Orgqliniq j u n g i n iq sud6tyje: Polimerai sudaryti i5 monomerQ - aminorugiiiqAminorugities sandara:

Reikim6:. Fe - chlorofilo sintezes katalizatorius, hemoglobino sudedamoji

dalis, relkalinga O, perneiti.. Ca - yra kaulucse, dantyse dalyvauja kraujo kreSellme.. K - palaiko lqsteliq osmosinj sleg1, skatina augalq krum'rjimqsi, didi,

ir,9jli^S^rTa ruri .takos rerv niq impulsq perdavinui, raumenLi

rr sr"0tes oar0Jt.n Na * reikalinEas lqsteliq osmosiniam slegiui ir membranq pralaidu-

nui r:a1aiky,t'.

. Argliavande'ri.l - C, H, r O " LipidV - C, H, O, o kai kuriuose P, N

. Baltymq - C, H, O, N, S . \u(ieorug5c q ir ATD - C, H, O, N, P

Riebalq reikim6: x i r-r no r I Ll r.j € GA Llli.., TE

" Energijos Saltinis - srai-danr iisis<ir,a energija

'Atsarginds maisto me-diiagos - kaupiasi poodyje,riebaliniame audinyje, auga-lu seklose

Fosfolipidai:. Galvute * hidrofiline (poli-

ne)

" Uodeg6l6 * hidrofobinetneooline)

. L qsteliq membranoje atliekastruktrrr:ng funkcijq, lemia*^..1;;-^,, l-i,,J ,--i I rcu4rdgL.l rdtuut r tq.

HOlllI

R

"r u'" T[ fr

"-i"-;-$'i'-"-'n F: k H

H2N-C-C-OH

Peptidinis ryiys

- COOFI - ka'ooksilo (rugsties) funkcine grupe

- NH, - am no f unkcine grupe

R - radika'as {visose skirringas)

Peptidinis ryiys susidaro tarp xarbo,<s,io grgps5 v.enojeaminorugsries molekuleje ir amino grupes - kitoje, atskylant H2Omolekulei.

Baltymu struktlros lvqmenvs

' Pirmin6 struktura aminorugiciL.l,suiunqtu kovalenriniais rvS ais. oranorne.

. Antrind strukt0ra - polipepridinegrandine, susirangiusl j spiralq ar klos-ies.

. Tretind struktlra - polipeptio nespirale, susis..rkusi j sudet:ngq e.dvinqkonfig I racijq.

. Ketvirtin6 struktira - 1 r<omp eksqsusijurgtrsios polipeptidq makromo-le,<.u les.

Pirmine

Antrine

Tretind

Ketvirtind

Denatlracija - na-turalios baltymoqlrr rktr-rrnc n:)oidi-mas.

Renaturacija * dena-tr-rr:riin< nri)t>mr-sts procesas.

Baltymq funkcijos:

HIDR

FoBIN

s

UoD

LE

!tt!

r!o

=

Ribozi randama ATP ir RNR sudetyie

Deoksiriboz€ andama DNR sudetyje

Fruktoz€ aptinkama medule, vaisiuose

Sliukoz6 yra gyvlnq kraujyje, gaunama energija

G=ta!

rs

o

Laktoz€ (gliukoze + galaktoze) randama piene

Vlaltozd (2 gliukozds molekules) susidaro virikinant krakmolq

iacharozd (gliukoze + fruktoze)yra augalq vaisiuose, cukriniuose runkeliuose,

cukra nendrese

IE!tl!

r!

oCL

{rakmolaskaupia bulviq stiebagumbial, javq gr0dai kipatsarqines medZiaqas

GlikogenasstuburiniLl gyv0nq organizmuose kaupiama

ke0e'vse ratnentlie,ai0 alsaroine medz aoa

Celiuliozdlinuose, kanapese, medvilneje, medienoje - sta-

tybine mediiaqa, sudarvtos au0alu lasteliu sienel0s

(hitinas sudar0 f ariuotakoirl gyvunq i(orinius qriaucius,

qrybq lqsteliq sienele statybin0 mediiaqa

#ft-trEt!\*Y(

@-l

%

. Struktfrrin6 - kolagenas yra jungiamojo audlnio tarplqstelinesmed2iagos, sausgysliq ir kremzllq, keratinas - odos, nagq, plaukq,plunksnq sudedamojl dalis.

. Apsaugin6 - fibrinogenas dalyvauja kraujo kreiejime, apsadgo or-ganizmq n uo n u kra ujavi mo, antik0nai neutra i izuoja sveti rn ku n i us.

. Mediiagq perna5os - hemoglobinas transportuoja O,

. Katalizin6 - fermentai spartina lqstelese cheminiq reakcr.1q eigq.

ffi+m-

Fermentai:u Katalizuo a siniezes r skaioyr'lo rea<cijas.

- Specifiiki * katalizuoja tikvienq reakciiq, nes substrato forma att-tinka rer"nento aktyvqj cerlrq kaip rartas sp!rQ.

Substrata s

ProkariotinAs lqstel6s - retLrinemh.ana aner,: rhtn h,anouo-lio ir membraniniq organeliq.

1. Kapsule dalyvauja suda-'ant kolonijas i.atliel.a ap-sa;gir g f;r-kcijq.

2. Sienele oengia qsreiqsutelkia budingq formq, at-:e(a aLramos, apsaugir^q

funkcijas.

3. Plazmin6 membranavyr<do medz'agr, ma'rus,gaubia lqstelq.

4. Nukleoidas - bakterijos chromosoma, paveldimos informaci-jos ne5eja, Ziedine DNR.

5. Plazmide - maiaZiedo pavidalo pagalbine DNR molekule.

6. Citoplazma - u2pildo vidq, jungia organeles, vykdo med2iagqapykaifE

7. Ribosomos - sintetina baltymus.

8. Intarpai <auoia nraisto nedz agq aLsargas.

^+.vr..9. Ziuieliai - arl eka judej mo furkc.q.10. Fimbrijos - Q'isilvirtina or'e aorinkos daikrq, ieimi',:nko ESLe iq.

Tilakoidai - vykdo btos ntezq melsvabakre.ese.

Eukariotin€s lqstelAs - turi membrana apgaubtq branduolj ir

membra nines organeles.

Gyv[ninA lqstel€I 1. Branduolys - saugo r per-

d rod: ncretiro ir[n1p136;.

Fermentos ubstratokompleksas

'6oo

-v@

4

ooo

o&

" Kiekvienam fermentui b0dinga optimali veikimotemperatura irpH

x=optimalus pH, pvz.:tripsino

/r\,

Deosiribonukleonigitis {DNR) ir ribonukleor0gitis (RNR) -polirnerai, monomerai - nukleotidai.Nukleotidq sandara:

DNR RNR

fosfatas (fosforo iugities lieka na) fosfaus (fosforo rugitles liekana)

a ngliavandenis deoksrriboze angliavandenis riboz€

azoto turintr baze adeninas (A),

guaninas (G), citozinas (t), timinas (T)

az0t0 turlntl baze adenlnas (A), guaninas (G),

citozlnas ([), uraci]as (U)

DNR molekul6s sandara RNR molekul6s sandara

vanoenilrnrar rysral

DNR ir RNR reikimd

-*t*,; - -*S-iej .rl

" €;r{-> ;#ry,,-

i!:{';=ttt ':--

Azoto baz6s:

:,1,..-:-:,.-

.'...'Adeninas,_.4+'

" ,*-- Uracilas

tt''' : ,*-'-. or"n,n".t.'=

citozinas

*:,1'

l_{. "'

:

. DNR saugo paveldimq informacijq apie lqsteles baltymq stfuktu-'q ir apie DNR'eplixacijE

. RNR atsak nga uz baliymq sirtezq:

informacin6 iiRNR) - nukopijuoja DNR sandarq ir atnesa infor-macijq apie baltymo strukturE i5 lqsteies branduolio,i ribosomas

Adeninas

LiH.:

. .+c -- * -')\, '-,,'*',-'

:JlOiliiil

transportind (tRNR)

transportuoja aminorugi-tis, ribosomas

ribosomine (rRNR) - su

daro ribosomas

AdenozintrifosfatasATP:

s monomefas.

' moleku{e - nukleotidasr Lin Ve rsa US energuOS

Saltinis

| - FaS* p*t-P - 3'-Cfi- i

:lr,-l-.o f e l' -c

\..JMakroergine Of, lhjungtis

Riboza

3 fo5fato vugitiesliekanos

deoksi,ibozd - *

jq, kontroliuoja gyvybines ,'\funkcijas. \

12. Mitochondrijos - vykstalqste ir s kvepavimas, apru-^i^ - l--+^l^ ^^^"^ii-vrLro iq)Lq v qr Er9rjo.

l3.Endoplazminis tinklas:Siurkitusis - s nteti-ra, supal.uoja ir po ESre-^ tr )-.^^.r ,^ia hrll\/mtI(E t lor l)Pw Luvjc Uo Lii | , urLygusis - s;nrerina, ka;piaIr transportuoja lipidus.

14. Goldiio aparatas - kaupia, modifikuoja ba tymus. lipidus, su-pakuoja 1 pOsleles ir transportuo1a plazmines membranos link *

.1,-i,.1^;l-.+^l^ ^-15. Lizosomos haJp a virS( n'ro fermert;s, )\oruv, q)rcrF pa.tekusj maistq, suvirikina net savosios lqsteles funkcinj aktyvumqpraradusias, patologi5kas dalis * autafize.

Augaline lqstele16. Chloroplastai - vykdo fo-

tosintezq.'17. Centrind vakuol6 - kau-

pia lqsre nes sJlr's, atsa'-gines ma sro nedz,agas,pigmentus, nuodingas me-diiagas, atlieka atramosfunkcijq - palaiko vidinj au'galq qsre es slegj, suteik a

tviftumo.

Augalq, gyv&nU ir grybq lasteliq skirtumai:Jrqaneles Augalq GyvInq Grybq

iieneld turl ce iu ioz ne nelurl turl chitinine

!hloroplastai IUN netu ri n eturl

Vakuolds ttlri centrine \/akuoigrun IrLrmpa

qvvenanciu vakuoliuretai turi vakuoliq

PernaSos budai:. Pasyvioji - kai molekules luda pro p azminq membran4 pagal

koncentrocijos gradientq, taddl nereikalinga energija.- Aktyvioji - kai molekulems prasiskverbti pro plazminq mem-

branq bitina energija, nes moiekules juda priei koncentracijosgradientq.

Pasyvioji pernaSa:. Difuzija - r"oiek;lesjuda i5 didesnes kon-cent'acijos j naZesng.knl :h p n<e n azminesY "-"'rremb,anor prsese pas -

skirsto vlenodai.. Osmosas varoens mo

'e<;liq d:fuzij a pro olazminq membranq i tEnr r<p Lrrr rlir'lp<np iiti. -.,'pr-s U ^leoziaqLJ korcentra-cl-Ja, Det mazrau vanoens.

" Palengvintoji pernaia -molekulerrs pro olazri-nq ^'lernbranE pernesL

butinas speciaius mem-branos baltymas - neii-klis.

I rrparq rusys:

" lzotoninis kuriare S

tirpusir.l med2iagq kon-centracija ro<:a ka Dlqsteleje, todel HrO j abipuses perelna vienodasklekis, 4sreles nesikeii a.

" Hipotoninis - <Lr" are'i- rnr .qir . rod,) rn, r kol-cerr.acija yra .na2esre.egu raste eje, ,ar"e oaug aL F,20, todel vanoers i /qstelg oaLer-ka oaugia.-l, negL s jos pas sal ra. Cyr tn res QSre es so'ogsra, oaugalq i5pampsta.

" Hipertoninis (u'iame 'Sr rpusiLl 'nedZiagql.or-cerL'ac.a dides.e ^egL lqsteleje, rare 'rra2iar rlrO. todel var de"s daugisg p3-

tenka iilqsfelis negu ijq. Gyvunq lqsteles susitraukia, susirauk5-le1a, o augalq - plazmolizuojosi, nes centrine vakuole netenkava^ders r p'azm le me-brana ats traL\ia ruo qsteles s ereles.

Aktyvioii pernaia:

membrana

hipotoninls hipenon;n6lEsteles vidus rier'l::an: lqsteles iiore

. ,i:,-.:.t ,,', , a:: : :'-a: : .:..ar: I :-.:t, . :,:. r 'i .: : ii,:

r: : .. ., I ..:: ',.1

'i \ "r"r il' l... i-r {r

$ffii ? Ti^*,f ri '*nrft"-

{ r,'*rt;l"lli!i f !rl*l[. '+ {U{llt $ lt**lji!ft

,....,Hipotoninis lzotoninls Hipertoninis

. ,.. t,o H,o H.o . *,o

.-*)x r'\ --\I € #J SeFF *:#'s 1=-

H,o H,o H,o H,o

Lastel6s qyvenimo ciklas:Interfazd - lqsteles pasi rengimo da liji muisi laikotarpis.

Mitoz6 - lqsteliq dalijimosi budas, kai susidaro dvl dukterines ESte-oc r .ccr .anff r( pon>r -QS ch.onosorrr, skaici;s (2^).

Mitozds fazds: p'otaze, retafaze, and'aze, reto{aze.

Mejozd:Interfaz6 - lqsteles pasirenglmo I dalijimuisi lalkotarpis, vyksta DNRreplikacija

Mejoz6 - lqsteirq dalijimosi budas, kai susidaro keturros genetiSkai

skirtingos haploidines qsteles (n).

Interkinez6 qsreles pasi'engin o ll mejozes daliji.nuisi lai{otarois,nevyksta DNR replikaci.ja, nes chromosomos yra dvigubos

Mejozds fazds: profaze, I T"eLa'aze, I ae alaze, telofaze, interkireze,lt prsfsTs ll netaFa,/e, ll a^afaze, r' telofaze.

lnterfazdldalijimasis

.oN

i'yste-a (h 0rosoros .udaltos . 2 .l"oraLid) l, fo.muojasl dalijimosi verpsta, tr0kineja branduolio apvalkalas,

pranyksta branduoleliai. Homologin0s chromosomos priar-

teja viena prie kiios - slnapse,susidara bivolenfdi. Vyksta

mainai tarp neseseriniu chromatldiiu - krosingoveris.

interfazd

lmetafaze

I dalijimasis

4.y

d:A+t-Jil

e -+.:it:!-:- 3't'

I telofazdr,11. g!;r

.oN

Bivalentai keliauja verpstes pusiaujo llnk u homolaginisporos iisidesto metafazin€je plokiteleje.

.uN

Sudvigubijusias homologines chromosomos lisisklria ir

keliauja j l4steles polius.

.oN

Susiformuoja branduolio apva kalas, atsiranda branduole-

liai, susidaro 2 haploldlnds dukterines l4steles.

lnterkinezd

. Endocitoz6 - kai ilqstelq pa-tenka makronrolekules, aplink /kurias susiformuoja plazmi- \nds membranos plsl el ds.

Endocitozds budai:

,"Kt YJX,I("r'..t- a\," " _, \.1:"

=, l:.^., . tmai.ro aediiaqa i,:-

=?(Prvv

Fagocitozd - kai j lqstelq patenka d deles, stamblos, kietosred2iagos.

Pinocitozd - \a ; ESre q parerka skystos nedziagos, asel ai.

Egzocitoz€ - kai medZiagos i5skiriamos ii lqstelis 1i\orgPlazmine membrana

,,, ar.

l6skiriama

,.'-:li'-| .;;..:',,

I i,.:ii..,:

.a)NfE

(u

E

Susida'o 'au.o' o ga""le. b'atd"oiy e rdT0rd:

rhromstinas, padviqubeja DNR, formuojasi daliji

mosi verpste, sintetinama ATP

lAnafaze ,.4ff|,-r.

l,-3

--

!_i/\l':'<--/,'...- \irillr,:l\:l:/

.q,N.Eo6L

Prasideda branduolio dalljimasls - kariokinezd. l\-ryi\eia c\rorosoros srda',tos .s die u 5plrrir1O

chromatidiiq, kurios sutvirtintos centromera, t\

nyksta branduoleLis, sutrlkineja ir iinyksta branduolio

apvalkalas, chromosomos atsiduria citoplazmoie,.(l,

.Et!q,E

5udvi g u be; usios ch romosomos iisidesto metafazi-

nije pusiaujo plokitumoje

'q,.Etg

5uyra centromeros , a$iskffia (hromafrdes, kurias da',:"rosi

ve"p,tes :'ilai Ler p;a 'q)rere5 p0l uq,

.(uN'lt

#

l5nyk$a dailjlm0si verpste, aplink dukterines chro-

mosnmas susidaro branduollo apvalkalas, atsiranda

branduolelial. Ihrom0s0m0s matom0s kaip chromati-

nas, Orasrdedacitoplazmosdaliiimasis citakinezi

lldalijimasis.q,N

Tr[kineja branduol io apva lka las, susiformuoja

dalijimosr verpste.

l?,rl,:r

2 dalijimasis

ll profazd

ll metafazd

,-i{-_ .-Ji-,.'..,;.':_k7ll anafazd

'<\. .:-{\.':,,-=' :1 -::'

ll telofaze

'rfi ;Ql",.i-:l Ji,

'oNDukterinis chromosomos, sudarytos ii 2 chro

matidliq, ijslde$0 metafazin€je piokitumoje

.oN

ftromatidis atsiskiris tempiam0s verps-.). ... t. t. l. i -. ) ^^ .. roliu:.rr) )rurLl luuo J Lr r)rL 9u) q)Lr q)

P

.oN

rE Susiformuoja branduoliq apvalkaiai, pranyks-

ta dalilimosi verpste, prasideda cltokineze,

susidaro 4 haploidines lqstelis.

Mitoz6s ir mejozds skirtumai:" Mitoz6 - 1 dalijimasis, mejozi - 2 dalijimaisi.. Mitoz6 - non^o ogines cf-ron'osonos r eslda'o por 1,

mejozd - slda'o ooras (bivalentus).

- Mitoz6 - kros ngoveris revy(s.o mejozd vlrsrd.

" Mitozd - dukterines lqste es identiikos tarpusavyje ir su motini-ne lqstele, mejoz€ - skiriasi tarpusavyje ir nuo motinines lqsteles

. Mitoz6 - susidaro 2 dukterines lEste es, mejozd - 4.

Specializacija - lqsteilq prisitaikymas atlikti tam tikras funLcijas.Soecia izacijos reru Iald) - audinys.

SpecializuotU lEsteliq pavyzdiiai:- Epitelinds - dengia ir apsaugo gi1 au esancius audinius.. RaumeninAs - geba susitraukineti.* Nervin6s * perduoda nervinius impulsus.* Kaulin6s - suteikia atramQ.

* Kraujo - atlieka transportinq ir apsauginq funkcijas.. Epidermio - apsaugine funkcija

o Sio proceso metu susidaro organini mediiaga - C6H1aO6,

KJ'iq:r pais auqa as raudo,a l^3ip energijos iart nj, r.aib lJliivE .itoms orgar inerrs red2 agons, pvz., celi..rliozei, gam nli.

- \ /:- a' n " -^^fprn c ir 'crirnec rr:nr-jonrrip rlr: cr rcid:rcc. vrsd) u2' c)dl t ) dtjIluS .' v:. ,-, -- ..,jc.y,d )u) JorE)^a' frti<.nto'a O h-tira< :slelir':a1 {\itr")aVi.nUi, Oeg.mU:., \vLPuv il

' , oros rLezes rnetu sunaudojamas atmosferoje esantis CO2'

Fotosintez6s reikima

LEstelinis kvdpavimas - proresas,kurio metu angliavandeniai ar kitianvk,aitos n"nd' 'kr

':i ainsniska skai

doml, tuo pat metu susidarant ATP

Aerobinis kv6pavirnasAerobinis kv6pavimas - pfocesas,k rr,n moir , r'lanr nn jo< ^-;^t^.F-Lr VOUEUdIITC

c-H -o.

I zereY

2 Piruvatai

.oy' \'a/.\E\Aerobiniskvepav:mas Ruqimas

/a\Alkoholis + CO. Laktatas

(mle es, auqalai) (gyv[nai)

Nervinisaudinys

C-H O , esanL lqsteleje, suska:dona ..

1 Hrd irtO.. Atslpalaiduoja daug energijos. $1e .ur,,ou*o,Aerobinio kvepavimo lygtis: tC6Hr2O6 + 50, -+ 6COr+ 6HrO + energija v

Aerobinio kvdpavimo eiga : !ls;1"ij,.u:."' Glikoliz6 - reakcija, vyksranri l4stelds f. 4 -.- !

citozolyje, kurios metu C6Hr20. skyla i 2piruvato molekules, susidaro 2 ATP.

. Krebso ciklas - mitochondrijq matrikse baigiama skaidytiC5H.-O5, susidaro 2 ATP

. Etektronq pernaSos sistema - vyksta mitochondriiqkristose. -'ek rorans juoant savo oernaSos sisLema, ats pa-laiduoja energija, kuri panaudolama ATP sintezei, susidaro 34ATP. Siam etapui reikalingas deguonis.

I Vandens

ll-retiniaiindai

Kraujas

q:.Kaulinis

. Mezofilio - vykdo fotosintezq.* Vandens ir r€tiniq indq - atlieka transportinq funkcUE.

' Varstomosios lqstelds - vykdo transplracilq ir dujq apykaitq

Fotosintez6 procesas, kai saules 5viesos ene'gija oara;dojanareakcijoms, kuriq metu sintetinami angliavandeniai. 5j procesE at-lieka nelsvabakLe"es d-mb ai, l.erpes, augala .

Fotosintezds lygtis:

SaulAs iviesos energija + 6CO, + 6HrO -+ C6H12O6 + 602

Lapq prisitaikymai fotosintezAsefektyvumui didinti

" Plokiiia lapalakitio forma

" Didelis lapalakiiio paviriiaus plotas

" Laprl iisidestymas mozaika, kaijie ne-uide^g a v'enas kito.

Fotosintez6s eiga

SAULESENERGU,

f^r^-;^+^-^ l-^^rvLv)lrrLqzg rovE

;..1 Chloroplastas

\o,.

co,

Anaerobinis kvdpavimas - nlqimasMediiagq skaidymas, kuris vyLsta be O,, vadinamas rlgimu.Bridingos r0gimo savyb6s:

" l5skiria energi;q i5 cukrq, aminorugiiiq.

" \ereira au,a O .

" \ereil. a K'eoso ciklo i'e ekrror,, pernaios g'ar-dires.n Gamina tik malus ATP kiekius, nes daug energijos lieka ga-

Jti ^ i Jose o'ga n, n; -ose rL g ir.o produ ktuose: la ktate t pierorug5tyje) arba etanolyje (etiIo aIkoholyje).

R0gimo r0iys:

' Alkoholinis rugimas. Vyksta mielese, kai kuriq augalq lqste-l5l. li.!.H,rOu molekules pagaminama 2 ATP molekules,COr, etilo alkoholis.

. Pienarugitis rugimas. Vyksta daugelyje baLteri;q ir dalnaigyvun nese lqstelese esanciose araerobinese sqlygose. Sio ru-gimo produktas pieno rugitis {laktatas). Zmogaus raume-nq lqstelese susikaupqs laktato pertekiius sukelia skausmq irraumenys negali efektyviai dirbti.

Aerobinio kvApavimo ir r0gimo palyginimas. Rugimos vyksta citoplazmoje, aerobiniam kvdpavimui

vykti buti nos mitoch ond rijos.* Rugimo metu ii vienos CuH.rOu molekules susidaro 2 ATP o

aerobinio kvepavimo metu C-H,rOu suskyla iki CO2, HrO ir atsi-palaiduoja net 38AIP.

NADH

';.oiitx'4.;1al{-d L: ?'i;!dfai.ir u: q-5-_t - ":i

(rto4 tr

- ]ATP

. - l.rADH; i,., l4?H. I

(.-hcn ffid&tii;nh. ;trw.gdt,i,r.iiE!€diif 1

.; *ff.*"e

.'

, +# .oO

& T:': A "oB

. +:"'r ffia*',,,;:':",,":f

f!" et -. tr_:*..aj+;\q

.rllle!!edu,l

:

I ATP

Nuo iviesos priklausantios reakdjos I Nuo iviesos nepriklausaniios reakcijos

. Vyksta chloroplastqtilak0iduose. | . Vyksta chloroplastqstromoje

. Sugeriama iviesa I . Vyksta angllavanden q s nteze, kurios metu

. srdj00rra'vard'0 (l0t0lize) :' I paraLdojaras [0

susidaro 0,. | 5io1e fazele vykstanilq reakcijq visuma

SLs daro A.p r \lADpH, I vad nana (a r' ro ciklr-

Cukrus i<neiamas ii lapo

f^+^.;^+^-: -,,^-l^vLU)il rLC4E OUVOTg

Genetinis kodas ir jo savybdsGenas - DNR molekules dalis, kuri lemia aminor0gSdiq sekq balty-mo molekuleje.

Genetinis kodas paai5kina, kokiu budu DNR molekule;e u2koduo-jama informacija apie aminorugiilq sekq baltymo molekuleje.

Genetinio kodo savyb6s:. Genetinis kodas yra tripletinis. Vienq aminorugstj koduoja 3

nukleotidai. DNR polimeras sudarytas i( 4 ruSiq skirtingq nukle,otidq: adenino (A), guanino (G), timlno (T) ir cirozino (C). 5tq nu-kleotidq deka uZkoduojama 20 aminorugidi.,.

. Genetinis kodas yra nesanklodinis. lis nr_rosekliai skaitomaspo tris baziq tripletus, vadinamus kodonals.

,' Genetinis kodas laikomas iisigimusiu, nes daugumq amino-rngiiiq koduola ne I kodonas , a kelt -2,4,6.

. Kodas turi pradiios ir pabaigos signalusGenetinis kodas yra universalus - jis b-dingas visiems gyvie-siems Zemes organizmams ir beveik nepakitqs egzistuo;a mi ijo-nus metll.

Baltymo sintez6s eigaBaltymo sintezes etapai:

. Transkripcija - procesas, kurio metu nuo DNR dalies - geno -nuraSoma iRNR kopiia.

Veiksniai, sukel ia ntys mutacijas, vadina m i mutagenais. Pvz.:

" Fiziniai mutagenai - jonizuojantie;i spinduliai (Rentgeno, ultra-violetiniai, a, B, r7 spindu{iai).

* Cheminiai mutagenai - skvarbios med7iagos, f,urios reaguojasu DNR, geba keisti chromosomq buklq, veikla lqsteliq dalljimosiprocesus. Pvz.: oestlcidai.

" Modifikacijos - nepaveldimi fenotipo pokyiiai, kuriuos sukeliaaplinkos veiksniai. Genotipas iSlieka nepakitqs. Pvz., derlingoye dir-voje augs stambesni, veilesni, o nederlingoje - menkesni auga a .

' Reakcijos norma - ribos, kuriose svyruoja poZymio verte, geno-tipuinesikeitiant.

' Variacin6 kreivA - polymio kintamumo grafine iiraiika .Ji at-spindi, kaio va.idnra pasisKi'sto va.iac neje eilele,

Bakterija

'"{ .:;

J

lrerprama

l:ct.lF :E - *-

-..--Y-Naujas genas

:,,^;l^ l:dalAia

Transgeninisaugaias suna ujom is

savybemis

tinq bazq pakei-cia kita, i genq

lslterpia naujabaziq seka, pa-dvigubeja kuris E

nors geno frag- 5mentas arbaprarandami kelin ukleotidai.

Mutagenai

Branduolys DNR

../! r-= DNR

Lqsteles _membrana

*Amino /ra9<tiLl seka

,'#Pakites,/Da rymas

.*4

tWi'fiRibosoma

. Transliacija - procesas, kurio metu IRNR kodonq seka, patekusii ribosomq, nurodo aminorug5tiq sekq baltymo molekuie.le.

Tr*nsportin€s RNR {tRNfi} - molekules, kurios atneia amlnor0qitisj baitymo sintezes vietq * ribosomas,

Plazmine membrana

DNR

iRNR

Baltymo gamyba lqsteleje

TGA-CTT. ACG- TTT

ACU_GAA.UGC_AAA

Auga lo

r&gs

*!:,

Mutacijos - genLl arba chromosomq pakitimai

Mutacijq klasifi kavimas

' Pagal tai, kuriose organizmo iqstelese jvyko, mutac jos skirsiomosI generatyvines: jvyksta lytinese lqstelese ir sornatines: lvykstanelytinese lqstelese.

, Pagal genotipo pokyclus branduolines mutacijos skirstomos:

Genomo rnutacijcs - pakitqs chromosomq skaidlus. Da2niausra pa,sitaikantys pakitimai - poliploidija, monosomija ir trisomija.

Poliploidija - kai chromosomq skaitius kinta iitlsals kartotiniais chro-mosomq rinkiniais. Tokia mutacija gali lvykti, kai chromosomos su-..J,,i^,,A^;- +->i-,, l--+^l:u! ..1uuLro, roL ou qrLE.c f epaS.dalra.

Chrornosomq m utacijos, ch romosom q sanda ros pokyiiai.

Genr{ {taikin€s} mutacijos, atskirq genq pokyc ai. Pvz,, vrenq azo-

Genq iniinerijos metodais gaiima sukurti transgeniniq organizmq.Transgeniniais vadinami laisvai aplinkoje gyvenantys orga nizmat,turintys svetimE genq. Pvz.: transgenines bakterijos gamina insulinq,sornatotropinE, lnterfefonE, aminorugitls, vakcinas nuo jvairiq ligq lrkt. Tra nsgen i n ia i a u ga I a i derl i n gesn i, ats pa rus v abzd)\arns, vi rusams,herbicidams, karif iui ar Saliiui. Transgeniniai gyvunai buna didesniosvo';o, atsoa'esri go1-ls.

Pagal ES taisykles ir reglamentus vartotojai turi buti informuojamiapie produktq, sukurtq naudojantis genq inZinerijos technologijo-mis vartoiima.

Genetika - mokslas apie organizmq paveldimumq ir kintamumq.Svarbios sqvokos

. Aleliai - alternatyvios genq formos, kurios lemia 1 po2ymj., Dominantinis alelis toks alelis, kuris gali u29o2ti kito veiki-

mq. Jis Zymimas dtdii4a raide Pvz,: A - geltona 2irnio seklosspah a.

= Recesyvinis alelis toks aleiis, kurlo pasireiil.imq gali nuste btidominantlnrs alelis. Jis Zymlmas ma14ja raide. Pvz.: a * lal\a 2iniosekios spalva.

. Homozigotinis organizmas - turintis abu vienodus alelius.Gal btLi do"rinanr'ne honozigora, pvz.: AA (lirris geltorseklis.) i.recesyvine homozigota - pvz.: aa (2irnis Zaliaseklis).

. Heterozigotinis organizmas turintis 2 skirtingus kurio norsgeno alelius. Pvz.: Aa - (geltonseklis 2irnis).

* Genotipas - sqveikaujaniiq organizmo genq visumal susidaran-ti po apvaisinimo. Pvz.: Aa; AA; aa.

. Fenotipas organizmo poZymiq ir savybiq visuma, susidariusisqveikaujant organizmo genotipui ir apiinkai. Fenotipas nusakoorganizmo iivalzdq. Pvz.: raudoni ir baiti 2ieda

laNR

:ii--:.:-"i- Anti kodonas

]RNR \ ./-__-_/

Baltv-o garryba ' bosorno,e

Kol(hicinu pdveikta

iak€li, kurio5

l4neli5e 4n

chromosomq rinkinys.

{poliploidlJa)

cHROMOSOMV MUTACTOS

DELECUA

(113 o c --Xl!E mTRANSLOKACIJA

C@.fpEIifAffi.:::]-i-\,^L:.lir:11ili l9INVERSIJA

Nofmali iaka,

kurios lAstelas€

2n chromosomr.l

rlnklny5.

C:r;l;l]l;Ioffir--!rlt-!t!Mi

ctrEGc-cxtr'ffiffi.{a

.i.g:'. ':si...,p'-cc C 9s-4^ Cr.', ---l,Y, l',T'l ^ ,.;i,' ffi

":-S'r' .i-tf;,'.#,' Ge flr'ifi"w $99

F- karta(F xF)(3 Zali: I geltonas)

Atliekant dihibridinius kryZmini-mus, ii karto tiriamas 2 po2ymiqpaveldejitas. Ka a e' n a: gerai. le-miantys skirtingus polymius, yra

skirtingose homologiniq chromo-Somq oo'oSe, iie po)ym ai paveldi-mi nepriklausomai vienas nuo kiio.

Analizuojantis kryiminimasAnalizuojantiu kryiminimugalima nustatyti, ar individas sudon;r-anririu fenoripu y'ra nere.o-zigotinis ar homozigotinis. Tuomettiriamasis individas kryiminarnassu recesyviniu homozigotiniu. Jei-gu palikuonys, gauti po krylminimo,tures vienodus poZymius, vadinasi,tiriamasis indivldas homoziootinis.Jeigu 5070 palikuoniq turl dominantinifenotipq ir 500/o - recesyvinl, tai ti-riamasis individas buvo heterozigotinis.

Paprasiiausi kryiminimai ir laukiami rezultatai esantvisiSkam dominavimui:

Dominantinis fenotipas{violetini5)

Monohibridinis kryiminimasMonohibridiniu vadinamas toks kryTminimas, kai tevines formos ski-rlasi tik viena alternatyviq poZymiq pora.

homozigotinis2alias homozigotinisgeltonas

mA/-\w(,(p)ffipplvffi |

ffi

6)ffi oo IvEsffi |

6;'*fitI violetiniLl, I

I puse baltq

]

Pavyzdiiai Skilimo paqal fenotinus santvkiaiAaxAa l:l (dominantiniu 3, recesvviniu 1)

noAad 1:l (dominantlniu l, recesvviniu 1)

AaBb x AaBb 9:3:3:1 (dominantiniq 9, miiriq 3, miiriLl 3, recesyvinlLl 1)

AaBb x aabb 1:1:1:1 (visq qalimLl deriniq po l)

Kraujo grupitl pavelddiimasKraujo grupe nustatoma pagal 2 sistemas: ABO ir rezus. Kartais po-2ymj e"nia da:g'au negu du aleiir-iai genai. To<ie genai vaoinarr^i po-lialeliais. A, B O .raujo gr.-rpes - zrogaus oozynio pavyzdys, kurj(ontroliuo;a polia e iai: lo , lo , i.

teval(GG x gg)

F karta{visi 2a i- G9)

Perpilant kraujq butina atsi:velgti lr jrezus faktoriq. Per 800/o europie-crq krau,yje t.rri ta'n ri.rq baltymq, vad na'nq rez.Ls faktoriurni Rn n..utyra dominuojantls, Rh'- recesyvinis. Rezus teigiami 2mones gall ture-ti Rh-Rh*arba Rh.Rh genotipus.Tuo tarpu rezus neigiami tlk Rh Rh ge-not p4.

Su lytimi sukibusit{ poiymir{ pavelddjimasLyrirese ch'o'nosonose y'a genLl, lemiarciL.l ooTy.nils rie<o bendraneturinilus su lytimi.Tokie poiymiai, kuriuos lemia aleliai, esantys lytine-se chromosomose, vadinami su lytimi sukibusiais poiymiais. X chro-mosoma yra didesne, joje gali b0ti keli ligas (pvz.: hemofilijq, da tonizmq)len antys gera:.

Genot (Fenotipas)r pas

GXlrY

(Normalus kraujo kreieiima$

X' Y

o^

x E;i-=

XX'X'

(Normalus krei€jimas)

XHY

(Normalus kreiejlmas)

xrrX. X'

(Hemofr ijos neiiotoja)

X'Y(Hemofrliks)

Game:os o

;++r"'#' oo.,E'.

,s;

t-!i'r"i'{$ut "€i;1A{''.r

'Y,"i

aa

X .:!,

AABB r aabba,

AaBb

Tdvai Tll

og

a-A,

'Fenotlpas)

o*XNY

(Hemofilikas)

X' Y

-x E;J-c

X''X'XN

(Neiiotoia)XIY

(Normalus kre(eiimas)

X'Xh Xi

(5erqa hemoliliia)

XNY

(5erqa hemofrllia)

Aleliq sEveika per nevisiSka domihavimaNevisiSko dominavimoafveirr l^ereroziaotinia' or-ganizmai skiriasi nuo homo-zigotiniq. Pvz.: KryZminantraudonZiedes,' balLazie-des va<a'.rte( f .a'tos dut''-'"-galai (hibridai) bus taro nes(n; \ oq - .oitqia 4rti.pi-^-^+ t^i;-,, ^-,,+-- "^;inanT ro|du gaulas rozrnesrr:L:r, ,te< | rrrtnie r,el -tvoNoru(qJ, | \o LvJc vcr dr-.i"-^,1- "-,,,.J^^,, i" l-,^l+,,5t'drrud tdurjOr)Ll t, L)dt.q va.ka rucl q,

Genealoginiai mediiaiGenealoginiu mediiu vadinama schema, kurioje sura(yti giminaiciai.Tai yra v enas i( uriversa a-siq ryrimq z'nogaLS geletikoje. Schemojevaizduojamos keturios kartos.

Gametos a

OO

l;-S:'tis

'\'i'Ittfi

.i)-: -l

H

i. '.-.i1l

H

i'-.. -- i-

'il'tlt{V

Fsfl*

@@

3ffiG,3*n*;lI Vtenoot I

| (vioietiniai)

l

q7O

)-1ry'1-'r'.':pp ,i

HomozigotinisreceSyvtnrs(ba ltas)

)-z<''*r €pp :.

Homozigotinisrecesyvinis(baltas)

O Renaldas Ciuias, Jolanta Martinionien6, Prane Stankeviiiene, 2009

o teidykla DIDAKTA, 2009

Archirektq 9.184-3 LT,04206Vilnius, rel. +370 5 213770'1,

faks. +3705 2117914, iffOaad dakta.lt, ww!v.didakta.lt

Spausdino l.lAB,,Sapnq sala'i

l\4oniu5kos g. 21, LT-08121 Vilnlus

rsBN t?a-toq-aooe-?5-1

, ilil ll jr

ll rutrtril il Lrtrll

FffiMffiffi

!stqmt*l

u,q I

Gg

\.f9\

Ziedadulkes

AB aBAb ab

]AB

-i

AABB AABb AaBB AaBb

AAB AAbb AaBb Aabb

o ab ^ ^-6 Aabb

rl* -]uo nuBb

AaBb aaBB aaBb

Aabb aaBb

;f,,

aabb

Petras

Kraujo grupe,

fenotipasGalimas

qenotinas

0(l) I

A(il) lo 1,, l* i

B(il1) lB 13, l8 i

AB(rV) ]A IB