viii- ix paskaitos
TRANSCRIPT
Įstatymų kolizijos samprata. Kolizinės normos.
• Tokia situacija, kai susiduria kelių šalių teisės sistemos, taikytini įstatymai, vadinama įstatymų (teisės) kolizija (lot. collisio – susidūrimas).
• Kolizinė problema - teisės, taikytinos vienam ar kitam teisiniam santykiui, pasirinkimo problema, kai dviejų ar daugiau valstybių materialioji teisė pretenduoja reguliuoti ginčo santykį. Kolizinė problema gali būti pašalinta naudojant taip vadinamas kolizines normas.
• Kolizinės normos– vidaus bei tarptautinės teisėje įtvirtintos taisyklės, kurios atsako į klausimą, kokios valstybės teisinė sistema turi būti taikoma santykiuose su užsienio elementu.
• Kolizinių normų požymiai?
Kolizinės normos struktūra
• Kolizinę normą sudaro 2 elementai: • 1) Apimtis – nusakoma nurodant civilinių santykių visumą ar visą civilinės
teisės institutą • (pvz. LR CK. 1.28 Turtiniams sutuoktinių santykiam taikytina teisė) • Nuoroda (ryšys) – tai konkreti nuoroda į taikytiną kurios nors valstybės teisę. • (Pvz. LR CK 1.28 str. Sutuoktinių turto teisinį statusą nustato jų nuolatinės
gyvenamosios vietos valstybės teisė). • KN nuorodos formuluojamos nurodant įvairius siejimo kriterijus: • •pilietybės; • •nuolatinės gyv. vietos; • •sandorio sudarymo vietos; • •delikto padarymo vietos; • •daikto buvimo vietos ir t.t.
pavyzdžiai
• (RI) 4 str. 1d. A) prekių pardavimo sutarčiai taikoma pardavėjo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė
21 str. 1 d. (RIV) Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, visam palikimui taikytina teisė yra valstybės, kurioje palikėjo mirties dieną buvo jo įprastinė gyvenamoji vieta, teisė.
Kolizinių normų rūšys
I. Pagal teisės sistemų pasirinkimo skaičių: •Vienašalės kolizinės normos •Dvišalės (daugiašalės) kolizinės normos •Mišrios kolizinės normos
II. Pagal tai, kaip kolizinė norma formuluoja taikytinos teisės taisyklę : •Savarankiškos kolizinės normos •Nesavarankiškos kolizinės normos
III. Pagal teisės šaltinį, kuriame yra įtvirtintos kolizinės normos : •Vidaus (nacionalinės) kolizinės normos •Tarptautinės kolizinės normos
Pagrindinės kolizinės nuorodos Lex personalis: lex patriae , lex domicilii Lex societatis Lex rei sitae (lex situs ) Lex voluntatis Lex loci actus Lex loci contractus Lex loci solutionis Lex loci celebrionis Lex venditoris Lex loci delicti commissi Lex monetae – Lex loci laboris- Lex flagi Lex fori Lex causae
Šaltiniai
1. Tarptautinės sutartys (daugiašalės ir dvišalės) Svarbiausia: 2007 m. Hagos protokolas dėl išlaikymo prievolėms
taikytinos teisės2. ES reglamentai:Roma I (dėl sutartinėms prievolėms t.t. – 593/2008) Roma II (dėl nesutartinėms prievolėms t.t. – 864/2007)Roma III (Nr. 1259/2010, dėl tvirtesnio bendradarbiavimo santuokos
nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje)Roma IV (paveldėjimo reglamentas)3. Nacionalinė teisė - CK
TAIKYTINOS TEISĖS NUSTATYMAS IR TAIKYMAS. ATSISAKYMAS TAIKYTI UŽSIENIO TEISĘ.
Preliminarūs klausimai
Teismas, siekdamas teisingai nustatyti teisę, taikytiną ginčo santykiui su tarptautiniu (už-sienio) elementu, pirmiausia turi išspręsti kelis vadinamuosius preliminarius klausi-mus:
• Tokiais preliminariais klausimais laikomi • •kvalifikavimas; • •(materialinės ir procesinės teisės atribojimas) • •šalutinė problema; • •išskaidymas; • •grąžinimas; • •atisakymas taikyti užsienio teisę.
Kvalifikavimas
• Kvalifikavimas (lot. qualificare - priskirti prie kurios nors kategorijos) – teisinis fakto įvertinimas ir jo priskyrimas prie vieno ar kito teisės instituto ar teisės šakos reguliuojamos srities.
Kvalifikavimo metu atsirandančių problemų sprendimas: • Kvalifikavimas pagal legem fori (kolizinę arba materialinę)• Kvalifikavimas pagal legem causae (kolizinę arba materialinę)• LR teisė nenustato vadovaujantis kokios valstybės teise turi būti
kvalifikuojamas ginčo santykis. Teismams yra rekomenduojama kvalifikavimo procese neapsiriboti vien Lietuvos teise, bet ir subsidiariai atsižvelgti į užsienio valstybės, su kuria ginčas susijęs, teisę
• (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas, apibendrinimo apžvalga aprobuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodžio 21d. nutarimu Nr. 28. )
Materialinės ir proceso teisės atribojimas
• Kiekvienoje valstybėje yra daromas skirtumas tarp materialinės ir proceso teisės, bet šis atribojimas ne visada atliekamas pagal tuos pačius kriterijus.
• Gali būti, kad pagal teismo vietos teisę viena ar kita teisės norma ar teisės institutas yra proceso teisės, o pagal užsienio valstybės teisę – materialinės teisės dalykas.
• Atribojimai LR TPT: • Lietuvos tarptautinės privatinės teisės požiūriu materialinės teisės
dalimi pripažintini institutai?
• Lietuvos tarptautinės privatinės teisės požiūriu proceso teisės dalimi pripažintini institutai?
Materialinei teisei priskiriama:
• Ieškinio senatis• Teisinės prezumpcijos• Tinkamo ieškovo ir atsakovo nustatymas• Nuostolių sudėtis• Teisė į palūkanas ir jų dydis• Atsiskaitymų valiuta
Proceso teisei priskiriama
• Civilinių teisių gynimo būdai• Išieškojimų eiliškumas• Ieškinio forma
Šalutinė problema
• Šalutinė problema kyla tik tuomet, kai yra visos šios trys sąlygos: 1)pagrindinis santykis turi užsienio elementą; 2) su pagrindiniu santykiu yra susijęs kitas santykis, kuris pagal tarptautinę
privatinę teisę gali būti savarankiškas santykis ir jam gali būti taikomos savarankiškos kolizinės normos;
3) su pagrindiniu santykiu susijusiam santykiui taikomos savarankiškos normos numato kitą taikytiną teisę nei kolizinės normos, taikomos pagrindiniam santykiui .
Lietuvos tarptautinėje privatinėje teisėje šis klausimas nėra sureguliuotas įstatyminiame lygmenyje, tačiau tiek teismų praktikoje, tiek doktrinoje yra laikomasi nuomonės, jog sprendžiant pagrindinio santykio ir šalutinės problemos klausimą, turėtų būti taikomos savarankiškos kolizinės normos.
Išskaidymas (dépeçage)
• Kai santykiui taikomos skirtingos kolizinės normos tarptautinėje privatinėje teisėje vadinama išskaidymu.
• Išskaidymo sprendimo taisyklės nėra reglamentuotos Lietuvos teisės aktuose, tačiau tiek teismų praktikoje, tiek doktrinoje teigiama, jog esant daugialypiam, susidedančiam iš kelių savarankiškų elementų santykiam, turėtų būti taikomos skirtingos kolizinės normos, ko pasekoje ir skirtingų šalių teisė.
Grąžinimas (renvoi) - samprata
• Situacija, kai į taikytinos teisės sampratą įtraukiama ne tik užsienio valstybės materialioji teisė, bet ir joje egzistuojančios kolizinės normos, kurios nurodo taikyti kitos valstybės teisę, vadinamas renvoi, tai yra grąžinimu.
• „Užsienio teisės“ samprata: • LR CK 1.10 str. • <...> • 3. Nuoroda į taikytiną užsienio teisę reiškia nuorodą į atitinkamos
valstybės vidaus materialinę teisę, o ne į šios valstybės tarptautinę privatinę teisę, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis.
• <..>
Paprastas (renvoi) : remisija Remisija
• Remisija - renvoi atvejis, kai nacionalinės teisės kolizinės normos nukreipia į užsienio valstybę, o užsienio valstybės kolizinės normos taikytiną teisę nurodo nacionalinę teisę, tai yra grąžina atgal, vadinamas remisija.
Paprastas renvoi: transmisija
• Tuo atveju, kai nacionalinės kolizinės normos nukreipia į užsienio valstybę, o užsienio valstybės kolizinė norma taikytina teise nurodo trečią valstybę, tai vadinama transmisija.
Renvoi ES reglamentuose ir tarptautinės sutartyse
Tarptautinės sutartys – draudžia renvoi taikymąES reglamentai:Roma I (20 str.) ir Roma II (24 str.) Roma III (11
str.) – renvoi draudimas
Paveldėjimo reglamentas – renvoi34 str.
• 1. Šiame reglamente nustatytas bet kurios trečiosios valstybės teisės taikymas yra toje valstybėje galiojančių teisės normų, įskaitant jos tarptautinės privatinės teisės normas, taikymas, tiek, kiek tomis normomis numatytas renvoi:
• a) į valstybės narės teisę; arba • b) į kitos trečiosios valstybės, kuri taikytų savo teisę, teisę. • 2. Teisei, nurodytai 21 straipsnio 2 dalyje (teisė taikytina visam
palikimui pagal glaudesnį ryšį), 22 straipsnyje (teisės pasirinkimas), 27 straipsnyje (rašytinio testamento formai taikytina teisė), 28 straipsnio b punkte (pareiškimas dėl palikimo priėmimo) ir 30 straipsnyje (tam tikri apribojimai), netaikomas renvoi.
Grąžinimas (renvoi) Dvigubas renvoi
Dvigubas renvoi yra tuomet, kai teismas taiko užsienio valstybės kolizines normas, įskaitant renvoi normas. Tai yra kai nacionalinės kolizinės normos nukreipia į užsienio teisę, teismas, taikydamas užsienio kolizines normas jas taiko taip, kaip taikytų tos šalies teismas ir įvertina ir grąžinimą reglamentuojančias normas. Šiuo atveju teismas taiko tiek kolizinę, tiek materialinę teisę tos valstybės, kurią nurodo užsienio valstybės kolizinės normos.
• A valstybės kolizinės normos nukreipia į B kolizines normas • A valstybės teismas B kolizines normas taiko taip kaip taikytų B
valstybės teismas B valstybė nepripažįsta renvoi • B valstybė pripažįsta vienašalį renvoi
Grąžinimas (renvoi) Lietuvos teisėje
• LR CK 1.10 str. 3 d. įtvirtinta, jog nuoroda į užsienio teisę reiškia nuorodą į atitinkamos valstybės vidaus materialinę teisę, o ne šios valstybės tarptautinę privatinę teisę, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis.
• LR CK 1.14 str. : • •Remisija (grąžinimas į LR taikytiną teisę) pripažįstamas nustatant asmens civilinį teisinį
statusą. Tiek remisija, tiek transmisija gali būti pripažįstama tik civilinio kodekso arba užsienio teisės numatytais atvejais. Visgi vienintelis civiliniame kodekse nustatytas remisijos pripažinimo atvejis yra aukščiau minėtas, su asmens teisinio statuso nustatymu susijęs, atvejis.
• •LR CK 1.14 str. 5 d. įtvirtinta tarptautinių sutarčių viršenybės nacionalinės teisės atžvilgiu taisyklė, tai yra – jei turi būti taikoma tarptautinė sutartis ir ši tarptautinė sutartis nustato atgalinių nukreipimų ir nukreipimų į trečiosios valstybės teisę klausimus, jie sprendžiami pagal tarptautinės sutarties nuostatas.
• •Pagal Lietuvos tarptautinę privatinę teisę renvoi nepripažįstama, jeigu taikytiną teisę yra pasirinkusios sandorio šalys, taip pat kai yra nustatoma sandorio formai ir nesutartinėms prievolėms taikytina teisė (pavyzdžiui, taikytina teisė žalos padarymo atveju).
Atsisakymas taikyti užsienio teisę
• Šiuolaikinė TPT skiria 3 pagrindinius atvejus, kai teismas gali atsisakyti taikyti užsienio teisę:
• 1) užsienio teisės galima netaikyti motyvuojant tuo, kad jos taikymas prieštarautų teismo vietos valstybės teisės įtvirtinai viešajai tvarkai.
• 2) teismas gali atsisakyti taikyti užsienio teisę, jeigu ginčo santykį reglamentuoja imperatyvios teismo vietos valstybės arba trečiosios valstybės, su kuria teisinis santykis yra susijęs, teisės normos;
• 3) pagal kolizines normas nustatytos taikytinos užsienio valstybės teisės galima netaikyti, jeigu byla su ta valstybe nėra susijusi arba ji labiau susijusi su kita valstybe;
• Lietuvoje numatyta galimybė netaikyti užsienio teisės tuomet, kai nei ginčo šalims, nei teismui nepavyksta nustatyti taikytinos teisės turinio. (LR CK 1.12 str. 3 d.)
• LR CK 1.11 str. įtvirtina užsienio teisės taikymo apribojimus.
Viešoji tvarka (ordre public)
• “Viešosios tvarkos” išlyga - reiškia, kad užsienio įstatymas, į kurį nurodo kolizinė norma, gali būti teismo netaikomas dėl tam tikrų to užsienio įstatymo nuostatų turinio.
• LR CK 1.11 str. 1 d. taip pat įtvirtinta galimybė netaikyti užsienio teisės normų, jeigu jų taikymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai.
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2006;
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2007.
• ES – R I 21 str., RII – 26 str., RIII – 12 str., Paveldėjimo regl. – 35 str.
Imperatyvios teisės normos
• Imperatyvios teisės normos teisės požiūriu yra privalomai taikytinos taisyklės, įtvirtintos taikytinose tarptautinėse konvencijose bei nacionaliniuose įstatymuose, ir kurių taikymo negalima išvengti privačiais susitarimais.
• Problema taikant išlygą dėl imperatyvių teisės normų taikymo: ar ji yra imperatyvi, ar ne?
• LR CK 1.11 str. 2 d. „Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės, su kuria ginčas labiausiai susijęs, imperatyvios teisės normos taikomos nepaisant to, kad šalys savo susitarimu yra pasirinkusios kitokią užsienio teisę.
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. sausio mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-3/2005.
• ES reglamentai: RI – 9 str., RII – 16 str.,
Labiausiai susijusios teisės išlyga
• Ši išlyga reiškia, jog nors taikant kolizines normas nustatoma, jog taikoma užsienio valstybės teisė, tačiau atsižvelgus į visas su nagrinėjama byla susijusias aplinkybes (faktus), aiškiai darytina išvada, jog ginčas labiau susijęs su kita valstybe.
• Netaikymas: kai šalys yra pasirinkusios jų santykiams taikytiną teisę, tačiau, jei šalys pasirinko taikytiną teisę siekdamos išvengti imperatyvių valstybės teisės normų taikymo, teismas turi teisę netaikyti šalių pasirinktos teisės.
• LR CK 1.11 str. 3 d. : taikytina teisė gali būti netaikoma, jeigu atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ta teisė aiškiai nėra susijusi su byla ar jos dalimi, o su ja labiausiai susijusi kitos valstybės teisė. Ši taisyklė netaikoma, kai taikytina teisė pasirinkta šalių susitarimu.
Užsienio teisės turinio nustatymas
Kas turi pareigą nustatyti užsienio teisės turinį? 1)užsienio teisės turinys - teisės klausimas: užsienio teisės turinį turi nustatyti teismas ex
officio (savo iniciatyva). 2)užsienio teisės turinys - fakto klausimas, užsienio teisės turinį turi nustatyti šalys. 3)Trečia, mišrus variantas – tai yra užsienio teisės turinį gali nustatyti tiek teismas ex officio,
tiek šalys. (Lietuva)
LR CK 1.10 str.1 d. numato tris pagrindus, kada civiliniams santykiams gali būti taikoma užsienio teisė:
•Kai užsienio teisės taikymą numato tarptautinės sutartys •LR įstatymai, •Šalių susitarimai.
Be to, užsienio teisė byloje turi būti taikoma tada, kai tai numato ES teisės normos (Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 p.)
LR CK 1.12 straipsnis. Užsienio teisės turinio nustatymas
Teismų praktika
• http://eteismai.lt/byla/239499872730099/3K-7-110-684/2015?word=taikyti%20u%C5%BEsienio%20teis%C4%99
• http://eteismai.lt/byla/213647059420607/3K-3-153-611/2015?word=taikyti%20u%C5%BEsienio%20teis%C4%99