gausi nesubrendusių žmonių armija ar naujas tapsmo suaugusiuoju kelias?

Vilniaus universitetas Filosofijos fakultetas Sociologijos katedra

Milda Pivoriūtė

Gausi nesubrendusių žmonių armiją ar naujas tapsmo suaugusiuoju kelias?

Konferencija „Jaunimo finansai: ateitį kuriame šiandien“ Vilnius 2012

Žmogaus gyvenimo raida iš sociologinės perspektyvos

senatvė

suaugystė

paauglystė

vaikystė

kūdikystė

Tapsmas suaugusiu: tradicinės socialinės žymės

Pirmo vaiko gimimas

Santuoka

Išėjimas iš tėvų namų

Pastovaus darbo susiradimas

Mokslo baigimas

Su tradicinėmis socialinėmis žymėmis susiję pokyčiai

Statuso „baigęs mokslus, dirbantis, gyvenantis atskirai nuo tėvų,

vedęs ir turintis vaikų“ pasiekimas:

Demografiniai pokyčiai

„Linijinis perėjimas“ „Yo-Yo perėjimas“

18 – 25 18 – 29 ir daugiau metų arba NIEKADA

Ar tai reiškia, kad tie, kurie neturi pastovaus darbo ar ilgalaikio partnerio yra nepilnaverčiai ir „įstrigę“ perėjimo į suaugystę periode?

Ar nevedęs, su tėvais gyvenantis, bet nuolatinį darbą turintis 26 metų asmuo nėra laikytinas suaugusiu, o dirbantis ir vedęs bei nuosavame būste įsikūręs 23 – metis jau yra suaugęs?

Atėjo laikas persukti „socialinį laikrodį“

Naujo gyvenimo raidos tarpsnio išskyrimo poreikis (Jeffrey Arnett):

Besiformuojanti suaugystė (18 – 29m. ir >) (Emerging adulthood):

Bendras grupės bruožas – jos heterogeniškumas

Subjektyvus buvimo „tarp“ pojūtis

Tradicinių socialinių žymių svarbos sumažėjimas

Intensyviausias tapatumo ieškojimo metas

Didžiausios laisvės bei galimybių metas

Aukščiausio egocentirškumo metas

Didžiausias nestabilumo, nesaugumo, rizikos metas

Suaugystei svarbių kriterijų vertinimas (18-74m. Lietuvos gyventojų apklausa, N=507)

Suaugystei svarbių kriterijų vertinimas (18-74m. Lietuvos gyventojų apklausa, N=507)

Tapatumo krizė

Deindustrializacija (perėjimas prie rinkos ekonomikos)

Švietimo sistemos, darbo rinkos bei lyčių santykių pokyčiai

Spartus technologinis progresas

Seksualinio elgesio liberalizacija

Globalizacija, vartojimo kultūros augimas (pvz. Hikikomori)

Šiandienos pacientas labiausiai kenčia susidūręs su kebliu klausimu – kuo jam reikėtų tikėti ir kuo jis turėtų (ar galėtų) būti arba tapti, o ankstyvuoju psichoanalizės laikotarpiu pacientus dažniausiai kamuodavo prislopinti jų troškimai, kliudantys jiems būti tokiais žmonėmis, kokie jie manė iš tiesų esą. (Erik Erikson)

Įsitraukimas į darbo rinką

Nepastovieji (Shifers)

Atkaklieji (Stickers)

Sprendėjai (Settlers)

Keitėjai (Switchers)

Išėjimas iš tėvų namų

Viduržemio jūros modelis

(Italija, Ispanija)

Šiaurės Europos modelis

(Lenkija, Lietuva, Vokietija, Skandinavijos šalys)

Britiškas modelis

(Anglija, Danija)

Lietuvoje...

Įsitraukimas ir išėjimas iš švietimo sistemos

Europos savanorių tarnybos pavyzdys

Atotrūkio metai (Gap year)

Sąlygų sudarymas

Informacijos sklaida, visuomenės švietimas

Šeimos politika?

Kohabitacija

Gyvenimas kartu atskirai (Living apart together)

Gyvenimas vienam (Solo living)

Išvada

Tradiciškai su suaugusio žmogaus statusu siejamos socialinės žymės šiandien nebegali būti kriterijus, leidžiantis spręsti apie individo socialinę brandą.

Ačiū už dėmesį!

Milda.Pivoriute@sociologai.lt