universali kelio sĄnario...

25

Universali KELIO SĄNARIO SISTEMA

Mildos g. 6LT-10311 Vilnius, tel. (8~5) 210 58 85, faksas (8~5) 210 58 80,el. paštas: [email protected]

Sveikata2.indd 25 2005.02.18 10:19:30

Sveikata 2005 • 2

26 Mus rasite internete: www.sam.lt

Rankų kaulų lūžiai mus mažiau sutrikdo bei apriboja. Dalis

tokių lūžių gydoma konser-vatyviai, dalį tenka operuo-ti. Tačiau net ir lūžus rankos kaului mes galime laisvai judėti, nes kojos sveikos. Lūžus kojų kaulams (toliau kalbėsime apie stambiųjų kojų kaulų – blauzdos kau-lų, šlaunikaulių lūžius) si-tuacija gerokai pasikeičia – sutrikdomas mūsų nevar-žomas judėjimas, mes ilgam tampame labai priklausomi nuo lūžusios kojos. Ne-retai kurį laiką net esame pasmerkti visiškam nejud-rumui, o mūsų sugebėjimas laisvai, nepriklausomai nuo nieko judėti grįžta po ilgų mėnesių. Tačiau tas visiško nejudrumo ar riboto judėji-mo laikas priklauso ne tik nuo paties lūžio, bet ir nuo kaulo lūžio gydymo.

Lūžusius kojų kaulus galima gydyti neoperuojant – konservatyviai. Kai atli-kus radiogramas nustatoma, kad kaulo lūžgaliai nepasi-slinkę, išlikusi anatomiškai taisyklinga jų padėtis bei esama gero sąlyčio tarp lū-žusio kaulo dalių, ligoniui gali būti pasiūlyta lūžusią koją imobilizuoti (sutvars-

Kai kurie kaulų lūžių gydymo ypatumaiALGIMANTAS PAMERNECKAS

Nė vienas nesame ap-saugotas nuo trau-mos. Skeleto, ar-ba vadinamojo atra-mos – judamojo apa-rato, traumos metu pažeidžiami raiščiai, jungiantys kaulus, ar lūžta patys kaulai. Gerai, jei pavyksta atsipirkti sumušimu ar patempimu. Ke-lios dienos ramybės, nesudėtingas ir pigus ambulatorinis gydy-mas – ir mes vėl esa-me savo kūno šeimi-ninkai, laisvai juda-me, net nesusimąsty-dami apie patį judė-jimo procesą. Viskas ne taip paprasta, kai lūžta kaulas.

čių menisko strėlyčių) metodiką.

Meniskai, remiantis „outside-inside“ metodika, siuvami specialiomis ar pa-prastomis injekcinėmis ada-tomis. Meniskų refiksacijospasirenkamos, kai meniskų plyšimai yra kraujagyslinėje ar tarpinėje zonose, o plyši-mo ilgis – ne mažesnis kaip 1,5 cm. Taikant kombinuotą metodiką, užpakaliniai me-niskų ragai fiksuojami 10–13 mm ilgio tirpstančiomis meniskų strėlytėmis, vidu-rinio rago plyšimai fiksuoti„outside-inside“ ar „all-insi-de“ metodikomis. Prieš siu-vant meniskus su šeiveriu ir specialia artroskopine dilde atšviežinami meniskų plyši-mo vietų kraštai. Po refiksa-cijos patikrinamas prisiūto

4 pav. Vidinio menisko už-pakalinio rago plyšimo „all-inside“ fiksacija siūlais (autorių nuotr., daryta ar-troskopinės operacijos me-tu).

menisko stabilumas ir mobi-lumas bei implantų padėtis. Visos siuvimo operacijos at-liekamos artroskopiškai.

Taikant abi meniskų siuvimo metodikas, mūsų klinikiniuose įvertinimuose gauti daugiausia labai geri ir geri rezultatai, dauguma pacientų pasiekė prieš pa-žeidimus turėtus fizinioaktyvumo lygius (žr. 1–4 pav.). Dar viena naujovė – „all-inside“ metodikų, kurios padeda menisko už-pakalinį ragą susiūti taikant intrasąnarinį mazgą, o tai pa-lengvina priėjimą ir užtikrina susiūto menisko stabilumą, tobulėjimas. Papildomas au-gimo faktorių panaudojimas ateityje padidintų prifiksuo-to menisko galimybes pri-gyti ir sumažintų menisko rezekcijų skaičių.

Abi meniskų siuvimo metodikos paprastai užtikri-na labai gerus ir gerus klini-kinius rezultatus ir pacientai įgauna pradinius aktyvumo lygius, tačiau kombinuotas siuvimo būdas yra patiki-mesnis ir mes rekomenduo-jame jį taikyti kiekvienu konkrečiu menisko plyšimo atveju. ▲

3 pav. Vidinio menisko užpakalinio rago išilginio plyšimo „outside-inside“ fiksacija siūlais (autorių nuotr., daryta artroskopinės operacijos metu).

Sveikata2.indd 26 2005.02.18 10:19:43

27

Sveikata2.indd 27 2005.02.18 10:19:49

Sveikata 2005 • 2


tyti) gipso tvarsčiu. Toks gydymas geras ir gali būti sėkmingas. Tačiau tam, kad lūžusio kaulo dalys suaugtų į vientisą kaulą, išlaikantį judančio kūno svorį, būtina, kad nepakitusi kaulo lūžga-lių padėtis išliktų keletą mė-nesių. Norint išlaikyti kaulo dalių nejudrumą, būtina taip gipso tvarsčiu sutvarstyti koją, kad nejudėtų vienas są-narys virš lūžusios vietos ir bent vienas sąnarys žemiau lūžusios vietos. Šlaunikau-lio lūžio atveju – tai klubo bei kelio sąnariai. Toks gip-so tvarstis sunkus, pacientui neleidžia patogiai sėdėti, jam sudėtinga savarankiškai atsi-stoti, pasinaudoti tualetu. Po kelių mėnesių nuėmus tvars-tį, tenka mankštinti sustingu-sį kelio sąnarį, nuo neveiklos sunykusius kojos raumenis. Lūžus blauzdos kaulams gip-so tvarsčiu sutvarstomi ir ke-letui mėnesių tampa nejudrūs kelio, čiurnos sąnariai. Po to-kio gydymo sunyksta blauz-dos raumenys, tampa neelas-tingos sausgyslės. Jei taip gydant per keletą mėnesių lūžę kaulai suauga, beveik visuomet dar reikia kelių sa-vaičių ar net mėnesių reabi-litacinio gydymo sąnariams, sausgyslėms išmankštinti bei raumens apimčiai padidinti, nes kitaip neįmanoma laisvai judinti koją vaikštant. Būtent dėl gipso tvarsčio sukeliamų nepatogumų (jis sunkokas, apriboja kojos judesius, jo negalima nusiimti keletą mėnesių) ir būtinos reabi-litacijos šis gydymo būdas suaugusiam žmogui gana nepatogus. Lūžę kojų kaulai gali būti ir operuojami siekiant anatomiškai tiksliai atstatyti lūžusio kaulo dalis. Kartu stengiamasi išsaugo-ti kaulo kraujotaką, nes nuo

jos labai priklauso kaulo gijimo laikas ar net kaulo suaugimas. Lūžusio kaulo dalys operacijos metu gali būti sujungiamos specialio-mis plokštelėmis ar strypais (traumatologai jas vadina vinimis). Šie implantai ga-minami iš specialių metalo lydinių, nesukelia organizmo reakcijos į juos. Plokštelės implantuojamos šalia kau-lo ir prie kaulo tvirtinamos sraigtais. Vinys implantuo-jamos į kaulo vidų (kanalą) ir dažniausiai taip pat stabi-lizuojamos sraigtais. Abu šie gydymo būdai naudojami šiuolaikinėje traumatologijo-je.

Nusprendus kaulo lūžį gydyti plokštele, operacijos metu tiksliau atstatoma kau-lo anatomija, įmanoma sub-tiliau suglausti lūžusio kaulo dalis. Išlikus gerai kaulo da-lių kraujotakai po sintezės (traumatologų vartojamas terminas) plokštele ir sraig-tais galimas vadinamasis „pirminis“ kaulo sugijimas, kai kaulas suauga be susto-rėjimo (kaliuso, t. y. kaulinio rumbo atsirandančio augant lūžusiam kaului). Tačiau sintezei plokštele ir sraigtais atlikti būtinas pakankamai didelis odos pjūvis. O kuo didesnė operacinė žaizda, tuo didesnė infekcijos (su-pūliavimo) tikimybė. Kojos odoje, deja, pastebimose vie-tose lieka randų. Tinkamai atlikus lūžusio kaulo sintezę plokštele ir sraigtais, nebe-reikia kojos tvarstyti gipso tvarsčiu. Ligonis gali ir net yra skatinamas judinti koją, nes taip išvengiama sąnarių sustingimo, raumenų veikla pagerina kraujotaką kojoje, išsaugoma raumens apimtis. Suaugus kojos kaulo lūžiui reabilitacijos nebereikia arba

ji gali būti minimali. Taip su-trumpėja bendras gydymo laikas.

Gydant kojos (šlauni-kaulio, blauzdos) kaulų lūžį šiuolaikine intrameduline vinimi atliekama vadinamoji „minimaliai invazinė“ ope-racija. Per kelių centimetrų ilgio odos pjūvį (maži ran-dai) į kaulo kanalą įkišama vinis. Operacijos metu pati kaulo lūžimo vieta neatve-riama, todėl jos infekavimo pavojus mažesnis. Lūžusio kaulo dalių padėtis opera-cijos metu kontroliuojama specialiu rentgeno aparatu tiesiog operacinėje. Pati vi-nis kaulo kanale stabilizuo-jama specialiais sraigtais. Ši operacija, palyginti su kaulo sinteze plokštele, mažiau trauminė, tačiau reikalauja operuojančio chirurgo spe-cifinės patirties bei specialiaiįrengtos operacinės. Atlikus lūžusio kojos kaulo sinte-zę modernia intrameduline vinimi kojos nebereikia su-tvarstyti gipso tvarsčiais. Jei leidžia ligonio bendra būklė ir jėgos, jau kitą dieną po operacijos jis gali vaikščioti su ramentais. Galimi labai ankstyvi traumuotos galūnės judesiai ir todėl bendras gy-dymo laikas trumpėja.

Kaulų lūžių sintezė mo-dernia intrameduline vinimi Lietuvoje plačiau pradėta taikyti prieš trejus metus KMUK įkūrus Mišrios trau-mos skyrių. Būtent čia gydo-mi sunkiai sužaloti pacientai. Kadangi dauginių sužalojimų metu kartu su galvos smege-nimis, krūtine dažniausiai sužalojamos ir galūnės, gy-dytojams tenka parinkti opti-malų lūžusių kaulų gydymo būdą. Kaulų sintezės intra-meduline vinimi įdiegimas Kauno klinikas, kaip skeleto

traumas gydančią ligoninę, iškart pakėlė į deramą uni-versitetinei ligoninei lygį. Ypač šio mažai traumuojan-čio ir šiuolaikiško gydymo metodo privalumai išryškė-ja gydant labai sunkiai su-žalotus pacientus. Dėl ypač sunkios, gyvybei pavojingos jų būklės, gydymo pradžio-je lūžę kaulai stabilizuojami specialiais vienpusiais išori-niais fiksatoriais, o pagerėjusbendrai tokių pacientų būk-lei atliekama kaulų sintezė intramedulinėmis vinimis. Tokių pacientų iš visos Lie-tuvos KMUK kasmet gydo-ma kelios dešimtys.

Lieka tik apgailestauti, kad modernūs lūžusių kaulų gydymo metodai vis dėlto sunkokai prieinami Lietuvos mokesčių mokėtojams. Dėl mūsų nesupratimo ir todėl nepakankamo finansavimotraumos aukų gydymui, lū-žusius kaulus mes ir toliau neretai gydome nemoder-niais metodais. Taip ilgėja kaulo suaugimo laikas, tokie pacientai vėliau grįžta į bu-vusią iki traumos visuomeni-nę padėtį. Kadangi dažniau-siai traumuojami darbingi žmonės, šalies biudžetą il-gesnį laiką slegia išmokų už nedarbingumą našta. Deja, dažnai toks gydymas bai-giasi net invalidumu. Keista, kai maždaug vieno mėnesio (keli šimtai–tūkstantis litų) nedarbingumo pašalpos iš-mokos dydžio suma Ligonių kasoje taupoma moderniai gydymo priemonei nupirkti. Vėliau kelis ar net keliolika kartų didesnė suma iš „Sod-ros“ biudžeto mokama už laikinąjį nedarbingumą. Lyg abi tos „kišenės“ būtų ne vie-no „švarko“ – valstybės biu-džeto. ▲

Sveikata2.indd 28 2005.02.18 10:19:50

29

Doc. JANINA EDITA JANULIONYTĖ

Kad oda būtų sveika ir graži, reikia ja rū-pintis. Mes nuolat rū-pinamės veido oda – kas dieną prausia-mės, skutame barz-dą, tepame kremais.Bet dažnai užmirš-tame kitų kūno vie-tų odą. O jai taip pat reikia dėmesio. La-biausiai kojoms ir pė-doms. Pagalvokime, kaip pasunkėja gyve-nimas susirgus kojai, ją susižeidus, o dar baisiau jos netekus.Kaip mes rūpina-mės kojomis ir pėdo-mis? Tyrimai rodo, kad pėdas geriau pri-žiūri moterys nei vy-rai (gal dėl to, kad šiurkštūs, suragė-ję kulnys drasko ko-jines, o naujos pinigą kainuoja).Čia priminsim, ką rei-kia daryti, kad pė-dų oda būtų sveika, švelni ir graži, kad jų nevargintų nuospau-dos ar žaizdos.

KAD PĖDOS BŪTŲ SVEIKOSPatarimai cukralige sergantiems ir ne tik jiems

Labai svarbu išmok-ti nesužeisti kojų ir pėdų. Sveikiesiems

pėdų žaizdos yra pavojin-gos, – viską lemia, koks mikrobas toje žaizdelėje ap-sigyvena, koks užkratas į ją patenka. Pavojingos jos ir cukralige sergantiems žmo-nėms.

Štai keletas taisyklių (su trumpais komentarais):

1. Prieš apsiaunant būtina atidžiai iškratyti ir batelius, ir kojines, kad juose nebūtų kokių daiktų ar akmenėlių, kurie gali su-mušti pūsles ar sužeisti.

2. Mūvėti kojines be siūlių, natūralių pluoštų – vilnos, medvilnės.

3. Basam nevaikščioti kambaryje, net vasarą. La-bai svarbu saugotis nepasi-durti kojų, neužminti basa koja aštraus daikto – šukės, šakos, akmenėlio. Jei jau pasitaikė susižeisti, būti-na kruopščiai dezinfekuoti žaizdą.

4. Nesimauti drėgnų kojinių, nes šlapios kojinės greitai sumuša pūsles.

5. Kai lauke šlapia – avėti neperšlampamą ava-lynę, nesušlapti.

6. Batukai turi būti su nosimis, uždari (basutės taip pat), patogūs, laisvi,

kad netrintų pirštų ir saugo-tų kulnis. Pirkdami avalynę, būkite nepaprastai atidūs ir priekabūs. Perkant batus ar basutes būtina įsitikinti, kad jų vidinėje pusėje nėra vidinių siūlių. Labiausiai reikia apžiūrėti, kad nebūtų trinami pirštai ar užkulniai. Medicinos fakulteto studen-tė apžiūrėjo 2500 porų batų įvairiose parduotuvėse ir rado, kad tik 9% (!) batelių ar basučių tinkami pirkti ir nešioti. Ir visai nesvarbu, pigūs jie ar labai (1500 Lt!) brangūs. Jų defektai vieno-di:

• storos siūlės vidu-je – batelio vidinėje pusėje pirštų srityje,

• siūlė per vidurį už-kulnio vidinėje pusėje.

Tos siūlės sutrina pūslę ir sveikai odai, o suplonė-jusiai, pažeistai ligos odai labai pavojingos. Šio darbo įkvėpta ir aš užeinu į pres-tižiškiausias batų parduotu-ves, visur randu tas pačias problemas. Iš vienuolikos porų batų tik vieną (!) gali-ma pirkti ir šiandien apsiauti be pavojaus.

7. Plauti kojas nors kas antrą-trečią dieną. Nu-plovus sausinti švelniai ir būtina gerai sutepti kremu.

8. Tepti kojas (padus,

kulnus) kremais nors kartą per savaitę, nesvarbu ryte ar vakare. Specialūs kremai pėdoms drėkina ir suminkš-tina suragėjusią kulnų odą. Kremų sudėtyje yra karba-mido/šlapalo ir dezinfekuo-jančių medžiagų. Netinka kremai su acetalicilo rūgš-timi, kuri tirpina ir šiaip jau jautrią pėdos odą (1 pav.). Iš bėdos tepkite rankų ar veido kremu.

9. Suragėjusį sluoksnį šalinti nors kartą per savai-tę, kojas pamirkius, švelniai trinant šiurkščiu rankšluos-čiu ar akmenėliu.

10. Nagus trumpinti dildėmis, ne žirklėmis! Aš-triomis žirklėmis galime su-žeisti pirštą, dildės yra sau-giau.

11. Apžiūrėti pėdas, padus, kulnis, blauzdas kas dieną – su padidinamuoju stiklu arba didinančiu veid-rodžiu. Tokių ant stalo/grin-dų pastatomų veidrodžių viena didinančia puse yra ūkinių prekių parduotuvėse.

12. Pastebėjus žaizde-les, dezinfekuoti nedelsiant: silpnu, šviesiai rožiniu kalio permanganato arba 3% boro rūgšties arba natrio hipoch-lorito arba 7% NaCl tirpalo vonelėje, mirkyti tik pama-tavus vandens temperatūrą

SPECIALISTŲ PATARIMAI

Sveikata2.indd 29 2005.02.18 10:19:52

Sveikata 2005 • 2


vandens termometru, kad per karštas vanduo nenude-gintų pėdos:

• vonelės vandens temperatūra turi būti 35-36ºC,

• mirkyti kojas vo-nelėje 15-20 min.,

• po vonelės nusau-sinti aplinkinę odą, žaizdelę aprišti steriliu tvarsteliu ar pleistriuku,geriau bakteri-cidiniu,

• voneles daryti kas dieną, kol žaizdelė visai už-gis.

13. Patiems neliesti nuospaudų, kad nesužeistu-me odos! Kreiptis į specia-listą (podiatrą ar slaugyto-ją).

14. Nelaukti, kol nuo-spaudas ims skaudėti (jei dar jaučia skausmą), nes tuomet po jomis jau yra opa/žaizda ir visada jau in-fekuota (užsikrėtusi).

15. Atsiradus net ma-žiausiai žaizdelei ar pūli-nėliui pėdoje, blauzdoje ar šlaunyje, būtina gulėti. Gulėjimas yra vaistas, ir jo negali atstoti jokie medika-mentai.

16. Jei pėdoje yra žaiz-dų, pūlinių, amputacijų – reikia vaikščioti pasire-miant lazdute arba ramen-tais, kad nesveikajai kojai būtų lengviau, kad ja re-miantis didesnė dalis kūno svorio tektų rankai su lazda, kad nesveikoji koja remtųsi į žemę tik dėl “propagan-dos”. Teisingai remtis lazda arba eiti su ramentais reikia išmokti, kol kojos dar svei-kos.

17. Mankštinti kojas kas antrą dieną (geriau kas dieną). Čia rekomenduoja-

mi pėdų mankštos pratimai (2 pav.).

Šie mankštos pratimai labai pagerina visos kojos kraujo apytaką, stiprina kojų raumenis, kaulus ir odą, geriau maitina kojų nervus. Juos galima atlikti žiūrint televizijos laidas ar ilsintis.

18. Dėl kraujo apyta-kos – gerai būtų, kad žmo-gus išmoktų pėdos pulsą apčiuopti pats, o gydytojas cukralige sergančiajam ar užkietėjusiam rūkaliui bū-tinai turėtų patikrinti pėdų pulsą kiekvieno apsilan-kymo metu. Čiuopti reikia abiejų pėdų pulsą, nes vie-noje pėdoje jį galite rasti, o kitoje – jau ne.

Taip prižiūrėdami kojas, nematysite bėdos.

Į šias taisykles dėmesį turėtų atkreipti visi cuk-ralige sergantieji:

19. Lankytis pas orto-pedą 1 kartą per metus – dėl ortopedinės avalynės.

20. Podiatro (podiatras – pėdų priežiūros specia-listas) konsultacija – vieną kartą per 3 mėn.

21. Dėl neuropatijos – kojų nervų pažeidimo – reikalinga neurologo kon-sultacija – 1 kartą per me-

tus patikrinti jutimus kojo-se. Neretai žmogus nejaučia skausmo, spaudimo, karštos ar šaltos temperatūros, pė-dos neprakaituoja. Nauja avalynė greitai sumuša pūs-les ir žmogus jų nepastebi, nes nejaučia skausmo.

Net menkiausia žaizdelė, pūslelė, įtrūkimas linkę su-pūliuoti. Po nuospaudomis (ypač jei jos paduose) susi-daro pūliuojančios žaizde-lės.

Namuose reikia turėti:• padidinamąjį stiklą,• padidinantį pastato-

mą veidrodį,• vandens termomet-

rą,

• dubenį ar puodą pėdų vonelėms tokio dy-džio, kad laisvai tilptų pėda,

• pemzos akmenėlį,• dildę nagams trum-

pinti,• sterilių tvarstelių,• tvarstį arba tinklelį

tvarsčiui pritvirtinti, pleis-trą,

• pleistriukų su bak-tericidiniu tvarsteliu įvai-raus dydžio,

• kalio permangana-to, boro rūgšties kristalų, 5 % spiritinio jodo tirpalo mažoms žaizdelėms dezin-fekuoti,

• lazdą,• ramentus.

1 pav. Padas ir kulnas.

2 pav. Mankštos pratimai.

Sveikata2.indd 30 2005.02.18 10:20:01

31

Keletas žodžių apie kojų ir pėdų skausmus

Kojas skauda, mėšlungis traukia blauzdos ir pėdų rau-menis dėl įvairių priežasčių:

• kraujagyslių su-siaurėjimo,

• magnio stokos (dažnai moterims nėštumo metu),

• skydliaukės funkci-jai sumažėjus,

• kalcio apykaitai su-trikus.

Tai pasitaiko visiems žmonėms, ne tik cukralige sergantiems.

Kitokie skausmai kojo-se yra dėl kojų nervų pa-žeidimų:

• Šalčio jausmas, nors jos šiltos;

• Deginimo jausmas, nors kojos vėsios;

• vaikščiojant skaus-mas, lyg eitų per šukes ar adatas;

• skruzdžių bėgioji-mo jausmas;

• labai savotiškas tirpimo jausmas, lyg kojos norėtų nukristi, o dar geriau, atrodo, būtų jei jos iš tiesų nukristų;

• kojų lyg nėra kur padėti, negali pritaikyti pa-togios padėties – kojos lyg neramios – vadinamasis “ne-ramių kojų” sindromas (sin-dromas – simptomų kom-pleksas, dar neįvardintas kaip liga) labiausiai vargina vakare, atsigulus miegoti. Jei žmogus suspėja užmigti, kol šie pojūčiai neatsirado, tai gali gerai išsimiegoti iki ryto. Jei nespėjo užmigti, tai dėl kojų ilgai negali tą vaka-rą užmigti. Na, ir tikri stip-

Sveikata2.indd 31 2005.02.18 10:20:11

Sveikata 2005 • 2


rūs kojų skausmai, stipresni naktį.

Šiems ligoniams labai padeda vitaminų preparatai “Milgamma N” arba “Mil-gamma 100”, nes juose yra Benfotiamino (ypatingai paruošto vitamino B1, kad jis nekliudomai patektų į pa-žeistas nervų ląsteles ir jas gydytų). Gydytis šiais vi-taminais reikia ilgai – kelis mėnesius ir būtinai pasita-riant su gydančiu gydytoju.

Yra dar viena kojų skausmų priežastis

Cukralige sergantis insulinu gydomas žmogus pradėjo skųstis stipriais kojų skausmais, užeinan-čiais staiga ir visai nesu-

sijusiais su vaikščiojimu. Staiga ima skaudėti koją prieš pietus, sėdint darbe kabinete arba namuose va-kare apie 20 val., kai visai ramiai ilsisi. Nubunda nak-tį apie 3 val. nuo stiprių kojų skausmų. Ir žmogus šių skausmų negali niekaip paaiškinti. O iš tikro, tai skausmai užeina būtent tuo paros metu, kai būna ma-žiausia glikemija (mažiau-sias “cukraus kiekis” krau-jyje): tai ir prieš pietus, ir 20 val., ir labiausiai būdin-ga – apie 3 val. naktį. Taigi jam reikia įtarti, kad kojos skausmų priepuolis kyla dėl hipoglikemijos. Ir tik-rai, sumažinus insulino dozę ir daugiau suvalgant anglia-

vandenių, skausmai liovėsi. Neįtikėtina, kojų skausmų priepuolis šiam žmogui buvo tikrų tikriausias hi-poglikemijos simptomas.

Būna ir nuolatinių gana stiprių kojų skausmų. Jie stipresni naktį. Taip gali būti nuo per didelės insu-lino dozės (daugiau 30-40 vienetų per parą). Jei kojas skauda todėl, kad insuli-no leidžiamasi iš tiesų per daug, tai, sumažinus dozes, skausmai sumažėja ir pra-eina.

Ir dar daug svarbių ir įdomių dalykų apie cuk-raligę sužinosite. Reikia daugiau bendrauti vieniems su kitais, dažniau lankytis cukralige sergančiųjų klu-

be, aktyviai dalyvauti klubo veikloje, lavintis, mokytis pagal specialias programas. Viena jų – “Savanorio – ne sveikatos priežiūros profesionalo – cukralige sergančiųjų patarėjo mo-kymo programa”. Tapkite kvalifikuotais savanoriaiscukralige sergančiųjų pa-tarėjais, kad galėtumėte su išmanymu patarti nelaimės draugams. Ir neužmirškite patogios avalynės, mankš-tos, kojų kremų, vitaminų, hipoglikemijos, stenkitės surasti savo mažiausią efek-tyvią vaisto nuo cukraligės dozę (insulino ar geriamųjų) ir džiaukitės sveikomis ko-jomis. ▲

Artroskopinės minimaliai invazinės PETIES SĄNARIO OPERACIJOS RIMTAUTAS GUDAS ROMAS JONAS KALESINSKAS

Romas Jonas Kalesinskas. Rimtautas Gudas.Zenono Glavecko nuotr.

Rimtautas Gudas 1996 m. baigė Kauno medicinos universiteto Gydo-mąjį fakultetą. 2001 metais, baigęs dvi rezidentūras, įgijo ortopedo traumatologo specialybę. 2003 m. apgynė disertacinį darbą medicinos daktaro diplomui gauti. Stažavosi Švedijos, Prancūzijos, Italijos, Vengri-jos bei Amerikos ortopedijos trau-matologijos klinikose. 24 mokslinių straipsnių recenzuojamuose užsienio ir Lietuvos leidiniuose autorius. Yra Lietuvos artroskopijos chirurgų asociacijos prezidentas, Lietuvos ortopedų traumatologų draugijos, Tarptautinės kremzlės atstatymo draugijos (ICRS), Tarptautinės spor-to traumatologijos ir artroskopijos draugijos (ISAKOS), Europos kelio sąnario, sporto traumatologijos ir ar-troskopijos draugijos (ESSKA) narys.Darbo tel. (8~37) 326799.

Peties sąnario ankš-tumo sindromas yra dažniausia peties są-

nario patologija. Yra daug šio sindromo priežasčių, tačiau tiksli jo etiologija dar nėra galutinai ištyrinė-ta. Aprašomos šios peties sąnario ankštumo sindromo

stadijos:1) grįžtamoji edemos ir

kraujosruvos, 2) negrįžtamoji tendini-

to ir fibrozės,3) sausgyslės degenera-

cija ir plyšimas. Dauguma autorių ge-

riausius operacinio gydymo

rezultatus pasiekia esant antros stadijos peties sąna-rio ankštumo patologijai. Prieš kelerius metus pasau-lyje ši patologija buvo gy-doma įprastais atviraisiais chirurginiais metodais. Ar-troskopinis šios patologijos gydymas pradėtas taikyti ne taip seniai ir palyginti su atviromis metodikomis turi daug privalumų. Vienas iš jų – operacijos metu del-tinis raumuo, pagrindinis žasto kėlimą užtikrinantis raumuo, neatidalijamas nuo mentės petinės ataugos priekinio šoninio krašto. Artroskopiškai operacija atliekama nenaudojant di-delių pjūvių, o reabilita-cijos periodas yra gerokai

Sveikata2.indd 32 2005.02.18 10:20:13

33

Peties implantų sistema -PATIKIMUMO GARANTAS

Mildos g. 6LT-10311 Vilnius, tel. (8~5) 210 58 85, faksas (8~5) 210 58 80,el. paštas: [email protected]

Sveikata2.indd 33 2005.02.18 10:20:32

Sveikata 2005 • 2


trumpesnis. Taip pat viešai pripa-

žinta, kad peties sąnario operacinio gydymo pro-gresas neįsivaizduojamas be šiuolaikinių anestezijos ir pooperacinio nuskaus-minimo metodų taikymo. Pasirenkamos anestezijos metodikos privalo būti sau-gios ir patogios pacientui, užtikrinti geras operavimo sąlygas, mažinti poopera-cinį skausmą, neilginti pa-ciento gulėjimo stacionare trukmės.

Nėra vienos, optima-lios, anestezijos metodikos visiems pacientams, tačiau pasaulinė pastarųjų metų praktika rodo, kad priimti-niausia peties chirurgijoje yra regioninė peties nervi-nio rezginio anestezija. Ją taikant daroma minimali įtaka organų sistemų veik-

kontroliuojama analgezija). Tai ypač svarbu esant anks-tyvai peties sąnario mobili-zacijos ir reabilitacijos pro-cedūrų būtinybei.

Daug studijų lygino at-viras ir artroskopines akro-mionoplastikas, kurios įro-dė artroskopinių operacijų ekonominius ir klinikinius privalumus. Naudojant at-viras peties sąnario pato-logijos operacinio gydymo metodikas, rezultatai yra labai nevienodi ir tai pa-aiškinama gretutinės peties sąnario patologijos diag-nozavimo sunkumais. Ar-troskopija padeda tiksliai diagnozuoti ir atitinkamai gydyti gretutines patologi-jas, todėl gydymo rezultatai yra prognozuojami ir nepri-klauso nuo gretutinės pato-logijos diagnostikos klaidų.

Per paskutinius kele-rius metus peties sąnario artroskopija tapo ne tiktai diagnostikos, bet ir gydy-mo metodu. Kaip minėta, peties sąnario patologija yra labai sudėtinga ir kom-pleksinė. Artroskopija pa-deda ne tik tiksliai įvertinti ir diagnozuoti patologiją, bet ir sudaro sąlygas pa-šalinti įvairias patologines būkles. Šiame straipsnyje analizavome tiktai artros-kopinių peties sąnario ak-romionoplastikų rezultatus, ypač didelį dėmesį skyrėme gretutinei patologijai, kuri dažniausiai randama kartu su peties sąnario ankštumo sindromu.

2000–2004 m. KMUK Ortopedijos traumatologi-jos klinikoje buvo atliktos 174 artroskopinės minima-

liai invazinės peties sąnario operacijos.

Akromionoplastikos re-zultatai labiau nei po kitų procedūrų priklauso nuo efektyvios ir greitos reabi-litacijos. Artroskopinių pe-ties sąnario operacijų metu paliekamas nepažeistas deltinio raumens prisitvir-tinimo taškas. Tai leidžia pagreitinti reabilitaciją bei pasiekti greitą funkcinį pa-gerėjimą. Per operaciją iš-tirtas artroskopinis peties sąnarys padėjo nustatyti gretutinę patologiją ir sėk-mingai ją gydyti. Visais atvejais ypatingą dėmesį reikia atkreipti į raktikau-lio petinio sąnario artrozę, nes tinkamai jos negydant rezultatai būna daug pra-stesni.

Peties sąnario artros-kopija mūsų klinikoje tapo kasdiene procedūra, netgi tuo atveju, jei planuojama operacija pjūviu. Ji padeda tiksliai nustatyti patologiją, įvertinti jos apimtį bei gre-tutines patologines būkles. Peties sąnario patologija yra kompleksinė ir verti-nama bei gydoma turi būti plačiąja prasme. Taikant artroskopiją visuomet pa-vyksta tai padaryti. Visais atvejais būtina atsižvelgti ir pašalinti visas peties są-nario skausmą sukėlusias priežastis.

Taigi galima teigti, jog naudojant artroskopi-nes minimaliai invazines peties sąnario operacijas gaunami geri ir labai geri rezultatai. ▲

Pav. Peties sąnario minimaliai invazinės artroskopijos metu naudojami 5 mm pjūviai.

lai, maža grėsmingų pašali-nių reiškinių ir komplikaci-jų tikimybė. Pagrindinis šio metodo privalumas prieš bendrąją anesteziją – gali-mybė operacinio skausmo malšinimą „pratęsti“ poo-peraciniame periode naudo-jant ilgai veikiančius vieti-nius anestetikus ar, ypač at-liekant ilgalaikį, pastovų jų skyrimą per šalia peties ner-vinio rezginio nervų įvestą specialų kateterį. „Didžią-ją“ peties chirurgiją visada lydi stiprus skausmas po operacijos (ypač per pirmą-sias 48 val.), todėl ilgalai-kė peties nervinio rezginio analgezija tampa anestezi-jos „auksiniu standartu“, nes užtikrina kokybiškesnį, palyginti su kitais žinomais metodais, pooperacinį nu-skausminimą (pvz., intra-veninių opioidų paciento

Sveikata2.indd 34 2005.02.18 10:20:33

35

Artroskopinės kryžminių raiščių operacijosRIMTAUTAS GUDASROMAS JONAS KALESINSKAS

Platintojas: UAB “Gameda”Baltikalnio g.6,

LT 91251 Klaipėdatel.: (8~ 46) 31 32 31

Tobulėjant šiuolaiki-nėms diagnostikos priemonėms galima

tiksliai įvertinti kelio sąna-rio kryžminių raiščių pažei-dimų pobūdį bei kitus šalia esančius pažeidimus.

Kryžminių raiščių pažei-dimas retai būna izoliuotas, todėl ne visada šių raiščių pažeidimai nulemia sąnario funkcijos apribojimą. Tai svarbu žinoti ir pacientui, ir gydytojams.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad izoliuotas kryžminio raiščio perso-dinimas ne visais atvejais atkuria normalią kelio są-nario funkciją; kartu su raiščių rekonstrukcinėmis operacijomis būtina atkurti pažeistą sąnario kremzlę, meniskus ir minkštųjų au-dinių pusiausvyrą. Tiktai tada atkuriama normali kelio sąnario funkcija ir sportininkas gali būti toks pat fiziškai aktyvus kaip ir anksčiau..

Dauguma negydomų kelio sąnario kryžminių raiščių plyšimų vėliau tam-pa degeneracinių pakitimų pradžia, todėl ligonis tampa nedarbingas, turi apriboti sportinę veiklą ir tampa in-

Dažniausiai pažei-džiami jaunų žmonių, ypač sportininkų, ke-lio sąnario kryžmi-niai raiščiai. Todėl apribojamas jų dar-bingumas bei norma-li kelio sąnario funk-cija. Per paskutinius kelerius metus didė-jant klinikinei patir-čiai ir tiriamojo-eks-perimentinio mokslo atradimams buvo nu-statyta kelio sąnario kryžminių raiščių pa-žeidimų įtaka toles-nei sąnario funkcijai, jo susidėvėjimui, re-konstrukcinių kryž-minių raiščių operaci-jų reikšmė ir neope-racinio gydymo pada-riniai.


Sveikata2.indd 35 2005.02.18 10:20:39

Sveikata 2005 • 2


1 ir 2 pav. Priekinio kryžminio raiščio transplantatas po rekonstrukcinės minimaliai invazinės artroskopinės ope-racijos.

fiziologiškai greitas reabili-tacijos efektas.

Pasaulyje jau senokai taikomos minimaliai in-vazinės kryžminių raiščių rekonstrukcinės operacijos pagaliau suranda savo vie-tą ir Lietuvoje. Deja, plyšę kryžminiai raiščiai nebe-atauga, todėl veiksmin-gas jų gydymas yra vienas iš svarbiausių uždavinių sprendžiant jaunų žmonių darbingumo problemas.

Pasaulyje yra nemažai kryžminių raiščių rekons-trukcijos metodikų, pade-dančių pritaikyti konkretų metodą konkrečiam pacien-tui. Lietuvoje dėl patirties ir sunkesnės naudojamų im-plantų padėties prieš kele-rius metus tai buvo sunkiai įgyvendinamas uždavinys.

Kauno medicinos uni-versiteto Ortopedijos trau-matologijos klinikoje pa-staraisiais metais pradėti taikyti naujausi ir geriau-sius rezultatus duodantys kryžminių raiščių rekons-trukcijos metodai užtikri-na kelio sąnario normalios biomechanikos atkūrimą laiku ir įgalina fiziškai ak-tyvius žmones atgauti prieš pažeidimą turėtus fizinioaktyvumo lygius. ▲

validu. Kelio sąnario kryžmi-

nių raiščių persodinimo operacijos yra vienos iš dažniausiai atliekamų tech-nologiškai gerai išsivysčiu-siose pasaulio šalyse. Tai labai sudėtingos operacijos – kryžminio raiščio trans-plantatą reikia tiksliai įso-dinti į gamtos sukurtą vadi-namąjį izometrinį tašką.

Pagrindiniai šių opera-cijų tikslai yra sugrąžinti jaunus žmones į prieš tai buvusius fizinio aktyvumolygius bei sportinę veiklą ir sustabdyti degeneracinius kelio sąnario pakitimus. Tai gali užtikrinti persodintas to paties žmogaus kryžmi-nis raištis transplantatas. Plėtojantis technologijoms nuolatos mažėja tokių ope-racijų invaziškumas, proce-dūros atliekamos naudojant brangią endoskopinę-ar-troskopinę aparatūrą, kuri padeda visas persodinimo operacijas atlikti sąnario viduje, t. y. jo neatveriant. Per procedūras naudojami šiuolaikiniai nuskausmini-mo metodai pacientams lei-džia jaustis ypač patogiai ir pooperacinis periodas pra-eina sklandžiai bei nepa-stebimai. Taip pasiekiamas

Sveikata2.indd 36 2005.02.18 10:20:45

37

Pagal tvirtinimo prie kaulo būdą endoprotezai skirstomi į cementinius ir necementinius endoprote-zus. Pirmuoju atveju en-doprotezų dalys prie kaulo tvirtinamos greitai kietė-jančia medžiaga – kauliniu cementu. Antrasis atvejis kitoks: endoprotezų meta-liniai paviršiai yra padengti smulkiomis metalo poromis, į kurias įaugdamas paciento kaulas pritvirtina sąnario protezą prie kaulo.

Kuris endoprotezas geresnis?

Cementuojami protezai sukurti prieš 40 metų. Paste-bėta, kad lūžusio cemento dalelės sukelia kaulo irimą ir protezo išklibimą. Siekiant išvengti šių komplikacijų sukurti necementinio tvirti-nimo endoprotezai. Kadangi kiekvieno paciento atvejis skirtingas, ortopedas turėtų nuspręsti, kuris tvirtinimo būdas tinkamesnis.

Kai kuriems, ypač jau-nesniems ligoniams, kurių pirmasis endoprotezas su-sidėvėjo, rekomenduojama protezą tvirtinti be cemen-to, t. y. mechaniškai. Tokia pakartotinė operacija leng-vesnė. Kita vertus, po ope-racijos reikia palaukti, kol kaulas įaugs į porėtą metalo paviršių, todėl pacientas dar ilgai gali jausti skausmą, jam gali tekti riboti fizinįkrūvį ar tam tikrus judesius.

Endoprotezai, tvirtai fiksuojami kauliniu cemen-tu, leidžia žmogui greičiau

pradėti judėti tuoj po ope-racijos, jam mažiau skauda pooperacinės reabilitacijos metu. Cementinio tvirtinimo protezai tinkamesni vyres-niems, mažiau judriems bei osteoporoze (kaulų retėji-mu) segantiems pacientams.

Ko tikėtis operacijos metu ir iškart po jos?

Operuojant dažniausiai taikomas nuskausminimas į stuburo kanalą, todėl ligonis nejaučia skausmo dubenyje ir abiejose kojose, išlieka sąmoningas. Jei jis nenori matyti ir girdėti, kas vyksta operacijos metu, anestezio-logas skiria nedidelę dozę migdomųjų vaistų.

Iškart po operacijos pa-cientui paprastai neskauda.

Jam leidžiama lovoje tru-putį pajudėti. Kojos tvarsto-mos elastiniais tvarsčiais, fiksuojamos specialiomispagalvėmis, palaikančiomis operuotą koją tinkamoje padėtyje. Pacientui atlieka-ma lašinė skysčių infuzija. Žaizdos drenas, sujungtas su vakuuminiu kraujo rink-tuvu, kabinamas operuotoje pusėje, o šlapimo rinktuvas – kitoje.

Kiek laiko užtrunka reabilitacija?

Jau iš karto po operaci-jos pradedami kvėpavimo pratimai. Pradėjusio judinti kojas paciento prašoma kru-tinti pėdas, įtempti abiejų kojų šlaunų raumenis. Įsi-spyręs sveikąja koja ir įsiki-bęs rankomis į pasikėlimui skirtą trikampį rėmą ligonis

turi pakelti juosmenį ir du-benį. Antrą ar trečią dieną po operacijos kinezitera-peutas moko sėstis ant lovos krašto, atsistoti ir vaikščioti su vaikštyne bei padedant asistentui.

Po operacijos ligoninėje praleidžiama nuo 6 iki 10 dienų. Toliau ligoniai 30 dienų siunčiami į sanato-rijas. Kada ligonis visiškai pasveiks priklauso nuo ope-racijos apimties, jo sveika-tos būklės ir reabilitacijos sėkmės. Tai gali trukti nuo 3 iki 6 mėnesių.

Komplikacijos po klubo sąnario endoprotezavimo

Tobulėjant endoprote-zams, gerėjant chirurginei technikai, naudojant veiks-mingus vaistus komplikaci-jų mažėja.

Tačiau jų vis dar būna. Pirmiausia komplikacija iš-kart po operacijos – endo-protezo išnirimas. Šie dirb-tiniai klubo sąnariai papra-stai išnyra, kai ligonis netai-syklingai juda, pavyzdžiui, kryžiuoja kojas, sėdasi ant žemos kėdės.

Vėliau smulkios polieti-leno dalelės, atsirandančios dėl trinties, prasiskverbia į aplinkinius audinius, suke-lia vietinį uždegimą. Kaulas pradeda irti aplink endopro-tezą ir endoprotezas išklim-ba.

Retai, bet pasitaiko ir sunkių, pavojingų gyvybei komplikacijų (infekcija, kraujo krešulių susiformavi-mas kraujagyslėse).

Pakartotinis sąnario endoprotezavimas

Klubo sąnario endopro-tezavimo operacija viena iš sėkmingiausių ortopedinių operacijų, pagerinanti pa-cientų gyvenimo kokybę. Tik maždaug 10% ligonių reikia atlikti pakartotines operacijas. Susidėvėjusius jaunų pacientų endoprote-zus po 10–15 metų būtina pakeisti. Tokia operacija yra sunkesnė ir sudėtingesnė, o rezultatai blogesni. Ji atlie-kama išbandžius gydymo vaistais galimybes, sumaži-nus fizinį krūvį ar antsvorį.Sąnarys endoprotezuojamas iš naujo ir tada, kai endopro-tezas išklimba, sudyla, lūžta ar į jį patenka infekcija.

Fiziniai pratimaiKadangi kiekvieno en-

doprotezuoto ligonio būklė skirtinga, rekomendacijas ir reabilitacijos programą turi sudaryti operavęs ortope-das kartu su patyrusiu rea-bilitologu. Judesių pobūdis, amplitudė ir krūvis priklau-so nuo operacijos apimties, laiko, praėjusio po operaci-jos, endoprotezo tipo, kaulo būklės, komplikacijų ir dau-gelio kitų priežasčių.

Po tipinio endoprote-zavimo dažniausiai reko-menduojamas lengvas pasi-vaikščiojimas, plaukiojimas baseine, stacionaraus (neva-žiuojančio) dviračio myni-mas. Jeigu vaikštoma ilgai, rekomenduojama naudotis viena lazdele.

Negalima kryžiuoti kojų, pritraukti prie krūtinės ke-lius, tupėti ir sėdėti ant že-mos kėdės. ▲

SPECIALISTŲ PATARIMAIAtkelta iš 12 p.

Sveikata2.indd 37 2005.02.18 10:20:48

Sveikata 2005 • 2


Koksartrozė (de-formuojanti klu-bo sąnarį artrozė)

– klubo sąnario liga, kuriai būdinga lėtinė eiga, progre-suojantis skausmas, šlubavi-mas, judesių amplitudės ma-žėjimas. Ligai progresuojant sumažėja žmogaus darbin-gumas ir jis tampa neįgalus. Ši liga Lietuvoje yra papli-tusi (tarp suaugusių ortope-dinių ligonių daugiau kaip 5% sudaro žmonės, kuriems nustatoma koksartrozė). Šios ligos gydymas vaistais dažniausiai būna neveiks-mingas, todėl reikia atlikti operaciją – endoprotezuoti klubo sąnarį. Tai ligos pa-žeistos gūžduobės ir šlauni-kaulio pakeitimas dirbtiniais implantais (endoprotezais), pagamintais iš polietileno, metalo, keramikos ar kt. sin-tetinių gaminių. Endoprote-zai prie kaulo tvirtinami su cementu arba be cemento. Cementiniai endoprotezai prie kaulo fiksuojami spe-cialiu medicininiu kauliniu cementu. Kaulinis cemen-tas ypač sėkmingai fiksuo-ja endoprotezą senesniems ligoniams. Tačiau jauniems aktyviems pacientams pro-tezas ilgainiui iškliba. Šiems ligoniams sukurti mechaniš-kai tvirtinami endoprotezai

be cemento. Šie šlaunikau-lio anatomiją atitinkančios formos implantai „įkalami“ į kaulą. Vėliau vyksta vadi-namasis biologinis tvirtini-mas – kaulo trabekulos įau-ga į korėtą metalo paviršių, todėl endoprotezas gali ilgai funkcionuoti.

Kauno medicinos uni-versiteto klinikų Ortopedi-jos traumatologijos skyriuje atliekama apie 300 klubo

sąnario endoprotezavimo operacijų per metus. Paste-bima tendencija, kad tokių operacijų vis dažniau pri-reikia jauniems aktyviems žmonėms.

Nuo 2004 m. Ortopedi-jos traumatologijos skyriu-je buvo pradėti implantuoti šiuolaikiniai mechaniškai tvirtinami endoprotezai be cemento (Biomet Aura II / Avantage). Šie implantai pa-dengti hidroksiapatitu, kuris padeda kaului gerai įaugti į metalo paviršių. Ši biologiš-kai aktyvi danga užtikrina pirminį implanto stabilumą, sumažina protezo išklibimo galimybę. Necementinio en-doprotezo stiebo (Aura II) forma atitinka šlaunikaulio kanalo formą (žr. 1 pav.), o tai užtikrina tolygų krūvio jėgų pasiskirstymą. Visas šio stiebo paviršius padeng-tas hidroksiapatitu, kuris ge-rai fiksuoja kaulą-protezą.

Šio endoprotezo gūž-duobės kevalas (Avantage) į kaulą „įkalamas“. Toks tvirtinimo būdas užtikrina gerą pirminį stabilumą, pa-gerina kaulo įaugimą. Visas gūžduobės kevalas, kaip ir stiebas, yra dengtas hidrok-siapatitu (žr. 2 pav.). Viena svarbiausių šio implanto ypatybių – dvigubas polieti-

ANTANAS VIZGIRDAŠARŪNAS TARASEVIČIUS

Klubo sąnario ENDOPROTEZAVIMO NAUJOVĖS

1 pav.

Klubo sąnario en-doprotezavimas vie-na veiksmingiausių ir geriausių operaci-jų chirurgijos istori-joje. Klubo sąnarį de-formuojanti artrozė – dažniausia priežas-tis, dėl kurios tenka protezuoti klubo są-narį. KMUK pradė-ti naudoti šiuolaikiš-ki mechaniškai tvir-tinami endoprotezai, skirti jaunesniems ir aktyvesniems žmo-nėms. Jie įgalina lais-viau judinti klubo są-narį ir labai sumažina jo išnirimo riziką.

Šarūnas Tarasevičius 2000 m. bai-gė Kauno medicinos universitetą. Dabar yra Kauno medicinos univer-siteto Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojas rezidentas. Kele-tą kartų stažavosi užsienyje.Darbo tel. (8~37) 73 21 11, 8~614 81600.

Sveikata2.indd 38 2005.02.18 10:20:49

39

leno mobilumas. Sąnario ju-desys vyksta kevalo įdėklo bei įdėklo šlaunikaulio gal-vos paviršiuose (žr. 3 pav.). Tai padidina judesių apimtį po operacijos, gerokai su-mažina išnirimų dažnį bei sumažina trintį ir nusidėvė-jimo produktų kiekį klubo sąnaryje.

Klinikinės studijos pa-rodė, kad po 10 metų 97,7% pacientų, kuriems buvo im-plantuotas šis protezas, jau-tėsi gerai, jiems nereikėjo papildomos operacijos.

KMUK Ortopedijos traumatologijos skyriuje mechaniškai tvirtinami en-doprotezai be cemento re-komenduojami jaunesniems nei 60 metų pacientams ar vyresniems, tačiau akty-vų gyvenimo būdą mėgs-tantiems žmonėms. Kaulo kokybė taip pat svarbus veiksnys, renkantis implan-tą. Esant didelio laipsnio osteoporozei, geriau naudoti endoprotezą su kauliniu ce-mentu. ▲

3 pav.

2 pav.

Pagrindinis stuburo jungties su dubens kaulais vaidmuo ten-

ka užpakalinėje dubens kau-linio žiedo dalyje esančioms kryžkaulio – klubakaulio jungtims bei gretimai esan-tiems labai stipriems raiš-čiams. Klubų sąnariai lemia mums įprastą eiseną, judė-jimą vertikalioje padėtyje. Priekinė dubens kaulų dalis atlieka daugiau stabilizuo-jantį vaidmenį.

Dažniausiai lūžta prie-kinė dubens dalis (gaktikau-liai, kartais kartu su sėdyn-kauliais). Jei nėra didesnių lūžgalių poslinkių, šlapimo pūslės ar šlaplės (vyrams dažniau dėl anatominių ypa-tumų) pažeidimų, šie lūžiai dažnai gali būti gydomi konservatyviai, neoperuo-jant. Ligonis turi gulėti, var-toti nuskausminamuosius vaistus. Kuriam laikui ribo-jamas jo krūvis, vaikščioji-mas. Pasveikstama per kele-tą mėnesių. Jei lūžis nekom-plikuotas, ligoniui paprastai neskauda ir jis nešlubuoja. Pacientų, patyrusių tokius lūžius, ištyrimas ir gydymas palyginti nesudėtingas.

Sąnariniai klubo sąna-rio lūžiai dažnesni autoįvy-

Dubens kaulų lūžių gydymasALGIMANTAS PAMERNECKAS

kių metu, kai sėdinčiajam tenka labai stiprus smūgis iš priekio. Dažniausiai lūž-ta gūžduobė. Kartais kartu išnyra ir šlaunikaulis. Šie sužalojimai sunkūs, kar-tais lydimi stipraus vidinio kraujavimo. Tokių pacientų ištyrimas bei gydymas gana sudėtingas, reikalaujantis specifinių žinių, patirties.Prieš apsisprendžiant dėl gydymo būtina pacientą detaliai rentgenologiškai iš-tirti. Tokių pacientų opera-cinis gydymas sudėtingas. Sėkmingas pasveikimas ir geri gydymo rezultatai labai priklauso nuo pačios ope-racijos. Po operacijos gana greitai leidžiama vaikščioti su ramentais, tačiau keletą mėnesių nerekomenduoja-ma apkrauti operuotą sąnarį. Trauma kartais komplikuo-jasi – pažeidžiamas kojos nervas. Neoperuojant gydy-mo rezultatai blogesni.

Ypač didelės energijos traumų metu (krintant iš aukščio, autoįvykių metu) kartais pažeidžiama užpaka-linė dubens kaulų dalis. Gali lūžti klubakauliai, plyšti klubakaulio – kryžkaulio jungtis, lūžti kryžkaulis. To-kie sužalojimai neretai lydi-

Dubens kaulai lūžta nedažnai. Tokie lū-žiai sudaro maždaug 3% visų skeleto suža-lojimų. Kadangi svei-kas žmogus daugiau-sia laiko būna verti-kalioje kūno padėty-je, dubens kaulams, jungiantiems kojas su stuburu, tenka atlai-kyti didžiulius krū-vius.


Sveikata2.indd 39 2005.02.18 10:20:50

Sveikata 2005 • 2


mi stipraus vidinio kraujavi-mo, kartais tai kelia grėsmę gyvybei. Šių pacientų išty-rimas, gydymas reikalauja didelių pastangų, specifiniųžinių bei įgūdžių. Traumos metu gali būti pažeidžiami kojų nervų pluoštai, vidaus organai. Jei diagnozuojamas kaulinio dubens žiedo vien-tisumo pažeidimas užpakali-nėje dalyje, lūžgalių poslin-kis, rekomenduojamas ope-racinis gydymas. Operacijos sudėtingos, ypač operuojant vidinėje dubens pusėje. Jei neoperuojama ir lieka lūž-galių poslinkis, kaulai gali ir nesugyti, judėdamas ligonis gali jausti skausmą. Neretai tokie pacientai tampa neįga-lūs.

Dubens kaulų lūžiai ne-retai įvyksta kartu su kitais sužalojimais. Dauginių su-žalojimų (politraumos) at-veju priklausomai nuo ben-dro sužalojimų sunkumo kyla grėsmė paciento gyvy-bei. Todėl pacientų miršta-mumas priklauso nuo paties dubens kaulų lūžio, kartu esančių kitų sužalojimų ir gali siekti (literatūros duo-menimis) iki 20%.

Išsivysčiusių užsienio šalių specialistai teigia, kad maždaug milijonui gyven-tojų reiktų specializuoto dubens kaulų lūžių gydymo skyriaus. Lietuvoje sudėtin-gi dubens kaulų lūžiai ope-ruojami universitetinėse li-goninėse. Kauno medicinos universiteto klinikų Mišrios traumos skyriuje kasmet operuojama keliasdešimt pacientų, kuriems lūžę du-bens kaulai. ▲

Pastaruoju metu kei-čiantis žmonių gy-venimo būdui, gau-

sėjant transporto priemonių bei didėjant jų važiavimo greičiui, sunkėja traumos, daugėja mirčių. Pagrindinės sunkių traumų priežastys yra eismo įvykiai, per kuriuos gana dažnai sužalojamas ir stuburas. 50% atvejų trau-muojama kaklinė stuburo dalis. Dažniausiai šias trau-mas patiria jauni, darbingo amžiaus žmonės. Įvairių ša-lių mokslininkų paskelbtuo-se tyrimų rezultatuose nu-rodoma, kad 61% žmonių, kuriems pažeistos nugaros smegenys, yra 16–30 metų amžiaus. Taip pat nurodoma, kad sunkios traumos, kurių metu sužalojamas stuburas,

pažeidžiamos nugaros sme-genys, paprastai patiriamos vasarą ir savaitgaliais.

Eismo įvykio vietoje pa-galbą nukentėjusiajam pir-mieji dažniausiai teikia šalia esantys žmonės, ne visada turintys pakankamai žinių. Todėl jei neįtariama stuburo trauma, gali būti pažeistos keliamo ir transportuojamo nukentėjusio žmogaus nu-garos smegenys. Taigi ką reikėtų žinoti ir daryti, kai susiduriama su tokia trau-ma.

Kaklinės stuburo dalies sužalojimų mechanizmai eismo metu

Vairuotojas (keleiviai)a) „botago“ fenomenas.

Smūgis į priekinę automobi-lio dalį. Vairuotojas, staigiai stabdydamas ir atsitrenkda-mas į priekyje esančią kliūtį, dėl pagreičio vis dar juda į priekį, galvą prilenkia prie krūtinės, o po smūgio stai-giai atlošia atgal. Taip suža-lojama kaklinė stuburo dalis. Tokios pat traumuojančios jėgos veikia ir keleivius.

Smūgis į užpakalinę au-tomobilio dalį. Tokio pobū-džio trauma įvyksta netikė-

Kaklinės stuburo dalies sužalojimų gydymasEGIDIJUS KONTAUTAS

Egidijus Kontautas.

Pėstysis, partrenktas automobilio, užkren-ta ant jo variklio dang-čio, atsitrenkia į prieki-nį stiklą, nukrenta ant kelio arba perskrieja per automobilį. Bet ku-riuo momentu gali būti sužalota kaklinė stubu-ro dalis. Šio tipo trau-moms būdingi dauginiai ilgųjų dubens kaulų lū-žiai, pilvo ir krūtinės organų sužalojimai. Atsitrenkdamas į prie-kyje esantį objektą, motociklininkas skrieja nuo motociklo į priekį ir krisdamas ant žemės gali susižaloti bet ku-rią stuburo sritį. Kris-damas nuo motocik-lo ant šono, jis atsitren-kia į žemę petimi ir gal-vos šoniniu paviršiumi. Taip traumuojamas pe-ties sąnarys.

Egidijus Kontautas 1998 m. baigė Kauno medicinos universiteto Me-dicinos fakultetą. 2003 m. - orto-pedijos traumatologijos rezidentūrą. 2001 m. įstojo į doktorantūrą. Mokslinio darbo tema – operaciniai ir konservatyvūs stuburo kaklinės dalies funkcijos ir stabilumo atsta-tymo metodai. Nuo 2004 m. dirba KMUK ortopedijos traumatologijos skyriuje. Paskelbė 26 mokslines publikacijas.

Sveikata2.indd 40 2005.02.18 10:20:51

41

tai, todėl vairuotojas (kelei-viai) nespėja „pasiruošti“. Smūgio metu vairuotojas (keleiviai) staiga atlošia gal-vą (silpni priekiniai kaklo raumenys nesugeba suma-žinti judesio amplitudės), o paskui spontaniškai gal-vą prilenkia prie krūtinės. Traumuojama stuburo kak-linės dalies viršutinė ir apa-tinė sritys.

b) automobilio apsi-vertimas. Apsivertus au-tomobiliui, vairuotojo ir keleivių galvos atsitren-kia į mašinos stogą. Galva staigiai ir didele amplitude prilenkiama prie krūtinės ląstos ir, veikiant vertikaliai kompresuojamajai traumuo-jamajai jėgai, sužalojama ne tik kaklinė, bet ir krūtininė stuburo dalis.

Pėstysis Pėstysis, partrenktas au-

tomobilio, užkrenta ant jo variklio dangčio, atsitrenkia į priekinį stiklą, nukren-ta ant kelio arba perskrieja per automobilį. Bet kuriuo momentu gali būti sužalota kaklinė stuburo dalis. Šio tipo traumoms būdingi dau-giniai ilgųjų dubens kaulų lūžiai, pilvo ir krūtinės or-ganų sužalojimai.

MotociklininkasAtsitrenkdamas į prieky-

je esantį objektą, motocikli-ninkas skrieja nuo motocik-lo į priekį ir krisdamas ant žemės gali susižaloti bet ku-rią stuburo sritį. Krisdamas nuo motociklo ant šono, jis atsitrenkia į žemę petimi ir galvos šoniniu paviršiumi. Taip traumuojamas peties sąnarys. Įvykus didelės am-plitudės galvos šoniniam lenkimui, pažeidžiama kak-

linė stuburo dalis (dažniau-siai penkto–šešto slankstelių sritis). Gali būti išplėšiamos penkta ir šešta nervinės šak-nelės.

Stuburo traumos nustatymas įvykio vietoje

Sąmoningas pacientasSąmoningam pacientui

pateikiami šie klausimai:1. Kas atsitiko?2. Kur skauda? Ar

skauda kaklą, nugarą?3. Ar galite pajudinti

rankų pirštus ir pėdas?4. Ar jaučiate prisi-

lietimą prie rankų pirštų ir pėdų?

5. Ar jaučiate bady-mą, „skruzdėlių“ bėgiojimą kojose ar rankose?

Atsakinėjančiam į klau-simus ligoniui neleidžiama judėti.

Nesąmoningas pacien-tas

Visiems traumuotiems, netekusiems sąmonės pa-cientams reikia įtarti kakli-nės stuburo dalies traumą ir su jais elgtis taip, kaip su pa-tyrusiais šio tipo traumą.

Apžiūrint traumuotą ne-sąmoningą žmogų būtina:

1. Pagal įvykio vieto-

je esančius objektus, nuken-tėjusiojo padėtį, aplinkinių pasakojimus atkurti traumos mechanizmą.

2. Apžiūrėti, ar nėra sumušimų, patinimų galvos, veido, ir viso stuburo pavir-šiuje, deformacijų, plėštinių ir durtinių sužalojimų.

3. Įvertinti kvėpavimą ir širdies veiklą.

Pagrindiniai simpto-mai, leidžiantys įtarti stu-buro sužalojimą:

1. Galūnių paralyžius – pats objektyviausias požy-mis (vertinami tik sąmonin-gi žmonės).

2. Skausmas nuo vir-šugalvio iki sėdmenų leidžia įtarti stuburo sužalojimą, ta-čiau kitų vietų sužalojimai gali slėpti šį požymį.

3. Skausmas judant – nukentėjusysis bando gu-lėti ramiai, norėdamas iš-vengti skausmo. Jeigu jis skundžiasi skausmu kaklo ar nugaros srityje, o skaus-mas sustiprėja atliekant sa-vaiminius judesius, tai turi būti vertinama kaip stuburo traumos požymis. Skaus-mas, plintantis į nesužalotas viršutines ar apatines galū-nes, taip pat vertinamas kaip stuburo traumos požymis.

4. Nustačius minkštų-jų audinių sužalojimą stu-buro paviršiuje, irgi turi būti įtarta stuburo trauma.

Papildomi požymiai, leidžiantys įtarti stuburo traumą:

1. Susilpnėjęs kvėpa-vimas. Jei nugaros smegenys pažeidžiamos kaklo srityje, sutrinka krūtinės raumenų inervacija. Stebint nukentė-jusiojo kvėpavimą, gali būti nustatomi nežymūs pilvo judesiai, reversinis kvėpa-vimas, kai tarpšonkauliniai tarpai įdumba įkvepiant ir išsiplečia iškvėpiant. Dėl to vystosi kvėpavimo nepa-kankamumas.

2. Deformacija stubu-ro srityje. Nerekomenduoja-ma nurengti pacientą, norint įvertinti deformaciją. Retai būna ryškios stuburo defor-macijos.

3. Jei pažeidžiama ga-lūnių inervacija, jos tampa silpnos, tirpsta, sutrinka ju-timai.

4. Specifinė nukentė-jusio poza. Jei sužalojama kaklinė stuburo dalis ir su-trinka skirtingų raumenų grupių inervacija, nukentė-jusiojo rankos būna iškeltos virš galvos, ištiestos šalia

a b

1 pav. a) ir b) – nukentėjusiojo galva ir kaklas rankomis stabilizuojami neutralioje po-zicijoje.


Sveikata2.indd 41 2005.02.18 10:20:53

Sveikata 2005 • 2


kūno arba sukryžiuotos ant krūtinės.

5. Minkštųjų audinių pažeidimas. Galvos ir kaklo minkštųjų audinių sužalo-jimai leidžia įtarti kaklinės stuburo dalies traumas.

Reikėtų nepamiršti, kad nors ir nukentėjusysis gali vaikščioti, judinti galūnes, nebūna sutrikę jutimai ar nejaučia skausmo stuburo srityje, negalima atmesti trauminio kaklinės stuburo dalies sužalojimo.

Pagrindiniai veiks-mai, siekiant padėti traumuotam žmogui

1. Pirmiausia nuken-tėjusiojo galva ir kaklas rankomis stabilizuojamas neutralioje pozicijoje. Jeigu jį vargina kaklo skausmas ar negali pasukti galvos, pa-liekamas tokioje padėtyje, kurioje buvo rastas. Galva ir kaklas turi būti stabilūs tol, kol nukentėjusysis tinkamai paguldomas ant neštuvų (1 pav.).

2. Įvertinama širdies veikla ir kvėpavimas. Išny-kus kvėpavimui ir sutrikus širdies veiklai, atliekamas dirbtinis kvėpavimas ir už-daras širdies masažas, kak-las stabilizuojamas ir išlai-

2 pav. a) ir b) - vienas iš teikiančiųjų pagalbą rankomis stabilizuoja nukentėjusiojo gal-vą, o kiti fiksuoja sąnarius (peties, klubo, kelio). Stabilizuojantis galvą žmogus koordi-nuoja kitų veiksmus ir, vengdami staigių judesių, atverčia nukentėjusįjį ant nugaros.

a b

3 pav. Taip atrodo taisyklingai imobilizuotas ir transpor-tuoti paruoštas kaklinės stuburo dalies sužalojimą paty-ręs žmogus.

komas visų manipuliacijų metu.

Dažnai nukentėjusį-jį tenka atversti ant nuga-ros, nes kitaip neįmanoma teikti pagalbą ar užtikrinti gyvybines funkcijas. Netai-syklingai atverčiant galima pažeisti nugaros smegenis,

nes lūžus kaklinės stuburo dalies slanksteliams, kauli-nės skeveldros pasislenka į stuburo kanalą.

Laukiant greitosios me-dicinos pagalbos gydytojų, būtina pasirūpinti, kad nu-kentėjęs žmogus nesušal-tų.▲

Nuo seniausių lai-kų skausmo ir užde-gimo gydymui buvo vartojamos iš gluos-nių gaunamos me-džiagos. 1897 m. Hoffman ir Dres-sler iš jų išskyrė ir chemiškai modifi-kavo acetilsalici-lo rūgštį, kuri 1899 m. Bayer kompani-jos buvo pradėta ga-minti aspirino pava-dinimu. 1963 m. sin-tezuotas indome-tacinas, vėliau – ke-letas kitų sinteti-nių ir pusiau sinte-tinių nesteroidinių vaistų nuo uždegi-mo (NVNU). 1971 m. J.Vane atsklei-dė pagrindinį NVNU veikimo mechaniz-mą – prostaglandinų sintezės slopinimą, slopinant ciklooksi-genazės (COX) fer-mentą. Ištyrus cik-looksigenazės (COX) izoformas, paaiškė-jo, kad dėl to paties veikimo mechaniz-mo pasireiškia įvai-rūs šiai vaistų gru-pei būdingi toksiniai reiškiniai.

COX-1 produkuoja pro-staglandinus fiziologinėmissąlygomis ir palaiko nor-

Doc. ASTA BARANAUSKAITĖ

Kauno medicinos universiteto Reumatologijos klinika

Sveikata2.indd 42 2005.02.18 10:20:55

43

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimomalią hemostazę, didelės jo koncentracijos randamos trombocitų, kraujagyslių en-dotelio ląstelėse, skrandžio, inkstų surenkamųjų kana-liukų ląstelėse. COX-2 indu-kuojamas veikiant uždegi-miniams stimulams – inter-leukinui-1, tumoro nekrozės faktoriui, lipopolisachari-dams, mitogenams, deguo-nies radikalams, cAMF.

Šiuo metu pasaulyje naudojama daug skirtingos cheminės sudėties, išleidimo formų ir dozių NVNU (žr. 1 lentelę). Nėra aiškių duome-nų, įrodančių vieno NVNU efektyvumo pranašumą ly-ginant su kitu. Sunku nu-matyti, kuriam ligoniui kuris NVNU bus efektyvesnis, pa-stebėtas individualus atsakas į skirtingus tos pačios grupės preparatus. Lėtinėmis sąna-rių ligomis (reumatoidiniu artritu, artroze) sergančiųjų apklausos rodo, kad tik apie pusę jų yra patenkinti nau-dojamu NVNU, pagrindinės problemos – nepakankamas nuskausminantis poveikis, virškinimo trakto pažeidimo reiškiniai. Taigi, NVNU pa-sirinkimą lemia tiek vaisto savybės (efektyvumas, tole-ravimas ir galimi pašaliniai reiškiniai, išleidimo forma ir dozė, kaina), tiek ir ligonio individualus pasirinkimas, diagnozė, a m ž i u s , gretutinės ligos ir vartojami kiti vaistai.

Pagal COX- 1 ir COX-2 slopinimo įvertinimo duo-menis, NVNU skirstomi taip:

- vaistai, specifiškai

slopinantys tik COX-2: kok-sibai (celekoksibas, etori-koksibas, valdekoksibas)

- nespecifiški vais-tai. Pvz., indometacinas la-bai stipriai slopina COX-1, ibuprofenas ir diklofena-kas - maždaug vienodai abi izoformas, stipriau COX-2 slopinančiais laikomi nabu-metonas ir etodolakas, me-loksikamas, nimesulidas.

Dažniausias NVNU pa-šalinis reiškinys – virškinimo trakto pažeidimas. Jis gali būti simptominis (pykini-mas, dispepsija, anoreksija, refliuksas, pilvo skausmai,viduriavimas), nustatomas endoskopuojant (erozijos, opos), gali atsirasti besimp-tominės ar komplikuotos (kraujavimu, perforacija, obstrukcija) opos. Virškini-mo trakto pažeidimas nu-statomas net iki 40 proc. šiuos vaistus vartojančių ligonių, gastropatijos rizika didėja, reguliariai vartojant šiuos vaistus. Prieš skiriant NVNU, ypač ilgesniam lai-kui, būtina įvertinti paciento medikamentinės gastropati-jos rizikos veiksnius: amžius virš 60 metų, peptinės opos anamnezė, Helicobacter pylori infekcija, ilgalaikis skirtingų NVNU vartojimas, alkoholio vartojimas, rūky-mas, kartu vartojami anti-koaguliantai, mažos aspirino dozės, gliukokortikoidai, sunkios gretutinės ligos.

Priemonės, mažinančios virškinimo trakto pažeidimo riziką:

vartotina mažiausia efek-tyvi NVNU dozė, tuo pačiu

metu skiriamas tik vienas šios grupės preparatas, jei galima – skiriama sisteminio poveikio neturinti NVNU forma, pvz., tepalas, ven-giama minėtų vaistų derinių, skiriama virškinimo trakto

1 lentelė.

gleivinę apsaugančių vaistų (efektyviausiomis preven-cijos priemonėmis laikomi misoprostolis, protonų pom-pos inhibitoriai) ar selekty-vūs COX-2 inhibitoriai.

NVNU gali sutrikdy-


Sveikata2.indd 43 2005.02.18 10:20:59

Sveikata 2005 • 2


ti inkstų veiklą, vandens ir elektrolitų pusiausvyrą ir su-kelti skysčių susikaupimą, hiperkalemiją, silpninti diu-retikų terapinį poveikį, sukel-ti grįžtamą inkstų funkcijos nepakankamumą, inkstų pa-pilų nekrozę, intersticinį ne-fritą. Šie pašaliniai reiškiniai taip pat būdingesni vyresnio amžiaus ligoniams, sergan-tiems širdies ir kraujagyslių ateroskleroze, širdies nepa-kankamumu, inkstų ligomis, vartojantiems diuretikus.

Rečiau pasitaiko NVNU sukeliamas kepenų pa-žeidimas, kraujo gamybos slopinimas, odos bėrimai, alerginės, hipersensityvinės reakcijos, CNS pažeidimo reiškiniai.

Taigi, prieš skiriant gydy-mą NVNU, reiktų atlikti ben-drą kraujo tyrimą, ištirti ke-penų fermentus, kreatininą.

Rekomenduojama per-spėti ligonį, kad pastebėjęs

tamsias ar juodas išmatas, atsiradus pilvo skausmams, pykinimui, vėmimui, pa-brinkimams, dusuliui, ligo-nis apie tai praneštų gydyto-jui. Gydymo eigoje bendras kraujo, kepenų fermentų, kreatinino tyrimai turėtų būti periodiškai kas 8-12 sav., kreatininas – bent vieną kartą metuose.

Maksimaliai sustiprinus COX-2 slopinimą, tuo pat metu nesikeičiant poveikiui į fiziologinį COX-1 fermen-tą, buvo sukurti gero prieš-uždegiminio poveikio, bet saugesni virškinimo traktui vaistai. VIGOR studija su rofekoksibu, CLASS studi-ja su celebreksu įtikinamai parodė, kad naudojant spe-cifinius COX-2 inhibitoriusstatistiškai patikimai suma-žėja virškinimo trakto pa-žeidimas.

Tačiau COX-2 inhibito-riai iš esmės nesiskiria nuo

neselektyvių NVNU povei-kiu inkstams, gali didinti ar-terinę hipertenziją, edemas.

2004 m. pabaigoje, nu-stačius tromboembolines komplikacijas didinantį po-veikį trejų metų trukmės placebu kontroliuojamame prevencinio poveikio ade-nomatoziniams polipams tyrime, buvo sustabdyta rofekoksibo gamyba, nu-trauktas ilgalaikis placebu kontroliuojamas celekoksi-bo klinikinis tyrimas. Nors santykinės infarkto ir insulto rizikos didėjimas pastebėtas, vartojant minėtus vaistus tik ilgiau nei 18 mėn., FDA ir EMEA atkreipia dėmesį į šių duomenų rimtumą, reko-menduoja skirti mažiausias būtinas celekoksibo dozes, svarstyti alternatyvių prepa-ratų parinkimą kiekvienam ligoniui. Kita vertus, nei vienas iš tradicinių neselek-tyvių preparatų nėra tirtas

panašios trukmės (36 mėn.) placebu kontroliuojamuose tyrimuose. Šios problemos tyrinėjimai vyksta toliau, aiškinamasi apie NVNU poveikį endotelio prostacik-linams, NO produkcijai ir kitiems potencialiems kar-diovaskulinio poveikio me-chanizmams, tęsiami kitų koksibų saugumo klinikiniai tyrinėjimai.

Nors NVNU mažina skausmą, uždegimą, karščia-vimą, bet jie neapsaugo nuo erozijų susidarymo sergant reumatoidiniu artritu, neslo-pina osteofitų formavimosisergant artroze, neapsaugo kremzlės nuo mechaninio ar uždegiminio poveikio. Yra duomenų, kad ilgą laiką reguliariai naudojant kai ku-riuos NVNU artrozės atve-ju, stiprėja kremzlės pažei-dimas, todėl diskutuojama dėl jų naudojimo šios ligos metu. ▲

Sveikata, sveikata… Kol sveikas, apie ją negalvojate, kai susergate – apie tai tik ir temąstote. Tad kaip nesusirgti, o susirgus – kur ir kaip gy-dytis?

Šiais klausimais jums patars specia-listai, jei skaitysite mėnesinį “Svei-katos” žurnalą. Čia jūs rasite net tokios informacijos, dėl kurios po-reikio dar nesusimąstėte. Ir visa tai iš pirmų lūpų, nes “Sveikatoje” ra-šo vien medicinos specialistai, savo srities žinovai. Dalis numerių – temi-niai, t.y. skirti vienai kuriai nors li-gų grupei ar gydymo įstaigai, juose sukaupta naujausia ligų gydymo ir profilaktikos informacija.

Ir 2005-aisiais metais prenumera-tos kaina labai nedidelė: metams – 30 Lt, 6 mėn. - 15 Lt, 3 mėn. - 7,5 Lt (su pristatymu). Žurnalo indeksas 5076.

Jeigu jus sudomins ir mūsų lei-džiamas mokslinis, recenzuojamas ir referuojamas žurnalas “Sveikatos mokslai”, tuomet kartu su “Svei-kata” kas ketvirtį gausite “Sveika-tos mokslų” numerį. Dviejų žurnalų prenumeratos kaina metams - 66 Lt, pusei metų - 33 Lt, ketvirčiui - 16,50 Lt. Prenumeratos indeksas 5348.

Prenumeratą 2005-iesiems me-tams priima visi Lietuvos pašto sky-riai. Prenumeruokite ir skaitykite se-niausiai leidžiamą medicinos žurnalą “Sveikata”, taip pat mokslinį žurna-lą „Sveikatos mokslai“.

Mieli skaitytojai!

Sveikata2.indd 44 2005.02.18 10:21:48

45

“Aktualios informacijos” skyrelį tvarkosveikatos apsaugos ministro atstovė spaudaiODETA RIMKEVIČIŪTĖ

Tel. (8-5) 266 14 15.El. paštas: [email protected]

Vasario 4 d. sveikatos ap-saugos ministras Žilvinas Pa-daiga lankėsi Klaipėdoje.

Vizito metu ministras ap-silankė Klaipėdos ligoninėje, kur susitiko su ligoninės vy-riausiuoju gydytoju Vinsu Ja-nušoniu, Klaipėdos apskrities viršininke Virginija Luko-šiene bei apskrities gydytoju Valdemaru Anušiu. Susitiki-mo metu vyriausiasis gydyto-jas Vinsas Janušonis pristatė Klaipėdos ligoninę bei pami-nėjo aktualiausias problemas. Anot V.Janušonio, ligoniai sunkėja, t.y. vis sudėtingesnės operacijos atliekamos Klai-pėdos ligoninėje. Gydytojas paminėjo, kad ligoninė turi visas reikalingiausias techno-logijas, tačiau bene didžiau-sia problema - beveik 30 metų neremontuotos opera-cinės. Vyriausiasis gydytojas su ministru aptarė galimybes šiai problemai spręsti. „Ope-racinių renovacijų svarbą suprantame ir ketiname tęsti šios programos įgyvendini-mą“, - sako Ž. Padaiga.

Vyriausiasis gydytojas pasidžiaugė, kad praėjusiais metais Klaipėdos ligoninėje atlyginimai medikams pa-didėjo 10 procentų. Taip pat V.Janušonis pabrėžė, kad iš

Žilvinas Padaiga susitiko su Klai-pėdos medikais

jo vadovaujamos įstaigos nei vienas medikas neišvyko į už-sienį.

Pasibaigus susitikimui su vadovais, ministras susitiko su Klaipėdos žiniasklaidos atstovais, kur neformalioje aplinkoje atsakė į žurnalis-tams ir visuomenei rūpimus klausimus.

Vizitą Klaipėdos ligoni-nėje užbaigė susitikimas su medikais. Sveikatos apsaugos ministras trumpai apžvelgė pagrindinius ministerijos dar-bus, numatytus prioritetus ir veiklos kryptis. „Esu medikas ir puikiai suprantu jūsų rei-kalavimus, tačiau turime taip pat atsižvelgti ir į valstybės galimybes“. Klaipėdos medi-kai aktyviai dalyvavo disku-sijoje su ministru bei uždavi-nėjo aktualius klausimus dėl medikų atlyginimo kėlimo, sveikatos apsaugos sistemos finansavimo bei privalomojosveikatos priežiūros įstaigų draudimo. Ministras dar kartą patikino, kad pakelti medi-kams atlyginimus 10 procen-tų yra tikrai realu, o taip pat pabrėžė, kad šiuo metu yra svarstomi įvairūs būdai bei galimybės šį procentą didinti. Diskusijos suaktyvėjo pradė-jus kalbėti apie privalomąjį gydymo įstaigų draudimo įstatymą. Pasak medikų, da-bartinis įstatymas verčia juos būti daugiau biurokratais nei medikais. Ministras Ž. Padai-

ga sutiko, kad spragų įstatyme yra. „Užsienio patirtis rodo, kad panaši situacija buvo ir kitose šalyse, tačiau praėjus tam tikram laikui ir medikai, ir pacientai įsitikino šio įsta-tymo svarba ir būtinybe. Šiuo metu įstatymo priežiūros gru-pei yra pavesta stebėti įsta-tymą ir reikalui esant rengti pataisas”, - pažymėjo minis-tras. Anot ministro, įstatymo taisyti gal ir nereikės, tačiau gali reikėti parengti poįstaty-minius aktus.

Ministras taip pat apsilan-kė Klaipėdos psichiatrijos li-goninėje, kur susitiko su ligo-ninės vyriausiuoju gydytoju Algirdu Narinkevičiumi. Mi-nistras su gydytoju bei virši-ninko apskrities administraci-ja aptarė naujos psichiatrijos ligoninės statybos projektą, kurį planuojama įgyvendinti ateityje.

„Esu ne kartą sakęs, kad psichikos sveikata yra vienas iš Sveikatos apsaugos minis-terijos prioritetų. Visuome-niniu patarėju, kuris kuruoja psichikos sveikatos sritį yra paskirtas psichiatras docen-tas Dainius Pūras“, - sakė ministras. Žilvinas Padaiga paminėjo Europos ministrų konferenciją, kurioje buvo svarstomi klausimai psichi-kos sveikatos tema, o taip pri-statė dokumentus, parengtus šios tarptautinės konferenci-jos metu.

Vėliau ministras nuvyko į Klaipėdos apskrities ligoni-nę, kur ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Saka-lauskas pristatė apskrities li-goninės 2004-ųjų metų veik-los rezultatus. „Galima tik pasidžiaugti, kai matome taip puikiai ūkiškai besitvarkan-čias ligonines, kurios sugeba pritraukti ir investuotojų“, - pažymėjo ministras Žilvinas Padaiga. Klaipėdos apskrities ligoninės administracija taip pat parodė ligoninės patalpas bei branduolinio magnetinio rezonanso (BMR) kabinetą. Tai pirmasis Klaipėdos ap-skrityje ir antrasis tokio tipo BMR tomografas Lietuvoje.

Baigiantis vizitui Klaipė-doje, ministras taip pat apsi-lankė Klaipėdos visuomenės sveikatos centre (KVSC), kur centro direktorius Rimantas Pilipavičius parodė rekons-truojamą Klaipėdos visuome-nės sveikatos centro pastatą, kur ateityje persikels KVSC administracija. Taip pat mi-nistras lankėsi užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolėsskyriuje bei laboratoriniame korpuse, kur buvo pademons-truota rūkimo mašina, kuri nustato dervų bei nikotino kiekį tabake.

ODETA RIMKEVIČIŪTĖMinistro atstovė spaudai

AKTUALI INFORMACIJA

Sveikata2.indd 45 2005.02.18 10:21:49

Sveikata 2005 • 2


Š.m. sausio 31 – vasario 1 d., sveikatos apsaugos minis-tras Žilvinas Padaiga lankėsi Briuselyje (Belgija), kur da-lyvavo susitikime su naujuoju Europos Sąjungos Sveikatos ir vartotojų apsaugos komi-saru Markos Kyprianou bei dalyvavo apskritojo stalo dis-kusijoje Europos Parlamente.

Tai pirmas tokio pobūdžio susitikimas, kurio metu buvo aptarta Europos Sąjungos sveikatos strategija bei jos prioritetai. Sveikatos apsau-gos ministras Žilvinas Padai-ga pristatė Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos prioritetus bei numatomas veiklos kryp-tis. Diskusijoje su ES komisa-ru ministras ypatingą dėmesį skyrė psichikos sveikatos politikai. Ministras kartu su komisaru aptarė Europos ministrų konferencijoje „Psi-chikos sveikata Europoje: iš-šūkiai ir siektini rezultatai“, kuri vyko š.m. sausio 12-15 d. Helsinkyje (Suomija) pri-imtą Psichikos sveikatos de-klaraciją ir 2005 – 2010 metų veiksmų planą Europai. Žil-vinas Padaiga pristatė numa-tomus konkrečius Sveikatos apsaugos ministerijos veiks-mus, siekiant efektyviai įgy-vendinti psichikos sveikatos veiksmų planą. Vienas iš pa-grindinių klausimų, svarstytų susitikimo metu – gydytojų migracija. Sveikatos komisa-ras Markos Kyprianou pabrė-žė, kad aktualios problemos sveikatos srityje negali būti svarstomos tik nacionaliniuo-se lygmenyse. Labai svarbu išanalizuoti visų Europos Są-jungos šalių narių patirtį bei

Žilvinas Padaiga susitiko su ES Sveikatos ir var-totojų apsaugos komisaru

parengti bendrą ES sveikatos strategiją.

Briuselyje ministras taip pat dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje „Ateities Europos Sąjungos sveikatos strategija: kaip geriausiai užtikrinti gerą sveikatą“, kuri vyko Europos Parlamente. Diskusijos metu ministras apžvelgė Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos situaciją bei jos raidą Euro-pos šalių kontekste, pristatė visuomenės sveikatos pro-gramos prioritetus ir pabrė-žė, kad 2005 metų prioritetai – ŽIV/AIDS, psichikos svei-kata, vėžio, diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikayra bene didžiausias iššūkis visoms naujoms ES šalims narėms.

Vizito Briuselyje metu Žilvinas Padaiga taip pat ap-silankė Lietuvos Respublikos nuolatinėje atstovybėje Euro-pos Sąjungoje, kur susitiko su misijos vadovu J.E. ambasa-doriumi Oskaru Jusiu bei dar-buotojais. Susitikimo metu buvo aptartas bendradarbia-vimas tarp Sveikatos apsau-gos ministerijos ir atstovybės siekiant užtikrinti efektyvų veiksmų koordinavimą, vyk-dant Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai sveikatos apsaugos srityje.

ODETA RIMKEVIČIŪTĖMinistro atstovė spaudai

Kauno visuomenės svei-katos centro (KVSC) specia-listai per 2002–2003 metus miesto ikimokyklinėse įstai-gose ištyrę 762 nuo 3 iki 7 metų vaikų burnos higienos būklę, pastebėjo, kad nepai-sant pagerėjusios burnos sveikatos priežiūros, nepa-

tenkinama burnos higiena nu-statyta 23,2 proc. mergaičių ir 37,6 proc. tirtų berniukų.

Apie 45 proc. ikimokyk-linukų dantis valo rečiau nei 1–2 kartus per dieną. Ant dantukų rastos gausios ap-našos sudaro sąlygas vystytis ankstyvajam dantų ėduoniui, komplikuotai, lėtinei, su dau-geliu faktorių susijusiai bur-nos ertmės ligai.

KVSC specialistai tyri-mus atliko 46 Kauno ikimo-kyklinėse įstaigose vykdyda-mi programą „Kauno miesto darželinio amžiaus vaikų bur-nos ertmės sveikatos gerini-mas 2002-2007 metais”

Lietuvos sveikatos pro-gramos duomenimis, Lietu-voje plačiai paplitusios dantų ėduonies ir periodonto ligos. Apie 68 proc. trimečių dan-tų ir 94 proc. šešiamečių jau pažeisti ėduonies. Dar labiau nukentėję vyresnių vaikų dan-tys. Ėduonis yra pažeidęs nuo 69 proc. iki 98 proc. dvylika-mečių ir 84-100 proc. penkio-likamečių dantų. Suaugusieji šia liga serga nuo 99,5-100 proc. Viena svarbiausių ėduo-nies priežasčių - bloga burnos higiena.

Pasaulio sveikatos organi-zacijos vienas iš stomatologi-nių ligų profilaktikos uždavi-nių šalims, dalyvaujančioms stomatologinių ligų profilak-tikos programoje, skirtas ka-rieso profilaktikai. Numatytaiki 2010 metų pasiekti, kad 90 proc. 5-6 metų vaikų ne-turėtų karieso, o 12 metų vai-kų ėduonies intensyvumas, vertinamas KPI rodikliu, būtų lygus 1,0.

Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro specialistų, nuo ėduonies galima apsi-saugoti profilaktikos priemo-nėmis. Apnašos nesusidarys, jei dantukai bus valomi kas-dien, reguliariai, ir taisyklin-

gai. O švarių, ką tik išdygusių krūminių dantų kramtomąjį paviršių, dantų vageles bei duobeles rekomenduojama užpildyti specialiomis, her-metizuojančiomis, karieso profilaktikai skirtomis me-džiagomis – silantais.

Specialistų teigimu, silan-tai yra ilgalaikė, mechaninė užtvara dantims nuo mikro-organizmų ir jų išskiriamų rūgščių, o juose esantis fluoraspadeda sustiprinti vagelės ir duobelės emalį. Ši profilaktinėprocedūra kur kas paprastesnė ir pigesnė nei dantų plomba-vimas. Švedijos mokslininkai nustatė, jog padengus dantų vageles apie 80 proc. – 96 proc. vaikų net po aštuonerių metų nesiskundė kariesu.

Pasak specialistų, dantys pradeda vystytis nuo gum-burų, kurie auga vienas kito link. Gumburų susiliejimo vietose lieka įvairaus gylio plyšiai - vagelės. Jei jos atvi-ros ir seklios - karieso rizika maža, jas lengva valyti. Kai vagelės gilios ir siauros, dan-tų šepetėlio šereliai jų beveik nesiekia. Tuomet karieso rizi-ka didesnė.

Kauno visuomenės svei-katos centro sveikatos stip-rinimo skyriaus sveikatos ekologė Lina Buteikienė pa-taria tarpgumburinius plyšius vaikams užpildyti silantais vos išdygus krūminiams dan-tims ar kapliams. Pirmuosius krūminius dantis padengti si-lantais rekomenduojama tarp 5-7, antruosius – tarp 11-12 metų amžiaus, kaplius - nuo 7 iki 13 metų.

Daugiau informacijos:Viktorija KleinienėKauno visuomenės svei-

katos centro atstovė spaudaiTel. (8~37) 33 16 92

SAM ryšių su visuomene skyrius

Nuo ėduonies vai-kų dantis apsaugo silantai

Sveikata2.indd 46 2005.02.18 10:21:50

47

Sveikatos apsaugos minis-tro Žilvino Padaigos įsakymu paskirstytos 2005 metų Pri-valomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos svei-katos programoms finansuoti.

Šiemet bendros išlaidos sveikatos programoms fi-nansuoti sudarys 109,9 mln. litų arba net 34 mln. Lt (44,8 proc.) jų skiriama daugiau palyginti su 2004 metais. Tai leidžia papildomai finansuo-ti įvairių sveikatos priežiū-ros programų įgyvendinimą. 2004 m. sveikatos progra-moms finansuoti buvo skirta75,9 mln. Lt, 2003 m. – ati-tinkamai 22,1 mln. Lt, 2002 m. – 14,7 mln. Lt, 2001 m. – 14 mln. litų.

Skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimo ir finansavimoprogramai įgyvendinti pa-skirta 7,6 mln. litų, Žmogaus organų ir audinių transplan-tacijos paprastųjų išlaidų fi-nansavimo programai – 14,8 mln. Lt, Paslaugų restruktū-rizavimo programai – 29,1 mln. Lt, Priklausomybės ligų programai – 1,5 mln. Lt, Pre-vencinei profilaktinei progra-mai – 8 mln. Lt, Nacionalinei kraujo programai – 30 mln. Lt, Europos Tarybos Regla-mentų įgyvendinimo progra-mai – 10,8 mln. litų.

Savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai realizuoti paskirta 8 mln. litų. Šios lėšos bus pa-naudotos savivaldybių visuo-menės sveikatos programų, sveikatos priežiūros mokyk-lose bei vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programų įgyvendinimui.

Paskirstytos lėšos sveikatos programoms finansuoti

Jau septynerius metus iš eilės susitinka Europos mokslininkai, dalindamiesi žiniomis apie erkių platina-mas ligas, jų kliniką, pasek-mes sveikatai bei vakcinų ypatumus.

Praėjusiais – Vaikų svei-katos – metais buvo akcen-tuojama rizika susirgti erki-niu encefalitu (EE) ir ligos pasekmės vaikų sveikatai.

Šių metų, 7-oji Tarp-tautinė mokslinės darbinės grupės konferencija, vykusi Austrijos sostinėje Vienoje, buvo pavadinta „Auksinis amžius ir erkinis encefali-tas“. Auksiniu vadinamas daugiau nei penkiasdešim-ties metų žmogaus amžius. Šio amžiaus sulaukęs šian-dieninis žmogus yra darbin-gas, geros sveikatos, akty-vus, mobilus, dažnai turintis tvirtą materialinį pagrindą, galintis keliauti, skirti dau-giau laiko sau. Vyresni kaip penkiasdešimties metų žmo-nės mėgsta ramesnį poilsį, ypač poilsį gamtoje. Todėl rizika susirgti erkiniu ence-falitu šiai amžiaus grupei yra didesnė.

Šiais metais mokslinės konferencijos metu vyko ES žurnalistų spaudos konferen-cija, po kurios dalyviai galė-jo aplankyti Austrijoje įsikū-rusią ,,Baxter” kompanijos EE vakcinų gamyklą.

Konferencijoje, kaip ir kiekvienais metais skaito-muose pranešimuose, atsi-spindėjo praėjusių metų EE paplitimas ES mastu.

Europoje kasmet oficia-liai užregistruojama 10-12 tūkst. EE atvejų. Tuo tarpu,

prof. J. Suess‘o nuomone, realus skaičius turėtų siekti 40-50 tūkst.

Baltijos šalys laikomos EE endemiškiausiu Europos regionu. Pagal 2003 m. duo-menis Lietuva užima pirmą vietą ES pagal sergamumą EE. (II vietą - Suomija, III - Lenkija).

Ši liga pavojinga tuo, kad ji neturi specifinių gydymometodų, t.y. vaistais kovo-jama ne prieš ligos sukėlėją, bet tik malšinami kai kurie ligos sukeliami simptomai, laukiama, kol žmogaus or-ganizmas pats nugalės pavo-jingą virusą. Ne visiems tai pavyksta padaryti vienodai.

Europoje 4 proc. užsi-krėtusių nuo EE miršta, 8,5 proc. lieka su sunkiais inva-lidizuojančiais reiškinais, 30 proc. užsikrėtusiųjų būdingi liekamieji reiškiniai, neigia-mai veikiantys gyvenimo kokybę (parezės, psichikos sutrikimai, kvėpavimo sutri-kimai ir kt.).

Vienintelė specifinė irpatikima apsauga nuo erki-nio encefalito yra profilakti-niai skiepai.

Užkrečiamųjų ligų profi-laktikos ir kontrolės centras primena, kad žiema yra pats tinkamiausias laikas pasi-skiepyti ir taip pasiruošti ar-tėjant naujam erkių aktyvu-mo, t.y. ir erkinio encefalito, sezonui.

Daugiau informacijos:G. LetukienėVVSPT vyriausioji spe-

cialistė ryšiams su visuome-ne

Tel. (8 5) 277 80 36www.vvspt.lt

SAM Ryšių su visuomene skyrius

Erkinio encefalito pėdsakais

Sveikatos apsaugos mi-nistras Žilvinas Padaiga sau-sio 27 d. sudarė darbo grupę, kuri nustatys, ar tinkamai buvo įvertintas planuojamo Vilniaus apskrities regioni-nio komunalinių atliekų są-vartyno poveikis Kazokiškių gyvenvietės bendruomenės sveikatai.

Darbo grupės vadovu pa-skirtas Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos skyriaus vedėjas Audrius Ščeponavičius. Ji su-daryta iš 8 narių, įvairių vals-tybinių įstaigų ir Vilniaus uni-versiteto Medicinos fakulteto bei Kauno medicinos univer-siteto darbuotojų.

Darbo grupė sudaryta, atsižvelgus į LR Seimo Svei-katos reikalų komiteto raštą ir Kazokiškių bendruomenės siūlymą panaikinti sprendimą dėl Vilniaus apskrities atliekų sąvartyno įrengimo Kazokiš-kėse.

Darbo grupei darbą atlikti pavesta iki vasario 21 dienos.


Bus vertinama, ar tinkamai nustatytas galimas Kazokiš-kių sąvartyno po-veikis visuomenės sveikatai

Sveikatos apsaugos minis-terijoje įvyko spaudos konfe-rencija ,,Psichikos sveikatos politika Lietuvoje – galimy-bės ir perspektyvos“. Joje da-lyvavo Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos docen-

Psichikos sveikata – vienas iš sveikatos poli-tikos prioritetų

AKTUALI INFORMACIJA

Sveikata2.indd 47 2005.02.18 10:21:51

Sveikata 2005 • 2


tas Dainius Pūras bei Vals-tybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davido-nienė.

Konferencijoje pristatyti sausio 12 – 15 dienomis Hel-sinkyje (Suomija) vykusioje konferencijoje „Psichikos sveikata Europoje: iššūkiai ir siektini rezultatai“ priimti Psichikos sveikatos dekla-racija ir 2005 – 2010 metų veiksmų planas Europai, pa-teikta psichikos sveikatos si-tuacijos analizė Europoje bei Lietuvoje, numatytos sveika-tos politikos gairės vienoje iš skaudžiausių pasaulio visuo-menės sveikatos sričių.

Pasak docento D. Pūro, deklaracijos tikslas – akcen-tuoti, kad psichikos sveikata tampa pagrindine Europos sveikatos politikos dimensija. „Nėra ir negali būti sveikatos be psichikos sveikatos, jos sutrikimo keliamos proble-mos tampa rimta ekonomine, moraline ir net politine našta visuomenei,“ – pabrėžė jis.

Psichikos sveikatos dekla-racijoje Europai numatoma parengti strategiją ir išplėtoti veiklą, susijusia su apsauga nuo psichikos problemų turin-čiųjų žmonių stigmatizacijos ir diskriminacijos, padedančią opiausias psichikos sveikatos problemas – savižudybes, vai-kų psichikos sveikatos ir pri-klausomybių ligų prevenciją – spręsti nacionaliniu lygiu. Sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos sprendimu planuojama įsteigti komitetą, kuris bus įgaliotas parengti psichikos sveikatos politikos dokumentus bei peržiūrėti psichikos ligų profilaktikos irsavižudybių prevencijos pro-gramas bei pateikti psichikos sveikatos politikos įgyvendi-nimo planą. „Atėjo laikas pa-skiepyti Lietuvos visuomenę psichikos sveikatos srityje,“ – akcentavo D. Pūras.

Valstybinio psichikos

sveikatos centro direktorė ap-žvelgė psichikos sveikatos si-tuaciją Lietuvoje, psichiatri-jos teikiamų paslaugų kokybę ir perspektyvas.

Pasak O. Davidonienės, statistikos duomenys verčia susimąstyti: 2003 m. Lietu-voje užfiksuota 1455 savi-žudybės, apie 5 proc. visų šalies gyventojų gydosi pas psichikos sveikatos specialis-tus dėl psichikos sutrikimų ir priklausomybės ligų, 33 proc. apklaustųjų paauglių galvose buvo gimusi mintis apie savi-žudybę.

„Visuomenė perdaug „me-dikalizuotai“ bando spręsti dvasios problemas. – pažy-mėjo direktorė. – Reikalingas naujas požiūris į visuomenės psichikos sutrikimus, jungian-tis medicinos, reabilitacijos, šeimos ir pačios visuomenės vaidmenį ieškant efektyvių būdų skatinti psichinę pilie-čių gerovę.“


Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo atnaujintas Pa-cientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kuris įpareigoja asmens sveikatos priežiūros įstaigas draustis savo civilinę atsakomybę.

Sveikatos apsaugos mi-nisterija, siekdama sveikatos priežiūros įstaigoms užtikrinti galimybę apsidrausti, parengė ir patvirtino Civilinės atsako-mybės draudimo tvarką ir nu-matė draudimo įmokoms rei-kalingų lėšų skyrimo būdus.

Sveikatos apsaugos minis-tro Žilvino Padaigos įsakymu

(Nr. V-43 „Dėl bazinių kainų balo vertės nustatymo“), pasi-rašytu 2005 m. sausio 21 d., iš Privalomojo sveikatos drau-dimo fondo biudžeto rezervo paslaugų įkainiams padidinti skirta 16 mln. Lt.

Turėdamos galimybę daugiau užsidirbti, sveikatos priežiūros įstaigos papildo-mai gautas lėšas galės panau-doti privalomajam civilinės atsakomybės draudimui.

Papildomi 16 mln. Lt privalomajam sveikatos priežiū-ros įstaigų draudimui

Sveikatos apsaugos minis-terijoje paskelbti pirmieji svei-katos priežiūros įstaigų (SPĮ) apskrityse restruktūrizavimo planų įgyvendinimo palygina-mosios analizės rezultatai.

Sveikatos apsaugos minis-tro Ž. Padaigos vadovaujama komisija apibendrino SPĮ per-tvarkymo patirtį apskrityse, užduočių vykdymo tendenci-jas ir efektyviam jų įgyvendi-nimui trukdžiusias problemas.

Pasak ministro, svarbu objektyviai įvertinti ekonomi-nį restruktūrizacijos proceso efektyvumą. „Įstaigų pertvar-kos eigoje numatoma sutaupyti iki 20 proc. sveikatos sistemos finansavimui skiriamų lėšų,– teigė Ž. Padaiga. – Tai puiki investicija į tolesnį sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimą, spar-tesnį medicinos darbuotojų at-lyginimų didinimą.“

SPĮ pertvarkos procesas pradėtas 2003 metais, Lietu-vos Vyriausybei patvirtinus SPĮ restruktūrizavimo strate-giją ir numačius ją įgyvendinti dviem etapais: pirmąjį iki 2005 metų, antrąjį iki 2008 metų.

Šioje Strategijoje res-truktūrizavimo kriterijai ir

siekiami rezultatai nustatyti tik pirmajam etapui. Įverti-nus pasiektus pirmojo etapo rezultatus, 2005 metų antraja-me pusmetyje bus nustatomi antrojo etapo kriterijai ir sie-kiami rezultatai, tikslinama jo trukmė.

„Pirmojo etapo įgyvendini-mo pusiaukelėje džiaugiamės pasiektomis pergalėmis, ana-lizuojame klaidas.“ – pabrėžė restruktūrizavimo proceso re-zultatus pristačiusi Sveikatos teisės ir ekonomikos centro direktorė J. Kumpienė.

Pasak jos, SPĮ restruktūri-zavimo planų įgyvendinimas apskrityse vykdomas nevieno-dai. Skiriasi ambulatorinių pa-slaugų plėtra, stacionaro lovų mažėjimo ir šeimos gydytojų skaičiaus augimo tendenci-jos. Geriausiais rezultatais, J. Kumpienės žodžiais, pasižymi Vilniaus ir Kauno apskritys, nuo jų neatsilieka ir Klaipėda. Tačiau neracionalus staciona-ro lovų naudojimas, vidutinės gydymo stacionare trukmės mažėjimas, slaugos gydymo pertvarka lieka problematiški.

Apibendrindama SPĮ ap-skrityse restruktūrizavimo rezultatus, komisija priėmė nutarimą, kuriame siūloma apskritis ir savivaldybes infor-muoti apie pertvarkos rezul-tatus, analizuoti neįvykdytų įsipareigojimų priežastis bei teikti pasiūlymus jų vykdy-mui. Įstaigos raginamos akty-viau rengti restruktūrizacijos planus. Siūloma patvirtinti tvarką, užtikrinančią Priva-lomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skirtų restruktūrizavimo programos finansavimui, efektyvesnį pa-naudojimą bei numatyti įstai-gų atsakomybę už planuose numatytų priemonių nevyk-dymą.


Restruktūriza-vimo eiga: api-bendrinti pasiekti rezultatai

Sveikata2.indd 48 2005.02.18 10:21:52

universali kelio sĄnario...

Documents