politikos mokslų krypties studentų rašto darbų rašymas ir pristatymas

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETASPOLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS

POLITOLOGIJOS KATEDRA

POLITIKOS MOKSLŲ KRYPTIESSTUDENTŲ RAŠTO DARBŲ RAŠYMAS IR PRISTATYMAS:

MOKOMOJI METODINIŲ NURODYMŲ KNYGA

VDU LEIDYKLAKaunas, 2009

Parengė: dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė

© Vytauto Didžiojo universitetas, 2009

Spausdinti rekomendavo Vytauto Didžiojo universiteto Politikos moklų ir diplomatijos fakulteto taryba (2009 06 25, protokolo Nr. 24) ir Politologijos katedra (2009 05 07, protokolo Nr. 9)

UDK 378.6:378.2(474.5)(072)Un 21

ISBN 978-9955-12-503-7

Recenzentas doc. dr. Rytis Bulota

3

TURINYS

5

7

8

11

14

15

22

27

28

34

34

36

36

44

45

46

5

PRATARMĖ

Studijų metais kiekvienam politikos mokslų studentui tenka rašyti daug įvairių rašto darbų – referatų, esė, tiriamųjų, kursinių darbų. Universitete sukauptas žinias ir įgūdžius studentai parodo rašydami baigiamuosius ba-kalauro bei magistro darbus. Pedagoginė darbo praktika rodo, jog darbus studentai mokosi rašyti visą studijų laikotarpį, kurio metu nuolatos iškyla daugybė klausimų, susijusių tiek su pačiu rašto darbo rašymo procesu, tiek su jo pristatymu: nuo ko pradėti? Kokios turėtų būti pagrindinės darbo dalys? Kaip cituoti referuojamus autorius? Kokius metodus taikyti? Kaip sudaryti literatūros sąrašą? Tikimės, kad ši mokomoji knyga padės atsakyti į kylančius klausimus ir bus naudinga pagalbininkė rašymo pro-ceso metu kiekvienam politikos mokslų studentui – ir pradedančiam, ir baigiančiam studijas.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) politikos mokslų krypties bakalauro ir magistro studijų programos numato, kad studentai studijų metu iš pasirinktų politikos mokslo sričių turi rašyti keturių pagrindinių rašto darbų grupių darbus: 1) referatus (nedidelės apimties rašto darbai), rašomus studijuojant atskirus studijų programos dalykus; 2) kursinius arba tiriamuosius darbus, rašo-mus vieno pasirinkto bakalauro studijų semestro metu bei trijų magistro studijų semestrų (pavasario ir rudens) metu; 3) bakalauro darbus, rašo-mus ketvirtaisiais bakalauro studijų metais; 4) magistro darbus, rašomus antraisiais magistro studijų metais pavasario semestro metu. Kiekvienai rašto darbų grupei yra keliami tiek bendrieji, tiek specialieji metodiniai bei apipavidalinimo reikalavimai.

Pirmoje šio darbo dalyje pateikiami svarbiausi bendrieji, o antroje dalyje pristatomi kiekvienai rašto darbų grupei keliami specifiniai rei-kalavimai.

6

Šis darbas yra parengtas naudojant prieš ketverius metus išleistos me-todinės priemonės1 struktūrą ir dalį pateiktos medžiagos. Tačiau darbo negalima vadinti ankstesniojo pakartotu leidimu, nes didžioji turinio dalis buvo perrašyta. Metodiniai nurodymai atnaujinti dėl pastebėtų tam tikrų ankstesnio darbo trūkumų, išsakytų studentų pastabų, siekio patikslinti kai kuriuos reikalavimus bei poreikio suderinti metodinius nurodymus politikos mokslų krypties rašto darbams su 2008 m. vasario 6 d. VDU studijų prorektoriaus įsakymu dėl baigiamųjų darbų rengimo bendrosios tvarkos (Nr. 74a).

1 Žr. Ivanovas, B.; Unikaitė, I.; Gedutis, M. Metodiniai nurodymai politikos mokslų krypties studentų rašto darbams. Mokomoji knyga. Kaunas: VDU leidykla, 2004.

Pratarm

7

1. BENDRIEJI NURODYMAI

Visi politikos mokslų dalykų rašto darbai rašomi iš visų tarptautiniu mastu pripažintų politikos mokslo sričių: politikos teorijos ir filosofijos, šiuolaikinių politinių doktrinų ir ideologijų, politinių institucijų, lygina-mosios politikos, politikos analizės, tarptautinių santykių, etninės poli-tikos ir kitų.

Rašto darbai padeda įsigilinti į atskiras mokomojo dalyko temas ir ugdo studentų analitinio, tiriamojo mokslinio darbo įgūdžius. Rašydami darbus, studentai susipažįsta su mokslinio tiriamojo darbo metodologija, šaltinių įvairove ir bibliografija, išmoksta taikyti mokslinio darbo tech-ninius bei apipavidalinimo reikalavimus.

Atsižvelgiant į Vytauto Didžiojo universiteto Rektoriaus įsakymą (Nr. 408) dėl studentų žinių vertinimo, numatančio kaupiamąją žinių vertinimo sistemą, bei VDU Studijų reguliamino nuostatas, kiekvienos disciplinos dėstytojas, be kitų užduočių ir atsiskaitymo būdų, programoje numato ir namų darbo arba rašto darbo rašymą. Visas rašto darbų temas dėstytojas būtinai privalo pateikti studentams dėstomo kurso pradžio-je. Studentai, rinkdamiesi temas ir rašydami rašto darbus, konsultuojasi su dėstytojais. Dėstytojas turi numatyti rašto darbų parengimo termi-nus bei išdėstyti keliamus specialiuosius reikalavimus. Ruošdami rašto darbą, studentai privalo apsibrėžti tyrimo objektą ir tikslus, sudaryti darbo planą, susipažinti su reikalingais šaltiniais ir literatūra, pritai-kyti mokslinio tyrimo metodus bei laikytis mokslinės etikos. Darbas dėstytojui pristatomas ne vėliau nei buvo nustatyta dėstytojo paruoštoje programoje ar užduočių lape. Visi darbai turi būti apipavidalinti laikantis būtinų raštvedybos taisyklių bei techninių reikalavimų, kurie numatyti jau anksčiau minėtame 2008 m. vasario 6 d. VDU studijų prorektoriaus įsakyme.

. Bendrieji nurodymai

8

Kiekvienas studentas, rašantis bet kuriai minėtai grupei priskirtą rašto darbą, privalo laikytis mokslinės etikos, kuri įpareigoja rašant moksli-nius rašto darbus laikytis esminių principų. Vienas jų glaudžiai susijęs su plagiato sąvoka. Ši sąvoka kilusi iš lotynų kalbos žodžio plago, kurio reikšmė yra vogti. Paprastai plagiatas reiškia svetimos autorystės, svetimų minčių, teiginių pasisavinimą, nenurodant autorystės. Toks nusižengimas rašto darbuose negali būti toleruojamas ir todėl griežtai baudžiamas. Už plagiatą yra numatyta griežta teisinė atsakomybė. Rekomenduotina rašto darbuose necituoti daugiau kaip 500 žodžių iš vieno leidinio ar knygos, kadangi pagal visuotinai Vakarų Europoje ir JAV priimtą praktiką tai laikytina mokslinės etikos pažeidimu.

Rašant rašto darbus, negalima klastoti faktų, pateikiant neįrodytą ar apskritai neegzistuojančią „mokslinių įrodymų“ bazę. Rašto darbo au-torius turi būti, kiek įmanoma, neutralesnis, pateikti ne tik savo darbui tinkamas, bet ir joms oponuojančias teorijas. Pavyzdžiui, jei autorius pristato teorijas, teigiančias, kad branduolinio ginklo platinimas kenkia tarptautinės sistemos stabilumui, jis turėtų paminėti ir tas teorijas, kurios kalba apie teigiamą branduolinio ginklo platinimo poveikį tarptautinės sistemos stabilumui.

Siekdami užtikrinti rašto darbo kokybę, studentai privalo remtis pa-kankama tyrimo medžiaga, atsižvelgiant į kiekvienai rašto darbų grupei keliamus kokybinius reikalavimus.

1.1. ANALIZĖ IR MOKSLINIS METODAS

Pati mokslinės analizės sąvoka reiškia tiriamojo objekto suskaidymą, siekiant mokslinės sintezės arba, kitais žodžiais tariant, mokslinį tiriamąjį darbą, pritaikant tam tikrus mokslinio darbo instrumentus, analizuojant šaltinius ir bibliografiją, siekiant užsibrėžtų tyrimo tikslų. Rašto darbo ko-kybė vertinama pagal tai, kaip rašto darbe pavyko įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir uždavinius. Tyrimo sritys, kurios nėra apsibrėžtos tyrimo lauke, negali būti rašto darbo mokslinės kritikos objektu.


9

Mokslinis metodas – tai sistemingas tyrimo medžiagos nagrinėjimo būdas, kuris turi būti pateikiamas taip aiškiai, kad skaitytojas galėtų sekti tyrimą arba jį pakartoti tokiomis pačiomis sąlygomis ir gauti tą patį re-zultatą. Metodai skirstomi į dvi grupes: teorinius ir empirinius.

Teorinių metodų, besiremiančių teorinio mąstymo nustatytais dėsnin-gumais, paskirtis yra padėti tyrėjui moksliškai pagrįstai aiškinti tikrovę. Galima paminėti šiuos teorinius tyrimo metodus: abstrakcija, kai siekiama atitrūkti nuo neesminių nagrinėjamo reiškinio dalykų, norint atskleisti esminius jo bruožus; alternatyvų metodas, kai lyginamos ir abipusiai kri-tikuojamos konkuruojančios teorijos; analizė, kai praktiškai ar mintyse daiktas, reiškinys, visuma suskaidoma į sudėtines dalis, požymius, savy-bes, kad būtų galima geriau juos pažinti; analogijos būdu tarp reiškinių ar daiktų ieškoma panašių požymių, padedančių juos lyginti ir suprasti arba pagal panašius požymius atrasti naujus reiškinius; apibendrinimasnusako bendruosius teiginius, kurie išvedami induktyviai, t. y. remian-tis empirinio patyrimo duomenimis, arba deduktyviai, t. y. einant nuo bendro teiginio prie atskiro reiškinio.

Aprašymu pateikiami svarbūs faktai apie tą temą, situaciją, asmenį, daiktą, procesą, kuris dažniausiai yra analizės objektas. Svarbiausia, kad tokių teksto ištraukų parinkimas ir sugrupavimas būtų tinkamas tikslui, kuriam jas numatyta panaudoti. Atpasakojimu perteikiama, pvz., istorinių įvykių, procesų eiga. Visa tai dažniausiai yra darbo tyrimo objektas.2

Politikos moksle plačiausiai taikomos dvi empirinės socialinių tyrimo metodų grupės: kiekybiniai ir kokybiniai metodai. Gana populiarus yra ir lyginamasis metodas. Metodų taikymas tyrinėjant vieną ar kitą politikos problemą priklauso nuo epistemologinės (tam tikro tikrovės apibrėžimo būdo) krypties.

Kiekybinis tyrimas paprastai atliekamas pagal nustatytą schemą. Jis yra sisteminis, empirinis ir kritiškas hipotezių apie reiškinių ryšius tyrinėji-mas. Kiekybinio tyrimo metu duomenys yra renkami naudojant struktū-ruotas anketas, atliekant turinio analizę, kaupiant statistinius duomenis

2 Rienecker, L.; Jørgensen, P. S. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003. P. 167–171, 219.


10

suvestinėse. Šio tyrimo privalumas – jis padeda surinkti objektyvius duo-menis, jį galima pakartoti. Svarbu ir tai, kad kiekybinis tyrimo metodas sudaro galimybes apibendrinti tiriamus reiškinius agreguotu lygmeniu, pateikti apibendrintas tiriamųjų vienetų charakteristikas. Kiekybiniams duomenims apdoroti paprastai pasitelkiamos įvairios statistinės analizės procedūros: dažnių, laiko eilučių pasiskirstymo, koreliacinė, regresinė, faktorių analizės ir kt. procedūros.

Kokybinis tyrimas vykdomas, kai siekiama ištirti žmonių patirtį, įvy-kių supratimą, socialinius procesus ir kontekstą. Kokybiniai duomenys renkami atliekant stebėjimus, nestruktūruotus interviu, kokybinę turinio analizę, dokumentų analizę, biografinį tyrimą. Dažnai kokybiniai tyrimai kritikuojami dėl to, kad surinkti duomenys gali būti šališki, nenuoseklūs, sunkiai palyginami ar apibendrinami. Taigi, norint visapusiškai ištirti analizuojamus reiškinius, patariama derinti kiekybinius ir kokybinius metodus.

Socialiniuose moksluose plačiai taikomas lyginamasis metodas, ku-rio tikslas – nustatyti tiriamųjų reiškinių esmines savybes, lyginant tų reiškinių panašumus ir skirtumus.3 Dažnai politikos mokslo tyrimuose lyginamos įvairių šalių politinės sistemos arba jų elementai (posistemės): parlamentai, vyriausybės, partinės ir rinkimų sistemos, konstitucijos, politiniai režimai ir kita. Darbuose gali būti naudojamas tiek į atvejus nukreiptas lyginamasis metodas (analizei pasirenkama daugiau atvejų ir mažiau kintamųjų), tiek į kintamuosius nukreiptas lyginamasis metodas (pasirenkama mažiau atvejų ir daugiau kintamųjų). Svarbu tai, kad lygi-nimui turi būti sukurta speciali kintamųjų matrica, pagal kurią atliekama atvejų lyginamoji analizė.

Rašto darbo metodas susideda iš įvairių mokslinių metodų, technikų ar procedūrų, taikomų priimtina eilės tvarka. Darbo metodas ir teorijos pristatomos rašto darbo pradžioje. Nedidelės apimties rašto darbe teoriją ir metodą užtenka pristatyti darbo įvade. Jeigu rašto darbe yra teorijos ir metodo kritikos skyrelis, jis turi eiti prieš medžiagos analizę.

3 Novagrockienė, J. Politikos mokslo pagrindai. Paskaitų konspektai. Vilnius: Vilniaus uni-versiteto leidykla, 2001. P. 49.


11

1.2. RAŠTO DARBŲ STRUKTŪRA

Rašto darbus sudaro šios pagrindinės struktūrinės dalys:, kuriame turi būti nurodytas tikslus mokslo instituci-

jos pavadinimas, nusakytas rašto darbo pobūdis (pvz., referatas, kursinis darbas, bakalauro ar magistro darbas), pavadinimas (temos formuluotėje turi atsispindėti objektas ir svarbiausia idėja, pavadinimu nusakoma ti-riamojo dalyko esmė, todėl jis turi būti tikslus ir aiškus), autorius, taip pat nurodyta, kuriam dėstytojui darbas yra adresuotas, atlikimo metai ir vieta (žr. 1 priedą).

turi būti išvardytos visos struktūrinės darbo dalys (skyriai, poskyriai ir punktai) bei nurodomi jų puslapiai, kurie darbe turi būti sunumeruoti apatiniame dešiniajame lapo kampe arba apatinės paraštės centre. Dalys numeruojamos arabiškais skaitmenimis. Jei vieno skyriaus paskutiniajame puslapyje tekstas užima daugiau kaip pusę puslapio, tai naujas skyrius pradedamas naujame puslapyje. Jei tekstas užima mažiau kaip pusę puslapio, tai naujas skyrius gali būti pradedamas tame pačiame puslapyje. Titulinio lapo ir turinio puslapiai turinyje nenurodomi, nes jie nenumeruojami. Puslapių numeravimas arabiškais skaitmenimis prade-damas tik nuo įvado pirmojo puslapio arba, jei yra dalių, pateikiamų prieš įvadą, pavyzdžiui, santrumpos ar santraukos bei lentelių sąrašas, tada puslapiai numeruojami nuo jų (žr. 2 priedą).

santrumpų sąrašas(jei ženklų, simbolių, vienetų ir terminų bendras skaičius didesnis nei 10 ir kiekvienas iš jų tekste kartojasi daugiau nei 3 kartus) pateikiamas prieš įvadą (žr. 3 priedą).

pateikiama lietuvių bei pasirinkta užsienio kalba (viena iš pagrindinių Europos Bendrijos kalbų). Joje koncentruotai išdėstomi esminiai tyrimo aspektai: pristatomas darbo objektas, tyrimo problema, tikslai, uždaviniai, metodai bei svarbiausi išvadų teiginiai. Santrauką už-sienio kalba privalu pateikti tiek bakalauro, tiek magistro darbuose. Jos apimtis yra 1 puslapis.

formuluojama tyrimo problema, jos sąlygojamas tyrimo


12

objektas. Įvadinėje darbo dalyje taip pat pateikiami tyrimo tikslas ir uždaviniai, gali būti iškeliama hipotezė (hipotezės), aptariamas darbo aktualumas ir naujumas, įvardijama darbo teorinė ir praktinė reikšmė, pristatoma metodologija (tyrimo metodai), apžvelgiami esminiai dar-be naudojami tyrimo šaltiniai, literatūra bei supažindinama su darbo struktūra.

nuosekliai analizuojami įvade suformuluoti tyrimo uždaviniai, keliami bei įrodinėjami auto-riaus teiginiai, aiškinamos hipotezės. Pagrindinė darbo dalis yra skirs-toma į tyrimo pobūdžio pagrįstus skyrius, o pastarieji – į poskyrius. Skyrių, poskyrių ir punktų pavadinimai turi būti trumpi, bet specifiš-ki. Netinkamos yra ilgos publicistinio stiliaus formuluotės arba tokie pavadinimai, kuriuose paminima tik atskira valstybė ar mokslo šaka, pavyzdžiui, „Australija“, „Politinė komunikacija“ ir pan. Paprastai ti-riamoji dalis susideda iš skyrių, kuriuose pristatomas teorinis darbo pagrindas, bei iš skyrių, analizuojančių konkrečius mokslinio tyrimo rezultatus. Kai rašomi pagrindiniai skyriai, pereinant nuo vienos tyrimo problemos dalies prie kitos, būtina išlaikyti loginius jų tarpusavio ryšius ir sistemingumą. Rekomenduojama kiekvieną skyrių pradėti nuo trum-pos įžanginės dalies bei, išdėsčius medžiagą, užbaigti jį apibendrinimu ir pateikti kelis jungiamuosius ar nukreipiamuosius į būsimąjį skyrių sakinius. Tada lengviau rašyti galutines išvadas, bendram darbui sutei-kiama nuoseklumo ir sukuriamas darbo organiškumo įvaizdis. Svarbu, kad pagrindinę tiriamąją dalį sudarytų tik įvade apsibrėžtų uždavinių sprendimas ir nebūtų nukrypstama nuo darbo objekto. Konkretaus dar-bo struktūrą turi lemti tiriamasis objektas, taikoma metodologija bei tyrimo šaltinių bazė. Darbas gali būti paremtas šaltiniais, bibliografija ir konkrečiu tyrimu. Dėl šios priežasties yra pravartu prieš rašant darbą jo struktūrą aptarti su dėstytoju.

negali būti trumpas pagrindinės dalies turinio atpasa-kojimas. Jos apibendrina mokslinio darbo rezultatus ir užbaigia dar-bą. Išvados turi tiesiogiai išplaukti iš darbo ir nedubliuoti viena kitos. Išvadose turi būti formuluojami svarbiausi teiginiai, kurie yra tie-sioginiai atsakymai į iškeltą tikslą ir jo nulemtus uždavinius (pa-tartina, kad išvados būtų grupuojamos pagal iškeltus uždavinius, nors


13

jos neturi tiksliai sutapti). Jose necituojama, nesiekiama polemizuoti ar pateikti naujos faktinės medžiagos. Išvados turi paaiškinti skaitytojui, kiek autoriui pavyko išanalizuoti iškeltus klausimus ir kurie klausimai taip ir liko neatsakyti. Jei darbe buvo formuluojamos hipotezės ar gi-namieji teiginiai, tai šioje baigiamojoje darbo dalyje reikia parašyti, ar pavyko patvirtinti arba paneigti rašto darbo hipotezes ar ginamuosius teiginius. Išvadų vertė ir pagrįstumas priklauso ne tik nuo pasirinktos problemos, atlikto tyrimo, reikšmingas ir paties autoriaus mokslinis lygis, profesionalumas bei kompetencija.

rekomendacijos ir pasiūlymai gautiems rezultatams panaudoti bei toles-nėms tyrimų gairėms.

pateikiami bibliografiniai naudotos literatūros ir šaltinių aprašymai pagal bibliografinio aprašo taisykles. Sudarant šį sąrašą, jame nurodytini tik tie šaltiniai ir ta literatūra, kuri darbe svarstoma, tiriama, interpretuojama, vertinama ir kuri žymima išnašose. Visų pirma pateikiamas darbe panaudotos literatūros sąrašas, po to – šaltinių sąrašas. Taigi, reikia aiškiai atskirti tyrimo šaltinius ir literatūrą. Literatūros ir šaltinių sąrašas pateikiamas abėcėline tvarka. Jeigu rašto darbe remiamasi literatūra, kurioje naudojama ne lotyniška abėcėlė, jos pavadinimas turi būti transkribuotas lotyniškomis raidėmis ir įtrauktas į pagrindinį sąrašą (žr. 4 priedą).

gali būti (jeigu to reikia) pateikiami darbo pabaigoje. Šioje neprivalomoje darbo dalyje pateikiamos lentelės, schemos, diagramos, mokslinių šaltinių fotokopijos, žemėlapiai bei kita tyrimą iliustruojanti medžiaga. Lentelės, diagramos ar kiti priedai turi turėti pavadinimą ir eilės numerį. Jeigu vaizdinė medžiaga (pvz., lentelė) yra mažesnė negu puslapis, ji gali būti pateikta pagrindinėje darbo dalyje. Priedai – tai papildoma informacinė medžiaga, kurią rekomenduojama pateikti bakalauro ir magistro darbe (žr. 5 priedą).


14

1.3. RAŠTO DARBŲ PROPORCIJOS, APIMTYS IR APIPAVIDALINIMAS

Pagrindinė darbo dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. viso darbo (nesant priedų – ne mažiau kaip 85–88 proc.), įvadas, išvados, priedai – 30 proc. Pageidautina, kad įvadas sudarytų apie 7 proc., o išvados – apie 5 proc. viso darbo.

Rekomenduojamos šios įvairių rašto darbų apimtys:Referatų, t. y. nedidelės apimties mokslo darbų, apimtis nustato dėstytojas, tačiau ji negali būti mažesnė negu 4 puslapiai ir didesnė negu 15 puslapių.Kursinio darbo apimtis turi būti apie 15–20 puslapių.Tiriamojo darbo apimtis turėtų būti apie 17–25 puslapius.Bakalauro darbo apimtis – 35–45 puslapių (jei darbo tema reika-lauja didesnės apimties, bakalauro darbas gali būti išplėstas iki 55 puslapių).Magistro darbo apimtis – 50–70 puslapių (jei darbo tema reika-lauja didesnės apimties, magistro darbas gali būti išplėstas iki 80 puslapių).

Visiems rašto darbams keliami šie bendrieji apipavidalinimo reika-lavimai:

Rašoma tik vienoje lapo pusėje A4 formatu (210 X 297 mm, popie-riuje paliekant paraštes: viršutinė ir apatinė – po 20 mm, kairioji – 30 mm, dešinioji – 10 mm).Teksto šriftas: Times New Roman.Puslapiai, išskyrus titulinį ir turinio, numeruojami. Puslapio nume-ris rašomas lapo apatinės paraštės centre, arabiškais skaitmenimis, be taškų ir kablelių.Pagrindinio teksto raidyno dydis – 12.Antraščių teksto raidyno dydis gali būti paryškintas (Bold). Skyrių pavadinimų raidžių aukštis turi būti 16 pt., poskyrių – 14 pt.,


15

skirsnių – 12 pt. Darbo ir skyrių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis, poskyrių – mažosiomis raidėmis.Išnašų ar nuorodų teksto raidyno dydis – 10.Tarpų dydis tarp eilučių – 1,5 intervalo. Skyrių pavadinimai ati-traukiami nuo teksto per 2 eilučių intervalą, poskyrių – per 1,5 intervalą.Rašant iš naujos eilutės, tekstą reikia atitraukti nuo krašto 10–15 mm, pastraipoms nustatoma abipusė lygiuotė – tekstas sulygiuojamas ir pagal dešiniąją, ir pagal kairiąją paraštes.Rašto darbo lapai turi būti susegti segikliais (referatai tik susegami; aplankas nėra būtinas, draudžiama atskirus puslapius dėti į atskiras įmautes), kursiniai darbai įsegami į aplanką arba įmautę, o baka-lauro ir magistro darbai įrišami su spirale arba kietais viršeliais.Pristatant bakalauro ir magistro darbą į katedrą, reikia atnešti ne tik atspausdintus darbus, bet ir paruošto darbo kopiją, įrašytą kom-paktiniame diske (CD-R). Trečiajame darbo viršelio puslapyje turi būti įklijuotas vokas, kuriame įdėtas kompaktinis diskas su visu baigiamojo darbo tekstu, duomenų matrica (jei kiekybinis tyrimas), apklausų protokolais (jei kokybinis tyrimas), nuotraukomis ir kitais dokumentais. Galima disko ir neklijuoti, tik atnešti atskirai įdėjus į voką.

1.4. RAŠTO DARBŲ LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

Literatūrai yra priskiriama mokslinė tiriamoji literatūra. Tai moksli-ninkų parengti empiriniai arba teoriniai tiriamieji darbai, kurie gali būti skirstomi į šias rūšis:

, kurių apimtis didžiausia iš visų mokslinių dar-bų. Darbas paprastai skiriamas išsãmiai vienos problemos analizei. Monografijos dažniausiai rašomos vieno autoriaus, bet pastaruoju metu monografijomis vadinami ir kelių autorių kolektyvo parašyti darbai. Jie


16

vadinami kolektyvinėmis monografijomis. Pavyzdžiui, monografija vadi-namas Jan-Erik Lane darbas Konstitucija ir politikos teorija.4 Kolektyvinę monografiją Šiuolaikinė konstitucija: studijos apie užsienio šalių konsti-tucinį reguliavimą neseniai išleido Mykolo Romerio universiteto dėsty-tojai.5

periodiniuose moksliniuose žurnaluose – nedidelės apim-ties, mokslinio tyrimo rezultatais paremti moksliniai darbai. Pavyzdžiui, politologų mokslinių straipsnių galima rasti tokiuose moksliniuose leidiniuose kaip Politologija, Politikos mokslų almanachas, Tiltai, West

ir kituose.– nedidelės apim-

ties, dažniausiai konferencijos pranešimų pagrindu parašyti moksliniai straipsniai.

vidutinės apimties moksliniai darbai, kurie dar vadinami studijomis. Jie gali būti spausdi-nami kaip knyga arba kaip atskiras kokios nors leidinių serijos darbas. Pavyzdžiui, užsienio šalių universitetuose ir mokslo tyrimų institutuo-se yra leidžiamos leidinių serijos, kurios vadinamos Occasional Paper, Research Paper.

– doktorantūros studijų baigiamieji darbai. Dažnai šie darbai nėra publikuoti, skaitytojams prieinami kaip rankraščiai.

Tiek monografijos, tiek studijos, tiek straipsniai gali būti paruošti ne tik vieno tyrinėtojo, bet ir mokslininkų kolektyvo. Ruošiant straipsnio aprašus būtina nurodyti visus autorius. Jei monografijos autorių nėra daugiau kaip trys, tai būtina ruošiant aprašus nurodyti visus autorius. Jei autorių yra daugiau, o leidinys yra redaguotas, tai užtenka nurodyti

4 Nurodytos knygos aprašas: Lane, Jan-Erik. Konstitucija ir politikos teorija. Kaunas: Nauja-sis lankas, 2003.

5 Nurodytos knygos aprašas: Šiuolaikinė konstitucija: studijos apie užsienio šalių konstituci-nį reguliavimą. Kolektyvinė monografija. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidybos centras, 2005.


17

redaktorius. Konkrečius autorius tuomet būtina nurodyti, kai cituojamas konkretus skyrius. Studento susipažinimas su kuo platesne jo rašto darbui svarbia literatūra yra esminė sąlyga, užtikrinanti tiriamojo darbo kokybę.

Šaltiniai yra svarbi, o magistrantų referatams, bakalauro ir magistro rašto darbams, turintiems empirinę dalį, – būtina sąlyga, užtikrinanti pakankamą tyrimo kokybę. Darbo šaltiniai – tai empirika. Rašto darbo šaltiniai skirstomi į pirminius ir antrinius. Pirminiai šaltiniai yra moks-lininkų tyrimuose neapdoroti arba tik iš dalies apdoroti duomenys, rei-kalingi analitiniam darbui. Prie pirminių šaltinių galima priskirti so-ciologinių apklausų duomenis, tų duomenų suvestines, kitaip surinktus statistinius duomenis, politikų pasisakymus, interviu, spaudos straipsnius (priklausomai nuo rašto darbo pobūdžio), rinkimų kampanijų medžiagą, įstatyminius ir normatyvinius aktus, tarptautines sutartis, politinių insti-tucijų statutus bei dokumentus, kurie gali būti archyvuose, istorinius do-kumentus ir pan. Rašto darbuose galima remtis ir šaltinių publikacijomis, kurios būna pateikiamos arba atskirais leidiniais, arba mokslinių leidinių prieduose. Pirminiais šaltiniais yra laikomi pačių tyrimo autorių iš įvai-riais tyrimo metodais atliktų empirinių tyrimų surinkti duomenys.

Antriniai šaltiniai yra tie, kurie kopijuoja, interpretuoja ar vertina pir-minių šaltinių medžiagą. Antriniais šaltiniais galime vadinti institucijų administracinius raštus, ataskaitas, viešųjų tyrimų kampanijų pateikia-mas tyrimų ataskaitas, tarptautinių organizacijų pateikiamus duomenis, biografijas, laiškus, dienoraščius ir kita. Svarbu paminėti, kad tie patys egzistuojantys duomenys, priklausomai nuo pasirinkto analizės lygio, vienu atveju gali būti pirminiai, o kitu – antriniai šaltiniai. Pavyzdžiui, kai laikraščiuose skaičiuojame, kiek kartų tam tikras asmuo minimas straipsniuose, arba naudojame autobiografiją siekdami įvertinti autoriaus politinį lojalumą, tai laikraščiai ir autobiografija bus pirminiai šaltiniai. Jei autobiografijas naudojame norėdami suprasti politinius įvykius arba tiriame laikraščio lyderių politinę poziciją, tai šiuo atveju ir autobiogra-fijos, ir laikraščiai bus antriniai šaltiniai. Šaltinių atranką ir objektyvų jų įvertinimą lemia tinkamos metodologijos pasirinkimas bei aiškiai for-muluojami mokslinio tyrimo tikslai ir uždaviniai.


18

Apskritai visi šaltiniai gali būti skirstomi į šias grupes: statistiniai duomenys;teisės aktai;interviu;spausdinta žiniasklaida (laikraščiai, žurnalai);elektroninė žiniasklaida (televizijos laidos, reklamos ir kita);archyviniai duomenys;biografijos, autobiografijos ir memuarai;politinių partijų duomenys: programos, pranešimai, kalbos ir kita;ataskaitos (tarptautinių organizacijų, valdžios institucijų ir kita);žodynai, žinynai;kiti šaltiniai (sunkiai grupuojami šaltiniai, kurių negalima priskirti nė vienai iš anksčiau pateiktų grupių).

Bibliografinis literatūros ir šaltinių aprašas sudaromas abėcėlės tvar-ka ir pateikiamas darbo pabaigoje atskiru skyriumi. Visų pirma pateikia-mas naudotos literatūros sąrašas, po to – šaltinių sąrašas (žr. 4 priedą).

Literatūros aprašas gali būti dvejopas: 1. Jei nuorodos tekste pateikiamos skliausteliuose, tai apraše nurodo-

ma autoriaus pavardė, po kablelio rašoma pirma vardo raidė ir taškas. Tuomet skliausteliuose pateikiami leidinio leidimo metai, po skliaustelių pasvirusiu šriftu pateikiamas knygos pavadinimas ir dedamas taškas. Po taško pateikiamas leidyklos pavadinimas, dvitaškis ir leidimo vieta:

Kymlicka, W. (1989). Liberalism, Community, and Culture. Oxford:

Clarendon Press.

2. Jei nuorodos tekste pateikiamos išnašose puslapio apačioje, tai kny-gos aprašas išlieka panašus, bet keičiasi leidimo metų vieta. Jie rašomi aprašo gale, po leidimo vietos:


19

Kymlicka, W. Liberalism, Community, and Culture. Oxford:

Clarendon Press, 1989.

Abiem atvejais skiriasi ne tik leidimo metų vieta, bet ir pats aprašas pagal literatūros tipą, t. y. ar tai monografija, ar straipsnis.

darbo aprašas, tai jis turėtų būti toks:

-

Socialiniai mokslai: sociologija

arba

Socialiniai mokslai: sociologija

Darbai ir dienos, 2002,

parašytas skyrius, tai aprašas atrodo taip:

-

Do Political Campaigns Matter? .

arba

Do Political Campaigns Matter?

2002.

Political

Behavior of the American Electorate


20

arba

Political Behavior of

the American Electorate

Press, 1991.

Šaltinių aprašas pateikiamas atskirame sąraše, pagal abėcėlę, suskirsty-tas (jeigu reikia) į teisės aktus, spausdintos žiniasklaidos straipsnius, tarp-tautinių organizacijų ataskaitas, statistinius duomenis, įvairių institucijų interneto svetainių informaciją ir kita. Šaltinių aprašų seka yra tokia:

Jei pateikiamas straipsnio iš žurnalo ar laikraščio aprašas, tai jo seka: autoriaus pavardė bei – po kablelio – vardo pirmoji raidė, straipsnio pavadinimas, periodinio leidinio pavadinimas (kursyvu), leidinio duome-nys (data arba metai bei numeris), jeigu reikalinga – puslapiai.

Pvz.:

,

2002, Nr. 130. P. 2.

Lietuvos

Įvairiose interneto svetainėse esančių šaltinių aprašo seka: autoriaus pavardė bei – po kablelio – vardo pirmoji raidė, straipsnio pavadinimas, dokumento ar kito šaltinio pavadinimas, teksto tipas bei kiti įmanomi nustatyti duomenys apie tekstą, pavyzdžiui, periodinis leidinys (kursyvu), konferencijų medžiaga ir pan., leidinio duomenys (data arba metai bei numeris), jeigu įmanoma – puslapiai, visas interneto adresas, prierašas, kada žiūrėta informacija.

Pvz.:

Lietuvos rytas.


21

m

New African,

m

Teisės aktų aprašo seka: teisės akto pavadinimas, priėmimo data bei akto numeris, jei reikalinga – nurodoma aktą priėmusi institucija ir akto forma, nuoroda į „Valstybės žinias“ (santrumpa Žin.), publikavimo „Valstybės žiniose“ metai, dokumento eilės numeris, nuoroda į straipsnį (jeigu reikia).

Pvz.:

Ne Lietuvos teisės akto duomenys rašomi pagal atitinkamoje valstybėje ar organizacijoje nusistovėjusias taisykles, t. y. galima nurodyti akto ar jo oficialaus publikavimo duomenis, kur rasta ir kada žiūrėta.

Pvz.:

m

Organizacinių ir tvarkomųjų dokumentų aprašo seka: dokumento ti-pas, dokumento pavadinimas, data ir registracijos numeris, dokumento sudarytojas, dokumento internetinis, archyvinis šaltinis, raštvedybinis, registracijos numeris arba nuoroda į priedus (jeigu įmanoma).

Pvz.:

-


22

l

Interviu aprašo seka: autoriaus pavardė ir vardo pirmoji raidė, jei pa-teiktas – interviu pavadinimas (kursyvu), apklausos data, vieta ir apklau-susio asmens duomenys.

Pvz.:

1.5. RAŠTO DARBŲ NUORODŲ IR CITAVIMO TAISYKLĖS

Citata – tai pažodinis rašytinio ar skaitytinio teksto perteikimas. Rašant bet kokios apimties rašto darbą, privalu laikytis bendrųjų citavimo taisy-klių, sąlygotų mokslinės etikos reikalavimų.

Cituojamos literatūros ir šaltinių pažodinės ištraukos pateikiamos ka-butėse.

Citatų nuorodos gali būti pateikiamos dviem būdais: 1) Puslapio apačioje, išnašose, nurodant cituojamo leidinio autorių

ar autorius (pavardes ir pirmą vardo raidę), visą knygos ar šaltinio pa-vadinimą (kursyvu) (jeigu tai archyvinis dokumentas, būtina nurodyti dokumento pavadinimą, archyvinį fondą, dokumento parašymo metus, cituojamo lapo numerį), leidimo vietą, metus ir puslapį (visas leidinio aprašas pagal bibliografinio aprašo taisykles).

1 pavyzdys

-


23

_____________________6 Rekašius, R. Politinis dalyvavimas. (Red.) Krupavičius, A.; Luošaitis, A. -litinė sistema: sąranga ir raida. Vilnius: Poligrafija ir informatika, 2004. P. 221.

2) Tekste užbaigus kabutes, nuoroda pateikiama skliausteliuose, nu-rodant autoriaus pavardę (be vardo raidės), publikacijos leidimo metus bei puslapį. Nuoroda turi būti informatyvi ir leidžianti lengvai surasti cituojamą leidinį ar dokumentą. Visas aprašas pateikiamas literatūros ir šaltinių sąraše.

2 pavyzdys

Jeigu kalbama apie to paties autoriaus skirtingas publikacijas, išleistas tais pačiais metais, jas reikėtų išskirti pridedant raides a, b, c ir t. t. po publikacijos metų.

Pvz.:

Jeigu autoriaus mintis tekste komentuojama, o ne tiesiogiai cituojama, tai nurodoma taip:

6 Rienecker, L.; Jørgensen, P. S. Op. cit. P. 236–237. Taip pat žr.: Kniūkšta, P. Kanceliarinės kalbos patarimai. Vilnius, 1985.


24

Jeigu leidinys cituojamas kelis kartus iš eilės, pakanka nuorodos vietoje parašyti „ten pat, p. ...“ (arba .) ir nurodyti puslapį. Jeigu cituojamas tas pats puslapis, jo numerio nurodyti nereikia:

_________________________

1 Citizen Politics: Public Opinion and Political Parties in

Advanced Industrial Democracies

P. 161.

2

Vieną kartą cituoto leidinio pavadinimo toliau tekste viso pateikti ne-reikia. Užtenka nurodyti autorių, parašyti „Op. cit.“ (tai lotyniškai reiškia „cituotas kūrinys“) ir nurodyti puslapį:

_____________________________

2

Svarbu paminėti, kad ne visuomet užtenka nurodyti tik autoriaus pa-vardę ir rašyti „Op. cit.“. Jei tekste naudojami keli to paties autoriaus darbai, tuomet būtina nurodyti jų skiriamuosius ženklus, pavyzdžiui, leidimo metus (jei skirtingais metais parašyti) arba prirašyti raidę (a, b), jei to autoriaus tekstai parašyti tais pačiais metais.

_________________________________

2

Jeigu citatoje praleidžiamas tekstas, ta vieta žymima šiuo sutartiniu ženklu: <...>.

3 pavyzdys

-


25

Jeigu darbe pateikiama ilga citata (užimanti daugiau kaip 4 eilutes rašto darbo teksto), ji turi būti išskirta atitraukiant ją nuo paraštės ir paliekant po tuščią eilutę viršuje ir apačioje.

4 pavyzdys

-

-

Jeigu pačioje citatoje rašto darbo autorius įterpia savo komentarą, šis komentaras išskiriamas laužtiniais skliaustais:

Jeigu dalis citatos teksto neatitinka šiuolaikinės lietuvių kalbos rašybos taisyklių arba citatoje esanti lingvistinė struktūra nėra visiškai aiški, po jos rašoma [sic!].


26

5 pavyzdys

-

-

669

Jeigu norima savo darbe pateikti citatą, kuri cituojama kurio nors kito autoriaus knygoje ar kitame moksliniame darbe, t. y. norime cituoti mintis ne iš originalaus teksto, o iš ten, kur jis buvo cituotas, tai būtina nurodyti abu šaltinius nuorodoje ir literatūros apraše (tekste paminite tikrojo minčių autoriaus pavardę, o nuorodoje pateikiate knygos, kurioje radote citatą, aprašą).

6 pavyzdys

7

Jei norite savo darbe pateikti šiuos A. Navicko cituojamus C. Douzino žodžius, tai privalote nurodyti abu šaltinius. Pavyzdžiui, jūs rašote:

-

-

7 Žr. Navickas, A. Tuščiaviduriai žmogaus teisių šarvai // (Sud.) Laučius, V. Konservatizmo takoskyros. Vilnius: DPI, 2006. P. 24.


27

Jei jūs tekste nepaminite tikrojo minčių autoriaus, tai tuomet būtina jį nurodyti nuorodoje ir šaltinio apraše. Pavyzdžiui, jūs rašote:

-

-1

___________________________________________________________

1

Konservatizmo takoskyros

The End of Human Rights

1.6. RAŠTO DARBŲ KALBA

Rašto darbai rašomi lietuvių kalba. Rašto darbuose galima pateikti citatas originalo kalba tik tuo atveju, jeigu tai yra būtina tyrimo tiks-lams ir uždaviniams įvykdyti. Rašto darbų kalba turi būti rišli, nuosekli ir aiški, mintys išdėstytos suprantamai ir sistemingai. Privalu nepalikti korektūros klaidų.

Atskirais atvejais rašto darbai gali būti pateikiami ir užsienio kalba,jeigu tai yra suderinta su dėstytoju ir katedra.

Rašto darbuose reikia vengti tarptautinių žodžių, jeigu juos galima pakeisti lietuviškais atitikmenimis. Taip pat reikėtų vengti labai sudėtin-gų sakinių. Sakinys turi atskleisti vieną mintį, kuri turi būti aiški. Rašto darbo skaitytojas turi nesunkiai suprasti tai, ką studentas norėjo pasakyti. Antraip tai gali būti įvertinta kaip nekompetencijos ženklas. Apibendrintai galima pasakyti, kad rašto darbo kalba turi būti aiški.

Rašantysis gali pasirinkti, ar rašto darbe užsienio autorių ir kitų na-grinėjamų veikėjų vardus bei pavardes rašys naudodamas originalo, ar lietuvišką transkripciją, tačiau, pastaruoju atveju, pirmą kartą nurodant


28

asmenį būtina skliausteliuose įrašyti vardą ir pavardę originalo kalba (pvz., Džordžas Bušas (George W. Bush)).

Iš esmės rašto darbai turėtų būti adresuojami kolegoms, turintiems bendrųjų specialybės žinių, bet kalbamos srities ir jos problemų specialiai nestudijavusiems. Daugumą rašto darbų, ko gero, skaito tik dėstytojas ir oponentas, tačiau rašant darbą vis dėlto reiktų įsivaizduoti, kad jie atstovauja jūsų specialybės akademinei visuomenei. Taigi darbas rašo-mas ne konkrečiam profesoriui ar dėstytojui ir, žinoma, ne taip, kad jį „galėtų paskaityti kiekvienas gimnazistas“.8 Apskritai rašto darbe turi būti pagrindžiami visi pasirinkimai, kurie gali būti neaiškūs jį skaitančiam dėstytojui ar kitam jūsų akademinės bendruomenės dalies (būsimajam) specialistui.

1.7. RAŠTO DARBŲ RAŠYMAS, VERTINIMAS IR GYNIMAS

Rašant referatus I-II kursuose, pageidautina naudotis tradiciniu rašymo procesu: iš pradžių formuluoti problemą ir tada sukurti darbo struktūrą. Tik rašant referatus nuo III kurso ir kitų tipų rašto darbus, rekomenduo-tina naudoti naująjį rašymo procesą. Šių rekomendacijų pagrindas – I-II kursų studentams gali būti per daug sudėtinga dirbti pagal naująjį rašymo procesą.9

L. Rieneckerio ir P. S. Jørgenseno požiūris į rašto darbo rašymo pro-cesą kiek neįprastas Lietuvos akademinėje visuomenėje vyraujančiam šio proceso suvokimui. Autorių nuomone, dažniausiai produktyviau naudoti naująjį rašymo procesą, kuris labiausiai nuo tradicinio rašymo proceso skiriasi tuo, kad darbo problemos formuluotė, pati darbo struktūra, jį rašant dar ne skaitytojui (dėstytojui), nebūna aiški, atskiros dalys rašo-mos netolygiai ir nesistengiama jų tarpusavyje susieti. Tuo tarpu rašant

8 Plačiau apie tradicinį ir naująjį mokslinio rašymo procesus žr. Rienecker, L.; Jørgensen, P. S. Op. cit. P. 100.

9 Žr. ibid. P. 41–42.


29

tradiciniu rašymo procesu, prieš pradedant rašyti, aiškiai apibrėžiama problemos formuluotė, darbo struktūra ir pats darbas (arba tai gali būti ir darbo juodraštis) rašomas griežtai atsižvelgiant į jau nustatytą problemą. Žinoma, gero darbo kokybės ir vertinimo kriterijai yra vienodi rašant tiek tradiciniu, tiek naujuoju rašymo procesu.

Kai norime kalbėti apie skirtingų rašto darbų tipų vertinimo kriterijus, turime apibrėžti pačių darbų diferencijavimo kriterijus. Šiuo požiūriu naudinga yra perskyra tarp žinias atpasakojančių (angl. knowledge telling)ir žinias interpretuojančių (angl. knowledge transforming) darbų, sukurta amerikiečių mokslininkų Bereiterio ir Scardamalia’os. Žinias atpasako-jantys tekstai, arba naratyvai, iš esmės nėra priimtini universitete, tačiau realiai jų pasitaiko žemesniuosiuose universiteto kursuose.10 Galima gal-būt sutarti, kad referatai I-II kursuose gali būti žinias atpasakojantys. Tačiau jau nuo III kurso referatai turėtų turėti tiek atpasakojančio, tiek interpretuojančio darbo elementų. Kitų tipų rašto darbams, suprantama, visada taikomas reikalavimas būti žinias interpretuojančio pobūdžio.

Kuo skiriasi žinias atpasakojantys darbai nuo interpretuojančių? Pirmuosiuose nedaug nutolstama nuo literatūros (žinių), kuria remia-masi, iš esmės literatūra (žinios) atpasakojama, orientuojamasi į darbo pavadinimą (temą) (tai reiškia, kad autorius stengiasi pateikti viską, visas žinias, „kas rašoma [mokslinėse] knygose“ ta tema), vientisumas išlai-komas tik skyriaus ar poskyrio ribose, tokie darbai paremti iš esmės tik deskripcija; tuo tarpu pastaruosiuose iš esmės atitrūkstama nuo litera-tūros (žinių), literatūra (žinios) analizuojama, taikoma, orientuojamasi į darbo problemą (tai reiškia, kad problema tiriama ir to tyrimo tikslais literatūra (žinios) atrenkama ir apdorojama, vientisumas, sąsajos tarp dalių išlaikomos visame darbe, tokie darbai paremti analize, interpretacija. Kokie turėtų būti interpretuojančio rašto darbo kokybės kriterijai pagal žinių (literatūros) naudojimo pobūdį? L. Rieneckeris ir P. S. Jørgensenas pabrėžia tokius dalykus: literatūra, tiksliau, sąvokos, teorijos, metodai kritikuojami; nustatomas teiginių, randamų naudojamoje literatūroje, pagrįstumas; įvertinama paties rašto darbo autoriaus atlikta empirinės medžiagos (teoriniuose darbuose tai – teorijos, empiriniuose darbuose –

10 Žr. ibid. P. 47.


30

empiriniai duomenys ir teorijos) atranka, kitaip tariant, pagrindžiama, kodėl buvo pasirinkta viena, o ne kita medžiaga.11

L. Rieneckeris ir P. S. Jørgensenas siūlo traktuoti, kad darbai, kurie įvertinami 8 ir daugiau balų, turi būti daugiau ar mažiau analitinio po-būdžio.12

Paprastai žinias atpasakojantys studentai skaito per daug, rašo per ma-žai ir rašydami per retai kelia klausimus. Taigi, jei norite parašyti darbą, iš kurio matytųsi, kad sugebate panaudoti sukauptas politikos mokslų disciplinos žinias, reikia dirbti remiantis tokiais klausimais:

- Kaip galėčiau analizuoti / interpretuoti / vertinti ligšiolinį požiūrį ar nesutikti su juo, remdamasis tos disciplinos, iš kurios rašomas darbas, sąvokomis, teorijomis, metodais?

Pavyzdžiui, rašydamas darbą apie atgrasinimo (angl. detterence) strate-giją tarptautiniuose santykiuose, atrenkate žinias, kad daugelyje atgrasi-nimo teorijų valstybė suvokiama kaip racionalus, vientisas veikėjas. Tada iš karto galite įvertinti tai remdamasis turimomis tarptautinės politikos disciplinos žiniomis. Dėl to gali kilti jūsų išvada apie tai, kokios pagrin-dinės tarptautinių santykių koncepcijos (realizmo, pliuralizmo ar globa-lizmo pagal Paulo R. Viotti ir Marko V. Kauppi klasifikaciją) prielaidą tai atitinka. Taip pat, būdamas, tarkime, susipažinęs su Grahamo Allisono nacionalinio saugumo sprendimų priėmimo modeliais, galite pritaikyti šia tema turimas žinias ir pažymėti, kad daugelis atgrasinimo teorijų atitinka G. Allisono racionalios politikos modelį.

Derėtų atsižvelgti į L. Rieneckerio ir P. S. Jørgenseno siūlymą rašto darbo kokybės kriterijų pagrindu laikyti anglų edukologo Benjamino S. Bloomo kognityvinių tikslų taksonomiją. Sutarkime, kad žemesnio ly-

11 Žr. ibid. P. 41–42. Nors Danijoje, kurios aukštojo mokslo sistema ir ją reglamentuojančiais dokumentais remiasi L. Rieneckeris ir P. S. Jørgensenas, galioja 13 balų vertinimo sistema, tačiau kadangi 8 Danijoje reiškia įvertinimą „gerai“, galima teigti, jog Danijos ir Lietuvos vertinimo aukštojo mokslo sistemoje principai labai reikšmingai nesiskiria.

12 Žr. ibid. P. 44–45. Plačiau apie B. S. Bloomo taksonomiją žr. Gage, N. L.; Berliner, D. C. Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alma littera, 1994; .Paris, Bruxelles: De Boeck Univ., 1996. . Paris, Bruxel-les: De Boeck Univ., 1996.


31

gmens kognityviniai tikslai, kurių turėtų siekti žemesnių kursų studentai, yra tokie: žinoti (referuoti, atpažinti), suvokti (paaiškinti savais žodžiais). Aukštesnio lygmens kognityviniai tikslai, kurių siekia aukštesnių kursų studentai – taikyti (naudoti turimas disciplinos žinias tiriamų žinių at-žvilgiu), analizuoti (skaidyti į dalis, skirstyti); įžvelgti sistemą (struktūrą), sintezuoti (sieti atskiras darbo dalis į visumą, interpretuoti), vertinti (ver-tinti, remiantis įvairiais kriterijais).13 Žinoma, kaip pabrėžia L. Rieneckeris ir P. S. Jørgensenas, rašto darbe, kuriame siekiama aukštesnio lygmens kognityvinių tikslų, sudarant pagrindą jiems siekti, norima įgyvendinti ir žemesnio lygmens kognityvinius tikslus: „vargu ar galima įsivaizduoti gerą darbą be referuojančio skyriaus – tolesnės analizės pagrindo (tik paprastai to referato užtenka visiškai trumpo!)“.14

Pagrindiniai rašto darbų vertinimo kriterijai yra:

darbo hipotezių ar tezių formulavimas. Problema galima laikyti tai, apie ką trūksta mokslinių žinių, ką galima naujai ištirti. Rašant referatus I-II kursuose, problema galima laikyti sąvokas, teorijas, kurias galima svars-tyti, palyginti. Rašto darbo problema turi atitikti discipliną, iš kurios rašomas darbas (tarpdisciplininis darbo pobūdis gali būti apsvarstytas su dėstytoju). Patartina (referatuose net būtina) rašto darbe apsiriboti vienos siauros problemos aptarimu ar tyrimu, nes tai paprastai leidžia giliau ir išsamiau ją aptarti ar ištirti, išvengti apžvalginio darbo pobūdžio, kuris dažniausiai neišvengiamas, tiriant dvi ar daugiau problemų).

Darbo problema plėtojama pagal iškeliamus tikslus.

4 pavyzdys

).

13 Rienecker, L.; Jørgensen P. S. Op. cit. P. 45. 14 Žr. Rienecker, L.; Jørgensen P. S. Op. cit. P. 38–39.


32

).

).

Rašto darbo autorius privalo vartoti problemai aptarti ar tirti tinkančias mokslo sąvokas ir, žinoma (jei įmanoma (I-II kursų referate), o referate, rašoma-me nuo III kurso, ir kitų tipų rašto darbuose tai privaloma) teorijas bei (arba) metodus.

(bū-tina pagrįsti pagrindinius teiginius (hipotezes, tezes) ar, tiksliau, vieną pagrindine laikomą hipotezę ar tezę).

(rašto darbas turi atsakyti į klausimą, slypintį temos pavadinime arba iškeltoje problemoje).

. Lietuvos politologiniame diskurse.

(rašto darbas turi būti vientisas (jo sudedamųjų dalių susietumo prasme). Paaiškindami tai, L. Rieneckeris ir P. S. Jørgensenas teigia, kad rašto darbe kuo didesnėje teksto dalyje turi būti siejami atskiri teksto elementai (teorijos, sąvokos ar duomenys). Kita vertus, šių autorių įsitikinimu, darbo dėstymas turi būti išvadas pa-grindžiantis argumentas.15 Tai darbui suteikia ir vientisumo.

. (išnašų, bibliografijos, grafikų, lentelių

sudarymo taisyklės).

15 Žr. ibid. P. 118.


33

Citavimo taisyklių laikymasis (citavimo, kaip ir išnašų taisyklių, laikymasis glaudžiai susijęs su moksline etika).

Rašto darbų, kuriuos reikia ginti, vertinimo pagrindą sudaro pateiktas darbo tekstas. Įtakos turi ir autoriaus sugebėjimas gynimo metu pateikti pagrindinius darbo teiginius, paaiškinti ir pagrįsti darbo metodiką, kom-petentingai atsakyti į komisijos narių bei recenzento klausimus.

Bakalauro ir magistro darbai yra ginami viešai. Bakalauro darbo tinka-mumą ginti patvirtina darbo vadovas, kuris ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki numatyto viešojo gynimo pradžios pateikia savo atsiliepimą. Magistro darbo tinkamumą ginti patvirtina ne tik vadovas, bet ir trijų katedros dėstytojų komisija, kuri prieš mėnesį iki gynimo peržiūri darbus ir pateikia nurodymus, ką būtina ištaisyti.

Darbas ginamas politikos mokslų viešojo gynimo komisijos posėdyje. Tam tikslui studentas ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki gynimo kate-drai įteikia tinkamai parengto ir įrišto darbo tris egzempliorius (magistro baigiamajam darbui) ir du darbo egzempliorius (bakalauro baigiamajam darbui) kartu su kopija elektroninėje laikmenoje.

Baigiamojo darbo gynimas yra viešas ir vyksta Rektoriaus įsakymu pa-skirtos kvalifikacinės komisijos posėdyje. Gynimo pradžioje per 10–15 min. studentas pristato savo darbą, nurodydamas problemą, tikslą, uždavinius, apibūdina objektą, gautus rezultatus, taikytų metodikų patikimumą, su-pažindina su išvadomis ir jas pagrindžia, pateikia rekomendacijų. Vėliau jis privalo atsakyti į recenzento pastabas ir kvalifikacinės komisijos klau-simus. Sėkmingai apgynus darbą, kvalifikacinė komisija siūlo suteikti studentui atitinkamą kvalifikacinį laipsnį, numatytą studijų programoje. Pažymį rašo kiekvienas komisijos narys atskirai. Vėliau visi balai sudeda-mi ir suskaičiuojamas vidurkis, kuris apvalinamas iki sveikojo skaičiaus. Vertindama darbą, komisija gali atsižvelgti į vadovo bei recenzento atsi-liepimus, kuriuose darbas nėra vertinamas pažymiu.

Kvalifikacinės komisijos sprendimas yra galutinis ir apeliacine tvarka neskundžiamas. Apeliacijos dėl procedūrų pažeidimų svarstomos Studijų reguliamine nustatyta tvarka.


34

2. SPECIALIEJI NURODYMAI

2.1. REFERATAS

citatų santrauka ir loginis jų išdėstymas.Referatai rašomi laikantis bendrųjų rašto darbams keliamų reikalavimų.

Tai mažiausios apimties rašto darbas. Referato įvertinimas sudaro reikšmin-gą kaupiamojo balo dalį (10–25 proc.). A. Juškos ir V. Kunčino metodi-niuose patarimuose teigiama, jog nedidelės apimties rašto darbą patartina suskirstyti į ne daugiau kaip du ar tris skyrius, neskaitant įvado ir išvadų.

Studentas, rašydamas referatą I-II kursuose, turi įgyti pirminių kompi-liacijos, parafrazės ir referavimo įgūdžių, išmokti nuosekliai dėstyti savo moksliškai pagrįstą nuomonę ir medžiagą.

pat šaltinių medžiagos pateikimas, atsižvelgiant į pasirinktos temos pobūdį, jos objektą.

apžvalga, rašoma papunkčiui, ta pačia eilės tvarka. Jos gali prireikti apra-šant darbo šaltinius. Parafrazė turi pateikti bendrą vaizdą, ja neturi būti daroma atranka kaip referavimo atveju.16

Kaip rašo L. Rieneckeris ir P. S. Jørgensenas, referate užtenka svars-tyti disciplinos teorijas, apie jas turėti eksperto žinių17, jas, anot Paulo

16 Plačiau apie tokias žinias žr. ibid. P. 30–31.17 Kaip nurodo P. Ramsdeno koncepcija, suprasti teoriją ar kitas žinias reiškia susikurti savo

interpretuojamų sąvokų, teorijų, modelių prasmę, remiantis tomis žiniomis suvokti tikro-vę, t. y. gebėti pritaikyti tas žinias. Plačiau žr. Ramsden, P. Kaip mokyti aukštojoje mokyklo-je. Vilnius: Aidai, 2000.

35

Ramsdeno, suprasti18, o tyrimas ar studentų savarankiškai surinktų duo-menų naudojimas referate vis dėlto dar antraeilis, fakultatyvus dalykas.19

Pageidautina referate studento ginamą interpretaciją susieti su kitomis galimomis interpretacijomis. Pavyzdžiui, jei studentas rašo referatą „Tarptautinės sistemos poliariškumo problema“, kuriame gina nepolinę tarptautinės sistemos valdymo formą (globalinį valdymą), svarstydamas tai pagrindžiančias teorijas, jis gali palyginti globalinio valdymo teorijas su teorijomis, kurios pagrindžia vienpolę, dvipolę ar daugiapolę tarp-tautinę sistemą.

Labai svarbu nerašyti visko, ką referato autorius žino apie pasirinktą temą ar jau suformuluotą problemą. Šiuo požiūriu universiteto refera-tas iš esmės skiriasi nuo mokyklinio referato, kuriame pateikiama visa moksleivio surinkta medžiaga pasirinkta tema. Pavyzdžiui, moksleiviodarbe „Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai)“ pateikiamos lentelės, kuriose atsispindi partijos vadovybės, narių skaičiaus raida, iškovotų mandatų skaičius per įvairaus lygmens rinkimus, atpasakojami partijos programų teiginiai, liudijantys apie jos ideologinę priklausomybę ir pan. Universiteto referato tema iš panašios problematikos galėtų būti „Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partinės vadovybės ir parlamentarų santykio raida“.

Pradedant nuo III kurso, referatui būtina sąlyga yra pateikti nagri-nėjamų mokslinių darbų (iš esmės teorijų) naują interpretaciją ar bent pačios tų darbų (teorijų) koncepcijos naują interpretaciją. Originalumas nėra būtina referato parašymo sąlyga.

Nagrinėjant pasirinktą klausimą būtina remtis kitų autorių tyrimais. Jie ypač svarbūs, norint pagrįsti savo darbo teorinę kompetenciją, apginti savo išvadas. Tačiau yra būtinas saikas. Kitaip tariant, citatos negali nu-stelbti paties referato autoriaus.20

18 Žr. Rienecker, L.; Jørgensen P. S. Op. cit. P. 26.19 Žr. Juška, A.; Kučinskas, V. Metodiniai patarimai rašantiems kursinius, diplominius, magis-

tro baigiamuosius darbus ir daktaro disertacijas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 1998. P. 9.

20 Žr. Rienecker, L.; Jørgensen P. S. Op. cit. P. 43.

. Specialieji nurodymai

36

2.2. KURSINIS DARBAS

Kursinis darbas yra pirmas rimtas studento įgūdžių patikrinimo ir ugdymo žingsnis. Kursiniams darbams yra keliami aukštesni reikalavi-mai negu referatams, tačiau originalumas nėra būtinas. Kursinių darbų temas studentai renkasi semestro pradžioje. Jas pasiūlo katedros dės-tytojai, arba pats studentas, pasikonsultavęs su dėstytoju, gali pasiūlyti savo temą. Bakalauro kursiniame darbe pakanka nuosekliai kompiliuoti tyrimui atrinktą medžiagą. Magistranto kursinis darbas turi būti paremtas savarankiškai studento surinktais naujais duomenimis, jų apdorojimu, analize (taikoma empiriniam kursiniam darbui) arba turi būti paremtas ne tik nauja teorijų interpretacija, bet ir teorijos papildymu (taikoma teoriniam kursiniam darbui).

Rašant kursinį darbą, studentui privalu daugiau konsultuotis su dės-tytoju, aptariant pirmiausia darbo planą, o paskui ir iškylančias tyrimo problemas. Pagal kursinio darbo rašymo reikalavimus būtina remtis nuo 10 iki keliolikos (magistrantams – nuo 15 iki keliasdešimt) autorių teo-riniais ar empiriniais tekstais, pageidautina, jog studentas susipažintų su temos požiūriu svarbiais mokslo šaltiniais. Kadangi kursinio darbo apim-tis yra didesnė negu referato, tikslinga medžiagą pateikti 3 ar 4 skyriuose, neskaitant įvado ir išvadų. Kursinis darbas privalo būti apipavidalintas remiantis bendraisiais rašto darbų reikalavimais. Kursiniame darbe stu-dentas jau gali pateikti ir darbo priedus, iliustracinę medžiagą.

2.3. BAKALAURO IR MAGISTRO DARBAS

Bakalauro darbas rašomas baigiant bakalauro studijas. Studentui sėk-mingai apgynus bakalauro darbą, jam suteikiamas kvalifikacinis baka-lauro laipsnis. Bakalauro darbą rašančiam studentui yra skiriamas darbo vadovas – dėstytojas. Pasirinktą temą peržiūri katedra ir septintojo se-mestro pabaigoje tvirtina katedros posėdyje. Ne vėliau kaip prieš mėnesį


37

iki gynimo sesijos pradžios Rektoriaus įsakymu paskelbiama, kurie stu-dentai gins diplominius darbus. Bakalauro darbo parengimas reikalauja visų studento studijų metu įgytų žinių. Jis turi parodyti mokslinio darbo įgūdžius. Bakalauro darbe turi būti aptariamos reikšmingos teorijos bei praktinės veiklos klausimai.

Tuo tarpu magistro darbas vainikuoja šešerių metų studijas universitete. Jis rašomas pavasario semestro metu. Šio rašto darbo tiek apimtis, tiek reikš-mė yra didžiausia iš visų čia aptariamų rašto darbų. Magistro darbo temą siūlo vadovas, tačiau pats studentas taip pat gali pasiūlyti savo temą.

Temos nagrinėjimo prasme bakalauro darbas (magistro darbas dar labiau) turi ženkliai skirtis nuo kursinių darbų. Labai naudingas L. Rieneckerio ir P. S. Jørgenseno nurodytas rašto darbų reikalavimų diferencijavimo kriterijus yra keliamas klausimas, ar kuriamos naujos žinios. Iš aptariamų rašto darbų naujų žinių kūrimas kai kuriais atvejais gali būti būdingas magistro darbams, bet tai nėra privalomas reikalavimas. To reikalaujama iš daktaro disertacijų.21

DARBO RAŠYMAS

Rašant darbą, pirmiausia turi būti apsispręsta dėl darbo temos. Ji turi būti aiškiai suformuluota ir atitikti moksliniams darbams keliamus reikalavimus. Sutarus dėl temos, kuri darbo rašymo metu gali būti pa-tikslinta, su darbo vadovu turi būti suderinta darbo struktūra. Būtina įvardyti preliminarius skyrius ir jų pavadinimus, taip pat darbo atlikties terminus. Kartu su darbo vadovu privalu aiškiai suformuluoti tyrimo tikslą, uždavinius, aptarti reikiamą literatūrą ir šaltinius. Taip pat svarbu aiškiai apsibrėžti, kiek ir kokių šaltinių reikia siekiant užsibrėžto tikslo. Labai svarbu suvokti tai, kokie darbo metodai bus taikomi. Jų pasirin-kimą lemia tema bei nagrinėsima šaltinių bazė. Metodus verta aptarti su darbo vadovu, kadangi nuo jų sėkmingo pritaikymo priklauso viso tyrimo sėkmė. Tinkamai išsprendus minėtus klausimus, reikia pradėti nuodugniai studijuoti reikiamą literatūrą, taip pat kaupti reikalingų šal-

21 Žr. Juška, A.; Kučinskas, V. Op. cit. P. 37–38.


38

tinių medžiagą. Tyrimą privalu vykdyti kryptingai ir aiškiai planuojant atliekamus darbus. Patartina dažniau konsultuotis su darbo vadovu, kad jis žinotų, kokia yra darbo rašymo stadija.

Kaip jau minėta, visas darbo rašymo procesas turi būti suplanuotas ir suskirstytas į tam tikrus etapus. Galimi keli etapai: 1) pasirinktos te-mos literatūros paieška ir skaitymas; 2) darbo plano sudarymas; 3) įvado rašymas; 4) dėstomosios dalies rašymas; 5) išvadų ir literatūros sąrašo sudarymas; 6) viso teksto taisymas ir redagavimas. Visų etapų metu pri-valu atvykti į konsultacijas su darbo vadovu. Konsultacijos ne tik padeda rasti išeitį iš keblių situacijų, pagerina darbo kokybę, bet ir rodo studento darbo savarankiškumą. Nesikonsultavus su vadovu, negalima atnešti jau parašyto darbo, nes vadovas gali suabejoti pateikto darbo autoryste.

Literatūros paieška ir skaitymas yra labai svarbus etapas, padedantis geriau susipažinti su pasirinkta tema, pagrindiniais tą temą analizuojan-čiais moksliniais darbais, egzistuojančiomis teorijomis. Šis etapas yra ypač svarbus sudarant darbo planą. Pagal surinktą medžiagą daug lengviau suskirstyti savo analizuojamą problemą į dalis, t. y. susirašyti skyrių ir poskyrių pavadinimus. Darbo planas yra būtinas, nes jis padeda nuose-kliai atskleisti temą. Žinoma, planas darbo rašymo metu gali keistis, nes jį neretai pakoreguoja atsiradusi papildoma literatūra bei turimi šaltiniai. Dažnai pradinis planas labai pasikeičia, bet geriau kintantis planas negu jokio. Planavimas skatina mąstyti, nuosekliai dėlioti savo mintis ir nu-matyti būsimus darbus.

Kai planas paruošiamas, tada nustatomi jo įgyvendinimo terminai, t. y. apmąstoma, kiek laiko reikės parašyti kiekvienam iš numatytų skyrių. Paprastai pirmiausia rašomas preliminarus įvadas, kuris darbo rašymo pabaigoje yra papildomas ir pataisomas. Po įvado daugiausia laiko ski-riama pagrindinės dalies rašymui. Būtina bent savaitę iki galutinės darbo įteikimo dienos skirti viso darbo teksto redagavimui ir klaidų taisymui.

Jeigu referatams ar kursiniams darbams gali būti taikomos išimtys (kurias sąlygoja pasirinktos temos specifika), tai tiek bakalauro, tiek ma-gistro darbas vienareikšmiškai turi būti paremtas nauja mokslinių darbų (teorijų) interpretacija, teorijų papildymu (taikoma teoriniams darbams), naujų paties studento surinktų duomenų (kurie būna apdorojami pri-


39

klausomai nuo to, ar tai yra kokybinė, ar kiekybinė empirinė medžiaga) analize (taikoma darbams, turintiems empirinę dalį).

DARBO ĮVADAS IR JO STRUKTŪRA

Darbo įvadas yra labai svarbi ir reikšminga baigiamojo darbo dalis, kurioje rašantysis pristato savo temą skaitytojui. Bakalauro ir magistro darbo įvade tikslinga aiškiai atskirti (poskyriais) svarbiausias sudėtines dalis:

(ji skaitytojui pristato tyrimo problemą) arba -blema. Problema – tai teorinis arba praktinis klausimas, kurį būtina iša-nalizuoti ir rasti sprendimą. Čia galima nurodyti ir paaiškinti svarbiausias darbe vartojamas sąvokas bei terminus.

. Apžvelgus bendrus pasirinktos problematikos as-pektus, pristatomas pasirinktos temos aktualumas. Temos aktualumas – tai jos pagrindimas ir tiriamojo darbo aktualumo argumentavimas.

– aiškiai apibrėžtas, konkretus reiškinys, atsakantis į klausimą kas?

– aiškiai formuluojamas pagrindinis darbo tikslas ir jį atskleisti turintys uždaviniai. Darbo tikslas yra išspręsti analizuojamas problemas, pateikti naujus duomenis, nustatyti dėsningu-mus. Taigi, tyrimo tikslas turi būti glaudžiai susijęs su darbo problematika. Darbo uždaviniai – smulkesnės užduotys, sudėtinės darbo dalys. Jų ne-turėtų būti daug (atsižvelgiant į darbo skyrius, jų būna 4–6). Uždaviniai gali būti numeruojami ir išskiriami į atskiras eilutes.

. Tiriamuoju darbu atskleidžiama prognozė yra svarbiausia tyrimo sąlyga, o konkreti numatymo forma – hipotezė. Kartu hipotezė yra prielaida. Svarbu, kad hipotezę būtų įmanoma patikrinti. Gauti tyrimų duomenys patvirtina arba atmeta autoriaus iškeltą hipotezę. Atliekant tyrimą hipotezė keičiasi: ji tobulinama, gali būti netgi atmesta. Tada keliami nauji teiginiai. Hipotezės arba ginamieji teiginiai pagei-dautini, bet nebūtini tik magistro darbuose. Bakalauro darbe užtenka suformuluoto tikslo.


40

– tai esminis tiriamojo darbo tyrimo rezultatų požymis, akcentuojantis teorinį ir praktinį temos aktualumą, indėlį į mokslą.

. Pristatomi tyrimo instrumentai, t. y. metodolo-gija. Tyrimo metodologiją nulemia darbo turinys, problema, tikslas ir uždaviniai. Paaiškinama, kodėl taikytas interviu, dokumentų bei teisės aktų analizės, lyginamojo tyrimo bei kiti metodai.

. Pristatomi moksliniai tyrimai. Ši įvado dalis nukreipta į kiekybę, todėl reikia vengti recenzuoti pristatomus tekstus. Pagrindinė poskyrio užduotis – apibendrintai pateikti temos tyrimus, atkreipiant dėmesį į mokslines diskusijas bei klausimus, ku-rie jau yra ganėtinai aptarti ir didesnės polemikos nekelia. Baigdamas poskyrį magistro darbo autorius pateikia savo požiūrį į nagrinėjamus klausimus.

. Supažindinama su svarbiausiais nagrinėja-mai problematikai skirtais moksliniais darbais bei autoriais. Pagirtinas autorių nuomonių vertinimas, atskleidžiantis jų stipriąsias ir silpnąsias puses. Pristatant šaltinius siūloma juos išskirti, įvertinant pačius svar-biausius. Ši dalis būtina tiek bakalaurų, tiek magistrų darbams.

. Trumpai pristatoma atskiruose skyriuose nagrinėjama problematika.

TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ

Tyrimo duomenų analizės procesas priklauso nuo pasirinkto tyri-mo modelio. Tyrimo modeliai yra klasifikuojami į toliau pateikiamus tipus:

– tai sąlygų, situacijų ir įvykių, kurie vyko pra-eityje, aprašymas bei mėginimas juos paaiškinti.

pateikia informaciją apie sąlygas, situacijas ir įvykius, kurie vyksta dabar.

apima ryšių tarp kintamųjų paiešką, naudo-jant įvairius statistinius asociatyvumo matus.


41

siekiama išsiaiškinti priežastines sąsajas tarp kintamųjų, stebint egzistuojantį reiškinį.

naudojamas tais atvejais, kai galima sis-temingai manipuliuoti vieną ar daugiau „priežasčių“ apibrėžiančiais kintamaisiais, norint išsiaiškinti jų „įtaką“ kitiems kintamiesiems.

siekiama išsiaiškinti pavienio reiškinio ar individo santykį su veikiančia politine arba socialine-kultūrine aplin-ka.

paprastai sudaro įvykių, vykstančių tam tikroje grupėje, aprašymas, remiantis grupės individų sąveika socialinės kultū-ros normų, įsitikinimų kontekste.

sutelkia dėmesį į sąveiką tarp atliekamo tyrimo ir naujo „produkto“ kūrimo bei jo įvertinimo, kai ši informacija nau-dojama reiškiniui modifikuoti, koreguoti.

siekiama išsiaiškinti ne mažiau kaip dviejų reiškinių, institucijų ar individų panašumus ir skirtumus.

Be šių paminėtų tyrimų, yra ir kitų. Svarbiausia apibrėžti, kokio tipo tyrimas atliekamas.

ŠALTINIŲ MEDŽIAGOS KAUPIMAS

Toliau kalbėsime apie būdus ir metodus, reikalingus tyrimo medžiagai ar duomenims surinkti.

Paprasčiausias šaltinių duomenų kaupimo metodas yra stebėjimas.Kitaip tariant, šiuo atveju medžiaga kaupiama tikslingai stebint tiriamus reiškinius. Didžiausias mokslinio stebėjimo metodo privalumas yra tas, jog tiriamas reiškinys stebimas natūraliomis sąlygomis, todėl surinkta informacija yra esminė, leidžia padaryti reikšmingas išvadas. Svarbu priminti, kad kasdienis stebėjimas negali būti vadinamas moksliniu stebėjimu, nes pastarasis yra tikslinis, suplanuotas ir vykdomas pagal nustatytus kriterijus.

– tai metodas, kada tyrimo medžiaga renkama apklausiant


42

žmones. Naudojamos dvi metodo formos: standartizuota, kai visiems apklausos dalyviams pateikiami tie patys klausimai; laisva, kai pokalbio temos nėra iš anksto suvaržytos anketinių klausimų.

Labai patogus anketų metodas. Naudojant šį metodą, prelegentams pateikiamas klausimynas su uždarais ir (arba) atvirais klausimais raštu. Jie turi būti gerai apgalvoti, nes patikslinti klausimo formuluotės res-pondentui nebus galimybės.

Pastaruoju metu gana plačiai taikomas turinio analizės metodas. Jis gali būti pritaikomas spaudos tekstų tyrimams, nes jį pasitelkiant didelės apimties tekstus galima suvesti į kelis raktinius teiginius, atspindinčius viso informacinio masyvo esmę. Šis metodas gali būti taikomas glaudžio-je sąveikoje su matematiniais-statistiniais metodais, leidžiančiais infor-macinėmis technologijomis duomenis pateikti matematiniu tikslumu.

Surinkti tyrimo duomenys pateikiami teksto, taip pat lentelių, dia-gramų ir kitų iliustruojančių priemonių pavidalu.

Teorinės analizės metodas padeda minėtais metodais surinktą me-džiagą sugrupuoti ir nuosekliai pateikti savo darbe, drauge papildant bibliografine medžiaga.

DARBO IŠVADOS

Visas darbe atliktas tyrimas apibendrinamas išvadomis. Išvadų for-mulavimas yra ne mažiau atsakingas nei įvadinės ar pagrindinės dalies dėstymas, nes išvadose turi glaustai atsispindėti viso tyrimo rezultatai. Išvadas privalu sunumeruoti. Bakalauro darbe jų paprastai būna 5–6, o magistro – 6–10 (būtina, kad jos neatitrūktų nuo įvade suformuluotų uždavinių). Magistro darbo išvadoms keliami beveik analogiški reikala-vimai, kaip ir bakalauro darbams. Išvados yra refleksyvi analizė ir kartu numatymas, kur ir kaip atlikto tyrimo rezultatai gali būti panaudojami, kiek jie reikšmingi kitiems tyrimams. Galiausiai pateikiami siūlymai ir rekomendacijos, kur kokiais atvejais galima atlikto tyrimo duomenis panaudoti, kokia turi būti jų naudojimo metodika. Šie duomenys ir sudaro tikrąją bakalauro ar magistro darbo vertę.


43

Formuluoti galutines darbo išvadas padeda tai, kad kiekvieno darbo skyrius buvo užbaigtas trumpais apibendrinimais, kuriuose atsispindi tyrimo dalies rezultatai. Formuluojant išvadas reikia vengti kraštutinu-mų – pernelyg plačių ir kategoriškų išvadų bei pernelyg didelio kuklumo ar baimės dėl gautų tyrimo rezultatų.

BAKALAURO IR MAGISTRO DARBO SANTRAUKA LIETUVIŲ IR PASIRINKTA UŽSIENIO KALBA

Santrauka padeda skaitytojui suprasti, apie ką studentas rašo savo darbe. Santrauka (vieno puslapio apimties) pateikiama bakalauro ir magistro darbo pradžioje, tuoj po turinio.

Joje turėtų atsispindėti esminiai tyrimo aspektai:pirmiausia užrašoma darbo tema pasirinkta užsienio kalba (pa-

prastai anglų kalba);tyrimo suformuluota problema bei tyrimo objektas;tyrimo tikslas ir uždaviniai;taikyti tyrimo metodai;tyrimo rezultatai;pagrindiniai tyrimo išvadų teiginiai.

Nors šiame skyriuje bakalauro ir magistro darbams keliami reika-lavimai pristatomi greta, akivaizdu, kad bakalauro ir magistro baigia-miesiems darbams nėra keliami vienodi reikalavimai ir jie yra vertina-mi nevienodai. Šie darbai atspindi studijų metu įgytas žinias, parodo studento gebėjimus savarankiškai dirbti su šaltiniais, tinkamai vartoti profesinius terminus, taikyti tiriamojo darbo metodus, tiksliai ir logiškai dėstyti mintis bei daryti savarankiškas išvadas. Magistro darbas yra kur kas didesnis ir sudėtingesnis darbas, ir jis turi tik jam būdingus (priva-lomus) rašymo ir darbo gynimo aspektus.


44

BAIGIAMASIS ŽODIS

Rašto darbų rašymas gali būti ir labai įdomus, ir labai varginantis. Siūlome atkreipti dėmesį į keletą svarbių dalykų, kad rašymo procesas ir galutinis rezultatas jūsų nenuviltų:

-so etapas. Taigi rašydami: 1) rinkitės tokią temą, kuri iš tikrųjų jus domina, apie kurią norite daugiau sužinoti. Jei temą rašys susidomėjęs autorius, tai didesnė tikimybė, kad jis sugebės sudominti ir skaitytoją; 2) venkite temų, kurios buvo plačiai analizuotos kitų studentų ar mokslininkų, nors jos ir atrodo labai patrauklios; 3) nebijokite dėl temos konsultuotis su dėstytojais, kurie kvalifikuotai gali jums patarti dėl jos tinkamumo rašto darbui.

intensyviai dirbti, tačiau tik rašydami mes ir išmokstame rašyti.-

tas jūsų darbas. Žinodamas auditoriją, autorius gali parinkti tinkamą formatą, detalumo lygį, tinkamą žodyną.

-fiką. Galite susitarti susitikti su dėstytoju ir aptarti savo nuveiktus bei planuojamus darbus kas savaitę, kas mėnesį arba tik tuomet, kai jums reikia patarimo. Svarbiausia, kad jums parankiausias darbo ritmas būtų aptartas iš anksto ir vėliau nesukeltų konfliktų su dėstytoju bei nepa-kenktų jūsų darbo kokybei.

Mokslo darbų rašymas reikalauja specialių įgūdžių, bet jų galima įgyti rašant įvairaus sudėtingumo rašto darbus. Metodinių rekomendacijų suda-rytoja tikisi, jog išdėstyti metodiniai patarimai bus naudingi studentams, rašantiems politikos mokslų rašto darbus, ir padės užtikrinti formalių reikalavimų, mokslinės etikos laikymąsi ir bendrąją studijų kokybę.

45

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Bončkutė, R. (2001). .Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.

2. Gage, N. L.; Berliner, D. C. (1994). Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alma littera.

3. Glemža, L. (2002). . Kaunas.4. Ivanovas, B.; Unikaitė, I.; Gedutis, M. (2004). Metodiniai nurodymai poli-

tikos mokslų krypties studentų rašto darbams. Mokomoji knyga. Kaunas: VDU leidykla.

5. Juška, A.; Kučinskas, V. (1998). Metodiniai patarimai rašantiems kursinius, diplominius, magistro baigiamuosius darbus ir daktaro disertacijas. Klaipė-da: Klaipėdos universiteto leidykla.

. (1996). Paris, Bruxelles: De Boeck Univ.

7. Neutrality in Political Science. (1993). In: Taylor Ch. Philosophical Papers.Vol. 2: . Cambridge: Cambridge Univer-sity Press.

8. Novagrockienė, J. (2001). Politikos mokslo pagrindai. Paskaitų konspektai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

9. Ramsden, P. (2000). Kaip mokyti aukštojoje mokykloje. Vilnius: Aidai.10. Rienecker, L.; Jørgensen, P. S. (2003). Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius:

Aidai.

Publishers. (1993). 14th edition. Chicago, London.

46

PRIEDAI

1 PRIEDAS. TITULINIŲ RAŠTO DARBŲ REFERATO, KURSINIO, BAKALAURO IR MAGISTRO LAPŲPAVYZDŽIAI

47

22

23

23

24

26

Kaunas, 2009

22 Times New Roman, 14 p. didžiosios raidės, pajuodintas šriftas.23 Times New Roman, 12 p. didžiosios raidės, pajuodintas šriftas.24 Times New Roman, 14 p.25 Times New Roman, 14 p. didžiosios raidės, pajuodintas šriftas.26 Times New Roman, 14 p.

Priedai

48

27

28

28

29

30

31

Kaunas, 2009

27 Times New Roman, 14 p. didžiosios raidės, pajuodintas šriftas.28 Times New Roman, 12 p. didžiosios raidės, pajuodintas šriftas.29 Times New Roman, 14 p.30 Times New Roman, 14 p. didžiosios raidės, pajuodintas šriftas.31 Times New Roman, 14 p.

Priedai

49

32

33

33

34

35

34

_______________ __________ ________

Apginta__________________ __________ ________

Kaunas, 2009

32 Times New Roman, 14 p. didžiosios raidės.33 Times New Roman, 12 p. didžiosios raidės.34 Times New Roman, 14 p.35 Times New Roman, 14 p. didžiosios raidės, pajuodintas šriftas.

Priedai

50

36

37

37

38

39

38

_________________ ________ ________

Apginta__________________ __________ ________

Kaunas, 2009


Priedai

51

40

41

41

42

43

42

_______________ __________ ________

Apginta__________________ __________ ________

Kaunas, 2009


Priedai

52

2 PRIEDAS. RAŠTO DARBO TURINIO PAVYZDYS44

Turinys

....................................................................

..........................................................................................

................................................................................................

........................................................

1.1. ..............................................................

........................................................................

..................................................................

.............................................

2.1. .................................................................

...............................

.........................................................................

...................................................................

3. .........................

.......................................

3.1.1. Kova su komunizmu........................................................

.........................................................

....................................................

..........................

...........................................................

.....................

.....................................................................

......................................................

.....................................

.............................................

.................................

................................................................................................

..............................................................

44 Turinio pavyzdys paimtas iš Gintarės Žukaitės bakalauro darbo „Kolumbijos konflikto re-guliavimas: išorinių JAV, JTO ir ES faktorių vaidmuo“, rašyto 2007 m.

Priedai

53

3 PRIEDAS. RAŠTO DARBO SANTRUMPŲ SĄRAŠO PAVYZDYS

Priedai

54

4 PRIEDAS. RAŠTO DARBO LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠO PAVYZDYS

1. Imagined Communities. London:

Nationalism Reframed: Nationhood

and the National Question in the New Europe

3. Kymlicka, W. (1989). Liberalism, Community, and Culture.

Oxford: Clarendon Press.

The Baltic Revolution: Estonia, Latvia,

Lithuania and the Path to Independence

Theory of Justice. Oxford: Oxford

6.

Political Theory

Europe-Asia Studies, 47 (July). P. 731–764.

Journal

of Peace Research

Priedai

55

. Migration Politics

in EU: proceedings of the conference.

The Model of Ethnic Democracy:

Characterization, Cases, and Comparisons

New Baltic Barometer III: A Survey Study.

12. Citizenship Statistics

l;

13. Constitution of the Republic of Estonia, approved on June

28, 1992 -

2001 02 1 .

Priedai

56

Interviu

Latvijos migracijos politika

Estijos migracijos politika

Lietuvos rytas, 2000 11 06.

Diena, 2001 01 18.

-

20. Agenda 2000

21. Latvia. Human Development Report

m

Consular Information

of Latvian Ministry of Foreign Affairs

m

Priedai

57

23. Non-Estonian Education and Non-Estonian Schools in

Estonia m -

Priedai

58

5 PRIEDAS. LENTELĖS, GRAFIKAI IR SCHEMOS

Lentelės, grafikai, schemos, paveikslai, žemėlapiai gali būti tekste bei prieduose. Visos lentelės, grafikai bei schemos turi turėti pavadinimus ir numerius. Lentelių, grafikų, schemų numeracija yra atskira. Lentelės pavadinimas rašomas mažosiomis raidėmis virš lentelės lygiuojant iš kai-rės. Numeris rašomas prieš lentelės pavadinimą. Po lentele sumažintu šriftu 11 pt. nurodomi šaltiniai, kuriais remiantis ji sudaryta. Pavyzdžiui, lentelė (grafikas, schema, diagrama) sudaryta remiantis: Tarnautojų re-

Jei lentelių ar (ir) grafikų yra daugiau nei penki, galima sudaryti atskirą jų sąrašą (žr. 6 priedą), kuris pateikiamas prieš įvadą.

Lentelių negalima skaidyti į du ar daugiau puslapių. Didelės lentelės dedamos prieduose.

1 pavyzdys

Apgalvoti / tiksliniai poveikiai Neapgalvoti / netiksliniai poveikiaiMikro- poveikiai

IndividualūsŽinių gavimasSuvokimo pokyčiaiMobilizacijaAktyvinimasĮtikinimasPastiprinimasPerviliojimas

Žinių gavimasSuvokimo pokyčiai(De)motyvavimasPalaikymas / susvetimėjimas

Makro-poveikiai

Sėkmė rinkimuoseDarbotvarkės nustatymasViešųjų debatų formavimasVisuomenės žinios, informuo-tumas

Elito atsakomybės sumažėjimas(De)legitimacija(De)mobilizavimasElito transformacijaPartijos transformacija

Šaltinis. Sudaryta pagal Farrell, David M. and Schmitt-Beck, Rudiger (ed.). ? London and New York: Routledge, 2002. P. 13.

Priedai

59

2 pavyzdys

Karas

.

45 Žr. Paluckaitė, R. Antrasis Kongo pilietinis konfliktas: išorinių aktorių vaidmuo. Bakalauro darbas. Kaunas, 2007. P. 10.

Priedai

60

3 pavyzdys

.

70

117

59

22

40

72

0

20

40

60

80

100

120

140

Bendro

46

46 Žr. Daugalaitė, I. -panijos Kauno miesto ir Šilutės rajono atvejai. Bakalauro darbas. Kaunas, 2007.

Priedai

61

4 pavyzdys

Freedom House’s Annual Global Survey.

2007.

f 47

47 Žr. Visockytė, E. Nuo vienpartinės link daugiapartinės sistemos: Tanzanijos ir Zambijos atvejai. Bakalauro darbas. Kaunas, 2007.

Priedai

62

6 PRIEDAS. LENTELIŲ IR GRAFIKŲ SĄRAŠAS

Demokratizacijos bangos pagal S. P. Huntington ..............

....................7

............

...26

30

... 33

.

...47

................

................6

..............................................................................8

..................................................................................

...................................................................................... 27

....

Un21 Parengė: Unikaitė-Jakuntavičienė, Ingrida Politikos mokslų krypties studentų rašto darbų rašymas ir pristatymas: mokomoji

metodinių nurodymų knyga / Parengė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė. – Kaunas: Vy-tauto Didžiojo universitetas, 2009. – 64 p., iliustr.

ISSN 978-9955-12-503-7

Metodinių nurodymų priemonė skirta tiek pradedantiems, tiek baigiantiems studijas politikos mokslų studentams, rengiantiems įvairius rašto darbus: esė, referatus, kursinius, bakalauro, magistro baigimo. Pirmoje dalyje pateikiami svarbiausi bendrieji, o antroje dalyje pristatomi kiekvienai rašto darbų grupei keliami specifiniai reikalavimai.

UDK 378.6:378.2(474.5)(072)

Politikos mokslų krypties studentų rašto darbų rašymas ir pristatymas: mokomoji metodinių nurodymų knyga

Parengė: dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė

Redaktorė Simona GrušaitėViršelio autorė, maketuotoja Rasa Švobaitė

Išleido Vytauto Didžiojo universitetas, S. Daukanto g. 27, LT–44249 Kaunas

politikos mokslų krypties studentų rašto darbų rašymas ir pristatymas

Documents