vs (37) 2007 a sveikata/vs_2007_2(37).pdf · 4 „visuomenës sveikata” nr. 2(37) 2007 m. •...

VISUOMENËS

SVEIKATA

2(37)•2007

Vilnius, 2007

PUBLIC HEALTH

Lietuvos RespublikosSveikatos apsaugos ministerijos

Lithuanian RepublicMinistry of Health

HIGIENOS INSTITUTAS INSTITUTE OF HYGIENE

2 2007 m.„Visuomenës sveikata” Nr. 2(37)

UDK 613 ISSN 1392-2696

Vi 295

Redaktoriø taryba

Tarybos pirmininkas dr. Vytautas Jurkuvënas, Vilniaus universitetas;

nariai: akad. prof. habil. dr. Vytautas Kontrimavièius, Lietuvos mokslø akademija;prof. habil. dr. Algirdas Baubinas, Vilniaus universitetas;prof. habil. dr. Vilius Grabauskas, Kauno medicinos universitetas;prof. habil. dr. Laima Griciûtë, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas;prof. habil. dr. Elvyra Grinienë, Lietuvos kûno kultûros akademija;prof. habil. dr. Jonas Jankauskas, Vilniaus universitetas;prof. habil. dr. Algirdas Juozulynas, Vilniaus universitetoEksperimentinës ir klinikinës medicinos institutas;prof. habil. dr. Julius Kalibatas, Higienos institutas;prof. habil. dr. Irena Misevièienë, Kauno medicinos universitetas;prof. habil. dr. Vytautas Obelenis, Kauno medicinos universitetas;prof. habil. dr. Jadvyga Petrauskienë, Kauno medicinos universitetas;prof. dr. Vytautas Vaièiuvënas, Kauno medicinos universitetas;doc. dr. Marijona Èerniauskienë, Vilniaus pedagoginis universitetas;doc. dr. Romualdas Gurevièius, Vilniaus universitetas;doc. dr. S. Milèiuvienë, Profilaktikos ir vaikø stomatologijos klinika;doc. dr. Rimantas Stukas, Vilniaus universitetas;doc. dr. Genovaitë Ðurkienë, Vilniaus universitetas;dr. Laima Gaidamavièienë, Ekologijos institutas;dr. Aldona Gaiþauskienë, Lietuvos sveikatos informacijos centras;dr. Remigijus Jankauskas, Higienos institutas;dr. Natalija Jatulienë, Higienos institutas;dr. Davidas Ðèiupakas, Valstybinis aplinkos sveikatos centras;prof. Jorma Rantanen, Finnish Institute of Occupational Health, Suomija;prof. Svein Gunnar Gundersen, Vest-Agder Sentralsykehus, Norvegija;prof. Martine Durier-Copp, Dalhousie University, Kanada;dr. Thuridur Arnadottir, Task Force on Communicable Disease Control, Islandija,dr. Jonas Bunikis, Kalifornijos universitetas, JAV.

Redaktoriø kolegija

Kolegijos pirmininkas doc. dr. Kæstutis Þagminas, Vilniaus universitetas;

atsakingoji redaktorë dr. Virginija Kanapeckienë, Higienos institutas;

nariai: doc. dr. Genovaitë Ðurkienë, Vilniaus universitetas;doc. dr. Romualdas Gurevièius, Vilniaus universitetas;doc. dr. Vida Juðkelienë, Vilniaus pedagoginis universitetas;dr. Rolanda Valintëlienë, Higienos institutas;dr. Rûta Petrauskaitë-Everatt, Higienos institutas.

Redakcijos adresas: Didþioji g. 22, LT-01128 Vilnius

SL 2211. 2007-06-20. 10 leidyb. apsk. l. Uþsakymas Nr.

Leido Higienos institutas, Didþioji g. 22, LT-01128 Vilnius.

Spausdino IÁ Sauliaus Ratkevièiaus firma, Rygos g. 17-8, Vilnius.

Uþ anglø kalbos kokybæ redakcija neatsako.

Techninë redaktorë G. Tamoðauskienë

32007 m. „Visuomenës sveikata” Nr. 2(37)

SVEIKATOS APSAUGOS VALDYMO TOBULINIMO KRYPTYS

Ðiuolaikinës sveikatos prieþiûros vadybosesmë

Sveikatos prieþiûros vadyba, kaip mokslas, yra sveika-tos sistemos veiklos planavimas, organizavimas ir kontrolëvisais lygiais, siekiant patenkinti visuomenës sveikatos po-reikius. Valdymas labai glaudþiai susijæs su sveikatos poli-tika. Reikia pastebëti, kad pastaruosius deðimtmeèius po-þiûris á visuomenës sveikatos mokslà ir jo paradigmas la-bai stipriai pasikeitë. Pasikeitë ir poþiûris á vieðojo sektoriausvadybà, vis daugiau perimant privaèiam sektoriui bûdingøvaldymo elementø ir metodø. Lietuvos nacionalinë sveika-tos sistema vieðajame sektoriuje jau dabar veikia privatausûkio, kuris dominuoja mûsø valstybëje, aplinkoje. Todël va-dovaujantys ir sëmingai dirbantys vadybininkai turi þinoti,kaip sutelkti þmones, kaip planuoti ir organizuoti darbà,kaip bendrauti ir motyvuoti darbuotojus, kaip ir kokiais kri-terijais remiantis kontroliuoti ir tikrinti darbo rezultatus irprocesà, kokiais rodikliais tai matuoti. Ir visa tai turi bûti daro-ma keièiantis vidinei ir iðorinei ástaigos ir sveikatos sistemosaplinkai. Vadybos proceso esmë yra pavaizduota 1 pav.

Taigi pirmiausia sveikatos apsaugos vadybininkai turiiðmanyti sveikatos politikà. Ilgà laikà sveikatos politikà ku-riantys pagrindiniai asmenys Lietuvoje buvo ne kas kitas,kaip sveikatos prieþiûros ástaigø administratoriai. Taèiaubet kuris vadybos procesà iðmanantis þmogus supranta,jog ástaigø vadovai yra tik vieni ið sveikatos sistemos suin-teresuotøjø nariø. Sëkmæ lemia vadovavimas ir vadybakartu. Taigi turi dirbti vadybininkai, turintys gerø vadybosþiniø ir ágûdþiø, ágytø ne tik ið asmeninës patirties ir klaidø,bet ir mokantis dalyko. Lietuvoje pagal kvalifikacinius rei-kalavimus palaipsniui sàlyginai susiformavo tam tikri svei-katos prieþiûros vadybininkø lygiai.

• Valstybinis lygis: visø Sveikatos apsaugos ministe-rijos, jos departamentø ir pavaldþiø sveikatos politikà ko-ordinuojanèiø institucijø vadovai ir Valstybinës ligoniø ka-sos vadovai.

• Apskrities lygis: regiono sveikatos prieþiûros tarny-bø, apskrities gydytojai ir teritoriniø ligoniø kasø vadovai.

• Savivaldybës lygis: vietiniø sveikatos prieþiûros tar-nybø, pvz., savivaldybës gydytojai, visuomenës sveikatosbiurø vadovai.

• Institucinis lygis: visi asmens sveikatos prieþiûrosástaigø, ligoniniø, poliklinikø, PSPC ir kt. institucijø vado-vai.

• BPG lygis: ðeimos gydytojai, turintys savo kabinetus.

Sveikatos valdymo gebëjimø tobulinimas

Reikia paþymëti, kad, skirtingai nuo medicinos profesi-jos specialistø, profesionalioms vadybinëms kvalifikacijomsir sveikatos vadybininkø rengimui Lietuvos praeityje nebu-vo skiriama pakankamai dëmesio. Sveikatos prieþiûrosástaigø ástatymas reikalavo sveikatos prieþiûros ástaigø va-dovø privalomosios atestacijos, kurios metu buvo bûtinaárodyti, kad tobulinama vadybinë kvalifikacija. Kadangi ates-tacija vyko labai formaliai ir vargu ar toks prievartinis bûdasyra tinkamiausias vadybiniams gebëjimams uþtikrinti, ásta-tymo nuostatos pakeistos, rengiantis teisës aktais nustatytikvalifikacinius vadovø reikalavimus. Visuomenës sveika-tos vadybos mokymas pradëtas Lietuvoje Kauno medici-nos universitete 1998 metais. Nuo to laiko parengta dau-giau kaip pustreèio ðimto visuomenës sveikatos prieþiûrosvadybos specialistø. Vilniaus universitete sveikatos prieþiû-ros vadybos rezidentûra veikia nuo 1996 m., kasmet pa-rengiama tik po keletà vadybininkø. Mykolo Romerio uni-versitete nuo 2004 m. pagal sveikatos apsaugos ástaigø ad-ministravimo magistrantûros programà taip pat parengtaapie pusantro ðimto sveikatos apsaugos vadybininkø. Ta-èiau tai tik nedidelë dalis poreikio. Todël daugiau kaipdu tûkstanèiai sveikatos sistemai priklausanèiø sveika-tos prieþiûros ástaigø pageidautø profesionaliø sveika-tos prieþiûros vadybos specialistø. Gerai, kad pastaruo-ju metu á tai atkreiptas dëmesys ir tai stengiamasi kom-pensuoti vykdant tarptautinius ir vietinius projektus,organizuojant trumpalaikius podiplominio mokymo irkvalifikacijos tobulinimo kursus. Taigi visiðkai natûralu,kad besikeièianèioje aplinkoje, Lietuvai sparèiai ren-giant ir vykdant ávairiø sektoriø valdymo reformas, jø ágy-vendinimas tampa didþiausiu valstybës iððûkiu.

Ðioje srityje reikalingos gerokai didesnës ir intensyves-nës pastangos nei buvo iki ðiol. Todël reikëtø nustatyti svei-katos vadybininkø kompetencijos sritis, privalomas þiniasir gebëjimus. Tokiu atveju lengviau universitetams ir pa-tiems sveikatos apsaugos vadybinkams siekti ðiø þiniøkompetentingose mokymo institucijose.

ES PHARE projektas “Parama sveikatos reformai ir pir-minës sveikatos prieþiûros plëtrai“ 1999–2000 m. Lietuvo-je rekomendavo tokias vadybininkø kompetencijos sritis:

• sveikatos prieþiûros teisë ir etika,

SUTELKIA

PLANUOJA

ORGANIZUOJA

BENDRAUJA MOTYVUOJA

KONTROLIUOJA

TIKRINA

Veiksmingai dirbantys

vadybininkai

1 pav. Vadybos procesas


• sveikatos prieþiûros strategija ir politika,• paslaugø teikimo valdymas,• þmoniø ir savæs valdymas,• sveikatos prieþiûros ekonomika ir finansø valdymas,• informacijos valdymas ir sveikatos prieþiûros sta-

tistika.

Sveikatos prieþiûros valdymo reformos þings-niai Lietuvoje

Sveikatos prieþiûros reformos Lietuvoje valdymo srityjebûtø galima iðskirti ðiuos pagrindinius þingsnius:

• priimtas pagrindinis strateginis reformos dokumen-tas – Lietuvos nacionalinë sveikatos koncepcija (1991);

• sveikatos prieþiûros ástaigø decentralizacija (1992,1997);

• medicinos specialistø rengimo pertvarka universi-tetuose (1992);

• sveikatos informacinës sistemos pertvarkymas(1993);

• darbo komandoje patirties ir nacionaliniø sveikatospolitikos ekspertø atsiradimas (1993, SARB);

• sveikatos draudimo finansavimo sistemos kûrimas(1993–1996);

• programinio valdymo diegimas (1993);• nacionalinës sveikatos sistemos struktûros paskel-

bimas (1994 m. Sveikatos sistemos ástatymas);• pirminës sveikatos prieþiûros valdymo pertvarka ir

PSP plëtros planø savivaldybëse patvirtinimas (nuo 1995 m.);• vieðøjø sveikatos prieþiûros ástaigø ir jø vieðo admi-

nistravimo formø kûrimas (1996);• visuomenës sveikatos vadybos mokymo programa

KMU (1998);• TLK-apskrièiø gydytojo-savivaldybës gydytojo ben-

dradarbiavimas (1998 m. TLK stebëtojø tarybos);• sveikatos kokybës uþtikrinimo elementai – lokalaus

medicinos audito tarnybos ástaigose (1998);• savivaldybiø bendruomeniø sveikatos tarybø, LRV

sveikatos reikalø komisijos, Nacionalinës sveikatos tary-bos ákûrimas ir veikla (1998–2000);

• sveikatos politikà koordinuojanèiø institucijø (VMAÁ,VSPAT, VVKT, FD, VVSPT) ákûrimas ir veikla (nuo 2001 m.);

• nacionalinës vaistø politikos nuostatos (2003 m. pa-tvirtintos Seime);

• sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavimas (stra-tegija patvirtinta LRV 2003 m.);

• 2003 m. gruodþio 31 d. SAM ministro ásakymu pa-tvirtinta sveikatos programa „Strateginis sveikatos prieþiû-ros ir farmacijos þmoniø iðtekliø planavimas Lietuvoje 2003-2020 m.“;

• Sveikatos prieþiûros kokybës uþtikrinimo 2005–2010 m programa, patvirtinta 2004-09-14 SAM ásakymu Nr.V-642;

• profilaktiniø sveikatos programø vykdymas: atranki-nës mamografinës patikros dël krûties vëþio finansavimoprograma, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m.rugsëjo 23 d. ásakymu Nr. V-729; prieðinës liaukos vëþio

ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa, patvir-tinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodþio 14 d.ásakymu Nr. V-973; asmenø, priskirtinø ðirdies ir kraujagys-liø ligø didelës rizikos grupei, atrankos ir prevencijos prie-moniø finansavimo programa, patvirtinta sveikatos apsau-gos ministro 2005 m. lapkrièio 25d. ásakymu Nr. V-913;

• Antrojo sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizavi-mo etapo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vy-riausybës 2006 m. birþelio 29 d. nutarimu Nr. 647;

• Lietuvos nacionalinës visuomenës sveikatos prie-þiûros 2006–2013 m. strategijos ágyvendinimo priemoniøplanas (LRV 2006-06-19 nutarimas);

• Psichikos sveikatos strategija, patvirtinta Seime(2007 m.).

Struktûrinë valdymo pertvarka

Ávertinus sveikatos sistemos reformos valdymo srityjeistorijà Lietuvoje ir jos pamokas, taip pat turint omenyje tai,kad visame vieðajame sektoriuje diegiami naujosios vie-ðosios vadybos principai, pagrindinës valdymo tobulini-mo kryptys galëtø bûti planuojamos dvejopos: valdymokokybës (glaudþiai susijæ su efektyvumu) ir paèiø svei-katos prieþiûros paslaugø kokybës ir prieinamumo geri-nimo. Dideliø valdymo ir paslaugø kokybës pokyèiø atsi-rastø plaèiau taikant privaèià sveikatos prieþiûros prakti-kà. Taèiau tai susijæ su sveikatos politikos sprendimais.Ðiuo metu apie 70% Lietuvos gyventojø aptarnauja ðei-mos gydytojai, 24% Lietuvos gyventojø aptarnauja priva-tûs ðeimos gydytojai, daugiau kaip pusë odontologijospaslaugø ir didesnë dalis farmacijos paslaugø teikiamaprivaèiose institucijose. Kai kurie tyrimai rodo, kad pa-slaugø kokybæ privaèiose ástaigose gyventojai geriauvertina (2 pav.).

Taèiau ðiuo pereinamuoju á rinkos ekonomikà laikotar-piu kyla pavojus, kad privaèiame sektoriuje kils sveikatosprieþiûros paslaugø kainos, dël to baiminamasi, jog pa-blogës ekonominø paslaugø prieinamumas gyventojams.Be to, valstybës pastangos reguliuoti privatø sektoriø yra

2 pav. Pacientø pasitenkinimas gautomis SPpaslaugomis privaèiose ir valstybinëse SPÁ.

Ðaltinis: M. Liauèienë. Sveikatos prieþiûros kokybëgydytojø ir pacientø vertinimu. Sveikatos prieþiûrospaslaugø kultûra. Sveikatos politikos centras, 2005


Sveikatos prieþiûros ástaigø valdymo kultûra

Sveikatos prieþiûros organizacijos kultûrai, kaip ir dar-buotojø vertybiø sistemai, iki ðiol nebuvo skiriama daugdëmesio ir ji nebuvo laikoma labai svarbi. Taèiau akivaiz-du, jog ji lemia darbo sëkmæ, nes profesinis pasirengimaslemia darbuotojo ne tik galëjimà, bet ir norëjimà save rea-lizuoti. O tai nulemia bûtent vertybiø sistema. Stipri organi-zacijos kultûra turi didelá poveiká darbuotojams, nes skati-na darbuotojø elgesio savikontrolæ ir pastovumà. Kultûrosnormos daro organizacijà stabilià socialiniu aspektu, pa-deda greitai adaptuotis naujiems darbuotojams, jie tampasavos komandos nariai. Sveikatos prieþiûros organizacijo-se vertybiø sistema ir organizacijos kultûra gali bûti tobuli-nama per grupinius visos kolektyvo komandos nariø vady-bos mokymus. Labai svarbu sukurti ir patvirtinti bendrusorganizacijos plëtros planus. Bendra visø darbuotojø su-formuota vizija yra vienas ið svarbiø ir pagrindiniø motyva-cijos veiksniø. Labai svarbu organizacijoje turëti savo ko-kybës uþtikrinimo sistemà. Jà kuriant svarbus þingsnisyra ne tik gydymo, slaugos ir darbo procesø organizavimostandartø parengimas, taèiau ir pati procedûra, kaip ðie stan-dartai buvo kuriami. Tik pats kolektyvas ir jo darni koman-da gali sukurti ir nuosekliai uþtikrinti standartø laikymàsi irjø kontrolæ. Jokie „ið aukðèiau“ ar „ið paðalies“ primesti ko-kybës standartai nebus ástaigoje veiksmingesni, nei paèiøsukurti. Kartais ðiam kûrimo procesui gal ir pravartu pasitelktiiðorinæ ekspertø ar konsultantø pagalbà, taèiau standartø kû-rëjai turi turëti nuosavybës jausmà, todël svarbu, jog galutinisrezultatas bûtø pasiektas ágyvendinanèiojo kolektyvo.

Keièiantis poþiûriui á vieðàjá valdymà, hierarchinæ ir for-malià biurokratinæ struktûrà bûtina pakeisti kontrolës me-chanizmus. Jie vis labiau taikomi perimant patirtá ið priva-taus sektoriaus. Ðie pokyèiai daromi siekiant didesnio vie-ðojo sektoriaus lankstumo ir gyvesnio reagavimo ábesikeièianèià aplinkà.

Tobulinant sveikatos vadybà, ypaè regionø ir savival-dybiø sveikatos prieþiûros ástaigoms atsivërë unikali gali-mybë pasinaudoti Europos struktûriniø fondø parama, ku-rià turëtume iðnaudoti per ávairius projektus.

Kai daugelis sveikatos prieþiûros vadybininkø iðmanysir mokës praktiðkai taikyti þinias aukðèiau pateiktose srity-se, sveikatos politikos ir pertvarkos procesas bus þymiailengviau vykdomas. Nereikës græþiotis tik á Sveikatos ap-saugos ministerijà ir ministrà, reikalaujant tik jø atsakomy-bës. Iðorinës aplinkos poveikis visada iðliks, keisis ir svei-katos organizacijø vidinë aplinka, dël to kis sveikatos poli-tikos ágyvendinimui siûlomos priemonës. Todël svarbiausidalykai ne tik kuriant, bet ir ágyvendinant sveikatos politikàyra mokëti suprasti, ávertinti ir pritaikyti savo veikloje besi-keièianèius sveikatos politikos pokyèius, o tai galima pada-ryti tik pritaikius naujosios vadybos principus ir þinias.

Danguolë JankauskienëMykolo Romerio universiteto docentë, biomedicinosvisuomenës sveikatos krypties mokslø daktarëEl. paðtas [email protected], tel. +370 687 27 722

ganëtinai per didelës. Matyt, tai sàlygoja nepasitikëjimas,atsiradæs ankstyvuoju turto privatizavimo laikotarpiu. Rei-kia nepamirðti, kad visa sveikatos apsaugos sistema pri-klausë tik vieðajam valstybiniam sektoriui. Todël bet ko-kios struktûrinës reformos, susijusios su privataus sekto-riaus ásileidimu, ypaè nepalankiai sutinkamos ne tikgyventojø, taèiau ir valdininkø. Kai trûksta stiprios politinësvalios kalbant apie sveikatos ástaigø privatizacijà, privatuspapildomas sveikatos draudimas bûtø vienas ið galimøsprendimo variantø ðioje srityje. Tai atvertø kelià privaèiaipraktikai plëtotis ir uþtikrintø ekonominio prieinamumo ba-lansà. Be to, ávairiø administraciniø privataus sektoriaussuvarþymø reikëtø atsisakyti.

Labai svarbu suformuoti racionalià sveikatos ap-saugos sistemos politikos ir valdymo struktûrà. Norsdecentralizacija yra viena ið populiariø valdymo efekty-vinimo priemoniø, taèiau dabartinë sveikatos prieþiûrospolitikà formuojanèiø institucijø struktûra yra perdaug de-koncentruota (dekoncentracija reiðkia administracinësatsakomybës perdavimà ið centrinës valdþios þemes-nio rango pareigûnams. Þemesnieji administravimo lyg-menys gauna tam tikrà ribotà sprendimø priëmimo ga-lià ir ðiek tiek átakos skirstant iðteklius). Nors prie Svei-katos apsaugos ministerijos egzistuoja nemaþai ávairiøtarnybø, sveikatos politikai formuoti trûksta ne tik gebë-jimø, bet ir pajëgumø. Sveikatos apsaugos ministerijaipavaldþios sveikatos politikà koordinuojanèios institu-cijos neturi galiø ir kompetencijos savo pasiûlymus irsprendimus perkelti á tarpþinybiná lygá, o tai dabartinëjesveikatos politikoje yra didþiausias iððûkis. Aktyvi svei-katos politika negalës bûti ágyvendinta be tarpþinybiniobendradarbiavimo. Todël ðiame sveikatos politikos for-mavimo etape, kai pradëtos valstybinës visuomenëssveikatos programos, svarbu, kad SAM ir jai pavaldþiøsveikatos politikà koordinuojanèiø institucijø pasiûlymaiir veiksmai bûtø suderinti kuo aukðtesniu lygiu. Ypaè taiaktualu kalbant apie sveikatos prieþiûros kokybæ koor-dinuojanèiø institucijø stiprinimà.

Atvirkðèiai, apskrièiø ir savivaldybiø sveikatos siste-mos valdymo struktûros yra per silpnos. Valstybinësreikðmës funkcijos pirminës ir antrinës sveikatos prie-þiûros ir ypaè visuomenës sveikatos prieþiûros srityjegalëtø bûti perduodamos joms didesniu mastu. Taèiaulabai svarbu, kad tai bûtø daroma tiesiogiai proporcin-gai valdymo gebëjimø, þmogiðkøjø iðtekliø ir infrastruk-tûros augimui. Ypaè didelá dëmesá pastaruosius penke-rius metus sveikatos reformos srityje reikëtø skirti savi-valdybiø sveikatos pr ieþ iûros valdymui tobul int i .Daugiau dëmesio reikia skirti ne tik plëtojant ir tobuli-nant savivaldybës gydytojo ir visuomenës sveikatos biurøinfrastruktûras, bet ir nevyriausybiniø organizacijø irbendruomeniø veiklai ir iniciatyvoms remti. Bendruo-meniø sveikatos tarybø, savivaldybiø specialiosios vi-suomenës sveikatos programos valdymas gali paska-tinti aktyvios sveikatos politikos ir sveikatos prieþiû-ros paslaugø kokybës paþangà.


DIRECTIONS FOR HEALTH CARE MANAGEMENT IMPROVEMENT

Danguolë JankauskienëVice-Dean, docent of Mykolas Romeris university, e-mail: [email protected] tel. +370 687 27 722

Abstract

The attitude towards public health science and its paradigms have strongly changed during the last decades. Alsothere is a change in the attitude towards new public management, absorbing more management elements and methodsfrom private sector. Health care management as a science is the planning, organization and control of health systemactivity in all levels, seeking to satisfy the needs of public health (including medical care). Successful health caremanagers have to know not only health policy, but also how to find and recruit good people, how to plan and organizework, how to communicate and motivate employees, what criteria are meant for control and check of the working resultsand processes and what indicators measure it. All this should be done in the changing inner and external health systemenvironment. Management is very closely connected to health policy. During health reform in Lithuania such health caremanagement levels has been formed, according to service organization: national, district, municipal, institutional andeven general practice. During last terms of the reform, more attention in management field was paid to structural reformsof institutions, less taking care of management quality itself. Therefore, now there are actual problems not just in healthcare quality, but also lack of managers’ qualification and organizational culture of institutions. This is invited to deal in thefuture in this article.


LIETUVOS STATYBOS DARBUOTOJØ PROFESINISSERGAMUMAS

Remigijus Jankauskas, Danë Krisiulevièienë, Algis ChomentauskasHigienos institutas

Santrauka

Darbo tikslas – iðanalizuoti Lietuvos statybos darbuotojø profesiná sergamumà per 1996–2005 metus.Duomenø ðaltinis – oficialioji Profesiniø ligø valstybës registro statistika. Tyrimo objektas – uþregistruoti statyboje

dirbanèiø asmenø profesiniø ligø atvejai. Sergamumo rodiklis apskaièiuotas 100 tûkst. uþimtø gyventojø statyboje.Per analizuojamà laikotarpá uþregistruoti 1658 dirbanèiø statyboje asmenø profesiniø ligø atvejai, 97% ligø nustatyta

vyrams. Sergamumo rodiklis 3 kartus didesnis nei visø dirbanèiøjø Lietuvoje. Iðanalizavus 1995–2005 metø dinamikànustatyta sergamumo profesinëmis ligomis augimo tendencija. Serganèiø vyrø amþiaus vidurkis buvo 57 m., moterø –50 m. Jaunesni vyrai sirgo vibracine ir ausies ligomis bei kvëpavimo ir jungiamojo audinio sistemos ligomis, jaunesnësmoterys sirgo nervø sistemos ligomis. Statyboje dirbanèiø asmenø profesinis sergamumas dël fizikiniø veiksniø 3kartus, dël átampos veiksniø 1,6 karto virðijo Lietuvos profesinio sergamumo vidurká dël atitinkamø veiksniø. Profesiniøligø struktûroje dominavo vibracinë ir ausies ligos. Daugiausiai profesiniø ligø nustatyta statyboje dirbantiems árenginiø,maðinø operatoriams ir surinkëjams.

Raktaþodþiai: sergamumas, profesinë liga, sergamumo rodiklis, rizikos veiksnys, profesija.

Ávadas

Darbuotojo teisë saugiai dirbti uþtikrinama LietuvosRespublikos darbuotojø saugos ir sveikatos ástatymu irkitais darbuotojø saugos ir sveikatos teisës aktais [1, 2, 3].

Profesinio sergamumo analizë atskleidþia ávairius as-pektus, kuriuos bûtø galima tobulinti siekiant geriau ágy-vendinti duomenø kaupimà, lyginimà ir ligø prevencijà, kadbûtø sumaþinti nustatytø profesiniø ligø rodikliai ávairioseveiklos srityse [4]. Todël labai svarbu skleisti informacijàapie profesines ligas, jø prieþastis ir paplitimà.

Ðio straipsnio tikslas – iðanalizuoti Lietuvos gyventojø,dirbanèiø statyboje, sergamumà profesinëmis ligomis per1996–2005 metus.

Tyrimo objektas ir metodai

Tyrimui panaudoti pagal Europos profesiniø ligø sta-tistikos metodikà (EODS) [5, 6] surinkti Lietuvos Res-publikos profesiniø ligø valstybës registro duomenys.Iðanalizuotas statybos darbuotojø profesinis sergamu-mas, sergamumo dinamika 1996–2005 metais, serga-mumo rodiklis (SR) pagal lytá, prieþastis, struktûrà ir pro-fesijà palygintas su Lietuvos bendru sergamumo rodik-liu. Duomenys pagal prieþastis, struktûrà ir profesijà buvosugrupuoti remiantis Europos profesiniø ligø prieþasèiøklasifikacija (EPLS), Tarptautine ligø ir sveikatos proble-mø klasifikacija (TLK-10) ir profesijø klasifikacija (ISCO)[7, 8, 9, 10].

Sergamumo rodikliai apskaièiuoti 100 tûkst. uþimtø gy-ventojø per metus [11]. Apskaièiuoti profesiniø ligø papliti-mo rodikliai (%). Duomenø analizei naudota statistinësanalizës „MS OFFICE EXCEL“ programa. Duomenys pa-teikti absoliuèiais skaièiais ir procentais.

Rezultatai ir jø aptarimas

Profesiniø ligø valstybës registro statistinës informa-cijos analizë pagal ekonomines veiklos sritis labai svarbiprofesiniø ligø prevencijai gerinti, siekiant didinti medici-nos darbuotojø ir kitø srièiø specialistø informuotumà, gi-linti jø þinias apie profesines ligas, jø diagnozes ir prieþas-tis. Literatûros duomenimis, EU-12 ðalyse statyboje dirbaapie 7,6%, atitinkamai profesiniø ligø uþregistruojama apie12% [12] . Lietuvos profesiniø ligø vidurkis 2 kartus virðijaLatvijos ir beveik 4 kartus – Estijos vidurká [13, 14, 15].Lietuvoje kasmet uþregistruojama apie 21% statyboje dir-banèiø asmenø profesiniø ligø [13]. Anglijos statybos pra-monës sektoriuje (1992 m.) dirbo apie 2 milijonus darbuo-tojø, o tai sudarë 7% visø dirbanèiøjø. Statybose dirba 91%vyrø ir 9% moterø. Tiriant Anglijos statybos pramonëje2000–2002 m. dirbusius asmenis buvo nustatyta, jog pro-fesinëmis raumenø ir skeleto ligomis sirgo 12% nuo visødirbanèiøjø. Metinis sergamumo rodiklis (100 tûkst. dir-banèiøjø) didesnis – 14 atvejø 100 tûkst. ir 9 atvejai 100tûkst. [16]. JAV 2001 m. statybininkø profesinës ligos irtraumos svyravo nuo 131,2 atvejo 100 tûkst. visà darbodienà dirbanèiø daþytojø, palyginti su dirbanèiais su me-talu – 781,8, o tai skiriasi apie 6 kartus [17]. KanadosOntario regione raumenø ir skeleto ligomis sergan-tys statybininkai sudaro 45% visø darbo laiko praradi-mø dël ligos bei 42% – visø iðmokëtø kompensacijø dëlligos [18].

1 lentelëje apskaièiuotas statybos darbuotojø serga-mumo rodiklis pagal lytá ir palygintas su Lietuvos serga-mumo vidurkiu. Ið analizës matyti, kad statybos darbuotojøsergamumas 3 kartus virðijo Lietuvos sergamumo vidurká,beveik 2 kartus daþniau sirgo vyrai ir 2,5 karto daþniau mo-terys, dirbanèios statyboje.


Lietuvoje statybose dirbantys vyrai sudaro 91%, atitin-kamai vyrø profesiniø ligø uþregistruota apie 97%. Profe-sinëmis ligomis serganèiø vyrø amþiaus vidurkis buvo57 m., bendro darbo staþo vidurkis – 35 m., profesiniodarbo staþo – 30 m., moterø – atitinkamai 50, 28, 24 m. Ið2 lentelëje pateiktø duomenø matyti, kad profesinëmis li-

2 lentelë. Serganèiøjø profesinëmis ligomis amþiaus, bendro ir profesinio staþo charakteristika pagal lytá

gomis sirgo jaunesnës ir turinèios maþesná profesiná dar-bo staþà statyboje dirbanèios moterys.

3 lentelë. Profesiniø ligø struktûra pagal amþiø (1995–2005 m.)

1 pav. Statybos darbuotojø sergamumo dinamika(1995–2005 m.)

n – uþimti gyventojai (vidurkis/metai), ** – atvejø vidurkis/metai,

*** – SR sergamumo rodiklis (100 tûkst. uþimtø gyventojø)

1 lentelë. Lietuvos dirbanèiøjø ir statyboje dirbanèiø as-menø profesinis sergamumas pagal lytá (1995–2005 m.)


1 pav. pavaizduota profesiniø ligø sergamumo dinami-ka. Trendas rodo, kad sergamumas profesinëmis ligomistarp statybos darbuotojø didëja. Lyginant su 1995 m. ser-gamumo rodiklis 100 tûkst. uþimtø gyv. 2005 m. iðaugonuo 18 iki 226 atvejø.

3 lentelëje pateiktas minimalus, maksimalus ir am-þiaus vidurkis pagal profesiniø ligø sistemas. Ið pateiktøduomenø matyti, kad serganèiø vyrø minimalus amþiusbuvo 31 m., maksimalus – 52 m., iðskyrus kitas ligas. Á kitøligø grupæ buvo átraukti reèiausiai uþregistruoti atvejai, t. y.kraujotakos, odos sistemø ligos ir apsinuodijimai. Minë-tos ligos buvo uþregistruotos jaunesnio amþiaus statybojedirbantiems (amþiaus vidurkis 36 m.) asmenims. Vibraci-ne liga, kvëpavimo ir jungiamojo audinio sistemø, ausiesligomis sirgo jaunesni vyrai (56–58 m.), nervø sistemos

ligomis – vyresni (60 m.). Minimalus uþregistruotas mote-rø amþius – 41 m., maksimalus – 59 m. Vibracine liga irnervø sistemos ligomis sirgo jaunesnës (46–48 m.), kvë-pavimo ir jungiamojo audinio sistemø ir ausies ligomisvyresnës (50–55 m.) moterys.

4 lentelëje pateikti sergamumo rodikliai, apskaièiuoti100 tûkst. uþimtø gyventojø, dirbanèiø statyboje, ir Lietuvosdirbanèiøjø visose ekonominëse veiklos rûðyse pagal rizi-kos veiksnius, ligø struktûrà ir profesijà. Statybos darbuo-tojø profesinis sergamumas net 3 kartus didesnis nei dir-banèiøjø visose ekonominëse srityse. Nustatyta, kad di-dþiausias profesinis sergamumas dël fizikiniø veiksniø,daþniausiai vibracijos ir triukðmo, net 3 kartus, dël átam-pos veiksniø, daþniausiai priverstinës darbo pozos, krovi-niø perneðimo, këlimo, stûmimo ir traukimo bei pasikarto-janèiø darbo judesiø – 1,6 karto didesnis statyboje dirban-èiø asmenø. Sergamumas dël cheminiø veiksniø ir dulkiøtarp statybos darbuotojø ir visø uþimtø gyventojø panaðus –atitinkamai 2 ir 2,4 atvejo /100 tûkst. uþimtø gyventojø. Rei-kia atkreipti dëmesá, kad analizuojant áraðus profesinësligos kortelëje paaiðkëjo, jog daþnai nenurodomas kon-kretus ligà sukëlæs rizikos veiksnys.

Pagal profesiniø ligø struktûrà statyboje dirbantiemsasmenims per analizuojamà laikotarpá daugiausiai diag-nozuota ausies ligø (39%), vibracinës ligos (36%), jungia-mojo audinio ir skeleto sistemos ligø (17,3%). Nervø sis-temos ligos sudarë apie 6%, kvëpavimo sistemos ir kitosligos atitinkamai 0,8% ir 0,5% visø uþregistruotø statybosdarbuotojø profesiniø ligø. Ryðkiai dominavo profesinëmisligomis sergantys vyrai (97%).

Iðanalizavus profesiná sergamumà pagal ligø struktûràmatyti, kad ir dirbantys statyboje, ir visi Lietuvos uþimti gy-ventojai daþniausiai sirgo ausies, vibracine ir jungiamojoaudinio sistemos ligomis, taèiau tarp statybos darbuotojø3 kartus daþnesnës buvo ausies ir vibracinë ligos, dau-giau kaip 2 kartus – jungiamojo audinio ir nervø sistemøligos. Ðiek tiek maþiau dirbantys statyboje nei Lietuvosuþimti gyventojai sirgo kvëpavimo sistemos ligomis –ati-tinkamai 1,2 ir 1,6 atvejo/100 tûkst. uþimtø gyventojø. Pa-gal profesijà sergamumo rodiklis didþiausias buvo tarpárenginiø, maðinø operatoriø ir surinkëjø (statyboje – 130,4,Lietuvos – 38,4 atv./100 tûkst. uþimtø gyventojø). Palyginussu Lietuvos uþimtø gyventojø, statyboje dirbanèiø árengi-niø, maðinø operatoriø ir surinkëjø sergamumo rodiklisnet 3 kartus didesnis. Palyginus su visø kitø ekonominiøveiklø kvalifikuotais darbininkais ir amatininkais dirbantysstatyboje taip pat daþniau serga profesinëmis ligomis –sergamumo rodiklis atitinkamai 7,1 ir 11,4 atvejo 100 tûkst.uþimtø gyventojø.

Iðvados

1. 1995–2005 m. nustatyta statybos darbuotojø ser-gamumo profesinëmis ligomis augimo tendencija.

2. Statyboje dirbanèiø asmenø sergamumas profesi-nëmis ligomis 3 kartus didesnis nei Lietuvos sergamumovidurkis.

4 lentelë. Statybos darbuotojø ir Lietuvos uþimtøgyventojø sergamumo rodiklis pagal rizikos veiksnius,ligø grupes ir profesijà (1995–2005 m.)


OCCUPATIONAL DISEASES IN CONSTRUCTION INDUSTRY IN LITHUANIA 1996-2005

Remigijus Jankauskas, Danë Krisiulevièienë, Algis ChomentauskasInstitute of Hygiene

Summary

The aim of the present study was to evaluate and analyze morbidity of occupational diseases in construction industryin Lithuania in 1996-2005 and it’s time trends.

The source of data is the official statistics by the Lithuanian State Register of Occupational Diseases. The object -occupational diseases of construction industry labor force registered in 1996-2005. Incidence rate was calculated100000 employed population in construction industry.

During evaluation period were registered 1658 cases of occupational diseases, and 97% of them are males. Inci-dence rate is 3 times higher if compared with all Lithuanian labor force. Analyzing time trends we can notice growingtendencies in occupational disease morbidity. Age mean among affected males was 57 years, 50 years for female.Vibration caused pathologies, hearing loss or respiratory and connective issue diseases were more common in youngermales while younger females were prone to nervous system diseases. Occupational morbidity in construction industryworkers due to physical factors is three times higher and influenced of tension factors is 1.6 higher than in all Lithuanianlabor force as for the same subject. Hear impairment and vibration caused pathology took major part in occupationalpathology. Machinery operators and assemblers are most frequent professions among affected.

Keywords: occupational disease, incidence rate, morbidity.

3. Profesinëmis ligomis serganèiø vyrø amþiaus vidur-kis – 57 m., moterø – 50 m.

4. Dominavo profesinëmis ligomis sergantys staty-boje dirbantys vyrai – 97% visø serganèiø.

5. Vibracine liga, kvëpavimo, jungiamojo audinio sis-temø ir ausies ligomis sirgo jaunesni, nervø sistemos li-gomis – vyresni vyrai, jaunesnës moterys sirgo nervø sis-temos ligomis, vyresnës – kvëpavimo ir jungiamojo audi-nio sistemø ir ausies ligomis.

6. Statybos darbuotojø profesinis sergamumas dël fi-zikiniø veiksniø 3 kartus, o dël átampos veiksniø – 1,6 kartodidesnis nei Lietuvos dirbanèiøjø.

7. Profesiniø ligø struktûroje dominavo ausies ligos(39%) ir vibracinë liga (36%).

8. Pagal profesijà dominavo statyboje dirbantys áren-giniø, maðinø operatoriai ir surinkëjai, jø sergamumo ro-diklis 3 kartus didesnis nei analogiðkos profesijos Lietu-vos vidurkis.

Literatûra1. LR Darbuotojø saugos ir sveikatos ástatymas. Þin., 2003, Nr.70-3170.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas „Dël LietuvosRespublikos Vyriausybës 1994 m. lapkrièio 30 d. nutarimo Nr. 1198„Dël profesiniø ligø sàraðo ir Lietuvos Respublikos profesiniø ligøvalstybës registro bei jo nuostatø“ pakeitimo“. Þin., 2004, Nr. 1888-7014.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas „Dël Profesiniøligø tyrimo ir apskaitos nuostatø patvirtinimo“. Þin., 2004, Nr. 69-2398.

4. Europos Komisijos rekomendacija. 2003/670/EB.

5. Eurostat Working Papers series, Population and social condi-tions 3/2000/E/no19 - European Occupational Diseases Statistics(EODS). Phase 1, methodology, 2000.

6. Europos profesiniø ligø statistikos vadovas. Vilnius, 2004.

7. Eurostat Working Papers series, Population and social condi-tions 3/2000/E/no 18 – Classification of the causal agents of theoccupational Diseases (in all official European languages), 2000.

8. Pasaulio sveikatos organizacija. Tarptautinë statistinë ligø irsveikatos problemø klasifikacija. Deðimtoji redakcija. Þeneva, 1992.

9. Tarptautinis ekonominës veiklos rûðiø klasifikatorius. Þin., 1999,Nr. 87-2582.

10. Lietuvos profesijø klasifikacija. Þin., 2001, Nr. 21-708.

11. Statistikos departamentas. Lietuvos statistikos metraðtis.Vilnius, 1995-2005.

12. Antti Karjalainen Elodie Niederlaender. Occupational Diseasesin Europe in 2001. Eurostat, 2004.

13. http://www.hi.lt. Profesiniø ligø registras. Profesiniø ligøstatistika.

14. Institute of Occupational and environment Health. Number andincidence rate (per 100 000 workers) of occupational patients bygender and year. Latvian, 2006.

15. Labour inspectorate. Occupational diseases 1993-2005. Es-tonian, 2006.

16. http://www.hse.gov.uk/statistics/disease.htm. Occupational illhealth in the construction industry.

17. http://www2a.cdc.gov/niosh-Chartbook/ch4/ch4-2-3.asp.(BLS [2002c; 2003b]; Pollack and Chowdhury [2001]; Dong et al.[2004]).

18. h t t p : / / w w w. c d c . g o v / e l c o s h / d o c s / d 0 4 0 0 / d 0 0 0 4 1 8 /d000418.html.

Straipsnis gautas 2007-03-27


KAUNO MIESTO IR RAJONO VYRESNIØ KLASIØ MOKINIØMOKYMOSI KRÛVIS IR JO RYÐYS SU MOKINIØNERIMASTINGUMO RODIKLIAIS

Benjaminas Burba, Viktorija Grigaliûnienë, Ilona Laukienë, Dalia Vëlavièienë, Jelena Ðulga, Naugirdas Keblys,Algirdas Jaras, Odeta Jankuvienë

Kauno medicinos universiteto Psichiatrijos klinika

Santrauka

Pastaruoju metu visuomenë vis daþniau kelia per didelio mokymosi krûvio problemà, kuri siejama su blogëjanèiamokiniø sveikata. Þinoma, kad mokiniai, patiriantys per didelá mokymosi krûvá, blogiau vertina savo sveikatà, daþniaupatiria nuovargá, nuolatiná stresà, jauèiasi prislëgti. Paskutinájá deðimtmetá Lietuvos mokyklose atliekamos apklausospatvirtino, kad ugdymo krûvis mokyklose neatitinka higienos normø ir tai turi átakos emocinei mokiniø savijautai, taèiaumokymosi programos nekeièiamos. Gaunami duomenys verèia susimàstyti, kad mokykla tampa ne tik þiniø ðaltiniu,bet ir rizikos, kylanèios bendrai jaunuoliø savijautai, veiksniu. Ðio tyrimo tikslas buvo iðsiaiðkinti, kaip patys mokiniaivertina savo mokymosi krûvá, ar ðie vertinimai susijæ su mokiniø nerimastingumo lygiu.

Apklausus 946 Kauno miesto ir rajono gimnazijø ir viduriniø mokyklø X, XI ir XII klasiø mokinius gauti duomenysparodë, jog mokiniai, savo mokymosi krûvá vertinæ kaip per didelá, turëjo daugiau sveikatos problemø, daþniau buvoblogos nuotaikos, jø nerimastingumo rodikliai buvo aukðèiausi. Rezultatai parodë bûtinybæ atitinkamai koreguoti mo-kymo programas ir atkreipti dëmesá á mokinius, kurie gali turëti daugiau psichologiniø problemø, susijusiø su per dideliumokymosi krûviu.

Raktaþodþiai: mokymosi krûvis, nerimastingumas.

Ávadas

Mokykloje praleistas laikotarpis yra labai svarbus for-muojantis gyvensenai, poþiûriui á gyvenimo vertybes irsveikatà. Taèiau mokykla gali bûti ir sveikatos rizikosveiksnys [1].

Mokykloje nuolat vertinamos mokiniø þinios, poelgiai,asmenybës savybës, kai kurie mokiniai èia kiekvienà dienàgauna neigiamà „krûvá“ [2]. Vaiko savijautai mokykloje áta-kos turi ne tik mokymo medþiaga, programos, bet ir moky-mo organizavimas, mokytojo ir mokinio tarpusavio sàveika,mokyklos kaip tam tikros mikrosistemos, turinèios átakosasmenybës formavimuisi, funkcionavimas [3]. Á pasiekimus,sëkmingos karjeros plëtojimà besiorientuojanti moderni vi-suomenë, mokykliniø programø reikalavimai, orientacija ásudëtingus, plaèiø akademiniø þiniø reikalaujanèius egza-minus, mokytojø kompetencijos spragos sudaro galimy-bes mokyklinëms baimëms ir stresui formuotis [4].

Nerimas yra vienas daþniausiø mokyklinio amþiaus vai-kø psichopatologiniø simptomø. Tai tokia psichikos bûse-na, kuriai bûdingas baimingumas, bloga savijauta, emoci-në átampa dël gresianèio neapibrëþto pavojaus [5]. Stiprusnerimas gali sukelti psichosomatiniø negalavimø, bûti ávai-riø ligø prieþastis [6]. Negalavimø rizika didesnë papildo-mai lankantiems fakultatyvus, kursus ir dirbantiems su re-petitoriais ilgiau, negu numatyta higienos reikalavimuose[7], kur rekomenduojamas ne didesnis kaip 39,3 val. mo-kymosi krûvis per savaitæ [8].

Nors nëra vieningos vaiko psichologiniø sunkumø kla-sifikacijos, taèiau visose atsispindi mokyklinës problemos.Aptardamas ávairiø autoriø nuomones, A. Hanson paþymi,

kad daþniausiai nurodomi vaiko socializacijos sunkumai,kuriems galima priskirti ir sunkumus mokykloje [9].

Lietuvoje atliktas ne vienas tyrimas, analizuojantismokyklinio nerimastingumo rodiklius [10, 11], mokiniøstresà ir baimæ mokykloje [4], mokiniø sveikatà ir moky-mosi krûvá [12], psichosocialinius mokiniø savijautos irsveikatos veiksnius mokykloje [13]. Tirtas ugdymo krû-vis ir reikðmë sveikatai, emocinë savijauta ir jos ryðyssu ugdymo proceso veiksniais [6]. G. Navaitis, iðskyræsketurias vaikø psichologiniø sunkumø grupes (vidiniaiprieðtaravimai, ðeimyninis bendravimas, bendravimassu bendraamþiais ir mokyklinës problemos), nurodo, kadjaunesniø vaikø sunkumai daugiau susijæ su iðgyveni-mais ðeimoje, o vyresniems svarbesnës yra problemosmokykloje ir santykiai su bendraamþiais [14]. Prieþas-èiø, kelianèiø psichologiniø problemø ir sunkumø mo-kykloje, gali bûti labai daug: blogai organizuotas darbaspamokose, netinkamas reþimas, nereglamentuojamosnamø uþduotys, per maþai laiko sudëtingoms uþduotimsatlikti, neteisingai sudarytas tvarkaraðtis, didaktogeni-nës prieþastys – neteisingas þiniø vertinimas, netaktið-kas mokytojø elgesys ir pan. Taèiau viena svarbiausiøprieþasèiø yra per didelis mokymosi krûvis [15, 16]. Svar-bu ne tik bendras mokymosi krûvis, tenkantis mokiniui,taèiau ir atskiri jo aspektai: kontroliniø darbø ir atsiskai-tymø skaièius per savaitæ ir per dienà, namø darbø kie-kis ir pan. [16, 17, 18]. Pedagogo prof. J. Vaitkevièiausteigimu, aukðtesniø klasiø mokiniai mokslui skiria 10–12ir daugiau valandø per dienà [19]. Vadinasi, laiko poil-siui ir kitø savo poreikiø tenkinimui lieka labai nedaug.


Dël to didëja fizinis ir psichinis nuovargis, silpnëja imu-ninis reaktyvumas, vaikai vis daþniau skundþiasi galvosskausmais, padidëjusiu dirglumu, irzlumu, nuovargiu iðryto [7]. Daugëja serganèiøjø nuotaikos sutrikimais, vai-kystëje ir paauglystëje prasidedanèiais elgesio ir emo-cijø sutrikimais, daþnëja psichoaktyviø medþiagø varto-jimas, aukðti saviþudybiø rodikliai.

Remiantis uþsienio ðaliø patirtimi, dar 1992 m. Lietu-voje buvo nuspræsta ugdymà labiau orientuoti á mokiniøgalias ir poreikius. Prioritetø ágyvendinimo uþdaviniø vykdy-mas buvo nuolat svarstomas Ðvietimo reformos strategi-jos grupëje, ásteigtoje Ðvietimo ir mokslo ministro K. Plate-lio 1998 07 31 ásakymu Nr. 1134 ir papildytoje 2000 01 13ásakymu Nr. 18. 2000 m. parengta atskira strategijos gru-pës nutarimø vykdymo ataskaita. 2000 m. balandþio 19 d.Lietuvos Respublikos Vyriausybë priëmë nutarimà Nr. 447„Dël profilinio mokymo ávedimo bendràjá lavinimà teikian-èiø mokyklø treèioje pakopoje programos patvirtinimo“. Pro-filiniu mokymu buvo siekiama diferencijuoti ir individuali-zuoti ugdymà. Ðalia kitø tikslø, jis turëjo padëti iðvengti perdideliø mokymosi krûviø. Kyla abejoniø, ar ðis tikslas buvopasiektas, nes pastaruoju metu visuomenë vis daþniaukelia per didelio mokymo krûvio problemà, kuri siejama sublogëjanèia mokiniø sveikata [6]. Mokymo programos ne-keièiamos ir neparengta adekvaèiø rekomendacijø, kaipjas keisti.

Ðio darbo tikslas buvo iðsiaiðkinti, kaip vyresniø klasiømokiniai vertina savo mokymosi krûvá, nustatyti jo ryðá sumokiniø nerimastingumo rodikliais ir subjektyviu savo svei-katos bei nuotaikos vertinimu.

Tikslui pasiekti buvo iðkelti uþdaviniai:1. Iðsiaiðkinti, kaip X, XI ir XII klasiø mokiniai vertina

savo mokymosi krûvá.2. Iðsiaiðkinti, kaip mokiniai vertina savo sveikatà ir

nuotaikà.3. Ávertinti mokiniø nerimastingumo rodiklius pagal 5

parametrus: bendrà nerimastingumo lygá, somatinius ne-rimastingumo poþymius, savæs vertinimà, susirûpinimàmokykla ir nerimà dël kontroliniø darbø.

4. Palyginti mokymosi krûvá su nerimastingumo rodik-liais ir savo sveikatos bei nuotaikos vertinimais.

Buvo keliama hipotezë, kad mokiniai, vertinantys savomokymosi krûvá kaip per didelá, turës daugiau sveikatosproblemø, bus blogos nuotaikos ir jø nerimastingumo ro-dikliai bus aukðtesni.

Tyrimø objektas ir metodai

Buvo apklausti 946 atsitiktinai pasirinktø Kauno mies-to ir rajono gimnazijø bei viduriniø mokyklø X, XI ir XIIklasiø mokiniai. 12 anketø buvo sugadintos, todël darbeanalizuoti 934 anoniminiø anketø rezultatai. Apklausosvykdytos dviejose Kauno miesto gimnazijose: Rasosgimnazijoje apklausti 125 mokiniai, Saulës gimnazijoje –127 mokiniai; dviejose Kauno rajono gimnazijose: Rau-dondvario gimnazijoje – 109 mokiniai, Garliavos gimna-zijoje – 74 mokiniai; trijose Kauno miesto vidurinëse mo-kyklose: Atþalyno vidurinëje mokykloje anketas uþpildë134 mokiniai, Vydûno vidurinëje mokykloje – 59 moki-niai, Radvilënø vidurinëje mokykloje – 80 mokiniø; dvie-jose Kauno rajono vidurinëse mokyklose: Garliavos Jo-nuèiø vidurinëje mokykloje – 116 mokiniø, Garliavos vi-durinëje mokykloje – 97 mokiniai. Mokiniai pildë autoriøparengtà klausimynà, kurá sudarë 20 klausimø, skirtøiðsiaiðkinti mokymosi krûvio rodiklius, savo sveikatos irnuotaikos vertinimà. Nerimastingumo parametrams ma-tuoti buvo taikyta G. Chomentausko ir R. Augio modifi-kuota mokyklinio nerimastingumo skalë, kuri atspindibendrà nerimastingumo lygá, somatinius nerimastingu-mo poþymius, savæs vertinimà, susirûpinimà mokykla irnerimà dël kontroliniø darbø.

Gauti rezultatai apdoroti panaudojant specializuotàduomenø tvarkymo ir statistinës analizës paketà SPSS.Nerimastingumo skaliø (bendro nerimastingumo lygio,somatiniø nerimastingumo poþymiø, savæs vertinimo, su-sirûpinimo mokykla ir nerimo dël kontroliniø darbø) ba-lai skaièiuoti atsiþvelgiant á atitinkamos skalës galimàmaksimalø ávertinimà. Ryðiui tarp kokybiniø rodikliø ver-tinti naudotas χ² testas. Statistinio reikðmingumo lyg-muo buvo p < 0,05.

Rezultatai ir jø aptarimas

Tyrime dalyvavusiø mokiniø nurodomo pamokø skai-èiaus per dienà vidurkis buvo 6,59 pamokos. Didesniojidalis apklaustø moksleiviø – 72,4 proc. nurodë ruoðiantyspamokas apie 3 val., o 18,2 proc. mokiniø teigë ruoðiantyspamokas visà likusá laikà nuo gráþimo ið mokyklos iki vi-durnakèio. Net 79 proc. mokiniø nurodë, kad jiems neuþ-tenka þiniø, gaunamø ið mokytojø, ir jie priversti mokytispapildomai: 41,9 proc. samdo korepetitorius; 37,1 proc.

1 lentelë. Tiriamøjø skirstinys pagal mokymosi krûvio vertinimà


praðo tëvø pagalbos, skaito papildomà literatûrà, todël lais-vo laiko beveik nelieka. 39,2 proc. apklaustøjø teigë galin-tys skirti laiko sau tik savaitgaliais, o 6,9 proc. mokiniønurodë visai neturintys laisvalaikio.

Pagal atsakymà á klausimà „Kaip vertini savo mokymo-si krûvá?“ mokiniai buvo suskirstyti á 3 grupes: 1 gr. – krûvávertina kaip maþà ar optimalø; 2 gr. – nurodë, kad krûvis yraper didelis, bet reikalavimus ávykdo ir 3 gr. – mano, kadkrûvis per didelis ir reikalavimø neávykdo. Tiriamøjø skirsti-nys pateiktas 1 lentelëje.

Tik treèdalis mokiniø mokymosi krûvá vertina kaip maþàar optimalø, o du treèdaliai mokiniø krûvá vertino kaip perdidelá. 30,1 proc. ið jø nurodë, kad jiems keliami per aukðtireikalavimai. Gautas statistiðkai patikimas (p


Didþiausià dalá mokiniø, atsakiusiø, kad blogos nuotai-kos bûna beveik kasdien, sudaro nurodæ per didelá krûvá irreikalavimø neávykdantys mokiniai (28,7 proc.). Atitinkamaimaþesnæ dalá sudaro respondentai, kuriø krûvis per dide-lis, bet reikalavimus ávykdo (14,8 proc.). Kad blogos nuo-taikos bûna beveik kasdien, maþiausiai mokiniø nurodë iðoptimalaus mokymosi krûvio grupës (13,1 proc.).

Daþniausiai blogos nuotaikos yra mokiniai, kuriø mo-kymosi krûvis yra per didelis ir reikalavimø neávykdo – 12,3proc.; reèiau tie, kuriø krûvis per didelis, bet reikalavimusávykdo (6 proc.), o atsakiusiø, kad krûvis optimalus, – 3,8proc.

Mokyklinio nerimastingumo skaliø rezultatai pateikti3 pav. Visø 5 mokyklinio nerimastingumo kriterijø (bendronerimastingumo, somatiniø nerimastingumo poþymiø, þe-mo savæs vertinimo, padidëjusio susirûpinimo mokykla irnerimo dël kontroliniø darbø) ávertinimai yra aukðtesni mo-kiniø, nurodþiusiø, kad jø mokymosi krûvis per didelis, gru-pëje lyginant su optimalaus mokyklinio krûvio grupe(p


parametrus (bendrà nerimastingumo lygá, somatinius ne-rimastingumo poþymius, þemà savæs vertinimà, padidëju-sá susirûpinimà mokykla, nerimà dël kontroliniø darbø) bu-vo statistiðkai patikimai aukðèiausi, palyginti su tais, ku-riems mokymosi krûvis atrodo optimalus, ir su mokiniøgrupe, nurodþiusia, kad mokymosi krûvis yra per didelis,bet reikalavimus ávykdo.

3. Vertinant bendrà nerimastingumo lygá, kaip vienà iðkriterijø, susietø su mokykliniu krûviu, pastebëta, kad neri-mastingumo lygis yra labiau iðreikðtas tø mokiniø, kuriesavo mokymosi krûvá vertino kaip didesná nei optimalus.

Literatûra1. Nutbeam D., Smith C., Motore L., Bauman A. Warning! Schoolscan danage your health. Alienatio from school and its impact onhealth behavior. Journal of pediatrics and child health, 1993; 29(1): 25–30.

2. Valickas G. Asmenybës savæs vertinimas. VU; 1991; 46–51.

3. Bukðnytë L. Bendrojo lavinimo ir jaunimo mokyklos moksleiviøsavijautos ypatumai. Ugdymo psichologija, 1999; 1: 2.

4. Bagdonas A. Mokiniø stresas ir mokiniø baimë: turinys ir raiðkosypatumai. Pedagogika, 2003; 68.

5. Augis R. Jaunesniøjø moksleiviø nerimastingumas ir jø elgesioypatumai. Psichologija, 1988; 8: 134–44.

6. Juðkelienë V., Poðkuvienë R., Èerniauskienë M., Zlatkuvienë V.Mokyklà baigianèiø moksleiviø psichologinë bei emocinë savijauta,jos ryðys su ugdymo proceso veiksniais, Sveikatos mokslai. 2003;4: 83–7.

7. Juðkelienë V., Kalibatas J. Vyresniøjø klasiø moksleiviø krûvisir jo reikðmë sveikatai. Visuomenës sveikata, 2002; 3(18): 8–12.

8. Lietuvos higienos norma HN 21:2005 „Bendrojo lavinimomokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Þin., 2005; Nr.76–2770.

9. Hanson A. Child psychology. Oxford; 1997; 23–33.

10. Gudþinskienë V. Mokyklinio nerimastingumo rodikliai ir juoslemiantys veiksniai. Pedagogika, 2001; 48.

11. Martiðauskienë E. Mokyklinio nerimo ir dvasinës sklaidosparalelës paauglystëje. Ugdymo psichologija, 2004; 11–12: 163–8.

12. Zaborskis A., Starkuvienë S. Moksleiviø sveikata ir mokymosikrûvis. Medicina, 1998; 34: 683–7.

13. Zaborskis A., Makari J. Psichosocialiniai moksleiviø savijautosir sveikatos veiksniai mokykloje. Ðvietimo reforma ir mokytojørengimas. VII tarptautinë mokslinë konferencija; 2000; 167–74.

14. Navaitis G. Psichologinë parama vaikui. Vilnius; 1997; 46–60.

15. Grinienë E. ir kt. Mokymosi átaka vaiko ir paauglio organizmui;Kaunas; 1990; 90–101.

16. Andriulis E., Èerniauskienë M. Higiena mokykloje. Kaunas; 1990;4–7, 16–22.

17. Vaitkevièius J. Mokyklos ir aplinkos átaka mokiniams. Kaunas;1981; 105–9.

18. Grinienë E. Vaiko adaptacija mokykloje. Kaunas; 1984; 130–2.

19. Vaitkevièius J. Þmogaus ugdymas kaip problema. Ðvietimoreforma ir mokytojø rengimas. I I I tarptaut inës moksl inëskonferencijos medþiaga; 1996; 1: 6–7, 116–8.

20. Lenèiauskienë I., Zaborskis A. Per didelio mokymosi krûvio átakamoksleiviø sveikatai. Visuomenës sveikata, 2005; 3(30): 33–40.


EDUCATIONAL LOAD AND IT’S RELATION WITH ANXIETY RATE OFSENIOR PUPILS OF KAUNAS CITY AND KAUNAS REGION

Benjaminas Burba, Viktorija Grigaliûnienë, Ilona Laukienë, Dalia Vëlavièienë, Jelena Ðulga, Naugirdas Keblys,Algirdas Jaras, Odeta Jankuvienë

Kaunas University of Medicine, Psichiatric Clinic

Summary

Today the society often tries to talk about the educational overload problem and often it is related with the exacerbationof pupils health. The inquiries that were made during the last decade in Lithuanian schools verified that the educationalload at the schools contravene hygiene’s standards and has an influence on pupils emotional state but the programsof pupils education have not been changed. The study was designed to describe the opinions of pupils about theireducational load and compare these estimations with pupils anxiety level.

946 pupils of Kaunas city and Kaunas region secondary school and gymnasium of X, XI, XII grades were questioned,the results showed that pupils who estimated their educational load as too high, had more health problems, they werein bad mood more often and their anxiety indicators were the highest. The results showed that it is necessary to pay moreattention at the pupils who may have psychological problems, related to the educational overload.

Keywords: educational overload, anxiety.


ÐIAULIØ M. PRADINIØ KLASIØ MOKINIØ LAIKYSENOSRIZIKOS VEIKSNIAI

Daiva Mockevièienë, Jûra Vladas Vaitkevièius, Tatjana Bakanovienë, Lina MiliûnienëÐiauliø universiteto Visuomenës sveikatos mokslinis centras

Santrauka

Ðio tyrimo tikslas – ávertinti mokiniø laikysenà ir nustatyti rizikos veiksnius, galinèius daryti átakà laikysenos sutriki-mams. Tyrimas atliktas 2006 m. vasario mën. Ðiauliø miesto pradinës mokyklos I–III klasëse. Tyrime dalyvavo 250mokiniø (124 mergaitës ir 126 berniukai). Taikyti ðie tyrimo metodai: fizinio iðsivystymo vertinimas, laikysenos vertinimaspagal W. W. K. Hoeger (1987) ir FBT testà, rizikos veiksniø vertinimas (sergamumas, mokykliniai baldai, kuprinës),statistinë analizë atlikta panaudojant SPSS statistiná paketà (11.0 versija). Duomenø skirtumø patikimumas nustatytaspagal χ2 kriterijø. Rezultatø skirtumas laikytas reikðmingu, kai p


atvejo 1000-ui patikrintø vaikø nuo 7 iki 14 m. (www.svsc.lt).Netaisyklinga laikysena daþniausiai nustatoma 11–15 metøpaaugliams, kai yra ganëtinai ryðki.

Paauglystëje ypaè svarbus ergonominis darbo vietospoveikis laikysenai. Nustatyta, kad sëdësenos per paràtrukmë yra vienas ið rizikos veiksniø, kurie sukelia vaikønusiskundimus nugaros skausmais [22]. Kaip nurodoSchroder (1997), mokykliniai baldai yra svarbus veiksnys,parenkant ergonomiðkà darbo aplinkà. Grinienës ir Blium-bergienës (2002) tyrimø duomenys parodë, kad 55% moks-leiviø sëdi jø ûgá neatitinkanèiuose suoluose.

Tyrimo tikslas – ávertinti mokiniø laikysenà ir nustatytirizikos veiksnius, galinèius veikti laikysenos sutrikimus.


Tyrimas atliktas 2006 m. vasario mën. Ðiauliø miestopradinës mokyklos I–III klasëse, suderinus su mokyklosdirektoriumi. Tyrime dalyvavo 250 mokiniø (124 mergaitësir 126 berniukai). Taikyti ðie tyrimo metodai: fizinio iðsivys-tymo vertinimas [23], laikysenos vertinimas pagal W. W. K.Hoeger [2] ir FBT testà [5], FBT (Foward bend test) – pa-grindinis klinikinës ðonkaulinës kupros diagnozavimo tes-tas: neigiamas FBT – ðonkaulinës kuprelës nerasta; tei-giamas FBT – vienos pusës ðonkaulinë kuprelë didesnënei 0,5 cm (pirminës skoliozës poþymis). Laikysenos verti-nimà ugdymo ástaigoje pagal W. W. K. Hoeger metodikàatliko kineziterapeutas (50–45 balai – puiki, 44–40 balø –gera, 39–30 balø – patenkinama; 29–20 balø – bloga;


Duomenys apie mokiniø sergamumà (4 pav.) parodë,kad dauguma (56%) mokiniø serga retai (ne daþniau kaip4 kartus per metus).

Palyginæ mokiniø sergamumà su laikysenos ávertini-mu (1 lentelë) pastebëjome, kad daþnai sergantys vaikaiyra patenkinamai vertinamos laikysenos du kartus daþniaunei retai sergantys vaikai, atitinkamai (44,2% ir 27,2%),p>0,05. Taigi pastebima tendencija, kad kuo daþniau sirgovaikas, tuo prastesnë buvo jo laikysena. Labai geros (50balø) laikysenos buvo 24% retai ir 37,1% daþnai sergan-èiø tiriamø mokiniø.

Tyrimu nustatëme, kad pusës mokiniø (46,4%) fizinisiðsivystymas buvo darnus (HAN) (5 pav.). Tyrimø rezultataiparodë, kad net 86 antrø ir treèiø klasiø mokiniai buvo aukðtoûgio (57,3% antrokø ir 44,2% treèiokø). Ið 116 darniai iðsi-

vysèiusiø mokiniø – 64 pirmokai. Per didelio svorio (NHA+)daugiausia buvo pirmø klasiø berniukø (8,1%). Pagal fizináiðsivystymà esminiø skirtumø tarp mergaièiø ir berniukønenustatyta (χ2 =4,4; df=2; p=0,11).

Tyrimas parodë, kad darniai iðsivysèiusiø ir geros lai-kysenos (50–48 balai) vaikø pirmose klasëse buvo 59,4%,antrose klasëse – 43,8% ir treèiose klasëse – 53,3% Visikiti moksleiviai turëjo laikysenos problemø. Þenkliø laiky-senos sutrikimø (38–32 balai) turëjo 35 proc. pirmokø,41,9% antrokø ir 28,4% treèiokø. Nustatyta, kad tarp moki-niø, kuriø nedarnus fizinis iðsivystymas ir jie turëjo antsvo-rio, netaisyklingos laikysenos buvo 10% pirmø ir 25,0%antrø klasiø mokiniø. Pastebëjome, kad tarp nedarnausfizinio iðsivystymo mokiniø nëra puikios laikysenos at-vejø.

Pagal Lietuvos higienos normà „Mokyklinës kupri-nës“ HN 41-2003 [10], ðios kuprinës turi bûti su dirþais irrankenële. Dirþai turi bûti pagaminti ið standþios me-dþiagos. Dirþø plotis virðutinëje atkarpoje turi bûti 3,5–40mm, kad maþiau bûtø traumuojami vaiko peèiai. Jei dir-þai siauresni nei 35 mm, tai peèiø lygyje turi bûti antpe-èiai. Dirþø ilgis turi bûti reguliuojamas, kad kuprinë ne-spaustø ar nebûtø per laisva. Reguliavimo átaisas tvirti-namas apaèioje. Kuprinëse turi bûti ne maþiau kaip duskyriai arba vienas skyrius su kiðene. Pagrindinis sky-rius – knygoms ir sàsiuviniams, maþesnis – raðymo reik-menims. Higienos normoje reglamentuojamas ir mo-kykliniø (tuðèiø) kupriniø svoris: 7–8 m. amþiaus moki-niams – iki 700 g, 9–10 m. amþiaus mokiniams – iki 800 g,

44% 56%

Retai Dažnai

4 pav. Mokiniø pasiskirstymas pagal sergamumà (%)

1 lentelë. Sergamumo poveikis moksleiviø laikysenai

5 pav. Mokiniø fizinio iðsivystymo pasiskirstymas pagal lytá ir klases (%)


vyresniojo amþiaus mokiniams – iki 1000 gr. Mokiniamsrekomenduojama neðti ne sunkesnæ kaip 10% savosvorio kuprinæ [3, 12]. Kasdienis neðiojimas sunkesnëskaip 15% savo kûno svorio kuprinës yra traktuojamaskaip rizikos veiksnys, turintis átakos nugaros skausmamsar kitiems pakenkimams atsirasti. Moksliniais tyrimaisárodyta, kad per daug sverianèios kuprinës daro átakàkaklo, peèiø, nugaros skausmø atsiradimui, pasunkëju-siam kvëpavimui ir netaisyklingos laikysenos formavi-muisi. Dël per sunkaus neðiojamo svorio moksleiviamsgali prasidëti nugaros skausmai arba jaunatvinë osteo-chondrozë, kuri vëliau, deðimèia metø anksèiau, sukelssenatvinæ osteochondrozæ [3]. Tyrimu siekëme iðsiaið-kinti, kokio svorio kuprines neðioja 1–3 klasiø mokiniaiir kaip vaiko laikysenà gali veikti kupriniø svoris.

Tyrimø rezultatø vertinimas pagal neðiojamø kupriniøsvorá ir vaikø kûno masæ (3 lentelë) parodë, kad 49,2%mokiniø kuprinë svërë daugiau kaip 10% jø svorio (p


patenkinamos laikysenos (39–30 balø) atvejø. Puiki laiky-sena yra daþnesnë 1, 2 klasëse ir kai kuprinë sveria nuo2,1 kg iki 3,5 kg. Abiem atvejais patikimos koreliacijos nëra(r=0,1).

Mokykloje taisyklingai laikysenai palaikyti svarbu tinka-mai parinkti baldai [5, 7]. Jø konstrukcija turi atitikti vaikoûgá ir jo kûno konstitucijà. Atliekant tyrimà buvo ávertinta,

4 lentelë. Kuprinës svoris ir mokiniø laikysenos ávertinimas (%)

kaip stalas ir këdë atitinka vaiko ûgá. Rezultatai parodë (6pav.), kad tik 10,4% mokiniø sëdi tinkamuose suoluose.Net 88,4% vaikø sëdëjo per aukðtame suole, ið jø 32%sëdëjo 12 cm. ir aukðtesniuose suoluose. Kai tinkamosuolo nëra, moksleivá geriau sodinti á truputá didesná suolà(HN 21:2005), taèiau, kaip parodë tyrimas, 3,2% vaikø së-dëjo net 18 cm aukðtesniuose ir tai turëjo átakos daþnes-nei netaisyklingai laikysenai (p12 cm

>6 cm


Literatûra1. Adaðkevièienë E. Vaikø fizinës sveikatos ir kûno kultûrosugdymas. Monografija. Klaipëda: Klaipëdos universiteto leidykla,2004.

2. Arcinavièius S. L., Kesminas R., Milèarek E. Laikysena ir josvertinimo aspektai. Kineziterapija, 2004; 1 (5): 28–35.

3. Barkauskienë R. Ar ne per sunki mokinukui kuprinë? 2005. Prieigaper internetà www.sam.lt/vvsc.

4. Grinienë E., Bliumbergienë V. Teacher‘s attitude towards theknowledge about pupils‘ health. Teacher education in XXI century:changing and perspectives. International Scientific Conference.Ðiauliai, 2002.

5. Juðkelienë V., Dailidienë N. 6 - 8 metø vaikø asimetrinës laikysenosrizikos veiksniai ir jos pokyèiai. Vilnius, 1999.

6. Hazebroek-Kampschreur A. A., Hofman A., van Dijk A. P., vanLinge B. Prevalence of trunk abnormalities in eleven year old chil-dren in Rotterdam, The Netherlands. Pediatr. Orthop. 1992; 12(4):480–4.

7. Komenskis J. A. Pedagoginiai raðtai. Kaunas, 1986.

8. Kuèinskas V., Poderienë G. Ugdymo aplinkos ergonomika.Klaipëda, 2006.

9. Lietuvos higienos norma HN 22:2003 „Mokykliniai vadovëliai“.2003 m. birþelio 11 d. Nr. V-345. Vilnius. Prieiga per internetàwww.sam.lt.

10. Lietuvos higienos norma HN 41:2003 „Mokyklinës prekës“. 2003m. rugsëjo 25 d. Nr. V-556. Vilnius. Prieiga per internetàwww.sam.lt.

11. Lietuvos higienos norma HN 21 – 2005. Bendrojo lavinimomokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai. Prieiga perinternetà www.sam.lt.

12. Kardelis K. Moksliniø tyrimø metodologija ir metodai. Ðiauliai,2005.

13. Maèiûnas E. Daugiau nei pusës Lietuvos penktokø – ðeðtokøkuprinës per sunkios. 2003. Prieiga per internetà www.sam.lt/vvsc.

14. Mockevièienë D., Vaitkevièius J. V., Þidoninë M. L. 5-7 metøvaikø motorikos sutrikimai ir profilaktika. Ðiauliai: Ðiauliø universitetoleidykla, 2003.

15. Nissinen M., Heliovaara M., Tallroth K., Poussa M. Trunkasymetry and scoliosis. Acta Paediatr. Scand., 1999; 78, 747–753. Prieiga per internetà www.institut-upsa-douleur.org.

16. Petravièius A. Darþelinio amþiaus vaikø idiopatinë skoliozë.Kaunas: KMI leidykla, 2001.

17. Proðkuvienë R. Mityba. Judëjimas. Vilnius: VPU leidykla, 2006.

18. Saniukas K., Aleksejevas E. Stuburo iðkrypimas (klinika,gydymas). Vilnius, 1991.

19. Scroder I. Variations of sitting posture and physical activity indifferent types of school furniture. Coll. Antropol., 1997; 21(2):397–403. Prieiga per internetà www.ncbi.nlm.nih.gov.

20. Stuèinskaitë J., Bikulèienë R., Liandsbergaitë E. Kineziterapija.Vaikø raidos sutrikimai, sud. A. Krasauskienë. Kaunas, 2003; 286.

21. Ðiauliø visuomenës sveikatos centro svetainë. Prieiga perinternetà www.svsc.lt.

22. Taimela S., Kujala U. M., Salminen J. J., Viljanen T. The preva-lence of low back pain among children and adolescents: a nation-wide, cohort-based questionnaire survey in Finland. Spine, 1997;22(10): 1132–6. Prieiga per internetà www.ncbi.nlm.nih.gov.

23. Tutkuvienë J. Vaikø augimo ir brendimo vertinimas. Vilnius: VU,1995.

24. Vingras A. Vaiko tyrimas ir bendroji semiotika. Kaunas, 1996.


RISK FACTORS CONDITIONING BODY POSTURE OF ÐIAULIAI CITY PRIMARY SCHOOL CHILDREN

Daiva Mockevièienë, Jûra Vladas Vaitkevièius, Tatjana Bakanovienë, Lina MiliûnienëÐiauliai University

Summary

The aim of the research was to assess pupils’ posture and indicate risk factors which may influence posture disor-ders. The research was carried out in February, 2006 in 1-3 forms of a primary school of Ðiauliai city. 250 pupils (124 girlsand 126 boys) took part in the research. The following research methods were applied: assessment of physical devel-opment, assessment of posture according to W. W. K. Hoeger (1987) and FBT test, assessment of risk factors (morbidity,school furniture, satchels), statistical analysis was carried out by applying SPSS (version 11.0). Data reliability wasindicated by criterion ÷2. The difference of the results was considered to be significant at p


VYRESNIOJO MOKYKLINIO AMÞIAUS MOKSLEIVIØ IRJAUNIMO SVEIKATOS SAVIVERTË

Algirdas Baubinas¹, Konstancija Jankauskienë², Rasa Kuodytë-Kazielienë¹¹Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, ²Kauno medicinos universitetas

Santrauka

Straipsnyje pateikiama informacijos apie vyresniojo mokyklinio amþiaus moksleiviø ir jaunimo savo sveikatos ver-tinimà, psichosomatiniø negalavimø paplitimà, sergamumà ir vaistø vartojimà. Atsitiktinës atrankos bûdu, naudojantanoniminæ anketà, buvo apklausti 266 respondentai ið ávairiø Lietuvos regionø, ið kuriø 134 moksleiviai (69 vaikinai ir65 merginos) ir 132 jaunimo atstovai (51 vaikinas ir 81 mergina).

Nustatyta, kad savo sveikatà ávertino kaip labai gerà arba gerà 76,1 proc. mokiniø ir 64,4 proc. jaunimo (p=0,009),nei gera, nei bloga nurodë 16 proc. moksleiviø ir 33,3 proc. jaunimo (p=0,001), bloga ir labai bloga ávardijo vienodasskaièius mokiniø ir jaunimo (atitinkamai 7,5 ir 5,3 proc.; p=0,47). Beje, statistiðkai reikðmingai daugiau mokiniø merginø(24,6 proc.) negu vaikinø (8,7 proc.) savo sveikatà ávertino kaip nei gera, nei bloga (p=0,01). Visais kitais atvejais,vertinant sveikatà, skirtumø tarp lyèiø nenustatyta.

Iðanalizavus psichosomatinius negalavimus konstatuota, kad þenkliai daugiau moksleiviø merginø (atitinkamai50,8, 23,1 ir 13,8 proc.) negu vaikinø (atitinkamai 26,1, 8,7 ir 4,3 proc.) skundësi galvos ir pilvo skausmais bei nuovargiu(p0,05), iðskyrus vienintelá atvejá,kai galvos skausmais skundësi daugiau jaunuoliø vaikinø negu mokiniø vaikinø (p=0,01).

Vaistus vartojo daugiau merginø (41,8 proc.) negu vaikinø (25,8 proc.) (p=0,007).Raktaþodþiai: vyresniojo mokyklinio amþiaus moksleiviai, jaunimas, merginos, vaikinai, sveikatos vertinimas, ne-

galavimai, vaistø vartojimas.

Ávadas

Viena aktualiausiø visuomenës sveikatos problemø yravaikø ir jaunimo sveikata. Apie tai byloja tarptautinës ir at-skirø ðaliø patvirtintos sveikatos strategijos bei programos[1, 2]. Todël minëta problema gvildenama ávairiapusiðkai irkompleksiðkai, aprëpiant sergamumo, gyvensenos, mity-bos, sveikatos vertinimo, elgsenos, ávairios motyvacijos,gyvenimo kokybës ir daugelá kitø klausimø [3, 4, 5, 6]. Perpastaràjá deðimtmetá vis plaèiau diskutuojama apie mo-kyklos keliamas neigiamas emocijas mokiniams, taip patdarbo ir mokymosi aplinkos rizikos veiksnius, veikianèiusmokiniø ir jaunimo sveikatà [7, 8]. Taèiau daugelis tyrimøapsiriboja tik vaikø, jaunimo, darbingo amþiaus ávairiø pro-fesijø suaugusiø arba senyvo amþiaus þmoniø sveikatosnagrinëjimu. Suprantama, tokiø tyrimø vertë yra didþiulë,taèiau pasigendama tyrinëjimø, vienu metu apimanèiø vi-sas gyventojø amþiaus grupes. Be to, gautø rezultatø pa-grindu parengtos moksliðkai pagrástos rekomendacijos ið-tyrus vienà ar kelias grupes diegiant á praktikà daþnai ne-gali bûti taikomos kitoms gyventojø populiacijoms.

Lietuvos vaikø ir jaunimo sveikatos rodikliai nëra itingeri, stebimos nepalankios sergamumo, þalingø áproèiø irkitø rizikos veiksniø didëjimo tendencijos, todël tyrimai,susijæ su minëtos populiacijos sveikatos, socialinëmis,ekonominëmis, psichologinëmis ir kitomis problemomisyra vertingi ir aktualûs.

Mûsø tyrimo tikslas – palyginti vyresniojo mokyklinioamþiaus moksleiviø ir jaunimo savo sveikatos ávertinimà,psichosomatiniø negalavimø ir vaistø vartojimo paplitimà.


2006 metais tirtas vyresniojo mokyklinio amþiaus mo-kiniø (11–12 klasiø) ir jaunimo savo sveikatos bûklësvertinimas. Tam panaudota 1995 metø PSO Gyvenimokokybës anoniminë anketa, kurià mes papildëme 15 klau-simø.

Mokiniai ir jaunimas tyrimui buvo atrinkti ið skirtingøLietuvos regionø (Vilniaus, Kauno, Klaipëdos, Panevëþio,Ðiauliø) ávairiø renginiø metu, laikantis atsitiktinës atran-kos principo.

Pagal tyrimo programà buvo numatyta apklausti 300respondentø: po 150 moksleiviø ir jaunimo atstovø.

Respondentø apklausà atlikome taip: pirmiausia visusorganizacinius klausimus derinome su renginiø organiza-toriais ir gavome jø sutikimà.

Anoniminës anketos klausimø galimi atsakymai buvonominalûs dichotominiai (taip/ne) arba multichotominiai.Kai kuriais atvejais naudota ordinali, kartais – 5 balø Liker-to skalë.

Pirmiausia atlikome þvalgybiná 38 moksleiviø ir 40jaunimo atstovø tyrimà. Ðis tyrimas leido mums nustaty-ti, ar respondentai vienodai supranta klausimø formu-luotes ir kokius klausimus bûtina koreguoti. Pakoreguo-tas klausimynas buvo pakartotinai iðdalintas þvalgybi-niame tyrime dalyvavusiems asmenis. Toks tyrimaspareikalavo daug laiko, kadangi apklausti tuos paèiusrespondentus buvo itin sunku. Todël tyrimo pradþioje pa-aiðkinome, koks yra þvalgybinio tyrimo tikslas ir papra-ðëme norinèiø dalyvauti tyrime anketos tituliniame lape


nurodyti savo vardà ir pavardæ. Respondentø sutikimasbuvo gautas. Tai leido atsirinkti tuos paèius tiriamuo-sius pakartotinai apklausai. Per keturis kitus renginius,kuriuos þinojome ið anksto, mums pavyko apklausti 29moksleivius ir 27 jaunimo atstovus. Ðis tyrimas buvo itinsvarbus, nes patikrinome, kaip atitinka atsakymai, irnustatëme Kappa koeficientà, kuris ðiuo atveju buvolygus 0,64.

Antrajame etape renginiø dalyviams paaiðkinome mû-sø atliekamo tyrimo svarbà, jo tikslus ir uþdavinius. Pabrë-þëme, kad apklausa yra anoniminë, garantavome duome-nø konfidencialumà, praðëme uþpildyti anketas tik tuos as-menis, kurie sutinka dalyvauti tyrime. Be to, visa anketosuþpildymo procedûra buvo apraðyta tituliniame anketos la-pe, kuriame taip pat buvo nurodyta, kad respondentai ati-dþiai perskaitytø klausimà ir pasirinktø tik tà atsakymà, ku-ris jiems labiausiai tinka.

Ið 300 iðdalintø anketø po apklausos gautos 278 uþpil-dytos anketos, tai sudarë 92,7 proc. Taèiau analizei tinka-momis buvo pripaþintos 266 anketos (88,7 proc. visø iðda-lintø arba 95,7 proc. gràþintø anketø).

Tiriamieji buvo suskirstyti á dvi grupes: vyresniojo mo-kyklinio amþiaus mokinius ir jaunimà. Pirmàjà grupæ su-darë 134 mokiniai (69 vaikinai ir 65 merginos), antràjà –132 jaunimo atstovai (51 vaikinas ir 81 mergina). Pastarie-ji buvo 19–24 metø amþiaus.

Gautus duomenis apdorojome kompiuteriu, statistineSPSS programos 13 versija. Atsakymø variantø daþnis ap-skaièiuotas procentais, taip pat apskaièiuotas 95 proc. tiks-lumo pasikliautinis intervalas (PI), skirtumo patikimumasp bei Pirsono χ2 testas. Rezultatø skirtumas (p) tarp lygina-møjø grupiø laikytas statistiðkai labai patikimu, kai p0,05).

Antrajame tyrimø etape bandëme iðsiaiðkinti daþniau-sius psichosomatinius negalavimus, kurie galëjo turëti áta-kos respondentø motyvacijai priskiriant save atitinkamaisveikatos, ypaè „bloga ir labai bloga“, savivertës grupei.

Nustatyta, kad psichosomatiniai negalavimai tarp mo-kiniø ir jaunimo iðplitæ vienodai (p>0,05), iðskyrus nuovar-gá, kuriuo jaunimo grupës atstovai skundësi patikimai(p=0,03) daþniau nei mokiniai.

Lyginant psichosomatiniø negalavimø paplitimà tarplyèiø iðryðkëjo, kad statistiðkai patikimai (p


17,4

13

4,3

8,7

13

8,7

8,7

8,7

13

26,1

15,4

16,9

13,8

13,8

12,3

4,6

23,1

18,5

50,8

16,4

14,9

9

11,2

12,7

6,7

16,6

9,7

15,7

38,1

10,8

0 10 20 30 40 50 60

Nerimas

Dirglumas

Nuovargis

Nemiga

Odos bėrimai

Aukštaskraujospūdis

Pilvoskausmai

Sąnariųskausmai

Širdiesskausmai

Galvosskausmai

Vaikinai Merginos Visi

17,6

15,7

15,7

13,3

7,8

7,8

13,7

11,8

15,7

49

21

21

25,9

12,3

19,6

7,4

23,5

13,6

16

46,9

19,7

18,9

22

11,4

15,2

7,6

19,7

12,9

15,9

47,7

0 10 20 30 40 50 60

Nerimas

Dirglumas

Nuovargis

Nemiga

Odos bėrimai

Aukštaskraujospūdis

Pilvo skausmai

Sąnariųskausmai

Širdiesskausmai

Galvosskausmai

Vaikinai Merginos Visi

2 pav. Jaunimo negalavimø pasiskirstymas pagal lytá,proc.

1 pav. Vyresniojo mokyklinio amþiaus mokiniønegalavimø pasiskirstymas pagal lytá, proc.

3 pav. Mokiniø ir jaunimo negalavimø palyginimas, proc

2 lentelë. Vaistø vartojimo pasiskirstymas tarp vyresniojo mokyklinio amþiaus moksleiviø ir jaunimo pagal lytá, proc.

Pastaba: moksleiviai -χ2 = 6,9, df = 2, p = 0,141; jaunimas - χ2 = 2,9, df = 2, p = 0,582


Nustatyta, kad per pastaruosius tris mënesius sirgo15 proc. respondentø, ið kuriø 9,2 proc. vaikinø ir 19,9 proc.merginø (p=0,02). Lyginant mokyklinio amþiaus vaikinus irjaunimo atstovus vaikinus bei minëtø grupiø merginas sta-tistiðkai reikðmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05).

Negaluodami ir sirgdami vaistus vartojo 34,6 proc.tiriamøjø (25,8 proc. vaikinø ir 41,8 proc. merginø;p=0,007). Statistiðkai reikðmingai daugiau moksleiviøvaikinø (2 lentelë) nei merginø (p=0,01) apskritai nevar-tojo jokiø vaistø (atitinkamai 78,3 ir 58,5 proc.). O kartaisvartojanèiø vaistus tarp ðio amþiaus merginø buvo pati-kimai (p=0,006) daugiau nei tarp vaikinø (atitinkamai38,5 ir 17,7 proc.), daþnai vartojanèiø skaièius tarp lygi-namøjø grupiø ið esmës nesiskyrë (atitinkamai 8 ir 4,3proc.; p=0,65).

Tarp jaunimo vaikinø ir merginø situacija ið esmësbuvo tokia pati: vaistø visiðkai nevartojo 68,6 proc. vaikinøir 58 proc. merginø (p=0,22), kartais vaistus vartojo 29,4proc. vaikinø ir 37 proc. merginø (p=0,37), o daþnai vaistusvartojo 2 proc. vaikinø ir 5 proc. merginø (p=0,69).

Beje, atskirai lyginant vaistø vartojimà tarp vaikinø ir tarpmerginø, reikðmingo skirtumo nerasta (p>0,05).

Rezultatø aptarimas

Tarptautiniø tyrimø, atliktø 1994 metais, duomenimis,apie 21,3 proc. moksleiviø savo sveikatà vertino kaip„nelabai sveikas“ [9]. 1995 metais Lietuvoje atlikti moks-leiviø populiacijos tyrimai parodë, kad 15,3 proc. vyres-niø klasiø vaikinø ir 30 proc. merginø buvo nelabai svei-ki [10]. 1998 metais padëtis ðiek tiek pagerëjo, taèiauLietuva, palyginti su kitomis 28 ðalimis, buvo tarp atsi-liekanèiø [9]. Tik po 2000 m. jau atsirado ir kitoks svei-katos vertinimas: ðalia sàvokos „nesu labai sveikas“ ar-ba „sveikatà vertinu vidutiniðkai“ atsirado vertinimas„sveikata bloga“, „bloga ir labai bloga“, „sergu“. Toká krað-tutiná vertinimà paskatino blogëjanti sveikata. Mokslinin-kai pateikia gana skirtingus rezultatus: nurodoma, kadapie 15 proc. vyresniojo mokyklinio amþiaus mokiniønëra visiðkai sveiki ir apie 2 proc. mokiniø serga [11, 12],o apie ketvirtadalá minëto mokyklinio amþiaus vaikø glo-bos namø auklëtiniø ávardijo nesà labai sveiki [13]. Nau-jausi mûsø tyrimø duomenys atskleidë tam tikras ten-dencijas – su amþiumi sveikatos bûklë blogëja: norsblogai ir labai blogai sveikatà vertinanèiø vaikinø ir mer-ginø abiejose amþiaus grupëse ið esmës buvo vieno-dai, taèiau þenkliai (p0,05) respondentø.

2. Mokiniai ir jaunimo atstovai nepriklausomai nuo ly-ties savo sveikatà ið esmës vertino vienodai, iðskyrus mo-kines merginas, kuriø daugiau (24,6 proc.) negu to patiesamþiaus vaikinø (8,7 proc.; p = 0,01) ávardijo, kad jø sveika-ta yra „nei gera, nei bloga“.

3. Þenkliai daugiau mokiniø merginø nei vaikinø (p < 0,05)skundësi galvos ir pilvo skausmais bei nuovargiu. Tarpjaunimo atstovø (vaikinø ir merginø), taip pat tarp mokiniøir jaunimo merginø psichosomatiniai negalavimai iðplitævienodai. Beveik dvigubai daugiau jaunimo atstovø vaiki-nø (p = 0,01) negu vaikinø mokiniø skundësi galvosskausmais.

4. Tik treèdalis respondentø neturi jokiø sveikatos su-trikimø, apie ketvirtadalis turi vienà, penktadalis – du irapie 7 proc. – daugiau nei keturis sveikatos sutrikimus.

5. 25,8 proc. vaikinø ir 41,8 proc. merginø (p = 0,007)nuo sveikatos negalavimø vartojo vaistus.

Literatûra

1. Sveikata visiems XXI amþiuje. Pagrindiniai PSO visuomenëssveikatos prieþiûros principai Europos regione. LR SAM. 2000; 223.


2. Lietuvos sveikatos programa. LR Seimas. 1998; 55.

3. Dailidienë N., Juðkelienë V. Lietuvos XI-XII klasiø moksleiviøsveikatos bûklë. Visuomenës sveikata, 2001; 1–2 (14–15): 16–19.

4. Zaborskis A., Petronytë G., Lubienë J. Moksleiviø nuomonë apiemait in imo paslaugø kokybæ bendrojo lavinimo mokyklose.Visuomenës sveikata, 2006; 4 (35): 5–8.

5. Baubinas A., Vainauskas S. Psychosocial factors and their in-fluence on schoolchildrens health. Acta medica Lituanica, 1998; 2:150–154.

6. Jankauskienë K. Sergamumo kai kuriomis neinfekcinëmis ligomisir rizikos veiksniø ávertinimas bei iðgyvenimo prognozë. Habilitacinisdarbas, 2003; 84.

7. Sketerskienë R., Ðurkienë G. Lietuvos bendrojo lavinimo mokykløpagrindinio ugdymo programos mokiniø savijauta ir poþiûris ámokyklà. Visuomenës sveikata, 2006; 4(35): 9–15.

8. Juðkelienë V., Ustilaitë S. Mokyklos aplinka 11-12 klasiø mokiniøvertinimu. Visuomenës sveikata, 2006; 3 (34): 14–18.

9. Stankevièienë L., Zaborskas A. Lietuvos ir kitø ðaliø moksleiviø

gyvensenos ir sveikatos palyginimas. Visuomenës sveikata, 2000;1 (11): 3–11.

10. Vainauskas S. Moksleiviø gyvensenos ir poþiûrio á savo sveikatàávertinimas. Daktaro disertacija, 1998; 96.

11. Juðkelienë V., Kalibatas J. Psichosocialiniai veiksniai, turintysátakos paaugliø sveikatai. Visuomenës sveikata, 2003; 4 (23): 5–11.

12. Goðtautas A., Ðeibokaitë L. Moksleiviø savo sveikatos vertinimøkitimai mokykloje. Visuomenës sveikata, 2006; 3 (34): 33–37.

13. Vainauskas S., Baubinas A., Lapënaitë R. Lietuvos vaikø globosnamø auklëtiniø sveikatos savivertë. Visuomenës sveikata, 2001;1-2 (14-15): 20–24.

14. Young People´s health in context. Health Behaviour in Schoolaged Children study: international report from the 2001/2002 sur-vey. Edited by Currie C, Roberts C, Morgan A, et al. Health Policyfor Children and Adolescents, No. 4. WHO, 2004.

15. Lenèiauskienë I., Zaborskas A. Per didelio mokymosi krûvio átakamoksleiviø sveikatai. Visuomenës sveikata, 2005; 3 (30): 33–40.


SELF-HEALTH EVALUATION OF SENIOR SCHOOLCHILDREN AND YOUTH

Algrdas Baubinas¹, Konstancija Jankauskienë², Rasa Kuodytë-Kazielienë¹Vilnius University Faculty of Medicine, Kaunas University of Medicine

Summary

The article presents information about self-health evaluation, the prevalence of psychosomatic disorders, morbidity,and usage of medicines among senior schoolchildren and youth. 266 randomly selected respondents from variousregions of Lithuania were included in an anonymous questionnaire-based inquiry. 134 respondents (69 males and 65females) were senior schoolchildren, and 132 (51 males and 81 females) respondents represented youth.

The study found that 76.1% of schoolchildren and 64.4% of youth (p=0.009) evaluated their health as “very good orgood”, 16% of schoolchildren and 33.3% of youth (p=0.001) – as “neither good, nor bad”, and 7.5% of schoolchildren and5.3% of youth (p=0.47 – as “bad or very bad”. It is noteworthy that statistically significantly more female schoolchildren(24.6%), compared to males (8.7%) evaluated their health as “neither good, nor bad” (p=0.01). In all other cases, nodifference between sexes in the evaluation of their health was found.

The analysis of psychosomatic disorders showed that significantly more female senior schoolchildren complainedof headache, abdominal pain, and fatigue (accordingly, 50.8%, 23.1%, and 13.8%) than the male ones did (accordingly,26.1%, 8.7%, and 4.3%, p0.05), except for the fact that more male representatives of youth, comparedto male senior schoolchildren, complained of headache (p=0.01).

More females (41.8%) used medicines than males did (25.8%) (p=0.007).Keywords: senior schoolchildren, youth, females, males, health evaluation, disorders, usage of medicines.


MEDIKØ, DIRBANÈIØ KLINIKINÁ DARBÀ, SUBJEKTYVIOSGEROVËS (LAIMINGUMO) IR PSICHOSOCIALINIØ VEIKSNIØRYÐYS

Viktorija Grigaliûnienë1, Benjaminas Burba1, Vincas Ðlioþa1, Irmantas Ramanauskas21Kauno medicinos universiteto klinikø psichiatrijos klinika,2Respublikinë Vilniaus psichiatrijos ligoninë

Santrauka

Tyrimo tikslas – iðtirti medikø, dirbanèiø klinikiná darbà, subjektyvios gerovës ypatumus. Metodika – anoniminëanketa, kurià sudaro uþdaro, pusiau uþdaro ir atviro tipo klausimai. Anketos buvo iðdalytos 300 KMUK dirbanèiøgydytojø. Sugràþintos ir galiojanèiomis pripaþintos 268 (191 moters ir 77 vyrø). Gautø duomenø statistinë analizëatlikta Statistica 5.0 bei Microsoft Excel 2003 kompiuterinëmis programomis. Rezultatai. Didesnë dalis (62,32proc.) respondentø jauèiasi laimingi. 30,22 proc. gydytojø jauèiasi vienodai laimingi ir nelaimingi, 7,47 proc. gydy-tojø jauèiasi nelaimingi. Subjektyvi gerovë priklauso nuo ðeiminës padëties, pasitenkinimo santuoka ir meilësryðiais. Nors duomenys ir rodo patikimà ryðá tarp gydytojø subjektyvios gerovës ir jø turimø vaikø amþiaus (p0,05,χ2=0,748). Laimingi respondentai, palyginti su nelaimingais, savo sveikatos bûklæ vertina kaip geresnæ. Nelaimin-gus respondentus, palyginti su laimingais, daþniau vargina prislëgta nuotaika, disforija, nerimas, miego sutrikimai,nepasitikëjimas savo jëgomis, nevisavertiðkumo jausmas. Taip pat nelaimingus respondentus maþiau dþiuginatai, kas teikë dþiaugsmo anksèiau.

Raktaþodþiai: subjektyvi gerovë, gydytojø laimë, psichosocialiniai veiksniai.

Ávadas

Apie laimæ savo veikaluose jau nuo antikos laikø raðëávairiø ðaliø filosofai, etikos specialistai, teologai. Ilgainiuija susidomëjo ir mokslininkai, laimæ paversdami moksli-niø tyrimø objektu. Ðiuo tikslu laimæ pirmiausia teko „moks-liðkiau“ pavadinti. Taip atsirado psichologinë laimës sàvo-ka – subjektyvi þmogaus gerovë (SG) [1]. Ji apibrëþiamakaip visapusiðkas pasitenkinimo gyvenimu pojûtis (pasi-tenkinimas darbu, santuoka, meilës ryðiais, santykiais suaplinkiniais þmonëmis, laisvalaikiu ir kt.), maloniø emoci-jø dominavimas ir pozityvus savo gyvenimo bei kasdieniøávykiø vertinimas [2].

Nagrinëjant pozityvius ir negatyvius veiksnius, veikian-èius þmogaus bûsenà ir savijautà, pastebëta, kad negaty-viøjø yra gerokai daugiau (santykiu 17:1). Iðskirta keletasveiksniø, turinèiø átakos laimës pajautimui, padedanèiø ið-vengti depresijos, gerinanèiø nuotaikà bei leidþianèiø jaus-tis pakiliai. Nustatyta, kad skirtingais þmogaus gyvenimolaikotarpiais ðiø veiksniø svarba kinta pagal reikðmingu-mà konkreèiam asmeniui. Kai kuriuos ðiuos veiksniusþmogus gali kontroliuoti (iðsilavinimas, darbas, pajamos,ðeima, sveikata, poilsis, socialiniai kontaktai ir kt.), kitø,deja, ne (amþius, lytis, rasë, intelektas, kai kurios sveika-tos bûklës, ávairûs ávykiai gyvenime ir kt.) [3].

Ávairiø ðaliø mokslininkai jau keletà deðimtmeèiø tyri-nëja, kokie veiksniai ir kaip veikia SG. Panagrinësime tikkeletà ið jø.

Didelës apimties studijos parodë, kad SG nuo lytiesnepriklauso. Ir vyrai, ir moterys vienodai apibûdina savekaip laimingus ir patenkintus savo gyvenimu [2, 4, 5].

Kiti atlikti tyrimai neginèijamai árodë, kad amþius taippat neturi átakos pasitenkinimui gyvenimu. Në vienas gy-venimo tarpsnis nëra pats laimingiausias arba teikian-tis daugiausiai dþiaugsmo [6, 7, 8, 9]. Pastebëta, kadnors vyresnio amþiaus þmonës patiria maþiau neigiamøemocijø nei jaunesni, taèiau teigiamø emocijø lieka be-veik tiek pat. Be to, jie geriau valdo savo jausmus, jønuotaikos pastovesnës, todël metams bëgant emocinëgerovë (viena ið SG sudedamøjø daliø) daþniausiai ne-nukenèia. Pagyvenusiø þmoniø realus savæs suvokimasyra artimesnis „norimo idealo“, palyginti su jaunais þmo-nëmis, kuriø atotrûkis tarp „idealaus að“ ir „realaus að“yra gerokai didesnis [10]. Taigi amþius priskiriamas prieveiksniø, neturinèiø reikðmingesnës átakos laimës jaus-mui [2].

Mokslininkai nustatë nenuginèijamà santuokos irsëkmingø meilës ryðiø svarbà SG. Vedæ þmonës yra lai-mingesni uþ vieniðus (niekada nesusituokusius, iðsi-skyrusius ir naðlius), nes tai suteikia jiems teigiamøemociniø iðgyvenimø, uþtikrina emocinæ ir materialià tar-pusavio paramà [11, 12, 13, 14, 15, 16]. Nustatytas ryðystarp SG ir kartu gyvenanèiø, nors ir nevedusiø, partneriø,kurie yra laimingesni uþ vieniðus ir gyvenanèius be part-nerio [16, 15].

Nustatytas patikimas ryðys tarp SG ir þmogaus subjek-tyvaus savo sveikatos vertinimo [17]. Ðis ryðys iðnyksta, kaiasmens sveikatà profesionaliai vertina gydytojai [18]. Tuoremiantis padaryta iðvada, kad SG labiau veikia ne objek-tyvi ir reali þmogaus sveikatos bûklë, bet asmeninë þmo-gaus nuomonë apie savo sveikatà.


SG tyrinëjantys mokslininkai nustatë, kad kasdieniaigyvenimo ávykiai taip pat veikia laimës pajautimà [19].Be to, yra svarbus ryðys tarp SG ir pozityviø gyvenimoávykiø trukmës bei dël jø kylanèiø teigiamø emocijø in-tensyvumo [20]. Reikðmingiausios ir dþiaugsmo teikian-èios prieþastys, tyrinëjant penkias Europos ðalis, buvoðios: santykiai su draugais, pasitenkinimas, patiriamasmaitinantis, seksas ir pasitenkinimas pasiekus norimàtikslà [21].

Tendencija, kad Lietuvos gydytojai vis daþniau pasi-renka dirbti pagal specialybæ kitose ES ðalyse, kelia aki-vaizdþiø ekonominiø problemø, trûksta jaunø, perspek-tyviø savo srities specialistø. Daþniausios prieþastys –motyvacinës sistemos netobulumas, palyginti su kito-mis ES ðalimis, maþi atlyginimai, skatinimo sistemostrûkumai, taèiau negalima atmesti psichologiniø ir so-cialiniø prieþasèiø, kurios irgi neigiamai veikia gydytojø SG.

Tyrimo tikslas – iðtirti medikø, dirbanèiø klinikiná dar-bà, SG ypatumus ir jos ryðá su respondentø lytimi, ðei-mine padëtimi, pasitenkinimu meilës ryðiais ir santuo-ka, vaikø turëjimu ar neturëjimu, turimø vaikø amþiumi irmedikø sveikata.

19,78

proc.

0,75 proc.

30,22

proc.

42,54

proc.

6,72 proc.

Taip, esu laimingas

Dažniausiai jaučiuosi laimingas

Vienodai dažnai jaučiuosi laimingas ir nelaimingas

Dažniausiai jaučiuosi nelaimingas

Jaučiuosi labai nelaimingas

1 pav. Ar jûs jauèiatës laimingas?

3 pav. Vaikø turëjimo ar neturëjimo vertinimo ryðys su SG, p = 0,38711 (p>0,05), χ2 = 0,748, df = 1, |r| = 0,053

Turi vaikų

36 proc.

64 proc.

Laimingas (-a) Nelaimingas (-a)

Neturi

vaikų

59 proc.

41 proc.

Laimingas (-a) Nelaimingas (-a)

Moterys

38 proc.

62 proc.

Laimingos Nelaiming

vs (37) 2007 a sveikata/vs_2007_2(37).pdf · 4 „visuomenës sveikata” nr. 2(37) 2007 m. •...

Documents