politikos ³ taka sanglaudai -...

TRE IOJI ATASKAITA APIE EKONOMIN IR SOCIALIN SANGLAUD 83

2 d a l i s . V a l s t y b i n a r ip o l i t i k o s t a k a s a n g l a u d a i

Turinys

vadas ........................................................................................................................................... 84

Valstyb s išlaid taka nacionalinei politikai ................................................................................. 84

Vyriausyb s išlaidos region lygyje ............................................................................................. 87

Mokes i politika ir region BVP .................................................................................................. 91

Regionin s pl tros politika valstyb se nar se...................................... Erreur ! Signet non défini.

Statistinis priedas prie 2 dalies ................................................................................................... 101

2 d a l i s . V a l s t y b i n a r i p o l i t i k o s t a k a s a n g l a u d a i

TRE IOJI ATASKAITA APIE EKONOMIN IR SOCIALIN SANGLAUD84

vadas

Pagrindinis šios ataskaitos dalies tikslas — iš-nagrin ti valstyb s išlaid reikalaujan ios nacio-nalin s politikos veikim vairiuose regionuose ir kaip ši politika yra finansuojama vairiose ES da-lyse. Antras uždavinys — ištirti vairiose šalyse esan ius mechanizmus, naudojamus pajamoms tarp region paskirstyti ir ekonomikos efektyvumo skirtumams tarp region mažinti. Tre ias uždavi-nys — atsižvelgiant galim svarb poveik vieti-n s ekonomikos stiprinimui, apžvelgti santykintiesiogini užsienio investicij (TUI) dyd visoje ES bei valstyb se kandidat se ir vertinti, kiek nacionalin bei regionin valdžia gal s takoti, kokias sritis bus investuojama.

Valstyb s išlaid takanacionalinei politikai

Iš esm s visos su valstyb s l šomis susijusios vyriausyb s vykdomos funkcijos turi takos pu-siausvyrai tarp region ta prasme, kad tam tikros l šos skiriamos vienam ar kitam regionuim neb -tinai pri mus politin sprendim sutelkti išlaidas tame regione. Reik t pabr žti, kad tai taip pat takoja region vietoves, nes šiame lygyje veikia tie patys autonominiai mechanizmai kaip ir ben-drai šalyse.

Tokiai politikai skiriamos l šos yra daug kartdidesn s už strukt rini fond finansuojamas l šas, taigi potencialus poveikis valstybi nariekonominei ir socialinei sanglaudai yra daug di-desnis. Kaip parodyta toliau, nacionalin valsty-b s išlaid politika ir tai, kaip šios išlaidos yra finansuojamos, turi didel s takos pajam lygio skurdesniuose regionuose palaikymui. Ta iaunors ši politika turi takos tarpregioninei pusiaus-vyrai, dažniausiai ji n ra tiesiogiai orientuota regionus. Dažniausiai pagrindinis šios politikos tikslas — socialini problem sprendimas ir pa-jam lygio išlaikymas, o ne ši aspekt s lygo-jamo konkurencingumo stiprinimas.

Ši politika ir ES sanglaudos politika, kuri tikslas — šalinti fundamentalius strukt rinius tr kumus, papildo viena kit , o ne prieštarauja viena kitai. Neži rint to, kad strukt riniai fondai yra santyki-nai nedideli, j vaidmuo mažinant skirtumus tarp region ir stiprinant sanglaud yrq ypa svarbus.

Valstyb s išlaidos ir sanglauda

Net tiesiogiai valstyb s išlaid nereikalaujanti politika paprastai turi netiesiogin s takos išlai-doms ir per jas — sanglaudai. Europos monetari-n je s jungoje (EMS) už monetarin politik at-sako Europos centrinis bankas, o už fiskalinpolitik — šali vyriausyb s. Vienas iš fiskalin spolitikos tiksl — pad ti išlaikyti ekonomikos sta-bilum , remti monetarin politik , kad ji gal tužtikrinti augim . Monetarinio suvienijimo metu gyvendinto Stabilumo ir augimo pakto (SGP) tikslas — leisti ekonomikos cikle laisvai veikti au-tomatiniams stabilizavimo mechanizmams, tuo pat metu kitose srityse išlaikant biudžeto discipli-n kaip b ding ESM savyb .

Kalbant apie biudžeto išlaidas, priešingai nei biu-džeto pajam atveju, cikliški svyravimai automa-tiškai tur s takos tik su užimtumu susijusioms išlaidoms. Artimiausiais dešimtme iais progre-suojantis gyventoj sen jimas sudarys nemažsunkum , susijusi su valstyb s išlaidomis. Fi-nansin disciplina, varžydama bendr išlaid au-gim , yra vienas iš b d fiskaliniam subalansuo-tumui ateityje užtikrinti.

Bendra makroekonomin pad tis šioje dalyje n -ra išsamiai nagrin jama, nors nuo jos priklauso bendr valstyb s išlaid ir pajam tendencijos valstyb se nar se, taip pat valstyb s išlaidstrukt ros poky iai. Tr ksta žini apie tak vai-riems regionams bei vairioms fiskalin s konsoli-dacijos socialin ms grup ms. Nors sumaž jusskolinimosi apimtims, fiskalin konsolidacija su-mažino mokam paskol pal kan normas, kas sudar galimybes leisti l šas kitoms, socialiai ir ekonomiškai labiau naudingoms programoms,



tuo pat metu ji padidino spaudim bendram išlai-d lygiui.

Be to, nors d l šio spaudimo išlaidos pagal BVP bendrai sumaž jo, jo augimas neabejotinai rodo vis did jant stimul gerinti išlaid program ko-kyb , nors klausimas, kaip tai padidino regioni-n s sanglaudos politikos efektyvum , išlieka atvi-ras. Fiskaliniai poky iai taip pat gal jo apsunkinti ekonomin veikl ir atnešti nuostoli silpnes-niems regionams. Ta iau net artimiausioje ateity-je fiskalin konsolidacija, tinkamai vykdant ir de-rinant su strukt rin mis reformomis, gal t palai-kyti augim . Tolimesn je perspektyvoje EMS su-kurta stabili makroekonomin aplinka ir susijusi politika tur t b ti palanki augimui. Tai naudinga visiems regionams, net jei esamo sul t jimo s -lygomis augimo tempai nepadid s.

Pastaraisiais metais bendros valstyb s išlaidos visoje ES labai sumaž jo. 1995-2002 m. šios iš-laidos vidutiniškai sumaž jo nuo šiek tiek dau-giau nei 51% BVP valstyb se nar se iki šiek tiek daugiau nei 47%, tik Portugalijoje jos išaugo (ir tai tik 1 procentiniu punktu) (2.1 grafikas ir A2.1 lentel ). Šis maž jimas ženkliai viršijo ES pasko-l pal kan norm augim (2 procentiniais punk-tais). Italijoje, kur 1995 m. šis rodiklis siek 12% BVP ir kur kritimas buvo ypa ženklus (beveik 6

procentiniais punktais), vis nuosmuk atspind jomažesn s išlaidos.

Nors valstyb s išlaidos visoje ES labai maž jo,valstyb s pajamos iš mokes i ir kit šaltini pa-gal BVP maž jo tik nežymiai, kas rodo bendrmokes i tarif išlaikym . N vienoje valstyb je nar je, išskyrus Airij , kur BVP augimas buvo ypa aukštas, pajamos nenukrito daugiau nei 2% BVP, o šešiose šalyse jis išaugo. Taigi biudžeto deficitas ES maž jo, o daugelyje šali deficitpakeit biudžeto perviršis.

Valstyb s išlaid strukt ros poky iai

Be paskol pal kan norm maž jimo, pastarai-siais metais vyriausyb s išlaidos, skirtos išmo-koms gyventojams bei mon ms, pagal BVP taip pat maž jo. 1995-2002 m. išlaidos socialin msišmokoms (šiek tiek daugiau nei 16% bendro ES BVP lygio), neži rint gyventoj sen jimo ir augan-io pensinink skai iaus, sumaž jo vidutiniškai

beveik 1% BVP. Š maž jim iš dalies s lygojo užimtumo lygio kritimas, ta iau jis taip pat atspindi bendr tendencij , esant galimybei, riboti sociali-ni išmok did jim . Ta iau šis socialini išmokmaž jimas jokiu b du nebuvo b dingas visai ES; pavyzdžiui, j lygis labai augo Vokietijoje, Graikijo-

0

10

20

30

40

50

60

70

SE DK FR AT BE FI IT NL ES15 EL DE PT LU UK ES IE

0

10

20

30

40

50

60

70

1995 2002% BVP

2.1 Valstyb s išlaidos valstyb se nar se, 1995 m. ir 2002 m.

Šaltinis: „Eurostat", „Vyriausyb s sektoriaus s skaitos" („Government sector accounts")



je ir Portugalijoje, šiek tiek mažiau Italijoje.

Nors pastaraisiais metais, augant pensininkskai iui, išlaidos senatv s pensijoms skirtoms socialin ms išmokoms ES daugiausiai kilo, o ženkliai maž jant nedirban i j skai iui, bendras bedarbio išmok lygis krito. Paskutiniais turimais duomenimis (2000 m.), senatv s pensijos ( iajos apima ir maitintojo netekties išmokas) sudaro šiek tiek daugiau nei 46% bendr ES socialiniišmok ir daug mažiau nei 40% tik trijose Šiau-r s šalyse, kur socialin apsauga yra daug la-biau išvystyta nei kitur, bei Airijoje, kur pensijinio amžiaus gyventoj skai ius yra santykinai nedi-delis (A2.2 lentel ). Ta iau tik Italijoje šis rodiklis viršija pus (63%) šio lygio. Bedarbio išmokos, priešingai, ES sudaro tik šiek tiek daugiau nei 6% bendr socialini išmok ir mažiau nei 10% visose valstyb se nar se, išskyrus Belgij , Ispa-nij , Suomij ir Danij ; pirmose trijose šalyse tai atspindi santykinai didel bedarbi skai i , o pastarosiose — aukšt išlaid vienam gyventojui lyg .

Kitos išmokos (išskyrus socialines), skaitant subsidijas ir param mon ms, maž jo daugiau — iš viso 2½% BVP, ypa Vokietijoje (beveik 7% BVP) ir Nyderlanduose (daugiau nei 4% BVP). Kita vertus, daugumoje kit šali šio rodiklio ma-ž jimas nebuvo toks ryškus arba jis beveik nesi-keit , tuo tarpu Austrijoje ir Portugalijoje šios iš-laidos padid jo.

Vidutin s einamosios išlaidos prek ms ir paslau-goms pagal BVP, priešingai, išliko beveik tokios pat (šiek tiek mažiau nei 21% BVP). Valstybinio sektoriaus atlyginimams skirta išlaid dalis maž -jo, iš dalies d l kai kuri paslaug teikimo pagal rangos sutartis arba privatizavimo. Nors valstybi-nio sektoriaus atlyginim lygis pagal BVP maž jone visose valstyb se nar se, Vokietijoje, Ispani-joje, Airijoje, Austrijoje ir Suomijoje buvo paste-bimas ryškus kritimas (daugiau nei 1% BVP). Ki-ta vertus, Portugalijoje valstybinio sektoriaus at-lyginim lygis pagal BVP labai išaugo.

Palyginti su išlaidomis, susijusiomis su valstybi-nio sektoriaus užimtumu ir kitais einamaisiais pirkimais, valstyb s išlaidos investicijoms, vairir ši infrastrukt ros k rimui visoje ES yra santy-kinai mažos. 2002 m. ES jos vidutiniškai tik šiek tiek viršijo 2% BVP ir 4% viršijo BVP tik Airijoje ir Liuksemburge. Be to, pastaraisiais metais išlei-džiamos sumos pagal BVP maž jo. 1995-2002 m. žymesnis išlaid did jimas buvo pastebimas tik Graikijoje, Airijoje ir Nyderlanduose. Neži rint to, fiksuotoms investicijoms skiriam bendr iš-laid dalis per š laikotarp praktiškai išliko nepa-kitusi. Tai gali rodyti, kad daugelyje valstybi na-ri valstybinio sektoriaus infrastrukt ra pastarai-siais metais nelabai pl t si ir kad nebuvo su-kauptas reikiamas valstyb s kapitalas. Ta iaušiuo laikotarpiu vis didesn dalis investicij vals-tyb s infrastrukt r daugelyje valstybi buvo da-roma bendradarbiaujant valstyb s ir priva iam sektoriams. Valstyb s sektoriaus s skait skai-iai nevisada rodo, kad priva ias investicijas vis

labiau keit valstybin s.

Valstyb s išlaid pasiskirstymas tarp ši pla ikategorij atspindi vyriausybi vykdomas funkci-jas, j teikiamas paslaugas ir esam paslaugteikimo sistemos tip , kuris vairiose šalyse, pri-klausomai nuo šalies susitarim , skiriasi. Tod ldidel dalis išlaid prek ms ir paslaugoms ski-riama švietimo, sveikatos prieži ros ir socialinipaslaug teikimui. Nuo to, kaip ši paslaug tei-kimas yra organizuojamas — tiesiogiai samdant personal ar perkant j teikiamas paslaugas — priklauso valstyb s sektoriaus atlyginim dydis ir atlyginim s skaita, palyginti su kitais esamais valstyb s preki ir paslaug pirkimais.

Vyriausyb s išlaidos ir socialin sanglauda

ES valstyb se nar se didel dalis valstyb s iš-laid , ypa skirt socialinei apsaugai ir sociali-n ms paslaugoms, yra susijusi su Europos socia-liniu modeliu ir, ty ia ar ne, labai prisideda prie reali pajam lygio ir gyvenimo lygio skirtummažinimo. 2001 m. (2002 m. duomen dar n ra) apie 40% bendr vyriausyb s išlaid visoje ES



buvo skirta socialinei apsaugai, o dar 24% buvo skirta švietimui ir sveikatos prieži rai. Visos šios išlaidos taip pat, kaip toliau parodyta, turi takos efektyviam valstyb s išlaid paskirstymui tarp region , nes bet kuriame regione išleidžiama suma paprastai priklauso nuo ia gyvenan ižmoni skai iaus, j amžiaus strukt ros ir socia-lin s paramos poreikio.

Per kelis pastaruosius metus, maž jant ben-droms valstyb s išlaidoms, maž jo ir išlaidos daugumai valstyb s funkcij ir paslaug , skai-tant socialines programas. 1995-2001 m. išlaidos socialinei apsaugai ES ( skaitant administracinius kaštus ir socialines išmokas) maž jo vidutiniškai apie 1% BVP, o išlaidos sveikatos prieži rai ir švietimui išliko iš esm s nepakit . Ta iau tai ro-do, kad per tuos 6 metus šioms trims sritims skir-t išlaid dalis išaugo nuo 59% bendr išlaid iki 64%; vien socialinei apsaugai skirtos išlaidos iš-augo nuo 38% iki 40%.

Neži rint plataus išlaid socialinei apsaugai pa-gal BVP kritimo 1995-2001 m., j dalis bendrišlaid atžvilgiu visose valstyb se nar se augo, išskyrus Nyderlandus, Suomij ir Švedij ; dviejo-se pastarosiose išlaid lygis 1995 m. gerokai lenk vidurk .

Išlaidos sveikatos prieži rai pagal BVP daugu-moje valstybi nari , išskyrus Liuksemburg ,Austrij ir Suomij , per š laikotarp išaugo. Ta-iau sveikatos prieži rai skirt l š dalis visose

šiose šalyse, išskyrus Austrij , pakilo.

Per šiuos 6 metus buvo pastebimas platesnis išlaid švietimui kritimas pagal BVP, atspindintis mokyklinio amžiaus vaik skai iaus maž jim ,nors Danijoje, Švedijoje, Italijoje, Portugalijoje ir JK šios išlaidos augo. Ta iau per š laikotarpšvietimui skirt išlaid dalis beveik visose valsty-b se nar se augo, išskyrus tik Airij ir Suomij ,kur ši dalis nežymiai sumaž jo.

Augant vyriausyb s išlaid švietimui, sveikatos prieži rai ir socialin ms paslaugoms daliai, ma-ž jo išlaid bendroms vyriausyb ms paslaugoms

(pvz., administravimui) ir kit išlaid dalis, t.y. paskol pal kan mok jimai, subsidijos ir išmo-kos (išskyrus socialines išmokas), kurias eina išlaidos paramai pramon s mon ms ir regio-nams, kuri maž jimas buvo min tas aukš iau.

Vyriausyb s išlaidosregion lygyje

Didžioji dalis regioninio arba vietinio lygio vyriau-syb s išlaid yra tiesiogin nacionalinio lygio po-litikos paslaug arba materialin s paramos teiki-mo jos reikalaujantiems gyventojams poži riu pasekm . Taip yra visose valstyb se, nepriklau-somai nuo to, kokia j vyriausyb s sistema — federalin ar unitarin . Nors paslaug teikimo funkcij perdavimo regioninei ar vietinei valdžiai mastas pagal politin s galios decentralizavimo laipsn , kuris iš dalies, bet jokiu b du ne visiškai priklauso nuo to, ar valstyb yra federalin ar unitarin , visoje ES labai skiriasi; visos valstyb snar s susiduria su svarbiu uždaviniu užtikrinti, kad neb t per dideli paslaug teikimo lygio skirtum tarp region .

Socialin s apsaugos atveju to paprastai pasie-kiama centralizuojant išmok dydžio ir tinkamumo paramai gauti kriterij nustatym , net jei sistema administruojama vietos lygyje, kad galimyb sgauti pašalpas ir j dydis nepriklausyt nuo to, kurioje šalies dalyje asmuo gyvena.1

Panašiai yra su dauguma (pvz., švietimo, sveika-tos prieži ros ir teis tvarkos palaikymo) paslaug— minimal s standartai nustatomi centralizuotai, net jei už veikl ir paslaug teikim atsako vietinar regionin valdžia. Keliose valstyb se nar setaip pat paprastai m ginama atsižvelgti regioni-nius gyventoj sud ties skirtumus ir kitus veiks-nius, takojan ius neproporcingai didel s apim-ties vieš j paslaug poreik regione, kad b tpasiektas bendras socialin s gerov s lygis. Tai ypa b dinga švietimui, kur labai svarbus mokyk-linio ir studentiško amžiaus gyventoj skai ius, ir sveikatos prieži ros bei socialin ms paslaugoms,



kuri poreikis labai priklauso nuo santykinio pa-gyvenusio amžiaus žmoni skai iaus.

Valstyb s valdymo sistem skirtumai

Valstyb s valdymo sistemos ir atsakomyb s už politikos gyvendinim decentralizavimo lygis vairiose ES šalyse labai skiriasi. Federacijose, pvz., Vokietijoje, Austrijoje ar Belgijoje, dideldalis atsakomyb s už politikos gyvendinim ten-ka regioniniam ar valstybiniam lygiui. Nors tokio-se šalyse politikos suformulavimas bendrai yra mažiau decentralizuotas arba tai yra bendra vai-ri vyriausyb s lygi atsakomyb , paprastai re-gionin valdžia turi šiek tiek savarankiškumo pa-sirenkant priemones bendriems tikslams pasiekti ir gali tur ti laisv s nustatant vairi tiksl priori-tetus. Taigi skirstant išlaidas gali b ti atsižvel-giama regioninius ir vietinius ypatumus. Tuo pat metu, kaip jau min ta, tokiose šalyse yra sukurti mechanizmai, apsaugantys nuo dideli išlaidviešosioms paslaugoms skirtum tarp regionatsiradimo. Tam centralizuotai nustatomi standar-tai ar normos bei vienodinimo mechanizmai, už-tikrinantys, kad regionams prieinami finansiniai ištekliai per daug nesiskirt .

Po pastar j dviej dešimtme i per jimo prie decentralizuoto valdymo regionin s valdžios at-sakomyb už atskiras politikos sritis Ispanijoje ir Italijoje, be to, Italijoje ir toliau gyvendinami žy-m s poky iai. Šiuo metu j pajam gavimo gali-myb s palyginti su Vokietijos žem mis arba Šiaur s šalimis, yra santykinai ribotos, nors paly-ginti su Belgija, kurios trys regionai tik nedideldal savo išlaid finansuoja iš vietos lygyje gautpajam . Vietos valdžios atsakomyb už politikypa didel trijose Šiaur s Europos šalyse: Dani-joje, Suomijoje ir Švedijoje. Didel dalis išlaidfinansuojama iš vietini pajam mokes i , taip pat gyvendinant nacionalines schemas, pagal kurias suvienodinamos fiskalin s galimyb s arba teikiamos papildomos l šos.

Kita vertus, Pranc zijoje, JK ir kitose valstyb senar se politikos gyvendinimas yra daug labiau centralizuotas, net jei abiejose šalyse buvo per-

einama prie decentralizavimo. Nors regionin ir vietin valdžia gali b ti atsakinga už politikos gyvendinim ir paslaug teikim vietiniame lygy-je, j pajam gavimo galimyb s yra ribotos, kaip ir j savarankiškumas pasirenkant, kaip bus lei-džiamos iš šalies valdžios gautos paslaug tei-kimui skirtos l šos.

Nors pastebima bendra regioninio ir vietinio lygio funkcij decentralizavimo tendencija, dažniausiai lygiagre iai imamasi priemoni užtikrinti, kad ne-nukent t skurdesni regionai, turintys teikti dau-giau paslaug . Galima išimtis yra Italija, kur re-gioninei valdžiai suteikiama vis daugiau laisv sišlaid poži riu, ta iau skurdesni region paja-mos išlaidoms finansuoti kol kas atitinkamai ne-did ja.

Valstyb s išlaid skirtumai tarp region

Nors šie valdymo sistem skirtumai visoje ES turi takos tiek regioniniam valstyb s išlaid pa-skirstymui, tiek daugiau vietos lygyje nei centra-lizuotai gaunam pajam išlaidoms finansuoti dydžiui, praktikoje faktin s išlaidos vienam gy-ventojui rodo tik nedidel skirtum tarp šali re-gion . Taip pat, kaip parodyta toliau, vairiuoseregionuose gyvenan i ir dirban i gyventojmokam mokes i dydis tarp šali nelabai ski-riasi.

Faktas, kad politika formuluojama nacionaliniu lygiu, atsižvelgiant poreikius, reiškia, kad vals-tyb s išlaid lygis skurdesniuose regionuose pa-gal j pajamas yra aukštesnis nei turtingesniuose regionuose ir skurdesn se region vietov seaukštesnis nei turtingesn se.

Deja, pagal turimus duomenis negalima vertinti vis valstybi nari santykin s valstyb s išlaidapimties vairiuose regionuose. Taip pat ne ma-noma palyginti šio rodiklio vairiose šalyse, ka-dangi turima informacija yra dalin ir b dinga tam tikrai šaliai. Tod l pagrindinis šios ataskaitos už-davinys — parodyti, kaip skirtingai valstyb s iš-laidos ir mokes i sistema veikia BVP ir kaip pa-



deda išlaikyti pajamas skurdesniuose regionuose palyginti su turtingesniais bei parodyti apytikršios takos mast . Tai parodoma nagrin jant iš-laid sistem regioniniame lygyje tam tikrose ša-lyse, apie kurias yra duomen , ir nagrin jant kaip visoje ES gaunamos pajamos.

JK

JK, kaip ir likusioje ES dalyje, didžioji dalis vals-tyb s išlaid , kurias galima priskirti regioniniam lygiui (apie 85% bendr išlaid ), tenka socialinei apsaugai, sveikatos prieži rai ir socialin ms pa-slaugoms bei švietimui. 2000-01 fiskaliniais me-tais šios išlaidos kartu pa mus vidutiniškai suda-r 75% vyriausyb s išlaid regionuose (2.2 grafi-kas ir A2.4 lentel ). Išlaidos vienam gyventojui skurdesniuose regionuose, pvz., Šiaur s Airijoje, Škotijoje, Velse ir Anglijos šiaurin je bei šiaur svakar dalyje, buvo didesn s nei kitur, iš dalies d l didesni išlaid socialinei apsaugai, kas at-spindi didesn bedarbi ir nedirban i gyventojskai i , ta iau taip pat d l papildom išlaidsveikatos prieži rai ir administravimui pirmuose trijuose regionuose. Išlaidos vienam gyventojui taip pat lenk šalies vidurk Londone, kas v l at-spindi didesnes išlaidas administravimui d l dide-lio skai iaus ia sik rusi vyriausyb s staig ,nors daugel met buvo dedamos pastangos jas decentralizuoti.

Nors išlaidos vienam gyventojui, skiriamos švie-timui ir sveikatos prieži rai, tarp region šiek tiek skiriasi, Anglijos regionuose šie skirtumai, kaip ir išlaid aplinkosaugai ir transportui skirtumai, yra santykinai nežym s.

Išlaid vienam gyventojui skai iai rodo, kad išlai-dos pagal BVP JK regionuose labai skiriasi. Net ne skaitant Šiaur s Airijos, kuri d l savo istorijos ir besit sian i politini problem yra išskirtinis atvejis, 2000-01 met išlaidos svyravo nuo šiek tiek daugiau nei 41% BVP Velse ir šiaurin jeAnglijos dalyje iki 21—22% Londone ir pietvaka-riuose. Taigi pirmuose dviejuose regionuose, ku-rie yra skurdžiausi JK regionai, valstyb s išlaidos turi du kartus daugiau takos pajamoms nei dvie-juose pastaruosiuose regionuose, vis pirma d ldaug žemesnio j BVP vienam gyventojui lygio ir, kiek mažiau, d l j didesnio socialini išlaid po-reikio.

Tuo pat metu reik t pažym ti, kad didel dalis ši papildom išlaid yra einamosios, o ne kapi-talin s išlaidos, t.y. jos skiriamos vartojimui, o ne investicijoms, tod l gali tur ti tik ribot poveikkonkurencingumo stiprinimui. Pavyzdžiui, viduti-niškai tik 1% BVP buvo skiriamas keliams bei transportui ir n viename regione šis rodiklis ne-viršijo 1½% BVP. Kita vertus, kai kurios išlaidos priskiriamos einamosioms, pvz., švietimui ir mo-kymui, tyrimams ir pl trai arba paramai verslui pl sti, yra panašesn s investicijas ir gali labai prisid ti prie produktyvumo potencialo didinimo tame regione. Ta iau net atsižvelgiant tai, di-džioji dalis region išlaid skirta socialiniams, o ne ekonominiams tikslams gyvendinti.

Italija

Panaši pad tis yra Italijoje, nors santykin s vals-tyb s išlaid apimties skirtumai tarp region yra kiek mažiau sistemingi nei JK, o efektyvus išlaidpoveikis BVP yra mažesnis, neži rint dideli BVP vienam gyventojui skirtum tarp region . Ta iaureik t pažym ti, kad duomenys apie Italijos valstyb s išlaidas yra išsamesni nei apie JK, kur

North

N WestYorks

E MidlsW MidsS West

EastLondonS East

England

Scotland

Wales

N Ireland

20

25

30

35

40

45

50

55

20 25 30 35 4020

25

30

35

40

45

50

55Išlaidos (% regiono BVP)

2.2 Vyriausyb s išlaidos pagal region JK, 2000-2001 m. vidurkis

BVP vienam gyventojui (t kst. EUR)

Šaltinis: žr. A2.4 lentel



15% bendr išlaid n ra paskirstyta tarp region ,kas gal t tur ti takos lyginimui, jei tos išlaidos b t sutelktos Londone ir kituose turtingesniuose regionuose. Neži rint to, abiems šalims b dingi beveik tie patys veiksniai.

Nors socialin s apsaugos išlaidos vienam gyven-tojui tarp Italijos region skiriasi, nedarbo lygio skirtumai joms turi mažiau takos nei pensijinio amžiaus gyventoj skai ius, kadangi bedarbiai gauna gana mažas pašalpas, o pensijos yra san-tykinai didel s. Be to, santykinis pensijinio am-žiaus gyventoj skai ius yra daug didesnis tur-tingesniuose šiauriniuose Italijos regionuose nei skurdesniuose pietiniuose, priešingai nei JK, kur šio rodiklio skirtumai tarp region yra santykinai nedideli. Be to, pensijos labiau susij su anks-tesn mis pajamomis Italijoje nei JK, kur bazinvalstybin pensija yra fiksuota suma. Taigi išlai-dos vienam gyventojui socialinei apsaugai 2000 m. buvo beveik 85% didesn s Lig rijoje, kur apie 25% gyventoj yra vyresni nei 65 met ,nei Kampanijoje, kur šis rodiklis buvo tik 14% (2.3 grafikas ir A2.5 lentel ). Nors daugumoje šiaurini region socialinei apsaugai skirtos išlai-dos vienam gyventojui lenk šalies vidurk , vi-suose pietiniuose regionuose jis ženkliai atsiliko nuo vidurkio (nors, kaip aprašyta toliau, šis rodik-lis, išreikštas BVP procentine dalimi, pastaruo-siuose regionuose lenk vidurk ).

Švietimo ir sveikatos prieži ros atveju išlaidskirtumai vienam gyventojui nebuvo tokie ryšk s, nors švietimui skirtos išlaidos vienam gyventojui visuose regionuose, išskyrus Sardinij , atsiliko nuo šalies vidurkio, o sveikatos prieži rai skirtos išlaidos visuose šiuose regionuose atsiliko nuo vidurkio. Ta iau šie skirtumai gali atspind ti pie-tiniams regionams b ding mažesn uždarb ir kitus kaštus nei šiauriniuose, o ne teikiam pa-slaug lygio skirtumus.

Transportui, aplinkosaugai ir kitoms programoms skirtos išlaidos vienam gyventojui taip pat pieti-niuose regionuose buvo mažesn s nei šiauri-niuose. Neži rint to, išlaid skirtumai šiuose re-

gionuose, kaip ir socialin s apsaugos, sveikatos prieži ros bei švietimo išlaid atveju, bendrai bu-vo mažesni nei BVP vienam gyventojui, taigi bendros vyriausyb s išlaidos daugumoje atvej ,bet, kaip aprašyta toliau, ne visos pagal BVP vienam gyventojui buvo aukštesn s skurdesniuo-se Italijos regionuose nei turtingesniuose. Taigi išlaidos pagal BVP svyravo nuo 35% aukš iaušalies vidurkio Sardinijoje ir 30% aukš iau vidur-kio Kalabrijoje, regiono su žemiausiu BVP vie-nam gyventojui, iki 25% žemiau vidurkio Veneto regione, t.y. skirtumas tarp kraštutini regionbuvo šiek tiek mažesnis nei JK2.

Tuo pat metu, nors visuose pietiniuose regionuo-se valstyb s išlaidos pagal BVP lenk vidurk , ne visuose šiauriniuose regionuose šis rodiklis atsi-liko nuo vidurkio, neži rint to, kad BVP vienam gyventojui buvo aukštesnis už vidurk . Pavyz-džiui, 2000 m. Valle d’Aosta ir Lazio regionuose išlaidos pagal BVP daugiau nei 20% lenk vidurkir buvo didesn s nei Pulijos ir Kampanijos regio-nuose. Išlaidos pagal BVP taip pat buvo palyginti didel s Lig rijoje, daugiausiai d l santykinai di-deli išlaid socialinei apsaugai šiame regione (d l didelio pensijinio amžiaus gyventoj skai-iaus), kurios sudar daugiau nei 23% regiono

BVP 2000 m., daugiau nei visuose pietiniuose regionuose, išskyrus Kalabrij .

Taigi Italijoje, kaip ir JK, vyriausyb s išlaidos

Sardegna

Sicilia

CalabriaBasilicata

PugliaCampania

Molise

Abruzzo

Lazio

Marche

Umbria

Toscana

Emilia Romagna

Liguria

Friuli Venezia Giulia

Veneto

Trentino Alto Adige

Lombardia

Valle d'Aosta

Piemonte

40

50

60

70

80

10 15 20 25 3040

50

60

70


2.3 Valstyb s išlaidos* pagal region Italijoje, 2000 m.

BVP vienam gyventojui (t kst. EUR)* sk. valstybines mones ir bendr valdžiŠaltinis: žr. A2.5 lentel



bendrai mažina atotr k tarp BVP vienam gyven-tojui, net jei šis poveikis atrodo mažesnis (nors reik t atsižvelgti aukš iau min t aspekt ).Ta iau, kaip ir JK, didžioji dalis ši išlaid skirta vartojimui, o ne investicijoms palaikyti, pvz., iš-laidos keliams ir transportui vidutiniškai sudaro tik kiek daugiau nei 2% BVP, o visuose regio-nuose — mažiau nei 5% BVP, ta iau vis tiek ši dalis yra santykinai maža.

Ispanija

Ispanijoje išlaid pasiskirstym tarp region le-mia tie patys veiksniai kaip ir JK bei Italijoje, nors esami duomenys apima mažesn išlaid diapazo-n nei šiose dviejose šalyse. Šiuo atveju, kaip ir Italijoje, n ra glaudaus (atvirkštinio) ryšio tarp komunalin ms paslaugoms skirt išlaid vienam gyventojui ir regiono turtingumo ar skurdumo ly-gio, nors strukt rini fond parama, kuri yra ryški ir sutelkta skurdesniuose 1 Tikslo regionuose, padidina ši priklausomyb . Neži rint to, valsty-b s išlaidos daug labiau takoja BVP skurdes-niuose nei turtingesniuose regionuose ir taip stip-rina socialin sanglaud .

Pavyzdžiui, 1992-1999 m. išlaidos sveikatos prie-ži rai ir socialin ms paslaugoms pagal BVP dau-gumoje Ispanijos 1 Tikslo region buvo aukštes-n s nei kituose (2.4 grafikas ir A2.6 lentel ), kas iš dalies atspind jo didesn bedarbi skai i 3. Ne-ži rint to, buvo keletas išim i . Pavyzdžiui, Va-

lensijoje, 1 Tikslo regione, išlaidos sveikatos prie-ži rai ir socialin ms apsaugoms atsiliko nuo ša-lies vidurkio, o Navaros regione, kuris pagal BVP vienam gyventojui užima antr viet tarp vis Is-panijos region , šis rodiklis viršijo šalies vidurk .

Išlaidos infrastrukt rai taip pat buvo santykinai aukštos 1 Tikslo regionuose, nors šios išlaidos lenk šalies vidurk ir keliuose ne 1 Tikslo regio-nuose. Ta iau Ispanijoje, kaip ir JK bei Italijoje, infrastrukt ros investicijoms išleistos sumos pa-gal BVP buvo nedidel s; šios išlaidos viršijo 3% BVP tik Extremadura ir Ceuta y Melilla regionuo-se, ir tai tik nežymiai.

Bendrai, atsižvelgiant ES finansuojamas išlai-das, vidutin s išlaidos per š laikotarp svyravo nuo 31% BVP Extramadura (regione su žemiau-siu BVP vienam gyventojui visoje Ispanijoje) ir 25% Kanaruose iki 13% Madride ir Katalonijoje bei tik 12% Illes Balears regione.

Mokes i politika ir region BVP

Nors duomenys apie vyriausyb s išlaidas valsty-b se nar se yra neišsam s, esami duomenys rodo, kad valstyb s išlaidos turi skirtingos takos region BVP, kas padeda mažinti atotr k ir pa-laikyti socialin sanglaud .

Pagrindinis klausimas — kaip didesn s išlaidos pagal BVP skurdesniuose regionuose yra susijsu didesniais mokes iais ir kitomis rinkliavomis šiam aukštam lygiui kompensuoti, kitaip tariant, kaip tuose regionuose dideli išlaid poveik at-sveria didesni pajam mokes iai.

Nors remiantis esamais duomenimis sunku atsa-kyti š klausim , taikom finansavimo paskirs-tym tarp region pad s suprasti duomenys apie mokes i pasiskirstym tarp šalies ir regionin sar vietin s valdžios. Taigi iš esm s kuo didesnt region atsakomyb už regioninio ar vietinio lygio išlaid padengim taikant regiono gyvento-jams ir ia sik rusioms mon ms mokes ius ar rinkliavas, tuo mažesnis bus didesni išlaid pa-

CanariasCeuta y Melilla

Murcia

Andalucia

Illes Balears

Valencia

Cataluña

Extremadura

Castilla-laMancha Castilla y León

Madrid

Aragón

La Rioja

NavarraPais VascoCantabria

Asturias

Galicia

10

15

20

25

30

35

12 14 16 18 20 22 24 2610

15

20

25

30


2.4 Vyriausyb s išlaidos pagal regionIspanijoje, 1992-1999 m. vidurkis

BVP vienam gyventojui (t kst. EUR)Šaltinis: žr. A2.6 lentel



gal BVP teigiamas poveikis4. Žinoma, šiuos di-desnius mokes ius gali atsverti politinis sprendi-mas didinti šalies valdžios pervedimus arba kurti lygio vienodinimo fond atotr kiui tarp regionpagal finansin ms išlaidoms turimas pajamas mažinti.

Ten, kur mokes i arba socialini mok dydis nustatomas centralizuotai, neiškyla problemos, kad skurdesni region arba turtingesni regionskurdesni vietovi gyventojai automatiškai mo-k s mažesnius mokes ius nei kit region gyven-tojai, nes j bendros pajamos yra mažesn s. Jei pajamoms ir išlaidoms taikomi vienodo dydžio mokes iai ir mokos, taigi ir pajamos iš mokes ipagal BVP regionuose yra vienodos, — mokes isistema tur s neutral poveik išlaid finansavi-mui turimoms pajamoms ir neatsvers išlaid po-veikio BVP. Jei mokes i tarifai yra progresiniai, o ne proporciniai, t.y. augant pajamoms jie irgi did ja, tuomet mokes i sistema sustiprins skir-ting išlaid poveik region BVP lygiui.

Kiek progresin s ar proporcin s yra vairi valsty-bi nari mokes i sistemos, sunku nustatyti; tai priklauso nuo jos s veikos su pajam mokes iais,kurie paprastai yra progresiniai, išlaid mokes-iais, kurie paprastai yra proporciniai, nors išlaid

sud tis gali skirtis, ir socialin mis mokomis, ku-rios irgi paprastai, bent iki tam tikro uždarbio ly-gio, b na proporcin s5. Duomenys rodo, kad dau-gumos ES šali mokes i sistemos yra šiek tiek progresin s, kitose — labai proporcin s arba maksimaliai tik šiek tiek regresin s6. Kaip tokios, kai kuriais atvejais jos gali didinti skirting valsty-b s išlaid politikos poveik regionuose, o kituose — netur t labai jo atsverti, o gal iš viso neat-svers.

Praktikoje daugumoje ES valstybi nari mokes-iai yra nustatomi centralizuotai ir pajamos iš re-

gionini bei vietini mokes i sudaro tik nedidelbendr valstyb s išlaidoms finansuoti skirt fi-nans dal . 2001 m. bendrai ES tik 15% finansbuvo gauta iš regionini ir vietini šaltini ; tik Vo-kietijos ir Austrijos federalin se valstyb se bei trijose Šiaur s šalyse, kur vietin valdžia didele

dalimi atsako už išlaidas, ir Ispanijoje, kur regio-nai yra svarb s, ši dalis buvo didesn (2.5 grafi-kas ir A2.7 lentel ). Be to, išskyrus kelias šalis, iš regionini ir vietini šaltini gaut pajam dalis pastaraisiais metais išliko beveik nepakitusi ir pagrindinis vyriausyb s pajam sud ties pokytis buvo per jimas nuo socialini mok prie mokes-i , siekiant dalinai sumažinti užimtumo sekto-

riaus mokes i našt .

Vienintel s šalys, kuriose ryškiai did jo regioniniir vietini mokes i reikšm , yra Danija, Ispanija ir Italija, pastarojoje j pelno dalis nuo 1995 iki 2001 met beveik padvigub jo. Tai atspindi Itali-joje vykdyt ir tebevykdom didesnio atsakomy-b s decentralizavimo politik , siekiant gauti pa-jam regionams skiriamoms valstyb s išlaidoms finansuoti, d l ko labiau augo regiono lygyje, o ne centralizuotai nustatom mokes i dalis ir sudars lygas efektyviems mokes i tarifams b ti di-desniems skurdesniuose regionuose, kur mokes-i mok jimo paj gumas yra mažesnis.

Italijoje, kaip ir kitose šalyse, kuriose didel dalis atsakomyb s už pajam iš mokes i gavim ski-riama regioniniam ir vietiniam lygiui, turi b ti su-kurtas aiškus pervedim iš turtingesni skurdes-nius regionus mechanizmas, siekiant, kad pasta-rieji nenukent t tur dami nustatyti didesnius mokes ius ar sutikti su žemesniu valstyb s išlai-d lygiu ir su tuo susijusiu žemesniu paslaug

0

20

40

60

80

100

BE

DK

DE E

LES

FR IE IT LU NL

AT

PT FI

SE

UK

EU15

0

20

40

60

80

100

Regionin +vietin valdžia

Socialin apsauga

Centrin valdžia

% bendr pajam

2.5 Pajamos iš mokes i ir socialini mok pagal

valdžios lyg , 2001 m.

Šaltinis: „Eurostat", „Vyriausyb s sektoriaus s skaitos" („Government

sector accounts")



lygiu.

Ta iau daugumoje valstybi nari regioniniame ir vietiniame lygyje gaunama santykinai nedideldalis pajam bei mokes i sistemos savyb sreiškia, kad tai, kaip išlaidos yra finansuojamos, neneutralizuoja skirtum tarp region valstyb sišlaid poveik BVP poži riu.

Savarankiški pajam pervedimo regionams mechanizmai

Aukš iau pateikt išvad patvirtina esam ben-dro šalies valdžios valdymo priemoni , skirtkontroliuoti regioninio ir vietinio lygio išlaidoms ir nustatyti joms finansuoti turimas pajamas, anali-z . Visose valstyb se nar se dedamos s monin-gos pastangos siekiant padidinti turimas pajamas srityse, kur vietin mokes i baz laikoma nepa-kankama išlaid poreikiams patenkinti arba kur reikiam teikti paslaug kaštai yra didesni už prastus, pvz., d l reljefo pob džio ar kit prie-žas i . Taip pat tam tikriems regionams gali b titeikiama ypatinga parama ekonominei pl traiskatinti.

Vyriausyb s pervedim vairiems regionams ar vietov ms apimtis vairiose šalyse nustatoma šiek tiek skirtingai, nors vadovaujamasi bendrais principais, pvz., poreiki ir vietini mokes i mo-k jimo paj gumu. Taip pat visose šalyse regioni-n ir vietin valdžia, nepriklausomai nuo šalies valdžios skiriamo finansavimo apimties ir nuo to, kaip tiksliai vertinami poreikiai, turi šiek tiek lais-v s pasirinkti, kaip jie išleis gautas pervestas sumas.

Vokietijoje lygio vienodinimo procesas skirtas tik žemi turimoms pajamoms koreguoti, nors taip pat šiek tiek atsižvelgiama ypatingus, pvz., miest -valstybi , poreikius. Ta iau kadangi že-m s yra gana autonomiškos, jos neb tinai išlei-džia vairioms viešosioms paslaugoms tas pa iassumas, kaip numatyta skai iuojant suvienodintas išlaidas vienam gyventojui. Labai panaši pad tisyra ir Austrijoje.

Trijose Šiaur s šalyse, taip pat daugelyje kitvalstybi nari šios sistemos tikslas yra panašus kaip Vokietijoje, tik ji veikia daug mažesniuose už žemes administraciniuose vienetuose, t.y. savi-valdyb se arba apskrityse.

Švedijoje pagrindinis vietinis vietin s valdžios pajam šaltinis yra vietinis pajam mokestis, o pervedim sistemos tikslas — padidinti t savi-valdybi , kuriose pajam ir mokes i mok jimo paj gumo lygis yra santykinai žemas, pajamas pervedant l šas iš turtingesni region . Taip pat buvo vykdoma tam tikr nacionalin s valdžios institucij perk limo skurdesnes savivaldybes politika, siekiant pagerinti j pl tr ir tuo pa iumokes i baz .

Panašios vienodinimo priemon s vykdomos Da-nijoje, nors tarp dar mažesni valdžios organ .

ia yra 14 apskri i , du specialaus statuso re-gionai (Kopenhaga ir Frederiksbergas) bei 271 savivaldyb , kuri visos turi savo pajamas ir turto mokes ius, taigi ir santykinai daugiau autonomiš-kumo.7

Suomijoje savivaldyb s turi gana didel mokes ibaz , ta iau neturi galiojim nustatyti mokes itarifus. Taip pat turtingesni regionai gauna dau-giau pajam nei jiems reikia išlaidoms finansuoti, taigi šis skirtumas pervedamas skurdesniems re-gionams, kurie gauna mažiau pajam iš mokes-i .

Region ir vietovi išlaidporeikio vertinimo kriterijai

Visose valstyb se nar se išlaid poreikis regioni-niame ir vietiniame lygyje vertinamas centralizuo-tai kaip priemon nustatyti tai valdžiai reikiampervesti sum dyd . Naudojami metodai yra labai panaš s, daugumoje atvej vertinamas standarti-nis paslaug lygis vienam gyventojui, nors skiriasi šio vertinimo b dai ir j sud tingumas.

Pavyzdžiui, Nyderlanduose šalies valdžios per-vedimai provincijoms ir savivaldyb ms sudaro didži j j pajam dal ir priklauso nuo daugelio



rodikli (pvz., dydžio, gyventoj tankio, dirvože-mio kokyb s, socialin s strukt ros ir urbanizaci-jos lygio, taip pat j vietinio mokes i mok jimopaj gumo). Ta iau vienintelis šios sistemos tiks-las — suvienodinti j išleidžiamas pajamas, atsi-žvelgiant j poreikius.

Portugalijoje iš bendro fondo l šos paskirstomos trims NUTS 1 lygio regionams, dažniausiai skai-iuojant vienam gyventojui, ta iau taikant ir pa-

pildomus kriterijus, kurie yra naudingi dviems sa-l regionams (žr. toliau). Šis bendras fondas taip pat naudoja eil kriterij nustatyti kiekvieno re-giono savivaldyb ms skiriam l š dyd . Antras fondas, kurio pagrindinis tikslas yra sanglauda, apsiriboja menkiau išsivys iusiomis savivaldy-b mis, tuo tarpu dviej papildom fond tikslas yra užtikrinti, kad savivaldyb s tur t pakanka-mai l š . Apskritai pervedimai yra atvirkš iai proporcingi pajamoms vienam gyventojui, pvz., Lisboa e Vale do Tejo regionas, turtingiausias regionas, gauna mažiau nei tre dal sumos vie-nam gyventojui, tenkan ios Alentejo regionui, t.y. skurdžiausiam regionui (pagal BVP pervedimai pirmiesiems regionams sudaro vos 1%, pastarie-siems — 6%.)

Daugelyje valstybi nari , pvz., Vokietijos miesto žem se, skirstant pervedamas sumas tam tikri regionai ar vietov s yra laikomos prioritetin mis.D l istorini ar kult rini priežas i Italijoje, Is-panijoje ir JK tam tikriems regionams suteikiamas ypatingas statusas, kas s lygoja didesn galioji-m decentralizavim ir daugumoje atvej skirtin-g finansavimo formuli taikym (JK atveju — Šiaur s Airijai, Škotijai ir Velsui). Panaši pad tisyra Suomijoje, kurios Åland regionas turi ypatin-g status ir yra kitaip traktuojamas palyginti su likusia šalies dalimi, Portugalijoje tokie regionai yra Azorai ir Madeira, Pranc zijoje — Korsika ir ‚DOM/TOM‘. Kai kuriems iš ši ypatingo statuso region centrin valdžia perveda didesnes sumas nei kitiems regionams, nors ir jie yra santykinai turtingi, pvz., Trentino Alto Adige regionas Italijo-je arba Åland regionas Suomijoje. Nors tokie pervedimai gali atrodyti neteisingi ekonomin s ar

socialin s sanglaudos poži riu, jie gali b ti svar-b s užtikrinant politin sanglaud .

Pranc zijos regionin s valdžios biudžetas finan-suojamas daugiausiai iš valstyb s pervedim .Pranc zijos užj rio teritorijose valstyb s išlaidos vienam gyventojui yra maždaug tris kartus dides-n s už Pranc zijos metropolijos vidurk , Korsiko-je — 3,5 kartus didesn s už vidurk . Pervedimai daugumai kit region skiriasi santykinai nedaug. Nors skurdesni regionai pagal gyventoj skai ividutiniškai gauna santykinai daugiau, yra nedi-deli anomalij ir koreliacija tarp pajam vienam gyventojui ir valstyb s išlaid yra silpna. Pavyz-džiui, Ile de France regionas gauna šalies vidurkviršijan ias l šas, galb t d l didesni paslaugteikimo kašt , tuo tarpu Lorraine regione išlaidos vienam gyventojui atsilieka nuo vidurkio.

Pervedim derinimas su Bendrijos parama

Šalyse, kurios gauna nemažas sumas iš strukt -rini fond , dalis nacionalin s politikos yra glau-džiai susijusi su ES finansavimu. Pavyzdžiui, Is-panijoje tarpteritorinis kompensavimo fondas ski-ria papildom finansavim tik 1 tikslo regionams (nors taip pat yra specialus „Teruel” fondas, kuris teikia param Aragono autonominio regiono da-liai, nors Aragonas bendrai Bendrijos norminiuo-se aktuose n ra išskirtas).

Graikijoje pagrindinis šalies instrumentas eko-nominei bei socialinei sanglaudai skatinti yra Valstyb s investicij programa (VIP), kuri finan-suoja didelius transporto, švietimo, sveikatos ap-saugos, kult ros ir kit pagrindini šalies sektoriinfrastrukt ros projektus tiek šalies, tiek regionlygyje. Didžioji dalis VIP l š skiriama remiantis Bendrijos paramos metmenimis (CSF) III. Šie regionai, gaunantys didžiausi dal Bendrijos per-vedam l š vienam gyventojui pagal esamus CSF (Dytiki Makedonia ir Voreio Aigaio), gauna 5-6 kartus daugiau l š nei Attica regionas. Airi-joje taip pat, kompensuojant atitinkam strukt ri-ni fond program finansavim , proporciškai



Lygio vienodinimas Vokietijoje

Vokietijoje pagrindiniai kanalai, kuriais pervedamos l šos tiek tarp pa i žemi , tiek tarp federalin svaldžios ir žemi , yra Finansinio vienodinimo sis-tema „Länderfinanzausgleich”. Dabartin sistem ,sukurt 1995 m. apjungus atskiras Ryt ir VakarVokietijos sistema pasirašius Solidarumo pakt , su-daro grynai horizontalaus vienodinimo ir federalinio papildymo derinys.

Vertinant atitinkam kiekvienos žem s pad t , at-sižvelgiama mokes i mok jimo paj gum , re-miantis mokes iais, kurie yra taikomi tik toje žem je arba kurie bendrai taikomi federalin s valdžios. Pa-grindines l šas sudaro bendri pajam , pelno ir apy-vartos mokes iai. Maždaug 75% iš j gaut pajamyra paskirstoma tarp žemi pagal gyventoj skai i ,išlaikant pusiausvyr su „finansiškai silpnomis” že-m mis. Taip užtikrinama, kad kiekvienos žem s pa-jamos padid s iki ne mažiau nei 92% vidurkio.

Po to vykdomas antrinis finansinio vienodinimo etapas, kurio metu koreguojamas pagrindinimokes i paskirstymas, užtikrinant vienodmokes i paskirstym vienam gyventojui tarp region . Nors miest (Berlyno, Bremeno ir Hamburgo) žem s traktuojamos kaip ypatingporeiki turin ios žem s, j pajamos vienam gyventojui yra 35% didesn s. Tolesn etap sudaro pervedimai iš federalin s valdžios, skirti mažesnes už vidurk pajamas turin i arba su ypatingomis aplinkyb mis susidurian i žemi pajamoms padidinti. Šie pervedimai gali b ti trij r ši :

• atotr kio mažinimo subsidijos (Fehlbedarfs-bundesergänzungszuweisungen), kurios padidina skurdesni žemi pajamas bent iki 99,5% vidurkio;

• kompensacija už ypatingai sunkias s lygas (Sonderbedarfsbundesergänzungszuweisungen),

padengiant maž žemi politinio valdymo kaštus ir nauj žemi unifikavimo kaštus (teilungsbedingte Sonderkosten), taip pat skiriant papildomas l šas Bremenui ir Hamburgui j skol problemoms spr sti;

• pereinamojo laikotarpio subsidijos (Übergangs-bundesergänzungszuweisungen), skiriamos skurdesn ms vakarin ms Vokietijos žem ms nuo 1995 m., kurios laikui b gant tur t maž ti po 10% per metus.

Pervedamos l šos yra didel s. 2000 m. bendra Ber-lynui pervesta suma sudar 6,4% jo BVP, o grynosios rytin ms žem ms pervestos sumos vidu-tiniškai sudar apie 5% BVP. Ta iau pervestos l šos Bremenui, kur labai remia speciali papildoma atk rimo programa, siekia 6,5% BVP. Hesene — žem je, kuri moka procentiškai didžiausi Finan-zausgleich dal — siekiama sumažinti fiskalin pa-j gum nuo 126% šalies vidurkio iki 106%, t.y. šis sumažinimas sudaryt 1,5% BVP.

Ta iau ši gryn j pervedam sum negalima tiesiogiai lyginti su aukš iau min tomis JK, Italijos ir Ispanijos region valstyb s išlaidomis, nes jas ne trauktas svarbus tiesiogini federalin s valdžios arba pagal socialinio draudimo schem turimišlaid elementas. Kaip rodo nagrin t šalipavyzdys, šios išlaidos gali labai padidinti skirtingvalstyb s išlaid poveik region BVP.



didesn šalies biudžeto l š dalis skiriama Pasienio, Vidurio ir Vakar regionams nei Piet ir Ryt regionui.

Regionin s pl tros politika valstyb se nar se

Visuose valstybi nari valdžios lygiuose, pasitel-kiant vairias priemones ir nubr žiant vairius tiks-lus, vykdoma ekonomin pl tr skatinanti politika. Be kit , ši politika apima param technologijoms ir inovacijoms, pagalb restrukt rizuojamomspramon s mon ms, susidurian ioms su sunku-mais arba ilgalaikiu silpn jimu, param mažoms bei vidutinio dydžio mon ms ir vidaus investicijskatinim . Kai kuri ši parama yra aiškiai priskiriama valstyb s paramai, taigi jai galioja ES taikomi teisiniai apribojimai nes žiningai konku-rencijai išvengti. Tai nagrin jama šios ataskaitos III dalyje.

Kitos priemon s, jei jos n ra susij su tiesiogin sfinansin s paramos teikimu tam tikroms mon ms,n ra taip kontroliuojamos. š apibr žim ne einaasmenims ar valstyb s institucijoms mokamos subsidijos, bendros subsidijos ir vieno privataus asmens kitam teikiama parama. Sutartyje taip pat numatytos kai kurios paramos privatiems subjek-tams formos, ypa bendro intereso paslaug ir atitinkam region pl tr skatinan i paslaugr mimas.

Poži ris teritorin pl tr vairiose valstyb se na-r se skiriasi, iš dalies d l institucini veiksni ,ypa atsakomyb s už ekonomin s pl tros politikdecentralizavimo laipsnio, taip pat besikei ian iopoži rio ekonomin pl tr lemian ius veiksnius.

Nors decentralizavimas buvo b dingas visai ES, apatin ms valdžios grandims suteikiamos auto-nomijos lygis vairiose šalyse labai skiriasi. Austri-joje, Danijoje ir Belgijoje, nors šalies valdžia šiek tiek vadovauja, už regionin s politikos planavimir finansavim atsako žemesn s valdžios gran-dys. Taigi išlaidos yra daugiausiai susij su ben-dru kiekvienos vietin s valdžios finansavimo pa-

j gumu, tod l atotr kio tarp region (provincij ,apskri i ar savivaldybi ) mažinimas nevisada yra pagrindinis tikslas.

JK ir Pranc zijoje, priešingai, l šos dažniausiai skirstomos centralizuotai, nors politikos gyvendi-nimas vis daugiau tampa regionin s valdžios at-sakomybe: regionin s pl tros agent ros Anglijoje ir decentralizuotos valdžios institucijos Škotijoje, Velse ir Šiaur s Airijoje bei Pranc zijos regionuo-se.

Šalies ir ES nustatytos teritorijos regioninei ir kitform ekonomin s pl tros paramai gauti nevisada sutampa. Pranc zijoje vidaus politikos remiami regionai dažniausiai nesutampa su tais, kuriuos remia Bendrijos politika, nors Vokietijoje šie re-gionai beveik sutampa. Ispanijoje, kaip ir kitose Sanglaudos šalyse, strukt rini fond strukt rapaprastai yra pritaikyta atsižvelgiant šalies politi-k . Ta iau JK ir Nyderlanduose šie regionai, ypamiesto vietov ms, nustatomos pagal kitus kriteri-jus nei Bendrijos politikos kriterijai.

Be to, Nyderlanduose regionin s pl tros klausi-mai sprendžiami remiantis bendrais šalies porei-kiais. Taigi išlaidos regioninei politikai kaip tokios yra nedidel s, pagrindinis d mesys skiriamas specifin ms ekonomikos problemoms (daugiau-siai miesto vietov s, kurioms b dingas aukštas nedarbo lygis).

Pastaraisiais metais kai kuriose vietov se pagrin-diniu instrumentu tapo parama inovacijoms ir nau-joms technologijoms. Šiuo poži riu išsiskiria Bel-gijos flamand regionas, kaip ir Austrijos žem s, kuriose vis auga d mesys inovacijoms kaip regio-nin s pl tros skatinimo priemones, be to, tyrimus ir pl tr remia federalin valdžia. Dažnai tokios strategijos vis pirma orientuojamos mažas bei vidutinio dydžio mones ir apima horizontali poli-tik , pvz., bendradarbiavimo tarp tyrim institut ir moni sektoriaus skatinim , o ne tiesiogines subsidijas.

Daugelyje region , kuriems b dingas aukštas ne-darbo lygis, daugiausiai d mesio skiriama darbo



viet k rimui ir dideli investicini projekt pri-traukimui. Valonija gali b ti tokio regiono pavyz-dys, o Airijoje ilg laik didelis d mesys buvo ski-riamas tiesiogini užsienio investicij (TUI) nau-dojimui su tikslu skatinti ekonomin pl tr .

Daugelio šali politikai b dingas grupavimasis („klasteriai”). 1996 m. Austrijos Steiermark žem -je provincijos valdžia perži r jo savo pl tros stra-tegij ir suk r klasteri tinkl , apjungiant vairias automobili pramon s dalis, kurio efektyvumas pasiteisino. Viršutin Austrijos dalis pasek šiuo pavyzdžiu parengdama išsami provincij strate-gij ir vis didindama subsidijas technologijoms ir tinklams.

Švedijos vyriausyb s politika pastaraisiais metais pagrindin d mes skiria paramai vairiuose regio-nuose augan i klasteri pl trai, tuo tarpu anks-iau jos d mesio centre buvo aukšto lygio valsty-

binio sektoriaus veiklos palaikymas šiauriniuose, menkai apgyvendintuose regionuose, siekiant mažinti gyventoj migravim iš šalies.

Italijoje neseniai buvo atliktos svarbios reformos, susijusios su teritorine politika. Šioms reformoms vadovauja ir jas finansuoja šalies valdžia, dabar pagrindinis d mesys skiriamas paj gum k rimuiper valstyb s investicijas, o ne remiant mones,kaip anks iau. Nors vis dar neproporcingai dideldalis regionin s paramos mon ms atitenka pieti-n s dalies mon ms, valstyb s investicij pro-gramos dažnai remia šiaurinius regionus, kas skatina galim prieštaravim tarp šalies ir ES sanglaudos politikos.

Tiesiogin s užsienio investicijos

Tiesiogini užsienio investicij (TUI) pritraukimo politika paprastai yra svarbi regionin s pl tros strategijos dalis. Iš tikr j problemini regionpatrauklumo užsienio investuotojams didinimas yra svarbus regionin s paramos tikslas. TUI ne tik atneša regionams pajamas ir darbo vietas, bet ir daugeliu atvej tarnauja kaip technologij ir patir-ties bei žini („know-how”) perdavimo mechaniz-mas. Tai gali tur ti reikšmingos takos tame re-

gione sik rusi moni produktyvumui ir konku-rencingumui. Didel dalis TUI pasireiškia kaip tarptautini bendrovi investavimas regione, si-gyjant esam mon bei jos gamybos baz ir, ži-noma, jos klient baz arba kuriant nauj baz .Bet kuriuo atveju tarptautin s bendrov s,ypainvestuodamos menkiau išsivys iusiuose regio-nuose, paprastai atsineša pažangias gamybos technologijas ir darbo metodus.

Nors su TUI susijusi parama paprastai yra di-džiausia menkiau išsivys iusiuose regionuose, santykiniai investavimo tokiuose regionuose pri-valumai tarptautin ms bendrov ms nevisada yra pakankami, kad pritraukt jas ia sikurti. Šiuo poži riu, kalbant apie tarptautines bendroves, daug priklauso nuo pagrindin s investavimo prie-žasties: bet kokio dydžio (tai gali b ti ir nedidelvietov , ir visa ES) vietin s ar regionin s rinkos apr pinimas ar pasinaudojimas ypatingais esa-mais gamybos veiksniais, pvz., pigia darbo j ga,ypatinga kvalifikacija ar tam tikrais gamtiniais iš-tekliais.

Jei ši priežastis yra geografiniu poži riu santyki-nai didel s rinkos apr pinimas, tarptautin ben-drov gal t rinktis, kurioje tam tikros šalies vie-tov je arba geografiškai dideliame regione si-kurs. Tuomet šalies vyriausybei neb t labai sun-ku tikinti tarptautin bendrov sikurti menkiau išsivys iusioje vietov je. Ta iau jei ši priežastis yra ypatingas tam tikros vietos patrauklumas, tuomet dažnai šalies vyriausybei gali b ti sunku tikinti tarptautin bendrov sikurti kitur, jei ta vie-tov neatitinka bendros regionin s pl tros politi-kos. Šiuo atveju galima rizika, kad tarptautin smon s nebenor s iš viso investuoti toje šalyje. Tai yra sunkus klausimas Sanglaudos šali vy-riausyb ms arba, dar daugiau, valstyb ms kandi-dat ms, kur galimas kompromisas tarp noro, kad b t toliau investuojama menkiau išsivys iusiuo-se regionuose, skatinant ir padedant jiems pasi-vyti bei fakto, kad investicijas nat raliai pritraukia dinamiškiausi regionai.

Nors duomenys apie regionin vidaus investicijES išsid stym n ra išsam s, jie rodo, kad TUI



plaukos neproporcingai augo tiek šali , tiek visos ES ekonomiškai stipresniuose regionuose. Šiokia tokia išimtis yra Airija, nes 1990-aisiais ji pritraukdideles plaukas, neži rint, bent iš pradži , santy-kinai mažo BVP vienam gyventojui, nors nepro-porcingai didel t pajam dalis teko rytinei šalies daliai, Dublinui ir aplinkiniams regionams. Pakilus BVP, Airija toliau buvo pagrindinis investavimo objektas.

Per trejus metus, nuo 1999 iki 2001 m., 15 ES valstybi nari TUI sudar vidutiniškai apie 7% BVP, jei skaitysime plaukas iš kit ES dali (ir mažiau 2% BVP, jei ne skaitysime). Ta iau Airijo-je per šiuos trejus metus vidaus investicijos vidu-tiniškai sudar daugiau nei 20% BVP (2.6 grafi-kas). Aukš iausias TUI lygis (13% BVP) taip pat buvo Danijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje; pirmo-siose dviejose iš j — BVP vienam gyventojui pa-gal dyd buvo tre ias ir ketvirtas visoje ES, jas lenk Airija ir Liuksemburgas, kur, kaip ir Belgijo-je, šis rodiklis taip pat lenk ES vidurk pagal BVP.

Kitose Sanglaudos šalyse, išskyrus Airij , TUI rodiklis buvo daug žemesnis, Portugalijoje per šlaikotarp jis vidutiniškai sudar šiek tiek daugiau nei 4% BVP, Ispanijoje — tik 1%, o Graikijoje ir Italijoje šis lygis buvo žemiausias visoje ES.

Esami duomenys rodo, kad visose šiose šalyse, kaip ir ki-tose ES dalyse, didžioji dalis vidaus investicij neproporcin-gai teko turtingesniems regio-nams ir santykinai nedideldalis — atsiliekantiems regio-nams. Neži rint to, kad regionduomenys n ra ideal s, nes plaukos dažnai priskiriamos regionui, kuriame sik rusi pa-grindin mon s buvein , o ne tam regionui, kuriame faktiškai yra investuojama, jie yra sp -dingi. Vokietijoje investicijos sutelktos keliose žem se: 1998-2000 m. Šiaur s Reinas

— Vestfalija, Hesenas ir Badenas-Viurtembergas sudar 71% vis vidaus TUI plauk , o Bavarija ir Hamburgas — dar 17% (A2.8 lentel ). Penki 1 Tikslo regionai šalies rytuose, priešingai, sudartik šiek tiek daugiau nei 2% bendr pajam .

Ispanijoje 1999-2001 m. apie 70% TUI pajamteko Madridui, dar 14% — Katalonijai, o 1 Tikslo regionai sudar gerokai mažiau nei 10% (o už Valensijos ir Kanar rib — dar mažiau). Panašiai yra Italijoje, kur duomenys yra susij su užimtumu užsienio šalims priklausan iose mon se, o ne su TUI pajamomis, tarptautin s mon s yra sutelktos šalies šiaur je, 2000 m. mažiau nei 4% užimtumo užsienio šalims priklausan iose mon se sudarpietiniai 1 Tikslo regionai.

TUI valstyb se kandidat se

Panaši tendencija kaip ir ES b dinga valstyb mskandidat ms, bent jau šiose šalyse esantiems regionams, nors investicij pasiskirstymo skirtu-mai šiose šalyse yra mažiau susij su BVP vie-nam gyventojui nei ES, neži rint kartais priešingduomen . Paskutiniais duomenimis, beveik 70% TUI plauk šias šalis atitenka trims iš j — Len-kijai (35% bendr TUI plauk ), ekijos Respubli-kai ir Vengrijai (A2.9 lentel ). (70% rodiklis apima ir Rumunij , apie kuri nuo 1999 m. duomen

0

5

10

15

20

25

IE MT DK NL SE CZ SKBE

/LU EE EU15 UK CY BG DE FI PL LV PT HU LT RO FR AT SI ES IT EL

0

5

10

15

20

25% BVP

2.6 TUI plaukos valstyb se nar s ir valstyb se kandidat se,1999-2001 m. vidurkis

BE/LU: 1998 m. duomenys; DK: 1999-2000 m. duomenys; ES: 1998-1999 m. duomenys; HU ir SK: 2000-2001 m. duomenys; RO: 1997-1999 m. duomenysŠaltinis: „Eurostat", „Mok jim balans statistika" („Balance of payments statistics")



neturima).

Ta iau pagal BVP ši ryški koncentracija neb ratokia akivaizdi. Pavyzdžiui, Lenkijoje per trejus metus nuo 1999 iki 2001 m. TUI sudar vidutiniš-kai 4½% BVP, o Vengrijoje tik šiek tiek daugiau nei 4%, t.y. mažau nei daugumoje kit šali . Nors

ekijos Respublikoje TUI lygis pagal BVP buvo aukštesnis nei kitur (virš 9%), išskyrus Malt(16%), jis taip pat buvo santykinai aukštas Estijo-je ir Bulgarijoje, kur BVP lygis vienam gyventojui regionuose buvo santykinai žemas. Tuo pat metu jis buvo santykinai žemas Slov nijoje, kur BVP vienam gyventojui buvo santykinai aukštas.

Ta iau visose šiose šalyse turimi duomenys rodo santykinai aukšt TUI susitelkim sostin se ir ap-link jas, kaip ir Sanglaudos šalyse. Pavyzdžiui, Vengrijoje 2001 m. du tre daliai vidaus investicijteko regionui, kuriame yra Budapeštas, ekijosRespublikoje tais pa iais metais 60% teko Prahai ir aplinkiniam regionui (St ední echy), Slovakijo-je maždaug 63% teko Bratislavai (A2.10 lentel ). Kita vertus, Lenkijoje, kur be Varšuvos yra daug kit dideli miest , TUI plauk koncentracija bu-vo mažesn . Neži rint to, 1998 m. sostin s re-gionas (Mazowieckie) sudar maždaug ketvirta-dal bendr plauk , du kiti regionai ( ódzkie ir Wielkopolskie), kuriuose yra dideli miest (Lo-dz ir Poznan ) — dar ketvirtadal .

1 Ta iau reik t pažym ti, jog piet šalyse už minimalaus pajam lygio užtikrinim paprastai atsako regionin valdžia ir galimyb s

gauti minimalias pajamas vairiuose regionuose skiriasi. 2 Be to, Italijos rodikliai yra susij su mažesniais NUTS 2 regionais, o JK – su didesniais NUTS 1 regionais, kas š skirtum gali

didinti, o ne mažinti. 3 Priešingai nei Italijoje, ia n ra sistemingos tendencijos, kad santykinis pensijinio amžiaus gyventoj skai ius b t didesnis

turtingesniuose regionuose nei skurdesniuose arba atvirkš iai. 4 Žinoma, ia ne eina nauda, kuri galima gauti nustatant vietinius mokes ius vietin ms išlaidoms finansuoti, skatinant didesn

fiskalin atsakomyb ir efektyvesn išlaid paskirstym .5 Praktikoje socialin s mokos šalyse, kuriose maksimalios mok tinos sumos riba yra fiksuota, virš tam tikro uždarbio lygio yra

regresin s ir tai atsveria pajam mokes i dydži progresin pob d .6 Tuo pat metu reik t pažym ti, kad paplitusi tendencija pereiti nuo pajam mokes i prie išlaid mokes i bendrai mažina visos

mokes i sistemos progresin pob d .7 Artimiausioje ateityje sistema Danijoje turi keistis – gali ženkliai keistis valstyb s sektoriaus strukt ra ir atsakomyb s pasiskirsty-

mas tarp vairi valdžios lygi .


TRE IOJI ATASKAITA APIE EKONOMIN IR SOCIALIN SANGLAUD

100


S t a t i s t i n i s p r i e d a s p r i e 2 d a l i e s



2002

-1,9

0,1

1,9

-1,3

-1,3

0,1

-3,2

-0,2

-2,5

2,4

-1,6

-0,4

-2,8

4,2

1,0

-1,3

Biu

džet

o ba

lans

as

1995

**

-5,2

-4,3

-2,3

-3,5

-10,

1

-6,6

-5,5

-2,1

-7,6

2,1

-4,1

-5,3

-5,4

-3,9

-7,4

-5,7

BV

P %

2002

45,5

50,4

57,4

45,0

45,6

39,9

50,3

33,1

45,2

46,8

45,9

51,3

43,3

54,2

59,5

39,4

Ben

dros

pl

auko

s

1995

46,1

48,5

58,0

46,1

39,3

38,4

49,6

39,4

45,8

47,6

47,3

52,0

39,6

55,7

60,3

38,9

2002

47,4

50,3

55,5

46,3

46,9

39,8

53,5

33,3

47,7

44,4

47,5

51,7

46,1

50,0

58,5

40,7

Ben

dros

išla

idos

1995

51,3

52,8

60,3

49,6

49,4

45,0

55,1

41,5

53,4

45,5

51,4

57,3

45,0

59,6

67,7

44,6

2002

2,2

1,6

1,8

1,6

3,8

3,4

3,1

4,4

1,8

4,7

3,3

1,3

3,4

2,9

3,2

1,3

GD

FC*

1995

2,6

1,8

1,8

2,3

3,2

3,7

3,3

2,3

2,1

4,6

3,0

3,1

3,7

2,8

4,0

2,0

2002

4,2

4,7

5,2

4,8

3,4

3,9

4,0

3,9

3,8

6,2

3,8

8,3

5,4

4,0

3,9

3,8

Kito

s iš

mok

os ir

su

bsid

ijos

1995

6,7

4,6

5,2

11,5

3,4

4,4

4,4

4,7

4,9

6,4

8,1

7,6

4,4

5,2

6,4

3,8

2002

3,4

6,1

3,7

3,1

5,5

2,8

3,1

1,4

5,8

0,3

3,1

3,6

3,0

2,2

3,2

2,1

Pask

olpa

lka

nos

1995

5,4

9,3

6,4

3,7

11,7

5,2

3,6

5,4

11,5

0,4

5,9

4,4

6,3

4,0

6,6

3,7

2002

16,4

16,1

17,5

19,4

16,4

12,5

18,1

8,3

17,1

15,7

11,8

18,6

13,0

16,8

17,6

13,5

Soci

alin

siš

mok

os

1995

17,2

16,6

20,4

18,1

15,1

13,9

18,5

11,8

16,7

16,5

15,3

19,5

11,8

22,1

20,6

15,4

2002

10,4

12,0

17,6

7,9

11,9

10,3

13,7

8,3

10,7

8,6

10,5

9,7

15,4

13,5

16,3

7,6

iš k

uri

: už

imt.

1995

11,1

11,9

17,3

9,0

11,3

11,3

13,7

10,2

11,2

9,7

10,8

12,6

13,6

15,2

16,7

8,3

2002

20,6

22,3

26,3

19,2

15,8

17,6

23,9

15,1

18,8

18,1

24,5

18,6

21,1

21,7

28,0

20,0

Prek

s ir

pasl

augo

s

1995

20,7

21,4

25,8

19,8

15,3

18,1

23,9

16,4

17,9

18,4

24,0

20,4

18,6

22,8

27,3

19,6

A2.

1 V

alst

ybs

išla

idos

pag

al e

kono

mik

os k

ateg

orij

, 199

5 m

. ir 2

002

m.

ES15

BE

DK

DE

EL ES FR IE IT LU NL

AT

PT FI SE JK GD

FC =

Ben

dras

is v

idau

s pa

grin

dini

o ka

pita

lo fo

rmav

imas

**

DE

: nes

kaita

nt s

u su

vien

ijim

u su

siju

sios

sko

los

ir fe

dera

lins

vyria

usyb

s nu

mat

om tu

rtini

sipa

reig

ojim

(Thr

euha

nd, e

aste

rn h

ousi

ng c

ompa

nies

and

Deu

tsch

e K

redi

tban

k), y

ra

116,

3 m

lrd. E

UR

N

L: n

eska

itant

gry

nosi

os 1

4,9

mlrd

. EU

R iš

skirt

ini

išla

id s

umos

, sus

ijusi

os s

u so

cial

ini

gyv

enam

j n

am b

endr

ij fi

nans

avim

o re

form

a Š

altin

is: „

Eur

osta

t“, „V

yria

usyb

s se

ktor

iaus

ata

skai

tos“

(„G

over

nmen

t se

ctor

acc

ount

s“)



A2. 2. Valstyb s išlaidos senatv s pensijoms ir bedarbio pašalpoms, 1995 m. ir 200 m.

bendr išlaid socialin ms išmokoms %

Senatv s pensijos* Bedarbio pašalpos

1995 2000 % pokytis 1995 2000 % pokytis

ES15 44.8 46.4 1.6 8.4 6.3 -2.1 BE 43.1 43.8 0.7 13.0 11.9 -1.1DK 37.7 38.1 0.4 14.8 10.5 -4.2 DE 42.7 42.2 -0.4 9.0 8.4 -0.6EL 52.1 49.4 -2.7 4.5 6.2 1.6 ES 43.9 46.3 2.4 16.5 12.2 -4.3FR 43.5 44.1 0.5 7.9 6.9 -1.0 IE 26.5 25.4 -1.1 15.3 9.7 -5.7IT 63.4 63.4 0.0 3.0 1.7 -1.4 LU 45.1 40.0 -5.1 3.1 3.3 0.2NL 38.0 42.4 4.4 9.9 5.1 -4.8 AT 48.4 48.3 -0.1 5.6 4.7 -0.9PT 41.7 45.6 3.9 5.4 3.8 -1.6 FI 32.8 35.8 3.0 14.4 10.4 -3.9SE 37.5 39.1 1.6 10.9 6.5 -4.4 JK 43.1 47.7 4.5 5.6 3.2 -2.4

* Senatv s pensijos apima maitintojo netekties išmokos Pastaba: Išskyrus DK, IE, LU, AT, visi 2000 m. duomenys yra negalutiniai arba apytikriai Šaltinis: „Eurostat“, ESSPROS



2001

9,3

8,5

9,0

9,0

10,1

10,0

10,5

10,1

8,8

6,4

11,3

9,6

11,4

9,3

10,1

7,7

Kita

1995

12,5

8,8

9,6

16,2

8,7 :

12,0

9,1

9,5

9,6

15,9

9,9

11,6

12,8

14,9

10,1

2001

18,8

17,2

24,0

21,8

19,4

13,4

20,4

9,5

17,8

17,1

17,5

21,5

13,6

20,6

23,8

16,0

BV

P %

Soci

alin

aps

auga

1995

20,0

18,6

26,8

21,3

18,3 :

21,5

13,6

18,7

19,2

20,7

22,6

12,5

26,0

27,2

17,3

2001

5,0

6,2

8,3

4,2

3,1

4,3

6,0

4,3

5,0

4,7

4,8

5,7

7,0

6,5

7,3

4,6

Švie

timas

1995

5,2

6,4

7,7

4,5

3,3 : 6,3

5,1

4,9

5,0

5,1

6,5

6,5

7,3

7,1

4,5

2001

6,3

6,6

5,4

6,4

3,7

5,3

7,9

6,3

6,4

4,9

4,1

6,1

6,8

6,0

6,8

6,1

Svei

kato

s pr

iež.

1995

6,2

6,2

5,1

6,4

3,4 : 7,9

6,2

5,5

5,6

3,9

7,6

5,3

6,2

6,4

5,6

2001

0,7

0,8 : 0,6

0,6

0,9

1,3 : 0,9

1,3

0,7

0,4

0,7

0,3

0,3

0,5

Apl

inko

s ap

s.

1995

0,8

0,7 : 1,0

0,5 : 1,1 : 0,7

1,5

0,8

1,4

0,4

0,3

0,2

0,3

2001

6,8

10,2

8,6

6,3

10,9

5,5

6,4

3,8

9,6

4,7

8,2

8,5

6,7

6,4

8,8

4,3

Ben

dros

pas

laug

os

1995

8,2

12,1

10,8

6,7

16,8 : 6,3

7,3

14,1

4,6

10,0

9,3

8,7

7,0

11,9

5,7

2001

46,9

49,5

55,3

48,3

47,8

39,4

52,5

33,9

48,5

39,1

46,6

51,8

46,2

49,1

57,1

39,2

Iš v

iso

1995

52,9

52,8

60,3

56,1

51,0 :

55,1

41,5

53,4

45,5

56,4

57,3

45,0

59,6

67,7

43,5

A2.

3 V

alst

ybs

išla

idos

pag

al fu

nkci

j, 1

995

m. i

r 200

1 m

.

ES15

BE

DK

DE

EL ES FR IE IT LU NL

AT

PT FI SE JK Pas

taba

: 199

5 m

. duo

men

api

e E

S n

ra; E

S d

uom

enis

api

ma

ES

15

Šal

tinis

: „E

uros

tat“,

„Vyr

iaus

ybs

sekt

oria

us a

task

aito

s“(„

Gov

ernm

ent

sect

or a

ccou

nts“



JK 2856

1227

1911

248

265

1232

7740

10,9

4,7

7,3

0,9

1,0

4,7

29,6

26,1

N Ir

elan

d

3408

1695

2105

222

272

2837

1053

9

16,8

8,4

10,4

1,1

1,3

14,0

52,1

20,2

Wal

es

3303

1203

2138

248

424

1383

8698

15,7

5,7

10,2

1,2

2,0

6,6

41,3

21,0

Scot

land

Išla

idos

vie

nam

gyv

. (E

UR

)

3150

1523

2210

304

328

1606

9120

Reg

iono

BV

P %

12,4

6,0

8,7

1,2

1,3

6,3

36,0

25,3

Engl

and

2781

1183

1861

243

249

1130

7446

10,4

4,4

7,0

0,9

0,9

4,2

27,9

26,7

S Ea

st

2384

1097

1695

240

214

944

6575

8,3

3,8

5,9

0,8

0,7

3,3

22,8

28,8

Lond

on

2712

1270

2293

314

284

1524

8397

7,1

3,3

6,0

0,8

0,7

4,0

21,9

38,3

East

2502

1148

1672

262

196

1049

6829

9,2

4,2

6,2

1,0

0,7

3,9

25,2

27,1

S W

est

2732

1112

1781

245

225

1013

7108

11,5

4,7

7,5

1,0

0,9

4,3

30,0

23,7

W M

ids

2870

1217

1762

208

235

1054

7346

12,0

5,1

7,4

0,9

1,0

4,4

30,6

24,0

E M

ids

2706

1149

1682

232

232

1028

7028

11,1

4,7

6,9

0,9

0,9

4,2

28,7

24,5

York

s

2891

1216

1866

193

253

1233

7653

12,6

5,3

8,1

0,8

1,1

5,4

33,3

23,0

N W

est

3212

1225

1950

210

299

1117

8012

14,1

5,4

8,6

0,9

1,3

4,9

35,3

22,7

Nor

th

3472

1218

1953

281

324

1157

8406

17,2

6,0

9,7

1,4

1,6

5,7

41,6

20,2

A2.

4 V

alst

ybs

išla

idos

pag

al re

gion

JK

, 200

0-01

m.*

Soci

alin

aps

auga

Švie

timas

Svei

kato

s pr

iež.

Kel

iai+

tran

spor

tas

Apl

inko

s ap

s.

Kita

Iš v

iso:

Soci

alin

aps

auga

Švie

timas

Svei

kato

s pr

iež.

Kel

iai+

tran

spor

tas

Apl

inko

s ap

s.

Kita

Iš v

iso:

BVP

/gyv

. (t

kst.

EUR

)

*200

0 -01

fina

nsin

iai m

etai

Šal

tinis

: DG

RE

GIO

ska

iia

vim

ai, p

arem

ti 20

03 m

.kov

o V

alst

ybs

išla

id s

tatis

tine

anal

ize

(PE

SA

) ir „

Eur

osta

t“, „R

egio

nin

s at

aska

itos“

( „R

egio

nal a

ccou

nts“

)



Italij

a

3769

848

1589

489

275

4827

1179

7

18,7

4,2

7,9

2,4

1,4

23,9

58,4

20,2

Sard

egna

3276

888

1548

469

436

5125

1174

2

22,0

6,0

10,4

3,2

2,9

34,5

79,0

14,9

Sici

lia

2920

743

1426

408

256

3635

9389

22,7

5,8

11,1

3,2

2,0

28,2

72,8

12,9

Cal

abria

3100

766

1354

560

244

3243

9267

25,4

6,3

11,1

4,6

2,0

26,5

75,8

12,2

Bas

ilica

ta

3200

803

1426

538

302

4271

1054

0

22,1

5,6

9,9

3,7

2,1

29,5

72,9

14,5

Pugl

ia

Išla

idos

vie

nam

gyv

. (E

UR

)

3054

751

1359

404

221

3278

9067

23,0

5,7

10,3

3,0

1,7

24,7

68,4

13,3

Cam

pani

a

2713

805

1375

414

254

3119

8680

Reg

iono

BV

P %

21,0

6,2

10,7

3,2

2,0

24,2

67,3

12,9

Mol

ise

3420

784

1395

631

376

3489

1009

6

22,0

5,1

9,0

4,1

2,4

22,5

65,1

15,5

Abr

uzzo

3601

802

1190

470

266

3581

9910

21,8

4,8

7,2

2,8

1,6

21,6

59,9

16,5

Lazi

o

4550

1321

1586

774

287

7341

1585

8

20,3

5,9

7,1

3,4

1,3

32,7

70,7

22,4

Mar

che

4009

777

1517

423

294

4028

1104

9

19,8

3,8

7,5

2,1

1,5

19,9

54,5

20,3

Um

bria

4327

920

1785

610

529

4302

1247

3

21,7

4,6

8,9

3,1

2,6

21,5

62,5

20,0

Tosc

ana

4216

939

1623

503

312

4198

1179

1

18,8

4,2

7,2

2,2

1,4

18,7

52,4

22,5

Emili

a

Rom

a-gn

a

4546

804

1742

414

229

4705

1244

0

17,7

3,1

6,8

1,6

0,9

18,3

48,5

25,7

Ligu

ria

4976

933

1556

801

340

5391

1399

7

23,4

4,4

7,3

3,8

1,6

25,4

65,8

21,3

Friu

li V

enez

ia

Giu

lia

4678

1009

1680

591

301

5564

1382

3

20,7

4,5

7,4

2,6

1,3

24,6

61,2

22,6

Vene

to

3530

730

1531

399

207

3998

1039

5

14,9

3,1

6,5

1,7

0,9

16,9

44,0

23,6

Tren

tino

Alto

Adi

ge

3265

1455

2121

720

526

6766

1485

4

12,1

5,4

7,8

2,7

1,9

25,0

54,8

27,1

Lom

bard

ia

4070

725

1947

377

258

6922

1429

9

15,2

2,7

7,3

1,4

1,0

25,9

53,5

26,7

Valle

d

'Aos

ta

4413

1103

2224

1056

631

7964

1739

1

18,1

4,5

9,1

4,3

2,6

32,7

71,4

24,4

Piem

onte

4302

743

1553

558

267

4646

1207

0

18,2

3,1

6,6

2,4

1,1

19,7

51,1

23,6

A2.

5 V

alst

ybs

išla

idos

pag

al re

gion

Ital

ijoje

, 200

0 m

.

Soci

alin

aps

auga

Švie

timas

Svei

kato

s pr

iež.

Kel

iai+

tran

spor

tas

Apl

inko

s ap

s.

Kita

Iš v

iso:

Soci

alin

aps

auga

Švie

timas

Svei

kato

s pr

iež.

Kel

iai+

tran

spor

tas

Apl

inko

s ap

s.

Kita

Iš v

iso:

BVP

/gyv

. (t

kst.

EUR

)

Pas

taba

: Val

styb

s iš

laid

os a

pim

a iš

laid

as p

agal

val

styb

ines

kor

pora

cija

s, ta

ip p

at p

agal

šal

ies

vald

ži; 1

Ttik

slo

regi

on s

kai

iai p

aryš

kint

i.

Šal

tinis

: D

G R

EG

IO s

kai

iavi

mai

par

emti

ME

F-D

PS

(200

2), T

PA

duo

men

baz

e ir

„Eur

osta

t“, „R

egio

niné

s at

aska

itos“

( „R

egio

nal a

ccou

nts“

)



Ispa

nija

1648

196

246

105

2195

1,6

1,6

2,0

0,9

18,1

18,6

Can

aria

s

1850

201

244

611

2907

15,8

1,7

2,1

5,2

24,8

17,5

Ceu

ta y

M

elill

a

1499

358

489

67 2413

14,6

3,5

4,7

0,7

23,4

15,4

Mur

cia

1560

240

171

52 2024

15,0

2,3

1,6

0,5

19,4

15,5

And

aluc

ia

1592

209

204

164

2169

17,7

2,3

2,3

1,8

24,1

13,8

Illes

B

alea

rs

Išla

idos

vie

nam

gyv

. (E

UR

)

1365

220

249

16 1850

Reg

iono

BV

P %

9,0

1,4

1,6

0,1

12,2

22,2

Vale

ncia

1458

187

193

46 1883

12,5

1,6

1,7

0,4

16,1

17,9

Cat

alu

a

1546

133

250

24 1953

10,4

0,9

1,7

0,2

13,2

22,5

Extr

e-

mad

ura

1816

247

235

204

2502

22,7

3,1

2,9

2,5

31,2

12,0

Cas

tilla

-la

Man

cha

1656

287

242

88 2273

16,5

2,9

2,4

0,9

22,6

15,1

Cas

tilla

y

León

1755

232

286

95 2367

15,6

2,1

2,5

0,8

21,0

17,2

Mad

rid

1545

158

314 9

2026

9,8

1,0

2,0

0,1

12,8

24,9

Ara

gón

1741

267

278

53 2339

13,1

2,0

2,1

0,4

17,6

19,9

La R

ioja

1635

144

332

36 2147

11,8

1,0

2,4

0,3

15,5

20,6

Nav

arra

2221

189

303

60 2773

14,6

1,2

2,0

0,4

18,2

23,8

Pais

Va

sco

2298

183

358

51 2890

15,8

1,3

2,5

0,4

19,9

22,9

Can

tabr

ia

1695

323

207

48 2274

14,8

2,8

1,8

0,4

19,8

18,1

Ast

uria

s

1703

272

218

442

2635

15,8

2,5

2,0

4,1

24,4

16,0

Gal

icia

1637

172

187

95 2091

17,0

1,8

1,9

1,0

21,7

14,6

A2.

6 V

alst

ybs

išla

idos

pag

al re

gion

Ispa

nijo

je, 1

992-

1999

m. v

idur

kis

Svei

kato

s pr

iež.

, soc

. pa

slau

gos,

baz

inis

terit

orin

is

finan

savi

mas

Infr

astr

ukt

ra

stat

ym la

ikym

asis

ir tv

arka

, b

stai

, tra

nspo

rtas

ES +

kita

regi

onin

par

ama

Iš v

iso:

Svei

kato

s pr

iež.

, soc

. pa

slau

gos,

baz

inis

terit

orin

is

finan

savi

mas

Infr

astr

ukt

ra

stat

ym la

ikym

asis

ir tv

arka

, b

stai

, tra

nspo

rtas

ES +

kita

regi

onin

par

ama

Iš v

iso:

BVP

/gyv

. (t

kst.

EUR

)

Pas

taba

: 1 T

iksl

o re

gion

duo

men

ys y

ra p

aryš

kint

i

Šal

tinis

: D

G R

EG

IO s

kai

iavi

mai

par

emti

„Inte

rven

ción

Gen

eral

de

la A

dmin

istra

ció n

del

Est

ado“

(IG

AE

) ir „

Eur

osta

t“, „R

egio

niné

s at

aska

itos“

( „R

egio

nal a

ccou

nts“

)“



A2.7 plaukos iš mokes i ir socialini mok pagal valdžios lyg , 1995 m. ir 2001 m.

Bendr plauk %

Šalies valdžia Socialin apsauga Regionin +vietin valdžia1995 2001 1995 2001 1995 2001

ES15 49 52 36 34 15 15 BE 60 60 34 33 7 7DK 66 62 3 4 31 34 DE 30 29 43 42 27 28EL 66 67 33 32 1 1 ES 51 48 36 36 13 16FR 43 42 46 48 10 9 IE 83 84 15 14 3 2IT 60 56 32 29 8 15 LU 67 67 27 27 6 6NL 57 61 40 36 3 4 AT 45 49 35 32 20 19PT 64 63 31 31 5 6 FI 46 51 32 27 22 22SE 43 43 27 27 30 29 UK 79 79 17 17 4 4

Pastaba: 2001 m. Portugalijos duomenys yra susij su 2000 m. Šalies valdžia apima ES mokes ius.

Šaltinis: „Eurostat“, „Vyriausyb s sektoriaus ataskaitos“(„Government sector accounts“)



A2.8 Vidaus TUI pasiskirstymas pasirinktose ES šalyse pagal region

Bendro šalies rodiklio %

Vokietija 1998-2000 Ispanija 1999-2001 Italija 2000 Nordrhein-Westfalen 37,5 Madrid 69,5 Lombardia 43,5 Hessen 21,6 Catalu a 13,6 Piemonte 14,9Baden-Württemberg 11,7 Pa s Vasco 5,5 Lazio 8,4 Bayern 9,0 Kita 3,0 Emilia-Romagna 7,8Hamburg 7,7 Com, Valenciana 2,7 Veneto 4,7 Niedersachsen 3,3 Canarias 2,7 Toscana 4,3Berlin 2,8 Andalucia 1,2 Friuli-Venezia-Giulia 4,0 Rheinland-Pfalz 1,9 Galicia 0,5 Abruzzo 3,3Schleswig-Holstein 1,6 Baleares 0,4 Liguria 1,9 Sachsen-Anhalt 1,0 Aragón 0,3 Trentino Alto Adige 1,5Bremen 0,5 Navarra 0,3 Umbria 1,2 Brandenburg 0,3 Asturias 0,1 Campania 1,2Sachsen 0,3 Castilla-La Mancha 0,1 Puglia 0,8 Saarland 0,3 Castilla y León 0,1 Sicilia 0,8Thüringen 0,3 Murcia 0,1 Marche 0,7 Mecklenburg-Vorpommern 0,2 Extremadura 0,0 Sardegna 0,4

Rioja 0,0 Valle d'Aosta 0,4 Cantabria 0,0 Basilicata 0,2

Ceuta y Melilla 0,0 Molise 0,0 Calabria 0,0

Pastabos: Italijos duomenys rodo darbuotoj skai i užsienio monei priklausan iose dukterin se gamybos mon se; reik tpabr žti, kad užimtumas regionams priskiriamas pagal pagrindini , o ne dukterini moni buveines. Tod l jie tik apytikriai rodo faktin regionin pasiskirstym .Duomenys rodo Vokietijos 1998-2000 m. vidurk ir Ispanijos 1999-2001 m. vidurk .Šaltinis: DE – Bankgesellschaft Berlin, remiantis Deutsche Bundesbank; ES – Užsienio investicij registras; IT – CNEL, TUI duomen baz (R&P - Politecnico di Milano)



A2.9 Vidaus TUI ES15 ir valstyb se kandidat se, 1999-2001 m. vidurkis

BVP % BVP %

ES15 6,9 BG 5,4BE/LU 8,5 CY 5,8DK 14,6 CZ* 9,2DE 4,9 EE 7,8EL 0,9 HU 4,2ES 1,5 LT 3,9FR 3,5 LV 4,4IE 20,7 MT 15,8IT 1,1 PL* 4,4NL 13,2 RO 3,8AT 3,1 SI 1,7PT 4,3 SK 8,8FI 4,6 SE 13,0UK 5,9

BE/LU: 1998 m. duomenys; DK: 1999-2000 m. duomenys;

ES: 1998-1999 m. duomenys; RO: 1997-1999 m. duomenys;

HU, SK: 2000-2001 m. duomenys

* CZ ir PL atitinkamai sudaro 23% ir 35%, vis TUI valstyb se kandidat se.

Šaltinis: „Eurostat“, „Mok jim statistikos balansas“ („Balance of payments statistics“); Graikija – UNCTAD



A2.10 Vidaus TUI pasiskirstymas pagal NUTS 2 region pasirinktose naujose valstyb se nar se

Bendro šalies rodiklio %

ekijos Respublika 2001 Vengrija 2001 Lenkija 1998 Slovakija 2001Praha 49,3 Közép-Magyarorsz g 67,7 Mazowieckie 24,3 Bratislavsk 63,2 Stredn Cechy 10,7 Közép-Dun nt l 9,4 l skie 13,5 V chodné Slovensko 18,8Jihoz pad 7,6 Nyugat-Dun nt l 7,5 Wielkopolskie 11,6 Z padné Slovensko 10,3 Severoz pad 8,2 Észak-Magyarorsz g 6,2 Dolno l skie 8,4 Stredné Slovensko 7,7Severov chod 6,6 Dél-Alföld 4,0 Pomorskie 7,3 Jihov chod 8,4 Észak-Alföld 3,5 ódzkie 5,9Stredn Morava 5,2 Dél-Dun nt l 1,8 Ma opolskie 5,6 Moravskoslezko 4,0 Kujawsko-Pomorskie 4,1

Zachodniopomorskie 3,9 Lubelskie 2,8

Podkarpackie 2,5 wi tokrzyskie 2,3

Warmi sko-Mazurskie 2,3 Lubuskie 2,2

Opolskie 1,8 Podlaskie 1,6

Šaltinis: Nacionaliniai statistikos šaltiniai

politikos ³ taka sanglaudai -...

Documents