UDK 613 Sv13

Spaudai pareng Bron L O Z O V I E N

Dailinink ivil S K I N U L Y T

ISBN 998G504341 Lozovien B., 1996 Skinulyt ., 1996

SVEIKAI GYVENTI

NATRALIOS GYVENSENOS PROGRAMA

p a g a l POL BREG

T U R I N Y S

VIETOJ ANGOS 68

P i r m o j i k n y g a BADAVIMO STEBUKLAS

9144 I skyrius. Gyvename apnuodytame pasaulyje

1234 II skyrius. Badavimo praktika

3579 III skyrius. Js paslaugoms devyni gydytojai

80116 IV skyrius. Tinkama mityba

117134 Vietoj epilogo

135138 Autoriaus mgstami posakiai

139144

A n t r o j i k n y g a KAIP ISAUGOTI SVEIK IRD

145222

T r e i o j i k n y g a STIPRS NERVAI

223276

K e t v i r t o j i k n y g a STUBURAS SVEIKATOS RAKTAS

277320

P e n k t o j i k n y g a REGJIMO GERINIMAS

321330

e t o j i k n y g a GRAS PLAUKAI

331344

S e p t i n t o j i k n y g a SVEIKOS KOJOS

345360

A t u n t o j i k n y g a TIESA APIE VANDEN

361381

Sveikai gyventi: Natralios gyvensenos programa pagal Pol Breg / Sp. pareng Bron Lozovien. V.: Asveja, 1996. 383 p.: iliustr.

ISBN 9986504341

UDK 613

V I E T O J A N G O S

GAUTI VISK I GYVENIMO

Kiekvienas mstantis mogus turi kada nors paklausti savs: "Kas man brangiausia gyvenime?"

Pritariu didiojo komiko Edo Uino nuomonei, kuris labai imintingai pasak: "Jei nra sveikatos, turtai, valdia ir garb yra niekai!"

Kas yra ligonis mogus, net jei jis ymus ir turtingas? Turtai neatnea laims. O tai. kad mogus tapo ymus, dar nereikia, jog jis laimingas.

A neneigiu turt. Manau, kad ms visuomenje pinigai ir padtis vaidina tam tikr vaidmen. Patogumus ir prabang turi daugelis. Jeigu i mogaus atimtume turt ir duotume jam tik sveikat, tai pirmasis jo noras bt susigrinti prarast turt. Bet kai yra ir viena, ir kita, lieka odis, kur mes bijome itarti, mintis, kuri vejame nuo savs, tai, kas teikia sielvart, skausm ir nevilt. itas odis, ita mintis MIRTIS.

Net kai gyvenimas atrodo nepakeliama nata, mogus visomis igalmis kabinasi u jo. Kokios dvasios jgos eikvojamos kovai su mirtimi!

Didiausias mogaus trokimas sveikata ir ilgas gyvenimas. mogus jauiasi iame pasaulyje kaip namie ir nort ia gyventi aminai, jei jis sveikas ir kupinas jg.

MYLIU GYVENIM IR NORIU GYVENTI

Paskaitose apie sveikat danai terpiu odius i savo studentik met dainos: "A myliu gyvenim ir noriu gyventi!" ie spdingi odiai ireikia kiekvieno i ms paslpt nor. Pats gyvenimas savaime yra stebuklas, ir is stebuklas yra ms rankose. Gyvenimas tai nekainojamas lobis, kur privalu branginti.

Nuo Adomo ir Ievos, gyvenusi Edemo soduose, laik mo

gaus gyvenimo pratsimas pati svarbiausia problema. Persijos ir Graikijos iminiai prie daug imtmei iki Kristaus gimimo band j isprsti, taiau neskmingai. Taip pat uoliai tai dar vidurami scholastai, bet rezultat, inoma, nepasiek. Ir iandien XX amiuje visi rimti protai ieko, tiesa, danai aklai, kaip minti i msl.

N vienam mogui nuo pasaulio sukrimo nepavyko ivengti mirties, bet kiekvienas, laikydamasis higienos ir mitybos taisykli, gali prailginti gyvenim. Tiesiog btina tai daryti dl savs, savo artimj ir biiuli, galiausiai dl savo alies. mogus privalo rpintis savo sveikata, nes tik bdamas sveikas ir darbingas jis tampa naudingu savo alies pilieiu, prailgins savo gyvenim iki normalios ribos. A tikiu, kad kiekvienam mogui paskirta gyventi ne trumpiau kaip 120 met, kaip apie tai pasakyta ventajame Rate. Gyvenimo trukm turi atitikti t ami, kurio gali sulaukti sveikas mogus palankiausiomis slygomis.

ALINGI PROIAI UDO

mogus dl savo begdiko nesaikingumo valgiams ir grimams mirta, neigyvens ir puss jam skirto laiko. Laukiniai gyvnai, jei j nepraudo nepalankios slygos, igyvena vis jiems skirt laik. mogus iuo atvilgiu iimtis. Veikiausiai i milijon gyvenanij tik moni gimin neigyvena iki savo natralios ribos. Gyvuliai instinktyviai jauia, kok gyvenimo bd pasirinkti, k sti ir gerti. Susirg arba sueisti jie badauja. Instinktas veria gyvulius sti tai, kas jiems naudinga, o mogus vartoja sunkiausiai virkinam maist, ugerdamas kenksmingais grimais, ir paskui stebisi, kodl jis negyvena iki imto met!

Teorikai mes visi troktame ilgai gyventi, o praktikai savo gyvenim sutrumpiname iki minimumo. Ar tai turi koki nors prasm?

Kas mins msl, kodl nuostab mogikosios btybs mechanizm, tobul iki smulkiausios detals, kuriame suderintas panaus Dievo protas ir forma (o pastarj bando mgdioti skulptoriai), negailestingai ardo pats mogus! Tam reikia pateisinimo!

Marmurin Apolono statula Vatikane, visame pasaulyje inomas meno krinys, savo groiu ne tobulesnis u ms jaun tvynaini knus, bet is marmurinis Apolonas priirimas kaip nekainojamas briliantas, o gyvas mogus, kilnus, protingas ir elegantikas, subtilios ir graios fizins formos, savo knui skiria maiau dmesio nei savo katei ar uniui.

Visi sveiko proto mons nori ilgai, laimingai ir naudingai gyventi. Mums ilgas gyvenimas ir gera sveikata turt bti taisykl, deja, taip nra! Tai greiiausiai tik iimtis.

LIGA TAI NUSIKALTIMAS. NEBKIME NUSIKALTLIAI

Amiaus pradioje man teko bendrauti su Bernaru Makfedenu, judjimo u fizin kultr pradininku. Fizins kultros" urnalo leidju. urnalo virelyje visuomet bdavo parayta: Liga tai nusikaltimas, nebkime nusikaltliai".

Fizinis silpnumas, iglebimas ir liguistumas man visuomet atrod nusikalstami, eidimas tokiam nuostabiam instrumentui, koks yra mogaus knas. Nuo to laiko, kai pasveikau ir atstaiau savo jgas, stengiuosi, kad mano knas bt tobulas. Itikimyb auktiems valumo, gyvybingumo, sveikatos ir itverms idealams duoda man tokius dividendus, kad a vadinu save sveikatos milijonieriumi.

Norint tapti sveikatos milijonieriumi, diaugtis puikia sveikata, reikia daug dirbti.

A jums atskleisiu gyvenimo diaugsmo paslapt. Tai vidin kno vara ir nuolatinis organizmo atsinaujinimas, pasiekiamas natralia mityba ir kitais organizm atnaujinaniais metodais, tokiais kaip badavimas, grynas oras, fiziniai pratimai, poilsis.

Kai valote kn reguliariu badavimu ir natraliu maistu, jums kyla aistringas noras kasdien atlikti fizinius pratimus, o iais tobulinate savo kn ir tampate toks, koks norite bti.

Susimstykite valandl. Js galite padaryti savo kn fizikai tobul. inios, paimtos i i knyg, pads jums gyventi pilnavert gyvenim.

mogus unikalus gamtos reikinys, bet dsniai, kurie j valdo, paprasti ir labai suprantami tam, kas negaili laiko jiems nagrinti ir nuolatos stebti savo organizmo gyvenim.

Painti save, ko gero, tikrai yra sunku, taiau tiksliai laikantis paprast, bet svarbi mano knygose pateikiam, patarim ir kasdien juos vykdant, gyvenimas taps ne tik laimingas, bet ir nepaprastai diugus. Sveikatos kurs reikt ieiti kiekvienam. Studijuokite j, ir patirtis kasdien jums teiks sveiko, laimingo, ilgo ir aktyvaus gyvenimo diaugsm, laim ir malonumus.

Autorius

PIRMOJI KNYGA BADAVIMO STEBUKLAS

10

DIDIAUSIAS MS LAIK ATRADIMAS

Koks, js nuomone, svarbiausias ms amiaus atradimas?

Ar tai, kad Mongolijoje rasti dinozauro kiauiniai, apie kuriuos mokslininkai ra, kad jie iguljo emje 10 milijon met?

Galbt senovs mauzoliejai ir miestai po eme nepakartojami buvusi civilizacij pavyzdiai, patvirtinami Biblijos?

Ar radioaktyvus laikrodis, kurio padedamas profesorius Leinas nustat, kad ems amius 1250 milijon met?

Gal reaktyviniai lktuvai? Televizija? Radijas? Atomin energija? Vandenilin bomba?

Ne, n vienas i j! Mano nuomone, pats didiausias ms laik atradi

mas tai mokjimas reguliariai badaujant fizikai, protikai ir dvasikai atsinaujinti.

Mokslikai pagristas badavimas gali priversti mog umirti savo ami. Reguliariai badaujantis ivengs pirmalaiks senatvs.

Artjanti senatv ir bkl, kai atrodo, kad tampi nata sau ir kitiems pati didiausia monij persekiojanti baim. Senatvs, bejgikumo, nesugebjimo pasirpinti savimi baim monse gldi labai giliai.

Susipain su badavimu ir jo taisyklmis, js ivengsite pirmalaiks senatvs ir tokios bsenos, kuriai esant gyvybins kno jgos yra gerokai nutolusios nuo normos ir ikyla fizini problem.

11

Tik badavimas isaugos js gyvybines jgas. Kiekvien savait badaujant 24 valandas, per metus susidaro 52 organizmo valymo dienos, o badaujant dar 3 kartus po 7 ar 10 dien per metus, i organizmo pasialins visos nereikalingos nuosdos lakai, o i snari ir raumen nuodai. Turite sidmti, kad visa tai paaliniai metabolizmo produktai (metabolizmas biologinis procesas, paveriantis maist gyvybikai btinomis mediagomis, o ias energija), jie yra daugelio fizini skausm ir pirmalaiks senatvs prieastis.

Leiskite man paaikinti: mes valgome maist, jis patenka organizm ir turi bti sukramtytas, suvirkintas, pasisavintas, o netinkamos atliekos paalintos. inomi keturi pagrindiniai alinimo organai: arnos, inkstai, plauiai ir oda. Kad visi ie organai gerai dirbt, organizmas privalo turti daug gyvybins energijos arba jos atsarg. Energija reikalinga ne tik netinkamoms mediagoms i organizmo paalinti, bet ir maistui pasisavinti.

Tam, kad maisto gaballis pereit vis 9,2 metro keli, mogui reikalingas didiulis energijos kiekis. Daug energijos reikia skysiui pasisavinti, o is mogaus inkstuose pereina per du milijonus filtr, kepenys ir tulies psl jas patekus maist padaro tinkam milijonams kno lsteli. Daug gyvybins energijos prireikia plauiams, pateikiantiems deguon, organizme ivalantiems 5 ar 8 litrus kraujo ir paalinantiems i jo anglies dvidegin. Ne maiau energijos reikia ir odai, kuri per 96 milijonus por su prakaitu ir drgme i organizmo alina nuodus.

Kai badaujame, mes neeikvojame energijos, reikalingos maistui pasisavinti, todl visa isilaisvinusi energija gali dalyvauti organizmo valymo ir alinimo procesuose.

gyvybins energijos funkcijas eina nuodingj mediag, patenkani kartu su maistu, alinimas i organizmo. Gyvybin energija turi palaikyti 36,6 C mogaus kno temperatr. Kai temperatra auktesn ar emesn mes sergame.

Ms civilizacijos amiuje gyvybin energija dar turi daug prie, su kuriais jai reikia kovoti tai nuodai, nevarumai ir moni sukuriamos atliekos.

12

I S K Y R I U S

GYVENAME APNUODYTAME PASAULYJE

Mes kvpuojame kenksmingu, utertu oru. Pavyzdiui, Niujorke apie 60 ton ore skraidani utert daleli kiekvien mnesi ikrinta kiekvien io miesto kvadratin myli. Tik pagalvokite, kiek mogaus organizmas turi dti pastang, kad ilikt gyvas. Todl nieko nestebina, jog tokiame apnuodytame mieste tiek daug sergani moni.

Mokslininkai mano, kad Pitsburgo ir Birmingemo miest gyventoj padtis tik iek tiek geresn u plaui ar irdies ligomis sergani moni bkl. Apnuodytas oras, vadinamas smogu, nuolat nuodija ne tik Los Andel, bet ir ikag, Kanzas Sit, Vaington ir kitus miestus.

Tamsus suodi ir dm miinys bei fabrik dmai i iukles deginani krosni ir plieno lydymo gamykl, chemijos pramons ir main imetamosios dujos tai utertas oras, keliantis real pavoj moni sveikatai ir gyvybei. Vienintel priemon, galinti nuodingsias mediagas i mogaus organizmo paalinti badavimas.

Toliau ioje knygoje paaikinsiu, kaip tirti lapim. Prajus keletui badavimo dien, js patys galsite pamatyti kai kuriuos i organizmo pasialinusius nuodus.

Ms eerai, ups ir upeliai smarkiai uterti

Mes nuodijams ne tik ore, bet ir vandenyje esaniais nuodais. Vanduo taip smarkiai utertas, kad norint

13

padaryti j tinkam gerti, reikia naudoti stiprias chemines mediagas. Vandeniui valyti naudojamas neorganinis chloras, aliuminis ir daug kit neorganini mediag. sidmkite, kad mogaus organizmas geba pasisavinti tik augalins ar gyvulins kilms organines mediagas, o visas neorganines gyvybin energija turi paalinti. Jeigu js gyvybin energija susilpnjusi, daug neorganini mediag lieka organizmo audiniuose, ir ateityje jos kels daug rpesi. Nordami iuos nuodus i organizmo paalinti, turime badauti. Badavimu suteikiame organizmui fiziologin poils, kuris atstato gyvybin energij. Juo didesn ms gyvybin energija, juo intensyviau i organizmo alinamos nuodingosios mediagos. Badavimas btinas, norint organizm ivalyti i vidaus.

Apsinuodijama cheminmis mediagomis

Tonos nuodingj mediag dulkinamos ore, naikinant kenkjus, ir didel i mediag dalis patenka ant ms vaisi ir darovi.

Salotos skanios ir naudingos, taiau jeigu jos apipurktos dezinfekuojaniomis mediagomis, jomis galima mirtinai apsinuodyti.

Majamio viebutyje kelios moterys pusryiams valg salotas. Prajus tam tikram laikui joms prasidjo traukuliai, moterys m vemti, svaigo galva. Kol atvyko greitoji pagalba, i moter bkl buvo baisi. Kaltininkas ali salot, pomidor ir vairi prieskoni patiekalas. Apsinuodijimo prieastis tyrs gydytojas nustat: Apsinuodyta dl pernelyg didelio salotose buvusio DDT ir kit nuodingj mediag kiekio, kuriuo buvo apdorojamos darovs".

Unuodytas derlius

Vis daugiau ir daugiau nuodingj mediag patenka ms maist. Baugina tai, kad ms salotinse gali bti daug darovi, gausiai palaistyt dideliu vairi mirtin nuod kiekiu, tarp j ir chloro angliavandeniais, turiniais DDT, fosforo jungini ir daugyb piktoles naikinani mediag. Sugadinama ne tik lapin augalo dalis. Medicininiai tyrimai parod, kad DDT ir kiti ems kio chemikalai patenka dirv ir laikosi joje ilgus mnesius, vliau au

14

ganiais augalais nuolat kildami vir. Galiausiai nuodai prasiskverbia pat minktim. I ios augalo dalies j jau negalima paalinti. Manau, js prie valgydami stengiats panaikinti nuodingj mediag nuosdas, nulupdami pomidoro iev ar nuimdami virutin darovs dal, taiau jums nevisikai pasiseka. inoma, iek tiek nuod pasialins, bet juk didesn nuodingj mediag dalis yra apatiniuose lapuose ir augalo minktime. Chemikalai i j nepaalinami net virimo bdu.

Tik badavimas padeda i organizmo paalinti mirtinus nuodus. Kai mes liaujams valg, visa gyvybin energija, anksiau naudota maistui perdirbti energij ir audiniams sudaryti, dabar i organizmo alina nuodingsias mediagas.

Skaitydamas paskaitas, a daug keliavau po JAV ir kitas alis. Mano laimei, sveikai galvojani moni sutikdavau visame pasaulyje jie mane aprpindavo savo soduose iaugintomis darovmis ir vaisiais. Taiau danai bdavau priverstas valgyti tai, kas paklidavo. A inodavau, kad dauguma darovi apipurktos nuodingosiomis mediagomis, dl to kiekvien savait 24 ar 36 valandas, taip pat ir po 7 arba 10 dien per metus badaudavau.

Kai badaudavau 10 dien, visuomet tirdavau lapim, laikydamas j tamsioje vietoje maame buteliuke. Po keli dien lapime atsirasdavo kristal. Atidavus lapim chemin laboratorij, jame bdavo randama DDT ir kit nuodingj mediag likui.

Kart badavau 21 dien ir 19j lapimo pslje pajutau stipr skausm, o pasilapinus atrod, tartum i mans ijo kartas vanduo, kuris buvo raudonos spalvos. Atidaviau ji itirti, ir vl buvo rasta DDT ir kit nuodingj mediag. ioms mediagoms i mano organizmo pasialinus, pajutau nepaprast energijos antpld. Aki baltymai tapo sniego baltumo, knas gijo maloni spalv. Atsimenu, po to vykio 19j badavimo dien a netgi nuvaiavau Posadyn (Kalifornijos valstija) ir takeliu kopiau didel kaln, nejusdamas jokio nuovargio. Lauko takeliu bgte nusileids atgal keli staiga pajutau, kad nuo kno tarsi nusirito didiulis svoris. Mano nuomone, badavimas tai vienintelis bdas i savo kno ivalyti nuodus, kurie paklina organizm kartu su vaisiais ir darovmis.

15

Parafinas ant vaisi ir darovi pavojingas sveikatai

Medicinos mokslas rado dar vien pavojaus altin. Ateityje, kai valgysite obuol, kriau, slyv, ali pipir ar agurk, gerai apirkite j. Ar jis ne pernelyg rykios spalvos, ar neblizga, ar ne per daug lygi ir vilganti jo luobel? Jeigu taip SAUGOKITS!

Yra atvej, kai vaisiai padengiami parafino prisotintu vako skiediniu, kuris pagal medicinini tyrim ivadas kelia pat didiausi pavoj Amerikos gyventoj sveikatai. Vako plvel vaisiams ir darovms neleidia iditi, sulaiko juose vanden ir sultis, isaugo viei j skon ir ger ivaizd, taiau palieka organizmui kenksmingas nuosdas. Jei suvalgysite toki darovi ar vaisi, jumyse prasiskverbs parafino, t. y. naftos perdirbimo produkto, prisotinta vako ris, kurios organizmas nesugeba pasisavinti. Nra organo, skaitant ir kepenis, galinio perdirbti naft, tad mirtinas vakas faktikai lieka be prieiros. Tai ir yra ta prieastis, dl kurios gydytojai patenka aklaviet, negaldami diagnozuoti daugelio nauj lig, kurias sukelia maistas su vaku. Turime neleisti, kad vakas likt ms organizme, kadangi tai labai pavojinga.

Mano nuomone, 24 arba 36 valand badavimas kiekvien savait ir ilgesni badavimai per metus jums pads i mirtin mediag ivalyti i organizmo. Badaudami nuolatos prisiminkite, kad organizmo ivalymas pareikalaus daug gyvybins energijos!

Nauji stiprs nuodai veriasi ms maist

Daugiau kaip tkstantis vairiausi ri sintetinio maisto pried, dedam ms maisto produktus, sukelia daugyb lig. Jau daug met ms maisto produktai apkraunami" vadinamaisiais nepavojingais" chemikalais, kurie pagal naujausi tyrim duomenis mogui neva visikai nekenksmingi, o daugelis i j tarsi net naudingi!

Pavyzdiui, batonas paruoiamas, ibalinamas, ivalomas, padaomas, papuoiamas, suminktinamas, ilaikomas, j dedama pried, ir visa tai atliekama pridjus chemini mediag. iuo metu beveik nemanoma nusipirkti gryn

16

milt batono, kuriame nebt chemini pried. mogaus organizm sudaro atskiros lstels. Jeigu

ioms lstelms teikiamame maiste bt visko, ko reikia joms augti ir normaliai funkcionuoti, jos galt gyventi 120 ir daugiau met! Taiau kai mogus aidia savo gyvenimu ir dar kvpuoja utertu oru, natralu, kad jo lstels reaguoja neigiamai ir mogus suserga arba mirta. Kas savo maist darko sintetinmis mediagomis, pakeisdamas vidin jo sudt, tas neivengiamai pakenkia organizmo lstelms, susilpnindamas j funkcijas, ir jos nesugeba reguliuoti paklivani dirginani mediag. Argi organizmas gali gerai ir darniai dirbti, jei j patenka vairi sintetini pried?

Vienintelis mano patarimas vartoti natral maist ir vengti cheminiu ir konservavimo bdu paruot produkt. Valgykite kuo daugiau natralaus organinio maisto, kok tik galite gauti, ir skaitykite perkam produkt etiketes! Raykite maist gaminanioms kompanijoms ir reikalaukite nuodugnios jo analizs.

Badaudami 24 ar 36 valandas, js galite atsikratyti bet kokio js organizm patekusio nekokybiko maisto. Jeigu gerai jauiats, badaudami 7 arba 10 dien leisite savo organizmui isivalyti. Js nustebsite pamat, kiek daug nuodingj mediag buvo js maiste. Pabandykite kelet kart pabadauti ir pamatysite, kad dar niekada taip gerai nesijautte. Vidujai apsival js ieisite sveikatos keli!

Kiek druskos reikia mogui per dien

klausim gvildeno daugelis, buvo atlikta daug tyrim. Mokslinink nuomone, nuo 0,5 iki 1,0 g kasdien, tai tas kiekis, kur mogaus organizmas gali pasisavinti. Vidutinis amerikietis, mgstantis sriai valgyti, kiekvien dien nuo 15 iki 30 kart virija leidiam druskos norm. Toks didelis amerikiei suvartojamas druskos kiekis aikinamas tuo, kad daug druskos bna paruotuose gatavuose produktuose. Tai duona, sris, konservuota msa (kumpis, bekonas), konservuotos darovs ir imtai kit pagrindini maisto produkt.

17

Piet Amerikos negrai daugiausia kenia nuo didiausio kraujospdio. Tyrim duomenys rodo, kad daugumai j druska yra svarbiausias j mitybos veiksnys, o sdyta kiauliena pagrindinis maisto produktas.

A gimiau ir uaugau Virdinijoje. Daugelis mano gimini kankinosi dl padidjusio kraujospdio. Jie anksti mir nuo paralyiaus ir inkst lig, nes mgo valgyti smarkiai sdyt kiaulien, kump ir bekon. Kasdieniame valgio racione vartojo daug druskos. 30 met amiaus jie susirgdavo, vadindami tai nelaime. J snariai tapo sukaustyti, tad ie mons sunkiai ir skausmingai juddavo.

Tragikas vykis, rodantis druskos al, atsitiko Niujorko valstijos Binghemptono ligoninje. Mir vaikai, kuri vaistus per neatsargum buvo dta druskos. Per didelis druskos kiekis gali greitai nuudyti kdik.

Drusk paalinkite badaudami

Mano badavimo patirtis didiul 50 met, ir a nustaiau, kad keturias dienas badaujant druska yra paalinama i organizmo. Padarius lapimo tyrim tai tampa akivaizdu. Badaukite 4 dienas, gerdami tik distiliuot vanden. Per ias 4 dienas, be distiliuoto vandens, daugiau nieko js organizm neturi patekti.

Kiekvien ryt buteliuk pilkite pirm lapimo porcij ir pastatykite dviem trims savaitms vsioje vietoje, paskui pavelkite j prie sauls vies. Ant butelio dugno kartu su kitomis i organizmo paalintomis mediagomis js pamatysite ir koncentruot natrio chlorid.

I organizmo pasialinus druskai pajusite, kaip lengvai dirba js inkstai, kokia natraliai drgna burna ir pranyks anksiau jus kamavs trokulys. Atkreipkite dmes savo od, raumenis ir tai. kaip suliesjo, pajaunjo visas knas. Skysio pripildyti kno kauburliai inyko, kno formos atgavo pirmykt pavidal ir js vl matote natrali savo ivaizd. Pirmoji mediaga, kuri badavimo metu pasialina i organizmo tai druska, sukelianti nutukim.

Jums sunku bus patikti, kad badavimo metu vyksta toki stulbinani pokyi. Galinga gyvybin energija, kuri paprastai naudojama maistui perdirbti, badaujant i ms organizmo ir jo lsteli iimtinai alina susikaupu

18

sias atliekas ir nuodus. Taip atsinaujina kiekviena ms organizmo lstel. Keturias dienas ilaik organizm be druskos, pasistenkite ir toliau jos nevartoti, nors tai ir sunku vykdyti, nes visuose perkamuose produktuose jos apstu. Organizm gerai ivalo ir kiekvien savait atliekamas 2436 valand badavimas. A daug keliavau po vis pasaul, skaitydamas paskaitas ir atlikdamas tyrimus, tad man anaiptol nebuvo lengva ivengti sraus maisto. Nors restoranuose, laivuose, lktuvuose, traukiniuose atkakliai praydavau bedruskio valgio, taiau 2436 valandas per savait turdavau badauti, kad paaliniau vis dlto savo organizm patekusi neorganin drusk.

O smoningai a niekuomet savo maist nededu druskos. Nra tokios druskos, kuri bt vartojama Brego namuose! ia prasta maist skaninti vairiomis olelmis, esnaku, tai yra tikrais natraliais prieskoniais. Jie maistui teikia pikantikumo. Badaudami ir nevartodami druskos js greit pajusite enkliai pagerjusi savijaut ir ivaizd, o burnoje visuomet ilaikysite ger skon. Pastebsite ir kit ger pokyi.

Badavimas ir gydymas

Badavimas didysis valiklis, bet ne vaistas nuo lig. mons vis laik man uduodavo klausim: Ar badavimas igydys nuo vienos ar kitos ligos? Noriu dar kart pabrti, kad badavimo a nelaikau gydymu. A ivis negydau, kadangi netikiu jokio gydymo galia. Gydo pati prigimtis. Viskas, k mes galime padaryti, tai padidinti organizmo gyvybin energij, jog pasveikimas tapt natraliu paties organizmo rpesiu. A mokau badauti, kad didt js gyvybin energija, kuri pads susidoroti su bejgikumu ir silpnumu.

Gyvename beprotikame, nenormaliame pasaulyje. Kasdien sunaudodami milinik energijos kiek, mes ilaikome save ir uimame tam tikr padt tarp gimini ir biiuli. Pareiga siaubingas ms gyvenimo eimininkas, ir mes turime jam paklusti. Per kiekvien budjimo valand ieikvojame daugyb energijos. Tam, kad usidirbtume pragyvenimui, ilaikytume eim, net vairuotume main triukmingoje gatvje, jaustume atsakomyb darbe ar

19

rpintums namais, reikia vis daugiau ir daugiau energijos! Energija brangi ms esybs sudedamoji dalis, jos negalima nusipirkti. Daugelis mano, kad j galima sigyti vartojant vaistus, alkohol, tabak, kav, arbat, taiau taip nra. Energija atpildas u ms priartjim prie natralaus gyvenimo bdo. Mes keniame dl aling proi ir esame atlyginami u teising gyvensen. alingi proiai ir yra ta prieastis, dl kurios prasideda energijos majimas ir ms organizmo ligos! Blogais proiais js silpninate save, krinta js energija, ir kartais neturite jg net ivalyti savo paties organizmo. Energijos sumajimas po truput naikina vis pagrindini organizmo alinamj organ, kaip antai arnyno, inkst, odos ir plaui, funkcijas, o dl jos nepakankamumo ios funkcijos visikai sunyksta. Todl vairs nuodai galutinai nepaalinami i organizmo, ir jie, lik organizmo viduje, i lto dirba savo darb: pradeda kauptis vairiose kno vietose, spaudia nervus, sukeldami skausmus ir kanias. ie reikiniai tai signalai, kad js gyvenate nenatral gyvenim ir kad jums btina skubiai pasirpinti savimi. Taiau js gdijats visko ir vis, gdijats savo liguistos bkls, uuot isiaikin tikrsias jos prieastis.

mons turi gdytis savo negalavim

mons mgsta sakyti: A peralau, a per daug dirbau, a silpnas, nes senstu. Jie sitikin, kad dl to daug kas kaltas, tik ne jie patys! Js ir tik js esate kalti dl patiriam skausm bei kani ir dl savo pirmalaiks senatvs.

Neteisinga gyvensena js silpninate patys save, gyvybin energija maja, nuodai i organizmo nepasialina. Jie pradeda kamuoti, pasivadindami t organ, kuriuose susikaup, ligomis. Taigi js kanios atsiranda dl neteisingos gyvensenos. Neiekokite prieasi kokioje nors kitoje vietoje js patys silpninate save vairiais nuodais i daugelio kasdienio gyvenimo altini, ir jie jus kamuoja. Stiprinkite gyvybin energij badavimu, natralia gyvensena, ir js silpnumas inyks. Netvarkingas gyvenimo bdas tai tikroji js silpnumo, pirmalaiks senatvs, vis skausm ir kani prieastis, paverianti mog griuvsi krva.

20

Pati Gamta lm jums sveik gyvenim, ir jeigu pradsite gyventi teisingai, btinai atsinaujinsite.

Didiuma moni, manydami, kad jie nebaudiami gali blogai elgtis su Gamtos grybmis, paeidinti teisingus sveikos gyvensenos dsnius, aikiai klysta ne mums lauyti Gamtos dsnius. Greiiau jie mus palau! inoma, js turite teis manyti, kad galite nepaisyti Gamtos dsni, taiau j nepaisymas galiausiai baigsis tuo, kad tursite kreiptis gydytojus, o ie jums suteiks galimyb dar daugiau iuos dsnius apeiti ir visikai sunaikins jumyse paiuose siknijusi stebukl.

Badavimas ir ilgaamikumas

Stebuklas slypi jumyse paiuose. Js organizmas gali daryti stebuklus. mogus, nepasitenkindamas iuolaikins mitybos pasiekimais, fiziniais pratimais, badavimu, o tai jau savaime yra stebuklas, nori suinoti, ko dar neino. Laikytis Gamtos dsni nesunku. mons, sergantys vairiomis ligomis ir per anksti pasen, nori rasti greit ir lengv bd pasveikti ir atjaunti.

sidmkite: js turite usidirbti savo sveikat! Jos negalima nusipirkti, ir niekas jums jos nepadovanos. Esu puikios sveikatos, jauiuosi energingas ir valus dl to, kad istudijavau Gamtos dsnius ir j laikausi. Natralus maistas, organizmo ivalymas badavimu, fiziniai pratimai tai ilgaamikumas.

alingi proiai

Ar js vartojate drusk, sdytus produktus? Ar geriate kav? Ar vartojate tabak ir spiritinius grimus? Ar valgote rafinuot balt cukr ir produktus, kuriuose yra ios negyvybingos mediagos? Ar esate stiprios valios mogus? Kas js kno eimininkai? Ar alingi proiai? sidmkite, knas neprotingas! Ar protas reguliuoja js norus? Knas negali u jus galvoti. Tik protu js sugebsite veikti tuos alingus norus, kuriuos stumia knas. Jeigu norite bti fizikai stiprus, turti ger sveikat, stipri nerv sistem ir tvirt kn, kuriuo galtumte didiuotis, pradkite darbuotis kartu su Gamta, o ne prie j, ir tuojau pat, iandien!

21

Badavimas tai raktas, kuriuo atveriamas Gamtos energijos sandlis. Jis veikia kiekvien organizmo lstel, kiekvien vidaus organ, vis gyvybin energij. Darbuokits, niekas u jus to nepadarys, kaip niekas u jus nepavalgys tai asmenin kiekvieno mogaus pareiga.

A sitikins, kad 99 proc. ligoni kenia dl netinkamos, nenatralios mitybos. Bet kokios mainos naudingo veikimo koeficientas tiesiogiai priklauso nuo kokybins ir kiekybins jos generuojamos energijos. T pat galima taikyti ir mogaus organizmo mainai.

mons visk peikia, iskyrus maist, o kaip tik maistas yra fizini kani ir ankstyvos senatvs prieastis. Vidutinio isilavinimo mogus net nesivaizduoja, kaip baisiai utertas jo organizmas.

mogui, kuris giriasi labai gera sveikata, penkias eias dienas duokite gerti tik distiliuot vanden. Jo sveikata pasirodys niekam tikusi, burna apkars ir bjauriai dvoks, lieuvis apsine baltomis nuosdomis. lapimas bus tamsus ir stipraus kvapo. Tai neginijamai rodo, kad visas organizmas pripildytas nuoding usiguljusi mediag, atsiradusi iimtinai dl netinkamos mitybos.

Nuolat besikaupiantys ir organizme pvantys nuodai tai jo nematoma, neinoma paslaptis, o kai organizmas nori i nuod atsikratyti, kad ir sprogimu, vadinamu liga, mogus ieko vairi bd iaip taip isikapstyti i ios bkls, taiau nenustoja valgyti ir nepradeda badauti.

Badavimas tai gimtas instinktas

Liga tai Gamtos pasirinktas bdas parodyti, kad js organizmas perpildytas nuoding atliek ir vidini nuod. Mirusieji nesikankina. Tik gyviems monms atsiranda vairi problem. Badavimu js paalinate organizme susikaupusius lakus ir nuodus. Tai ino kiekvienas laukinis gyvnas. Badavimas vienintelis bdas, kuris padeda jiems veikti atsiradusias fizines kanias. Tai iimtinai gyvn instinktas. Mes, mons, taip seniai gyvendami civilizuotame pasaulyje, jau praradome instinkt.

Js inote, kad blogai jauiantis nesinori valgyti. Maistas pasidaro atgrasus, taiau rpestingi artimieji ar biiuliai kalbinja valgyti, kad isaugotumte jgas. Nereikia valgyti,

22

kada pasmon signalizuoja elgtis prieingai. Prigimtis nori priversti badauti, nes tik tokiu bdu galima ivalyti organizm, panaudojant js pai gyvybin energij. velnus Motinos Gamtos balsas sunkiai igirstamas ir suvokiamas. Badavimo dka paatrja pojiai. Badavimas praviesina prot, ir js igirstate Gamtos bals. A sitikinau, kad po kiekvieno badavimo mano smegenys dirba geriau ir iradingiau.

Didieji mons irgi badavo

Didiajame Egipto mieste Aleksandrijoje, kai jis dar buvo pasaulio kultros centras, mons, prie praddami mokslus pas mokytoj, turdavo 40 dien badauti. Ir Jzus badavo 40 dien. Buda taip pat ne kart ir daug dien badavo. Gandis irgi badavo. Nuo sen laik visi didieji dvasiniai mokytojai labai tikjo badavimo galia, teikiania stipryb ne tiktai knui, bet ir auktesn pakop pakeliania iminties lyg. Pavyzdiu galite bti js patys. Stebkite, kaip iradingiau ir intensyviau po badavimo dirbs js protas, kaip greitai jis suvoks vykius. Pamatysite, kaip i perskaityto teksto tobuliau perims informacij js smegenys.

Prieas ms viduje

Nuodus, esanius ms organizmo viduje, Viktoras Hugo poetikai pavadino moguje tnania gyvate. Reikia sutikti, kad is palyginimas labiau teisingas nei poetikas.

Autointoksikacij (savs nuodijim) a links laikyti paiu didiausiu ir nepermaldaujamu sveikatos ir ilgaamikumo prieu. Ji netgi labiau niokoja moraliai, o ne fizikai. Ji nuodija prot, kaip ir kn, net tuomet, kai knas dar turi energijos atsarg, nes sukelia visiko j nebuvimo pojt. Kai kurie mons link taip kalbti: Geriausias mano gyvenimo laikas jau prajo, ir tai, kas mans laukia ateity tik trumpas laikotarpis ir dideli rpesiai. Daugelis mano gimini ir biiuli jau apleido i pasaul. Kaip sakoma, atjo mano eil. A manau, kad ne tiek jau daug liko man gyventi ir laikas pradti derybas su laidojimo biuru.

Tokios mintys jau paios savaime sukelia graudul ir

23

slogi nuotaik, jokiu bdu nestiprina sveikatos ir neskatina ilgaamikumo.

Savs nuodijimas (autointoksikacija) pats savaime yra didiausias ilgaamikumo prieas, nes jo simptomai labai bendri (nediferencijuoti) ir labai maai itirti. Liguista, nestabili nuotaika, nerimas, tampa, per didelis jaudinimasis byloja, kad organizme (kraujuje) gausu nuodingj mediag, nesveikas kraujas. prastin js bsena turi bti diugi ir maloni, optimistin ir nevaranti, js turite bti savimi pasitikintis ir ramus. Kodl net ir tais atvejais, kai likimas aikiai jums palankus, jauiats nelaimingi, paniur, prislgti ir nedkingi, o prajus kuriam laikui, kai jus aplanko juodos dienos, stebits savo pai gebjimu neprarasti dvasios jg? Visus iuos svyravimus galima paaikinti tik js kraujo utertumo laipsniu!

Jeigu a biau stiprios sveikatos, noriau gyventi iki 120ties ar net daugiau met a myliu gyvenim!

Kiekviena mano gyvenimo diena tai stebuklas, a gyvenim tvirtai laikau savo rankose ir noriu j isaugoti, vertinu ir branginu j, diaugiuosi juo ir kiekviena savo igyventa valanda!

iuolaikin gyvensena saviudyb

Blogiausia tai, kad autointoksikacija kas metai didja! Ji veikiama tik badavimu, tinkama natralia mityba ir gerais gyvenimo proiais.

Kai organizmas utertas jame susikaupusiais nuodais, js be jokios prieasties darots pesimistai, nesurandate jg atsikratyti prislgtos nuotaikos, jus ugriva visi nemalonumai. Kodl gi taip? Po kurio laiko vien gra ryt vl prabundate vals. Nors ir sunkiai, taiau veikte savo prie. Laikraiai, televizija ir radijas pasikeisdami silo vairiausius bdus, duoda vairiausius patarimus, kaip atsikratyti ios slogios bkls. Kokiu bdu pasinaudosite? Taiau sidmkite, kad nra tokio visagalio vaisto, nuo kurio i karto fizikai ir dvasikai pasveiktumte.

Js baudiami u alingus proius ir imteriopai atlyginami u teising gyvensen!

Imintinga Motina Gamta neleidia visikai nevertinti savo organizmo ir juo piktnaudiauti. Kiekvien kart, kai

24

pakenkiate jam, pateikdami negyv be vitamin maist, u tai sumokate didel kain. inoma, galite vartoti organizm alojanius vairi ri narkotikus, taiau gyvensite apgaulingame rojuje, manydami, kad galima valgyti vairius netinkamus produktus, o paskui ryti narkotikus ir visk umirti. Js brangiai mokate, terdami savo skrand! alojama js irdis ir kraujagysls! Net visai nedidelis nuodijimasis trumpina js gyvenim. Kiekviena liga nepraeina be pdsak, ir dl to turite saugotis. Stebkite savo kraujo bkl ir mokykits apsisaugoti nuo autointoksikacijos.

I pradi praskite kiekvien savait atlikti 24 36 valand badavim, gerdami distiliuot vanden, o tomis dienomis, kai valgote, vartokite tik natral maist. Tegul protas vadovauja js knui. Knas neturi proto jis versdavo bet kuo pripildyti skrand. Nuo ios dienos turite pasikviesti pagalb savo sveik prot ir maitintis vadovaudamasis tik juo. Pagal galimyb visuomet stenkits valgyti kuo natralesn maist!

Tvirtai sidmkite, kad savs nuodijimas pats didiausias js prieas. Jame gldi vis fizini kani aknys, kuri pradia apnuodytame kraujuje. Tai vis irdies, kepen, inkst, snari ir kraujagysli lig prieastis. Apnuodytas kraujas greiiau sendina negu visos kitos prieastys kartu. Taiau isaugoti var krauj dar tik pus darbo, nes tolydio js j smoningai teriate. Danai perkraunate skrand, duodami jam naujo darbo, kai jis dar nespjs susidoroti su ankstesniuoju.

Js tikinjami visuomet valgyti tuo paiu metu, nepaisydami, esate alkani ar ne. Tai vadinamasis pusryi, piet ir vakariens metas. Taip js prikemate patys save tai baisus gyvenimo bdas, visikai neteisingas, mokslikai pasens ir neatitinkantis nauj natralios mitybos srityje padaryt atradim.

Neseniai a kelet savaii keliavau laivu. Permaitinti keleiviai anksti ryt vis valand pusryiaudavo kajutse, prisikimdami skrandius bekono, kumpio, kiauini, viei bandeli, skrudintos, duonos, demo, el, kept bulvi, keli puodeli kavos, o vliau apie vienuolikt valand ukandiaudavo ant denio. Gausius priepieius dar paduodavo pirm valand dienos, arbat su pyragaiiais ketvirt, o gausiausius pietus septint valand vakaro,

25

galiausiai vienuolikt valand vakarien restorane. Patiksite ar ne, taiau mes per kelias ios kelions jra savaites palaidojome 9 mones. Visi mir nuo sav nuod. Apsinuodijimas! Persivalgydami js skatinate rgimo ir puvimo procesus, organizmas isiderina, arnyne ima daugintis mikrobai. Toks iuolaikinis gyvenimo bdas tai lta nuolat vykstanti saviudyb. Jau nuo lopio js pradedate patys sau kenkti. Nerpestingai leisdami savo gyvenimo metus trumpinate gyvenim, dl tamsuolikumo udegate savo gyvenimo vak i abiej gal, o kartais mginate j udegti net ir per vidur. Taip mirtate, neigyven jums skirto laiko, nes pristingate sveikos nuovokos.

A, vadovaudamasis mokslu apie sveikat, neabejoju, kad kiekvienas stiprios prigimties mogus turt be vargo gyventi 120 met!

Kodl gi ne? Nra toki dalyk kaip senatvs ligos. Jus nuudyti gali tik mirtina liga. Taiau jeigu esate protingi ir nuo vaikysts tinkamai maitinats, vien kart per savait 2436 val. ir reguliariai kelis kartus 7 ar 10 dien per metus badaujate, tai kaipgi js taip gyvendami gausite mirtin lig?

Ms laikais net vaikai netinkamai maitinami

Pirmiausia, didiuma motin nemaitina krtimi savo kdiki. Jie negauna paties brangiausio maisto motinos pieno. Kdikiai, maitinami pienu i buteliuko, gauna maist su balt milt priedu, rafinuotu baltu cukrumi, o vliau gausiai pasdyt mirt neania druska. Piktnaudiavimas vaiko gimtais privalumais prasideda tik jam gimus. Tokiomis slygomis anksti pakertama sveikata.

Atidiai apsivalgykite aplink save, jeigu ioje srityje norite bti iprus. Kiekvien dien 25 milijonai sunkiai sergani amerikiei guli tkstaniuose visoje alyje esani ligonini. 300 tkstani gydytoj deda visas pastangas, stengdamiesi igelbti beviltikai sergani moni gyvyb! 80 tkstani dant gydytoj negali atlikti n deimtadalio to darbo, kur reikt.

A nustaiau, kad didiumai iki 17 met amiaus vaik yra daugyb sugedusi dant. Daugeliui jaunuoli, dar neturini ir 20 met, jau dti dant protezai. Mes

26

laikome save sveikais, vis dlto faktai ir skaiiai nemeluoja. Nors js ir nesate nutuks, vartojamas maistas neteikia jums naudos. Vietoj armins jis atlieka rgtin reakcij. Nors iek tiek susipain su fiziologija, mityba ir badavimu, js bsite igelbti.

Nemokikumas didiausias prieas, nes nuolaidiaudami ir pataikaudami sau js pasidarysite vaikiojaniu mikrob fabriku ir negalsite tiktis sveiki nugyventi gyvenimo.

A augau Pietuose, Virdinijoje. Maitinausi siaubingai. 90 proc. maisto sudar vairs kepti produktai: vitos, kumpiai, bulvs, kotletai, vis ri kepta msa. Valgiau krem ir riebius telainius, saldius sausainius, daug pyrag, pyragaii ir uogiens. Dabar prisimins praeit suprantu, kodl man tekdavo kankintis dl tokios mitybos ir savs nuodijimo, taiau tuomet ito dar nesuvokiau. Bjaurdamasis vaistais, nuodijausi savo paties nuodais. Retai mano organizme nebdavo nuod, todl retai diaugdavausi gera paveldta sveikata.

Turjau miegoti atuonias valandas per par, bet paprastai imiegodavau deimt, tokiu bdu dar padidindamas apsinuodijimo mast. Be to, netgi po gilaus nakties miego retai nubusdavau valus, turdamas nor dirbti. Paprastai nubudus man bdavo bloga, nyki nuotaika, o burnoje kartus skonis. Daniausiai keldavausi nenoriai, su giliai viduje besismelkianiu nuoboduliu.

Didiuma moni ne gyvena, o egzistuoja. Juose tiek daug susikaupusi nuod, kad gyvenimas tampa didiausia tampa ir kania. O kiti mons nekantraudami stengiasi i gyvenimo paimti kuo daugiau malonum.

Dabar suprantu, kodl tiek daug moni, negaildami savs, vartoja stimuliatorius: kav, tabak, alkohol, arbat ir vairias energij didinanias piliules, stengdamiesi veikti melancholij ir vili lugim.

Galiau tsti ir tsti ios nuodingos nelaimes sukelianios bjaurasties sra. Mano kraujas buvo apnuodytas, o gyvybin energija numarinta paioje gyvenimo pradioje. varios srovs niekas tyia neteria, o a nuolat teriau, bjaurojau pai didiausi savo brangenyb savo kraujo srov. Dariau tai nesmoningai.

Atkreipkime dmes savo miegamuosius, kuriuose mes

27

tam tikr laiko tarp praleidiame miegodami ir pakraudami savo gyvybines baterijas. Paverskime juos avingomis ir raminaniomis savo gyvenimo oazmis, taiau j spindesiui neleiskime ugoti Auros groio. Nepraleiskime progos pamatyti kvpim teikiant AUKSIN SAULTEK, taip pat rytuose kylani ir pradedani savo kasdien kelion SAUL.

K badaujant reikia inoti apie mityb

Daugelio met mano tyrimai ir studijos leido patvirtinti didiuls reikms fakt kraujo reakcija turi bti armin. Taiau daugeliu atvej ji yra rgtin. Didiuma ms lig, pradedant galvos skausmu, blogu virkinimu ir baigiant spuogais ir peralimais, atsiranda dl kraujo rgtingumo, o rgtingumo prieastis apsinuodijimas. Kai kraujas ms gyvybingumo srov taip utertas, kaip galime apsiginti nuo lig mikrob, kurie tik ir laukia patogios progos? Mes kruopiai ruoiame jiems dirv, kviesdami savo pai namus ir sudarydami jiems kuo palankiausias slygas veikti fizikai silpnoje gyvybinje erdvje ms organizme.

O dabar, jeigu esate taip pat neiprus ioje srityje, kaip kadaise buvau a, paklausite: Kaip silote neutralizuoti i tariam kraujo rgtingum? Kaip isivalyti krauj? Atsakymas vienas: aprpinkite krauj produktais, sukelianiais armin reakcij. Pirmiausia 3 ar 4 dienas badaukite, gerdami distiliuot vanden, nes tai btina organizmo ivalymo slyga. Baig badauti valgykite maist, sukeliant armin reakcij, ir visuomet venkite rgtin reakcij sukelianio maisto.

Kokie gi yra arminiai produktai? paklausite js. Atsakymas vienas: viei vaisiai ir darovs, i kuri paruoiamos mirains. 60 proc. js maisto turi sudaryti alios ir virtos darovs ir vaisiai. Prie kiekvien valg visuomet valgykite natrali darovi miraines ar vieius alius vaisius. arminis maistas tai svarbiausia js organizmo sudedamoji dalis.

Vartodami vieius vaisius ir daroves inokite, kad tai organizm valantys produktai. I pradi juos valgykite nedideliais kiekiais, kol i organizmo ivalysite toksinus, o 24

28

valand badavimas per savait pads atsikratyti organizmo atliek. Jeigu rasite savyje jg badauti 3 ar 7 dienas js organizmas galutinai isivalys.

Cukrus, gaminiai su cukrumi, kava, arbata, tabakas, alkoholis, msa, uvis sukelia rgtin reakcij.

inoma, draudimas suvalgyti net ma gaballi msos ar uvies jums sukels pasibaisjim, taiau jeigu norite gyventi, nejausdami savo met natos, tursite daryti dar daug dalyk, kurie i pradi jums atrodys siaubingi. Drsiai imkits darbo manydami, kad jis ne toks sunkus kaip atrodo, ir i tikro jis taps daug lengvesnis. Gyventi laikantis dietos, kuri eina vaisiai, darovs, salotos, rieutai ir grdai, ne taip jau sunku. Niekas neneigia, kad vaisiai gali bti vairiausio skonio, o salotos i j skanios ir vairios. Darovi sraas taip pat didelis. Visi rieutai ir grdai labai maistingi ir skans. viei (nepakepinti) ems rieutai, migdolai, graikiki rieutai, saulgr, molig, sezamo sklos visa tai skanu ir maistinga. Jums nebtina valgyti tik vienok maist, taiau turite suprasti, kad norint ivengti kraujo rgtingumo tendencijos, be badavimo, toks maistas turi vyrauti.

Jei vartojate ms, turite valgyti j tik 2 ar 3 kartus per savait, taiau pajut net maiausius negalavimus, tokius kaip silpn galvos skausm, galvos svaigim, museli pasirodym prie akis, kartumo pojt burnoje, fizin silpnum ar protin nuovarg, turite grti prie armins dietos. inoma, i pradi tam tikri pojiai tik erzins, taiau vliau vairs sutrikimai gali tapti rimtesni. Jums atrodys, kad dl vieno ar kito sutrikimo kaltos kepenys, ir i savo mitybos raciono paalinsite ms ir riebalus. Taiau reiks paalinti dar cukr ir krakmol, tiksliau sakant, juos tursite gauti natraliu pavidalu, tai yra i vaisi ir darovi, o btin nedidel baltym kiek i rieut ir skl. Jeigu blogai jauiats, galima manyti, kad tai viena i apsinuodijimo form, kurios retai praeina lengvai. Jeigu jauiate, kad energija pamau maja ir negalite jos padidinti iki normalaus lygio, trumpai pabadaukite 36 valandas arba 3 ar 4 dienas. Negerkite nieko, iskyrus distiliuot vanden. Man labiausiai patinka gerti distiliuot vanden, ir apie j papasakosiu vliau. Kilus aistringam norui valgyti, inokite, tai ne tikras alkis, o organizmo

29

protis tam tikru metu gauti maist. Ir vl leiskite man pareikti knas neprotingas, jis turi visokiausi nor, taiau js turite bti savo kno eimininkas ir protingai jam vadovauti. Galiu pridurti, kad badavimas reikalauja nepaprasto ryto, didels valios tai proto pergal prie materij.

A labai gerai prisimenu savo pirmj 4 dien badavim. Tuo metu mane gyd garsusis veicarijos daktaras Rolj i Lozanos. Kovojau dl savo gyvybs buvo pamjusi plaui tuberkulioz, ir sanatorijoje ibuvau daugiau kaip metus. Daktaras Rolj spjo, kad tai man bus didelis ibandymas, ir jis neklydo. Prityrs gydytojas man patar kiekvien dien pilti buteliuk lapimo, padti j miegamajame ant lentynos ir kiekvien dien stebti, koks didiulis paalini mediag kiekis pasialins i organizmo.

sidmkite: n vienas ligonis neturi badauti nepriirimas gydytojo arba didel badavimo praktik turinio mogaus. Taigi badavimui pasibaigus man buvo pasilyta vien tik armin dieta su gausybe viei vaisi ir ali bei iek tiek apdorot darovi. Prajus madaug dviem savaitms man gro gyvenimo diaugsmas ir tokia nuostabi savijauta, kokios dar niekuomet gyvenime nebuvau patyrs. Nuo to momento mano sveikata pradjo spariai gerti. Tai buvo ne vienintelis mano badavimas, stebint daktarui Rolj. Vliau jis mane imok badauti 24 valandas kas savait, o per kitus 9 mnesius paskyr 7, 14 ir 21 dienos badavimo kursus. Tarp i badavimo kurs a laikydavausi armins dietos.

Ar js niekuomet nesakote: Oi, kokia bloga mano veido spalva, nra jg, o tam lyg ir nra prieasties. Js galite jaustis ir atrodyti gerai, jeigu tvirtai nusprsite rpintis savo organizmu ir tausoti j.

Pirmi rgtins skrandio reakcijos poymiai yra pilkvos apnaos ant lieuvio, irzlumas, kraujo pripldimas veid. Neirkite iuos poymius kaip visai nereikmingus ir nevertus dmesio. Tai pirmieji pavojaus signalai. Gal tuo momentu tai dar nra taip rimta, taiau ateityje jie vis atkakliau primins save. Rgtingumas yra vidinis uslptas veiksnys, turintis tendencij kauptis, ir kiekviena prarasta diena vis maiau galimybi paliks savigynai. O gyvenimas tai savigyna. Prieininkas pasinaudos tuo, kad

30

jums trksta gyvybins energijos atsarg, kad jas kaupiate gynybinei strategijai, ir kova pralaimta.

Todl saugokits rgtingumo, netgi polinkio rgtin reakcij ir vis blog jos padarini. Jeigu rgtingumas bus ltinis, net neatsiradus mikrob organizme padids kraujospdis, kurio paskutin stadija ateroskleroz arterij sustandjimas, ir grandin usidarys. Mityba, sukelianti rgtin reakcij, nuodija organizm: atsiranda auktas kraujospdis, arterijos netenka elastingumo, ir prie akis pirmalaik mirtis. Taigi jeigu net jus vadins mitybos keistuoliu, nekreipkite tai dmesio. inokite, kad atitolinate savo laidotuves. Todl nekreipkite dmesio vadinamj imtaprocentini normali moni pajuokas. Neabejotina, jog paskutinis i besijuokianij bsite js. I pradi pavojus signalizuos, kad nuo bulvi reikia pereiti prie pomidor, nuo srio prie vaisi. Jeigu negalite savo skrandio padaryti arminio, ilaikykite j bent neutral, taiau jokiu bdu neleiskite jam tapti rgtiniam. Pavojus didja dar ir dl to, kad jis nematomas. Nedaugelis sivaizduoja, kad kenia ne nuo maus, o nuo ltinio rgtingumo, ir tai anksiau ar vliau sukels vairiausius sutrikimus, ligas ir ankstyv mirt.

Nuodijanios rgties kristalai gali sukaustyti snarius, padaryti jus nelanksius ir nelaimingus. Stabtelkite gatvs sankryoje ir pavelkite lubiojanius praeivius. moni kojos, keliai, blauzdos, klubai, stuburai ir galvos atrodo lyg sukaustyti. Pairkite j kojas, jos keliamos sunkiai ir statomos plokiai, nelanksiai. Keliai atrodo visai nesilankstantys, nejudrs, klubai ir stuburo slanksteliai prarad elastingum. T pat galima pasakyti ir apie j galvas. Visas elastingumas ir stangrumas, viskas, kas knui teikia laisvumo, tartum igarav.

Tarp kiekvieno kaulo ir judanio snario Gamta mogaus kne paruo didel tepalo atsarg, vadinamj sinovij (snari tepal). Pairkite 10ies met vaik. kaip lengvai jis juda. Kodl? Numanau, koks bus js atsakymas: Juk jam tik 10 met, o man 60. Mano judesiai negali bti tokie lengvi kaip 10meio vaiko. Mano atsakymas jums: Kodl gi negali bti? Metai neturi takos sinovijos kiekiui, kuris snariams sudaro galimyb laisvai ir lengvai judti. Yra tik viena

31

prieastis, kaustanti js snarius tai juose esantys nuodingos rgties kristalai. Js apnuodyti ne todl, kad jau igyvenote 40, 50, 60 ar 70 met js snariuose su metais sinovijos nemaja, tai nuoding rgi kristalai kausto js snari judrum.

iuo metu, kai raau i knyg, man 85 metai, ir galiu didiuotis, kad mano snariai tokie lanksts, daug lankstesni u daugelio jaunesni moni. A lengvai galiu atlikti vairiausius jog pratimus ir stovti ant galvos. Tik keletas moni pasaulyje pajgs atlikti tokius pratimus, nesiskaitydami su savo amiumi. A judu lengvai kaip 10metis vaikas, ne, Gamta nekausto snari!

Kaip organizme susidaro toksini rgi kristalai

Js organizme yra keturios didels alinimo sistemos, kurios kiekvien dien paalina nuodus, isaugodamos js jgas. Pagal savo prigimt mes valgome, geriame ir kvpuojame. Didiuma moni valgo pernelyg daug, labiau i proio nei bdami ialk. Organizmui trksta gyvybins energijos sukramtyti, suvirkinti, pasisavinti ir paalinti suvalgyt maist. Tokiais atvejais visuomet lieka toksini atliek. Kur jos dingsta? Jos nusda ir kristalizuojasi snariuose. Tai ltas procesas, ir prireikia daugelio netinkamos mitybos met, kol snariuose susikaupia didel rgtini kristal koncentracija ir kalcio mediagos druskos pakeiia sinovij. Tuomet juntamas snari skausmas. Pirmiausia procesas apima kojas, nes koja turi daugiau judani kaul nei bet kuri kita kno dalis. Tokiu bdu koj snariai pasidaro nelanksts, o galns tartum cementu sukaustytos. Tai atnea dideles kanias ir nelaimes.

Snari skausmai monijos rykt Tik nedaugelis moni ivengia druskos nuosd ar

ba sukauljimo nugaros nelankstumo. Pairkite, kaip lankstosi vidutinio amiaus mons, kokia kania atsispindi j veiduose, kai jie atsitiesia. Kasdien jie skundiasi stipriais skausmais: Oi, kaip skauda nugar! Toksini rgi kristalai ne tik nusda juosmenyje, jie kyla stubur, mentes, pei ir alkni snarius, sprand ir pasiekia netgi

32

rieus ir pirtus. Kai kurie mons bna taip perpildyti nuoding kristal, jog negali net kumio suspausti. Visi jie mano, kad prieastis aiki, visos j kanios ir skausmai dl to, jog jie sensta. Vaistai nepadeda. Tikroji prieastis yra ta, kad nuodingi organizme nusdantys kristalai sukausto snarius. Milijonus skausm malinani piliuli suvartoja amerikieiai, kad apramint snari skausmus. Tkstaniai moni dl to maudosi kartose mineralinse voniose ir taiko vairius kitus gydymo bdus. A asmenikai dl to nesikankinu ir nenoriau, kad js mano patarimus suprastumte kaip nurodymus ivengti skausm, taiau tvirtinu, kad bdas sumainti skausm yra.

Jeigu pabadausite 24 ar 36 valandas arba nuo 3 iki 10 dien, organizme prads veikti sveikat atstatanios jgos. A dar kart sakau, kad badavimas valo ir atnaujina organizm. i jga visuomet gldi organizme. Jeigu pradsite badauti, gerdami tik distiliuot vanden, js gyvybin energija, paprastai naudojama maistui kramtyti, virkinti, pasisavinti ir paalinti, ivalys organizm. Nuodugnus vidinis isivalymas fiziologinis poilsis tam, kad sukauptume gyvybin energij. Tai vadinama badavimu.

Tarkime, jums 60 met, valgote 3 kartus per dien, nepaisydami, norite ar ne, taip sudarydami slygas nuodingoms mediagoms prasiskverbti snarius. iuo atveju tik badavimas gimtoms js organizmo jgoms sudarys galimyb paalinti nuodingus kristalus ir nejausti savo amiaus.

Kaip isigyd misteris Evansas Prisimenu, kaip misteris Evansas prie 10 met atjo

mano kabinet. Varginamas stipraus skausmo jis lubiojo. Garsus Kalifornijos gydytojas jam idav recept, kuriame buvo parayta: Prirayta fizioterapija.

Man paiam kaip fizioterapeutui Kalifornijos valstijos medicinos komisija dav leidim praktikai.

io mogaus istorija viena i daugelio. Jo niekuomet niekas nemok rpintis savo organizmu, taiau pratino valgyti 3 kartus per dien ir gerti visk, k nori. Jau daug kart a jums kartojau, kad mogaus knas neprotingas. Js kiekvienu momentu galite pripildyti savo skrand bet

33

kuo jam visikai netinkamu. Tik atsikls anksti i ryto galite j prikiti kruopomis, kumpiu, kiauiniais, keptomis bulvmis ar skrudinta duona ir visa tai ugerti keliais puodeliais kavos. Taiau bkite atsargs! Pirmiausia js ir js organizmas turite usidirbti sau maist, o tai reikia, kad turite maitintis atsivelgdami savo fizin krv. Taiau iuo atveju prieais mane buvo mogus, kuris valg tiek, kiek valgydavo jaunystje, kai dar buvo berniktis ir augo fermoje. Dabar jis vos galjo atsistoti, nes snariuose susikaup nuodingos rgties kristalai spaud nervus, sukeldami baisius skausmus.

Jis pageidavo, jog gydyiau j lengvai, taiau jam buvo pasakyta, kad per daugel met jo snariuose susikaup nuodingi kristalai ir vienintelis gydymo bdas badavimas, o paskui dieta. Jis buvo protingas mogus ir patikjo. Man vadovaujant, pradjo badauti nuo 3 dien, gerdamas tik distiliuot vanden. Prajus iam laikui pusryiams jam daviau viei vaisi ir ali darovi salot, priepieiams virt darovi, vakare tarkuot mork, kopst salot ir virt darovi. I jo mitybos a visikai paalinau gyvulinius produktus: ms, uv, kiauinius, pien. Be to, udraudiau vartoti drusk, milt gaminius, anktinius, tokius kaip pupos, irniai, liai, taip pat ir ryius. Kiekvien dien priversdavau j 10 minui maudytis iltoje 37 C vonioje. A jam sudariau pasivaikiojimo psiomis tvarkarat. Pirm dien jis perjo 3 kvartalus, kas trei dien praddamas ilginti pasivaikiojimo laik, kuris galiausiai pasiek 8 mylias kelio per dien.

Tai buvo kovos dienos u tikr utarnaut ir ilgaam sveikat. Pergal pasiekta badavimu, dieta ir fiziniais pratimais. Kiekvien savait jis badaudavo 36 valandas, vien kart 7 dienas ir kart 10 dien. Po met pastami j sunkiai atpaino. 23 kartus per savait jis plaukiodavo baseine. Daug met nevainjs dviraiu, dabar juo vaindavo daug myli. Jis ir jo mona pradjo okti ir danai laimdavo prizus. Susikaustymo neliko n pdsako, jis pradjo mokytis groti pianinu ir greitai tapo neblogu pianistu. Lig veik jis pats, a jam tik padjau kaip fizioterapeutas, sudarydamas Natralaus gydymo program. iuo metu jis reguliariai kiekvien savait badauja 24 ar 36 valandas ir keturis kartus per metus, iem, pavasar, vasar ir

34

rudeni, po 10 dien. Pajaunjo 20 met, jo judesiai tapo greiti ir vikrs. Visa tai pasiekta ne per vien dien, savait ar mnes. Tai pareikalavo daug laiko, kol visi ji kamav nuodingi kristalai i organizmo buvo visikai paalinti.

Tai, k padar misteris Evansas, galite padaryti ir js! mogaus organizmas pajgus isigydyti pats. Taiau visa tai manoma, jei gyvensite pagal Gamtos dsnius, tuomet Gamta apdovanos jus tikru gyvenimo diaugsmu.

Badavimas svarbiausia gydymosi dalis, nes i organizmo paalinami nuodingi rgi kristalai. Js ir tik js patys inote, kaip atsikratyti i susikaupusi nuoding kristal. Pradkite tuojau pat, pabadaukite 24 valandas ir pamatysite, kok poveik tai padarys js snariams. Pabandykite kelet kart pasukinti galv kair ir dein ir igirsite tam tikr trakant gars. is garsas ir yra enklas, kad js stubure susikaup nuodingi kristalai. 24 valand ar 7 dien badavimas i karto nepaalins vis nuodingj mediag, bet organizmo valymas jau bus pradtas. Badaujant vien dien per savait, per metus susidarys 52 dienos, per tok laik organizmo gyvybin energija pakankamai padids, kad i jo paalint nuodingus kristalus.

Gamta darbuojasi ltai, bet utikrintai! Kiekvien kart pabadav pajusite judesi laisvum, umirite savo ami, jumyse atsiras jaunystei bding poji.

Ar pastebite nesavalaiks senatvs poymius? Ar viskam, k js darote, reikia dideli pastang? Praradote buvusi veido spalv, raumen stangrum? Jus erzina smulkmenos? Pasidarte uuomara? Praradote bals? Prie akis bna rkana? Dreba rankos? Prarandate protinius gebjimus? Dstate lipdami laiptais? Linksta nugara, gelia snarius? Kaip pakeniate alt ir ilum? Uduokite sau dar vien svarb klausim: ar tolydio esate mieguisti? Tokiu atveju js turite k nors daryti... Tuojau pat, iandien!

I I S K Y R I U S

BADAVIMO PRAKTIKA

mons ir gyvnai badaudavo jau iloje senovje. Pirmyktis mogus neinojo kito gydymosi bdo. Slinko amiai, o mogus susirgs badavo, nes jaut, kad tai padeda igyti. Kaip tonizuojanias ir higienos priemones naudojo lauk ir mik oles.

Daugiau kaip 50 met stebdamas badaujaniuosius, maiau tokius didiulius isivalymo rezultatus, kuriuos teistai galima pavadinti stebuklingais. A sitikins, kad badavimas tai pats geriausias natralus gydymas! Tinkamai atliktas badavimo kursas ivalo organizm ir atstato mogaus sveikat.

Badavimas yra priimtinas gydymo bdas dar ir todl, kad jis, ne taip kaip beveik visi vaistai, mogaus organizmui nedaro jokio paalinio poveikio. Tai natralus procesas.

Instinktas pasako, kada reikia badauti. Sergantys arba sueisti gyvnai atsisako sti, nes jiems tai padiktuoja savisaugos instinktas. Tokiu atveju gyvybin energija, kuri normaliomis slygomis bt panaudota maistui virkinti, koncentruojasi pakenktoje vietoje ir, i organizmo alindama nereikalingas atliekas, j ivalo. Badavimo instinktas yra toks stiprus ir svarbus, kad net civilizuoti mons j jauia. Jeigu mogus siklauso vidin bals, gimt instinkt ir ligos metu nustoja valgyti, jis greit pasveiksta, o jeigu po to vartos tik natralius produktus, ateityje nesirgs ir nugyvens laiming gyvenim.

36

Gyv btybi protas neklystamai orientuotas badavim tuo atveju, kai yra maisto perteklius arba kai organizmas sunegaluoja.

I senovs istorijos inoma, kad badaudavo Ryt religij mons, taip pat senovs mokslininkai. Jie badaudavo ne tik sunegalav ar nordami atnaujinti organizm, bet ir siekdami dvasikai nusiraminti.

Didysis mokslininkas Pitagoras, prie atverdamas savo mokiniams filosofijos paslaptis, reikalaudavo, kad jie 40 dien badaut. Jis man, kad tik pabadavus 40 dien mokini protas isivalys ir jie gals suprasti didj moksl apie gyvenimo paslaptis.

Badavimas adina prot

Badavimas ne tik ivalo organizm ir atstato ger jo bkl, bet ir daro didiul poveik protinei ir dvasinei mogaus veiklai. Man, taip pat ir daugeliui mano mokini badavimas atvr didiausias protines ir dvasines galimybes. Jeigu iandien a perskaitau knyg, j vis puikiai prisimenu, turiu regimj atminti. imtai mano mokini rao, kad j atmintis lygiai tokia pat gera. Jau po vienos ar trij badavimo dien pastebsite, jog nuo js galvos nuslinks nelyginant tamsus debesis ir praskaidrs protas. Galsite daug logikiau protauti, gebsite greiiau daryti sprendimus. Tai, kas anksiau atrodydavo neisprendiama, po badavimo taps lengva ir paprasta. Js nieko nebijosite, o anksiau jus vargin klausimai blaiviu protu greitai bus isprsti.

A po badavimo rasdavau atsakym j daugyb mane jaudinusi klausim, kuri anksiau nesugebdavau isprsti. enkliai pagerdavo atmintis. Po badavimo js atmintis taps tiesiog puiki. Galsite atsiminti vardus, vietovi pavadinimus ir netgi epizodus, vykusius prie daugel met, ir tursite didesnes galimybes tobulintis. Protinis ir dvasinis tobuljimas didiausias ms mogikojo egzistavimo ioje emje tikslas. Tobulinimasis ne ruoimasis gyvenimui, o pats gyvenimas. Taigi badavimu pasiekiami trys dalykai: fizinis, protinis ir dvasinis kno ivalymas, o rezultatas didelis gyvybingumas ir puikiausia sveikata! Taiau svarbiausia ir brangiausia, k gaunate, tai vidin

37

ramyb ir dvasin viesa, kas js gyvenim padaro nuostab! Badaudami dar imoksite susitvardyti tai didiausias ir ypa retas iuolaikinio gyvenimo reikinys!

Badavimas man teikia blaiv vidin proto ramum, a visk matau arba jauiu geriau, ir manyje siviepatauja ramyb. Kai tik js isivalysite fizikai ir protikai, vis stipriau jausite savyje augani energij. Tai ir yra ta vidin jga, tas vidinis tvirtas sitikinimas, kuris jus padaro optimistu.

Badavimo metodo prieininkai

Js inote, kad iloje senovje Biblijos laikais patriarchai danai badaudavo. Moz, Dovydas ir kiti badavo po 40 dien. Mes inome, kad Kristus, prie praddamas skelbti didij gyvenimo ties, irgi badavo 40 dien. I ventojo Rato inoma, jog Kristus siunt savo mokinius, sakydamas jiems: Gydykite ligonius, apvalykite raupsuotuosius, prikelkite mirusiuosius, ivarinkite piktsias dvasias: kiek atiduosite, tiek ir gausite. Tuomet jis inojo kokie pavojai laukia t, kurie idrs neti monms ties. Todl Kristus ilydjo savo mokinius sakydamas: irkite! A siuniu jus kaip avis vilk gauj, tad bkite imintingi kaip aliai ir roms kaip balandiai.

Kaip anksiau, taip ir iuo metu yra badavimo nepripastani moni. A girdjau samprotavimus apie badavimo nemokslikum, o kai paklausdavau, ar tie mons kada nors badav, jie visuomet atsakydavo: Niekada!

ie tamsuolikumo skleidjai dar ir dabar laikosi pasenusios idjos, kad norint bti stipriam reikia daug valgyti, nes kai tik nustosite valg susirgsite. Kaip tai toli nuo tiesos! Badaudami kelet dien, i tikrj galite blogai jaustis, bet tai atsitiks dl to, kad esate proi vergai. Taiau jeigu itversite pirmsias tris badavimo dienas, vliau tai taps malonumu. Js prarasite apetit ir negalvosite apie maist, nes susikaups didiuls energijos atsargos. inoma, jeigu organizme pilna nuod, badaujant jie alinsis i organizmo ir js iek tiek negaluosite, taiau tai laikini reikiniai. kuriuos nereikia kreipti dmesio. Tai badavimas dirba js labui. Js turite tvirtai sismoninti, kad i organizmo valote mirtinus nuodus ir lakus, kuriuos

38

buvote sukaup. Jausdami lengvus negalavimus turite sau sakyti: Visa tai laikina ir praeis, kai tik mirtini nuodai pasialins i mano organizmo. Isivalymas jums bus kaip dovana. Js akys taps iraikingesns. Visi gimti pojiai bus geresni. Po badavimo maistas jums atrodys ypatingas, darovs ir vaisiai nuostabs, nes atsinaujins ir atgis skonio pojiai! Js knas visai nejaus nuovargio, miegas bus gilus nelyginant kdikio. Taip jums bus atlyginta u badavim, ir tik tas, kas badavo, gebs patikti t gyjam maloni didingumu.

Nebkite skrandio vergai Didiuma moni maisto vergai. Jie tam tikru laiku

valgo pusryius, pietus ir vakarien, nepaisydami, alkani jie ar ne, ir organizmui tenka kentti dl persivalgymo, o daniausiai dl netinkamo maisto. Todl nra ko stebtis, kad taip elgiantis kimba ligos.

Vienas i didij mitybos mokytoj Arnoldas Eretas sak: Gyvenimo tragedija mityba. Kokia teisinga sena danai kartojama patarl: mogus kasa sau duob akute ir peiliu. Daugelis moni savo skrandiui neduoda poilsio. Jie nuolat perkrauna maistu virkinamuosius ir alinamuosius organus, ir dl to jie galiausiai nesusidoroja su savo darbu. Visas organizmas nusilpsta.

Po badavimo pajusite, kad maiau valgote, nes badaujant skrandis susitrauks. Vartodami dvigubai maesn maisto kieki negu anksiau js geriau jausits, graiau atrodysite, bsite valesni.

A energingas. Valgau du kartus per dien ir niekuomet neukandiauju. Kiekvien savait badauju 24 valandas ir 710 dien 34 kartus per metus.

Po badavimo pasikeis js veido spalva ir blizgs akys. Atkreipkite dmes, kokie energingi bsite. Be to, igirsite diaugsmo dain, kuri dainuos js irdis, ir visa tai dl to, kad isival js organizmas. Nuo savo organ ir kraujo js numte didiul nat.

Badavimas intymus dalykas Taigi jei norite igirsti savo irdies diaugsmo dain,

pradkite badauti neatidliodami. Niekam nesakykite, kad

39

ruoiats badauti, nes eilinis mogus, nieko neimanantis apie badavim, jus ikritikuos. A niekuomet savo plan nesvarstau su monmis, kurie neturi supratimo apie badavimo stebuklus. Kodl turiau su jais tartis, jeigu jie sitikin, kad badaudami isekt ir mirt. Bkite tokie protingi ir apie tai, kad ruoiats badauti, nesakykite net savo eimai. ituo js ivengsite daugybs tui patarim. Daug kart savaitini badavim metu a tsdavau savo kasdienius darbus, skaitydavau paskaitas, ir niekas netardavo, kad badauju. Badavimas tai intymus dalykas, tai js, o ne js artimj ar draug reikalas! Jeigu badavimu tikite, tai ir viskas, ko reikia. Js tikite Gamtos imintimi, jos valomja ir atnaujinamja jga!

Pusryius reikia usidirbti

K tik atsikls mogus pusryiauja, alkanas jis ar ne, jam vadovauja skrandis. Protas turi nugalti slygin skrandio refleks. Man pusryiai visikai nereikalingi. Per nakt organizmas ilsjosi, kaup energij, ir visikai nesuprantama, kodl jis, pailsjs ir dar nieko nenuveiks, turt priiminti maist ir krauti save gausius pusryius. A jau sakiau ir dar syk kartoju: Pusryius turite usidirbti aktyvia veikla.

Kita prieastis, verianti mane manyti, kad pusryiai nereikalingi, yra ta, kad jiems pasisavinti bus ieikvota per nakt sukaupta energija. Tuo tarpu ryt fizin, protin ir dvasin mogaus energija turt bti aukiausio lygio ir su ia nauja energija jis turt pradti darbo dien.

Moksleiviams ir studentams a rodiau, kad jie sunkiausius udavinius galt atlikti i ryto visikai nevalg. Didiuma student vakarais valgo ms pat sunkiausi maist, o paskui stengiasi mokytis. Kas pasidaro? Dmesiui sutelkti prireikia milinik pastang. Tegul tie patys studentai nakt ilsisi, ryt atsikl mokosi, o po 23 valand valgo pusryius, ir jie taps genijais! Daugyb student, muzikant, dailinink, skulptori ir raytoj, a imokiau taip elgtis.

Pateikiu savo ivadas, pagal kurias esu nusistats prie gausius pusryius. Sunkiam maistui suvirkinti reikia daug energijos, vadinasi, smegenys nuvargsta, mons tampa

40

viskam abejingi ir mieguisti, o j nervin energija isenka. Pavelkite tai i kitos puss. Daugel met mons buvo dezinformuojami ir prato manyti, kad pusryiai pats svarbiausias dienos valgis, jis suteikia jg, energijos ir galimybi atlikti sunkius fizinius ar protinius dienos darbus. Taiau tai visikai klaidingas ir neteisingas teiginys. Kartais, kai js, vadovaujami reflekso, soiai valgote ir jauiate malonum, tai dar nereikia, kad padidjo energija. Turs praeiti dar ne viena valanda, kol js virkinimo organai suvirkins t maist, ir tik tuomet js gysite energijos ir gyvybingumo. Virkinimo procesas organizme pats sudtingiausias. Kiekvienas pusryi komponentas turi bti perdirbtas gerai pasisavinamus cheminius elementus, kad kiekviena organizmo lstel gaut maisto.

Js tikriausiai sitikinote, kad rytinis valgis yra slyginis, tai ne kas kita kaip protis. A 50, o gal ir daugiau met nepusryiauju. Keliuosi anksti ryt ir, jeigu esu savo namuose Holivude, sdu main ir vaiuoju Grifito park prie kaln takelio. Kelet valand vaiktau Holivudo kalnu, ulipu jo virn ir nubgu apai. Jeigu esu name Santa Monikos pakrantje, tuomet ilgai vaikioju papldimiu. A maudausi okeane ne tik vasar, bet ir visus metus. Be to, dar jodinju arba vainjuosi dviraiu. Po keli valand toki energing pratim grtu namo ir dirbu krybin darb, ruoiu paskaitas, rengiu straipsnius urnalus apie sveikat arba raau knygas. Apie 11 valand suvalgau truput vaisi, o apie 12 valgau pirm kart. Pradedu nuo ali miraini, kuri pagrind sudaro tarkuotos morkos ir kopstai, jas dedu kit darovi: pomidor, ridikli, salier ar burok su lapais. Suvalgau vien virt gelton darov batat arba mork, vien alios spalvos virt darov pinat, artiok, lapini kopst arba kuri nors kit darov, kurios sudtyje yra proteino. inoma, pirmenyb teikiu vis ri rieutams arba saulgr, molig ir kitoms skloms. Valg usidirbau fizikai, ir mano skrandio sultys kuo puikiausiai isiskirs, o i natralaus maisto organizmas gaus didel energijos kiek. Koks nuostabiai skanus natralus maistas! Jis gausiai suvilgomas seilmis ir organizme neusilaiko. arnynas turt bti ivalomas tiek kart, kiek kart valgoma.

41

12 kart per savait valgydamas (2 kartus per dien), o 24 arba 36 valandas badaudamas, a neapsunkinu ir neisekinu savo arnyno. Jis prato greitai isivalyti ir pradeda savo darb, prajus valandai, kai pirm ir antr kart pavalgau.

Tik labai retais atvejais tarp i dviej valgi a suvalgau ali sulting vaisi. Kartais vidurdieny suvalgau kiet sulting obuol arba kelet riekeli vieio ananaso. Esant arbz sezonui ir kariams, man rodos, niekas taip gerai neatgaivina, kaip gabalas raudono, prinokusio, kiaurai sultimis permirkusio arbzo.

Ilaikykite savo organizm var

Dauguma moni sunkiai serga arba negaluoja, nes jie, stengdamiesi suvirkinti pernelyg didel maisto kiek, usikrauna sau didiul nat ir visikai isenka. 6570 proc. moni nutunka. Amerikoje valgymas tampa sportu! mons vis laik valgo: pusryiauja ir pietauja po kelis kartus, namuose ir darbe, valgo net irdami televizori, geria alkohol, kol arba kav. Nebt ko stebtis, jei net pats stipriausias mogus nuo tokio gyvenimo pavirst griuvsiais.

Js gyvybin energija krinta ir jos nepakanka visiems lakams i organizmo paalinti, o jie kaupiasi ir nuodija krauj. Taigi js nerimas dl artjanios senatvs jau ne be pagrindo!

Ligos ir pirmalaik senatv jau nebe paslaptis. Jus baudia blogi proiai, ne u juos esate baudiami, bet jie patys jus baudia. Js ligoti, silpni ir senstate pirma laiko, nes neinote, kaip savo organizm ilaikyti vidujai var. Ilgo gyvenimo ir geros sveikatos paslaptis telpa trijuose odiuose: Ilaikykite vidin var. sidkite giliai galv i odi imint. Tolydio kartokite juos kaip mald: Ilaikykite vidin var.

Badavimas vienintelis bdas ivalyti savo organizmo vid, nes tai natralu ir gimta. Niekas to nepadarys u jus, nes tai js asmeninis reikalas. Tam nieko daugiau nereikia, tik stiprios valios! sidmkite: Vargas silpniesiems, gyvenimas tai stipresnij kova dl ilikimo, o badavimas savigynos programa.

42

Ar js pasireng badauti Jeigu manote, kad badavimas jums pads, vadinasi,

esate pasiruo. Kiekvienai savo organizmo lstelei turite pasakyti, kad tikite, jog po badavimo jausits geriau, ir kiekviena lstel tiks js odiais. Pradkite 24 valand badavimu. Gerkite tik distiliuot vanden. Be vandens, js nieko kita neturite imti burn. Jeigu valgysite vaisi, tai bus ne badavimas, o vaisi dieta. Jei gersite vaisi ar darovi suli, tai bus ne badavimas, o vaisi ar darovi suli dieta. Noriu, kad js sismonintumte: badaujant skrandyje, be vandens, nieko daugiau neturi bti. Js pirmas badavimas gali bti lengvas arba pasitaikys tik atskir sunki moment. Galite badauti nuo pusryi iki pusryi, nuo piet iki piet arba nuo vakariens iki vakariens, kad tik praeit 24 valandos. Jeigu esate prat gerti kav, arbat, al ar alkoholinius grimus, gali kilti reakcija, pasireikianti galvos skausmu. Kodl? Todl, kad kiekviena organizmo lstel turi tam tikr mediag, kurios reguliuoja organizm patenkant stimuliatori: kavos, arbatos, alaus, alkoholio dozes. Kai badaudami nervus ir lsteles atleidiate nuo i pareig, atsiranda reakcija, taiau turite inoti, kad tai dl badavimo, kuris jums padeda isivaduoti nuo aling proi ir per alinimo organus i organizmo paalinti susikaupusias js mgstam nuod liekanas.

Badaudami 24 valandas dauguma moni gali tsti savo darbus, nors ir jausdami lengvus negalavimus ar tam tikr tamp skrandyje, taiau viskas vyks sklandiau, jeigu prot padarysite savo kno eimininku. Auktesns pakopos proto lstels turi sisti nurodymus knui. Nesileiskite, kad jums vadovaut skrandio norai. Netapkite skrandio vergu.

Kiek reikia badauti

Pirm kart badaujaniam mogui nereikia badauti ilgiau kaip 10 dien. Pageidautina tai atlikti stebint gydytojui arba mogui, turiniam didel badavimo patirt.

Badavimas tai mokslinis organizmo valymo metodas, todl j atlikti reikia mokslikai. Man atrodo, kad 6075 proc. vadinamj sveik moni ir 8590 proc. serganij turs mirti dl miliniko j organizmuose sukaupto nuod kiekio, jeigu neprads praktikuoti ilgo nuo 21

43

iki 35 dien badavimo. Ilg badavim reikia atlikti stebint specialistui, kuris gali nusprsti, kada tikslinga badavim nutraukti. Kartais net specialistas i anksto negali pasakyti, kiek laiko reiks badauti. Tik atidiai stebint pacient, jo reakcij nusprendiama, kada ir kaip badavim nutraukti. Specialistas stebi, kaip inkstai i organizmo alina nuodus, po kelet kart per dien tiria lapim ir, jeigu isiskiria per daug nuod, o tai veria inkstus pernelyg temptai dirbti badavim tuojau pat nutraukia.

Net labiausiai prityr specialistai negali i anksto pasakyti, kad mogui, tarkime, reiks badauti 40 dien. A danai paskirdavau monms badavim manydamas, kad jie turs badauti 2125 dienas, taiau jau po 6 badavimo dien organizme praddavo cirkuliuoti tokia daugyb toksin, jog badavim tekdavo nutraukti. Vien kart badaujaniajam ikart buvo pasilyta natraliai maitintis, ir tik po keli savaii badavimas buvo pakartotas:

A girdjau nekvalifikuotus mones teigiant, kad kuo ilgesnis badavimas, tuo geriau isivalo organizmas. Tuo a visikai netikiu. tai kai kurios prieastys, dl kuri esu ilgo badavimo prieininkas, net jeigu jam rpestingai vadovauja specialistas. Eilinis mogus udomas ne tik netinkamo maisto nuodais, utertu oru ir vandeniu, nuodingais chemikalais ir druska apnuodytais produktais, bet ir anksiau jo vartot vaist, susikaupusi kno organ, gilumoje, liekanomis. Ilgas badavimas teorikai gerai, praktikai ne!

iuolaikinis civilizuotas mogus tai pati silpniausia btyb emje, ir n vienas Dievo krini taip nepaeidinja Gamtos dsni, kaip mogus, ir n vienas jo krini taip netinkamai nesimaitina, kaip iuolaikinis mogus!

A noriu, kad js suprastumte, mogus neturi teiss paeidinti Gamtos dsni, nes tuo jis griauna pats save. Ar gali mogus pakeisti ems traukos dsn? Ar gali jis iokti i 25o aukto neusimudamas? inoma, ne. ie teiginiai tinka ir Gamtos dsniams. mogus patikjo negyvo, vitamin neturinio civilizacijos maisto naudingumu, tai ir sukl jam toki pasibaistin fizin bkl. mogus labai patikliai pasiduoda propagandai, kuri j ugriva patarim apie sveikat ir ilgaamikum pavidalu, o liga brangiai atsieina.

44

Kas ileidia daugiausia pinig gydytojams, ligoninms, operacijoms ir vaistams? Mes.

Kas ileidia tiek daug pinig sveikatai? Mes. Kas organizuoja fondus kovai su ligomis, kurios taip

griso gyventojams? Mes. Kas turi daugiausia sanatorij, klinik, poilsio nam?

Mes. Kas eikvoja didiulius pinigus urnalams, laikraiams,

televizijos ir radijo skelbimams, kaip vartojant vaistus tapti sveikiems? Mes.

Kas geria daugyb aspirino ir kit vadinamj skausm malinani tablei? Mes.

Mes netgi vaikams duodame special aspirin, nes ir jiems jau reikia skausm malinani priemoni. Man atrodo, kad bet kokios formos ar pavidalo aspirinas, grynas ar sumaiytas su kitomis mediagomis, yra potencialiai pavojingas vaistas, ir danai ji vartojantys mons rizikuoja savo sveikata.

Badavimo patyrimas

Mano praktikoje geresni rezultat bdavo pasiekiama trumpais, o ne ilgais badavimo kursais, nors teko stebti ir ilgus.

Ilgai badauti ruoiamasi laipsnikai. A nustaiau, kad badaujant 2436 valandas per savait organizmas i tikrj puikiai isivalo.

Ruodamiesi ilgai badauti turtumte prasti nevalgyti joki pusryi, iskyrus vaisius, nes viei vaisiai neatlieka maisto funkcijos, jie tik pastiprina organizm. mons, kurie i ties nori bti sveiki ir ilgai gyventi, turt 34 dienas per mnes (taip kelis mnesius) valgyti tik natral maist.

Kas savait atliks 24 ar 36 valand badavimo kurs ir 46 kartus po 3 ar 4 dienas per ketvirt, galima sakyti, mogus pasiruos badauti 7 dienas. Per t laik tokiu badavimu ir geru pilnaveriu natraliu maistu i organizmo bus paalintas didelis nuodingj mediag kiekis.

Po to badauti 7 dienas bus visai paprasta. io pirmo 7 dien badavimo rezultatai bus tikrai puiks, kadangi organizmas isivalys.

45

Prajus dar keliems mnesiams, mogus jau pasiruos 10 dien badavimo kursui, kuriuo bus ivaloma kiekviena jo kno lstel.

Jeigu protingai pagal visas taisykles ivalytumte organizm, btumte tokie kupini gyvenimo diaugsmo, kad badavimas tapt svarbia js gyvenimo dalimi. Diena po dienos stebdami savo organizmo ir proto atsinaujinimo stebukl, diaugtumts pasirink teising gyvenimo bd, kai kiekviena diena teikia laim.

Dauguma moni didel savo trumpo gyvenimo dal eikvoja udydami save, bet mes, ivyd vies, vis gyvenim tausokime jos spindes.

Viskas paklsta kompensacijos dsniui. Js irgi stengiats gauti kompensacij. Taiau a dedu visas pastangas, kad biau sveikas ir ilgai gyveniau! A inau, ko noriu i gyvenimo. inau, kad sveikatos ir ilgo gyvenimo u pinigus nenusipirksiu. inau tikrj sveikatos vert.

Badavimo trukm

Nenoriau js badavimo apriboti 10timi dien. Vis dlto nepatariau badauti ilgiau, kol neatliksite ei 10ties dien badavimo kurs su 4 mnesi intervalais, o gij toki patirt galtumte badauti ir 15 dien. Tokiu bdu js gerokai ivalysite savo organizm. Jau inote, ko galima tiktis po badavimo, ir jeigu sumanysite badauti 21 ar 30 dien, jums i patirties bus aiku, kaip tai atlikti.

Asmenikai a jauiu, kad man kassavaitini 2436 valand ir 710 dien badavim 4 kartus per metus visikai pakanka. Maitinuosi tik 12 kart per savait, kartais net maiau, nes niekuomet nevalgau, nejausdamas tikro alkio!

Ir vl leiskite man neginijamai teigti, kad badavimas tai mokslas. Praau, neteikite pirmenybs ilgiems badavimams tik dl to, kad i j tikits stebukl, bet grietai laikykits specialisto nurodym net ir tais atvejais, jei specialistas nustatys, kad geresni rezultat bus pasiekta trumpais, o ne ilgais badavim kursais. Js 2436 valand badavimas kiekvien savait, 34 dien badavimas kiekvien mnes ir galiausiai 710 dien badavimas kiekvien ketvirt bus pasiruoimas ilgam badavimui, jeigu to panorsite.

46

A ilgiems badavimams, nesant kratutiniam btinumui, nepritariu, atlikti juos tegalima stebimiems specialisto. Visame pasaulyje turiu tkstanius mokini, kurie laikosi mano programos. Jie labai patenkinti ir pasiek puiki rezultat.

Dl badavimo trukms bendros nuomons nra. Stebdamas badavimo rezultatus a padariau ivad, kad iuo klausimu net specialistai neapsisprendia.

Anglijoje manoma, kad geriausia badauti 30 dien. Tai atliekama stebint gydytojui. Badaujantieji didesn badavimo laiko dal turi gulti lovoje, tik retkariais jiems leidiama kelet minui atsikelti.

Vokietijoje vyrauja nuomon, kad geriausia badauti 21 dien, Pranczijoje ne daugiau kaip 14 dien. Amerikoje dauguma moni yra nuomons, kad geriausia badauti 30 dien.

A nustaiau, kad Amerikos ir usienio gydomojo badavimo klinikoms vadovauja mons, turintys daug ios srities ini ir visikai atsidav darbui. Gydydami vairiomis ligomis serganius mones, jie pasiekia labai ger rezultat.

Badavimas tai didelis ir nuostabus mokslas, taiau jame dar daug k reikia itirti. A badauju jau daugiau kaip 50 met ir vis laik esu sitikins, kad elgiuosi teisingai, ir kiekvieni praj metai mane nustebina puikiais rezultatais. Noriu pakartoti dar kart, kad jeigu ruoiats badauti ilgiau kaip 10 dien, tai reikia atlikti priirint gydytojui, ios srities specialistui. Nors tikiu, jog 10 dien badavim gali atlikti kiekvienas mogus, nepatirdamas joki komplikacij. Tokio badavimo rezultatas bus puikus vidinis js organizmo ivalymas. Tikiuosi, neigsdinau js iuo nepaprastu, nuostabiu badavimo mokslu.

imtai moni visame pasaulyje atlieka po 30 ir daugiau dien trunkanius badavimus nepriirimi gydytoj, taiau jie jau turi badavimo patirt.

Keliaudamas po vairias alis, skaitydamas paskaitas apie sveikat, kalbdamas apie badavim, klausdavau savo klausytoj, ar jie badauja individualiai, ir nustaiau, kad labai daug kas tai atlieka po 30 ir daugiau dien, pasiekdami puiki rezultat. .

Taiau a vis tiek manau, kad mogus, susiruos ba

47

dauti 30 dien, turt tai atlikti stebimas gydytojo, kuris ino, kaip tai daryti. Jis galt padti tuomet, kai nuodai labai sunkiai alinsis i organizmo. Svarbiausia, specialistas neleist praleisti momento, kai reikia liautis badavus, nes patys galite jo nepastebti.

A teikiu pirmenyb trumpiems badavimams, teisingai mitybai ir sveikai gyvensenai tarp j toks mano teorinis badavimo mokslas. Pirmiausia mes turime reikal su mogikja prigimtimi, o kiekviename i ms dar labai daug vairiausi baimi. A sitikins, kad dauguma moni gyja badavimo patirti trumpais badavimais. Paprastai jie sutinka pabadauti 2436 valandas, o pastebj gerjant savijaut ir ivaizd, badauja ir 3 dienas, nes patiki skme. Kitas j ingsnis bna 7 ar 10 dien badavimas, teikiantis stebinani pakitim. Daugelis mano mokini, badav po 10 dien ir pasiek ger rezultat, dabar badauja 15 dien, o kai kurie 21 ar net 30 dien, patys save stebdami individualiai.

Taiau i pradi visi jie praddavo nuo 24 valand ir, gij patirties, ilgindavo badavimo trukm. Juo didesn badavimo patirt tursite, juo labiau tiksite skme.

Jeigu js anksiau niekuomet nemginote, pradkite badauti 2436 valandas per savait. Linkiu teisingai vertinti nuostab darbtuol badavim.

Paskui galsite pereiti prie 34 dien per mnes, o vliau ir prie 710 dien per ketvirt, tuomet didiuosits savo valios jga. Js galite savo organizm isivalyti trumpais badavimais, taiau sidmkite, kad tai pasieksite tik reguliariais kursais. Kuo daugiau badausite, tuo varesnis bus js organizmas. Dar didesnis bus efektas, kuo teisingesn bus gyvensena interval tarp badavim metu.

Asmenin mano badavimo programa ir jos rezultatai

Badaudamas a pasiekiau dideli laimjim, t pat galiu pasakyti ir apie vis savo eim.

Badauju 2436 valandas kiekvien savait ir io badavimo niekuomet nepraleidiu! Be to, dar badauju 710 dien 4 kartus per metus. Jau daugel met a taip gyvenu. Mano sveikata kuo puikiausia. Viena igyventa diena man duoda

48

daugiau nei eiliniam mogui penkios. Manyje yra didiulis energijos kiekis darbui ir malonumams. A niekada nebnu apsnds, pavargs fizikai, protikai ar dvasikai! Skaitau paskaitas, keliauju po pasaul, raau ir dar daug k veikiu. Vis dlto man visuomet lieka daug laiko fizinei veiklai.

Vis laisvalaik a praleidiu su vyrais ir moterimis, kurie nepripasta savo kalendorini met ir yra jauni knu ir siela taip pat kaip a. A bgu nuo anksiau laiko pasenusi moni, jie mane veikia neigiamai. ie mons taip tikjo savo senumu ir negalavimais, kad tai tapo tikrja j senatvs prieastimi! Daugelis j dvasikai mir jau prie 30 met ir visos j mintys sukasi apie laidojimo biur.

A lankau turist klub, esu teniso ir alpinist klub narys, kultivuoju vandens sport, oku. Mgstu judrius okius, tokius kaip tvistas, kuri metu galiu aktyviau judti ir gauti estetin pasitenkinim.

Tokia mano bkl tai didelio ilgo darbo rezultatas. Kartoju: sveikat reikia usidirbti.

A jau sakiau, kad kol i organizmo nepaalinti visi toksinai, badaudami js galite blogai jaustis, taiau kai tik inkstai juos visus paalins, savijauta greitai ims gerti. Danai badaudami js i savo organizmo paalinsite visus vaistus, susikaupusius per metus, kai juos vartojote.

Leiskite papasakoti vien kart vykus pat keisiausi atvej per vis mano badavimo laikotarp. Mintyse griu savo ankstyvj vaikyst. Gimiau ir uaugau Virdinijoje. Buvau prats prie sunki, riebi, cukring produkt. Mano organizmas buvo taip perpildytas rgi, kad persirgau visomis inomomis vaik ligomis: kiaulyte, tymais, kokliuu. Sirgdamas iomis ligomis gavau didiul kiek vaist, vadinam Kalomel, kurie ruoiami gyvsidabrio pagrindu.

Atstats sveikat daktaro Augusto Rolj sanatorijoje Lozanoje (veicarija), pradjau reguliariai badauti ir didiuojuosi, kad pagal i program gyvenu iki ios dienos! Badauju 24 valandas per savait ir kiekvien ketvirt nuo 7 iki 10 dien, visada gerdamas distiliuot vanden.

Po to, kai laikydamasis ios programos igyvenau 5 metus, su manim vyko stebuklas! Kart, kai buvau

49

savo eimos senoje fermoje, tai vyko 710 dien badavimo metu, a plaukiau valtimi upe, grdamasis saule ir vieiu oru, ir staiga visai nelauktai pajutau baisius pilvo skausmus. Didiausiomis pastangomis prisiyriau prie kranto ir ten man labai stipriai m veikti arnynas. Tiesiojoje arnoje pajutau kak sunkaus ir alto. Tai ijo kiauinio dydio gyvsidabrio gabalas i to paties Kalomel, kurio taip gausiai gaudavau vaikystje.

is vykis tapo riba mano vidiniame, fiziniame gyvenime. Nuo ios dienos a suinojau, kas tai yra sveikata tiesiogine io odio reikme! Mano gyvybin energija augo proporcingai natraliai mitybai, badavimui ir padedant visoms Gamtos jgoms, tokioms kaip grynas oras, saul bei fiziniai pratimai ir maudymasis, kurios kiekvien mano kno lstel atnaujino ir pripild galingos gyvybins jgos!

Manau, kad per visus iuos metus savo gyvensenos dka a paalinau i organizmo vaikystje gaut vaist liekanas.

Moralinis veiksnys badaujant Noriu, kad suprastumte, jog net ir vienos dienos

badavimu js ivalote savo organizm. Pati mintis apie tai, kad kuriate sveikat, valum, jaunatvikum per vis badavimo laik turt palaikyti js moral ir dvasingum. Nesigailkite savs ir nesileiskite, kad jus apnikt neigiamos mintys.

Kartokite iuos stipriai veikianius teiginius vis dien, kai badausite:

1. A atiduodu savo kn Gamtos rankas ir kreipiuosi pai didiausi jg vidin apsivalym ir atsinaujinim.

2. Kiekvien badavimo minut i mano organizmo pasialina pavojingos nuodingosios mediagos. I mano kno ieina mirtini nuodai, kurie galjo padaryti daug alos, a darausi vis laimingesnis ir laimingesnis.

3. Valanda po valandos organizmas valosi pats. 4. Badaudamas a naudojuosi tuo paiu fizinio, protinio

ir dvasinio valymosi bdu, kuriuo naudojosi patys didiausi vis senovs taut ir vis ami dvasiniai mokytojai.

5. Badaudamas a pats save ibandau ir nepasiduodu klaidinaniam norui badavim nutraukti. A badauju iki skmingos pabaigos, nes tikiu Gamtos jga.

50

Taigi sidmkite, kad ias mintis i pasmons js turite pasisti visoms savo organizmo lstelms. Bet koki mint, atsirandani smonje ar pasiekiani jus i iors, js lstels gyvendina. Kaip tik dl to patariu niekuomet neaptarinti savo badavimo plan su giminaiiais, biiuliais ar pastamais. Jie gali daryti neigiam poveik. Badavimas tai js asmeninis reikalas. Kai toksinai alinasi i kraujo ir audini, js savijauta toli grau nra puiki, todl kartokite sau: Visa itai praeis. Kai badaujate, pasitikkite savimi, ir pasieksite puiki isivalymo rezultat. Diaukits, kad jums talkina didiausios Gamtos jgos.

Kaip badauti 2436 valandas Savo 2436 valand badavim galite atlikti nuo pusry

i iki pusryi arba nuo piet iki piet tai laikotarpis, kai js susilaikysite nuo bet kokio kieto maisto, taip pat ir nuo vaisi ar darovi suli. Toks badavimas inomas kaip absoliutus ir atliekamas geriant tik distiliuot vanden. Kaip iimt leidiama, jeigu norite, stiklin distiliuoto vandens dti vien tredal auktelio medaus ar vien auktel citrinos suli. Tai pads organizme itirpinti nuodingsias mediagas ir isaugos jgas. Nuo to distiliuotas vanduo pasidarys skanesnis ir, kaip sakiau, pads itirpinti gleives ir toksinus, kurie bus paalinti per didiuosius gimtus mogaus organizmo valiklius inkstus. Badaujant inkstai vaidina pat svarbiausi vaidmen, ir nesvarbu, ar tai 2436 valand, ar 710 dien, ar ilgesnis badavimas. Todl badaujant reikia gerti daug distiliuoto vandens.

A jau sakiau, kad badaujant 2436 valandas svarbu buteliuk pilti lapimo ir ilaikyti j udaryt kelet savaii vsioje vietoje. Js savo akimis pamatysite inkst i organizmo paalintus nuodus gleivi ir kristal pavidalu.

Tik pamanykite, kiekvienas inkstas turi milijonus gudusi, puikiai savo darb imanani filtr, ir organizmui badaujant jie alina toksinus. Visa gyvybin ir nervin organizmo energija dirba paiu aukiausiu reimu, nes ji neeikvojama kramtyti, virkinti, alinti bei metabolizmui. Js net negalite sivaizduoti, kokia galinga Gyvybin Jga gldi js organizme, kol jos nepanaudojate savo knui atnaujinti.

51

Pasibaigus 2436 valand badavimui

Po 2436 valand badavimo pirmas maistas turi bti viei tarkuot mork ir kopst salotos, kurias galima pilti auktel citrin ar apelsin suli. Toks patiekalas arnyn veikia kaip luota. Po to galima suvalgyti virt darovi: kopst, pinat ar virintu vandeniu nuplikyt pomidor (odel nulupti). ios darovs negamina rgi, tik nepridkite jas cukraus ir nevalgykite j su balta duona. Galite vartoti vairius alumynus: pinatus, kopstus, moligus, salierus ar anktines pupeles.

sidmkite, kad po badavimo niekuomet negalima valgyti gyvulins kilms produkt: msos, srio, kiauini, sviesto, uvies, taip pat rieut, saulgr ar kit skl.

Pirmas valgis po badavimo turi bti ali darovi salotos ir tik 5 proc. virt darovi.

Po 2436 valand badavimo kurso dvi dienas nevartokite jokio gyvulins kilms maisto.

Kaip badauti 3710 dien

Badaudami tris ar daugiau dien, js privalote turti geras slygas. Reikia turti galimyb bet kuriuo momentu, kai tik panorsite, pailsti, nes nuodams pradjus i organizmo alintis, js savijauta gali bti prasta. Tokiu atveju turite gultis lov ir atsipalaiduoti, kol pasialins nuodai.

Js turite neskaityti, neklausyti radijo, neirti televizoriaus, neleisti laiko kokioje nors draugijoje, o tik gulti lovoje. Prastos savijautos periodas praeis greiiau, juo greiiau i organizmo pasialins nuodai.

A vl kartoju, kad juo ilgesnis badavimas, juo tviriau turi bti ilaikoma paslaptis, nes svetimos neigiamos mintys jums gali bti pratingos. Tuo momentu atrama ir viltis tegali bti teigiamos mintys.

Ms alyje yra keletas labai ger badavimo institut, kur sudaromos puikios badavimo slygos. Daug mano reguliariai badaujani mokini savo atostogas skiria organizmui ivalyti ir atnaujinti. Jie apsigyvena kokiame nors kambaryje ir badauja visikoje vienatvje.

A, inoma, nesakau, kad badaujant btinai reikia ieiti i nam. Visai ne, jei js namai yra taikos ir ramybs oaz.

52

Visa mano eima badavim iri labai palankiai. Kai i ms kas nors badauja, mes visi bname jam atids. Esame tarp savs susitar niekuomet neklausti badaujaniojo, kaip jis jauiasi.

Man badavimas yra enklus asmeninis igyvenimas. Prie daugeli met, ruodamasis pirmsyk ilgai badauti, ijau Santa Monikos kalnus Kalifornijoje, nujau iki Topango tarpeklio mike, pasistaiau ten ma trobel ir leidau joje laik, badaudamas vienatvje. ioje nuoalioje vietoje a danai atlikdavau savo badavimus. Jeigu turite galimyb ieiti nuoali viet ir badauti vienatvje, gryname ore, js pasieksite pai geriausi rezultat!

Badavimas labai intymus dalykas, ir niekas niekuo niekada negals jums padti, net ir tas, kas labai