GAMTAMOKSLIN PASAULIO SAMPRATA BENDRAUNIVERSITETINIS A GRUPS KURSAS Treioji dalis (Egzamino mediaga) 12, 13 ir 14 PASKAIT KONSPEKTAS Prof. R. Juknys Vytauto Didiojo Universitetas 2009

12. mogaus ir aplinkos santyki istorin raidaSkirsime tokius kiekybikai bei kokybikai skirtingus sutampa su etapus (epochas), kurie faktikai pagrindiniais visuomens vystymosi etapais ir vis stiprjaniu mogaus poveikiu aplinkai:

mediokls epocha; emdirbysts epocha pramons epocha; pramons epocha; ini ir mokslo (informacijos) epocha.

1. 1.Mediokls epochaPagrindin moni veikla: Augalini grybi rinkimas Mediokl ir vejyba

1.2. mogaus poveikis aplinkai Prasidjs mik naikinimas Stambij induoli naikinimas

1.3. Ugnis mogaus sjungininkas. Didjantys poveikio mastai Panaudodamas ugn, mogus sugebjo pereiti nuo pavieni vri mediokls prie masinio j naikinimo. Padegus mik, ikastas tranjas buvo suvaromos ir iudomos itisos stambij induoli kaimens. Mamuto, gigantikojo bizono ir kit stambij induoli inykim dalis mokslinink sieja btent su intensyviomis medioklmis.(.Amerikos archeolog argumentai)

1.3. Ar vien mogus kaltas? Daugelio mokslinink nuomone mamut ir kit stambij induoli inykimas arba j skaitlingumo sumajimas sietinas su po treiojo ledynmeio vykusiu klimato atilimu ir padidjusia konkurencija dl paar. Neabejotina, kad pirmyktis mogus gerokai prisidjo prie greitesnio j inykimo.

2. emdirbysts epocha(nuo vlyvojo akmens amiaus iki XVIIIa. vidurio) emdirbyst epochoje mogus prisijaukino kai kurias gyvn ris, kurios tapo ne tik maisto ir rb, bet ir energijos altiniu. Palaipsniui sisavino ir kitus gamtinius vandens ir vjo energijos altinius. Tai sumaino mogaus priklausomyb nuo gamtos, leido pradti sslesn gyvenimo bd. Prireik laisv ems plot, prasidjo spartus mik naikinimas.

2.1. Pagrindin moni veikla emdirbysts epochoje Augalininkyst. Gyvulininkyst. Amatai, miest formavimasis.

2.2. Lydimin emdirbystGalima vertinti kaip pirmj sjomainos sistem: Ideginus mik 3-4 metus, kol isenka mineralini mediag itekliai, sjami sukultrinti augalai, daugiausia javai. Po to em 20-30 met vl uleidiama miku. Kai kuriuose tropik zonos kratuose i primityvi emdirbysts sistema taikoma ir dabar.

2.3. Sslioji emdirbystPradjus ems dirbimui naudoti metalin plg ir em trti namini gyvuli mlu, susidar galimyb emdirbystei pastoviai naudoti tuos paius plotus, todl mikai juose buvo inaikinami visam laikui. Dl tobulesns agrotechnikos spariai didjo uauginam maisto produkt kiekis. Pagerjusi mityba ir gyvenimo slygos spartino moni skaiiaus augim, skatino nauj emi sisavinim, spartino mik naikinim.

2.4. Pirmasis darbo pasidalijimas Padidjus derlingumui, mons galjo imaitinti ne tik patys save, bet dal produkt parduoti. Dalis moni galjo atsilaisvinti nuo ems kio darb, usiimti amatais ir prekyba. Pradjo spariai augti gyvenviets, formuotis mietai, kuriems taipogi reikjo papildom plot todl spartjo mik naikinimas. Padidjo energijos itekli poreikis, pradta plaiau naudoti vandens ir vjo energija. Atsirado geresnio susisiekimo poreikis, tiesiami keliai.

2.5. mogaus poveikis aplinkai emdirbysts epochoje Mik naikinimas Biologins vairovs majimas. Erozijos intensyvjimas ir dykum plitimas. Pirm kart monijos istorijoje ikyla atliek problema organins atliekos (miestai).

2.5. Besikuriani emdirbysts epochos miest aplinkos problemos. Kuriantis emdirbysts epochos miestams spariai intensyvjo ems kio produkt srautai spariai gausjantiems miest gyventojams. Pirm kart civilizacijos istorijoje mogus susidr su gausjani atliek problema. Kadangi dauguma atliek buvo organins kilms, jos daugiausia kl estetinio ir sanitarinio pobdio problemas (infekcij idiniai). Laiko bgyje jos suirdavo ir sijungdavo gamtinius mediag apykaitos srautus.

3. Pramons epocha(nuo XVIII a. vidurio iki XX a.vidurio) Btina prielaida taip vadinamam pramons perversmui ir pramons epochos pradiai buvo veiksmingesni energijos itekli panaudojimas. Tik sukrus garo main ir pradjus naudoti ymiai didesne energija pasiymint organin kur (akmens anglys) tokios prielaidos buvo sukurtos. Tolesn pramons vystymsi ypa paspartino vidaus degimo variklio sukrimas, kaip energijos altinis pradti naudoti naftos produktai. Pradjus gaminti ir naudoti elektr, isisprend energijos perdavimo problemos.

3.1. Pagrindin moni veikla pramons epochoje Pramonin gamyba Energijos ir kit gamtos itekli gavyba. Transporto priemoni ir susisiekimo infrastruktros vystymasis. Nauj mediag krimas ir naudojimas. ems kio industrializacija.

3.2. Spartjanti technikos paangastiprjantis neigiamas poveikis aplinkaivariklis vis didjaniu Usuktas techninio progreso

greiiu darbavosi gamtos sskaita. mogus, tikjs absoliuia mokslo ir technikos paangos galia, pasijuto gamtos valdovu, galiniu j pertvarkinti savo nuoira. mogaus isilaisvinimo i gamtos vart ir gamtinio nihilizmo idjos geriausiai atsispindjo garsaus angl filosofo Dono Loko darbuose. Didjanti gamyba buvo laikoma vieninteliu tikru visuomens gerovs garanto, o rkstantys kaminai tapo visuomens gerovs simboliu.

3.3. mogaus poveikis aplinkai pramons epochoje Aplinkos terimas. Neorganins toksikos atliekos. Kratovaizdio niokojimas. Pramoninis mik naikinimas. Tolesnis biologins vairovs majimas.

4. ini ir mokslo (informacijos) epocha ini ir mokslo epochos pradia siejasi su mokslo ir technikos revoliucija, prasidjusia XX a. viduryje. Apie informacijos visuomens krim visu balsu prabilta XX a. pabaigoje, o teoriniai pagrindai iam procesui padti praeito imtmeio viduryje (N.Vyneris, Kibernetika, 1948; K.enonas, Ryi teorija, 1949). Pradtos kurti elektronins skaiiavimo mainos.

4.1. Antrojo pasaulinio karo takaAntrasis pasaulinis karas i esms pakoregavo prasidjusios naujos epochos trajektorij. sustabd normal visuomens vystymsi. stimuliavo mokslin technin paang. Pasibaigus karui, dauguma karo pramons ir mokslo pasiekim visose laimjusiose (iskyrus buvusi Soviet Sjung) ir pralaimjusiose alyse, buvo pradti taikyti civiliniame gyvenime ir slygojo labai greit pramons, energetikos, transporto, ryi ir kit srii vystymsi.

4.2. Demografinis sprogimasKariniai medicinos pasiekimai, naujai sukurti vaistai ir vakcinos sudar prielaidas greitam pasaulins sveikatos apsaugos sistemos tobulinimui, ymiai sumaino moni mirtingum ir dvigubai (nuo 1 iki 2 proc.) padidino j prieaug. Esant tokiam prieaugiui, moni skaiius emje padvigubja kas 35 metai. Kai kuriose besivystaniose alyse prieaugis pasiek beveik 4 proc. (moni padvigubjimas kas 20 met) Spartus moni skaiiaus augimas (demografinis sprogimas) spariai didina ir poveik aplinkai.

4.3. Iaugs gamtos itekli poreikis Kartu su moni skaiiumi neivengiamai auga ir gamtos itekli naudojimas ir poveikis aplinkai. Itekli naudojimo tempai gerokai virija moni skaiiaus augimo tempus, nes didja moni poreikiai ir j patenkinimo galimybs. Energijos snaudos vienam mogui per dien(Kkal.) epochos Mediokls emdirbysts Pramons 5000 25.000 70.000

Dabartis 230.000

4.4. Itekli naudojimo tendencijos Ypatingas uolis mediagini itekli srityje padarytas, pradjus gaminti ir naudoti vairias sintetines mediagas. Energetini itekli problemos kol kas daugiausia sprendiamos vis didinant ikastinio organinio kuro gavyb ir naudojim, i itekli naudojimo augimo tempai, palyginus su pramons epocha, iaugo dvigubai. Branduolin energetika kur laik (iki ernobylio avarijos) atrod tinkama ieitimi, nes ymiai maiau teria aplink.

4.5. Didjantys maisto produkt poreikiai Galinga ems kio technika, augantis dirbtini mineralini tr ir chemikal (pesticid) naudojimas bei selekcijos ir genetikos pasiekimai sudar galimybes isivysiusiose alyse keleriopai padidinti .. kultr derlingum ir maisto produkt gamyb bei didino neigiam poveik aplinkai. Taiau iuolaikika ems kio gamyba pasiymi labai didelmis energijos snaudomis ir energetiniai indliai maisto produkt auginim, perdirbim bei transportavim keleriopai virija energetin pai pagamint produkt vert. Dl dideli iuolaikikos gamybos kat praktikai nemanoma isivysiusi ali patirties ir technologij perkelti besivystanias alis, kurios dar danai patiria maisto produkt nepriteklius.

4.6. Spartus aplinkos terimo augimasSpariai augantis gyventoj skaiius ir j poreikiai, neregtais mstais didjantis gamtos itekli naudojimas, pramons, transporto, energetikos ir ems kio vystymasis slygojo didiulius aplinkos terimo augimo mastus ir per 20 met nuo mokslins-technins revoliucijos pradios (1950-1970) aplinkos utertumas pasiek tok lyg, kad ikilo akivaizdi ekologins katastrofos grsm ir toliau nebekreipti tai dmesio pasidar paprasiausiai nebemanoma.

mogaus poveikis aplinkai i vietinio peraugo regionin ir pasaulin mastus.

5. Istorinis Romos klubo vaidmuoRomos klubas buvo steigtas 1968 m. ymaus ital ekonomisto ir verslininko Dr, Aurelijaus Paej (Aurelio Paccei) pastangomis. i visuomenin institucija finansavo mokslinius tyrimus, skirtus pagrindini visuomens vystymosi tendencij prognozei. Sudaryti prognostiniai modeliai parod, kad jei ir toliau moni skaiius emje, gamtos itekli naudojimas ir pramon dids augs tokiais pat tempais, tai jau XXI a. pradioje aplinkos terimas pasieks katastrofik lyg.

5.1. Visuomens vertybi dilema: turti ar bti ?Romos klubo finansuoti moksliniai tyrimai ir j nirios prognozs privert visuomen ir mokslo mones pradti iekoti ieities ir bandyti ivengti grsianios ekologins krizs. Emanuelis Fromas Turti ar bti(1975). Susiformavo visuomens ilikimo koncepcija: Jei norime ilikti, turime atsisakyti arba labai apriboti ekonomin paang ir gamtos itekli naudojim bei savo norus turti vis daugiau civilizacijos kuriam grybi.

5.2. Link darnaus vystymosiKadangi visuomens vystymosi ir paangos stabdymas prietarauja visuomens vystymosi dsniams, o nor turti ribojimas - paiai mogaus prigimiai, visuomens ilikimo idjos nesulauk didesnio pripainimo ir teko iekoti kitos ieities. 1980 metai tarptautins aplinkosaugins institucijos paskelb Pasaulio isaugojimo strategij, kuri deklaravo, kad ekonominis vystymasis ir aplinkos apsauga nra prietaringi, nors ir nelengvai suderinami dalykai.

Tai buvo darnaus vystymosi idj, kuri esm visuomens harmonija (darna) su j supania gamtine aplinka, pradia.

6. Klausimai pasikartojimui Galimos kai kuri stambij induoli inykimo Mediokls epochoje prieastys. mogaus poveikis aplinkai emdirbysts epochoje. Dykum ir pusdykumi plitimo emdirbysts epochoje pagrindins prieastys. emdirbysts epochos miest aplinkos problemos. mogaus poveikis aplinkai pramons epochoje. Atliekos emdirbysts ir pramons epochose pagrindiniai skirtumai. Industrinio ems kio poveikis aplinkai. Svarbiausi veiksniai, nulm spariai didjanti poveik aplinkai ini ir mokslo epochoje. ini ir mokslo epochos poveikio aplinkai pagrindinis skirtumas nuo Pramons epochos.

13. Pagrindins regionins ir pasaulins aplinkos problemosPaskaitoje pagrindin dmes skirsime tokioms aplinkos problemoms bei j prieastims ir pasekmms: Rgtieji liets; Pasaulin klimato kaita; Stratosferos ozono sluoksnio irimas.

1.1. Nuo vietini link regionini ir pasaulini aplinkos problemAplinkos terimo poiriu vienas pagrindini dabartins (Mokslo ir ini) epochos skirtum nuo pramons epochos yra tas, kad dl itin spartaus pramons, energetikos ir transporto vystymosi aplinkos terimo mstai i vietinio peraugo regionin ir net pasaulin mast. Kaip tai bebt paradoksalu, prie terimo mast padidjimo tam tikru laipsniu prisidjo ir sugrietinta aplinkos terimo kontrol bei aplinkosaugins priemons pradtos taikyti taip vadinamame aliajame deimtmetyje (1970-1980).

Siekiant sumaintiis solution angl.) (dilution teral koncentracij vandenyje (praskiesti teralus) buvo stengiamasi uterto vandens nuotekas ileisti kuo didesnius vandens telkinius (daugiausia upes, danai jr). Teral koncentracijos miest ore sumainimui buvo pradti statyti aukti kaminai, kad teralai susimaiyt su didesnmis oro masmis.

1.2. Pirmosios aplinkosaugins priemons daugiausia pagrstos teral skiedimu

1.3.Neumirkime gamtos dsniMaterijos tvarumo dsnis:Niekas i niekur neatsiranda ir niekur neprapuola. Todl visos aplink patekusios mediagos anksiau ar vliau, toliau ar ariau, grt em. Taigi, tam tikru laipsniu isprendus vietines aplinkos problemas ir pagerinus miest oro kokyb, terianios mediagos buvo plaiai paskleistos aplinkinse teritorijose ir pradjo formuotis regioninio masto aplinkos problemos.

2. Rgtieji lietsPagrindins terianios mediagos i kuri ore formuojasi rgtieji liets yra sieros dioksidas ir azoto oksidai (monoksidas ir dioksidas), kurie daugiausia aplink patenka deginant organin kur (akmens anglys, naftos produktai, dujos). Patekusios or sieros dioksido ir azoto oksid (monoksido, dioksido) dujos, dalyvaujant vandens garams per vairias tarpines reakcijas virsta sieros ir azoto rgtimis. SO2+ H2O H2SO4

2.1. Rgtieji liets pastebti jau seniai Rgtusis lietus pirm kart pastebtas viename didiausi pramonins revoliucijos centr - Anglijoje, Manesteryje dar XIX a. viduryje. 1852-aisiais Robertas Augusas Smitas nustat ssajas tarp rgij liet ir atmosferos utertumo. Taiau is reikinys pradtas plaiau tyrinti tik XX a. 7-ajame deimtmetyje, kai aplinkos terimas gavo regioninius mastus.

2.2. pH krituli rgtumo matas Absoliuiai neutraliu laikomas 7,0 pH vanduo (distiliuotas vanduo). Gamtoje krituliai natraliai pargtinami iki 5,5pH dl angliargties (CO2+H2O) poveikio ir tokie krituliai laikomi gamtikai neutraliais. Kadangi pH yra atvirktinis vandenilio jon koncentracijos vandenyje logaritmas, tai per 0,1 sumajs pH rodo, kad vandenilio jon koncentracija padidjo du kartus, pH sumajimas vienetu rodo 10 kart padidjusi vandenilio jon koncentracij.

2.3. Krituli rgtumas vairiose Europos alyse (1985-1990)Valstyb Islandija . Skandinavija P.Skandinavija Vokietija Lenkija ekija Lietuva Krituli rgtingumas 5,1 4,6-4,8 4,3-4,4 4,3-4,6 4,3-4,4 4,3-4,4 4,3-4,6

2.4. Rgij liet poveikis Rgtina dirvoem ir vandens telkinius. Daro neigiam poveik augalijai ir gyvnijai, maina j rin vairov. Kenkia moni sveikatai. Spartina statini bei paminkl irim ir korozij.

2.5. Poveikis dirvoemiams ir vandens telkiniams Lietuvos dirvoemiai ir eerai susiformav ant kalking uolien, todl jiems rgij liet poveikis nra toks stiprus. Kai kuriose alyse, ypa Skandinavijoje, kur dirvoemiai ir eerai susiformavo ant granitins uolienos, dirvoemio ir ypa eer rgtjimas yra viena atriausi ekologini problem.

Tarptautin konvencija Dl tolimj uterto oro perna priimta 1979 metais. Numatyta ymiai sumainti sieros ir azoto oksid patekim aplink. gyvendinant i konvencij diegtos vairios aplinkosaugins priemons galino keleriopai sumainti sieros jungini emisij or. Pastangos sumainti azoto oksid emisij nebuvo tokios skmingos, bet krituli rgtumas aplink rgtinani jungini srautai ems paviri Europoje pastaraisiais metais ymiai sumajo.

2.6. Tarptautins kovos su rgiaisiais lietumis priemons

2.7. Metinio sieros lapiojo srauto (kg/ha) pokyiai LietuvojePrie krituli rgtjimo prisidjo ir buvusio Sovietinio bloko subyrjimas, io bloko ali, skaitant Lietuv . Pastaraisiais metais krituli rgtumas Lietuvoje sumajo iki 5,0-5,3 pH15 Kilogramai/ha 10 5 0 1985 1986 1987 1988 1989 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999

3. Pasaulin klimato kaita Apie galim pasaulin klimato atilim dl didjanio organinio kuro deginimo ir dl to didjanios anglies dioksido emisijos or buvo pradta kalbti dar XIX amiaus pabaigoje. ymus ved chemikas S. Arenijus 1896 metais paskelb stebjim duomenis apie anglies dioksido koncentracijos ore didjim. Pagal jo teorinius skaiiavimus, dvigubai padidjus anglies dioksido koncentracijai ore, vidutin oro temperatra emje padidt 5-6 laipsniais.

3.1. iltnamio reikinysis klimato kait slygojantis reikinys buvo pavadintas iltnamio reikiniu, nes anglies dioksidas, panaiai kaip iltnamio stiklas ar plvel, praleidia i sauls sklindani radiacij, taiau sugeria ilgj bang (infraraudonuosius) spindulius, kuriuos atgal erdv spinduliuoja ils ems pavirius.

3.2. Kitos iltnamio reikin sukelianios mediagosVliau paaikjo, kad tokiomis pat, kaip anglies dioksido savybmis (infraraudonj spinduli sugertis) pasiymi ir kitos dujos metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), ozonas (O3), chlorfluorangliavandeniliai (freonai).

3.5. Klimato ilim skatinani duj altiniai Pagrindinis anglies dioksido emisijos altinis yra organinio kuro deginimas energijos gavybos ir transporto sektoriuose. Gana smarkiai prie anglies dioksido koncentracijos augimo prisideda mik, vis pirma tropini mik, naikinimas, dl to sumaja anglies dioksido asimiliacija. Pagrindinis metano altinis ems kis, svrtynai. Pagrindinis freon altinis - aldytuv pramon, buitin chemija.

3.6. Gamtins kilms iltnamio dujosbtina ems apsauga Tam tikras kiekis i, vadinamj iltnamio duj, yra btinas (natralus anglies dioksido kiekis, vandens garai). Prieingu atveju vidutin ems paviriaus temperatra bt apie 30 laipsni emesn nei dabar, ir gyvyb, bent jau dauguma dabartini jos form, emje egzistuoti negalt.

3.7. Suardytas ems ilumos balansas Didjant antropogeninei iltnamio reikin sukeliani duj emisijai, vis didesn ems spinduliuojamos ilumos dalis absorbuojama emutiniuose atmosferos sluoksniuose, Taip suardomas nusistovjs ems ilumos balansas ir klimatas emje po truput yla. Remiantis vairiais tiesiogini stebjim ir modelini skaiiavim duomenimis manoma, kad per pastarj imtmet vidutin temperatra emje pakilo apie 0,5 C.

3.8. Ilgalaiks klimato kaitos prognozs Atlikti sudtingi modeliniai skaiiavimai rodo, kad jei iliks dabartins organinio kuro deginimo tendencijos, tai iki io imtmeio vidurio (2050 metai), skaiiuojant anglies dioksido ekvivalentu, iltnamio reikin skatinani duj koncentracija ore iaugs dvigubai, ir tai turt lemti vidutins ems temperatros padidjim 1,5-4,5 laipsnio. Prognozuojama, kad temperatros pokyiai skirtingose platumose bt gana skirtingi. Maiausiai pasikeist pusiaujo zonos temperatra, o daugiausiai - iaurs pusrutulio auktesnse platumose. Jei vidutin ems temperatra padidt apie 4 laipsnius, tai iaurs poliuje ji iaugt apie 10 laipsni.

3.9. Klimato atilimo pasekms Viena i pagrindini neigiam klimato atilimo pasekmi bt poliarini ir kaln ledyn tirpimas ir pasaulinio vandenyno lygio kilimas. Pagal vidutinius vertinimus, esant dabartinms iltnamio reikin skatinani duj emisijos didjimo tendencijoms, vandenyno lygis iki 2100 met pakilt apie 60 centimetr. Jei i duj emisijos augim pavykt sustabdyti iki 2030 met, tai temperatros augimas ir vandenyno lygio kilimas vis tiek tstsi iki 2100 met ir tuo atveju vandenyno lygis pakilt apie 40 centimetr

3.10. Jr vandens lygio kilimo prieastys Jr vandens lygio kilim ylant klimatui lemia du procesai aigali led tirpimas ir vandens iluminis pltimasis.

Btent vandens trio didjimas kylant temperatrai lemt apie du tredalius prognozuojamo vandens lygio pakilimo, o tirpstani ledyn indlis" sudaryt apie vien tredal.

3.11. Kitos neigiamos pasaulinio Dirvoemio drgms sumajimas; Padidjs ekstremali meteorologini reikini -lii, sausr pavojus. Oro cirkuliacijos suaktyvjimas ir padidjusi uraganini vj grsm; Vandenyno srovi cirkuliacijos pokyiai; Drastiki augalins dangos pasikeitimai, pagreitjs ri nykimas. Kenkj ir lig plitimas.

klimato atilimo pasekms tokios: Krituli pagausjimas dl didesnio igarinimo;

3.12. Galimos teigiamos klimato atilimo pasekms padidt kai kuri ems kio kultr produktyvumas, galtume pradti auginti daugel ilum mgstani augal, kurie dabartiniu metu pas mus augti negali. Taiau neigiamos klimato atilimo pasekms, skaitant nepageidaujamus vietini augal bendrij pokyius ir dalies ri inykim, be abejo, bt nepalyginti rimtesns.

3.13. Ar tikrai klimatas yla? Kalbant apie tokius sudtingus ir stambaus masto procesus, kaip pasaulinis klimato atilimas, btina suprasti, kad visada liks santykinai didelis atlikt vertinim ir prognostini skaiiavim neapibrtumas. Taiau po pastarj met tropini uragan, nusiaubusi ir vien i pagrindini pasaulinio klimato kaitos ignoruotoj JAV, jau ir ia aukiausiu lygiu prakalbta apie btinum imtis konkrei priemoni iam neregto masto procesui sustabdyti.

3.14. JTO organizacijos vaidmuo sprendiant klimato kaitos problemas 1988 kurta pastoviai veikiani tarptautin institucij (IPCC) klimato kaitos procesams analizuoti ir prognozuoti. 1992m., gegu Niujorke priimta JTO klimato kaitos konvencija stabilizuoti iltnamio duj kiek atmosferoje klimato kaitos nesukelianiame lygyje. 1992 birel Rio de aneiro virni susitikime pradtas ios konvencijos ratifikacijos procesas. 1997 gruod Kyoto protokolas, iki 2010 m. 7-8 proc. sumainti anglies emisij lyginant su 1990m.

3.15. Kyoto protokolo gyvendinimas Kad Kyoto protokolas sigaliot, j turjo ratifikuoti alys, kuri CO2 emisija sudaro ne maiau 55 proc. pasaulins emisijos. Rusija ratifikavo Kyoto protokol 2004 lapkrit ir protokolas formaliai sigaliojo. 2005 buvo ratifikavusi 141 alis. JAV, neirint vis tropini uragan, kol kas artimiausiu metu nenumato ratifikuoti Problema net ratifikavusios alys nesugeba ipildyti savo sipareigojim

3.16. Klimato kaitos mainimo priemonsKadangi pagrindin priemon, galinti i esms prisidti prie pasaulinio klimato atilimo sustabdymo arba bent sultinimo, yra organinio kuro deginimo mast mainimas, tai i strategija yra visokeriopai palaikytina ir remtina, nes organinio kuro deginimas, be pasaulinio klimato atilimo pavojaus, sukelia daugum pagrindini iuolaikini aplinkos problem (miest smogai, rgtieji liets, paemio ozono koncentracijos didjimas, vandens telkini eutrofizacija ir kt.).

3.17. Konkreios priemonsAlternatyvs energijos altiniai: Vjo energija; Sauls energija; Vandens energija; Biomass deginimas;Biologinis kuras. Vandenilio energetikos perspektyvos. Branduolin energija (jei garantuotas jos saugumas). Taupesnis energijos naudojimas: Nam apiltinimas, ilumos tiekimo tras atnaujinimas. Vieasis transportas vietoje automobilio, palankesns aplinkai transporto rys, dvirai perspektyvos

4. Stratosferos ozono sluoksnio irimasSu ozono koncentracij pokyiais yra susijusios dvi svarbios aplinkos problemos: Prieemio (troposferos) ozono koncentrasijos didjimas; Stratosferos ozono sluoksnio irimas. Pirmoji i i problem priskiriama prie regionini, antroji prie pasaulini. Prieemio ozono koncentracij didjimas taip pat yra susijs su organinio kuro deginimu ir didjania jo pagrindinio pirmtako azoto dioksido emisija. Kadangi Lietuvos platumose kol kas prieemio ozono koncentracijos daniausiai nesiekia mogui ir kitiems gyviems organizmams pavojingo lygio, tai toliau kalbsime tik apie stratosferos ozono problemas.

Stratosferos ozonas yra pasiskirsts visoje stratosferos sluoksnio storymje, taiau maksimali jo koncentracija randama stratosferos viduryje - apie 25 km auktyje nuo ems paviriaus. Ozono molekuls geba sugerti ultravioletinius spindulius ir ozono sluoksnis tarsi skydas saugo em nuo gyvybei pavojing ultravioletini spinduli, o jo nykimas kelia tiesiogin grsm gyvybs egzistavimui emje.

4.1. Stratosferos ozono sluoksnio reikm

4.2. Stratosferos ozono mato vienetaiKadangi ozonas stratosferoje pasiskirsts netolygiai angl astrofizikas G. Dobsonas pasil ozono kiek stratosferoje matuoti savitais vienetais, kurie vliau buvo pavadinti jo vardu. Dobsono vienetui (D.v.) yra prilyginamas 0,01 milimetro storio gryno ozono sluoksnis, kuris susidaryt vir konkreios teritorijos esant ozon suspaudus vientis sluoksn. Lietuvos platumose ozono kiekis stratosferoje daniausiai svyruoja nuo 300 iki 400 D.v. Tai reikia, kad jei vis stratosferos ozon sukoncentruotume vientis ozono sluoksn, tai jo storis bt viso labo 3-4 milimetrai.

4.3. Natralus stratosferos ozono susidarymas ir irimasStratosferoje ozonas susidaro i deguonies veikiant UV spinduliams, kurie suskaido molekulin deguon (O2) atomus ir ie susijungdami su deguonies molekule sudaro ozon (O3). Kadangi UV spinduliai dalyvauja ne tik ozono susidarymo, bet ir irimo (skilimo) procese, tai maksimali ozono koncentracija susidaro ne stratosferos sluoksnio viruje, kur UV soinduliuot intensyviausia, bet jo viduryje, kur pasiekiamas maksimalus i dviej prieing proces teigiamas balansas.

4.4. Antropogeninis (mogaus veiklos slygojamas)ozono sluoksnio irimas ir j skatinanios mediagosOzono irimo proces skatina katalizatoriai (chloro, fluoro, bromo junginiai). Jau prajusio imtmeio atuntojo deimtmeio pradioje kai kurie mokslininkai perspjo, kad aldytuv, buitins chemijos ir elektronikos pramonje naudojami inertiki chloro ir fluoro chlorfluorangliavandenili junginiai, priskiriami grupei ir populiariai vadinami freonais, patek stratosfer skatina ozono irimo procesus.

4.5. Chloro atomai stratosferos ozono molekuli udikai Dl ultravioletini spinduli poveikio nuo freono (CFCl3; CF2Cl2) molekuls atskils chloro atomas, susioksidavs ir suards vien ozono molekul, per tarpines reakcijas vl susiredukuoja iki chloro atomo ir vl gali dalyvauti ozono molekuli ardymo reakcijose. Tuo bdu kart atskils chloro atomas tampa savotiku ozono udiku ir gali suardyti tkstanius ozono molekuli.

4.6. Ozono skylsGana ilg laik buvo manyta, kad ozono sluoksnio irimas, taip vadinamos ozono skyls yra bdingos tik Antarktidai, kur praeito amiaus septintame deimtmetyje pirm kart ir buvo pastebtas is reikinys. Btina paaikinti, kad ozono skyl nereikia, kad vir tiriamos teritorijos stratosferos ozono sluoksnio i viso nebeliko, bet jo kiekis ia yra smarkiai sumajs. Ozono kiekis vir Antarktidos poliaus sumajo nuo 320 D.v. 1970 metais iki 120 D.v. 1995 metais.

4.7. Stratosferos ozono sluoksnio apsaugaVienoje 1985 metais buvo pasirayta tarptautin konvencija dl ozono sluoksnio apsaugos, o 1987 metais Monrealyje priimti papildomi protokolai dl mediag, ardani ozono sluoksn (freon) gamybos ir naudojimo apribojimo. Jie buvo pakeisti maiau pavojingais, tai yra trumpesnio amiaus, taip vadinamais minktaisiais freonais ar visikai kitomis mediagomis. Taiau dl naudot kietj freon (CFC11, CFC12) ilgaamikumo (j egzistavimo stratosferoje trukm sudaro 50-200 met), greito efekto ios priemons negali duoti.

4.8. Galimos kitos ozono sluoksnio irimo prieastys Ne visi specialistai sutinka, kad pagrindin ozono sluoksnio irimo prieastis yra btent vairiose pramons akose naudojami freonai. Yra duomen apie gana glaudi ozono koncentracijos pokyi stratosferoje ir ugnikalni isiverim koreliacij. Taiau labiausiai pripainta yra antropogenins kilms freon, kaip pagrindins ozono sluoksnio nykimo prieasties, hipotez. Tokio stratosferos ozono problemos traktavimo laikosi dauguma specialist, bet neatmetama ir galima gamtini teriani mediag altini taka.

4.9. Ultravioletin spinduliuot intensyvja yrant ozono sluoksniuiUltravioletiniai spinduliai apima trumpabang nematom sauls spinduli spektro dal nuo 100 iki 400 nanometr. Pagal bangos ilg ir biologin poveik ultravioletiniai spinduliai yra skirstomi tris sritis: UVA - nuo 400 iki 320 nm, UVB - nuo 320 iki 280 nm ir UVC nuo 280 iki 100 nm.

UVA yra beveik nepavojingi gyviems organizmams. Ozonas ios srities ultravioletini spinduli beveik nesugeria. UVB srities ultravioletin spinduliuot yra ymiai pavojingesn. Slopina augal fotosintez, sukelia odos ir aki ragenos v, sukelia augal ir gyvn genetinius pakitimus. Yrant ozono sluoksniui labiausiai didja btent ios srities ultravioletinis spinduliavimas. Pavojingiausia gyviems organizmams yra UVC srities ultravioletin spinduliuot, kurios poveikis i esms prilygsta Rentgeno spinduli poveikiui. Taiau ios srities UV spindulius ozono sluoksnis sugeria beveik visus ios srities spindulius.

4.10. UV spinduliuots poveikis ir intensyvjimas yrant ozono sluoksniui

5. Klausimai pasikartojimui Pagrindins rgij liet formavimosi prieastys; Pagrindins terianios mediagos skatinanios rgij liet formavimsi Rgij liet poveikis; Pagrindins klimato atilim skatinanios mediagos ir j altiniai. Svarbiausi pasaulins klimato atilimo padariniai. Klimato atilim stabdanios priemons. Stratosferos ozono sluoksnio vaidmuo; Pagrindins ozono sluoksn ardanios mediagos ir j altiniai. Ozono taka ultravioletins spinduliuots intensyvumui.

14. Darnaus vystymosi linkKaip minjome pirmosios temos pabaigoje 1980 metai tarptautins aplinkosaugos institucijos paskelb Pasaulio isaugojimo strategij, kuri deklaravo, kad ekonominis vystymasis ir aplinkos apsauga nra prietaringi, nors ir nelengvai suderinami dalykai. Tai ir buvo darnaus vystymosi idj, kuri esm visuomens harmonija (darna) su j supania gamtine aplinka, pradia.

1.1. Darnaus vystymosi koncepcijos formavimosi pagrindiniai etapai 1984 m. prie JT sudaryta speciali Aplinkos ir vystymosi komisija, kuriai vadovauti paskirta Norvegijos Aplinkos ministr Gro Harlem Brundtland. 1987m. Komisija paskelb ataskait Ms bendra ateitis, kur pirm kart oficialiai suformuluotas darnaus vystymosi (sustainable development) terminas. 1992m. JT Rio de aneire sukviet viso pasaulio virni susitikim, kuriame priimta darnaus vystymosi programa 21 amiaus darbotvark (Agenda 21). 2002 m. Johanesburge vl sukviestas virni susitikimas 10 met po Rio, kur pabandyta vertinti pasiekimus darnaus vystymosi srityje ir suformuluoti tolimesnius tikslus.

1.2. JT Aplinkos ir vystymosi komisijaSiekiant konkretizuoti Pasaulio apsaugos strategijoje deklaruot ekonominio vystymosi ir aplinkos apsaugos suderinamum 1984 m. sudarytai JT Aplinkos ir vystymosi komisijai buvo pavesta per tris metus parengti ataskait, kurioje turt bti suformuluoti vairi visuomens vystymosi sektori tikslai bei udaviniai ir numatytos priemons, reikalingos iems tikslams gyvendinti.

1.3. JT ataskaita Ms bendra ateitisG. H. Brundtland komisijos parengtoje ataskaitoje buvo pabandyta konkreiau iifruoti, kaip turt pasikeisti vairios moni veiklos kryptys pramon, energetika, ems kis, bendravimas tarp moni, institucij ir valstybi, kad pasaulis pasukt darnaus vystymosi kryptimi, t. y. moni gyvenimas gert be grsms aplinkai. Ataskaitoje pirm kart suformuluotas ir darnaus vystymosi apibrimas - darnus vystymasis - tai toks vystymasis, kuris leidia patenkinti dabartinius visuomens poreikius, nemainant ateinani kart galimybi tenkinti savo poreikius.

1.4. Rio virni susitikimasRio de aneire vyks virni susitikimas Aplinkos ir vystymosi klausimais buvo vienas i gausiausi JTO rengini. Jame aukiausiu lygiu buvo atstovaujamos 172 alys. Lietuv, kaip jau nepriklausom valstyb, atstovavo tuometinis Aukiausiosios tarybos pirmininkas prof. Vytautas Ladsbergis. Treiojo pasaulio alys be aplinkos klausim labai akcentavo skurdo ir ekonomins paramos klausimus, todl pagrindini dokument derinimas labai usits.

1.5. Rio virni susitikimas ir 21 amiaus darbotvarkToliau vystant G.H.Brundtland ataskaitoje pateiktas idjas, 21 amiaus darbotvarkje buvo pateiktas darnaus vystymosi gyvendinimo planas ir net apskaiiuotos ilaidos, reikalingos j gyvendinti. Rio virni susitikime darnus vystymasis aukiausiu lygiu buvo teisintas kaip pagrindin ilgalaik visuomens vystymosi strategija. iame susitikime be 21 amiaus darbotvarks, buvo priimti dar du labai svarbs dokumentai: Biologins vairovs isaugojimo konvencija ir Klimato kaitos konvencija.

Johanesburge atymta, kad per prajusius nuo Rio de aneiro susitikimo 10 met buvo padaryta nemaa paanga gyvendinant darnaus vystymosi idjas, taiau realiai buvo nuveikta gerokai maiau nei planuota. Johanesburgo kredo nuo plan prie

1.6. Johanesburgo virni susitikimas

darb.Johanesburgo virni susitikime buvo priimti du svarbs dokumentai: Johanesburgo gyvendinimo planas ir Johanesburgo darnaus vystymosi deklaracija, kurioje alys sipareigojo per artimiausius du metus parengti ir pradti gyvendinti nacionalines darnaus vystymosi strategijas.

2. ES - darnaus vystymosi lyderEuropos Sjunga pelnytai laikoma tarptautine darnaus vystymosi idj propagavimo ir gyvendinimo lydere. Dar 1993 m., prajus tik metams po Rio virni susitikimo priimta V-ji aplinkos veiksm programa ir buvo pavadinta Darnaus vystymosi link. ioje programoje daugiausia dmesio buvo skirta penkiems kio sektoriams pramonei, energetikai, transportui, ems kiui bei turizmui ir numatytos priemons i sektori poveikio aplinkai sumainimui.

2.1. ES darnaus vystymosi strategija Europos Sjungos darnaus vystymosi strategija buvo patvirtinta 2001 metais Geteborge (vedija) vykusiame pasitarime. Darnus vystymasis yra ilgalaik Europos Sjungos strategija, utikrinanti vari ir sveik aplink bei gerjani gyvenimo kokyb dabartinei ir ateinanioms kartoms. Darnaus vystymosi koncepcijos pagrindas trys lygiaveriai sektoriai: aplinka, ekonomika, visuomen. Btina, kad ekonominis augimas spartint socialin

paang ir gerint aplinkos bkl, kad socialin politika stimuliuot ekonomin augim, o aplinkos politika bt ekonomikai veiksminga.

2.2. Mainti neigiam kio augimo poveik aplinkai vienas svarbiausi darnaus vystymosi udaviniEkonominio augimo atskyrimas nuo itekli naudojimo ir aplinkos terimo, bei paangi ir palanki aplinkai gamybos technologij diegimas, siekiant kad itekli naudojimas ir neigiamas vairi kio ak poveikis aplinkai augt gerokai liau nei ekonomika arba i viso nebeaugt, o net mat, yra laikomas vienu i kertini ES darnaus vystymosi strategijos udavini.

2.3. Atnaujinta ES darnaus vystymosi strategija ir jos prioritetai2006 metais ES darnaus vystymosi strategija buvo atnaujinta ir joje iskirti ie darnaus vystymosi prioritetai: Klimato kaita ir vari energija Darnus transportas; Veiksminga gamtos itekli apsauga ir valdymas; Darnus vartojimas ir gamyba Visuomens sveikata; Socialin atskirtis, demografija, migracija. Skurdas pasaulyje ir darnaus vystymosi ikiai.

2.4. Klimato kaita ir vari energijaPagal ES darnaus vystymosi prioritet numatoma: Iki 2010 met 12proc. energijos suvartojimo ir 21proc. elektros energijos suvartojimo patenkinti i atsinaujinai energijos altini; Iki 2010 met 5,75 proc. , o iki 2015m. -8 proc. transporto priemoni degal turi sudaryti biologinis kuras (bioetanolis, biodyzelinas); Kasmet sumainti galutin energijos sunaudojim vienu procentu (iki 2017m. 9 proc.).

2.5. Darnus transportasPagal ES darnaus vystymosi prioritet numatoma: Sumainti degal naudojim ir teral emisij; Modernizuoti vieojo transporto sistem; Sumainti lengvj automobili anglies dioksido emisij vidutinikai iki 140 g/km 2009 m. ir iki 120 g/km 2012m. Sumainti transporto keliam triukm. Iki 2010 met perpus sumainti uvusi keliuose skaii, lyginant su 2000 metais.

2.6. Veiksminga gamtos itekli apsauga ir valdymasPagal ES darnaus vystymosi prioritet numatoma: Sustabdyti biologins vairovs nykim, plsti saugom teritorij tinkl; Atkurti paeistas jr ekosistemas. Vengti atliek susidarymo, didinti pakartotin naudojim ir perdirbim; Mainti neatsinaujinani itekli, vis pirma organinio kuro naudojim (atsinaujinantys energijos altiniai).

2.7. Atsinaujinantys energijos altiniai sudaro prielaidas mainti organinio kuro naudojim ir aplinkos tar Vjo energija; Hidroenergija (lygum alyse labai ribotos galimybs - daugiau alos aplinkai nei ekonomins naudos); Geotermin energija; Sauls energija; Tolesnje perspektyvoje - vandenilio energetika.

2.8. Darnus vartojimasis prioritetas itin svarbus naujosiom ES narms Pastaraisiais metais prasidjs gana spartus Lietuvos gyventoj pajam augimas ir didjantis vartojimas kelia ir tam tikras problemas. Labai svarbu pakreipti proces darnaus vartojimo link tai yra utikrinti, kad didesnis vartojimas nereikt didesnio neigiamo poveikio aplinkai, tai yra, kad nedidt gamtos itekli naudojimas ir aplinkos terimas. Siekti darnaus vartojimo nereikia siekio j sumainti. Darnus vartojimas tai toks preki ir paslaug vartojimas, kuris utikrina, kad vartojamoms prekms pagaminti ir eksploatuoti bei paslaugoms utikrinti yra sunaudojama kuo maiau gamtos ir vis pirma energijos itekli bei kuo maiau teriama aplinka.

2.9. Darnus vartojimas ir palankus aplinkai gyvenimo bdas pradkime nuo savs Daniau naudokims visuomeniniu transportu vietoje nuosavo automobilio. Dviratis patogi ir neterianti aplinkos susisiekimo priemon. Pirkime palankesnes aplinkai prekes, tai yra prekes kurios yra ilgaamikesns, j gamybai naudojamos antrins aliavos, j gamybai nenaudojamos toksikos mediagos, j gamybai ir eksploatavimui sunaudojama maiau energijos, vandens ir kit gamtos itekli (ekologinis enklas). Venkime vienkartinio naudojimo produkt vienkartiniai indai, grim tara, nosins ir pan.

2.10. Visuomens sveikataPagal ES darnaus vystymosi prioritet numatoma: Sumainti sveikatos lygio skirtumus valstybse narse ir tarp j (gyvenimo trukms skirtumai); Utikrinti, kad iki 2020 met pavojingos chemins mediagos bt tvarkomos ir naudojamos be didelio pavojaus moni sveikatai ir aplinkai (reglamentas dl chemini mediag naudojimo ir tvarkymo). Gerinti informuotum apie aplinkos tar ir jos keliam pavoj. Gerinti psichin sveikat, mainti saviudybi pavoj.

2.11. Socialin trauktis, demografija ir migracijaPagal ES darnaus vystymosi prioritet numatoma: Utikrinti aukt socialins ir teritorins sanglaudos lyg ir pagarb kultr vairovei. ymiai padidinti moter ir vyresnio amiaus moni uimtum. Skatinti didesn jaun moni uimtum. Padidinti negali turini moni dalyvavim darbo rinkoje. Mainti neigiam globalizacijos poveik.

2.12. Skurdas pasaulyje ir darnaus vystymosi ikiaiPagal ES darnaus vystymosi prioritet numatoma: Gerinti tarptautin aplinkos valdym, grietinti daugiaalius aplinkosauginius susitarimus. Padidinti ekonomin pagalb treiosioms alims (2010m. - 0,56 proc. BVP; 2015 0,7proc. BVP Naujosios alys nars 0,17proc. BVP 2010m.; 0.34 proc. BVP -2015m.

Laikas ne tik gauti param, bet ir padti kitiems!!!

3. Lietuvos darnaus vystymosi strategija (rengjai) Romualdas Juknys, Vytauto Didiojo universitetas (darbo grups vadovas) Riardas Baubinas, Geologijos ir geografijos institutas Jonas epinskis, Vytauto Didiojo universitetas Gediminas Girys, UAB Urbanistika Emilis Gustainis, Aplinkos ministerija Vaclovas Mikinis, Lietuvos Energetikos institutas Romas Pakalnis, Botanikos Institutas Algimantas Misinas, Vilniaus universitetas Evaldas Vbra, Aplinkos ministerija

3.3.2. Darnaus vystymosi koncepcija

Darnus vystymasis - tai visuomens vystymasis, sudarantis galimyb pasiekti visuotin gerov dabartinei ir ateinanioms kartoms, derinant aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius visuomens interesus ir nevirijant leistin poveikio aplinkai rib.

3.3.3. Pagrindinis Lietuvos ilgalaikis strateginis tikslasPagal ekonominio ir socialinio vystymosi bei itekli naudojimo veiksmingumo rodiklius iki 2020 met pasiekti dabartin (2003 met)ES ali senbuvi vidurk, pagal aplinkos taros rodiklius neviryti ES leistin normatyv, laikytis tarptautini konvencij, ribojani aplinkos terim ir indl globalin klimato kait reikalavim.

3.3.4. Lietuvos darnaus vystymosi prioritetai Nuosaikiai spartus, tarp kio ak ir region suderintasekonomikos vystymas. Skirtum tarp region gyvenimo lygio ilyginimas. Pagrindini kio ak poveikio aplinkai mainimas. Veiksmingesnis gamtos itekli naudojimas ir atliek tvarkymas. Pavojaus moni sveikatai mainimas. Pasaulins klimato kaitos ir jos pasekmi velninimas. Veiksmingesn kratovaizdio ir biologins vairovs apsauga. Nedarbo, skurdo ir socialins atskirties mainimas. vietimo ir mokslo vaidmens didinimas. Lietuvos kultrinio savitumo isaugojimas.

Strategijos gyvendinimas Pastaraisiais metais spariai augant ekonomikai kyla rimta grsm, kad spartus ekonomikos augimas bus realizuotas aplinkos kokybs sskaita. Vienas svarbiausi nacionalins DVS udavini yra atsieti spart ekonomikos augim nuo neigiamo poveikio aplikai ir pasiekti, kad energijos ir kit gamtos itekli naudojimas bei aplinkos terimas augt bent dvigubai liau nei gamyba.

Bendrojo vidaus produkto, energijos snaud ir teral emisijos or pokyiai250 200 P r o c e n ta i 150 100 50 0 1995 1996 1997 1998 1999 BVP 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

Galut.en.sanaudos

Ter.emisija or

Vienas didiausi pasiekim pastaraisiais metais spariai augant ekonomikai gamtos itekli (energijos, vandens) snaudos beveik nedidja. Lyginant su 1990 metais energijos intensyvumas (energijos snaudos BVP vienetui pagaminti) sumajo vir trij kart, vandens snaudos beveik 4 kartus.

Saugom teritorij ploto pokyiai (Proc. nuo alies teritorijos)18 16 14 P ro c e n ta i 12 10 8 6 4 2 0 1990 1995 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2020 5 11,1 11,5 11,6 11,9 12 12,1 14,3 14,6 15,3 16

Pastaraisiais metais stebima labai intensyvi legali ir nelegali statyb invazija saugomas teritorijas, skaitant Kuri Nerij. Tai tampa viena i didiausi saugom teritorij problem ir kelia grsm daugelio saugom teritorij ilikimui. Pastaruoju metu rengiamos vairi dokument pataisos, numatanios leisti saugomose teritorijose skaldyti ems valdas ir vl leisti atsikelti saugomas teritorijas em i kit viet, dar labiau padidint ias grsmes.

Buitini atliek riavimas ir j perdirbimas lieka viena i sunkiausiai sprendiam atliek tvarkymo problem. Nors palyginus su 2000 metais atskirai surenkam antrini aliav kiekis i komunalini atliek srauto padidjo apie 4 kartus, taiau didioji dalis buitini atliek vis dar neriuojamos ir keliauja svartynus.

Per pastaruosius kelis metus ioje srityje padaryta didel paanga. I numatyt rengti 11 regionini nepavojing atliek svartyn, penki (Alytus, iauliai, Vilnius, Klaipda, Utena) jau veikia. Marijampols, Teli ir Taurags regioninius svartynus numatyta baigti statyti ir pradti eksploatuoti 2008 metais, o Panevio ir Kauno (Lapi ir Zabielikio svartynai) 2009 metais.

Ekonomikos vystymasis Viena i didiausi bendr ekonomikos vystymosi problem yra ta, kad darbo naumas Lietuvoje yra apie 2,5 karto maesnis nei ES alyse senbuvse ir pastaraisiais metais darbo naumo augimo tempai vis ltja Tai rodo, kad ms ekonomikos augim kol kas daugiau lemia ekstensyvi kio pltra, o ne kokybiniai pokyiai, kurie turi sudaryti darnaus vystymosi pagrind.

Darbo naumo augimo svarba:Darbo naumo augimas darnaus vystymosi kontekste yra ne tik ekonomikos konkurencingum didinantis veiksnys, bet ir btina prielaida svarbiausi socialini bei aplinkos problem sprendimui. Tik diegiant auktsias bei naujausias, palankias aplinkai gamybos technologijas sukuriamos prielaidos spariam gamybos augimui nedidinant neigiamo poveikio aplinkai. Tik spariai augant darbo naumui susidaro galimyb ir spariam gyventoj pajam bei j gerbvio augimui nepaeidiant makroekonominio stabilumo. Tik spartus Lietuvos gyventoj gerbvio augimas gali sudaryti realias prielaidas neigiamiems migracijos procesams sustabdyti ir kitoms svarbioms socialinms problemoms sprsti.

PramonPer pastaruosius du metus pramons sektoriuje sukuriamam BVP iaugo beveik trisdeimt procent, o sunaudojamas galutins energijos kiekis padidjo tik apie 10 proc., tai yra beveik tris kartus maiau nei gamyba ir tai gerokai virija nacionalinje darnaus vystymosi strategijoje prisiimtus sipareigojimus. Vandens naudojimas pramons sektoriuje, neirint spartaus pastarj met gamybos augimo, nedidja ir darnaus vystymosi poiriu tai labai teigiamas reikinys.

Problemos

Gana spariai auga kai kuri aplink teriani ir iltnamio reikin skatinani duj imetimai or. Per pastaruosius dvejus metus azoto oksid imetimai or padidjo 26 procentais, o kietj daleli - 33 procentais, tai yra i teriani mediag imetimai or augo tokiu pat tempu arba net gerokai greiiau (kietosios dalels) nei pramons sektoriuje sukuriamas BVP. Auktomis technologijomis pagrstos pramons produkcijos kiekis gana spariai auga, taiau is augimas ltesnis nei bendras pramons sektoriaus augimas ir panaudojant auktsias technologijas sukurta produkcijos dalis net sumajo iki 5,7 proc. Tam, kad ilgalaikis tikslas (20-25 proc) bt pasiektas, gamybos auktomis technologijomis pagrstos apimtys turi augti ymiai spariau.

Transportas Spariai keiiant Lietuvos automobili park vakarietikos gamybos automobiliais ir palaipsniui j atnaujinant energijos intensyvumas transporto sektoriuje kasmet maja vidutinikai 2,8%., o per pastaruosius dvejus metus 2,6 %. Esant tokioms tendencijoms, per strategijos gyvendinimo laikotarp energijos intensyvumas transporto sektoriuje sumat, apie 1,6 karto. Transporto sektoriaus imetam teriani mediag kiekis iki 2001 m. majo ir palyginus su 1995 metais or pateko 42 % maiau teral. Nuo 2002 teral emisija or pradjo didti, taiau didja dvigubai liau nei sukuriamas BVP.

Problemos

Per pastaruosius deimt met daugiau nei tris kartus sumajo keleivi veam palankiausia aplinkai priemone geleinkeliais, dalis. Per pastaruosius du metus ios neigiamos tendencijos iliko, toliau udarinjamos geleinkelio linijos, niekaip nepavyksta pagyvinti keleivi perveim vidaus vanden keliais. Per ltais tempais auga biodegal indlis automobili kuro balanse todl strategijoje numatytam tikslui pasiekti (15 proc.) prireiks suderint vairi inyb pastangu Eismo saugumas lieka viena i aktualiausi transporto sektoriaus problem. Strategijoje sipareigota iki 2010 met transporto auk skaii sumainti apie du kartus, taiau pastaraisiais metais prieingai -transporto auk skaiius gana spariai didja. Ir tik po skaudi Skuodo vyki Seimui primus seniai silytus keli eismo pakeitimus, nuo 2008 met eismo nelaimi pradjo mati.

ems kisSpariai auga ekologini ki plotaiSERTIFIKUOTI EKOLOGINS GAMYBOS PLOTAI, HA 2000 - 2007 METAIS 150000 100000 50000 0 87802002 m.

120263 102120 70567 23289 429612005 m. 2006 m. 2007 m.

2003 m.

2004 m.

ProblemosNesukurta visuomens informavimo, ekologik produkt realizavimo, kokybs vertinimo sistema, todl didioji produkcijos dalis parduodama kaip prastin produkcija. Faktikai ekologini ki plotas didja ne todl, kad ekologiniuose kiuose uaugint produkcij galima parduoti brangiau, o tik dl didjani imok. Nutrkus ES paramai dauguma ekologini bt priversti atsisakyti savo veiklos ir grti prie tradicinio kininkavimo.

Bstas Parengta ir Vyriausybs nutarimu patvirtinta bei pradta gyvendinti daugiabui nam modernizavimo finansavimo programa. Atnaujintoje bsto strategijoje numatyta skatinti gyvenamj nam atnaujinim ir modernizavim, didinti j energin veiksmingum, tobulinti finansavimo mechanizmus ir pasiekti, kad iki 2020 met ilumins energijos ir kuro santykins snaudos, skaiiuojamos bsto naudingojo ploto vienetui, sumat ne maiau 30 procent

Problemos Per ltai vyksta daugiabui blokini nam renovacija. Nesuradus galimybi ymiai padidinti investicijas i itin svarbi srit, nepavyks laiku pasiekti strategijoje numatyto ilgalaikio tikslo Nepakankamais tempais vyksta ilumini mazg ir ypa ilumos tiekimo tinkl renovacija. Tai ne tik didina energijos snaudas ir bst apildymo katus, bet ir sukelia socialines grsmes.

Socialinis vystymasis Nedarbo pokyiai20 18 16 14 12 10 8 6 4 2 0 17,4 13,2

12,4 8,3 5,6 4,3

1998

2001

2003

2005

2006

2007

Nedarbo lygio dinamika Lietuvoje Nedarbo lygio dinamika ES-27

Nedarbo lygio dinamika ES-15

Vidutin mnesin Vidutins mnesins disponuojamos pajamos nam pastar penki vienam nam kio nariui per pastarj penki met laikotarp padid met laikotarp padidjo 1,73 karto (nuo 495,8 iki Ypa 859,3 Lt). Ypa spartus io rodiklio augimas 2006ufiksuotas 2006-2007 m. laikotarpiu (26 proc.). paspart Nors 2007 m itin paspartjo infliacijos augimo siek tempai (vidutinis metinis jos rodiklis. siek 8,1 ta darbuotuoj proc.), taiau darbuotuoj realusis darbo umokestis ( palyginti su ankstesniais metais) padid gyventoj padidjo net 17 proc. ir gyventoj pajamos augo spar preki dvigubai spariau nei plataus vartojimo preki kainos. - Per tris pastaruosius metus minimali nesin padid mnesin alga padidjo 1,6 karto.

Vidutin Vidutins disponuojamosios pajamos nam mnes 2003 vienam nam kio nariui per mnes 2003 2007 m. (Lt)% 1000 900 800 700 600 500 400 300 200 100 0 457,6 859,3 680,8 579,7 495,8

2003

2004

2005

2006

2007

Neirint spartaus pastarj met vartojimo ilaid augimo, kuris net virija gyventoj pajam augimo tempus, jos vis dar apie tris kartus maesns nei ES alyse senbuvse todl gana spartus tolesnis vartojimo ilaid Lietuvoje augimas yra neivengiamas ir tai vienas i rimiausi iki darniam vystymuisi.

SveikataViena rimiausi problem palyginti trumpa gyvenimo trukm. Lietuvos gyventojai vidutinikai gyvena apie 6 metus, o vyrai beveik 10 met trumpiau nei ES alyse senbuvse.80,00 78,00 76,00 74,00 71,46 72,00 70,00 68,00 66,00 64,00 1990 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2010 2020 73 71,08 71,3971,76 71,78 71,91 72,19 72,0671,32 71,19 72,19 70,92 79

69,08 70,26

Vidutins gyvenimo trukms pokyiai Lietuvoje

ymiai didesnis nei ES kdiki mirtingumas kita labai svargi sveikatos apsaugos problema.14 12 10 8 6 4 2 0 1990 1995 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2010 2020 10,3 8,5 7,8 7,9 6,8 7,85 6,85 6,8 5,9 6,49 4,3 12,4

Naujagimi iki vieneri met mirtingumo i 1000 gimusi dinamika Lietuvoje 1990 2004 m.

4. Klausimai pasikartojimui Europos Sjungos darnaus vystymosi prioritetai Atsinaujinantys energijos altiniai. Pagrindiniai darnaus vartojimo bruoai. Pagrindinis Lietuvos darnaus vystymosi tikslas. Lietuvos darnaus vystymosi prioritetai kuo jie skiriasi nuo bendrj ES darnaus vystymosi prioritet? Darbo naumo augimo vaidmuo sprendiant aplinkos ir socialinio vystymosi problemas. Pramons problemos darnaus vystymosi poiriu. Transporto problemos darnaus vystymosi poiriu. Pagrindins sveikatos apsaugos problemos darnaus vystymosi poiriu.