Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija 2009m. balandis, Nr.7

Ir nubėgo dienos stirnom pabaidytom Į rūkų bedugnes, į gilias marias,

Iš kur nieks negrįžta jau nė vieną rytą, Iš kur, kai išeisim, nebegrįšim mes.

F. Kirša

Skaudi žinia aptemdė auštantį ba landžio 9-os rytą – nustojo plakusi Romanso Valio, mūsų gimnazijos Direktoriaus, širdis. Amžinybė į savo baltus sodus pakvietė puikų žmogų, patyrusį pedagogą, talentingą vadovą.

Savo gyvenimo kelią Romansas Valys pradėjo 1950 m. lapkrič io 5 d. Raseinių rajone, Gėluvos kaime.

Baigęs Ariogalos vidurinę mokyklą, studijavo matematiką tuometiniame Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Jį baigęs mokytojavo Kauno rajono Čekiškės vidurinėje mokykloje. Jaunas, energingas, veiklus, visuomeniškas darbuotojas greitai buvo įvertintas ir paskirtas Vandžiogalos, vėliau – Raudondvario vidurinių mokyklų direktoriumi, o nuo 1990-ųjų vadovavo Kauno rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriui. Po to dirbo direktoriaus pavaduotoju ugdymui Garliavos J. Lukšos gimnazijoje, o nuo 2000-ųjų – Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos direktoriumi.

Romanso Valio gyvenimo ir ve iklos metai kupini prasmingų darbų, dramatiškų ieškojimų ir kilnių siekių. Jis buvo II vadybinės kvalifikacinės kategorijos vadybininkas, turėjo savitą vadovavimo

stilių, pasižymėjo nepaprastais organizaciniais sugebėjimais, žavėjo įžvalgumu, tolerancija, atvirumu naujovėms.

Be savo tiesioginių pareigų, Direktorius aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje : priklausė Liberalų sąjungai, daug metų buvo Kauno ra jono Savivaldybės tarybos narys.

Darbštumas, energija, jautrumas šalia esančiam, gebėjimas greita i perprasti esmę buvo išskirtiniai šio žmogaus bruožai, didelio pedagoginio talento ženklas. Intensyvi darbinė veikla netrukdė tėviška meile ir dėmesiu apglobti dukras Karoliną ir Ramintą, vyrišku petimi paremti žmoną Reginą.

Mielas Direktoriau, Jūs išėjote į Amžinybę, bet mokinių, kolegų, draugų, bičiulių ir visų Jus pažinojusių atminty liko Jūsų prasmingi Darbai, nesavanaudiška Meilė , kilni Širdis.

Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga. Brangiausi žmonės ima ir palieka, Tačiau nuo jų nusidriek ia šviesa

Ir atminty gyvi išlieka.

Amžinos Ramybės Jums...

2

Iš kur atsiranda šiukšlės?

Turbūt nė vienam iš mūsų nepatinka šiukšlės. Nesmagu, kai pavasarį tirpstantis sniegas ir bundanti gamta atveria visas šitas „grožybes“.

Tiesą pasakius, šiukšlės visur atsiranda ne vien dėl to, kad neišmetame jų į šiukšlių dėžes, o dar ir dėl to, kad labai uoliai ir negalvodami mes jas gaminame! Eikvojame begalę energijos ir žaliavų tam, kad galėtume pagaminti šiukšles. Imkime paprastą pavyzdį – indelį jogurto, porciją ledų ar saldainį. Jogurtą, ledus, saldainį mes suvalgysime, tačiau kur dėsime visus indelius, pakuotes ir popierėlius? Aišku, kad išmesime. Tačiau reikia atminti, kad visa tai neauga ant medžių – viską mes patys ir gaminame. O gaminame tik tam, kad po to visa tai išmestume. Vienintelė suprantama šių daiktų paskirtis yra būti išmestiems. Sugalvoti kažką pagaminti galime labai lengvai, tačiau nepagalvojame, kad iš to jokios naudos, o vargo dėl jų – labai daug.

Gamyklos, perdirbinėdamos mūsų šiukšles, eikvoja ir taip brangų kurą, energiją, kurią būtų galima panaudoti geresniems tikslams. Be to, iš gamyklų kaminų kyla begalės dūmų, kurie taip pat teršia mūsų aplinką. O kas dėl to kaltas? Ar mokslininkai, išrandantys naujas ir geresnes medžiagas? O galbūt fabrikų savininkai, kurių fabrikai „leidžia“ nuodingus dūmus? Nieko panašaus! Kalti tik mes patys. Niekam kitam, tik mums turėtų rūpėti, ką, kur ir kaip perkame. Juk jeigu šalia padėtume „negražiai“ ir „gražiai“ įvyniotą saldainį, savaime aišku, kad imtume

tą, kuris gražesnis, spalvingesnis. Ir nė kiek nepagalvotume, ar mums to reikia, ar ne. Iš tiesų tokios akcijos kaip „Darom09“ ir visos talkos yra sveikintinas dalykas, tačiau jeigu nešiukšlinsime, ar mums jų reikės?... Juk visai nesunku pavalgius neišmesti pakuotės, kur pakliuvo, o padėti ją ten, kur jai ir vieta.

Pagalvokime, ar turime galimybę nešiukšlinti pasaulio. Jeigu taip, tuomet pradėkime. Tačiau ne nuo ko nors

stebuklingo, o nuo savęs. Pradėkim nuo savęs – tuomet ir pasaulis bus su mumis .

Lina Jankauskaitė,1gd

Narkotikų kelias, anksčiau į Vakarus ėjęs per Balkanus, Serbiją ir Juodkalniją, dėl neramumų šiose šalyse pasuko per Lietuvą, kurioje, kaip ir visame pasaulyje, yra žmonių, nesugebančių spręsti rimtų problemų, ieškančių netikrų malonumų, stokojančių meilės, pasitikėjimo, saugumo jausmo ir savigarbos, prislėgtų, nelaimingų, praradusių dvasinę pusiausvyrą, neturinčių gyvenimo tikslo. Tai rinkos objektas narkotikų prekeivoms, kurie gerai žino, kad prikalbinus žmogų pamėginti narkotikų vieną ar keletą kartų, atsiranda stiprus, nenugalimas potraukis toms medžiagoms, tad jų bus perkama vis daugiau.

Narkotikai žaismingai bandomi vartoti tol, kol šie bandymai virsta vergišku įpročiu: žmogus tampa visiškai priklausomas nuo narkotikų. Narkomaną užvaldo vienintelė mintis – gauti naują dozę. To ir siekia narkotikų verslu užsiimančių nusikaltėlių grupių nariai. Išradingai platindami savo prekę, vis naujų aukų jie ieško ir randa jaunimo vakarėliuose, diskotekose, baruose. Neaplenkdami mokyklų, narkotikų prekeiviai sėja narkomaniją, o kartu su ja – dvasines kančias, fizinę negalę, provokacijas ir ekstremalias situacijas, bandymus nusižudyti ir žudyti. Prieš trejetą metų Lietuvoje buvo įregistruota kone trys tūkstančiai nuo narkotikų priklausomų žmonių. Šiandien tokių ligonių kur kas daugiau, nes daugelis žmonių, menkai teišmanančių apie sveiką gyvenseną, jau pakliuvo į narkotikų prekeivių žabangas. Leisdamiesi narkotikus tais pačiais švirkštais, šie žmonės sudarė palankią dirvą mirtinai pavojingoms per kraują plintančioms ligoms – AIDS, virusiniam hepatitui ir kitoms. Apsvaigę arba bandydami gauti narkotikų, jų vartotojai padarė įvairių nusikaltimų, perdozavę mirė patys ar pražudė kitus.

Netapk vienu iš jų! ♦Nepavojingų narkotikų nėra, o ir veikia jie

apgaulingai. Sukeldami trumpalaikę euforiją, narkotikai žaloja protą ir kūną, atbukina jausmus, išsekina sveikatą.

♦Net mažas bet kokių narkotikų kiekis sutrikdo koordinaciją, mąstymą, gebėjimą pasirūpinti savo saugumu.

♦Apsvaigę nuo narkotikų žmonės dažniau susižaloja.

♦Nuo per didelės narkotikų dozės galima prarasti sąmonę, numirti.

♦Narkotikai brangiai kainuoja, todėl jų vartojimas įstumia į skolas.

♦Reguliariai vartojantieji narkotikus išgyvena tiktai 4–7 metus, iš kurių paskutiniuosius – labai ligoti, psichiškai atsilikę, moraliai žlugę.

Visuomenės sveikatos ugdymo centro inf.

3

Lietuvos švarinimo akcija vyksta jau antrus metus. Tačiau mūsų gimnazijos mokiniai bei Akademijos miestelio gyventojai joje dalyvavo pirmą kartą. Šio renginio organizatoriai buvo mūsų gimnazijos mokinių taryba ir LŽŪU studentai.

Viskas prasidėjo ankstų ir saulėtą balandžio 18-os rytą, kai po truputėlį prie mūsų gimnazijos pradėjo būriuotis žmonės. Akcijoje nebuvo jokio amžiaus limito, todėl sulaukėme ir darželinukų, ir senukų, kurie su didele pagarba Lietuvai gražino jos kraštovaizdį.

Po keleto minučių organizatoriai dalyviams išdalijo baltas it sniegas pirštines ir juodus kaip nafta šiukšlių maišus. Šie du darbo įrankiai skyrėsi kaip diena ir naktis, bet abu buvo skirti ekologiškai misijai. Pagaliau buvo paskelbta AKCIJOS pradžia.

Ir štai didžiulis būrys gamtos mylėtojų pasidalijo į dvi grupes. Pirmoji tvarkė Kamšos draustinio teritoriją, o antroji – mūsų „brangiausių“ gimnazijos rūkalių miškelį. Kiek įdomių radinių buvo – nuo pačių mažiausių saldainių popierėlių iki didžiausių lovų, dviračių ar rogučių.Batai buvo vieni iš dažniausių radinių, taigi apsižiūrėkite, ar jums kokio netrūksta.

Aplinką tvarkėme apie 3–4 valandas, tačiau visų šiukšlių nepavyko sudoroti. Kai akcijos pabaigoje visi susirinkome ir pamatėme, kokią krūvą šiukšlių „išauginome“, labai nudžiugome. Tačiau jei toks kiekis šiukšlių yra surinktas, tik iš tokio mažo ploto, tai kiek mes, žmonės, šiukšliname! Jei tokiais kiekiais gamta bus teršiama ir toliau, mūsų brangi graži Lietuva gali pavirsti didele sąvartynų šalimi.

O štai ką apie šią akciją mano mokinių tarybos narė Kristina Margevičiūtė:

–Mane labai nustebino, kad atėjo tikrai daug žmonių, kai kurie tiesiog prisijungė prie tvarkymosi, nėjo registruotis, tai, manau, labai sveikintina. Itin smagu, kad ir tikrai garbingo amžiaus žmonės prisidėjo, ir mūsų moksleiviai. Buvo surinkta daug šiukšlių ir Akademijos miestelis tapo tikrai švaresnis. Manau, ši akcija kiekvienais metais sulauks vis daugiau susidomėjimo . Po akcijos ne vienas žmogus klausė, kaip sekėsi, sakė, kad jam patiko, kad būtinai dalyvaus dar, kas dalyvavo, nesigaili, o kas ne, žadėjo prisidėti kitais metais .

Kadangi šiukšlių liko, balandžio 23–24 dienomis gimnazijos aplinką tvarkė visos klasės, kurios gavo po nedidelę teritorijos dalį.

Akvilė Arlauskaitė, 2gc Irenos Gronskienės nuotraukos

4

Tūkstantmečio liepaitė

Balandžio 20d. mūsų gimnazijos moksleiviai prisidėjo prie akcijos, skirtos Lietuvos tūkstantmečiui paminėti. Šia proga Kauno rajono bei kelių miesto mokyklų biologijos mokytojai sumanė mokyklose pasodinti po medelį, kad Lietuva būtų žalesnė ir oras švaresnis.

Pirmų gimnazijos klasių moksleiviai su keliomis mokytojomis netoliese mažojo mūsų ąžuolyno pasodino dailią liepaitę. Mokytojos pirmosios griebėsi kastuvų ir kibo į darbą. Vėliau visi kartu liepą pasodinome ir parišome.

Tikimės, kad prie šios gražios akcijos prisidės ir kitos Kauno bei Lietuvos mokyklos ir šia proga Lietuvoje užaugs dar tūkstantis jaunų medelių.

Justina Mizeraitė,2gd Autorės nuotrauka

___________________

Nupirk sauskelnių!

Šių metų balandžio 2 dieną mūsų gimnazijos abiturientė Gabrielė Martirosianaitė, 2008 metų konkurso „Mis Lietuva“ nugalėtoja, bei mokinių taryba organizavo akciją „Šiandien man reikia tavo pagalbos.“ Kelios mokyklos, tarp jų ir mūsų, rinko sauskelnes vaikų

namams. Norėdami daugiau sužinoti apie šią akciją, nusprendėm pakalbinti mokinių tarybos atstovę Kristiną.

–Kiek buvo surinkta sauskelnių? –Negaliu pasakyti, kiek, bet galiu pasakyti, už kokią

sumą – už 700 Lt. –Ar noriai moksleiviai dalyvavo šioje akcijoje? –Palyginus su kitomis akcijomis – taip. Ypač daug

prisidėjo mokytojai. –Ar patys vežėte sauskelnes į vaikų namus? Kokie

įspūdžiai? –Vežė Tadas (Merliūnas – aut.) su Gabriele, ten

vyko renginys. Koncertavo vaikų grupės, vaikučius linksmino Zuikis Puikis ir žaismingieji teletabiai .

–Kodėl ši akcija buvo organizuojama? –Sumažinus kūdikių namų finansavimą, jų

vadovybė priversta rinktis – maitinti mažylius ar pirkti jiems sauskelnes.

–Kadangi jau ne pirmą kartą renkate pinigus, ar padaugėjo norinčių prisidėti?

–Priklauso nuo to, kokiu tikslu renkami pinigai. Daugiausia šiais metais buvo paaukota pinigų mirus anglų kalbos mokytojai.

Ugnė, 2gc ___________________

Sportininkams atostogų nėra

Atšilus orams, mūsų gimnazijos sportininkai vėl puikiai sudalyvavo visose šio mėnesio varžybose. Kaip visada , visus nudžiugino savo pergalėmis, užėmę pirmąsias bei antrąsias vietas.

Balandžio 21 dieną Kauno rajono moksleivių žaidynėse mūsų mokyklai atstovavo dvi turizmo komandos: berniukų, užėmusi 2-ąją vietą:

Martynas Jančius (4gb), Dovydas Narbuntas (4gb),

Justas Zorskas (3gb), Julius Šlapkauskas (3gb), Laurynas Kluoda (2gb),

ir netikėtai juos aplenkusi mergaičių: Aušra Zakarauskaitė (4ga),

Agnė Mikulskytė (4ga), Kristina Bartaškaitė (4ga), Agnietė Jasiūnaitė (3ga),

kuri iškovojo 1-ąją vietą. Komandos vadovas – mokytojas R. Miknevičius. Taip pat šiose žaidynėse lengvosios atletikos kroso estafetėje balandžio 27 dieną mūsų mokyklos bėgikai užėmė 2-ąją vietą.

Šio mėnesio 23 dieną įvyko Lietuvos moksleivių krepšinio (3 prieš 3) žaidynės, kuriose dalyvavo bei 1-ąją vietą iškovojo šie krepšininkai:

Paulius Vaitiekūnas (2gd), Modestas Butkus (2ga), Jonas Šiaudikis (2ga),

Deividas Misevičius (2ga), Juozas Keršys (2gc).

Nukelta į 5 puslapį

5

Atkelta iš 4 puslapio

Sportininkams atostogų nėra

Juos treniravo kūno kultūros mokytojas S. Margevičius. Taip pat ir rajono moksleivių krepšinio žaidynėse jie sutriuškino visus savo varžovus: Domeikavą (54:44), Vilkiją (93:54), J. Lukšos gimnaziją (61:56).

Sveikiname visus su iškovotomis pergalėmis!

Agnė Latvytė, 1gd, Rūta Šlapikaitė, 1ga _____________________________

„Aš žinau, todėl ir einu...“

Balandžio 23 dieną, ketvirtadienį, per šeštą pamoką 411 ir 412 kabinetuose rinkosi visi jaunesnieji mokyklos žiniukai. Jiems buvo pateikti klausimai, užduotys iš įvairių sričių. Mokiniai turėjo visą pamoką atlikti užduotims ir atsakyti į klausimus, tačiau mūsų mokinukai buvo tokie protingi, jog... „Jiems pakako tik 30 minučių,“ – sakė viena iš mokinių tarybos narių. „Žinovo“ konkursas mūsų gimnazijoje vyko jau nebe pirmą kartą, o atsakomybę už jį buvo prisiėmę mūsų mokyklos tarybos nariai kartu su mokytoja Z. Laužikaite.

Kad ir kaip būtų gaila, tačiau šiame konkurse patikrinti savo žinias ir išbandyti jėgas galėjo tik 5–8 klasių mokiniai. Paskaičiavę su tarybos nariais, pamatėme, jog konkurse dalyvavo net 67 mokinukai! Bet… „Vaikai buvo labai nepaklusnūs, nusirašinėjo vienas nuo kito. Turėjome juos raminti, prižiūrėti ir bėgioti iš vieno kabineto į kitą, kad būtų tvarka,” – skundėsi viena iš organizatorių. Po konkurso iš kiekvienos klasių grupės buvo išrinkta po tris mokinius, geriausiai atlikusius užduotis. Visų dvylikos žiniukų vardus jūs galite pamatyti straipsnio apačioje.

Užmetus akį į kai kuriuos darbus ir juose esančius klausimus bei užduotis, galima būtų pasakyti, kad ne kiekvienas sugebėtų tinkamai sudalyvauti tokiame konkurse. Vien tik už drąsą ir ryžtą dalyvauti sveikiname visus dalyvius! Tačiau labiausiai sveikiname nugalėtojus – didžiuosius žinovus . Jiems linkime rasti atsakymus į visus klausimus ir užduotis ne tik popieriaus lape, bet ir plačiame gyvenimo kely!

Nugalėtojai:

5 klasė: Tadas Budrikas (5b) Kristupas Kazakevičius (5b) Kamilė Gruduls (5c)

6 klasė: Justė Krančiukaitė (6d) Eimantas Zubavičius (6b) Aistė Čėliūtė (6d)

7 klasė: Karolis Skučas (7d) Justina Viršilaitė (7c) Gabrielė Vaitkevičiūtė (7c)

8 klasė: Austėja Markevičiūtė (8d) Lina Šernaitė (8d) Gintarė Daukšaitė (8d).

Deimantė Stulgytė, 1ga Gailės Juknytės (1gc) nuotrauka

_____________________________

Sveikiname!

Balandžio mėnesį mūsų gimnazijos moksleiviai vėl garsino savo mokyklą puikiais pasiekimais. Tad džiaugiamės ir nuoširdžiai sveikiname

Rugilę Jurevičiūtę, 6 klasės moksleivę, lietuvių kalbos apskrities olimpiadoje laimėjusią I vietą;

pradinių klasių komandą, šauniai pasirodžiusią „Šviesoforo“ varžybose: I vieta rajone, III vieta zonoje. Štai tie šaunuoliai:

Justina Vienožindytė (1b), Gintvilė Rutkutė (1b),

Ugnė Makarevičiūtė (2a), Radvydas Pocevičius (2a), Barbora Petronytė (3a), Ieva Gudelevičiūtė (3a),

Augustas Brazauskas (4a), Mantas Patašius (4a).

Juos paruošė pradinių klasių mokytojos V. Žeglevičienė ir B. Darbutienė. Ačiū joms už nuoširdų triūsą!

Pradinukai ne tik puikiai orientuojasi kelyje, bet ir moka gražiai, raiškiai skaityti. Tai parodė 1–4 klasių skaitovų konkursas „Mėlynoji paukštė“ (jį organizavo mokytojos R. Tilickienė ir O. Kinderienė). Jo nugalėtoja tapo Erika Zenkevičiūtė iš 3b klasės. Sėkmės Tau, Erika!

Ugnės (2gc) ir Vytenio (4ga) inf.

6

Diena su...

Šį kartą dirbti trukdėme bibliotekos vedėjai Reginai Kascenskaitei.

–Daugelis mano, kad bibliotekininko darbas labai paprastas. Ar tikrai?

–Darbas gimnazijos bibliotekoje nėra toks

paprastas, kaip manoma. Lyginant su darbu viešojoje bibliotekoje, jis sunkesnis tuo, kad mes turime išmanyti visas bibliotekinės veiklos sritis: komplektavimą, katalogavimą, dokumentų tvarkymą, darbą su vadovėliais ir kt. Viešojoje bibliotekoje šiuos darbus atlieka atskiri darbuotojai, o filialai išvis kai kurių funkcijų neatlieka. Be to, aptarnavimas taip pat daug problematiškesnis.

–Ar daug vaikų užsuka į biblioteką? –Daug, tikrai dėl lankytojų skaičiaus

nesiskundžiame. Tik kiek tie apsilankymai prasmingi!? Įdomu būtų atlikti tyrimą. Tačiau dažniausiai vaikai pasiima knygas į namus, skaito periodiką, naudojasi internetu.

–Ar leidžiate nusirašinėti namų darbus? –Kai pastebime, neleidžiame. –Ar dažnai kyla problemų dėl mokinių drausmės? –Gaila, bet dažnai. Pagrindinė problema –

triukšmas. –Kokios bausmės neatnešusiems knygos laiku? –Delspinigių neimame, nors tai daryti leidžia

bibliotekų įstatymas. Stengiamės išaiškinti, kokią žalą jie padaro kitiems vaikams, laikydami knygas namuose.

–Ar daug tokių, kurie pamiršta atnešti pasiskolintas knygas?

–Ne taip jau daug, bent du kartus per metus mes pačios primename, kad laikas grąžinti pasiimtas knygas.

–O ar pati mėgstate skaityti? –Skaityti tikrai mėgstu. Jeigu nemėgčiau, manau,

nedirbčiau tokio darbo. –Kokių įdomių įvykių yra nutikę bibliotekoje? –Įdomiausias įvykis nutiko su durim. Kai dar buvo

senos durys, vieną pertrauką jos ėmė ir užstrigo. Bibliotekoje buvo keletas mokytojų ir gana daug mokinių, o durys niekaip neatsidarė. Teko skambinti pavaduotojai, kuri nuėjo pakviesti darbininkų. Taip mokytojai ir mokiniai pavėlavo į pamoką apie 15-20 minučių.

–Ar jums patinka šis darbas? –Patinka, tačiau norėčiau daugiau padaryti. Dėl

patalpų stygiaus kai kurios funkcijos atliekamos nepilnai. Bet dirbu su viltim...

–Kada vyks knygų paroda? –Jos vyksta kiekvieną mėnesį. Šiuo metu – „Naujų

knygų parodėlė“, „Romualdui Granauskui – 70“. –Ačiū. Sėkmės Jums!

Juozas, 2gc

Gailės Juknytės (1gc) nuotrauka

Pabaiga. Pradžia 5 numeryje

Mokykimės... mokytis!

Kaip sumažinti egzaminų stresą

Ruošdamiesi egzaminui ar kontroliniam darbui turėtume nusistatyti, ką reikia išmokti pirmiausia, ir nenukrypti nuo numatyto veiksmų plano. Ruošimuisi reiktų skirti pakankamai laiko, ir daugiau, nei atrodo, kad prireiks (palikti laiko nenumatytiems dalykams).

Jei jaučiame, kad mokantis kyla nerimas, galime: •2–5 min. giliai pakvėpuoti; •įtempti ir atpalaiduoti skirtingas raumenų grupes; •kelias minutes skirti aplinkai stebėti. Pasirinkime

vaizdinių, kurie ramina, nuteikia pozityviai; •pabandyti apibūdinti nerimą. Susitelkti ties nerimo

jausmu ir įvertinti, kokius jausmus jis sukelia – ar jis didelis, kurioje kūno dalyje susikaupęs, kokia jo spalva, forma;

•naudoti teigiamą Aš kalbą, galvoti apie teigiamus atsakymus kaip atsaką į negatyvias mintis (pvz., užuot sakius „Man nepasiseks“ sakyti „Man pavyks. Tiesiog man reikia šiokios tokios pagalbos“).

Prieš egzaminą patariama: •skirti pakankamai laiko atvykti į mokymosi įstaigą,

vengti asmenų, kurie nervinasi, kelia stresą, aiškina, kad nieko nemoka, užduoda trikdančius klausimus;

•vengti paskutinės minutės diskusijų. Kai kurie taip įsijaučia į savo emocinę būseną, kad nemoka per egzaminą parodyti to, ką mokėjo;

•vengti diskusijų po egzamino. Kadangi rezultatai dar neaiškūs, bereikalingos diskusijos tik padidins nerimą, privers jaustis nesėkmingai pasiruošus, taigi bus sudėtinga ruoštis būsimiems atsiskaitymams;

•prieš egzaminą išgerti vandens ir lengvai užkąsti; •gerai pailsėti. Mokiusis visą naktį negalima tikėtis,

kad pavargęs organizmas atgamins tą informaciją, kurią paskubomis „sukišote“ į galvą;

•egzamino išvakarėse geriausia programa – atsipalaidavimas, lengva pramoginė programa, kuri pakeltų nuotaiką (filmas), ir ankstyvas ėjimas miegoti.

Per egzaminą: •pirma atsakyti į lengvesnius klausimus, o vėliau

sugrįžti prie sunkesnių, jei lieka laiko; •kurį laiką pagalvoti apie tai, kaip bus gerai

pasibaigus egzaminui. Pasvajoti apie paskatinimą, kuriuo save apdovanosite. Tai padidins motyvaciją ir sumažins įtampą;

•naudoti pozityvius teiginius galvojant apie egzaminą (pvz., „tai tik testas“, „aš žinau informaciją“, „tai tik žinių patikrinimas. Nuo jo rezultatų nepriklausys, kaip kiti mane vertins“).

Atsimink: tavo gyvenimas ne tik egzaminai. Nuviliantys rezultatai – dar ne pasaulio pabaiga, net jei taip dabar atrodo. Tu gali pabandyti juos perlaikyti, be to, bus dar daug galimybių parodyti, ką sugebi. Sėkmės!

7

Atsisveikinimas

Tąnakt danguje švietė pilnatis.

Buvo ruduo. Medžiai stovėjo nuogais veidais, o mums po kojomis tyliai čežėjo lapai. Motina padėjo delnus mums ant galvų ir švelniai

Rašau, kai susikaupia per daug jausmų. Rašau tam, kad juos išliečiau.

glostė. Jos skruostais riedėjo ašaros, o drėgnuose veiduose atsispindėjo dangus. Aš neverkiau. Kažkas giliai širdyje mane tramdė, malšino mano jausmus.

Pagaliau mama nuėmė rankas mums nuo galvų, atsiklaupė, kad matytų mūsų akis, ir tarė:

–Nuo šiol jūs nebesat vaikai. Dabar turėsite pačios tvarkyti savo gyvenimą. Noriu pasakyti jums tik tiek – niekada nebūkit tokios, kaip aš. Būkit geresnės.

Mama švelniai nusišypsojo. Tada kreipėsi į mane: –San, turiu vieną prašymą. Pažadėk, kad niekada nedažysi plaukų. Nustebusi pažiūrėjau į ją. –Kodėl? –Tu labai panaši į savo tėvą. Visapusiškai panaši. Jo plaukai taip pat

buvo žali. Nejučiom prunkštelėjau, pagalvojusi, kaip turėtų atrodyti vyras žaliais

plaukais, tačiau supratau mamą. Mano tėvas mirė prieš man gimstant. Motina septynerius metus viena augino dvi dukras, o dabar turi ir su jomis išsiskirti.

–Pažadu,– ramiai tariau. –Tada eikit. Mama pabučiavo mums galvas ir apsisukusi patraukė namų link.

Motinos laiškas

Įėjome į nedidelį, bet gražų kiemelį. Tvorą atstojo jau lapus numetę vaismedžiai, o kiemą puošė paskutinių rudenio gėlių žiedai.

Pasibeldėme į duris. Jas atidarė jaunas, gal dvidešimties metų amžiaus vyras.

–Labas vakaras,– pasisveikinome. –Mes ieškome pono Kijošio. –Tai aš,– atsakė vyras. Pažiūrėjau į jį kiek nustebusi. Niekada nebuvau mačiusi mūsų

pusbrolio, bet nemaniau, kad jis toks jaunas. –O kas jūs tokios?– draugiškai paklausė vyras. –Aš Ina, čia San,– ramiai atsakė sesuo. Kijošis minutėlę stovėjo susimąstęs. –Ak taip, jūsų motina man rašė, prašė jus priimti,– jo veidas kažkodėl

apsiniaukė. –Nežinau, ar jūsų mama būtų norėjusi, kad aš jums tai pasakočiau, bet, manau, jūs turite žinoti. Savo laiške ji prašė jus prižiūrėti ir mokyti. Ji rašė, kad tėvas būtų to norėjęs. Ir dar ji rašė,– Kijošis nutilo, giliai įkvėpė ir greitai išbėrė:– jog kai ji nebeturi vyro, o dabar ir dukrų, ji nebėra reikalinga šiame pasaulyje. Ji sakė, kad atliko savo pareigą ir dabar gali ramiai išeiti.

Mano akys išsiplėtė, o širdis ėmė plakti kaip pašėlusi. Puikiai supratau, ką sakė Kijošis. Motinos nebėra. Nebėra amžiams.

Saulė Paulikaitė, 7a

Rašau, kai būnu geros nuotaikos. Tiesiog ateina toks laikas, kai norisi ką nors parašyti, ir tiek.

* * * Išgirsk, ką tau sako tyla,

Ką dainuoja išgirdus tavo balsą. Išmok iš tamsos nupiešti pasaulį,

Pamatyk, kokias spalvas ji dovanoja. Paimk gabalėlį meilės ir pagamink

sparnus, Pakilk su jais į žydrą dangų,

Kur žvaigždės klaidžioja naktim, Kur tavo rojus visatos pakrašty!

* * * Vienumoj užrakinta–

Nėra ką apkabinti. Sėdi susigūžus, Visai palūžus.

Sapnų nebeturi,

Užmigt nebegali. Širdis sudužus,

Gyvenimas sugriuvęs.

* * * Maloniausi prisiminimai,

Linksmiausi vakarėliai Sudegs, sugrius,

Bet ten dar rasiu jus.

Šypsenos, veidai, Pamiršti jausmai.

Įskaudinta artimiausių Amžinai kentėsiu.

* * * Skausmas, verčiantis gyventi,

Liepiantis įkvėpti, Paragauti kančios

Lyg šypsenos saldžios, Verčiantis nekęsti vilties,

Gėrio ir minties, Apie džiaugsmą kalbančios

Mylinčios širdies.

Vakarė Rutkauskaitė, 7a

8

Laikraštį leidžia Jaunųjų žurnalistų būrelis

Naujas numeris – naujas kryžiažodis!

Belieka tik džiaugtis, kad vos išleidus naują laikraščio numerį gausybė jūsų atskuba su teisingais kryžiažodžio atsakymais. Tad ir vėl sveikiname burtų keliu paaiškėjusius laimėtojus, kuriems atitenka mūsų prizai:

Smiltę Udrėnaitę (5b), Aureliją Musteikaitę (5d),

Gintarę Tumaitę (6b), Dianą Butkutę (6b),

Pauliną Dambrauskaitę (6c).

Nenusiminkite, jei likote be prizų. Jums – naujas kryžiažodis. Teisingus atsakymus neškite į 405 kab.

1. Augalų, žmogaus ir gyvūnų pažinimo pamoka. 2. Popierėlis laiškui įdėti. 3. Mėnuo medžio pavadinimu. 4. Vieta, kur laikomi ką tik sumalti grūdai. 5. Ilgiausia Lietuvos upė. 6. Laikraštis „Kauno .....“. 7. Populiariausias styginis instrumentas. 8. Skaudžiai geliantis ir kraują siurbiantis vabzdys.

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

8. __________________________

Ar žinojai, kad ..? *Kiaulei pasižiūrėti į dangų nėra jokių fizinių galimybių. *Leonardo da Vinči galėjo viena ranka rašyti, o kita tuo pačiu metu

tapyti. *Fiziškai yra neįmanoma nusičiaudėti atsimerkus. *Liežuviu negalite paliesti savo alkūnės. *Kosmose astronautai negali verkti, nes nėra gravitacijos. Taigi

ašaros negali bėgti. *Jūs sudeginate daugiau kalorijų miegodami, negu žiūrėdami

televizorių. *Iki 1800 m. nebuvo batų kairiajai ir dešiniajai kojai. *Dauguma dramblių sveria mažiau negu mėlynojo banginio liežuvis. *13 proc. amerikiečių iš tiesų tiki, kad dalis mėnulio yra iš sūrio.

–Kas važiuos kasti bulvių, du žingsnius į priekį.

Išeina du kareiviai. –Likusieji eis pėsčiomis.

Vakar vakare atsiguliau į lovą ir žiūrėjau į gražias žvaigždes, mėnulį...

Tada aš pagalvojau: „Kur, po velnių, yra mano stogas?”

Kabo du šikšnosparniai, kaip visuomet, žemyn galva. Vienas klausia:

–Kokia buvo tavo juodžiausia diena gyvenime?

Antrasis atsako: –Tai ta diena, kai buvo paleidę

vidurius.

Sėdi asmuo apsirūkęs namuose. Kažkas skambina į duris. Asmuo:

–Kas ten? Balsas anapus durų: –Aš! Asmuo pasipiktinęs: –Kaip tai aš? Nesąmonė

kažkokia...

Ant baikerio striukės: „Jeigu skaitai šį užrašą,

vadinasi, mergina jau nukrito.”

Ateina studentas pas daktarą: –Daktare, man prieš 5 metus

ausyje 10 centų užstrigo. –O kodėl tik dabar atėjot? –Iki šiol neprireikė.

Vaikystėje aš labai džiaugdavausi, kai per gimimo dieną kas nors padovanodavo būgną. Neseniai man sukako 70, ir aš sau galvoju: „O kam man tiek būgnų?“

Puslapį parengė Gailė Juknytė, 1gc