valstybes ir teises teorija vansevicius 2000)

STASYS VANSEVIIUS

VALSTYBES IR TEISS TEORIJAMokomoji priemon

UDK340.l!s(075.8) Va268

Vanseviius S.Valstybs ir teises teorija : mokomoji priemone. Vilnius: Jusutia, 2000. 256 p.

Apsvarst ir rekomendavo spausdinti Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Valstybs ir teises teorijos ir istorijos katedra (1999 m. gruodio 10 d.; protokolo Nr. 25).

ISBN 9986-567-35-1

S. Vanseviius, 2000 UAB Justina", 2000

TurinysPirma dalis. VALSTYBS TEORIJA I. Valstybs susidarymas 1. Valstybs susidarymo teorij vairov 2. Valstybs susidarymo teorijos II. Valstybs esm 1. Valstybs poymiai 2. Valstybs funkcijosIII. Valstybs tipologija

1. Ryt valstyb 2. Vergovin valstyb 3. Feodalin valstyb 4. Kapitalistin valstyb 5. Socialistin valstyb 6. Teisin valstyb IV. Valstybs formos 1. Valdymo forma 2. Valstybs sandaros formos 3. Politinis reimas V. Valstybs vieta visuomens politinje sistemoje VI. Valstyb ir pilietin visuomen VII. Valstybs valdia VIII. Valstybs aparatas 1. Valstybs aparato struktra 2. Pagrindiniai valstybs aparato organizacijos ir veiklos principai 3. Valstybs valdios gyvendinimo teisins formos 4. Valstybs tarnyba 5. Valstyb ir asmuo 6. Ekonomin valstybs veikla 7. Valstybs vaidmuo saugant gamt

Antra dalis. TEISS TEORIJA [. Teiss teorijos dalykas ir studijavimo metodai 1. Teiss teorijos dalyko ir metod ryys 2. Konkrets ir speciaiieji teiss painimo metodai . Teiss atsiradimas . Teiss raida Teiss samprata 1. Teiss funkcijos 2. Teiss vertingumas 3. Teiss ir morals savitarpio priklausomyb Subjektin ir objektyvioji teis Teiss ir valstybs sveika Teiss altiniai (formos) 1. Norminiai teiss aktai teiss altiniai 2. statymai ir j ypatybs 3. Kitos teiss normos 4. Teiss norm santykis su normini akt tekstais Teiss aikinimas 1. Aikinimo bdai l. Aikinimo pagal subjektus rys Teiss normos ir j rys Teiss sistema . Materialioji ir proceso teis . Teisinio reguliavimo dalykas ir metodas teiss skirstymo sakomis ir institutais pagrindas . Teiss sistema ir statym sistema, j santykis ir tarpusavio ryys Teiss ak apibudinimas. Funkciniai tarpakiniai ryiai Nacionalins ir tarptautins teiss santykis statym sisteminimas Vieoji ir privatin teis Teisin smon ir teisin kultra Teisins smons struktra ir rys Teiss ir teiss akt terminija ir teisine smon Teisinio nihilizmo itakos ir jo profilaktika Teisinis idealizmas, jo prieastys ir padariniai Teisin kultra 83 86 89 92 96 99 101 103 104 107 111 115 117 120 122 124 128 129 133 135 145 147 147 149 151 153 153 160 163 165 171 172 173 174

Turinys

XII. Teiskra 1. Teiskros procedra ir stadijos 2. statym leidybos technika 3. statymo poymiai ir struktra 4. Teiss norma ir statymo straipsniai 5. statymo logika, stilius ir kalba XIII. Teiss veikimas 1. Teisinis reguliavimas 2. Teisinio reguliavimo struktra 3. Teisinio reguliavimo tipai ir sistemos. Teisinis reimas 4. Teiss gyvendinimas ir taikymas. Teisingumas 5. Teistumas ir jo ribos XIV. Teisiniai santykiai 1. Teisinio santykio poymiai 2. Teisini santyki rys 3. Teisini santyki turinys 4. Teisini santyki subjektas 5. Juridiniai faktai 6. Teisini santyki objektas XV. Teiss paeidimai ir teisin atsakomyb 1. Teiss paeidimo sudtis 2. Teiss paeidimai ir kiti nukrypimai nuo teistvarkos 3. Teiss paeidim rys 4. Teisins atsakomybs svoka, poymiai ir principai 5. Teisins atsakomybs tikslai ir funkcijos 6. Teisins atsakomybs rys XVI. Teistas elgesys 1. Teisto elgesio charakteristika 2. Teisto elgesio skirstymasXVII. Normini teiss akt galiojimas laiko, erdvs atvilgiu ir asmenims XVIII. Pozityviosios teiss spragos ir j alinimo bdai XIX. Pagrindins teiss sistemos

176 178 181 182 186 189 192 192 198 201 202 206 210 211 212 214 216 217 218 220 221 223 224 225 227 228 230 231 233237 241 244

1. Teiss sistem tipai 2. Nacionalini teiss sistem eimos

244 246

Literatra

255

Pirma dalis VALSTYBS TEORIJA

I. Valstybs susidarymas1. Valstybs susidarymo teorij vairovValstybs susidarymo tyrinjimas turi paintin ir politin praktin reikm. Jis padeda painti specifin valstybs prigimt, jos bruous ir ypatumus, nustatyti atsiradimo ir raidos prieastis bei slygas, taip pat geriau suvokti bdingas valstybs funkcijas (pagrindines veiklos kryptis), jos reikm visuomens gyvenimui ir politinei sistemai. Valstybs ir teiss teoretikai valstybs susidarym aikina gana vairiai. Visi sutinka, kad senovs Graikijos, Egipto, Romos valstybs buvo vergvaldins. Nesiginijama, kad dabartinje Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos teritorijoje vergovs nebuvo ia susidar ne vergovins, o feodalins valstybs. Taiau nesutariama dl valstybs susidarymo prieasi, slyg, prigimties ir pobdio. Teorij autoriai ireikia skirting grupi, sluoksni, taut ir kit socialini bendrij poir valstybs kilm. Sukurta deimtys vairiausi teorij ir dl valstybs prigimties vis dar tebesiginijama. Per vis monijos raidos istorij sprendiant i problem iskirtinis vaidmuo teko religijai. Dar senovs Egipte, Babilone ir Judjoje buvo aikinama dievikoji valstybs kilm. Ypa i jos kilms idja plaiai diegta feodalizmo epochoje. Vakar Europoje ties XII-XIII a. sankirta pltota dviej kard" teorija. Es Banyios krjai turj du kardus: vien djo makt ir pasiliko, kadangi Banyiai netiko naudotis kardu, o kit teik valdovams, kad jie galt sprsti emikus reikalus.

l

12

Valstybes teorija

Pagal teologus, Banyia suteik valdovams teis sakinti monms ir ie yra Banyios tarnai. Teorijos paskirtis tvirtinti Banyios viepatavim valstybei ir rodyti, kad nra valstybs ir valdios, kilusios ne i Dievo. Garsus to meto mokslininkas teologas Tomas Akvinietis tvirtino, kad valstybs atsiradimas ir raida yra analogiki tam, kaip Dievas kuria pasaul. Religinis valstybs ir teiss kilms mokymas gyvuoja ir iandien, ypa musulmon alyse. Lygia greta gyvuoja dar senovs Romoje atsiradusios idjos, kad valstybs kilmei, raidai ir lugimui lemiam tak turjo moni silpnybs ir aistros: pinig, valdios ir garbs trokimas, gobumas, ididumas, iaurumas ir panaiai. Romos istorikas Gajus Salustijus Krispas (I a. pr. Kr.) darbe Katilinos smokslas" ra, kad pagrindin Romos valstybs lugimo prieastis yra paproi nesilaikymas, paleistuvyst, apsirijimas ir panaiai. I pradi didjo pinig, paskui valdios alkis, neliko itikimybs, garbs ir kit ger savybi. Kai turtas tapo pagarbos pagrindas, turto palydovai pasidar garb, valdia, galyb ir neturtas virto gda, o ne gobumas tapo nepageidaujamas - visa tai paveik jaunim, pastmjo nusikaltimus, melagingus liudijimus ir sukiavim. Autorius pabria, kad visos negerovs pakirto moralinius valstybs pagrindus ir i buvo pasmerkta. Geri ir blogi paproiai akivaizdiai buvo ir tebra svarbs valstybei atsirasti ir pltotis. Taiau jie greiiau yra padarinys, o ne pirmin prieastis, nors, kaip Romos imperijoje, jie buvo svarbiausi. I istorins patirties matyti, kad svarbiausios valstybs atsiradimo ir raidos prieastys yra ne moral ar religija jos gldi ekonomikoje ir socialiniame moni gyvenime. Moksliniai tyrinjimai grindia ivad, kad valstybin organizacija pakeit giminin gentin organizacij ir tai vyko ne dl paproi, religini pair, o dl ekonomini paios pirmykts visuomens pokyi. Btent ekonominiai pokyiai ard pirmykt bendruomenin tvark ir galimyb naujomis slygomis paproiais reguliuoti visuomeninius pokyius.

Valstybes susidarymas

Pasaulio istorijoje inomi dideli darbo pasidalijimai: gyvulininkysts atsiskyrimas nuo emdirbysts, amat nuo emdir bysts, prekybos ir main atsiradimas lm gamybini jg p skatino mones gaminti daugiau dalyk, nei btina gyvybe laikyti, savo egzistencijai garantuoti. Svetimas darbas tapo ekonomikai naudingas. Karo belaisviai jau neudomi jie pa< mi vergais ir veriami dirbti, o nesuvartoti produktai pasi savinami. I pradi tik pastebimas, vliau kartu su darbo pasidalijimu prasidjo turtinis visuomens sluoksniavimasis atsirado tingieji ir neturtingieji. Siekiant pagaminti kuo daugiau pro t, naudojamas ne vien belaisvi, bet ir savo bendruomens nari darbas. Turtin nelygyb lm socialin nelygyb. Pan bgant amiams, visuomen isiskyr dvi skirting interes ir skirtingos padties grupes. Julius Cezaris ra, kad visoje Galijoje yra tik dvi moni grups, kurios turi pagarb ir reikm, kadangi paprastus mones laiko vergais. Dauguma kenia nuo skol, dideli mokesi ir skriaud, geruoju pasiduoda kilmingiesiems j vergij ir ie visas pon teises. Visuomenei skaidantis i buvusios bendros gimins nari isiskyr didikai. Atsirado vairs vadai, ventikai. ie mons, naudodamiesi savo visuomenine padtimi, savinosi didesn karo gr bio dal, geriausius ems sklypus, sigijo daug gyvuli, amatinink dirbini, darbo ranki. Savo valdi, ilgainiui tapusi paveldim, jie naudojo ne tiek visuomens, kiek savo asmenini interes apsaugai, kad ilaikyt vergus ir savo genties nariu klusnius. itaip irstani giminin gentin santvark prade stumti valstybinio pobdio organizacija. Giminin gentin organizacija naujomis ekonominmis slygomis, nesant turtins ir socialins nelygybs, pasirod netinkama raidos prietara draskomai visuomenei valdyti. Valstybs institucijos ir organizacijos krsi pirmykts bendruomenins santvarkos viduje, apskritai istumdamos bendruomens institucijas arba suteikdamos joms nauj turin.

Valstybes teorija

Pirmasis valstybs poymis tai ypatingo moni sluoksnio, gaminanio materialij dalyk, o usiimanio vien valdymu, radimas.is sluoksnis gavo iskirtini teisi ir valdios galiojim. Kartu nustatyti vairs mokesiai ir rinkliavos jam ilaikyti. Visuomen skirstsi ne pagal kraujo giminysts ry, kaip anksiau, o pagal administracin teritorin poym. Atsirado nuolatiniai ginkluoti briai, kuri paskirus ginti teritorij ir visuomen nuo iors antpuoli ir ukariauti naujas teritorijas. Valstyb visuomenei nebuvo primesta i alies ji susidar natraliai ir tobuljo. Azijos valstybi susidarymas. Paios seniausios valstybs susidar Nilo, Tigro ir Eufrato, Indo, Gango, Jangdzs upi emupiuose drkinamose emdirbysts zonose. ios buvo labai derlingos ir dl to spariai didjo darbo naumas. Tai lm galimyb materialiai ilaikyti nieko negaminant, bet reikaling visuomens raidai valdinink aparat. Drkinamajai emdirbystei reikjo ikasti kanalus, plsti irigacijos tinklus, statyti utvankas ir iai. Todl reikjo suvienyti atskiras bendruomenes ir centralizuotai joms vadovauti, kadangi visuomenini darb apimtis gerokai virijo atskir giminini gentini jungini galimybes ir jgas. Taiau pasiliko ems bendruomens ir atitinkamai pagrindins gamybos priemons - ems visuomenin nuosavybs a. Ryt ali valstybingumo krimosi ypatyb politin valdia rmsi kurios nors visuomenins funkcijos vykdymu, visuomenine pareigybe. Pagrindinis bendruomens valdios udavinys buvo valdyti rezervo fondus, kur sukaupta didel dalis visuomeninio produkto. Todl bendruomens viduje isiskyr grup pareign, bendruomens administratori, idinink, kontrolieri ir panaiai. Neretai administracins funkcijos derintos ko funkcijomis. Bendruomens administratoriai stengsi tvirtinti savo status ir padaryti pareigas paveldimas. Pamau valdininkai darsi privilegijuotas udaras socialinis tarpsluoksnis ir tapo svarbiausiu valstybiniu besiformuojanios valdios elementu. itaip valdantieji bendruomens sluoksniai ir grups panau-


15

dojo susidarius valdymo aparat ekonomini, politini ir karini funkcij gyvendinimo kontrolei. Tai buvo valstybingumo prielaida. Vykdydama mintas funkcijas, giminin gentin diduomen pamau tapo atskira socialine grupe (kasta), kurios interesai skyrsi nuo visuomens interes. Administraciniai valstybs dariniai dl ekonominio btinumo atsirado anksiau nei privatin nuosavyb. Rytuose buvo uzurpuojamos ne paios gamybos priemons, o j valdymas. Ekonomika rmsi valstybine ir visuomenine nuosavybe. Buvo ir privatin nuosavyb. Valdinink virn turjo rm, brangenybi, verg, bet daugiausia visuomenin gamyb lm laisvj bendruomens nari darbas. Prarasdami turimas pareigas, pareignai danai prarasdavo privatin nuosavybe. Esmins reikms ekonomikai neturjo ir pirkli bei amatinink privatin nuosavyb, nes jie priklaus nuo monarch. Be to, pirkli nuosavyb buvo susijusi ne su gamyba, o su paskirstymu. Amatininkai daugiausia priklaus bendruomenms, o nepriklausanij buvo maiau, tad j naas gamyb buvo menkas. Didjant kolektyvinio darbo korporacijai, valstybs valdios daigai virto bendruomeni jungini, kurie formavosi maas ir didesnes valstybes, valdymo institucijomis. Tokias valstybes vienijo centralizuota valdia. Prievarta ideologikai buvo pridengiama religine forma (valdios sakralizacija) valdia duota Dievo, o valdovas yra Dievo ir moni tarpininkas. Susidar tokia struktra: karalius vietoj buvusio genties vado; vietoj senin tarybos ir vad - karaliaus patarjai, viziriai ir galiausiai emesnieji valdininkai. em buvo bendruomens nuosavyb ir bendruomenininkai laikyti laisvais. Taiau i tikrj viskas buvo valstybs nuosavyb kartu su vis valdini asmeniu ir gyvybe, valdini, patekusi neribot valstybs valdi, kuri gyvendino biurokratinis valdinink aparatas. Dauguma verg buvo valstybs nuosavyb. Valstybs susidarymas Rytuose tai tolygus pirmykts giminins gentins visuomenes virtimas valstybe. Pagrindins valsty-

16

Valstybs teorija

bs atsiradimo prieastys: btinumas atlikti didelius irigacijos darbus; poreikis iems tikslams suvienyti daug moni ir dideles teritorijas; btinyb centralizuotai vadovauti darbams ir monms. Paymtina, kad Ryt visuomenei bdingas sstingis ji nesirutuliojo itisus amius. Pavyzdiui, Kinijos teritorijoje valstyb atsirado kelet ami anksiau nei Europoje, bet pati visuomen iki XX a. liko beveik nepasikeitusi. Europos valstybi susidarymas. Skirtingai nei Ryt alyse, Vakaruose valstybs susidar savitu, unikaliu bdu. Europos valstybs per trump istorin laikotarp pralenk anksiau susidariusias Ryt valstybes. Lemiamas Europos valstybi susidarymo veiksnys visuomens sluoksni atsiradimas. Pradin pusiau valstybin forma buvo karin demokratija ir jos slygomis intensyviai formavosi privatin ems ir kit gamybos priemoni nuosavyb. Akivaizdus tokio valstybs susidarymo pavyzdys yra senovs Atnai. ia valstyb krsi tiek pertvarkant giminins santvarkos institucijas, tiek istumiant jas ir keiiant naujomis bei pamau tvirtinant tikrsias valdios institucijas. Ginkluotos visuomens viet um atskirta nuo visuomens ginkluota vieoji valdia. Jau ankstyvuoju etapu, yrant bendruomeninei santvarkai, buvo aristokrat, turini ems vald, gyvuli, verg, ir paprast bendruomeninink, turini gerokai maiau turto, turtin nelygyb. Greta patriarchalini verg buvo samdiniai - beemiai bendruomens nariai. Gausjant privatinei nuosavybei, didjo ekonomikai stiprios grups taka. Si grup stengsi susilpninti liaudies susirinkimo ir basiljo (kuris buvo karo vadas, vyriausiasis dvasininkas ir teisjas) vaidmen ir perduoti jo funkcijas savo atstovams. Paveldimos aristokratijos ir paprast bendruomens nari prietaravimai skatino kitos grups, kuri privatin nuosavyb gijo jr prekyba ir plikavimu, kov dl valdios. Patys turtingiausieji pasiglem atsakingus valstybs postus ir giminins diduomens virenyb buvo likviduota. itaip Atn valstyb susidar kaip vidaus prietaravim rezultatas. Privatin nuosavyb tapo turtingj

Valstybes

susidarymas

sluoksni ekonominio sigaljimo pamatu. Tai leido jiems sitvir tinti vieosios valdios institucijose ir panaudoti jas savo intere sams ginti. Atnai laikomi klasikine valstybs susidarymo forma. Senovs Spartos valstyb susidar kiek kitaip. Spartiei ben druomen ukariavo kaimynines teritorijas ir j gyventojus pa vert vergais helotais. i buvo gerokai daugiau nei pai spar tiei. Siekdami ilaikyti helotus paklusnius ir jiems vadovauti, spartieiai turjo sukurti nauj valdymo aparat. Kad nebt tur tins nelygybs ir socialini nesutarim, spartieiai neturjo e ms ir verg privatins nuosavybs. em buvo valstybs nuosa vyb ir dalyta lygius sklypus pagal visateisi gyventoj skaii. Nuolatin helot sukilim grsm privert Spart tapti aristok ratine respublika. Ji valdyta beveik teroristiniais metodais su pir mykts bendruomenins santvarkos elementais. Buvo diegta lygiava ir itaip tvirtinta esama tvarka, neleidianti atsirasti socia linms jgoms, siekianioms likviduoti pirmykts bendruome nins santvarkos apraikas. Romos valstyb krsi imtmeius. Du imtus met vyko pa tricij ir plebj dviej giminins gentins visuomens grupi kova. ios kovos idava buvo demokratin visuomenin organi zacija. sitvirtino vis laisv piliei lygyb, principas, pagal kur kiekvienas pilietis buvo karys ir emdirbys, o bendruomenin em turjo socialin politin reikm. Visa tai sultino turtins ir socialins piliei nelygybs raid. Tik II a. pr. Kr. pabaigoje valstieiai prarado daug ems ir dl nuolatini ukariavim miestuose ir kaimuose atsirado daug verg, o romn eimos n steng j ilaikyti paklusni. Btinumas malinti vairi socialini grupi prieikum ilaikyti vergus paklusnius privert II a. sukurti galing valstybs aparat. Ateivi gimini atstovai, asmenikai laisvi ir nesusij su romn giminmis (plebjai), praturtjo i pramons ir prekybos ir j turtai didjo. Kova su patricijais dl lygi teisi pltsi gau sjant privatins nuosavybs, o turtin diferenciacija ard gimi nin gentin santvark ir ties keli valstybei.

18

Valstybes

teorija

Kiek kitokiu bdu krsi Frank valstyb. German gentys ilgai aprpino frankus vergais. Jos ilgai ilaik pirmykt tvark pltojo gamybos jgas. Vergvaldyst german gentims buvo beik nenaudinga. Nuskurd bendruomenininkai patekdavo turingj priklausomybn, o ne j vergij, ir tai padjo isilaikyti kolektyviniam kininkavimui. Karins prieastys ir pusiau klajoklin emdirbyst vert ilaikyti kolektyvin visuomeninio kio organizacijos form ir todl vergovei nebuvo slyg. Dl turtins ir socialins nelygybs ilgainiui susidar pusiau feodalin viTai, kad frankai ukariavo didesn Romos imperijos teritojos dal, rod giminins gentins santvarkos nesugebjim ilaikyti ten gyvenanius mones savo valdioje ir paskatino kurti ankstyvojo feodalizmo valstyb. Ukariavus sugriuvo vergvaldin tvarka ir greiiau pereita prie feodalizmo buvusioje galingoje mos imperijoje. Panaiai krsi senovs Rusijos, Islandijos, Lietuvos ir kitos valstybs. Valstyb pakeit giminin gentin santvark, kai pirmykts vis lygybs ir pirmins bendruomenins nuosavybs formos nei ir visuomen susiskald. Toje santvarkoje buvo visuomenin valdia ir socialins normos, reguliuojanios moni elges, nebuvo specialaus valdios aparato, galinio taikyti prievart. Visuomens reikalus tvark visi suaug bendruomens nariai savo susirinkime. Gimins susirinkimas buvo ir valdymo, ir teisinstancija. Ilgainiui pirmykiai kolektyviniai gentiniai santykiai keitsi ir pradjo irti. Trys didieji darbo pasidalijimai (nuo emdirbysts atsiskyr gyvulininkyst ir amatai), atskiras moni sluoksnis, besiveriantis prekyba (mainais) ir tolygus (nuoseklus) darbo ranki tobulinimas, sukaupta patirtis tiek padidino darbo naum, kad atsirado nemaai pridtini produkt ir galimyb juos kaupti. Objektyviai tapo manoma aprpinti moni grup, kuri specializuotsi vykdyti visuomenei svarbias funkcijas ir nedalyvaut gamyboje. Visuomeninis darbo pasidalijimas eimini ir giminini bendruomeni, fratrij, kurij ir gen-


19

i gyvenimo turin ir form. Pamau skirstsi ir socialins funkcijos. Nuo pirmykts bendruomenins santvarkos prie valstybikai organizuotos visuomens pereita susidarant tvirtintuose miestuose teritorini bendruomeni ir gentinio gyvenimo centrams. Teritorins bendruomens sudt lm ne gimininiai santykiai, o apsigyvendinimas vienoje vietoje, kaimynyst. Teritorija tapo svarbiu valstybs susidarymo veiksniu. Pagrindins valstybs susidarymo prieastys - tai btinumas: 1) tobulinti visuomens valdym, kadangi ji darsi vis sudtingesn dl gamybos pltros, nauj ak atsiradimo, darbo pasidalijimo, visuomeninio produkto paskirstymo slyg pasikeitimo, socialini darini isiskyrimo, j didjimo, tam tikros teritorijos gyventoj gausjimo; 2) organizuoti didelius visuomeninius darbus ir traukti juos daug moni (ypa to reikjo Ryt alyse drkinamajai emdirbystei; 3) slopinti pavergt gimini ir sav inaudojamj pasiprieinim; 4) palaikyti visuomens tvark ir utikrinti visuomenin gamyb, socialin visuomens stabilum, o tai pasiekiama garantuojant teisin tvark, taikant vairias priemones, tarp j ir prievartos, kad visi laikytsi nauj teiss norm, ne visada atitinkani tam tikr grupi interesus ir laikom neteisingomis; 5) kariauti gintis ir ugrobti kaimynines teritorijas. Dl to kaimynai buvo arba pavergiami, arba organizavosi valstyb. Visuomenje vyraujanti gamybos priemoni nuosavybs forma i esms veik valstybs susidarym. Atsiradus privatinei nuosavybei, reikjo sukurti mechanizm, utikrinant savinink interes ir j valios vienov. Tam tiko respublikos valdymo forma ir platus visuomenini santyki reguliavimas Atnuose ir Romoje. Valstybin ems nuosavyb ir jos paskirstymas visuomens elitui Spartoje sudar slygas aristokratinei respublikai.

2. Valstybs susidarymo teorijosYra gana nemaai vairi valstybs kilms, valdios esms, jos tiksl ir udavini bei raidos teorij. Teorij gausa aikinama vals-

20

Valstybes teorija

tybs, kaip socialinio reikinio, sudtingumu, jos form vairove praeityje ir dabar, taip pat tuo, kad valstyb gyvendina politin valdi, jos veikla tiesiogiai veikia vairi socialini grupi ir sluoksni interesus. Be to, autoriai pripasta skirting ideologij ir filosofinius aikinimo metodus. Reikia turti galvoje, kad kiekviena teorija remiasi tam tikrais faktiniais duomenimis, konkreia gyvenimo aplinka. Vis aplinkybi ir teorini apibendrinim tyrimas sudaro galimyb plaiau ir giliau suvokti reikinius ir procesus. Esamas valstybs teorijas slygikai galima skirstyti keturias grupes: l) valstybs esms; 2) valstybs tiksl ir udavini; 3) valstybs veiklos priemoni ir metod; 4) tolesns valstybs raidos ir perspektyv. Svarbesns yra tokios valstybs esms teorijos: 1) Elito teoria. Ji atsirado XX a. pradioje (autoriai V. Partas, G. Moskis). Madaug amiaus viduryje i teorij ipltojo H. Lasalis, D. Sartori ir kiti. Teorijos esm, kad liaudis nesugeba valdyti valstybs ir tai gali daryti tik visuomens elitas (virns, lyderiai). Elitas susidaro pagal kilm, isilavinim, patirt, gebjimus ir pasipildo gabiausiais paprastais monmis. Dabartiniai teorijos alininkai mano, kad yra ne vienas elitas ir vyksta j kova dl valdios, o liaudis kontroliuoja j veikl, naudodamasi rinkim teise. Teorijos trkumas liaudies nualinimas nuo valdios. Privalumas, kad valdi visada gyvendina nedidel moni grup deputatai, vairi valstybs staig darbuotojai. Reikia, kad ie mons tenkint vairi socialini sluoksni ir grupi interesus, o kad tai daryt, btina veiksminga j darbo kontrol. 2) Technokratin teorija atsirado treiojo ms amiaus deimtmeio pradioje ir plaiai paplito 1970-1980 metais. Jos alininkai D. Barncheimas, G. Saimonas, D. Belas ir kiti. I esms tai iuolaikin elito teorijos interpretacija. Autori nuomone, visuomen turi valdyti


(ir danai valdo) specialistai valdytojai, vadybininkai. Jie geba nustatyti tikrus visuomens poreikius, optimaliu jos raidos bdus, btinas priemones. Valdymas yra mokslinis ir utikrina visuomens paang. ios idjos bdingos ir kit teorij autoriams. 3) Pliuralistins demokratijos teorija atsirado tai XX amiuje. Jos atstovai - G. Laskis, M. Diuver, R. Darendorfas, R. Dalis ir kiti. Teorija ireikia socialdemokrat ir liberal pairas. J manymu, iuolaikinje visuomenje klasi nebeliko ir valdia neteko klasinio pobdio. Visuomen sudaro moni socialini grupi visuma. Tos grups susidar pagal vairius poymius ami, profesij, interesus, gyvenamj vi panaiai. Yra seneli ir jaunimo, sportinink, nu toj ir alaus mgj bei kitos grups. Kiekvienas gus priklauso kuriai nors i j. Grupi pagrindu l mos politins organizacijos, jos veikia valstybs institucijas ir orientuoja valstybs politik. Tad kiekvienam mogui, kiekvienai grupei tenka dalelyt valstybs valdios, jie dalyvauja valdant valstyb, o valstyb tampa visuotins valios ir visos visuomens interes reikja. Teorijos privalumas jos demokratikumas, grindiamas vis piliei dalyvavimu sprendiant valstybs valdymo reikalus.

4) Visuotins gerovs valstybs teorija atsirado po Antrojo pasaulinio karo. Ji prietarauja vyravusiai koncepcijai, kad valstyb neturi kitis visuomens gyvenim, iskyrus teiss paeidim atvejus. Teorijos esm ta, kad valstyb ireikia vis valstybs sluoksni interesus ir utikrina vis gerov. Teorijos pagrindas - paangi ali ekonomikos laimjimai ir aukto gyvenimo lygio utikrinimas, dideli valstybini socialinio ir kultrinio gyvenimo program gyvendinimas. Teorija pabria kiekvieno mogaus vert ir teigia, kad tenkinti kiekvieno as-

Valstybs teorija

mens interesus turi bti valstybs veiklos tikslas. Tai teorijos privalumas. Ji teikia pirmenybe mogaus vertei, jo interesams ir teisms. 5) Teisins valstybs teorija aikina, kaip btina pasiekti valstybs tiksl klestint teisei visuose socialinio gyvenimo srityse ir kokiomis priemonmis ir bdais turi funkcionuoti valstyb. Visa valstybs veikla grindiama teise ir teisinmis priemonmis. Teorija siekia visuomens demokratizavimo, savivals panaikinimo ir tikslaus vis valstybs staig statym laikymosi. 6) Konvergencijos teorija atsirado etajame deimtmetyje ir jos pagrind sudaro dviej sistem valstybs tarpusavio takos nagrinjimas. Teigiama, kad vyksta kapitalistini ir socialistini valstybi tarpusavio mainai ir kiekviena grup paima i kitos, kas geriausia. itaip i esms supanaja valstybi organizacija, veiklos formos. Ilgainiui valstybi skirtumai inyks, susidarys vieno tipo poindustrine" visuotins gerovs valstyb. Taiau, socialistins Europos valstybs lugo. 7) Istorin materialistin valstybs koncepcija yra iskirtin. Ji grindiama istorinio materializmo ir klasins sampratos idjomis. Valstyb yra valdios rankis, o valdia yra ekonominiu atvilgiu vyraujanios klass rankose. Valstybs ypatybes lemia visuomens ekonomika. Tikslas yra sukurti socializm, o paskui komunizm. Sukrus komunizm, valstyb turi inykti. 8) Prigimtins teiss (sutarties) teorija aikina valstybs atsiradim moni susijungimu savanorikos sutarties pagrindu. XVII-XVIII a. i teorija atmet baudiavin feodalin monarchij. J pltojo ir skelb mstytojai ir vietjai Hugas Grocijus ir Spinoza (Olandijoje), Tomas Hobsas ir Donas Lokas (Anglijoje), anas Ruso, Polis Golbachas (Pranczijoje), Aleksandras Radyevas (Rusijoje) ir kiti. Jie atmet dievikj valstybs kilm ir tei-

Valstybs susidarymas

23

g, kad ji atsirado moni valia. Teorijos alininkai mano, kad liaudis turi gimt, neatimam teisi ne tik kurti valstyb visuotins sutarties pagrindu, bet ir j ginti, o valdi, paeidiani sutart, pakeisti kita. 9) Prievartos teorijos alininkai - vokiei filosofas ir ekonomistas E. Diuringas, austras sociologas ir valstybs tyrintojas L. Gumploviius ir Karlas Kautskis. Pagrindin valstybs atsiradimo prieastis yra ukariavimas, prievarta ir vien geni valdia kitoms. Nugaltojai sudaro valdanij klas, o nugaltieji paversti darbinink ir tarnautoj klase. Yra ir daugiau teorij. Viena i j - patriarchalin. Jos krjas yra senovs Graikijos filosofas Aristotelis. Valstyb atsirado susidarius ir itobuljus eimai. mons i prigimties stengiasi bendrauti tarpusavyje ir i keleto eim susidaro gimin, o i keleto gimini valstyb, apimanti visas kitas bendravimo ir jungimosi formas. Valstyb mons kuria dl geresnio gyvenimo. Psichologin teorija valstybs atsiradimo prieastimis laiko mogaus psichikos ypatybes, jo impulsus, emocijas, nes jos, anot L. Petrayckio, yra svarbiausios mogui prisitaikant prie visuomens gyvenimo slyg ir kuriant valstyb. Organin teorija prilygina valstyb mogaus organizmui ir suteikia jai savarankik vali ir smon, besiskiriani nuo valstybei priklausani konkrei moni valios ir smons. Valstyb yra gamtos jg, sukuriani j greta visuomens ir konkretaus mogaus, veiklos rezultatas. ios teorijos atstovas anglas Herbertas Spenseris (XIX-XX a.).

II. Valstybs esmValstybs sampratos, esms ir vaidmens visuomenje problemos yra pagrindins ir diskusins. Tai paaikinama trimis prieastimis: 1) ios problemos tiesiogiai susijusios su vairi visuomens sluoksni, politini partij ir visuomenini judjim interesais; 2) jokia kita organizacija negali konkuruoti su valstybe sprendiant daugyb udavini ir funkcij, veikiant visuomens likim; 3) valstyb yra labai sudtingas ir prietaringas visuomeninis politinis reikinys. Atsiradusi kaip visuomens prietaravim rezultatas, pati valstyb tampa prietaraujania, prietaringa jos veikla ir socialinis vaidmuo. Labai svarbu tinkamai suvokti valstybs esm. Kaip tai svarbu, paaikja, kai valstyb itinka kriz ir jos veikla pradeda lubuoti, kai ji metasi kratutinumus, griebiasi prievartos. Siekiant stiprinti valstybs pozicijas, reikia teisingai suprasti jos esm. Austrijos teisininkas H. Kelzenas pastebjo, kad valstybs samprat sunkina tai, kad iuo terminu vadinami vairs dalykai ir reikiniai. Plaiuoju poiriu iuo terminu apibdinama visuomen arba ypatinga jos forma. Siauruoju poiriu valdymo institucijos, teritorijos, kur gyvena alies mons. Pagal H. Kelzen, valstybs svoka gali bti vartojama tokiomis prasmmis: 1) teisikai valstyb yra juridinis asmuo (teisinis fenomenas) kaip tam tikra korporacija, kadangi nuo kit korporacij valstyb skiriasi tik alies mastu nustatyta teisine tvarka. ia H. Kelzenas tapatina valstyb ir teistvark. Taiau valstybs santykiai su teise turi bti tokie pat kaip ir individo, nors valstyb sankcionuoja teis;

Valstybs esme

2) sociologiniu atvilgiu valstyb yra socialin bendrija, socialin tikrov, egzistuojanti nepriklausomai teistvarkos ir teisins tikrovs. iuo poiriu vaisi bdinga valdios paskirstymas vairioms institucijoms, kurioms veikiant visuomenje atsiranda tam tikri v) j antys santykiai, daugyb vairi valdymo akt ir pajungimo bd, kuri visuma vadinama socialine vaisi 3) valstyb suvokiama kaip gyvas gamtos organizmas socialins biologijos forma (organin valstybs teori Visuomen tapatinama su organizmu, o valstybs paskirtis aprpinti savo pilieius; 4) H. Kelzenas apibria valstyb ir kaip norm sistem arba kaip politikai organizuot visuomen, valstyb - valdi". Valstyb yra politin organizacija visu pirma todl, kad nustato jgos vartojimo tvark ir turi jos vartojimo monopol. Valstyb, visuomens politin organizacija, ipleia savo valdi visai aliai ir jos gyventojams, turi iam reikalui special valdymo aparat, leidia visiems privalomus aktus ir sprendia bendrus visuomens reikalus. Vakar Europos autori teorijose valstyb suprantama visuomens sluoksni ir grupi sutaikymo, socialini prietaravim alinimo, vis visuomens interes atstovavimo organizacija. Valstybs esm parodo jos turin, tikslus, funkcionavim, t. y. valdi, jos priklausomyb. Valstyb atsirado, kai ekonomika pasiek tam tikr lyg, lygiavinis visuomeninio produkto paskirstymas tapo objektyviai nenaudingas ir dl tolesns visuomens raidos turjo isiskirti elitas, kuris usiimt valdymu. Tai lm socialin visuomens susisluoksniavim, anksiau visiems priklausiusi valdia gavo politin pobud ir buvo pradta gyvendinti pirmiausia privilegijuot socialini grupi interesais. Taiau siekiant isamiai atskleisti dalyk vien vadinamojo klasinio valstybs esms supratimo maa.

26

Valstybs teorija

Valstybs valdia gali priklausyti palyginti nedidelei socialiei grupei, neireikianiai vis klass interes (totalitarinis biurokratinis reimas). Valstybi, neseniai isivadavusi i kolonijins priklausomybs, viena klas neturi pakankamai jg valdyti, todl nacionalinei ekonomikai ir kultrai pltoti susidaro vairs valdi turintys sluoksniai: buruazijos, darbinink, inteligent, amatinink. Susidarius palankioms slygoms valdia gali priklausyti visai tautai, kadangi pirmauja bendri nacionaliniai interesai. Nors ir esama socialini prietaravim, visuomen visada yra vieninga. Valdi turinti klas ar sluoksnis visada priversti tam tikru mastu rpintis visais visuomens sluoksniais, vykdyti bendras socialines funkcijas, veikti visos visuomens interesais. Bendras nacionalinis valstybs vaidmuo yra esminis jos bruoas. Turinti valdi grup priversta derinti grupinius interesus su visos visuomens interesais. Valstyb yra visuomens organizacijos forma, skirta visuomens vientisumui ir jos valdymui utikrinti. Ji vykdo naudingas visuomenei funkcijas ir tarnauja visuomens interesams. Valstyb integruoja susiskaldiusi visuomen ir jai oficialiai atstovauja. Be valstybs bt nemanoma visuomens paanga, civilizuotos visuomens egzistavimas ir raida. Valstybs istorija neatsiejama nuo visuomens istorijos. Nepaangiai valstybei bdingos netobulos institucijos ir jas apima i esms tik valstybs valdia, besiremianti daugiausia prievarta. Valstyb tobulja nuosekliai ir pasiekia tam tikr civilizacijos ir demokratijos lygmen. Remdamasi ekonominiais ir dvasiniais veiksniais, ji utikrina alies organizuotum ir suteikia monms valdi, ekonomin laisv, asmens autonomij. Tada pltojasi visos jos institucijos, socialinis potencialas. Valstyb kinta ir tobuja ne savaime. J pertvarko, pritaiko prie pasikeitusi moni gyvenimo slyg pati visuomen. Labai sunku nuodugniai itirti valstybs esm, savybes ir bruous. Tai manoma tik konkreiai istorikai nagrinjant jvairius valstybs ir ekonomikos, visuomens socialinio, politinio ir dvasinio gyvenimo ryius.

Valstybs esm

27

Nuo sen senovs mstytojai mgino atsakyti klausim, kas yra valstyb. Romos filosofas Markas Tulijus Ciceronas teig, kad tai bendra teistvarka. Jam pritar normatyvizmo teorijos krjas H. Kelzenas. Rusijos teisininkas N. M. Korkunovas tvirtino, kad valstyb yra visuomenin laisv moni sjunga, kai privalomai nustatyta, jog iimtin teis taikyti prievart suteikta tik valstybs institucijoms. Kapitalistinje visuomenje plaiai paplito valstybs apibrimas, kad tai yra moni sjungos, moni gyvenamosios teritorijos ir valdios visuma. Garsus valstybs inovas Leonas Diugi skiria keturis valstybs elementus: moni visum, tam tikr teritorij, suvereni valdi ir vyriausyb. Kai kas tapatino valstyb su alimi, kiti su visuomene, dar kiti su asmen grupe, gyvendinania valdi. K. Marksas ir F. Engelsas skelb, kad valstyb tai forma, kai valdaniajai klasei priklausantys individai gyvendina bendrus savo interesus ir sutelkiama visa pilietin visuomen. V. Leninas teig, kad tai maina, utikrinanti vienos klass valdi kitoms. iuolaikinje mokslinje literatroje valstyb apibriama kaip vieosios valdios politikai suvereni teritorin organizacija, turinti special aparat ir gebanti padaryti savo paliepimus privalomus visai aliai. Toks apibrimas apima esminius valstybs bruous ir poymius ir bt priimtinas, taiau maai atspindi valstybs ir visuomens ryius. Todl bt tikslesnis toks apibrimas: valstyb yra visos visuomens politin organizacija, utikrinanti jos vienyb ir vientisum, tvarkanti visuomens reikalus, suverenia vieja valdia suteikianti teisei bendrai privalom reikm, garantuojanti piliei teises, laisves, teistum ir teistvark. iame apibrime pabriama, kad valstyb yra visos visuomens politin organizacija. Ji vykdo gyvybikai svarbias visuomenei funkcijas, utikrina jos vienyb ir vientisum, tvarko svarbiausius jos reikalus. Kartu ji visokeriopai garantuoja piliei teises ir laisves, palaiko patikim ir humanik teistvark.

28

Valstybs teorija

1. Valstybs poymiaiValstybs samprata konkretinama atskleidiant jos poymius, kurie skiria j nuo giminins santvarkos ir nevalstybini organizacij. Tokie poymiai yra trys. Pirmasis i j tai gyventoj teritorinis suskirstymas ir vieosios valdios teritorijoje gyvendinimas. Gimininje santvarkoje gimin neturjo grietai nustatytos teritorijos. Valstybiniu pagrindu organizuotoje visuomenje valstyb turi grietai lokalizuot teritorij, kuri apima jos suvereni valdia, o jos gyventojai yra valstybs pilieiai. itaip valstybje pasireikia naujas teiss institutas pilietyb. Su gyventoj teritorine organizacija susijs ne tik valstybs atsiradimas, bet ir ali krimasis. Todl valstybs ir alies svokos daugumos element atvilgiu sutampa. Valstyb skiriasi nuo nevalstybini organizacij (profsjung, politini partij ir pan.). Valstyb atstovauja visiems gyventojams ir ipleia jiems savo valdi. Profsjungos ir partijos telkia tik dal gyventoj, jos sudaromos savanorikai siekiant patenkinti interesus. Antrasis poymis - vieoji valdia. Vieja ji vadinama todl, kad nesutampa su visuomene, tik veikia jos vardu. Valdia buvo ir iki susidarant valstybei, bet tai tebuvo visuomenin valdia, kylanti i visos liaudies ir panaudojama savivaldai. Nebuvo valdinink ir valstybs aparato. Esmin vieosios valdios ypatyb, kad j knija valdininkija, t. y. profesinis valdytoj, i kuri sudaromos valdymo institucijos (valstybs aparatas), luomas. Suasmeninta valstybs institucijose ir staigose, vieoji valdia tampa valstybine, t. y. realia jga, utikrinania valstybs prievart. Sprendiamj gali taikant prievart turi ginkluoti briai ir specialiosios staigos (armija, policija, kaljimai). Valstybs aparatas daniausiai ireikia pirmiausia ne visos visuomens, o tam tikr sluoksni, socialini grupi interesus. Kiekvienas mogus gimdamas gyja tam tikr ryi su valstybe tapdamas jos pilieiu ir turi pareig paklusti valstybs nurodymams ir teis gauti valstybs glob ir apsaug.

Valstybs esme

Treias poymis - tai valstybs suverenitetas. Suvereni samprata atsirado viduramiais, kai reikjo atskirti valstybs valdi nuo banytins ir suteikti jai iimtin reikm. iandien suverenitetas yra btinas valstybs poymis. Jo neturinti alis arba kolonija, arba dominija. Suverenitetas, kaip valstybs valdios atributas, pasireiki virenybe, savarankikumu ir nepriklausomybe. Valstybs valdios virenyb alies viduje reikiasi: a) universalumu galios, apimanios visus gyventojus, visas partijas ir visuomenines organizacijas; b) jos prerogatyvomis (valstybs valdia gali panaikinti, painti niekiniu bet kok visuomenins valdios pasireikim, pa eidiant statymus. Tik valstybs valdia turi teis leisti visai visuomenei privalomus norminius aktus); c) vieoji valdia turi toki poveikio priemoni, kuri visuomenin valdia neturi. Valstybs valdios savarankikumas ir nepriklausomyb nuo bet kurios kitos valdios alies viduje pasireikia jos iimtine teise laisvai sprsti visus reikalus.

2. Valstybs funkcijosValstybs funkcij nagrinjimas turi ne vien teorin, bet ir politin praktin reikm. Tai leidia sigilinti valstybs esm, vidine jos sandar ir turin ne tik formaliai, bet ir apvelgiant visokeriop veikl. Funkcijos padeda tiksliai nustatyti valstybs veiklos pobd, ar teisingai tam tikru etapu pasirinkti prioritetai, valstybs organizuotumo ir veiklos efektyvumo laipsn. Valstybs funkcijos tradicikai yra apibriamos kaip pagrindins veiklos kryptys, lemiamos valstybs esms ir turinio, tam tikru etapu siekiam tiksl, udavini ir valstybs socialins paskirties. Dauguma valstybs teoretik dabar mano, kad valstybs funkcijos apima valstybs veiklos dalyk ir turin, taip pat veiklos bdus ir jos utikrinim. Valstybs funkcijos skiriasi nuo kit valstybini ir nevalstybini reikini tokiais aspektais:

30

Valstybes teorija

1) funkcijos yra. kompleksinio sintetinamojo pobdio, kaip pagrindins veiklos kryptys, nesutampa su paia veikla ar tam tikrais jos elementais, ir jas vykdo vairios valstybs institucijos smoninga ir tikslinga veikla; 2) funkcij turinys, pobdis ir paskirtis ireikia socialin esm. Jomis pasireikia realus, socialiai orientuotas valstybs vaidmuo sprendiant ekonomikos pltros, visuomens ir paios valstybs raidos udavinius; 3) valstybs funkcijos parodo tiesiogin jos ry su socialine esme bei turiniu ir valstybei ikilusius udavinius. Funkcij pobd lemia valstybs tipas, socialin jos prigimtis, paskirtis, tikslai ir udaviniai. Funkcijos yra tiksl gyvendinimo ir pagrindini valstybs udavini sprendimo priemons, todl jos priklauso nuo tiksl ir udavini pobdio. Pavyzdiui, smukus ekonomikai, o ypa ekonomins krizs slygomis sprendiami ekonomikos stabilizavimo ir jos kilimo udaviniai ir tada pirmenyb teikiama ekonominms funkcijoms. Kilus karo (upuolimo) pavojui, prads veikti gynybos organizavimo funkcija. Dabar Lietuvoje reikia sprsti ekonomikos udavinius ir mainti nusikalstamum. Nuo to priklauso visuomens ir valstybs tiksl bei vis valstybs funkcij gyvendinimas; 4) valstybs funkcij nereikia tapatinti su konkrei jos institucij ir nevalstybini organizacij funkcijomis. J funkcijos, nors ir turi reikm visuomens ir valstybs gyvenimui, taiau, palyginti su valstybs funkcijomis, yra siauros, lokalios; 5) valstybs funkcijos isiskiria gyvendinimo formomis ir metodais ir nesusipina su j taikymo sritimis. Atsivelgdama siektinus tikslus ir sprstinus udavinius, valstyb, gyvendindama funkcijas, gali taikyti skatinimo, tikinimo, o prireikus ir prievartos metodus. Pagrindins teisins valstybs veiklos formos yra teisk-

Valstybes esme

31

ra, vykdomoji tvarkomoji veikla ir teissauga. Taikomos, funkcijos ne visada viena su kita sutampa. Toje paioje valstybs veiklos srityje gali bti gyvendinamos kelios funkcijos, ir atvirkiai, ta pati funkcija gali reiktis keliose visuomens gyvenimo srityse. Funkcij klasifikavimo kriterijai ir funkcij rys. Galima iskirti keturias funkcijas, kurias vykdo bet kuri valstyb: ekonomin (normalaus ekonomikos egzistavimo ir raidos saugant esamas nuosavybs formas, visuomenini darb, iorini ekonomini ryi, usienio prekybos organizavimo ir panaiai utikrinimas); politin (valstybs ir visuomens saugumo utikrinimas, socialins ir nacionalins santarvs palaikymas, suvereniteto apsauga, slopinimas besiprieinani socialini jg ir pan.); socialin (gyventoj teisi ir laisvi apsauga, moni socialini poreiki tenkinimo priemoni gyvendinimas, btino gyvenimo lygio palaikymas, btin darbo slyg utikrinimas, socialinis aprpinimas ir kt.); ideologin, (tam tikros ideologijos, taip pat religins, palaikymas, vietimo organizavimas, mokslo raidos skatinimas, kultros puoseljimas). Randasi ir kitos savarankikos funkcijos, pavyzdiui, teisins valstybs krimas, gamtos apsauga. Kai kurie autoriai tvirtina, kad valstybei yra bdingos tik i jos esms iplaukianios funkcijos politins valdios gyvendinimas ir valstyb turi tik teiskros, vykdomj ir teismo funkcijas. Kartais iskiria dar vien prieiros funkcij. Kitomis funkcijomis, autori nuomone, rpinasi pati visuomen. Valstybs funkcij klasifikavimas leidia jas plaiau ir giliau painti ir veiksmingiau taikyti. Tai sudaro galimyb parengti praktines rekomendacijas pagrindinms valstybs veiklos kryptims atsivelgiant konkreias veiklos ris tobulinti. Teorijoje ir praktikoje yra daug funkcij klasifikavimo kriterij. Mginama skirstyti pagal j egzistavimo ir veikimo trukm (nuolatins ir laikinos); pagal j socialin reikm (ireikia

32

Valstybs teorija

interesus valdanij sluoksni, grupi ar koncentruotai visos visuomens); pagal taikymo sritis (politins, ideologins, socialins, ekonomins); pagal gyvendinimo formas (teiskros, teissaugos, teiss taikymo ir pan.). Jos klasifikuojamos ir pagal valstybs teritorijos, kur yra vykdomos, apimt: federacijoje federacijos apskritai ir jos subjekt, unitarinje valstybje gyvendinamos visos valstybs mastu. Pastaruoju metu dar mginama valstybs funkcijas klasifikuoti valdi padalijimo principu ir jos skirstomos teiskros, valdymo ir teismo. Plaiai paplits funkcij skirstymas j vidines ir iorines. Vidins funkcijos yra vairi valstybs vidaus veikla sprendiant visas visuomens gyvenimo problemas: ekonomines, socialines, politines, dvasines. Greta ekonomini, socialini, politini funkcij, sutampani su visuomens gyvenimo sritimis, iskiriamos nesutampanios: teistvarkos apsauga visuomenje, nuosavybs teiss apsauga, piliei teisi ir laisvi apsauga, socialini paslaug teikimas, demokratijos utikrinimas, kultrinis aukljimas ir panaiai. ia vadovaujamasi labiau vidini funkcij doktrina ir tapatinama su pagrindinmis visuomens gyvenimo sritimis. Iorins funkcijos - pagrindins valstybs veiklos kryptys, susijusios su valstybs tiksl ir udavini gyvendinimu tarptautinje arenoje. Jos priklauso nuo valstybs politinio reimo ir valstybs tipo, nuo jos raidos etap, tarptautinio klimato, valstybi tarpusavio santyki. Pavyzdiui, svarbiausia Lietuvos iorin funkcija - integruotis Europos Sjung ir NATO, taip pat palaikyti gerus santykius su kaimyninmis valstybmis. Valstybs funkcij gyvendinimo formos ir metodai. Valstyb turi vykdyti savo funkcijas tam tikromis formomis ir savo veiklai taikyti vairius metodus. Skiriamos teisins ir neteisins valstybs funkcij gyvendinimo formos. Teisins formos atspindi valstybes ir teiss ry, valstybs pareig vykdyti savo funkcijas remiantis teise ir neperengiant statym rib. Be to, tos formos parodo, kaip dirba valstybs institucijos ir pareignai, kokius tei-

Valstybs esm

33

sinius veiksmus jie atlieka. Paprastai skiriamos trys teisins formos: teiskra, teiss gyvendinimas ir teisin apsauga. Teiskra - tai teiss normini akt rengimas ir primimas, nes be j negali bti gyvendinamos kitos funkcijos. Teiss gyvendinimo funkcija yra labai svarbi. Nuo jos priklauso, bus gyvendinti statymai ir kiti teiss aktai ar pasiliks tik gerais norais. Teiss gyvendinimo funkcij, vadovaujamos vyriausybs, atlieka valdymo institucijos. Tai kasdienis darbas sprendiant vairius valdymo klausimus. Valdymo institucijos leidia atitinkamus aktus, kontroliuoja, kaip pareignai atlieka savo pareigas. Teisin apsauga tai operatyvin ir teiss taikymo veikla utikrinant teistvark, piliei teisi ir laisvi apsaug, teiss paeidim prevencij, teisini byl nagrinjim, patraukim atsakomybn ir panaiai. Dabar didja sutartins formos vaidmuo vykdant valstybs funkcijas. To reikalauja besipleianti rinkos ekonomika ir valstybs valdymo demokratizavimas. Valstybs institucij sprendimai vis labiau derinami su sutartine forma ji taikoma santykiams su visuomens dariniais ir pilieiais. Neteisins formos taikomos daugeliui organizacini parengiamj darb gyvendinant valstybs funkcijas. Pavyzdiui, parengiamasis darbas renkant, forminant ir tiriant vairi informacij, nagrinjant teisines bylas, tiriant piliei skundus ir praymus. Tai nra tipika veikla, turinti teisini padarini. Funkcij gyvendinimo metodai yra gana vairs. Vykdydama apsaugos funkcij, valstyb taiko tikinimo ir prievartos metodus. Ekonominei funkcijai vykdyti btini prognozavimo, planavimo, investicij, kreditavimo, valstybs subsidij, vartotoj teisi gynybos ir kiti metodai.

II. Valstybs tipologijaValstyb yra daugiaalis, daugiabriaunis reikinys, turintis jvai4 bruo ir poymi. Visa tai sudaro galimyb kurti jos klasifikavimo sistemas. Vienas i tokio klasifikavimo variant yra valstybi tipologija, grindiama pagrindiniais j poymiais. Dabar yra du valstybi tipologijos poiriai: civilizacijos ir formacijos. Civilizacijos poiriu valstybs priskiriamos prie atitinkamos civilizacijos. Vadovaujantis skirtingu poiriu civilizacijos samprat, galima iskirti tokias civilizacijos ris ir jas atitinkanius valstybi tipus: ryt, vakar ir mirias (tarpines); senovs, vidurami ir iuolaikines; valstiei, pramonines ir mokslines technines: industrines ir poindustrines; lokalias, ypatingas ir iuolaikines. Pirmajame (civilizacijos) tipologijos variante neiskiriama tai, . apibdina valstyb, politins valdios priklausomumas. Si tipologija nra reikiamai itirta ir tai rodo daugyb pagrind skirstant paias civilizacijas ir valstybi tip priskyrimas prie j .

Ryt valstybRyt valstyb yra pirmoji moni civilizacijos istorijoje. Jos Egiptas, Indija, Kinija, Senovs Graikija) susikr prie keturis penkis tkstanius met. Ekonomins j susidarymo prielaidos buvo staigus darbo naumo pakilimas diegus drkinimo sistemas. Tokia ems kio gamyba vert isaugoti bendruomen, kadangi pavien eima nesteng atlikti irigacijos darb. Todl ten neatsirado privaios ems nuosavybs, nesusidar klasi - gamybos priemoni savininki. Susiklost piramids tipo visuomen: virnje vienvaldis monarchas (faraonas, chanas, caras), emiau artimiausi jo patarjai (viziriai, ministrai) ir po j

Valstybs tipologija

35

emiausio rango valdininkai. ios piramids pagrindas buvo ems kio bendruomens. Jos buvo inaudojamos dideli valstybs mokesi pavidalu. Ryt visuomenje mogaus priklausomyb lm ne formali gamybos priemoni nuosavyb, o tikroji padtis visuomens ir valstybs piramidje jis buvo bendruomens narys arba valstybs tarnautojas. emiausio rango pareignai gyveno bendruomense ir buvo j ir auktesni institucij ryininkai. Ryt visuomenje buvo ir privati nuosavyb. Monarchams, j artimiesiems priklaus vergai, rmai, brangenybs. Kapitalo ir materialij vertybi turjo pirkliai ir amatininkai. Ryt valstybs skyrsi viena nuo kitos. Egipto, Babilono ekonomik didelius turtus ne valstybs ir ventykl vergai. Kinijoje buvo vadinamoji patriarchalin (nam) vergov. Taiau Ryt valstybs turi daugiau bendra: jos rmsi valstybine ir visuomenine nuosavybe ir subjekto padtis priklaus ne nuo emes nuosavybs, o nuo vietos hierarchinje valstybs sistemoje. Valstybs turjo gaus valdinink aparat, kuris buvo faktinis gamybos priemoni savininkas. Valstybs aparatas buvo grietai centralizuotas, jo vadovas absoliutinis monarchas, knijs valstyb ir kartu Diev emje. i valstybi teiss sistemos neipltotos ir pagrstos dievikumu, tvirtintos religinse dogmose. Valstybs pasiymjo pastovumu ir kito gana ltai.

2. Vergovin valstybVergovin valstyb apm dvi raidos stadijas. Pirmoje stadijoje buvo nemaai pirmykts bendruomens liekan. Gyvavo primityvios patriarchalins vergovs ir kininkavimo formos. Vergai turjo savo turto ir eim. Antroji stadija - vergov Graikijoje ir Romoje. Pirmykts bendruomens liekanos inyko, gyvavo vairios verg inaudojimo formos, valstyb buvo paangi. Tokios valstybs ekonomin pagrind sudar vergvaldi privatin gamybos priemoni ir verg nuosavyb. vairi valstybi verg padtis buvo nevienoda.

36

Valstybs teorija

Demokratins Atn valstybs statymai draud muti ir umuti vergus, o Romoje joki ribojim nebuvo. Verg visada buvo daugiau nei vergvaldi, todl tvirtinimas, kad verg fizinis darbas buvo vien prievartinis, neturi pagrindo. Taikyta ideologiniai metodai ir ekonominis skatinimas. Romoje imperijos laikotarpiu vergai dirbo gydytojais ir mokytojais, daugelis vertsi amatais ir prekyba. Paleisti laisv vergai turjo net valstybs tarnyb. Europoje dauguma vergovini valstybi susidar ir gyvavo kaip miestai respublikos. Tokia valstybs forma leido iaikinti bendr gamybos priemoni savinink vali. Privatine nuosavyb lm demokratini form btinybe. Reikjo reguliuoti lygiateisi savinink interesus, todl buvo sukurtos teiss sistemos ir valstybs institucijos reng statymus.

3. Feodalin valstybFeodalin valstyb pakeit vergovin ir susidar dviem pagrindiniais bdais. Pirmasis bdas tai nuoseklus vergovins ekonomins ir socialins santvarkos irimas ir feodalins santvarkos prad formavimasis. itai bdinga visoms vergvaldinms valstybms ir visuomeninms politinms sistemoms. Antrasis bdas nuosekli pirmykts bendruomenins santvarkos raida, vliau - jos irimas ir feodalins santvarkos formavimasis. Gimini seninai, karo vadai, visi gimins kilmingieji pasidar ems ir gyvuli savininkai. Pasisavin bendruomens emes ir gyvulius ir pam savo valdion nuskurdusius gimins narius, gimini kilmingieji pamau tapo ems aristokratais, o ekonomikai priklausomi nuskurd nariai tapo valstieiais. Yrant pirmyktei bendruomenei, giminins santvarkos institucijos virto feodalins valstybs institucijomis: gimins seninas ar vadas tapo karaliumi, senin taryba karaliaus artimj taryba, auktin kariuomen nuolatine armija (nuolatiniais kariniais briais).

Valstybs tipologija

Nors feodalin santvarka susidar vairiai, procesas visur buvo vienodas: randantis stambiajai emvaldai, gimins kilmingieji tapo feodalais: yrant ems bendruomenei, atsirado bendruomens nariai laisvieji valstieiai ir nelaisvi ems valdytojai, priklausomi nuo stambij emvaldi arba valstybs. Jie nebuvo ems savininkai, taiau turjo nedidel k, asmenin ems dirbimo ranki nuosavyb, nam, kin pastat, inventori ir gamino emes kio produktus. Feodalui atidav dal produkt, likusius naudojo kaip savo nuosavyb. Skirtingai nuo verg, jie buvo suinteresuoti didinti gamyb, o tai rodo, kad feodalinis gamybos bdas ir pati santvarka, palyginti su vergovine, buvo paangesni. Valstieiai turjo mokti feodalams trij ri rent: atodirbin (laas), natrin (inas) ir pinigin. Danai atodirbis derintas su natrine ir pinigine (miria) renta. Greta ekonomins valstieiams ir amatininkams taikyta ir kitokia prievarta. Feodalin valstyb, vykdydama feodal vali ir tenkindama j interesus, gyvendino nemaai vidini funkcij: pirmiausia ilaikyti baudiauninkus visikai priklausomus nuo feodal; tvirtinti ir apsaugoti feodal ems ir kit gamybos priemoni nuosavyb; ideologikai paveikti ir dvasikai slopinti paprastus mones; organizuoti ir konsoliduoti feodal luom bei reguliuoti santykius luomo viduje; sudaryti palankias slygas naudotis paprast moni darbu. ems nuosavybs hierarchin struktra ir hierarchin visuomens politin sistema, vasaliniai santykiai sudar slygas valstybei apsaugoti ekonomin ir socialin politin santvark, ilaikyti luomin feodal solidarum, o valstieius paklusnius ir slopinti j pasiprieinim. Didel vaidmen vaidino Banyia. Ji vald dvasin gyvenim, tvark vietim ir kultr. Feodalin valstyb patyr kelet raidos stadij. I pradi susidar centralizuotos monarchijos, o vliau, kai monarchas dalijo em kilmingiesiems u tarnyb, prasidjo vieningos valstybs skaidymasis. Susidar hercogysts, grafysts, kunigaiktysts ir jos tik formaliai jo pirmins valstybs sudt. Dar vliau vl prasidjo emi vienijimas ir susidar luomin atstovaujamoji ir absoliutin monarchija.

38

Valstybs teorija

Nepriklausomuose miestuose (Venecijoje, Genujoje, Gdanske, Naugarde, Pskove ir kt.) klestjo pirkliai, jie turjo privatin nuosavyb ir ten gyvavo respublikin valdymo forma. Feodalin valstyb vykd ir iorines funkcijas: stengsi ugrobti ir apiplti svetimas teritorijas, umegzti ir palaikyti prekybinius ryius ir ginti savo teritorij nuo prie puolim. Tik susidariusi, valstyb kr ir tvirtino feodalin nuosavyb ir grob svetimas teritorijas. Ilgainiui, jau esant ipltotam feodalizmui, daugiausia dmesio valstyb skyr susiklosiusiam gamybos bdui tvirtinti, nuosavybei apsaugoti ir inaudojamj pasiprieinimui slopinti. Yrant feodalizmui, stiprjant kapitalistiniams pradams, valstyb stengsi visomis priemonmis sustabdyti irim. Valstybs funkcijas vykd valstybs aparatas, o svarbiausios jo grandys buvo kariuomen, feodal nuosavi kariniai briai, policija, andarmerija, administracins ir teismo staigos. Vienose rankose buvo ems nuosavyb ir politin valdia, kio valdymo aparatas ir administracini, finansini, policini ir teismo funkcij gyvendinimas. Valstybs aparatui ilaikyti vesti dideli mokesiai, vairios baudos, rinkliavos, kurias mokjo miestuose pirkliai ir amatininkai, o daugiausia valstieiai.

4. Kapitalistin valstybKapitalistin valstyb atsirado kaip buruazini revoliucij rezultatas. Subjektyvios ir objektyvios revoliucij prielaidos atsirado feodalinje visuomenje. Yrant feodalinei santvarkai, gana spariai pltojosi kapitalistiniai gamybos santykiai ir didjo stiprjani kapitalist ir politin valdi turini feodal prietaravimai. Po revoliucijos pergals feodaliniai gamybos santykiai buvo likviduojami. Pamusi valdi buruazija modernizavo ir pritaik naujoms slygoms valstybs mechanizm. Tai aikiai rodo buruazins demokratins Anglijos, Pranczijos ir kit ali revoliucijos. Ekonominis buruazins valstybs pagrindas i pat pradi buvo privatin gamybos priemoni ir pagrindini darbo ranki

Valstybei tipologija

39

nuosavyb ir atitinkama kininkavimo sistema. Privatin nuosavyb paskelbiama venta ir nelieiama bei saugoma visomis teisinmis priemonmis. Greta privatins nuosavybs teiss materialiaisiais kapitalizmo poymiais, sudaraniais ekonomin pagrind, Vakar politinje ir sociologinje literatroje laikoma konkurencija siekiant gauti pelno, technini ir technologini proces skatinimas, siauros specializacijos (ypa finansini operacij srities) pltojimas, nacionalini ir transnacionalini korporacij stiprjimas, periodins ekonomins depresijos, dalin vyriausybin privataus sektoriaus kontrol, darbinink organizacij, darani nema poveik darbo santykiams, gausjimas. Privatin nuosavyb yra ekonomins laisvs pamatas ir matas. Ekonomin laisv yra mogaus asmenins laisvs pagrindas. Kuo daugiau asmuo turi turto, tuo labiau jam garantuojamos konstitucins teiss. Vokietijos konstitucins teiss inovas Konradas Hesas knygoje Vokietijos Federacins Respublikos konstitucins teiss pagrindai" (1981 m., rus k.) ra: Bedarbiui kelti profesins laisvs klausim yra beprasmika. Laisv gauti isimokslinim ir laisvai pasirinkti mokymo staig reikminga tik tiems, kurie turi pakankamai l gyti norim isilavinim ir galimyb stoti mokymo staig. Nuosavybs teiss garantija turi reali reikm tik savininkams, buto nelieiamyb tik turintiems but." (p. 11 s2) Nuosavybs altinis ir jos tolesnis kaupimas yra darbin veikla ir dalinis dirbanij darbo rezultat pasisavinimas. Kitas altinis po Antrojo pasaulinio karo buvo privatins ir valstybins nuosavybs nacionalizacija, o vliau denacionalizacija nerentabili moni ir net kai kuri pramons ak, kurioms reikjo dideli kapitalo investicij. Atsigavusios dl valstybs subsidij, tokios mons vl grdavo privaias rankas. itaip nuosavyb ir valdia telkta finansinio pramoninio kapitalo rankose. Kapitalistins visuomens pagrindins klass yra buruazija ir darbininkai. Greta j yra inteligent sluoksnis, smulks verslininkai ir vairios grups klasi viduje.

40

Valstybs teorija

Vakar sociolog ir politolog poiriu, visuomen susideda i trij dali aukiausios, viduriniosios ir emiausios klasi. Kiekviena klas apima visus tuos, kurie turi santykikai vienodas pajamas, vienod socialin status ir pana presti visuomenje. Aukiausia, arba turinti laisvo laiko", klas yra sukaupusi didelius turtus, gauna daug pajam, tiesiogiai nesiveria gamyba. Materialj tokios privilegijuotos padties pagrind gali sudaryti gautas palikimas, ems ar kitos nuosavybs dividendai, tam tikros privilegijos. Prie viduriniosios klass priskiriami gaunantieji vidutines pajamas: smulks ir vidutiniai savininkai, smulks verslininkai, valdininkai, mokslininkai ir fermeriai. emiausia klas darbinink, palyginti su pirmosiomis, gauna maai pajam ir yra emesns socialins padties. Valstybs mechanizme vyrauja aukiausios klass atstovai jie nustato valstybs politik, pagrindines jos veiklos kryptis. Valdiai gyvendinti j i e sudaro vairias socialines politines institucijas politines partijas, visuomenines organizacijas. Pagrindin vaidmen vaidina valstyb. Valstyb isiskiria ir tuo, kad turi kariuomen, policij, valgyb, kaljimus. ios institucijos suteikia valdaniajam elitui reali jg. Valstyb disponuoja galingomis ekonominmis, politinmis ir teisinmis visuomenini santyki ir institucij poveikio priemonmis, leidianiomis jai uimti visuomens politinje struktroje vadovaujam viet. Didjant valstybs ekonominei, politinei, ideologinei galiai, ypa kalbant apie gamybos, paskirstymo ir vartojimo sritis, valstyb vis labiau tampa svarbiu ekonominiu veiksniu ir reikiasi kaip ekonomin ir socialin politin jga. Sukaupdama savo rankose, be biudeto, nemaai pramons, transporto ir kit gamybos moni, taip pat prekybos, kredito, mokslo tiriamj ir kit staig, valstyb politinje ir ekonominje visuomens sistemoje dabar veikia kaip stambus gamintojas, pirkjas ir vartotojas, kaip materialij ir dvasini priemoni savininkas. Atitinkamos jos institucijos teikia vairias socialines paslaugas.

Valstybs tipologija

41

Specifinis valstybs bruoas ir ypatyb, kad jos veikla tenkina ne konkrei frakcij ar pavieni kapitalist interesus, o grindiama vis bendrais tikslais ir interesais. Valstyb velnina prietaravimus ir maina vairi visuomens sluoksni skirtumus, derina vairi frakcij ir grupi interesus, nustato bendrus strateginius visuomens raidos tikslus ir udavinius, utikrina nenutrkstam ekonomikos raid, politins sistemos stiprjim ir ideologijos lygio kilim.

5. Socialistin valstybSocialistin valstyb, pagal marksizmo-leninizmo teorij, atsiranda: 1) kaip socialistins revoliucijos rezultatas; 2) sunaikinus sen valstybs aparat, iskyrus bankus, sindikatus, apskaitos staigas ir pan.; 3) pereinamuoju laikotarpiu i kapitalizmo socializm esant proletariato diktatrai; 4) valstybei igyvenus kelet raidos etap: proletariato diktatros, socialistins valstybs ir visos liaudies valstybs; 5) kai valstybs forma yra respublika, valstyb sandaros atvilgiu yra unitarin, sutvarkyta demokratinio centralizmo principais, taiau tam tikromis slygomis galima ir federacija; 6) nuolat sveikaujant valstybei ir teisei, teisei esant udavini sprendimo priemonei; 7) valstybei ir teisei nunykstant, kai nuosekliai kuriama komunistin visuomen, neturinti klasi ir grindiama visuomenine komunistine savivalda. Praktikai viskas buvo atvirkiai. Gamybos priemoni nacionalizavimas nereik, kad darbo mons yra j savininkai. vestas lygiavinis darbo umokestis neskatino darbo naumo ir pavert j prievartiniu. Pramons, ems kio, mokslo, kultros laimjimai pasiekti prievartos metodais ir visuotinmis represijomis. Tikrasis gamybos priemoni savininkas buvo partinis valstybinis aparatas, turintis neribot valdi. Liaudies dalyvavimas gyvendinant valdi buvo formalus. Jos politins ir asmenins teiss ir laisvs buvo formalios, taip pat buvo formali ir demokratini institucij, pavyzdiui, Aukiausiosios Tarybos ir vietini taryb, veikla. Valstyb itiko neivengiama kriz ir ji lugo.

42

Valstybs teorija

6. Teisin valstybTeisin valstyb nesusilieja su visuomene arba su kitomis visuomeninmis politinmis organizacijomis. Ji turi specifini, taip pat bendr valstybs poymi ir bruo (viej valdi, veikia kaip vis visuomens sluoksni atstovas, turi special valdymo ir prievartos aparat, susidedant i vairi institucij ir organizacij, susijusi bendrais sudarymo ir funkcionavimo principais. Aparatui laikyti nustatomi mokesiai ir sudaromas biudetas). Teisin valstyb turi teisini priemoni sistem rinkos ekonomikai operatyviai valdyti, visuomeniniams santykiams efektyviai veikti. Valstybs institucijos, turinios atitinkamus galiojimus, atsivelgdamos savo kompetencij, leidia norminius teiss aktus aukljimo, skatinimo arba tikinimo bdais utikrina j gyvendinim, o btinais atvejais taiko ir prievart. Teisin valstyb turi suverenitet, pasireikiant aukiausia valdia pilieiams ir j susivienijimams. Turdama suverenitet, teisin valstyb organizuojasi ir nustato visiems privalomas elgesio taisykles. Minti poymiai ir bruoai yra bendri teisinms ir neteisinms valstybms. Teisins valstybs ypatumai yra tokie: 1) statym virenyb. Nei viena valstybs institucija, pareignas, kolektyvas, valstybin ar visuomenin organizacija, nei vienas mogus neatleidiamas nuo statym laikymosi. ia turima galvoje ne apskritai teiss, o konkrei teiss akt virenyb, kad jie neitirpt statymus papildaniuose inybiniuose aktuose. I tikrj visa kur vadovaujamasi statymais, o juos papildantys aktai neturi jiems prietarauti, ikreipti j esms ir turinio. Kuriant teisin valstyb, inybini akt turi tolydio mati;2) piliei teisi ir laisvi nelieiamyb ir garantijos, piliei ir valstybs tarpusavio atsakomybs nustatymas. Valstybs valdia turi bti atsakinga pilieiams. Piliei ir

Valstybs tipologija

43

valstybs savitarpio atsakomyb turi bti tvirtinta konstitucijoje; 3) valdi padalijimo principas. Remiantis iuo principu, kad valstyb galt normaliai funkcionuoti, turi bti nepriklausomos viena nuo kitos valdios: statym leidiamoji, vykdomoji ir teismo. statymus leidia parlamentas, juos vykdo vyriausyb, teisingum vykdo teismas. ios teorijos paskirtis, kad valdios nesukaupt asmen grup ar net vienas asmuo; 4) demokratinio reimo, teistumo ir konstitucingumo visuomenje krimas ir palaikymas. Turi bti realiai utikrintos piliei teiss ir laisvs (sudarytas j garantij ir apsaugos mechanizmas). Gyvenime turi oficialiai derti piliei teiss ir laisvs bei j konstitucins pareigos. Norint sukurti teisin valstybe, pirmiausia reikia pasiekti aukt politinio ir teisinio smoningumo lyg, btin monms aktyviai dalyvauti politiniame, kultriniame visuomens gyvenime. Taip pat reikia, kad pilieiai gyt patirties ir kompetencijos smoningai tvarkyti valstybs ir visuomens reikalus. Todl svarbu politikai ir teisikai viesti visuomen. Btina stipri teisin tvarka, nepaeidiamas teistumas ir konstitucingumas. Visose valstybs ir visuomens gyvenimo srityse turi vyrauti nuomoni ir samprotavim pliuralizmas, centre ir vietose visuomens savivalda. ekonomik, politik, kultr, moksl, socialin gyvenim reikia diegti tikrosios demokratijos principus. Taip pat btina kiek manoma tobulesn teiss sistema. Teisinei valstybei kurti ir funkcionuoti reikia pilietins visuomens. Literatroje i sudedamj pilietins visuomens dali pirmiausia iskiriami klubai, universitetai, Banyia, eima, verslinink susivienijimai ir panaiai. Visi junginiai yra santykikai savarankiki bendraudami tarpusavyje ir nepriklausomi nuo valstybs. Sveikaudama su valstybe, pilietin visuomen, t. y. vairs socialins grups ir sluoksniai, stebi valstybs veiksmus, kad nebt paeisti teistumas ir konstitucingumas. Ji gali imtis teist prie-

44

Valstybes teorija

moni ir priversti valstyb ir jos staigas, kai ios paeidia galiojanius statymus, paalinti paeidimus. Pilietin visuomen yra civilizacijos ir teisins valstybs gyvavimo ir tolesns raidos garantas. Teisin valstyb yra ne tik socialin vertyb, kurios paskirtis stiprinti monikumo pradus ir teisingum, bet ir praktin institucija, ginanti piliei laisves, j garb ir orum, kovos su biurokratija priemon, visuomens valdios gyvendinimo forma. Teisins valstybs krimas susijs su mogaus ir pilieio teisi ir laisvi utikrinimu, valstybs atsakomybe pilieiams ir piliei atsakomybe valstybei nuosekliai laikantis statym reikalavim. Valstybs staigos, visuomenins organizacijos, kolektyvai, teissaugos institucijos turi stiprinti statym autoritet ir tiksliai juos vykdyti. Teisins valstybs poymiai ireikia tautos suvereniteto idj, rodani, kad tauta yra visos valdios altinis. Valstybs valdios suvereniteto stiprinimas ir teiss virenybs tvirtinimas yra neatsiejami kuriant teisin valstyb. Suverenitetas suponuoja valstybs valdios teisin organizacij, vis valstybs staig teisinio statuso apibrim ir j veiklos procedr, asmens teisins padties nustatym, taip pat vis visuomenini jungini ir politins sistemos grandi status. Teiss virenybs galima pasiekti tik sistema valstybs valdios, organizuotos teisiniais pagrindais, utikrinanios teiss reikalavim pripainim ir j gyvendinim vairiomis savo veiklos formomis (statym leidyba, j vykdymu ir teismu). Teisins valstybs suverenitetas - tai valstybs valdi ir teiss virenyb. Vieoji politin valdia valstybikai organizuotoje visuomenje gali bti tik valstybs institucijos. Dl valstybs pripainimo ir apsaugos teis (jos normos, principai ir reikalavimai) yra bendrojo privalomojo pobdio. Apibendrinant galima nurodyti tokius teisins valstybs poymius: 1) vis valstybinio reguliavimo prerogatyv sutelkimas valstybs institucij sistemoje;

Valstybs tipologija

45

2) valdi padalijimas, t. y. draudimas vienos valdios vykdomas funkcijas pakeisti kitos valdios funkcijomis; 3) pilietin visuomen; 4) sukurtas antimonopolinis mechanizmas, neleidiantis sutelkti galiojim kurioje nors vienoje grandyje a institucijoje; 5) konstitucini statym virenyb ir tiesioginis galiojimas; 6) statyminis valstybs valdios tvirtinimas ir praktinis gyvendinimas; 7) statym leidybos institucijos sudarymas visuomene gyvendinant rinkim teis ir jos veiklos kontrol; 8) nacionalini statym ir tarptautins teiss norm i princip vienov; 9) teisin vis subjekt apsauga nuo savavalik vis institucij sprendim; 10) teismo, kaip priemons, utikrinanios teisin valstybingum, autoriteto stiprinimas; 11) statym ir teiss princip atitikimas ir teisin valdios organizacija; 12) piliei teisi ir pareig vienov; 13) valstybs ir asmens tarpusavio atsakomyb.

IV. Valstybs formosValstybs forma tiesiogiai ireikia valstybs esm ir turin. Atskleisti valstybs esm - tai isiaikinti, kuri visuomens sluoksni ir rupi vali ir interesus ji ireikia ir gina. Isiaikinti valstybs turin reikia nustatyti, kaip ir kokiomis kryptimis ji veikia. Itirti valstybs form yra nustatyti jos sandar, pagrindines sudedamsias dalis, pagrindinius valstybs valdios gyvendinimo metodus. Teiss teorijoje nra vieningos nuomons, kas yra valstybs forma. Yra vairi nuomoni dl valstybs formos sampratos ir jos turinio. Dauguma autori tvirtina, kad valstybs forma susideda i valdymo formos, valstybs vidaus sandaros (sutvarkymo) valstybinio (politinio) reimo. Valstybs forma suprantama kaip valdios organizavimas ir jos santvarka. Forma apibdinama neatsiejamai nuo valstybs turinio. Turinys atskleidia valstybs valdios priklausomum, jos objektus, atsako klausim, kas gyvendina valdi, o forma parodo, kaip yra organizuota valsbs valdia, kokios institucijos jai atstovauja, kokia j sudarymo tvarka, galiojim laikas, kokiais metodais ji gyvendinama. Valstybs formos problema turi ne vien teorin, bet ir praktin reikm. Nuo to, kaip organizuota ir gyvendinama valstybs valdia, priklauso valstybinio vadovavimo, valdymo veiksmingumas, vyriausybs prestias, teistumo ir teistvarkos padtis alyje. Valstybs forma, t. y. valstybs santvarka, jos organizacija turinio atvilgiu reikiasi vairiais aspektais: 1) tai aukiausi valdios ir valdymo institucij sudarymo ir organizacijos tvarka; tai valstybs teritorinio sutvarkymo bdas, centrins, regionins ir vietins valdi tarpusavio santykiai; 3) tai politins valios gyvendinimo bdai ir metodai.

Valstybs formos

47

1. Valdymo formaValdymo forma aukiausios valstybs valdios organizacija, ypa jos aukiausi ir centrini institucij struktra, kompetencija, sudarymo tvarka, j galiojim trukm, santykiai su gyventojais, j dalyvavimas sudarant institucij. Valdymo forma yra svarbiausias valstybs formos elementas. Dar Aristotelis skyr valdymo formas pagal tai, kas gyvendina aukiausi valdi: vienasmenikai monarchas (monarchija), ribotas aristokrat skaiius (aristokratija) ar visi gyventojai (demokratija). ie kriterijai taikomi ir iandien. Valdymo formos skiriamos atsivelgiant tai, aukiausi valdi turi vienas asmuo ar ji priklauso renkamai kolegialiai institucijai. itaip yra skiriamos monarchin ir respublikin valdymo formos. Monarchijoje valdios altinis yra monarchas, o respublikoje renkama valstybs institucija. Buvo ir tebra vairi ri monarchij ir respublik. Tai priklauso nuo valstybs tipo ir nuo jos susidarymo ir funkcionavimo slyg. iuolaikiniu visuomens ir valstybs raidos etapu yra dviej ri monarchijos duali ir parlamentin. Dualios monarchijos ypatyb, kad formaliai teisikai valstybs valdia padalyta tarp monarcho ir parlamento. Vykdomoji valdia yra monarcho rankose, o statym leidiamoji - parlamento rankose, nors yra atvej, kai parlamentas pavaldus monarchui. Parlamentinei monarchijai bdinga tai, kad monarcho statusas formaliai ir faktikai apribotas visose valstybs valdios gyvendinimo srityse. Pavyzdys gali bti Jungtin Karalyst, Olandija, vedija ir kitos valstybs. Parlamentin monarchija dar vadinama konstitucine. Monarchija buvo bdinga valdymo forma feodalizmo laikotarpiu. Kapitalistins valstybs, atsivelgiant j susidarymo slygas ir raid, yra vairi valdymo form. Kapitalistinei valstybei bdingos dvi pagrindins valdymo formos: konstitucin monarchija

48

Valstybs teorija

ir respublika. J skirtum lemia valstybs vadovo monarcho ar prezidento, padtis. Monarchijoje valstybs vadovas paveldi sost ir jo valdia formaliai teisikai laikoma nepriklausoma nuo bet kurios kitos valdios, kitos valstybs institucijos ar gyventoj. Tuo tarpu respublikoje valstybs vadov renka gyventojai nustatytam laikui ir jo valdia teisikai priklausoma nuo rinkj arba j irinkusio parlamento. Konstitucin monarchija atsirado tose alyse, kur kapitalistai dl vairi istorini prieasi sitvirtino ekonominiu ir socialiniu politiniu poiriu, jo kompromisus su bajorais ir dalijosi su jais valstybs valdi. Buruazija, vadovaudama antifeodalinei revoliucijai, vykdydama ekonomin ir socialin politin pertvark, kartais apsiribodavo daliniais pokyiais ir reformomis. Tai lm alies socialini jg santykiai, kapitalistini sluoksni ir valstiei bei darbinink prietaravim atrumas. Kiekvienos alies ekonomin padtis veik valstybs valdymo form. Konstitucin monarchija yra dviej ri parlamentin ir duali. Dabar labiausiai paplitusi parlamentins monarchijos forma. ia vyriausyb sudaro partija, gavusi per rinkimus daugum viet parlamente, arba kelios partijos, sudaranios parlamente daugum (koalicin vyriausyb). Rinkimus laimjusios partijos lyderis tampa vyriausybs vadovu (ministru pirmininku). Karaliaus valdia yra apribota visose valstybs gyvenimo srityse, ir pirmiausia leidiant ir vykdant statymus. Valdantieji sluoksniai konstitucin monarchij laiko papildoma savo interes gynybos priemone paatrjus socialiniams konfliktams. statymus priima parlamentas ir tvirtina karalius, taiau i jo prerogatyva, kaip ir kiti galiojimai, yra formali. Pagal susiklosiusius konstitucinius paproius, karalius neatsisako pasirayti parlamento priimt akt. Vyriausyb, pagal konstitucij, atsakinga ne karaliui, o parlamentui. Esant dualiai monarchijai vyriausyb sudaroma nepriklausomai nuo partins parlamento sudties ir yra atsakinga karaliui. Valdia yra dvejopo (dualaus) pobdio. Ji teisikai ir faktikai padalyta tarp vyriausybs, kuri sudaro karalius (ir yra jam atsa-

Valstybes formos

49

kinga), ir parlamento. Karalius ireikia feodal, o parlamentas kapitalist interesus. Duali monarchija gyvavo 18711918 m. Vokietijoje, dabar yra Irane, Etiopijoje ir kitose valstybse. Respublika laikoma aukiausia valdymo forma, yra paangiausia ir demokratin. Ji yra taip pat dviej ri: parlamentin ir prezidentin. Tai priklauso nuo nemaai veiksni, taiau lemiami yra valstybs stabilumo interesai, o ne laikinos politins problemos ir paatrj socialini jg santykiai. Bdingi parlamentins respublikos bruoai yra: parlamento virenyb, vyriausybs atsakomyb parlamentui, vyriausyb sudaroma i partij, turini bals daugum parlamente, lyderi; prezidentas renkamas tiesiogiai parlamento arba specialios kolegijos, sudarytos parlamento. Prezidentas nevaidina esminio vaidmens tarp kit institucij. Vyriausyb sudaro ir jai vadovauja ministras pirmininkas. Tokios respublikos yra Austrija, Vokietija, Italija ir kitos. Tokios respublikos trkumai: daugiapartikumas ir dl to fragmentika parlamentin koalicija, nestabili vyriausyb, statym leidiamosios ir vykdomosios valdi nesutarimai. Parlamentin dauguma gali vesti savo diktatr, jeigu partija, t u r i n t i absoliui daugum, yra diktato alinink. Partij likimas ir partin struktra priklauso ir nuo rinkim sistemos i yra maoritarin ar proporcin. Prezidentins respublikos poymiai: prezidento rankose yra valstybs vadovo ir vyriausybs galiojimai, vyriausyb neatsakinga parlamentui, parlamentas nerenka prezidento ir nesudaro vyriausybs, vyriausyb atsakinga prezidentui, kurio rankose yra didel politin, karin ir socialin ekonomin valdia, parlamentas neturi teiss pareikti vyriausybei nepasitikjim (pvz., JAV, Pranczijoje). Prezidentin respublika kartais vadinama dualia, pabriant stiprios vykdomosios valdios sutelkim prezidento, o statym leidiamosios valdios parlamento rankose. Prezidentins respublikos trkumai: 1) gali kilti konstitucin kriz, nes yra prezidento ir parlamento prietaravim gali-

50

Valstybs

teorija

myb, jeigu prezidentas ir parlamento dauguma yra skirting partij nariai; 2) svarb vaidmen vaidina prezidento rinkimai, ne visada priklausantys nuo prezidento. Vienoje ar kitoje alyje, atsivelgiant politini jg santykius, tradicijas ar gyvendinamas reformas, galima miri valdymo forma tarp parlamentins ir prezidentins respublikos (pvz., Lietuvoje).

2. Valstybs sandaros formosValstybs sandaros forma yra valstybs valdios administracin teritorin organizacija, valstybs ir j sudarani sudedamj dali, konkrei valstybs dali, taip pat centrini ir vietos institucij tarpusavio santyki pobdis. Valstybs sandaros forma glaudiai susijusi ne tik su vieja valdia, bet ir su gyventoj teritorine organizacija. Nuo valstybs sandaros tobulumo daug priklauso gyventoj teisi ir laisvi apimtis bei kokyb. Tinkama sandara utikrina valstybs stabilum, veiksming jos funkcionavim. Netinkama sandara, neatitinkanti valstybs pobdio ir udavini, gali bti viena i jos lugimo prieasi (pvz., Taryb Sjungos lugimas). Pagal sandar valstybs skirstomos unitarines (vieningas) ir federacines (santykikai savarankik teiss poiriu valstybini jungini: sjungini respublik, autonomini respublik, kanton, emi ir pan.); konfederacijas (valstybinio pobdio junginius, suvereni valstybi sjungas). Unitarin valstyb yra politikai vieninga ir nedaloma. Atskiri administraciniai teritoriniai vienetai ar sritys, isiskirianios tam tikru savitumu, neturi statym leidybos, atskiros teism sistemos. Visi administraciniai teritoriniai vienetai savo teritorijos ribose (rajono, apskrities) turi vienodas teises. Valstybs valdia apima vis teritorij. Yra viena konstitucija, teiss sistema, teism sistema, pilietyb. Apygardos, sritys ar kiti administraciniai vienetai vykdo tik administracines funkcijas. Federacija yra sjungin valstyb, susidedanti i valstybi feracijos nari. Joje yra bendros visai sjungai valdios ir vai-

Valstybes formos

51

dymo institucijos ir kiekvienas federacijos narys turi savo valdios ir valdymo institucijas. Federacijos nariai turi savo statymus, teismo, mokesi sistem, konstitucij ir teiss sistem. Dauguma federacij susidar ne pagal nacionalin, o pagal teritorin arba nacionalin teritorin poymius dl geografini, istorini ir socialini politini prieasi. Federalizmas tai ne paprastas geografinis alies padalijimas (ypa daugianacionalins alies) teritorinius vienetus su vertikalia priklausomybe, taip pat visika priklausomybe nuo centro. Federacija susideda i savarankik valstybi arba valstybini jungini, taiau tai leidia funkcionuoti didelei valstybei kaip visumins politins valdios organizacijai. Galimas paprastas federacijos modelis, kai centrin vyriausyb kaip arbitras koordinuoja regionini vyriausybi veikl, sprendia j tarpusavio prietaravimus, utikrina iorin saugum, pinig emisij, vidaus prekyb, federalini program vykdymo kontrol ir panaiai. Taiau galima ir tokia federacija, kur nepaneigta regionin arba nacionalin autonomija, bet dl etnini ir nacionalini ypatum reikia stiprios centro valdios. Konfederacija tai suvereni valstybi sjunga, sukurta siekti tam tikr tiksl. Suverenios valstybs konfederacijoje yra tarptautins teiss subjektai, turi savo pilietyb, valdios institucij sistem ir teismus. Jos savarankikai gyvendina valdi, priima savo konstitucijas. Konfederacijos staig priimti teiss aktai turi bti aprobuoti konfederacijos nari. Nariai turi savo pajam altinius j dalis gali bti skirta ir konfederacijos biudetui. Konfederacijos kariuomen susideda i konfederacijos nari pasiuntini, perduodam bendrai karinei vadovybei.

3. Politinis reimasPolitinis reimas, kai kuri autori teigimu, tai politinis reikinys ir yra politinio gyvenimo ir visuomens politins sistemos dalykas. Kiti laiko j tik valstybinio gyvenimo dalyku, konkretinaniu kitus valstybs formos elementus valdymo form, vals-

52

Valstybs teorija

tybs sandaros form ir valstybs funkcij gyvendinimo formas bei metodus. Politin reim reikia suprasti plaiai ir siaurai, nes visuomenje politiniai procesai apima dvi sritis - valstybin ir visuomenin politin, politins sistemos pobdis taip pat apima valstyb ir nevalstybines visuomenines politines organizacijas. Visos politins sistemos sudedamosios dalys: partijos, visuomenins organizacijos, darbo kolektyvai, Banyia, visuotiniai judjimai, yra veikiami valstybs ir pajunta jos funkcij pobd, veiklos formas ir metodus. Kartu yra ir atgalinis ryys, nes valstyb veikia visuomenin politin aplinka. Sis poveikis apima valstybs form ir jos politin reim. Valstybs formos sampratai yra svarbus politinis reimas siauruoju poiriu (kaip valstybinio vadovavimo bd ir priemoni visuma) ir plaiuoju poiriu (asmens demokratini teisi ir laisvi garantij lygis, oficiali konstitucini ir teisini form ir pol i t i n i realij atitikimas, valdios institucij santykio su valstybs ir visuomens teisiniais pagrindais pobdis). Politin reim veikia: valstybs esm ir jos forma, statym leidybos pobdis, faktiniai valstybs institucij galiojimai ir teisins j veiklos formos, visuomenini ir politini jg santykis, gyvenimo lygis ir ekonomin padtis, socialiniai prietaravimai. Turi reikm alies istorins tradicijos ir tarptautin padtis. vairiais istoriniais etapais t pai valstybi politiniai reimai buvo nevienodi. Vergovinje valstybje gyvavo despotinis, teokratinis-monarchinis, aristokratinis, oligarchinis ir demokratinis, feodalizmo epochoje buvo absoliutinis (feodalins demokratijos miestuose respublikose), karinis policinis, apviestojo absoliutizmo reimas. Kapitalizmo laikotarpiu yra liberalusis, demokratinis, bonapartistinis, karinis policinis, faistinis, klerikalinis-fundamentalistinis, autoritarinis, totalitarinis, liaudies reimai. Visus reimus galima skirstyti demokratinius ir antidemokratinius. Demokratiniams bdinga statym leidiamosios valdios rinkimai, statymuose tvirtintos piliei socialins ekonomins ir politins tei-

ss ir j gyvendinimas nepriklausomai nuo lyties, rass, tautybs, turtins padties, isilavinimo ir tikjimo. Esant demokratiniam reimui gyventojai ir tiesiogiai dalyvauja sprendiant valstybs reikalus (referendumuose arba per savo atstovus parlamente). Demokratinis reimas garantuoja paskelbtas teises ir laisves, teistum ir teistvark, vairias nuosavybs formas ir nuomoni pliuralizm. Toks reimas nemanomas be daugelio partij, aukto gyvenimo lygio, skmingos kovos su nusikalstamumu. Antidemokratini reim turinys beveik vienodas ir prieingas demokratinio reimo turiniui. Vyrauja viena partija ar judjimas, oficiali ideologija, viena nuosavybs forma, tra politini teisi ir laisvi minimumas, gyventojai susiskald luomus, emas ekonomikos lygis, gausu represini priemoni, agresyvi usienio politika.

V. Valstybs vieta visuomens politinje sistemojePirmoji visuomens politin organizacija buvo valstyb. Visoms susidaranioms valstybms bdinga: darbo ranki tobuljimas darbo pasidalijimas, rinkos santyki atsiradimas ir turtin nelygyb, socialini grupi, luom, kast susidarymas ir i grupi moni savo bendr interes sismoninimas. Objektyviai susiklost moni santykiai sudar slygas naujoms politinms formoms atsirasti. Greta valstybs ir jos ribose susidar vairs nevalstybiniai junginiai, ireikiantys tam tikr sluoksni, grupi, tautybi interesus ir dalyvaujantys visuomens politiniame gyvenime (partijos, profsjungos, moter, jaunimo, verslinink kitos organizacijos). Taiau svarbiausi viet politiniame ir visuomeniniame bet kurios alies gyvenime uima valstyb. Valstyb yra kaip alternatyva vairioms socialinms grupms sluoksniams nevaisingai kovojant dl prietaring interes ir padeda gyvuoti politinei sistemai. Ne kas kitas, o valstyb traukia savo pilieius tarpusavio ir regioninius konfliktus. Vienais atvejais valstyb buvo ir yra tam tikr politini grupuoi rankis, ireikiantis valdanij sluoksni interesus, kitais atvejais ji gina ir ireikia bendrus visos tautos interesus. Valstyb galima suvokti kaip asmen organizavimosi form, kaip sjung moni, susijungusi bendram gyvenimui. Individ istoriniai, ideologiniai, socialiniai ekonominiai ryiai su valstybe koncentruotai pasireikia politine teisine pilietybs kategorija. Kiekvienas valstybs bendrijos narys suinteresuotas valstybe, kadangi asmens nepriklausomyb ir laisv sveikaujant su kitais pilieiais, eimos ir nuosavybs apsaug, asmeninio gyveni-

Valstybs vieta visuomens politinje sistemoje 55

mo nelieiamum utikrina valstyb. Pilietis gyja politin galimyb dalyvauti politiniame alies gyvenime, visuomenini politini susivienijim ir judjim, politini partij veikloje. Kartu egzistuoja daugyb valstybs ir pavieni piliei tarpusavio prietaravim. Tai prietaravimai tarp demokratijos ir biurokratijos leidiant ir vykdant statymus, tarp savivaldos raidos tendencij ir ribot jos gyvendinimo galimybi. Valstybei atsirasti didel tak turjo socialinis visuomens susisluoksniavimas ir valstyb pasidar ekonominiu poiriu vyraujani sluoksni politin organizacija. Taiau dl savo socialins paskirties valstyb negali bti tik valdymo ir prievartos aparatas. Istorija rodo, kad diktatoriki reimai yra laikini. Valstybs ir politins sistemos udaviniai yra tie patys: visuomens grupi kov nukreipti civilizuota politine, demokratijos ir teiss principais grindiama linkme ir vis jungini veikl orientuoti konstruktyviai sprsti bendrus socialinius udavinius ir itaip baigti tarpusavio kivirus. Valstyb tapo pirmuoju moni politins veiklos rezultatu, vienaip ar kitaip organizuot ir ireikiani tam tikr sluoksni ir grupi interesus. Valstyb apm visus bendrus politinius reikinius ir tapo socialini ir nacionalini jungini, vairi organizacij ir partij bendrabvio forma. Valstyb statymais nustato politini partij ir visuomenini susivienijim veiklos taisykles ir gyvendindama savo politik mgina atsivelgti vairius, kartais antagonistinius j interesus. Demokratin valstyb turi utikrinti ne tik normal politin bendrabv, bet ir taik valstybs valdios pasikeitim. Valstyb, kaip politinio bendrabvio forma, teritorijoje sutampa su visuomens politine sistema. Turinio ir funkcij atvilgiu ji yra politins sistemos elementas, svarbiausias integruojamasis veiksnys, sujungiantis vien visum politin sistem ir pilietin visuomen. Valstyb priversta rpintis bendrais socialiniais reikalais: seneli namais, ryi priemonmis, transportu, energetika, ekologija. Savo aparato padedama, ji saugo politins sistemos nelieiamum, utikrina teistum ir teistvark. Socialia

ir demokratine gali bti laikoma tik ta valstyb, kur sudarytos slygos gyvendinti mogaus teises ir laisves. Politinei sistemai svarbi konsoliduojamj reikm turi valstybs valdios suverenumas. Tik valstyb turi teis alies viduje ir usienyje atstovauti visuomenei ir veikti jos vardu. Konkreios visuomens politins sistemos siliejimas j pasaulio politin bendrij priklauso nuo valstybs suvereniteto gyvendinimo. Visi politins sistemos elementai ir komponentai vienija, derina socialini grupi interesus, parengia politinius sprendimus. Valstybei tenka sprsti problemas susiklosius iskirtinei padiai. Bet kuri politin veikla galiausiai vienaip ar kitaip susijusi su valstybs valdia. Valstybs valdia reikalinga moni politinei veiklai ir j junginiams. Taiau i valdia turi veikti neperengdama teiss norm rib.

VI. Valstyb ir pilietin visuomenVisuomen, skirtingai nuo valstybs, egzistavo visada, bet ne visada ji buvo pilietin. ioji atsirado atsiskyrus valstybei nuo socialini jungini, atskyrus valstyb nuo santykikai savarankikos visuomens gyvenimo srities, daugybs visuomenini santyki ir ilaisvinus juos nuo valstybs kontrols. Klostantis pilietinei visuomenei krsi ir iuolaikin valstyb. Ikikapitalistins luomins visuomens valstyb praktikai sutapo su tam tikra visuomens dalimi ir buvo atskirta nuo gyventoj daugumos. Vyraujanti socialin grup organizavosi valstyb, palaikani luom ribas, saugani auktj luom, kuri vardu buvo gyvendinama valdia, privilegijas. Luominje visuomenje valstyb reglamentavo daugel visuomens gyvenimo srii: ekonomin, buitin, dvasin. Pilietin visuomen formavosi panaikinant luomin nelygyb ir ilaisvinant visuomeninius santykius nuo valstybs diktato. Pilietins visuomens susidarymas ir raida apima kelet ami ir is procesas dar nesibaig. Pavieni element buvo Graikijoje ir Romoje, kur amat ir prekybos pltojimasis sukr prekin gamyb ir tvirtino ios srities santykius romn privatinje teisje. Pilietin visuomen Amerikos ir Europos regionuose visos alies mastu pradjo kurtis naujaisiais laikais. Galima iskirti tris pilietins visuomens raidos etapus. J kaita pasiymi esminiu visuomens ir valstybins santvarkos pasikeitimu, socialiniais ir politiniais judjimais, visuomens sluoksni susidrimais. Pirmuoju etapu, madaug XVIXVII a., klostsi ekonomins, politins ir ideologins prielaidos: pramons ir prekybos pl-

58

Valstybs teorija

tojimasis, gamybos specializacija, didesnis darbo pasidalijimas, prekini pinigini santyki raida. Palaikant miestams ir miest luomams, nemaai ali susikr centralizuotos nacionalins valstybs, turinios iuolaikini valstybi bruo (suverenitet, id, valdymo aparat). Tuo metu vyko visuomens ideologijos perversmas, rykus meno ir kultros kilimas, susikr prigimtins teiss teorija, sivyravo bendra idja, kad pilietin visuomen yra Socialinis politinis idealas. Nema vaidmen kuriant pilietin visuomen suvaidino susidariusios centralizuotos valstybs, kurios stengsi alinti nelyyb ir teiss vairov. Nauja valstyb turjo paversti luomin visuomen pilietine lygiateise. Antruoju etapu, XVII-XIX a., paangesnse alyse kapitalistiniais pagrindais susikr pilietin visuomen, kur buvo visuotin teisin lygyb ir laisv, laisvas verslas ir iniciatyva. statiminis moni teisins lygybs pripainimas suteikiant jiems teises ir laisves buvo esminis pilietins visuomens poymis ir jos pagrindas. Pilietins visuomens tikrovs pagrindus padjo Teisi bilis" (Anglijoje ir JAV) bei mogaus ir pilieio teisi deklaracija (Pranczijoje). Tokioje visuomenje teis privaloma ir valstybs valdininkams. Teiss virenyb utikrinama valdi padalijimu, aukta statym leidiamosios valdios padtimi, jos priklausomybe nuo tautos, visiems pilieiams vienodai teisingu ir pasiekiamu teismu. Kartu susiklost ir paira konstitucij kaip pagrindin alies statym, btinai nustatant piliei teises ir laisves, o ne vien valstybs staig status. Pati konstitucija tapo visuomens ir valstybs susitarimu ir atribojo j veiklos sritis (valstybei bendr interes, o visuomenei individuali laisvi ir privai interes sritis). Valstybs ir visuomens santykiai visada buvo sudtingi dl paios visuomens vairovs, jos susiskirstymo nuolatines socialines grupes, besistengianias daryti tak politikai ir valstybei veikiant teiss turin.

Valstyb ir pilietin visuomen

59

Pilietins visuomens susidarymas ir raida lm nauj valstybs ir teiss raidos etap. Tai vadinamoji iuolaikin atstovaujamoji valstyb", kuriai bdingi tokie bruoai: valstyb suvereni, ji turi aukiausi valdi ir prievartos monopol visoje alyje ir yra nepriklausoma nuo kitos valstybs valdios, Banyios, nevalstybini organizacij, veikia vis gyventoj vardu, gina j interesus. Tobuljant pilietinei visuomenei, valstybs institucij struktroje atsiranda ir nustatomos atstovaujamosios staigos (parlamentai, turintys teis tvirtinti mokesius ir rinkliavas, priimti norminius aktus). Atstovaujamosios demokratijos atsiradimas yra pilietins visuomens susidarymo epochos reikinys. Valstyb turi valdymo aparat, nustato ir renka mokesius, juos ilaiduoja, pripasta piliei lygyb, j teises ir laisves

valstybes ir teises teorija vansevicius 2000)

Documents