natos generaluri mdivani tsu-si

4
universiteti #6 2011 iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gagrZeleba me-2 gv. gagrZeleba me-4 gv. gagrZeleba me-2 gv. gagrZeleba me-2 gv. kaxeTSi, lopotas tbaze gatarebuli ori dRe studentur-literaturuli konkursis “’Se- modgomis legendis” monawileebs didi xnis ganmavlobaSi emaxsovrebaT. araCveulebrivad lamaz garemoSi literaturuli Sedevris, an, sul cota, JiurisTvis mosawoni namuSevris Seqm- nas cxra umaRlesi saswavleblis 15 studenti 8 saaTis ganmavlobaSi cdilobda. 190 konkursantidan 14 studenti finalisTvis Jiurim SearCia. meTxuTmete finalisti ki gasuli wlebis monawileebis mier dasaxelda. “Semodgomis legenda” ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis da kompania “jeoselis” erToblivi proeq- `peplis efeqti~ lopotas tbaze raTgersi joana regulska _ raTgersis, niu jersis saStato univeristetis vice- prezidenti saer- TaSoriso da globalur saqmeTa ganxriT. qalTa da genderis sakiTxTa swavlebis da geografiis profesori. 90-ze meti naSromis, statiis da 5 wignis avtori da Tanavtori. aSS-is samecniero fondis mier dafinansebul mis mravalwlian naSromSi gamokvleulia saqarTveloSi iZulebiT gadaadgilebul pirTa sacxovrebeli strategia da yovel- dRiuri praqtika. aris mrCevelTa ramdenime sabWos wevri, maT Soris aSS-Si, poloneTSi, ungreTSi. Tsu-is sapatio doqtoris wodeba mieniWa Tsu-is genderis kvlevis dafuZnebasa da gan- viTarebaSi Setanili gansakuTrebuli wv- lilisaTvis. saqarTveloSi umaRlesi ganaTlebis mx- ardaWeris programaSi CarTuli megobris mowveviT Camovida – mecnierTa jgufTan erTad, Tsu-Si leqciebis Casatareblad. ma- Sin maTi maspinZeli sociologi profesori eduard kodua iyo. Semdeg joana regulska TanamSromlobisTvis (“vorqSopebis” Ca- satareblad) profesorma marina CitaSvilma moiwvia. rogorc Tavad aRniSnavs, “bolo 10 wlis ganmavlobaSi Zalze bevri xalxi iyo CarTuli genderis kvlevis sakiTxSi. Tavidan Sesabamisi saxelmZRvanelo da biblioTekac ki ar arsebobda. yvelaferi nabij-nabij, Zalian didi enTuziazmis xarjze keTdebo- da. socialur mecnierebaTa centri da Tsu saqarTveloSi genderis Sesaxeb swavlebis ganviTarebis mxardaWeris frontis wina xazze iyvnen. Ria sazogadoebis institutisa da umaRlesi ganaTlebis programasTan Tan- amSromlobiT, socialur mecnierebaTa cen- trma da Tsu-m uzrunvelyves am sferoSi kv- levis institucionalizebisTvis Sesabamisi garemo”. dRes raTgersis universitetis war- momadgeneli Tsu-is xelmZRvanelobasTan er- Tad studentebis gacvlis perspeqtivasa da am mimarTulebiT axal aspeqtebze muSaobs. oqsfordi profesori nil makfarleini _ lester b. pirsonis saxelobis kaTedris xelmZRvane- li saerTaSoriso urTierTobaTa ganxriT oqsfordis universitetSi. Tsu-is mowveuli profesori saerTaSoriso urTierTobaTa ganxriT. ekava mkvlevaris da maswavleb- lis pozicia harvardis, britanuli ko- lumbiis, virjiniis, kaliforniis, quinsis universitetebSi. 2005-2010 ww. politikisa da saerTaSoriso urTierTobaTa departamen- tis xelmZRvaneli. socialur mecnierebaTa Tsu-is sapatio doqtorebi pirveli qarTuli universitetis erT- erTi damfuZneblis, ivane javaxiSvilis yuris aparati, romliTac igi sicocxlis bolo wlebSi, smenis daqveiTebisas sarge- blobda; germaniaSi dabeWdili msoflios atlasi, romelic gamoCenilma mweralma da erT-erTma pirvelma qarTvelma diplomat- ma sulxan-saba orbelianma saqarTveloSi 1713-16 wlebis evropuli mogzaurobis Sem- deg Camoitana; lado gudiaSvilis, elene axvledianisa da sxva cnobili mxatvrebis ferweruli tiloebi _ es Tsu-is muzeumSi daculi reliqviebisa da eqsponatebis mx- olod mcire nawilia. dReisaTvis Tsu-is muzeumi arqeologiis, geografiis, min- erologiis, paleontologiis, univer- sitetis istoriis, zoologiur fondebsa da qarTuli emigraciis muzeums aerTianebs. misi Seqmnis istoria 1919 wels dai- wyo, rodesac giorgi CubiniSvilma Tbi- universitetis muzeumi _ Tsu-is mematiane “Tbilisis saxelmwifo universiteti aris kavkasiis regionSi uZvelesi universiteti. igi gaxlavT bevri gamoCenili adamianis alma-materi. . . Tqven warmoadgenT momavals da minda gavigo, ra tipis momavali gindaT TqvenTvis da Tqveni SvilebisTvis” _ ase daiwyo Tavisi gamosvla Tsu-Si, TbilisSi stumrad myofma natos generalurma mdivanma anders fog rasmusenma. ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetma natos generalur mdivans 10 noembers umaspinZla. anders fog rasmuseni Tsu-Si saqarTvelos umaRlesi saswavleblebis 200-mde students Sexvda. “CemTvis didi siamovnebaa mivesalmo natos generalur mdivans, romelic Cveni sapatio stumari gaxlavT. Cveni Senoba oficialurad jer arc gaxsnila, ase rom natos generaluri mdivani Cveni pirveli maRali rangis stumaria restavrirebul pirvel korpusSi. 10 universitetis warmomadgenlebi arian dRes anders fog rasmuseni: “saqarTvelo evroatlantikuri ojaxis wevria” natos generaluri mdivani Tsu-Si Tbilisis saxelmwifo universitets bevri ucxoeli megobari hyavs. xSirad, sajaro leqciis wasakiTxad erTjeradad Camosuli profesori Tsu-Si xangrZlivi vadiT darCenila da kidev araerTxel dabrunebula. swored maT Soris aris is 4 profesori, romelTac Tsu-is akademiuri sabWos gadawyvetilebiT, 2011 wlis 10 oqtombers sapatio doqtoris wodeba mieniWaT. Zv. w-aR IV s. brinjaos qandakeba, awyuri gv. 4 furoSiki TbilisSi gv. 3 qarTveli doqtori frangul arenaze gv. 3 msoflios qveynebis auditoriebi Tsu-Si _ indoeTi gv. 4 nobelis premiis laureati Tsu-Si

Upload: others

Post on 16-Oct-2021

11 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: natos generaluri mdivani Tsu-Si

universiteti#6 2011iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi

gagrZeleba me-2 gv.gagrZeleba me-4 gv.

gagrZeleba me-2 gv.

gagrZeleba me-2 gv.

kaxeTSi, lopotas tbaze gatarebuli ori dRe studentur-literaturuli konkursis “’Se-modgomis legendis” monawileebs didi xnis ganmavlobaSi emaxsovrebaT. araCveulebrivad lamaz garemoSi literaturuli Sedevris, an, sul cota, JiurisTvis mosawoni namuSevris Seqm-nas cxra umaRlesi saswavleblis 15 studenti 8 saaTis ganmavlobaSi cdilobda.

190 konkursantidan 14 studenti finalisTvis Jiurim SearCia. meTxuTmete finalisti ki gasuli wlebis monawileebis mier dasaxelda. “Semodgomis legenda” ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis da kompania “jeoselis” erToblivi proeq-

`peplis efeqti~ lopotas tbaze

raTgersijoana regulska _ raTgersis, niu jersis

saStato univeristetis vice- prezidenti saer-TaSoriso da globalur saqmeTa ganxriT. qalTa da genderis sakiTxTa swavlebis da geografiis profesori.M90-ze meti naSromis, statiis da 5 wignis avtori da Tanavtori. aSS-is samecniero fondis mier dafinansebul mis mravalwlian naSromSi gamokvleulia saqarTveloSi iZulebiT gadaadgilebul pirTa sacxovrebeli strategia da yovel-dRiuri praqtika. aris mrCevelTa ramdenime sabWos wevri, maT Soris aSS-Si, poloneTSi, ungreTSi.

Tsu-is sapatio doqtoris wodeba mieniWa Tsu-is genderis kvlevis dafuZnebasa da gan-viTarebaSi Setanili gansakuTrebuli wv-lilisaTvis.

saqarTveloSi umaRlesi ganaTlebis mx-

ardaWeris programaSi CarTuli megobris mowveviT Camovida – mecnierTa jgufTan erTad, Tsu-Si leqciebis Casatareblad. ma-Sin maTi maspinZeli sociologi profesori eduard kodua iyo. Semdeg joana regulska TanamSromlobisTvis (“vorqSopebis” Ca-satareblad) profesorma marina CitaSvilma moiwvia. rogorc Tavad aRniSnavs, “bolo 10 wlis ganmavlobaSi Zalze bevri xalxi iyo CarTuli genderis kvlevis sakiTxSi. Tavidan Sesabamisi saxelmZRvanelo da biblioTekac ki ar arsebobda.Yyvelaferi nabij-nabij, Zalian didi enTuziazmis xarjze keTdebo-da. socialur mecnierebaTa centri da Tsu saqarTveloSi genderis Sesaxeb swavlebis ganviTarebis mxardaWeris frontis wina xazze iyvnen. Ria sazogadoebis institutisa da umaRlesi ganaTlebis programasTan Tan-amSromlobiT, socialur mecnierebaTa cen-

trma da Tsu-m uzrunvelyves am sferoSi kv-levis institucionalizebisTvis Sesabamisi garemo”. dResGraTgersis universitetis war-momadgeneli Tsu-is xelmZRvanelobasTan er-Tad studentebis gacvlis perspeqtivasa da am mimarTulebiT axal aspeqtebze muSaobs.

oqsfordiprofesori nil makfarleini _ lester

b. pirsonis saxelobis kaTedris xelmZRvane-li saerTaSoriso urTierTobaTa ganxriT oqsfordis universitetSi. Tsu-is mowveuli profesori saerTaSoriso urTierTobaTa ganxriT. ekava mkvlevaris da maswavleb-lis poziciaHharvardis, britanuli ko-lumbiis, virjiniis, kaliforniis, quinsis universitetebSi. 2005-2010 ww. politikisa da saerTaSoriso urTierTobaTa departamen-tis xelmZRvaneli. socialur mecnierebaTa

Tsu-is sapatio doqtorebi

pirveli qarTuli universitetis erT-erTi damfuZneblis, ivane javaxiSvilis yuris aparati, romliTac igi sicocxlis bolo wlebSi, smenis daqveiTebisas sarge-blobda; germaniaSi dabeWdili msoflios atlasi, romelic gamoCenilma mweralma da erT-erTma pirvelma qarTvelma diplomat-ma sulxan-saba orbelianma saqarTveloSi 1713-16 wlebis evropuli mogzaurobis Sem-deg Camoitana; lado gudiaSvilis, elene axvledianisa da sxva cnobili mxatvrebis ferweruli tiloebi _ es Tsu-is muzeumSi daculi reliqviebisa da eqsponatebis mx-olod mcire nawilia. dReisaTvis Tsu-is muzeumi arqeologiis, geografiis, min-erologiis, paleontologiis, univer-sitetis istoriis, zoologiur fondebsa da qarTuli emigraciis muzeums aerTianebs.

misi Seqmnis istoria 1919 wels dai-wyo, rodesac giorgi CubiniSvilma Tbi-

universitetis muzeumi _Tsu-is mematiane

“Tbilisis saxelmwifo universiteti aris kavkasiis regionSi uZvelesi universiteti.Eigi gaxlavT bevri gamoCenili adamianis alma-materi. . . Tqven warmoadgenT momavals da minda gavigo, ra tipis momavali gindaT TqvenTvis da Tqveni SvilebisTvis” _ ase daiwyo Tavisi gamosvla Tsu-Si, TbilisSi

stumrad myofma natos generalurma mdivanma anders fog rasmusenma. …

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetma natos generalur mdivans 10 noembers umaspinZla. anders fog rasmuseni Tsu-Si saqarTvelos umaRlesi saswavleblebis 200-mde students Sexvda.

“CemTvis didi siamovnebaa mivesalmo natos generalur mdivans, romelic Cveni sapatio stumari gaxlavT. Cveni Senoba oficialurad jer arc gaxsnila, ase rom natos generaluri mdivani Cveni pirveli maRali rangis stumaria restavrirebul pirvel korpusSi. 10 universitetis warmomadgenlebi arian dRes

anders fog rasmuseni: “saqarTvelo evroatlantikuri ojaxis wevria”

natos generaluri mdivani Tsu-Si

Tbilisis saxelmwifo universitets bevri ucxoeli megobari hyavs. xSirad, sajaro leqciis wasakiTxad erTjeradad Camosuli profesori Tsu-Si xangrZlivi vadiT darCenila da kidev araerTxel dabrunebula. swored maT Soris aris is 4 profesori, romelTac Tsu-is akademiuri sabWos gadawyvetilebiT, 2011 wlis 10 oqtombers sapatio doqtoris wodeba mieniWaT.

Zv. w-aR IV s. brinjaos qandakeba, awyuri

gv. 4

furoSiki TbilisSi

gv. 3

qarTveli doqtori frangul arenaze

gv. 3

msoflios qveynebis auditoriebi Tsu-Si _

indoeTi

gv. 4

nobelis premiis laureati Tsu-Si

Page 2: natos generaluri mdivani Tsu-Si

2

universiteti

pirveli gverdidan

pirveli gverdidan

Sekrebilni am darbazSi. amitom, imedi maqvs, kargi interaqtivi Camoyalibdeba”. _ Tsu-is reqtoris aleqsandre kvitaSvilis es molodini Sexvedram gaamarTla. nato-s generalur mdivans studentTa sakmaod saintereso kiTxvebze mouxda pasuxis gacema. magaliTad soxumis universitetis studentis kiTxvaze, Tu ras akeTebs nato saqarTvelos okupirebul teritoriebze usafrTxoebis uzrun-velyofisa da devnilebis saxlebSi dasabruneblad; Tsu-is, iliaunis, Tavisufali universitetisa da sxva umaRlesi saswavleblebis studentebis kiTxvebi ki daaxloebiT ase JRerda: “ras urCevT saqarTvelos mTavrobas?”, “rodis CarTaven avRaneTSi nato-s misiaSi monawile qarTvel samxedroebs gadawyvetilebebis miRebis procesSi?”; “realurad ras iRebs saqarTvelo am misiaSi mniSvnelovani monawileobis sapasuxod?”; “ras etyvis nato saqarTvelos mosaxleobis im 80-mde procents, romelic natoSi gawevrianebas uWers mxars?”...

nato-s generalurma mdivanma Sexvedraze studentebs kidev erTxel daudastura, rom natos kari Riaa nebismieri qveynisTvis, romelsac SeuZlia Seitanos wvlili usafrTxoebis ganmtkicebaSi. buqarestis samitze gadawyda, rom saqarTvelo gaxdeba natos wevri. nato daJinebiT moiTxovs, rom saqarTvelos teritoriuli mTlianoba iqnas daculi, mtkiced dgas araRiarebis gzaze, ar aRiarebs afxazeTisa da samxreT oseTis damoukideblobas da mouwodebs ruseTs, rom srulad daemorCilos saerTaSoriso movaleobebs.

nato-s generalurma mdivanma aseve ganacxada, rom aliansi

didad afasebs saqarTvelos wv-lils samSvidobo operaciaSi, jariskacebi mowodebis simaRleze arian, helmandis provinciaSi. isini CarTuli arian operaciebis dagegmvis procesSi.

mTavrobisTvis rCevis saxiT nato-s generalurma mdivanma isaubra saqarTvelos Semdgomi demokratizaciis mniSvnelobaze. «reformebis procesi unda gagrZeldes, modernizeba da reforma saqarTvelos interesebSi unda Sediodes. es arsebiTad yvelaze mniSvnelovani rCevaa. saqarTvelom ekonomikis reformireba moaxdina, SeiZina gamocdileba da ekonomikis zrdis cifrebi Zalian STambeWdavia im fonze, rom danarCen msoflioSi krizisia. Cemi rCevaa, am gzas ar gadauxvioT. rac Seexeba demokratias, saqarTveloSi demokratiul-politikuri cxo-vreba Zalian cocxalia, rac arsebiTad mniSvnelovania imisaTvis, rom axal-axali ideebi daibados da sazogadoeba ganaxldes», - ganacxada rasmusenma. studentebs ki mouwoda CaerTon demokratiis mSeneblobisa da Tavisufali da samarTliani arCevnebis uzrunvelyofis saqmeSi.

rac Seexeba pasuxs saqarTvelos mosaxleobis molodinze: „me mSvenivrad mesmis, rom molodini arsebobs qarTul sazogadoebaSi, qarTvel xalxs Soris. saqarTvelo evroatlantikuri ojaxis wevria, igive istoria aqvs, Rirebulebebi, kultura. mzad varT dagexmaroT, imisTvis, rom saqarTvelom SeZlos nato-s wevrobisTvis saWiro moTxovnebis dakmayofileba. veli, rom saqarTvelos vnaxav nato-s wevri qveynis statusiT“ _ ganacxada nato-s generalurma mdivanma.

anders fog rasmuseni:

“saqarTvelo

evroatlantikuri

ojaxis wevria”

lisis saxelmwifo universitetis gamgeobas muzeumis an, ukidures SemTxvevaSi, xelovnebis kabinetis Seqmnis winadadebiT mimarTa. am droisaTvis universitetSi ukve Zalze bevri unikaluri mxatvrul-istoriuli Rirebulebis nivTi iyo Tavmoyarili. maT Soris sa-istorio-saeTnografio da wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazoga-doebebis koleqciebic. finansuri SeWirvebis miuxedavad, Uukve am droidan, universitetis wamyvani mecnierebi cdilobdnen pirveli qarTuli universitetisTvis sazR-vargareT gamocemuli bukinisturi wignebi da istoriuli Rirebuleb-is mqone eqsponatebi SeeZinaT.

cnobisaTvis, jer kidev 1919 wels profesor aleqsandre TvalWreliZis mier daarsebuli mineralogiis muzeumi erT-erTi unikaluria Tavisi mravalfer-ovnebiT mTels samxreT kavka-siaSi. Aaq warmodgenili 7000-mde eqsponati moZiebuli da SeZenil-ia ara mxolod mTeli saqarTve-los, aramed yofili ssrk-sa da evropis qveynebis masStabiT.

dRes muzeumi axali samuzeumo eqsponatebis moZiebaze, Zvelis dacvasa da gamofenaze, samuzeumo koleqciebis optimizaciaze, re-stavraciasa da inventarizaciaze, kulturuli da bunebrivi mem-kvidreobis mecnierul kvlevaze, qarTuli saganmanaTleblo da sauniversiteto memkvidreobis

popularizaciaze zrunavs. Tavisi arsebobis manZilze

Tsu-is muzeumma mravali RonisZie-bis organizeba SeZlo. misi Tan-amSromlebi dResac saintereso eqsponatebis moZieba-mopovebiT arian dakavebuli, Tumca ojaxis arqivebSi Tu pirad fondebSi dacul nivTebs dRes ufro rTu-lad elevian, vidre ramdenime aTwleulis win.

Tsu-is muzeumis direqtoris maia gurabaniZis TqmiT, dReisa-Tvis maTi erT-erTi yvelaze se-riozuli partniori erovnuli muzeumia. cota xnis win muzeumis xelmZRvanelis daviT lorTqi-faniZis mier universitetis muz-eums droebiT sargeblobaSi brinjaos xanis arqeologiuri masala gadmoeca. es eqsponatebi universitetis pirvel korpusSi gamoifineba.

muzeumis gadaxalisebis da misTvis sicocxlis xelaxla STa-bervis procesi garkveulwilad kavSirSia univeristetis pirveli korpusis saremonto-aRdgeniT procesTan. MTsu-is muzeumis di-reqtoris maia gurbaniZis gan-martebiT, “pirveli korpusis gumbaTqveSa sivrce, romelic dr-ois garkveul manZilze sxvadasx-va funqcias iTavsebda - hospi-talic iyo, samlocveloc, axla ivane javaxiSvilis mudmivmoqmed eqspozicias daeTmoba. aq isto-riul rakursSi iqneba warmodge-

nili ara mxolod javaxiSvil-Tan, rogorc sazogado moRvawe-sa da universitetis reqtorTan dakavSirebuli sxvadasxva saxis eqsponatebi, aramed is nivTebic, romelic SeZlebisdagvarad yve-la mis Tanamoazres warmoaCens _ maT, visac universitetis isto-rias ukavSirdeba”.

pirveli korpusis pirvel sarTulze ki didi sivrce daeT-moba sarekreacio zonas, romel-ic sagamofeno sivrcis funqcias SeiTavsebs.

muzeumis fondSi daculi xelovnebis nimuSebis (el. axvl-ediani, l. gudiaSvili, g. gabaS-vili, ed. kalandaZe da sxvebi) safuZvelze iarsebebs mudmivmo-qmedi eqspoziciebi.Aamave dros, paralelurad, isini mowveuli mxatvrebis namuSevrebiT gadax-alisdeba.Aam namuSevarTa nawi-li, SesaZloa, tradiciisamebr, universitets saCuqradac darCes. eqspoziciebi paralelurad ga-naxldeba moaxloebuli saiu-bileo TariRebis Sesabamisadac. marTalia, msgavsi gamofenebi universitetis muzeumis ZalebiT adrec tardeboda, magram muzeu-mis xelmZRvanelobis ganmarte-biT, axali sivrce ufro did SesaZleblobebs iZleva. Maqcenti aq, pirvel rigSi, studentebisa-Tvis maqsimalurad komfortuli da saintereso garemos Seqmnaze gakeTdeba.

universitetis muzeumi _Tsu-is mematiane

iv. javaxiSvilis yursasmeni aparatiZv. w-aR IV s. brinjaos qandakeba, awyuri

programa ”qarTuli ena mo-mavali warmatebisTvis” saqarT-velos prezidentis iniciativiT Seiqmna, amoqmedda 2011 wlis iv-nisidan da amJamad aqtiur faza-Sia. programa mraval komponents moicavs, rogorebicaa: axali sas-wavlo masalebi, damxmare peda-gogebis gagzavna, qarTuli enis saxlebis funqcionirebis efeq-turobis zrda da a.S. programis ganxorcielebaSi Tsu-is profe-sor-maswavleblebic arian Car-Tuli.

proeqtis xelmZRvanelis, gana-Tlebis saministros warmomadgen-lis ana qebaZis informaciiT:

„imisaTvis, rom eTnikuri um-ciresobebisTvis ganaTlebis, dasaqmebis da warmatebis Tana-bari SesaZleblobebi SevqmnaT, umniSvnelovanesia saxelmwifo enis codna da aqedan gamomdin-are, es programa aRniSnulis miR-wevis gzaa.

proeqtis erT-erTi mniS-vnelovani Semadgeneli nawilia „enis saxlebi“ romelTa muSao-bisTvis koordinaciis gaweva dae-vala ssip zurab Jvanias saxelo-bis saxelmwifo administrirebis skolas. aseTi oTxi saxli ukve moqmedebs axalqalaqSi, ninowmin-daSi, bolnissa da dmanisSi, Tum-

ca moTxovnidan gamomdinare 2011-2012 wlebSi rva axali enis saxli gaixsneba. enis saxlebis servisi xelmiswavdomia nebismieri msur-velisTvis, ar aris SezRuduli msmenelebis kategoria da kurse-bi aris yvelasTvis ufaso.

iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetTan TanamSromlobiT, ga-naxlda enis saxlebis saswavlo programa da am programis mixed-viT gadamzadda enis saxlis yvela maswavlebeli.

„aRniSnuli proeqtis gansax-orcieleblad Jvanias skolas dasWirda qarTuli enis Semswav-leli kursis programa da Tana-mSromlobis TxovniT mogvmarTa. saxelmwifo administrirebis skolis Txovnis safuZvelze Cven _ akademiuri ganviTarebisa da uwyveti ganaTlebis centris ba-zaze Tsu–is profesorebma da mowveulma specialistebma, mo-vamzadeT qarTuli enis, rogorc meore enis Semswavleli kursi Sesabamis saswavlo masalasTan erTad (saswavlo masala Sedgeba teqstebisagan praqtikuli sa-varjoSoebisagan da a.S.). kursi Sedgeba oTxi modulisagan, Ti-Toeuli Seesabameba enis flo-bis Sesabamis dones (A1, A2, B1,

B2) da samTviania“ _ gangvicxada Tsu-is ganviTarebisa da uwyveti ganaTlebis centris xelmZR-vanelma qeTevan cincaZem.

specialurad momzadda tre-nerebis treningic – qarTuli enis, rogorc meore enis swav-lebis strategiebi da meTodebi. treningi 10 dRiani iyo da ukve CautardaT Jvanias skolis peda-gogebs (29 oqtomberi – 7 noemberi, quTaisSi, Jvanias skolaSi). tren-ings uZRvebodnen is adamianebi, romlebmac monawileoba miiRes kursis da saswavlo masalis Seqm-naSi da am mimarTulebiT muSao-bis mravalwliani gamocdileba aqvT. treningi quTaisSi Caatares qalbatonma maia inasariZem, kaxa gabuniam, giuli SabaSvilma, da Wabuki qiriam.

„gansakuTrebuli madloba gvinda gadavuxadoT samoqalaqo integraciisa da erovnebaTSori-si urTerTobebis centrs. kursis Seqmnasa da ganxorcielebaSi CarTuli profesorebis umeteso-ba am centris TanamSromelia da manamdec didi gamocdileba hqon-daT centris egidiT araqarTule-novan mosaxleobasTan muSaobis“. _ acxadebs qeTevan cincaZe.

“mavne Cvevebisgan Tavisufali momavali”. Eevropis medikos stu-dentTa asociaciis EMSA-s egid-iT Tambaqos mowevisa da narko-maniis aRmofxvrisken mimarTul am proeqts evropis qveynebTan erTad saqarTveloc SeuerTda. ideis ganxorcielebaSi saqarT-velos mxridan saqarTvelos eq-imTa asociacia, Tsu-is medicinis fakulteti da EMSA-s Tsu-is stu-denturi organizacia EMSA-TSU monawileobs.

proeqtis mizani axalgazrdeb-Si Tambaqosa da narkotikebis moxmarebaze arsebuli infor-

maciis Semowmeba, aRniSnuli mavne Cvevebis prevenciis mizniT maTT-vis SesaZlo zianze maqsimaluri informaciis miwodebaa. saamisod proeqtSi monawile EMSA-TSU-sa da samedicino fakultetis studenturi TviTmmarTvelobis warmomadgenlebma treningi sa-berZneTSi gaiares. gasuli wlis bolos aTenSi gamarTul saerTa-Soris konferenciaze “For A Life Without Tobacco” miRebul infor-macias Tsu-is warmomadgenlebi sxvadasxva saxiT sistematurad miawvdian sajaro skolebis maR-ali klasebis moswavleebs.

mavne Cvevebisgan Tavisufali momavali

qarTuli ena _ momavali warmatebisTvis

Page 3: natos generaluri mdivani Tsu-Si

3

universiteti

pirveli gverdidan

ganyofilebis ufrosis moadgile. misi kvlevis interesi moicavs konceptualur analizs, saerTa-Soriso organizaciebisa da adami-anis usafrTxoebis sakiTxebs. aris kavkasiis saerTSoriso urTier-TobaTa Sesaxeb wignis avtori. sapatio doqtoris wodeba mieniWa Tsu-is saerTaSoriso urTierTo-bebis mimarTulebis ganviTarebaSi da axalgazrda mecnierTa aRzrdis saqmeSi gaweuli gansakuTrebuli wvlilisaTvis.

saqarTvelos Temaze da saqarTveloSi daaxloebiT 20 we-lia muSaobs. Tsu-sTan TanamSrom-loba 2004 wels daiwyo. socialur mecnierebaTa centris ganviTare-baSi daxmareba yofilma studentma sTxova. daTanxmda, radgan ainter-esebda, Tu rogori mdgomareoba iyo umaRlesi ganaTlebis mxriv saqarTveloSi. garda amisa, wleb-is ganmavlobaSi mWidro urTier-Toba Camouyalibda saerTaSoriso urTierTobaTa fakultetsa da ganaTlebis umaRles programas-Tan. Tsu-sTan TanamSromloba “Ria sazogadoebis institutis” umaRlesi ganaTlebis mxardaWeris programis meSveobiT gaagrZela. nil makfar-leini AmiiCnevs, rom ”umaRlesi ganaTlebis TvalsazrisiT Tsu-is regionul liderad gadaqcevis didi SesaZlebloba arsebobs. gan-sakuTrebiT sicialuri mecnierebe-bis mxriv. ra Tqma unda, Zalze bev-ria damokidebuli xelisuflebis politikaze umaRlesi ganaTlebis mimarTulebiT”. am etapze misi xelmZRvanelobiT Tsu-Si Svidi doqtoranti swavlobs. xarisxis miRebis Semdeg isini nik makfar-leinis Taosnobis dawyebuli saqmis grZelvadiani ganviTarebis baziss Seqmnian.

zalcburgis universitetiprofesori fridrix glazli _

zalcburgis univerisitetis poli-tikur mecnierebaTa doqtori, pri-vatdocenti. evropis sxvadasxva uni-versitetebis miwveuli profesori. sakonsaltingo firma TRIGON Ent-wicklungsberatung (graci/klagenfurti/vena) xelmZRvaneli. mravali statiis da 4 wignis avtori konfliqtis menej-mentis, xelmZRvanelobis da organ-

izaciis ganviTarebis Sesaxeb. kompa-nia “Concadora Verlag”-is damfuZnebe-li da mepatrone. Jurnal “Perspective Mediation” saredaqcio sabWos wevri.Mmisi yvelaze aRiarebuli naSromi “konfliqtis menejmentia”.

Tsu-is sapatio doqtoris wode-ba mieniWa Tsu-s konfliqtologiis, mediaciisa da organizaciis ganvi-Tarebis da axalgazrda mkvlevarTa aRzrdis saqmeSi Setanili wvlili-saTvis.

saqarTveloSi pirvelad 1990 wels, Tsu-Si fsiqologebisTvis leqciebis Casatareblad Camovida. radgan misi sagani _ “organiza-ciuli ganviTareba da konfliqtis menejmenti” gaxlavT, gadawyvita meti gaego kulturul sxvaobaze centralur, dasavleT evropasa da kavkasiis regions Soris. ambobs, rom aqEekonomikuri da politikuri klimati iseTia, rogoric unda axasi-aTebdes swrafgardamaval procesSi myof qveyanas. “Tbilisis saxelmwi-fo universiteti mzadaa sxvadasxva siaxlisTvis, magram, amave dros, igi moklebulia garkveul elementarul saSualebebs swavlebis Cveneuli me-Todebis dasanergad. es gulisxmobs patara jgufebTan muSaobisas saWiro gasaSlel magidebs da skamebs, patara auditoriebs. “flipCartebis” da mag-nituri magidebis gamoyenebas Sedegis vizualizebis gasaadvileblad.

Cvens stipendiantebs SeeZle-baT SeimuSavon da waruZRvnen reformirebis process sxvadasxva saxis organizaciebSi.EerTis mxriv, es gulisxmobs adamianze ori-entirebul SromiT saqmianobas. me-ores mxriv, igi xels uwyobs organ-izaciebis novatoruli resursebis efeqtianobas, rogorc konkurentu-narianobis winapiroba. ramdenime weliwadSi studentebs SeeZlebaT miiRon praqtikuli gamcdileba centralur evropaSi da danergon is, rac Tsu-Si iswavles.” _ Tvlis fridrix glazli.

maunT holiokis kolejiprofesori stefan jonsi - D1984

wels miiRo doqtoris xarisxi londonis ekonomikisa da poli-tikis skolaSi, naSromSi “qarTuli socialuri demokratia opoziciasa da xelisuflebaSi 1918-1921 wlebSi”.

aswavlida kaliforniis, londonis

universitetebsa da oqsfordSi.

iyo harvardis mecnier_Tanam-

Sromeli. oqsfordis sent antonis

kolejis ufrosi asocirebuli

wevri. 1989 wlidan “maunT ho-

liokis” (aSS) kolejis profesori.

Aaris saqarTvelos Sesaxeb 70-ze

meti statiis da masalis avtori.

saqarTvelos Sesaxeb misi kidev

ori wigni 2012 wlisTvis unda gam-

oices. 2011 wels saqarTvelos mec-

nierebaTa akademiis ucxoel wevrad

airCies. muSaobda sxvadasxva saer-

TaSoriso da arasamTavrobo or-

ganizaciaSi.

Tsu_is sapatio doqtoris

wodeba mieniWa Tsu-is politikuri

mecnierebis da regionuli kvleve-

bis mimarTulebis ganviTarebaSi

Setanili gansakuTrebuli wvlili-

saTvis.

Tsu-Si pirvelad 1978 wels

Sedga fexi _ rogorc axalagazrda

doqtorantma. erTi weli filolog

leila geguCaZis meTvalyureobis

qveS swavlobda. universitetidan

garicxvis SiSiT Riad ver ambobda,

rom misi kvlevis sagani saqarTve-

los pirveli respublika iyo. 2007

wlidan mWidrod TanamSromlobs

socialur mecnierebaTa centrTan.

aris akademiur mkvlevarTa pro-

gramis saerTaSoriso stipendianti.

xelmZRvanelobda samagistro pro-

gramas “transformacia samxreT

kavkasiaSi”. amJamad Tsu-sTan so-

cialur mecnierebaTa fakultetis

kursdamTavrebulTa departamentis

Camosayalibeblad muSaobs.

stefan jonsi miiCnevs, rom “Tsu

didebuli sajaro dawesebulebaa

didi da faseuli istoriiT. Mmas

aqvs ramdenime araCveulebrivi da

ramdenime naklebad kargi pro-

grama. Zalze meamayeba, rom dakav-

Sirebuli var Tsu-sa da socialur

mecnierebaTa centrTan, romelmac

SeimuSava maRali xarisxis da evro-

puli donis samagistro programebi.

rac Seexeba momavals, aucilebelia

Semdgomi TanamSromloba evropisa

da aSS-is umaRlesi dawesebulebebis

organizaciebTan, Tsu-is msoflio

saganmanaTleblo sazogadoebasTan

SesabamisobisaTvis.”

Tsu-is sapatio doqtorebi msoflios qveynebis auditoriebi Tsu-Si _ indoeTi

2011 wlis Semodgomaze Tsu-is zust da sabunebismetyvelo fakultetis studentebs leqciebi Tsu-is kursdamTavrebulma, re-imsis universitetis doqtoran-turis kursdamTavrebulma daviT sebiskveraZem waukiTxa. fizikis mimarTulebis magistris xarisx-is aRebis Semdeg (xelmZRvaneli profesori ramaz lomsaZe) man swavla sazRvargareT gaagrZela da dRes ucxoeTSi moRvawe qarT-velTagan erT-erTi warmatebuli axalgazrda mecnieria.

daviT sebiskveraZem sado-qtoro naSromi safrangeTSi, reimsis Sampan_ardenis univer-istetSi daicva Temaze “mecnier-uli teqnologiebi da janmrTe-loba” _ naSromi biofizikuri meTodebiT adamianis qsovilebis gamokvlevas da kerZod, simsivnis diagnostikas exeba. es meTodi specialistTa SefasebiT Zalze operatiuli da advilad gansax-orcieleblia.

konkretulad raSi mdgo-mareobs misi kvlevis meTodi da ra upiratesoba aqvs mas sxva me-TodebTan SedarebiT?

“sinaTlis gamosxivebis sa-SualebiT vikvlevT nivTierebis biomolekulur Semadgenlobas. Semdeg xdeba monacemebis da-muSaveba informatikuli saSu-alebebiT da xdeba am nivTierebis warmomqmneli sxvadasxva Semad-geneli biomolekulebis gamo-

aSkaraveba. ese igi, xdeba adami-anis sxvadasxva qsovilis struq-turuli Seswavla da gamotana. Ees aris speqtroskopiuli meTodi, anu sinaTlis sxivis Sesaswavl nivTierebaze dazianebis gareSe urTierTqmedebis safuZvelze xdeba speqtrebis Cawera. am meTo-dis gamoyenebisasMumniSvnelod icvleba temperatura, magram ar moqmedebs saboloo Sedegze.

es meTodi SeiZleba morgebuli iyos rogorc mTliani qsovi-lis, ise elementaruli ujredis masStabze. sxva teqnologiebTan SedarebiT igi ufro swrafi da martivad gansaxorcielebelia. gamoyenebuli teqnika ki nakle-bad ZviradRirebuli. rac mTa-varia Cawerili speqtrebis saSu-alebiT molekulis doneze Segvi-Zlia warmovaCinoT nivTierebis

agebuleba, ris saSualebasac sxva meTodi ar iZleva.” – acxadebs sebiskveraZe.

masalis kvleva misi fizikuri dazianebis gareSe xdeba. rogorc axalgazrda mecnieri ganmartavs, adamianis gamokvlevis sxvadasx-va periodSi SesaZleblia imis dafiqsireba, Tu ra evolucia gan-icada simsivnem masze mkurnalo-bis sxvadasxva saSualebebis morgebis dros. EerTi da igive nimuSze garkveuli parametrebis SecvliT, eqsperimentis ramden-imejer gameorebaa SesaZlebeli da, Sesabamisad, axali Sedegebis miRebac.

biofizikuri meTodebiT ada-mianis qsovilebis gamokvlevis da simsivnis diagnostikis sakiTxze sebiskveraZesTan erTad qalaq re-imsis…Sampan_ardenis universite-tis farmacevtikis fakultetis da biomolekuluri speqtroskopiis laboratoriis warmoamdgenlebi muSaobdnen. Ajgufi biologebiT, fizikosebiT, informatikosebiT, eqimebiT iyo dakompleqtebuli, frangul jgufSi erTaderTi ucx-oeli sebiskveraZe aRmoCnda.

kvlevis dasrulebis Sem-deg jgufis mier daiwera statia sebiskveraZis TanaavtorobiT, romelic JurnalSi “laborato-ri investigeiSen” gamoqveynda. es samecniero Jurnali samedicino sazogadoebisTvis Tavisi mniS-vnelobiT meaTe adgilzea msof-

lioSi. rogorc daviT sebiskver-aZe acxadebs, publikacia sakmaod mkacri Semowmebisa da Sesworebis Semdeg daibeWda, rac ukve gaxlavT am meTodis aRiarebis niSani. gar-da amisa, didma kerZo frangulma kompaniam `galdermam~, romelic sxvadasxva farmacevtuli da kos-metikuri produqtis warmoebaze specializirdeba reimsis warmo-madgenel mecnierTa jgufTan er-Tad daapatenta xsenebuli kvleva da meTodze eqskluziuri ufleba miiRo.

rogori gegmebi aqvs samoma-vlod axalgazrda mecniers? es kiTxva, mis leqciaze damswre stu-dentebsac gauCndaT. sebiskveraZe am etapze samecniero karieris gagrZelebas sazRvargareT, ukve post-doqturanturaSi gegmavs. kompania “galdermam” samwliani kvlevisaTvis gamoyo dafinanse-ba, romelze muSaobasac deviT sebiskveraZe Tavis Zvel jgufTan erTad gaagrZelebs. isev igive meTods, ufro daxvewili vari-antiT ara mxolod simsivnis, aramed sxva daavadebebis Sesas-wavlad gamoiyeneben.

momavalSi, “didi samecni-ero avtoritetis dagrovebis” Semdeg, sebiskveraZe sabolood mainc saqarTveloSi dabrunebas apirebs. perspeqtivaSi ki, msgavsi kvlevis Tsu-Si danergvis SemTx-vevaSi, masSi aqtiur monawileoba-zec fiqrobs.

qarTveli doqtori frangul arenaze

“iciT, rom indoeTs axla erT-erTi wamyvani adgili ukavia modis industriaSi?Aan is, rom haid-arabadi, saidanac warmoSobiT me var, maRali teqnologiebis erT-erTi yvelaze mniSvnelovani cen-tria? an gagigiaT, rom kompania “maikrosoftSi” yvelaze meti in-doeli muSaobs? indoeTi erT_erTi qveyanaa, sadac sxvadasxva sferoSi seriozuli ganaTlebis miReba Sei-Zleba _ IT teqnologiebiT dawye-buli da mediciniT damTavrebuli. ucxoeTidan Cvens umaRles saswav-leblebSi saswavleblad Zalze bevri studenti Camodis da ratom ar unda iyvnen maT Soris qarTve-lebi?” – am kiTxvebis dasmas indoe-li profesori rattan lal hanglu Tavisi pirveli qarTveli studen-tebisTvis apirebs. Tsu-is studen-tebisTvis imis dasamtkiceblad, rom indoeTi mxolod bolivudi da induri kino araa, profesors ori weli aqvs.

2011 wlis seqtembridan rattan lal hanglu indoeTis saelCos-Tan arsebuli kulturuli urTi-erTobebis sabWosa da Tsu-s So-ris gaformebuli urTierTgagebis memorandumis Sesabamisad gaxsnil indur kabinets uxelmZRvanelebs. Tsu-Si igi 2013 ivnisamde imuSavebs. vadis dasrulebis Semdeg ki “in-doeTis kabinetisa” da Tsu-s Tanam-Sromlobis Semdgomi saxe da per-speqtiva xelaxla gadaixedeba.

Tsu-is am kabinetisTvis pro-fesoris SesarCevad konkursi in-doeTis masStabiT ramdenime Tvis ganmavlobaSi cxaddeboda. sakmaod maRali moTxovnebis dakmayofile-bas ramdenime profesori Seecada.

PmTavari moTxovna iyo, kandidati yofiliyo praqtikosi profesori, romelsac akademiur wreebSi kar-gad icnobdnen. profesori rat-tan lal hanglum induri istoriis, politekonomiis da kulturis spe-cialistia. gaxldaT qalaq haid-arabadis centraluri univeritetis istoriis departamentis yofili ufrosi, profesori. iyo induri swavlebebis kaTedris xelmZRvane-li vestindoeTis, trinedadi da tobagos univeritetebSi. miRebuli aqvs fulbraitis da daadis stipend-iebi. miwveuli leqtoris statusiT kiTxulobda leqciebsAaSS-is, ger-maniis, safrangeTis, TurqmeneTis universitetebSi. aris samocdaaTze meti naSromis da ramdenime wignis avtori.

universitetis studentebisTvis leqciebis kiTxvas rattan lal hanglu momaval semestrSi daiw-yebs.MleqciaTa kurss Semdeg Teme-bze waikiTxavs: “indoeTis religiis socialuri istoria”, “indoeTis saxelmwifo”, “indoeTis koloni-aluri aRqma”, “induri literatu-ra”, “indoeTis xelovnebisa da ar-qiteqturis istoria”, “mravalkul-turuloba indoeTSi”, “indoeTiD-dRes”. leqciebs indoeli leqtori inglisurad waikiTxavs. Tumca, Tu sakmarisi raodenobiT msurveli Segrovda, studentebs mSobliur enasac aswavlis. indoeTis istori-is specialistisTvis saqarTvelo, rogorc Tavad ambobs, Tavisi “specifikuri istoriis” gamoc aris saintereso. amave dros imiTac, rom igi evropidan aziaSi gamavali ka-ribWea.

Page 4: natos generaluri mdivani Tsu-Si

4

universiteti

gazeTi momzadda Tsu sazogadoebasTan urTierTobis departamentis mier. sakontaqto informacia _ tel: 2 22 23 91; el.fosta: [email protected]; veb-gverdi: www.tsu.edu.ge

pirveli gverdidan

tia, romelic ukve mesame welia xorcielde-ba. wels pirvelad masSi monawileoba Tsu-is garda sxva umaRlesi saswavleblebis studen-tebmac miiRes.

wlevandeliK”legendis” Tema “peplis efeqtia”. damwyebi mwerlebi sakuTari muzis da iRblis saZebnelad mTels lopotaze mi-moifantnen. “kargia, rom monawileTa Soris ar var”_ gaixumra specialurad konkursan-tebTan misasalmeblad lopotaze ramden-ime saaTiT Camosulma Tsu-is reqtorma. Aaleqsandre kvitaSvilma “peplis efeqtis” Temaze moTxrobis dawera saTavisod cota rTulad CaTvala.

nawarmoebis moculobis an Janris Tval-sazrisiT studentebs SezRudva ar hqoniaT. visac rogorc da sadac undoda, iq da ise werda: zogi meTevzis qoxSi ganmartoebuli, an CogburTis kortze did baliSze wamowo-lili, zogi aguzguzebul buxarTan fexmoucv-lelad mjdomi; zogi ideebs velosipediT xmeleTze dasdevda, zogi wylis velosipediT – tbaSi; ideebis erTmaneTisTvis gaziarebasac ar eridebodnen.

“aseTi konkursebis saSualebiT igeb mw-erlebis rogori Taoba modis’’ _ gviTxra “Semodgomis legendis” Jiuris ”uxucesma” wevrma mweralma daviT turaSvilma. igi me-same welia Jiuris ucvleli wevria da Tvlis, rom mwerlebisa da, miT umetes _ axalgazrda avtorebisaTvis waxaliseba Zalze saWiroa.

Tanamedrove mwerlebiT dakompleqte-bulma Jiurim (daviT turaSvili, daviT qarTveliSvili, Teona dolenjaSvili, maka ldokoneni da TamTa melaSvili), 15 konkursantidan sami saukeTeso unda gamoav-linos. gamarjvebuls Tsu-is mier dawesebuli fuladi premia gadaecema: pirveli adgilis mflobels - 1000 laris, meore adglis mflo-bels - 700 da mesame adgilze gasuls - 500 laris odenobis Tanxa. gamarjvebulTaTvis gaTvaliswinebulia specialuri prizebi “je-oselisa” da dasasvenebel kompleqs “lopo-tas” mier. garda amisa, specialur krebulSi

Seva arasaprizo adgilze gasuli ramdenime saukeTeso moTxrobac. L

“literaturul konkursSi monawileoba pirvelad miviRe. raRaceebs mxolod Cems blogze vaqveynebdi. megona, rom mkiTxvelad yofna merCivna, vidre mwerlad. ratom gad-avwyvite konkursSi monawileobis miReba? es kiTxva anketaSic ewera _ 1000 lari kargad JRers. Tu gavimarjveb _ leptops viyidi”. – “aRiara” Tsu humanitarul mecnierebaTa fakultetis amerikismcodneobis mimarTuleb-is me-3 kursis studentma salome dvalma. salomes moTxroba babuas kultis qveS gaz-rdili kacis istoriazea. omSi wasuli da dakarguli babua yvelas gmiri egona.Oojaxis patar wevrsac swored misi mibaZva undoda. moTxrobis dasasruls ki (yvela detals ar gavamxelT) vigebT, rom babua arc gmiri yo-fila da arc mtris tyviiT daRupula. M

gamarjvebis SemTxvevaSi “iliaunis” me-

same kursis qarTvelologiis fakultetis students qeTi axvledians bankis kredi-tis dafarvis imedi aqvs. SesarCev turze konkursisTvis moTxroba “zezva da mzia niu-iorkSi” gaagzavna. es gamogonil ambavze dafuZnebuli misi erTaderTi moTxrobaa. rogorc ambobs, “misi stili Cveulebriv ambebze araCveulebrivi eniT weraa”. “pep-lis efeqtis efeqtic” lopotis cxovrebidan aiRo.

Teatraluri institutis kinosareJisoro fakultetis meoTxe kursis studentma iva fe-zuaSvilma lopotaze “babazi” aRmoaCina. Bbaba-zi biWia, romelicä”arioli da reSkas” TamaSis gamo bevr saintereso da gaugebar situaciaSi moxvdeba. iva ambobs, rom “Semodgomis legend-aze” moxvedra Zalze gauxarda; 8 saaTi gadabmu-lad, Tan msgavs komfortSi arasodes uweria; Tavisi namuSevriT kmayofilia, Tumca sxvebis ideebic aranakleb moswons.

”miuxedavad imisa, rom Cemi naweriT kmayofili ar var, momaval welsac miviReb monawileobs da sxvasac vurCev. rodesac konkurencia metia, Cven yvelani erTad vum-jobesdebiT” _ darwmunebulia Tsu-is social-ur da politikur mecnierebaTa fakultetis fsiqologiis mimarTulebis studenti inga batiaSvili.

sul ramdenime dReSi gaxdeba cnobili, moxvdebian Tu ara es axalgazrdebi gamar-jvebul sameulSi. Tumca, 15 finalistSi yofna ukve warmatebaa.

2011 wlis literaturuli konkursis “saba” nominaciaSi _ saukeTeso debiuti _ gamarjvebuli TamTa melaSvilisTvis Jiuris wevrobac sadebiuto aRmoCnda. “Semodgomis legendis” Jiuris wevri pirvelad var da situacia momewona. bavSvebic kargad weren da potencialic aqvT.” _ gviTxra man.

mweral Teona dolenjaSvilisTvis sameulSi saprizo adgilebis ganawilebaze gadawyvetilebis miReba rTuli aRmoCnda. “CemTvis mTavari mainc originaluri ideaa. Semdeg - rogor asxams xorcs amas mwerali. am bavSvebSi mwerlis resursi namdvilad aris. rac daweres namdvilad literaturaa”. - Tvlis Jiuris ufro staJiani wevri.

“dro Sexedulebebs da gemovnebas cvlis, magram Tu Cveni SerCeuli bavSvebi weras agrZeleben da am konkursSi monawileoba da gamarjveba maTTvis stimulia, vfiqrob amiT saukeTeso Sedegia miRweuli. moTxrobam Asi-axliT unda momxiblos. Tu kiTxva daviwye da axal relsebze gadavedi, kargia! Tu gavs-rialdi, xom mSvenieria. jayjayi ar miyvars. mtrisas Zili Tu momeria.” _ gviTxra maka ldokonenma.

lopotaze gatarebuli ori dRe “Se-modgomis legendis” monawileTaTvisac Sesa-Zloa “peplis efeqtis” mqone iyos. viRacam mwerlobas isev mkiTxveloba amjobinos, vi-Racam ki sakuTar TavSi aqamde mZinare niWi gaaRviZos.

`peplis efeqti~ lopotas tbaze

pirvel noembers ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-siteti iaponel stumrebs maspinZlobda. kimanoebSi gamowyobilma samma mandilo-sanma, romlebic specialurad am dRisT-vis Camovidnen iaponiidan, Tsu-is leq-torebisa da studentebisaTvis iaponuri tradiciuli „SefuTvis kulturis“ – furo-Sikis demonstrireba moawyes. am RonisZie-baze daswrebis msurvelebs winaswar unda gaevloT registracia, radgan damswreTa raodenoba SezRuduli iyo. RonisZiebis organizatori iyo Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakulteti, Tsu-is iaponiis kabinetis xelmZRvaneli da iaponiis sael-Co. sanam Cveni stumrebi furoSikis praq-tikul Cvenebasa da swavlas Seudgebodnen, maT waikiTxes mokle leqcia furoSikis istoriasa da tradiciaze.

furoSiki oTxkuTxedi qsovilis naWer-ia, romelic iaponiaSi uZvelesi droidan sxvadasxva nivTebis SesafuTad gamoiyeneba. mis Sesaxeb informacia moipoveba me-8 sau-kunis dokumentebSi, sadac furoSiki mox-

senebulia, rogorc cucumi (boxCa), romel-ic gamoiyeneboda Sioso-in (imperatoris saganZuri todaijis taZarSi) saganZuris SesafuTad anda gadasaxvevad.

furoSiki niSnavs abazanis dasafen-sac. misi istoria iwyeba me-14 saukunidan, rodesac Siogunma ioSimicu aSikagam aa-Sena didi abano feodalebis gasarTobad. feodalebi Tavisi sagvareulo niSniT ga-formebul naWerSi pirad nivTebs axvevd-nen da abazanis miRebamde inaxavdnen, xolo Semdgom amave naWrebs tansacmlis gamocv-lis dros fexqveS ifendnen. mogvianebiT, edos periodSi (me-17 saukune), es tradicia saxalxo abanoebis popularizaciasTan er-Tad, ufro sazogado gaxda.

xazi gaesva aseve imasac, rom bolo pe-riodSi, rodesac sazogadoeba did yura-dRebas uTmobs garemos dacvis problemebs, furoSiki kidev erTxel gvamaxvilebinebs yuradRebas imaze, rom misi gamoyeneba mravaljeraa SesaZlebeli da garemosT-vis usafrTxoa.

furoSiki TbilisSi

14 noembers Tsu–is qarTvelologi-uri skolis centris organizebiT meeqvse saerTaSoriso qarTvelologiuri simpo-ziumi gaixsna. simpoziumSi monawileobas iRebs saqarTvelos Svidi samecniero cen-tri (Tsu, ilias saxelmwifo universite-ti, baTumis SoTa rusTavelis saxelobis saxelmwifo universiteti, quTaisis akaki wereTlis saxelobis saxelmwifo univer-siteti, soxumis universiteti, xelnawerTa erovnuli centri, saero akademia ̀ fazisi~) da eqvsi sxvadasxva qveynis warmomadgen-lebi. simpoziumis tradiciuli xasiaTisaa.

is pirvelad 1987 wels gaimarTa da mieZ-Rvna akaki SaniZis 100 wlis iubiles. simpo-ziumze wakiTxuli yvela moxseneba ibeWd-eba samecniero Jurnal „qarTvelologSi“, qarTul da inglisur enaze. simpoziumis msvlelobisas ramdenime seqcia muSaobda, maT Soris polonuri qarTvelologiis, qarTuli enis, istoriis, Sua saukuneebisa da uaxlesi literaturis, filosofiisa da xelovnebis seqciebi. simpoziumis miza-nia aRniSnuli Temebis farTo mecnieruli gamocdilebis ganxilva da urTierT ga-ziareba.

2011 wlis noembris dasawyisSi ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitets nobelis premiis lau-reati karl miuleri stumrobda. cnobilma fizikosma, romelsac nobelis premia 1987 wels maRali gamtarobis nivTierebebis kv-levisas miRweuli SedegebisTvis ergo, mo-nawileoba miiRo saerTaSoriso seminarSi ”fundamenturi mecnierebebis winsvlebi, warmatebebi da perspeqtivebi kavkasiisa da centraluri aziis regionSi”.

seminari ivane javaxiSvilis saxelo-bis Tbilisis saxelmwifo universitetis andronikaSvilis saxelobis fizikis in-stitutSi abdus salamis Teoriuli fizikis saerTaSoriso centris xelSewyobiT Cata-rda.

centri daarsda 1964 wels, nobelis premiis laureatis abdus salamis mier.

samecniero centri atarebs samecniero kv-levebs umaRlesi saerTaSoriso standar-tebiT da misi mizania xeli Seuwyos samec-niero kvlevebis ganviTarebas.

TbilisSi Catarebuli seminari regio-nuli mniSvnelobis gaxldaT. seminarSi monawileobas iRebdnen abdus salamis sae-rTaSoriso centris profesorebi. agreT-ve eswrebodnen TurqeTis, azerbaijanis, somxeTis, YyazaxeTis, yirgizeTis warmo-madgenlebi.

Sexvedris mizani iyo kavkasiis da cen-traluri aziis regionebSi fundamenturi mecnierebebis ganviTarebis xelSewyoba; regionsa da globalur samecniero sazo-gadoebas, msoflios mecnierebsa da re-gionul kvleviT centrebs Soris partni-orobis xelSewyoba; agreTve mecnierebis integracia.

qarTvelologTa simpoziumi

nobelis premiis laureati Tsu-Si