ĮVADAS

“Viešoji įstaiga (VšĮ) – pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą ir kitus įstatymus

įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas –

tenkinti viešuosius interesus,  vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros,

aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią

visuomenei naudingą veiklą” (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas). Šio referato pagrindinis

objektas - VšĮ Jėzuitų gimnazija, kuri yra neatsiejama, tačiau gana išskirtinė viešoji įstaiga, turinti jau

nusistovėjusias ir išgrynintas nuostatas, kuriomis vadovaujantis kuriamas gimnazijos įvaizdis bei

stengiamasi sukurti kuo tobulesnį mokyklos strategavimo viešajį aparatą, kuris funkcionuotų kaip

įmanoma geriau.

Šio referato tikslas yra išsiaiškinti ir aprašyti pagrindinius VšĮ Jėzuitų gimnazijos veikimo

principus bei su tuo susijusias problemas, išanalizuoti viešojo administravimo sistemas bei funkcijas

šioje gimnazijoje.

3

1. APIE GIMNAZIJĄ

Kauno Jėzuitų gimnazija yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis

asmuo, kurio teisinė forma yra viešoji įstaiga. Gimnazija savo veikloje vadovaujasi Katalikų Bažnyčios

kanonais, Lietuvos Respublikos įstatymais, Gimnazijos nuostatais, patvirtintais įstatuose nustatyta

tvarka. Gimnazijos veiklos laikotarpis neribotas, ji gali įgyti paramos gavėjo statusą.

1.1. Istorija

Pirmą kartą, Jėzuitų ordino tėvų - Alberto, Kazimiero ir Petro Kojalavičių iniciatyva, Kaune

jėzuitų mokykla buvo atidaryta 1649 m. Jėzaus Draugijai padovanotame sklype netoli Rotušės. Tada tai

buvo keturklasė mokykla, gana greitai įgijusi nemažą autoritetą ir sėkmingai besiplečianti toliau.

Nors 1655 m. mokykla kazokų kariuomenės buvo sugriauta, tačiau po kelerių metų pradėjo vėl veikti ir

1702 m. tapo kolegija.

Po jėzuitų ordino uždarymo bažnyčia, namai, mokykla ir visas turtas perėjo į Edukacinės Komisijos

rankas. Mokykloje darbas vyko toliau daugiausia buvusių jėzuitų jėgomis. Carinė Rusija, 1795 m.

užėmusi Lietuvą, iš pradžių paliko katalikams bažnyčią ir mokyklą prie jos, kurioje keletą metų

mokytojo darbą dirbo ir žymusis poetas Adomas Mickevičius, tačiau 1824 m. bažnyčia buvo paversta

cerkve, paskui A. Nevskio soboru, vėliau mokykla buvo uždaryta, o jos rūmuose apsigyveno

pravoslavų dvasininkai su savo archiriejumi.

Po šimto metų - 1924 m. Kauno jėzuitų gimnazija vėl atvėrė savo duris. Vėliau buvo vėl uždaryta,

pervadinta ir t.t…Tačiau 1997 m. Kauno jėzuitų vidurinė mokykla pagaliau galutinai tampa Kauno

jėzuitų gimnazija ir 1999 m. švenčia 350 metų jubiliejaus šventę. O 2005 m. Lietuvos jėzuitų

provincijos iniciatyva KJG tampa nevalstybine mokykla.

Struktūra:

• Administracija

• Mokytojai - 77

4

• Klasių auklėtojai – 24 klasės (5-IV a,b,c,)

• Psichologė

• Socialinė pedagogė

• Sielovadinio darbo koordinatorė

• Socialinės praktikos koordinatorius

• Mokinių parlamentas

• Visuomenės sveikatos specialistė

• Tėvų komitetas

• Alumnai

• Plėtros tarnyba

• Biblioteka

• Buhalterija

1.2. Atliekamos viešosios funkcijos

VšĮ Jėzuitų gimnazija atlieka šias viešąsias funkcijas:

Mokyklos strategijos ir bendruomenės narių teisingo ugdymo strategijos kūrimas

Katalikų Bažnyčios kanonų mokyklos valdyme ir mokinių ugdyme diegimas

Pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo suteikimas

Kultūrinis švietimas, projektų kūrimas ir įgyvendinimas

Paslaugos, susijusios su pagrindine, užklasine ir sielovadine veikla

1.3. Veikla

5

VšĮ Jėzuitų gimnazija išskiria savo veiklos sritis:

Jėzuitų švietimas

Formalusis ugdymas

Neformalusis ugdymas: Žygeivių klubas, Debatų klubai, Menai, Muzikinė veikla,

Ateitininkų kuopa, Sportas, Kiti būreliai

Sielovada – rekolekcijos, liturgija, alfa kursas

Projektai – Jeep, Vertybių ugdymas ir debatai, Šv. Wilibaldo, Olweus

2. TEIKIAMOS GĖRYBĖS

Gėrybės yra skirstomos į keletą rūšių:

Privačios gėrybės

Viešosios gėrybės

Bendros nuosavybės gėrybės

Mokamos gėrybės

Rekomenduotinos gėrybės

Kalbant apie VšĮ Jėzuitų gimnaziją, ši įstaiga teikia trijų rūšių gėrybes, kurios atitinkamai

pasiskirsto tiek mokyklos viduje, tiek su išeiga į išorę.

2.1. Viešosios gėrybės

Viešosioms gėrybėms būdingas vientisumas, kada visi vartotojai, vartodami gėrybę nesukelia

neigiamų pasekmių vienas kito atžvilgiu – gėrybės prieinamumas nemažėja bei neatskiriamumas, kada

nėra galimybių uždrausti vartoti šią gėrybę, kurios kainos neįmanoma nustatyti.

Viešosios gėrybės skirstomos į:

grynąsias viešąsias gėrybes

negrynąsias viešąsias gėrybes

mišriąsias viešąsias gėrybes

globaliąsias viešąsias gėrybes

nacionalines viešąsias gėrybes

vietines viešąsias gėrybes (A.Degutis, 1988)

6

Iš VšĮ Jėzuitų gimnazijos teikiamų viešųjų gėrybių būtų galima išskirti šias:

Jėzuitų švietimas

Bibliotekas, skaitykla

Poeto A.Mickevičiaus muziejus

Bažnyčia

Viešosios gėrybės, kurias teikia gimnazija yra gana efektyvios, atsižvelgiant į tai, kad pati

gimnazijos ir visos Jėzuitų provincijos sąranga grindžiama švietėjiškumu, kuris vienareikšmiškai

pasižymi vientisumu ir neatskiriamumu, nes šią gėrybę gali vartoti tiek bendruomenės nariai, tiek

pašaliečiai – tikslas yra vienas – kad kuo daugiau žmonių pajustų Jėzuitų dvasią ir prisijungtų prie

Jėzuitų bendruomenės.

Kita viešoji gėrybė – biblioteka ir joje esančios net dvi skaityklos. Šioje gėrybėje galima

įžvelgti keletą nežymių trūkumų:

Trūksta mokomosios literatūros

Už interneto paslaugas skaitykloje reikia mokėti

Aptariant šiuos trūkumus, galima pastebėti, kad jie nėra tokie žymus ir laikui bėgamt išsprendžiami,

kadangi knygų pasiūla kasmet auga, o norintiems nemokamo interneto paslaugų, siūloma naudotis

gimnazijos kompiuterių klasėse esančiais kompiuteriais.

Kalbant apie poeto A.Mickevičiaus muziejų – ši gėrybė nėra labai išplėtota, tačiau prieinama

visiems norintiems.

Dar viena viešoji gėrybė, kurią teikia VšĮ Jėzuitų gimnazija, yra Kauno Šv. Pranciškaus

Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia, kurios Šv. Mišiose gali dalyvauti kiekvienas norintis, nes bažnyčia yra

gana didelė, yra atvira, nepaisant to, kad dažnai Šv.Mišias veda patys mokiniai, į jų pamaldas maloniai

kviečiami ir miesto gyventojai.

2.2. Privačios gėrybės

VšĮ Jėzuitų gimnazija teikia privačiąsias gėrybes, kurios pasižymi atskiriamumo ir

varžybiškumo savybėmis. Tai:

Nemokamas maitinimas

Neformalus ugdymas

7

Sielovada

Tarptautinis bakalaureatas

Projektai

Visos šios gėrybės ypatingai pasižymi konkurencija, kadangi ne visi gali naudotis šiomis

gėrybėmis, nes tam teikiamos papildomos sąlygos. Kalbant apie nemokamą maitinimą – jį gali gauti tik

vaikai iš nepasiturinčių arba daugiavaikių šeimų, kiti mokiniai privalo mokėti už maistą, tiekiamą

valgykloje. Ši gėrybė yra panaudojama gana efektyviai, tačiau ne visai teisingai mokinių atžvilgiu –

vaikai turi mokėti už valgykloje tiekiamą maistą, kuris galbūt jiems net nėra skanus, o išeiti iš

mokyklos teritorijos jiems taip pat nėra leidžiama be leidimų, kuriuos gali gauti ne kiekvienas.

Kalbant apie neformalų ugdymą, visų pirmą reikia išskirti jo rūšis, tokias kaip:

Žygeivių klubas

Debatų klubai

Menai

Muzikinė veikla

Ateitininkų kuopa

Sportas

Kiti būreliai

Visi neformalaus ugdymo užsiėmimai yra gana prieinami, tačiau konkurencija į juos patekti yra

gana didelė, atsižvelgiant į užsiėmimo populiarumą. Kalbant apie atskiriamumą – šioje vietoje reikėtų

kalbėti apie gabumus – tam tikrą užsiėmimą gali lankyti tik tam gabus vaikas, todėl skirtingi vaikai

pasiskirsto tarp neformalaus ugdymo dalykų savarankiškai, natūraliai. Be abejo, galima kalbėti apie

įtaką, kuri šiuo atveju priklauso nuo mokinio tėvų, kurie stengiasi vienaip ar kitaip paveikti vaiką ir

nukreipti jį tam tikra linkme, taip pat, tai priklauso ir nuo mokytojų, kurie gali įžvelgti vaiko gabumus

ir nukreipti mokinį reikiama, geriausia linkme.

Kalbant apie sielovados teikiamą naudą ir apskritai apie šios gėrybės efektyvumą, galima teigti,

kad ši gėrybė yra tiesiogiai susijusi su ja besidominčiais asmenimis. Nes tai nėra tokia gėrybė, kurią

galima vartoti bet kada, bet kur ir bet kaip, tai gėrybė, kuri suteikia išskirtinumą, pagalbą, paramą. Šią

gėrybę renkasi žmonės susiję su tikėjimu, gana religingi ar tiesiog nepilnai įsisavinę Jėzuitų gimnazijos

nuostatas bei bendravimo praktikas. Sielovada skirta brandinti žmogų, tačiau jis gauna šią gėrybę

neatsitiktinai, jis pats turi jos ieškoti ir kreiptis norėdamas ją gauti.

8

Kalbant apskritai apie VšĮ Jėzuitų gimnazijos teikiamas privačiąsias gėrybes, galima pabrėžti,

kad visos jos yra efektyvios, priklausomai nuo jas vartojančių individų, kadangi beveik visos šios

gėrybės yra susijusios su tam tikrais individų skoniais, pomėgiais ir interesais. Priklausomai nuo to,

kokią gėrybę individas pasirenka – ar pagal savo poreikius ar skatinamas aplinkos įtakos – jis jaučiasi

patenkinamai arba nepatenkinamai. Dažniausiai, pasirinkdamas savo poreikius ir požiūrį atitinkančią

gėrybę, jis lieka patenkintas šios gėrybės efektyvumo.

2.3. Mokamos gėrybės

Mokamoms gėrybėms yra būdingas vientisumas ir atskiriamumas, VšĮ jėzuitų gimnazija teikia šias:

Mokslas - mūsų visuomenėje yra įprasta, kad mokslas mokykloje yra nemokamas, tačiau šioje

gimnazijoje prieš 6 metus kartu su pasikeitusiu status buvo įvestas mokėjimas už mokslą. Iš

pradžių šiam pakeitimui buvo priešinamąsi, tačiau ilgainiui pakeitimas buvo įtvirtintas ir

šiandien mokslas VšĮ Jėzuitų gimnazijoje kainuoja 1000 Lt per metus.

Uniforma - gimnazijoje yra privaloma visiems be jokių išimčių, taisyklių nesilaikantiems yra

taikomos griežtos sankcijos. Mokyklos uniforma galima siūtis mokykloje arba individualiai,

atsižvelgiant į kiekvieno poreikius ir galimybes. Uniformos modelis yra griežtai nurodytas

mokyklos reikalavimuose su pačiomis smulkiausiomis detalėmis, kalbant tiek apie mergaičių

pėdkelnių dėvėjimą švenčių metu, tiek apie batų aukšta pakulne draudimą. Mokykla rūpinasi

savo įvaizdžiu visai būdais – vienas iš jų – neleisti moksleiviams ryškiai dažytis plaukų.

Moksleivio pažymėjimas - Moksleivio pažymėjimas yra privalomas ir reikalingas kaip bet kuris

kitas dokumentas, taip pat yra įkainotas tam tikra suma.

Mokinio dienoraštis - Mokinio dienoraštis mokykloje buvo įvestas 2005 m. kaip tam tikra

inovacija, kuri skatino pakeisti neigiamą mokinių požiūrį į pažymių knygutes.

Kopijavimo paslaugos – šios paslaugos, kaip ir visur, šioje mokykloje taip pat yra mokamos.

Perkūno namų patalpų nuoma – patalpos yra nuomojamos pagal klientų poreikį, kaina 500-

600Lt.

VšĮ Jėzuitų gimnazijoje teikiamos mokamos gėrybės yra efektyvios tiek, kiek paveikia

kiekvieną individą, norintį jomis naudotis. Būdamas šios bendruomenės nariu, žmogus (moksleivis)

9

nebegali atsiriboti nuo šių gėrybių, nesvarbu, kad jos yra mokamos. Kadangi šioms gėrybėms būdingas

atskiriamumas – jį galima apibrėžti kaip tam tikrą individo galimybe pasirinkti, kada moksleivis

privalomai nešiodamas uniformą, gali tam tikrose ribose pasirinkti norimą uniformos modelį, arba,

mokėdamas už mokslą, mokinys pats pasirenka kaip nori teikiamą gėrybę išnaudoti - ar stengtis ir gauti

viską už išleistą sumą, ar pasyviai laikytis gimnazijoje, atsižvelgiant į tai, kad sumokėjus turi tam tikras

garantijas.

Visos VšĮ Jėzuitų gimnazijos teikiamos gėrybės yra panaudojamos gana efektyviai,

atsižvelgiant į kasmet didėjantį tiek moksleivių skaičių, tiek užsiėmimų skaičių, tiek mokyklos

gimnazijos plėtrą statybų ir inovacijų atžvilgiu.

10

3. POKYČIAI IR INOVACIJOS

Nuo pat susikūrimo pradžios, Kauno Jėzuitų gimnazija perėjo keletą skirtingų pokyčių etapų.

Visų pirmą keitėsi jos pavadinimai:

Pavadinimų kaita – jėzuitų vidurinė mokykla – Kauno Jėzuitų gimnazija – A.Mickevičiaus

vardo mokykla – Kauno Jėzuitų gimnazija – VšĮ jėzuitų gimnazija

Mokyklai augant ir plečiantis, per visą jos gyvavimo laikotarpį natūralu, kad keitėsi vadovai,

kurių buvo trys:

1991 – 1993 m. direktorius t. Algis Baniulis SJ

1993 – 2009 m. direktorius t. Gintaras Vitkus SJ

Nuo 2009 m. direktorius t. Aldonas Gudaitis SJ

Vis gi, žvelgiant į visą gimnazijos veikimo laikotarpį, galima teigti, kad daugiausiai pokyčių

įvyko ir naujovių atsirado būtent po 2005 m. mokyklos statuso pasikeitimo. Mokyklos plėtrai pagrindus

padėjo nutarimas įvesti mokamą mokslą. To pasekoje, mokyklos vadovybė ėmė diegti inovacijas,

siekiant užtikrinti optimalų darbą.

Galima išskirti keletą gimnazijos plėtros etapų, susijusių su statybomis ir nekilnojamu turtu:

2006 m. kompozitoriaus Stasio Šimkaus sūnūs Algis ir Neris padovanojo kompozitoriaus namą

Lietuvos Jėzuitų provincijai jaunimo švietėjiškai veiklai vykdyti. S. Šimkaus namas yra

paskelbtas nekilnojamąja kultūros vertybe ir įrašytas į kultūros vertybių registrą, todėl jo

autentiškumo išsaugojimas ypatingai svarbus, reikalaujantis nemažų investicijų namo

rekonstrukcijai ir tvarkybos darbams. Šį namą ir aplink esantį sklypą nuspręsta panaudoti

jaunimo meninio ir dvasinio ugdymo centrui, kuriame jauni žmonės atitrūkę nuo miesto gatvių

šurmulio, galėtų dalyvauti vertybių ugdymo programose, rekolekcijose. Dar tais pačiais metais,

Kauno Jėzuitų gimnazija pateikė paraišką Lietuvos Respublikos ir Europos ekonominės erdvės

ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramai gauti, tačiau paramos negavo. Šiuo metu S. 11

Šimkaus namui ir teritorijai prižiūrėti yra paskirtas atsakingas asmuo ir laukiama naujų

galimybių teikti paraiškas Europos struktūriniams fondams, bei prašant kitų žmonių paramos.

2007 m. pradėta mokomojo pastato statyba. Planuojama, kad priestatas pradės funkcionuoti

2012 m. I pusmetį. Jame bus įrengtos gamtos mokslų klasės ir laboratorijos, mokytojų ir

administracijos darbo vietos, fojė galės vykti didesni susirinkimai, rūsyje - kavinė, mokinių

laisvalaikio zona, rūbinė. Šalia pastato bus amfiteatrinė lauko klasė, atsiras nauja krepšinio

aikštelė. Šiuo metu mokomojo korpuso darbams užbaigti įgyvendinamas projektas „Kauno

jėzuitų gimnazijos infrastruktūros plėtra“.

2009 m. - 2010 m. gimnazija įgyvendino projektą „Perkūno namo pritaikymas bendruomenės

poreikiams“ pagal  Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų subsidijų

schemą „Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus stiprinimas Lietuvoje“. Jį baigiant, buvo

parengta Perkūno namo rinkodaros strategija, kuria remiantis Perkūno name bus kuriama

muziejinė erdvė.

Šiuo metu Lietuvos jėzuitų provincijos po truputį remontuojamus XVII a. pastatus (1165 kv.

m.), esančius Daugirdo g./Santakos g. planuojama pritaikyti gimnazijos veiklai vykdyti – juose

bus įrengtos dailės ir technologijų klasės, užsienio kalbų kabinetai, bei perkelta valgykla.

Tvarkant šiuos pastatus, valstybės dotacijų avarinei būklei šalinti dėka, jau buvo atlikta didelė

dalis avarijos grėsmės šalinimo darbų.

VšĮ Jėzuitų gimnazijoje be įvykusių tam tikrų plėtros projektų bei inovacijų įsisavinimo planų

išpildymo, galima išskirti ir keletą įvaizdžio bei infrastruktūros kaitos elementų:

Baudos kortelių įvedimas – ši inovacija mokyklos vidinio gyvenimo lygmenyje labai pasiteisino

ir buvo priimta teigiamai ne tik mokyklos vadovybės, mokytojų bei moksleivių tėvų, bet vėliau

ir pačių mokinių, nes esminis kortelių skirtumas nuo kitų drausminių priemonių yra galimybė

gauti laisvę rinktis bei savarankiškumo jausmas ir atsakomybės formavimas.

Mokinio dienoraščio įvedimas – ši inovacija atsirado kartu su baudos kortelių įdiegimu.

Esminis inovacijos tikslas buvo skatinti mokinius pačius analizuoti savo elgesį, mokymosi

rezultatus bei mokėti išsakyti savo jausmus bei pageidavimus. Šios inovacijos neigiamas

aspektas buvo nuolatinė dienoraščių kontrolė, siekant, kad visi mokiniai priprastų pildyti

12

dienoraštį kiekvieną darbo dieną. Taip pat, šių dienoraščių įvedimas turėjo įtakos mokinių

sąžiningumo formavimui bei jų nuolatinei savirefleksijai.

Naujos uniformos sukūrimas – iki šiol buvusi “žalia – raudona” Jėzuitų gimnazijos uniforma

nuo 2013 m. rugsėjo 1d. bus visiškai pakeista į “mėlyna – raudona” uniformą. Kuri ne tik

simbolizuoja konservatoriško, keletą šimtų metų gyvavusio, įvaizdžio atsisakymą, bet kartu

tarsi “transliuoja” naują gimnazijos požiūrį, naują gimnazijos koncepciją, kuri atrodo dar

veržlesnė ir neatsiliekanti nuo užsienio gimnazijų statuso ir įvaizdžio.

Elektroninio dienyno įvedimas – puiki inovacija, palengvinanti darbą daugybei gimnazijoje

dirbančių žmonių. Atliekanti “tilto” tarp mokytojų ir tėvų vaidmenį, kuris palengvina tiek

mokytojų darbą su vaikais, tiek išsprendžia drausmės klausimus. Tėvai nevaržomai gali stebėti

vaiko raidą, pažymius, mokytojų teikiamas pastabas.

Atsižvelgiant į IOP koncepto siūlomą strategijos formavimą – kada siekiama ir inovacijų plėtros

ir didinant organizacijos lakstumą, galima teigti, kad VšĮ Jėzuitų gimnazija puikiai įsisavina tiek

inovacijas, tiek įvairias veiklos krytis.

Pagal rezultatyvumo vertinimo kriterijus VšĮ Jėzuitų gimnazija funkcijas vykdo greitai,

mokyklos biudžėto lėšos panaudojamos efektyviai ir su išoriniu rezultatu, investicijos į plėtrą atsiperka

ir dar atsipirks su laiku.

Pagal inovacijų lygio vertinimo kriterijus galima teigti, kad visos įvestos inovacijos gimnazijoje

vyksta sėkmingai, vertinimo ir skatinimo sistema susieta su novatoriškais pasiekimais, vadovaujantis

personalas pajėgus diegti naujoves, vertinamos ne tik didelės, bet ir mažos sėkmės, stengiamasi jas

skatinti, strategijos nuolat peržiūrimos ir tobulinamos.

Atsižvelgiant į plėtros nuostatos vertinimo kriterijus, personalo ir organizacijos plėtros

matmenys suderinti tarpusavyje, darbuotojai pritaria naujovėms ir tapatinasi su jomis (pvz.: įvestas

mokytojų budėjimas pertraukų metu iš karto pasiteisino ir visi mokytojai noriai tai daro), yra galimybė

inicijuoti pokyčius tiek “viršaus”, tiek “iš apačios” (pvz.: mokinių parlamentas, tėvų komitetas) taip pat

vyksta pastovus komunikavimas tiek visuotinių moksleivių susirinkimų metu, tiek visuotinių tėvų

susirinkimo metu, tiek per klasės valandėles.

Galima teigti, kad VšĮ Jėzuitų gimnazija vykdo evoliucinę organizacijos plėtrą, kadangi visų

pirma stengiasi ne tik priimti tokius darbuotojus, kurie dirba vedami vertybių ir turi tam tikras nuostatas

religijos, bendrystės srityse, bet taip pat nuolat stengiasi gilinti darbuotojų vertybių suvokimą,

13

stengiantis jas perduoti auklėjamiems mokiniams. Taip pat naudojamos pokyčių strategijos tiek iš

viršaus, tiek iš apačios, ir pan.

4. ĮSTAIGOS VALDYMAS

VšĮ Jėzuitų gimnazijoje pastebimas vietos decentralizavimo atvejis, kada atsakomybė už

paslaugų teikimą paskirstoma konkrečioms darbo vietoms. Tačiau tai nereiškia, kad turi būti

decentralizuotos hierarchinės struktūros ir teisė priimti sprendimus. Gimnazijos aukščiausias organas

yra visuotinis dalininkų susirinkimas, kolegialus valdymo organas – valdyba ir vienasmenis valdymo

organas gimnazijos vadovas – direktorius.

4.1. Dalininkų susirinkimas

Visuotinis gimnazijos dalininkų susirinkimas - keičia gimnazijos įstatus; vykdo Lietuvos

Respublikos švietimo įstatyme numatytas mokyklos steigėjo funkcijas; nustato paslaugų, darbų bei

produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles; skiria ir atleidžia gimnazijos vadovą, nustato

jo darbo sutarties sąlygas; tvirtina metų finansinę atskaitomybę ir veiklos rezultatų ataskaitą; priima

sprendimą dėl informacijos, kuri pateikiama visuomenei apie gimnazijos veiklą; priima sprendimą

dėl gimnazijai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal

panaudos sutartį ar įkeitimo; priima sprendimą dėl gimnazijos reorganizavimo ir reorganizavimo

sąlygų tvirtinimo; priima sprendimą pertvarkyti gimnaziją; priima sprendimą likviduoti gimnaziją ar

atšaukti jos likvidavimą; skiria ir atleidžia likvidatorių; tvirtina ir keičia gimnazijos nuostatus; tvirtina

gimnazijos savivaldos institucijų nuostatus; tvirtina gimnazijos vidaus kontrolės tvarką; priima

sprendimą dėl naujų dalininkų priėmimo; priima sprendimą dėl dalininkų kapitalo didinimo; nustato

dalininko įnašo dydį; renka ir atšaukia valdybos pirmininką ir valdybos narius; priima sprendimą dėl

gimnazijos audito ir renka audito įmonę.

4.2. Valdyba

14

Gimnazijos valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurį sudaro pirmininkas ir 8 valdybos

nariai. Valdybos pirmininką ir narius skiria visuotinis dalininkų susirinkimas. Valdybos nariai skiriami

ketveriems metams. Pasibaigus kadencijai, jie gali būti skiriami dar ketverių metų laikotarpiui.

Valdybos pirmininkas yra Lietuvos jėzuitų provincijolas ar jo delegatas ugdymo reikalams.

Gimnazijos valdyba - rūpinasi, kad gimnazijos veikla atitiktų gimnazijos misiją ir ignaciškąją

tradiciją, kuria ir tvirtina gimnazijos veiklos strategiją, periodiškai atnaujina gimnazijos misijos

apibrėžimą; atsižvelgdama į ignaciškąją misiją ir nustatytą gimnazijos plėtros planą bei biudžetą,

prižiūri gimnazijos vadovo vykdomą administravimo kokybę; nurodo privalomus uždavinius

gimnazijos vadovui; svarsto gimnazijos padalinių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo

klausimus; analizuoja ir tvirtina gimnazijos veiklos metų ataskaitą; nustato gimnazijos administracijos

struktūrą ir tvirtina darbuotojų pareiginius nuostatus; nustato pareigybes, į kurias darbuotojai priimami

konkurso tvarka; tvirtina gimnazijos nepedagoginių darbuotojų konkursinius nuostatus; tvirtina

gimnazijos filialų ir atstovybių veiklos nuostatus; nustato darbuotojų papildomo apmokėjimo už darbą

ir skatinimo tvarką; nustato pedagogų atestacijos nuostatus ir kvalifikacijos kėlimo tvarką, tvirtina

mokytojų atestacijos komisijos sprendimus; dalininkų susirinkime teikia siūlymus dėl naujo gimnazijos

vadovo, jo darbo sutarties sąlygų nustatymo; svarsto gimnazijos metų finansinę atskaitomybę ir teikia

išvadą visuotiniam dalininkų susirinkimui; svarsto ir tvirtina gimnazijos ateinančių metų ar preliminarų

dvejų metų biudžetą; gimnazijos dalininkams rekomenduoja priimti sprendimą dėl gimnazijos audito ir

parenka audito įmonę; analizuoja audito pateiktas praeitų finansinių metų išvadas; atsižvelgdama į

mokinius ir jų šeimų socialinę padėtį, nustato ir teikia tvirtinti dalininkų susirinkimui mokėtino

mokesčio už mokslą dydį, kitų paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ar jų nustatymo taisykles;

rūpinasi, kad būtų nuolatos įgyvendinama efektyvi darbuotojų, mokinių, pastatų, automobilių

draudimo politika; svarsto valdybai pavaldžių komitetų sudarymą bei tvirtina jų darbo reglamentą;

analizuoja komitetų, savivaldos institucijų siūlymus ir sprendimus; teikia dalininkų susirinkimui

siūlymus dėl gimnazijos įstatų; suderinus su gimnazijos taryba dalininkų susirinkimui teikia siūlymus

dėl gimnazijos nuostatų; dalininkų susirinkimui teikia siūlymus dėl gimnazijos vidaus kontrolės

tvarkos; valdyba analizuoja ir vertina gimnazijos vadovo pateiktą medžiagą veiklos strategijos

įgyvendinimą, metų veiklos organizavimą, metų finansinę būklę, metų ūkinės veiklos rezultatus,

pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis.

15

4.3. Direktorius

Gimnazijos vadovas – direktorius, yra gimnazijos vienasmenis valdymo organas. Jis -

organizuoja gimnazijos veiklą ir bendradarbiauja gimnazijos vardu su kitais asmenimis; gimnazijos

vardu sudaro ir nutraukia sandorius; sudaro ir nutraukia darbo sutartis su gimnazijos darbuotojais;

vykdo visuotinio dalininkų susirinkimo pavestas užduotis; vykdo Lietuvos Respublikos švietimo

įstatyme nustatytas mokyklos vadovo funkcijas.

Organizuodamas gimnazijos veiklą direktorius turi - įgyvendinti Jėzaus Draugijos gimnazijai

skirtą misiją ir užtikrinti ignaciškojo ugdymo realizavimą gimnazijoje (mikroklimatą); skatinti mokinių

ir darbuotojų religinį bei dvasinį tobulėjimą, sudaryti tinkamas sąlygas bendruomenės maldos

gyvenimui; gimnazijos vardu sudarydamas sandorius, kurių suma viršija 100 tūkst. Lt, o šios

išlaidos nėra numatytos patvirtintame gimnazijos biudžete, turi gauti raštišką savininko sutikimą;

Direktorius atsako už - finansinės atskaitomybės ir veiklos ataskaitos parengimą, visuotinio

dalininkų ir valdybos susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų

registrui, pranešimą dalininkams ir valdybai pagal kompetenciją apie įvykius, turinčius esminės

reikšmės gimnazijos veiklai, gimnazijos dalininkų registravimą, informacijos apie gimnazijos veiklą

pateikimąvisuomenei, viešos informacijos paskelbimą, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme

numatytųmokyklos vadovo funkcijų vykdymą, kitus veiksmus, kurie yra vadovui numatyti teisės

aktuose bei gimnazijos įstatuose.

VšĮ Jėzuitų gimnazijoje sprendimai priimami, atsižvelgiant į žemesnių struktūros dalių interesus

ir pastabas. Mokykloje “balsą” turi ne tik direktoius, kapelionas ar pavaduotojai, bet ir mokytojai,

valytojos, net mokiniai. Yra įsteigtas Tėvų komitetas, kuris sprendžia daugybę reikalų, susijusių su

mokyklos gyvenimu, taip pat Mokinių parlamentas, kuris visa dažniau sugalvoja įvairių akcijų ir

projektų, skirtų pagyvinti mokyklos gyvenimą. Mokinių parlamento iniciatyva buvo pradėta naudoti

bėgančioji eilutė - kiekvieną dieną, kai tik kuris nors iš gimnazijos moksleivių švenčia gimtadienį,

eilutėje pasirodo sveikinimas. Taip pat jis iniciavo ir mokyklos radiją - per ilgąsias pertraukas galima

mėgautis įvairiausių stilių muzika, o ir gimnazijos vadovai gali bet kada susisiekti su mokiniais.

16

Mokinių parlamentas nepamiršo ir mokinių laisvalaikio - sugalvojo įrengti šachmatų staliukus, taip pat

pasikvietė į mokyklą Kino būrelį, kurio vienu iš vadovų tapo Gediminas Jaunius. Bene svarbiausia

projektas, kurį sugalvojo taip pat Mokinių parlamentas – naujas uniformos įvaizdis.

Atsižvelgiant ir į ekologijos problemas - visoje gimnazijoje parlamento iniciatyva buvo pastatytos

atskiros šiukšliadėžės popieriui, taip pat pavasarį kartu su svečiais iš Vilniaus Jėzuitų gimnazijos buvo

sodinami ąžuoliukai.

Valdymo struktūra yra sukonstruota efektyviai ir racionaliai, kada svarbiausi valdymo

sprendimai yra priimami aukščiausių valdymo vienetų, o tarpiniai, kasdieniai sprendimai, susiję tik su

žmogiškais ištekliais, yra paliekami žemesniems struktūros vienetams. Gimnazijoje yra puiki atmosfera

vien dėl to, kad visi valdymo organai yra lengvai prieinami tiek mokytojų, tiek mokinių. Nėra

atotrūkio, kas daro teigiamą įtaką sprendimų priėmimui, išanalizuojant juos nuo pačios apačios iki

viršaus.

17

5. ĮSIPAREIGOJIMAI

VšĮ Jėzuitų gimnazijoje svarbiausias aspektas yra teisingas lėšų panaudojimas, nes tai -

švietimo įstaiga, kurioje yra menkas specifiškumas, tačiau strateginė svarba labai didelė.

Gimnazija didžiausią atskaitomybę turi prieš dalininkus (Jėzuitų privinciją), kurie koordinuoja

ir kontroliuoja visą mokyklos veiklą.

Gimnazijos finansiniai įsipareigojimai susiję su įvairiais fondais, kuriuose ji kaupia lėšas ir

vėliau jas panaudoja vykdomiems projektams.

Kauno Jėzuitų gimnazija – nevalstybinė katalikiška ugdymo įstaiga, kuri teikia valstybinius

reikalavimus atitinkantį pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą ir savo veiklai gauna Šventojo Sosto ir

Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje ir Švietimo įstatyme numatytą finansavimą - mokinio

krepšelio ir ūkio lėšas.

  Gimnazija skatina geradarius aukoti lėšas, kadangi jos yra būtinos gimnazijos veiklos tęstinumo

užtikrinimui, vizijos ir užsibrėžtų tikslų įgyvendinimui, kadangi valstybės skiriamos lėšos ir mokestis

už mokslą nepadengia visų mokyklai išlaikyti reikalingų kaštų.

Paaukotos lėšos yra panaudojamos tikslingai, jų dėka gali mokytis gabūs vaikai iš įvairių

socialinių grupių (galime atleisti juos nuo mokesčio už mokslą), gerėja mokymo aplinka (jaukesnės,

šiltesnės, šviesesnės klasės, geresnė ventiliacija, laboratorijos, patogūs baldai, aujinamos informacinės

technologijos), įgyvendinami įvairūs projektai, socialinės praktikos programos, vyksta rekolekcijos,

plečiama gimnazijos pastatų infrastruktūra.

Gimnazija turi įsipareigojimą ne tik prieš dalininkus, bet ir prieš mokinius ir jų tėvus - švariai ir

tikslingai panaudoti gaunamas lėšas. Atsižvelgiant į įgyvendinamus projektus bei besiplečiančią

infrastruktūrą, diegiamas inovacijas bei gražėjančią aplinką, akivaizdu, kad gaunamos lėšos yra

panaudojamos racionaliai bei tinkamai.

18

6. VIDAUS STRUKTŪROS

VšĮ Jėzuitų gimnazija galima apibūdinti kaip matricinę organizaciją, kadangi joje priešingai nei

funkcinėse ir divizinėse organizacijose, yra plėtojama daugiakomandinė sistema.

“Matricinė organizacija yra projektinio valdymo struktūra, kuri buvo sukurta 1970 metais. Ši

struktūra išsivystė iš dviejų funkcinės organizacijos ir projektinės organizacijos struktūrų. Plėtojant

matricinę organizacijos struktūrą, buvo atsižvelgiama į būdingus šių dviejų struktūrų trūkumus ir

įtraukiami geriausi funkcinės organizacijos ir projektinės organizacijos struktūrų komponentai.

Matricinė struktūra dažnai būna efektyvus būdas, kai reikia jungti įvairius specialius žmonių

sugebėjimus sprendžiant sudėtingą problemą. Matricinė organizacija gali būti tinkamiausia projektams,

kuriems reikia įvairių funkcinių padalinių indėlio bei sudėtingų technologinių procesų priežiūros ir tik

dalinio specialistų indėlio” (Asta Stulgienė, Projektinės organizacijos valdymo teoriniai aspektai,

2011).

VšĮ Jėzuitų gimnazija yra prilygintina matricinei organizacijai, dėl joje diegiamų ir naudojamų

sprendimų valdymo, idėjų generavimo. Gimnazijoje sprendimai yra priimami atsižvelgiant į daugybės

žmonių požiūrį, kas leidžia priimti kūrybiškus sprendimus, be to, su gimnazijos vadovybe žemesnės

struktūros atstovas gali komunikuoti tiesiogiai. Atsižvelgiant į Mokinių parlamento pasiekimus, galima

teigti, kad gimnazija lanksčiai prisitaiko prie kliento (mokinio) reikalavimų ir betarpiškai sprendžia jam

rūpimas problemas. Gimnazijoje yra skatinamas komandinis darbas bei įvairiais metodais skatinamas

personalo ugdymas, taip pat, skatinama dalykinė kompetencija, kurios tikimasi iš visų – tiek mokytojų,

tiek mokinių.

Gimnazijoje visos problemos, kylančios bet kuriame lygmenyje, yra sprendžiamos

savarankiškai ar bent jau tai yra skatinama – tam skirtos klasės valandėlės, kada mokiniai gali išsakyti

savo pageidavimus, o auklėtoja priekaištus, tam skirti visuotiniai susirinkimai, kuriuos mokyklos

vadovas išsako savo pastabas, o mokiniai taip pat gali išreikšti savo nuomonę. Visa gimnazijos

bendruomenė yra skatinama ugdytis gebėjimą spręsti konfliktus bei gebėti bendradarbiauti ir

kontaktuoti su įvairiomis organizacijos instancijomis, siekiant kuo geresnio bendro produkto.

19

7. PERSONALO VADYBA

Analizuojant VšĮ Jėzuitų gimnazijos personalo vadybą, galima teigti, kad šioje gimnazijoje

darbuotojai visų pirma yra priimami kaip žmonės, o tik paskui kaip pavaldiniai.

Šioje gimnazijoje personalo valdymas yra pagrįstas motyvacija ir darbo sąlygų gerinimu. Tai

reiškia, kad darbuotojai yra motyvuojami tiek įvairiomis programomis, skirtomis savirefleksijai ir

bendradarbiavimo stiprinimui, tiek įvairiomis kelionėmis, skirtomis pagerinti visos bendruomenės

darbuotojų bendravimo įgūdžius bei siekiant šiltesnio mikroklimato gimnazijoje. Bene svarbiausias

visų gimnazijoje dirbančių darbuotojų motyvas yra bendruomenė ir tikėjimas, kadangi šioje mokykloje

visos tiesos grindžiamos religiniais kanonais ir nuostatomis. Kitas motyvas, kuris daro teigiamą įtaką

darbuotojų vidiniam pasitenkinimui, yra gimnazijos statusas ir jos prestižas, kadangi kiekvienais metais

ji yra įvertinama labai aukštais balais, ir patenka į geriausių Lietuvos mokyklų sąrašo pirmąjį

ketvertuką.

Be šių motyvacijos elementų, galima išskirti ir teigiamą vadovų pavyzdį, kuris skatina

pasitempti ne tik mokytojus, bet ir mokinius. Be to, bendruomeniškas ir lygiavertis vadovų vertinimas

kelia ne tik pasitikėjimą, bet ir norą bendromis jėgomis kurti gimnazijos bendruomenę.

Aptariant personalo vadybą VšĮ Jėzuitų gimnazijoje, galima pastebėti, kad svarbiausias

veiksnys – materialus atlygis, čia nėra dominuojantis ir darbuotojai nėra skatinami piniginėmis

išmokomis. Kita vertus, jiems yra sudaromos puikios darbo sąlygos - įrengiami kabinetai, laboratorijos

ir kitos klasės, kuriose diegiamos pačios naujausios technologijos, kurios suteikia galimybę tobulėti ir

patiems darbuotojams, ir skatina moksleivių susidomėjimą bei atveria galimybes visai kitokiai mokymo

ir mokymosi kokybei.

Tačiau apibendrinant personalo vadybos klausimus, bene svarbiausiu elementu galima išskirti

idėjų ir požiūrių laisvę, kuri skatina tobulėti, sveikai konkuruoti ir suteikia galimybę išreikšti save, kas

kiekvienam žmogui yra būtina.

20

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

VšĮ Jėzuitų gimnazija iš esmės skiriasi nuo kitų Viešųjų įstaigų savo specifika, todėl labai

sunku vertinti visą jos vidaus politiką. Gimnazijoje akcentuojamas bendruomeniškumas ir sekimas

Katalikų Bažnyčios kanonais. Tam didžiausią įtaką turi gimnazijos steigėjai ir dalininkai – Jėzuitų

provincija.

Išoriškai žiūrint, gimnazija pasiekia didžiąją dalį savo užsibrėžtų tikslų ir nepamiršta kurti

naujų. Joje nuolat cirkuliuoja ir yra generuojamos naujos idėjos, kurios beveik visada susilaukia

teigiamų atsiliepimų ir paskatinimo.

Tiek darbuotojai, tiek valdžia, tiek mokiniai šioje gimnazijoje yra skatinami bendradarbiauti,

palaikyti vienas kitą ir stengtis vengti skirstinių tarpusavyje, kada aukštesnės struktūros dalys ženkliai

naudojasi turima padėtimi ir perdėtai vertina savo galimybes. Šioje gimnazijoje akcentuojama lygybė,

kuri padeda tiek vadovams susitvarkyti su sprendžiamomis problemomis, kurias visai kitomis akimis

mato mokiniai, bei mokiniams padedama spręsti iškilusias problemas pasiūlant auklėtojos, socialinės

pedagogės ar psichologės paslaugas.

Šiai gimnazijai be visų teigiamų dalykų, kuriuos ji ir taip savyje cirkuliuoja, galima būtų

pasiūlyti dar labiau skatinti mokinių veiklą, projektų kūrimą, tarptautinį bendradarbiavimą, kad kuo

daugiau mokinių turėtų galimybę išvažiuoti į kitas šalis pasimokyti, pamatyti kitokią švietimo sistemą

ir vėliau grįžus, įgytomis žiniomis pasidalinti su kitais. Taip pat gimnazija galėtų šiek tiek sušvelninti

mokinių stojimo taisykles, kadangi į šią gimnaziją darosi sunku patekti. Kita vertus - mokykla tik šitaip

gali išlaikyti savo prestižo lygį.

21

ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 68-1633; galiojanti redakcija –

nuo 2009-05-12)

Prieiga per internetą: <http://www.infolex.lt/ta/14904#X764060ceb60340779ec8eac2f937ca94>

2. Degutis Algirdas. Individualizmas ir visuomeninė tvarka. Vilnius: Lietuvos filosofijos ir

sociologijos institutas, 1998, IV skyrius “...IR DISHARMONIJOS?”

Prieiga per internetą:

<http://www.lrinka.lt/Pranesim/Degutis_IV_skyrius.pdf>

3. Asta Stulgienė. PROJEKTINĖS ORGANIZACIJOS VALDYMO TEORINIAI ASPEKTAI.

Kaunas: Kauno technologijos universitetas, 2011, 937 p.

Prieiga per internetą: <http://internet.ktu.lt/lt/mokslas/zurnalai/ekovad/16/1822-6515-2011-

0935.pdf>

22