FINANSŲ APSKAITA

Metodinė mokymo priemonė( Ne finansininkų specialybėms)

Dėstytoja Jovita Bikienė

Vilnius, 2007 m.

TURINYSEil.Nr. Turinio skyrius Psl.

1. ĮVADAS..................................................................................................................................................... 4

2. APSKAITOS PROCESO ORGANIZAVIMAS 10

2.1. Apskaitos informacija-valdymas ir apsauga............................................................................................... 12

2.2. Apskaitos formavimo sistema ........................................................ .......................................................... 30

2.2.1. Fundamentinė apskaitos lygybė................................................................................................................. 31

2.2.2. Sąskaitų planas, jo esmė, struktūra, sąskaitų klasių seka ...................................................................... 34

3 TURTAS................................................................................................................................................... 40

3.1. ILGALAIKIS TURTAS.......................................................................................................................... 41

3.1.1. Nematerialus turtas....................................................................................................................................

3.1.2. Materialus turtas.........................................................................................................................................

3.1.3. Finansinis turtas..........................................................................................................................................

3.1.4. Ilgalaikio turto eksploatavimas ir ypatumai ...............................................................................................

3.2. TRUMPALAIKIS TURTAS..................................................................................................................

3.2.1. Atsargos, žaliavos, nebaigta gamyba...........................................................................................................

3.2.2. Per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjai, Pirkimo PVM, gautinos fondų lėšos) ................................

3.2.3. Trumpalaikės investicijos.............................................................................................................................

3.2.4. Pinigai ir jų ekvivalentai..............................................................................................................................

4. NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI ................................................................................................

4.1. NUOSAVAS KAPITALAS.......................................................................................................................

4.1.1. Įstatinio kapitalo formavimo ypatumai ir procedūros,..............................................................................

4.1.2. Akcijos ir vertybiniai piopieriai .................................................................................................................

4.1.3. Nepaskirstytasis pelnas / nuostolis, jo paskirstymas ..................................................................................

4.1.4. Dotacijos ir subsidijos................................................................................................................................

4.2. ĮSIPAREIGOJIMAI (SKOLINTAS KAPITALAS).............................................................................

4.1. Ilgalaikiai įsipareigojimai - po 1 metų mokėtinos sumos...........................................................................

4.2. Trumpalaikiai įsipareigojimai – per 1 metus mokėtinos sumos................................................................

4.2.1. Finansiniai įsipareigojimai...........................................................................................................................

2

4.2.2. Kreditoriai....................................................................................................................................................

4.2.3. Mokestiniai įsipareigojimai.........................................................................................................................

4.2.3.1. Darbo užmokestis.........................................................................................................................................

4.2.3.2. Socialinis draudimas....................................................................................................................................

4.2.3.3. Kiti darbdavio įsipareigojimai darbuotojui..................................................................................................

4.2.4. Kiti įsipareigojimai......................................................................................................................................

5. VEIKLOS REZULTATO KLASĖS.......................................................................................................

5.1. PAJAMOS (ĮPLAUKOS).........................................................................................................................

5.1.1. Pagrindinės veiklos pajamos.......................................................................................................................

5.1.2. Kitos pajamos..............................................................................................................................................

5.2. SĄNAUDOS (IŠLAIDOS).........................................................................................................................

5.2.1. Savikainos sąnaudos...................................................................................................................................

5.2.2. Bendrosios administracinės sąnaudos.........................................................................................................

5.2.3. Veiklos sąnaudos.........................................................................................................................................

5.2.4. Netektys (neatskaitomos sąnaudos).............................................................................................................

6. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ IR JOS YPATUMAI .......................................................................

6.1 Inventorizacija..............................................................................................................................................

6.2. Finansinės atskaitomybės sudėtis ir rūšys

Sudėties specifika, priklausanti nuo įmonės veiklos.

7. LITERATŪRA...........................................................................................................................................

8. PRIEDAI.....................................................................................................................................................

9. PRAKTINĖS UŽDUOTYS .....................................................................................................................

10. BUHALTERINĖJE APSKAITOJE NAUDOJAMŲ DOKUMENTŲ PAVYZDŽIAI.......................

3

1. ĮVADAS.

REIKIA ŽINOTI, KUR ESI DABAR, KAD GALĖTUM NUEITI TEN KUR NORI

Finansų priedermė – teikti informaciją, leidžiančią pakankamai saugiai ir teisingai priimti verslo

plėtros sprendimus. Ji privalo garantuoti įmonės išsilaikymą rinkoje ir pakankamą konkurencingumą.

Lietuvos verslo sąlygos 2/3 pagrįstos finansinėmis žiniomis ir analizėmis. Apskaitos duomenys yra viso

ko pradžia. Teisingai ir laiku patreikta informacija įgalina priimti tikslingus sprendimus ir atlikti

savalaikius rinkodaros veiksmus. Lietuvoje finansų apskaitai didžiausi`ą įtaką daro mokestinė

valstybės politika. Apskaita niekada nebus teisingai pateikta vadovui, jei šalia nebus nuorodos apie

mokesčių įtaką gautiems metiniams finansiniams rezultatams. Lietuvoje vadovaujantis Europos

Sąjungos reikalavimais nuo 2004 m. galioja Verslo apskaitos standartai. Visa apskaita akcinėse

bendrovėse, uždarose akcinėse bendrovėse, valstybės ir savivaldybės įmonėse, nuo 2005 m. –

viešosiose įstaigose, gaunančiose pelną, vedama vadovaujantis jose išdėstyta metodika.

VAS neprivalomi kredito ir draudimo unijoms, personalinėms įmonėms, jei jos ne PVM

mokėtojos, Akcinėms bendrovėms, kurių akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje (jų

apskaita tvarkoma pagal Tarptautinius apskaitos standartus) , t.y. listinguojamoms įmonėms.

Šiuo metu versle dirbantys darbuotojai privalo ne tik išmanyti konkrečią savo veiklos sritį, bet

ir susivokti finansinių lėšų judėjimo srautuose. Kasdieninėje verslo darbotvarkėje būtina skirti laiko

aktualios informacijos paėmimui, apdorojimui ir tolimesnės eigos kūrimui. Kiekviena įmonė – mažas

atskiras pasaulis, kuris turi savo vystimosi dėsnius ir privalomąją eigą. Kiekviena įmonė – sudėtinga

ekonominių, socialinių ir psichologinių santykių visuma. Visus šiuos interesus valdo pinigai. Todėl

apskaitos suvokimo ir tvarkymo menas lemia įmonės “veidą”

Internete buvo patektas įdomus įmonės gyvavimo scenarijus, kuris praktikoje yra pasitvirtinęs

100 procentų.

„Kiekviena įmonė turi 5 gyvavimo etapus.

1.Visi darbuotojai deda visas pastangas, kad jauna, naujai įkurta įmonė pradėtų klestėti. Pilni

kūrybinių idėjų, kaip gerinti įvaizdį ir didnti pardavimus. Su klientais elgiamasi pagarbiai ir

paslaugiai. Susiformuoja įmonės „stuburas“

2. Įmonės „stuburas“ dirba ir gyvena pirmo etapo dvasia. Įmonė plečiasi, priimami nauji

darbuotojai, kurių dalis įsilieja į „stuburą“, kita dalis gyvena mintimis: „kiek liko dienų iki

4

atlyginimo“ ir „kodėl nedidina atlyginimo?“. Anras periodas ilgiausias, konfliktų būna mažai,

iš darbo darbuotojai atleidžiami tik esant ryškiems kvailumo požymiams. Pelnas didelis ir

stabilus. Klientai vis dar mylimi ir laukiami.

3. Ateina trečias etapas. Įmonės „stuburas „ padarė viską kas įmanoma, sukūrė ir išnaudojo

visas to verslo galimybes.Naujųjų bendradarbių skaičius kelis kartus didesnis, negu senbuvių.

Mėgindama „sucementuoti“ kolektyvą, vadovybė rengia įvairius renginius ir išvykas. Iš išorės

viskas dar gražu, bet viduje prasideda sluoksniavimasis. Prasideda „kėdžių dalybos“:

ateinantys nauji skyrių vadovai atsiveda ir savo komandą. Prasideda vietinės reikšmės „karai“.

Senieji darbuotojai išėdami, nes jų mažuma. Klientai nebemylimi. Jie trukdo užsiimti savais

reikalais.

4.Prasideda ketvirtas etapas. Jei neištinka finansinė krizė, iš išorės viskas rieda sava eiga:

reklama, pardavimai iš inercijos, vykdomi visuotiniai projektai. Vadovybei atrodo viskas gerai.

Įmonės vairas atiduodamas samdomiems darbuotojams, sau pasiliekant poilsį. „Juk

nusipelniau - tokį verslą sukūrėm.“ Kūrybingi, normalūs darbuotojai atleidžiami, juos keičia

„savi“ arba neambicingi, nekūrybingi darbuotojai, sutinkantys dirbti už MMA. Skyriams ir

sektoriams vadovauja jauni „menedžeriai“ , prieš tai prekiavę „snikeriais ir marsais“. Pinigai iš

inercijos dar gaunami, išsiplėtęs personalas nebetelpa senose patalpose, darbuotojų klanai ir

gerbūvis klesti. Iš senųjų darbuotojų nieko beveik neliko. Į klientus giliai nusispjauti: koks

skirtumas – šimtu daugiau ar mažiau. Pinigų juk yra. Perkami nauji baldai, kurimi popieriniai

projektai, darbuotojai mataruoja kojomis ir stebi besikeičiančią aplinką. Dirbti prie verslo

informacijos nėra kada. Užduotys įvykdomos dalinai arba „palauks“.

5.Paskutinis etapas. Toliau nebėra kur. Taškas. Įmonė toliau plėtotis nebegali. Vadovybė

nusišalina nuo valdymo šioje organizacijoje ir pradeda kurti „ką nors“ kitoje srityje arba eina į

politiką. Sukurtas verslas sensta ir stoja. Bet niekas nebenori įdėti jėgų bei neturi žinių įmonę

pakelti. Senieji darbuotojai dirba kitur, o naujųjų prisikviesti nebesiseka. Rezultatas – visiškas

sąstingis. Neužbaigti projektai merdi. Biure trinasi pilka masė, kuri į telefono skambučius

atsako:...bandysiu Jus sujungti su..., gal Jums padės“. Klientai keikiasi, prisimena senus gerus

laikus ir pataliukais išeina pas jaunesnius konkurentus. Prasideda etatų mažinimas, skyriai

likviduojami, pardavimai mažėja.

Toliau įmanomi visi variantai, bet dažniausiai tokia įmonė parduodama.“

Todėl vienas svarbiausių verslo tikslų – išmokti visose srityse kvalifikuotai formuoti

reikšmingą informaciją, sugebėti laiku ir tinkamai į ją reaguoti ir panaudoti. Įvairios gyvenimo

aplinkybės neišvengiamai sąlygoja ir pastarąsias atspindinčių duomenų įvairovę, skatinančią ieškoti

5

specifinių tų duomenų formavimo ir panaudojimo metodų. Didžiausią šios srities informacijos dalį

sudaro apskaitinė informacija.

Kiekvienas žmogus priima tik tuo laiku jam aktualią informaciją ir dažnai net nesąmoningai

atmeta nereikalingus jam duomenis. Kiekvienas skirtingai vertina tas pačias žinias. Kiekviena įmonė

sukuria savo informacijos valdymo struktūrą, kuri kaupia, paskirsto ir perduoda informaciją ( valdymo,

finansų, apskaitos, statistinę, personalo ir t.t.) konkretiems valdymo tikslams pasiekti. Svarbu atrinkti

svarbiausią informacijos branduolį, kuris panaudojamas sekantiems įmonės veiklos rezultatams siekti.

Konkrečios informacijos rinkimas ir formavimas visuomet susijęs su jos vartotojo poreikiais ir

galimybe priimti perduodamus duomenis. Žmonėms, kuriantiems ir perduodantiems atitinkamas žinias,

visuomet būtina žinoti, kad informacijos reikia pateikti tiek, kiek reikia ir tam , kam reikia.

Paprastai žmonės palyginti lengvai įsivaizduoja materialinių vertybių judėjimą, tačiau kur kas

sunkiau suvokia nematerialius - informacinius srautus. Tuo tarpu kiekvienas valdymo srities

darbuotojas turėtų aiškiai suvokti duomenų judėjimą įmonėje ir suprasti valdymui naudingos

informacijos formavimo dėsningumus. Siekiant darbo efektyvumo, svarbu turėti pakankamai

informacijos apie įmonės būklę. Duomenys, apibūdinantys įmonės būklę tam tikru momentu, vadinami

grįžtamojo ryšio informacija. Svarbiausią vaidmenį, formuodama valdymui aktualią grįžtamojo ryšio

informaciją, atlieka apskaita.

Apskaitos formos- tai tam tikra apskaitos registrų naudojimo sistema, nuo kurios priklauso

apskaitos įrašų nuoseklumas ir aiškumas. Galima kompiuterizuota apskaita ir rankiniu būdu vedama

žurnalinė orderinė apskaitos forma.

Apskaitos reglamentavimas.

Gana sunku surasti sudėtingą ryšį tarp finansinės apskaitos kūrybinio prado, kuris yra būtinas

laisvosios rinkos sąlygomis ir šios apskaitos rūšies reglamentavimo tam tikrų valstybių ar netgi

tarptautiniu mastu.

Finansinė apskaita atspindėdama labai įvairią ir sudėtingą įmonių ūkinę veiklą, negali būti

absoliučiai tiksliai reglamentuota, t.y. vienoda visose įmonėse, nes niekas negalėtų tiksliai nusakyti

visų įmanomų aplinkybių, kurias gali tekti atspindėti įmonių apskaitininkams.

Jie privalo laikytis tam tikrų bendrų nuostatų, kad apskaitoje ir atskaitomybėje atspindėtų

įmonių turtą, nuosavybę ir veiklos rezultatus. Norėdami įgyvendinti svarbiausią apskaitos darbuotojų

pareigą - atspindėti tikrą įmonės ir jos veiklos būklę taip, kad šią informaciją teisingai suvoktų visi jos

vartotojai, apskaitininkai vadovaujasi Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto

standartų tarybos patvirtintais Verslo apskaitos standartais bei Tarptautinių apskaitos standartų

6

nuostatomis, kurias skelbia komitetas, vienijantis daugelio valstybių profesionalių apskaitininkų

organizacijų atstovus.

Sandartai grupuojami :

- metodologiniai,- reglamentuojantys visą buhalterinę apskaitą ir metinės finansinės atskaitomybės

turinį ir formą vedimo tvarką, struktūrinių padalinių veiklos apskaitą ir įvairių veiklos rūšių

tvarkymą,

- reglamentuojantys apskaitą hiperinfliacijos sąlygomis,- skirti socialinės politikos ir vyriausybės

pagalbos klausimams,- finansinių institucijų veiklos apskaitai.

Europos sąjungos (ES) valstybių apskaitininkai savo darbe vadovaujasi ne tik tarptautiniais

apskaitos standartais, bet ir dar vienu labai reikšmingu dokumentu – ES direktyvomis,

reglamentuojančiomis buhalterinės apskaitos vedimo klausimus tų šalių įmonėse.

Lietuvos Respublikos (LR) įmonėms itin reikšmingas norminis aktas yra LR buhalterinės

apskaitos, finansinės atskaitomybės ir akcinių bendrovių įstatymai.

Visa apskaita, nepriklausomai ar tai buhalterinė, ar tai finansinė, ar mokestinė, turi savo

duomenų grupavimo sistemas ir formas.

Apskaitos sistemos:

Paprastoji –balansas ir atskaitomybė nesudaromas, įrašai tik analitinėse sąskaitose, vienpusis

įrašas, registrai minimalūs

Dvejybinė –Sudaromas balansas ir finansinė atskaitomybė, įrašas dvejybinis, Sintetiniai ir

analitiniai registrai, rezultatai nustatomi iš sąskaitų.

Apskaitos modeliai:

Anglosaksų ( valstybė nustato tik finansinės atskaitomybės sudarymą),

Europos (buhalterinės ir mokestinės apskaitos jungtis) ,

Lotynų Amerikos (smulkus valstybinio reguliavimo metodikos nustatymas) ,

Islamo (pelnas yra amoralu),

Pokomunistinio (griežtai ir detaliai reglamentuotas).

Anglosaksų šalių modeliui būdinga griežta finansinės apskaitos orientacija į savininkų

(investuotojų) informacinius poreikius.

7

Kontinentinės Europos modeliui būdinga orientacija į bankų ir kitų finansinių institucijų

bendrajai finansinei apskaitai keliamus reikalavimus. Šių institucijų lyginamasis svoris įmonių

nuosavybėje būna gana didelis. Šių šalių valdžia įvairiais potvarkiais, dažniausiai gana smulkiai,

sukonkretina finansinės apskaitos vedimo tvarką įmonėse. Tai būdinga Belgijai, Prancūzijai, Vokietijai.

Lietuvos Respublika tapusi tikrąja ES nare taip pat pasirinko šios sąjungos direktyvų

reglamentuotą kontinentinės Europos apskaitos modelį, kuriame yra ir pažangių anglosaksų šalyse

taikomo modelio elementų.

Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo 9 įmonių kategorijos: stambiausia –I- turėjo 1000 ir

daugiau darbuotojų , smulkiausia - IX- , patys sau dirbantys amatininkai. Lietuvoje 1924 m. buvo

priimtas buhalterinės apskaitos įstatymas. Buvo nurodyti ir pagrindiniai privalomieji registrai:

gamybinių išlaidų; pagamintos produkcijos, prekių pardavimo, atsiskaitymo su tiekėjais, Kasos ir

Didžiosios knygos. Buvo leidžiami ir supaprastinti savos gamybos dokumentai. Tuo metu Lietuvos ūkį

sudarė : 50 proc. maisto pramonė, 16 proc. lengvoji pramonė, smulkus verslas ir žemės ūkis –30 proc.

1942 m. įvestas, balansas, pelno / nuostolių ataskaita, inventorizacijos aprašai, Debitorių / kreditorių

apskaita. Visa Lietuvos pramonė karo metais buvo perorganizuota į karinę pramonę, o karo metų

apskaitos dokumentai sunaikinti. Nuo 1945m iki 1990m buhalterinė apskaita buvo tvarkoma Tarybų

sąjungos vieninga buhalterinės apskaitos planine metodika. 1990 m. / 1991 m. apskaita buvo

pertvarkoma, iki 1995 m. buvo priimti pirmieji pagrindiniai buhalterinės apskaitos įstatymai rinkos

sąlygomis. 1995-06-29 LR Finansų ministro įsakymu buvo įkurtas Audito ir Apskaitos institutas,

kuris sukūrė pagrindinius LR buhalterinės apskaitos norminius aktus –Verslo apskaitos standartus- ir

pradėjo derinti Lietuvos sąlygoms Tarptautinius apskaitos standartus

Išskirtinis yra Lotynų Amerikos apskaitos modelis. Jam būdingas gana didelis valstybinis

apskaitos reglamentavimas, visa apskaitos sistema reglamentuota į valstybinio planavimo ir

reguliavimo poreikius. Tai būdinga Argentinai, Bolivijai, Čilei, Brazilijai, Ekvadorui, Peru, Urugvajui.

Dar ypatingesnis musulmonų fundamentalistų valdomų šalių įmonių apskaitos modelis, kartais

vadinamas Irano modeliu. Ši apskaitos metodika mažiausiai ištyrinėta, nes ji nieko bendro neturi su

Tarptautiniais apskaitos standartais. Pagrindinis akcentas šios apskaitos yra orentuotas į uždaros

informacijos cirkuliaciją. Pelnas ir jo siekimas yra nuodėmė, taip kaip ir bet koks pasipelnymo

troškimas.

Paskutinė mums labai svarbi šalių grupė taiko apskaitą, kurią galima įvardinti kaip

Postkomunistinį apskaitos modelį. Šių valstybių buhalterinei apskaitai centralizuoto planavimo,

centralizuoto paskirstymo sąlygomis buvo būdinga visiška orientacija į valstybinio reguliavimo ir

apmokestinimo poreikius. Pagrindinis akcentas šių šalių apskaitoje – sudėtingas darbo santykių

8

perėjimas į rinkos sąlygas, tuo pačiu ir painus įmonių apskaitos restruktūrizavimas teisingam veiklos

pagal rinkos sąlygas atspindėjimui.

Daugelio šalių mokslininkai vis intensyviau diskutuoja: buhalterinė apskaita –mokslas ar

menas? Pagal veiksmų rezultatų įtaką tai reikėtų priskirti mokslui, pagal apskaitos vedimo faktus- prie

meno.

Apskaitininko profesija.

Apskaita atsirado daugiau kaip prieš tūkstantmetį iki mūsų eros. Dauguma valdovų ir karalių

savo turtų apskaitą pavesdavo arba iždininkams arba vienuolynams. Skaičiuodami surinktas duokles ir

mokesčius religinėms bendruomenėms ir valdovui, jie turėjo savo apskaitos (iždo) knygas, kuriose

pedantiškai nurodydavo, kiek surinko turto, kiek ir kam paskolino, kiek sunaudota savo reikmėms.

Skolų atidirbinėjimas “natūra” klestėjau jau tūkstančius metų atgal: vyras ar žmona išeidavo metams, 2

ar daugiau atidirbti skolos. Jei neatdirbdavai, likdavai visam laikui. Pinigais buvo kavos pupelės,

kviečių maišas, gyvuliai ir .t.t Pinigai, kaip mes juos suprantame dabar, atsirado gana vėlai: apie 14 -

15 amžių. 1494m. garsus italų matematikas, vienuolis pranciškonas L. Pačiolis, Venecijoje išleistoje

knygoje “Aritmetikos, geometrijos mokymo apie proporcijas ir santykių visuma” pirmą kartą aprašė

dvejybinę apskaitos sistemą. IX skyrius vadinasi “Traktatas apie sąskaitas ir įrašus”. Buhalterių herbe,

vaizduojančiame visą žmonių veiklą nušviečiančią saulę, priežasčių ir pasekmių priklausomybę

išreiškiančias svarstykles ir apskaitos amžinybę simbolizuojančią Bernulio kreivę, visiems laikams

įrėžtas didžiojo prancūzų mokslininko Ž. Bakšto Diumaršė sukurtas apskaitininkų šūkis: “Mokslas –

sąžiningumas – nepriklausomybė”.

Tarptautinis apskaitininkų federacijos etikos komitetas yra paskelbęs specialų profesionalių

apskaitininkų etikos kodeksą. Jame deklaruojamos tokios buhalterių profesijos etinės nuostatos:

1.Garbingumas. Apskaitininkas privalo sąžiningai atlikti savo profesines pareigas.

2.Objektyvumas. Apskaitininkui draudžiama savo profesinėje veikloje vadovautis

išankstinėmis (tiek teigiamomis, tiek ir neigiamomis) nuostatomis, galinčiomis pakenkti nešališkam

apskaitoje atspindimų dalykų įvertinimui.

3. Profesinė kompetencija. Ji reiškia, kad apskaitininkas turi profesionaliai atlikti savo

pareigas, teikti tik tokias paslaugas, kurioms atlikti yra tinkamai, dalykiškai pasirengęs.

4. Patikimumas, konfidencialumas. Kiekvienas apskaitos darbuotojas savo tiesioginiame

darbe susidurdamas su didesnėmis ar mažesnėmis komercinėmis paslaptimis, privalo griežtai jas

išlaikyti, išskyrus tik tuos atvejus, kaip paskelbti šią informaciją yra tiesioginė jo pareiga.

5. Profesinis elgesys. Apskaitininkas visuomet turi elgtis taip, kad nepakenktų savo reputacijai

ir viešajai nuomonei apie jo atstovaujamą profesiją.

9

6. Specialiųjų standartų laikymasis. Apskaitininkas privalo profesines paslaugas teikti

vadovaudamasis atitinkamais profesiniais standartais. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo klientų ar

darbdavių nurodymų, apskaitos darbuotojai visuomet turi likti sąžiningi. Jie negali atlikti veiksmų,

kuriais nusižengtų objektyvumui, arba, kurie pažeistų apskaitininkų profesinę nepriklausomybę.

2. APSKAITOS PROCESO ORGANIZAVIMAS

FINANSININKAS YRA KAIP ŠACHMATININKAS: PO KIEKVIENO ĖJIMO

PRIVALAI NUMATYTI VISUS GALIMUS VARIANTUS, KAS BUS, JEI BUS TAIP

Pagrindinės sąvokos:

Buhalterinė Apskaita – tai Ūkinių operacijų ir įvykių registravimo, kaupimo, grupavimo

sistema, skirta gauti informaciją ūkiniams sprendimams priimti.

Finansinė apskaita – apskaitos metodas, kurio tikslas analizuoti finansines operacijas, kad

galima būtų pateikti finansinę informaciją suinteresuotiems asmenims. Tai finansinių lėšų srautų ir jų

pasiskirstymo tam tikra tvarka apskaita. Kiekviena įmonė šią apskaitą pagal pagrindinius pinigų

judėjimo dėsnius ir savo įmonės specifiką prisitaiko savaip. Finansinių lėšų srautai, jų apskaita,

Finansinių formų pildymas, pagrindiniai analitiniai rodikliai.

Investicinė apskaita –tai vertybinių popierių įsigijimo, investavimo ir pelno gavimo iš jų

judėjimo apskaita. Turimų lėšų investavimas į fondus ir akcijas su tikslu turėti ekonominės naudos.

Mokestinė apskaita- tai įstatymų reglamentuota mokesčių pagal gautus buhalterinės apskaitos

duomenis apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo sistema LR. Mokestinė apskaita PVM, PM,

GPM, SODRA, Garantinis fondas, Socialinis mokestis, Aplinkos taršos, ir t.t.

Menedžmento apskaita- tai įmonės valdymo svertai, kurie patvirtinami pagal buhalterinės

apskaitos už tam tikrą laikotarpį analizės duomenis. Tai konfidenciali informacija, neviešinama ir

laikoma įmonės komercine paslaptimi. apskaita Savikainos ekonominis formavimas, pagrindiniai

efektyvios apskaitos vedimo principai.

Statistinė apskaita- tai Statistikos departamento patvirtintų statistinių formų tam tikra tvarka ir

pagal tam tikrus liaudies ūkio šakinius ypatumus pildymas.

Apskaitos standartai- Ūkio subjekto turto, nuosavybės, įsipareigojimų pajamų/sąnaudų

pripažinimo ir įvertinimo apskaitoje taisyklės.

BAP ( bendrieji apskaitos standartai)- Visuotinai rinkoje pripažinti apskaitos metodai.

VAS (verslo skaitos standartai)- Pagrindinės apskaitos taisyklės, nustatančios vienodus

apskaitos tvarkymo principus įvairiomis verslo sąlygomis.

10

TAS (tarptautiniai apskaitos standartai)- Vieninga tarptautinė apskaitos sistema, nustatanti

bendrus apskaitos valdymo, sisteminimo ir registravimo principus.

Apskaitos esmė - Teikti ekonominę informaciją vartotojams pagal poreikį ir esmę .“Tiek kiek

reikia ir tam kam reikia.“

Apskaitos reikalavimai: Patikimumo, svarbos, reikšmingumo, palyginamumo,

konservatyvumo

Apskaitos dokumentai -Visi dokumentai, kuriais yra pagrįstos ūkinės operacijos.

Apskaitos dokumentai skirstomi:

Pagal paskirtį- tvarkomieji, vykdomieji, buhalterinio įforminimo, kombinuoti

Pagal duomenų apimtį - pirminiai, suvestiniai

Pagal sudarymo būdą - vienkartiniai, kaupiamieji

Pagal sudarymo vietą- vidiniai , išoriniai,

Pagal apskaitos pozicijų skaičių -vienos eilutės, daugiau nei vienos

Pagal reglamentavimo lygį - laisvos formos, pavyzdiniai, mokestiniai. Sąskaitos faktūros ir jų

rekvizitai, Mokėjimų nurodymai (banko),Kasos dokumentai :pajamų ir išlaidų orderiai, Sandėlių

važtaraščiai, Darbo jėgos apskaitos dokumentai, Mokestinės apskaitos FR ir jų įtaka apskaitai

Apskaitos dokumentų saugojimas - Visi apskaitos dokumentai saugomi Archyvavimo

įstatyminėje norminėje bazėje reglamentuota tvarka ir Archyvų departamento prie LRV generalinio

direktoriaus įsakymais nustatyta tvarka :

Darbo užmokesčio 75 m., buhalterinės apskaitos registrai ir pirminiai dokumentai 10 m., finansinė

atskaitomybė ir jos priedai – nuolat, įsakymai, papildymai ir kita raštvedyba – pagal poreikį

Informacija – tai tikrovės atspindėjimas tam tikra tvarka ir sistema

Informacijos vartotojai –

VIDAUS: įmonės administracija, stebėtojų taryba ir valdyba,įmonės vadybininkai, įmonės

darbuotojai, revizorius (vidaus auditorius)

IŠORĖS: esantys savininkai, tiekėjai, pirkėjai, bankai, mokesčių administratorius, partneriai,

auditoriai, ekspertai ir t.t.

Ūkinis įvykis – Nepriklausomi nuo įmonės valios ūkiniai faktai: stichinės nelaimės, gaisras,

produktų netektys, vagystės

Ūkinė operacija - Tikslinga įmonės personalo veikla, keičianti turto ir nuosavybės

/įsipareigojimų santykį.

Rekvizitas - Dokumente esantys rodikliai, nešantys tam tikrą informaciją

BRUTO - Itališkai (grubus) prekės svoris su įpakavimu

NETO- Grynas prekės svoris.

11

Paslauga- Kryptinga specializuota veikla klientui, uždirbanti pajamas

Prekė -Daiktas, turintis tam tikras savybes ir naudojamas pagal tam tikrą paskirtį.

INCOTERMS- Tarptautinės prekybos sąlygos iš 13 punktų.

2.1 Buhalterinės apskaitos informacija-valdymas ir apsauga

Informacija yra tai, kas perteikiama pranešant, teikiant žinių, t y informuojant. Apie išorėje

esančius ekonominius, politinius ir socialinius faktorius.

Svarbiausias informacijos pateikimo kriterijus principinis palyginimas - ataskaitų parengimo

sąnaudas palyginti su būsima iš to nauda. 90 proc. tai riboja naudingos informacijos skelbimą.

Negalima tapatinti “informacijos” ir ”duomenų” sąvokų. Kiekvienas pranešimas yra žinios apie

valdomą objektą, t y duomenys apie jį, tačiau ne kiekvienam pranešimui reikia valdymo įtakos, jis

nebūtinai duoda naujų žinių – informacijos. Tarp informacijos ir duomenų yra sudėtinga dialektinė

priklausomybė. Duomenys gali turėti vertingos informacijos, ir atvirkščiai, neturėti savarankiškos

reikšmės.

Ekonominio objekto valdymą tiesiogiai atspindi ekonominė informacija, t y žinios, susijusios su

šalies ūkio, koncernų, kompanijų, firmų jų padalinių ūkine veikla. Tai žinios, gaunamos nustatant

atitinkamų objektų funkcionavimo sąlygas, gaminant produkciją, realizuojant, atliekant įvairias

paslaugas, apskaitant, analizuojant ir vertinant tų objektų darbą ir funkcionavimą.

Taigi ekonominė informacija atsiranda ir funkcionuoja dėl žmonių ūkinės veiklos,

atspindėdama gamybinių santykių objektyvius dėsningumus. Ūkinės komercinės veiklos valdymo

procese ekonominė informacija naudojama apdorota, kadangi priimant valdymo sprendimus ji

dažniausiai turi būti sugrupuota įvairiais pjūviais.

Ekonominę informaciją įmonių darbuotojai naudoja vertindami atitinkamas situacijas,

reiškinius, procesus, priimdami valdymo sprendimus, todėl ji turi būti pateikta suprantama forma. Tai

žiniaraščiai, lentelės, grafikai, kuriuose informacija vaizduojama vizualiai: skaičiais, raidėmis arba

simboliais.

Viena iš svarbiausių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų – deramas informacijos, ypač

apskaitinės, reikšmės įvertinimas ir sugebėjimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis.

Informacija reikalinga sprendimams priimti yra labai įvairi ir jos tiek daug, kad visos vienu metu

praktiškai neįmanoma suvokti. Laimei šito nė nereikia, jei valdymo aparato darbuotojai racionaliai

paskirstyti pareigomis. Tuomet tik vadovams reikėtų susipažinti su platesnio spektro duomenimis,

12

tačiau jie jau būtų pakankamai apibendrinti, taigi ir jų kiekis taip pat neturėtų būti labai didelis.

Beverčiai duomenys ne tik nenaudingi vadybininkams, bet ir žalingi, nes užgožia vertingas žinias.

Didelė dalis įmonėse formuojamų ir naudojamų duomenų priklauso apskaitai. Atrankiniai

statistikos tyrimai rodo, kad iš visų įmonėse naudojamų duomenų apie 70% sudaro buhalterinės

apskaitos informacija.

Pačiu bendriausiu atveju galima pasakyti, kad apskaitinė informacija yra iš patikimo šaltinio

gauti ir tinkamai užregistruoti apskaitos, daugiausia finansinės, duomenys, kuriuos naudoja

savarankiški ūkiniai vienetai – įmonės jų valdymo procese arba kurie potencialiai ateityje gali būti

naudingi valdytojams bei kitiems apskaitinės informacijos vartotojams.

Įvairūs specialistai puikiausiai gali susikalbėti universalia apskaitos kalba, viską išreiškiančia

visuotiniu pinigų matu. Šio mato pagrindu visus duomenis ir formuoja apskaitininkai, pateikdami žinias

apie įmonės turtą, jos savininkus bei turto panaudojimo efektyvumą – juk įmonės veiklos procese turto

nuolat turi daugėti, nebent dalį jo išsidalintų savininkai, arba įmonė nuolatos patirtų nuostolius.

Apskaitos požiūriu įmonė yra savarankiškas ūkinis vienetas, atribotas nuo kitų įmonių ir

savininkų. Jokie kiti kriterijai (nuosavybės forma, juridinis statusas, dydis ir panašiai) įmonės termino

neriboja. Įmonė gali būti parduotuvė, vienas žmogus (apskaitos aspektu – dažniausiai prekių

gamintojas ar perpardavėjas), gamykla, susivienijimas, bankas, pelno nesiekianti organizacija (ligoninė,

mokykla, partija) ir kiti.

Visose laisvosios rinkos šalyse labai plačiai paplitęs abejonių nekeliantis teiginys, jog apskaita

yra verslo kalba. Neturėdami duomenų apie verslo sėkmę ar turtą, kuriuo disponuoja įmonė, tos įmonės

darbuotojai paprasčiausiai negalėtų susikalbėti. Įmonės vadovai neįstengtų susišnekėti su savininkais

bei kitų įmonių vadovais, pirkėjais ar tiekėjais.

Visi specialistai susikalba universalia apskaitos kalba- visuotiniu pinigų matu. Šio mato

pagrindu visus duomenis ir formuoja apskaitininkai, pateikdami žinias apie įmonės turtą, jo savininkus

bei turto panaudojimo efektyvumą.

Tačiau labai svarbu, kad patys apskaitininkai profesinėje veikloje vengtų vadinamosios argo

kalbos – jiems vieniems suprantamų terminų ir posakių, nes tokiu atveju apskaita neatliks svarbiausios

savo visuomeninės misijos – neaprūpins visų suinteresuotųjų būtina informacija. Apskaitinės

informacijos vartotojų yra labai daug, ši informacija yra pagrindas visoms kitoms apskaitoms ir įmonės

funkcijų plėtros pagrindas. Bet koks informacijos interpretavimas ir pateikimas nesuprantamai, gali būti

interpretuotas individualaus supratimo lygyje,. Pasekmės gali būti neigiamas ekonominės naudos

rezultatas.

Apskaita atspindi kiekvieną atliktą ūkinę operaciją. Pirminiai duomenys apie atitinkamus ūkinės

veiklos faktus, procesus ir operacijas atspindimi ir apibendrinami apskaitoje taip, kad formuotųsi

13

daugybė informacinių rodiklių apie lėšų, jų šaltinių būklę, apie susidariusius įsipareigojimus ir panašiai.

Duomenys apie atitinkamus faktus apskaitoje sisteminami, todėl apibendrintai apibūdina įmonės ūkinę

veiklą ir jos rezultatus.

Apskaita susistemina, suskaičiuoja, nustato ir apibendrina duomenis. Jie yra sutvarkytos

informacijos šaltinis. Apskaita teikia informaciją apie materialinių, darbo ir finansinių išteklių

naudojimą įmonėje, apie jos ūkinės veiklos rezultatus. Šia informacija apskaita aprūpina tiek įmonės

vadovybę, tiek jos padalinius. Be šios informacijos neįmanoma sėkmingai vadovauti įmonei ir jos

padaliniams.

Dabar, kai ypač išsiplėtė ryšiai tarp atitinkamų objektų, tinkamai parengta ir geros kokybės

informacija nulemia kiekvieno struktūrinio padalinio veiklos rezultatus. Informacijos apdorojimo darbų

kokybę atspindi rezultatų tikslumas ir jų tikrumas.

Apskaita būdama informacijos apibendrinimo sistema, užima svarbią vietą įmonės

informacinėje valdymo sistemoje. Ankstesnės evoliucijos stadijose apskaita veikė kaip savarankiška

informacinė sistema. Tačiau plėtojantis ūkinei veiklai, ji vis labiau siejasi su informacine valdymo

sistema. Apskaitos vietą įmonės informacinėje valdymo sistemoje atspindi schema:

Pagrindinė duomenų bazė

Duomenų bazės vartotojai

Apskaitos vieta įmonės informacinėje valdymo sistemoje

Informacinių apskaitos ir valdymo sistemų susiliejimo laipsnis kiekvienoje įmonėje yra

skirtingas, nes priklauso nuo konkrečių jos darbo sąlygų, išorinės aplinkos stabilumo, technologinių

procesų ypatybių ir buhalterijos organizacinės struktūros. Susiliedama su informacine valdymo sistema,

apskaita parengia informacinę bazę priimti įvairių rūšių valdymo sprendimus. Apskaita įmonės ūkines

operacijas paverčia finansinių ataskaitų informacija. Finansinė informacija skirta padėti vartotojams

priimti sprendimus. Žinoma, turi būti atitinkama šios informacijos kokybė.

Apskaitinės informacijos savybės:

1. Tinkamumas.

Informacija turi būti savalaikė ir naudinga, turi padėti išspręsti valdymo problemas.

2. Patikimumas.

Tai svarbu, nes naudojamasi informacija tam, kad galėtume įvertinti alternatyvas

3. Svarbumas.

14

Buhalterinė apskaita1. Mokestinė apskaita 4. Statistinė apskaita2. Finansinė apskaita 5. Menedžmento apskaita3. Investicinė apskaita 6. Kiti vartotojaiValdymo apskaita Nefinansinių duomenų analizė

Informacija kartais būna nepakankamai gausi ar svarbi, kad darytų poveikį nusimanančio

naudotojo sprendimams. Faktiškai nėra aišku, kokie rodikliai svarbūs ir ne svarbūs. Tikslinga turėti

įmonėje bendrą nuomonę dėl tam tikrų operacijų registravimo, o ar jas vėliau skelbti ar ne – lemia

informacijos svarba. Kiekvienam atvejui turi būti savi vertinimo kriterijai. Apskaitininkai naudoja

svarbumą kaip testą, kai svarsto, ar tikrai reikalinga informacija; Svarbi, bet ne laiku pateikta labiau

trukdo nei padeda finansinių ataskaitų naudotojams. Be to, informacija turėtų būti palyginama su

panašia prieš tai buvusių apskaitos laikotarpių informacija ir kitų įmonių ataskaitomis toje pačioje

šakoje.

4.Konservatyvumas

Naudojantis konservatyviais įvertinimais apskaitoje turtas sunaudojamas greičiau, gaunami prastesni

rezultatai, nes ir pelno suma mažesnė, ir mažesnis nesunaudotas turtas balance. Anksčiau kraštutinis

konservatyvumo principo taikymas reikalavo pasirinkti tokią alternatyvą – “nesitikiu jokio pelno ir

priimu visus būsimus nuostolius”. Finansinių ataskaitų tikslas buvo išvengti pervertinimų, įrašytų

ataskaitose grynojo pelno ir balanso sumų sumažinimas buvo skirtas apsaugoti vartotojus, kurių

sprendimai remiasi šia informacija. Šiuo metu pabrėžiama teisingos finansinės ataskaitinės

informacijos reikšmė, todėl renkamasi tik iš vienodai pateisinamų alternatyvų.

5.Pastovumas

Finansinių ataskaitų naudingumą didina apskaitos principų pastovumas. Pastovumas reikalauja, kad

pasirinktų apskaitos principų būtų laikomasi kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu. Tokiu būdu finansinė

informacija įmonėje yra tokia pati, todėl jei informacija rodo rodiklių pasikeitimus tarp apskaitos

laikotarpių, tai jie priskirtini veiklai, bet nepasikeitimams apskaitoje. Laikantis šio principo, finansinę

ataskaitinę informaciją galima palyginti dinamikoje pačioje įmonėje ir tarp skirtingų įmonių.

Finansinės ataskaitos yra rengiamos ir platinamos reguliariais apskaitos laikotarpiais, kad

reikiamą informaciją būtų galima panaudoti priimant sprendimus. Ne visada skelbiama tik naudinga

informacija. Apskaitininkas pagal svarbumą nusprendžia, ar tam tikrus informacijos rodiklius reikia

atskleisti.

6. Efektyvumas.

Informacija ne visada skelbiama, nes jos parengimo sąnaudos viršytų būsimą naudą. Dėl to priimant

sprendimą, ar rengti papildomas sukoreguotas infliacijos koeficientais finansines ataskaitas,

apskaičiuojamos sąnaudos ir pelnas. Kiekvienu atveju sprendžiama labai subjektyviai, remiantis

sąnaudų-pelno vertinimu; ir apskaitininkai savo darbe praktiškai naudojasi vienodais principais, kad

nebūtų subjektyvumo.

15

Apskaitinės informacijos perdavimas ir saugojimas

Apskaitos procese svarbu ne tik informacijos apie ūkinius procesus ir reiškinius fiksavimas,

grupavimas, kaupimas, apdorojimas, bet ir jos perdavimo ir saugojimo procedūros. Kadangi apskaitos

informacija naudojama viso ūkio veiklai valdyti, tai ją būtina perduoti atitinkamiems valdymo

organams kaupti, kad galima būtų ją panaudoti ateityje, t y reikia kurti tam tikrą jos perdavimo ir

saugojimo sistemą.

Informacija perduodama iš šaltinio (siuntėjo) vartotojui (gavėjui). Tačiau čia svarbu ne tik

perduoti pranešimą, bet ir pertvarkyti ją taip, kad vartotojas gautų tik jam reikalingą, atitinkamai

sugrupuotą bei pertvarkytą informaciją, kurią jis galėtų tiesiogiai naudoti savo funkcijoms vykdyti.

Perduodant informaciją svarbu reguliuoti jos srautus, nes neretai vienu metu perduodamas didelis jos

kiekis ir daugeliui vartotojų.

Informacijos srautus galima nagrinėti dviem požiūriais:

kaip srautus, susidarančius tarp įmonės padalinių, įmonės ir kitų (išorinių) informacijos

vartotojų,

kaip srautus, susidarančius informaciją perkeliant iš vienų jos nešėjų į kitus.

Pirmu atveju žiūrima, kas perduodama iš vieno padalinio į kitą ir kas su ta informacija

kiekviename padalinyje daroma, o antru – kaip ji perkeliama iš šaltinio į pirminį dokumentą, iš jo – į

nešėją, toliau – iš vieno nešėjo į kitą, kaip iš nešėjo perduodama informacija vartotojams. Svarbu

informacijos srautus suprojektuoti taip, kad, ją tvarkant, galima būtų kuo efektyviau panaudoti

skaičiavimo techniką, informacijos rinkimo ir perdavimo priemones.

Apskaitos informacija perduodama ryšių kanalais arba materialinių nešėjų transportavimo būdu,

o kaupiama ir saugoma mašininiuose nešėjuose ir specialiuose apskaitos registruose. Informacijai

perduoti ir saugoti naudojama ir atskaitomybė, kurioje informacija grupuojama pagal rodyklių

charakteristikas ir valdymo lygius.

Siekiant nustatyti, kaip konkrečiu atveju patenkinami informacijos poreikiai, reikia ją išmatuoti.

Informacijos kiekis gali būti matuojamas netiesioginiais matais, t y ženklų skaičiumi,

informacijos nešėjų kiekio ar tūrio matais. Tačiau tokį informacijos kiekio matavimą pakeisti jų nešėjų

matavimu galima tik kai kuriais atvejais, pvz., nustatant informacijai laikyti reikiamos patalpos dydį,

informacijos nešėjų kainą ir panašiai, kadangi tokie duomenų matai neapibūdina informacijos kokybės.

16

Pažymėtina, kad nuo to, ar laiku pateikiama ir gaunama informacija ir ar ji geros kokybės, daug

priklauso ir visos įmonės veiklos efektyvumas.

Buhalterinės informacijos vartotojai ir disponavimo informacija ribos

Ne tik pati apskaitos informacija, bet ir jos naudotojai pasižymi gausa ir įvairove. Apskaita

vykdoma kiekvienoj įmonėje. Sunku būtų rasti ilgesnį laiką sėkmingai dirbančią įmonę, kurios

valdytojai nesiorientuotų kokiu turtu disponuoja ir kaip jis naudojamas.

Konkurentai, turintys kokybišką apskaitos informaciją anksčiau ar vėliau tikriausiai

nukonkuruotų tokią įmonę. Nekalbama jau apie sunkai besiverčiančias įmones, kurias ir gali išgelbėti

tik taupus ir racionalus kiekvieno cento panaudojimas. Apskaita labai svarbi ir sparčiai savo veiklą

plėtojančioms įmonėms, rinkoje radusioms ir sėkmingai eksploatuojančioms savo “aukso gyslą”.

Pirmiausia negalima pamiršti, kad kiekvienas šaltinis neišvengiamai išsenka, o laisvosios

konkurencijos sąlygomis tai paspartina ir niekuomet nesnaudžiantys konkurentai. Antra vertus,

smarkus augimas, kaip ir kiekvienas judėjimas, yra savaime pavojingas. Norint orientuotis greitai

besikeičiančioje aplinkoje, būtina disponuoti pakankamai dideliu kokybiškų duomenų kiekiu. Todėl ir

sakoma, jog geros apskaitos sistemos neturintys verslininkai yra akli.

Kalbant apie apskaitinę informaciją, skiriami apskaitinės informacijos ir finansinės

atskaitomybės naudotojai, nes apskaitos rezultatų negalima paversti vien tik finansinių ataskaitų

parengimu. Įvairius naudotojus domina skirtinga informacija.

APSKAITINĖS INFORMACIJOS NAUDOTOJAI:

Tiesiogiai suinteresuoti vidiniai įmonės naudotojai:

Esantys ir potencialūs įmonės savininkaiĮmonės administracijaĮmonės darbuotojai

Tiesiogiai suinteresuoti išoriniai informacijos naudotojai:

Esantys ir potencialūs kreditoriaiEsantys ir potencialūs tiekėjaiEsantys ir potencialūs pirkėjai

Įvairios valdžios institucijos

Mokesčių sistemos tvarkytojai ir įvairių mokesčių surinkėjaiValstybinės statistikos institucijosRegioninės valdžios institucijosMinisterijos ir kitos reguliavimo institucijos

17

Kiti vartotojai

Vertybinių popierių komisija ir makleriaiKonkurentaiFinansiniai ekspertai ir patarėjaiĮvairūs kiti vartotojai

Dažniausios apskaitinės informacijos vartotojų grupės:

Akcininkai - asmenys, turintys akcijų arba suinteresuoti jų įsigyti kompanijoje.

Kreditoriai - asmenys arba institucijos, teikiantys arba suinteresuoti kompanijai teikti finansinius

šaltinius, prekes, paslaugas arba paskolas.

Darbuotojai - asmenys (įskaitant profsąjungų atstovus), dirbantys arba galintys dirbti kompanijoje

Pirkėjai - asmenys, perkantys arba galintys pirkti kompanijos prekes bei naudotis jos

paslaugomis.

Konkurentai - asmenys, besiveržiantys kompanijos vartotojų rinkoje.

Valstybė - nustatanti mokesčius ir tikrinanti, kaip vykdomi įvairūs vyriausybės nurodymai.

Vadybininkai - asmenys, planuojantys ir kontroliuojantys kompanijos veiklą.

Visuomenė - žmonių grupė, suinteresuota, kad kompanija laikytųsi įstatymų, ir besitikinti gauti

netiesioginę naudą iš klestinčios kompanijos veiklos.

Visi apskaitinės informacijos naudotojai susiję tiesioginiais ryšiais.

APSKAITINĖS INFORMACIJOS NAUDOTOJŲ RYŠIAI:

Kapitalo rinka vidiniai Darbo rinka

Akcininkai Paskolų

kreditoriaiTarnautojai Profsąjungos

Tiekimo rinka Vadybininkai Vartotojų rinka

Prekybos Kreditoriai Pirkėjai Konkurentai

išoriniai Vyriausybė

VIDINIAI:

Akcinių bendrovių akcininkai. Tai pagrindiniai apskaitinės informacijos naudotojai yra

tiesiogiai suinteresuoti įmonės vidiniai vartotojai, o svarbiausia iš jų įmonės savininkai (). Verslo

nesėkmės atveju jie rizikuoja prarasti visą investuotą į įmonę turtą, todėl nuolat turi domėtis ne tik

įmonės veiklos pelningumu, bet ir turto, kuriuo disponuoja įmonė, suma, taip pat, kam priklauso šis

turtas, t.y. jo savininkais. Pirmiausia vadovaudamiesi apskaitos informacija, akcininkai priima

18

sprendimą parduoti arba neparduoti turimas akcijas, o potencialūs savininkai sprendžia, ar verta įsigyti

šių arba įmonės išleistų naujų akcijų

Tai suprantama, nes priešingu atveju konkuruojančių įmonių savininkai nusipirkę konkurentų

įmonės išleistų akcijų, galėtų sužinoti visas jų komercines paslaptis.

Akcininkai nuolat siekia, kad jų ūkinė–komercinė veikla gerėtų, ir kad gautų kuo didesnę naudą

ateityje. Vertindami investavimo galimybes, akcininkai suinteresuoti kompanijos pelno ( nuostolio)

ataskaita ir su ja susieta dividendų paskirstymo tvarka.

Jie taip pat domisi kitų kompanijų, siūlančių didesnius ar mažesnius dividendus, veikla.

Praėjusių laikotarpių kompanijos veiklos analizės pagrindu akcininkai daro išvadas dėl ateities pelno ir

dividendų išmokėjimo. Pinigų srautų informacija juos taip pat labai domina, nes akcininkai nori žinoti,

kiek aktyvų (turto) tenka vienai akcijai ir išsiaiškinti tą ribą, žemiau kurios akcijos vertė rinkoje

neturėtų kristi.

Įmonės administracija bei valdytojai (vadybininkai). Savininkų paskirta administracija

vadovauja įmonės veiklai tarp visuotinių ataskaitinių akcininkų susirinkimų. Ji privalo rūpintis, kad

įmonės veikla būtų pelninga, įmonė nuolat turėtų pakankamai pinigų atsiskaityti su kreditoriais ir

tiekėjais, galėtų išmokėti dividendus, laiku atsiskaitytų su valdžios institucijomis už priskaičiuotus

mokesčius, be to, naudodama gamyboje turtą, jo “nepravalgytų”, kitaip sakant, to turto bent jau

nemažėtų.

Šiems tikslams pasiekti administracija ir valdytojai naudojasi apskaitine informacija. Apskaitos

duomenų panaudojimas kompanijos veiklai planuoti ir kontroliuoti yra valdymo apskaitos sritis.

Informacija, skirta šiems tikslams, yra detalizuota ir specifinė.

Vadybininkams nepakanka metinės ar ketvirtinės finansinės atskaitomybės duomenų, kurie

patenkina daugelį akcininkų, bet konkretiems sprendimams priimti reikia detalizuotos informacijos.

Įmonės administracijai ir atsakingiems vadybininkams paprastai būna prieinama didelė apskaitos

duomenų dalis, o konkretiems vykdytojams pateikiama tik ta informacija, kurios reikia jų pareigoms

atlikti. Be to, privalu pasirūpinti, kad darbo sutartyje būtų numatyta atsakomybė už įmonės komercinių

paslapčių, kurias vykdydami savo pareigas, sužino samdomi darbuotojai, atskleidimą. Dėl to gali

bankrutuoti ir klestinčios įmonės.

Tarnautojų (įmonės darbuotojų) domėjimasis ir noras žinoti ne tik jų kompanijos, bet ir kitų

kompanijų apskaitos duomenis. Tarnautojai ir profsąjungų atstovai nori gauti informaciją apie išlaidų

struktūrą, atlyginimų bei pelno sumas, kad galėtų jas palyginti su kompanijų atitinkamais duomenimis.

Tokia informacija gali būti pagrindas deryboms dėl darbo užmokesčio padidinimo. Tačiau toks

reikalavimas paprastai įgyvendinamas ne pavieniui, bet tik per darbuotojų teises ginančias sąjungas.

19

Be to, tarnautojai domisi kompanijos tikslais ir ateities perspektyvomis, kurios garantuos darbo

vietas bei karjerą. Įmonės darbuotojams paprastai prieinami tik viešai skelbiami bendrosios finansinės

apskaitos ir atskaitomybės duomenys. Tai reiškia, kad šitokią informaciją gali gauti tik atvirųjų akcinių

bendrovių tarnautojai ir darbininkai, nes juridinio asmens teisių neturinčios įmonės bei uždarosios

akcinės bendrovės savo finansinės atskaitomybės viešai neskelbia.

IŠORINIAI

Tiesiogiai suinteresuoti įmonės informacijos vartotojai. Tai reikšminga apskaitos

informacijos vartotojų grupė yra Jeigu įmonė naudojasi kreditais, tai reikšmingiausi iš išorinių

informacijos vartotojų yra esantys ir potencialūs dažniausiai – bankai ar kitos finansinės institucijos.

Kreditoriai skirstomi į tuos, kurie parduoda prekes ir paslaugas įmonei (prekybos kreditoriai), ir tuos,

kurie teikia paskolas (paskolų kreditoriai).

Kreditoriai. Prekybos kreditoriai suinteresuoti įmonės galimybėmis laiku atsiskaityti. Jie

paprastai neuždirba palūkanų iš kredito ir nelaiko vertybinių popierių. Prekybos kreditoriai

suinteresuoti įmonės mokumu. Jie taip pat suinteresuoti, per kiek laiko įmonė gali apmokėti sąskaitas,

ar kredito laikotarpis yra pastovus, didėjantis ar mažėjantis. Jie turi surinkti pakankamai apskaitinės

informacijos apie įmonę.

Suprantama, nė vienam tiekėjui įmonė nesuteiks tiek informacijos, kiek bankui, nes tokiu atveju

iškiltų didelė grėsmė jos komercinėms paslaptims. Antra vertus, tiekėjas nuo įmonės taip pat priklauso

kur kas labiau negu bankas. Bankas irgi suinteresuotas klientais (t y įmonėmis, kurios iš jo skolintųsi

pinigus), tačiau jam gerokai lengviau rasti tokios visuotinės prekės kaip pinigai pirkėją.

Tuo tarpu, produkcijos ar paslaugos pardavėjas (tiekėjas) rinkoje dažniausiai susiduria su

didele konkurencija, todėl jam tenka pardavinėti savo prekes skolon, numatyti atsiskaitymo formą ir

laikotarpius, neretai rizikuojant ir neturint visos įmanomos informacijos apie pirkėjo finansinę būklę

bei jo veiklos perspektyvas.

Paskolų kreditoriai, teikiantys įmonei paskolas, reikalauja palūkanų. Kreditoriai, paskolinę

įmonei pinigų, labai dėmesingai stebi jos finansinės būklės pasikeitimus. Ypač kruopščiai jie analizuoja

įmonės padėtį prieš suteikdami kreditus.

Bankui rūpi, ar įmonė galės laiku sumokėti palūkanas už suteiktą kreditą, o kredito laikotarpiui

pasibaigus - grąžinti visą paskolintą sumą. Norint išsiaiškinti šiuos klausimus, būtina išnagrinėti visą

įmonės veiklą. Todėl prieš suteikdami įmonėms paskolas, bankai reikalauja pagrįsti prašomą kreditą –

parengti verslo planą. Jį ruošiant, apskaitininkai aktyviai dalyvauja, rengdami vieną svarbiausių verslo

plano dalių, t.y. finansinę, kurioje pagrindžiamos numatomos pinigų įplaukos ir išlaidos.

Pirkėjai. Esantys ir potencialūs domisi įmonių, iš kurių perka prekes, veikla ir perspektyva.

Pirmiausia, disponuodami atitinkamomis žiniomis, jie gali prognozuoti kainų dinamiką. Antra vertus,

20

laisvosios konkurencijos sąlygomis pirkėjas dažnai būna labiau suinteresuotas ne tiek žemomis

kainomis, kiek savalaikiu prekių gavimu. O svarbiausia - jų kokybe, nekalbant jau apie tai, kad kai

kurias prekes įsigyja su garantiniu (ir ilgalaikiu!) aptarnavimu, o eksportuodamas kai kuriuos pirkinius,

pirkėjas neišvengiamai susiduria su atsarginių dalių, reikalingų remontams, problema. Taip būna

perkant paprasčiausią automobilį – niekas nenorės įsigyti automašinos, pagamintos įmonėje, esančioje

ant bankroto slenksčio, nes visiškai neaišku, kas tą automobilį aptarnaus ir, netgi, kas jam gamins

atsargines dalis.

Pagaliau konkurencinėje kovoje nemažai reiškia ir gamintojo, kurio prekėmis prekiauja

pardavėjas, geras vardas. Todėl pirkėjui taip pat rūpi išsiaiškinti pardavėjo finansinę padėtį ir jo veiklos

perspektyvas. Be abejo, visų šių faktorių negali įvertinti ir neįvertina eilinis pirkėjas. Tačiau intensyviai

tuo domisi didmeninis pirkėjas, kuris didelėmis partijomis įsigyja prekes iš gamintojo ir vėliau

perparduoda galutiniams vartotojams.

Įvairios valdžios institucijos, iš kurių nuodugniausiai apskaitos duomenis tyrinėja mokesčių

sistemos tvarkytojai ir įvairių mokesčių surinkėjai. Pastarieji ne tik susipažįsta su apskaitininkų

parengtomis finansinėmis ataskaitomis (metinėmis ir ketvirtinėmis), bet ir nagrinėja einamosios

apskaitos duomenis įmonių buhalterijose. Mokesčių sistemos tvarkytojai susipažinę su įmonių parengtų

finansinių atskaitomybių duomenimis, gali daryti išvadas apie mokesčių sistemos racionalumą ir

galimas jo tobulinimo kryptis.

Dar gana didelė valstybės įtaka įmonių veiklai. Valstybei apskaitos informacija reikalinga tam,

kad vyriausybė sėkmingai vykdytų valstybės politiką. Vyriausybė ypač suinteresuota gauti informaciją

apie valstybinius mokesčius, finansinę draudimo būklę įmonėse.

Kitas svarbus valstybės rūpestis yra ekonomikos planavimas ir reguliavimas. Valstybei reikia

daug informacijos apie įmonių veiklą ir planus, kad galėtų prognozuoti ir tinkamai reguliuoti

nacionalinę ekonomiką.

Valstybė taip pat yra prekių ir paslaugų, pagamintų privačiame sektoriuje, pirkėja. Kai kuriais

atvejais kaina, kurią valstybė moka, apibrėžta normalioje rinkoje, o kitais atvejais taip nėra, ir čia

įmonių apskaitos duomenų analizavimas ir interpretavimas padeda nustatyti vyriausybės kontraktų

kainas.

Visas įmonėse parengiamas finansines ataskaitas gauna ir valstybinės statistikos institucijos.

Šiuos duomenis jos panaudoja apskaičiuodamos valstybės valdymui itin reikšmingus rodiklius, tokius

kaip, bendrasis nacionalinis produktas, nacionalinės pajamos, turtas ir daugelis kitų. Ši informacija

pasitelkiama įvertinant bendrą ūkio būklę, prognozuojant galimą kainų dinamiką ir infliacijos tempus

bei jų įtaką ūkio plėtojimui. Neabejotinai reikšmingas finansinės atskaitomybės duomenų vaidmuo,

planuojant šalies regionų bei infrastruktūros plėtojimą.

21

Regioninės valdžios institucijos įmonių apskaitininkų parengtas ataskaitas naudoja tų regionų

perspektyvoms įvertinti, pažangiausių gamybų skatinimo programoms sudaryti ir panašiems tikslams.

Be to, vietos valdžios organams įmonių finansinė atskaitomybė labai svarbi registruojant regiono

įmonių kapitalą.

Panašiems tikslams, tik jau šakų mastu apskaitos ir atskaitomybės duomenis naudoja įvairios

ministerijos, žinybos bei kitos reguliavimo institucijos. Kai kurios iš jų turi ir savo specifinių

uždavinių, kuriuos spręsti padeda ir aptariama informacija. Pvz., valstybės kontrolės departamentas,

vykdydamas jam patikėtas funkcijas, labai kruopščiai nagrinėja ne tik finansinę atskaitomybę, bet ir

visus apskaitos duomenis, jeigu tik to reikia konkrečiam tyrimui atlikti. Tą patį galima pasakyti ir apie

konkurencijos tarnybas, stebinčias, kad nebūtų monopolizuojamos valstybei reikšmingos gamybos ir

prekybos sritys.

Yra nemažai ir kitų vartotojų, kurie labai svarbūs apskaitos informacijos bei finansinės

atskaitomybės naudotojai.

1. Vertybinių popierių komisija bei makleriai.

Pastarieji, prekiaudami akcinių bendrovių vertybiniais popieriais, be abejo, labai kruopščiai

susipažįsta su tų įmonių veiklos rezultatais, kad galėtų numatyti, kokių dividendų tikėtis iš vienos ar

kitos įmonės akcijų, kokios jų kurso kitimo tendencijos bei įmonės turto išsaugojimo garantijos. Jie taip

pat turi įvertinti, ar pajėgs įmonė laiku išpirkti savo anksčiau išleistas obligacijas.

Vertybinių popierių komisija prižiūri, kad visos įmonės, Vertybinių popierių biržoje

prekiaujančios savo vertybiniais popieriais, pateiktų potencialiems pirkėjams savo finansinę

atskaitomybę, iš kurios būtų galima spręsti apie įmonės veiklą ir daryti ateities prognozes. Visa

ataskaitinė informacija panaudojama, kai Vertybinių popierių komisija sprendžia, ar įtraukti vieną ar

kitą įmonę į einamąjį bei oficialųjį prekybos vertybiniais popieriais sąrašą.

2. Konkurentai .

Konkurentams labai svarbu žinoti ir artimiausius bei perspektyvius įmonės veiklos planus, kad

galėtų laiku prisitaikyti prie besikeičiančios pasiūlos rinkoje. Beje, šiuos planus, norėdami pritraukti

kuo daugiau akcininkų, neretai paskelbia patys įmonių vadovai. Apskaitininkai visuomet turi prisiminti,

jog įstatymai reikalauja viešai skelbti ir nelaiko komercine paslaptimi tik finansinės atskaitomybės

duomenų. Finansinė atskaitomybė taip ir sudaroma, kad pateikiant išoriniams vartotojams reikalingą

informaciją, drauge išsaugomi duomenys, galintys būti komercine paslaptimi. Pildant metinės

finansinės atskaitomybės formas (ypač paaiškinamąjį raštą), įmonėms pačioms svarbu nepaskleisti

konkurentams aktualios informacijos, kurią vėliau būtų galima panaudoti prieš įmonės interesus.

3. Finansų bei ekonomikos ekspertai ir patarėjai.

22

Yra ir kitų apskaitos bei atskaitomybės informacijos vartotojų, kurie nepateko į aptartą

klasifikaciją, tačiau tam tikrais momentais gali būti labai reikšmingi įmonei. Ekonomine įmonių

padėtimi, taigi ir apskaitos bei atskaitomybės duomeninis domisi periodinės spaudos, ypač

specializuotos, atstovai, pačios įmonės bei jos kontrahentų (lot., contrahens – susitariantis) pasamdyti

teisininkai, vartotojų teises ginančios organizacijos, prireikus – įvairios teisinės institucijos ir daugelis

kitų juridinių bei fizinių asmenų, kurie gali būti suinteresuoti gauti informaciją apie vienos ar kitos

įmonės veiklą ir jos plėtojimo perspektyvas.

Pirminiai dokumentai

Kiekvieną ūkinį faktą, prieš jį fiksuojant apskaitoje, reikia identifikuoti – t.y. nustatyti, ar tai

ūkinis įvykis ar ūkinė operacija, ir kada jis įvyko.

Ūkiniais faktais laikomos operacijos ar įvykiai, pakeičiantys įmonės turto ir (ar) nuosavybės

apimtį arba struktūrą.

Ūkines operacijas apskaitoje fiksuoti galima tik remiantis atitinkamais pirminiais apskaitos

dokumentais (sąskaitom-faktūrom, darbų priėmimo-perdavimo aktais, čekiais, kasos pajamų ir išlaidų

orderiais ir kt.). Dokumentas yra buhalterinių įrašų pagrindas. Be dokumentų negali būti apskaitoma

jokia ūkinė operacija. Dokumentai naudojami išankstinei ir vėlesnei ūkinei veiklai kontroliuoti.

Pirminiams dokumentams privalomi tam tikri rekvizitai (rodikliai) be kurių tie dokumentai

negalioja, kitaip sakant, neturi juridinės galios ir pagal juos negalima daryti jokių įrašų apskaitos

registruose.

Kiekvienam apskaitos dokumentui juridinę galią suteikia tokie rekvizitai:

Įmonės surašiusios dokumentą pavadinimas;

Apskaitos dokumento pavadinimas;

Dokumento numeris ir surašymo data;

Ūkinės operacijos turinys;

Ūkinės operacijos kiekinė ir piniginė išraiška;

Asmenų, atlikusių ūkinę operaciją ir atsakingų už jos atlikimą bei teisingą apiforminimą,

pareigos, vardai, pavardės, parašai.

Tik dokumentus, turinčius išvardintus rekvizitus, apskaitininkai gali registruoti buhalterinės

apskaitos registruose.Įmonių surašomuose dokumentuose, nurodomi sekantys fizinių asmenų

duomenys - fizinių asmenų vardas bei pavardė, jo asmens kodas, paso numeris ir asmens gyvenamoji

vieta.

Dokumentai rašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus.

Dokumento išrašymas laikomas ūkinės operacijos atlikimo faktu.

23

Pirminio dokumento išrašymas ar gavimas nebūtinai turi sutapti su prekių judėjimu ar

jų apmokėjimu. Apskaitininkai kodų ir skaičių sistema supaprastintai atspindi informaciją apie

gamybos procesą ir registruoja duomenis, atspindinčius materialinių vertybių judėjimą.

Nors ūkiniai faktai paprastai identifikuojami pagal pirminius dokumentus, tačiau būna ir tokių,

kurių niekas nedokumentuoja, nes tai padaryti neįmanoma. Tai vadinamieji koreguojantys įrašai. Pvz.,

nusidėvėjimo apskaičiavimas, nuomos mokesčio dalies už einamąjį mėnesį užskaitymas ir t.t. kuris

atliekamas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Šiuo atveju nebus surašomas joks pirminis dokumentas,

tačiau turi būti dokumentas, pagrindžiantis nusidėvėjimo apskaičiavimo operaciją – tai ilgalaikio turto

įsigijimą patvirtinantis dokumentas.

Identifikavus ūkines operacijas, jas reikia įkainoti. Bendrieji apskaitos principai reikalauja visas

ūkines operacijas, o tai reiškia ir visą turtą bei nuosavybę įkainoti faktine įsigijimo kaina (prekyboje –

nupirktų prekių savikaina).

Analitinės apskaitos kortelės – tai specialūs apskaitos registrai, kuriuose fiksuojami detalūs

duomenys apie atskiras turto ar įsipareigojimų rūšis. Jose be vertinės fiksuojama ir kiekinė operacijos

išraiška. Čia galima žymėti ir kitą svarbią informaciją (pvz., apibūdinti kliento patikimumą). Analitinės

kortelės teikia įmonės vadybininkams daug detalios informacijos. Kiekvienam tiekėjui, pirkėjui,

atsargų rūšiai skiriama atskira analitinė sąskaita (kortelė), kurioje fiksuojama visa su tuo objektu

susijusi informacija.

Vienas iš paprasčiausių pirminių dokumentų duomenų registravimo būdų nuosekliai kaupti

duomenis apie visas atliktas ūkines operacijas viename registre pagal jų atlikimo datą yra

chronologinis apskaitos registras .

Registrai Skirstomi:

pagal išvaizdą: kortelės, lapai, buhalterinės knygos

Pagal įrašų pobūdį: chronologiniai ir sisteminiai

Pagal detalumą: sintetiniai, analitiniai, mišrieji

Pagal struktūrą: vienpusiai, daugiaskilčiai, mišrieji (šachmatiniai).

Pagrinde yra naudojama pagal detalumą: kasos, banko, pardavimų, pirkimų, sandėlio,

debitorių / kreditorių, sudaryti pagal įmonės poreikį

KASOS KNYGA Kiekvienos kasos operacijos –pajamavimo / išlaidavimo-įrašas į sisteminį

dokumentą. Sudaroma rankiniu ir kompiuteriniu būdu. Kiekvienam pinigų srautui yra sudaroma atskira

kasos knyga.

BANKO (ATSISKAITOMOSIOS SĄSKAITOS) registras. Sudaromas kiekvienai banke esančiai

atsiskaitomajai sąskaitai. Vedant apskaitą kompiuteriniu būdu – kiekvienos analitinės sąskaitos detalus

apyvartos žiniaraštis.

24

PIRKIMŲ- kreditorių apyvartumo suvestinė. Susidariusio kreditorinio įsiskolinimo pagal atskirus

tiekėjus ir skolos sumokėjimo apyvartų žiniaraštis.

PARDAVIMŲ – debitorių apyvartumo suvestinė Susidariusio debitorinio įsiskolinimo pagal atskirus

pirkėjus ir skolos sumokėjimo apyvartų žiniaraštis.

BENDRASIS ŽURNALAS Dokumentas, kuriame nuosekliai registruojamos visos per mėnesį

įvykusios buhalterinės operacijos, apskaitant kiekvieną ūkinę operaciją pagal aktyvo / pasyvo požymį

Bendrasis žurnalas – tai apskaitos registras, kuriame nedidelėse įmonėse nuosekliai, chronologine

tvarka iš pirminių dokumentų surašomi visi ūkiniai faktai. Bendrajame žurnale visi ūkiniai faktai

registruojami eilės tvarka, užrašoma data. Skiltyje Turinys rašomi koresponduojančių sąskaitų

pavadinimai. Kiekvienoje eilutėje rašoma tik viena sąskaita. Pradžioje rašomas debetuojamos sąskaitos

pavadinimas. Žemiau, šiek tiek atitraukus nuo skilties krašto, rašomas kredituojamoas sąskaitos

pavadinimas. Jeigu yra daugiau negu dvi koresponduojančios sąskaitos, pirmiausia išvardijamos visos

debetuojamos, o žemiau – kredituojamos sąskaitos. Po kredituojama sąskaita nuo pat skilties krašto

užrašomas trumpas operacijos turinys. Skiltis PP (perkėlimo pažymėjimas) skirta užrašyti sąskaitai, į

kurią bus perkelta suma iš bendrojo žurnalo.

DIDŽIOJI KNYGA Per mėnesį įvykusių operacijų susistemintos apyvartos kiekvienoje sąskaitoje:

Likutis mėn. pr.+ - Debeto apyvartos + - Kredito Apyvartos = likutis mėnesio pabaigai

Didžiosios knygos registras yra pagrindinis buhalterinės apskaitos dokumentas balanso ir finansinės

atskaitomybės sudarymui.

Apskaitos tvarkymas yra gaunamos informacijos sisteminimas ir grupavimas tam tikra tvarka

pagal tam tikrus požymius. Kiekvienam ekonominės informacijos vartotojui (mokestinei apskaitai,

statistikai, ir t.t.) reikia skirtingos informacijos skirtingu pjūviu. Apskaitos duomenys, įvertinus

vartotojų poreikius yra sisteminama tam tikromis grupėmis – klasėmis. Apskaitininkas privalo labai

gerai išmanyti “sąskaitų vaikščiojimą” tarp Debeto ir Kredito. Reikia išmanyti kur priskirti ūkinių

operacijų rezultatus ir numatyti ką ir kaip šis įvykis ar operacija įtakos veiklą ateityje. Sąskaita – tai

kodas, kuriuo yra įvardijama įvykusi ūkinė operacija. Visos to pačio turinio operacijos bus

įvardijamos tuo pačiu kodu:

Pvz.: pirkėjas nusipirko prekių už 500 Lt, tai reiškia, kad pirkėjas, būdamas kiekvienos įmonės

turtu (kuo pirkėjų daugiau, tuo daugiau parduodu savo prekių tuo daugiau pinigų) bus įvardintas

trumpalaikiu turtu ir užkoduotas sąskaitos kodu 240.Kai jie pirks, bus D240(turtinė sąskaita, didėjimas

debete), kai sumokės pinigus- skola išnyksta , sumažėja, bus K240 (turtinė sąskaita mažėjimas kredite).

Kiekvienos įmonės finansininkas paruošia savo įmonės veiklos ūkinių operacijų fiksavimo

kodų sistemą, kuri vadinasi sąskaitų planas, kuris apima visą ekonominę veiklą . Kodai grupuojami ir

formuojamos sintetinės ir analitinės sąskaitos.

25

Pvz. 27* -pinigai (sąskaitų grupė) 271* - pinigai banke, (sintetinė sąskaita) 2710 pinigai

Hansabanke, 2711 –pinigai Sampo banke (analitinės sąskaitos).. 272* – pinigai kasoje, 2721 –pinigai

inkasacijoje, 2722 pinigai įmonėje, Visų analitinių sąskaitų suma sudaro sintetinės sąskaitos dydį. Visų

sintetinių sąskaitų suma sudaro sąskaitos grupės dydį. Sąskaitų plano struktūra paremta fundamentine

apskaitos lygybe, t.y. ji privalo apimti visas sąskaitų grupes ir klases.

Ūkines operacijas koduoti būtina ir dėl komercinės paslapties išsaugojimo. Buhalterinė

informacija reikalinga tiek išorės, tiek vidaus vartotojams. Ji aktuali ir konkurentams. Sugebėjimas

užkoduoti finansinę informaciją yra viena iš savininko ir įmonės interesų apsaugos būdų.

Buhalterinės apskaitos principai

Apskaita įmonėse tvarkoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą( BAĮ 2001-11-06 Nr. IX -574)

Buhalterinė apskaita –ūkinių operacijų ir įsipareigojimų , išreikštų pinigais registravimo , grupavimo, ir

apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir finansinei

atskaitomybei sudaryti.

Buhalterinė sąskasita- būdas reikiamai informacijai kaupti ir panaudoti reikiamu momentu.

Ribotos civ. Atsak. Subjektai apskaitą tvarko pagal Verslo apskaitos standartus.

Ūkio subjektai apskaitą tvarko dvejybiniu įrašu. Supaprastintą apskaitą gali vesti neribotos

atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra PVM mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų.

Vadovas privalo patvirtinti sąskaitų planą.

Vadovas turi patvirtinti apskaitos politiką: kas tvarko apskaitą, kokiu metodu tvarkoma,kas pasirašo

dokumentus ir parašų pvz. Patvirtina apskaitos metodus ir taisykles apskaitai tvarkyti ir finansinei

atsakaitomybei sudaryti pagal savo veiklos pobūdį ir verslo sąlygas.

Visos operacijos privalo būti pagrįstos apskaitos dokumentais, kurie išrašomi veiksmo atlikimo

momentu arba jam pasibaigus.

Ilgalaikės operacijos fiksuojamos kas mėnesį iki sekančio mėn 10 d. išrašant dokumentą. 12 str.

Privalomi rekvizitai: BAĮ 13 str.

Apskaitos regisrus ir jų kiekį vadovas sudaro pats.

Patikslinamieji apskaitos dok. 15 str.išskyrus piniginius.Piniginis anuliuojamas ir surašomas naujas.

Surašoma tas, kurias klaidingai surašė. Tikslina> parašoma kodęl kas ir kaip turi būti.

Klaidų taisymas BAĮ 18 str. Piniginius- draudžiama.Iki metinės F Ats. Pastebėtos klaidos taisomos

perbraukiant ir parašant kaip turi būti. Po met. Fin. Ats. – surašant buhalterinę pažymą.

Apskaitos dokumentų saugojimo tvarka BAĮ 18 str,

Atsakomybė visa ir už viską vadovui BAĮ 21 str.

26

Nepriklausomai nuo verslo organizavimo formų įmonės veiklos apskaita iš esmės vedama

vienodai. Ūkiniai įvykiai fiksuojami ir informacija vartotojui pateikiama atsižvelgiant į tam tikrus

bendruosius teiginius ir aksiomas. Šie teiginiai dažniausiai vadinami apskaitos prielaidomis arba

Bendraisiais apkaitos principais (BAP).

Bendrieji apskaitos principai yra konceptualių teiginių, sudarančių finansinės apskaitos

pagrindą, visuma. Jie laikomi bendraisiais dėl dviejų svarbiausių priežasčių:

1.Jie yra visų bendrai pripažinti ir dėl to turi beveik įstatyminę galią, nors gali būti ir nepatvirtinti

jokiais vyriausybiniais potvarkiais.

2. Jais vadovaujasi, vesdami apskaitą ir rengdami finansinę atskaitomybę, visose srityse (pramonėje,

statyboje, žemės ūkyje, prekyboje ar kitur) dirbantys apskaitos darbuotojai.

BAP atsiradimą ir plėtojimąsi nulėmė daugelis priežasčių:

1. ataskaitose turi tiksliai atsispindėti tam tikro laikotarpio įvykiai,

2. jos turi apimti informaciją, kuri būtų ne tik naudinga, bet ir neklaidintų neturinčių specialaus

pasiruošimo investuotojų.

3. BAP plėtojimas savo ruožtu apsprendžia apskaitos technikos plėtojimąsi.

4. Apskaitos technika - tai specifinės taisyklės, sukurtos BAP taikant praktikoje ir kuriomis

naudojamasi apskaitant ūkinius faktus konkrečioje įmonėje.

5. Patys bendriausi apskaitos principai nusakyti Tarptautiniuose apskaitos standartuose irEuropos

Sąjungos ketvirtojoje direktyvoje.

6. BAP sudaro apskaitos sistemos pagrindą, jos bazę, ant kurios tarsi ant pamatų kuriama visa

apskaitos sistema. Jų pagrindas – viešoji nuomonė, absoliučios visuomenės narių daugumos

tokių principų pripažinimas.

ĮMONĖS

APSKAITOS

POLITIKA

BENDRIEJI APSKAITOS

PRINCIPAI

ĮSTATYMAI

VERSLO APSKAITOS STANDARTAI

KITI NORMINIAI AKTAI

Bendrieji apskaitos principai formuojant įmonių apskaitos politiką

27

Todėl įmonių vadovai, remdamiesi BAP ir valdžios patvirtintais aktais, nustato įmonės

apskaitos politiką, kurios laikosi apskaitininkai vesdami apskaitą bei sudarydami finansines ataskaitas.

Apskaitos politika – tai apskaitos vedimo taisyklės. Įmonė jų laikosi vesdama einamąją

apskaitą, kurios pagrindu rengiama metų ir tarpinė finansinė atskaitomybė. Apskaitos politika numato

nuolatinį įmonės elgesį pasirenkant alternatyvius informacijos atspindėjimo apskaitoje ir

atskaitomybėje būdus.

Bendrieji apskaitos principai yra nuostatos, kuriomis grindžiamos kiekvienos laisvosios

rinkos šalies konceptualios apskaitos taisyklės. Principai:

1. Įmonės principas.

Šis principas numato, kad kiekviena įmonė yra atskiras vienetas, atskirtas nuo įmonės savininkų ir kitų

įmonių. Šis principas apriboja buhalterio interesų sferą tik tais objektais ir ekonominiais įvykiais, kurie

turi būti atspindėti finansinėse ataskaitose.

Kadangi atskaitomybėje turi būti atspindėta tik įmonės, o ne jos savininkų ekonominė veikla,

pirmasis principas įgalina apskaitininkus atskirti sandorius, sudaromus asmeniškai nuo įmonės

sandorių. Įmonės principas taikomas visoms verslo organizavimo formoms ir pasireiškia tuo, kad

kiekvienos įmonės turto ir nuosavybės bei įsipareigojimų apskaita atskirta nuo savininkų turto ir

skolinimų apskaitos. Net ir personalinėse įmonėse, kurių turtas ir skolos būna teisiškai susijusios su

savininko turtu ir skolomis, o savininko asmeninis turtas gali būti panaudotas įmonės įsiskolinimams

apmokėti (kaip ir įmonės turtas gali būti panaudotas savininko skoloms padengti), įmonės veiklos

apskaita yra atskirta nuo jos savininkų veiklos apskaitos.

2. Įmonės tęstinumo principas.

Šiuo atveju daroma prielaida, kad kiekviena įmonė gali egzistuoti pakankamai ilgai, kad galėtų

įgyvendinti visus numatytus projektus bei įvykdyti visus įsipareigojimus. Šis principas teigia, kad

įmonė kaip apskaitos objektas artimiausiu metu nebus likviduojama ir jos egzistavimo laikotarpis nėra

kokiu nors būdu apribotas.Toks teiginys atitinka visų suinteresuotų įmonės veikla asmenų interesus.

3. Periodiškumo principas.

Pagal tęsiamos veiklos principą įmonė gali egzistuoti neribotą laikotarpį. Bet informacija apie

jos ūkinę finansinę veiklą ir finansinę būklę įmonės valdymui reikalinga nuolat, o ne ją likviduojant.

Periodiškumo principas numato, kad nepaisant įmonės būklės jos ūkinė veikla gali būti dirbtinai

suskirstyta į tam tikrus laikotarpius. Taikant šį principą, galima reguliariai gauti apskaitinę informaciją,

susijusią su konkrečiais ataskaitiniais laikotarpiais. Pastarieji gali būti įvairūs, tačiau mokesčių

įstatymai, reikalaujantys, kad būtų nustatytos metinės pajamos, nulėmė, jog dažniausiai taikomas

ataskaitinis laikotarpis yra finansiniai metai. Dvylikos mėnesių ataskaitinio laikotarpio trukmė

28

neatsitiktinė. Žmonės nuo seno gyvenimą skirsto kalendoriniais metais. Tačiau finansiniai metai

nebūtinai turi sutapti su kalendoriniais. Kaip tik taip ir yra sezoninės veiklos įmonėse.

Metų laikotarpis yra dalijamas ketvirčiais arba mėnesiais, norint gauti kuo daugiau

informacijos apie situacijos kitimą įmonėje. Be to, tai susiję ir su valstybinių mokesčių tiksliu

apskaičiavimu.

4.Pastovumo principas.

Apskaitos metodika ir technika turi būti nuolat tobulinama. Tačiau apskaitos tobulinimas – ne

savitikslis dalykas. Svarbiausias apskaitos uždavinys – realiai atspindėti susidariusią įmonėje padėtį per

ilgesnį laikotarpį. Pastovumo principas teigia, kad apskaitos metodika turi būti stabili pakankamai

ilgą laikotarpį. Dėl to, tobulinant apskaitą susiduriama su labai rimta problema. Verslo apskaita per

ilgą laikotarpį yra parengusi ne vieną tų pačių objektų atspindėjimo būdą.

Apskaitos pastovumo principas labai svarbus nustatant ryšį tarp bendrosios finansinės ataskaitos ir

apskaitos bei ataskaitinės informacijos pateikimo mokesčių rinkėjams.

Šalyse su stabilia politine padėtimi, piliečiai, rinkdami eilinei kadencijai valdžią, daugiausia ir balsuoja

už mokesčių politiką, kurią vykdyti pasižada tam tikra partija. Tačiau apskaita negali keistis kartu su

kiekvienu apmokestinimo taisyklių pasikeitimu.

Finansinėje apskaitoje išvestas įmonės veiklos rezultatas praktiškai niekada negali sutapti su

apmokestinamojo rezultato suma. Apskaitininkai pirmiausia išveda įmonės veiklos rezultatą (pelną ar

nuostolį) bendroje finansinėje apskaitoje, o paskui mokesčių inspekcijoms nurodo, kiek ir dėl kokių

priežasčių šis rezultatas skiriasi nuo apmokestinamo . Pagal šį principą finansinės apskaitos metodika

turi išlikti stabili gana ilgai. Apskaitos vedimo ar atskaitomybės sudarymo metodai nepakitę turėtų

išlikti mažiausiai trejus – penkerius metus.

LR Vyriausybės norminiai aktai numato, kad, pavyzdžiui, pervesti įmones nuo pilnos prie

sutrumpintos metinės finansinės atskaitomybės formos pildymo (arba atvirkščiai) galima tik trečiaisiais

metais po to, kai pasikeičia aplinkybės, sąlygojusios šį pervedimą. Antra vertus, pastovumo principas

nereiškia, kad įmonė turėtų atsisakyti taikyti naujus (arba nenaujus, bet kitokius, jai tinkamesnius)

apskaitos būdus, jeigu perėjimas prie jų yra pagrįstas ir racionalus. Tuomet tai galima ir netgi reikia

daryti, tačiau perėjimo prie naujų apskaitos būdų įtaka finansinės atskaitomybės rodikliams turi būti

apskaičiuota ir nurodyta aptariant metinės veiklos rezultatus.

5.Piniginio mato principas.

29

Įmonės ūkinės veiklos rezultatus būtina nuolat apskaityti, nustatyti jos pasikeitimus, palyginti

įmonės veiklą su kitų įmonių darbu. Tai turi būti atlikta vienodai tiek pagal laikotarpius, tiek ir kitas

įmones. Apskaitoje tą galima padaryti naudojant piniginį matavimo vienetą.

Piniginio įkainojimo principas turi savo privalumų ir trūkumų. Pirmasis trūkumas yra tas, kad

matuojant ir pateikiant visą įmonės ūkinę veiklą finansinėse ataskaitose tik pinigine išraiška, galima

prarasti pakankamai svarbią, neišreiškiamą pinigais informaciją.

Antra, visiems žinoma, kad pasaulyje nėra nė vienos stabilios valiutos, kadangi keičiasi jų tarpusavio

santykis, taip pat, kinta pinigų perkamoji galia šalies viduje. Ši problema paprastai išsprendžiama

darant prielaidą, kad piniginis matavimo vienetas yra stabilus arba jo pakitimai yra nežymūs ir į juos

galima nekreipti dėmesio. Priešingu atveju reikėtų atlikti sudėtingus perskaičiavimus, norint įvertinti

įmonės turtą (jo suma šiuo atveju būtų labai nestabili) ir veiklos rezultatus. Pastarųjų neįmanoma

objektyviai įvertinti, kadangi praktiškai negalima nustatyti, kokių rezultatų pasiekė įmonė savo veikla ir

kiek juos sąlygojo valstybėje vykstantys infliaciniai ar defliaciniai procesai. Nors tiek apskaitininkai,

tiek visi įmonės valdymo darbuotojai savo veikloje šiems procesams turi skirti labai didelį dėmesį. Tą

kaip tik ir galima padaryti taikant piniginio įkainojimo principą apskaitoje.

1-5 Bendrieji apskaitos principai kartais vadinami apskaitos postulatais. Jie laikytini

fundamentinėmis aksiomomis (taisyklė nereikalaujanti įrodymo), apibrėžiančiomis pačią apskaitos

esmę rinkos sąlygomis. Toliau nagrinėjami apskaitos principai tam tikru mastu papildo ir išplėtoja

pirmuosius postulatus.

6. Atsargumo principas.

Jis reiškia, kad apskaitos profesija teikia pirmenybę apdairumui, jei turima reikalų su

neapibrėžtumo ir rizikos sąlygomis. Iš vienodų alternatyvų apskaitininkas svarsto tą, kuri reiškia patį

nepalankiausią rezultatą įmonei. Todėl, pavyzdžiui, įvertindamas tam tikrų įrengimų ar transporto

priemonių naudojimo laiką, apskaitininkas taikytų blogiausią rodiklį, jei yra du ar daugiau.

Šis principas reikalauja, kad apskaitininkai labai atsargiai vertintų visus įmonės veiklos rezultatus. Tai

itin svarbu akcinėse bendrovėse, kai yra ne vienas savininkas, o administracija, siedama palankių

bendrovės vadovų perrinkimo rezultatų, dažnai linkusi "pagražinti" tikrąją padėtį.

7.Kaupimo principas.

Kaupimo principas yra vienas svarbiausių konceptualių laisvosios rinkos apskaitos nuostatų. Jis

reikalauja, kad ūkiniai faktai apskaitoje būtų fiksuojami jau įvykę: uždirbamos pajamos turi būti

registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o jas uždirbant patirtos sąnaudos tada, kai jos patiriamos,

nepriklausomai nuo pinigų gavimo ar išmokėjimo.

Kiekvienas, kas nori suprasti apskaitos informaciją, pirmiausia turėtų išmokti skirti sąvokas:

pajamos - įplaukos, sąnaudos - išlaidos.

30

Duomenų kaupimo principas numato, kad pajamos laikomos uždirbtos tada, kai produkcija

yra parduota (išsiųsta pirkėjui), o paslaugos suteiktos, nesvarbu, pirkėjai sumokėjo už šias prekes ar ne.

Įplaukomis vadinami pinigai ar kitas turtas, gauti už pateiktas prekes (iš jų ir atliktas paslaugas) arba už

dar nepateiktas prekes ar neatliktus darbus. Įplaukos negali būti laikomos pajamomis, kol prekės ar

kitos vertybės neperduodamos pirkėjui arba kol neišrašomas tų prekių pardavimo – pirkimo faktą

įteisinantis dokumentas.

Ypač ryškus besikaupiančių pajamų pavyzdys yra nuomos, palūkanų, draudimo ir panašios

nediskretiškai, bet tolygiai didėjančios pajamos.

Savo ruožtu patirtomis sąnaudomis laikomas sunaudotas turtas bei suteiktų paslaugų ar

įsipareigojimų tiekėjams išlaidos, susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu uždirbtomis pajamomis. Pinigai

ar kitas turtas, išleistas neuždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamų, vadinami išlaidomis.

Pinigų principu pagrįstą apskaitą veda įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių. Jų savininkai

rizikuoja visu savo turtu, ne tik tuo, kuris investuotas į įmonę. Antra vertus, šios įmonės,

neprekiaudamos nuosavybės vertybiniais popieriais (akcijomis), negali nieko apgauti net ir norėdamos.

Tačiau jų pirkėjai, o ypač tiekėjai ir kreditoriai su šiomis įmonėmis turėtų elgtis itin atsargiai, niekada

nepamiršti, jog jų finansinė atskaitomybė tikruosius veiklos rezultatus gali atspindėti tik “netyčia”,

atsitiktinai susiklosčius verslo aplinkybėms taip, kad tiek pinigų, tiek kaupimo principais pagrįstos

apskaitos duomenys sutaptų.

Šis principas apibūdina pajamų šaltinį ir jų komponentus, pajamų matavimo ypatumus

bei laiką, kai pajamos laikomos uždirbtomis.

Finansinės operacijos, besikartojančios per apskaitos laikotarpį sudaro veiklos ciklą.

Pagal duomenų kaupimo principą pajamos pripažįstamos ir laikomos uždirbtomis tada, kai prekės

parduotos ar atliktos paslaugos, neatsižvelgiant į tai, ar jos jau apmokėtos ar dar ne. Konkretūs įvykiai,

pagal kuriuos nustatomos uždirbtos pajamos, gali būti produkcijos pardavimas; visiškas arba dalinis jos

pagaminimas; pinigų gavimas už parduotą produkciją.

Produkcija laikoma parduota, kai ji yra visiškai užbaigta ir galutinai patenka pirkėjo

žinion. Pardavimas įvyksta išrašius pirkėjui atitinkamą dokumentą, jei pirkėjas sumoka už gautą

produkciją, arba be papildomų sąlygų įsipareigoja už ją sumokėti vėliau. Jei perkant yra numatoma, kad

pardavėjas įsipareigoja atlikti tam tikrus papildomus darbus, pardavimo momentu laikomas prekių

pristatymo (sumontavimo ar patikrinimo), kurį pripažino pirkėjas, momentas.

8. Palyginimo principas.

Naudojant pajamų registravimo principą yra nustatomas laikotarpis, per kurį turi būti

registruojamos pajamos. Palyginimo principas apsprendžia laikotarpį, per kurį turi būti pripažįstamos

sąnaudos. Kitaip tariant, vadovaujantis palyginimo principu, nustatomas kriterijus, pagal kurį

31

užfiksuotos apskaitoje išlaidos yra pripažįstamos kaip sąnaudos. Palyginimo principo esmė yra ta, kad

apskaitoje yra pripažįstamos ir palyginamos tik to laikotarpio pajamos ir sąnaudos. Išlaidos, kurios

susijusios su būsimomis pajamomis, laikomos turto kūrimo išlaidomis.

9. Neutralumo principas

Remiantis šiuo principu, visa buhalterinės apskaitos informacija privalo būti pateikiama

nešališkai, vadovaujantis buhalterinės apskaitos registruose esančios medžiagos pagrindu, nei

grąžinant, nei bloginant tikrąją padėtį. Informacija pateikiam be išankstinio nusistatymo, užmiršus

giminystės ar narystės ryšius.

10. Turinio svarbos principas

Svarbiausias duomenų šaltinis, kuriuo vadovaujasi akcininkai, yra metinė finansinė

atskaitomybė. Remdamiesi ja, savininkai numato ir verslo plėtojimo politiką, sprendžia ar įmonės

administracija per ataskaitinį laikotarpį gerai vykdė savo pareigas ir pagal tai renka įmonės vadovus

naujam ataskaitiniam laikotarpiui. Atskaitomybė parengiama taip, kad joje būtų pakankamai

informacijos minėtiems klausimams spręsti, bet drauge nebūtų išduodamos įmonės komercinės

paslaptys.

Ne visa apskaitos informacija prieinama įmonės savininkams. Jiems pateikiami duomenys,

kurių reikia minėtiems sprendimams priimti (šią teisę jiems garantuoja įstatymai). Tačiau paprastai

jiems nebūna prieinama informacija, atskleidžianti įmonės komercines paslaptis, pvz. įmonės tiekėjų ar

pirkėjų sąrašai, ypač su perkamų ar parduodamų vertybių kainomis.

32

2.2. APSKAITOS FORMAVIMO SISTEMA

Pagrindinės sąvokos:

Turtas – tai ekonominiai ištekliai, kurie turi savininką ir kuriais disponuodama įmonė tikisi ateityje

gauti tam tikrą naudą (pelną). Turtu laikytina tik ta gėrybių dalis, kuri atneš įmonei naudą,

pasireiškiančią pelnu.

Nuosavybė – turto priklausomybės santykis savininkui ir disponavimo turtu dydis

Sąskaita Ūkinės operacijos registravimo Nr. Sintetinės sąskaitos – sutraukti, sustambinti tos pačios

operacijos duomenys – suma Analitinės sąskaitos – susmulkintos, išsamios sintetinės sąskaitos dalys.

Sąskaitų skirstymas - tai ūkinių operacijų funkcijų vykdymo eiga

Sąskaitų planas - tai sąrašas sąskaitų, kuriose sukaupiama informacija , parodanti ūkio subjekto turtą,

nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas. Sąskaitų pl. rengiamas pagal pagrindinę

apskaitos lygybę. Tai kodų visuma. Kiekviena įmonė turi savo individualų sąskaitų planą , analitines

sąskaitas ir subsąskaitas

Sąskaitų klasės - tai vienarūšių sąskaitų grupė sąskaitų plane. Kaupiama pagal ūkinės operacijos

rezultato priklausomybę turtui ar nuosavybei + įsipareigojimai.

Fundamentinė apskaitos lygybė Visada: turtas = nuosavybė +įsipareigojimai +(-) veiklos rezultatas

Dvejybinis įrašas Ūkinių operacijų ar įvykių registravimo būdas apskaitoje. Kiekvienos operacijos

vertė įrašoma du kartus : į vienos sąskaitos Debetą ir kitos sąskaitos Kreditą pagal operacijos

priklausomybę (turto didėjimas –pinigų mažėjimas, prekių didėjimas – įsipareigojimų kreditoriams

didėjimas, skola kreditoriams mažėja – pinigai mažėja

Debetas / kreditas - Sąskaitos priskyrimas tam tikrai vietai Didžiojoje knygoje

Aktyvas Turtas, D + didėja, K - mažėja, Ilgalaikio , trumpalaikio turto sąskaitos ir s`ąnaudos. I,II,VI

kl. Sąskaitų plane.

Pasyvas Nuosavybė , įsipareigojimai , veiklos rezultatas (pelnas) D- mažėja K+ didėja III, IV V

kl. sąskaitų plane

33

Debetinės apyvartos Visos apyvartos kairėje bendrojo žurnalo pusėje. Pirmas ženklas “D”

Kreditinės apyvartos Visos apyvartos dešinėje BŽ pusėje .Antras įrašas “K”Paprasta sąskaitų korespondencija Vienas įrašas D27 K 24 Viena operacija yra vienoje sąskaitoje

faktūroje ir tas pats skaičius užrašomas du kartus D ir K

Sudėtinė sąskaitų korespondencija Keli įrašai tai pačiai operacijai D 24 K 50; D 24 K 4704

pardavimų PVM

Registras - tai Sukauptų buhalterinių operacijų suvestiniai duomenys pagal tam tikrą požymį už tam

tikrą laikotarpį.

Buhalterinė apskaita yra tam tikrų kodų, turinčių savyje tam tikrą informaciją, sistema.

Šie kodai yra tvarkomi pagal tam tikrus dėsnius ir reikalavimus. Kiekviena ūkinė operacija apskaitoje

stoja į tam tikrą vietą įmonės veiklos sistemoje ir įtakoja į tolesnę veiklą. Verslo plėtra Lietuvoje

reikalauja, kad verslininkai arba besirengiantys jais tapti žinotų apskaitą – kaip viso verslo kalbą, t.y.

būtų susipažinę su įmonės finansinės veiklos organizavimo ir jos analizės pagrindais. Finansinė įmonės

veiklos analizė yra įkomponuota į finansinę apskaitą, suprantant ją plačiąja prasme. Tačiau nerealu

teigti, kad galima iš karto įsisavinti ir greitai išmokti pritaikyti visus finansinės apskaitos ir analizės

principus. Kiekviena įmonė turi savo veiklos specifiką. Kiekvienas finansininkas privalo apskaitą

tvarkyti vadovaudamasis buhalterinės apskaitos principais, t.y. ji turi būti kaupiama laike ir

informatyvi vartotojui. Lietuvoje jau yra įregistruota tiek daug įmonių, kad specialistai profesionalai

(finansininkai, nepriklausomi auditoriai ir įvairios konsultacinės firmos) net nesuspėtų atlikti įvairių

įmonių finansinės veiklos analizės, jei nebūtų tam tikrų, visiems privalomų reikalavimų.

Yra du, visai apskaitos vedimo tvarkai privalomi reikalavimai:

1.Privalo būti išlaikyta fundamentinė apskaitos lygybė;

2.Kiekviena įmonė privalo pasitvirtinti pagal nustatytus veiklos rūšiai standartus Sąskaitų planą.

3.1. Fundamentinė apskaitos lygybė

Apskaitos lygybė (subalansavimas) nusako, kad visas turtas, priklausantis įmonei, turi

būti lygus bendrai finansinių interesų į jį sumai. Apskaitos lygybė yra pagrindas, kuriuo remiantis

išvystyta dvejybinė apskaitos sistema.

Fundamentinė apskaitos lygybė išreiškiama taip:

AKTYVAS PASYVAS

34

T U R T A S = N U O S A V Y B Ė

TURTAS NUOSAVYBĖ

Ūkinės operacijos rezultato didėjimas apskaitomas DEBETE, mažėjimas KREDITE

D (+) K (-)

Ūkinės operacijos rezultato didėjimas apskaitomas KREDITE, mažėjimas DEBETE

D ( -) K (+)ILGALAIKIS TRUMPALAIKIS NUOSAVAS

KAPITALASSKOLINTOJŲ KAPITALAS /

ĮSIPAREIGOJIMAI /I SĄSKAITŲ

KLASĖ

II SĄSKAITŲ

KLASĖ

III SĄSKAITŲ KLASĖ

IV SĄSKAITŲ KLASĖ

Turtas apskritai yra turtas tiek, kiek jis kam nors priklauso, kitaip sakant, kiek turi

savininką. Turto be savininko nebūna, kaip nebūna nuosavybės be realaus turto. Pats turtas niekur

nedingsta ir „iš nieko” neatsiranda, tik keičia pavidalą arba savininką.

Kitas dalykas, kad neracionaliai naudojamas jis gali prarasti savo rinkos vertę. Tai reiškia,

kad jis, lyginant su kitomis turto rūšimis, pirmiausia – pinigais, gali pabrangti arba atpigti. Todėl

apskaitininkai visuomet stebi, ne tik kaip keičiasi pats turtas, bet ir kaip kinta jo priklausomybė.

Apskaitininkai būtinai privalo apskaityti tiek turtą, tiek nuosavybę, t..y. interesus (santykį

į turimą turtą) į šį turtą. Apskaitos lygybė negali būti pažeista, nes kiekvienas turtas visuomet būtinai

turi savininką.

Fundamentinė apskaitos lygybė nusako, kad jei kažkas didėja, tai kažkas ir mažėja, jei vienoje lygybės

pusėje keičiasi duomenys, tai jie keičiasi ir kitoje pusėje. Vienpusio veiksmo apskaitoje nėra.

Fundamentinė apskaitos lygybė pagrįsta kaupimo principu, viskas yra susiję. Kiekviena ūkinė operacija

turi savo vietą apskaitos pozicijoje. Kiekviena ūkinė operacija įtakoja arba turto poziciją arba

santykių į jį poziciją. Ši priklausomybė atvaizduota 3 pav.

Nuosavybės teise įmonės savininkams priklausanti ekonominių išteklių dalis – turtas.

Ekonominiais ištekliais laikysime visas verslui reikalingas materialias ir nematerialias sąlygas.

Kiekvienas savininkas, naudodamas jį, suinteresuotas uždirbti dar didesnį turtą, kad galėtų plėtoti

gamybą arba panaudoti šį turtą asmeniniams tikslams.

Kiekvienos įmonės ūkinė veikla pirmiausia pasireiškia per produkcijos gamybos arba

paslaugų teikimo ir jų pardavimo procesus. Nepriklausomai nuo to, ar tai nedidelė parduotuvė, ar

stambi mašinų gamykla, įmonės veiklai visuomet reikalingi tam tikri ištekliai.

Ekonominiais ištekliais yra laikoma visa tai, kas naudojama įmonės ūkinėje veikloje. Tai

ne tik žaliavos, įrengimai ir pastatai, bet ir žemė, ant kurios pastatyti šie pastatai, ir darbuotojai,

sugebantys dirbti tą ar kitą darbą, ir netgi to regiono kraštovaizdis, jeigu jis svarbus įmonės ūkinei

veiklai (pavyzdžiui, įmonei, organizuojančiai turizmą).

35

Daugelis ekonominių išteklių, naudojamų tam tikros įmonės ūkinėje veikloje, turi

savininką ar savininkus, kitaip tariant, yra kažkieno nuosavybė. Pavyzdžiui, įmonė gali nusipirkti

pastatus, juose esančius įrengimus ir žaliavas, iš kurių gaminama produkcija. Visa tai bus jos

nuosavybė. Tačiau tiek pastatus, tiek įrengimus ji gali ir išsinuomoti, tuomet jie bus nuomotojo

nuosavybė, o įmonė tik laikinai disponuos jais.

Gali būti ir tam tikrų ekonominių išteklių, apskritai neturinčių savininko. Pavyzdžiui,

minėtai turizmo įmonėi ypač svarbus regiono kraštovaizdis, kuris iš esmės ir nulemia tokio pobūdžio

įmonės veiklos sėkmę. Tačiau kad ir koks puikus būtų tas kraštovaizdis, jis neturi konkretaus

savininko, todėl juo nemokamai gali naudotis daugelis įmonių. Tą patį galima pasakyti ir apie vandenį

ar orą. Šių išteklių negalima priskirti konkrečiai įmonei. Aišku, kad įmonės jų neapskaitys, kadangi jų

negalima net įkainuoti. Juk akivaizdu, kad likviduojant įmonę ir parduodant jos turtą, neįmanoma

parduoti nei upės dalies, iš kurios įmonė naudojo vandenį, nei oro. Štai dėl šios priežasties turtu ir gali

būti laikomi tik tie ištekliai, kurie turi konkretų savininką. Aišku, kad tas savininkas nebūtinai bus pati

įmonė. Ji gali ir pasiskolinti (nemokamai ar už tam tikrą atlyginimą) turtą iš kito savininko. Pavyzdžiui,

išsinuomoti pastatus ar transportą, kuriuo atsiveža ir išveža gatavą produkciją. Tuomet ji tik laikinai

disponuos šiuo turtu.

Tačiau čia aptarėme turto sąvoką tik vienu – nuosavybės aspektu. Kitas dalykas, kad

konkretaus savininko nuosavybėje esantis daiktas gali būti ir bevertis. Turto sąvoką žmonėms

suprantama skirtingai. Jeigu vienam – tai namas, automobilis ar aukso dirbiniai, tai kitam turtas –

žymaus dailininko paveikslas ar gėlė. Kiekvienu atveju kalbėdami apie turtą, turime galvoje, jog jis

duoda tam tikrą naudą tam, kas juo disponuoja. Nebūtinai materialinę, turtas gali kelti paprasčiausia

estetinį pasigėrėjimą ir tuo tenkinti dvasinius žmonių poreikius. Todėl prieš galutinai apibrėžiant

įmonių turto sąvoką, būtina atsižvelgti į funkcijas, kurias jis atlieka įgyvendinant įmonės tikslus.

Kiekvienos verslo įmonės galutinis tikslas – gauti pelną. Tai yra viena iš priežasčių, dėl

kurios netgi privataus savininko turtas pagal įmonės principą apskaitoje atskiriamas nuo įmonės turto.

Nors pastarasis bankroto atveju rizikuoja prarasti ne tik įmonę, bet ir atskirtąją turto dalį, netgi

asmeninius daiktus. Neatskyrus apskaitoje šių savininko turto dalių, neįmanoma išsiaiškinti, kokią

naudą jis duoda. Gal apskritai neverta pradėti verstis tuo verslu?

3.2. Sąskaitų planas, jo esmė, struktūra, sąskaitų klasių seka

Sąskaitos

Kiekviena ūkinė operacija turi atsispindėti balanse. Ūkinės operacijos „koduojamos“ sąskaitose.

36

Sąskaitos, kuriose apskaitomas įmonės turtas ir jo judėjimas, vadinamos turto sąskaitomis.

Sąskaitos, kuriose apskaitomi įmonės įsiskolinimai ir nuosavybė (kapitalas) vadinamos nuosavybės

sąskaitomis.

Visos sąskaitos dalyvauja įmonės veiklos apyvartume.

Detaliai finansinei analizei atspindėti ir žinoti dienos apyvartos stovį yra sudaromos suvestinės –

registrai. Juose yra kaupiami detali buhalterinės apskaitos analitinė medžiaga, leidžainti tiksliai

palyginti tos srities duomenis ir gauti atsakymą į esantį ekonominį stovį.

Debetas ir kreditas turto ir nuosavybės sąskaitose turi skirtingą reikšmę:

turto sąskaitų debete atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijos nulemiančios įmonės turto

padidėjimą;

turto sąskaitų kredite atvaizduojamos operacijos nulemiančios įmonės turto sumažėjimą;

nuosavybės sąskaitų kredite atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijos nulemiančios

įsiskolinimų ir savininkų nuosavybės padidėjimą;

nuosavybės sąskaitų debete atvaizduojamos operacijos nulemiančios įsiskolinimų ir savininkų

nuosavybės sumažėjimą;

turto sąskaitos gali turėti tik debetinį saldo (likutį), o nuosavybės – kreditinį;

visų debetinių likučių (saldo) suma turto sąskaitose lygi visų kreditinių likučių sumai

nuosavybės sąskaitose.

Ūkines operacijas atvaizduojant sąskaitose susidaro tam tikras sąskaitų tarpusavio ryšys.

Sąskaitų tarpusavio ryšys vadinamas sąskaitų korespondencija, o sąskaitos tarp kurių toks ryšys

susidaro – koresponduojančiomis. Sąskaitų korespondencija atvaizduojama buhalterinio įrašo pavidalu.

Buhalterinis įrašas nurodo ūkinės operacijos debetuojamą ir kredituojamą sąskaitų

poziciją.

Įrašant iš balanso likučius atidaromos sąskaitos, kuriose vėliau registruojamos tam tikro

laikotarpio ūkinės operacijos. Tokios sąskaitos vadinamos sintetinėmis. Tačiau informacija, kurią

teikia sintetinės sąskaitos įmonės veiklai valdyti ir kontroliuoti dažnai yra nepakankama. Todėl dar yra

naudojamos analitinės sąskaitos. Tos sąskaitos skirtos sintetinėms išplėsti, joms detalizuoti.

Sintetinė apskaita ir analitinė apskaita yra tiesiogiai tarpusavyje susietos ir kiekviena iš jų

atlieka tam tikras funkcijas, todėl sintetinė apskaita be analitinės apskaitos neįmanoma, o pastaroji

dažnai būna suskaidyta ir neduoda ūkinio proceso visapusiško vaizdo.

37

Sintetinių ir analitinių sąskaitų tarpusavio ryšys techniškai pasireiškia tuo, kad:

analitinių sąskaitų saldo atvaizduojamas toje pat sąskaitos pusėje, kurioje tas saldo parodytas

atitinkamoje sintetinės sąskaitos pusėje;

operacijos, kurios rašomos į kurios nors sintetinės sąskaitos debetą ar kreditą rašomos taip pat į

atitinkamos analitinės sąskaitos debetą ar kreditą;

kiekvienos sintetinės sąskaitos saldo ir apyvartos visada yra lygios analitinių sąskaitų,

atidaromų savajai sintetinei sąskaitai detalizuoti, saldo ir apyvartų sumoms.

Sąskaitos skirstomos :

Pagal ekonominį turinį:

Šis skirstymas susijęs su Balanso ir pelno nuostolio ataskaitomis ir jų pildymu.

Ilgalaikio turto (nematerialiojo, materialiojo, finansinio)

Trumpalaikio (atsargos,debitoriai,pinigų sąskaitos) ;

Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų ;

Ekonominės veiklos (pajamos, sąnaudos) rezultato

Pagal paskirtį:

Pagrindinė (pvz ilgalaikio turto, pajamų ) ir kontrarinė (jo nusidėvėjimas, pajamų diskontai)

Kontrarinė sąskaita turi priešingą ženklą negu pagrindinė.

Nuolatinės sąskaitos turi likučius metų pradžioje ir pabaigoje. Likučiai metų gale perkeliami į

balansą. Tai I,II,III,IV klasės sąskaitos.

Laikinosios (tranzitinės ) sąskaitos V ir VI klasės sąskaitos, naudojamos metų apyvartai skaičiuoti.

Metų gale uždaromos veiklos rezultatui išskaičiuoti į nuosavybės klasę (III.).

Pagal lygį sąskaitų plane

Sąskaitos numerio sudėtis arba eiliškumo reikšmė (Numerio struktūra)

pirmas Nr. parodo kurios sąskaitų klasės sąskaita, antras Nr. – sąskaitos svarba toje klasėje, trečias

Nr. - sintetinė ar analitinė sąskaita , ketvirtas Nr. – eiliškumas ir t.t. sąskaitos Nr. gali susidėti iš 10

skaičių.

PVZ. I klasėje yra 3 pirmo lygio sąskaitos 11, 12, 16. Šios sąskaitos detalizuojamos į 17 antro lygių

sąskatų, pridedant papildomą Nr. PVZ sąskaita 11 detalizuojama (į analitines sąskaitas) 111Plėtros

darbai, 112 Prestižas, 113 Patentai, licenzijos, 114 Programinė įranga, 115 Kitas nematerialus

turtas. Kiekviena antro lygio sąskaita turi 3 savo apyvartas apskaitančias sąskaitas PVZ. 112 Prestižas

1120 Įsigijimo savikaina, 1128 Amortizacija (- )/ kontrarinė/ , 1129 Vertės sumažėjimas (-)

38

SĄSKAITŲ PLANAS: SĄSKAITŲ SCHEMA IR KODAI

I KLASĖ II KLASĖ III KLASĖ IV KLASĖ V KLASĖ VI KLASĖ VII, VIII,

IX,

ILGALAIKIS TURTAS TRUMPALAIKIS TURTAS

NUOSAVAS KAPITALAS

ĮSIPAREIGOJIMAI PAJAMOS SĄNAUDOS MENEDŽMENTO

APSKAITANEMATERIALUS 11111Plėtros d1110Įsigijimo sv1118Amortizacija (-)1119 Vertės sumž.

112Prestižas................................113Patentai, lic................................114Program. įr................................115Kitas nemat.t................................

MATERIALUS 12120 Žemė1200Įsigijimo sav.1201 Perkainojimas

121 Pastatai1210 Įsigijimo sav.1218 Nusidėvėjim (-)1219 Vertės sumaž.

122 Transporto pr.................................123 Kita įranga, prietaisai.................................124 mašinos, įrengimai.................................125 Nebaigta statyba.................................126 Kitas mat.t..................................

FINANSINIS 16160 Investicijos į dukterines ar asocijuotas įm.

201ATSARGOS 2011ŽALIAVOS 2012NEBAIGTA G.

GAUTINOS SUMOS202Išankstiniai mok. 241Pirkėjai 243Gautinos sumos. 2431Pirkimo PVM 2433 Sodros skola įmonei 2434Atskaitingi asm2435 Gautinos lėšos iš Fondų2436 Iždo skolos įm. 26 KITAS T.T. 261 Trumpalaik. invest.2631 Kitas T.T.2632 Avansinis pelno mok.

27 PINIGAI270 Pinigų ekvival.271 A.sąskaitos banke272 Kasa 273 Pinigai kelyje (magnetinėse kortelėse)279 Įšaldytos lėšos

301 ĮSTATINIS K3011Paprastosios akcijos.3012 Privilegijuotos akcijos3013 Darbuotojų akcijos 303 Akcijų priedai

33 REZERVAI331 Privalomas332Akcijoms įsigyti333 Kiti rezer

34 PELNAS /NUOSTOLIS341 Ataskait metų342Ankstesnmetų

35 DOTACIJOSSUBSIDIJOS39 SUVESTINĖS SĄSKAITOS

40 ILGALAIKIAI401 KREDITO ĮST.406 KITOMS IST.44 TRUMPALAIKIAIKREDITO ĮST.441 Ilgalaikių skolų metų dalis442 Finansinės skolos

443TIEKĖJAMS

MOKESTINIAI444gauti išankstiniai mokėjimai445Pelno mok. Įsipar.446 Darbo santykių įs4461 D.Užm.4462GPM4463 SODRA4464garantinio f. Mok.4465 Kiti įsip.4484 Mokėtinas PVM4485 Kiti mokesčiai..4486 KITOS MOKĖTINOS SUMOS

50 PAGRINDINĖS VEIKLOS

52 KITOS VEIKLOS53 FINANSINĖS INVESTICINĖS

54 PAGAUTĖ

59 Pelno mok. Įsipareigojimai (Nuostoliui dengti)

60 SAVIKAINOS 6000 gamyb.sav6001 Paslaugų sav.6002 Pirkimai6003Tiesioginės gamybos išl6004 Netiesiog. G. išlaidos61 VEIKLOS 610 Pardavimų 611 Bendrosios administracinės612 Veiklos mokesčių 613 Turto vertės sumažėjimo 614 Atidėjimų sąn615 Kitos admin.

62 KITOS VEIKLOS6221 Ryšių6222 Kanc prekės6223 Kuro6224 Transporto išlaikymo6225...............

63 FINANSINĖS INVESTICINĖS

64 NETEKIMAI

65 PELNO MOK.69 PELNO Paskirst.

NULINĖ (užbalansinė)Naudojama Balanse neatspindėtoms teisėms ir įsipareigojimas parodyti. Matuojama vnt.

39

1601 Invest. į Dukterines įm.1602Invest.į asoc.įm.1609Vertės sumaž (-)161 Paskolos dukterinėms ir as. Įm.................................. 162 Po 1 m. gautinos sumos...................................163 Kitas fin.t.

3.

NIEKAS IŠ NIEKO NEATSIRANDA IR NIEKAS NIEKUR NEDINGSTA

40

Į M O N Ė S T U R T A S

Pagal naudojimolaiką

Pagal užbaigtumo laipsnį

Pagal naudojimopobūdį

(turto paskirtį)

Pagal vaidmenįįmonės veikloje

Žal

iavo

s

Neb

aigt

a ga

myb

a

Gat

avi g

amin

iai

Tru

mpa

laik

is

Ilga

laik

is

Žem

ė

Pas

tata

i, st

atin

iai

Maš

inos

, įre

ngim

ai

Ats

argo

s

Sko

los

įmon

ei

Pin

igai

Akt

yvus

(ki

lnoj

amas

)

Pas

yvus

(ne

kiln

ojam

as)

3.1 ILGALAIKIS TURTAS

Turto klasifikavimas.

41

I L G A L A I K I S T U R T A S

Materialusis turtas

Nematerialusis turtas

Plėtros darbai

Finansinis turtasInvesticijos (akcijos, obligacijos)Paskolos

Kapitalo pakitimo ir įmonės formavimo savikaina (įmonės steigimo bei jos plėtojimo išlaidos)Obligacijų išleidimo savikainaReorganizavimo savikaina

Įsigytos teisės (patentai, licencijos, prekių ženklai ir kt.Prestižas, programinė įranga

Žemė PastataiMašinosTransporto priemonėsKiti įrengimai, įrankiaiKitas materialusis turtas

Aktyviuoju turtu laikomos mašinos, įrengimai, transporto priemonės, įrankiai ir kitas turtas, tiesiogiai

naudojamas įmonės veikloje.

Pasyviuoju turtu laikomi žemė, gamtos ištekliai, pastatai, statiniai, kiti įrenginiai. Tai turtas, tiesiogiai

nedalyvaujantis gaminant produkciją, bet sudarantis sąlygas šiai veiklai.

Ilgalaikis turtas – tai turtas, kurio naudingas eksploatavimo laikotarpis ilgesnis negu vienas

ataskaitinis laikotarpis, tai yra, kuris naudojamas pajamoms uždirbti ilgiau negu vienerius

metus.

Nematerialusis turtas – tai turtas, kurio negalima apčiuopti ar palesti, jis neturi materialiojo

(medžiaginio) turinio.

Materialusis ilgalaikis turtas – tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonėje

gaminant produkciją ar teikiant paslaugas.

Finansinis turtas – tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijos,

kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Finansinį turtą sudaro įsigytos kitų įmonių

akcijos, obligacijos, kitoms įmonėms suteiktos ilgalaikės paskolos ir kitos po vienerių metų gautinos

sumos.

Plėtros darbai - priskiriamos visos išlaidos, padarytos įmonės steigimo metu, taip pat atliekant

plėtojimo ar reorganizavimo darbus, kurie įmonei duos naudos ateityje ne vieną, bet keletą ataskaitinių

laikotarpių.

Domėn:

Įsigytos Autorinės teisės egzistuoja visą gyvenimo laikotarpį ir 50 m. po mirties. Kūrinio

eksploatacinė vertė ir trukmė yra trumpesnė negu juridinės teisės.

Frančizas Tai įstatyminė teisė , kurią duoda įmonė parduoti tam tikrus produktus nurodytoje

teritorijoje ir leidžia naudoti ženklą ar vardą. Už šią teisę mokamas mokestis, kuris sudaro Frančizo

kaštus. Sutartyje dėl frančizo nurodoma metinė mokėjimo suma.

42

Patentai. Išimtinė teisė 17 m. gaminti ir parduoti savo išradimą. Teisminės išlaidos dėl patento

teisių gynimo įrašomos į patento įsigijimo kaštus.

Firmos paslaptis. Neamortizuojama. Naudojimo laikotarpis neribotas.

Prestižas. Jis apskaitoje fiksuojamas pirkimo momentu. Prestižo amortizacija negali viršyti 40

metų.

3.1.1. Ilgalaikis Nematerialus turtas (INT)

Reglamentuoja 13 Verslo apskaitos standartas

Ilgalaikis nematerialus turtas (INT) apskaitomas sąskaitoje Nr 11. Tai fizinės struktūros neturintis

turtas. Įmonė INT gali nusipirkti, nuomoti iš trečiųjų asmenų, gauti dovanų, patiems sukūrus ir pan.

Visais šiais atvejais yra skirtinga apskaita.

Įsigijus (nupirkus) ilgalaikį nematerialųjį turtą, jis registruojamas D 11nemat.T. K 27 pinigai

Įsigijus iš trečiųjų asmenų: įsigijimo savikaina – suteiktos nuolaidos ar diskontai + muitai ir

akcizai bei kiti negrąžintini mokesčiai + tiesioginės turto paruošimo naudojimui išlaidos.

Jei INT įsigyjamas išsimokėtinai, į savikainą neįskaičiuojamos palūkanos. Jos nurašomos į VI

klasę – sąnaudas t.y. palūkanos pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio finansinės veiklos

sąnaudomis kaip ir IMT.

Patiems sukūrus turtą, savikaina suformuojama Tiesioginės išlaidos medžiagoms(žaliava,

detalės, bandymams sunaudotos medžiagos) + tiesioginės darbo jėgos išlaidos (darbininkų

Dužm. Sodra, garantinis f.) , + kitos tiesioginės gamybinės išlaidos (Mokesčiai konsultantams,

dizaineriams., projektuotojams, patentų ir licenzijų amortizaciją ir t.t.) + netiesioginės gamybos

išlaidos( išlaidos, kurių negalima priskirti tik to produkto gamybai : elektros . en., Kitų

darbuotojų D.užm., įrengimų nusidėvėjimas ir pan.)

Mainais gauto turto INT savikaina formuojama mainų sutartyje nurodytos mainomo turto

vertės pagrindu.+ parengimo naudoti išlaidos . Atiduodamo mainais turto vertė gali būti

mažesnė už jo likutinę vertę. Vertė gali būti ir nenurodyta. Tada savikaina formuojama iš

patirtų išlaidų arba įvertinama komisijos. Tai mokestiniai ypatumai.

43

Verslo jungimų atvejais, perimto turto vertė yra lygi jo tikrajai vertei. (rinkos,. Turto vertintojų

išvada)

Į INT savikainą NEĮSKAITOMA: Palūkanos už paskolas, veiklos sąnaudos, darbuotojų

mokymo išlaidos, pradiniai veiklos nuostoliai, patirti prieš pasiekiant planuojamus turto

naudojimo efektyvumą.

Jam priskiriamas turtas, kuris atitinka šiuos kriterijus:

1. Įmonė ateityje tikisi gauti ekonominės naudos. Ekonominė nauda gali būti gaunama įvairiai:

Naudojantis programa yra kuriamas paslaugos produktas, pvz. brėžiniai, architektūriniai

produktai, nuomojant šį turtą tretiesiems asmenims, pvz, kino filmus, parduodant audio ir video

kasetes. Jei naudojamų programų versijos atnaujinamos, šios išlaidos laikomos sąnaudomis ir

nurašomos iš karto į VI klasę.

2. įsigijimo savikaina gali būti patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto vertės. Tai atliekama

pagal įsigijimo dokumentus, kuriuose nurodyta įsigijimo kaina.

3. Įmonė yra perėmusi kontrolės funkciją. Kontrolės funkcija parodo, kad įmonė (autorius)

disponuoja visu turtu ir gali kontroliuoti jo apyvartumą / naudojimą.

4. Jei INT kuria pati, turi išteklių jį užbaigti

INT priskiriama : patentai ir licenzijos, prekių ženklai, autorių ir gretutinės teisės, įsigytos programos,

įsigytas prestižas ( pinigų suma, kuri viršija įmonės grynojo įsigyto turto vertę. Prestižas gali būti

teigiamas ir neigiamas), plėtros (kai turtas sukurtas įmonės darbuotojų jėgomis) ir moksliniai darbai,

kitas nematerialus turtas. INT apskaitą reglamentuoja 13-asis VAS. INT balanse parodomas likutine

verte. Nematerialus turtas amortizuojamas.

INT netekimai:

Įmonė savo veiklą gali keisti, kintančios rinkos sąlygos gali įtakoti vartojimo poreikius ir gamybos

galimybes. Tada INT reikia nurašyti, nors jis ir neamortizuotas pilnai, galima jį prarasti, gali sugesti.

Kiekvienu atveju toks turtas “išimamas” iš apskaitos.

Kai INT likviduojamas pripažįstamas netinkamu naudoti visiškai amortizavus, įmonė nepatiria jokio

nuostolio. Amortizuota suma lygi įsigytai vertei, balanse toks turtas nebeatsispindės. Jei jis toliau bus

naudojamas įmonės veikloje, jį privalu palikti apskaitoje su 1 Lt verte. Kai likviduojamas INT turintis

neamortizuotą įsigijimo savikainą, , į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas nurašoma likutinė vertė kaip

ilgalaikio turto likvidavimo nuostolis.

Stichinių nelaimių patirti netekimai, vagysčių atveju, nurašymas iš apskaitos toks pat.

Kai INT perleidžiamas tretiesiems asmenims, svarbu fiksuoti koks gaunasi perleidimo sandorio

rezultatas. Jei perleidimo kaina didesnė už likutinę vertę, įmonė tokį turtą fiksuoja kaip gautą su

44

“perleidimo pelnu” Perleidimo kaina – likutinė vertė – įsigijimo išlaidas= perleidimo pelnas

(nuostolis)

Įmonė gali INT nurašyti ir kaip atsargas. Jei pvz, įmonė nutaria nebeplatinti grupės “A” diskų, ir ketina

turimas teises perleisti. Muzikos teisių įsigijimo savikaina 50000Lt. sukaupta amortizacija 30000Lt.

Likutinė vertė 20000 Lt. Įmonė iš šių diskų ekonominės naudos nebegaus. Tai diskų likutinė vertė

20000Lt perkeliama į atsargas, kaip prekės skirtos perparduoti.

INT iš apskaitos nurašomas Ilgalaikio turto likvidavimo aktu.

3.I.2. Ilgalaikis Materialus turtas (IMT)

Reglamentuoja 12 verslo apskaitos standartas

Finansinėje apskaitoje ypač svarbią reikšmę turi turto skirstymas į ilgalaikį ir trumpalaikį.

Svarbiausi turto priskyrimo ilgalaikiam materialiam turtui (IMT) kriterijai yra:

Įmonė planuoja iš šio turto gauti ekonominės naudos. Materialaus turto sunaudojimo požiūriu ilgalaikis

ir trumpalaikis turtas nevienodai panaudojamas uždirbant pelną. Trumpalaikis turtas į parduotos

produkcijos savikainą per vieną ataskaitinį laikotarpį įskaičiuojamas visa produkcijai pagaminti

sunaudota verte. Tuo tarpu suna Patentai. Išimtinė teisė 17 m. gaminti ir parduoti savo

išradimą.Teūisminės išlaidos dėl patento teisių gynimo įrašomos į patento įsigyjimo kaštus.

naudoto ilgalaikio turto vertė į produkcijos savikainą įskaičiuojama dalimis.

Naudoti ilgiau kaip 1 m. Įmonei labai svarbu apsibrėžti laikotarpį, per kurį uždirbamas pelnas.

Pagrindinis ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai. Jei turtas per vieną ataskaitinį laikotarpį

visiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jeigu visas nesunaudojamas, - ilgalaikiu

turtu.

Galima patikimai nustatyti įsigijimo savikainą. Savikaina yra ne mažesnė už įmonės nustatytą

Apskaitos politikoje. Priskiriant turtą ilgalaikio turto rūšiai, atsižvelgiama ir į jo kainą.

Yra perėmusi riziką, susijusią su šiuo turtu.

Šį turtą įmonė apskaitoje užregistruoja suskirstytą pagal paskirtį: žemė, pastatai, statiniai

ir mašinos, transporto priemonės, kiti įrenginiai ir įrankiai, išperkamoji nuoma ir panašios teisės, kitas

(ilgalaikis) materialusis turtas, nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai.

45

Materialiojo turto rodiklis rodo, kiek įmonėje yra apčiuopiamo ilgą laiką naudojamo turto.

Tai labai svarbus dydis, nes būtent šiuo turtu įmonė gali garantuoti skolų grąžinimą, į šį turtą paprastai

orientuojasi ir akcininkai, nes jis yra vienas svarbiausių nuosavybės garantų Ilgalaikio materialiojo

turto įvertinimo pagrindas yra jo Faktinė įsigijimo savikaina: pirkimo kaina + transportavimas

+mokesčiai (išskyrus PVM), + montavimas, + derinimas + kitos išlaidos ir pan. (1, 2 schema).

Ilgalaikis materialus turtas detalizuojamas:

ŽEMĖ PASTATAIIR

STATINIAI

TRANSPORTO PRIEMONĖS

ĮRANGA, PRIETAISAI IR

ĮRENGIMAI

MAŠINOSIR

ĮRENGIMAI

KITAS MATERIALUS

TURTAS*Dirbamoji*Nedirbamoji

*Administraciniai*Gamybiniai*Statiniai

*Lengvieji Auto *Krovininiai Auto

*Baldai*Kompiuterinė technika*Kiti prietaisai ir įrankiai

* Mašinos* Įrengimai

*biologinis *išankstiniai mok.

IMT apskaitomas vadovaujantis 12 VAS nuostatomis. Balanse, jei įmonė neturi IMT, rašomas 0,00.

Bet atvaizduoti privalu.

* Pirkimo būdu įsigyto turto savikaina: Pirkimo kaina – nuolaidos ir diskontai + muitai, akcizai ir

kiti neatskaitomi mokesčiai + transporto išlaidos + paruošimo naudoti išlaidos + kitos išlaidos , patirtos

turto paruošimui naudoti.

** Patiems pasigaminus turtą, į savikainą įskaičiuojama: Tiesioginės išlaidos medžiagoms (žaliava,

detalės, medžiagos) + tiesioginės darbo jėgos išlaidos (darbininkų Dužm. Sodra, garantinis f.) , + kitos

tiesioginės gamybinės išlaidos( Tretiesiems asmenims sumokėtos išlaidos) + netiesioginės gamybos

išlaidos( išlaidos, kurių negalima priskirti tik to vieno produkto gamybai : elektros . en., Kitų

darbuotojų Dužm., įrengimų nusidėvėjimas ir pan.)

*** savininkų turtinių įnašų forma gautas IMT. Jis gaunamas pagal Akcinių bendrovių įstatymo

nuostatas. Jo patvirtinta akcininkų susirinkime vertė negali būti didesnė, nei akcijų vertė. Perduodamo

turto vertė + paruošimo naudoti išlaidos yra lygios akcininkų patvirtintai vertei.

PVZ. Akcininkė perdavė įmonei L/A tikrąja verte 10000Lt. Dar atliko būtinus remonto darbus už

1000 Lt. Visuotinas akcininkų susirinkimas patvirtino akcijų vertę 8000Lt. Į apskaitą statysis 8000 Lt.

**** Dovanotas turtas.Jo vertė nustatoma pagal dovanojimo dokumente nurodytą nuosavybės teise

perduodamo turto vertę. Perduodamo turto vertė negali būti didesnė už tikrąją vertę + paruošimo

eksploatacijai išlaidas.

PVZ. dovanoja kompiuterį. Nurodyta vertė 4000Lt. Reali tokio kompiuterio vertė rinkoje 2000 Lt.

Apskaitoje fiksuosis 2000 Lt Nemokamai gautas turtas apskaitoje pripažįstamas kaip dotacija ( 21

VAS tvarkos nuostatos). Jei dovanojamo turto vertė nenurodyta, imama tikroji rinkos vertė, kuri gali

būti nustatoma apklausos ar kitaip būdu.

46

***** Patikėjimo teise gautas turtas (panauda) Jo esmė – turtas papatikėjimo sutarimis tam tikram

laikui perduodamas naudotis. Patikėtinis neįgauna nuosavybės teisės ir neperima konterolės funkcijos.

Jiūs negali keisti turto paskirties ar funkcijų.

******Mainais gautas turtas Mainais gauto turto IMT savikaina formuojama mainų sutartyje

nurodytos mainomo turto vertės pagrindu.+ parengimo naudoti išlaidos . Atiduodamo mainais turto

vertė gali būti mažesnė už jo likutinę vertę. Vertė gali būti ir nenurodyta. Tada savikaina formuojama

iš patirtų išlaidų arba įvertinama komisijos. Labai retai būna lygiaverčiai mainai. Dažniausiai yra

gaunamas pelnas arba nuostolis iš ilgalaikio turto. Mainomi gali būti tik lygiaverčiai, tos pačios rūšies

daiktai. Jei neatitinka būtinų mainams požymių, laikoma, kad vienas turtas nurašytas, kitas pirktas.

Nepanašiu keičiamu turtu laikoma, kai IMT kaičiamas į nematerialų , finansinį turtą arba atsargas.

IMT į apskaitą įvedamas EKSPLOATACIJOS AKTU ir jam užvedama APSKAITOS KORTELĖ.

3.1.3. Ilgalaikis Finansinis turtas (IFT)

Reglamentuoja 18 verslo apskaitos standartas

Dukterinių įmonių ir asocijuotų įmonių turimi vertybiniai popieriai. Apskaitomas pagal 18 VAS.

Finansinis turtas NENUDĖVIMAS. Šis turtas gali būti tik PERKAINOJAMAS. Įmonės veikla šio turto

dydžiui turi mažiausiai įtakos iš visų turto formų.Finansinio turto valdymas – tai jo įsigijimas ir

perleidimas valdyti tretiesiems asmenims .

Finansinis turtas atspindi įmonės teises ir privilegijas kitų įmonių veiklos atžvilgiu., kurios atsiranda

įsigijus jų akcijų , obligacijų arba suteikus kitoms įmonėms ilgalaikes( ilgiau kaip vieniems metams)

paskolas. Įmonė, patikėdama kitiem savo piniginį turtą rizikuoja jo netekti.

Sis turtas neperima kitos įmonės nuosavybės teisės, tačiau uždirba ekonominį rezultatą (naudą arba

nuostolį). Šio turto apskaitą gali tvarkyti tik labai kvalifikuotas finansininkas, išmanantis vertybinių

popierių judėjimą: augimą ar smukimą, vertybinių popierių biržos judėjimą ir t.t. Yra dar vekseliai. Tai

vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo besąlygiškai įsipareigoja pats arba paveda kitam

sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Vekseliui būdingi požymiai: abstraktumas –

nenurodoma išdavimo priežastis ; formalumas – įstatymo numatyti rekvizitai įrašomi tam skirtose

vietose; prievolės besąlygiškumas – vekselyje negali būti jokių mokėjimo išlygų; perleidžiamumas –

negali niekas riboti judėjimo iš vieno ūkio subjekto pas kitą galimybių. Dėl šių priežasčių vekseliai

laikomi labiausiai likvidžiais vertybiniais popieriais ir mokėjimo priemone. Vekselių yra 2 rūšys :

SOLO (skolas įsipareigoja grąžinti pats) ir TRATA (skolą įsipareigoja grąžinti per trečią asmenį).

Finansinio turto rūšys:

-Investicijos. Tai įmonės įsigyti kitų įmonių vertybinių popieriai – akcijos paprastosios ar

privilegijuotosios, obligacijo. Apskaitoje rodomos faktine įsigijimo kaina, nepriklausomai nuo jų

47

nominalios vertės. PVZ, jei ant automobilio uždėta kaina 20000Lt, o mes sumokame 24000Lt tai ir

pajamuojame 24000 Lt .Vertybiniai popieriai įsigyjami norint padidinti įmonės turtą dividentais ar

obligacijomis. Jei įmonė yra įsigijusi mažiau kaip 20 proc. kitos įmonės akcijų, toks turtas apskaitomas

“KITO FIN.turto” straipsnyje. Tokia veikla dar įvardijama kaip dalyvavimo ryšiais susijusių įmonių

veikla.

-Paskolos.

-Įmonės anksčiau išleistos ir supirktos nuosavos akcijos.

3.1.4. ILGALAIKIO TURTO EKSPLOATAVIMAS IR YPATUMAI

Ilgalaikio turto apskaita yra vienas sudėtingiausių aspektų visos buhalterinės apskaitos sistemoje.

Priklausomai nuo turto įvertinimo- kainos, materialinio stovio, fizinių savybių- ir įmonės veiklos

specifikos, įsigytas daiktas gali būti apskaitomas ir kaip sąnaudos, ir kaip trumpalaikis , ir kaip

ilgalaikis turtas. Svarbu, kad apskaitininkas labai aiškiai suvoktų šio turto paskirtį ir naudojimo

galimybes. Ilgalaikis turto viena iš ypatybių yra jo sunaudojimas gamybos procese dalimis.

PVM mokestis į ilgalaikio turto įsigijimo savikainą (kainą) neįskaičiuojamas.

Palūkanos už paskolas, skirtas turtui įsigyti, į turto savikainą neįskaičiuojamos.

Nusidėvėjimas

Nenudėvima: Žemė, bibliotekos fondai, gyvuliai, meno vertybės, muziejų eksponatams, kultūros

vertybių registre įtrauktam turtui, nenaudojamam , užkonservuotam turtui.

Problemos: Naudojamas turtas apskaitos atžvilgiu yra nudėvėtas ir privalo būti nurašytas.

Naujai įsigytas turtas yra žemos kokybės nors eksploatavimo laikotarpis yra ilgas

Turtas pavogtas, dingęs, ar kitaip nebėra. Įstatyminė bazė sprendimo negavusi, iš apskaitos išimti

negalima, o nudėvėjimas privalomas.

INT nusidėvėjimas: Likvidacinė vertė lygi nuliui.

Jei nelygi nuliui tai turi būti trečiųjų asmenų įsipareigojimas perimti turtą.

Skaičiuojama tik tiesiogiai proporcingu (tiesiniu) metodu.

INT naudingo tarnavimo laikotarpis paprastai būna neapibrėžtas. Būtina įvertinti intelektualaus

produkto greitą kitimą, rinkos nestabilumą. Jei įmonė nusistato, kad jos INT (licenzijos, autorinės

48

teisės) bus naudojamos ilgiau, nei 20 metų, ji turi paskaičiuoti atsiperkamąją vertę ir Aiškinamajame

rašte turii tokį turtą aprašyti ir pagrįsti jo skaičiavimus.

IMT nusidėvėjimas. Likvidacinė vertė nuo 1 Lt ( ATMINTINĖ vertė) iki 10 proc. įsigijimo vertės. Tai

dydis, kurį įmonė tikisi gauti pasibaigus naudojimo laikui atėmus likvidavimo išlaidas. Nustatant

nusidėvėjimo laikotarpį, labai svarbu įvertinti to turto naudojimo intensyvumą. Kuo intensyviau

naudojamas , tuo trumpesnis eksploatacijos laikotarpis.

Nudėvėtąja dalimi sumažėja ilgalaikio turto vertė. Todėl apskaitoje turi būti atspindėta,

kokia ilgalaikio turto dalis buvo nudėvėta per kiekvieną ataskaitinį laikotarpį. Jeigu visą ilgalaikio turto

vertę į gamybos sąnaudas nurašytume per vieną ataskaitinį laikotarpį, pažeistume labai svarbų pajamų

ir sąnaudų kaupimo bei jų palyginimo principą, kadangi su ilgalaikiu turtu produkciją gaminame ne

vieną, bet keletą ar net keliolika ataskaitinių laikotarpių.

Skirtumas esminis - nusidėvėjimo sąnaudose kaupiama tik per ataskaitinį laikotarpį

nudėvėta suma, o turto nusidėvėjimo kontrarinėje sąskaitoje – visa esanti iki to momento

nudėvėta turto dalis.

Parenkant nusidėvėjimo metodą, svarbiausia įvertinti kas labiausiai lemia turto nusidėvėjimą:

intensyvus naudojimas, tolygus laikas ar kiti faktoriai.

Yra 4 nusidėvėjimo skaičiavimo metodai:

1.Tiesiogiai proporcingas (tiesinis )

N V1 – V 2 V1 įsigijimo savikaina, V2 likvidacinė vertė , T naudojimo laikotarpis T Šis metodas parodo ne turto naudojimo intensyvumą, o naudojimo trukmę. PVZ. Įmonė nusipirko kompiuterį už 5000 Lt Likvidacinė vertė 100 Lt. Naudojimas laikas 5 m.

2.Produkcijos metodas

Šis metodas taikomas, kai jį galima susieti su tam tikru pagamintų produktų kiekiu. Tai gali būti

nuvažiuoti kilometrai, iškasto kanalo ilgis, nupjautų javų plotas . Iš pradžių nustatoma, kiek su tuo turtu

galima pagaminti produkcijos.

NS = (V1 – V2 ) x P 1 P1 per ataskaitinį laikotarpį pagaminta prod.

P2 P2 visas planuojamas pagaminti prod. Kiekis

Žinant, kiek įrengimas iš viso gali pagaminti produkcijos, (dažnai ji nurodoma techniniame pase) ir

kokiu intensyvumu mes gaminame, galima surasti to laikotarpio įrengimo susidėvėjimą.

49

Suskaičiuojame, kokia įrengimo vertės dalis teks vienam produkcijos vienetui ir tada, per mėnesį

pagamintų gaminių kiekį padauginame iš sąlyginio nusidėvėjimo.

Pvz. Įmonė įsigijo stakles už 10000Lt. Techninėse charakteristikose nurodyta, kad jos gali pagaminti

5000vnt Sąlyginis nusidėvėjimas, tenkantis 1 vnt. 10000:5000= 2 Lt.

Sausio mėn. Įmonė pagamino 40 vnt produkcijos . Nusidėvėjimas bus 2Lt x 40vnt =80 Lt.

Vasario mėn. Įmonė pagamino 123 vnt. Produkcijos Nusidėvėjimas bus 2 Lt x 123 vnt =246 Lt

3.Metų skaičiaus

Šiuo metodu skaičiuojant, metinė nusidėvėjimo norma yra kintanti ir priklauso nuo nuo likusio

dėvėjimo laikotarpio

NS (V1-V2) x LM LM likusių naudoti IMT metų skaičius M M visą IMT naudojimo laikotarpį sudarančių metų aritmetinė suma

PVZ. įmonė už 50000Lt įsigijo lengvąjį automobilį ir naudos 4 metus Likvidacinė vertė 2000 Lt

Metai Nudėvimoji vertė

Likę naudoti metai

Metinė nusidėvėjimo suma

Lt

Sukaupta nusidėvėjimo suma

Lt

Likutinė vertė metų pabaigoje Lt

2000 48000 4 48000 x 4 :10 =19200 19200 50000-19200 = 30800

2001 48000 3 48000 x 3 :10 =14400 19200+14400 =33600

50000-33600 = 16400

2002 48000 2 48000 x 2 :10 = 9600 33600+9600 = 43200 50000-43200 = 6800

2003 48000 1 48000 x 1 :10 = 4800 43200 +4800 =48000 50000-48000 = 2000

4. Dvigubo – mažėjančios vertės metodas . Pagreitintas metodas

Nusidėvėjimas skaičiuojamas ne nuo turto nudėvėtos vertės , bet nuo jo likutinės vertės.

N = Lv x 2 Lv IMT likutinė vertė TL TL naudingo tarnavimo laikas

PVZ. Įmonė įsigijo gamybinius įrengimus už 20000 Lt. Naudojimo laikas 4 m. Likvidacinė vertė

500Lt Metinė nusidėvėjimo norma 50 %.

Metai Likutinė Metinė nusidėvėjimo Sukaupta Likutinė vertė metų

50

vertė metų pradžioje

suma nusidėvėjimo suma pabaigoje

20x5 20000 20000 x 50% = 10000 10000 20000-10000 = 1000020x6 10000 10000 x 50% = 5000 10000+5000 = 15000 10000- 5000 = 500020x7 5000 5000 x 50% = 2500 15000+2500 =

175005000 – 2500 = 2500

20x8 2500 2500 – 500 = 2000 17500+2000 = 19500

2500- 2000 = 500

Įvertinus mokestinius ypatumus, taikomi 2 IMT skaičiavimo BŪDAI

IMT nusidėvėjimas finansinėje apskaitoje pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 d. (Kito mėnesio

būdas )

IMT nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti atsižvelgiant į laiką, kada turtas įsigytas – pirmąjį ar antrąjį

pusmetį. Šis metodas apskaitoje netaikomas.

-jei IMT pradedamas naudoti iki mokestinio laikotarpio 6 mėn. paskutinės dienos, tais mokestiniais

metais nusidėvėjimo leidžiami atskaitymai yra už visą mokestinį laikotarpį.

-jei IMT naudoti po mokestinio laikotarpio 6 mėn. paskutinės dienos to turto nusidėvėjimo leidžiami

atskaitymai iš viso netaikomais tais mokestiniais metais. Turtas pelno mokesčio atžvilgiu bus

nudėvimas tik kitais metais.

NUOMA PANAUDA

Panaudos būdu eksploatuojama turtui arba išnuomotam turtui nusidėvėjimą skaičiuoja panaudos/

nuomos davėjas.

Pagal nuomos sutartį, nuomotojas perleidžia laikinai naudotis turtu už užmokestį. Nuomotojas pats gali

atlikti remontą išsinuomoto turto tik gavęs savininko raštišką leidimą. Savininkas gali ir kompensuoti

patirtas išlaidas Tokiu atveju jos nepripažįstamos nuomininko sąnaudomis.

NETEKIMAS : Nurašymas, likvidavimas

Įsigytą IMT įmonė savo veikloje naudoja tiek, kiek jis duoda ekonominės naudos. Esant įvairioms

aplinkybėms, IMT išimamas iš apskaitos.

LIKVIDAVIMAS.

51

Šiuo atveju apskaitos ypatumai priklauso ar turtas likviduojamas visiškai nusidėvėjęs, ar ne, arba bus

galima jį panaudoti kaip komplektavimo gaminius ar atsargines detales.

Jei likviduojamas nusidėvėjęs turtas ir iš jo bus galima gauti dar naudos – apskaitoje registruojamas

grynąja galimo realizavimo verte kaip atsargos;

Jei Jei likviduojamos turto vertė mažesnė arba didesnė už galimo realizuoti turto atsargų vertė –

apskaitoje registruojamas kaip pelnas galimas ilgalaikio turto likvidavimo pelnas arba nuostolis;

Jei Likviduojamas visiškai nusidėvėjęs turtas, ir negaunama jokių pajamų, iš apskaitos toks turtas

nurašomas.

PERLEIDIMAS.IMT perleidimo operacijos registravimas priklauso nuo perleidimo kainos ir

perleidžiamo turto likutinės vertės. Skirtumas šių dviejų verčių apskaitomas arba kaip Perleidžiamo

turto pelnas arba nuostolis.

IMT PRARADIMAS.

Prarasto turto apskaita priklauso nuo to, ar bus kompensuoti praradimo nuostoliai ar ne. Jei nėra

galimybės kompensuoti tokio turto praradimo nuostolių dėl vagystės, stichinės nelaimės ar tai vietovei

būdingų reiškinių, prarasto turto likutinė vertė nurašoma į ataskaitinio laikotarpio nuostolius. Jei IMT

prarandamas dėl FORCE MAJORE sąlygų (jas būtina įrodyti dokumentais), ir nuostoliai nebus

kompensuoti, tai pripažįstama netekimais VI klasės sąnaudos.

Jei patirti IMT praradimo nuostoliai kompensuojami, tai kompensuojama suma mažinama patirtų

nuostolių suma.

IMT likviduojamas ILGALAIKIO TURTO LIKVIDAVIMO AKTU.

IMT nurašomas iš apskaitos įprastine tvarka.

PARDAVIMAS

IMT parduodamas, kai nebeteikia įmonei ekonominės naudos.

Sulyginus pardavimo kainą su parduodamo turto likutine verte, apskaitoje registruojamas arba pelnas iš

ilgalaikio turto pardavimo , arba nuostolis.

KITA:

1. Nuomojamas arba lizinguojamas turtas parodo įmonės papildomas finansines galimybes.

Sumokami šių paslaugų mokesčiai yra arba įmonės veiklos racionalus sprendimas disponuojant

ilgalaikiu turtu (minimalus turtinis „balastas“), arba įmonės augimą, kai dar nėra finansinių galimybių

įsigyti savo ilgalaikį turtą. Turtas, kuris yra nuomojamas su teise perimti nuosavybės teises

( lizinguojamas) turi atitikti šiuos požymius: pasibaigus nuomos laikui, turtas pereis nuomotojo

52

dispozicijon, nuomos mokesčio periodinių įmokų tvarkaraštyje numatyta, kad per trumpesnį nuomos

laikotarpį sumokama didesnė vieneto ilgalaikio turto rinkos kainos dalis, nuomos terminas ilgesnis kaip

30 m. nuomos sutartis apriboja tokio turto skolinimą ar mokėti juo dividentus .

2. Dovanotas turtas parodo silpnas įmonės savininko pozicijas ir priklausomybę kažkam.

Dovanojant turtą, visada yra keliamos ir tam tikros sąlygos už tai. Dovanojama įmonei, o ne asmeniui.

Įmonė atlieka funkcijas. Dovanotojai tikisi, kad šis turtas bus panaudotas veikloje, o ne išsidalintas.

3. Ilgalaikį turtą svarbu teisingai įvertinti ne tik pagal išorinius požymius, bet pagal

priklausomybę. Visada geriau turėti didesnę aktyviojo turto dalį (mašinas, įrengimus, įrankius) . Tačiau

dabartinės rinkos sąlygos didesnes pinigų srautus garantuoja iš pasyviosios turto dalies ( žemės,

pastatų, gamtos išteklių).

4. pagal dalyvavimo įmonės veikloje laipsnį, turtas skirstomas į į dalyvaujantį įmonės veikloje ir

nenaudojamą (remontuojamą, rezervuotą ), socialinės paskirties (įmonės bendrabučiai), kitoms

įmonėms išnuomotą turtą.

Įkainuojant ilgalaikį turtą, kuris susideda iš kelių skirtingų rūšių ilgalaikio turto, ir už kurį buvo

sumokėta viena bendra suma, visos dalys yra įvertinamos proporcingai rinkos kainai.

5. Ilgalaikio materialiojo turto eksploatacija, remontas ar rekonstrukcija yra skirtingai apskaitoma

ir priklauso nuo mokestinės apskaitos komentaro. Rekonstravimas – kai keičiamos perdengimo sijos,

statomi priestatai, keičiantys turto išvaizdą, fizines savybes ir t.t. Remonto tikslas – atkurti pradinę

išvaizdą ir stovį, pagerinti fizines savybes. Jei tokio remonto išlaidos yra mažos, nereikšmingos, jos iš

karto pripažįstamos sąnaudomis. Jei patirto išlaidos yra didelės, įvertinus kaip pasikeitė turtas yra

keičiamas disponavimo IMT sąlygos:

1.DIDINAMA IMT SAVIKAINA IR

PATIKSLINAMAS TARNAVIMO LAIKAS, kai

2.DIDINAMA IMT SAVIKAINA, BET NEKEIČIAMAS NUSIDĖVĖJIMO LAIKOTARPIS

3. NEPAGERINO IMT NAUDINGŲJŲ SAVYBIŲ

IR NEPAKEITĖ NAUDINGO TARNAVIMO

LAIKO

*IMT remontas pagerino turto naudingąsias savybes ir pakeitė naudingo tarnavimo laiką* IMT remontas nepagerino turto naudingųjų savybių bet pakeitė naudingo tarnavimo laiką

*IMT remontas tik pagerino naudingąsias turto savybes, bet nepailgino jo naudingo tarnavimo laiko

* Remonto išlaidos pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis.

7. Ilgalaikis materialus turtas gali būti nukainuojamas arba perkainojamas.

Turtas nukainojamas pagal 23 VAS nuostatas. Jei sumažėjo tokio turto kaina rinkoje, teisinėje

įstatyminėje bazėje įvyko pakitimai, atsirado naujos technologijos, IMT gali nuvertėti. Teisingas

53

perkainavimas atliekamas įvertinus galimą tokio turto pardavimo kainą rinkoje. ( nustačius

ATSIPERKAMĄJĄ VERTĘ). Turint objektyvias turto vertės sumažėjimo priežastis ir dokumentus,

susidaręs skirtumas tarp turto likutinės vertės ir atsiperkamosios vertės apskaitoje fiksuojamas kaip

„turto nuvertėjimo sąnaudos“.

IMT savo vertę gali tiek padidinti, tiek sumažinti, jei turtą apskaito perkainota verte. Šio a turto

apskaitos būdo esmė – kai įsigytas turtas apskaitoje užregistruotas įsigijimo savikaina, vėliau, rengiant

finansinę atskaitomybę yra nuolat perkainojamas. Finansinėje atskaitomybėje toks turtas parodomas

perkainota verte, atėmus nusidėvėjimą ir turto sumažėjimą. Tikroji vertė gali būti didesnė ar mažesnė

už balansinę vertę.

8. Ilgalaikio turto inventorizacija. Atliekama pagal įmonės specifika, bet privaloma vieną kartą

metuose.

3.2.2. TRUMPALAIKIS TURTAS

Reglamentuoja 9 verslo apskaitos standartas

TURĖTI DAUG PINIGŲ IR BŪTI TURTINGU - NE TAS PATS. (Diogenas)

Trumpalaikio turto klasifikavimas

54

T R U M P A L A I K I S T U R T A S

Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys

Gryni pinigai Pinigai įmonės kasojePinigai sąskaitoje banke

Žaliavos, medžiagosNebaigta gamybaPagaminta produkcijaPirktos prekės, skirtos perparduotiIšankstiniai apmokėjimaiNebaigtos vykdyti sutartys

Per vienerius metus gautinos sumos

Pirkėjų įsiskolinimaiKitos skolos

Investicijos ir terminuoti indėliai

Nuosavos akcijosKitos investicijosTerminuoti indėliai

Trumpalaikis turtas – tai toks turtas, kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per santykinai

trumpą laikotarpį (vienerius finansinius metus). Trumpalaikis turtas paprastai sunaudojamas

dažniausiai per vieną ūkinės veiklos ciklą.

Trumpalaikis turtas – tai toks turtas, kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per santykinai trumpą

laiką – vieną gamybos ciklą.

Nebaigtos vykdyti sutartys – įmonės vykdomų statybinių bei visų kitų ilgalaikių kontraktų vertė.

Per vienerius metus gautinos sumos – tai pirkėjų ar kitų asmenų skolos įmonei už parduotas prekes ar

suteiktas paslaugas. Tai įmonei priklausantis turtas, kuriuo ji laikinai nedisponuoja.

Išankstiniai mokėjimai - Ateinančių laikotarpių gautinas turtas ar paslaugos.

Kitos skolos – tai kitos per vienerius metus gautinos sumos, nesusijusios su prekybine veikla.

Atsargų įsigijimo savikaina: grynoji pirkimo kaina + su pirkimu susiję mokesčiai +pakrovimo /

iškrovimo išlaidos +paruošimo naudoti išlaidos + atsargų pirkimui skolintų lėšų palūkanos.

Prekybos įmonėse atsargas sudaro pirktos prekės, skirtos perparduoti.

Gryni pinigai – tai įmonės pinigai, laikomi bankuose ar įmonės kasoje

Pinigai- Tarpusavio atsiskaitymo matas, ekvivalentas.

Pinigų ekvivalentai - Trumpalaikės iki 3 mėn. likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai

iškeičiamos į žinomas pinigų sumas ir kurių vertės praradimai yra nereikšmingi. Čekiai, obligacijos,

pašto ženklai, loterijos bilietai, brangių metalų luitai.

Atskaitingi asmenys Asmuo, kuris įmonės vardu atlieka atsiskaitymus su tiekėjais .

Išankstiniai apmokėjimai – tai sumos, iš anksto sumokėtos tiekėjams už atsargas ar kitą turtą, kurį

įmonė gaus vėliau.

Atsargų apskaitos būdai yra 2. Jie nurodo įmonės savikainos formavimo formą.

Pagamintos produkcijos savikaina – sunaudotų žaliavų savikaina + tiesioginio darbo apmokėjimas

+ kitos su gamyba susijusios išlaidos

Parduotų prekių savikaina = Pagamintos prod. likutis l.prdž. + per ataskaitinį laikotarpį pagamintos

prod. Savikaina – likutis pabaigai

55

Pinigai

Gamyba

Produkcijos bei paslaugų

pardavimas

Ekonominių išteklių, reikalingų įmonės veiklai, įsigijimas

Gauta suma nurašoma į savikainos sąnaudas. Šis atsargų apskaitos būdas fiksuoja parduotų prekių

savikainą

Atsargų apskaitos metodai yra 4. Jie nurodo įmonės atsargų judėjimo tvarką ir apskaitą.

Atsargų registravimo būdai yra du: NUOLAT (1būdas) Naudojamas Perdirbimo įmonėse

Prod, likutis pabaigoje = pagaminta prod. Prdž + pagaminta – parduota.

Ir PERIODIŠKAS ATSARGŲ REGISTRAVIMAS (2būdas) Mėnesio gale inventorizuojami

prekių likučiai ir visa, kas sunaudota, nurašoma į savikainą.

Ūkinės veiklos ciklas

Šis laikotarpis (ataskaitinis) paprastai trunka vienerius metus, tačiau tose įmonėse, kurių

ūkinės veiklos ciklas ilgesnis negu metai, jis gali būti taip pat ilgesnis. Terminas ”ūkinės veiklos ciklas”

reiškia laiko tarpą, per kurį nuosekliai įvyksta tokios ūkinės operacijos - pradžioje reikia turėti pinigų,

už kuriuos įsigyjamas turtas: žaliavos, atsarginės dalys, samdomi darbuotojai, gaminama produkcija ar

teikiamos paslaugos. Pardavus produkciją ir gavus pinigus baigiamas vienos veiklos ciklas.

Taigi, pavertimo pinigais nereikėtų suprasti vienareikšmiškai – kaip turto pardavimo. Tai

reiškia, kad toks turtas turi „pereiti” visą veiklos ciklą ir tik po to tapti pinigais.

Pavyzdžiui, įmonė įsigijo gamybai reikalingų žaliavų, jas sunaudojo produkcijai

pagaminti, po to ši produkcija parduodama, ir už ją gaunami pinigai. Tarkime, kad įmonė prekiauja

automobiliais. Kaip apskaitoje ji klasifikuos šį turtą? Kadangi automobiliai, kaip minėjome, skirti

pardavimui, bet ne įmonės poreikiams tenkinti (pvz., prekėms pervežti), tai pardavus šias mašinas, jos

daugiau nebus naudojamos ūkinėje veikloje, kitaip tariant, virs sąnaudomis iš karto per vieną veiklos

ciklą (skirtingai nuo ilgalaikio turto, kuris per šį laikotarpį tik iš dalies nusidėvi).

Pabrėžtina, jog prekybinėse įmonėse, kaip ir daugelyje kitų, veiklos ciklas (Pinigai –

Prekybinės atsargos – Pinigai) yra dažniausiai trumpesnis negu vieneri metai (ataskaitinis laikotarpis).

Taigi galime teigti, jog automobiliai bus užfiksuoti kaip prekybinės atsargos, nes jie bus paversti

pinigais („pereis” veiklos ciklą) per trumpesnį negu ataskaitinis laikotarpis bei taps sąnaudomis iš karto

per šį veiklos ciklą.

Antra vertus, gali atsitikti taip, jog įmonė neįstengs parduoti šių automobilių per

ataskaitinį laikotarpį. Vienok, pastarieji nuo to netaps ilgalaikiu turtu, nes bus parduoti per vieną

veiklos ciklą (nors ir ilgesnį už ataskaitinį laikotarpį), kitaip tariant, virs sąnaudomis iš karto (tuo tarpu

ilgalaikis turtas per vieną veiklos ciklą tik iš dalies nusidėvi).

56

Turto priskyrimą trumpalaikiam ar ilgalaikiam lemia įmonės veiklos aplinkybės. Trumpalaikį

turtą palyginti greitai galima paversti pinigais jį pardavus, dėl šios priežasties jis laikomas likvidesniu

už ilgalaikį turtą.

Šis laikotarpis (ataskaitinis) paprastai trunka vienerius metus, tačiau tose įmonėse, kurių

ūkinės veiklos ciklas ilgesnis negu metai, jis gali būti taip pat ilgesnis. Terminas ”ūkinės veiklos ciklas”

reiškia laiko tarpą, per kurį nuosekliai įvyksta tokios ūkinės operacijos - pradžioje reikia turėti pinigų,

už kuriuos įsigyjamas turtas: žaliavos, atsarginės dalys, samdomi darbuotojai, gaminama produkcija ar

teikiamos paslaugos. Pardavus produkciją ir gavus pinigus baigiamas vienos veiklos ciklas.

Atsargos, žaliavos, nebaigta gamyba, nebaigtos vykdyti sutartys

Labai svarbi trumpalaikio turto grupė – atsargos. Jomis disponuodama, įmonė tikisi gauti naudą,

pavyzdžiui, pardavusi produkciją, kuriai pagaminti buvo sunaudotos tos atsargos. Jos gali būti labai

įvairios: žaliavos, nebaigtos gamybos atsargos, gatava produkcija, kitos medžiagos ir pan.

Atsargos gali būti apskaitomos periodiniu būdu arba nuolat. Periodinis atsargų apskaitos būdas yra

orientuotas į efektyvų likučių panaudojimą, nuolat apskaitomų atsargų būdas išprovokuoja

smulkmenišką apskaitą, kurioje pasimetama, ir likučiai privalo būti perskaičiuoti kasdien. Tai

netikslingos laiko sąnaudos. Atsargos privalo būti kontroliuojamos kitomis, ne finansinėmis

priemonėmis. Joms užvedama ATSARGŲ APSKAITOS kortelė, joje žymimas apyvartumas.

Optimalus atsargų apskaitos būdas yra tas, kuris geriausiai atspindi jų judėjimą įmonės veikloje.

Atsargų pagaminimo savikaina turi būti nustatoma prie pagrindinių jų įsigijimo išlaidų pridedant

tiesioginio darbo gaminant šį trumpalaikį turtą.

Atsargos perdirbimo įmonėse skirstomos:

žaliavos ir medžiagos (pagrindinės ir pagalbinės), skirtos perdirbti į gatavą produkciją;

nebaigta gamyba – tai gamybos procese esantys ir dar nebaigti apdoroti gaminiai;

pagaminta produkcija – tai baigti, bet dar neparduoti gaminiai, saugomi įmonės sandėliuose;

Prekybos įmonėse atsargas sudaro pirktos prekės, skirtos perparduoti.

ATSARGŲ APSKAITOS METODAI:

FIFO

Šiuo metodu daroma prielaida, kad pirmiausiai įsigytos prekės pirmiausiai ir parduodamos. „Pirmas į –

pirmas iš“ laikotarpio pabaigos atsargoms priskiriamos vėliausiai įsigytos prekės. Taikomas Maisto

pramonėje, vaistinėse, greitai gendantiems produktams t.t. viskam , kas su garantiniu laikotarpiu.

57

LIFO

Tai priešingas FIFO metodui. „Pirmas į - paskutinis iš“ taikomas birių produktų pramonėje: kruopų,

grūdų, kalnakasyboje ... LAIKOTARPIO pabaigos likutis įkainojamas anksčiausiai įsigytų prekių

kainomis, o savikainai – vėliausiai įsigytų pirkimų kainomis, t.y. „atbulai“.

KONKREČIŲ KAINŲ

Atsargos įvertinamos tomis kainomis, kokiomis ir buvo įsigytos. Tai tiksliausiais , bet ir brangiausias

atsargų judėjimo apskaitos metodas. Jis taikomas įmonėse, prekiaujančiose brangiais vienetiniais

daiktais: juvelyriška, tautodailė, meno kūriniai, brangi elektroninė – vardinė technika.

SVERTINIO VIDURKIO (VIDUTINIŲ KAINŲ)

Taikomas prekiaujant vienarūšėmis prekėmis, bet skirtingomis kainomis. Apskaitant atsargas

periodiškai, vidutinė įsigijimo kaina yra apskaičiuojama laikotarpio pabaigoje, o nuolat – kiekvieną

dieną.Tai skystų ir joms panašioms prekėms skirtas metodas.

ATSARGŲ APSKAITOS BŪDAI

1. ATSARGŲ REGISTRAVIMAS NUOLAT (1būdas)

Naudojamas Perdirbimo įmonėse. Gamybos išlaidos sukaupiamos nebaigtos g-bos sąskaitoje D 2012

Netiesioginės išlaidos kaupiamos D 6004 netiesioginės išlaidos. Sukaupus jos iškeliamos į

nebaigtą g-ba D2012 K 6004.Užbaigus produktą, visos išlaidos iškeliamos į pagaminta prod. D2013 K

2012 PAGAMINTOS prod, likutis pabaigoje pagaminta prod. Prdž + pagaminta – parduota.

Šis būdas privalo būti taikomas tik apskaitant labai brangų, vertingą ar pavojingą turtą.

Tai reiškia, kad Atsargų apskaitos vietose (sandėliuose) jis yra apskaitomas ir mėnesio gale duomenys

atiduodami į Finansų skyrių. Menkaverčio (kanceliarinių prekių, higienos ir pan.) turto apskaitą reikėtų

dokumentuoti kaip to mėnesio veiklos sąnaudas. Saujomis žarstantis juvelyrinius dirbinius

vadybininkas atrodo taip pat kvailai kaip šratinukus apskaitantis apskaitininkas.

Atsargų likutis l. prdž + nusipirktos (pasigamintos) prekės – sunaudota (parduota) per ataskaitinį

laikotarpį atsargų = likutis ataskaitinio l. pbg.

Šis būdas fiksuoja likučius atskaitinio laikotarpio pabaigai

Šis būdas leidžia operatyviau apskaičiuoti įmonės padalinių rentabilumą. Tai „brangus“ atsargų

apskaitos būdas, reikalaujantis papildomos darbo jėgos ir darbo laiko.

2. PERIODIŠKAS ATSARGŲ REGISTRAVIMAS (2būdas)

58

Šis būdas reikalauja papildomos atsargų kiekio kontrolės. Būtina daryti periodinius sandėlių

patikrinimus ir įsitikinti, ar atsargos negrobstomos.

Periodinio atsargų apskaitos veiksmų seka:

Nupirktos prekės registruojamos savikainos tarpinėje sąskaitoje (D6002 K 450).

FIFO metodu skačiuojame pardavimus.

Pasibaigus mėnesiui, daroma prielaida, kad pirmiausiai buvo parduotos tos prekės, kurios buvo pereito

laikotarpio pabaigoje . jas nurašome į savikainą D 600 savikaina K 2001 atsargos

Per mėnesį parduotos prekės iškeliamos į savikainą D 600 savikaina K 6002 užsipirkimai

Per vienerius metus gautinos sumos

(Pirkėjai / debitorinis įsikolinimas).

Kita trumpalaikio turto grupė – skolos įmonei arba, kitaip tariant, gautinos skolos yra susijusios su

atsiskaitymais už suteiktas paslaugas bei parduotas prekes arba įmonės suteiktas paskolas Pardavėją ir

pirkėją dažniausiai skiria dideli atstumai. Pirkėjas, prieš siųsdamas pinigus pardavėjui, turi gauti

prekes, įsitikinti, kad pastarosios atitinka sutartyje numatytus reikalavimus. Tačiau pardavėjas,

žinodamas, kad jis išsiuntė būtent sutartas parduoti prekes, iš karto fiksuoja savo prekių pakeitimo į kitą

turtą faktą. Kadangi pardavėjas pinigų dar negavo, jis įsigyja turtą, kuris vadinamas pirkėjo

įsiskolinimu.

Paprastai pirkėjas už įmonės suteiktas paslaugas ar išsiųstą produkciją sumoka pastarajai ne iš karto,

bet per tam tikrą laikotarpį, kuris numatomas pardavimo sutartyje. Taigi pardavimo procesas gali būti

suskaidytas į du etapus: turto pardavimą ir pinigų gavimą. Laiko požiūriu dažnai šie etapai nesutampa.

Pirkimo-pardavimo sutartyje numatytomis sąlygomis pardavus turtą pirkėjui, pastarasis tampa šio turto

(prekių ar paslaugų) savininku. Tuo pat momentu pardavėjas tampa savininku turto, į kurį sutartyje

numatytomis sąlygomis pirkėjas keičia pinigus. Dažniausiai tas keičiamas turtas būna pinigai.

Jeigu pardavėjas šito neparodytų savo turto apskaitoje, tai reikštų, kad jis tas prekes

paprasčiausiai padovanojo pirkėjui. Beje, visiškai įmanomas ir atvirkščias variantas, kai pirkėjas

pradžioje persiunčia pardavėjui pinigus, o pastarasis, juos gavęs, išsiunčia pirkėjui prekes. Šiuo atveju

skolą įmonei fiksuos pirkėjas, nes pardavėjas bus jam skolingas sutartyje numatytą produkciją.

Sunkoka skolą įmonei suvokti kaip turtą, kadangi šis turtas yra nematerialus. Tačiau reikia neužmiršti,

kad jeigu dvi įmonės sudarė sutartį, pagal kurią pirmoji iš jų tiekia prekes, o antroji sumoka už jas

pinigus, tai pirmajai išsiuntus prekes (taigi pasikeitus jų savininkui), pasikeičia ir pinigų, kurie turi būti

sumokėti už tas prekes, savininkas, nes prekės ne šiaip išsiunčiamos, bet keičiamos į pinigus. Taigi, tas

keitimas yra viena ūkinė operacija ir todėl pirkėjui tapus prekių savininku, pardavėjas savaime tampa

59

pinigų savininku. Tai patvirtintų kiekvienas teismas, jeigu tik pardavėjas nebūtų pažeidęs pardavimo-

pirkimo sutartyje numatytų sąlygų.

Pirkimo PVM. Įstatyminė apskaita . Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas ir jo

komentarai.

Gautinos lėšos iš fondų. Tarptautinių fondų ir LR Finansų ministro įsakymai.

Biudžeto įsiskolinimas įmonei. (mokesčių permokos). Mokestinė apskaita

Atskaitingi asmenys

Atskaitingas asmuo visada ir materialiai atsakingas asmuo. Už gautus pinigus atsiskaito AVANSINE

APYSKAITA. Tai asmenys, paprastai įmonėje esantys tiekėjai, vadybininkai, ūkininkai, kurie su

teikėjais atsiskaito iš karto. Jiems iš kasos yra išduodami gryni pinigai ir jie už juos privalo atsiskatyti

dokumentais pagrįsta avansine apyskaita. Gali būti, kad atskaitingi asmenys turėjo išladų savais

pinigais, pvz, pritrūko įmonės pinigų ir atsiskaitė savais pinigais. Tokiu atveju, vadovaujantis

užpildyta avansine apyskaita, jiems yra grąžinamas sumokėtas skirtumas. Atskaitingi asmenys privalo

pasirašyti visiškos materialinės atsakomybės sutartį.

VISIŠKOS MATERIALINĖS ATSAKOMYBĖS SUTARTIS200 m. …………………mėn. ……d.

UAB“......“ Toliau vadinama darbdaviu, atstovaujama direktoriaus…………………, ir …………………..a/k

…………………….toliau vadinamas darbuotoju, siekdami apsaugoti darbdaviui priklausantį turtą, sudarė Visiškos

Materialinės Atsakomybės sutartį:

1. Darbuotojas …………………………………….,einantis …………………………pareigas ir dirbantis

…………………………….darbą tiesiogiai susijusį su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu,

pardavimu, pirkimu, gabenimu, prisiima visišką materialinę atsakomybę už šias darbdavio perduotas vertybes

………………………………………………………………………………………

2. Darbuotojas įsipareigoja:

Saugoti nuo sužalojimų ar sunaikinimo jam patikėtas vertybes ir imtis priemonių esant reikalui jas apsaugoti,

laiku informuoti darbdavį apie gresiantį pavojų ir viasas aplinkybes, turinčias įtakos materialinių vertybių

saugumui,

tvarkyti jam patikėtų vertybių apskaitą įstatymų ir Kolegijos nustatyta tvarka,

dalyvauti inventorizuojant jam patikėtą turtą

niekam niekada neatskleisti informacijos apie jam patikėtų vertybių būklę, gabenimą ir saugojimą,

kita:

3.Darbdavys įsipareigoja:

60

sudaryti tinkamas materialinių vertybių saugojimo sąlygas,

supažindinti darbuotoją su norminiais aktais, reglamentuojančiais vertybių priėmimą, saugojimą, gabenimą,

kita:

4.Darbuotojas dėl savo kaltės neišsaugojęs jam patikėtų materialinių vertybių atlygina darbdaviui padarytą žalą

įstatymų nustatyta tvarka.

5.Darbuotojas neatsako, jei žala padaryta ne dėl jo kaltės.

6. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis įigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja visą darbo laiką,

kuriam darbdavys patikėjo šias materialines vertybes.

7. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais po vieną kiekvienai pusei.

8. Šalių adresai ir parašai

A.V. DIREKTORIUS DARBUOTOJAS

Iš anksto apmokėtos sąnaudos

Dar viena trumpalaikio turto grupė. Ji parodo kiek įmonė iš anksto padarė išlaidų, kurios

sąnaudomis taps ateinančiais laikotarpiais.

Tarkime, kad įmonė iš anksto sumoka už pastato nuomą visiems ateinantiems metams. Šiuo atveju, kol

įmonė nesinaudojo pastatu tą laikotarpį, už kuri buvo sumokėta, išankstinės sąnaudos priklausys

įmonei. Antra vertus, jeigu klientas taip ir nesuteiks įmonei teisės naudotis pastatu, už kurio nuomą

sumokėta iš anksto, tai pastaroji turi teisę atgauti sumokėtus pinigus. Tačiau pati nuoma buvo mokėta

ne tiek dėl teisės turėti pastatą, kiek dėl galimybės pelningai tą pastatą panaudoti, kitaip tariant, tikintis,

kad padarytos išlaidos ateityje uždirbs tam tikras pajamas. Taigi iš anksto apmokėtos sąnaudos

laikomos turtu, nes jos turi konkretų savininką ir skirtos gauti tam tikrą naudą ateityje, dažniausiai

pajamoms uždirbti.

Trumpalaikės investicijos

Investicijos ir terminuoti indėliai apima įvairias trumpalaikes investicijas į kitas įmones,

terminuotus indėlius bankuose bei kitose kredito institucijose, supirktas nuosavas įmonės akcijas.

Trumpalaikėmis investicijomis laikomi trumpalaikiai rinkos vertybiniai popieriai, įsigyti už

laikinai nenaudojamas piniginės lėšas. Rinkos vertybiniams popieriams priklauso:valstybės obligacijos,

akcijos, vekseliai. Juos įmonė gali lengvai parduoti ir gauti ne tik pradinę pinigų sumą, bet ir tam tikrą

pelną.

Pinigai ir jų ekvivalentai

Pinigais laikomi įmonės pinigai kasoje, pinigai įmonės sąskaitoje banke bei kai kurie kiti

vertybiniai popieriai. Visi išvardyti elementai priskiriami turtui, kadangi turi konkretų savininką ir

naudojami įmonės ūkinėje veikloje, siekiant gauti naudą.

61

Pinigų ekvivalentai Trumpalaikės iki 3 mėn. likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai

iškeičiamos į žinomas pinigų sumas ir kurių vertės praradimai yra nereikšmingi. Čekiai, obligacijos,

pašto ženklai, loterijos bilietai, brangių metalų luitai.

Taurieji metalai laikomi piniginiu turtu tik tada, kai jie yra luite; aukso bei kitų tauriųjų metalų laužas

laikomas atsargomis ir atitinkamai apskaitomas.

Pinigai apskaitomi Kasoje, atsiskaitomosiose sąskaitose banke, magnetinėse kortelėse (Debitorinėse ir

Kreditorinėse), pinigai pas atskaitingus asmenis, arba pinigai kelyje.

Kasos darbą reglamentuoja taisyklės. LRV N 179 2000-02-17 “ Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos

operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo”, LRV N 664 “ Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo”, LR vidaus

reikalų ministro įsakymas “Dėl biudžetinių įstaigų kasos patalpų įrengimo rekomendacijų patvirtinimo (2001-02-

05 Nr. 49)

Pagrindiniai dokumentai ir svarbiausi akcentai darbui su kasa

Kasos pajamų orderiai , Kasos išlaidų orderiai

Atsakaitingi asmenys, Avansinė apyskaita

Kasos dokumentų užpildymo tvarka, reikalavimai ir atsiskaitymas Kasos įrengimo taisyklės

Atsiskaitomoji sąskaita banke, Atidarymo ir uždarymo tvarka

Kasos ir banko opreacijų kantavimas ir statymas į apskaitą.

Mokesčiams apskaičiuoti naudojami dokumentai

Privalomi rekvizitai 3 str.

Sugadinimas VI. 34-35 str., nenaudojimas 37 str.Patikslinanti krovinio duomenis – nauja 39 -40str.,

Prekių grąžinimas 41 str.

Kasos aparato kvitas yra laikomas turinčiu privalomus rekvizitus, jei šių kvitų bet kurioje pusėje pirkėjo prašymu

yra įrašyti: pirkėjo pavadinimas, kodas, arba vardas pavardė, ir asmens kodas, bei pardavėjo papreigos, vardas,

pavardė, parašas ir spaudas. Papildytais kasos aparato kvitais galima pagrįsti tik automobilių degalų įsigijimo

sąnaudas. Mėnesio gale kuro pardavėjas privalo pagal pirkėjo pateiktus kvitus išrašyti PVM SF.

Kasos darbą organizuoja įmonės vadovas. Už kasos operacijų teisngumą ir įrašų tikslumą atsako

vyriausiasis finansininkas.

Kiekvienam pinigų srautui būtina vesti atskirą kasos knygą. Į kasos knygą darbinės operacijos įrašomos

kiekvieną dieną.

Pinigai priimami į kasą Kasos pajamų orderyje užpildant organizacijos pavadinimą , išrašymo datą, pinigų

davėjo pavardę, parašą, pinigų pridavimo pagrindą, sumą ( žodžiais), datą, pasirašo vyriausiasis finansininkas,

kasininkas. Ta pati informacija surašoma ir Kasos pajamų kvite. KPO lieka prie dienos kasos dokumentų

apyvrtos, KP kvitas atiduodamas klientui.

Pinigai iš kasos išduodami Kasos išlaidų orderiu. Jame užpildome: Organizacijos pavadinimą, Kasos išlaidų

orderio Nr…., datą, sumą skaičiais, gavėjo vardą, pavardę, išdavimo pagrindą, vyr.finansininko paraša,

62

kasisninko parašas, Gavėjo dokumento (paso, pažymėjimo)Nr. Išdavimo datą, pinigų sumą žodžiais, gavėjo

parašas, data.

Į kasos knygą įregistruojami tik KPO ir KIO Nr. Data , Kam atlikta operacija ir suma. Prie jų privalo būti

prisegti paaiškinamieji ir sumą patvirtinantys dokumentai.

KPO yra registruojami Griežtos atskaitomybės knygoje. Jų gavimas ir išlaidavimas yra apskaitomas griežtos

apskaitos blankų registracijos knygoje. Šioje knygoje aprašoma ir Sąskaitų faktūrų gavimas ir panaudojimas.

Kiekvienas Nr. Turi būti nurašytas parašant kokiai organizacijai ar asmeniui išrašytas.

Kiekvienam lėšų srautui yra vedama atskira kasos knyga. Apyvartos uždaromos ne rečiau kaip kartą į mėnesį.

Kasa yra aktyvinė sąskaita, t.y. didėjimas debetuojamas, mažėjimas kredituojamas. Kasos dokumentai, kaip ir

visi buhalteriniai duomenys ir įrašai saugomi 10 m..

Darbas kasoje privalo būti organizuotas pagal tam tikras taisykles : pati kasa turi būti įrengta pagal vidaus

reikalų ministro rekomendacijas, turėti apsaugos priemones, patalpos izoliuotos. Kasos darbp reglamente turi

būti išrašyta kada atliekamos kasos operacijos, kada dirbama su klientais, kada kasininkė eina į banką.

Jei įmonė dirba su kasos aparatu, pajamos fiksuojamos parate ir dienos gale, baigus darbą, atliekama “Z”-eto

operacija, kuri atspausdina dienos apyvartos suvestinę. Gauti duomenys surašomi į kasos peracijų knygą ir

įklijuojamas išrašas. Kasos juosta saugoma 5 m. ir priduodama Mokesčių inspekcijai patikrinimui.

Kasos operacijos yra tampriai susijusios su banke esančia atsiskaitomąja sąskaita. Kiekviena įmonė turi

atsidaryti sąskaitą banke ir dienos apyvartas ne rečiau kartą į savaitę įnešti . Atsiskaitymai per banką vykdomi su

mokesčių intitucijomis ir tiekėjais. Jei apyvartos didesnės atsiskaitomojoje sąskaitoje, iš banko išimami pinigai

darbo užmokesčiui. Tuo pačiu momentu turi būti daromi mokestiniai pavedimai SODRAI socialinio draudimo

įnašai -(kodas 017) ir Mokesčių inspekcijai pajamų mokestis (kodas 01). Mokestiniuose pavedimuose būtina

nurodyti kodus. Galima turėti keletą atsiskaitomųjų sąskaitų keliuose bankuose. Apribojimo nėra.

Kiekviena įstaiga nusistato savo kasos ir banko operacijų darbo pobūdį. Kiekvienas finansininkas ,

atsakydamas už darbą kasoje ir piniginių operacijų teisingumą, savarankiškai paskirsto darbus kasininkui. Pats

finansininkas negali vykdyti kasinių operacijų, išskyrus atvejus, kai nėra daugiau ekonominį darbą dirbančių

specialistų.

Vadovas privalo įsakymu patvirtinti parašus ir atskaitingų asmenų sąrašą, kurie turi teisę pasirašyti kasos

dokumentus ir gauti grynus pinigus iš kasos.

Kasos darbą organizuoja įmonės vadovas. Už kasos operacijų teisngumą ir įrašų tikslumą atsako

vyriausiasis finansininkas.

Kiekvienam pinigų srautui būtina vesti atskirą kasos knygą. Į kasos knygą darbinės operacijos įrašomos

kiekvieną dieną.

Pinigai priimami į kasą Kasos pajamų orderyje užpildant organizacijos pavadinimą , išrašymo datą, pinigų

davėjo pavardę, parašą, pinigų pridavimo pagrindą, sumą ( žodžiais), datą, pasirašo vyriausiasis finansininkas,

kasininkas. Ta pati informacija surašoma ir Kasos pajamų kvite. KPO lieka prie dienos kasos dokumentų

apyvartos, KP kvitas atiduodamas klientui.

63

Pinigai iš kasos išduodami Kasos išlaidų orderiu. Jame užpildome: Organizacijos pavadinimą, Kasos išlaidų

orderio Nr…., datą, sumą skaičiais, gavėjo vardą, pavardę, išdavimo pagrindą, vyr.finansininko paraša,

kasisninko parašas, Gavėjo dokumento (paso, pažymėjimo)Nr. Išdavimo datą, pinigų sumą žodžiais, gavėjo

parašas, data.

Į kasos knygą įregistruojami tik KPO ir KIO Nr. Data , Kam atlikta operacija ir suma. Prie jų privalo būti

prisegti paaiškinamieji ir sumą patvirtinantys dokumentai.

KPO yra registruojami Griežtos atskaitomybės knygoje. Jų gavimas ir išlaidavimas yra apskaitomas griežtos

apskaitos blankų registracijos knygoje. Šioje knygoje aprašoma ir Sąskaitų faktūrų gavimas ir panaudojimas.

Kiekvienas Nr. Turi būti nurašytas parašant kokiai organizacijai ar asmeniui išrašytas.

Kiekvienam lėšų srautui yra vedama atskira kasos knyga. Apyvartos uždaromos ne rečiau kaip kartą į mėnesį.

Biudžetinės lėšos yra apskaitomos kiekvieną dieną. Kasa yra aktyvinė sąskaita, t.y. didėjimas debetuojamas,

mažėjimas kredituojamas. Kasos dokumentai, kaip ir visi buhalteriniai duomenys ir įrašai saugomi 10 m..

Darbas kasoje privalo būti organizuotas pagal tam tikras taisykles : pati kasa turi būti įrengta pagal vidaus

reikalų ministro rekomendacijas, turėti apsaugos priemones, patalpos izoliuotos. Kasos darbp reglamente turi

būti išrašyta kada atliekamos kasos operacijos, kada dirbama su klientais, kada kasininkė eina į banką.

Jei įmonė dirba su kasos aparatu, pajamos fiksuojamos parate ir dienos gale, baigus darbą, atliekama “Z”-eto

operacija, kuri atspausdina dienos apyvartos suvestinę. Gauti duomenys surašomi į kasos peracijų knygą ir

įklijuojamas išrašas. Kasos juosta saugoma 5 m. ir priduodama Mokesčių inspekcijai patikrinimui.

Kasos operacijos yra tampriai susijusios su banke esančia atsiskaitomąja sąskaita. Kiekviena įmonė turi

atsidaryti sąskaitą banke ir dienos apyvartas ne rečiau kartą į savaitę įnešti . Atsiskaitymai per banką vykdomi su

mokesčių intitucijomis ir tiekėjais. Jei apyvartos didesnės atsiskaitomojoje sąskaitoje, iš banko išimami pinigai

darbo užmokesčiui. Tuo pačiu momentu turi būti daromi mokestiniai pavedimai SODRAI socialinio draudimo

įnašai -(kodas 017) ir Mokesčių inspekcijai pajamų mokestis (kodas 01). Mokestiniuose pavedimuose būtina

nurodyti kodus. Galima turėti keletą atsiskaitomųjų sąskaitų keliuose bankuose. Apribojimo nėra.

Kiekviena įstaiga nusistato savo kasos ir banko operacijų darbo pobūdį. Kiekvienas finansininkas ,

atsakydamas už darbą kasoje ir piniginių operacijų teisingumą, savarankiškai paskirsto darbus kasininkui. Pats

finansininkas negali vykdyti kasinių operacijų, išskyrus atvejus, kai nėra daugiau ekonominį darbą dirbančių

specialistų.

Vadovas privalo įsakymu patvirtinti parašus ir atskaitingų asmenų sąrašą, kurie turi teisę pasirašyti kasos

dokumentus ir gauti grynus pinigus iš kasos.

Anuliuoti ir sugadinti dokumentai metų gale yra priduodami mokesčių inspekcijai.

Kasoje, pinigai apskaitomi KASOS KNYGOJE. Kiekviena piniginiam srautui (litais ar valiuta) – kita

KASOS knyga. Kasininkas yra materialiai atsakingas asmuo. Kasos dokumentai: Kasos pajamų

orderis, Kasos išlaidų orderis, Kasos mėnesio registras.

Banke atsiskaitomųjų sąskaitų galima turėti tiek kiek reikia. Fondiniams pinigams privalu turėti atskiras

pinigines sąskaitas bankai įmonei teikia dienos išrašus, kuriuose apskaitoma visa piniginė dienos

64

apyvarta: kiek gauta , kiek sumokėta - išleista. Banko dokumentai: mokėjimo pavedimas, mokėjimo

reikalavimas, bango dienos išrašas, banko mėnesio sąskaitos apyvartos žiniaraštis, bankų

atsiskaitomųjų sąskaitų judėjimo registras. Banko išraše įmonės padidėjimas atspindimas Kredito

skiltyje, o sumažėjimas – debeto. („Atvirkščiai“ kaip įmonės apskaitoje).

Piniginės lėšos apskaitomos dienos apyvartomis, suvedamos į Didžiąją knygą ir turi sutapti su

pateiktais dienos dokumentais. PINIGINIŲ DOKUMENTŲ DATOS TAISYTI NEGALIMA. Jei

reikia taisyti kitus rekvizitus, jie yra perbraukiami taip kad matytųsi pirminis klaidingas įrašas ir

įrašomas teisingas rekvizitas.

Valiutinės operacijos Visose valiutinėse sąskaitose esančios piniginės lėšos ne litais, yra

konvertuojamos (lot. conversio – pakitimas) į litus. Susidaręs lėšų skirtumas tarp buhalterinio ir

oficialaus valiutos kurso su Lt apskaitoje fiksuojamas pajamose ar sąnaudose kaip teigiamas ar

neigiamas valiutos kursas. Metų gale, uždarant laikinąsias sąskaitas, išvedamas teigiamas arba

neigiamas rezultatas (jos uždaromos tarp savęs D536 K636).

65

PASYVAS - KAPITALAS

( NUOSAVYBĖ+ĮSIPAREIGOJIMAI)

NUOSAVYBĖS TURI TIEK, KIEK DOKUMENTAIS GALI PAGRĮSTI TURTO

ĮMONĖS KAPITALASNUOSAVAS KAPITALAS SKOLINTAS

KAPITALASĮstatinis kapitalas

Akcijų priedai

Rezervai Nepaskirstytas pelnas - nuostolis

Dotacijos Subsidijos

Atidėjimai Paimti kreditai

Kitaip skolintas kapitalas

-Perkainojimo-Privalomasis-Savoms akcijoms pirkti-Kiti

Pasyvas – tai savininkų santykis su turimu turtu ir susidarę įsipareigojimai trečiosioms šalims.

Ši buhalterinės apskaitos sąskaitų grupė „pasyviai stebi“ kaip kinta aktyvioji – turto – dalis.

Nuosavas kapitalas Ūkio subjekto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus

Sudaro: įstatinis kapitalas, privalomas rezervas, kiti rezervai, pelnas

Akcijos Vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininkų teisę dalyvauti įmonės valdyme

Akcijų priedai Akcijų emisijos kaina – akcijų nominali vertė

Dotacija Valstybės, savivaldybės institucijų, tarptautinių organizacijųir fondų parama konkrečiai

veiklaifinansuoti. Dotacijai priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. NEGRĄŽINTINA

Subsidija Valstybės ar savivaldybės institucijų teikiama finansinė parama, kuri skiriama iš valstybės ar

savivaldybės biudžeto plataus vartojimo prekių ar paslaugų kainoms išlaikyti arba sumažinti.

NEGRĄŽINTINA

66

Valstybės parama Griežtai reglamentuota finansinė pagalba iš biudžeto. NEGRĄŽINTINA

Pelnas / nuostolis Įmonės veiklos metininis rezultatas Pajamos (10 VAS) – Sąnaudos (11 VAS)

Įsipareigojimai Įmonės finansinis santykis su kita įmone pagrįstas prekių ar paslaugų materialine

verte.

Ilgalaikiai : finansinės skolos, prekybos, kitos.

Trumpalaikiai: finansinės, prekybos, išankstiniai mokėjimai, mokesčiai, kitos skolos

Dividendai Įmonės pelno dalis, išmokama akcininkui įvertinus jo turimų akcijų kiekį ir vertę.

6. TREČIA KLASĖ – NUOSAVAS KAPITALAS

Reglamentuoja 8 verslo apkaitos standartas

Įmonės kapitalas – tai viso savininko turto santykis su pačia įmone. Teisė valdyti šį turtą – tai savo

nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudoti ir siekti ekonominės

naudos iš šios įmonės turto. Nuosavybės teisė objektyviai- tai visuma teisės normų, susijusių su

konkretaus turto valdymu, juo naudojimusi bei disponavimu.Ji nepriklauso nuo subjekto – turto

savininko- ir siejama su nuosavybės teisine baze.

Nuosavybės teisė subjektyviai- tai savininko valia vykdoma veikla savo nuožiūra pagal galiojančių

teisės aktų reikalavimus valdyti, naudotis ar disponuoti turtu, nepažeidžiant kitų asmenų teisių.

Nuosavybės teisė objektyviai –tai savininko veikla, nepažeidžianti savo ir kitų fizinių asmenų teisių ir

nuosavybės į turtą. Nuosavybės teisė visada turi savyje pasyviąją valdymo dalį – susilaikymą nuo

veiksmų , kurie gali pakenkti kitiems –trečiajai šaliai- asmenims.

VALDYMAS –konkrečių teisių visuma, leidžianti jam daryti fizinį iar ūkinį poveikį į turtą.

NAUDOJIMASIS –Tai teisė naudotis turtu pagal tiesioginę jo paskirtį tenkinant savo poreikius ar

interesus;

DISPONAVIMAS –tai visos teisės ir jų įgyvendinimas nulemiant daikto ar turto likimą.

TEISĖS APRIBOJIMAS- tai dalies veiksmų atliekamų su turtu, draudimas, neprarandant teisės į

nuosavybę (t.y. nėra perduota valdymo ir kontrolės turtu funkcija).

Nuosavybė formuojama įstatiniu kapitalu

Nuosavybė- pasyvi buhalterinės apskaitos sąskaitų klasė. Apyvartos atliekamos kartą per metus,

išvedant finansinių metų veiklos rezultatą arba uždarant fondų ir dotacijų panaudojimą. Tai savininkų

santykių lygis įmonės veikloje.

Tai visa, ką įmonė „uždirbo“ per visą veiklos rezultatą.

67

6.1. Įstatinis kapitalas, akcijos

Kiekvienos įmonės pagrindas – jos suformuotas įstatinis kapitalas. Kokio dydžio jis suformuojamas,

nuo tokio „piniginio laiptelio“ prasideda įmonės turto formavimas (pirkimas būtino ilgalaikio

turto ,prekių, skirtų perparduoti ir .t.t. ) ir ekonominiai įmonės veiksmai.

Atvirtųjų (AB) ir uždarųjų (UAB) bendrovių minimalus akcinio kapitalo dydis yra nurodytas Akcinių

bendrovių įstatyme. Įstatinis kapitalas formuojamas akcijų pagrindu.

Akcijų tikroji kaina. Nustatoma tik pardavus akcijas, pardavimo momentu.

Akcijų balansinė vertė. Tai viso buhalterinėje apskaitoje įregistruoto turto ( atėmus ilgalaikio

turto nusidėvėjimą ir amortizaciją) santykis su visomis akcijomis. Tai paprasčiausias akcijų

vertės nustatymo būdas.

Akcijų pelningumas. Įmonės pelno santykis su visomis akcijomis. Tai tiksliausias akcijų vertės

nustatymas.

Akcijų galima vertė. Įmonės turtas yra pervertinamas tokiomis kainomis, kokiomis jį galima

parduoti dabar rinkoje ir padalinamas iš akcijų skaičiaus. Trūkumas šio vertinimo – gal rytoj šis

įmonės turtas bus įkainotas kitaip?

Akcijų priedai Akcijų emisijos kaina – akcijų nominali vertė

PVZ išleista 140 akc. Nom.v. 100Lt Rinkoje parduotos po 110

(110 x140) – ( 100 x 140) 1400Lt

Įstatinis kapitalas formuojamas kuriant įmonę. Turto įnešėjas tampa savininku. Individualių įmonių ,

komanditinių bendrijų , Tikrųjų ūkinių bendrijų nariai ir jų savininkų turtas yra neatsiejamas nuo jo

nuosavo privataus turto. Mokesčių prasme jis atsako tiek, kiek apie tai deklaravo VMI.

Ribotos civilinės atsakomybės struktūros savo įstatinį kapitalą formuoja iš akcijų nominalių verčių

sumos.

Akcijų nominali vertė- tai kaina , kuri buvo sumokėta perkant akciją. Kaip yra įvairių nominalų pinigų,

taip yra įvairių nominalų įmonės pinigų“. Atliekant akcijų prekybos veiksmus, yra gaunami akcijų

priedai.

68

Įmonių savininkai- akcininkai- įmonę valdo per direktorių, o sprendimus priima visuotinu akcininkų

susirinkimu. Viena akcija – vienas balsas.

A K C I J O S

Pagal formą

Pagaldisponavimo būdą

Pagal suteikiamas teises

Pagal statusą

Pagal apmokėjimą

Materialios

Nematerialios

Vardinės

Pareikštinės

Paprastosios

Privilegijuotosios

Specialios

Įvairių klasių

Įmonės darbuotojų

Neišleistos

Išleistos

Supirktos

savos įmonės akcijos

Skirtumas tarp išleistų ir supirktų – apyvartoje esančios akcijos

Apmokėtos

Neapmokėtos.

Gali būti pareikalautos ir nepareikalautos apmokėti

1. Materialios akcijos yra specialūs šių vertybinių nuosavybės popierių lakštai. Nematerialiosios

akcijos registruojamos įrašais vertybinių popierių sąskaitose, o savininkai gauna tik išrašus

apie jų pirkimą PVZ „Finansta“

2. UAB –uose būna tik vardinės akcijos.Vardinės akcijos lakšte nurodoma kokio UAB akcija,

nominali vertė ir kas jos savininkas Pareikštinių akcijų savininkaiakcijoje neidentifikuojamas.

3. Paprastosios akcijos jų savininkui suteikia balso teisė.Jų savininkas su likusiais akcijų

savininkais daliajsi visa veiklos rizika. Dividendus jie gauna tik tada, kai jie yra išmokami

privilegijuotų akcijų turėtojams. Uždarius įmonė, su paprastųjų akcijų turėtojais taip pat

atsiskaitoma paskiausiai. Privilegijuotosios akcijos neturi balso teisės. Jas išleidžiant yra

nustatomas stabilus dividentų procentas nuo nominaliosios vertės. Dažnai jiems yra suteikiama

kaupiamoji dividendų teisė : jei dėl sunkios įmonės finansinės padėties nemokėjo dividendų, tai

kitais metais gali atsiimti dvigubai. Dalis privilegijuotųjų akcijų gali būti konvertuotos į

paprastąsiais, tačiau atvirkštinis veiksmas – paprastąsiais privilegijuotas- negalimas.

Specialiosios akcijos priklauso valstybei ar savivaldybei. Skirtingū klasių akcijos – tai

turinčios tam tikrų skirtingų teisių ųmomės valdyme.

69

4. Išleistos akcijos yra tos, kuriomis buvo suformuotas įtatinis kapitalas.Įmonei nutarus didinti

įstatinį kapitalą, sutvarkomi dokumentai, gaunami leidimai bet akcijų dar nėra. Neišleistos

akcijos yra tos, kurios dar bus išleistos apyvartą didinant kapitalą.

5. Visos akcijos, už kurias sutartyje įsipareigojama sumokėti, skirstomos į apmokėtas ir

neapmokėtas. Pastarąsias apskaitoje fiksuojame tik tada, kai jos yra pareikalautos apmokėti

pagal terminus.

Pirmoji akcinė bendrovė atsirado XVI a. pbg. Anglijoje. Tai buvo Anglijos bankas ir Rytų Indijos

kompanija. Tai pirmosios bendrovės, kurios gavo ribotos atsakomybės privilegijas.

AB įdomiausia savybė- ribota savininkų atsakomybė už AB veiklą.

UAB gali būti tik iki 250 akcininkų. AB – neribota, pvz. „Pieno žvaigždės“ iki 4000.

Pagrindinis principas- viena paprastoji akcija suteikia 1 balsą. Visuotinas akcininkų susirinkimas

šaukiamas ne rečiau kaip 1 kartą metuose.

Akcija NIEKADA neturi nustatytos ar pastovios vertės.

Akcijų kotiravimas – tai akcijų rinkos kainos nustatymas

Emitentas- bendrovė, dalyvaujanti vertybinių popierių biržos procedūrose.

Akcijų emisija- akcijų išleidimas į rinką. Gali būti vieša ir uždara akcijų emisija. Viešos emisijos atveju

Vertybinių popierių komisijai (VPK) yra pateikiamas EMISIJOS PROSPEKTAS. Uždaros emisijos

atveju- pateikiamas supaprastintas prospektas MEMORANDUMAS.

Pagrindinė naujos emisijos taisyklė – senieji bendrovės akcininkai turi pirmumo teisę įsigyti dalį

naujos emisijos. Jei jis neperka, savo teisę gali parduoti.

Akcijos gali būti emituojamos dvejopai: daryti akcijų emisiją didinant bendrovės įstatinį kapitalą ir

išleidžiant į rinką papildomą kiekį akcijų su nauja nominalia verte, arba nekeičiant įstatinio kapitalo

išleisti papildomą akcijų kiekį mažinant senųjų akcijų nominalią vertę.

Akcijos yra materialios (atspausdintos ant popieriaus kaip popierinis dokumentas) ir nematerialios -

virtualios, kiekiniu būdu apskaitomos kompiuteryje, o akcijų knygoje fiksuojant kas kiek turi.

Nematerialiųjų akcijų pranašumai : 1.Jų negalima pavogti, 2 mažesnė tikimybė suklysti, 3. Sumažėja

VP spausdinimo, saugojimo ir apskaitos sąnaudos, 4. maksimaliai sumažinamas laikas tarp pavedimo ir

jo įvykdymo.

Lietuvoje veikia dviejų lygių VP apskaitos sistema: 1.Lietuvos centrinis vertybinių popierių

depozitoriumas (LCVPD) tvarko bendrąsias VP sąskaitas, 2.Bankai ir finansų maklerių įmonės-

asmenines VP sąskaitas.

Aktyviausiai investuojanti tauta- švedai (investuotojai -45 proc. tautos, neskaitant investuotojų per

maklerių įmones). II –JAV ir Kanada.(investuotojų 26 proc. gyventojų). Lietuvoje -0,5 proc.

70

OFICIALUSIS Sąrašas – tai sąrašas, kuriame kotiruojasi įmonės, ne mažiau kaip 3 metus vykdžiusios

pagrindinę veiklą, finansinę atskaitomybę rengiančios pagal TAS, Akcijų rinkos kapitalizacija

(bendrovės kapitalas ir rezervai) turi būti ne mažesni kaip 4 mln. EUR.

EINAMASIS sąrašas. Įstatinis kapitalas ne mažesnis kaip 1 mln.EUR.

SKOLOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ sąrašas . Tai bendrovių ir Vyriausybės skolos vertybiniai

popieriai.. Bendra skolos vertybinių pop. Emisijos nominali vertė turi būti ne mažesnė kaip 200

tūkst.EUR. ,

Visų sąrašų dalyviai privalo savo veiklą vykdyti pagal TAS, VAS ir Lietuvos norminius aktus. Jie visi

privalo aiškinamuosiuose raštuose atskleisti informaciją apie esminius įvykius.

Sąrašas UPS (įspėjamasis). Lietuvoje tokio sąrašo nėra. Jei įmonė pateko į tokį sąrašą, reikia pradėtas

tyrimas dėl šios įmonės informacijos pateikimo procedūrų. Šiame sąraše gali būti ir įmonė, kurioje

vyksta dideli struktūriniai kitimai, jei norėjo pirkti didelį akcijų kiekį ir nenupirko, t.y. visos bendrovės,

kurios dėl kurių nors aplinkybių staiga įgijo rizikos faktorių.

2006-01-01 Vilniaus Vertybinių popierių biržos OFICIALIAJAME sąraše buvo 10 bendrovių

(AB“Apranga, Ekranas, Lietuvos telekomas, Pieno žvaigždės, Rokiškio sūris, Sanitas, Snaigė, Utenos

trikotažas, Vilniaus baldai, Vilniaus vingis“) , EINAMAJAME -33.

INSTITUCINIAI investuotojai – tai pensijų fondai, investicinės bendrovės, draudimo bendrovės,

taupymo fondai...t.y. institucijos, surenkančios iš fizinių asmenų didelius piniginius portfelius. Jie

pradėjo rastis po 2004 m. pensijų reformos ir įstojimo į ES. UŽSIENIO investuotojai – tai pirmiausiai

instituciniai užsienio invest. Apie 38,5 proc. Dominuoja Nyderlandų kapitalas. 18,6 proc investuotojų

yra centrinė valdžia, 16,1 – Privačios įmonės, 1,25 – fiziniai asmenys, 6,51 valstybinės įmonės, 8,5-

kiti.

Lietuvoje yra 24 Vilniaus vertybinių popierių biržoje užregistruoti finansų tarpininkai, 14 narių iš

Latvijos ir Estijos. Yra 3 grupės: „A“ pati aukščiausia, gali prekiauti ne tik klientų pavedimu, bet ir

savo pinigais (UAB FMĮ „FINBASLTUS, AB FMĮ „FINASTA“, 3 užsienio įm.. „B“- prekiauja

vertybiniais popieriais ir pinigais, (UAB FMĮ Baltijos vertybiniai popieriai“, „Jūsų tarpininkas“,

„Naugvilda“, „SG Finansai“, „Suprema“) „C“ – tik konsultuoja, biržoje operacijų nevykdo.

Galimas įsigyti akcijų paketas nuo...iki vadinamas LOTU.Pvz, Švedijoje biržos lotas yra nuo 50 iki

200 akcijų. Lietuvoje netaikomas. Vakaruose –visose biržose. Jei pageidaujamas įsigyti akcijų paketas

viršija nustatytą lotą, prekiauja per tarpininkus mažesniais LOTAIS. Toks sandėris yra brangesnis.

Prekybą vertybiniais popieriais rinkoje ir jos dalyvius kontroliuoja Vertybinių popierių komisija

(VPK).

VP BIRŽA- tai akcijų pirkėjų ir pardavėjų susitikimo vieta. Žodis BIRŽA atsirado pas flamandus. XII

a. Brugės miestelio gyventojai rinkdavosi Van der Bursė šeimos namuose ir aptardavo savo sandėrius

71

dėl skolų, žaliavų ir reikalų. Vardas BURSĖ (tariasi BIRZĖ) tapo žaliavų, valiutų ir vertybinių popierių

sinonimu.

Vilniaus VPB prekyba vyksta elektroniniu būdu. VVPB įsikūrė 1993 m. 2004 m. ją įsigijo didžiausia

Šiaurės Europos vertybinių popierių biržų operatorė „OMX“. Biržoje buvo įdiegta automatizuota

SAXESS prekybos sistema. suvienodinusi visų biržų prekybos sąlygas. Lietuvos finansų maklerio

įmonės yra susibūrusios į asociaciją, kurios veiklą reglamentuoja etikos kodeksas.

Kaina, kurią fin.tarpininkas yra pasirengęs sumokėti už norimas įsigyti akciją ir paskelbia ją garsiai,

vadiname PIRKIMO kursu. Kaina, už kurią pardavėjas yra pasirengęs parduoti PARDAVIMO Kursu.

Jie visada skiriasi.

„SANDORIO ĮVYKDYMAS“. Kai yra suderinami pirkimo ir pardavimo kursai, biržos apskaitos

sistema fiksuoja sutikimą „Sandorio įvykdymu“. Iš pavedimų registravimo žurnalo užsakymas

keliauja vykdymui.

Lietuvos Biržos prekyba remiasi pavedimų rinko principu: sandorio kaina priklauso nuo pavedimų.

Biržoje sudaromi automatinio pervedimo sandoriai ir tiesioginiai sandoriai (tai VP pirkimo pardavimo

sandoriai sudaromi techninėmis ir organizacinėmis biržos priemonėmis ir tiesiogiai surandant antrąjį

sandorio dalyvį. Šis ketinimas skelbiamas biržos elektroninėje skelbimų lentoje).

Prekyba rinkoje skirstoma į 3 etapus: atidarymo aukcionas . Visi sandoriai iki 10 val sudaromi viena

kaina ir visi biržos nariai pateikia savo pavedimus, juos koreguoja ir anuliuoja. 10 val nustatomi

sesijos atidarymo kursai ir nuo 10 iki 14 val vyksta nepertraukiama prekyba. Tuo metu galimi ir

papildomi sandoriai (pavedimai). Neįvykdyta pavedimų dalis lieka prekybos sistemoje (VP rinkoje) ir

laukiama kol bus įvykdyti visi pavedimai . Tai - poprekybinė sesija.

AKCIJŲ KURSŲ INDEKSAS- tai rodiklis, atspindintis visų arba kai kurių įmonių akcijų vidutinės

kainos svyravimą per tam tikrą laikotarpį. Šis indeksas yra skaičiuojamas konkrečios dienos akcijų

kursus lyginant su pasirinktos praėjusios dienos akcijų kursais. Patys indeksai rodo santykį tarp akcijų

kapitalizacijų sumos konkrečiu laiko momentu ir tų pačių akcijų kapitalizacijų sumos pradiniu indekso

skaičiavimo momentu (baziniu)

Vilniaus VPB skaičiuoja OMX VILNIUS indeksą. Tai kapitalizuotas grąžos indeksas, į kurį patenka

Oficialiojo ir Einamojo sąrašų visos akcijos. Oficialiojo sąrašo akcijų kainų pokyčiams dar taikomas

BALTIX indeksas. Šis indeksas apima Vilniaus, Rygos, Talino VP biržų Oficialiųjų sąrašų akcijų

kainas.. Indeksas skaičiuojamas kasdien. Bendra akcijų kapitalizacija , apskaičiuota pagal paskutinės

prekybos sesijos uždarymo kainas EUR. + dividendai + kiti akciniai pokyčiai lyginama (dalinama) su

atitinkamais praėjusios prekybos sesijos duomenimis. Vienos akcijos emisijos kapitalizacija indekse

ribojama iki 10 proc.(?)

72

DAU DŽONSO indeksas. Tai 30 didžiausių Amerikos pramonės bendrovių vidutinis akcijų kursas.

Indeksas skelbiamas ne piniginiu vienetu, o punktais. 1884 m. Čarlzas H.Dau ir Edvardas Džonsas

paskelbė 12 apdirbamosios pramonės vidutinę akcijos kainą. Sudėjo visų 12 bendrovių akcijų dienos

kainas ir padalijo iš 12. Tuo metu jis buvo 40,94 dol.už akciją. Per šimtmetį pasikeitė bendrovės, akcijų

apyvartumas ir vyko emisijos. Todėl dabar visų akcijų dienos kaina yra dalinama iš specialaus,

išvestinio daliklio, kurias priklauso nuo akcijų emisijų ir rinkos paklausos.

Rinkos svyravimus lemia : ūkinės veiklos ciklas, įmonės pelnas, infliacija ir valiutų kursas.

Augančios palūkanų normos lemia kursų kritimą. (investuotojai perinvestuoja savo kapitalą iš akcijų

Vyriausybės vertybinius pop.) Akcijų rinkos likvidumas mažėja.

BULIŲ RINKA – akcijų kursai akivaizdžiai kyla

LOKIŲ RINKA- akcijų kainos krenta. Lokių kailių pardavinėtojai XVIII a. pardavinėdavo lokių

kailius dar jų nenušovę. Todėl makleriai, kurie pardavinėdavo akcijas, kurių dar neturi, bet tikisi kad

akcijų kainos kris, jie pirks pigiai o vėliau brangiai parduos, buvo lyginami su lokiais. XVIII a. buvo

labai populiarios lokių ir bulių kovos, todėl maklerių grupes praminė buliais ir lokiais.

Akcijos „baisse“ –akcijų kurso indeksas nukrito daugiau nei 2 proc.

Akcijos „ hausse“ – akcijų kurso indeksas pakilo daugiau nei 2 proc.

Akcijų kursų indekso svyravimas:

baiss

e

Labai

silpna

s

silpna

s

krintanti

s

Nedaug

krintanti

s

nepastovu

s

Besi

laikantis

Tvirtai

besilaikan

tis

tvirta

s

Labai

tvirta

s

ha

uss

e

Daug

iau -

2%

-2%

iki

-1..5%

-1.5%

iki -

0.5%

-0.5 %

iki

-0.25 %

-0.25 %

iki

-.0.2 %

-0.2 %

iki

+0.2 %

+0.2 %

iki

+0.25 %

+0.25 %

iki

+0.5 %

+0.5

% iki

+1.5

%

+1.5

%

Iki

+2%

Vir

š

2%

Svarbiausia renkantis akcijas yra įmonių finansinė būklė, o ne politinė ir ekonominė šalies padėtis.

Fundamentinis akcijų analizės metodas : įmonės vaidmuo rinkoje, vadovybės kompetencija ir

finansinių duomenų analizė tam tikros įmonės akcijoms .reikia įvertinti ar įmonės akcijos yra per

brangiai ar per pigiai įkainotos. Būtina turėti šiuos rodiklius:

1 akcijos pelnas ((Įmonės pelnas –mokami mokesčiai) : išleistų akcijų skaičiaus), šis dydis parodo

kiek grynojo pelno priklauso akcijos savininkui.

P/E Akcijos rinkos kaina : pelno, tenkančio 1 akcijai. Jis parodo, kiek investuotojas moka už 1

įmonės pelno litą. Paprastai investuotojas moka didesnę kainą už tą įmonės akciją, kurios pelnas linkęs

didėti. Jei p/E yra mažas (mažesnis už šakos vidurkį), vadinasi įmonės akcijos pigios, nepakankamai

73

įvertintos. P/E reikia naudoti atsargiai: įmonė gali nepateikti visų duomenų ir jos P/E, būdamas aukštas,

iškraipys tikrąją padėtį.

Nuosavo kapitalo pajamingumas. Įmonės pelnas :nuosavo kapitalo. Šis rodiklis padeda palyginti

akcijos pelningumą su kitomis investavimo formomis.

Dividendinis pelningumas. 1 akcijos dividendai : 1akcijos kainos. Šį pajamingumą lyginant su

bankų palūkanomis ar Vyriausybės obligacijų palūkanomis galima įvertinti investicijų į akcijas

pelningumą.

Nuosavas kapitalas. Akcinis kapitalas+ rezervai + nepaskirstytas pelnas.

Diskontuoti pinigų srautai. Sudėtingiausias įmonės vertinimo metodas. Jį naudoja finansų analitikai.

Tai įmonės ateities mokėjimų srautų, atiteksiančių įmonės akcininkams, apskaičiavimu.

Techninis akcijų analizės metodas Šio metodo pagrindas yra istorinė akcijų kursų . kitimo analizė.

Priimdami investicinius sprendimus, investuotojai paprastai naudoja abu būdus

„Dūrimo pirštu į sąrašą“ metodas. Daugelis ekspertų mano, kad šis metodas tiek pat efektyvus, kaip

2 ankstesnieji.

Konvertuojamoji obligacija. Tai saugių nuolatinių pajamų iš paskolos ir galimybė užsidirbti iš akcijų

kurso pokyčių sintezė. Konvertuojama obligacija- tai paskolos dokumentas su palūkanomis konkrečiam

( 10m.) terminui. Aš paskolinu įmonei (emitentui) pinigų sumą ir gaunu pastovias palūkanas. Jei noriu,

gali konv. Obligaciją pakeisti į tos įmonės akcijas pagal išanksto sutartą kursą.

Akcijų rizika 2 rūšių: nesisteminė (tai bendrovės veiklos rizika. Pvz. didelė nesisteminė rizika

būdinga naftos pramonei ). Ją galima diversifikuoti ( paskirstyti) per investicijų portfelį. Akcijas reikia

pirkti skirtingų tipo įmonių ir rizikingumo. Rinkos (sisteminė. Ji parodo kaip gali svyruoti akcijų

kursas dėl rinkos sąlygų). Šios rizikos diversifikuoti negalima. Bendra investicinio portfelio rinkos

rizika yra kiekvienos turimos akcijos rizikos suma.

BETA KOEFICIENTAS. Jis nusako akcijos rinkos rizikos dydį. Tai akcijos kurso jautrumas bendrai

rinkos tendencijai. Jis atsako į klausimą, koks bus investuotojo akcijų kurso pokytis, kai visos akcijų

rinkos pokytis yra X procentų. Vidutinė VP rinkos rizika prilyginama 1. Jei akcijos BETA koef. apie

1,5, tai jos jautrumas rinkos rizikos pokyčiams yra didelis .Investicija į tokias akcijas yra rizikingesnė,

bet sėkmės atveju ji duos ir didesnį pelną. Jei BETA koef. 0,5 tai jautrumas mažas. Stabiliau dirbančių

įmonių BETA koef. Yra iki 1. Banke laikomų pinigų BETA lygi 0 .

INVESTICINIO PORTFELIO teoriją sukūrė H.Markovitcas 1990 m. Kapitalo rinkos vertinimo

teoriją pagal BETA koef. Sukūrė W.SHarpe‘as CAPM.

Akcijomis pasaulyje prekiaujama visą parą. www.vz.lt www.lt.omxgroup.com.

Didžiausia pasaulio birža NIUJORKO (NYSE). jai tenka 80 proc. JAV akcijų apyvartos.

Prekiaujama 8800 įmonių akcijomis. Pagrindinis biržos indeksas „DOW JONES“

74

Didžiausia Europos birža LONDONO. (SEAQ) 3700 įmonių. Pagrindinis indeksas FTSE (financial

Times)

FRANKFURTO birža 2000 įmonių. Didžiausia Vokietijos birža pagrindinis indeksas DAX

Vienintelė „gyva“ birža pasaulyje TOKIJO. Pagrindinis indeksas NIKKEI. 1800 įmonių.

6.2. Rezervai

REZERVAS tai tam tikras laikinas pelno paskirstymo apribojimas tam tikriems įmonės veiklos

veiksmams atlikti. Savininkų nuosavybės tai nemažina, tačiau rezervų dalis neskirstoma dividendams.

Perkainojimo rezervas yra skirtas ilgalaikio turto perkainojimui. Visas turtas, kuriuo disponuoja

įmonė, apskaitomas įsigijimo savikana. Su laiku, ji keičiasi ir gali visiškai nebeatitikti rinkos kainos.

Tada ir naudojamas ilgalaikio turto perkainojmo rezervas – rinkos kainoms atstatyti.Ilgalaikį turtą

galima perkainoti tik tada, kai joreali vertė pastoviai viršija apskaitos kainą.

Privalomasis rezervas formuojamas nepriklausomai nuo savininkų valios pagal Akcnių bendrovių

įstatymą. Jo paskirtis yra ginti trečiuosius asmenis nuo įmonės blogos padėties. Sudarant šį rezervą

mažinama pelno paskirta dalis divdendms, t.y. neleidžiama visko išsidalinti, o skatinamas tam tikro

saugumo sudarymo

Paskirstyti rezervai sudaromi įmonės įstatuose nustatyta tvarka. Paskirstytinas rezervas reiškia, kad jį

panaudojus, sumažėja ir įmonėje esantis turtas, nes jo dydis išamamas ir sunaudojamas numatytiems

tikslams.

ATIDĖJIMAI Tai buhalterinė procedūra, kai padarytos išlaidos priskiriamos to laikotarpio ka i jos

uždirbo pajamas, sąnaudoms.Jie paparastai skiriami nuostoliams dengti ar sąnaudoms mažinti.

Savininkai yra patyrę tam tikras veiklos procedūras ir tam atideda tam tikrą dydį lėšų išlaidoms

dengti. Atidėjimai nei didina , nei mažina turto.Atidėjimai formuojami jau įvykusių faktų pagrindu.

Negalima formuoti atidėjimų

verslui ateity plėsti

beviltiųkoms skoloms dengti

ilgalaikio turto rekonstrukcijai

turto koregavimui ir pan.

Adidėjimaus privalu formuoti, jei yra patenkinamos trys sąlygos

Įmonė jau turi įsipareigojimą dėl įvykusio įpareigojančio įvykio

Tikėtina, kad šiam įpareigojimui įvykdyti bus reikalingas turto sunaudojimas

Įsipareigojimų sumą bus galima pakankamai tiksliai įvertinti.

PVZ. Įmonė pardavė prekių už XX sumą.Pirkimo pardavimo sutartyje numatyta, kad į kainą įeina

garantinis prekių remontas.Įmonė tam sudarė AC dydžio atdėjimą. Įmonė formuoja darbuotojų

75

atostoginius , kadangi atostogos kaupiasi visus metus tolygiai, bet darbuotojai į atostogas eina

netolygiai

Atidėjimai gali būti formuojami ne tik didinant sąnaudas, bet ir mažinant pajamas, o kai kurie ir

registruojant įmonės administracijos pasiūlymą visuotinam akcininkų susirinkimui kaip skirstyti pelną:

kokius dividentus skelbti ir kokius formuoti rezervus.

Nepanaudota atidėjimų dalis pripažįstama pagaute, o nepekankamai suformuoti atidėjimai

kompensuojami kaip netekimų (pagal PMĮ iki vieno procento ribojamo dydžio atskaitymai likę kaip

neleidžiami atskatymai) sąskaita.

Ne visi atidėjimai pripažįstami išvedant įmonės fianansinį rezultatą, tačiau jų formavimas privalomas:

jis leidžia susidaryti tikresnį įmonės veiklos vaizdą.

76

6.3.

6.4.

Nepaskirstytasis pelnas / nuostolis

Uždaromosios (suvestinės) sąskaitos

PELNAS ( NUOSTOLIS) Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio ( finansinių metų) gale yra uždaromos

laikinisios sąskaitos ir išvedamas įmonės metų veiklos rezultatas: pelnas arba nuostolis. Nuo šio

rezultato dydžio priklauso ar bus mokami dividendai ar ne, kokie bus suformuoti rezervai, koks bus

tolesnis veiklos vystymasis. Šis rezultatas išvedamas per sąskaitas39. Praktikoje yra naudojama

papildomai sąskaitos 391 pagrindinės veiklos uždarymas ir 392 kitos veiklos uždarymas. Sąskaitos

uždaromos ir vėl atidaromos vieną kartą metuose – finansiniams metams pasibaigus. Rezultatas

išvedamas įvertinus galutinį likutį

Didžiosios knygos sąskaita 39

Pajamų ir sąnaudų suvestinė

SĄSKAITOS DEBETAS SĄSKAITOS KREDITAS

D 39

K visos kiekvienos sąnaudų sąskaitos apyvartos

D visos kiekvienos pajamų sąskaitos apyvartos

K 39

Likutis šioje sąskaitos pusėje rodo veiklos nuostolį Likutis šioje sąskaitos pusėje rodo veiklos pelną

Sąskaitų plane yra išskirtos dvi sąskaitų grupės pelnui – nuostoliui skirstyti.

Pajamų klasės 59 sąskaitų grupėje atspindimos visos pelną didinantys arba mažinantys padengtiną

nuostolį veiksmai pyvartos, Sąnaudų 69 sąskaitų grupėje – atvaizduojamas pelno

paskirstymas.Buhalterinėje apskaitoje pradžioje registruojamas ataskaitinių metų pelno paskirstymas, o

sekančiu veiksmu – atiduotas praėjusių laikotarpių nepaskirstytas rezultatas.Tai daroma todėl, kad būtų

aiįku ar nepaskirstė įmonė daugiau nei uždirbo, o jei taip – tai iš kokio šaltinio. Visi pelno – nuostolio

paskirstymo veiksmai atliekami po visuotino akcininkų susirinkimo, tačiau datuojami gruodžio 31d.

(arba finansinio laikotarpio paskutinės dienos data).

77

Yra keturi perskirstymo atvejai

ĮMONĖS VEIKLOS REZULTATŲ VARIANTAI

Praėjusių ataskaitinių laikotarpių

nepaskirstytas rezultatas

Ataskaitinio laikotarpio įmonės veiklos rezultatas

Veiksmai buhalterinėje apskaitoje

PELNAS PELNAS Nr. 342 Nepaskirtstytas praėjusių metų pelnas 4000LtNr. 33 Rezervai 1500LtNr. 39 Ataskaitinių metų pelnas 3000LtPASKIRSTYMUI 8500Lt

PELNAS NUOSTOLIS Nr. 342 Nepaskirtstytas praėjusių metų pelnas 4000LtNr. 33 Rezervai 1500LtNr. 39 Ataskaitinių metų nuostolis 6500Lt

PASKIRSTYMUI 4000+1500-6500 keliamas nuostolis

(1000)

NUOSTOLIS PELNAS Nr. 342 Nepaskirtstytas praėjusių metų nuostolis 4000LtNr. 33 Rezervai 0Nr. 39 Ataskaitinių metų pelnas 5000 Lt

PASKIRSTYMUI dengiamas nuostolis

(4000) + 5000 lieka pelnas 1000

NUOSTOLIS NUOSTOLIS Nr. 342 Nepaskirtstytas praėjusių metų nuostolis (2000)Nr. 33 Rezervai 0Nr. 39 Ataskaitinių metų nuostolis (1000)

Bendras nuostolis (3000), kaupiamas 5 metus.

Veliau privalu dengti .

78

6.5. Dotacijos ir subsidijos

Reglamentuoja 21 verslo apskaitos standartas

DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS dar kitaip gali būti įvardintas kaip įmonei dovanotas turtas. Šis turtas

visada yra tikslinės paskirties ir savininkų nuosavybėn pereina palaipsniui, pagal panaudojimo dydį.

Valstybės, savivaldybės, tarptautinės organizacijosir fondai gali teikti įmonei finansinę ar materialinę

paramą konkrečiai veiklai.(dotacija). Šiai kategorijai yra priskiriama ir gauta parama. Dotacijos gali

būti gautos turtu ( ilgalaikiu) su konkrečiomis njo naudojimo sąlygomis ir pajamomis. Pajamomis

gaunama dotacija paprastai būna praėjusio laikotarpio išlaidoms ir negautoms pajamoms kompensuoti.

Dotacija apskaitoje pripažįstama tada, kai yra dokumentai, patvirtinantys šį faktą ir dotacijos gavįjas

atitinka dotacijos suteikimo sąlygas.

Dotacija galima pripažinti įmonei suteiktą valstybės paskolą, jei ji garantuoja , kad bus įvykdytos visos

paskolos suteikimo sąlygos, gauta tikslinė parama ir t.t. Dotcijos gautos turtu, panaudojimas

apskaitoje pripžįstama nusidėvėjimo dalimi per laikotarpį, o pajamomis – pagal sąnaudas įmonės

pajamoms uždirbti.

Jei dotacijos negalima susieti su konkrečiu sąnaudų laikotarpiu ar negautų pajamų kompensavimu,

tada jos apskaitoje pripažįstamos tą laikotarpį, kai buvo gautos. Jei dotacija gaunama už pereitų

laikotarpių nuostolius, arba gaunamos be jokių sąlygų ir reikalavimų vykdymui, jos apskaitoje

pripažįstamos panaudotomis iš karto.

Jei valstybė ar savivaldybė skiria paramą plataus vartojimo prekių kainoms išlaikyti ar sumažinti,

įmonė gauna subsidiją. Gali būti suteikta valstybės parama, tačiau griežtai apibrėžtai veiklai ar

tikslui įgyvendinti.

79

7. KETVIRTA KLASĖ – ĮSIPAREIGOJIMAI (SKOLINTAS

KAPITALAS)

Reglamentuoja 18 verslo apskaitos standartas

Skolintojų NUOSAVYBĖ arba ĮSIPAREIGOJIMAI arba KREDITORINIAI SANTYKIAI

Didysis visų laikų skolininkas ONORE DE BALZAKAS yra pasakes

„Turėti skolų, vadinasi jau šį tą turėti“

Kuo didesnės įmonės skolos, tuo sunkiau jai gauti kreditus ir formuoti apyvartines lėšas.Antra vertus,

prekybos kolos, už kurias įprasta nemokėti palųkanų tampa kaip beprocentinis kreditas. Kreditorinis

įsikolinimas tampa pavojingu tada, kai atsiranda didelė kreditorių grupė, reikalaujanti sumokėti iš karto

.Praktikoje visi šie įmonės turimos skolos vadinamos įmonės įsispareigojimai Paprastai visos

mokėtinos sumos apskaitomos ketvirtoje klasėje ir įvardijamos, kaip ilgalaikiai kreditoriniai

įsipareigojimai ( kai su trečiaisiais asmenimis reikia atsiskaityti po vienerių metų ) ir trumplaikiai

įsipareigojimai ( metų bėgyje vykdomi atsiskaitymai). Visi įmonės finansiniai įsipareigojimai skirstomi

į antraeilius ir neantraeilius. Pastariesiems yra skiriamas ypatingas dėmesys, nes tai yra užstato ar su

didelių delspinigių sumomis suteikti pinigų srautai.

7.1. Ilgalaikiai įsipareigojimai - po 1 metų mokėtinos sumos

Visi kreditoriniai įsipareigojimai skirstomi į keturias grupes:

1. Ilglaikės finansinės skolos. Tai skolos, grąžintinos per daugiau kaip vienrius metus. Bankų

kreditai, šsipareigojimai išmokėti už žemę, pastatus ar kitą įsigytą nekilnojamą turtą ir t.t. Gavus

paskolą ar turint šiuos įsipareigojimus, keičiasi arba trumpalaikis turtas ( formuojamos

apyvartinės lėšos) arba ilgalikio turto grupė (perkami ilgalaikio naudojimo gamybos reikmenys)

2. Ilgalaikių įsipareigojimų einamų metų dalis. Į šią grupę yra perkeliama lėšų dalis iš ilgalaikės

skolos, kuri privalo būti padengta šįmet. Ši grupė apskaitos rodiklių neįtakoja, tik parodo

tikslesnius įsipareigojimus metų bėgyje.

7.2. Trumpalaikiai įsipareigojimai – per 1 metus mokėtinos sumos

7.3. Finansiniai įsipareigojimai

7.4. Mokestiniai įsipareigojimai

80

7.5. Kiti įsipareigojimai

3. Piniginių skolų įmonės kreditoriams padengimas. Pagal ankstesnę apskaitą tai buvusios

sukauptų sąnaudų – būsimų pajamų apskaitos sąskaitų grupė. Kai yra gauanami išankstiniai

ilgalaikiai mokįjimai už būsimas pajamas ar sąnaudas .

4. Trumpalaikiai įsipareigojimai. Juos sudaro keturi pogrupiai

Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai – kreditai iki vienų metų. Dažniausiai įmonės

juos ima apyvartinėms lėšoms papildtyti, kai labai skubiai reikia įsigyti prekių ar atsargų tolesnei

veiklai.

Prekybinės skolos- kreditorinis einamasis metų įsiskolinimas. Normali įmonės

veikla.Šio įsiskolinimo dengimas yra įprasta apmokėjimo už prekes procedūra. Gali būti pagrįsti

sutartiniais pagrindais, jei yra nuolatinis bendradarbiavimas, gali būti ir vienkartiniai pirkimai.

Paprastai sutartimi grindžiami paslaugų teikimai.

Mokestiniai įsipareigojimai – darbo užmokestis darbuotojams, Sodra, garantinio fondo

mokesčiai, mokesčiai valstybei : pelno, socialinis, aplinkos teršimo, akcizai, PVM ir.t.t Mokestiniai

įsipareigojimai sudaro vieną svarbiausią įsipareigojimų grupę. Šiai grupei priklauso visi terminuoti

mokėjimai, įstatymų nustatyta tvarka privalomieji mokėjimai. Praktikai šią įsipareigijumų grupę

priskiria mokestinei apskaitai. Laiku neatsiskaičius su šiais įsipareigojimais, yra mokami delspinigiai ir

baudos. Jei kreditorinio įsiskolinimo mokėjimo terminai gali būti derinami abišaliu susitarimu, tai

mokestiniai įsipareigojimai yra vienpusiai Mokestiniams įsipareigojimams priskiriami visi santykiai su

valstybe, institucijomis ir darbuotojais bei jų nurodymu vykdomi pavedimai, pvz. Pervedimai iš darbo

užmokesčio.

Kiti įsipareigojimai. Tai būsimos pajamos, t.y. gauti pinigai už dar neatliktus darbus

( išankstiniai mokėjimai), įvairūs trumpalaikiai įsipareigojimai.

Kreditoriai įsiskolinimai, kurio įmonė nebegali susigrąžinti (beviltiškos skolos) yra pripažįstami

PAGAUTE. Būna, kai įmonės gauna pinigus bet negali pajamuoti konkrečiam kontrahentui. PVZ

spaudos periodikoje žmonės perveda pinigus, nenurodydami už kokio leidinio prenumeratą pervedė,

arba nenurodo savo duomenų. Tokius gautus pinigus įmonė taip pat registruoja, o metų gale nurašo

kaip pagautę.

Jei įmonės mokumas ryškiai mažeja, visi kreditoriniai įsipareigojimai privalomi dengti valstybės

nustatyta tvarka- eiliškumu : pirmiausiai atsikaitoma su turto įkeitimo –užstato- įmonėmis- ir su darbo

santykiais susijusius įsipareigojimus. Antra – su valstybe – visi mokesčiai. Trečia – su kredito

institucijomis ir kreditoriais. Ketvirtoje eilėje – kiti, pvz, depozitoriai., akcininkai, ir t.t.

81

Kiekvienam žmogui kyla klausimų apie darbo užmokestį, nesvarbu ar jis darbdavys ar darbuotojas.

1. Kada atsiranda įsipareigojimas mokėti darbuotojui atlyginimą ?

2. Kokios yra apmokėjimo už darbą rūšys ?

3. Kuo vadovaujantis yra skaičiuojamas atlyginimas už darbą ?

4. Kokie mokesčiai išskaičiuojami iš atlyginimo ?

5. Kas yra SODRA ir kas reglamentuoja jos veiklą ?

6. Kiek yra SODROS mokesčių rūšių ir kaip jie išskaitomi ?

7. Kuo skiriasi Asmens 3 proc. nuo Sveikatos 3 proc. ?

8. Kada pildomos mokesčių formos: kas mėnesį, kas ketvirtį, per metus vieną kartą ?

9. Kada galima mokėti ligos arba motinystės pašalpą ?

10. Atlyginimas ir mokesčiai: ar tai savininko įsipareigojimas darbuotojui ar tai darbuotojo turtas ?

11. Kas moka fizinių asmenų pajamų mokestį ?

12. Kokioje sąskaitų klasėje apskaitomas atlyginimas ir visi mokesčiai ?

13. Ar gali finansininkas nustatyti algą darbuotojui ?

14. Kada FAPM išskaitomas iš atlyginimo minusavus neapm. Minim. , kada - nuo viso priskaityto ?

15. Kas reglamentuoja mokesčių apskaitą ?

16. Ar galima iš darbuotojo atlyginimo išskaityti nuobaudą? Kada galima atlikti nemokestinius išskaitymus iš

atlyginimo

DARBO APMOKĖJIMAS

Darbo apmokėjimas – tai atlyginimas už per tam tikrą laikotarpį suteiktas apslaugas arba atliktą darbą

darbdaviui jo ūkinės veiklos naudai. Atlyginimas už darbą priklauso darbuotojui nuo darbo kokybės,

intensyvumo, atsakomybės už galutinius rezultatus, priimamų sprendimų lygio ir socialinių faktorių.

Mokamas už periodinę veiklą. Lietuvoje, vadovaujantis darbo apmokėjimo įstatymu, mokamas ne

rečiau kaip kartą į mėnesį.

Darbo užmokesčio dydis priklauso:

nuo dirbtų dienų skaičiaus arba valandų.

Nuo darbo vietos – ar dirbama akcinėje bendrovėje, ar valstybiniame sektoriuje, ar privataus

kapitalo sektoriuje

Akcinėse bendrovėse akcininkų valdyba siūlo akcininkų tarybai etatus ir jų apmokėjimo sąlygas

atsižvelgdama į bendrovės veiklos pobūdį, pelningumą ir galimybes duotomis sąlygomis t.y. kur

geriau investuoti į kokybišką darbo jėgą ar į naujas technologijas.

82

Valstybiniame sektoriuje darbas apmokamas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 69 straipsniu.

Jame visos valstybinio darbo pareigybės yra suskirstytos kategorijomis, kiekvienai kategorijai yra

priskirtas koeficientas. Jį padauginus jį iš minimalaus mėnesinio atlyginimo. Gaunamas darbuotojo

atlyginimas toje įstaigoje tose apreigose. Yra 1-20 kategorijos. Minimalus atlyginimas 430 lt

maksimalus 4300Lt Augant valstybės kapitalui, didinamos valstybinės minimumo garantijos ir

atlyginimai auga. Pareigybių kategorijos suteikiamos atsižvelgiant į įstaigos darbo lygį valdiško

darbo skalėje ie į konkrečios pareigybės atsakomybės lygį priimant sprendimus.

Privataus kapitalo sektoriuje savininkas nustato reikiamų etatų kiekį ir darbuotojų atlyginimus

atsižvelgdamas į savo pajamas, tačiau jie negali būti mažesni negu valstybės nustatytos minimalios

garantijos. Retas privatininkas užmoka realų atlyginimą už atliktą darbą ir darbuotojo kvalifikaciją.

Kadangi darbp apmokėjimo sąnaudos traukiamos į produkcijos savikainą, tai norėdami pagaminti

kokybišką prekę mažesne savikaina, jie yra linkę nedidinti darbo užmokesčio, bet kompensuoti

socialinėmis išmokomis. Pvz: duoda mašiną eksploatacijai, mobilų telefoną, siunčia į komandiruotę ir

panašiai. Savo veikloje savininkai naudoja ir “Baudų lentelę”: dienos ( savaitės) bėgyje darbuotojas

yra stebimas ir jei jo veikla neatitinka, savininko nustatytų reikalavimų jis jo darbą bauduoja. Mėnesio

gale yra susumuojami visi baudos taškai, padauginama iš koeficiento * 1 baudos taškas –0,30Lt * ir

išmokamas galutinis atlyginimas.

Darbo apmokėjimo pagrindas – pasirašyta su darbdaviu darbo sutartis. Joje turi būti aptartos visos

darbo ir jo apmokėjimo sąlygos. Ar darbas terminuotas ar pastovus, kada bus suteiktos atsotogos,

kokia darbo vieta, koks papmokėjimas už darbą ir už papildomą darbą, ar teks būti priverstinėse

prastovose ir kaip už jas bus apmokama.

PVZ: Darbuotojui paskirtas 600Lt atlyginimas ir 30 proc. priedas. Dirbo visą mėnesį –22 d.d.

Priskaityta 600+ 600x,3 )= 780

Atskaityta 780-214 x 0,33 186,78 Lt pajamų mok.

780x 0,03 23,40 Lt sodra 3 proc. Apdraustųjų

VISO 210,18 Lt

Išmokėti 569,82 Lt

Darbdavio sodra 7,80 Lt 1 proc. Nelaimingiems atsitikimams

23,40 Lt sveikatos draudimas

210,60 Lt socialinio draudimo įnašai

IŠ VISO DARBDAVIUI 1 DARBUOTOJAS KAINUOJA

Darbuotojui sumokėta 569,82Lt

Mokesčių už darbuotoją 451,98 Lt

1021,80 Lt

83

Kiekvienam darbuotojui turi būti užvesta darbuotojo apmokėjimo kortelė, kurioje turi būti surašyta

visa darbo apmokėjimo skaičiuotė” kiek priskaityta, kiek atskaityta ir kiek išmokėti darbuotojui.

Atsi=velgiant 5kainų pasikeitimo indeksus , darbo užmn. Yra indeksuojamas.

Metų gale kiekvienam darbuotojui yra išduodama pajamų deklaracija, kurioje yra visų metų gautos

pajamos ir atskaityti mokesčiai valstybei. Fizinio asmens pajamų deklaracija yra dokumentas,

patvirtinantis asmens legalias pajamas. Priklausomai nuo užimamų pareigų, savo pajamas reikia

deklaruoti arba kasmet arba tik įsigijus brangų turtą.

Privalu Fizinio asmens pajamų deklaraciją paprašyti, jei nėra išrašoma visuotinai. Atetyje tai gali tapti

vieninteliu dokumentu, įrodančiu Jūsų pajamas, kadangi toks “AB-as” arba “UAB-as” gali būti jau

bankrutavęs. Ir asmens kortelių neišsaugojęs.

Jei Darbuotojui mokama stipendija – mokslo išlaidos pridedamos prie atlyginimo ir apmokestinamos

Darbuotojų mokymuisi panaudotos lėšos įskaitomos į su darbo santykiais susdijusias išlaidas

Jei darbuotojas tik tobulina savo žinias tame tarpe ir užsienio kalbas ir yra susiję su einamomis

pareigomis – tai kvalifikacijos kėlimas ir neapmokestinama

Kelialapiai, ekskursijų apmokėjimas- kaip darbinės nepiniginės pajamos.

Jei jos atliktos - bilietas į teatrą ir panašiai , įteiktas švenčių proga – kaip dovana. Iki 250 Lt –

neapmokestinama

Premijavimas. Jei už mėnesį – kaip darbinės pajamos. Jei už ilgesnį kaip 1 mėn laikotarpį – dalinama iš

to laikotarip mėn ir apmokestinama pagal 2 lentelę.

Darbo užmokesčio dydis priklauso nuo darbo jėgos pasiūlos ir paklausos. Jis negali būti mažesnis už LRV

nustatytą MMA. Darbo apmokėjimo sąlygos aprašomos darbo sutartyje .Valstybinių įstaigų darbuotojų

atlyginimą reguliuoja V.T.Į. už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų yra taikomi koeficientai : už

kenksmingas darbo sąlygas, naktinį, viršvalandinį darbą mokamas priedas 1,5 dieninio atlygio, už darbą

poilsio arba šventinę d. ne pagal grąfiką dvigubai.

Mokama ne rečiau 1 kartą per mėnesį raštišku darbuotojo prašymu.

Prastova ne dėl darbuotojo kaltės vidutinis atlyginimas.Žinios apie darbo užmokestį skelbiamos tik sutikus

darbuotojui. Už ne visą darbo dieną- proporcingai dirbtam laikui.

Vidutinis atlyginimas

Vidutinis atlyginimas mokamas už atostogas, vykdant kitas, įstatymais numatytas prievoles įstaigai.

Į vidurkį traukaima : Uždirbtas atlyginimas per darbo laikotarpį + naktinės+viršvalandžiai + kenksmingos +

švenčių + poilsio d. + kitos su darbu susijusios išmokos+ žurnalistų hororarai + premijos

84

Neįskaitoma : atostogos , visos prastovos, visos paša;pos, atlyginimas už žalą, visos kompensacijos,

dienpinigiai, kitos išmokos, nesusijusios su darbo santykiais bet kokiose sutartyse.

Vidurkis apskaičiuojamas: 3 mėn faktinis atlyginimas / iš faktiškai dirbtų dienų.

Žalai skaičiuoti dėl susirgimo profesine liga imami 6 paeiliui einantys mėn iš 24 iki susirgimo mėnesio p 5,2.

Jei darbo diena mažiau 8 val, skaičiuojama taip pat p 5,3.

Jei darbuotojui buvo sustabdytas atlyginimo mokėjimo už įstatyminius pažeidimus jis vis tiek traukiamas į

faktiškai dirbtą laiką. Punktas 5,5

Premijos už ilgesnį kaip 3 mėn į vidurkį imame ¼ ir / iš viso ketvirčio faktinių d.d. Gautas dydis pridedamas

prie gauto dienos vidurkio p 5,6.

Žalos atlyginimui p 5,6/1

Atleidimui – 3 paskutiniai mėnesiai, kai buvo įteiktas atleidimo lapelis.

Dėl įmonės likvidavimo atleidžiant darbuotoją išeitinė pašalpa skaičiuojama nuo atleidimo metu nustatytos

visos mėnesinės algos. P 5,10

Atostogų kompensacija : vidutinis dienos atlyginimas * nepanaudotų atostogų k.d. * d.d koeficiento ( 0,7)

Padidntas išmokas gali gauti tik nebiudžetinių įstaigų darbuotojai iš pelno.

Nuo darbo užm. išskaičiuotas pajamų mokestis pervedamas 1 k. per mėn., kai iš banko gaunami atitinkamo

mėn. galutinio atsiskaitymo su darbuotojais pinigai. Tuo atveju, kai darbuotojo pašalpos dėl ligos, ir to mėnesio

atlyginimo išmokėjimo terminai nesutampa, tada to darbuotjo FAPM perskaičiuojamas ir sumokamas FAPMĮ

10 str. nustatyta tvarka. ( VŽ 2001 Nr, 24)

Jei darbuotojui buvo priskaičiuotas FAPM per mažai, įmonė iš darbuotojo gali išskaičiuoti ne daugiau kaip už 3

mėn. , pradedant nuo to , kai buvo rasta klaida. Įmonėms už šį pažeidimą taikoma MA bauda. Jei įmonė

priskaičiavo per daug, grąžina MA, darbuotojui pateikus prašymą o įmonei pažymą apie darbo užm.

SODRA

Kada atsiranda įsipareigojimas mokėti darbuotojui socialinį draudimą ?

Kokie yra SODRA ?

Kuo vadovaujantis yra skaičiuojami socialinio draudimo mokesčiai ?

Kokie mokesčiai išskaičiuojami iš atlyginimo ?

Kas yra SODRA ir kas reglamentuoja jos veiklą ?

Kiek yra SODROS mokesčių rūšių ir kaip jie išskaitomi ?

Kuo skiriasi Asmens 3 proc. nuo Sveikatos 3 proc. ?

Kada pildomos mokesčių formos: kas mėnesį, kas ketvirtį, per metus vieną kartą ?

Kada galima mokėti ligos arba motinystės pašalpą ?

Atlyginimas ir mokesčiai: ar tai savininko įsipareigojimas darbuotojui ar tai darbuotojo turtas ?

Kas moka 3 procentus apdraustųjų , kas 3 procentus sveikatos draudimo?

Kokioje sąskaitų klasėje apskaitomi SODROS mokesčiai ?

Iki kada finansininkas privalo pervesti mokesčius ?

85

Kada pildomos Sodros ataskaitos ir kiek jų yra ?

Ar reikia kam nors pranešti apie darbuotojo priėmimą - atleidimą ?

Ar gali dirbti pensininkas?

Kas apskaičiuoja nedarbingumo pažymėjimą?

Kada negalima jį apmokėti?

Ar turi įtakos darboviečių kiekis nedarbingumo pažymėjimui

Kas atsako už FORMA 4 teisingumą?

SODRA neapmokestinama: Moralinė žala, komandiruočių išlaidos, draudėjų lėšos, sumokėtos už darbuotojų

skiepijimą nuo infekcinių ligųir privalomą sveikatos patikrinimą.

Privalomas sveikatos draudimas. LR sveikatos draudimo įstatymas Nr. I – 1343 1996-05-21

LRV N. 727 1997-07-04. “Dėl privalomo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo terminų ir tvarkos patvirtinimo

VMI prie LR FM viršininko ir valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymas Nr. 145 / 107 A 2000-07-17 “Dėl

sveikatos draudimo įmokų kontrolės ir administravimo tvarkos nuostatų patvirtinimo”

Draudiminiai įvykiai- sveikatos sutrikimai.

Draudžiami – visi, apdraustieji – už kuriuos moka įmokas.

Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokami vaistai ir paslaugos yra detalizuojamos sąrašais su sveikatos

priežiūros įstaigomis

PSDfondo pajamos: apdraustųjų įmokos, valstybės įmokos už nėščias ir dkretines moteris, institucijų, vykdančių

sv.dr. veiklos pajamos,papildomi biudžeto asignavimai, savanoriškos juridinių ir fiz. Asmenų įmokos, išieškotos

lėšos. 14 str.

Dydis 3 proc. –kiekvienas dirbantis, VMI skiria 30 proc. iš pajamų iš FAPM, Ūkinės bendrijos ir I.Į ne mažiau 1

/ 12 metinės už valstybės draudžiamus iš biudžeto lėšų einamaisiais metais, patentininkai , nepriklausomai nuo

patento dydžio 5 proc. MMA, ūkininkai iki 3 ha turinčių žemės 1,5 proc. MMA, virš 3 ha 3,5proc. MMA 16

sMokėjimo tvarka. 17 str..

Sveikatos draudimas sumokamas ne vėliau kaip kito mėnesio paskutinę dieną.

Mokesčio kvite turi būti urodyta mokėtojo vardas, pavardė, asmens kodas, laikotarpis už kurį mokame, mokesčio

pavadinimą, įmonės kodas ir laikotarpis už kurį moka.

I.Į ir Ū.B. nemoka sveikatos draudimo mok., jei yra įgijusios likviduojamos įmonės statusą arba nevkdė veiklos

ir tai deklaravo įstatymų nustatyta tvarka., o už savininką moka kita kita įstaiga.

Pagal LR 2002 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudž. Fin. Rodiklių patvirtinimo įstatymą 8 str. 2002 m.

įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis yra 187,20Lt už kiekvieną asmenį.

2. LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas Nr. VIII-1509 1999-12-

23.

2.1 Kompensuojams uždarbis apskaičiuojamas taip pat, kaip ligos pašalpa. Kompensuojamo uždarbio suma

negali viršyti 3,5 vidutinių draudžiamų pajamų, galiojusių įvykio mėnesį.

86

2.2 Mokama iki išgis arba bus paskelbtas invalidu.

2.3 Mokama 100 proc. netekto nedarbingumo kompensacijos 23,24,25,str.

2.4 Žuvus darbe nelaimingo atsitikimo atveju 100 vidutinių mėnesinių darudžiamų pajamų, galiojusių tą mėnesį.

3.1 SODRA. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai LRV N 2001-01-25 Nr. 86

4.1Socialinio draudimo mokestis. LR valstybinio socialinio draudimo įstatymas Nr. I – 1336 1991-05-21

SOCIALINIS DRAUDIMAS

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinio draudimo fondo įstatymu, visos Lietuvoje

surinktos socialinio draudimo lėšos formuoja SODROS biudžetą. Vienas iš pajamų šaltinių, formuojant

SODROS biudžetą yra procentiniai atskaitymai iš darbuotojo darbinių pajamų.

Įnašai, kuriuos moka valstybiniame sektoriuje dirbantieji ir darbdavys

Įnašai, kuriuos moka privataus kapitalo sektoriuje diebantieji ir darbdavys

Įnašai, kuriuos sumoka juridinio statuso neturinčios įmonės ( diebantieji su patentais ir

personalinės įmonės)

Įnašai, kuriuos sumoka karinės struktūros

Visi atskaitymai nuo darbinių pajamų procentine išraiška yra skirstomi:

1% formuojamas nelaimingų atsitikimų išmokoms apmokėti

3% sveikatos draudimo įnašai ( ligonių kasų išlaidoms dengti)

2,5% karinių struktūrų ir pareigūnų socialinio draudimo įnašų formavimas

3% apdraustųjų įnašai ( nedarbingumo apmokėjimui ligos ir motinystės darudimo pašalpoms )

22,5% karinių struktūrų ir pareigūnų pensijos formavimo įnašai

27% skaidoma į bedarbių pašalpų mokėjimo procentą, dirbančiųjų pensijos atidėjimus,

administravimo išlaidų apmokėjimą ir t.t.

PVZ.: Darbuotojo atlyginimas 600Lt. T.y. darbuotojas 18,00Lt, darbdavys 186,00 Lt

3% apdraustųjų 18 Lt moka darbuotojas

3% sveikatos 18 Lt moka darbdavys

1% nelaimingų atsitikimų darbe 6 Lt moka darbdavys

27% socialinio draudimo įnašai 162 Lt moka darbdavys

87

Visi atskaitymai privalo būti pervedami , mokant darbuotojams atlyginimus. Bankas, jei nėra sodros

lėšų pervedimo pavedimo, neatlieka darbo užmokesčio lėšų aptarnavimo (arba neišduoda grynų,

arba neperveda į korteles), bet ne vėliau kaip iki mėnesio 15d.

Kiekvieno ketvirčio gale, priklausomai kas moka įnašus, pildomos SODROS įmokų ketvirtinė

apyskaita F4, F4a, F4b, suformuojami apdraustųjų sąrašai FORMA 3SD * asmens kodas-socialinio

pažymėjimo Nr.- vardas – pavardė- sumokėtų įmokų dydis *. Visus metus apyskaita formuojama

augančia tvarka, metų gale išvedant nesumokėtų įnašų likutį, kuris keliasi į sekančius metus kaip

įsiskolinimas pagal atskirus procentus.

Vadovaujantis LRV 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 “Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų

nuostatų patvirtinimo”, susirgus dirbančiajam jam mokama nedarbingumo pašalpa, priklausomai nuo

ligos, darbo užmokesčio ir darbuotojo darbaviečių skaičiaus.

Kompensuojamasis uždarbis – tai visos draudžiamosios pajamos, ligos ir motinystės, nėštumo ir

kitos pašalpos užpraeito ketvirčio, padalinus iš iš to paties ketvirčio kalendorinių darbo dienų pagal 5

d.d. savaitę.

Pašalpos kompensuojamas maksimalus mėnesinis uždarbis yra iki už 3,5 vidutinių mėnesinių

draudžiamųjų pajamų, kurias tvirtina SODRA Valstybės žiniose. Minimalus kompensuojamasis

uždarbis yra 1/4 vidtutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, motinystės pašalpai –

1/3 .Užsieniečiams, apmokant nedarbingumą , taikomos tos pačios skaičiuotės.

Draudimo pašalpai gauti, būtina turėti iki susergant 30 kalendorinių dienų darbo stažą. Motinystės

pašalpai- ne trumpesnį kaip 3 mėnesių stažą iš 12 mėnesių arba 6 mėn. Iš 24. Jie asmuo išleistas nuo

1iki3 m. vaiko priežiūros atostogų, naujam nedarbingumui skaičiuoti ( II nėštumas auginant 1 vaiką)

turi būti 30 kalendorinių dienų iš 12 mėn.

Ligos pašalpa , mokama iš SODROS lėšų, yra 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

Darbdavys už pirmas 2 dienas moka ne mažiau 80 proc. kompensuojamojo uždarbio iš savo lėšų ir

vidurkis skaičiuojamas kaip vidutinis atlyginimas iš praėjusių trijų mėnesių iki susergant.

Nėštumo ir gimdymo 100 procentų.

Nelaimingi atsitikimai darbe 100 procentų.

Motinystės pašalpa iki vaiko 1 m. 60 proc. kompensuojamo uždarbio ,bet ne mažiau 1/3 vidutinių

draudžiamų pajamų.

Motinystės pašalpa auginant vaiką nuo 1 iki 3 m. - iš savivaldybės socialinių fondų 75 proc. MPL

Dirbantiems invalidams ligos pašalpa mokama iki 30 k.d. per kalendorinius metus.

Gydantis nuo alkoholizmo, kompensuojama iki 14 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.

Vaikui iki 7 m. slaugyti - 14 k.d. Vaikui iki 16 m. gulint ligoninėje iki - 14 k.d.

Šeimos nario slaugymas -7 k.d.

88

Moteriai Motinystės pašalpa - 70 k.d. iki gimdymo ir 56 k.d. po gimdymo. Gimus 2 ir daugiau vaikų

70 k.d. Pašalpos dydis nepriklauso nuo gimusių vaikų skaičiaus.

Pažeidus ligos režimą už tas dienas nemokama.

VEIKLOS REZULTATO KLASĖS

Verslininko šūkis: kuo brangiau parduoti, kuo pigiau pirkti

Kiekvienos įmonės veikla orentuota į pajamų uždirbimą. Įmonė visus metus dirba, kad jiems

pasibaigus išvestų tų metų rezultatą – bendrą pelną ar nuostolį. Veiklos rezultatas yra išvestinis

laikinųjų sąskaitų uždarymo produktas. Įmonė galėjo per metus labai gerai dirbti, tačiau metų bėgyje

buvusi infliacija, vartojimo indeksų kitimai, vyriausybiniai sprendimai finansinėje politikoje jos

rezultatą sąnaudų forma galėjo paversti veiklos nuostoliu. Pajamas su sąnaudomis finansistai praktikoje

lygina atvirkštiniu ūkinei veiklai nuoseklumu: pirmiausiai nustato uždirbtas pajamas pagal sąskaitas

faktūras, o po to prilygina pajamoms joms uždirbti patirtas sąnaudas. Sąskaita faktūra yra

pagrindinis apskaitos dokumentas, leidžiantis patvirtinti uždirbti pajamas ir patirtas sąnaudas.

Praktikoje sąskaita faktūraq privalo būti užpildyta tam tikra tvarka, turėti privalomuosius rekvizitus ir

sąskaitos faktūros turinį papildančius dokumentus, pvz krovinio važtaraščius, prekių priėmimo –

perdavimo aktus ir t.t. Pajamos ir sąnaudos apskaitoje yra pripažįstamos tam tikra tvarka ir

nuoseklumu. Apskaitant šių klasių sąskaitas, būtina įvertinti mokestinės apskaitos ypatumus. Nuo

pajamų – sąnaudų santykio priklauso pelno mokesčio ir jam giminingų mokesčių ( socialinio)

priskaitymo ir mokėjimo dydis. Dirbtinis (neteisingai paskaičiuotas) ataskaitinio laikotarpio pelno

didinimas ar mažinimas tiesiogiai veikia investicijų fondų biržas (krinta ar kyla akcijų kursai),

vertybinių popierių kitimą, iškraipo mokamų dividendų dydį, ir pan. Gali kisti įmonės tolesnė plėtra:

nerealiai gali išsiplėsti ar būti sustabdyta.

Vedant apskaitą kaupimo principu, svarbiausia teisingai nustatyti per ataskaitinį laikotarpį

uždirbtas pajamas ir patirtas sąnaudas. Finansinės ataskaitos su tikslu sužinoti kokioje įmonė yra

padėtyje, ruošiamos įvairiems laikotarpiams – mėnesinės, ketvirtinės, metinės.

Apskaitininkas, norėdamas nuspręsti, kada užregistruoti pajamas, turi žinoti, per kurį ataskaitinį

laikotarpį buvo ar bus uždirbamos pajamos, visiškai nekreipdamas dėmesio į tai, kuriuo ataskaitiniu

laikotarpiu gaunami pinigai.

Norėdamas nuspręsti, kada užregistruoti sąnaudas, apskaitininkas turi žinoti, kurio ataskaitinio

laikotarpio pajamų uždirbimui sunaudojamas turtas, nekreipdamas dėmesio į tai, kada buvo padarytos

išlaidos.

89

Palyginimo principas teigia, jog apskaičiuojant įmonės ūkinės veiklos rezultatą, per ataskaitinį

laikotarpį uždirbtas pajamas galima lyginti tik su sąnaudomis, kurios buvo patirtos šioms pajamoms

uždirbti. Todėl apskaitininkas pirmiausia nustato uždirbtas pajamas, o po to sprendžia, kokia dalis turto

buvo sunaudota joms uždirbti.

Pvz., UAB “Galvė” gegužės 5d. pardavė prekių už 500 Lt. Pirkėjas sumokėjo iš karto. Šiuo

atveju įmonės įplaukos sutapo su pajamomis ir apskaitininkas gegužės 5d. fiksuos uždirbtas pajamas

500 Lt ir įplaukas ta pačia suma, t.y. padidėjusius pinigus:

D Pirkėjas K Pajamos 500Lt

D Pinigai K Pirkėjai 500Lt

Gegužės 20d. UAB “Galvė” pardavė prekių už 200 Lt skolon. Pirkėjas įsipareigojo sumokėti už

prekes birželio 10d. Šiuo atveju UAB “Galvė” apskaitininkas gegužės 20d. užfiksuos pajamas, tačiau

įplaukas jis galės fiksuoti tik birželio 10d., kai gaus pinigus. Gegužės 20d. fiksuojama

D Pirkėjai K Pajamos 200Lt

Birželio 10d., kai pirkėjas grąžins skolą, tada ir bus užregistruotos įplaukos:

D Pinigai K Pirkėjai 200Lt

Sudėtingiau registruoti duomenis apskaitoje, kai įmonės sudaro įvairias ilgalaikes sutartis,

kuriomis remiantis turi būti nustatomos atitinkamų laikotarpių pajamos bei sąnaudos. Taip būna, kai

pajamos ir sąnaudos kaupiamos tolygiai ilgiau nei per vieną ataskaitinį laikotarpį ir tų kaupiamųjų

pajamų (nuomos, draudimo, apsaugos ir pan.) uždirbimas ne visada sutampa su apmokėjimu už šias

paslaugas.

Pajamos-sąnaudos apskaitoje fiksuojasi PREKIŲ / PASLAUGŲ Pirkimo –pardavimo momentu.

Prekių gavimo ar paslaugų suteikimo įvykis užskaitomas trimis atvejais:

1. Gautos prekės ar suteiktos paslaugos ir už jas sumokėta grynais pinigais ( per kasą). Atsiskaityta

„iš karto“.

2. Gautos prekės ar suteiktos paslaugos ir už jas apmokama sutartyje numatytais terminais.

3. Prekės negautos ar paslaugos nesuteiktos, bet pervesti pinigai. „Pilnas ar dalinis išankstinis

mokėjimas“

Šios trys pozicijos taikomos tiek pajamų, tiek sąnaudų apskaitoje.

Pajamų – sąnaudų apskaita vykdoma griežtai sutartiniais įsipareigojimais. Vienkartinio pobūdžio

operacijos ( vertė iki 10000Lt) gali būti atliekamos be juridinių įsipareigojimų, ilgalaikiai

įsipareigojimai ar sandoriai, viršijantys šią sumą – sutartiniais pagrindais. Vadovaujantis Civilinio

90

kodekso nuostatomis yra apie 20 pagrindinių sutarčių rūšių: Pirkimo – pardavimo; nuomos; panaudos;

paramos; rangos; autorinė; pavedimo; dovanojimo; paskolos; darbo; mainų; įgaliojimo (atstovavimo)...

ĮPLAUKOS- Turto padidėjimas (pinigais) per ataskaitinį laikotarpį

PAJAMOS - Pardavimo pajamos yra ekonominė nauda, kai dėl jos gavimo didėja nuosavas kapitalas,

pripažįstamos pardavimo dieną, kai išrašomas dokumentas, turintis visus privalomus apskaitos

rekvizitus.

BENDRASIS PELNAS – Finansinių metų veiklos rezultatas, kuris gaunamas iš pardavimų pajamų

atėmus – pardavimų savikainą

GRYNASIS PELNAS - Bendrasis pelnas - veiklos sąnaudos

IŠLAIDOS - Turto sumažėjimas ( pinigų) per atskaitinį laikotarpį.

SĄNAUDOS - Ekonominės naudos sumažėjimas, dėl turto sunaudojimo, įsipareigojimų prisiėmimo,

turto vertės mažėjimas, su tikslu visa tai panaudojus gauti pajamų ( naudos).

DISKONTAI – tai pirkimų ar pardavimų nuolaida tam tikram laikotarpiui.

NUOLAIDA – tai pirkimų ar pardavimų kainos mažinimas tam tikra dalimi ( procentu) visam prekių

kiekiui

91

8 PENKTA KLASĖ - PAJAMOS (PASYVAS)

(Reglamentuoja 10 Verslo apskaitos standartas)

Jei turi daug pajamų- tai dar nereiškia, kad turi daug pinigų.

Pardavimo pajamos yra ekonominė nauda, kai dėl jos gavimo didėja nuosavas kapitalas,

pripažįstamos pardavimo dieną, kai išrašomas dokumentas, turintis visus privalomus apskaitos

rekvizitus. Pajamos registruojamos nepriklausomai nuo pinigų gavimo momento.

Pajamos laikomos uždirbtomis ir užregistruojamos apskaitoje, kai:

- Užbaigti visi esminiai paslaugų ar prekių gamybos procesai. Jei yra sudėtinė paslauga (staklių

montavimas vietoje,) pajamos bus pripažintos pasirašius darbų priėmimo – perdavimo aktą.

- Pirkėjui yra perduota visa su šiuo susijusią riziką, t.y. pardavėjas nebevaldo ir nebekontroliuoja

proceso.

-Prekių pardavimas ar paslaugų teikimas turi būti įformintas dokumentu. Jame turi būti fiksuota kaip

keičiasi turto (nuosavybės) priklausomybė.

- Yra tikimybė , kad bus sumokėta

- Pajamos apskaitomos tą momentą, kai išrašoma sąskaita faktūra už parduotas prekes ar suteiktas

paslaugas, patvirtinanti pirkimo – pardavimo faktą bei yra perduota visa su šiuo sandėriu rizika bei

prekės valdymo kontrolė. Visai nesvarbu, kada bus gauti pinigai, t.y. kada pasinaikins debitorinis

įsiskolinimas.

-Pajamos iš suteiktos paslaugos pripažįstamos iš karto.

-Leidimo kitiems naudotis įmonės turtu atveju (nuoma, lizingas, palūkanų gavimas), pajamos

pripažįstamos iškarto, kai tik pasibaigia laiko tarpo naudotis, apribojimas. Nesvarbu kada bus galutinai

apmokėta.

-pajamos iš perleidžiamo turto pripažįstamos iš karto, kai yra išrašomas šio sandėrio įvykį patvirtinantis

dokumentas.

PAJAMOS SKIRSTOMOS

K 50 Pagrindinės veiklos (pardavimų, paslaugų-).

92

Tai pajamos, gaunamos iš pagrindinės įmonės veiklos. Tai gali būti tiek prekių pardavimas, tiek

paslaugų teikimas.

K 52 Kitos veiklos pajamos.

Pajamos, gautos iš kitos, gretutinės įmonės veiklos. (ilgalaikio turto perlaidimo, netipinė veikla)

K 53 Finansinės investicinės pajamos.

Šioms pajamoms priskiriamos palūkanos, investicijų perkainavimas, valiutų kursų teigiami (įmonės

naudai) svyravimai, konversijos, pelnas, gautas ilgalaikiais tikslais gautas superkant savo įmonės

akcijas, nauda, gauta iš investicijų kitose įmonėse.

K 54 Pagautė.

Tai visos iš neįprastinės veiklos gautos pajamos. Tai draudimo kompensacijos, žalos, stichinių nelaimių

padarytos žalos perviršis. Pagautei priskiriami ir ankstesniais laikotarpiai, sumažintos pajamos, (pvz,

rasta pajamavimo klaida). Tiksliai, kas yra pagautė , neapibrėžia nei vienas norminis aktas. Kiekviena

įmonė , pagal savo veiklos įvykius registruoja ir priskiria pajamas tai ar kitai grupei.

K 59 Pelno paskirstymas.

Ši sąskaitų grupė yra skirta praėjusių metų nepaskirstytas pelnas, akcininkų įnašai nuostoliams dengti.

Apyvartos šiose sąskaitose vyksta pasibaigus finansiniams metams ir žinant veiklos rezultatą.

Dažniausiai naudojama nuostolio dengimo procedūroms apskaityti.

Priklausomai nuo gaunamų pajamų rūšies, įtakos įmonės tolesnei veiklai, įvykusios ūkinės operacijos

pobūdžio, pajamos apskaitomos tam tikroje grupėje, o pajamų pripažinimo atveją fiksuojami

skirtingai .

APMOKĖTŲ, BET DAR NEUŽDIRBTŲ PAJAMŲ APSKAITA

Pasitaiko atvejų, kai klientai iš anksto apmoka įmonei už ateityje atliktinus darbus ar pateiktiną

produkciją. Tokie apmokėjimai dažniausiai būna susiję su ilgą laiką atliekamais darbais: remontu,

nuoma, apsauga, draudimu ir kt.

Jei klientai už jiems teikiamas paslaugas moka iš anksto, tai gauti pinigai registruojami kaip

ateinančio laikotarpio pajamos (neuždirbtos pajamos).

Neuždirbtos pajamos tai įmonės įsipareigojimas atlikti darbus ar išsiųsti prekes už kurias gauti

pinigai. Registruoti pajamų uždirbimą įmonė galės tik tada, kai bus suteiktos paslaugos ar pristatytos

prekės. Todėl pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui per kurį įmonė uždirbo pajamas išsiuntusi prekes ar

atlikusi darbus, reikia atlikti koreguojantį įrašą - debetuoti neuždirbtų pajamų sąskaitą ir kredituoti

pajamas.

UŽDIRBTŲ, BET DAR NEAPMOKĖTŲ PAJAMŲ APSKAITA

Labai dažnai įmonės pateikia prekes arba suteikia paslaugas, o apmokama už jas vėliau. Jei tai

susiję su konkrečiomis prekėmis, jokių koregavimų atlikti nereikia: išsiuntus prekes pirkėjui ar suteikus

93

paslaugas klientams, fiksuojamos uždirbtos pajamos ir padidėjusi pirkėjų skola įmonei, o gavus

apmokėjimą – padidėjusi pinigų suma ir sumažėjusi skola įmonei. Tačiau jeigu paslaugos ilgalaikės,

reikia atlikti koregavimą. Per ataskaitinį laikotarpį uždirbtas, bet iki koregavimo neužregistruotas

pajamas apskaitininkai vadina sukauptomis pajamomis arba debitoriniu įsiskolinimu.

Pagrindinės veiklos pajamos

ĮMONĖS INFORMACIJA APIE PARDAVIMUS IR PIRKĖJUS YRA KONFIDENCIALI

(KOMERCINĖ PASLAPTIS. apribojimas 99 metams)

PARDAVIMŲ PAJAMOS – tai ekonominė nauda kurią įmonė gauna iš prekių pardavimo ar paslaugų

teikimo ir pasireiškianti įmonės turto padidėjimu ara įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja

savininkų nuosavas kapitalas.

Vykdant pardavimus, svarbu ne tik pardavimų apimtis, bet ir parduodamų prekių savikaina.

Pardavimas vyksta tam tikru ciklu:

Gaunamas užsakymas prekėms ir jis yra užregistruojamas

Išrašoma sąskaita faktūra pirkėjui

Prekės pasikraunamos sandėlyje ar prekybos salėje ir išsiunčiamos

Pardavimai, remiantis išrašytu dokumentu, registruojami apskaitoje,

Galimas prekių grąžinimas ar nukainojimas

Apmokėjimo registravimas

PARDAVIMŲ SAVIKAINA Patirtos per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius išlaidos, tenkančios

šiuo metu parduotoms prekėms ar paslaugoms. Ši sąskaita parodo, kiek įmonė gamindama šią

produkciją turėjo išlaidų.

PS = Gatavos produkcijos likutis pradžiai + pagamintos produkcijos .savikaina – gatavos

produkcijos likutis laikotarpio pabaigai .

Bendrieji pardavimai – tai visi per mėnesį atlikti pardavimai.

BP = visų parduotų prekių kiekis x jų kainos

Kiekviena įmonė suinteresuota kuo daugiau parduoti, Todėl savo veikloje stengiasi naudoti įvairias

pirkėjui patrauklias pardavimo sąlygas. Jie visi įtakoja į bendruosius pardavimus. Būtina išvesti grynąją

pardavimų savikainą, kad būtų galima sužinoti laikotarpio finansinį veiklos rezultatą.

GP= Bendrieji pardavimai –pardavimo diskontai – prekių grąžinimai – prekių nukainojimas.

Apyvartos Nuolaidos.

94

Nuolaidos, suteiktos pardavimo metu, finansinėje apskaitoje nefiksuojamos.

Nuolaidos, suteiktos po pardavimo, fiksuojamos kontrarinėje pardavimų 5001 sąskaitoje 509(-)

Dėl nuolaidų apskaitos kyla daug probleminių diskusijų. Jos nepripažįstamos kaip bendruosius

pardavimus koreguojantis faktorius, tačiau praktikoje yra ne mažas pirkėjų skaičius, kuris naudojasi

būtent prekių nuolaidomis. Vienas iš kontrargumentų nuolaidų nenaudai yra „nėra prekių su nuolaida,

yra tik visos kitos prekės su antkainiu“. Derybos pirkimo – pardavimo momentu yra normalus dalykas,

juolab, kad kaina dažnai pradžioje būna dirbtinai užkelta, paliekant erdvę derėjimuisi. Buhalteriai tokių

derybinių aspektų apskaitoje nefiksuoja. Paprastai jos taikomos tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje

prekyboje, perkant dideliais kiekiais su tikslu prekybinėse įmonėse parduoti. Apyvartos nuolaidos

paprastai suteikiamos procentais nuo parduotų prekių kainos. Už tokias nuolaidas pirkėjas turi atlikti

tam tikrus veiksmus, pvz pirkti 3 už 2 kainą, arba 1000 vnt vietoj 10. Nuolaidos visada dėl apskaitos

aiškumo fiksuojamos kontrarinėje pajamų sąskaitoje 5092(-) Pardavimų nuolaidos.

Visos sezoninės prekių išpardavimų mugės „su nuolaidomis“ nėra jokia nuolaida. Tai paprastas prekių

perkainojimas sandėliuose ir atidavimas į prekybos sales realiomis paklausos kainomis. Skirtumas tarp

buvusios kainos ir naujosios dengiamas atidėjimais arba menedžmento apskaitos ypatumais. Nuolaidų

atvejais yra surašomos kainą tikslinantys dokumentai ir finansinėje apskaitoje atliekami tam tikri

veiksmai.

Diskontai

Diskontai (angl. discont- nuolaida) - tai nauja prekybos forma Lietuvoje su tikslu pritraukti pirkėjus.

Diskontas- tai suma, kuria mažinama ateityje gautina ar mokėtina suma . Tai terminuota nuolaida: jei

pirkėjas už prekes apmoka per tam tikrą laiką, jo debitorinis įsiskolinimas yra mažinamas tam tikra

suma.

Diskonto svarbiausias kriterijus yra apmokėjimo terminas.

Pagal apmokėjimo laiką yra 3diskonto rūšys:

1. Apmokėjo už prekes diskonto galiojimo laiku pilnai;

2.Tik dalį prekių apmokėjo diskonto galiojimo laike ( iš dalies);

3. Apmokėjo po diskonto galiojimo laiko.

Diskontas išreiškiamas formule: P / K, nd

P-diskonto procentas, K- laikas, per kurį apmokėjus, mažinama mokėtina suma, N- simbolis (angl.

nothing-nieko), D- normalus apmokėjimo laikas.

Pvz. 1 /10 n 14, Reiškia 1 proc. mažinama mokėjimo suma, jei bus apmokėta per 10dienų. Normalus

mokėjimas privalo būti atliktas per 14 d.

Diskontai yra BRUTTO ir NETTO.

BRUTTO: Šie diskontai mažina pardavimų pajamas

95

Diskontai apskaitomi kontrarinėje pajamų sąskaitoje D 5090(-) pardavimų diskontai.

Pvz. Įmonė A 2000- 10-10 pardavė įmonei B prekių už 2000Lt tokiomis, sutartyje nurodytomis sąlygomis 2/10, n 30. Įmonė B apmokėjo 2000-10-05 1960 Lt Diskontas 40 LtPardavimas: D 241 pirkėjai K 5001 pajamos 2000Lt Apmokėjus: D 271 pinigai K 241 Pirkėjai 1960 Lt D 5090 Diskontai , K 241 Pirkėjai 40Lt

NETTO. Šiuo atveju kontrarinė sąskaita nenaudojama, pardavimų sąskaitos koregavimai neatliekami.

Naudojamas patikimiems klientams, kai žinoma, kad visada bus pasinaudota diskontu.

Pvz. Įmonė A 2000- 10-10 pardavė įmonei B prekių už 2000Lt tokiomis, sutartyje nurodytomis sąlygomis 2/10, n 30. Įmonė B apmokėjo 2000-10-05 1960 Lt Diskontas 40 LtPardavimas: D 241 pirkėjai K 5001 pajamos 1960Lt Apmokėjus: D 271 pinigai K 241 Pirkėjai 1960 Lt

Diskontai leidžia kredituoti vieni kitus. Kai tau sumoka anksčiau, negu įprasta, didėja apyvartinės lėšos

ir atsiranda galimybė greičiau judėti pinigams ir prekėms t.y. veiklos apyvartumui

Prekių grąžinimas ir nukainojimas

Prekių grąžinimo ir nukainojimo klausimai yra aptariami sutartyse, nurodant kokie kiekiai ir kokios

prekės gali būti grąžintos per tam tikrą laiką. ir šių sąlygų griežtai laikomasi. Taikoma greitai

gendantiems produktams.

Prekių grąžinimas ir nukainojimas apskaitoma kontrarinėje pardavimu 5001 sąskaitoje 5091. Jei ši

sąskaita turi didelį likutį, vadovams būtina įvertinti pardavimus ir ieškoti jų atsiradimo priežasčių.

Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pardavimams

Pirkimo pardavimo sutartyse prekių pirkimo kaina bendra suma paprastai nurodoma oficialiu valiutos

kursu. Tačiau kursai svyruoja. Paprastai jų kursas tvirtinamas 1 savaitei. Todėl atsiskaitymo momentu

būtina įvertinti nukrypimus.

Yra 3 variantai

1.Valiutų kursas nesikeičia;

2. Keičiasi teigiama pardavėjui reikšme;

3.Valiutų kursų santykis keičiasi neigiama pardavėjui linkme.

Pardavimų pajamos yra pirmas rodiklis, parodantis tikrąją ūkinę veiklą ir pirmas šaltinis, iš kurio

galima spręsti kaip dirba įmonė. Veiklos sąnaudos dėl objektyvių rinkos sąlygų gali iškraipyti galutinį

veiklos rezultatą ir vystimosi tendenciją.

Pagrindinės veiklos pajamos, gaunamos iš teikiamų paslaugų, neturi diskontų, grąžinimų. Paslaugoms

taikomos tik apyvartos nuolaidos, kurios apskaitoje nefiksuojamos, nes suteikiamos pardavimo

96

momentu ir paslaugos dydžiui turi įtaką valiutų kursų svyravimai, kurie apskaitoje registruojami

Finansinių – investicinių pajamų ar sąnaudų grupėse. Pajamų gavimo sąlygos, gaunamos iš paslaugų

teikimo, yra aptariamos sutartyse, tačiau paprastesnėmis apmokėjimo sąlygomis. Pajamos fiksuojamos

esant priėmimo perdavimo aktui dėl šių paslaugų atlikimo.

8.2. Kitos pajamos

PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS

Pajamų rūšis Pripažinimas apskaitojePardavimas, reikalaujantis papildomų darbų: prekės surinkimo, instaliavimo, patikrinimo, prijungimo...

Pajamos apskaitoje pripažįstamos, kai pirkėjas parašu patvirtina priėmimo – perdavimo akte, kad pretenzijų neturi ir darbai atlikti.

Pardavimas su garantine priežiūra

Pardavimas apskaitoje pripažįstamas pajamomis pardavimo momentu, tačiau yra suformuotas atidėjimas garantinio remonto sąnaudoms.

Pajamos iš Paslaugų teikimo Pajamos pripažįstamos iš karto, išrašius paslaugų teikimą patvirtinantį dokumentą. Jei paslauga ilgalaikė (daugiau nei 1 m.) išrašomas atliktų darbų dalies dokumentas.

Pajamos, kai gaunami išankstiniai mokėjimai už prekes (avansiniai mokėjimai)

Pajamos pripažįstamos tik perdavus prekes ir išrašius tai patvirtinantį dokumentą.

Pajamos iš lizingo, kai rizika, kad pirkėjas nesumokės menka.

Pajamos pripažįstamos pardavimo dieną. Pirkėjo mokamos palūkanos pripažįstamos tolygiai jų mokėjimui.Pirkėjas už prekes sumokės dalimis per tam tikrą laiką. Tokio tipo sutartyse nurodomas mokėjimo grafikas ir mokėjimo sąlygos. Už tokį sąlygų suteikimą pirkėjas moka palūkanas, kurios apskaitomos kaip finansinės pajamos. Šitokiame sandoryje pirkėjas gali laimėti: jei išauga infliacija ar vartojimo indeksai, jis sumoka sąlyginai mažiau.

Pajamos iš lizingo, kai rizika, kad pirkėjas nesumokės didelė.

Pajamos laikomos atidėtomis (būsimų laikotarpių pajamos). Pripažįstama pajamomis eilinė įmoka. Jei rizika labai didelė – tada eilinėmis įmokomis dengiamas šių prekių savikainos dydis, visa likusi sandorio suma – užskaitoma bendruoju pelnu.

Ilgalaikių sutarčių vykdymo pajamos1.Lizingo (išperkamosios nuomos)

Pajamomis pripažįstama tik dokumentais perduodama sutarties vykdymo dalis ( pvz. statybos)1.Išperkamosios nuomos atveju, prekės valdymo teisė pereina po paskutinės įmokos.

97

Prenumeratos pajamos Pajamomis pripažįstama tik pirkėjui išsiųstų leidinių dalis. Iki išsiuntimo visi gauti pinigai už leidinius apskaitomi kaip avansu gautos sumos. Jei sąskaita faktūra išsiunčiama už visus finansinius metus, vadovaujantis praktikoje taikomu „optimalumo principu“ galima pajamas apskaityti iš karto.

Komiso (konsignacijos) pajamos

Pajamos pripažįstamos tada, kai įmonės pardavėjo (komitento arba konsignatoriaus ) tarpininkas (komisionierius arba konsignatoriui ) perduoda prekes trečiajam asmeniui (pirkėjui), kuris už jas sumoka. Šis pajamų uždirbimo būdas skatina prekybą. Visos prekės, kol yra perduotos komitentui, balanse apskaitomos kaip turtas, todėl turi nedidelį rizikos faktorių. Komiso sutartyse paprastai nurodomas komisinis procentas, kiek konsignantas moka konsignatoriui už prekių pardavimą. Jie dar įvardijami kaip komisiniai, kurie apskaitoje fiksuojami kaip komisinių sąnaudos ir įsipareigojimas konsignatoriui. Prekių perdavimas konsignatoriui fiksuojamas nulinėse klasės sąskaitose.

Mainų (barterio) pajamos Pajamos pripažįstamos apsikeitus (perdavus) prekes natūrine išraiška ( išskyrus pinigus) ir visą su šiuo susijusią riziką abiems šalims. Pardavimų vertė nustatoma šalių susitarimu ir fiksuojama sutartyje

Finansinės veiklos pajamos Pajamos pripažįstamos kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant kada bus gauti pinigai ar apmokėtos debitorinės skolos .

Investicinės veiklos pajamos Pajamos pripažįstamos kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant kada bus apmokėtos .

Kitos veiklos pajamos Pajamos pripažįstamos kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant kada bus apmokėtos .

98

9 ŠEŠTA KLASĖ – SĄNAUDOS (AKTYVAS)

Reglamentuoja 1 1 Verslo apskaitos standartas

NORI TURĖTI , MOKĖK SUKTIS

PARDAVIMŲ SAVIKAINA Prekių likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje + nupirktų prekių savikaina

- likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigai

PAGRINDINĖS IŠLAIDOS Tiesiogiai susijusios su gamybos procesu: žaliavos, darbininkų darbo

užmokestis įrengimų nusidėvėjimas, elektra ir t.t.

TIESIOGINĖS IŠLAIDOS Išlaidos, kurias galima tiesiogiai priskirti atskiriems gamybos objektams,

atskirai paslaugai

NETIESIOGINĖS SKIRSTOMOSIOS Pagalbinės medžiagos, ilgalaikio turto nusidėvėjimas, valdymas ir

t.t. Visa, ko negalime konkrečiai priskirti konkrečiam gaminiui ar paslaugai.

PRIDĖTINĖS IŠLAIDOS Išlaidos, susijusios su gamybos valdymu ir aptarnavimu įmonėje.

GAMYBOS IŠLAIDOS Sunaudotų žaliavų vertė + tiesioginio + netiesioginio darbo užm .išlaidos

PAGAMINTŲ PREKIŲ SAVIKAINA Nebaigtos gamybos SALDO mėn. pradžiai. + tiesioginės išlaidos +

netiesioginės išlaidos – nebaigtos gamybos SALDO mėn. pabaigai .

Iš pardavimų savikainos turi būti atimtos visos nuolaidos ir diskontai, kuriais įmonės naudojosi

pirkdamos žaliavas.

PIRKTŲ PREKIŲ SAVIKAINA Grynieji pirkimai + transporto sąnaudos

Pripažįstant sąnaudas, reikia nuspręsti, kurio ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti jos

buvo padarytos. Ne visada lengva nustatyti, kokia būtent turto dalis buvo sunaudota ataskaitinio

laikotarpio pajamoms uždirbti. Pvz., per ataskaitinį laikotarpį įmonė sunaudojo žaliavų produkcijai

pagaminti už 4 000 Lt. Tačiau pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, paaiškėjo, kad dalis sunaudotų

žaliavų už 1 000 Lt yra “įšaldyta” nebaigtoje produkcijoje. Todėl ši dalis sunaudotų žaliavų (už 1 000

Lt) nesusijusi su pajamomis ir negali būti pripažinta sąnaudomis. Apskaitoje tai bus pateikta kaip

nebaigtos gamybos atsargos (turtas), o sąnaudomis taps žaliavų sunaudojimas už 3 000 Lt.

Kartais įmonė patiria sąnaudų, kurių neįmanoma tiesiogiai susieti su turto sunaudojimu,

skirtu ataskaitinio laikotarpio prekėms pagaminti ir parduoti – pajamoms uždirbti. Tokiu atveju,

sąnaudos formuojamos lygiomis laikotarpio dalimis.

99

Sąskaitų koregavimas

Ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus apskaitininkai peržiūri daugelį sąskaitų ir patikslina juose

užregistruotus likučius, kadangi kai kurios ūkinės operacijos daro įtaką daugiau nei vieno ataskaitinio

laikotarpio pajamoms ir sąnaudoms.

Sąskaitų koregavimas - sąskaitų likučių tikslinimas ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus

Jis patikslina pelno (nuostolio) ataskaitos (pajamų bei sąnaudų) ir balanso (turto bei

nuosavybės) sąskaitas. Koregavimai daromi kaupimo principu, t.y. pajamos ir sąnaudos fiksuojamos

neatsižvelgiant į pinigines įplaukas ar išlaidas.

Koreguojantieji įrašai reikalingi tik toms ūkinėms operacijoms, kurios daro įtaką daugiau nei

vieno ataskaitinio laikotarpio pajamoms ir sąnaudoms. Koreguojantys įrašai dažniausiai nebūna pagrįsti

pirminiais dokumentais, jie gali būti užfiksuoti laisvos formos buhalterinėmis pažymomis.

Galima išskirti kelias apskaitos sritis, kuriose reikia atlikti koregavimus:

1) apskaitant ilgalaikio turto nusidėvėjimą;

2) apskaitant apmokėtas bet dar neuždirbtas ateinančių laikotarpių pajamas;

3) apskaitant uždirbtas bet dar neapmokėtas (sukauptas) pajamas;

1.Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaitos koreguojantieji įrašai

Ilgalaikis turtas naudojamas ir uždirba pajamas ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį. Tokio turto

vertė į sąnaudas, susijusias su produkcijos gamyba bei paslaugų tiekimu, perkeliama palaipsniui,

dalimis, įvertinant nusidėvėjimą. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, reikia nustatyti, kokia turto

dalis per šį laikotarpį buvo sunaudota pajamoms uždirbti, t.y. kiek turtas nusidėvėjo. Tuo tikslu

atliekami koreguojantys įrašai: debetuojamos ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų sąskaitos ir

kredituojamos atitinkamo turto nusidėvėjimo sąskaitos.

Pvz., Vasario mėnesį įmonė įsigijo pastatą, kurio vertė 90 000 Lt, jo naudingo eksploatavimo

laikas 50 metų, po to pastatas bus visiškai susidėvėjęs.

Kiekvienais metais apskaitininkai turės įskaičiuoti į sąnaudas 1/50 pastato įsigijimo

išlaidų. Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo sekančio mėnesio pirmos dienos po įsigijimo.

Pradedant kovo mėnesiu bus skaičiuojamas pastato nusidėvėjimas ir registruojamas kaip sąnaudos:

90000 Lt 50 metų 12 mėnesių 150 Lt sąnaudos kiekvieną mėnesį.

D Nusidėvėjimo sąnaudos K pastato nusidėvėjimo kontrarinė sąskaita 150 Lt

100

2.Apmokėtų, bet dar nepatirtų (būsimų laikotarpių) sąnaudų apskaita

Išankstiniai apmokėjimai už nuomą, draudimą, reklamą dažnai daro įtaką daugiau nei vieno

ataskaitinio laikotarpio sąnaudoms. Todėl iš anksto apmokėtos nuomos, draudimo sumų likučiams

kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje reikia atlikti koreguojančius įrašus ir dalį šių išlaidų

priskirti ataskaitinio laikotarpio sąnaudoms.

3.Patirtų, bet dar neapmokėtų sąnaudų apskaita

Ši koreguojančių įrašų grupė fiksuoja atvejus, kai įmonė patiria sąnaudas šiuo ataskaitiniu

laikotarpiu, o pinigų išmokos bus daromos tik ateinančiais laikotarpiais, pavyzdžiui, palūkanos bankui

už paskolą, priskaičiuoti, bet dar neišmokėti atlyginimai, mokesčiai valstybei.

-Palūkanų sąnaudos

Gavusį paskolą įmonė turi ją gražinti kartu su palūkanomis. Palūkanos mokamos už tai,

kad bankas suteikė teisę jai laikinai naudotis jo turtu. Palūkanų dydis nustatomas procentais nuo

paskolos sumos. Pradedant pirmąja paskolos gavimo diena, kaina, kurią įmonė turės mokėti bankui už

paskolą kiekvieną dieną didės. Tai vadinama palūkanų kaupimu.

Pvz., Sausio 2d., įmonė gavo 30000 Lt paskolą, kurią reikės grąžinti iki balandžio mėnesio 1dienos. Paskola gauta su 20 metinių palūkanų.Sausio 2d.,

Sausio 31 d. skaičiuojamos palūkanos už sausio mėn. ir atliekamas koreguojantis įrašas

Palūkanos už 1 dieną:

30000 Lt 20 = 16,44 Lt Palūkanos už sausio mėn. 16,44 x (31 d. – 1 d) 30 = 493,15 Lt 365

D Palūkanų sąnaudos K Mokėtinos palūkanos 493,15 Lt Vasario 28 d30000 Lt 20 28 dienos / 365 dienų 460,27 LtD Palūkanų sąnaudos K Mokėtinos palūkanos 460,27 Lt

DMokėtinos palūkanos(Sukauptos sąnaudos) K

01 31   493,1502 28   460,2703 31   509,58

Sumažėjimas Padidėjimas( - ) ( + )

  1463

Kovo 31d. grąžinamas kreditas ir sumokamos palūkanos, įrašas būtų toks:D Skola bankui 30000 LtD Mokėtinos palūkanos 1463 Lt

K Pinigai 31463 Lt

101

-Atlyginimų sąnaudos

Kai kuriose įmonėse su darbuotojais atsiskaitoma kiekvieną savaitę. Kartais paskutinę

mėnesio savaitė apima ir kito mėnesio pradžią. Į ataskaitinio mėnesio sąnaudas galima įskaityti tik to

mėnesio darbo dienų užmokestį.

9.1. Savikainos sąnaudos

Pardavimų savikaina tai per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos išlaidos, tenkančios per

ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms ar parduotoms prekėms.

PARDAVIMŲ SAVIKAINA =

GRYNIEJI

PIRKIMAI =

UŽPIRKIMŲ

SAVIKAINA =

Bendrasis pelnas =

Prekių likutis laikotarpio pradžiai+ Per atsakaitinį laikotarpį pirktų prekių savikaina-prekių likutis laikotarpio pabaigai

Visi laikotarpio Pirkimai– diskontai – nuolaidos– prekių grąžinimas– prekių

nukainojimas

Visi laikotarpio Pirkimai– diskontai – nuolaidos– prekių grąžinimas– prekių

nukainojimas + prekių gabenimo sąnaudos

Pardavimų pajamos – pardavimų savikaina

Pirkimų apimčiai įtaką turi sekantys veiksniai

Pirkimo diskontai. Pirkėjas gali pasinaudoti pardavėjo teikiamais diskontais, tačiau ar

tikslinga jais naudotis, reikėtų jųn procento dydį palyginti su banko palūkanų norma. Yra

BRUTTO ir NETTO diskontai. BRUTTO diskontai apskaitomi kontrarinėje pirkimų savikainos

saskaitos 6002 sąskaitoje 6090 (-). NETTO diskontas yra abipusis tarp tų pačių įmonių.

Askaitoje atskirai nefiksuojami.

Pirkimų nuolaidos. Tai iš prekių pardavėjų gautų nuolaidų registracija kontrarinėje pirkimų

sąskaitoje 6092 (-) Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sukaupta suma mažinama pirkimų

sąskaita, t.y. uždaroma kas mėnesį.

Pirktų prekių grąžinimas ir nukainojimas.. Tai grynųjų pirkimų apimtį mažinantis veiksnys.

Paprastai tai prastos prekių kokybės , paklausos sumažėjimo, broko bruožas. Uždaroma per

pajamų – sąnaudų suvestinės sąskaitą.

Prekių transportavimas. Tai sudėtingas 9 VAS aptartas savikainos formavimo klausimas.

Vadovaujantis apskaitos optimalumo principu, apskaitant pirkimų savikainą lyginama:

Jei gabenimo išlaidos, lyginant su atsargų įsigijimo ir gabenimo išlaidomis yra nedidelės, jas į

veiklos sąnaudas galima nurašyti iš karto. Jei transportavimo išlaidos yra didelės, jos

apskaitomos atskirai, ir į pirkimų savikainą nurašoma proporcingai pardavimų savikainai.

102

Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pirkimams. Valiutų kursas nesikeičia ir nedaro įtakos

pirkimams; Valiutų kursas keičiasi teigiama pirkėjui linkme; valiutų kursas keičiasi neigiama

pirkėjui linkme.

INCOTERS sąlygos. Yra 13 punktų . Priimtos 1936 m. taisyklės. Padeda išvengti juridinių

tarptautinių prekybos problemų. Yra 4 grupės A,B,C,D,

9.2.9.3.9.4.9.5.

Bendrosios administracinės sąnaudosVeiklos sąnaudos

Netektys (neatskaitomos sąnaudos)Pelno mokesčio sąnaudos

Sąnaudomis laikoma tik davusi naudos išlaidų dalis.

Sąnaudų rūšis Pripažinimo apskaitoje sąlygos

Parduotų prekių savikainaPirkimo kaina + transportavimas

Sąnaudos pripažįstamos tik tada, kai prekės parduotos ar paslaugos suteiktos. Transportavimo išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis iš karto, jei sudaro nereikšmingą sumą. Daroma prielaida, kad apytikriai kiekvieną laikotarpį parduodama prekių vienodai ir jos neįtakoja į galutinį įmonės veiklos rezultatą – bendrąjį pelną.

Bendrosios ir administracinės sąnaudos

Tai sąnaudos, padedančios sudaryti sąlygas ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti. Administracijos atlyginimai, jų mokesčiai, bendrasis ilgalaikio turto nusidėvėjimas , reklamos sąnaudos , nuomos, įvairi eksploatacija ir .t.t

Pardavimų sąnaudos Tai visos prekių pardavimui ar paslaugų teikimui skirtos išlaidos. Tai pakuočių, prekių gabenimo jų laikymo sąlygų sąnaudos ir t.t išlaidos

Veiklos sąnaudos Pardavimų sąnaudos + bendrosios administracinės sąnaudos

Visos įmonės veiklos išlaidos, kurių neįmanoma priskirti ar susieti su konkrečiu prekių ar paslaugų per ataskaitinį laikotarpį pardavimu. Pripažįstamos sąnaudomis to paties laikotarpio sąnaudomis, kai jos patirtos, t.y. iš karto.

Kitos veiklos sąnaudos. Išlaidos sąnaudomis pripažįstamos jų patyrimo momentu, neatsižvelgiant į faktinį pinigų išleidimo ar įmonės kreditorinio įsiskolinimo dengimo momentą.. tai ryšių, kuro, elektros, kancprekių , šildymo ir kitos tokio tipo sąnaudos.

Finansinės veiklos sąnaudos Išlaidos sąnaudomis pripažįstamos jų patyrimo momentu, neatsižvelgiant į faktinį pinigų išleidimo ar įmonės kreditorinio įsiskolinimo dengimo momentą.. Tai finansinėms institucijoms mokami mokesčiai, kontrahentams apskaičiuoti delspinigiai, vertybinių popierių išlaidimo mokesčiai, eigiamas valiutų kursų svyravimas, išperkamosios nuomos (lizingo) palūkanų mokesčiai, neatskaitomas PVM, priskaityti mokesčiai kitų institucijų, kuriuos privalu sumokėti bet jie yra leidžiami atskaitymai.

103

Investicinės veiklos sąnaudos Išlaidos sąnaudomis pripažįstamos jų patyrimo momentu, neatsižvelgiant į faktinį pinigų išleidimo ar įmonės kreditorinio įsiskolinimo dengimo momentą. Tai kitose įmonėse esančių vertybinių popierių investicinės vertės sumažėjimas.

Neįprastinės veiklos sąnaudos (netektys)

Pripažįstami sąnaudomis to laikotarpio, kuriame jie nustatyti.. tai padidintų pajamų nurašymai ar sąnaudų atstatymai, stichinių nelaimių padariniai ir t.t.

Pelno mokesčio sąnaudos Priskiriama mokėtinas Pelno mok. Arba mokamas avansinis pelno mok.. Sąnaudomis pripažįstama jų patyrimo momentu.

Netiesioginių mokesčių sąnaudos.

Prie sąnaudų priskiriamos ir netiesioginių mokesčių išlaidos. (tiesioginiai yra tik pajamų ir pelno mokesčiai. Juos moka įmonės). Netiesioginius mokesčius moka galutinis prekių vartotojas – pilietis. Lietuvoje jų yra 3: Akcizų(alkoholiui, rūkalams, kavai, kakavai, šokoladui, prabangūs lengvieji automobiliai ), Muitų (fiskaliniai muitai, siekiant papildyti šalies biudžetą ir protekciniai, siekiant apriboti prekių vežimą), PVM. Retai būna prekių, apmokestintų visais trimis mok. Iš karto. Pirmiausiai apskaitomas procentais nuo kainos muitas, po to akcizas, po to PVM. Nesvarbu, kad yra vykdoma jų atskaita (PVM) ar leidžiami atskaitymai sąnaudose. Tokios prekės yra brangesnės, jas sunkiau parduoti. reikia laviruoti ieškant prekių su nedidele savikaina. PVM yra pirkimo ir pardavimų. Praktikoje įmonė visada turi sumokėti mokėtiną PVM , kadangi skiriasi šių PVM formavimo bazė. Pirkimo PVM visada yra priskaitomas nuo mažesnės kainos, nei įmonė parduoda savo prekę.

104

10. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ

Reglamentuoja 1 verslo apskaitos standartas

ATASKAITINIS LAIKOTARPIS FINANSINIAI METAI- Jis nekeičiamas . Sudaro 12 mėn. Finansiniai =

Kalendoriniai ; finansiniai = sezoniniai.

APSKAITOS CIKLO BAIGIMAS-Visų metų apskaitos operacijų įvertinimas, ūkinių procedūrų

peržiūrėjimas, surikrnami analitinių ir sintetinių sąskaitų likučiai su pirminiais dokumentais

(sąskaitomis faktūromis, pažyminis aktais)atliekami koreguojami įrašai, sudaromos buhalterinės

pažymos, inventorizuojamas turtas, atliekami buhalterinės eigos įrašai, uždaromos laikinosios

sąskaitos, iš nuolatinių sąskaitų likučių pradedama ruošti finansinė atskaitomybė

KOREGUOJANTYS ĮRAŠAI- Šie įrašai padeda patikslinti metų gale tikrąją įmonės padėtį: ilgalaikio turto

sąnaudų paskirstymas, apmokėtų, bet neuždirbtų pajamų įvertinimas, sukauptų, bet neapmokėtų

sąnaudų įvertinimas, kitų įrašų tikslinimas.PVZ lizingas, draudimas, banko palūkanos.

SĄSKAITŲ UŽDARYMAS- D39 K kiekviena 6 kl. Sąskaita, K 39 D kiekviena 5 kl.sąskaita D 39 K

341 = rezultatas

BŪTINI REKVIZITAI Įmonės pavadinimas, sudarymo vieta, pradžios laikas, aprašo sudarymo

pabaigoslaikas, objektų pavadinimai, matavimo vnt, kiekis, kaina, suma, inventorizacijos komisijos

narių vardai, pavardės ir parašai, materialiai atsakingo asmens vardas, pavardė parašas

FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS PARENGIMAS F.A. parengiama pasibaigus finansiniams metams.

Apibendrina visų metų veiklos rezultatą.

Finansinės atskaitomybės įstatymas apima:

1 VAS „Finansinė atskaitomybė“ + 2 VAS „Balansas“ + 3 VAS „Pelno nuostolių atskaita“

+ 4 VAS „Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita“ + 5 VAS „Piniginių srautų ataskaita“ + 6 VAS

„Aiškinamasis raštas“ + 7 VAS „Apskaitos politikos , apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų

taisymas“

AUDITAS Nepriklausomas įmonės finansinės ataskaitos patikrinimas, įvertinimas ir išvadų

pateikimas.Ar visais reikšmingais atžvilgiais teisingai sudaryta FA ir ją papildančios formos. Būtina

audito sutartis

105

FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS KLASIFIKAVIMAS

Aukso vertės vertybė versle – laiku gauta informacija

FA Tikslas- pateikti ir gauti teisingą informaciją

Pagal apimtis

106

Įmon

ių a

tsk

aito

myb

ė

Pagal paskirtį

Finansinė

Mokestinė

Statistinė

Specialiosios paskirties

Metinė

Ketvirtinė

Mėnesinė

Savaitinė (dekadinė)

Rengiama pagal pareikalavimą

Pagal turinį ir periodiškumą

Pagal skelbimo pobūdį

Privaloma viešai skelbti

Neprivaloma viešai skelbti

Įmonės Konsoliduota

Pagal detalumą PilnojiSutrumpintoji

Pagal paskirtį visa atskaitomybė gali būti suskirstyta į finansinę, mokestinę,

statistinę ir kitą (specialiosios paskirties).

Finansinė atskaitomybė bus išsamiai nagrinėjama vėlesniuose skyriuose, todėl čia jos

neaptarinėsim.

Mokestinę atskaitomybę įmonės rengia ir pateikia įvairioms mokesčius kontroliuojančioms

institucijoms - Valstybinei mokesčių inspekcijai, socialinio draudimo įstaigoms ir kt.

Jeigu to reikalauja, speciali atskaitomybė (greta finansinės) turi būti pateikiama valstybės

statistikos įstaigoms. Tačiau ją rengia nebūtinai buhalterijos darbuotojai, nes ši apskaitos rūšis dažnai

apima, pavyzdžiui, pinigais neišmatuojamus dalykus, tokius kaip darbuotojų skaičius ar jų kvalifikacija

ir pan.

Specialiosios paskirties atskaitomybė gali apimti labai platų ataskaitų spektrą. Pirmiausia

reikalinga informacija ji aprūpina visą įmonės valdymo personalą. Šiose ataskaitose pateikiami

valdymo apskaitos duomenys. Jų gali būti labai daug ir įvairių, nes kiekvienam valdytojui reikia ir

specifinės jo barą apibūdinančios informacijos. Įvairi specialiosios paskirties atskaitomybė gali būti

pateikiama ir daugeliui išorės vartotojų. Pavyzdžiui, gamtos apsaugos institucijoms – duomenys apie

teršalų išmetimą į atmosferą, bei vandenį ir pan.

Pagal periodiškumą atskaitomybė gali būti suskirstyta į metinę, ketvirtinę, mėnesinę, savaitinę

(dekadinę) ir rengiamą pagal pareikalavimą.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad klasifikuojant atskaitomybę šiuo požiūriu, ji grupuojama ne tik

pagal laiką, bet ir pagal turinį. Mat dėl palyginti didelių sąnaudų išsamią atskaitomybę įmonės gali

parengti ne dažniau kaip kartą per metus, nes vidutinio dydžio įmonėje tai užtrunka keletą mėnesių.

Ketvirtinės finansinės atskaitomybės formos reikalingos, kad kiekvienam ketvirčiui pasibaigus,

įmonės turi sumokėti valstybei mokesčius.

Įmonės, kuriose apskaita kompiuterizuota, vidaus vartotojams kartais rengia ir labai

sutrumpintas mėnesines ar net savaitines (dekadines) finansines ataskaitas.

Be jau aptartų periodinių ataskaitų, būna ir neperiodinių, kurios rengiamos prireikus tam tikros

informacijos: pavyzdžiui, pareikalavus teismams, bankams, kai įmonės prašo iš jų kreditų ir daugeliu

kitų atvejų.

107

Pagal skelbimo pobūdį atskaitomybė skirstoma į privalomą ir neprivalomą viešai skelbti.

Viešai turi būti skelbiama valstybinių įmonių ir akcinių bendrovių metinė finansinė atskaitomybė.

Pagal detalumą atskaitomybė skirstoma į pilnąją bei sutrumpintąją.

Metinę įmonės atskaitomybę, kurioje apibendrintai pateikiami duomenys apie įmonės finansinę

būklę bei jos veiklos rezultatus, gauna įmonės savininkai, valdžios institucijos bei kiti vartotojai,

pavyzdžiui, įmonei suteikiantys kreditą bankai.

Įmonės finansinės atskaitomybės tikslas – teikti informacijos vartotojams teisingą informaciją

apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ataskaitiniais metais.

Rengdamos metinę finansinę atskaitomybę juridinio asmens teises turinčios ribotos

civilinės atsakomybės pelno siekiančios įmonės (akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės) vadovaujasi

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu bei 1-uoju verslo apskaitos standartu

„Finansinė atskaitomybė“

Be minėtų norminių aktų, sudarant finansinę atskaitomybę turi būti vadovaujamasi bendraisiais

apskaitos principais, apskaitos vedimo tvarką reglamentuojančiais norminiais aktais ir įmonės apskaitos

politika.

Įmonės apskaitos politika – tai įmonės pasirinkti ir atitinkamu būdu pasitvirtinti apskaitos metodai ir

taisyklės, skirti įmonės buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei parengti. Tai reiškia,

kad pasirengtoje apskaitos politikoje įmonė turi galimybę pati nuspręsti, kokiais apskaitos principais,

metodais ir taisyklėmis

Kiekviena šalis turi nustatyti finansinių ataskaitų rengimo ir pateikimo tvarką. Dažniausiai ši

tvarka nurodoma šalių komercijos kodeksuose, apskaitos įstatymuose arba kituose norminiuose

aktuose. Šiuo metu nustatyti finansinių ataskaitų rengimo ir pateikimo tvarką arba jos konceptualius

klausimus yra nesudėtinga, nes galioja daug tarptautinių dokumentų.

Svarbiausi yra šie:

1.Finansinių ataskaitų rengimo ir pateikimo nuostatai.

2.Tarptautiniai apskaitos standartai.

3.Europos Sąjungos direktyvos.

Finansinių ataskaitų rengimo ir pateikimo nuostatuose, kuriuos parengė Tarptautinio apskaitos

standartų komiteto taryba, nagrinėjama:

finansinių ataskaitų esmė, tikslai ir sudėtis;

finansinių ataskaitų kokybinės charakteristikos ir esminės prielaidos;

finansinių ataskaitų elementai;

finansinių ataskaitų elementų pripažinimas;

finansinių ataskaitų elementų įvertinimas;

108

kapitalo išsaugojimo koncepcijos.

Tarptautinių apskaitos standartų nuostatos yra svarbesnės. Tačiau Finansinių ataskaitų rengimo

ir pateikimo nuostatai yra labai gera metodinė medžiaga rengiant kiekvienos šalies finansinių ataskaitų

koncepciją.

Finansinių ataskaitų sudarymą ir jose pateiktos informacijos atskleidimą reglamentuoja ir

Europos Sąjungos direktyvos. Ypač svarbią reikšmę turi Ketvirtoji direktyva “Kompanijų ataskaitos”

(1978m.) ir Septintoji direktyva “Konsoliduotos ataskaitos” (1983m.).

Finansinių ataskaitų sudėtis – tai ataskaitų formos, kurios įeina į tam tikro laikotarpio bendrą

finansinę atskaitomybę. Ji apima visus įmonės rodiklius ir yra išsamiausia informacija apie įmonės

veiklą per finansinius metus.

Akcinių bendrovių įstatyme numatytas reikalavimas, kad, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki

eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, bendrovės valdyba (jei bendrovėje valdyba nesudaroma –

administracijos vadovas) privalo parengti ir pateikti savininkams bendrovės veiklos ataskaitą. Kadangi

finansinė atskaitomybė rodo tik tai, kas jau buvo, veiklos ataskaitoje reikalaujama pateikti bendrovės

veiklos planus ir prognozes, kad savininkai galėtų susipažinti su įmonės veiklos perspektyvomis.

Tačiau, pateikiant pastaruosius duomenis, reikia stengtis nepateikti slaptos komercinės informacijos,

kad jos atskleidimu negalėtų pasinaudoti konkurentai.

Finansinės atskaitomybės sudėtis

(1VAS ir Finansinės atskaitomybės įstatymas)

Pilną finansinę atskaitomybę

sudaro:

Trumpą finansinę

atskaitomybę sudaro:

pilnoji FA jei: -grynosios pajamos per metus 7mln.Lt,

-balanse nurodyto turto vertė 5 mln.Lt,

vidutinis --metinis sąrašinis darbuotojų skaičius 10 žmonių pasirenkama FA forma:

Trumpoji FAEsant tik dviems šiems rodikliams

Balansas;

pelno (nuostolių) ataskaita;

nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

pinigų srautų ataskaita;

aiškinamasis raštas.

2 VAS

3 VAS

4 VAS

5 VAS

6 VAS7 VAS Klaidu taisymas

balansas;

pelno (nuostolių) ataskaita;

nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

aiškinamasis raštas.

Metinės finansinės atskaitomybės auditas atliekamas kai Grynieji pardavimai sudaro 10 mln.Lt,

109

Turtas 5 mln.Lt Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius yra 50 darbuotoju

Duomenų pateikimo finansinėje atskaitomybėje principai (reikalavimai FA)

Finansinės atskaitomybės parengimo, kaip ir bendruosius apskaitos, principus reglamentuoja

tarptautiniai apskaitos standartai. Jie numato, kad rengiant vartotojams naudingą finansinę

atskaitomybę, turi būti laikomasi tokių keturių svarbiausių nuostatų.

1. Informacija turi būti pateikta aiškiai ir suprantamai

Finansinių ataskaitų informacija turi būti suprantama visiems vartotojams. Finansinių ataskaitų turinys

turi atspindėti esmę, nebūtų dviprasmybių.

2.Informacija turi būti teisinga ir palyginama

Finansinių ataskaitų tinkamumą apibūdina jose esamos informacijos reikšmė. Reikšminga

informacija laikoma tokia, kurią išbraukus iš finansinės ataskaitos tai turės įtakos vartotojų

sprendimams. reiškia, kad teikiama tokia informacija, kuri leidžia vartotojui nustatyti pranašumus,

skirtumus ir tendencijas. Lyginant įmonės finansinių ataskaitų duomenis su kitų įmonių analogiškomis

ataskaitomis, galima objektyviai įvertinti savo galimybes ir vietą rinkoje.

3.Neutrali ir Patikima rodo, kad visos ūkinės operacijos finansinėse ataskaitose atspindėtos

objektyviai ir kad jose nėra klaidų. Visa finansinė informacija yra tiksli, teisinga ir tikra.

Finansinių ataskaitų patikimumą lemia šie aspektai:

lojalus atvaizdavimas;

turinio vyravimas prieš formą;

neutralumas;

apdairumas ir atsargumas;

tikslumas;

kompleksiškumas.

4. Kiti reikalavimai: pateikimas laiku, pastovumas, reikšmingumas, išsamumas, naudingumas.

110

10.1 Inventorizacija

INVENTORIZACIJA Tai įmonės viso ilgalaikio, trumpalaikio, atsargų, skolų, ir kitų pozicijų

patikrinimas, jų faktiškai rastų likučių palyginimas su apskaitos duomenimis.

MATERIALIAI ATSAKINGAS ASMUO- Sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutartį ir turintis

teisę naudoti įmonės grynuosius pinigus atsargų įsigyjimui, esantis atsakingas už tam tikras

materialines vertybes .

Inventorizacija yra būdas faktiškiems turto likučiams nustatyti ir jiems palyginti su apskaitos

duomenimis. Toks palyginimas atskleidžia turto trūkumą ar perteklių arba stabilią sąžiningą poziją.

Inventorizacijos rezultatai nustatomi, palyginus faktinius vertybių likučius, nustatytus

inventorizuojant, su jų likučiais apskaitos registruose ir surašant gautus rezultatus į

INVENTORIZAVIMO APRAŠUS.

Inventorizacijos eiga :

Parengiamieji darbai Inventorizacijos eiga Rekmendacijos vadovui teikimas

Vadovas išleidžia įsakymą apie: inventoriacijos pradžią ir pabaigą. objektų inventorizavimo seka pagal dienos būklę, Sudaroma inventorizacjos komisija

Inventorizuojamų objektų tikriimas natūra (sandėliai) ir dokumentuoseInventorinių aprašų sudarymasGautų rezultatų sutikrinimas su buhalteriniais duomenimisNesutapimų skaięiavimas ir priežasčių nustatymas

Surašomas inventorizacijos eigos ir gautų rezultatų protokolas, kuris teikiamas vadovui tvirtinti įsakymu.Jei vadovas sutinka su inventorizacinės komisijos išvdomis, jis jas patvirtina įsakymuJei vadovas nesutinka- priimamas sprendimas pakartoti probleminio turto inventorizaciją, kreiptis į institucijas dėl kaltų asmenų ir t.t.

Inventorizacija skirstoma :

1. Pagal priežastį- planinė ( metinė , periodinė), priežastinė, netikėta ( neplaninė)

Metinės (planinės) inventorizacijos metu tirkinamas visas turtas ir nuosavybė, periodinės

inventorizacijos metu tikrinamas brangus turtas arba buitinės paskirties prekių likiučiai.

Kai keičiasi materialiai atsakingas asmuo, reorguonizant ar likviduojant įmonę, po įsilaužimų, stichinių

nelaimių, perkainojant turtą. nustačius grobstymo, piktnaudžiavimo, plėšimų ir vagysčių atvejus, audito

metu (revizija, kontrolė), teismo- tardymo organų reikalavimu, ir dėl kitų priežasčių, kai reikia gauti

duomenų apie faktinius vertybių likučius.

111

2. Pagal apimtį- ištisinė, atrankinė ( kai tikrinamas vienas balanso straipsnis), dalinė ( kurio

nors turto dalis),

3. Pagal pobūdį- faktinė ( turtas sveriamas, matuojamas, skaičiuojamas), dokumentinė

( įsipareigojimų)

4. Pagal inventorizuojamus objektus- Ilgalaikio turto (materialaus – nematerialaus), Vertybinių

popierių, Grynųjų pinigų, Atsargų kelyje,Debitorinės skolos, Kreditorinės skolos,

5. Kiti pagal poreikį

Inventorizaciją privaloma atlikti, kai:

Prieš metinės finansinės atskatomybės sudarymą

Keičiantis materialiai atsakingam asmeniui

Po vagysčių ir apiplėšimų ir piktybinio kenkimo

Perkainojant kai kurias vertybes

Bankrutuojant įmonei

Darant auditą, teismo ir kitų kontroliuojančių institucijų reikalavimu

Keičiantis nuosavybės formai.

Inventorizacijos tvarka privaloma šioms įmonėms:

Akcinėms (AB), uždarosioms akcinėms (UAB), kooperatinėms (KU), Žemės ūkio (ŽŪB),

Investicinėms (IB) bendrovėms

Valstybės, biudžetinėms , savivaldybių įmonėms, Viešosioms įstaigoms, visuomeninėms

organizacijoms ir asociacijoms.

Rekomenduojama

Individualioms – personalinėms įmonėms, TŪB, KŪB, biurams ir kontoroms.

Pagal kiekvieno turto rūšį ir buvimo vietą yra surašomi atskiri inventoriniai aprašai. Negalima į vieną

aprašą surašyti kelių materialiai atsakingų asmenų turto. Visi inventorizavimo aprašai yra surašomi

dviem egzemplioriais: vienas įmonėje prie blanso, kitas – materialiai atsakingam asmeniui. Jei yra

turto pas trečiuosius asmenis ( pvz. Panauda) privalu pildyto trečią egzempliorių, ir jį pasirašius išsiųsti

turto savininkams.

Jei nustatoma, kad faktiniai likučiai yra mažesni už apskaitinius – tai laikoma trūkumu.

Jų priežastys gali būti:

Natūralios netekties nuostoliai. Tai prekių nudžiūvimo, nugaravimo, nubyrėjimo, sudūžimo

išsilaikymo saugant, vežant, kraunant pilstant ir t.t.

112

Grobstymas

Klaidos apskaitoje ar inventorizaciniame apraše

perrūšiavimas

Trūkumas privalo būti išieškotas iš kaltų asmenų: iki vieno vidutinio atlyginimo sumoka materialiai

atsakingas asmuo iš savo atlyginimo vadovo įsakymu ir MA raštiškai sutikus, jei trūkumo suma

didsnė- paduodamas į teismą išieškojimui.

Jei nustatomi faktiniai likučiai didesni už apskaitinius – turime perteklių

Pertekliaus priežastys :

neįregistruotų vertybių aptikimas

prirašymas

perrūšiavimas

apskaitos klaida

Perteklius privalo būti užpajamuotas į apskaitą.

Dėl nustatytų neatitikimų, materialiai atsakingi asmenys turi rašyti pasiaiškinimus ir jie pridedami prie

inventorizacijos aprašų. Verčių skirtumams inventorizacinė komisija sudaro atskirus neatitikties

aprašus. Materialiai atsakingas asmuo arba prisiima kaltę dėl neatitikties, arba yra teikiama

inventorizacijos protokole išvados apie esamą padėtį, o vadovas priima sprendimą.

Griežtai draudžima nurašinėti vertybes pagal natūralius pasikeitimus: nubyrėjimai nudžiūvimai ir t.t.

Yra nustatytos Ekonomikos ministerijos galimo produktų sumažėjimo normos. Pelno mokesčio

įstatymeyra nurodyta, kad tokie produkcijos sumažėjimai apskaitomi kaip ribojami atskaitymai iš

pelno iki vieno procento per metus nuo visų pajamų.

Inventorizacijos atlikimo tvarką reglmentuoja LRV nutarimas Nr. 719

113

10.2. Balansas

Reglamentuoja 2 Verslo apskaitos standartas

BALANSAS - Finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir

įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

BALANSO RŪŠYS- Pradinis, baigiamasis , likvidacinis, konsoliduotas. Tarpinis, metinis.

Balansą sudaro dvi dalys A- turto (veiklus, veiksmingas, apčiuopiamas)/P- savininkų nuosavybės bei

įsipareigojimų (neveikiantis, stovintis).

Balanso abiejų dalių galutinės sumos visada turi sutapti, jei galutinės sumos nesutampa vadinasi

balansas užpildytas klaidingai. Balanse parodomi duomenys apie visą įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir

įsipareigojimus, kitaip tariant, iš balanso matyti, kokiu turtu disponuoja įmonė ir kam šis turtas

priklauso.

Pagrindinai balanso bruožai:

balansas yra ne sąskaita, o atskaita;

balansas yra parengtas tam tikru laiko momentu ir yra svarbus tik tuo momentu: jau kita

operacija padarys jį kitokį. Balansas dirbtinai sustabdo verslą vienam momentui;

gautas pelnas nebūtinai atvaizduojamas pinigais kasoje. Juk po atitinkamos operacijos gali būti

gaunamas pelnas, tačiau grynų pinigų suma po šios operacijos gali sumažėti.

Balansas yra vienas iš svarbiausių apskaitos sistemos elementų, todėl jam visose šalyse ir

įvairiais laikotarpiais buvo skiriama labai daug dėmesio. Balansas yra pagrindinė įmonės finansinės

ataskaitos forma. Jis turi labai didelę reikšmę atliekant įmonės finansinės būklės analizę, todėl visose

šalyse laikomas svarbiausiu finansinės analizės šaltiniu.

Balansui keliami reikalavimai:

1. Balansas turi parodyti turto ir nuosavybės bei įsipareigojimų būklę (kiek ir kokio

turto įmonė turi, kokio dydžio jos nuosavybė ir įsipareigojimai) tam tikrą dieną

pinigine išraiška t.y. galiojančiu šalyje piniginiu vienetu.

2. Balanse atvaizduojama pusiausvyra tarp turto ir nuosavybės bei įsipareigojimų ir

pateikiama išsami informacija apie tai, kokį turtą įmonė turi konkrečiu momentu.

3. Balanse nurodytos eilutės turi būti užpildytos, net kai jos lygios nuliui O

4. Balanse duomenys nurodomi litais.

114

5. Išimtinais atvejais, esant konsoliduotam arba akcinių bendro kapitalo bendrovių

balansui, esant milijoninėms apyvartoms, balanse nurodome tūkstančiais litais, o

aiškinamajame rašte privalu parodyti tuos skaičius litais.

Sąskaitų likučiai paprastai fiksuojami gruodžio 31 dienai. Ši kalendorinių metų diena dažnai

sutampa su įmonės finansinių metų pabaiga, nors ne visada taip gali būti. Sezoninės veiklos įmonių

metai nesutampa su kalendorinių metų pabaiga, nes jos sezoniniai veiklos metai gali baigtis pavasarį,

vasarą ar rudenį.

Balansas gali būti publikuojamas kaip lentelė, turinti dvi puses, t.y. turtą ir įsipareigojimus bei

nuosavybę, arba kaip pranešimas, kuriame visi rodikliai išdėstomi vienas paskui kitą.

Balanse nurodoma, kokiu turtu disponuoja įmonė ir kam šis turtas priklauso. Norint parengti

balansą, pirmiausia būtina suskaičiuoti (inventorizuoti) visą turtą, kuriuo disponuoja įmonė ataskaitinio

laikotarpio pabaigoje, nustatyti, kokia turto dalis buvo sunaudota per ataskaitinį laikotarpį. Reikia

įvertinti ir visas įmonės skolas bei įsipareigojimus. Parengiamieji balanso sudarymo darbai atima

nemažai laiko (didesnėse įmonėse – keletą mėnesių). Todėl reikia žinoti, kad kurių nors metų sausio

1d. balansas tik pateikia informaciją apie įmonės turtą, jos nuosavybę bei įsipareigojimus. Tačiau pats

balansas baigiamas rengti iki akcininkų susirinkimo, t.y. kitų metų pradžioje, o viešai, kaip ir visa

finansinė atskaitomybė, paskelbiamas per mėnesį po to, kai jį patvirtina akcininkai.

Balansas sudarytas iš dviejų didelių dalių. Turto dalyje nurodoma, kokiu turtu disponuoja

įmonė, o Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje atsakoma į klausimą, kam šis turtas priklauso,

nes ir labai didelį turtą valdanti įmonė gali būti prasiskolinusi. Tai reikštų, kad turtu įmonė tik

disponuoja, t.y. turi jį savo žinioje, valdo ir tvarko, tačiau įmonės savininkams realiai visa balanse

nurodyta turto suma nuosavybės teise nepriklauso.

Tiek turtas, tiek įmonės įsipareigojimai nevienalyčiai. Kiekviena įmonė turi labai įvairaus turto,

taip pat ir skirtingų įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Todėl turto ir nuosavybės (įsipareigojimų)

dalys savo ruožtu suskirstytos į skyrius, grupes, pogrupius, straipsnius pagal turto ir nuosavybės bei

įsipareigojimų sudėtines dalis.

Pilnoji ir Trumpoji balanso formos savo esme nesiskiria. Tik pilnoji yra trumposios formos

išplėstinis variantas.

Balansas yra pirmoji Finansinės atskaitomybės finansinė ataskaita.

115

INFORMACIJOS BALANSE IŠDĖSTYMAS

Žymė Balanso straipsnio pavadinimas PaaiškinimasA ILGALAIKIS TURTAS Prie kiekvieno turto eilutės Aiškinamajame rašte pateikiama

detali informacija iš kokių pozicijų susideda balanso eilutėje nurodytas dydis. Visas turtas atvaizduojamas likutine verte.

I Nematerialus turtasII Materialus turtasIII Finansinis turtas

B TRUMPALAIKIS TURTASI Atsargos, išankstiniai mokėjimai, nebaigtos

vykdyti sutartysNurodomos įsigijimo savikaina.

II Per vienerius metus gautinos sumos Nurodomos grynąja verte, įvertinus beviltiškas skolasIII Kitas trumpalaikis turtasIV Pinigai ir jų ekvivalentai

C NUOSAVAS KAPITALAS Kiekvienai nuosavo kaitalo eilutėje nurodomas atitikmuo iš Nuosavo kapitalo pokyčių ir pelno nuostolio ataskaitų atitikmuo.

I Kapitalas Pasirašytas įstatinis kapitalas.II Perkainojimo rezervas (rezultatas) Šiame straipsnyje nurodomas ilgalaikio ir finansinio turto

perkainavimas, jei įmonė tokio turi.III Rezervai Nurodomi rezervai, sudaryti iš paskirtytojo pelnoIV Nepaskirstytasis pelnas Parodomas per ankstesnius ir ataskaitinius metus likęs

nepaskirstytas pelnas.

D Dotacijos ir subsidijos Nurodomos visos gautinos ir panaudotos ne įmonės uždirbtos lėšos.

E MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Skolinto kapitalo sudėtis ir mokestiniai įsipareigojimai. Viena svarbiausių įmonės einamosios veiklos ir būklės pozicijų. Pagrindinė palyginmoji duomenų bazė finansinei apskaitai ir analizei.

I Po vienerių m. mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai

II Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

Kiekvienam nurodytam skaičiui Aiškinmajame rašte privalo būti papildoma lentelė, nurodnti detalius skaičius iš ko susideda ši eilutė. Mokestiniai įsipareigojimai privalo būti detalizuoti: susiję su darbo santykiais ir mokesčiai valstybei. Kreditoriniai įsiskolinimai privalo būti detlizuoti pagal įsiskolinimo terminą:1 mėn., 2 mėn., iki 6 mėn., virš 6 mėn.

116

10.3 Pelno / nuostolio ataskaita

Reglamentuoja 3Verslo apskaitos standartas

PELNO / NUOSTOLIO ATASKAITA Įmonės veiklos rezultato išvedimas. Viena pagrindinių formų. Kaip

balansas gali būti tarpinė pagal poreikį. Yra trumpa ir pilnoji. Pagrindinė forma išvedant finansinius

analitinius duomenis apie įmonės veiklą per metus.

Pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos ir

joms uždirbti patirtos sąnaudos.

Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje matyti, kaip paskirstomas per metus uždirbtas pelnas

arba kaip dengiamas patirtas nuostolis.

Pelnas – svarbiausias ūkinės veiklos rezultatus apibūdinantis rodiklis, todėl finansinėje

atskaitomybėje jam skiriama daug dėmesio. Informacija apie įmonės ataskaitinio laikotarpio veiklos

rezultatus pateikiama pelno (nuostolio) ataskaitoje. Joje parodoma finansinio rezultato susidarymo

schema arba pelno ar nuostolio apskaičiavimo algoritmas. Pelno (nuostolio) ataskaita yra vienas iš

svarbiausių informacijos šaltinių siekiant sužinoti įmonės veiklos rezultatus ir jos galimybes. Ypač

daug naudingos informacijos galima gauti analizuojant kelerių metų pelno ir nuostolio ataskaitas.

Paprastai ši ataskaita yra mėnesinė, ketvirčio ir metinė. Pelno ataskaita gali būti sudaryta ir savaitinė,

jeigu to reikia valdymui.

Europos Sąjungos Ketvirtoje direktyvoje “Kompanijų ataskaitos” rašoma, kad pelno (nuostolio)

ataskaita neturi būti keičiama kiekvienais metais. Ji turi būti vienodos formos ir struktūros. Nukrypimai

leidžiami tik ypatingais atvejais.

Pelno (nuostolio) ataskaita yra reikšmingesnė negu balansas. Iš dalies tai paaiškinama tuo, kad

finansinės atskaitomybės vartotojai pirmiausia domisi finansiniu rezultatu, kurį pasiekė įmonė per

ataskaitinį laikotarpį. Finansinį rezultatą, pasiektą per ataskaitinį laikotarpį, parodo pelno (nuostolio)

ataskaita, o balansas pateikia tik momentinius rezultatus iki tam tikros datos.

Pelno (nuostolio) ataskaitoje fiksuojamos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos ir

sąnaudos, patirtos uždirbant tas pajamas. Jas palyginus ir nustatoma, ar įmonė per ataskaitinį laikotarpį

uždirbo pelną, ar patyrė nuostolį.

Pelno (nuostolio) ataskaitoje informacija apie pajamas ir sąnaudas pateikiama suskirstyta pagal

įmonės veiklos sritis: įprastinę, apimančią nuo I iki VIII pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnius, ir

neįprastinę veiklą. Įprastinė veikla savo ruožtu skirstoma į tipinę (veiklą, kuriai vykdyti buvo įkurta

117

įmonė) ir netipinę (kitą veiklą) bei finansinę ir investicinę. Ką skirti tipinei įmonės veiklai, priklauso

nuo konkrečios įmonės pobūdžio: perdirbimo įmonėje pagrindinė, taigi tipinė yra gamybinė veikla,

paslaugas teikiančioje – paslaugų teikimas, o parduotuvėje ar bazėje – prekyba.

INFORMACIJOS PELNO ( NUOSTOLIŲ) ATASKAITOJE IŠDĖSTYMAS

Žymė Pelno (nuostolių) atsakaitos straipsnio pavadinimas

Paaiškinimas

I Pardavimų pajamos PP apima įmonės pajamų sumą, uždirbtą pardavus prekes, taip pat ir atlikus paslaugas. Pardavimų ir paslaugų pajamos šioje ataskaitoje pateikiamos visai “švarios”, jos dar vadinamos neto pajamomis. Tuo tikslu per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos turi būti pakoreguotos, sumažintos sumomis, kurios nepriklauso pardavėjui, nors būna įrašytos pirkėjams išrašytose sąskaitose už išsiųstas prekes (suteiktas paslaugas). Pajamų sumą reikia koreguoti pirkėjų grąžintų ar įvertinta grąžintų prekių suma, kai kurių kitų mokesčių (akcizų, muitų) nukainojimų bei dar kitomis sumomis.

II Pardavimo savikaina PS sąnaudos, tiesiogiai susijusių su pardavimų ir paslaugų pajamų uždirbimu. Tai sunaudotų žaliavų, komplektavimo gaminių bei tiesioginio darbo užmokesčio, apskaičiuoto parduotų prekių gamintojams, suma. Šioje eilutėje nurodomos visos sąnaudos, kurias įmonė tiesiogiai padarė gamindama parduotas prekes, kitaip sakant, kurias galima tiesiogiai priskirti tam tikriems gaminiams. Parduotų prekių ir atliktų darbų savikainos suma turi būti pakoreguota tiekėjams grąžintų ir įvertinta grąžintų prekių suma, atitinkamų mokesčių (pridėtinės vertės, akcizų, muitų) sumomis bei nukainojimų ir kitomis sumomis, mažinančiomis pirkimų sąnaudas.

III Bendrasis pelnas ( nuostolis) PP – PS = BP Taip skirtumas tarp pardavimų ir paslaugų pajamų bei parduotų prekių ir atliktų darbų savikainos. Pelnu šis rodiklis vadinamas sąlygiškai, nes atspindi skirtumą tarp to, ką įmonė uždirbo pardavusi prekes, ir sumos, kurią pati sumokėjo pirkdama jas. Šio pelno savininkai negali išsidalinti, nes iš jo pirmiausia reikia padengti visas su prekių perpardavimu susijusias sąnaudas, be kurių jokia įmonė negalėtų veikti.

IV Veiklos sąnaudos VS Pardavimų ir bendrosios administracinės sąnaudos.Vykdant savo veiklą, prekiaujant ar teikiant paslaugas, susidaro tiesiogiai parduotų prekių ir atliktų darbų savikainai nepriskirtinų sąnaudų, kurios ir pateikiamos atskirai, šiame straipsnyje. Jis suskirstytas į pardavimų sąnaudas ir su įmonės valdymu susijusių bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnius.

V Tipinės veiklos pelnas ( nuostolis) BP – VS =TVPĮmonės ataskaitinio laikotarpio tipinės veiklos rezultatas. Jis nustatomas iš pardavimų ir paslaugų pajamų atėmus parduotų prekių ir atliktų darbų savikainą bei veiklos sąnaudas.

118

VI Kita veikla KV : pajamos - sąnaudosNetipinės veiklos rezultatas. Tai veikla, vykdoma atsitiktinai susidarius tam tikroms aplinkybėms, arba šalutinė, įmonei nereikšminga veikla, negalinti būti priskirta prie tos veiklos, dėl kurios įmonė buvo įsteigta. Kitos veiklos pajamoms negali būti priskirtos finansinės ir investicinės veiklos pajamos ir pagautė arba sąnaudos ir netekimai. Taigi tokios veiklos pajamų ir sąnaudų bendras rezultatas – pelnas ar nuostolis – ir matyti iš šio rodiklio.

VII Finansinė investicinė veikla FIV pajamos - sąnaudosVIII Įprastinės veiklos pelnas ( nuostolis) TVP + KV+ FIV = ĮVP

rodiklyje apibendrinamas įprastinės veiklos, apimančios tipinę ir netipinę veiklą rezultatas. Jis apskaičiuojamas prie veiklos pelno ar nuostolio (V straipsnis) pridėjus kitos veiklos rezultatą (VI straipsnis) ir finansinės bei investicinės veiklos rezultatą (VII straipsnis).

IX Pagautė rodo netikėtą pelną dėl įmonės valdytojų nevaldomų ir nuo jų valios nepriklausančių įvykių.

X Netekimai atspindi netikėtą nuostolį dėl įmonės valdytojų nevaldomų ir nuo jų valios nepriklausomų įvykių.

XI Pelnas ( nuostolis) prieš apmokestinimą ĮVP + IX- X= PRodo bendrą galutinį finansinių metų visos įmonės veiklos rezultatą. Jis nustatomas prie įprastinės veiklos pelno (nuostolio) (VIII straipsnis) sumos pridedant pagautės (IX straipsnis) sumą ir atimant netekimų (X straipsnis) sumą. Šiame straipsnyje pateikiama ne apmokestinamoji pelno suma, bet pelnas (arba nuostolis) prieš apmokestinimą, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis bendrosios finansinės apskaitos, bet ne įmonių apmokestinimo taisyklėmis. Todėl jis palyginti gerai išreiškia įmonės veiklos rezultatą, bet neparodo, kokia suma turi būti apmokestinama.

XII Pelno mokestis PM Apskaičiuojamas vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis.

XIII Grynasis pelnas ( nuostoliai) P-PM=GP galutinis įmonės tam tikro laikotarpio rezultatas, kuris gali būti panaudojamas įmonės savininkų nuožiūra. Ši suma įrašoma į pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą, kurioje nurodoma, kiek ir kokiems tikslams panaudojama įmonėje uždirbto pelno arba kaip dengiamas patirtas nuostolis.

CITO: Reikėtų atkreipti dėmesį į vieną svarbią aplinkybę. Apskaičiuojant Kitos veiklos (VI

straipsnis) rezultatą, lyginome tos pačios grupės Kitos veiklos pajamų (VI.1 straipsnis) ir Kitos veiklos

sąnaudų (VI.2 straipsnis) rodiklius. Analogiškai apskaičiuojamas ir Finansinės ir investicinės veiklos

rezultatas. Tačiau Pagautės (ypatingojo pelno) ir Netekimų (ypatingųjų praradimų) straipsniai atskiri ir

šios sumos nelyginamos.

119

10.4. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Reglamentuoja 4 Verslo apskaitos standartas .

Ataskaitoje parodomas akcijų judėjimas, rezervų skirstymas ir perskirstymas.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje parodomas įmonės ekonominės naudos grynasis

padidėjimas ar sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį, taip pat kiti nuosavo kapitalo pokyčiai,

neparodyti pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje privalo būti nurodyta:

Nuosavo kapitalo straipsniai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje

Apskaitos politikos pakeitimo rezultatas

Klaidų taisymo rezultatas

Koreguoti nuosavo kapitalo straipsnių rezultatas

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas

Finansinio turto perkainojimo rezultatas

Savos akcijos ir jų judėjimas

Kitas apelno ataskaitoje neparodytas pelnas

Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas ( nuostolis)

Dividendai

Įstatinio kapitalo padidėjimas ar sumažėjimas

Rzervai ir jų judėjimas ( pasikeitimas)

Pervedimai iš rezervų reiškia ankstesniais laikotarpiais sudarytų ir dar nepanaudotų rezervų

sumų prijungimą prie ataskaitinio laikotarpio rezultato. Nagrinėjant balansą buvo minėta, kad skirstant

pelną, savininkai dalį jo gali rezervuoti tam tikriems tikslams. Pelno skyrimas į rezervą nereiškia, kad

sumažėja įmonės savininkų nuosavybė, nes rezervo suma yra sudėtinė savininkų nuosavybės dalis.

Tačiau nutardami sudaryti tam tikrus rezervus (kartais jų reikalauja valdžia), įmonės savininkai nurodo,

kurią pelno dalį nusprendė nedalyti dividendais, bet skirti konkrečiam tiksui, pavyzdžiui, gamybos

plėtojimo programai vykdyti. Šios sumos nurodomos pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos (VII.1.)

ir (VII.2.) straipsniuose. Kitais ataskaitiniais laikotarpiais akcininkai gali nutarti panaikinti arba

sumažinti rezervą pridėdami jį (arba dalį jo) prie tais metais paskirstytinos pelno sumos. Tai ir

nurodoma aptariamoje eilutėje.

120

Pelno paskirstymas. Šiuose straipsniuose nurodoma, kokiems tikslams ir kokios pelno sumos

paskirstytos visuotiniame akcininkų susirinkime. Pirmiausia fiksuojamas pelno skyrimas rezervams.

Kitą sumą akcininkai gali palikti nepaskirstytą, kai nutaria tik suformuoti įstatymo numatytus rezervus.

Tačiau visą pelno sumą, kuri liko suformavus įstatymais numatytus rezervus, akcininkai gali ir

išsidalyti dividendais. Tai reikštų, kad dalis turto kaip dividendai būtų išimta iš įmonės ir perduota

jiems. Šia suma sumažėtų įmonės savininkų nuosavybė. Tai ir atsispindėtų pelno (nuostolio)

paskirstymo ataskaitos straipsnyje VII.3. Dividendai. Ta pačia suma , kurią savininkai nusprendė

išsidalyti, sumažėtų ir įmonės turtas. Balanse tai būtų užfiksuota kaip turto sumažėjimas arba įmonės

skolos akcininkams padidėjimas.

Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostolis) – ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – po

akcininkų susirinkimo likęs nepaskirstytas pelnas ar nepadengtas nuostolis. Jeigu išvedamas pelnas,

vadinasi, per ataskaitinį laikotarpį įmonės uždirbtos pajamos viršijo sąnaudas, patirtas uždirbant šias

pajamas. Tokia suma padidėja turto suma balanse. Todėl iš pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos

aptariamoje eilutėje išvesta suma perkeliama į balanso nuosavybės dalies Kapitalo ir rezervų skyriaus

V straipsnį Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis), kaip ir aptariamoje ataskaitoje, pelną įrašant be

skliaustelių, o nuostolį suskliaudžiant.

Informacija, pateikta šioje ataskaitoje, tiesiogiai susijusi su rodikliais, atvaizduotais pelno

(nuostolio) ataskaitoje, todėl kai kuriose šalyse šios dvi ataskaitų formos sujungiamos į vieną formą –

pelno ir nuostolio ataskaitą.

121

10.5. Piniginių srautų ataskaita

Reglamentuoja 5 Verslo apskaitos standartas

Pinigų srautų ataskaitoje nurodomos visos per ataskaitinius metus gautos piniginės įplaukos bei

padarytos išmokos, suskirstytos pagal atskiras įmonės veiklos rūšis. Suvestinė, kurioje nurodomos

įmonės pinigų ir jų ekvivalentų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį.

Pinigų srautų ataskaita privaloma įmonėms, kurios sudarinės tiek pilnąją, tiek sutrumpintą

finansinę atskaitomybę

Pinigų srautų ataskaita neprivaloma tik įmonėms, sudarančioms trumpiausią atskaitomybės

formą, vadinamąją trumpą finansinę atskaitomybę). Pinigų srautų ataskaitoje nurodomi ataskaitinio

laikotarpio pinigų srautai (įplaukos ir išlaidos) iš įmonės gamybinės (prekybinės) investicinės ir

finansinės veiklos.

Jeigu įmonė neturėtų jokių skolų ir jai niekas nebūtų skolingas, jei ji neįsigytų ilgai

naudojamo turto ir atsargų ateičiai, tai pinigų per atskaitinį laikotarpį padaugėtų tiek, kiek per tą

laikotarpį uždirbta pelno. Tačiau gyvenime taip nebūna, ir įmonės pelno bei pinigų sumos paprastai

nesutampa. Iš pinigų srautų ataskaitos informacijos vartotojai sužino, ar įmonė uždirbo pakankamai

pinigų, kad galėtų tęsti ir plėtoti jos veiklą bei išmokėti dividendus; ar ji sugebės grąžinti skolas iš

turimų pinigų ir kt. Balansas bei pelno (nuostolio) ataskaita teikia daug naudingos informacijos, tačiau

neatsako į kai kuriuos svarbius klausimus: ar įmonės veikla sukuria pakankamai grynųjų pinigų, kad

galėtų išmokėti dividendus? Jei įmonė per metus prarado pinigų, ar ji vis dėlto uždirba pakankamai

grynųjų pinigų, kad galėtų grąžinti skolas? Kokia nauja finansine ir investicine veikla užsiėmė įmonė? Į

kokį naują turtą įmonė investavo savo lėšas? Jei skolos sumažėjo, kaip tai buvo padaryta? Jei skolos per

metus padidėjo, kur buvo investuotos pajamos? Ar įmonė išleido paprastųjų akcijų, jei taip, kaip buvo

panaudotos pajamos?

Kodėl į šiuos klausimus negali atsakyti Finansinės atskaitomybės ataskaita?

1. pelno (nuostolio) ataskaita parengta kaupimo metodu, grynųjų pinigų ir skolų valdymo

veiksmų padariniai joje neparodomi.

2. balansas yra stabili ataskaita, tai per metus lemianti įvairius pakitimus veikla,

(finansinė bei investicinė) jame neatvaizduota.

122

3. nuosavo kapitalo ataskaita apima tik tą veiklą, kuri turi įtakos savininkų akcijoms.

Būtent todėl ir reikia rengti pinigų srautų ataskaitą, norint susieti visą šią informaciją.

Vertinant pinigų srautus iš finansinės veiklos, būtina daug dėmesio skirti pajamoms gautoms

išleidus akcijas, obligacijas, skolos raštus ir kt. Savo ruožtu labai svarbu objektyviai įvertinti paskolų

grąžinimo galimybes.

Pinigų srautų ataskaitos tikslas

– pateikti informaciją apie įmonės per ataskaitinį laikotarpį gautus ir išleistus pinigus.

– pateikti duomenis apie pinigų panaudojimą įmonės įprastinėje gamybinėje ar prekybinėje veikloje

– pateikti duomenis apie pinigų panaudojimą investicinėje ir finansinėje veikloje

– nustatyti veiksnius, turėjusius įtakos atitinkamiems pinigų srautams ir jų pasikeitimams. Šiai

analizei atlikti būtina panaudoti balanso bei pelno.

Kai ką apie tai galima sužinoti iš balanso ar pelno (nuostolio) ataskaitos, bet ne viską. Tiktai pinigų

srautų ataskaitoje pateikiama visa informacija apie ūkines operacijas, kuriose naudojami pinigai.

Pinigų srautų ataskaitos informacija yra naudinga ir įmonės viduje – vadovams, vadybininkams, ir

išorėje – investuotojams bei kreditoriams.

Pinigų srautų ataskaita padeda įvertinti faktinę įmonės veiklą gaunant ir išleidžiant pinigus –

patį likvidžiausią turtą. Taip pat ji siejasi ir su ateitimi – padeda įvertinti ateities pinigų srautus, jų

gavimą ir išleidimą.

Įmonės vadovai naudoja pinigų srautų ataskaitą vertindami įmonės likvidumą, galimybes

išmokėti dividendus, investicinių ir finansinių sprendimų pasekmes įmonės veiklai, trumpalaikių

paskolų poreikį, įsipareigojimų vykdymo galimybes, planuodami pinigų poreikius investicinei ir

finansinei veiklai.

Pinigų srautų ataskaita atskleidžia, kaip gali atsitikti, kad įmonė, kurios pelno (nuostolio)

ataskaitoje nurodytas pelnas, neturi pinigų darbuotojų atlyginimams išmokėti, o kita įmonė, kurios

pelno ataskaitoje nuostolis, sugeba įsigyti naujus, modernius, brangiai kainuojančius įrengimus ir už

juos sumokėti.

Pinigų srautų ataskaita pateikia pinigų įplaukas, pinigų išmokas ir pinigų pasikeitimą per

ataskaitinį laikotarpį dėl įmonės veiklos

Pinigų srautai iš įmonės veiklos yra pagrindinis rodiklis, įgalinantis nustatyti, kokiu mastu

tipinė ar netipinė veikla leidžia palaikyti ir plėtoti gamybinį įmonės pajėgumą, grąžinti skolas, išmokėti

dividendus ir investuoti lėšas be išorinių finansavimo šaltinių.

Pinigų srautai iš įmonės veiklos:

123

Rengiant šią ataskaitą, apskaičiuojami koreguojant ataskaitinio laikotarpio rezultatą (pelną ar

nuostolį) šiomis sumomis: nepiniginių srautų įtaka ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimui ir

nematerialaus turto amortizacijai, atsargų likučių pasikeitimu, atidėjimų sumos pasikeitimu, užsienio

valiutos kurso pasikeitimu ir pan., jeigu aukščiau išvardintos sumos nedidelės, jos gali būti sujungtos į

vieną pinigų srautų ataskaitos straipsnį “Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos”; mokėtinų ir gautinų

sumų per ataskaitinį laikotarpį įtaka, apimančia atsiskaitymus su pirkėjais, tiekėjais, biudžetu ir kitais

įmonės kontrahentais; išankstinių apmokėjimų pakitimo per ataskaitinį laikotarpį įtaka. Nagrinėjant

pinigų srautus iš pagrindinės ūkinės veiklos, reikia nustatyti, ar įmonė gavo pakankamai pinigų grąžinti

skoloms, palaikyti normaliai veiklai, mokėti dividendams ir daryti naujoms investicijoms nenaudojant

išorinių finansavimo šaltinių. Svarbu apskaičiuoti, kiek pinigų įplaukė už parduotas prekes, suteiktas

paslaugas, iš vertybinių popierių pirkimo bei pardavimo operacijų ir kt.

Pinigų srautai iš investicinės veiklos apima:

Pinigus, išmokėtus įsigyjant materialų ir nematerialų ilgalaikį turtą;

Pinigus, išmokėtus įsigyjant vertybinius popierius;

Pinigus, gautus perleidžiant materialų ir nematerialų ilgalaikį turtą (išskyrus tą, kuris buvo

įsigytas su tikslu jį perparduoti);

Pinigus, gautus parduodant vertybinius popierius (išskyrus tuos, kurie buvo įsigyti su tikslu juos

perparduoti).

Vertinant pinigų srautus iš investicinės veiklos, labai svarbu nustatyti, kiek pinigų buvo skirta

įsigyti ištekliams, kurie ateityje uždirbs pajamas. Ypač tiksliai reikia apskaičiuoti pinigų

įplaukas, gautas pardavus ilgalaikį turtą, ir jas palyginti su pinigų išmokėjimais, skirtais

ilgalaikiam turtui įsigyti.

Pinigų srautų iš investicijų perleidimo (įsigijimo) straipsnyje atspindima ir įmonės gautų per

ataskaitinį laikotarpį dividendų suma. Jeigu pastaroji yra didelė, ji gali būti išskirta į atskirą

straipsnį.

Pinigų srautai iš finansinės veiklos apima:

Pinigus, gautus iš savininkų, išleidžiant visų rūšių akcijas ar kitus kapitalo vertybinius

popierius;

Pinigus, gautus iš kredito institucijų, padidėjus įmonės įsiskolinimams joms;

Kitus pinigus, gautus iš įmonės finansinės veiklos (pavyzdžiui, gautas palūkanas);

Pinigus, išmokėtus savininkams dividendų forma;

Pinigus, išmokėtus savininkams už išperkamas įmonės akcijas;

Pinigus, išmokėtus kredito institucijoms;

Pinigus, išmokėtus pagal įsipareigojimus;

124

Apmokėjimą kitoms įmonėms;

Kitus išmokėtus pinigus.

Pinigų srautai iš finansinės veiklos atskirai atspindimi tam, kad šių duomenų pagrindu galima

būtų nustatyti, kaip per ataskaitinį laikotarpį pasikeitė piniginiai santykiai su trečiaisiais

asmenimis, ar sėkmingai įmonė pasinaudojo išoriniais finansavimo šaltiniais.

Vertinant pinigų srautus iš finansinės veiklos, būtina daug dėmesio skirti pajamoms gautoms

išleidus akcijas, obligacijas, skolos raštus ir kt. Savo ruožtu labai svarbu objektyviai įvertinti

paskolų grąžinimo galimybes.

Pinigų srautai,susiję su ypatingąja veikla,turi būti atspindėti atskirai, eliminuojant jų poveikį

įmonės investicinei ir finansinei veiklai.Parengus pinigų srautų ataskaitą, joje apskaičiuotoji per

ataskaitinį laikotarpį pasikeitusi pinigų suma turi sutapti su pasikeitusia pinigų suma balanse per tą patį

ataskaitinį laikotarpį.

Norint objektyviai įvertinti pinigų srautus iš įvairių veiklos sričių, tikslinga apskaičiuoti jų

lyginamuosius svorius ne tik iš pagrindinės ūkinės, investicinės, finansinės ir ypatingos veiklos, bet ir

atskirų šių veiklos sričių straipsnių lyginamuosius svorius.Reikia analizuoti pinigų srautų dinamiką, t.y.

ataskaitinių metų atskirus pinigų srautų straipsnius palyginti su ankstesnių metų analogiškais pinigų

srautų straipsniais.

Analizuojant pinigų srautų ataskaitos rodiklius, svarbu išskirti teigiamus ir neigiamus pinigų

srautus. Nuolatiniai neigiami pinigų srautai rodo, kad įmonė greičiausiai finansuojama iš šalies, kad ji

nesugeba pakankamai sukaupti grynųjų pinigų įplaukų iš gamybos ir paslaugų, vertybinių popierių

pirkimo bei pardavimo ir kitų operacijų. Jeigu neigiami pinigų srautai yra iš įmonės veiklos, tada reikia

atkreipti dėmesį į debitorinio įsiskolinimo ir atsargų didėjimą.

Kitas pinigų srautų ataskaitos rodiklių analizės uždavinys – (nuostolio) ataskaitos duomenis.

Pagrindinės ūkinės veiklos pinigų srautai turi labai glaudų ryšį su pelno (nuostolio) ataskaitos rodikliais

– su ilgalaikio turto rodiklių pasikeitimais, o finansinės veiklos pinigų srautus lemia ilgalaikių skolų ir

savininkų nuosavybės rodiklių pasikeitimai.

Analizuojant pinigų srautus, labia svarbu nustatyti ne tik jų padaugėjimą iš ūkinės, investicinės

ir finansinės veiklos, bet ir pinigų srautų reguliarumą. Jeigu pinigų srautai yra nereguliarūs, o jų sumos

smarkiai svyruoja, tai rodo įmonės darbo neritmingumą, tam tikrus sutrikimus atliekant gamybines,

komercines, finansines ir investicines operacijas.

Jeigu per keletą laikotarpių pinigų srautai iš ūkinių-gamybinių operacijų nesikeičia, tai

vertinama kaip teigiamas finansinės būklės bruožas. Tuo tarpu pinigų srautai iš ūkinių-gamybinių

operacijų gali signalizuoti apie nereikalingą debitorinio įsiskolinimo arba gamybos atsargų kaupimą.

Tačiau netgi pakankami pinigų srautai iš ūkinių operacijų yra nepakankamas ateities sėkmės įrodymas.

125

Reikia ištirti, kiek šie pinigų srautai finansuoja investicijų poreikį, skolų grąžinimą, dividendų

išmokėjimą.

10.6. Aiškinamasis raštas 5 VAS

AIŠKINAMASIS RAŠTAS Atskleidžia visą papildomą reikšminga įmonės finansinė informacija, kuri

nenurodyta balanse ir jo prieduose. Aprašomi visi svarbiausi įvykiai, įvykę įmonėje per metus.

Aiškinamasis raštas numeruojamas, o jo išvadų Nr. pažymima balanso eilutė. Aiškinamąjame rašte

užpildoma iki 15 lentelių apie turtą, įsipareigojimus, t.y. išplečiama balansinė informacija: iš kur

gautos sumos.

Aiškinamasis raštas (lentelių /pažymų formos: ilgalaikis nematerialus turtas, ilgalaikis

materialus turtas, ilgalaikio materialiojo turto įkeitimas, naudojamas nusidėvėjęs ilg. Mat. Turtas,

atsargos, dukterinės įmonės, asocijuotos įmonės, įstatinio kapitalo struktūra, pelno paskirstymo

projektas, įmonės įsipareigojimų būklė, informacija apie verslo segmentus (geografiniu aspektu),

įmonės teisės ir įsipareigojimai, nenurodyti balanse, finansiniai ryšiai su įmonės vadovais ir kitais

susijusiais asmenimis, finansinės investicinės veiklos rezultatai (pajamos – sąnaudos rezultatas), prekių

mainai, ypatingieji straipsniai (pagautė, netekimai) klaidų taisymas.

Pateikiant (I dalis ) bendruosius duomenis apie įmonę, nurodoma:

bendra įmonės būklė per keletą praėjusiųjų ataskaitinių laikotarpių;

sąlygos, kuriomis dirba įmonė ir kurios gali paveikti įmonės plėtojimąsi;

įmonės veikla tyrimų ir plėtojimo srityje;

kapitalo pakitimai, jeigu tokių buvo, ir šių pakitimų priežastys;

svarbiausieji įvykiai.

Po bendrųjų duomenų pateikimo aiškinamojo rašto pažymose pateikiamas smulkus konkrečių

metinės finansinės atskaitomybės straipsnių turinys. Tam tikrus straipsnius aiškinančios lentelės, kurių

pateikti neprivaloma, turi būti pildomos tik tuo atveju, jeigu atskaitomybėje nurodytos sumos yra

didelės ir gali turėti įtakos vertinant įmonės būklę.

Aiškinamojo rašto ( II dalis) pažymose ir pastabose turi būti nurodyta ši informacija:

nematerialiojo įmonės turto (iš jo formavimo savikainos) būklė ir jos kitimas per ataskaitinį

laikotarpį, įskaitant šio turto amortizaciją;

ilgalaikio materialiojo įmonės turto būklė pagal svarbiausias šio turto rūšis, įskaitant jo

perkainojimus bei indeksavimus, nurašymus ir susidėvėjimą;

ilgalaikio finansinio įmonės turto įsigijimo vertė, taip pat jo kitimai per ataskaitinį laikotarpį

(vertės padidėjimas ir amortizacija), nurodant dar nepareikalautas įmokėti sumas;

126

įmonės kapitalo sudėtis, nurodant paprastųjų ir privilegijuotųjų akcijų bei valstybinio kapitalo

sumas bei akcijų skaičių, taip pat nepareikalautas įmokėti ir pareikalautas, bet dar neįmokėtas

sumas, atskirai išvardijant stambiausiuosius akcininkus – skolininkus;

trumpalaikės ir ilgalaikės skolos, mokesčių ir atlyginimų įsipareigojimai;

didelės atidėjimų sumos (pažymoje);

įmonės veiklos rezultatai. Apibūdinant šiuos rezultatus, pajamos už parduotas prekes ir atliktas

paslaugas turi būti pateiktos pagal kiekvieną reikšmingą veiklos rūšį;

vidutinis samdomųjų darbuotojų skaičius ir apmokėjimo už darbą sąnaudos pagal

svarbiausiąsias darbuotojų kategorijas;

finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos pagal visas jų dideles sumas. Įmonė savo nuožiūra

detalizuoja pagautę (ypatingąsias pajamas) ir netekimus (ypatingąsias sąnaudas);

Be formalių duomenų apie bendrovės filialus, dukterines bendroves, veiklos ataskaitoje reikalaujama

pateikti naudos iš dukterinių įmonių įvertinimą, savų ar kitų bendrovių akcijų įsigijimų ir perleidimų

pagrindimą. Taip pat veiklos ataskaitoje reikia pateikti svarbius finansinės atskaitomybės vartotojams

(šiuo atveju savininkams) faktus, kurie įvyko įmonėje jau pasibaigus finansiniams metams, tačiau iki

veiklos ataskaitos parengimo.

Metinės finansinės atskaitomybės paskelbimas ir audito išvada

Labai svarbu auditoriaus išvada apie parengtą metinę finansinę ataskaitą ir įmonės būklę.

Auditoriaus išvada tam tikroms įmonėms yra privaloma Joje nurodoma, ar įmonės finansinė

atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi įmonės būklę, veiklos rezultatus ir pinigų

srautus, ar finansinė atskaitomybė atitinka teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą ir

finansinės atskaitomybės sudarymą bei taikomus bendruosius apskaitos principus. Trumpai tariant,

auditorius savo išvadoje pažymi, ar galima pasitikėti įmonės finansinėje atskaitomybėje pateiktais

duomenimis.Kadangi metinė finansinė atskaitomybė skirta įmonės savininkams, tai turi būti ir

atitinkamai paskelbta, kad su ja galėtų susipažinti kiekvienas akcininkas. Galutinai ji sutvarkoma tik po

visuotinio akcininkų susirinkimo, kai paskirstomas ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatas (pelnas

arba nuostolis). Parengiama pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita ir į balansą įrašoma nepaskirstyto

pelno arba nepadengto nuostolio suma. Prieš visuotinį susirinkimą akcininkai turi būti susipažinę su

svarbiausiais įmonės veiklos rezultatais per ataskaitinius finansinius metus. Įmonės akcininkai

supažindinami su veiklos rezultatais, įstatymuose nustatyta tvarka. Dažniausiai pakanka viešo skelbimo

spaudoje (AB) arba laiško (UAB), kuriais pranešama apie susirinkimo datą ir jame numatomus

nagrinėti klausimus. Tuomet kiekvienas akcininkas gali kreiptis į įmonę ir gauti jį dominančią

informaciją.

127

Visuotinio ataskaitinio akcininkų susirinkimo patvirtinta metinė finansinė atskaitomybė

parengiama galutinai ir skelbiama kiekvienai įmonei prieinamu būdu. Mažesnės AB gali ją išsiuntinėti

savo akcininkams paštu, o didelės - kartais skelbia ir viešoj spaudoj arba daro specialius bukletus. Jie

teikia įmonėms solidumo, kelia prestižą, todėl pritraukia daugiau naujų akcininkų.

LITERATŪRA

Literatūros sąrašas

1. Gediminas Kalčinskas. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, UAB “Pačiolis”, 2001

2. Aldona Ivanauskienė. Buhalterinės apskaitos pradmenys. Vilnius, TEV, 2004

3. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas. - V., 2002.

4. Lietuvos Respublikos finansines atskaitomybes istatymas – V., 2002

5. VŠĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto parengti Verslo apskaitos standartai, V., 2003

128

FINANSŲ APSKAITOS

PRAKTINĖS UŽDUOTYS ( PAGAL PASKAITŲ CIKLĄ).

129

Dėstytoja Jovita Bikienė

Vilnius, 200ųm.

ĮVADAS12. Įrašykite trūkstamą skaičių:

Transportas + Pinigai + atsargos = savininkų nuosavybė + įsipareigojimai + pajamos /sąnaudos 8700 14578 ? 145680 99900 586 12000 ? 1400 10000 14000 2000 6000 5200 3000 ? 2200 145200 3821 10000 156821 ? 6523 4589 17821 14562 ? 44520 ? 14400 10000 14000 4000 4321 26000 5200 11000 2200 ? 145200 3821 ? 56821 103200

13. Išvardinkite buhalterinės apskaitos principus:

14. Išvardinkite Buhalterinėje apskaitoje naudojamas sąskaitų klases:

15. Išvardinkite pagrindinius buhalterinėje apskaitoje naudojamus registrus:

16. Apskaitos rūšys yra šios:

17. Buhalterinės apskaitos informacijos vartotojai yra šie:

18. Kokie yra reikalavimai apskatinės informacijos pateikimui

19. Kokiu žinote buhalterinės apskaitos registrus?

130

20. Kuo skiriasi ribotos civinės atsakomybės juridinis asmuo nuo neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens?

21. Kokie reiakalvimai keliami vyriausiajam buhalteriui (vyriausiajam finansininkui)?

ILGALAIKIS TURTAS

8. Ką vadiname nematerialiuoju turtu ir kas jį sudaro?

9. Ką vadiname materialiuoju turtu ir kokios jo sudedamosios dalys?

10. Ką vadiname finansiniu įmonės turtu ir kuo jis skiriasi nuo kito turto - INT ir IMT ?

11. Įmonė nusipirko pastatą už 2800000,00Lt, tame tarpe PVM 427000,00Lt. Paskaičiuokite pastato nusidėvėjimą per mėnesį tiesiniu proporciniu metodu. Nusidėvėjimo laikotarpis 78 metai.

12. Įmonė nusipirko lengvąjį automobilį už 84000,00Lt, tame tarpe PVM 12810,00Lt. Paskaičiuokite pastato nusidėvėjimą per mėnesį tiesiniu proporciniu metodu. Nusidėvėjimo laikotarpis 4 metai.

13. Paskaičiuokite ilgalaikio turto nusidėvėjimą tiesiogiai proporciniu ( tiesiniu) metodu:

UAB”Kaitra” nusipirko darbo įrenginį ” AB ”, kurio kaina 3200,00Lt, PVM 576,00LtNudėvėjimo laikotarpis 4 metai.

14. Parašykite sąskaitų korespondenciją :UAB ”Pelėda” nusipirko skolon baldų komplektą už 2430,00Lt. tame tarpe PVM 370,57 LtD DK K

131

15. Parašykite šio turto pajamavimo į apskaitą sąskaitų korespondenciją.UAB ”Kaitra” nusipirko kompiuterinę įrangą už 1200 Lt, monitorių už 347 Lt, Windous programą už 747 Lt., lietuvišką jos versiją 423 Lt, klaviatūrą už 89 Lt ir “ pelę” už 67 Lt.

16. Paskaičiuokite šios programinės įrangos metinę amortizaciją.UAB” XXX” įsigijo projektavimo darbų kompiuterinę programą už 12560 Lt, tame tarpe PVM 1915,40Lt. Numatė ją naudoti 3 metus.

AKTYVAS – II KLASĖ -TRUMPALAIKIS TURTAS

9.Kuo skiriasi prekė nuo paslaugos?

10.Kuo skiriasi ilgalaikis turtas nuo trumpalaikio?

11. Kodėl pirkimo PVM ir mokesčių permoka apskaitomi trumpalaikio turto klasės sąskaitose?

12. Kaip paaiškinsite buhalterinės apskaitos sąvoką “pirkėjai” ?

13. Kokie yra valiutinių operacijų apskaitos ypatumai?

Parašykite ūkinės operacijos sąskaitų korespondenciją:

14. Įmonė įsigijo žaliavų kostiumų siuvimui už 1420,00Lt, tame tarpe PVM 216,55 Lt. Tiekėjui už prekes įsiparegoji sumokėti per 10 darbo dienų.

D DK K

15. Įmonės kasininkė į kasą iš banko atsiskaitomosios sąskaitos paėmė 5000,00Lt

DK

16 Iš banko atsiskaitomosios sąskaitos apmokėta tiekėjui už prekes 420,00Lt

DK

132

17. UAB “SBA” nusipirko ir sumokėjo medienos baldų gamybai už 4870,00Lt, tame tarpe PVM 742,67 Lt, ir klijų už 891,00 Lt tame tarpe PVM 135,88 Lt

D D D DK K K K

18. Įmonės nusipirko skolon 10 tonerių spausdintuvams Vieno tonelio kaina 150,00Lt, tame tarpe PVM 22,87 Lt.

Tiekėjams įsipareigojo apmokėti per 3 darbo dienas. D D K K

19. Atskaitingam asmeniui buvo išduotas 200 Lt avansas kanceliarinių prekių pirkimui.

DK

20. UAB ”PPP” per birželį iš komplektavimo gaminių , kurių vertė mėn. pradžioje buvo 14235 Lt pagamino produkcijos už 2569 Lt ir pardavė pirkėjui už 6000 Lt, pardavimo PVM 1080 Lt

D D D K K K

21. UAB”GGG” banke turi dvi valiutines sąskaitas : JAV doleriais 10000 JAV dol. ir Europos sąjungos eurais 15000EUR.Liepos mėn 1 d. likutis šiose sąskaitose nacionaline valiuta buvo atitinkamai 28000Lt ir 51720Lt. Liepos mėn. 31 d. šių valiutų kursas banke buvo: 1 JAV dol : 2,90Lt 1EUR : 3,439 Lt

Paskaičiuokite ir sukoresponduokite pasikeitimus atsiskaitomosiose valiutinėse sąskaitose (teigiamą arba neigiamą valiutų kursų įtaką turimoms piniginėms lėšoms).

133

NUOSAVAS KAPITALAS(SAVININKŲ NUOSAVYBĖ )

5. Kam reikalingas įstatinis kapitalas?

6. Kas yra rezervai ir kaip jie formuojami?

7. Kas yra paprastosios akcijos

8. Kuo jos skiriasi nuo privilegijuotųjų

9. Ar yra skirtumas tarp pareikštinių akcijų ir materialiųjų akcijų?

10. kas tai yra uždaromosios sąskaitos?

Parašykite ūkinių operacijų sąskaitų korespondenciją:

11.Atliko akcijų emisiją: pardavė 15 paprastųjų akcijų po 100,00Lt

DK

134

12 Įmonė turi AB ”DDD” 25000 akcijų po 44,21 Lt. 200X m. vasario mėn. ji nutarė parduoti 10000 akcijų rinkos kaina 1 akcija 55,01 Lt. kokio dydžio ir kokias pajamas gavo įmonė?

DK

ĮSIPAREIGOJIMAI ( SKOLINTAS KAPITALAS )

8. Kas yra “ Kreditorinis įsiskolinimas” ?

9. Kaip skirstomi kreditoriniai įsiskolinimai ?

10. Kuo skiriasi skolintas kapitalas nuo nuosavo kapitalo ?

11. Paaiškinkite sąvoką “ būsimos pajamos”

12. Užpildykite Darbo laiko apskaitos žiniaraštį : 2 Forma.200X m. sausio mėn. buvo 22 darbo dienos.Darbuotojai dirba 5 d.d. savaitę po 8 val. Poilsio dienos šeštadienis ir sekmadienis.Pirmas asmuo dirbo visas dienasAntras asmuo atostogavo nuo 14 d. iki 19d.Trečias asmuo sirgo nuo 4 d. iki 9 d.Ketvirtas asmuo dirbo visas dienas

13. Paskaičiuokite atlyginimą:Darbuotojas dirbo visas darbo dienas. Pareiginis mėnesio atlyginimas 1200,00Lt

Parašykite ūkinės operacijos sąskaitų korespondenciją:

14.Įmonė paėmė paskolą iš banko 4 metams 320000,00Lt.

D K

135

15. Įmonės nusipirko skolon 10 tonerių spausdintuvams po 150,00Lt, tame tarpe PVM 22,87 Lt. Tiekėjams įsipareigojo apmokėti per 3 darbo dienas. D D K K

16. Įmonė bankui grąžino anksčiau gautą paskolą 15000,00Lt

PASYVAS – PENKTA KLASĖ- PAJAMOS

6. Išvardinkite pajamų rūšis :

7. Ką vadiname grynaisiais pardavimais?

8.Kokiose sąskaitose apskaitomi prekių grąžinimai ir nukainavimai ?

9.Kaip skaičiuojamas veiklos pelnas ?

10. Kokią įtaką pajamoms turi valiutinės pinigų operacijos?

11. Kokią sumą pervedė pirkėjas tiekėjui už prekes, jeiPirkimo – pardavimo sutarties mokėjimo sąlygose yra nurodyta, kad pirkėjui taikomas diskontas 3/15, n 45. Pirkėjas 200x . kovo 3 d. pirko prekių už 14000Lt,200x. Kovo 14 d. paruošė mokėjimo pavedimą už prekes.

12. Kiek sumokėjo pirkėjas „A“ už prekes , jei 2006 m. gegužės 3 d. iš UAB“ B“ nusipirko žaliavų už 15600 Lt. Pirkimo pardavimo sutartyje mokėjimo sąlygose yra nuoroda 4/10, n 30. Apmokėjimą pervedė 2006 m. gegužės 12 d.

136

13. UAB ” DDD” pardavė UAB” HHH” prekių už 20000Lt ir suteikė 2 proc. nuoplaidą kaip patikimam pirkėjui . UAB”HHH” grąžino dalį prekių kaip nekokybiškų už 3200 Lt sumą.Paskaičiuokite UAB”DDD” grynąsias pardavimo pajamas.

14. UAB”NNN” finansinių metų pabaigoje pardavimų pajamos buvo 456002 Lt, pardavimų sąnaudos 125987 Lt, veiklos sąnaudos 182098 Lt . Kokį UAB”NNN” turi grynąjį pelną?

SĄNAUDOS

5. Išvardinkite sąnaudų rūšis:

6. Kuo skiriasi pagrindinės veiklos savkaina nuo kitos veiklos savikainos ?

7. Kuo skiriasi prekių savikanos formavimas nuo paslaugų savikainos ?

8. Suformuokite krovinių pervežimų paslaugos savikainos pozicijas:

9. Suformuokite patalpų nuomos paslaugos savikainos pozicijas:

10. Kas sudaro bendrąsias administracines sąnaudas?

11. Kuo skiriasi finansinės sąnaudos nuo investicinių?

12. Kas tai yra finansinės sąnaudos ?

Parašykite ūkinės operacijos korespondencijas :

13. Gauta PVM sąskaita faktūra už ryšio paslaugas per spalio mėnesį. Ryšio paslaugų kaina 400,00Lt PVM 72,00 Lt

D DK K

14. Gauta PVM sąskaita faktūra už pastato apsaugos paslaugas per spalio mėnesį. Paslaugų kaina 963,00Lt PVM 173,34 Lt

137

D DK K

15. Gauta PVM sąskaita faktūra už elektros energiją spalio mėnesį: suvartotas elektros energijos kiekis 56987 kw kaina 0,34 Lt , suma 19375,58 Lt, PVM 18% 3487,60 Lt , Bendra suma mokėjimui 76362,58 LT

16. Paskaičiuokite parduotų prekių savikainą:

2005-11-30 prekių likutis sandėlyje 145200,00Lt2005-12-03 nupirkta prekių už 98201,00Lt2005-12-14 nupirkta prekių už 110102,00Lt 2005-12-20 nupirkta prekių už 14523,00Lt2005-12-31 likutis sandėlyje 68026,00Lt

17. Paskaičiuokite UAB “Alksna“ prekių pardavimų savikainą :

200x sausio 31 d. sandėlyje buvo prekių 12300Lt200x vasario 4 d. pirkta prekių 8730Lt200x vasario 8 d. pirkta prekių 14320Lt200x vasario 20 d. pirkta prekių 3240Lt 200x vasario 28 d. sandėlyje buvo likę prekių 590Lt

18. Paskaičiuokite grynuosius pirkimus :2006-02 nupirkta prekių už 145200,00Lt2006-02 gauta nuolaidų prekėms už 8201,00Lt2006-02 grąžinta nekokybiškų prekių už 102,00Lt 2006-02 pirkimų diskontai 523,00Lt

138

FINANSINIŲ METŲ UŽDARYMAS- METINĖ FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ

10. Išvardinkite pagrindinius įmonės metinės inventorizacijos rūšis (pagal kokius kriterijus ir kaip skirstoma inventorizacija):

11. Kas reglamentuoja inventorizacijos atlikimo tvarką ?

12. Paaiškinkite, kaip suprantate „įmonės finansinių metų uždarymas“:

13. Parašykite metinės finansinės atskaitomybės sudėtį:

14. Kodėl įmonės sudaro metinę finansinę atskaitomybę?

15.Paskaičiuokite įmonės veiklos rezultatą per metus:

Pajamos iš pagrindinės veiklos 144230,00LtPajamos iš kitos veiklos 28563,00LtFinansinės veiklos pajamos 4452,00LtParduotų prekių savikaina 56321,00LtBendrosios ir administracinės sąnaudos 23011,00LtVeiklos sąnaudos 78401,00LtFinansinės sąnaudos 1201,00Lt

139

16.Paskaičiuokite įmonės veiklos rezultatą per metus:

Pajamos iš pagrindinės veiklos 288621,00LtPajamos iš kitos veiklos 79256,00LtParduotų prekių savikaina 112330,00LtBendrosios ir administracinės sąnaudos 44502,00LtVeiklos sąnaudos 198231,00Lt

Finansinės sąnaudos 1103,00Lt

3. Pasibaigus finansiniams metams, UAB “Šaka” uždarė laikinąsias sąskaitas ir gavo rezultatą:I variantas Pajamos 145689,00Lt sąnaudos 256111,00 LtII variantas Pajamos 258321,00 Lt sąnaudos 78520,00Lt Koks galutinis rezultatas ? Ar mokės UAB”Šaka” pelno mokestį? Kiek?

Teisingai sugrupuokite straipsnius, atsižvelgdami į jų atspindėjimo tvarką balanse

Eil.Nr.

TURTAS Eil.Nr.

NUOSAVYBĖ

1 Atsargos 28476 1 Patentai 1930102 Trumpalaikė banko paskola 182800 2 Ateinančių laikotarpių sąnaudos 300963 Pinigai 57508 3 Akcinis kapitalas 2400004 Nepaskirstytas pelnas 40306 4 Prekės, skirtos perparduoti 847045 Įrengimai 240000 5 Pirkėjų skolos 1072966 Ataskaitinių metų pelnas 200000 6 Ilgalaikė paskolas pastatui statyti 85984

7 Medžiagos 8000TURTAS IŠ VISO 749090 NUOSAVYBĖ IŠ VISO 749090

Eil.Nr.

TURTAS Eil.Nr.

NUOSAVYBĖ

1 Ateinančių laikotarpių nuoma 11100 1 Pinigai 28002 Transporto priemonės 8100 2 Akcinis kapitalas 202003 Įrengimai 30100 3 Skolos įmonei 14004 Mokėtinas atlyginimas 500 4 Nepaskirstytas pelnas 291005 Ilgalaikė skola bankui 17600 5 Žemė 15000

6 Įrengimų nusidėvėjimo suma (1100)TURTAS IŠ VISO 67400 NUOSAVYBĖ IŠ VISO 67400

140

141