pranešėja: svetlana zaivej

Asmenų, sergančių priklausomybių nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo ligomis, socialinės

reintegracijos į visuomenę ypatumai

Pranešėja: Svetlana Zaivej

Objektas – socialinės psichologinės reabilitacinės pagalbos paslaugos asmenims, sergantiems priklausomybių nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo ligomis. Tikslas – išnagrinėti socialinės psichologinės reabilitacijos paslaugų asmenims, vartojantiems psichotropines medžiagas, prieinamumą bei veiksmingumą.

Metodai: 1. statistinių šaltinių analizė;

2. mokslinių šaltinių analizė;3. LR norminių teisės aktų, reglamentuojančių socialinės psichologinės reabilitacinės pagalbos asmenims, vartojantiems psichotropines medžiagas organizavimą bei teikimą, analizė;4. užsienio šalių patirties apžvalga ir analizė;5. anketinė apklausa;6. surinktų duomenų apibendrinimas ir analizė.

Pagrindinės sąvokos (1)Narkomanija

Tai liguistas potraukis vartoti medžiagas (narkotikus), sukeliančius trumpalaikę pakilią nuotaiką. Sergančiam narkomanija būdingi trys sindromai: pakitusio reaktyvumo, psichinės ir fizinės priklausomybės sindromai. (Kriščiūnas A., 2002: 196). Psichikos liga, kuria suserga asmenys dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, pasireiškianti asmens fizinės ir psichinės priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų sindromu bei kitomis neigiamomis medicininėmis, teisinėmis ir socialinėmis pasekmėmis. (LRN PĮ Žin., 1997, Nr. 30-711).

Pagrindinės sąvokos (2)Asmenų, vartojančių psichotropines medžiagas, reabilitacija – tai procesas, kurio metu teikiamos minėtų asmenų poreikius atitinkančios medicininės, psichologinės ir socialinės paslaugos siekiant padėti šiems asmenims atsisakyti alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo bei atstatyti gebėjimus, ryšius su šeima ir bendruomene, sėkmingai integruotis į visuomenės gyvenimą.

Pagrindinės sąvokos (3)

Asmenų, vartojančių psichotropines medžiagas, socialinė integracija – tai veiksmų ir priemonių sistema, kuri padeda asmeniui ugdyti bei atstatyti gebėjimus susikurti socialinę gerovę, tapti visaverčiu visuomenės nariu.

Pagrindinės sąvokos (4)

Asmenų, vartojančių psichotropines medžiagas, sveikimo procesas – tai vystymosi bei tobulėjimo eiga, kuri progresuoja nuo pagrindinių, elementarių iki struktūrinių blaivėjimo mokymosi užduočių. Šios progresijos eiga prasideda nuo abstinencijos ir juda blaivumo bei produktyvaus gyvenimo link.

Pagrindiniai efektyvios socialinės psichologinės reabilitacijos principai (1)

1. Unikalumo principas. Nėra universalaus gydymo būdo, absoliučiai tinkančio asmenų, vartojančių psichotropines medžiagas, socialinės psichologinės reabilitacijos proceso organizavimui. Paslaugos turėtų būti derinamos su kiekvieno kliento individualumu bei specifiniais poreikiais. 2. Prieinamumo principas. Reabilitacinė pagalba turi būti prieinama kiekvienam asmeniui, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties, amžiaus, išsilavinimo, sveikatos problemų ar kitų specifinių poreikių.3. Kompleksiškumo principas. Efektyvus reabilitacinis gydymas apima ne tik psichotropinių medžiagų vartojimo problemas, bet padeda spręsti ir kitas socialines, psichologines, teisines bei medicinines problemas.


4. Kaitos principas. Siekiant socialinės reabilitacijos efektyvumo, taikoma programa bei teikiamų paslaugų poveikis turi būti nuolat vertinami ir keičiami atsižvelgiant į besireabilituojančio asmens asmenybės ypatumus. Labai svarbu, kad reabilitacinės programos priemonės atitiktų kliento amžių, lytį, etnines bei kultūrines vertybes.5. Programos nenutraukimo principas. Vienas svarbiausių reabilitacinės programos elementų yra gydymo trukmė. Remiantis atlikto asmenų, vartojančių psichotropines medžiagas, socialinės reabilitacijos ypatumų tyrimo rezultatais, pastebėta, jog esminiai asmenybės pokyčiai sveikimo motyvacijos link yra įmanomi ne anksčiau kaip po 3 reabilitacinio gydymo mėnesių. Todėl ypač svarbu užtikrinti ilgalaikį socialinės psichologinės reabilitacijos procesą.


4. Psichoterapijos principas. Svarbus efektyvios reabilitacijos komponentas yra psichoterapija. Individualios ir grupinės psichoterapijos metu klientai sprendžia tarpusavio bendravimo problemas, formuoja bei stiprina motyvaciją sveikimui, ugdosi bei lavina prosocialaus bendravimo įgūdžius, lavina gebėjimus produktyviai funkcionuoti bendruomenėje, šeimoje ir visuomenėje.

5. Privalomo gydymo sąlygų principas. Siekiant padėti asmeniui, vartojančiam psichotropines medžiagas, nėra būtinas jo savanoriškas apsisprendimas. Be abejo, stipri motyvacija palengvina reabilitacijos proceso organizavimą, tačiau taikomos sankcijos šeimoje, teisėsaugos institucijose, darbo aplinkoje ir pan. ženkliai padidina reabilitacijos proceso sėkmę pradiniame etape.


4. Kontrolės principas. Reabilitacijos proceso metu klientai turi būti nuolat tikrinami dėl psichotropinių medžiagų vartojimo. Tokie tyrimai padeda besireabilituojantiems ne tik atsispirti potraukiui dar kartą pavartoti narkotinę medžiagą, anksti diagnozuoti atkrytį, bet ir užtikrina reabilitacijos bendruomenės narių pozityvių, pagrįstų pasitikėjimu tarpasmeninių santykių plėtra.5. Tęstinumo principas. Asmenų, vartojančių psichotropines medžiagas, socialinės reabilitacijos procesas yra etapiškas ir ilgalaikis. Priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo,kaip ir kitoms lietinėms ligoms yra būdingi paūmėjimai arba recidivai (atkryčiai). Recidyvo galima sulaukti tiek reabilitacijos proceso metu, tiek ir jam pasibaigus. Todėl reabilitacijos procesas negali būti tiesiog užbaigtas, jis reikalauja tęstinumo, nuolatinių kliento pastangų tobulinti įgytas žinias bei gebėjimus, o prireikus gauti savalaikę kvalifikuotą pagalbą.

Socialinės psichologinės ir medicininės

reabilitacijos paslaugų modelių palyginimas Medicininės reabilitacijos

modelis

Liga

Gydo

Fizinės abstinencijos nebuvimas

Psichosocialinio funkcionavimo gerinimas

ir adaptacija

Funkcinis sutrikimas

Socialinės reabilitacijos modelis

Sėkminga resocializacija

Fizinės sveikatos gerinimas

Pasyvus

Padeda, ugdo

Atskiri specialistai

Aktyvus

Specialistų komanda ir reabilitacijos nariai

Problema

Specialisto vaidmuo

Paciento vaidmuo

Pagalbą teikia

Tikslas

Laukiamas rezultatas

Pozityvi socializacija

Socializacijos sąvoka plačiąją prasme suprantama kaip socialinės sąveikos procesas, kurio metu žmonės perima žinias, vertybes, nuostatas, elgesį, būtinus efektyviam dalyvavimui visuomenės gyvenime. Socializacijos procesas yra sąlygotas tiek mūsų biologinės prigimties, tiek ir kultūros (Dumbliauskas V., 1999: 14).

Pozityvios socializacijos ir resocializacijos vietą bendrame socializacijos ciklo kontekste

Socializacijos tipai

Pirminë / vaikø socializacija Antrinë / suaugusiøjø socializacija

Socializacija slopinant

Socializacija dalyvaujant

Pozityvi socializacija

Iðankstinë socializacija

Profesinë socializacija

Sëkminga resocializacija

Kompleksinės reabilitacijos pagalbos vaikui,

vartojančiam psichotropines medžiagas, modelis

SOCIOTARINIS LYGMUO

INSTITUCINIS

LYGMUO

P

A

S

L

A

U

G

O

S

Atsakingos LRV institucijos

Norminiai teisės aktai,

reglamentuojantis pagalbos vaikams,

vartojantiem narkotines medžiagas,

organizavimą bei teikimą

Pagalbos sistemos koordinavimas ir

motinoringas

Mokymo įstaiga

Šeima / globos institucija

Vaikų teisių apsaugos tarnyba,

nepilnamečių reikalų inspekcija

PPS, PLC, Motyvaciniai

centrai

Medicininės reabilitacijos

įstaigos

Socialinės reabilitacijos

centrai

Socialinės integracijos

centrai

Diagnostinė pagalba ir

vartojimo kontrolė

Motyvacinė

pagalba ir darbas su šeima

Detoksikacija

Socialinės psichologinė reabilitacijos paslaugos

Socialinės integracijos paslaugos

vaikas

Daugiafunkcinės reabilitacijos pagalbos suaugusiam, sergančiam priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo ligomis, modelis

Detoksikacija ir medicininė reabilitacija

Ilgalaikë socialinë psichologinė reabilitacija

Profesinė reabilitacija

Integracija į darbo rinką

Palaikomoji psichoterapija

Priklausomybės ligų gydymo komponentai:

socialinės terapijos formos, darančios įtaką paties paciento atsakomybei ir sprendimams;

socialinės svarbos formos, padedančios pacientui nesijausti vienišam, atskirtam nuo visuomenės;

individualus pacientų sunkumų bei poreikių įvertinimas;

optimalus stimuliavimas išlaikant „artumą ir distanciją“.

Pagrindiniai socialinės psichologinės reabilitacijos asmenims, sergantiems priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo ligomis, etapai (1)

Pradinis reabilitacijos etapas. Paprastai šis etapas trunka nuo psichoaktyvios medžiagos vartojimo nutraukimo 30 - 60 dienų. Šiame etape susipažįstama su bendra reabilitacijos tvarka, taisyklėmis, užmezgami santykiai su darbuotoju personalu ir kitais reabilitacijoje esančiais asmenimis. Asmeniui, pasiryžusiam išmokti sveikai gyventi, padedama įvertinti save, savo situaciją, pripažinti priklausomybės ligą, sužinoti apie jos pasireiškimo ypatumus.


Pagrindinis reabilitacijos etapas. Įveikus pradinį etapą, asmuo pereina į aukštesnį – pagrindinį etapą, kuris trunka nuo 9 iki 12 mėnesių. Jo metu dalyvaujama intensyvioje reabilitacinėje programoje, kuri apima vis didėjančių socialinių nuostatų, elgesio ir diegimą, individualią ir grupinę psichoterapiją bei kitą veiklą. Šio etapo metu asmuo, sergantys priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo ligomis, išmoksta atvirumo ir atsakomybės už savo veiksmus. Taip pat mokosi dirbti bendradarbiaudami su kitais reabilitacijos bendruomenės nariais. Prisiimdami vis didesnę atsakomybę, tokie asmenys įgyja autoritetą prieš kitus bendruomenės narius. Reabilitacijos bendruomenės, siekdamos keisti priklausomo asmens požiūrį į darbą, atsakomybę bei dalyvavimą visuomenės gyvenime, gali naudoti ir kitas poveikio priemones.


Reintegracijos etapas. Šio etapo metu asmuo, sėkmingai įveikęs reabilitacijos programos uždavinius, palaipsniui pasirengia grįžti į gyvenimą atviroje visuomenėje; pradeda lankyti mokyklą ar profesinio lavinimo programas, bando susirasti visuomeniškai priimtiną darbą. Suradus nuolatinį darbą bei gyvenimo vietą, reabilitacijoje esantis asmuo gali palikti savo bendruomenę. Šio etapo metu ypač svarbus vaidmuo tenka savipagalbos grupėms. Todėl asmuo, praėjęs reabilitacijos kursą, skatinamas aktyviai dalyvauti Anoniminių narkomanų (AN) ar Anoniminių alkoholikų (AA) judėjime.

Rezultatų analizė

Socialinės reabilitacijos paslaugų prieinamumo kriterijai

Soc

iali

nė

s re

abil

itac

ijos

p

asla

ugų

p

riei

nam

um

o k

rite

rija

i

Ekonominis požiūris (galimybë gydytis nepriklausomai nuo materialinës padëties )

Informacijos prieinamumas (paslaugø gavëjø informuotumas apie teikiamas sveikatos

prieþiûros paslaugas)

Dinamiškumas (pagalbos teikimo savalaikiðkumas)

Sociokultûrinis požiūris (kalba, religija, kiti kultûros ypatumai)

Geografinis požiūris (vietovë, atstumas)

Geografinis narkomanų reabilitacijos bendruomenių išdėstymas Lietuvoje

7

4

2

1

1 1

1

2

Asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo ligomis, požiūris į socialinės psichologinės reabilitacijos paslaugų, veiksmingumą

Siekiant ištirti asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo ligomis, požiūrį į socialinės reabilitacijos paslaugų veiksmingumą, išskyrėme šias paslaugų grupes (Schema Nr. 2): Sportas, laisvalaikis, užimtumas; Psichoterapija; Mokymas ir profesinė reabilitacija; Reintegracija.

Schema Nr. 2. Socialinės reabilitacijos paslaugų asmenims, sergantiems priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų vartojimo, kryptys

Socialinë psichologinë reabilitacija

Psichoterapinë grupë, vedama psichologo ar psichoterapeuto;Meditacijos uþsiëmimai;Relaksacijos uþsiëmimai;Individualios psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos;Menø terapija;Gydytojo konsultacijos;Individualios buvusiø vartotojø konsultacijos;Savitarpio pagalbos grupës;Terapinës konfliktø sprendimo grupës.

Kûno kultûra ir sportas;Laisvalaikio uþimtumo renginiai;Savaitgaliø iðvykos;Vasaros reabilitacijos stovyklos;Turistiniai þygiai;Darbo terapija;Atsakomybiø vykdymas.

Teorinës paskaitos apie ligà;Mokymasis pagal bendrojo lavinimo programà;Profesijos mokymas;Aukðtasis mokymasis;Profesinis konsultavimas ir orientavimas;Savikontrolës ágûdþiø ugdymo programa;Savivertës stiprinimo programa;Socialiniø efektyvaus bendravimo ágûdþiø ugdymo programa.

Pagalba ásidarbinant;Laikino apgyvendinimo po reabilitacijos pagalba;Tëvø mokymai priimti gráþusá ið reabilitacijos ástaigos asmená;Palaikomoji atkryèio prevencijos terapija.

Laisvalaikio kultûra

Psichoterapija

Mokymas ir profesinë reabilitacij

a

Reintegracija

Išvados (1)Analizuojant asmenų, sergančių priklausomybės

nuo psichotropinių medžiagų vartojimo ligomis, požiūrį į socialinės reabilitacijos paslaugų veiksmingumą, išryškėjo šie pagrindiniai aspektai:Socialinės reabilitacijos įstaigų programose labiausiai išvystytos yra sporto ir laisvalaikio užimtumo paslaugos. Aukščiausių tiriamųjų įvertinimų susilaukė buvusių vartotojų teikiamos paslaugos socialinės reabilitacijos įstaigose; taip pat, pakankamai aukšta buvo vertinami ir kitos psichoterapijos paslaugos;

Išvados (2)

Socialinės reabilitacijos įstaigose trūksta mokymosi ir profesinės reabilitacijos paslaugų, ypač galimybės mokytis pagal bendrojo lavinio programa, įgyti profesiją ar siekti aukštesnio išsilavinimo.

Socialinės reabilitacijos įstaigose nėra sistemingai teikiamos reintegracijos paslaugos.

Rekomendacijos (1)organizuojant socialinės reabilitacijos paslaugas asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, ypatingą dėmesį skirti klientų visapusiškam ugdymui laikytis pagrindinių efektyvios socialinės reabilitacijos principu ;organizuojant vaikų ir jaunimo, sergančių narkomanija sveikimo programas, būtina sudaryti sąlygas pastarųjų viduriniam išsilavinimui įgyti, ypatingą dėmesį skiriant mokymosi motyvacijos skatinimui bei ugdymui

Rekomendacijos (2):

Užtikrinti kokybišką ir kompleksinį socialinės reabilitacijos paslaugų teikimą.

Derinti ir integruoti į socialinės reabilitacijos programas mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas bei profesijų mokymą sudarant bendradarbiavimo sutartis su formalaus ugdymo institucijomis; sudarant besireabilituojantiems jaunuoliams sąlygas mokytis nuotoliniu būdu ar pasirenkant savarankiško mokymosi formą.

Rekomendacijos (3):

Aktyviai bendradarbiauti su švietimo ir mokymo institucijomis; Dirbti su artimaisiais ir šeimomis, įtraukiant jas į reabilitacinį bei integracinį procesą; Aktyviai bendradarbiauti su darbo biržomis, siekiant besireabilituojančių asmenų sėkmingos integracijos į darbo rinką; Plečiant bei tobulinant socialinės reabilitacijos paslaugų infastruktūrą, pagrindinį prioritetą skirti reintegracijos paslaugų kūrimui bei vystymuisi.

DĖKOJAME UŽ DĖMESĮ

Pranešimą skaitėVPU Socialinės komunikacijos instituto

Dėst. Svetlana ZaivejTel: 860516218

[email protected]

mailto:[email protected]

pranešėja: svetlana zaivej

Documents