PATVIRTINTAGimnazijos direktoriaus2015 m. rugpjūčio 31 d.įsakymu Nr.V1-62

Šalčininkų „Santarvės“ gimnazijos tarybos 2015-08-28 nutarimu Protokolas Nr. V6-1

ŠALČININKŲ „SANTARVĖS“ GIMNAZIJOS

2015–2016 IR 2016–2017 MOKSLO METŲ PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS BENDRASIS UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrasis ugdymo planas (toliau – Bendrasis ugdymo planas) reglamentuoja pradinio ugdymo programos, (toliau – Pradinio ugdymo programa) taip pat ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą gimnazijoje.

2. Bendrojo ugdymo plano paskirtis – apibrėžti Pradinio ugdymo programos įgyvendinimo nuostatas, kuriomis vadovaudamasi gimnazija gali savarankiškai bei tikslingai, atsižvelgdama į gimnazijos bendruomenės poreikius, planuoti ir organizuoti pradinį ugdymą. 3. Bendrajame ugdymo plane vartojamos sąvokos:

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinių žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, dalykui diferencijuotai mokytis ar mokymosi pagalbai teikti. Gimnazijos ugdymo planas – gimnazijoje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma. Ugdymo planas – ugdymo programos įgyvendinimo aprašas. 4. Kitos Bendrajame ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS GIMNAZIJOS UGDYMO PLANO RENGIMAS

5. Gimnazijos 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pradinio ugdymo planas (toliau – Gimnazijos ugdymo planas) rengiamas, vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 1 priedo „Pradinio ugdymo bendroji programa“ (toliau – Bendroji programa) nuostatomis dėl ugdymo turinio kūrimo ir mokymosi pasiekimų, pradinį ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą ir gimnazijos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei gimnazijos strateginiu planu.

6. Gimnazija, rengdama Gimnazijos ugdymo planą, remiasi švietimo stebėsenos, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenimis ir rekomendacijomis, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo procese informacija, gimnazijos įsivertinimo ir išorės vertinimo duomenimis.

7. Gimnazijos pradinio ugdymo planą rengė gimnazijos bendruomenės narių grupė (2015-06-11 įsak. Nr. V1-54).

8. Gimnazijos pradinio ugdymo planas sudarytas dvejiems mokslo metams. 9. Gimnazijos ugdymo planą iki ugdymo proceso pradžios tvirtina gimnazijos vadovas,

projektą suderinęs su gimnazijos taryba, savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu.

III SKYRIUS PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS PRADINIO UGDYMO PROCESO TRUKMĖ

10. Mokslo metai: 10.1. 2015–2016 mokslo metai prasideda 2015 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2016 m. rugpjūčio 31 d. Ugdymo procesas prasideda 2015 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2016 m. gegužės 31 d. 10.2. 2016–2017 mokslo metai prasideda 2016 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2017 m. rugpjūčio 31 d. Ugdymo procesas prasideda 2016 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2017 m. gegužės 30 d. 11. Vienerių mokslo metų ugdymo proceso trukmė – 32 savaitės. Ugdymo procesas, įgyvendinant pradinio ugdymo programą, skirstomas pusmečiais:

2015-2016 m.m.I pusmetis – 2015-09-01–2016-01-22II pusmetis – 2016-01-25–2016-05-312016-2017 m.m.I pusmetis – 2016-09-01–2017-01-20II pusmetis – 2017-01-23–2017-05-30

12. Mokiniams skiriamos atostogos: Atostogos 2015–2016 mokslo metai 2016–2017 mokslo metai

Rudens 2015-10-26–2015-10-30 2016-10-31–2016-11-04 Žiemos (Kalėdų) 2015-12-28–2016-01-08 2016-12-27–2017-01-06 Pavasario (Velykų) 2016-03-21–2016-03-25 2017-04-10–2017-04-14 Vasaros 2016-06-01–2016-08-31 2017-05-31–2017-08-31

13. Papildomoms atostogoms skiriama 10 ugdymosi dienų.

2015–2016 mokslo metai 2016–2017 mokslo metai 2016-01-11 - 2016-01-15 2017-01-09 - 2017-01-132016-02-15 - 2016-02-22 2017-02-17 – 2017-02-23

14. 10 ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei veiklai. Ši veikla yra ugdymo proceso dalis.

Veikla LaikasOlimpinė diena Spalio ir gegužės mėn.Advento vakaronių diena gruodžio mėn.Karjeros planavimo diena: ekskursija į duonos kepyklą. Sausio mėn.

Pažintinių ekskursijų diena (1-2 dienos) Per mokslo metusEdukacinių pamokų diena (2–3 dienos)Apsilankymas Kauno zoologijos sode, Dinozaurų parke, planetariume.

Per mokslo metus

Teatro diena ( 2-3 dienos) Per mokslo metus15. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, nustačius

ypatingąją epideminę padėtį dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo viename ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, taip pat oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, mokiniai į gimnaziją gali nevykti. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų

2

skaičių. Gimnazijos direktorius priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo, apie priimtus sprendimus informuoja gimnazijos tarybą, savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos).

ANTRASIS SKIRSNIS BENDROSIOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO

BENDROSIOS NUOSTATOS 16. Gimnazijoje yra įteisintas mokymas tautinės mažumos (rusų) kalba. Bendroji programa vykdoma dvikalbio ugdymo būdu, vadovaujantis Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-1856 „Dėl Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo“. 17. Bendrajai programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamos ugdymo valandos, kai ugdymo valandos trukmė 1 klasėse – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.:

Dalykai 1–4 klasėms skiriamos ugdymo valandos

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 128Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) 896Lietuvių kalba (valstybinė) 512Užsienio kalba 192Matematika 544Pasaulio pažinimas 256Dailė ir technologijos 320Muzika 256Kūno kultūra 320Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti

96

Iš viso Bendrajai programai įgyvendinti 3424Neformaliojo švietimo valandos 256

18. perskirstant ugdymo dalykams klasei vieneriems metams skiriamą ugdymo valandų

skaičių, išlaikant bendrą pradinio ugdymo programos koncentrui (per dvejus metus) skiriamų ugdymo valandų skaičių:

Dalykai 1–2 klasės 3–4 klasės Iš viso skiriama ugdymo valandų

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 64 64 136Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)

448 448 896

Lietuvių kalba (valstybinė) 224 288 512Užsienio kalba 64 128 192Matematika 256 288 544Pasaulio pažinimas 128 128 256Dailė ir technologijos 128 96 224 Muzika 128 128 256Kūno kultūra 160 60 320Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti

64 32 96

Iš viso Bendrajai programai įgyvendinti 1664 1760 3424Neformaliojo švietimo valandos 128 128 256

19. Bendrosios programos ugdymo dalykams skiriant ugdymo valandas per savaitę: Dalykai Dalyko savaitinių ugdymo valandų skaičius

3

1–2 klasės 3–4 klasėsPradinio ugdymo

programa (1–4 klasės)

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1/1 1/1 4Gimtoji kalba (rusų) 7/7+1 7/7+1 28Lietuvių kalba (valstybinė) 3/4 4/5 16Užsienio kalba (anglų) 0/2 2/2 6Matematika 4/4 4/5 17Pasaulio pažinimas 2/2 2/2 8Dailė ir technologijos 2/2 2/1 7*Muzika 2/2 2/2 8Kūno kultūra 3/2 3/2 10Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui

1 kl. – 242 kl. – 26

3 kl.– 274 kl.– 27

104

Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti (2015-2016 m.m.)

32 kl. – 1 val. gimtajai kalbai4 kl. – 1 val. gimtajai kalbai 3

Iš viso 107

20. Valandos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti skiriamos gimtajai kalbai mokyti; 21. Ugdymo valandų skaičių klasei per savaitę sudaro: privalomų ugdymo valandų skaičius visiems klasės mokiniams, valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamos ugdymo valandos, dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes, ugdymo valandos. 22. Ugdymo valandos, numatytos Bendrajai programai įgyvendinti, gimnazijai ugdymo procesą organizuojant grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, vadovaujantis Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas).

23. Klasės dalijamos į grupes: 23.1. Doriniam ugdymui, jei tėvai vieniems mokiniams parinko tikybą, kitiems – etiką;

tikyba (katalikų) - 4 valandos, tikyba (stačiatikių) – 1 valanda, etikos – mokiniai mokosi sudarytoje laikinojoje grupėje.

24. Mažiausias mokinių skaičius laikinojoje grupėje yra 5 mokiniai.25. Ugdymo procesas organizuojamas pamoka ir kitomis mokymosi organizavimo formomis:25.1. ugdymo procesą organizuojant pamoka nepertraukiamas ugdymo(si) proceso laikas 1–4

kl. numatomas, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai “ patvirtinimo“;

25.2. ugdymo procesą organizuojant kitomis ugdymo organizavimo formomis (pvz., integruotos veiklos, kūrybinių dirbtuvių, didaktinio žaidimo, projekto ir kt.), derinant Bendrosios programos ugdymo dalykų ir neformaliojo švietimo programų turinį.

26. Ugdymo procesas organizuojamas ne tik gimnazijoje, bet ir už jos ribų (pvz., muziejuose, miesto parke, artimiausioje gamtinėje aplinkoje, miesto bibliotekoje ir pan.).

4

27. Gimnazija einamaisiais mokslo metais gali koreguoti ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių ugdymo poreikius, mokinių mokymosi rezultatus, išlaikydama mokslo metams skirtą ugdymo valandų skaičių.

TREČIASIS SKIRSNISBENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ PROGRAMŲ

ĮGYVENDINIMAS

28. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas: 28.1. Dorinis ugdymas: 28.1.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba

tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą; 28.1.2. gimnazijoje nesusidarius mokinių grupei etikai arba tikybai mokytis, sudaroma

laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių; 28.1.3. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų

(globėjų) parašytą prašymą. 28.2. Kalbinis ugdymas:28.2.1. Lietuvių kalbos dalykas yra pradinio ugdymo programos sudedamoji dalis ir jos

mokoma pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą lietuvių kalbos (valstybinės) ugdymo programą;

28.2.2. Gimtosios (rusų) kalbos mokymas:28.2.2.1. gimtosios kalbos mokoma pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

patvirtintą gimtosios kalbos programą; 28.2 3. Pirmosios užsienio (anglų) kalbos mokymas:

28.2.3.1. pirmosios užsienio (anglų) kalbos mokoma antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;

28.2.3.2. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš gimnazijos siūlomų dviejų Europos kalbų (anglų, vokiečių) (toliau – užsienio kalba);

28.2.3.3. užsienio kalbai mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per savaitę. 28.3. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas: 28.3.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Dalis (1/4) dalykui skiriamo laiko skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje; 28.3.2. socialiniams gebėjimams ugdytis dalį (1/4) pasaulio pažinimo dalyko laiko skiriama, ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.). 28.4. Matematinis ugdymas: 28.4.1. organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi ne tik Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis, pagal galimybes naudojami informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones. 28.5. Kūno kultūra:

28.5.1. siekiant skatinti mokinių fizinį aktyvumą, sveikatinimą, ugdymo proceso metu vieną kartą per savaitę (penktadienį) organizuoti judriąsias pertraukas ar fiziniam aktyvinimui skirtas veiklas. 28.6. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika): 28.6.1. technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 1/3 dalykui ir technologijų dalykui skiriamo laiko; 29. Integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas:

29.1. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama:

5

29.1.1. bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo integruojamųjų programų – Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. ISAK-2433 “Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patirtinimo“ 11 priedas „Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas“). Programos integruojamos į Bendrosios programos turinį; 29.1.2. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl Žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo“ yra integruojama į pasaulio pažinimą, gimtąją kalbą, kūno kultūrą, matematiką, ir Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“ yra integruojama į pasaulio pažinimą, gimtąją kalbą, kūno kultūrą, dailę ir technologijas;

29.1.3. gimnazijos pasirinktos prevencinės ir kitos ugdymo programos:29.1.3.1. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos

programa yra integruojama į klasės auklėtojo veiklą. 29.1.4. etninės kultūros ugdymas yra integruojamas į pasaulio pažinimą, dailę ir technologijas, lietuvių (valstybinę) kalbą, muziką; 29.1.5. informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė.

KETVIRTASIS SKIRSNISMOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

30. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą, vertinimo rezultatų panaudojimą, ir Bendrąja programa, Šalčininkų „Santarvės“ gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu (priedas Nr. 1). 31. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, vadovaudamasis gimnazijoje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių mokymosi rezultatus, ugdymosi poreikius ir galimybes. Planuodamas 1 klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus. 32. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą, taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas: 32.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes; 32.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes: 32.2.1. atsižvelgiant į tai, ką norima įvertinti (vertinimo tikslą), taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo būdai: projektiniai, kontroliniai darbai, testai ir kt. Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas; 32.2.2. informacija apie mokymosi pasiekimus (kontrolinių darbų, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai ir pan.); 32.2.3. mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas (pvz., vertinimo aplanką, vertinimo aprašą, pasiekimų knygelę ar kt.);

6

32.3. apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami, vertinant mokinio per gimnazijoje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius, ir įrašomi: 32.3.1. elektroniniame dienyne: 32.3.1.1. mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“; 32.3.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje Dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p. p.“ arba „n. p.“;

32.3.2. gimnazijos / mokytojo pasirinktoje pasiekimų vertinimo (informacijos fiksavimo) formoje (pvz., mokinių pasiekimų ir pažangos įvertinimo apraše, vertinimo aplankuose pasiekimų knygelėse, elektroniniame dienyne ar kt.); 32.3.3. baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas.

PENKTASIS SKIRSNIS NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

33. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skirta mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms kompetencijoms ugdyti per pasirinktą  meninę, sportinę, techninės kūrybos ar kitą veiklą.           34. Neformaliajam švietimui 1–4 klasėms skiriamos 8 val. per metus:

34.1. Šokių būrelis – 1 val.34.2. Sporto būrelis – 1 val.34.3. Meninis ugdymas (technologijos, darbeliai) – 4 val.34.4. Dorinio ugdymo būrelis „Mažieji Jėzaus draugai. Mažieji ateitininkai“ – 1 val. 34.5. „Stebuklai virtuvėje“ – 1 val.37. Gimnazija kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančių mokslo metų mokinių

neformaliojo švietimo poreikius, numatomus ugdymo prioritetus dėl mokinių pasiekimų gerinimo ir bendrųjų kompetencijų ugdymo, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir siūlo mokiniams rinktis neformaliojo švietimo programas.            38. Neformalus vaikų švietimas organizuojamas ne tik gimnazijoje, bet ir už jos ribų.            39. Mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėje yra ne mažesnis nei 7 mokiniai.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS MOKINIŲ MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS

40. Mokinių, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis gimnazijoje, mokymas namie organizuojamas pagal Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašas):

7

2015–2016 IR 2016–2017 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRIEJI UGDYMO PLANAI

I SKYRIUSBENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai (toliau – bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo programų, suaugusiųjų bendrojo ugdymo programų (toliau – ugdymo programos) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais, sudaromas 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų gimnazijos ugdymo planas.

2. Bendrųjų ugdymo planų tikslas – apibrėžti ugdymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti, kad kiekvienas mokinys pasiektų geresnius ugdymo(si) rezultatus ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

3. Bendrųjų ugdymo planų uždaviniai:3.1. pateiktos gaires gimnazijos ugdymo turinio;3.2. nurodytas minimalus privalomų pamokų skaičius, skirtas ugdymo programoms

įgyvendinti.4. Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos:Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus,

įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

Gimnazijos ugdymo planas – gimnazijoje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

PIRMASIS SKIRSNISUGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

5. Ugdymo organizavimas:5.1. 2015–2016 mokslo metai:

2015–2016 mokslo metaiKlasės 5 6 7 8 I II III IV

Mokslo metų pradžia / Ugdymo procesopradžia

09-01

Trimestrų trukmė

1-asis 09-01–11-302-asis 12-01–02-29

3-iasis 03-01–06-03 (6-8, gimn. I ir II klasei) ir 05-31 (5 klasei)Pusmečių trukmė

1-asis 09-01–01-222-asis 01-25–06-03

1-asis 09-01–01-222-asis 01-25–05-26

Rudens 10-26–10-30

8

atostogosŽiemos (Kalėdų) atostogos

12-28–01-08

Žiemos atostogos

02-15

Pavasario (Velykų) atostogos

03-21–03-25*

Ugdymo procesopabaiga

05-31 06-03 05-26

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

3234 33

Vasaros atostogos 06-01-08-

31

06-06–08-31 05-27–08-31

Pastabos:*gimnazijos IV klasės mokiniams atostogų diena, per kurią jie laiko kalbų įskaitą, perkeliama į 03-29 dieną;

5.2. 2016–2017 mokslo metai:2016–2017 mokslo metai

Klasės 5 6 7 8 9 / I 10 / II III IV

Mokslo metų pradžia / Ugdymo proceso pradžia

09-01

Trimestrų trukmė 1-asis 09-01–11-302-asis 12-01–02-28

3-iasis 03-01–06-02 (6-8, gimn. I ir II kl.) ir 05-30 (5 kl.)Pusmečių trukmė 1-asis

09-01– 01-202-asis 01-23–06-02

1-asis 09-01– 01-202-asis 01-23–05-25

Rudens atostogos 10-31–11-04

Žiemos (Kalėdų) atostogos

12-27–01-06

Žiemos atostogos 02-17

Pavasario (Velykų) atostogos 04-10–04-14*

Ugdymo procesopabaiga 05-30

06-16 05-25

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

32 36 33

Vasaros atostogos 05-31 –

08-31

06-05–08-31 05-26–08-31

Pastabos:*gimnazijos IV klasių mokiniams atostogų diena, per kurią jie laiko kalbų įskaitą, perkeliama į 04-18 dieną;

6. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę.7. Ugdymo procesas, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą, skirstomas trimestrais,

įgyvendinant vidurinio ugdymo programą – pusmečiais.

9

8. Gimnazijos IV klasės mokiniui, laikant pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu gali būti suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į mokymosi dienų skaičių.

9. 5 klasių mokiniams per mokslo metus skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos. 2015–2016 mokslo metai 2016–2017 mokslo metai 2016-01-11 - 2016-01-15 2017-01-09 - 2017-01-132016-02-15 - 2016-02-22 2017-02-17 – 2017-02-2310. Gimnazijos vadovas, iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar

paskelbus ekstremaliąją situaciją, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Ekstremalioji situacija – tai padėtis, kuri gali susidaryti dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius. Sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo nelaimės apimtoje savivaldybės teritorijoje priima savivaldybės administracijos direktorius, o jeigu ekstremalioji situacija išplinta į daugiau negu tris savivaldybes, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Gimnazijos vadovas apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį.

11. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į gimnaziją gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

ANTRASIS SKIRSNISGIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS.

GIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS

12. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas pagal gimnazijos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas, vadovaujantis pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašais, tvirtinamais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro (toliau – Ugdymo programų aprašai), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas).

13. Gimnazijoje vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti rengiamas gimnazijos ugdymo planas. Jis rengiamas, vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų bendrosiomis nuostatomis, taip pat nuostatomis, skirtomis konkrečiai programai vykdyti.

14. Gimnazija, formuodama ugdymo turinį ir rengdama ugdymo planą remiasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, standartizuotų testų, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, gimnazijos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis.

15. Gimnazijos vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau – pažintinė ir kultūrinė veikla), sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė ir kt. veikla sudaro formuojamo gimnazijos ugdymo turinio dalį. Ši veikla siejama su gimnazijos ugdymo tikslais, mokinių mokymosi poreikiais ir organizuojama gimnazijoje ir už jos ribų. Pažintinei ir kultūrinei veiklai per mokslo metus skiriama iki 10 mokymosi dienų.

15.1. Išvykos, ekskursijos po gimtąjį kraštą, Lietuvą – 2-3 dienas;

10

15.2. Sporto šventės įtraukiant tėvus – 2 dienas;15.3. Teatrų lankymas – 1-2 dienos;15.4. Savivaldos diena, skirta Tarptautinei Mokytojo dienai paminėti;15.5. Advento vakaronių diena;15.6. Mokyklinių projektų diena;15.7. Karjeros planavimo diena;15.8. Dalyvavimo akcijoje „Darom” diena.16. Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose dalyko turinys pateikiamas

dvejiems mokslo metams. Bendruosiuose ugdymo planuose nurodomas minimalus pamokų skaičius, skirtas dalyko bendrajai programai įgyvendinti per dvejus mokslo metus.

17. Gimnazijos ugdymo planą rengė gimnazijos bendruomenės narių grupė (2015-06-11 įsak. Nr. V1-54).

18. Mokiniams, be privalomojo ugdymo turinio dalykų, gimnazija siūlo pasirinkti pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius (lietuvių valstybinės kalbos, gimtosios (rusų) kalbos, matematikos), kurių turinį nustato švietimo ir mokslo ministro patvirtintos ir / arba gimnazijos parengtos ir gimnazijos vadovo patvirtintos programos. Gimnazija, rengdama pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių turinį vadovaujasi Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 „Dėl Bendrųjų formaliojo švietimo programų reikalavimų patvirtinimo“.

19. Bendruosiuose ugdymo planuose atsiradus nenumatytiems atvejams, gimnazija ugdymo proceso metu gali koreguoti gimnazijos ugdymo planą arba mokinio individualų ugdymo planą, atsižvelgdama į mokymo lėšas ir išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

20. Ugdymo procesas gimnazijoje organizuojamas pamokų forma. Pamokos trukmė – 45 min.21. Gimnazijos ugdymo planą gimnazijos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios suderinęs su

gimnazijos taryba, taip pat su rajono savivaldybės švietimo ir sporto skyriumi.

TREČIASIS SKIRSNISMOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

22. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo gebėjimams ir mokymosi poreikiams pritaikytas mokymosi planas. Individualiu ugdymo planu siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo galias pasiekti aukštesnius ugdymo(si) pasiekimus, ugdyti(s) asmeninę atsakomybę, gebėjimus, įgyvendinti išsikeltus tikslus.

23. Individualų ugdymo planą privaloma sudaryti kiekvienam mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą. Mokinio individualiame ugdymo plane nurodomi dalykai ar dalykų grupės, kurių mokosi, kokiu kursu, kiek pamokų skiriama, kokius pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius mokinys mokosi, ir kt. Mokinys individualų ugdymo planą suderina su gimnazijos galimybėmis arba renkasi iš gimnazijos siūlomų variantų. Individualaus ugdymo plano formą mokiniui siūlo gimnazija.

24. Mokinio individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir gimnazijos vadovui ar gimnazijos vadovo pavaduotojui ugdymui, švietimo pagalbos specialistams.

KETVIRTASIS SKIRSNISSVEIKATA IR GEROVĖ GIMNAZIJOJE

25. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas:25.1. vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo

programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN

11

21:2011. Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma);

25.2. sudaro sąlygas mokiniui mokytis pagarba vienas kitam tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų gimnazijos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, laiku pastebi ir nedelsdama sustabdo patyčių ir smurto apraiškas, užtikrina higienos reikalavimų neviršijantį mokymosi krūvį;

25.3. sudaro sąlygas mokiniui ugdytis bendrąsias kompetencijas, aktyviai veikti, tyrinėti, bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei virtualiose aplinkose, dalį formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklų organizuodama už gimnazijos ribų (gamtoje, muziejuose, įvairiose įstaigose ir pan.).

26. Į gimnazijos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“. Programa integruojama į kitų dalykų turinį, įgyvendinama per neformaliojo švietimo veiklas.

27. Gimnazija planuoja ir organizuoja kryptingus sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo ir stiprinimo renginius. Kartą į savaitę (penktadienį) gimnazija organizuoja fiziškai aktyvią pertrauką.

28. Gimnazijoje dirba sveikatos priežiūros specialistė, kuri rengia ir vykdo Vilniaus visuomenės sveikatos biuro projektus, renginius kartu su gimnazijos bendruomene.

29. Gimnazija ugdymo(si) aplinką kuria, vadovaudamasi Higienos norma, Ugdymo programų aprašais.

PENKTASIS SKIRSNISUGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

30. Diferencijavimas taikomas:30.1. mokiniui individualiai;30.2. pamokų metu skiriant individualizuotas užduotis, organizuojant darbą grupėse:30.2.1. pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, pritaikant įvairias mokymosi

strategijas;30.2.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės),

sudarant mišrias arba panašių polinkių, interesų mokinių grupes;30.3. organizuojant konsultavimą, siekiant pagelbėti mokiniui išlyginti žinių spragas (pagal

atskirą grafiką, suderintą su dalykų mokytojais).31. Ugdymo turinio individualizavimas vykdomas kiekvieno dalyko pamokose, formuluojant

individualius mokymosi uždavinius, stebint kiekvieno mokinio pažangą, naudojant mokytis padedantį vertinimą, skiriant namų darbą

32. Diferencijavimo klausimai analizuojami dalykų metodinių grupių, metodinės tarybos posėdžiuose, mokytojų tarybos posėdžiuose. Juose aptariami diagnostinių testų, brandos egzaminų, ugdomosios priežiūros, gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo rezultatai, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas pamokose, analizuojama kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų. Metodinės grupės, metodinė taryba teikia siūlymus dėl kitų mokslo metų valandų paskirstymo, dalykų, dalykų modulio pasiūlos, ugdymo turinio integravimo, diferencijavimo, planavimo. Ugdymo plano projektas svarstomas metodinėse grupėse, gimnazijos taryboje, mokytojų taryboje, priimami sprendimai.

ŠEŠTASIS SKIRSNISMOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

33. Gimnazija sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo gebėjimus ir pasiekti kuo aukštesnius pasiekimus.

12

34. Mokymosi procesas gimnazijos nuolat stebimas ir laiku nustatomi mokiniui kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami gimnazijos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi, kaip bus organizuojama veiksminga mokymosi pagalba.

35. Mokymosi pagalbą mokiniui suteikiama, kai jo pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos; kai kontrolinis darbas įvertinamas nepatenkinamai; kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų ir pan.

36. Mokymosi pagalba teikiama laiku, atsižvelgiant į mokančio mokytojo ar švietimo pagalbos specialisto rekomendacijas, ir turi atitikti mokinio mokymosi galias. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio mokiniui, atsižvelgus į mokančio mokytojo rekomendacijas.

37. Gimnazija, keldama uždavinį pagerinti mokinių pasiekimus konkrečiose srityse, atsižvelgia į mokinių poreikius, tėvų lūkesčius, gimnazijos kontekstą, pasirinkti veiksmingas priemones šiems uždaviniams įgyvendinti.

38. Mokymosi pagalbą teikiama:38.1. pirmiausia pamokoje kaip grįžtamasis ryšis, pagal jį nedelsiant koreguojamas mokinio

mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.;38.2. skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas kurių trukmę (nuo vienkartinės iki 3

mėn.) nustato gimnazija pagal mokymosi pagalbos poreikį;38.3. organizuojant pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams.39. Teikiant mokymosi pagalbą, pagal poreikį sudaromos mokinių, kuriems reikia panašaus

pobūdžio pagalbos, grupės. Šios grupės gali būti sudaromos iš gretimų klasių mokinių. 40. Siekiant pagerinti mokinių pažangą ir pasiekimus:40.1. suteikiama pagalbą pirmiausia tiems mokiniams, kurių pasiekimai žemi arba aukščiausi;40.2. sudarytos sąlygas gimnazijoje atlikti namų darbų užduotis (gimnazijos biblioteka,

skaitykla); 40.3. prireikus tobulinti gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką, itin daug

dėmesio skiriant formuojamajam vertinimui pamokoje, diagnostiniam vertinimui.40.4. aktyviau įtraukti į vaiko ugdymo procesą mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus), ne tik

sprendžiant vaikų ugdymosi problemas, bet ir teikiant įvairią mokymosi pagalbą, supažindinant su darbo ir profesijų pasauliu, organizuojant gimnazijos gyvenimą.

42. Pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, pagrindinio ugdymo programoje naudojami:

42.1. dalyko moduliams mokyti (IG kl. – 1 val. lietuvių valstybinės kalbos, IIG kl. – 1 val. gimtosios (rusų) kalbos);

42.2. dalyko papildomoms pamokoms (6, 8 kl. po 1 val. matematikos);

SEPTINTASIS SKIRSNISGIMNAZIJOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

43. Gimnazija, organizuodama tėvų susirinkimus, mokyklos tarybos posėdžius, bendrus renginius, vykdydama projektus, apklausas bendradarbiauja su tėvais planuodama, įgyvendindama ugdymo procesą ir priimdama sprendimus. Tėvų susirinkimai organizuojami: bendras gimnazijos mokinių tėvų susirinkimas organizuojamas 2 kartus per metus; klasių tėvų susirinkimus klasių auklėtojai organizuoja 2 kartus per metus ir pagal poreikį.

44. Mokinių tėvai nuolat informuojami mokyklos tinklalapyje, pasiekimų knygelėse, elektroniniame dienyne ir bendraudami individualiai apie mokykloje organizuojamą ugdymo procesą, mokinių mokymosi pasiekimus ir pagalbos teikimą. Mokykla per tėvų apklausas, tėvų susirinkimus ir individualius pokalbius užtikrina savalaikę grįžtamą informaciją.

13

AŠTUNTASIS SKIRSNISDALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

45. Gimnazija, organizuodama ugdymo procesą, numato intensyvinti dalykų mokymą per dieną, mokslo metus. Intensyvinant mokymąsi:

45.1. per dieną dalykui mokyti skiria ne vieną, o keletą viena po kitos vykstančių pamokų gimtajai kalbai, lietuvių kalbai ir literatūrai, matematikai – 5-8, I-IV gimn. kl., technologijoms- 5-8 kl., IIG kl. (I pusmetis 2 sav. val., II pusmetis – 1 sav.val), informacinėms technologijoms - IVG kl.;

45.2. per mokslo metus Žmogaus saugos programai skirti po 1 sav. val. 5 ir 7 klasėse ir 0,5 sav. val. 9 klasėje (I pusm.).

46. Dalykų mokymo intensyvinimo organizavimą numatoma sudarant gimnazijos pamokų tvarkaraštį.

DEVINTASIS SKIRSNISUGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

47. Atsižvelgiant į gimnazijos kontekstą, į gimnazijos ugdymo turinį:47.1. integruojama Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo

prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 „Dėl Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos patvirtinimo“ į klasės auklėtojo veiklą, Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179 „Dėl Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos patvirtinimo“ į dorinio ugdymo, biologijos ir klasės auklėtojo veiklą, Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“ į visus mokomuosius dalykus ir klasės auklėtojo veiklą;

47.2. Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“, Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“ į lietuvių kalbos, muzikos, dailės, geografijos, dorinio ugdymo, technologijų, istorijos.

47.3. 2015-2016 m.m. Žmogaus saugos programa integruojama į mokomuosius dalykus ir klasės auklėtojo veiklą 6, 8, 10 klasėse.

48. El. dienyne ir 8, 10 kl. dienyne integruojamųjų pamokų apskaitai užtikrinti nurodomi: 48.1. integruojamą temą dalykui skirtame apskaitos puslapyje, jei integruojamoji programa

integruojama į dalyko turinį. Jei integruojamas kelių dalykų turinys ir pamokoje dirba keli mokytojai, integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne būtina įrašyti tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose;

49. Gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir mokytojų tarybai teikia pasiūlymus dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

50. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra gimnazijos ugdymo turinio dalis ir turi derėti su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir

14

pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 „Dėl Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratos“ (toliau – Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata), Ugdymo programų aprašais, Šalčininkų „Santarvės“ gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu (priedas Nr. 1). Planuojant mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą atsižvelgiama į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.

51. Pagrindinio ugdymo programoje daugiau dėmesio skiriama mokytis padedančiam formuojamajam vertinimui, t. y. mokinio mokymosi stebėjimui, laiku teikiamam atsakui (grįžtamajam ryšiui) ir ugdymo turinio pritaikymui. Diagnostinis vertinimas padeda nustatyti mokinio pasiekimus ir pažangą tam tikro mokymosi etapo pradžioje ir pabaigoje, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi žingsnius, suteikti mokymosi pagalbą sunkumams įveikti. Vidurinio ugdymo programoje taikomas formuojamasis ir diagnostinis vertinimas.

52. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais prieš mokymą ir mokymo procese atliekamas reguliariai, kaip reikia pagal dalyko mokymosi logiką ir gimnazijos susitarimus: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas vertinimo užduotis, kurios parodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.). Atliekant diagnostinį vertinimą, gali būti atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją. Diagnostinio vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.

53. Gimnazija, siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal galias pasiekti aukštesnius ugdymo(si) rezultatus:

53.1. mokyklos metodinėse grupėse susitaria dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų, apie vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą;

53.3. gimnazija raštu arba elektroniniu būdu informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir gimnazijos nustatyta tvarka, prireikus koreguoja mokinio individualų ugdymo planą. Kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato, kaip juos gerinti ir pritaikyti turinį.

54. Dalykų (dorinio ugdymo, žmogaus saugos, technologijų 5-8, I-II gimn. klasių, pilietiškumo pagrindų) mokymosi pasiekimus trimestro, pusmečio, modulio ar kt. laikotarpio pabaigoje įvertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir gimnazijos vadovo įsakymą, įrašas „neatestuota“, – jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti.

57. Mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose aprašytus pasiekimus. Mokinių žinios ir supratimas, žinių taikymo ir aukštesnieji mąstymo gebėjimai, įvertinami pažymiais (pagal 10 balų skalę).

58. Mokinių, kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

59. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNISMOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

60. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, negali būti daugiau kaip 7 pamokos per dieną, 35 pamokas per savaitę.

61. Tausojant mokinio sveikatą, optimizuojant mokymosi krūvius gimnazijoje, vykdoma mokinių mokymosi krūvio stebėsena:

15

61.1. organizuojamas mokytojų bendradarbiavimas, skatinamas ugdymo turinio integravimas, sprendžiami mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimai;

61.2. užtikrinama, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po ligos, atostogų ar šventinių dienų.

62. Mokinio, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pamokų tvarkaraštyje nėra daugiau kaip trys vienos pamokos trukmės laisvi laiko tarpai tarp pamokų per savaitę, o besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį laisvų laiko tarpų tarp pamokų nėra.

DVYLIKTASIS SKIRSNISNEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS GIMNAZIJOJE

63. Neformaliojo vaikų švietimo veikla yra skirta meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti. Šią veiklą mokiniai renkasi laisvai.

64. Gimnazija kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgdama į juos, siūlo neformaliojo švietimo programas.

65. Neformaliojo vaikų švietimo grupės mokinių skaičius yra ne mažesnis nei 8 mokiniai. 66. 2015-2016 m.m. neformaliojo švietimo valandos skiriamos (iš viso 15 val.):66.1. Šokių būrelis – 2 val. (5-8, I-IV kl. )66.2. Vokalinis ansamblis „Karamėlė“ – 4 val. (5-8, I-IV kl. )66.3. Sporto būrelis – 3 val. (5-8, I-IV kl. )66.4. Dramos būrelis – 1 val. (I-II kl.) 66.5. Mokyklos istorija – 1 val. (6-7 kl.)66.6. Šaškių, šachmatų būrelis – 1 val. (7-8, I-II kl.)66.7. Žurnalistikos būrelis – 2 val. (III-IV kl.)66.8. Karjeros planavimo būrelis – 1 val. (III-IV kl.)

TRYLIKTASIS SKIRSNISUGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS GIMNAZIJOJE, KURIOJE ĮTEISINTAS

TAUTINĖS MAŽUMOS KALBOS MOKYMAS ARBA MOKYMAS TAUTINĖS MAŽUMOS KALBA

66. Gimnazijos nuostatuose įteisintas mokymas rusų kalba. Ji mokoma pagal gimtosios kalbos programą.

66.1 lietuvių kalbos mokoma lietuvių kalba pagal lietuvių kalbos programą;66.2. visų dalykų mokymas vykdomas rusų kalba, išskyrus lietuvių kalbos programą ir lietuvių

kalba vykdomą mokymą per tas pamokas, kai einamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo (dalykas „Gamta ir žmogus“) ir mokoma pilietiškumo pagrindų;

67. Organizuojant ugdymo procesą, vadovaujamasi Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-1856 „Dėl Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNISMOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

68. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos

16

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNISLAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

71. Mokinių skaičius laikinojoje grupėje negali būti didesnis nei nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje ir ne mažiau kaip 5 mokinių. Nesant galimybių sudaryti laikinosios grupės, mokiniai mokosi savarankiškai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

72. Gimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios grupės (2015-2016 m.m.):

72.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai ir pasirinkę ir tikybą ir etiką. 72.2. doriniam ugdymui (7 ir 8 kl. jungiamos ir dalijamos į katalikų ir stačiatikių tikybą);72.3. užsienio kalboms (IIIG dalijama į užsienio (anglų) kalbą ir užsienio (vokiečių) kalbą);72.4. technologijoms (5-6, 7-8 kl. jungiamos ir dalijamos į mergaičių ir berniukų grupes);72.5. meniniam ugdymui (IV G dalijama į muzikos ir dailės grupes);72.6. kūno kultūrai (III-IV kl. jungiamos ir dalijamos į mergaičių ir berniukų grupes).

II SKYRIUSPAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNISPAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

73. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą.

74. Adaptaciniam laikotarpiui 5 klasei skiriamas 1 mėnuo. 75. Socialinė veikla pagrindinio ugdymo programoje yra privaloma, siejama su pilietiškumo

ugdymu, gimnazijos bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais, kultūrinėmis bei socializacijos programomis ir pan. Per mokslo metus jai skiriama 5 pamokos (valandos). Socialinės veiklos apskaita vedama socialinės veiklos lape. Veiklos apskaitą vykdo klasių vadovai.

76. Gimnazija socialines - pilietines veiklas įgyvendina, atsižvelgdama į pilietiškumo ugdymą, gimnazijos bendruomenės tradicijas, vykdomus projektus, kultūrines bei socializacijos programas.

77. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama gimnazijos ugdymo turinį:77.1. didina (ar mažina) iki 10 procentų dalykui mokytis skiriamų pamokų skaičių, įgyvendina dalį

ugdymo turinio per pažintinę, kultūrinę, projektinę veiklą. 78. Pagrindinio ugdymo programos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir

mokymosi pagalbai teikti, mokinio pasirinktiems dalykams ir dalykų moduliams mokytis, diferencijuoto ugdymo turiniui įgyvendinti ir kitai veiklai.

ANTRASIS SKIRSNISUGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

79. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir tikyba), kalbos (gimtoji (rusų) kalba, lietuvių valstybinė kalba, užsienio kalbos), matematika, gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, ekonomika ir verslumas), meninis ugdymas (dailė, muzika), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas.

17

80. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats.

81. Kalbos. 81.1. Lietuvių valstybinė kalba 81.1.1. Gimnazija, formuodama ugdymo turinį, mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos

pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaro sąlygas išlyginti mokymosi spragas (skiria trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas);

81.1.2. Gimnazija siūlo dalykų modulius: I G klasės mokiniams lietuvių valstybinės kalbos modulį „Rašykime taisyklingai“ ir II G klasės mokiniams gimtosios (rusų) kalbos modulį „Teksto analizės ir kūrimo pratybos“.

82.2. Užsienio kalbos.82.2.1. Užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi

kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos.82.2.2. Baigiant pagrindinio ugdymo programą, gimnazija organizuoja užsienio kalbų pasiekimų

patikrinimą naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą „KELTAS“).

82.2.3. jei mokinys yra atvykęs iš užsienio valstybės ir gimnazija nustato, kad jo užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gimnazija užskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja mokinio pasiekimų vertinimą į 10 balų vertinimo sistemą. Mokiniui sudaromos galimybės tuo metu lankyti lietuvių kalbos ar kitas pamokas kitose klasėse.

82.3. Matematika. 82.3.1. Mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti naudojami Nacionalinio

egzaminų centro parengti matematinio raštingumo užduotys. 82.3.2. Ugdant gabius matematikai vaikus gimnazija naudojasi olimpiadų, konkurso

„Kengūra“ užduotimis (ir sprendimų rekomendacijomis) ir kitais šaltiniais.82.3.3. Naudojasi informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, skaitmeninėmis

mokomosiomis priemonėmis. 82.4. Informacinės technologijos.82.4.1. 7–8 klasėse skiriamos 35 dalyko pamokos. Siekiant mažinti mokinių mokymosi krūvį

organizuojamas integruotas informacinių technologijų mokymas, 7 ir 8 klasėse pirmą pusmetį pamokos skiriamos informacinių technologijų bendrosios programos kursui (apie 50 procentų metinių pamokų), o antrą pusmetį informacinių technologijų mokyti integruotai (kiti 50 procentų pamokų).

82.4.2. Integruojant dalyko ir informacinių technologijų programas, kai pamoką planuoja ir dalyko mokytoją konsultuoja informacinių technologijų mokytojas ar pamokoje dirba du mokytojai (dalyko ir informacinių technologijų, informacinių technologijų) mokytojo darbas atlyginamas iš pamokų, skirtų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti.

82.4.3. gimnazijos I–II klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Modulį renkasi mokinys.

82.3. Gamtamokslinis ugdymas.82.3.1. Atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi turimomis mokyklinėmis

priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar) pasigaminamomis priemonėmis, edukacinėmis erdvėmis ir mokymosi ištekliais už gimnazijos ribų (mokslo parkų, universitetų, verslo įmonių laboratorijos, nacionaliniai parkai ir kt.).

82.4. Technologijos.

18

82.4.1. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

82.4.2. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso.

82.4.3. Baigę integruoto technologijų kurso programą mokiniai pagal savo interesus ir polinkius renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų).

82.4.4. Technologijų ugdymui klasės jungiamos ir dalijamos į mergaičių ir berniukų grupes (5-6, 7-8).

82.5. Socialinis ugdymas.82.5.1. Per socialinių mokslų pamokas mokymasis grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais,

diskusijomis, bendradarbiavimu savarankiškai atliekamu darbu ir informacinėmis komunikacinėmis technologijomis.

82.5.2. Siekiant gerinti gimtojo krašto (pavyzdžiui, rajono savivaldybės, gyvenvietės ir kt.) ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes, dalis istorijos ir geografijos pamokų organizuojamos netradicinėse aplinkose (muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, vietos savivaldos institucijose, saugomų teritorijų lankytojų centruose).

82.5.3. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

82.5.4. Į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruoti: Lietuvos ir pasaulio realijas, kurios turi būti nuolat ir sistemingai atskleidžiamos ir aptariamos su mokiniais, nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokias kaip: nacionalinio saugumo samprata ir sistema Lietuvos Respublikoje; rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai, ir kitas panašias temas.

82.6. Kūno kultūra.82.6.1. Kūno kultūrai skirtos 2 valandos per savaitę.82.6.2. gimnazija mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai

dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą bibliotekoje, konsultacijas ir pan.).

82.6.3. III-IV gimnazijos klasės jungiamos ir dalijamos į berniukų ir mergaičių grupes.82.7. Meninis ugdymas.82.7.1. Meninio ugdymo dalykus sudaro dailės, muzikos dalykai. 83. Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso

organizavimo būdu įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per dvejus metus:Klasė

Ugdymo sritys /Dalykai

5 6 7 8

Pagrindinio ugdymo programos I dalyje(5–8 klasė)

gimnazijos I gimnazijos II

Pagrindinio ugdymo programoje (iš viso)

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 66 (1;1) 68 (1;1) 134 (4) 68 (1;1) 202 (6)

Kalbos Gimtoji kalba (rusų) 330 (5;5) 340 (5;5) 670 (20) 306 (4;4+1) 978 (29)Lietuvių kalba (valstybinė) 330 (5;5) 340 (5;5) 670 (20) 349 (4+1;5) 1010 (30)Užsienio kalba (1-oji) 198 (3;3) 204 (3;3) 402 (12) 204 (3;3) 608 (18)Užsienio kalba (2-oji)Matematika ir informacinėstechnologijos Matematika 298 (4;4+1) 306 (4;4+1) 604 (18) 238 (3;4) 842 (25)Informacinės technologijos 66 (1;1) 68 (1;1) 134 (4) 68 (1;1) 202 (5)

Gamtamokslinis ugdymas

19

Gamta ir žmogus 132 (2;2) - 132 - 132Biologija - 102 (2;1) 102 (3) 102 (2;1) 204 (6)Chemija - 68 (0;2) 68 (2) 136 (2;2) 204 ( 6)

Fizika - 102 (1;2) 102 (3) 136 (2;2) 238 (7)

Socialinis ugdymas

Istorija 132 (2;2) 136 (2;2) 268 (8) 136 (2;2) 404 (12)

Pilietiškumo pagrindai - - - 68 (1;1) 68 (2)

Geografija 68 (0;2) 136 (2;2) 204 (6) 102 (2;1) 306 (9)Ekonomika ir verslumas - - - 34 (1;0) 34 (1)Meninis ugdymas Dailė 66 (1;1) 68 (1;1) 134 (4) 68 (1;1) 202 (6)Muzika 66 (1;1) 68 (1;1) 134 (4) 68 (1;1) 202 (6)Technologijos, kūno kultūra, žmogaus saugaTechnologijos 132 (2;2) 102 (2;1) 234 (7) 85 (1;1,5) 319 (9,5)

Kūno kultūra 132 (2;2) 136 (2;2) 268 (8) 136 (2;2) 404 (12)

Žmogaus sauga 32 / 34 (1; 0,5 int*.) 34 (1;0,5 int.*) 66 (2) 17 (0,5;0,5 int.*) 83 (2,5)

Pasirenkamieji dalykai / dalykų moduliai

Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę 29 32 32 33 126 33 33 192

Minimalus pamokų skaičius mokiniui per dvejus mokslo metus

2014 2210 4224 2244 6468

Pažintinė ir kultūrinė veikla Pažintinei ir kultūrinei veiklai per vienerius mokslo metus skiriama nuo 30 iki 60 pamokų klasei

5–8 klasėse 9–10 klasėse

Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per savaitę

12; 12*2015-2016 m.m.6 kl. – 1 val. matematikai8 kl. – 1 val. matematikai8 kl. – 1 val. IT

12; 12*14; 10*

2015-2016 m.m. 10 kl. - 1 val. rusų kalbai9 kl. – 1 val. lietuvių kalbai

26; 22*

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per savaitę)

8; 268** 8; 270** 5; 168*** 13; 440

Pastabos: * 2015-2016 m.m. Žmogaus sauga integruojama į dalykų turinį ir klasės auklėtojo veiklą.

20

III SKYRIUSVIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNISVIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

84. Gimnazija, vykdydama vidurinio ugdymo programą, vadovaujasi Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis. Ugdymas organizuojamas, vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 „Dėl Vidurinio ugdymo programos aprašo patvirtinimo“, mokymosi formų aprašu, bendraisiais ugdymo planais.

85. Gimnazija siūlo mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalykus: Karjeros planavimo pagrindai, Ekonomika ir verslumas, Kompiuterinė grafika.

86. Mokinys kartu su gimnazija pasirengia individualų ugdymo planą, vadovaudamasis Vidurinio ugdymo programų aprašu. Gimnazija sudaro sąlygas mokiniui pagal susidarytą individualų ugdymo planą pagilinti pasirinktų sričių, dalykų kompetencijas, pasirengti laikyti brandos egzaminus ir pasiruošti tęsti mokymąsi. Gimnazijoje nustatyta pasirinktų individualaus ugdymo plano dalykų, dalyko programos kurso keitimo tvarką.

87. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama gimnazijos ugdymo turinį pagal Vidurinio ugdymo bendrąsias programas nustatė:

87.1. iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoti ne pamokų forma, tai atsispindi dalykų mokytojų parengtuose teminiuose pamokų planuose;

87.3. integruoti dalykų turinį, diferencijuoti ugdymą;88. Mokiniams sudarytos sąlygos: 88.1. susipažinti su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, planuoti savo tolesnį

mokymąsi ir darbinę veiklą (t. y. karjerą). Mokiniams siūlomas pasirenkamasis ugdymo karjeros modulis Karjeros planavimo pagrindai. Gimnazijoje įgyvendinama Ugdymo karjerai programa;

88.2. rengti ir įgyvendinti projektus; 88.3. formuoti savo pasiekimų aplankus;88.4. per mokymosi dienas, skirtas pažintinei kultūrinei veiklai, atlikti savanorišką veiklą,

veiklą, susijusią su ugdymu karjerai ar kita visuomeninei naudingą veiklą.89. Mokiniui, kuris mokosi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi

forma, individualioms konsultacijoms skiriama iki 15 procentų, o grupėms – 40 procentų bendrųjų ugdymo planų nustatyto savaitinių pamokų skaičiaus.

90. Vidurinio ugdymo programoje mokiniai dalyką, dalyko kursą, dalyko modulį keičia pagal Šalčininkų ,,Santarvės“ gimnazijos Vidurinio ugdymo programos pasirinkto dalyko, dalyko kurso, keitimo tvarkos aprašą (Priedas Nr.2), pagal kurį mokinys gali keisti ugdymosi planą pusmečio pabaigoje. Pasirenkant dalyko išplėstinį kursą arba naująjį dalyką, mokinys laiko įskaitą. Pereinant į bendrąjį kursą, jei tenkina esamas pažymys, įskaitos laikyti nereikia. Dalyko, dalyko kurso, dalyko modulio keitimas apiforminamas direktoriaus įsakymu.

91. Į vidurinio ugdymo dalykų (dorinio ugdymo, istorijos ir gamtos mokslų) turinį integruojama Žmogaus saugos ugdymo bendroji programa.

ANTRASIS SKIRSNIS

UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

92. Vidurinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir tikyba), kalbos (lietuvių kalba ir literatūra, gimtoji (rusų) kalba, užsienio kalbos), matematika, gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija, ekonomika ir verslumas), meninis ugdymas (dailė, muzika, šokis), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ugdymo sritis.

21

93. Ugdymo sritys.93.1. Dorinis ugdymas. 93.1.1. Mokinys renkasi vieną dalyką – etiką arba tikybą (tradicinės religinės bendruomenės ar

bendrijos). Siekiant užtikrinti dalyko mokymosi programos tęstinumą ir nuoseklumą, mokinis renkasi etiką ar tikybą dvejiems mokslo metams.

93.2. Kalbos.93.2.1. Lietuvių kalba ir literatūra.93.2.1.1. Gimnazija siūlo lietuvių kalbos ir literatūros dalyko modulius: „Apsilankykime

gramatikos šalyje“ ir „Rašinys kaip dėlionė“. 93.2.1.2. Mokiniams siūloma atlikti projektinius, tiriamuosius, kūrybinius darbus, teikiamos

konsultacijos.93.2.1.3. Išplėstinį kursą gimnazijos III–IV klasėse gali rinktis mokiniai, kurių lietuvių kalbos

pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimai yra ne žemesni kaip šeši balai. 93.3. Užsienio kalbos.93.3.1. Nustačius, kad mokinio pasiekimai (nesvarbu nuo to, ar mokinys pagal pagrindinio

ugdymo programą mokėsi tos kalbos kaip pirmosios, ar kaip antrosios užsienio kalbos) yra:93.3.1.1. B1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B2 lygio kursą;93.3.1.2. A2 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B1 lygio kursą;93.3.1.3. A1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis A2 lygio kursą.93.4. Matematika. Organizuojant matematikos mokymą gimnazija siūlo:93.4.1. rinktis matematikos modulių programų įvairovę: „Lygčių pasaulyje“, „Geometrijos

pagrindai“;93.4.2. naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, skaitmeninėmis

mokomosiomis programomis; 93.4.3. mokiniams renkantis matematikos mokymosi kursą III, IV gimnazijos klasėse

atsižvelgti į matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatus. Išplėstinį kursą gali rinktis mokiniai, kurių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo vertinimai ne žemesni kaip šeši balai. Bendrąjį matematikos kursą gali rinktis visi mokiniai.

93.5. Socialinis ugdymas. Iš pasirenkamųjų dalykų mokinys gali rinktis ekonomiką ir verslumą.

93.6. Meninis ugdymas. Mokiniui siūloma rinktis bent vieną iš meninio ugdymo programų: dailės, muzikos, šokio.

93.7. Technologinis ugdymas. 93.7.1. Mokiniui siūloma rinktis vieną iš technologijų programos krypčių: turizmo ir mitybos;

tekstilės ir aprangos; mechanikos, mechaninio remonto. 93.8. Kūno kultūra.93.8.1. Mokiniui siūloma rinktis bendrąją kūno kultūrą arba iš gimnazijos siūlomų sporto šakų

pageidaujamą sporto šaką (futbolą, tinklinį, krepšinį).93.8.2. Kūno kultūros pasiekimai mokinio vertinami pažymiais. 93.9. Ugdymas karjerai. Gimnazija, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi Profesinio

orientavimo vykdymo tvarkos aprašu. 94. Vidurinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso

organizavimo būdu įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir per dvejus:

Ugdymo sritys, dalykai Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui per savaitę

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Dorinis ugdymas 2Tikyba 2 -Etika 2 -Kalbos:Lietuvių kalba ir literatūra 11 11 13

22

Gimtoji kalba ( rusų) 8 8 10Užsienio kalbos Kursas,

orientuotas į B1 mokėjimo lygį

Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį

Užsienio kalba (anglų, vokiečių) 6 6 6

Bendrasis kursas Išplėstinis kursas

Socialinis ugdymas: 4Istorija 4 6Geografija 4 6Matematika 6 6 9Informacinės technologijos 2 4Gamtamokslinis ugdymas: 4Biologija 4 6Fizika 4 7Chemija 4 6Meninis ugdymas ir technologijos: 4 Dailė 4 6Muzika 4 6Šokis 4 6Technologijos (kryptys):Turizmas ir mityba 4 6Tekstilė ir apranga 4 6Mechanika, mechaninis remontas 4 6Kitos technologijų kryptys 4 6Kūno kultūra: 4–6Bendroji kūno kultūra 4/6 8Pasirinkta sporto šaka (4–6)Žmogaus sauga * 0,5 0,5 0,5Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliaiProjektinė veikla / Brandos darbasMokinio pasirinktas mokymo turinys iki 22 Iki 22Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę

31,5 pamokos per savaitę

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius) 207;210 val.Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti 24 pamokos per savaitę dvejiems metamsMinimalus pamokų skaičius klasei, esant vienai gimnazijos III klasei – 46 pamokos per savaitę. Pastabos:

* integruojama į ugdymo turinį.

23

2014-2016 m.m.

Dalykų sritys /DalykaiPrivalomas bendrojo lavinimo branduolys (bendrasis kursas)

Mokinio galimi individualaus ugdymo plano dalykai ir jiems įgyvendinti skiriamos savaitinės pamokos dvejus metus11 klasė 12 klasė

Dorinis ugdymas: 2 1 1 Tikyba EtikaKalbos:Lietuvių kalba (gimtoji)Lietuvių kalba ir literatūra 11 5+1 modulis 6+1 modulisGimtoji kalba (rusų) 10* 5 5Užsienio kalba (1-oji, anglų) 6 3 3Socialinis ugdymas: 4Istorija 2 2Geografija Integruotas socialinių mokslų kursasMatematika 9+2* 4+1* 5+1*Informacinės technologijos 4* 2 2Gamtamokslinis ugdymas: 4BiologijaFizika 2 2ChemijaIntegruotas gamtos mokslų kursasMenai, technologijos, integruotas menų ir technologijų kursas

4

Menai:Dailė 2 2Muzika 2 2Mechanika, mechaninis remontas 4 2 2Kūno kultūra: 4Bendroji kūno kultūra 2 2Žmogaus sauga 0,5 integruota integruotaPasirenkamieji dalykai, dalykų moduliaiProjektinė veiklaPrivalomi branduolio dalykų kursaiMokinio pasirinktas mokymo turinysMinimalus mokinio privalomų pamokų skaičius per savaitę

31,5 pamokos per savaitę

Maksimalus mokinio pamokų skaičius 35 pamokos per savaitęNeformalusis ugdymas 3 pamokos per savaitęMokyklos nuožiūra skirstomos pamokos /Mobiliosios grupės

4 val. per savaitę dvejiems metams

Maksimalus klasei skiriamų pamokų skaičius per savaitę vidurinio ugdymo programai įgyvendinti

Pastabos: * išplėstinis kursas

24

2015-2017 m.m.

Dalykų sritys /DalykaiPrivalomas bendrojo lavinimo branduolys (bendrasis kursas)

Mokinio galimi individualaus ugdymo plano dalykai ir jiems įgyvendinti skiriamos savaitinės pamokos dvejus metus11 klasė 12 klasė

Dorinis ugdymas: 2 Tikyba 1 1 Etika 1 1Kalbos:Lietuvių kalba ir literatūra 11+1

13*5+1 modulis

6*+ 1 modulis6/7*

Gimtoji kalba (rusų) 10* 5 5Užsienio kalba (1-oji, anglų, vokiečių) 6 3 3Socialinis ugdymas: 4/6*Istorija 2/3* 2/3*Geografija 2 2Integruotas socialinių mokslų kursasMatematika 6/9* 5*/3 4*+1 modulis /

3+1 modulisInformacinės technologijos 2 1 1Gamtamokslinis ugdymas: 4/6*Biologija 2/3* 2/4*Fizika 2/3* 2/4*Chemija 6*/4 3*/2 (sav.) 3*/2 (sav.)Integruotas gamtos mokslų kursasMenai, technologijos, integruotas menų ir technologijų kursas

4

Menai:DailėMuzika 2 2Mechanika, mechaninis remontas 4 2 2Kūno kultūra: 4Bendroji kūno kultūra 2 2Žmogaus sauga 0,5 integruota integruotaPasirenkamieji dalykai, dalykų moduliaiProjektinė veiklaPrivalomi branduolio dalykų kursaiMokinio pasirinktas mokymo turinysMinimalus mokinio privalomų pamokų skaičius per savaitę

31,5 pamokos per savaitę

Maksimalus mokinio pamokų skaičius 35 pamokos per savaitęNeformalusis ugdymas 3 pamokos per savaitęMokyklos nuožiūra skirstomos pamokos /Mobiliosios grupės

2 val. per savaitę

Maksimalus klasei skiriamų pamokų skaičius per savaitę vidurinio ugdymo programai įgyvendinti

Pastabos: * išplėstinis kursas

25

SUAUGUSIŲJŲ VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

I SKYRIUSBENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gimnazija, vykdanti suaugusiųjų vidurinio ugdymo programas, vadovaujasi Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), ir Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 „Dėl Vidurinio ugdymo programos aprašo patvirtinimo“. Gimnazija, sudarydama ugdymo planą, vadovaujasi bendrųjų ugdymo planų nuostatomis ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kitais pagrindinį ir vidurinį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais.

2. Mokiniams, kurie mokosi pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programa, 2015–2016, 2016–2017 mokslo metų trukmė nurodyta bendrųjų ugdymo planų 5.1, 5.2 papunkčiuose. Mokiniams skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), pavasario (Velykų) ir vasaros atostogos.

II SKYRIUSSUAUGUSIŲJŲ VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

3. Neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantieji laiko visų savo individualaus ugdymo plano dalykų įskaitas. Įskaitų skaičius yra toks, kiek pamokų per savaitę skiriama mokytis dalykui, tačiau įskaitų per mokslo metus negali būti mažiau negu dvi, nes ugdymo procesas organizuojamas pusmečiais.

4. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius suaugusiųjų vidurinio ugdymo programai įgyvendinti per dvejus metus:

Ugdymo sritys, dalykai Minimalus pamokų skaičius

Pamokų skaičius (neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu)

Bendrasis kursas Išplėstiniskursas

Dorinis ugdymas: 2Tikyba 0,5 –Etika 0,5 –Kalbos:Lietuvių kalba ir literatūra

6 3 4

Gimtoji kalba (rusų) * 6 3 4Lietuvių kalba ir literatūra*

8 3 4

Užsienio kalbos Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį

Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį

Užsienio kalba (anglų, vokiečių)

2 2

Socialinis ugdymas: 2Istorija 1,25 2Geografija 1,25 2Integruotas istorijos ir geografijos kursas

1,25 –

26

Matematika 5 2 4Informacinės technologijos

0,5 1

Gamtamokslinis ugdymas:

2

Biologija 1,25 2Fizika 1,25 2Chemija 1,25 2Integruotas gamtos mokslų kursas

1,25 –

Menai, technologijos, integruotas menų ir technologijų kursas

1,5

Menai:Dailė 0,5 1,5Muzika 0,5 1,5Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliaiProjektinė veikla / Brandos darbas Privalomi bendrojo kurso dalykai

25; 33* 12; 15* 12; 15*

Mokinio pasirinktas mokymo turinys

10; 7 10; 7*

Minimalus dalykų skaičius mokiniui

Kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso ir neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdais besimokantiesiems – 7 dalykai pasirinktu dalyko kursu. Neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu – 0–9 grupinės konsultacijos per savaitę.

Neformalusis švietimas Kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantiesiems – 6 valandos (3 – gimnazijos III kl. ir 3 – gimnazijos IV kl. per savaitę).Neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantiesiems – 2 valandos per savaitę (1 – gimnazijos III kl. ir 1 – gimnazijos IV kl.).

Pamokos laikinosioms grupėms sudaryti

14 valandų per savaitę per dvejus metus besimokantiesiems kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, 6 valandos per savaitę per dvejus metus besimokantiesiems neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu.

Individualios konsultacijos

Neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu dalykų individualioms konsultacijoms skiriama 0–4 savaitinių pamokų per dvejus mokslo metus.

Pastabos: *mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba; **integruojama į dalykų mokymo turinį. Lentelės duomenų paaiškinimas. Lentelėje nurodoma dvejų mokslo metų savaitinių pamokų suma. Programos apimties skiltyje nurodomas kursas valandomis, o skliaustuose – mokymosi klasėje ir individualaus mokymosi valandų skaičius.

27

2014-2016 (11s, 12s)

Ugdymo sritys, dalykai

Minimalus pamokų skaičius

privalomam turiniui

Pamokų skaičius (neakivaizdiniu būdu)

Valandų skaičius dalyko kursui

bendra-sis kursas/ kalbos mokėjimo lygis

išplėstinis kursas/ kalbos mokėjimo lygis

bendrasis kursas išplėstinis kursas

Dorinis ugdymas: 0,5 69 -TikybaEtikaKalbos:Lietuvių kalba ir literatūra

4 276 (207 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi)

346 (276 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi)

Gimtoji kalba 4 276 (207 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi)

346 (276 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi)

Užsienio kalba (privaloma)

2 Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį

207 (173 kurso valandos ir 34 ind. mokymosi)

Socialinis ugdymas:Istorija 2 138 (69 kurso valandos ir

69 ind. mokymosi)207 (138 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi)

Matematika 2 207 (173 kurso valandos ir 34 ind. mokymosi)

310 (276 kurso valandos ir 34 ind. mokymosi)

Informacinės technologijos

0,5 69 (69 kurso valandos) 138 (104 kurso valandos ir 34 ind. mokymosi)

Gamtamokslinis ugdymas:Fizika 1,25 138 (69 kurso valandos ir

69 ind. mokymosi)242 (138 kurso valandos ir 104 ind. mokymosi)

Menai: 138 (52 kurso valandos ir 86 ind. mokymosi)

207 (69 kurso valandos ir 138 ind. mokymosi)

Muzika 0,5Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliaiPrivalomi bendrojo kurso dalykaiMokinio pasirinktas mokymo turinysNeformalusis švietimas

Neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantiesiems – 2 valandos per savaitę

Maksimalus mokinio pamokų skaičiusMinimalus mokinio pamokų skaičius

neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu – 0–9 grupinės konsultacijos per savaitę

Pamokos laikinosioms

(mobiliosioms) grupėms sudaryti

28

2015-2017 (11s, 12s)

Ugdymo sritys, dalykaiMinimalus

pamokų skaičiusPamokų skaičius (neakivaizdiniu mokymo proceso

organizavimo būdu)Bendrasis kursas Išplėstinis

kursasDorinis ugdymas: 2Tikyba –Etika 0,5 –Kalbos:Gimtoji kalba (rusų) * 6 3 4Lietuvių kalba ir literatūra*

8 3 4

Užsienio kalbos Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį

Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį

Užsienio kalba (anglų, vokiečių)

2 2

Socialinis ugdymas: 2Istorija 1,25 2Matematika 5 2 4Informacinės technologijos

0,5 1

Gamtamokslinis ugdymas: 2Biologija 1,25 2Fizika 1,25 2Menai, technologijos, integruotas menų ir technologijų kursas

1,5

Menai:Muzika 0,5 1,5Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliaiProjektinė veikla / Brandos darbas Privalomi bendrojo kurso dalykai

33 15 15

Mokinio pasirinktas mokymo turinys

10; 7 10; 7*

Minimalus dalykų skaičius mokiniui

Neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu – 0–9 grupinės konsultacijos per savaitę.

Neformalusis švietimas Neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantiesiems – 2 valandos per savaitę (1 – gimnazijos III kl. ir 1 – gimnazijos IV kl.).

Pamokos laikinosioms grupėms sudarytiIndividualios konsultacijos

Neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu dalykų individualioms konsultacijoms skiriama 0–4 savaitinių pamokų per dvejus mokslo metus.

Pastabos: *mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba;

29

Šalčininkų „Santarvės“ gimnazijos BUP Priedas Nr. 1

ŠALČININKŲ „SANTARVĖS“ VIDURINĖS MOKYKLOS

MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šalčininkų „Santarvės“ vidurinės mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka reglamentuoja mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimą, įsivertinimą kontrolinių darbų krūvį, tėvų apie mokinių mokymosi sėkmingumą ir pažangą informavimą.

2. Tvarkoje aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, nuostatos ir principai, vertinimas ugdymo procese ir baigus programą.

3. Vertinimo tvarką reglamentuojantys dokumentai: 3.1. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 2011-03-31, Nr.38-1804).3.2. Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašas,

patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-766 redakcija).

3.3. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150).

3.4. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, 99-3848).

3.5. Vidurinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

4. Vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis; apibendrinti mokymosi pasiekimus ir pažangą; nustatyti mokytojo ir mokyklos darbo sėkmę ir tuo remiantis priimti pagrįstus sprendimus.

5. Vertinimo uždaviniai:5.1. Padėti mokiniui pažinti save, suprasti mokymosi stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti

savo pasiekimų rezultatus, rinktis jam tinkamus mokymosi būdus bei planuoti tolesnę pažangą.5.2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti spragas, diferencijuoti ir

individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus.5.3. Suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi.5.4. Suteikti mokinių poreikius atliepiančią pagalbą.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI6. Vertinimo nuostatos:6.1. Vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais

mokinio poreikiais.6.2. Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios ir supratimas,

bendrieji ir dalyko gebėjimai.6.3. Vertinimas skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo

mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti.6.4. Vertinama individuali mokinio pažanga, vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.7. Vertinimo principai:7.1. atvirumas ir skaidrumas;

30

7.2. pozityvumas ir konstruktyvumas;7.3. objektyvumas ir veiksmingumas;7.4. informatyvumas.

IV. PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

8. Mokiniams besimokantiems pagal pradinio ugdymo programą, pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Pažangai ir pasiekimams vertinti taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas.

8.1. žodinis vertinimas (pagyrimai, pritarimai, nurodymai)8.2. rašytinis vertinimas (lipdukai, skatinamieji žodžiai, recenzijos, simbolis, padėkos,

pagyrimai, įrašai apie kontrolinius darbus, testų, patikrinamųjų darbų rezultatus (nurodomas surinktų taškų skaičius)).

8.3. nežodinis vertinimas (gestų kalba, mimika) 9. Vertinimo tvarka:9.1. 1-4 klasių mokinių ugdymo(si) pažanga ir pasiekimai fiksuojami dienyne, pasiekimų

knygelėje, sąsiuviniuose, pratybų sąsiuviniuose. 9.2. 1-4 klasių mokinių įvairūs darbai kaupiami aplankuose, kurie papildomi periodiškai

(mokytojo nuožiūra). 9.3. Kiekvieną mėnesį apie mokinių mokymosi pasiekimus tėvai informuojami pasiekimų

knygelėse. 9.4. 1-4 klasių mokinių pasiekimų įvertinimai įrašomi dienynuose, pasiekimų knygelėse

pasibaigus pusmečiams. Pasiekimai fiksuojami įrašant mokinio pasiektą mokymosi lygį (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis) pagal pasiekimų požymius, aprašytus bendrojoje programoje.

V. PAGRINDINIO IR VUDURINIO UGDYMO MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

10. Mokinių pasiekimų vertinimo būdai: 10.1. Mokinių pasiekimams vertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema. 10.2. Įskaita, 10.3. Kaupiamasis vertinimas, 10.4. Neformalus vertinimas, 10.5. Įsivertinimas. 11. Mokinių pažangos ir mokymosi pasiekimų vertinimas grindžiamas mokiniams, jų

tėvams (globėjams, rūpintojams) aiškiais, suprantamais kriterijais.12. Mokytojas planuoja vertinimą, atsižvelgdamas į mokinių pasiekimus ir galias, remiasi

išsilavinimo standartais.13. Mokytojas vertinimą ir įsivertinimą fiksuoja pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių

programose, teminiuose planuose, detaliuosiuose planuose.14. Mokytojas vertinimo kriterijus, formas ir metodus pateikia ir derina su mokiniais per

pirmąją savo dalyko pamoką rugsėjo (sausio) mėnesį.15. Pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo pakopose naudojamas formalusis

vertinimas, pagrįstas išsilavinimo standartais, brandos egzaminų programomis, ir neformalusis vertinimas, pagrįstas vertinimo, informacijos kaupimo, fiksavimo ir informavimo būdais.

16. Vertinimą ugdymo procese sudaro vienas kitą sąlygojantys diagnostinis, formuojamasis, sumuojamasis bei apibendrinamasis vertinimai.

17. Diagnostinis vertinimas naudojamas išsiaiškinti, su kokiomis savitomis problemomis susiduria mokinys, planuoti tolesnę pažangą

18. Diagnostinis testas rašomas mokslo metų pradžioje (per pirmas 2 -6 savaites) parodo, kaip dabartinis rezultatyvumas skiriasi nuo pageidaujamo ir laukiamo rezultatyvumo, sudaro

31

prielaidas planuoti ir pusmečio pabaigoje vertinti individualią pažangą. Mokslo metų pabaigoje (balandžio/gegužės mėnesiais) rašomas diagnostinis testas suteikia pagrindą tolesnių žingsnių, atitinkančių mokinių reikmes, planavimui.

18.1. Diagnostiniai testai nerašomi dailės, muzikos, technologijų, kūno kultūros, žmogaus saugos pamokose.

18.2. Mokslo metų pabaigoje rašomas diagnostinis testas vertinamas pažymiu.19. Formuojamasis vertinimas – tai nuolatinis mokinio vertinimas stebint jo individualų, grupinį

darbą įvairiose situacijose, individualiai aptariant jo mokymosi sėkmingumą, daromą pažangą. Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu, informaciją apie mokinio pažangą mokytojai kaupia Mokytojo užrašuose.

20. Rugsėjo mėnuo naujai į mokyklą atvykusiems mokiniams skirtas adaptacijai ir mokiniai nepatenkinamais įvertinimais nevertinami.

21. Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo formos, už kurias rašomas pažymys:21.1 Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis,

kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas patikrinti, kaip įvaldyta dalyko programos dalis (tema, kelios temos, skyrius, logiškai užbaigta dalis, savarankiškai išmokta dalis ir pan.).

21.2 Žodinis įvertinimas – tai viena artima tema žinių, supratimo bei kalbos vartojimo įvertinimas žodžiu. Taikoma vertinant verbalinės komunikacijos įgūdžius.

21.3 Bandomųjų egzaminų darbai.21.4 Dalyvavimas miesto, respublikos konkursuose, olimpiadose.21.5 Dalyvavimas projektuose.21.6 Rašinys, esė.22. Dienyne „Temos“ eilutėje fiksuojama, už ką parašytas pažymys.23. Informacija apie mokinio pasiekimus ir pažangą kaupiama Mokytojo užrašuose naudojant

kaupiamąjį vertinimą, kurį sudaro kaupiamieji balai ar „+, -“ sistema. Apibendrintas pažymys rašomas metodinėse grupėse patvirtinta tvarka už šias mokinio veiklas:

23.1. apklausą raštu;23.2. apklausą žodžiu;23.3. namų darbus;23.4. darbą pamokoje (individualų darbą, darbą grupėse);23.5. savarankišką darbą;23.6. klausymo suvokimo įgūdžių suformavimą;23.7. skaitymo įgūdžių suformavimą;23.8. socialinių įgūdžių suformavimą.

24. Parašius apibendrintą pažymį, dienyne „Temos“ eilutėje rašoma „Apibendrintas pažymys“.25. Kontrolinio darbo skyrimo bei vertinimo ir įsivertinimo tvarka:

25.1. Mokiniams per dieną skiriamas vienas kontrolinis darbas.25.2. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę, su

mokiniais aptariama kontrolinio darbo struktūra, tikslai, vertinimo kriterijai.25.3. Kontrolinių darbų datos 5-10 klasėms fiksuojamos Kontrolinių darbų grafike, kuris

laikomas klasės dienyne. 11-12 klasėse kontrolinių darbų datas derina mokiniai ir mokytojai tarpusavyje ir skelbia dalyko kabinete 11-12 klasių Kontrolinių darbų grafike.

25.4. Paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir pirmą dieną po mokinių atostogų kontrolinis darbas nerašomas.

25.5. Informaciniai testai, bandomųjų egzaminų darbai, bendri asocijuotų mokyklų kontroliniai darbai, suderinus su direktoriaus pavaduotoju ugdymui, rašomi iki mokinių pavasario atostogų.

25.6. Mokytojas kontrolinio darbo rezultatus mokiniams pristato ne vėliau kaip po 2 savaičių. Individualiai komentuoja vertinimą, aptaria su mokiniu sunkumus ir galimybes, organizuoja kontrolinio darbo įsivertinimą.

25.7. Mokinių pasiekimai analizuojami metodinėse grupėse.

32

25.8. Mokinys, dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių nedalyvavęs kontroliniame darbe, turi teisę atsiskaityti su mokytoju sutartu laiku per 2 savaites. Mokinys, be pateisinamos priežasties nedalyvavęs kontroliniame darbe, tokią teisę praranda ir rekomenduojama jam rašyti neigiamą įvertinimą -2.

25.9. Jei mokinys sirgo ilgiau negu 2 savaites, atsiskaitymų darbus turi atlikti iki pusmečio pabaigos su mokytoju sutartu laiku.

25.10. Mokinys kontrolinius darbus kaupia Mokinio darbų aplanke.

VI.VERTINIMAS BAIGUS PROGRAMĄ

26. Pusmečio (trimestro) pažymys vedamas skaičiuojant visų dienyne įrašytų to pusmečio (trimestro) pažymių aritmetinį vidurkį, atsižvelgiant į padarytą pažangą.

27. Metinis pažymys vedamas skaičiuojant I, II, III trimestro, I pusmečio ir II pusmečio pažymių vidurkį, atsižvelgiant į padarytą pažangą.

28. Informacija apie mokinio pasiekimus ir pažangą įskaita vertinamuose dalykuose kaupiama Mokytojo užrašuose.

29. Klasės auklėtojas pusmečio (trimestro, metų) pabaigoje užpildo ir direktoriaus pavaduotojui ugdymui pateikia klasės mokinių pažangos ir pasiekimų ataskaitą.

30. Klasės pasiekimų ir pažangos ataskaitoje yra surašomi visų dalykų pusmečio (trimestro) pažymiai ir informacija apie pažangą.

31. Pažanga fiksuojama taip: pp – padarė pažangą, np – nepadarė pažangos. Pažanga fiksuojama atsižvelgiant į diagnostinio testo ir formuojančiojo vertinimo rezultatus.

32. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui rengia mokinių koncentrų mokymosi pasiekimų ir pažangos ataskaitas, kurias pristato ir aptaria vadovų susirinkime, Mokytojų tarybos posėdyje, klasių tėvų susirinkimuose.

VII. TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMO TVARKA

33. Mokymosi pasiekimai fiksuojami dienynuose ir pasiekimų knygelėse.34. Už pažymių surašymą į pasiekimų knygeles atsakingi klasių auklėtojai. 35. Iškilus mokymosi, lankomumo ar elgesio problemoms tėvus (globėjus, rūpintojus)

informuoja klasių auklėtojai, dalykų mokytojai, socialinis pedagogas. 36. Klasių auklėtojai organizuoja teminius tėvų susirinkimus ne rečiau kaip 2 kartus per metus

pagal suderintą su administracija grafiką. Pirmas tėvų susirinkimas organizuojamas rugsėjo mėnesį, kuriame tėvai supažindinami su mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašu.

37. Administracija du kartus per metus organizuoja visuotinius tėvų susirinkimus (tėvų dienas), kurių metu tėvai susitinka su administracija, konsultuojasi su jų vaikus mokančiais mokytojais. Mokytojai tėvams asmeniškai pateikia informaciją apie jų vaikų mokymosi pasiekimus ir pažangą.

38. 12 klasių mokinių tėvams papildomai organizuojamas tėvų susirinkimas dėl supažindinimo su brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka, 10 klasių – dėl supažindinimo su PUPP ir mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

39. Mokinio užsienio mokykloje išeitą ugdymo programos dalį vertina mokykla direktoriaus nustatyta tvarka.

40. Mokinių, mokomų namuose, mokymosi pasiekimai vertinami vadovaujanti „Moksleivių mokymo namuose organizavimo tvarka“, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 259/153 (Žin., 2000, Nr. 25-654).

33

41. Mokinių, kurie mokosi savarankiškai, mokymosi pasiekimai vertinami vadovaujantis „Savarankiško mokymosi tvarkos aprašu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 258 (Žin., 2003, 33-1397; 2007, Nr. 95-3861).

42. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese tvarka gali būti keičiama, atsižvelgiant į ugdymo proceso pokyčius ir pakeistus jį reglamentuojančius dokumentus.

Koreguota 2015 m. sausio mėn. 03 d.

____________________________________________

34

Šalčininkų „Santarvės“ gimnazijos BUP Priedas Nr. 2

PATVIRTINTA Šalčininkų „Santarvės“gimnazijos l.e. direktoriaus pareigas2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V1-

ŠALČININKŲ „SANTARVĖS“ GIMNAZIJA

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS PASIRINKTO DALYKO, DALYKO KURSO, KEITIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pasirinkto mokomojo dalyko, dalykų kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio keitimo ir atsiskaitymo už programų skirtumus tvarkos aprašas (toliau– Aprašas) reglamentuoja mokomojo dalyko (privalomai pasirenkamojo ar pasirenkamojo), dalyko modulio, dalyko mokymosi kurso, mokėjimo lygio keitimo, atsiskaitymo už programų skirtumus tvarką.

2. Tvarka parengta vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. V–1392 nauja redakcija) ir 2013-2015 metų Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V – 459.

3. Aprašo tikslas - reglamentuoti mokomojo dalyko (privalomai pasirenkamojo ar pasirenkamojo), dalyko modulio, dalyko mokymosi kurso, mokėjimo lygio keitimo tvarką, sudarant galimybes mokiniams:

3.1. optimaliau išnaudoti savo gebėjimus, polinkius, turimą patirtį; 3.2. reguliuoti mokymosi krūvius; 3.3. pasirinkti interesus ir individualų mokymosi stilių geriau atitinkančias programas,

išvengti mokymosi nesėkmių; 3.4. atsakingai ir kryptingai ugdytis siekiant sąmoningai užsibrėžtų tikslų ir karjeros.

II. MOKOMOJO DALYKO PROGRAMOS, DALYKO MOKYMOSI KURSO AR PASIRENKAMOJO DALYKO MODULIO KEITIMAS

4. Individualų ugdymo planą gali keisti III-IV gimnazijos klasės mokinys baigiantis I arba II pusmečiui.

5. Keisti kursą, dalyką, nerekomenduojama IV gimn. klasės mokiniui. 6. Keičiant dalyką, dalyko kursą mokinys rašo prašymą apie pageidaujamą individualaus

ugdymo plano pakeitimą ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki pusmečio pabaigos ir užpildo nustatytos formos prašymą (1 priedas), pasirašytinai informuoja klasės auklėtoją, dalyko(-ų) mokytoją(-us);

7. Ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pusmečio pabaigos laiko kurso skirtumo įskaitą; 8. Keičiant dalyko mokymosi kursą į aukštesnį (pvz., iš B į A, B1 į B2) arba pasirinkus naują

mokomąjį dalyką mokiniui reikia laikyti dalyko programos kurso skirtumų įskaitą: 8.1. mokomojo dalyko mokytojas parengia kurso skirtumų įskaitos programą, numato

atsiskaitymo terminus ir formas; 8.2. pagal mokytojo parengtą programą mokinys mokosi savarankiškai ir mokytojo nustatytu

laiku laiko įskaitą. 9. Dalyko programos kurso skirtumų įskaitos nereikia laikyti:

35

9.1. keičiant dalyko mokymosi kursą į žemesnį (pvz.: iš A į B, B2 į B1), jei mokinį tenkina turimas pažymys;

9.2. pasirenkant dalyko modulį. 10. Mokomojo dalyko programos kurso skirtumo įskaita vertinama pažymiu taikant

dešimties balų sistemą. Įskaitos pažymys įskaitomas kaip pusmečio (arba metinis) įvertinimas. 11. Mokinys privalo mokytis ankstesnio dalyko ar ankstesniu dalyko mokymosi kursu, jei

nelaiko ar neišlaiko kurso skirtumo įskaitos (t. y. įskaita įvertinama nepatenkinamu pažymiu). 12. Įskaita laikoma raštu, darbas pristatomas pavaduotojui ugdymui kartu su prašymu. 13. Mokomųjų dalykų, dalykų mokymosi kursų ar dalykų modulių keitimai įforminami

mokyklos direktoriaus įsakymu. 14. Elektroninio dienyno administratorius, gavęs direktoriaus įsakymą dėl individualių ugdymo

planų keitimo, įveda mokinio duomenis meniu skiltyje ,,Direktoriaus įsakymai“ – „Grupės, kurso keitimai“. Įvykdęs šiuos pakeitimus, praneša mokytojams.

VII. SUPAŽINDINIMAS SU TVARKA

15. Klasių auklėtojai, direktoriaus pavaduotojas ugdymui, atsakingas už vidurinio ugdymo programos įgyvendinimą, pasirašytinai supažindina III-IV gimn. klasių mokinius su šia tvarka iki einamųjų mokslo metų spalio 01 d.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16. Dėl nenumatytų šioje Tvarkoje atvejų, išsiaiškinęs ir įvertinęs situaciją su mokiniu, jo klasės auklėtoju bei pavaduotoju ugdymui, sprendimą priima mokyklos direktorius.

17. Tvarka įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d. 18. Tvarka gali būti keičiama vadovaujantis Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų

bendraisiais ugdymo planais, pritarus mokytojų tarybos posėdyje.

____________________________

36

1 priedas_________________________________

(vardas, pavardė, klasė)

_______________________________________(adresas)

_______________________________________(telefonas)

Šalčininkų „Santarvės“ gimnazijos direktoriui

PRAŠYMAS DĖL MOKOMOJO DALYKO AR KURSO KEITIMO

...........................(data)

Prašyčiau sudaryti galimybę nuo ............................... keisti nurodytus mokomuosius dalykus ar jų kursus, nes........................................................................................................................................................................................................................................................................................

Šiuo metu pagal individualųjį ugdymo planą mokausi .......... val. per savaitę, po pakeitimų bus ....... val. per savaitę.

Dalykas Mokausi kursu

Dalykas Planuoju mokytis kursu arba nesimokyti

Įskaita, jos laikymo data *

* Jei pereinate iš B į A ar pradedate mokytis naujo dalyko, įskaitą laikysite būtinai.* Jei pereinate iš A į B, nurodykite, ar laikysite.Susipažinome:

Dalykų mokytojai:

.................................................................. (parašas) (vardas, pavardė)

.................................................................. (parašas) (vardas, pavardė)

Įskaitos(-ų)* rezultatas(-as):

...................................... ......................... ......................................................... (dalykas) (pažymys) Mokytojas (v., pavardė, parašas)

...................................... ......................... ......................................................... (dalykas) (pažymys) Mokytojas (v., pavardė, parašas)

Įskaita laikoma raštu, darbas pristatomas pavaduotojai ugdymui kartu su prašymu.

Klasės vadovas ................................................................. (parašas) (vardas, pavardė)

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui ...........................................

37