mokomės skautiškai: geros vertybės, naudingi įgūdžiai ir draugai visam gyvenimui

8/20/2019 Mokomės skautiškai: Geros vertybės, naudingi įgūdžiai ir draugai visam gyvenimui.

1/59

Mokomės skautiškai

Geros vertybės, naudingi įgūdžiai ir draugai visamgyvenimui


2/59

2 | P u s l a p i s

Mokomės skautiškai

Geros vertybės, naudingi įgūdžiai ir draugai visam gyvenimui

Autorius Pavel Mikriukov.

Redagavo Ieva Žilinskienė.

Nuotraukų autorius Kristupas Mileris.

Maketavo Eglė Šidlauskaitė.

Knygos sudarymą iniciavo Lietuvos skautija, Jaunimo programos

skyrius.

© Lietuvos skautija, 2015.


3/59

3 | P u s l a p i s

1 TURINYS

2 Įvadas ........................................................................................................ 4

3 Kas yra skautavimas? ................................................................................ 6

4 Metodai ..................................................................................................... 9

5 Amžiaus grupės ....................................................................................... 16

6 Grupės formavimo fazės ......................................................................... 26

7 Skautų skiltis............................................................................................ 34

8 Sueigų ir veiklų organizavimas ................................................................ 43

9 Skilties tradicijos ..................................................................................... 49

10 Trumpa apžvalga .................................................................................... 56

11 Epilogas ................................................................................................... 57

12 Naudota literatūra .................................................................................. 59


4/59

4 | P u s l a p i s

2 ĮVADAS

Pedagogika

Skautavimas, tai patyriminė pedagogika, kuri jauniems žmonėms duoda

galimybę aktyviai sudalyvauti ir prisidėti prie gyvenimiškos situacijos, išnešant

iš jos patirtį ir emocinį kapitalą. Nes, kaip sakoma, gyvenimas formuoja

žmones. Tai yra skautavimo pagrindas.

Idėjos

Prie pagrindo pridedama gera gyvenimo filosofija – įstatai ir

pasižadėjimas juos vykdyti, turėti sveiką protą, kūną ir dvasią, ir būti

naudingu visuomenei, ją kurti ir joje dalyvauti. Skautavimas buvo

sukurtas tam, kad pagyvintų visuomenę. Tai yra skautavimo idėjos.

Metodai

Visi aspektai - individualus darbas ir augimas, mokymasis veikti

komandoje, suaugusio ir jauno žmogaus bendradarbiavimas ir patirties

perdavimas, mokymasis veikiant ir mokant kitus, fizinis, protinis ir

dvasinis aktyvumas gamtoje, užsibrėžtų tikslų siekimas ir dar daug kitų

metodų, kurie padeda jaunam žmogui augti. Tai skautavimo būdai.

Masiškumas

Ir dar kai visa tai yra supakuota į atskirą visuomenę, kitaip vadinamą

sub-kultūrą, kurią mes vadiname skautų judėjimu.

Per visą skautiško mokymosi istoriją, visada buvo galima išgirsti, kad

„vat tai yra pats tikriausias skautavimas, ir jūs būtinai privalote mok ėti

tuos mazgus ir mes paty s teisingiausi ir išvis, tikri skautai čia, galbūt

tenai apsimetėliai, bet tikri skautai čia...“ . Aš pats kažkada ieškojau


5/59

5 | P u s l a p i s

„tikro skautavimo recepto“, bet radau tik tai, kad skautavimas yra idėjų

sistema, ant kurių, kaip ant fundamento, galima kurti savo skautavimo

realizaciją (būdus), siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Ne visur

suveikia tie patys būdai, norint pasiekti tuos pačius tikslus. Viskas

priklauso nuo dalyvių poreikių tam tikroje vietoje ir tam tikrojeaplinkoje. Poreikiai – tai praktiniai įgūdžiai (net ir bendravimas) ir

praktiškai pritaikytos žinios, kurie padės vaikams ir jaunimui gyvenime.

Pvz. Miesto jaunimui išėjimas į žygį gali sukelti didelę ugdomąją (fizinę,

moralinę, komandinę, intelektinę ir t.t.) pasekmę, nes tai aplinkos

pakeitimas. Čia ugdymas – tikslas, o žygis – tik būdas. O vat Ugandos

jaunimui daug mieliau ką nors ugdomojo veikti vietoje - stovykloje, nes jie ir taip privalo kiekvieną dieną nueiti dešimtis kilometrų. Žygio būdas

čia netiks dėl aplinkos , kur gyvena šitie žmonės, bet yra daug kitų būdų ,

kad pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Taigi, jeigu jums sako, kad skautavimas yra būtinai mazgų mokėjimas

(įgūdis), o ne automobilio gedimų taisymo mokėjimas (irgi įgūdis), tai

dar kartą pagalvokite apie JŪSŲ išsikeltus tikslus, kuriuos jūs noritepasiekti su vaikais. Beje, ar kalbos žinojimas yra naudingas (ir kam?)

įgūdis?

Ši instrukcija yra trumpas skautiško mokymosi pagrindų aprašymas. Šią

informaciją aš buvau pateikęs savo skautams, kaip vadovavimo

pagrindus, nes mano nuomone, būtent ši informacija gali būti svarbi,

norint sėkmingai dirbti su vaikais.

Gilv. fil. Pavel Mikriukov aka Gintarinis Sabalas


6/59

6 | P u s l a p i s

3 KAS YRA SKAUTAVIMAS?

Skautavimas? Tai yra tik mokymasis, kuris skirtas vaikams ir jaunimui, kuris

susideda iš tam tikro metodų rinkinio. Mokymosi ciklas – metai (toliau

kartojimas jau naujame lygyje).

Pasaulyje yra daug gerų gyvenimo mokyklų: tai sporto klubai, kovos menų

klubai, kadetų mokyklos, rimto turistavimo ekspedicijos, jūreivystė, gatvės

nuotykiai ir t.t. Viena iš jų – skautavimas. Skautavimas – tai organizuota

sistema, padedanti naudojant tam tikrus metodus, greitai gauti rezultatą, kuris

išugdo tvirto būdo žmogų, su charakteriu, su išryškintomis gyvenimo

vertybėmis, iniciatyvomis, daug gebantį, mokantį dirbti komandoje ir mėgstantį

tobulėti, besistengiantį išmokti naują, pamatyti nematytą, sužinoti negirdėtą ir

visa tai išaugęs į pasaulio mąsto bendraminčių judėjimą.

Tikslas? Kiekvienas skautų vadovas nusprendžia pats kokio tikslo jis siekia.

Dažniausias variantas yra ugdyti savo narius dorais, kilnios dvasios, tvirto

būdo, sveikais, sąmoningais, iniciatyviais žmonėmis ir naudingais piliečiais

savo valstybei. Tai (savi)ugdymo, (savi)lavinimo ir (savi)auklėjimo mokymasis.

Skautas - kaip ugnis, kurį reikia užkurti. Tam yra skautavimas (mokymosi

metodai) – ugnies kūrimo procesas. Bet ugnį galima naudoti keliais aspektais:

kaip sušilti prie jos, apsišviesti, pašildyti maistą, taip pat ir norint sudeginti

namą. Koks yra galutinis tikslas – reikia rinktis atsakingai.

Vadovo vaidmuo? Įkvėpti ir suteikti vaikams aplinką, kur jie galėtų

naudojantis skautiškais metodais išsiugdyti geras vertybes, įgyti naudingų

įgūdžių ir sukurti stiprią draugystę (kuri bus paremta kartu išgyventomisakimirkomis), bet svarbiausia – būti geru pavyzdžiu.

Skautų vadovui nereikia būti visažiniu. „ Jis paprastai turi būti tiesiog suaugusiu

skautu, tai yra:


7/59


8/59

8 | P u s l a p i s

medžiagą aktyviam aptarimui, sudarant sąlygas išbandyti ir pagalvoti apie

kitokio pritaikymo galimybes. Patyrimas įgauna prasmę tik tada, kai yra

suvoktas ir įsisąmonintas. Todėl patyrimas yra aptariamas (reflektuojamas) ir

įvardijamas, daromos išvados, kurios įprasminamos. Tai saugus procesas,

kuriame žmogus gali būti savimi, dalindamasis gyvenimo patirtimi,

atskleisdamas ir savo silpnąsias puses, nebijodamas suklysti ir pripažinti savoklaidas. Tai erdvė mokymuisi iš savo klaidų, mokymuisi vieniems iš kitų,

ugdytojo ir ugdytinio augimui kartu. pagal 2


9/59

9 | P u s l a p i s

4 METODAI

Kas skautišką mokymąsi daro būtent skautišką, o ne kažkokį kitokį? Yranaudojami metodai, kurie yra WOSM skautiško metodo sudedamųjų daliųsąraše3, tai yra 7 elementai:

Law and Promise / Įžodis ir priesakai; Tai ugdymas pasiremiant pasižadėjimu. Tai savanoriškai prisiimamapareiga atitikti tuo įvaizdžiu ir veiklumu, kuris yra įtrauktas įpasižadėjimą. Priesakai yra neatsiejami pasižadėjimo veiklumo gairės.Pasižadėjimo davimas – yra akimirka, po kurios tu jau gali vadintisskautu, nes atlikai minimalius reikalavimus juo tapti.

Small group operation / Veikimas maža grupe (skiltis); Tai ugdymas veikiant mažoje bendraminčių grupė je, kuri su laiku tapsdraugų komanda kartu pergyvenant daug nuotykių ir emocijų, kurkiekvienas suras savo lyderistės pritaikymą, kur vienas kitam padeda,kartu mokosi naujus dalykus, rodo pavyzdį vienas kitam ir ta grupė veikskaip atskira visuomenė su savo tradicijomis ir apeigomis. Šita mažagrupė lietuvių skautų vadinama skiltimi. Skiltis „tarnauja kaip priemonė,kaip savotiškas visuomenės modelis (mini sociumas). Grupėje mokomasi

aiškintis tarpasmeninius santykius, priimti bendrus sprendimus, dalintisdarbais ir atsakomybėmis. Grupėje intensyvėja ir individualusugdymasis.“ 2

Learning by doing / Mokymasis veikiant;

Tai ugdymas per saviugdymą, savilavinimą ir saviauklė jimą. Tai yrapraktinė pedagogika, kurioje tam, kad kažko išmokti, viską reikiasavarankiškai pačiam išbandyti ir praktiškai pritaikyti.

Symbolic framework / Simobolikos sistema;

Tai simbolinė (gaunami ženklai) vaiko ir jaunimo patirties augimosistema. Užsitarnautas ženklas atvaizduojamas ir atpažįstamas simboliškai. Vaikams tai daugiau suprantama ir tai daugiau motyvuojasiekti naujų ženklų, kuriuos jau turi kiti.

Progressive scheme / Saviugda;

Tai ugdymas per sudėliotų reikalavimų programą, kurią galima įveiktiper žinių pritaikymą įgaunant praktiškus įgūdžius. Kiekvienai amžiausgrupei programa sudėliota pagal vaiko ir jaunimo poreikius beigabumus.


10/59

10 | P u s l a p i s

Adult-Youth relationship / Vyresnio ir jaunesnio

bendradarbiavimas;

Tai ugdymas per suaugusio vadovo/ės (vaidinant suaugusį „broliu“ ar„sese“) pavyzdį, jo/s bendradarbiavimą su skiltimi per skilties atstovą ir su kiekvienu skautu atskirai; per įkvėpimą ir suteikimą vaikams saugios

aplinkos, kur jie galėtų naudojantis skautiško mokymosi metodais įgytigeras vertybes, išmokti naudingų įgūdžių ir sukurti stiprią draugystę(kuri bus paremta kartu išgyventomis akimirkomis); savo gyvenimiškos patirties perdavimą ir bandymą suprasti skautų ambicijas ir surasti kitusžmones, kurie suteiktų skautams pageidaujamos krypties žinių; perskautiškos dvasios kūrimą (vadovas pats visu pirma turi vykdyti skautųpriesakus) ir skirtingo amžiaus skautų reikalavimų, perspektyvų irpageidavimų supratimą. Taip pat labai svarbu yra grįžtamasis ryšys(feed-back) iš vaikų: ar viskas kas nuveikta, pergyventa ir suprastabūtent taip, kaip buvo suplanuota ir jeigu ne, suprasti, ką reikia keistiplane (apie vadovo tikslus ir jų pasiekimą). „Patyrimas įgauna prasmętik tada, kai yra suvoktas ir įsisąmonintas.“ 2

Life in nature / Gyvenimas gamtoje;Tai ugdymas per laiko praleidimą gamtoje (aplinkos pasikeitimas), pergamtos pažinimą ir savo atsakomybes už ją supratimą, per natūralų irsveiką gyvenimą gamtoje.

* Daugiau apie tai galite surasti knygose (pvz. „Pagrindiniai skautybės bruožai“ (35-osios Pasaulinės skautų konferencijos medžiaga, Lietuv os skautija)) ir internete(https://en.wikipedia.org/wiki/Scout_method).

Kai kurios skautiškos organizacijos dar prideda:

Gamefication / Žaidimo metodas;Tai ugdymas per žinių ir įgūdžių įgijimą per žaidimus. Visas skautiškasmokymasis paverčiamas dideliu žaidimu, kuris susideda iš atskirų

žaidimų ir taisyklių, kurie skirti ne šiaip sau pažaisti ir pasilinksminti, betkiekvienas turi ugdomąjį tikslą.

Traditions / Tradicijos;

Tai ugdymas per bendruomenes (skautiškos skilties, draugovės, tunto,krašto, organizacijos) tradicijas.

Pagrindinė skautiško judėjimo formulė yra:Pasaulinis variantas:

o

Duty to God, Duty to others, Duty to self


11/59


Pareiga Dievui, Pareiga kitiems, Pareiga sau

Tai kyla iš skauto pasižadėjimo (įžodžio) teksto:o

Scout Promise

On my honour I promise that I will do my best —

To do my duty to God and the King (or to God and my Country)To help other people at all times and

To obey the Scout Law.

(Scouting for Boys, Article II, paragraph 2: "Adherence to a Promise

and Law").

Lietuviškas variantas:o Dievui, Tėvynei, Artimui

Tai kyla iš lietuviško skauto pasižadėjimo (įžodžio): o

Skauto pasižadė jimas

Brangindamas (-a) savo garbę, aš pasižadu stengtistarnauti Dievui ir Tėvynei, padėti artimui ir vykdyti skautų(-čių) priesakus.

(Lietuvos skautijos Įžodžio davimo nuostatai, 2002 m.)

Kokie tie skautų įstatai (priesakai)? Pateiksiu jų su gan nestandartiniaispaaiškinimais (standartinius galite surasti knygose (pvz. „Pagrindiniai skautybėsbruožai“ (35-osios Pasaulinės skautų konferencijos medžiaga, Lietuvos skautija)) ir

internete (https://en.wikipedia.org/wiki/Scout_Law).)

1. Skautas tiesus ir laikosi savo žodžio

Šis įstatas ne be priežasties yra pirmas. Jame užšifruota „atsakomybė“ – tai,

kuo grindžiama visa skautiška veikla. Skautas po truputį iš savo vadovo įgaunavis daugiau atsakomybės: šiandien tavęs paprašė paruošti žaidimą kitaisueigai, po mėnesio tu jau padedi vadovui dirbti su vaikais, po pusės metų tu

jau padedi organizuoti stovyklą, po metų tu jau atstovauji skautussavivaldybėje ir t.t. Taip pat šiame įstate užšifruotas „pasitikėjimas“. Nėraskautavimo be pasitikėjimo vienas kitu. Nes jei nepasitiki, tai negali duoti

jokios atsakomybės kitam arba dalintis su juo darbais.

http://skautai.lt/nuostatai/index.php?action=n05http://skautai.lt/nuostatai/index.php?action=n05http://skautai.lt/nuostatai/index.php?action=n05http://skautai.lt/nuostatai/index.php?action=n05


12/59


Ir apibendrindami mes galime išvesti štai tokią formulę: tiesus + duotas žodis= garbė.

2. Skautas ištikimas Dievui ir Tėvynei

Būti ištikimu galima tik tada, jei turi garbės. Būtent todėlšis įstatas eina po pirmojoarba, galima sakyti, seka išpirmo, t. y. iš garbės. Žodis„ištikimas“ giminingas sužodžiu „tikėjimas“. Skautas

tiki. Į ką, čia jau kitasklausimas (Dievą,draugystę...). Svarbu tikėti,nes tai yra skauto stiprybė iratrama. Tikėjimas, kad visas gyvenimas bus linksmas, prasmingas, kryptingasir kupinas pagalbos artimui ir Tėvynei. Aišku, nėra būtina, kad tave palaidotųsu skautišku saliutu. O kas yra Tėvynė? Kiekvienam skirtingai: tai gali būtižmonės, vieta, idėja. Svarbu turėti Tėvynę.

3. Skautas naudingas ir padeda artimui

Žodžio „naudingas” pamatinis žodis yra „nauda”, kuri reikalauja žodelio„kam”, t. y. būti naudingu kažkam, veikti naudingai dėl ko/kam. Aišku, dargalima sakyti, kad ieškoti naudos sau, elgtis naudingai dėl savęs, bet tokiapozicija jau yra priešinga skautų pasaulėžiūrai. Taip pat žodis „naudingas"raidžių išsidėstymu yra šiek tiek panašus į žodį „dingęs" ir tai reiškia, kad

skautas pastoviai kažkur dingsta, t. y. nuolat ieško progos padėti kitam, lendaį visokias „skyles“ ir tenai pradeda savo naudingumo veiklą. Bet kaip sakoliaudies išmintis: „geriausias – naudingo priešas“. Pvz., nors upės tekėjimas(tavo nukreiptas reikiama linkme) automatiškai tieks vandenį į stovyklą, naktįtas pats vanduo gali užlieti visą stovyklą. Todėl visada reikia pamatuoti, artikrai tavo veikla yra naudinga ir saugi, nes jei pvz., pamatęs dėdę už tvoros,kuris renka obuolius, nepagalvojęs staigiai šoksi per tvorą jam padėti – galipamatyti piktą ir ginantį savo teritoriją šunį. Kartais net neįkyrėdamas


13/59


kažkuriam žmogui jau esi naudingas. Visada klausk, ar tikrai kitam reikia tavopagalbos.

4. Skautas – draugas savo artimui ir brolis kitam skautui

Žodžio „draugas“ reikšmė geriau suprantama per žodžio „draugiškumas“reikšmę – jeigu visi pasaulyje būtų nors truputį draugiškesni vieni kitiems,pasaulis tikrai taptų geresniu. Draugiškumas – tai meilė artimui. O artimi yrane tik mus supantys žmonės, bet ir visas supantis pasaulis. Tu gali būtidraugiškas ir savo kuprinei – ilgiau tau tarnaus. O broliškumas/seseriškumastarp skautų – tai skautų judėjimo vienybės užtikrinimas.

5. Skautas mandagus ir riteriškas

Mandagumas – tai vidinė pozicija pasaulio atžvilgiu. Nebūti „kuru“ pykčiams,t. y. nesudaryti sąlygų nesutarimams bei pykčiams.. O riteriškumas – tai aktyvipilietinė pozicija. Ne stovėti ir stebėti, bet veikti skautiškai kitų atžvilgiu.Padėti artimui.

6. Skautas gamtos draugas

Būti draugišku žvėreliams yra paprasčiau negu tokiu būti žmonėms. Aišku, suuodais ir erkėmis reikia elgtis budriai ir atidžiai, bet taip pat nereikėtų skubėtibučiuotis su meškomis ar panteromis... Šis įstatas mums primena apie„mąstymą“ – mąstyti apie tai, kaip mes elgiamės su gamta ir ar tas elgesys yrateisingas.

7. Skautas klusnus savo tėvams ir

vyresnybei

Šitame įstate užšifruota„disciplina“. Be disciplinos nebūtųvieningų ir veiklių skautų, taip patir jų vienetų. Tada nebūtų galimaduoti tikslių užduočių ir tikėtis, kad

ji bus padaryta gerai ir laiku. O


14/59


disciplina kyla iš pagarbos. Bet visada žiūrėkite, kad norint pasiekti gerądiscipliną, nebūtų perlenkta lazda. Taip, vadovas gali liepti pririnkti malkų, bet

jei skautai sukapos viską (ir stiebus, ir vartus ir t.t.) – jau bus negerai, nors išesmės užduotis bus labai gerai įvykdyta.

8. Skautas linksmas, susivaldo ir nenustoja

vilties

Aš pradėčiau nuo to, kad labai gražu, kaiskautas šypsosi, o pro jo lūpas šviečiatvarkingi dantys. Tad čia visai yra vietos irhigienai.

Iš tikrųjų pagal šitą įstatą žmonėsdažniausiai ir atskiria skautus, nes jiesugeba išsisukti iš bet kurios situacijos,neliūdėdami, o vis entuziastingai mąstydamiapie kitus išsisukimo variantus. Tai ir yraišugdytas veiklumas ir budrumas.

9. Skautas taupus

Žodį „taupus“ galima išskleisti į du žodžius „tau“ ir „pusė“ – tai yra, kadskautas visada turi kuo pasidalinti dėl kito gerovės. Taip pat „taupus“ galireikšti ir „saugus“ – pvz. skautas žino kaip išsaugoti du paskutinius degtukus,kad jie nesušlaptų. Tai irgi yra taupumas.

10. Skautas blaivus ir skaistus savo mintimis, žodžiais ir darbais

Aštrus ir šaltas protas, tikslūs žodžiai bei atsakymai ir, svarbiausia, ne tikšnekėti, bet daugiau daryti. Svarbiausia, kad nebūtų gėda dėl savęs prieškitus. Pasakysi, kad tikrai ne gėda? Tokiu atveju tu – arba visai šventas, arbapaskutinis niekšas!

O iš esmės, šitas įstatas ne šiaip sau yra paskutinis, nes jis apibendrina visus.Nes jei juo vadovausiesi pilnai, tai tuomet vadovausiesi ir kitais. Būtent todėlšitie įstatai eina tokiu eiliškumu: nuo atsakomybės link tikro skauto.


15/59


Prie viso to dar yra geležinis skautų įstatas:

Skautas sąžiningai atlieka visas savo pareigas.

Mūsų įstatai – mūsų tobulėjimo kelias. Ir skautų įstatai pradės veikti tik tada,kai Tu jų laikysiesi ne tik būdamas tarp skautų ar su jais, bet ir tada, kai jaisvadovausiesi savo kasdienybėje – mokykloje, universitete, darbe, šeimoje,parduotuvėje ir t. t.

Skautiško mokymosi metodai – tai būtent ta sistema, kuri leidžia pavadinti šią vaikų ir paauglių gyvenimo mokyklą skautiška. Tai gairės, kaip organizuojama

skautiška veikla ir kuo reikia remtis, vykdant įvairiausius sumanymus.


16/59


5 AMŽIAUS GRUPĖS

Skautiškas mokymasis vyksta ciklais. Tuo remiasi ir patyrimo programos

reikalavimai. Vienas ciklas – metai. Toliau sprendžiama, ar kartoti mokymąsi

jau naujo gyvenimo supratimo ir keliamų reikalavimų įgūdžiams ir žinių

valdymo lygyje. Tai yra, kad kiekvienoje amžiaus grupėje vaikams ir jaunimui

keliami skirtingi skautiškų užduočių įvykdymo reikalavimai.

Visų šitų reikalavimų siekiai yra ugdyti savo narius dorais, kilnios dvasios,

tvirto būdo, sveikais, sąmoningais, iniciatyviais žmonėmis ir naudingaispiliečiais savo valstybei. Kitaip sakant, ugdyti sąmoningą asmenybę,

sugebančią atsakingai ir kūrybingai spręsti savo ir bendruomenės problemas,

būti aktyviu visuomenės nariu, bei turinčiu būtinas kompetencijas

prasmingam gyvenimui kurti, turėti gebėjimą idėjas derinti su žiniomis bei

įgūdžiais ir paversti tai kūrybiškais veiksmais nuolat kintančioje aplinkoje,

mokėti kritiškai mąstyti, ugdytis įgūdžius, taikyti juos asmeninėje,

visuomeninėje ir profesinėje veikloje, turėti galimybę atsiskleisti, atrasti savo


17/59


18/59


mąstymas, didžiulis įspūdingumas, fantazijos, mėgdžiojimas,

nemokė jimas ilgai sutelkti dėmesį į ką nors, veiklos kaitumas, didelis

suaugusio žmogaus autoritetas ir jo pasiūlymų ir liepimų geranoriškas

vykdymas, jo sprendimai ir nusistatymai išreikšti emocingai ir

prieinama vaikams forma lengvai tampa pačių vaikų sprendimais irvertinimais.

Šiame amžiaus tarpsnyje svarbus veiklos pakeitimas. Judrūs žaidimai

keičiami ramiais, pasivaikščiojimai ir supynės dainomis, paruošimas ar

repeticija - važiavimu nuo kalnelio. Bendravimas su vaikais turi būti jų

lygyje – fiziškai ir verbališkai (taip kuriamas pasitikė jimas). Bet esant

reikalui priminti „kas yra aukštesnis?“ kad klausytų. Nors vaikai ir

reikalauja pagalbos, bet patys gali susidoroti su paprastomisužduotimis ir labai didžiuojasi, jeigu jiems patiki ką nors atlikti

savarankiškai (ir dar daugiau, jeigu „tai labai svarbu“).

Reikia suprasti, kad šio amžiaus vaikai reikalauja buities organizavimo

jiems, nes dažniausiai patys dar negali su tuo susitvarkyti. Todėl reikia

tai siekti ir kad higiena būtų ir kad drabužiai būtų švarus ir kad plaukai

sušukuoti.

Reikia būti pasiruošus atsakyti nuodugniai į daugybę „o kodėl?“ ir

neįsivelti į vaikų konfliktus, o tik pripažinti, kad yra įvairios nuomonės,

kad vaikai turi patys išspręsti susiklosčiusią situaciją ir padaryti „time-

out“, po kurio jie galės (jeigu norės) grįžti prie situacijos. Taip

išvengiamas emocingumas ir atsiranda vėlesnis racionalumas. Jokiu

būdu nesakykite: „Eik ir pagalvok apie tai, ką tu padarei“, nes vaikas

dar nesupranta kur padarė klaidą. Geriau sakyk: „Padaryk tai, nuo ko jausiesi geriau. Paskaityk knygą, pamiegok...“.

Šiame amžiuje svarbiausia yra žaidimas ir fantazija. Daug šiukšlių? –

„O dabar varžybos kas geriausias skruzdėliukas“. Reikia nuraminti

miegui? – „Mes patekom į šalį, kur visi kalba nosimis ir ausimis.

Mokinkimės!“. Nenori daryti mankštos? – „Šiandien mes skrisim į

kosmosą ir reikia atlikti pasiruošimą prieš skrydį...“. Žaidimus galima

sukurti iš bet ko, net iš rikiuotės pietauti einant.


19/59


Vaikai turi per daug energijos kai reikia ruoštis vakaro pasirodymui?

Pažaiskite ir iškraukite tą energiją, o po to ruoškitės.

Labai gerai turėti talismaną (išgalvotą ar realų) su kurio pagalba bus

lengviau spręsti įvairiausias situacijas (iš talismano pusės).

Darykite ne vaikams, o su vaikais.

9-10 metai

Didelis gyvenimo džiaugsmas, vidinė pusiausvyra, nuolatinis aktyvios

praktiškos veiklos siekis. Emocijos turi didelę reikšmę šio amžiaus

vaikų psichikoje. Tai lemia jų elgesį. Vaikai draugiški ir lengvai

pradeda bendrauti. Jiems daugiau pradeda reikšti jų elgesioįvertinimas ne tik iš suaugusiųjų pusės, bet ir iš bendraamžių pusės.

Kolektyvinė veikla tampa vis įdomesnė. Mėgsta kolektyvinius

žaidimus ir veiklą. Lengvai vykdo įsakymus, bet neabejingi jiems, nes

yra skiriamas vaidmuo. Jie nori jaustis ir matyti save tais, kam

suteiktas pasitikėjimas, paskirtos pareigos, turinčios atsakomybę. Dėl

nesėkmės jie praranda susidomėjimą (bijo nesėkmės), o sėkmė kaip

tik duoda energijos veikti toliau. Jautrūs kritikai. Interesai pastoviai

keičiasi. Neaiškiems tikslams ir įsakymams čia ne vieta. Iš žmonių

savybių jie daugiausia vertina fizinę jėgą, vikrumą, drąsą, sumanumą,

lojalumą. Jie pasiruošę nuolat varžytis. Berniukai linkę būti viršesniais,

mergaitės linkusios į paklusnumą.

Jų dėmesys greitai užimamas žaidimais, kurie turi paslaptį,

ieškojimus, nuotykius. Jie lengvai priima ritualus ir emociškai

spalvingus gyvenimo momentus, lengvai priima vadovo vadovavimą,pasitiki ir lengvai vykdo įsakymus. Geranoriškumas ir vadovo

dalyvavimas suteikia gerą impulsą vaikų veikloje. Darykite ne

vaikams, o su vaikais. Jų energiją reikia pastoviai nukreipti į naudingą

veiklą, kaitaliojant kūrybiškas ir fizines užduotis. Jeigu šeimoje nėra

problemų su disciplina, tai ir jūs jų neturėsite, nes vaikai jūsų klauso

taip pat, kaip savo tėvų – suaugusiųjų žmonių, kuriais jie pasitiki.

Jeigu yra konfliktas ar kebli situacija, stenkitės kartu su vaikais ieškoti


20/59


sprendimo, tegul jie dalinasi savo patirtimi, o jūs savo, situacijomis iš

knygų. Taip pat nereikia laukti iš šio amžiaus vaikų nuostabių

rezultatų (šokių, vaidybos ir t. t.). Jie dar mokosi, bet jie vis tiek tai

turi daryti patys, nors jūs 100 kart greičiau ir geriau galite tai padaryti

už juos. Tai jų patirtis.

Skautai (10-14 metų)

Skautų amžiuje vaikams jau pasibaigė fantazijų laikotarpis. Jiepradeda vis racionaliau bandyti pažinti pasaulį. Atsiranda daugpasaulio supratimo atspalvių, o ne tik „teisinga“ ir „neteisinga“. Su

jais jau galima bendrauti rimtesnėmis temomis (intelektualiai), bet jievis dar turi daug naivumo. Reikia stengtis nukreipti jų pasauliopažinimą teisinga linkme ir suteikti jiems teisingas vertybes, šnekėtiapie jas, aptarinėti nuveiktą veiksmą ir ieškoti tame vertybių irgyvenimiškų pamokų. Tai laikotarpis, kai vaikai jau sąmoningai galipradėti įgyti įgūdžius, jau suprantant, kam jiems to reikia ir kodėl jie

to nori (siekimas). Labai išsiskiria vaikų lyderiavimo siekimas.


21/59


Berniukai linkę į grupės elgesį, mergaitės dažniausiai suranda„geriausią draugę“. Atsiranda antagonizmas tarp berniukų irmergaičių, gali atsirasti patyčios.

Jau pačioje pradžioje reikia aiškiai apibrėžti taisykles ir kas bus, jeigu jų nesilaikysi (vaikai patys gali sugalvoti), nes disciplina turėtų būtipirmoje vietoje. Kitaip, jeigu pradėsite nuo „meduolio“, disciplinosniekada negausite.

10-12 metai

Staigiai išauga kolektyvo reikšmė, jo visuotinė nuomonė, santykiai su

bendraamžiais, jų vertinimas. Savo nuomonės paklusnumaskolektyvinei. Vaikas stengiasi užsitarnauti autoritetą kitų vaikų akyse,užimti reikšmingą vietą kolektyve. Stengiasi, kad jų kolektyvas skirtųsinuo kitų – turėtų savo specifinę atributiką. Būtent dėl to reikia surastitos grupes lyderį ir padaryti jį savo padėjėju ir są jungininku. Šioamžiaus vaikams kolektyve svarbiausia yra „MES“, negu „AŠ“ (kaippaaugliams). Aiškiai matomi vaikų savarankiškumo irnepriklausomumo siekiai. Atsiranda susidomėjimas savo asmenybe,

formuojasi savęs vertinimas, savianalizė, vystosi abstraktusmąstymas. Dažniausiai vaikai nemato skirtumų tarp savo elgesio irnorimų savybių (nori matyti save vienaip, bet elgiasi vis tiek kitaip).Vaikai linkę į kūrybiškumo ir sporto užsiėmimus, kur jie gali išbandytiir parodyti savo valios savybes: ištvermė, atkaklumas, tvirtybė. Juostraukia romantika. Vadovui paprasčiau veikti, jeigu jis vaidina vyresnįkolektyvo narį. Vaikai labai lengvai pakeliami veiklai, stengiasikopijuoti suaugusį vadovą. Tarp berniukų ir mergaičių yra sunkus

bendravimas. Taip pat gali jau pasireikšti „niekas neįdomu“ požymiai:„nenoriu, nedarysiu“. Tam turi būti atsakyta: „na ir nereikia“. Patysatbėgs. Tik jokiu būdu neįkalbinėti, nes vaikai mėgsta, kai juos įkalbinėja, taip keldami savo susireikšminimą. Jiems svarbu reitingųsistema – varžybos, taškai, laimė jimai, kas daugiau. Visi vaikai noribūti pastebėti ir suprasti.


22/59


Tai amžius, kai vaikai jau daug supranta, bet dar neturi paauglystėskompleksų. Svarbiausia yra uždegti juos ir nukreipti teisinga linkme.Vadovas turi būti stipriu pavyzdžiu ir autoritetu, kitaip kiti suaugę sublogesniais įpročiais taps vaikams pavyzdžiais.

13-15 metai

Susiklosto savo moralės nusistatymai ir reikalavimai, kurie nulemiabendravimą su suaugusiais ir bendraamžiais. Jie vertina save kaipsuaugę žmonės (dažniausiai jie užsiciklina šiuo klausimu ir dėl to jiemsčia ir dabar reikia tai įrodyti visiems). Atsiranda gebėjimas priešintisaplinkinių poveikiui, atmesti reikalavimus ir įrodyti savo tiesą. Šią

tiesą pradeda taikyti ir sau. Mokosi užsibrėžti tikslą ir jo siekti, net iratliekant neįdomų darbą ar ruošiantis jam, įveikiant kliūtis. Kuo

judresnis, užkrautas, įvairesnis jų gyvenimas, tuo jis labiau jiemspatinka. Nėra absoliutaus suaugusio autoriteto ir vaikai jautriaireaguoja, jeigu vadovo žodžiai ir darbai skiriasi. Reikalauja iš vadovorimtumo ir sąžiningumo savo atžvilgiu. Dėl brendimo atsirandamaksimalizmas – mergaitėms tai gali pasibaigti isterijos priepuoliu,berniukams – muštynėmis. Nuotaika gali būti kaip labai pakili arba

depresinė. Įsakymas turi būti paremtas disciplina arba nukreiptas įvaiko asmeninius bruožus.

Jeigu vaikui svarbu, kad kitiems būtų gerai (rūpintojėlis), taiaiškinant užduoti, su juo reikia šnekėti apie kitų gerumą nuoto užduoties įvykdymo.

Jeigu vaikui svarbi veikla, tai su juo reikia šnekėti apie veiklą.

Jeigu vaikui svarbi kompanija, tai aiškinant užduotį, reikiašnekėti apie tai, kaip gera dirbti komandoje.

Jeigu vaikas „žvaigždė“, tai reikia jį pagirti nurodant jo gerąsavybę ir paklausti, ar jis sutiktų panaudoti savo gerąjąsavybe atliekant užduotį.

Jeigu vaikas užsidaręs, tai reikia šnekėti apie tai, kad vadovasir kiti jam padės. Reikia jį pagloboti.

Reikia kritiškai vertinti kartu su vaikais pasiektą rezultatą, nes vaikaidaugiau linkę šnekėti, negu daryti. Šiame amžiaus tarpe vis daugiauįtakos turi „grįžtamasis ryšis“ (feed-back, refleksijos). Taip pat


23/59


24/59


Patyrę skautai (Venture Scout, Explorer Scouts etc.) (14-18metų)

Šios amžiaus grupės tikslai skautavime yra pozityvi patirtis(atsakomybė, bendravimas, komandiškumas, lyderystė, noras irmokėjimas mokytis ir pažinti naują, fizinis išsivystymas, socialinėatsakomybė, naujos praktiškai pritaikytos žinios – įgūdžiai, dvasinislavinimas, kad vaikai taptų atsakingais suaugusiais. Suteikti grupėsvadovavimo pradines žinias. Užduočiai orientuojami į savarankiškąparuošimą ir realizaciją. Vertinamas rezultatas. Iššūkiai, varžybos.

16-17 metai

Paaugliai jau gauna išsivysčiusį kūną moka kontroliuoti. Jau rūpipatraukli išvaizda. Formuojasi įpročiai. Rūpi seksualinė kultūra ir savointelektualinis išsivystymas. Rūpi savo išvaizda. Merginos ir vaikinai

jau turi stipresnį potraukį vienas kitam (merginos pradeda domėtis

vaikinais anksčiau). Charakteris jau susiformavęs, bet savimonė dar


25/59


nestabili ir atsiranda daug kompleksų. Labai mėgsta debatus ir ginčus.Vaizduotė kontroliuojama protu ir požiūriais. Priklauso kompanijomsarba sub-kultūroms (socialinei grupei). Nori socialinio įsitvirtinimo.Daugiau kontroliuoja savo emocijas. Požiūris į ateitį ir gyvenimo planųkūrimas. Auga noras padėti kitiems. Bendravime auga poreikisartimume, atvirume, paslaptyse, neformalaus pasitikė jimopokalbiuose su vadovu. Formuojasi emocinis kontaktas su vyresniais

naujo supratingumo lygyje. Savęs ieškojimas. Elgesio kraštutinumai„Aš viską žinau!“.

Vyresnieji skautai (vyčiai, budžiai, vyresniosios skautės,gintarės , Rover Scouts) (17-25 metai)

Savo galimybių tyrinėjimas įvairiose srityse, identiteto (tapatumo)paieškos (kas jie ir ko nori iš gyvenimo), nuolatinės permainos irnestabilumas, pagrindinis dėmesio akcentas į save (gaunamasatviresnis grįžtamasis ryšys iš draugų apie patrauklius ir neigiamusbruožus), savarankiškumas ir atsakomybė už savo sprendimus,neaiškumo ir neapibrėžtumo jausmas (ateities planų peržiūrapasiremiant esančia situacija), naujų galimybių meilėje ir darbe

išbandymas.

Šios amžiaus grupės tikslai yra duoti galimybę realizuoti ir tobulintiįgytus įgūdžius ir žinias, padedant organizacijai ir visuomenei (Service,tarnavimas) tęsti fizinį aktyvumą, tobulinti charakterį, intelektą irkultūrą, lavinti dvasingumą, pilietiškumą ir spręsti iškeltus klausimus.Tai galimybė praėjusiems skautišką programą dar likti organizacijosbendruomenėje, su galimybe ateityje tapti vadovu.


26/59


6 GRUPĖS FORMAVIMO FAZĖS

Kaip jau buvo sakyta anksčiau, viena iš skautiško mokymo metodo dalių yra

veikimas mažose grupėse (ateityje komandose). Mažose grupėse lengviau

susitarti ir lengviau susidraugauti – kas yra komandos siekiamybė (veikli

draugystė). Lengvas susitarimas padeda greičiau įvykdyti vadovo keliamas

užduotis ir greičiau įgyti reikalingos patirties (socialinės, dvasinės). Mažas

grupes lengviau valdyti – tereikia veikti per atstovus iš pačių grupių (lengviau

paaiškinti trims žmonėms, negu penkiolikai). O draugystė dažniausiai

susikuria iš bendros veiklos ir kartu išgyventų emocijų, todėl svarbu įsidėmėti

kuo skiriasi grupė nuo komandos.

Grupė – tai žmonių būrys. Komanda – tai mažas komandosbūrys.Skiltyje rekomenduojama turėti 5-6narius. Nes jei bus 3 ir jeigu kažkasneateis? Tai jau bus sunku įvykdytivadovo duotą užduotį. Jeigu bus

daugiau 6 – tai sunkiau bus susitarti irperduoti informaciją, sužinoti visųnuomonę (ypač kai yra šnekorių irtylenių), paskirstyti užduotis iratsakomybes.

Grupėje – kiekvienas dalyvis turi savotikslą, kodėl jis yra grupėje ir tikslus

išsikelia kiekvienas pats sau.

Komandoje – nariai turi bendrą/ustikslą/us. Jie gali būti trumpalaikiai ir

ilgalaikiai. Tikslai keliami iš gaunamųnaujų užduočių. Taip pat kiekvienas komandos narys

gali turėti ir asmeninį įgūdžių kėlimotikslą – patyrimo laipsnių laikymasis.

Grupėje – dažniausiai vyraujanepasitikėjimas, patyčios ir savęsiškėlimas virš kitų, vykstasusiskirstymas.

Komandoje – vyrauja pasitikė jimas irpagarba vienas kitam.


27/59


Grupėje – ne taip gerai žinomosvienas kito galimybės ir sugebė jimas,dėl to užduočių ir atsakomybiųpasiskirstymas vyksta sunkiai, dalyviai

dažniausiai vengia atsakomybės, jei taiprieštarauja savo buvimo grupė jetikslams.

Komandoje – žinomos vienas kitogalimybės ir sugebėjimai ir dėl tovyksta lengvesnis užduočių iratsakomybių pasiskirstymas.

Grupėje – gali būti ir gali nebūtiišryškinto lyderio/organizatoriaus,arba jis gali būti nepripažintas visųgrupės dalyvių.

Komandoje – visos komandos nariųpripažintas ir išryškintaslyderis/organizatorius.

Pvz. Šokių, modeliavimo, dainavimo,piešimo būreliai, mokyklos klasė.

Pvz. Skiltis, karių būrys, ekspedicijosbūrys.

Kaip matote, kiekviena komanda yra grupė, bet ne kiekviena grupė yrakomanda. Kalbant apie veikimą mažose grupėse – skiltyse, reikia suprasti kaipiš grupės nepažįstamų vaikų atsiranda draugų komanda. Tam apžvelgsim

grupės formavimosi fazes.

1 fazė: Formavimas (,,Kur mes?”, „Kas čia bus?“, „Kas tie kiti?”, „Ką mesturim padaryti?”, „Kas sprendžia?”)

Charakteristikos:

Dalyviai dar nežino vienas kito, nėra susipažinę, laikosi distancijos

(saugumo jausmas), yra be galo mandagūs (rodo tik gerąsias savosavybes), kuklūs, neryškūs „aš palauksiu ką kiti pasakys“, nori

susipažinti ir kad kiti jiems pritartų.

„Grupės nariai išgyvena labai daug neapibrėžtumo bei baimių nepritapti ir

būti nesuprasti. Dažnai naujos grupės nariai būna mandagūs ir

atsargūs, netgi jei nesutinka su kažkieno išsakyta nuomone , tai nutyli ir

nesiginčija. Be to, būna atvejų, kai kiti grupės nariai dėl geresnio savęs

parodymo kitus grupės narius subtiliai nuvertina arba sumenkina.


28/59


Neryžtingumas taip pat gali pasireikšti paikystės arba užsisklendimo

demonstravimu. Grupės nariai „apsišniukštinėja“: aiškinasi tarpusavio

lūkesčius ir ieško bendrų buvimo kartu formų bei taisyklių (grupės normos),

tačiau dar nesudaro tvirtų ryšių. Grupės nariai orientuojasi į vadovus. Jie

beveik nesiima atsakomybės ir laukia aiškių grupės vadovo nuorodų bei

vadovavimo.“ 2

Vadovo vaidmuo:

„Orientacijos (susipažinimo) fazėje grupės vadovai turi besąlygiškai

vadovauti, nes to norima. Gerai suplanuodami programą ir pasiūlydami

aiškią struktūrą. Grupės vadovas turi skatinti grupės narius susipažinti,

stengtis pašalinti grupės narių būgštavimus ir pasiūlyti jiems teigiamus

patyrimus naujoje grupėje. Grupės vadovo tikslas –

kuo labiau mažintiegzistuojantį neapibrėžtumą: informuoti grupę apie praktinius dalykus (kiek

truks programa, kada valgom, kur gyvenam, kur tualetas ir t. t. –

priklausomai nuo konteksto, kuriame dirbate su grupe); taipogi organizuoti

susipažinimą grupėje – „ledų laužymo“ užduotis, vardų

žaidimus, susipažinimo užduotis. Apibendrinant, grupės vadovas turi padėti

grupei atsakyti į klausimus: Kur mes? Kas čia bus? Kas tie kiti? Pabrėžiame,

kad vadovo vaidmuo yra padėti grupei susipažinti ir susiorientuoti aplinkoje,

o ne duoti savo atsakymus ir sureguliuoti grupę taip, kaip vadovui atrodo.Grupė turi augti pati su vadovo pagalba.“ 2

Perėjimo į kitą fazę požymiai:

Susipažino, lengvai bendrauja, supranta grupes susibūrimo priežastį ir

keliamus iš vadovo pusės tikslus. Šita fazė gali trukti nuo vienos

dienos iki vieno mėnesio. Svarbu stebėti. Jeigu turite didelę grupę

žmonių, geriau iškart suskirstyti į mažas grupeles ir paprašyti iš

kiekvienos grupės išsirinkti atstovą būsimos informacijos perdavimui.

Kol kas iš būsimo skiltininko tik tiek ir reikia. Tokiu atveju veiklą bus

lengviau organizuoti duodant užduotis mažoms grupelėms.

2 fazė: Štormas (“Kur mano vieta? Ko klausyti? Ko čia aiškini?”)

Charakteristikos:


29/59


“Vadovo vadovaujama grupė susipažino. Grupės nariai jaučiasi ramiau, žinovieni kitų vardus, laisviau reiškia savo nuomonę. Grupė jau pradeda kartudirbti. „Išdrąsėjus“ grupės nariams tampa lengviau reikšti savo nuomonę,kuri toli gražu ne visada būna tokia pati kaip kitų grupės narių. Grupėsbendradarbiavimo normos tampa vis aktualesnės, norisi aiškumo grupės

narių tarpusavio santykiuose, sprendimų priėmime, lyderystės aspektuose.Grupės nariai dažnai išsako savo nepasitenkinimą darbu grupėje, jiekritikuoja kitų grupės narių elgesį, ir grupės vadovas patenka į kryžminękritikos ugnį. Grupėje išryškėja žmonės, sugebantys priimti sprendimus, šiegrupės nariai pripažįstami kaip neformalūs vadovai (lyderiai). Kiekvienasgrupės narys turi įtakos grupės raidai. Abejojama tuo, kas vyko iki tol , ir tuo,kas vyksta būtent dabar, dėl to atsiranda galimybė dar kartą apsispręsti dėl programos, struktūros ir elgesio taisyklių grupėje.” 2 Grupės nariai parodosavo sugebėjimus. Nariai ieško bendro tikslo ir susitarimo būdų. Formuojasi

mažos sub-grupės.

Vadovo vaidmuo:

„Grupės vadovui svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta ir padėti grupeisuvokti, kokios grupės normos (tam tikri susitarimai) galioja šioje grupėje.Kitaip tariant, padėti grupei įsivardyti, kas padeda dirbant kartu.Tikslas – grupei ir vadovams susitarti dėl visiems priimtinų grupės normų:kaip bus priimami bendri sprendimai, ar juos priimant bus galima ir kaip

išreikšti savo galimybes. Tai reiškia, kad grupė diskutuoja ir apie vidinesgrupės taisykles, ir apie grupės vadovo vaidmenį.“ 2 Kam reikalingas skiltininkas? Kam yra vadovas? Turi būti nuodugniaiapsvarstyta, ar grupei reikia skiltininko ir koks jis turėtų būti. „Kalbėdamas su grupe vadovas privalo aiškiai išreikšti savąją poziciją: sutiktiarba pagrįstai nepritarti lūkesčiams ir trumpai nusakyti savo, kaip grupėsvadovo, vaidmenį. Su grupės nariais galima diskutuoti apie asmeninę ir pedagoginę savigarbą.

Šioje raidos fazėje naudotini metodai – grupės sutelktumo ir „komandiškumo“ ugdymo užduotys.“ 2


Grupės nariai jau yra susitarę dėl grupės tikslo, kaip jį pasiekti, kokių reikia

atsakomybių, pareigų, išskyrė grupės lyderį – skiltininką.


30/59


3 fazė: Normalizacija / Pasitikėjimas („Taip, mums gaunasi!”, „Mes jėga!”,

„Kas ką daro?”, „Kaip pasieksim tikslą?”, „Kokie darbai ir ką mes norim

pakeisti?”)

Charakteristikos:

“Grupės nariai džiaugiasi kiekvienu susitikimu. Puiku vėl pamatyti kitus ir

būtų gaila kažką praleisti. Bendrumo jausmas („Mes“ jausmas) vis stiprėja,

tarpusavio santykiai tampa intensyvesni – atvirai kalbamasi, tiesiogiai

bendraujama. „Mes“ esame gerai nusiteikę ir idėjos auga iki dangaus.

Dažnai grupės nariai pradeda „kreizėti“ – nemiega naktimis, lengvai (ir

nelabai lengvai) pajuokauja su vadovais, džiaugiasi vieni kitais ir sugal voja

begalę būdų tam išreikšti. Auga grupės pasitikėjimas. Grupės nariai išmoksta

įvairiai vertinti bei toleruoti vienas kitą. Esant tokiai grupės atmosferai,atvirai reiškiami poreikiai ir keičiamasi įvairiomis nuomonėmis. Grupės nariai

rutulioja įvairias idėjas ir patys sugeba apsispręsti dėl savo interesų bei juos

ginti. Tačiau idėjos dažnai greit išblėsta, nes asmenys ir santykiai grupėje

dabar yra pagrindinis poreikis, o grupė neatlieka savo užduočių.” 2 Pareigos

grupė je lengvai paskirstomos atsižvelgiant į grupės narių išreikštą norą imtis

tuo ir žinomus kiekvieno sugebė jimus, bet vis dar yra neatskleistų komandos

narių sugebėjimų. Tai jau yra komanda.

Vadovo vaidmuo:

„Šioje grupės raidos fazėje grupės vadovas turi keletą pasirinkimų.

1. Leisti grupei būti, pačiam atsitraukiant. Grupės nariams gera būti

kartu, taigi, vienas iš vadovo pasirinkimų – netrukdyti grupei būti.

2. Prisijungti prie grupės buvimo ir išgyventi pasitikėjimo procesus

kartu.

3.

Stiprinti grupės pasitikėjimo jausmą, siūlant įvairius metodus,skatinančius grupės narių pasitikėjimą vieni kitais. Pasitikėjimas

stiprina savimonę ir pasitenkinimą. Grupės vadovai gali pasiūlyti tai,

kas grupėje suformuoja ir išsaugo pasitikėjimą. Tuo pačiu atskirų

grupės narių ribos tur i būti besąlygiškai priimamos (akceptuojamos)

ir ginamos.

Nepriklausomai nuo to, kokį pasirinkimą padarysite, svarbu būti akylu ir

prižiūrėti grupės narių saugumą. Pasitikėjimo fazėje idėjos auga iki dangaus


31/59


ir jos ne visada būna saugios. Grupės vadovas turi laiku sustabdyti grupę,

jeigu mato, kad idėjos tampa pavojingomis.

Šioje fazėje dažnai suintensyvėja grupės narių susipažinimas. Gyvenimo

istorijos ir gyvenimo planai, savęs pažinimo įgūdžiai, kaip ir santykių

išsiaiškinimas per asmeninį grįžtamąjį ryšį dabar gali būti darbo su grupeturiniu.

Be to, gali atsirasti temų, kurioms išnagrinėti reikalinga pasitikėjimo

atmosfera grupėje (pvz., seksualumas, baimė, gyvenimo prasmė, mirtis ir

mirimas, tikėjimas ir dvasingumas ir t. t.). Bet kuriuo atveju dėl temų

apsisprendžia grupė. Tai metas, kuomet grupės nariams patikima vis

daugiau atsakomybės už tai, kas vyksta grupėje. Pasitikėjimo fazės metu

grupė labai sunkiai priima naujus narius. Jei prisijungia naujas narys, siekiant

pilnavertės naujo žmogaus integracijos į grupę, turėtų būti pakartotos

pirmosios dvi grupės raidos fazės (jų intensyvumas ir trukmė gali skirtis).“ 2


Kai kiekvienas žino savo vaidmenį, atsakomybės ir grupė gali veikti

efektyviau.

4 fazė: Savarankiškumas/produktyvumas („Jau įgyvendinom! Padarom dar

ką nors!” Ar einam pagal planą? Kas gali pagerinti mūsų efektyvumą?)

Charakteristikos:

Vyksta intensyvi ir efektyvi grupės narių kooperacija. „Grupės noras veikti

yra nepalaužiamas. Ji angažuojasi savo mažiems ir dideliems sumanymams.

Jei yra sunkumų, grupė bendrai ieško sprendimų. Dažniausiai grupę lydi

sėkmė, bet ir nesėkmė jos nepalaužia. Grupė nori plėsti ryšius: ji užmezga

kontaktus su kitomis grupėmis ir kartais nori politiškai atstovauti savointeresus. Kiekvienas grupės narys suranda savo vietą grupėje.” 2 Atsiranda

grupės narių atsakomybė. “Grupės nariai pripažįsta vienas kitą kaip

skirtingas asmenybes su individualiais sugebėjimais, kurie yra svarbūs.

Kiekvienas gali duoti savo įnašą į grupės darbą. Grupėje bendraujama gerai,

asmeniniai ir grupės interesai tampa vienodai svarbūs, grupė darbinga.

Grupės nariai patys prisiima atsakomybę už tolesnį grupės darbą

(saviorganizacija).” 2


32/59


Vadovo vaidmuo:

„Šioje fazėje galima vadovautis principu: ką grupė gali padaryti pati, tą ir turi

padary ti pati. Dabar grupės vadovui tenka grupės patarėjo vaidmuo. Grupėsvadovas sukuria erdvę grupės refleksijai; pateikia grupei grįžtamąjį ryšį

priklausomai nuo to, kaip jis mato ir jaučia grupės vyksmą; remia grupę

esant konfliktinėms situacijoms; pataria grupei metodiškai; užtikrina grupės

darbui reikalingas sąlygas ir priemones (arba grupė jas užsitikrina pati).“ 2

Įkvepia ir duoda naujų krypčių ir idėjos veikloms.

5 fazė: Išsiskyrimas (,,Viskas tuoj baigsis ir mes išsiskirsime”)

Charakteristikos:

“ Laikas baigėsi. Atrodo, lyg grupės nariai nebeturi ką pasakyti. Ieškoti

sprendimų ar patirčių tampa vis sunkiau, todėl nepasiekiama rezultatų.

Daugėja nepasitenkinimų, visus apima nuobodulys, kaltę pradedama

primesti kitiems. Kai kurie grupės nariai tuoj visiškai atkris. Kiti pasakoja apie

tas grupės dienas, kurios seniai praėjo ir yra nebepasiekiamos. Bet taip juk

negali tęstis!

Norime paminėti keletą grupės iširimo priežasčių:

grupės išyra, nes ateina buvimo kartu pabaiga, kuri buvo numatyta

jau pačioje pradžioje (mokomosios grupės, grupės vasaros

stovyklose, jaunimo tarptautinių mainų grupės ir t.t.).

grupės išyra, nes jos nariai pradeda orientuotis į kitus dalykus. Esant

naujoms gyvenimo sąlygoms, grupė nebegali likti įprastoje erdvėje

arba grupei daugiau nebeskiriama ta pati reikšmė ir svarba.

Pakitimai dėl profesinio mokymosi ar studijų, gyvenamosios vietos pakeitimo, kitų laisvalaikio praleidimo formų ir naujų kontaktų

paieškos, šeimos sukūrimo ir t.t.

Grupės iširimas emociškai yra sunkus, nes su išsiskyrimu susijęs liūdesys. Iš

pradžių niekas neprimena akivaizdaus fakto, kad „Mūsų grupė yra“. Visi

jaučia greitą grupės pabaigą ir/arba kad paskutinis grupės susitikimas jau

yra čia pat. Tačiau niekas apie tai nekalba, stengiasi nemąstyti apie tai, nes


33/59


grupės nariai jaučia išsiskyrimą. Dėl to grupėje kyla konfliktų, grįžtama prie

ankstesnėms grupės fazėms būdingų elgesio būdų (regresija).” 2

Vadovo vaidmuo:

„Sudaryti sąlygas konstruktyviam iširimo procesui. Jis turi tematizuoti grupės

išsiskyrimą. Tai iš pradžių vyksta kaip grįžtamasis ryšys grupei. Taip grupės

nariai ir vadovas priartėja prie temos „išsiskyrimas“, kyla individualios

emocinės būsenos. Grupė nustato išsiskyrimo momentą ir laiką paskutiniams

grupės susitikimams. Be to, turi būti apsvarstomi ir šie klausimai: Ką norime

drauge veikti? Kas turi likti nepakitę? Ką mes kartu išgyvenome ir

pasiekėme? Kaip mes norime atsisveikinti? Tiksliai žinant paskutinį grupės

susitikimo momentą, šiuos klausimus būtina iš anksto iškelti tam, kad grupės

nariai galėtų sąmoningai apsispręsti dėl dar likusio buvimo kartu laiko.Išsiskyrimo procesu užbaigiamas grupės turinys, išreiškiamos emocijos ir

pasiūloma paskutinį kartą aptarti santykius. Tai turi įtakos grupės narių

atsisveikinimui, palieka gerų atsiminimų, sudaro sąlygas naujiems

kontaktams ir santykiams.“ 2


34/59


7 SKAUTŲ SKILTIS

Skautų skiltis – kaip vadovo aštuonvietis minivenas. Jeigu važiuos tik du-trys

vaikai, tai tik vadovo laiko ir kuro eikvojimas. Jeigu daugiau negu 7 – tai

netilps mažam nuotykiui. Vadovas čia vairuotojas – jis pilnametis ir už viską

atsakingas, žino taisykles ir gerus kelius. O kur važiuoti jau nutaria visi ir

skiltininkas sudaro maršrutą ir atsisėda į šturmano vietą. Dėl to kad vadovas

vairuoja, jis gali paklausti visų asmeniškai tik per šalia sėdintį šturmaną ir iš jo

išgirsti galutinį visų sprendimą. Kiekvienas važiuojantis žmogus atsakingas už

miniveno papildymą kelionės daiktais: kas palapinę, kas įrankius, kas maistą,

kas vaistinėlę, o kažkas atsitempia gitarą, kad linksmiau būtų važiuoti. O kur

važiuoti ir ką pamatyti? Spręsti jau patiems...

Skautų skiltis – tai maža grupė vaikų, kuri su laiku tampa draugų komanda.

Kaip? Skaitykite ankstesniame skyriuje. Skautišką skiltį sudaro apie 6-8

skautai ar skautės. Jei skiltyje yra mažiau negu 4-5 skautai, skilčiai pasidaro

sunku veikti. Jei vienas ar antras neateina į sueigą, lieka tik trys ar keturi.

Sunku žaisti žaidimus, atlikti pratimus ir varžytis su kitomis skiltimis. Jei

skiltyje yra daugiau kaip aštuoni ar devyni skautai, skiltis pasidaro per didelė.

Tylesni, ramesni skautai nebedalyvauja skilties diskusijose ir didžiojoje skiltyje

pradeda atsi rasti dvi mažesnės „skiltys“. Būna, kad susirenka ir 12 žmonių,

bet iš patirties tai

tikrai balaganas

prasideda, nes sunku

susitarti ir suvaldyti

tokio dydžio grupę.

Sunkiau ir pasiskirstyti

darbais ir t.t. Todėl

tokiu atveju reikia

tiesiog pasidalinti per

pusę į dvi skiltis ir

dauguma problemų


35/59


susietų su grupės dydžiu išsispręs. Kaip ir gauja, skiltis turi savo vadą,

simbolius, vardą, šūkį, dainą, gairelę, uniformą, slaptą kodą, tradicijas ir daug

kitų dalykų, kuriuos jie gali sugalvoti. Kaip ir gaujoje, berniukai ar mergaitės

yra draugų grupė, kuri nori kartu ką nors daryti, keliauti ir dalintis nuotykiais.

Jie nori kartu skautauti – siekti užsibrėžtų tikslų.4

Jeigu tai yra komanda ir visi nori jo je dalyvauti ir prie jos prisidėti, tai

dalindamasis grupės darbais, dalinasi ir jos draugiškumu. Kitaip sakant

kiekvienas turi būti už kažką atsakingas grupėje tam tikrame momente –

turėti pareigas/atsakomybę. Bet ar būtinai reikia, kad kiekvienoje skiltyje

turėtų būti nustatytos pareigos? Poreikis vienoms pareigoms atsiranda

kartais, o kitoms yra nuolat. Kaip tada vieniems būti nenuskriaustiems, o

kitiems prie reikalo? Atsakymas paprastas – pareiga reikalinga tik tada, kada jai yra poreikis. Nereikia žolės pjovė jo, kai lauke yra žiema? O poreikis

pareigose atsiranda tada, kai yra uždavinys, kai yra tikslas, kai reikia

sprendimo ir tik nuo atsakomybės prisiėmimo atsiranda pareiga įvykdyti gerai

ir laiku, kad nepavestum komandos ir kad pačiam būtų smagu (tikėkimės). Su

laiku duodant tam tikras užduotis skilčiai (suorganizuoti išvyką, maistą,

nuotraukas, pinigus, bilietus, vaistinėlę, ataskaitos po jos ir t.t.) išaiškės vaikų

polinkiai ir gabumai tam tikroje srityje – ūkvedys, metraštininkas, laužavedys,žygeivis ir t.t. Aišku, duodant užduotį, visi vienu metu negalės visko padaryti –

turėtų būti darbų pasiskirstymas ir tegul vaikai kooperuojasi poromis ar trise

(viena galva gerai, o du ar trys linksmiau). Ir dar kai maisto gamybos metu

visa skiltis dirba virtuvė je ir tai koordinuoja „maistininkas“, vaikas, kuriam tai

malonu ir jis geriau iš visų vaikų tai išmano (apsiėmė tą pareigą) – būtent jis

yra tuo metu skilties lyderis, kuris vadovauja jai. Tas pats yra žygio metu –

„žygeivis“, o vakarinio laužo metu – „laužavedys“. Skiltininkas yra skilties

koordinatorius ir atstovas vadovui. Nes kai grupė žmonių ką nors organizuotai

daro, visada vienaip ar kitaip atsiras vadas, ar vedantysis, kuris koordinuoja

grupę: narių pastangas, ką daryti, kaip daryti, ir dėl to jis yra visiškai

atsakingas už savo grupės sėkmingą veiklą ir tikslo pasiekimą. Tą teisę ir

pareigą deleguoja jam žmonės, nes tikisi, kad jis yra tinkamiausias vadovauti

jų grupei. Už tai žmonės jį gerbia ir stengiasi sekti jo pavyzdžiu.


36/59


Skiltininkas turi daug atsakomybių. Jis:

1. Išsiaiškina ir atitinkamai pagal gebėjimus ir poreikius padeda

skilties nariams prisiimti atsakomybę ir pareigą dirbti tą ar aną

darbą, bei prižiūri, kad pareigos būtų tvarkingai vykdomos (prieš

tai su vadovu iki smulkmenų išsiaiškinęs kiekvienos pareigossavybes ir vykdymo ypatumus).

2. Įgyvendina draugovės vadijos įsakymus ir nutarimus savo skiltyje.

3. Remdamasis vadovo patarimais suplanuoja, paruošia, praveda ir

įvertina savo skilties sueigas.

4. Dirba komandoje su savo paskiltininku, kad paskiltininkas, bet

kokiu momentu galėtų jį pakeisti.

5.

Atstovauja savo skiltį ir jos skautų nuomones draugovės vadijos irkituose posėdžiuose.

6. Stengiasi išsilaikyti aukštesnį patyrimo laipsnį, daugiau žinių,

daugiau specialybių už savo skautus ir jiems vadovauti savo geru

pavyzdžiu, skatindamas taip pat tobulėti.

7. Prižiūri savo skilties narių elgesį ne vien tik skilties, bet ir

draugovės, bei tunto sueigose.

8.

Stengiasi lankyti vadovavimo kursus ir tobulinti savo, kaipvadovo, žinias.

9. Ir svarbiausia, jis turi suprasti ir išklausyti kiekvieną savo skilties

narį ir laiku pastebėjus, padėti.

Gero skiltininko pareigos nėra lengvos ir joms reikia tvirto žmogaus.

Skiltininkas daug ką išmoksta apie vadovavimą ir tos žinios pravers jam

gyvenime.

Skilties atributai (vardas, gairelė ir t.t.) turėtų būti užtarnauti – su jais turėtų

būti susietas emocinis kapitalas. Tai pagarbos atsiradimo šaltinis. Pvz.

vadovas pats pasiuvo visą uniformą ir šiaip paskubom išdalino ją skautams,

nes reikia kažkur greitai važiuoti ar pasirodyti. Dažniausiai žmonės negerbs to,

ką gavo tokiu būdu ir aplaidžiai elgsis su suteiktais jiems daiktais. Priešingai,

jeigu vaikas ilgai siekė, kad jam būtų leista nešioti uniformą, net kiekvieną jos

ženklą užsitarnavo atskirai, vaikas brangins tai, į ką įdėjo daug pastangų.


37/59


Vienas iš pavyzdžių – užsitarnauti naują laipsnį ar naują kaklaraištį. Taip pat

emocinio kapitalo pavyzdys galėtų būti emocijas gautos per išgyvenimus

žygiuose. Tai ir nežinia koks kvailas maršrutas per pelkes, ar nakvynės

ieškojimas sutemus ir lyjant lietui, tai pagalba iš draugo arba paskutinio

šikpopieriaus dingimas. Tuos visus nepatogumus visi vėliau prisimins kaipvieną iš geriausių nuotykių. Nes tai suteikė stiprias emocijas. Tai paveikia ir

komandos (skilties) susibendravimą ir norą tęsti šitą veiklą ir gauti naujus

įspūdžius. Kaip matom, stiprių emocijų gavimas ir jų nukreipimas

(konsolidavimas) teisinga kryptimi (pvz. naudojant refleksiją po žygio) turi

didelę reikšmę skautiškos veiklos gyvybingume. Taip pat ir su nemokamomis

kelionėmis, stovyklomis, žygiais. Jeigu vadovas viską padarė ir suorganizavo

pats ir visi finansai padengti, o vaikai tik dalyvauja ir važiuoja, tai jie

dažniausiai nevertins tokių vadovo pastangų ir pačios kelionės. Visai kitas

reikalas, jei jie turėjo užsitarnauti/laimėti teisę/galimybę važiuoti ar dalyvauti.

Arba prisidėjo prie organizavimo. Arba sumokėjo nors ir simbolinį mokestį.

Beje, čia labai svarbu

pabrėžti, kad jūsų, kaip

vadovo, skautiška veikla

bus sėkminga, jeiguvaikai prisidės prie

organizavimo. Be to,

netgi jei jūs

negalėtumėte tęsti

veiklos, jie būtų sukaupę

tiek emocinio kapitalo,

tiek žinių, kaip

organizuoti ir daryti veiklą, kad ją tęstų ir be jūsų. Nebūkite vadovu

„sraigtasparniu“ – kuris atskrenda ir viską padaro už vaikus. Tikslas ne tame,

kad nueiti į žygį, surengti gerą koncertą, aplankyti gaisrininkus, ar dar kažką

„kieto“ ir kokybiško nuveikti. Tikslas, kad vaikai iš to kažką išmoktų. Viskas tik

dėl to. Mes žaidžiam gyvą gyvenimo situacijomis pagristą žaidimą, kur

prizas yra – vaiko savarankiškumas, išmanumas, iniciatyvumas ir stipriai

suformuotas savitas požiūris į pasaulį. Mes žaidžiam skautavimą tam, kad


38/59


vaikas daug ką išbandytų ir gal atrastų save, įgytų mokėjimą mokytis pačiam,

atskleistų savo talentus. Tai darant savarankiškai, organizuojant kažką, bus

begalė vaikų klaidų, kvailų ir nelabai, ir tau, kaip vadovui, visa tai gali atrodyti

tokia nesąmonė iš tavo suaugusio požiūrio, kad tu greitai imtum ir viską

ištaisytum pats, viską padarytum ir suorganizuotum pats, nes tai lengviausia irkokybiškiausia. O vaikai ką? Taip ir liks „druskos neragavę“? Po to tik kaltinsim

juos, kad nieko nemoka ir negali? Todėl reikia ištvermės ir noro padėti,

paaiškinti, kad vaikai suprastų, darytų išvadas kas yra ne taip. Aišku, kai tai

liečia saugumą, reikia reaguoti iškart. Bet visada būk pasiruošęs vaikų

klaidoms, prognozuok jas, visada turėk „kišenėje“ planą „B“ ir nebijok užduoti

begalės klausimų, kad vaikai galvotų.

Taigi visas receptas kaip iš vaikų padaryti skiltį yra:

Iškart paaiškinti kad skautiškas mokymasis yra rimtas reikalas

(siekiate disciplinos);

Svarbiausias dalykas norint pataisyti trukdantį kitiems dirbti skautą, tai

atimti iš jo galimybę teisintis. Tebūnie skilties darbas įdomus ir viską

apimantis. Tegul niekas nepasilieka nieko neveikdamas nė akimirkos. Turėkit

tvarkaraštį, fiksuojantį kiekvieną sekundę. Turėkit tiksliai paskirtą laiką tiekžaidimams ir pasilinksminimams, tiek darbui.

Tuoj įstojęs į skiltį naujokas privalo pratintis būti paklusnus savo skiltininkui ir

šis negali leisti nė mažiausios šios taisyklės išimties, kitaip jo autoritetas

žuvęs.

Draugovės taisyklės, asmens švara, uniformos tvarkingumas, punktualumas,

reguliarus nario mokesčio, jei jis yra, mokėjimas, absoliuti disciplina ir kiti

geri įpročiai, prie kurių jūs norite įpratinti skautus – visa tai gali būti pasiekta, jei jūs to griežtai reikalausite iš kiekvieno berniuko nuo pat įstojimo

į skiltį. Jeigu skiltininkas užsimerkia prieš vieną ar kitą nusižengimą,

vienintelis to rezultatas būna, kad apsileidimai pasikartos daug dažniau ir

disciplina smuks.

Draugininkas gali turėti progą parodyti skiltims, kad ir skiltininkas privalo jo

klausyti. Jei pasitaiko aiškaus nepaklusnumo atvejis – jis turi būti perduotas


39/59


draugovės garbės teismui ir kaltininkas turi būti pašalintas. Panašus griežtas

žingsnis parodys skautui, kad ir su skiltininku reikia elgtis rimtai.

Labai sunku reformuoti prastą skiltį ar prastą draugovę. Padėtį pataisyti gali

tik naujas draugininkas arba nauj as skiltininkas, kuris iš pat pradžių

reikalautų skautų griežtai laikytis įstatų. Svarbu pradėti su labai nedideliuskaičiumi labai gerų skautų.5

Padalinti vaikus į grupes po 6-7 žmones.

Duoti užduotis, ruošti ir vykdyti programą ir veiklas atitinkamai

amžiaus poreikiams ir grupės formavimo fazių sekoje.

Grupės koordinavimui paskirkite ką nors iš vyresnių skautų, per

kurį jūs perduosite visą informaciją – skiltininką. Viskas priklauso

nuo jūsų, kaip vadovo, darbo su skiltimi strategijos: skiltininkas – vienas iš tų pačių vaikų arba jis yra truputį vyresnis, jau skautiškos

duonos paragavęs skautas.

Duokite su laiku užduotis, kad išsiaiškinti vaikų gabumus tam

tikruose skilčiai reikalingose pareigose (ūkvedys, žygeivis,

laužavedys, metraštininkas ir t.t.). Kiekvienas atsakant už savo

komandą, turi kažką joje daryti – turėti pareigą.

Skilčių sistemoje nemėginame rasti pačių geriausių ir gabiausių skautų irduoti visą atsakomybę tiems, kurie turi daugiausia patyrimo. Skilčių

sistemos tikslas yra duoti skautams atsakomybės atlikti naujus

uždavinius, kurių niekada nėra turėję, kad ir jie galėtų įgyti daugiau

patyrimo ir geriau save išlavinti.1

Su laiku tegul skiltis užsitarnauja savo atributus (vardą, gairelę ir

t.t.).

Skilties vardas atsiranda ne iškart, o truputį vėliau ir atsiranda bendromisskautų ir vadovo pastangomis. Nes tam, kad parinkti grupei tinkantį vardą,

grupė turi spėti pasireikšti. Stebėkite grupę: kaip jie atrodo, kas patinka ir

nepatinka, kokie jų vardai, kur gyvena, darbštūs ar tinginiai, juokingi ar rimti,

vikrūs ar lėti ir t.t. Tada iš šitų pastebėjimų bandykite iš skirti bendras

charakteristikas ir jas turint galima pradėti ieškoti skilčiai vardo. Pavyzdžiui,

gudrūs skautai gali pasivadinti „Gudrių Lapinų“ vardu, išdidūs skautai gali

pasivadint i „Kilniais Žirgais“ ir t.t. 4


40/59


Kai vadovas pagal išskirtas savybes turi parinkęs keleto gyvių vardus, jis gali

suorganizuoti žygį-nuotykį, su kelių maršrutų variantais („pasirink šitą kelią,

jei esi stiprus, šitą kelią, jei esi vikrus“ ir t.t.), kurio metu vaikai galiausiai

apsispręs, kurie gebėjimai ir savybės jiems kaip grupei yra prioritetas. Taip

jie prisidės prie savo vardo atsiradimo ir tikrai jį gerbs, nes gavo nuotykio

išgyvenimo metu.

Pavyzdžiui, skautų skiltis sekdavo skautų vytį „lapę“, kuris palikdavo

pėdsakus, ir pakeliui pagal ženklus rasdavo visokius uždavinius. O kai kuriose

vietose tekdavo netgi pasirinkti kelią, priklausantį nuo to, kokie gabumai

jiems buvo svarbiausi („jeigu jūs vikrūs, sukite į dešinę, jeigu gudrūs – eikite

tiesiai“ ir t.t.). Galų gale jie išėjo į lauką, kur sėdėjo vadovas ir skautas vytis

prie laužo, o virš jų skautai pamatė gyvūno paveiksliuką – tai buvo jų skilties

vardas. Ir apsižvalgę, pamatė ir kitų paveiksliukų, nes, kaip vėliau paaiškinovadovas, jeigu jie būtų pasirinkę kitą kelią, tai būtų pamatę kitą gyvūną.

Atkreipkite dėmesį dar į vieną dalyką, Kaip žinote, yra sausumos, jūrų ir oro

skautai. Kiekvienos šakos skautai gali (nors nebūtinai) pasirinkti gyvį, kuris

skrenda, plaukia, ar gyvena sausumoje. Oro skautams tiktų „Sakalų“,

„Žaibų“, „Griaustinių“, „Burbuliukų“ ar „Arų“ vardai. Jūrų skautams tiktų

„Rykliai“, „Unguriai“, „Banginiai“, „Ešeriai“ ir „Delfinai“. Sausumos skautams

tinka „Liūtai“, „Ąžuolai“, „Kelmai“, „Kalakutai“, „Agurkai“, ‚Žiogai“,

„Leopardai“ ar „Termitai“. Rinkdamiesi vardą pagalvokite apie gyvulius,

šliužus, paukščius, medžius, žuvis ir kitus jūrų gyvius, gėles, vaisius, daržoves,

vabzdžius ir gamtos reiškinius. Paprastai skiltys nevadinamos žmonių ar

kurių nors grupių vardais, nes tie pavadinimai paliekami draugovių vardams.

Nepatartina skiltį vadinti platesnės gamtos kūriniais ar reiškiniais, pvz.

„Miško“ ar „Smėlio“ vardais. Miškas labai sudėtingas savo augmenija ir

gyvūnija ir netinka skilties vardui. Pasirenkant skilties vardą, reikia atsiž velgti

į giminę, vyriškos ir moteriškos giminės pavadinimus. Pvz. „Bitutės“,

„Peteliškės“, „Aguonėlės“, „Žirafos“, „Snaigės“ ir „Panteros“ yra moteriškos

giminės pavadinimai ir labiau tinka skaučių skiltims. Berniukams tinka

vyriškos giminės pavadinimai, kaip „Klevai“, „Gaidžiai“, „Žalčiai“, „Šeškai“,

„Ledukai“, „Kopūstai“ ir panašiai. Dar reikia įsidėmėti, kad papildomas

būdvardis prie vardo labiau charakterizuoja skiltį ir tuo pačiu metu skiria

skiltį nuo kitų skilčių, kurios turi to paties gyvūno vardą. Būdvardis pabrėžia

kokią nors skilties gyvio ypatybę, padaro skilties vardą įdomesnį ir

vaizduotėje išryškina to gyvio paveikslą. Pavyzdžiui, „Žirgų“ skiltis.


41/59


Įsivaizduojame kelių pabalnotų arklių vaizdą. Tie žirgai tikriausiai tik stovi ir

nieko nedaro. „Lekiančių Žirgų“ vardas sukelia judresnį paveikslą

vaizduotėje. Matome bėgančių žirgų būrį dulkių debesyje. „Žvengiančių

Žirgų“ vardas vaizduotėje sukelia didelių ir galingų žirgų paveikslą: atsistoję

ant užpakalinių kojų jie narsiai kovoja su priešu. 4

Kodėl skilties vardas kažkaip turi būti susietas su gyviais? Todėl kad vaikų

vaizduotėje jau susiformavo stereotipinis požiūris į gyvius. Todėl paaiškinti

savo savybes kitiems vaikams lengviau per gyvius. Ir gamtos gyvis - yra

gyvas, kaip ir skiltis skautų, kurie žaidžia gyvenimą gamtoje.

Ar vardas būtinai turi būti gyvis? Na, senas paaiškinimas, kad skiltis, tai, kaip

ir gyvis, judantis dalykas. Tad pavadinti skilti „kelmu“ būtų nelogiška.

Tiems, kam trūksta žinių faunoje galiu į pagalba duoti vieną skilties vardo

nustatymo žaidimą.

Rodykite iniciatyvą ir skautišką vyresnio brolio pavyzdį.

Reflektuokite su vaikais apie nuveiktą veiklą ir kas dar jų laukia.

Būkite „miniveno vairuotoju“, bet ne „vadovu sraigtasparniu“.

Skautų lavinimas būrelių arba skilčių sistema suteikia individualiam mokymui

bendruomeninę dvasią ir įkūnija visa tai, ko skautas buvo mokomas. Skilčių

sistema, jei ji yra tikslingai naudojama, taip pat turi ir didelę būdo lavinimo

vertę. Ji padeda kiekvienam skautui suvokti, kad ir jis yra atsakingas už savo

skilties gerovę. Skilčių sistemos dėka draugininkas gali ne tik žengti pirmyn

mokydamas, bet ir apskritai savo idėjomis veikti skautų moralę. Tokiu būdu ir

patys skautai palaipsniui įsisąmonina, jog ir jų nuomonė skilties gyvenime yra

gana svari. Skilčių sistema ir atskirą vienetą, ir visą skautybę paverčia vienabendra pastanga. 1

Skautų žygis - kaip filmukas: kažkas sugalvoja apie ką, kažkas paruošiascenarijų, išrenka filmavimo vietą, nuosekliai suplanuoja jų eiliškumą(kad nevaryti tenai atgal), kažkas pakviečia aktorius, išaiškina jiems kądaryti, kažkas pasirūpina, kad neišalktų, kažkas paima inventorių...kažkas, tai kiekvienas pagal savo sugebė jimus... ir FILMUOJAM. Pats


42/59


filmavimas trunka labai trumpai, bet po sutvarkymo lieka tokie

spalvingi prisiminimai, kad taip gera kartais kartu vėl pažiūrėti tąfilmuką ir pajausti tai vėl.

Yra įvairiausių būdų organizuoti (formuoti) skiltį. Pagrindinė taisyklė – skiltis

turi būti vienos lyties, nes interesai, subrendimo lygis ir bendradarbiavimas

vystosi skirtingai. Skiltininkas turėtų būti iniciatyvus ir rūpintis savais.

Geriausia, jeigu jis vyresnis negu skilties nariai (galėjo anksčiau pradėti

skautauti ir jau yra sukaupęs skautiškos patirties). Jeigu taip išeina, kad vaikai

ir jaunimas yra įvairaus amžiaus – tegul būna tokia skiltis, tik „suklijavimo“

akcentas turėtų būti nukreiptas į pasirūpinimą vieni kitais, globa iš vyresnių ir

paklusnumas iš mažesnių.


43/59


8 SUEIGŲ IR VEIKLŲ ORGANIZAVIMAS

Skautiško mokymosi sėkmė tai pat slypi pastovume – pastovių veiklųvykdyme. Metų eigoje tai yra sueigos ir išvykos. Vasara – stovykla, kuriairuošiamasi visus metus.Koks turėtų būti sueigų turinys? Duoti užduotį, kad vaikai susidirbtų kaipskiltis (grupės formavimo fazės), lavintųsi fiziškai (kūnas), psichiškai(charakteris, emocijos), intelektiškai (mąstymas, žinios, įgūdžiai, taikymas,mokymasis, kūrybingumas), socialiai (bendravimas, lyderystė,komandiškumas, bendruomeniškumas, pilietiškumas) ir dvasiškai. Šių veiklų

sudėtingumas priklauso nuo konkretaus vaikų ir jaunimo amžiaus. Į pagalbą vadovui, yra sukurta patyrimo programa ir specialybės, kur kiekvienameužduoties punkte galima įgyti arba lavinti įgūdį, kurį reikia įvaldyti atliekantpunktą. Bet pats paprasčiausias receptas sueigų idėjoms (sumanymams) yraatsakyti į klausimus:

Ko aš/mes dar nežinau/om?

Ko aš/mes dar nemoku/om?

Ko aš/mes dar nemačiau/tėm // kur nebuvau/om?

Po to pagalvokite „ko mes norim?“, „kaip tai galima padaryti?“ ir „ko tamreikės?“, „kas už ką atsakingas?“, „kur tai vyks?“.

Tai ir yra gyvenimo žvalgyba, kurią galima daryti draugiškai ir linksmai skiltyje.

Sueiga neturėtų trukti ilgiau valandos. Veiklos turi būti kaitaliojamosatitinkamai pagal amžiaus specifiką (dėmesys, nuovargis ir t.t.)

Kiekviena sueiga turi savo planą. Jis turi būti pakankamai struktūruotas laiku

(kad neišsiplėsti) – dažniausiai tai pusantros-dviejų valandų susitikimas. Plano

pavyzdys (gali būti ir kitų būdų pravesti sueigą, nes ir svečias gali būti, ir vieta

kitokia ir vaikų amžius):


44/59


Rikiuotė – keletas rikiavimo pratimų, raportas, šūkis (tai suderinakvėpavimą – vyksta prisijungimas ir nuteikimas darbui, taip pat rikiuotė – disciplinos pratimas);

Sueigos tema;

Žaidimai;

Einamieji reikalai;

Dainos;

Išsiskyrimas (tradicija (pvz. ciku-caku) nurodanti visiems, kad sueigapasibaigė).

Viso šio įvardinto plano vaikų aktyvumo dinamika turi būti išsiskirstyta taip:

Vadinasi, sueiga turi turėti aiškią pradžią ir pabaigą. Sueigos tema turi vykti

aktyvesnėje fazėje. Po temos reikia pamankštinti ir protą, ir kūną. Aptarti

einamuosius reikalus. Ir kad truputį pakelti dinamiką – padainuoti. Ir esant

geroms natoms, išsiskirstyti, prieš tai atlikus kokią savo tradiciją

atsisveikinimui. Einamųjų reikalų aptarimą galima nukelti ir į sueigų pradžią

iškart po rikiuotes. Bet svarbiausia nepersižaisti ir sueigą baigti geros

nuotaikos, kitaip sakant, „išeiti iš restorano jaučiant alkį, kad gerai jaustis pomaisto priėmimo“ ir svarbiausia, norėti dar.

Jei per sueigą kilo ginčų ar keblumų, per skiltininką skautai gali prašyti vadovo

patarimo (jeigu vadovas yra kažkur šalia, arba paskambinę, arba išsiaiškinti iki

kitos sueigos).

Į pagalbą pridedu sueigos paruošimo planelį, kad nieko nepamirštume.


45/59


46/59


Vaikai turi begalę energijos, kur kaip d eguoni s, reikia tik uždegti maža ugnele, pavy zdžiu , ir nukreipti teisinga linkme. Skautų pasižadėjimo ir priesakų riboseduokite laisvę sumanymams atsakant į tris klausimus toje aplinkoje, kuriojeesate. Jei iš daugelių sumanymų gausis nors vienas – bus geras motyvuojantisir matomas rezultatas bandymams toliau.


47/59


Kaip matome, pareigų vykdymui skiltyje reikalinga papildoma medžiaga ir

priemonės. Tai gali būti:

Skilties knyga, kur yra: skilties narių aprašymai, lankomumo lapas,pažangumo lentelė, sueigų aprašymai (taip pat ir medžiaga iš skiltininko

kiekvienai sueigai), sueigų įvertinimo lapas, priedų rinkinis (byla suįsakymais; skilties protokolai; skilties raportai draugininkui; spaudospranešimai apie skiltį, draugovę, tuntą; žurnalisto iškarpų albumas);

Iždo knyga, kurioje yra: pajamų ir išlaidų lentelė (debeto ir kreditopavidalu), kvitų segtuvas, sąrašas ką reikia nupirkti;

Turto knyga;

Laužavedžio byla;

Ir tai, ko jums gali reikėti.

Kodėl yra gerai kaupti suei gos paruošimo lapus ir rašyti įvykdytų sueigų

aprašymus? Nes po metų iš to bus gerų idėjų naujoms sueigoms.

Kaip skatinti tobulėti kiekvieną savo pareigoje? Atsakymas senas kaip pasaulis

– varžybos arba būti geresniam. Pvz. geriausias skilčių ūkvedys per pusmetį

pradeda atlikti visos draugovės ūkvedžio pareigas. O geriausias draugovės

ūkvedys – tunto ūkvedžio pareigas. Sugalvokite įvairiausių sąlygų, konkursų,

kad skiltis varžytųsi tarpusavyje.

Geras pareigų atlikimas leidžia skilčiai veikti kaip autonomiškas vienetas, kur

reikalui esant visada yra sprendimas (pvz.: reikia žygio – yra kas visada

pasiruošęs keliauti ir pasiūlyti įdomų maršrutą, arba jeigu reikia pasirodymo

stovyklos laužui – tai tri jų skilčių laužavedžiams tik tereikia greitai sudėlioti

pasirodymus, kurias jų skiltis turi savo arsenale, arba jeigu reikia budėtistovyklos virtuvėje, tai eina visa skiltis ir virėjas visiems iškart duoda tikslius

nurodymus ką daryti ir kaip, ir turint rūpestingą bibliotekininką visada bus

galima sužinoti iškart kažką įdomaus iš „milijono“ informacijų ir t.t., nes visko

gyvenime nespėsi – o kiekviena gerai atlikta pareiga, tai savotiškas gerų

dalykų „filtras“ iš pasaulio aplink tave).


48/59


Ir dar kaip grupė su savo vidine kultūra, skautai savo skiltyje gali kitaip

įvardinti pareigas ir tai yra normalu (pvz. skiltininkas – bosas, iždininkas –

bankas, ūkio vedėjas – šykštuolis, iškylų vedėjas – turistas ir t.t.).


49/59


9 SKILTIES TRADICIJOS

Metų planas

Yra tokia tradicija, kad metų eigoje kartą ar du kartus daryti sueigą su skiltimi,

kad sukurtų metų veiklos planą. Tai geras būdas išskirstyti patyrimo laipsnių

programą ir įvairių sumanymų per sueigas ir numatyti ko gali reikėti

pasiruošiant išvykoms, ar stovykloms. Tam planavimui gali būti skirta net visa

diena – toks protų-štormas. Jame labai bus naudinga skilties knyga su

senesniais sueigų paruošimo planais ir įvykdytų sueigų aprašymais. Tai geras

šaltinis naujiems idėjoms.

Gairelė

Užtarnauta gairelė – kaip dar vienas skilties narys. Tik ji vaikščioti negali ir ja

visada reikia pasirūpinti, kad ji visur dalyvautų.

Skilties vardas

Idėjos skilties vardams pagal gyvybių savybes.Gyvenimo

erdvė: oras/žemė/vanduo

Plėšrūnas/žolėdis

Sezoninis/

dieninis/

naktinis

Klajojantis/

apsistojęs Giminė Pavadinimas

O / Ž / V P / Ž S / D / N K / A V/ M

O P S K V Vanagai

O P S K V Pelikanai

O P S K M Pempės

O P S A V Šikšnosparniai

O P S A V Baubliai

O P S A V Garniai

O P S A V Tulžiai

O P S A V Bitininkai

O P S A V Žalvarniai

O P S A V Kukučiai

O Ž S A V Kikiliai


50/59


51/59


O Ž S A M Lakštingalos

O Ž S A M Devynbalsės

O Ž D K V Vieversiai

O Ž D K V Strazdai

O Ž D K V Laukiai

O Ž D K V Kolibriai

O Ž D K V Kovai

O Ž D K V Tukanai

O Ž D K M Madagaskarinės vištelės

O Ž D A V Stručiai

O Ž D A V Kurtiniai

O Ž D A V Tetervinai

O Ž D A V Vieversiai

O Ž D A V Žvirbliai

O Ž D A V Kėkštai

O Ž D A M Gegutės

O Ž D A M Zylės

O Ž D A M Kuosos

O Ž D A M Kurapkos

O Ž D A M Papūgos

O Ž D A M Šarkos

O Ž D A M Varnos

O Ž D K V Lyrauodegiai

O Ž D K M Avocetės

O Ž D K V Audrašaukliai

O Ž D A V Kazuarai

Ž P S K V Barsukai

Ž P S K M Tigrės

Ž P S A V LokiaiŽ Ž S A V Bebrai

Ž P S A M Meškos

Ž P D K V Gepardai

Ž P D K M Lūšys

Ž P D A V Liūtai

Ž P D A M Panteros

Ž P N K V Vilkai

Ž P N K M Koalos


52/59


Ž P N A V Lapinai

Ž P N A M Lapės

Ž P N A M Ūdros

Ž P N A M Vandeniniai kirstukai

Ž Ž S K V Burundukai

Ž Ž S K M Pandos

Ž Ž S A V Sifakai

Ž Ž S A M Voverės

Ž Ž D K V Briedžiai

Ž Ž D K M Stirnos

Ž Ž D A V Avinai

Ž Ž D A M Ožkos

Ž Ž N K V Ežiai

Ž Ž N K V Hipopotamai

Ž Ž N K M Kusulapė

Ž Ž N A V Vombatai

Ž Ž N A M Pievinės pelėnės

V P S K V Krokodilai

V P S K V Rykliai

V P S K V Aštuonkojai

V P S K M Orkos

V P S K M Salamandros

V P S A V Jūriniai vėžliai

V P S A M Silkės

V P S A M Žuvėdros

V P D K V Delfinai

V P D K V Ruoniai

V P D K V Ančiasnapis

V P D K V RykliaiV P D K M Medūzos

V P D K M Lydekos

V P D A V Ešerys

V P D A M Kašalotės

V P N K V Ūsoriai

V P N K V Ešeriai

V P N K V Vėpliai

V P N K V Rykliai


53/59


V P N K M Šamės

V P N K M Piranijos

V P N K M Medūzos

V P N K M Lydekos

V Ž N K V Vijūnai

V P N A M Vandeniniai kirstukai

mokomės skautiškai: geros vertybės, naudingi įgūdžiai ir draugai visam gyvenimui

Documents