7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 6 d. | Nr. 45 (1059) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md

2Vilniaus fortepijoninës muzikos festivalis

5Pokalbis su Jonu Vaitkumi prieð premjerà

7„Jaunojo tapytojo prizo“ paroda ÐMC

8Johno Cassaveteso filmø retrospektyva

2013 m. gruodþio 6 d., penktadienis Nr. 45 (1059) | Kaina 2,50 Lt

Ðiek tiek dëmesiodramaturgijaiFestivaliui „Naujosios dramos dienos“ Lietuvos nacionaliniame

dramos teatre pasibaigus

D. M A T V E J E V O N U O T R .

Milda Brukðtutë

Kasmetiniai nacionalinës, o pas-taraisiais metais ir uþsienio drama-turgijos skaitymai Lietuvos naciona-liniame dramos teatre þiûrovàskatina ne tiek maloniai praleisti lai-kà, kiek pamàstyti apie paèià pje-sës struktûrà, jos kûrimo principusir panaðiai. T.y. vis ið naujo spræstinacionalinës dramaturgijos trûku-mø klausimà. Kodël nuobodu, ko-dël nuvalkiota, kodël dirbtina? Kaikuriuos klausytojus paskatina grieb-tis plunksnos, imti ir paraðyti geriaunei kad per festivalá teko iðgirsti.Vëliau ir jø pjesës, jeigu pasiseks,turës galimybæ atsidurti tame paèia-me uþdarame apmàstymø rate. Ðiaismetais ið tiesø atrodë, kad festivalistiesiog stengiasi atlikti pedagoginæmisijà, nes didþiuma renginiø vykoantrà valandà darbo dienomis, kaikaþin ar gali uþsukti eilinis þiûrovas.

Pasikeitus festivalio „Versmë“(taip vis dar vadinasi pirmoji „Nau-josios dramos dienø“ dalis) struk-tûrai ir atsisakius konkurso, buvoapsiribota uþsakant paraðyti pjeses

trims jauniems jau gana þinomiemslietuviø dramaturgams – TekleiKavtaradzei, Gabrielei Labanaus-kaitei ir Mindaugui Nastaravièiui.Tokiu bûdu buvo iðvengta netikëtu-mø, pavyzdþiui, pradedanèiøjø en-tuziazmo, noro sutalpinti visà pa-saulá á vienà kûriná ar pernelygdidelio pasitikëjimo savimi, daþnailydinèio tuos, kuriø dar tik laukiapirmieji nusivylimai. Taèiau buvonetekta ir ypatingø atradimø: nau-jø pavardþiø, temø (ðákart visø bu-vo praðoma raðyti apie savo ðalá),kad ir ið nemokðiðkumo atsiradusiosvisai naujos dramaturginës struktû-ros ir taip toliau.

Pakviestøjø dramaturgø pjesës –labai skirtingos ir tam tikrais bruo-þais netgi galëtø papildyti viena ki-tà. Kavtaradzës „Keletas pokalbiøapie (Kristø)“ bando atspindëtiþmoniø vidiná pasaulá. Nors ir esa-ma iðoriniø veiksmø, viskas tarytumskendi vien tik jausmuose. Pjesë pa-naði á jauno þmogaus sapnà, – vei-këjø daug, bet jie visi atrodo esan-tys vieno þmogaus pasàmonëje, taipmenkai vienas nuo kito tesiskiria.

Kaleidoskopiðkai besisukantys vaiz-dai palaiko vis tà paèià nerimo nuo-taikà, o tëvø ir vaikø susidûrimai la-biau skirti beveik vienodomsjaunøjø bûsenoms, o ne ðeimø san-tykiams atskleisti.

O gerokai daugiau patirties turin-èios Labanauskaitës pjesë „Jeigu“pasiþymi tvirta struktûra, aiðkiaischarakteriais, kartu ir ðiokiu tokiudaugiaprasmiðkumu. Taèiau jai, tu-rint omeny jau ganëtinai nuvalkio-tos sovietmeèio ir nepriklausomy-bës temos pasirinkimà, trûkoindividualumo, savito braiþo, asme-niðkesnio þvilgsnio á pasirinktà vaiz-duoti pervartos laikà. Nors ir uþ-griebta nemaþai temø, giliau, nei ikiðiol jau buvo apibrëþta, jos nebuvoiðryðkintos. Vis dëlto manau, kadkaip tik dël profesionalaus ðios pje-sës „sukalimo“ skaitymo pabaigojedramaturgë sulaukë tiek daug ávai-riausiø patarimø, kaip „pagerinti“kûriná.

Nastaravièiaus, labiausiai þinomoið Valentino Masalskio trupei kur-

N U K E L T A Á 3 P S L .

Mieli skaitytojai,

Laikraðèiø ir þurnalø prenumerata 2014 metams„Lietuvos paðto“ skyriuose priimama iki gruodþio 22 d.

Nepraleiskite progos kas savaitæ skaityti „7 meno dienas“,kurios paèios ateis á Jûsø namus.

Savaitraðèio kaina kioskuose – 2,50 Lt,o prenumeratoriams – 2 Lt.

Prenumeratos kaina 1 mën. – 8 Lt, 3 mën. – 24 Lt,6 mën. – 48, metams – 80 Lt.

„Kino“ þurnalo 1 numerio prenumeratos kaina – 6 Lt,pusmeèiui – 12 Lt, metams – 24 Lt.

Prenumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà.

Gabrielës Labanauskaitës „Jeigu“

2 psl. 7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 6 d. | Nr. 45 (1059)

M u z i k a

Aldona Eleonora Radvilaitë

Visos Lietuvos nacionalinëje fil-harmonijoje skambinusios reèita-lius „Mûzø palytëtos“ pianistës,kaip ir talentingi jaunosios kartosatstovai, ar festivalio pabaigos kon-certe taip pat su Lietuvos naciona-liniu simfoniniu orkestru, diriguo-jamu Roberto Ðerveniko, grojusiTurkijos paþiba Giulsin Onay, dþiu-gino gausiai susirinkusià publikà sa-vitu muzikos girdëjimu, skirtingo-mis atlikimo mokyklomis.

Lapkrièio 20 d. klausytojus jau-dino vieðnios ið Èilës Edithos Fis-cher brandþios ir meniðkos solidþiøpraeities ðedevrø traktuotës. Vy-riausioji ðio fortepijono festivaliodalyvë Edith Fischer gimë Èilës sos-tinëje Santjage, kur muzikos mokësipas savo motinà. E. Fischer prisi-mena: „Mano didysis mokytojasClaudio Arrau prisidëjo prie mano,kaip pianistës, brendimo. Jis nuro-dë niekada nieko nemëgdþioti, taptibrandþia muzike ieðkant savojo ke-lio.“ Muzikë koncertuoja kaip solis-të, kamerinës muzikos dalyvë, grojasu þymiausiais pasaulio orkestrais,kritikø puikiai vertinamame fortepi-joniniame duete su savo vyru, pia-nistu ir dirigentu Jorge Pepi-Alósu.

Vilniuje pianistë skambino Jo-hanno Sebastiano Bacho Chroma-tinæ fantazijà ir fugà d-moll (BWV903) ir Ludwigo van BeethovenoVariacijas A. Diabelli tema, op. 120.Neáprastai E. Fischer traktavo Ba-cho kûriná – tarsi senoviniu instru-mentu, neturinèiu plaèios dinami-nës skalës, be átampos, muzikinësmedþiagos plëtojimo. Ramiai, gra-þiai interpretuojamas polifoninisaudinys skambëjo harmoningai, ba-rokiniu stiliumi. Solidþiose, labaiávairiose Beethoveno variacijosepianistë atsiskleidë kaip nuoðirdi,intelektuali, dvasinëmis vertybëmisbesiremianti brandi menininkë. Taibuvo átaigu, jaudino. Suþavëtai pub-likai praðant, E. Fischer pateikë kelisdelikaèiai ir jautriai atliktus Frydery-ko Chopino ir Roberto Schumannokûrinius.

Visai kitokio talento pianistëGuoda Gedvilaitë – lietuvaitë, gyve-nanti ir besidarbuojanti Vokietijoje,Frankfurto prie Maino aukðtojojemuzikos mokykloje, – lapkrièio 23 d.savo gausius gerbëjus dþiugino ver-þliai ir jaunatviðkai natûrai puikiaitinkanèia programa. Pirmàjà koncer-to dalá pianistë „árëmino“ Maurice’oRavelio siuita „Taurûs ir sentimen-talûs valsai“ ir „Pavana mirusiai in-fantei“ bei „Valsu“ (choreografinëpoema orkestrui), o tarp jø G. Ged-vilaitë áterpë Claros Schumann „Bo-lero stiliaus kaprisà“ ið ciklo „Quat-re Piêces caractéristiques“, op. 5,„Polonezà“ ið ciklo „Soirées Musi-cales“, op. 6, ir Scherzo, op. 10. „Tau-riuosius ir sentimentaliuosius valsus“pianistë skambino labai kokybiðkai,prisilaikydama kompozitoriaus nuo-rodø, kaip ir vëliau ramiai ir ðalto-kai traktuotà „Pavanà“. Tarsi dþiu-gus pavasario viesulas koncerto

Saviti mûzø palytëtøjø pasauliaiIII Vilniaus fortepijoninës muzikos festivaliui pasibaigus

pirmos dalies pabaigoje praðvilpëdidysis „Valsas“. Retai atliekamosáspûdingos Claros Schumann pjesësbuvo paskambintos su didþiuliu uþ-sidegimu, labai ryðkiai ir dþiugiai.

Antroje koncerto dalyje vël vyra-vo labai virtuoziðkai, meistriðkai,„blizganèiai“ G. Gedvilaitës trak-tuojami kûriniai: Alberto Ginasterosketuriø daliø Sonata Nr. 1, op. 22,paèios pianistës aranþuoti du áspû-dingi Astoro Piazzollos tango „Obli-vion“ ir „Fuga y Misterio“, SergejausRachmaninovo du Etiudai-paveikslai,op. 33, Nr. 2 c-moll ir Nr. 3 e-mollbei Fritzo Kreislerio–S. Rachmani-novo „Meilës dþiaugsmas“ („Lie-besfreud“). Iðimtá sudarë Sonatoslëtoji dalis, dvi lëtos pjesës – labaiðiltai ir nuoðirdþiai paskambinta tan-go „Oblivion“ bei be átampos trak-tuotas Etiudas-paveikslas e-moll.Dþiugino pianistës iðradingumasaranþuojant kûrinius – tiek A. Piaz-zollos pjesëse (pvz., „Fugoje y Mis-terio“, kurioje muðamuosius instru-mentus imitavo spragsëjimas pirðtaisar stuksenimas batelio kulniuku),tiek bisui maloniai traktuotoje Ca-mille’o Saint-Saenso „Gulbëje“.

Stebino pianistës sugebëjimas la-bai kokybiðkai, neblëstanèiai dþiu-giai skambinti techniðkai sudëtin-giausius epizodus. Susidarë áspûdis,kad ji yra ilgiausiø distancijø, gal netkeliø maratonø ið eilës bëgikë, bë-ganti sprinto tempu ir në kiek ne-prarandanti nei energijos, nei opti-mizmo. Lengvas, grakðtus, bet kartuir dþiaugsmingas G. Gedvilaitësgrojimas, skvarbi proto kontrolëhipnotizuoja. Antram bisui virtuo-zë þaismingai, þërinèiai paskambi-no þavius amerikieèiø kompozito-riaus Louiso Moreau Gottschalko„Suvenyrus ið Andalûzijos“.

Lapkrièio 24 d. dieninis koncer-tas pavadinimu „Ateities vardai“buvo skirtas jaunosios kartos atlikë-jams, 2012 m. vykusio tarptautinioBalio Dvariono pianistø ir styginin-kø konkurso laureatams. Jie muzika-vo su Lietuvos nacionaliniu simfoni-niu orkestru, kuriam dirigavo jaunasKlaipëdos valstybinio muzikinio te-atro vyr. dirigentas Dainius Pavilio-nis, dëmesingai talkinæs solistams.

Pirmoje koncerto dalyje pasiro-dë smuikininkai. Gabi Lietuvos mu-zikos ir teatro akademijos studentë(prof. Jurgio Dvariono kl.) RûtaMaþolytë pavyzdingai, kokybiðkai irnuotaikingai pagrieþë Sergejaus

Prokofjevo Koncertà smuikui ir or-kestrui Nr. 1 D-dur, op. 19. Publi-kos susiþavëjimà sukëlë smulkutis,nedidelio ûgio daugelio tarptauti-niø konkursø (ir smuikininkø, irpianistø) nugalëtojas Daniilas Bu-lajevas ið Rygos. Jis artistiðkai, la-bai ásijautæs á visà muzikinæ medþia-gà, nuoðirdþiai traktavo MaxoBrucho Koncertà smuikui ir orkest-rui Nr. 1 g-moll, op. 26.

Antroje koncerto dalyje skambi-no jaunoji Japonijos pianistë Yuki-ne Kuroki (mokosi Showa Pianomeno akademijoje, Fumiko Egu irSeiko Ohtomo kl.). Ji virtuoziðkai at-liko C. Saint-Saenso Koncertà for-tepijonui ir orkestrui Nr. 2 g-moll,op. 22. Ðákart áspûdá gadino aðtrusforte, garso forsavimas, per staigi irper ryðki frazuotë, nesuvokta pran-cûzø muzikos stilistika. Tikëkimës,kad ði ambicinga pianistë ateityje ið-augs ið ðiø laikinø trûkumø.

Lapkrièio 27 d. reèitalá surengëprestiþinio Karalienës Elþbietos pia-nistø konkurso II premijos laureatëPlamena Mangova (Bulgarija, Bel-gija). Pianistë mokësi ValstybinëjeBulgarijos P. Vladigerovo muzikosakademijoje Marinos Kapacinska-jos fortepijono klasëje. Studijas tæ-së aukðtojoje Karalienës Sofijos mu-zikos mokykloje Madride, puikauspianisto ir pedagogo Dmitrijaus Bað-kirovo klasëje. Ji yra daugelio tarp-tautiniø konkursø nugalëtoja, kon-certuoja ávairiose pasaulio ðalyse.

Koncerto pirmoje dalyje pianis-të paskambino du jaunystëje kom-pozitoriø sukurtus stambiø formøkûrinius: Ludwigo van Beethoveno10 variacijø Antonio Salieri dueto„La stessa, la stesissima“ tema B-dur(WoO 73) ir Johanneso BrahmsoSonatà Nr. 3 f-moll, op. 5. Jau nuopat pirmos variacijø frazës tapo aið-ku, kad P. Mangova turi puikià pre-ciziðkà technikà, gyvai reaguoja ámuzikà, frazuoja lanksèiai, rûpinasigarso kokybe. Variacijos buvo atlik-tos baroko stiliumi, lengvai, grakðèiaiir tik paskutinëje variacijoje galimabuvo uþèiuopti paties Beethovenodvasios atðvaitus.

J. Brahmso Sonatos traktuotëjeiðryðkëjo bûdingiausios pianistës in-terpretavimo raiðkos priemonës, ku-rios buvo pastebimos ir vëliau, skam-binant pjeses – pomëgis lyrinæ arramiai tekanèià muzikà skambinti la-bai lëtai, ásiklausant á kiekvienà na-tà, palëtinant tempà fraziø pabaigo-

se ar „perëjimuose“ á kità faktûrà,mëgautis tyliais skambesiais, aukðtoar sodriai þemo registro tembrais, oátemptà ar dramatiðkà, greito judë-jimo muzikà atlikti labai entuzias-tingai. Þavëjo puiki smulkioji tech-nika, aiðkus teksto iðsakymas pagalsavo moteriðkai lanksèià prigimtá.

Antroje koncerto dalyje buvo at-liktas visas pluoðtas áspûdingø pje-siø. F. Chopino Etiudo cis-moll, op.25, Nr. 7 ir Baladës Nr. 1 g-moll,op. 23, traktuotëse vyravo trapûs,tarsi „tirpstantys“ skambesiai, vis lë-tëjantis muzikos judëjimas. Panaðiainuskambëjo Ferenco Liszto „Pet-rarcos sonetas“ ið ciklo fortepijonui„Klajoniø metai“ (nors èia stebinokeistas frazavimas nuo pirmos ryþ-tingai traktuojamos natos ir ðalto-ka atmosfera) bei „Mefisto valsas“Nr. 1 (S.514). Nuolatiniai lëtinimai„nesulydë“ kûriniø formos.

Isaaco Albénizo „Evocación“ iðsiuitos fortepijonui „Iberija“ muzi-ka tekëjo tyliai ir tarsi ant iðnykimoribos, o Alberto Ginasteros pirmasir treèias ðokiai ið „Trijø argentinie-tiðkø ðokiø“, op. 2, buvo atlikti la-bai greitai, garsiai, ugningai.

Suþavëtai publikai praðant P. Man-gova paskambino vël „beiðtirpstan-tá“, taèiau labai preciziðkai atliktà,nuostabiai tembriðkai nuspalvintàðvelnø F. Chopino Noktiurnà cis-mollir triukðmingà, greità Franzo Schu-berto–F. Liszto dainà.

Lapkrièio 30 d. „Festivalio pabai-gos koncertas“ (visi koncertai buvovienaip ar kitaip pavadinti) sukëlëdaugiausiai diskusijø. Net profesio-nalai skirtingai vertino pianistësGiulsin Onay (Turkija, Didþioji Bri-tanija) atliekamo Edvardo GriegoKoncerto fortepijonui ir orkestruia-moll, op. 16, kurá ji skambino suLietuvos nacionaliniu simfoniniuorkestru, diriguojamu Roberto Ðer-veniko, traktuotæ.

Pianistë pradëjo mokytis skam-binti fortepijonu Turkijoje, studijastæsë Paryþiaus konservatorijoje, ku-rià baigë ðeðiolikos ir buvo ávertinta„Premier Prix du Piano“. Jos peda-gogai – tai Nadia Boulanger, Pier-re’as Sancanas ir Monique Haas.Pianistë koncertavo beveik septy-niasdeðimtyje pasaulio ðaliø. 2007 m.ji buvo apdovanota Lenkijos valsty-biniu medaliu uþ iðskirtines F. Cho-pino kûrybos interpretacijas. Nema-þai kompozitoriø ðiai atlikëjai skiriasavo kûrinius. A.A. Saygunas, kurio

muzikà ji nuolat átraukia á savo pro-gramas, dedikavo G. Onay savo Ant-ràjá fortepijoniná koncertà. Beje, pia-nistë jau yra koncertavusi Lietuvojesu Ankaros simfoniniu orkestru.

Publikos meilæ, o profesionaløprieðtaringas nuomones sukëlusiE. Griego muzikos interpretacijanuskambëjo antroje koncerto daly-je. Pirmoje orkestras, paklusæs ta-lentingo dirigento R. Ðerveniko átai-gai, labai nuotaikingai, ðvariai, suryðkiais dinaminiais kontrastais pa-grieþë nuostabaus groþio lyrinæ Fe-lixo Mendelssohno Simfonijà Nr. 3a-moll, op. 56 („Ðkotiðkoji“). Buvogera sekti skaidriai ir lengvai skam-banèià muzikà, kurià paávairindavodramatiðkos kulminacijos. Gaila tik,jog variniai puèiamieji instrumen-tai kartais skleidë ne visai suderin-tus garsus.

Visai kitaip ëmë skambëti orkest-ras antroje koncerto dalyje, kai sa-vo E. Griego muzikos pajautà pa-teikë G. Onay: salë „paskendo“jautrios meilës „debesëlyje“. Nuo-stabà këlë ir dirigento tolerancijasolistës norams muzikuoti perdëmðvelniø jausmø pasaulyje. Koncer-to traktuotëje nesijautë Norvegijoskriokliø ðniokðtimo, srauniø kalnøupeliø èiurlenimo, saulëje subliz-ganèiø ledukø ar stipriø giliø jaus-mø kulminacijose. Vyravo „muilooperos“ ar seno indiðko filmo jaut-riø meilës scenø atmosfera, matyt,kaitinusi ðiuos þanrus mëgstanèiusþmones. Áspûdá stiprino ir viso kû-no judëjimas, reaguojant á muzikostëkmæ, bei efektingø pasaþø pabai-gose plaèiai ir laisvai iðmetamosaukðtyn abi rankos.

Prie atlikimo manieros, kai „vir-pinama“ kiekviena nata ir pristab-doma prieð ilgesnius garsus, dar la-biau juos „suðildant“, kur kas labiautiko bisui paskambintas F. ChopinoNoktiurnas fis-moll, op. 48, Nr. 2.Po to smagiai greitai ir kokybiðkaibuvo atlikta nedidelë pjesë. Ádomu,kad bisams po F. Chopino Noktiur-nà ir greità kûriná pasirinko ir kitosreèitaliø atlikëjos.

Informatyvus ðiø metø „moterø“festivalis, puoselëjamas MûzosRubackytës, supaþindinæs klausyto-jus su skirtingomis atlikëjomis (tik„Ateities vardø“ koncerte smuikugrieþë vienintelis berniukas, jau-niausias ðventës dalyvis), baigësi.Koks bus kitas? Tikëkimës, ne ma-þiau ádomus.

D . M A T V E J E V O N U O T R A U K O SGuoda GedvilaitëGiulsin Onay ir Robertas Ðervenikas

7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 6 d. | Nr. 45 (1059) 3 psl.

M u z i k a , T e a t r a s

Þivilë Ramoðkaitë

Sekmadiená klausydamasi Taiko-mosios dailës muziejuje Armonøtrio atliekamos lietuviø ðiuolaikinësmuzikos nesyk pagalvojau: nebûtøðio trio, nebûtø ir gero pluoðto mû-sø kompozitoriø veikalø. Prieð dvide-ðimt penkerius metus á fortepijoninátrio susibûræ Armonai – smuikininkëIngrida, violonèelininkas Rimantasir jo þmona Irena Uss kone kasmetparengia po lietuviðkos muzikospremjerà. Dauguma atliktø naujøopusø be Armonø iniciatyvos tikrainebûtø sukurti. Dar svarbiau, kadatlikëjai juos groja ne vienàsyk. Re-gis, jiems rûpi átikinti koncertus lan-kanèius melomanus, kad dabar ku-riama muzika gali bûti tokia patiturininga kaip Beethoveno ar Bra-hmso, tik reikëtø á jà geriau ásiklau-syti. O ásiklausyti ámanoma tik daþ-niau jos klausantis. Kai naujasveikalas suskamba vienà vienintelákartà, tai neámanoma.

Ðásyk Armonø ansamblis vël pa-rengë premjerà – Vytauto Germa-navièiaus „Labyrinthus umbrarum“smuikui, violonèelei ir fortepijonui.Tai antras ðio kompozitoriaus opu-sas atlikëjø repertuare. Pirmàsyk su-skambëjæs, jis, kaip ir ankstesnis„Nidamanngrieg“, matyt, susilaukspakartotinø atlikimø. Naujàjá trijødaliø veikalà kompozitorius raðëskirtingu laiku skirtingose Europos

Armonø trio su naujausia muzikaLietuviø ðiuolaikinës muzikos koncertas Taikomosios dailës muziejuje

sostinëse kaip atskirus kûrinius. Pir-masis „Vijos-gijos“ sukurtas ðiemetBriuselyje, antrasis „Byranèios ar-kos“ – 2009 m. Vilniuje ir treèiasis„Trupantys þodþiai“ – 2010 m. Vie-noje. Pasak autoriaus, giminingimotyvai, epizodai bei tematika pa-

pusà) muzikos vyksmà. Nepaisantgana ryðkiø kontrastø, visà kûrinávienija ta pati emocijø amplitudë –kaþkas tarp elegiðko liûdesio ir im-pulsyvaus bei gaivaliðko verþlumo.Autorius neleido nuobodþiauti, tu-rëjai átemptai sekti epizodø jungi-

Tad klausantis magëjo tas arkasidentifikuoti... Mano galva, ði dalisautoriui geriausiai pavyko. Geraiskambëjo ir treèioji, pati trumpiau-sia „Trupantys þodþiai“, blykstelë-jusi virtuoziðkumu, spalvomis, itinkondensuota raiðka. Tiesà sakant,tai pirmo klausymosi áspûdþiai.Tikslus, raiðkus ir meniðkai brandusansamblio grojimas, apgalvota in-terpretacija, savaime suprantama,esmingai prisidëjo prie kûrinio pa-veikumo.

Greta koncertà pradëjusios prem-jeros buvo atlikti dar trys ðiuolaiki-niai kûriniai. Vienas ið jø – OsvaldoBalakausko „Devyni ðaltiniai“ (1974),kûrinio versija smuikui, altui, violon-èelei ir fortepijonui.

Prie Armonø trio darniai prisi-jungë Vokietijoje gyvenanti altinin-kë Jonë Kaliûnaitë. Atlikëjai sëk-mingai perteikë savità kûrinioatmosferà, ritmus ir faktûros þaismæ.Taèiau puikus „styginës“ versijos at-likimas nenukonkuravo atmintyjeryðkiai uþsifiksavusio pirmojo –obojaus ir klavesino varianto.

Vytauto Barkausko „Modus vi-vendi“, op. 108 (1996), – dar vienasArmonø trio repertuarinis veikalas.Jo interpretacija skleidësi kaip emo-cinga gausiø ávykiø ir prieðybiø se-ka. Tai muzikos garsais iðreikðtaþmogaus gyvenimo filosofija, ap-màstanti pakilius ir slegianèius, tau-rius ir atgrasius dalykus... Ðio stam-

tos pjesës „Paukðtyno bendrabutis“,„Demokratija“ neðykðtëjo ávairia-spalviø charakteriø, smagiø dialo-gø, taikliai parinktø prieþodþiø. Ði-ems veikëjams tikrai buvo ápûstagyvybë, tad ir pjesæ skaitantys akto-riai (skaitymo reþisierius – PauliusIgnatavièius), rodësi, jautë nemen-kà malonumà murkdydamiesi poKazio Sajos kûrybà primenanèià sa-tyrinæ komedijà. Gaila, kad þaisti irstebëti þaidimà nëra visai tas pats.Dvi valandos laiptinës gyventojø po-kalbio apie þiurkes ir neveikianèiàelektrà gerokai prailgo. Jau po pus-valandþio buvo aiðku, kad ðioji „de-mokratija“ ið vietos nepajudës, osmagiausius prieþodþius taip pat ga-na greitai buvo galima ásiminti. Tai-gi, kai veikëjø charakteriai jau bu-vo atskleisti, liko tik didelis sceninisbalaganas.

Atrodo, kad sujungæ ðiø trijø dra-maturgø privalumus á vienà gautu-me iðties puikios nacionalinës dra-maturgijos. Taèiau panaðu, kaddramaturgai su kartu dirbusiais re-þisieriais bendrà kalbà surado. Jei-gu kuriems nors ið jø atsirastø no-ras kartu dirbti ir toliau, kuriantnaujà kûriná jau be jokiø konkursøir prieþiûros, tai bûtø daug dides-

nis ðio festivalio privalumas, nei poðiø skaitymø galbût suteikta galimy-bë statyti spektaklá.

Per antràjà „Naujosios dramosdienø“ dalá – pjesiø mainus – buvogalima susipaþinti su trimis Ðiaurësðaliø dramaturgais. Èia teko susi-durti su gerokai labiau teatralizuo-tais pjesiø skaitymais, o tai kartaisapsunkindavo grynàjá paèios pjesëspajautimà. Kita vertus, buvo ádomustebëti aktoriø santyká á ne tokià jaumums ir artimà (ðiuolaikines pjeseslietuviø teatre matome vis dar re-tai) dramaturgijà.

Áspûdis po ðios antrosios dalies ið-liko labai miglotas. Veikiausiai to-dël, kad ir ðis ðiuolaikiðkumas var-giai pasirodë bent kiek artimas.Lyg ir kalbama apie ðiandienosþmogø, bet þvelgiama ne á vienà iðjø, o á visus ið karto. Ðiø þmoniø pa-virðiai niekur giliau neátraukia, yraskirti tam, kad perteiktø emocijà(Arne Lygre „Iðnykstu“) ar proble-mà (Lars Norén „Ðaltis“), atmetantjø atsiradimo prieþastis. Kiek ádomes-në pasirodë Saaros Turnen pjesë „Su-dauþytos ðirdies istorija“. Ji pasiþymë-jo atviru, ironiðku þvilgsniu á kûrëjà, ásavo, kaip menininko, darbo sureikð-minimà, daugybe absurdiðkø situaci-

jø, lydinèiø kûrybines kanèias ir pa-naðiai. Taèiau, ëmus gilintis á raðy-tojos Sielà, kiek per tiesmukai buvokeltas klausimas, ar gali kûryba irmeilë egzistuoti greta. Taèiau pirmapjesës pusë su Rasos Samuolytës vai-dinama ûsuota raðytoja prieðakyje

Ðiek tiek dëmesio dramaturgijaiA T K E L T A I Ð 1 P S L .

iðliko atmintyje kaip þavus, savitohumoro kûrinys.

Po ðio festivalio, kaip ir kasmet,atsiveria kaþkokia tuðtuma galvoje.Iðlieka keletas pavardþiø, pavadini-mø, privalumø, trûkumø, bet ið es-mës, kol dar neþinia, ar bus kas nors

baus opuso atlikimas gerokai ákai-tino vakaro atmosferà. Taèiau, pa-sirodo, tai nebuvo aukðèiausias jostaðkas. Didþiausia emocinë kulmi-nacija buvo pasiekta atliekant Al-fredo Schnittke’s Fortepijoniná trio –muzikà, beveik apèiuopiamai bylo-janèià apie mirtá.

Ðis koncertas sutraukë daug mu-zikos profesionalø, ypaè kompozito-riø ir muzikologø. Dalyvavo visi tryslietuviðkø kûriniø autoriai – V. Ger-manavièius, O. Balakauskas irV. Barkauskas, nuoðirdþiai gyræ sa-vo kûriniø interpretacijas. AukðtasArmonø trio profesionalumas irmeninë branda spaudoje daug sy-kiø gvildenti, aptarti ir paðlovinti.Gal dar pabrëþèiau, kad visi trys jonariai yra taip pat ryðkûs talentingisolistai, aktyviai dalyvaujantys mu-zikiniame gyvenime. Ðio sezonopradþios koncerte Nacionalinëje fil-harmonijoje Ingrida Armonaitë suIndre Baikðtyte (fortepijonas) irNacionaliniu simfoniniu orkestruáspûdingai atliko Eduardo Balsio„Dramatines freskas“, o RimantasArmonas pernai atliko naujà Ana-tolijaus Ðenderovo koncertà violon-èelei su orkestru, be to, surengëðventiðkà sukaktuviná koncertà, ku-riame dalyvavo Irena Uss ir jø sû-nus violonèelininkas Edvardas. Esutikra, kad Armonø ansambliui bussukurtas dar ne vienas naujas opu-sas. O gal jis raðomas jau ðiandien.

akino tris kûrinius sujungti á ciklà,skirtà Vilniaus miestui.

Beje, pirmàsyk klausantis ausis iðtiesø fiksavo daug pasikartojanèiøarba panaðiø motyvø, vienijanèiøgana kaleidoskopiðkai kintantá, tra-pø ir verþlø, tylø ir garsø, skaidrø irtirðtà, skambantá ir bildantá (atlikë-jai bilsnojo á instrumentø dekas, opianistë – á mediná fortepijono kor-

nius, nesyk nustebinusius itin þaibið-ka emocijø kaita, keliose vietoseprivertusia kone paðokti ið vietos.V. Germanavièius metaforiðkai nu-sakë já inspiravusius gamtos ir kul-tûros, ypaè architektûros, reiðki-nius, kai kà nurodydamas ganakonkreèiai. Antai antràjà veikalodalá sudaro septyni epizodai, atspin-dintys septynias senovines arkas.

(ir kas) pastatyta, nieko, atrodo, irneávyko. Vis dëlto pjesës skaitymas –tai spektaklio laukimas, o jø klausy-masis – pirmiausia reþisieriø (kurieðiame festivalyje, jeigu nëra átrauk-ti á programà, beveik nesilanko) uþ-siëmimas.

D . M A T V E J E V O N U O T R .Mindaugo Nastaravièiaus „Demokratija“

Ingrida Armonaitë, Jonë Kaliûnaitë, Vytautas Germanavièius, Irena Uss irRimantas Armonas N U O T R A U K A I Ð A S M E N I N I O A R C H Y V O

4 psl. 7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 6 d. | Nr. 45 (1059)

M u z i k a

Pasikalbëti su kompozitoriumi,dirigentu ir pedagogu LaurynuVakariu Lopu susitikome ne ðiaipsau. Ðiais metais maestro ðvenèia45-eriø metø kûrybinës veiklosjubiliejø, kurio proga jau buvosurengti du koncertai, netrukuslaukia ir treèiasis. Per kûrybiniusmetus bûta visko: ieðkojimø, atradi-mø, paklydimø, siekiø, nusivylimø.Didþiàjà dalá savo gyvenimo pralei-dæs su muzika, kompozitorius kito-kio jo jau neásivaizduoja. KodëlL.V. Lopas nepasuko kitu keliu ir kasiðgyventa ðiame – apie tai su kom-pozitoriumi kalbasi Vaida Urbietytë.

Kad ir koks bûtø áprastas klausi-mas, vis dëlto ádomu suþinoti, kaipprasidëjo Jûsø kûrybinis kelias.

Prasidëjo kaip ir kiekvienam jau-nam bernui – nuo meilës. Kai nela-bai dràsu prisipaþinti, kad myli, patsgeriausias bûdas tai padaryti yra perdainà. Jau nuo romantikø laikø taip,nuo Schuberto, Schumanno ir kitø.Ir mano atvejis buvo panaðus – pa-raðiau dainà apie meilæ be atsako.

Að visai neþadëjau bûti muzikan-tu. Buvo daug kitø minèiø. Labai no-rëjau studijuoti architektûrà, bet su-pratau, kad ten neástosiu, tada galvojaurinktis statybø studijas. Vis dëlto ma-no „dainuðka“ tuo metu jau buvo pa-raðyta, aplinka, kurioje augau, buvoapsupta muzikos, mano tëvelis buvoilgametis muzikos profesorius, tëveliokolegos ir draugai – visi muzikan-tai. Bûtø buvæ sunku pasukti kitur.

Vienà dienà sutikau kompozito-riø Benjaminà Gorbulská ir papraðiaujo suinstrumentuoti mano sukurtàdainelæ. Jis man pasiûlë susirasti an-samblá „Oktava“, jo vadovas Min-daugas Tamoðiûnas man tà dainàsuinstrumentuotø. Susiradau tà an-samblá, Tamoðiûnas greitai suinstru-mentavo ir Kauno halëje, festivalyje„Gintarinë triûba“, kûrinys buvo at-liktas. Dainavo to meto publikos nu-mylëtinis Vytautas Petruðonis. Tiesàman tada pasakë Tamoðiûnas, kad ið-girdæs savo kûrinio atlikimà nebega-lësiu gyventi be kûrybos. Taip ir buvo.Apsisprendþiau.

Su statyba man nieko neiðëjo, vy-ko ilgi debatai su tëèiu, kà daryti to-liau. Kalbëjome apie kompozicijà.Bet kokia gali bûti kompozicija, kaiað gyvenime nebuvau laikæs rankoseharmonijos vadovëlio? Per ðiek tiekdaugiau nei mënesá turëjau iðmoktivisà kursà, kuris buvo reikalingas sto-jant. Laikiau egzaminus á choro di-rigavimà. Gavau aukðèiausius balus.Tiesa, turëjau ir vienà labai negraþøbalà, kurá paraðë tëtis, bet að tuo me-tu net neátariau, kad jis bus komisijo-je ir paklaus manæs to paties, ko aðjo klausiau vakare prieð egzaminà.

Nuolat kirbëjo mintis stoti á kom-pozicijà ir, pabaigæs choro dirigavi-mo treèià kursà, pabandþiau stoti.Gráþæs po kariuomenës (tada me-tus turëjome tarnauti) ástojau. Be-je, jubiliejiniame koncerte skambë-jo mano „Trys alegorinës pjesës“(Sonata). Tai su ðia sonata að stojauá kompozicijà. O vargonininkas Ge-

Skauda, kai negali kurtiKompozitoriø Laurynà Vakará Lopà kalbina Vaida Urbietytë

diminas Kviklys pabaigë akademi-jà su ðiuo kûriniu.

Patekau pas profesoriø EduardàBalsá. Mano mokslai su pertrauko-mis truko deðimt metø, buvo labaididelis krûvis. Tuo metu jau dësèiauJuozo Tallat-Kelpðos konservatori-joje ir dar buvau kolektyvo vadovas.Jeigu ne profesorius Balsys, nebû-èiau pabaigæs studijø. Jis visad ma-næs paklausdavo: „Vakari, tu gráði?Tu privalai.“ Að jo paklausiau. Grá-þau. Jis man visuomet buvo kelro-dë þvaigþdë. Kai jo absolventai kû-rëme kûriná profesoriaus jubiliejui,að tada pasiûliau raðyti jo raidþiøinicialais. Tai buvo padëka profeso-riui. Man jo þodþio visada trûksta.Dabar tokio autoriteto nebeturime.

Koks buvo pirmasis Jûsø kûrinys,sulaukæs didelio pasisekimo?

Ðeðtadieniais ir sekmadieniaisgrodavau KPI Statybos fakulteto ðo-kiuose, tuo metu labai norëjome su-burti grupæ, tokià kaip „The Beatles“.Susiradom ðiokius tokius instrumen-tus, bet tuo metu svarbiausias manatrodë klausimas, kaip sugalvoti áman-trø grupës pavadinimà. Labai apsi-dþiaugiau staiga sugalvojæs – „Keturivëjai“. Nieko tuo metu nebuvau gir-dëjæs apie keturvëjininkus literatûro-je, neþinojau apie jø veiklà ir idëjas.Maniau, kad „Keturi vëjai“ bus labaitinkamas pavadinimas, nes galësimegroti visokiausià skirtingø stiliø mu-zikà, o pavadinimas apsaugos nuo tø,kurie norës mus kritikuoti. Sugalvojæspavadinimà, pradëjau ieðkoti dainos,kurià galëtume atlikti. Tada ir para-ðiau savo þymiàjà dainà „Pûtë vëjas“,su kuria Irena Miðèiukaitë laimëjopirmà vietà konkurse „Vilniausbokðtai“ (1968 m. vyko pirmasis).

Tai Jûsø iðplëtota liaudies daina. Arjau nuo tada pajutote stiprø ryðá suliaudies kûryba?

Taip, po ðiai dienai leidþiu sauálásti á tuos lietuviø liaudies lobius irpasinaudoti jais. Jie mane ákvepia.Kita vertus, padeda nesuvienodëti,netapti kosmopolitu. Daug kas galisakyti, jog tai nesàmonë, bet vis dël-to, kur mûsø atpaþinimas, kur kito-niðkumas? Jo jau nelieka. Todëldaþnai sakau, kad per anksti iðëjomûsø profesorius Eduardas Balsys,kuris mokinius ugdë bûti lietuviais.Dabar visos „vadelës“ paleistos,kaip nori, taip ir daryk. Yra kom-pozitoriø, kurie raðo savità muzikà,yra pripaþinti, o jø kûryboje dar yraiðlikæ to vidinio tautiðkumo, lietu-viðkumo. Bet yra ir labai atitolusiø,nors jie pripaþinti ir apdovanoti.Kaþkaip lobio ieðkoma kitur, kito-mis priemonëmis. Þinoma, taipgreièiau integruojamasi á bendràpasauliná kontekstà. Bet be tautið-kumo labai greitai ten iðtirpstame.

Jûsø kûrybinë paletë itin plati.Esate sukûræs simfoniniø, kameriniøinstrumentiniø, vokaliniø kûriniø,taip pat muzikos teatrui, nemaþaiestradiniø dainø ir daug muzikosvaikams. Kodël yra tokia ávairovë?

Ið pradþiø, kaip ir visiems jau-niems kûrëjams, populiariausiasþanras buvo estrada, bet tuo metutai buvo ir savotiðkas finansinis pri-sidûrimas. Kûrinius ásigydavo Radi-jo ir televizijos komitetas ir kaþkiekuþ juos sumokëdavo. Mano pirma-sis kostiumas (ið Vokietijos Demo-kratinës Respublikos) buvo nusipirk-tas uþ pirmàjá honorarà. Tada buvautikras kavalierius.

Po to, þinoma, susiþavëjau seriji-ne muzika. Lindau naktá á Kompo-zicijos katedros spintà pavartytiSchönbergo vadovëlá, nes tai buvouþdraustas vaisius, bet juk taip darádomiau. O kûrybos ávairovë yra to-dël, kad gaunami uþsakymai labaiávairûs, dar yra draugystë su ávairiaisatlikëjais. Man labai svarbûs ryðiaisu visomis muzikos rûðimis – estra-da, dþiazu, liaudies muzika.

Dël kûrybos vaikams – mano abuvaikai dainavo radijo ir televizijoschore pas Arvydà Girdzijauskà. Jis„àþuoliukas“, ir að „àþuoliukas“. Tuometu labai trûko kûriniø jø repertu-are. Taip buvo sukurtos ir miðios cho-rui. Dirbdamas konservatorijoje taippat sulaukdavau praðymø paraðytikûriniø. Trûko kûriniø kanklëms –raðau, birbynëms – raðau. Va taip ir„lopai“ pamaþu kaþkà. Galiausiaijuk turëjau savo pavardæ pateisinti.

Esate ne tik kompozitorius, bet irchoro bei orkestro dirigentas, peda-gogas. Kuo Jums prasminga ði veikla?

J. Tallat-Kelpðos konservatorijasavo laiku buvo iðties galinga kalvë,rengë tikrai labai gerus specialistus:instrumentininkus, chorvedþius.Netgi á Akademijà ástodavo daugiau„kelpðieèiø“ chorvedþiø, negu iðM.K. Èiurlionio menø mokyklos.Konservatorijoje dëstë tikri profe-sionalai, o moksleiviai ten gaudavodaugiau praktikos. Net ir gyvenimið-kos praktikos, nes konservatorijosauklëtiniai mokëjo planuoti savo lai-kà, mokëjo dirbti ir rodë geresniusrezultatus uþ kitus. Dabar viskaskonservatorijoje apsivertë aukðtynkojomis, viskas yra „iðdauþyta“, dëlto labai gaila.

Dëstydamas dirigavimà studen-tams visada sakau: nëra dviejø diri-gavimø, yra vienas, kuris priklausonuo tavo paties iðmanymo. Reikiaistoriðkai su viskuo susipaþinti, pa-skaityti daug literatûros. Kiek saveatsimenu nuo vaikystës – atsimenudiriguojantá. Mama man pasakojo,kad jai bûdavo didþiausias stresas,kai að uþsilipdavau ant këdës (pa-menu dar tà muzikiná aparatà pa-vadinimu „Moskviè“) ir diriguoda-vau, bet vien tik simfonijas. Tikpradeda skambëti simfonija, lipu antkëdës ir diriguoju. Ir mamos visuo-met klausdavau, ar að gerai diriguo-ju, ar teisingai? Ketvirtame kurse di-rigavau Anatolijaus Ðenderovokantatà vaikø chorui su daugybe vai-kiðkø muðamøjø „Á graþiausià pasakà“.Kûrinys buvo atliktas kompozitoriøplenume, ten grojo du Filharmonijoskvintetai – styginiø ir puèiamøjø, ovienas ið ðiø kolektyvø nariø – fleiti-

ninkas Augustinas Armonas.Kai atëjau dirbti á Tallat-Kelpðos

konservatorijà (ten gavau paskyri-mà), A. Armonas mane pasiëmë ant-ruoju dirigentu. Taigi, mano dirigavi-mas prasidëjo ðalia puikaus praktiko,kai galëjau matyti, kaip reikia diri-guoti, o ne atëjæs sienoms mojuoti.Ið karto pradëjau dirbti su vaikais.Dauguma jø groja visuose Lietuvosorkestruose, yra savo darbo fanatikai,kuo að esu labai patenkintas.

Maþdaug prieð penkerius metusmano dirigavimo veiklà graþiai pa-pildë dvi vasaros stovyklos, vadina-mosios simfoninio orkestro vasarosakademijos, kurias organizavau.Man labai smagu, kad su dalyviaisir dabar bendraujame, jie gali ateitipas mane patarimo, pagalbos.

Jûsø kûrybinës veiklos sukaktápaþymëjo du koncertai Lietuvosmuzikos ir teatro akademijoje beiÐv. Kazimiero baþnyèioje. Vienamejø matëme Jus diriguojantá, kitameskambëjo Jûsø sakralinës muzikoskûriniai. Kà autoriui atneða tokieproginiai koncertai?

Esu sulaukæs klausimø, kam manreikia tokiø koncertø, nes tai vieninuostoliai. Bet að ásitikinæs, jog rei-kia parodyti, kà nuveikei, kiek pa-sistûmëjai, galbût nusmukai, o galsustojai. Tiesiog norisi patikrinti sa-ve. Man tikrai labai malonu, kad bu-vo þmoniø, kuriems ádomu, kà að vei-kiu, kà esu sukûræs. Sulaukiau graþiøpadëkø, po koncerto gavau laiðkø.Vadinasi, kaþkam patiko, galbût kaþ-kam tuo metu to reikëjo, taigi ne vel-tui visa tai.

Koncerte Ðv. Kazimiero baþnyèiojeskambëjo Jûsø „Te Deum“ vyrøansambliui, variniams puèiamie-siems, muðamiesiems instrumen-tams ir vargonams premjera. Kaipkilo kûrinio idëja?

„Te Deum“ idëja gyvavo seniai,o kai atsirado kolektyvas, kuris im-tøsi kûrinio, labai apsidþiaugiau. Pa-klausiau „Quorum“ nario Romano(buvæs mano studentas), ar jie su-tiktø atlikti toká kûriná. Atkakliai manvis klausinëjant jie sutiko. Kûriniøidëjø ágyvendinimas labai priklau-so ir nuo atlikëjø.

Raðydamas „Te Deum“ norëjausave iðbandyti – ar sugebësiu. Juo-lab kad ketindamas raðyti toká stam-bø kûriná privalai þinoti ir daugeliokitø kompozitoriø muzikà, prade-dant Charpentier, baigiant Pärtu.Sàþiningai visus „iðnarpliojau“. Betsvarbiausia iðbandyti save – pats saupabûni ir mokytoju, ir mokiniu.

Kodël buvo pasirinkta Ðv. Kazimierobaþnyèia?

Koncertas turëjo vykti Filharmo-nijoje, „Te Deum“ turëjo skambëti

ðalia visiðkai kitø kûriniø. Koncer-to erdvë netikëtai pasikeitë. Tekokeisti ir paèià koncerto koncepcijà.

Yra daug sutapimø. Kadaise tojebaþnyèioje buvo ateizmo muziejus,su choru „Cantemus“ atlikome tensavo pirmàjá koncertà, ten vyko ma-no mokytojo E. Balsio autorinis va-karas, prie kurio nemaþai prisidë-jau, dabar mano autorinis vakaras.

„Te Deum“ pabaigoje skamba„Teka bëga vakarinë þvaigþdelë“ –liaudies daina. Mintyse dëliojantkûrinio tekstà skambëjo ði daina.Ten yra þodis „viltis“.

O kokie dar pomëgiai, be muzikos,Jums rûpi?

Man daug kas rûpëjo: architek-tûra, kvantinë fizika, galvojau irapie automobiliø dizainà. Tada la-bai domëjausi automobiliais, turë-jau daug visokiø eskizø. Prenume-ravau Demokratinës Vokietijosþurnalà apie automobiliø technikà,kuriame buvo ir Vakarø automobi-liø apþvalgos. Mano daryti eskizaibuvo tokie kaip ir þurnale. Tà þur-nalà nuolat rodydavau tëvams. Jiesakë, jeigu ten gyventume, viskas galbûtø kitaip.

Turiu Dievo dovanà – erdvës, tû-riø pojûèius. Galiu daug kà susidë-lioti vaizdiniais, projektuoti. Meist-rystës mane vaikystëje mokë tëvas,kadangi ir jo tëvas, mano senelis, bû-damas medikas, veterinaras, daug kàmokëjo: sprogdinimo darbus, ak-menskaldybà, medþio bei metalo ap-dirbimà, fotografijà, dar jis grojo irkeliais instrumentais. Jis buvo tik-rasis inteligentas ir didis eruditas.

Að dirbau staliaus, metalo apdir-bimo, santechnikos darbus. Tik prieelektros nelabai lendu, mane ji ðiektiek baugina, nors savo laiku ir ra-dijo imtuvus dariau. Iðsaugojau sa-vo pirmàjá konstruktoriø, kurá gavauið tëvo bûdamas 10-ties ir perdaviausûnui. Mano sûnus dailininkas, ne-labai já domino tas konstruktorius, betdþiaugiuosi, kad dabar jis labai patin-ka anûkui, tikriausiai perëmë ðá po-mëgá ið manæs.

Dar vaikystëje labai mëgdavaupasiimti puodo dangtá ir vairuoti. Opaskui prasidëjo kiti „priepuoliai“,kurie vis dëlto patvirtino, kas yramano didþiausia aistra: kai man gal-voje pradëdavo groti melodijos ir aðnegalëdavau tos muzikos iðjungti.Að galvodavau, jog gerai bûtø, kadkas nors iðrastø toká aparatà – priegalvos pridedi ir jis viskà uþraðo. Betpo ðiai dienai tokio aparato nëra.

Pats savæs kartais klausiu: juk ga-lima gyventi neraðant muzikos? Ga-lima. Bet taip bûna, kad kai negaliraðyti, labai labai skauda. To skaus-mo negali kitam paaiðkinti, bet patsjá jauti. Èia turbût tokia liga, að ne-þinau.

Laurynas Vakaris Lopas repeticijoje Kaune N U O T R A U K A I Ð A S M E N I N I I O A R C H Y V O

7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 6 d. | Nr. 45 (1059) 5 psl.

T e a t r a s

Baigiantis metams teatro scenojedar kartà pasigirs Eugenijaus One-gino vardas. Reþisierius JonasVaitkus leidþiasi á teatralø maþaityrinëtus vandenis ir derina garsøjáAleksandro Puðkino kûriná su ne-daug kam þinoma kompozitoriausSergejaus Prokofjevo specialiai jamparaðyta muzika. Ði kompozicijaturëjo skambëti 1937-aisiaisMaskvos kameriniame teatre,minint raðytojo ðimtàsias mirtiesmetines. Kelià á scenà tàkart uþkirtocenzûra. Gruodþio 13 ir 29 d. ðisA. Puðkino ir S. Prokofjevo kûrybosderinys dramos spektaklyje nu-skambës pirmà kartà Europoje.Lietuvos rusø dramos teatro akto-riams reþisierius patikëjo ne tik„oneginiðkas strofas“, choro parti-jas, bet ir ðokius kartu su baletoprofesionalais – Baltijos baletoteatro ðokëjais.

Sumanymà á scenà perkelti ðá jaulegenda tapusá kûriná mintyseneðiojotës ilgai, apie deðimtá metø.Kas lëmë, jog realybe jis virstabûtent ðiemet?

Kadangi að dirbau lietuviø teat-re, o lietuviðkas vertimas man labaiátartinas – paþodinis, greitas, neatsa-kingas, þodþiu, ne Boriso Pasternako„Hamletas“, – sunkiai tai ásivaizda-vau. Rimtai apie tai ëmiau galvoti ta-da, kai mane pradëjo kalbinti teatras„Baltijskij Dom“, bet ðiam kûriniuireikia pasiruoðti, todël neskubëjau.O paskui likimas taip lëmë, kad at-sidûriau Lietuvos rusø dramos te-atre ir atsirado galimybë pastatytiðá kûriná originalo kalba.

Kas ðiame romane domina asme-niðkai Jus?

Tie klausimai, kurie iðkyla skai-tant „Eugenijø Oneginà“, yra gyviir dabar, tik reikia anø laikø faktussusieti su mûsø laikø vyksmais. Okas gi pasikeitë? Jusliø kultivavimasir besaikis naudojimasis viskuo, kasámanoma, lengvo turëjimo poreikisatveda á aklavietæ. Tas persisotini-mas tvirkina þmogø, paralyþiuoja jovalià, paverèia já glebiu. Kûrinyje takrizë pavadinta melancholija (rus.õàíäðà). Að manau, kad dabar vi-sa tai iðsikerojo dar plaèiau, ypaètarp jaunimo: visa energija reikalin-ga seksui ir „sportinëms konvulsi-joms“, o tai, kas verèia dirbti sme-genis, ðirdá ir jausmus – ne aistras,o jausmus – yra tarsi atgyvenæ ir ne-bereikalinga þmogui. Man pasiro-dë svarbios moralinës kategorijos,susijusios su Tatjana. Ji nedauginato destruktyvaus prado, o kaip tiksugeba atsakyti sau á tam tikrusklausimus ir pasielgti taip, kaip jaidiktuoja ðirdis, supratimas, parei-gos. Svarbi dar ir kita tema: tuo me-tu beveik visa Rusija – ypaè madasdiktuojantis sluoksnis – kalbëjoprancûziðkai, vokiðkai. Galbût tai

Eugenijus Oneginas: du melancholijosðimtmeèiaiApie Lietuvos rusø dramos teatre artëjanèià premjerà – pokalbis su spektaklio reþisieriumi Jonu Vaitkumi

toks papuoðalas arba pasimëgavi-mas savo iðskirtinumu, bet paèiostautos tarsi ir nebelieka, ji tampa ki-takalbe. Kaip ir Lietuvoje anksèiau.Dabar ta tendencija irgi yra: kai uþ-plûdo kompiuteriai, lietuviø kalba ta-po tarsi bendravimo kliûtimi. Temøèia galima prisirinkti labai daug... Net-gi toks dalykas: kodël Onegino ka-binete stovi Napoleono biustas? Va-dinasi, jis tarsi já garbina, tarsi á jálygiuojasi. O ir dabar didieji nusi-kaltëliai turi labai daug gerbëjø. Ko-dël þmonës lygiuojasi á tuos, kuriesugeba naikinti arba neturi jokiosatsakomybës? Tai, matyt, kaþkoksdar neáspëtas þmonijos prakeiksmokodas.

Kalbate apie laikui nepavaldþiasydas. Paklausiu tuomet patiesPuðkino þodþiais: „Tai kà mylëti irkuo tikëti?“

Manau, visiems tas klausimas ið-kyla ir neþinia, ar sugebës kas norsá já atsakyti, bet galbût yra tos pir-mapradës dorybës, ðviesos–tamsos,gërio–blogio, drovumo pajautimas.Jei visa tai þmoguje iðlieka, tada jis,kaip ðiuo atveju Tatjana, iki pat ga-lo bûna nuoseklus. Nors tai nereið-kia, kad Tatjana yra laiminga. Galreikia, vardan tam tikrø rimtø, ver-tingø dalykø, aukoti vienadienius ágei-dþius arba geidulius? Visada gerai pa-þiûrëti á savo kelià, á savo paklydimus,silpnybes – kà jos daro gera, kà josdaro bloga, kiek tu atsparus, kiek tuneatsparus ir kodël neatsparus, ko-kie mechanizmai veikia tavo jaus-mus, kûnà ir protà. Jei þmogus su-geba tà padaryti, jis jau nebëra aklasbiologinis gyvis – atsiranda sàmo-ningumas, pareigos, sàþinë, gëda,kuklumas. Bûtø gerai, kad þmogausefemeriðkumas iðliktø – kad nepa-galvotø, jog jis èia vienintelis indi-vidas, kuris gali diktuoti saulei, me-dþiui, vëjui, audroms, vandeniui,ugniai, gyviams ir kitam þmogui.

Tatjana ir Eugenijus Puðkino roma-ne – ne visada dëmesio centre.Autorius neretai nukrypsta á auto-biografines detales, filosofuoja,bendrauja su skaitytoju, vertinaveikëjø poelgius. Kas ðiame kûriny-je yra Jûsø dëmesio centre?

Nukrypimai bûtini, jie veikia kaipsavotiðkas fonas. Tada visai kitaipsuspindi ir pagrindiniai herojai. Aðdaugiausia dëmesio skiriu tam tik-roms Tatjanos mintims ir elgsenai.Þinoma, ir Eugenijaus. Galvoju,kad ir jis gali praregëti. Tam visadayra laiko – netgi minutë prieð mirtá.Taigi „nelaidoju“ ir EugenijausOnegino. Jis turi savo kelià: nuo so-tumo ir apmirimo iki savæs paþadi-nimo. Jis viskà labai rimtai persvars-to ir keièiasi. Ar vyksta kaþkokiedalykai, svarbûs Eugenijui Onegi-nui, po to, kai Tatjana atsisako bûtikartu, nëra þinoma. Man atrodo,

kad viskas tuo nesibaigia. Jis turëtønusiraminti ar pasiekti praskaidrë-jimà, nes ið naujo ávertina savo gy-venimà. Bet èia jau kiti dalykai. Mansvarbiausia kelionë nuo–iki.

Ðis „Eugenijus Oneginas“ priversatidþiau suklusti – spektaklyjeskambës neáprastas SergejausProkofjevo kûrinys, kuris ilgusmetus buvo nugramzdintas uþ-marðtin. Dël ko pasirinkote ðiàmuzikà?

Gal todël, kad Prokofjevas yra jaukitos epochos þmogus, jo poþiûris,emocijos ir asociacijos su Puðkinokûriniu kitokios. Ði muzika paraðy-ta vëliau, visai kitoje aplinkoje, kar-dinaliai pasikeitus ir politinei, irvalstybinei situacijai. Muzika nërailiustratyvi, ji prapleèia patá „Euge-nijaus Onegino“ tekstà laiko pras-me. Galbût Prokofjevo muzika pa-dës truputá pakiliau ir kitu rakursupaþiûrëti á Puðkino tekstà. Ta patisituacija, tie patys personaþai, betjau kitas fonas, kitas santykis: ávyks-ta epochø susidûrimas. Juo labiaukad mes já statome dabar, tad atsi-randa dar ir treèias kontekstas.

Esate sakæs, kad patikëti SergejausProkofjevo muzikà simfoniniamorkestrui nepavyks dël finansiniøsumetimø. Kokià átakà sceniniamkûriniui turi finansai ir kaip pakis-tø „Oneginas“, jei turëtumëte,tarkime, neribotus finansiniusiðteklius idëjai ágyvendinti?

Gali, þinoma, apsieiti be kelniøir eiti prisidengæs tik figos lapu...Aiðku, tai bûtø visai kitoks kûrinys –að ásivaizdavau dirigentà kaip pagrin-diná personaþà. Jis turëtø sugebëtiir diriguoti, ir átaigiai paskaityti, ir„vadovauti“ tam kûriniui kaip vien-tisai muzikinei-poetinei vizijai. Odabar turime áraðà – tai vël visai ki-ta situacija.

O kur yra riba, kai menininkuigresia tapti spektaklio biudþetoákaitu?

Gali bûti ákaitas ir turëdamas lë-ðø, ir jø neturëdamas, bet kai ma-tai, kad dël keliø litø neágyvendinsito, kas yra labai svarbu, tada, aiðku,

skaudu. Nors kartais ubagystë atve-ria ir kitus klodus, bet ji neturëtølydëti nuolat. Tai priverstinis gali-mybiø ribojimas. Tada tenka prisi-taikyti, eiti á kompromisus. O kai„prisiragauji“ tø kompromisø, pra-dedi elgtis neatsakingai: „Ai, kuopaprasèiau, tuo geriau.“ Þodþiu, taiirgi ne kelias. Nesinori labai daugtø kompromisø daryti, nors pasku-tiniu metu jø daugëja.

Kaip, pavyzdþiui, spektaklis „Eglutëpas Ivanovus“? Didelë dalis kostiu-mø á já atkeliavo ið senø, neberodo-mø spektakliø.

Tai, aiðku, yra ir dailininko nuo-pelnas. Paþiûrëjæs á vienà, kità, tre-èià drabuþá ar medþiagà jis sugebataip juos sudëlioti, kad jie ágaunanaujà kvëpavimà, kità prasmæ, ir tainesipjauna su kûrinio sumanymu.Prieðingai – netgi suteikia savotið-ko ðarmo. Bet tokiø dailininkø kaipJonas Arèikauskas – vienetai. O irne visada gali taip elgtis – negi da-bar pradësi viskà ið senø rûbø dary-ti. O èia taip atsitiko, ir aèiû Die-vui, kad atsitiko.

Gráþkime prie „Eugenijaus Onegino“.Scenoje aktoriai repetuoja draugesu baleto artistais. Kokià reikðmæðiame kûrinyje Jums turi ðokis?

Jis pasiûlo tam tikrà poþiûrá á vi-suomenæ, á tà masæ, o kartu yra irpaèios muzikos padiktuoti dalykai.Tai nëra istorinis ðokis tiesiogineprasme – kokie ðokiai tuo metu bu-vo madingi, kaip jie buvo ðokami –tai labiau plastika, kalbanti apie ap-linkà. Apie tai, kas padeda suvoktiþmoniø bûsenas, raiðkas: jie lyg tru-putá supanaðëjæ, lyg klonuoti. Ma-da pasklinda visuose sluoksniuose,tampa beþdþioniavimu, nesusivo-kianèiø, neturinèiø savo individua-lybës, o aklai einanèiø pagal kaþko-ká ritmà þmoniø skeryèiojimusi.

Onegino vaidmeniui ið Kanadospakvietëte aktoriø Grigorijø Gladi-jø. Judu esate paþástami dar nuoKauno dramos teatro laikø, jamskyrëte pagrindinius vaidmenisfilmuose „M.K.È. Zodiakas“ bei„Don Þuanas“. Kuo ðis aktorius yra

Jums svarbus ðio vaidmens atveju?Tai galësiu atsakyti po premjeros.

O Eugenijø dar vaidins ir talentin-gas mûsø aktorius Valentinas No-vopolskis. Jø duetas, kai tarno Gi-jomo vaidmená atliks Novopolskis,o Eugenijaus – Grigorijus Gladi-jus, ir atvirkðèiai, bus tarsi dviejøpatirèiø susidûrimas. Eugenijus irGijomas turi savotiðko bendrumo:tarnas yra lyg Onegino gyvenimodvasinës ir kûniðkos veiklos atspin-dys. Gijomà galima pavadinti pûz-ru. Jis jau nebepasikeièia – nuspë-jama ir jo elgsena, ir poþiûris á betkoká reiðkiná.

Jûsø paraðytoje sceninëje kûrinioversijoje personaþai apie saveneretai prabyla ir treèiuoju asme-niu...

Taip, að nenorëjau keisti Puðki-no teksto ir tik stengiausi, kad taibûtø organiðka. O toks ëjimas net-gi savotiðkai ádomus: tai tarsi per-sonaþo vidinis monologas arba kitoþmogaus nuomonë apie personaþà.Norisi, kad aktorius sàmoningai su-voktø, kodël jis turi taip kalbëti, ko-dël turi egzistuoti tuose trijuose lyg-menyse.

Jûsø spektakliuose neretai atsiran-da máslingø personaþø. Ðákart tai –kelios visiems gerai þinomos istori-nës asmenybës, kuriø, ádomumodëlei, skaitytojams neávardysime.Kaip ðie personaþai atsidûrë Jûsø„Onegine“?

Kûrinyje yra Tatjanos sapnas, ku-riame apraðytos pasakiðkos bûty-bës. O man pasirodë, kad jos galibûti ir realios, tik supainiotos lai-ke: vienos jau buvo, kitos dar bus.Tai truputá iðplës laiko sàvokà. Tai,kas ávyksta per tam tikrà ðimtmetáar didesná laiko tarpà, tarsi neturinei senaties, nei jaunaties ir nuolatgràþina þmogø prie tam tikrø daly-kø. Kartais atrodo, kad þmogus ne-susivokia, kas yra laikas, atrodo, kadneþino savo istorijos, „malasi“ tamepaèiame rate ir kaip aklas ðunytis iðèia iðeina.

Puðkino frazë „Tas, kas gyveno, kasgalvojo, negali neniekinti þmoniø“tarsi árëmina Jûsø bûsimà spektak-lá. Kodël ji Jums svarbi?

Þmogus þmogui nelygu, bet, ma-nau, kiekvienas turëtø atkreipti dë-mesá á tà ganëtinai skaudø tokio ge-nialaus autoriaus kaip Puðkinaspareiðkimà. Tokiø fraziø galima ras-ti labai daug, bet ar susimàsto kiek-vienas þmogus, iðgirdæs tai? Ar tailabiau skepsio apraiðka, ar bûtentoptimizmo ir tikëjimo? Galima irtaip, ir taip suprasti. Kartais liûde-sys ir skepsis ákvepia netapti tuoþmogënu, kuris nevertas pagarbos,tikëjimo ir þmogaus vardo.

KALBË JOS I EGLË I VANAUSKA I TË

Jonas Vaitkus D . M A T V E J E V O N U O T R .

6 psl. 7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 6 d. | Nr. 45 (1059)

T a r p d i s c i p l i n ø

Monika Kalinauskaitë

Sveiki. Að esu Annës ranka ir ra-ðau Annës recenzijà. Negaliu sauleisti ðiame tekste bûti Kalinauskai-te, nors vis tiek savæs neiðvengsiu.Mus sieja itin glaudus ryðys, at-spausdintas laikraðtyje ant ÐMCskaityklos stalo. Labai graþus teks-tas, tik visiðkai iðslydæs ið rankø –taip jau bûna, kai kaþkam turi perdaug laiko. Vien dël to, kad tas teks-tas yra, ðá tenka raðyt Annës ranka.Tæskime paþintá.

Pirmasis Annæ sukûrë prancûzøraðytojas Maurice’as Blanchot. Te-nai að, Annë, buvau svarbi – manemylëjo pavadinimo „NeapibrëþtasisTomas“ („Thomas l’obscur“, 1941 m.)herojus. Tame skyriuje, kurá visi skai-tëme prieð parodà, að esu tobula ir...Ne, nesakykite „mirusi“. Teisingaiperspëja parodos apraðymas: „Su-prask, gyvieji to nesupras, mat jiemsnegyvas yra miræs, o mirtis yra gy-venimo, o ne nebûties savybë“ (þo-dþiai kuratoriaus Aurido Gajaus-ko). Ásiminkite tai tik vienà kartà irdaugiau nebegalvokite – tiesiogjauskite, kad ir á kà þiûrëtumëte.Viskà paaiðkinsiu.

Kadangi mums ádomi tik nebûtis,

Pasivaikèiojimas po Annæ su Anne

tai ir kai kuriø kûriniø dar arba jaunëra. Kai kurie vis sunyks ir atsirasvël. Að, Annë, pati sau labai graþi.Èia suneðti visi ámanomi mano pa-vidalai, susijungæ darniais, nemato-mais neuronais. Kai kurie sugavomano vaiduoklá, kiti rado kûno tru-pinius ir visi tilpo èia. Mano nebû-tis nepaliko vietos pradþiai ir tæsti-numui, bet pabandyti galime: tegupirma bûna glotnaus stiklo plokðtë,kuri sako: „Tu negali manæs perskai-tyti“ (Naglis Kristijonas Zakaras,

„Be pavadinimo“, 2013). Tikrai –niekas, turintis pirðtus, negalës. Stik-las skaidrus, taèiau ne kiauras. Ir la-bai gerai – jis mums palieka tiek ga-limybiø (ne)suprasti, kiek iðvardinaVsevolodas Kovalevskis („3600 ga-limybiø suprasti niekà arba nesu-prasti visko“, 2013 m.). Galimybësèia suskaièiuotos sekundþiø valan-doje tikslumu ir visos telpa senelioþvilgsnyje. Tai toks didelis dalykas,kuris gali bûti tik tokioje maþojenuotraukoje: suskaièiuotos galimy-bës, valandos, ákvëpimai. Tai ne vie-nintelis þvilgsnis, kuris jus nulydës.Skaityklos gale Elena Narbutaitëapgyvendino tik vienà ir visai kito-kià aká („Gyvulio akies studija“,2011 m.): ðioji ne tik stebi, bet irstabdo, permàsto ir sunaikina savesu tik kelmui ámanomu grubumu. Jilabai universali ir jau matyta – tur-bût todël, kad visiems kartais pra-verèia vienà aká turëti ne savo... Nu-kreipiu jà á kità gyvûnà – StasioBunifacijaus „Avá“ (2013). Iðkartprisijaukinu: avis kadaise buvo fut-liaras, ji neðiojosi pilve instrumen-tà, o jà kaþkas neðiojosi rankose.Avis judina rankenà – turbût mirk-si to paties ðeimininko „Ðventie-siems“. Ðitie atkeliavo su visu alto-

riumi, tik be vardø ir regalijø. Betnedarykite gyvøjø klaidos – ðitøðventøjø neatpaþinsi ir neávardinsi,kaip ir praeiviø be pavadinimo (An-tanas Gerlikas, „Be pavadinimo“,2013). Ant lango projektuojama vi-deogatvë, kurios stebëtojo beveiknëra. Grindinio gyvenimas pratekapro já ir vël prasideda ið naujo.

Uþsukæ pas mane gausiai pasi-semsite medþio. Davidas Bernstei-nas ið jo sukalë man tvirtas rieðku-tes („Double Rieðkutës“, 2013), oLina Zaveckytë – treèdalá kûno („1/3“, metai nenurodyti, gal ir nerei-kia). Að tylëdama matuojuosi ðiuosobjektus. Jie man tinka. Jie apibrë-þia tà pavidalà, kuriuo per atidary-mà ðokau visiems virð galvø, loðda-ma klaviðais (Arturas Bumðteinas,„Uþtemimas/Nuðvitimas“, 2013.Fortepijono derintojas du kartus su-dubliuoja klaviðus: juodus su baltaisir atvirkðèiai). Man atrodo, tada vi-si labiausiai jutome tai, kà jau mi-nëjau: kaip svarbu, kad dalis manæsbaigsis, o dalis dar neprasidëjo. Jeipasiilgsite, galësime pasimatyti eks-libryje, kurá Valentinas Klimaðaus-kas turëtø sukurti Annës pabaigosproga. Jei pritrûks mano balso, ga-lësite á ausá ásidëti Antano Domb-

Monika Krikðtopaitytë

Kæstutis Ðapoka kuria savo ávaiz-dá pagal ðizofrenijos (ar asmenybëssusidauginimo) dësnius: kaip meno-tyrininkas yra gana rimtas ir solidus,uþsiangaþavæs marginalijø tyrëjas,siekia praplësti kanonà ir demonst-ruoja iðsamias Lietuvos dailës þinias,daktaras, leidinio redaktorius; kaipkritikas mëgsta pasitelkti akibrokð-tus, kaip kuratorius elgiasi ávairiau,daþnai sukuria koká ádomø ávyká, nao menininko amplua jo ávaizdis yraradikaliausias, jis garsëja kaip dras-tiðkas nihilistas, per parodijà ir far-sà uþsiimantis demaskuojanèia tie-sosaka (niekaip neapsisprendþiu, artiesosakai reikia kabuèiø). Todël Ða-pokos meniniai veiksmai labai pri-mena nevaldomà vëmulio spazmà.

Jis lyg ypaè jautrus, kritinës bûk-lës asmuo liguistai reaguoja á visasnegeroves: kièà, prastà visuomenësskoná, ákyrius laiðkus (brukalus), me-no sampratas, kurias kiti (ne)mëgs-ta arba kuriomis manipuliuoja, nesjas mëgsta ta prasto skonio savinin-kë visuomenë, sistemà sovietinæ,posovietinæ ir stagnacinæ, kultûrosdarbuotojus, kurie turi galià, meni-ninkus ir jø kûrybà, kuri nors gra-mà ðlovës gavo ne visai pelnytai ar-ba net per paþintis ir t.t. Galima bûtømanyti, kad Ðapokos misija yra bûtidvasingumo sanitaru, o gal jis – tiktos neteisingos, þiaurios sistemos au-

Tulþies liejimo èempionasParoda „Þiûrëjimas á ugná“ VDA galerijoje „Akademija“

ka? Taèiau ilgainiui ima atrodyti, kadtai savotiðkas (as)meninis mazochiz-mas, nes taip atkakliai ir aistringaikolekcionuoti tai, nuo ko, anot Gin-taro Znamierovskio, „galima dvasið-kai prisislëgti“, gali tik prie savo kul-tûriniø traumø karðtai prisiriðæsveikëjas. Taip sakydama nieko èia ne-demaskuoju, su tuo paèiu Znamie-rovskiu (tandemu) Ðapoka tokiomisir panaðiomis praktikomis uþsiimajau seniai ir atvirai. Tæsia sovietme-èiu ypaè iðvystytos Ezopo kalbos,svaiginimosi absurdu tradicijà, okenèiantis menininkas – apskritai jo-kia naujiena, paskaitykite kad ir me-lancholiðko Dürerio dienoraðtá.

Paroda „Þiûrëjimas á ugná“ (ku-ratorius ir pagrindinis autorius – Ða-poka, keliems kitiems parodos da-lyviams-sveèiams su vienu kitudarbeliu buvo skirtas tik antrinimovaidmuo) turëjo bûti lyg ir tokio ma-loningo pasimaitojimo koncentra-tas, kuris provokuotø piktà ir neval-domà (nors ir stengiantis susiturëti,nes nepadoru, bet todël dar saldþiau)þiûrovø juokà dël to, kad rotacijosmechanizmø nekankinamiems insti-tucijø vadovams diagnozuojama di-dybës manija, kad sureikðminamossovietmeèiu garsaus skulptoriausskulptûros (suprask, árodymas, kadbendradarbiavo – ot naujiena!) irkitø pasityèiojimø ávairiomis temo-mis. Ir nors nemaþai Ðapokos aðt-riu nagu badomø reiðkiniø taip pat

vertinu kritiðkai, vis dëlto antrameparodos aukðte jau pasidarë kiek ne-jauku. Nebuvau pagalvojusi, kad irgroteskas turi toká laipsná, kai tam-pa groteskiðkas. Institucijø kritikagali bûti ir kaþkokia sveikesnë, su-blimuota, pasiûlanti kà nors dar benuogo irzulio, pavyzdþiui, JuozoLaivio (nuotrauka) „Originalus Vil-niaus ðiuolaikinio meno centro di-rektoriaus plaukas“ (2004) arba topaties Ðapokos su Benigna Kaspa-ravièiûte „Baltas sombrero“ (muzi-kinis sveikinimas Ðiuolaikinio menocentro direktoriui Kæstuèiui Kuizi-nui naujos parodos, pristatanèiosðiuolaikiná Australijos ir NaujosiosZelandijos menà, atidarymo progaBTV sveikinimø koncerte, 2006).Taip tiesiog paveikiau.

Mano nuomone, pirmas parodostrûkumas yra ryðkus tulþies perdo-zavimas, o antras – perskaitymo pro-blemos. Ádomu, keli þmonës galëjosuprasti, kad á ðià maþytæ galerijà Ða-poka sukiðo pusës Lietuvos dailës is-torijos, tiksliau, jos kertiniø taðkø(asmenø ir kliðiø) kritikà, bendrosmeno padëties analizæ ir net ko-mentarus vaizdinio posûkio klausi-mais? Na, ðiuo poþiûriu ji niekuonesiskiria nuo kai kuriø ÐMC paro-dø, skirtø keliems saviems. Tai gali-ma interpretuoti ir kaip privalumà,nelygu kaip paþiûrësi.

Neperskaièiusiam istoriniø kon-tekstø parodoje kur kas smagiau,

galima kikenti ið bjauriø tapetø, ver-slininko, pozuojanèio savo interje-re, bukumo, ið drobës su ðleikðèio-mis aguonomis, kuri, nuneðta kelismetrus á Pilies gatvæ, galbût greitaibûtø nupirkta kokio nors turisto na-mams puoðti. Atsipalaiduoti nu-sprendæs þmogus „prie meno“ netcypteltø ið dþiaugsmo atpaþinæsÈiurlionio kûrinius, tik Ðapokosperdarytus koliaþo technika. Beje,ðis ciklas man pasirodë þavus, norstaip pat mazochistinio pobûdþio:juos sukurti prireikë autistiðkai il-gø skuteliø klijavimo valandø. Bû-tø labai ádomu apþiûrëti parodà, kuratsidurtø visi Èiurlionio kûrybos in-terpretatoriai ir aproprijuotojai:

Donatas Jankauskas, Marta Vosy-liûtë, Evaldas Jansas, o dabar ir Ða-poka. Èia vienintelis oficialus Lie-tuvos dailës ir muzikos genijusgalëtø bûti konceptualizuojamaskaip didysis Lietuvos dailës kom-pleksas, metantis iðkalbingà ðeðëláir besitæsiantis atsikartojanèiojeEdipo dramoje. Kiek nerimo sukë-lë ta jo „Ramybë“...

O man neramu tik dël to, kad ma-no kritika suveiks prieðingai – kaippaplekðnojimas per petá.

Paroda veikia iki gruodþio 7 d.

VDA galerija „Akademija“

(Pilies g. 44, Vilnius)

Dirba pirmadieniais–ðeðtadieniais 12–18 val.

rovskio audiogidà. Bûsimos idëjospadeda man iðlikti iðdidþiai negyvai,nevirsti eiliniu lavonu. Kai tik per-dëm sumedëju, ið voko lenda kler-kas Pijus ir vël mokina ðokti (Aud-rius Pocius, „Klerko Pijaus paþadas“,2013). Vokà patariu iðsineðti ir at-plëðti namie, kai jau bandysite ma-ne pamirðti – tik taip pajusite nu-varvëjusios kavos skoná. Kol kasatsiremkite á stalà. Ant jo guli netdvi þymës, kad kadaise bûta ne tikAnnës rankø ir lûpø (Laura Ka-minskaitë, „Lips (pick up a taxi foran abstraction)“, 2013). Nesupran-tu, kodël visi taip mëgsta baldus (neiman, nei niekam ið tikro jø nerei-kia), taèiau istorija mezgasi graþi irlabai trumpa, tik tiek, kiek iðduodadvi þymës ir pavadinimas.

Iðeikite pro kiemà. Uþlipkite antsûpyniø (Þilvinas Danys, „Sûpy-nës“, 2013). Jos baisios, labiausiaidël to, kad idealiai èia tinka. Bai-sios sûpynës, bet nuostabus supimo-si veiksmas – visiðkai neprodukty-vus, visiðkai nieko nekuriantis. Visaikaip að dabar. Að, Annës ranka, kurijus sûpuoja ir iðveda ið kiemo. Jeitikrai norite susipaþinti, ateikite bevilèiø ir vadovëliø. Ateikite ir ásikib-kite á mane.

Kæstutis Ðapoka, „Verslininkas savo viloje“. 2008–2012 m.

G . Z N A M I E R O V S K I O N U O T R .

Arturas Bumðteinas, „Uþtemimas/Nuðvitimas“, 2013 m.

J. K

UR

ÐIO

NU

OTR

.

7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 6 d. | Nr. 45 (1059) 7 psl.

D a i l ë

Vidas Poðkus

„Vien tas faktas, kad tapyba gráþta (ar

ásprûdo) á ÐMC (ne LDS prievolës bûdu), jau

vertas aptarimo.“

(Ið privataus pokalbio apie „Jaunojo

tapytojo prizà“)

Tad nuo to ir pradëkime. Projek-tas „Jaunojo tapytojo prizas“ lyg tasAmþinas þydas – ávykdæs piligrimi-næ kelionæ ir praëjæs paèiomis pres-tiþiðkiausiomis parodinëmis erdvë-mis – Pamënkalnio galerija (manau,tai viena labiausiai vertinamø Lie-tuvos dailininkø sàjungos galerijø),„Titaniku“ (Vilniaus dailës akade-mijos ir ploto aspektu tai jau yra ðistas) galop apsistojo ten, kur krypstavisø bent ðiokias tokias ambicijaspuoselëjanèiø menininkø þvilgsniaiir ðirdys – á patá Vilniaus Ðiuolaiki-nio meno centrà!

Norëèiau pabûti tuo nelabuoju,kuris euforijos metu perlieja ðaltuðaltu vandeniu ir priminti: „Nërako dþiaugtis, gerbiamieji, liko dar„Vartai“ (kuo tikriausias komercið-kai orientuoto ðiuolaikinio menobastionas) ir „Litexpo“ arba Nacio-nalinë dailës galerija (ástaigos, ver-èianèios apstulbti jeigu ne savo„respublikiniu“ statusu, tai bent im-pozantiðkais masteliais ir ultramoder-nia architektûra).

Arba galima sudëlioti akcentus irtruputëlá kitaip, klausiant ar, pavyz-dþiui – „Vyno dienos“ ÐMC suteikiaypatingesná statusà ðiuolaikiniammenui, ar vynui? Turbût ir vienam,ir kitam.

Tad ir jaunøjø tapytojø pasirody-mas Ðiuolaikinio meno centre su-stiprina jø paèiø pozicijas (bent jausuteikdamas galimybæ papildyti sa-vo ilgesnæ arba trumpesnæ kûrybi-næ biografijà ne tokiu jau ir antra-eiliu áraðu), bet ir apie ÐMC kalbantgalbût ateityje bus prisimenama, jogbûtent èia suðmëþavo, tarkim, ko-kia nors Mykolë Ganusauskaitë arRodionas Petrovas.

O ðiaip vieta ir dislokacija „Jau-nojo tapytojo prizo“ projekte yrasvarbus, bet tikrai ne esminis daly-kas. Kaip ir antraeilis dalykas yra„þvakës prie durø, rimta komisija,raudonasis vynas ir Alina Orlova“(pacitavau vieno ið organizatoriø –Vilmanto Marcinkevièiaus mintis iðpokalbio apie konkurso misijà beivizijas, kuriomis lyg ir bandyta pa-sakyti, kad tai yra gana svarbu). Kurkas svarbiau yra galimybë pelnyti ra-guolá – tai yra patekti á patá dëme-sio viduriukà mûsø vargano ir skur-daus (reikðmingø ávykiø prasme)kultûrinio gyvenimo rutinoje.

O tas dëmesys pelnomas keliaisbûdais. Visø pirma, neabejotinai ne-blogai sureþisuota visa ta vieðøjø ry-ðiø kampanija. Tai, kad apie kokánors tapytojà kalba (ir ne tik kalba,bet já dar ir komentuoja – ir ne betkas, o tie viskà þinantys anoniminiaikomentatoriai) internetiniø dien-raðèiø lyderiai (tokie kaip delfis) ar-ba virtualiø „kultûrkiø“ rykliai (tu-riu omenyje artnews.lt) – jau vien tai

Raguoliai ir poros„Jaunojo tapytojo prizo“ finalininkø paroda Ðiuolaikinio meno centre

turëtø glostyti jaunøjø tapytojø ðir-dis. Gal ne visø jaunøjø tapytojø, tikfinalininkø, kuriø pavardës buvolinksniuojamos, darbai aptarinëjamiar vangiai komentuojami vieðojojeerdvëje. Gal ir ne visø finalininkø, otik tø, kurie yra pakankamai bran-dûs bent jau þinoti, jog nesvarbu,kaip ir kodël mini, svarbiau, kad at-kreipë dëmesá. Ðtai kad ir 2010-øjølaimëtoja Jolanta Kyzikaitë. Neat-skleisiu jokios paslapties – kulua-ruose buvo labai smarkiai, ðvelniaitariant, abejojama jos „vertumu“ bû-ti nominuotai. Na ir kas ið to? Naginieko, tiksliau – dar geriau. Antri-niø diskusijø ir murmëjimø (þino-ma, ir ne tik jø) sukelta banga pluk-do ðià tapytojà po platesnius menovandenis.

Kita vertus, eiliná kartà pabûsiunenaudëliu ir pasamprotausiu, kad„Jaunojo tapytojo prizas“, kaip iranksèiau egzistavusios „Bitës menoerdvës“, daugiausia dividendø ið tie-sø krauna paèiam ðiø sumanymø ge-neratoriui ir realizuotojui – minëta-jam V. Marcinkevièiui. Net nelabaisvarbu – kas dalyvaus, kas laimës irkas bus tiesiog ðiaip sau pastebëtas.Esminiai laurai dygsta ant organi-zatoriaus galvos. Antai, atkreiptinasdëmesys á tai, kad net tarptautinëjeðiuolaikinio meno mugëje „Vienna-fair“, kurioje buvo pristatyti jauniejiprizininkai, kaip lygus tarp lygiø,kaip jaunas tarp jaunø dalyvavo irV. Marcinkevièius. Bet kitaip ir bû-ti negali – þmogus, kà nors duodan-tis, kà nors turi ir gauti. Natûralu.Juolab kad, kaip drásèiau atkreiptidëmesá, lyginant su kai kuriø beveikkeliais deðimtmeèiais jaunesniø kole-gø kûryba, V. Marcinkevièiaus tapy-

ba tiek savo plastika, tiek konceptua-lumu yra neabejotinai ir akivaizdþiaijaunesnë.

Bet èia jau nukrypimas á ðalá. Iðtiesø, „Jaunojo tapytojo prizo“ at-veju daugiausiai laimi patys tapyto-jai. Svarbiausia tai, kad toks renginysyra, kad jis vyksta ir jam (organizato-riø, be V. Marcinkevièiaus – dar ir Ju-lijos Petkevièienës dëka) skiriamapakankamai daug dëmesio.

Kaip svarbiausia yra ir tai, jog ðia-me renginyje þiûrovui suteikiamagalimybë susipaþinti su naujausio-mis, gaiviausiomis tendencijomis netik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Esti-jos tapyboje. Tai esminis ðio projektonuopelnas. Gal ir neverta analizuoti,kuo lietuviðka tapybos samprata ski-riasi nuo kitø Baltijos kaimyniø.Apie tai ðnekëta ne kartà, 2013 me-tais niekas nepasikeitë. Lietuviai irtoliau, net manipuliuodami fotogra-fija kaip pagrindu potëpio dëjimui,toliau veikia pasàmonæ ir kaulø èiul-pus ásigërusia ekspresyvia, ekspresio-nistine tapybos samprata. Bûtent to-kie yra ir ðio finalo lietuviai lyderiaimano simpatijø aspektu – KristinaAliðauskaitë, M. Ganusauskaitë, Da-rius Jaruðevièius, R. Petrovas. Na,pirmoji ir paskutinis vis dëlto tiek plo-nina daþo sluoksná, tiek elegantið-kiau bando tepti paèiais ðeriais, oviduriniøjø pora drebia, lieja ir lais-to daþus nesvarstydami. Kartais, kaiesi sudirgæs ir nori ko nors aðtriau,tai labai padeda. Lygiai taip transàsukelia ir agresyvesnë muzika. Lie-tuviðkoje kolekcijoje viskà bûèiauatidavæs uþ D. Jaruðevièiaus kilimà.Beje, jo naudai suveikë ir sterilusiskaimyniniø baltø kontekstas.

Su fotorealistiðkais, intelektua-

liais bei ironiðkais (iki absoliutausnesupratimo) estais, taip pat orna-mentiðkai dekoratyviaisiais latviais(ak, tos mokyklos, jos niekaip nepa-leidþia ið savo globëjiðko glëbio! – de-koratyvi iðlieka net ta þemës krûve-lë Klâvo Lorio ritinio papëdëje) taippat viskas yra gerai. T.y. – kaip visa-da. Nors man, tiesà sakant, nugalëto-jo prizà – tuos varganus eurus ir pabu-vimà atðiaurioje Norvegijoje – norëjositeikti ne Zanei Tuèai, o neformaliamjos porininkui (labai jau panaðus, tikne toks formaliai ir konceptualiai ið-skydæs) Aèiui Jakobsonui. Tas jo„NR.III“ – ið juodumos miglø trimketvirèiais þvelgiantis richteriðkaibeikoniðkas veidas – pasako dau-giau nei kakemoniðkas, pats dël sa-væs, grynai formaliai egzistuojantisrûkelis (turiu omenyje verèiamà arneverèiamà Stilness).

A. Jakobsonas atrodo kaip tikrasZ. Tuèos porininkas – abu juos vie-nija bent jau monochromo ir tapy-binës kalbos konceptualizavimo uþ-daviniai bei tikslai. Tad (tik nedalyviui) ir nëra didelio skirtumo,kas laimëjo pirmà, o kas þemesnævietà. Ðioje vietoje, þinoma, dar ga-lima pakalbëti apie tapybos koncep-tualumo fantomà. Mûsø dienomisbet kuriai tradicinei meno rûðiai irðakai atstovaujantys asmenys daþnainori atrodyti konceptualûs. Tai irkonceptualizuoja – abstrakèiomissàvokomis, koncepcijomis ir idëjo-mis aprenginëja nuogà tos menø ka-ralienës – Tapybos kûnà. „Jaunojotapytojo prizo“ atveju tai kartais at-rodo ðiek tiek ir naiviai – antai, kaiptas minëtas D. Jaruðevièiaus alieji-niais daþais aptapytas vilnonis kili-mas (visa tai lygiai taip pat sëkmin-gai ir smagiai regëtøsi ant paprastosdrobës – bet tiek jau to!). Kaþkodëlskulptûrà konceptualizuoti norintysskulptoriai kuria trimaèius objektusið natûralios mësos, grafikai didinaestampø formatus ir naudoja dauglozungø, o tapytojai kurpia ilgus irnuo vaizdo absoliuèiai atsietus pa-vadinimus bei tapo ant „egzotiðkø“pavirðiø. Bet tai persergamas daly-kas, panaðiai kaip vaikiðka kiaulytëar vëjaraupiai... Pamatuotu ir pozi-tyviu dalyku laikyèiau tekstinius au-toriø pasisakymus, komentuojanèiusjø kûrybines strategijas ir konkreèiøkûriniø atsiradimo aplinkybes. Kojau ko, bet racionalaus aiðkinimo (neto migloto: „Neþinau...“, „Tiesiogtaip norëjau...“, „Kalba patys kûri-niai...“) bent lietuviðkoje tapybojetrûksta kaip kokios druskos.

O pradëjus kalbëti apie poras ir

suradus laureatës porininkà, auto-matiðkai norisi ieðkoti ir daugiau ta-pytojø porø. Tai nëra taip ir sudë-tinga, nes visa Ðiuolaikinio menocentro jaunosios tapybos salës eks-pozicija yra sukonstruota bûtent to-kiu – poravimosi principu (tai, beabejo, ir architekto, ir, svarbiausia,atrankos komisijos darbo rezulta-tas). Antai Adomui Danusevièiui(tiksliau, ne jam, o jo neaiðkios ly-ties atletams-akrobatëms) á parankæsegasi to paties D. Jaruðevièiaus nau-jieji triuðiai, naujieji lokiai ir naujojiþirafa su visais kitais priedais. Ir vie-nur, ir kitur matome fizinio kûno, tik-rosios mësos, þmogiðkos ir gyvûninëskilmës, materijos apoteozæ. M. Ga-nusauskaitës peizaþas kabinasi, se-gasi, tiesiog derlingai poruojasi suPaavo Käämbre laukais (taip ir pa-vadintais – „Laukai I“), o toji kuo tik-riausia dangaus ir þemës, parko irpievos, agrokultûros ir natûros sà-junga vizualizuojama iðlaisvintø po-tëpiø (lyg kokiø ðiaudø ar bambukø)ir nudrykusiø nutekëjimø pavidalais.Arba Elo-Mai Mikelsaaros koðma-riðko scenarijaus personaþas savoádëmiu þvilgsniu hipnotizuoja rankasá já tiesianèià ir gundanèià akiømirksniu ir vyzdþiø blikais tamsojeðvyturiðkai ðvieèianèià R. Petrovo„Animà“. O kur dar á vienà neiðraiz-gomà raizginá susipynæ KristinësKvitkos brûkðneliai ir MihkleioMaripuu susimuliuoti daþø pliûps-niai – jie vienas kità papildo kaip tik-ros prieðybës, kaip kuo natûraliau-si iniai ir janiai.

Tad egzistencialiai dailëtyriniuaspektu ðis masinis trijø Baltijos ða-liø tapytojø kûriniø „poravimasis“tiesiog árodo, kad bendram kultûri-niam arealui priklausanèioms tapy-bos mokykloms ir jaunajai genera-cijai yra bûdingi panaðûs ir giminingitikslai ir potraukiai. Vël paminësiutà nelemtà tapybinës kalbos kon-ceptualizavimo poreiká ir kultûrosarchetipø apropriavimo (na gerai –pavadinkime tai paprastai – suasme-ninimo ir uþvaldymo) siekiamybæ. Irto konstatavimas, t.y. tapybinës bûk-lës èia ir dabar ávardijimas, yra kitassvarbus ir reikðmingas „Jaunojo ta-pytojo prizo“ nuopelnas.

O þvelgiant kur kas paprasèiau,vienas ðalia kito á poras besijungian-tys tapytojai, besirungiantys dël ska-naus ir viliojanèio raguolio – prizo(pastebëjimo, ávertinimo, naujøperspektyvø tariamo ar tikro atsira-dimo) ið dalies primena kuo tikriau-sià televiziná ðou, tà, kur paprastaitaip pat poromis ðokama, dainuoja-ma, èiuoþiama ar kitaip kvailiojama.Tokie pramoginiai renginiai (ne-svarbu, kad ir ávilkti á akademiniokonkurso togà), kaip jau yra susi-klostæ, egzistuoja ir yra vertingi pa-tys dël savæs, bet kartu suteikia daugintrigos þiûrovams bei satisfakcijosdalyviams. Tai ir yra didþiausias ðiovyksmo raguolis, t.y. prizas.

Paroda veikia iki sausio 19 d.

Ðiuolaikinio meno centras (Vokieèiø g. 2)

Dirba antradieniais–sekmadieniais 12–20 val.

Zane Tuèa, „Stillness“. 2013 m.

Ekspozicijos fragmentas J . L A P I E N I O N U O T R A U K O S

8 psl. 7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 6 d. | Nr. 45 (1059)

K i n a s

Gruodþio 6–15 d. „Skalvijoje“ vykstradicinë þiemos retrospektyva.Ðiemet ji skirta vienai JAV nepri-klausomojo kino legendø JohnuiCassavetesui (1929–1989). Busparodyti ðeði reþisieriaus filmai:„Ðeðëliai“ („Shadows“, 1959), „Vei-dai“ („Faces“, 1968), „Paveiktamoteris“ („The Women Under theInfluence“, 1974), „Kinø bukmeke-rio nuþudymas“ („The Killing of aChinese Bookie“, 1976), „Premjera“(„Opening Night“, 1977) ir „Meilëstëkmës“ („Love Streams“, 1984).

Aktorius

Aktorius visada buvo Cassavete-so filmø centras. Filmavimo aikðte-lëje reþisierius valandø valandas re-petuodavo su aktoriais, norëjo, kadjie susitapatintø su personaþais irvaidintø spontaniðkai, kad „kame-ra juos ásimylëtø“. Taèiau nors Cas-savetesas ir siekë, kad aktoriai im-provizuotø, jis nepalikdavo jiemsvisiðkos laisvës.

Cassvetesas dar mokykloje susi-domëjo vaidyba, pradëjo studijuotimedicinà, bet baigë literatûros stu-dijas ir Amerikos dramos meno aka-demijà. Cassavetesas vaidino teatre,televizijoje (tik 1953–1956 m. sukû-rë per 80 vaidmenø) ir kine, kur de-biutavo 1951 m. Williamo Wyleriofilme „14 valandø“, bet atkreipë ásave dëmesá Dono Siegelo „Nusi-kaltimo gatvëse“ (1956).

Ið graikø ðeimos kilusiam Cassa-vetesui daþnai buvo siûlomi europie-èiø vaidmenys. Sëkmingas serialas„Dþonis Stakatas“ ne vieniems me-tams já pasmerkë italø mafiozø vaid-menims. Vienas garsiausiø jo vaidme-nø – pagrindinës herojës vyrasRomano Polanskio filme „Rozmarikûdikis“ (1968). Cassavetesas nere-tai vaidindavo ir savo filmuose.

Didþioji Cassaveteso aistra buvoteatras. Kartu su þmona Gena Row-lands 6-ojo deðimtmeèio pradþiojejie ákûrë aktoriø mokyklà Niujorke„Variety Arts Studio“. Mokiniai bu-vo ugdomi Konstantino Stanislavs-kio metodo dvasia, akcentuojantaktoriaus ir personaþo santyká, pir-menybë teikiama improvizacijai irgrupiniam darbui. Po truputá atsira-do ir Cassaveteso teatras. Debiuti-nio filmo „Ðeðëliai“ aktoriai – ið ðiostrupës.

Alkoholis

Cassavetesas mirë bûdamas 59-eriø. Mirties prieþastis – ilgalaikioalkoholizmo sukelta kepenø cirozë.Cassaveteso kûrybos tyrinëtojaidaþnai klausia, kaip ði priklausomy-bë paveikë reþisieriaus kûrybà. Bû-damas iðtikimas Stanislavskio mo-kinys, Cassavetesas tikëjo, kad tiesagimsta ið intensyvaus savæs paþini-mo, kad reikia nebijoti gilintis á sa-ve. Toks kelias ilgas, bet alkoholisdaþnai gali bûti jo pradþia. Tai auto-destruktyvus metodas, bet 1999 m.dokumentiniame filme apie Cassa-vetesà nuskambëjusi frazë: „Rizi-kuoti viskuo, kad iðreikðtum viskà“,jam buvo pasiteisinimas.

Filmo „Vyrai“ herojai – trys ve-dæ vyrai (juos suvaidino Cassavete-sas, Benas Gazzara ir Peteris Fal-kas) – skrenda á draugo laidotuves,o po jø geria ir kalba, geria ir kal-ba, kol iðlieja visà tiesà apie savo gy-venimà. Ðis filmas – vienas tiksliau-siø kino pasakojimø apie tai, kas yravyriðkumas.

„Premjeros“ finale mirtinai girtapagyvenusi aktorë Mirtl ið tikrøjø nu-gali kitus aktorius, dramaturgæ, re-þisieriø, þiûrovus, laikà ir net mirtá.Cassavetesui aktorius scenoje kiek-vienà kartà ið naujo átvirtina save. Jisnieko nelaimi, bet ir nepralaimi. Ðiàparadoksalià situacijà Cassavetesasapibûdino taip: „Finale Mirtl niekonegauna, tik savo laimæ.“

Gena Rowlands

Pagrindinë daugelio Cassavetesofilmø aktorë buvo jo þmona GenaRowlands (g. 1930). Cassaveteso fil-muose ji sukûrë tris savo didþiau-sius vaidmenis kine: „Paveikta mo-teris“, „Premjera“, „Glorija“, jieatneðë jai pripaþinimà ir daugybæapdovanojimø. Tie filmai – apie su-dëtingà moters padëtá ðeimoje iremancipacijos bûtinybæ. Geriausiaspavyzdys – „Paveikta moteris“, ku-riam sukurti Cassaveteso ir Row-lands ðeima uþstatë savo namà. ÈiaRowlands vaidino namø ðeiminin-kæ Mabelæ. Ji ir vyras statybininkasNikas – visiðkos prieðingybës: ji im-pulsyvi, trykðta energija, jis – valdin-gas, uþdaras; vyrà neramina þmonosneurozë. Netradicinë ðeimos mote-ris galiausiai neiðtveria ðeimyniniødramø ir palûþta.

Ðie filmai daþnai buvo kuriami bejokio iðankstinio scenarijaus, nu-krypstant nuo tradiciniø kino taisyk-liø. Taèiau jie buvo nepaprasti tikri,intymûs ir ðilti. Galima sakyti, kadvisi Cassaveteso filmai yra apie san-tykius. Pirmiausia apie santykiustarp vyro ir moters. Todël daþnai jofilmø herojais tampa poros. Santy-kiø chemija – jo kino pagrindas.

Gerbëjai

Tarp Cassaveteso talento gerbë-jø – Jimas Jarmuschas, Aki Kau-rismäki, Larsas von Trieras, PedroAlmodóvaras, Kar-Wai Wong. Cas-savetesas padarë didþiulæ átakai vi-sai 8-ajame deðimtmetyje á kinà at-ëjusiai amerikieèiø reþisieriø kartai,Martinas Scorsese vadino já savo

mokytoju, asmeniðkai kviesdavo ásavo filmø premjeras.

Átakos

Didþiausiu visø laikø kino reþisie-riumi Cassavetesas laikë FrankàCaprà. Jis þavëjosi Capra, nes savofilmuose ðis rodë „groþá þmoniø, ku-rie dar turi vilties ir orumo, kad irið kokios aplinkos bûtø kilæ“. Cas-savetesui taip pat imponavo CarlasTheodoras Dreyeris (norëjo netkartu kurti filmà) ir italø neorealis-tai.

Holivudas

Cassavetesas pasiraðë kontraktàsu „Paramount“ studija, ið Niujor-ko kartu su ðeima persikëlë á BeverliHilsà. Bet tai, kas turëjo tapti jo kar-jeros kulminacija, virto pralaimëji-mu, nes Cassavetesui buvo nepriim-tinas Holivudo gamybos procesas,reikalaujantis tikslaus scenarijaus,filmo þanro apibrëþimo ir t.t. Jis ne-sugebëjo integruotis á tokià gamy-bos sistemà. Holivude sukurtas Cas-saveteso filmas „Vaikas laukia“(1962) pasakojo apie autizmu ser-ganèius vaikus. Jo prodiuseris – vie-nas garsiausiø to laiko reþisieriøStanley Krameris permontavo daláfilmo, taèiau Cassavetesui atrodë,kad dël to jo kûrinys neteko auten-tiðkumo, tapo konvencionalus ir di-daktiðkas. Todël Cassavetesas atsisa-kë kitø Holivudo pasiûlymø ir gráþoprie ankstesnio filmo kûrimo meto-do – ieðkoti tiesos filmavimo aikðte-lëje, be jokiø iðankstiniø nuostatø. Re-þisieriaus kûrybos þinovai tvirtina, kadfilme „Kinø bukmekerio nuþudymas“rodomi mafijos nariai – Holivudoprodiuseriø portretas.

Kûnas

Svarbiausia iðraiðkos priemonëCassaveteso filmuose yra kûnas.Tai, ko personaþas negali pasakytiþodþiais, daþniausiai iðreiðkiama ak-toriaus judesiu. Didþioji „Paveiktosmoters“ dalis remiasi filmo herojësMabelës isteriðkais gestais, jos kûnasiðreiðkia moters jausmus, troðkimus,neviltá. Kûnas Cassaveteso filmuoseyra ir bendravimo bûdas. Persona-þai daþnai apsikabina, lieèia vienaskità, net muðasi. „Veidø“ herojusÈetas bando atgaivinti migdomøjøprisigërusià Marijà neðiodamas jà,imdamas ant rankø, ðokdamas. Cas-saveteso personaþai trokðta prisilie-timø, juos provokuoja.

Pinigai

Uþ kitø kûrëjø filmuose ir televi-zijos pastatymuose suvaidintus vaid-menis gautus pinigus Cassavetesaskûrë savo asmeniðkus novatoriðkusfilmus. Jie buvo filmuojami ðeimos ar-ba draugø, paþástamø namuose, vai-dindavo draugai aktoriai, ðeimos na-riai, neprofesionalai. Kartu su þmonair jo filmuose daþnai vaidinusiu Pete-riu Falku jie patys rûpinosi filmø pla-tinimu, vaþinëjo po ðalá, átikinëdamikino teatrø savininkus rodyti ðiuos ne-áprastus amerikieèiams filmus.

„Premjera“

Ðis filmas reþisieriaus karjerojeuþima ypatingà vietà. Cassavetesasyra sakæs, kad norëjo sukurti filmà„apie þmogaus reakcijà á senëjimà;apie tai, kaip nugalëti, kai þavesysjau nebe tas kaip anksèiau, kai në-ra ankstesnio pasitikëjimo savo su-gebëjimais ir savimi“. Asmeniðkiapmàstymai apie senatvæ èia susi-pina su svarstymais apie aktoriausvaidybos esmæ, apie ribà, skirianèiàteatrà ir gyvenimà, kûrybos prigim-tá. Cassaveteso kûrybos tyrinëtojasRay’us Carney sako, kad „Premje-ra“ – tai „filmas apie mûsø teatralið-kumo jausmà ir apie tai, kaip jis galimus uþvaldyti; kaip mes galime ap-sirikti dël kokio nors menkniekio, opaskui taip ir nesuþinoti, kad bûtentuþ tà menknieká ir kaunamës“.

Filmo herojei Mirtl (Gena Row-lands) jau per keturiasdeðimt, ji vai-dina pagyvenusios dramaturgës pje-sëje „Antra moteris“ (suprask,antraplanë ir antrarûðë). Spektak-lis nejuda ið vietos. Dramaturgë tvir-tina, kad nesiseka, nes Mirtl nenoripripaþinti savo amþiaus. Mirtl atker-ta, kad tiesiog pjesë „nedirba“. Joskova uþ savo poþiûrá – isterija per re-peticijas ir alkoholis. Aktorë ne-trokðta amþinos jaunystës, ji trokðtagráþti á tuos laikus, kai buvo jauna ir„jausmai buvo beveik pavirðiuje“.Tik tokio ryðio su pasauliu jai reikia,bet bûtent tokias apnuogintas emo-cijas visà gyvenimà filmuose ir no-rëjo rodyti Cassavetesas.

Spontaniðkumas

Cassavetesas nuolat ieðkojospontaniðkumo: „Viskas filme turibûti ákvëpta akimirkos.“ Jis skatinoimprovizuoti ne tik aktorius, bet irtechninius darbuotojus. Jo filmavi-mo aikðtelëje nebûdavo jokiø ið-ankstiniø planø ar grafikø. Kad ak-toriai galëtø judëti laisviau, buvofilmuojama keliomis kameromis.Daþniausiai tai buvo rankinës, ne-didelës kameros.

Stilius

Cassaveteso tikslas buvo „su ka-mera áeiti á gyvenimo srovæ“. Jo fil-muose siuþetas niekad nebuvo svar-biausias. Filme „Kinø bukmekerionuþudymas“ gangsteriai bando pri-versti jiems ásiskolinusá naktinio klu-bo savininkà paðalinti trukdantá nu-sikaltëliams kinø bukmekerá. Herojuskankinasi, nesiryþta. Filme „Meilëstëkmës“ kruopðèiai analizuojami

vienas kità mylinèiø brolio ir seserssantykiai. Jau debiutiniuose „Ðeðë-liuose“ Cassavetesas bandë kurtifilmà ties vaidybinio ir dokumen-tinio kino riba. Jis yra prisipaþinæs,kad norëjo sàmoningos improviza-cijos: „Gana pataikauti þiûrovui,prodiuseriø diktatûrai, eskapizmuiir realizmo ignoravimui kuriant per-sonaþus.“

Cassaveteso herojai – amerikie-èiø vidurinioji klasë. Reþisieriø do-mino jø kasdienybë, taèiau jis – nesociologas ar ideologas. Cassavete-sà domino ðiø þmoniø jausmai, silp-nybës, ðeimyninis gyvenimas, neið-tikimybë, draugystë.

„Ðeðëliai“

„Ðeðëliø“ sumanymas gimë 1956-ai-siais, taèiau visas maþo biudþeto filmasbuvo improvizuojamas filmuojant16 milimetrø kamera, natûraliuoseinterjeruose ir Niujorko gatvëse, otai uþtruko net keliolika mënesiø.Filme svarbiausia improvizacija,nes Cassavetesas siekë ne pasakotiistorijà, o fiksuoti asmenybes, „gau-dyti“ gestø ir veiksmø tiesà, paro-dyti, kaip tie veiksmai atsiranda iðþmogaus psichologijos ir konkreèiøsituacijø. Pagrindiniø vaidmenø ak-toriams iðeities taðkas buvo keliaissakiniais apibûdinti jø herojø cha-rakteriai ir padëtis visuomenëje. Jiypatinga, nes du broliai ir sesuo yramulatai. Hju – tamsesnis, jis geriausuvokia situacijà ir todël kupinaskompleksø. Jis jauèiasi „baltøjø“pasaulio prieðas. Benis – ðviesesnis,jis nori balansuoti tarp dviejø odosspalvø pasauliø, Lelia atrodo kaipbaltoji. Ji viliasi, kad pavyks iðveng-ti „spalvotosios“ þymës ir ásimylibaltàjá vaikinà. Viskas klostosi ge-rai, kol Tonis suþino tiesà.

Iki ðio Cassaveteso filmo niekasJAV vaidybiniame kine nekûrë to-kio laisvo pasakojimo. Didþiausiafilmo vertybë yra jo autentiðkumas.Jis atsiranda ið aktoriø vaidybos,kasdienybës fiksavimo ir tiesiog vir-tuoziðkai perteikiamos naktinioNiujorko atmosferos. Pirmoji filmoversija buvo parodyta 1958-øjøgruodá ir tapo labai populiari kinoklubuose. Vienu pirmøjø filmo ger-bëjø ir gynëjø tapo Niujorko þurna-lo „Film Culture“ kritikas JonasMekas. Visame pasaulyje pripaþini-mo sulaukæs variantas atsirado vë-liau. Jis ir atvërë naujà epochà ame-rikieèiø kine, o Cassavetesui – irHolivudo vartus.

Taims aikðtë

Niujorko Taims aikðtëje vyksta fi-nalinë „Ðeðëliø“ scena. Niujorke gi-musiam Cassavetesui miesto aikðtësir gatvës buvo sudedamoji jo filmødalis. Á Taims aikðtæ jis sugráþo fil-muoti „Premjeros“ ir „Glorijos“.

Vaikai

Rowlands ir Cassavetesas uþau-gino tris vaikus – Nickà, Alexandràir Zoe. Visi trys dirba kine. Nickastapo gana þinomu reþisieriumi.

PARENGË Þ . P.

Trumpas Cassaveteso þodynëlis„Skalvijoje“ – Johno Cassaveteso retrospektyva

Johnas Cassavetesas ir Gena Rowlands

7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 6 d. | Nr. 45 (1059) 9 psl.

K i n a s

Þivilë Pipinytë

Maèiau daug blogø filmø. Ma-èiau daug blogø uþsienietiðkø ir lie-tuviðkø filmø. Taèiau paskutiniaismetais tik lietuviai sugeba kurtidaug blogesnius uþ visus uþsienie-èius filmus. Neátikëtina, bet tiesa.Sugebame daug blogiau.

Maèiau daug nevykusiø scenaris-tø, ir tik retas ið jø sugeba taip ne-nuosekliai dëlioti filmo pasakojimàið prieð tai jau ðimtus kartø matytøsiuþetø nuotrupø. Kaip popierineslëles tokie scenaristai stumdo po ne-skoningus interjerus taip pat ne kar-tà matytus lëkðtus personaþus – suk-èiø verslininkà, kvailà jo parankiná,dar kvailesnæ verslininko þmonà –kûningà blondinæ ir plëðrià jo mei-luþæ, suktà þmonos draugæ, dienasleidþianèià kosmetikos kabinete ar-ba prie eþero, Marijø Mikutavièiø,korumpuotus policininkà, valdinin-kà ir teisëjà, alkoholikà rusà auto-mechanikà, perbrendusá mamos sû-nelá ir t.t. ir pan. Bet retas scenaristastiki, kad þmonës gyvena tik tam, kaddulkintøsi ir darytø pinigus.

Maèiau daug prastø reþisieriø,bet tik vienetai yra tokie anemiðki,

Lietuviai gali blogiauNauji filmai – „Moterys meluoja geriau“

taip mëgsta filmuoti turtuoliø na-muose ir vieðbutyje prie Galvës eþe-ro, katastrofiðkai nemoka pasako-ti, nesugeba kurti filmo atmosferos,dirbti su aktoriais ir ið visos sudë-tingos kino kalbos gali iðtarti tik dugarsus: „a“ ir „b“, t.y. bûtinai be-veik kiekviename kadre susodina(arba suguldo) personaþus (ant so-fø, lovø, kaviniø këdþiø ir foteliø)ir tariamai átemptà veiksmà „per-muða“ visiðkai beprasmiðkais stam-biais planais (pavyzdþiui, laðanèioèiaupo).

Neþinau, kas dar sugeba taip klai-dþioti ir pasiklysti tarp trijø þanrø –paproèiø komedijos, filmø apiebanditus ir romantinës meilës isto-rijos. Uþtat kiekviename kadre re-klamuojamas koks nors lietuviøliaudþiai naudingas produktas arpaslauga: mineralinis vanduo, kava,picerija, taksi firma ir t.t.

Maèiau daug netalentingø akto-riø, bet tik kai kurie ið jø sugeba pa-prastà buitiðkà frazæ tarti ilgai irreikðmingai lyg prieðmirtiná Fredrosmonologà; energingai gestikuliuotivairuodami maðinà; nuolat isterið-kai ðaukti ir rëkti, kai tà patá tekstàgalima pasakyti pusbalsiu; pabrëþ-

tinai demonstruoti savo krûtis, ko-jas ir sëdmenis bei tatuiruotes. Ma-èiau daug pasipûtusiø lyg oþiai te-levizijos þvaigþdþiø, kurios nemokavaidinti, bet tik nedaug yra ásitiki-nusios (ásitikinæ), kad juos pamatæþiûrovai iðkart taps laimingesni.

Maèiau daug triukðmingø filmø,kuriø garso takelis primena nesibai-gianèià kakofonijà, bet tik retamevisà laikà skamba muzika, pasisko-linta ið LRT ar BTV pageidavimøkoncertø.

Maèiau daug silpnø, paliegusiø,bejëgiø, bespalviø, visiðkai nejuo-kingø ir nejaudinanèiø filmø, betdar neteko matyti tokio, atsipraðant,saviveiklinio televizijos klojimo te-atro, kuris pasipûtëliðkai vadintøsifilmu. Ðávakar paþiûrëjau „Moterysmeluoja geriau. Kristina“.

P.S.Paraðiusi tekstà atsidariau elek-

troniná paðtà ir ten radau dþiugø ki-no apþvalgininko Edvino Pukðtoslaiðkà. Jis neintymus ir skirtas ne tikman, ir dar – apie tà patá filmà, to-dël ir pacituosiu, kad demokratiðkaibûtø pristatyta ir kita – tautos nuo-monë (kalba netaisyta, – red. Past.):

„Labas (istorinis) vakaras!Ðiandien vël iðauðo pirmadienis,

perraðantis Nepriklausomos Lietu-vos kino industrijos istorijà. Pirmàkartà ðiemet trejø dienø savaitgaliobendrosios pajamos virðyjo 1 mln.Lt. Prie ðio pasiekimo svariausiaiprisidëjo rekordiðkai startavusi Al-vydo Ðlepiko reþisuota romantinëkomedija MOTERYS MELUOJAGERIAU. KRISTINA. Atsiverski-te lapkrièio 29 – gruodþio 1 d. kinosavaitgalio topà ir ásitikinsite, kad ánacionalinio kino rinkà atëjo nau-jas, ambicingas ir ypaè stiprus þai-dëjas, kuris á kino teatrus atvedëmilþiniðkà bûrá naujø þiûrovø. Pa-maèiau rezultatus ir visai neabejo-ju, kad po metø, o galbût ir anksèiausulauksime MOTERYS MELUOJAGERIAU tæsinio.

Bet kol kas patyrinëkime, kà pertris premjerines dienas nuveikëKRISTINA. 637104 Lt pajamos ir42562 þiûrovai skamba fantastiðkaiir neátikëtinai, taèiau tai jau yra ofi-cialiai uþfiksuota realybë.

Dar në vienam filmui nepavykostartuoti surinkus daugiau 600 tûkst.Lt Lietuvos kino rinkoje.

MOTERYS MELUOJA GE-

RIAU. KRISTINA tampa absoliu-èiai pirmu lyderiu pagal surinktaspajamas per trejø dienø savaitgaláir rezervuoja sau treèiàjà vietà pa-gal parduotus bilietus, nes lietuvið-kai dubliuoti animaciniai nuotykiaiSIMPSONØ FILMAS (53714 þiûro-vø) ir MADAGASKARAS 2 (45537þiûrovai) debiutavo gausesnës au-ditorijos akivaizdoje.

Lietuviðkø filmø grupëje MO-TERYS MELUOJA GERIAU ap-lenkë pirmûnus TADAS BLINDA.PRADÞIA (509908 Lt pajamos ir37945 þiûrovai) ir VALENTINASVIENAS (438459 Lt pajamos ir29842 þiûrovai), tad nuo ðiol turësi-me naujus nacionalinio kino rekor-dus, kuriuos jau netrukus mëginsðturmuoti Donato Ulvydo naujame-tinë komedija KAIP PAVOGTIÞMONÀ ir Emilio Vëlyvio komiðkasveiksmo trileris REDIRECTED/UÞLIETUVÀ!“

P.P.S.Lieka tik pakelti tauræ, pasveikin-

ti visus su istorine lietuviø naciona-linio kino pergale ir laukti naujø re-kordø.

Þ . P.

Kuo didesnis visuomenës netikru-mas ir baimë, tuo labiau jai reikiaávairiø burtininkø, parapsichologø irðamanø, – teigia kultûrologai. Kuoprimityvesni politikai, tuo intensy-viau jie siekia „paprastø þmoniø“(ádomu, kodël ne tiesiog þmoniø?)pritarimo, – pridurèiau að. Kai po-litikai aiðkina, kad uþdaryti PirmàjáBaltijos kanalà buvo teisinga, siû-lau jiems pasiþiûrëti, kà tas kanalasrodo dabar. Toks áspûdis, kad nuoryto iki vakaro jis transliuoja ávai-rius vadinamøjø parapsichologøðou. Taip ir noriu paklausti tø gar-siai rëkianèiø apie rusø propagan-dos grësmæ asmenø, ar dabar jauesate patenkinti? Ir pradedu átarti,kad jie patys þiûri pasakojimus apieraganas ir nuo visø ligø gydanèius„parapsichologus“.

Esu ið tos kartos, kuri tikëjo, kadnet ðiuolaikiná pasaulá galima su-prasti. Kitas klausimas, ar já galimapagerinti. Átariu, kad meksikieèiøreþisierius Alejandro GonzãlezasI¹ãrritu sau uþduoda panaðius klau-simus. Taèiau jo filmai sukelia prieð-taringus jausmus. Vieniems – aða-ras, kiti linkæ reþisieriø kaltintitiesiog pigia paþemintøjø ir nu-skriaustøjø temos eksploatacija.

Prieð kelerius metus Barselono-je Gonzãlezas I¹ãrritu sukûrë filmà„Biutiful“ (BTV, 9 d. 21.30), kuris pa-sakoja apie paprastà vyrà, kasdiensprendþiantá sudëtingus þmogiðku-mo klausimus. Iðsiskyræs dviejø vai-kø tëvas Uksbalis gyvena ne turis-

tus savo spindesiu apgaubianèiojeBarselonoje, o ðeðëlinëje jos pusë-je. Èia reþisierius koncentruoja vi-sus mûsø civilizacijos siaubus – fi-zinius, socialinius, egzistencinius.Teisëtvarkai Uksbalis yra nusikaltë-lis, nelegaliems imigrantams – ange-las sargas. Taèiau ir angelai kartaisserga, o Uksbalis serga nepagydomaiir ruoðiasi mirti.

Kad ir kaip vertintume filmà, pa-grindiná herojø suvaidinæs JavierasBardemas nusipelno tik susiþavëjimo.Beje, dël ðio vaidmens jis atsisakë ki-to – Oliverio Stone’o „Volstryte“, ir,manau, teisingai pasielgë, nes kairuo-lis Stone’as paskutiniu metu tik spe-kuliuoja graþiomis idëjomis.

Amerikieèiø kine tokie speku-liantai visada domino Sydney’ø Lu-metà (1924–2011). Jis sukûrë per 40filmø, bet visi geriausiai þino jo teis-minæ dramà „Dvylika átûþusiø vyrið-

kiø“ (1958). Ji man iki ðiol yra vie-nas tø filmø, kurie rodo, kaip svar-bu norëti suprasti þmogø ir jo pa-saulá.

Ateinantá ketvirtadiená (12 d.21.30) BTV parodys prieðpaskutináreþisieriaus filmà „Pripaþinkite ma-ne kaltu“ (2006). Tai taip pat teis-minë drama ir dar paremta tikraisávykiais. Filmo herojus – mafiozas(Vin Diesel), kuris paèiame ilgiau-siame ir skandalingiausiame JAVteismo procese gynë save pats, atsi-sakæs advokatø pagalbos. 9-ojo de-ðimtmeèio pabaigoje jis dirbo vienaimafijos ðeimai. Pradëjæs rizikingà irnenuspëjamà dvikovà su valdþia, ðisáþûlus, bet humoro jausmu apdova-notas tipas atves teismà iki absur-do, privers faktus liudyti prieð kal-tintojus ir paskelbti ðokiruojantáverdiktà. Lietuvoje kai kurie teismaitaip pat tæsiasi absurdiðkai ilgai ir

paralelës su filmu neiðvengiamos,bet, tikiuosi, 125 minuèiø trukmësfilmas Jûsø neuþmigdys.

Esu aistringas skaitytojas, todëlvisada þiûriu filmus apie raðytojus.Craigo Rosenbergo 2006 m. filmo„Prieblanda. Gyvenimas po mirties“(BTV, 7 d. 23.50) herojë – raðytojaReièel (Demi Moore) – niekaip ne-gali atsigauti po penkeriø metø sû-nelio mirties. Praëjus metams pojos, Reièel nusprendþia vël raðyti.Todël persikelia á namà tolimameþvejø kaimelyje. Taèiau èia praside-da ávykiai, kurie sukelia siaubà irvietos gyventojams, ir raðytojai.

Luiso Bardejo filme „Naujoji duk-ra“ (TV3, 7 d. 23.35) raðytojasDþonas (Kevin Costner) po sunkiøskyrybø pasiima abu savo vaikus irpersikelia á tolimà kaimà Pietø Ka-rolinoje. Jis tikisi pradëti gyvenimàið naujo. Taèiau netrukus vyresniojidukra Luiza (Ivana Baquero ið „Pa-no labirinto“) uþsisklendþia savyje,o ðeimoje prasideda keisti dalykai.

Suprantama, kad panaðûs filmai,nors ir naudoja siaubo kino moty-vus, kalba apie kûrybà, jos atsiradi-mà ið kûrëjo baimiø ir iðgyvenimø,tad siaubas daþnai yra tik vidinës pa-tirties metafora. Romano Polanskiofilmo „Vaiduoklis“ (TV1, ðiandien,6 d. 23.35) herojus raðytojas (EwanMcGregor), apsiëmæs paraðyti gar-saus politiko autobiografijà, ið tik-røjø atsiduria pavojuje. Mat jis pa-bando aiðkintis su politiku (PierceBrosnan) susijusias paslaptis ir jo gy-

venimo „baltas dëmes“. „Vaiduok-lá“ jau pristatinëjau ir nenoriu kar-totis, bet labai mëgstu ðá meistrið-kà, aliuzijø á Hitchcockà kupinàpsichologiná trilerá. Polanskis at-skleidþia ðiø dienø politikos esmæir net savaip gal yra pranaðiðkas.

Matyt, pranaðiðkas ir kitas svar-bus ðios savaitës filmas – Neillo Blo-kampo „9-asis rajonas“ (LNK, 11 d.22 val.). Reþisierius imituoja doku-mentinio filmo, kuriame apie netoli-mà praeitá kalba specialistai, polito-logai, sociologai, ávykius komentuojaþiniø laidø intarpai, stiliø. (Beje, JAV„9-àjá rajonà“ reklamavo plakataiávairiose vieðose vietose, kuriuosebuvo paraðyta, kad tai – tik þmoniøgyvenamos zonos ir pasirodþius neþmonëms reikia skambinti telefonu866 666 6001.)

Filmas pasakoja apie tai, kad1982-aisiais á Þemæ atvyko ateiviaiið kosmoso. Ateiviø laivas pasirin-ko Pietø Afrikos Respublikà, Joha-nesburgà. Laivas kabo virð miestotris mënesius, paskui paaiðkëja,kad ateiviai yra iðsekæ ir jiems rei-kia pagalbos. Ateiviai yra pabëgë-liai ið savo planetos.

Tiesiai po kosminiu laivu ákur-dinamas 9-asis rajonas – getas, ku-riame gyvena atvykëliai, laukiantyspasaulinës bendruomenës sprendi-mo, kà su jais daryti. Sprendimoteks laukti ilgai.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Nesikreipkite á ðarlatanusKrësle prie televizoriaus

„Biutiful“

10 psl. 7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 6 d. | Nr. 45 (1059)

G r u o d þ i o 6 – 1 5

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

nuo 6 d. — paroda „Siûlau naujà pasaulá.

Vito Luckaus fotografijos retrospektyva“

Paroda „Vaizdø vieta“ (Lietuvos fotografija

iliustruotuose þurnaluose XX a. 7—8 deðimt-

meèiais)

„90x60. Lietuvos fotografijos parodø plaka-

tai. 1970—1987“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Dailës istorikas ir kritikas Mikalojus

Vorobjovas (1903—1954)“

Paroda „Nuostabioji þemë. Dailininkai Rytø

Prûsijoje. XIX—XX a. pirmos pusës tapyba ið

Aleksandro Popovo rinkinio“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos

aborigenø menas

Paroda „Renesanso spindesys“

iki 15 d. — Ivano Marèuko (Ukraina) kûrybos

paroda „Uþ horizonto — kiti horizontai...“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Paroda „Nuo karo iki taikos“ (XX a. penkto-

ðeðto deðimtmeèio mada ið Aleksandro

Vasiljevo kolekcijos)

Kazimiero Þoromskio (1913—2004) paroda

„Nuo realizmo iki optinio meno“

Vytauto Kasiulio dailës muziejusA. Goðtauto g. 1

iki 8 d. — paroda „Mykolo Raubos Vilnius“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Senosios Lietuvos istorija XIII—XIX a.

Lietuviø liaudies menas; Kryþdirbystë

Kabanèiø sodø paroda „Sesë sodø sodina“

Paroda „Þemaièiø krikðto þenklai“, skirta

Þemaièiø krikðto 600 metø sukakèiai

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Paroda „Rûdavos kautynës“

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

nuo 10 d. — senosios liturginës tekstilës

paroda „Ðilkas ir auksas“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Davido Maljkoviãiaus paroda „Naujos

reprodukcijos“

Paroda „Jaunojo tapytojo prizas 2013“

Paroda „Agentûra. Veikëjø kuriamas scenarijus“

iki 13 d. ÐMC skaitykloje — paroda „Anne“

Modernaus meno centrasLiteratø g. 8

Tomo Ivanausko personalinë fotografijø

paroda „Paminklø akimis“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

Kæstuèio Grigaliûno paroda „Baseinas“

Meno projektø erdvë „Malonioji 6“Malonioji g. 6

Donato Jankausko (Duonio) paroda „Neávykæ

projektai“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Paroda „Mindwalk“ (kûriniai ið privaèiø

ðiuolaikinio meno kolekcijø)

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

Lietuvos fotomenininkø sàjungos Klaipëdos

skyriaus fotografijø paroda „Ne/ta vieta, ne/

tas laikas“

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

Paroda „5x5x5. Keramika be ribø“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Paroda „XIX a. II p. — XX a. pr. Lietuvos valsty-

bës politikos, kultûros, mokslo ir visuomenës

elitas bei jo aplinka“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

Lietuvos medalio kûrëjø stovyklos paroda

Jaunøjø skulptoriø bronzos liedinimo simpo-

ziumo paroda „Gurgutis 2013“

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

nuo 10 d. — Loretos Abucaitës Hornall (JAV)

paroda „Entropija“

Lietuvos dailininkø sàjungosparodø salëVokieèiø g. 4 / 2

nuo 12 d. — Valës Vaitkuvienës tapyba

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

iki 8 d. — Edvardo Racevièiaus paroda

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

iki 12 d. — vaizduojamosios dailës festivalio

„Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose

2013“ baigiamoji paroda

Senamiesèio menininkø galerija-dirbtuvëTotoriø g. 22—4

iki 14 d. — Tomo Raimondo Jovaiðos akvarelës

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

Tomaðo Zahradnièeko paroda „Du deðimt-

meèiai Prahos gatvëse ir aikðtëse“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

Vaikø pieðiniø paroda „Jau saulelë vël...“

Galerija „Rotunda“A. Rotundo g. 3

Tatjanos Diðèenko grafikos paroda „Muraka-

mi manija 2“

Galerija „Kalnas“Kriviø g. 10

Ðiuolaikiniø Gruzijos menininkø kûryba

Oslo namaiMindaugo g. 27

iki 11 d. — Godos Gontytës paroda „Nesamas“

Galerija „Ðofar“Mësiniø g. 3A/5

nuo 13 d. — Jelenos Blizninos tapyba

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Kauno bienalë „Unitekstas“:

Patricios Piccinini (Australija) paroda „Ne-

matoma saulë su mumis“, Gao Yuan (Taiva-

nas) paroda „Naujoji epocha“, Monikos

Þaltauskaitës-Graðienës ir Bronës Never-

dauskienës paroda „Absoliuti lygybë“

Modrio Tenisono (Latvija), Armando Strazdo

(Latvija), Vytauto Tumëno interaktyvus

projektas „Laimos tinklas“

Paroda „Pusryèiai ant þolës. Europos moderniz-

mo grafikos darbai ið Lietuvos muziejø rinkiniø“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Kauno bienalë „Unitekstas“:

Jaunøjø menininkø paroda

Linos Jonikës paroda „Reversinës trajektorijos“

Giedrës Kriauèionytës paroda „Suformatuota“

Severijos Inèirauskaitës-Kriaunevièienës

paroda „Iðardymai“

Kæstuèio Grigaliûno interaktyvus projektas

„Marginimas“

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

Kauno bienalë „Unitekstas“:

Scenografo, grafiko ir tapytojo Ramazano

Krinicko (1904—1983) bei skulptorës Natali-

jos Luðèinaitës-Krinickienës (1903—1998)

paroda „Ðimtmeèiui prabëgus...“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Konstancijos Dzimidavièienës paroda

Adelës ir Pauliaus Galauniø namaiVydûno al. 2

Mildos Mildaþytës-Kulikauskienës darbø

paroda „Kûrybiniø iðvykø „M.K. Èiurlionio

keliais“ kai kurie atspindþiai“

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

nuo 6 d. — Arûno Daujoto tapyba

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

iki 14 d. — paroda „Rudens salonas“

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

Prancûzø fotografijos klasikø paroda

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Vytauto Kasiulio (1918—1995) kûrybos paroda

Sigitos Grabliauskaitës stiklo plastikos

skulptûrëliø kolekcija „Tau“

iki 12 d. — Gaivos Paprastosios tapyba

K L A I P Ë D A

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

iki 8 d. — paroda „Faces Of Polish Posters“

Lenkijos fotografijos bei dizaino paroda

„Materia Prima: peizaþas ir dizainas“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

Kalëdinë Lietuvos dailininkø paroda

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Paroda „Kristijonas Donelaitis. 300 metø

jubiliejø pasitinkant“ (maþoji forma,

gintaras)

„Herkaus galerija“Herkaus Manto g. 22

iki 11 d. — Jono Virbausko akmens skulptû-

ros paroda „Prakalbintas akmuo “

Galerija „si:said“Galinio Pylimo g. 28

iki 11 d. — Viktorijos Dambrauskaitës komik-

sø paroda „X Y Z“

Ð I A U L I A I

„Laiptø galerija“Þemaitës g. 83

Þibunto Mikðio grafikos paroda „Tëvynë ten,

kur laisvë“

Dailës galerijaVilniaus g. 245

Paroda „Postidëja“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras6, 10 d. 18.30 — J. Strausso „VIENOS KRAUJAS“.

Dir. — J. Geniuðas

7, 13 d. 18.30, 8 d. 12 val., 15 d. 12, 18 val. —

P. Èaikovskio „SPRAGTUKAS“.

Dir. — M. Staðkus, A. Ðulèys

11 d. 18.30 — „ÞYDRASIS DUNOJUS“.

Dir. — M. Staðkus

12 d. 18.30 — J. Strausso „ÐIKÐNOSPARNIS“.

Muzikinis vad. ir dir. — M. Staðkus

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

6, 7 d. 18 val. — W. Shakespeare’o „HAM-

LETAS“. Reþ. — E. Nekroðius („Meno fortas“)

8 d. 12 val. — A. de Saint-Exupéry „MAÞASIS

PRINCAS“. Reþ. — S. Mykolaitis

10 d. 18.30 — F. Dostojevskio „STEPANÈIKO-

VO DVARAS“. Reþ. — J. Vaitkus

11 d. 18.30 — A. Schnitzlerio „10 DIALOGØ

APIE MEILÆ“. Reþ. — Y. Ross

12 d. 18.30 — T. Sùobodzianeko „MÛSØ

KLASË“. Reþ. — Y. Ross

13 d. 18.30 — M. Sperro „MEDÞIOKLËS

SCENOS“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

Maþoji salë

6 d. 16 val. — B. Mar „UNË“ (aktorës U. Babic-

kaitës dienoraðèiø motyvais) Reþ. — B. Mar

7 d. 16 val. — P. Süskindo „KONTRABOSAS“.

Reþ. — V. Masalskis

8 d. 16 val. — PREMJERA! „FOTOGRAFAS,

ARBA APVERSTOS TABURETËS ISTORIJA“.

Reþ. — J. Arèikauskas

10 d. 16 val. — E. Palmetshoferio „HAM-

LETAS MIRË. GRAVITACIJOS NËRA“.

Reþ. — P. Ignatavièius

11 d. 16 val. — M. Mayenburgo „AKMUO“.

Reþ. — A. Jankevièius

13 d. 16 val. — M. Duras „MUZIKA 2“.

Reþ. — A. Liuga

Studija

13 d. 19 val. — „POETË“ (S. Nëries dienoraðèiø

ir eilëraðèiø motyvais). Reþ. — R. Garuolytë

Vilniaus maþasis teatras7 d. 18.30 — A. Strindbergo „FREKEN JULIJA“.

Reþ. — A. Areima

10 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MADAGAS-

KARAS“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,

reþ. — A. Dapðys

12 d. 18.30 — I. Margalit „TRIO (J. Bramso,

R. Ðumano ir K. Ðuman meilës istorija)“.

Reþ. — P. Galambosas (Vengrija)

OKT/Vilniaus miesto teatras13, 14 d. 19 val. OKT Studijoje — W. Shakes-

peare‘o „JULIJUS CEZARIS“. Reþ. — A. Areima

Valstybinis jaunimo teatras6 d. 18 val. — P. Vaièiûno „PATRIOTAI“.

Reþ. — J. Vaitkus

7 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO DO-

MINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas (Salë 99)

7 d. 18 val. — A. Juozaièio „ÐIRDIS VILNIUJE“.

Reþisieriai — J. Vaitkus, A. Vidþiûnas

8 d. 12 val. — „RONJA PLËÐIKO DUKTË“ (pagal

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

iki 14 d. — Jono Stankevièiaus ir Sigitos

(Emilës) Stankevièiûtës paroda „Að

toks. Að tokia“

Galerija „ARgenTum“Latako g. 2

nuo 7 d. — paroda „7“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno rinkiniai

Telðiø galerijaKæstuèio g. 3

Projekto „Metalo metamorfoës“ paroda

„Inkliuzai. Miniatiûros“

Paroda, skirta Tarptautinei neágaliøjø

þmoniø dienai

Paroda „Meno þenklai Þemaitijos

sostinëje“

Dailë

Be jokios abejonës, visø dëmesá pasiglemð ilgai laukta, Margaritos Ma-tulytës kuruojama paroda „Siûlau naujà pasaulá. Vito Luckaus fotografi-jos retrospektyva“ vël atidarytoje Nacionalinëje dailës galerijoje. Intri-guoja ir dar dvi ten pat (gruodþio 6 d.) atidaromos parodos: „Vaizdø vieta(Lietuvos fotografija iliustruotuose þurnaluose XX a. 7–8 deðimtmeèiais)“ir „90x60. Lietuvos fotografijos parodø plakatai. 1970–1987“.

Knygos

Kad geriau paþintumëte savo miestà, rekomenduojame paskaityti nau-jà knygà – „Vilniaus skulptûrø kelias“ (autorë Jolanta Marciðauskytë-Ju-raðienë, knygos dailininkë Laura Bautrënaitë, virðelio dailininkas JulijusBalèikonis, Modernaus meno centras, 2013). Èia trumpai pristatytos „net109 Senamiestyje ir centre esanèios skulptûros bei jø autoriai, pateikiamastoliau nuo centro esanèiø pavieniø objektø ir skulptûrø parkø sàraðas. Lei-dinyje apraðomi ðeði pagrindiniai skulptûrø marðrutai, kuriø pradinë stote-lë – Katedros aikðtë. Taip pat galima rinktis vienà ið keturiolikos marðrutøpagal dominanèias temas, o penkioliktàjá siûloma susidaryti patiems.“ Ðispatraukliai iðleistas leidinys vertingas vien jau preciziðkai atliktu darbu re-gistruojant meno objektus. Taèiau vartant já kyla ir ne vienas labai rimtasklausimas, pavyzdþiui, ar rezultatas akivaizdþiai neparodo, kad vertingøkûriniø mieste yra komiðka maþuma, kà tai sako apie Lietuvos kultûrospolitikà, kokie galëtø bûti þingsniai siekiant meno edukacijos? Daugiauinformacijos apie knygà: vilniausskulpturukelias.lt, mmcentras.lt

Muzika

Gruodþio 7 d., ðeðtadiená, 19 val. Filharmonijos Didþiojoje salëje vyk-siantis simfoninës muzikos vakaras skiriamas áþymaus smuikininko JashosHeifetzo koncerto Filharmonijoje 100-meèiui.

Su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Juozo Do-marko, grieþia perspektyvi smuikininkë Justina Auðkelytë, 16-os konkur-sø laureatë ir diplomantë, J. Heifetzo konkurso Vilniuje diplomantë, nuo2014 m. rudens magistro studijas tæsianti Juilliardo mokykloje Niujorke(JAV). Skambës Piotro Èaikovskio, Nikolajaus Rimskio-Korsakovo, Alek-sandro Skriabino kûriniai.

Teatras

Gruodþio 13 d. 18.30 Lietuvos rusø dramos teatre ávyks Jono Vaitkausreþisuoto spektaklio „Eugenijus Oneginas“ premjera. Spektaklyje skam-bës specialiai ðiam dramos kûriniui kompozitoriaus Sergejaus Prokofjevoparaðyta muzika. O teatro aktoriams bus patikëtas ne tik eiliuotas A. Puð-kino tekstas, bet ir choro partijos bei ðokiai su baleto profesionalais –Baltijos baleto teatro ðokëjais.

„7md“ rekomenduoja

7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 6 d. | Nr. 45 (1059) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

A. Lindgren apysakà). Reþ. — D. Jokubauskaitë

8 d. 18 val. — „KETURIAIS VËJAIS“ (pagal

K. Binkio ir keturvëjininkø kûrybà).

Reþ. — T. Jaðinskas (Salë 99)

10 d. 19 val. — PREMJERA! P. Demirskio

„NESISTEBËK, JEI KAS NORS ATEIS PADEGTI

TAVO NAMØ“. Reþ. — A. Jankevièius

11 d. 18 val. — A. Èechovo „DËDË VANIA“.

Reþ. — A. Latënas

12 d. 18 val. — H. Melville’io „RAÐTININKAS

BARTLBIS“. Reþ. ir insc. aut. — R. Kazlas

13 d. 18 val. — M. McDonagho „PAGAL-

VINIS“. Reþ. — J. Vaitkus

Rusø dramos teatras6 d. 18.30 — A. Jablonskajos „STABMELDÞIAI“.

Reþ. — J. Vaitkus

7 d. 12 val. — „LINKSMOJI EINÐTEINO

LABORATORIJA“. Reþ. — S. Pikturnaitë

7 d. 18.30 — M. Macevièiaus „PRAKEIKTA MEILË“

(pagal P. Sanajevo apysakà „Palaidokite

mane uþ grindjuostës“). Reþ. — A. Jankevièius

8 d. 12 val. — J. Ðvarco „SNIEGO KARALIENË“.

Reþ. — A. Ðèiuckis

8 d. 18.30 — J.M. Chevret „SVEIKI, EMI-

GRANTAI! (SQUAT) “. Reþ. — M. Poliðèiukas

13 d. 18.30 — PREMJERA! A. Puðkino

„EUGENIJUS ONEGINAS“. Reþ. — J. Vaitkus

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

7 d. 12 val. — PREMJERA! E.T.A. Hoffmano

„SPRAGTUKAS“. Scenarijaus aut., reþ. ir dail. —

V. Mazûras

8 d. 12 val. — „BATUOTAS KATINAS“ (Ch. Perrault

pasakos motyvais). Reþ. — A. Mikutis

Maþoji salë

7, 8 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „BALTOS

PASAKOS“ (pagal H.Ch. Anderseno pasakas).

Reþ. — N. Indriûnaitë

Menø spaustuvë6 d. 19 val. Juodojoje salëje — J. Ðeduikytës

ir V. Bareikio akustinis koncertas (teatro

judëjimas „No theatre“)

6 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — PREMJERA!

„59’ONLINE“. Idëjos aut. L. Vaskova ir

R. Maèiliûnaitë (jaunøjø scenos menininkø

programa „Atvira erdvë’13“)

7 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „GAIDELIS

PINIGAUTOJAS“. Reþ. — Ð. Datenis (jaunøjø

scenos menininkø programa „Atvira erdvë“)

7 d. 17 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„KELIONË NAMO“. Reþ. — V. Bareikis (urba-

nistinio ðokio teatras „Low Air“)

10 d. 11 val. Juodojoje salëje — „LAI LAI LAI“.

Reþ. — C. Grauþinis (teatras „cezario grupë“)

10 d. 16, 19 val. Kiðeninëje salëje — „ATVIRAS

RATAS“. Reþ. — A. Giniotis (teatro laboratori-

ja „Atviras ratas“)

10 d. 19 val. Juodojoje salëje — C. Grauþinio

„DRÀSI ÐALIS (LIETUVOS DIENA)“.

Reþ. — C. Grauþinis (teatras „cezario grupë“)

11 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„MEILË TRIMS APELSINAMS“.

Reþ. — A. Giniotis (teatras „Atviras ratas“)

11 d. 19 val. Stiklinëje salëje — J. Paðkevi-

èiaus „RIBOS“. Reþ. — T. Montrimas (jaunøjø

scenos menininkø programa „Atvira erdvë“)

11 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — C. Grauþinio

„VISKAS ARBA NIEKO“. Reþ. — C. Grauþinis

(teatras „cezario grupë“)

13 d. 19 val. Juodojoje salëje — „MELAN-

CHOLIJOS DËÞUTË“ (choreogr. — J. Wielan-

das, Vokietija) (Kauno ðokio teatras „Aura“)

KAUNAS

Kauno dramos teatras6 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — PREMJERA!

A. Èechovo „VYÐNIØ SODAS“. Reþ. — A. Areima

8 d. 12 val. Maþojoje scenoje — A. Sunklo-

daitës „KIÐKIS PABËGËLIS“ (pagal L. Jakima-

vièiaus knygelæ „Lapë ir kalioðai“).

Reþ. — A. Sunklodaitë

8 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — floristikos

renginys-improvizuota meistriðkumo pamoka

8 d. 19 val. Maþoje scenoje — M. von Mayen-

burgo „BJAURUSIS. SKALPELIO PJÛVIS“.

Reþ. — V. Malinauskas

10 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — A. Ðkëmos

„BALTA DROBULË“. Reþ. — J. Juraðas

11 d. 18 val. Rûtos salëje — G. Padegimo

„JAH“. Reþ. — G. Padegimas

12 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — I. Turge-

nevo „MËNUO KAIME“. Reþ. — V. Tertelis

13 d. 18.30 Ilgojoje salëje — B. Srbljanoviè

„SKËRIAI“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

Kauno muzikinis teatras6 d. 18 val. — I. Kãlmãno „GRAFAITË

MARICA“. Dir. — J. Janulevièius

7 d. 18 val. — F. Lehãro „LINKSMOJI NAÐLË“.

Dir. — J. Geniuðas

8 d. 12 val. — E. Chagagortiano „AUSINË

KEPURË“. Dir. — V. Visockis

8 d. 18 val. — N. Rimskio-Korsakovo „CARO

SUÞADËTINË“. Muzikinis vad. ir dir. — E. Pehkas

(Estija). Dir. — J. Janulevièius

11 d. 18 val. — „ZYGFRYDO VERNERIO KABA-

RETAS“. Dir. — J. Janulevièius

12 d. 18 val. — E. Johno, T. Rice’o „AIDA“.

Dir. — J. Janulevièius

13 d. 18 val. — I. Kãlmãno „BAJADERË“.

Dir. — J. Janulevièius

Kauno kamerinis teatras6 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „BE GALO

ÐVELNI ÞMOGÞUDYSTË“. Reþ. — S. Rubinovas

7 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „DIENA IR

NAKTIS“. Reþ. — S. Rubinovas

8 d. 18 val. — F. Rabelais „GARGANTIUA IR

PANTAGRIUELIS“. Reþ. — S. Rubinovas

Kauno lëliø teatras7 d. 12 val. — „GULBË — KARALIAUS PATI“.

Reþ. — N. Indriûnaitë

8 d. 12 val. — „ATOSTOGOS PAS DËDÆ TITÀ“.

Reþ. — J. Januðkevièiûtë

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis dramos teatras7 d. 18 val. Þvejø rûmuose — J. Kesselringo

„ARÐENIKAS IR SENI NËRINIAI“.

Reþ. — P. Gaidys

8 d. 12 val. Þvejø rûmuose — PREMJERA!

A. Dilytës „DËDËS TITO DÞIAZAS“ (pagal

P. Hackso knygà). Reþ. — A. Dilytë, dail. —

A. Ðimonis, komp. — S. Ðiauèiulis

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras7 d. 18. 30 — P. Abrahamo „BALIUS

SAVOJOJE“

8 d. 13 val. — PREMJERA! V. Konstantinovo

„NELIÛDNOS VARLËS NEPRINCAS“

10 d. 18.30 — V. Beliakovièiaus „LËLËS“

(Kaliningrado srities dramos teatras)

14 d. 18.30 — koncertas, skirtas G. Verdi ir

R. Wagnerio 200-osioms gimimo metinëms

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras8 d. 12 val. — „KUKUÈIO KELIONË“ (pagal

M. Martinaièio „Kukuèio balades“). Insceni-

zacijos aut. ir reþ. — I. Norkutë

8 d. 18 val. — P. Cheneau „Á SVEIKATÀ,

PONE!“ Reþ. — N. Mironèikaitë

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras11 d 18 val. — „KRUVINOS VESTUVËS“.

Choreogr. — J. Smoriginas (Klaipëdos

muzikinis teatras)

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija6 d. 17 val. Këdainiø daugiakultûriame

centre — ciklo „Muzikos enciklopedija gyvai“

koncertas „Nuo baroko iki dþiazo“. Sostinës

vario kvintetas: A. Januðevièius (trimitas),

D. Memënas (trimitas), M. Rancovas (valtor-

na), P. Batvinis (trombonas), D. Baþanovas

(tûba). Programoje G.F. Händelio, A. Bruckne-

rio, G. Verdi, W.A. Mozarto ir kt. kûriniai

7 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojo-

je salëje, — J. Heifetzo koncerto Filharmoni-

joje 100-meèiui. Lietuvos nacionalinis

simfoninis orkestras. Solistë J. Auðkelytë

(smuikas). Dir. — J. Domarkas. Programoje

P. Èaikovskio, N. Rimskio-Korsakovo,

A. Skriabino kûriniai

8 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojo-

je salëje, — teatralizuota muzikinë pasaka

visai ðeimai „Ant ledo atsirado roþë...“ (pagal

R. Skuèaitës knygà). L. Baublytë (fleita),

P. Jaraminas (fortepijonas), aktoriai

L. Budzeikaitë, S. Storpirðtis, „Liepaièiø“

jaunuèiø ir II klasës chorai (vad. ir dir.

E. Jaraminienë ir N. Timofejeva). Solistë

J. Bielinytë

8 d. 11.30 Pakruojo Ðv. Jono Krikðtytojo

baþnyèioje, 8 d. 14 val. Radviliðkio Ðvè.

Mergelës Marijos gimimo baþnyèioje —

I. Milkevièiûtë (sopranas), J. Kazakevièiûtë

(vargonai)

8 d. 14 val. Uþutrakio dvaro sodyboje — trio

„Claviola“: J. Juozapaitis (altas), V. Giedraitis

(klarnetas), U. Antanavièiûtë (fortepijonas),

V. Rumðas (aktorius, skaitovas)

8 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

Valstybinis Vilniaus kvartetas. Solistë

S. Stonytë (sopranas). Programoje F. Schu-

berto, R. Schumanno, L. van Beethoveno

kûriniai

10 d. 17.30 Rokiðkio kraðto muziejaus

Didþiojoje menëje — Valstybinis Vilniaus

kvartetas. Solistë J. Gedmintaitë (sopranas).

Programoje W.A. Mozarto kûriniai

11 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — Lietuvos kamerinis

orkestras. Solistas P. Giunteris (muðamieji).

Dir. — R. Ðervenikas. Programoje D.I. Wiréno,

A. Martinaièio, A. Ðenderovo kûriniai

11 d. 15 val. Telðiø rajono Luokës vidurinës

mokykloje, 11 d. 18 val. Ðiauliø „Laiptø

galerijoje“, 15 d. 12 val. Vilniuje, Filharmo-

nijos Didþiojoje salëje, — A. Noviko dþiazo

mokyklos vokalinis ansamblis „Jazz Island“ ir

kiti mokyklos meno kolektyvai. Dalyvauja

multiinstrumentininkas S. Petreikis

V I L N I U S

Kongresø rûmai8 d. 19 val. — S. Sondheimo „Svynis Todas:

demonas kirpëjas“. Dir. — G. Rinkevièius,

reþ. — D. Ibelhauptaitë. Solistai D. Stumbras,

A. Grigorian, L. Bendþiûnaitë, J. Milius,

R. Karpis, E. Dauskurdis, A. Malikënas,

J. Vaðkevièiûtë ir kt.

Lietuvos muzikø rëmimo fondasS. Vainiûno namuose

10 d. 17 val. — vakaras ,,Gimtainiai —

kultûra kultûros ribose“

11 d. 17 val. — Vilniaus J.Tallat-Kelpðos

konservatorijos dainavimo skyriaus mokiniø

koncertas

12 d. 18 val. — Vilniaus Karoliniðkiø muzikos

mokyklos fleitos mokytojos V.M. Zabrodaitës

mokiniø koncertas „Kalëdø stebuklai su

fleitos muzika“

8 d. 14 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje —

Vilniaus B. Dvariono deðimtmetës muzikos

mokyklos choras „Viva voce“ (choro vad. —

V. Katinienë ir R. Katinas). Solistës L. Domi-

kaitë ir E. Noreikaitë, vargonininkë

D. Ðakenytë

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas7 d. 15 val. — ispanø menininkës D. Garcîos

performansas „Kur dingsta veikëjai, kai

baigiasi istorija?“

9 d. 17.30 — vakaras „Poetinës geografijos

pamoka su „Naujosios Romuvos“ knygomis“.

Dalyvauja poetai R. Kutkaitë, G. Maybe,

A. Pakënas, V. Stulpinas. Vakarà veda A. Konickis

11 d. 17.30 — D. Tamoðauskaitës poezijos

knygos „Vabalai“ pristatymas. Kartu su

autore dalyvauja literatûrologas R. Tamoðai-

tis, knygos redaktorius J. Kubilius, leidyklos

„Versus aureus“ redaktorë O. Gudþiûnienë,

kanklininkë A. Bruþaitë

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Buda palëpëje : [romanas] / Julie Otsuka ; ið anglø kalbos vertë Emilija Ferdmanaitë. – Vilnius :

Vaga, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 142, [2] p. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-5-415-02326-4 (ár.)

Colloquia / Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas ; redaktoriø kolegija: Jûratë Sprindytë

(vyriausioji redaktorë) ... [et al.]. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2013. –

ISSN 1822-3737

Nr. 30. – 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 211, [1] p. – Santr. angl.

Filosofas, kuris nebuvo iðmintingas : [romanas] / Laurent Gounelle ; ið prancûzø kalbos vertë

Lina Perkauskytë. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Kaunas : Spindulio sp.). – 227, [3] p. – Tiraþas

2500 egz. – ISBN 978-609-01-1194-9 (ár.) : [21 Lt 19 ct]

Lemtingas pasirinkimas : [romanas] / Donna Leon ; ið anglø kalbos vertë Rita Kubilienë. –

Vilnius : Charibdë, [2013] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 251, [2] p. – Ciklo „Komisaro

Gvido Bruneèio bylos“ knyga. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-9955-739-34-0

Majos dienoraðtis : [romanas] / Isabel Allende ; ið ispanø kalbos vertë Valdas V. Petrauskas. –

Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 420, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. –

ISBN 978-609-01-1168-0 (ár.) : [31 Lt 78 ct]

Mano vyro paslaptis : romanas / Dorothy Koomson ; ið anglø kalbos vertë Rima Rutkûnaitë. –

Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 491, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN

978-609-01-1201-4 (ár.) : [33 Lt 19 ct]

Margalapë : eilëraðèiai / Violeta Ðoblinskaitë Aleksa ; [dailininkë Inga Paliokaitë-

Zamulskienë]. – Kaunas : Kauko laiptai, 2013 (Kaunas : Taurapolis). – 98, [4] p. : iliustr. –

Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-8092-09-7

Meilë ir kontrabanda : romanas / Barbara Cartland ; ið anglø kalbos vertë Edmundas

Juðkevièius. – Kaunas [i.e. Raudondvaris (Kauno r.)] : Dajalita, [2013] (Kaunas : Indigo print). –

364, [2] p. – (Meilës romanø lobynas, ISSN 1822-6655). – Tiraþas [1548] egz. – ISBN 978-

9955-691-88-4 : [9 Lt 50 ct]

Perþengti ribà : maþieji romanai / Petras Venclovas. – Kaunas : Kauko laiptai, 2013 (Kaunas :

Taurapolis). – 292, [3] p. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-609-8092-10-3 (ár.)

Praðau, liaukitës ið manæs tyèiotis… : ákvepianti vienos moters istorija / Jodee Blanco ; ið

anglø kalbos vertë Kristina Gudelytë-Lasman. – Vilnius : Vaga, 2013 (Vilnius : BALTO print). –

325, [2] p. – Tiraþas 1300 egz. – ISBN 978-5-415-02324-0

Prisiminimai / Leokadija Bielinytë-Kaukënienë ; [redagavo ir sudarë Vytautas Bielinis]. –

Klaipëda : Druka, 2013 (Klaipëda : Druka). – 63, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-

609-404-148-8

Septyni gailestingumo darbai kûnui : eilëraðèiai / Diana Ðarakauskaitë. – Kaunas : Kauko

laiptai, 2013 (Kaunas : Taurapolis). – 96, [5] p. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-609-8092-11-0

Spengia tylos kamertonai : [eilëraðèiai] / Nerijus Laurinavièius. – [Vilnius] : Firidas, [2013]. –

236, [1] p. – Tiraþas [300] egz. – ISBN 978-609-429-017-6

Spinozos problema : [romanas] / Irvin D. Yalom ; ið anglø kalbos vertë Viktorija Labuckienë. –

Vilnius : Vaga, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 405, [2] p. – Tiraþas 800 egz. (papild.). – ISBN

978-5-415-02302-8

Tëvas ir duktë : [romanas] / Diane Chamberlain ; ið anglø kalbos vertë Vilma Rinkevièiûtë. –

Vilnius : Alma littera, 2013 (Kaunas : Spindulio sp.). – 333, [1] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN

978-609-01-1213-7 (ár.) : [29 Lt 66 ct]

Þemaièiø sakalø giesmë : rinktinë, [eiliuota Lietuvos aviacijos kronika (ir þemaièiø tarme)] /

Irena Jacevièienë-Þukauskaitë ; [á þemaièiø tarmæ vertë Biruta Zabitienë ir Petras Zabitis]. –

Kaunas : Plieno sparnai, 2013 (Kaunas : Spindulio sp.). – 335, [1] p. : iliustr., faks., portr. –

(Lietuvos sakalai ; kn. 6). – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-9986-557-18-0 (ár.)

Þinios trumpai : [aforizmai] / J. Gimberis. – Kaunas : Kauko laiptai, 2013 (Kaunas : Taurapolis). –

203, [3] p. : iliustr. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-609-8092-13-4

Þmogus futliare : apsakymø rinkinys / Anton Èechov. – Vilnius : Vaga, 2013 (Vilnius : BALTO

print). – 294, [2] p. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-5-415-02323-3

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

DGM : [apysaka] / Roald Dahl ; ið anglø kalbos vertë Danguolë Þalytë ; iliustravo Quentin

Blake. – Vilnius : Garnelis, [2013] (Kaunas : Spindulio sp.). – 230, [1] p. : iliustr. – Tiraþas

[1680] egz. – ISBN 978-9955-883-37-1 (ár.)

Eiliuotos pasakos / Kostas Kubilinskas ; iliustravo Edvardas Jazgevièius. – Vilnius : Alma

littera, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 39, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-

01-1210-6 (ár.) : [16 Lt 24 ct]

Menu máslæ keturgyslæ / [Kostas Kubilinskas ; iliustracijos Giedrës Seniûnienës]. – Vilnius :

Abeceda, [2013] (Kaunas : Repro). – [17] p., ásk. virð. : iliustr. – (Drakoniukas ; 15). – Antr. ið

virð. – Aut. nurodytas virð. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-8093-08-7

Princesë Amaja ir ledø pilies trolis : saldþiai ledinë pasaka / Lina Krukauskienë ; [iliustracijos

Giedrës Seniûnienës]. – Vilnius : Abeceda, [2013] (Kaunas : Repro). – [25] p., ásk. virð. : iliustr. –

(Drakoniukas ; 17). – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-8093-11-7

Raitelis jau balnà ruoðia : [eilëraðèiai vaikams / eilëraðèiø autorë] Erla ; [dailininkas] Audris

Purlys. – Ðiauliai : Lucilijus, 2013 (Ðiauliai : Lucilijus). – 31, [1] p. : iliustr. – Tekstas liet., angl. –

Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-9955-32-214-6 : [6 Lt]

12 psl. 7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 6 d. | Nr. 45 (1059)

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

G r u o d þ i o 6 – 1 2

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis6—12 d. — Lenktynës (D. Britanija, JAV) — 12,

15.15, 18.15, 21.15

6, 9—12 d. — Anoniminis tëtis (JAV) — 14, 16.30,

19.15, 22 val.; 7, 8 d. — 12.15, 14, 16.30, 19.15,

22 val.

6—12 d. — Meilei nereikia þodþiø (JAV) — 12.15,

14.30, 16.45, 18.45, 21.30

Purvas (D. Britanija) — 21 val.

Kalakutai: atgal á ateitá (3D, JAV) — 11.15,

13.45, 16.15

14 d. — G. Verdi „Falstafas“. Tiesioginë prem-

jeros transliacija ið Niujorko Metropoliteno

operos — 19.55

12 d. — Hobitas. Smogo dykynë (JAV) — 19 val.

9—19 d. — „Gerumo seansai“ — 11, 13.30

6—12 d. — Moterys meluoja geriau. Kristina

(reþ. A. Ðlepikas) — 11, 13.45, 16.30, 19.15, 21.50

6, 9—12 d. — Stalingradas (Rusija) — 15.15,

18.15, 21.15; 7, 8 d. — 12, 15.15, 18.15, 21.15

6, 9, 10, 12 d. — Ogis ir tarakonai (Prancûzi-

ja) — 14.15, 16.15; 7, 8 d. — 12, 14.15, 16.15;

11 d. — 14.15

6, 7 d. — Toras 2. Tamsos pasaulis (3D, JAV) —

11, 13.30, 16 val.; 8 d. — 13.30, 16 val.; 9—

12 d. —16 val.

6 d. — Patarëjas (JAV, D. Britanija) — 21.45;

7—12 d. — 19, 21.45

6—12 d. — Bado þaidynës. Ugnies medþioklë

(JAV) — 15, 18.30

6—10, 12 d. — Didis groþis (Italija, Prancûzi-

ja) — 14, 18 val.; 11 d. — 14 val.

6—11d. — Senis (JAV) — 17, 19.30; 12 d. —

17 val.

6, 9—12 d. — Debesuota, numatoma mësos

kukuliø kruða 2 (3D, JAV) — 15.45; 7, 8 d. —

11.15, 15.45

6—12 d. — Turbo (3D, JAV) — 13.30

Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 11.30

Gravitacija (3D, JAV) — 21.15

Paskutiná kartà Vegase (JAV) — 18.30

6—10, 12 d. — Kapitonas Filipsas (JAV) — 18.15,

19 val.; 11 d. — 19 val.

6—12 d. — Sibirietiðkas auklëjimas (Italija) —

21.30

7, 8 d. — Sparnai (JAV) — 11.30

6—12 d. — Karti, karti (Rusija) — 21.30

6—11 d. — Pistonai (Lietuva) — 21.40

8 d. — Ralfas Griovëjas (JAV) — 11 val.

Cinemas Akropolis6 d. — Lenktynës (D. Britanija, JAV) — 14, 18,

21.30; 7—12 d. — 14, 16.45, 18, 21.30

6—12 d. — Meilei nereikia þodþiø (JAV) — 13.30,

16.30, 18.45, 21.50

Anoniminis tëtis (JAV) — 12.45, 15.15, 17.45,

20.15

Kalakutai: atgal á ateitá (3D, JAV) — 13.45, 16 val.

Kalakutai: atgal á ateitá (JAV) — 11.30

12 d. — Hobitas. Smogo dykynë (JAV) — 19 val.

9—19 d. — „Gerumo seansai“ — 10, 12.30

6—12 d. — Moterys meluoja geriau. Kristina

(reþ. A. Ðlepikas) — 10.15, 13.15, 16.15, 19,

21.40

6—8 d. — Bado þaidynës. Ugnies medþioklë

(JAV) — 11.15, 14.15, 17.15, 20.15; 9 d. — 14.15,

17.15, 20.15; 10—12 d. — 11.15, 17.15, 20.15

6—12 d. — Stalingradas (Rusija) — 12, 15, 18.30,

20.45

Toras 2. Tamsos pasaulis (3D, JAV) — 13, 15.30

7 d. — Turbo (JAV) — 11.45

7—11 d. — Karti, karti (Rusija) — 19.30

6—12 d. — Debesuota, numatoma mësos

kukuliø kruða 2 (3D, JAV) — 10.45

6—11 d. — Kapitonas Filipsas (JAV) — 18.15

6—11 d. — Sibirietiðkas auklëjimas (Italija) —

21.15

6—12 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 11 val.

Patarëjas (JAV, D. Britanija) — 21 val.

Sparnai (JAV) — 10.30

8 d. — Alisa Stebuklø ðalyje (JAV) — 10.30

„Skalvijos“ kino centrasJohno Cassaveteso filmø retrospektyva

6 d. — Ðeðëliai (JAV) — 19 val.; 11 d. — 21.10

7 d. — Veidai (JAV) — 18.30; 12 d. — 18.40

8 d. — Paveikta moteris (JAV) — 17.50

8 d. — Kinø bukmekerio nuþudymas (JAV) —

20.40

9 d. — Premjera (JAV) — 18.30

10 d. — Meilës tëkmës (JAV) — 18.30

6 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 16.50;

9 d. — 16.10; 12 d. — 16.30

6 d. — Lorë (Australija, Vokietija, D. Britanija) —

20.50; 7 d. — 21 val.; 8 d. — 15.40; 9 d. — 21.10;

10 d. — 21.10; 11 d. — 16.50; 12 d. — 21.10

9 d. — Lûþæs gyvenimo ratas (Belgija, Nyder-

landai) — 14 val. (seansas senjorams); 10 d. —

16.50

11 d. — ciklas „Atsiveriantys „Meno avilio“

archyvai“. „Pomëgiai“ (Rusija, Ukraina) — 19 val.

Ið festivalio „Tindirindis“ programos

7 d. — programa „Pasaulio paþinimas“ — 14.40

8 d. — programa „Pasakø pasaulis“ — 14 val.

Pasaka6 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 17.15;

8 d. — 16.45; 12 d. — 19.30

6, 12 d. — Lenktynës (D. Britanija, JAV) — 19.15;

7 d. — 19.45; 8 d. — 21 val.; 9 d. — 19 val.;

10 d. — 20.45; 11 d. — 18 val.

6, 9 d. — Kapitonas Filipsas (JAV) — 21.30;

7 d. — 22 val.; 11 d. — 18.45; 12 d. — 15 val.

6 d. — Lûþæs gyvenimo ratas (JAV) — 17.30;

8 d. — 19 val.; 9 d. — 21.15; 10 d. — 21 val.

6 d. — Purvas (D. Britanija) — 19.45; 7, 10 d. —

19 val.; 8 d. — 21.15; 9 d. — 19.15; 11 d. —

21.30; 12 d. — 21.45

6, 12 d. — Didis groþis (Italija, Prancûzija) —

21.45; 7 d. — 21 val.; 8 d. — 18 val.; 10 d. —

17.45; 11 d. — 20.30

7 d. — Trispalvis (reþ. V.V. Landsbergis) — 15.30;

8 d. — 14.15; 9, 12 d. — 17.30; 10 d. — 17.15

7 d. — Stalingradas (Rusija) — 17.15

7 d. — Dviraèiais per Himalajus (Lietuva) —

17.30, 21.15; 8 d. — 17.30; 9, 10 d. — 18 val.;

11 d. — 17.30, 21 val.; 12 d. — 16, 18 val.

7 d. — Palikti Aliaskoje (JAV) — 19.15; 8, 9 d. —

19.30; 12 d. — 19.45

8 d. — Dþesmina (JAV) — 16 val.

8 d. — Savaitgalis su Pasaka. Pijaus teatras —

14 val.

8 d. — Ogis ir tarakonai (Prancûzija) — 15 val.

8 d. — Ernestas ir Selestina: meðkuèio ir

pelytës nuotykiai (Prancûzija) — 15.30

9 d. — Julija (Vokietija) — 17.15; 11 d. — 17 val.

11 d. — Kino vakarai su Izolda — 19 val.

Ozo kino salë6 d. — Vardas tamsoje (reþ. A. Marcinkevi-

èiûtë) — 16 val.; 10 d. — 17.40

6, 12 d. — Lûþæs gyvenimo ratas (Belgija, Nyder-

landai) — 17.40; 7 d. — 14 val.; 11 d. — 16 val.

7 d. — Trispalvis (reþ. V. V. Landsbergis) —

16 val.

12 d. — Samsara (JAV) — 16 val.

11 d. — Streikas (reþ. R. Zabarauskas) — 18 val.

10 d. — Julija (Vokietija, Lietuva) — 16 val.

KAUNAS

Forum Cinemas6, 7 d. — Lenktynës (D. Britanija, JAV) — 12.45,

15.20, 19.10, 21.45, 23.40; 8 d. — 12.45, 15.20,

19.10, 21.45; 9—12 d. — 12.35, 15.20, 19.10,

21.45

6, 7 d. — Anoniminis tëtis (JAV) — 13.45,

16.15, 18.45, 21, 23.50; 8—12 d. — 13.45, 16.15,

18.45, 21 val.

6, 7 d. — Meilei nereikia þodþiø (JAV) — 13.15,

16, 19, 21.15, 23.20; 8—12 d. — 13.15, 16, 19,

21.15

6—12 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (3D, JAV) —

11.45, 14 val.; Kalakutai: atgal á ateitá (JAV) —

10.45

14 d. — G. Verdi „Falstafas“. Tiesioginë prem-

jeros transliacija ið Niujorko Metropoliteno

operos — 19.55

12 d. — Hobitas. Smogo dykynë (JAV) — 19 val.

9—19 d. — „Gerumo seansai“ — 10.30, 13 val.

6, 7 d. — Moterys meluoja geriau. Kristina

(reþ. A. Ðlepikas) — 10.15, 13, 15.45, 18.30,

21.30, 23.59; 8—12 d. — 10.15, 13, 15.45,

18.30, 21.30

6, 7 d. — Stalingradas (Rusija) — 15, 17.45,

20.40, 23.30; 8—12 d. — 15, 17.45, 20.40

6—12 d. — Ogis ir tarakonai (Prancûzija) —

11.15, 13.30, 15.30

6—11 d. — Bado þaidynës. Ugnies medþioklë

(JAV) — 17.30, 20.45

6—12 d. — Patarëjas (JAV, D. Britanija) — 20.30

6, 7 d. — Sibirietiðkas auklëjimas (Italija) — 23 val.

6—12 d. —Toras 2. Tamsos pasaulis (3D, JAV) —

16.30

6—8 d. — Sparnai (JAV) — 11.30

Turbo (JAV) — 12.45

6—12 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) —

11 val.

6—11 d. — Kapitonas Filipsas (JAV) — 18 val.

7, 9—12 d. — Debesuota, numatoma mësos

kukuliø kruða 2 (3D, JAV) — 10.30

8 d. — Ðrekas. Ilgai ir laimingai (JAV) — 10.30

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas8 d. — Lenktynës (D. Britanija, JAV) — 14.30,

18.30, 21.15; 9—12 d. — 11.45, 14.30, 18.30,

21.15

8—12 d. — Anoniminis tëtis (JAV) — 17, 21.50

8—12 d. — Meilei nereikia þodþiø (JAV) — 19.30,

21.35

8—12 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (3D, JAV) —

13.30, 16 val.

8—12 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (2D, JAV) —

10.45

14 d. — G. Verdi „Falstafas“. Tiesioginë prem-

jeros transliacija ið Niujorko Metropoliteno

operos — 19.55

12 d. — Hobitas. Smogo dykynë (JAV) — 19 val.

9—19 d. — „Gerumo seansai“ — 10.30, 13 val.

6, 7 d. — Moterys meluoja geriau. Kristina

(reþ. A. Ðlepikas) — 10.30, 13.15, 16, 16.30,

18.45, 19.15, 21.30; 8—12 d. — 10.15, 13, 15.45,

18.45, 21.45

6, 7 d. — Stalingradas (rus.Stalingrad) — 14.30,

18, 21.15; 8 d. — 13.45, 18, 21 val.; 9—12 d. —

18, 21 val.

6, 7 d. — Ogis ir tarakonai (Prancûzija) — 10.15,

12.15, 14.15; 8—12 d. — 10.30, 12.45, 14.45

6, 7 d. — Bado þaidynës. Ugnies medþioklë

(JAV) — 11, 16.15, 20.30; 8—11 d. — 17.15;

12 d. — 11, 16.15

6, 7 d. — Debesuota, numatoma mësos kukuliø

kruða 2 (JAV) — 10.15; 8—12 d. — 11 val.

6, 7 d. — Turbo (3D, JAV) — 14 val.; 8—12 d. —

13.15

7 d. — Turbo (JAV) — 11.15

6, 7 d. — Toras 2. Tamsos pasaulis (3D, JAV) —

12.30, 15, 17.45; 8—12 d. — 15.30

8—11 d. — Toras 2. Tamsos pasaulis (JAV) —

19.15

6, 7 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) — 12 val.

Sibirietiðkas auklëjimas (Italija) — 21.50

Patarëjas (JAV, D. Britanija) — 19.30

Kapitonas Filipsas (JAV) — 22 val.

Iðbadëjusiø þaidynës (JAV) — 13.30, 18.30

Senis (JAV) — 15.45, 20.45

8 d. — Paslaptinga karalystë (JAV) — 10.30

Kapitonas Filipsas ***2009-øjø balandá netoli Afrikos krantø Somalio piratai uþpuolë ameri-

kieèiø krovininá laivà „MV Maersk Alabama“. Laivo komanda didvyrið-kai pasiprieðino ir uþpuolikai buvo priversti palikti laivà nedideliu kate-riu, pagrobæ ákaità – nebejaunà kapitonà Richardà Phillipsà. Ðis ávykistapo Paulo Greengrasso filmo pagrindu. Kapitono, kurá meistriðkai su-vaidino Tomas Hanksas, ir pirato Musos (Barkhad Abdi) moralinë dvi-kova átampos kupinà filmà iðkelia á aukðtesná lygmená. Taip pat vaidinaCatherine Keener, Davidas Warshofsky, Barkhadas Abdirahmanas, Fa-ysalas Ahmedas, Michaelas Chernusas, Corey Johnsson (JAV, 2013). (Vil-nius, Kaunas, Klaipëda)

Patarëjas ***Pagal vieno garsiausiø ðiø dienø amerikieèiø raðytojo Cormaco

McCarthy („Ðioje ðalyje nëra vietos senukams“, „Kelias“) romanà su-kurto Ridley Scotto filmo herojus yra gerbiamas teisininkas, kuris ið vi-sø jëgø stengiasi iðsipainioti ið narkotikø verslo, turëjusio tapti trumpunuotykiu. Jis manë, kad bus galima gerai uþsidirbti ir pasitraukti. Ðach-matø partijà primenanèià intrigà Scottas filme atkûrë preciziðkai. Kiek-vienas filmo herojus – o juos suvaidino visas þvaigþdynas (Michaelas Fas-sbenderis, Penelope Cruz, Javieras Bardemas, Bradas Pittas, CameronDiaz) – spalvingas ir ásimenantis. Taèiau pasaulis, á kurá áþengia bevardisadvokatas, pasirodo neátikëtinai menkas, todël tokioje klaustrofobiðkojeatmosferoje kiekviena aplinkybë ar net kvailas atsitiktinumas gali sukeltikatastrofà. Scottas, panaðiai kaip ir broliai Coenai, mëgsta kino pesimizmopratimus, nuo kuriø negalima atitraukti akiø (JAV, D. Britanija, 2013). (Vil-nius, Klaipëda)

Senis ***Filmo herojus Dþo (Josh Brolin) dël neþinomø prieþasèiø buvo pa-

grobtas ir ákalintas vienutëje. Jis neþino, kas yra pagrobëjas, kokie jotikslai. Po 20 nelaisvës metø Dþo netikëtai paleidþiamas. Apimtas troð-kimo atkerðyti, jis bando suþino tiesà ir pradeda átarti, kad nelaisvë buvobausmë. Bet jis neþino, kad laisvë – tik dar vienas þiauraus plano etapas.Vienas originaliausiø ðiø dienø amerikieèiø reþisieriø Spike’as Lee su-kûrë Kanø kino festivalio iðpopuliarinto Pietø Korëjos kûrëjo Park ChanWooko filmo perdirbiná. Kai kas tvirtina, kad Lee supaprastino origina-là iki vidutinio amerikieèio suvokimo lygio. Taip pat vaidina Sharlto Cop-ley’us, Elizabeth Olsen, Samuelis L. Jacksonas, Hannah Ware (JAV, 2013).(Vilnius, Klaipëda)

Stalingradas ***...1942-ieji, Stalingradas. Sovietø kariuomenë planuoja kontrpuolimà

prieð vokieèius, uþëmusius deðinájá Volgos krantà. Taèiau puolimas ne-pasiseka. Tik kapitono Gromovo vadovaujamam þvalgø bûriui pavykstapersikelti per upæ ir ásitvirtinti viename name. Jiems ásakyta iðsaugotinamà bet kokia kaina. Be keliø stebuklingai iðsigelbëjusiø rusø kariø,þvalgybininkai randa ir paskutinæ namo gyventojà – devyniolikmetæ Ka-tià. Ásakymà atmuðti namà ið prieðø gauna ir vokieèiø karininkas Kanas.Fiodoras Bondarèiukas filme rodo vieno didþiausiø ir kruviniausiø Ant-rojo pasaulinio karo mûðiø fone gimusià meilës istorijà. Filmas Rusijojeir Kinijoje sumuðë visus lankomumo rekordus, yra pristatytas „Oska-rui“, bet pasirodë nepriimtinas ir rusø kino kritikams, ir karo istorikams.Pagrindinius vaidmenis sukûrë Marija Smolnikova, Jana Studilina, Piot-ras Fiodorovas, Thomas Kretschmannas, Dmitrijus Lysenkovas, Serge-jus Bondarèiukas, Andrejus Smoliakovas (Rusija, 2013). (Vilnius, Kau-nas, Klaipëda)

„Senis“