UDK 929(474.5)(035) As35

REDAKCINĖ KOLEGIJAVida DauderienėVesta JozonienėArnas JozonisKristina Pečiūraitė

DIZAINERĖRūta Gurčinienė

Redakcija ir leidėjai nuoširdžiai dėkoja visiems, prisidėjusiems rengiant šį leidinį. Pirmiausia dėkojame savo biografijas ir nuotraukas mums atsiuntusiems iškiliausiems Lietu-

vos žmonėms – mūsų Asmenybėms – už pasitikėjimą, kurį iš visų jėgų stengėmės pateisinti, už kantrybę ir atidumą tikslinant biografinius duomenis. Taip pat visiems, atsiuntusiems ir patiks-linusiems savo šviesaus atminimo giminaičių arba kolegų biografijų faktus, pateiktus skyriuje „In memoriam“.

Savo žiniomis, informacija ir patarimais mums daug padėjo Vida Bandis (JAV), Gintė Bernadeta Damušis, doc. dr. Algis Dobravolskas, Arvydas Karaška, doc. dr. Irena Eglė Laumenskaitė, Alvydas Medalinskas, Angelė Nelsienė (JAV), Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Juozas Tamkevičius SJ, Andrius Tučkus, akad. prof. habil. dr. Aleksandras Vasiliauskas.

Už informacinę pagalbą esame dėkingi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Res-publikos Prezidento spaudos tarnybos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų, kitų valsty-binių įstaigų, savivaldybių vadovams ir darbuotojams, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubui, kūrėjų ir verslininkų asociacijoms.

© VšĮ Leidybos idėjų centras, 2015Šis leidinys ar jo dalis negali būti atgaminti jokia kita forma ar būdu (įskaitant fotokopijas ir magnetines ar elektronines laikmenas), nuolatos ar laikinai saugomi elektronine forma be iš-ankstinio rašytinio VšĮ Leidybos idėjų centro sutikimo, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymuo-se numatytas išimtis.

ISBN 978-609-95578-3-0ISBN 978-609-95578-5-4

Mus visus vienija ryšys. Apie save sužinome iš kitų, taip pamatome save kitų akimis.

Asmenybė susideda iš daugybės aspektų ir bruožų, kiekviena ji yra unikali. Tačiau svarbiausia, kaip ji pasirenka prioritetus ir visas pastangas,

kūrybiškumą ir jėgas skiria Gėriui – ugdo atsakomybę, drąsą, sąmonėjimą, toleranciją ir išmanymą.

Asmenybė – šį žodį girdime, vartojame ir suprantame įvai-riai. Kas yra asmenybė? Į šį redakcijos klausimą knygos he-rojai atsakė ir savais, ir žymių žmonių žodžiais. Žodžiai, sa-kiniai, jų konstrukcijos skyrėsi, tačiau beveik visi atsakymai turėjo bendrą vardiklį: asmenybė – tai gėriui tarnaujantis, sąžiningas, kūrybingas, nuolat tobulėjantis, tvirtą atsakomy-bės jausmą turintis žmogus. Kartu drąsus, nebijantis kovoti už teisybę, žmogiškąsias vertybes, savo idėjas ir darbus ski-riantis geresniam, turiningesniam visos visuomenės gyveni-mui. Daugelis akcentavo, kad tapti asmenybe gali kiekvienas žmogus, šis potencialas glūdi kiekviename, tereikia to labai siekti, surasti būdą atsiskleisti ar padėti visapusiškai augti esantiems šalia.

Knyga „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ į klausimą, kas yra asmenybė, neatsakys, tačiau čia mes surin-kome pačius iškiliausius pavyzdžius tų, kuriuos pavadinę As-menybėmis niekada nesuklysite. Knygos dalyviai – tai žmo-nės, kurie gyvena tarp mūsų, savo darbais ir pasiaukojimu kiekvieną dieną kuria geresnę Lietuvą, kurių vardai skambiai keliauja aplink pasaulį pristatydami Lietuvą kaip laisvą, šiuo-laikišką ir augančią valstybę. Tai žmonės, ant kurių pečių gali stotis naujos Lietuvos kartos. Juk būtent jie yra tikrasis mūsų šalies elitas, simbolizuojantis šiandieninės Lietuvos pažangą. Ši knyga – tai padėka asmenybėms, kurios savo darbais ir pa-siekimais kuria nepriklausomos Lietuvos istoriją.

Knygoje daugiau negu du tūkstančiai Asmenybių: svarbius tyrimus atliekantys, prestižiniuose užsienio leidiniuose ci-tuojami iškiliausi Lietuvos mokslininkai, reikšmingus darbus sukūrę menininkai, olimpinių žaidynių, pasaulio, Europos ir kitų tarptautinių čempionatų prizus laimėję sportininkai, visuomenės ir išeivijos veikėjai, dvasininkai, politikai, diplo-matai, pareigūnai, geriausi šalies pedagogai, teisininkai, gy-dytojai, inžinieriai, didžiausias kompanijas išvystę verslinin-kai ir dar daugybė kitų reikšmingą indėlį į Nepriklausomybės atkūrimą, įtvirtinimą ir valstybės pažangą įdėjusių žmonių.

Rinkdami informaciją apie iškilias pastarojo 25-mečio Lietu-vos asmenybes, rėmėmės aukščiausiais atrankos kriterijais, kurie, redakcijos manymu, geriausiai atspindi asmenybių pasiekimus ir indėlį į valstybės pažangą. Į knygą įtraukėme reikšmingus darbus valdant valstybę nuveikusius, Lietuvos

Nepriklausomybę įtvirtinusius ir puoselėjusius mūsų šalies piliečius. Įtraukėme menininkus, mokslininkus, sportinin-kus ir kitus, kurie savo darbais ir pasiekimais garsina Lietu-vos vardą visame pasaulyje. Vienas iš pagrindinių atrankos kriterijų buvo pelnyti valstybiniai ir tarptautiniai apdova-nojimai, nacionalinės premijos, patys aukščiausi sportiniai laimėjimai. Taip pat siekėme pristatyti verslo atstovus, ku-rių užaugintos ir plėtojamos įmonės svariai prisideda prie ekonominio ir socialinio gyvenimo gerovės, tai – ilgiausiai sėkmingai veikiantys, daugiausia žmonių įdarbinantys ir mo-kesčių valstybei sumokantys verslai, pripažinti Lietuvoje ir už jos ribų. Siekėme nepraleisti nei vieno žmogaus, kuris savo darbais ir kūriniais įnešė svarbų indėlį į Lietuvos istoriją, kul-tūrą, mokslą, verslą ir visuomeninį gyvenimą.

Knyga skirta pažymėti svarbiausiems 1990–2015 m. dar-bams, pasiekimams ir laimėjimams, todėl joje skaitytojas gali pasigesti kai kurių Lietuvai nusipelniusių ir žinomų žmonių, kurių pagrindinė veikla tiesiog nesutapo su šiuo laikotarpiu. Jų vardai ir nuopelnai jau įrašyti į Lietuvos istoriją. Tad šia-me leidinyje pateikėme nemažai jaunų, talentingų, plačiajai visuomenei dar ne itin žinomų kūrėjų, mokslininkų ir kitų asmenybių biografijų.

Nebuvo lengva iš tokios informacijos gausos išrinkti visas iki vienos iškiliausias įvairiausiose srityse dirbančias ir daug pasiekusias asmenybes. Todėl atsiprašome, jei kartais gali pasitaikyti ir netikslumų, atsiradusių dėl šaltinių gausos ir įvairaus jų patikimumo lygio. Nuoširdžiai dėkojame visiems, dosniai dalijusiems patarimus, rekomendacijas ir besirūpi-nusiems, kad į leidinį „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ patektų kuo daugiau per pastarąjį 25-metį Lietu-vai nusipelniusių žmonių.

Tikime – šis leidinys parodys, kad Lietuva turi daugybę pasi-didžiavimo vertų asmenybių, o aprašyti jų pasiekimai įkvėps dar didesniems ateitiems darbams ir iškiliausi mūsų valsty-bės piliečiai niekada nebus palikti istorijos užmarštyje.

O dabar kviečiame susipažinti – 1990–2015 metų Lietuvos asmenybės.

VšĮ Leidybos idėjų centro redakcija

PRATARMĖ .................................................................................5

IN MEMORIAM ..........................................................................8

BIOGRAFIJOS ........................................................................130

APDOVANOJIMAI .............................................................. 1190

8

9

Iškilius žmonių darbus tautai, jos laisvei, klestėjimui ir visų piliečių gerovei puošia atmintis ir tokių darbų tąsa. Šioje kny-gos dalyje pristatome šviesaus atminimo asmenybes, prisidė-jusias prie valstybės atkūrimo ir puoselėjimo, bet nesulauku-sias nepriklausomos Lietuvos 25-erių metų jubiliejaus.

Skaitytojas galės susipažinti su 264 žmonių biografijomis. Tai – asmenybės, savo gyvybę paaukojusios už Lietuvos laisvę, kūrusios valstybės pamatus ir savo pasiekimais papuošusios pirmuosius 25-erius Nepriklausomybės metus. Jų biografijos su nuotraukomis pateikiamos abėcėlės tvarka, o kiekvienos biografijos faktai skirstomi į keturis skyrius. Didžiausias dė-mesys skiriamas Nepriklausomybės metais nuveiktiems dar-bams ir pasiekimams. Taip pat glaustai aprašome ir pagrin-dinius viso gyvenimo biografinius faktus. Sužinosite, kokiais būdais jų atminimas jau yra įamžintas ateities kartoms ir kaip šias iškilias asmenybes prisimena jų artimieji ir kolegos.

Sudarant biografijų sąvadą buvo naudotasi viešaisiais šal-tiniais: enciklopedijomis, straipsniais, knygomis ir kt. Kny-gos leidėjų parengta anketa buvo siunčiama artimiesiems ar kolegoms, kurie patikslino biografinius duomenis, taip pat pasidalino savo prisiminimais apie šias šviesaus atminimo asmenybes. Apgailestaujame, kad ne visus pavyko rasti, ne visi galėjo atsiliepti į mūsų prašymą. Tikime, kad mūsų noras prisiminti iškilias asmenybes bent kuklia dalele padės įpras-minti jų aktyvią veiklą.

10

ABROMAVIČIUS JURASSavanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Kauno rinktinės štabo viršininkas, Lietuvos Respublikos vals-tybės saugumo departamento (VSD) Kauno skyriaus inspektorius. Žuvo vyk-dydamas tarnybines pareigas, sprogus po automobiliu padėtai bombai.Gimė 1959 11 24 Kuršėnuose, mirė 1997 01 31 Kaune.

Nepriklausomybės metai1992 m. už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklauso-mybę 1991 metų sausio–rugsėjo mėnesiais apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, po mirties J. Abromavičius buvo pripažintas pasi-žymėjęs didvyriška narsa ginant šalies laisvę ir nepriklausomybę, 2003 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. 1990 m. su bendradarbiais įsteigė UAB „Asita“, iki 1991 m. dirbo „Bangos“ televizinės technikos priemonių projektavimo instituto mikroprocesorinės technikos projektavimo grupės vadovu, 1991–1992 m. – Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Kauno rinktinės ryšių ir informacijos tarnybos viršininku, 1992 m. – šios tarnybos Kauno rink-tinės vado pavaduotoju, 1992–1993 m. – Kauno rinktinės vadu, 1993 m. – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos Kauno apskrities teritorinio gynybos štabo viršininku, 1993–1994 m. – UAB „Vifom“ inži-nieriumi. 1993 m. suteiktas kapitono laipsnis. 1994–1996 m. dirbo Lie-tuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Kauno apygardos skyriaus inspektoriumi: tyrė Lietuvos geležinkeliuose įvykdytus diversi-nius aktus, korupciją privatizuojant valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą Kauno mieste ir vadinamuosius miško įvykius. 1996–1997 m. buvo UAB „Asita“ direktoriumi.Kiti biografijos faktai1977 m. baigė Kuršėnų 3-iąją vidurinę mokyklą, 1982 m. – Kauno poli-technikos instituto Radioelektronikos fakultetą (įgijo radijo inžinieriaus profesiją). 1982–1984 m. buvo Lietuvos žemės ūkio akademijos Elek-trifikacijos katedros jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, 1984–1989 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytoju. J. Abromavičius buvo susprogdintas, kai sėdo į savo automobilį. Kitą dieną jis planavo sureng-ti spaudos konferenciją ir pateikti įrodymų dėl savo tirtų skandalingų įvykių. 1997 m. žūties aplinkybes tyrė generalinė prokuratūra ir pirmoji laikinoji Seimo komisija. Antroji laikinoji Seimo komisija J. Abromavi-čiaus žūties aplinkybes tirti buvo sudaryta 2006 m., naujame Seime. Ši komisija savo išvadas pateikė 2007 m. gruodį. Prokuratūra tyrimą dėl J. Abromavičiaus žūties nutraukė 2006 m. rugsėjį. J. Abromavičiaus nužudymo bylos senaties terminas sueis 2017 metais. Buvo Lietuvos ka-riuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariu.Tėvų Joanos ir Juozo Abromavičių šeimoje kartu su Juru augo ir kele-riais metais vyresnė sesuo Sabina. 1981 m. Juras sukūrė šeimą: žmona Jūratė, sūnus Rimas (g. 1984 m.), dukra Edita (g. 1986 m.).AtsiminimaiŽmona Jūratė Abromavičienė pasakoja: „Mano vyras į 1989 m. prasidė-jusį Lietuvos atgimimą įsijungė su visa savo jaunatviška energija – daly-vavo Baltijos kelyje, 1990 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune ištikimybę Lietuvai prisiekė su pirmaisiais kariais savanoriais. Jis labai aiškiai suprato, jog Nepriklausomybės niekas nepateiks ant lėkštutės – dėl jos reikės kovoti: 1991 m. sausio 13 dieną buvo Lietuvos parlamento gynėjų gretose. Neilgo, bet prasmingo Juro gyvenimo kre-do galėtų būti jo užrašų knygutėje surasti, ranka perrašyti V. Kudirkos eilėraščio „Labora“ žodžiai: „Kol da idealais, brol, besigėrėsi, / Siek prie

idealo, tik doro ir aukšto, / O skubink! Paskui tu… jų išsižadėsi / Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto.“

AKSOMAITIS POVILASLietuvos Respublikos Aukščiau-siosios Tarybos akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras, inžinierius hidrotechnikas, politinis veikėjas.Gimė 1938 03 29 Kaune, mirė 2004 08 23 Kaune. Palaidotas Kauno gatvės kapinėse Kėdainiuose.

Nuotrauka iš Lietuvos Respublikos Seimo archyvo

Nepriklausomybės metai1998 m. apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės me-daliu ir Lietuvos Respublikos Prezidento atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius ir Lietuvos pakvietimo į NATO proga. 1990–1992 m. buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariu, Agrarinės komisijos nariu, koordina-vo žemės ūkio melioracijos ir gamtos apsaugos sritį. Parlamentinio dar-bo metu daugiausiai pasisakydavo žemėtvarkos, melioracijos problemų klausimais. 1990 m. jo siūlymu Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta parengti melioracijos darbų finansavimo fondo įstatymo projek-tą, numatant fondo sudarymo ir naudojimo tvarką. 1993–1995 m. buvo Tėvynės sąjungos Kėdainių skyriaus tarybos pirmininku, 1995–1997 ir 1997–2000 m. – Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nariu. Parašė daugiau nei 100 mokslinių straipsnių žemės ūkio augalų drėkinimo, drė-kinimo sistemų konstrukcijų eksploatavimo temomis. Hidrotechnikos, melioracijos tyrimų temomis vienas ir su kolegomis išleido 13 studijų. Greta profesinės, mokslinės veiklos P. Aksomaitis Vilainių (Kėdainių r.) bendruomenėje garsėjo kaip aktyvus visuomenininkas, Vilainių sporto ir kultūrinių renginių organizatorius, dalyvis, sporto varžybų teisėjas.Kiti biografijos faktai1956 m. baigė Kauno 8-ąją vidurinę mokyklą, 1961 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos Hidromelioracijos fakultetą, 1967 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje apgynė daktaro disertaciją „Lietinimo sistemų tyrimas drenuotuose mineraliniuose Lietuvos dirvožemiuose“ (įgijo žemės ūkio mokslų kandidato laipsnį). 1961–1990 m. dirbo Lietuvos hidrotechni-kos ir melioracijos mokslinio tyrimo institute Kėdainiuose: 1968–1975 m. buvo šio instituto mokslinės informacijos ir propagandos skyriaus vedėju, 1975–1977 m. – lietinimo sektoriaus vadovu, 1977–1990 m. – drėkinimo laboratorijos vedėju. Mokslinio darbo kryptis – žemės ūkio augalų drėkinimas, drėkinimo sistemų konstrukcijos ir eksploatavimo ypatumai. Parašė knygas „Daržovinių kultūrų laistymas“ (su J. Eidžiūnu, 1967 m.), „Kultūrinių ganyklų sausinimas ir naudojimas“ (su P. Balzare-vičiumi, 1969 m.), „Žemės ūkio kultūrų lietinimas“ (su kitais, 1972 m.), „Hidrotechnikos inžinieriaus žinynas“ (su kitais, 1982 m.), „Agronomo žinynas“ (su kitais, 1987 m.). Prasidėjus Lietuvos atgimimui aktyviai įsi-traukė į Lietuvos Persitvakymo Sąjūdžio veiklą: 1988 m. buvo išrinktas į Kėdainių rajono Sąjūdžio tarybą, 1988 m. spalio 22–23 d. dalyvavo Sąjū-džio Steigiamojo Seimo suvažiavime Vilniuje, tais pačiais metais Kėdai-nių rajono „Tremtinio“ klubo steigiamajame susirinkime buvo išrinktas LTS Kėdainių skyriaus tarybos pirmininku. 1989 m. prisidėjo prie TSRS liaudies deputatų rinkimų organizavimo, Kėdainiuose organizavo Lie-tuvos tremtinių istorinio atminimo įamžinimo renginius, vadovavo 128 tremtinių palaikų sutikimo ceremonijai Kėdainių aerodrome. 1989 m. taip pat buvo renkamas atstovu į Lietuvos žemdirbių sąjūdžio ir pirmojo Lietuvos žemdirbių suvažiavimų delegatus, Lietuvos komunistų partijos XX suvažiavimo 1989 m. gruodžio 19–20 d. delegatu.P. Aksomaičio tėvas Kajetonas Aksomaitis – valstybės tarnautojas, mama – Vladislava Aksomaitienė namų šeimininkė, žmona Ramutė,

11

dukros Rasa ir Aušra. 1941 m. birželio 14 d. Povilas su mama ir seserimi buvo ištremti į Altajaus krašto Barnaulo rajoną (Rusija). Tėvas suim-tas ir kalintas Komijos ATSR Vorkutos ir Kazachstano lageriuose. Kaip tremtinės ir politinio kalinio vaikas iki pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo buvo varžomas ir ribojamas visose veiklose: buvo sunku įstoti į aukštąją mokyklą, negalėjo vykti į varžybas užsienyje, buvo ribojama jo profesinė karjera.Atminimo įamžinimas2008 m. apie jį parašyta knyga „Povilas Aksomaitis“ (biografinė apybrai-ža, aut. Albina Mališauskienė).

ALEKSA JONAS DAINIUSProfesorius, choro, simfoninio orkestro ir operos dirigentas.Gimė 1939 02 23 Telšiuose, mirė 2005 10 17 Vilniuje.

LNOBT archyvo nuotrauka (autorius M. Raškovskis)

Nepriklausomybės metai1993 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino or-dino Komandoro kryžiumi, 1995 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi ir Latvijos Didžiuoju muzikos prizu, 2003 m. įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 1990–1994 m. buvo Slovakijos nacionalinio operos ir baleto teatro Bra-tislavoje vyriausiuoju dirigentu, nuo 1995 m. – Tarptautinio studentų simfoninio orkestro meno vadovu ir dirigentu. Su teatro kolektyvu da-lyvavo Edinburgo (Didžioji Britanija) festivalyje, parengė nemažai ope-rų ir jas dirigavo: W. A. Mozarto „Idomenėjas“ ir „Figaro vedybos“, G. Verdi „Otellas“, Ch. Gounod „Faustas“, R. Wagnerio „Tanhoizeris“, J. Offenbacho „Hofmano pasakos“, G. Donizetti „Lucia di Lammermoor“, E. Suchonio „Sūkurys“ ir kitas. 1995–2000 ir nuo 2003 m. buvo Lietu-vos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiuoju dirigentu, 1995–1998 m. – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovu, nuo 1996 m. buvo Lietuvos muzikos akademijos profesoriumi. Su Latvijos valstybiniu simfoniniu orkestru 1993 ir 1994 m. gastroliavo Prancūzi-joje. Dirigavo daugybę užsienio klasikų ir lietuvių kompozitorių operų, baletų, operečių: operas R. Wagnerio „Lohengrinas“, G. Puccini „Bohe-ma“, „Madam Butterfly“, Ch. Gounod „Faustas“, G. Bizet „Karmen“, G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“, G. Verdi „Don Karlas“, S. Moniuszkos „Hal-ka“, W. A. Mozarto „Figaro vedybos“, A. Rubinšteino „Demonas“, A. Bo-rodino „Kunigaikštis Igoris“, M. Musorgskio „Borisas Godunovas“, V. Klovos „Du kalavijai“, V. Barkausko „Legenda apie meilę“, J. Juzeliūno „Sukilėliai“, E. Balsio „Kelionė į Tilžę“, baletus P. Čaikovskio „Miegan-čioji gražuolė“, R. Ščedrino „Ana Karenina“, S. Prokofjevo „Romeo ir Džiuljeta“, B. Bartoko „Stebuklingas mandarinas“, C. Orffo „Gudruolė“, A. Petrovo „Vilties krantas“, J. Gruodžio „Jūratė ir Kastytis“, E. Balsio „Eglė žalčių karalienė“, J. Bašinsko „Užkeikti vienuoliai“, A. Sendero-vo „Mergaitė ir mirtis“, operetes J. Štrauso „Šikšnosparnis“ ir „Vienos kraujas“. Diriguojant J. Aleksai Lietuvos ir užsienio radijas ir televizija padarė nemažai kūrinių įrašų.Kiti biografijos faktai1949–1956 m. choro dirigavimo mokėsi Vilniaus septynmetėje muzikos mokykloje (dėstė Antanas Jozėnas), 1956–1961 m. choro dirigavimą stu-dijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. Antano Budriūno kla-sė), pirmasis gavo Piotro Čaikovskio stipendiją ir 1961 m. konservatoriją baigė su pagyrimu, 1962–1965 m. simfoninį operinį dirigavimą studija-vo Leningrado valstybinės Nikolajaus Rimskio-Korsakovo konservatori-jos aspirantūroje (Rusija; prof. E. Mravinskio klasė), 1970 m. dalyvavo H. von Karajano seminare Leningrade (Rusija), 1973–1974 m. stažavo

Vienos aukštojoje muzikos ir scenos meno mokykloje (Austrija; prof. H. Swarovskio ir C. Österreicherio dirigavimo klasės). 1959–1961 m. buvo Vilniaus mokytojų namų berniukų choro „Ąžuoliukas“ chormeisteriu, nuo 1965 m. – Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro dirigentu, nuo 1975 m. – vyriausiuoju šio teatro dirigentu, nuo 1965 m. – Lietuvos vals-tybinės konservatorijos Operinio parengimo katedros dėstytoju, dėstė ir Choro dirigavimo katedroje, ir Orkestrinio dirigavimo katedroje, nuo 1968 m. buvo Lietuvos valstybinės konservatorijos vyriausiuoju dėsty-toju, 1986 m. jam suteiktas docento vardas. Leningrado Modesto Mu-sorgskio operos ir baleto teatre 1976 m. ir 1977 m. parengė ir dirigavo G. Rossini operą „Bohema“ ir W. A. Mozarto operą „Don Žuanas“. Diriga-vo atliekant muzikinius kūrinius filmuose „Eglė“ (1981 m.), F. Poulenco monooperoje „Žmogaus balsas“ (1981 m.), B. Bartoko operoje „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“ (1983 m.). Su Lietuvos ir Latvijos chorais, orkes-trais ir solistais koncertuose pirmą kartą atliko daug sudėtingų užsienio ir lietuvių kompozitorių kūrinių: J. S. Bacho „Mišios h-moll“, „Pasijos pagal Matą“, „Pasijos pagal Morkų“ ir „Pasijos pagal Joną“, G. F. Hän-delio oratoriją „Mesijas“, J. Haydno oratoriją „Metų laikai“ ir „Mišios B-dur“, G. Verdi „Requiem“, B. Britteno „Karo requiem“, C. Orffo kantatas „Catulli Carmina“ ir „Carmina Burana“, F. Schuberto „Stabat Mater“, A. Schönbergo oratoriją „Gurės dainos“, G. Sviridovo „Patetinė oratorija“, J. Juzeliūno trečiąją simfoniją „Žmogaus lyra“, E. Balsio kantatą „Saulę nešantis“ ir kitus. Kaip dirigentas su simfoniniais orkestrais gastroliavo Sovietų Sąjungos miestuose, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Švei-carijoje, Izraelyje, Italijoje ir kitur. 1970 m. suteiktas nusipelniusio LTSR artisto vardas, 1978 m. – LTSR liaudies artisto vardas, 1982 m. įteikta LTSR valstybinė premija.J. Aleksos mama Uršulė Aleksienė – buhalterė, tėvas Florijonas Aleksa – kultūros darbuotojas, seserys Irena Aleksaitė – profesorė, habilituota hu-manitarinių mokslų daktarė, teatrologė, teatro kritikė ir Rimantė Aleksai-tė Dušauskienė-Duž – biologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.AtsiminimaiSesuo teatrologė profesorė Irena Aleksaitė pasakoja: „Mano brolis – di-rigentas Jonas Aleksa – turėjo absoliučią klausą. Mokykloje jam ypač sekėsi visos muzikinės disciplinos, namie daug ir noriai skambindavo fortepijonu, griežė smuiku. Muzika jam buvo viskas. Dažnai grodavo pasikliaudamas savo nepriekaištinga klausa. Tėveliui atvedus jį į mu-zikos mokyklą, per egzaminą sėdėjusi viena iš dėstytojų apsiverkė, kai brolis Jonukas padainavo vieną iš populiarių to laikotarpio dainelių. Augdamas ir bręsdamas brolis daug skambindavo iš klausos – pagrojo ir mano programą, nors buvau vyresnė ir mano programa buvo sudė-tingesnė – tai buvo kūrinys dviem fortepijonams. Visi dėstytojai nuolat stebėjosi retais muzikiniais brolio gabumais, idealia klausa. Jis dar mo-kykloje žinojo savo perspektyvas, daug ir intensyviai dirbo. Muzika jam buvo visas gyvenimas.“

ANTANAVIČIUS KAZIMIERASProfesorius, habilituotas ekonomikos mokslų daktaras, technikos mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Aukš-čiausiosios Tarybos akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras, visuomenės ir politinis veikėjas.Gimė 1937 11 25 Balsėnuose, Klaipėdos rajone, mirė 1998 04 16 Vilniuje. Palai-dotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.

Nuotrauka iš Lietuvos Respublikos Seimo archyvo

Nepriklausomybės metai2001 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi. 1990–1992 m. buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos de-putatu, ekonomikos komiteto pirmininku, 1992–1996 m. – Lietuvos Respublikos Seimo nariu, iki 1994 m. – ekonomikos komiteto pirmi-ninku. 1996–1998 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos

12

institute, 1997–1998 m. dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Biznio ir vadybos fakultete, išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto senato nariu. Dirbdamas Lietuvos Respublikos Aukščiausioje Taryboje ir Lietuvos Respublikos Seime parengė per šimtą įstatymų, Seimo nutarimų pro-jektų, Lietuvos ekonomikos atkūrimo ir plėtojimo metmenis. Vienas ir su kitais autoriais yra parašęs knygų ekonomikos, valdymo sprendimų parengimo technologijos klausimais, taip pat paskelbęs straipsnių ir iš-leidęs leidinių ekonomikos ir politikos klausimais.Kiti biografijos faktaiLankė Balsėnų pradžios mokyklą (Klaipėdos r.), vėliau mokėsi Tauragės, Šilalės vidurinėse mokyklose, 1955 m. aukso medaliu baigė Švėkšnos vidu-rinę mokyklą (Šilutės r.), tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą, 1959 m. iš jo pašalintas, bet 1960 m. Kauno politechnikos institutą baigė eksternu, 1964–1965 m. studijavo Kauno po-litechnikos instituto aspirantūroje, 1968 m. apgynė kandidato disertaciją ir įgijo technikos mokslų kandidato laipsnį (vėliau nostrifikuotas į tech-nikos mokslų daktaro laipsnį), 1977 m. apgynė daktaro disertaciją ir įgijo ekonomikos mokslų daktaro laipsnį (vėliau nostrifikuotas į habilituoto ekonomikos mokslų daktaro laipsnį). 1960–1965 m. dirbo Vilniaus staty-bos treste meistru, darbų vykdytoju, aikštelės viršininku, 1967–1988 m. – Vilniaus inžineriniame statybos institute dėstytoju, docentu, laboratorijos vadovu. 1982 m. suteiktas profesoriaus vardas, tais pačiais metais tapo Vilniaus inžinerinio statybos instituto Statybų valdymo katedros vedėju, nuo 1986 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto ūkio mechanizmo skyriaus vedėju, rengė perėjimo į rinkos ekonomiką teori-nius pagrindus. 1970–1989 m. buvo mokslinių tarybų, ekonominių komi-sijų, ekspertų tarybų nariu ir vadovu. Kūrė ir gynė Lietuvos ekonominio savarankiškumo koncepciją, rengė sovietinės ekonomikos transformavi-mo į rinkos ekonomiką projektus. 1988–1989 m. buvo Lietuvos social-demokratų partijos iniciatyvinės grupės nariu, Lietuvos socialdemokratų partijos XIV suvažiavimo organizacinio komiteto vadovu. 1988–1990 m. buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, tarybos nariu, Sąjūdžio Seimo nariu, 1989–1990 m. – SSRS liaudies deputatu. Iki 1991 m. buvo pirmasis veiklą Lietuvoje atnaujinusios Lietuvos socialde-mokratų partijos pirmininkas, nuo 1991 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininku, 1993 m. iš Lietuvos socialdemokratų partijos pasitraukė. Už išaiškintą 1952–1954 m. antisovietinę veiklą 1959 m. suim-tas ir tardytas. 1985 m. tapo LTSR valstybinės premijos laureatu.Augo gausioje šeimoje, anksti liko be tėvų. Tėvai – Antanas Antanavičius ir Elena Bočkutė, žmona – Ona Matukevičiūtė-Antanavičienė, dukra – Rasa Antanavičiūtė.AtsiminimaiDukra Rasa Antanavičiūtė, Nidos meno kolonijos vykdomoji direktorė, pasakoja: „Svarbiausia, kad tėtis tikėjo stebuklais – kad gėris ir meilė grįž-ta lygiai taip, kaip blogis. Šis tikėjimas lėmė esminį jo gyvenimo principą: jeigu nori būti laimingas, laimę nešk kitam. Sąžiningas rūpinimasis kitų – artimųjų, draugų, kolegų, mokinių, galiausiai, Lietuvos žmonių – gerove buvo svarbiausiu tėčio užsiėmimu, net jei kartais jo taikytos priemonės būdavo kontroversiškos. Sąjūdžio veikla ir Lietuvos Nepriklausomybė tė-čiui buvo tikras stebuklas, kuris suteikė darbams ir visam jo gyvenimui prasmę: „Tos atmintinos 1988-ųjų pavasario dienos kaip gaivus pavasario vėjas išjudino visus – ir tuos, kurie kaip sraigė kriauklėje slapčia brandino laisvės perlą, ir tuos, kurie nebesitikėjo išvysti šviesos, nebesivylė atvirai ir nuoširdžiai pagerbti savo tėvus, brolius ir seseris, žuvusius kovose už lais-vę <...>, ir net tuos, kurie dėl trapios karjeros, gardesnio duonos kąsnio uoliai tarnavo prispaudėjams. Visi staiga akivaizdžiai pamatė savo varga-ną būvį ir kraujuojančias savo Tėvynės žaizdas. Gimė šimtai vizijų, atgimė viltys <...>.“ Tačiau tėtis nebuvo pasiruošęs kasdieniam gyvenimui po ste-buklo. Naujųjų politikų negebėjimas išklausyti ir diskutuoti, raganų me-džioklė ir savanaudiškumas dar 1991 m. rudenį pradėjo sklaidyti euforijos miglą ir ilgainiui tapo didžiausiu tėčio sopuliu. 1997 m., per paskutinįjį, šešiasdešimtojo gimtadienio minėjimą, tėčio parengtame praėjusį dešim-tmetį apžvelgiančiame pranešime, kuris čia ir buvo cituojamas, atsispindi visiškai savo darbui atsidavusio žmogaus viltys ir nusivylimai, laimėjimai ir nesėkmės. Jame akcentuojamas svarbiausias Kazimiero Antanavičiaus, kaip ekonomisto ir politiko, veiklos šūkis: „Valstybė funkcionuoja dėl žmogaus, o ne žmogus dėl valstybės.“

Atminimo įamžinimas1998 m. prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto istorijos mu-ziejaus atidengta K. Antanavičiaus atminimo lenta, Kazimiero Anta-navičiaus vardu pavadinta Lietuvos Respublikos Seimo III rūmuose esanti ekonomikos komiteto salė, 2006 m. išleista Aldonos Žemaitytės-Petrauskienės knyga „Kazimieras Antanavičius: tamsa ištirpsta šviesoje“. Knygoje, remiantis profesoriaus žmonos asmeniniu archyvu, artimųjų prisiminimais, pokalbiais su ekonomistais, Seimo nariais, pasakojama apie K. Antanavičiaus vaikystę, jaunystę, komplikuotą mokslininko kelią sovietinėje sistemoje. 2007 m. namo Vilniuje, kuriame gyveno K. Anta-navičius, vidiniame kieme atidengta memorialinė lenta (skulptorius R. Kvintas), 2000 m. apie jį parašyta dokumentinė apybraiža „Profesorius Kazimieras Antanavičius“ (sudarė A. Liekis).

APUTIS JUOZASProzininkas, vertėjas, redaktorius.Gimė 1936 06 08 Balčiuose, Raseinių rajone, mirė 2010 02 28 Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.

Nepriklausomybės metai1996 m. už knygą „Smėlynuose negalima sustoti“ įteikta Rašytojo Juozo Paukštelio literatūrinė premija, tais pačiais metais apdovanotas Lietu-vos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 1997 m. įteikta Antano Vaičiulaičio literatūrinė premija, 1998 m. – Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2001 m. už esė „Atminties pašvaistės“ – lite-ratūrinė „Varpų“ premija, 2004 m. – festivalio „Imbiero vakarai“ Jurgio Kunčino premija, 2005 m. – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno pre-mija, už novelių knygą „Vieškelyje džipai“ – Petro Cvirkos literatūrinė premija. 1991–2001 m. dirbo žurnalo „Metai“ redakcijoje, 1990–1991 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos mėnesinio literatūros, meno, kritikos ir publicistikos žurnalo „Pergalė“ vyriausiuoju redaktoriumi, 1991–1994 m. – literatūros ir kultūros žurnalo „Metai“ vyriausiuoju redaktoriumi, 1995–2001 m. – šio žurnalo prozos skyriaus vedėju. Parašė šias knygas: „Vargonų balsas skalbykloje“ (apysaka; 1991 m.), „Dvi apysakos“ (apysa-kos; 1996 m.), „Smėlynuose negalima sustoti“ (romanas; 1996 m.), „No-velės“ (2004 m.), „Vieškelyje džipai“ (novelių knyga; 2005 m.), „Maži at-sakymai į didelius klausimus“ (pokalbiai, esė; 2006 m.), „Bėgiai išnyksta rūke“ (apysakos; 2010 m.), parengė Broniaus Radzevičiaus „Vakaro saulė“ (apsakymų rinktinė; 1996 m.), išvertė V. Bykovo, A. Čechovo, V. Šukšino, D. Grigorovičiaus, J. Trifonovo ir kitų autorių prozos kūrinių.Kiti biografijos faktai1948 m. baigė Balčių pradinę mokyklą (Raseinių r.), 1950 m. – Nemakš-čių septynmetę mokyklą (Raseinių r.), 1954 m. – Viduklės vidurinę mo-kyklą (Raseinių r.), 1960 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. 1954–1955 m. dirbo Balčių klubo-skaityklos (Raseinių r.) vedėju, 1959–1969 m. – kultūros savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje, 1969–1977 m. – žurnalo „Girios“ redakcijoje, 1980–1990 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos mėne-sinio literatūros, meno, kritikos ir publicistikos žurnalo „Pergalė“ redak-cijoje, buvo šio žurnalo redakcinės kolegijos nariu, 1991–1994 m. – li-teratūros ir kultūros žurnalo „Metai“ redakcinės kolegijos nariu, buvo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu, nuo 1990 m. – šios sąjungos valdy-bos nariu, nuo 1998 m. – Lietuvos Respublikos nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto nariu. Nuo 1972 m. gyveno ir kūrė Zervynų kai-me (Varėnos r.), sodyboje ant Ūlos upės kranto. Su J. Apučio vardu yra siejamas novelės atgimimas 7-8 dešimtmetyje. Moderni novelės forma, subtilus psichologiškumas, nuotaikos ir situacijų autentiškumas, asocia-

13

tyvių vaizdų gausa, lyrinė pasaulėjauta, eseistinė stilistika, kasdienišku-mo ir giliųjų tikrovės struktūrų dermė J.Apučio novelėse buvo nauja ir skaitytojui labai įdomi ieškojimo kryptis. Jau ankstyvojoje J. Apučio kū-ryboje jaučiamas stiprus autobiografiškumo podirvis, gimtinės ir artimų žmonių pasaulėvaizdis. Būties slėpinių, gyvenimo pilnatvės visuotinumo dėsniai, egzistencinio nerimo vedami yra visi J. Apučio personažai, ne-paisant jų amžiaus, kilmės, profesijos. Parašė šias knygas: „Žydi bičių duona“ (apsakymai; 1963 m.), „Rugsėjo paukščiai“ (novelės; 1967 m.), „Horizonte bėga šernai“ (novelės; 1970 m.), „Pamalē skrien meža cūkas“ (novelės; 1974 m.), „Sugrįžimas vakarėjančiais laukais“ (novelės; 1977 m.), „Tiltas per Žalpę“ (apysakos; 1980 m.), „Цветет пчелиный хлеб“ (apsakymai; 1980 m.), „Keleivio novelės“ (novelės; 1985 m.), „Gegužė ant nulūžusio beržo“ (novelių rinkinys; 1986 m.), „Skruzdėlynas Prūsijo-je“ (apysakos; 1989 m.), „Мост через Жальпе“ (apsakymai ir romanai; 1989 m.). Parengė šias Broniaus Radzevičiaus knygas: „Link debesijos“ (apsakymai; 1984 m.), „Raštai“ (1984–1985 m.) ir „Priešaušrio vieške-liai“ (nebaigta 2-oji dalis; romanas; 1985 m.). Pagal savo novelių tripti-ką „Ak, Teofili!“ (1976 m.) J. Aputis parašė kino filmo „Mano vaikystės ruduo“ (1977 m.) scenarijų. J. Apučio novelių knygų yra išleista rusų, latvių ir estų kalbomis. 1971 m. už apsakymą „Erčia, kur gaivus vanduo“ J. Apučiui įteikta Žemaitės literatūrinė premija. Tėvai buvo gimę XX a. pradžioje, kumečiavo Balčių dvare (Raseinių r.), vėliau nusipirko sklypą savos žemės, bet po karo jos neteko. Tėvas Juozas Aputis mirė 1953 m., mama Teklė Gaigalaitė-Aputienė – 1956 m. Brolis Pranas Aputis (1931–2010) buvo zootechnikas Balčiuose (Ra-seinių r.), žmona Virginija Niparaitė-Aputienė (g. 1937 m.), tos pačios laidos Vilniaus universiteto lituanistė, dirbo redakcijose, dukra Vijolė Aputytė (g. 1961 m.), psichoanalitikė, anūkės Gabija (g. 1986 m.) – žur-nalistė, Ūla (g. 1988 m.) – psichologė ir Rusnė (g. 1991 m.) – Vilniaus universiteto filologijos studentė.AtsiminimaiŽmona Virginija Niparaitė-Aputienė: „1958 metų žiemą daug vakarų išvaikščiojom dviese po Vilniaus apylinkių miškus – mėnesienose, tarp mažų ir didelių eglių. Liko atminty toks Juozo monospektaklis, pakiliai artistiškai padeklamuotas – apie paukštelį, kuris, ateis toks laikas, būtinai iš lizdo iškris. Ne pats tekstas, jo įspūdis liko visam laikui. Apie tai paskui nekalbėdavome. Po daugelio metų, jau išleidęs ne vieną knygą, sakė jokio paukštelio neprisimenantis. Dar po daugelio metų Zervynose ant aukšto tarp senų popierių radau lapelį antrašte „GROK...“, violetiniu šriftu „Op-tima“. Kūrinys prasidėjo šiais žodžiais: „Ant nuogos medžio šakos džiū-gauja mažas paukščiukas.“ O baigėsi šiais: „Bet rūškanoj padangėj skraido vanagas... O tu grok, paskutinį kartą grok, paukštužėli“. Ant lapelio taip pat buvo pažymėta data: „1958 II 14“. Kai perskaičiau šį kūrinį, situacija buvo kita, negu 1958-ųjų žiemą, bet paukštelis ir jausmas – tas pats.“

ASANAVIČIŪTĖ LORETALietuvos Respublikos laisvės ir nepriklausomybės gynėja, žuvo 1991 m. sausio 13 d. įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto metu.Gimė 1967 04 22 Vilniuje, mirė 1991 01 13 Vilniuje. Palaidota Antakal-nio kapinėse Vilniuje.

Nepriklausomybės metai1991 m. už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę apdovanota Vyčio Kryžiaus ordi-no Didžiuoju kryžiumi, 1992 m. už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 metų sausio–rugsėjo mėnesiais apdovano-ta Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1998 m. Amerikos biografijų insti-tutas suteikė pasaulio žmogaus vardą, 2005 m. apdovanota Lietuvos ka-riuomenės kūrėjų savanorių sąjungos medaliu „Buvome, esame, būsime“.

Kiti biografijos faktai1974 m. pradėjo mokytis Vilniaus 38-ojoje vidurinėje mokykloje, nuo 1975 m. mokėsi Vilniaus 41-ojoje vidurinėje mokykloje, nuo 1977 m. – Vilniaus 47-ojoje vidurinėje mokykloje, 1980–1982 m. – Vilniaus 50-ojoje vidurinėje mokykloje (baigė aštuonias klases), 1985 m. baigė 1-ąją Vilniaus pamaininę mokyklą, 1988–1990 m. mokėsi Finansų ir kredito technikume Vilniuje, įgijo buhalterinės apskaitos specialybę. Nuo 1982 m. dirbo siuvykloje „Aušra“ mokine, vėliau – siuvėja, nuo 1983 m. – susivienijime „Dovana“ mezgėja. Domėjosi liaudies muzika, folklo-ru, buvo pakviesta dainuoti į „Dainavos“ folklorinį ansamblį, 1985 m. su šiuo ansambliu lankėsi Maskvoje (Rusija), 1986–1987 m. – Leningrade (Rusija), Lvove (Ukraina), nuo 1986 m. dalyvavo Vilniaus statybos tres-to kaimo kapelos veikloje, dalyvavo Profsąjungų kultūros rūmų folklo-riniame ansamblyje ir folkloriniame ansamblyje „Dovana“. 1988–1990 m. aktyviai dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio renginiuose, 1989 m. rugpjūčio 23 d. stovėjo Baltijos kelyje. 1991 m. sausio 13 d. žuvo prie televizijos bokšto, gindama Lietuvos Nepriklausomybę. Loretos tėvai – Stasė Vagonytė-Asanavičienė ir Stepas Asanavičius, bro-lis Bronius ir sesuo Renata.AtsiminimaiMama Stasė Asanavičienė pasakoja: „...Prisimenu, savaitę prieš tą naktį Loreta susapnavo savo lemtį. Nubudau nuo jos riksmo per miegą. Buvo 1 valanda 20 minučių. Atsikėliau, išviriau arbatos <...>. O ji man vis pasakojo, jog sapnavo kylantį didžiulį juodą debesį, o iš jo lendančią ir puolančią tamsią kvadratinę būtybę...“ (Ištrauka iš Lietuvos Respublikos Seimo puslapio www.lrs.lt).Atminimo įamžinimas2009 m. apie Loretą Asanavičiūtę sukurtas filmas „Mergaitė ir tankai“, 2000 m. išleista I. Dagytės knyga „Loreta Asanavičiūtė: veiksmas ir at-mintis“. L. Asanavičiūtės vardu pavadinta viena Vilniaus gatvių Karoli-niškėse, ant namo, kuriame gyveno, sienos ir Vilniaus kolegijos Ekono-mikos fakultete pakabintos atminimo lentos.

AVYŽIUS JONASRašytojas, publicistas, politinis ir visuomenės veikėjas.Gimė 1922 05 16 Mėdginuose, Joniškio rajone, mirė 1999 07 07 Vilniuje. Palai-dotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.

Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka

Nepriklausomybės metai1996 m. už ištrauką iš romano „Įpėdinis“ įteikta literatūrinė „Varpų“ premija, 1997 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimi-no ordino Komandoro kryžiumi. 1996–1999 m. buvo Lietuvos Respu-blikos Seimo nariu. 1996 m. kaip vyriausias Seimo narys pirmininkavo pirmajam Seimo posėdžiui. Parašė šias knygas: „Melagėlio pasakėlės“ (1990 m.), „Juodažvaigždis arkliukas“ (pasaka; 1990 m.), „Toks nuosta-bus pasaulis“ (apysaka; 1997 m.), „Stebuklingas miestas“ (pasakojimai mažiems ir dideliems; 1997 m.), „Ir išmuš tavo valanda“ (romanas; 2002 m.), „Viskas praeina“ (romanas; 2003 m.), „Neapykanta grūdinti“ (tra-gikomedija; 2003 m.). Visi rašytojo romanai išversti į užsienio kalbas, populiariausio romano „Sodybų tuštėjimo metas“ I tomas yra išleistas daugiau kaip 25 Europos ir Azijos šalių kalbomis.Kiti biografijos faktai1936–1939 m. mokėsi Joniškio valstybinėje gimnazijoje, nuo 1939 m. – privačiame institute „Kalbaneum“. 1940–1941 m. buvo neetatiniu „Valstiečių laikraščio“ korespondentu Šiauliuose, 1941 m. – etatiniu

14

korespondentu Kaune, nacistinės Vokietijos okupacijos metais dir-bo tėvų ūkyje, 1944 m. paimtas į armiją, dalyvavo Antrojo pasaulinio karo mūšiuose Kurše (Latvija), 1945 m. vasarą demobilizuotas. 1945 m. dirbo Visasąjunginės Lenino komunistinio jaunimo sąjungos centro komiteto instruktoriumi, 1945–1946 m. – radijo komitete jaunimo va-landėlių redaktoriumi, porą mėnesių dirbo žurnale „Jaunimo gretos“, 1946–1947 m. buvo laikraščio „Tiesa“ darbuotoju, 1948 m. tapo rašyto-ju profesionalu. Buvo aktyvus filatelistas, domėjosi aviamodeliavimu, ugdė sportinės žūklės ir bitininkystės įgūdžius. Parašė šias knygas: „Pirmosios vagos“ (apybraižos, 1948 m.), „Garbė“ (apsakymai, 1949 m.), „Išsivadavimas“ (apsakymai, 1951 m.), „Palikimas“ (apysakos, 1951 m.), „Baltieji gluosniai“ (4 veiksmų 6 pavadinimų drama, 1954 m.), „Žmonės ir įvykiai“ (apsakymai ir apybraižos, 1954 m.), „Butkus keršytojas“ (1957 m.), „Neklaužada Kastytė“ (1959 m.), „Geležinis nykštukas“ (1962 m.), „Didžiojo užutekio gyventojai“ (apysaka, 1963 m.), „Neregėta gėlė“ (apsakymai, 1963 m.), „Bėkim, žvėrys, pažiūrė-ti“ (1964 m.), „Kaimas kryžkelėje“ (romanas, 1966 m.), „Mažos pasa-kos“ (1969 m.), „Melagėlio botagėlis“ (pasakos, 1970 m.), „Kaip kur-mis amatą keitė“ (1972, 1975 m.), „Sodybų tuštėjimo metas“ (romanas, 1973, 1976 ir 1988 m.; 3 t.), „Raštai“ (1975–1979 m., 5 t.), „Į stiklo kal-ną“ (romanas, 1976 m.), „Aštuonetas iš Trepsės namų“ (apysaka, 1976 m.), „Šarkos gudrybė“ (1976 m.), „Kaimas kryžkelėje“ (romanas, 1964 m.), „Ožio daržas“ (1977 m.), „Gėlė mažylė“ (literatūrinės pasakos ir apysakos vaikams, 1979 m.), „Raštai“ (1983–1985 m., 7 t.), „Degimai“ (romanas, 1982 m.), „Chameleono spalvos“ (romanas, 1985 m.), „Žmo-gus lieka žmogum“ (apsakymai ir apysakos, 1985 m.), „Bardo nuotykiai ir žygiai“ (apysaka, 1987 m.). 1965 ir 1971 m. jam įteikta LTSR valstybi-nė premija, 1972 m. suteiktas nusipelniusio LTSR kultūros veikėjo var-das, 1976 m. įteikta Lenino premija, 1986 m. suteiktas LTSR liaudies rašytojo vardas. Pagal apysaką „Aštuonetas iš Trepsės namų“ Lietuvos televizija sukūrė animacinį filmą vaikams, pagal romano „Sodybų tuš-tėjimo metas“ pirmąjį tomą Lietuvos kino studija sukūrė dviejų serijų vaidybinį filmą, Kirgizijos televizija – serialą.Atminimo įamžinimasApie šį rašytoją išleistos knygos: „Jonas Avyžius“ (monografija; E. Bu-kelienė; 1975 m.), „Jonas Avyžius“ (A. Bučys; 1990 m.), „Jonas Avyžius“ (autobiografiniai fragmentai, publicistika, draugų ir kolegų prisimi-nimai; sud. I. Litvinaitė-Avyžienė; 2000 m.), „Joniškio Jono Avyžiaus viešoji biblioteka: 70 veiklos metų: 1937–2007“ (V. Vilčiauskienė; 2007 m.). 2002 m. šalia jo gimtosios sodybos Mėdginų kaime (Joniškio r.) pa-statytas ąžuolo stogastulpis, 2004 m. Joniškio rajono viešajai bibliotekai suteiktas Jono Avyžiaus vardas, 2012 m. Joniškio rajono savivaldybės taryba įsteigė Jono Avyžiaus literatūros premiją.

BAČKIS STASYS ANTANASLietuvos diplomatijos vadovas iki 1991 m., Lietuvos Respublikos ambasadorius, Klaipėdos universiteto garbės daktaras, Joniškėlio ir Pasvalio garbės pilietis, poli-tinis ir visuomenės veikėjas, publicistas.Gimė 1906 02 10 Pantakoniuose, Joniš-kėlio valsčiuje, mirė 1999 11 10 Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.

Nepriklausomybės metai1994 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, 1995 m. suteiktas Klaipėdos universite-to garbės daktaro vardas, 1996 m. įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikš-

čio Gedimino ordino Didysis kryžius ir Prancūzijos Garbės legiono Ka-zimiero ordinas, suteiktas Joniškėlio miesto (Pasvalio r.) garbės piliečio vardas ir Pasvalio garbės piliečio vardas, taip pat apdovanotas Šventojo Grigaliaus ordinu. Iki 1991 m. buvo Lietuvos diplomatijos šefu, nuo 1998 m. – Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius. Parašė knygą „Lietuvos diplomatinė tarnyba 1940 m. birželio 15 – 1990 m. kovo 11 d.“ (1999 m.), Lietuvos, išeivijos, užsienio šalių spaudoje pa-skelbė per šimtą straipsnių politikos, teisės, visuomeninio, socialinio gyvenimo klausimais. Bendradarbiavo su šiais leidiniais: „XX amžius“, „Naujoji Romuva“, „Rytas“, „Kardas“, „Mūsų Vilnius“, „Židinys“, „Tiesos kelias“ „Ūkininkas“, „Aidai“, „Karys“, „Draugas“, „Dirva“.Kiti biografijos faktaiMokėsi Joniškėlio pradžios mokykloje (Pasvalio r.), Linkuvos progim-nazijoje (Pakruojo r.), vėliau – Panevėžio vyrų gimnazijoje, 1925 m. Lietuvos universitete pradėjo studijuoti istoriją, tačiau tais pačiais me-tais išvyko Paryžiaus universitete (Prancūzija) studijuoti teisės. 1928 m. įgijo šio universiteto Teisės fakulteto teisės licenciato laipsnį, 1929 m. baigė viešosios teisės mokslus, 1930 m. – politinės ekonomijos mokslus ir tarptautinių mokslų institutą, 1933 m. įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį. Nuo 1930 m. dirbo Lietuvos diplomatinėje tarnybo-je, 1930–1934 m. buvo šios tarnybos politikos departamento sekre-toriumi, 1934–1936 ir 1938 m. – užsienio reikalų ministro asmeniniu sekretoriumi. Per šį laikotarpį S. A. Bačkis buvo Lietuvos delegacijos generaliniu sekretoriumi septyniose Baltijos santarvės užsienio reika-lų ministrų konferencijose Kaune, Rygoje (Latvija) ir Taline (Estija), 1938–1939 m. – Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje (Prancūzija) pirmuo-ju sekretoriumi, 1939–1953 m. – šios pasiuntinybės patarėju ir Lietu-vos atstovu, nuo 1953 m. – įgaliotuoju ministru, 1960–1976 m. – Lie-tuvos pasiuntinybės Vašingtone (JAV) patarėju, 1976–1987 m. – šios atstovybės reikalų patikėtiniu. Buvo Lietuvos delegacijos sekretoriumi ir delegato pavaduotoju XVI, XVII ir XVIII Tautų Sąjungos posėdžiuo-se Ženevoje (Šveicarija), 1937 m. – Lietuvos delegacijos nariu sekreto-riumi Didžiosios Britanijos karaliaus Jurgio VI ir karalienės Elžbietos karūnavimo iškilmėse Londone (Jungtinė Karalystė), apdovanotas Jo Karališkosios Didenybės Karūnavimo medaliu. 1931–1932 m. buvo Lietuvos studentų ateitininkų sąjungos pirmininku, 1931–1938 m. – Motiejaus Valančiaus liaudies universiteto Kaune rektoriumi, 1932 m. – vienas iš Tarptautinės teisės mokslų draugijos Kaune steigėjų, 1935–1937 m. – Lietuvių ir prancūzų susiartinimo draugijos sekreto-riumi, 1945–1960 m. – Bendrojo Amerikos lietuvių fondo įgaliotiniu Paryžiuje (Prancūzija), nuo 1950 m. – Centro ir Rytų Europos komisi-jos vicepirmininku, nuo 1952 m. – Lietuvių tautinio Europos Sąjūdžio komiteto vicepirmininku, nuo 1953 m. – Lietuvių intelektualų pabėgė-lių Prancūzijoje tautinės grupės valdybos nariu. Po Antrojo pasaulinio karo S. A. Bačkis visą savo gyvenimą pašventė kovai už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybės atstatymą. Rūpinosi Oskaro Milašiaus atminimo įamžinimu, priklausė draugijos „Association les amis de Milosz“ gar-bės komitetui. 1951–1958 m. jo iniciatyva Paryžiuje (Prancūzija) buvo leidžiamas laikraštis „Bulletin Lituanien“. 1952–1955 m. buvo Lietuvos katalikų mokslų akademijos atkūrimo išeivijoje iniciatorius, nuo 1979 m. – šios akademijos garbės narys, 1954 m. – draugijos „France Bal-tique“ atkūrimo iniciatorius. Aktyviai reiškėsi Lietuvos, Prancūzijos ir JAV spaudoje politiniais, teisi-niais, visuomeniniais, kultūriniais klausimais. 1929 m. leidinyje „Laimės kalendorius“ paskelbė pirmąjį straipsnį „Šių dienų Europa“, parašė svar-bių straipsnių Prancūzijos spaudoje: „Voix Francaises“, „Revue Parlamen-taire“, parašė teisės daktaro disertaciją „Le concordat entre la Lithuanie et le Saint-Siege“ („Lietuvos ir Šventojo sosto konkordatas“; 1943 m.) ir šias mokslines studijas: „Katalikų bažnyčios doktrina apie tautų apsis-prendimo teisę“ (1961 m.), „Socialinis krikščionybės pajėgumas“ (1965 m.), „Sovietų Sąjungos laikysena nacijų, tautybių bei Lietuvos atžvilgiu“ (1974 m.), „Akademijos 60 m. sukaktis“ (1987 m.), knygą „Baltijos vals-tybių tragedija“ (1952 m.). S. A. Bačkio rūpesčiu 1947–1949 m. leisti ir redaguoti 33 leidinio „Lietuvos klausimai, dokumentacija“ sąsiuviniai, redagavo sutarčių rinkinių leidinius, iš užsienio kalbų vertė įvairius doku-mentus: Hagos tribunolo sprendimus Kaišiadorių ir Lentvario byloje su Lenkija 1931 m. ir 1932 m., Hagos tribunolo sprendimus byloje su 1924 m.

15

Klaipėdos konvencijos signatarais – Prancūzija, Anglija, Italija ir Japonija – dėl Klaipėdos direktorijos pirmininko atšaukimo ir kitus. 1993 m. grįžo į Lietuvą. 1935 m. apdovanotas Švedijos Šiaurinės žvaigždės IV laipsnio ordinu, 1937 m. – Italijos karūnos II laipsnio ordinu ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu, 1950 m. – Vatikano Šven-tojo Grigaliaus Didžiojo IV laipsnio ordino garbės ženklu.Atminimo įamžinimasStasio Antano Bačkio vardu pavadinta gatvė Vilniuje, 2007 m. išleista A. Streikaus knyga „Diplomatas Stasys Antanas Bačkis“.

BALAVAKAS MINDAUGASLietuvos Respublikos Nepriklausomy-bės gynėjas, policijos pareigūnas, žuvo tarnybos metu Medininkų pasienio kontrolės poste.Gimė 1970 08 23 Vilniuje, mirė 1991 07 31 Medininkuose, Vilniaus rajone. Palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.

Nepriklausomybės metai1991 m. už didvyrišką narsumą ir ištvermę ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir Nepriklausomybę apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuo-ju kryžiumi, 1992 m. už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. 1991 m. – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ypatingosios pa-skirties milicijos padalinio pareigūnas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkas stažuotojas.Kiti biografijos faktai1988 m. baigė Vilniaus 21-ąją vidurinę profesinę technikos mokyklą. 1988 m. dirbo spaudėju spaustuvėje „Viltis“, 1988–1990 m. tarnavo so-vietinėje armijoje.

BALČIŪNAS RAMUTISDirigentas, pučiamųjų orkestro „Trimi-tas“ ilgametis vadovas.Gimė 1934 03 24 Žemalėje, Mažeikių rajone, mirė 2009 03 12 Vilniuje.

Nepriklausomybės metai1993 m. jo diriguojamas pučiamųjų orkestras „Trimitas“ prestižiniame Norvegijos pučiamųjų konkurse laimėjo aukso medalį, 1994, 1998 m. tarptautiniuose pučiamųjų orkestrų dirigentų konkursuose Heikendorfe (Vokietija) laimėjo 1-ąją vietą, 1998 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 2003 m. įteikta Vyriau-sybės kultūros ir meno premija, 2004 m. apdovanotas Ordino „Už nuo-pelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi. Iki 2009 m. vadovavo pučiamųjų orkestrui „Trimitas“. Su šiuo kolektyvu viešėjo Bulgarijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Suomijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Liuksem-burge, Islandijoje ir kitose Europos šalyse. Bendradarbiavo su lietuvių kompozitoriais, skatino juos kurti. Kūrinius įrašydavo radijo juostose, populiarino televizijoje, įrašė per dvidešimt plokštelių, garsajuosčių.

Orkestrui „Trimitas“ muziką yra sukūrę B. Dvarionas, E. Balsys, J. Ju-zeliūnas, T. Makačinas, J. ir V. Juozapaičiai, F. Bajoras, J. Tamulionis, A. Bražinskas, R. Žigaitis, M. Tamošiūnas, K. Daugėla, R. Giedraitis, T. Adomavičius, B. Gorbulskis.Kiti biografijos faktai1955 m. baigė Klaipėdos muzikos mokyklą (violončelės klasė), Klaipė-dos mokytojų institutą, 1960 m. baigė Lietuvos valstybinę konservato-riją (K. Griauzdės choro dirigavimo ir V. Šlėvio trimito klasės). 1959 m. įkūrė Vilniaus miesto jaunimo simfoninį orkestrą, 1961 m. – Drus-kininkų kurorto profesionalų pučiamųjų orkestrą, 1964–1977 m. buvo profesionalaus Vilniaus centrinio kultūros ir poilsio parko pučiamųjų orkestro meno vadovu, nuo 1977 m. vyriausiuoju dirigentu. 1966 m. šis kolektyvas pavadintas „Trimitu“, 1971 m. pelnė valstybinio orkes-tro statusą. Pirmasis dirigavo daugumą lietuvių kompozitorių kūrinių pučiamųjų orkestrams. Nuo 1960 m. buvo Lietuvos dainų švenčių vy-riausiuoju dirigentu.AtsiminimaiBuvęs mokinys ir kolega, dabartinis Lietuvos valstybinio pučiamųjų ins-trumentų orkestro „Trimitas“ vyriausiasis dirigentas Ugnius Vaiginis: „Maestro Ramutis Balčiūnas pelnytai yra vadinamas didžiuoju dūdų revoliucionieriumi. Tuomet, kai pučiamųjų instrumentų muzika tai-kliai atitikdavo savo ideologinę paskirtį, reikėjo energingos asmenybės, galinčios iš esmės pasukti šį žanrą nauja, nors Vakaruose ir už Atlanto jau seniai atrasta kryptimi, atskleidžiančia spalvingą, įvairialypę ir ne-pakartojamą pučiamųjų instrumentų žanro stilistiką. Žinių troškimas ir vidinė R. Balčiūno energija leido burti apie save pačius talentingiausius Lietuvos atlikėjus. Daugiau nei keturis dešimtmečius dirbęs Lietuvos muzikos akademijoje maestro išugdė visą pulką orkestro dirigentų, ku-riems įskiepyta meilė šio žanro muzikai ir šiandien padeda sėkmingai vesti geriausius šalies kolektyvus teisinga kryptimi. Puoselėdami tradi-cijas ir nebijodami naujovių šiandienos orkestrai gali drąsiai mesti iššūkį ne vienam užsienio kolektyvui. Didžiuojuosi galėdamas pasigirti esąs R. Balčiūno mokinys ir pasekėjas.“Atminimo įamžinimas2009 m. Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ pu-čiamųjų instrumentų orkestro „Vario audra“ vienas koncerto fragmentų buvo skirtas R. Balčiūnui atminti.

BALICKAS VINCASLietuvos Respublikos ambasadorius, diplomatas, ekonomistas.Gimė 1904 05 11 Virbalyje, Vilkaviš-kio rajone, mirė 1996 12 19 Londone, Jungtinėje Karalystėje.

Nepriklausomybės metai1993 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Iki 1991 m. – Lietuvos misijos Didžiojoje Britani-joje laikinasis reikalų patikėtinis, 1991–1993 m. – Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Didžiojoje Britanijoje ir Airijo-je, 1993 m. atsistatydino ir iki mirties ėjo Lietuvos Respublikos ambasa-dos Londone (Jungtinė Karalystė) garbės patarėjo pareigas.Kiti biografijos faktaiBaigė Vienos aukštąją komercijos mokyklą (Austrija). 1929–1931 m. dirbo Lietuvos banke, nuo 1931 m. – Užsienio reikalų ministerijoje, 1938–1967 m. – Lietuvos pasiuntinybės Londone (Jungtinė Karalystė) patarėju ekonomikos ir prekybos klausimais, nuo 1967 m. buvo Lietu-vos pasiuntinybės Londone (Jungtinė Karalystė) pasiuntiniu. 1968 m.

16

Didžiosios Britanijos Vyriausybė suteikė jam reikalų patikėtinio titulą. Dalyvavo Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos veikloje, išsaugojo Lie-tuvos Respublikos atstovybę Didžiojoje Britanijoje.

BALIUKONĖ ONĖPoetė, eseistė, tapytoja.Gimė 1948 06 01 Kančėnuose, Alytaus rajone, mirė 2007 11 20 Vilniuje. Palaidota Antakalnio kapinėse Vilniuje.

Nepriklausomybės metai1996 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos premijos laureate, 1998 m. ap-dovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kry-žiumi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės premija, 2002 m. – Vilniaus klubo ir Vilniaus televizijos literatūrine premija, 2003 m. – Pauliaus Širvio literatūrine premija, 2004 m. – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, 2006 m. už eilėraščių ciklą „Kovo agonijos“ – literatūrine „Varpų“ premija. 1992–1995 m. dirbo savaitraščio „Dialogas“ redakci-joje, 1998–2000 m. buvo savaitraščio „Dienovidis“ vyriausiojo redak-toriaus pavaduotoja. 2000 ir 2001 m. surengė tapybos darbų parodas. Parašė šias knygas: „Vaduok“ (eilėraščiai; 1994 m.), „Bokštai“ (eilėraš-čiai; 1996 m.), „Elgetaujanti saulė“ (eilėraščiai; 1998 m.), „Neregio so-dai“ (eilėraščiai; 2001 m.), „Akmuva“ (eilėraščiai; 2003 m.), „Ant sapnų tilto“ (esė; 2003 m.), „Kopų karalienė“ (pasaka; 2006 m.), sudarė knygą „Širdies neatskiriamasis Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas mūsų at-siminimuose“ (2002 m.), išvertė Beinsos Douno knygą „Mokytojas kal-ba“ (1997 m.).Kiti biografijos faktai1965 m. baigė Daugų vidurinę mokyklą (Alytaus r.), 1970 m. Valstybi-niame Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. 1970–1988 m. dirbo žurnale „Moksleivis“. Buvo Lietuvos rašytojų są-jungos nare. Parašė šias knygas: „Laukinės vaivorykštės“ (eilėraščiai, 1971 m.), „Viltis“ (eilėraščiai, 1976 m.), „Iš kelio dulkių“ (eilėraščiai, 1982 m.), „Tėve mūsų gyvenime“ (eilėraščiai, 1986 m.), „Kelionės fra-gmentai“ (esė, 1987 m.). 1983 m. tapo tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ laureate.

BALYS JONASIstorijos mokslų daktaras, filosofijos mokslų daktaras, etnologas, folklo-ristas, vienas žymiausių Lietuvos tautosakininkų.Gimė 1909 07 02 Krasnavoje, Kupiškio rajone, mirė 2011 09 09 Ilinojuje, JAV.

Nepriklausomybės metai1994 m. jam įteikta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija, 1999 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karinin-ko kryžiumi. Lyginamuoju istoriniu metodu tyrinėjo tautosakos siuže-tus, jų geografinį paplitimą, susistemino apie 16 tūkstančių autentiškų spausdintų ir Lietuvių mokslo draugijos fonduose, Lietuvių tautosakos archyve saugomų rankraštinių lietuvių pasakų ir sakmių variantų, su-darė tautosakos katalogų, parašė tautosakos studijų, parengė tautosa-kos rinkinių.Kiti biografijos faktai1924 m. baigė Kupiškio progimnaziją, 1928 m. – Panevėžio mokytojų seminariją, 1928 m. įstojo į Lietuvos universitetą (istorijos, etnologijos ir folkloro studijos), vėliau tęsė studijas Graco universitete (Austrija),

1933 m. baigė Vienos universitetą (Austrija), apgynė darbą „Šamaniz-mas Malakoje ir Indonezijoje“ ir įgijo filosofijos mokslų daktaro laipsnį, parengė lyginamąją tautosakos studiją „Griaustinis ir velnias Baltoskan-dijos kraštų tautosakoje“ ir Vytauto Didžiojo universitete ją apgynė kaip habilitacinį darbą, įgijo istorijos mokslų daktaro laipsnį. 1929–1930 m. redagavo leidinį „Jaunoji Lietuva“, 1933–1934 m. stažavosi Suomijoje, 1934–1935 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete, buvo šio universi-teto Etikos katedros vyresniuoju asistentu, 1935–1944 m. – Lietuvių tautosakos archyvo vedėju, įkūrė ir redagavo tęstinį leidinį „Tautosakos darbai“, 1942–1943 m. dėstė Vilniaus universitete, buvo šio universiteto Tautotyros katedros vedėju, 1944 m., pasitraukęs į Vokietiją, Freiburge dirbo Vokiečių liaudies dainų archyve, 1946–1948 m. dėstė Pabaltijo universitete Hamburge (Vokietija). 1948 m. persikėlė į JAV, iki 1952 m. dirbo Indianos universiteto instruktoriumi, 1952–1954 m. – Šiau-rės Amerikos Arktikos instituto moksliniu bendradarbiu, 1956–1981 m. – Kongreso bibliotekoje Vašingtone. 1951–1958 m. redagavo leidinį „Lietuvių tautosakos lobynas“, 1964–1967 m. vadovavo Lituanistikos institutui, įkūrė ir nuo 1966 m. redagavo tęstinį leidinį „Lituanistikos darbai“, 1970–1976 ir 1979–1980 m. – tautininkų žurnalą „Naujoji vil-tis“, bendradarbiavo su „Lietuvių enciklopedijos“ leidykla, periodinės spaudos redakcijomis. Mokydamasis Panevėžio mokytojų seminarijoje vadovavo Tautotyros žinių ir senienų rinkimo draugijai, dalyvavo Tau-tinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ veikloje, 1979–1981 m. buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) vicepirmininku in-formacijos ir spaudos reikalams, aktyviai reiškėsi lietuvių išeivijos vi-suomeninėje ir kultūrinėje veikloje. Parengė šias knygas ir katalogus: „Lietuvių pasakojamosios tautosakos motyvų katalogas“ (1936 m.), „Lietuvių liaudies baladžių katalogas“ (1954 m.), „Indijos žodinė kūry-ba“ (su S. Thompsonu, katalogas, 1958 m.), „Perkūnas lietuvių liaudies tikėjimuose“ (1937 m.), „Lietuvių liaudies baladės“ (1938 m.), „Lietu-vių vestuvių papročiai“ (1946 m.), „Liaudies magija ir medicina“ (1951 m.), „Baltų mitologija“ (su H. Biezaju, 1965 m.), „Lietuvių liaudies pa-saulėjauta tikėjimų ir papročių šviesoje“ (1966 m.), „Lietuvių sąmojus“ (liaudies anekdotai, 1937 m.), „Lietuvių liaudies sakmės“ (1940 m.), „Lietuvių dainos Amerikoje“ (1958–1977 m., 2 t.), „Suvalkiečių liaudies kūryba Amerikoje“ (1988 m.), „Raštai“ (parengė Rita Repšienė, 1998, 2000, 2002, 2003 ir 2004 m.; 5 t.). 1940 m. radiofone buvo įrašytos J. Balio sesers Marijonos įdainuotos liaudies dainos, kurios dar buvo dainuotos jų mamos Anelės Balčiūnaitės-Balienės (g. 1876 m.).J. Balio tėvas Jokūbas Balys (g. 1864 m.) spaudos draudimo metais buvo knygnešiu. Iš septynių šeimos vaikų išgyveno ir užaugo brolis Petras (g. 1895 m.), buvęs Rusijos veikėjas, nuo 1918 m. buvo Šiaurės Kaukazo Tarybų Respublikos Liaudies Komisarų tarybos pirmininku, užsienio ir tautinių reikalų liaudies komisaru. Sesuo Marijona Balytė-Sasnauskienė (g. 1898 m.) besiversdama ūkine veikla išlaikė besimokantį J. Balį. Jo žmona – Elena Ručinskaitė (g. 1916 m.), dukra – Angela Laima Bergeron (g. 1941 m.), sūnus – Gediminas Petras Balys (g 1944 m.). J. Balio dukra ir sūnus su šeimomis gyvena JAV.

BALTUŠIS RIMANTASPulkininkas leitenantas, vienas pir-mųjų atkurtos Lietuvos Respublikos kariuomenės karininkų.Gimė 1960 12 27 Vilniuje, mirė 2000 07 20. Palaidotas Saltoniškių kapinėse Vilniuje.

Nepriklausomybės metai1992 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1993 m. – Vy-čio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, 1995 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, taip pat apdovanotas Šaulių žvaigžde, Lie-

17

tuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ garbės ženklu. 1993–1995 m. mokėsi JAV pėstininkų mokykloje Fort Beninge. Nuo 1990 m. dirbo Krašto apsaugos departamente, nuo 1992 m. buvo Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų bri-gados „Geležinis Vilkas“ Klaipėdos atskiro motodesantinio bataliono organizatoriumi ir vadu, nuo 2000 m. – brigados „Žemaitija“ štabo vir-šininku. Nuo 1996 m. – pulkininkas leitenantas. 1990 m., saugodamas sovietinius veikėjus parodijavusį „Šėpos“ teatrą, nuginklavo įsiveržusius sovietinius kareivius. 1991 m. saugojo Lietuvos Respublikos Aukščiau-siosios Tarybos rūmus. Pirmasis Lietuvoje pradėjo štabo darbą tvarkyti pagal NATO standartus.Kiti biografijos faktaiBaigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą. Dirbo prekybiniame laivyne Vla-divostoke (Rusija). Grįžęs į Lietuvą įsitraukė į Lietuvos Persitvakymo Sąjūdžio apsaugos veiklą.

BANIONIS EGIDIJUSHumanitarinių mokslų daktaras, istorikas.Gimė 1948 11 20 Panevėžyje, mirė 1993 08 06 Vilniuje. Palaidotas Ro-kantiškių kapinėse Vilniuje.

Nepriklausomybės metai1998 m. už „Lietuvos metrikos“ mokslinę analizę, archeografinį ir dalyki-nį parengimą spaudai (su bendraautoriais) įteikta Lietuvos mokslo pre-mija. Iki 1993 m. buvo Lietuvos istorijos instituto archeologijos skyriaus vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, šio skyriaus vedėju, taip pat buvo Lietuvos Metrikos probleminės grupės vadovu. Tyrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinį valdymą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštinės veiklą, diplomatijos istoriją, „Lietuvos Metrikos“ genezę, archy-vistiką, prisidėjo prie „Lietuvos Metrikos“ leidybos. Parengė knygas „Lie-tuvos Metrika (1427–1506)“ (knyga Nr. 5, 1993 m.) ir „Lietuvos Metrika (1440–1523)“ (su A. Baliuliu, knyga Nr. 10, 1997 m.). E. Banionio dėka Vilnius buvo „Lietuvos Metrikos“ tyrimo ir skelbimo centru, rengė tarp-tautines konferencijas. Jo padarytos išvados iš esmės keitė supratimą apie „Lietuvos Metrikos“ knygų sandarą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikš-tystės raštinės darbą. Būdamas Lietuvos archyvų generalinės direkcijos nariu rūpinosi archyvų reformos eiga, teikė daug pasiūlymų, kurių didelė dalis buvo įgyvendinta. Aktyviai dalyvavo Lietuvos archyvarų pasitari-muose, tarprespublikinėse konferencijose, su bendradarbiais rengė ar-chyvo informacinius leidinius, daug dėmesio skyrė teatralų asmeniniams archyvams kaupti, rengė susitikimus su aktoriais, dailininkais, rašytojais, rūpinosi efektyvios valstybės archyvų sistemos įtvirtinimu, archyvų dar-buotojų įtraukimu į mokslo darbą. Skaitė bendrus istorijos ir šaltinotyros kursus Vilniaus universitete, Vilniaus pedagoginiame institute, Vytauto Didžiojo universitete. 1998 m. išleista jo knyga „Lietuvos Didžiosios Ku-nigaikštystės pasiuntinybių tarnyba XV–XVI amžiais“.Kiti biografijos faktai1967–1972 m. studijavo Maskvos valstybiniame istorijos archyvų insti-tute (Rusija), 1974–1978 m. – Lietuvos TSR mokslų akademijos Istorijos institute (neakivaizdinės aspirantūros studijos), 1982 m. Istorijos ins-titute apgynė kandidato disertaciją „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys-tės pasiuntinybių tarnyba XV a. vid. – 1569 m.“ ir įgijo istorijos mokslų kandidato laipsnį (vėliau nostrifikuotas į humanitarinių mokslų daktaro laipsnį). 1972–1974 m. buvo vyresniuoju Literatūros ir meno archyvo Vilniuje moksliniu bendradarbiu, 1974–1985 m. – Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktoriumi, 1985 m. dirbo Istorijos instituto Feoda-lizmo istorijos skyriuje, 1986–1989 m. – Istorijos instituto moksliniu

sekretoriumi. 1991–1993 m. buvo Archyvų tarybos prie Lietuvos archy-vų generalinės direkcijos nariu. Su bendradarbiais sudarė Lietuvos te-atro istorijos šaltinių (dokumentų ir kitos medžiagos) rinkinį „Teatras 1940–1960“ (1986 m.), parengė „Lietuvos TSR valstybinių archyvų fon-dų trumpą žinyną“ (10 sąsiuvinis, A–B, 1981 m.) ir sutvarkė „Lietuvos TSR centrinio valstybinio literatūros ir meno archyvo asmenų fondus“ (A–K, 1981 m.; L–Ž, 1982 m.).

BARANAUSKAS MARIJONASŽurnalistas, fotografas.Gimė 1931 07 24 Prienuose, mirė 1995 11 28 Vilniuje. Palaidotas Rokan-tiškių kapinėse Vilniuje.

Nepriklausomybės metaiUž publikacijas ir parodas, skirtas 1991 m. sausio įvykiams Vilniuje ir Lietuvos Persitvakymo Sąjūdžiui, 1992 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1994 m. suteiktas Tarptautinės fotografijos meno federacijos nusipelniusio menininko vardas, 1996 m. įteikta Vinco Ku-dirkos premija. Dalyvavo 432 respublikinėse ir tarptautinėse fotografijų parodose, įvairiuose konkursuose, surengė 34 autorines fotografijų par-odas įvairia tematika Lietuvoje ir užsienyje: Bulgarijoje, Danijoje, Kubo-je, Lenkijoje, Vokietijoje, Azerbaidžane, Rusijoje, Latvijoje.Kiti biografijos faktaiMokėsi Prienuose, Išlauže (Prienų r.), Vilniuje, 1959–1965 m. Vilniaus valstybiniame universitete studijavo žurnalistiką. 1957–1970 ir 1976–1986 m. dirbo naujienų agentūroje ELTA fotožurnalistu, 1970–1976 ir 1986–1995 m. – SSRS spaudos agentūros „Novosti“ Lietuvos skyriaus fotožurnalistu. Per daugelį žurnalistinio darbo metų agentūrose ELTA ir „Novosti“ aplankė beveik visus Lietuvos kampelius, 44 pasaulio ša-lis. Išleisti šie jo nuotraukų albumai: „Naujasis Vilnius“ (su L. Ruiku, 1972 m.), „Tarybų Lietuva“ (vienas autorių, 1976 m.), „Dainavos kraštas“ (1979 m.), „Vaikų pasaulis“ (1982 m.), „Mūsų šeima“ (1986 m.), „Lie-tuvos žvejai“ (1988 m.). Už fotografijas apdovanotas apie 200 medalių, diplomų, specialių prizų, Vokietijoje, Lenkijoje ir Estijoje apdovanotas aukso medaliais, 1978 m. suteiktas Tarptautinės fotografijos meno fede-racijos menininko vardas.Žmona – Teodora Amelija Baranauskienė, ilgametė naujienų agentūros ELTA vyriausioji redaktorė, dukra – Audra Baranauskaitė, žurnalistė, eseistė.AtsiminimaiDukra Audra Baranauskaitė: „Kartais tėvas man primindavo laimės kūdikį. Turėjo dvi vyresnes seseris, brolis mirė anksti, tėvo neteko būdamas visai mažas. Jo mama vaikus išaugino viena, o pagranduką dievino visą gyvenimą. Net pilkais sovietiniais metais tėvas visada išsi-skirdavo iš minios. Džiugi spindulinga energija sprogdino jį iš vidaus, jis gyveno čia ir dabar, troško būti dėmesio centre ir tikrai pasitikėjo savimi. Sovietiniai metai jam netiko, bet jis prisitaikė, todėl šalia kūry-bos, kuri jam buvo labai svarbi, kepė optimistinius reportažus. Manau, jis nuoširdžiai tikėjo, kad ir tokie vaizdai turi išliekamąją vertę, kad ir jie savaip atspindi istoriją. „Atšilimo“ laikotarpiu po eilinės ekskursijos į užsienį jam pavyko surengti įsimintiną parodą „Dešimt dienų Londo-ne“. Žmonių, norinčių patekti į ją, eilė driekėsi net lauke – visus masi-no laisvo pasaulio vaizdai. Namuose apie politiką kalbėjom mažai, bet A. Solženycino apysaką „Viena Ivano Denisovičiaus diena“ perskaičiau dar mokykloje. Tėvui tai buvo pati svarbiausia knyga. Kai vyko Lietuvos laisvės lygos mitingas prie A. Mickevičiaus paminklo, mano vyras foto-aparato nesinešė, nenorėjo atrodyti kaip koks kagėbistas, o tėvui buvo

18

svarbu užfiksuoti įvykį ir jis nesuko galvos. Sąjūdžio metu stengėsi būti visur. Rugsėjo 28-ąją fotografavo mitingo, skirto Molotovo-Ribentropo sutarties slaptojo protokolo pasirašymo metinėms, išvaikymą, Sausio 13-osios naktį morge – nužudytųjų kūnus, Baltijos kelio metu norėjo būti iškart keliose vietose, todėl mano mamai įdavė į rankas fotoapa-ratą, ir netrukus į užsienį išsiųstas reportažas buvo kur kas išsamesnis. Dabar atėjo energingų, veiklių žmonių laikas, tokių, koks mano tėvas buvo anksčiau. Tačiau jo nebėra. Nepriklausomoje Lietuvoje išgyveno tik šešerius metus. Kartais vitališki, fiziškai stiprūs, įsimylėję save ir gy-venimą žmonės nemoka nei senti, nei sirgti. Mano tėvas negalėjo pakęs-ti netgi slogos. Žinojo, kad širdis – jo silpnoji vieta, tačiau savęs nebe-saugojo. Vieną lapkričio rytą pasijutęs blogai, į dirbtuvę išsikvietė mano mamą. Parodė, kur dokumentai, raktai, tačiau nė už ką neleido iškviesti greitosios, tik paprašė, kad padarytų kavos. Kol mama plikė kavą, ištiko infarktas. Iškviesti medikai jį gaivino net valandą, deja, buvo jau per vėlu. Prieš kurį laiką visą Mariaus Baranausko archyvą padovanojau Lietuvos nacionaliniam muziejui. Taigi, tėvo noras, kad darbai nenu-grimztų į nežinią, manau, tikrai išsipildė.“

BAREIKIS VYTAUTASProfesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, fizikas.Gimė 1937 01 05 Skribakiuose, Joniš-kio rajone, mirė 1995 03 04 Vilniu-je. Palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.

Nepriklausomybės metai1995 m. įteikta Lietuvos mokslo premija. 1990 m. suteiktas profesoriaus vardas, 1993 m. Lietuvos mokslo taryba pripažino habilituoto daktaro mokslo laipsnį ir profesoriaus vardą. 1994–1995 m. dėstė Vytauto Di-džiojo universitete. 1991 m. dalyvavo Septintajame pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume. Svarbiausi jo moksliniai darbai atlikti puslaidininkių fizikos srityje: karštųjų elektronų triukšmai puslaidinin-kiuose ir puslaidininkiniuose dariniuose, fliuktuaciniai reiškiniai, spar-čioji silpnųjų triukšmų mikroelektronika. 8 išradimų autorius, parašė knygą „Karštųjų elektronų fliuktuacijų spektroskopija puslaidininkiuo-se“ (bendraautoris, 1992 m.), spaudoje publikavo ir skaitė pranešimų lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. 1995 m. su kolegomis organizavo 13-ąją tarptautinę fliuktuacijų fizikos konferenciją Palangoje.Kiti biografijos faktai1956 m. baigė Joniškio vidurinę mokyklą, 1960–1961 m. atliko gamy-binę praktiką tuometinėje Čekoslovakijoje, lankėsi Karlo universitete Prahoje, Aukštojoje technikos mokykloje Bratislavoje ir Brno technikos universitete (Čekoslovakija), susipažino su ten vykdytais puslaidininkių tyrimais. 1961 m. su pagyrimu baigė Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą (įgijo fiziko specialybę), tais pačiais metais įstojo į aspirantūrą, 1969 m. Vilniaus valstybiniame universite-te apgynė kandidato disertaciją „Triukšmų germanyje ir silicyje tyrimas superaukštuose dažniuose stipriuose elektriniuose laukuose“ ir įgijo fi-zikos ir matematikos mokslų kandidato laipsnį, 1972–1973 m. stažavo-si Esekso universitete (Didžioji Britanija), aplankė Londono, Oksfordo universitetus (Didžioji Britanija), 1975 m. stažavosi Italijoje, Modenos universitete, lankėsi Milano, Turino, Romos universitetuose, 1982 m. Vilniaus valstybiniame universitete apgynė daktaro disertaciją „Fliuktu-aciniai reiškiniai puslaidininkiuose stipriuose elektriniuose laukuose“ ir įgijo fizikos ir matematikos mokslų daktaro laipsnį. 1961–1967 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute: iki 1964 m. – vyriausiuoju laborantu, vėliau – puslaidininkių elektronikos sekto-riaus vyriausiuoju inžinieriumi, nuo 1967 m. – Lietuvos mokslų akade-

mijos Puslaidininkių fizikos institute: 1967–1968 m. buvo šio instituto puslaidininkinių medžiagų sektoriaus stendo viršininku, vyriausiuoju inžinieriumi, 1968–1981 m. – karštųjų elektronų fizikos sektoriaus vy-riausiuoju inžinieriumi, vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, nuo 1981 m. – fliuktuacinių reiškinių sektoriaus vadovu, 1985 m. tapo įkurtos fliuktuacinių reiškinių laboratorijos vadovu. Dirbo Didžiosios Brita-nijos (1972–1973 m.), Italijos (1975 m.), Kanados (1977 m.), Prancūzi-jos (1984 m.), JAV (1987–1988 m.) mokslo centruose. Parašė knygas „Karštųjų elektronų difuzija“ (bendraautoris, 1981 m.), „Fliuktuaciniai reiškiniai puslaidininkiuose nepusiausviromis sąlygomis“ (bendraauto-ris, 1989 m.). 1985 m. Rusijoje organizavo konferenciją „Fliuktuaciniai reiškiniai fizikinėse sistemose“, parengė darbų ciklą „Nepusiausvyriniai kolektyviniai reiškiniai puslaidininkiuose“, suredagavo didžiulį (per 700 puslapių) 13-osios tarptautinės triukšmų fizikinėse sistemose konferen-cijos darbų tomą, buvo ilgametis nuolatinio tarptautinių konferencijų „Noise and Fluctuations“ organizacinio komiteto narys, Lietuvos fizikų draugijos narys, Lietuvos „Žinijos“ draugijos narys. 1985 m. įteikta Lie-tuvos TSR valstybinė premija, 1986 m. – Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raštas. Vytauto tėvai – Antanina Latišaitė-Bareikienė ir Alfonsas Bareikis, šei-moje jis buvo vyriausias vaikas, turėjo du brolius ir seserį. Su žmona Vytautas susipažino Vilniaus valstybiniame universitete, 1961 m. vedė, turėjo tris vaikus: dukrą Austę (g. 1966 m.) ir dvynukus sūnų Aidą ir du-krą Aušrinę (1967 m.). Dukra Austė baigė Lietuvos muzikos akademiją, dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, apgynė humanitarinių mokslų srities etnologijos krypties daktaro disertaciją. Sūnus Aidas Niu-jorke (JAV) Hunter koledže baigė magistro studijas, liko gyventi ir kurti Niujorke. Dukra Aušrinė dirba dizainere Valstybės dokumentų techno-loginės apsaugos tarnyboje. Anūkė, Austės dukra, Radvilė Nakaitė (g. 1987 m.) Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo meno renginių vadybininkės specialybę, drauge su galerija „Vartai“ rengia naują Aido Bareikio parodą Vilniuje. Anūkas Giedrius Nakas (g. 1990 m.) baigė for-tepijono bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir išvyko į Nyderlandus studijuoti magistrantūroje.AtsiminimaiŽmona Renata Bareikienė pasakoja: „Mes su Vytautu susipažinome Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakulteto pirmame fizikų kurse 1956 metais. Nuo to laiko iki pat Vytauto mirties mūsų gyveni-mo keliai vingiavo greta. Baigę mokslus, 1961 metais sukūrėme šeimą. Iš pradžių, Vytui įstojus į aspirantūrą, prisiglaudėme aspirantų bendra-butyje. Čia gimė visi trys mūsų vaikai: dukra Austė ir dvynukai – sūnus Aidas ir dukra Aušrinė, kuriais mes labai džiaugėmės ir labai mylėjome. Vaikams gimus, gavome keturių kambarių butą. Tėtis buvo labai rūpes-tingas, rūpinosi vaikų sveikata, jiems susirgus, ryžtingai gydydavo. Tai mums sukeldavo didelį pasitikėjimo ir saugumo jausmą, nes visi žinoda-vome – kas beatsitiktų, Tėtis visada ras išeitį, padės ir viskas bus gerai. Mums visiems Tėtis buvo dvasinė, moralinė ir materialinė atrama, labai patikima ir tvirta. Dabar mes šito labai pasigendame. Vytas gana daž-nai vykdavo į mokslines konferencijas ar stažuotes užsienyje. Nelengva buvo išsikovoti kolegų užsienyje pasitikėjimą. Bet Jo pranešimai konfe-rencijose buvo aukšto mokslinio lygio, kiti mokslininkai pamatė, kaip jis gerai nusimano apie mokslinius tyrimus, todėl santykiai atšilo, jis tapo laukiamu pranešėju įvairiose konferencijose. Būdamas stažuotėse ir Jis gilindavo savo žinias, įgydavo neįkainojamo patyrimo. Iš kelionių Vytas atsiveždavo daug skaidrių. Jas žiūrėdami ir mes aplankydavome tas ša-lis, tuos miestus, kuriuose Jis buvo. Vytas dažnai vykdavo į rajonus skai-tyti paskaitų, kurias organizuodavo Lietuvos žinijos draugija – Jis buvo aktyviu šios draugijos nariu. Klausytojus supažindindavo su mokslo pasiekimais, dalindavosi įspūdžiais, rodydavo minėtas skaidres. Grįžęs sakydavo, kad žmonės Jo paskaitų klausydavosi labai susidomėję. Mėgo laiką leisti gamtoje, savo kolektyviniame sode. Pats, be jokių talkininkų, pastatė sodo namelį, kuris dabar mums tarsi Tėčio pasistatytas pamin-klas, nes kiekviena plyta Jo rankomis palytėta. Buvo kritiškas. Ypač ver-tino savikritikos jausmą. Mėgdavo kartoti, kad nemaloniausi, o kartais ir baisiausi dalykai atsitinka tada, kai žmogus praranda savikritikos jaus-mą. Vytas turėjo puikų skonį, visada tvarkingai rengdavosi, visada gerai atrodydavo. Buvo labai gražus žmogus. Žinoma, pagrindinis ir svarbiau-

20

21

Šioje knygos dalyje pateikiame asmenybių biografijas. Kie-kvienoje biografijoje informacija išskaidyta į du skyrius: „1990–2015 m. pasiekimai“ ir „Kiti svarbūs biografijos faktai“. Kadangi knygoje siekiame pristatyti 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimus, tad ir kiekvieno žmogaus biografiją pirmiausia pradedame nuo šio laikotarpio veiklos apžvalgos, akcentuo-dami nepriklausomoje Lietuvoje nuveiktus darbus ir pelnytus įvertinimus. Kiekvieno knygos dalyvio klausėme, kokius savo ir nepriklausomos Lietuvos pasiekimus jie laiko svarbiausiais, kaip supranta sąvoką „asmenybė“. Į visus klausimus sulaukė-me originalių, nuoširdžių ir išmintingų atsakymų, kurie gal-būt papildys visų mūsų valstybės ir žmonių suvokimą.

Leidinyje skaitytojas galės susipažinti su 2 008 mokslininkų, menininkų, sportininkų, visuomenės ir išeivijos veikėjų, dva-sininkų, politikų, diplomatų, pareigūnų, pedagogų, teisinin-kų, medikų, inžinierių, verslininkų ir kitų reikšmingą indėlį į Nepriklausomybės atkūrimą, įtvirtinimą ir valstybės pažan-gą įdėjusių žmonių biografijomis. Žmones į knygą atrinko Leidybos idėjų centro redakcija, atsižvelgėme ir į valstybės institucijų, kultūros ir meno, mokslo, verslo, visuomeninių organizacijų ir asociacijų rekomendacijas, be to, rėmėmės statistiniais duomenimis. Asmenybių biografijos su nuotrau-komis pateikiamos abėcėlės tvarka.

Kiekvienam knygos dalyviui siuntėme anketą, bendravome telefonu ir paštu, prašėme, kad savo biografijos faktus nuro-dytų patys, kiekvieną biografiją derinome, darėme viską, kad informacija apie asmenybes būtų kuo tikslesnė. Žinoma, ne su visais, su kuriais norėjome, pavyko susisiekti. Dalį biogra-fijų parengėme remdamiesi viešaisiais naujienų ir informa-cijos šaltiniais, šios biografijos pažymėtos žvaigždute. Labai liūdna, tačiau, kol rengėme knygą, keletas knygos dalyvių pa-liko šį pasaulį. Jų vardai ir pavardės šioje dalyje pažymėtos gedulo rėmeliu.

Apgailestaujame, jei kai kurių žmonių biografijų skaitytojai knygoje pasiges – ne visus pavyko surasti, kiti patys nepa-noro būti matomi ar jiems tiesiog pritrūko laiko informacijai apie savo turiningą gyvenimą surinkti.

22

ABARIS LEONIDASVilniaus jėzuitų gimnazijos muzikos mokytojas ir jaunimo mišraus choro „Krantas“ vadovas.Gimęs 1955 03 05 Šniukštų kaime, Zarasų ra-jone.

1990–2015 m. pasiekimaiDarbai: L. Abaris 1988 m. liepos 9 d. Vilniaus Vingio parke, Sąjūdžio surengtame istorinia-me mitinge, dirigavo V. Kudirkos „Tautišką giesmę“. 1993 m. rugsėjo 5 d. Vingio parke dirigavo popiežiaus Jono Pauliaus II aukotose šv. mišiose. Daug prisidėjo rengiant 1990 m. Lietuvos tautinę dainų šventę, 1993 m. Lie-tuvos jaunimo mažąją dainų šventę, 1994 m. I pasaulio lietuvių dainų šventę, 1991 ir 1995 m. Baltijos respublikų studentų dainų šven-tes „Gaudeamus XI“ Rygoje (Latvija) ir „Gau-deamus XII“ Tartu (Estija), pasaulietinės ir religinės muzikos konkursus ir kitus kultūros renginius. Jo vadovaujami Lietuvos policijos akademijos vyrų choras „Aras“ ir merginų vo-kalinis ansamblis „Astra“ parengė įvairių kū-rinių programas, dažnai koncertavo Vilniuje, kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. „Aras“ dalyvavo I ir II pasaulio lietuvių dainų šventėse Kaune ir Vilniuje (1994 ir 1998 m.), Baltijos respublikų studentų dainų šventėje „Gaudeamus XII“ Tartu (Estija, 1995 m.), II J. Naujalio religinės muzikos chorams konkurse (1996 m.) ir daugelyje kitų kultūros renginių. L. Abario suburtas Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokinių ir alumnų choras nuo 1998 m. daly-vauja Lietuvos suaugusiųjų ir moksleivių dainų šventėse, kasmet surengia apie 40–50 koncer-tų, paruošia po 2–3 naujas programas, po kele-tą viešų sakralinės muzikos koncertų Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje ir kitose koncertinėse erdvėse. Per septyniolika metų šis kolektyvas yra koncertavęs daugiau nei 900 kartų, pelnė apdovanojimų įvairiuose konkursuose ir fes-tivaliuose. Choro solistai, merginų, vaikinų ir mišrus ansambliai yra tapę „Dainų dainelės“ konkurso laureatais. Choro atliekami kūri-niai išleisti 7 kompaktiniuose diskuose. 2006 m. vasarą choras dalyvavo VIII lietuvių dainų šventėje Čikagoje (JAV) ir surengė dešimties koncertų turą išeivijos lietuviams ir šios ke-lionės rėmėjams. 2009 m. liepos 1 d. Lietuvos

tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutarti-nė“ pradžios renginyje „Protėvių giesmė“ kartu su „Aidijos“ ir Klaipėdos E. Balsio menų moky-klos chorais, soliste Gintare Skeryte, aktoriu-mi Ramūnu Abukevičiumi Sereikiškių parke Vilniuje atliko Broniaus Kutavičiaus oratoriją „Paskutinės pagonių apeigos“. 2009 m. spa-lio 21 d. Lietuvos muzikų sąjungos pakviestas gimnazijos choras dalyvavo XIII Lietuvos mu-zikų šventėje „Didysis muzikų paradas“ Lie-tuvos nacionalinėje filharmonijoje. 2008 m. parengė A. Vivaldžio kantatą „Gloria“, o 2010 m. – A. Vivaldžio kantatą „Magnificat“. 2011 m. Sausio 13-osios 20-mečio koncerte choras atliko M. K. Čiurlionio kantatą „De profundis“. Choras koncertavo Rusijoje (2004 m.), JAV (2006 m.), Vokietijoje (2006 m.), Suomijo-je (2008 m.), Latvijoje (2009 m.), Lenkijoje (2009 m.), Austrijoje, Vengrijoje (2014 m.), lankėsi Čekijoje (2014 m.). L. Abaris sukūrė daugiau nei 300 kūrinių, laimėjo premijų pa-saulietinės ir religinės muzikos konkursuose. 1996 m. Palangoje ir Elektrėnuose surengė pir-muosius savo kūrybos autorinius koncertus. Jo originalios ir aranžuotos dainos skamba Lietu-vos suaugusiųjų ir moksleivių dainų šventėse. 1998 m. L. Abaris buvo II pasaulio lietuvių dainų šventės režisieriumi-chorų tvarkytoju. Skaitė paskaitas Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi institute, Lietuvos švietimo dar-buotojų kvalifikacijos kėlimo institute, parašė metodinių straipsnių, spaudai parengė leidinių chorams.apdovanojimai: 1996 m. jo sukurtos „Mi-šios Švč. Marijos Kankinių Karalienės garbei“ J. Naujalio religinės muzikos chorams kon-kurse pelnė pirmąją premiją, o 1998 m. „Mi-šios Šv. Antano garbei“ – trečiąją premiją. Jo vadovaujamas Vilniaus jėzuitų gimnazijos choras laimėjo pirmąsias vietas 2008 m. Kau-ne vykusiame XVI tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje-konkurse „Cantate Domi-no“ („Giedokime Viešpačiui“), 2009 m. Latvi-joje vykusiame VIII tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje-konkurse „Sudraba Zvani“ („Sidabriniai varpai“), 2004, 2009 ir 2014 m. Lietuvos vidurinių mokyklų mišrių chorų kon-kursuose „Dainuok ir keliauk“ Kaune. 2011 m. L. Abaris išrinktas Lietuvos metų mokytoju, 2012 m. Šv. Kazimiero dienos ir Vilniaus jė-zuitų gimnazijos šventėje jo vadovaujamam gimnazijos jaunimo mišriam chorui „Krantas“ buvo įteiktas aukščiausias chorų apdovanoji-mas Lietuvoje – „Aukso paukštė“.karjera: iki 1997 m. – Lietuvos liaudies kul-tūros centro direktoriaus pavaduotojas, 1990–1998 m. buvo Lietuvos policijos akademijos vyrų choro „Aras“ meno vadovu ir dirigentu, nuo 1992 m. – ir merginų vokalinio ansamblio „Astra“ vadovu, nuo 1997 m. yra Vilniaus jėzui-tų gimnazijos vyresnysis muzikos mokytojas ir choro vadovas.Kiti svarbūs biografijos faKtaiišsilavinimas: 1962–1973 m. mokėsi Vil-niaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vi-durinėje meno mokykloje-internate (choro dirigavimo klasė, dėst. N. Kazakauskienė), 1973–1978 m. studijavo Lietuvos valstybinėje

konservatorijoje (choro dirigavimo studijos, doc. N. Kazakauskienės klasė).kita informacija: nuo 1978 m. – Lietuvos vidaus reikalų ministerijos vyrų choro „Saka-las“ chormeisteris, 1980–1990 m. – šio cho-ro meno vadovas ir dirigentas. Chorą išmokė daug lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių, pagyvino jo koncertinę veiklą. Choras „Saka-las“ koncertavo Lietuvoje, Vokietijoje, Šiau-rės Korėjoje, Baltarusijoje, Estijoje, Rusijoje ir Ukrainoje, padarė įrašų Lietuvos radijui. L. Abaris kolektyvą parengė 1983 m. respubliki-niam moterų ir vyrų chorų sąskrydžiui Šiau-liuose, 1984 m. chorų festivaliui „Jaunimo daina“, 1985 m. respublikinei dainų šventei, 1986 m. chorų festivaliui „Vivat classica“, 1987 m. respublikiniam konkursui „Dainuoja darbo Lietuva“. Choras dalyvavo kompozitorių auto-riniuose koncertuose, televizijos laidose, Vil-niaus miesto dainų šventėse ir kituose kultūros renginiuose. Choras „Sakalas“ 1981 m. tapo V S. Šimkaus konkurso, 1984 m. – VI S. Šimkaus konkurso Klaipėdoje laureatu, liaudies dainų festivalių Panevėžyje ir dainų švenčių konkur-sų prizininku. Prie „Sakalo“ įkurtą berniukų chorą L. Abaris perorganizavo į choro studiją, kurią lankė iki 100 jaunųjų dainininkų, jiems chorvedys vadovavo 1985–1988 m. Pagrindi-nis choras 1987 ir 1988 m. dalyvavo berniukų chorų festivaliuose Kaune ir Klaipėdoje, 1987 m. – respublikinėje moksleivių dainų šventė-je ir kituose kultūros renginiuose. Būdamas chorų vadovu, taip pat Lietuvos vidaus reika-lų ministerijos Kultūros ir sporto rūmų meno vadovu (1994–1995 m.), organizavo teminius šventinius koncertus ir chorų festivalius, ku-riuose dalyvaudavo ne tik Vilniaus, kitų Lietu-vos miestų, bet ir Latvijos, Estijos, Baltarusi-jos, Armėnijos, Gruzijos chorai. Daug prisidėjo rengiant 1989 m. Vilniaus miesto dainų šventę. 1987 m. apdovanotas Kultūros žymūno ženklu.

ABARIUS LIONGINASDirigentas, kompozitorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius.Gimęs 1929 08 08 Maniuliškių kaime, Zarasų rajone. Vaikai: Gintautas, pianistas ir kompozi-torius, Daina Abariūtė-Lazauskienė, chorvedė.

1990–2015 m. pasiekimaiDarbai: sukūrė pasaulietinės ir religinės mu-zikos kūrinių, pavyzdžiui, dainas „Sedula“, „Beržas“, „Eglė“, stambius vokalinius kūrinius „Pavasario sonata“, „Trys spalvos“ (staliniz-mo aukoms atminti; atlikta 1989 m. spalio 21 d. autoriaus gimimo 60-mečio proga), „Pava-saris“ ir kt. Dirigentas harmonizavo lietuvių

23

liaudies dainų, sukūrė daug giesmių ir keletą mišių. Svarbesnės mišios yra „Dieve, globok Lietuvą“, giesmės „O salutaris“, „De profun-dis“, „Sveika, Marija“, „Iš skausmo gelmių“, „Tėve mūsų“, „Kruvinojo sekmadienio malda“, „O Dieve šventas“. 1996 m. išleido bažnytinės muzikos rinktinę „Iš Tavo rankos, Dieve“. Su-darė dainų rinkinių chorams, parašė straipsnių ir koncertų recenzijų. 2009 m. parašė ir išleido biografinę knygą „Ėjau aš keleliu“.apdovanojimai: 1994 m. bažnytinės muzi-kos konkurse už mišias „Dieve, globok jauni-mą“ įteikta 1-oji premija, 1995 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordi-no Komandoro kryžiumi, 1996 m. bažnytinės muzikos konkurse už giesmę „Atleisk man, Viešpatie“ įteikta 1-oji premija.karjera: nuo 1991 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, 1995 m. – Lie-tuvos muzikos akademijos Choro dirigavimo katedros vedėjas.Kokius savo pasiekimus jūs laikote svarbiausiais?1990 m. suorganizavau pirmąjį tarptautinį J. Naujalio jaunųjų dirigentų konkursą. Nuo 1991 m. esu Lietuvos muzikos ir teatro aka-demijos profesorius. 1990 m. buvau Lietuvos tautinės dainų šventės dirigentu, 1994 ir 1998 m. – Pasaulio lietuvių dainų švenčių Kaune ir Vilniuje dirigentu, 1991 m. – Baltijos studentų dainų šventės „Gaudeamus XI“ Uogrėje diri-gentu, taip pat buvau 2014 m. dainų šventės dirigentu.Kiti svarbūs biografijos faKtaiišsilavinimas: baigė Zarasų rajono Antaza-vės progimnaziją, 1948–1953 m. mokėsi Vil-niaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos techniku-me (A. Kačanausko solinio dainavimo klasė, A. Ilčiuko choro dirigavimo klasė), 1953–1958 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijo-je (choro dirigavimo studijos, doc. A. Budriūno klasė, baigė su pagyrimu).kita informacija: 1946–1948 m. savarankiš-kai vargonininkavo Avilių parapijoje (Zarasų r.). Studijuodamas Lietuvos valstybinėje kon-servatorijoje vadovavo Pavilnio kultūros namų chorui, buvo Vilniaus medicinos darbuotojų dainų ir šokių ansamblio chormeisteriu. 1956–1962 m. – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzi-kos technikumo choro dirigavimo dėstytojas ir moksleivių choro studijos vadovas. Šio choro repertuarą papildė lietuvių ir užsienio kompo-zitorių kūriniais. Jo choras koncertavo Minske (Baltarusija), 1960 m. dalyvavo respublikinėje dainų šventėje. 1959–1972 m. – Lietuvos vals-tybinės konservatorijos choro dirigavimo ir kitų chorvedybos disciplinų dėstytojas. Nuo 1961 m. – vienas iš Respublikinio muzikos mokytojų mišriojo choro dirigentų, nuo 1966 m. – meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Choras padė-jo Lietuvos muzikos mokytojams chorvedžiams pakelti savo kvalifikaciją, surengė nemažai koncertų ir išpopuliarino daug įvairių kūrinių. 1967 m. L. Abariui suteiktas LTSR nusipelniu-sio meno veikėjo vardas. 1963–1981 m. – Lie-tuvos valstybinio radijo ir televizijos mišriojo choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Šį chorą išmokė apie 1000 įvairių epochų ir sti-

lių kūrinių ir surengė per 700 koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose ir užsienyje: Rusijoje, Tadžikijoje, Moldavijoje, Ukrainoje. Kelis šim-tus kūrinių choras įrašė į magnetofono juostas ir daug jų įdainavo į plokšteles. L. Abarius ren-gė lietuvių kompozitorių autorinius sukakčių ir choro jubiliejinius koncertus, jo choras daina-vo Lietuvos kompozitorių sąjungos plenumų ir suvažiavimų koncertuose ir kituose kultūros renginiuose. Dirigentas daug dėmesio skyrė lietuvių muzikai, tačiau propagavo ir užsienio klasikų ir šiuolaikinių kompozitorių kantatų ir oratorijų žanro kūrinius. Koncertų programo-se buvo Dž. Verdžio „Requiem“, S. Moniuškos „Krymo sonetai“, J. S. Bacho Mišios h-moll, L. van Bethoveno Devintoji simfonija, F. Men-delsono kantata-baladė „Pirmoji Valpurgijų naktis“, A. Vivaldžio „Gloria“, I. Stravinskio „Psalmių simfonija“, G. Sviridovo „Patetinė oratorija“, P. Ebeno kantata „Karčioji žemė“ ir kt. Iš lietuvių kompozitorių kūrinių minėtini J. Naujalio mišios „Švenčiausių Kristaus Žaizdų garbei“, Č. Sasnausko „Requiem“, S. Šimkaus kantata „Atsisveikinimas su tėvyne“, E. Balsio kantata „Saulę nešantis“, J. Juzeliūno trečioji simfonija „Žmogaus lyra“ ir simfonija-orato-rija „Cantus magnificat“, V. Jurgučio oratorija „Donelaitis“ ir kt. 1974 m. chorui buvo suteiktas nusipelniusio kolektyvo vardas. Nuo 1981 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros dėstytojas, nuo 1983 m. – vyresnysis dėstytojas, nuo 1986 m. – docentas. L. Abarius pertvarkė ir tobulino choro dirigentų rengimo planus, įvedė bažnytinių chorų vadovų specializaciją ir kt. 1989 m. J. Naujalio gimimo 120 metinių proga surengė pirmąjį jaunųjų di-rigentų konkursą ir mokslinę konferenciją, o 1990 m. suorganizavo pirmąjį tarptautinį J. Naujalio jaunųjų dirigentų konkursą. 1989 m. dirigavo Baltijos muzikos akademijos studentų jungtiniam chorui Vilniuje, Leningrade, Mas-kvoje (Rusija), Rygoje (Latvija) ir Taline (Esti-ja). Išugdė didelį būrį jaunųjų choro dirigentų.apie laisvalaikį.Kuriu chorams ir solistams dainas, rašau knygą apie dirigentus ir kompozitorius, su kuriais man teko dirbti ir bendrauti.

A. Mieželio nuotrauka

ABIŠALA ALEKSANDRAS ALGIRDAS*

Fizikos ir matematikos mokslų daktaras, Lie-tuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras, UAB „A. Abišala ir part-neriai“ partneris steigėjas.Gimęs 1955 12 28 Intoje, Rusijoje. Žmona Nijolė. Vaikai: Tadas (g. 1978 m.), Liudas (g. 1983 m.).

1990–2015 m. pasiekimaiDarbai: paskelbė 30 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose puslaidininkių fizikos ir technologijos klausimais, yra 3 išra-dimų autorius.apdovanojimai: 2000 m. apdovanotas Lie-tuvos nepriklausomybės medaliu.karjera: 1988–1990 m. – Lietuvos Persitvar-kymo Sąjūdžio Seimo narys, Seimo seniūnas, 1990–1992 m. – Lietuvos Aukščiausiosios Ta-rybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, nuo 1991 m. ėjo Lietuvos Respublikos ministro be port-felio pareigas, 1992 m. – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, nuo 1993 m. – UAB „A. Abišala ir partneriai“ partneris steigėjas.Kiti svarbūs biografijos faKtaiišsilavinimas: 1962–1973 m. mokėsi Kauno 25-ojoje vidurinėje mokykloje, 1973–1978 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto Fi-zikos fakultete (įgijo fiziko specialybę), 1984–1986 m. – Vilniaus valstybiniame universitete (įgijo fizikos ir matematikos mokslų kandidato laipsnį).Narystė organizacijose: yra Žinių ekono-mikos forumo tarybos narys, VšĮ „Lietuvos Ju-nior Achievement“ valdybos narys.kita informacija: 1978 m. – Kauno poli-technikos instituto Chemijos technologijos fakulteto vyresnysis inžinierius, 1978–1980 m. tarnavo Tarybinėje armijoje, 1980–1981 m. – Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakulteto vyresnysis inžinierius, 1981–1990 m. – Kauno radijo matavimų tech-nikos mokslinio tyrimo instituto vyresnysis in-žinierius, mokslinis bendradarbis.

ABRAITIENĖ AUŠRAAsmenybė – tai savarankiškai ir originaliai mąstantis, gebantis įtikinti kitus savo idėjų prasmingumu, skiriantis, kas yra teisinga ir kas ne, turintis tvirtas moralines nuostatas žmogus, daug pasiekęs savo profesinėje srity-je arba atlikęs prasmingų darbų savo valsty-bės ar visuomenės labui.Technikos mokslų daktarė, Valstybinio moks-linių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos

24

mokslų centro direktoriaus pavaduotoja, šio centro Tekstilės instituto vadovė.Gimusi 1947 11 01 Kaune.

1990–2015 m. pasiekimaiDarbai: yra 52 mokslinių publikacijų ir pra-moninio dizaino pavyzdžių autorė ir bendraau-torė, 48 mokslinių tyrimų ir projektų vadovė, perskaitė per 110 pranešimų mokslinėse kon-ferencijose, iš jų 35 – tarptautinėse.apdovanojimai: 2004 m. už ilgalaikį, aktyvų ir produktyvų darbą plėtojant ir tobulinant Lie-tuvos pramonininkų konfederacijos veiklą ap-dovanota šios konfederacijos garbės aukso žen-klu, 2007 m. už nuopelnus Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonei – Lietuvos lengvosios pra-monės garbės ženklu „Auksinė verpstė“, 2007 ir 2013 m. už pastaruosius nuopelnus įteiktos Lie-tuvos Respublikos ūkio ministrų padėkos, 2014 m. už nuopelnus vystant tekstilės mokslinius tyrimus, už inovacijų plėtrą, mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą apdovanota Kau-no miesto burmistro Jono Vileišio medaliu.karjera: nuo 1990 m. – Lietuvos tekstilės instituto laboratorijos vedėja, 1992–2011 m. – Lietuvos tekstilės instituto direktorė, nuo 2012 m. – valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro direkto-riaus pavaduotoja, šio centro padalinio Teksti-lės instituto vadovė.Kokius savo pasiekimus jūs laikote svarbiausiais?Didžiuojuosi tuo, kad pavyko sutelkti visus darbuotojus tuo metu, kai buvo pertvarkomos Tekstilės instituto veiklos kryptys rinkos po-reikius labiausiai atitinkančia linkme, taip pat tuo, kad pavyko išsaugoti ir išplėsti Tekstilės instituto mokslinę eksperimentinę infrastruk-tūrą ir taip sudaryti sąlygas sėkmingai tęsti šio instituto veiklą Fizinių ir technologijos mokslų centre. Esu dėkinga artimiausiems bendražy-giams, padėjusiems priimti ir įgyvendinti ne-lengvus sprendimus, sugebėjusius ir sunkiau-siomis minutėmis palaikyti šiltus ir darbingus santykius kolektyve. Už supratimą, kantrybę ir moralinį palaikymą esu dėkinga savo šeimai.kokie nepriklausomos Lietuvos pasieki-mai, jūsų nuomone, yra svarbiausi?Manau, kad didžiausi Lietuvos pasiekimai yra įstojimas į NATO 2004 m. kovo 29 d. ir į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d., taip pat mūsų šalies pasiekimu laikau euro įvedi-mą 2015 m. sausio 1 d. Lietuva tapo atvira de-mokratine valstybe.Kiti svarbūs biografijos faKtaiišsilavinimas: 1953–1964 m. mokėsi Kau-no Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje, 1964–1969 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Lengvosios pramonės fakultete (įgijo inžinieriaus technologo kvalifikaciją), 1976–1979 m. – Maskvos tekstilės institute (Rusija) (neakivaizdinės aspirantūros studijos, įgijo technikos mokslų kandidato laipsnį), 1993 m. įgijo technikos mokslų daktaro laipsnį.Narystė organizacijose: yra Nacionalinės inovatyvios tekstilės ir aprangos asociacijos prezidentė, Lietuvos pramonininkų konfede-racijos prezidiumo narė, 21-ojo standartizaci-

jos technikos komiteto „Tekstilė“ pirmininkė, Lietuvos nacionalinė ekspertė tekstilės ženkli-nimo klausimais Europos Komisijoje, Europos tekstilės ir aprangos technologijų platformos ekspertė, Europos tekstilės institutų vadovų keitimosi patirtimi grupės narė.apie šeimą.Mano tėvelis Jonas Bružas tarpukaro Lie-tuvoje baigė Vytauto Didžiojo universitetą, buvo aktyviu Lietuvos šaulių sąjungos nariu, o mama Elena Eskytė yra baigusi Vilniaus pedagoginį institutą. Abu tėveliai dirbo lie-tuvių kalbos ir literatūros mokytojais Kaune. Turiu brolį Rimgaudą (g. 1942 m.), jis dirba gydytoju chirurgu, su šeima gyvena Jurbar-ke. Mano vyras Vytautas (g. 1946 m.) yra baigęs Kauno technologijos universitetą, šiuo metu yra uždarosios akcinės bendrovės di-rektorius. Turime sūnų Saulių (g. 1972 m.), jis dirba gydytoju chirurgu.apie laisvalaikį.Savo laisvalaikio pomėgiais galiu įvardyti knygas, sportą, gyvūnus ir gamtą. Patinka keliauti, auginu mielą šunį, puoselėju savo gė-lynus, mėgstu pradžiuginti šeimą savo keptu pyragu...

ABRAMAVIČIUS ARMANASManau, kad svarbiausia kiekvienos Asmeny-bės savybė – tai padorumas tiek darbo santy-kiuose, tiek santykiuose su šeimos nariais ar kitais žmonėmis. Taip pat svarbūs yra darbš-tumas, geras savo darbo srities išmanymas, pagarba kitiems ir sau, nebijojimas turėti ir reikšti savo nuomonę. Naujų progresyvių idė-jų skleidimas ir jų įgyvendinimas irgi turėtų būti Asmenybei nesvetimas.Socialinių mokslų daktaras, Lietuvos Aukš-čiausiojo Teismo teisėjas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios justicijos katedros profesorius.Gimęs 1962 11 27 Zarasuose.

1990–2015 m. pasiekimaiDarbai: parašė šias knygas: „Baudžiamojo kodekso komentaras“ (su bendraautoriais; 1-oji knyga – 2004 m., 2-oji knyga – 2009 m., 3-ioji knyga – 2010 m.), „Įmonių vadovų teisi-nė atsakomybė“ (su V. Mikelėnu; 1998 ir 1999 m.), „Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendi-nimas Lietuvos baudžiamojoje teisėje“ (su D. Mickevičiumi ir G. Švedu; 2005 m.) ir „Auto-transporto valdytojų teisinė atsakomybė“ (su V. Mikelėnu; 2010 m.), taip pat su bendra-

autoriais parašė vadovėlius aukštosioms mo-kykloms „Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis“ (1996, 2001 ir 2003 m.) ir „Baudžiamoji teisė. Specialioji dalis“ (2000 ir 2001 m.). Paskelbė apie 40 mokslinių straipsnių.karjera: nuo 1985 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas, 1991–1992 m. – Lietuvos Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komi-sijos patarėjas, 1993 m. – Lietuvos Respublikos Seimo Juridinio skyriaus konsultantas, 1993–1995 m. – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro padėjėjas, 1995–2002 m. – Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas, Preziden-to patarėjo referentas, Prezidento patarėjas ir Teisės departamento vadovas, 1998–2002 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prode-kanas, 2002–2011 m. – Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjas, nuo 2011 m. – Lietuvos Aukš-čiausiojo Teismo teisėjas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius. 2011 m. suteiktas profesoriaus vardas.Kokius savo pasiekimus jūs laikote svarbiausiais?Apgyniau socialinių mokslų daktaro diserta-ciją, tapau profesoriumi. Teko dirbti Lietuvos Respublikos Prezidentų A. M. Brazausko ir V. Adamkaus patarėju, buvau paskirtas Lietu-vos Konstitucinio Teismo, o vėliau – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Labiausiai prie mano pasiekimų prisidėjo šeima – tėvai, žmo-na. Taip pat didelę įtaką mano laimėjimams turėjo buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius V. Pavilonis, dabartinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas prof. J. Prapiestis, Lietuvos Respublikos Prezidentai A. M. Bra-zauskas ir V. Adamkus.kokie nepriklausomos Lietuvos pasieki-mai, jūsų nuomone, yra svarbiausi?Didžiausias pasiekimas yra tai, kad Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare. Gali-me didžiuotis, kad sukūrėme autentiškas ir neblogai funkcionuojančias teisinę ir politinę sistemas, Lietuvos ūkio sistemą pertvarkėme pagal rinkos ekonomikos principus. Taip pat galime didžiuotis mokslo pasiekimais ir ne-blogais rezultatais kai kuriose sporto srityse, pavyzdžiui, krepšinio ar plaukimo.Kiti svarbūs biografijos faKtaiišsilavinimas: 1980 m. baigė Zarasų vidurinę mokyklą, 1985 m. – Vilniaus valstybinio uni-versiteto Teisės fakultetą, 1990 m. – Maskvos valstybinį Michailo Lomonosovo universitetą (įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį), 1993 m. stažavosi Berlyno teisme, prokuratūroje ir advokatų kontoroje (Vokietija), 1994 m. – Frankfurto prie Maino universitete (Vokietija), 2000 m. – Miunsterio universitete (Vokietija).Narystė organizacijose: yra Teisėjų garbės teismo narys.apie šeimą.Mano žmona Aušra – teisininkė, sūnus Silvi-jus (g. 1989 m.) – medikas, o dukra Monika (g. 1995 m.) – Vilniaus universiteto Teisės fakul-teto pirmo kurso studentė. Mano tėvai buvo mokytojai. Tėvas (jau miręs) 1941 m. su savo

25

tėvais ir broliais buvo ištremtas prie Laptevų jūros. Tėvui tuo metu tebuvo 1 m. ir 5 mėn.apie laisvalaikį.Laisvalaikiu skaitau knygas, domiuosi isto-rija, žymių asmenybių biografijomis, žaidžiu stalo tenisą, mėgstu šokti.

ABRAMAVIČIUS MARIUSAsmenybė – tai žmogus, veikiantis iš savo giluminio „Aš“ ir galintis pasirašyti po visais savo žodžiais ir darbais. Tai žmogus, turintis energijos ir jėgų kurti savo gyvenimą.Kūrėjas, tapytojas, fotomenininkas, rašytojas.Gimęs 1965 09 13 Vilniuje.

1990–2015 m. pasiekimaiDarbai: parašė knygas „Punktyrai kelio pa-raštėse. Kelionė į Iraną 2009 m. vasarą“ (2010 m.) ir „Klajūno užrašai. Gruzija“ (2011 m.).apdovanojimai: 2002 m. įteikta asociacijos LATGA fotografijos nominacija kaip autoriui, kurio kūriniai dažniausiai naudojami Lietuvoje ir užsienyje, 2004 m. asociacija LATGA išrinko metų autoriumi, įteiktas vizualių menų srities apdovanojimas kaip dailininkui ir fotomeninin-kui.karjera: yra laisvas menininkas, VšĮ „Užupio meno inkubatorius“ tarptautinių projektų va-dovas.Kokius savo pasiekimus jūs laikote svarbiausiais?Svarbiausiu savo gyvenimo įvykiu įvardin-čiau kelionę į Tibetą 1999 m. Ji suteikė man galimybę atsigręžti į vidinės dvasios paieškas. O svarbūs man du žmonės: R. Dichavičius su-teikė postūmį mano kūrybai išeiti į viešą pa-saulį, o I. Kalinauskas parodė kelio galimybes ir gebėjimą aiškiau matyti pasaulį.Kiti svarbūs biografijos faKtaiišsilavinimas: baigė Vilniaus pedagoginį universitetą (įgijo biologijos specialybę).Narystė organizacijose: yra Užupio respu-blikos ir VšĮ „Užupio meno inkubatorius“ akty-vus kūrėjas ir narys.

Asmenybė – tai laisvas, pakankamai protin-gas ir nebanalus žmogus, turintis aiškiai pa-grįstus įsitikinimus, vertybių sistemą ir gyve-nimo tikslą, atiduodantis savo darbo ir veiklos vaisius kitiems nesitikėdamas atlygio.

Vargonininkas L. M. Digrys

L. Drižytės nuotrauka

ABRUKAUSKAS FELIKSASKino operatorius.Gimęs 1980 03 16 Pasvalio rajone.

1990–2015 m. pasiekimaiDarbai: yra šių filmų operatorius: „Painiava“ (rež. V. Dambrauskas, 2005 m.), „Gėlė“ (rež. D. Jarašūnas), „Nerijus“ (rež. V. Pauliukaitis, 2007 m.), „Kolekcionierė“ (rež. K. Buožytė, 2008 m.), „5 dienų avantiūra“ (rež. Ž. Povilai-tis, 2008 m.), „Jau puiku, tik dar šiek tiek“ (rež. L. Lužytė, 2009 m.), „Gerumo sparnai“ (rež. Ž. Povilaitis, 2010 m.), „10 Days“ (rež. D. Gonza-lesas, 2010 m.), „Anarchija Žirmūnuose“ (rež. S. Drunga, 2010 m.), „Aš, veteranė“ (rež. D. Jarašūnas, 2010 m.), „Vostok – dielo lichnoje“ (rež. Ž. Povilaitis, 2010 m.), „Comma“ (rež. Ž. Povilaitis, 2012 m.), „Aurora“ (rež. K. Buožytė, 2013 m.), „Tyli naktis“ (rež. M. Martinsonas, 2013 m.), „Vardas tamsoje“ (rež. A. Marcinke-vičiūtė, 2013 m.) ir „Redirected“ (rež. E. Vėly-vis, 2014 m.).apdovanojimai: 2008 m. už filmą „Kolekcio-nierė“ įteikta Lietuvos Respublikos kultūros mi-nisterijos premija už geriausią profesionaliojo meno metų debiutą (su rež. K. Buožyte), 2010 m. už filmus „Jau puiku, tik dar šiek tiek“ ir „Gerumo sparnai“ apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2010“ įteikta nominacija „Geriausias ope-ratoriaus darbas“, 2013 m. už filmą „Aurora“ apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2013“ įteik-ta nominacija „Geriausias operatoriaus darbas“, už filmą „Aurora“ įteiktas Lietuvos kino opera-torių asociacijos apdovanojimas „Ąžuolas“ už geriausią 2012 m. kino operatoriaus darbą.karjera: 1999–2001 m. – Panevėžio regio-ninės televizijos operatorius, montuotojas, 2001–2004 m. – UAB „Lietuvos kino studija“ filmavimo technikos mechanikas.Kiti svarbūs biografijos faKtaiišsilavinimas: 1998–2001 m. studijavo Vil-niaus kolegijoje (įgijo fotografijos technolo-gijos specialybę), 2002–2006 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakultete (įgijo audiovizualinio meno bakalau-ro laipsnį, suteikta operatoriaus kvalifikacija), 2004–2005 m. – Prahos meno akademijos Kino ir televizijos fakultete (Čekija) (laimėjęs Europos Sąjungos Socrates / Erasmus progra-mos stipendiją dalinėms studijoms užsienyje).Narystė organizacijose: yra Lietuvos kino operatorių asociacijos narys.Laisvalaikis: kelionės.

ABRUTIS ADULFASAsmenybė – tai užsispyręs žmogus, turintis ir siekiantis didesnių tikslų nei vien asmeniniai materialiniai interesai, besidomintis įvairiais klausimais.Habilituotas fizinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Neorgani-nės chemijos katedros profesorius, Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto vyriausiasis mokslo darbuotojas.Gimęs 1951 11 15 Papievių kaime, Plungės rajo-ne. Žmona Jovita. Vaikai: Donatas.

1990–2015 m. pasiekimaiDarbai: paskelbė apie 200 mokslinių straips-nių periodiniuose moksliniuose žurnaluose ir kituose leidiniuose, iš jų daugiau nei 100 moks-linių straipsnių tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose užsienyje. Jo straipsniai kitų auto-rių pacituoti apie 1000 kartų. Parašė mokomą-sias knygas „Neorganinė chemija“ (1990 m.), „Neorganinės chemijos laboratoriniai darbai“ (1997, 2009 ir 2012 m.), „Pereinamųjų ele-mentų organometaliniai junginiai“ (1999 m.), „Pereinamųjų elementų chemijos pratybų už-duotys“ (2011 m.), yra knygų „Innovative Pro-cessing of Films and Nanocrystalline Powders“ (2002 m.) ir „Recent Developments in Super-conductivity Research“ (2006 m.), išleistų prestižinėse užsienio leidyklose, bendraautoris.apdovanojimai: 2003–2004 ir 2008–2009 m. paskirta aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendija, 2005 m. įteikta Lietuvos mokslo premija.karjera: 1990–1999 m. – Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto docentas, vyresnysis mokslo darbuotojas, nuo 1999 m. – Vilniaus universite-to Chemijos fakulteto vyriausiasis mokslo dar-buotojas, šio fakulteto Neorganinės chemijos katedros profesorius. 1991 m. suteiktas docento vardas, 2000 m. – profesoriaus vardas.Kokius savo pasiekimus jūs laikote svarbiausiais?Sukūriau naują mokslo kryptį Lietuvoje – šiuolaikinių funkcinių medžiagų plonų sluoks-nių sintezę iš metalų organinių junginių garų fazės (MOCVD). Subūriau mokslinę grupę, su kuria sukūriau modernią laboratoriją Vil-niaus universitete – taip Lietuvoje susifor-mavo nauja MOCVD mokykla, gerai žinoma pasaulyje. Buvau šešių apgintų daktaro di-sertacijų vadovu, o buvę doktorantai padarė mokslinę karjerą Lietuvoje ir Vakarų šalių

26

mokslo centruose ar aukštųjų technologijų įmonėse. Kartu su prancūzų mokslininkais iš Grenoblio politechnikos instituto sukūrė-me naują technologiją šiuolaikinių funkcinių medžiagų sintezei, ją užpatentavome Europos Sąjungoje ir JAV. Ši technologija įdiegta pra-moniniuose MOCVD reaktoriuose, gamina-muose vieno stambiausių pasaulyje MOCVD reaktorių gamintojų „Aixtron AG“. Nauja technologija taip pat buvo įdiegta įvairių pasaulio šalių mokslo centrų ir universitetų mokslinėse laboratorijose. Užmezgiau moks-linio bendradarbiavimo ryšius su keliasde-šimčia užsienio mokslo centrų. Kartu su part­neriais iš Europos Sąjungos šalių vykdžiau keturis stambius europinius mokslinius pro-jektus moderniųjų funkcinių medžiagų sinte-zės ir jų pritaikymo srityse.kokie nepriklausomos Lietuvos pasieki-mai, jūsų nuomone, yra svarbiausi?Didžiausi Lietuvos laimėjimai: demokratija, žodžio laisvė, žmonių mobilumas, nors ir lėtai, bet gerėjantis gyvenimas ir gražėjanti Lietuva. Pagaliau atkreiptas dėmesys į mokslą ir aukš-tųjų technologijų vystymą: džiugina kylantys nauji dideli mokslo centrai ir atsirandančios naujos mokslinių tyrimų ir jų pritaikymo gali-mybės. Akivaizdu, kad visam tam daug įtakos turėjo įstojimas į Europos Sąjungą ir jos para-ma, todėl narystę Europos Sąjungoje galima laikyti didžiausiu pasiekimu.Kiti svarbūs biografijos faKtaiišsilavinimas: 1969 m. baigė Kretingos vi-durinę mokyklą, 1974 m. – Vilniaus valstybi-nio universiteto Chemijos fakultetą (baigė su pagyrimu), 1979 m. – Vilniaus valstybinio uni-versiteto aspirantūros studijas, 1980 m. įgijo fizinių mokslų daktaro laipsnį, 1982–1983 m. stažavosi Bukarešto universitete (Rumunija), 1990–1991 m. – Maskvos universitete (Rusi-ja), 1992–1993 m. – Grenoblio politechnikos institute (Prancūzija), 1999 m. įgijo habilituoto fizinių mokslų daktaro laipsnį.apie laisvalaikį.Laisvalaikio daug nėra, todėl konkretūs spe-cifiniai pomėgiai nesusiformavo. Mėgstu pa-keliauti po kitas šalis, jei atsiranda galimybė.

ABUKEVIČIUS RAMŪNASPagrindinė Asmenybės savybė – moralumas. Moralumas turėtų būti pamatu visiems nu-veiktiems darbams. Joks nuveiktas darbas, kurio ištakose ar eigoje – nemoralus poelgis, negali suteikti žmogui Asmenybės vardo.VšĮ Ramūno ateljė vadovas, Lietuvos liaudies kultūros centro Teatro poskyrio vyriausiasis

specialistas, kino ir teatro režisierius, aktorius, scenaristas, prodiuseris.Gimęs 1959 06 21 Kaune.

1990–2015 m. pasiekimaiDarbai: Lietuvos nacionaliniame dramos tea-tre sukūrė Hamleto (V. Šekspyro „Hamletas“), Briko (T. Viljamso „Katė ant įkaitusio skardi-nio stogo“), J. Tairono jaunesniojo (J. O’Nilo „Ilga kaip šimtmečiai diena“) ir kt., Šiaulių dramos teatre – Mefiboseto (O. Milašiaus „Mefibosetas“, 1991 m.), Lietuvos nacionali-nėje televizijoje – Don Chuano (G. Figeiredu „Don Chuanas“), pono Tado (Šatrijos Raganos „Irkos tragedija“) ir kt. vaidmenis. Buvo Lie-tuvos nacionalinio radijo ir kino studijų skai-tovu. Kino filmuose sukūrė šiuos vaidmenis: Leonardas da Vinčis („Leonardo da Vinci“, rež. R. Gardner, JAV, 2004 m.), Lordas Kornva-lis (Britų armijos generolas) („Washingtonas karys“, rež. B. Wise, JAV, 2005 m.), Grafas Vrangleris („Snapphanar“, Švedija, 2006 m.), Steponas („Sibiro madona“, rež. I. Kurkliety-tė, 2008 m.), Donaleitis („Donaleitis. XVIII a. Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas“, rež. R. Abukevičius, 2014 m.) ir Teodoras („Pagalvės mokesčio rinkėjas“, rež. I. Kurklietytė, 2014 m.). 1994 m. televizijos kanale BTV kūrė laidą „Sovijaus horoskopai“, 1995–1999 m. Kauno akademiniame teatre sukūrė Birono (V. Šeks-pyro „Tuščios meilės pastangos“) vaidmenį, re-žisavo Vydūno spektaklį „Žvaigždžių takai“ ir spektaklį „Dekameronas“ pagal to paties pava-dinimo D. Bokačio knygą. 1999 m. Panevėžio J. Miltinio dramos teatre režisavo T. Viljamso spektaklį „Vasara ir dūmai“, 2000 m. Vilniaus „Vaidilos“ teatre – J. Švarco spektaklį „Snie-go karalienė“ ir spektaklį „Diena jau krypsta vakarop“ pagal V. Liuso pjesę „Amhersto gra-žuolė“. 2000–2001 m. dirbo Vilniaus miesto Socialinės paramos centro Narkomanų rea-bilitaciniame dienos centre. 2001–2003 m. vykdė socialinius projektus, organizavo rizikos grupės vaikų popamokinį ugdymą, jaunimo narkomanijos prevencinę, reabilitacinę veiklą. Parašė knygą „Vaizdingo garso formavimas ir balso lavinimas“ (2006 m.), pjeses „Sarma-tų palikuonys“ (2006 m.), „Pagalvės mokes-čio rinkėjas“ (2009 m.), „Sakmė apie Sovijų“ (2010 m.), „Hermeticum, arba trečias kelias iš dviejų galimų“ (2011 m.). 2001 m. įsteigė VšĮ Ramūno ateljė, 2003 m. – Vilko muziejų (ki-nematografininko Petro Abukevičiaus memo-rialinis ir vilkų apsaugos muziejus). Nuo 2003 m. kasmet rengia jaunimo edukacinį projektą „Gamtos dienos“. 2011–2012 m. režisavo se-rialą „Pavogta laimė“ (40 serijų). VšĮ Ramūno ateljė sukurti šie spektakliai: monodrama „Ir visada bus per vėlu“ (pagal A. Kamiu romaną „Krytis“, 2004 m.), „Meilės negali prisimin-ti“ (pagal M. Duras pjesę „La Musica antroji“, 2005 m.), A. Strindbergo „Mirties šokis“ (2006 m.), A. Čechovo „Apie tabako žalą“ (2007 m.), „Menki santuokos kriminalai“ (improvizacijos E. E. Schmitto pjesės „Smulkūs vedybiniai nu-sikaltimai“ tema, 2008 m.), „Viskas priklauso nuo paros laiko“ (paremta M. Duras pjesės „Siuzana Andler“ idėja, 2009 m.), R. Abukevi-čiaus „Pagalvės mokesčio rinkėjas“ (2010 m.),

„Sakmė apie Sovijų“ (2011 m.) ir „Hermeti-cum, arba trečias kelias iš dviejų galimų“ (2012 m.), M. Duras „Hirishima, mon amour“ (2013 m.); šie filmai: „Smile on the Face“ (2001 m.), „Labdaros fondas – Vilniaus bendruomenės centras“ (2002 m.), „Ir visada bus per vėlu“ (2005 m.), „Būti mylimam“ (2008 m.), „Apie ką staugia vilkai“ (2011 m.), „Gamtos dienos I, II“ (2011 m.), „Keliaukime kitaip“ (2011 m.), „Gegučių vaikai“ (2013 m.), „Donaleitis. XVIII a. Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas“ (2014 m.) ir „Pagalvės mokesčio rinkėjas“ (2014 m.).karjera: iki 1994 m. – Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro aktorius, 1994 m. – Lietuvos muzikos akademijos scenos kalbos dėstytojas, Lietuvos moksleivių rūmų teatro studijos vadovas, 1995–1999 m. – Kauno vals-tybinio akademinio dramos teatro aktorius, 1996–1999 m. – Teatro studijos prie Kauno valstybinio akademinio dramos teatro scenos kalbos dėstytojas, 2000 m. – UAB „Antera“ va-dybininkas, nuo 2001 m. – VšĮ „Ramūno ateljė“ vadovas, 2001–2003 m. – socialinės tarnybos „Parama“ vyresnysis inspektorius, 2002–2003 m. – Vilniaus „Ryto“ mokyklos meninės raiškos mokytojas, nuo 2003 m. – Lietuvos liaudies kultūros centro Teatro poskyrio vyriausiasis specialistas, 2007–2008 m. – Vilniaus kolegi-jos scenos kalbos dėstytojas, Vilniaus Valdorfo mokyklos teatro mokytojas.kokie nepriklausomos Lietuvos pasieki-mai, jūsų nuomone, yra svarbiausi?Manau, kad svarbiausias Lietuvos pasiekimas yra Nepriklausomybės paskelbimas ir visi veiksmai, susiję su jos įtvirtinimu ir saugumu.Kiti svarbūs biografijos faKtaiišsilavinimas: 1978–1982 m. studijavo Lie-tuvos valstybinėje konservatorijoje (įgijo dra-mos teatro aktoriaus specialybę), 1985 m. kėlė kvalifikaciją Respublikiniame kultūros darbuo-tojų tobulinimosi institute (mokymai „Teatro raidos problemos ir kryptys“ ir „Teatro darbo organizavimas“), 1991 m. baigė Jėzaus koledžo vasaros mokyklos (Oksfordas, Jungtinė Kara-lystė) įvadinį kursą, 1991–1994 m. mokėsi Lon-dono aukštosios mokyklos Astrologinių studijų fakultete, 1994 m. baigė korespondencinį Cer-tificate kursą, 2000 m. Biznio ir kalbų mokymo centre Vilniuje – kompiuterinių pagrindų kur-są, tais pačias metais stažavosi narkomanų rea-bilitacinėje bendruomenėje „Hassela Gotland“ (Švedija), 2001 m. – Olborgo (Danija) ir Vil-niaus miesto savivaldybių organizuotoje kon-ferencijoje „Support to alcoholics, drug users, criminals and homeless persons“, Vilniaus uni-versiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedroje lankė socialinių darbuotojų kvalifi-kacijos tobulinimo kursus, 2002 m. – mokymo kursus „Visuomenės informavimas“ („Konfe-rencijų organizavimo įgūdžiai“, „Informacinių kampanijų įgūdžiai“) pagal Europos Sąjungos Phare-Consensus III programą, Pedagogų profesinės raidos centre tobulinosi projekto „Narkotikų vartojimo prevencija ugdymo insti-tucijose“ seminare „Prevencinio darbo vasaros stovyklose ypatumai“, 2005 m. Klaipėdos uni-versiteto Menų fakulteto Režisūros katedroje įgijo teatro magistro laipsnį.

27

Narystė organizacijose: yra Vydūno drau-gijos garbės narys.apie šeimą.Mano žmona – kino režisierė Inesa Kurklie-tytė. Auginame tris dukras: moksleives Emi-lę Ribokaitę (g. 1997 m.), Liepą Ribokaitę (g. 2002 m.) ir darželinukę Vilnę Konstanciją Abukevičiūtę (g. 2010 m.). Mano sūnus Mar-giris (g. 1981 m.) yra politologas, dirba Lie-tuvos Respublikos krašto apsaugos ministeri-joje, augina tris dukras – Upę, Luknę ir Gilę. O antras sūnus Erdvilas Petras (g. 1996 m.) dar moksleivis, besiruošiantis sekti senelio, ži-nomo kino režisieriaus ir operatoriaus, Petro Abukevičiaus pėdomis.apie laisvalaikį.Pomėgis – profesija.

AČAITĖ JUZEFAPagrindinės asmenybės savybės turėtų būti šios: kompetencija, gebėjimas dirbti kolekty-ve, komunikabilumas ir tolerancija. Asmeny-bės atlikti darbai turėtų daryti įtaką bendrai Lietuvos žmonių moralinei, psichologinei ir ekonominei gerovei. Be to, asmenybė turėtų garsinti Lietuvos vardą.Veterinarijos mokslų daktarė, imunologė, he-matologė, histologė, citologė.Gimusi 1946 01 01 Paupio kaime, Šilalės rajone.

1990–2015 m. pasiekimaiDarbai: 1992–1997 m. koordinavo valstybinę mokslinę programą „Regiono vystymosi ekolo-ginis tvarumas istoriniame kontekste: Lietuvos pavyzdžiu“, vykdytą pagal Tarptautinio moks-linio kultūrinio centro ir Pasaulinės laboratori-jos Lietuvos skyriaus sutartį „Žmonių ir gyvu-lių imunodeficitas“, 2006–2008 m. vadovavo Lietuvos mokslų akademijos Europos Sąjun-gos struktūrinės paramos projektui „Lietuvos mokslininkų gebėjimų ugdymas Lietuvai inte-gruojantis į Europos Sąjungos infrastruktūrą“.apdovanojimai: 2005 m. už darbų ciklą „Galvijų leukozės diagnostika, likvidavimas ir prevencija Lietuvoje 1985–2004 metais“ jai ir darbų ciklo bendraautoriams (P. Sadauskui, V. Tamošiūnui, J. Pieškui ir K. Lukauskui) įteikta Lietuvos mokslo premija.karjera: 1990–1995 m. – Lietuvos mokslų akademijos Biochemijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, 1995–2005 m. – Lietuvos mokslų akademijos Imunologijos instituto la-boratorijos vedėja, 1995–2010 m. – šio insti-tuto vyresnioji mokslo darbuotoja, 1997–2003

m. – direktoriaus pavaduotoja mokslo reika-lams, 2010 m. – Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro vyres-nioji mokslo darbuotoja.Kokius savo pasiekimus jūs laikote svarbiausiais?Labiausiai didžiuojuosi tuo, kad mano ir ben-draautorių mokslinis darbas buvo įvertintas Lietuvos mokslo premija. Didžiuojuosi, kad kartu sukūrėme diagnostines ir prevencines priemones galvijų leukozei likviduoti ir taip prisidėjome prie visos šalies sveikatos pro-blemų sprendimo. Esu dėkinga akademikams Pranui Sadauskui ir Vytui Antanui Tamo-šiūnui, taip pat visiems Vilniaus universiteto Imunologijos instituto bendradarbiams.kokie nepriklausomos Lietuvos pasieki-mai, jūsų nuomone, yra svarbiausi?Mane džiugina, kad Lietuvos mokslininkams atsivėrė plačios galimybės dalyvauti įvairiuo-se tarptautiniuose projektuose, galimybės stažuotis ir dirbti stipriausiuose įvairių šalių mokslo centruose. Be abejo, džiaugiuosi vis gerėjančia bendra nepriklausoma ekonomine padėtimi ir gerėjančiu Lietuvos įvaizdžiu ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje. Svei-kinu Lietuvą tapus kosmosą užkariaujančia valstybe.Kiti svarbūs biografijos faKtaiišsilavinimas: 1963–1968 m. studijavo Lie-tuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos fakultete, 1969–1972 m. – Lietuvos mokslų akademijos Biochemijos institute (įgijo veteri-narijos mokslų kandidato laipsnį).kita informacija: 1980 m. suteiktas vyresnio-jo mokslinio bendradarbio vardas (citologija).Laisvalaikis: knygos, muzika, teatras.

Nuotrauka iš tinklalapio www.delfi.lt (autorius K. Čachovskis)

ADAMKIENĖ ALMA MARIJAAlytaus rajono garbės pilietė, filantropė, visuo-menės veikėja.Gimusi 1927 02 10 Šiauliuose. Vyras Valdas (g. 1926 m.), Lietuvos Respublikos Prezidentas.

1990–2015 m. pasiekimaiDarbai: 1998 m. Valdui Adamkui tapus Lietu-vos Respublikos Prezidentu aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą. 1999 m. kovo 17 d. įkū-rė iki 2014 m. birželio mėnesio veikusį Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondą, kurio tikslas – padėti vaikams. Didelį dėmesį skyrė Lietuvos kaimo vaikams remti, vaikų namų auklėtiniams globoti, vaikų ligoninėms, mo-kyklose steigė popamokinio ugdymo klases,

kuriose organizuojamas vaikų užimtumas ir lavinimas. Almos Adamkienės labdaros ir pa-ramos fondas 15 veiklos metų teikė paramą 45 provincijos mokykloms, vaikų ligoninėms, glo-bos namams ir vykdė įvairius projektus. Kie-kvienais metais mokyklų bibliotekos būdavo papildomos knygomis (iš viso už 1,6 mln. litų), vaikų ligoninės Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose aprūpinamos įranga (iš viso už 1,13 mln. litų), rekonstruojama ir atnaujinama mokyklų spor-to infrastruktūra (iš viso už 1 mln. litų). Fon-das vykdė įvairius projektus, skirtus gabiems kaimo mokyklų mokiniams skatinti: „Dainuo-kime kartu“, „Verslo mokykla“, „Lyderių mo-kykla“, „Pažinkime savo kraštą“, „Dailininkų mokykla“ ir kt. Fondas taip pat rengė labdaros aukcionus, kurių metu surinktos lėšos buvo skiriamos kaimo mokykloms, vaikų globos namams ir vaikų ligoninėms. Kasmet, nuo pat veiklos pradžios, organizavo tradicinį Kalėdų karavaną, kurio tikslas – gerinti mokyklų ir vaikų namų sportinę bazę, padėti atnaujinti mokyklų sporto sales ir sporto aikštynus. Per 15 fondo veiklos metų buvo gauta ir paskirstyta daugiau nei 14 milijonų litų vertės parama.apdovanojimai: 1998 m. apdovanota Nor-vegijos Karalystės Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi, tais pačiais metais išrinkta Lietuvos metų moterimi, 1999 m. suteiktas Sidabravo miestelio (Radviliškio r.) garbės piliečio var-das, 2001 m. apdovanota Prancūzijos Respu-blikos Nuopelnų ordino Didžiuoju Koman-doro kryžiumi, 2003 m. įteiktas labdaros ir paramos fondo „Bėdų turgus“ „Žaliojo obuolio kavalieriaus“ apdovanojimas „už labdaros idė-jos populiarinimą“, 2004 m. Almos Adamkie-nės vardas suteiktas Kupiškio rajono Šepetos pagrindinei mokyklai, 2008 m. apdovanota Nyderlandų Karalystės Karūnos ordinu, tais pačiais metais Almos Adamkienės vardu pa-vadinta nauja olandiškų tulpių veislė, 2009 m. apdovanota ordino „Už nuopelnus Len-kijos Respublikai“ Komandoro kryžiumi su žvaigžde, 2010 m. įteiktas Amerikos ir Baltijos forumo Vašingtone (JAV) apdovanojimas už labdaringą veiklą rūpinantis Lietuvos vaikais, 2014 m. Europos černobyliečių paramos fon-das (labdaros fondas „Mūsų krantas“) apdo-vanojo 3-iojo laipsnio ordinu „Visuomenės labui“, tais pačiais metais įteiktas apdovanoji-mas „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“, suteiktas Alytaus rajono garbės piliečio vardas.Kiti svarbūs biografijos faKtaiišsilavinimas: mokėsi Telšių Vyskupo Mo-tiejaus Valančiaus gimnazijoje, 1946 m. baigė Eikšteto gimnaziją (Vokietija), vėliau studija-vo Erlangeno universiteto Filologijos fakultete (Vokietija).kita informacija: 1944 m. su tėvais pasi-traukė į Vokietiją, 1949 m. – į JAV. JAV dirbo plieno gamyklos laboratorijoje laborante, vė-liau – draudimo kompanijoje. 1960–1983 m. vadovavo šeimai priklausančiai Tabor Farmos vasarvietei. Ši vasarvietė tapo svarbiu lietuvy-bės centru: joje daug metų vykdavo liberalio-sios pakraipos lietuvių išeivių organizacijos „Santara-Šviesa“ suvažiavimai. 1997 m. grįžo į Lietuvą.

28

ADAMKUS VALDASLietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos, JAV, Kazachstano, Armėnijos, Azerbaidžano, Ukrainos, Lenkijos, Estijos ir Čilės universite-tų garbės daktaras, Santjago miesto (Čilė) gar-bės pilietis, Kauno miesto garbės pilietis.Gimęs 1926 11 03 Kaune. Žmona Alma Marija Adamkienė (mergautinė pavardė – Nutautaitė).

1990–2015 m. pasiekimaiDarbai: 1996 m. aktyviai dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų kampanijoje, telk-damas nuosaikiąsias vidurio politines jėgas. Ei-damas Lietuvos Respublikos Prezidento parei-gas iškėlė spartaus šalies modernizavimo idėją ir nuosekliai rėmė jos įgyvendinimą, siekė su-kurti europietišką gerovę kiekvienuose Lietuvos namuose ir garantuoti, kad Lietuvoje neliktų pamirštų žmonių. Baigęs pirmąją kadenciją, iš-liko aktyviu vidaus ir užsienio politikos dalyviu, skaitė paskaitas tarptautinėse konferencijose.apdovanojimai: apdovanotas šiais Lietuvos ir kitų šalių valstybiniais apdovanojimais: 1998 m. – Islandijos Respublikos Sakalo ordino Di-džiuoju kryžiumi, Norvegijos Karalystės Šven-tojo Olofo ordino Didžiuoju kryžiumi, Ukrainos Respublikos Kunigaikščio Jaroslavo Išmintin-gojo 1-ojo laipsnio ordinu, 1999 m. – Estijos Respublikos Marijos žemės ordino grandine ir Didžiuoju kryžiumi, Graikijos Respublikos Išganytojo ordino Didžiuoju kryžiumi, Italijos Respublikos Nuopelnų ordino grandine ir Di-džiuoju kryžiumi, Lenkijos Respublikos Bal-tojo Erelio ordinu, Maltos Respublikos Nuo-pelnų ordino Didžiuoju kryžiumi, Vengrijos Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi, 2000 m. – Kazachstano Respublikos „Draugystės“ ordino Didžiuoju kryžiumi, 2001 m. – Latvijos Respublikos Trijų žvaigždžių ordino Didžiuoju kryžiumi su grandine, Prancūzijos Respubli-kos Garbės legiono ordino Didžiuoju kryžiumi, Rumunijos Žvaigždės ordino grandine, 2002 m. – Armėnijos Respublikos Šventojo Mešropo Maštoto ordinu, Suomijos Respublikos Balto-sios rožės ordino Didžiuoju kryžiumi su auk-so grandine, Uzbekistano Respublikos ordinu „Už ypatingus nuopelnus“, 2003 m. – Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine, 2004 m. – Estijos Respublikos Baltosios žvaigždės ordino Didžiuoju kryžiumi su aukso grandine, 2005 m. – Ispanijos Karalystės Izabelės Katalikės or-dinu su grandine, Vokietijos Federacinės Res-publikos Nuopelnų ordino Didžiojo kryžiaus

ypatinguoju laipsniu, Slovakijos Respublikos Baltojo dvigubo kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu, 2006 m. – Belgijos Karalystės Leopoldo ordino Didžiuoju kryžiumi, Vengrijos Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi su aukso grandine, Jungti-nės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Ka-ralystės Garbingiausiojo Pirties ordino Didžiuo-ju Komandoro kryžiumi, Ukrainos Respublikos 1-ojo laipsnio ordinu „Už nuopelnus“, 2007 m. – Albanijos Respublikos Motinos Teresės or-dinu, Japonijos Aukščiausiuoju Chrizantemos ordinu su Didžiąja juosta, Portugalijos Respu-blikos Princo Henriko navigatoriaus ordinu su aukso grandine, Gruzijos Šv. Jurgio perga-lės ordinu, 2008 m. – Nyderlandų Karalystės Nyderlandų Liūto ordino Didžiuoju kryžiumi, Čilės Respublikos ordinu „Už nuopelnus Čilei“ su grandine, 2009 m. – Austrijos Respublikos Nuopelnų Austrijos Respublikai garbės žen-klo Didžiąja žvaigžde, Bulgarijos Respublikos ordinu „Stara Planina“, Lenkijos Respublikos Lenkijos atgimimo ordino Didžiuoju kryžiumi, Ukrainos Respublikos Laisvės ordinu, Gruzijos Respublikos Vachtango Gorgasalo 1-ojo laips-nio ordinu. Kiti apdovanojimai: apdovanotas Atėnų miesto Aukso grandine (Graikija), 1998 m. įteiktas tarptautinis gamtosaugos apdova-nojimas už išskirtinius nuopelnus tarptautinėje arenoje, apdovanotas JAV aplinkos apsaugos agentūros aukso medaliu ir JAV Prezidento ap-dovanojimu už pasižymėjimą tarnyboje, 2003 m. suteiktas UNESCO geros valios ambasado-riaus žinių visuomenei titulas (šį titulą visame pasaulyje turi tik 42 asmenys), 2007 m. presti-žiniuose „European Voice“ rinkimuose – metų europiečio vardas, paskirtas tarptautinis Azer-baidžano Iljaso Efendijevo fondo įvertinimas, 2008 m. už ilgametį ir aktyvų dalyvavimą olim-piniame sąjūdyje, jo idėjų skleidimą – Lietuvos olimpinės akademijos nario vardas, 2009 m. už konstitucinių vertybių puoselėjimą įteikta Konstitucijos taurė, 2010 m. Lietuvos aviacijos muziejus apdovanojo Antano Gustaičio meda-liu už nuopelnus ugdant Lietuvos aviaciją, sam-būris „Gerumo ąžuolas“ apdovanojo bronziniu garbės ženklu „Už nuopelnus Lietuvos gamto-saugai ir gamtosauginių idėjų populiarinimą“, 2011 m. Lietuvos liberalus jaunimas įteikė 20-mečio labiausiai laisvei nusipelniusio žmo-gaus apdovanojimą, 2012 m. Anaklijoje (Gru-zija) atidarytas Prezidento Valdo Adamkaus vardo bulvaras, tais pačiais metais už nuopel-nus puoselėjant demokratiją įteiktas garbingas „Jan Nowak Jezioranski“ apdovanojimas (Len-kija), sambūris „Gerumo ąžuolas“ įteikė sidabro garbės ženklą „Už nuopelnus tarptautinės gam-tosaugos srityje“, 2013 m. už nepriklausomos, atviros ir modernios Lietuvos valstybės kūrimą, indėlį stiprinant pramonės ir verslo įmonių ži-nomumą Europoje ir pasaulyje apdovanotas Lietuvos pramonininkų konfederacijos įsteig-tu apdovanojimu – Petro Vileišio skulptūriniu portretu ir aukso medaliu, 2014 m. Lietuvos Respublikos Seime apdovanotas už nuopelnus Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, aukščiau-siu Lietuvos Respublikos aplinkos ministeri-jos apdovanojimu – ženklu „Už visuomeninę veiklą“. Taip pat apdovanotas Lietuvos skautų

sąjungos Geležinio Vilko ordinu, Lietuvos šau-lių sąjungos Žvaigždės ordinu, už nuopelnus Lietuvos olimpiniam judėjimui apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Garbės ženklo ordinu, taip pat įteiktas apdovanojimas „Fair play“ ir Lietuvos tautinio olimpinio ko-miteto apdovanojimas už sporto ir olimpinio judėjimo plėtojimą. V. Adamkui suteikti šių aukštųjų mokyklų garbės daktaro vardai: 1989 m. – Vilniaus universiteto, 1991 m. – Indianos valstijos Šv. Juozapo koledžo (JAV), 1994 m. – Nortvesterno universiteto (JAV), 1998 m. – Kauno technologijos universiteto, Amerikos katalikiškojo universiteto (JAV), 1999 m. – Ili-nojaus technologijos instituto (JAV), Lietuvos žemės ūkio universiteto, 2000 m. – Eurazijos universiteto (Kazachstanas), 2001 m. – Čika-gos De Paul universiteto (JAV), Lietuvos teisės universiteto, 2002 m. – Vytauto Didžiojo uni-versiteto, 2004 m. – Lietuvos kūno kultūros akademijos, 2006 m. – Jerevano valstybinio universiteto (Armėnija), Baku valstybinio uni-versiteto (Azerbaidžanas), Donecko valstybi-nio Michailo Tugan-Baranovskio ekonomikos ir prekybos universiteto (Ukraina), 2007 m. – Indianos valstijos Notre Dame universiteto (JAV), Torūnės Mikalojaus Koperniko univer-siteto (Lenkija), 2008 m. – Talino universite-to (Estija), Čilės universiteto (Čilė), Klaipėdos universiteto, 2009 m. – Liublino Katalikiškojo Jono Pauliaus II universiteto (Lenkija), ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto.karjera: iki 1993 m. dirbo JAV aplinkos apsaugos federalinės valdžios institucijo-je – Aplinkos apsaugos agentūroje, vadovavo Aplinkos apsaugos mokslinio tyrimo centrui, buvo penktojo regiono (Vidurio Vakarų) Aplin-kos apsaugos agentūros administratoriaus pavaduotoju, šio regiono Aplinkos apsaugos agentūros administratoriumi, 1993 m. – kan-didato į Lietuvos Respublikos Prezidento postą Stasio Lozoraičio rinkimų kampanijos vadovas, 1998–2003 m. – Lietuvos Respublikos Prezi-dentas, 2004–2009 m. – Lietuvos Respublikos Prezidentas, išrinktas antrai kadencijai.Kiti svarbūs biografijos faKtaiišsilavinimas: mokėsi Kauno Jono Jablons-kio pradžios mokykloje, Kauno „Aušros“ gim-nazijoje, baigė lietuvių gimnaziją Vokietijoje, studijavo Miuncheno universiteto Gamtos fakultete (Vokietija), 1960 m. baigė Ilinojaus technologijos institutą (JAV) (įgijo statybų in-žinieriaus specialybę).Narystė organizacijose: 1958–1965 m. – li-beralios krypties išeivijos visuomeninės orga-nizacijos „Santara-Šviesa“, paskelbusios šūkį „Veidu į Lietuvą“, vicepirmininkas, 1961–1964 m. – Amerikos lietuvių bendruomenės tary-bos narys, Centro valdybos vicepirmininkas, Amerikos lietuvių tarybos narys, 1967 m. – li-beralios krypties išeivijos visuomeninės orga-nizacijos „Santara-Šviesa“ pirmininkas, 1983 m. – Pasaulio lietuvių žaidynių organizacinio komiteto pirmininkas, 2010 m. išrinktas Vy-tauto Didžiojo universiteto tarybos nariu, tary-bos pirmininku.kita informacija: Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo rezistencinėje veikloje. 1944

29

m. liepos mėnesį su tėvais pasitraukė į Vokie-tiją, 1949 m. atvyko į JAV. Dirbo darbininku automobilių dalių gamykloje Čikagoje (JAV), braižytoju vienoje inžinerijos įmonėje. Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje ir po-litinėje veikloje, gyvendamas JAV rengė protes-to prieš Lietuvos okupaciją akcijas, organizavo įvairias peticijas. Buvo aktyviu sporto renginių dalyviu ir organizatoriumi. 1948 m. Vokietijoje įvykusioje Pavergtųjų tautų olimpiadoje len-gvosios atletikos rungtyse laimėjo du aukso ir du sidabro medalius. Pasiekė nacionalinį 100 m bėgimo rekordą. 1951 m. įsteigė JAV lietuvių akademinį sporto klubą „Lituanica“. Nuo 1972 m. kasmet, o kartais keletą kartų per metus at-vykdavo į Lietuvą. Skatino ir rėmė vandenvalos įrenginių statybą, aplinkosaugos monitoringo plėtojimą, padėjo Baltijos šalių aplinkosaugos institucijoms apsirūpinti moksline literatūra, prietaisais ir programine įranga. Būdamas JAV paramos Baltijos šalims aplinkosaugos srityje koordinatoriumi, organizavo Lietuvos mokslo įstaigų atstovų stažuotes JAV, padėjo Vilniaus valstybinio universiteto bibliotekai įsigyti nau-jausios mokslinės literatūros. 1988 m. suteik-tas tarptautinis gamtosauginis apdovanojimas. 1992 m. įsteigė kasmetinę Valdo Adamkaus premiją, skiriamą Lietuvos aplinkosauginin-kams. 2011 m. Kaune įsteigta VšĮ Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Jo var-du pavadinta „Marginella“ genties kriauklė – Adamkaus marginelė (Marginella adamkusi).

ADOMAITIS DAINIUS*Krepšininkas, Europos krepšinio čempionas, Utenos krepšinio klubo „Juventus“ vyriausia-sis treneris.Gimęs 1974 11 19 Šakiuose.

1990–2015 m. pasiekimaiapdovanojimai: aukso medaliais buvo ap-dovanotas 1996 m. Europos jaunimo krepšinio čempionate, 1997, 1998 ir 1999 m. Lietuvos krepšinio čempionate, 1998 m. Europos tau-rės krepšinio turnyre, 1999 m. Eurolygos vyrų krepšinio klubų turnyre ir Šiaurės Europos krepšinio lygos turnyre, 2001 ir 2002 m. Len-kijos krepšinio čempionate, 2008 m. Latvijos krepšinio čempionate ir FIBA Europos taurės varžybose. Bronzos medaliais apdovanotas 1996 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Atlan-toje (JAV), 2000 m. vasaros olimpinėse žaidy-nėse Sidnėjuje (Australija), 2003 m. Lenkijos krepšinio lygos čempionate.karjera: 1993–1996 m. – Vilniaus krepšinio klubo „Statyba“ žaidėjas, 1996–1999 m. – Kau-no krepšinio klubo „Žalgiris“ žaidėjas, 1997–2001 m. – Lietuvos nacionalinės vyrų krepši-nio rinktinės žaidėjas, 1999 m. – Montekatinio krepšinio klubo „Zucchetti“ (Italija) žaidėjas, 1999–2000 m. – Vloclaveko krepšinio klubo „Anwil“ (Lenkija) žaidėjas, 2000–2003 m. – Vroclavo krepšinio klubo „Sląsk“ (Lenkija) žaidėjas, 2003–2007 m. – Gravlino ir Diun-kerko krepšinio klubo „Maritime“ (Prancūzija) žaidėjas (nuo 2004 m. – komandos kapito-nas), 2007–2009 m. – Rygos krepšinio klubo

„Barons“ (Latvija) žaidėjas, 2009–2010 m. – Slupsko krepšinio klubo „Energa Czarni“ (Len-kija) vyriausiojo trenerio asistentas, 2010–2012 m. – šio krepšinio klubo vyriausiasis treneris, 2012 m. – Vloclaveko krepšinio klubo „Anwil“ (Lenkija) vyriausiasis treneris, 2012–2014 m. – Vilniaus krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ vyriausiojo trenerio asistentas, 2014 m. – šio krepšinio klubo vyriausiasis treneris, nuo 2014 m. – Utenos krepšinio klubo „Juventus“ vyriausiasis treneris.

ADOMAITIS JONAS ERDVILASTechnikos mokslų daktaras, mokslininkas.Gimęs 1940 12 02 Šiauliuose. Žmona Rūta (g. 1941 m.), docentė, medicinos mokslų daktarė, ilgą laiką dirbo Lietuvos sporto universiteto Sporto biomedicinos fakulteto Taikomosios fi-zinės kultūros katedros vedėja. Vaikai: Simonas Jonas (g. 1979 m.), Goda Marija (g. 1981 m.).

1990–2015 m. pasiekimaiDarbai: paskelbė daugiau kaip 60 straipsnių ir pranešimų tarptautinėse konferencijose. Su bendraautoriais parašė dvi monografijas. 1997–2005 m. rengė branduolinės energetikos reguliavimo ir saugos srities Lietuvos Respubli-kos teisės aktus. Kartu su Švedijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos ir Suomijos specialistais rengė daugybę Ignalinos atomi-nės elektrinės panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, saugojimo ir laidojimo saugos srities projektų. Kartu su Suomijos specialistais rengė naujos atominės elektrinės poveikio aplinkai ataskaitą.apdovanojimai: 1996 m. įteikta Lietuvos mokslo premija.karjera: iki 2011 m. – Lietuvos energetikos instituto Branduolinės energetikos problemų laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas, doktorantas, mokslo darbuotojas ir vyresnysis mokslo darbuotojas.Kokius savo pasiekimus jūs laikote svarbiausiais?Labiausiai didžiuojuosi 1996 m. man įteikta Lietuvos mokslo premija.kokie nepriklausomos Lietuvos pasieki-mai, jūsų nuomone, yra svarbiausi?Manau, kad didžiausias Lietuvos pasiekimas per šį laikotarpį yra įstojimas į NATO ir Eu-ropos Sąjungą.Kiti svarbūs biografijos faKtaiišsilavinimas: 1958 m. baigė Šiaulių Juliaus

Janonio vidurinę mokyklą, 1963 m. – Kauno politechnikos institutą, 1981 m. – Lietuvos energetikos instituto doktorantūrą, apgynė disertaciją ir įgijo technikos mokslų daktaro laipsnį, 1995 m. stažavosi Naujosios Meksikos branduolinių tyrimų centre (JAV) ir Sent Luiso branduolinio kuro gamykloje (JAV), 1996 m. – JAV branduolinės energetikos inspektorate, Tenesio universitete (JAV) ir Ouk Ridžo bran-duolinių tyrimų centre (JAV).Narystė organizacijose: yra Lietuvos alpi-nistų veteranų klubo narys.kita informacija: 1987 m. suteiktas vyres-niojo mokslo darbuotojo vardas.apie laisvalaikį.Didžiausias mano pomėgis – alpinizmas. Esu penkiskart Lietuvos alpinizmo čempionas (1961, 1963, 1965, 1967 ir 1973 m.) ir dukart vi-cečempionas (1964 ir 1971 m.), Pabaltijo alpi-nizmo čempionas (1967 m.), TSRS čempionato 4­osios vietos laimėtojas (1969 m.). Svarbiausi mano įkopimai aukščiausių sunkumo katego-rijų (5A, 5B, 6 – didžiausia sunkumo kategori-ja) buvo šiais maršrutais: Kaukazo kalnų vir-šūnės Uralas (5A; 1964 m.) ir Dych Tau (5A; 1965 m.), Uluauzbaši kalno šiaurinė siena (5B; 1966 m.), Pamyro kalnų Lenino viršūnė (5A; 1967 m.), Tian Šanio kalnų Džigito viršūnė (6; 1969 m.) ir MGMI viršūnės vakarinė sie-na (5B; 1969 m.), pietvakarių Pamyro kalnų Babelio viršūnė (5B; 1970 m.), Pamyro kalnų viršūnės Pravda (5A; 1971 m.) ir Komunizmas (dabar – Ismail Samani, 5B; 1971 m.) ir Fanų kalnų Bodhanos viršūnė (5B; 1973 m.).

Nuotrauka iš tinklalapio www.delfi.lt (autorius Š. Mažeika)

ADOMAITIS REGIMANTAS*Asmenybė – tai pirmiausia tikras, nemeluo-jantis, neveidmainiaujantis, neapsimetinė-jantis žmogus, kuris nebijo būti savimi.Teatro ir kino aktorius.Gimęs 1937 01 31 Šiauliuose. Žmona Eugeni-ja Bajorytė (1941–2011). Vaikai: Vytautas (g. 1972 m.), Gediminas (g. 1977 m.), Mindaugas (g. 1980 m.).

1990–2015 m. pasiekimaiDarbai: sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų te-atre (vaidino Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Kauno valstybiniame dramos teatre), svarbesni jų yra šie: senatorius (A. Mickevičiaus „Vėlinės“, rež. J. Vaitkus, 1990 m.), Mindau-gas (J. Marcinkevičiaus „Mindaugas“, rež. I. Bučienė, 1994 m.), Kazarinas (M. Lermontovo „Maskaradas“, rež. R. Tuminas, 1997 m.), ka-

30

ralius Edvardas IV (V. Šekspyro „Ričardas III“, rež. R. Tuminas, 1999 m.), Anselmas (Moljero „Šykštuolis“, rež. I. Bučienė, 2000 m.), žynys (Sofoklio „Oidipas karalius“, rež. O. Koršuno-vas, 2002 m.), tėvas (F. Bordono „Paskutiniai mėnesiai“, rež. R. Tuminas, 2005 m.). Taip pat yra vaidinęs Gyčio Padegimo, Algirdo Latėno, Raimundo Banionio, Juliaus Dautarto, Sakalo Uždavinio, Sigito Račkio režisuotuose spekta-kliuose. Sukūrė daugiau kaip 70 vaidmenų kine ir televizijoje. Svarbesni vaidmenys: vaidmuo filme „Vyrai“ (rež. I. Kurklietytė, 1999 m.), An-varas, Džanzuro emyras („Granato skonis“, rež. N. Agadžanova, A. Lobanova, 2011 m.), galeri-jos šeimininkas („Vienintelė mano nuodėmė“, rež. K. Folijanc, 2012 m.) ir kt. Yra vaidinęs ir Rusijos, Norvegijos, Vokietijos, Ukrainos, Ar-mėnijos režisierių sukurtuose filmuose. 2003 m. išleido knygą „Mintys scenos paraštėse“.apdovanojimai: 1997 m. apdovanotas Lie-tuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2000 m. – Lietuvos ne-priklausomybės medaliu, 2006 m. XXII Lietu-vos profesionalių teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ įteiktas prizas už geriausią vyro vaidmenį (tėvo vaidmuo Vilniaus mažojo teatro spektaklyje „Paskutiniai mėnesiai“), 2007 m. apdovanotas Valstybinio Vilniaus mažojo teatro ordinu, 2011 m. įteiktas apdovanojimas „Auksi-nė gervė“ už viso gyvenimo nuopelnus, 2012 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros mi-nisterijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir ti-kėk“, Armėnijos Respublikos Vyriausybės atmi-nimo medaliu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, 2015 m. įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.karjera: iki 2005 m. – Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius.Kokius savo pasiekimus jūs laikote svarbiausiais?Nenorėčiau išskirti savo pasiekimų – štai vieni prieš atkuriant Nepriklausomybę, o kiti – atkūrus. Todėl įvardysiu didžiausius viso savo gyvenimo pasiekimus – tai džiaugsmas, kad turėjau galimybę dirbti mylimą darbą, turėjau mylimą žmoną ir tris mylimus sūnus. Neiškart supranti, kad tai svarbiausia: laks-tai, bėgioji, manai, kad kalnus nuversi, o ga-liausiai suvoki, kad gyvenime iki pat mirties svarbiausia yra tai.kokie nepriklausomos Lietuvos pasieki-mai, jūsų nuomone, yra svarbiausi?Per 25­erius Nepriklausomybės metus daug pasiekėme įvairiose srityse, tačiau pats svar-biausias ir reikšmingiausias pasiekimas – pats Nepriklausomybės atgavimas.Kiti svarbūs biografijos faKtaiišsilavinimas: 1959 m. baigė Vilniaus vals-tybinio universiteto Fizikos ir matematikos fa-kultetą (įgijo fizikos specialybę), 1959–1962 m. studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Aktorinio meistriškumo katedroje (įgijo akto-rinio meno specialybę).kita informacija: 1962–1963 m. – Kapsuko dramos teatro aktorius, 1963–1967 m. – Kau-no valstybinio dramos teatro aktorius. Svar-besni vaidmenys teatre yra šie: Mindaugas (J.

Marcinkevičiaus „Mindaugas“, rež. H. Vance-vičius, 1969 m.), Volteris (A. Milerio „Kaina“, rež. I. Bučienė, 1970 m.), Mažvydas (J. Mar-cinkevičiaus „Mažvydas“, rež. H. Vancevičius, 1978 m.), Kaligula (A. Kamiu „Kaligula“, rež. J. Vaitkus, 1983 m.), Skirgaila (V. Krėvės „Skirgai-la“, rež. H. Vancevičius, 1987 m.). Geriausiu R. Adomaičio vaidmeniu laikomas Henriko Van-cevičiaus spektaklyje sukurtas Franco vaidmuo (Ž. P. Sartro „Altonos atsiskyrėliai“, 1968 m.). Svarbesni vaidmenys kine ir televizijoje: pilotas („Vienos dienos kronika“, rež. V. Žalakevičius, 1963 m.), Donatas („Niekas nenorėjo mirti“, rež. V. Žalakevičius, 1965 m.), Kasparas („Jausmai“, rež. A. Dausa, A. Grikevičius, 1968 m.), dakta-ras Antonio („Visa teisybė apie Kolumbą“, rež. V. Žalakevičius, 1970 m.), Augustinas, ūkvedys („Vyrų vasara“, rež. M. Giedrys, 1970 m.), grafas („Akmuo ant akmens“, rež. R. Vabalas, 1971 m.), Franciskas Vargasas („Tas saldus žodis – laisvė“, rež. V. Žalakevičius, 1972 m.), Trapsas („Avari-ja“, rež. V. Žalakevičius, 1974 m.), Girdvainis („Velnio nuotaka“, rež. A. Žebriūnas, 1974 m.), Povilas Baibokas („Sadūto tūto“, rež. A. Grike-vičius, 1974 m.), Adomas Vainoras („Sodybų tuštėjimo metas“, rež. A. Grikevičius, 1976 m.), Jonas Buckus („Faktas“, rež. A. Grikevičius, 1980 m.), Orvilas Meisonas, prokuroras („Ame-rikoniška tragedija“, rež. M. Giedrys, 1981 m.), Teodoras Boilanas („Turtuolis, vargšas...“, rež. A. Žebriūnas, 1982 m.), Djedonė („Skrydis per Atlantą“, rež. R. Vabalas, 1983 m.) ir kt. 1968 m. IX Baltijos šalių, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalyje Rygoje (Latvija) buvo apdovanotas diplomu už geriausius vyro vaidmenis Lietuvos kino studijos filme „Suaugusių žmonių žaidi-mai“ ir moldavų kino juostoje „Sergejus Lazo“, 1973 m. suteiktas nusipelniusio LTSR artisto vardas, 1979 m. – LTSR liaudies artisto vardas, 1981 m. apdovanotas Vokietijos nacionaline premija, 1982 m. – LTSR valstybine premija, 1985 m. suteiktas TSRS liaudies artisto vardas.

ADOMAVIČIUS RAMŪNAS

Mokslų daktaras, valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro Puslaidininkių fizikos instituto Optoelektroni-kos skyriaus Ultrasparčiosios optoelektronikos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas. 2008 m. už darbų ciklą „Puslaidininkinių me-džiagų ir darinių, skirtų terahercų diapazono optoelektronikos prietaisams, tyrimai (1997–2007 m.)“ įteikta Lietuvos mokslo premija (su bendraautoriais).

Asmenybė man yra žmogus, kuris ypač sun-kiu, kritiniu metu sugeba prisiimti atsakomy-bę ir rasti teisingą sprendimą, nebijo išsakyti savo nuomonės ir jos apginti, visada jaučia pagarbą kitiems. Tik tokius žmones kiti va-dina tikromis asmenybėmis, nes jų darbai ir poelgiai kalba už juos pačius, o aplinkinių pagarba jiems atsiranda ne dėl jų pareigų ar socialinio statuso.

Diplomatas O. Čiukšys

ADOMAVIČIUS ŠARŪNASSocialinių mokslų daktaras, Lietuvos Respu-blikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasado-rius Lenkijos Respublikoje.Gimęs 1951 11 09 Vilniuje. Vedęs. Turi du sū-nus.

1990–2015 m. pasiekimaiapdovanojimai: 1999 m. apdovanotas Sau-sio 13-osios atminimo medaliu, Lenkijos Res-publikos ordino „Už nuopelnus“ Karininko kryžiumi, 2003 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.karjera: 1990–1992 m. – Lietuvos Aukš-čiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pir-mininko padėjėjas teisės klausimais, 1992–1993 m. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamen-to direktoriaus pavaduotojas, 1993–1997 m. – Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Varšuvoje (Lenkija), 1997–1999 m. – Lietu-vos Respublikos Seimo Pirmininko patarė-jas, 1999–2003 m. – Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius nuolatinėje atstovybėje prie tarptautinių or-ganizacijų Vienoje (prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Tarptauti-nės atominės energijos agentūros, Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo prevenci-jos biuro, Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos), 2003–2005 m. – Lietuvos Respublikos užsienio rei-kalų ministerijos sekretorius, 2005–2009 m. – Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įga-liotasis ambasadorius Italijos Respublikoje, San Marino Respublikai, Maltos Respublikai ir Šveicarijos Konfederacijai, nuolatinis at-stovas prie Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos, 2009–2010 m. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras, 2010–2012 m. – Europos saugumo ir ben-dradarbiavimo organizacijos misijos Juod-kalnijoje vadovas, 2012–2013 m. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams, nuo 2013 m. – Lietuvos Respublikos užsienio rei-kalų ministerijos Transatlantinio bendradar-biavimo ir saugumo politikos departamento direktorius, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto docentas, nuo 2014 m. – Lie-tuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lenkijos Respublikoje. 2003 m. suteiktas nepaprastojo ir įgaliotojo amba-sadoriaus rangas.

1074

universiteto Psichologijos instituto profesorė, Lietuvos mokslo tarybos narė.Gimusi 1957 10 26 Biržuose.

1990–2015 m. pasiekimaiDarbai: parašė monografijas „Moterų profe-sinė karjera“ (su J. Šakalyte; 2003 m.), „Rai-dos psichologija“ (1996 m.) ir skyrių „Nusi-kalstamo elgesio psichologiniai veiksniai ir jų vaidmuo užtikrinant saugumą nuo nusikalti-mų“ (su A. Laurinavičiumi; 2010 m.) kolek-tyvinėje monografijoje, skyrių „Adolescence and Well-Being“ knygoje „Handbook of Child Well-Being: Theories, Methods and Policies in Global Perspective“ (2013 m.). Išleido šias studijoms skirtas knygas: „Kodėl vaikai ne-klauso? Moksleivių netinkamo elgesio ypatu-mai: metodinės rekomendacijos“ (2001 m.), „Individualus darbas su nusikalsti linkusiu vaiku: metodinės rekomendacijos“ (2006 m.), „Žmogiškieji ištekliai versle“ (su A. Diržyte, S. Raižiene ir J. Sondaite; 2007 m.), „Kriminali-nio elgesio psichologija“ (2006 m.) ir „Raidos psichologija: Integruotas požiūris“ (2012 m.). Paskelbė 30 straipsnių, įtrauktų į Mokslinės informacijos instituto referuojamas duomenų bazes, iš jų naujausi yra šie: „Testing Facto-rial Structure and Validity of the PCL: SV in Lithuanian Prison Population“ (su A. Lauri-navičiumi ir I. Čėsniene; 2010 m.), „Optimism and Subjective Well-Being: Affectivity Plays a Secondary Role in the Relationship Betwe-en Optimism and Global Life Satisfaction in the Middle-Aged Women. Longitudinal and Cross-Cultural Findings“ (su D. Daukantaite; 2011 m.), „The Role of Attachment to School and Open Classroom Climate for Discussion on Adolescents’ School-Related Burnout“ (su R. Pilkauskaite-Valickiene ir S. Raižie-ne; 2011 m.), „Longitudinal Examination of Relationships Between Problem Behaviors and Academic Achievement in Young Adoles-cents“ (su O. Malinauskiene ir R. Vosyliu; 2011 m.), „Cross-Contextual Stability of Bullying Victimization: A Person-Oriented Analysis of Cyber and Traditional Bullying Experiences Among Adolescents“ (su R. Erentaite ir L. R. Bergman; 2012 m.), „Is News Media Rela-ted to Civic Engagement? The Effects of Me-dia Use on Civic Commitments, Volunteering and Perceived Future Civic Participation of Adolescents“ (su R. Erentaite, W. Beyers ir R. Pilkauskaite-Valickiene; 2012 m.), „Cross-In-formant Agreement between Parent-Reported and Adolescent Self-Reported Problems in 25 Societies“ (su bendraautoriais; 2013 m.), „Cy-berbullying Assessment Instruments: A Syste-matic Review (su bendraautoriais; 2013 m.), „Identity Styles, Positive Youth Development, and Civic Engagement in Adolescence“ (su E. Crocettti, R. Erentaite; 2014 m.), „Perceived Parental Protectiveness Promotes Positive Friend Influence“ (su B. Laursen, S. Raižiene, C. Hiatt, D. Dickson; 2014 m.). Dalyvavo, ko-ordinavo arba vadovavo 22-iems projektams, iš jų naujausi yra šie: „European Social Cogni-tion Network 2 (ESCON 2)“ (2009–2012 m.), „Elektroninės patyčios: naujųjų technologijų

negatyvaus naudojimo įveika ir pozityvaus naudojimo stiprinimas savitarpio santykiuose edukacinėje aplinkoje“ (2009 m.), „Pozityvios jaunimo raidos stiprinimo mechanizmai soci-alinių-ekonominių transformacijų kontekste (POSIDEV)“ (2012–2015 m.) ir „Who, Where, What. Supporting WITnessCHildren Orphans FromFemicide in Europe“ (2013–2014 m.).apdovanojimai: 2005 m. už vadovėlį „Rai-dos psichologija“ įteikta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos II premija, 2008–2009 m. paskirta aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendija, 2012 m. už darbų ciklą „Lietuvos vaikų, paauglių ir suaugusiųjų psi-chologinės gerovės tyrimai (1997–2011)“ įteik-ta Lietuvos mokslo premija, 2014 m. tapo žur-nalo „Veidas“ organizuojamo projekto „Mini Nobelis“ laureate.karjera: iki 1993 m. – Vilniaus pedagogi-nio universiteto Pedagogikos ir psichologijos fakulteto Psichologijos katedros asistentė, 1998–1999 m. – šios katedros vyriausioji asis-tentė, 2000–2002 m. – docentė, 2002–2004 m. – Lietuvos teisės universiteto Socialinio darbo fakulteto Psichologijos katedros do-centė, 2005–2007 m. – Mykolo Romerio universiteto Socialinių technologijų fakulteto Psichologijos katedros vedėja, 2005–2012 m. – Mykolo Romerio universiteto profesorė, nuo 2013 m. – Mykolo Romerio universiteto Psi-chologijos instituto profesorė, Lietuvos moks-lo tarybos narė.Kokius savo pasiekimus Jūs laikote svarbiausiais?Didžiausiu asmeniniu savo pasiekimu laikau tai, kad 2012 m. už darbų ciklą „Lietuvos vai-kų, paauglių ir suaugusiųjų psichologinės ge-rovės tyrimai (1997–2011)“ man buvo įteikta Lietuvos mokslo premija. Prie mano darbų ir pasiekimų prisidėjo bendradarbiai, tarp-tautinė bendruomenė, bet labiausiai – šeima: mano vyras akademikas prof. habil. dr. Artū-ras Žukauskas ir dukros Agnė ir Kotryna.Kokie nepriklausomos Lietuvos pasieki-mai, Jūsų nuomone, yra svarbiausi?Didžiausi Lietuvos pasiekimai yra šie: pa-sikeitęs žmonių mentalitetas, įsitvirtinusios naujos vertybės, laisvėjimas, tapimas lygia-verčiais Europos ir pasaulio piliečiais, spar-tus ekonomikos augimas ir atsilaikymas eko-nominės krizės metu.Kiti svarbūs biografiJos faKtaiišsilavinimas: 1976–1981 m. studijavo Vil-niaus valstybiniame universitete (įgijo psicho-logijos specialybę), 1994–1998 m. – Vilniaus universitete ir Vilniaus pedagoginiame univer-sitete (psichologijos doktorantūros studijos).Narystė organizacijose: yra Tarptautinės elgesio raidos tyrimų draugijos narė, šios drau-gijos Lietuvos grupės koordinatorė, Vykdomo-jo komiteto narė, Europos raidos psichologų draugijos narė ir Vykdomojo komiteto narė, Europos teisės ir psichologijos draugijos narė ir Vykdomojo komiteto narė, Europos naciona-linių psichologijos asociacijų federacijos komi-teto mokslo reikalams narė, Simono Fraserio universiteto Psichinės sveikatos, teisės ir politi-

kos instituto (Kanada) narė, Socialinės psicho-logijos tinklo tikroji narė, Lietuvos psichologų asociacijos narė, Europos paauglystės tyrimų asociacijos narė ir Vykdomojo komiteto narė, 2014 m. išrinkta šios draugijos prezidente.Kita informacija: 1996 m. stažavosi Oregono mokslinių tyrimų centre (JAV), 1998 m. – Stok-holmo universiteto Psichologijos departamente (Švedija), 1999 m. mokėsi vasaros mokykloje „Advanced Methods in Social, Personality and Developmental Psychology“ (Suomija), 1999 m. dalyvavo Zalcburgo seminaro 366 sesijoje „Miesto jaunimo problemos“ (Austrija), 2000 m. – seminare „Cultural and Life-Span Pers-pectives on Human Development“ (Kinija), 2008 m. – seminare „Causality and Matching Ideas and Data: Causality in Developmental Research“ (Norvegija), 2008 ir 2009 m. lankė Mplus kursus (Švedija). 2004–2007 m. – Lie-tuvos psichologų asociacijos viceprezidentė, 2007–2010 m. – šios asociacijos valdybos narė. Organizavo ir buvo šių konferencijų pirminin-ke: Šiaurės kraštų ir Pabaltijo vasaros moky-klos-konferencijos „Asocialaus elgesio rizikos ir apsauginiai veiksniai“ (su prof. L. R. Ber-gmanu; 2001 m.), tarptautinės Šiaurės kraštų ir Pabaltijo mokslinės-praktinės konferencijos „Tyrimų metodologija ir statistika“ (su prof. L. R. Bergmanu; 2002 m.), tarptautinės Šiaurės kraštų ir Pabaltijo mokslinės-praktinės konfe-rencijos „Pozityvioji psichologija ir tyrimų me-todologija“ (su prof. L. R. Bergmanu; 2003 m.), konferencijos „Lygių galimybių įgyvendinimas – moterų karjeros švietime, moksle ir spren-dimų priėmime sėkmės garantas“ (2003 m.), tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos „Tyrimų metodologija ir statistika (2004 m.), XV Europos teisės ir psichologijos konferenci-jos (2005 m.), tarptautinės videokonferencijos „Pabaltijo ir Šiaurės šalyse atliekamų tyrimų metodologija ir naujausi duomenų analizės metodai“ (2007 m.), tarptautinės konferencijos „Longitudinių tyrimų metodologiniai aspektai, tyrinėjant pokyčius laike“ (2007 m.), XIV Eu-ropos raidos psichologijos konferencijos (2009 m.) ir XII Europos paauglystės tyrimų asociaci-jos konferencijos (2010 m.). Organizuoja 24-ąją tarptautinę elgesio tyrimų asociacijos konferen-ciją, kurį įvyks 2016 m. Vilniuje.apie šeimą.Mano vyras Artūras yra fizikas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos moks-lų akademijos tikrasis narys. Dukra Agnė 2014 m. Linšiopingo universitete (Švedija) įgijo daktaro laipsnį. Dukra Kotryna baigė studijas Kingstono universitete (Jungtinė Ka-ralystė), šiuo metu ji gyvena Lietuvoje. Kotry-na yra profesionali iliustratorė, bendradar-biauja su JAV ir Europoje leidžiamų leidinių redakcijomis, vykdo jų užsakymus.Laisvalaikis: skaitymas, fotografija, kelionės.

Savo gyvenimo kelią atradęs, autentiškas ir nuolat tobulėjantis žmogus potencialiai galė-tų būti vadinamas Asmenybe.

Lenktynininkas B. Vanagas

1075

A. Aleksandravičiaus nuotrauka

ŽULKUS VLADAS Profesorius, habilituotas humanitarinių moks-lų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos ti-krasis narys, Federalinio Emanuelio Kanto universiteto (Kaliningradas, Rusija) garbės daktaras, Klaipėdos universiteto Humanitari-nių mokslų fakulteto Istorijos katedros profe-sorius, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.Gimęs 1945 04 16 Telšiuose. Žmona Leonora.

1990–2015 m. pasiekimaiDarbai: parašė šias monografijas: „Palangos viduramžių gyvenvietės“ (1997 m.), „Viduram-žių Klaipėda. Miestas ir pilis. Archeologija ir istorija“ (2002 m.), „Kuršiai Baltijos jūros er-dvėje“ (2004 m.), „Palanga in the Middle Ages. Ancient Settlements“ (2007 m.) ir „Vikingų laikai ir ikivalstybinis laikotarpis“ (su R. Ja-rockiu; 2013 m.). Paskelbė apie 130 mokslinių straipsnių. Dalyvavo šiuose projektuose: „Cul-ture Clash or Compromise“ (Visbis, Švedija, 1998−2002 m.), „Natural and Cultural Herita-ge in the Southern Baltic Sea – Challenges and Perspectives for Regional Development“ (Vo-kietija, 2005−2007 m.), „South Baltic Cross-Border Co-Operation Programme 2007−2011 m. SeaSide – Developing Excellent Cultural Destinations in the Southern Baltic Area“ (Vo-kietija, 2007−2011 m.), europinės mokslo ir technologijų plėtros veiklos programoje „Po-vandeninė priešistorinė archeologija ir kraš-tovaizdžiai kontinentiniame šelfe“ (Jungtinė Karalystė, 2010−2013 m.) ir Lietuvos mokslo tarybos mokslininkų grupių tyrimų projekte „Ankstyvojo holoceno gamtiniai ir kultūriniai Baltijos jūros povandeninio kraštovaizdžio ty-rimai“ (2011−2012 m.).apdovanojimai: 2004 m. išrinktas metų klaipėdiečiu, 2007 m. įteikta dienraščio „Klai-pėda“ nominacija „Metų tolerancijos žmo-gus“, 2008 m. apdovanotas Klaipėdos apskri-ties garbės ženklu, 2009 m. įteikta Lietuvos mokslo premija, tais pačiais metais suteiktas Federalinio Emaunelio Kanto universiteto (Kaliningradas, Rusija) garbės daktaro vardas, Klaipėdos kultūros magistro vardas, 2011 m. apdovanotas Latvijos Respublikos Pripažini-mo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordi-no Karininko kryžiumi.karjera: 1990−1992 m. – Klaipėdos kraš-totyros muziejaus direktorius, 1993−1997 ir 2001−2002 m. – Klaipėdos universiteto Vaka-

rų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro direk-torius, 1997−2001 m. – Klaipėdos universite-to Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros vedėjas, 2002–2011 m. – Klaipėdos universiteto rektorius, nuo 2011 m. – Klaipė-dos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1995 m. Klaipėdos universitete suteiktas docento vardas, 2001 m. Vilniaus universitete – profesoriaus vardas.Kokius savo pasiekimus Jūs laikote svarbiausiais?Nesididžiuoju kokiais nors pasiekimais. Jei ką padariau – tai tik dėl savo žmonos Leonoros supratingumo ir pakantumo.Kiti svarbūs biografiJos faKtaiišsilavinimas: 1962 m. baigė Palangos vi-durinę mokyklą, 1976 m. – Vilniaus valsty-binio universiteto Istorijos fakultetą, 1988 m. – SSRS mokslų akademijos Archeologijos institutą (įgijo mokslų kandidato laipsnį, kuris 1993 m. nostrifikuotas į humanitarinių moks-lų daktaro laipsnį), 1999 m. Lietuvos istorijos institute įgijo habilituoto humanitarinių moks-lų daktaro laipsnį.Narystė organizacijose: 2008–2012 m. – Lietuvos-Vokietijos forumo valdybos pirmi-ninkas, 2010–2012 m. – Viduržemio jūros re-giono universiteto studijų ir mokslo komiteto narys, nuo 2011 m. – Lietuvos mokslų akade-mijos tikrasis narys, yra UNESCO Povande-ninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos šalių Mokslinio ir techninio patariamojo komi-teto narys, Tarptautinio povandeninio kultūros paveldo komiteto narys, Tarptautinio pamin-klų ir saugotinų vietų komiteto narys, Baltijos jūros regiono valstybių kultūros paveldo moni-toringo grupės Povandeninio kultūros paveldo darbo grupės narys, „Historische Kommission für ost- und westpreußische Landesforschung“ (Vokietija) narys, Lietuvos archeologijos drau-gijos narys, Klaipėdos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narys, Pa-langos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narys, Torunės universiteto (Lenkija) žurnalo „Archaeologia historica Po-lona“ redakcinės kolegijos narys, Klaipėdos universiteto žurnalo „Archaeologia Baltica“ re-dakcinės kolegijos pirmininkas, žurnalo „Res Humanitariae“ redakcinės kolegijos narys, Lietuvos mokslų akademijos žurnalo „Litua-nistica“ redakcinės kolegijos narys.Kita informacija: 1964−1967 m. tarnavo Ta-rybinėje armijoje, 1967−1990 m. – Klaipėdos hidrometeorologinės observatorijos technikas, 1969−1990 m. – Paminklų konservavimo ins-tituto Klaipėdos skyriaus technikas, mokslo darbuotojas, archeologų grupės vadovas.

Asmenybei turi būti svarbus sąžiningas ir pa-prastas bendravimas su kitais žmonėmis. As-menybė privalo turėti gyvenimo strategiją ne vien šeimai, bet ir visuomenei tobulėti, nuose-kliai ir rezultatyviai dirbti šia linkme.

Architektas A. Miškinis

ŽURAUSKAS OSVALDAS Seržantas majoras, Lietuvos kariuomenės Sau-sumos pajėgų vyriausiasis puskarininkis.Gimęs 1973 07 15 Salako miestelyje, Zarasų rajone.

1990–2015 m. pasiekimaiapdovanojimai: apdovanotas medaliais „Už nepriekaištingą tarnybą“, NATO ne 5-ojo straipsnio medaliu „Už tarptautines operaci-jas“, Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“, motorizuotosios pėstinin-kų brigados „Geležinis Vilkas“ garbės ženklu.karjera: 1992 m. – Lietuvos didžiojo kuni-gaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono I mechanizuotosios pėstininkų kuo-pos II pėstininkų būrio I skyriaus šaulys gelbė-tojas, 1993 m. – Vilniaus motodesantinio ba-taliono I motodesantinės kuopos būrininkas, 1993 m. – Vilniaus motodesantinio bataliono Štabo kuopos Žvalgų būrio būrininkas, 1999 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono Valdy-mo grupės vyriausiasis puskarininkis, 2005 m. – motorizuotosios pėstininkų brigados „Gele-žinis Vilkas“ Valdymo grupės vyriausiasis pus-karininkis, 2007 m. atliko tarptautinę misiją Kosove, 2011 m. buvo Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Pus-karininkių mokyklos Štabo seržantų rengimo skyriaus viršininku. Nuo 2012 m. – Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vyriausiasis puskarininkis. Įgijo šiuos karinius laipsnius: 1992 m. – eilinio, 1993 m. – seržanto, 1994 m. – vyriausiojo seržanto, 1996 m. – viršilos, 2001 m. – jaunesniojo puskarininkio, 2003 m. – puskarininkio, 2008 m. – vyresniojo puska-rininkio. Nuo 2011 m. – seržantas majoras.Kiti svarbūs biografiJos faKtaiišsilavinimas: 1996 m. baigė Divizijos ge-nerolo Stasio Raštikio puskarininkių mokyklą (snaiperis), 1998 m. baigęs tą pačią mokyklą tapo skyrininku (pėstininku), tais pačiais me-tais Taikos palaikymo pajėgų mokymo centre baigė anglų jūrų pėstininkų kursą, taip pat bai-gė instruktorių kursą, 1999 m. Mokomajame pulke – instruktorių kursą, 2000 m. – Divizi-jos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mo-kyklą (būrininkas (pėstininkas), 2001 m. – Di-vizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokyklą (būrio vadas (pėstininkas), 2002 m. – Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarinin-kių mokyklą (kuopininkas, dalinio vyriausiasis

1076

puskarininkis), 2006 m. – mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ takti-nio operacijų centro budėtojo kursą, 2008 m. – Mokomojo pulko šarvuočio „M 113 A1“ vai-ruotojo kursą, Lucerno karių rengimo centre (Šveicarija) – aukštesnįjį puskarininkių vadų rengimo kursą, tais pačiais metais baigė Lietu-vos kariuomenės generolo Adolfo Ramanaus-ko kovinio rengimo centro šaudyklų valdymo ir taktinio kovinio šaudymo kursus (1–5 eta-pai), Žvalgų mokyklos plaukimo kursą, 2010 m. – Algirdo bataliono žiemos lauko taktines pratybas „Baltasis vilkas“ (praktiniai veiksmai lūžus ledui), Žvalgų mokyklos patrulio kursą su teise nešioti antsiuvą „Patrulis“, tais pačiais metais įgijo Kūno kultūros ir sporto departa-mento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kūno kultūros ir sporto veiklos leidimą.

ŽURAUSKIENĖ NERIJA Fizinių mokslų daktarė, valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriaus pavaduotoja mokslo reika-lams, šio centro Puslaidininkių fizikos instituto vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto Elektrotechnikos katedros profesorė.Gimusi 1961 02 09 Vilniuje.

1990–2015 m. pasiekimaiDarbai: pagrindinės veiklos sritys: nanoda-rinių iš puslaidininkių, superlaidininkų ir ma-gnetikų elektrinių savybių tyrimas stipriuose impulsiniuose magnetiniuose ir elektriniuose laukuose, stipraus impulsinio magnetinio lau-ko matuoklių, apsaugos įtaisų nuo elektroma-gnetinio impulso ir gyvųjų ląstelių elektropo-ratorių kūrimas. Viena ir su bendraautoriais paskelbė daugiau nei 100 mokslinių publikaci-jų, iš jų daugiau nei 80 – Mokslinės informa-cijos instituto pagrindinio sąrašo leidiniuose. Su bendraautoriais užregistravo vieną patentą Prancūzijoje, po to – ir Europos Sąjungoje. Va-dovavo daugeliui tarptautinių ir nacionalinių (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros ir Lietuvos mokslo tarybos remiamų) projek-tų. Buvo knygos „Technologies for Defence: Lithuanian Science and Industry“ (2005 m.) redakcinės kolegijos nare.apdovanojimai: 2000 m. už darbų ciklą „Smūginė ir tunelinė jonizacija puslaidinin-kiuose“ įteikta Lietuvos mokslo premija (su A. Dargiu ir J. Kundrotu).karjera: 1990– 2000 m. – Puslaidininkių fi-

zikos instituto mokslinė bendradarbė, 2000– 2007 m. – šio instituto vyresnioji mokslo dar-buotoja, 2004–2008 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė, 2007– 2010 m. – Puslaidininkių fizikos instituto vyriausio-ji mokslo darbuotoja, nuo 2008 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto Elektrotechnikos katedros profesorė, 2010–2011 m. – valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja, nuo 2011 m. – valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro laboratorijos vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja, nuo 2013 m. – valstybinio mokslinių tyrimų insti-tuto Fizinių ir technologijos mokslų centro di-rektoriaus pavaduotoja mokslo reikalams, šio centro Puslaidininkių fizikos instituto vadovė. 2009 m. Vilniaus Gedimino technikos univer-sitete suteiktas docento vardas, 2010 m. – pro-fesoriaus vardas.Kokius savo pasiekimus Jūs laikote svarbiausiais?2010 m. kartu su habil. dr. S. Balevičiumi, dr. V. Stankevič ir T. Stankevič sukūrėme sti-praus impulsinio magnetinio lauko matavimo sistemą, kuri įdiegta Prancūzijos-Vokietijos tyrimų institute ISL (Sent Luisas, Prancūzi-ja) ir JAV karinio jūrų laivyno laboratorijo-se elektromagnetinių svaidyklių tyrimams. 2011 m. birželio mėn. 22 d. Dresdeno stiprių magnetinių laukų laboratorijoje Dresdeno-Rozendorfo Helmholtzo centre buvo pasiektas tuometinis magnetinio lauko generavimo ne-suirstančių ričių pagalba pasaulio rekordas – 91,4 teslos. Šio eksperimento metu mano su kolegomis habil. dr. S. Balevičiumi, habil. dr. A. Abručiu, dr. V. Stankevič ir dr. V. Plauši-naitiene sukurti magnetinio lauko jutikliai išmatavo magnetinio lauko impulsą. Taip pat buvo išmatuota nanostuktūrizuotų La-Sr-Mn-O sluoksnių magnetovarža rekordiniame magnetiniame lauke.Kokie nepriklausomos Lietuvos pasieki-mai, Jūsų nuomone, yra svarbiausi?Didžiausi Lietuvos pasiekimai yra įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą, susiformavusi laisva ir demokratiška visuomenė.Kiti svarbūs biografiJos faKtaiišsilavinimas: 1984 m. baigė Vilniaus vals-tybinio universiteto Fizikos fakultetą (baigė su pagyrimu, įgijo fiziko specialybę, suteikta dėstytojo kvalifikacija), 1996 m. Puslaidinin-kių fizikos institute įgijo fizinių mokslų dak-taro laipsnį, 1998, 1999 ir 2000 m. stažavosi Antverpeno universitete (Belgija), 2003 m. – Lenkijos mokslų akademijos Fizikos insti-tute, 2007 m. Puslaidininkių fizikos institute atliko habilitacijos procedūrą, 2011 m. staža-vosi Dresdeno-Rozendorfo Helmholtzo centro Dresdeno stiprių magnetinių laukų laboratori-joje (Vokietija).Narystė organizacijose: yra Tarptautinės didelės galios impulsų laboratorijos valdymo komiteto narė, direktoriaus pavaduotoja fi-nansų reikalams, Elektros ir elektronikos in-žinierių instituto Magnetizmo draugijos narė,

Tarptautinės didelės galios impulsų panaudo-jimo draugijos narė, Tarptautinės medžiago-tyros draugijos narė, Lietuvos fizikų draugijos narė, Vilniaus stiprių magnetinių laukų centro valdymo tarybos narė, Karo mokslo ir techno-logijų tarybos prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos narė.Kita informacija: 2008 m. Puslaidininkių fizikos institutas kartu su Tarptautine didelės galios impulsų taikymų draugija Vilniuje labai sėkmingai organizavo pasaulinę 2-ąją Europos ir Azijos didelės galios impulsų konferenciją „EAPPC 2008“, kurioje dalyvavo 170 moksli-ninkų iš 19 pasaulio šalių, taip pat organizuota užsienio ir Lietuvos privačių aukštųjų techno-logijų kompanijų produktų paroda. N. Žuraus-kienė buvo šios konferencijos ir parodos orga-nizacinio komiteto pirmininko pavaduotoja. 2014 m. vykstant 5-ajai konferencijai „EAPPC 2014“ (Kumamotas, Japonija), N. Žurauskienė išrinkta EAPPC konferencijų Tarptautinio or-ganizacinio komiteto nare.apie šeimą.Mano mama Elena Vinciūnienė (g. 1927 m.), buvusi farmacininkė, ir tėvas Juozas-Vytautas Vinciūnas (1929–1979), buvęs Vilniaus valsty-binio universiteto Filosofijos fakulteto docen-tas, nuo mažens skatino domėjimąsi tiksliai-siais mokslais, muzika, tapyba. Mano sūnus Vytautas (g. 1987 m.) baigė Vilniaus universi-teto Matematikos fakulteto programų sistemų magistrantūros studijas, šiuo metu dirba UAB „Neurotechnology“. Duktė Laura (g. 1991 m.), baigusi Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto bendrosios fizikos bakalauro studijas, magis-trantūros studijas pasirinko Švedijoje, Stok-holmo karališkajame technologijos institute, čia ji studijuoja nanotechnologijas.Laisvalaikis: knygų skaitymas, slidinėjimas, žvejyba.

ŽVILIUS ALFONSAS Kas yra asmenybė? Kiekvienas žmogus yra unikalus savoje erdvėje. Pasiekimų vertinimai yra labai subjektyvūs ir ne visada teisingi. Is-torija ne kartą parodė, kad tikrasis įvertini-mas kartais pavėluoja pasveikinti žmogų. Kas įtikėjęs ir pasišventęs savo darbui ar kūrybi-niam procesui, tas ir godotinas.Profesorius, dailininkas grafikas, knygų dizai-neris.Gimęs 1944 04 02 Petrikaičių kaime, Kretin-gos rajone.

1077

1990–2015 m. pasiekimaiDarbai: surengė 22 asmenines parodas, iš ku-rių svarbiausios yra paroda Prancūzijoje (1994 m.), paroda JAV (1997 m.), paroda galerijoje „Akademija“ (1999 m.), paroda Frankfurto knygų mugėje (Vokietija, 2002 m.) ir paroda Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bi-bliotekoje (2004 m.). Dalyvavo Tarptautinėje mažaformatinės grafikos trienalėje Prancūzi-joje (1990 ir 1991 m.) ir Mažaformatinės gra-fikos bienalėje Latvijoje (1993 m.). Nuo 1990 m. apipavidalino daugiau nei 600 leidinių, iš jų svarbiausios šios knygos: H. K. Anderseno „Sniego senis“ (1991 m.), B. Brazdžionio „Šau-kiu aš Tautą“ (1991 m.), K. Bradūno „Lietuviš-koji trilogija“ (1992 m.), „Tūkstantis ir viena naktis“ (t. 1–8, 1993–1996 m.), J. Baltrušai-čio „Lelija ir Pjautuvas“ (1995 m.), T. Trans-trömerio „Prisiminimai regi mane“ (1997 m.), J. Strielkūno „Tamsos varpai, šviesos varpai“ (1998 m.), A. Maldonio „Tirpstantys ledynai“ (2003 m.) ir V. Šekspyro „Sonetai“ (2009 m.).apdovanojimai: 1990–2013 m. estampo ir knygos meno konkursuose premijomis ir diplo-mais apdovanotas 39 kartus, iš šių apdovano-jimų svarbiausi yra šie: 1990 ir 1997 m. įteikta Pabaltijo knygos meno trienalės premija, 1991 m. – Tarptautinės mažaformatinės grafikos trienalės (Prancūzija) premija, 2006 m. – Res-publikos knygos meno trienalės premija, 2013 m. už A. J. Stankevičiaus-Stankaus knygos „Ža-liasis sąsiuvinis“ apipavidalinimą – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos paskelbto Knygos meno konkurso apdovanojimas.karjera: iki 2012 m. – Vilniaus dailės akade-mijos profesorius. 1995 m. suteiktas profeso-riaus vardas.Kokius savo pasiekimus Jūs laikote svarbiausiais?Apipavidalindamas knygas jaučiau dvasinę šilumą iš savo kolegų ir bendražygių Vytauto Valiaus, Romo Oranto, Lilijos Tulytės ir Bro-niaus Leonavičiaus. Už tai buvau ir esu jiems dėkingas.Kokie nepriklausomos Lietuvos pasieki-mai, Jūsų nuomone, yra svarbiausi?Pagrindinis Lietuvos laimėjimas – suteikta galimybė žmogui pačiam laisvai apsispręsti ir išsirinkti kelią ir vietą atsivėrusio pasaulio erdvėje.Kiti svarbūs biografiJos faKtaiišsilavinimas: 1971 m. baigė LTSR valstybinį dailės institutą.Narystė organizacijose: nuo 1974 m. – Lie-tuvos dailininkų sąjungos narys.apie šeimą.Mano žmona Irena (g. 1944 m.) yra kny-gų vaikams iliustratorė. Mūsų dukra Živilė (g. 1971 m.) – dailininkė, ji kuria estampus, iliustracijas, ekslibrisus, tapo ant šilko. Sū-nus Mykolas (g. 1973 m.) jau seniai įsikūręs tolimame užsienyje. Mano tėvai iš Petrikaičių kaimo pasitraukė, nenorėdami būti įtraukti į kolūkį, todėl buvo apsistoję įvairiose vietose, kol nusėdo Slučkų kaime ir čia ilgai darbavosi savo žemės lopinėlyje. Norėčiau pabrėžti tai, kad tėvas tvirtai tikėjo Lietuvą būsiant laisva

ir, būdamas linksmo ūpo, tai garsiai sakyda-vo. Tad kartais net iš giminaičių susilaukda-vo pašaipos: „Tai vis lauki Smetonos sugrįž-tant?“ Bet nebesulaukė. Mama, sunkmečiu užgulta šeimos būvio rūpesčiais, visą laiką bruzdėjo namuose ir jos svajos čia išsitrynė.Laisvalaikis: bitės, žuvys, grybai.

ŽVIRBLIENĖ AURELIJA Asmenybė pirmiausia turėtų laikytis pagrin-dinių žmogiškųjų principų. Dažnai matome, kad žmonės, kurie laiko save elitu, iš tiesų elgiasi nesąžiningai, veidmainiauja, žemina kitus. Tokius žmones sunku vadinti Asmeny-bėmis, kokie bebūtų jų pasiekimai profesinėje ar visuomeninėje veikloje.Gamtos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir mole-kulinės biologijos katedros profesorė, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imuno-logijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja ir vyriausioji mokslo darbuotoja.Gimusi 1960 05 19 Jučių kaime, Akmenės rajo-ne. Vyras Gintautas (g. 1958 m.). Vaikai: Vaiva (g. 1987 m.), Danguolė (g. 1994 m.).

1990–2015 m. pasiekimaiDarbai: sudarė „Aiškinamąjį imunologijos ir alergologijos terminų žodyną“ (su V. A. Tamo-šiūnu ir R. Dubakiene; 2012 m.). Paskelbė 56 mokslinius straipsnius, įtrauktus į duomenų bazę „Thomson Reuters Web of Knowledge“, vadovavo 11-ai Lietuvos valstybinio mokslo fondo ir Lietuvos mokslo tarybos finansuojamų mokslinių projektų ir 8-iems Lietuvos ir užsie-nio verslo įmonių užsakomiesiems darbams. Užregistravo keturis patentus Lietuvoje, vieną – JAV ir dvi tarptautines patentines paraiškas, sukūrė daugiau nei 500 naujų monokloninių antikūnų, turinčių mokslinę ir taikomąją vertę.apdovanojimai: 2008–2009 m. paskirta aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendija, skiriama nusipelniusiems mokslininkams, 2013 m. už darbų ciklą „Naujų antikūnų kūri-mas, tyrimai ir taikymas imunodiagnostikai“ įteikta Lietuvos mokslo premija.karjera: 1989–2001 m. – Biotechnologijos instituto mokslo darbuotoja, 2002–2008 m. – Biotechnologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, 2003–2007 m. – Vilniaus Gedimi-no technikos universiteto docentė, nuo 2003 m. – Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos

skyriaus vedėja, 2004–2007 m. – Vilniaus universiteto docentė, nuo 2008 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto profeso-rė, Vilniaus universiteto Biotechnologijos ins-tituto Imunologijos ir ląstelės biologijos sky-riaus vyriausioji mokslo darbuotoja.Kokius savo pasiekimus Jūs laikote svarbiausiais?Esu eksperimentinių mokslų atstovė, todėl visi mano moksliniai pasiekimai yra kolektyvinio darbo rezultatas. Džiaugiuosi, kad pavyko suburti gabių ir darbščių mokslininkų ko-lektyvą, kuriame dirba daug jaunų žmonių. Didžiausiu savo gyvenimo laimėjimu laikau darnią šeimą. Esu dėkinga savo vyrui, kad niekada neteko rinktis tarp darbo ir šeimos.Kokie nepriklausomos Lietuvos pasieki-mai, Jūsų nuomone, yra svarbiausi?Didžiausias Lietuvos pasiekimas – tai, kad ji tapo NATO ir Europos Sąjungos nare. Dėl to galime jaustis žymiai saugesni nei prieš 25-erius metus.Kiti svarbūs biografiJos faKtaiišsilavinimas: 1977 m. baigė Akmenės viduri-nę mokyklą, 1982 m. – Vilniaus valstybinį uni-versitetą (įgijo biochemijos specialybę), 1983–1987 m. studijavo TSRS mokslų akademijos Molekulinės biologijos institute, 1988 m. įgijo gamtos mokslų daktaro laipsnį, 2008 m. Vil-niaus universitete atliko habilitacinę procedūrą.Narystė organizacijose: yra Lietuvos bio-chemikų draugijos valdybos narė, Lietuvos biotechnologų asociacijos narė, Lietuvos imu-nologų draugijos tarybos narė.apie šeimą.Esu ištekėjusi, turiu dvi dukras. Mano vyras Gintautas – Vilniaus universiteto Biotechno-logijos instituto vyresnysis mokslo darbuo-tojas. Dukra Vaiva baigė sinologijos studijas Vilniaus universitete, šiuo metu ji gyvena ir dirba Šanchajuje. Dukra Danguolė Vilniaus universitete studijuoja psichologiją. Gimiau ir užaugau Akmenės rajone, kaimo inteligentų šeimoje, turiu tris brolius. Iš tėvų esu gavusi labai svarbias darbštumo, atsakomybės ir sa-varankiškumo pamokas.Laisvalaikis: knygos, teatras, klasikinė mu-zika.

ŽVIRGŽDAS STANISLOVAS Asmenybe laikytinas teisingas ir sąžiningas žmogus.

1078

Tarptautinės meninės fotografijos federacijos meistras, fotografas, fotografijos istorikas, ver-tėjas.Gimęs 1941 09 13 Balbieriškyje, Prienų rajone.

1990–2015 m. pasiekimaiDarbai: Lietuvos laikraščiuose ir žurnaluose paskelbė per 360 įvairaus pobūdžio straips-nių apie fotografijos istoriją, teoriją, taip pat vertimų. Iliustravo Vytauto V. Landsbergio eilėraščių knygą „Pasakos nepasakos“ (1990 m.), recenzuoja „Technikos enciklopediją“ (lei-džiama nuo 2000 m.), redagavo V. Juodakio knygą „Lietuvos fotografijos istorijos“ (1996 m.), konsultavo leidžiant fotoalbumą „Vilnius: miesto portretas“ (2010 m.). Su bendraau-toriais parašė ir recenzavo šias knygas: me-traštį „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien“ (1997–2013 m.), „Žurnalistikos enciklopedija“ (1997 m.), „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ (leidžiama nuo 2001 m.) ir „Allgemeines Küns-tlerlexikon“ (Vokietija, leidžiama nuo 1999 m.). Sudarė šias knygas: „Atsisveikinant su XX amžiumi“ (su A. Sutkumi; 2000 m.), „Lietuvos fotografija iki XXI a.“ (2002 m.), „Vilniaus uni-versitetas fotografijose“ (su A. Bumblausku; 2004 m.), „Lietuvos fotomenininkų sąjunga. Žinynas“ (2004 ir 2009 m.), „Margi fotogra-fijos dešimtmečiai“ (su S. Valiuliu; 2009 m.), „Jonas Kalvelis“ (2010 m.), „Juozas Kazlaus-kas. Fotografija“ (su D. Kazlauskiene), „Skir-mantas Valiulis. Apie fotografiją“ (2012 m.), „XX a. Lietuvos fotografijos antologija“ (3 t., 2010–2013 m.), „Fotografai Lietuvos nacio-nalinių kultūros ir meno premijų laureatai“ (su A. Aleksandravičiumi; 2013 m.), taip pat šiuos katalogus: „Stasys Žvirgždas. Fotografi-ja“ (1995 m.), „Žvilgsnis į senatvę“ (1999 m.), „Vilnijos peizažai“ (1999 m.) ir „Jan Bułhak. Vilniaus peizažas“ (2006 m.). Buvo leidinio „Lithuania: A Success Story“ (su S. Valiuliu; 2006 m.) fotoredaktoriumi. Išvertė J. Bulhako knygas „Vilniaus peizažas“ (2006 m.), „Šviesos estetika“ (2008 m.), „Vaikystės metų kraštas. Namai“ (2008 m.) ir „Dvidešimt šešeri metai su Ruščicu“ (2013 m.), L. Aninskio knygą „Sau-lė šakose. Apybraižos apie lietuvių fotografiją“ (2009 m.) ir E. Tiškevičiaus knygą „Biržai“ (2014 m.). Dalyvavo 300 nacionalinių, 500

tarptautinių fotografijos parodų, surengė 112 asmeninių parodų šalyje ir užsienyje.apdovanojimai: pelnė daugiau nei 220 įvai-rių apdovanojimų, svarbiausi jų yra šie: 1991 m. už fotografijų rinkinių „Vilnius. Sausio 13-oji“ parengimą įteikta Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija ir auksinis ženkliukas, 1992 m. suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos nusipelniusio fotografo menininko vardas, 1997 m. už eseistinius straipsnius apie Lietuvos fotografiją (už knygą „Susipynusios vieno medžio šakos“) įteikta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija, 1999 m. – Vyriau-sybės kultūros ir meno premija, 2000 m. – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos premija „Menininkai už gražią, sveiką gamtą ir saugią aplinką“, už aktualiausius ir ryškiau-sius publicistinius kūrinius kultūros temomis (už fotoalbumo „Atsisveikinant su XX amžiumi sudarymą“) – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija, 2002 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordi-no Riterio kryžiumi, 2003 m. už aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros temomis (už fotoalbumo „Lietuvos fotografija iki XXI a.“ sudarymą ir knygą „Mūsų miestelių fotografai“) įteikta Lietuvos Respublikos kultū-ros ministerijos premija, 2004 m. už lietuviškų peizažų tikrumą ir meno įtaigumą, tradicijos brandumą ir atnaujinimą ir autorines knygas – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno pre-mija, tais pačiais metais suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos meistro vardas, 2008 m. už Lietuvos fotografijos istorijos pa-veldo vertimus ir edukacinę veiklą medijose ir visuomenėje įteikta Lietuvos fotomenininkų są-jungos premija ir auksinis ženkliukas, 2009 m. apdovanotas Lietuvos fotomenininkų sąjungos 40-mečio aukso medaliu, 2010 m. – aukso me-daliu „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“, 2010 m. įteikta Balio Buračo fotografijos premija, 2011 m. už publicistinius kūrinius kultūros temomis (už knygos „Skirmantas Valiulis. Apie fotografi-ją“ sudarymą) – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija, 2012 m. – Skirmanto Va-liulio premija.karjera: iki 1992 m. – Lietuvos fotomeninin-kų sąjungos aukščiausios kvalifikacijos foto-

grafas menininkas, 2003–2010 m. – Vilniaus dizaino mokymo centro meninės fotografijos dėstytojas, 2007–2012 m. – Lietuvos „Žinijos“ draugijos fotografijos kursų dėstytojas.Kokius savo pasiekimus Jūs laikote svarbiausiais?Labiausiai didžiuojuosi už lietuviškų peizažų ti-krumą ir meno įtaigumą, tradicijos brandumą ir atnaujinimą, autorines knygas man įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.Kiti svarbūs biografiJos faKtaiišsilavinimas: 1960–1961 m. studijavo Vil-niaus valstybiniame universitete (istorijos stu-dijos), 1972 m. baigė Maskvos menų liaudies universitetą (Rusija) (neakivaizdinės studijos).Narystė organizacijose: nuo 1972 m. – Lie-tuvos fotomenininkų sąjungos narys, 1992–1996 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas, asociacijos LATGA tarybos na-rys, 1996–2013 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos atsakingasis sekretorius, 1998–1999, 2008–2010 ir 2012–2014 m. – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo ta-rybos narys, 1999–2008 m. – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirminin-kas, 2001–2005 m. – Tarptautinės meninės fotografijos federacijos atstovas Lietuvoje, Lie-tuvos Respublikos kultūros ministerijos Foto-grafijos ekspertų komisijos pirmininkas, nuo 2001 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys, 2007–2011 m. – Lietuvos Respu-blikos kultūros ministerijos Kultūros ir meno tarybos narys, 2009–2010 m. – Spaudos, ra-dijo ir televizijos rėmimo fondo Spaudos komi-sijos pirmininkas, nuo 2011 m. – Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narys, nuo 2013 m. – Lietuvos kultūros tarybos narys, yra užsienio fotoklubų garbės narys, įvairių Lietu-vos ir užsienio fotografijos konkursų žiuri na-rys, pavyzdžiui, aštuonis kartus buvo konkurso „Fujifilm Euro Press“ (Vokietija, 1993 m., Bel-gija, 1994 m., Švedija, 1995 m., Lietuva, 1996 m. Turkija, 1997 m., Jungtinė Karalystė, 1998 m., Danija, 2000 m., Ispanija, 2001 m.) žiuri nariu.Kita informacija: 1988 m. suteiktas Tarp-tautinės meninės fotografijos federacijos foto-grafo menininko vardas.

Projekto dalyviui mirus rengiant knygą spaudai, jo vardas ir pavardė rašomi gedulo rėmelyje.* biografijas parengė VšĮ Leidybos idėjų centro redakcija, remdamasi viešaisiais informacijos šaltiniais.

1079

720 mokslų daktarų,165 teatro ir kino aktoriai,94 teatro ir kino režisieriai,105 mokytojai,32 teisėjai,25 adovaktai,82 dailininkai,38 fotografai, 97 rašytojai ir poetai,50 muzikos atlikėjų ir solistų,47 kompozitoriai,15 šokėjų ir choreografų,61 verslininkas,84 buvę ir esami ambasadoriai,40 architektų,95 Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarai,94 žurnalistaiir daugybę kitų sričių profesionalų.

BIOGRAFIJų DALYJE PRISTATYTI:

LeidėjasVšĮ Leidybos idėjų centrasGedimino g. 47-219, LT-44242 KaunasTel. (8 37) 20 02 72,Šv. Stepono g. 7, LT-01138 VilniusTel. 8 602 23 230Prenumerata 8 646 53 536asmenybes@leidybosidejos.ltwww.leidybosidejos.lt, www.asmenybes.lt

Direktorė Vesta JozonienėDirektorės pavaduotojas Arvydas KvietkusProjekto direktorė Vida DauderienėLeidybos vadovas Arnas JozonisVyriausioji redaktorė Kristina PečiūraitėVyriausioji kalbos redaktorė Vaiva MarkevičiūtėKalbos redaktorės: Gabrielė Aleksandravičiūtė, Greta Griškaitė, Danguolė Kalinauskaitė, Jovita Laucytė, Gritutė PetkevičiūtėMaketuotoja-dizainerė Milda AmbrasienėInformaciją rinko: Dalia Anusauskienė, Sigita Kregždienė, Roma Milašienė, Denisa Simanavičienė, Aušra StankevičiūtėBuhalterė Dovilė Čubaraitė

SpausdinoUAB „BALTO print“Utenos g. 41A, LT-08217 VilniusTiražas 3000 egz.

„Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“. Biografijų rinkinys

Leidinys „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ skirtas pagerbti pastarųjų 25-erių metų nepriklausomos Lietuvos asmenybėms, kurių darbai labiausiai prisidėjo prie valstybės pažangos, kurios garsina Lietuvą ir savo pasiekimais kuria jos istoriją. Knygoje pateikiama daugiau kaip du tūkstančiai iškiliausių asmenybių biografijų, kuriose pasakojama apie svarbiausius jų darbus ir laimėjimus, parodomi karjeros ir gyvenimo keliai. Pirmoje knygos dalyje „In memoriam“ yra 264 šviesaus atminimo asmenybių biografijos. Šie iškilūs žmonės nesulaukė 25-ojo Lietuvos Nepriklausomybės jubiliejaus, tačiau jų nepriklausomai Lietuvai reikšmingais darbais ir pasiekimais gali didžiuotis naujos kartos. Antroje dalyje „Biografijos“ yra 2 008 biografijos žmonių, kurių pasiekimai moksle, mene, versle, sporte, visuomeniniame gyvenime, politikoje, valstybės tarnyboje ar kitoje veikloje užtarnavo jiems garbingą Asmenybės vardą. Šios dalies biografijose pateikiami ir atsakymai į klausimus, kokius savo pasiekimus asmuo laiko svarbiausiais, kokie Lietuvos pasiekimai, jo nuomone, yra reikšmingiausi, pateikiami pasakojimai apie šeimą. Knygos pabaigoje pristatomi pagrindiniai apdovanojimai, kuriais Lietuvoje yra įvertinamos įvairiose srityse pasižymėjusios asmenybės.