referatas kms

Titulinis

„Distancinio mokymo vystymas Lietuvoje“

TurinysĮvadas..........................................................................................................................................................3

Nuotolinis (distancinis) mokymasis.............................................................................................................4

Pagrindiniai nuotolinio mokymo principai...................................................................................................4

Mokymų metodai........................................................................................................................................5

Nuotolinio mokymo metodai......................................................................................................................6

Nuotolinio mokymosi formos..................................................................................................................7

Mokymosi proceso ir pasiekimų vertinimas nuotoliniame mokymesi.....................................................7

Nuotolinio mokymosi galimybės Lietuvoje..................................................................................................8

LVU programa........................................................................................................................................10

Elektroninio mokymosi paslaugos (LieDM)............................................................................................11

eLABa (anksčiau – LABT) projektas........................................................................................................12

Valdymo paslaugos (LieMSIS)................................................................................................................13

Išvados.......................................................................................................................................................15

Literatūros sąrašas.....................................................................................................................................16

2


Įvadas

Gyvename tokiame šiuolaikiniame pasaulyje, kur viskas nuolatos keičiasi, plečiasi,

modernėja, tobulėja. Plečiasi mus supantis pasaulis, keičiasi žmonių suvokimas apie viską.

Keičiantis ir tobulėjant žmonėm, tobulėja ir įvairios technologijos, galinčios pasiūlyti įvairių

naujovių visuomenei. Dažnai visur skubant ir bandant viską suspėti, žmonėms dažnai pritrūksta

laiko viskam atlikti, pavyzdžiui daug dirbant, mažai lieka laiko savęs tobulinimui, mokslams ir

atvirkščiai – daug mokantis ir tobulinant save kaip asmenybę – nelieka laiko pakankamai dirbti ir

užsidirbti. Kaip išspręsti problemą, kai kartais žmonės neturi galimybių ar ne visada turi laiko

keliauti į mokymo įstaigas, kur galėtų įgyti norimą išsilavinimą? Vienas iš atsakymų –

nuotolinis, arba distancinis mokymas.

Nuotolinis (distancinis) mokymas, tai puiki galimybė žmonėms siekti norimos

specialybės, išsilavinimo, mokslo aukštumų. Šis puikus dalykas suteikia galimybę tobulinti savo

žinias ir įgūdžius, kasdien neatvykstant į universitetą, mokyklą ar kitą mokymosi įstaigą.

Nuotolinis mokymasis turi daugybę formų, iš kurių gali rinktis kiekvienas. Juk dažnai žmogus

didžiąją dienos dalį dirba, keliauja ar turi kokių nors sveikatos sutrikimų, kurie užkerta kelią

kiekvieną dieną keliauti į universitetą. Būtent nuotolinio mokymosi dėka ši problema nesunkiai

gali būti išspręsta.

Pagrindinis šio referato tikslas – kuo artimiau susipažinti su nuotolinio mokymosi

principais, įsigilinti į nuotolinio (distancinio) mokymo galimybes ir vystymąsi Lietuvoje. Taip

pat rašydamas šį referatą tikiuosi labiau pagilinti savo žinias susijusias su šia pasirinkta tema,

paminėti įvairias programas vykdomas Lietuvoje, susijusias su nuotolinio mokymusi, išmokti

atsirinkti naudingos ir vertingos informacijos iš įvairių informacijos šaltinių, bei pritaikyti naujai

įgytas žinias savo gyvenime.

3


Nuotolinis (distancinis) mokymasis

Tobulėjančios informacinės ir komunikacinės

technologijos išplečia galimybes išsilavinimą įgyti nuotoliniu

būdu. Nuotolinis mokymasis (angl.distance learning) – tai

nuoseklus savarankiškas ar grupinis mokymas(is), kai

besimokančiuosius ir mokytoją, dėstytoją skiria atstumas ir / ar

laikas, o bendravimas ir bendradarbiavimas, mokymosi

medžiaga pateikiama informacinėmis ir komunikacinėmis

technologijomis (IKT). Pagal mokymosi laiką nuotolinis

mokymasis skirstomas į tris rūšis.

1 iliustracija. Mokymasis

Nuotolinis mokymasis, kuris vyksta fiksuotu laiku ir kartais tam tikroje vietoje,

pavyzdžiui, naudojant vaizdo ar garso konferencijų būdą, vadinamas sinchroniniu.

Asinchroninis nuotolinis mokymasis vyksta bet kur ir bet kuriuo metu, bendraujama

naudojantis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis ar paprastu paštu.

Asinchroninio nuotolinio mokymosi metu lengviau suderinti darbo, šeimos reikalus ir mokymąsi.

Mišriajame nuotoliniame mokyme yra sinchroninio ir asinchroninio mokymosi elementų

(Simonson, Smaldino, Albright, Zvacek, 2008) [1]

Nuotolinis mokymasis naudingiausias asmenims, kurie:

Negali atvykti į mokymo įstaigą;

Dirba ir nori tobulinti ar įgyti kvalifikaciją, laipsnį;

Turi mokymosi sunkumų (greitai išsiblaško, lėčiau suvokia naują informaciją ir pan.);

Turi specialiųjų ugdymosi poreikių;

Daug keliauja (siekia karjeros sporte, muzikoje ar mene);

Gydosi ligoninėje ar sanatorijoje;

Yra labai gabūs;

Turi specifinių psichologinių bendravimo problemų ir kt. [1]

4


Pagrindiniai nuotolinio mokymo principai

Pagrindiniai nuotolinio mokymo principai yra šie:

1. Vaizdumo

2. Sąmoningumo ir aktyvumo: reikalauja, kad mokymas ir išmokimas nebūtų mechaniški,

kad besimokantysis visada galėtų atsakyti į klausimą – kodėl?

3. Prieinamumo: reikalauja, kad mokomasis turinys, mokomoji medžiaga atitiktų

besimokančiųjų gebėjimus ir būtų jiems suprantama.

4. Žinių tvirtumo: reikalauja mokyti taip, kad studentai neužmirštų, ką išmoko.

5. Teorijos ir praktikos ryšio: reikalauja skatinti ir mokyti besimokančiuosius įgytas žinias

taikyti praktikoje, naudoti jas tolesniam aplinkos pažinimui ir jos pertvarkymui. [2]

Mokymų metodai

Mokymo metodai (būdai) – tai dėstytojo veiksmų modeliai, kurie turi atitikti siekiamus

mokymo tikslus, uždavinius ir mokomojo turinio pobūdį.

Mokymo metodų klasifikacija:

Pagal studentų aktyvumą:

1. Dėstymas

2. Savarankiškas studentų darbas

Pagal pažinimo savarankiškumą:

1. Aiškinamasis – iliustracinis

2. Reprodukcinis

3. Probleminio dėstymo

4. Euristinis (paieškų)

5. Tiriamasis

5


Pagal žinių šaltinį:

1. Žodiniai

2. Vaizdiniai

3. Praktinė veikla [2]

Nuotolinio mokymo metodai

Pristatymai

Grupinis darbas

Seminarai

Imitavimas

Pratimai

Diskusijų grupės

Skambučių grupės

Priežiūra (individuali arba visos grupės)

Žaidimas vaidmenimis

Pristatymai (individualūs arba grupiniai)

Savarankiškas studijavimas

Projektai [2]

Nuotolinis mokymasis yra veiksmingas būdas skatinti anksti iš švietimo sistemos

iškritusius asmenis tęsti mokymąsi, mokymąsi visą gyvenimą ir pan. Tai platesnis,

lankstesnis priėjimas bei daugiau galimybių mokytis ir įgyti išsilavinimą, kvalifikaciją.

Darbdaviams – tai galimybė lanksčiau, taupant laiką ir pinigus organizuoti mokymus ar

kvalifikacijos tobulinimo kursus darbo vietoje. Valstybei – tai galimybė didinti švietimo sistemos

našumą ir efektyviai naudoti lėšas, suteikti galimybę mokytis tikslinėms grupėms (specialiųjų

ugdymosi poreikių turintiems asmenims, suaugusiesiems, dirbantiesiems, organizuoti mokytojų

rengimą, tobulinti mokytojų kvalifikaciją ir pan.), skatinti mokymąsi visą gyvenimą, didinti

švietimo kokybę

Dabartinis informacinių ir komunikacinių technologijų lygis ir įvairovė sudaro daug ir

įvairių nuotolinio mokymosi galimybių: nuo susirašinėjimo iki virtualiųjų klasių. Šiuo metu

dažniausiai nuotolinis mokymasis teikiamas įvairiomis interneto priemonėmis: virtualiąja

6


mokymosi aplinka, vaizdo konferencijomis, atviraisiais švietimo ištekliais, antrosios kartos

interneto įrankiais ir paslaugomis, trimačiu virtualiuoju pasauliu ir kt. Detaliau jie aprašomi

tekste.

Mokymosi proceso ir pasiekimų vertinimas nuotoliniame mokymesi yra tam tikra

besimokančiojo kontrolė ir kartu vienas iš informacijos programos kursui vertinti ir tobulinti

šaltinių. Vertinimui gali būti taikomi įvairiausi metodai, kaip antai: internetinis klausimynas,

diskusijų forumai, vaizdo ir garso konferencijos, simuliacijos, probleminės užduoties pateikimas

ar rašto darbai, pateikčių rengimas.

Tačiau norint pasinaudoti informacinių ir komunikacinių technologijų galimybėmis

mokantis nuotoliniu būdu, reikia tam tikrų visuomenės kompiuterinio raštingumo įgūdžių,

informacijos apie jas ir infrastruktūros. Būtina užtikrinti aktualių ir tinkamų nuotolinio

mokymosi programų, kursų ir mokymosi medžiagos teikimą, taip pat sudaryti galimybę

labiausiai pažeidžiamoms besimokančiųjų grupėms (anksti iškritusiems, turintiems specialiųjų

ugdymosi poreikių, gyvenantiems kaime, vyresnio amžiaus asmenims ir pan.) mokytis nuotoliniu

būdu.[1]

Nuotolinio mokymosi formos

2 iliustracija. Nuotolinio mokymosi formos.

Mokymosi proceso ir pasiekimų vertinimas nuotoliniame mokymesi

Vertinant atliktą studentų darbą jie gali matyti savo pažangumą ir jausti tam tikrą

kontrolę. Kartu kuratorius gali stebėti studentų pasiekimus. Jeigu dauguma studentų susiduria su

ta pačia problema ar prastai išmoksta kurį nors dalyką, tai yra signalas kuratoriui, kad reikia

7


koreguoti mokymo planą, mokymosi medžiagą ir pan. Taip pat vertinimo tikslai gali būti

„administraciniai“: programos vertinimas ir tobulinimas, tendencijų stebėjimas, tradicinių studijų

studentų ir nuotolinių studijų studentų pasiekimų lyginimas, nors toks lyginimas vargiai parodys,

kad skirtumai yra statistiškai reikšmingi (Simonsom, Smaldino, Albright, Zvacek, 2008). [1]

1 lentelė. Vertinimo metodai nuotoliniame mokymesi. Šaltinis: Simonsom M., Smaldino S. E., Albright M.

Zvacek S., 2008

Nuotolinio mokymosi galimybės Lietuvoje

Nepaslaptis, kad Lietuvoje žmonės vis dažniau renkasi nuotolinio mokymosi teikiamas

paslaugas, naudojasi jo galimybėmis. Tai jiems leidžia padaryti nuolat tobulėjančios

technologijos ir įvairių institucijų iniciatyva, sukurianti visas sąlygas žmonėms naudotis

nuotoliniu (distanciniu) mokymusi. Todėl be nuolatinių ar ištęstinių studijų, vis daugiau žmonių

renkasi nuotolines studijas savo patogumui. Tai parodo lentelė (2 lentelė), kurioje pagal vieno

tinklalapio duomenis yra pateikta informacija vaizduojanti studentų studijų krypčių pasirinkimus

ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Nuotolinio mokymosi tendencijos Lietuvoje:

Informacinės ir komunikacinės technologijos sparčiai vystosi, jos tampa prieinamesnės,

atsiranda naujų nuotolinio mokymosi formų, organizavimo būdų, kaip antai antros kartos

internetas ar mobilusis mokymasis.

Auga nuotoliniu būdu besimokančiųjų skaičius, daugėja tradicinių švietimo įstaigų,

siūlančių nuotolines programas ir kursus. Ateityje švietimo įstaigos, norėdamos išlikti

konkurencingos, turės siūlyti nuotolinius kursus, programas.

8


Dauguma šalių nuotolinį mokymąsi priima kaip galimybę švietimo prieinamumui didinti,

į švietimo sistemą sugrąžinti anksti iškritusius vaikus, užtikrinti mokymąsi visą

gyvenimą.

Svarbi ir nuolat keliama problema yra sistemingas ir nuolatinis nuotolinio mokymo(si)

kokybės užtikrinimas ir gerinimas. Tam pasiekti kuriami kokybės kriterijai, (tarptautiniai)

standartai, (į)vertinimo sistemos ir pan.

Nuotolinio mokymosi globalizacija ir internacionalizavimas. Galima teigti, kad

mokymasis nebeturi „sienų“, t.y. sukurti nuotolinio mokymosi produktai, programos

naudojamos visame pasaulyje, pavyzdžiui „Moodle“.

Švietimo institucijų ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, pavyzdžiui, naudojant kai

kurias nuotolinio mokymosi formas, mišrųjį mokymąsi, asmuo mokosi profesinėje

mokymo įstaigoje ir dirba ar atlieka praktiką privačiame sektoriuje. Įvairių švietimo

įstaigų bendradarbiavimas (bendrojo ugdymo, aukštųjų mokyklų ir kt.), taip pat

tarptautinis bendradarbiavimas padeda lengviau keistis ištekliais ir dalytis patirtimi.

Pastebima tendencija (taip pat ir Lietuvoje), kad nuotolinis mokymasis dominuoja

aukštajame moksle. [1]

2 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal studijų formą 2008-2011 (proc.)

Duomenų šaltinis: Eurostudent duomenų bazė.

Iššūkiai

Didžiausi iššūkiai teikiant nuotolinį mokymąsi Lietuvoje yra informacinių ir

komunikacinių technologijų, infrastruktūros trūkumas bei menki naudojimosi IKT įgūdžiai.

Labiausiai pažeidžiamos besimokančiųjų grupės, kaip anksti iškritusieji, rizikos grupės vaikai,

kaimo vietovių ar vyresniojo amžiaus gyventojai (3 lentelė) ir pan., dažnai neturi galimybių

mokytis nuotoliniu būdu arba nežino apie tokią galimybę.

9

http://www.eurostudent.eu/results/data


Tokia pati tendencija pastebima ir tarp mokytojų: tarptautinio mokymo ir mokymosi

tyrimo TALIS 2008 metu dauguma apklaustųjų mokytojų (80,5 proc.) teigė, kad mokymui

reikalingų IKT įgūdžių poreikis yra vidutinis arba didelis. Dar vienas iššūkis – nuotoliniu būdu

teikiamų kursų aktualumas ir tinkamumas, t.y. kursų, programos turinys tinkamas ir pritaikytas

įvairioms grupėms, kaip specialiųjų poreikių, labai gabiems ir pan., o mokymosi medžiaga

sudaryta taip, kad atitiktų savarankiško mokymosi reikalavimus ir besimokantysis galėtų mokytis

vienas.

Iššūkis, su kuriuo susiduria visos valstybės, - nuotolinio švietimo kokybės užtikrinimas,

veiksmingos nuotolinio mokymosi kokybės vertinimo ir užtikrinimo sistemos kūrimas,

tobulinimas. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, kad organizuojant , rengiant mokymosi medžiagą,

teikiant nuotolinį mokymą, padidėja personalo bei techninių darbuotojų darbo krūvis.

3 lentelė. 2011m. IKT naudojimo ir gebėjimų lygis Lietuvoje (proc.)

Duomenų šaltinis: Eurostat

LVU programa

Lietuvos virtualaus universiteto 2007–2012 m. programa, skirta mokslui ir studijoms bei

švietimui.

Programos priemonės nukreiptos į tai, kad įsisavintos pažangios technologijos ir žinios

per žmonių švietimą, jų aukštesnę kvalifikaciją būtų panaudotos kituose visuomenės sektoriuose,

taip pat verslo aplinkoje.

LVU programos tikslas yra panaudojant sukauptą patirtį bei sukurtą informacinių

technologijų infrastruktūrą sudaryti sąlygas ir padėti Programos dalyviams, veikiant pagal

10


tinklinį modelį, vykdyti ir plėsti savo veiklą virtualioje erdvėje, teikiant aukštojo mokslo ir kitas

švietimo paslaugas Lietuvos gyventojams ir konkuruojant pasaulio rinkose. [3]

Programos uždaviniai yra:

skatinti e. mokymosi procesus virtualioje erdvėje;

plėtoti Lietuvos e. mokymosi infrastruktūrą;

plėtoti integruotą Lietuvos mokslo ir studijų informacinę erdvę;

plėtoti Lietuvos mokslo ir studijų planavimo, valdymo ir savitarnos infrastruktūrą.

Elektroninio mokymosi paslaugos (LieDM)

Lietuvos nuotolinio mokymo tinklas pradėtas kurti 1998 m. inicijuojant ir vykdant

valstybės investicijų programą „Distancinio mokymo vystymas Lietuvoje“ (LieDM projektas,

1998 m), vėliau „Distancinio mokymo plėtra Lietuvoje (LieDM-2 projektas, 1999-2000 m.),

ITMiS (Informacinės technologijos mokslui ir studijoms) 2001-2006 m. programą, Europos

Sąjungos struktūrinių fondų projektą „Informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis

grįsto nuotolinio mokymosi tinklo plėtra Lietuvoje“ (2005-2007 m.). Šiuo metu LieDM tinklas

vystomas vykdant Švietimo ir mokslo ministro 2007 04 27 įsakymu Nr. ISAK-791 patvirtintą

programą „Lietuvos virtualus universitetas (2007-2012)“ (LVU). Programą sudaro keturi

uždaviniai – E.mokymosi procesų virtualioje erdvėje skatinimo uždavinys (EMSaS), Lietuvos

e.mokymosi infrastruktūros plėtros uždavinys (LieDM), Lietuvos mokslo ir studijų integruotos

informacinės erdvės plėtros uždavinys (LABT), Lietuvos mokslo ir studijų planavimo, valdymo

ir savitarnos infrastruktūros plėtros uždavinys (LieMSIS). [4]

LieDM tikslas - sukurti ir koordinuoti informacijos ir telekomunikacijos technologijomis

paremtą aukštojo mokslo studijų ir tęstinio mokymosi sistemą.

LieDM prioritetai

Aukštųjų mokyklų partnerystė vystant distancinį mokymą bei mokymąsi

Moderniomis informacijos ir telekomunikacijos technologijomis paremtos aukštojo

mokslo studijos

Virtualūs universitetai ir e-mokymosi plėtra

11


Lygiateisė LieDM tinko narystė Europos ir pasauliniuose distancinio mokymosi tinkluose

[4]

LieDM veikla

Nuotolinio švietimo sistemos strateginis vystymas

Nuotolinio mokymosi rinkos tyrimai ir poreikių analizė

Nuotoliniu būdu teikiamų studijų modulių ir programų kūrimas bei teikimas

Interaktyvių ir virtualių mokymosi aplinkų kūrimas bei palaikymas

Vaizdo konferencijų tinklo plėtra bei veiklos koordinavimas

Garsinių ir vaizdinių mokymo priemonių kūrimas [4]

LieDM tinklo resusrai

3 vaizdo konferencijų studijos

19 vaizdo konferencijų mini studijos

3 regioniniai nuotolinio mokymosi centrai

46 distancinio mokymosi klasių

8 nuotolinio mokymosi internetinės klasės

Techninis centras

Profesionalios filmavimo ir montavimo studijos [4]

LieDM tinklo veiklos rezultatai

Teikiama 10 magistro studijų programų, kuriose studijuoja daugiau kaip 640 studentų

Sukaupta ir teikiama daugiau kaip 1070 nuotolinio mokymosi kursų

Juose registruojama daugiau kaip 46 000 klausytojų

Kasmet įvyksta apie 780 vaizdo konferencijų

Sukaupta daugiau kaip 6000 valandų paskaitų ir mokymuisi skirtų renginių vaizdo įrašų

[4]

eLABa (anksčiau – LABT) projektas

Tikslas

12


Plėtoti integruotą Lietuvos mokslo ir studijų informacinę erdvę, apimančią tradicines bei

e. bibliotekas, e. leidybą, informacijos paiešką ir pateikimą vartotojams, teikiančią virtualias

paslaugas Lietuvos mokslo ir studijų bei švietimo institucijų darbuotojams, studentams,

mokiniams, gyventojams bei kitoms e. sistemoms. [5]

Veiklos

Palaikyti ir plėtoti eLABa bazinę infrastruktūrą

Palaikyti ir plėtoti eLABa informacinę sistemą, integruojant sukurtus projektinius

produktus (ETD, PDB, Lietuvos mokslo ir studijų e. leidybos sistemą, LVB)

Palaikyti ir plėtoti Bibliotekų informacinę sistemą (BIS), sukuriant bendrai naudojamas

paslaugas bibliotekiniams procesams automatizuoti

eLABa yra palaikoma ir plėtojama kaip Lietuvos mokslo ir studijų informacinės

infrastruktūros plėtros 2013–2015 metų programos (LITMIS programos) Lietuvos akademinės

elektroninės bibliotekos informacinės sistemos (eLABa) uždavinys.

Tam, kad efektyviau vykdyti eLABa (anksčiau – LABT) uždavinį panaudojant ne tik

bendras LITMIS (anksčiau – LVU) ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų, bet ir institucijų

lėšas, LVU tarybos pavedimu ir pritariant Lietuvos universitetų rektorių konferencijai, 2010 m.

kovo 26 d. buvo įkurtas Lietuvos akademinių bibliotekų informacinės infrastruktūros mokslui ir

studijoms palaikymo ir plėtros konsorciumas (LABIIMSPPK). Jo sutartį pasirašė 31 Lietuvos

aukštoji mokykla. Visuotinis LABIIMSPPK susirinkimas patvirtino Vilniaus universitetą 2010–

2011 metams administruojančia institucija, kuri kartu su kitomis eLABa (anksčiau – LABT) už-

davinio veiklomis 2010–2011 metais vykdė ir eLABa (anksčiau – LABT) palaikymą bei plėtrą.

2011 metų pabaigoje visuotinis LABIIMSPPK susirinkimas perrinko Vilniaus universitetą

administruojančia institucija 2012–2013 metams. [5]

Valdymo paslaugos (LieMSIS)

13


Projekto tikslas - teikti institucijoms, jų atstovams (administratoriams, dėstytojams,

studentams) paslaugas planuojant ir valdant finansų, žmogiškuosius, studijų, mokslinių tyrimų ir

tęstinio bei profesinio mokymosi išteklius, sukurti tam būtinas savitarnos priemones. [6]

Įgyvendinimo priemonės:

užbaigti institucijų mokslo ir studijų informacijos sistemos (toliau - IMSIS) kūrimą ir

perkelti ją į institucijas;

sukurti ir įdiegti Apibendrintų duomenų mokslo ir studijų informacijos sistemą (toliau -

AMSIS);

suteikti institucijų darbuotojams ir besimokantiems galimybę savitarnos būdu kaupti ir

tvarkyti IMSIS informaciją bei dalyvauti planuojant ir valdant išteklius;

sukurti ir įdiegti institucijų dokumentų ir pavedimų valdymo sistemą. [6]

Apie LieMSIS

Lietuvos mokslo ir studijų informacinės sistemos/Institucijų mokslo ir studijų

informacinės sistemos (toliau – LieMSIS/IMSIS) tikslas teikti institucijoms, jų atstovams

(administratoriams, dėstytojams, studentams) paslaugas planuojant ir valdant finansų,

žmogiškuosius, studijų, mokslinių tyrimų ir tęstinio bei profesinio mokymosi išteklius, sukurti

tam būtinas savitarnos priemones ir siekti pagerinti mokslo ir studijų institucijų administracinius

gebėjimus minėtose srityse teikiant informacinių sistemų paslaugas. [7]

Pagrindiniai LieMSIS/IMSIS uždaviniai:

parengti, optimizuoti ir įdiegti institucijų administracinius veiklos procesus remiantis geriausia

veiklos praktika,

diegti pažangias, pasaulyje pripažintas informacines sistemas įgyvendinančias veiklos procesus,

informacinių technologijų priemonėmis tvarkyti veiklos duomenis siekiant suteikti savalaikę ir

kokybišką informaciją vadovybei bei įstaigų veiklą prižiūrinčioms institucijoms,

optimizuoti informacinės sistemos eksploatavimo kaštus teikiant informacinių sistemų paslaugas

institucijoms. [7]

14


Išvados

Taigi, rašydamas šį referatą stengiausi kaip įmanoma labiau išplėtoti ir atskleisti savo

pasirinktą temą susijusią su distanciniu mokymusi ir jo vystymusi Lietuvoje. Taip pat sužinojau

ir įsisavinau daug naujos, vertingos informacijos, kuri teigiamai pakeitė mano požiūri į

nuotolinio mokymą, jo teikiamas galimybes ir aktualumą. Supratau, kad šiais laikais toks dalykas

kaip nuotolinis mokymasis yra labia naudingas dalykas ypač tiems, kurie turi mažai laiko arba

galimybių mokytis, tobulėti. Manau, kad įvairios institucijos, bendradarbiaudamos su aukštųjų

mokyklų įstaigomis atliko tikrai nemenką darbą, siekiant integruoti ir ištobulinti šią nišą mūsų

švietimo sistemoje. Tikiuosi, kad referato rašymo ir kompiuterinių mokymo sistemų (KMS)

kurso išklausymo metu įgytas žinias ir informaciją sugebėsiu sekmingai panaudoti, pritaikyti ir

ateityje.

15


Literatūros sąrašas

1. http://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/Nuotolinis_mokymas.pdf žiūrėta

[2014-03-12].

2. „Kompiuteriniu mokymo sistemu kursas Kurilovas 2012.pdf” žiūrėta [2014-03-

10].

3. http://www.lvu.lt/cms/liedm/app?service=external/index&sp=3063 žiūrėta [2014-

03-13].

4. http://www.liedm.lt/cms/liedm/app?service=external/index&sp=3123&sp=3100

žiūrėta [2014-03-15].

5. http://www.labt.lt/Apie-LABT/ žiūrėta [2014-03-15].

6. http://www.lvu.lt/cms/liedm/app?service=external/index&sp=4532 žiūrėta [2014-

03-15]

7. http://www.liemsis.lt/turinys/apie-liemsis žiūrėta [2014-13-16].

16

http://www.liemsis.lt/turinys/apie-liemsis

http://www.lvu.lt/cms/liedm/app?service=external/index&sp=4532

http://www.labt.lt/Apie-LABT/

http://www.liedm.lt/cms/liedm/app?service=external/index&sp=3123&sp=3100

http://www.lvu.lt/cms/liedm/app?service=external/index&sp=3063

http://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/Nuotolinis_mokymas.pdf


Microsoft Equation formulės.

1. φ=a f (x )=a0+∑n=1

∞

(ancosnπx

L+bn sin

nπxL )+ e−iωt

√a2+b2

2. (1+x )n=1+ nx1 !

+n (n−1 ) x2

2!+…

3. ∇⋅∇ψ=∂2 ψ∂ x2 + ∂2 ψ

∂ y2 + ∂2 ψ∂ z2 = 1

r2 sin θ [sinθ∂

∂ r (r2 ∂ψ∂ r )+ ∂

∂ θ (sin θ∂ψ∂ θ )+ 1

sin θ∂2ψ∂ φ2 ]

4. Z (υ )= 1√π

∫−∞

∞e−t2

dtt−iυ

=i∫0

∞

e−υ t−t 2 / 4 d t

5. Γ ( z )=∫0

∞

t z−1 e−t dt= e−γ z

z∏k=1

∞

(1+ zk )

−1

ez / k , γ ≈ 0.577216

17

referatas kms

Documents