2017 m. rugsėjo 22 d. www.ukzinios.lt 7 p.

Projektą remia

Tikėjimo versmėj 2017 m. rugsėjo 22 d. Nr. 18

Šv. Matas – apaštalas

Rugsėjo 21 d. Bažnyčia mini apaštalą ir evangelistą šv. Matą.

Matas buvo muitininkas, tai yra mokesčių rinkėjas. Vėliau tapo vienu iš Jėzaus Kristaus apaštalų. Tradiciškai jam priskiriama pir-mosios Evangelijos autorystė.

Apaštalas Matas aprašė Jėzaus Kristaus gyvenimą ir mokymą. Jis taip pat turėjo kitą vardą – Levis. Vardas Matas retai sutinkamas Šventajame Rašte. Jis kilęs iš he-brajiško vardo Mattaj arba Mat-tanja, kas reiškia „Dievo dovana“.

Apie tolimesnį Mato gyvenimą beveik nieko nežinoma. Pagal vie-nus šaltinius, jis skelbė Evangeliją Etiopijoje, kur ir buvo nukankin-tas, pagal kitus šaltinius, jam buvo įvykdyta mirties bausmė Mažojo-je Azijoje Ieralopio mieste.

Italijos mieste Salerno San-Matteo bazilikoje saugomi jo pa-laikai, pagal vieną versiją jie buvo atvežti į Italiją X a.

Dabar ginčijama Mato Evangeli-jos autorystė. Manoma, kad ji para-šyta graikiškai apie 85 m. ir vėliau per klaidą priskirta apaštalui Matui. Matas evangelistas yra gerbiamas katalikų ir stačiatikių. Jo minėjimo diena pas katalikus yra rugsėjo 21 d., pas stačiatikius – lapkričio 16 d.

Apaštalo Mato simbolis – an-gelas. Šventas Matas yra buhal-terių, bankininkų, apskaitininkų, biržos maklerių ir mokesčių rin-kėjų šventasis globėjas.

Pasak Lietuvių kalbos žodyno, patriotizmas yra atsidavimas, mei-lė, pasiaukojimas savo tėvynei.

Būtent patriotizmo dvasia buvo ypač akcentuojama smetoniškoje Lietuvoje.

Pirmasis šalies prezidentas An-tanas Smetona buvo tikras tautos patriotas. Jei jo politika nebūtų padėjusi tvirtų tautos patriotizmo pamatų, vargu ar sovietų oku-puotoje šalyje būtų vykęs toks nuožmus partizaninis judėjimas. Ar tiek jaunų vyrų su ginklu ran-kose būtų pasipriešinę okupacijai, pasitrauktų į miškus, metų metais gyventų žeminėse, išsižadėję savo ateities ir artimųjų.

Ir vargu ar šiandien turėtume Lietuvos nepriklausomybę...

Deja, partizanų kovos pareika-lavo tūkstančių aukų. Išniekinti jų kūnai buvo užkasti pamiškėse, pa-kelėse, aikštėse.

1989-aisiais, papūtus nepri-klausomybės vėjams, jie buvo surasti, atkasti ir su didžiausia pa-garba deramai palaidoti.

Žuvusių partizanų atminimui Ukmergės Dukstynos kapinėse 1991 metais buvo atidengtas ar-chitekto Medardo Grigaliūno ir skulptoriaus Jono Žentelio supro-jektuotas paminklas.

Čia perlaidoti įvairiose Ukmer-gės rajono vietose ir Kavarske ka-daise užkastų partizanų palaikai.

1989 m. liepos 29 d. Pivonijos miške rastų Lietuvos partizanų palaikai:

Bronius Šinkūnas (Daugirdas)Julius KatinasVytautas KatinasVladas MasiulionisVladas Ališauskas (Puškinas) 1949 05 31Pranas Grigas (Genys) 1949 12 31

Dukstynos kapinėse atgulę Lietuvos partizanai

Bronius Dūda (Narutis) 1949 12 31Petras Sinkevičius (Ąžuolas) 1951 03 02Jonas Sinkevičius (Šermukšnis) 1951 03 02Vanda Imbrasienė 1950 m.Antanas Imbrasas (Tėvas) 1950 m.Alfonsas Purlys (Ožys)Jurgis Šinkūnas (Žalvarnis)Mykolas Paškevičius (Gylys)Povilas Kapčinskas (Alijošius) 1926–1951 03 02Kazys Ališauskas (Spartakas) 1949 m.Feliksas Mikalajūnas (Žalgiris) 1949 03 26Bronius Morkūnas (Kirka) 1948 m.Steponas MorkūnasMarijonas DikčiusAleksas Skominas (Vienuolis) 1948 03Juozas Aukštuolis (Jurginas) 1926–1947 08 09Medardas (Vanagas) 1935–1952 07Vytautas Usonis (Aidas) 1931–1952 07Vaclovas Pauliukonis (Girėnas) 1952 07Jonas Garliauskas (Darius) 1915–1952 07Antanas Vaičiūnas (Rugelis) 1927–1950Vladas Vaičiūnas (Žilvitis) 1932–1950Laimis Petrikas (Švitrys) 1950

Gedimino Nemunaičio nuotr.

Vaclovas Švežikas (Šaulys) 1952 06Antanas Stankūnas (Vaiduoklis) 1952 06 16Antanas Vaičiūnas (Skirmantas) 1952 06 16Bronius Vagonis (Bijūnas) 1952 02 16Dar 13 partizanų palaikų paskelbti nežinomais.Iš viso: 6 karstai, 49 asmenų palaikai.

***1989 m. rugpjūčio 5 d. Vidiškių miestelyje, prie Vidiš-

kių mokyklos rastų Lietuvos partizanų palaikai:Antanas Auglys (Klajūnas) 1925–1947 08Juozas Auglys (Papartis) 1925–1947 08Stasys Augustinas (Kėkštas) 1925 m. Vytautas Dūda 1925–1948 02Petras Jalinskas 1923–1948Nikodemas Liškauskas (Beržas) 1914–1947 01 10Bronislovas Miškinis (Kardas) 1926–1947 01 10Vladas Raugalas (Žilvitis) 1927–1947 01 10Mykolas Žukauskas (Meška) 1922–1947 01 10Petras Paulikonis (Ūdra) 1914 m.Juozas Petraška (Kietis) 1912–1947Antanas Pranys 1921–1946

Nukelta į 8 p.

Leokadija TALALIENĖ Siesikų miestelio bendruomenės pirmininkė

Švęsdami šv. apaštalo Baltra-miejaus atlaidus siesikiečiai pami-nėjo bažnyčios pastatymo 480-ies ir Siesikų miestelio bendruome-nės 15-os metų veiklos jubiliejus.

Siesikų šv. apaštalo Baltramie-jaus mūrinę bažnyčią 1537 metais pastatė broliai Abraomas, Mel-chioras ir Stanislovas Siesickiai.

Šventiškai papuoštoje bažny-čioje klebonas Rimas Mačiulskis aukojo šv. mišias už parapijiečius.

Po mišių prasmingus žodžius skaitė Vitalija Čyvienė ir Rasa Kuliavaitė, bendruomenės pirmi-ninkė padėkojo klebonui.

Prie bendruomenės namų kle-bonas pašventino Siesikų mieste-lio bendruomenės vėliavą. Svei-kinimo žodį tarė buvęs pirmasis bendruomenės pirmininkas Kęs-tutis Motiejūnas.

Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčios bendruomenės seniai nebėra, o maldos namų griuvėsiai vargu ar kada bus atstatyti. Nepai-sant to, nuo šiol kiekvienas čia at-vykęs gali pamatyti, kaip ši bažny-čia kadais atrodė. Tokią galimybę suteikia ypatingas stendas.

Vilma NEMUNAITIENĖStendo atidarymas vyko praė-

jusį penktadienį. Rajono savivaldybės Archi-

tektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Sonata Vitaitė pa-

sakojo, kad jo gamybai finansa-vimas gautas iš Kultūros paveldo departamento, pateikus prašymą projekto daliniam finansavimui valstybės biudžeto lėšomis. Gauta 1500 Eur suma.

Skaidraus stiklo stendas pasta-tytas priešais apgriuvusį maldos namų pastatą. Ant jo išraižytas buvusios bažnyčios vaizdas. Toks, koks matyti išlikusiose senose nuotraukose.

Atsistojus ant specialios paky-los ir žvelgiant tiesiai pro stiklą, re-alus statinys regimas 3D formatu.

Nukelta į 8 p.

Bendruomenės pirmininkė ap-žvelgė dešimtmetį vykdytą veiklą. Pasidžiaugė, kad įgyvendinti 39 projektai, kuriuos finansavo Socia-linės apsaugos ir darbo, Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos kredito uni-ja, Kaimo tinklas, VVG ,,Leader“, Ukmergės rajono savivaldybė.

Nukelta į 8 p.

Paminėjo ir bažnyčios, ir bendruomenės jubiliejus

Prisiminta bažnyčios istorija

Į stendo atidarymą atvyko evangelikų reformatų bažnyčios kunigas R. Stanke-vičius.

Bendruomenės nariai rinkosi į šventę.

Gedimino Nemunaičio nuotr.

2017 m. rugsėjo 22 d.www.ukzinios.lt8 p. Tikėjimo versmėj

Atkelta iš 7 p.Alfonsas Pusvaškis (Robinzonas) 1921–1948 08 24Stasys Raugalas (Kmynas) 1925–1948 08 24Ignas Zalionka (Ramūnas) 1925–1946 09 24Zigmas Žukauskas (Plaktukas) 1924–1953Bronius Krištaponis 1927–1953Karolis Žižys (Giraitis) 1907 m. Albinas Medelskas (Gaidys) 1929–1946Vaclovas Adamonis (Lokys) 1920–1946 05 08Juozas Šmačiukas 1921–1948 02 10Karolis Morkūnas 1920–1948 02 10Jeronimas Mulevičius (Aitvaras)Karolis Griškevičius (Putinas) 1910–1947Feliksas Juta (Liepa)Antanas Lengertas (Jokeris)Griganavičius, sudegintas Brazgių kaime, pirtyjeAlbinas Gražys (Pipiras) 1915–1947Iš viso: 3 karstai, 28 asmenų palaikai.Spėjama, kad dalis palaikų gali būti likę prie naujojo mokyklos pas-

tato, po asfalto danga.***

Žemaitkiemio apylinkėse žuvusių partizanų ir rezistentų kenotafas (karstas be palaikų) pašventintas 1989 m. rugsėjo 24 d.

Viktoras Strazdas 1924 08 04–1945 08Viktoras Aukštuolis (Smauglys) 1923–1945 06 21Jonas Džiautas (Vanagas) 1927–1945 06 21Albinas Džiautas (Kęstutis) 1922–1945 06 21Karolis Gaižutis (Briedis) 1919 09 28–1945 06 21Bronius Bisturys (Girėnas) 1950 03 17Karolis Šerelis (Aviatorius) 1950 03 17Petras Cimbolas 1946 m.

***1989 m. rugsėjo 24 d. Pivonijos miške rasti palaikai. Iš viso: 3 karstai, 19 asmenų palaikai.Manoma, kad tik vienas iš jų žinomas asmuo, Lietuvos karininkas

Vaitelis Danielius (Piliakalnis).Tarp nužudytųjų – viena mergina – Laukinukė.Piliakalnis ir Laukinukė rasti vienoje duobėje.

***1989 m. rugsėjo 24 d. Deltuvos miestelyje prie buvusios evangelikų

reformatų bažnyčios rasti palaikai:Vytautas Riklickas (Lučys) 1947 09 20Julius Belickas (Klevas) 1947 11 20Vytas PetkevičiusPovilas Riklickas (Vytenis)Danielius Pivoras 1957 09 20Jonas Kaselis (Šauklys) 1945 m.Juozas Baravykas (Dagilis)Vaclovas Grigonis (Šermukšnis)Vaclovas Kamarauskas (Lazdynas)Antanas MackevičiusPetras ŽliobaEdvardas Baravykas (Eršketys) 1950 11Edvardas ŽliobaVaclovas Maskoliūnas (Vienuolis)Alfonsas JovaišaKazimieras ŽižminskasStasys Venskus (Kanadietis) 1947 10Izidorius Rakutis 1946 08 06Vladas AukštuolisJulius StimburysPetras Ignatavičius (Saugis) 1950 m.Vytautas Gricius (Lakūnas) 1947 m.Petras Pociūnas (Rimantas)Bronius (?) Venckus (Biržys) 1947 m.Ipolitas Ivaškevičius (Rickus) 1947 m.Dar 2 partizanų palaikai paskelbti nežinomais.Iš viso: 5 karstai, 27 asmenų palaikai.

***1989 m. rugsėjo 24 d. Vaivadiškių kaime rasti palaikai:Petras Jankauskas 1923–1946 11 02Stasys AtkočiūnasValentinas Pučinskas (Gegužis) 1945 05 19 Kazys Kinta 1948 m.Dar 6 partizanų palaikai paskelbti nežinomais. Iš viso: 4 karstai, 10 asmenų palaikai.

***1989 m. rugsėjo 24 d. Kavarske Anykščių r. rasti palaikai:Adolfas Šerelis (Žydrūnas) 1950 10 25Jonas Sėjūnas (Kerštas) 1950 10 25Česlovas Krikštūnas (Gintautis) 1931–1950 10 25Alfonsas Aukštuolis (Erelis) 1927–1950 10 25

***Iš viso Dukstynos kapinėse palaidoti 22 karstai, 137 asmenų palaikai

ir 8 žmonių kenotafas.Parengė Ala Bušinskienė

Dukstynos kapinėse atgulę Lietuvos partizanai

Atkelta iš 7 p.Bendruomenės nariai turėjo

galimybę dalyvauti mokymuose, aplankyti žymiausias Lietuvos vietas, keliavo po Prancūziją, Švediją, Lenkiją, pabuvojo Vil-niaus, Kauno, Panevėžio teatruo-se, Ukmergės kultūros centre, nemažai prisidėjo gerindami siesi-kiečių socialinį, kultūrinį ir spor-tinį gyvenimą, tvarkydami poilsio zoną prie ežero. Siesikų bendruo-menės nariai aktyviai dalyvauja Ukmergės krašto bendruomenių ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos veikloje. Pirmininkė pa-dėkojo visiems bendruomenės na-riams ir miestelio gyventojams už finansinę paramą, savanorišką dar-bą įrengiant bendruomenės namus.

Siesikų miestelio bendruomenę sveikino Ukmergės rajono savi-valdybės meras Rolandas Janic-kas, Seimo nario Juozo Varžgalio padėjėjas, Balelių kaimo bendruo-

menės pirmininkas Romas Pivo-ras, Rečionių, Tulpiakiemio, Lai-čių kaimo ir Deltuvos miestelio bendruomenių atstovai, Siesikų seniūnijos, bibliotekos, kultūros namų darbuotojai.

Pertraukėlių metu visus džiugino Rečionių bendruomenės daininin-kės ir Siesikų kultūros namų liniji-nių šokių grupė ,,Aistringa branda“.

Renginio vedėja Rasa Kulia-vaitė visus kvietė pasivaišinti bendruomenės narių paruoštomis vaišėmis. Visi šventės dalyviai klausėsi Aido Maniko, Nijolės Tallat-Kelpšaitės atliekamų dainų.

Neliko užmiršti sportinėse rungtyse dalyvavę siesikiečiai ir svečiai. Visi nugalėtojai buvo apdovanoti taurėmis ir medaliais.

Siesikų miestelio bendruomenė septintus metus dalyvauja konkur-se ,,Eismo saugumas bendruome-nėse“, kurį organizuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir Lietu-vos kaimo bendruomenių sąjunga. Todėl pakvietėme visus susirin-kusius saugiai elgtis gatvėse ir keliuose, priminėme pagrindines saugaus eismo taisykles. Vaikai ir suaugusieji gavo dovanų po at-švaitą, kad galėtų saugiai keliauti tamsiu paros metu.

Tikimės, kad ne tik bendruome-nės nariai, bet ir visi siesikiečiai prisidės savo gerais darbais, pa-rama, tinkamu elgesiu, gerbdami vienas kitą, puoselėdami ir gražin-dami mūsų gimtuosius Siesikus.

Paminėjo ir bažnyčios, ir bendruomenės jubiliejus

Prisiminta bažnyčios istorija

Atkelta iš 7 p.Ukmergės turizmo ir verslo in-

formacijos centro direktorė Lina Baublienė pasakojo, kad kon-kursą laimėjusi darbus atlikusi įmonė turėjo nemažai sunkumų, gaminant stendą, nes jokiuose šaltiniuose nepavyko rasti statinio apimčių. Jas apskaičiuojant užtru-ko nemažai laiko. Tokie stendai lig šiol Lietuvoje nėra gaminami. Taip teigia jį sukūrusi firma.

Įgyvendintu sumanymu pa-sidžiaugė rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pava-duotoja Agnė Balčiūnienė.

Deltuvos pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Milda Belevičie-nė priminė šių dvasios namų istoriją.

Į modernaus stiklinio sten-do atidarymą atvyko ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigas Raimondas Stankevi-čius. Apgailestavo, kad Deltuvo-je nebelikę nė vieno reformato ir kad stovėti tenka ne prie maldos namų, bet prie griuvėsių.

Vis dėlto kartu išreiškė džiugesį, kad ukmergiškiai puoselėja ir nepa-miršta istorijos. „Kai nebėra kam kalbėti, šaukia akmenys“, – tokiais žodžiais į susirinkusiuosius kreipėsi dvasininkas, savo prasmingą kalbą užbaigęs visuotine malda.

***Evangelikai reformatai priklau-

so grupei krikščionių protestantų bažnyčių, susijusių su Cvinglio ir J. Kalvino doktrinomis, tačiau organizuotų nepriklausomai viena nuo kitos. Yra kelios šios protes-tantizmo krypties formos.

Pirmos reformatų bažnyčios at-sirado Europoje 16-ame amžiuje, paskui vystėsi kartu su protestan-tizmu. Vėliau paplito Europoje ir JAV. Didžiausią įtaką reformatų tikėjimo puoselėjimui ir plitimui

Lietuvoje turėjo didikai Radvilos. ***

Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčios pirminės statybos tiksli data nėra žinoma. Vis dėlto isto-rikai daro išvadą, kad Deltuvos kalvinistų bažnyčia įsteigta prieš 1570 m. ir yra viena pirmųjų re-formatų bažnyčių Lietuvoje.

Dokumentai byloja, kad 1704 m. bažnyčia buvo remontuota, vė-liau kelis kartus taisyta, dar dau-giau nei po šimtmečio įstatyti nau-ji langai, 1827 ir 1848 m. taisytas stogas, kelis kartus – bokštas.

Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčia – retas pereinamojo iš gotikos į renesansą stiliaus pavyz-dys Lietuvoje. Deja, po Pirmojo

pasaulinio karo ji nebeveikė, o per Antrąjį, besitraukiant vokiečiams, buvo labai smarkiai apgriauta.

***Sovietmečiu, 1969 m., bažny-

čios liekanas norėta konservuoti. To meto pastato būklės aprašy-

me pažymėta, kad pastatas buvo avarinis, be stogo, be perdengimų, bokštas nugriuvęs ir išgriuvusios dalys angų. Sienos ir langų angos buvo išlikusios beveik visos. Ke-tinta užkonservuoti pastatą, tačiau to padaryta taip ir nebuvo.

Ukmergiškiai šiuos dvasios namus neretai pavadina kirche. Tai vokiškas bažnyčios pavadini-mas. Patys evangelikai reformatai mums siūlo jo vengti.