muitų teisė praktikams -...

Nr. 37 - Vasaris 2016

© UAB „Muita“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus UAB „Muita“ sutikimą raštu. 1 psl.

E-leidinys

Nr. 37Vasaris 2016

Redaktorės žodisSveiki,

paskelbta 2015 m. muitinės veiklos ataskaita. Mūsų nuomone, pagrindinė žinia verslui, kad muitinės formalumai išlieka aukštos rizikos sritimi, kurioje daroma daug brangiai kainuojančių klaidų. Skaičiai: po muitinio įforminimo atlikusi patikrinimus įmonėse, muitinė nustatė, kad tik 17 proc. visų tikrintų įmonių dirbo be pažeidimų. Kiekvienas pažeidimas vidutiniškai verslui kainavo 90 000 EUR (papildomai apskaičiuoti mokesčiai, delspinigiai, baudos)! Tad verslui gilinti žinias muitinės srityje būtina, taip pat ir diegti rizikos valdymo priemones.

Šiame numeryje pristatome kelis straipsnius Sąjungos muitinės kodekso tema: AEO statuso pasikeitimai ir informacija apie pereinamojo laikotarpio reglamentą. Informuojame, kad balandžio mėnesį Muitinės departamentas planuoja rengti informacinius seminarus, kuriuose pristatys svarbiausius kodekso pakeitimus – jais tikimės pasidalinti ir leidinyje. Kitos temos: netarifinės reguliavimo priemonės ir teisės aktų sąrašas, skirtas palengvinti darbą verslui; galutinio vartojimo procedūra; sandorio vertės metodo taikymas prekyboje tarp susijusių asmenų.

Įdomaus ir naudingo skaitymo!

Leidėjų vardu,

Enrika Mažeikienė

Leidinio turinys PSL.

© UAB „Muita“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus UAB „Muita“ sutikimą raštu.

LR teisės aktų pakeitimų apžvalga 2016.01.15 - 2016.02.14 2ES ir pasaulio aktualijos 2016.01.15-2016.02.14 3Sąjungos muitinės kodeksas: AEO 6Netarifinės užsienio prekybos reguliavimo priemonės 9Galutinio vartojimo procedūra 12Prekių muitinės vertės nustatymas pagal susijusių asmenų sandorio vertę 14Reglamentas dėl SMK nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu 18



LR teisės aktų pakeitimų apžvalga 2016.01.15 - 2016.02.14.Rubrika: LR teisės aktai

Keičiami: muitinės įstaigų teikiamų papildomų paslaugų ir jų tarifų taisyklės, asmenų registravimo muitinės prievolininkų registre taisyklės. Tvirtinamas: KIPIS naudojimo tvarkos aprašas.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymai

2016-01-18 įsakymu Nr. 1B-41 keičiamas 2001-01-25 įsakymas Nr. „Dėl Muitinės įstaigų teikiamų papildomų paslaugų ir jų tarifų bei Mokėjimo už muitinės įstaigų teikiamas papildomas paslaugas taisyklių patvirtinimo“. Naujai išdėstomas 6 punktas: „Fiziniai ir juridiniai asmenys už muitinės įstaigų teikiamas papildomas paslaugas gali mokėti iš anksto mokamuoju pavedimu į muitinės įstaigos, teikiančios paslaugą, atsiskaitomąją sąskaitą arba, jei yra galimybė, grynais pinigais ar mokėjimo kortele paslaugos suteikimo metu“. Įsakymas įsigalioja nuo 2016-01-23.

2016-01-28 įsakymu Nr. 1B-77 keičiamas ir išdėstoma nauja redakcija 2001-01-25 įsakymu Nr. 62 patvirtintos „Muitinės įstaigų teikiamos papildomos paslaugos ir jų tarifai“. Pagal Mokėjimo už muitinės įstaigų teikiamas papildomas paslaugas taisyklių 2 punktą, už muitinės įstaigų teikiamas papildomas paslaugas mokama pagal tarifus, galiojančius paslaugos suteikimo dieną. Įsakymas galioja nuo 2016-01-29.

2016-01-26 įsakymu Nr. 1B-68 keičiamas 2015-12-16 įsakymo Nr. 1B-975 „Dėl asmenų registravimo Muitinės prievolininkų registre, registravimo procedūros sustabdymo, registravimo procedūros atnaujinimo ir asmenų išregistravimo iš Muitinės prievolininkų registro taisyklių patvirtinimo“ 3.2.2 [Infolex – 3.3.2] papunktis. Muitinės pareigūnams, atsakingiems už asmenų registravimą ir registravimo duomenų tikslinimą Muitinės prievolininkų registre, pavedama vadovaujantis šio įsakymo 1 p. patvirtintų taisyklių VII skyriaus trečiojo skirsnio nuostatomis, iki 2016-04-01 perregistruoti šiame punkte minėtų taisyklių 3.6 (Lietuvos Respublikoje registruoti juridinių asmenų filialai, kai juos įsteigęs asmuo Lietuvos Respublikoje vykdo arba numato vykdyti veiklą, reguliuojamą muitų teisės aktų, arba kai filialas veikia kaip garantas) ir 3.7 (Lietuvos Respublikoje registruotos juridinių asmenų atstovybės, kai jas įsteigęs asmuo Lietuvos Respublikoje vykdo arba numato vykdyti veiklą, reguliuojamą muitų teisės aktų, arba kai atstovybė veikia kaip garantas) papunkčiuose nurodytus asmenis, kuriems buvo suteiktas EORI kodas, ir apie atliktą perregistravimą informuoti šiuos asmenis 55 punkto nustatyta tvarka: raštu arba elektroninės informacijos ir ryšių sistemos priemonėmis atsižvelgiant į tai kokiu būdu buvo kreiptasi dėl registravimo į Muitinės prievolininkų registrą. Įsakymas galioja nuo 2016-01-30.

2016-01-26 įsakymu Nr. 1B-71 patvirtintas „Prekių iškrovimo, laikinojo saugojimo ir gabenimo naudojant valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos krovinių ir prekių, gabenamų per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, informacinę sistemą (KIPIS) tvarkos aprašas“ (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašas reglamentuoja uosto komplekso naudotojų, kitų asmenų, vykdančių veiklą, susijusią su prekių gabenimu per uostą, ir muitinės pareigūnų veiksmus pateikiant KIPIS priemonėmis laikinojo saugojimo deklaracijos duomenis, atliekant jų tikrinimą, prekių iškrovimą ir jų laikinojo saugojimo įforminimą, laikinai saugomų prekių muitinės priežiūrą, prekių laikinojo saugojimo terminų pratęsimą, prekių gabenimą iš vienos muitinės prižiūrimos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso zonos į kitą, kai asmuo, turintis teisę disponuoti šiomis prekėmis, pageidauja jas gabenti netaikydamas Bendrijos tranzito procedūros, ir laikinojo saugojimo užbaigimą. Įsakymas galioja nuo 2016-01-30.



ES ir pasaulio aktualijos 2016.01.15-2016.02.14.Rubrika: ES ir pasaulio aktualijos

Galutinis antidempingo muitas citrinų rūgščiai; papildytas BLS+ šalių sąrašas; galutinis antidempingo muitas plieniniams lynams ir kabeliams; laikinasis antidempingo muitas plieno strypams; Komisijos įgyvendinimo reglamentas dėl tekstilės dirbinio, naudojamo autotransporto priemonėse, klasifikavimo kombinuotoje nomenklatūroje; laikinasis antidempingo muitas plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams; galutinis kompensacinis muitas fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims.

Galutinis antidempingo muitas nustatytas Malaizijos kilmės citrinų rūgščiai

2016-01-14 priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/32, kuriuo Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/82 importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės citrinų rūgščiai nustatyto galutinio antidempingo muito taikymo sritis išplečiama importuojamai citrinų rūgščiai, siunčiamai iš Malaizijos ir deklaruojamai arba nedeklaruojamai kaip Malaizijos kilmės. Reglamento (EB) Nr. 1193/2008 1 straipsnio 2 dalimi „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyto 42,7 % ad valorem muitas galutinio antidempingo muito importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės citrinų rūgščiai taikymo sritis išplečiama importuojamai iš Malaizijos kilmės citrinų rūgščiai, kurios KN kodai šiuo metu yra 2918 14 00 (TARIC kodas 2918 14 00 11) ir ex 2918 15 00 (TARIC kodas 2918 15 00 11), deklaruojamai arba nedeklaruojamai kaip Malaizijos kilmės. Prašymai atleisti nuo muito, pateikiami raštu viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų ir turi būti pasirašyti asmens, įgalioto atstovauti netaikyti priemonių prašančiam subjektui. Prašymą reikia siųsti šiuo adresu: European Commission Directorate-General for Trade Directorate H, Office: CHAR 04/039, 1040 Brussels, BELGIUM. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 13 str. 4 d. Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo leidžiama bendrovių, nevengiančių Reglamentu (ES) Nr. 791/2011 nustatytų antidempingo priemonių, importuojamiems produktams netaikyti muito. Reglamentas taikomas nuo 2016-01-16.

Kirgizijos Respublika įtraukiama į BLS+ šalių sąrašą

2015-11-25 priimtas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/79, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema, III priedas. Į Reglamento III priedą, kuriame išvardytos specialiosios darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamosios priemonės lengvatomis (BLS+) besinaudojančios šalys, įtraukiama Kirgizijos Respublika. Reglamentas taikomas nuo 2016-01-27.

Nustatomas galutinis antidempingo muitas Ukrainos kilmės plieniniams lynams ir kabeliams

2016-01-26 priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/90, kuriuo, atlikus dalinę tarpinę peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 str. 3 d., iš dalies keičiamas Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 102/2012, kuriuo importuojamiems, inter alia, Ukrainos kilmės plieniniams lynams ir kabeliams įskaitant uždaros konstrukcijos lyno rites, išskyrus lynus ir kabelius iš nerūdijančio plieno, kurių didžiausias skerspjūvis didesnis kaip 3 mm, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7312 10 81, ex 7312 10 83, ex 7312 10 85, ex 7312 10 89 ir ex 7312 10 98 (TARIC kodai 7312 10 81 11, 7312 10 81 12, 7312 10 81 13, 7312 10 81 19, 7312 10 83 11, 7312 10 83 12, 7312 10 83 13, 7312 10 83 19, 7312 10 85 11, 7312 10 85 12, 7312 10 85 13, 7312 10 85 19, 7312 10 89 11, 7312 10 89 12, 7312 10 89 13, 7312 10 89 19, 7312 10 98 11, 7312 10 98 12, 7312 10 98 13 ir 7312 10 98 19, nustatoma galutinio antidempingo muito norma, taikoma aprašyto Ukrainos kilmės produkto CIF neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, bendrovei PJSC „PA“ „Stalkanat-Silur“ 10,5 % antidempingo muitas, papildomas TARIC kodas C052; visoms kitoms bendrovėms – 51,8 % antidempingo muitas, papildomas kodas – C999. Individualios muito normos, nustatytos lentelėje nurodytai bendrovei, taikomos tik tuo atveju, jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra,



kurioje turi būti pateikta deklaracija, kurią pasirašė sąskaitą faktūrą išduodančio subjekto pareigūnas, nurodydamas datą, savo vardą, pavardę ir pareigas (deklaracijos forma pateikiama reglamente). Reglamentas taikomas nuo 2016-01-28.

Nustatomas laikinasis antidempingo muitas Kinijos kilmės labai atsparaus nuovargio plieno strypams

2016-01-28 priimtas Komisijos reglamentas (ES) 2016/113, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės labai atsparaus nuovargiui geležies arba plieno strypams ir juostoms, naudojamiems kaip gelžbetonio armatūra, pagamintiems iš geležies, nelegiruotojo arba legiruotojo plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną, greitapjovį plieną ir silikomanganinį plieną), po karštojo valcavimo toliau neapdorotiems, įskaitant po valcavimo susuktus arba supintus, nustatomas laikinasis antidempingo muitas; šie strypai ir juostos yra su išpjovomis, briaunomis, grioveliais arba kitomis deformacijomis, padarytomis valcavimo proceso metu, arba po valcavimo susukti arba supinti; pagrindinė didelio atsparumo nuovargiui savybė yra gebėjimas atlaikyti pakartotinį įtempį ir nelūžti, visų pirma gebėjimas atlaikyti daugiau kaip 4,5 mln. varginimo ciklų naudojant 0,2 įtempių santykį (didžiausias/mažiausias) ir didesnį nei 150 MPa įtempių diapazoną; šiuo metu jiems taikomi KN kodai ex 7214 20 00, ex 7228 30 20, ex 7228 30 41, ex 7228 30 49, ex 7228 30 61, ex 7228 30 69, ex 7228 30 70 ir ex 7228 30 89 (TARIC kodai 7214 20 00 10, 7228 30 20 10, 7228 30 41 10, 7228 30 49 10, 7228 30 61 10, 7228 30 69 10, 7228 30 70 10 ir 7228 30 89 10). Individualios muito normos, nustatytos reglamente nurodytoms bendrovėms, taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išduodančio subjekto pareigūno, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos (deklaracijos forma pateikiama reglamente). Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma. Per 25 kalendorines dienas nuo reglamento įsigaliojimo šalys gali prašyti, kad būtų atskleisti pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas, teikti pastabas raštu Komisijai ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų, taip pat gali pateikti pastabų dėl laikinųjų priemonių taikymo. Muitinėms pavedama nutraukti importuojamų produktų registraciją, nustatytą vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/2386 1 str. Surinkti duomenys apie produktus, kurie buvo įvežti suvartoti ne vėliau kaip likus 90 dienų iki šio reglamento įsigaliojimo datos, saugomi tol, kol įsigalios galimos galutinės priemonės arba kol bus baigtas šis tyrimas. Laikinieji antidempingo muitai taikomi šešis mėnesius. Reglamentas įsigalioja 2016-01-30.

Komisijos įgyvendinimo reglamentas dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotoje nomenklatūroje

2016-01-26 priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/137 dėl tekstilės dirbinio naudojamo autotransporto priemonėse kaip apsauga nuo saulės klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje. Dirbinys, kurį sudaro permatomos tankiai megztos tekstilės medžiagos iš sintetinių pluoštų stačiakampis gabalas, plastikinis skersinis ir ritininis mechanizmas iš plastikų ir metalo. Vienas tekstilės medžiagos gabalo kraštas pritvirtintas prie ritininio mechanizmo, kuris stacionariai tvirtinamas prie konkretaus modelio autotransporto priemonės durų panelės. Kitas tekstilės medžiagos gabalo kraštas pritvirtintas prie plastikinio skersinio su pritvirtinamuoju mechanizmu, kuriuo jis gali būti pritvirtintas prie autotransporto priemonės lango rėmo, kai tekstilės medžiaga išvyniojama, kad apsaugotų nuo saulės. Dirbinys neuždengia viso lango stiklo. Dirbinys neklasifikuotinas kaip 8703 pozicijai priskiriamų autotransporto priemonių dalys arba reikmenys priskiriant KN kodą 8708 29 90, nes jis nėra būtinas, kad autotransporto priemonė veiktų, nėra skirtas pritaikyti autotransporto priemonę konkrečiai operacijai, nesuteikia jai papildomų galimybių ir negali užtikrinti konkrečios paslaugos, susijusios su pagrindine autotransporto priemonės funkcija (žr. bylos C-152/10, Unomedical, ECLI:ES:C:2011:402, 29 ir 36 p.). Kadangi dirbinys sukonstruotas taip, kad būtų stacionariai pritvirtintas prie konkrečios autotransporto priemonės durų panelės (durų panelėje yra tam skirta įpjova), ir negali būti nuimtas ir pritvirtintas prie bet kokio kito lango stiklo, jis laikytinas vidine uždanga, priskiriama 6303 pozicijai. Be to, panašūs dirbiniai, kaip antai geležinkelio vagonų langų vidinės uždangos, taip pat priskiriamos 6303 pozicijai (taip pat žr. Suderintos sistemos paaiškinimų 6303 pozicijos paaiškinimų pirmos pastraipos 2 p.). Dirbinys laikytinas tekstilės medžiagos uždanga, priskiriama XI skyriui, o ne uždanga iš plastikų, priskiriama 3925 30 00 subpozicijai, nes dirbinio dalys iš plastikų skirtos tik jam pritvirtinti. Dirbinys surinktas iš dalių, pagamintų iš tekstilės



medžiagos, plastikų ir metalo. Taigi jis yra gatavas dirbinys. Todėl dirbinys klasifikuotinas kaip megzta vidinė uždanga iš sintetinių pluoštų priskiriant KN kodą 6303 12 00. Reglamentas įsigalioja nuo 2016-02-23. Privalomąja tarifine informacija, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 str. 6 d., galima remtis dar tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Nustatomas laikinasis antidempingo muitas Kinijos ir Rusijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams

2016-02-10 priimtas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/181, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams iš geležies arba nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, išskyrus nerūdijantįjį plieną, visų pločių, šaltai valcuotiems, neplakiruotiems, nepadengtiems arba neapvilktiems, po šaltojo valcavimo toliau neapdorotiems, kurių KN kodai šiuo metu ex 7209 15 00 (TARIC kodas 7209 15 00 90), 7209 16 90, 7209 17 90, 7209 18 91, ex 7209 18 99 (TARIC kodas 7209 18 99 90), ex 7209 25 00 (TARIC kodas 7209 25 00 90), 7209 26 90, 7209 27 90, 7209 28 90, 7211 23 30, ex 7211 23 80 (TARIC kodai 7211 23 80 19, 7211 23 80 95 ir 7211 23 80 99), ex 7211 29 00 (TARIC kodai 7211 29 00 19 ir 7211 29 00 99), 7225 50 80 ir 7226 92 00, nustatomas laikinasis antidempingo muitas. Individualios muito normos, nustatytos reglamente nurodytoms bendrovėms, taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išduodančio subjekto pareigūno, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos (deklaracijos forma pateikiama reglamente). Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma. Per 25 kalendorines dienas nuo reglamento įsigaliojimo šalys gali prašyti, kad būtų atskleisti pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas, teikti pastabas raštu Komisijai ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų, taip pat gali pateikti pastabų dėl laikinųjų priemonių taikymo. Muitinėms pavedama nutraukti importuojamų produktų registraciją, nustatytą vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/2386 1 str. Surinkti duomenys apie produktus, kurie buvo įvežti suvartoti ne vėliau kaip likus 90 dienų iki šio reglamento įsigaliojimo datos, saugomi tol, kol įsigalios galimos galutinės priemonės arba kol bus baigtas šis tyrimas. Laikinieji antidempingo muitai taikomi šešis mėnesius. Reglamentas įsigalioja 2016-02-13.

Nustatomas galutinis kompensacinis muitas Malaizijos ir Taivano kilmės fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/184 2016 m. vasario 11 d. kuriuo galutinio kompensacinio muito, Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1239/2013 nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams), taikymas išplečiamas importuojamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams), siunčiamiems iš Malaizijos ir Taivano ir deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Malaizijos ir Taivano kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8501 31 00, ex 8501 32 00, ex 8501 33 00, ex 8501 34 00, ex 8501 61 20, ex 8501 61 80, ex 8501 62 00, ex 8501 63 00, ex 8501 64 00 ir ex 8541 40 90 (TARIC kodai 8501 31 00 82, 8501 31 00 83, 8501 32 00 42,8501 32 00 43, 8501 33 00 62, 8501 33 00 63, 8501 34 00 42, 8501 34 00 43, 8501 61 20 42, 8501 61 20 43, 8501 61 80 42, 8501 61 80 43, 8501 62 00 62, 8501 62 00 63, 8501 63 00 42, 8501 63 00 43, 8501 64 00 42, 8501 64 00 43, 8541 40 90 22, 8541 40 90 23, 8541 40 90 32 ir 8541 40 90 33). Reglamente išvardintoms konkrečioms bendrovėms priemonės netaikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išduodančio subjekto pareigūno, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos (fotovoltinių elementų iš kristalinio silicio ir fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio deklaracijų formos pateikiamos reglamente). Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama ir (arba) minėtoje deklaracijoje nepateikimas vienas arba abu papildomi TARIC kodai, taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma nurodant TARIC kodą B999. Prašymai atleisti nuo muito,



pateikiami raštu viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų ir turi būti pasirašyti asmens, įgalioto atstovauti netaikyti priemonių prašančiam subjektui. Prašymą reikia siųsti šiuo adresu: European Commission Directorate-General for Trade Directorate H, Office: CHAR 04/039, 1040 Brussels, BELGIUM. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 597/2009 23 str. 6 d. Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo leidžiama bendrovių, nevengiančių Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1239/2013 nustatytų kompensacinių priemonių, importuojamiems produktams netaikyti muito. Reglamentas įsigalioja 2016-02-13.

Sąjungos muitinės kodeksas: AEO.Rubrika: Straipsniai

Janina ZeniauskienėMuitinės departamento Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausioji inspektorė

2016.02.24 Klaipėdos teritorinėje muitinėje vyko Konsultacinio pakomitečio posėdis. Posėdžio metu viena iš pristatytų temų buvo pokyčiai, laukiantys AEO statuso esamų ir būsimų turėtojų nuo 2016.05.01 pradėjus taikyti Sąjungos muitinės kodeksą. Šiame straipsnyje – posėdyje suteikta informacija.

AEO aktuali statistika Lietuvoje ir ES

Sąvokų pakeitimai SMK

Sąjungos muitinės kodekse (SMK) pakeistos kelios pagrindinės sąvokos. Dabartinis įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas vadinamas įgaliotuoju ekonominės veiklos vykdytoju. AEO sertifikatas Sąjungos muitinės kodekse įvardinamas nebe sertifikatu, o leidimu.

SMK nuostatos dėl leidimų

SMK 38 str. numatyti du leidimų tipai:

AEOC - įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (muitinės formalumų supaprastinimas) leidimas, kuris turėtojui suteikia teisę naudotis tam tikrais muitų teisės aktų numatytais supaprastinimais;



AEOS - įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (saugumas ir sauga) leidimas, kuris turėtojui suteikia teisę naudotis lengvatomis, susijusiomis su saugumu ir sauga.

Abiejų nurodytų tipų leidimus galima turėti tuo pačiu metu ir tai pakeis dabar naudojamą integruotą AEOF tipo leidimą. Pakeitimams yra numatytas laikotarpis iki 2019.05.01. Muitinė savo iniciatyva iki to laiko atliks visų dabar galiojančių AEO leidimų turėtojų patikrinimus pakeitimų, numatytų SMK, įgyvendinimo tikslais.

Pažymėtina, kad keičiama nuostata dėl leidimų popierinio varianto išdavimo. Leidimai taps tik elektroniniai. Ar įmonė turi leidimą, galima patikrinti Europos Komisijos svetainėje http://ec.europa.eu/taxation_customs/dds2/eos/aeo_consultation.jsp?Lang=lt. Šiuo metu Komisijoje svarstoma galimybė leisti valstybių muitinėms išduoti juridinės galios neturinčius pažymėjimus, patvirtinančius AEO statuso įmonei suteikimą.

Prašymai leidimui, kriterijai

Verslui kyla klausimas, kaip bus nagrinėjami prašymai išduoti AEO leidimą. Visi prašymai, pateikti iki 2016.05.01 bus nagrinėjami vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso (BMK) nuostatomis, po 2016.05.01 jau bus vadovaujamasi SMK nuostatomis. Įsigaliojus SMK savikontrolės klausimynas, kuris šiuo metu nėra privalomas, taps privalomu. Taip pat atsiranda papildomų kriterijų, žr. paveikslėlyje.

Ekonominės veiklos kriterijus reiškia, kad vertinama, ar ekonominės veiklos vykdytojas nėra padaręs kartotinių ar sunkių vykdomos ekonominės veiklos pažeidimų. Profesinės kvalifikacijos kriterijus reiškia, kad įmonė turi turėti 3 metų darbo su muitine patirtį arba atsakingi darbuotojai turi turėti šios srities išsilavinimą.

Taip pat išplėsti reikalavimai esamiems kriterijams. Apskaitos registrų tvarkymo kriterijus išplėstas nuostata, kad muitinės procedūrų apskaitos registrai turi būti integruoti į pareiškėjo buhalterinę apskaitą. Saugumo ir saugos kriterijus išplėstas nuostata, kad turi būti paskirtas už šią sritį atsakingas asmuo.

AEO statuso nauda verslui

Palengvinimai, kurie yra BMK ir numatyti SMK:

retesnis fizinis ir dokumentų tikrinimas;išankstinis pranešimas apie siuntų tikrinimą;siuntos atrinktos fiziniam arba dokumentų tikrinimui, šie tikrinimai atliekami pirmumo tvarka;AEO prašymu, tikrinimas gali būti atliekamas kitoje vietoje nei ta, kurioje prekės turi būti pateiktos muitinei;lengvesnis muitinės supaprastinimų suteikimas.

SMK numatyti palengvinimai, kuriais galės naudotis tik AEOC leidimo turėtojai:

http://ec.europa.eu/taxation_customs/dds2/eos/aeo_consultation.jsp?Lang=lt



Centralizuotas muitinis įforminimas. Muitinė, gavusi prašymą, gali leisti asmeniui pateikti muitinės deklaraciją muitinės įstaigai, kurios kompetencijai priklauso tokio asmens įsisteigimo vietos priežiūra, kai deklaruojamos prekės pateikiamos muitinei kitoje muitinės įstaigoje (179 str.).Įtraukimas į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus. Muitinė, gavusi prašymą, gali leisti asmeniui pateikti muitinės deklaraciją, įskaitant supaprastintą deklaraciją, įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu, jeigu tuo metu, kai muitinės deklaracija pateikiama įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu, tos deklaracijos duomenys saugomi muitinės žinioje deklaranto elektroninėje sistemoje. Deklaracija laikoma priimta tuo momentu, kai prekės įtraukiamos į apskaitos registrus (182 str.).Savikontrolė. Muitinė, gavusi prašymą, gali leisti ekonominės veiklos vykdytojui pačiam atlikti tam tikrus muitinės formalumus, kuriuos paprastai turi atlikti muitinė, apskaičiuoti mokėtiną importo ir eksporto muito sumą ir muitinei prižiūrint atlikti tam tikrus tikrinimus (185 str.).Bendroji garantija. Kai bendroji garantija turi būti pateikta dėl atsiradusių skolų muitinei ir kitų privalomųjų mokėjimų, įgaliotajam ekonominės veiklos vykdytojui (muitinės formalumų supaprastinimas), gavus jo prašymą, leidžiama naudotis sumažinto dydžio bendrąja garantija (95 str. 3 d.).

SMK taip pat numatyti palengvinimai, kuriems nereikalaujama turėti AEOC leidimą, tačiau privaloma atitikti AEOC kriterijus:

Leidimas turėti laikinojo naudojimo sandėlius (148 str.). Kaip numatyta 147 str.: laikinai saugomos prekės saugomos tik laikinojo saugojimo sandėliuose pagal 148 straipsnį arba, kai tai pagrįsta, kitose muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose.Specialiosios procedūros (211 str. 3 d.(b)), kurioms reikia muitinės leidimo: laikinojo įvežimo perdirbti ar laikinojo išvežimo perdirbti procedūra, laikinojo įvežimo ar galutinio vartojimo procedūra, muitinio sandėliavimo procedūra.Leidimas reguliariai naudoti supaprastintas muitinės deklaracijas. Muitinė gali sutikti, kad asmuo prekėms taikytinos muitinės procedūros įforminimui naudotų supaprastintą deklaraciją, galėdamas joje nepateikti tam tikrų duomenų arba neturėdamas tam tikrų ją papildančių dokumentų (166 str.).Leidimas naudotis supaprastinto tranzito procedūra pagal SMK 233 str. 4 d. Gavusi prašymą, muitinė gali leisti naudotis bet kuriuo iš šių supaprastinimų, taikomų įforminant prekėms Sąjungos tranzito procedūrą arba užbaigiant tą procedūrą: įgaliotojo siuntėjo statusu, kurį įgijusiam leidimo turėtojui leidžiama įforminti prekėms Sąjungos tranzito procedūrą nepateikiant jų muitinei; įgaliotojo gavėjo statusu, kurį įgijusiam leidimo turėtojui leidžiama gauti prekes, gabenamas taikant Sąjungos tranzito procedūrą, leidime nurodytoje vietoje, užbaigiant procedūrą pagal 233 straipsnio 2 dalį; naudoti specialias plombas, kai prekių, kurioms įforminta Sąjungos tranzito procedūra, identifikavimui užtikrinti jas reikalaujama plombuoti; Sąjungos tranzito procedūros įforminimui prekėms naudoti muitinės deklaraciją, kurioje reikalaujama pateikti mažiau duomenų; naudoti elektroninį transporto dokumentą kaip muitinės deklaraciją, kuria prekėms įforminama Sąjungos tranzito procedūra, jei jame pateikiami tokios deklaracijos duomenys ir jei tie duomenys prieinami muitinei išvykimo ir paskirties vietose, kad būtų įmanoma vykdyti prekių muitinės priežiūrą ir pripažinti procedūrą įvykdyta.Leidimas naudoti bendrąją garantiją. Kai bendroji garantija turi būti pateikta dėl galinčių atsirasti skolų muitinei ir kitų privalomųjų mokėjimų, ekonominės veiklos vykdytojui gali būti leista pateikti sumažinto dydžio bendrąją garantiją arba naudotis atleidimu nuo pareigos pateikti garantiją, jeigu jis atitinka nustatytus kriterijus (95 str. 2 d.).Leidimas muitinės vertės supaprastinimui. Gavusi prašymą, muitinė gali leisti, kad tada, kai muitinės deklaracijos priėmimo dieną sumų neįmanoma kiekybiškai įvertinti, remiantis konkrečiais kriterijais būtų nustatytos šios sumos: sumos, įskaitytinos į muitinę vertę pagal 70 straipsnio 2 dalį; ir nurodytos 71 ir 72 straipsniuose sumos (73 str.).

Tarptautinis pripažinimas

Pagal abipusį prekybos partnerystės AEO programų suderinamumą, AEO leidimų (AEOS – saugumas ir sauga)



turėtojams suteikiami susitarimuose su trečiosiomis šalimis numatyti palengvinimai. Šalys, su kuriomis sudaryti susitarimai: Šveicarija (nuo 2009-07-31), Norvegija (nuo 2009-09-03), Japonija (nuo 2010-10-23), JAV (nuo 2012-06-05), Kinija (nuo 2015-11-03). Vykdomos derybos su Kanada, Andora, Pietų Korėja, Singapūru ir Naująja Zelandija.

Netarifinės užsienio prekybos reguliavimo priemonės.Rubrika: Straipsniai

Rūta DaukšienėMuitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus vyr. inspektorė

Dažnai sulaukiame importuotojų ir eksportuotojų klausimų apie tai, kokie leidimai, sertifikatai ar licencijos reikalingos įvežti / išvežti tam tikras prekes. Taip pat teiraujamasi apie taikomus apribojimus, draudimus dirbant su tam tikromis valstybėmis, prekėms taikomus techninius, specialiuosius reikalavimus ir pan. Aptarsime netarifines prekybos reguliavimo priemones ir kur verslui rasti reikiamą informaciją.

Muitinės atsakomybė

Muitų Sąjungos sukūrimas, laisvosios prekybos sutarčių pasirašymas mažina kliūtis tarptautinei prekybai ir investicijoms, tuo pačiu išauga poreikis užtikrinti saugumą bei saugą prie Europos Sąjungos (ES) išorės sienų, todėl keičiasi muitinių vaidmuo ir asmenų, importuojančių prekes iš trečiųjų šalių bei į jas eksportuojančių, prievolės. Vis svarbesnę reikšmę įgyja netarifinio užsienio prekybos reguliavimo priemonių (prekybos politikos priemonių) taikymas, už kurių įgyvendinimą atsakingi importuotojai (eksportuotojai), o kontrolę daugeliu atveju vykdo muitinė.

Muitinės paskirtį apibrėžia Sąjungos muitinės kodeksas (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, toliau – SMK), kuriame nurodoma, kad muitinė visų pirma atsako už ES tarptautinės prekybos priežiūrą, tuo prisidėdama prie atviros prekybos skatinimo, bendrosios prekybos priemonių įgyvendinimo, taip pat prie visos tiekimo grandinės saugumo užtikrinimo. Muitinė įgyvendina priemones, kuriomis siekiama ne tik saugoti ES ir jos valstybių finansinius interesus ir apsaugoti ES nuo nesąžiningos ir neteisėtos prekybos, bet ir užtikrinti jos gyventojų saugumą ir saugą, aplinkos apsaugą, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis valdžios institucijomis.

Prekybos politikos priemonės

Prekybos politikos priemonės – tai įgyvendinant bendrąją prekybos politiką nustatytos netarifinio reguliavimo priemonės, apibrėžtos tarptautinę prekybą reglamentuojančių ES teisės aktų, kitaip tariant – tai prekių importui, eksportui ir tranzitui taikomi draudimai ir apribojimai, pagrįsti visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, aplinkos apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių, žuvų išteklių, intelektinės nuosavybės apsaugos reikalavimais.

Draudimai



Draudimai gali būti susiję su:

tarptautinių sankcijų įgyvendinimu (pavyzdžiui, 2014 m. birželio 23 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 692/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsakant į neteisėtą Krymo ir Sevastopolio prijungimą nustato draudimą importuoti į ES Krymo arba Sevastopolio kilmės prekes, taip pat eksportuoti tam tikras prekes ir technologijas fiziniams ar juridiniams asmenims Kryme arba Sevastopolyje),taip pat Jungtinių Tautų ir ES vykdoma politika, siekiant užkirsti kelią kenksmingų medžiagų naudojimui ir eksportui į trečiąsias šalis (pavyzdžiui, 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.1102/2008 dėl metalinio gyvsidabrio ir tam tikrų gyvsidabrio junginių ir mišinių eksporto uždraudimo bei metalinio gyvsidabrio saugaus naudojimo, kuriuo uždraudžiamas metalinio gyvsidabrio, jo mišinių ir lydinių eksportas iš ES).

Apribojimai

Apribojimai daugiausia susiję su tam tikrais papildomais arba specifiniais reikalavimais, tokiais kaip licencijos ar leidimo, sertifikato ar atitikties deklaracijos pateikimu ir panašiai. Šie dokumentai privalomi importuojant arba eksportuojant prekes, pavyzdžiui:

importuojant maisto produktus būtina pateikti veterinarinį įvežimo dokumentą (gyvūninės kilmės produktams) arba bendrąjį įvežimo dokumentą (negyvūninės kilmės produktams),ne maisto gaminius – atitikties sertifikatą,augalininkystės produktus – fitosanitarinį sertifikatą ir t.t.

Kai kurių prekių importui taikomos kiekybinės kvotos, pavyzdžiui, tekstilės gaminiams iš Baltarusijos ir Šiaurės Korėjos.

Reikia pažymėti, kad siekiant vykdyti tausojančią aplinkos apsaugos išteklių naudojimo politiką atsiranda naujų su tuo susijusių reikalavimų importuojamiems produktams, tokius reikalavimus nustato:

FLEGT reglamentas (2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo), kuriame nurodoma, kad iš savanoriškus susitarimus su ES pasirašiusių šalių medienos produktai būtų importuojami į ES tik pateikus FLEGT licenciją,vykdant žuvininkystės politiką buvo priimtas 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, kuris nustato, kad importuojant jūrų žuvininkystės produktus turi būti pateiktas sugautų žuvų kiekio sertifikatas.

Teisinis reguliavimas

Muitinė, vykdydama netarifinio reguliavimo priemonių įgyvendinimo kontrolę, vadovaujasi muitų teisės aktais, kurie taikomi nedarant poveikio kitų sričių teisės aktams. Pastarieji nustato įvairių gaminių importo, eksporto ir tranzito sąlygas, todėl juos privalo žinoti ne tik muitinės pareigūnai, bet ir importuotojai (eksportuotojai), nes jie yra atsakingi už nustatytų reikalavimų įgyvendinimą.

Todėl labai svarbu asmenims, iš trečiųjų šalių importuojantiems ar į jas eksportuojantiems įvairius produktus (o ypač besiruošiantiems užsiimti tokia veikla), išsiaiškinti, ar toms prekėms nėra taikomos netarifinio reguliavimo priemonės t. y. ar su jomis nereikia pateikti atitinkamų dokumentų (leidimų, licencijų ir pan.).

Informacija duomenų bazėse

Didelė dalis netarifinio reguliavimo priemonių yra integruota į ES TARIC (ES integruotas tarifas) duomenų bazę, kurios



duomenys perkelti į Lietuvos Respublikos duomenų bazę LITAR. Šioje duomenų bazėje galima rasti nemažai naudingos informacijos, susijusios tiek su muitų ir mokesčių tarifais, tiek su netarifinio reguliavimo priemonių taikymu.

Deja, ne visi draudimai ir apribojimai, taikomi prekių importui, eksportui ar tranzitui, integruoti į paminėtas duomenų bazes (pvz., neintegruota priemonė, susijusi su ne maisto gaminių saugos ir atitikties, tarptautinio atliekų vežimo ir kt. prekėms taikomais reikalavimais).

Verslui skirtas teisės aktų sąrašas

Siekiant pateikti verslui kuo daugiau informacijos apie draudimus ir apribojimus, taikomus įvairių prekių importui, eksportui ir tranzitui, buvo parengtas Netarifinių užsienio prekybos reguliavimo priemonių ir jas reglamentuojančių teisės aktų sąrašas, kurį numatoma kiekvienais metais atnaujinti. Šį sąrašą galima rasti Lietuvos Respublikos muitinės interneto svetainėje www.lrmuitine.lt, rubrikoje „Apribojimai ir draudimai“.

Šiame sąraše pateikta informacija apie įvairioms prekių grupėms taikomus apribojimus, jame nurodyti pagrindiniai Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys tokių apribojimų taikymą, taip pat atitinkami nacionaliniai teisės aktai (jeigu tokių yra), žr. pavyzdys paveikslėlyje.

Svarbu žinoti, kad gaminių saugos ir atitikties reikalavimai taikomi ne tik importuojamiems, bet ir vietos gamintojų gaminamiems bei iš kitų ES šalių įvežamiems ir Lietuvos Respublikos rinkai teikiamiems gaminiams. Atskirų gaminių grupių rinkos priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais paskirtos institucijos, su kuriomis muitinė bendradarbiauja, siekdama efektyviau vykdyti užsienio prekybos netarifinio reguliavimo priemonių kontrolę. Kompetentingos institucijos nurodytos Netarifinių užsienio prekybos reguliavimo priemonių ir jas reglamentuojančių teisės aktų sąraše. Šios institucijos gali suteikti išsamią informaciją apie reikalavimus produktams, už kurių priežiūrą jos paskirtos atsakingomis.

http://www.lrmuitine.lt



Galutinio vartojimo procedūra.Rubrika: Straipsniai

Jurgita StanienėUAB "Muita" Muitų teisės skyriaus vadovė

Skaitytojo klausimas: Pastoviai iš Rusijos Federacijos importuojame neapdorotą saulėgrąžų aliejų, kurį deklaruojame KN kodu 1512.19.90.10. Išleidžiant prekes į laisvą apyvartą mokame nustatytą 9,6 % muito mokestį. Neseniai sužinojome, kad tokį pat produktą išleidžiant į laisvą apyvartą gali būti taikomas 5,1 % muito tarifas. Ar galite pasakyti, kokios sąlygos leidžia taikyti šiai prekei mažesnį muitą ir kokie tam keliami reikalavimai? Straipsnyje atsakome į klausimą ir suteikiame bendrąją informaciją apie galutinio vartojimo procedūrą.

Sprendžiant iš aprašytos situacijos, importuojant saulėgrąžų aliejų taikomas trečiųjų šalių 9,6 % muito tarifas. Tačiau minėtai prekei įforminant išleidimo į laisvą apyvartą taikant galutinio vartojimo procedūrą būtų taikomas mažesnis – 5,1 % muito tarifas.

Apie galutinio vartojimo procedūrą

Galutinio vartojimo procedūros taikymo bendrasis ekonominis tikslas – skatinti prekių gamybą Europos Sąjungoje. Galutinis vartojimas – tai prekių išleidimas į laisvą apyvartą dėl jų rūšies ar galutinio vartojimo neapmokestinant importo muitais arba taikant sumažintą muito normą. Tai reiškia, kad nors prekės ir yra išleistos į laisvą apyvartą, jos lieka muitinės prižiūrimos, kol įvykdomos galutinio vartojimo sąlygos, t. y. atliekamos tokios operacijos, dėl kurių prekėms suteikiama muitų mokesčių lengvata.

Pavyzdžiui, taikant galutinio vartojimo procedūrą įvežama šaldyta žuvis konservų gamybai. Prekės išleidžiamos taikant mažesnį muito tarifą dėl galutinio vartojimo procedūros. Muitinė kontroliuoja, kad lengvatiniu muito tarifu įvežta žuvis būtų panaudota pagal paskirtį – iš jos būtų pagaminti konservai. Jeigu muitinė patikrinimo po muitinio įforminimo metu nustatytų, kad žuvis buvo panaudota ne pagal paskirtį, perskaičiuotų mokesčius taikant aukštesnį muito tarifą, priskaičiuotų delspinigius ir skirtų baudą.

Pažymėtina, kad galutinio vartojimo procedūros teikiamos lengvatos taikomos tik muitų atžvilgiu ir netaikomos antidempingo muitų, PVM arba akcizo mokesčių atžvilgiu.

Teisinis pagrindas, reglamentuojantis galutinio vartojimo procedūrą – Bendrijos muitinės kodekso (BMK) 21, 82, 86, 87, 88 ir 90 str. ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų (BMKĮN) 291-300 str. Pažymėtina, kad galutinio vartojimo procedūra išliks ir nuo š. m. gegužės 1 d. pradėjus taikyti Sąjungos muitinės kodeksą.

Prekės, kurioms taikomas palankus muitų tarifų režimas dėl jų rūšies ar galutinio vartojimo

Prekės, kurioms taikomas palankus muitų tarifų režimas dėl jų rūšies ar galutinio vartojimo:

Prekės, kurios Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (1987-07-23) dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priede (toliau – Kombinuotoji nomenklatūra) klasifikuojamos prekių subpozicijoje, kuriai taikoma tik galutinio vartojimo procedūra. Kombinuotoje nomenklatūroje apie prekėms taikomą galutinio vartojimo procedūrą žymi išnaša, kad atitinkamos „subpozicijos naudojimui taikomos sąlygos, nustatytos



atitinkamų Europos Sąjungos nuostatų (žr. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 291–300 straipsnius)“.Prekės, išvardintos Kombinuotosios nomenklatūros 1 dalies II skyriaus „Specialiosios pastabos“ A dalyje „Prekės, skirtos tam tikrų kategorijų laivams, valtims ar kitoms vandens transporto priemonėms bei gręžybos arba verslinėms-žvejybinėms platformoms“.Prekės, priskiriamos pozicijoms ir subpozicijoms pateiktoms Kombinuotosios nomenklatūros 1 dalies II skyriaus „Specialiosios pastabos“ II skyriaus „Specialiosios pastabos“ B dalyje „Civiliniai orlaiviai ir prekės, skirtos naudoti civiliniuose orlaiviuose“.Prekėms, nurodytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 150/2003 (2003-01-21), sustabdančio importo muitus už kai kuriuos ginklus ir karinę įrangą, I ir II prieduose. Galutinis vartojimas taikomas, kai ginklais ir karine įranga atskirai arba bendradarbiaudamos su kitomis šalimis naudojasi valstybės narės karinės pajėgos (arba kai jomis naudojamasi jų vardu), norėdamos apginti valstybės narės teritorinį vientisumą arba dalyvaudamos tarptautinėse taikos palaikymo operacijose arba kitais kariniais tikslais, tokiais, kaip Europos Sąjungos piliečių apsauga, esant socialiniams ar kariniams neramumams.

Galutinio vartojimo procedūros vykdymas

Vadovaujantis BMKĮN 292 str., prekės, kurių paskirtis yra galutinis vartojimas, išleidžiamos į laisvą apyvartą tik jų importuotojui (galutiniam vartotojui) gavus atitinkamą rašytinį muitinės leidimą. Leidimas taikyti galutinį vartojimą išduodamas Bendrijoje įsteigtiems asmenims, jeigu įvykdyti šie reikalavimai:

vykdoma arba numatoma vykdyti veikla atitinka galutinio vartojimo procedūros sąlygas ir yra visos prielaidos, kad operacijos bus atliktos tinkamai;asmuo prisiima visus įsipareigojimus naudoti prekes tik pagal jų paskirtį ir nenaudoti jų kitais tikslais;užtikrinama efektyvi ir veiksminga operacijų, atliekamų su prekėmis, kurioms norima taikyti galutinio vartojimo procedūra, muitinės priežiūra;asmens tvarkoma prekių apskaita sudaro galimybes muitinei tinkamai kontroliuoti, kaip atliekamos operacijos su prekėmis;teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka pateikiama garantija, kad bus įvykdyti skoliniai įsipareigojimai, susiję su galinčiomis atsirasti mokestinėmis prievolėmis.

Prašymas (forma pateikta BMKĮN 67 priede) išduoti leidimą taikyti galutinio vartojimo procedūrą turi būti pateiktas teritorinei muitinei, kurios veiklos zonoje tvarkomi pagrindiniai pareiškėjo apskaitos dokumentai. Leidimo galiojimas neviršija 3 metų nuo leidimo įsigaliojimo dienos.

Procedūros vykdymo ypatumai (prekių perkėlimas)

Prekės, kurioms taikoma galutinio vartojimo procedūra gali būti perkeliamos iš vienos vietos į kitą tame pačiame leidime nurodytą vietą neatliekant jokių muitinės formalumų. Tačiau jeigu vienas leidimo turėtojas perduoda prekes kitam kitoje valstybėje narėje įsisteigusiam asmeniui, kuris privalo taip pat turėti muitinės išduotą leidimą galutiniam vartojimui, prekių perdavimas vykdomas naudojant kontrolinį egzempliorių T5.

Kontrolinis egzempliorius T5 – tai BMKĮN 63 priede pateikiamas nustatytos formos dokumentas. Kai prekes, kurioms taikoma galutinio vartojimo muitinės priežiūra, tarpusavyje perduoda, Lietuvos Respublikoje registruoti leidimų turėtojai, taip pat naudojamas kontrolinis egzempliorius T5 (Muitinės departamento įsakymas Nr. 1B-1218 (2004-12-21)).

Ką reikia žinoti vykdant galutinio vartojimo procedūrą?

Prekės lieka muitinės priežiūroje pagal išduotą leidimą, kol jos priskiriamos nustatytam galutiniam vartojimui. Galutiniam vartojimui skirtos prekės per nustatytą laiką turi būti įdėtos/ atiduotos numatytam naudojimui į gamybos/



perdirbimo procesą arba perduotos kitam leidimo turėtojui.

Būtina vykdyti visas galutinio vartojimo leidime nurodytas sąlygas ir reikalavimus. Apie bet kokių leidimo sąlygų pasikeitimą būtina informuoti muitinę - kreiptis su prašymu tikslinti leidimo duomenis.

Be apskaitos patikrinimo muitinė gali taikyti kitas įvairias kontrolės priemones, kad įsitikintų jog prekės buvo panaudotos pagal nustatytas galutinio vartojimo sąlygas. Pavyzdžiui, tikrindama kaip panaudotos dalys skirtos laivų/ orlaivių remontui muitinė gali peržiūrėti/ nagrinėti inžinerinių ar mechaninių darbų ataskaitas, patikrinti prekių sandėlio priėmimo/ perdavimo dokumentus.

Tuo atveju, jeigu prekės naudojamos ne pagal paskirtį nurodytą leidime (pvz., prekė neperdirbta parduodama kitam subjektui), prekes deklaravus neteisingai galutinio vartojimo procedūrai (pvz., neturint muitinės leidimo), viršijus leidime nurodytą prekių kiekį arba neįvykdžius ES teisės aktų nuostatų dėl konkrečios prekės arba produkto galutinio vartojimo (pvz., viršytas leidime nurodytas deklaruotų prekių svoris), prekėms bus taikomas standartinis muito tarifas.

Muitinės priežiūra nutraukiama, kai nebesilaikoma nustatytų sąlygų: jeigu prekės eksportuojamos, sunaikinamos arba sumokėjus nustatytus muitus jas leidžiama naudoti pagal kitą paskirtį, nenumatytą norint taikyti galutinio vartojimo procedūrą.

Prekių muitinės vertės nustatymas pagal susijusių asmenų sandorio vertę.Rubrika: Teismų praktika

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) išaiškino, kokiomis aplinkybėmis prekių muitinė vertė negali būti nustatoma pagal sandorio vertę ir kiek muitinės vertės nustatymui turi įtakos prekių pardavėjo ir pirkėjo tarpusavio ryšys (nagrinėjamu atveju bendrovėms vadovauja broliai).

Aptarsime ESTT 2016-01-21 sprendimą byloje C-430/14.

Teisinis pagrindas

Muitinės kodeksas

Prekių muitinis įvertinimas reglamentuojamas 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto 1996-12-19 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 82/97 (Muitinės kodeksas), 28 – 36 str.

Pagal Muitinės kodekso 29 str. 1 ir 2 dalis:

„1. Importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 str., jeigu: <...> d) pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba, jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję, sandorio vertė priimtina muitinei remiantis Muitinės kodekso 29 str. 2 dalimi.



2. a) Nustatant, ar sandorio vertė priimtina pagal 1 d., faktas, kad pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję, pats savaime nelaikomas pakankamu pagrindu pripažinti sandorio vertę nepriimtina. Prireikus turi būti įvertinamos su pardavimu susijusios aplinkybės ir nustačius, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys neturėjo įtakos kainai, sandorio vertė turi būti pripažįstama priimtina. Jeigu muitinė, remdamasi deklaranto pateikta arba kitu būdu gauta informacija, turi pagrindo manyti, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys turėjo įtakos kainai, ji tokios savo išvados motyvus turi išdėstyti deklarantui, suteikdama jam realią galimybę atsakyti. Deklaranto prašymu šie motyvai turi būti išdėstyti raštu.

b) Jeigu pardavimo sandoris sudaromas tarp susijusių asmenų, sandorio vertė pripažįstama priimtina ir prekių įvertinimas atliekamas vadovaujantis 1 d., jeigu deklarantas parodo, kad ši vertė beveik nesiskiria nuo vienos iš šių, tuo pačiu arba beveik tuo pačiu metu nustatytų verčių:

i) tapačių arba panašių prekių pardavimo eksportui į Bendriją sandorio vertės, kai pirkėjai ir pardavėjai jokiu konkrečiu atveju nėra tarpusavyje susiję;

ii) tapačių arba panašių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis Muitinės kodekso 30 str. 2 d. c;

iii) tapačių arba panašių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis Muitinės kodekso 30 str. 2 d. d p.

Atliekant pirmiau minėtus palyginimus, turi būti deramai atsižvelgiama į nurodytus apyvartos lygių ir prekių kiekio skirtumus, Muitinės kodekso 32 str. išvardytus elementus ir pardavėjo išlaidas, kai prekės parduodamos su juo nesusijusiam pirkėjui, jeigu tokių išlaidų pardavėjas neturi parduodamas prekes su juo susijusiam pirkėjui.

c) Šio straipsnio dalies b nurodyti įvertinimai turi būti atliekami deklaranto iniciatyva ir tik palyginimo tikslais. Pakaitinės vertės vadovaujantis šiuo punktu negali būti nustatomos.“

Muitinės kodekso 30 str. numatyta:

„1. Jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 str., ji turi būti nustatoma paeiliui taikant 2 d. a, b, c ir d punktus iki pirmojo punkto, pagal kurį šią vertę įmanoma nustatyti <...>.

2. Muitine verte, nustatyta vadovaujantis šiuo straipsniu, laikoma:

a) tapačių prekių, parduotų eksportui į Bendriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir prekės, kurių vertė nustatinėjama, sandorio vertė;

b) panašių prekių, parduotų eksportui į Bendriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir prekės, kurių vertė yra nustatinėjama, sandorio vertė;

c) vertė, nustatyta pagal prekių vieneto kainą, už kurią Bendrijoje su pardavėjais nesusijusiems asmenims parduotas didžiausias bendras importuotų prekių ar tapačių arba panašių importuotų prekių kiekis;

d) apskaičiuotoji vertė, gauta susumavus:

– medžiagų ir gamybos arba kitokio perdirbimo, atlikto gaminant importuotas prekes, išlaidas arba vertę,

– pelną ir bendrąsias išlaidas, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, kurios paprastai atsispindi šalies eksportuotojos gamintojų vykdomoje prekyboje prekėmis, parduodamomis eksportui į Bendriją, kurios yra tos pačios klasės ar rūšies kaip ir prekės, kurių vertė nustatinėjama,

– 32 str. 1 d. e p. nurodytų elementų išlaidas arba vertę. <...>“



Muitinės kodekso 31 str. numatyta:

„1. Jeigu importuojamų prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis Muitinės kodekso 29 arba 30 str., ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje, ir naudojant priimtinas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti: Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo <...>, Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VII straipsnyje <...> ir šio skyriaus nuostatose.

Muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos

Reglamento Nr. 2454/93 (Muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos) 143 str. 1 d. nustatyta:

Asmenys laikomi susijusiais tik tuomet, jei: a) vienas iš jų yra kito asmens verslo vadovas arba darbuotojas; b) jie yra juridiškai pripažinti verslo partneriai; c) jie yra darbdavys ir darbuotojas; d) bet kuris asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 % įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba disponuotojas; e) vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitą; f) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai yra valdomi trečiojo asmens; g) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį; arba

h) jie yra vienos šeimos nariai. Asmenys laikomi vienos šeimos nariais tik tuo atveju, jeigu jie yra susiję šiais giminystės ryšiais: <...> – brolis ir sesuo (tikri arba pusiau tikri), <...>.

Faktinės bylos aplinkybės

Stretinskis 2008 m. – 2010 m. iš Jungtinių Amerikos Valstijų importavo dėvėtus drabužius, kad išleistų juos į laisvą apyvartą Europos Sąjungos teritorijoje. Šiuo tikslu įformintuose bendruosiuose administraciniuose dokumentuose A. Stretinskis prekių muitinę vertę apskaičiuodavo taikydamas sandorio vertės metodą pagal bendrovių Latcars LLC ir Dexter Plus LLC (bendrovės pardavėjos) sąskaitose nurodytą bendrą prekių kainą ir prekių pristatymo jūros transportu išlaidas.

Išnagrinėjusi A. Stretinskis pateiktus dokumentus ir atlikusi verslo patalpų patikrinimą, Latvijos mokesčių institucija pareiškė turinti abejonių, ar taip deklaruotos sumos yra teisingos, nes, be kita ko, bendrovių pardavėjų vadovas buvo A. Stretinskis brolis. Nusprendusi, kad tai susiję asmenys, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2454/93 143 str. 1 d. h p., 2010 m. liepos 22 d. sprendimu Latvijos mokesčių institucija iš naujo nustatė prekių muitinę vertę pagal Muitinės kodekso 31 str.

Stretinskis dėl šio sprendimo panaikinimo pateikė skundą kompetentingam administraciniam pirmosios instancijos teismui. Pastarasis šį skundą atmetė.

Kompetentingas administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, A. Stretinskis skundą patenkino. Jis, be kita ko, nusprendė, kad Latvijos mokesčių institucijos abejonės dėl deklaruotos faktinės prekių muitinės vertės nėra pakankamai pagrįstos, nes tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, pripažinti, kad egzistuoja giminystės ryšys, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2454/93 143 str. 1 d. h p., būtų galima tik tada, jei A. Stretinskis brolis būtų bendrovių pardavėjų savininkas, tačiau tokios aplinkybės ši institucija visai netikrino.

Minėta institucija dėl šio sprendimo pateikė kasacinį skundą, kuriame tvirtino, kad kompetentingas administracinis apeliacinis teismas turėjo padaryti išvadą, jog A. Stretinskis ir bendrovių pardavėjų vadovas yra susiję asmenys, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2454/93 143 str. 1 d. h p.

Manydamas, kad sprendimas pagrindinėje byloje priklauso nuo Sąjungos teisės išaiškinimo, Latvijos Aukščiausiasis Teismas nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:



1. Ar Reglamento Nr. 2454/93 143 str. 1 d. h reikia aiškinti taip: ši nuostata taikoma ne vien tada, kai sandorio šalys yra tik fiziniai asmenys, bet ir tada, kai šeimos ar giminystės ryšiai sieja sandorio šalies (juridinio asmens) vadovą su kita sandorio šalimi (fiziniu asmeniu) arba jos (jei tai – juridinis asmuo) vadovu?

2. Jei atsakymas būtų teigiamas, ar bylą nagrinėjantis teismas turi išsamiau nagrinėti bylos aplinkybes, kad nustatytų realią fizinio asmens įtaką juridiniam asmeniui?

ESTT išaiškinimai

Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 2454/93 143 str. 1 d. h p. reikia aiškinti taip, kad pirkėjas, fizinis asmuo, ir pardavėjas, juridinis asmuo, kurio vadovas yra šio pirkėjo brolis, turi būti laikomi susijusiais asmenimis, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 29 str. 1 d. d p.

Reikia pabrėžti, kad nors pagal Muitinės kodekso 29 str. importuojamų prekių muitine verte iš esmės laikoma sandorio vertė, šio straipsnio 1 d. d p. ir 2 d. siekiama užtikrinti, kad muitinė vertė atspindėtų realią importuotų prekių ekonominę vertę ir ji nebūtų fiktyvaus pobūdžio ar nustatyta savavališkai. Šiuo tikslu muitinė gali įvertinti deklaruojančiojo asmens nurodytą kainą ir prireikus ją atmesti, jeigu mano, kad šiam asmeniui turėjo įtakos tarp sandorio šalių egzistuojantys ryšiai.

Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į ES teisės aktais, susijusiais su muitinės vertės nustatymu, siekiamus tikslus, jeigu dėl to, kad viena iš pirkimo - pardavimo sandorio šalių yra juridinis asmuo, iškart būtų atmesta galimybė, jog pirkėjas ir pardavėjas gali būti laikomi susijusiais, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2454/93 143 str. 1 d. h p., tai pakenktų Muitinės kodekso 29 str. 1 d. d p. veiksmingumui. Iš tiesų tokiu atveju muitinė netektų galimybės pagal Muitinės kodekso 29 str. 2 d. a p. išnagrinėti konkrečių atitinkamo pardavimo sandorio aplinkybių net esant priežasčių manyti, kad importuojamų prekių sandorio vertei galėjo turėti įtakos tarp pirkėjo ir pardavėjo, juridinio asmens, nario egzistuojantys giminystės ryšiai.

Todėl darytina išvada, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, fizinis asmuo, kuris dirba juridiniame asmenyje, turi galių daryti įtaką importuotų prekių kainai taip, kad ji būti palanki pirkėjui, kuris yra jo giminaitis; tai, jog pardavėjas turi juridinio asmens statusą, nesudaro kliūčių tam, kad šių prekių pirkėjas ir pardavėjas gali būti laikomi susijusias, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 29 str. 1 d. d p.

Siekiant įvertinti, ar pirkėjo giminaitis turi tokią galią dirbdamas pardavėjui, juridiniam asmeniui, svarbios aplinkybės, į kurias turėtų atsižvelgti muitinė, būtų tai, kokias jis pareigas vykdo sudarydamas šį juridinį asmenį, arba prireikus aplinkybė, kad jis vienintelis vykdo veiklą kaip šis juridinis asmuo.

Todėl būtent kompetentingos muitinės institucijos, remdamosi Muitinės kodekso 29 str. 2 d. a p., prireikus turi išnagrinėti konkrečias atitinkamo pardavimo sandorio aplinkybes ir pripažinti sandorio vertę, jeigu ryšiai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, neturėjo įtakos importuojamų prekių pardavimo kainai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti: Reglamento Nr. 2454/93 143 str. 1 d. h p. reikia aiškinti taip, kad pirkėjas (fizinis asmuo) ir pardavėjas (juridinis asmuo), kuriam dirbantis šio pirkėjo giminaitis iš tiesų turi galią daryti įtaką prekių pardavimo kainai, kad ši būti palanki tam pirkėjui, turi būti laikomi susijusiais, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 29 str. 1 d. d p.



Reglamentas dėl SMK nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu.Rubrika: Įdomu

2015.12.17 Europos Komisija priėmė deleguotąjį reglamentą dėl Sąjungos muitinės kodekso taikymo pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos. Reglamentas dar nėra įsigaliojęs, nes Europos Parlamentas ir Taryba turi teisę pateikti prieštaravimus. Aptarkime, kokia šio reglamento paskirtis.

ES muitų teisinė bazė keičiama, nes nuo 1992 m., kai įsigaliojo Bendrijos muitinės kodeksas, iš esmės pasikeitė muitinės ir verslo darbo aplinka. 1992 m. teisinė bazė buvo rengta darbui su popierinėmis deklaracijomis, šiandieną dirbame elektroniniu būdu. Nauja muitų teisinė bazė yra skirta būtent reglamentuoti darbą elektroninėje aplinkoje. Reglamentas, nustatantis pereinamąjį laikotarpį, reikalingas, nes 28 ES šalių elektroninės sistemos yra skirtingo parengties lygio ir sudėtinga greitai įdiegti SMK numatytus IT sprendimus.

Toliau pateikiame informaciją iš aiškinamosios aptariamo reglamento dalies. SMK rengimo, derybų dėl jo ir jo priėmimo metu Komisija, Taryba, Europos Parlamentas, valstybės narės ir verslo sektoriaus suinteresuotieji subjektai pripažino, kad 2016 m. gegužės 1 d. bus įdiegtos dar ne visos IT sistemos. Todėl SMK 278 straipsniu leidžiama naudotis kitomis informacijos mainų ir saugojimo priemonėmis, kol bus sukurtos, patobulintos ir visiškai įdiegtos atitinkamos IT sistemos.

Šiuo reglamentu sudaromos sklandaus visų procedūrų veikimo, kol bus pereita prie IT sistemų, kaip nustatyta SMK, sąlygos. Todėl, nepaisant to, kad kai kurios SMK įgyvendinti būtinos IT sistemos 2016 m. gegužės 1 d. dar nebus įdiegtos arba patobulintos, šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad nenutrūktų prekybos srautai ir būtų tinkamai atliekamas tikrinimas. Šio reglamento turinys atspindi poreikį sklandžiai pereiti nuo esamų sistemų prie laipsniškai diegiamų SMK numatytų elektroninių sistemų nustatytų įgaliojimų, bus taikomos nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki tol, kol bus patobulinta arba įdiegta atitinkama IT sistema. Paskutinė sistema bus įdiegta 2020 m. pabaigoje.



Informacija apie leidinį“Muitų teisė praktikams” leidžiamas kartą per mėnesį, iki sekančio mėnesio 1d. Skaitytojams siunčiamas elektroniniu paštu. Leidėjas UAB ”Muita”, Nemuno g. 153, LT-93262 Klaipėda, tel. (46) 257150, el. p. [email protected]. Prenumerata ir daugiau informacijos www.muita.lt/lt/p/leidinys-muitu-teise-praktikams

Skaitytojų klausimaiNerandate reikiamos informacijos ar atsakymo į klausimą? Susisiekite su mumis nurodytais kontaktais ir specialistai straipsnį Jums aktualia tema parengs artimiausiuose leidinio numeriuose.

BendradarbiavimasNorėtumėte leidinyje paskelbti savo straipsnį ar pranešimą? Susisiekite su mumis nurodytais kontaktais ir aptarsime bendradarbiavimo sąlygas.

e-Prenumerata“Muitų teisė praktikams” 11 numerių prenumerata kainuoja 120 € be PVM. Užsakius prenumeratą, Jums bus atsiųsti visi laikotarpiu nuo 2015 m. sausio iki 2015 m. gruodžio išleisti “Muitų teisė praktikams” numeriai ir metų pabaigoje juos apibendrinantis leidinys, kuriame rasite visus publikuotus straipsnius, surūšiuotus pagal temas. Nemokamoje leidinio versijoje publikuojama dalis informacijos: muitų teisės aktų pakeitimų apžvalga, įdomūs faktai ir straipsnių įžanginės dalys. Jei ši leidinio versija į Jūsų elektroninį paštą buvo atsiųsta tiesiogiai leidėjo, prenumeruoti jos nebereikia - bus automatiškai pristatoma kiekvieną mėnesį. Atsisakyti prenumeratos galite paspaudę atitinkamą nuorodą gautame el. laiške.

Norėdami prenumeruoti leidinį, užpildykite www.muita.lt/lt/p/leidinys-muitu-teise-praktikams pateiktą prenumeratos formą arba susisiekite su mumis nurodytais kontaktais www.muita.lt/lt/p/kontaktai

Atsakomybė už leidinio turinįŠiame leidinyje pateikta informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir negali būti vertinama kaip teisinis patarimas, išvada ar konsultacija. Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su leidėjų nuomone.

© UAB „Muita“. Išimtinė teisė platinti leidinį „Muitų teisės praktikams“ priklauso UAB „Muita“. Mokama leidinio versija yra skirta tik ją teisėtai įsigijusiems asmenims. Platinti leidinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti galima tik gavus UAB „Muita“ sutikimą raštu. Atsakomybė už UAB „Muita“ teisių pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

mailto:[email protected]

http://www.muita.lt/lt/p/leidinys-muitu-teise-praktikams

http://www.muita.lt/lt/p/leidinys-muitu-teise-praktikams

http://www.muita.lt/lt/p/kontaktai

muitų teisė praktikams -...

Documents