› wp-content › uploads › 2019 › 05 › dalykŲ... · mokomojo dalyko pedagogika: istorijos...

MOKOMOJO DALYKO PEDAGOGIKA:

Istorijos ir geografijos pedagogika

Geografijos ir kūno kultūros pedagogika

DALYKŲ APRAŠAI

2018 m.

KAUNAS

2

TURINYS

Studijų krypties (geografijos) kursinis darbas ...................................................................................................................... Bakalauro darbas (geografija) .............................................................................................................................................. Geomorfologija ir geologijos pagrindai ............................................................................................................................... Geografinės informacinės sistemos (dalykas anglų kalba) ................................................................................................... Gyventojų ir gyvenviečių geografija .................................................................................................................................... Hidrologija ir vandenynų geografija ..................................................................................................................................... Kraštovaizdžio geografija ir aplinkosauga ........................................................................................................................... Lietuvos geografija ............................................................................................................................................................... Meteorologija ir klimatologija .............................................................................................................................................. Politinė geografija ir geopolitika .......................................................................................................................................... Topografija ir kartografija .................................................................................................................................................... Turizmo ir kelionių geografija .............................................................................................................................................. Visuomeninė geografija ir regionistika ................................................................................................................................ Žemynų gamtinė geografija .................................................................................................................................................. Istorijos metodai ir teorija .................................................................................................................................................... Senovės istorija..................................................................................................................................................................... Viduramžių Europa .............................................................................................................................................................. Europa ir pasaulis Naujaisiais laikais ................................................................................................................................... Naujausiųjų laikų istorija (dalykas anglų kalba) .................................................................................................................. LDK Geopolitinė raida ......................................................................................................................................................... LDK kultūros istorijos problemos ........................................................................................................................................ Lietuvių moderniosios tautos tapsmas .................................................................................................................................. Lietuva XX amžiuje ............................................................................................................................................................. Šaltiniotyra ........................................................................................................................................................................... Europos istoriografija ........................................................................................................................................................... Lietuvių diasporos istorija .................................................................................................................................................... Istorinė geografija ................................................................................................................................................................. Kursinis darbas (istorija) ...................................................................................................................................................... Bakalauro darbas (Istorija) ................................................................................................................................................... Europos ir baltų proistorė ..................................................................................................................................................... Turizmo ir kelionių geografija .............................................................................................................................................. Mokslinio darbo metodologija ............................................................................................................................................. Bakalauro darbas .................................................................................................................................................................. Fizinio ugdymo ir sporto treniruotės teorija ......................................................................................................................... Biomechanika ir judesių valdymas ....................................................................................................................................... Dalyko didaktika (kūno kultūra)........................................................................................................................................... Judrieji žaidimai ir laisvalaikio fizinis aktyvumas ............................................................................................................... Gimnastika ........................................................................................................................................................................... Lengvoji atletika ................................................................................................................................................................... Sporto judesių fiziologija ir mityba ...................................................................................................................................... Sportiniai žaidimai III (futbolas, rankinis) ........................................................................................................................... Sportiniai žaidimai II (tinklinis, tenisas, stalo tenisas) ......................................................................................................... Žiemos sporto šakos (slidinėjimas, kalnų slidinėjimas) ....................................................................................................... Žmogaus anatomija ir morfologija ....................................................................................................................................... Žmogaus fiziologija .............................................................................................................................................................. Plaukimas .............................................................................................................................................................................

3

STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS

Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija

galioja iki

3 2019 2022

Dalyko tipas (privalomas ar pasirenkamas) Privalomas

Dalyko lygmuo (priklausymas studijų pakopai) Bakalauras

Semestras, kuriame teikiamas dalykas 7

Studijų forma (auditorinė ar nuotolinė) Auditorinė

Dalyko pavadinimas lietuvių kalba

Studijų krypties (geografijos) kursinis darbas

Dalyko pavadinimas anglų kalba

Course paper (Geography)

Trumpa dalyko anotacija lietuvių kalba (iki 500 simbolių)

Teoriniame kursiniame darbe studentas pateikia mokslinės literatūros analizę tiriama problema,

mokslininkų atliktus tyrimus nagrinėjamu klausimu. Praktiniame kursiniame darbe studentas pateikia

tiriamos problemos teorinę analizę, apžvelgdamas mokslinės literatūros šaltinius, ir pagrindžia ją

savarankiškai atlikto empirinio tyrimo rezultatais.

Dalyko anotacija anglų kalba (iki 500 simbolių)

In the theoretical part of the course paper students present analysis of scientific literature with reference to

the specified research problem and the published research work of the scientists on the given problem. In the

practical part of the course paper, students give the theoretical analysis of the research problem reviewing the

sources of scientific literature and present the results of the completed empirical research as an illustrative

grounding.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Geografinės informacinės sistemos; Geografijos didaktika;

Dalyko rezultatų ir turinio sąsajos

Dalyko rezultatai Turinys (temos)

1. Gebės analizuoti mokslinę

literatūrą pasirinktos

tiriamos problemos

kontekste.

Sugebės vertinti gamtinių ir

socialinių reiškinių sąveiką.

Mokės tinkamai pritaikyti

savarankiško tyrimo

rezultatus edukaciniams

tikslams. Sugebės pritaikyti

įvairius tyrimo metodus,

supras įvairiapusių tyrimo

metodų galimybes.

Įvadas į dalyko studijas: kursinio darbo rengimo, vertinimo tvarkos ir

kriterijų aptarimas

Mokslinės literatūros pasirinkta tema analizė.

Geografinių ir edukacinių tikslų priedermė.

2. Gebės atskleisti pasirinktą

mokslinę problemą,

remdamasis atlikto empirinio

tyrimo rezultatais. Sugebės

rasti būdus ir kelius darbo

tikslui pasiekti ir

uždaviniams išspręsti.

Sugebės tinkamai atlikti

literatūros šaltinių analizę,

mokės analizuoti

savarankiškai sukauptus

duomenis ir formuluoti

Mokslinės problemos formulavimas, tikslų ir uždavinių kėlimo būdai.

Empirinių duomenų apdorojimo būdai.

Darbo metodų klasifikacija ir jų pritaikymas darbui,

Sukauptų duomenų analizės metodai

4

teiginius bei išvadas.

3. Gebės pateikti teoriniu /

teoriniu ir empiriniu tyrimu

pagrįstas išvadas. Gebės ir

mokės dirbti bei valdyti

skirtingas informacijos

gavimo technologijas,

įvairius duomenų tipus

(dokumentus, lenteles,

žemėlapius).

Informacijos šaltinių atranka.

Kursinių darbų rašymo metodika

Šiuolaikinių technologijų (ypač GIS) pritaikymas duomenų sistematikai

4. Mokės analizuoti

geografinės informacijos

visumą ir jos sudedamąsias

dalis, sintetinti ir

apibendrinti kiekybinius

rodiklius, formuluoti tyrimo

rezultatus ir juos pristatyti,

vertinti procesų kryptį ir

raidą.

Tyrimo rezultatų apibendrinimo metodika

Kiekybinių bei kokybinių rodiklių naudojimo ypoatumai

5. Gebės akademine kalba ir

moksliniu stiliumi pristatyti

esmines kursinio darbo

idėjas ir dalyvauti diskusijoje

su besimokančių specialistų

ir ne specialistų auditorijoms

Kursinio darbo pristatymo rengimas

Esminės kursinio darbo idėjos









raidą.

Tyrimo rezultatų formulavimas

Studentų darbo krūvio paskirstymas valandomis (kontaktinio ir savarankiško darbo val.)

Seminarai 24 val.

Konsultacijos 5 val.

Savarankiškas darbas 49 val.

Iš viso 80 val.

Kaupiamojo balo sandara ir jo dedamųjų svoris

Kursinis darbas - 100%

Rekomenduojama literatūra

Nr.

Publikavimo

metai

Leidinio (el. šaltinio)

autoriai ir

pavadinimas

Leidykla

Egzempliorių skaičius

Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose

Arba nuoroda į el. šaltinį

Pagrindinė literatūra

1. 2003

Rienecker L.,

Jorgensen P. Kaip

rašyti mokslinį darbą.

Aidai, 2003.

Aidai 1 2 1

2 2006

Kavaliauskas P.,

Dumbliauskienė M.

Studijų darbų rengimo

bendrieji metodiniai

nurodymai. Vilnius.

Vilniaus

universiteto

leidykla.

2

2 2

3. 2007 Adomaitienė J., LEU leidykla 6 2 3

5

Zubrickienė I. (2007).

Referatų, kursinių ir

baigiamųjų darbų

rengimo metodika.

Dalyko programos rengėjas/-ai

Prof. dr. Saulius Stanaitis, prof. habil. dr. A. Česnulevičius, doc. dr. R. Venckienė, doc. dr. Z. Gulbinas, doc.

dr. D. Česnavičius, doc. dr. V. Gerulaitis

6


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija

galioja iki

15 2019 2022






Bakalauro darbas (geografija)


Bachelor thesis


Studentai supažindinami su mokslo raida, pagrindiniai raidos etapais. Studentams pristatoma mokslo

krypčių klasifikacija. Kurse nagrinėjamos mokslinių tyrimų metodologijos kryptys. Studentams

pristatomos pagrindinės moksliniuose tyrimuose taikomos metodikos. Kurso metu siekiama

suformuoti pirminius mokslo tiriamojo darbo įgūdžius: gebėjimus analizuoti mokslinę literatūrą,

gebėjimus rinkti, grupuoti ir analizuoti duomenis. Studentai mokomi nuosekliai, logiškai ir vaizdžiai

pateikti mokslinių tyrimų rezultatus bei savarankiškai parengti atliktu tyrimu paremtą mokslinį

kūrinį.


Students are introduced to the development of science, the main stages of development. Students are

given a classification of scientific directions. The course addresses the research methodology. Students

are presented with the main methods applied in scientific research. The course aims to form primary

research skills: the ability to analyze scientific literature, the ability to collect, group and analyze data.

Students are trained to present research results in a consistent, logical and visual manner, as well as

independently prepare a research based research.


-



1. Sugebės duomenų

analizės pagrindu formuluoti

teiginius, pateikti gautus

rezultatus, argumentuotai

atsakyti į su darbu susijusius

klausimus.

1. Referatų pristatymas, jų aptarimas. Referatų pristatymas naudojant

multimediją. 2. 2. Referatų turinio ir pristatymo formos analizė.

3. Mokslinio pranešimo pristatymas.

2. Sugebės profesionaliai ir

atsakingai vykdyti tyrimus

fizinės ir socialinės

geografijos bei geografijos

edukologijos srityse, vertinti

gamtinių ir socialinių

reiškinių sąveiką, mokės

tinkamai pritaikyti

savarankiško tyrimo


tikslams, sugebės pritaikyti

įvairius tyrimo metodus,

supras įvairiapusių tyrimo

metodų galimybes.

4. Mokslinių tyrimų metodologija. Mokslo definicija. Mokslo metodologija

ir mokslotyra. Mokslo sampratų raida. Mokslinio tyrimo etapai. Mokslinio

tyrimo eiga. 5. Mokslotyra. Mokslas kaip socialinė institucija.

6. Mokslinių tyrimų realizacija. Mokslinio darbo planavimas ir rašymas:

mokslinio darbo turinio struktūros formavimas; mokslinio darbo pavadinimo

formulavimas; mokslinės informacijos pateikimo būdai..

3. Sugebės atlikti literatūros,

kartografinių ir statistinių

šaltinių analizę, parinkti

tinkamą tyrimų metodiką

7. Mokslinių tyrimų realizacija. Mokslinio darbo planavimas ir rašymas:

mokslinio darbo turinio struktūros formavimas; mokslinio darbo pavadinimo

formulavimas; mokslinės informacijos pateikimo būdai.

4. Gebės tinkamai 8. Mokslinio darbo pristatymo formos. Duomenų kaupimas, grupavimas ir

7

formuluoti baigiamo darbo

problemą, darbo tikslą,

uždavinius, rasti būdus ir

kelius darbo tikslui pasiekti

ir uždaviniams išspręsti,

sugebės tinkamai atlikti

literatūros šaltinių analizę,

mokės analizuoti



teiginius bei išvadas

pateikimas. Mokslinio darbo pristatymo formos: pranešimų pristatymo

variantai, grafinės medžiagos pateikimas, kartografinės medžiagos

pateikimas.

5. Gebės ir mokės dirbti bei

valdyti skirtingas

informacijos gavimo

technologijas, įvairius

duomenų tipus.

9. Informacijos kaupimas iliustracijomis ir pranešimo iliustravimas.

Reikalavimai iliustracijoms. Techninės iliustracijų rengimo priemonės.

Skaidrių kompozicijos. Kompiuterinių vizualinių pranešimų rengimas.









raidą.

10. Mokslo klasifikacijos. Fundamentalusis mokslas. Taikomasis mokslas.

Teorinė ir praktinė mokslo dedamoji. Mokslinių tyrimų ir žinių

organizavimo lygiai.

7. Suvoks mokslinių tyrimų

metodologijos įvairovę,

geografijos mokslo interesų

įvairiapusiškumą, naujų

technologijų geografiniuose

ir edukologiniuose tyrimuose

taikymo galimybes.

11. Trumpa mokslinių tyrimų istorija: mokslo priešistorė, senovės

civilizacijų ir Antikos mokslas, mokslas viduramžiais, mokslas renesanso

epochoje, mokslas klasicizmo epochoje, mokslas naujaisiais amžiais,

mokslas naujausiais laikais.




Iš viso 400 val.


Bakalaurinis darbas - 100%


Nr.

Publikavimo

metai

Leidinio (el.

šaltinio) autoriai ir

pavadinimas

Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



1 2007

Adomaitienė J.,

Zubrickienė I.

(2007). Referatų,

kursinių ir

baigiamųjų darbų

rengimo metodika.

Vilnius: VPU

leidykla.

20

2 2003

Burnett R. E.

(2003). Technical

Communication.

Belmont:

Wadsworth.

1 2

3 2013

Česnulevičius A.

(2013). Kursinių,

bakalauro ir

magistro darbų

rengimo

metodologija.

Vilnius|:

Edukologija.

20 5 10

8

4 1997

Davis M. (1997).

Scientific Papers

and Presentations..

San Diego:

Academic Press.

1 2

5 1999

Ford E. D. (1999).

Scientific Method

for Ecological

Research.

Cambridge:

Cambridge:

Cambridge

University Press.

1 2

6 2004

Ignatavičius G.

(2004). Mokslinių

straipsnių ir

pranešimų rašymo

rekomendacijos.

Ignatavičius G.

(2004).. Vilnius:

VUL.

1 20

7 2005

Janonis O. (2005).

Bibliografinių

nuorodų ir jų sąrašo

sudarymo studijų

bei mokslo

darbuose metodika.

Vilnius: VU

leidykla.

1 10

8 2016

Kardelis K. (2016).

Mokslinių tyrimų

metodologija ir

metodai.

Vilnius: MELC 2 1 10

9 2006

Kavaliauskas P.,

Dumbliauskienė M.

(2006). Studijų

darbų rengimo


nurodymai.

Vilnius: Vilniaus

universiteto

leidykla.

2 20

10 2001

Lekevičius E.,

Mierauskas P.,

Sinkevičius S.

(2001). Magistro

darbo rengimo

metodinės

rekomendacijos.

Vilnius: Vilniaus

universiteto

leidykla.

1 25

11 1992

Navickas V.,

Ruškytė D. (2010).

Magistro

baigiamojo darbo

rengimo metodiniai

nurodymai. 2010.

. Vilnius: VPU

leidykla.

20 1

12 1997

Noreika R.,

Balevičienė J.,

Smaliukas D.

(1997). Magistro

darbas. Metodinės

rekomendacijos.

Vilnius: VPU. 10 1

13 2000

Račinskas A.

(2000). Geografinių

tyrimų metodologija

ir metodika.

Vilnius: VPU. 20 10

Papildoma literatūra

1 2001

Bončkutė R. (2001).

Studentų mokslinių

darbų metodinės

rekomendacijos.

Klaipėda: KU

leidykla.

1 10

2 2010

Dailidienė I. (2010).

Hidrologijos ir

okeanografijos,

Klaipėda: KU

leidykla.

1 1 2

9

Jūrų hidrologijos

kursinių, bakalauro

ir magistro

baigiamųjų darbų

rengimo metodinės

rekomendacijos.

3 2009

Unikaitė–

Jakuntavičienė I.

(2009). Politikos

mokslų krypties

studentų rašto darbų

rašymas ir

pristatymas:

mokomoji

metodinių

nurodymų knyga.

Kaunas: VDU

leidykla.

1 1

4 2007

Vaičekauskaitė R.,

Acienė E. (2007).

Mokslinių darbų

rengimo metodinės

rekomendacijos

socialinio darbo

bakalauro ir

magistro programų

studentams..

Klaipėda: KU

leidykla.

4 6 1

5 2003

Zulumskytė A.

(2003).

Edukologijos

pagrindinių studijų

mokslinių darbų

rengimo metodinės

rekomendacijos.

Klaipėda: KU

leidykla.

4 6 1


Prof. Dr. Algimantas Česnulevičius

10


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija

galioja iki

4 2019 2022






Geomorfologija ir geologijos pagrindai


Geomorphology and basics of geology


Geomorfologijos paskaitų metu išdėstomi geomorfologijos teoriniai pagrindai, aptariami svarbiausi

šiuolaikiniai metodai. Akcentuojamos geomorfologijos kryptys, aptariama mokslo raida. Perteikiamos

bendros žinios apie Žemės plutą ir jos sąrangos bruožus, reljefo formų klasifikaciją. Nagrinėjamas

endogeninių ir egzogeninių procesų poveikis Žemės paviršiaus reljefui. Geologija - daugiadisciplinis

mokslas, kuris tyrinėja Žemę, fiziniu ir cheminiu aspektu, jos paviršiaus procesus, sudėtį, struktūrą ir

susidarymą. Vienas svarbiausių uždavinių yra mineralų ir uolienų formavimasis ir sklaida. Kursas

nagrinėja geologinę aplinką, sandarą ir sudėtį, endogeninius ir egzogeninius procesus, natūralius ir

technogeninius pavojus, geologinį paveldą.


The course of Geomorphology focuses on the theoretical basics of geomorphology and discusses the

most important contemporary methods. It emphasizes the directions and development of

geomorphology. General knowledge about the Earth’s crust, the peculiarities of its structure and

classification of terrain forms is delivered. The impact of endogenous and exogenous processes on the

Earth’s surface terrain is examined. Geology is a multi-disciplinary science, which studies the

physical, chemical and chronology aspects of the Earth, its processes, composition, structure and

origin. Central to this is the study of the formation and distribution of minerals and rocks. The course

deal geological environment, its structure, composition and evoliution, endogenous and exogenous

processes, natural and technogenic dangers and geological heritage.


Vidurinės mokyklos geografijos kursas



1.Įgys žinių apie geologinės

aplinkos raidą, sandarą ir

sudėtį, endogeninius ir

egzogeninius procesus,

kylančius natūralius ir

technogeninius pavojus,

geologinį paveldą, įvairaus

rango ir skirtingų reljefo tipų

pasiskirstymą Žemės

paviršiuje, supras ir galės

įvertinti reljefo įtaką

sausumos ir vandenynų

gamtinių ekosistemų

egzistavimui, endogeninių ir

egzogeninių procesų įtaką

reljefo kilmei ir jo tolesnei

raidai.

1. Geologija, geologijos mokslo šakos, ryšys su kitomis mokslo kryptimis.

Geologijos mokslo objektas. Geologija kaip mokslas apie senąją biosferą..

Aktualizmo principas geologijoje.

2. Geomorfologijos sprendžiamos problemos, skirstymas, ryšys su kitais

mokslais, kryptys. Geomorfologijos istorija.

3. Geologinių tyrimų apžvalga. Geologinių tyrimų reikšmė (mokslinė,

praktinė, kultūrinė). Trumpa geologinių tyrimų apžvalga pasaulyje ir

Lietuvoje. Evoliucionizmas ir kreacionizmas geologijoje.

4. Saulės sistemos ir Žemės kilmė, Žemės forma, dydis, vidinė sandara,

tankis, temperatūra, cheminė sudėtis.

5. Žemės pluta, jos sandara ir sudėtis. Kontinentų dreifas.

6. Geodinaminiai procesai: endodinaminiai ir egzodinaminiai procesai.

7. Žemės vidinės energijos šaltiniai. Magmatizmas. Tektonika. Raukšlės ir

lūžiai, kalnodaros etapai. Meteoritų reikšmė.

8. Fizinis dūlėjimas ir cheminis dūlėjimas.

9. Denudacija, šlaitų procesai.

10. Geomorfologinė upių veikla.

11. Karstiniai ir sufoziniai reiškiniai.

12. Daugiamečio įšalo geomorfologiniai procesai.

11

13. Ledynai, jų kilmė, tipai. Transportinė, erozinė ir akumuliacinė ledynų

veikla. Ledynų sukurtos reljefo formos. Akvaglacialinių procesų

klasifikacija. Fliuvioglacialinės ir limnoglacialinės reljefo formos.

14. Vėjo geomorfologinė veikla. Dykumų tipai.

15. Akvaliniai procesai vandens baseinų pakrantėse. Morfogenetinė jūrų

pakrančių klasifikacija. Dugninės reljefo formos.

16. Organizmų veikla dūlėjimo procese. Zoogeninės ir fitogeninės reljefo

formos.

2.Lavins gebėjimus suvokti

ir savo veikloje taikyti

geomokslų metodologinius

principus (sisteminį,

aktualizmo, evoliucionizmo

ir kt.), naudotis praktikoje

taikomais specialiais lauko ir

laboratoriniais tyrimais,

esamomis geologinės

informacijos bazėmis,

pažinti uolienas, mineralus ir

naudingąsias iškasenas,

panaudoti geologines žinias

teritorijų planavimui,

moksleivių ugdymo procese,

kraštotyriniame darbe, kitoje

profesinėje ir visuomeninėje

veikloje.

17. Geologiniai ištekliai, jų klasifikacija ir tipai.

18. Mineralogija

19. Petrologija

20. Žemės sluoksnių amžius ir stratigrafija. Santykinis ir absoliutus amžius

geologijoje. Amžiaus nustatymo metodai. Bendroji Žemės stratigrafijos

skalė. Archėjus, proterozojaus eonai Lietuvoje ir pasaulyje, jų pagrindiniai

bruožai: paleogeografija, uolienos, fosilijos. Paleozojaus, mezozojaus,

kainozojaus eros Lietuvoje ir pasaulyje, pagrindiniai bruožai: periodai,

paleogeografija, uolienos, fosilijos.

21. Kvartero periodas: trukmė, pagrindinės ypatybės, ledynmečiai ir

tarpledynmečiai.

22. Pasaulio ir Lietuvos tektoninis žemėlapis.

23. Reljefo morfometriniai tyrimai.

24. Lietuvos naudingosios iškasenos ir jų naudojimas.

3. Studentai gebės efektyviai

bendrauti ir bendradarbiauti

su kolegomis, dėstytojais;

konstruktyviai dirbti

komandoje, įgyvendinant

integruotus geografinio

ugdymo projektus, juose

taikyti geomokslų

metodologinius principus,

naudotis praktikoje

taikomais specialiais lauko ir

laboratoriniais tyrimais

25. Geologinės aplinkos tyrimo būdai: geofizinių metodų naudojimas,

gręžinių gręžimas, geologinis kartografavimas, distanciniai metodai,

naudingųjų iškasenų paieškos ir žvalgyba.

26. Erozinės ir akumuliacinės antropogeninės reljefo formos. Antropogeninis

paviršiaus perdirbimas. Antropogeninė įtaka natūraliems geomorfologiniams

procesams.

27. Lietuvos reljefo geomorfologiniai bruožai.

4. Išsiugdys sinergetinį ir

ekosisteminį požiūrį į

aplinką, poreikį jos

kompleksiniam tyrimui ir

pažinimui, taupiam aplinkos

išteklių naudojimui

28. Geologinis paveldas ir jo paskirtis. Lietuvos geologiniai paminklai ir

draustiniai. Geomorfologiniai paminklai

29. Ekogeologiniai tyrimai, jų paskirtis ir tipai. Geologinė informacija ir

teritorijų planavimas.

30. Geoaplinka ir jos atspindys tautosakoje. Kraštotyriniai tyrimai

mokykloje. Lietuvos geologijos muziejai.


Paskaitos 18 val.

Seminarai 18 val.



Iš viso 106 val.


Laboratoriniai darbai, praktinės užduotys - 50%, egzaminas - 50%


N

r.

Publikavi

mo metai

Leidinio (el.

šaltinio)

autoriai ir

pavadinimas

Leidykl

a


Universiteto bibliotekoje

Metodiniu

ose

kabinetuo

se

Kitose

bibliotek

ose

12



1. 2013

Motuza G.

Kaip veikia

Žemė.

Geologijos

pagrindai.

Vilnius

: VU

leidykl

a

20 10

2010

Česnulevičiu

s A.

Geomorfolo

gija.

Vilnius

: VPU

leidykl

a

20 1 10

2. 2002

Trimonis E.

Jūrų ir

vandenynų

geologija.

Vilnius

: VU

leidykl

a

28 10

3. 2011

Bičkauskas

G.,

Brazauskas

A.,

Kleišmantas

A., Mouza

G.

Bendrosios

geologijos

pratybos.

Vilnius

: VU

leidykl

a

http://web.vu.lt/gf/

http://web.vu.lt/gf/d.kaminskas/file

s/2013/09/

BendrosiosGeologijosPratybos.pdf

4. 2007

Švedas K.,

Česnulevičiu

s A.

Geomorfolo

gijos

pratybos.

Vilnius

: VPU

leidykl

a

2


1. 2004

Lietuvos

Žemės

gelmių raida

ir ištekliai.

Vilnius

: 1 1 5

2. 2002

Waugh D.

Geografija. I

dalis

Vilnius

: Alma

Littera

4 6 5

3. 2015

Pustelnikova

s O.

Geologijos

pagrindai

:studijų

knyga.

Klaipė

da: KU

leidykl

a

1 6

4. 1994 Lietuvos

geologija

Vilnius

:

Moksla

s

8 6

5. 1998

Česnulevičiu

s A.

Geomorfolo

gija.

Vilnius

:

Jandrij

a

5 1 30


Lekt. Dainius Kulbickas

http://web.vu.lt/gf/

http://web.vu.lt/gf/d.kaminskas/files/2013/09/

http://web.vu.lt/gf/d.kaminskas/files/2013/09/

13


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija

galioja iki

6 2019 2022






Geografinės informacinės sistemos (dalykas anglų kalba)


Geographic Information Systems


Geografinės informacinės sistemos (GIS) yra praktinė disciplina. Studijuodami šį dalyką studentai įgyja

geografinių informacinių sistemų (GIS) taikymo žinių ir įgūdžių, išbando šiuolaikiškas savarankiško

mokymosi ir tobulinimosi galimybes, išmoksta naudoti, kurti ir viešinti skaitmeninius, interaktyvius

žemėlapius bei erdvinius duomenis, taikyti GIS technologijas tyrimuose ir ugdymo(si) procese, komunikuoti

skaitmeninių ir interaktyvių žemėlapių pagalba


Aim of this subject is to provide the knowledge and ability of creative and multidimensional application of

geographic information systems (GIS). Students develop geographic information systems (GIS) knowledge

and skills, test modern self-learning and skills-development opportunities, learn how to use, create and

publish digital, interactive maps and spatial data, communicate through digital/interactive maps and apply

GIS technologies in research and education


Kartografijos pagrindai



1. Suvoks ir gebės paaiškinti

pagrindines geografinių

informacinių sistemų (GIS)

sąvokas, GIS veikimo

principus bei taikymo

galimybes, įvaldys

naujausius GIS metodus,

taikomus analizuojant ir

vizualizuojant gamtinėje ir

socialinėje aplinkoje

vykstančius procesus

lokaliniame, regioniniame ir

globaliniame lygmenyse

1. Geografinių informacinių sistemų samprata ir raidos tendencijos.

Svarbiausi GIS vystytojai. GIS programinės įrangos įvairovė. GIS

mokymo(si) ištekliai ir savarankiško mokymosi bei įgūdžių tobulinimo

galimybės.

2. Geografinių informacinių sistemų taikymo sritys. GIS ir geografija.

3. Geografinių informacinių sistemų taikymas geografijos ugdyme: būklė,

tendencijos ir iššūkiai. Geografinio raštingumo samprata ir reikšmė.

4. Erdvinių duomenų įvairovė, šaltiniai ir naudojimas. Erdvinių duomenų

rinkimas vietovėje bei rengiant apklausas. Excel duomenų atvaizdavimas

žemėlapyje.

5. Skaitmeninių žemėlapių įvairovė ir jų taikymas. Interaktyvūs žemėlapiai,

žemėlapių programėlės ir žaidimai.

6. Erdvinių duomenų ir skaitmeninių žemėlapių kūrimas kompiuterine GIS

programa (ArcGIS for Desktop pagrindu).

7. Interaktyvių žemėlapių kūrimas ir viešinimas (ArcGIS Online pagrindu).

8. Erdvinės analizės principai ir jų taikymas naudojat GIS priemones.

2. Gebės kūrybiškai taikyti

geografines informacines

sistemas geografijos

ugdymo(si) procese:

mokant(is) įvairių

geografijos dalykų ir temų,

vykdant tyrimus ir renkant

duomenis įvairioje aplinkoje

(ne tik įprastose patalpose,

bet ir lauke, mieste,




galimybės.






žemėlapyje.

14

kaimiškoje ar gamtinėje

aplinkoje), naudojant vairias

priemones ir įrangą

(įprastinius ir planšetinius

kompiuterius, mobiliuosius

telefonus), plėtojant mokinių

kūrybingumą, verslumą,

kritinį mąstymą bei ugdant

problemų sprendimo

gebėjimus; taikyti GIS tiek

individualiai, tiek dirbant

grupėje, motyvuoti save bei

kitus bendrai veiklai

pritaikant GIS







3. Gebės profesionaliai

naudoti, kurti ir viešinti

skaitmeninius, interaktyvius

žemėlapius bei erdvinius

duomenis, kūrybiškai taikyti

GIS vizualizuojant,

organizuojant ir tobulinant

geografinio ugdymo procesą

bei plėtojant mokinių

informacinį raštingumą



žemėlapyje.







4. Žinos pagrindines

geografinių informacinių

sistemų (GIS) sąvokas

lietuvių ir anglų kalbomis,

gebės gimtąja ir užsienio

kalbomis vykdyti

tarpkultūrinę komunikaciją

skaitmeninių ir interaktyvių

žemėlapių pagalba, kritiškai

ir kūrybiškai reflektuoti

įgytas žinias bei panaudoti

įgytas žinias ir gebėjimus

geresnių sprendimų

priėmimui




galimybės.






žemėlapyje.








Paskaitos 16 val.

Seminarai 43 val.



Iš viso 160 val.


Praktinių darbų ir internetinių GIS mokymų atsiskaitymas – 20%, individualių ir grupinių projektų

(skaitmeninių ir interaktyvių žemėlapių) pristatymas ir aptarimas – 30%, egzaminas – 50%


Nr.

Publikavimo

metai


autoriai ir

pavadinimas

Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



1. 2015

Gintautas Mozgeris ...

[et al.]. Geografinių

informacinių sistemų

pagrindai : studijų

Akademija

(Kauno r.):

ASU

Leidybos

12 1

15

knyga centras


1. 2008

Geografinės

informacijos mokymų

medžiaga

http://www.geoportal.lt/geoportal/web/geografines-

informacijos-mokymu-medziaga

2. 2012 What is GIS? http://www.esri.com/library/bestpractices/what-is-gis.pdf

3. 2015

de Smith, Goodchild,

Longley. Geospatial

Analysis – 5 th Edition

http://www.spatialanalysisonline.com/HTML/index.html

4. 2015

Paul A. Longley ... [et

al.]. Geographic

information science &

systems

Hoboken

(N.J.) :

Wiley

1 1

5. Žurnalas ArcNews http://www.esri.com/esri-news/arcnews

6. ArcUser : The Magazine

for Esri Software Users

http://www.esri.com/esri-news/arcuser

7. GIS mokykla http://www.gismokykla.lt/

8. Lietuvos erdvinės

informacijos portalas

http://www.geoportal.lt/

9.

Pasaulio gyvasis atlasas

/ Living Atlas of the

World

https://livingatlas.arcgis.com/

10. Story Maps https://storymaps.arcgis.com/en/

11. ESRI Training Website https://www.esri.com/training/

12. ArcGIS Online Help http://doc.arcgis.com/en/arcgis-online/

13. ArcGIS for Desktop 10

tutorials

http://help.arcgis.com/EN/arcgisdesktop/10.0/help/index.html#/

ArcGIS_tutorials/00v20000000t000000/


Lekt. Marijus Pileckas

http://www.geoportal.lt/geoportal/web/geografines-informacijos-mokymu-medziaga

http://www.geoportal.lt/geoportal/web/geografines-informacijos-mokymu-medziaga

http://www.esri.com/library/bestpractices/what-is-gis.pdf

http://www.spatialanalysisonline.com/HTML/index.html

http://www.esri.com/esri-news/arcnews

http://www.esri.com/esri-news/arcuser

http://www.gismokykla.lt/

http://www.geoportal.lt/

https://livingatlas.arcgis.com/

https://storymaps.arcgis.com/en/

https://www.esri.com/training/

http://doc.arcgis.com/en/arcgis-online/

16


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija

galioja iki

6 2019 2022






Gyventojų ir gyvenviečių geografija


Geography of population and settlements


Kurse plačiai kalbama apie gyventojų skaičiaus didėjimą ir mitybos problemas. Nagrinėjama gyventojų

reprodukcija įvairiuose žemynuose ir valstybėse bei ją įtakojantys veiksniai. Kalbama apie etnogenezę,

gyventojų kokybės rodiklius, gyventojų geografijos mokyklas, darbo išteklius ir profesinę gyventojų sudėtį,

pateikiamos įvairios pasaulio gyventojų klasifikacijos.

Atskiros kurso dalys skirtos gyventojų migracijoms, teritoriniam žmonių paplitimui ir jo kaitai,

urbanizacijai, miestų atsiradimui, jų raidai ir paplitimui, kaimų, gyvenviečių geografijai. Pateikiamos

gyventojų, gyvenviečių raidos prognozės, pasaulyje, atskiruose kontinentuose ir valstybėse.

Kurse nagrinėjami viso pasaulio gyventojai apskritai, atskiruose žemynuose, o taip pat didžiosiose

valstybėse bei Lietuvoje. Pateikiami naujausi demografiniai duomenys, nagrinėjamos jų raidos tendencijos.

Kalbama apie pasaulio ir atskirų kontinentų viziją po 30 ar 50 metų.


The course deals with population increase and nutrition problems. It analyzes reproduction of population on

various continents and countries and its determining factors. The course focuses on ethno genesis, factors of

the quality of population, schools of population geography, labour resources and professional composition of

population, provides with various classifications of world populations.

Separate parts of the course cover the issues of population migration, territorial distribution and its change,

urbanization, formation of urban settlements, their development and distribution, and the geography of rural

settlements. Forecasts of the development of population and settlements in the world, separate continents and

countries are presented.

The course deals with the world population in general, in separate continents, major countries and Lithuania.

It provides with the latest demographic data and analyzes the tendencies of their development. The vision of

the world and its continents in 30 or 50 years is discussed.


Geografinės informacinės sistemos



2. Gebės analizuoti,

sisteminti, kritiškai vertinti

informaciją, teisinius bei

politinius dokumentus,

susijusius su skirtingo

švietimo lygmens ugdymo

turinio kūrimu.

Gyventojų ir gyvenviečių geografijos objektas, tikslas, uždaviniai.

Gyventojų ir gyvenviečių geografijos raidos istorija.

Gyventojų apskaita, jų skaičiaus kaita ir demografinė politika.

Teritorinis gyventojų paplitimas ir jo kaita. Gyventojų tankumo ir talpumo

supratimas. Dabartinis gyventojų paplitimas ir jo priežastys. Tankiausiai

gyvenamos teritorijos. Rečiausiai gyvenami Žemės arealai, priežastys.

Pasaulio gyventojų ir gyvenviečių raidos prognozės. Gyventojų skaičiaus

didėjimas ateityje; Pasaulyje ir atskiruose žemynuose bei valstybėse.

Būsimieji kalbiniai, rasiniai, religiniai pokyčiai Europoje, Šiaurės Amerikoje

ir kituose Pasaulio regionuose. Ateities gyventojų migracijos, jų priežastys ir

kryptys. Vidutinės būsima gyvenimo trukmė. Amžiaus struktūros kaitos

17

galimybės

Pasaulio gyventojų klasifikacijos. Gnoseologinė (kalbinė) Pasaulio

gyventojų sudėtis. Pagrindinės Pasaulio gyventojų kalbų šeimos ir grupės. Jų

paplitimas. Indoeuropiečiai. Nykstančios ir išnykusios kalbos.

3. Gebės planuoti,

organizuoti, vykdyti ir

apibendrinti profesinės

veiklos bei mokslinius

tyrimus bei jų rezultatais

grįsti ugdymo praktiką.

Gyvenviečių geografijos samprata. Gyvenvietės formos ir jų priklausomybė

nuo gamybos būdo. Gyvenvietės skirtingomis gamtinėmis sąlygomis.

Gyvenvietes apibūdinantys kriterijai. Gyvenviečių tipai. Miesto ir kaimo

gyvenvietės. Urbanizacijos procesas, jo suvokimas.

Miestai ir miestų geografija. Miestai, jų atsiradimas ir raida. Svarbiausi

miestų raidos etapai. Pasaulio miestų klasifikacijos: pagal gyventojų skaičių,

funkcijas, genezę, paplitimą, geografinė padėtį, vaidmenį darbo pasidalijimo

procese ir kt. Miestas ir geografinė aplinka. Gyventojų pasiskirstymas

mieste. Priemiesčiai ir jų vaidmuo. Teritorinės miestų sistemos.

Aglomeracijos, jų atsiradimas, tipai ir paplitimas. Megalopoliai, jų

paplitimas.

Kaimo gyvenviečių geografija. Kaimai – seniausios Pasaulio gyvenvietės.

Kaimų vieta teritorinėje gyvenviečių sistemoje, istorinė raida. Kaimo

gyvenviečių tipai. Gamybiniai žemės ūkio gyvenviečių tipai, jų

priklausomybė nuo ūkio specializacijos, ūkio intensyvumo, žemės ūkio

naudmenų naudojimo būdo. Kaimo gyvenviečių klasifikacijos: pagal

gyventojų skaičių, funkcijas, genezę, geografinę padėtį, tradicijas ir kita.

7. Gebės pristatyti dalykinę

idėją ar nuomonę,

argumentuoti sprendimą ar

tyrimo rezultatus sakytine

ir/ar rašytine forma

valstybine ir užsienio kalba.

Dabartinius gyventojus apibūdinantys rodikliai.

Darbo išteklių samprata ir socialinė – profesinė gyventojų sudėtis. Darbo

išteklių supratimas. Sąvokų aktyvūs gyventojai, ekonomiškai aktyvūs

gyventojai supratimas. Bedarbiai, jų atsiradimas ir paplitimas. Socialinė

pasaulio gyventojų sudėtis. Svarbiausios gyventojų socialinės grupės.

Profesinė gyventojų sudėtis.

Natūralus gyventojų judėjimas. Gimimų dydis atskiruose žemynuose ir

valstybėse. Mirtingumas ir jį lemiantys veiksniai. Natūralus gyventojų

prieaugis praeityje ir dabar. Gyventojų reprodukcijos tipai.

Tautų geografija. Dabartinė tautinė Pasaulio sudėtis ir jos kaitos tendencijos.

Valstybės tipai pagal tautinė sudėtį. Pasaulio tautų žemėlapis. Tautinės

mažumos. Jų atsiradimo priežastys ir paplitimas

Pasaulio gyventojų suskirstymas. Pasaulio gyventojų rasės: pagrindinės,

pereinamos, mišrios, rasiniai tipai. Jų atsiradimas ir paplitimas. Religija ir jos

samprata. Pasaulinės ir tautinės religijos, jų atsiradimas ir paplitimas.

Pirmykštės religijos, jų paplitimas.

Migracijų geografija. Migracinis gyventojų judėjimas, jo samprata.

Migracijų priežastys. Migracijų rūšys pagal kryptį, formą, trukmę. Migracijų

reikšmė teritoriniam gyventojų pasiskirstymui. Gyventojų migracijos ir

tautinis, kalbinis, rasinis, religinis gyventojų maišymasis. Dabartinės

gyventojų migracijos, jų priežastys.


Paskaitos 16 val.

Seminarai 43 val.



Iš viso 160 val.


Kolokviumai – 30%, savarankiškas darbas – 20%, egzaminas - 50%

18


Nr.

Publikavimo

metai


autoriai ir

pavadinimas

Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



1. 2016

Population Reference

Bureau. (2016). World

Population

Highlights:Key

Findings From PRB’s

2016 World Population

Data Sheet (ir

ankstesnių metų

leidiniai).

Population

Reference

Bureau

- 10 -

2 2015

Manuel

Alfonseca (2015).

World Population:

Past, Present, & Future

World

Scientific

Publishing

Company

2 2 3

3. 2008

Hobss A. (2008).

Pasaulio šalių žinynas:

geografija, gyventojai,

kalba, religija

Aktėja 2 2

4 2007 Prakapienė D. (2007).

Demografijos pagrindai Šviesa 2 3 5

5 2012

John F. May (2012).

World Population

Policies

Springer - 1 -

6 2015

Wolfgang Lutz (2015).

World Population and

Human Capital in the

Twenty-First Century.

- 1 -

7 2013

A Concise History of

World Population 5th

Edition (2013).

Wiley-

Blackwell 1 1 -

2003 D.Waugh. Geografija,

2 dalis, 2003. 3 3 3


1. 2001 - 2017

Statistikos

departamentas.

Lietuvos statistikos

metraštis 2001-2017

metų leidiniai. Vilnius

3 3


Prof. dr. Saulius Stanaitis

https://link.springer.com/search?facet-creator=%22John+F.+May%22

19


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija

galioja iki

4 2019 2022






Hidrologija ir vandenynų geografija


Hidrology and marine geography


Studijuodami hidrologijos dalyką studentai pagilinti hidrologijos dalyko žinias, įgys ežerų ir upių tyrimų

gebėjimus, suvoks hidrologijos mokslo struktūrą, objektą ir vietą mokslų sistemoje, Žemės hidrosferos

susidarymą ir raidą, hidrosferos reikšmę ir sąveiką su kitomis geosferomis, gamtinį vandenį ir jo savybes,

vandens apytaką Žemėje, paviršinius ir požeminius sausumos vandenis, jų savybes ir hidrologinį režimą,

reikšmę, apsaugos ir tvaraus naudojimo problemas, baseininio valdymo principus. Vandenynų geografija yra

fizinės ir ekonominės geografijos žinias integruojantis kursas. Jo metu studentai supažindinami su Pasaulinio

vandenyno vientisumu ir globalinėmis vandenino problemomis, su jūrų geografijos ekonominiais pagrindais.

Taip pat studentai supažindinami su atskirom vandenyno dalimis ir jų regioninėmis bei lokalinėmis

problemomis. Kurse lavinami gebėjimai geriau pažinti vandenyno žemėlapį, disponuoti svarbiausiais

vandenynų geografijos terminais, įgyjami sugebėjimai dirbti su teminiais žemėlapiais ir žinynais.

Išmokstama apibūdinti vandenynų fizinius, cheminius, biologinius ir socialinio-ekonominius ypatumus,

ieškoti jų tarpusavio priklausomybių.


During the course of hydrology studies the students are introduced with the hydrosphere, its constituent parts

and hydrological processes are explored and the skills to use hydrological terms are developed. The students

learn to systematize and interpret hydrological information in accordance with generally accepted

hydrological methods, understand the systemic complexes of natural compounds and their mutual relations,

and disclose the essence of sustainable use of nature. Marine Geography is a course integrating the

knowledge of physical and economic geography. The students are introduced to the integrity of the global

ocean and global water problems, economic basics of marine geography. The students are also introduced to

individual parts of the ocean and their regional and local problems. The course develops the skills of better

understanding of the marine map, application of the key terms of marine geography, working with thematic

maps and directories. The students learn to describe the physical, chemical, biological and socio-economic

characteristics of the ocean, search for their inter-dependencies.


Geologija ir geomorfologija,



1. Gebės suvokti ir perteikti

fundamentalias žinias apie

Žemės hidrosferą:

hidrologijos mokslo objektą

ir vietą mokslų sistemoje,

Žemės hidrosferos

susidarymą ir raidą,

hidrosferos reikšmę ir

sąveiką su kitomis

geosferomis, gamtinį

vandenį ir jo savybes,

1. Hidrologijos kurso įvadas. Hidrologijos tyrimų objektas ir vieta mokslų

sistemoje. Hidrologijos mokslo šakos ir uždaviniai. Hidrologijos mokslo

ištakos bei istorinė raida. Hidrologijos žinių ir mokslo raida Lietuvoje.

2. Vanduo ir pagrindinės jo savybės. Gamtinis vanduo: fiziniai, cheminiai ir

biologiniai ypatumai.

3. Vandenynų geografijos objektas, tikslai ir uždaviniai. Vandenyno

susidarymas ir evoliucija. Hidrosferos susidarymas ir vandens masės kaita

vandenyne, vandenyno transgresijos ir regresijos. Vandenyno vandens lygis

ir jo kaitos prognozė. Pirminio vandenyno hidrocheminiai ypatumai. Trys

hidrocheminės vandenyno raidos stadijos.

4. Vandens apytaka Žemėje. Garavimas ir transpiracija. Atmosferos vanduo:

20

vandens apytaką Žemėje,

paviršinius ir požeminius

sausumos vandenis, jų

savybes ir hidrologinį

režimą, reikšmę, apsaugos ir

tvaraus naudojimo

problemas, baseininio

valdymo principus.

Gebės kritiškai mąstyti apie

vandenyno poveikį klimatui,

ekonomikai ir socialinei

aplinkai, įvertinti vandenyne

vykstančius geografinius

reiškinius, interpretuoti

gausią informaciją apie

vandenyną ir jo sudėtines

dalis, gebės kritiškai žvelgti į

įvairių šalių vykdomą

vandenyno naudojimo ir

apsaugos politiką.

susidarymas, ištekliai ir savybės. Kondensacija, krituliai ir jų sulaikymas.

Infiltracija, sunkimasis ir požeminis nuotėkis. Šlaitinis ir paviršinis nuotėkis.

5. Pasaulinio vandenyno vientisumas ir jo dalys. Vandenyno suskirstymo

įvairovė, vandenynų ir jūrų dalys.Vandenyno akvatorijų netolygumas

skirtingose geografinėse platumose.

6. Vandenyno dugno reljefas. Hipsografinė kreivė. Globalinės vandenyno

dugno formos: šelfas, kontinentinis šlaitas, kontinentinė papėdė, vandenyno

guolis, giliavandeniai loviai, vidurokeanianiai kalnagūbriai.Lokalinės reljefo

formos: povandeniniai kanjonai, plynaukštės, gajotai, atolai, koraliniai rifai.

Krantų įvairovė ir tipai. Baltijos jūros krantai.

6. Vandenyno dugno geologija. Kontinentinė, subkontinentinė, okeaninė ir

subokeaninė pluta. Okeaninės plutos priklausomybė nuo litosferos plokščių

judėjimo. Spredingas ir subdukcija. Tektoniniai judesiai, žemės drebėjimai ir

povandeninis vulkanizmas.

7. Vandenynų klimatas. Saulės spinduliuotė, atmosferos slėgis, slėgio

centrai, atmosferos cirkuliacija, vėjai, oro drėgnumas, krituliai. Oro masės ir

klimato juostos.

2. Įvaldys ir gebės

kūrybiškai bei integruotai

taikyti ežerų ir upių tyrimų

metodus, tirti ir analizuoti

paviršinius vandens telkinius

panaudojant vairias

priemones ir įrangą bei

geografines informacines

sistemas (GIS), plėtoti

mokinių kūrybingumą,

kritinį mąstymą bei ugdyti

problemų sprendimo

gebėjimus. Gebės kritiškai

mąstyti apie vandenyno

poveikį klimatui,

ekonomikai ir socialinei

aplinkai, įvertinti vandenyne

vykstančius geografinius


gausią informaciją apie

vandenyną ir jo sudėtines

dalis, gebės kritiškai žvelgti į

įvairių šalių vykdomą

vandenyno naudojimo ir

apsaugos politiką.

6. Požeminiai vandenys ir jų hidrologinis režimas. Požeminio vandens kilmė,

būviai (rūšys), slūgsojimo ir judėjimo ypatumai. Požeminio vandens

zoniškumas, ilgalaikio įšalo zonos požeminiai vandenys. Požeminio vandens

reikšmė, jo apsauga ir papildymo problemos.

7. Upės ir jų hidrologinis režimas. Hidrografinis tinklas, upės vandenskyra ir

baseinas. Upės vandens judėjimo ypatumą ir priežastys, upių maitinimas ir

vandens režimas, cheminė sudėtis, terminis režimas. Upių klasifikacija,

hidrobiologiniai ypatumai, svarba ir apsauga. Baseininio valdymo principo

taikymas upių tyrime, tvarkyme ir apsaugoje.

8. Ežerai ir jų hidrologinis režimas. Ežerai ir jų pasiskirstymas žemėje. Ežerų

dubenų kilmė ir morfometrinė charakteristika. Ežerų vandens balanas ir

vandens lygio pasikeitimai. Cheminis ežerų vandens režimas ir ežerų

hidrocheminė klasifikacija. Ežerų vandens skaidrumas ir spalva. Terminis ir

ledo režimas ežeruose, terminė ežerų klasifikacija. Vandens judėjimas

ežeruose. Organinės medžiagos apytaka ir ežerų klasifikacija pagal

maistingumą. Tvenkiniai, jų paskirtis ir svarba. Ežerų tyrimo metodai.

9. Pelkės ir jų hidrologinis režimas. Pelkių kilmė, raida ir tipai. Pelkių

pasiskirstymas pasaulyje. Pelkių vandens ir šilumos režimas. Pelkių vandens

savitumai. Pelkių reikšmė ir aplinkosauginiai aspektai. Ramsaro konvencija

ir šlapynių klasifikacija.

10. Vandenyno vandens savybės ir dinamika. Terminis režimas: horizontali

ir vertikali temperatūros kaita. Vandenyno vandens temperatūros įtaka

klimatui ir pavojingiems gamtos reiškiniams. El Niño, jo poveikis klimatui

bei ekonomikai. Bangavimas, vandenyno srovės, potvyniai ir atoslūgiai,

cunamis, bendroji vandenyno vandens cirkuliacija. Ledo formavimosi

dėsningumai, jo tipai, paplitimas, įtaka navigacijai ir gyvajam pasauliui.

Vandenyno vandens cheminės savybės. Druskingumas ir jo pasiskirstymo

dėsningumai. Biogenų pasiskirstymo netolygumai. Deguonies

pasiskirstymas ir jo reikšmė vandenyno ekosistemai. CO2 vandenyne ir jo

reikšmė klimato kaitai. Deguonies deficitas Baltijos jūroje ir jį lemiantys

veiksniai.

11. Vandenyno ekosistema. Vandenyno organinio pasaulio įvairovė.

Abiotinių vandens savybių įtaka vandenyno ekosistemai. Vandenyno

bioproduktyvumas. Vandenyno užterštumas ir jo įtaka ekosistemai.

3. Ugdys gebėjimus

savarankiškai analizuoti,

interpretuoti, vertinti

vandenyno globalinius,

regioninius ir lokalinius

12. Vandenyno ištekliai. Mineraliniai vandenyno ištekliai: angliavandeniliai

(nafta, dujos, dujų hidratai), vandenyno dugno konkrecijos, sulfidinės dugno

rūdos, šelfų sąnašynai. Hidroenergetiniai ištekliai (potvynių energija, bangų

energija, vėjo energija). Biologiniai ištekliai. Rekreaciniai ištekliai.

13. Jūrų transportas. Pagrindiniai uostai ir jų pajėgumai. Jūrų transporto

21

ypatumus, turės pozityvų

požiūrį į vandenyno ir jo

išteklių apsaugą, ypač

pabrėžiant tausojančios

plėtros būtinumą. Gebės

vertinti skirtingų vandenyno

regionų gamtinius,

socialinius ir ekonominius

ypatumus, ieškoti įvairių

vandenyno dalių nevienodos

ekologinės, ekonominės ir

socialinės būklės priežasčių,

prognozuoti vandenyno

raidą ir jo poveikį

globalinėms, regioninėms ir

lokalinėms problemoms.

keliai ir pervežimai. Specializuoti krovininiai, keleiviniai ir kiti laivai.

Šiuolaikinių jūrinių pervežimų lygis ir perspektyvos. Ekonominių krizių ir

politinių konfliktų įtaka jūrinio transporto vystymuisi. Saugumas jūrose ir

vandenynuose. Sąsiaurių įtaka jūrų transporto plėtrai. Baltijos – Šiaurės jūrų

keliai ir laivybos linijų pagrindiniai mazgai.

14. Tarptautinė jūrų teisė. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija.

Tarptautinis jūrų teisės tribunolas. Vidaus vandenys, teritorinė jūra, gretutinė

zona, išimtinė ekonominė zona, kontinentinis šelfas, tarptautiniai vandenys.


Paskaitos 18 val.

Seminarai 18 val.



Iš viso 106 val.


Kolokviumai, praktinių darbų atsiskaitymai – 50%, egzaminas - 50%


Nr.

Publikavimo

metai


autoriai ir

pavadinimas

Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



1. 2008 Basalykas A. Žemė –

žmonijos buveinė

Kaunas :

Šviesa 12 2 10

2. 2002 Trimonis E. Jūrų ir

vandenynų geologija.

Vilnius : VU

leidykla

28 1 30

3. 2014

Darrel Hess, Dennis

Tasa. Harlow,

McKnight's physical

geography :a landscape

appreciation

Pearson

Education 1 1

4 1996 Žaromskis R. Okeanai,

jūros, estuarijos

Vilnius :

Debesija 22 26 20

5 2012 Valiuškevičius G.

Hidrometrija

Vilnius : VU

leidykla 1 1 10

6 2014

Pustelnikovas O. Jūrų

ir vandenynų

geografija

Klaipėda :

KU leidykla 5 1 5

7 2005 Kilkus K. Ežerotyra Vilnius : VU

leidykla 40 1 10

8 2013

Taminskas J. Vandens

išteklių tyrimai: upės,

kanalai ir grioviai

Vilnius :

Edukologija 3 5 5

9 2006

Pustelnikovas O.,

Kulbickas D.

Vandenynų geografijos

pratybos

Vilnius :

VPU leidykla 3 20 10


1. 2000 Sinkevičius S. Vilnius : VU 2 1 10

22

Epikontinentinės jūros

ekologija.

leidykla

2. 2012

Kilkus K., Stonevičius

E. Lietuvos vandenų

geografija

Vilnius : VU

leidykla

2 1 2

3. 2016 Goode's World Atlas

Rand

McNally.

Pearson

1 1 1

4. 2011 Lietuvos šlapynės ir jų

vandensauginė reikšmė

Vilnius :

Apyaušris

2 2 5

5. 1997 Švedas K. Geografinių

atradimų istorija

Vilnius :

Leidybos

centras

11 1 10

6. 2003 Kudaba Č. Geografinės

kelionės ir atradimai

Vilnius :

Mokslo ir

enciklopedijų

ir

enciklopedijų

leidybos

institutas

24 1 10


Lekt. Marijus Pileckas ir lekt. Dainius Kulbickas

23


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija

galioja iki

4 2019 2022



Semestras, kuriame teikiamas dalykas Septintas



Kraštovaizdžio geografija ir aplinkosauga


Landscape geography and environmental protection


Kraštovaizdžio geografija ir aplinkosauga yra bendrosios geografijos teorinis kursas, kurio paskirtis

supažindinti studentus su įvairaus rango regioniniais ir tipologiniais kraštovaizdžio vienetais, kraštovaizdį

formuojančiais pagrindiniais veiksniais, išnagrinėti antropogeninio kraštovaizdžio ypatumus, jo ryšį su

gamtiniu kraštovaizdžiu. Didelė kurso dalis skirta kraštovaizdžio planavimui, kraštovaizdžio tvarkymo planų

rengimui, taip pat kraštovaizdžio politikai bei politikos priemonių įgyvendinimui, kraštovaizdžio apsaugai,

formavimui ir monitoringui. Aplinkosaugos dalyje analizuojamos atskirų aplinkos komponentų (oro,

vandens, dirvožemio, žemės gelmių, augmenijos, gyvūnijos) užteršimo, pažeidimų ar nykimo priežastys,

aptariama šių komponentų apsauga, taip pat pristatomi aplinkosaugos teisiniai pagrindai bei valstybinė

aplinkos apsaugos valdymo sistema Lietuvos Respublikoje.


The course of Landscape Geography and environmental protection is a theoretical course, which introduces

the students with regional and typological landscape units of various ranks and basic landscape forming

factors, analyses the peculiarities of anthropogenic landscape, its relations with natural landscape. A large

part of the course is spared for landscape planning, preparation of landscape management plans as for the

landscape politics and implementation of landscape politics measures, landscape protection, formation and

monitoring in Lithuania. Pollution, disturbances or disappearance of different components of environment

(air, water, soil, land entrails, flora and fauna) are analyzed and protection of these components is discussed

in the part of the course (environmental protection), basics of legal aspects of environmental protection and

state management system of environmental protection in Lithuania are presented as well.


Geomorfologija ir geologijos pagrindai, Hidrologija ir vandenynų geografija, Meteorologija ir klimatologija,

Visuomeninė geografija ir regionistika, Žemynų gamtinė geografija, Lietuvos gamtinė geografija



1. Studentai mokės suvokti

kraštovaizdžio ir kraštovaizdžio

geografijos terminiją, įsisavinti

kraštovaizdžio struktūros ir

rajonavimo klausimus, nagrinėti

antropogeninio kraštovaizdžio

ypatumus.

1. Kraštovaizdžio geografijos ir kraštovaizdžio samprata.

Kraštovaizdžio geografijos apibrėžimas. Kraštovaizdžio politika,

apsauga, formavimas ir planavimas. Kraštovaizdžio apibrėžimas.

Kraštovaizdžio tipai: gamtinis, kaimiškasis, miestiškasis, kultūrinis.

Struktūrinis kraštovaizdžio modelis.

2. Kraštovaizdžio struktūra ir rajonavimas. Kraštovaizdžio sfera.

Kraštovaizdžio sandara: vertikali kraštovaizdžio sandara, horizontali

kraštovaizdžio sandara. Kraštovaizdžio struktūra. Kraštovaizdžio

struktūros koncepcijos ir jų raida. Kraštovaizdžio rajonavimas.

Regioniniai ir tipologiniai kraštovaizdžio vienetai.

2. Gebės analizuoti, lyginti ir vertinti

skirtingų kraštovaizdžio komponentų

būklę, kaitos tendencijas, užteršimo,

pažeidimų ar nykimo priežastis, jų

apsaugą, nustatyti kraštovaizdžio

teritorinio pasiskirstymo

dėsningumus, atskleisti priežastinius

ryšius, nustatyti ir kritiškai vertinti

3. Kraštovaizdžio apsauga. Kraštovaizdžio komponentų būklė.

4. Atskirų aplinkos komponentų (oro, vandens, dirvožemio,

žemės gelmių, augmenijos, gyvūnijos) užteršimo, pažeidimų ar

nykimo priežastys, jų apsauga. Aplinkos indikatoriai.

5. Kraštovaizdžio formavimas. Kraštovaizdžio kraštotvarkinė

samprata. Kraštotvarkos metodologinių principų sistema.

Kraštotvarkos teritorinė koncepcija.

6. Kraštovaizdžio planavimas. Teritorijų ir strateginis planavimas.

24

kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo

problemas, įsisavinti kraštotvarkos

principus ir kraštovaizdžio

planavimo pagrindus.

Teritorijų planavimo rūšys. Teritorijų planavimo lygmenys.

7. Saugomų teritorijų planavimas. Funkcinis zonavimas.

Kraštovaizdžio tvarkomasis planavimas. Kraštovaizdžio tvarkymo

zonų samprata.

8. Strateginio planavimo rūšys. Gamtotvarkos planai.

3. Gebės naudotis kraštovaizdžio

monitoringo duomenimis,

kraštovaizdžio duomenų bazėmis,

surasti kraštovaizdžio statistinius ir

erdvinius duomenis. Ugdys

gebėjimus vaizdžiai ir struktūrizuotai

pristatyti analizės rezultatus

PowerPoint pateikties formoje,

naudojant lenteles, diagramas ir

žemėlapius.

9. Kraštovaizdžio monitoringas. Antropogenizuoto kraštovaizdžio

permainos.

10. Dabartinio Lietuvos kraštovaizdžio pokyčiai. Lietuvos

CORINE žemės danga.

11. Kraštovaizdžio struktūros pokyčiai. Jų vertinimas vietiniu

lygmeniu probleminiuose arealuose.

4. Gebės suvokti kraštovaizdžio

svarbą darnios plėtros kontekste,

skleisti pozityvų, atsakingą ir

tausojantį požiūrį į kraštovaizdį,

kritiškai analizuoti ir vertinti

aktualias kraštovaizdžio apsaugos

problemas ir jų sprendimo būdus,

aplinkosaugos valdymo ir teisinius

aspektus.

12. Kraštovaizdžio politika. Europos kraštovaizdžio konvencija.

Lietuvos kraštovaizdžio politikos kryptys. Kraštovaizdžio politikos

įgyvendinimo priemonės.

13. Sukultūrinto kraštovaizdžio funkciniai kraštotvarkiniai tipai.

Jų kraštotvarkinė reikšmė.

14. Aplinkos apsaugos teisiniai pagrindai.

15. Valstybinė aplinkos apsaugos valdymo sistema Lietuvos

Respublikoje.


Paskaitos 24 val.

Seminarai 24 val.



Iš viso 106 val.




Nr

.

Publika-

vimo

metai

Leidinio (el. šaltinio) autoriai ir

pavadinimas

Leidykla


Universitet

o

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliote-

kose



1. 2008

Baltrėnas P., Butkus D., Oškinis V.,

Vasarevičius S., Zigmontienė A.

Aplinkos apsauga. Vadovėlis.

Vilnius:

Technika 5 1 9

2. 2004

Jankauskaitė M. Kraštovaizdžio

ekologinių (geoekologinių) tyrimų

metodologiniai

pagrindai. Mokomoji knyga.

Vilnius:

VU

leidykla

1 1 10

3. 2011

Kavaliauskas P. Kraštovaizdžio

samprata ir planavimas. Mokomoji

knyga.

http://www.gkk.gf.vu.lt/leidiniai

4. 2012

Pakalnis R., Venckus Z.

Kraštovaizdžio ekologija.

Mokomoji knyga.

Šiauliai:

VšĮ Šiaulių

universiteto

leidykla.

1 1 6

5. 2012

Veteikis D. (2012). Kraštovaizdžio

antropogeninės struktūros.

Mokomoji knyga.




25


1. 2017

Mierauskas P. Aplinkosauga:

šiuolaikinio valdymo iššūkiai.

Vilnius: VĮ

Registrų

centras

2 1 5

2. 2015

Nacionalinis kraštovaizdžio

tvarkymo planas. LR Aplinkos

ministerija

http://www.am.lt/VI/index.php#a/17734

3. 2007 Venckus Z. Aplinkos apsaugos

politika ir teisė. Mokomoji knyga.

Vilnius:

Technika 4 1 5

4. 2005

Kavaliauskas P., Jankauskaitė M.,

Veteikis D., Šimanauskienė R.

Lietuvos Respublikos

kraštovaizdžio erdvinės struktūros

įvairovės ir jos tipų identifikavimo

studija. I dalis. Kraštovaizdžio

supratimo ir jo erdvinės struktūros

pažinimo nuostatos.

http://www.am.lt/VI/index.php#r/11

5. 2013

Aplinkos apsaugos agentūra.

Lietuvos gamtinė aplinka: būklė,

procesai ir raida.

Uždaroji

dizaino ir

leidybos

AB „Kopa“

2 1 5


Doc. dr. Zenonas Gulbinas


http://www.am.lt/VI/index.php#r/11

26


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija

galioja iki

6 2019 2022






Lietuvos geografija


Geography of Lithuania


Studijuodami šį dalyką studentai pagilina Lietuvos gamtinės geografijos žinias ir gamtinių lauko

tyrimų gebėjimus, išsamiai susipažįsta su Lietuvos gamtine aplinka ir jos paleogeografine raida,

pagrindiniais gamtiniais objektais ir kompleksais, saugomomis teritorijomis ir kraštovaizdžio

įvairove, išstudijuoja Lietuvos teritorijos gamtinių sąlygų bendruosius dėsningumus, teritorinius

ypatumus ir kaitos procesus, Lietuvos gamtinės aplinkos komponentų (geologinio pagrindo, reljefo,

klimato, vandenų, dirvožemių, biotos) ir kraštovaizdžio savybes, teritorinį pasiskirstymą, sąveiką ir

išteklius, suvokia gamtinių išteklių paplitimo priežastingumą ir Lietuvos regionų specifiką, gamtinių

išteklių valdymo, tvaraus naudojimo ir apsaugos problemas, gamtinių komponentų ir visuomenės

tarpusavio sąveikos procesus ir pasekmes. Taip pat šis dalykas visapusiškai ir detaliai nagrinėja

Lietuvos ūkio sistemą. Analizuojamame kontekste nagrinėjama ne tik ūkinė žmonių veikla Lietuvoje,

bet ir atkreipiamas dėmesys į pasikeitusią ekonominę tvarką, kuomet įsivyrauja kapitalizmas ir

laisvoji rinka, tarptautinius ryšius, svarbiausias ūkio problemas bei perspektyvių ūkio šakų vystymąsi.

Šiame kurse daug dėmesio skiriama atskiriems Lietuvos ūkio sektoriams ir atskiroms ūkio šakoms.

Pateikiama istorinė Lietuvos ūkio apžvalga, bendra ir detali pramonės, bioprodukcinio ūkio ir

paslaugų sektoriaus analizė. Didelis dėmesys modulyje skiriamas teorinei daliai, kuri grindžiama

pavyzdžiais. Daug dėmesio skiriama studento bendrųjų ir specifinių kompetencijų formavimui,

kūrybiško mokytojo darbo stiliaus saviugdai. Savarankiškas darbas nukreiptas į Lietuvos ūkio

sektorių ir šakų gilesnį studijavimą.


Students deepen the Lithuanian natural geography knowledge and natural field research abilities,

fully acquaint themselves with the Lithuanian natural environment and its paleogeographical

development, the main natural objects and complexes, protected areas and landscape diversity,

studying the general regularities of the natural conditions of the territory of Lithuania, territorial

peculiarities and processes of change, the territorial distribution, interaction and resources of natural

environment components (geology, relief, climate, waters, soils, climate, waters, soils, and climate);

perceives the cause of the prevalence of natural resources and the specifics of the regions of Lithuania;

problems of the management, sustainable use and protection of natural resources; and the processes

and consequences

This subject also comprehensively and thoroughly analyses the economy system of Lithuania. In the

context are analysed the economic activity of people in Lithuania, the changes of economic orders,

international relations, the main problems and the development of the economy. This subject focuses

on sectors and fields of economy in Lithuania, detailed analysis of industry, bioproduction farm and

service sectors. The great attention is paid to the formation and development of students’ general and

specific competences, self-education and self-reflection. The theoretical part of the subject based on

the examples of economy. Individual students’ work focuses on a deeper study of Lithuanian economy

sectors and branches.


Geomorfologija ir geologijos pagrindai, Hidrologija ir vandenynų geografija, Meteorologija ir

klimatologija. Visuomeninė geografija ir regionalistika, Gyventojų ir gyvenviečių geografija.

27



1. Gebės suvokti ir perteikti

Lietuvos geografijos žinias:

teritorijos gamtinių ir

ekonominių sąlygų

bendruosius dėsningumus,

teritorinius ypatumus ir

kaitos procesus, gamtinių

išteklių paplitimo

priežastingumą ir ūkinį

naudojimą, gebės suvokti

Lietuvos ūkio formavimosi

raidą, siejant ją su

visuomeninės ir ekonominės

tvarkos pokyčiais, Lietuvos

ūkio šakų išsidėstymo

principus bei ūkio šakų

specializaciją ir jų

koncentracijos dėsningumus,

išmanys pažangias Lietuvos

ir ES ūkio vystymosi

tendencijas bei ateities

perspektyvas.

1.Įvadas į Lietuvos gamtinės geografijos kursą. Lietuvos Respublikos

geografinė padėtis. Lietuvos gamtinės geografijos dalyko raida ir svarbiausi

tyrėjai

2. Lietuvos geologinis pagrindas ir naudingos iškasenos

3. Lietuvos gamtinės aplinkos paleogeografinė raida kvartere

4. Lietuvos reljefas

5. Lietuvos klimatas

6. Lietuvos vandenys

7. Lietuvos dirvožemiai

8. Lietuvos biota

9. Lietuvos gamtosaugos aktualijos ir saugomos teritorijos

10. Lietuvos kraštovaizdis

11. Lietuvos geografinė, geopolitinė ir ekonominė padėtis.

12. Bendra Lietuvos ūkio samprata.

13. Istorinė Lietuvos ūkio apžvalga.

14. Dabartinė Lietuvos ūkio struktūra.

15. Bioprodukcinis ūkis. Lietuvos bioprodukcinio ūkio struktūra. Jo vieta

Lietuvos ir ES ūkio sistemoje.

16. Lietuvos pramonė ir statybos. Bendroji pramonės apžvalga. Pramonės

vieta Lietuvos ir ES ūkio sistemoje.

17. Žaliavos ir svarbiausia pramonės produkcija šalies ir ES ekonomikos

kontekste.

18. Bendra Lietuvos statybų apžvalga. Statybų vieta Lietuvos ūkio sistemoje.

19. Paslaugos. Paslaugų struktūra ir vieta Lietuvos ir ES ekonomikoje.

2. Gebės pasirinkti ir taikyti

socialinių mokslų principus,

metodus ir strategijas

analizuojant ir tiriant

Lietuvos visuomenėje

vykstančius socialinius

ekonominius procesus

implikuojant juos į ES ir

pasaulio kontekstą,

naudojant vairias priemones

ir įrangą vykdyti lauko

tyrimus įvairioje (gamtinėje,

kaimiškoje ar urbanizuotoje)

aplinkoje, analizuoti ir

vizualizuoti įvairius

gamtinius reiškinius, jų

savybes ir teritorinę sklaidą,

kraštovaizdžio struktūrą bei

lauko tyrimų rezultatus,

identifikuoti jų problemą,

apibendrinti ir interpretuoti

duomenis, formuluoti

išvadas ir rekomendacijas,

pasinaudojus tyrimo

duomenimis, gebės ugdyti

mokinių kritinį mąstymą bei

problemų sprendimo

gebėjimus.

10. Lietuvos gamtinės geografijos lauko praktika: teritorijos kompleksinis

geografinis ištyrimas.

11. Lietuvos ūkio raidos tyrimai, jų interpretavimas. Vieta mokykliniame

geografiniame ugdyme.

12. Lietuvos ūkio rodiklių tyrimai.

13. Lietuvos socialinių, ekonominių ir politinių procesų tyrimai, jų

interpretavimas, vieta mokykliniame geografiniame ugdyme.

14. Svarbiausios paslaugų sritys (transportas ir jo rūšys, vidaus ir užsienio

prekyba, finansai, poilsis ir turizmas, ryšiai, švietimas, mokslas, kultūra).

Paslaugų sričių tyrimai, jų svarba ir vieta mokykliniame geografiniame

ugdyme.

15. Lietuvos geografinės, geopolitinės ir ekonominės padėties nustatymas,

vertinimas ir palyginimas su kitomis Europos šalimis.

16. Lietuvos vidaus ir išorės integracinių procesų analizė.

17. Pagrindinių Lietuvos ūkio rodiklių kaitos analizė bei kaitos priežastys.

18. Lietuvos bioprodukcinio ūkio struktūros, specializacijos, teritorinio

pasiskirstymo, svarbiausios produkcijos analizė ir palyginimas su kitomis ES

šalimis.

19. Svarbiausių Lietuvos pramonės šakų analizė, jų teritorinio pasiskirstymo

palyginimai, duomenų palyginimas su kitomis ES šalimis.

20. Lietuvos paslaugų struktūros, paslaugų sričių analizė, teritorinis

pasiskirstymas, duomenų palyginimas su kitomis ES šalimis.

21.Lietuvos pramonės žaliavos, jų teritorinis pasiskirstymas, žaliavų importo

problemos ir galimi sprendimo būdai.

3. Gebės komunikuoti

rašytine ir sakytine forma

gimtąja ir užsienio kalbomis,

argumentuotai vertinti

Lietuvos gamtinės

geografijos, visuomenės

22. Lietuvos regioninės politikos problemų analizė bei galimi sprendimų

būdai.

23. Lietuvos gamtinės geografinės, ekonominės ir geopolitinės padėties

tyrimai, jų svarba šalies ūkio kontekste.

24. Lietuvos ūkio raida ir vystymosi perspektyvos.

25. Lietuvoje gyvenančių tautų vieta šalies visuomenėje, jų integracija į

28

gyvenimo socialinius,

kultūrinius, ekonominius ir

politinius procesus bei

pokyčius, prisiimti

įsipareigojimus saugoti

Lietuvos kultūrą ir kurti

tvirtą visuomenę, puoselėti

toleranciją kitoms Lietuvoje

gyvenančioms tautoms ir jų

kultūroms.

visuomenę, dalyvavimas politiniuose procesuose.

26. Lietuvos socialiniai kultūriniai ryšiai su kitomis šalimis.

4. Gebės reflektuoti savo

veiklą, prisiimti atsakomybę

už savo darbo rezultatus,

planuoti savarankišką

mokymą(si), suvokti savo

veiklos rezultatų poveikį

Lietuvos gamtai, visuomenei

ir aplinkai, apibendrinti,

lyginti ir kritiškai vertinti

įvairių šaltinių informaciją,

daryti išvadas ir kritiškai

elgtis įvairiuose visuomenės

gyvenimo kontekstuose.

27. Lietuvoje vykstantys socialiniai, ekonominiai ir politiniai procesai, jų

vertinimas ES ir pasaulio kontekste.

28. Lietuvos ūkio transformaciniai procesai.

29. Lietuva – tarptautinių organizacijų narė.

30. Aš – Lietuvos gyventojas, pilietis, visuomenės narys.


Paskaitos 29,5

Seminarai 29,5



Iš viso 160 val.




Nr

.

Publikavim

o metai

Leidinio (el.

šaltinio)

autoriai ir

pavadinimas

Leidykla

Egzempliorių

skaičius

Univ

ersite

to

bibli

oteko

je

Meto

diniu

ose

kabi

netu

ose

Kitose

bibliot

ekose



1. 2004

Filomena

Kavoliutė.

Kraštovaizdžio

lauko tyrimai

:geografijos

mokomosios

praktikos metodika

Vilnius : Vilniaus universiteto

leidykla 2 1

2. 2008

Martinkus B.,

Žilinskas V.,

Ekonomikos

pagrindai:

vadovėlis.

Kaunas: Technologija 3 10

3. 2009

Stankevičius P.

Lietuvos pramonės

transformacijos ir

jų socialinės –

ekonominės

Vilnius: VPU leidykla 9 1 10

29

pasekmės.

4. 2010

Lietuvos

ekonomikos

konkurencingumas

ir socialinė

sanglauda.

Kolektyvinė

monografija, sud.

V. Navickas.

Vilnius: VPU leidykla 23 10

5. 2011

Ekonomikos

modernizavimas:

efektyvumo

paieškos ir

šiuolaikiniai

prioritetai.

Kolektyvinė

monografija, sud.

B. Melnikas.

Vilnius: VU 1 6

6. 2012

Paulikas V.

Europos sąjungos

bendroji žemės

ūkio politika.

Vilnius: Mykolo Riomerio

universitetas 2

7. 2013

Jonas

Volungevičius ... [et

al.]. Lietuvos

gamtinė geografija

: vadovėlis

Klaipėda : Klaipėdos universiteto

leidykla 20 1

8. 2016

Lietuvos

nacionalinis

atlasas. T. 1 :

Lietuva pasaulyje

ir Europoje, gamta

ir kraštovaizdis

Vilnius : Distancinių tyrimų ir

geoinformatikos centras "GIS-

Centras"

1 1


1. 2005

Vainienė R.

Ekonomikos

terminų žodynas:

apie 1400 terminų.

Vilnius: Tyto alba

2 5

2. 2007

Audronė

Galvonaitė ... [et

al.]. Lietuvos

klimatas :

monografija

Vilnius : [Lietuvos

hidrometeorologijos tarnyba] 12

3. 2009

Algirdas Juozas

Motuzas ... [et al.].

Dirvotyra :

vadovėlis

Vilnius : Enciklopedija 5

4. 2010

Jaskelevičius K.

Valstybės

atėmimas: politika,

ekonomika,

kaimas, miškai.

Vilnius: Petro Ofsetas

1 3

5. 2011

Ekonomikos

modernizavimas:

efektyvumo

paieškos ir

šiuolaikiniai

prioritetai.

Kolektyvinė

monografija, sud.

Vilnius: VU

1 6

30

B. Melnikas.

6. 2012

Ekonomikos ir

verslo socialiniai

aspektai.

Vilnius: Edukologija 8 6

7. 2016

Vaidas Gaidelys,

Jūratė Pridotkienė.

Tarptautinis

verslas ir mokesčiai

: mokomoji

knyga.– 129, [1] p.

Kaunas : Technologija

1 10

8.

2011

Arvydas Povilaitis

... [et al.]. Lietuvos

šlapynės ir jų

vandensauginė

reikšmė.

http://www.gpf.lt/images/File/Lietuv

os_slapynes_monografija_2011.pdf

9.

2012

Kęstutis Kilkus,

Edvinas

Stonevičius.

Lietuvos vandenų

geografija :

vadovėlis

http://www.hkk.gf.vu.lt/publikacijos/

2011_Lietuvos_vandenu_geografija.p

df

10. 2012

Filomena

Kavoliutė. Lietuvos

gamtinis pamatas, I

dalis : Gelmės ir

paviršius :

[Paskaitų

konspektas]

http://www.gkk.gf.vu.lt/old/wp-

content/uploads/2012/04/priemon.pdf

11. 2012

Jonas

Volungevičius,

Paulius

Kavaliauskas.

Lietuvos

dirvožemiai :

žemėlapio aprašas :

[Mokomoji

priemonė]

http://www.gkk.gf.vu.lt/old/wp-

content/uploads/2012/04/Mokomoji-

priemone-Lietuvos-

dirvozemiai_txt.pdf

12. 2013

Lietuvos gamtinė

aplinka: būklė

procesai ir raida

http://etekstai.leu.lt/vt/000110329.pdf

13. 2015

Nacionalinis

kraštovaizdžio

tvarkymo planas


34

14. 2017 Apie Lietuvos

žemės gelmes

https://www.lgt.lt/index.php?option=

com_content&view=article

&id=158&Itemid=1254&lang=lt

15.

Valstybinė

geologijos

informacinė

sistema (Geolis)

https://www.lgt.lt/epaslaugos/pages/t

rees/geolis.xhtml

16.

Valstybinė

saugomų teritorijų

tarnyba prie

Aplinkos

ministerijos

http://www.vstt.lt/VI/index.php


Doc. dr. Regina Venckienė

http://www.gpf.lt/images/File/Lietuvos_slapynes_monografija_2011.pdf

http://www.gpf.lt/images/File/Lietuvos_slapynes_monografija_2011.pdf

http://www.hkk.gf.vu.lt/publikacijos/2011_Lietuvos_vandenu_geografija.pdf



http://www.gkk.gf.vu.lt/old/wp-content/uploads/2012/04/priemon.pdf

http://www.gkk.gf.vu.lt/old/wp-content/uploads/2012/04/priemon.pdf

http://www.gkk.gf.vu.lt/old/wp-content/uploads/2012/04/Mokomoji-priemone-Lietuvos-dirvozemiai_txt.pdf




http://etekstai.leu.lt/vt/000110329.pdf



https://www.lgt.lt/epaslaugos/pages/trees/geolis.xhtml

https://www.lgt.lt/epaslaugos/pages/trees/geolis.xhtml

http://www.vstt.lt/VI/index.php

31


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis

ECTS kreditais

Dalykas

atestuotas

Dalyko atestacija

galioja iki Reg. Nr.

3 2019 2022



Semestras, kuriame teikiamas dalykas Pirmas



Meteorologija ir klimatologija


Meteorology and climatology


Dėstomame kurse supažindinama su pagrindiniais meteorologijos ir klimatologijos tyrimo objektais, tikslais,

tyrimo metodais, istorija bei tolimesnio vystymosi perspektyvomis. Pateikiamos bendros žinios apie

atmosferos sudėtį, sandarą, sandarą, turbulenciją. Supažindinama su oro masėmis, sinoptiniais procesais ir

žemėlapiais bei orų numatymu. Pateikiamos bendros žinios apie klimatą formuojančius veiksnius,

supažindinama su klimato klasifikacijomis, nagrinėjami Žemės, Europos, Lietuvos klimato ypatumai,

klimato kaitos tendencijos, mikroklimatinių, bioklimatinių stebėjimų svarba.


The course covers the main subjects of the study of meteorology and climatology, its objectives, research

methods, history and prospects for further development. Provides general knowledge about the chemical

composition, thermal layers, characteristics, turbulence of the atmosphere. Introduced with air masses,

synoptic processes in the atmosphere and its patterns (synoptic maps), weather forecasting. The presented

general knowledge about climate-forming factors, climate classifications, analyzed of the Earth, Europe, and

Lithuania climate peculiarities, climate change trends, microclimate and bioclimatic observations.


Geologija, geomorfologija; hidrologija ir vandenynų geografija



1. Gebės taikyti fundamentalias

meteorologijos ir klimatologijos

žinias (teorijas, dėsningumus,

sąvokas) aiškinant atmosferos ir

klimato procesus, reiškinius, kaitos,

rajonavimo klausimus, siejant juos

su poveikiu žmonijos raidai,

civilizacijoms ir piliečių asmenine

atsakomybe dėl klimato kaitos.

1. Meteorologijos ir klimatologijos įvadas: tyrimo objektai, tikslai

ir uždaviniai, metodai, ryšiai su kitomis mokslo šakomis.

2. Bendros žinios apie atmosferą: kilmė, sudėtis, terminiai

sluoksniai, slėgis, temperatūra, drėgmė, jų pagrindinės

charakteristikos ir dėsningumai.

3. Klimato duomenys: saulės spinduliuotė, oro temperatūra, vėjas,

atmosferos slėgis, oro drėgnumas, krituliai, sniego danga,

debesuotumas, atmosferos reiškiniai, jų regioniniai skirtumai.

4. Klimatą lemiantys veiksniai: zoniniai (globalinės geografinės

padėties), atmosferos cirkuliacijos ir vietinės (azoninės) sąlygos.

5. Bendroji atmosferos cirkuliacija: bruožai, intensyvumas, veiklos

centrai, ciklonai, anticiklonai, frontai. Atmosferos cirkuliacija

atskirais metų laikais. Atmosferos slėgis, vėjas, jo kryptis, greitis.

6. Klimato kaitos priežastys, procesai, regioniniai skirtumai, poveikis

žmogui ir aplinkai, klimato kaitos politika.

2. Gebės savarankiškai atlikti

aplinkos meteorologinius ir

klimatologinius stebėjimus, tyrimus,

pasirinkti reikiamus prietaisus,

taikyti atitinkamus metodus,

interpretuoti gautus stebėjimų ir

tyrimų rezultatus.

7. Meteorologiniai matavimai ir stebėjimai: oro temperatūros,

slėgio, drėgnumo, vėjo ir kritulių matavimas, debesų atpažinimas.

8. Saulės spinduliuotė: saulės energija, šilumos balansas, veikliojo

paviršiaus spinduliuotės balansas, Saulės spinduliuotė ir spindėjimo

trukmė.

9. Krituliai, sniego danga, debesuotumas, atmosferos reiškiniai.

10 Klimato terminio režimo tyrimas: oro temperatūra, jos

32

kintamumas, amplitudė, ekstremali temperatūra, terminiai metų

laikai.

3. Gebės naudotis pagrindiniais

meteorologiniais prietaisais,

kiekybiškai ir kokybiškai analizuoti

meteorologinius ir klimatologinius

duomenis, juos įskaitmeninti,

vizualizuoti pasitelkiant

kompiuterines ir kitas technologijas.

11. Pagrindiniai meteorologiniai prietaisai ir naudojimasis jais.

12. Meteorologinių stebėjimo duomenų kodavimas ir pateikimas

sinoptiniuose žemėlapiuose.

13. Meteorologinių ir klimatologinių duomenų analizė ir

vizualizacija: vidutinės, maksimalios ir minimalios meteorologinių

elementų reikšmės.

14. Mokomoji vasaros praktika: meteorologiniai matavimai ir

prietaisai; oro temperatūros ir drėgnumo matavimai; atmosferos

slėgio, vėjo ir kritulių matavimai; debesų atpažinimas, debesuotumo

rodiklių nustatymas; meteorologinių elementų paros ciklas,

maksimalios ir minimalios meteorologinių elementų reikšmės.

4. Gebės logiškai ir tiksliai

formuluoti mintis, argumentuotai

pagrįsti ir apginti savo nuomonę

įvairiuose dalykiniuose ir

socialiniuose kontekstuose remiantis

meteorologiniais ir klimatologiniais

faktais.

14. Orų ir klimato poveikis žmonių veiklai ir sveikatai.

15. Lietuvos orai Pasaulio klimato kaitos diskurse: bendrieji

bruožai, rajonavimas, klimato svyravimai, pokyčiai ir apsauga.

16. Klimato kaitos poveikis biologinei įvairovei: apsauga ir

prisitaikymas.

5. Gebės gimtąja ir užsienio kalba

naudotis moksline meteorologine ir

klimatologine informacija bei

perteikti ją specialistų ir ne

specialistų auditorijoms.

17. Remiantis įvairiais šaltiniais, referuoti naujausius

meteorologinius ir klimatologinius stebėjimus bei tyrimus

Lietuvoje ir Pasaulyje.

18. Parengti ir pristatyti diskusinę medžiagą Pasaulio ir Lietuvos

klimato kaitos klausimu.


Paskaitos (P) 16val.

Seminarai (S) 16 val.

Bendravimas su studentais pasitelkus e-priemones. 5 val.


Iš viso 80 val.


Kolokviumas – 30%, namų darbas – 20%, egzaminas - 50%


Nr. Leidimo

metai

Leidinio autoriai ir

pavadinimas Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose


1. 1994 Bukantis A..

Lietuvos klimatas.

Vilnius:.

Vilnius: Vilniaus

universiteto

leidykla

Centrinis

abonnements

2

Geografijos.

edukologijos

2

20

2. 2007 Galvonaitė A.,

Misiūnienė M.,

Valiukas D.,

Buikuvienė M.

Lietuvos klimatas.

Vilnius: LHMT.

Vilnius: Lietuvos

hidrometeorologijos

tarnyba.

5 30 20

3. 2013 Lietuvos klimato

atlasas

Vilnius: Lietuvos

hidrometeorologijos

tarnyba.

1 1 2

4. 2008 Mikalajūnas M.

(2008). Meteorologija

ir klimatologija

studentams – 2.

Visata ir Žemė.

Įvadas į geografiją ir

Vilnius: Apyaušris. 10 20 4

33

meteorologiją.

5. 2008 Mikalajūnas M.

(2008). Meteorologija

ir klimatologija

studentams – 4.

Pratybų užduotys..

Vilnius: Apyaušris 2 5 2

6. 2011 Rimkus E. (2011).

Meteorologijos

įvadas..

www.hkk.gf.vu.lt

Vilnius: Vilniaus

universitetas

2 2 20

7. 2011 Stankūnavičius, G.

(2011). Sinoptinės

meteorologijos

pagrindų praktikos

darbai. Mokomoji

knyga.

www.hkk.gf.vu.lt

Vilnius: Vilniaus

universitetas

5 30 20


1. 2017 Bukantis. A. ir kt.

100 klausimų apie

klimato kaitą.

Mokslo ir

enciklopedijų

leidybos centras

Centrinis

abonnements

2

Geografijos.

edukologijos

1

10

2. 2007 Bukantis A.

Klimatologija

(paskaitų konspektas).

www.hkk.gf.vu.lt

Vilnius: Vilniaus

universitetas

2 1 5

3. 2014 Bukantis, A.. Kas

užlopys dangų.

Vilnius:Tyto alba 3 2 5

4. 2013 Eidukevičienė, M.

(Sud.). Lietuvos

gamtinė geografija.

Klaipėda:Klaipėdos

universiteto

leidykla

1 1 3

5. 2015 Galvonaitė, A.,

Kilpys, J., Kitrienė,

Z., Valiukas D.

Lietuvos kurortų

klimatas.

Vilnius: Lietuvos

hidrometeorologijos

tarnyba.

1 1 1

6. 2014 Hess, D., Tasa, D.

McKnight's Physical

Geography.

London: Pearson 1 1 8

7. 1998 Rimkus E.

Meteorologijos

pagrindai.

Vilnius: Vilniaus

universiteto

leidykla

1 1 8

8. 2011 Kažys J..

Biometeorologijos

praktikos darbai.

Mokomoji knyga,

Vilniaus universitetas.

www.hkk.gf.vu.lt

Vilnius: Vilniaus

universitetas

1 1 2

9. 1992 Tomkus J. Žemės

atmosfera ir

klimatas...

Vilnius: Mokslas 10 2 4

Interneto puslapiai: www.meteo.lt; www.gismeteo.lt; www.geografija.lt;


Doc. dr. Zigmas Kairaitis, VDU Edukologijos akademija Geografijos ir turizmo katedra

http://www.hkk.gf.vu.lt/




http://www.meteo.lt/

http://www.gismeteo.lt/

http://www.geografija.lt/

34


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija

galioja iki

6 2019 2022






Politinė geografija ir geopolitika


Political geography and geopolitics


Politinės geografijos ir geopolitikos kurso metu studentai supažindinami su politinės geografijos

samprata ir sąvokomis, geopolitinėmsi koncepcijomis, geopolitinės minties raida, kolonizacijos

procesais, pasaulio politinio žemėlapio raida, valstybių valdymo ir politinės teritorinės sąrangos

formomis. Lavinami gebėjimai disponuoti svarbiausiais politinės geografijos terminais, įgyjami

sugebėjimai dirbti su statistine informacija, lentelėmis ir žinynais. Išmokstama gausią politinę

informaciją interpretuoti pagal bendrai priimtus politologinio, geografinio pažinimo metodus,

atskleidžiami geopolitiniai kodai, svarbiausių valstybių geopolitiniai galios vektoriai, kariniai

konfliktai, jų formos. Terorizmo priežastys ir rūšys.


In the course of political geography and geopolitics the students get acquainted with the basics of

political geography, the conception, object and structure of geopolitics, the processes and models of

the formation of the world’s geopolitical space, the formation of the political map in various regions.

Students develop the skills to employ the main terminology of economic and political geography,

acquire the skills of working with political and statistical information, tables and reference books.

They learn to interpret forms of government and political-territorial systems, military conflicts and

their shape. Terrorism causes and types.


Geografinės informacinės sistemos

Lietuvos visuomeninė geografija

Turizmo ir kelionių geografija

Pasaulio gyventojų ir gyvenviečių geografija

Visuomeninė geografija

Regionų visuomeninė geografija



1. 1 Gebės planuoti

edukologinius bei

geografinius tyrimus

regioninių geopolitinių

sąveikų kontekste.

Gebės analizuoti

ekonominius ir politinius

rodiklius bei pokyčius,

visuomenės ir gamtos

sąveiką; tautinių tradicijų,

moralinės atsakomybės,

pagarbos ir tolerancijos

kitoms tautoms puoselėjimą

Geopolitikos samprata, objektas, struktūra, vieta mokslų sistemoje.

Geopolitikos funkcijos. Pasaulio geopolitinės erdvės formavimosi procesai ir

modeliai. Geopolitikos koncepcijos XIX–XXI amžiuose.

Politinės geografijos objektas, dalykas ir struktūra, ryšiai su kitais mokslais.

Pasaulio politinio žemėlapio raidos etapai. Politinio žemėlapio formavimasis

Europoje, Azijoje, Afrikoje, Amerikoje, Okeanijoje.

Geopolitinės padėties įtaka valstybės raidai.

35

Gebės suprasti pasaulio

geopolitinės erdvės

formavimosi procesus

šiuolaikinės karinės galios

fone.

2. Gebės kritiškai suvokti

politinės kaitos

dėsningumus, šiuolaikinius

geografinio politinio

pažinimo būdus, geopolitinių

koncepcijų pagalba. Ugdys

gebėjimus savarankiškai

analizuoti, interpretuoti,

vertinti šiuolaikinius

politinius pokyčius.

Gebės prognozuoti Lietuvos

geopolitinę raidą, suvokti

politinių partijų, įvairių

socialinių ir etninių grupių

ateitį moralinės

atsakomybės, pagarbos ir

politinės tolerancijos kitoms

tautoms požiūriu.

Geopolitinės erdvės formavimosi istoriniai ypatumai, kolonizacijos eiga

įvairiuose pasaulio žemynuose. Dekolonizacijos procesas.

Valstybė ir jos sudėtis. Pagrindiniai valstybės elementai.

Teritorijos ir akvatorijos struktūra.

Valstybių skirstymas pagal valdymo režimą.

Tarpvalstybinės politinės organizacijos.

Pasaulinė politika ir karinė galia.

Geopolitiniai galios vektoriai

Kariniai konfliktai, jų formos. Terorizmo priežastys ir rūšys.

3. 3. Gebės refleksuoti savo

veiklą, prisiimti atsakomybę

meilės Tėvynei, geopolitinės

padėties įtakos valstybės ir

visuomenės raidai, tautos

formavimosi ekonominės,

geopolitinės sandaros

kontekste. Gebės įvertinti

valstybės geopolitinės

padėties įtaką, valstybinių

sienų funkcijas,

tipus, valstybių teritorinio

politinio formavimosi

dėsningumus ir jų įtaką

tautos gerovei.

Valstybių valdymo ir politinės teritorinės sąrangos formos. Visuomenės

valdymo formos: monarchijos ir respublikos. Valstybių politinės teritorinės

sąrangos formos: unitarinės ir federacinės. Nacionalinis klausimas.

Federacijų klasifikacija. Pasaulio federacinių valstybių sandaros ypatumai.

Rytų Europos, Lietuvos geopolitinė raida ir jos scenarijai.

Politinės partijos ir jų genezė. Partijų funkcionavimo dėsningumai pasaulio ir

Europos regionuose.

Lietuvos politinės partijos ir tų teritorinė analizė.

Rinkimų geografijos ypatumai įvairiose valstybėse su skirtingomis valdymo

ir politinės teritorinės sąrangos formomis

Valstybių sienos. Tradiciniai požiūriai ir metodai tiriant valstybines sienas:

istorinis kartografinis, klasifikacinis, funkcinis, geografinis - politologinis.

Valstybinių sienų geografija. Valstybinių sienų tipai. Valstybinių sienų

funkcijos. Valstybinių sienų klasifikacija: pagal morfologiją, gamtinį

pagrindą, kilmę, funkcijas.

Pasienio regionų problemos ir politika. Euroregionai.

Sostinės ir jų geografinė padėtis.


Paskaitos 32 val.

Seminarai 27 val.



Iš viso 160 val.




Nr.

Publikavimo

metai


autoriai ir

pavadinimas

Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



1. 1991

Lietuvos geopolitika

(rinktinė). Vilnius,

1991.

Mintis 2 3 2

2 2003 D.Waugh. Alma Littera 3 3 3

36

Geografija, 2 dalis,

2003

3. 2001

Calvocoressi P.

Pasaulio politika

1945 – 2000. V., 2001

Briedis 1 3 1

4 2007

Taylor PJ & Flint C

(2007) Political

geography: world-

economy, nation-state

and locality Harlow.

Pearson Education

Lim

Pearson

Education

Lim

1 2 1

5 2004

Kagan R. Apie rojų

ir galią (Amerika ir

Europa naujoje

pasaulio tvarkoje).

Eugrimas

6 2007

Taylor PJ & Flint C

Political geography:

world-economy,

nation-state and

locality

Harlow:

Pearson

Education

Lim.

1 1 1

2017 J.Dittmer. Political

geography Blackwell 1 1 1


1. 2011

Richard W.

Mansbach.

Introduction to

Global Politics

2 1 2

2. 2016 Painter J. Political

geograpfy.

Sage

publications

1 1 1



37


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija

galioja iki

4 2019 2022






Topografija ir kartografija


Topography and Cartography


Išmokoma suvokti lokalią erdvę ir kurti jos grafinį vaizdą. Pateikiami svarbiausi geodezijos ir topografijos

terminų apibrėžimai. Įsisavinami pagrindiniai geodezinių matavimų būdai ir koordinačių nustatymo metodai.

Išugdomas gebėjimas orientuotis erdvėje, kurti topografinius planus bei žemėlapius ir analizuoti

topografinius žemėlapius.

Apibūdinamos kartografinio vaizdo savybės, pateikiami matematinės kartografijos pagrindai, analizuojami

kartografinio vaizdo pateikimo būdai, apibrėžiami kartografinės generalizacijos principai, analizuojami

geografinių žemėlapių sudarymo būdai. Kurso metu pateikiama geografinių žemėlapių ir atlasų teminė

klasifikacija, aptariamos geografinių pavadinimų rašymo formos. Daug dėmesio skiriama didaktiniams ir

skaitmeniniams žemėlapiams, jų pritaikomumui mokyklos pamokose bei istorinių žemėlapių kūrimui ir

analizei. Aptariamas tradicinės kartografijos ir šiuolaikinės geoinformatikos santykis.


Learn to understand the local area and create a graphical representation of it. The most important definitions

of geodesy and topography are given. The basic methods of geodetic measurements and coordinate

determination methods are acquired. The ability to orient in the space, to create topographic plans and maps

and to analyze topographic maps is developed.

Described the characteristics of the cartographic image, presented the fundamentals of mathematical

cartography, analysed the methods of presentation of the cartographic image, defined the principles of

cartographic generalization, analysed geographic mapping methods. The course provides a thematic

classification of geographic maps and atlases, discusses the forms for writing geographic names. A lot of

attention is paid to didactic and digital maps, their application in school lessons as well as for the

development and analysis of historical maps.. The relationship between traditional cartography and

contemporary geoinformatics is discussed.


-



1. Įgis teorinius pažintinius,

filosofinius, istorinius ir

socialinius topografijos ir

kartografijos pagrindus,

suvoks topografinių ir

teminių žemėlapių turinį,

suvoks erdvinių duomenų

pobūdį, įvaldys chorologinės

ir chronologinės analizės

metodus.

1. Topografijos objektas: topografijos mokslo objektas, topografijos

skirstymas, topografijos ryšys su kitais mokslais, trumpa topografijos

istorija.

2. Žemės forma: žemės forma ir jos dydis, žemės formos ir dydžio

nustatymo metodai, istorinė žemės formos ir dydžio nustatymo metodų

raida, sferinio paviršiaus vaizdavimas plokštumoje, kartografinės

projekcijos, masteliai.

3. Koordinačių sistemos ir krypčių orientavimas: geografinės koordinatės,

ortogonalinės koordinatės, polinės koordinatės, krypčių matavimas,

azimutas, objektų koordinačių nustatymas, koordinačių prieaugiai.

4. Matavimų teorijos pagrindai: matavimų rūšys, matavimo vienetai,

matavimų klaidos, matavimų tikslumo įvertinimas.

2. Suvoks chorologinį ir

chronologinį geografinių ir

visuomenės sistemų būvį ir

raidą, mokės atlikti kokybinę

ir kiekybinę duomenų

5. Kartografinio vaizdo savybės: kartografijos mokslo objektas, žemėlapio

apibrėžimas, kartografinio vaizdo savybės, kartografinių kūrinių formos,

žemėlapio savybės, bendrageografinio žemėlapio turinio elementai, teminio

istorinio žemėlapio turinio elementai.

6. Matematiniai geografinio žemėlapio elementai: geografinės koordinatės,

38

analizę, formuluoti tyrimų

nuostatas ir principus,

remiantis geografiniais ir

istoriniais duomenimis gebės

vykdyti procesų krypties ir

raidos vertinimą.

kartografinės projekcijos, normalus, skersinis ir įstrižas projektavimo atvejai,

geografinių ir ortogonalinių koordinačių sistemų ryšys, ilgių, kampų ir plotų

iškraipymai geografiniuose žemėlapiuose, iškraipymų dydžių nustatymas,

žemėlapių masteliai, jų pateikimo būdai.

7. Kartografinio vaizdo pateikimo būdai: ženklų metodas, linijinių ženklų

metodas, kokybinio fono metodas, kiekybinio fono metodas, izolinijų

metodas, taškų metodas, arealų metodas, lokalizuotų diagramų metodas,

judėjimo ženklų metodas, kartogramų metodas, kartodiagramų metodas,

kompleksinis įvairių kartografavimo būdų panaudojimas, reljefo vaizdavimo

būdai, istorinių įvykių ir visuomenės istorinės raidos kartografavimo būdai.

8. Kartografinė generalizacija: generalizacijos rūšys, matematinės

kartografinės generalizacijos realizavimo taisyklės, erdvinių reiškinių

generalizacijos principai, kartografavimo būdų kaita, vykdant

kartografuojamų reiškinių generalizaciją.

3. Gebės identifikuoti ir

analizuoti aktualias

geografinio ugdymo

problemas, planuoti ir

vykdyti edukologinius bei

geografinius tyrimus,

analizuoti ir interpretuoti

gautus tyrimų rezultatus ir

juos panaudoti svarbioms

pedagoginėms, socialinėms,

etinėms problemoms spręsti,

geografinio ugdymo kokybei

gerinti ir mokslo idėjų

visuomenėje sklaidai

9. Geografinių žemėlapių analizės būdai: kartografinės analizės būdai,

žemėlapių panaudojimas istorinei analizei, žemėlapių panaudojimas

prognozei, automatizuotos kartografavimo sistemos, kartografinių kūrinių

naudojimas geografijos pamokose, kartografinės kompiuterinės mokomosios

programos.

10. Kartografinė bibliografija ir toponimija: kartografiniai bibliografiniai

leidiniai, svarbiausios kartografinės bibliografijos leidyklos, geografinių

pavadinimų klasifikacija žemėlapiuose, geografinių pavadinimų rašymo

formos.

4. Bus įvaldę bendruosius

fizinių ir socialinių mokslų

metodologinius principus,

naujausius geografinių

tyrimų metodus, analizuojant

geosferose ir antroposferoje

vykstančius procesus

lokaliniame, regioniniame ir

globaliniame lygmenyse bei

gebės integruotai ugdyti

mokinių bendrąsias ir

specialiąsias kompetencijas

visose geografinio ugdymo

veiklose, plėtoti mokinių

kūrybingumą, verslumą,

kritinį mąstymą bei ugdyti

problemų sprendimo

gebėjimus.

11. Topografiniai ir geodeziniai matavimai vietovėje: geodezinių matavimų

istorinė raida, linijų matavimai, horizontalių ir vertikalių kampų matavimai,

elektroniniai tacheometrai, GPS, topografinės nuotraukos, aeronuotraukos,

kosminės nuotraukos, skaitmeniniai vietovės modeliai.

12. Topografiniai žemėlapiai: kartografinio vaizdo savybės, žemėlapių

klasifikacija, žemėlapių skilčiavimas ir nomenklatūra, kartografinė

generalizacija, topografinių objektų ir reiškinių klasifikacija, topografinių

žemėlapių ženklų rūšys, istoriniai objektai topografiniuose žemėlapiuose,

topografinių žemėlapių naudojimas teritorijos istorinės raidos tyrimams..

13. Lietuvos teritorijos topografiniai žemėlapiai: topografinio

kartografavimo istorinė raida, topografinis kartografavimas, topografinių

žemėlapių masteliai.


naudotis daugialypės terpės

(teksto, garso, grafikos, foto,

video, interneto)

technologijomis, kūrybiškai

jas taikyti vizualizuojant,

organizuojant ir tobulinant

geografinio ugdymo procesą

bei plėtojant mokinių

informacinį raštingumą.

14. Geografinių žemėlapių sudarymo ir spausdinimo būdai: žemėlapių

sudarymo būdai, žemėlapių sudarymo etapai, žemėlapio programa,

žemėlapio paruošimas leidybai, žemėlapių spausdinimo būdai, spalvų skalės.


Paskaitos 18 val.

Seminarai 18 val.


39


Iš viso 106 val.


Pratybos – 20%, koliokviumas, - 25 %, mokomoji praktika - 30%, egzaminas - 25%


N

r.

Publikavi

mo metai

Leidinio (el. šaltinio) autoriai ir

pavadinimas

Leidykla


Universit

eto

biblioteko

je

Metodiniu

ose

kabinetuo

se

Kitose

bibliotek

ose



1 1991

Česnulevičius A. (1991). Topografijos

pagrindai..

Vilnius:

Vilniaus

universitet

as.

20 1 5

2 2013

Česnulevičius A., Švedas K. (2013).

Kartografija.

Vilnius:

Edukologi

ja

20 2 5

3 2008

Juodkienė V., Žižiūnienė E.,

Rinkevičienė Ž.(2008). Tematinės

informacinės sistemos.

Kaunas:

Kauno

kolegija.

2 5

4 2007

Kontvainas R. (2007).

Topografija: mokymo priemonė

Vilnius:

VPU

leidykla.

27 1

5 1989

Skeivalas J. (1989). Geodezinių

matavimų matematinis apdorojimas.

Metodikos nurodymai..

Vilnius:

Technika.

4 1 20

6 2004 Skeivalas J. (2004). Elektroniniai

geodeziniai prietaisai.

Vilnius:

Technika.

2 30

7 2002 Stankevičius Ž. (2002). Skaitmeniniai

žemėlapiai. Mokomoji knyga.

Vilnius:

Technika.

1 30

8 1998 Švedas K. (1998).Kartografinės

projekcijos.

Vilnius:

VPU.

6 10

9 1992

Tamutis Z., Tulevičius V., Žalnierukas

A. (1992). Geodezija. T.1.

Vilnius:

Mokslo ir

enciklope

dijų

leidykla.

1 25

10 1996

Tamutis Z., Žalnierukas A.,

Kazakevičius S., Petroškevičius P.

(1996). Geodezija. T.2.

Vilnius:

Mokslo ir

enciklope

dijų

leidykla.

1 45

11 2008

Urbanavičius V., Rožokienė A.,

Sližienė G. (2008). Kartografija..

Kaunas:

Kauno

kolegija.

2 5

12 2008

Viliuvienė R., Sikorskytė A.,

Mineikytė A. (2008). Geografinės

informacinės sistemos.

Kaunas:

Kauno

kolegija.

2 5


1 2008 Bagdžiūnaitė R. (2008). Kartografija. Vilnius:

Technika.

1 10

2 1997

Samas A. (1997). Žemėlapiai ir jų

kūrėjai.

Vilnius:

Mokslo ir

enciklope

dijų

leidykla.

1 1 2

40

3 1997

Smith J.R. (1997). Introduction to

Geodesy: the History and Concepts of

Modern Geodesy.

New York

–

Chichester

–

Weinheim

– Brisbane

–

Singapore

– Toronto:

John

Wiley and

Sons, Inc.

1 1

4 1999 Švedas K.(1999). Geografinių atradimų

istorija.

VPU

leidykla.

4 6 1

5 1999

Švedas K. (1999). Geografinių

atradimų istorija..

Vilnius:

Leidybos

centras.

4 6 1

6 2001

Torge W. (2001). Geodesy. Berlin -

New

York: de

Gruyter.

1 1

7 1999

Zakarevičius A. (1999). Koordinačių

sistema LKS 94.

Vilnius:

Technika.

2 1 20

8 https://icaci.org/

9 https://cartogis.org/

10 https://soc.org.uk/

11 https://www.loc.gov/rr/geogmap/guide/

index.html

12 https://earthobservatory.nasa.gov/

13 http://journals.vgtu.lt/index.php/GAC

14 http://www.geoportal.lt/geoportal/

15 http://www.maps.lt


Prof. Dr. Algimantas Česnulevičius

https://icaci.org/

https://cartogis.org/

https://soc.org.uk/

https://www.loc.gov/rr/geogmap/guide/index.html

https://www.loc.gov/rr/geogmap/guide/index.html

https://earthobservatory.nasa.gov/

http://journals.vgtu.lt/index.php/GAC

http://www.geoportal.lt/geoportal/

http://www.maps.lt/

41


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija

galioja iki

5 2019 2022








Geography of tourism and travel


Turizmo ir kelionių geografijos kurso metu studentai supažindinami su turizmo pagrindais, lavinami

gebėjimai disponuoti svarbiausiais terminais, vartojamais turizme, įgyjami sugebėjimai dirbti su turistine

literatūra ir tyrimais. Išmokstama gausią turizmo informaciją interpretuoti pagal bendrai priimtus turistinio ir

geografinio pažinimo metodus, atskleidžiama rekreacinių turistinių išteklių sklaida ir jų geografinis

sąlygotumas turistinių vietovių raidai. Supažindinama su turizmo geografija įvairiuose pasaulio regionuose ir

jų įtaka valstybių ekonomikai.


In the course of Geography of tourism and travel the students get acquainted with the basics of tourism and

travel, tourism needs, clasification of travellers in terms of the features of standard groups, terms of

consumer behaviour, trelling motifs. Students learn the forms of tourism: arriving, departing, local; ctegories

of tourism; types of tourism according to destination (motifs). The course deals with tourist regions of the

world. Flows of international tourists in the world, individual regions and sub-regions. Factors determining

arrival and departure tourism in different countries, classification of tourism according to the type of

destination; according to activity; according to the type of travel organization; according to the number of

participants, etc. The students learn to interpret the abundant information of tourism in accordance with

generally applied methods of tourism acquisition as well as statistical and stochastic methods of

environmental research.


Žemynų gamtinėm geografija; Visuomeninė geografija; Gyventojų ir gyvenviečių geografija



1. Gebės suvokti turizmo ir

kelionių tyrimų metodiką ir

metodologiją. Išmoks

atskleisti šiuolaikines

Lietuvos ir pasaulio turizmo

reiškinių sąsajas, skatins

ieškoti jų sprendimo būdų.

Gebės vertinti turistinius

tyrimo metodus, ieškoti

įvairių teritorijų nevienodos

gamtinės, ekonominės ir

socialinės raidos priežasčių,

prognozuoti turistinę

valstybių raidą.

Turizmo objektas ir samprata.

Turizmas ekonominiu aspektu kaip verslas, ekonomikos sritis, pajamų

šaltinis. Turizmo įtaka valstybės ekonomikai.

Turizmo privalumai ir trūkumai socialinėje, kultūrinėje, ekologinėje sferose.

Turizmo aplinkos tipai.

Turizmo ir kelionių reikšmė žmonių švietimui ir rekreacinėms galimybėms.

Pažintinė turizmo reikšmė.

Tausojamasis, ekologinis turizmas.

Kaimo turizmas. Gydomasis turizmas.

Turizmo marketingas. Turizmo reklamos įtaka valstybės įvaizdžio

foamvimuisi.

2. Gebės suvokti turizmo

tyrimų metodiką ir


organizuoti turistines

keliones, sudaryti kelionių

Turizmo raidos periodizacija. Turizmo poreikiai.

Kelionių organizavimo metodika.

Turistinių kelionių sudarymo pagrindai.

Turistiniai maršrutai lokaliniu ir regioniniu aspektu.

Turizmo geografija. Pasaulio turistiniai regionai. Tarptautinių turistų srautai

42

maršrutus. Gebės analizuoti

turistinius tyrimo metodus,

ieškoti skirtingų pasaulio

regionų nevienodos

turistinės plėtros priežasčių,

prognozuoti turistinę

valstybių raidą.

pasaulyje, atskiruose regionuose. Veiksniai, sąlygojantys atvykstamąjį ir

išvykstamąjį turizmą atskirose valstybėse.

3. Gebės įvertinti turizmo ir

kelionių komunikacinę ir

profesinę reikšmę, išmoks


komandoje, supažindinant

skirtingų poreikių mokinius

ir jų tėvus, kolegas ir

turistinių paslaugų vartotojus

su savo šalies ir kitų tautų

tradicijomis, papročiais,

socialine kultūrine aplinka.

Turistinės kelionės padės

ugdyti meilę savo gimtajai

vietovei ir Tėvynei. Jos

atliks svarbų kultūrinį,

pažintinį ir emocinį

vaidmenį ugdant patriotinius

jausmus įvairių profesijų

žmonėms, besimokančių

specialistų ir ne specialistų

auditorijoms.

Turizmo rūšys pagal kelionės tikslą ir jų geografiniai dėsningumai. Turizmo

formos. Turizmo kategorijos.. Turizmo rūšys pagal kelionės tikslą

(motyvus). Laisvalaikio ir pramogų turizmas. Kultūrinis turizmas. Sportinis

turizmas. Verslo ir profesinis (dalykinis) turizmas.

Turizmo poreikiai. Laisvalaikio samprata. Rekreacijos samprata. Keliautojų

klasifikacija pagal tipinių grupių požymius. Turistų skirstymas pagal

vartotojų elgseną. Keliavimo motyvai.

Turizmo skirstymas pagal keliavimo vietovę, aktyvumą, kelionės

organizavimo pobūdį, dalyvių skaičių, kainos formavimo principą, turistų

amžių, kelionės trukmę, turizmo srautų intensyvumą, nakvynės vietą,

geografinį principą (teritoriją). Turizmo formos pagal transporto rūšis:

traukinių, automobilių, autobusų, lėktuvų, vandens transporto priemonių

(vidaus vandenų ir jūrų), dviračių, pėsčiųjų, kombinuotieji maršrutai.


Paskaitos 30 val.

Seminarai 30 val.



Iš viso 133 val.




Nr.

Publikavimo

metai


autoriai ir

pavadinimas

Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



1 2011

Vaitekūnas S.,

Povilanskas R.

Turizmo ir kelionių

geografija

Mokslo ir

enciklopedijų

leidybos

centras

2 3 3

2 1999

Armaitienė A.,

Grecevičius P., Urbis

A., Vainienė I., Kaimo

turizmas.

Klaiėdos

universitetas 5 10 2

3 2007

Avinash A. Tourism

Perspective in the 21st

Century.

Delhi:

Eastern Book

Corporation,

1 1 2

4. 2005 Hall C.M., Page S.J. . Routledge 1 1 1

43

The Geography of

Tourism and

Recreation, 3rd edition.

London-New York:

456 p.

5 2009

Williams S. Tourism

Geography: A New

Synthesis. London:, p.

310

Routledge 1 2 1

6 2008

Александрова и др.

География туризма.

Москва: Кноpус,

Progress 2 3 2

7 2002

Turizmas. Vadovėlis.

Klaipėdos

universitetas, Kauno

kolegija. Kaunas, 2002.

Kauno

kolegijos

leidybos

centras

5 10 5

2009

Lietuva : 101

įdomiausia vieta /

Vykintas Vaitkevičius,

Valentinas Baltrūnas. –

Vilnius

Alma littera,. 3 2 3

1995

Isokas G. Lietuvos

gamtos paminklai.

Vilnius,

2 2 2


1. 2013 Įdomiausios kelionės

po Lietuvą. 439 psl. Terra publika

2 2 2

2006 Jankevičiūtė G.

Lietuva (vadovas)

Paknio

leidykla

2 2 2



44


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija

galioja iki

6 2019 2022






Visuomeninė geografija ir regionistika


Human Geography and Regionalism


Mokoma problemiškai interpretuoti visuomeninės geografijos teorinius, modelinius ir taikomuosius

pasiekimus, tyrimų metodus. Išmokstama atskleisti visuomeninių reiškinių teritorinės sklaidos ypatumus,

susipažįstama su šiuolaikinėmis pasaulio šalių socialinės ekonominės plėtros tendencijomis ir globalinėmis

problemomis. Gebama interpretuoti gausią statistinę informaciją šiuolaikinių teritorinių ekonominių ir

politinių modelių pagalba. Išmokoma suprasti pasaulio ūkio sistemą ir veiklos mechanizmą. Suteikiama

žinių apie pasaulio ūkio sistemą. Išugdomas gebėjimas sistemiškai analizuoti ekonominius ir socialinius

duomenis, atlikti prognozes, atsižvelgiant į galimus kintamuosius.

Išmokoma išskirti ir modeliuoti pasaulio makroregionus, aiškintis problemines sritis ir diskutuoti ginčytinais

išskyrimo klausimais. Daugiausiai dėmesio skiriama atskirų regionų ir valstybių socialinei ekonominei

geografijai. Analizuojama valstybių geografinė ir geopolitinė padėtis, vieta ir ypatumai pasaulio kultūroje,

ekonomikoje ir politikoje, ūkio ir socialinė sistema, gyvenimo būdas, valstybių teritorinė organizacija.


Learning to interpret: theoretical, simulation and applied achievements of human geography, research

methods. Studied to reveal the peculiarities of spatial distribution of social phenomena, get acquainted with

contemporary tendencies of the social economic development of the world and global problems. Ability to

interpret a large amount of statistical information with the help of modern territorial economic and political

models. Learn to understand the system of the world economy and the mechanism of action. Knowledge

about the world economy system is provided. The ability to systematically analyze economic and social data,

to make predictions based on possible variables is developed.

Learning to distinguish and model the world's macroregions, to explain the problem areas and discuss on

controversial issues of exclusion. The focus is on the socio-economic geography of regions and countries.

The geographic and geopolitical situation, place and peculiarities in the world of culture, economy and

politics, economic and social system, way of life; territorial organization of the states are analyzed.


Topografija ir kartografija, Geografinės informacinės sistemos, Gyventojų ir gyvenviečių geografija



Gebės vertinti geografinės

aplinkos įtaką pasaulio,

regionų ir šalių ekonomikai

bei socialinei būklei; regionų

esmę ir reikšmę, įvairovę ir

vienalytiškumą; makro,

mezo ir mikroregionų

charakteristikas ir ryšius;

tarptautinius ryšius ir

bendradarbiavimo formas.

Regiono samprata ir sudėtis. Regiono apibrėžtis ir sampratos kaita.

Šiuolaikinis regionas. Regionų sudėtis ir charakteristika. Regionų išskyrimo

kriterijai ir įvairovė. Kultūra ir civilizacija formuojantis regionams.

Globalizacija ir regionai. Globalizacijos įtaka regionams. Globalinės

problemos ir regionai.

Afrika. Šiaurės Afrika: ir Artimieji rytai, ir Afrikos šiaurė. Naftos ir turizmo

šalys. Viduržemio jūros turizmo regionas. Afrika į pietus nuo Sacharos.

Regiono apibrėžtis ir sudėtis. Gvinėjos įlankos šalių regionas: gausūs

ištekliai ir Pasaulio Banko programos. Nigerija: šalies socialinė ekonominė

analizė. Rytų Afrika: politinės permainos, pilietiniai karai, ištekliai ir Kinijos

investicijos. Pietų Afrika: turtai, skurdas, ateitis.

Šiaurės Amerika. Regiono sudėtis ir apibrėžtis, netolima kaitos perspektyva.

Didysis aštuonetas. Amerika ir Europa: vakar, šiandien, rytoj. Vadovavimas

NATO, Pasaulio Bankui, įtaka JTO ir pasaulio struktūrai. Monopolinis,

bipolinis ar multicentristinis pasaulis. NAFTA – integracinė sistema.

45

Jungtinės Amerikos Valstijos: pasaulinis lyderiavimas – privilegija ir

atsakomybė; ištekliai, prekyba, finansai ir geopolitika; demokratija ir

šiuolaikinė pavojai: Amerika keičiasi; tausojanti išteklių politika;

branduolinė galia: ginklavimosi ir nusiginklavimo politika; Šiaurės

Amerikos gynybos skydas. Kanada: valstybė ir integracija su JAV.

Vieningos Vakarų pusrutulio rinkos idėja.

Lotynų Amerika. Regiono sudėtis ir apibrėžtis. Dideli kontrastai: nuo etninių

grupių ir rasių iki ekonominės pažangos. Gamtos ištekliai – šalių ūkio

pagrindas. Investicijos ir didžiosios reformos. Pasaulinė įsiskolinimo krizė ir

Breidžio planas. Karibų šalių asociacija. Kalnų valstybės. Brazilija: šalies

socialinė ekonominė analizė. Meksika: šalies socialinė ekonominė analizė;

integracija į šiaurę. Australija ir Okeanija. Regiono sudėtis. Australija: šalies

socialinė ekonominė analizė. Okeanijos šalių kultūros ir ūkio ypatumai.

Išmanys visuomeninės

geografijos mokyklas ir jų

pasiekimų taikymą

efektyviam visuomeninių

geografinių reiškinių

vertinimui ir geografijos

ugdymo turinio planavimui.

Visuomeninės geografijos objektas ir jos vieta mokslų sistemoje.

Visuomeninės geografijos mokslo minties istorija. Paradigmos Vakarų

geografijoje. Radikalioji geografija. Socialinių nelygybių tyrimo problemos

idėjos, teorijos, empiriniai samprotavimai. Prancūziškoji ir kitų šalių

geografijos mokyklos. Šiuolaikinės visuomeninės geografijos problemos

Vakaruose. Socialinės geografinių tyrimų kryptys Rytų Europoje.

Gebės pažinti, vertinti ir

atskleisti šiuolaikines

pasaulio šalių socialinės

ekonominės plėtros

tendencijas, motyvuotai

papildyti geografijos

ugdymo turinį; kurti saugią,

tolerantišką, atvirą,

skatinančią mokymąsi

aplinką.

Atskirų ūkio šakų analizė lokaliniu, regioniniu ir globaliniu lygiu. Ūkio

veiksnių šakinė ir teritorinė analizė.

Juodosios metalurgijos, tekstilės pramonės, popieriaus ir celiuliozės

pramonės bei kitų ūkio šakų išdėstymo veiksniai, dėsningumai, galimybės

regionuose ir šalyse.

Gebės atskleisti mokiniams

visuomenės struktūras ir

sinergetinius ryšius,

modeliuoti ir kurti saugią

ugdymo aplinką, laikytis

europietiškų vertybių ir

ugdytis socialinę

atsakomybę bei

įsipareigojimus visuomenei.

Socialinės raidos ir gyvenimo kokybės teritorinės problemos. Žmogaus

socialinė raidos samprata, principai. Žmogaus socialinės raidos indeksas ir jo

teritoriniai ypatumai. Socialinės atskirties ir skurdo samprata, pobūdis,

priežastys, pasekmės. Gyvenimo kokybės ir gyvenimo lygio sąvokos.

Socialinio teisingumo problemos teritoriniai aspektai. Darbo rinka ir

užimtumo problemos. Šešėlinė ekonomika ir jos teritorinis paplitimas.

Gebės interpretuoti

socialinius ir ekonominius

tyrimo metodus, geografines

informacines sistemas (GIS),

bei tuo pagrindu kurti

sąveika, partneryste, dialogu

grįstas mokymosi ir grupinės

veiklos situacijas.

Šalių klasifikacija ir tipologija. Tipologijai naudojami pirminiai ir išvestiniai

rodikliai. Tipologinės šalių grupės ir pogrupiai. Išimties atvejis.

Šiaurės Europa. Regiono sudėtis ir apibrėžties problematika. Skandinavija.

Baltoskandija. Baltijos šalys. Baltijos jūros valstybės. Norvegija: šalies

socialinė ekonominė analizė. Vakarų Europa. Regiono sudėtis ir apibrėžties

problematika. Jungtinė Karalystė: šalies socialinė ekonominė analizė.

Vokietijos federacija: šalies socialinė ekonominė analizė. Prancūzija: šalies

socialinė ekonominė analizė. Pietų Europa. Regiono sudėtis ir apibrėžties

problematika. Italija: šalies socialinė ekonominė analizė. Ispanija: šalies

socialinė ekonominė analizė. Vidurio Europa. Regiono sudėtis ir apibrėžties

problematika. Baltijos šalių padėtis. Vyšegrado šalys. Lenkija: šalies

socialinė ekonominė analizė. Čekija: šalies socialinė ekonominė analizė.

Balkanų valstybės: panašumai, kontrastai ir perspektyvos. Slovėnija: šalies

socialinė ekonominė analizė. Rytų Europa. Regiono sudėtis ir apibrėžties

problematika. Geopolitinė Rytų Europa. Nepriklausomų valstybių

sandrauga. Pereinamoji ekonomika: stambiosios reformos. Liberalizacija ir

nacionalizacija. Rusija: šalies socialinė ekonominė analizė. Ukraina: šalies

socialinė ekonominė analizė.

Gebės kritiškai mąstyti apie

politinių ir ekonominių

Gamtos ištekliai, ekologija ir regionai. Gyventojų pasiskirstymas ir

gyvenviečių sistemos regionuose. Dabartinės pramonės išdėstymo veiksniai

46

reiškinių teritorinius

dėsningumus, įvertinti

naujus geografinius


gausią statistinę informaciją

šiuolaikinių teritorinių

ekonominių ir politinių

modelių pagalba.

ir regionų raida. Pasaulinė ir regioninė infrastruktūra. Pasaulinė rinka,

specializacija ir tarptautinė prekyba.

Vidurio Azija. Regiono sudėtis ir apibrėžties problematika. Politika, šalių

valdymas ir ekonomikos kontrastai. Regiono svarba Europai. Kazachstanas:

šalies socialinė ekonominė analizė; ekonominė galia ir priklausomybė nuo

Rusijos. Rytų Azija. Regiono sudėtis ir apibrėžties problematika. Japonija:

šalies socialinė ekonominė analizė; šalies ūkio pakilimas ir šiuolaikinė

konkurencija. Kinija: šalies socialinė ekonominė analizė; pastarojo meto

ūkio šuolis ir proveržis į pasaulines rinkas; valdoma ekonomika ir laisvos

ekonominės zonos. Šiaurės Korėjos padėtis ir grėsmė tarptautiniam

saugumui. Pietryčių Azija. Regiono sudėtis ir apibrėžties problematika.

Indonezija: šalies socialinė ekonominė analizė; didelių kontrastų šalis.

Vietnamas: šalies socialinė ekonominė analizė; Vietnamo karas, šalies

atstatymas ir šiuolaikinė gerovė. Pietų Azija. Indija: šalies socialinė

ekonominė analizė; kolonizavimas, jo pasėkmės, nepriklausomybės

laikotarpis ir dabartinė Indija; ūkio reformos. Pietų ir Pietryčių Azijos

palyginimas. Vakarų Azija. Regiono sudėtis ir apibrėžties problematika.

Islamo erdvė. Artimieji ir Vidurinieji Rytai. Vakarų ir Rytų civilizacinis

konfliktas. Tarptautinis terorizmas. Persų įlanka: ištekliai ir politika.

Turtingos ir skurstančios šalys: priežastys ir galimybės. OPEC: naftą

išgaunančios ir eksportuojančios šalys. Izraelis: šalies socialinė ekonominė

analizė; valstybė, religija, geopolitinė kova, pasaulinė bendruomenė;

Palestinos klausimas. Turkija: šalies socialinė ekonominė analizė; integracija

į Europą, tradicinė Turkija ir Kurdistanas. Kurdai – viena didžiausių tautų,

neturinti savo valstybės: padėtis ir problematika. Saudo Arabija: šalies

socialinė ekonominė analizė. Kaukazo šalys. Afganistanas: valstybė ir JT

misija.

Gebės kritiškai žvelgti į

valstybės ir sąjungų ar

organizacijų vykdomą

regioninę politiką, įvairiais

būdais pasireiškiančią

besivystančiose ir

išvystytose pasaulio šalyse.

Gebės ugdyti(s) pozityvų

požiūrį į laisvosios rinkos

principais grindžiamą ūkį

Pasaulio politinio žemėlapio formavimasis ir regionai. Senieji regionai ir jų

kaita. Regionų kaitos pavyzdžiai. Ankstyvosios imperijos. Pažengusios

imperijos, kapitalizmas ir rinkos mechanizmo įtaka regionams.

Eurocentrizmas ir kova už pasaulinę hegemoniją. Mokslo technologinė

pažanga. Aukštųjų technologijų ūkis ir žinių visuomenė. Šiuolaikinio

politinio žemėlapio raidos etapo įtaka regionams. Šiuolaikiniai pasaulio

makrocivilizaciniai regionai.

Europa. Bendra Europos charakteristika. Europos regionavimas. Europos

sąjunga: raida, esmė, pasiekimai ir problemos; narystė ir valdymas; Lietuva

ES; ES ateitis. Šiaurės Atlanto sutarties organizacija: politiniai tikslai ir

pagrindiniai uždaviniai; narystė ir transformacija XXI amžiuje; politinės ir

karinės struktūros, finansavimas, misijos; NATO ir Lietuva, Baltijos oro

policija.

Azija. Azijos regionavimas. APEC: Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių

ekonominis bendradarbiavimas.

Globalizacijos ir integracijos, regionalizmo procesai pasaulio ūkyje.

Mokslinė techninė pažanga ir pasaulio ūkis. Pasaulio ūkio teritorinė sistema.

Pasaulinė rinka ir specifiniai ūkio sričių rinkodaros dėsningumai. Pasaulio

ūkio sektoriai ir šakinė pasaulio ūkio struktūra.

Pasaulio rinka ir jos subjektai. Pasaulio rinkos geografinė segmentacija.

Tarptautiniai ekonominiai santykiai ir jų formos. Pasaulinė prekyba.

Eksporto–importo struktūra, reeksportas. Tarptautinės prekybos plėtotė.

Pasaulinė finansų rinka ir tarptautiniai finansiniai santykiai. Tarptautinis

turizmas ir jo reikšmė valstybių ekonomikai.

Gebės interpretuoti

visuomeninės geografijos

teorinius, modelinius ir

taikomuosius pasiekimus,

diskutuoti tarpkultūrinėse

dimensijose, vykdyti

verbalinę ir neverbalinę

tarpkultūrinę komunikaciją

socialinių procesų ir

Visuomenės raidos teorijos. Geografinio determinizmo mokslinės idėjos.

Visuomenės raidos pakopiškumo teorijos. Visuomenės ekonominių

formacijų teorija. Industrinės, technokratinės, vartotojiškos, masinės

visuomenės teorijos. Visuotinės gerovės visuomenė.

47

reiškinių kontekste.


Paskaitos 32 val.

Pratybos 32 val.



Iš viso 160 val.


Kolokviumai – 20%, pratybos - 20%, savarankiškas darbas – 10%, egzaminas - 50%


Nr.

Publikavimo

metai


autoriai ir

pavadinimas

Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



1 2004 Geography. By Peter

Hagget.

N.J., Prentice

Hall

1 1

2 2001

Calvocoressi P.

Pasaulio politika 1945

– 2000.

V., Briedis 15 54

3 2002

Held D., McGrew A.,

Goldbaltt D., Perraton

J. Globaliniai

pokyčiai.

V., Margi raštai 11 1 5

4 2002

Melnikas B.

Transformacijos:

visuomenės pokyčiai,

Rytų ir Vidurio

Europa.

V., Sapnų sala 1 1 5

5 1996 Lingė P. Europos ir

Azijos šalys.

V. "Lietuvos

rytas"

2 >5

6 2003 Waugh D. Geografija.

II dalis.

V., Alma

Literra

1 1

7 2014

Knox P., Agnew J.

The Geography of the

World Economy.

London; N. Y,

Routledge

1 1


1 1998 Strange S. Valstybės

ir rinkos.

V. Eugrimas. 8 1 >5

2 2008

Vaitekūnas S.

Mokyklinis

geografijos žinynas.

K., Šviesa

3 7

3 2006

Vaitekūnas S.

Lietuvos gyventojai:

per du tūkstantmečius.

V., Mokslo ir

enciklopedijų

leidybos

institutas

12 30


Doc. dr. Darius Česnavičius

48


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis

ECTS kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija

galioja iki

6 2019 2022

Dalyko tipas (privalomas ar pasirenkamas) privalomas

Dalyko lygmuo (priklausymas studijų pakopai) bakalauras


Studijų forma (auditorinė ar nuotolinė) auditorinė


Žemynų gamtinė geografija


Physical Geography of the Continents


Žemynų gamtinės geografijos studijų pagrindą sudaro gamtinės aplinkos komponentų tarpusavio sąveika

ir jų erdvinės diferenciacijos dėsningumai. Žemynų gamtos sąlygų apžvalga pagrįsta atskirų žemynų

geografinės padėties, jų geologinės sandaros ir paviršiaus, klimato sąlygų ir vidaus vandenų, dirvožemių,

augalijų ir gyvūnijos bei ekosistemų analize. Ji siejama su žemynų gamtinių sąlygų faktinės, kartografinės

ir statistinės informacijos analizavimo, vertinimo ir interpretavimo gebėjimais.


The base for studying the Physical Geography of the Continents is the interaction between the components

of the natural environment and the regularities of their spatial differentiation. An overview of the

continental conditions is based on the analysis of the geographic location of each continent, its geological

structure and surface, climatic conditions and inland waters, soil, vegetation and fauna and ecosystems. It

relates to the ability to analyse, evaluate and interpret the actual, cartographic and statistical information of

the continents' natural conditions.


Geomorfologija ir geologijos pagrindai, meteorologija ir klimatologija, hidrologija ir vandenynų

geografija.



1. Žinos žemynų gamtinės

geografijos terminologiją ir

žemynų nomenklatūrą,

žemynų gamtinių sąlygų

erdvinės diferenciacijos

procesus ir reiškinius bei jų

charakteristikas, ekosistemų

susidarymo, evoliucijos ir

paplitimo dėsningumus,

pagrindinius bruožus ir

žemynų fizinio geografinio

rajonavimo principus, mokės

taikyti fizinės geografijos

terminologiją, ir fizinio

geografinio rajonavimo

principus.

1. Vidiniai ir išoriniai gamtinės aplinkos erdvinės diferenciacijos

veiksniai. Gamtinių ekosistemų geografinis rajonavimas.

2. Eurazijos gamtos sąlygos, ekosistemų įvairovė, jų susidarymo, raidos ir

paplitimo dėsningumais.

3. Šiaurės Amerikos gamtos sąlygos, ekosistemų įvairovė, jų susidarymo,

raidos ir paplitimo dėsningumais.

4. Pietų Amerikos gamtos sąlygos, ekosistemų įvairovė, jų susidarymo,

raidos ir paplitimo dėsningumais.

5. Afrikos gamtos sąlygų erdvinės diferenciacijos veiksniai ir erdvinės

diferenciacijos ypatumai.

6. Australijos gamtos sąlygos, ekosistemų įvairovė, jų susidarymo, raidos

ir paplitimo dėsningumais.

5. Antarktidos gamtos sąlygos, ekosistemų įvairovė, jų susidarymo, raidos

ir paplitimo dėsningumais.

2. Gebės vertinti įvairių

geografinių reiškinių ir

procesų įtaką žemynų

ekosistemų struktūrai ir

raidai, nustatyti jų įvairovę

įtakojančius veiksnius bei

6. Eurazijos ekosistemų įvairovę įtakojantys geografiniai reiškiniai ir

procesai, jų erdvinė raiška ir paplitimo dėsningumai.

7. Šiaurės Amerikos ekosistemų įvairovę įtakojantys geografiniai

reiškiniai ir procesai, jų erdvinė raiška ir paplitimo dėsningumai.

8. Pietų Amerikos ekosistemų įvairovę įtakojantys geografiniai reiškiniai

ir procesai, jų erdvinė raiška ir paplitimo dėsningumai.

49

ryšius tarp gamtinės aplinkos

komponentų įvairaus rango

ekosistemose, atskleisti jų

genetinius ypatumus.

9. Afrikos ekosistemų įvairovę įtakojantys geografiniai reiškiniai ir


10. Australijos ekosistemų įvairovę įtakojantys geografiniai reiškiniai ir


11. Antarktidos ekosistemų įvairovę įtakojantys geografiniai reiškiniai ir


3. Gebės planuoti ir atlikti

tyrimus, formuluoti

problemas ir vertinti

rezultatus, rinkti, analizuoti ir

interpretuoti faktinę,

statistinę ir kartografinę

informaciją, kritiškai vertinti

geografinio pobūdžio

informaciją ir ją taikyti

ugdymo procese.

12. Eurazijos geologinės sandaros ir paviršiaus, klimato sąlygų,

dirvožemių ir organinio pasaulio tarpusavio ryšiai.

13. Šiaurės ir Pietų Amerikos geologinės sandaros ir paviršiaus, klimato

sąlygų, dirvožemių ir organinio pasaulio tarpusavio ryšiai.

14. Afrikos geologinės sandaros ir paviršiaus, klimato sąlygų, dirvožemių

ir organinio pasaulio tarpusavio ryšiai.

15. Australijos geologinės sandaros ir paviršiaus, klimato sąlygų,


16. Antarktidos geologinės sandaros ir paviršiaus, klimato sąlygų,



naudoti ir kūrybiškai taikyti

šiuolaikines technologijas

geografiniame ugdyme,

pasinaudojus jomis gebės

ugdyti mokinių bendrąsias ir

specialiąsias kompetencijas,

plėtos mokinių kūrybingumą,

kritinį mąstymą bei problemų

sprendimo gebėjimus

geografiniame ugdyme.

17. Žemynų gamtinės geografijos vieta mokykliniame geografiniame

ugdyme.

18. Žemynų gamtinės geografijos žinių ir gebėjimų pritaikymas

individualizuotoms geografijos programoms bei jų derinimas su

geografijos ugdymo programa.

5. Gebės efektyviai bendrauti

ir bendradarbiauti su

skirtingų poreikių mokiniais

ir jų tėvais (globėjais),

kolegomis, konstruktyviai

dirbti komandoje.

19. Žemynų gamtinės geografijos vieta geografinės kultūros formavime,

ryšiai su kitomis geografinėmis disciplinomis.

20. Žemynų gamtinės geografijos ryšiai su kitomis gamtos, socialinių ir

humanitarinių mokslų disciplinomis.

6. Gebės gimtąja ir užsienio

kalbomis priimti ir valdyti

geografiniam ugdymui

svarbią mokslinę

informaciją, perteikti ją

besimokančių specialistų ir

ne specialistų auditorijoms.

21. Eurazijos ir Šiaurės Amerikos geologinės sandaros ir paviršiaus,

klimato, geografinių zonų ir įvairaus rango ekosistemų palyginamoji

analizė.

22. Pietų Amerikos, Afrikos ir Australijos geologinės sandaros ir

paviršiaus, klimato, geografinių zonų ir įvairaus rango ekosistemų

palyginamoji analizė.


Paskaitos 36 val.

Seminarai 9 val.

Pratybos 18 val.



Iš viso 160 val.


Kolokviumai - 30%, savarankiškas darbas - 20%, egzaminas - 50%.


Nr.

Publikavimo

metai

Leidinio (el.

šaltinio) autoriai

ir pavadinimas

Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



50

1 2013

V. Gerulaitis.

Žemynų

geografijos

pratybos

(elektroninis

išteklius).

Edukologija 5 5

2 2010

Geography of

Antarctica. Miller

F. P., Vandome A.

F., McBrewster J.

Betascript

Publishing 1 1

3 2007

The Physical

Geography of

South America.

Veblen T. T.,

Kenneth R.

Young, Orme A.

R.

Oxford

University

Press

1 1

4 1999

The Physical

Geography of

Africa W. M.

Adams, A. S.

Goudie, and A. R.

Orme

Oxford

University

Press

1 1

5 2002

Physical

Geography of

North America.

Orme A. O.

Oxford

University

Press

1 1


1 2008

Basalykas A.

Žemė - žmonijos

buveinė.

Šviesa 5

2 2008

Christopherson R.

W. Geosystems:

An Introduction to

Physical

Geography.

Prentice Hall 1

3 2017

Gaublys.

Geografijos

atlasas.

Didakta 9

4 2013

Motuza. G. Kaip

veikia žemė.

Geologijos

pagrindai.

Mokslo ir

enciklopedijų

leidykla

2


doc. dr. Virginijus Gerulaitis

51


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis

ECTS kreditais

Dalykas

atestuotas

Dalyko atestacija


IST 3011 C 5 2019 2022


Dalyko lygmuo (priklausymas studijų pakopai) Bakalauro

Semestras, kuriame teikiamas dalykas Pavasario



Istorijos metodai ir teorija


History methods and theory


Šio dalyko pagrindinis tikslas – išplėsti žinias ir vystyti kritinį mastymą apie praeities studijas, apie istorikų

naudojamus praeities pažinimo ir tyrimo būdus ir su jais susijusias specifines metodologines problemas.

Dalis šio dalyko studijų skirta praktiniams tikslams – mokslinio darbo rašymo metodikos studijoms,

apimančioms visus šio proceso etapus – nuo temos formulavimo iki išvadų rašymo. Išskirtinis dėmesys

skiriamas pagrindiniams ir specifiniams istorinio tyrimo metodams ir jų taikymui praktikoje.


The objective of this course is to deepen critical thinking about the study of the past and the variety of ways

in which historians operate: how they frame their enquiries and how they craft their accounts. The second

part of the course will have a more practical orientation; consider key questions that arise in “doing” history:

how to choose and define a research topic; how to choose and use in proper way research methods; how to

follow appropriate academic conventions.


Išklausyti pirmųjų dviejų metų bakalauro programos dalykai



Gebės apibrėžti istorinių

tyrimų istorinių tyrimų

moksliškumo parametrus

Istorija kaip mokslinė disciplina: istorijos profesionalizacijos ir

institucionalizacijos raida.

Istorija kaip mokslinė disciplina: istorijos moksliškumo kriterijai.

Gebės įvertinti

pseudomokslinės-

paramokslinės srities darbus

Pseudoistorija kaip pseudomokslinis fenomenas. Alternatyvioji istorija.

Gebės analizuoti esmines ir

specifines istorijos tyrimo ir

rašymo proceso ypatybes bei

problemas

Istorinis naratyvas: argumentacija, interpretacija, retorika.

Istorinis naratyvas: erdvės ir laiko konstravimas – periodizavimos schemos ir

istorinio region samprata.

Istorijos tyrtimų krypčių įvairovė ir tarpdalykiniai tyrimai.

Gebės apibūdinti

pagrindinius metodinius

reikalavimus ir

rekomendacijas reikalingas

savarankiškų mokslinių

darbų parengimui

Mokslinių darbų rašymo metodika. Kvalifikacinis bakalauro darbas: darbo

planas ir įvado struktūra.

Mokslinių darbų rašymo metodika. Kvalifikacinis bakalauro darbas:

dėstomoji dalis ir išvados.

Mokslinių darbų rašymo metodika: citavimas ir plagiavimo problema

Gabės apibrėžti tyrimo

metodų taikymo loginius

principus ir naudojimo

Empiriniai ir teoriniai mokslinių tyrimų metodai. Aprašymas, analizė ir

sintezė.

52

praktikas Istorinė komparatyvistika ir lyginamojo metodo taikymo praktika.

Biografiniai tyrimai. Prozopografija. Psichoanalitinė istorija.

Kiekybiniai tyrimo metodai. Kontent-analizė. Statistinė analizė.

Gebės įvertinti tyrimo

metodų taikymo efektyvumą

ir pagrįstumą moksliniuose

darbuose

Empiriniai ir teoriniai mokslinių tyrimų metodai. Aprašymas, analizė ir

sintezė.

Istorinė komparatyvistika ir lyginamojo metodo taikymo praktika.

Biografiniai tyrimai. Prozopografija. Psichoanalitinė istorija.

Kiekybiniai tyrimo metodai. Kontent-analizė. Statistinė analizė.

Studijų metodai (dėstymo ir studijavimo)

Dėstymo metodai: pasakojimas, aiškinimas, konsultavimas.

Studijų metodai: referato rengimas, istoriografijos skaitymas ir analizavimas

Studijavimo pasiekimų vertinimo metodai

Testavimas, referato skaitymas


Paskaitos (P) 45 val.


Iš viso 133 val.


Kolokviumas – 20%, Referatas – 30%, Egzaminas –50 %


Nr.

Leidimo

metai




Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose


1. 2006 Jordanova L., History in

practice Hoder Arnold 1 1 1

2. 2006 Munslow A.,

Deconstructing history Routledge 1 1 1

3. 2005 Burke P., History and

social theory Margi Raštai 1 1 1

4. 1998

Appleby J., Hunt L.,

Jacob M. (1998) Tiesos

sakymas apie istoriją

Polity Press 10 0 5

5. 1995 New perspectives on

historical writing Polity Press 1 1 1


1. 2005

Making history : an

introduction to the history

and practices of a

discipline

Routledge

2. 2003 Writing history : theory &

practice

Oxford

University

Press

3. 1999

Hardy K. A., Quantitative

Methods for Historians: A

Guide to Research, Data,

and Statistics

University of

North

Carolina Press

4. 1990

Narration and explanation

: contributions to the

methodology of the

Rodopi

53

historical research


Dr. Marius Sirutavičius

54


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis

ECTS kreditais

Dalykas

atestuotas

Dalyko atestacija


IST1002 C 5 2019 2022


Dalyko lygmuo (priklausymas studijų pakopai) Bakalauro studijos

Semestras, kuriame teikiamas dalykas rudens



Senovės istorija


ANCIENT HISTORY


Kurso metu apžvelgiama Senovės istorija, pradedant pirmųjų valstybių susidarymu Artimuosiuose Rytuose

ir baigiant Romos imperijos žlugimu. Kurso pradžioje aptariami Senovės istorijos tyrinėjimo metodai, jų

galimybės ir problemos. Toliau chronologine tvarka kalbama apie Senovės Egipto, Mesopotamijos,

Archajinės ir klasikinės Graikijos, Helenizmo epochos, Romos respublikos ir imperijos politinį, socialinį ir

kultūrinį vystimąsi. Kurso metu studentai susipažįsta su įvairiais materialiais ir rašytiniais šaltiniais bei jų

tyrinėjimo problematika.


The course is an introduction to Ancient history, starting from the formation of the first states in the Ancient

Near East and finishing with the collapse of the Roman Empire. At the beginning the methods, possibilities

and problems of the study of Ancient history are discussed. Attention is then paid to political, social and

cultural development of Ancient Egypt, Mesopotamia, Archaic and Classical Greece, Hellenistic period,

Roman republic and empire. During the course students get familiar with different material and written

sources and problems of their interpretation.


Prieš pradedant dalyko studijas jokios specialios žinios ar gebėjimai nėra būtini.



1. Gebės analizuoti

pagrindinius senovės

istorijos šaltinius bei jų

interpretavimo

problemas

Senovės istorijos šaltinių tipai, specifika, jų išlikimo problema

Epigrafika, numizmatika, papirologija

2. Gabės analizuoti

svarbiausius Senovės

Egipto kultūros bruožus

bei istorinę ir politinę

raidą

Rašto atsiradimas Senovės Egipte

Senovės Egiptas – nuo istorijos pradžios iki Vidurinės karalystės laikų.

Senovės Egipto Naujoji karalystė – imperija ir ryšiai su Artimaisiais Rytais

3. Gabės vertinti

pagrindinius Senovės

Egipto istorijos šaltinius

bei jų problematiką

Autobiografijų, analų, karališkų tekstų ir kitų šaltinių pavyzdžių pristatymas

(tekstų ištraukų nagrinėjimas)


svarbiausius

Mesopotamijos kultūrų

bruožus bei istorinę ir

politinę raidą

Rašto atsiradimas Mesopotamijoje

Šumerai ir akadai III tūkst. pr. Kr.

Mesopotamija ir jos kaimynai II tūkst.. Kr.

Artimieji Rytai I tūkst.. pr. Kr.

5. Gsbės vertinti Analų, karališkų tekstų, laiškų ir kitų šaltinių pavyzdžių pristatymas (tekstų

55

pagrindinius

Mesopotamijos istorijos

šaltinius bei jų

problematiką

ištraukų nagrinėjimas)



Graikijos kultūros

bruožus bei istorinę ir

politinę raidą

Senovės Graikija – Kreta-Mikėnai ir Archajinis laikotarpis

Senovės Graikija – Klasikinis laikotarpis

Helenizmo epocha

7. Gebės įvardinti


Graikijos istorikus,

istoriografijos šaltinius ir

jų specifiką

Herodotas, Tukididas bei kiti graikų istorikai (tekstų ištraukų nagrinėjimas)



Romos kultūros bruožus

bei istorinę ir politinę

raidą

Senovės Roma – nuo miesto įkūrimo iki Imperijos laikų

Romos imperija I – II m e. a.

Romos imperijos nuosmukis ir žlugimas

9. Gebės įvardinti


Romas istorikus,

istoriografijos šaltinius ir

jų specifiką

Titas Livijus, Gajus Salustijus Krispas, Tacitas ir kiti romėnų istorikai

(tekstų ištraukų nagrinėjimas)


Dėstymo metodai: paskaita, individualios konsultacijos; Studijavimo metodai: savarankiškas darbas

namuose su dėstytojo pateikta medžiaga bei bibliotekose


testavimas, esė skaitymas




Iš viso 133 val.


Kolokviumas - 30%, antrasis atsiskaitymas - 20%, egzaminas - 50%


Nr.

Leidimo

metai




Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose


1. 2001 Aldred C., Egiptiečiai Alma

littera 5 LEU - 2

2. 2004 Oates J., Babilonas Alma

littera LEU - 3

3. 2008 Davies N., Europa Vaga 20


1. 1998 Antikos žodynas Alma

littera VDU – 8, LEU - 19

2. 2001 Kinder H., Hilgemann W.,

Pasaulio istorijos atlasas

Alma

littera 3


Dr. Tadas Rutkauskas, prof. dr. Tatjana Aleknienė

56


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis

ECTS kreditais

Dalykas

atestuotas

Dalyko atestacija


IST 1004 C 4 2019 2022


Dalyko lygmuo (priklausymas studijų pakopai) bakalauro

Semestras, kuriame teikiamas dalykas pavasario



Viduramžių Europa


Medieval Europe


Šiuo kursu siekiama apibūdinti viduramžių Europos erdvę ir jos išskirtinumą, paaiškinti feodalizmo esmę,

apmąstyti šio periodo bendruosius istorinius fenomenus. Istorine geografine prasme kursas apima vakarų ir

vidurio Europą: Prancūziją, Angliją, Šventosios Romos imperiją (Vokietiją, Italiją, Čekiją ir kt.), Vengriją,

Lenkiją bei kitas kaimynines šalis. Didžiausias dėmesys skiriamas politinei ir ekonomikos istorijai.


The objective of this course is to determine the spatial awareness of medieval Europe and describe its

essential oneness, explain the essence of feudalism and conceive the general historical phenomena of this

period. In historical geographical significance this course contains western and middle Europe – France,

England, the Holy Roman Empire (Germany, Italy, Czech Republic, etc.) Hungary, Poland – and other

neighbor states. The main attention is paid to the political and economical history of the states.


Prieš pradedant dalyko studijas jokios specialios žinios ar gebėjimai nėra būtini.



1. Gebės apibrėžti

viduramžių Europos

erdvę istorine geografine

ir chronologine prasme,

išskirti jos regionus ir

nusakyti jų esminius

bruožus.

Viduramžių Europos samprata, istorinė geografinė erdvė, Europos regionų

susiformavimas, viduramžių chronologijos problemos.

2. Gebės naudoti

viduramžių epochos

pagrindines sąvokas,

įvardinti žymiausius

viduramžių tyrinėtojus ir

naujausias tyrimų

tendencijas.

Viduramžių epochos pagrindinės sąvokos, tyrimų šaltiniai ir istoriografija.

3. Gebės išskirti esminius

ankstyvųjų viduramžių

epochos bruožus,

nusakyti viduramžių

epochos formavimosi,

tautų ir valstybių

susidarymo procesus.

Romos imperijos suirimo padariniai Europai. Senovės germanai, pirmieji jų

valstybiniai dariniai. Frankų valstybė, Karolio Didžiojo reikšmė Europos

raidai. Bizantijos fenomenas.

4. Gebės išskirti esminius Arabų pasaulio iškilimas ir ekspansija į Europą. Vikingų ekspansija, jos

57

brandžiųjų viduramžių

epochos visuomeninius,

politinius ir ekonominius

procesus, jų ypatybes

skirtinguose Europos

regionuose.

padariniai Europai. Slavų pasaulis viduramžiais.


vėlyvųjų viduramžių

epochos bruožus,

svarbiausius ją lydinčius

reiškinius ir procesus.

Tautų ir valstybių susidarymas vidurio Europoje, Čekijos, Lenkijos,

Vengrijos krikštas.

6. Gebės nusakyti


reikšmę Europos raidai,

pasinaudoti įgytomis

žiniomis studijuojant

vėlesniųjų epochų

Europos raidą.

Feodalizmo fenomenas. Viduramžių visuomenės sandara. Viduramžių

miestai.


viduramžių Europos

erdvę istorine geografine

ir chronologine prasme,

išskirti jos regionus ir

nusakyti jų esminius

bruožus.

Bažnyčios klestėjimas, jos santykiai su pasaulietine valdžia. Vienuolynų

raida. Kryžiaus žygiai.

8. Gebės naudoti


pagrindines sąvokas,

įvardinti žymiausius

viduramžių tyrinėtojus ir

naujausias tyrimų

tendencijas.

Šv. Romos imperija, Anglija, Prancūzija ir kitos šalys brandžiaisiais

viduramžiais.


ankstyvųjų viduramžių

epochos bruožus,

nusakyti viduramžių

epochos formavimosi,

tautų ir valstybių

susidarymo procesus.

Europos krizės XIV a. priežastys ir apraiškos. Didžioji maro epidemija,

ekonominis ir demografinis nuosmukis. Šimtametis karas ir jo poveikis

Europos raidai. Parlamentarizmo atsiradimas.


brandžiųjų viduramžių

epochos visuomeninius,

politinius ir ekonominius

procesus, jų ypatybes

skirtinguose Europos

regionuose.

Šv. Romos imperija vėlyvaisiais viduramžiais. Katalikų bažnyčios krizė.


vėlyvųjų viduramžių

epochos bruožus,

svarbiausius ją lydinčius

reiškinius ir procesus.

Vidurio Europa, husitų judėjimas vėlyvaisiais viduramžiais.

12. Gebės nusakyti


reikšmę Europos raidai,

pasinaudoti įgytomis

žiniomis studijuojant

vėlesniųjų epochų

Europos raidą.

Viduramžių epochos reikšmė Europos valstybių ir tautų raidai.

58


Dėstymo metodai: paskaita, individualios konsultacijos; studijavimo metodai: rekomenduotos literatūros

analizė. Darbas taikant IKT.


Kolokviumas, egzaminas



Darbas interaktyviu būdu 15 val.


Iš viso 106 val.


Pirmasis kolokviumas - 25%, antrasis kolokviumas - 25%, egzaminas - 50%


Nr.

Leidimo

metai




Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose


1. 2004

Viduramžių žodynas.

Sąvokos, reiškiniai,

dalykai. Sud. P.

Dinzelbacher

Vilnius 43

2. 1991-

1998

Karsavinas L. Europos

kultūros istorija. T. I–V. Kaunas 69

3. 2002 Davies N. Europa: istorija Vilnius 20


1. 2007

The Medieval World, ed.

By P. Linehan, J.L.

Nelson

Routledge Turi dėstytoja

2. 2008

The Long Morning of

Medieval Europe, ed. J.R.

Davis, M. McCormick

Ashgate Turi dėstytoja

3. 2007 Modzelewski K. Barbarų

Europa Vilnius 5

4. 2006

Kłoczowski J. Krikščionių

bendruomenės

besikuriančioje Europoje

Vilnius 3

5. 2006 Maalouf A. Kryžiaus

žygiai arabų akimis Vilnius 2

6. 1998 Benevolo L. Europos

miesto istorija Vilnius 3

7. 2000 Rösener W. Valstiečiai

Europos istorijoje Vilnius 17


prof. dr. Vaida Kamuntavičienė, doc. dr. Darius Alekna

59


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis

ECTS kreditais

Dalykas

atestuotas

Dalyko atestacija


IST 2001 C 4 2019 2022






Europa ir pasaulis Naujaisiais laikais


EUROPE AND THE WORLD IN MODERN TIMES

Trumpa dalyko anotacija lietuvių kalba

Įgyjamos pasaulio istorijos mokslinės žinios, formuojami savarankiško istorijos tyrinėjimo įgūdžiai.

Išmokstama nustatyti ryšius tarp pasaulio ekonominės raidos ir politinių įvykių; mokamasi rinkti ir apdoroti

informaciją būtiną savarankiškam darbui. Įgyjamos Naujųjų laikų pasaulio istorijos žinios, būtinos toliau

studijuoti pasaulio istoriją. Taip pat išmokstama įvertinti Europos kultūros poveikį neeuropinėms kultūroms,

identifikuoti Modernizacijos poveikį kultūroms ir visuomenėms bei apibūdinti Europos ir pasaulio

visuomenių raidos tendencijas XV-XIX amžiais.

Dalyko anotacija anglų kalba

The major aim of the course is to achieve the two following objectives: 1) to study global political history of

the world in the 15th-19th centuries; 2) to analyze phenomenon of the modernization in the different societies,

states and cultures of the world. Result to be achieved - students will be capable to understand the genesis

and development of modern societies, they will gain information about relation between states during the

period of imperial colonization, study history of the world in 16th – 20th centuries and learn about birth of

the modern global civilization.


Išklausyti pirmųjų metų bakalauro programos dalykai



1. Gebės identifikuoti

Modernizacijos poveikį

kultūroms ir

visuomenėms

Modernaus pasaulio kūrimasis.

Industrinė revoliucija ir modernizacijos pradžia

2. Gebės suvokti ir kritiškai

vertinti Europos istorijos

raidą globalinės istorijos

kontekste

Pagrindinės civilizacinės pasaulio permainos XVI-XIX a.

Pasaulinių europinių imperijų susikūrimas ir raida.

3. Gebės nustatyti ryšius

tarp pasaulio

ekonominės raidos ir

politinių įvykių

Globalinės politikos ir ekonomikos gimimas.

Osmanų imperijos ekspansija ir žlugimas.

Persija ir Centrinės Azijos regionas XVI - XX a.

4. Gebės kritiškai vertinti

Naujųjų laikų pasaulio

istoriją, siekiant toliau

studijuoti pasaulio

istoriją

Indijos regiono raida XV-XIX a.

Naujųjų laikų Kinijos ir Japonijos istorija.

JAV sukūrimas ir iškylimas į pirmaujančių valstybių tarpą.

5. Gebės įvertinti Europos

kultūros poveikį

neeuropinėms kultūroms

Portugalijos, Ispanijos ir Olandijos kolonijų sistema XV-XVIII a.

Konkista ir europinė kolonizacija Amerikoje XVI-XVIII a.

60

Afrikos kolonizacija XVI-XIX a.

6. Apibūdinti ir analizuoti

Europos ir pasaulio

visuomenių raidos

tendencijas XV-XIX

amžiais

Socialinis, ekonominis ir kultūrinis Europos vystymasis XVI - XIX a.

Naujų nacionalinių valstybių gimimas XIX a ir jų tarpusavio santykiai.


Dėstymo metodai: auditorinės paskaitos; studijavimo metodai: savarankiškas mokslinės istorinės

literatūros studijavimas, referato parengimas. Darbas taikant IKT.


Kolokviumo ir egzamino rašto darbų bei referato vertinimas





Iš viso 106 val.


Kolokviumas – 30%, Referatas – 20%, Egzaminas – 50%


Nr.

Leidimo

metai




Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose


1. 1992

Black J., Eighteenth

century Europe 1700-

1789

Macmillan 1

2. 2004 Davies N. Europa.

3. 1984

Palmer, Robert Roswell.

A history of the modern

world

Knopf 1

4. 1996

Schroeder, Paul W. The

transformation of

European politics, 1763-

1848 / Paul W. Schroeder

Oxford history of modern

Europe.

Clarendon

Pres 1

5. 1996 im Hof U. Švietimo

epochos Europa Baltos lankos 5 1 6


1. 2008 The Cambridge Modern

History. Vol I-XV.

The

Cambridge

University

Press

2. 1997

Wandycz P. S. Laisvės

kaina. Vidurio Rytų

Europos istorija nuo

viduramžių iki dabarties.

Baltos lankos

3. 1999 Taylor A.J. Habsburgų

monarchija 1809-1918.

Mokslo ir

enciklopedijų

leidybos inst.

61


Doc. dr. Kastytis Antanaitis, prof. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė

62


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis

ECTS kreditais

Dalykas

atestuotas

Dalyko atestacija


IST 2004 C 4 2019 2022






Naujausiųjų laikų istorija (dalykas anglų kalba)


HISTORY OF MODERN TIMES


Gilinantis į XX a. politinius, socialinius ir kultūrinius reiškinius įvertinti XX a. pasaulio istorijos

reikšmingiausius procesus. Idėjų raiškos būdų, formos ir turinio analizė paremta naujausiais XX a. tyrimais

įgalins atskleisti tarptautinės sistemos formavimosi raidą. Tikslo siekiama derinant paskaitos ir individualaus

studentų darbo formas, akcentuojant studentų savarankiško darbo svarbą.


The aim of the course is to overview the most important historical developments, tendencies and history of

ideas in the 20th century. Also the objective of this course is to deepen critical thinking about the civilization

processes before and after II World War. To analyze Russian and Western European, the USA influences and

raise students’ awareness of the historical literature will be one of the main subjects to learn in this course.

The seminar requires active participation from all students. It is taken as given that everyone prepares for

class and makes meaningful contribution to group discussions.


Besirenkantieji šį dalyką turėtų būti baigę pirmųjų metų istorijos bakalauro studijų programos dalį.




komunizmo, nacizmo ir

holokausto reiškinius jų

raiškos būdus ir formas,

kaip epochos

fenomenus.

Rusijos revoliucijos ir pilietinio karo pasekmės

Nacistinė ideologija

Sovietinio totalitarizmo sistemos sukūrimas

Holokaustas.

2. Gebės apibrėžti XX a.

tarptautinės sistemos

formavimosi erdvę

pasaulyje.

Versalio sistemos saugumo modelis

JAV po I pasaulinio karo

JTO ir šaltojo karo iššūkiai

3. Gebės atskleisti šaltojo

karo konfliktus ir

kompromiso siekimo

pastangas.

Afrikos dekolonizacija

Lotynų Amerika po 1945m.

Kariniai konfliktai Azijoje


valstybių politinių

sistemų ypatumus XX a..

Šaltasis karas: JAV versus SSRS

Kinijos ir Japonijos politinė galia po II p.k.

5. Gebės įvertinti šaltojo

karo baigtį lėmusius

reiškinius.

Dainuojančioji revoliucija.

63


Dėstymo metodai: pasakojimas, aiškinimas, konsultavimas. Studijų metodai: diskutavimas, darbas su

istoriografija ir šaltiniais. Darbas taikant IKT.


Rašto darbai kolokviumai ir diskusijos





Iš viso 106 val.


Kolokviumas – 20%; kolokviumas – 30%; egzaminas – 50%.


Nr.

Leidimo

metai




Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose


1. 2003 Kissinger, H.

Diplomatija, Pradai 11

2. 2000

Hobsbawm, Eric John,

Kraštutinumų amžius:

trumpasis XX amžius:

1914-1991

Mintis 9

3. 2008

Sabine, George

Holland, Politinių

teorijų istorija

Margi rastai

10

4. 2002 Davies, N. Europa:

istorija

Vaga

12

5. 1990

Gaddis, John Lewis,

Russia, the Soviet

Union, and the United

States: an interpretive

history

New York

[N.Y.] etc:

McGraw-

Hill,

1

6. 2000

Calvocoressi, Peter,

Pasaulio politika, 1945-

2000,

Briedis 12


1. 2001 Arendt, Hannah,

Totalitarizmo ištakos Baltos lankos

2. 2006

Skirius J. Europos šalių

ir JAV ekonominė bei

vidaus politinė padėtis

1918-1939 metais

(istorinė apžvalga):

naujausiųjų laikų

istorijos paskaitų

konspektai Metodinė

priemonė

Vilniaus

pedagoginio

universiteto

leidykla

3. 1999 Johnson, K. Paul, Žydų

istorija, Aidai

64


dr. Linas Venclauskas, prof. dr. Sandra Grigaravičiūtė

65


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis

ECTS kreditais

Dalykas

atestuotas

Dalyko atestacija


IST 3001 C 6 2019 2022



Semestras, kuriame teikiamas dalykas Rudens



LDK Geopolitinė raida


GEOPOLITICAL DEVELOPMENT OF THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA


Kurso tikslas yra supažindinti studentus su pirmosios Lietuvos valstybės ir jos istorijos geoistoriniu

kompleksu geopolitiniame kontekste, suvokti vaidmenį ir jo reikšmę Baltijos regione ir Europoje. Kurso

temos: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės formavimasis, klestėjimas ir žlugimas, interesai kaimyninėse

valstybėse, jėgos ir veiksmo sankirtos, valstybė bei jos pokyčiai ir reikšmė Lietuvos Didžiajai

Kunigaikštystei, dėl demografinių, gamtinių geografinių, kultūrinių civilizacijų ir socialinių-politinių

išteklių.


The objective of the course is the students acquainting with the geohistorical complex of the first Lithuanian

state and its history in the geopolitical context, perceiving its part and its significance in the Baltic region and

in Europe. Topics of the course: the formation, existence and collapse of Grand Duchy of Lithuania, interests

of the neighbor states, power and action intersections, state, its changes and importance to the order of Grand

Duchy of Lithuania from demographic, natural-geographic, cultural-civilizational and social-political

resources.


Išklausyti pirmųjų metų bakalauro programos dalykai



1. Gebės apibūdinti

geopolitikos sampratą

kaip atskirą istorijos

mokslo objektą.

1. Sąvokos geopolitika samprata ir jos turinys.


geopolitinę ir

geokultūrinę erdvę

Vidurio Rytų Europoje.

2. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XV amžiuje. Gediminaičių - Jogailaičių

dinastijos interesai ir LDK. Gediminaičių - Jogailaičių valstybės Vidurio

Rytų Europoje. Kazimieras Jogailaitis

3. Karai su Maskvos valstybe. LDK valstybės organizacija ir reformos.

Aleksandras Jogailaitis.

4.LDK diplomatiniai santykiai su kaimyninėmis valstybėmis. Karai su

Maskva Jogailaičių politikos Vidurio Rytų Europoje kontekste. Žygimantas

Senasis.

3. Gebės atskleisti

geopolitinės ir

geoistorinės erdvės įtaką

LDK raidai.

5.Dominium Maris Baltici idėja. Liublino unijos priežastys. Žygimantas

Augustas – paskutinis Jogailaitis.

6.Livonijos karo priežastys ir padariniai. Renkamų valdovų veiksnys Abiejų

Tautų Respublikos politikoje. Stepono Batoro planai.

66

7.Abiejų Tautų Respublika – „Vakarų kultūros bastionas“. Vazų dinastinės

politikos padariniai.

4. Gebės paaiškinti

Europos geopolitinės

erdvės sąsajas su LDK

politine raida.

8. Kaimynų trikampis Livonijoje – Respublikos, Švedijos ir Rusijos

susidūrimas XVI a. pabaigoje–XVIII a. pradžioje ir geopolitinių realijų kaita.

9. Respublikos XVII a. šeštojo dešimtmečio patirtys, „bajoriškoji

demokratija“ ir valstybės erozija XVII a. paskutiniame trečdalyje –XVIII a.

pirmojoje pusėje.

10. Jėgų pusiausvyros politika Europoje XVIII a. ir Lietuva/Respublika.

Rusijos faktoriaus stiprėjimas LDK istorijoje.

11. Valstybės gelbėjimo pastangos XVIII a. paskutiniame trečdalyje ir

Respublikos padalijimai bendraistorinis ir geopolitiniame kontekste.

5. Gebės įvertinti LDK

geopolitinio paveldo

ypatumus ir jo sąsajas su

šiuolaikine Lietuva.

12. LDK geopolitinis paveldas XIX - XX a.

13. Lietuvos ir Vakarų Europos politinės komunikacijos XIII–XVIII a.

patyrimas. Lietuvos ir regiono šalių – Lenkijos, Rusijos, – politinės

komunikacijos XIV–XVIII a. patyrimas.


Dėstymo metodai: pasakojimas, aiškinimas, konsultavimas. Studijų metodai: diskutavimas, darbas su

istoriografija ir šaltiniais. Darbas taikant IKT.


Diskusijų stebėjimas, esė skaitymas





Iš viso 160 val.


Kolokviumas – 20%; seminaras – 30%; egzaminas – 50%.


Nr.

Leidimo

metai




Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose


1. 1995

Kiaupa Zigmantas,

Jūratė Kiaupienė,

Albinas Kuncevičius,

Lietuvos istorija iki

1795 metų

Valstybinis

leidybos

centras

10

2. 2002

Davies Norman, Dievo

žaislas. Lenkijos

istorija, I tomas: Nuo

seniausių laikų iki 1795

metų

Žara 2

3. 1997 Wandycz Piotr, Laisvės

kaina

Baltos lankos

7

4. 2009

Kuolys, Darius, Res

Lituana.

Kunigaikštystės

bendrija. Pirmoji

knyga: Respublikos

steigimas

Lietuvių

literatūros ir

tautosakos

institutas

0 2

67

5. 2010

Niendorf Mathias,

Lietuvos Didžioji

Kunigaikštystė: studija

apie nacijos

formavimasi

ankstyvaisiais

naujaisiais amžiais

1569 - 1795

Mintis

2

6. 2008

Viešosios ir

privačiosios erdvės

XVIII amžiaus Lietuvos

Didžiojoje

Kunigaikštystėje, sudarė

Ramunė Šmigelskytė-

Stukienė

Lietuvos

istorijos

instituto

leidykla

5


1. 1999

Lukšaitė, Ingė,

Reformacija Lietuvos

Didžiojoje

Kunigaikštystėje ir

Mažojoje Lietuvoje. XVI

a. trečias dešimtmetis –

XVII a. pirmas

dešimtmetis

Baltos lankos

2. 2002

Elijas Pilgrimovijus,

Didžioji Leono

Sapiegos pasiuntinybė į

Maskvą, 1600-1601.

Parengė Jūratė

Kiaupienė

Žara

3. 2003

Šmigelskytė-Stukienė

Ramunė, Lietuvos

Didžiosios

Kunigaikštystės

konfederacijos

susidarymas ir veikla

1792 – 1793 metais

Lietuvos

istorijos

instituto

leidykla

4. 2003

Petrauskas, Rimvydas,

Lietuvos diduomenė

XIV a. pabaigoje – XV

a. Sudėtis-struktūra-

valdžia.

Aidai

5. 2001

Rowell, S.C., Iš

viduramžių ūkų kylanti

Lietuva. Pagonių

imperija Rytų ir Vakarų

Europoje, 1295-1345

Baltos lankos

6. 2009

Norkus, Zenonas,

Nepasiskelbusioji

imperija. Lietuvos

Didžioji Kunigaikštija

lyginamosios istorinės

Aidai

68

imperijų sociologijos

požiūriu

7. 2007

Nikžentaitis, Alvydas,

“Lietuvos Didžiosios

Kunigaikštystės

politinės tautos

specifika ir santykis su

moderniąja tauta”,

Praeities pėdsakais.

Skiriama Profesoriaus

daktaro Zigmanto

Kiaupos 65-mečiui, p.

135-154.

LII leidykla

8. 2007

Sirutavičius, Marius,

“Maskvos pasiuntinių

priėmimo ceremonialas

Lietuvos valdovo dvare

Vilniuje XV a.

pabaigoje – XVII a.

viduryje”, Vilniaus

Žemutinė pilis XIV a. –

XIX a. pradžioje, 2005-

2006 m. tyrimai. Sudarė

Liudas Glemža, p. 8-33.

Pilių tyrimo

centras

“Lietuvos

pilys”

9. 2005

Urbanavičius Agnius,

Vilniaus naujieji

miestiečiai 1661 – 1795

m.

Lietuvos

istorijos

instituto

leidykla

10. 2007

Lietuvos didysis

kunigaikštis

Aleksandras ir jo

epocha

Vilniaus pilių

valstybinio

kultūrinio

rezervato

direkcija


Doc. dr. Liudas Glemža, prof. dr. Ramunė Šmigelskyė-Stukienė

69


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis

ECTS kreditais

Dalykas

atestuotas

Dalyko atestacija


IST 3002 C 6 2019 2022






LDK kultūros istorijos problemos


Problems of the GDL Cultural History


Šiame studijų dalyke bus aptarinėjami ir nagrinėjami atskiri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros

fenomenai, turėję svarbią reikšmę Lietuvos visuomeninei raidai. Didelis dėmesys bus skiriamas politiniams,

socialiniams, ekonominiams, religiniams, etniniams veiksniams, sąlygojusiems kultūros reiškinius ir

procesus, jų sąsajoms su regioninės kultūrinės raidos tendencijomis. Išskirtinis dėmesys šio dalyko studijose

skiriamas seminaro forma organizuojamoms diskusijoms įvairiais kultūros istorijos klausimais, tikintis visų

dalyką studijuojančių aktyvaus dalyvavimo.


The course will deal with a number of issues of the cultural history of the Grand Duchy of Lithuania. The

course is aimed to clarify those historical events the knowledge of which is necessary to understand the most

significant phenomena of GDL cultural life. Attention will be given to social, religious, ethnic, artistic and

economic impact on major cultural events and processes. Attendance and active involvement in class

discussions are expected from all participants in the course.





1. Gebės paaiškinti LDK

kultūros raidos ypatybes

įvairiais istoriniais

laikotarpiais

LDK kultūros istorijos objektas. Terminologinės ir sąvokinės problemos.

LDK kultūros tyrimų istoriografija. LDK kultūros istorijos periodizacijos

problemos: pokyčių chronologijos konstravimas

2. Gebės analizuoti LDK

kultūros raidos procesus

regioniniame kontekste

Kultūros komunikacijos galimybės ir kultūrinių naujovių plitimo keliai LDK

XV a. – XVI a. pirmojoje pusėje

Apšvietos idėjų sklaida Lietuvoje ir socialinės bei politinės minties pokyčiai

XVIII a. antrojoje pusėje.

LDK kaip tarpkultūrinės komunikacijos erdvė: vakarietiškų ir rytietiškų

įtakų sankirtos.

Mažosios Lietuvos veiksnys LDK kultūrinėje raidoje.

3. Gebės nagrinėti religinių

veiksnių įtaką LDK

kultūrinei raidai

Lietuvos pagoniškos visuomenės socialinės ir kultūrinės transformacijos

XIV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje

Reformacija ir kultūros modernizacijos procesai LDK XVI a. – XVII a.

pirmojoje pusėje.

Katalikiškoji reforma ir naujoji katalikybės kultūrinė programa XVI a.

antroji pusė – XVII a. pirmoji pusė

4. Gebės analizuoti atskirus Bajorija XVII –XVIII a. pirmojoje pusėje: gyvenimo būdas ir idealai.

70

LDK kultūros reiškinius

ir jų sklaidą socialiniu

lygmeniu

Kultūros raida LDK miestietiškose erdvėse

LDK valstietiškų bendruomenių kultūros bruožai

5. Gebės įvertinti

daugiaetniškumo svarbą

šalies kultūriniam

gyvenimui

Kalbos ir raštijos vaidmuo daugiaetninėje LDK visuomenėje.

Nekrikščioniškos bendruomenės LDK kultūroje.

6. Gebės įvertinti LDK

kultūrinio palikimo

vaidmenį dabarties

visuomenei.

LDK kultūrinis palikimas ir dabarties Lietuvos visuomenė: savasties

problema.


Dėstymo metodai: pasakojimas, aiškinimas, konsultavimas.

Studijų metodai: diskutavimas, istoriografijos skaitymas ir analizavimas


Esė skaitymas, diskusijų stebėjimas





Iš viso 160 val.


Kolokviumas – 20%; seminarai ir namų darbas – 30%, Egzaminas –50 %


Nr.

Leidimo

metai




Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose


1. 2009

Kiaupienė J., Petrauskas

R., Lietuvos istorija, IV

tomas. Nauji horizontai:

dinastija, visuomenė,

valstybė. Lietuvos

Didžioji Kunigaikštystė

1386-1529 m.

Baltos lankos 15 1 10

2. 2006 Krikščionybės Lietuvoje

istorija, sud. V.Ališauskas Aidai 8 1 6

3. 2001

Lietuvos Didžiosios

Kunigaikštystės kultūra.

Tyrinėjimai ir vaizdai

Aidai 10 1 7

4. 2001

Ulčinaitė E., Lietuvos

Renesanso ir Baroko

literatūra

Vilniaus

universiteto

leidykla

2 1 3

5. 1999

Lukšaitė I., Reformacija

Lietuvos Didžiojoje

Kunigaikštystėje ir

Mažojoje Lietuvoje : XVI

a. trečias dešimtmetis –

XVII a. pirmas

dešimtmetis

Baltos lankos 5 1 5


71

1. 2009

Verbickienė J., Žydai


Kunigaikštystės

visuomenėje: sambūvio

aspektai

Žara

2. 2009

Ališauskas V., Sakymas ir

rašymas : kultūros

modelių tvermė ir kaita


Kunigaikštystėje

Aidai

3. 2008

Orientas Lietuvos

didžiosios kunigaikštijos

visuomenės tradicijoje:

totoriai ir karaimai, sud.

T. Bairašauskaitė, H. Ir

kt.

Vilniaus

universiteto

leidykla

4. 2008

Viešosios ir privačiosios

erdvės XVIII amžiaus


Kunigaikštystėje

Lietuvos

istorijos

instituto

leidykla

5. 2005

Lietuvos krikščionėjimas

Vidurio Europos

kontekste

Lietuvos

dailės

muziejus

6. 2002

Topolska B.M.,

Społeczeństwo i Kultura

w Wielkim Księstwie

Litewskim od XV do

XVIII wieku

Bogucki

Wydawnictwo

Naukowe

7. 2001


Kunigaikštystės

kasdieninis gyvenimas

Vilniaus

Dailės

akademijos

leidykla

8. 2000

Šešioliktojo amžiaus

raštija, sud. A.

Samulionis, R.

Jurgelėnaitė, D. Kuolys

Pradai

9. 2000

Kultūrų sankirtos, sud. Z.

Kiaupa, J.Kiaupienė,

E.Rimša, J.Sarcevičienė

Diemedis

10. 1991

Lietuvos pedagoginės

minties raida XVI – XVII

a. Kultūros veikėjų

raštuose: sud. Ingė

Lukšaitė

Šviesa



72


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis

ECTS kreditais

Dalykas

atestuotas

Dalyko atestacija


IST 3013 C 6 2019 2022


Dalyko lygmuo (priklausymas studijų pakopai) bakalauro studijos




Lietuvių moderniosios tautos tapsmas


HISTORY OF THE DEVELOPMENT OF MODERN LITHUANIAN NATION


Kurse susipažindinama su pagrindinėmis modernios lietuvių tautos formavimosi procesu, jo raiškomis XIX

a. – XX a. pradžioje ir tyrinėjimų problematika. Studijų objekto prieiga – analizė bei lyginimas Vidurio

Rytų Europos ir Baltijos regiono kontekste. Ypatingas dėmesys skiriamas šio regiono bei Vakarų Europos

nacionalizmo studijoms. Kurse studijuojamos socialinės – ekonominės modernizacijos poveikiai lietuvių bei

minėto regiono elitiniams ir masiniams nacionalizmo sąjūdžiams, kolektyvinės savimonės

transformacijoms. Taikant modernizacijos bei nacionalizmo teorijas analizuojami ir interpretuojami šaltiniai

bei istorinių tyrinėjimų faktai.


This course acquaints students with the main issues in the formation of the modern Lithuanian nation, the

expression of this process in the 19th and early 20th centuries and research of this era. The approach taken is

analysis and comparison in the Central East European and Baltic region context. Special attention is given to

nationalism studies of this region and Western Europe. The course presents the impact of social and

economic modernisation on the Lithuanian, elite and mass nationalism movements in the mentioned region,

and the transformation of collective consciousness. Sources and historical research facts are analysed and

interpreted through the application of modernisation and nationalism theories.





1. Gebės paradigmiškai

sugrupuotomis

nacionalizmo teorijomis

ir koncepcijomis

analizuoti XIX a. – XX

a. pradžios lietuvių

tautinį sąjūdį Vidurio

Rytų Europos ir Baltijos

regiono kontekste

E. Gellner’io, J. A. Armstrong‘io, A.D.Smith’o, E.J.Hobsbawn’o

nacionalizmo teorijų taikymas lietuvių bei Vidurio Rytų Europos ir Baltijos

regiono tautų formavimosi analizei. Teorinių kategorijų pasirinkimas

medžiagos interpretacijai. Kritinis požiūris į faktais nepagrįstą interpretaciją.

2. Gebės lyginti ir

tipologizuoti XIX a. –

XX a. pradžios lietuvių

bei Vidurio Rytų

Europos ir Baltijos

regiono tautinius

sąjūdžius

M. Hroch’o, A. Giddens’o, B.Anderseno, E.Gelner’io, V. Kavolio

modernizacinių teorijų taikymas analizuojant lietuvių visuomenės

transformacijas. Įtakos veiksniai: reformos „iš viršaus“ (valdžios veiksnys)

ar procesai „iš apačios“ (naujos struktūros; sociopolitiniai, sociokultūriniai ar

socioekonominiai sąjūdžiai).

3. Gebės remiantis Ideologinių ir politinių nuostatų poveikiai istoriografinėms interpretacijoms.

73

pagrindinėmis

modernizacijos

teorijomis ir

koncepcijomis analizuoti

XIX a. – XX a. pradžios

lietuvių bei Vidurio Rytų

Europos ir Baltijos

regiono tautinius

sąjūdžius

Probleminiai klausimai istorikų pasakojimuose. Lietuvių lituanistinių ir

švietėjiškų sąjūdžių veiklos nustatymo problema istoriografijoje. Savimonės

transformacijos. Socialinių –ekonominių veiksnių lietuviškos nacionalizmo

kontekstai.

4. Gebės suprasti ir

palyginti istoriografines

lietuvių modernios

tautos formavimosi ir

raiškos koncepcijas.

Rusijos, Habsburgų ir Vokietijos valdžių politikos veiksmingumas.

Priemonių efektyvumas ir rezultatyvumas


Rusijos, Habsburgų bei

Vokietijos imperijų

besiformuojančių

modernių tautų atžvilgiu

politikos tikslus,

taikomas priemones bei

suprasti jų poveikius.

Lietuvių ir lenkų konfliktai. Žydų ir lietuvių santykiai. Katalikų bažnyčia bei

Rusijos valdžios pozicijos nacionalinių konfliktų kontekstuose.

6. Gebės argumentuotai

pakomentuoti

kontraversiškus

modernių lietuvių, lenkų

ir žydų tautų

formavimosi sąlyčius.

Savimonių transformacijos ir jų kolektyvinės raiškos. Valstybingumas,

ideologijos ir politinės partijos, kaip tapatybės.


Dėstymo metodai: paskaitos, seminarai, individualios konsultacijos; studijavimo metodai: tekstų, šaltinių

analizė, savarankiškas darbas bibliotekose. Darbas taikant IKT.


Kolokviumas, egzaminas, dalyvavimas seminaruose




Darbas interaktyviu

būdu

15 val.


Iš viso 160 val.


Kolokviumas - 25%, seminaras - 25%, egzaminas - 50%


Leidim

o metai




Universitet

o

bibliotekoje

Metodiniuos

e

kabinetuose

Kitose

bibliotekos

e


1. 2012

Miroslav Hroh,

Mažosios Europos

tautos. Istorinė

perspektyva.D.

Mintis 5 3

2. 2003 N.Statkus, Etniškumas Vilnius: VUL 2

74

ir nacionalizmas;

istorinis ir teorinis

aspektas

3. 2006

M. Römeris,

Lietuva. Studija apie

lietuvių tautos

atgimimą

Versus aureus 11 7

4 1994

A. Kulakauskas, E.

Aleksandravičius Carų

valdžioje : XIX

amžiaus Lietuva

Baltos lankos 10 12

5. 2008

Kurso lietuvių

moderniosios tautos

tapsmas seminarai :

metodinė priemonė.

Parengė J. Miknytė.

VDU 19 10 2


6. 1996 E. Gellner, Tautos ir

nacionalizmas.

7. 1999

B.Anderson

Įsivaizduojamos

bendruomenės.

8 1994

A.D.Smith,

Nacionalizmas XX

amžiuje

.9.

1994

V. Kavolis Žmogus

istorijoje.

10

. 1997

P.Wandycz, Laisvės

kaina. Vidurio Rytų

Europos istorija nuo

viduramžių iki

dabarties.

11

, 1996

R.Brubaker, Pilietybė

ir tautiškumas

Prancūzijoje ir

Vokietijoje,

12 2009

D. Staliūnas,

Rusinimas: Lietuva ir

Baltarusija po 1863

metų;

Lietuvos istorijos

instituto leidykla

13 1999

A.J.P.Taylor,

Habsburgų monarchija

1809-1918. Austrijos

imperijos ir Austrijos-

Vengrijos istorija,

Mokslo ir

enciklopedijų

leidybos institutas

14

. 2001

Adrian Hastings, The

Construction of Nation

hood Ethnicity,

Religion and

Nationalism,

Cambridge Universit

y Press

15 2000 E.J.Hobsbawn, Cambridge Universit

75

. Nations and

nationalism since

1780 Programme

,myth, reality.

y Press

16

. 2002

Language and

Nationalism in

Europe Edited by

Stephen Barbour and

Cathie Carmichael

New York Oxford

University Press

Dalyko programos rengėjas

Dr. Rimantas Miknys

76


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis

ECTS kreditais

Dalykas

atestuotas

Dalyko atestacija


IST 4003 C 6 2019 2022






Lietuva XX amžiuje


Lithuania in the 20th century


Kursas nagrinėja pagrindines XX amžiaus Lietuvos politikos, kultūros ir visuomenės istorijos problemas.

Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į pagrindinius šio laikotarpio įvykius – kovas dėl Lietuvos valstybingumo,

ideologinius ir nacionalinius konfliktus bei pokyčius Lietuvos visuomenėje. Paraleliai lietuvių nacionalinės

rezistencijos problemai, nagrinėjamos ir Lietuvos tautinių bendrijų raidos klausimai.


The course deals with the problems of the 20th century Lithuanian political, cultural and social history. The

main attention will be paid to the most important events of this time – fight of Lithuanian nation for the

statehood; ideological and national confrontations and changes in the Lithuanian society. The topics of the

course are selected to achieve the following objectives: to study an ideological-political development of

Lithuanian society, to analyse phenomenon of the fight for the independence and resistance movement, to

understand problems of national communities in Lithuania.





1. Gebės paaiškinti XX a

pr. Lietuvos tautinio

išsivadavimo judėjimo

genezę

Ideologinė-politinė lietuvių visuomenės skaida XIX-XX a.

Lietuvos Tarybos veikla ir Nepriklausomybės kovos.

2. Gebės įvertinti Lietuvos

vietą XX a pasaulinių

konfliktų istorijoje

Nepriklausomybės praradimas 1939-1940 m.

Partizaninės kovos 1945-1953 m.

Nepriklausomybės atkūrimas 1988-1992 m.

3. Gebės identifikuoti

pagrindines ideologines

politinių jėgų raidos

gaires

1926 metų perversmas ir politinė kova diktatūros sąlygomis.

Disidentinis judėjimas Lietuvoje.

Sąjūdžio ir LKP genezė ir raida pertvarkos metais.

4. Gebės analizuoti nacių

okupacijos poveikį

Lietuvai

Nacių okupacija Lietuvoje ir tautinių bendrijų naikinimas.


sovietinės okupacijos

poveikį Lietuvos

visuomenei

Stalinistinio sovietinis režimo Lietuvoje ypatybės.

Sovietinės okupacijos bruožai.

Lietuva stagnacijos metais.

6. Gebės paaiškinti

Lietuvos visuomenės

raidą XX a.

Seiminė Lietuva.

Lietuvos ekonominė ir kultūrinė raida XX a. 6-8 dešimtmečiais.

77


Dėstymo metodai: auditorinės paskaitos, seminarai; studijavimo metodai: savarankiškas mokslinės

istorinės literatūros ir istorijos šaltinių studijavimas


Koliokviumo ir egzamino rašto darbų bei darbo seminarų metu (žodinė apklausa, pasisakymai, pranešimai)

vertinimas





Iš viso 160 val.


Kolokviumas – 25%, Darbas seminaro metu ir referatas – 25%, Egzaminas – 50%


Nr.

Leidimo

metai




Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose


1. 2005

Lietuva, 1940-1990:

okupuotos Lietuvos

istorija.

Lietuvos

gyventojų

genocido ir

rezistencijos

tyrimo centras

6 2 20

2. 1996 Truska L. Antanas

Smetona ir jo laikai.

Valstybinis

leidybos

centras

1 1 2

3. 1995

Miknys R. Lietuvos

demokratų partija 1902-

1915 metais.

A. Varno

personalinė

įmonė

5 1 2

4. 1998

Bubnys A. Vokiečių

okupuota Lietuva (1941-

1944)

Lietuvos

gyventojų

genocido ir

rezistencijos

tyrimo centras

1 1 5

5. 2006

Gaškaitė-Žemaitienė, N.

Pasipriešinimo istorija:

1944-1953 metai.

Gaškaitė N.

Pasipriešinimo

istorija: 1944-

1953 metai

2 0 3


1. 1986 Čepėnas P. Naujųjų laikų

Lietuvos istorija. T.2.

K. Griniaus

fondas


Doc. dr. Kastytis Antanaitis, prof. dr. Juozas Skirius

78


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis

ECTS kreditais

Dalykas

atestuotas

Dalyko atestacija


IST 2009 C 6 2019 2022

Dalyko tipas (privalomas ar pasirenkamas) Privalomas dalykas


Semestras, kuriame teikiamas dalykas Rudens semestras

Studijų forma (auditorinė ar nuotolinė) Auditorinė studijų forma


Šaltiniotyra


SOURCE STUDY


Kurso paskaitose studentai yra supažindinami su rašytiniais Lietuvos istorijos šaltiniais nuo seniausių laikų

iki šių dienų, apibrėžiama jų įvairovė, formų kaita, formuojami šaltinių analizės ir kritikos įgūdžiai.

Paskaitose studentai mokomi atpažinti ankstyviausių rašytinių šaltinių archetipus, susijusius su Lietuva.

Pristatoma šaltinių tyrimų metodologija, sprendžiant šaltinių patikimumo ir autentiškumo problemas,

identifikuojant asmenvardžius ir vietovardžius, datuojant ir įvardinant falsifikatus.


The objective of this course is students acquainting with the primal written Lithuanian historical sources

from the ancient times to today. The lectures contains variety of historical sources and its forms changes; The

course highlights the role of critical view of historical sources and its analysis. Students will find out the

archetypal features of the earliest written sources concerning Lithuania, to discover and use the methods of

source reliability and tendency, to present the ways of identification of falsification, etc.


Išklausyti pirmųjų metų bakalauro programos dalykai.




Lietuvos istorijos

mokslo šaltinių

pagrindines grupes ir

charakterizuoti jų

savybes

1. Įvadas į discipliną. Istorijos mokslo šaltiniai, pagrindinės grupės ir jų

savybės.

2. Gebės savarankiškai

klasifikuoti šaltinius,

išmanyti jų specifiką

2. Viduramžių naratyviniai šaltiniai. Vokiečių analai ir kronikos.

3. Rusų metraščiai. Lenkijos kronikos.

4. Lietuvos metraščiai.

5. Lietuvos metrika.

6. Teisės kodifikavimas XVI a. Europoje. Lietuvos Statutai.

7. Centrinės valdžios kanceliarijos dokumentai: tribunolas, asesorių teismas,

iždo komisija, policijos komisija, karo komisija.

8. Įstatymų rinkiniai: statutai, Volumina Legum, 1791 m. gegužės 3 d.

konstitucija.

9. Bajorijos istorijos šaltiniai: seimelių instrukcijos, teismų aktai ir protokolų

knygos, valdovo privilegijos. Asmeniniai giminių archyvai. Dvarų

inventoriai.

10. Miestų istorijos šaltiniai. Magdeburgo teisė. Savivaldos privilegijos.

Miestų aktai ir protokolų knygos.

79

11. Bažnyčios istorijos šaltiniai.

12. Naratyviniai šaltiniai: memuarai, kelionių aprašymai, panegirikos,

spauda, korespondencija.

13. Istorinės kartografijos šaltiniai.

14. XIX a. Lietuvos istorijos šaltiniai ir jų savybės.

15. XX a. Lietuvos istorijos šaltiniai ir jų savybės. Interviu metodas.


atlikti kritinę šaltinio

analizę

16. Šaltinių kritikos metodologija.

17. Šaltinių datavimo pagrindai. Chronologinės lentelės.

18. Vietovardžių identifikavimas. Geografinės rodyklės ir žinynai.


Dėstymo metodai: tradicinės ir interaktyvios paskaitos, individualios konsultacijos; studijavimo metodai:

paskaitose pateiktos informacijos individuali analizė, tekstų, pirminių šaltinių analizė, diskusijos


Kolokviumas, egzaminas, diskusijos





Iš viso 160 val.


Kolokviumas - 30%. Seminarai - 20%. Egzaminas - 50%


Nr.

Leidimo

metai




Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose


1. 1995 Ivinskis Z., Lietuvos

istorijos šaltiniai

Klaipėda:

Klaipėdos

universitetas

1 egz. 6 egz.

2. 1988-

2001

Lietuvos miestų istorijos

šaltiniai, t. 1-2

Vilnius:

Mokslas 9 egz. 1 egz. 71 egz.

3. 1996 Metraščiai ir kunigaikščių

laiškai Vilnius: Pradai 3 egz. 62 egz.

4.

2004

2002

1976

1972

Szymański J., Nauki

pomocnicze historii

Warszawa:

Wydawnictwo

naukowe PWN

4 egz. 1 egz. 6 egz.


5. 2006

1996

Baltų religijos ir

mitologijos šaltiniai, sud.

N. Vėlius

Vilnius:

Mokslo ir

enciklopedijų

leidybos

institutas

6. 1979

Jablonskis K., Istorija ir

jos šaltiniai

Vilnius:

Mokslas


Dr. Laima Bucevičiūtė

80


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis

ECTS kreditais

Dalykas

atestuotas

Dalyko atestacija


C 5 2019 2022


Dalyko lygmuo (priklausymas studijų pakopai) bakalauro




Europos istoriografija


European Historiography


Kurso tikslas pažinti istorijos mokslo prigimtį ir jo raidą Europoje nuo Antikos laikų iki šių dienų. Aiškinti

istoriografijos pokyčius, jų priežastis ir pasekmes. Apibūdinti istorijos vietą mokslų sistemoje. Kurse

agrinėjami žymiausi, geriausiai epochos ypatumus atspindintys įvairių laikotarpių Europos istorikų tekstai,

aptariama istorijos šaltinių prigimtis, jų pažinimo ir panaudojimo ypatumai. Tikslo siekiama derinant

paskaitos, seminarinio ir studentų individualaus darbo formas.


The aim of this course is to recognize the nature of history science and its development in Europe from

Antique till nowadays. Forms of the studies – lectures, seminars, individual work with literature. Topics of

this course – classic and modern historical familiarity conceptions, famous historians and their works.

Results to be achieved – students will be capable to perceive the use of the variety of historical research

methods and methodology, to find out the significance of historical research, its purpose and impact to the

society.


Išklausyti pirmųjų trejų metų bakalauro programos dalykai




istorijos mokslo

prigimtį, apibūdinti jo

vietą mokslų sistemoje.

1. Įvadas: istoriografija – istorijos mokslo istorija.

2. Istoriografijos pažinimo šaltiniai.

3. Istoriografijos sąsajos su kitais mokslais ir jos moksliškumo kriterijai.

2. Gėbs apibūdinti

pagrindinius istorijos

mokslo istorijos raidos

etapus ir būdingiausius

jų bruožus.

3. Gevės argumentuotai

diskutuoti Europos

istoriografijos temomis.

4. Antikinė istoriografija.

5. Viduramžių istoriografija: tradicijų tąsa ir naujovių paieškos.

6. Istorikai Renesanso ir Reformacijos sąjūdžių laikotarpiu.

7. Apšvietos istoriografija.

8-9. XIX a. istoriografija: nuo romantizmo iki pozityvizmo.

10-12. XX. istoriografija:

1) klasikinio istorizmo tradicijų tąsa;

2) modernistų ieškojimai;

3) postmdernizmo apraiškos.

4. Gebės nurodyti

pagrindinius

istoriografijos raidos

etapus

13. Istorikas ir šaltiniai: ar istorikas žino „kaip buvo iš tikrųjų“.

14. Istorinės tiesos problema

81

reprezentuojančius

žymiausius autorius ir jų

darbus.

5. Gebės apibūdinti ir

analizuoti aktualias

šiuolaikinės istorijos

mokslo istorijos

problemas.


Dėstymo metodai: pasakojimas, aiškinimas, konsultavimas. Studijų metodai: istoriografijos skaitymas ir

analizavimas, referato rengimas.


Testavimas, referato skaitymas




Iš viso 133 val.


Koliokviumas - 20%; seminaras - 30%; egzaminas - 50%


Nr.

Leidimo

metai




Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose


1. 2007

Breisach, Ernst,

Historiography: Ancient,

Medieval, Modern

The

University of

Chicago Press

1

2. 1996 Norkus, Zenonas, Istorika.

Istorinis įvadas Taura

16

3.

4.

1998

2007

Appleby Joyce, Hunt

Lynn, Jacob Margaret,

Tiesos sakymas apie

istoriją

Rüsen, Jörn, Istorika.

Istorikos darbų rinktinė.

Sudarytojas ir mokslinis

redaktorius Zenonas

Norkus

Margi raštai

Margi raštai

12

17


1999

1996

2003

1988

2006

Carr, Edward Hallet, Kas

yra istorija

Kultūra ir istorija

White, Hayden,

Metaistorija. Istorinė

vaizduotė XIX amžiaus

Europoje

De Certau, Michel, The

Writing of History

Bentley, Michael, Modern

Vaga

Gervelė

Baltos lankos

Columbia

University

Press

Routledge

82

Historiography: An

Introduction


Doc. dr. Rūstis Kamuntavičius

83


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis

ECTS kreditais

Dalykas

atestuotas

Dalyko atestacija


IST 4007 C 3 2019 2022

Dalyko tipas (privalomas ar pasirenkamas) Pasirenkamas





Lietuvių diasporos istorija


THE HISTORY OF THE LITHUANIAN DIASPORA


Kurso metu suteikiamos žinios apie lietuvių emigracijos (nuo XVI a. pirmųjų emigrantų iki dabartinės

lietuvių migracijos) procesus, diasporos bendruomenių formavimąsi, išeivijos ryšius su gimtuoju kraštu,

susipažįstama su svarbesnėmis lietuvių diasporos organizacijomis, jų politine, kultūrine, visuomenine veikla.


The aim of this course are is to analyze the main processes of Lithuanian emigration, cultural, economic,

political activity of the Lithuanian diaspora, to study the aspects of ethnic identity in emigration; to analyze

diaspora’s relations with the homeland.






emigracijos iš Lietuvos

priežastis, emigracijos

bangas bei kryptis

Emigracija iš Lietuvos (nuo XVI a. pirmųjų emigrantų iki dabartinės lietuvių

migracijos procesų): emigracijos bangos ir kryptys

2. Gebės apibūdinti lietuvių

diasporos susiformavimo

priežastis bei aplinkybes

Lietuviškų kolonijų steigimasis JAV ir kituose kraštuose

3. Gebės pristatyti ir

palyginti svarbiausias

lietuvių diasporos

politines, kultūrines

organizacijas

Kultūrinė, ekonominė, politinė lietuvių išeivijos veikla.

Tautinės savimonės išlaikymo būdai emigracijoje; integracijos, asimiliacijos

problemos.

4. Gebės analizuoti tautinės

savimonės išlaikymo

būdus bei problemas

emigracijoje

Ideologinės srovės išeivijoje.

Pagrindinės išeivijos politinės, kultūrinės organizacijos, jų tarpusavio

santykiai.

5. Gebės apibūdinti lietuvių

diasporos ryšius su

Lietuva

Lietuvos vyriausybės požiūris į emigraciją.

Lietuvių diasporos ryšiai su Lietuva

6. Gebės įvertinti išeivijos

įtaką Lietuvos

ekonominiam,

politiniam, kultūriniam

gyvenimui

Išeivijos politinė ir ekonominė pagalba Lietuvos valstybei


Dėstymo metodai: paskaitos, individualios konsultacijos; studijavimo metodai: tekstų analizė,

84

savarankiškas darbas


Koliokviumas, rašto darbas, egzaminas



Rašto darbas 10 val.


Iš viso 80 val.


Koliokviumas – 20 % Rašto darbas – 30 % Egzaminas – 50 %


Nr.

Leidimo

metai




Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose


1. 1990 Eidintas A. Lietuvių

kolumbai

Vilnius:

Mintis 16

2. 1971 Amerikos lietuvių istorija.

Red. A. Kučas

Bostonas:

Lietuvių

enciklopedijos

leidykla

9 1

3. 2002

Banionis J. Lietuvos

laisvinimo byla

Vakaruose 1975-1990 m.

Vilnius:

LGGRTC 2

4. 2010

Banionis J. Lietuvos

laisvinimas Vakaruose

1940-1975

Vilnius:

LGGRTC 6

5. 1968

Jakštas J. Lietuviai

užsienyje // Lietuvių

enciklopedija, T. 15, p.

414-429

Bostonas:

Lietuvių

enciklopedijos

leidykla

13 2


6. 1961

Lietuvių išeivija

Amerikoje Red. S.

Michelsonas

Bostonas:

Keleivis

7. 2004

Kuzmickaitė D. Tarp

dviejų pasaulių: naujieji

imigrantai lietuviai

Čikagoje (1988-2000).

Kaunas: VDU

8. 2002 Saldukas L. Lithuanian

diaspora Vilnius: Vaga


Dr. Daiva Dapkutė

85


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis

ECTS kreditais

Dalykas

atestuotas

Dalyko atestacija


C 5 2019 2022

Dalyko tipas (privalomas ar pasirenkamas) Privalomas dalykas


Semestras, kuriame teikiamas dalykas Pavasario semestras

Studijų forma (auditorinė ar nuotolinė) Auditorinė studijų forma


Istorinė geografija


HISTORICAL GEOGRAPHY


Istorinės geografijos kursas skirtas supažindinti studentus su istorinės geografijos disciplina, jos tyrimų

metodais, pristatyti istorinės geografijos vietą geografijos ir istorijos mokslų kontekste. Istorinė geografija

yra viena iš pagalbinių istorijos mokslų disciplinų, kurios tyrimo objektas yra natūrali aplinka ir jos

permainos praeityje, įskaitant istorines gyvenvietes, istorinę kartografiją ir onomastiką, teritorines struktūras

bei jų transformacijas. Studentai susipažins su istorinės geografijos objektu, tikslais ir uždaviniais, įvaldys

tyrimų įrankius, įgys gebėjimą naudotis įvairių tipų kraštovaizdžių rekonstrukcijos šaltiniais, kurie yra būtini,

norint suprasti ankstesnę ir dabarties erdvinę teritorijos organizaciją.


The course of the historical geography is dedicated to introduce the students to the discipline of the historical

geography, its research methods, to present the place of the historical geography in the context of history and

geography sciences. The historical geography is one of the auxiliary disciplines of history, whose research

object is the natural environment and its changes in the past, including the historical settlements, historical

cartography and onomastics, territorial structures and their transformations. Students will get acquainted with

the object, goals and tasks of the historical geography, will master the research tools, and will acquire the

ability to use sources of reconstruction of various types of landscapes, which are necessary for understanding

the past and present spatial organization of the territory.


Išklausyti trejų metų bakalauro programos dalykai.




istorinės geografijos

discipliną ir

charakterizuoti jos

objektą bei problematiką

1. Įvadas į discipliną. Istorinės geografijos samprata, problematika, tikslas ir

uždaviniai, istoriografija


suformuluoti tyrimo

problemas istorinės

geografijos srityje ir

mokėti jas išspręsti

2. Istorinės geografija ir kitos mokslo disciplinos: archeologija, kalbotyra,

onomastika, klimatologija, hidrologija, botanika, atropologija, ekologija

3. Istorinės geografijos tyrimo metodai

4. Istorinės geografijos šaltiniai (archeologiniai, onomastiniai, rašytiniai,

kartografiniai, ikonografiniai)

5. Istorinė geografija ir geografinis horizontas

6. Istorinė geografija ir geografiniai-politiniai valstybės bei jos sienų tyrimai

7. Istorinė geografija ir tautinių bei religinių mažumų tyrimai

8. Istorinė geografija ir kultūrinio kraštovaizdžio tyrimai

9. Kraštovaizdžio rekonstrukcija: gamtinis, kultūrinis, socialinis, istorinis ir

politinis, karinis, ūkinis, komunikacinis aspektas


atpažinti, įvardinti ir

pagrįsti analizuojamų

reiškinių erdvinę

10. Lietuvos valstybės teritorijos formavimasis ir sienų raida XIII-XX a.

11. Lietuvos teritorinio-administracinio susiskirstymo raida XIII-XX a.

12. Lietuvos istorinės erdvės vizualizavimas kartografijoje XVI-XX a.

13. XVI-XVIII a. LDK miestų planų sociotopografija

86

determinaciją

4. Gebės suvokti tautų ir

valstybių teritorinės

raidos proceso svarbą

formuojant jų politinį,

ekonominį ir kultūrinį

išskirtinumą bei suprasi

natūralios aplinkos

svarbą civilizacijos

plėtrai

14. Lietuvos istorinis kraštovaizdis dienoraščiuose ir kelionių aprašymuose

XVI-XX a.

15. Svarbiausi Lietuvos politiniai ir kultūriniai įvykiai bei jų geografinė

aplinka ir raiška


Dėstymo metodai: tradicinės ir interaktyvios paskaitos, individualios konsultacijos; studijavimo metodai:

paskaitose pateiktos informacijos individuali analizė, tekstų, šaltinių analizė, diskusijos


Kolokviumas, namų darbo vertinimas, egzaminas




Iš viso 133 val.


Kolokviumas - 30%. Namų darbas - 20%. Egzaminas - 50%


Nr.

Leidimo

metai




Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose


1. 2014

Jan Tyszkiewicz,

Geografia historyczna.

Zarys problematyki.

Warszawa:

Wydawnictwo

naukowe PWN

turi dėstytoja

2.

2012

1989

1971

Alexandrowicz S.,

Rozwój kartografii

Wielkiego Księstwa

Litewskiego od XV do

połowy XVIII wieku

Poznań :

Wydaw.

Naukowe Uniw.

im. A.

Mickiewicza


3. 2011

James M. Rubenstein,

The cultural landscape :

an introduction to human

geography

Boston (Mass.)

[etc.] : Prentice

Hall


4.

2012

2007

Grzegorz Błaszczyk,

Geografia historyczna

Wielkiego Księstwa

Litewskiego : stan i

perspektywy badań

Poznań :

Wydawnictwo

Poznańskiego

Towarzystwa

Przyjaciół Nauk

Turi

dėstytoja 0 egz. 4 egz.

4. 2009

Geografia historyczna

jako determinanta

rozwoju nauk

humanistycznych / red.

M. Kulesza

Łódź, Legnica

El. išteklius

(turi

dėstytoja)

5. 2009

Lietuvos sienos :

tūkstantmečio istorija /

[redaktorė Loreta

Daukšytė].

Vilnius : Baltos

lankos 6 egz. 0 egz. 10 egz.

6. 2008

Czas i przestrzeń w

naukach geograficznych.

Wybrane problemy

geografii historycznej /

red. M. Kulesza

Łódź: Wyd.

Uniwersytetu

Łódzkiego

turi dėstytoja

87

7.

2004

2002

1976

1972

Szymański J., Nauki

pomocnicze historii

Warszawa:

Wydawnictwo

naukowe PWN


8. 1995

O. Maksimaitienė,

Lietuvos istorinė

geografija ir kartografija

: XX a. Lietuvos istorijos

žemėlapiai ir jų šaltiniai

Vilnius :

Valstybinis

leidybos centras


9. 1991

O. Maksimaitienė,

Lietuvos istorinės

geografijos ir

kartografijos bruožai

Vilnius :

Mokslas 5 egz. 1 egz. 53 egz.


10. 2016

Lietuvos nacionalinis

atlasas / Nacionalinė

žemės tarnyba prie

Žemės ūkio ministerijos,

Vilniaus universitetas, 2

t.

Vilnius :

Distancinių

tyrimų ir

geoinformatikos

centras "GIS-

Centras

11. 2015

Žvilgsnis į Lietuvos

Didžiąją Kunigaikštystę

iš paukščio skrydžio:

XVI-XIX amžiaus

rankraštiniai

kartografijos šaltiniai

(Vilniaus universiteto

bibliotekos Rankraščių

skyriaus fondai) /

parengė T. Čelkis, V.

Karpova-Čelkienė

Vilnius :

Vilniaus

universitetas

12. 2011

A. Dubonis, Kelios

Lietuvos istorinės

geografijos XIII-XIV a.

problemos: tarp teorijos

ir šaltinių tyrimų

praktikos // Istorijos

šaltinių tyrimai, t. 3, p.

11-22.

13. 2011

Lietuva žemėlapiuose /

Lietuvos nacionalinis

muziejus

Vilnius :

Lietuvos

nacionalinis

muziejus

14. 1988

Kraštas ir žmonės :

Lietuvos geografiniai ir

etnografiniai aprašymai

(XIV-XIX a.) / parengė J.

Jurginis, A. Šidlauskas

Vilnius :

Mokslas

15. 1925 F. Bujak, Studja

geograficzno-historyczne Warszawa


Dr. Laima Bucevičiūtė

88


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis

ECTS kreditais

Dalykas

atestuotas

Dalyko atestacija


C 5 2019 2022




Studijų forma (auditorinė ar nuotolinė)


Kursinis darbas (istorija)


Course paper (History)


Kursinio darbo pagrindinis tikslas – ugdyti studento kompetencijas susijusias su savarankišku istorinio

teksto rašymu. Kursinio darbo rašymas istorijos specialybės studentui sudaro galimybę įsigilinti į istorinių

šaltinių rinkimo metodus; panaudoti darbo planavimo bei struktūrinio apipavidalinimo įgūdžius; susipažinti

su istorijos medžiagos rinkimo, apdorojimo ir publikavimo pagrindais. Darbe turi būti aiškiai artikuliuojamas

ir pakankamai plačiai suvokiamas tyrimo metodologijos aparatas, kryptingai pasirinkti šaltiniai ir literatūra,

kvalifikuotas ir profesionalus bibliografinis temos literatūros pateikimas bei loginis įvado ir išvadų sąryšis.

Kursinis darbas yra nauja studento darbo pakopa, esanti tarp referato ir bakalauro baigiamojo.


The main aim of the term paper is to educate student’s abilities to write a substantive historical text. It gives

a student a possibility to fathom out the methods of collecting historical sources, to use the abilities of work

planning and structural work shaping, to get acquainted with the basics of gathering, handling and

publicizing material of history. Term paper is a new level of student’s work, which is between homework

paper and bachelor thesis.


Studentai turėtų būti išklausę pirmojo – ketvirtojo semestro bakalauro studijų programos dalykus.




surinkti, apdoroti ir

klasifikuoti istorinių

šaltinių medžiagą,

Surinktų šaltinių pasirinktai temai apdorojimas ir klasifikavimas

2. Gabės savarankiškai

surinkti ir kūrybiškai

panaudoti mokslinę

medžiagą

Mokslinės medžiagos pasirinktai temai surinkimas ir analizavimas

3. Gebės apsibrėžti tyrimo

problemą, darbo objektą,

tikslą ir uždavinius

Tyrimo problemų tikslų ir uždavinių formulavimas

4. Gebės struktūriškai

išdėstyti surinktą

medžiagą ir perteikti

savąsias įžvalgas

Darbo struktūros pateikimas


empirinę ir teorinę

informaciją

Empirinės ir teorinės medžiagos analizė

6. Gebės formuluoti tyrimo Išvadų ir apibendrinimų formulavimas. Bibliografijos sudarymas.

89

išvadas, konstruoti

apibendrinimus

7. Gebės pateikti

metodiškai tikslingą

bibliografiją

8. Gebės sutvarkyti kursinį

darbą pagal bendrose

nuostatose išdėstytus

nurodymus


Dėstymo metodai: aiškinimas, konsultavimas.

Studijų metodai: mokslinės medžiagos, šaltinių skaitymas ir analizavimas.


Kursinio darbo skaitymas



Iš viso 133 val.


Darbo įvertinimas 100 %


Nr.

Leidimo

metai




Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose


1. 2008

Sirutavičius M.

Savarankiškų studijų

darbų (referatų) rašymas

Vytauto

Didžiojo

universiteto

leidykla

5 2

2. 2005.

Glemža L. Bakalauro ir

magistro baigiamųjų

darbų rašymas.

Vytauto

Didžiojo

universiteto

leidykla

15 2

3. 1997

Kardelis K. Mokslinio

tyrimo metodologija ir

metodai.

Kaunas 5

4. 1998

Kastanauskaitė D.

Bibliografinis mokslo

darbo apipavidalinimas

Vilnius 5




90


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis

ECTS kreditais

Dalykas

atestuotas

Dalyko atestacija


C 15 2019 2022




Studijų forma (auditorinė ar nuotolinė)


Bakalauro darbas (Istorija)


BACHELOR THESIS


Rašyti bakalauro darbą yra būdas, kuriuo studentas privalo įrodyti savo sugebėjimą derinti mokslinių tyrimų

įgūdžius, sintetinti medžiagą iš įvairių šaltinių, analizuoti ir sklandžiai dėstyti mintis raštu. Darbo tikslas ir

uždaviniai turėtų būti aiškiai nurodyta įvade, o visas darbas turėtų atitikti išsikeltą tikslą. Studentai turi

pademonstruoti savo supratimą apie temą, gebėti aiškiai ir nuosekliai pateikti savo įžvalgas, ir sugebėti

parengti atitinkamas išvadas.


Writing the thesis is the way in which students demonstrate their ability to produce a relatively lengthy

academic work combining skills in research, synthesis of material gained from a variety of sources, analysis

and writing. The purpose and tasks of the thesis should be clearly set out in the introduction, and the entire

work should fulfill this purpose. About the content of the thesis, students should demonstrate their

understanding of the topic, their ability to present their findings in a clear and coherent manner, and their

ability to draw appropriate conclusions based on their analyses. A degree of independent thought is expected,

though the work should be primarily based on research.


Studentai turėtų būti išklausę aštuonerių semestrų geografijos ir istorijos pedagogikos bakalauro studijų

programos dalykus.



1. Gebės pasirinkti aktualią

istorijos temą

nagrinėjimui

Bakalauro darbo temos pasirinkimas ir problemos formulavimas

2. Gabės pasirinkti ir

taikyti istorijos mokslų

metodus temos

medžiagos analizei

Tyrimų metodų taikymas savarankiškame tiriamajame darbe

3. Gebės remtis teorinio ir

empirinio pobūdžio

moksline literatūra bei

šaltiniais nagrinėjama

tema

Mokslinės literatūros ir šaltinių atranka


analizuoti ir interpretuoti

šaltinių bei mokslinės

medžiagos duomenis

Šaltinių ir mokslinių publikacijų analizės ir interpretacijos principai

5. Gebės atlikus kritinę

analizę sukurti

Mokslinio pasakojimo principai. Mokslinis apartas. Tyrimo išvadų

konstravimas mokslinį pasakojimo stilių.

91

aprašomojo ir analitinio

pasakojimo pobūdžio

tekstą.

6. Gebės pateikti

nepriekaištingai

sutvarkytas nuorodas,

literatūros sąrašą ir pan.

Bakalauro darbo rašymui taikomi formalieji metodiniai reikalavimai


Dėstymo metodai: aiškinimas, konsultavimas.

Studijų metodai: mokslinės medžiagos, šaltinių skaitymas ir analizavimas.


Bakalauro darbo skaitymas bei gynimas


Konsultacijos su bakalauro darbo vadovu – 20 val.

Savarankiškos literatūros ir šaltinių studijos – 190 val.

Individualus savarankiškas tiriamasis darbas – 190 val.


Bakalauro darbą vertina bakalauro darbų gynimo komisija


Nr.

Leidimo

metai




Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose


1. 2008

Sirutavičius M.

Savarankiškų studijų

darbų (referatų) rašymas

Vytauto

Didžiojo

universiteto

leidykla

5 2

2. 2005

Glemža L. Bakalauro ir

magistro baigiamųjų

darbų rašymas.

Vytauto

Didžiojo

universiteto

leidykla

15 2

3. 1997

Kardelis K. Mokslinio

tyrimo metodologija ir

metodai.

Kaunas 5

4. 1998

Kastanauskaitė D.

Bibliografinis mokslo

darbo apipavidalinimas

Vilnius 5




92


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija

galioja iki

C 5 2019 2022






Europos ir baltų proistorė


Prehistory of the Europe and the Balts


Kursas susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje pateikiamos svarbiausios žinios apie procesus, įvykius ir

reiškinius laikotarpyje nuo pirmųjų žmonių atsiradimo Europoje iki valstybinių junginių kūrimosi pabaigos.

Geografine prasme tai visas Europos žemynas. Medžiaga nagrinėjama remiantis modifikuota trijų amžių

sistema. Pagrindinis antrosios dalies akcentas – etninė esamų ir mirusių baltų tautų raida: apžvelgiama

pagrindinių etnosų atsiradimo priežastys, keliai, istorinis likimas, parodoma jų materialinė ir dvasinė kultūra

bei pasaulėžiūra.


The course consists of two parts. The first introduces the most important knowledge about processes, events

and phenomena from the time when the first people came to Europe before the end of the formation of state

compounds. Geographically, it is the entire continent of Europe. The material is examined based on a

modified three-year system. The main emphasis of the second part is the ethnic development of the existing

and dead white peoples: the reasons for the emergence of the main ethnicities, their paths, their historical

destiny, their material and spiritual culture, and their outlook on the world.


Išklausyti pirmųjų metų bakalauro programos dalykai.



1 Demonstruos žinias ir

supratimą apie Europos ir

baltų proistorės faktus ir

procesus nuo seniausių laikų

iki valstybių atsiradimo.

Europos proistorė, jos objektas, arealas, chronologija ir periodizacija,

pažinimo šaltiniai, metodai, svarba šiandienai. Proistorinis pasaulis ir

civilizacija.

Sampratos apie proistorę atsiradimas ir raida.

Gamtinių sąlygų kaita ir reikšmė proistorėje. Pleistocenas ir holocenas.

Europos apgyvendinimas, svarbiausi etapai.

2. Gebės struktūruoti Europos

ir baltų proistorės raidą,

įvardinti ir apibūdinti esminius

jos etapus, gebės atpažinti

proistorės pažinimo šaltinius,

mokės juos interpretuoti bei

susieti su konkrečia gentimi ar

etnosu.

Paleolitas. Jo vieta žmonijos istorijoje. Principinių novacijų apžvalga.

Paleolitas Europoje: chronologija, periodizavimas, žmogaus raida.

Mezolitas ir neolitas Europoje. Bendroji charakteristika, chronologija,

svarbiausi reiškiniai, naujų technologijų atsiradimas, gamybinio ūkio

pradžia, visuomeninio gyvenimo reiškiniai. Neolito savitumai atskiruose

Europos regionuose.

Ankstyvųjų metalų laikotarpis Europoje. Bendroji charakteristika,

metalurgijos gimimas, svarbiausi reiškiniai, procesai, įvykiai, novacijos,

savitumai atskiruose Europos regionuose

Geležies amžius Europoje. Bendroji charakteristika, chronologija, geležies

metalurgijos atsiradimas ir reikšmė, svarbiausi reiškiniai, procesai, įvykiai,

novacijos, savitumai atskiruose Europos regionuose.

Keltai. Atsiradimas, sklaida, gentys, materialinė ir dvasinė kultūra.

Germanai. Kilmė, raida, gentys, jų materialinė ir dvasinė kultūra.

Dunojaus žemupio regiono gentys: trakai, dakai-getai, jų atsiradimas, raida,

materialinė ir dvasinė kultūra.

Slavų etnogenezės bruožai.

Fino-ugrų pasaulis, jo ištakos ir sklaida, gentys, jų materialinė ir dvasinė

kultūra.

Apeninų, Balkanų, Pirėnų regiono gentys: etruskai, ilyrai, italikai, iberai,

93

venetai, graikai.

Didžiosios Europos stepių tautos (skitai, sarmatai).

3. Demonstruos žinias ir

supratimą apie etninių procesų

raidą Europoje ir baltų

pasaulyje konkrečiai, suvoks,

kuo Europos ir baltų proistorė

aktuali šiandien.

Baltiškasis pasaulis, jo ištakos, arealas, chronologija ir periodizacija,

pažinimo šaltiniai, metodai, svarba šiandienai.

Senųjų autochtonų laikai (XI–III t. pr. Kr.). Pirmųjų Rytų Pabaltijo

gyventojų buitis, verslai ir užsiėmimai, dvasinė kultūra – tikėjimai,

papročiai, pasaulio samprata, menas.

Baltų gimimas. Vėlyvojo neolito ir bronzos amžiaus pradžios

bendruomenių kultūrinė ir ūkinė transformacija, santykiai su kaimynais.

Indoeuropiečiai ir baltai.

Baltų pasaulis ankstyvųjų metalų laikotarpyje. Vakarų baltų tėvynė ir jos

kultūra. Laikotarpio ypatumai. Ūkiniai regionai. Bendruomenių ekonominė

organizacija, socialinė struktūra, pasaulėžiūra.

Baltai senajame geležies amžiuje. Baltų kultūrų sklaida. Laikotarpio

gyventojų pagrindiniai verslai ir užsiėmimai (žemdirbystė, gyvulininkystė,

juodoji ir spalvotoji metalurgija, dailieji amatai). Prekyba ir prekybiniai

keliai.

Baltų gentys viduriniame geležies amžiuje. Materialinė ir dvasinė kultūra.

Tautų kraustimosi procesas ir baltai. Karinio elito formavimosi atspindžiai

to laikotarpio laidojimo paminkluose.

Baltai IX–XIII a. Laikotarpio atspindžiai. archeologinėje medžiagoje, bei

to meto rašytiniuose šaltiniuose. Baltų menas ir pasaulėžiūra Lietuvos

valstybės kūrimosi išvakarėse.


Paskaitos 21,5 val.

Seminarai 21,5 val.



Iš viso 133 val.


Kolokviumas – 20, darbas grupėse - 30, egzaminas - 50%


Nr.

Publikavimo

metai

Leidinio (el.

šaltinio) autoriai ir

pavadinimas

Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



1. 2002

Milisauskas S.

European

Prehistory: A

Survey.

Kluwer

Academic/Plenum

Publishers

3 VUB – 1

2. 2001

Cunlife B. The

Oxford illustrated

history of

prehistoric Europe.

Oxford University

Press 1 LIIB –1

3. 2013

Harding A.,

Fokkens H. (ed.)

The Oxford

Handbook of the

European Bronze

Age

Oxford University

Press 1 LIIB –1

4. 2013

Bliujienė A.

Lietuvos

archeologija. III

tomas. Romėniškais

ir tautų kraustimosi

laikotarpiai.

KU leidykla 1 1 LIIB –1

5. 2013 Žulkus V., Jarockis KU leidykla 1 1 LIIB –1

94

R. Lietuvos

archeologija. IV

tomas. Vikingų

laikai ir

ikivalstybinis

laikotarpis.

6. 2011 Girininkas A. Baltų

kultūros ištakos II. KU leidykla 1 1 LIIB –1


1. 2012 Jovaiša E. Aisčiai.

Kilmė. LEU leidykla LEUB – 1

2. 2014 Jovaiša E. Aisčiai.

Raida. LEU leidykla

LEUB – 1

3. 2010

Strzelcyk J.

Užmirštos Europos

tautos.

Mintis

LNMMB–1

4. 2006 Trumpai apie

proistorę. VPU leidykla

LEUB – 6

5. 1996 Gimbutienė M.

Senoji Europa.

Mokslo ir

enciklopedijų

leidykla

LEUB – 3

6. 1998

Kristiansen K.

Europe before

history.

Cambridge

University Press

LIIB –1


doc. dr. Arvydas Malonaitis, dr. Povilas Blaževičius

95

Geografijos ir kūno kultūros pedagogika


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais Dalykas atestuotas nuo

Dalyko atestacija galioja

iki

4 2019 2022








Geography of tourism and travel


Kraštotyros ir turizmo kurso metu studentai supažindinami su kraštotyros ir turizmo pagrindais, lavinami gebėjimai

disponuoti svarbiausiais terminais, vartojamais kraštotyroje ir turizme, įgyjami sugebėjimai dirbti su kraštotyrine,

statistine informacija, lokalinių ekspedicijų tyrimais. Išmokstama gausią kraštotyros ir turizmo informaciją interpretuoti

pagal bendrai priimtus geografinio pažinimo metodus, atskleidžiama rekreacinių turistinių išteklių sklaida ir jų

geografinis sąlygotumas turistinių vietovių raidai. Supažindinama su turizmo geografija įvairiuose pasaulio regionuose

ir jų įtaka valstybių ekonomikai.


In the course of political geography the students get acquainted with the basics of tourism and travel, tourism needs,

clasification of travellers in terms of the features of standard groups, terms of consumer behaviour, trelling motifs.

Students learn the forms of tourism: arriving, departing, local; ctegories of tourism; types of tourism according to

destination (motifs). The course deals with tourist regions of the world. Flows of international tourists in the world,

individual regions and sub-regions. Factors determining arrival and departure tourism in different countries,

classification of tourism according to the type of destination; according to activity; according to the type of travel

organization; according to the number of participants, etc. The students learn to interpret the abundant information of

tourism in accordance with generally applied methods of tourism acquisition as well as statistical and stochastic

methods of environmental research.


Žemynų visuomeninė geografija; Hidrologija ir vandenynų geografija; Visuomeninė geografija ir regionistika;

Gyventojų ir gyvenviečių geografija



1.Gebės suvokti turizmo

ekonomikos raidą ir reikšmę

šiuolaikinėje paslaugų

ekonomikoje, valstybių

gyventojų pragyvenimo lygio ir

turizmo plėtros sąsajas. Suvoks

kelionių reikšmę gyventojų

vertybinių orientacijų skalėje,

žmonių švietimui ir

rekreacinėms bei poilsio

galimybėms

Turizmo objektas ir samprata.

Turizmas ekonominiu aspektu kaip verslas, ekonomikos sritis, pajamų šaltinis.

Turizmo įtaka valstybės ekonomikai.

Turizmo privalumai ir trūkumai socialinėje, kultūrinėje, ekologinėje sferose.

Turizmo aplinkos tipai.

Turizmo ir kelionių reikšmė žmonių švietimui ir rekreacinėms galimybėms.

2. Gebės suvokti turizmo

tyrimų metodiką ir


organizuoti turistines keliones,

sudaryti kelionių maršrutus.

Gebės analizuoti turistinius

tyrimo metodus, ieškoti

skirtingų pasaulio regionų

nevienodos turistinės plėtros

priežasčių, prognozuoti turistinę

valstybių raidą.

Turizmo raidos periodizacija. Turizmo poreikiai.

Kelionių organizavimo metodika.

Turistinių kelionių sudarymo pagrindai.

Turistiniai maršrutai lokaliniu ir regioniniu aspektu.

Turizmo geografija. Pasaulio turistiniai regionai. Tarptautinių turistų srautai

pasaulyje, atskiruose regionuose. Veiksniai, sąlygojantys atvykstamąjį ir

išvykstamąjį turizmą atskirose valstybėse.

96

3. Gebės įvertinti turizmo ir

kelionių komunikacinę reikšmę,

išmoks konstruktyviai dirbti

komandoje, supažindinant

skirtingų poreikių mokinius ir

jų tėvus, kolegas ir turistinių

paslaugų vartotojus su savo

šalies ir kitų tautų tradicijomis,

papročiais, socialine kultūrine

aplinka.

Turizmo rūšys pagal kelionės tikslą ir jų geografiniai dėsningumai. Turizmo formos.

Turizmo kategorijos.. Turizmo rūšys pagal kelionės tikslą (motyvus). Laisvalaikio ir

pramogų turizmas. Kultūrinis turizmas. Sportinis turizmas. Verslo ir profesinis

(dalykinis) turizmas.

4. Turistinės kelionės padės

ugdyti meilę savo gimtajai

vietovei ir Tėvynei. Jos atliks

svarbų kultūrinį, pažintinį ir

emocinį vaidmenį ugdant

patriotinius jausmus įvairių

profesijų žmonėms,

besimokančių specialistų ir ne

specialistų auditorijoms.

Turizmo poreikiai. Laisvalaikio samprata. Rekreacijos samprata. Keliautojų

klasifikacija pagal tipinių grupių požymius. Turistų skirstymas pagal vartotojų

elgseną. Keliavimo motyvai.

Turizmo skirstymas pagal keliavimo vietovę, aktyvumą, kelionės organizavimo

pobūdį, dalyvių skaičių, kainos formavimo principą, turistų amžių, kelionės trukmę,

turizmo srautų intensyvumą, nakvynės vietą, geografinį principą (teritoriją).

Turizmo formos pagal transporto rūšis: traukinių, automobilių, autobusų, lėktuvų,

vandens transporto priemonių (vidaus vandenų ir jūrų), dviračių, pėsčiųjų,

kombinuotieji maršrutai.

5. Turistinių kelionių

organizavimas ugdys

saviraiškos galimybes, moralinę

atsakomybę, skatins tausoti ir

plėtoti aplinką, ekologiją, gerins

žmogaus gerovės ir sveikatos

būklę.

Gebės integruoti šiuolaikines

technologijas ir įvairius

informacijos šaltinius krašto

pažinimo ir turistinės reklamos

propagandai.

Pažintinė turizmo reikšmė.

Tausojamasis, ekologinis turizmas.

Kaimo turizmas. Gydomasis turizmas.

Turizmo marketingas. Turizmo reklamos įtaka valstybės įvaizdžio foamvimuisi.


Paskaitos 32 val

Seminarai 16 val.

Konsultacijos 6 val


Iš viso 133 val.




Nr.

Publikavimo

metai


autoriai ir pavadinimas

Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



1 2011

Vaitekūnas S., Povilanskas

R. Turizmo ir kelionių

geografija

Mokslo ir

enciklopedijų

leidybos

centras

2 3 3

2 1999

Armaitienė A., Grecevičius

P., Urbis A., Vainienė I.,

Kaimo turizmas.

Klaiėdos

universitetas 5 10 2

3 2007

Avinash A. Tourism

Perspective in the 21st

Century.

Delhi: Eastern

Book

Corporation,

1 1 2

97

4. 2005

Hall C.M., Page S.J. . The

Geography of Tourism and

Recreation, 3rd edition.

London-New York: 456 p.

Routledge 1 1 1

5 2009

Williams S. Tourism

Geography: A New

Synthesis. London:, p. 310

Routledge 1 2 1

6 2008

Александрова и др.

География туризма.

Москва: Кноpус,

Progress 2 3 2

7 2002

Turizmas. Vadovėlis.

Klaipėdos universitetas,

Kauno kolegija. Kaunas,

2002.

Kauno

kolegijos

leidybos

centras

5 10 5

2009

Lietuva : 101 įdomiausia

vieta / Vykintas

Vaitkevičius, Valentinas

Baltrūnas. – Vilnius

Alma littera,. 3 2 3

1995

Isokas G. Lietuvos gamtos

paminklai. Vilnius,

2 2 2


1. 2013 Įdomiausios kelionės po

Lietuvą. 439 psl. Terra publika

2 2 2

2006

Jankevičiūtė G. Lietuva

(vadovas) Paknio leidykla

2 2 2



98


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija

galioja iki 5 2019 2022



Semestras, kuriame teikiamas dalykas Penktas


Dalyko pavadinimas lietuvių kalba Mokslinio darbo metodologija

Dalyko pavadinimas anglų kalba Metodology of scientific research

Trumpa dalyko anotacija lietuvių kalba (iki 500 simbolių) Studentai supažindinami su mokslo raida, pagrindiniais raidos etapais. Studentams pristatoma mokslo krypčių

klasifikacija. Kurse nagrinėjamos mokslinių tyrimų metodologijos kryptys. Studentams pristatomos pagrindinės

moksliniuose tyrimuose taikomos metodikos. Kurso metu siekiama suformuoti pirminius mokslo tiriamojo darbo

įgūdžius: gebėjimus analizuoti mokslinę literatūrą, gebėjimus rinkti, grupuoti ir analizuoti duomenis. Studentai mokomi

nuosekliai, logiškai ir vaizdžiai pateikti mokslinių tyrimų rezultatus bei savarankiškai parengti atliktu tyrimu paremtą

mokslinį kūrinį.


Students are introduced to the development of science, the main stages of development. Students are given a

classification of scientific directions. The course addresses the research methodology. Students are presented with the

main methods applied in scientific research. The course aims to form primary research skills: the ability to analyze

scientific literature, the ability to collect, group and analyze data. Students are trained to present research results in a

consistent, logical and visual manner, as well as independently prepare a research based research.


Studentų išklausyti pedagoginių studijų dalykai, geografijos, kūno kultūros mokomojo dalyko kursai leidžia studentai

geriau suvokti geografijos ir fizinio ugdymo proceso komponentų įvairovę bei jos mokslinio pažinimo būdus, įžvelgti ir

kelti ugdymo problemas, suvokti mokslinių žinių vertę.

Dalyko rezultatų ir turinio sąsajos Dalyko rezultatai Turinys (temos)

1. Gebės, remiantis naujausiais

mokslinių tyrimų duomenimis,

pagrįsti geografinio ir kūno

kultūros ugdymo(si) proceso

tobulinimo linkmes, įžvelgs

tolesnes tyrinėjimo kryptis

2. Trumpa mokslinių tyrimų istorija: mokslo priešistorė, senovės civilizacijų ir

Antikos mokslas, mokslas viduramžiais, mokslas renesanso epochoje, mokslas

klasicizmo epochoje, mokslas naujaisiais amžiais, mokslas naujausiais laikais.

3. Mokslinės informacijos paieška ir analizė.

4. Akademinis raštingumas.

2.Gebės vertinti gamtinių ir

socialinių reiškinių sąveiką,

profesionaliai ir atsakingai

planuotis ir vykdyti tyrimus

kūno kultūros ir sporto

edukacijos srityse, mokės

tinkamai pritaikyti savarankiško

tyrimo rezultatus edukaciniams

tikslams

1. Mokslinių tyrimų metodologija. Mokslo definicija. Mokslo metodologija ir

mokslotyra. Mokslo sampratų raida. Mokslinio tyrimo etapai. Mokslinio tyrimo

eiga. 5. Mokslotyra. Mokslas kaip socialinė institucija.

6. Mokslinių tyrimų realizacija. Mokslinio darbo planavimas ir rašymas: mokslinio

darbo turinio struktūros formavimas; mokslinio darbo pavadinimo formulavimas;

mokslinės informacijos pateikimo būdai.

3. Geba analizuoti mokslinius

edukologijos, geografijos ir

sporto tekstus, jų pagrindu

parengti apžvalgą, ją pristatyti;

analizuoja atliktų tyrimų

metodologines prieigas, tyrimo

duomenis, pateikiamas išvadas,

įžvelgia ir įvardina mokslines

problemas, diskutuoja apie

galimus jų sprendimo būdus



6.Mokslinių tyrimų realizacija. Literatūros analizė, objektas, subjektas, hipotezė,

aktualumas Mokslinės problemos formulavimas.Tyrimo metodai ir jų taikymas

kiekybiniuose ir kokybiniuose tyrimuose.

4.Geba taikyti bendruosius

mokslų metodologinius

principus pasirinktai

6. Mokslinių tyrimų realizacija.Literatūros analizė, objektas, subjektas, hipotezė,

aktualumas Mokslinės problemos formulavimas.Tyrimo metodai ir jų taikymas

kiekybiniuose ir kokybiniuose tyrimuose.

99

geografijos ar kūno kultūros

ugdymo tyrimo problemai

spręsti ir savarankiškai parengti

mokslinio tyrimo planą, pagrįsti

tyrimo strategiją, literatūros

šaltinių ar empirinių tyrimo

rezultatų pagrindu modeliuoti

išvadas; tinkamai (etiniu ir

akademinės kalbos požiūriu)

cituoti ar perfrazuoti,

interpretuoti kitų autorių mintis,

argumentuotai dėstyti savo

mintis teksteir/ar pristatant

medžiagą

7.Mokslinio darbo pristatymo formos. Duomenų kaupimas, grupavimas ir

pateikimas. Mokslinio darbo pristatymo formos: pranešimų pristatymo variantai,

grafinės medžiagos pateikimas, kartografinės medžiagos pateikimas.

10. Pagrindinių studijų mokslo darbų reglamentas.

5. Geba gimtąja ir užsienio

kalbomis priimti, valdyti ir

perteikti geografiniam ir kūno

kultūros ugdymui svarbią

informaciją, valdyti skirtingas

informacijos gavimo

technologijas, įvairius duomenų

tipus, parengti ir tinkami bei

informatyviai pristatyti savo

įžvalgas ir tyrimo rezultatus


8.Informacijos kaupimas iliustracijomis ir pranešimo iliustravimas. Reikalavimai

iliustracijoms. Techninės iliustracijų rengimo priemonės. Skaidrių kompozicijos.

Kompiuterinių vizualinių pranešimų rengimas.

9.Mokslo klasifikacijos. Fundamentalusis mokslas. Taikomasis mokslas. Teorinė ir

praktinė mokslo dedamoji. Mokslinių tyrimų ir žinių organizavimo lygiai.

6.Analizuojant literatūros

šaltinius, pristatant informaciją,

diskutuojant demonstruoja

korektišką etiniu požiūriu elgesį

kaip informacijos perteikėjas

bei diskusijų dalyvis; geba

kritiškai vertinti kitų pateikiamą

informaciją, argumentuoja savo

nuomonę; geba reflektuoti ir

kritiškai įsivertinti savo veiklos

rezultatus.


7.Mokslinio darbo pristatymo formos. Duomenų kaupimas, grupavimas ir



10. Pagrindinių studijų mokslo darbų reglamentas.

Studentų darbo krūvio paskirstymas valandomis (kontaktinio ir savarankiško darbo val.) Paskaitos 40 val.

Pratybos 8val.


Savarankiškas darbas 79val.

Iš viso 133val.


Pratybos – 20%, referatas, - 30 %, egzaminas - 50 %


Nr.

Publikavimo

metai


autoriai ir

pavadinimas

Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



1 2007

AdomaitienėJ.,

Zubrickienė I.Referatų,

kursinių ir baigiamųjų

darbų rengimo metodika.

Vilnius: VPU leidykla. 20

2 2013

Blauzdys V., Vilkas A.

Pagrindinių ir

magistratūros studijų

mokslo darbų rengimas.

Vilnius: Edukologija.

154

3 2003

Burnett R. E. (2003).

Technical

Communication.

Belmont: Wadsworth. 1 2

4 2013

Česnulevičius A.

Kursinių, bakalauro ir

magistro darbų rengimo

Vilnius|: Edukologija. 20 5 10

100

metodologija.

5 1997

Davis M. (1997).

Scientific Papers and

Presentations..

San Diego: Academic

Press.

1 2

6 1999

Ford E. D. (1999).

Scientific Method for

Ecological Research.

Cambridge:

Cambridge:Cambridge

University Press.

1 2

7 2004

Ignatavičius G. (2004).

Mokslinių straipsnių ir

pranešimų rašymo

rekomendacijos.

Ignatavičius G. (2004)..

Vilnius: VUL.

1 20

8 2016

Kardelis K. (2016).

Mokslinių tyrimų

metodologija ir metodai.


9 2000

Račinskas A. (2000).

Geografinių tyrimų

metodologija ir metodika.

Vilnius: VPU 20 10

10 2004

Skernevičius J., Raslanas

A., Dadelienė R. Sporto

mokslo tyrimų

metodologija.

Vilnius: LSIC 67 30

11 2017

Žydžiūnaitė, V.,

Sabaliauskas, S.

Kokybiniai tyrimai:

principai ir metodai.

Vilnius: Vaga 98


1 2006

Bitinas B. Edukologinis

tyrimas: sistema ir

procesas.

Kronta 140 10

2 2001

Bončkutė R. Studentų

mokslinių darbų

metodinės

rekomendacijos.

Klaipėda: KU leidykla. 1 10

3 2010

Dailidienė I.

Hidrologijos ir

okeanografijos, Jūrų

hidrologijos kursinių,

bakalauro ir magistro

baigiamųjų darbų

rengimo metodinės

rekomendacijos.

Klaipėda: KU leidykla. 1 1 2

4 2015

Jones, I. Research

methods for sports

studies.

London ; New York:

Routledge, 2

5 2008

Maslauskaitė A. Mokslo

tiriamojo darbo

metodologiniai

pagrindai

Generolo Jono

Žemaičio karo

akademija

http://www.lka.lt/download/2565/metodo

loginiai_pagrindai_2.pdf.

6 2007


Acienė E. Mokslinių

darbų rengimo

metodinės

rekomendacijos

socialinio darbo


programų studentams.


7 2012

Armour, K.,Macdonald,

D.Research Methods in

Physical Education and

Youth Sport.

London ; New

York:Routledge

1


Prof. Dr. Algimantas Česnulevičius, prof. dr. Sniegina Poteliūnienė

http://www.lka.lt/download/2565/metodo

101


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS



iki

15 2019 2022



Semestras, kuriame teikiamas dalykas Aštuntas



Bakalauro darbas


Bachelor thesis


Studentai supažindinami su mokslo raida, pagrindiniai raidos etapais. Studentams pristatoma mokslo krypčių

klasifikacija. Studentai pasirenka metodologijos kryptys. Studentai taiko pagrindines moksliniuose tyrimuose

naudojamas metodikas. Rengiant bakalauro baigiamąjį darbą siekiama suformuoti pirminius mokslo tiriamojo darbo

įgūdžius: gebėjimus analizuoti mokslinę literatūrą, gebėjimus rinkti, grupuoti ir analizuoti duomenis. Studentai įgyja

gebėjimų nuosekliai, logiškai ir vaizdžiai pateikti mokslinių tyrimų rezultatus bei savarankiškai parengti atliktu tyrimu

paremtą mokslo kūrinį.


Students are introduced to the development of science, the main stages of development. Students are given a

classification of scientific directions. The course addresses the research methodology. Students are presented with the

main methods applied in scientific research. The course aims to form primary research skills: the ability to analyze

scientific literature, the ability to collect, group and analyze data. Students are trained to present research results in a

consistent, logical and visual manner, as well as independently prepare a research based research.


-



1. Sugebės duomenų analizės

pagrindu formuluoti teiginius,

pateikti gautus rezultatus,

argumentuotai atsakyti į su

darbu susijusius klausimus.

1. Referatų pristatymas, jų aptarimas. Referatų pristatymas naudojant multimediją.

2. Referatų turinio ir pristatymo formos analizė.

3. Mokslinio pranešimo pristatymas.

2. Sugebės profesionaliai ir

atsakingai vykdyti tyrimus

fizinės ir socialinės geografijos

bei geografijos, kūno kultūros

edukologijos srityse, vertinti

gamtinių ir socialinių reiškinių

sąveiką, mokės tinkamai

pritaikyti savarankiško tyrimo


tikslams, sugebės pritaikyti

įvairius tyrimo metodus, supras

įvairiapusių tyrimo metodų

galimybes.

4. Mokslinių tyrimų metodologija. Mokslo definicija. Mokslo metodologija ir

mokslotyra. Mokslo sampratų raida. Mokslinio tyrimo etapai. Mokslinio tyrimo

eiga. 5. Mokslotyra. Mokslas kaip socialinė institucija.



mokslinės informacijos pateikimo būdai..

3. Sugebės atlikti literatūros,

kartografinių ir statistinių

šaltinių, tyrimo

protokolųanalizę, parinkti

tinkamą tyrimų metodiką



mokslinės informacijos pateikimo būdai.

4. Gebės tinkamai formuluoti

baigiamo darbo problemą,

darbo tikslą, uždavinius, rasti

būdus ir kelius darbo tikslui

pasiekti ir uždaviniams

išspręsti, sugebės tinkamai

atlikti literatūros šaltinių

analizę, mokės analizuoti

8. Mokslinio darbo pristatymo formos. Duomenų kaupimas, grupavimas ir



102



teiginius bei išvadas

5. Gebės ir mokės dirbti bei

valdyti skirtingas informacijos

gavimo technologijas, įvairius

duomenų tipus.

9. Informacijos kaupimas iliustracijomis ir pranešimo iliustravimas. Reikalavimai

iliustracijoms. Techninės iliustracijų rengimo priemonės. Skaidrių kompozicijos.

Kompiuterinių vizualinių pranešimų rengimas.

6. Mokės analizuoti geografinės

ir fizinio ugdymo informacijos


dalis, sintetinti ir apibendrinti

kiekybinius rodiklius,

formuluoti tyrimo rezultatus ir

juos pristatyti, vertinti procesų

kryptį ir raidą.

10. Mokslo klasifikacijos. Fundamentalusis mokslas. Taikomasis mokslas. Teorinė

ir praktinė mokslo dedamoji. Mokslinių tyrimų ir žinių organizavimo lygiai.

7. Suvoks mokslinių tyrimų

metodologijos įvairovę,

geografijos ir fizinio ugdymo

mokslų interesų

įvairiapusiškumą, naujų

technologijų fiziniuose ir

socialiniuose tyrimuose

taikymo galimybes.

11. Trumpa mokslinių tyrimų istorija: mokslo priešistorė, senovės civilizacijų ir

Antikos mokslas, mokslas viduramžiais, mokslas renesanso epochoje, mokslas

klasicizmo epochoje, mokslas naujaisiais amžiais, mokslas naujausiais laikais.




Iš viso 400 val.


Bakalaurinis darbas - 100%


Nr.

Publikavimo

metai



Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



1 2007

Adomaitienė J.,

Zubrickienė I. Referatų,

kursinių ir baigiamųjų

darbų rengimo metodika.

Vilnius: VPU leidykla. 20

2 2003 Burnett R. E. Technical

Communication.

Belmont: Wadsworth. 1 2

3 2013

Česnulevičius A.

Kursinių, bakalauro ir

magistro darbų rengimo

metodologija.

Vilnius|: Edukologija. 20 5 10

4 1997

Davis M. Scientific

Papers and

Presentations..

San Diego: Academic

Press.

1 2

5 1999

Ford E. D. Scientific

Method for Ecological

Research. Cambridge:

Cambridge:Cambridge

University Press.

1 2

6 2004

Ignatavičius G.

Mokslinių straipsnių ir

pranešimų rašymo

rekomendacijos.

Ignatavičius G. (2004)..

Vilnius: VUL.

1 20

7 2005

Janonis O. Bibliografinių

nuorodų ir jų sąrašo

sudarymo studijų bei

mokslo darbuose

metodika.

Vilnius: VU leidykla. 1 10

8 2016

Kardelis K. Mokslinių

tyrimų metodologija ir

metodai.


9 2006 Kavaliauskas P., Vilnius: Vilniaus 2 20

103

Dumbliauskienė M.



nurodymai.

universiteto leidykla.

10 2001

Lekevičius E.,

Mierauskas P.,

Sinkevičius S. Magistro

darbo rengimo

metodinės

rekomendacijos.

Vilnius:Vilniaus

universiteto leidykla.

1 25

11 1992

Navickas V., Ruškytė D.

(2010). Magistro

baigiamojo darbo

rengimo metodiniai

nurodymai. 2010.

.Vilnius: VPU leidykla. 20 1

12 1997

Noreika R., Balevičienė

J., Smaliukas D. (1997).

Magistro darbas.

Metodinės

rekomendacijos.

Vilnius: VPU. 10 1

13 2000

Račinskas A. (2000).

Geografinių tyrimų

metodologija ir

metodika.

Vilnius: VPU. 20 10

14 1998

1. Bitinas

B. Ugdymo

metodologija.

2. Vilnius:

Šviesa. 3. 96

10

15 2003

4. Gonestas

E.,Strielčiūnas R.

Taikomoji statistika.

5. Kaunas:

LKKA. 6. 15

50

16 1999

7. Charles

C. Pedagogikos tyrimų

įvadas.

8. Vilnius:

Alma litera. 9. 35

3

17 2002

10. Kardelis

K. Mokslinių tyrimų


11. Kaunas:

LKKA. 12. 12

48

18 2013

13. Blauzdys

V., Vilkas A.

Pagrindinių ir

magistrantūros studijų


Metodinė priemonė.

14. Vilnius:

Edukologija

15. 153 3


1 2001

Bončkutė R. (2001).

Studentų mokslinių

darbų metodinės

rekomendacijos.

Klaipėda: KU leidykla. 1 10

2 2010

Dailidienė I. (2010).

Hidrologijos ir

okeanografijos, Jūrų

hidrologijos kursinių,


baigiamųjų darbų

rengimo metodinės

rekomendacijos.


3 2009

Unikaitė–Jakuntavičienė

I. (2009). Politikos

mokslų krypties studentų

rašto darbų rašymas ir

pristatymas: mokomoji

metodinių nurodymų

knyga.

Kaunas: VDU leidykla. 1 1

4 2007


Acienė E. (2007).

Mokslinių darbų


104

rengimo metodinės

rekomendacijos

socialinio darbo


programų studentams..

5 2003

Zulumskytė A. (2003).

Edukologijos pagrindinių

studijų mokslinių darbų

rengimo metodinės

rekomendacijos.



Prof. Dr. Algimantas Česnulevičius, prof. habil. dr. Kazys Milašius

105


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS



iki

5 2019 2022



Semestras, kuriame teikiamas dalykas Šeštas



Studijų krypčių (geografijos ir kūno kultūros) kursinis darbas


Course paper on the general basics of study field


Teoriniame kursiniame darbe studentas pateikia mokslinės literatūros analizę tiriama problema, mokslininkų atliktus

tyrimus nagrinėjamu klausimu. Praktiniame kursiniame darbe studentas pateikia tiriamos problemos teorinę analizę,

apžvelgdamas mokslinės literatūros šaltinius, ir pagrindžia ją savarankiškai atlikto empirinio tyrimo rezultatais.


In the theoretical part of the course paper students present analysis of scientific literature with reference to the specified

research problem and the published research work of the scientists on the given problem. In the practical part of the

course paper, students give the theoretical analysis of the research problem reviewing the sources of scientific literature

and present the results of the completed empirical research as an illustrative grounding.


Geografinės informacinės sistemos; Geografijos didaktika; Mokslinio darbo pagrindai; Kūno kultūros teorija ir

didaktika; Fizinio ugdymo ir sporto treniruotės pagrindai; Sporto fiziologija; Biomechanika ir testų teorija.



1. Gebės analizuoti mokslinę literatūrą

pasirinktos tiriamos problemos kontekste.

Sugebės vertinti gamtinių ir socialinių reiškinių

sąveiką. Mokės tinkamai pritaikyti

savarankiško tyrimo rezultatus edukaciniams

tikslams. Sugebės pritaikyti įvairius tyrimo

metodus, supras įvairiapusių tyrimo metodų

galimybes.

Įvadas į dalyko studijas: kursinio darbo rengimo, vertinimo tvarkos

ir kriterijų aptarimas

Mokslinės literatūros pasirinkta tema analizė.

Geografinių ir edukacinių tikslų priedermė.

Kūno kultūros ir sporto aktualijos.

2. Gebės atskleisti pasirinktą mokslinę

problemą, remdamasis atlikto empirinio tyrimo

rezultatais. Sugebės rasti būdus ir kelius darbo

tikslui pasiekti ir uždaviniams išspręsti.

Sugebės tinkamai atlikti literatūros šaltinių

analizę, mokės analizuoti savarankiškai

sukauptus duomenis ir formuluoti teiginius bei

išvadas.

Mokslinės problemos formulavimas, tikslų ir uždavinių kėlimo

būdai.

Empirinių duomenų apdorojimo būdai.

Darbo metodų klasifikacija ir jų pritaikymas darbui,

Sukauptų duomenų analizės metodai

3. Gebės pateikti teoriniu / teoriniu ir empiriniu

tyrimu pagrįstas išvadas. Gebės ir mokės dirbti

bei valdyti skirtingas informacijos gavimo

technologijas, įvairius duomenų tipus

(dokumentus, lenteles, žemėlapius).

Informacijos šaltinių atranka.

Kursinių darbų rašymo metodika

Šiuolaikinių technologijų (ypač GIS) pritaikymasduomenų

sistematikai

4. Mokės analizuoti geografinės ir fizinio

ugdymo informacijos visumą ir jos

sudedamąsias dalis, sintetinti ir apibendrinti

kiekybinius rodiklius, formuluoti tyrimo

rezultatus ir juos pristatyti, vertinti procesų

kryptį ir raidą.

Tyrimo rezultatų apibendrinimo metodika

Kiekybinių bei kokybinių rodiklių naudojimo ypoatumai

5. Gebės akademine kalba ir moksliniu stiliumi

pristatyti esmines kursinio darbo idėjas ir

dalyvauti diskusijoje su besimokančių

specialistų ir ne specialistų auditorijoms

Kursinio darbo pristatymo rengimas

Esminės kursinio darbo idėjos

6. Mokės analizuoti geografinės ir fizinio

ugdymo bei sportinio rengimo informacijos

visumą ir jos sudedamąsias dalis, sintetinti ir

Tyrimo rezultatų formulavimas

106

apibendrinti kiekybinius rodiklius, formuluoti

tyrimo rezultatus ir juos pristatyti, vertinti

procesų kryptį ir raidą.




Iš viso 133 val.


Kursinis darbas - 100%


Nr.

Publikavimo

metai



Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



1. 2003

Rienecker L., Jorgensen

P. Kaip rašyti mokslinį

darbą. Aidai, 2003.

Aidai 1 2 1

2 2006

Kavaliauskas P.,

Dumbliauskienė M.



nurodymai. Vilnius.

Vilniaus universiteto

leidykla. 2 2 2

3. 2007

Adomaitienė J.,

Zubrickienė I. (2007).

Referatų, kursinių ir

baigiamųjų darbų

rengimo metodika.

LEU leidykla 6 2 3

4 1999

16. Charles

C. Pedagogikos tyrimų

įvadas. Vilnius:

17. Alma

litera. 14 35

5. 2002

18. Kardelis

K. Mokslinių tyrimų


19. Kaunas:

LKKA. 12 75

6 2006

20. Vilkas

A. Kūno kultūros

teorijos įvadas.

Vilnius: VPU.

112 18

7. 2013

21. Blauzdys

V., Vilkas A.

Pagrindinių ir




22. Vilnius:

Edukologija

153 3


Prof. dr. S. Stanaitis, prof. habil. dr. A. Česnulevičius, doc. dr. R. Venckienė, doc. dr. Z. Gulbinas, doc. dr. D.

Česnavičius, doc. dr. V. Gerulaitis, prof. habil. dr. K. Milašius, prof. dr. S. Poteliūnienė, prof. dr. R. Paulauskas, prof.

dr. D. Radžiukynas, doc. dr. R. Kviklienė, doc. dr. E. Kemerytė-Riaubienė, doc. dr. D. Gražulis

107


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS



iki

6 2019 2022






Fizinio ugdymo ir sporto treniruotės teorija


Physical education and sports training theory


Fizinio ugdymo ir sporto treniruotės teorijayra teorinė disciplina. Studijuodami šį dalyką studentai įgyja žinių kaip

planuoti ir organizuoti bendrojo ir fizinio ugdymosi procesą, vesti kūno kultūros pamokas ir neformalias pratybas.

Dalyke atskleidžiami fizinių ypatybių ugdymo, įvairių sporto šakųtreniruotės fiziologiniai, metodiniai pagrindai.

Studentai supažindinami su naujausiomis fizinio ugdymo ir sporto treniruotės technologijomis, kurių dėka galės

tikslingai tobulinti fizinį žmogaus rengimą ugdyti jo įgimtas galias.Įgyjama savarankiško darbo ir teorijos žinių taikymo

praktikoje gebėjimų, reikalingų dirbant kūno kultūros mokytoju.


The theory of physical education and sports training is a theoretical discipline. Studying this subject students gain

knowledge of how to plan and organize the process of general and physical education, conduct physical education

lessons and informal exercises. The study reveals the physiological, methodological foundations of the training of

physical characteristics, the training of various sports. Students are introduced to the latest technologies of physical

education and sports training, which will allow them to purposefully improve the physical training of a person to

develop his innate powers. Acquiring the skills of substantive work and theoretical knowledge in practice in order to

work as a teacher of physical education.


Žmogaus anatomija ir morfologija, Žmogaus fiziologija, Ugdymo turinio kūrimas ir valdymas, Sporto judesių

fiziologija ir mityba, Kūno kultūros teorija ir didaktika



1.Žinos fizinio ugdymo, sporto

treniruotės teorijos principus,

mokės interpretuoti fizinio

rengimo ir sporto treniruotės

turinį,įgys žinių apie

sportininkų organizmo

adaptacijos prie fizinių krūvių

dėsningumus, fizinių ypatybių

ugdymo teoriją ir metodologiją.

1. Kūno kultūros teorijos mokslo samprata.Kūno kultūros teorija-edukologijos

mokslo dalis. Kūno kultūros teorijos mokslo objektas, subjektas. Kūno kultūros

teorijos mokslo tikslas, uždaviniai, pagrindinės sąvokos, kūno kultūros teorijos

mokslo pradininkai.

2. Sporto treniruotės charakteristika ir sąvokos.Sporto treniruotės tikslai; Sportinio

rengimo principai; Parengtumą apibūdinantys veiksniai.

3.Bendrieji sporto treniruotės pagrindai. Sporto treniruotės turinys. Sportininkų

rengimo sistema, struktūra.

4. Organizmo adaptacija prie fizinių krūvių. Adaptacijos tipai ir jų rūšys. Genotipinė

adaptacija, sportavimo ir jo krypties pasirinkimo pagrindas. Fenotipinė adaptacija ir

jos raidos dėsniai, treniruotumo augimo pagrindas.

2. Gebės analizuoti ir kritiškai

vertinti fizinio ugdymo ir sporto

treniruotės metodus, jų kaitos

veiksnius ir rezultatus. Gebės

naudoti naujausią literatūrą

sporto treniruotės klausimais.

1. Fizinio ugdymo(si) priemonės. Fiziniai pratimai, judėjimo veiksmai.

2. Fizinio ugdymo(si) metodai. Žodiniai ir vaizdiniai metodai. Fizinių ypatybių

lavinimo metodai. Fizinių pratimų(judėjimo veiksmų mokymo metodai).

3. Fizinių pratimų, judėjimo veiksmų mokyma(sis) . Mokėjimai ir įgūdžiai, jų

samprata ir reikšmė fizinio ugdymo(si) procese. Judesių valdymas.

4. Jaunųjų sportininkų ugdymo pagrindai ir bendrieji didaktikos principai.

Treniruotumo samprata;treniruotės priemonės; Sporto treniruotės krūvis, jo apimtis

ir intensyvumas; Bendrojo lavinimo ir specialieji pratimai.

3. Gebės planuoti ir organizuoti

bendrojo ir fizinio ugdymo(si)

procesą, kurti ir įgyvendinti

kūno kultūros, sporto

programas, projektus,

individualizuoti ir diferencijuoti

ugdymo procesą pamokose ir

neformaliose pratybose. Gebės

parengti sporto pratybų,

1. Formalusis ir neformalusis fizinis ugdymas. Fizinio ugdymo(si) formos ir turinio

rūšys, fizinio ugdymo(si) formų bendrieji bruožai, pamokinių ir nepamokinių fizinio

ugdymo(si) formų ypatumai.

2. Kūno kultūros pamokos, jų rūšys ir tipai bendrojo ugdymo mokyklose.

3.Taikomojo pobūdžio fizinio ugdymo teorijos pagrindai. Taikomasis fizinis

rengimas. Specialusis fizinis rengimas ekstremalioms sąlygoms.

108

treniruotės proceso planus,

programas pradedantiesiems ir

didesnio meistriškumo

sportininkams.

4. Saugus elgesys per kūno kultūros pamokas ir papildomojo fizinio ugdymo ir savarankiško

ugdymosi metu.

5. Sporto treniruotės uždaviniai. Techninis rengimas techninio rengimo uždaviniai,

priemonės ir metodai. Judesio įgūdžio formavimo fazės ir etapai mokantis sporto

judesių technikos, Sporto technikos įvairovė. Taktinis rengimas: Sportinės taktikos

charakteristika ir sąvokos; Taktinio rengimo pagrindai. Psichologinis sportininko

rengimas: psichinės sportininko ypatybės ir psichologinio rengimo kryptys;

sportininko asmenybės ugdymas.

6. Fizinių ypatybių (gebėjimų) lavinimo pagrindai.Ištvermė, jos rūšys, sportininkų

ištvermės lavinimo pagrindai.Jėgos samprata ir ugdymo pagrindinės kryptis.

Greitumas, jo lavinimo pagrindai. Darbingumo samprata. Galingumas ir jo

pasireiškimas sporte. Lankstumo, vikrumo, pusiausvyros, koordinacijos lavinimo

pagrindai.

7. Didelio meistriškumo sportininkų rengimas. Sporto treniruotės struktūra:

daugiametis rengimas;olimpinis ciklas, metinis ciklas, makrociklas, mezociklas,

mikrociklas, pratybos.

6. Gebės profesinę motyvaciją

ir kompetenciją panaudoti,

bendradarbiaujant su kūno

kultūros ir sporto specialistais ir

vietos bendruomene, inicijuoti

kaitos poreikį, gebėjimą

įsivertinti ir vertinti kitų

veiklos kokybę.

Gebės parengti formaliojo ir

neformaliojo švietimo fizinio

ugdymopratybų ir treniruotės

planą remiantis

reglamentuojančiais

dokumentais. Gebės integruotis

į sportinės veiklos

bendruomenę, atliks tarpininko

vaidmenį tarp šeimos ir sporto

institucijos

1. Lietuvos darželinukų fizinio ugdymo ypatumai. Vaikų ugdymo darželyje tikslas. Darželių

tipai ir struktūra. Ugdymo(si) principai. Bendrojo ir fizinio ugdymo(si) procesas. Kūno kultūros

formos. Fizinis krūvis per pratybas.

2.Formalusis ir neformalusis fizinis ugdymas. Fizinio ugdymo(si) formos ir turinio

rūšys, fizinio ugdymo(si) formų bendrieji bruožai, pamokinių ir nepamokinių fizinio

ugdymo(si) formų ypatumai.

3. Netradiciniai fizinio ugdymo(si) metodai per kūno kultūros pamokas.

4. Pamokų ypatumai dirbant su įvairių medicininių fizinio pajėgumo grupių mokiniais.

5. Organizmo funkcinės sistemos, jų vaidmuo bei jų pajėgumo ugdymas sportinėje

veikloje.

6. Didelio meistriškumo sportininkų treniruotės valdymas.

7. Fizinio ugdymo ir sporto treniruočių metodai, fizinio ugdymo pratimų komplekso

ir sporto treniruotės plano sudarymo metodikos nuostatos.

7. Gebės įgytas kūno kultūros

teorijos ir didaktikos žinias ir

gebėjimus, ypač vertybines

nuostatas, integruoti į

bendruomenę, sėkmingai

adaptuotis ir dirbti įvairaus tipo

mokymo ir sporto įstaigose,

organizacinėse struktūrose,

sieks karjeros.

1. Kūno kultūros mokytojo ir tėvų bendradarbiavimo ypatumai. Bendradarbiavimo

su tėvais tikslai.

2. Pedagoginė kūno kultūros pamokų analizė.

3. Lietuvos kūno kultūros mokytojų pamokų technologijos naujovės.

4. Kūno kultūros reglamentas bendrojo ugdymo mokykloje.

5. Nuovargio ir atsigavimo ypatumai.Nuovargio, pervargimo, persitempimo,

persitreniravimo fiziologinė charakteristika.Atsigavimo sporte samprata, atsigavimo

priemonės.

6. Sporto treniruotė hipoksijos sąlygomis, laiko juostų fenomenas.

7. Kūno kultūros žinių ir fizinių gebėjimų vertinimas.


Paskaitos 48 val.

Seminarai 16 val.



Iš viso 160 val.


Praktinių darbų - fizinių pratimų komplekso, sporto treniruotės plano parengimas – 20%, koliokviumų pagal atskiras

dalyko programos temas įvertinimas – 30%, egzaminas – 50%

109


Nr.

Publikavimo

metai



Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



1. 2001

Blauzdys V. Darželinukų ir

moksleivių fizinio ugdymo

kaita.

Vilnius: VPU 66 13

2. 2002

Blauzdys V. Naujoviška

kūno kultūros pamoka.

Vilnius: VPU.

Vilnius: VPU 42 13

3. 2007

Blauzdys V.,Bagdonienė

L. Mokinių teigiamo

požiūrio į kūno kultūrą

kaip mokymosi dalyką

ugdymas, didinant jo

prasmingumą.

Monografija.

Vilnius: VPU 50 8

4. 2002

Ivaškienė V. Fizinių

ypatybių lavinimas per

kūno kultūros pamokas.

Kaunas:

LKKA 12 150

5. 2005

Karoblis P. Sportinio

rengimo teorija ir

didaktika.

Vilnius: UAB

Info rastras 48 28

6. 2000

Kuklys V., Blauzdys V.

Kūno kultūros teorijos ir

metodikos terminai ir

sąvokos.

Vilnius: VPU 69 18

7. 2004

Malina R., Bouchard C.

Growth, maturation and

physical activity.

Champaign,

IL: Human

Kinetics.

1 3

8. 2011

Skernevičius J., Milašius

K., Raslanas A., Dadelienė

R. Sporto treniruotė.

Monografija.

Vilnius: VPU 100 33

9. 2006 Vilkas A. Kūno kultūros

teorijos įvadas. Vilnius: VPU 112 18

10. 1999

Karoblis P. Sporto

treniruotės teorija ir

didaktika.

Vilnius: Elgada 30 2

11. 2002

Karoblis P., Raslanas A.,

Steponavičius K. Didelio

meistriškumo sportininkų

rengimas.

Vilnius: LSIC 15 3

12. 2009

Bompa T. Haff G.

Periodisation: Theory and

methodology of training.

(5th ed).

Champaign,

IL: Human

Kinetics

2 2

13. 2006 Miškinis K. Trenerio

pagalbininkas. Vilnius: LSIC 5 2

14. 2009 Skurvydas ir kt.

Treniravimo mokslas.

Kaunas:,

LKKA leidykla 5 3


1.

Mokslo žurnalai: „Sporto

mokslas“, „Ugdymas.

Kūno kultūra. Sportas“,

„Pedagogika“, „Fiziškas

auklėjimas“.

65 92

2. 2003 Karoblis P. Jaunojo

sportininko treniruotė. Vilnius: LSIC. 5 2

3. 2003 Stonkus S. Krepšinis.

Istorija, teorija, didaktika.

Kaunas: LKKA

leidykla, 5 2

Dalyko programos rengėjas/-ai: prof. habil. dr. Kazys Milašius, prof. dr. Rūtenis Paulauskas, doc. Dr. Nelė Žilinskienė

110


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija

galioja iki 2KD 5 2019 2022



Semestras, kuriame teikiamas dalykas septintas



Biomechanika ir judesių valdymas


Trumpa dalyko anotacija lietuvių kalba (iki 500 simbolių) Biomechanikos mokslas yra tarp pamatinių biofizikos dalykų. Tai bendras mokslas, kuris remiasi anatomijos,

fiziologijos, mechanikos ir matematikos žiniomis. Jis būtinas, norint suprasti gyvųjų organizmų judėjimo mechanizmus.

Kūno kultūros ir sporto pedagogas savo veikloje turi remtis objektyviais stebėjimų, matavimų ir sportininkų testavimo

rezultatais, todėl testų teorijos pagrindai yra būtini, norint tiksliai atlikti matavimus ir patikimai įvertinti tiriamojo fizinį

išsivystymą.

Kūno kultūros programos studentai baigę šį kursą išmanys biomechanikos mokslo dėsnius, gebės dirbti su žmogaus

judesio ir kitų fiziologinių parametrų matavimo sistemomis, įranga, metodais ir savarankiškai įvertinti pagrindinius

žmogaus judėjimo mechaninius ir organizmo sistemų gyvybinės veiklos fiziologinius parametrus. Studentas gebės

kritiškai ir konstruktyviai mąstyti, analizuoti biomechaninių rodiklių registravimo ypatumus įvairiose sporto šakose,

parinkti pratimus reikiamų raumenų grupių lavinimui ir judamųjų gebėjimų ugdymui. Studentas mokės atlikti

matematinius skaičiavimus, pateikti informaciją grafinėje ir tekstinėje formoje taikant šiuolaikines informacines

technologijas.


The science of biomechanics is one of the fundamental subjects of biophysics. It is a science that embraces knowledge

of anatomy, physiology, mechanics and mathematics. It is important in analyzing movement mechanisms of living

organisms. A teacher of physical education and sports should refer to objective observations, measurements and testing

results in own activity; therefore, fundaments of test theory are essential pursuing to conduct measurements and reliably

assess physical development of a learner.

Upon the completion of the study subject, students of the study programme Physical Education will be aware of the

laws of science, be able to work the measurement systems, equipment and methods of human movements and other

physiological parameters, as well as self-dependently assess main mechanical parameters of a person’s movement and

physiological parameters of life activity. Students will be able to think critically and constructively, to analyze

peculiarities of registering biomechanical indicators in different branches of sports, to choose exercises appropriate for

the training of muscular groups and development of moving abilities. Students will learn to-do mathematical

calculations, present information in a graphic and textual form using modern information technologies.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms Studentas turi būti studijavęs dalykus “Žmogaus anatomija ir morfologija“, „Žmogaus fiziologija“, kurie padės suprasti

žmogaus organizme vykstančius procesus. Išklausyti dalykai „Sporto judesių fiziologija ir mityba“, leis studentui

taikyti įgūdžius ir gebėjimus. „Užsienio kalba“ leis naudotis informaciniais šaltiniais užsienio kalba.

111


1. Gebės suskirstyti, apibūdinti

ir taikyti biomechanikoje

naudojamus tyrimo metodus,

atlikti kokybinę ir kiekybinę,

kinematinę ir kinetinę judesių

analizę, paaiškinti kaulų,

sąnarių ir sausgyslių

mechaninių savybių skirtumus,

atlikti matematinius

skaičiavimus, lyginti gautus

duomenis analizuoti

biomechaninių rodiklių

registravimo ypatumus įvairiose

sporto šakose savarankiškai ir

kūrybingai parinkti priemones

bei pratimus judesių

ekonomiškumo didinimui.

1. Įvadas į judesių analizę.

2. Biokinematinių grandinių sandara.

3. Kaulų, sąnarių ir sausgyslių struktūra bei mechaninės savybės.

4. Kinematika: laiko ir erdvės parametrai.

5. Kinematika: slenkamasis judėjimas.

6. Kinematika: kampinis judėjimas.

7. Kinetika: Niutono dėsniai.

8. Kinetika: išorinės jėgos.

9. Kinetika: darbas, energija, statika.

2. Gebės parinkti ir tiksliai

atlikti žmogaus organizmo

gyvybinės veiklos fiziologinių

rodiklių tyrimo testus, gautus

duomenis analizuoti,

interpretuoti ir kūrybingai

pademonstruoti, taikant

šiuolaikines technologijos

priemones.

1. Nervų ir raumenų sistemos tyrimo testai.

2. Klausos, regos analizatoriaus testai.

3. Emocinio sujaudinimo testai.

4. Širdies kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos tyrimo testai.

5. Greitumo tyrimo testai.

6. Šoklumo tyrimo testai.

7. Aerobinio darbingumo tyrimo testai.


Seminarai N val.

Laboratoriniai darbai N val.

Pratybos 8val.

Praktika N val.



Iš viso 133val.


Egzamino užduotys (50%), praktinis atsiskaitymas (30%), namų darbas (20 %).


Nr.

Publikavimo

metai

Leidinio (el.

šaltinio) autoriai

ir pavadinimas

Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose Kitose bibliotekose



1.

23. 2

006

24. Mu

ckus K.

Biomechanikos

pagrindai:

vadovėlis. Kaunas:

LKKA.

LKKA

6 5

VGTU – 9; LSU – 100

2.

25. 2

006

26. Kep

ežėnas A.

27. Spo

rto biomechanika:

mokymo priemonė

kūno kultūros

specialybės

studentams.

Vilnius: VPU.

VPU

11 10

http://www.biblioteka.

vpu.lt/elvpu/55568.pdf

3. 28. 2

001

29. Dan

iševičius J., LKKA

7 6 LSU – 5

http://www.biblioteka.vpu.lt/

http://www.biblioteka.vpu.lt/

112

Gonestas E.

30.

Matavimai ir testų

teorija. Kaunas:

LKKA.

4.

31. 2

004

32. Ske

rnevičius J.,

Raslanas A.,

Dadelienė R.

33. Spo

rto mokslo tyrimų

metodologija.

Vilnius: LSIC

LSIC

15 12

LSU – 10; VU – 2


1.

34.

35.

36. 2

004

37. M

uckus, K.,

Daniševičius, J.

Biomechanika.

Pagrindinės

sąvokos, praktikos

darbai: studijų

knyga, Kaunas:, -

128 p.

LKKA 6

2. 1999

38. D

aniševičius J.,

Gonestas E.

Matavimai ir testų

teorija:

Matavimai,

metodai, prietaisai

(I dalis):

Mokomasis

leidinys. Kaunas:

LKKA

6

3. 2005

39. S

kirius J. Sporto

medicina:

Funkcinės būklės

medicininė

kontrolė. Kaunas:

LKKA

1

4. 2014

40. El

ektroninės

biomechanikos

knygos (angl. k.)

http://www.freebookcentre.net/Biology/Biomechanics-

Books.html

Dalyko programos rengėjas/-ai Prof. dr. Darius Radžiukynas

http://www.freebookcentre.net/Biology/Biomechanics-Books.html

http://www.freebookcentre.net/Biology/Biomechanics-Books.html

113


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija

galioja iki

4 2019 2022






Dalyko didaktika (kūno kultūra)


A Subject of didactics (Physical education)


Kūno kultūros didaktika yra integruota taikomojo pobūdžio disciplina, jungianti ir siejanti žinias su edukologijos,

psichologijos ir kūno kultūros ugdymo praktika. Analizuojamos sveikatos ir fizinio ugdymo raidos tendencijos,

pagrindiniai ugdymo turinį reglamentuojantys dokumentai, turinio parinkimo kriterijai, šiuolaikinės mokymosi

strategijos. Studijų metu įgyjama praktinių gebėjimų planuoti ugdymo procesą, taikyti aktyvaus mokymo(si) metodus,

pravesti bandomąsias pamokas, atsižvelgiant į mokinių amžių, lytį, sveikatą, poreikius ir gebėjimus, ugdomos mokytojo

veiklai būtinos kompetencijos.

Dalyko anotacija anglų kalba (iki 500 simbolių) The didactics of physical education is an integral practical discipline which unites and connects knowledge with the

educational, psychological and physical education as well as educational practice. The tendencies of health and physical

education development, the main documents regulating the educational content, criteria for choosing the content,

current and modern strategies are being discussed. During the studies, practical knowledge of planning an educational

process is acquired. The active educational methods of studying are being applied. Conducting trial practical physical

education lessons according to the pupil’s age, sex, health, needs, and capabilities is also acquired. The overall physical

education teacher’s competences are being educated.


Pedagogika, Bendroji ir raidos psichologija, Ugdymo turinio kūrimas ir valdymas, Emocinio intelekto ugdymas,

Žmogaus anatomija, morfologija ir fiziologija, Sporto judesių fiziologija ir mityba.


1.Žinos ir išmanys šiuolaikines

mokymo(si) strategijas, kūno

kultūros ugdymo turinį

reglamentuojančius aktualius

Lietuvos ir ES dokumentus,

mokymo(si) metodus, ugdymo

planavimą, integraliai suvoks

edukologijos, psichologijos ir

kūno kultūros žinias, sugebės

sieti jas su ugdymo praktika bei

jas kūrybiškai taikyti ugdyme.

1. Kūno kultūros didaktikos įvadas: tyrimo objektas, tikslas, uždaviniai; ryšys su

kitais mokslais; studijų ypatumai. Kūno kultūros didaktikos samprata mokymo,

sąveikos, mokymosi paradigmų bei besikeičiančios Lietuvos kultūros ir socialinės

aplinkos kontekste.

2. Didaktikos istorinė raida: pagrindiniai vystymosi tarpsniai, didaktikos teoretikai ir

praktikai Lietuvoje ir užsienyje. Mokyklinės kūno kultūros struktūra ir jos kaita.

3. Didaktiniai sveikatos ir fizinio ugdymo(si) principai.

4. Nacionalinio ir mokyklos lygmens dokumentai, apibrėžiantys kūno kultūros

ugdymą. Kūno kultūros ugdymo bendrosios programos.

5. Fizinio ugdymo bendrieji tikslai: ugdymo tikslų grupės ir jų turinio bendras

apibūdinimas; ugdymo tikslų svarba modeliuojant ugdymo(si) procesą; ugdymo(si)

tikslų, uždavinių, turinio ir mokymo(si) metodų sąryšis.

6. Ugdymo(si) medžiagos atranka ir struktūrinimas; ugdymo(si) turinio kokybinių ir

kiekybinių charakteristikų apibūdinimas. Kūno kultūros ugdymo turinio pritaikymas

ir individualizavimas.

7. Kūno kultūros mokymo(si) metodų samprata, klasifikavimo kriterijai. Pagrindinės

mokymo(si) metodų grupės: klasikiniai ir šiuolaikiniai mokymo(si) metodai.

2. Gebės planuoti, kurti ir

efektyviai organizuoti kūno

kultūros ugdymo procesą,

numatyti ir valdyti reikalingus

išteklius, diferencijuoti ir

integruoti kūno kultūros

mokymo turinį, mokomąją

medžiagą ir metodus pagal

mokinių amžių ir poreikius,

teikti jiems metodinę paramą,

8. Bendrųjų programų socialinio ugdymo analizė. Įtraukųjį fizinį ugdymą

apibrėžiančių dokumentų analizė.

9. Tinkamas metodų parinkimas. Įtraukiojo kūno kultūros mokymo(si) metodai,

tinkamų metodų parinkimas.

10. Kūno kultūros pamokų tipai ir struktūra, pamokų ypatumai, specifiškumas,

vertinimo, įvertinimo ir įsivertinimo nuostatos ir principai, įvairių mokymosi

pasiekimų mokinių vertinimo ir įsivertinimo specifiškumas.

11. Kūno kultūros ugdymo proceso planavimas: tikslų, mokymo ir mokymosi

uždavinių, mokomosios medžiagos (turinio), metodų, priemonių numatymas, darbo

su silpnesnės sveikatos mokiniais planavimas.

114

gebėti vertinti individualius

besimokančiųjų pasiekimus ir

raidą atpažįstant jų

individualius skirtinumus,

skatinti jų įsivertinimą, kelti

kūno kultūros ugdymosi tikslus

ir formuluoti siekiamus

rezultatus, parinkti mokymo(si)

metodus tikslams pasiekti, teikti

efektyvų ir konstruktyvų

grįžtamąjį ryšį.

12. Trumpalaikių ir ilgalaikių planų rengimas.Kūno kultūros ugdymo turinio

pritaikymas ir individualizavimas.

3. Gebės profesionaliai naudoti

ir kūrybiškai taikyti šiuolaikines

technologijas fiziniame

ugdyme, pasinaudojus jomis

gebės ugdyti mokinių

bendrąsias ir specialiąsias

kompetencijas, plėtos mokinių

kūrybingumą, kritinį mąstymą

bei problemų sprendimo

gebėjimus.

13. Mokinių bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų ugdymas kūno kultūros

pamokose.

14. Mokinių kritinio mąstymo ugdymas kūno kultūros pamokose.

15. Probleminis, diferencijuotas, refelektyvus, individualus, personalizuotas,

tyrinėjimais grindžiamas kūno kultūros mokymas(is).

16. Šiuolaikinių informacinių technologijų bei kitų priemonių taikymas kūno

kultūros ugdymo procese.

4. Gebės kurti saugias

tolerantiškas, atviras,

skatinančias besimokančiojo

emocinį, socialinį,

intelektualinį, kūrybinį

vystymąsi bei individualų

mokymąsi palaikančias fizinio

ugdymosi aplinkas, skatinančias

ugdyti savarankišką asmenybę

bei sudarys sąlygas mokiniui

plėtoti įgytaskūno kultūros

žinias, dalykinius gebėjimus ir

vertybines nuostatas.

17. Mokymo(si) ir edukacinių aplinkų įvairovė. Jų planavimas ir kūrimas kūno

kultūros pamokose ir neformaliajame ugdyme.

18. Į kiekvieną besimokantįjį nukreiptų fizinio ugdymosi aplinkų planavimas,

kūrimas ir pritaikymas.

5. Gebės efektyviai bendrauti ir

bendradarbiauti su skirtingų

poreikių mokiniais ir jų tėvais

(globėjais), kolegomis,


komandoje.

19. Individualaus, grupinio ir kolektyvinio darbo privalumai, ypatumai ir jų

derinimo galimybės fiziniame ugdyme.

20. Gabių ir silpnesnių mokinių fizinio ugdymo(si) ypatumai per kūno kultūros

pamokas.

21. Pamokų ypatumai dirbant su įvairių medicininių fizinio pajėgumo grupių mokiniais.

22. Saugus elgesys per kūno kultūros pamokas, papildomojo fizinio ugdymo ir savarankiško

ugdymosi metu.


projektuoti savo pedagoginę

karjerą ir plėtoti profesines bei

asmenines kompetencijas

fiziniame ugdyme, reflektuoti

savo pedagoginę veiklą,

nustatyti žinių ir gebėjimų

spragas, apsibrėžti savo

asmeninio tobulėjimo kryptis.

23. Kūno kultūros mokytojo kompetencija ir kompetencijos. Mokytojo žinios,

gebėjimai, vertybinės nuostatos ir asmeninės savybės.

24. Profesinės veiklos planavimas ir vizijos.


Seminarai 8 val.



Iš viso 108 val.


Žinių ir gebėjimų įtvirtinimo darbai - 20%, Planavimo, tiriamosios kompetencijos pagrindimas studentų

konferencijoje - 20%, Pedagoginių veiklų analizės darbai - 10%, Egzaminas - 50%


Nr.

Publikavimo

metai



Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose


115


1.

2014 Viliūnienė, A.,

Trinkūnienė,

L. Šiuolaikinė kūno

kultūros pamoka:

žaidimai.

Kaunas, LSU 6 10

2. 2007

Petty G. Šiuolaikinis

mokymas: praktinis

vadovas. 667 p

Vilnius: Tyto

alba 8 14

3. 2011

Šiaučiukėnienė L.,

Stankevičienė N., Čiužas

R. Didaktikos teorija ir

praktika. 254 p.

Kaunas:

technologija 34 8

4. 2012

Harvey F. Silver, Richard

W. Strong, Matthew J.

Perini. Mokytojas

strategas : kaip kiekvienai

pamokai pasirinkti

tinkamą, tyrimais pagrįstą

mokymo metodą., 292 p.

Vilnius: Tyto

alba 25 12

5. 2008

Pradinio ir pagrindinio

ugdymo bendrosios

programos. 1322 p.

Vilnius: Švietimo

ir mokslo

ministerijos

Švietimo

aprūpinimo

centras

10

6.

2003 Kūno kultūra silpnesnės

sveikatos moksleiviams:

Metodinės

rekomendacijos / reng.

Švedas E. ir kt..

Vilnius: Švietimo

ir mokslo

ministerijos

Švietimo

aprūpinimo

centras

http://smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Mityba_ir

_fizinis_aktyvumas/Literatura/Kuno_kultura_sil

pnos_sveikatos_moksleiviams.pdf

7.

2002 Šlekys, S. Sauga per kūno

kultūros pratybas.

Vilnius: Švietimo

ir mokslo

ministerijos

Švietimo

aprūpinimo

centras

http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Vai

ku_sveikata/Sveikatos_prieziura_mokyklose/M

etodine_medziaga/Sauga%20per%20kuno%20k

ulturos%20pratybas.pdf

8.

2014 Trinkūnienė, L.,

Šertvytienė, D. Mokinių

pažangos ir pasiekimų

vertinimas kūno kultūros

pamokose.

Kaunas,

LKKMA.

http://partneryste.yolasite.com/resources/Mokini

%C5%B3%20pa%C5%BEangos%20ir%20pasi

ekim%C5%B3%20vertinimas%20k%C5%ABn

o%20kult%C5%ABros%20pamokose.pdf

9. 2011 Vidurinio ugdymo

bendrosios programos

ŠMM http://www.smm.lt/web/lt/smm-

svietimas/svietimas-vidurinis-ugdymas


1. 2006

Šiaučiukėnienė L.,

Visockienė O.,

Talijūnienė P.

Šiuolaikinės didaktikos

pagrindai. 240 p.

Kaunas: Šviesa 10

2. 2017

Gao, Z. Technology in

physical activity and

health promotion. 1st

edition.

New York:

Routledge. 1

3. 2008

Petty G. Įrodymais

pagrįstas mokymas. 494

p.

Vilnius: Tyto

alba

8

4. 2012

Visockienė O.,

Puskunigienė A.

Pedagoginės veiklos

tobulinimo tyrimas:

šiuolaikiniai mokymosi

metodai. 72 p.

Kaunas:

Technologija

4

5. 2014 Kirk, D. Physical New York: 1

116

education and curriculum

study. A critical

introduction.

Routledge.

6. 2017

MacDonald, L.C., Doan,

R. J. Chepko, S. Lesson

planning for high school

physical education. 1st

edition.

Human Kinetics 1

7. 2016

Mitchel, S. A., Walton-

Fisette J. I. The

Essentials of Teaching

Physical Education:

Curriculum, Instruction,

and Assessment. 1st

edition. .

Human Kinetics 1

8. 2012

Klizienė, Irina,

Daniusevičiūtė, Laura,

Vilkienė, Jovita,

Bajorienė, Jūratė,

Zaičenkovienė, Kristina,

& Klizas, Šarūnas. Kūno

kultūra specialiajai

medicininei fizinio

pajėgumo grupei:

Kaunas:

Technologija.

10

Dalyko programos rengėjas/-ai Doc. dr. Renata Kviklienė

117


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija







Judrieji žaidimai ir laisvalaikio fizinis aktyvumas


Games and physical activity for leisure time


Laisvalaikio fizinio aktyvumo dalykas padės suvokti skirtumus tarp laisvalaikio fizinio aktyvumo ir

sporto krypčių. Suteiks teorines ir praktines žinias apie aktyvaus laisvalaikio kūrimą bet kokioje

aplinkoje. Studijuojantysis susipažins su judriaisiais žaidimais, nacionalinėmis, tautinėmis ir

kitomis sporto šakomis bei žaidimais. Sužinos apie jų raidą, šiuolaikines kaitos tendencijas,

mokinsis technikos ir taktikos veiksmų, gebės paaiškinti jų svarbą, taip pat sužinos pagrindines

taisykles, išmanys teisėjavimo metodiką, varžybų organizavimo ypatumus, gebės perteikti turimas

žinias savo ugdytiniams. Dalyko anotacija anglų kalba (iki 500 simbolių)

A course aims at teaching students to understand the differences between physical activity for

leisure and health and sports branches. Students are introduced with the development, modern

tendencies and achievements different active games and other non-traditional sports. They will

learn main techniques of these sports, will know main rules, be aware of the refereeing

methodology and peculiarities of organizing competitions, as well as will be able to render the

acquired knowledge to learners. Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Gimnastika, Sportiniai žaidimai I (krepšinis), Sveikatos ugdymas, Bendroji ir raidos psichologija,

Žmogaus anatomija ir morfologija, Užsienio kalba. Dalyko rezultatų ir turinio sąsajos


1.Paaiškins sveikatos gerovės

mato vienetus, sveikatos

kriterijus.

Žinos svarbiausius sveiko

gyvenimo būdo komponentus.

Suvoks skirtumus tarp

laisvalaikio sporto ir fizinio

aktyvumo.

Gebės apibūdinti sportinio ir

fizinio ugdymo(si) teorijas,

koncepcijas, modelius, jų kaitos

tendencijas, gebės analizuoti,

vertinti kūno kultūros, sportinio

ir sveikatos ugdymo(si)

integraciją, suvoks edukologijos

ir sporto mokslų tyrimų

metodologiją ir jų sąveiką,

mokės kritiškai interpretuoti

edukacines strategijas,

technologijas būtinas kūno

kultūros, sporto, sveikatos

ugdymo naujovėms diegti.

Gebės paaiškinti įvairių judriųjų

žaidimų reikšmę ir naudą bei

kitų netradicinių sporto šakų

1. Laisvalaikio FA kryptys, būdai, galimybės: Indoor, outdoor“

2. Fizinio aktyvumo modeliai

3. Fizinio pajėgumo tyrimai

4. Širdies ritmo monitoriai ir pulso sekimas dirbant sveikatingumo trenerio

darbą

5. Lietuviško ritinio, miestučių, smiginio, petankės, pasagos mėtymo, virvės

traukimo, kitų netradicinių sporto šakų istorija ir raida. Šių sporto šakų

technika ir taktika, eiga, taisyklės, varžybų organizavimas ir pravedimas

6. Sporto šakų judrieji žaidimai

7. Judrieji žaidimai su įvairiu netradiciniu inventoriumi.

8. Tautiniai judrieji žaidimai.

118

raidą, šiuolaikines kaitos

tendencijas, pasiekimus,

pagrindines šių sporto šakų

žaidimo taisykles, teisėjavimo

metodiką, varžybų

organizavimo ypatumus; gebės

tai perteikti ugdytiniams.

2. Gebės lyginti, atsirinkti,

sisteminti laisvalaikio fizinio

aktyvumo formas tame tarpe ir

judriuosius žaidimus bei

netradicines sporto šakas, o taip

pat ir taikyti jas ugdymo

vyksme; integruoti

pedagogikos, psichologijos

žinias į mokymą.

Gebės rinkti ir analizuoti

duomenis reikalingus pažinti

ugdytinį, jo poreikius, vertinti

fizinį, sportinį ir sveikatos

ugdymą(si) lemiančius

veiksnius.

Gebės paaiškinti technikos,

taktikos veiksmus ir judėjimo

būdus, jų pedagoginę,

fiziologinę, socialinę svarbą bei

poveikį ugdytiniams,

įgyvendinti pradinio

mokymo(si) principus, parinkti

ir atlikti pradinio mokymosi

imitacinius, pagalbinius

pratimus ir žaidimo veiksmus.

Gebės sumaniai vadovauti šių

sporto žaidimų varžyboms,

laikytis žaidimo etikos taisyklių

ir išvengti traumų pačiam bei

nežaloti kitų, greitai, tiksliai,

išradingai, tiksliai ir

ekonomiškai atlikti judesius,

veiksmus ir jų derinius

sudėtingomis, nenumatytomis

nuolat kintančiomis

situacijomis, valdyti judesius,

improvizuoti, atlikti

pagrindinius šių sporto žaidimų

technikos ir taktikos veiksmus,

gebės paaiškinti jų svarbą,

perpras jų dėstymą bei

mokymosi metodiką.

1. Aktyvaus laisvalaikio formos – žaidimai: ,,Frisbee” (lėkščiasvydis),

„Diskgolfas“, ,,Kroket’as”, ,,KUUB’as”, ,,Patanque”, ,,Bachata” ir k.t.

2. Judriųjų žaidimų įvairovė.

3. Treniruotės su mobiliomis FA priemonėmis

4. Širdies ritmo monitoriai ir pulso sekimas dirbant sveikatingumo trenerio

darbą, galimybės

5. Badmintono, žolės riedulio, lietuviško ritinio, miestučių, pasagos mėtymo ir

kitų sporto šakų technikos veikmai (stovėsenos, judėjimo būdai, raketės,

lazdos, ritinio, pasagos laikymas, metimai, padavimai, smūgiavimo būdai ir

kita)

6. Badmintono, žolės riedulio ir kitų sporto šakų taktika.

7. Įvairių sporto šakų taisyklės, jų panašumai, skirtumai.

3. Gebės analizuoti pasirinkta

užsienio kalba ugdymo, kūno

kultūros ir sporto mokslinę ir

metodinę literatūrą. Gebės

savarankiškai parengti tyrimų

planą ir jį įgyvendinti, parengti

tyrimo ataskaitą, interpretuoti ir

diskutuoti apie gautus

rezultatus, reflektuoti bei spręsti

fizinio ugdymo ir fizinio

aktyvumo problemas. Gebės

parengti mažos apimties rašto

darbą pagal reikalavimus.

Gebės pristatyti idėja ar

nuomonę, argumentuoti

sprendimą ar tyrimo rezultatus

sakytine ir rašytine forma

1. Savarankiškas darbas ieškant mokslinių straipsnių ir užsienio kalbomis

pagal pateiktą tematiką artimą „Judriųjų žaidimų ir laisvalaikio fiziniam

aktyvumui“

2. Rašto darbo (mažos apimties) remiantis užsienio moksliniais šaltiniais

parengimas.

3. Prezentacija kaip būdas pristatyti atlikto darbo pagrindines tezes.

119


auditorijai.

4. Žaidimo eigoje gebės

vadovauti/bendradarbiauti

grupėje, o pati eiga atitiks

metodinius, organizacinius,

didaktinius reikalavimus. Gebės

jausti atsakomybę už savo ir

ugdytinių saugą ir mokymosi

kokybę, ugdyti jų poreikį

nuolat fiziškai tobulėti, rodyti

įniciatyvą, gerbti varžovą.

Gebės ugdyti besimokančiojo

požiūrį į sporto žaidimus ir

judriuosius žaidimus kaip

reikšmingą pačiomis įvairiomis

prasmėmis procesą.

Gebės planuoti ir organizuoti

fizinio aktyvumo mokymo

procesą integruojant įvairias

sporto šakas ir žaidimus; kurti

šiuolaikines technologijas

atitinkančią edukacinę aplinką

įvairių mokymosi galimybių

mokiniams.

Gebės aktyviai dalyvauti,

kuriant įstaigoje, vietos

bendruomenėje fiziniam

ugdymui, sportui ir sveikatai

stiprinti palankią ir saugią

aplinką į ją įtraukiant ir

netradicines sporto šakas bei

kitas fizinio aktyvumo formas,

bendradarbiauti su specialistais

ir bendruomene sprendžiant

profesinius ar studijų srities

uždavinius, pristatant atliktą

veiklą ir jos rezultatus, gebės

veikti ir mokytis

bendradarbiaujant, dirbti

tarpdalykinėje grupėje ar

komandoje, prisiimdamas

atsakomybę už savo ir

pavaldžių darbuotojų veiklos

kokybę ir jos vertinimą


auditorijai.

1. Prezentacija pagal pasirinktą temą

2. Judriųjų žaidimų taikymas skatinant bendradarbiavimą grupėje

3. Patyrimo pedagogika – patyriminis mokymas

4. Garbingas žaidimas – „Fair play“

5. Kompetencija. Kompetencijos. Kompetetingumas.

6. Varžybų organizavimas – rungčių vykdymas

7. Dalyvavimas varžybose


Pratybos 40 val.



Iš viso 133 val.

Kaupiamojo balo sandara ir jo dedamųjų svoris Savalaikis užduočių atlikimas – 40 %, rašto darbas – 10 %, egzaminas – 50 %


Nr.

Publikavimo

metai



Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



1. 2006

41. Poteliūnienė

S. Kūno kultūros pamokos

turinio įvairinimas

Vilnius 89 LNB (3)

120

judriaisiais žaidimais :


2. 2014

42. Vilūnienė

A., Trinkūnienė L.

Šiuolaikinė kūno kultūros

pamoka: žaidimai: studijų

knyga.

Kaunas:

Lietuvos

sporto

universitetas

6

Lietuvos

didžiųjų

miestų

bibliotekose

(1)

3. 2006

43. Skurvydas

A., ir kt. Fizinis aktyvumas

ir sveikata.

Kaunas,

LKKA 3

50 LSU**,3

LNMMB

4. 2004

44. Volbekienė

V. Fizinis aktyvumas:

gyvenimo įgūdžių pamokos.

Studijų knyga.

LSIC 3 3 LNMMB

5. 2008

Skurvydas A. Judesių

mokslas: raumenys,

valdymas, mokymas,

reabilitavimas,

sveikatinimas, treniravimas,

metodologija :

[monografija].

Kaunas,

LKKA 7

20 LSU, 3

LNMMB

6. 2004

Skernevičius J., Raslanas


mokslo tyrimų

metodologija: [vadovėlis]

Vilnius: LSIC 62 LNB (3)

7. 2013

Mitchell, Stephen A.

Teaching sport concepts and

skills: A tactical games

approach for ages 7 to 18.

3rd ed. Champaign (Ill.):

Human

Kinetics. 1

8. 2014

Allen W. Games, Ideas and

Activities for the Primary

PE (Classroom Gems)

Second Edition.

Pearson

Education

Limited.

1

9. 2004

Bailey G. The physical

educator’s big book sport

lead-up game : a complete

K-8 sourcebook of team and

lifetime sport activities for

skill development, fitness

and fun!

Vancouver

(Wash.) :

Educators

Press.

1

10. 2013

The sports book : the sports,

the rules, the tactics, the

techniques / editorial

consultant Ray Stubbs. 4th

ed.

London :

Dorling

Kindersley.

1

Vilniaus

miesto

savivaldybės

centrinė

biblioteka (1)


1. 2013

Blauzdys V., Vilkas A.

Pagrindinių ir




Vilnius:

Edukologija. 153

2. 2002

45. Paškevičius

F. Sportiniai žaidimai ir

tūkstantmetė ripka : 200

planetos žaidimų.

1

3. 2001

46. Stonkus S.

Parengiamieji krepšinio

žaidimai : mokymo

priemonė.

30

4. 1989

47. Kuklys V.

Judrieji žaidimai per futbolo

pamokas: mokomoji knyga

aukštųjų mokyklų

geografijos ir fizinio

Kaunas:

Šviesa 10

121

lavinimo, pradinio karinio

parengimo ir kūno kultūros

specialybių studentams.

5. 1984 48. Stankevičius

L. Žaidimai visiems. 21

6. 1982 49. Kuklys V.

Judrieji žaidimai. 7


Doc. Dr. Donatas Gražulis, Vytauto Didžiojo universitetas, Švietimo akademija

Lekt. Rasa Paulauskienė, Vytauto Didžiojo universitetas, Švietimo akademija

122


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija




Semestras, kuriame teikiamas dalykas Pirmas


Dalyko pavadinimas lietuvių kalba Gimnastika

Dalyko pavadinimas anglų kalba Gymnastic

Trumpa dalyko anotacija lietuvių kalba (iki 500 simbolių) Baigęs Gimnastikos dalyką studijuojantysis išmanys gimnastikos krypties įvairių sporto šakų teorinių žinių pagrindus,

įgys praktinių gebėjimų ir įgūdžių. Bus susipažinęs su akrobatikos, pratimų ant gimnastikos prietaisų mokymo(si) ir

treniruočių metodikos žiniomis. Gebės savarankiškai dirbti, ir taikyti įgytas žinias, reikalingas dirbant kūno kultūros

mokytoju, sporto klube ar pradinio mokymo treneriu. Dalyko sudėtinės dalys: gimnastikos pratimai ant prietaisų,

akrobatikos elementai, mankštos pratimai.

Dalykas dėstomas 1 semestre. Praktiškai studentai mokosi gimnastikos pratimų ant prietaisų, akrobatikos elementų

technikos mokymo pagrindų, parengia mankštos pratimų kompleksus skirtingo amžiaus vaikams per kūno kultūros

pamokas. Veda gimnastikos pamokų dalis, prieš pedagoginę praktiką įgyja gimnastikos pamokų vedimo metodikos

žinių. Gimnastikos dalykas padės pasirengti kitų dalykų įsisavinimui, atliekant mankštą per įvairių sporto šakų dalykų

pratybas, taip pat vedant atskirus pamokos fragmentus.

Dalyko anotacija anglų kalba (iki 500 simbolių) After completing the gymnastics, the student will be able to acquire practical skills and skills in the field of theoretical

knowledge of various sports in the field of gymnastics. Will be acquainted with the knowledge of acrobatics, exercises

on gymnastics training and training methods. Will be able to work independently and apply the acquired knowledge

required for working as a physical education teacher, at a sports club or as a primary trainer. Component of the subject:

gymnastics exercises on instruments, acrobatics, exercise exercises.

Subject taught in 1 semester. In practice, students learn gymnastic exercises on devices, acrobatics element training

techniques, and develop exercise exercises for children of different ages through physical education classes. She attends

gymnastics lessons and pre-pedagogical practice in gaining knowledge of gymnastics lessons. The gymnastic thing will

help prepare for the mastering of other subjects by exercising through various sports subjects, as well as by conducting

individual lessons in the lesson.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms Bendrojo ugdymo mokyklos žinios


1. Gebės apibūdinti šalies ir

užsienio gimnastikos krypties

sporto šakų vystymosi tendencijas,

mokyklinės gimnastikos

šiuolaikines kaitos tendencijas ir

naujoves.

1. Gimnastikos krypties sporto šakų klasifikacija.

2. Pagrindinio ugdymo programų analizė.

2.Gebės atrinkti ir naudotis

informacijos šaltiniais, taip pat

atskleisti ugdytojo gebėjimus:

kuriant skirtingo amžiaus

ugdytiniams gimnastikos dalyko

programas, individualizuoti

užduotis, parinkti tinkamas

priemones.

3. Parengti skirtingo amžiaus vaikams mankštos pratimų kompleksus.

4. Parengti individualius atskirų fizinių ypatybių lavinimo planus.

5. Saugos aspektai per kūno kultūros pamokas.

6. I-os pamokos dalies vedimas.

3. Gebės integruoti įvairius pratimų

atlikimo metodus, lavinti skirtingo

amžiaus žmonių įvairias fizines

ypatybes, sudaro galimybes

ugdytiniams integruotai ugdytis

sveikatos, komunikavimo, bei

sportinės veiklos kompetencijų

pradmenis, parengti įvairias

7. Dalyko pamokos planų rengimas.

8. Vidurinio ugdymo programų analizė.

9. Pamokos vedimas

123

užduotis ir vesti gimnastikos

pamokas skirtingo amžiaus vaikams.


Paskaitos 12 val.

Pratybos 36 val.


Iš viso 133 val.

Kaupiamojo balo sandara ir jo dedamųjų svoris Kontrolinis darbas -10 %; praktiniai atsiskaitymai - 40 %; egzaminas 50 %.


Nr.

Publikavimo

metai



Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



1 2017

Katinas M. Kviklienė R

Bendroji gimnastika

mokykloje: metodinė

priemonė.

Vilnius:

LEU 50. 80 3 LNMMB

2 2012

Katinas M. Mikutienė L.

Gimnastika Aerobika

Kūno rengyba: metodinė

priemonė..

Vilnius:

VPU 100 3 LNMMB

3 2003 Katinas M. Gimnastika:


Vilnius:

VPU 20 110 LSU

4 2003 Baublienė R. Saugūs

mankštos pratimai.

Kaunas:

LKKA. 6 50 LSU

5 2000

Naužemys R. Saplinskas

J. Harmoningo kūno

formavimas.

Vilnius: VU. 3 50 VU

6 1997 Альтер М.Дж. Наука о

гибкости. Киев. 2


1 2003

51. Werner

P. Teaching Children

Gymnastics (Paperback).

Human

kinetics

Europe Ltd.

1 1LNMMB

2 1999

52. Carroll

M., Manners H.

Gymnastics 7-11: A

Session approach to key

stage 2 (Paperback).

Routladge

Falmer. 1 1 LNMMB

3 1999

Gerling I. Teaching

Childrens Gymnastics

(Paperbac).

Meyer and

Meyer

Sports Books

1

3 LNMMB


Asist. Rūta Balevičiūtė

124


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS



iki

4 2019 2022



Semestras, kuriame teikiamas dalykas Trečias



Sportiniai žaidimai I (krepšinis)


Sports games I (basketball)


Sportinių žaidimų I (krepšinio) dalykas padės kurti sportui ir sveikatai palankią aplinką, kurs sąlygas mokyti(s), kaip

sąžiningai varžytis tapti atsakingu bei savarankišku. Baigęs dalyko programą studijuojantysis gebės žiniastaikyti

mokyklos programose. Studentas bus susipažinęs su pagrindinėmis žaidimo sampratomis, taisyklėmis bei ugdymo

metodais.


Sports games I (basketball) will help to create a conducive environment to sport and health, to become responsible and

independent. Upon completion of the subject program, the student will be able to apply the study program to school

programs. Student will be acquainted with the basic concepts of the game, rules and teaching methods.


Tinkamas fizinis parengtumas ir sveikatos būklė



1. Žino krepšinio atsiradimo

ištakas ir raidos laikotarpius,

supranta krepšinio žaidimo

esmę, geba panaudoti fizinius

gebėjimus.

Išmano pagrindinius krepšinio

technikos veiksmus moka juos

taikyti praktikoje.

Krepšinio žaidimo esmė. Krepšinio priedermė ir paskirtis visuomenėje.

Krepšinio istorija: raida ir pagrindinės vystymosi tendencijos.

Krepšinio technika. Esmė, judesių valdymas ir mokymas.

2.Supranta krepšinio žaidimo

technikos veiksmų

charakteristikas.

Išmano gynybos ir puolimo

techniką, moka individualizuoti

techninį rengimą.

Pagrindinė krepšininko stovėsena, judėjimo būdai.

Pagrindiniu gynybos veiksmų ir derinių mokymas.

Individualūs gynėjo veiksmai.

Komandiniai gynėjo veiksmai.

Puolimo technika.

Judėjimas su kamuoliu ir be kamuolio.

Kamuolio gaudymas ir perdavimas.

Kamuolio varymas.

Metimo į krepšį technika.

3. Moka teisėjauti krepšinio

varžybose, pildyti techninį

protokolą, vykdyti

varžybas.Geba bendrauti

grupėje, siekia garbingo elgesio

įgūdžių, žino krepšinio

terminus.

Teisėjavimo technika ir taktika.

Taisyklės. Jų interpretavimas ir mokymasis.

Rungtynių protokolas. Jo pildymas ir ypatumai.

Krepšinio varžybos. Jų pravedimas, praktinė teisėjavimo veikla.


Paskaitos 8 val.

Pratybos 40 val.



Iš viso 108 val.


Kontroliniodarboįvertinimas 25%

Technikosveiksmųirtestųįvertinimas 50%

Referato/sportorenginiopristatymas 5%

Užduočiųatlikimaspratybose 20%

125


Nr.

Publikavimo

metai



Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



1. 2015

Paulauskas, R. Krepšininkų

rengimas: monografija.

312 p

Edukologija 30 30 5

2. 2012

Paulauskas, R. Krepšinio

technika ir

mokymas:mokymo knyga.

129 p.

Edukologija

50

30 5

3. 2010 Paulauskas R. Krepšininkų

rengimo pagrindai. VPU 50 20 10

4. 2003 Stonkus S. Krepšinis –

istorija, teorija, didaktika. LKKA 12 5 20

5. 2007

Coaching basketbal

technical and tacticall

skills

Human

Kinetcis 1 1 2


Prof. dr. Rūtenis Paulauskas

126


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija

galioja iki 2KD 6 2019 2022



Semestras, kuriame teikiamas dalykas ketvirtas



Lengvoji atletika


Track and Field Athletics

Trumpa dalyko anotacija lietuvių kalba (iki 500 simbolių) Lengvoji atletika kaip ugdomojo proceso dalis ugdo specialius sportinius gebėjimus, plečia žmogaus socialinius

interesus. Lengvosios atletikos modulyje įgytos kompetencijos labai svarbios kūno kultūros mokytojui, nes tai

priemonė žmogaus organizmui visapusiškai vystyti ir sveikatingumui gerinti. Lengvosios atletikos pratimai ugdo

įvairias fizines ypatybes, mokėjimus ir įgūdžius, kurie taip pat pritaikomi daugelyje sporto šakų Lengvosios atletikos

dalyke atskleidžiama rungčių technikos pagrindai, mokymo metodikos, šiuolaikinių fizinio ir sportinio ugdymo(si)

technologijos bei jų taikymo galimybės. Supažindinama su lengvaatlečių rengimo struktūra, pratybų priemonėmis.

Dalyke supažindinama su varžybų taisyklėmis ir teisėjavimo sistema. Ugdomi gebėjimai, padedantys planuoti ir

kontroliuoti fizinio ugdymo vyksmą, siekti laimėjimų pasirinktoje sporto šakoje bei stiprinti sveikatą.

Dalykas dėstomas 2 semestre.

Dalyko anotacija anglų kalba (iki 500 simbolių) Track and Field Athletics is a part of the educational process, which develops special sports abilities and social

interests. The module of Track and Field Athletics develops competences essential for a teacher of physical education;

it is a measure of overall development of a human body and health. Exercises of track and field athletics develop

different physical traits, abilities and skills, which are applicable in most branches of sport. The study subject reveals

the fundamentals of track and field techniques, teaching methodology, modern technologies of physical and sport (self-

development as well as possibilities of their application. The course introduces students with the structure and practical

measures of athletes’ training, as well as rules and competitions and the system of refereeing. The course develops

abilities of planning and controlling the process of physical education, striving to win in a selected sports branch and

strengthen one’s health.

The course is delivered in Semester 2. A student should have completed the study subjects Human Anatomy and

Morphology, and Human Physiology, which help to understand the processes of a human body. The accomplished

courses Gymnastics, Volleyball, Basketball and Tourism help a student to apply the skills and abilities in the practical

classes of Track and Field Athletics. Professional Foreign Language helps students to use information sources in a

foreign language. The course Track and Field Athletics helps a student to prepare for teaching practice at school.


Studentas turi būti studijavęs dalykus “Žmogaus anatomija ir morfologija“, „Žmogaus fiziologija“, kurie padės suprasti

žmogaus organizme vykstančius procesus. Išklausyti dalykai „Gimnastika“, „Sveikatos ugdymas“ leis studentui

taikyti įgūdžius ir gebėjimus per lengvosios atletikos pratybas. „Užsienio kalba“ leis naudotis informaciniais šaltiniais

užsienio kalba. „Lengvosios atletikos“ dalykas padės pasirengti praktikai mokykloje.


1. Geba analizuoti ir praktiškai

taikyti sportinio ugdymo(si)

teorijas, modelius.

Geba planuoti ir valdyti

mokymosi procesą,

atsižvelgiant į asmens raidos

ypatumus.

Geba taikyti lengvosios

atletikos pratimus ugdant

fizinius gebėjimus.

1. Šuolių technikos pagrindai.Pagrindinės fazės: įsibėgėjimas ir pasirengimas

atsispirti, lėkimas, nušokimas.

2. Metimų technikos pagrindai. Metimo fazės: įsibėgėjimas, įrankio aplenkimas,

finaliniai judesiai ir pusiausvyros išlaikymas.

3. Trumpų nuotolių bėgimas. 200 ir 400 m bėgimo technika. Žemo starto technika

posūkyje. Bėgimo ypatumai posūkyje.

4. Ilgų ir vidutinių nuotolių bėgimas.Bėgimo technika. Judesių efektyvumas ir

ekonomiškumas. Bėgimo taktika.

5. Barjerinis bėgimas. Barjerinio bėgimo technika: startas ir startinis įsibėgėjimas,

barjero įveikimo technika, bėgimas tarp barjerų, finišas.

6. Estafetinis bėgimas Estafečių variantai. Estafetinio bėgimo technika. Lazdelės

perdavimo variantai.

7. Kroso bėgimas Įvairių nuotolių ir dirbtinių kliūčių įveikimo technika.

8. Asmens raidos ypatumai lengvojoje atletikoje.

2. Geba priimti sprendimus,

sudarydamas ugdymosi aplinką

9. Įvadinės pamokos dalies turinys ir reikšmė.

10. Fizinių gebėjimų ugdymas panaudojant lengvosios atletikos pratimus.

127

mokiniui ar sportininkui plėtoti

įgytas žinias, įgūdžius ir

gebėjimus tapti savarankiška,

atsakinga asmenybe, siekiančia

didelių sportinių laimėjimų

pasirinktos sporto šakos

varžybose.

3. Geba taikyti šiuolaikinės

treniruotės mokymo metodikas.

4. Išmano lengvosios atletikos

varžybų taisykles, teisėjavimo

metodiką ir geba tai taikyti

formalioje ir neformalioje

veikloje.

11. Lengvosios atletikos varžybų taisyklės.

12. Lengvosios atletikos varžybų organizavimas ir vykdymas.

13. Šiuolaikinės lengvosios atletikos praktinės ugdymo technologijos.


Paskaitos 10 val.

Seminarai N val.

Laboratoriniai darbai N val.

Pratybos 54val.

Praktika N val.

Konsultacijos 8val.


Iš viso 160 val.


Egzamino užduotys (50%), praktinis atsiskaitymas (30%), namų darbas (20 %).


Nr.

Publikavimo

metai



Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



5. 53. 2

008

Stanislovaitis A., Poderys J.

Lengvoji atletika. LKKA

6 80 LSU**

6. 54. 2

001

Pocius A. Lengvosios

atletikos metimai. VPU

30 3LNMMB*

7.

55. 1

997

Radžiukynas D. Trumpų

nuotolių bėgimo ir šuolių

treniruočių

teorija ir didaktika.

VPU

10 3LNMMB

8.

56. 2

005

Radžiukynas D. Jaunųjų

lengvaatlečių

atranka ir rengimas.

VPU

20 10 LSU, 3

LNMMB

9. 57. 2

001

Tarptautinės lengvosios

atletikos varžybų taisyklės. LKKA

5 20 LSU

10. 58.

2006

59. Stanislovaitis

A., Grūnovas A., Butkus V.

Trumpų nuotolių bėgimas

LKKA

10 35 LSU

11. 60. 2

013

Radžiukynas D. Sportinis

judėjimas ir jo valdymas. Edukologija

90 2 LNMMB

12.

61. 2

008

Žilinskienė, N. Šuolininkių į

aukštį sportinio rengimo

skirtingais etapais

optimizavimas.

VPU

4 2 LNMMB

13. 62. 2

011

Žilinskienė, N. Jaunųjų

šuolininkių į aukštį

treniruotės metodika.

VPU

15 10 LSU

14. 63. 2

005

64. Karoblis, P.

Sportinio rengimo teorija ir

didaktika.

Infoastras

65. 25 2 LNMMB

15.

66. 2

017

67. Žilinskienė,

N. Jaunuosius sportininkus

treniruotis skatinantys

veiksniai.

LEU

68. 15


128

1.

69.

70.

71. 2

015

Track & field coaching

essentials: USA Track &

Field Level 1 coach

education manual.

Human

Kinetics

2

2. 2014

Quercetani, R. L.

Athletics: a history of

modern track and field

athletic (1860-2013) : men

and women.

Human

Kinetics

1

3. 2010 Housewright, Ed. Winning

track and field for girls.

Human

Kinetics

1

4. 2014

Ferber, R., Macdonald,

SH. L. Running mechanics

and gait anglysis with

online video.

Human

Kinetics

1

5. 2015

Green, L., Pate, R.

Training young distance

runners.

Human

Kinetics

1

6. 2000

Rovelto, C. USA Track

and Field Coaching

Manual. Project

coordinator Rogers, J. L.

Human

Kinetics

1

7. 2017 Skurvydas A. Judesių

mokslas. Vitea Litera

1

8. 2017

Karoblis P. Lietuvos

lengvoji atletika XXI

amžiaus pradžia. .

Homo Liber

3

Dalyko programos rengėjas/-ai Prof. dr. Darius Radžiukynas, Doc. dr. Nelė Žilinskienė

129


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS



iki

6 2019 2022






Sporto judesių fiziologija ir mityba


Physiology of sports movements and nutrition


Sporto fiziologijos ir mitybos dalyke aiškinamos aiškinamos organizmo adaptacinės galimybės įvairiame amžiuje ir

prie įvairios trukmės bei intensyvumo fizinių krūvių, dirbant su ugdytiniais tiek formalioje tiek ir neformalioje ugdymo

aplinkoje. Išklausius dalyko studentas gebės tikslingai parinkti, išdėstyti bei individualizuoti fizinį krūvį, bei pritaikyti

tinkamas atsigavimo ir mitybos strategijas atsižvelgiant į ugdytinių amžių, lytį, fizinio pasirengimo lygį, motyvuoti juos

aiškinant fizinių pratimų naudą. Įgytas teorines žinias studentai pritaiko praktiškai laboratorinių darbų metu, naudojant

inovatyvias ir kompiuterizuotas testavimo sistemas, interpretuojant gautus rodiklius. Studentas išmoksta įvertinti

nuovargio simptomus, geba pagrįsti juos fiziologiškai ir teisingai įvertinus nuovargio laipsnį parinkti efektyvią

atsistatymo strategiją.


The study subject Physiology of sports movement and nutrition focuses the possibilities of an organism to adapt to

physical loads of different span and intensity at different age periods; therefore, it is very important in developing

students’ ability to work with learners both in formal and non-formal education. Upon the completion of the study

subject, a student will be able to purposefully choose, teach and individualize physical load and to aplly porposefully

nutrition and recovery strategies, with regard to learners’ age, gender and level of physical readiness. Students apply

the acquired theoretical knowledge in practice doing laboratory work, using innovative and computerized testing

systems and interpreting the obtained indicators. A student learns to evaluate the symptoms of fatigue, is able to

validate them physically and choose efficient strategy of its recovery.


Dalykas dėstomas 5 semestre. Dalykas labai siejasi su “Žmogaus anatomija ir morfologija“, Žmogaus fiziologija“,

dalykais, kuriu studentas jau turi būti išklausęs. Sporto fiziologijos ir mitybos dalyko metu gilinamos tyrėjo

kompetencijos siejant žmogaus anatomijos ir fiziologijos žinias su Sporto fiziologijos ir mitybos dalyko naujausiomis

žiniomis.


1. 1. Gebės apibūdinti sporto

judesių fiziologijos ir mitybos

kaitos tendencijas ir

naujoves.Gebės kritiškai

interpretuoti fizinio krūvio

poveikį organizmui.

1.1. Greitoji ir lėtoji organizmo adaptacija fiziniams krūviams.

Lėtosios adaptacijos pakopos. Pramakšta, įsidirbimas. Pastovioji fazė. Atsigavimas.

1.2. Motorinės sistemos adaptacija fiziniams krūviui.

Raumens struktūra. Raumens skaidulų tipai ir jų fiziologiniai skirtumai. Raumens

darbo bioenergetika.

1.3. Aplinkos sąlygų poveikis organizmui fizinio krūvio metu.

Karščio, šalčio įtaka organizmui. Laiko juostu fenomenas. Treniruotės aukštikalnėse

1.4. Vegetacinių sistemų prisitaikymas prie fizinių krūvių

1.5. Mitybos rėžimo reikšmė sportuojant.

Fiziologinis mitybos rėžimo pagrindimas. Mitybos rėžimo derinimas prie fizinių

krūvių.

1.6. Energinių medžiagų naudojimas ir poveikis organizmui fizinio krūvio

metu.

Baltymai: funkcijos, rekomenduojamos paros normos, pašalinis efektas.

Angliavandenių reikšmė sportuojant, jų funkcijos vartojimo laikas ir

rekomenduojamos paros normos.

Riebalai: funkcijos, rekomenduojamos paros normos, pašalinis efektas.

2. Gebės atlikti ir taikomuosius

sporto fiziologijos ir mitybos

tyrimus ir interpretuoti bei

1.7. Treniruotumo fiziologinė charakteristika

1.8. Mitybos strategijų taikymas vaikystėje, paauglystėje, pagyvenusiems

žmonėms, įvairaus fizinio krūvio metu.

130

įvertinti gautus duomenis. 1.9. Organizmo atsigavimo procesų pagreitinimas naudojant įvairias

ergogenines medžiagas.

2. 3. Gebės įvertinti savo ir

ugdytinių fizinį išsivystymą,

funkcines organizmo

adaptacijos galimybes, sudaryti

efektyvią atsigavimo po krūvio

strategiją.

Gebės fiziologiškai pagrįsti

adaptacinius mechanizmus

vykstančius organizme fizinio

krūvio metu ir atsigaunant.

Gebės atpažinti ir įvertinti

nuovargio simptomus.

2.1. Fiziniųypatybiųugdymofiziologiniaipagrindai.

Greitumas. Jėga. Ištvermė. Vikrumas .Lanstumas .

2.2. Nuovargio lokalizacija ir mechanizmas

Įvairaus intensyvumo Aerobinio pobūdžio darbo nuovargio lokalizacija ir

mechanizmas. Įvairaus intensyvumo Anaerobinio pobūdžio darbo nuovargio

lokalizacija ir mechanizmas.

2.3. Mitybos strategijos sportuojantiems vaikams ir paaugliams:

Energinių medžiagų paros poreikiai, poreikio padengimas natūraliu maistu.

4. Gebės ugdyti savo ir

ugdytinių teigiamą požiūrį į

fizinį aktyvumą ir sveiką

mitybą, jaus atsakomybę už

savo ir ugdytinių mokymosi ir

auklėjimosi kokybę.

Gebės tikslingai paskirstyti

fizinius krūvius ir pritaikyti

mitybos strategijas įvairaus

amžiaus žmonėms

2.4. Fizinių savybių lavinimo fiziologiniai ypatumai įvairiam amžiuje:

Fiziniai krūviai ir adaptacijos jiems vaikystėje, paauglystėje ir vyresniame amžiuje

ypatumai

2.5. Mitybos strategijos ištvermės sporto šakose, greitumo, jėgos

reikalaujančiose sporto šakose.

2.6. Vyresnio amžiaus žmonių pagrindinių energinių medžiagų poreikiai.


Paskaitos 48 val.

Pratybos 16 val.

Konsultacijos 8val.


Iš viso 160 val.

Kaupiamojo balo sandara ir jo dedamųjų svoris Laboratorinių darbų aplanko parengimas ir savarankiškų užduočių vertinimas - 15%

Tiriamojo projekto ir pranešimo vertinimas 15 %

Kontrolinis darbas- 20 proc.

Egzaminas 50 proc.


Nr.

Publikavimo

metai



Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



1. 2016

E. Kemerytė-Riaubienė.

Vaikų ir paauglių

organizmo biologinio

vystymosi ir fizinio krūvio

sąsajos : metodinė

priemonė.

Vilnius : LEU

leidykla. 2 20

2 2009

Kemerytė-Riaubienė, Eglė

Jaunųjų sportininkų

mitybos ypatumai

:metodinė priemonė.

Vilnius : LEU

leidykla 2 20

3 2004

Skurvydas Albertas,

Stasiulis Arvydas. Sporto

fiziologija // Kn.:

Žmogaus fiziologija

(sudarė E.Kėvelaitis,

M.Illert, H.Hultborn,

pakartotas leidimas),

Kaunas LSMU 1

4 2004

Skernevičius J. Raslanas


mokslo tyrimų

metodologija.

Vilnius, LSIC. 2 20

131

5 2005

Milašius K. Sporto

fiziologija.

Vilnius,.VPU 2 20

6 2008

A. Skurvydas. Judesių

mokslas: raumenys,

valdymas, mokymas,

reabilitavimas,

sveikatinamas,

treniravimas,

metodologija.

LKKA 2

7 2004

Saplinskas J. Griaučių

raumenys, molekulės,

judėjimas..

Vilnius, VU 2 2

8 2006

Sharkey BJ, Gaskill SE.

Sport physiology for

coaches

Human

Kinetics 1

9 2002

Hoffman J. Physiological

aspects of sport training

and performance

Human

kinetics 1

10 2012 Kenney WL, Wilmore JH,

Costill D.L. .

Human

kinetics 1


1. 2010

Skurvydas, Albertas.

Judesių mokslas:

raumenys, valdymas,

mokymas, reabilitavimas,

sveikatinimas,

treniravimas,

metodologija: vadovėlis

Kaunas LKKA

2 2001 Gailiūnienė A., Milašius

K. Sporto biochemija, Vilnius,.LSIC

http://home.hia.no/%7Estephens/exphys.htm

http://www.jissn.com/

http://www.eis2win.co.uk/Pages/Physiology.aspx


Eglė Kemerytė-Riaubienė

132


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija




Semestras, kuriame teikiamas dalykas Septintas



Sportiniai žaidimai III (futbolas, rankinis)


Sports games III (football (soccer), handball)


Per futbolo ir rankinio paskaitas bei pratybas studentams sudaromos sąlygos įgyti istorijos, raidos,

šiuolaikinių vystymosi tendencijų, naujų technologijų panaudojimo treniruotėse/pamokose žinių,

susipažinti su Lietuvos ir atskirų valstybių pasiekimais, nagrinėti žaidimo technikos veiksmus,

taktiką, taisykles ir įgyti didaktinių žinių kaip savarankiškai dirbti ir taikyti įgytas žinias mokymo

procese. Studentai plėtoja nuostatas ugdyti savo ir besimokančiojo požiūrį į šias sporto šakas, kaip

reikšmingą įvairiomis prasmėmis procesą. Dalyko anotacija anglų kalba (iki 500 simbolių)

During the practical classes and lectures of Football and Handball students are provided with

possibilities to acquire knowledge of history, development and contemporary tendencies, as well as

application of new technologies in trainings, are introduced with the achievements in Lithuania and

other countries, analyze the moves, tactics and rules, as well as acquire didactic knowledge of self-

dependent work and application of knowledge in the process of education. Būtinas pasirengimas dalyko studijoms

Gimnastika, Lengvoji atletika, Sportiniai žaidimai (I, II), Pedagogika, Bendroji ir raidos

psichologija, Žmogaus anatomija ir morfologija, Užsienio kalba, Dalyko didaktika (kūno kultūra). Dalyko rezultatų ir turinio sąsajos


1. Gebės paaiškinti rankinio,

tradicinio futbolo ir jo

atmainų ištakas, raidos

laikotarpius pasaulyje ir

Lietuvoje; gebės nustatyti

sporto šakų vietą pasaulyje,

Lietuvoje, bendrojo lavinimo

mokyklų kūno kultūros

dalykų programoje; gebės

parodyti pagrindinius žaidėjo

ir vartininko technikos ir

taktikos individualius,

grupinius ir komandinius

veiksmus, žinos veiksmų

mokymo metodiką,

būdingiausias klaidas; gebės

paaiškinti pagrindines

taisykles ir teisėjavimo

metodiką bei varžybų

vykdymo sistemas.

1. Futbolas gilioje senovėje

2. Viduramžių futbolas

3. Šiuolaikinio futbolo atsiradimas

4. Futbolo atsiradimas ir raida Lietuvoje

5. Rankinio atsiradimas ir raida.

6. Futbolas pasaulio ir žemynų čempionatuose bei Olimpinėse

žaidynėse

7. Pagrindinės futbolo organizacijos ir jų įsikūrimo reikšmė

8. Rankinio pasiekimai, žymiausi treneriai, žaidėjai, pradininkai.

9. Futbolas, jo esmė ir vieta kitų sporto šakų sistemoje, bendrojo

ugdymo mokyklos kūno kultūros dalyko programose

10. Rankinio žaidimo charakteristika, taisyklės ir varžybų

organizavimas.

11. Tradicinio futbolo (11x11) ir jo atmainų (7x7 ir 5x5) taisyklių

panašumai ir skirtumai

12. Futbolo taisyklių evoliucija

13. Taktinių schemų įvairovė

14. Varžybų vykdymo sistemos

15. Futbolininko technikos ir taktikos veiksmai ir jų mokymo

metodika

16. Rankinio technikos mokymo metodai ir priemonės.

Pagrindiniai rankinio žaidimo veiksmai. 2. Gebės dirbti su įvairiais 1. Mokslinio straipsnio užsienio kalba futbolo ar rankinio

133

literatūros šaltiniais, mokės

išsikelti problemą,

formuluoti rašto darbo

(referato) tikslą ir spęsti

uždavinius, analizuoti

šaltinius pagal pasirinktą

temą ir padaryti išvadas.

tematika supratimas ir perteikimas

2. Rašto darbo pagal pasirinktą futbolo arba rankinio mokslinę

tematiką parengimas

3. Rašto darbo parengimas laikantis pagrindinių rašto darbų

reikalavimų

3. Gebės pagrįsti loginę

pratimų mokymosi seką,

analizuoti ir vertinti savo ir

studijuojančiųjų technikos ir

taktikos veiksmų įvaldymą.

1. Pramankštos (pagal planą) pravedimas grupėje

2. Pratimų nusakymas, jų demonstravimas, klaidų taisymas

3. Vadovavimas grupei ir grupės valdymas

4. Savistaba ir kolegų stebėjimas, klaidų taisymas

5. Vertinimas (įsivertinimas)

6. Futbolo ir rankinio technikos veiksmų mokymo metodika 4. Gebės parinkti ir atlikti

futbolo ir rankinio pradinio

technikos mokymosi,

imitacinius,

parengiamuosius, specialius

ir pagalbinius pratimus bei

pagrindinius veiksmus.

1. Kamuolio stabdymo, gaudymo būdai

2. Kamuolio perdavimo būdai

3. Kamuolio valdymas

4. Žaidėjų klaidinantys veiksmai

5. Vartininko veiksmai

6. Žaidėjų grupiniai veiksmai

7. Taktika ir taktikos veiksmai

8. Technikos veiksmų mokymo metodika

9. Puolimas ir gynyba. Judėjimas su kamuoliu ir be kamuolio

būdai.

10. Metimai ir smūgiavimas į vartus

11. Taktikos veiksmai puolant ir ginantis. Greitas puolimas,

žaidimo deriniai. 5. Gebės suplanuoti,

aprašyti, pateikti žodžiu savo

vykdomos pramankštos

veiklas; gebės grupėje

vadovauti futbolo sporto

šakai būdingai pramankštai,

prisilaikant etikos normų ir

taisyklių išvengiant traumų.

1. Pasirengimas pramankštai

2. Pamokos įvadinės dalies (pramankštos) plano rašymas

3. Priimtų organizacinių sprendimų komentavimas


Pratybos 52 val.



Iš viso 160 val.

Kaupiamojo balo sandara ir jo dedamųjų svoris Praktiniai atsiskaitymai ir savalaikis užduočių atlikimas – 30 %, savarankiškas darbas – 20 %, egzaminas – 50 %


Nr.

Publikavimo

metai

Leidinio (el.

šaltinio)

autoriai ir

pavadinimas

Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose Kitose bibliotekose



1. 2006

Kazakevičius,

R., Labutis, J.,

Statkevičius,

R. Futbolas.

Istorija.

Teorija.

Didaktika.

Vadovėlis.

Kaunas, LKKA Centrinis

abonementas (81)

Metodinis

kabinetas (20)

LNB, o taip pat ir

kitose didžiųjų

miestų viešose

bibliotekose (1)

2. 2002

Novikovas V.

Futbolo

taktika.

Kaunas, LKKA Centrinis

abonementas (2)

Metodinis

kabinetas (5)

LNB, o taip pat ir

kitose didžiųjų

miestų viešose

134

bibliotekose (1)

3. 2009

Goldblatt D.,

Acton J. The

Soccer Book:

The Sport, the

Teams, the

Tactics, the

Cups.

DK Publishing Bendroji

skaitykla (1)

4. 1999

Stasiulevičius

G. Rankinis:

vadovėlis.

Kaunas: Šviesa. 16 10 LNMMB

5. 2005

Meidus L.

Rankininkų

sąveikos

psichologija.

Vilnius: VPU 7 3 LNMMB

6. 2008

Meidus L.

Rankininkių

sąveikos

ugdymas:

monografija.

Vilkaviškis:

Olimpijos sp.

Vilkaviškis:

Olimpijos sp. 7 10 LSU

7. 1998

Skarbalius A.

Rankinis:

istorija,

federacijų

veikla,

varžybų

sistemos,

taisyklės ir

teisėjavimas,

rankinio

technika:

metodinė

priemonė.

Kaunas: LKKI 1 40 LSU

8. 2006

Skarbalius A.

Šiuolaikinis

vyrų rankinis:

varžybinės

veiklos

modeliai:

monografija.

Kaunas: LKKA. 1 40 LSU

9. 2006

Lennox J.,

National

Soccer

Coaches

Association of

America.

Soccer Skills

& Drills.

Human Kinetics Centrinis

abonementas (1)

10. 2002

Critchell M.

Warm ups for

soccer : a

dynamic

approach.

Spring City (Pa.)

: Reedswain

Bendroji

skaitykla (1)

11. 2010

Seedhouse R.

Coaching

mini-soccer : a

tried and

tested

program of

essential skills

and drills for 5

to 10 year

olds.

London :

SoccerTutor.com

Centrinis

abonementas (1)

12. 2013 Williams A. Routledge Centrinis

135

M. Science

and Soccer–

Developing

Elite

Performers.

abonementas (1)

13. 1995

Vosylius A.

Futbolas:

istorija,

mokymo

metodika,

treniruotė.

Vilnius, VPU Centrinis

abonementas (4)

LNB, o taip pat ir

Kauno apskr.,

Klaipėdos apskr.

I.Simonaitytės,

Panevėžio apskr. G.

Petkevičaitės-Bitės,

Vilniaus apskr. A.

Mickevičiaus,

Šiaulių apskr. P.

Višinskio viešose

bibliotekose (1)


1. 2013

Blauzdys V.,

Vilkas A.

Pagrindinių ir

magistrantūros

studijų mokslo

darbų

rengimas.

Metodinė

priemonė.

Vilnius,

Edukologija

Centrinis abonementas (153). LNB ir kitų miestų (Jonavos raj.,

Kauno apskrities,

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės, Panevėžio raj.

sav., Raseinių raj. sav., Rietavo sav., Šilutės raj. sav. F.

Bajoraičio,

Utenos A. ir M. Miškinių) viešose bibliotekose (1).

2. 2008

Kazakevičius

R., Stankus S.,

Statkevičius

R. Futbolo

teorijos ir

praktikos

mokymas

bendrojo

lavinimo

mokyklose.

Vilnius, LSIC

SSF metodinis kabinetas (35).

3. 2013

Rudžianskaitė

D. (vert. iš

angl. k.)

Išmokime

žaisti futbolą:

planingas

meistriškumo

ir technikos

ugdymo

vadovas:

[būtinas

žinynas

žaidėjams,

treneriams ir

sirgaliams].

Vilnius: Naujoji

Rosma, (Spausd.

Kinijoje)

Centrinis abonementas (3). LNB ir kitose: Alytaus J. Kunčino,

Anykščių raj. sav., Jonavos raj. sav., Kauno apskr., Kauno

miesto sav.V. Kudirkos, Kauno raj. sav., Kretingos raj. sav. M.

Valančiaus, Pakruojo raj. sav., J. Paukštelio,

Panevėžio raj. sav., Radviliškio raj. sav., Šilutės raj. sav., F.

Bajoraičio, Širvintų raj. sav., Utenos A. ir M. Miškinių,

Vilniaus apskr. A. Mickevičiaus viešose bibliotekose (1).

4. 2013

Lietuvos

sporto

enciklopedija.

Rankinio

istorija

VšĮ Lietuvos

sporto

informacijos

centras

` http://www.lse.lt/index.php?2273449690

5. 2017

Oficialios

rankinio

taisyklės

LRF

http://www.rankinis.lt/lrf/taisykles/

6.

Tarptautinės

rankinio

federacijos

metodinis

leidinys.

Rankinis

mokykloje

IHF

http://ihf.info/files/Uploads/Documents/10285_Booklet_en.pdf

136

(angl. k)

7. 2010

Jančiauskas

V.,

Kalinauskas

G., Turskis R.,

Mikutienė L.

Lietuvos

studentų

futbolo raida

(1924 – 2009).

Vilnius, VPU

leidykla

Centrinis abonementas (10). LNB (1)


Doc. Dr. Donatas Gražulis, Vytauto Didžiojo universitetas, Švietimo akademija

Asist. Renatas Mizeras, Vytauto Didžiojo universitetas, Švietimo akademija

137


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija






Dalyko pavadinimas lietuvių kalba Sportiniai žaidimai II (tinklinis, tenisas, stalo tenisas)

Dalyko pavadinimas anglų kalba Sports games II (volleyball, tennis, table tennis)

Trumpa dalyko anotacija lietuvių kalba (iki 500 simbolių) Sporto žaidimai (Tinklinis) yra taikomojo pobūdžio disciplina, jungianti edukologijos, psichologijos, fizinio ugdymo ir

sportinio rengimo žinias ir sieja jas su ugdymo praktika. Nagrinėjama salės, paplūdimio tinklinio technika, taktika,

mokymo(si) technologijos, įgijama praktinių gebėjimų planuoti tinklinio pamokas ir neformalaus ugdymo veiklas,

taikyti aktyvaus mokymo(si) metodus, pravesti bandomąsias pamokas, atsižvelgiant į mokinių amžių, lytį, sveikatą,

poreikius ir gebėjimus. Ugdomos kūno kultūros mokytojui būtinos kompetencijos.

Dalyko anotacija anglų kalba (iki 500 simbolių) Sports games (volleyball, tennis, table tennis) is a practical discipline, which unites educational, psychological, physical

education and knowledge of physical preparation and relates it to educational practice. Hall and beach volleyball, tennis

and table tennis technique, tactics and studying technologies are analyzed. Practical knowledge is applied in order to be

able to plan the lessons of these games and non-formal educational activities. Active studying methods, conduction of

trial lessons according to the pupil’s age, sex, health, needs, and capabilities are applied. The overall physical education

teacher’s competencies are being educated.


Pedagogika, Ugdymo turinio kūrimas ir valdymas, Emocinio intelekto ugdymas, Žmogaus anatomija ir morfologija,

Bendroji ir raidos psichologija, Sveikatos ugdymas


1. Gebės nusakyti šiuolaikinio tinklinio,

teniso ir stalo teniso žaidimo esmę ir vietą

kitų sporto šakų sistemoje, bendrojo

ugdymo mokyklų kūno kultūros

programoje.

Gebės pagrįsti pagrindinius technikos ir

taktikos veiksmus, mokymo(si) metodiką.

Žinos pagrindines taisykles ir teisėjavimo

metodiką.

1. Salės ir paplūdimio tinklinis, tenisas, stalo tenisas. Esmė,

bendrumai ir skirtumai.

2. Tinklinio, teniso ir stalo teniso vieta kitų sporto šakų sistemoje,

bendrojo ugdymo mokyklų kūno kultūros dalyko programoje.

2.Gebės planuoti, kurti ir organizuoti

tinklinio, teniso ir stalo teniso mokymo

turinį, diferencijuoti mokomąją medžiagą ir

metodus pagal mokinių amžių, fizinį

išsivystymą, parengtumą, sveikatą,

gebėjimus ir poreikius. Remdamasis

didaktikos principais pagrįs loginę pratimų

mokymo(si) seką, analizuos ir vertins savo

ir kitų technikos ir taktikos pasiekimus ir

raidą.

3. Salės ir paplūdimio tinklinio, teniso ir stalo teniso žaidimo

technika, pratimų parinkimas, atsižvelgiant į Bendrojo ugdymo

programų rekomendacijas..

4. Salės ir paplūdimio tinklinio, teniso ir stalo teniso žaidimo taktika,

pratimų parinkimas, atsižvelgiant į Bendrojo ugdymo programų

rekomendacijas.

5. Tinklinio, teniso ir stalo teniso pamoka - mokymosi etapai,

rekomendacijos, diferencijavimas.

3. Gebės taikyti (atlikti, parinkti ir perteikti)

žinomus tinklinio, teniso ir stalo teniso

technikos ir taktikos veiksmus žaidimo

veikloje, laikytis žaidimo etikos ir taisyklių,

saugos bei sveikatinimo principo, kurti

saugią aplinką, išvengiant traumų pačiam

bei nežalojant kitų.

Gebės sąžiningai bendrauti, bendradarbiauti

komandoje ir grupėje bei priimti

sprendimus, atlikdamas teisėjų funkcijas,

mokės pildyti techninius protokolus.

6. Tinklinio, teniso ir stalo teniso žaidimas - technikos ir taktikos

derinimas.

7. Salės ir paplūdimio tinklinio, teniso ir stalo teniso varžybų

organizavimo ypatumai.

138


Paskaitos 12 val.

Pratybos 52 val.



Iš viso 160 val.

Kaupiamojo balo sandara ir jo dedamųjų svoris Žinių ir gebėjimų įtvirtinimo darbai - 10%, Žaidimo veikla - 10%, Teisėjavimas - 10%, Pamokos plano fragmento

parengimas ir įgyvendinimas - 10%, Parengto projekto pristatymas - 10%, Egzaminas - 50%


Nr.

Publikavimo

metai



Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



1. 2007

Kviklienė R. Tinklinio

technikos mokymo

metodika.

Vilnius: VPU 72. 8

1 7

2. 2009

Marcinkevičiūtė M.

Lietuvos tinklinis: istorija

ir dabartis.

Homo Liber 73. 1

5 1

3. 2007

Zuoza A.K. Tinklinio

taisyklių kaita ir varžybų

vykdymo reglamentai.

Kaunas: LKKA 74. 1

0 4

4. 2002

Stonkus S., Zuoza A.K.,

Jankus V., Pacenka R.

Žaidimai: teorija ir

didaktika.

Kaunas: LKKA. 75. 1

5 25

5. 2008

Zuoza A.K., Jankus V.

Tinklinis. Mokykimės

teisėjauti.

Kaunas: LKKA 76. 3

15

1999

Bogušas V., Mieželytė A.

Stalo tenisas. Teorija ir

didaktika: vadovėlis.

Vilnius: Egalda. 77. 2

3

2007 Bogušas M. V.

Žaidžiame stalo tenisą. Kaunas: Šviesa. 78. 2

3

2011

Littleford J. Tenisas

:žaidimo technika ir

taktika : tobulinkite

žaidimą.

Kaunas: Presvika 79. 1

2


1. 1999

Zuoza A.K. Tinklinio

varžybų organizavimas ir

vykdymas.

Kaunas: LKKA 2 3

2. 80. Oficialios

tinklinio taisyklės

http://www.ltf.lt/index.php/ltf-dokumentai3/tinklinio-taisykles/sales-

tinklinio-1/sales-tinklinio-taisykles

3.

81. Oficialios

paplūdimio tinklinio

taisyklės

http://www.ltf.lt/images/ltf_dokumentai/pliazo_tinklinio_taisykles.p

df

4.

82. Oficialios

salės ir paplūdimio

tinklinio taisyklės (angl.)

http://www.fivb.org/EN/Volleyball/

5. 2009 Volleyball systems and

strategies.

Champaign:

Human kinetics

1

6. 2014

Jones H., Dalanhese D.

The Essential Beach

Volleyball Drill Book

http://www.beachvolleyballcalifornia.com

7. 2008 Bogušas M. V. Lietuvos

stalo teniso enciklopedija.

Kaunas: Arx

Baltica

1 3

Dalyko programos rengėjas/-ai Doc. dr. Renata Kviklienė

http://www.ltf.lt/index.php/ltf-dokumentai3/tinklinio-taisykles/sales-tinklinio-1/sales-tinklinio-taisykles

http://www.ltf.lt/index.php/ltf-dokumentai3/tinklinio-taisykles/sales-tinklinio-1/sales-tinklinio-taisykles

http://www.ltf.lt/images/ltf_dokumentai/pliazo_tinklinio_taisykles.pdf

http://www.ltf.lt/images/ltf_dokumentai/pliazo_tinklinio_taisykles.pdf

http://www.fivb.org/EN/Volleyball/

https://www.google.lt/search?tbo=p&tbm=bks&q=inauthor:

https://www.google.lt/search?tbo=p&tbm=bks&q=inauthor:

http://www.beachvolleyballcalifornia.com/

139


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija



Dalyko lygmuo (priklausymas studijų pakopai) pirma

Semestras, kuriame teikiamas dalykas pirmas / antras


Dalyko pavadinimas lietuvių kalba SVEIKATOS UGDYMAS

Dalyko pavadinimas anglų kalba HEALTH EDUCATION

Trumpa dalyko anotacija lietuvių kalba (iki 500 simbolių) Šiuolaikine sveikatos ugdymo koncepcija ir modeliais, tarptautine praktine patirtimi grįstos Sveikatos ugdymo dalyko

studijos suteikia būsimiesiems pedagogams kompetenciją vykdyti formalų ir neformalų sveikatos ugdymą. Pedagogo

gebėjimas kūrybiškai organizuoti sveikatos ugdymo procesą, kurti saugią ir sveiką aplinką, ugdyti sveikatai palankius

įpročius bei elgesį, vykdyti prevencinę veiklą, atitinka tarptautinių ir šalies teisės aktų ir programų nuostatas bei

prisideda prie vaiko teisės augti saugioje sveikatą stiprinančioje aplinkoje užtikrinimo.

Dalyko anotacija anglų kalba (iki 500 simbolių) The studies of the Health Education subject are based on the modern health education conception and models, as well

as international practical experience which allow prospective teachers to acquire competence to carry out formal and

informal health education. An educator’s ability to creatively organize health education process, to create safe and

healthy environment, to develop health-friendly habits and behaviour, to employ prevention measures: all this is in line

with international and domestic laws and contributes to the child’s right to grow up in a safe, health-promoting

environment.



1. Geba apibūdinti sveikatą

holistine prasme, išskirti

sveikatą lemiančius veiksnius

bei identifikuoti pagrindines

asmens ir mokyklos

bendruomenės sveikatos

ugdymo problemas

1. 1. Holistinė (visuminė) sveikatos samprata. Sveikatos rizikos ir palaikantys

veiksniai.

1. 2. Pagrindinės visuomenės sveikatos problemos, PSO ir Lietuvos sveikatinimo

veiklos prioritetai. Pozityvioji ES ir Lietuvos patirtis

1. 3. Fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos įpročių ugdymas. PSO fizinio aktyvumo

rekomendacijos, jų įgyvendinimas per kasdienį fizinį aktyvumą. Pozityvioji fizinio

aktyvumo skatinimo patirtis.

1. 4. Racionalios mitybos principai, maisto ir mitybos sauga. Maisto produktų

pasirinkimas, kritinis reklamos vertinimas. Kūno įvaizdis.

1. 5. Psichikos sveikatos stiprinimas. Psichikos sveikatos samprata, apsauginiai ir

rizikos veiksniai. Mokyklinio nerimo mažinimo, streso valdymo strategijos. Protinio

darbo higiena, pervargimo profilaktika.

1. 6. Priklausomybės samprata ir prevencija.

1. 7. Rengimas šeimai ir lytiškumo ugdymas. Vertybinis rengimo šeimai ir

lytiškumo ugdymo aspektas; visuminė lytiškumo samprata; vaikų ir paauglių

lytiškumo raiškos ir ugdymo ypatumai; tėvų, pedagogų vaidmuo ugdant pozityvią

lytiškumo raišką.

2. Gebės analizuoti sveikatos

ugdymo modelius, prevencinio

darbo principus, geba juos

taikyti, ugdant sveikatą asmens

ir mokyklos bendruomenės

lygmeniu.

2. 1. Sveikatos ugdymo koncepcija: sveikatai pozityvaus elgesio formavimas.

2. 2. Sveikatos ugdymo modeliai.

2. 3. Patyčių ir smurto prevencija. Bendradarbiavimas su psichologu, socialiniu

pedagogu.

2. 4. Pirminė psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija: pagrindiniai prevencijos

principai, informacijos pateikimas įvairioms amžiaus grupėms, socialinių įgūdžių

ugdymas. Prevencijos programų kūrimas ir vykdytojai. Prevencija šeimoje,

mokykloje ir bendruomenėje.

3. Gebės planuoti, organizuoti

ir valdyti formalų ir neformalų

sveikatos ugdymą,

nustatydamas mokinių

ugdymo(si) poreikius ir

prioritetus, tinkamai

3. 1. Sveikatos ugdymo programos ir jų įgyvendinimas mokykloje. Sveikatos

ugdymo turinys dalyko programose ir mokymo(si) priemonėse. Sveikatos ir

lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa. Prevencinių programų

analizė. Šiuolaikiniai ugdymo(si) metodai ir aplinka.

3. 2. Pirminė psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija: pagrindiniai prevencijos

principai, informacijos pateikimas įvairioms amžiaus grupėms, socialinių įgūdžių

140

parinkdamas ir taikydamas

ugdymo(si) technologijas,

naudodamas informacines

kompiuterines technologijas

(IKT)

ugdymas. Prevencijos programų kūrimas ir vykdytojai. Prevencija šeimoje,

mokykloje ir bendruomenėje.

3. 3. Vertybinis rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo aspektas; visuminė lytiškumo

samprata; vaikų ir paauglių lytiškumo raiškos ir ugdymo ypatumai; tėvų, pedagogų

vaidmuo ugdant pozityvią lytiškumo raišką.

5. Gebės kurti saugią,

tolerantišką, įtraukiančią į

mokymąsi grupėmis ir

bendradarbiaujant, skatinančią

besimokančiojo emocinį,

socialinį vystymąsi

5. 1. Patyčių ir smurto prevencija. Bendradarbiavimas su psichologu, socialiniu

pedagogu.

5. 2. Žmogaus saugos mokymas. Saugos stiprinimo sritys, traumų ir nelaimingų

atsitikimų prevencija. Vaikų saugos mokymo ypatumai. Higienos ir saugos

reikalavimų įgyvendinimas ugdymo įstaigose, sveikos ir saugios aplinkos kūrimas.


sveikatos informacijos šaltinius

bei paslaugas, rasti ir naudotis

patikimais sveikatos

informacijos šaltiniais,

sveikatos ugdymo veiklą grįsti

mokslo pasiekimais, kitų šalių

patirtimi

6. 1. Sveikatos ugdymui skirtos mokslinės ir mokymo(si) literatūros apžvalga.


Seminarai 16 val.



Iš viso 80 val.

Kaupiamojo balo sandara ir jo dedamųjų svoris Mokslinės literatūros (mokslinių straipsnių, PSO rekomendacijų, tyrimų atskaitų) apžvalga, pateikiant bibliografinį

sąrašą – 20 proc.; Integruotos mokomojo dalyko ir sveikatos ugdymo pamokos/ar papildomo ugdymo renginio planas ir

fragmento pravedimas – 30 proc.; Egzaminas – 50 proc.


Nr.

Publikavimo

metai



Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



1. 2013 Kalinkevičienė A.,

Ustilaitė S. Sveikatos

ugdymo seminarų

medžiaga studentams:

metodinė priemonė

Vilnius:

Edukologija

30 5

http://talpykla.elaba.lt/elaba-

fedora/objects/elaba:4331928/datastreams/MAIN/content

2. 2013 Petrauskienė A., Ustilaitė

S. Mokyklos sveikatos

ugdytojų vaidmenys

Vilnius:

Mykolo

Romerio

leidykla

1 15

http://ebooks.mruni.eu/product/mokyklos-sveikatos-ugdytoj-

vaidmenys

3. 2008 Ustilaitė S. Lytiškumo

ugdymas

Vilnius:

Vilniaus

pedagoginio

universiteto

leidykla

4. 2011 Žemaitienė N. ir kt.

Sveikatos psichologija:

[vadovėlis aukštųjų

mokyklų studentams]

Vilnius: Tyto

alba

42 18

5. 2006 Alkoholio, tabako ir kitų

psichiką veikiančių

medžiagų vartojimo

prevencijos programa

http://www.smm.lt/web/lt/pedagogams/ugdymas/ugdymo_prog

6. 2016 Sveikatos ir lytiškumo

ugdymo bei rengimo

šeimai bendroji programa


http://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:4331928/datastreams/MAIN/content

http://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:4331928/datastreams/MAIN/content

http://ebooks.mruni.eu/product/mokyklos-sveikatos-ugdytoj-vaidmenys

http://ebooks.mruni.eu/product/mokyklos-sveikatos-ugdytoj-vaidmenys



141

7. 2012 Žmogaus saugos bendroji

programa


8. 2008 Pradinio ir pagrindinio

ugdymo bendrosios

programos


9. 2011 Vidurinio ugdymo

bendrosios programos



1. 2016 Benes S.; Alperin H. The

essentials of teaching

health education:

curriculum, instruction,

and assessment

Champaign

(Ill.): Human

Kinetics

2

2. 2013 Juškelienė V. Projektų

metodo taikymas sveikatos

stiprinimo ir ugdymo

veikloje: metodinė

priemonė

Vilnius:

Edukologija

53 5

Dalyko programos rengėjai

doc. dr. Stasė Ustilaitė, doc. dr. Jūratė Česnavičienė, lekt. Aušra Kalinkevičienė, lekt. Ramūnė Motiejūnaitė, lekt. Rasa

Paulauskienė




142


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija




Semestras, kuriame teikiamas dalykas Ketvirtas



Žiemos sporto šakos (slidinėjimas, kalnų slidinėjimas)



Modulyje atskleidžiami žiemos sporto šakų (slidinėjimo, kalnų slidinėjimo) teorijos ir didaktikos pagrindai, fizinių

ypatybių, reikalingų žiemos sporto šakose, ugdymo pagrindai įgyjami praktiniai gebėjimai ir įgūdžiai. Studentai

supažindinami su naujausiomis žiemos sporto šakų didaktikos ir rengimo technologijomis, sportinio rengimo

technologijomis. Suteikiama žinių kaip savarankiškai dirbti ir taikyti įgytas žinias ir įgūdžius, reikalingus dirbant kūno

kultūros mokytoju.


Būtinas pasirengimas dalyko studijoms Žmogaus anatomija ir morfologija, Olimpinis švietimas, Žmogaus fiziologija, Turizmas ir rekreacija.


1. Apibūdinama žiemos sporto šakų

paskirtis šiuolaikinio ugdymo kontekste.

Apibūdinamos žiemos sporto šakos, jų

disciplinos, išryškinami esminiai žiemos

sporto šakų disciplinų ir rungčių skirtumai.

Sisteminami sportinio, fizinio bei sveikatos

ugdymo(si) principai ir metodai.

1. Žiemos sporto šakų istorija ir jų charakteristika.

2. Žiemos sporto šakų inventorius ir techninės priemonės.

3. Slidinėjimo, kalnų slidinėjimo inventoriaus pasirinkimo

mokymas ir jo priežiūra.

2. Analizuojamos, lyginamos, sisteminamos

žiemos sporto šakų charakteristikos,

tiriamas ir vertinamas taikomų ugdymo

metodų ir priemonių veiksmingumas.

4. Slidinėjimo, kalnų slidinėjimo technika ir jos mokymo

pagrindai.

5. Slidinėjimo, kalnų slidinėjimo treniruočių metodika.

3. Specialiųjų žiemos sporto šakų,

pedagogikos ir psichologijos žinių sąsajų

išryškinimas ir integravimas.

Struktūruojamas ugdymo turinys ir

suvokiama atskirų ugdymo proceso

komponentų paskirtis, rengiami ugdymo

planai, organizuojamas ugdymo procesas.

6. Sportininką veikiančios jėgos.

7. Žiemos sporto šakų technikos mokymas.

8. Žiemos sportui reikalingų fizinių ypatybių ugdymas.

4. Suprantami mokymosi bendradarbiaujant

paskirtis ir principai, ugdymo (edukacinių)

aplinkų kūrimo metodai ir būdai. Kuriamos

šiuolaikines technologijas atitinkančios

edukacinės aplinkos įvairių mokymosi

galimybių mokiniams.

9. Žiemos sporto šakų pratybų turinio planavimas,

priemonių tikslui pasiekti parinkimas. 10. Pratybų, taikant žiemos sporto šakų elementus,

organizavimas. 11. Mokomųjų varžybų vedimas

5. Savo atsakomybės už veikos rezultatus ir

įvairialypį poveikį žmogaus gerovei ir

aplinkai suvokimas. Savo asmeninio

kvalifikacijos kėlimo ir mokėjimo mokytis

nuostatos formavimas.

12. Žiemos sporto šakų elementų taikymo ugdymo proceso ir

laisvalaikio organizavime galimybės.

13. Turistinis žygis.

14. Ugdymo pasiekimų ir pažangos vertinimas.


Paskaitos 6 val.

Praktika 26 val.

143

Bendravimas su studentais pasitelkus e-priemones 12 val.

Savarankiškas darbas 36 val. Iš viso 80 val.


Žiemos sporto šakų technikos elementų atlikimas – 25 %, Žiemos sporto šakų pamokos vedimas –

25 %, egzaminas – 50% Rekomenduojama literatūra

Nr.

Publikavimo

metai



Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



1. 2001

Čepulėnas A. Slidininkų

rengimo technologija.

Monografija.

83. LKKA 84. 5

2. 1996

Čepulėnas A. Slidinėjimo

lenktynių treniruotės

proceso valdymas.

Mokymo priemonė.

85. LKKA 86. 3

3. 1985 Skernevičius J.

Slidinėjimas. Vadovėlis. Šviesa 87. 30

4. 1998

88. Hottenrott

K., Urban V. Handbuch

fur Skilanglauf. Mokymo

priemonė

Meyer und Meyer 89. 1

5. 2009

90. Dadelienė

R., Skernevičius J. Kalnų

slidinėjimas. Mokymo

priemonė.

VPU 91. 50

6. 2013

92. Dadelienė

R., Skernevičius J.

Sportinis kalnų

slidinėjimas. Mokymo

priemonė.

LEU 93. 30

7. 2005

Skernevičius J.,

Čepulėnas A., Milašius

K., Dadelienė R.

Slidinėjimas. Vadovėlis.

LSIC 94. 40

8. 2006

Čepulėnas A. Slidinėjimo

sprintas. Mokymo

priemonė

LKKA 5


1. 1986

95. Čepulėnas

A. Jaunųjų slidininkų

lenktynininkų sportinės

treniruotės pagrindai.

Mokymo priemonė.

Vilnius.

ASMM 96. 3

2. 1997

Milašius K. Ištvermę

lavinančių sportininkų

organizmo adaptacijai

prie fizinių krūvių.

Monografija.

VPU 97. 30

3. 1994

Skernevičius J. Mokomės

slidinėti: praktikumas.

Mokymo priemonė.

VPU 98. 3

4. 2008 Smith W. Slidinėjimas.

Mokymo priemonė. Alma litera 99. 3

Dalyko programos rengėjas/-ai dr. Stanislav Sabaliauskas

144


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija

galioja iki

4 2019 2022



Semestras, kuriame teikiamas dalykas Antras



Žmogaus anatomija ir morfologija


Human anatomy and morphology


Kurso metu nuosekliai pateikiamos struktūros, funkcijos ir lokalizacijos žinios apie žmogaus organų sistemas, ypatingą

dėmesį skiriant fizinio aktyvumo užtikrinimui svarbiems kūno dariniams. Supažindinama su fundamentiniais žmogaus

makroanatomijos, morfologijos, histologijos klausimais, atskirai skiriant dėmesį funkciniams, taikomiesiems, sklaidos

ir vystymosi aspektams, reikalingiems ugdymo ir edukacinėse aplinkose asmens ar bendruomenės lygmeniu. Išklausę šį

kursą studentai įgytas žinias galės panaudoti praktinėje kūno kultūros ir sporto veikloje.

Dalyko anotacija anglų kalba (iki 500 simbolių) The course consistently provides the knowledge on the structure, functions and localization of the systems of human

body; a particular attention is focused on particular body organs ensuring physical activity. Students are introduced with

the fundamental issues of human macroanatomy, morphology and histology focusing on functional, applied,

developmental and dissemination aspects essential in educational and developmental environments on the personal and

community levels. Upon the completion of the course, students will be able to apply the acquired knowledge in

practical activity of physical education and sports.

Būtinas pasirengimas dalyko studijoms Biologijos dalyko žinios


1. Gebės lyginti ir vertinti

šiuolaikiniais tyrimo metodais

atskleistus anatomijos mokslo

faktus.

1. Anatomija ir morfologija: istorija, raida, tyrimo metodai, terminologija.

Gebės paaiškinti žmogaus

anatomijos pagrindinius

terminus, žmogaus vietą

bendroje organizmų

klasifikavimo sistemoje. Mokės

apibūdinti atskirų organų

topografiją, sandarą. Supras

žmogaus visapusiško tyrimo ir

pažinimo prasmę.

Turės pakankamai bazinių

žinių, reikalingų studijų

programos kitų dalykų

studijoms.

2. Žmogaus kūno audiniai. Histologijos pradmenys.

3. Griaučiai, jų sandara, sudėtis, klasifikacija. Specialioji osteologija.

4. Raumenys, jų sandara ir funkcija. Ašinių griaučių raumenys. Pridėtinių

griaučių raumenys.

5. Širdis ir kraujotaka. Kraujas. Imuninė sistema.

6. Virškinimo sistema.

7. Kvėpavimo sistema.

8. Šalinimo ir reprodukcinės sistemos. Anatominiai pokyčiai brendimo metu.

9. Vidaus sekrecijos liaukos.

10. Nugaros smegenys ir spinaliniai nervai. Autonominė nervų sistema. Smegenys

ir galviniai nervai.

Klausos ir regos analizatoriai. Kūno dangalai.

Gebės nustatyti svarbiausias

gyvo žmogaus anatomines

projekcijas: kaulinius kyšulius,

sąnarių duobes, raiščių kryptį,

raumenų kontūrus, bei jų

prisitvirtinimo pradžią, pabaigą,

vidaus organų, apytakos

organų, periferinių nervų

projekciją kūno išorėje. Mokės

atlikti kūno padėčių bei judesių

anatominę analizę, anatomijos

žinias panaudoti praktikoje.

11. Jungtys. Judesių sąnariuose rūšys, ašys ir plokštumos. Specialioji

sindesmologija.


145

Seminarai

Laboratoriniai darbai

Pratybos 16

Praktika

Konsultacijos 6val.


Iš viso 108 val.


Kontroliniai žinių patikrinimai – 40%, pranešimo parengimas ir prezentacija – 10%, egzaminas – 50%


Nr.

Publikavimo

metai



Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



1. 2009

Anusevičienė O., P. Cibas,

L. Lilienė. Žmogaus

anatomija ir fiziologija.

100. 11 LNMMB* 3,

LSU** 85

2. 2007 Paškevičienė D. Periferinės

nervų sistemos sandara.

Vilnius: VPU

leidykla 101. 38 LNMMB 1

3. 2005

Stropus R., Tamašauskas

K., Paužienė N.

Žmogaus anatomija .

102. 12 LNMMB 3,

LSU 71

4. 2003 Gorinienė G., Grinienė E.

Žmogaus anatomija.

Kaunas,

LKKA 103. 30 LSU 50

5. 1997

Weston Trevor,

Anatomijos atlasas /

Trevoras Vestonas ; [į

lietuvių kalbą vertė ir

papildė Janina

Tutkuvienė].

Vilnius :

Gamta 104. 33

LNMMB 2,

LSU 62


105. Healthline Body Maps http://www.healthline.com/human-body-maps

106. Kenneth S. Saladin Anatomy & Physiology: The Unity of Form and Function, 1248 pages

Publisher: McGraw-Hill Education; 7 edition (January 7, 2014)

107. R. Stropus, A. Ratkevičius, E. Monastyreckienė. Žmogaus judėjimo anatomija. Lietuvos sveikatos mokslų

universitetas, 2013.

108. Wolfgang Dauber. Kišeninis žmogaus anatomijos atlasas. Leidėjas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos

centras, 2013. *LNMMB – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, **LSU – Lietuvos sporto universitetas


Doc. dr. Danius Vencius

http://iknyga.lt/search/?keyword=O.V.%20Anusevi%C4%8Dien%C4%97,%20P.%20Cibas,%20L.%20Lilien%C4%97

http://iknyga.lt/search/?keyword=O.V.%20Anusevi%C4%8Dien%C4%97,%20P.%20Cibas,%20L.%20Lilien%C4%97

http://www.healthline.com/human-body-maps

146


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS

kreditais

Dalykas atestuotas

nuo

Dalyko atestacija

galioja iki

4 2019 2022



Semestras, kuriame teikiamas dalykas Ketvirtas





Human Physiology


Žmogaus fiziologija –biologijos mokslo šaka, nagrinėjanti ląstelėse, audiniuose, organuose, funkcinėse sistemose ir

visame organizme vykstančius gyvybinius procesus, jų dėsningumus, tarpusavio sąveiką ir savireguliacijos

mechanizmus. Gilinamos žinios ir gebėjimai apie žmogaus organizmo funkcionavimo ypatumus ir gebėjimą prisitaikyti

prie besikeičiančios aplinkos sąlygų ir žmogaus gyvenimo kokybės sąsajų kontekste.


Human Physiology is a branch of biology science, which investigates life processes, regularities, interrelation and self-

regulation mechanisms in the human cells, tissues, organs, functional systems and the whole body. It deepens the

knowledge and abilities of the peculiarities of the functioning of human body, and the ability to adapt to the changing

conditions of the environment in the context of human life quality.


Išklausyti „Žmogaus anatomijos“, „Sveikatos ugdymo“ kursai.


1. Paaiškins žmogaus

fiziologijos svarbą augimo ir

ugdymosi procese. Pagrįs

žmogaus organizmo funkcinių

sistemų veiklos, valdymo ir

integracijos dėsningumus. Įgys

žinių apie atskirų žmogaus

organizmo funkcinių sistemų

veiklos ypatumus, žmogaus

organizmo adaptacijos prie

aplinkos poveikių

dėsningumus.

1. Įvadas. Bendrieji fiziologijos klausimai. Anatominė –funkcinė organizmo

struktūra. pagrindinės fiziologinės savybės.

2. Maisto medžiagos –struktūrinių organizmo komponentų šaltinis. Baltymai,

lipidai, angliavandeniai, vitaminai, mineralinės medžiagos, vanduo-jų reikšmė

organizmui.

3. Maisto medžiagų virškinimas. Maisto medžiagų virškinimo ypatumai atskirose

virškinimo trakto dalyse.

4. Tarpinė medžiagų apykaita. Baltymų, lipidų, angliavandenių, mineralinių

medžiagų ir vandens apykaitos ypatumai.

5. Organizmo vidinė terpė, jos funkcijos. Kraujas, limfa. Audinių tarpląstelinis

skystis ,jų sudėtis, funkcijos.

6. Medžiagų pernaša. Širdies ir kraujagyslių funkcinė sistema, funkcijos. Limfinė

sistema, funkcijos.

7. Kvėpavimas. Kvėpavimo organų funkcinė sistema. Kvėpavimo fazės.

2. Gebės analizuoti ir kritiškai

vertinti žmogaus fiziologijos

tyrimo metodus ir juos

pritaikyti mokymosi ir

tiriamojoje veikloje. Gebės

naudotis naujausia literatūra

žmogaus fiziologijos

klausimais.

8. Energijos apykaita. Organizmo energetinis balansas, nustatymo metodai.

9. Termoreguliacija. Izotermijos palaikymo mechanizmai.

10. Šalinimo procesas jo vaidmuo homeostazės palaikyme. Šalinimo organai, jų

funkcijos. Šlapimo šalinimo sistema, šlapimo susidarymo mechanizmas.

11. Oda, jos funkcijos.

12. Neuroninė komunikacija. Nervų sistemos reikšmė ir funkcinė organizacija.

13. Nervinė vegetacinių funkcijų reguliacija. Simpatinės ir parasimpatinės nervų

sistemos funkcinės ypatybės, vegetaciniai refleksai.

14. Integracinė nervinė veikla. Smegenų žievės funkcinė organizacija asociacinės

žievės sritys, jų funkcijos.

3. Gebės fiziologiškai pagrįsti

adaptacinius mechanizmus

vykstančius organizme jam

prisitaikant prie besikeičiančios

aplinkos sąlygų. Gebės

integruotis į mokyklos,

kolektyvo ir vietos

bendruomenę. Gebės atlikti

tarpininko vaidmenį tarp šeimos

ir mokymo institucijos.

15. Kalba. Kalbos suvokimo ir išreiškimo sritys. Kalbos sutrikimai.

16. Mokymasis ir atmintis. Neasociacinis ir asociacinis mokymasis. Atminties

rūšys.

17. Emocijos ir limbinė sistema.

18. Miegas. Miego stadijos. Miego mechanizmai.

19. Jutimų fiziologija. Sensorinių sistemų bendri veiklos dėsningumai.

Somatosensorinės sistemos jutimai. Rega. Akies dioptrinis aparatas ir jo

veikimas. Klausa. Išorinės, vidurinės, vidinės ausies funkcijos. Skonis ir uoslė.

20. Hormoninė komunikacija.Endokrininių liaukų funkciniai ypatumai.Hormonų

klasifikavimas. Funkcinė pagumburio –hipofizės sistema, jos vaidmuo

147

organizmo funkcijų integravime.

21. Raumenys. Raumens funkcinė struktūra, susitraukimo ir atsipalaidavimo

mechanizmas.

22. Motorinė sistema. Motorinis vienetas, funkciniai jų tipai. Žmogaus judesių

valdymo ypatumai.


Seminarai

Laboratoriniai darbai

Pratybos 16 val.

Praktika



Iš viso 108val.


Koliokviumas – 30%, pranešimoparengimasirprezentacija– 20%, egzaminas– 50%


Nr.

Publikavimo

metai



Leidykla


Universiteto

bibliotekoje

Metodiniuose

kabinetuose

Kitose

bibliotekose



1. 2008

E. Kevelaitis., M.Ilert,H.

Hulborn


Kaunas: KMU

leidykla 7 2

2. 2011

D. Vencius

Medžiagų apykaita

žmogaus organizme

Vilnius: LEU

leidykla 30 50

3. 2002

Anusevičienė O.V.,Cibas

P., Lilienė I. Žmogaus

anatomija ir fiziologija.

Kaunas:

Pasaulio

lieuvių

kultūros,

mokslo ir

švietimo

centras

20 3


1. 2005 K. Milašius

Sporto fiziologija

Vilnius: VPU

leidykla 10 10

2. 2004 M. Miškinienė

Mitybos fiziologija

Vilnius: VPU

leidykla

10 4

3. 1999 A.F. Ovejero

Fiziologija: žmogus Vilnius: Šviesa

2 4

Dalyko programos rengėjas/-ai Doc. dr. Danius Vencius

148


Dalyko

kodas Dalyko grupė

Dalyko apimtis ECTS



iki

3 2019 2022






Plaukimas Dalyko pavadinimas anglų kalba

Swimming


Kūno kultūros mokytojui yra labai svarbu individualiai parinkti saugų fizinį aktyvumą vandenyje atsižvelgiant į

ugdytinių fizinę, funkcinę, sveikatos būkles, negalias; optimaliai paruošti saugią pratybų aplinką, reikiamas priemones;

užtikrinti individualų ugdytinio fizinio aktyvinimo procesą vandenyje; suteikti pagalbą įvykus sportinei traumai ar

sveikatos sutrikimui.

Modulyje mokoma taikyti aktyvius mokymo metodus, atsižvelgiant į ugdytinių amžių ir gebėjimą plaukti; vertinti

moksleivių gebėjimų kaitą, koreguoti pagal poreikį mokymo metodiką ir fizinių krūvių apimtį. Ugdomas poreikis ir

gebėjimai naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, remtis sporto mokslo pasiekimais, specialistų rekomendacijomis,

kitų šalių patirtimi, naudotis IKT. Ugdomas gebėjimas optimizuoti esamas fizinio aktyvumo formas, programas,

projektus, įgyvendinamus ugdymo institucijose ir bendruomenėje.


It is very important for a teacher of physical education to choose individually safe physical activity in water, taking into

account the physical, functional, medical conditions and disabilities of the students; optimally prepare a safe exercise

environment, the necessary tools; to ensure the individual process of physical activity of the person in water; to provide

assistance in the case of a traumatic injury or a health disorder.

The module teaches to use active teaching methods, taking into account the age of the learner and the ability to

navigate; to evaluate pupils' ability to change, to adapt the teaching methodology and the volume of physical activity

according to need. The need and ability to use various sources of information, rely on sports science achievements,

recommendations of specialists, experience of other countries. The ability to optimize existing forms of physical

activity, programs, projects implemented in educational institutions and in the community is developed.


Žmogaus anatomija ir morfologija, Žmogaus fiziologija, Sporto judesių fiziologija ir mityba, Kūno kultūros teorija ir

didaktika, Fizinio ugdymo ir sporto treniruotės teorija



1. Gebės pasiūlyti ir taikyti

aktyvius plaukimo mokymo

metodus, sukurti saugią pratybų

aplinką, analizuoti esamas

plaukimo mokymo programas,

projektus ugdymo institucijose

ir bendruomenėje, siūlyti jų

optimizavimo būdus.

Informacijos šaltiniai plaukimo mokymo metodikos ir plaukimo optimizavimo

temomis: straipsniai, tezės, konferencijų pranešimai, monografijos; populiarūs

straipsniai, metodinės rekomendacijos, šaltiniai internete, literatūros apžvalgos

rengimas, pristatymas.

2. Gebės rinkti ir interpretuoti

informacijos šaltinius, ugdosi

poreikį remtis sporto medicinos

mokslo pasiekimais, naudojasi

IKT.

Gebės individualiai parinkti

saugų fizinį aktyvumą

vandenyje, taikyti aktyvius

mokymo metodus, koreguoti

fizinius krūvius atsižvelgiant į

ugdytinių fizinę, funkcinę,

sveikatos būkles, gebėjimą

plaukti..

Įvairių plaukimo būdų technikos analizė ir mokymas. Aktyvių mokymo metodų

įvairovė ir taikymas, fizinio krūvio vandenyje dozavimo ypatumai atsižvelgiant į

ugdytinių fizinę, funkcinę, sveikatos būkles, gebėjimą plaukti.

3. Gebės vertinti ir analizuoti

moksleivių gebėjimų kaitą,

Specialus plaukimo mokymosi pratimai ir veiksmai.Saugaus fizinio aktyvumo

vandenyje pagrindai, saugios pratybų aplinkos kūrimas, pagalbinių priemonių

149

optimizuoti esamas fizinio

aktyvumo formas, programas,

projektus, ugdymo institucijose

ir bendruomenėje.

Gebės užtikrinti saugią pratybų

aplinką, reikiamas priemones;

suteikti pagalbą įvykus

sportinei traumai ar sveikatos

sutrikimui

taikymo metodai; pagalbos, įvykus sportinei traumai ar sveikatos sutrikimui

vandenyje ypatumai. Plaukimo varžybų organizavimo vykdymo ypatumai.


Paskaitos 6 val.

Seminarai 26 val.



Iš viso 80val.


Praktinių darbų - plaukimo pratybų fizinių pratimų kompleksoplano parengimas – 20%, atskirų plaukimo technikos

elementų įgūdžių įvertinimas – 30%, egzaminas – 50%


Nr

.

Publikavi

mo metai



Leidykla


Universitet

o

bibliotekoj

e

Metodiniuo

se

kabinetuose

Kitose

bibliotekos

e



1. 1993 109. Maglishco

E. Swimmingfaster.

110. HumanKin

etic 1 2

2. 1996

111. Sokolovas

G. Plaukimas.

112. Vilnius,

113. Margi

raštai,

14 1

3. 2004

114. Statkeviči

enė B. Plaukimas visai

šeimai.

115. LKKA 1 50

4. 2012 116. White J.

StarGuard.

117. HumanKin

etic 1 2

5. 2013

118. Lawton J.

Complete guide to primary

swimming.

119. Human

Kinetic 1 2


1. 2000

120. Klemensa

s A. Plaukimas, nardymas

ir kiti malonumai,

121. Vilnius,

Argumentas, 1 3

2. 2005

McLean D., Yoder D.

IssuesinRecreationandLeis

ure.

122. HumanKine

tic 1 2

3. 2006 123. Christine

B. M. OutdoorLeadership.

124. HumanKine

tic, 1 2

Dalyko programos rengėjas/-ai: prof. habil. dr. Kazys Milašius