olimpinĖ panorama 2013 balandis/nr. 4 (44)

OLIMPINĖ PANORAMA2013 BALANDIS | Nr. 4 (44) LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

ARVYDASJUOZAITIS

VĖLIAVOS NULEISTI

NEGALIMA

JAUNIEJITALENTAIĮKVEPIANTYS

PASIEKIMAI

BRONIUS VYŠNIAUSKAS

NEPAILSTANTIS SUNKIAATLEČIŲ

KALVIS

VILMARIMŠAITĖIŠŠŪKIAI – NE TIK TRASOJE

3OLIMPINĖ PANORAMA

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalasNr. 4 (44), 2013 m.

Mieli skaitytojai,

praėjusiame žurnalo numeryje rašiau, kad su sportiniais ir olimpi-niais idealais smurtas nesuderinamas. Tad žinia, jog Bostone, kuria-me simboliškai Patriotų dieną rengiamas tradicinis maratonas, įvy-ko tragedija ir ši sporto šventė buvo paženklinta terorizmo sukelto skausmo, ypač sukrėtė. Sakoma, kad teroristai renkasi tuos taikinius, kurie sulaukia didelio dėmesio – tada ir jų veiksmų poveikio simbo-linė galia stipresnė. Tačiau simboliai kuriami ne tik veiksmo vykdy-tojų, bet ir jo liudininkų, amžininkų.

Įsiklausykime, ką kalbėjo tragedijos paliesti renginio dalyviai, miesto gyventojai, kokią vienybę demonstravo. Prisiminkime, kaip puolė padėti sužeistiesiems, negalvodami, kad šalia gali įvykti dar vienas sprogimas ir jie patys gali tapti aukomis. Galbūt – norėtųsi tikėti – skausmui aprimus, ši tragedija ne vieną padarys stipresnį, atkreips dėmesį į tikrąją sporto prasmę. Ne medalių skaičius, ne žiniasklaidos ir rėmėjų dėmesys yra tikroji sporto dvasia, o kiekvie-no noras stengtis, tobulėti, turėti viltį ir jos siekti...

Besistengiančių ir pasiekiančių yra. Pakanka tik apsidairyti. Štai pernai gruodį Europos jaunimo iki 20 m. sunkiosios atleti-kos čempionate aukso medalį pelnęs dvidešimtmetis Žygiman-tas Stanulis balandžio viduryje vykusiame Europos suaugusiųjų čempionate iškovojo bronzą. Irkluotojai puikiai pasirodė Italijoje vykusioje regatoje – iškovojo net septynis medalius, Diana Lo-bačevskė triumfavo Hamburgo maratone, jaunieji boksininkai šauniai pasirodė turnyre Helsinkyje. Taigi džiaugtis turime kuo!

Tikiu, kad pergalei svarbios ne tik treniruočių sąlygos, bet ir de-ramas dėmesys – ne vien jauniesiems sportininkams, bet ir jų tre-neriams bei kitiems jiems talkinantiems asmenims. Neatsitiktinai komitete surengėme vasarį Brašove vykusiame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje dalyvavusių mūsų šalies sportininkų, jų tre-nerių ir kitų varžyboms padėjusių rengtis asmenų pagerbimo cere-moniją. Renginio akimirkų rasite ir šiame žurnalo numeryje.

Dėmesio sportininkai sulaukė ir iš privataus sektoriaus – pasira-šėme bendradarbiavimo sutartį su sporto ir sveikatingumo klubų tinklu „Impuls“. Ši įmonė šalies olimpinės rinktinės kandidatams ir olimpinės pamainos sportininkams suteikė galimybę ketverius metus nemokamai sportuoti „Impuls“ klubuose bei naudotis jų tei-kiamomis sveikatinimo paslaugomis. Žinoma, tikslinės treniruotės vyks specializuotose sporto bazėse, tačiau šis bendradarbiavimas sudarys puikių papildomų galimybių bendrajam sportininkų fi zi-niam pasirengimui gerinti.

Balandžio viduryje šalyje sulaukta didelio tarptautinės sporto žiniasklaidos dėmesio – Vilniuje praūžė pasaulio kiokušin karatė čempionatas. Renginys pavyko puikiai – neliko nuvilti tie, kurie pa-tikėjo lietuviams jį organizuoti. Žinoma, reikia pasidžiaugti ir gau-sybe medalių, kuriuos iškovojo mūsų šalies sportininkai. Akylesnis skaitytojas gali paklausti: „Karatė nėra olimpinė sporto šaka, kodėl aptariate ją savo žodyje?“ Atsakyti galiu labai paprastai – pirma, ši

sportine disciplina pasižyminti ir agresiją mokanti valdyti sporto šaka labai populiari mūsų šalyje, taigi reikšmingai ir praktiškai pri-sideda prie sveikos gyvensenos propagavimo.

Be to, karatė, kaip ir 3x3 krepšinis, siekia tapti olimpine sporto šaka. Žinoma, tai nebus paprasta, tačiau turime jau dabar matyti platesnę perspektyvą. Galiausiai reikia pasidžiaugti, kad mūsų spor-to vadybininkų patirtis vertinama pasaulyje. Tą rodo ir neseniai mus pasiekusi žinia, kad LTOK garbės prezidentas Artūras Poviliūnas pa-kviestas darbuotis Europos olimpinių komitetų koordinacinėje ko-misijoje, kurios tikslas – padėti surengti 2015 m. Baku vyksiančias pirmąsias Europos žaidynes.

Didesnio dėmesio sulaukė ir mūsų treneriai – subūrėme juos į LTOK trenerių komisiją. Balandį susirinkę į pirmąjį posėdį treneriai iš-sakė aktualias problemas, svarstė, kaip jas reikėtų spręsti. Tai gražus pavyzdys, kai suteikta platforma leidžia formuluoti bendrą poziciją ir taip siekti pokyčių. Būtent dėl to atgaivinome ir sporto nevyriau-sybinių organizacijų vadovų susirinkimus (neformaliai vadinamus prezidentų taryba). Tikime, kad išdiskutuota ir argumentuotai iš-reikšta pozicija padės greičiau spręsti opius sporto klausimus. Vilia-mės, kad valstybinio sektoriaus atstovai joje matys deramą partnerį.

Šie metai Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui – jubiliejiniai. Gruodį minėsime organizacijos atkūrimo 25-erių metų sukaktį. Bus puiki proga pažvelgti į nueitą kelią, įvertinti ateities tikslus. Šia pro-ga žurnale pradedame interviu ciklą su LTOK atkūrimo iniciatoriais ir aktyviais dalyviais. Jūsų dėmesiui – pirmasis pokalbis su LTOK vi-ceprezidentu fi losofu Arvydu Juozaičiu. Manau, šis tekstas – gražus simbolis to, kad siekdamas tikslo sunkumų neišvengsi, tačiau visada svarbus pasiryžimas ir tikėjimas bei aiškus savo veiksmų prasmės suvokimas. Tuo ryžtu bei tikėjimu spinduliuoja ir žurnalui kalbintas treneris Bronius Vyšniauskas, olimpietė Vilma Rimšaitė, jaunosios sporto žvaigždutės. To pasiryžimo ir tikėjimo linkiu kiekvienam.

Tad gero jums skaitymo ir pirmyn kartu su pavasariu!

Daina Gudzinevičiūtė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė

ISSN 1648-6331Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvėTiražas: 4400 egz.

Adresas: Olimpiečių g. 15, LT-09200 VilniusEl. paštas: [email protected]

Redaktorius Bronius ČekanauskasFotografas Alfredas PliadisStilistė korektorė Inga Jarmalaitė-NecelienėDizaineris Vytautas Gimžauskas

Viršelyje BMX dviratininkė

Vilma Rimšaitė

Norint dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“

SKAITYTOJAMSSKAITYTOJAMS

4 OLIMPINĖ PANORAMA

JUBILIEJUSJUBILIEJUS

IŠ KARTOS Į KARTĄIŠ KARTOS Į KARTĄTarp tų, kurie dalyvavo LTOK būstinėje vykusio-je Lietuvos olimpiečių asociacijos (LOA) atas-kaitinėje konferencijoje, galėjai sutikti ir 1960 m. Romos olimpinių žaidynių vicečempioną irkluotoją Antaną Bagdonavičių, ir dar neatvė-susį po kovų Londono olimpiniuose vandeny-se baidarininką Egidijų Balčiūną. Tai simboliška: veteranams, prieš dešimtmetį įkūrusiems aso-ciaciją, ateina tinkama pamaina, pasirengusi perimti ir toliau ugdyti bei stiprinti amžinuosius olimpizmo idealus. Tuo esame stiprūs ir galime didžiuotis. Tiesa, jaunesnių veidų dar mažoka.

Konferenciją trumpu įžanginiu žodžiu pra-dėjo LTOK prezidentė ir LOA garbės preziden-tė Daina Gudzinevičiūtė. Vėliau žodį perėmė asociacijos prezidentė Lina Kačiušytė. Atas-kaitoje ji pabrėžė, kad praėję metai buvo itin įtempti. Vienas svarbiausių atliktų darbų – parengti ir patvirtinti naujieji LOA įstatai. Kaip įprasta, olimpiečiai aktyviai dalyvavo Olim-pinės dienos šventėje, kituose LTOK rengi-niuose. Pagal galimybes buvo sprendžiami senjorų socialiniai ir sveikatinimo klausimai. Šiemet žadama aktyviai dalyvauti LTOK atkū-rimo 25-mečio renginiuose. Prezidentė pasi-džiaugė, kad nuo šiol LOA darbuojasi buvusi LTOK užsienio ryšių direktorė Ijolė Domarkie-nė ir Pekino olimpinis vicečempionas Edvinas Krungolcas – tai leidžia galvoti apie veiklos

plėtrą. Labai aktyviai dirba LTOK Kauno aps-krities taryba, kuriai vadovauja Lietuvos spor-to muziejaus direktorius Pranas Majauskas.

LOA iždininkas Sigitas Kučinskas pristatė fi nansinius veiklos aspektus, revizorius Sta-sys Šaparnis konferencijos dalyvius infor-mavo, kad pažeidimų nenustatyta. Ataskaita patvirtinta vienbalsiai.

Su asociacijos ateities planais supažindino itin aktyvi LOA narė Birutė Statkevičienė. Pla-nuojama aktyviai įsitraukti ne tik į olimpinio švietimo darbus, bet ir į pavasarines švarini-mosi talkas. Ketinama imtis naujovių spren-džiant senjorų sveikatos ir poilsio reikalus:

turėtų būti daugiau renginių, skirtų olimpie-čių poilsiui ir sveikatai stiprinti.

Simboliška, kad per olimpiečių konferen-cijos pertraukėles akordeonu grojo Birutės auklėtinis Mindaugas Dvylaitis. Šį regos ne-galią turintį berniuką olimpietė prieš kele-rius metus ėmėsi mokyti plaukti. O šiemet šešiolikmetis Mindaugas jau sakosi esąs pa-siryžęs iškovoti teisę dalyvauti pasaulio žmo-nių su fi zine negalia čempionate Monrealyje ir svajoja apie parolimpines žaidynes Rio de Žaneire. Tai tik vienas pavyzdžių, įrodančių olimpiečių įsitraukimo į aktyvią asociacijos veiklą prasmę. Antanas Vaupšas

Balandžio 12 d. į ataskaitinę konferenciją susirinko Lietuvos olimpiečių asociacijos nariai. Jie ne tik aptarė aktualius veiklos klausimus, bet ir paminėjo asociacijos gyvavimo dešimtmetį.

Olimpinių medalininkų diskusija (iš kairės): irkluotojai V.Butkus, A.Bagdonavičius ir V.Briedis

5OLIMPINĖ PANORAMA

Tokijo olimpinių žaidynių septintos vietos laimėtojas irkluotojas E.Levickas ir

Maskvos olimpinė čempionė L.Kačiušytė

Meksiko olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojas penkiakovininkas

S.Šaparnis ir Sidnėjaus olimpinių žaidynių dalyvis boksininkas V.Bičiulaitis

Viena aktyviausių LOA narių plaukikė B.Statkevičienė

Į LOA veiklą jau įsitraukė E.Balčiūnas

Barselonos, Atlantos ir Sidnėjaus olimpinių žaidynių dalyvė šuolininkė į aukštį

N.Žilinskienė, Sidnėjaus žaidynių bronzos medalio laimėtoja irkluotoja B.Šakickienė

ir Maskvos olimpinis čempionas plaukikas R.Žulpa

Olimpinis vicečempionas boksininkas J.Čepulis

Jonas Čepulis boksininkas, 1968 m. Meksiko olimpinių žaidynių vicečempionas: „Man šie susitikimai – tarsi gaivaus oro gurkšnis. Į LOA konferencijas atvykstu nuolat, pabendrauju su bičiuliais, kurių tikrai pasiilgstu, prisimename olimpines kovas, pakalbame apie šių dienų rūpesčius ir džiaugsmus.“

Birutė Statkevičienė, plaukikė, 1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių dalyvė: „Esame atlikę daug gerų švietėjiškų darbų: viešime mokyklose, lankomės mokslei-vių poilsio ir sporto stovyklose, tik gal per mažai pasigiriame. Man patikėta kasmet parengti asociacijos veiklos programą. Parengiu. Tada kartais priekaištaujama, kad vyrauja plaukimo sporto renginiai. Bet juk aš – buvusi plaukikė. Nuolat kviečiu visus aktyviai dalyvauti sudarant veiklos planus, laukiu visų sporto šakų atstovų pasiūlymų. Deja, jų pasigendu.“

Egidijus Balčiūnas, irkluotojas, 2000 m. Sidnėjaus, 2004 m. Atėnų, 2008 m. Pekino ir 2012 m. Londono olimpinių žaidynių dalyvis: „Apie asociacijos veiklą žinojau dar aktyviai sportuodamas. Kai po Londono kovų „padžioviau irklą“, L.Kačiušytė pakvietė ir mane prisidėti. Šiandien džiaugiuosi, kad galiu ne tik pamatyti, bet ir pabendrauti su tais žmonėmis, apie kurių pergales skaičiau dar vaikystėje. Manau, tikrai dalyvausiu LOA veikloje.“

Groja B.Statkevičienės auklėtinis Mindaugas

IŠŠŪKIAI – NE TIK TRASOJEIŠŠŪKIAI – NE TIK TRASOJE V.Rimšaitė sezonui pradėjo rengtis vasario pradžioje Prancūzijoje. Tiesa, jos treniruočių planus jaukė blogas oras. „Buvo šalta, labai dažnai lijo, pūtė stiprūs vėjai. Dėl to nuolat teko keisti treniruočių grafi ką. Negalėjau sistemingai treniruotis. Būdavo gerai, jei pa-vykdavo į trasą išvažiuoti bent porą kartų per savaitę. Treniruočių stoka dabar atsiliepia“, – pasakoja lietuvė.

2011 ir 2012 m. Europos pirmenybėse ketvir-tąsias vietas užėmusi sportininkė pasidžiaugia, kad šiemet galėjo treniruotis kartu su stipriau-siomis Prancūzijos dviratininkėmis ir šiuo metu pasaulio reitinge trečią vietą užimančia austra-le Lauren Reynolds. Lietuvoje konkurenčių ne-turinti V.Rimšaitė jau trečią sezoną atstovauja „Pays de la Loire“ klubui, įsikūrusiam šalia Pran-cūzijos miesto Nanto.

SĖKMINGOS PIRMOSIOS KOVOS

V.Rimšaitė sezoną pradėjo kovo pradžioje star-tais atvirose Prancūzijos taurės varžybose. Lietu-vė pirmame, ketvirtame ir šeštame etape užėmė trečiąsias vietas. Po šešių etapų tarp 35 klasi-fi kuotų dviratininkių Vilma žengia trečia (126 tšk.). Pirmauja pasaulio vicečempionė prancū-zė Eva Ailloud (171 tšk.), antrą vietą užima kita prancūzė Manon Valentino (165 tšk.). Šios Pran-cūzijos taurės varžybos baigsis gegužės 26-ąją.

Tuo tarpu atviro Europos čempionato pir-muose dviejuose etapuose V.Rimšaitė kovą baigė pusfi naliuose. Šiemet iš viso bus sureng-ta dvylika Senojo žemyno pirmenybių etapų. Iki pasaulio čempionato jie dar vyks Čekijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Latvijoje ir Belgijoje.

„Trijuose atvirų Prancūzijos taurės varžybų etapuose iš šešių sekėsi tikrai gerai – pavyko užkopti ant prizininkių pakylos. Tik smulkios klaidos neleido pasirodyti dar geriau, – įsitiki-nusi V.Rimšaitė. – O pirmieji du atviro Europos čempionato etapai buvo nesėkmingi. Dėl jė-gos ir greičio viskas gerai, bet tose varžybose nusileidau varžovėms jau startuodama. Po Londono olimpinių žaidynių ilsėjausi net pen-kis mėnesius. Per tą laiką kūnas atprato. Dabar reikia susigrąžinti prarastą formą.“

TIKSLAS – PASAULIO ČEMPIONATAS

Vilma šiemet planuoja dalyvauti ir dviejuose ar trijuose pasaulio taurės etapuose (iš ke-

turių). O pagrindinis Lietuvos dviratininkės šio sezono startas – liepos 24–28 d. Oklande (Naujoji Zelandija) vyksiantis pasaulio čempi-onatas. „Dar liko trys mėnesiai. Tikiuosi, iki pa-saulio čempionato pavyks ištaisyti klaideles ir viskas bus daug geriau, – viliasi 2003 m. pa-saulio pirmenybių bronzos medalio laimėto-ja. – Stengsiuosi kuo geriau pasirodyti Euro-pos pirmenybėse ir kartu tinkamai pasirengti pasaulio čempionatui.“

Pernai birželį V.Rimšaitė per treniruotę Prancūzijoje susilaužė dešinės rankos delni-kaulį. Tada Vilmai ir jos tėvui bei treneriui Al-bertui Rimšai beliko guostis tuo, kad nesėk-mė ištiko jau po pasaulio čempionato, kuria-me buvo užimta dešimta vieta ir iškovotas kelialapis į Londono olimpines žaidynes. Iki žaidynių nespėjusi išsigydyti traumos, lietuvė Londone tarp šešiolikos geriausių planetos BMX dviratininkių liko trylikta. 2011 m. pa-saulio studentų universiados čempionė sakė, kad traumos padarinių beveik nejaučia ir gali visa jėga dalyvauti varžybose.

PER ATOSTOGAS – Į AZIJĄ

V.Rimšaitė po debiuto olimpinėse žaidynėse pirmą kartą per savo karjerą mėgavosi tokio-mis ilgomis atostogomis. „Po olimpinių žai-dynių reikėjo traumas išsigydyti ir psicholo-giškai nuo dviračio pailsėti. Per visus 23-ejus sportavimo metus penkių mėnesių atostogų nebuvau turėjusi. Per atostogas labiausiai įsiminė trijų savaičių viešnagė Tailande ir Malaizijoje. Ši kelionė man buvo lyg pasaka, negalėjau atsidžiaugti. Dabar labai norėčiau nuvykti į Vietnamą, Laosą ir Filipinus, – vardi-ja V.Rimšaitė. – Per atostogas pasimėgavau ir kalnų slidinėjimu – po kelerių metų pertrau-kos slidinėjau snieglente. Prancūzijos Alpėse laiką leidau kartu su Pekino olimpinių žai-dynių BMX dviračių varžybų vicečempione, Londone užėmusia ketvirtą vietą, prancūze Laetitia Le Corguille, jos seserimi dvyne ir jų draugais. Buvo labai smagu.“

JAUČIASI LYG DVIDEŠIMTIES

V.Rimšaitė apie karjeros pabaigą rimtai dar nesvarsto, nors yra viena vyriausių tarp BMX dviratininkių. „Man jau trisdešimt, bet jaučiuosi taip, lyg būčiau dvidešimties. Tai pagrindinė priežastis, dėl ko tebesportuoju. Pasaulyje liko vos kelios už mane vyresnės sportinę karjerą tęsiančios BMX dviratinin-kės, – neslepia šiaulietė. – Vos ne kas savait-galį dalyvauti varžybose nėra lengva, daug

jėgų atima kelionės iš vienos šalies į kitą. Bet dar atlaikau tą krūvį, dar galiu kovoti su stip-riausiomis, todėl kol kas nežadu palikti di-džiojo sporto. Žinoma, kartais po nesėkmių būna akimirkų, kai norisi viską mesti, bet niūrios mintys greitai išsisklaido ir džiaugiesi esanti profesionali sportininkė.“

Apie Rio de Žaneiro olimpines žaidynes dviratininkė sako daug negalvojanti. „Taip toli neplanuoju. Dar esu nusiteikusi dalyvauti var-žybose ir kitais metais, o po to žiūrėsiu. Viena aišku, kad patekti į kitas olimpines žaidynes būtų be galo sunku, nes konkurencija vis didė-ja. Kai kurios šalys nenori, kad jų sportininkai treniruotųsi su kitų valstybių atstovais, o Lietu-voje gerų trasų ir pajėgių varžovių nėra“, – sako po praėjusio sezono pasaulio reitinge penkio-liktą vietą užėmusi dviratininkė.

NORI DALYTIS PATIRTIMI

V.Rimšaitė antrus metus yra Tarptautinės dviračių sporto sąjungos atletų komisijos narė. Per tą laiką dalyvavo keliuose komisijos susirinkimuose, kuriuose buvo nagrinėjamos dviračių sporto aktualijos ir perspektyvos. Pavyzdžiui, pernai rudenį vykusiame susirin-kime daugiausiai kalbėta apie dopingo kon-trolę, moterų diskriminaciją dviračių sporte, dviratininkų draudimo klausimus. „Veiklos nemažai. Turiu daug idėjų, tik reikėtų skirti daugiau laiko įvairioms dviračių sporte ky-lančioms problemoms išnagrinėti“, – sako ekstremalaus sporto atstovė.

Tomas Gaubys

Tarptautinės dviračių sporto sąjungos atletų komisijos narė Vilma Rimšaitė – viena vyriausių sportininkių, dalyvaujančių mažųjų dviračių (BMX) kroso varžybose. Vis dėlto 30-metė lietu-

vė sako esanti kupina jėgų kovoti su jaunesnėmis varžovėmis.

OLIMPIETĖOLIMPIETĖ


„ Man jau trisdešimt, bet jaučiuosi taip, lyg būčiau dvidešim es. Tai pagrindinė priežas s, dėl ko tebesportuoju. Pasaulyje liko vos kelios už mane vyresnės spor nę karjerą tęsiančios BMX dvira ninkės.

Tom

o G

aubi

o nu

otr.

7OLIMPINĖ PANORAMA


LTOK ATKŪRIMASLTOK ATKŪRIMAS

VĖLIAVOS NULEISTI NEGALIMAVĖLIAVOS NULEIS„Man Lietuvos tautinis olimpinis komitetas – viena iš tautos garbės vėliavų. Šitos vėliavos

nuleisti negalima“, – tvirtina vienas LTOK atkūrimo kalvių, legendinis plaukikas Arvydas Juozaitis, vadovaujantis šalies Kilnaus sportinio elgesio komitetui.

1988 m. gruodžio 11 d. Vilniuje atkurtas Lie-tuvos tautinis olimpinis komitetas. Vienas jo atgimimo iniciatorių – dabartinis LTOK vicepre-zidentas A.Juozaitis.

Daugumai lietuvių jis pažįstamas kaip fi loso-fas, rašytojas, publicistas, visuomenės veikėjas. Bet sporto pasaulyje A.Juozaitis geriau žino-mas kaip 1976 m. Monrealio vasaros olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas ir olimpi-nis rekordininkas, Europos taurės laimėtojas, 32 kartus gerinęs Lietuvos plaukimo rekordus, taip pat kaip Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto pirmininkas.

Būtent nuo A.Juozaičio šiemet „Olimpinė pa-norama“ pradeda pokalbių su LTOK atgimimo kalviais ciklą. Pateikiame jo mintis.

PASIRYŽIMAS. 1988-aisiais Lietuvos sąjūdžio laisvės ir nepriklausomybės siekis įžiebė ki-birkštį ir Lietuvos sportiniam gyvenimui. Susi-būrė iniciatyvinė grupė Lietuvos olimpiniam judėjimui atkurti, ėmėme tiesti savarankišką olimpinį kelią. Aš tada buvau periodinio leidi-nio „Sąjūdžio žinios“ redaktorius. Šiame leidi-nyje ir buvo išspausdinta pirmoji publikacija, ar lietuviams reikalingas olimpinis komitetas. Straipsnį 1988 m. rugpjūčio pabaigoje, mano prikalbintas, parašė Rimvydas Rimdžius.

Prieš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio stei-giamąjį suvažiavimą, vykusį 1988 m. spalio 22–23 d., dalyvavau įvairiuose renginiuose ir kalbėjau apie olimpinio komiteto atkūrimo būtinybę. Vienas tada mums kilusių klausimų, kaip reikėtų pavadinti atkurtą instituciją – Lie-tuvos olimpine lyga ar Lietuvos olimpiniu ko-mitetu? Iki pat organizacijos atkūrimo gruodį vyko įtempti posėdžiai tuomečiame Kūno kul-tūros ir sporto komitete, kuriam vadovavo Zi-gmantas Motiekaitis, o jo pavaduotojas Artūras Poviliūnas buvo glaudžiai susijęs su mumis.

Lapkričio 19 d. latviai atkūrė savo laikinąjį Olimpinį komitetą, kurio prezidentas Vilnis Bal-tinis kaip svečias dalyvavo mūsų suvažiavime. Mums reikėjo priimti ryžtingus sprendimus. Prisimenu, kaip vidurnaktį skambinau teisinin-kui Kazimierui Motiekai, nebūdamas įsitikinęs, ką jis palaikys – lygą ar komitetą.

Kai prieš steigiamąjį suvažiavimą vyko didy-sis mūsų posėdis Sporto komiteto salytėje, aš, A.Juozaičio kalba LTOK steigiamajame suvažiavime Valdo Malinausko (LTOK archyvo) nuotr.

9OLIMPINĖ PANORAMA

gavęs įgaliojimą Sąjūdžio vardu, pasisakiau, kad reikia atkurti Lietuvos olimpinį komitetą. Visi suvažiavimo dalyviai buvo pasiryžę atkurti Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, o ne lygą. Taip jį pavadinti buvo nutarta vienbalsiai, ir aš tuo labai didžiuojuosi.

Beje, tai, kad į Lietuvos olimpinio komite-to pavadinimą įeina žodis „tautinis“, lėmė ir mano siūlymas. Per komiteto suvažiavimą po savo kalbos antrą sykį pakilau į tribūną ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio vardu pasakiau: kadangi pastaruoju metu SSRS olimpinis komitetas vis atkakliau vadinamas SSRS nacionaliniu olimpiniu komitetu, o mes kuriame visiškai savarankišką organizaci-ją, reikia, kad nebūtų jokio SSRS nacionali-nio olimpinio komiteto šešėlio, todėl savojo komiteto nereikėtų vadinti nacionaliniu – jį reikėtų pavadinti tautiniu. Šiam siūlymui buvo pritarta.

PALAIKYMAS. Atkurti LTOK jokios baimės nebuvo. Niekas mūsų negąsdino, nebaugi-no, nebuvo jokių grasinamų skambučių. Kai buvau leidinio „Sąjūdžio žinios“ redaktorius, buvo kitaip – mano namą Žvėryne sekė, sto-vėjo įtartinų mašinų, viską reikėjo daryti labai atsargiai ir apdairiai. O atkurdami komitetą jautėme tokį didžiulį visų sporto šakų fede-racijų, organizacijų, sporto aktyvo palaiky-mą, kad įbauginti nelabai buvo įmanoma. Paskelbtam steigiamajam suvažiavimui buvo vieningai pritarta. Per suvažiavimą labai daug padėjo teisininkas K.Motieka – jis kūrė įstatus.

Į LTOK prezidentus buvo pasiūlyti trys kan-didatai – A.Poviliūnas, Gintautas Umaras ir aš. Mums su Gintautu atsisakius, prezidentu tapo A.Poviliūnas, kuriam teko didžiausias komiteto atkūrimo darbų krūvis. Viceprezidentais buvo išrinkti K.Motieka, Vytas Nėnius ir G.Umaras, generaliniu sekretoriumi – Janis Grinbergas. Į LTOK vykdomąjį komitetą buvo išrinktas 21 narys, į Generalinę asamblėją – 175 asmenys.

EUFORIJA. Šiuo savo atliktu darbu užbėgome į priekį Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui. Atgaivinus LTOK visų mūsų širdyse kilo nepa-prastai didelė euforija, džiaugsmas. Prisimenu, kaip per atkuriamąjį suvažiavimą sakiau kalbą, kuri buvo transliuojama per televiziją. Tąkart kalbėjau ir apie Stepono Dariaus bei Stasio Gi-rėno skrydį. Pabrėžiau, kad mūsų niekas nepra-šė atgimti, bet mes atgimėme. Kaip ir S.Dariaus su S.Girėnu niekas neprašė skristi per Atlantą, bet jie skrido. Viską suvedžiau į tai, kad mes su atkurtuoju komitetu skrendame į Lietuvą.

Mano euforija dar labiau padidėjo, kai po šios steigiamojo suvažiavimo kalbos gavau S.Dariaus dukters laišką, kuriame ji dėkojo už tai, kad priminiau jos tėvą. Man tai buvo labai didelė garbė, tą laišką ir dabar saugau savo archyvuose.

GNIAUŽTAI. Euforija ilgai tęstis negalėjo. Rei-kėjo dirbti, siekti, kad Tarptautinis olimpinis komitetas pripažintų LTOK, reikėjo išsiveržti iš SSRS olimpinio komiteto gniaužtų. SSRS spau-džiamos tarptautinės sporto organizacijos

blokavo mūsų entuziastų pastangas rasti vietą tarptautinėje sporto bendruomenėje.

Darbui trūko pinigų, patalpų. Prisimenu, iš pradžių netgi buvo kilusi šiokia tokia neviltis, tačiau ji neatvėsino didžiulio žmonių užsidegi-mo. Sunkiai, bet savo tikslą pasiekėme. Grįžo-me į tarptautinį olimpinį judėjimą ir tada mūsų jau niekas nevadino idealistais.

Regis, 1990-aisiais vieną tarptautinių misijų atlikau ir aš – tada Lietuvos rankininkių koman-da vyko į Islandiją žaisti draugiškų rungtynių. Kaip ofi cialus LTOK atstovas vykau į Islandijos olimpinį komitetą, vežiau A.Poviliūno raštą, kuriame jis prašė, kad islandai pripažintų mūsų Tautinį olimpinį komitetą. Pamenu, kaip per draugiškas rungtynes sporto salėje kabėjo Lie-tuvos ir Islandijos vėliavos.

REIKŠMĖ. Dabar esu LTOK viceprezidentas. Tai visuomeninės, bet atsakingos pareigos. Kai LTOK susirenkame į posėdžius ir svarstome aktualius nūdienos klausimus, nėra partinių priklausomybių. Aišku, diskusijos būna karš-tos, bet jose – racionalūs, sportui aktualūs ar-gumentai, be jokių ambicijų. LTOK tarsi atlieka sutaikymo arba sulydymo funkciją tarp įvairių prieštaraujančių srovių.

Man Lietuvos tautinis olimpinis komitetas – viena iš tautos garbės vėliavų. Šitos vėliavos ne-galima nuleisti, nes tada tarsi kristų ir tautos koky-bė – netektume vienos tautiškumo pasireiškimo tvirtovių. Pagaliau tai valstybės atstovavimas. Kiek Lietuva gyvuos, tiek ir LTOK turėtų gyvuoti.

Marytė Marcinkevičiūtė

VĖLIAVOS NULEISTI NEGALIMATI NEGALIMA

1976 m. A.Juozaitis tapo olimpinių žaidynių prizininku Legendinis plaukikas nuo 2002 m. vadovauja šalies Kilnaus sportinio elgesio komitetui Alfredo Pliadžio nuotr.


Bičiulių nuomone, Lietuvos sunkiosios atleti-kos rinktinės vyr. treneris 66-erių metų Bronius Vyšniauskas – unikali Lietuvos sporto asmeny-bė, turinti beprotiškai stiprų charakterį ir vel-nišką jėgą siekti užsibrėžto tikslo.

1966–1969 m. tarnaudamas Severomorsko(Rusija) kariniame jūrų laivyne įvykdė sambo ir jūrinių valčių, o 1975 m. – sunkiosios atle-tikos bei svarsčių kilnojimo sporto meistro normas. B.Vyšniauskas net šešis kartus įveikė maratono distanciją – triskart Maskvoje, po sykį Amsterdame, Roterdame ir Klaipėdoje. Jis yra Lietuvos jėgos sporto pradininkas, vienas pirmųjų didžiųjų tarptautinių galiūnų konkur-sų organizatorių Lietuvoje.

Vis dėlto svarbiausia B.Vyšniausko gyveni-me – sunkioji atletika. „Viskas prasidėjo bū-tent nuo karinės tarnybos Severomorske, kur reikėjo ir boksuotis, ir ant kilimo galynėtis, ir štangą kilnoti. Susižavėjau štanga. Kai po tar-nybos 1969-aisiais grįžau į Klaipėdą, pradėjau lankyti sunkiosios atletikos pratybas, mane tobulino Algis Eidukas. Dalyvavau varžybose, turiu Lietuvos čempionatų medalių“, – prisi-mena Bronius.

SPORTO CENTRAS – ANTRIEJI NAMAI

Prieš dvylika metų B.Vyšniauskas uostamies-tyje įsteigė sunkiosios atletikos sporto centrą, kuriuo dabar rūpinasi lyg savo namais. Tokios sporto bazės gali daug kas pavydėti.

„Pradėjau rinkti vaikus, žiūriu – jų jau de-šimt, dvylika, dvidešimt... Dabar centre gy-vena šešiolika sportininkų, kiti nuomojasi butus mieste. Pratybas iš viso lanko apie 120 sunkiaatlečių. Jų paslaugoms – treniruoklių salė, miegamieji kambariai, pirtis, masažinė, valgomasis, sūkurinė vonia. Radau rėmėjų, centre, be manęs, dirba dar du treneriai. Mano auklėtiniai tampa Lietuvos čempionais ir pri-zininkais, pelno pasaulio ir Europos įvairaus amžiaus čempionatų medalių. Įsitikinau, kad

talentingam jaunimui daug geriau būti kartu negu išbarstytiems. Ir disciplina griežta, ir tre-niruotės vyksta laiku – dienos režimo nevalia pažeisti. Sportininkai keliasi septintą valandą ryto, daro mankštą, visi kartu pusryčiauja ir sportuoja. 9.30 val. antra treniruotė, po to pie-tūs, 16.30 val. trečia, 21 val. – ketvirta treniruo-tė. Mūsų savivaldybės vicemeras sako, kad pas mus centre tvarka ir disciplina kaip kariuome-nėje. Bet jeigu tvarkos nebus – gerų rezultatų nepasieksi“, – įsitikinęs B.Vyšniauskas.

Iš pradžių centre treniravosi vien klaipėdiečiai, po to atsirado talentingų sunkiaatlečių iš Telšių, Marijampolės, Rokiškio, Šilutės, Šilalės. Bronius tikina, kad kone šimtu procentų pasiteisino jo sva-jonė suburti perspektyvius sunkiaatlečius į vieną vietą. O jeigu būtų didesnė valstybės parama, to-kių mini centrų šalyje galėtų būti gerokai daugiau.

ATLETAI NEPAMIRŠTA MOKSLŲ

Šešiolika sunkiosios atletikos centro sporti-ninkų studijuoja Klaipėdos universitete, kiti

Klaipėdietis Bronius Vyšniauskas šešis kartus bėgo maratoną, yra keturių sporto šakų sporto meistras. Bet svarbiausia jo gyvenime – sunkioji atletika, dėl kurios, esant reikalui, nepabijotų kreiptis net į šalies prezidentę.

TRENERISTRENERIS

NEPAILSTANTIS SUNKIAATLEČIŲ KALVISNEPAILSTANTIS SUN

Sunkiaatlečių treneris

B.Vyšniauskas su savo

auklėtiniais

11OLIMPINĖ PANORAMA

dar moksleiviai. Broniaus sūnus ketverių olim-pinių žaidynių dalyvis Ramūnas Vyšniauskas nuolat girdi, kaip tėvas jauniems atletams sako, kad vaikystė ir jaunystė labai trumpa – tie metai praeina greitai, ir jos nebėra, prasi-deda suaugusiojo gyvenimas.

„Per tuos metus reikia stengtis mokytis, sportuoti, baigti mokslus, pasiekti gerų rezul-tatų, įgyti autoritetą. Štai tada prasideda gy-venimas. Kai sportininkas nenori nei mokytis, nei sportuoti – anoks čia gyvenimas“, – tokio

požiūrio nesupranta B.Vyšniauskas.„Tėvas ypač skatina, kad mokiniai įstotų ir

sėkmingai baigtų aukštąją mokyklą. Jis labai griežtas, bet kartu ir geros širdies. Jeigu myli – tai visa širdimi. Jei kas prašo tėvo pagalbos arba kas nors nutinka, net ir mažai pažįsta-mam žmogui visada padės“, – gerų žodžių tė-vui negaili sūnus. Beje, Ramūnas jau atsigavo po traumų, operacijų, treniruojasi visu pajė-gumu ir rengiasi lapkričio mėnesį Lenkijoje vyksiančiam pasaulio čempionatui.

PARSIVEŽĖ DU MEDALIUS

Šių metų balandį Albanijoje vykusiame Europos sunkiosios atletikos čempionate Lietuvos garbę gynė tik dvidešimtmetis Žygimantas Stanulis, pelnęs du bronzos medalius. Pasak B.Vyšniaus-ko, tai neeilinis talentas. Šis sportininkas į Klaipė-dą prieš trejus metus atvažiavo iš Marijampolės ir pradėjo lankyti vienuoliktą klasę. Dabar Žygi-mantas – Klaipėdos universiteto pirmakursis.

„Jis ne tik talentingas, pareigingas, bet ir reto darbštumo sportininkas, kurį tiesiog rei-kia varyti iš sporto salės laukan. Tikėjausi, kad Tiranoje jis pateks į šešetuką, o jeigu Dievas nenusisuks, gal ir čempionato medalį iškovos. Žygimantas pateisino lūkesčius“, – neslepia džiaugsmo B.Vyšniauskas.

Treneris krimtosi, kad neturėdamas pakan-kamo fi nansavimo į čempionatą negalėjo iš-vežti šešių septynių sportininkų, kurie pagal pajėgumą galėjo patekti į geriausių Europos sunkiaatlečių dešimtuką. Kitąmet į didįjį sportą grįš Aurimas Didžbalis, aktyviai sportuoja la-bai perspektyvūs Andrius Užkuraitis, Sergejus Lichavojus, Modestas Šimkus, Marius Mickevi-čius, Vincas Šlevinskis, Aleksandra Stepanova, tad lėšų poreikis nemažėja.

Treneris neslepia: dėl mėgstamos sporto ša-kos pagalbos eitų prašyti bet kur – netgi pas Lietuvos prezidentę, tačiau jis nėra įkyrus. Sun-kiaatlečių ugdytojas džiaugiasi, kad praėjusiais metais prie mokomojo treniruočių proceso, sto-vyklų daug prisidėjo Lietuvos olimpinis sporto centras, bet šiemet fi nansavimas gerokai suma-žėjo. Išgyventi padeda Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis ko-mitetas, Sunkiosios atletikos federacija, rėmėjai.

DOMISI SVEIKA GYVENSENA

Bronius visada geros nuotaikos, nesurūgęs. Apie savo asmeninį gyvenimą treneris nelinkęs daug pasakoti: „Gyvenu kaip ir visi žmonės. Sti-prindamas sveikatą rytais pabėgioju, domiuosi sveika gyvensena ir mityba. Šešias dienas per savaitę praleidžiu treniruotėse, o sekmadie-niais rašau mokiniams planus, rengiuosi kitos savaitės pratyboms.“

Lietuvos sunkiaatlečių kalvis nevengia žvilg-telėti ir į ateitį: „Ką gali žinoti, kiek dar dirbsiu sunkiosios atletikos treneriu. Turiu gerų žmo-nių, kurie gali mane deramai pakeisti. Vienas tokių – Mantas Žvirblys, rimtas ir pareigingas treneris, Klaipėdos miesto sporto tarybos narys. Manau, rimtų ketinimų turi ir sūnus Ramūnas.“

Marytė Marcinkevičiūtė

„ Stiprindamas sveikatą rytais pabėgioju, domiuosi sveika gyvensena ir mityba. Šešias dienas per savaitę praleidžiu treniruotėse, o sekmadieniais rašau mokiniams planus, rengiuosi kitos savaitės pratyboms.

NEPAILSTANTIS SUNKIAATLEČIŲ KALVISKIAATLEČIŲ KALVIS

2014 M. EUROPOS RANKINIO ČEMPIONATO ATRANKA2014 M. EUROPOS RANKINIO ČEMPIONATO ATRANKA

REMIGIJUS ČEPULIS

LIETUVA – TURKIJA 28:23

OLIMPINĖ PANORAMA

Alfr

edo

Plia

džio

nuo

tr.

14 OLIMPINĖ PANORAMA14 OLIMPINĖ PANORAMA

ŠVENTĖŠVENTĖ

ŽIEMINUKŲ PAGERBTUVĖSŽIEMINUKŲ PAGERBTUVĖSFotoaparatų blykstės, žurnalistų klausimai, Lie-tuvos tautinio olimpinio komiteto, savivaldybių, sporto organizacijų vadovų ir atstovų dėmesys. Jaunieji sportininkai, vasarį dalyvavę Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Brašove (Ru-munija), balandžio 11 d. LTOK būstinėje Vilniuje buvo pagerbti ne mažiau iškilmingai nei vyresni olimpiečiai. „Tegu pratinasi, ką reiškia išbandymas dėmesiu, jeigu planuoja rinktis profesionalaus sportininko kelią“, – sakė vienas renginio svečias.

Natūralu, kad daugiausiai dėmesio teko Brašove sidabrą iškovojusiai biatlonininkei

Gabrielei Leščinskaitei, kurią į renginį atly-dėjo ir mama. LTOK prezidentė Daina Gudzi-nevičiūtė, be kitų apdovanojimų, prizininkei įteikė ir papildomą finansinį paskatinimą – 2 tūkst. Lt čekį. Kitiems festivalyje dalyvavu-siems sportininkams bei jų treneriams buvo įteikti Europos olimpinių komitetų diplomai ir LTOK atminimo suvenyrai.

Renginyje dalyvavusiems Lietuvos biatlono, čiuožimo federacijų, Nacionalinės slidinėjimo asociacijos vadovams, jaunuosius sportininkus į Brašovą delegavusių miestų ir rajonų – Anykš-

čių, Ignalinos, Utenos, Visagino, Vilniaus kūno kultūros ir sporto centrų bei sporto mokyklų vadovams už paramą plėtojant žiemos sporto šakas LTOK prezidentė įteikė padėkas.

Dėkodami už paramą ir dėmesį žiemos spor-to šakoms, federacijų vadovai prašė ir ateityje nepamiršti jaunųjų sportininkų. O savivaldybių atstovai atkreipė dėmesį į fi nansavimo svarbą. „Negailėkite kapeikų. Juk kad ir kokia trasa būtų, slides tepti reikia“, – juokavo Ignalinos kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėja Regina Lisauskienė. „OP“ inf.

Olimpinio festivalio dalyviai (iš kairės): slidininkai J.Kardelis, K.Kazlauskaitė, V.Kairytė, dailiojo čiuožimo atstovė B.Meilūnaitė, biatlonininkai K.Vitkūnaitė, A.Serdiukovas, slidininkai S.Terentjevas, R.Pukenis, T.Strolia

Per iškilmes įteikti originalūs atminimo suvenyraiG.Leščinskaitei atiteko ir fi nansinis paskatinimas


Į iškilmes susirinko sporto šakų federacijų, jaunuosius sportininkus į Brašovą delegavusių miestų bei rajonų kūno kultūros ir sporto centrų, sporto mokyklų vadovai, treneriai

Padėkų sulaukė ir Anykščių kūno kultūros ir sporto centro vadovas K.Čepulis (kairėje) bei slidinėjimo treneris A.Drūsys (dešinėje)

Renginyje netrūko šypsenų: LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė ir slidininkas T.Strolia

Jauniesiems sportininkams per pagerbtuves nestigo žiniasklaidos dėmesio

Olimpinio

festivalio

vicečempionę

G.Leščinskaitę

į iškilmes

atlydėjo

mama


DĖMESYS TALENTAMSDĖMESYS TALENTAMSPirmosios lietuviškos sporto žvaigždutės, kurioms bendrovė „Procter & Gamble“ 2012–2013 m. sezoną skyrė po 10 tūkst. JAV dolerių stipendijas, – dailiojo čiuožimo atstovė Goda Butkutė ir

stalo tenisininkas Medardas Stankevičius. Tarptautinio olimpinio komiteto rėmėja ben-drovė „Procter & Gamble“ daugelyje šalių remia jaunuosius sporto talentus. „P&G“ partnerystės su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu pro-grama prasidėjo 2012-aisiais.

Pristatome pirmuosius šios bendrovės para-mos sulaukusius jaunuosius sportininkus.

Stankevičių giminės perliukas

Pastaraisiais metais visos didžiosios Lietuvos stalo tenisininkų pergalės siejamos su Rūtos Paškauskienės vardu. Tačiau šios sporto šakos specialistai vis garsiau kalba apie talentingą try-likametį Medardą Stankevičių, kuris šiemet Lie-tuvos taurės varžybų trečiajame etape sugebėjo įveikti ir du Lietuvos rinktinės kandidatus. „Tarp vyrų sportininko, kuris būdamas tokių metų demonstruotų panašius rezultatus, dar neturė-jome“, – viltingai sako Lietuvos stalo teniso aso-ciacijos (LSTA) prezidentas Rimgaudas Balaiša.

O vaikinuko rezultatai išties įkvepiantys. Stalo tenisininkai anksti pradeda dalyvau-ti tarptautinėse varžybose, tad nė dešimties neturėdamas Medardas taip pat ėmė bandyti jėgas jose. Ir iškart prasibrovė į lyderių gretas. Kasmet rengiamuose neofi cialiuose mini kade-tų (iki 12 m.) Europos čempionatuose kaunietis dvejus metus iš eilės užėmė ketvirtą vietą. Beje, šie čempionatai atviri, tad į juos atvyksta ir kitų žemynų atstovų. Jei vertintume tik europiečių rezultatus, lietuvis pastarajame čempionate buvo antras. Praėjusiais metais M.Stankevi-čiaus talentą įvertino ir Tarptautinė stalo teniso federacija – lietuvis su kitais penkiais bendra-amžiais pateko į pasaulio vilčių rinktinę, kurią ši federacija kasmet sudaro remdamasi kelių turnyrų rezultatais.

M.Stankevičius į šią sporto šaką atėjo neat-sitiktinai. Stalo tenisą žaidė ir tebežaidžia bei jo paslapčių moko vaikino senelis Romas ir dėdė Denisas Stankevičiai, tėtis Viktoras. Te-niso raketę valdyti mokosi ir metais vyresnis pusbrolis Darius. Ar Medardo vardas skambės garsiausiai? R.Balaiša mano, kad artimiausi treji metai parodys, kokia ateitis laukia šio talentin-go Lietuvos stalo tenisininko: „Per pastaruosius metus Medardas stipriai progresavo. Žiūrėsim, kaip bus toliau. Jis dar auga. Bet vaikinas turi charakterį, yra užsispyręs, labai geri jo fi ziniai

duomenys, jis galingas, daug dirba ir šalia šių savybių dar talentą turi.“

Kalbėdamas apie stipriąsias jaunojo teni-sininko puses, R.Balaiša sako, kad jis pasižymi labai gera reakcija, kuri stalo tenisininkams itin svarbi. Galingas kairinis vaikino smūgis. „Žino-ma, tobulinti yra ką. Dar reikia gerinti judėjimą prie stalo, smūgis iš dešinės ne toks stiprus, koks galėtų būti“, – vardija specialistas.

Kauno J.Basanavičiaus gimnazijos moksleivis stalo tenisą žaidžia nuo šešerių. Jo treneriai – tė-tis Viktoras ir senelis Romas. Tėtis ir dėdė Denisas, tebežaidžiantys tenisą patys ir patenkantys tarp dešimties geriausių Lietuvos tenisininkų, yra ir pagrindiniai Medardo treniruočių partneriai.

Žaidžiant su bendraamžiais Lietuvoje vai-kinukui tobulėti būtų sunku. Medardas savo meistriškumą kelia ir netoli Vienos įsikūrusio-je Wernerio Schlagerio stalo teniso akademi-joje, į kurią kartą per ketvirtį dešimčiai dienų jį siunčia LSTA. Po metų kitų M.Stankevičiui, jeigu jis ir toliau taip tobulės, Lietuvoje dary-sis vis labiau ankšta. Tad LSTA prezidentas jau šiandien galvoja, kur jį reikės siųsti tobulintis: „Kitais metais Medardui bus keturiolika. Tokių metų dar neišveši iš namų – R.Paškauskienė išvažiavo būdama septyniolikos. Tad reikės rengti daugiau stovyklų – ne kartą per ketvir-tį, o gal du ir dažniau. Ieškosime, kur jis galė-tų tobulintis. Galbūt tai bus ta pati akademija Austrijoje, galbūt Prancūzijoje, nes būtent

prancūzai pastaruoju metu diktuoja stalo te-niso madas Europoje. “

Stovyklos ir turnyrai suryja liūto dalį lėšų, nes stalo teniso įranga nėra tokia brangi. Nors, pavyz-džiui, raketės gumas reikia keisti kartą per mėnesį, o kokybiškos dvi tokios gumos, kurių reikia vienai raketei apklijuoti, kainuoja apie 300 Lt. O štai vie-na diena akademijoje Austrijoje žmogui kainuoja 50–60 eurų, dalyvavimas viename turnyre –3–4 tūkst. Lt. Kol kas M.Stankevičius dalyvauja tik Europoje rengiamuose turnyruose – keliauti į ki-tus žemynus per brangu, nors ne paslaptis, kad pajėgiausi stalo tenisininkai yra azijiečiai.

Šie metai Medardui pereinamieji – iš dvylika-mečių amžiaus grupės į penkiolikmečių. Todėl šiemet pagrindinis trylikamečiui keliamas už-davinys – įsitvirtinti tarp penkiolikmečių. Šiuo metu lietuvis Europos stalo teniso sąjungos sudarytame penkiolikmečių reitinge patenka į trisdešimtuką. „Dauguma į šį reitingą įtrauktų tenisininkų porą metų vyresni už Medardą. Tarp savo bendraamžių jis patenka į trejetuką“, –patikslina Lietuvos stalo teniso asociacijos va-dovas, tikintis, kad po naujųjų metų sudary-tame reitinge lietuvį išvysime tarp dešimties stipriausiųjų. Taškus Medardas rinks dalyvau-damas įvairiuose turnyruose, o svarbiausias šių metų startas laukia liepą – Europos kadetų čempionatas. Kaip pavyks debiutuoti trylika-mečiam talentui iš Kauno vyresniųjų grupėje, matysime jau netrukus.

JAUNIMASJAUNIMAS

M.Stankevičius (kairėje) jau iškovojo nemažai trofėjų


Čiuožėjai patinka adrenalinas

„Goda pirmiausia išsiskiria charizma – per savo darbo metus mačiau daug sportininkų, bet tokia charizmatiška čiuožėja – retenybė ne tik Lietuvo-je, bet turbūt ir pasaulyje. Ji labai muzikali, artis-tiška. Vien tai, kad Margarita su Povilu jau šeštą kartą ją įtraukė į „Liepsnojančio ledo“ programą, daug ką pasako“, – buvusią auklėtinę, kurią treni-ravo nuo septynerių metų, giria Lietuvos čiuoži-mo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė.

Pasak trenerės, čiuožimo perliuku vadina-ma mergina ne tik charizmatiška, bet ir nepa-prastai darbšti, o tai Godai leidžia sėkmingai siekti užsibrėžtų tikslų: „Ji visada nori būti ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio. Įdomiau-sia, kad šis noras bėgant metams ne mažėja, o atvirkščiai – vis didėja.“

Trylikametės Kauno Gedimino sporto ir svei-katinimo vidurinės mokyklos aštuntokės lai-mėjimų sąrašas pasipildo kasmet. Laurus tarp-tautinėje arenoje pradėjo skinti dar 2008 m.,kai tapo Austrijoje vykusios Europos taurės „Cubs“ amžiaus grupės bei tarptautinių varžy-bų Latvijoje ir Estijoje nugalėtoja, o dar vieno-se tarptautinėse varžybose Austrijoje užėmė antrą vietą. Pergalių tarptautiniuose turnyruo-se netrūko ir vėlesniais metais, o tais pačiais 2008-aisiais Goda sėkmingai debiutavo Mar-garitos Drobiazko ir Povilo Vanago šou „Lieps-nojantis ledas“. Be to, Goda sėkmingai pasirodė šešiuose pasauliniuose ledo šou Maskvoje, kur ją dalyvauti pakvietė olimpinių čempionų Ta-tjanos Navkos ir Romano Kostomarovo treneris Aleksandras Žulinas. Beje, pasauliniuose rei-tinguose 2008–2009 m., vertinant spiralių, ge-riau žinomų kregždutės pavadinimu, atlikimą, G.Butkutė tarp suaugusių, jaunimo ir jaunių am-žiaus grupių sportininkių užėmė pirmą vietą.

Šį rudenį talentinga lietuvė susirinko pa-čiūžas, su kuriomis nesiskiria nuo trejų metukų, ir iš Kauno persikraustė į Rusijos miestą Sankt Peterburgą. Goda pakeitė ne tik miestą, bet ir čiuožimo rungtį – iš solistės tapo porinio čiuo-žimo atstove. „Džiaugiuosi, kad Goda turi gali-mybę treniruotis pas puikią specialistę. Šią be galo talentingą ir darbščią sportininkę paste-bėjo ir treniruotis į Sankt Peterburgą pakvietė nusipelniusi dailiojo čiuožimo trenerė Liudmila Velikova, išugdžiusi ne vieną Europos ir pasau-lio čempioną. Bandomasis laikotarpis įveiktas sėkmingai ir šiandien Lietuva jau turi pirmąją ofi cialią sportinę porą – Godą Butkutę ir Niki-tą Ermolajevą, kurie jau laimėjo ir pirmąsias varžybas“, – džiaugiasi L.Vanagienė. Čia Godai labai praverčia ir „P&G“ bendrovės stipendija.

Tapdama porinio čiuožimo Lietuvos čempio-ne, ši pora kartu įrašė savo vardus ir į Lietuvos dailiojo čiuožimo istoriją – tai pirmieji Lietuvos porinio čiuožimo atstovai. Kaip klostysis šios Lietuvos poros ateitis tarptautinėje areno-je, parodys netolima ateitis – debiutas laukia

rugsėjį Italijoje. Tačiau pirmasis įspūdis, L.Va-nagienės teigimu, išties geras. Komplimentų Lietuvos pora sulaukė ir pavasarį dalyvaudama Tarptautinės čiuožimo sąjungos Berlyne su-rengtoje stovykloje, į kurią buvo pakviesti tre-neriai iš viso pasaulio. Suskirsčius 23 stovykloje dalyvavusias poras į grupes, trylikametė Goda ir dvidešimtmetis Nikita pateko į stipriausiųjų penketą, o vėliau pagal pajėgumą liko antri.

Kalbėdama apie buvusią auklėtinę L.Vana-gienė sako, kad didžiausias viltis jos atžvilgiu Lietuvos čiuožimo federacija sieja su 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinėmis žaidynėmis: „Tikiu, kad jose bus atverstas naujas puslapis Lietuvos dailiojo čiuožimo istorijoje – žiemos olimpinėse žaidynėse debiutuos sportinė

pora.“ Bet ar neužlipsime ant to paties piliety-bės grėblio, kuris skaudžiai jau dukart sudavė kitam Lietuvos čiuožėjui Deividui Stagniū-nui? L.Vanagienė viliasi, kad per tuos metus pilietybės klausimą vis dėlto pavyks išspręs-ti. Beje, prieš pasirinkdama porinį čiuožimą G.Butkutė išbandė ir ledo šokius, bet jie mer-ginai prie širdies nelipo.

„Be to, Goda mažutė, smulkutė – šokėjos pa-prastai būna aukštesnės. Jos fi gūra idealiai tinka poriniam čiuožimui“, – niuansus dėsto trenerė. Kita vertus, porinį čiuožimą gali rinktis ne kiek-vienas – reikia drąsos, juk ne vienam šios rung-ties atstovui pasirodymas ant ledo yra baigęsis ir ligoninėje. Bet Godai adrenalinas labai patinka.

Rita Bertulytė

Iš solistės porinio čiuožimo atstove tapusi G.Butkutė čiuožia su N.Ermolajevu

„Porinį čiuožimą gali

rinktis ne kiekvienas – reikia drąsos. Bet Godai

adrenalinas labai patinka.

Surengti dviejų LTOK komisijų posėdžiai. Kultūros ir istorijos komisi-ja, kurios pirmininkas – LTOK garbės prezidentas Artūras Poviliūnas, svarstė pasirengimo LTOK 25-mečio iškilmėms klausimus. O LTOK sporto ir aplinkos komisija, kurios pirmininkas – Vilniaus universite-to profesorius Jonas Petras Jankauskas, aptarė veiklos planą, svarstė konkurso „Sportas ir aplinka“ LR prezidento taurei laimėti nuostatus, diskutavo, kaip įamžinti olimpinius čempionus Vilniuje.

Į LTOK sugužėjo Europos jaunimo žiemos olimpinio festivalio, vyku-sio vasario mėnesį Rumunijos mieste Brašove, dalyviai bei jų trene-riai, sporto federacijų ir organizacijų atstovai. Jiems įteikti atminimo suvenyrai ir padėkos. Renginyje aptarti ne tik šio žiemos festivalio dalyvių, bet ir viso praėjusio žiemos sezono mūsų šalies sportininkų pasiekti rezultatai. Plačiau – 14-15 psl.

LTOK pasiekė žinia, kad naujai sudarytoje Europos olimpinių komi-tetų koordinacinėje komisijoje, kuri padės šeimininkams azerbai-džaniečiams surengti pirmąsias Europos žaidynes, darbuosis ir LTOK garbės prezidentas A.Poviliūnas. Pirmosios Europos žaidynės vyks 2015 m. birželio mėnesį Baku.

Lietuvos visuomeninių sporto organizacijų prezidentų tarybos susiti-kimas vyko po dvylikos metų pertraukos. Renginyje dalyvavo devynių organizacijų vadovai: Albinas Grabnickas (Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacija), Arvydas Sapka (Lietuvos savivaldybių spor-to mokymo įstaigų vadovų asociacija), Vytautas Kvietkauskas (Lietuvos parolimpinis komitetas), Bronislovas Vasiliauskas (asociacija „Sportas vi-siems“), Česlovas Garbaliauskas (Studentų sporto asociacija), Rimantas Kveselaitis (Lietuvos sporto federacijų sąjunga), Jonas Mažintas (Lietuvos aeroklubas), Lietuvos neolimpinio komiteto viceprezidentas Ramutis Kairaitis ir LTOK vadovai – prezidentė Daina Gudzinevičiūtė bei genera-linis sekretorius Valentinas Paketūras. Aptartos sporto aktualijos, visuo-meninių organizacijų svarba šalies sportiniame gyvenime, poreikis ir galimybės glaudžiau bendradarbiauti su valstybinėmis organizacijomis.

Per pirmąjį naujai suburtos LTOK trenerių komisijos posėdį buvo aptarti LTOK trenerių komisijos tikslai ir uždaviniai, svarstyta, kaip geriau koordinuoti veiksmus rengiant Lietuvos sportininkus olim-pinėms žaidynėms. Kalbėta ir apie trenerių darbo apmokėjimą bei motyvaciją. Renginyje dalyvavo komisijos pirmininkas A.J.Juozaitis, nariai A.Stanislovaitis, V.Konovalovas, J.Moskvičiovas, B.Vyšniauskas, R.Vartanovas, K.Pavilonis, Ž.Ovsiukas, A.Zadneprovskis, LTOK vado-vai ir LTOK olimpinių sporto programų direkcijos darbuotojai.

LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė ir generalinis sekretorius V.Pake-tūras Olimpiniame komitete susitiko su ministro pirmininko patarė-ju sporto klausimais Vytautu Janušaičiu. Buvo aptarti įvairūs sporto klausimai, kalbėta apie Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projektą, visuomeninių organizacijų galimybes glaudžiau bendra-darbiauti su valstybinėmis institucijomis.

LTOK KRONIKALTOK KRONIKA


PRADEDAMAS AKTYVUS DIALOGAS

APTARTOS SPORTO AKTUALIJOS

KOVO 26 D.

KOVO 28 D.

BALANDŽIO 3 D.

RUOŠIAMASI REIKŠMINGIEMS RENGINIAMS

BALANDŽIO 11 D.

PAGERBTAS JAUNIMAS

BALANDŽIO 12 D.

ĮVERTINIMAS

DISKUTAVO TRENERIAI

KOVO 27 D.

Vykdomojo komiteto posėdyje aptarta programos „Rio 2016“ padė-tis – informuota, kad darbo grupė dėl dokumento turinio iš esmės sutaria, bet vyksta diskusijos dėl jo formos. KKSD direktoriaus pava-duotojas Vytautas Vainys posėdžio dalyviams teigė, kad diskusijos turėtų būti baigtos per mėnesį ar du. Posėdyje dalyvavęs naujasis Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas išsamiai supažindino su fondo veiklos planais.

Kaip ir buvo žadėta Generalinėje asamblėjoje, LTOK vykdomojo ko-miteto nariams buvo pateikta Olimpinio komiteto ir Lietuvos olim-pinio fondo biudžeto pirmojo ketvirčio apyskaita. LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša informavo, kad pajamų eilutės nuteikia optimis-tiškai, tad galima tikėtis, kad po pirmojo pusmečio bus galimybė peržiūrėti biudžetą ir skirti papildomą tikslinį fi nansavimą.

Joniškio r. esančiame aktyvaus poilsio komplekse ir žirgyne „Audru-vis“ vyko dabartinių ir buvusių Lietuvos, Latvijos bei Estijos olimpinių komitetų prezidentų ir generalinių sekretorių susitikimas. Renginyje kalbėta apie sportininkų socialines garantijas, olimpinių komitetų ir visuomeninių organizacijų bendravimą, sporto bazių fi nansavimą ir kitas aktualijas. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Latvijos olimpinio komiteto prezidentas Aldonis Vrublevskis ir Estijos olimpi-nio komiteto viceprezidentas Toomas Tõnise pasirašė ketinimų pro-tokolą, kuriuo sutarė glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant visoms trims šalims aktualius klausimus. Lietuvai šiame susitikime taip pat atstovavo LTOK generalinis sekre-torius Valentinas Paketūras, LTOK garbės prezidentas Artūras Povi-liūnas ir garbės generalinis sekretorius Vytautas Zubernis.

Nuotraukoje iš kairės: A.Vrublevskis, D.Gudzinevičiūtė, V.Paketūras, T.Tõnise

LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė ir sporto bei sveikatingumo klubų tinklo „Impuls“ vadovas Vidmantas Šiugždinis pasirašė bendradarbia-vimo sutartį. Ja olimpinės rinktinės kandidatams, olimpinės pamai-nos sportininkams suteikiama galimybė ketverius metus nemokamai sportuoti „Impuls“ klubuose visoje Lietuvoje ir naudotis bendrovės teikiamomis sveikatinimo paslaugomis. Sutartimi numatytos „Im-puls“ paramos LTOK vertė sieks beveik 1,5 mln. Lt. Plačiau – 23 psl.

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) kvietimu Lietuvoje lankėsi Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) sąžiningo žaidimo departamento atstovas Ursas Kluseris. Susitikime su LTOK, LFF ir Lietuvos sporto fe-deracijų sąjungos vadovais aptarta visame pasaulyje aktuali neteisėtų lažybų ir sutartų varžybų rezultatų problema bei galimybės su ja kovoti.

Įteikti tradiciniai LTOK apdovanojimai sportui ir olimpiniam judėjimui nusipelniusiems žmonėms. LTOK lėkštėmis apdovanotas buvęs Lie-tuvos kalnų slidinėjimo federacijos vadovas Algimantas Kepežėnas (75 m.) ir Lietuvos beisbolo asociacijos generalinis sekretorius Edmun-tas Matusevičius (55 m.). Olimpinės žvaigždės įteiktos: 70-mečio proga Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos kūno kultūros mokytojui, projekto „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas“ vienam pradininkų Le-onui Vaicekauskui, 50-mečio proga – Lietuvos sporto universiteto Se-nato pirmininkui prof. Aleksui Stanislovaičiui, buvusiam ilgamečiam Lietuvos irklavimo federacijos prezidentui Artūrui Juknai, buvusiam Lietuvos regbio federacijos prezidentui Rolandui Alksniui.

Nuotraukoje iš kairės: A.Kepežėnas, A.Jukna, A.Stanislovaitis,

D.Gudzinevičiūtė, L.Vaicekauskas, E.Matusevičius, R.Alksnis


BALANDŽIO 18 D.

ĮTEIKTI LTOK APDOVANOJIMAI

BALANDŽIO 17 D.

DIDĖJA RĖMĖJŲ GRETOS

BALANDŽIO 17 D.

UEFA PAREIGŪNO VIZITAS

BALANDŽIO 18 D.

APTARTI EINAMIEJI KLAUSIMAI

STIPRINA RYŠIUS

PATVIRTINTA BIUDŽETO APYSKAITA

BALANDŽIO 19–20 D.

BALANDŽIO 18 D.


VOS ATLAIKĖ HALĖS STOGASVOS ATLAIKĖ HALĖS STOGASO tuomet visą savaitę, likusią iki pirmųjų „Kau-no taurės“ lengvosios atletikos varžybų, Lietu-va dūzgė kaip bičių avilys: juk Halėje pasirodys pačios ryškiausios to meto planetos lengvo-sios atletikos žvaigždės, atvyks SSRS rinktinės lyderiai maskviečiai Valerijus Brumelis, Igoris Ter-Ovanesianas, Irina Pres! Gal V.Brumelis ir vėl, kaip jam įprasta, šturmuos kosminį aukštį, o I.Ter-Ovanesianas nuskries už pasaulio rekor-do (8 m 13 cm), pasiekto vos prieš dvi savaites Niujorke, žymos?

Beje, šie du vyrai atvyko pasiimti jiems as-meniškai pažadėtų išskirtinių prizų – defi citi-nių Kauno radijo gamyklos magnetolų „Vaiva“. Ant jų korpusų jau iš anksto buvo pritvirtintos varinės lentelės su pasaulio rekordininkų pa-vardėmis. Tik, žinoma, pirmiausia jiems reikėjo laimėti savo rungtis.

Varžybos prasidėjo šeštą valandą vakaro. Perpildytoje Halėje, rodos, ir obuoliui nebuvo kur nukristi. Valerijus lyg žaisdamas peršoko 2 m 20 cm aukštį ir bandė šturmuoti savo pa-ties pasaulio rekordą – 2 m 26 cm. Nedaug trū-ko... O kitam garsiam svečiui I.Ter-Ovanesianui teko skaudžiai nusivilti.

Nuotraukoje užfi ksuoti ant garbės pakylos stovintys sportininkai po apdovanojimo. Kaip matyti, kairėje esantis I.Ter-Ovanesianas gero-kai nustebęs žiūri į nugalėtoją Antaną Vaupšą (su užrašu ant krūtinės „Lietuva“), tarsi klaustų: kur mano „Vaiva“? O Leonidas Barkovskis iš Lvo-vo, regis, visai patenkintas iškovota trečia vieta.

Tą pavakarę žiūrovai negailėjo plojimų vi-siems nugalėtojams. Kai prasidėjo dviejų sve-čių ir dviejų lietuvių kova šuolių į tolį sektoriuje, tribūnose kilo baisi audra. Ji kulminaciją pasie-kė dviem varžovams atliekant paskutinius šeš-tuosius šuolius, mat nugalėtojas nebuvo aiškus iki pat pabaigos. Pergalė atiteko A.Vaupšui: trečiuoju bandymu jis pasiekė naują Lietuvos uždarų patalpų rekordą – 7 m 80 cm. Favoritui I.Ter-Ovanesianui tai buvo nemaloni staigme-na, rekordininkas turėjo vytis, bet geriausias jo penktasis šuolis buvo 3 cm trumpesnis. Po paskutinių šuolių žiūrovai atsistoję sukėlė to-kias griausmingas ovacijas, kad kilo abejonių, ar atlaikys visko matęs Kauno halės stogas. L.Barkovskio rezultatas tąkart buvo 7 m 61 cm, o jauno kauniečio Algio Globio – 7 m 19 cm.

A.Vaupšas prisimena: „Kai po varžybų Kau-ne per tirštą nesiskirstančią žmonių minią

pagaliau nusiyrėme iki autobuso, turėjusio svečius vežti į Vilnių, Igoris, kaip ir dera nuga-lėtajam, padėjo įkelti sunkų prizą ir apsime-tė neišgirdęs žmonos Ritos priekaišto: „Tokį brangų daiktą pražiopsojai!“

Deja, sporto laimė permaininga. Po mėnesio per treniruotę A.Vaupšui įtrūko šlaunies raumuo

ir apie šuolius jam teko ilgam pamiršti. Tik 1964 m. Tokijo olimpinių žaidynių išvakarėse jam vėl pa-vyko du kartus pagerinti Lietuvos rekordą – 7 m 95 cm ir 8 m 1 cm. Įveikta didmeistriška aštuonių metrų riba atvėrė A.Vaupšui kelią į Tokijo olimpi-nes žaidynes 1964-aisiais. Ten Antanas nušoko 7 m 43 cm ir užėmė keturioliktą vietą. „OP“ inf.

SENA NUOTRAUKASENA NUOTRAUKA

Apie ką byloja ši prieš pusę amžiaus – 1963-iaisiais daryta nuotrauka, kokie sportininkai joje užfi ksuoti? Galime kirsti lažybų, kad vargu ar atsirastų bent pusšimtis „Olimpinės panora-

mos“ skaitytojų, kurie juos atpažintų.


ŽVILGSNISŽVILGSNIS

TARP VIEŠO IR PRIVATAUS TARP VIEŠO IR PRIVATAUS Fenomenalus krepšinio populiarumas Lietuvo-je aptartas ne kartą. Daug rašalo išlieta anali-zuojant, ką krepšinis davė mūsų visuomenei ir ką visuomenė – krepšiniui. Tokius šūkius, kaip „krepšinis – Lietuvos pasididžiavimas“ arba „Kauno „Žalgiris“ – nacionalinis turtas“, žino daugelis. Šiandien vertėtų pasvarstyti apie kiekvieno mūsų galimybes prisidėti prie šio na-cionalinio turto gyvenimo. Koks santykis tarp didėjančios verslo svarbos sporto pasaulyje ir idealistinio sporto sirgalių entuziazmo įtvirtinti savo teises šiuose tapatybės simboliuose. Kada vieša tampa privatu ir atvirkščiai?

Trumpai prisiminkime istorines aplinkybes, iš dalies nulėmusias galimus atsakymus į kelia-mus klausimus. Lietuvoje, kaip ir kitose poso-vietinėse šalyse, sportas evoliucionavo savaip. Sovietinėje sistemoje sportas buvo ne mažiau svarbus nei kapitalistinėje, bet turėjo kitokią prasmę. Darbininkų sporto tikslas, anot sporto tyrinėtojo Johno Riordano, buvo sukurti socia-listinę alternatyvą tokiems kapitalistinio sporto aspektams, kaip komercializmas, šovinizmas, rekordų bei vadinamųjų žvaigždžių manija. Kitaip tariant, sovietinėje sistemoje buvo kuria-ma beklasio sporto tradicija. Čia negalėjo būti jokių kitų interesų atstovavimo kaip tik partijos reikalai. Apibendrinant sovietinio sporto funk-cijas būtų galima teigti, kad jos turėjo draus-minti ir užtikrinti sovietinio žmogaus užimtu-mą, palaikyti gerą jo fi zinę formą (kad esant reikalui galėtų dalyvauti kariniuose veiksmuo-se), įtvirtinti sovietinius idealus (tokius kaip tautų draugystės idėja ir kt.) bei parodyti sovie-tinės sistemos pranašumą prieš kapitalistinę.

Lietuvoje toks ideologinis sporto panau-dojimo principas nesuveikė. Netgi priešingai: užuot užtikrinęs skirtingų tautų integraciją, sportas skatino nacionalizmą. Lietuvoje susi-formavo savita sporto tradicija – sportas tapo simbolinio pasipriešinimo egzistavusiai san-tvarkai forma. Prisiminkime Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA krepšinio komandų kovas dėl SSRS čempionų titulo, kokios nacionalinės ais-tros virdavo Halės tribūnose ir visoje Lietuvoje.

Atgimimo laikais Lietuva susidūrė su būti-nybe pertvarkyti ne tik svarbiausias gyvenimo sritis, bet ir sporto sistemą. Kitaip sakant, atsi-sakyti sovietinės sporto organizacijos sistemos ir pereiti į kapitalistinę.

Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gar-bę gynusiems sportininkams reikėjo pradėti nuo nulio ir įrodyti lietuviško sporto ypatybes bei pranašumus iš naujo. Pavyzdžiui, naciona-linės krepšinio lygos kūrimo pradžia nestokojo idealizmo, dėl to kurį laiką Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) savo klubus galėjo turėti net tokie nedideli miestai, kaip Šilutė ar Plungė. Ir šie klubai žaidimu ne ką tenusileisdavo tuome-čiams lyderiams, nes konkurencinis ir bendras žaidimo organizacinis lygis visų klubų buvo panašus, nereikalavo didelių fi nansinių sąnau-dų. Ilgainiui didėjanti konkurencija, kylantis profesionalumo lygis ir gerėjanti organizacija reikalavo vis gausesnių fi nansinių injekcijų. To-dėl mažųjų miestų komandų progresas lėtėjo, o didžiųjų – kilo. Kartu tai reiškė ir stiprėjančią verslo įtaką klubo vadybai. Dabar nė vienam nekyla abejonių, kad šiuolaikinis krepšinis rei-kalauja didelių investicijų. Jis negali būti kon-

kurencingas be solidžios fi nansinės paramos. Verslo siekiai skverbtis į sportą ir reikšminges-nio vaidmens poreikis susijęs su objektyviomis priežastimis.

Stiprėjanti komercinė industrija mažes-niems miesteliams (tai pačiai Šilutei ar Plun-gei), kurių klubai anksčiau atstovavo LKL, praktiškai nepalieka galimybių matyti savo miesto krepšinio komandos (nebent atsirastų labai turtingas rėmėjas), žaidžiančios aukš-čiausioje lygoje ir gebančios pasipriešinti ly-deriams. Net ir didieji miestai (Kaunas, Vilnius) praranda galimybę kontroliuoti krepšinio klu-bus, nepaisant savivaldybių jiems skiriamos paramos. Abu klubai nebepriklauso ir mies-tiečiams. Jie yra priklausomi nuo savininkų sprendimų bei interesų.

Šioje vietoje reikėtų grįžti prie klausimo, kas yra vieša ir kas privatu. Ar miestą, o gal ir visą šalies krepšinio tradiciją simbolizuojantis klu-bas gali būti privatus? Ar paprasti sirgaliai gali puoselėti su miesto klubais susijusius lūkesčius ir ko tada šie lūkesčiai verti? Kaip tuomet turi elgtis miesto valdžia ir kiekvienas mūsų, kai klubui reikia pagalbos? Tai klausimai, neturin-tys vieno aiškaus atsakymo.

Su panašiomis bėdomis pastaruoju metu susiduria daugelio Europos šalių klubai (krepši-nio, futbolo ir kt.). Regis, didėjanti verslo svarba sporto pasaulyje ir idealistinis sporto sirgalių entuziazmas įtvirtinti savo teises šiame simbo-linio pasipriešinimo bastione tik gilins atsaky-mų į šiuos klausimus reikšmę, o dėl to kylanti įtampa bus vis sunkiau numalšinama.

Sociologas dr. Dainius Genys

Ties bankroto riba atsidūrus legendiniam Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui, jo gerbėjai puolė aiškintis, kas galėtų ir turėtų gelbėti komandą. Daugelio akys krypsta į Kauno valdžią. Bet girdėti ir

balsų, tvirtinančių, kad jo likimas pirmiausia yra verslininkų reikalas.


IŠ ARTIIŠ ARTI

Pasak A.Skerlos, kartais

batelius tenka persiauti

net rungtynių metu

KIEKVIENU ORU – SKIRTINGA PORAKIEKVIENU ORU – SKIRTINGA PORASakoma, kad profesionalų futbolininką peni kojos, todėl apavas yra išskirtinai svarbi fut-bolo sportinio inventoriaus dalis. Daugiau-siai kartų Lietuvos rinktinei atstovavęs žai-dėjas, dabartinis Vilniaus „Žalgirio“ gynėjas ir žaidžiantis treneris Andrius Skerla sutiko papasakoti apie futbolininkų apavą, jo pa-sirinkimo kriterijus, savybes, kainas ir kitus svarbius niuansus.

„Kiekvienas futbolininkas į apavą žiūri skir-tingai: vienam būtina turėti daug porų avaly-nės, kitas išsiverčia ir su keliomis poromis. Kai kurie žaidėjai turi sudarę sutartis su avalynę gaminančiomis įmonėmis, tad gali užsisakyti neribotą kiekį porų batelių.

Futbolo rungtynės vyksta skirtingos dan-gos aikštėse. Žaisti ant dirbtinės dangos aikš-tės reikia vienokių, sausu oru ant žolės, kai aikštės danga kieta, prireikia kitokių, o kai minkšta – dar kitokių futbolo batelių. Esant minkštai dangai – pavasarinei ar rudeninei košei arba žaidžiant per lietų, naudojami batai su šešiais dygliais, vadinamaisiais grifais. Ant

kietos dangos aikštės žaisti skirti bateliai turi daug dyglių – vienuolika ar net trylika.

Net ir dirbtinės dangos aikštės nėra vieno-dos. Pavyzdžiui, žaidžiant Lietuvos futbolo federacijos stadione Vilniuje tinka daug rūšių sportinių batelių, o štai „Sportimos“ maniežo danga ne tokia kokybiška, jos „plaukas“ trum-pas, todėl reikia batelių, pritaikytų kietai dangai. Salės futbolo avalynė – visiškai kitokia, čia reikia sportbačių lygiu padu – panašių į tenisininkų.

Šiais laikais tiek avalynės prikurta, kad skir-tumas tarp to, kas buvo prieš dešimtmetį ir kas yra dabar, – didžiulis. Gamintojai dirba įvairiomis kryptimis: siekia, kad bateliai būtų lengvi ir patogūs.

Aišku, kiekvienas futbolininkas apavą renka-si individualiai. Kai kuriems avint vienos fi rmos avalyne žaisti patogiau, kitos – ne taip patogu, o kitiems atvirkščiai. Juk ir žmonių pėdos skiria-si: vienų plačios, kitų – siauros ir ilgos. Batelių modeliai taip pat labai skirtingi.

Aš dažniausiai žaidžiu su „miksais“. Tai yra nauja batelių, į kuriuos įsriegti šeši dideli dy-

gliai ir šiek tiek mažesnių, rūšis. Bet jeigu ma-tau, kad aikštė minkšta, pažliugusi, renkuosi šešių dyglių batelius.

Nutinka ir taip, kad per rungtynes pasikeičia oras, todėl kartais išeini žaisti apsiavęs vienais bateliais, bet, tarkime, prasidėjus liūčiai per pertrauką būni priverstas pasikeisti avalynę į tą, kuri pritaikyta bėgioti po pažliugusią aikštę.

Dažniausiai batelius tenka pirkti internetu. Lietuvos parduotuvėse tokio didelio jų pasi-rinkimo, kokio norėtųsi, nėra, todėl dauguma futbolininkų juos užsisako iš užsienio.

Batelių kainos – labai įvairios. Kartais pa-čiam baisu pasidaro pamačius kainą – 1000 ar 1200 Lt. Aš perku pigesnius, naujausių modelių madų nesivaikau, moku iki šimto eurų už porą. Brangesnių nepirkčiau. Vis vien per sezoną rei-kia dviejų trijų porų. Beje, kiek porų batelių per sezoną sudėvi, priklauso nuo žaidėjo. Pavyz-džiui, stambesni žaidėjai neretai batelius sune-šioja greičiau, o smulkesnio sudėjimo futboli-ninkams bateliai laiko ilgiau, bet ir jiems bent dviejų porų per sezoną tikrai prireikia.“

Nėra nė vienos sporto šakos, kurios atstovams nereikėtų specialios įrangos, prietaisų ar bent jau aprangos arba apavo. Į olimpiečių naudojamų „ginklų“ arsenalą ir jų subtilybes – žvilgsnis iš arti.

„ Kiekvienas futbolininkas į apavą ž iū ri skirtingai:vienam bū tina turė ti daug porų avalynė s, kitas iš siverč ia ir su keliomis poromis.


PARTNERIAIPARTNERIAI

PLEČIASI LTOK RĖMĖJŲ GRETOSPLEČIASI LTOK RĖMĖJŲ GRETOSBalandžio 17 d. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė bei sporto ir sveikatin-gumo klubų tinklo „Impuls“ vadovas Vidmantas Šiugž-dinis pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja olimpinės rinktinės kandidatams, olimpinės pamainos sportinin-kams suteikiama galimybė ketverius metus nemokamai sportuoti „Impuls“ klubuose visoje Lietuvoje, taip pat naudotis bendrovės teikiamomis sveikatinimo paslau-gomis. Sutartimi numatytos „Impuls“ paramos LTOK ver-tė sieks beveik 1,5 mln. Lt.

„Savo klubuose ypač daug dėmesio skiriame regulia-riam sporto įrangos atnaujinimui, diegiame pasaulines sporto pratybų naujoves. Beveik kiekviename jų turime didelius baseinus ir erdvias treniruočių sales. Viliuosi, kad šiuo bendradarbiavimu prisidėsime prie sporti-ninkų pasirengimo, jų pergalių. Be to, manau, kad šalia sportuojantis olimpietis – puikus įkvėpimas kiekvie-nam“, – renginio dalyviams tvirtino V.Šiugždinis.

„Žinoma, tikslinės treniruotės vyks specializuotose sporto bazėse, tačiau šis bendradarbiavimas sudarys puikių papildomų galimybių sportininkams gerinti savo bendrąjį fi zinį pasirengimą bei aktyviai ir sveikai leisti lais-valaikį. Esu dėkinga už verslo parodytą dėmesį sportinin-kams“, – po sutarties pasirašymo sakė D.Gudzinevičiūtė.

„Impuls“ sporto įrangą išbandė olimpiečiai D.Lobačevskė ir B.Virbalytė (nuotr. kairėje), E.Petrauskas ir S.Krupeckaitė (nuotr. viduryje) bei M.Mizgaitis

Šventiniame renginyje dalyvavo ne tik gausus būrys olimpiečių... ...bet ir sporto žurnalistų

olimpinĖ panorama 2013 balandis/nr. 4 (44)

Documents