1 Bere nuoga- tik su akiniais nuo saules. Net dabar, atostogauda-mas Prancuzijoje, kai intematuros metai nespej? atsalti kape, ne-matau jokii| jos kuno trukumij. Man velniskai patinka jos krutys -kaip keiciasi jai gulint kniubsciai, aukstielninkai, stovint ar vaiks-tant. Ir sokant. Ak, kaip man jos patinka, kai Bere soka! Krutis prilaiko Kuperio raisciai. Kai jie issitampo, krutys nukqra kaip skudureliai. Ir dar man patinka jos gakta, symphysis pubica; tas po oda slypintis kaulas suteikia form^ jos Veneres gumbureliui. Reti jos plaukai juodi. Sauleje jq pila prakaitas, ir nuo jo zvilgesio jdegusi oda darosi erotiskesne. Zvelgju mediko akimis, kq tik pra-leid^s metus tarp ligotij kunij, ir negaliu nieko - tik ramiai sededa-mas mintyse viskq iiksuoti. Diena maloni, silta, prisodrinta nesu-vokiamos lengvos melancholijos. Taip ramu, kad degtuko liepsna kyla tiesiai \, nematoma vaiskiame karstame ore. Zoles zalu-ma, baltos kaip kreida miisij issinuomotos valstiecio trobos sienos ir oranziniai stogo krastai mgpjiicio dangaus zydryneje - viskas pemelyg tobula siam pasauliui. Nera reikalo m^tyti. Viskamyra laiko. Rezultato nera, vien procesas. Bere megina ismokyti mane myleti, kaip mylejau kadaise, pries tai, kai tie metai padare mane bejausmj.

Stengiuosi Usetis, bet nepavyksta. Lyg artUerijos sviedinys min-tys grjzta j ligonin?, \o namus", ir galvoju apie tai, kaip as su

SAMUEL SHEM • DIEVO NAMAI 9

kitais internals ziiirejau j seksq. Be meiles, tarp limpiij, merdinciij seniij ir mirstancii| jaunuoliij, lyg laukiniai tvarkeme Nami| moteris. Pradedant svelniausia medicines sesenj mokyklos naujoke, rus-ciij akii} vyriausiomis priimamojo slaugemis ir baigiant is Lotynij Amerikos atvykusiomis, apyrankemis apsikarsciusiomis svilpau-jandomis ukio skyriaus darbuotojomis, kurias kalbindavome lau-zyta ispanij kalba. Jas visas barskindavome savanaudiskais tiks-lais. Prisimenu Piepj, kuris nuo dvimacio - zumalinio sekso perejo prie siurpiai malonaus lytinio nuotykio su nepasotinama seserimi, vardu Andzela, - su ta pacia Andzela, is kurios per vienerius ilgus metus niekas neisgirdo ne vieno baigto sakinio, suregzto is tiknj zodziij. Ir as dabar zinau, kad seksas „Dievo namuose" buvo liud-nas ir slykstus, ciniskas ir slykstus, nes, kaip ir visi kiti musij veiks-mai Namuose, buvo be meiles, kadangi mes visi apkurtome mei­les kuzdesiams.

- Grjzk, Rojau. Nereikia dabar ten klajoti. Bere. Baigiame pietauti - tuoj grausime artisokij serdis. Sioje

Prancuzijos dalyje jie uzauga didziuliai. As apipjausciau ir isviriau darzoves, o Bere sutaise astrq padaz^. Maistas cia nepakartoja-mas. Mudu daznai valgome saules ismargintame restorano sode, po sakij pinuciais. Iskrakmolytabalta staltiese, dailus kristolo stiklai ir k^ tik nuskinta roze sidabrineje vazeleje beveik per tobuli siam gyvenimui. Kampe laukia musij padavejas, persimet?s per rankq ranksluostelj. Jo pirstai virpa. J | kankina senatvinis drebulys - lim-pio, visij t\\} limpiij drebulys. Kai pasiekiu paskutinius artiso-ko zvynelius, kuriij purpurine dalis didesne uz valgom^ zali^^, ir likucius nusveiciu j siuksliq kruv^ valstiecio vistoms ir limpiskam suniui stiklinemis akimis, imu galvoti apie limpj, valgantj artisok^. Nejmanoma - nebent darzov? paverstij tyre ir jsvirkstij pro maiti-nimo vamzdelj. Nuplesiu zied^ dengjancius tankius, zalius, dygius plaukelius ir nusigaunu iki serdies, prisimindamas, kaip valgyda-vome „Dievo namuose", ir t^, kuris geriausiai tai dare, tq, kuris geriausiai ismane medicin^- savo rezidentq Druckj. Kaip Druckis

10 SAMUEL SHEM • DIEVO NAMAI

vakarieniaudamas desimt^ valandq vienu metu | bum^ susikims-davo svogunij, bandel? su desrele is Nacionalines hebrajij uzeigos ir porcijq avietiniij ledij. Prisimenu Druckj, jo NAMIJ {STATY-MUS, poziuq j medicinq, kurj is pradzixj palaikiau nesveiku, bet ilgainiui jpratau priimti tokj, koks yra. Vaizduoteje matau mus, kai kalbedavomes palink? prie limpio - sukait?, suprakaitav?, ne kiek ne mazesni didvyriai negu Iva Dzimos sal^ uzem? amerikiecii^ junj pestininkai.

- J i e sukelia mums skausm^, - sakydavo Druckis. - Jie mane parklupde, - atsakydavau. - Nusizudyciau, bet nenoriu, kad tie sunsnukiai dziaugtijsi. Tuomet mudu apsikabindavome ir apsiverkdavome. Mano sto-

rasis genijus, kuris visuomet biidavo su manim, kai man jo reike-davo - kur jis dabar, kai man be jo taip sunku? Holivude, gastro-enterologijos skyriuje, atlieka zamyno tyrimus; keiip pats megda-vo sakyti - „rausiasi zvaigzdziij gaubtinese zamose". Dabar jau zinau, kad tuos metus iskentejau tik del jo paiko juoko ir globos -ir dar del dviejij priimamojo policirunki} rupinimosi - dvieji| poUd-ninkij, mano isganytojij, kurie, rodes, viskq zino ir visuomet - is anksto. Nepaisant Druckio ir tij policininkij, tai, kas dejosi „Dievo namuose", buvo ziauru, ir as buvau suzeistas, sunkiai suzeistas. Mat pries „Dievo namus" mylejau senus zmones. Dabar jie nusto-jo buv? seni zmones ir tapo limpiais, o as jij nebemylejau, negale-jau prisiversti myleti. Kaip jmanydamas stengiuosi ilsetis, bet ne­galiu, is paskutiniiyi} stengiuosi myleti, bet negaliu, nes esu visas isbluk^s kaip pemelyg daznai skalbti vyriski marskiniai.

- Gal tau vis delto vertetij ten grjzti - taip daznai ten klajoji, -sarkastiskai sako Bere.

- Meilute, man buvo prasti metai. Gurksnoju vyn^. Didzi^jq dalj laiko cia, Prancuzijoje, esu gir­

tas. Pasigeriu kavinese turgaus dienomis, kai surmulys atslugsta turguose ir persimeta | barus. Pasigeriu, kai maudomes upeje prie nam^ vidurdienj, kai vandens, oro ir kuno temperatura vienoda, ir

SAMUEL SHEM • DIEVO NAMAI 11

nebeskiriu, kur baigiasi kunas ir prasideda vanduo. Visata istirps-ta, upe sukuriuoja aplink musij kunus, vesa ir siluma uzlieja pra-maisiui, padrikai, uzpildydama visus laikus ir visas gelmes. Plaukiu pries srov?, ziuredamas j tolj, kur upes vaga vingiuoja gluosniij, viksriij, tuopij, seseliij ir tos didziosios seseliij valdoves saules lop-syje. Girtas guliu saules atokaitoje ant ranksluoscio irjausdamas kylant} geidul j stebiu erotinj balet^ angliq, kurios velkasi maudy-mosi kostiumelius ar baigusios maudytis drabuzius, ir probegs-mais pamatau kruties krastelj, gaktos plaukq kuokstelj - kaip daz­nai Namuose pamatydavau pries mano akis persirengiandi| me-didnos sesenj krastelius ir kuokstelius. Kartais nusitas^ imu m^tyti apie savo kepenij biikl? ir prisimenu visus cirotikus, kuriuos ste-bejau pagelstant ir mirstant. Jie arba ima blaskytis, koseti ir nu-kraujuoja - pask^sta kraujyje trukus stemplinems venoms, arba patek? j komos busenq isnyksta - amoniaku prakvipusiu geltonij plytij keliu palaimingai nukeliauja j uzmarstj. Mane kutena ispyl?s prakaitas, ir Bere pasidaro grazesne negu visada. Nuo vyno jau-duosi, tartum budau apgaubtas amniono - nekvepuoju, esu mai-tinamas motinos kraujo, tekando bambine vena, slidus visai kaip vaisius be paliovos vartausi pulsuojandq |sdi4 silumoje, siltame amnione - siltnione. Svaigalai padedavo „Dievo namuose", ir as prisimenu geriausi^ savo draug^ Cak^, juodaodj intern^ is Mem-fio, kuris juodoje rankineje visuomet nesiodavosi butelj burbono „Jack Daniels" toms itin sunkioms akimirkoms, kai jj itin skaudziai uzgaudavo limpiai arba Nam^ mokslindai, tokie kaip vyriausiasis rezidentas ar pats vyriausiasis gydytojas, visuomet ziurej? j Cak^ kaip} bemokslj likimo nuskriaustqjj, nors is tiknyij jis buvo issila-vin?s, likimo pamalonintas ir geresnis gydytojas negu kas nors ki-tas toje ligonineje. Girta galva m^stau, jog tai, kas nutiko Cakui Namuose, velniskai liiidna, nes anksdau jis buvo linksmas poks-tininkas, o dabar jij palauztas virto liudnu paniureliu, todel jo aky-se dabar madau kiek jpykusio, kiek sugniuzdyto zmogaus zvilgs-nj, kurj vakar ziiiredamas musq pranciiziskq televizoriij pastebe-

12 SAMUEL SHEM • DIEVO NAMAI

jau Niksono akyse, kai tas, jteik^s atsistatydinimo prasymq, sto-vejo ant sraigtaspamio laiptelio Baltijjij rumij pieveleje iskel^ pra-skestus smiliii ir didijj pirstq - graudziai netinkantj zenkl^, kuris sjkart reiske ne pergal?, o pralaimejim^; tuomet durys uzsidare, Niksonas pranyko, filipinieciai susuko raudon^ kilim^, ir Dzeris Fordas, veikiau pritrenktas negu pagarbus, apkabin^s zmon^ is leto grjzo} prezidentur^. Limpiai, ak tie limpiai...

- Po paraliais, viskas tau kelia mintis apie limpius, - sako Bere. - Nesuvokiau, kad m^stau balsu. - T u niekados to nesuvoki, bet pastaruoju metu nuolat taip da-

rai. Niksonas, limpiai -pamirsk tuos limpius. Cia limpii| nera. Zinau, kad j i klysta. Vien^ vaiski^ dienq is dyko buvimo vienas

patraukiu nuo kapiniij kaimelio virsuje snudziu vingiuotu keliu, is-kilusiu virs pilies, baznycios, priesistorinii} unq, aikstes ir toli apa-cioje - upes slenio. Mazytes lyg vaikiski zaislai tuopos ir romenij tiltas rodo, kur eina kelias ir teka ledynmecio palikta viso sio gro-zio kureja musi| upe. Dar niekad nebuvau ej?s tuo keteros keliu. Imu atsipalaiduoti, juntu tai, k^ jau esu patyr^s: ramyb?, palaimin-g^ nieko neveikimo busen^. Dienos ima atrodyti ramios, siltos, nusetos nugludintais atodusio nostalgijos akmenukais. Gamta cia tokia dosni, kad pauksciai nesulesa visi| prinokusi^ gervuogiij. Stabtelej s kelias nusiskinu. Bumoje pajuntu sultingai griksint. Ma­no sandalai slepsi asfaltu. Ziuriu j geles, kurios besivarzydamos spalvomis ir formomis vilioja bites jas iszagjnti. Pirm^ kartq dau-giau kaip po metij jauciuosi ramus, niekas pasaulyje nereikalauja is man?s pastangq, viskas man naturalu, vientisa ir sveika.

Uz posukio pamatau didel j pastat^, panasij j beprotnamj ar li-gonin?, su uzrasu „Hospice" ant dun}. Mano oda ima dilgcioti, plaukeliai ant sprando pasisiausia, dantys susikanda. Aisku, cia juos pamatau. Jie isvezti j sodelj ir susodinti saules atokaitoje. Tie zilaplaukiai, isbarstyti sodo zalumoje, atrodo lyg nuzydejusios pienes lauke, glezni voratinkliai, laukiantys paskutinio savo veje-Uo. Limpiai. Spoksau j juos. Pamatau simptomus. Diagnozuoju jij

SAMUEL SHEM • DIEVO NAMAI 13

ligas. Einant pro salj, jq akys, rodos, mane seka, tarsi jveik^ savo silpnaprotyst? jie bandytij paimoti ranka, ar pasakyti bonjour, ar parodyti kokj kit^ zmogiskumo Ukutj. Taciau jie nemoja, nesako bonjour, nerodo jokio kito zmogiskumo likucio. Sveikas, jdeg^s sauleje, girtas, prisivalg^s gervuogiij, viduje besijuokiantis ir bi-jantis to juoko, jauciuosi puikiai. Visuomet puikiai jauciuosi pa-mat^s limpj. Dabar as juos myliu.

-Na, Prancuzijoje gal iryra limpii}, bet tau nereikia jais rupintis. Bere vel ima valgyti artisok^, ir jos smakru nuteka padazas.

Jinai jo nesisluosto. Ne tokia. Jai patinka aliejaus klampumas ir acto gaizumas. Jai patinka savo pacios nuogybe, nerupestingu-mas, laisvumas ir aliejuotas smakras. Jauciu, kad jq apima jaudu-lys. J i vel meta j mane zvilgsnj. Gal as pasakiau tai balsu? Ne. Mudu ziurime vienas j kit^, o padazas tuo metu varva nuo smakro jai ant kruties. Abu ziurime. Padazas tiriamai, is leto sliauzia oda j pietus - spenelio bnk. Netardami ne zodzio speliojame, ar aliejui pavyks iki jo nusigauti - o gal nukryps j sal|, \s duobut? ar tarp krutij. Mintyse vel grjztu prie medidnos - galvoju apie pazas-tinii} limfinazgii} karcinom^. Apie mastektomij^. Galvoje pasipila kruvos skaicii}. Bere sypsosi man nenujausdama, kad mintyse ke-liauju i mirtj. Padazas nenukiypsta j salj - nuteka ant spenelio ir ant jo pakimba. Mudu sypsomes.

- Mesk tas jkyrias mintis apie limpius ir priej^s j j nulaizyk. - Jie vis vien gali sukelti man skausmq. - Ne, negali. Nagi eiks. Priglaudziu lupas prie spenelio, ir liezuvj nutvilko padazas. Pa­

juntu, kaip spenelis ima kilti, bet vaizduoteje esu visai kitur - sir-dies smugio istikto ligonio palatoje. Zmoniij cia sausakimsa, as atejau paskutinis. Lovoje guli jaunas ligonis. Jis intubuotas, pri-jungtas prie dirbtinio kvepavimo aparato. Rezidentas bando pdsti } venq storq vamzdelj, o medicinos studentas be perstojo laksto aplink lov^. Visi esantys kambaryje zino, kad ligonis mirs. Atsi-klaupusi ant lovos ligoniui uzdar^ sirdies masazq daro viena is