Psichinė sveikata.

Kas daro įtaką sveikatos politikai: teorija ir realybė

Lietuvoje

Įvadas

Žiniasklaida visuomenei pateikia gausybę

informacijos sveikatos klausimais, todėl šeimos

gydytojai turėtų atkreipti dėmesį į jos įtaką žmonių

sveikatai ir skleisti visuomenei bei savo

pacientams tikras žinias. Kad pas šeimos

gydytoją apsilankiusiam pacientui kalbos

apie sveiką gyvenseną nebūtų nuobodžios,

žiniasklaida galėtų padėti gydytojui,

teikdama žmonėms lengvai

suprantamą informaciją

sveikatos klausimais.

Informacija ir švietimas daro didelę įtaką

skatinant žmones sveikiau gyventi, imantis ligų

prevencijos ir kontrolės priemonių, remiant svarbias

valstybės ir bendruomenės sveikatos stiprinimo

iniciatyvas, sprendžiant medicinos pagalbos teikimo

uždavinius.

Gyventojai sveikatos informaciją gauna:

37,2% - iš televizijos;

23.8% - iš sveikatos priežiūros specialistų;

18,1% - iš spaudos.

Sveikatos politikaSveikatos politika, sveikatos apsaugos politika –

politikos sritis, apimanti sveikatos sistemos valdymą,

planavimą bei organizavimą, politikos įgyvendinimą. Pagal

subjektus gali būti regioninė, valstybinė ir kt. Lietuvoje už

sveikatos politiką yra atsakinga Lietuvos sveikatos

apsaugos ministerija.

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija –

Lietuvos Vyriausybės pagrindinė institucija, atsakinga už

Lietuvos nacionalinės sveikatos politikos įgyvendinimą ir

koordinavimą, siekiant užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę

į kuo geresnę psichinę ir fizinę sveikatą, sveiką aplinką,

socialinę gerovę, priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos

priežiūrą.

Žiniasklaida

Žiniasklaidos tikslas – pateikti informaciją plačiam

vartotojų ratui. Šiam tikslui puikiai pasitarnauja vadinamosios

visuomenes informavimo priemonės: spauda, radijas ir

televizija, bei žinoma internetas.

Žiniasklaidai priskiriamos penkios rūšys:

Spauda (ir kita spausdinta žiniasklaida – lapeliai ir pan.);

Elektroninė žiniasklaida;

Audio (radijas, garso įrašai);

Audiovizualinė (televizija, vaizdo medžiaga, kinas);

Internetas.

ŽINIASKLAIDOS ĮTAKA ŽMONIŲ SVEIKATAI

TabakasDaugelis gydytojų žino, jog rūkymas – pirmoji sergamumo ir

mirtingumo priežastis, deja, retas kuris pagalvoja apie žiniasklaidos

įtaką, skatinančią rūkyti, ypač jaunimą. 89 proc. paskutinės stadijos

ligomis sergančių rūkalių pradėjo rūkyti jaunesni kaip 19 metų.

Tai ne paslaptis tabako kompanijoms, kurios suinteresuotos

pritraukti kuo daugiau suaugusių vartotojų. Be to, tabako kompanijų

pagrindinė veikla nukreipta populiarinti, skatinti suaugusiųjų rūkymą.

Jaunuoliai, kurie žiūri rūkymą reklamuojančius filmus, rūko daug

dažniau.

Alkoholis

Trys svarbiausios jaunų 15—24 metų žmonių mirties

priežastys yra nelaimingi atsitikimai, žmogžudystės ir

savižudybės, 20—40 proc. kiekvienu atveju susiję su

alkoholiu. Nepaisant baisios statistikos, alkoholio reklama

toliau taikosi į jaunus žmones.

Nepilnamečiams progos stebėti alaus reklamą 45 proc., o

degtinės 27 proc. palankesnės nei suaugusiesiems. Alkoholio

reklamose vyrauja jaunatviški vaizdinai bei temos, animacinių

filmukų herojai, gyvūnai, „juodas humoras“.

Tokia reklama skatina alkoholizmą,

didina jaunų alkoholį geriančių žmonių

problemas.

NutukimasTyrimais įrodytas tiesioginis nutukimo ryšys su televizoriaus

žiūrėjimu. Trys pagrindinai nutukimo veiksniai yra:

1. Nejudri gyvensena nuo pat vaikystės;

2. Prastas maistas, kuris pasirenkamas ne pagal

maistinę vertę, o reklamas;

3. Nesveiko maisto valgymas žiūrint televizijos programas.

Suaugusiųjų nutukimo paplitimas padidėja dviem procentais

kiekvieną valandą žiūrint televizorių ilgiau, nei leidžiama per savaitę. Be

to, traškučių ir greito maisto kompanijos visokiais būdais bando įsiteikti

vaikams, norėdamos užsitikrinti, kad ateityje jų produkcija mėgtų kuo

daugiau suaugusiųjų.

SmurtasŽiniasklaidoje smurto yra labai daug: per žinias, laikraščiuose, internete

skelbiami faktai bei nuotraukos bei reportažai su rodomomis žmogžudystėmis, be

atviro smurto, demonstruojama nereali, iškreipta prievarta.

Namuose laikomas ginklas sužaloja šeimos narius šešis kartus dažniau nei per

kriminalinius nusikaltimus. Teroristai mano, jog žiniasklaidoje rodomas smurtas daro

vaikus nejautrius ir moko juos agresyvumo,

taip ruošiama nauja nusikaltėlių karta.

Tyrimai rodo, jog žiniasklaida yra

svarbi smurto priežastis visuomenėje.

Seksualumo įvaizdis

Žiniasklaida skatina iškreiptą seksualumo

suvokimą, vaikomasi sensacijų, o lytinio

aktyvumo padariniai nerodomi.

Nerealaus seksualumo įvaizdžio

rezultatai ir atsakingumo stoka daro

didžiulę įtaką lytiškai plintančių ligų

bei paauglių nėštumų epidemijai.

Psichinė sveikata

Savižudybių nušvietimas spaudoje, per radiją, televiziją

didina savižudybių dažnumą. Naujienų reportažai traumuoja

žmones. Smurtinių įvykių stebėjimas per televiziją labiau nei

kiti veiksniai susijęs su potrauminio streso sutrikimo

simptomais. Demonstruodama „idealaus sudėjimo“ kūnus

žiniasklaida mažina žmonių savigarbą,

pasitikėjimą savimi, skatina valgymo

sutrikimus.

Pažinimo raida

Pediatrai rekomenduoja vaikams iki dvejų metų nežiūrėti

televizijos laidų, nes retas bendravimas su gyvais žmonėmis gali

nepalankiai paveikti smegenų augimą ir raidą. Vyresni vaikai, kurie

per ilgai žiūri televizorių, blogai paruošia namų darbus,

nesusikaupia mokykloje.

Mokyklinio amžiaus vaikams žiūrėti televizorių ar dirbti

kompiuteriu reikėtų leisti ne ilgiau kaip 1—2 valandas,

jų neturėtų būti vaikų miegamuosiuose.

Gydytojų vaidmuoŠeimos gydytojai turi dideles galimybes atkreipti pacientų

dėmesį į žalingą sveikatai gyvenseną ir padėti keisti jų elgseną.

Gydytojai, suvokiantys žiniasklaidos keliamą pavojų sveikatai,

gali patikrinti pacientus, užduodami klausimus ir aiškindamiesi

žiniasklaidos anamnezę.

Šeimos gydytojai galėtų dalyvauti visuomeniniuose

projektuose, skirtuose mokyti vaikus, paauglius, jaunuolius vertinti,

atsirinkti reklamas, televizijos laidas, kino filmus.

Tyrimais įrodyta, kad tada vaikai daug anksčiau supranta, kad

kai kuri žiniasklaidos propaguojama informacija yra klaidinanti, ir

išvengia jos padarinių.

Šeimos gydytojai, bendradarbiaudami su žiniasklaida,

rašydami profesionalius straipsnius, gali labai veiksmingai prisidėti

prie visuomenės sveikatos gerinimo.

Išvados Žiniasklaida pamiršo esminę savo funkciją – tai yra informuoti visuomenę.

Matydama visuomenės pasitikėjimą, tapo nebe informacijos šaltiniu, o

gyvenimo patarėju, mokytoju.

Tariamai teisinga ir neklystanti žiniasklaida tampa mūsų dvasiniais vadais ir

tam tikri žiniasklaidos subjektai skelbia tik tai, kad naudinga ir nutyli tai, ką,

jų manymu, reikia nutylėti. Taip atimama viena esminių žmogaus teisių, tai

yra teisė į objektyvią, nepriklausomą ir visiems vienodai prieinamą

informaciją.

Žiniasklaidos pateikiama negatyvi informacija formuoja iškreiptą realybę,

neskatina pasitikėti savimi, neįkvepia, nemotyvuoja

ieškoti veiklos ir tikrų žinių, kurios teiktų vidinį

pasitenkinimą. Pastaraisiais metais televizijos eterį

užvaldžiusi pigi, lėkšta produkcija ir kriminalinių

naujienų antraštėmis persunkta spauda yra tarsi

prastas greitas maistas.

Medikai pataria – sveikatai nekenkia tai, kas vartojama saikingai.

Žiniasklaida – ne išimtis.

Ačiū už dėmesį!