1

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

SANTRAUKA

Paskutinés sociologinés apklausos rodo didelés rinkéjù dalies simpatijascentro junginì sudaranæioms partijoms – Naujajai sàjungai, Centro sàjungaiir Liberalù sàjungai. Maûai tikétina, kad per likusì iki Seimo rinkimù laikàjégù santykis radikaliai pasikeis.

Vienas iö pagrindiniù dabartinés Vyriausybés nuopelnù yra tas, kad jaipavyko suvaldyti valstybés finansinè situacijà, kuri 1999 m. pabaigoje buvokritiöka. Kita vertus, Vyriausybés veikla kur kas maûiau sékminga versloaplinkos gerinimo ir eksporto skatinimo srityje.

2000 metai yra lúûio metai, pereinant iö ekonominio nuosmukio ì pakilimostadijà. Öiuo metu verslo pagyvéjimas pirmiausia grindûiamas eksportoplétra. 2000 m. pabaigoje - 2001 m. pradûioje gali suaktyvéti ir vidausrinka. Tai pratès ir sutvirtins ekonomikos kilimo procesà.

Santykinis lito brangumas, palyginti su euru, turéjo neigiamos ìtakosìmonéms, eksportuojanæioms prekes ì Europos Sàjungà. Atsiûvelgiant ìdaugelì veiksniù, artimiausiais ménesiais galima tikétis nuosaikaus dolerioir lito kurso kritimo euro atûvilgiu, kartu silpnétù ir einamosios sàskaitosdeficito problema.

Labai dinamiöka Rusijos ekonomikos plétra pirmàjì 2000 m. pusmetì,didéjanti tenyköæiù gyventojù ir ìmoniù perkamoji galia bei stipréjantisrublis skatins lietuviökù prekiù eksportà ì öì regionà.

Gamybos nuosmukis praéjusiais metais lémé, kad sparæiai didéjo nedarbas.Tai tèsési ir pirmaisiais 2000 m. ménesiais. Balandûio-geguûés mén.nedarbo lygis pradéjo maûéti, taæiau grieûæiausio taupymo reûimu dirban-æios ìmonés neskuba priimti naujù darbuotojù. 2000 m. pabaigoje nedarbolygis turétù búti apie 10 proc.

Infliacija Lietuvoje, kaip ir praéjusiais metais, yra itin maûa. Iö esmés jigali reikömingiau iöaugti tik dél administraciniù valdûios sprendimù. Ìmonésturi minimalias galimybes perkelti padidéjusias gamybos iölaidas ì kainasdél ribotos perkamosios galios vidaus rinkoje.

Investicijù procesas öalyje tebéra beveik sustojès. Atsiûvelgiant ì tai, kadverslo plétros lúkesæiai keiæiasi ì geràjà pusè véliau, nei pasirodo pirmiejiekonomikos atsigavimo ûenklai, investicijù stagnacija neturétù labai ste-binti. Materialines investicijas stabdé ir ìmoniù nuosavù iötekliù stygius.

2

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

Turinys

1. Bendra politiné ir ekonominé situacija 31.1. Trumpas politinés situacijos apibúdinimas 31.2. Bendras ekonominés situacijos apibúdinimas 31.3. Aplinkinés rinkos 41.4. Euro ir dolerio kurso peripetijos 5

2. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai 63. Bendrojo vidaus produkto struktúra 94. Uûsienio prekyba ir mokéjimù balansas 105. Uûimtumas ir nedarbas 146. Kainù indeksai 167. Darbo uûmokestis ir namù úkiù pajamos 178. Investicijos 189. Kai kuriù ekonomikos ir pramonés veiklos rúöiù apûvalga 20

9.1. Maisto pramoné 209.2. Lengvoji pramoné 229.3. Naftos pramoné 239.4. Chemijos pramoné 239.5. Baldù pramoné 249.6. Elektrinés ir optinés ìrangos pramoné 259.7. Maûmeniné prekyba 259.8. Ûemés úkis 269.9. Statyba 2710. Darbo naöumas öalies ekonomikoje ir pramonéje 2811. Finansù rinka 30

11.1. Pinigù kiekis ir oficialios tarptautinés atsargos 3011.2. Kredito ìstaigù veikla 3211.3. Tarpbankiné rinka 3611.4. Prekyba Vyriausybés vertybiniais popieriais 3811.5. Akcijù rinka 40

12. Valstybés skola ir biudûetas 42

Priedas

A. Ekonomikos vidinés ir iöorinés rizikos indeksai 44B. Statistinés lentelés 46

3

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

1. Bendra politiné ir ekonominésituacija

1.1. Trumpas politinés situacijosapibúdinimas

Pastarùjù ménesiù politinis gyvenimas yra vis labiaupaûenklintas artéjanæiù Seimo rinkimù. Pretenduojanæiùsudaryti Seimo sudétì partijù veikla pasieké naujà etapà– akivaizdûiai matyti konsolidavimosi pastangos. Suvo-kiama, kad rinkéjù simpatijos negali tolygiai pasiskirstytitarp keliù deöimæiù partijù, todél méginimai dalyvautirinkimuose visiökai savarankiökai daugeliui partijù reikötùpralaiméjimà ir tiesioginés politinés veiklos pauzèketveriems metams.

Kol kas konkreæiausius vienijimosi ûingsnius ûengékairiosios partijos - Lietuvos demokratiné darbo partija(LDDP) ir Lietuvos socialdemokratù partija (LSDP),remiamos kadencijà baigusio Prezidento A. Brazausko.Öi koalicija jau pradéjo akyviai reikötis ne tik pagrindi-niuose öalies miestuose, bet ir provincijoje. Centrosparnui priklausanæios Naujoji sàjunga (socialliberalai),Centro sàjunga ir Liberalù sàjunga taip pat pareiöké apieikirinkiminés integracijos ketinimus, nors ji kol kasneìgavo apæiuopiamù formù. Prieö tai Liberalù sàjungaieökojo politiniù partneriù deöiniùjù partijù stovykloje,taæiau jù iniciatyva nesulauké aiökaus atsako. Tam tikrojeizoliacijoje atsidúré öiuo metu valdanæiàjà koalicijàsudaranæios Tévynés sàjunga (Lietuvos konservatoriai)ir Lietuvos kriköæioniù demokratù partija (LKDP).

Apskritai Lietuvos politines partijas sudétinga grupuotipagal bazines ideologines kryptis (deöiniosios-kairiosios,konservatyviosios-liberaliosios ir pan.), kadangi jos néragalutinai susiformavusios. Neretai prieörinkiminésebatalijose deklaruojamos vienokios idéjos virsta visiökaikitokio pobúdûio sprendimais laiméjus rinkimus. Kai kadaprincipinés nuostatos aukojamos, atsiûvelgiant ìnepalankià vieöosios nuomonés reakcijà vienais ar kitaisklausimais. Öis reiökinys paaiökinamas ilgalaikés politinésveiklos kultúros ir tradicijù stygiumi, beje, jis búdingasdaugeliui jaunos demokratijos valstybiù.

Naujausios sociologinés apklausos rodo didelésrinkéjù dalies simpatijà Naujajai sàjungai, nuokurios pastebimai atsilieka LDDP ir LSDP koalicija.Potencialús Naujosios sàjungos partneriai - Centrosàjunga ir Liberalù sàjunga – taip pat gali preten-duoti ì ûenklaus rinkéjù skaiæiaus balsus. Rinkéjùparama Tévynés sàjungai kol kas yra net nepakankamaöiai partijai savarankiökai patekti ì Seimà (ûr. 1.1diagramà). Maûai tikétina, kad per likusì iki rinkimù laikàpolitiniù jégù santykis radikaliai pasikeis.

A. Kubiliaus vadovaujamos öalies Vyriausybés ìgalio-jimai baigiasi, todél daugelis strateginiù, ilgalaikiù eko-nominiù bei socialiniù projektù turés búti palikti kitaiVyriausybei. Vienas iö pagrindiniù öios Vyriausybés nuo-pelnù buvo tas, kad jai pavyko suvaldyti valstybésfinansinè situacijà, kuri 1999 m. pabaigoje buvo kritiöka.

1.1 diagrama

Lietuvos politiniù partijù reitingai(proc.)“Vilmorus” 2000 05 11-14

* ”Lietuvos ryto” informacija. “Vilmorus” 2000 05 11-14apklausos rezultatai.

0 5 10 15 20

0 5 10 15 20

Lietuvos rusù sàjunga

Lietuvos laisvés lyga

Socialdemokratija 2000

Politiniù kaliniù ir tremtiniù sàjunga

Lietuvos lenkù rinkimù akcija

Naujosios demokratijos partija

Lietuvos laisvés sàjunga

Kriköæioniù demokratù partija

Kriköæioniù demokratù sàjunga

Tévynés sàjunga (Lietuvos konservatoriai)

Centro sàjunga

Valstieæiù partija

Liberalù sàjunga

Socialdemokratù partijos ir LDDP koalicija

Naujoji sàjunga (socialliberalai)

Lietuviù nacionalinés partijos ir "Jaunosios Lietuvos" sàjunga

19,711,2

10,19,2

6,84,6

2,72,5

2,12,11,9

1,00,70,60,6

2,3

Be to, buvo vykdoma gana nuosekli integravimosi ìNATO ir Europos Sàjungà politika. Birûelio mén.ìvykusiame treæiajame Europos Sàjungos – Lietuvosasociacijos komiteto posédyje ES atstovai pripaûinoLietuvos paûangà ekonominés reformos, vidaus rinkos,ûemés úkio, ûuvininkystés, transporto, energetikos,uûimtumo, aplinkosaugos, teisingumo ir vidaus reikalù,administraciniù bei teismù pajégumù stiprinimo srityse.

Kita vertus, dabartinés Vyriausybés veikla buvo kurkas maûiau sékminga verslo aplinkos gerinimo ireksporto skatinimo srityje. Jos ìkurtù Saulétekio ir Saulé-lydûio komisijù faktiniai darbo rezultatai nepateisinolúkesæiù. Uûuot nustaæiusios strategines verslo plétrosbei valstybés valdymo reformos gaires, minétos komi-sijos “nuskendo” techninése smulkmenose, o kai kuriejù pasiúlymai vertintini kaip labai kontraversiöki (pvz.,Saulélydûio komisijos iniciatyva prijungti Statistikosdepartamentà prie Vidaus reikalù ministerijos). Pateisi-nimas galétù búti tik tas, kad esminéms reformomsVyriausybé turéjo pernelyg maûai laiko.

1.2. Bendras ekonominés situacijosapibúdinimas

Vienareikömiökai apibúdinti dabartinè Lietuvos úkinèsituacijà yra gana sudétinga. Viena vertus, akivaizdûiaimatyti jos atsigavimo (kai kuriose srityse – net spartauskilimo) poûymiù, kita vertus, egzistuoja nemaûaiproblemù, rodanæiù, kad kritinis ekonomikos raidoslaikotarpis dar néra visiökai ìveiktas. Neabejotina tikviena – 2000 metai bus lúûio metai, pereinant iöekonominio nuosmukio ì pakilimo stadijà. Öiuolaikotarpiu teigiamas tendencijas gali lydéti neigiami

4

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

reiökiniai. Kadangi gyventojù ir ìmoniù lúkesæiai bus ypaædinamiöki, galima laukti reikömingù vartojimo ir inves-ticijù struktúros pokyæiù.

Öiais metais ekonomikos pagyvéjimas pirmiausia busgrindûiamas eksporto ì Vakarù ir Vidurio Europà bei NVSvalstybes plétra. Didéjantis eksportas lems tai, kadmaûés nedarbas ir augs darbo uûmokestis, bus geriausurenkamos valstybés biudûeto pajamos, todél 2000m. pabaigoje – 2001 m. pradûioje gali suaktyvétiir vidaus rinka. Tai turétù pratèsti ir sutvirtinti laipsniökoekonomikos kilimo procesà.

2000 m. pirmàjì ketvirtì, palyginti su atitinkamupraéjusiù metù laikotarpiu, realus BVP padidéjo 4,1 proc.Iöaugo didûiausià BVP dalì sukurianæios öakos: iögauna-mosios ir apdirbamosios pramonés parduota produkcijapalyginamosiomis kainomis padidéjo 8,8 proc., o maû-meninés prekybos apyvarta – 8,5 proc. Kita vertus, sta-tybos darbù apimtis palyginamosiomis kainomissumaûéjo net 20,1 proc.

Vakarù Europos ekonomikai ìûengus ì palan-kesnés úkinés konjunktúros stadijà, 1999 m. –2000 m. pradûioje prasidéjo ypaæ smarki konku-renciné kova dél besipleæianæiù rinkù. Daugelisìmoniù, siekdamos maksimaliai didelés rinkosdalies, nevengé net finansiniù nuostoliù ir planavojuos kompensuoti véliau. Ne iöimtis buvo ir Lietuvosbendrovés, kuriù pelningumà papildomai blogino labaiaukötas dolerio bei lito kursas euro atûvilgiu (ûr. “Euroir dolerio kurso peripetijos”).

Gana paplitusiu reiökiniu tapo praktika, kai gamybos,pardavimo ir eksporto apimtis didéjo, tuo tarpu finan-siniai rezultatai blogéjo. Pavyzdûiui, lengvoji pramoné,daugelio ekspertù laikoma gerai atlaikiusia Rusijos krizéssmúgius öaka, 1999 m. patyré 24,9 mln. Lt nuostolì.Elektrinés ir optinés ìrangos öakos nuostolis buvo 1,9mln. Lt, tuo tarpu chemijos pramoné gavo 14,1 mln. Ltpelnà, taæiau jis buvo 5 kartus maûesnis nei 1998 m.Öiame kontekste teigiamai iösiskyré maisto pramoné,praéjusiais metais gavusi 293,1 mln. Lt (1998 m. – 200,8mln. Lt) pelnà, nors jos gamybos ir pardavimo apimtissmuko (ûr. priedo B.4 lentelè). Iö atskirù ìmoniù, sude-rinanæiù gamybos plétrà su didéjanæiu pelnu, minétinosPanevéûio Ekranas, Vilniaus Vingis ir kt.

Jeigu litas, palyginti su euru, bútù itin brangus (3,8ir maûiau lito uû 1 eurà) ilgesnì laikà, tam tikra dalisìmoniù bútù priversta riboti gamybà, taip ir nesulaukusipelno. Tai atsitiktù ypaæ netinkamu metu, kai ekonomikatik pradeda kilti. Kita vertus, ûvelgiant retrospektyviai,matyti, kad aukötas lito kursas euro atûvilgiu skatinoìmones visiökai iönaudoti gamybos iölaidù maûinimorezervus. Naujos darbo vietos buvo kuriamos labaiatsargiai net egzistuojant gana palankioms verslo plétrosperspektyvoms.

Kol kas nelabai sékmingai vyksta valstybés turtoprivatizavimas. Naujausias pavyzdys yra Lietuvostelekomo akcijù paketo pardavimas. Buvo parduota tik25 proc. bendrovés akcijù (pasiúlyta – 35,03 proc.) po

3,15 lito uû vienà akcijà. Pirmajame privatizavimo etape1998 m. viduryje Övedijos Telia ir Suomijos Sonera kon-sorciumas vidutiniökai sumokéjo po 4,17 lito uû akcijà.Atsiûvelgiant ì padarytas dideles investicijas pastaraisiaismetais, tokì kainù skirtumà sunku pateisinti net irnepalankia konjunktúra tarptautinéje telekomù rinkoje.Kitos prieûastys buvo daugiau vidinio pobúdûio –neefektyvi privatizavimo rinkodara, ypaæ tarp inves-tuotojù – nerezidentù, bei uûsienio investuotojù atsarguspoûiúris ì bendras Lietuvos ekonomikos perspektyvas.

1.3. Aplinkinés rinkos

JAV ekonomika metù pradûioje toliau klestéjo, tuopaæiu stiprindama ir dolerio pozicijas. “Naujosios eko-nomikos” fenomenà lydi keletas bruoûù, atspindinæiùsveikà úkinì klimatà öalyje: solidi makroekonominépolitika, orientuota ì maûà infliacijà; globalizavimas,dereguliavimas ir kapitalo rinka be sienù, kelianti aukötusstandartus kapitalo mobilumui ir patrauklumui; techno-loginé paûanga, pirmiausia informaciniù technologijùplétra.

JAV bendrasis vidaus produktas didéjo ìspúdingaistempais: 1999 m. IV ketvirtì jo metinis prieaugis sudaré4,6 proc., o 2000 m. I ketvirtì – 5,4 proc. Kita vertus,faktinis gamybos padidéjimas viröija gamybos pajégumùprieaugì, o tai anksæiau ar véliau turétù sukelti didesnèinfliacijà. Todél JAV federaliniù rezervù bankas bus pri-verstas toliau didinti bazines palúkanù normas. Progno-zuojama, kad öiù metù rudenì federaliniù fondù palúkanùnorma bus padidinta iki 7,00 proc. Po tam tikro laiko-tarpio tai turétù duoti rezultatus: 2000 m. pabaigoje -2001 m. pradûioje laukiama pirmùjù ekonomikos atöa-limo poûymiù.

2000 m. BVP prieaugis greiæiausiai viröys 4 proc.,sumaûédamas iki 3 proc. ateinanæiais metais.

Bendra euro zonos ekonomikos búklé yra paste-bimai blogesné nei JAV. Europos Sàjungos öalys bentjau artimiausiu metu negalés pasiekti tokio patrauklausinfliacijos ir BVP augimo derinio, kuriuo pasiûymi JAV.Öio reiökinio prieûastys yra struktúrinio pobúdûio: mo-kesæiù naöta Europoje yra sunkesné, darbo rinka – ma-ûiau lanksti, o informaciniù technologijù taikymo pras-me atsiliekama keletà metù.

Nepaisant to, prognozuojama, kad 2000 m. euro zo-nos BVP padidés daugiau kaip 3 proc. (optimistinéprognozé – 3,5 proc.). Pirmàjì öiù metù ketvirtì, palygintisu analogiöku 1999 m. laikotarpiu, BVP padidéjo 3,2proc. Paklausà visù pirma skatina ekspansiné Europoscentrinio banko (ECB) pinigù politika, lemianti maûasrealias palúkanù normas bei silpnà eurà. Be to, pastebi-mas ìmoniù ir namù úkiù vartojimo optimizmas, kursto-mas ciklinio ekonomikos pakilimo.

Pagrindinés Lietuvos eksporto rinkos – VokietijosBVP öiais metais didés kiek léæiau, taæiau jo prieaugisneturétù búti maûesnis nei 3 proc. Bendra apdirbamosiospramonés uûsakymù apimtis balandûio mén. buvo 8 proc.didesné nei prieö metus.

5

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

Nors ECB veikloje kol kas pasigendama skaidrumo,maûai tikétina, kad jis toleruos didesnè nei 2 proc.vartotojù kainù infliacijà (öiuo metu metinés infliacijosdydis artimas öiai ribai). Birûelio pradûioje centrinisbankas padidino repo kiekio aukcionù (fixed rate tenders)palúkanù normà 50 baziniù punktù – nuo 3,75 iki 4,25procento. Tiek pat padidintos ir nuolatiniù skolinimosigalimybiù (marginal lending facility) ir indéliù galimybiù(deposit facility) palúkanù normos. Tai penktas baziniùpalúkanù normù euro zonoje padidinimas per pastaruo-sius septynis ménesius. Tikétina, kad ECB dar kartà padi-dins palúkanù normas öiù metù rudenì. 2001 m. palúkanùnormù didinimo politika bus toliau tèsiama.

Rusijos ekonomikos perspektyvas, kaip ir anksæiau(ûr. “Lietuvos makroekonomikos apûvalgà”, Nr. 1),traktuojame kaip daug ûadanæias. Nors praéjusiù metùBVP prieaugis daugiausia paaiökinamas pasauliniù naftoskainù padidéjimu, ûemas realus efektyvusis rublio kursasskatina ir vietinés pramonés bei kitù úkio öakù atsigavi-mà. BVP prieaugis öiù metù pirmàjì ketvirtì, palyginti suatitinkamu 1999 m. laikotarpiu, sudaré 8,4 proc.Oficialiùjù tarptautiniù atsargù verté per penkis öiù metùménesius iöaugo nuo 12,5 mlrd. JAV doleriù iki 19,6mlrd. JAV doleriù, arba 57 proc.

Kaip ir reikéjo tikétis, V. Putino pergalé Rusijos pre-zidento rinkimuose stabilizavo politinè situacijà. Libe-ralios orientacijos M. Kasjanovo patvirtinimas Vyriausy-bés vadovu taip pat palankiai nuteiké rinkas. Pagrindinisveiksnys, galintis pristabdyti sparæià Rusijos ekonomikosraidà, yra galimas naftos kainù kritimas. Prognozuojama,kad öiù metù pabaigoje naftos kaina sudarys apie 24-25 JAV dolerius uû barelì ir dar öiek tiek sumaûés 2001-2002 m.

2000 m. Rusijos BVP prieaugis gali sudaryti 5-6 pro-centus.

Latvijos ekonomikos reikömingiau nepaveiké metùpradûioje kilusios politinés problemos bei Vyriausybésatsistatydinimas. Öalis pasiûymi gerai subalansuotaeksporto struktúra (pagrindinés prekybos partnerés –Övedija, Vokietija, Didûioji Britanija), kuri leidûia turétinaudos iö ciklinio pakilimo Vakarù Europoje. Apdirbamojipramoné, patyrusi ypaæ skaudù smúgì dél Rusijos krizés,pastaruoju metu nuosekliai auga. Tvirta centrinio bankopozicija valiutos kurso politikos klausimu garantuoja latostabilumà, taæiau jì dar labiau sustiprintù sékmingasprivatizavimo programos ìgyvendinimas. Tai pagerintùgana didelio einamosios sàskaitos deficito (1999 m. –10,2 proc., öiù metù prognozé – virö 8 proc.) finansavimostruktúrà. 1999 m. tiesioginémis uûsienio investicijomisbuvo finansuojama apie 3/4 ESD.

Kaip ir laukta, öiais metais Latvijos BVP prieaugisgreiæiausiai viröys 3,5 proc.

Estijos ekonomikos búklè iö esmés lemia eksportas,todél dar 1992 m. pasirinktas kronos susiejimo suVokietijos marke/euru modelis ir pastarosios valiutossilpnumas dolerio atûvilgiu veiké palankia öaliesekonomikos plétrai kryptimi. Praéjusiù metù pabaigoje

padidéjus privaæiam vartojimui pagyvéjo ir vidaus rinka.Optimizmo suteikia ir didéjantis bankù paskolù portfelis.Tai signalizuoja, kad atsiranda perspektyviù versloprojektù. Kadangi euro kursas, palyginti su doleriu, ma-tyt, reikömingiau nepakils iki öiù metù pabaigos, Estijoseksporto ir BVP kilimo perspektyvos nekelia abejoniù.Visiökai realu, kad öalies BVP prieaugis gali sudaryti apie4 proc. Preliminariais duomenimis, pirmàjì ketvirtì,palyginti su tuo paæiu praéjusiù metù laikotarpiu, BVPpadidéjo 5,2 proc.

Einamosios sàskaitos deficitas vargu ar sumaûés,palyginti su 1999 m. lygiu (6,3 proc. BVP), nes sparæiaididéjantis eksportas lemia ir ûaliavù bei tarpinio varto-jimo prekiù importo didéjimà. Fiskalinés politikos rezervaidar labiau sumaûinti ESD yra iö esmés iönaudoti, nes jiir anksæiau buvo gana grieûta. Preliminariais duomenimis,Estijos ESD pirmàjì öiù metù ketvirtì sudaré 8 proc. BVP.

Lenkijos ekonomika pastaruoju metu pasiûymipavydétinu dinamiökumu, taæiau susiduria su didelio ESDproblema. Restrikciné fiskaliné politika galétù bútiveiksminga priemoné ESD maûinti, taæiau jos galimybeskomplikuoja artéjantys öalies prezidento ir Seimorinkimai.

2000 m. Lenkijos BVP turétù iöaugti apie 5 proc.

1.4. Euro ir dolerio kursoperipetijos

Tiek 1999 metais, tiek öiemet dolerio bei lito kursaseuro atûvilgiu liks verslo visuomenés démesio centre.Ilgai JAV doleris demonstravo savo jégà naujajai EuroposSàjungos valiutai, nepaisydamas nei ìtampos akcijùbirûoje, nei didelio JAV uûsienio prekybos deficito, neikitù, iö pirmo ûvilgsnio kenksmingù jo kursui, ûiniù.Vertinant rinkos kursu, euras buvo ir tebéra nepakan-kamai ìvertintas. Tai rodo tiek realaus efektyviojo eurokurso, tiek perkamosios galios pariteto analizé.

Fundamentalús JAV ekonomikos bruoûai yra geriau-sias atsakymas ì klausimà dél dolerio ir euro kurso feno-meno. Puikus maûos infliacijos, spartaus BVP augimo irûemo nedarbo lygio derinys ilgà laikà beveik paneigéPhillipso kreivés teorijà, kuo, deja, negali pasigirtiEuropos Sàjunga. Tiesa, BVP didéjimas jau lenkia ga-mybos pajégumo plétrà, todél palaipsniui auga infliacijoslúkesæiai.

Europos centrinis bankas turi dideliù identiteto pro-blemù. Pagal ECB pinigù politikos koncepcijà, svarbiausiorientyrai yra infliacijos dydis ir pinigù pasiúla, taæiauiki öiol neaiöku, kokius nukrypimus nuo orientyrù jistoleruotù. Euro kurso stabilumas néra ECB politikoskertinis akmuo, taæiau daûni jo vadovù pasisakymai öiuoklausimu byloja kà kita ir kuria neapibréûtumà rinkoje.Kol kas ECB neiösikovojo tokio autoriteto, kokì anksæiauturéjo Deutsche Bundesbank.

Euro kursui didelés reikömés turi ir politiniai ìvykiaiEuropoje: Italijos Vyriausybés krizé, Austrijos ir EuroposSàjungos nesusipratimai, Danijos referendumo dél

6

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

narystés Europos ekonominéje ir pinigù sàjungoje (EPS)rezultatù nenuspéjamumas, rinkù skepticizmas délartéjanæios Graikijos narystés EPS. Kai kurie iö öiùveiksniù bus aktualús ir artimiausiais ménesiais, todéljie gali glaudûiai susipinti su ekonominémis euro kursopokyæiù prieûastimis.

Nors daugelis iö anksæiau minétù aplinkybiùnéra labai palankios eurui, pastaruoju metu laips-niökas JAV úkio raidos létéjimas ir övieséjanæioseuro zonos verslo perspektyvos padaré savo darbà– euro kursas émé palengva kilti. Be to, nuosekliaimaûéjo JAV ir Europos Sàjungos trumpalaikiùpalúkanù normù skirtumai. Ne paskutinì vaidmenìsuvaidino ir iöties aukötas JAV einamosios sàskai-tos deficito lygis – 5 proc. BVP.

Skandinaviska Enskilda Banken ekspertù progno-zémis, 2000 m. pabaigoje euro kursas dolerio atûvilgiugali grìûti prie pariteto 1 : 1 ar net perûengti öià psicho-logiökai svarbià ribà. Spartesniu euro atsigavimu nesu-interesuotos nei JAV, nei pati Europos Sàjunga, kovojantidél eksporto rinkù.

2. Pagrindiniaimakroekonominiai rodikliai

Öiù metù pirmojo ketviræio makroekonominiai rodikliairodo, kad öalies ekonomika jau pradeda atsigautipo vieno iö giliausiù nuosmukiù nuo Nepriklauso-mybés atkúrimo. Deja, nuosmukio padariniai darjauæiami daugelyje úkinio gyvenimo sriæiù. 2000 m.pirmàjì ketvirtì, palyginti su atitinkamu praéjusiùjù metùlaikotarpiu, padidéjo nominalus ir realus bendrasis vidausproduktas, iögaunamosios ir apdirbamosios pramonésparduota produkcija ir pinigù kiekis P2. Labai pageréjouûsienio prekybos rodikliai. Kaip ir anksæiau, infliacija buvogana nedidelé. Kita vertus, ûenkliai iöaugo nedarbo lygis,sumaûéjo pinigù kiekis P1 bei namù úkiù pajamos.

Kaip ir buvo prognozuota pirmajame “Lietuvos makro-ekonomikos apûvalgos” numeryje, pirmàjì metù ketvirtìgamyba iöaugo. Bendrasis vidaus produktas veikusiomiskainomis buvo beveik 10 mlrd. Lt, arba 7,5 proc. didesnisnei prieö metus, jo prieaugis palyginamosiomis kainomissudaré 4,1 proc.

Paûvelgus ì 2.1 lentelè ir 2.1 diagramà, matyti, kad2000 m. pirmàjì ketvirtì realus ir nominalus BVP buvodidesnis nei 1998 m. pirmàjì ketvirtì, t.y. iki Rusijos krizés.

2.1 lentelé

Lietuvos makroekonominiai rodikliai 1998-2000 m. pirmàjì ketvirtì

Rodiklis 1998 Metinis 1999 Metinis 2000 MetinisI ketv. pokytis, I ketv. pokytis, I ketv. pokytis,

proc. proc. proc.

Realus BVP 8,5 -2,8 4,1

BVP veikusiomis kainomis (mlrd. Lt) 9,401 19,3 9,299 -1,1 9,997 7,5

Iögaunamosios ir apdirbamosios pramonés parduotaprodukcija veikusiomis kainomis (mlrd. Lt) 4,663 17,9 3,989 -14,5 5,359 34,4

Prekiù ir paslaugù eksportas (mlrd. Lt) 5,132 13,5 3,930 -23,4 5,068 29,0

Prekiù ir paslaugù importas (mlrd. Lt) 6,001 12,0 4,587 -23,6 5,344 16,5

Uûsienio prekybos deficitas, palyginti su BVP (proc.) 9,2 7,1 2,8

Einamosios sàskaitos deficitas, palyginti su BVP (proc.) 9,7 8,1 2,8

Konsoliduoto centrinio öalies biudûetofiskalinis balansas (proc. nuo BVP) -0,5 * -6,2 -4,2

Infliacija (VKI pokytis, proc.) 1,9 0,8 1,3

Vidutinis ménesinis darbo uûmokestis (litais)** 947 25,7 1051 11,0 1072 2,0

Vidutiné paskolù litais palúkanù norma (proc.)** 12,0 12,9 13,9

Nedarbo lygis (proc.)** 7,5 8,5 11,4

P1 (mlrd. Lt)** 4,860 35,1 5,205 7,1 4,943 -5,0

P2 (mlrd. Lt)** 7,141 28,6 8,143 14,0 8,885 9,1

* 1998 m. I ketv. deficitas apskaiæiuotas kaip vidutinis dydis taikant metinì deficito rodiklì.

** Laikotarpio pabaigoje.

7

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

2.1 diagrama

BVP pokyæiai per metus (proc.)

Nors öiù metù pirmàjì ketvirtì vartotojù kainù irpaslaugù indeksas (VKI) iöaugo 1,3 proc., tai iö esmésìvyko tik dél administraciniù sprendimù pabrangintielektros eneregijos tiekimo ir bústo öildymo paslaugas.Daugelio ì reprezentatyvù vartojimo krepöelì ìtrauktùprekiù kainos nekilo, o kai kurios net maûéjo. Iögauna-mosios ir apdirbamosios pramonés gamintojù kainos,palyginti su 1999 m. pirmuoju ketviræiu, tiesa, padidéjo29,1 proc., taæiau tai ìvyko tik dél naftos kainù öuolio.Neìtraukus naftos pramonés produktù gamintojù kainùindeksas (GKI) sumaûéjo 2,4 proc. Nedaug sumaûéjo irstatybos darbù vidutiné kaina. Músù prognozémis,öiais metais vartotojù kainù infliacijos rodiklisneviröys 3 proc.

Viena iö probleminiù sriæiù, ilgiausiai atspindinæiù Rusi-jos krizés “pédsakus” Lietuvos ekonomikoje, yra gyven-tojù uûimtumas. Deja, 2000 m. pradûioje toliau egzistavoneigiamos praéjusiù metù tendencijos. Darbo birûosduomenimis, nedarbo lygis pirmojo ketviræio pabaigojepakilo iki rekordinio per pastaràjì deöimtmetì dydûio –11,4 proc. (1999 m. kovo mén. pabaigoje – 8,5 proc.).Uûimtùjù skaiæius 2000 m. pirmàjì ketvirtì buvo 60 túkst.ûmoniù (3,6 proc.) maûesnis nei prieö metus.

Turint galvoje, kad vasaros ménesiais nedarbo lygissumaûéja ir dél sezoniniù prieûasæiù, artimiausioje atei-tyje galima tikétis tolesnio situacijos geréjimo. Rudenìnedarbo lygis gali nebemaûéti, taæiau neprognozuoja-me ir tokio staigaus jo padidéjimo kaip 1999 metais.2000 m. pabaigoje nedarbo lygis turétù búti apie10 proc.

Vidutinis darbo uûmokestis prieö mokesæius (bruto)öì ketvirtì buvo 2,4 proc. didesnis nei 1999 m. pirmàjìketvirtì. Kita vertus, vidutinis darbo uûmokestis po mo-kesæiù (neto) per minétà laikotarpì net sumaûéjo 0,6proc., nes buvo nuo 1 proc. iki 3 proc. padidintas dar-buotojù socialinio draudimo ìnaöas. Kartu su nedarbolygio didéjimu tai buvo viena iö prieûasæiù, lémusiù vidu-tiniù namù úkiù pajamù vienam nariui sumaûéjimà 5,7proc.

Nors bruto darbo uûmokesæio didéjimo tempaipirmàjì ketvirtì buvo maûoki, öiais metais jis turétùpakilti beveik 7 proc. Dél anksæiau minétù prieûasæiùtruputì maûiau iöaugs neto darbo uûmokestis.

Smukus gyventojù pajamoms ir esant vangiam vidausvartojimui, sumaûéjo tiek tiesioginiù, tiek netiesioginiùmokesæiù ìplaukos ì öalies biudûetà. Nacionalinio biudûetopajamos pirmàjì 2000 m. ketvirtì sudaré 1,96 mlrd. Lt irbuvo 7,0 proc. maûesnés nei atitinkamà praéjusiù metùlaikotarpì. Konsoliduoto centrinio öalies biudûeto (besavivaldybiù) fiskalinis deficitas sudaré 4,2 proc. BVP.

Pagal oficialias valdûios prognozes, öiais metaiskonsoliduoto öalies biudûeto fiskalinis deficitasneviröys 2,8 proc. BVP (músù prognozé – 3,1 proc.BVP). Öis ambicingas tikslas mums neatrodo visiökainerealus, nors biudûeto pajamù surinkimas ir ypaæSODROS finansiné búklé tebekelia didelì susirúpinimà.

Didûiausios ìtakos BVP augimui öiù metù pradûiojeturéjo apdirbamosios pramonés ir transporto paslaugùplétra. 2000 m. pirmàjì ketvirtì iögaunamosios ir apdir-bamosios pramonés pardavimo apimtis palyginamosio-mis kainomis padidéjo 8,8 proc., o veikusiomis kainomis– net 34,4 proc.

Nepaisant tokiù dûiuginanæiù gamybos rodikliù metùpradûioje, prognozuojame maûesnì realaus BVPprieaugì per visus 2000 metus – maûdaug 2 proc.(ûr. 2.2 lentelè). Spartesnè gamybos plétrà gali stabdytisilpna vidaus paklausa bei ìtempta valstybés finansùbúklé. Ûenklù BVP prieaugì öiù metù pirmàjì ketvirtì iödalies lémé ir maûoka palyginimo bazé 1999 m. pirmàjìketvirtì. Eksporto pramonés plétra teigiamai atsiliepsgyventojù ir valstybés iûdo pajamoms bei uûimtumui,taæiau po tam tikro laikotarpio.

Galima vienareikömiökai tvirtinti, kad BVP ir pramonésgamybos plétrà pirmiausia lémé staigiai pagyvéjusiuûsienio prekyba. Prekiù ir paslaugù eksporto apimtisbuvo 5,07 mlrd. Lt, t.y. 29 proc. didesné nei prieö metusir beveik tokia pat, kaip 1998 m. pirmàjì ketvirtì (5,13mlrd. Lt). Dél taupios Vyriausybés fiskalinés politikos irriboto namù úkiù vartojimo prekiù ir paslaugù importasöiù metù pirmàjì ketvirtì iöaugo gerokai maûiau – 16,5proc. Aplenkiantis eksporto augimas, palyginti su im-portu, lémé ûenklù einamosios sàskaitos deficito suma-ûéjimà. Einamosios sàskaitos deficitas sudaré tik 2,8proc. BVP ir buvo maûiausias nuo 1995 m. pradûios.

Buvo prognozuojama, kad 2000 metais ESD sumaûésiki 10,0 proc. BVP. Pirmojo ketviræio rezultatai duodapagrindo manyti, kad ESD öiemet bus maûesnisnei 10 proc. Kita vertus, ankstoka tvirtinti, kad jis busûymiai maûesnis uû prognozuojamà dydì. Atsigaunantiseksportas skatins ir importo didéjimà, nes didûiàjàimporto dalì sudaro tarpinio vartojimo prekés, naudoja-mos prekiù gamybos procese.

-4

-2

0

2

4

6

8

10

-4

-2

0

2

4

6

8

10

2000 I ketv.1999 I ketv.1998 I ketv.1997 I ketv.1996 I ketv.

2,7

4,1

8,5

-2,8

4,1

8

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

temoje ir dalies ìmoniù geréjanti finansiné búklé lémépaskolù atpigimà iki atitinkamai 12,8 proc. ir 12,0 proc.Músù prognozémis, 2000 m. pabaigoje vidutinépaskolù litais palúkanù norma turétù truputì viröyti12,0 proc., nes negalima ignoruoti Seimo rinkimùveiksnio, nors jo ìtaka gali búti trumpalaiké.

2.2. lenteléje pateiktos ir pagrindiniù makroekono-miniù rodikliù 2001 m. prognozés, atspindinæios músùoptimistiökà poûiúrì ì vidutinés trukmés Lietuvosúkinés raidos perspektyvas. Öalies ekonomikaìûengia ì naujà stadijà, kurià ûenklins gana spartúsBVP augimo tempai, maûa infliacija ir patenkinamiuûsienio prekybos rezultatai, nors einamosiossàskaitos deficito sumaûinimas nebus toks pap-rastas uûdavinys, kaip gali pasirodyti paviröuti-niökai vertinant öiù metù pradûios rezultatus. Öiosprognozés grindûiamos visù pirma itin dinamiöka Rusijos,

Vidutiné paskolù rezidentams litais palúkanù normapirmàjì öiù metù ketvirtì ne tik nesumaûéjo, bet netpadidéjo, palyginti su 1999 m. pabaiga. Antai 2000 m.kovo mén. vidutiné paskolù palúkanù norma buvo 13,9proc., tuo tarpu praéjusiù metù gruodûio mén. – 13,0proc. Taæiau tai buvo laikinas reiökinys, kol balandûio irgeguûés ménesiais perteklinis likvidumas bankù sis-

2.2 lentelé

Lietuvos pagrindiniù makroekonominiù rodikliù prognozés

1999 Metinis 2000 Metinis 2001 Metinispokytis (prognozé)** pokytis (prognozé) pokytis

1999, proc. 2000, proc. 2001, proc.(prognozé) (prognozé)

Realus BVP - 4,1 1,9↑ 4,2

BVP veikusiomis kainomis (mlrd. Lt) 42,60 - 0,9 44,50 (-) 4,5 (-) 47,39 6,5

Prekiù ir paslaugù eksportas (mlrd. Lt) 16,95 - 16,4 19,59 ↑ 15,6 ↑ 21,94 12,0

Prekiù ir paslaugù importas (mlrd. Lt) 21,35 - 15,9 23,96 (-) 12,2 (-) 26,12 9,0

Einamosios sàskaitos deficitas(proc. nuo BVP) 11,2 10,0 ↓ 8,5

Konsoliduoto bendro öalies biudûetofiskalinis balansas (proc. nuo BVP) - 7,4 - 3,1 (-) - 1,5

Infliacija (VKI) 0,3 3,0 ↓ 1,8

Vidutinis ménesinis darbouûmokestis (litais)* 1123 - 2,5 1200 (-) 6,9 (-) 1290 7,5

Vidutiné paskolù litaispalúkanù norma (proc.)* 13,0 12,3 ↓ 12,0

Nedarbo lygis* 10,0 10,1 (-) 9,0

* Laikotarpio pabaigoje.** Gavus pirmùjù öiù metù ménesiù Lietuvos makroekonominius rodiklius, pirmà kartà méginama ìvertinti tikétinà faktiniù rezultatù nukrypimà

nuo prognoziù. Jeigu öalia prognozés pateikiama ì viröù nukreipta rodyklé, yra didelé tikimybé, jog faktinis rodiklis gali búti didesnis neiprognozé, jeigu rodyklé nukreipta ì apaæià – faktinis rodiklis gali búti maûesnis. Ûenklas (-) reiökia, kad nelaukiama reikömingesnio faktiniorezultato nukrypimo nei ì vienà, nei ì kità pusè.

kitù NVS valstybiù ekonomikos plétra bei konjunktúriniupakilimu Europos Sàjungoje ir Vidurio bei Rytù Europoje.Restrikciné Vyriausybés fiskaliné politika slopinagamybos augimà trumpu laikotarpiu, taæiau sukuriatvirtus finansinius pamatus jos plétrai ateityje. Lietuvosekonomikos perspektyvas galétù aptemdyti nebentstaigús ekonominiai ar politiniai kataklizmai, kuriùneìmanoma prognozuoti.

Dabartinè Lietuvos ekonomikos lyginamàjà búklè kitùBaltijos ir Centrinés Europos laisvosios prekybos sutarties(CELPS) öaliù kontekste atspindi 2.3 lentelé.

9

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

2.3 lentelé

Baltijos ir kai kuriù CELPS öaliù makroekonominiai rodikliai 2000 m. I ketv.

Realaus bendrojo Centrinés Vyriausybés Vartotojù kainù Nedarbo lygis Einamosios sàskaitosvidaus produkto biudûeto balansas padidéjimas, palyginti laikotarpio deficitas (proc. BVP)padidéjimas, palyginti (proc. nuo BVP) su tuo paæiu praéjusiù pabaigoje (proc.)su tuo paæiu praéjusiù metù periodu (proc.)metù periodu (proc.)

Lietuva 4,1 -4,2* 0,8 11,4 2,8

Latvija 5,3 -1,0 3,3 9,0 4,0

Estija 5,2 -1,0** 3,1 5,7 8,0

Æekija 4,4 1,9 3,6 9,5 2,9

Lenkija 6,0 -4,5 10,3 13,9 9,4

Vengrija 6,8 -4,3 9,8 6,0 3,3

Öaltinis: Economic Indicators for Eastern Europe. Bank for International Settlements, April 2000. * Konsoliduoto centrinio öalies biudûeto fiskalinis balansas.** Centrinés Vyriausybés ir savivaldybiù biudûetas.

Lietuvos makroekonominiai rodikliai kol kas néra labaipalankús, palyginti su kitomis kylanæiù rinkù regionovalstybémis. Realaus BVP prieaugio tempai yra truputìmaûesni nei daugelyje kitù nagrinéjamù öaliù, be to,Lietuva pasiûymi vienu iö auköæiausiù nedarbo lygiu.Ûemas Lietuvos infliacijos lygis aiökintinas namù úkiù irvalstybés biudûeto pajamù sumaûéjimu, lémusiu ribotàperkamàjà galià ir vangià paklausà. Sekli rinka suvarûéìmoniù laisvè formuojant kainas. Iö kitù regiono valstybiùLietuva iösiskyré maûu einamosios sàskaitos deficitu,palyginti su BVP, o tai be iölygù galima vertinti teigiamai.

3. Bendrojo vidaus produktostruktúra

2000 m. pirmojo ketviræio BVP duomenys patvirtinaiövadà, kad pastaruoju metu Lietuvos ekonomika iögy-vena lúûì. Öalies úkis palengva atsikrato Rusijos krizéssukeltù problemù ir ìûengia ì kilimo stadijà, taæiau öisprocesas ìvairiuose sektoriuose vyksta nevienodai.Iöskaidûius BVP gamybos metodu matyti, kaddaugelio realiajam sektoriui priskiriamù veiklosrúöiù rodikliai öiù metù pradûioje buvo geresni neiprieö metus (ûr. 3.1 lentelè).

3.1 lentelé

Ekonominés veiklos rúöiù sukurta pridétiné verté (veikusiomis kainomis, mln. Lt)

1998 m. I ketv. 1999 m. I ketv. 2000 m. I ketv. Lyginamasis Metinis pokytis palygina-svoris 2000 m. mosiomis kainomis

I ketv., proc. 2000 m. I ketv., proc.

Bendroji pridétiné verté* 8155,4 8157,7 8962,4 100,0 4,1Ûemés úkis, medûioklé ir miökininkysté 671,4 505,6 489,9 5,4 5,3

Kasybos ir apdirbamoji pramoné 1789,0 1479,5 2002,7 21,9 7,8

Elektros, dujù ir vandens tiekimas 470,6 556,2 570,7 6,2 -11,9

Statyba 520,7 475,0 401,5 4,4 -16,2

Vidaus prekyba 1397,4 1419,6 1475,8 16,2 6,1

Vieöbuæiai ir restoranai 119,0 140,2 129,6 1,4 -8,5

Transportas ir sandéliavimas 682,3 635,0 781,6 8,6 27,2

Paötas ir ryöiai 179,0 279,6 345,9 3,8 -10,6

Finansinis tarpininkavimas 218,1 207,6 252,6 2,8 2,9

Nekilnojamasis turtas,nuoma ir kita verslo veikla 669,7 747,7 813,1 8,9 3,1

Valstybés valdymas ir gynimas,privalomasis soc. draudimas 501,3 631,6 615,1 6,7 -1,0

Övietimas 503,0 620,9 641,6 7,0 1,4

Sveikata ir soc. aprúpinimas 316,1 339,0 324,5 3,6 -4,7

Kita veikla 253,9 292,4 287,0 3,1 -3,4

* BVP gaunamas sumuojant bendràjà pridétinè vertè (BPV) ir gaminiù mokesæius bei atimant subsidijas.

10

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

-2

0

2

4

6

8

10

12

-2

0

2

4

6

8

10

12

Bendros investicijos

Vyriausybés vartojimas

Namù úkiù vartojimas

Prekiù ir paslaugù grynasis eksportas

2000-I ketv.1999-I ketv.1998-I ketv.1997-I ketv.

1,65

1,44

5,63

-0,84

1,75

2,37

6,14

-0,87

1,6

2,19

6,17

-0,66

1,48

2,26

6,52

-0,28

Nors ir sumaûéjo namù úkiù pajamos, jù vartojimas2000 m. pirmàjì ketvirtì padidéjo 5,7 proc., kas atspindibesikeiæianæius dalies gyventojù lúkesæius. Vyriausybésvartojimas iöaugo 3,6 proc., taæiau jis tebéra 4,3 proc.maûesnis nei 1998 m. pradûioje.

Ûenkliai smuko bendrosios vidaus investicijos – permetus jos sumaûéjo 7,1 proc., o palyginti su 1998 m.pirmuoju ketviræiu, net 15,4 proc. Öiù metù pirmàjìketvirtì vidaus investicijù rodiklis buvo maûiausias nuo1996 m. vidurio. Vis délto investicijù sumaûéjimà reikiatraktuoti kaip laikinà reiökinì. Dél eksporto ekspansijosgeréjanti ìmoniù finansiné padétis bei optimistiökesnilúkesæiai anksæiau ar véliau paskatins ìmones dràsiauinvestuoti ì gamybos plétrà.

4. Uûsienio prekyba ir mokéjimùbalansas

Uûsienio prekyba. 2000 m. pirmàjì ketvirtì, palygintisu atitinkamu praéjusiù metù laikotarpiu, akivaizdûiaimatyti uûsienio prekybos pagyvéjimas. Uûsienioprekybos apyvarta padidéjo maûdaug ketvirtadaliu,taæiau dar labiau dûiugina didéjantì importà smarkiaiaplenkiantis didéjantis eksportas – atitinkamai19,4 proc. ir 36,9 proc. Uûsienio prekybos deficitasper metus sumaûéjo 38,0 proc. ir buvo 572,0 mln. Lt,arba 5,7 proc. pirmojo ketviræio BVP.

Eksporto augimà lémé keletas prieûasæiù. Pirmiausianominali eksporto apimtis padidéjo dél staigaus pasau-liniù naftos kainù öuolio. Öiù metù pirmàjì ketvirtì eks-portuotù naftos produktù kainos buvo 2,89 karto

Kaip ir buvo prognozuota pirmajame “Lietuvosmakroekonomikos apûvalgos” numeryje, 2000 m.pirmaisiais ménesiais ûenkliai iöaugo iögaunamosios irapdirbamosios pramonés sukurta pridétiné vertépalyginamosiomis kainomis. Jos prieaugis, palyginti suatitinkamu praéjusiù metù laikotarpiu, sudaré 7,8 proc.(veikusiomis kainomis – net 35,4 proc.).

Ypaæ smarkiai kyla transporto sektorius, kurio sukurtapridétiné verté palyginamosiomis kainomis padidéjo net27,2 proc. Tam didûiausios ìtakos turéjo itin geriKlaipédos uosto darbo rezultatai bei ûenkliai iöaugèskroviniù gabenimas geleûinkeliu. Ekonomikos pagyvé-jimà patvirtina ir vidaus prekybos atitinkamo rodiklioprieaugis 6,1 proc. Kiek nelauktai 5,3 proc. padidéjoûemés úkio ir miökininkystés veiklos sukurta pridétinéverté (kainoms kritus, pridétiné verté veikusiomiskainomis sumaûéjo 3,1 proc.), nors öis sektorius pas-taruoju metu patiria dideliù sunkumù. Iö esmés tainulémé ûemés úkio produktù eksporto padidéjimasdaugiau kaip 16 proc.

Sudétingos problemos tebekamuoja eneregetikos irstatybos sektorius – jù sukurta pridétiné verté palygina-mosiomis kainomis sumaûéjo atitinkamai 11,9 proc. ir16,2 proc. Nutrúkus elektros energijos eksportui ìBaltarusijà, energetikai kol kas neranda búdù palankiomissàlygomis parduoti jos pertekliù, tuo tarpu statybos darbùmaûéjimà lémé Vyriausybés “dirûù susiverûimo” politikair sumaûéjusios materialinés investicijos beveik visuoseekonomikos sektoriuose (ûr. sk. “Statyba”).

Vis didesnè reikömè ìgaunanæios paöto ir ryöiù veiklosrezultatai buvo prieötaringi. Jos sukurtos pridétinésvertés lyginamasis svoris pastaruoju metu sparæiai auga.Taæiau 2000 m. pirmàjì ketvirtì, kitaip nei praéjusiaismetais, jis augo tik dél öios rúöies paslaugù kainùdidéjimo. Tuo tarpu palyginamosiomis kainomis pridétinéverté net sumaûéjo 10,6 proc.

Vieöbuæiù ir restoranù veiklos sukurta pridétiné vertésumaûéjo 8,5 proc., kas paaiökinama gerokai maûesniunei pernai atvykstanæiù uûsienieæiù srautu beisumaûéjusiomis namù úkiù pajamomis, ribojanæiomisvidinè paklausà.

Sveikatos ir socialinio aprúpinimo veiklos rodikliosumaûéjimui turéjo ìtakos ne tik restrikciné fiskalinépolitika, bet ir skausmingai vykstanti sveikatos apsaugossistemos reforma.

Sparæiai atsigaunant kaimyniniù öaliù ir kitùLietuvos prekybos partneriù ekonomikai, daugelioekonomikos sektoriù, ypaæ orientuotù ì eksportà,perspektyvos yra gana optimistinés. Vis déltoproblemù tebéra öalies energetikoje, kol kas ankstokaprognozuoti statybos sektoriaus renesansà, o ûemés úkiorodikliams neigiamai atsilieps nepalankios öio pavasariometeorologinés sàlygos. Iö atskirù pramonés öakù kaipprobleminé iöskirtina naftos pramoné, kuri kol kas neturiilgalaikio ûaliavos tiekimo garantijù (ûr. sk. “Naftospramoné”).

Nagrinéjant BVP struktúrà iölaidù metodu (ûr. 3.1diagramà), atkreiptinas démesys ì tai, kad labai suma-

ûéjo neigiamas prekiù ir paslaugù grynasis eksportas –iki 2,8 proc. BVP.

3.1 diagrama

BVP komponentai, skaiæiuojantiölaidù metodu (mlrd. Lt)

11

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

0

5

10

15

20

25

0

5

10

15

20

25

2000-I ketv.1999-I ketv.

Kito

s pr

ekés

Ûem

és ú

kio

ir m

aist

o p

ram

onés

pro

dukt

ai

Min

eral

inia

i p

rodu

ktai

Teks

tilé

ir te

kstil

és d

irbin

iai

Chem

ijos

pram

onés

pro

dukc

ija

Maö

inos

irìre

ngim

ai

Tran

spor

to p

riem

onés

Med

iena

irjo

s di

rbin

iai

Bald

ai

10,89,7

13,5

23,4 24,8

19,5

11,6

8,1

12,5

11,0

6,96,4

7,9

5,9

3,64,1

8,4

11,9

23,0 proc. 1999 m. I ketv. iki 31,1 2000 m. I ketv.,tiesa, daugiausia tai paaiökinama tuo, kad iöaugoneperdirbtos naftos importas, iöaugus jos kainoms).

Kita svarbi pastarùjù metù iödava yra prekybos sukitomis öalimis (CELPS valstybémis, Latvija, JAV)iösiplétimas. Uûsienio prekybos diversifikavimas sudaryssàlygas Lietuvos ekonomikai geriau atsispirti iöorésöokams. Ìdomu tai, kad 2000 m. pirmàjì ketvirtìsvarbiausia Lietuvos eksporto partnere tapoLatvija (17,4 proc. viso Lietuvos eksporto), pralen-kusi Vokietijà (14,0 proc.) ir visà NVS regionà (15,0proc.). Latvijai teko virö 50 proc. Lietuvos eksportuo-jamù mineraliniù produktù, kurie sudaré beveik 70 proc.viso eksporto ì öià öalì. Vis délto, palyginti su 1999 m.pirmuoju ketviræiu, iöaugo ir kitù prekiù iöveûimas –Latvijai tenkanti jù eksporto dalis pasieké 7 proc.

Pastaraisiais metais vis spartéjanæiais tempais didéjoeksportas ì CELPS öalis. Öiù metù pirmàjì ketvirtì joapimtis buvo 84,8 proc. didesné nei prieö metus.

Kalbant apie eksporto ì Europos Sàjungà perspekty-vas, paûymétina sékminga derybù pabaiga pagal Europossutartì dél prekybos ûemés úkio produktais liberalizavimo.Pagal öiose derybose nustatytà tvarkà Lietuva galés nuo2001 metù be Europos Sàjungos muito eksportuoti ì öìregionà 6000 tonù súrio, 5000 tonù pieno milteliù, 1750tonù sviesto, 1500 tonù kiaulienos, 1000 tonùpaukötienos, ir öi kvota kiekvienais metais didés 10 proc.

Ìvairiù prekiù eksporto didéjimo tempai 2000 m.pirmàjì ketvirtì, palyginti su 1999 m. analogiöku ketviræiu,buvo nevienodi, taæiau augimas uûfiksuotas pagal daugelìsvarbiausiù prekiù grupiù. Eksporto struktúra pagal kaikurias prekiù grupes pateikta 4.1 diagramoje.

4.1 diagrama

Prekiù eksporto struktúra pagalprekiù grupes (proc.)

didesnés nei prieö metus. Todél nenuostabu, kad mine-raliniù produktù (virö 90 proc. jù sudaro naftos produktai)eksportas padidéjo 2,34 karto.

Kita prieûastis – eksportui gaminanæios pramonésdinamiöka plétra. Lietuvos kaip öalies siuntéjos eksportasneìskaiæiuojant mineraliniù produktù iöaugo 18,8 proc.,tuo tarpu vietinés kilmés prekiù eksportas (be mineraliniùproduktù) iöaugo 19,7 proc., nors jù kainos sumaûéjo1,9 proc. Taigi Lietuvos eksporto kilimo negalima paaiö-kinti tik aplinkiniù öaliù ekonomikos ir prekybos suakty-véjimu, padidinusiu reeksportuojamù prekiù srautus,nors ir öis veiksnys buvo svarbus.

Tam tikru mastu spartù eksporto didéjimà lémé vidausrinkos silpnumas. Net tos ìmonés, kurios anksæiau savoprekiù neeksportuodavo arba eksportuodavo epizodiökaiir maûais kiekiais, rinkosi agresyvià pardavimo strategijà,orientuotà ì iöoriniù rinkù paieökà. Kitos iöeities jos irneturéjo, kadangi gamyba tik vietinéms reikméms pa-tenkinti bútù lémusi jù vegetavimà arba bankrotus.

Suprantama, kad aötrioje konkurencijoje dél uûsieniorinkù didesnés, ûinomà vardà iösikovojusios ìmonés turigeresnes galimybes. Jos, vykdydamos eksporto ekspan-sijà, kurì laikà gali net toleruoti nuostolius, planuodamosjuos kompensuoti véliau. Finansiökai pajégesnés ìmonésgali lengviau atsispirti uûsienio konkurentù teisiniamspaudimui (pvz., samdyti advokatus gynybai prieö jasiökeltose dempingo bylose ir t.t.). Maûesnì gamybinì irfinansinì potencialà turinæios ìmonés sau tokios “pra-bangos” paprastai leisti negali.

Létesnì importo augimà, palyginti su eksportu, iö esméslémé grieûta Vyriausybés fiskaliné politika (konsoliduotoöalies biudûeto deficitas, palyginti su 1999 m. pirmuojuketviræiu, sumaûéjo 27,4 proc.), dél kurios prekiù be mine-raliniù produktù importo apimtis padidéjo tik 0,5 proc.

Sparæià uûsienio prekybos plétrà lydéjo jos struktúrospokyæiai tiek pagal öalis, tiek pagal prekiù grupes. Vertasdémesio tam tikras prekybos su Europos Sàjungalyginamojo svorio sumaûéjimas – 1999 m. pirmàjìketvirtì eksportas ì öì regionà sudaré 53,2 proc. visoeksporto, tuo tarpu öiù metù pirmàjì ketvirtì – 45,2 proc.,importo rodikliai buvo atitinkamai 51,5 proc. ir 46,1 proc.(ûr. priedo B.1 lentelè).

Iö to nereikétù daryti toli siekianæiù iövadù, kadkeiæiasi Lietuvos ekonominés politikos ir uûsienio pre-kybos prioritetai. Kilus Rusijos krizei, Lietuvos prekybasu öia ir kitomis NVS valstybémis patyré stiprù öokà,nes sutriko ne tik atsiskaitymai, bet ir pablogéjolietuviökù prekiù konkurencingumas (krito rublio kursas,sumaûéjo tenyköæiù gyventojù perkamoji galia ir t.t.).Todél drastiökà prekybos su Europos Sàjunga daliespadidéjimà 1998-1999 m. lémé daugiau Rytù rinkùpraradimas, o ne staigus Vakarù rinkù uûkariavimas(prekybos su Europos Sàjunga apimtis minétu laikotarpiuiöaugo panaöiai kaip ir ankstesniais metais). Norma-lizuojantis ekonominiams ryöiams su Rusija ir kitomisNVS öalimis, Rytù prekybos lyginamasis svoris vél galipradéti didéti (importo dalis jau ûenkliai padidéjo – nuo

12

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

0

10

20

30

40

50

60

70

80

0

10

20

30

40

50

60

70

80

2000-I ketv.1999-I ketv.

Inve

stic

inés

pre

kés

Tarp

inio

var

tojim

o p

reké

s

Varto

jimo

pre

kés

Leng

vieji

aut

omob

iliai

Kito

spr

ekés

16,011,6

2,4 2,93,1 2,9

24,319,0

54,2

63,5

Öiù metù pirmàjì ketvirtì mineraliniù produktùeksportas sudaré 23,4 proc. viso prekiù eksporto irsmarkiai viröijo kitù prekiù grupiù dalì, nors prieö metusmineraliniai produktai pagal eksporto santykinè reikömèakivaizdûiai nusileido tekstilés prekéms. Mineraliniùproduktù eksporto prieaugì pavyko uûtikrinti pirmiausiadél naftos produktù eksporto. Elektros energijos eksportoperspektyvos yra sunkiai ìvertinamos, kadangi daugneaiökumù gaubia elektros tilto ì Vakarus projektà. Joslyginamasis svoris visame eksporte sudaré tik 0,9 proc.

Tekstilés medûiagù ir dirbiniù eksportas analizuojamulaikotarpiu iöaugo gana nuosaikiai – 5,3 proc., nepasku-tinéje vietoje ir dél to, kad aukötas lito kursas euroatûvilgiu stabdé öiù gaminiù eksportà ì Europos Sàjungà.Öiam regionui 2000 m. pirmàjì ketvirtì teko beveik 82proc. viso lietuviökos tekstilés eksporto.

Iö pagrindiniù prekiù grupiù sumaûéjo tik chemijospramonés produkcijos eksportas – 6,8 proc., beje, tailémé tràöù kainù kritimas tarptautinéje rinkoje.

Pastebimai iöaugo maisto produktù, gérimù ir tabako,medienos ir jos dirbiniù, o taip pat baldù eksportas –atitinkamai 28,0 proc., 22,0 proc. ir 51,4 proc. Ypaæsékmingai baldai buvo eksportuojami ì Europos Sàjungà,nepaisant vietos gamintojams nepalankaus valiutoskurso veiksnio. Didûiausià öuolì ì priekì padaré Vilniausbaldù kombinatas ir Klaipédos baldai (ûr. sk. “Baldùpramoné”).

Importo struktúra pagal prekiù paskirtì pateikta 4.2diagramoje.

4.2 diagrama

Prekiù importo struktúra pagal prekiùpaskirtì (proc.)

sumaûéjo 14,5 proc., o jù lyginamasis svoris sudaré tik11,6 proc. (1999 m. I ketv. – 16,0 proc.) viso importo.Galutinio vartojimo prekiù importas sumaûéjo ne taipûenkliai – 8,2 proc., tai sudaré 19,0 proc. (1999 m. Iketv. - 24,3 proc.) viso importo. Tarpinio vartojimo pre-kiù importas, pirmiausia neperdirbtos naftos sàskaita,padidéjo 37,6 proc. ir sieké 63,5 proc. (54,2 proc.)importo.

Investiciniù prekiù importo sumaûéjimas glau-dûiai koreliuoja su materialiniù investicijù öaliesúkyje sumaûéjimu pirmàjì öiù metù ketvirtì.Praéjusiame “Lietuvos makroekonomikos apûvalgos”numeryje pabréûéme, kad investiciniù prekiù importosantykinis maûéjimas per keletà pastarùjù metù atspindinepakankamai dinamiökà öalies úkio techninì ir techno-loginì atsinaujinimà, trukdantì atsiskleisti eksportopotencialui. Deja, ir 2000 m. pradûioje teigiamù poslinkiùöioje srityje nematyti.

Paslaugù balansas. Pagyvéjè Lietuvos ir aplinkiniùrinkù úkiniai procesai lémé dinamiökesnè transportopaslaugù eksporto plétrà. Pirmàjì 2000 m. ketvirtì, paly-ginti su analogiöku 1999 m. ketviræiu, transporto pas-laugù eksportas padidéjo 32,6 proc. Esminè dalì (beveik50 proc.) öio prieaugio galima paaiökinti pajamù uûkrovos darbus padidéjimu Klaipédos júrù uoste. Visdidesnè santykinè reikömè ìgyja pajamos uû tranzitiniùkroviniù gabenimus, kurie nemenka dalimi susijè suRusijos ir kitù kaimyniniù valstybiù ekonomikos kilimu.2000 m. sausio-kovo mén., palyginti su atitinkamupraéjusiù metù laikotarpiu, pajamos uû tranzitiniù kro-viniù gabenimus padidéjo net 53,8 proc. ir sudaré 44,6proc. viso transporto paslaugù eksporto (pirmàjì 1999m. ketvirtì – 38,4 proc.).

Kita vertus, apûvelgiamu laikotarpiu maûiau atvykouûsienieæiù, todél pajamos, gautos uû kelioniù paslaugas,sumaûéjo 91 mln. Lt, arba 22,5 proc. Kadangi öiospajamos sudaro ûenklià paslaugù eksporto dalì, jùsumaûéjimas iö dalies kompensavo transporto paslaugùeksporto padidéjimà. Todél visas paslaugù eksportaspadidéjo tik 2,7 proc. Paslaugù importas taip pat buvopanaöus, kaip ir 1999 m. pirmàjì ketvirtì. Jis sumaûéjo1 proc. Bendras teigiamas paslaugù balansas padidéjonuo 265,7 mln. Lt praéjusiù metù pirmàjì ketvirtì iki296,8 mln. Lt, arba 11,7 proc.

Pajamù balansas. Öiù metù pirmàjì ketvirtì pajamùdeficitas sudaré 203,1 mln. Lt, arba 25,3 proc. maûiaunei prieö metus. Rezidentù pajamos pakito nedaug irsudaré 125,3 mln. Lt, beveik visos jos gautos iö investi-cijù. Nerezidentù Lietuvoje uûdirbtos pajamos sumaûéjo15,9 proc. ir buvo 328,4 mln. Lt. Valstybés skolos ap-tarnavimo iölaidos padidéjo 26,3 proc. ir sudaré 85 mln.Lt. Tuo tarpu nerezidentù tiesioginiù investicijù pajamossumaûéjo net 4,4 karto ir buvo tik 40,4 mln. Lt.

Viena iö tiesioginiù investicijù pajamù sudedamùjùdaliù – reinvesticijos buvo neigiamos (-59,9 mln. Lt),nors prieö metus jos sudaré 135,7 mln. Lt. Öio pokyæioprieûastis buvo ta, kad nemaûai ìmoniù, ì kurias buvo

2000 m. pirmàjì ketvirtì, palyginti su atitinkamupraéjusiù metù laikotarpiu, investiciniù prekiù importas

13

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

0

100

200

300

400

500

0

100

200

300

400

500

NVS öaliù valiutù atûvilgiuVidurio ir Rytù Europos valstybiù valiutù atûvilgiuES valstybiù valiutù atûvilgiuIö viso

1993

12

1994

12

1995

12

1996

12

1997

01

199

7 07

19

98 0

1

1998

07

199

9 01

1999

07

2000

01

2000

03

Kaip ir 1999 metais, 2000 m. pirmàjì ketvirtì realausefektyviojo lito kurso kilimo tendencijà daugiausiailémé jo didéjimas Europos Sàjungos valstybiùvaliutù atûvilgiu, kurì savo ruoûtu lémé nominalauslito kurso didéjimas, palyginti su euru ir euro zonosvaliutomis. Atrodo, kad pastaruoju metu situacija öiektiek keiæiasi ir potencialús euro brangimo veiksniai imavis labiau pasireiköti tikrovéje (ûr. “Euro ir dolerio kursoperipetijos”).

Öiù metù pradûioje realus efektyvusis lito kursas toliaubuvo labai stabilus Vidurio ir Rytù Europos öaliù valiutùatûvilgiu. Nors nominalus efektyvusis lito kursas pakilo(Vidurio ir Rytù Europos valiutos labiausiai orientuotos ìeurà), jì kompensavo öiame regione susiklosæiusi didesnénei Lietuvoje infliacija. Kadangi infliacijos skirtumaiartimiausiu metu toliau egzistuos, o euras gali toliaukilti dolerio atûvilgiu, tikétina, kad realus efektyvusislito kursas maûés, palyginti su Vidurio ir RytùEuropos valiutomis. Tai dar labiau paskatins ir taipìspúdingà eksporto plétrà ì öià ekonominè erdvè.

Vertinant Lietuvos eksporto ì Rusijà ir kitas NVS öalisperspektyvas, bútina iöanalizuoti veiksnius, galinæiusturéti ìtakos realaus efektyviojo lito kurso dinamikai öiosekonominés erdvés valiutù atûvilgiu. Pirmaisiaisménesiais po Rusijos finansù krizés ir rublio devalvavimolito kursas NVS valiutù atûvilgiu ûenkliai padidéjo irpablogino músù prekiù konkurencingumà Rytù rinkose.Véliau, kai rublio ir kitù NVS valiutù devalvavimas sukélétenyköæiame regione didelè infliacijà, realus efektyvusislito kursas stabilizavosi ir net truputì sumaûéjo (infliacijaNVS tapo didesné nei nominalus rublio ir kitù valiutùnuvertéjimas).

Panaöiù tendencijù galima laukti ir ateinanæiais metais.Tiesa, infliacija Rusijoje öiuo metu yra keleriopai maûesnénei 1998 m., taæiau nominalus rublio nuvertéjimas,palyginti su JAV doleriu, taip pat labai sulétéjo. Rusijosekonomikos ministerija prognozuoja, kad 2001-2003 m.rublis kasmet nuvertés dolerio atûvilgiu 9,6 – 11,2 proc.,tuo tarpu metiné infliacija sudarys 12 – 14 proc.Atsigaunanti Rusijos gyventojù perkamoji galia irstipresnis rublis bus pagrindiniai veiksniai,atveriantys platesnius kelius eksportui ì öià öalì.Vis délto Lietuvos eksportuotojams nereikétù pamiröti,kad prekybos su Rusija sàlygos pagerés ne tik jiems,bet ir kitù öaliù ìmonéms. Taigi artimiausioje ateityjekonkurenciné kova dél Rytù rinkù bus itin aötri.

Atkreiptinas démesys ì pastarùjù metù Lietuvoseksporto ir importo struktúros valiutomis pokyæius, kurieatspindi ìmoniù elgesì sparæiai besikeiæianæiomis iöoréssàlygomis (ûr. 4.1 lentelè).

investuotas uûsienio kapitalas, patyré nuostolì. Kitos,pelningai dirbusios ìmonés, padidino iömokétù dividendùsumà. Kai kuriose iö jù pastaraisiais metais didûioji pelnodalis buvo skiriama investicijoms, todél natúraliai atéjometas pakeisti pelno paskirstymo prioritetus.

Einamieji pervedimai. Jù balansas pastaraisiaismetais buvo teigiamas. Pirmàjì öiù metù ketvirtì jis buvo200,4 mln. Lt, arba 12,3 proc. didesnis nei prieö metus.

Einamosios sàskaitos deficitas. Pirmàjì 2000 m.ketvirtì einamosios sàskaitos deficitas sudaré 278 mln.Lt, arba 2,8 proc. BVP. Palyginti su pirmuoju 1999 m.ketviræiu, ESD sumaûéjo 472,2 mln. Lt, arba 62,9 proc.

Pirmojo ketviræio rezultatai nuteikia optimistiökai irleidûia 2000 m. prognozuoti vienaûenklì ESD dydì, paly-ginti su BVP. Taæiau automatiökai taikyti pirmojo ketviræioESD dydì, prognozuojant metinì rezultatà, bútù skubotassprendimas. Spartus eksporto didéjimas lems ir importodidéjimà, kadangi didûiàjà importo dalì sudaro tarpiniovartojimo prekés, kurios naudojamos prekiù gamybosprocese. Galutinio vartojimo prekiù ir investiciniù prekiùpaklausa kol kas yra ribota dél silpnos vidaus rinkos beistagnuojanæiù investicijù. Importà gali padidinti irdosnesné Vyriausybés iölaidù politika Seimo rinkimùiövakarése, taæiau tam trukdo vis dar prastas biudûetopajamù surinkimas bei fiskaliniai limitai, uûfiksuotiprevenciniame susitarime su Tarptautiniu valiutos fondu.

Lietuviökù prekiù ir paslaugù konkurencingumaspriklauso nuo to, kaip keiæiasi realus efektyvusis litokursas, palyginti su pagrindiniù prekybos partneriùvaliutomis (ûr. 4.3 diagramà).

4.3 diagrama

Realiù efektyviùjù lito kursù indeksai1993 m. birûelio mén. =100

14

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

4.1 lentelé

Lietuvos eksporto ir importo struktúra pagal pagrindines atsiskaitymù valiutas (proc.)

JAV doleris Euras Vokietijos marké Litas

Eksportas Importas Eksportas Importas Eksportas Importas Eksportas Importas

1996 01-12 68,3 62,2 - - 14,9 19,5 12,8 2,0

1997 01-12 64,2 60,3 - - 13,5 22,6 17,2 1,3

1998 01-12 61,6 55,9 - - 14,3 25,4 19,0 0,7

1999 01-12 54,0 56,7 1,3 3,2 17,3 21,6 21,4 1,0

2000 03 57,6 60,8 4,0 7,0 11,5 17,8 21,5 2,0

Kaip matome iö 4.1 lentelés, 1996-1999 m. uûsie-nio prekybos struktúroje laipsniökai maûéjo JAVdolerio lyginamasis svoris ir didéjo Vokietijos mar-kés (euro) lyginamasis svoris. Tai buvo visiökai natú-ralus procesas, atsiûvelgiant ì sparæiai didéjanæià prekybàsu Europos Sàjungos öalimis. Pavyzdûiui, 1997 m.eksportas ì Europos Sàjungà sudaré 32,5 proc. (ìVokietijà – 11,4 proc.) viso Lietuvos eksporto, o importasiö öio regiono – 46,5 proc. (iö Vokietijos – 18,7 proc.)viso importo. 1998 m. eksporto ì Europos Sàjungà lygina-masis svoris sudaré 38,0 proc. (ì Vokietijà – 13,1 proc.),importo – 50,2 proc. (iö Vokietijos – 20,0 proc.).

1999 m. eksporto ì Europos Sàjungà ir importo iö josdalys buvo atitinkamai 50,1 proc. ir 50,0 proc. (prekybossu Vokietija dalys atitinkamai 15,9 proc. ir 18,1 proc.).

1999 m. pabaigoje - 2000 m. pradûioje pagrindiniùEuropos Sàjungos valiutù – euro ir Vokietijos mar-kés – bendras lyginamasis svoris ne tik nedidéjo,bet net truputì sumaûéjo. Ûenkliai smukus euro irVokietijos markés kursui dolerio atûvilgiu, ìmonés, ga-vusios pajamas Vokietijos markémis, o iölaidas dariusioslitais arba doleriais, patyré nemaûà nuostolì.

Vienas iö búdù minimizuoti valiutos kurso rizikà yrapajamù ir iölaidù (turto ir ìsipareigojimù) valiutos derini-mas. Tam tikru mastu juo ir buvo pasinaudota, pavyz-dûiui, keiæiant eksporto sutaræiù valiutà – Vokietijos mar-kè ì dolerì. Ilgà laikotarpì panaöús metodai vargu ar duosapæiuopiamà naudà, nes verslo partneriai iö EuroposSàjungos, prisiimdami valiutos kurso rizikà, greiæiausiaidarys spaudimà Lietuvos ìmonéms maûinti kainas,pagerinti atsiskaitymù sàlygas ir pan. Logiökiausias preky-bos su Europos Sàjunga skatinimo búdas – susieti litokursà su öio regiono valiuta, t.y. euru (Vokietijos marke).

Kapitalo ir finansinés sàskaitos balansas. Finan-sinés sàskaitos balansas sumaûéjo net 10,1 karto,palyginti su 1999 m. pirmuoju ketviræiu, ir sudaré 121,8mln. Lt. Lietuvos investicijù uûsienyje srautas sudaré341,1 mln. Lt ir, palyginti su pirmuoju 1999 m. ketviræiu,iöaugo 4,5 karto. Didûiausios ìtakos tam turéjo öalieskomerciniù bankù uûsienio turto (grynùjù pinigù irindéliù) padidéjimas 522,8 mln. Lt.

Uûsienio investicijos Lietuvoje pirmàjì 2000 m. ketvirtìpadidéjo 1024,9 mln. Lt, pernai jù prieaugis taip patbuvo panaöus. Taæiau tiesioginiù uûsienio investicijùsrautas ì öalì sudaré tik 116,2 mln. Lt, t.y. sumaûéjo 3,6

karto, palyginti su atitinkamu 1999 m. laikotarpiu.Sumaûéjo ir einamosios sàskaitos deficito padengimotiesioginémis uûsienio investicijomis rodiklis: 1999 m.pirmajì ketvirtì jis sudaré 56,4 proc., öiù metù pirmàjìketvirtì – 41,8 proc.

Portfeliniù investicijù srautas buvo 905,9 mln. Lt(1999 m. pirmàjì ketvirtì – 870,5 mln. Lt), o jì lémé922,8 mln. Lt ìplaukos uû Vyriausybés iöplatintus verty-binius popierius. Apskritai pastaruoju metu Lietuvasusiduria su nemenkomis problemomis pritrau-kiant tiesiogines uûsienio investicijas, ir jeigu nelikusio valstybés turto privatizavimas, padétis öiojesrityje bútù kritiöka. Kita vertus, tiek tarptautinéje,tiek vietinéje skolinto kapitalo rinkoje LietuvosVyriausybé öiuo metu traktuojama kaip ganapatikimas skolininkas, todél biudûeto deficitasfinansuojamas sklandûiai ir palyginti palankiomissàlygomis.

Dél Vyriausybés iöplatintù euroobligacijù Lietuvosoficialios tarptautinés atsargos pirmàjì ketvirtì ne tiknesumaûéjo, bet net iöaugo 562 mln. Lt. 2000 m.balandûio 1 d. oficialios tarptautinés atsargos (neìtrau-kiant aukso atsargù vertés), skaiæiuojant prekiù ir pa-slaugù importo ménesiais, sudaré 2,8 ménesio. Öisrodiklis pastaruoju metu pasiûymi santykiniu stabilumuir yra nedaug maûesnis uû plaæiai pripaûìstamà pakan-kama 3 ménesiù normà.

5. Uûimtumas ir nedarbas

Gamybos nuosmukì praéjusiais metais lydéjosparæiai didéjantis nedarbo lygis. Tai tèsési irpirmaisiais 2000 m. ménesiais. Darbo birûos duo-menimis, bedarbiù vidutinis skaiæius 1999 m. buvo 148,7túkst. arba 30,8 proc. daugiau nei 1998 m. Gana ryökiaididéjantì bedarbiù skaiæiù lémé ne tik darbo vietùsumaûéjimas, bet ir darbingo amûiaus ûmoniù gausé-jimas. Ìtakos turéjo ir pensinio amûiaus ribos pakélimas.1999 m. vidutinis nedarbo lygis sieké 8,4 proc., kai tuotarpu 1998 m. jis sudaré 6,4 proc. 2000 m. kovo mén.pabaigoje nedarbo lygis buvo pasiekès rekordinì lygì –11,4 proc. Tiesa, naujausia statistika teikia pagrindàoptimizmui - balandûio mén. pabaigoje nedarbo lygissumaûéjo iki 11,2 proc., geguûés mén. pabaigoje – iki11,1 proc. (ûr. 5.1 diagramà).

15

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

0

2

4

6

8

10

12

0

2

4

6

8

10

12

20001999

Saus

is

Vasa

ris

Kova

s

Bala

ndis

Gegu

ûé

Birû

elis

Liep

a

Rugp

jútis

Rugs

éjis

Spal

is

Lapk

ritis

Gruo

dis

linés apsaugos modelis yra grindûiamas privalomu dir-banæiùjù gyventojù socialiniu bei sveikatos draudimu,kai léöos centralizuotai perskirstomos per bendrusvalstybés fondus. Jau ilgà laikà öi sistema pasiûymi chro-niöku léöù trúkumu ir gana neefektyviu jù valdymu.

Ypaæ kritiöka padétis susiklosté Valstybiniame socia-linio draudimo fonde – SODROJE, kurios biudûeto defi-citas nuolat didéja. Öiais metais numatoma padidintifondo pajamas, taikant ìvairias priemones. Jos apimadidesnio pensinio amûiaus ìvedimo pagreitinimà, nedar-bingumo dienù, uû kurias moka darbdavys, padidinimà,dirbanæiù pensininkù pensijos apribojimà bazinés pen-sijos dydûiu, socialinio draudimo ìnaöo padidinimà nuo31 iki 34 procentù (darbdavio ìnaöas padidintas nuo 30iki 31 proc. darbuotojo – nuo 1 iki 3 proc.). Deja, pastarojipriemoné buvo ìgyvendinta ne laiku. Tai verté sunkiojefinansinéje padétyje esanæius darbdavius ieökoti naujùmokesæiù slépimo búdù.

Öios nesibaigianæios problemos kelia klausimà, ardabartiné sistema pajégi iösilaikyti be nuolatinésvalstybés finansinés paramos. Kadangi toliau didintisocialinio draudimo ìmokas bútù visiökai neperspektyvuskelias, apsunkinantis verslo plétrà ir toliau maûinantisSODROS pajamas, bútina kuo greiæiau dalì draudimoìmokù privaloma tvarka skirti privatiems kaupiamiesiemspensijù fondams.

Patikimù ir teisiökai gerai reglamentuotù priva-æiù pensijù fondù veikla sudarytù sàlygas uûsitik-rinti ûmonéms didesnes pajamas senatvéje,pagerintù draudimo paslaugù kokybè ir nuimtù(bent iö dalies) sunkià finansinè naötà nuo valsty-bés peæiù. Kitas privaæiù pensijù fondù bruoûas –jù teigiama ìtaka Lietuvos kapitalo rinkos plétrai.

Öia prasme verta paminéti, kad Lietuvos bankas, atsi-ûvelgdamas ì 1999 m. birûelio mén. priimtà LietuvosRespublikos pensijù fondù ìstatymà, papildé Kreditine ir(ar) finansine veikla besiveræianæiù ìmoniù, ì kuriù akcijasar kapitalà bankai gali investuoti be apribojimù, sàraöà.Lietuvos bankai, turintys pakankamai finansiniù iötekliù,dabar galés be apribojimù investuoti léöas ì steigiamuspensijù fondus.

Naujos socialinés apsaugos sistemos kúrimas susijèssu esminiu klausimu, kaip finansuoti léöù deficità, susi-dariusì dél dalies socialinio draudimo ìnaöù skyrimo pri-vatiems pensijù fondams, kurie ilgà laikà turés uûsiimtitik léöù kaupimu ir investavimu. Tam, kad normaliai pra-détù funkcionuoti miörus SODROS ir privalomù kaupia-mùjù fondù mechanizmas, reikés maûdaug 20-30 metù.

Pasaulio banko ir Lietuvos ekspertù apskaiæiavimais,pensijù reformai kasmet reikés apie 0,5 mlrd. Lt, iö viso– 15 mlrd. Lt. Finansavimo öaltiniù yra gana daug: didintisocialinio draudimo ìnaöus arba kitus mokesæius; maûintisocialines iömokas ir didinti pensinì amûiù; didinti vals-tybés skolà; panaudoti privatizavimo ìplaukas, taæiauné vieno iö jù atskirai nepakanka reformai ìgyvendinti,o kai kurie iö jù (pvz., draudimo ìnaöù didinimas) yrakontraproduktyvús. Optimalus finansavimo derinys bútùprivatizavimo ìplaukù naudojimas (reformos pradûioje),pensinio amûiaus didinimas ir tikslinés, ilgalaikés uûsienio

5.1 diagrama

Nedarbo lygis 1999 m. ir 2000 m.(ménesio pabaigoje, proc.)

Pirmaisiais 2000 m. ménesiais iöryökéjusios nedarbolygio tendencijos buvo beveik identiökos 1999 m. pirmojopusmeæio tendencijoms. Kaip ir praéjusiais metais, 2000m. auköæiausias nedarbo lygio pakilimas buvo uûfiksuotaskovo mén. pabaigoje, po to jis émé létai maûéti.

Viena iö prieûasæiù, stabdanæiù nedarbo lygiomaûéjimà, yra ta, kad finansiökai atsigaunanæiosìmonés neskuba priimti naujù darbuotojù. Rusijoskrizé ir jos padariniai Lietuvos ekonomikai iömokéìmones gyventi grieûæiausio taupumo reûimu, beto, ankstesni darbuotojù atleidimai buvo susijè sunemaûomis iölaidomis (iöeitinés kompensacijos,paöalpos ir pan.).

Nagrinéjant nedarbà pagal atskirus regionus, galimaìvertinti jù úkinio iösivystymo lygì. Pirmajame “Lietuvosmakroekonomikos apûvalgos” numeryje analizavomepagrindinius ekonominius rodiklius apskriæiù pjúviu irkonstatavome didelius nedarbo lygio skirtumus. Anali-zuojant nedarbo lygio iösibarstymà pagal atskirus rajonus,öie skirtumai yra dar ûenklesni (ûr. priedo B.3 lentelè).

Ûemiausias nedarbo lygis 2000 m. balandûio 1 d. buvoKauno apskrityje – 9,2 proc. Maûiausias nedarbas öalyjebuvo uûregistruotas öioje apskrityje esanæiame Prienùrajone – 7,3 proc. Auköæiausiu nedarbo lygiu pasiûyméjoÖiauliù apskritis – 16,4 proc. Öiai apskriæiai priklausan-æiame Akmenés rajone minétas rodiklis buvo didûiausiasLietuvoje – 21,0 proc. Taigi kraötutinéje padétyje esan-æiose apskrityse nedarbo lygis skyrési 1,8 karto, tuo tarpurajonuose – net 2,9 karto. Didûiuliai nedarbo lygioskirtumai gana maûuose teritoriniuose vienetuose turétùatkreipti socialinés ir struktúrinés politikos formuotojùdémesì.

Pastaraisiais metais pablogéjusi makroekonominékonjunktúra ir visuomenés demografinés struktúrospokyæiai (gyventojù “senéjimas”) iöryökino socialinésapsaugos sistemos trúkumus. Dabartinis Lietuvos socia-

10,811,2

11,4

8,5

11,211,1

8,17,7

8,1 7,8 7,5 7,8 8,1 8,48,9

9,510,0

16

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

30

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

30

2000-I ketv.1999-I ketv.1998-I ketv.

VKI

Mai

sto

prod

ukta

i ir

nea

lkoh

olin

iai g

érm

ai

Alko

holin

iai g

érim

ai ir

taba

ko g

amin

iai

Drab

uûia

i ir a

valyn

é

Búst

as, v

andu

o, e

lekt

ra,

duj

os, k

itas

turta

s

Búst

o ap

stat

ymas

, n

amù

apyv

okos

ìran

ga ir

kas

dien

é bú

sto

prie

ûiúra

Svei

kato

s ap

saug

a

Tran

spor

tas

Ryöi

ai

Poils

is ir

kul

túra

Övie

timas

Vieö

buæi

ai, k

avin

ésir

rest

oran

ai

Kito

s pr

ekés

ir p

asla

ugos

0.5

1.0

1.5

2.0

2.5

3.0

3.5

4.0

0.5

1.0

1.5

2.0

2.5

3.0

3.5

4.0

Realus DU Nominalus DUVKI

1994

01

1994

05

1994

09

1995

01

1995

05

1995

09

1996

01

1996

05

1996

09

1997

01

1997

05

1997

09

1998

01

1998

05

1998

09

1999

01

1999

05

1999

09

2000

01

2000

05

paskolos. Deja, privatizavimo ìplaukù panaudojimaspensijù reformai kertasi su suspenduota, taæiau nenu-traukta nuvertéjusiù gyventojù indéliù kompensavimoprograma, todél ateityje öioje srityje iökils nepopuliariùsprendimù poreikis.

6. Kainù indeksai

Kaip prognozavome pirmajame “Lietuvos makroeko-nomikos apûvalgos” numeryje, öiais metais gamyboskaötù perkélimà ì kainas komplikuoja menka gyventojùperkamoji galia. Vyriausybés vykdoma iölaidù maûinimopolitika taip pat ribojo mokià paklausà. Daugelis prekiùrinkù buvo paûenklintos pasiúlos dominavimo, ku-ris verté ìmones griebtis agresyvios pardavimùstrategijos, taikant didûiules kainù nuolaidas, ge-resnes atsiskaitymù sàlygas ir pan.

Kiek reikömingesnis vartotojù kainù indekso prieaugis(1,5 proc.) sausio mén. susidaré dél administraciniosprendimo - 18 procentù buvo padidintas vidutiniselektros tarifas ir sumaûintos kompensacijos uû öilumàir karötà vandenì. Vasario ir balandûio mén. kainosnesikeité, o kovo ir geguûés mén. vél pasireiöké Lietuvojejau ìprastomis tapusios defliacinés tendencijos (kainossumaûéjo atitinkamai 0,2 ir 0,3 proc.). Defliacijà sàlygojoir euro kurso kritimas dolerio atûvilgiu, atpiginèsimportuojamas prekes. Penkiù ménesiù infliacija öiemetbuvo 0,9 proc., o metiné (geguûè, palyginti su 1999 m.geguûe) – 0,4 proc. Infliacijos ir darbo uûmokesæiodinamikà 1994-2000 m. iliustruoja 6.1 diagrama.

6.1 diagrama

VKI ir vidutinio darbo uûmokesæioindeksù dinamika (1994.01=1)

sprendimas nuo birûelio mén. visiökai nebetaikytiPVM kompensacijù öilumos energijos vartotojams,kas turés ìtakos karöto vandens kainai, o nuo ru-dens – ir öildymo kainai (iki öiù metù pradûios energi-jos vartotojams PVM mokéti nereikéjo, o 2000 m. sau-sio-geguûés mén. jiems taikyta daliné PVM kompensacija).

Kai infliacija yra artima nuliui, lieka maûiau erdvéssantykiniù kainù pokyæiams. Kita vertus, nuo kainùliberalizavimo Lietuvoje praéjo devyneri metai, todélradikalaus santykiniù kainù sistemos pertvarkymo jaunebereikia. Atskirù vartojamùjù prekiù ir paslaugù grupiùkainù metinius pokyæius pirmaisiais 1998-2000 m.ketviræiais iliustruoja 6.2 diagrama.

Vasaros ménesiais kainos gali toliau maûéti, nesprekiù ir paslaugù paklausa ypaæ sumaûéja –ûmonés vartoja maûiau nebútiniausiù reikmenù,taupydami pinigus atostogoms. Vasaros pradûiojekainù indeksà gali öiek tiek padidinti Vyriausybés

6.2 diagrama

Vartotojù kainù pokyæiai (proc.)

17

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

Kaip matome iö 6.2 diagramos, 2000 m. pirmàjìketvirtì, palyginti su atitinkamu praéjusiù metù laiko-tarpiu, labiausiai pabrango ryöiù paslaugos – 27,6 proc.Ûenkliai padidéjo transporto paslaugù (11,7 proc.) beibústo, vandens, elektros ir dujù kainos (11,3 proc.).Daugiausiai atpigo alkoholiniai gérimai ir tabako gaminiai(11,3 proc.). Maisto produktù ir nealkoholiniù gérimùkainos sumaûéjo 3 proc., tai signalizuoja santykinè öiosprekiù grupés perprodukcijà. Kitù prekiù ir paslaugù gru-più vartotojù kainù pokyæiai buvo nuosaikesni ir turéjomaûiau ìtakos VKI dinamikai.

7. Darbo uûmokestis ir namùúkiù pajamos

Darbo uûmokesæio didéjimo tempus 2000 m.pirmaisiais ménesiais daugiausiai lémé rekordiö-

7.1 lentelé

Darbo uûmokesæio* dinamika 1999-2000 metais (litais)

Iö viso Iö jù

Valstybés sektorius Privatus sektorius

1999 2000 1999 2000 1999 2000

Sausis 1033,0 1050,0 1119,9 1093,6 942,0 997,2

Vasaris 1011,8 1048,4 1108,4 1097,7 909,8 989,1

Kovas 1050,8 1071,5 1139,7 1123,0 956,5 1010,5

Balandis 1068,9 1064,6 1155,4 1115,6 976,1 1006,0

Geguûé 1071,3 1096,3 1150,1 1134,8 988,8 1052,0

Birûelis 1096,0 - 1174,0 - 1013,4 -

Liepa 1100,2 - 1178,8 - 1016,9 -

Rugpjútis 1091,2 - 1167,5 - 1009,8 -

Rugséjis 1086,3 - 1149,2 - 1017,1 -

Spalis 1084,0 - 1139,9 - 1021,8 -

Lapkritis 1081,6 - 1146,5 - 1008,1 -

Gruodis 1122,8 - 1170,9 - 1064,6 -

* Be individualiù ìmoniù.

kai aukötas nedarbo lygis. Lietuvos darbo rinkos irdarbo uûmokesæio reguliavimas bei silpna profsàjungùveikla palieka darbdaviams plaæias galimybes individua-liai tartis su samdomuoju darbuotoju dél darbo uûmo-kesæio dydûio. Esant sunkiai ìmonés finansinei padéæiai,darbuotojas daûniausiai sutinka su darbo uûmokesæioìöaldymu ar net ûenkliu sumaûinimu, jeigu tik tai padedaiösaugoti jo darbo vietà. Valstybés tarnautojù ir valsty-binio sektoriaus darbuotojù atlyginimù ìöaldymo politikataip pat atliko savotiökà signalinè funkcijà privataussektoriaus atûvilgiu ir prisidéjo prie létù vidutinio darbouûmokesæio didéjimo tempù.

Darbo uûmokesæio (bruto) dinamikà atskirais 1999 ir2000 m. ménesiais atspindi 7.1 lentelé.

Kaip matome iö 7.1 lentelés, vidutinis darbo uûmo-kestis 2000 m. geguûés mén., palyginti su praéjusiùmetù analogiöku ménesiu, padidéjo 2,3 proc. (balandûiomén. jis sumaûéjo 0,4 proc.). Valstybés sektoriuje darbouûmokestis sumaûéjo 1,3 proc., tuo tarpu privaæiamesektoriuje uûfiksuotas jo padidéjimas 6,4 proc. Paûy-métina ir tai, kad vidutinis darbo uûmokestis privaæiamesektoriuje palengva “vejasi” darbo uûmokestì valstybés

sektoriuje – 1999 m. pradûioje jis sudaré 84,1 proc.valstybés sektoriaus dydûio, tuo tarpu 2000 m. geguûésmén. – jau 92,7 proc. Kol valstybés finansù búklé bussudétinga, galima tikétis tolesnio vidutinio darbouûmokesæio abiejuose sektoriuose suartéjimo.

Namù úkiù pajamù pokyæius ir struktúrà atspindi 7.2lentelé.

18

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

8.1 lentelé

Materialinés investicijos pagal ekonominés veiklos rúöis (mln. Lt)

1999 m. I ketv. 2000 m. I ketv.

Iö viso öalyje 875,9 741,2

Apdirbamoji pramoné 182,0 166,4

Ûemés úkis, medûioklé, miökininkysté ir ûuvininkysté 18,0 9,0

Elektros, dujù, ir vandens tiekimas 84,2 70,7

Vidaus prekyba 51,8 78,4

Transportavimas ir sandéliavimas 135,8 97,8

Paötas ir ryöiai 75,8 62,6

Gyvenamùjù namù statyba 105,9 110,3

Kita statyba 17,3 19,0

Finansinis tarpininkavimas 32,4 8,2

Valstybés valdymas ir gynimas; privalomasis socialinis draudimas 47,3 33,3

Kita veikla 125,4 85,5

7.2 lentelé

Vidutinés disponuojamos pajamos (litais)

1999 m. I ketvirtis 2000 m. I ketvirtis

Iö viso Miestas Kaimas Iö viso Miestas Kaimas

Disponuojamos pajamos 422,0 465,2 330,3 398,1 438,2 313,5

Samdomo darbo pajamos 218,2 274,3 99,0 201,5 254,3 89,8

Nesamdomo darbo pajamos 55,9 36,6 96,8 49,4 28,6 93,5

Senatvés pensija 63,1 61,6 66,5 60,8 62,2 57,9

Bedarbio paöalpa 1,4 1,7 0,6 1,4 1,7 0,8

Kitos pensijos, paöalpos 38,9 38,7 39,1 38,9 36,0 45,2

Kitos pajamos 44,5 52,3 28,3 46,1 55,4 26,3

Piniginés disponuojamos pajamos 355,3 414,6 229,5 330,5 389,4 206,0

Natúrinés disponuojamos pajamos 66,7 50,6 100,8 67,6 48,8 107,5

Deja, namù úkiù ekonominé situacija 2000 m. pirmàjìketvirtì, palyginti su atitinkamu praéjusiù metù laikotar-piu, pablogéjo. Vieno namù úkio nario vidutinés pajamossumaûéjo nuo 422 Lt iki 398,1 Lt, arba 5,7 proc. Panaöiaisumaûéjo tiek miesto, tiek kaimo namù úkiù vidutinéspajamos. Tam be iöaugusio nedarbo turéjo ìtakos irdarbuotojo socialinio draudimo ìnaöo padidinimas nuo 1proc. iki 3 proc. atlyginimo dydûio, kas savo ruoûtu lémégrynojo darbo uûmokesæio (neto) sumaûéjimà 0,6 proc.,palyginti su pirmuoju 1999 m. ketviræiu.

Atkreiptinas démesys ì tai, kad pajamos iö senatvéspensijos, skaiæiuojant vienam namù úkio nariui, miesteöiek tiek padidéjo – nuo 61,6 Lt iki 62,2 Lt, tuo tarpukaime ûenkliai sumaûéjo – nuo 66,5 Lt iki 57,9 Lt.

Bedarbio paöalpa dél jos gavimo apribojimù ir menkoabsoliutaus dydûio sudaré visiökai nereikömingà namùúkiù biudûeto dalì. Teisè gauti bedarbio paöalpà turibedarbiai, kurie iki uûregistravimo valstybinéje darbobirûoje turéjo ne maûesnì kaip 24 mén. valstybiniosocialinio draudimo staûà per paskutinius 3 metus. Be-darbio paöalpà 2000 m. geguûés mén. pabaigoje gavotik 15,9 proc. bedarbiù. Minimali bedarbio paöalpa buvo135 Lt, maksimali – 250 Lt.

Blogéjanti namù úkiù finansù búklé kol kas neleidûiavisiökai atsiskleisti vidaus paklausos dinamikai. Taæiauantrojoje metù puséje gyventojù vartojimas pagalsvarbà prilygs kitam bendrojo vidaus produktodidéjimo veiksniui – eksporto plétrai.

8. Investicijos

Investicijù dinamika yra ne tik ìmoniù finansinésbúklés indikatorius, bet ir atspindi úkio subjektù nuotai-kas, keiæiantis verslo ciklams. Net turinæios pakankamailéöù ìmonés gali visiökai nutraukti investicijas, jeigu jospesimistiökai vertina rinkos perspektyvas investicijùatsipirkimo laikotarpiu ir, atvirköæiai, nepelningos beistokojanæios nuosavo kapitalo ìmonés gali imtis didûiuliùinvesticijù skolintù léöù sàskaita, jeigu jos tikisi savoverslo öakos bumo.

Praéjusiais metais, palyginti su 1998 m., tiesioginiùuûsienio investicijù srautas ir materialinés investicijossumaûéjo atitinkamai 47,4 proc. ir 21,3 proc. Kaipmatome iö 8.1 lentelés, investicinis procesas nepagyvéjoir pirmàjì 2000 m. ketvirtì.

19

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

0

20

40

60

80

100

0

20

40

60

80

100

Tiesioginés investicijos Lietuvoje

Investicijù portfelis

Paskolos

Kitos investicijos Lietuvoje (ìsiskolinimai uû prekes ir paslaugas, nerezidentù indéliai ir korespondentinés sàskaitos, kiti finansiniai ìsipareigojimai)

1999 12 311998 12 311997 12 311996 12 31

16,921,8 15,221,7

42,641,5 37,542,5

7,510,5

13,6

10,9

33,026,2 33,724,9

0

200

400

600

800

1000

0

200

400

600

800

1000

Uûsienio paskolos

Nuosavos léöos

Nacionalinis biudûetas

Nebiudûetiniai fondai*

Kiti öaltiniai

2000 - I ketv.1999 - I ketv.

87,6 22,244,552,6

578,1

113,9

621,981,5

Bendra materialiniù investicijù apimtis, palyginti suatitinkamu praéjusiù metù laikotarpiu, sumaûéjo nuo875,9 mln. Lt iki 741,2 mln. Lt, arba 15,4 proc.Nuosmukio neiövengé ir labiausiai investicijoms imliveikla – apdirbamoji pramoné, kurioje materialinésinvesticijos sumaûéjo nuo 182,0 mln. Lt iki 166,4 mln.Lt, arba 8,6 proc. Ypaæ jos ûenkliai sumaûéjo transpor-tavimo ir sandéliavimo srityje – nuo 135,8 mln. Lt iki97,8 mln. Lt, arba 28,0 proc. Pastebimiau iöaugo tikinvesticijos vidaus prekyboje – nuo 51,8 mln. Lt iki 78,4mln. Lt, arba 51,4 proc.

Turint galvoje, kad verslo plétros lúkesæiai kei-æiasi ì geràjà pusè véliau, nei pasirodo tam tikriekonomikos atsigavimo ûenklai (nepakankamasinvestuotojù informuotumas apie geréjanæià pa-détì, bendrù ekonomikos perspektyvù vertinimastik pagal savo öakos búklè, atsargumas, baiminan-tis, kad makroekonominiù rodikliù geréjimas yratrumpalaikis ir atsitiktinis, inertiökumas priimantsprendimus), investicijù stagnacija neturétù labaistebinti.

Materialiniù investicijù apimtis ir struktúra pagalfinansavimo öaltinius 1999 m. I ketvirtì – 2000 m. Iketvirtì pateikta 8.1 diagramoje.

8.1 diagrama

Materialinés investicijos pagalfinansavimo öaltinius (mln. Lt)

sumokéti. Atitinkamai padidéjo nuosavù léöù, kaip inves-ticijù finansavimo öaltinio, santykiné svarba. Tiesa, 2000m. pirmojo ketviræio ìmoniù finansiniai rezultatai rodo,kad daugelis iö jù neturéjo pakankamai nuosavù iötekliùreikömingesniems investiciniams projektams ìgyvendinti,todél absoliuæia iöraiöka öiais iötekliais finansuojamosinvesticijos sumaûéjo.

Pirmàjì öiù metù ketvirtì visiökai sumenko nacionaliniobiudûeto dalyvavimas investicijù procese, kas visiökaisuprantama, atsiûvelgiant ì kraötutinio restriktyvumofiskalinè politikà, vykdomà pastaràjì pusmetì. Valstybé,supanæiota léöù stygiaus ir grieûtù finansiniù ìsipareigo-jimù Tarptautinio valiutos fondo atûvilgu, kurì laikànustojo búti svarbiu investicijù subjektu.

Bendrù uûsienio investicijù struktúrà atspindi 8.2diagrama.

8.2 diagrama

Uûsienio investicijù Lietuvojestruktúra (proc.)

14,8

* 1999 m. finansavimo iö nebiudûetiniù fondù apimtis neskelbtaatskirai, ji buvo priskirta kitiems öaltiniams.

Nepalankiomis ekonominémis sàlygomis sumaûéjoìmoniù paskatos naudotis uûsienio ir Lietuvos bankù pas-kolomis (vietiniù bankù paskolas apima straipsnis “Kitiöaltiniai”), baiminantis, kad dar labiau pablogéjus rinkossituacijai pritrúks léöù paskoloms gràûinti ir palúkanoms

Uûsienio investicijù struktúra pastaraisiaismetais keitési palankia kryptimi – didéjo tiesio-giniù investicijù ir maûéjo paskolù lyginamasissvoris. Iö esmés tiesioginiù investicijù dalis padidéjotolokai paûengus privatizavimo procesui, dél kurio dau-gelis buvusiù valstybiniù arba pusiau valstybiniù ìmoniùìsigijo strateginiù uûsienio investuotojù, kartu atsineöusiùpaûangià vadybà. Ypaæ didelés ìtakos uûsienio investicijùstruktúrai turéjo Lietuvos telekomo kontrolinio akcijùpaketo pardavimas 1998 m. liepos mén. Sumaûéjèsuûsienio paskolù lyginamasis svoris teigiamai vertintinasjau vien todél, kad kartu su didéjanæiomis tiesioginémisinvesticijomis lémé geresnì ìmoniù nuosavo – skolintokapitalo santykì.

20

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

0

300

600

900

1200

1500

0

300

600

900

1200

1500

Pardavimas Lietuvoje

Pardavimas uûsienyje

1998

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

1999

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

2000

I ke

tv.*

346,

0

348,

3

319,

4

297,

8

151,

8

179,

3

272,

5

236,

0

219,

8

921,

3

1028

,4

1063

,2

1087

,2

940,

5

1066

,1

1063

,1

1082

,5

868,

1

Nagrinéjant kokybinì tiesioginiù uûsienioinvesticijù aspektà, svarbu pasiekti kritinè masè,kad vakarietiöka verslo kultúra taptù vyraujantiLietuvoje ir formuotù atitinkamas “ûaidimo taisyk-les”. Öia prasme pageidautinas ne tik dideliù, pa-saulyje gerai ûinomù investuotojù, bet ir maûojobei vidutinio verslo atstovù atéjimas ì Lietuvà.

9. Kai kuriù ekonomikos irpramonés veiklos rúöiù apûvalga

9.1. Maisto pramoné

Maisto produktù ir gérimù pramoné yra viena iöpagrindiniù apdirbamosios pramonés öakù, nors joslyginamasis svoris pastaraisiais metais öiek tieksumaûéjo. 1999 m. öi öaka pagamino apie 28 proc.iögaunamosios ir apdirbamosios pramonés parduotosprodukcijos (pvz., 1995 m. – 35 proc.), sukúré maûdaug27 proc. pridétinés vertés, kartu su tabako pramone jaiteko teko net 44 proc. materialiniù investicijù.

Parduotos maisto pramonés produkcijos metinéapimtis palyginamosiomis kainomis, pastebimai iöaugusi1997 m. ir maûai pakitusi 1998 m., praéjusiais metaissumaûéjo 5,3 proc. Maisto pramonés produkcijosveikusiomis kainomis nuosmukis, palyginti su 1998 m.,buvo dar didesnis – 7,8 proc., nes sumaûéjo ir gaminiùkiekis, ir kainos. Kita vertus, pelnas iki apmokestinimoiöaugo 46,0 proc. (ûr. priedo B.4 lentelè).

Pastaruoju metu gamybos tendencijos pasikeité –2000 m. pirmàjì ketvirtì maisto pramonés parduotosprodukcijos apimtis palyginamosiomis kainomis pirmàkartà po nuosmukio 1998-1999 m. padidéjo 1,0 proc.,palyginti su atitinkamu praéjusiù metù laikotarpiu. Par-duotos produkcijos veikusiomis kainomis apimtis beveiknepakito (ûr. 9.1 diagramà).

9.1 diagrama

Maisto ir gérimù pramonés parduotosprodukcijos apimtis (mln. Lt)

* 2000 m. I ketv. rodiklis apskaiæiuotas, remiantis Statistikosdepartamento informacija.

Sunkià öakos situacijà 1999 m. ir iö dalies öiuometu lémé dél rublio devalvavimo lietuviökomsprekéms “uûsidariusios” Rusijos ir kitù NVS öaliùrinkos. Esant nepalankiam kainù skirtumui, músùgamintojams parduoti prekes tenyköæiame regionetapo sudétinga. Todél pastaraisiais metais nuolatmaûéjo eksportui skirtos produkcijos dalis: 1997 m. –27,3 proc., 1998 m. – 24,5 proc., o 1999 m. – tik 16,7proc. 2000 m. pirmàjì ketvirtì situacija öiek tiek pageréjoir eksportuojamos produkcijos dalis padidéjo iki 20,2proc. Esant sunkioms prekiù realizavimo uûsienyjesàlygoms, susidaré maisto produktù perprodukcija,lémusi kainù ir net bendro infliacijos indekso maûéjimà.

Lietuviökù maisto prekiù skverbimosi ì Vakarusperspektyvos, nepaisant ìvairiù barjerù, néra tokiosblogos. Bútina ugdyti pasirinkimo gausos iölepintàvartotojà, o tai yra gana ilgas procesas. Radikaliaigeréjanti Rusijos ekonominé situacija teikia vilæiù pléstimaisto produktù eksportà ì Rytus. Tai patvirtina ir 2000m. pradûios statistika: pirmàjì ketvirtì, palyginti suatitinkamu praéjusiù metù laikotarpiu, maisto ir ûemésúkio produktù eksportas iöaugo net 20,7 proc.

Pagyvéjusi öalies ekonomika taip pat turétù ìneötiteigiamà “indélì” ì maisto pramonés plétrà, lemdamadidesnì vidaus vartojimà.

Analizuojant maisto pramonè detaliau pagal sektorius,pastebéta, kad pastaruoju metu su ypaæ dideliaissunkumais susidúré pieno produktù pramoné. Norspirmaisiais 2000 m. ménesiais didûiausiù pieno produktùìmoniù apyvarta padidéjo, jù pelnas buvo maûesnis,palyginti su atitinkamu praéjusiù metù laikotarpiu.

Bendra pieno ìmoniù pardavimo apimtis sausio-kovomén. padidéjo 11,3 proc., palyginti su tuo paæiu 1999m. laikotarpiu. Rokiökio súrio apyvarta buvo 55,5 mln.Lt (per analogiökà praéjusiù metù laikotarpì – 39,4 mln.Lt), Ûemaitijos pieno – 39,1 mln. Lt (33 mln. Lt), Pienoûvaigûdûiù – 41,8 mln. Lt (32,6 mln. Lt), Birûù akcinéspieno bendrovés kartu su Vilniaus pienu ir Panevéûiopienu – 33,8 mln. Lt. 2000 m. sausio–geguûés ménesiaisRokiökio súrio apyvarta öokteléjo iki 95,2 mln. Lt, t.y.buvo 46 proc. didesné negu per atitinkamà 1999 m.laikotarpì.

Visù pieno pramonés gamintojù pelnas pirmàjì öiùmetù ketvirtì sumaûéjo, palyginti su analogiöku 1999m. ketviræiu. Rokiökio súrio grynasis pelnas sudaré 5,1mln. Lt (pernai – 6 mln. Lt), Ûemaitijos pieno – 0,68mln. Lt (0,76 mln. Lt), Pieno ûvaigûdûiù – 0,25 mln. Lt(0,6 mln. Lt), o Birûù akciné pieno bendrové dirbonuostolingai ir patyré 4,7 mln. Lt nuostolì. Ûenkliùnuostoliù neiövengé Öiauliù pienas (iökelta bankroto byla)ir Marijampolés pieno konservai.

21

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

Viena iö sudétingos sektoriaus finansinés búklésprieûasæiù – valstybés reguliuojamos minimalios pienoproduktù supirkimo kainos ir nesumokétos eksporto sub-sidijos. Neseniai Vyriausybé pareiöké, kad pieno úkì tiks-lingiausia paremti mokant tiesiogines iömokas, o dél kon-kreæiù pieno supirkimo kainù turi tartis patys pieno ga-mintojai ir perdirbéjai.

Visiökai kitokia situacija susidaré konditerijos irduonos pramonéje, kurios ìmonés 1999 m. gavo 22mln. Lt pelno, o pardavimas beveik nepakito. IösiskyréKraft Jacobs Suchard Lietuva – 12 mln. Lt pelno (sep-tintoji vieta tarp visù bendroviù realiajame sektoriuje).Rútos produkcijos pardavimas 1999 m. iöaugo 18 proc.ir sudaré 20 mln. Lt, ìmoné sparæiai plété firminiùparduotuviù tinklà, didino eksportà. Neblogi buvo irVilniaus duonos finansiniai rodikliai.

Öiù metù pradûioje öio sektoriaus ìmoniù pelningumàneigiamai veiké pabrangusios ryöiù paslaugos ir elektrosenergija. Nors per pirmàjì ketvirtì Vilniaus duona pardavé510 t duonos gaminiù daugiau, bet parduotos produkcijosvertine iöraiöka apimtis sumaûéjo 400 túkst. Lt, palygintisu atitinkamu 1999 m. ketviræiu. Rútos ìmoné pernaieksportavo apie 5 proc. produkcijos (daugiausiai ì Latvijà,Estijà, Kaliningrado sritì), o öiais metais ketina uûsienyjeparduoti apie 15 proc. savo gaminiù. Numatoma pléstieksportà ì Vokietijà, JAV, Slovakijà, kur jau tiriami Rútosproduktai. 2002 m. Rúta planuoja gauti ISO kokybéssistemos sertifikatà.

Nors mésos pramonés pardavimas 1999 m. smuko,pelno gauta beveik 30 proc. daugiau. Pelningai dirboVilniaus, Kaiöiadoriù ir ypaæ Vievio paukötynai, Utenosìmoné Mésa. Neigiamai iösiskyré Vilniaus mésos kombi-natas, patyrès 0,5 mln. Lt nuostolì. Klaipédos maistoprodukcijos pardavimas sumaûéjo net 1,6 karto, taæiau,nepaisant to, praéjusius metus öi ìmoné baigé gavusinedidelì pelnà.

2000 m. pirmaisiais ménesiais öio sektoriaus búklénerodo aiökiù geréjimo poûymiù. Sausio-geguûés mén.didûiosios mésos ìmonés – Vilniaus mésos kombinatas,Klaipédos maistas, Utenos Mésa, Krekenavos agrofirma,Tauragés maistas ir kitos – pardavé produkcijos 91,5mln. Lt, arba 27 proc. maûiau nei per atitinkamà praé-jusiù metù laikotarpì.

Ne kà geresni ir ìmoniù finansiniai rezultatai. UtenosMésa visà 1999 m. uûdirbtà 2,5 mln. Lt pelnà skyréinvesticijoms ì gamybos tobulinimà, taæiau pirmàjì öiùmetù ketvirtì vis tiek patyré didesnì nei 2 mln. Lt nuostolì.Nesékmingai 2000 m. pradéjo ir bendrové Klaipédosmaistas, pirmàjì ketvirtì pardavusi produkcijos uû 13,5mln. Lt, arba 23,3 proc. maûiau negu per 1999 m.atitinkamà laikotarpì. Vilniaus mésos kombinato apyvartasausio-balandûio mén. buvo 11,8 mln. Lt, t.y. padidéjo12 proc., palyginti su tuo paæiu praéjusiù metùlaikotarpiu. Deja, tai tik padéjo iövengti nuostolingosveiklos, taæiau negauta ir pelno.

Paûymétina, kad mésos rinkoje aktyvéja maûesniejidalyviai. 2000 m. pirmàjì ketvirtì apie pusè vietinés rinkosuûémé vidutinio dydûio ìmonés. Apskritai mésos pramoné

susiduria su gana aötria uûsienio konkurencija. Paukö-tynai baiminasi paukötienos importo, kuris liberalizuojantprekybos sàlygas öiù metù pirmàjì ketvirtì padidéjo treæ-daliu. Kiaulienos importas per 2000 m. keturis méne-sius padidéjo 3 kartus. Kita vertus, jautienos eksportàpavyko padidinti net 6 kartais.

1999 m. sumaûéjo visù didesniù grúdù pramonésìmoniù pardavimo apimtis, nors pelningumo rodikliaibuvo gana skirtingi. Kretingos grúdams ir ypaæ Kaunogrúdams praéjusieji metai buvo pelningi, tuo tarpuPanevéûio Malsena ir Vievio malúnas patyré nuostoliù(atitinkamai 2,8 ir 4,8 mln. Lt).

Öiù metù pradûioje grúdù sektoriaus ìmonés dirbopelningai. Kauno grúdù pelnas sausio-balandûio mén.buvo 844 túkst. Lt, kai tuo tarpu per atitinkamà 1999m. laikotarpì ìmoné patyré 527 túkst. Lt nuostolì. Perpenkis öiù metù ménesius Malsena uûdirbo 1,29 mln. Ltpelno, nes sumaûéjo gamybos sànaudos, be to, rinkojepadidéjo sélenù kainos.

Alaus pramoné pasiûymi aukötu konkurencijos lygiu,kuris skatina ìmones sparæiai atnaujinti technologijà,diegti naujas produktù rúöis ir gerinti jù kokybè. Öiamsektoriui praéjusieji metai iö esmés buvo sékmingi, norsRagutis pelno negavo, o Kalnapilio pelnas sumaûéjo nuo25 iki 10 mln. Lt.

Alaus pramonés perspektyvos vertintinos optimistiö-kai, nes pleæiasi eksporto galimybés, o ir Lietuvoje alaussuvartojama daugiau. Tam teigiamos ìtakos turi öiuometu galiojanti akcizù sistema (ateityje alaus akcizà nu-matoma padidinti).

2000 m. pirmojo ketviræio rezultatai nuteikia opti-mistiökai. Pavasarì Kalnapilis pristaté 6 naujas alaus rúöisir geguûés mén. pardavé rekordinì per pastaruosiuspenkerius metus ménesio alaus kiekì – 557 túkst. deka-litrù. Tai net 48,7 proc. viröijo balandûio mén. pardavimùapimtì.

Antroje vietoje pagal parduotà produkcijà buvo Klai-pédos bendrové Övyturys, kuri sausio-geguûés mén.pardavé 2,037 mln. dekalitrù alaus ir uûémé 26,6 proc.rinkos. Birûelio mén. öi ìmoné iökovojo pasaulinìpripaûinimà Pasaulio alaus taurés æempionate laiméjusisidabro medalì. Per keturis öiù metù ménesius Övyturioapyvarta iöaugo 34,2 proc., palyginti su atitinkamupraéjusiù metù laikotarpiu. Didûiausia ìmonés problemayra ribotas gamybos pajégumas, neleidûiantis visiökaipatenkinti didûiulés jos produktù paklausos.

Utenos alaus apyvarta sausio-balandûio mén., paly-ginti su analogiöku 1999 m. laikotarpiu, padidéjo beveik2 kartus. Vilniaus Tauras stengiasi neatsilikti nuo kon-kurentù ir ûada investuoti 10 mln. Lt ì gamybos atnau-jinimà. Sausio-balandûio mén. ìmoné uûémé 10,3 proc.alaus rinkos ir pardavé 551 túkst. dekalitrù alaus.

Gérimù pramonés ìmonés gali vertinti praéjusiusmetus kaip patenkinamus. Sumaûéjo Alitos, Anyköæiùvyno ir Stumbro pardavimo apimtis, tik Vilniaus degtinésugebéjo jà padidinti 20 proc. Öio sektoriaus pelnassumaûéjo 9 proc.

2000 m. pirmaisiais ménesiais dûiuginanæiù pokyæiù

22

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

0

200

400

600

800

1000

0

200

400

600

800

1000

Pardavimas Lietuvoje

Pardavimas uûsienyje

1998

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

1999

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

2000

I ke

tv.*

611,

3

653,

6

698,

1

686,

3

689,

8

685,

6

679,

8

706,

1

729,

2

96,8 13

4,3

151,

8

176,

8

110,

5

123,

0

114,

0

123,

6

90,2

Sékmingai dirbanæios Lino tekstilés bendrovés apy-varta öiù metù sausio-geguûés mén. sudaré 37,7 mln.Lt, arba 17,8 proc. daugiau nei tuo paæiu praéjusiù metùlaikotarpiu. Tik geguûés mén. bendrové pardavé 7,2 mln.Lt produkcijos, o 90,8 proc. jos buvo eksportuota ì VakarùEuropà ir JAV.

Sportiniù drabuûiù gamintoja bendrové Audéjas tikisi,kad 2000 m. gaus ne maûesnì nei praéjusiais metais 2mln. Lt pelnà. Numatoma parduoti 34 mln. Lt pro-dukcijos, arba 31 proc. daugiau nei 1999 m. Öiuo metuìmonei priklauso 4 parduotuviù tinklas Lietuvoje, norsapie 82 proc. gaminiù planuojama eksportuoti.

Öiù metù pirmàjì ketvirtì 20 proc. iöaugo Utenostrikotaûo eksportas, sparæiai auga ir Kauno audiniùuûsakymù portfelis.

Odos perdirbimo ìmoné Öiauliù stumbras dirba mak-simaliu pajégumu ir öiais metais tikisi rekordiniù savoistorijoje rezultatù (50-60 mln. Lt apyvartos ir 2 mln. Ltpelno). Investavusi 28 mln. Lt ir atnaujinusi ìrangà ben-drové Öiauliù stumbras planuoja iösikovoti reikömingesnèVakarù rinkos dalì (öiuo metu ìmoné eksportuoja apie60 proc. produkcijos). Sausio-geguûés mén. bendrovépardavé gaminiù ir suteiké paslaugù uû 22,8 mln. Lt,t.y. 50 proc. daugiau negu per tà patì praéjusiù metùlaikotarpì. Ìmonés pelnas buvo 100 túkst. Lt, tuo tarpu1999 m. sausio-geguûés mén. buvo patirta 50 túkst. Ltnuostolio.

öiame sektoriuje nematyti. Anyköæiù vyno pardavimaisausio-balandûio mén. sudaré 25,6 mln. Lt, arba 7,6proc. maûiau nei per atitinkamà praéjusiù metù laiko-tarpì. Nelabai sekési ir Alitos bendrovei, kuri pirmàjì 2000m. ketvirtì pelno negavo, nes jos apyvarta, palyginti supraéjusiù metù pirmuoju ketviræiu, sumaûéjo nuo 14,3mln. Lt iki 11,9 mln. Lt. Tam neigiamos ìtakos turéjoakcizù politika, kuri buvo palankesné alaus produkcijai,o ne stipresniems alkoholiniams gérimams. Geguûésmén. ìmoné vis délto sugebéjo iöplésti veiklà, pardavusi7,2 mln. Lt, arba 11,2 proc. daugiau produkcijos nei tàpatì praéjusiù metù ménesì.

9.2. Lengvoji pramoné

Tai antras pagal dydì öalyje (po maisto pramonés)apdirbamosios pramonés sektorius. Jam priskiriamostekstilés, drabuûiù siuvimo ir kailiù iödirbimo, odos irodos dirbiniù pramonés öakos. Praéjusiais metais len-gvosios pramonés parduotos produkcijos apimtis sudarémaûdaug 18 proc. iögaunamosios ir apdirbamosiospramonés rodiklio. Virö 85 proc. parduotos produkcijosbuvo eksportuota, iö jù daugiau kaip 2/3 – ì EuroposSàjungà. Palyginti su 1998 m., praéjusiais metais len-gvosios pramonés parduotos produkcijos apimtis iöaugo,tai teigiamai iöskyré öì sektoriù iö kitù svarbesniù Lietuvospramonés öakù.

Tekstilés pramonés ìmoniù produkcijos pardavimoapimtis veikusiomis kainomis pernai sumaûéjo 6,1 proc.,patirtas 51,9 mln. Lt nuostolis. Ypaæ nesékmingi praé-jusieji metai buvo Alytaus tekstilei ir Liteksui ir Calw.Öios ìmonés patyré nemaûù nuostoliù, atitinkamai 21 ir7 mln. Lt, o jù pardavimo apimtis sumaûéjo 15 ir 42proc. Prieöingai, Utenos trikotaûas ir Linas padidino par-davimo apimtì (8 ir 10 proc.), iöaugo jù pelnas, kurissudaré atitinkamai 13 ir 5,8 mln. Lt. Nors Drobé nepatyrénuostoliù, pelnas sumaûéjo 4,5 karto, o pardavimoapimtis – 14,8 proc.

Pernai iöaugo drabuûiù siuvimo ir kailiù iödirbimopramonés pardavimo apimtis. Didûiausios öios öakosìmonés Lelijos produkcijos pardavimas öiek tiek suma-ûéjo, taæiau pelnas iöaugo nuo 2,3 iki 5 mln. Lt.

Odos pramonés 1999 m. rodikliai nebuvo dûiuginan-tys. Taæiau Öiauliù stumbro pardavimo rodiklis beveiknepakito, o praéjusius metus öi ìmoné baigé su 0,6 mln.Lt pelnu.

Öalies lengvosios pramonés perspektyvos arti-miausiu metu yra neblogos, kà patvirtina ir 2000m. pirmojo ketviræio rodikliai - parduotos produk-cijos veikusiomis kainomis apimtis buvo 2,4 proc.(ûr. 9.2 diagramà), o palyginamosiomis kainomis– daugiau kaip 5 proc. didesné nei 1999 m. atitin-kamà ketvirtì.

9.2 diagrama

Lengvosios pramonés parduotosprodukcijos apimtis (mln. Lt)

* 2000 m. I ketv. rodiklis apskaiæiuotas, remiantis Statistikosdepartamento informacija.

23

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

0

200

400

600

800

1000

0

200

400

600

800

1000

Pardavimas Lietuvoje

Pardavimas uûsienyje

1998

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

1999

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

2000

I ke

tv.

566,

2

610,

6

478,

8

375,

4

223,

7

460,

0

373,

8

139,

9

718,

9

260,

4 283,

4

323,

2

273,

0

140,

6

229,

6

334,

2

326,

3

263,

3

Naftos pramonés parduotos produkcijos nominaliosapimties padidéjimas 2000 m. pirmàjì ketvirtì, palygintisu analogiöku praéjusiù metù ketviræiu, neturétù klaidinti,kadangi per öì laikotarpì naftos produktù gamintojùkainos vidutiniökai iöaugo 2,65 karto. Pirmàjì öiù metùketvirtì 73,2 proc. naftos pramonés produkcijos buvoeksportuojama – daugiau negu bet kurì 1998-1999 m.ketvirtì (ûr. 9.3 diagramà).

Dél egzistuojanæiù ûalios naftos reguliaraus tiekimoproblemù praéjusiais metais öio sektoriaus gamybos irfinansiniai rodikliai buvo nepatenkinami. Pardavimoapimtis 1999 m., palyginti su 1998 m., sumaûéjo 29,7proc., o skaiæiuojant palyginamosiomis kainomis – net36,9 proc. Naftos pramonéje dominuojanti Maûeikiù naftapernai patyré 130,9 mln. Lt nuostolì (1998 m. – 93,2mln. Lt nuostolì).

1999 m. spalio mén. Vyriausybei pasiraöius sutartìdél 33 proc. ìmonés akcijù pardavimo strateginiam in-vestuotojui – Williams International buvo laukiama, kadnaftos pramonés rezultatai netrukus pagerés. Deja, öiosviltys nepasiteisino. Praéjusiù metù lapkritì ir gruodì délûaliavos trúkumo Maûeikiù nafta nedirbo 29 dienas, oöiemet – 10 dienù. Dél öiù prieûasæiù atsiradusiamnuostoliui finansuoti ìmoné, kaip ir numatyta privatiza-

vimo sutartyje, pateiké paraiökà kompensacijai iö Vy-riausybés sukurto rezervo fondo – 140 mln. Lt.

Dél ûaliavos stygiaus öiù metù pirmàjì ketvirtì naftospramoné pardavé produkcijos palyginamosiomis kaino-mis 1,6 proc. maûiau nei prieö metus (nors 1999 m.pirmasis ketvirtis toli graûu nebuvo sékmingas). Patirtas17,2 mln. Lt nuostolis.

2000 m. sausio-geguûés mén. Maûeikiù nafta perdirbo6,7 proc. maûiau ûaliavos nei per atitinkamà 1999 m.laikotarpì. Galima tikétis, kad ûaliavos tiekimo problemapagaliau bus iösprèsta, jeigu palankiai baigsis pastarai-siais ménesiais intensyviai vykstanæios derybos tarpWilliams International ir Rusijos didûiausios naftos ga-vybos kompanijos Lukoil dél ilgalaikio ûaliavos tiekimoir bendrù ìmoniù steigimo.

9.4. Chemijos pramoné

Öi pramonés öaka yra viena iö didûiausiù apdirbamo-sios pramonés öakù öalyje, ji eina po maisto pramonés,lengvosios pramonés ir naftos pramonés. 1999 m. che-mijos pramonés parduotos produkcijos apimtis sudaré8,0 proc. iögaunamosios ir apdirbamosios pramonésrodiklio.

Beveik 80 proc. öalyje pagamintù cheminiù pro-duktù, kuriù didelè dalì sudaro tràöos, buvo eks-portuojama. Todél öios pramonés öakos perspek-tyvos labai priklauso nuo tràöù kainù ir paklausostarptautinéje rinkoje, ypaæ Europos Sàjungoje.

Praéjusieji metai chemijos pramonei nebuvo sékmin-gi. Parduotos produkcijos apimtis veikusiomis kainomissumaûéjo 6,3 proc., nors palyginamosiomis kainomisiöaugo 9,7 proc. Apie 2/3 chemijos pramonés produkcijostenka tràöù gamykloms, kuriù rezultatai prieötaringi.Achemos pardavimo apimtis pernai sumaûéjo 21 proc.(iki 340 mln. Lt), o Lifosos iöaugo 23,5 proc., betpirmosios ìmonés pelnas beveik nepakito (4,4 mln. Lt),o antrosios sumaûéjo 32,7 proc. Prieûastis – kritusiosfosforo tràöù kainos, kurios 1999 m. paskutinì ketvirtìsumaûéjo net 25 proc.

Nesékmingi praéjusieji metai buvo dirbtinio pluoötogamybos ìmonéms. Kauno Dirbtinio pluoöto ir verpalùìmonés Vernitas pardavimai sumaûéjo 36 proc., abibendrovés patyré ûenkliù nuostoliù (22 ir 4 mln. Lt). Kaikurioms smulkesnéms chemijos pramonés atstovémssekési patenkinamai. Vilniaus buitiné chemija 1999 m.baigé, pasiekusi 4 mln. Lt apyvartà ir gavusi 0,13 mln.Lt pelnà.

Öiù metù pirmàjì ketvirtì chemijos pramonés gamybaatsigauna - skaiæiuojant veikusiomis kainomis parduota1,3 proc. (ûr. 9.4 diagramà), o palyginamosiomiskainomis – net 19,1 proc. daugiau produkcijos nei peratitinkamà praéjusiù metù laikotarpì. Taæiau sausio-geguûés mén. Lifosa jau patyré 20,1 mln. Lt nuostolì,tuo tarpu per visus 2000 metus buvo planuojamas 30mln. Lt nuostolis. Kainù kilimo laukiama liepos ménesì,kai Europoje vél bus pradétos pirkti tràöos rudenssezonui.

9.3. Naftos pramoné

Nors 1998-1999 m. naftos pramonés gamyba maûéjo,jos lyginamasis svoris öalies pramonés produkcijojetebéra gana reikömingas. Praéjusiais metais naftos pra-monei teko 12,3 proc. iögaunamosios ir apdirbamosiospramonés parduotos produkcijos ir 6,2 proc. sukurtospridétinés vertés (maûdaug 1 proc. öalies BVP). Deja,öis sektorius ir öiais metais susiduria su sunkumais.

9.3 diagrama

Naftos produktù pardavimas (mln. Lt)

24

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

0

30

60

90

120

150

0

30

60

90

120

150

Pardavimas Lietuvoje

Pardavimas uûsienyje

1998

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

1999

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

2000

I ke

tv.*

60,0

66,8

63,4

65,6

66,7

68,9

72,8

98,2

87,2

65,9

56,6 71

,2 75,2

140,

6

44,4 49

,6

326,

3

49,0

9.4 diagrama

Chemijos pramonés parduotosprodukcijos apimtis (mln. Lt)

9.5 diagrama

Baldù pramonés parduotosprodukcijos apimtis (mln. Lt)

* 2000 m. I ketv. rodiklis apskaiæiuotas, remiantis Statistikosdepartamento informacija.

Achema tikisi, kad padidéjusi azoto tràöù paklausaKinijoje ir dél to pakilusios jù kainos leis pasiekti geresniùfinansiniù rezultatù. Deja, dél pabrangusiù energijoskainù ìmoné planuoja öiais metais patirti apie 10 mln. Ltpapildomù iölaidù. Nepaisant to, apyvarta ir pelnas turétùiölikti panaöaus lygio kaip ir 1999 m.

Po didelio nuosmukio atsigauna Sanitas. 2000 m.pirmàjì ketvirtì öios ìmonés apyvarta buvo 6,2 mln. Lt,o pelnas – 0,3 mln. Lt.

9.5. Baldù pramoné

Baldù pramonés lyginamasis svoris öalies pramonéjekol kas néra didelis, bet öi öaka gana sparæiai pleæiasi. Jiteigiamai iösiskyré bendro pramonés nuosmukiofone, nes 1999 m. baldù pramonés parduotosprodukcijos apimtis palyginamosiomis kainomisbuvo 2,9 proc. didesné nei 1998 m. (virö 60 proc.jos buvo eksportuota).

2000 m. pirmàjì ketvirtì, palyginti su atitinkamu pra-éjusiù metù laikotarpiu, baldù pramonés parduotos pro-dukcijos apimtis smarkiai padidéjo tiek nominalia, tiekrealia iöraiöka – veikusiomis kainomis prieaugis sudaré13,3 proc. (ûr. 9.5 diagramà), o palyginamosiomis - 16,7proc. Augimo tendencijà patvirtina ir atskirù ìmoniù sta-tistiniai duomenys.

0

50

100

150

200

250

300

350

400

0

50

100

150

200

250

300

350

400

Pardavimas Lietuvoje

Pardavimas uûsienyje

1998

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

1999

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

2000

I ke

tv.*

273,

8

224,

2

249,

6

245,

0

278,

3

169,

2

246,

5

227,

8

271,

6

63,4

81,7

62,8

53,8

49,1

86,8

61,6

56,6

60,1

* 2000 m. I ketv. rodiklis apskaiæiuotas, remiantis Statistikosdepartamento informacija

Vieno iö didûiausiù öalies baldù gamintojù Klaipédosbaldù pardavimo apimtis per penkis öiù metù ménesius,palyginti su atitinkamu 1999 m. laikotarpiu, iöaugo dau-giau kaip ketvirtadaliu. Sausio-geguûés ménesiais par-davimo apimtis sudaré 21,3 mln. Lt, o grynasis pelnasviröijo 1,9 mln. Lt ir buvo 49 proc. didesnis negu pernai.Öiemet ìmonés eksportas padidéjo 42 proc., o prekybosapimtis Lietuvoje – tik 9 proc.

Vilniaus baldù kombinatas atnaujino ìrangà, priéméper 200 naujù darbuotojù ir daugiau kaip 90 proc.produkcijos eksportuoja bendradarbiaudamas suÖvedijos koncernu IKEA. Nors 1999 m. pardavimoapimtis padidéjo daugiau nei 2 kartus, nuostoliai sudaré5,4 mln. Lt. Öiù metù pirmàjì ketvirtì öi ìmoné uûdirbo0,4 mln. Lt (sausio-geguûés mén. – 0,94 mln. Lt) pelno,jos apyvarta iöaugo 3,3 karto ir sudaré 14,5 mln. Lt.Vilniaus baldù kombinatas birûelio mén. atidaré firminèparduotuvè Rygoje. Öiemet investicijoms numatomaskirti iö viso apie 2 mln. Lt.

Pageréjo ir Öilutés baldù rodikliai – öiù metù pirmàjìketvirtì apyvarta buvo 10,1 mln. Lt, arba 40 proc. didesnénegu pirmàjì 1999 m. ketvirtì. Kauno baldai per tà patìlaikotarpì pardavé 5,5 mln. Lt produkcijos ir padidinoapyvartà net 54 proc.

53,5

47,8

25

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

0

50

100

150

200

250

300

350

0

50

100

150

200

250

300

350

Pardavimas Lietuvoje

Pardavimas uûsienyje

1998

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

1999

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

2000

I ke

tv.*

223,

9

200,

0

166,

9

203,

2

206,

2

191,

7

157,

2

236,

4

270,

5

65,7

75,0

78,9

89,3

66,2

78,6

77,5

92,0

58,3

kad pirmùjù dviejù öakù parduotos produkcijos apimtispalyginamosiomis kainomis pernai iöaugo atitinkamai12,3 proc. ir 17,4 proc., o medicinos ir optikos ìrankiùsumaûéjo net 31,0 proc. Öiù metù pirmàjì ketvirtìpastarosios öakos parduotos produkcijos apimtis vélsumaûéjo 37,0 proc. (elektros maöinù ir prietaisù pra-monés parduota produkcija iöaugo 36,2 proc., radijo,televizijos ir ryöiù ìrengimù pramonés – 49,0 proc.).

Peröasi iövada, kad daugeliui öio sektoriaus ìmoniùpastaruoju metu, ypaæ 1999 m., gana sunkiaisekési suderinti gamybos ir eksporto rinkù plétràsu pelningumu. Taæiau esama ir iöimæiù. Elektronikosìmoné Vilniaus vingis praéjusiais metais sugebéjo ne tikdaugiau kaip 30 proc. padidinti parduotos produkcijosapimtì, bet ir uûdirbti 5,1 mln. Lt grynàjì pelnà (prieaugis- 70,6 proc.). 2000 m. sausio-geguûés mén. parduota73 proc. daugiau produkcijos nei per atitinkamà praéjusiùmetù laikotarpì. Daugiau kaip pusé ìmonés gaminiù buvoeksportuota ì Vakarù Europà. Öiù metù pirmàjì ketvirtììmoné jau gavo 3,1 mln. Lt grynàjì pelnà.

Visiökai neblogai sekasi ir kineskopus gaminanæiamPanevéûio Ekranui. Nors praéjusiais metais parduotosprodukcijos apimtis buvo 4,1 proc. maûesné nei 1998m., tai nesutrukdé ìmonei uûdirbti 2,8 mln. Lt grynàjìpelnà. 2000 m. pirmajì ketvirtì grynasis pelnas sudaréjau 13,5 mln. Lt (sausio-geguûés mén. – 23,7 mln. Lt),iöaugo ir pardavimai. Ìmonés veiklos perspektyvos pas-tebimai pageréjo Ekranui laiméjus jam iökeltà dempin-go bylà prieö Philips bendrovè ir atsivérus naujomseksporto rinkoms.

Akivaizdûiai geréja situacija Öiauliù tauro televizoriùìmonéje, kurios parduotos produkcijos apimtis 1999 m.padidéjo dvigubai. Öiuo metu eksportuojama virö 95proc. produkcijos.

Po krizés atsigauna elektros laidù gamintojas Lietka-belis. Per penkis öiù metù ménesius jo apyvarta buvo15 mln. Lt, t.y. 60 proc. didesné nei prieö metus. Gautasnedidelis pelnas, tuo tarpu per analogiökà 1999 m. lai-kotarpì buvo patirtas 1,5 mln. Lt nuostolis.

9.7. Maûmeniné prekybaVidaus prekyba (maûmeniné ir didmeniné) yra viena

iö svarbiausiù öalies ekonomikos veiklos rúöiù. Jos re-zultatai ne tik ìdomús savaime, bet ir yra naudingasindikatorius, atspindintis mokios paklausos pokyæius irkartu - ekonomikos plétros perspektyvas.

Maûmeninés prekybos apyvarta per pastaruosiuskelerius metus smarkiai augo, pavyzdûiui, 1998 m. jibuvo 1,8 karto didesné nei 1995 m. Deja, 1999 metais,palyginti su 1998 m., maûmeninés prekybos apyvartasumaûéjo 11,6 proc.

Maûmeninés prekybos kritimas buvo tiek bendroekonominio nuosmukio atspindys, tiek ir veiksnys.Lietuviökù prekiù rinkù Rytuose praradimas lémésunkià ìmoniù, namù úkiù ir Vyriausybés finansinèpadétì, kuri savo ruoûtu verté maûinti iölaidaspirkimams. Tiesiogiai maûmeninés prekybos smukimàpraéjusiais metais labiausiai paveiké nacionalinio

9.6. Elektrinés ir optinés ìrangospramoné

Öì pramonés sektoriù iö esmés sudaro trys öakos:elektros maöinù ir prietaisù; radijo, televizijos ir ryöiùìrengimù; medicinos prietaisù, tiksliùjù ir optiniù ìrankiù.Raötinés maöinù ir kompiuteriù pramonés dalis yranereiköminga.

Praéjusiais metais elektrinés ir optinés ìrangos pra-monés lyginamasis svoris iögaunamojoje ir apdirbamo-joje pramonéje pagal parduotà produkcijà sudaré 6,1proc., pagal pridétinè vertè – 5,5 proc. Virö 70 proc.produkcijos buvo eksportuota.

1999 m., palyginti su 1998 m., elektrinés ir optinésìrangos pardavimù apimtis bei eksportuotos produkcijosdalis iöliko beveik nepakitusios. Taæiau negrinéjant at-skirus ketviræius matyti, kad 1999 m. ketvirtàjì ketvirtìir ypaæ öiù metù pirmàjì ketvirtì ûenkliai iöaugo tiek par-duotos produkcijos, tiek eksporto apimtis (ûr. 9.6diagramà).

9.6 diagrama

Elektrinés ir optinés ìrangospramonés parduotos produkcijosapimtis (mln. Lt)

* 2000 m. I ketv. rodiklis apskaiæiuotas, remiantis Statistikosdepartamento informacija.

Deja, finansiniai elektrinés ir optinés ìrangos ìmoniùrezultatai praéjusiais metais smarkiai pablogéjo. Patirtas1,9 mln. Lt bendras nuostolis, nors 1998 m. ìmonés gavo24,5 mln. Lt pelnà iki apmokestinimo.

Sudedamùjù öio sektoriaus öakù pelningumo ir gamy-bos rodikliai labai skyrési. 1999 m. elektros maöinù irprietaisù pramoné bei radijo, televizijos ir ryöiù ìrengimùpramoné patyré atitinkamai 12,4 mln. Lt ir 10,4 mln. Ltnuostolì, tuo tarpu medicinos ir optikos ìrankiù pramonégavo 23,3 mln. Lt pelnà (iki apmokestinimo). Ìdomu,

26

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

1998

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

1999

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

2000

I ke

tv.

1260

,2

1753

,1

3140

,8

1466

,2

1060

,6

1729

,0

2573

,4

1232

,4

1009

,50

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

1998

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

1999

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

2000

I ke

tv.

3018

,3

3444

,4

3406

,1

3314

,4

2547

,7

3002

,0

2971

,1

3135

,5

2749

,6

biudûeto iölaidù sumaûinimas 8,1 proc. ir dél to maûdaug9 proc. sumaûéjès Vyriausybés vartojimas. Gyventojùvidutinés pajamos ir vartojimas 1999 m. nedaug iöaugo.

1999 m. ypaæ smuko maûmeninés prekybos transpor-to priemonémis ir automobiliù degalais apyvarta – 25proc. Tuo tarpu prekybos maisto produktais apyvartasumaûéjo tik apie 6,8 proc. Prekybos fiziné apimtis (paly-ginamosiomis kainomis) sumaûéjo dar menkiau, nesmaisto prekés 1999 m. vidutiniökai atpigo 3,9 proc. Tairodo, kad bútiniausiù prekiù paklausa buvo gana stabilinet ir sudétingomis ekonominémis sàlygomis.

Pagal pardavimo apimtì didûiausia prekybos bendrovébuvo Lietuvos spauda, kuri praéjusius metus baigé ga-vusi nedidelì pelnà, o pardavimas iöaugo 1 proc. Pablo-géjo Lytagros rodikliai - pelnas sumaûéjo nuo 9,2 iki 7,2mln. Lt, o pardavimas smuko 27,9 proc. Apranga padi-dino pardavimo apimtì 5,2 proc., jos pelnas iöaugo 1,4karto ir sudaré 5,7 mln. Lt.

Atsigaunant ekonomikai, artimiausiu metu maûme-ninés prekybos apyvarta turétù augti.

Tai rodo ir öiù metù pradûios statistiniai duomenys:pirmàjì ketvirtì maûmeninés prekybos apyvarta veiku-siomis kainomis iöaugo 7,9 proc. (ûr. 9.7 diagramà), opalyginamosiomis - 8,5 proc., palyginti su 1999 m.atitinkamu laikotarpiu. Tikétina, kad 2000 m. antràjìpusmetì apyvarta viröys ne tik 1999 m., bet ir 1998m. atitinkamà rodiklì. Neblogas vidaus prekybosperspektyvas patvirtina ir tiesioginiù uûsienio investicijù(TUI) rodiklis: 1999 m. pabaigoje vidaus prekybai tekoapie 25 proc. visù kumuliatyviniù TUI.

9.7 diagrama

Maûmeninés prekybos apyvarta(mln. Lt)

palyginti su atitinkamu praéjusiù metù laikotarpiu.Per keturis öiù metù ménesius Aprangos apyvarta

iöaugo beveik 20 proc. Didûiausià maûmeninés prekybostinklà Lietuvoje valdo Vilniaus prekyba. Jos antriné ìmonéVilniaus prekybos maûmena iki öiù metù pabaigosplanuoja parduotuviù skaiæiù iöplésti nuo 64 iki 100 irpriimti maûdaug 1000 naujù darbuotojù.

Neblogai sekasi smulkiosioms maûmeninés prekybossistemoms. Taupa, pernai valdûiusi 7 parduotuves,öiemet savo parduotuviù skaiæiù ketina iöplésti iki 19.Sausio-geguûés mén. öio tinklo apyvarta iöaugo 2 kartus,palyginti su tuo paæiu 1999 m. laikotarpiu. Tikimasi, kadbendrovés apyvarta öiais metais padidés iki 60 mln. Lt.

9.8. Ûemés úkis

Ûemés úkis tradiciökai yra labai svarbus Lietuvos eko-nomikos sektorius, nors jo lyginamasis svoris bendra-jame vidiniame produkte pastaraisiais metais öiek tieksumaûéjo. Iö dalies tai atsitiko ir dél to, kad Rytuoseprarastos eksporto rinkos. Ûemés úkio (kartu su miöki-ninkyste) sukurta pridétiné verté 1999 m. sudaré 8,8proc. (pvz., 1996 m. – 12,2 proc.) visos sukurtos pridé-tinés vertés, jame dirbo 20,1 proc. visù uûimtùjù. Skai-æiuojant palyginamosiomis kainomis, 1999 m. ûemésúkio produkcija sumaûéjo 12 proc., palyginti su 1998m. Ypaæ smuko augalininkystés produkcijos apimtis –17 proc., visù pirma dél grúdù gamybos kritimo.Gyvulininkystés produkcija sumaûéjo 5 proc.

Ryökiù teigiamù pokyæiù nematyti ir 2000 m. pirmàjìketvirtì. Ûemés úkio ir miökininkystés bendroji produkcijasumaûéjo 4,8 proc., palyginti su atitinkamu 1999 m.laikotarpiu (ûr. 9.8 diagramà).

9.8 diagrama

Ûemés úkio ir miökininkystésbendroji produkcija (mln. Lt)

2000 m. sausio-balandûio mén. automobiliù parda-vimas öokteléjo 20,5 proc., nespecializuotù parduotuviù(kur vyrauja maistas ir gérimai) apyvarta – 19,8 proc.,o automobiliù degalù pardavimas sumaûéjo 2,8 proc.,

Lietuvai stojant ì Pasaulio prekybos organizacijàir didéjant importiniù ûemés úkio produktù konku-

27

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

rencijai, öio sektoriaus perspektyvos néra labaigeros. Be to, 1998 m. pabaigoje dél Rusijos krizéslaikinai padidinti konvenciniai ir autonominiaiimporto tarifai nustos galioti öiù metù lapkriæioménesì. Öiek tiek optimizmo suteikia geréjantibendra ekonominé Rusijos situacija, iöpleæianti öiàrinkà ir lietuviökiems ûemés úkio produktams. Öiùmetù pirmàjì ketvirtì ûemés úkio produktù eksportas,palyginti su 1999 m. atitinkamu laikotarpiu, padidéjo16,4 proc.

9.9. Statyba

Statybos lyginamasis svoris öalies úkio sukurtojepridétinéje vertéje 1999 m. sudaré 7,8 proc. Lietuvojegana didelé statybos darbù apimtis yra finansuojama iövalstybés biudûeto, todél prastoki praéjusiù metù staty-bos sektoriaus rezultatai iö dalies atspindéjo sudétingàvalstybés finansù búklè.

Statybos darbù apimtis, palyginti su 1998 m., suma-ûéjo 16,4 proc. (1997 ir 1998 m. iöaugo atitinkamai 9,4proc. ir 15,6 proc.). Neigiamos ìtakos turéjo ir statybùuûsienyje, pirmiausia NVS öalyse, drastiökas sumaûéji-mas. Per praéjusius dvejus metus jù apimtis krito dau-giau nei 6 kartus.

1999 m. didûiùjù statybos bendroviù kokybiniairodikliai pastebimai skyrési. Kauno tiltai, Panevéûio keliai,Panevéûio statybos trestas baigé metus pelningai, norspelnas sumaûéjo atitinkamai iki 2,9 mln. Lt, 6,3 mln. Ltir 2,8 mln. Lt. Tuo tarpu Kausta, padidinusi darbù apimtì40 proc., metus baigé patyrusi 1,6 mln. Lt nuostolì (1998m. nuostolis sudaré 2,8 mln. Lt). Lithun gavo nedidelìpelnà, taæiau darbù apimtis sumaûéjo 24 proc.

Didûiausia statybiniù medûiagù ìmoné Akmenéscementas pernai patyré sunkumù. Pardavimas sumaûéjo16 proc., o pelnas - net 59 proc. Statybos medûiagùpramonei didelè konkurencijà sudaré pigi produkcija iöRytù, ypaæ iö Baltarusijos.

Deja, statybù pramoné kol kas neatsigavo ir öiù metùpirmàjì ketvirtì. Visù statybos darbù apimtis veikusiomiskainomis smuko 20,5 proc. (ûr. 9.9 diagramà), o paly-ginamosiomis kainomis - 20,1 proc., palyginti suatitinkamu 1999 m. laikotarpiu. Kita vertus, sumaûéjotik statybos Lietuvoje, tuo tarpu uûsienyje jos iöaugo41,7 proc. (Lietuvos paviljono Hanoveryje statyba,laipsniöka darbù Rusijoje plétra).

0

200

400

600

800

1000

1200

0

200

400

600

800

1000

1200

Lietuvoje

Uûsienyje19

98 I

ketv

.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

1999

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

2000

I ke

tv.

431,

1

1017

,6

783,

2

374,

8

750,

3 839,

6

605,

8

294,

0

22,9 29,7 23,4 16,0 6,86,4 10,9 14,9 9,0

Nors öiù metù antrajame pusmetyje öaliesekonomika toliau kils “iö duobés”, jos pagyvéjimasvargu ar lems radikalù valstybés finansù pageré-jimà ir statybos uûsakymù padidéjimà. Statybosdarbù plétra gali sustoti ir 2001 m., nes kitàmetbus panaikinta lengvata, leidusi neapmokestintireinvestuoto pelno. Lietuvos statybininkù asociacijaprognozuoja, kad dél öios prieûasties statybos darbù galisumaûéti 0,3-0,5 mlrd. Lt. Úkio ministerijai teks öiuo

9.9 diagrama

Statybos darbù apimtis (mln. Lt)

veiksniu pakoreguoti statybos sektoriaus raidos 2001m. prognozes, kurios numato statybos darbù veikusiomiskainomis padidéjimà nuo 2,77 mlrd. Lt iki 2,9 mlrd. Lt,arba 4,7 proc. Ateinanæiais metais statybos darbù eks-portas gali tapti pagrindiniu öio sektoriaus plétrosvarikliu.

Kylant ekonomikai Rusijoje, kai kurios öalies statybi-nés bendrovés vél atkreipia démesì ì Rytù rinkas. Kaustapleæia veiklà Kaliningrade, æia ûvalgosi Panevéûio keliaiir Panevéûio statybos trestas. Pastaroji ìmoné aktyvinaveiklà ir Æerepovece, kur turi savo atstovybè. Deja, taikol kas nepadéjo Panevéûio statybos trestui iövengtidarbù apyvartos sumaûéjimo – per penkis öiù metùménesius, palyginti su tuo paæiu 1999 m. laikotarpiu,darbù atlikta 14,3 proc. maûiau.

Sausio-geguûés mén. didûiausios Lietuvos metalokonstrukcijù apdirbimo ìmonés Montuotojas atliktù darbùapimtis buvo 17,1 mln. Lt, arba 1,2 proc. maûiau neiper tà patì laikotarpì prieö metus. Pelnas sumaûéjo 1,7karto.

Akmenés cementas per öiù metù 5 ménesius délsmarkios Baltarusijos gaminiù konkurencijos beibrangaus mazuto (daugiau kaip 100 JAV doleriù uû tonà,vietoje 60 doleriù pernai) patyré didesnì kaip 5 mln. Ltnuostolì, bet jì tikimasi likviduoti iki metù pabaigos.Siúloma Baltarusijos cementui padidinti importo muitàiki 25 proc., o silikatinéms plytoms - iki 15 proc. Öìsprendimà Vyriausybei pasiúlé Prekiù eksporto ir importobei muitù keitimo komisija.

750,

6

28

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

10.1 lentelé

Darbo naöumo* ir vidutinio ménesinio darbo uûmokesæio indeksai(ankstesnieji metai - 100 proc.)

1996 1997 1998 1999 Indeksas1996-99 m.

D.naö. D.uûm. D.naö. D.uûm. D.naö. D.uûm. D.naö. D.uûm. D.naö. D.uûm.

Iö viso 103,5 128,5 106,5 125,9 105,9 119,5 96,5 108,9 112,5 210,5

Ûemés úkis, medûioklé irmiökininkysté 112,0 132,5 119,8 135,0 99,7 117,0 97,5 96,9 130,5 202,8

Ûuvininkysté 156,9 107,5 41,2 120,8 118,1 113,3 99,6 102,1 76,1 150,2

Kasybos pramoné irkarjerù eksploatavimas 114,5 136,8 140,4 131,1 171,4 117,4 90,5 103,5 249,2 217,9

Apdirbamoji pramoné 107,8 135,0 107,7 123,3 107,1 112,6 94,5 108,8 117,5 203,9

Elektros, dujù irvandens tiekimas 105,2 123,7 95,2 114,5 108,1 108,8 85,6 103,7 92,7 159,8

Statyba 102,6 116,0 103,8 124,7 117,5 113,9 96,6 97,1 120,9 140,5

Didmeniné ir maûmeninéprekyba; automobiliù,motociklù remontas,asmeniniù ir buitiniùdaiktù taisymas 98,8 130,2 94,1 134,2 109,6 120,1 98,3 115,0 100,1 241,3

Vieöbuæiai ir restoranai 129,6 143,5 76,4 131,4 119,2 116,2 86,3 105,4 101,9 230,9

Transportas irsandéliavimas, ryöiai 107,3 129,4 112,2 122,2 95,3 117,6 99,5 101,7 114,1 189,1

Finansinis tarpininkavimas 119,7 108,7 102,5 112,6 113,0 116,3 96,3 115,3 133,5 164,1

Nekilnojamas turtas, nuomair komerciné veikla 108,8 128,2 88,0 128,1 100,3 124,6 82,0 113,5 78,7 232,2

Valstybés valdymas irgynimas; privalomasissocialinis draudimas 97,0 126,8 104,0 124,7 105,4 129,3 93,0 102,3 98,8 209,2

Övietimas 97,4 126,4 106,5 129,3 100,3 128,4 92,1 122,8 95,8 257,7

Sveikata ir socialinis darbas 101,5 127,3 110,3 132,6 97,9 123,3 92,2 109,6 101,0 228,1

Kita komunaliné, socialiné irasmeniné aptarnavimo veikla 91,1 129,8 117,5 130,2 107,2 129,1 105,6 111,0 121,2 242,2

* Pridétiné verté palyginamosiomis 1995 m. kainomis vienam atitinkamos veiklos rúöies darbuotojui.

10. Darbo naöumas öaliesekonomikoje ir pramonéje

Darbo naöumui ir jo dinamikai nagrinéti Lietuvojeskiriamas nepakankamas démesys. Nors darbo naöumasdaûniau analizuojamas gamybinéje sferoje, ypaæ pra-monéje bei atskirose jos öakose, visiökai ìmanomaìvertinti jo dinamikà ir negamybinéje sferoje. Tiesa,atliekant öì uûdavinì iökyla nemenkù metodologiniùproblemù – kokius rodiklius pasitelkti matuojant atskirosveiklos rezultatà, kokiais darbo vienetais ìvertinti darboìnaöà ir pan.

Öì kartà paméginsime apskaiæiuoti darbo naöumopokyæius pagal atskiras ekonomikos ir pramonés veiklosrúöis, taikydami atitinkamai pridétinés vertés palygina-mosiomis 1995 m. kainomis vienam darbuotojui irparduotos produkcijos palyginamosiomis 1995 m. kai-nomis vienam darbuotojui rodiklius. Tiesa, veiklosrezultato vienam darbuotojui rodiklis ne absoliuæiai tik-

sliai atspindi darbo naöumo pokyæius, nes darbuotojouûimtumas (vidutiniökai dirbtù valandù skaiæius) nérapastovus dydis. Bet kuriuo atveju öio rodiklio tikslumovisiökai pakanka bendroms tendencijoms nagrinéti irpalyginimui atlikti.

Paméginome ìvertinti darbo naöumo dinamikà atski-rose veiklos rúöyse 1996-1999 m., nekeldami tikslopalyginti tarpöakinì darbo naöumà. Ypaæ atkreiptinasdémesys ì darbo naöumo pokyæius kriziniais 1998-1999metais. Pagal juos netiesiogiai galima sprèsti ir apieìmoniù elgesì pablogéjusios úkinés konjunktúrossàlygomis. Ìdomu ir tai, ar labiau ì tarptautinè rinkà inte-gruotos bei didesnè konkurencijà jauæianæios úkio beipramonés öakos pasiûymi spartesniu darbo naöumoaugimu. Palyginome atitinkamù veiklos rúöiù darbonaöumo ir darbo uûmokesæio didéjimo tempus, norédamiiösiaiökinti darbo uûmokesæio sànaudù produkcijosvienetui dinamikà (ûr. 10.1 lentelè).

29

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

0

50

100

150

200

250

0

50

100

150

200

250

Darbo uûmokesæio indeksasDarbo naöumo indeksas

19991998199719961995

Praéjusiais metais beveik visù úkio veiklos rúöiù darbonaöumas sumaûéjo, iöskyrus kità komunalinè, socialinèir asmeninè aptarnavimo veiklà. Öì reiökinì galimapaaiökinti tuo, jog daugelio öakù pridétinés vertéspalyginamosiomis kainomis rodiklis sumaûéjodaugiau nei darbuotojù skaiæius. Ìmonés, susidúru-sios su Rusijos ekonominiù neramumù sukeltu iöorésöoku, neatleido adekvataus darbuotojù skaiæiaus ne tikdél darbo ìstatymù apribojimù, bet ir dél lúkesæiù, kadpadétis pasitaisys artimiausioje ateityje. Tik 1999 m.ketvirtàjì ketvirtì, kai buvo galutinai ìsitikinta, kad Rusijoskrizés padariniai Lietuvos ekonomikai – ilgalaikiai,prasidéjo ûenklesnis darbuotojù atleidimas.

Öiais metais galima laukti darbo naöumo kilimo,kadangi atsigaunanæios ìmonés neskubés priimti naujùdarbuotojù. Pastaraisiais metais ìmonés iömoko gyventigrieûæiausio taupymo reûimu, be to, ankstesnis darbuo-tojù atleidimas buvo susijès su nemaûomis iölaidomis,todél kiekvienos darbo vietos kúrimas traktuojamas labairestriktyviai.

Per 1996-1999 m. laikotarpì padidéjo beveikvisù ekonomikos veiklos rúöiù darbo naöumas. Visoúkio darbo naöumas iöaugo 12,5 proc. Iö pagrindiniùBVP kurianæiù veiklos rúöiù ryökiausiai padidéjo ûemésúkio, statybos ir apdirbamosios pramonés darbo naöu-mas, tuo tarpu su aptarnavimu susijusiù veiklos rúöiù(vidaus prekybos, vieöbuæiù ir restoranù bei kt.) naöumaspadidéjo nedaug. Öios veiklos rúöys maûiau jauæiatiesioginì tarptautinés konkurencijos spaudimà, be to,technologiniai ir techniniai jù darbo naöumo didinimorezervai yra ribotesni.

Iöskirtinas ìspúdingas finansinio tarpininkavimo darbonaöumo didéjimas, beje, didûiausias jo prieaugis buvouûfiksuotas kriziniais öalies bankininkystei 1996 metais.Kritinés aplinkybés priverté kai kuriuos bankus pasitrauk-ti iö rinkos, o kitus – sumaûinti darbuotojù skaiæiù.Uûimtùjù finansinio tarpininkavimo sektoriuje skaiæius1996 m., palyginti su 1995 m., sumaûéjo beveik 20 proc.

Taæiau daugelio veiklos rúöiù darbo naöumodidéjimo tempai negaléjo prilygti nominalausdarbo uûmokesæio didéjimo tempams ir öi tenden-cija (su retomis iöimtimis) egzistavo per visà 1996-1999 m. laikotarpì. Visame úkyje darbo naöumasminétu laikotarpiu iöaugo 12,5 proc., tuo tarpu darbouûmokestis – daugiau kaip dvigubai (ûr. 10.1 diagramà).

10.1 diagrama

Viso úkio darbo naöumo ir darbouûmokesæio metiniai grandininiaiindeksai (1995=100)

tempai buvo gana spartús. Paprastai tai yra veiklos rúöys,maûai susijusios su iöoriniu konkurenciniu spaudimu, okai kurios iö jù pasiûymi ir aukötu monopolizavimo lygiu(pvz., elektros, dujù ir vandens tiekimas). Jù galimybésdidinti darbo uûmokestì ir perkelti padidéjusias gamybosiölaidas ì kainas buvo platesnés.

Taæiau ir kitù veiklos rúöiù, kuriù darbo uûmokesæiodinamika buvo adekvatesné darbo naöumui, darbouûmokesæio prieaugis 1996-1999 m. gana ûenkliai viröijodarbo naöumo prieaugì. Ypaæ didelis skirtumas tarp darbonaöumo ir darbo uûmokesæio didéjimo tempù buvo ikiRusijos krizés – 1996 ir 1997 metais, kai nedarbo lygisbuvo maûas, o daugelio öakù plétra itin sparti.

Aiökinant darbo naöumo ir darbo uûmokesæio poky-æius, reikia turéti galvoje ir faktà, jog darbo uûmokesæiodalis BVP (apie 40 proc.) Lietuvoje yra gerokai maûesnénei aplinkinése öalyse, jau nekalbant apie iösivysæiusiasEuropos Sàjungos valstybes. 1992 m. pabaigoje - 1993m. pradûioje Lietuvoje buvo taikomos grieûtos pajamùpolitikos formos – darbo uûmokesæio ìöaldymas ir regu-liavimas – lémusios ûenklù pajamù perskirstymà. Todélneatmestina prielaida, kad pastaraisiais metaisöalyje vyksta tam tikra darbo ir kapitalo pajamùkorekcija, ûinoma, kiek tai leidûia tarptautinéskonkurencijos sàlygos, ìmoniù ir valstybés finan-sinés galimybés.

Gana iökalbingi ir atskirù pramonés veiklos rúöiù darbonaöumo indeksù duomenys (ûr. 10.2 lentelè).

Darbo uûmokestis nesumaûéjo né vienoje iö ekono-mikos veiklos rúöiù, tuo tarpu darbo naöumo sumaûé-jimas uûfiksuotas keliose iö jù (ûuvininkysté, elektros,dujù ir vandens tiekimas, nekilnojamas turtas, nuomair komerciné veikla ir t.t.). Nors ir maûéjo darbo naöumas,pastarùjù veiklos rúöiù darbo uûmokesæio didéjimo

30

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

Didûioji dalis 10.2 lenteléje pateiktù pramonés veiklosrúöiù, pasiûyminæiù sparæiu darbo naöumo kilimu, yrakryptingai orientuotos ì eksportà ir siekia maksimaliaiiönaudoti veiklos efektyvumo didinimo galimybes.Neatsitiktinai daugeliui iö jù pavyko iövengti darbo na-öumo maûéjimo kritiniais 1999 metais, kai jis sumaûéjotiek pramonéje, tiek visame öalies úkyje.

11. Finansù rinka

11.1. Pinigù kiekis ir oficialiostarptautinés atsargos

Pinigù bazé (Lietuvos banko iöleisti ì apyvartà pinigaiir komerciniù bankù atsargos Lietuvos banke) 2000 m.pirmojo ketviræio pabaigoje, palyginti su atitinkama 1999m. data, sumaûéjo 79,9 mln. Lt, arba 2,1 proc.Pirmajame “Lietuvos makroekonomikos apûvalgos” nu-meryje taip pat buvo konstatuotas pinigù bazés suma-ûéjimas.

Öì kartà sumaûéjimas buvo gana nedidelis ir,músù nuomone, jis rodo, kad ekonomikos nuo-smukio dugnas jau yra pasiektas.

Tai patvirtina ir naujausi duomenys - geguûés mén.pinigù bazé buvo truputì didesné nei kovo mén.

Atskiros pinigù bazés sudedamosios dalys pirmàjìketvirtì kito nevienodai – iöleisti ì apyvartà pinigaisumaûéjo 5,2 proc., komerciniù bankù atsargos litaisLietuvos banke – 10,2 proc., tuo tarpu bankù privalo-mosios atsargos uûsienio valiutomis padidéjo net 37,9proc. Öis reiökinys tik netiesiogiai atspindi toli paûengusìir tebesitèsiantì bankù indéliù bei kitù ìsipareigojimùdolerizacijos procesà.

Atitinkamai keitési ir pinigù bazés struktúra: iöleistùì apyvartà pinigù lyginamasis svoris 2000 m. pirmojoketviræio pabaigoje, palyginti su ta paæia 1999 m. data,sumaûéjo nuo 76,2 proc. iki 73,8 proc., komerciniù bankùatsargos litais – nuo 15,0 proc. iki 13,8 proc., o jùprivalomosios atsargos uûsienio valiutomis padidéjo nuo8,8 proc. iki 12,4 proc. (ûr. 11.1 lentelè).

10.2 lentelé

Darbo naöumo* pagal kai kurias pramonés veiklos rúöis indeksai(ankstenieji metai – 100 proc.)

1997** 1998 1999 Indeksas1997-99m.

Iö viso 106,1 114,6 95,4 116,1

Maisto produktù ir gérimù gamyba 104,5 99,5 102,7 106,7

Tabako gaminiù gamyba 104,2 124,7 108,7 141,2

Tekstilés gaminiù gamyba 119,9 112,3 102,1 137,5

Drabuûiù siuvimas, kailiù iödirbimas ir daûymas 110,0 99,1 113,0 123,2

Medienos ir medienos gaminiù gamyba 109,3 113,0 139,2 171,8

Plauöienos, popieriaus ir popieriaus gaminiù gamyba 122,2 99,2 98,4 119,3

Rafinuotù naftos produktù gamyba 112,9 127,7 58,1 83,7

Chemikalù ir chemijos pramonés gaminiù gamyba 108,7 123,8 110,1 148,1

Guminiù ir plastikiniù gaminiù gamyba 131,2 153,3 166,2 334,1

Maöinù ir ìrangos gamyba 109,7 113,5 93,7 116,7

Radijo, televizijos ir ryöiù ìrangos bei aparatúros gamyba 117,0 133,0 124,4 193,5

Medicinos, tiksliùjù ir optiniù prietaisù gamyba 123,5 140,2 89,0 154,1

Baldù gamyba 103,6 119,4 105,3 130,3

* Parduota produkcija palyginamosiomis 1995 m. kainomis vienam atitinkamos veiklos rúöies darbuotojui.

** Disponuojama informacija nuo 1997 m.

31

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

11.1 lentelé

Pinigù kiekio pokyæiai (mln. Lt)

Pinigù bazés sudedamieji elementai Pinigù kiekio P2 sudedamieji elementai

Laikotarpio LB iöleisti Komerciniù Komerciniù Pinigù bazé Pinigai Indéliai iki Termi- Indéliai Pinigùpabaigoje ì apyvartà bankù bankù pri- Iö viso apyvartoje pareika- nuotieji ir uûsienio kiekis P2

pinigai atsargos valomosios lavimo taupomieji valiutomis Iö visolitais atsargos indéliai

uûs. val.

1998 03 2654,9 508,9 189,8 3353,7 2490,1 2369,9 647,1 1634,1 7141,279,2 15,2 5,7 100,0 34,9 33,2 9,1 22,9 100,0

1999 03 2870,9 564,9 331,8 3767,6 2662,8 2541,7 915,3 2023,3 8143,076,2 15,0 8,8 100,0 32,7 31,2 11,2 24,8 100,0

1999 06 3142,8 499,4 352,8 3995,0 2941,6 2528,3 1052,0 2304,6 8826,578,7 12,5 8,8 100,0 33,3 28,6 11,9 26,1 100,0

1999 09 2942,0 513,0 402,7 3839,8 2737,1 2476,6 1034,6 2564,5 8812,776,1 13,4 10,5 100,0 31,1 28,1 11,7 29,1 100,0

1999 12 2971,7 444,6 435,6 3852,0 2738,7 2536,1 972,4 2724,6 8971,977,1 11,5 11,3 100,0 30,5 28,3 10,8 30,4 100,0

2000 03 2722,6 507,5 457,5 3687,7 2552,5 2390,0 1080,4 2862,1 8885,073,8 13,8 12,4 100,0 28,7 26,9 12,2 32,2 100,0

* Kursyvu paûymétas atskirù pinigù bazés ir pinigù kiekio P2 sudedamùjù elementù lyginamasis svoris procentais.

Beje, palyginti su 1998 m. pirmojo ketviræio pabaiga(prieö Rusijos krizè), öiemet pinigù bazé net truputìpadidéjo. Apskritai 1999 metù pinigù bazé néra labaitinkama palyginimams, nes jai turéjo didelés ìtakospolitinis veiksnys. 1998 m. pabaigoje pradéjus naudotiAB Lietuvos telekomas privatizavimo ìplaukas nuverté-jusiems indéliams kompensuoti pinigù bazé smarkiaiiösiplété, o véliau, kai gyventojai émé keisti atkurtassantaupas ì uûsienio valiutà arba skyré importo prekiùvartojimui, pinigù bazé vél sumaûéjo. Kita svarbi öiorodiklio maûéjimo prieûastis buvo aktyvus JAV doleriùpirkimas iö Lietuvos banko padidéjusiam ìmoniù uûsieniovaliutos poreikiui patenkinti.

Visais 1999 m. ménesiais Lietuvos banko grynasisuûsienio valiutù pirkimas iö bankù buvo neigiamas, t.y.jis pardavé komerciniams bankams daugiau JAV doleriù,negu pirko. Praéjusiais metais vidutiniökai per ménesìcentrinis bankas pardavé 47,9 mln. JAV doleriù daugiau,negu pirko. 2000 m. pirmàjì ketvirtì öis reiökinysegzistavo be ypatingù pokyæiù – grynojo uûsienio valiutùpirkimo iö bankù vidutinis ménesinis dydis tebebuvoneigiamas – 45,6 mln. JAV doleriù. Tai neturétù stebinti,nes ir komerciniù bankù grynasis uûsienio valiutùpirkimas iö klientù visà öì laikà taip pat buvo neigiamas,sudarydamas vidutiniökai per ménesì 95,7 mln. JAVdoleriù 1999 m. ir 134,1 mln. JAV doleriù 2000 m. pirmàjìketvirtì.

Prognozuojame, kad vélesniù ketviræiù pinigùbazés dinamika ûenklins ekonomikos (visù pirmaeksporto) pagyvéjimà bei pinigù paklausos atsi-gavimà. Geguûés mén. jau pastebétas atvirkötinisreiökinys – komerciniù bankù uûsienio valiutos pardavi-

mas Lietuvos bankui tapo intensyvesnis: bankai pardavé1 mln. JAV doleriù daugiau, nei pirko. Oficialios tarptau-tinés atsargos minétà ménesì po ilgokos pertraukospadidéjo.

Prieöingai negu pinigù bazé, pinigù kiekis plaæiàjaprasme (P2) 2000 m. I ketviræio pabaigoje, palyginti suatitinkama praéjusiù metù data, padidéjo 9,1 proc. Norsgrynùjù pinigù (pinigai apyvartoje) sumaûéjo 4,1 proc.,o indéliù iki pareikalavimo – 6,0 proc., jù sumaûéjimàdaugiau nei kompensavo terminuotùjù ir taupomùjùindéliù bei indéliù uûsienio valiutomis padidéjimas –atitinkamai 18,0 proc. ir 41,5 proc.

Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, apûvelgiamàketvirtì pirmà kartà indéliai uûsienio valiutomis taporeikömingiausiu pinigù kiekio P2 sudedamuoju elementu.Jù lyginamasis svoris 2000 m. pirmàjì ketvirtì sudaré32,2 proc., tuo tarpu anksæiau “pirmavusiù” pinigùapyvartoje lyginamasis svoris – 28,7 proc.

Ryökiai padidéjè indéliai uûsienio valiutomis yrabúdingas 1999 metù ir 2000 m. pradûios Lietuvospinigù sistemos bruoûas. Gyventojai ir úkio sub-jektai teiké prioritetà taupyti indéliù uûsienio va-liuta forma, tuo parodydami, kad pasitikéjimas ko-merciniais bankais yra didesnis nei pasitikéjimasnacionaline valiuta. 1999 m. vieöàjà nuomonè jaudinoilgai planuotas ir vis tiek neìgyvendintas lito kursoperorientavimas nuo JAV dolerio prie dolerio ir eurokrepöelio, tuo tarpu öiais metais pagrindiniu diskusijùobjektu tapo dolerio ir lito santykinio brangumo euroatûvilgiu klausimas. Egzistuoja tam tikra visuomenés irekspertù lúkesæiù diferenciacija – specialistai lito deval-vavimo rizikà bent jau artimiausiu metu vertina kaip

32

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

11.2 lentelé

Pagrindiniai bankù rodikliai (mln. Lt)

Balansinés ataskaitos Suma Suma Suma Pokytis per Pokytis per metusstraipsnio pavadinimas 1999 04 01 2000 01 01 2000 04 01 I ketvirtì (proc.) (proc.)

Turtas 10718,4 11242,2 11409,7 1,5 6,5

Trumpalaikiai VVP 1230,6 493,8 531,1 7,5 -56,8

Suteiktos paskolos 5004,6 5569,2 5361,9 -3,7 7,1

Specialieji atidéjimai paskoloms 282,2 249,1 244,2 -1,9 -13,5

Indéliai ir akredityvai 6311,9 6940,1 7254,6 4,5 14,9

Iö jù fiziniù asmenù 3241,1 3986,2 4188,4 5,1 29,2

Banko kapitalas 1304,0 1314,2 1281,9 -2,5 -1,7

0

50

100

150

200

Padengimas (skalé deöinéje)Aukso ir konvertuojamùjù valiutù atsargosÌsipareigojimai litais

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

05040302012000

12111009080706050403020199

mln. Lt proc.

minimalià, taæiau gyventojai ir verslininkai atsargiaipriima tokias prognozes ir yra linkè apsidrausti.

Paûymétinas sumaûéjès indéliù iki pareikalavimolyginamasis svoris nuo 31,2 proc. 1999 m. kovo mén.iki 26,9 proc. öiù metù kovo mén. Tai rodo, kadatsigaunanti gamyba ir didéjantis eksportas kol kasnesukélé ûenklesnio ìmoniù finansinés padéties page-réjimo, o apyvartiniù léöù trúkumas tebéra aktualiproblema.

Pinigù P2 multiplikatorius (pinigù kiekio P2 ir pinigùbazés santykis) 2000 m. pirmojo ketviræio pabaigojesudaré 2,41, t.y. jis buvo toks pat kaip ir 1994 m. 1995m. pinigù multiplikatorius sudaré 2,31, 1996 m. – 2,19,1997 m. – 2,22, 1998 m. – 1,96 ir 1999 m. – 2,33(visur pateikiami laikotarpio pabaigos duomenys).

Öalies oficialios tarptautinés atsargos 2000 m. pirmàjìketvirtì ûenkliai padidéjo, visù pirma dél vasario mén.Vyriausybés iöplatintos 250 mln. eurù vertés euroobligacijù emisijos. Kartu iöaugo ir Lietuvos bankoìsipareigojimù litais padengimas aukso ir konver-tuojamùjù valiutù atsargomis, vasario mén. pasiekèsnet 171,6 proc. lygì (ûr. 11.1 diagramà).

11.1 diagrama

Lietuvos banko ìsipareigojimù litaispadengimas oficialiomistarptautinémis atsargomis

Oficialiù tarptautiniù atsargù rodiklis atémus Vyriau-sybés indélius uûsienio valiutomis nebuvo toks dina-miökas – 2000 m. kovo mén. pabaigoje, palyginti su1999 m. gruodûio mén. pabaiga, jis sumaûéjo 1,2 proc.,o palyginti su praéjusiù metù kovo mén. pabaiga,nuosmukis buvo dar didesnis – 4,8 proc. Iö esméspastaraisiais metais Vyriausybés privatizavimo irskolinimosi ìplaukos nuolat papildydavo dél ekono-miniù prieûasæiù senkanæias oficialias tarptautinesatsargas. 2000 metais geréjantis eksporto irimporto balansas gali tapti papildomu konvertuo-jamos valiutos atsargù didéjimo veiksniu.

11.2. Kredito ìstaigù veiklaVeikianæiù öalies komerciniù bankù plétra öiù metù

pirmàjì ketvirtì sulétéjo. Bankù turtas per öì laikotarpì,palyginti su 2000 m. sausio 1 d., padidéjo 1,5 proc.,taæiau suteiktos paskolos sumaûéjo 3,7 proc. Sparæiausiaididéjo indéliù suma, iöaugusi per ketvirtì 4,5 proc., iö jùgyventojù indéliai padidéjo net 5,1 proc. Kita vertus,bankù kapitalas sumaûéjo 2,5 proc. (ûr. 11.2 lentelè).

Bankù veiklos finansiniai rezultatai öiù metù pradûiojepablogéjo. Bendras öalies komerciniù bankù sistemosrezultatas öiù metù pirmàjì ketvirtì – 19 mln. Lt pelnas,tuo tarpu per tà patì 1999 m. laikotarpì buvo gauta 31mln. Lt pelno. Pelno sumaûéjimo prieûastis buvopapildomù specialiùjù atidéjimù sudarymas.

Po Rusijos krizés tam tikrà laikà specialiùjù atidéjimùir blogù paskolù lyginamasis svoris toliau maûéjo. Öiam,

iö pirmo ûvilgsnio paradoksaliam, reiökiniui turéjo ìtakostai, jog blogéjanti ìmoniù finansiné búklé ne iö karto lémépaskolù perkélimà ì aukötesnè rizikos grupè. Be to, praé-jusiais metais bankai “iövalé” iö paskolù portfelio nemaûaiblogù paskolù, perkeldami jas ì nesisteminè apskaità.

Taæiau praéjusiù metù pabaigoje jau émé reikötisrizikingesniù paskolù grupés dalies didéjimo tendencijos,kurios iöliko ir öiù metù pradûioje.

33

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

11.3 lentelé

Bankù sistemos paskolù portfelio kokybé (proc.)

Data Specialieji atidéjimai / Suteiktos paskolos III, IV, V grupés paskolos / Visos paskolos

1997 01 01 20,68 32,10

1998 01 01 18,52 28,25

1999 01 01 5,92 12,46

2000 01 01 4,47 11,92

2000 04 01 4,56 14,35

Öiais metais sunku tikétis, kad ûenkliai pageréspaskolù portfelio kokybé. Greiæiausiai artimiausiaisketviræiais blogù paskolù lyginamasis svoris bus ganastabilus. Kol kas pagyvéjusi atskirù ìmoniù gamyba irpardavimas nesukélé esminiù teigiamù finansinés búkléspokyæiù. Sunkià pramonés ir kitù öakù situacijà pirmàjìöiù metù ketvirtì netiesiogiai atspindéjo ir maûéjantis

úkio kreditavimas – bankai pasigedo saugiù ir pelningùverslo projektù.

Naujai priimamù indéliù ir suteikiamù paskolùstruktúroje pagal terminus 1999-2000 m. atskiraisketviræiais vyko reikömingù poslinkiù (ûr. 11.4 lentelè).Pirmiausia ì akis krinta tebesitèsiantis terminuotùjùindéliù ir paskolù dolerizavimo procesas.

11.4 lentelé

Rezidentù indéliai pagal terminus (mln.Lt)

Iö viso Iö jù

Iki 1 mén. 1-3 mén. 3-6 mén. 6-12 mén. 1-5 m. Daugiaukaip 5 m.

Litais

1999 m. 1439,9 876,4 319,3 157,6 49,1 37,0 0,4I ketv. 100,0* 60,9 22,2 10,9 3,4 2,6 0,0

II ketv. 2143,2 1458,4 353,7 205,6 85,9 39,3 0,5100,0 68,0 16,5 9,6 4,0 1,8 0,0

III ketv. 2012,3 1404,6 321,5 167,3 100,5 17,9 0,5100,0 69,8 16,0 8,3 5,0 0,9 0,0

IV ketv. 1752,7 1184,8 241,4 190,3 105,1 30,7 0,4100,0 67,6 13,8 10,9 6,0 1,8 0,0

2000 m. 2324,5 1664,3 313,1 205,7 113,2 27,8 0,4I ketv. 100,0 71,6 13,5 8,8 4,9 1,2 0,0

Uûsienio valiutomis

1999 m. 1003,0 111,4 434,2 319,1 99,7 38,6 0,3I ketv. 100,0 11,1 43,2 31,8 9,9 3,8 0,0

II ketv. 1350,1 249,8 513,0 404,9 139,8 42,0 0,4100,0 18,5 38,0 30,0 10,4 3,1 0,0

III ketv. 1629,2 449,1 564,9 409,3 184,7 20,5 0,0100,0 27,6 34,7 25,1 11,3 1,3 0,0

IV ketv. 2302,1 1005,3 583,4 486,0 185,4 62,2 0,3100,0 43,7 25,3 21,1 8,1 2,7 0,0

2000 m. 2735,0 1454,8 546,7 498,5 191,1 35,7 8,1I ketv. 100,0 53,2 20,0 18,2 7,0 1,3 0,3

* Kursyvu paûymétas skirtingos trukmés indéliù lyginamasis svoris procentais.

34

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

11.5 lentelé

Paskolos rezidentams pagal terminus (mln. Lt)

Iö viso Iö jù

Iki 1 mén. 1-3 mén. 3-6 mén. 6-12 mén. 1-5 m. Daugiaukaip 5 m.

Litais

1999 m. 388,6 19,9 17,2 15,4 199,9 109,1 27,0I ketv. 100,0* 5,1 4,4 4,0 51,4 28,1 6,9

II ketv. 751,3 129,0 17,2 14,3 421,1 122,5 47,3100,0 17,2 2,3 1,9 56,0 16,3 6,3

III ketv. 475,2 54,5 24,4 31,6 207,1 138,8 18,9100,0 11,5 5,1 6,6 43,6 29,2 4,0

IV ketv. 289,7 39,1 25,7 58,8 58,1 86,7 21,5100,0 13,5 8,9 20,3 20,1 29,9 7,4

2000 m. 167,8 8,0 13,0 14,4 99,4 23,6 9,5I ketv. 100,0 4,8 7,7 8,6 59,2 14,1 5,7

Uûsienio valiutomis

1999 m. 641,9 5,9 48,4 43,7 234,5 191,3 118,1I ketv. 100,0 0,9 7,5 6,8 36,5 29,8 18,4

II ketv. 737,4 11,2 50,8 69,8 272,8 227,1 105,6100,0 1,5 6,9 9,5 37,0 30,8 14,3

III ketv. 551,3 2,4 54,1 44,7 183,1 212,5 54,7100,0 0,4 9,8 8,1 33,2 38,5 9,9

IV ketv. 753,4 18,3 52,2 51,1 291,2 265,6 75,0100,0 2,4 6,9 6,8 38,7 35,3 10,0

2000 m. 641,3 35,0 60,8 45,8 314,7 148,3 36,8I ketv. 100,0 5,5 9,5 7,1 49,1 23,1 5,7

* Kursyvu paûymétas skirtingos trukmés paskolù lyginamasis svoris procentais.

Sugretinus 11.4 ir 11.5 lenteles, akivaizdûiai matyti,kad paskolù ir indéliù terminai neatitinka. Vienavertus, bankù indélininkai néra pasirengè padéti indéliusilgesniam laikui, daugiausia apsiribodami indéliais iki 1ménesio (2000 m. pirmàjì ketvirtì 71,6 proc. priimtùindéliù litais ir 53,2 proc. uûsienio valiuta buvo tokiostrukmés), kita vertus, bankù klientai paprastai reikalaujailgesnés trukmés paskolù (öiù metù pirmàjì ketvirtìpopuliariausia trukmé buvo 6-12 mén. – 59,2 proc.paskolù litais ir 49,1 proc. – uûsienio valiuta).

Todél nenuostabu, kad tos paæios trukmés indéliù irsuteiktù paskolù santykis radikaliai skiriasi. Pavyzdûiui,

2000 m. pirmàjì ketvirtì priimtù indéliù litais iki 1 ménesiokiekis viröijo tos paæios trukmés paskolù litais kiekì net208 kartus, tuo tarpu indéliù, kuriù trukmé daugiau kaip5 metai, buvo priimta 23,8 karto maûiau, negu suteiktapaskolù öiam laikotarpiui.

Tokio reiökinio prieûastis yra indélininkù atsargumas,vengiant valiutos kurso ir palúkanù normos svyravimorizikos, pagaliau – ir kredito rizikos. Tuo tarpu bankoskolininkams nereikia itin trumpos trukmés kreditù, nesjù verslo projektù apyvartumas néra toks spartus.

Bankai, atsidúrè indéliù pasiúlos ir paskolù paklausos“ûirklése”, turi kelias alternatyvas. Paprasæiausias

Pavyzdûiui, 1999 m. pirmàjì ketvirtì bankù priimtùindéliù struktúroje dar dominavo indéliai litais – 58,9proc., tuo tarpu 2000 m. pirmàjì ketvirtì jù dalis sumaûéjoiki 45,9 proc. Tuo paæiu metu vyko ir paskolùrestruktúrizacija. Antai 1999 m. pirmàjì ketvirtì paskolùlitais lyginamasis svoris sudaré 37,7 proc., o öiù metùpirmàjì ketvirtì – tik 20,7 proc. Paskolù ir indéliùdolerizavimas yra tik vienas iö rodikliù, atspindinæiùsusiauréjusià lito naudojimo sferà ìvairiose úkinio

gyvenimo srityse. Öis nacionalinés valiutos iöstúmimoefektas sustipréjo po Rusijos finansù krizés.

Kadangi absoliuti dauguma uûsienio valiutos paskolùteikiama JAV doleriais, tuo tarpu ì Vakarù Europàbesiorientuojanæios Lietuvos bendrovés ûenklià dalììplaukù gauna Europos Sàjungos valiutomis, jos prisiimaatitinkamà valiutos kurso svyravimo rizikà. Öì faktàövelnino aplinkybé, kad Lietuvos ìmoniù ìsiskolinimasvietos bankams pastaruoju metu apskritai maûéjo.

35

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

0

5

10

15

20

0

5

10

15

20

Daugiaukaip 5 m.

1-5 m.6-12 mén.3-6 mén.1-3 mén.Iki 1 mén.

-3

-2

-1

0

1

2

3

4

5

-3

-2

-1

0

1

2

3

4

5

Latvija EstijaLietuva

0302012000

1211100908070605040302011999

0

2

4

6

8

10

0

2

4

6

8

10

Daugiau kaip 2 m.

1-2 m.6-12 mén.3-6 mén1-3 mén.Iki 1 mén.

problemos sprendimo búdas - panaudoti trumpalaikiuskredito iöteklius ilgesnés trukmés paskoloms teikti, taæiaujis yra ir rizikingiausias likvidumo prasme.

Kita alternatyva - bankai gali iö dalies suövelninti öiasdisproporcijas tarp atitinkamos trukmés indéliù irpaskolù, lanksæiai reguliuodami palúkanù normas. Taijie ir daro, todél indéliù palúkanù kreivé yra gana stati.

11.2 diagrama

Indéliù litais palúkanù kreivé2000 m. kovo mén. (proc.)

Kaip matome iö 11.2 diagramos, bankai vidutiniökaimoka ûymiai maûesnes palúkanas uû paties trumpiausiotermino indélius litais (kovo mén. 2,26 proc.), palygintisu 1-3 mén. trukmés indéliais litais (7,54 proc.), jaunekalbant apie dar ilgesnés trukmés indélius.

Öi palúkanù politika bei minimali valiutos kurso rizikatrumpu laikotarpiu paaiökina tà faktà, kad nacionalinésvaliutos indéliù iki 3 mén. (iki 1 mén. ir 1-3 mén. indéliùsuma) vidutinés palúkanos yra ne didesnés negu atitin-kamos trukmés uûsienio valiutos indéliù palúkanos. Öiostrukmés indéliù litais palúkanos yra net öiek tiekmaûesnés negu indéliù uûsienio valiuta palúkanos,taæiau tai paaiökinama didesniu trumpiausiù terminùindéliù nacionaline valiuta lyginamuoju svoriu naujaipriimtù indéliù apimtyje. Lietuvoje populiarumu pasiûymivienos dienos indéliai, kuriù laikymo sàlygos yra ganaspecifinés.

Beje, neigiamas skirtumas tarp trumpalaikiù indéliùnacionaline ir uûsienio valiuta palúkanù normù egzistuojair Latvijoje bei Estijoje (ûr. 11.3 diagramà).

11.3 diagrama

Indéliù iki 3 mén. nacionaline iruûsienio valiuta palúkanù marûa*(proc.)

* Lietuvos palúkanù marûai apskaiæiuoti taikomi terminuotùjù (iki 1mén. ir 1-3 mén.) indéliù litais ir JAV doleriais palúkanù normùaritmetiniai svertiniai vidurkiai. Estijos palúkanù marûa apskaiæiuo-jama pagal terminuotùjù (iki 3 mén.) indéliù kronomis ir JAV doleriaispalúkanù normas. Latvijos palúkanù marûà atspindi trumpalaikiù(iki 1 metù) rezidentù indéliù latais ir EBPO valiutomis palúkanùnormù skirtumas.

Paûymétina, kad visù terminù indéliù palúkanù nor-mos 2000 m. pirmojo ketviræio pabaigoje buvo didesnésnei 1998 m. pabaigoje, iöskyrus indéliù iki 1 ménesiopalúkanù normas, kurios sumaûéjo beveik dvigubai.Taæiau öi palúkanù politika nepadéjo sumaûinti trum-piausio termino indéliù pasiúlos ir padidinti ilgesniù ter-minù indéliù pasiúlos. 2000 m. pradûioje indéliù iki 1mén. lyginamasis svoris buvo rekordiökai didelis.

Paskolù palúkanù kreivé néra tokia vienareikömiökair nerodo aiökios tendencijos (reikétù labai atsargiaitraktuoti daugiau kaip 5 metù paskolù palúkanù normas,nes didûiàjà dalì öiù paskolù sudaro valstybés remiamospaskolos bústui ìsigyti bei komerciniù bankù lengvatinéspaskolos savo darbuotojams).

11.4 diagrama

Paskolù litais palúkanù kreivé2000 m. kovo mén. (proc.)

36

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

-1000

-500

0

500

1000

1500

2000

2500

-1000

-500

0

500

1000

1500

2000

2500

Ìsipareigojimai uûsieniuiUûsienio turtas

Grynasis uûsienio turtas

1995

12

1996

12

1997

12

1998

12

1999

01

1999

02

1999

03

1999

04

1999

05

1999

06

1999

07

1999

08

1999

09

1999

10

1999

11

1999

12

2000

01

2000

02

2000

03

0

5

10

15

20

0

5

10

15

20

Latvija** EstijaLietuva*

0302012000

1211100908070605040302011999

Æia reikétù atsiûvelgti ì tai, jog patikimù verslo pro-jektù skaiæius yra ribotas, ypaæ dabartinéje ekonomikossituacijoje, kai tam tikri kilimo ûenklai dar nesukélé úkiosubjektù lúkesæiù lúûio. Kuo labiau bútù didinamospaskolù palúkanos ilgéjant jù trukmei, tuo maûiauliktù atsiperkanæiù verslo projektù. Bankai, turé-dami didûiulì likvidûiù léöù pertekliù ir ieökodamipinigù investavimo alternatyvù, privalo sieti palú-kanù dydì ne tiek su paskolos trukme, kiek sukliento patikimumu.

Kita vertus, atkreiptinas démesys ì dideles trumpiau-siù terminù paskolù palúkanù normas. Öiù paskolù san-tykiniu brangumu paaiökinamas faktas, kad trumpalaikiùpaskolù ir indéliù litais palúkanù marûa buvo itin dideléir smarkiai viröijo atitinkamus Latvijos ir Estijos rodiklius.

11.5 diagrama

Paskolù ir indéliù iki 3 mén.nacionaline valiuta palúkanù marûa(proc.)

ningumas svyravo apie 8 proc. Nelabai ìtikina argu-mentai, grindûiantys tokì didûiulì palúkanù skirtumà tikdidesne su paskolomis susijusia rizika.

Nepakankamai aktyvios trumpalaikio léöù inves-tavimo paieökos (iö dalies ir ribotos galimybés)bei kredito iötekliù litais stoka ilgesniems projek-tams finansuoti nulémé paskolù öalies úkio subjek-tams portfelio maûéjimà ir perteklinio likvidumo“perkélimà” ì uûsienì, siekiant uûdirbti bent mini-maliai patenkinanæias pajamas. Tai atspindi öalieskredito ìstaigù grynojo uûsienio turto rodiklis (skirtumastarp uûsienio turto ir ìsipareigojimù uûsieniui). Nuo 1998m. pabaigos buvès ryökiai neigiamas, 2000 m. kovo mén.jis pirmà kartà tapo teigiamas (ûr. 11.6 diagramà).

11.6 diagrama

Grynasis uûsienio turtas (mln. Lt)

* Paskolù iki 1 mén. bei 1-3 mén. ir atitinkamos trukmésterminuotùjù indéliù palúkanù aritmetiniai svertiniai vidurkiai.

** Trumpalaikiù paskolù (iki 1 metù) rezidentams ir trumpalaikiùindéliù palúkanù normos.

Kaip matome iö 11.5 diagramos, trumpiausios truk-més paskolù ir indéliù litais palúkanù marûa 2000 m.pirmaisiais ménesiais toliau plétési ir pasieké ìspúdingà12 procentiniù punktù dydì kovo mén. Ji daugiau kaipdvigubai viröijo analogiökà Latvijos ir Estijos rodiklì.Bankai, turédami labai pigiù “karötù” kredito iötekliù,nebuvo pakankamai lankstús ir nesumaûino trumpiausiùterminù paskolù palúkanù, siekdami paskatinti jùpaklausà. Keistokai atrodo reiökinys, kai vasario-kovoménesiais 1-3 mén. trukmés paskolù palúkanù normaLietuvoje sudaré maûdaug 16 proc., tuo tarpu panaöiostrukmés Vyriausybés vertybiniù popieriù vidutinis pel-

Taigi po ilgos pertraukos öalies kredito ìstaigos iöpiniginio kapitalo importuotojù virto eksportuotojomis.Vargu ar öi situacija truks ilgesnì laikà. Pageréjus versloperspektyvoms Lietuvoje, pradés sparæiau augti vidauspaskolos, kurias reikés refinansuoti ilgalaikiais uûsieniobankù ir kitù finansù institucijù öaltiniais.

11.3. Tarpbankiné rinka

2000 m. pirmàjì ketvirtì tarpbankinés rinkos sandoriùkiekis, palyginti su praéjusiù metù paskutiniuojuketviræiu, sumaûéjo 27,4 proc. Sandoriù litais kiekissumaûéjo beveik du kartus, tuo tarpu sandoriai uûsieniovaliuta padidéjo daugiau kaip 12 proc. (ûr. 11.7 diagra-mà). Todél tarpbankiniù sandoriù uûsienio valiuta ly-ginamasis svoris padidéjo nuo 28,1 proc. iki 43,5 proc.

37

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

11.6 lentelé

Tarpbankinés rinkos sandoriai (mln. Lt)

Iö viso Iö jù

1 dienos 2-7 dienù 8 d. – 1 mén. 1-3 mén. 3-6 mén. Daugiaukaip 6 mén.

Litais

1999 m. 585,6 373,2 107,3 72,2 23,0 6,0 3,9I ketv. 100,0* 63,7 18,3 12,3 3,9 1,0 0,7

II ketv. 565,7 388,5 91,9 64,6 18,7 - 2,0100,0 68,7 16,2 11,4 3,3 - 0,4

III ketv. 1068,5 857,8 122,6 54,6 33,5 - -100,0 80,3 11,5 5,1 3,1 - -

IV ketv. 1246,2 1136,0 74,8 33,4 - - 2,0100,0 91,2 6,0 2,7 - - 0,2

2000 m. 711,3 550,6 106,9 40,2 10,6 3,0 -I ketv. 100,0 77,4 15,0 5,7 1,5 0,4 -

Uûsienio valiutomis

1999 m. 962,0 678,6 255,3 26,9 1,0 - -I ketv. 100,0 70,5 26,5 2,8 0,1 - -

II ketv. 892,4 688,2 144,0 50,3 10,0 - -100,0 77,1 16,1 5,6 1,1 - -

III ketv. 515,8 421,8 77,5 6,3 10,3 - -100,0 81,8 15,0 1,2 2,0 - -

IV ketv. 487,1 436,1 42,2 6,8 2,0 - -100,0 89,5 8,7 1,4 0,4 - -

2000 m. 546,9 482,7 35,2 28,0 - - 1,0I ketv. 100,0 88,3 6,4 5,1 - - 0,2

* Kursyvu paûymétas skirtingos trukmés tarpbankiniù sandoriù lyginamasis svoris procentais.

0

500

1000

1500

2000

0

500

1000

1500

2000

Uûsienio valiutomis

Litais

2000-I ketv.1999-IV ketv.1999-III ketv.1999-II ketv.1999-I ketv.

11.7 diagrama

Tarbankinés rinkos sandoriai(mln. Lt)

Búdingiausias apûvelgiamo 2000 m. pirmojo ketviræiobruoûas – sumaûéjès 1 dienos tarpbankiniù sando-riù lyginamasis svoris ir padidéjusi 2-7 dienù beiilgesnio termino sandoriù dalis. Iö esmés trumpiausiotermino sandoriù dalis panaöi kaip ir 1999 m. viduryje(ûr. 11.6 lentelè). 1999 m. ketvirtasis ketvirtis pasiûy-méjo didesniu politiniu ir ekonominiu neapibréûtumu,vertusiu bankus búti atsargiais ir apsiriboti trumpiausiùterminù sandoriais.

Populiaréjantys ilgesnés trukmés sandoriai suteikérinkai truputì daugiau subalansuotumo, nors 3-6 mén.ir daugiau kaip 6 mén. sandoriù reikömé ir toliau tebérasimboliné. Beje, öiù metù sausio pradûioje bankai nustojoskelbti 6 mén. VILIBID ir VILIBOR reikömes, sugrìûdamiprie jù kotiravimo tik kovo pabaigoje. Naujas reiökinys –baigiantis ketviræiui bankai pirmà kartà émé skelbti 1metù VILIBID ir VILIBOR reikömes, nors realiù sandoriùlitais neuûfiksuota.

Nagrinéjant 2000 m. pirmojo ketviræio VILIBID irVILIBOR palúkanù normas privalomùjù atsargù kontro-liuojamuoju laikotarpiu (ménesio 13 d. – kito ménesio12 d.), negalima ìûvelgti akivaizdûiù désningumù. Antai

962,

0

892,

4 515,

8 487,

1

546,

9

585,

6

565,

7

1068

,5

1246

,2

711,

3

38

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

0

5

10

15

20

0

5

10

15

20

3 mén. VILIBOR6 mén. iûdo vekseliai 3 mén. iûdo vekseliai

2000

01

10

2000

01

11

2000

01

17

2000

01

18

2000

01

24

2000

01

31

2000

02

08

2000

02

11

2000

02

14

2000

02

21

2000

02

28

2000

02

29

2000

03

06

2000

03

07

2000

03

20

11.4. Prekyba Vyriausybésvertybiniais popieriais

1999 metais, ypaæ jù pabaigoje, prekyba Vyriausybésvertybiniais popieriais (VVP) atspindéjo valstybésfiskalinés pozicijos pokyæius, tuo tarpu 2000 m. pirma-jame ketvirtyje ji buvo tampriai susijusi su likvidumosvyravimais pinigù rinkoje. Pastebima aiöki koreliacijatarp bankù skelbiamù tarpbankiniù sandoriù palúkanùnormù ir vidutinio VVP pelningumo aukcionuose, norsilgesnés trukmés VILIBID ir VILIBOR nebuvo labaireprezentatyvús dél menko sandoriù kiekio bei jù nere-guliarumo.

Kaip matome iö 11.8 diagramos, VILIBID ir VILIBORpalúkanos bei VVP pelningumas labiausiai krito kovoménesì, kai perteklinis likvidumas buvo didûiausias.Pavyzdûiui, kovo 7 d. pusés metù trukmés VVP aukcionepaklausa viröijo pasiúlà beveik tris kartus, o vidutinispelningumas sudaré 8,4 proc. Balandûio mén. – geguûésmén. pradûioje 6 mén. trukmés VVP pelningumas darlabiau sumaûéjo. Po ilgos pertraukos VVP pelningumastapo maûesnis nei atitinkamos trukmés terminuotùjùindéliù litais palúkanos, kas yra visiökai normalu, atsi-ûvelgiant ì minimalià öiù vertybiniù popieriù kredito rizikàir didesnì likvidumà.

11.8 diagrama

3 ir 6 mén. iûdo vekseliù vidutinispelningumas ir 3 mén. VILIBOR(proc.)

sausio 13 d. - vasario 12 d. palúkanos émé kristi iö kartoprasidéjus naujam kontroliniam laikotarpiui, tuo tarpulaikotarpio antrojoje puséje jau pasireiöké jù kilimotendencijos. Vasario 13 d. – kovo 12 d. vienos dienosVILIBID ir VILIBOR maûéjo beveik visà kontrolinìlaikotarpì, o kovo 8 d. krito iki rekordiökai ûemo lygio –atitinkamai 0,31 ir 3,38 proc. Kovo 13 d. – balandûio 12d. palúkanos buvo gana stabilios (1 d. VILIBID – apie 1proc., VILIBOR – 4 proc.), nors laikotarpio pabaigojevél iöryökéjo jù maûéjimo tendencija.

Taigi tarpbankiné rinka iövengé ìtampos, búdin-gos jai privalomùjù atsargù kontrolinio laikotarpiopabaigoje. Daûnai paskutiniosiomis laikotarpio dieno-mis, bankai, dar neìvykdè privalomùjù atsargù vidurkioreikalavimo, aktyviai ieökodavo trumpalaikiù paskolù,prisidédami prie palúkanù normù kilimo rinkoje. Öaliespinigù rinkos “ramybè” lémé struktúrinis bankù sistemoslikvidumo perteklius, leidès bankams ìvykdyti privalo-mùjù atsargù reikalavimus gerokai iki kontrolinio laiko-tarpio pabaigos.

Kitas iöskirtinis nagrinéjamo laikotarpio poûy-mis – Lietuvos banko pasyvumas pinigù rinkoje.Nuo vasario ménesio pradûios centrinis bankas nustojokovoti su pertekliniu likvidumu ir atsisaké organizuotiterminuotùjù indéliù aukcionus, palikdamas likvidumopokyæius rinkos savireguliacijai. Iki tol terminuotùjù in-déliù aukcionai buvo naudojami kaip priemoné sulaikytibankus nuo uûsienio valiutos pirkimo Lietuvos banke iroficialiù tarptautiniù atsargù praradimo. Atrodo, kadnaujoji politikos kryptis yra ilgalaiké, o jos esmè galimanusakyti keliais ûodûiais – jeigu egzistuoja fundamen-talios oficialiù tarptautiniù atsargù maûéjimo prieûastys,pinigù politikos priemonémis neìmanoma “plaukti prieösrovè”.

Lietuvos bankas pareiöké, kad öiù metù antrojojepuséje planuoja sumaûinti privalomùjù atsargù normànuo 10 iki 8 proc., kas savo ruoûtu gali paskatinti paskolùpalúkanù normù maûéjimà. Abejotina, ar öis ûingsnispastebimai sumaûins palúkanù normas dél jo nereikö-mingo poveikio ir sutapimo laiko prasme su Seimo rin-kimù batalijomis.

Sumaûinus privalomùjù atsargù normà bus “iölais-vintas” papildomas likvidûiù léöù kiekis, kuris, nesantinvestavimo alternatyvù öalyje, gali búti iökeistas ìuûsienio valiutà. Jeigu iki öio sprendimo ìgyvendinimovidaus kreditavimas ûenkliau nesuaktyvés, bútù tikslingaderinti privalomùjù atsargù normos sumaûinimà sulikvidumo absorbavimo priemonémis, kuriomis Lietuvosbankas disponuoja (pvz., terminuotùjù indéliù aukcio-nais). Sulaikyti perteklinì likvidumà vietinéje pinigùrinkoje galima ir mokant palúkanas uû perteklines at-sargas, taæiau öis búdas slopintù tarpbankinés rinkosplétrà ir todél néra svarstomas.

39

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

Vyriausybés iûdo vekseliù emisijos politika 2000 m.pirmàjì ketvirtì buvo gana panaöi ì praéjusiù metùpaskutinio ketviræio, taæiau ûenkliai pasikeité, palygintisu ankstesniaisiais 1999 m. ketviræiais. Buvo organizuota19 aukcionù (1999 m. IV ketv. – 16, III ketv. – 25, IIketv. – 22, I ketv. - 24), juose pasiúlyta ìsigyti 840 mln.Lt VVP (1999 m. IV ketv. - 630 mln. Lt, III ketv. – 1380mln. Lt, II ketv. – 1110 mln. Lt, I ketv. – 1390 mln. Lt).Atvirköæiai, pagal VVP pasiúlos ir paklausos santykìaukcionuose apûvelgiamasis ketvirtis yra panaöesnis ì1999 m. pirmuosius tris ketviræius – VVP paklausadaugiau kaip dvigubai viröijo pasiúlà (1999 m. IV ketv.paklausa sudaré tik 40,2 proc. pasiúlos, III ketv. – 116,5proc. pasiúlos, II ketv. – 155,9 proc. pasiúlos, I ketv. –176,7 proc. pasiúlos).

Susidaro ìspúdis, kad praéjusiù metù pabaigoje Vy-riausybés pasirinkta prioritetinio skolinimosi uûsie-nyje taktika tèsiama ir öiais metais. Tiesa, 1999 m.ketvirtajame ketvirtyje valdûios veiksmai buvo iöprovo-kuoti sunkios valstybés finansù búklés ir vangios VVPprekybos pirminéje rinkoje, tuo tarpu öiù metù pirmajameketvirtyje ji sukúré “bado dietos” sàlygas vietiniamsinvestuotojams ir lémé VVP pelningumo maûéjimà. Nei-giamas öios politikos bruoûas ilgalaikiu aspektu – ji ne-skatina vidaus taupymo ir sàlygoja kapitalo iöveûimà.

Svarbus ìvykis, parodysiantis Vyriausybés skolinimosikryptì, bus spalio mén. pabaigoje uûsienio bankams grà-ûinamos 100 mln. JAV doleriù sindikuotos paskolos, kuriàorganizavo bankas J.P. Morgan, refinansavimas. Lietuvoskomerciniai bankai yra pasirengè sindikuoti tokio dydûiopaskolà öalies viduje. Vyriausybé kol kas neapsisprendé,ar ji skolinsis minétà sumà öalyje ar uûsienyje.

Paûymétina ir tai, kad 2000 m. pirmajame ketvirtyjenebuvo surengta né vieno 1 mén. trukmés VVP aukciono.Kita vertus, ramesné situacija finansù rinkoje irsumaûéjusios palúkanos sudaré palankias sàlygasVyriausybei emituoti ilgesnés trukmés vertybiniuspopierius – obligacijas. Kovo mén. pabaigoje pirmà kartàöalyje buvo organizuotas trejù metù trukmés VVPaukcionas, kuriame paklausa viröijo emisijos dydì beveik3,5 karto. Be to, buvo surengti 2 dvejù metù ir 4 vieneriùmetù trukmés VVP aukcionai (1999 m. ketvirtajameketvirtyje – né vieno).

Nors stabilesné finansù rinkos situacija palankiai veikiarinkos dalyviù lúkesæius, artéjantys Seimo rinkimai bentjau trumpam didina politinì neapibréûtumà. Kol kassunku prognozuoti ne tik parlamento rinkimus laimé-sianæias konkreæias partijas, bet ir jù ekonominè politikàkeleriù metù perspektyvoje. Todél öiais metais vidausrinkoje gali búti sudétinga imtis aktyvesnés ilgalaikiùVVP platinimo politikos – rinkos dalyviai gali ìvertintivaliutos kurso bei kitokio pobúdûio rizikà kaip pernelygaukötà.

Antriné VVP apyvarta Nacionalinéje vertybiniùpopieriù birûoje kol kas kiekybine prasme néra reikö-minga, taigi ir jù likvidumas yra ribotas. Visù terminùiûdo vekseliù antriné apyvarta öiù metù pirmàjì ketvirtìsudaré tik 230 mln. Lt, arba 27,4 proc. pasiúlytù ìsigytipirminéje rinkoje iûdo vekseliù sumos. Didûiausià dalìantrinéje rinkoje sudaré prekyba 3 ir 6 ménesiù trukmésiûdo vekseliais. Prekyba obligacijomis buvo minimali –7,9 mln. Lt.

2000 m. pradûioje öiek tiek pasikeité investuotojù ìVVP struktúra.

11.7 lentelé

Investuotojai ì Vyriausybés vertybinius popierius

Investuotojù grupés 1999 12 31 2000 03 31

Mln. Lt* Proc. Mln. Lt Proc.

REZIDENTAI

1. Centriniai, komerciniai ir taupomieji bankai 527,0 42,1 580,3 42,1

2. Draudimo ìstaigos (iöskyrus privalomàjì soc. draudimà) 398,7 31,9 476,3 34,6

3. Gyventojai 115,6 9,2 127,9 9,3

4. Valstybés valdymo institucijos 75,9 6,1 93,6 6,8

5. Privaæios ìmonés 25,9 2,1 20,2 1,5

6. Kiti 49,0 3,9 60,0 4,4

IÖ VISO: 1192,1 95,3 1358,3 98,6

NEREZIDENTAI

1. D. Britanija. Investicinés bendrovés ir kiti finansiniai tarpininkai 49,6 4,0 12,5 0,9

2. JAV. Privaæios ìmonés ir gyventojai 5,1 0,4 4,7 0,3

3. Latvija. Finansù maklerio ìmonés ir kitos institucijos 3,2 0,3 0,8 0,1

4. Estija. Komerciniai bankai 0,2 0,0 0,5 0,0

5. Kiti 0,7 0,1 0,7 0,1

IÖ VISO: 58,8 4,7 19,2 1,4

IÖ VISO: 1251,0 100,0 1377,5 100,0

* Nominalia verte

40

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

11.8 lentelé

Pagrindiniai NVPB rodikliai

Periodas 1999 m. 1999 m. 1999 m. 1999 m. 2000 m.Rodikliai I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis I ketvirtis

1. Bendra NVPB kapitalizacija (mln. Lt) 14036 13652 14001 13882 12581

2. Bendra VP apyvarta (mln. Lt): 450,9 716,3 545,7 589,4 322,7 Iö jos: Centrinés rinkos VP apyvarta 57,1 25,2 39,5 32,8 31,3

VP apyvarta tiesiog. sandoriais 393,8 691,1 506,2 556,6 291,4

3. Bendra akcijù apyvarta (mln. Lt): 260,5 317,1 271,8 386,6 71,3 Iö jos: Centrinés rinkos akcijù apyvarta 55,3 24,3 32,1 30,5 30,9

Akcijù apyvarta tiesiog. sandoriais 205,2 292,8 239,7 356,1 40,4

Kaip matome iö 11.7 lentelés, 2000 m. pirmàjì ketvirtìVVP apyvartoje apimtis padidéjo 126,5 mln. Lt, tarp jùrezidentù investicijos padidéjo 166,2 mln. Lt.Nerezidentù ìsigytù VVP suma smukteléjo beveik 40 mln.Lt, o jù lyginamasis svoris bendrame VVP portfelyjetapo visiökai menkas – 1,4 proc. Viena iö pagrindiniùprieûasæiù, atbaidûiusi nerezidentus nuo investicijù ì VVP,buvo ryökus vidutinio pelningumo sumaûéjimas, palygintisu praéjusiù metù pabaiga.

Vietiniù investuotojù ì VVP struktúra öiù metù pra-dûioje keitési panaöia kryptimi, kaip ir 1999 m. ketvirtàjìketvirtì – didéjo draudimo ìstaigù ìsigytù VVP lyginamasissvoris. Komerciniù bankù aktyvumas VVP rinkoje buvogerokai didesnis nei praéjusiù metù pabaigoje, todél jùìsigytù VVP dalis padidéjusiame bendrame VVP portfelyjenesumaûéjo.

Tam tikrà draudimo ìstaigù agresyvumà rinkojegalima paaiökinti teisinémis prieûastimis - reikalavimuinvestuoti ne maûiau kaip 55 proc. jù techniniù atidéjimùarba 20 proc. ìstatinio kapitalo ì valstybés ir savivaldosinstitucijù skolos vertybinius popierius (kovo mén.

pradûioje ìsigaliojo maûesnis investicijù normatyvas –ne maûiau kaip 45 proc. techniniù atidéjimù). Vienavertus, öitaip méginama sumaûinti draudimo ìstaigùveiklos rizikà, veræiant jas daugiau investuoti ì nerizi-kingus aktyvus, kita vertus, öi nuostata trukdo diversi-fikuoti investicijù portfelì ir pasiekti optimalù rizikos irpelningumo derinì kitais búdais.

11.5. Akcijù rinka

2000 m. pirmàjì ketvirtì bendra Nacionalinésvertybiniù popieriù birûos (NVPB) kapitalizacija buvo12581 mln. Lt. Palyginti su 1999 m. ketvirtuoju ketviræiu,ji sumaûéjo 1301 mln. Lt, arba 9,4 proc. (ûr. 11.8 len-telè). Tokio ûenklaus nuosmukio prieûastis buvo iö nelis-tinguojamù bendroviù sàraöo iöbrauktos 23-jù bendroviùakcijos. Trijù iö öiù bendroviù – Öiauliù odos, Gubernijosir Utenos gérimù - akcijoms buvo taikomos centrinésrinkos procedúros. Didûiausià ìtakà NVPB pirmojoketviræio kapitalizacijos sumaûéjimui turéjo Lietuvosgeleûinkeliù 1299 mln. Lt akcijù emisijos iöbraukimas.

Pirmàjì öiù metù ketvirtì bendra vertybiniù popieriùapyvarta sudaré 322,7 mln. Lt. Palyginti su praéjusiuketviræiu, ji sumaûéjo 266,7 mln. Lt, arba 45,2 proc.Tiesa, palyginti su 1999 m. pirmuoju ketviræiu, bendravertybiniù popieriù apyvarta krito maûiau - 128,2 mln.Lt, arba 28,4 proc. Vertybiniù popieriù prekybos nuo-smukì visù pirma lémé akcijù prekybos kolapsas.2000 m. sausio-kovo mén. akcijù apyvarta sumaûéjonuo 386,6 mln. Lt iki 71,3 mln. Lt ir sudaré tik 22,1proc. bendros vertybiniù popieriù apyvartos. Kadangi1999 m. ketvirtàjì ketvirtì akcijù apyvartos dalis bendrojeapyvartoje buvo itin didelé (65,6 proc.), apûvelgiamulaikotarpiu ji sumaûéjo net 43,5 procentinio punkto.

Palyginti su praéjusiu ketviræiu, pirmàjì öiù metùketvirtì prekyba komerciniù bankù akcijomis sumaûéjonuo 346,1 iki 39,4 mln. Lt, arba nuo 58,7 iki 12,2 proc.visos vertybiniù popieriù ketviræio apyvartos.Paûymétina, kad praéjusiù metù pabaigoje baigtassupirkti banko Hermis kontrolinis akcijù paketas,nulémès prekybos bankù akcijomis ötilì. Be to, akcijùapyvartai neigiamos ìtakos turéjo tai, kad sumaûéjo iki

minimumo Övyturio bendrovés laisvù akcijù skaiæius.2000 m. pirmàjì ketvirtì NVPB buvo prekiaujama 77

bendroviù akcijomis. Vilniaus banko (18 mln. Lt), Rokiö-kio súrio (4,3 mln. Lt), Klaipédos naftos (4,2 mln. Lt) irDirbtinio pluoöto (4,0 mln. Lt) akcijos pasiûyméjodidûiausiomis apyvartomis. Prekyba Oficialiojo sàraöo(susidedanæio iö 6 bendroviù) VP sudaré 25,0 mln. Lt(arba 7,7 proc. bendros VP apyvartos), o Einamojosàraöo (susidedanæio iö 47 bendroviù) – 31,5 mln. Lt(arba 9,8 proc. visos VP apyvartos).

Per ketvirtì prekyba Vyriausybés vertybiniaispopieriais (VVP) iöaugo nuo 192,4 iki 237,4 mln. Lt irsudaré 73,6 proc. bendros VP apyvartos. Nepaisant öiopadidéjimo, antriné VVP apyvarta, palyginti su jù emisijapirminiuose aukcionuose, vis dar yra gana menka.

Kaip ir ankstesniaisiais metais, pirmàjì 2000 m.ketvirtì NVPB dominavo tiesioginiai sandoriai (291,4 mln.Lt), kurie sudaré 90,3 proc. visos vertybiniù popieriùketviræio apyvartos, ìskaitant ir oficialius pasiúlymus –2,8 mln. Lt bei privatizavimà – 2,5 mln. Lt. Akcijùprekybos tiesioginiais sandoriais dalis bendroje akcijù

41

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

-150

-100

-50

0

50

100

150

200

-150

-100

-50

0

50

100

150

200

NerezidentaiRezidentai Viso

1998

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

1999

I ke

tv.

II ke

tv.

III ke

tv.

IV k

etv.

2000

I ke

tv.

300

600

900

1200

1500

300

600

900

1200

1500

LITIN-10LITIN

1998

01

1998

03

1998

05

1998

07

1998

09

1998

11

1999

01

1999

03

1999

05

1999

07

1999

09

1999

11

2000

01

2000

03

2000

05

apyvartoje per ketvirtì sumaûéjo nuo 92,1 iki 56,7 proc.dél anksæiau pateiktù prieûasæiù.

Nors ir sumaûéjo birûos kapitalizacija ir ver-tybiniù popieriù apyvarta, pirmàjì öiù metù ketvirtìLITIN ir LITIN-10 indeksai atspindéjo, kad irneûymià, taæiau kainù kilimo tendencijà. Oficialiojosàraöo indeksas LITIN iöaugo nuo 523,49 punkto 1999m. gruodûio pabaigoje iki 587,98 punkto 2000 m. kovopabaigoje, tuo tarpu deöimties aktyviausiai NVPBprekiaujamù akcijù indeksas LITIN-10 padidéjo nuo1147,3 iki 1206,22 punkto (ûr. 11.9 diagramà).

11.9 diagrama

LITIN ir LITIN-10 indeksai

Tam tikro optimizmo teiké tik rezidentù grynosiosinvesticijos, kurios jau antrà ketvirtì iö eilés buvoteigiamos ir sudaré 11,9 mln. Lt. Vis délto ankstokakalbéti, kad investicinis procesas aktyvéja apskritai, nesmaterialinés investicijos öalyje per tà patì laikotarpìsumaûéjo.

Nors ne rezidentù grynosios ìmokos buvo neigiamos(-44,0 mln. Lt), kai kuriù uûsienio investuotojù grupiùnegàsdino rinkos pasyvumas. Antai Suomijos kapitalogrynosios ìplaukos sudaré 7,3 mln. Lt, Estijos – 4,2 mln.Lt, o Övedijos – 1,7 mln. Lt. 1999 m. liepos mén.Lietuvoje ìsikúrusi JAV investicijù tyrimù ìmoné ZPRInternational planuoja ìsteigti indeksinì investicijù fondà(JAV grynosios investicijos apûvelgiamu ketviræiu buvo212,0 túkst. Lt).

11.10 diagrama

Rezidentù ir ne rezidentù grynosiospiniginés ìmokos uû Lietuvos ìmoniùvertybinius popierius (mln. Lt)

Vyriausybés vertybiniù popieriù rinkoje situacija buvovisiökai kitokia – kapitalo ìplaukos viröijo iömokas net568,3 mln. Lt, iö jù vien tik rezidentù grynosios ìmokossudaré 526,2 mln. Lt.

Prognozuojame, kad teigiami ekonomikos po-kyæiai, geréjanti finansiné ìmoniù búklé bei opti-mistiökesni lúkesæiai turétù suteikti impulsà NVPBplétrai.

Negalima nuneigti Lietuvos telekomo “veiksnio”svarbos, nes öios ìmonés galutinis privatizavimas yrapuiki galimybé iöjudinti vangià akcijù prekybà ir sudo-minti platesnè visuomenés dalì investicijomis kapitalorinkoje. Pirmosiomis prekybos NVPB savaitémis öiosbendrovés akcijù kaina (pradiné kaina – 3,15 Lt) nukritonet iki 2,68 Lt, t.y. apie 15 proc. Deja, ìvykiai birûojesavotiökai pratèsé akivaizdûiai nesékmingà Lietuvos

Balandûio-geguûés ménesiais pagrindiniai akcijùindeksai vél émé kristi. Viena vertus, tam tikrà vaidmenìgaléjo suvaidinti prastoki 1999 m. bendroviù finansiniairezultatai (nors tarp 10 bendroviù, kuriù akcijomis NVPBprekiaujama aktyviausiai, ìmoniù, gavusiù maûesnì irdidesnì grynàjì pelnà, buvo maûdaug po lygiai, Einamojosàraöo bendroviù rezulatai buvo kur kas blogesni), kitavertus, vertybiniù popieriù rinka vis aötriau jautéinvesticijoms ì vertybinius popierius skirtù finansiniùiötekliù “badà”. Iö dalies tai susijè su vietos ir uûsienioinvestuotojù pasirengimu pirkti valstybei priklausanæiùLietuvos telekomo akcijù paketà ir atitinkamu léöùkaupimu.

Finansiniù srautù judéjimo per NVPB kryptì iliustra-tyviai atspindi skirtumas tarp piniginiù ìmokù uû akcijasbei kitus ìmoniù vertybinius popierius ir piniginiù iömokùuû juos. Pirmàjì öiù metù ketvirtì grynùjù piniginiù ìmokù(piniginiù ìmokù ir iömokù skirtumas) uû Lietuvos ìmoniùvertybinius popierius dydis buvo neigiamas -32,1 mln.Lt. Tai rodo, kad sumaûéjo investuotojù susidoméjimasNVPB (ûr. 11.10 diagramà).

42

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

12.1 lentelé

Valstybés skolos rodikliai 1998-2000 m.* (proc.)

Rodikliai Limitas 1998 12 1999 03 1999 06 1999 09 1999 12 2000 03

Valstybés skolos dalis BVP** 22,36 24,63 25,44 25,95 28,33 29,62

Valstybés uûsienio skolos dalis BVP 15,67 17,73 17,92 18,33 22,81 23,44

Valstybés vidaus skolos dalis BVP 6,70 6,90 7,53 7,62 5,53 6,18

Valstybés uûsienio skolos dalis visoje skoloje 85,00 70,08 72,00 70,41 70,64 80,49 79,14

Valstybés vidaus skolos dalis visoje skoloje 29,92 28,00 29,59 29,36 19,51 20,86

Trumpalaikés skolos dalis nuo visos skolos 25,00 24,47 23,39 24,63 22,07 13,32 12,63

* Pateikiami laikotarpiù pabaigos duomenys.** 1998 m. BVP – 42,990 mlrd. Lt, 1999 m. BVP – 42,597 mlrd. Lt, prognozuojamas 2000 m. BVP – 44,500 mlrd. Lt.

2000 m. kovo mén. pabaigoje valstybés skolos dalisBVP sudaré 29,6 proc. ir, palyginti su 1999 m. pabaiga,padidéjo 1,3 procentinio punkto. Per tà patì laikotarpìvalstybés uûsienio skolos dalis BVP padidéjo nuo 22,8iki 23,4 proc. Valstybés uûsienio skolos lyginamasis svorisvisoje skoloje, palyginti su 1999 m. pabaiga, sumaûéjonuo 80,5 proc. iki 79,1 proc., taæiau jis vis dar yra ganadidelis. Valstybés vidutinés trukmés skolinimosi politikosnuostatose nustatyta, kad valstybés uûsienio skola neturiviröyti 85 proc. visos skolos. Kaip teigiamà reiökinìreikétù paminéti, kad santykiökai maûéja trumpa-laiké valstybés skola. Ji pradéjo maûéti praéjusiùmetù viduryje. 2000 m. pirmojo ketviræio pabaigojetrumpalaiké skola sudaré tik 12,6 proc. visos valstybésskolos.

Öiais metais sueina öiù valstybés vardu gautù paskolùgràûinimo terminai: liepos mén. Europos Sàjungai – 50mln. eurù (190 mln. Lt), JAV eksporto-importo bankui –1,47 mln. JAV doleriù (5,9 mln. Lt), spalio mén. J.P.Morgan Securities Ltd. – 100 mln. JAV doleriù (400 mln.Lt), lapkriæio mén. London Forfaiting Cyprus Ltd. – 25mln. JAV doleriù (100 mln. Lt) ir gruodûio mén. CSFB &Dresdner Bank – 22 mln. Vokietijos markiù (42,6 mln.Lt). Iö viso valstybés ìsipareigojimai minétù kreditoriùatûvilgiu 2000 m. sudarys 738,5 mln. Lt.

Ateinanæiais metais numatoma valstybés finansinénaöta, vykdant uûsienio ìsipareigojimus, bus gerokaimaûesné: rugséjo mén. AB Svensk Eksportkredit – 28,5mln. doleriù (114 mln. Lt), lapkriæio mén. RaiffeisenZentralbank Oesterreich AG – 28 mln. doleriù (112 mln.Lt), gruodûio mén. DePfa Investment Bank – 20 mln.eurù (76 mln. Lt), Credit Lyonnais – 3 mln. doleriù (12mln. Lt). Bendra valstybés skola, gràûintina 2001 metais,sudarys 314 mln. Lt.

2000 m. balandûio mén. uûfiksuotos tam tikrosvalstybés skolos struktúros geréjimo tendencijos: visavalstybés skola, palyginti su kovo mén. pabaiga, sumaûéjonuo 13181 mln. Lt iki 13032 mln. Lt (1,1 proc.), uûsienioskola sumaûéjo nuo 10432 mln. Lt iki 10263 mln. Lt (1,6proc.) ir sudaré 78,8 proc. visos skolos.

Kol kas ankstoka kalbéti apie ilgalaikì, struktú-rinì valstybés finansinés pozicijos pageréjimà,kadangi teigiamos ìtakos turéjo ir nuo Vyriausybésnepriklausantys veiksniai. Pavyzdûiui, lito kursas euroatûvilgiu balandûio mén. pabaigoje, palyginti su kovomén. pabaiga, pakilo 3,7 proc. Turint galvoje, kad euruarba su juo susijusiomis valiutomis nominuota valstybésskola sudaré apie 4 mlrd. Lt arba 49 proc. visostiesioginés uûsienio skolos, vien tik öiuo veiksniu galimapaaiökinti beveik visà uûsienio skolos sumaûéjimà.

telekomo akcijù pardavimo sandorì birûelio mén. Öiùakcijù paklausa antrinéje rinkoje sumaûéjo iki minimu-mo, tuo tarpu pasiúlà didina rinkos dalyviai, laukiantysdar didesnio kainù nuosmukio. Spekuliaciniais tikslaisìsigijè akcijù úkio subjektai patyré didûiausius nuostolius.

Kita vertus, neabejotina, kad dabartiné Lietuvostelekomo akcijù kaina ne tik visiökai neatspindi öios ben-drovés ekonominés-finansinés búklés, bet net ir bendrosvertybiniù popieriù rinkos situacijos, todél artimiausiaisménesiais ji pradés kilti. Kartu galima laukti ir palan-kesnés Oficialiojo sàraöo indekso LITIN dinamikos.

Ateityje gyventojams gali búti pasiúlyta kitù privati-zuojamù bendroviù – Lietuvos dujù, Lietuvos júrùlaivininkystés, Lietuvos geleûinkeliù, Lietuvos avialinijù– akcijù.

12. Valstybés skola ir biudûetas

Kaip jau minéjome pirmajame “Lietuvos makroeko-nomikos apûvalgos” numeryje, valstybés skola tapoviena iö opiausiù öalies ekonomikos problemù. Kol kasnerimà kelia ne tiek santykinis skolos dydis, palygintisu BVP, kiek jos didéjimo tempai. Kad sparæiai didéjavalstybés skola, savo ruoûtu lémé “deficitù – dvyniù”reiökinys – fiskalinis deficitas egzistavo kartu su eina-mosios sàskaitos deficitu. Prognozavome, kad öiais me-tais numatytas valstybés grynojo skolinimosi limitas –1,6 mlrd. Lt greiæiausiai bus iönaudotas, todél valstybésskolos dalis viröys 30 proc. prognozuojamo BVP. Pirmojoketviræio tendencijos patvirtina öià prognozè – valstybésskola, palyginti su BVP, priartéjo prie 30 proc. ribos (ûr.12.1 lentelè).

43

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

Ateityje, euro kursui pradéjus kilti dolerio ir lito atûvilgiu,öis veiksnys veiks prieöinga kryptimi.

Vienas iö svarbiausiù ìvykiù fiskalinés politikos srityje– Vyriausybé iö esmés pritaré Finansù ministerijospateiktiems 2001 metù nacionalinio biudûeto progno-zuojamiems pagrindiniams rodikliams. Numatomos kitùmetù nacionalinio biudûeto pajamos – 8977 mln. Lt,iölaidos – 9564 mln. Lt. Planuojamas deficitas – 587mln. Lt, arba 1,3 proc. BVP. Savivaldybiù biudûetus 2001m. numatoma sudaryti be deficito. Biudûetas planuo-jamas, remiantis oficialia pesimistine prognoze, kad 2001m. realus BVP padidés 2,5 proc., o vidutiné metinéinfliacija bus 1,6 proc.

Manome, kad nacionalinio biudûeto pagrindiniairodikliai planuojami gana konservatyviai ir tai leidûiateigti, kad jo vykdymas bus patenkinamas. Ateinanæiaismetais ekonomika kils spartesniais tempais nei öiemet,todél valstybé turés papildomù pajamù tiek dél pageré-jusiù ìmoniù finansiniù rezultatù, tiek dél iöaugusio var-tojimo. Tiesa, realiau ìvertinti biudûeto projektà busìmanoma tik tada, kai jo rémai bus uûpildyti turiniu, t.y.po pajamù ir iölaidù paskirstymo konkreæiais straipsniais.

Finansù ministerija paskelbé 1999 m. konsoliduotobendro öalies biudûeto (valstybés biudûeto, savivaldybiùbiudûetù, nebiudûetiniù fondù, socialinio draudimo fondù)

duomenis. Bendras fiskalinis deficitas sudaré 3,151 mlrd.Lt, arba 7,4 proc. BVP. Tai rodo, kad praéjusiaismetais öalis stovéjo prie finansù krizés slenksæio,iö esmés turédama tik vienà alternatyvà – grieûtàvalstybés biudûeto ir kitù fondù iölaidù politikà.

2000 m. valstybés biudûeto pajamù planas kol kasvykdomas permainingai. Geguûés ménesì valstybésbiudûetas pirmà kartà per öiuos metus gavo 31 mln. Ltìplaukù daugiau, nei planuota, taæiau per penkis méne-sius negauta 119 mln. Lt planuotù pajamù. Per öì laiko-tarpì valstybés iûdas gavo iö viso 2,308 mlrd. Lt pajamù,tuo tarpu planuotos pajamos buvo 2,427 mlrd. Lt.

Sausio-geguûés ménesiais ì biudûetà visù pagrindiniùmokesæiù, iöskyrus pelno mokestì, pervesta maûiau,negu planuota. Pastarojo mokesæio faktinés ìplaukosbuvo 156,6 mln. Lt ir 27,5 proc. viröijo planuotà dydì.Pridétinés vertés mokesæio ìplaukos sudaré 1,359 mlrd.Lt ir buvo 7,3 proc. maûesnés, nei planuota, akcizù iöviso surinkta 437,8 mln. Lt (16,6 proc. maûiau nei pla-nuota), tarptautinés prekybos ir sandoriù mokesæiù -57,1 mln. Lt (22,8 proc. maûiau, nei planuota).

Nacionalinio biudûeto pajamù surinkimo dinamikà1998-2000 m. pirmaisiais ketviræiais atspindi 12.2lentelé.

12.2 lentelé

Nacionalinio biudûeto pajamos (mln. Lt)

1998 m. I ketv. 1999 m. I ketv. 2000 m. I ketv.

Visos pajamos 2057,7 2110,4 1962,6

Mokestinés pajamos: 1897,6 1903,4 1774,0 juridiniù asmenù pelno mokestis 123,1 130,9 72,0 fiziniù asmenù pajamù mokestis 514,2 574,6 555,7 pridétinés vertés mokestis 843,2 802,9 784,4 akcizai 265,4 265,7 239,6 kiti mokesæiai 151,7 129,3 122,3

Nemokestinés pajamos 160,1 207,0 188,6

Kaip matome iö 12.2 lentelés, öiù metù pirmàjì ketvirtìpablogéjo mokestiniù pajamù surinkimas, palyginti suatitinkamu 1999 m. laikotarpiu.

Prastoka dabartiné valstybés biudûeto situacija at-spindi sudétingà úkio búklè - viena vertus, ìmonés didinogamybà ir prekiù pardavimo apimtì, kita vertus, jos toliaususidúré su nemaûomis finansinémis problemomis bei

apyvartiniù léöù trúkumu. Silpnas vidaus vartojimaspapildomai stabdé netiesioginiù mokesæiù surinkimà.Nors ir tebéra neigiamù valstybés finansinés búk-lés poûymiù, tikétina, kad ji pagerés artimiausiaisménesiais. Neatmestina galimybé, kad ir ateityjeatskirais trumpais laikotarpiais gali iökilti valstybésbiudûeto plano ìvykdymo sunkumù.

44

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

PRIEDAS

A. Ekonomikos vidinés iriöorinés rizikos indeksai

Atsiûvelgiant ì poreikì bendrai ìvertinti ekonomikosraidos vidines ir iöorines sàlygas, pirmajame AB Vilniausbanko “Lietuvos makroekonomikos apûvalgos” (2000 m.balandûio mén.) numeryje pradéti skelbti du rodikliai:

1) Ekonomikos vidinés rizikos indeksas (EVRI);2) Ekonomikos iöorinés rizikos indeksas (EIRI).Tame paæiame leidinyje buvo pateikta ir öiù indeksù

apskaiæiavimo metodika. EVRI ir EIRI negali búti maûesni

A.1 lentelé

Ekonomikos vidinés rizikos indeksas (EVRI)Ekonomikos vidinis “klimatas”

Ekonomikos vidiniai veiksniai Ìvertinimas Svoris Balas Rezultatas Ankstesnisrezultatas

1. Realaus BVP augimas, 1 – prieaugis per 10 proc. 0,05 4 0,20 0,35praéjusieji 12 ménesiù 10 – sumaûéjimas per 10 proc.

2. Laukiamos realaus BVP tendencijos, 1 – ryökus spartéjimas 0,1 3 0,30 0,40palyginti su ankstesne padétimi 10 – ryökus létéjimas

3. Kapitalo investicijù didéjimas, 1 – padidéjimas per 20 proc. 0,1 6 0,60 0,70praéjusieji 12 ménesiù 10 – sumaûéjimas per 20 proc.

4. Laukiami vartotojù 1 – padidéjimas per 10 proc. 0,05 2 0,10 0,25paklausos pokyæiai 10 – sumaûéjimas per 10 proc.

5. Infliacija, praéjusieji 12 ménésiù 1 – maûiau nei 5 proc. 0,05 1 0,05 0,0510 – daugiau nei 100 proc.

6. Infliacijos tendencijos, 1 – ryökus létéjimas 0,05 3 0,15 0,30artimiausi 12 ménesiù 10 – ryökus spartéjimas

7. Priéjimas prie uûsienio 1 – visiökai nekomplikuotas 0,1 3 0,30 0,30finansavimo öaltiniù 10 – visiökai neìmanomas

8. Laisvos darbo jégos resursai 1 – didûiuliai 0,025 2 0,05 0,0510 – kraötutinis trúkumas

9. Palúkanù tendencijos, 1 – ryökus maûéjimas 0,1 4 0,40 0,50artimiausi 12 ménesiù 10 – ryökus didéjimas

10. Valstybés iölaidù ir 1 – labai skatinanti 0,125 9 1,125 1,00skolinimosi politika 10 – absoliuæiai stabdanti

ekonominì aktyvumà

11. Mokesæiù lygis 1 – palyginti ûemas 0,1 6 0,60 0,6010 – labai aukötas

12. Mokesæiù lygio tendencijos 1 – ryökus sumaûinimas 0,05 6 0,30 0,3510 – ryökus padidinimas

13. Energetikos sektoriaus pokyæiai, 1 – prieaugis per 10 proc. 0,1 3 0,30 0,40artimiausi 12 ménesiù 10 – sumaûéjimas per 10 proc.

Bendras rezultatas 1 51 4,475 5,25

uû 1 ir didesni uû 10. Kuo maûesni indeksai, tuo palankiauvertinamas ekonomikos vidinis arba iöorinis “klimatas”.Buvo nustatyta EVRI reikömé – 5,25, taigi ekonomikosvidaus konjunktúra ir jos kilimo perspektyvos ìvertintoskaip öiek tiek blogesnés uû vidutines. EIRI buvo ûenkliaimaûesnis – 4,05, t.y. iöoriné konjunktúra traktuota kaipgana palanki.

Apskaiæiuosime EVRI ir EIRI dabartinéje situacijojeir, palyginè su anksæiau gautais rezultatais, ìvertinsimeekonomikos plétros sàlygù tendencijas pastaraisiaisménesiais.

45

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

Kaip matome iö A.1 lentelés, EVRI sumaûéjo nuo 5,25iki 4,475, t.y. ekonomikos vidinis “klimatas” paste-bimai pageréjo. Pagrindiniai veiksniai, nulémè bendrojoindekso sumaûéjimà buvo: realaus BVP augimas (pa-lyginti su ankstesniu rezultatu, dalinis indeksas sumaûéjonuo 0,35 iki 0,20); laukiami vartotojù paklausos pokyæiai(nuo 0,25 iki 0,10); infliacijos tendencijos perartimiausius 12 ménesiù (nuo 0,30 iki 0,15).

Atskirù indeksù reikömes paskatino koreguotinaujausia statistiné informacija. Padidéjès 2000 m.pirmojo ketviræio BVP nuteikia optimistiökai vertinant iraugimo perspektyvas. Vartotojù paklausa priklauso nuoBVP didéjimo tempù arba gali juos net aplenkti, jeiguúkio subjektù lúkesæiù pokyæiai skatina skirti vartojimuididesnè pajamù bei santaupù dalì. Vartotojù kainùindekso dinamika pirmaisiais öiù metù ménesiais duodapagrindo manyti, kad infliacija ir öiais metais iöliks ganaûemo lygio. Euro silpnumas lito atûvilgiu, didelé importo

prekiù konkurencija neleidûia ìmonéms didinti kainù nettada, kai tai yra pagrìsta padidéjusiomis gamybos irpardavimo iölaidomis.

Tik vienas dalinis indeksas – valstybés fiskalinéspolitikos ìtakos ekonominiam aktyvumui - buvo pa-didintas nuo 1,00 iki 1,125. Restriktyvios fiskalinéspolitikos stabdantì poveikì ekonomikos kilimui sustiprinovalstybés biudûeto pajamù surinkimo ir iölaidù finan-savimo problemos.

Öalies ekonomikos konjunktúra blogiausiai ìvertintapagal öiuos rodiklius: kapitalo investicijù didéjimà perpastaruosius 12 ménesiù (6 balai); valstybés iölaidù irskolinimosi politikos ìtakà ekonomikai (9 balai); mokesæiùlygì ir jo tendencijas (po 6 balus). Palankiausiai ìvertintilaukiami vartotojù paklausos pokyæiai (2 balai), infliacijaper praéjusius 12 ménesiù (1 balas) ir laisvos darbojégos resursai (2 balai).

A.2 lentelé

Ekonomikos iöorinés rizikos indeksas (EIRI)Ekonomikos iöorinis “klimatas”

Ekonomikos iöoriniai veiksniai Ìvertinimas Svoris Balas Rezultatas Ankstesnisrezultatas

1. NVS ekonomikos bendrosios sàlygos 1 – labai geros 0,05 4 0,20 0,2510 – didûiulés problemos

2. Vakarù Europos ir VRE prekybos 1 – labai geros 0,05 3 0,15 0,15partneriù ekonomikos bendrosios 10 – didûiulés problemossàlygos

3. Eksporto ì NVS perspektyvos, 1 – prieaugis per 20 proc. 0,1 2 0,20 0,30artimiausi 12 ménesiù 10 – sumaûéjimas per 20 proc.

4. Eksporto ì Vakarù Europà ir VRE 1 – prieaugis per 20 proc. 0,2 3 0,60 0,80perspektyvos, artimiausi 12 ménesiù 10 – sumaûéjimas per 20 proc.

5. Uûsienio prekybos ir einamosios 1 – labai teigiamos 0,2 3 0,60 0,80sàskaitos balanso tendencijos 10 – labai neigiamos

6. Tiesioginiù uûsienio investicijù 1 – prieaugis per 20 proc. 0,15 3 0,45 0,75didéjimas, artimiausi 12 ménesiù 10 – sumaûéjimas per 20 proc.

7. Kapitalo judéjimo apribojimai 1 – maksimaliai palankús 0,05 2 0,10 0,1010 – maksimaliai nepalankús

8. Prekiù judéjimo apribojimai 1 – maksimaliai palankús 0,05 3 0,15 0,2010 – maksimaliai nepalankús

9. Lito kurso keitimo lúkesæiai 1 – minimalús 0,1 3 0,30 0,3010 – maksimalús

10. Pasauliniù naftos kainù tendencijos 1 – ryökus sumaûéjimas 0,05 6 0,30 0,4010 – ryökus padidéjimas.

Bendras rezultatas 1 32 3,05 4,05

46

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

EIRI taip pat sumaûéjo nuo 4,05 iki 3,05, taigiekonomikos iöorinis “klimatas” vertintinas kaipvisiökai palankus (ûr. A.2 lentelè). Kad indeksaspageréjo, daugiausia lémé öie sumaûéjè daliniai indeksai:eksporto ì Vakarù ir Vidurio Europà perspektyvos(palyginti su ankstesniu rezultatu, indeksas sumaûéjonuo 0,80 iki 0,60); uûsienio prekybos ir einamosiossàskaitos balanso tendencijos (nuo 0,80 iki 0,60),tiesioginiù uûsienio investicijù didéjimas per artimiausius12 ménesiù (nuo 0,75 iki 0,45). Né vienas iö daliniùindeksù nepablogéjo, palyginti su ankstesniu laikotarpiu.Neabejotina, kad palankesné iöoriné konjunktúra

teigiamai atsiliepia ir úkio vidaus búklei, ypaæ tokiojemaûoje ir atviroje Lietuvos ekonomikoje. Paprastaigeréjantis EIRI reiökia, kad artimiausioje ateityje toliaugerés ir EVRI.

Né vienas iö EIRI sudaranæiù rodikliù nebuvo ìvertintasblogesniu nei vidutiniu balu – 5, iöskyrus pasauliniùnaftos kainù tendencijas, kurios buvo ìvertintos 6 balais.Nors öiuo metu naftos kainù pokyæiai yra toli graûunevienareikömiai ir net galima ìûvelgti jù galimomaûéjimo veiksniù, 1999 m. radikaliai pakilusios naftoskainos vis dar neigiamai veikia Lietuvos ekonomikà.

B. Statistinés lentelés

B.1 lentelé

Pagrindiniai Lietuvos uûsienio prekybos partneriai* (mln. Lt)

Eksportas Importas

1999 m. I k. 2000 m. I k. 2000 m. I k.** 1999 m. I k. 2000 m. I k. 2000 m. I k.**

Iö viso 2780 3754 100,0 4193 4970 100,0

Europos Sàjunga 1478 1698 45,2 2160 2291 46,1

Vokietija 470 525 14,0 791 752 15,1

Danija 181 200 5,3 229 216 4,3

Prancúzija 153 185 4,9 125 137 2,8

Didûioji Britanija 127 169 4,5 146 306 6,2

Övedija 115 169 4,5 155 154 3,1

Olandija 57 159 4,2 162 192 3,9

Italija 191 90 2,4 128 134 2,7

C. Europos laisvosiosprekybos sàjunga (CELPS) 145 268 7,1 428 464 9,3

Lenkija 106 182 4,8 287 298 6,0

Nepriklausomù valstybiùsàndrauga (NVS) 501 563 15,0 963 1545 31,1

Rusija 179 225 6,0 754 1375 27,7

Ukraina 71 143 3,8 63 61 1,2

Baltarusija 207 122 3,2 122 73 1,5

Kitos öalys 656 1225 32,7 642 670 13,5

Latvija 309 653 17,4 186 194 3,9

JAV 98 164 4,4 102 85 1,7

Estija 57 70 1,9 106 109 2,2

* Statistikos departamento duomenys pagal öalì siuntéjà.** Lyginamasis svoris, palyginti su visu eksportu arba importu.

47

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

B.2 lentelé

Pagrindiniai mokéjimù balanso rodikliai (mln. Lt)(Analitiné lentelé)

Rodikliai 1997 m. I k. 1998 m. I k. 1999 m. I k. 2000 m. I k.

A. Einamoji sàskaita -844,8 -1171,0 -750,2 -278,0

1. Prekés (f.o.b. kainomis) Eksportas 3661,8 4113,4 3020,8 4134,5

Importas -4607,0 -5303,1 -3943,5 -4706,7

Prekybos balansas -945,2 -1189,7 -922,6 -572,1

2. Paslaugos Kreditas 811,5 913,7 909,4 933,9

Debetas -762,2 -828,9 -643,7 -637,1

Paslaugù balansas 49,3 84,8 265,7 296,8

Prekybos ir paslaugù balansas -895,9 -1104,9 -656,9 -275,3

3. Pajamos Kreditas 65,3 85,1 118,7 125,3

Debetas -200,8 -381,0 -390,5 -328,4

Pajamù balansas -135,5 -295,9 -271,8 -203,1

4. Einamieji pervedimai Kreditas 189,3 234,9 184,5 202,9

Debetas -2,7 -5,1 -6,0 -2,5

Einamùjù pervedimù balansas 186,6 229,8 178,5 200,4

B. Kapitalo sàskaita 12,2 0,1 -4,7 2,4

Kreditas 12,4 0,3 4,2 2,8

Debetas -0,3 -0,2 -8,9 -0,4

C. Finansiné sàskaita 578,8 1391,7 996,5 683,8

1. Tiesioginés investicijos uûsienyje -0,7 52,8 7,0 -12,9

2. Tiesioginés investicijos Lietuvoje 321,9 333,1 422,9 116,2

3. Investicijù portfelis uûsienyje 58,0 -106,3 -3,8 -98,4

4. Investicijù portfelis Lietuvoje 169,8 -30,9 870,5 905,9

5. Kitos investicijos uûsienyje -363,9 588,4 -79,2 -229,8

6. Kitos investicijos Lietuvoje 393,7 554,6 -220,9 2,8

Einamosios, kapitalo ir finansinéssàskaitù balansas (A + B + C) -253,8 220,8 241,5 408,2

D. Klaidos ir praleidimai 224,7 154,7 -480,8 153,8

Bendras mokéjimù balanso saldas(A + B + C + D) -29,1 375,5 -239,3 562,0

Mokéjimù balanso finansavimas 29,1 -375,5 239,3 -562,0

1. Oficialios tarptautinés atsargos 81,4 -345,4 239,3 -562,0

2. TVF paskolos -52,2 -30,1 - -

48

L I ETUVOS MAKROEKONOMIKOS APÛVALGA

B.3 lentelé

Nedarbo lygis apskrityse, miestuose ir rajonuose (proc.)

1999 m. balandûio 1 d. 2000 m. balandûio 1 d.

Iö viso 8,5 11,4

Alytaus apskritis 10,4 12,8

Alytus 8,2 11,2

Lazdijù rajonas* 17,3 19,8

Varénos rajonas 8,9 9,3

Kauno apskritis 6,4 9,2

Kaunas 5,6 8,5

Jonavos rajonas 15,2 18,9

Prienù rajonas 4,3 7,3

Klaipédos apskritis 7,1 10,1

Klaipéda 5,7 8,6

Skuodo rajonas 12,3 16,5

Kretingos rajonas 7,1 8,3

Marijampolés apskritis 11,5 15,0

Marijampolé 11,6 16,6

Vilkaviökio rajonas 12,3 13,6

Öakiù rajonas 10,1 13,0

Panevéûio apskritis 10,0 13,7

Panevéûys 11,0 14,5

Pasvalio rajonas 10,8 20,3

Kupiökio rajonas 8,2 10,1

Öiauliù apskritis 12,4 16,4

Öiauliai 12,9 16,5

Akmenés rajonas 16,5 21,0

Pakruojo rajonas 8,3 11,7

Tauragés apskritis 11,4 14,5

Jurbarko rajonas 14,1 17,6

Öilalés rajonas 6,6 8,6

Telöiù apskritis 9,3 12,1

Maûeikiù rajonas 10,0 13,3

Plungés rajonas 8,0 11,0

Utenos apskritis 8,5 10,8

Ignalinos rajonas 10,6 13,5

Anyköæiù rajonas 6,1 7,6

Vilniaus apskritis 7,0 9,3

Vilnius 5,9 8,0

Öalæininkù rajonas 16,8 20,3

Trakù rajonas 7,5 9,2

* Pagal kiekvienà apskritì pateikiami du rajonai, pasiûymintys didûiausiu ir maûiausiu nedarbo lygiu.

49

N r . 2 , 2 0 0 0 m . L I E P A

B.4 lentelé

Atskirù pramonés öakù pelnas iki apmokestinimo (mln. Lt)

1998 m. 1999 m. Pokytis

Maisto ir gérimù pramoné 200,8 293,1 46,0 %

Lengvoji pramoné -88,7 -24,9 3,6 karto

1. Tekstilés gaminiai -57,4 -51,9

2. Drabuûiù siuvimas 20,6 40,7

3. Odos pramoné -51,9 -13,7

Chemijos pramoné 70,3 14,1 5,0 karto

Baldù pramoné 17,3 8,2 2,1 karto

Elektrinés ir optinés ìrangos pramoné 24,5 -1,9

1. Kompiuteriù -4,8 -2,4

2. Elektros maöinù ir prietaisù -5,0 -12,4

3. Radijo, televizijos ir ryöiù ìrengimù 4,3 -10,4

4. Medicinos ir optikos 30,0 23,3