyriuje //

Jurisprudencija. 2006. T.7(85).10. Gruodytė E., Žižienė S. Juridinis asmuo – nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir

neliečiamumui subjektas // Socialinių mokslų studijos. 2009. Nr. 2(2). 11. Ivoška G. Nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai objekto apibrėžimo teorinės ir praktinės problemos

// Teisės problemos. 2003. Nr. 2 (40).12. Ligeikaitė I. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos // Jurisprudencija. T. 45(37), 2003.

6

13. Marcinauskaitė R. Nusikalstamomis veikomis elektroninėje erdvėje pažeidžiamos pagrindinės baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės nustatymo problema // Socialinių mokslų studijos. 2011. Nr. 3(3).

14. Michailovič I. Nepilnamečių administracinės ir baudžiamosios atsakomybės ypatumai: įstatymų naujovės ir jų taikymo problemos // Teisės problemos. 1995. Nr. 1.

15. Pavilonis V. Baudžiamoji atsakomybė už neveikimu padarytus nusikaltimus // Justitia. 1997. Nr. 1 (7)16. Pavilonis V. Baudžiamoji atsakomybė už neveikimu padarytus nusikaltimus // Justitia. 1997. Nr. 2 (8)17. Piesliakas V. Priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių ir jo

nustatymas teismų praktikoje // Jurisprudencija. 2006. T.7(85).18. Sakalauskas G. Minimalaus baudžiamosios atsakomybės amžiaus problema: lyginamieji teisiniai ir

kriminologiniai aspektai // Teisės problemos. 2009. Nr. 2 (64).19. Sakalauskas G. Minimalios baudžiamosios atsakomybės amžiaus ribos dilema // Lietuvos Respublikos

baudžiamajam kodeksui 10 metų. Recenzuojamų mokslinių straipsnių, skirtų baudžiamosios politikos ir baudžiamųjų įstatymų teisėkūros, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso ir nusikaltimų kvalifikavimo problematikai, rinkinys. Vilnius. 2011.

20. Sinkevičius E. Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir jos sąlygos // Teisė. Nr. 48. 2003.

21. Sinkevičius E. Juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės problemos // Teisė. Nr. 36. 2000.22. Soloveičikas D. Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė: (lyginamieji aspektai). Vilnius, 2006.23. Soloveičikas D. Juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės taikymo Lietuvoje perspektyvos // Teisės

problemos. 2003. Nr. 4 (42).24. Soloveičikas D. Šiuolaikinės juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės realizavimo doktrinos // Teisė.

2003. Nr. 46.25. Šulija V., Šulija G. Juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės samprata ir taikymo problemos Lietuvoje

//Jurisprudencija. 2003. T 41 (33).26. Švedas G. Kai kurie probleminiai juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės aspektai Lietuvos

konstitucinėje jurisprudencijoje ir baudžiamosios justicijos doktrinoje. // Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui 10 metų. Recenzuojamų mokslinių straipsnių, skirtų baudžiamosios politikos ir baudžiamųjų įstatymų teisėkūros, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso ir nusikaltimų kvalifikavimo problematikai, rinkinys. Vilnius. 2011.

27. Vosyliūtė A. Vagystės baigtumo nustatymo problemos Lietuvos Respublikos teismų praktikoje // Teisė. 2007. Nr. 64

Tema. Nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai (8 val.)

12 - 15 seminarai. Nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai. 1. Nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių samprata. Nusikalstamos veikos subjektyviųjų

požymių aprašymas BK specialiosios dalies straipsnio normos dispozicijoje. 2. Pakaltinamumas kaip fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga. Nepakaltinamumo

sąvoka ir požymiai. Asmens pripažinimo nepakaltinamu teisiniai padariniai. Nepakaltinamumo ir neveiksnumo sąvokų atribojimas. Psichikos sutrikimų, pasireiškusių po nusikalstamos veikos padarymo, įtaka žmogaus baudžiamajai atsakomybei.

3. Ribotas pakaltinamumas. Riboto pakaltinamumo sąvoka ir požymiai. Asmens pripažinimo ribotai pakaltinamu pagrindai, tvarka ir teisiniai padariniai.

4. Baudžiamosios atsakomybės ypatumai už nusikalstamas veikas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Fiziologinio girtumo sąvoka. Patologinis girtumas. Fiziologinio ir patologinio girtumų atribojimas.

5. Kaltės formos. Kaltės kriterijai ir turinys. Objektyviųjų požymių reikšmė įrodinėjant kaltę.6. Tyčinė kaltės forma. Tiesioginė tyčia ir jos sudėtinės dalys. Netiesioginė tyčia ir jos struktūra. 7. Neatsargi kaltės forma ir jos struktūra. Neatsargios kaltės rūšys ir atribojimas nuo tyčinės kaltės

formos.8. Kazusas. Jo atribojimas nuo neatsargumo. Kazuso teisiniai padariniai. 9. „Mišri („dviguba“) kaltė“.10. Apibrėžta ir neapibrėžta tyčia. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas esant apibrėžtai ir

neapibrėžtai tyčioms. Išankstinė ir staiga kilusi tyčia. Afektinė tyčia.11. Kaltės klausimas esant juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei.

7

12. Klaida ir jos įtaka nustatant subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Klaidos samprata ir rūšys. Juridinė klaida. Faktinė klaida. Klaidų įtaka asmens baudžiamajai atsakomybei.

13. Kaltės teorijos. Psichologinė kaltės teorija ir jos trūkumai. Norminė kaltės teorija.14. Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties fakultatyvūs požymiai ir jų reikšmė nusikalstamų

veikų kvalifikavimui bei įrodinėjimui. Motyvas, jo samprata. Motyvų rūšys. Tikslas, jo samprata.

Literatūra temai “Nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai”:1. Bielinis A. Tyčinė nusikalstama veika Vokietijos ir Lietuvos baudžiamojoje teisėje: lyginamieji aspektai // Teisės

problemos. 2007. Nr. 3 (57).2. Bikelis S. Alternatyvios (neapibrėžtos) tyčios samprata ir jos baudžiamoji teisinė reikšmė. // Jurisprudencija. 2008.

T.11 (113).3. Bikelis S. Kaltininko abejonė dėl nusikalstamos veikos aplinkybių ir jos baudžiamasis teisinis vertinimas //

Jurisprudencija. 2007. T.8 (98).4. Bikelis S. Nusikalstamos veikos neteisėtumo suvokimo samprata ir jo baudžiamoji teisinė reikšmė //

Jurisprudencija. 2006. T.7 (85).5. Bikelis S. Nusikalstamos veikos pavojingo pobūdžio suvokimas tyčioje // Jurisprudencija. 2004. T.60 (52).6. Bikelis S. Tyčinė kaltė baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje: daktaro disertacija. Vilnius, 2007.7. Bikelis S. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti“ - turiningasis netiesioginės tyčios požymis ar jos intelektinio

momento parafrazė? // Teisės problemos. 2008. Nr. 3 (61).8. Bikelis S. Alternatyvios (neapibrėžtos) tyčios samprata ir jos baudžiamoji teisinė reikšmė // Jurisprudencija. 2008.

T. 11(113).9. Bikelis S. Baudžiamoji atsakomybė už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką netiesiogine tyčia - kelias link

nuoseklesnės ir pagrįstesnės baudžiamosios politikos? // // Socialinių mokslų studijos. 2009. Nr. 4(4).10. Bukelienė D. Nusikalstamo turto iššvaistymo subjektyviųjų požymių nustatymo problemos // Teisės problemos,

2004. Nr. 3 (45).11. Kiškis G. Nusikaltimų prieš žmogų subjektyvinės pusės nustatymas. // Teisės apžvalga. 1992. Nr.2.12. Meška A. Riboto pakaltinamumo sąvoka // Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui 10 metų. Recenzuojamų

mokslinių straipsnių, skirtų baudžiamosios politikos ir baudžiamųjų įstatymų teisėkūros, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso ir nusikaltimų kvalifikavimo problematikai, rinkinys. Vilnius. 2011.

13. Milinis A., Baranskaitė A. Probleminiai žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos klausimo aspektai nužudymo kontekste // Jurisprudencija. 2011. T. 18(3).

14. Piesliakas V. Kaltė ir jos nustatymas // Socialistinė teisė. 1986. Nr. 4. 15. Piesliakas V. Kaltės turinio nustatymo problemos bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai // Socialinių

mokslų studijos. 2009. Nr. 4(4).16. Piesliakas V. Ką galima vadinti žudiku? // Justita. 2010 m. Nr. 1 (73)17. Riaubaitė E. Tyčinės ir neatsargios kaltės atribojimas nusikaltimuose žmogaus gyvybei ir sveikatai //

Jurisprudencija. 2008. T. 11 (113)18. Švedas G. Riboto pakaltinamumo problema // Teisė. 1996. T. 29.

19. Truncienė I. Kaltė ir jos nustatymas bylose, susijusiose su kėlių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimais // Jurisprudencija. 2004. Nr. 53 (45).

Šio seminaro klausimus studentai ir dėstytojas suderina iš anksto.

16 seminaras. Kolokviumas ( 1 - 6 temos)

Pastaba: Jei dėl tvarkaraščių pasikeitimo, švenčių ar kitų priežasčių neįvyksta paskaitos ar seminarai, studentai privalo praleistas temas studijuoti savarankiškai.

8

4 semestro seminarų teminis planas:

Tema. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės (4 val.)

1 – 2 seminarai. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės. 1. Baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių samprata ir rūšys. 2. Būtinoji gintis ir jos teisėtumo sąlygos.3. Būtinosios ginties ribų peržengimas. Būtinosios ginties ribų peržengimo teisinės pasekmės.4. Tariamoji gintis ir jos teisinės pasekmės.5. Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymo teisėtumo sąlygos.6. Būtinasis reikalingumas ir jo teisėtumo sąlygos.7. Kitos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės.8. Baudžiamajame įstatyme nenumatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės.

Literatūra temai “Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės”:1. Goda G. Nusikalstamos veikos imitacijos modelio kaip teisėto tyrimo veiksmo atskyrimas nuo draudžiamo

provokavimo daryti nusikalstamą veiką // Teisė. 2009. Nr. 732. Jovaiša K. Būtinosios ginties identifikavimas // Teisės problemos 2003. Nr. 3 (41).3. Kujalis P. Baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių samprata // Jurisprudencija. 2002. T. 34 (26).4. Kujalis P. Būtinasis reikalingumas, kaip aplinkybė, šalinanti baudžiamąją atsakomybę. Daktaro disertacija. V.,

2004.5. Kujalis P. Būtinojo reikalingumo nuostatų taikymo problema įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos

baudžiamajam kodeksui // Jurisprudencija. T. 45(37), 2003.6. Kujalis P. Prievarta – būtinojo reikalingumo pavojaus šaltinis // Jurisprudencija. 2004. Nr. 60 (52).7. Kujalis P. Sąvokos „trečiasis asmuo” reikšmė esant būtinajam reikalingumui // Jurisprudencija. 2006. T.7(85).8. Kujalis P. Būtinasis reikalingumas eismo įvykių bylose // Socialinių mokslų studijos. 2009. Nr. 4(4).9. Kiškis G. Teisė gintis ir ginti // Teisės etiudai. Vilnius, 1988.10. Liesis M. Baudžiamosios atsakomybės už aktyviąją eutanaziją ir padėjimą nusižudyti reglamentavimas Lietuvos,

Vokietijos ir Olandijos baudžiamuosiuose kodeksuose // Teisė. Nr. 54. 2005.11. Pakštaitis L. Nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio taikymas tiriant kyšininkavimo nusikaltimus //

Jurisprudencija. LTU Mokslo darbai. Nr. 23(15). 2001.12. Pakštaitis L. Baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą:

teorinės ir praktinės problemos. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (01S). LTU. 2004.13. Pavilonis V., Merkevičius R. Būtinoji gintis. Mokomoji priemonė. - Vilnius, 1999.14. Piesliakas V. Lietuvos baudžiamoji teisė. Kn. 2: aplinkybės, darančios įtaką baudžiamajai atsakomybei, ir

nusikalstamos veikos teisiniai padariniai. - Vilnius: Justitia, 2008.

Tema. Nusikalstamos veikos stadijos (2 val.)

3 seminaras. Nusikalstamos veikos stadijos. 1. Nusikalstamos veikos stadijų samprata ir rūšys.2. Rengimasis padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir jo baudžiamumas. „Tyčios iškėlimas

aikštėn“ („Tyčios atskleidimas“) ir jo atribojimas nuo rengimosi.3. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką. Pasikėsinimo atribojimas nuo rengimosi padaryti

nusikaltimą. 4. Baigtos nusikalstamos veikos požymiai.5. Savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką samprata, požymiai ir teisinės pasekmės.

Literatūra temai “Nusikalstamos veikos stadijos”:1. Pranka D. Pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką problematika baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų

praktikoje // Jurisprudencija. 2008. T.11 (113)

9

2. 3.Vosyliūtė A.Vagystės baigtumo nustatymo problemos Lietuvos Respublikos teismų praktikoje // Teisė. 2007. Nr. 64.

3. Piesliakas V. Lietuvos baudžiamoji teisė. Kn. 2: aplinkybės, darančios įtaką baudžiamajai atsakomybei, ir nusikalstamos veikos teisiniai padariniai. - Vilnius: Justitia, 2008.

4. Wessels J. Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. Baudžiamoji veika ir jos struktūra. – Vilnius: Eugrimas, 2003.

Tema. Kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jo baudžiamasis teisinis vertinimas (6 val.)

4 – 5 seminarai. Bendrininkavimas padarant nusikalstamą veiką. 1. Bendrininkavimo samprata ir teisinė reikšmė, kvalifikavimo ypatumai.2. Bendrininkavimo požymiai. Objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jų charakteristika.3. Bendrininkų rūšys: vykdytojas ir padėjėjas.4. Bendrininkų rūšys: organizatorius ir kurstytojas.5. Bendrininko ekscesas. Bendrininko eksceso reikšmė kitų bendrininkų baudžiamajai

atsakomybei.6. Nusikalstamos veikos padarymas per tarpininką („tarpinis nusikalstamos veikos padarymas“,

„tarpinis vykdymas“).7. Bendrininkavimo formos, jų samprata ir teisinė reikšmė. Kvalifikavimo ypatumai.8. Savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką esant bendrininkavimui ypatumai.9. Prisidėjimo prie nusikalstamos veikos padarymo samprata, formos ir atribojimas nuo

bendrininkavimo.

Literatūra temai ”Kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jo baudžiamasis teisinis vertinimas”:1. Teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga // Teismų praktika.

2007. Nr. 26.2. Būdvytis G. Bendrininkų rūšys ir jų atribojimo problemos teismų praktikoje // Socialinių mokslų studijos. 2012.

Nr. 4(2).3. Gutauskas A. Organizuotas nusikalstamumas ir jo baudžiamasis teisinis vertinimas. Daktaro disertacija. – Vilnius,

2002.4. Gutauskas A. Organizuotas nusikalstamumas ir jo teisinio apibrėžimo problema // Jurisprudencija. 1999. Nr.13(5).5. Gutauskas A. Tarptautinio organizuoto nusikalstamumo prevencijos organizavimas Lietuvoje. – Vilnius, 2000.6. Gutauskas A. Organizuoto nusikalstamumo baudžiamasis teisinis vertinimas pagal naują Baudžiamąjį kodeksą //

Jurisprudencija. T. 45(37), 2003.7. Gutauskas A. Organizuotas nusikalstamumas Lietuvoje: faktinė padėtis ir teisėsaugos institucijų praktika //

Jurisprudencija. T. 49(41), 2003.8. Gutauskas A. Organizuota grupė kaip organizuoto nusikalstamumo forma ir jos baudžiamasis teisinis vertinimas //

Jurisprudencija. 2003. Nr.41(33).9. Gutauskas A. Vykdytojo eksceso problema baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje // Jurisprudencija. 2006.

T.7(85).10. Jovaišas K. Bendrininkavimo formos: reglamentavimo ir įrodinėjimo problemos// Teisės problemos. 1998. Nr. 3-4.

11. Kačerauskas J. Tarpinio vykdymo problema Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse // Jurisprudencija. 2004. Nr.53(45).

12. Piesliakas V. Bendrininkavimas pagal bendrąją ir ypatingąją Baudžiamojo kodekso dalį // Socialistinė teisė. 1982. Nr.4.

13. Piesliakas V. Organizuotas nusikalstamumas. Samprata ir definicija // Teisės problemos. 1993. Nr.1.14. Piesliakas V. Lietuvos baudžiamoji teisė. Kn. 2: aplinkybės, darančios įtaką baudžiamajai atsakomybei, ir

nusikalstamos veikos teisiniai padariniai. - Vilnius: Justitia, 2008.15. Pivoriūnas A. Prisidėjimas prie nusikaltimo // Teisės problemos. 1996. Nr. 2.16. Paužaitė R. Nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimo teisinis vertinimas// Teisės problemos.2004.

Nr.4(43)

10

Tema. Nusikalstamų veikų daugetas (2 val.)

6 -7 seminaras. Nusikalstamų veikų daugetas. 1. Nusikalstamų veikų daugeto samprata, rūšys ir atribojimo nuo pavienių nusikalstamų veikų

kriterijai.2. Nusikalstamų veikų sutaptis: samprata, rūšys, baudžiamoji teisinė reikšmė.3. Nusikalstamų veikų pakartotinumo samprata ir teisinio vertinimo aspektai. Nusikalstamų veikų

pakartotinumo ir nusikalstamų veikų sutapties santykis. Nusikalstamų veikų pakartotinumo ir tęstinės nusikalstamos veikos atribojimo kriterijai.

4. Nusikalstamų veikų recidyvas: samprata, rūšys, santykis su daugetu bei teisinė reikšmė. Pavojingas nusikalstamų veikų recidyvas.

Literatūra temai „Nusikalstamų veikų daugetas“:1. Girdenis T. Tęstinės nusikalstamos veikos samprata ir požymiai // Jurisprudencija. 2007. T.8 (98).2. Girdenis T. Nusikalstamų veikų daugeto samprata: teorinės ir praktinės problemos // Socialinių mokslų

studijos. 2009. Nr. 4(4).3. Nevera A. Nusikalstamų veikų daugeto formos ir jų reikšmė bausmes skyrimui pagal naująjį Baudžiamąjį

kodeksą // Jurisprudencija. 2003. T. 45(37).4. Nevera A. Nusikalstamų veikų idealios bei realios sutapties atribojimo ir bausmių skyrimo problemos //

Jurisprudencija. 2006. T.7(85).5. Pavilonis V., Bieliūnas E.. Nusikaltimų kvalifikavimas esant jų daugetui ir baudžiamosios teisės normų

konkurencijai. Vilnius, 19846. Piesliakas V. Baudžiamųjų įstatymų principinės nuostatos ir jų įgyvendinimas naujame LR baudžiamajame

kodekse. Vilnius, 1995.7. Piesliakas V. Nusikaltimų daugetas ir jo baudžiamojo teisinio vertinimo probleminiai klausimai // Teisės

problemos. 1996. Nr.5.8. Piesliakas V. Lietuvos baudžiamoji teisė. Kn. 2: aplinkybės, darančios įtaką baudžiamajai atsakomybei, ir

nusikalstamos veikos teisiniai padariniai. - Vilnius: Justitia, 2008.9. Piesliakas V. Baudžiamasis teisinis veikų, numatytų viename BK straipsnyje, daugėto įvertinimas // Teisė.

1987. T. 22

8 seminaras. Kolokviumas ( 7-10 temos )

11

Tema. Nusikalstamų veikų padarymo teisinės pasekmės. Baudžiamoji atsakomybė ir bausmė (2 val.)

9 seminaras. Nusikalstamų veikų padarymo teisinės pasekmės. Baudžiamoji atsakomybė ir bausmė. - 2 val.1. Baudžiamosios atsakomybės samprata, atsiradimas, realizavimas ir turinys.2. Filosofiniai bei teisiniai baudžiamosios atsakomybės pagrindai.3. Bausmės samprata ir požymiai. Bausmė ir baudžiamoji atsakomybė.4. Bausmės paskirtis (tikslai). Bausmės santykis su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis.

Literatūra temai “Nusikalstamų veikų padarymo teisinės pasekmės”:1. Bluvšteinas J. Akivaizdžios ir latentinės kriminalinės bausmės funkcijos // Teisės problemos. 1994. Nr. 2.2. Drakšas R.Baudžiamoji atsakomybė ir jos realizavimo formos. Vilnius: Justitia. 2008.3. Drakšas R.Baudžiamosios atsakomybės sampratos formulavimo problemos Lietuvoje // Teisė, Nr. 47, 2003. 4. Drakšas R. Baudžiamosios atsakomybės filosofiniai aspektai // Teisė. Nr. 54. 2005.5. Drakšas R. Bausmė: bendrosios teisinės problemos // Teisė. Nr. 52. 2004.6. Drakšas R. Specialieji baudžiamosios atsakomybės principai // Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui 10

metų. Recenzuojamų mokslinių straipsnių, skirtų baudžiamosios politikos ir baudžiamųjų įstatymų teisėkūros, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso ir nusikaltimų kvalifikavimo problematikai, rinkinys. Vilnius. 2011.

7. Drakšienė A. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė. Vilnius 20088. Pakštaitis L. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės reglamentavimo bei taikymo problemos // Jurisprudencija.

2007. T. 8 (98).9. Piesliakas V. Baudžiamoji atsakomybė kaip nusikalstamos veikos padarymo teisinis padarinys // Jurisprudencija.

2007. T. 8 (98).10. Piesliakas V. Baudžiamųjų įstatymų principinės nuostatos ir jų įgyvendinimas naujame LR baudžiamajame

kodekse. - Vilnius, 1995.11. Baudžiamųjų sankcijų darna. Sistemos sukūrimo prielaidos. Aut. kolektyvas: Dapšys A., Čaplinskas A.,

Merkevičius R., Michailovič I., Misiūnas J., Pavlovas V., Poškevičius V. Vilnius: Teisės institutas, Matematikos ir informatikos institutas, 1998.

12. Michailovič I. Laisvės atėmimo bausmės resocializacinio poveikio problemos // Teisė. Mokslo darbai, 2001. Nr. 41, p. 113-123.

13. Michailovič I. Nepilnamečio kaltininko ir nukentėjusiojo mediacijos galimybės Lietuvoje // Teisė. Mokslo darbai, 2000. Nr. 35, p. 69–79.

14. Piesliakas V. Lietuvos baudžiamoji teisė. Kn. 1: baudžiamasis įstatymas ir baudžiamosios atsakomybės pagrindai. - Vilnius: Justitia, 2006.

15. Piesliakas V. Lietuvos baudžiamoji teisė. Kn. 2: aplinkybės, darančios įtaką baudžiamajai atsakomybei, ir nusikalstamos veikos teisiniai padariniai. - Vilnius: Justitia, 2008.

Tema. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (4 val.)

10 - 11 seminarai. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės samprata ir rūšys. 1. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės samprata ir požymiai.2. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

rūšių klasifikavimas.3. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių charakteristika ir taikymo sąlygos.4. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės.

Literatūra temai “ Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės”:1. Ažubalytė R. Susitarimas (susitaikymas) viešojo kaltinimo bylose kaip viena iš diskrecinio baudžiamojo

persekiojimo formų // Jurisprudencija. 2006, Nr. 6(84).2. Ažubalytė R. Diskrecinio baudžiamojo persekiojimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

santykis // Jurisprudencija. 2006, Nr. 1(79), P. 16-24.3. Baranskaitė A. Prapiestis J. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės Konstitucijos ir konstitucinės

jurisprudencijos kontekste // Jurisprudencija. 2006. T.7(85).

12

4. Baranskaitė A. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius procesinės problemos //Jurisprudencija. 2008. T.11(113).

5. Baranskaitė A. Taikos sutartis baudžiamojoje teisėje: atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. - Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2007.

6. Baranskaitė A. Viešojo ir privataus interesų derinimas, taikant kaltininko susitaikymo su nukentėjusiuoju institutą // teisė. 2003. Nr. 48.

7. Baranskaitė A. Humanizmo principas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto istorinės raidos kontekste // Socialinių mokslų studijos. 2009. Nr. 4(4).

8. Drakšienė A. Kai kurie nepilnamečių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aspektai // // Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui 10 metų. Recenzuojamų mokslinių straipsnių, skirtų baudžiamosios politikos ir baudžiamųjų įstatymų teisėkūros, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso ir nusikaltimų kvalifikavimo problematikai, rinkinys. Vilnius. 2011.

9. Gutauskas A. Asmenų, susijusių su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ypatumai // Jurisprudencija. 2004. T.60(52).

10. Pakštaitis L. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės reglamentavimo bei taikymo problemos // Jurisprudencija. 2007. T. 8 (98).

11.Piesliakas V. Baudžiamųjų įstatymų principinės nuostatos ir jų įgyvendinimas naujame LR baudžiamajame kodekse. - Vilnius, 1995.

12.Piesliakas V. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės// Socialistinė teisė. 1979. Nr.213. Vitkutė – Zvezdinienė I. Mažareikšmės veikos instituto ištakos ir raida Lietuvos baudžiamojoje teisėje //

Jurisprudencija. 2006. T.7(85).14. Vitkutė-Zvezdinienė I. Nusikaltimo mažareikšmiškumo atribojimo nuo baudžiamojo nusižengimo problemos //

Jurisprudencija. 2007. T.8(98).15. Vitkutė-Zvezdinienė I. Nekaltumo prezumpcijos principo įgyvendinimo problemos atleidžiant asmenį nuo

baudžiamosios atsakomybės // Socialinių mokslų studijos. 2009. Nr. 4(4).16. Mitgutsch I. Trumpa Austrijos diversifikavimo koncepcijos apžvalga // Jurisprudencija. 2006. T.7(85).

Tema. Bausmių sistema ir bausmių rūšys (4 val.)

12 seminaras. Bausmių sistema, rūšys ir bausmių atlikimo sąlygos. 1. Bausmių sistemos samprata.2. Bausmių rūšys. Bausmių charakteristika ir atlikimo sąlygos.3. Bausmės atribojimas nuo baudžiamojo poveikio priemonių. 4. Baudžiamoji politika skiriant bausmes. Bausmių skyrimo perspektyvos, atsižvelgiant į bausmių

ir baudžiamojo poveikio priemonių rūšis, įtvirtintas LR BK.

Literatūra temai:1. Čepas A., Sakalauskas G. Ar prasminga arešto bausmė? // Teisės problemos. 2009. Nr. 4(66)2. Drakšas R. Mirties bausmė: situacija ir perspektyvos. Eugrimas. 2002.3. Drakšas R. Bausmė: bendrosios teorinės problemos // Teisė. 2004. Nr. 52. 4. Drakšas R. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pagal naująjį LR baudžiamąjį kodeksą // Teisė. 2003. Nr. 48.5. Drakšas R. Baudžiamojo poveikio priemonės kaip baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma // Teisė. Nr. 50.6. Justickis V. Ar griežta bausmė efektyvi // Justitia. 1996. Nr. 2(2).7. Kačerauskas J. 2000 metų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įteisintų bausmių, alternatyvių laisvės atėmimui, vertinimas, remiantis baudžiamosios politikos kontekstu // Jurisprudencija. 2004. T 57(49).8. Kury H., Brandenstein M. Naujo poreikio bausti klausimu – ar griežtesnės bausmės yra veiksminga nusikalstamumo prevencijos priemonė? // Teisės problemos. 2009. Nr. 2(64).9. Mališauskaitė S. Bausmių veiksmingumo vertinimo problemos ir jų sprendimo būdai // Jurisprudencija. 2003. T 47(39).10. Matijošius A. Alternatyvių bausmių sąvoka ir kai kurios jų rūšys užsienio šalyse // Teisė. 1995.T.29.11. Piesliakas V. Baudžiamųjų įstatymų principinės nuostatos ir jų įgyvendinimas naujame LR baudžiamajame kodekse. Vilnius, 1995.12. Piesliakas V. Kriminalinė bausmė ir jos tikslai//Mokslas ir gyvenimas. 1983. Nr.8.13. Piesliakas V. Lietuvos baudžiamoji teisė. Kn. 2: aplinkybės, darančios įtaką baudžiamajai atsakomybei, ir nusikalstamos veikos teisiniai padariniai. - Vilnius: Justitia, 2008.14. Piesliakas V. Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas ir naujos baudžiamosios politikos teisiniai

13

pagrindai//Jurisprudencija. 2003 Nr. 45(37)15. Piesliakas V. Turto konfiskavimas Vakarų valstybių baudžiamojoje teisėje // Teisės problemos. 1994. Nr. 3.16. Piesliakas V. Bausmių sistema LR BK projekte // Teisė. 1992. T.2617. Sakalauskas G. Socialinės ir ekonominės naujų laisvės atėmimo bausmės atlikimo formų taikymo prielaidos Lietuvoje // „Teisės problemos“. 2006, Nr. 4. P. 5-49.18. Sakalauskas G. Įkalinimas Lietuvoje: praktika ir prasmė // Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2007, Nr. 2.19. Soloveičikas D. Bausmės tikslų pritaikymo juridinio asmens koncepcijai problematika // Teisė. 2005. Nr. 56.20. Šulija G. Turtinių bausmių reforma naujajame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse // Jurisprudencija.2004. T. 52(44).21. Šulija G. Baudos bausmė ir jos paplitimas Europos Sąjungos valstybėse // Teisė. Nr. 52. 2004.22. Šulija G. Baudos bausmė ir jos skyrimas. Daktaro disertacija. Vilnius: VU, 2005.23. Švedas G. Baudžiamosios politikos pagrindai ir tendencijos Lietuvos Respublikoje. Vilnius: TIC, 2006.24. Švedas G. Bausmių vykdymo teisė. Bendroji dalis. – Vilnius, 200325. Švedas G. Laisvės atėmimo bausmė: baudžiamosios politikos, baudžiamieji teisiniai ir vykdymo aspektai. – Vilnius, 2003.

Tema. Bausmės skyrimas (4 val.)

13 – 14 seminarai. Bausmės skyrimas. 1. Bausmės skyrimo principai ir bendrieji pradmenys.2. Bausmės skyrimo ypatumai asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį

nusikaltimą; recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą; už rengimąsi padaryti nusikaltimą ir pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams; kaltininkui savo noru prisipažinus padarius nusikaltimą.

3. Bausmę lengvinančios aplinkybės ir jų baudžiamoji teisinė reikšmė. 4. Bausmę sunkinančios aplinkybės ir jų baudžiamoji teisinė reikšmė.5. Bausmės skyrimas padarius kelias nusikalstamas veikas. Bausmių subendrinimo būdai, jų

charakteristika bei baudžiamoji teisinė reikšmė.6. Bausmės skyrimas pagal kelis nuosprendžius (nuosprendžių sutaptis). 7. Švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimas.

Literatūra temai „Bausmės skyrimas“:1. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga // Teismų praktika. Biuletenis Nr. 27.2. Teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymus apžvalga (Baudžiamojo kodekso 129 straipsnis) // Teismų

praktika. Biuletenis Nr. 28.3. Chlebinskaitė K. Subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu bausmės skyrimas, tinkamai įgyvendinant... nulla

poena sine lege principą // Teisė. 2008. Nr. 66 (1).4. Dapšys A., Misiūnas J., Čaplinskas A. Bausmės individualizavimo teisinės problemos. Teisės institutas T. 5.

Vilnius, 2008.5. Girdenis T. Bausmių skyrimas padarius kelias nusikalstamas veikas JAV teisėje // Jurisprudencija. 2008 T. 11

(113).6. Girdenis T. Bausmių bendrinimas su ankstesniu nuosprendžiu paskirtomis ir subendrintomis bausmėmis pagal

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalį // Socialinių mokslų studijos. 2012. Nr. 4(1).7. Gumuliauskas A. Teisingumo principas ir jo reikšmė naujajame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse //

Teisė. 2003. Nr.48.8. Gumuliauskas A. Teisėjo nuožiūra skiriant bausmę // Jurisprudencija. 2004 T. 61(53).9. Nevera A. Nusikalstamų veikų idealios bei realios sutapties atribojimo ir bausmių skyrimo problemos //

Jurisprudencija. 2006. T.7(85).10. Pakštaitis L. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės reglamentavimo bei taikymo problemos // Jurisprudencija.

2007. T. 8 (98).11. Piesliakas V. Baudžiamųjų įstatymų principinės nuostatos ir jų įgyvendinimas naujame LR baudžiamajame

kodekse. Vilnius, 1995.12. Piesliakas V. Bausmės skyrimas, padarius kelis nusikaltimus. Komentaras // Teisės problemos. 1995. Nr.1. P.18-

26.

14

13. Piesliakas V. Bausmės skyrimo nuostatų tobulinimo problemos // Teisės problemos. 1996. Nr. 2.14. Piesliakas V. Švelnesnės negu įstatymu numatyta bausmės skyrimas // Socialistinė teisė. 1980. Nr.2. 15. Piesliakas V. Bausmės individualizavimas ir teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmes //

Jurisprudencija. 2008 T. 11 (113).16. Piesliakas V. Lietuvos baudžiamoji teisė. Kn. 2: aplinkybės, darančios įtaką baudžiamajai atsakomybei, ir

nusikalstamos veikos teisiniai padariniai. - Vilnius: Justitia, 2008.17. Soloveičikas D. Bausmių skyrimo juridiniams asmenims taisyklės ir jų taikymo problemos // Teisė. 2006. Nr. 6118. Soloveičikas D. Juridiniams asmenims taikomos bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ir jų ypatumai: analizė

// Teisė. 2006. Nr. 59.19. Šulija G. Bausmių skyrimo nuostatų konkretinimo problemos naujajame Lietuvos Respublikos baudžiamajame

kodekse // Teisė. 2003. Nr. 48.

Tema. Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės (2 val.)

16 seminaras. Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės. 1. Bausmės vykdymo atidėjimo samprata, juridinė prigimtis ir taikymo sąlygos.2. Atleidimo nuo bausmės samprata, požymiai ir klasifikacija.3. Atleidimo nuo bausmės rūšių charakteristika ir jų taikymo sąlygos.4. Amnestijos samprata ir teisinė prigimtis. Amnestijos akto priėmimo ir taikymo tvarka.5. Malonės samprata, teisinė prigimtis, atribojimas nuo amnestijos ir suteikimo tvarka.

Literatūra temai ” Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės”:1. Teismų praktikos taikant bausmės vykdymo atidėjimą apžvalga (Baudžiamojo kodekso 75 ir 92 straipsniai) //

Teismų praktika. Biuletenis Nr. 28.2. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas // Valstybės žinios. 2012. Nr. 4-108.3. Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. – Vilnius, 20034. Baranskaitė A. Malonė: teisinė prigimtis, teikimo problemos // Teisės problemos. 1999. Nr. 4.5. Baranskaitė A. Amnestijos ir malonės institutai baudžiamojo teisinio poveikio priemonių sistemoje pagal dabar

galiojantį ir naująjį Lietuvos Respublikos baudžiamuosius kodeksus. Teisė. 2001. Nr. 41.6. Bikelis S., Sakalauskas G. Laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistų asmenų lygtinis paleidimas: tarptautiniai

standartai, užsienio šalių patirtis ir pasiūlymai Lietuvai. // Teisės problemos. 2008. Nr. 4(62).7. Liutikas R. Lygtinio paleidimo paskirtis baudžiamojoje teisėje // Jurisprudencija. 2003 T. 47(39).8. Piesliakas V. Baudžiamųjų įstatymų principinės nuostatos ir jų įgyvendinimas naujame LR baudžiamajame

kodekse. Vilnius, 1995.9. Piesliakas V. Lietuvos baudžiamoji teisė. Kn. 2: aplinkybės, darančios įtaką baudžiamajai atsakomybei, ir

nusikalstamos veikos teisiniai padariniai. - Vilnius: Justitia, 200810. Rimkus V. Bausmės vykdymo atidėjimas (istorinis – lyginamasis tyrimas) // Kriminalinė justicija. LTA Mokslo

darbai. Nr. 7,8. 1997.

Tema. Baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (2 val.)

15 seminaras. Baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas 1. Baudžiamojo poveikio priemonių samprata. Baudžiamojo poveikio priemonių atribojimas nuo bausmės.2. Baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, jų samprata, nubaudimo elementai.3. Turto konfiskavimas.4. Auklėjamojo poveikio priemonių samprata ir teisinė prigimtis, rūšys.

Literatūra temai ” Baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas ”:1. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga // Teismų praktika Nr. 32 arba

http://www.lat.lt/4_tpbiuleteniai/senos/nutartis.aspx?id=34778

15

2. Drakšas R. Baudžiamojo poveikio priemonės kaip baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma // Teisė. Nr. 50. 2004.

3. Kavoliūnaitė E. Turto konfiskavimas: reguliavimo tikslai ir teisinės prielaidos taikyti išplėstinį konfiskavimą Lietuvoje // Teisės problemos 2008, Nr. 1 (59).

4. Paužaitė R. Turto konfiskavimo teisinės prigimties problemos // Jurisprudencija. 2007. T. 8 (98).5. Paužaitė R. Turto konfiskavimo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo santykis // Jurisprudencija. 2008,

Nr.11(113). p. 57-65.6. Paužaitė R. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas kaip konfiskuotino turto rūšis // Socialinių mokslų studijos. 2009.

Nr. 4(4).7. Piesliakas V. Turto konfiskavimas Vakarų valstybių baudžiamojoje teisėje // Teisės problemos. 1994. Nr. 3.8. Piesliakas V. Neteisėtu būdu gautų pajamų konfiskavimas Lietuvos baudžiamojoje teisėje: siekiai ir realybė //

Jurisprudencija. 2011. T. 18(2).

Egzaminas - Baudžiamosios teisės bendroji dalis

Pastaba: Jei dėl tvarkaraščių pasikeitimo, švenčių ar kitų priežasčių neįvyksta paskaitos ar seminarai, studentai privalo praleistas temas studijuoti savarankiškai.

16