ES sanglaudos politikos įgyvendinimas Lietuvoje

2010-05-12 Finansų ministerija

Pranešimo turinys

• ES sanglaudos politika ir teritorinė sanglauda

• ES struktūrinė parama regioniniu aspektu

• Pasirengimas ES sanglaudos politikai po

2013 m.

ES sanglaudos politika

• Bendroji ES politika, kurios tikslas – mažinti išsivystymo skirtumus tarp ES valstybių ir regionų

• 1993 m. įsigaliojusioje ES Sutartyje (2 str.) ekonominė ir socialinė sanglauda įtvirtinta kaip vienas pagrindinių ES tikslų

• Įgyvendinama per Europos socialinį fondą, Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą ir kitas finansines priemones

• 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusioje Lisabonos sutartyje (3 str.) atsirado nuostata “Sąjunga skatina ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei valstybių narių solidarumą”

Teritorinė sanglauda: kas tai?

• Žalioji knyga dėl teritorinės sanglaudos (2008-10-06), kurioje keliami šie teritorinės sanglaudos tikslai: - Užtikrinti ES teritorijų darnų vystymąsi ir geriau išnaudoti teritorijų privalumus

- Užtikrinti viešųjų paslaugų prieinamumą ir bazinės infrastruktūros plėtrą - Daugiau dėmesio skirti tam tikrų geografinių savybių, apsunkinančių vystymąsi, turintiems regionams (kalnuotos vietovės, pakrančių, nutolę regionai, salos ir pan.)

• Viešosios diskusijos ES lygiu

• ES viešųjų diskusijų rezultatai apibendrinti Šeštojoje ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaitoje (2009-06-25)

Bendro teritorinės sanglaudos apibrėžimo nėra

Lietuvos viešųjų diskusijų dėl teritorinės sanglaudos rezultatai: • Į teritorinę sanglaudą turėtų būti atsižvelgiama svarbiausiose Bendrijos ir

nacionalinės politikos srityse, sektorinės politikos sritys turėtų būti koordinuojamos tarpusavyje

• Sanglaudos politikoje reikėtų labiau atsižvelgti į teritorinį socialinių ir ekonominių netolygumų pasiskirstymą ir regionų ypatybes, kurias būtų galima efektyviai išnaudoti, siekiant išsivystymo skirtumų mažinimo

• Sanglaudos politikoje daugiau dėmesio reikėtų skirti gyvenimo kokybei gerinti – investicijoms į sveikatos apsaugos, socialinės ir švietimo infrastruktūros plėtrą

• Į ES teritorijų geografinius ypatumus turėtų būti atsižvelgiama tiek, kiek jie svarbūs teritorijų plėtrai ir viešųjų paslaugų prieinamumui užtikrinti

• Specifiniai teritorijos geografiniai ypatumai neturėtų tapti ES struktūrinės paramos skyrimo tam regionui kriterijumi

• BVP vienam gyventojui rodiklis turi išlikti svarbiausiu kriterijumi, nustatant ES regionams skirtiną ES struktūrinės paramos dalį

Teritorinė sanglauda Lietuvoje

• Lietuva yra vienas NUTS2 lygmens regionas • Geografiniu požiūriu Lietuva – periferinis, ES išorinės

sienos regionas• Regioninė politika – pagrindinis teritorinės sanglaudos

įgyvendinimo instrumentas

Kadangi ES struktūrinė parama Lietuvai skiriama kaip vienam regionui, todėl Lietuvoje diskusijos dėl teritorinės sanglaudos neturėjo ypatingo atgarsio

ES struktūrinių fondų parama (2004-2006): regioninis aspektas

Vienam gyventojui tenkanti 2004-2006 m. ES struktūrinių fondų paramos (BPD) dalis pagal apskritis

1210

747

978

1173 1227

985

849 835

1320

874

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

Apskritis

Lt Vidurkis

Sanglaudos fondo parama 2000-2006 m.: regioninis aspektas

Sanglaudos fondo parama 2000-2006 m.: regioninis aspektas

Vienam gyventojui tenkanti Sanglaudos fondo parama aplinkosaugos projektams pagal apskritis

171

304354

523 540 511555 539

593

299

0

100

200

300

400

500

600

700

Alyta

us

Kauno

Klaip

ėdos

Mar

ijam

polės

Panev

ėžio

Šiaulių

Taura

gės

Telši

ų

Utenos

Vilnia

us

Apskritis

Vidurkis

ES struktūrinė parama 2007-2013: regioninis aspektas

Regioninė plėtra (tikslas – tolygus regionų vystymasis):

- apie 10,85 proc. ES struktūrinės paramos suplanuota panaudoti regionų lygiu

- investicijos planuojamos Regionų plėtros tarybose

-investicijos tam tikrose srityse nukreipiamos tiesiogiai savivaldybėms, kurios įvardintos kaip “probleminės” ar “ekonomikos augimo centrai”

ES struktūrinė parama 2007–2013 m.: regioninis aspektas

Vienam gyventojui tenkanti paramos dalis pagal apskritis, paskirsčius 48 proc. visos paramos (2010–05–05 duomenys)

5311

2320

38434122

34303946

4980

3633

4772

2486

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

Apskritis

Lt

Vidurkis

Pasirengimas ES Sanglaudos politikai po 2013 m.

Planuojamų darbų kalendorius:

Data ES lygiu Lietuvoje

2010 m. Europos Komisija (EK) inicijuoja diskusijas: - dėl ES biudžeto - dėl ES sanglaudos politikos po 2013 m. (Penktoji ataskaita)

1. Komisijos 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos klausimams spręsti įkūrimas2. Lietuvos ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos (Strategija) gairių (finansuotinų prioritetų) rengimas

2011 m. EK pateikia naujo laikotarpio ES biudžeto pasiūlymą.

EK pateikia naujo laikotarpio ES sanglaudos politikos strategines gaires ir jas derina su valstybėmis narėmis.

1. Lietuvos pozicijų dėl ES biudžeto ir ES sanglaudos politikos po 2013 m. rengimas 2. Iš 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos finansuotinų Lietuvos prioritetų patvirtinimas ir Strategijos rengimas. 3. Neformalios konsultacijos su EK Lietuvos prioritetams ir strateginių dokumentų struktūrai aptarti.

2012 m. Patvirtinama:-ES 2014–2020 m. finansinė perspektyva;- ES 2014–2020 m. sanglaudos politikos strateginės gairės

Derinami ir patvirtinami nauji reglamentai.

1. Veiksmų programų rengimas2. 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos administravimo sistemos struktūros (Valdymo ir kontrolės sistemos) rengimas.

2013 m. 3. Strategijos, Veiksmų programų ir Valdymo ir kontrolės sistemos derinimas su EK ir EK pritarimas/patvirtinimas.

2014 m. Naujo laikotarpio paramos įgyvendinimo pradžia

PASTABA. Planuojamas grafikas gali keistis, priklausomai nuo to, kada EK pateiks pasiūlymą dėl naujo laikotarpio ES biudžeto ir 2014-2020 m. ES sanglaudos politikos.

Dėkoju už dėmesį.

Gal turite klausimų?

ES sanglaudos politikos įgyvendinimas Lietuvoje (2007-2013): Lisabonos strategijos įgyvendinimas

• Lisabonos strategijos tikslams (ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas) pasiekti numatyta skirti apie 54,6 proc. visos ES struktūrinės paramos

• Pagal pasirašytas sutartis, 2010-05-03 duomenimis, paskirstyta 30,39 proc. paramos

ES sanglaudos politika bus vienas svarbiausių 2020 m. ES strategijos įgyvendinimo instrumentų

ES struktūrinės paramos dalis Lisabonos strategijai įgyvendinti

54,6

30,4

0

10

20

30

40

50

60

Numatyta skirti Paskirstyta iki 2010-05-03

% v

isos

par

amos

ES struktūrinė parama 2004–2006 m.: regioninis aspektas

212

501

370

211

345 341

107144

225

743

0

100

200

300

400

500

600

700

800

ES struktūrinių fondų paramos pagal BPD panaudojimas pagal apskritis (mln. Lt)

ES sanglaudos politikos įgyvendinimas Lietuvoje:Sanglaudos fondo parama 2000-2006 m.

30

204

134

94

152177

7093 101

254

0

50

100

150

200

250

300

Alytau

s a.

Kauno

a.

Klaipė

dos a

.

Mar

ijam

polės

a.

Panev

ėžio

a.

Šiaulių

a.

Taura

gės a

.

Telšių a

.

Utenos

a.

Vilniau

s a.

Sanglaudos fondo skirta parama aplinkos apsaugos projektams pagal apskritis (mln. Lt)

ES struktūrinė parama 2007–2013 m.: regioninis aspektas

ES struktūrinės paramos panaudojimas pagal apskritis paskirsčius 48 proc. visos paramos (2010 m. gegužės 5 d. duomenys)

Klaipėdos 13%

Kauno 14%

Alytaus 8%Vilniaus

18%

Utenos 7%

Telšių 6%

Tauragės 6%

Šiaulių 12% Panevėžio

9%

Marijampolės 7%

ES struktūrinė parama 2007–2013 m.: regioninis aspektas

ES struktūrinės paramos panaudojimas pagal apskritis, paskirsčius 48 proc. visos paramos (2010-05-05 duomenimis)

930

1555,6 1453,4

741,5964,6

1365,6

627,8 626,5813

2112

0

500

1000

1500

2000

2500

Apskritis

mln

. L

t