melioracijos sistemomis rūpinasi patys

Reklama, skelbimai – tel./faksas 51381,

el. p. [email protected] [email protected]

ISSN 1392 - 8287

2014 m. birželio

KETVIRTADIENISNr. 66 (9179)

Kaina 1,60 Lt

12DarbasPASVALIO RAJONO LAIKRAÐTIS Leidþiamas nuo 1949 m. sausio 4 d.

Orai

Tai dienai

Birželio 14 d.9.30 val. – motociklininkai

kviečia miestelėnus į šventę.10 val. – Lietuvos Respublikos

valstybinės vėliavos iškėlimas prie Laisvės paminklo. Gedulo ir vilties dienos paminėjimas.

11 val. – sportinės varžybos mokyklos sporto salėje ir stadione: krepšinis, tinklinis, futbolas, virvės traukimas, smiginis, šaudymas.

16 val. – dokumentinio filmo „Saločiai“ demonstravimas miestelio kultūros centre.

17 val. – motociklininkų paradas miestelio gatvėmis.

17.30 val. – „Drandalietų“ var-žybos mokyklos stadione, žaidimai ir atrakcionai šeimoms, sporto varžybų nugalėtojų apdovanojimas miestelio parke.

21 val. – jaunimo grupės „Tau-tinis brandas“ koncertas.

22 val. – lazerių šou, diskoteka.

Birželio 15 d.9 val. – traktorių paradas

miestelio gatvėmis ir gyventojų kvietimas į šventę.

10 val. – Lietuvos Respublikos valstybinės vėliavos iškėlimas prie Laisvės paminklo.

11 val. – šv. Mišių auka už Saločių miestelį ir jo žmones Saločių Šv. Juozapo bažnyčioje. Šv. Mišias aukos J.E. Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas, SJ; giedos Saločių Šv. Juozapo para-pijos jungtinis choras ir Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademi-jos vyrų choras „Kariūnas“.

13 val. – Saločių miestelio 500 metų jubiliejinio akmens, vėliavos ir herbo palaiminimas, Saločių himnas. Šventinė eisena į parką ir lėktuvų pasirodymas. Dalyvaus pučiamųjų orkestras „Pajiešmenių BRASS“.

Saločių parke birželio 15 dieną:13.30 val. – dalyvių registracija ir šventinių ženkliukų „Saločiams

500“ įteikimas.14 val. – svečių sveikinimai, šventiniai fejerverkai iš patrankos,

koncertinė programa: dalyvauja Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademi-jos vyrų choras „Kariūnas“, Saločių Antano Poškos vidurinės mokyklos moksleiviai, kapela „Tindiriuška“, kultūros centro saviveiklininkai.

16–18 val. – Parodų Saločių Antano Poškos vidurinėje mokykloje (II aukštas) lankymas.

16 val. – vaišės pavėsinėje prie švediško stalo. Dokumentinio filmo „Saločiai“ demonstravimas parko oloje.18 val. – knygos apie Saločius pristatymas.19 val. – ansamblio „Jonis“ koncertas. Šventinis laužas.

Rytoj, birželio 13 d., 16 val., Pasvalyje – Antaninių kermošius ir sendaikčių turgelio atidarymo šventė!

Renginys vyks aikštelėje prie Pas-valio specialiosios mokyklos stadiono.

Pasvaliečių ir miesto svečių lauks:saldus Antaninių kermošius;netradicinės varžybos ir žaidimai

(bus galima laimėti vertingų prizų);spalvingas vasaros madų šou

(bus demonstruojamos suknelės, su-kurtos iš augalų).

Susirinkusius linksmins Vaškų liaudiškos muzikos kapela.

Veiks sendaikčių turgelis – parduokit, mainykit, dovanokit... ir ūkininkų turgelis – bus prekiaujama sodo ir daržo gėrybėmis (už prekybą turgelyje mokestis neimamas).

Organizatoriai kviečia visus rajono žmones, o pirmiausia – visus Pasvalio krašto Antanus ir Antaninas: jiems bus patikėta perkirpti simbolinę turgelio atidarymo juostelę. Taip pat malo-niai laukiami visi, norintys parduoti, pirkti, mainytis ar dovanoti jiems nebereikalingus, o kitiems malo-nia staigmena galinčius tapti daik-tus – knygas, kolekcines monetas, ženklelius, laikrodžius, šviestuvus, sta-lo įrankius, indus, vazas, buities rakan-dus, papuošalus, suvenyrus, žaislus ir kitas mielas smulkmenas. Galima atnešti ir vienetinius savo rankų darbo gaminius, taip pat savo sode ar darže išaugintas gėrybes. Nepageidaujama tik masinė komercinė prekyba naujo-mis prekėmis, padėvėtais rūbais ir pan.

Jei po dengtu prekystaliu visi prekeiviai nesutilptų, prekes bus galima išdėlioti ant savo atsivežtų patiesalų – tai įprasta visuose sendaikčių turgeliuose.

Šventės globėjas – Seimo narys Antanas Matulas.

Organizatorius – Pasvalio kultūros centras. Renginys nemokamas!

„Darbo“ inf.

Antaninių kermo-šius kviečia ir į sendaikčių turgelį

Skirti pakankamai lėšų melio-racijos statinių priežiūrai valstybė nebepajėgia jau seniai. Todėl prieš šešerius metus valdžios priimtas sprendimas nusimesti dalį nepake-liamos naštos dovanojant drenažo sistemas melioruotų laukų naudoto-jams, iš tikrųjų nieko nenustebino. Daug kur tinkamai nebefunkcionavęs drenažas nebuvo itin vertinga dovana ir žemdirbiams tik pridėjo papildomų rūpesčių. Buvo aišku, kad savo jėgomis, be niekieno paramos, rekon-struoti susidėvėjusių drenažo sistemų

ūkininkai nepajėgs. Nes kur padėti pinigus jiems ieškoti tikrai nereikėjo, nevėluodami jie turėjo pervedinėti nustatytas sumas už išsimokėtinai įsigytus traktorius, kombainus, kitą žemės ūkio techniką, taip pat laiku atsiskaityti už pasistatytus sandėlius bei kitus ūkinius pastatus ir pan. Prasidėjus sunkmečiui ne vie-nas ūkininkas suabejojo ar pavyks įvykdyti tokius įpareigojimus.

Žemdirbiams neliko nieko kito kaip tik burtis į melioracijos statinių naudotojų asociacijas, teikti paraiškas pagal priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtros ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ tikintis, kad parengtiems projektams bus pritarta ir bus skirtas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Nauda – akivaizdiPasvalio rajone viena iš pirmųjų

tokią asociaciją sukūrė Nečionių kai-mo ūkininkai: penketą melioruotos žemės savininkų bei naudotojų vie-nijanti organizacija pirmąją paraišką pateikė 2011 metais. Melioracijos sistemų rekonstrukcijos projektas baigtas įgyvendinti pernai. Kaip teigė minėtos asociacijos, pasivadinusios „Pelikanu“, pirmininkas Aurimas Jur-gaitis, įgyvendinto projekto vertė siekė beveik 1,1 mln. litų. Už šias lėšas buvo rekonstruotos drenažo sistemos devyniuose laukuose, užimančiuose nuo 4 iki 17 hektarų. Bendras nusausintos žemės plotas sudarė apie 80 hektarų. Įgyvendinant projektą paklota apie 40 km naujų sausintuvų, pakeista 6,5 km vandens rinktuvų, renovuota keliolika filtrų bei pralaidų.

Anot A. Jurgaičio, atliktų darbų nauda – akivaizdi. „Melioracija mūsų kaimo apylinkėse vyko dar sovietmečiu, apie 1970-uosius. Laukus sausinę melioratoriai kolūkių pirmininkams bei tarybinių ūkių direktoriams garantuodavo, kad drenažo sistemos nepriekaištingai veiks maždaug 25 metus. Taigi ne-verta stebėtis, jog dauguma jų savo amžių jau atgyveno. Ne viename lauke pavasarį ar rudenį telkšo net iki pusantro hektaro plotą užimančios balos, beje, neišdžiūstančios ir vasarą. Jose plaukiojančios laukinės antys, žąsys ar gulbės – gal ir gražu. Bet norėtųsi optimaliai panaudoti visus laukus. Juk tose, gan didelį plotą užimančiose balose, niekas neauga“, – kalbėjo „Pelikano“ pirmininkas.

Laukia dar vienas projektasBeje, melioracijos sistemų

naudotojų asociacijai priklausantys Nečionių kaimo ūkininkai iš viso naudoja beveik 500 ha dirbamos žemės. Maždaug pusė jos – nuosava. Likusi – nuomojama. Stambiausio „Pelikano“ nario – ūkininko Petro Jurgaičio – nuomone, šiuo metu

taikoma žemės ūkio vandentvarkos projektų finansavimo tvarka anaiptol nėra tobula. „Vieno hektaro sausini-mo sistemų rekonstrukcijai skiriamos paramos suma negali viršyti 12 tūkst. litų. Kadangi laukų būklė būna gan

įvairi, šis limitas dažnai viršijamas. Jei dalyje lauko sausinimo sistemos nepavyks rekonstruoti, to ploto ar-timiausius penkerius metus kitoje paraiškoje nebebus galima nurodyti. Net ir tuo atveju, jei jame drenažas visiškai nustotų veikti“, – svarstė P. Jurgaitis.

Melioracijos statinių naudotojų asociacija „Pelikanas“ pernai pateikė dar vieną paraišką dėl sausinimo sistemų rekonstrukcijos. Kaip teigė A. Jurgaitis, naujo projekto vertė siekia beveik 750 tūkst. litų. Jį įgyvendinus, melioracijos siste-mos būtų rekonstruotos apie 60 ha plote. Deja, dėl netikėtai įstrigusio finansavimo, melioratoriai pradėti darbų kol kas negali. „Neprarandame vilties ir tikimės, jog artimiausiu metu „ledas pajudės“. Juk Europos Sąjungos struktūriniai fondai yra solidžios institucijos. Esant nuolatiniam lėšų trūkumui, niekas jų nebūtų ir įkūrę“, – svarstė A. Jurgaitis.

Nereikia praleisti galimybėsBeje, „Pelikano“ vadovą labiau

stebina Pasvalio rajono ūkininkų pasyvumas teikiant paraiškas pa-gal priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“. Juk melioraci-jos statinių naudotojų asociacijai įkurti užtenka trijų ūkininkų. Pro-jekto parengimo išlaidas apmoka savivaldybė. Projektą įgyvendinant, savo lėšų žemdirbiui leisti netektų.

Rekonstruoti sausinimo sistemas vis tiek reikės. Ir kuo toliau – tuo dažniau.

Vido DULKĖS nuotraukos

Melioracijos sistemomis rūpinasi patys

Edvardas BALČIŪNAS

Į melioracijos statinių naudotojų asociaciją susibūrusių Nečionių kaimo ūkininkų laukuose tokių neišdžiūstančių balų dar yra ne viena.

„Pelikano“ pirmininkas A. Jurgaitis neabejoja melioracijos įrenginių rekonstrukcijos nauda.

Ilgai laikęsis gan aukštas serga-mumo virusinėmis ligomis lygis pas-taruoju metu pastebimai sumažėjo. Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis, birželio 2–9 die-nomis Pasvalio rajone užregistruoti 65 ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos atvejai. Dažniausiai (50 atvejų) ši liga diagnozuota vaikams.

Sergamumo lygis mūsų rajone buvo beveik toks pat, kaip apskri-ties vidurkis ir siekė 24,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Prieš porą savaičių sergančiųjų buvo beveik dukart dau-giau (99 atvejai), o sergamumo lygis viršijo 37 atvejus 10 tūkst. gyventojų. Kadangi dažniausiai į medikus dėl ūminės viršutinių kvėpavimo takų in-fekcijos kreipdavosi vaikai, statistinių rodiklių pagerėjimui reikšmės turi ir jau prasidėjusios moksleivių atostogos.

Tiesa, praėjusią savaitę užregis-truotas 1 gripo atvejis. Susirgęs pas-valietis gydomas Panevėžio apskrities infekcinėje ligoninėje.

„Darbo“ inf.

Susirgimųperšalimo ligomis aiškiai sumažėjo

Tremtiniams atmintiBirželio 13 d., penktadienį, 12

val. prie paminklo (Stoties gatvėje) Tremtiniams atminti Gedulo ir vilties dienos minėjimas „Kelias į nežinią“.

Pasvaliečiams!Birželio 14 d., šeštadienį, 12

val. Pasvalio šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje aukojamos šv. Mišios Gedulo ir vilties dienai paminėti. Po jų eisime prie Tremtinių paminklo senosiose kapinėse ir prisiminsime tragiškai sunkią tremtinių dalią, trėmimų baisumus.

Pasvalio tremtinių taryba

Šiandien oras sušils iki + 20 C.Debesuota su pragiedruliais,

galimas trumpas lietus.Vėjas besikeičiančios kryp-

ties, 4–7 m/s.Penktadienio naktį – apie +13

C, dieną – iki 21 laipsnių šilumos.Debesuota su pragiedruliais,

lietus.Vėjas vakarų, šiaurės vakarų,

3–6 m/s.

2 p. Darbas 2014 m. birželio 12 d. Nr. 66 (9179)

Šiaurės Lietuvos žemdirbiai, kaip žinome, patyrė didelių nuostolių dėl žuvusių didžiosios dalies žieminių kviečių ir rapsų pasėlių. Pavasarį sėją beveik visuose žieminių laukuose teko pakartoti. Tad Pasvalio, kaip ir kitų kaimyninių rajonų ūkiuose šiemet 80 proc. plotų užima vasa-rojus. Į jį sudėtos visos ūkininkų viltys. Pažangiausias auginimo technologijas taikantys žemdirbiai džiaugiasi, kad jų pasėliai šiuo metu atrodo tikrai puikiai. Jeigu gamta leis, tikimasi gero derliaus.

O dabar dar reikia atlikti nemažai darbų, kad jį užaugintume.

Daug vertingų patarimų, kaip prižiūrėti pasėlius, galėjo išgirsti Pasvalio rajono žemdirbiai, pa-kviesti į ūkininko Vydo Gabriūno ūkyje, Ramužių kaime, vykusią lauko dieną, kurią surengė AB „Linas Agro“. Į renginį atvyko bendrovės rinkos plėtros vadovė Lina Mikaliūnaitė, agrotechnologijų plėtros vady-bininkas Andrius Lukoševičius, vadybininkė-konsultantė Pasvalio rajonui Kristina Palilionienė, taip pat BASF kompanijos agrono-mas konsultantas Aleksandras Voitkevičius.

Vasarojų saugokime nuo ligųJau 22 metus ūkininkaujantis

V. Gabriūnas dirba beveik 800 ha žemės. Augina visas pagrindines prekines augalininkystės kultūras – žieminius rapsus, vasarinius ir žieminius kviečius, miežius, žirnius. Šiemet praktiškai visi žieminiai au-

galai, o jų buvo pasėta net 500 ha, iššalo, liko tik 17 ha rapsų. Todėl ūkyje visas dėmesys skiriamas vasarojui – kviečiams, miežiams, žirniams, yra pasėta ir pupų bei vasarinių rapsų.

Didžiausius plotus ūkyje užima vasariniai kviečiai. Ūkininkas pa-sakoja, kad ankstesniais metais jie dideliu derlingumu neišsiskirdavo, – jeigu būdavo prikuliama iki 5 t/ha, džiaugtasi, kad neblogai. Tuo tarpu žieminiai kviečiai vidutiniškai sub-randindavo ir 7 t/ha, iš rekordinių laukų – daugiau kaip po 8 t/ha.

Paklaustas, kokias auginimo technologijas taiko savo laukuo-se, pasvalietis juokauja, kad technologijas pirmiausiai taiko Dievas, o tik po to – žemdirbys... Todėl ūkininkas stengiasi rinktis ekonomiškus trąšų ir pesticidų panaudojimo variantus.

Agrotechnologijų specialistų nuomone, norint pasiekti maksimalių vasarinių kviečių derlingumo rezultatų, jiems turi būti taikomos tokios pat auginimo technologijos, kaip ir žieminiams. O tai reiškia – būtinas gausus tręšimas pagrindinėmis maisto medžiagomis, taip pat mikroe-lementais, efektyvi apsauga nuo piktžolių, kenkėjų ir ligų.

Įvertinęs ūkininko vasarinių kviečių pasėlį A. Lukoševičius pastebėjo, kad jame formuosis nemažas derlius, tačiau norint, kad jis užaugtų, pasėliui dar reikės skirti dėmesio. Labai efektyvu au-galus pamaitinti per lapus makro- ir mikroelementų trąšomis, tokio-mis, kaip Bratan Foliar ir Oligo

Brava javams. Jais nupurškę, būsime garantuoti, kad augalams nieko netrūks, ir javai sugebės užauginti pilnaverčius grūdus.

Jeigu norime užauginti maksi-malų derlių, per visą vegetaciją turime išsaugoti sveikus vasarinius kviečius. Todėl A. Lukoševičius pa-taria, fungicidais juos purkšti du, o dar geriau – tris kartus. Kai vasariniai kviečiai išleidžia paskutinį - vėliavinį lapą, rekomenduojama panaudoti labai efektyvų fungicidą Viverda, kuris apsaugo javus nuo pagrindinių ligų ir turi švelnų žalinimo efektą. Trečią kartą būtinai purškiama ant varpos, kai javai pradeda žydėti. Tikslas – apsaugoti nuo fuzariozės ir varpų septoriozės, priešingu atveju neturėsime kokybiškų grūdų. Šiuo atveju tinka fungicidai Orius, Ju-ventus.

Fungicidas Viverda, pasak A. Lukoševičiaus, labai gerų rezultatų duoda ne tik kviečių, bet ir miežių pasėliuose. Patirtis parodė, kad efektyvu ir ekonomiška fungicidą

purkšti du kartus po 0,6 l/ha. Tai apsaugo miežius nuo pagrindinių ligų, išlaikome sveiką augalą, ir būna garantuotas didesnis kaip 1 t/ha der-liaus priedas.

Rapsus puola kenkėjaiV. Gabriūnas šiemet pasėjo 150

ha vasarinių rapsų. Pasvalietis tei-gia, kad buvo nutaręs jų visiškai nebeauginti, tačiau šiemet neišlikus žieminiams, vėl teko pasisėti didesnį plotą vasarinių.

Ūkininkas pasiskundė, kad vie-name lauke pridygo labai daug garstukų, kurie dabar konkuruoja su rapsais. Tiesa, nupurkšta herbicidu, todėl jie greitai turėtų sunykti. Ant garstukų butonų jau tupi nemažai žiedinukų, kurie vėliau persikels ir ant rapsų. Todėl reikės naudoti in-sekticidus. Specialistai pataria rink-tis sisteminius preparatus Plenum, Proteus, taip pat naują Mospilan, kurie šiuo metu iš rinkoje siūlomų produktų yra vieni efektyviausių. Kartais naudojamas ir žinomas kon-taktinis insekticidas Karate Zeon. Įprasta planuoti du purškimus insek-ticidais, o esant labai didelei kenkėjų invazijai, galimas ir trečiasis.

Pradėjo auginti pupasŠiemet ūkininkas pirmą kartą

pasėjo keliolika hektarų pupų, nes nori ir jas įvesti į sėjomainą. Ateityje V. Gabriūnas planuoja auginti po šimtą ir daugiau hektarų pupų. Jų auginimo technologijų klausimais ūkininkas konsultuojasi su „Linas Agro“ vadybininkais, kurie pateikia daug naudingų patarimų.

Lauko dienos metu įvertinęs

pasvaliečio pupų pasėlį A. Lukoševičius sakė, jog laukas tikrai gražus. Piktžolės išnaikintos, ligų požymių ant augalų kol kas taip pat nesimato. Tačiau vėliau, pupoms pradėjus žydėti, reikia naudoti fungicidą, kuris apsaugotų besiformuojantį derlių iki jo brandos. Pupoms, kaip ir žirniams, registruo-tas efektyvus fungicidas Signum, 1 l/ha.

Kartu su fungicidu vertėtų išpurkšti ir mikroelementų, kurie labai svarbūs pupų būsimam derliui užauginti. Taip pat būtina nepamiršti insekticidų, nes pasėliuose jau yra amarų.

„Linas Agro“ Pasvalio elevato-rius jau pasiruošęs priimti derlių

Atėjus šiltiems birželio orams, vasariniai augalai sparčiai vysto-si, ir javapjūtė tikrai ne už kalnų. Ūkininkas V. Gabriūnas sako, jog jam daugiausiai įtampos kelia laiko-tarpis, kai derlius dar lauke, o jį nuėmus ir suvežus į sandėlius, jau kur kas ramiau. Galima neskubant ieškoti pirkėjų ir laukti palankiausių rinkos kainų.

Rajono žemdirbiai užaugintą derlių gali patogiai vežti į AB „Linas Agro“ Pasvalio elevatorių, įsikūrusį šalia miesto esančiame Vienkiemių kaime ir šiemet veikiantį jau ketvirtą sezoną. Pernai elevatoriuje buvo pa-didintos grūdų talpos, įrengta antroji priėmimo duobė. Todėl dabar čia iš viso telpa net 18 tūkst. t, tuo pat metu galima priimti dvi skirtingų rūšių kultūras, pavyzdžiui, rapsus ir kviečius. Dėl to labai paspartėjo priėmimas, mažėja eilių susidarymo

tikimybė. Atvežę derlių ūkininkai gali greičiau išsikrauti ir vykti kito reiso. AB „Linas Agro“ vadybininkė-konsultantė Pasvalio rajone Kristina Palilionienė sako, kad jau šiuo metu naujojo derliaus priėmimui eleva-torius visiškai pasiruošęs. Čia bus priimami rapsai, kviečiai, miežiai, kvietrugiai, rugiai ir žirniai.

Pupas – į Nakiškių sandėlįŠiemet Pasvalio rajone labai

padidėjo pupų plotai. Pavasarį jų pasisėjo net tie žemdirbiai, kurie anksčiau šių ankštinių augalų neau-gindavo. Pupomis ūkiai paįvairina sėjomainas, ankštiniai augalai page-rina dirvą, palieka joje azoto.

O pupas ne pirmus metus augi-nantys ūkininkai teigia, kad iš visų augalininkystės kultūrų, vertinant pagal rinkoje esančias supirkimo kainas ir investicijas į hektarą, šiuo metu labiausiai apsimoka auginti būtent jas. Taip susiklostę, kad pupos paprastai superkamos maždaug 100 Lt/t brangiau negu žirniai. Be to, jų derlingumas, lyginant su žirniais, taip pat būna didesnis. Nelygu, taikomos technologijos ir augintojo patirtis, iš hektaro galima užauginti 4-6 t pupų.

Pasvaliečiams ir aplinkinių rajonų (Panevėžio, Pakruojo, Šiaulių) žemdirbiams šį sezoną bus labai pa-togu pupų derlių vežti į Gruzdžių malūno Nakiškių sandėlį, kuriame „Linas Agro“ planuoja jas priimti. Pasak K. Palilionienės, bus priima-mas net ir nedžiovintas pupų derlius, kitaip pasakius, tiesiai nuo kombai-no. Taigi pupas į Nakiškių sandėlį drąsiai galės vežti ir tie augintojai, kurie neturi džiovyklų, ir patys ne-gali jų išdžiovinti. Tai – tikrai labai patogu.

„Linas Agro“ ūkininkams sutei-kia palankias derliaus pardavimo galimybes. „Praktiškai ištisus me-tus sudarome derliaus pirkimo-pardavimo sutartis. Galimi įvairūs variantai. Pavyzdžiui, ūkininkai gali nemokamai saugoti grūdus ir rapsus elevatoriuje iki gruodžio 20 d., nefiksuodami kainos. Pardavimo kainą galima patvirtinti tuo metu, kai augintojui ji atrodo palankiausia. Parduodantiems derlių žemdirbiams į kreditą gali būti teikiamos trąšos, pesticidai ir sėklos. Visa tai, beje, pasvaliečiai gali pasiimti atvykę į elevatorių, nes čia taip pat įrengti trąšų ir pesticidų sandėliai.

Visais pesticidų, trąšų, sėklų užsakymo ir tiekimo, taip pat grūdų pardavimo klausimais žemdirbiai gali kreiptis į „Linas Agro“ vadybininkę-konsultantę Kristiną Palilionienę, tel. 8 611 27 262.

AB „Linas Agro“ informacija

Lauko dienoje – pasėlių priežiūros patarimai

AB „Linas Agro“ Pasvalio eleva-torius jau pasiruošęs naujojo der-liaus supirkimo sezonui. Bendrovės vadybininkė-konsultantė Pasvalio ra-jone Kristina Palilionienė sako, kad čia vienu metu bus galima priimti dvi skirtingas kultūras, nes yra dvi priėmimo duobės.

Pasvalio r. ūkininko Vydo Gabriūno (dešinėje) vasarinių kviečių pasėlį „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadybininkas Andrius Lukoševičius įvertino kaip tikrai puikų. O norint išsaugoti sveikus augalus ir ateityje, būtinai reikės panaudoti fungicidus. Vienas efektyviausių būtų Viverda.

Meteorologai prognozavo, kad šiemet gegužė bus vienas iš šilčiausių metų mėnesių. Tačiau šiandien matome, jog jis smarkiai nesiskyrė nuo ankstesnių. Biržų meteorologinės stoties duomenimis, vidutinė praėjusio mėnesio temperatūra mūsų krašte siekė apie 13 laipsnių šilumos. Taigi buvo tik maždaug laipsniu aukštesnė už įprastą daugiametę.

Kaip teigė Biržų meteorologinės stoties direktorius Bronius Medinis, vasariškai šilumai įsitvirtinti sutrukdė gegužės pradžioje dažnai lankydavęsi pavasarinės šalnos. Tik dėl jų pirmasis mėnesio dešimtadienis buvo gan vėsus. Jo vidutinė oro temperatūra tesiekė apie 8 laipsnius šilumos arba buvo pora laipsnių mažiau nei įprasta tuo metu.

Antrasis dešimtadienis buvo jau pastebimai šiltesnis. Jo vidutinė oro temperatūra siekė apie 14 laipsnių šilumos, o trečiąjį sulaukėme ir

vasariško karščio. Tiesa, neilgam – tik trejetui dienų, kai kepino maždaug 30 laipsnių karštis. Tad paskutinį mėnesio dešimtadienį vidutinė oro temperatūra pakilo beveik iki 17 laipsnių šilumos ir buvo maždaug 4 laipsniais aukštesnė nei įprasta.

Anot B. Medinio, karščio bangą atnešė pietų vėjas iš Turkijos. „Karšto oro masė slinko per Ukrainą, Baltarusiją ir Rusijos šiaurės vakarų dalį. Sankt Peterburge ir Archangelske sušilo net iki 33 laipsnių. Kaip reikėjo tikėtis, slenkantį karštį lydėjo juodi debesys. Todėl nereikia stebėtis, kad susidūrę su šaltu oru, jie pratrūko ne tik smarkiu lietumi bei kruša, bet ir sukėlė smarkius viesulus ar net škvalą, nunešusį ne vieną skardinį stogą“, – aiškino Biržų meteorologinės stoties vadovas.

Per praėjusį mėnesį iškrito apie 68 mm kritulių. Tuo tarpu gegužės norma – 52 mm. Daugiau nei pusė kritulių nor-

mos užregistruota antrąjį dešimtadienį per minėtą audringą bei lietingą, porą dienų trukusį, laikotarpį. Mėnesio pa-baigoje beveik nelijo. Per 10 dienų iškrito tik 6 mm lietaus.

Birželio mėnesio vidutinė dau-giametė oro temperatūra mūsų krašte yra apie 16 laipsnių šilumos. Tačiau, nors dabar gan vėsu, prognozuo-jama, jog šis mėnuo bus mažiausiai pora laipsnių šiltesnis nei įprasta. „Mėnesiui įpusėjus, Lietuvą turėtų pasiekti ciklonas. Todėl maždaug apie Jonines prognozuojami šilti, bet lietingi orai. Taip įprasta, kad lietus būtinai turi prasidėti per šienapjūtę“, – svarstė B. Medinis.

Beje, daugiametė birželio kritulių norma mūsų krašte – apie 58 mm, aukščiausia užregistruota oro temperatūra – apie 33 laipsnius šilumos, žemiausia – apie 0.

„Darbo“ inf.

Birželis žadamas šiltesnis nei įprastaDeimantui Miliauskui Pasvalio

rajono apylinkės teismas paskyrė 1950 litų baudą, tačiau ji sumažinta trečdaliu. Ir įpareigojo ją sumokėti per dešimt mėnesių.

Praėjusių metų lapkričio 17-osios vakare kelyje Tetirvinai–Kiemėnai, Manikūnų kaimo teritorijoje, Deiman-tas Miliauskas vadeliojo arklinį vežimą tamsiuoju paros metu be atšvaitų, taip pat nevilkėjo ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais. Dėl to į vežimo galą atsitrenkė ta pačia kryptimi važiavęs automobilis „Opel Vectra“, vairuojamas Modesto Jankausko.

Eismo nelaimės metu buvo sužeisti du mažamečiai vežimo ke-leiviai.

Kaltinamasis Deimantas Miliaus-kas prisipažino, kad jo vadeliojamu arkliniu vežimu, ant kurio nebuvo jokių atšvaitų ar žibintų, o keleiviai

nedėvėjo jokių šviesą atspindinčių liemenių, važiavo namo iš Raubonių kaimo. Privažiavus beveik prie namų, į vežimo galą atsitrenkė automobi-lis. Visi keleiviai išgriuvo iš vežimo. Susižalojo jo posūnis ir podukra. La-bai gailisi dėl nelaimės.

Nukentėjusysis Modestas Jankaus-kas prisiminė, kad lapkričio 17-osios vakare, apie 21 val., jis automobiliu važiavo iš Pasvalio keliu Tetirvinai–Kiemėnai į namus. Buvo tamsus paros metas. Savo eismo juostoje pamatė kažką juodą, nesuspėjo sustabdyti ir automobiliu į jį atsitrenkė. Po smūgio sustojo. Išlipęs iš mašinos suprato, kad atsitrenkė į arkliu pakinkytą vežimą. Matė vyrą, moterį ir jų keturis vaikus. Dviem vaikams krentant iš vežimo skaudėjo sumuštas vietas, todėl pats iškvietė medikus ir policiją. Dėl su-gadinto automobilio ieškinio byloje atsisako. „Darbo“ inf.

Momelėnų gyventojui – bauda

sitinka.Lavėnų trupėje vaidina nuo

25-mečių iki šešiasdešimtmečių.Teatrų festivalyje „Lavėnai 2014“

koncertavo ir Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos gitaristai.

– Lavėnų globos namuose yra pasirodę ir gimnazijos folkloro ansamblis, ir gitaristai. Jaunimas jau įprato prie šių namų gyventojų. Pradžioje jaunimėlio kompanijai šių žmonių elgesys gal ir atrodo keistas, gal ir juokingas. Sakau, nesijuokit, nes nė vienas nežinome, kas su mumis gali atsitikti, kur galime atsidurti. Juk čia yra žmonių ir po įvairių traumų, – sako Sigitas Paliulis, dirbantis ir Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje.

Festivalyje taip pat pasirodė

Kupiškio socialinės globos namų trupė su Bruno Ferero spektakliu „Pa-

latos draugai“ (režisierius Rimgaudas Bražas), Skemų – lietuvių liaudies pasaka „Raudonkepuraitė“ (režisierė Nijolė Čirūnienė), Jotainių – prancūzų liaudies pasaka „Karalaitė ant žirnio“ (režisierius Bronius Baltrūnas), Jurdaičių – Kristijono Donelaičio „Metais“ (režisierė Nijolė Vaitkė), o globos namų pasirodymus užbaigė Pasvalio specialiosios mokyk-los spektaklis „Laumės verpėjos“ (režisierė Rasa Gailiūnienė).

Po pietų tradiciškai pakvies-tas svečių teatras. Panevėžio lėlių vežimo teatras žiūrovams dovano-jo labai gražų ir romantišką reginį Brolių Grimų pasakos motyvais „Meduolių trobelė“. Spektaklį atnau-jino režisierius Antanas Markuckis.



Režisierius Sigitas Paliulis prisipažįsta, kai pernai balandžio mėnesį Lavėnų socialinės glo-bos namų direktorius Edmundas Kriščiūnas pakvietė susipažinti su jų gyventojais, pradžioje šiurpuliukas per kūną nubėgo. Vienas žmogelis linguoja, kitas kažko susinervinęs, trečias su savimi linksmai tariasi... Buvo šiek tiek nejauku.

– Manyje įvyko kažkoks per-sivertimas ir aš sutikau dirbti su Lavėnų teatro trupe, – prisimena Sigitas Paliulis.

Taip jis pakeitė šviesaus atmini-mo režisierių Gintarą Kutkauską, kurio kūrybinė dvasia dar sklandė ir praėjusią savaitę vykusiame socialinės globos namų gyventojų dešimtajame teatrų festivalyje „Lavėnai 2014“. Šį kartą iš Lavėnų jis persikraustė į Pasvalio kultūros centro salę.

Puikiai prisimename, kaip su teatrų festivaliu būdavo organizuo-jamas ir giminių susitikimas. Kaip po šv. Mišių Lavėnų globos namų kieme visi iškilmingai žingsniuodavo į Kūtės teatro areną. Sename apgriu-vusiame tvarte, iš kurio likusios tik molio sienos, žiūrovai įsitaisydavo po atviru dangumi ant šiaudų ryšulių, apdengtų gūniomis, o improvizuotoje scenoje pasirodydavo teatro trupės.

– Nuo ko čia viskas prasidėjo? Gražinome, dailinome, grotas nukabi-nome, darbuotojai keitėsi, – prisiminė Lavėnų socialinės globos namų di-rektorius Edmundas Kriščiūnas. – Ir vieną dieną mūsų kolegė Birutė Beresnevičienė sako: „Mes gi nieko neveikiame, čia tokia rutina, mes tokie izoliuoti. Reikia kurti teatrą.“ Taip pradėjome vaidinti. Bet po pirmojo festivalio Birutė pabėgo... Ačiū Aukščiausiajam, kad pavyko prikalbinti Gintarą Kutkauską – didelį žmogų ne tik dvasia, bet ir stotu. Kaip paskui paaiškėjo, šis režisierius gerai žinomas ir visoje Lietuvoje, ir net Monake... Aišku, nenoriu nuvertinti kitų režisierių.

– Daugiau nei prieš dešimt metų lankiausi Kanadoje ir buvau pakvies-tas į neįgaliųjų teatrą. Jie ne tik vaidino, bet ir sutiko, aptarnavo savo kavinėje. Buvo graudu ir galvojau,

kad pas mus neįgaliems žmonėms tai nepasiekiama. Apie šį neįgaliųjų teatrą Gintarui parvežiau knygą. Ir po metų ar dvejų jis kažką panašaus

sukuria Lavėnuose, – pasakoja Seimo narys Antanas Matulas.

– Nuo tokių asmenybių kaip Gin-taras viskas ir prasideda. Daugelio čia susirinkusiųjų atmintyje – platūs Lavėnų laukai, Kūtės teatras ir praskrendanti tokia laisva dvasia, gera

nuotaika, – pripažįsta rajono meras Gintautas Gegužinskas, pasidžiaugęs, kad Lavėnų teatro idėja sėkmingai tęsiama.

– Jau pernai vasarą su Lavėnų globos namų artistais pastatėme pirmą spektaklį „Keleiviui...“, skirtą Gin-tarui atminti. Šių namų gyventojai jį tikrai prisimena, sako: „Ginte geras žmogus buvo“, – pasakoja režisierius Sigitas Paliulis.

Gintaras buvo perpratęs Lavėnų gyventojų psichologiją, sukūręs tam tikrų ritualų – oriai atvažiuoja mašina, artistai džiugiai pasitinka, tiesiog aplimpa. Tada Gintaras sustoja ir kiekvienam traukia po dovanėlę – kokį menką niekutį. „Aš ten taip pasikraunu“, – sakydavo...

Dar prieš prasidedant dešimtajam teatrų festivaliui „Lavėnai 2014“, dideliame ekrane keičiasi buvusių teatro švenčių vaizdai. Festivalio vedėjas Sigitas Paliulis prašo Gin-taro Kutkausko atminimą pagerbti tylos minute, ant kapo nešamos gėlės.

Festivalio dalyvius pasveikino gausus būrys svečių.

– Net pasimečiau, kad šiemet į mūsų teatro šventę atvyko trys Seimo nariai, – prisipažino Lavėnų

Jubiliejinis teatrų festivalis „Lavėnai 2014“ sukvietė į PasvalįAsta BITINAITĖ

Socialinės globos namų teatrų artistai rinkosi į Pasvalio kultūros centro salę.

Tylos minute pagerbiamas režisieriaus Gintaro Kutkausko šviesus atminimas, dešinėje – režisierius Sigitas Paliulis.

Lavėnų socialinės globos namų direktorius Edmundas Kriščiūnas prisiminė, kaip prieš dešimt metų kilo mintis rengti teatrų festivalį.

Koncertuoja Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos gitaristai.

Lavėnų globos namų teatro trupė pastatė Kazimiero Čiplio-Vijūno kūrinėlį „Naujokai“.

Artistai labai išraiškingi.

globos namų direktorius Edmundas Kriščiūnas.

O atvyko Seimo nariai Antanas Matulas, Povilas Urbšys ir Petras Narkevičius.

Parodytus spektaklius vertino komisija: Panevėžio lėlių vežimo teatro režisierius Antanas Markuckis, socialinės paramos ir sveikatos sky-riaus vedėja Ramutė Ožalinskienė ir Pasvalio kultūros centro koordinato-rius Evaldas Kondrotas.

Pirmoji Pasvalio scenoje pasirodė Lavėnų socialinės globos namų trupė, pasirinkusi Kazimiero Čiplio-Vijūno pjesę „Naujokai“.

– Mūsų trupėje vaidina dvylika artistų, nors pagal personažus galima pasikviesti ir daugiau įdomių tipažų, – pasakoja režisierius Sigitas Paliu-lis. – Spektaklį rinkomės visi kartu. Padainuojam „Reikia turėti draugą“, susikaupiam ir skaitom Čiplio-Vijūno „Vaidinimus sodžiui“. Rinkomės iš keturių kūrinėlių. Reikia nusileisti iki šių gyventojų lygio, iki jų būsenos, ir tada tapsi jų vedliu.

Taigi Lavėnų globos namų artistai pasirinko „Naujokus“ ir pradėjo svar-styti, kas ką galėtų vaidinti. Ir nuste-bino, kad jie mintinai išmoko gana daug teksto.

– Mes kartu diskutuojam, aptariam personažus. Lavėnų artistai turi savo pasaulį, savo mąstymą ir matymą. Jie turi savo charakterius, užsispyrimus, ritualus, kurių negalima pažeisti. O tekstus mokėsi po truputėlį, pradžioje

pasidėdavo „špargalkėlę“, juk niekur neskubam, laiko turim. Vis dėlto rei-kia nusistatyti tikslą, kada kur vai-dinsim, – pripažįsta režisierius Sigitas Paliulis.

Spektaklio „Naujokai“ premjerą balandžio 1-ąją parodė pačiuose Lavėnuose. Taip pat vaidino Vilniuje, Menų spaustuvėje, kur vyko neįgalių žmonių teatrų festivalis-konkursas „Begasas“.

– Lavėnų artistams ir visiems šios šventės dalyviams yra svarbu išvažiuoti, pakeisti aplinką. Todėl gal ir gerai, kad šiandien teatrų festivalis „Lavėnai 2014“ vyksta Pasvalyje. Mūsų artistai tuoj pasitempia, rimtai ruošiasi, kuo apsirengti, ką įsidėti, – pastebėjo Sigitas Paliulis. – Jie moka džiaugtis, išvažiavę dar ir draugų su-

Akmenės rajono ūkininkas Va-lius Ąžuolas minėjo, jog jau beveik dvidešimtį metų dalyvauja Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos veikloje. Deja, žemdirbių savivalda pastaruoju metu tik silpnėja. Žemės ūkio rūmai, kurie turėtų vienyti žemdirbiškas or-ganizacijas, patys jas skaldo. Todėl ir ŽŪR narių lieka vis mažiau.

– Jei kuri mokykla netektų dviejų trečdalių mokinių, tiek pat sumažėtų ir jos finansavimas, o galų gale tokią mokyklą tektų uždaryti. Gi Žemės ūkio rūmai šiandien gauna tokį pat finansavimą, kokį gaudavo tada, kai narių buvo kelis kartus daugiau, – stebėjosi ūkininkas.

Svečiui iš Akmenės rajono pritarė ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Pasva-lio skyriaus pirmininkas Vilhelminas Janušonis. Anot jo, Žemės ūkio rūmai šiandien daug politikuoja ir atstovauja ne visiems šalies žemdirbiams, nors jų paskirtis yra būtent tokia, o vienos partijos lyderiams. V. Janušonis ko-legas ūkininkus ragino tapti LŪS na-riais. Ši organizacija išsprendžia daug žemdirbiškų problemų, tad sumokėtas nario mokestis labai greit atsiperka.

Apie ūkininkų kreditavimo ga-limybes kalbėjo viešnios iš Žemės ūkio paskolų garantijų fondo ir ūkininkams kreditus teikiančio Medi-cinos banko Pasvalio filialo.

Išklausęs visus pasisakymus, Sei-

mo kaimo reikalų komiteto pirminin-kas Saulius Bucevičius patikino viską atidžiai užfiksavęs ir pasistengsiąs, kad kliuvinių žemdirbiams būtų kuo mažiau.

Ūkininkams optimizmo įkvėpė didelę darbo patirtį tarptautinėse žemės ūkio produktų kompanijose turintis, žemdirbiškus verslus JAV, Australijoje, Ukrainoje išbandęs kon-ferencijos svečias Arūnas Povilas Pa-liulis. Ilgą laiką gyvenęs užsienyje, į Lietuvą kartu su savo žmona – žinomo knygnešio ir pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjo Juozo Masiulio anūke Karolina Masiulyte-Paliuliene – verslininkas grįžo 1994 metais. Nors ir dabar daug laiko jis praleidžia užsienyje, tačiau mielai bendrauja su Lietuvos ūkininkais.

Anot A. Paliulio, pasaulinės mais-to krizės akivaizdoje žemdirbystė gali tapti labai pelningu verslu. Tik reikia būti pasiruošusiam laiku reaguoti į nuolat besikeičiančias žemės ūkio produktų kainas ir rinktis pelnin-giausias kultūras. „Gyventojų pa-saulyje kasmet daugėja, o ariamų žemių, priešingai – mažėja. Todėl, užuot skatinusi traukimąsi iš žemės ūkio sektoriaus, valstybė turėtų di-dinti savo piliečių motyvaciją vers-tis žemdirbyste. Gaila, kad Lietuvos ūkininkams tenka kovoti ne tik su ekonominėmis krizėmis, gamtos negandomis, bet ir su neteisybėmis. Tad būkit vieningi ir stiprūs“, – linkėjo svečias.



Saločiuose surengtoje konferen-cijoje apie 2014–2020 metų laikotar-piu numatomą Europos Sąjungos ir nacionalinę paramą Lietuvos žemdirbiams dalyvavęs buvęs žemės ūkio ministras, Seimo narys Kazys Starkevičius apgailestavo, jog vis dar nėra patvirtinta minėto laikotarpio Europos Sąjungos para-mos Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai programa. Tarkim, Latvijos žemdirbiai paraiškas dėl naujojo laikotarpio paramos galės teikti jau nuo liepos pradžios. Deja, Lie-tuva nuo kaimyninės šalies tempų gerokai atsilieka.

– Mūsų šalies Žemės ūkio ministerija šiai programai rengti samdė svetimą kompaniją, kuriai sumokėjo kelis šimtus tūkstančių litų, nors pati ministerija turi puikių specialistų. Tuo įsitikinau, kai dar pats dirbau ministru, – sakė Kazys Starkevičius. – Manau, kad per pusantrų metų, praėjusių nuo to laiko, savo kvalifikacijos mi-nisterijos specialistai neprarado. Jei programą būtų rengę jie, ne tik darbai eitųsi sparčiau, bet ir labiau būtų patenkinti žemdirbių lūkesčiai. Pasigedome programos rengėjų kontaktų ir su Seimo Kai-mo reikalų komitetu.

Beveik milijardu mažiauIš tiesų apie paramą jauniesiems

ūkininkams konferencijoje kalbėjęs Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Pupius konkrečius atsakymus turėjo toli gražu ne į visus žemdirbių klausimus.

Nelinksma žinia, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos biudžetas, palyginus su 2007–2013 metais, sumažėjo 14 proc. (beveik milijardu litų) ir naujuoju laikotarpiu sudarys 6,8 mlrd. litų.

Viena iš krypčių, pagal kurią jau-

nieji ūkininkai galės gauti paramą – priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ (anksčiau ši priemonė vadinosi „Žemės ūkio valdų modernizavimas“) veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Pagal šią veiklos sritį paramą planuojama teikti ūkiams, kurių ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcija, yra didesnis kaip 4 tūkst. eurų. Paramos inten-syvumas – iki 50 proc. tinkamų fi-nansuoti išlaidų, tačiau jauniesiems ūkininkams galės būti didinamas iki 70 proc.

Pagal minėtą paramos priemonę ketinama finansuoti nekilnojamojo turto statybos ar gerinimo, naujų įrenginių ir įrangos įsigijimo išlaidas,

taip pat daugiamečių augalų, ūkinių gyvūnų įsigijimo išlaidas. Paramos suma pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ padidinta iki 70 tūkst. eurų (241,5 tūkst. litų).

Ūkininkai skeptiškai su-tiko žinią, jog biodujų jėgainių statyba bus remiama tik tuo atveju, jei ūkio šeimininkas įsipareigos visą pagamintą energiją vartoti tik savo ūkio reikmėms.

– Ką mes su ta energija da-rysim? Sriubą virsim?.. – rep-likavo konferencijos dalyviai. – Juk net ir grūdų džiovyklos, kurioms reikia bene daugiau-sia energijos, sukasi vos porą mėnesių per metus.

Išmokos – privalomos ir laisvai pasirenkamos

Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento išmokų už plotus skyriaus vyriausiasis specia-listas Antanas Karbauskas kalbėjo apie ES tiesiogines išmokas naujuoju 2015–2020 metų finansiniu laiko-tarpiu.

Šiemet tiesioginės išmokos moka-mos panašia tvarka kaip ir pernai. O nuo 2015 metų ES tiesioginių išmokų suma bus skirstoma į tris privalomas ir keturias laisvai pasi-renkamas schemas. Jei šalis pastarųjų schemų nesirinktų, visos tiesioginių išmokų lėšos atitektų privalomosioms išmokoms. Šioms išmokoms priski-riamos: pagrindinė išmoka už plotus, „Žalinimo“ išmoka (už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą) ir jaunųjų ūkininkų išmoka.

Laisvai pasirenkamos yra susietoji parama, išmoka už pirmuosius hek-tarus (Perskirstymo išmoka), išmoka už plotus su gamtinėmis kliūtimis (Nepalankumo išmoka) ir Smulkiųjų ūkininkų schema.

Išmoka už pirmuosius hektarus mokama ne daugiau kaip už 30 visų deklaruotų hektarų. Šiai išmokai gali-ma skirti iki 10 proc. visų tiesioginių išmokų sumos. Taip bus remiami smulkesnieji ūkininkai, atitinkamai mažinant paramą stambiesiems.

Susietoji parama – tai papildoma parama žemdirbiams už einamųjų metų gamybą. Ji gali būti mokama už deklaruotus plotus – pasirinktuose augalininkystės, taip pat už gyvulius – pasirinktuose gyvulininkystės sek-toriuose. Šiai paramai galima skirti iki 13 proc. tiesioginių išmokų sumos bei dar ją padidinti 2 proc., juos atiduo-dant baltyminių augalų augintojams.

Lietuvoje šiai schemai turėtų atitekti didžiausia galima tiesioginių išmokų sumos dalis, t. y. 15 proc. Iš jų 2 proc. bus skirti už baltyminius augalus, likusi suma gyvulininkystės sektoriui – už mėsinius ir pieninius galvijus, pienines ožkas, mėsines avis, ir augalininkystės sektoriui – už vai-sius, uogas ir daržoves.

Jaunojo ūkininko išmoka prade-dantiesiems ūkininkams mokama, jei jie yra ne vyresni kaip 40 metų ir žemės ūkio valdą kuria pirmą kartą

arba ją yra įkūrę ne anksčiau kaip prieš penkerius metus. Didžiausias remtinas plotas – 90 hektarų. Išmoka mokama penkerius metus, tačiau šis laikotarpis mažinamas metų, praėjusių nuo įsikūrimo iki pirmosios paraiškos pateikimo, skaičiumi. Išmoka už

hektarą negalės būti didesnė kaip 25 proc. vidutinės šalies tiesioginės išmokos už hektarą vertės. Didžiausia galima jaunojo ūkininko išmoka už hektarą – apie 159 litus arba apie 14,3 tūkst. litų vienam pareiškėjui.

Remia ūkininkus, pelnosi perdirbėjai

Papildomą paramą gaus ir pieno ūkių šeimininkai – maždaug po 28 litus už parduoto pieno toną.

Daugelio konferencijos dalyvių nuomone, netikusi yra nesikeičianti nacionalinių išmokų iš šalies biudžeto, kitaip dar vadinamų Perei-namojo laikotarpio nacionaline para-ma, mokėjimo tvarka. Jas leidžiama mokėti iki 2020 metų, tačiau tik pagal už 2013 metus skirtų nacionalinių išmokų sąlygas.

Pavyzdžiui, pieną pardavę žmonės 2013 metais nacionalines išmokas gavo už 2006–2007 metų periodu turėtą pieno kvotą. Vadinasi, atitikę bendrus paramos kriterijus, tokias pat išmokas jie gali gauti iki pat 2020 metų, nors dabar karvių nebelaiko ir pieno nebeparduoda.

Anot Kupiškio rajono ūkininko

Zigmanto Aleksandravičiaus, jei nebus pažabota pieno perdirbimo įmonių savivalė, pinigus, skirtus pie-no ūkiams remti, išmesime tarsi į balą:

– Kai tik pienininkystės ūkiai gauna didesnes išmokas, perdirbėjai tuoj pat sumažina pieno supirkimo kainas. Tarsi populiariame posakyje: teoriškai arklys, praktiškai – nesike-lia. Ir apskritai toji 2014–2020 metų kaimo plėtros programa – kaip sniego žmogus: jau seniai visi apie ją kalba, o realiai egzistuojančios niekas dar nematė.

Svečiai iš Kaimo plėtros depar-tamento ūkininkus paguodė, jog yra vilčių, kad pirmąsias paraiškas dėl paramos bus galima teikti galbūt rugpjūčio mėnesį.

Panevėžio rajono jaunųjų ūkininkų klubo vadovas, ūkininkas Osvaldas Dirsė dalijosi savo patirtimi auginant mėsinius galvijus:

– Javai gerai dera ne visur, o žolė auga bet kur. Tą žolę galvijai gali paversti pinigais. Deja, Lie-tuvoje šiandien neturim mėsinės galvijininkystės tradicijų, neišvystyta kooperatyvų veikla. Vietinėje rinkoje mėsiniai galvijai nevertinami ir jų kaina tiesiog žemina galvijų augin-tojus. Užsienyje galvijienos paklausa didžiulė, bet, norint galvijus ekspor-tuoti, reikia didelių kiekių, o mūsų šalyje mėsinių galvijų augintojų nėra daug. Nors juos auginti tikrai nesunku – viską sutvarko pati gamta, ypač jei ūkininkas turi natūralių pievų ar ganyklų ir dar paupiuose. Bandoje tvarką padaro ir prieaugliu pasirūpina jos gaspadorius bulius: tereikia su keturračiais aplink nelakstyti ir karvių negąsdinti. Gyvulininkystės ūkiai ir žemę pagerina, ir naujų darbo vietų sukuria, ir vietinės rinkos grūdus nau-doja. Jauniesiems ūkininkams, norin-tiems kurti mėsinės galvijininkystės ūkį, patarčiau pabendrauti su tais, ku-rie jau nuėjo šio verslo pažinimo kelią ir dažniau konsultuotis, kad nekartotų

mūsų klaidų. O valstybė turėtų la-biau remti veislininkystę, nes dabar parama ir už veislinius gyvulius, ir už mišrūnus – vienoda.

Užuot vieniję, skaldoKonferencijoje taip pat diskutuota

apie opias žemdirbių savivaldos prob-lemas.

Neaiškumų dar apstuZina MAGELINSKIENĖ

Konferencijoje dalyvavo Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius ir šio komiteto narys Kazys Starkevičius (pirmoje eilėje – pirmas ir antras iš dešinės).

Apie būsimą paramą jau-niesiems ūkininkams kalbėjo Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento vyr. spe-cialistas Jonas Pupius.

LŪS Pasvalio skyriaus pirmininkas Vilhelminas Janušonis svečiams iš ministerijos turėjo nemažai klausimų.

„Kokios bus tiesioginės išmokos, dar nėra iki galo nuspręsta“, – pripažino Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento vyr. specialistas A. Karbauskas.

Panevėžio jaunųjų ūkininkų klubo vadovas, mėsinių galvijų ūkio šeimininkas Osvaldas Dirsė ragino plėtoti šią perspektyvią žemdirbystės šaką.

Buvęs žemės ūkio ministras, Seimo na-rys Kazys Starkevičius stebėjosi, kodėl ministerijos vadovai kaimo plėtros programą ruošti patikėjo svetimiems, o ne saviems specialistams.


Tebūnie atminties šviesa. Tokie žodžiai tvyrojo visą filosofui, teologui, rašytojui, kaliniui, kunigui Juozapui Čepėnui skirtą Atminties dieną. Į Pasvalį tądien suvažiavo jį pažinoję, su juo bendravę, besirūpinantys jo atminimo įamžinimu garbūs svečiai: sūnėnas, Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios kunigas Juozas Čepėnas, apaštalinis protonotaras Bronius An-tanaitis, Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios kanauninkas Vladas Rabašauskas, architektas prof. Jonas Minkevičius, buvęs Pasvalio dekanas

kanauninkas Vytautas Masys su sūnėnu Virginijumi Penkausku, Pakruojo dekanas kun. Ričardas Rutkauskas, buvęs Pušaloto klebonas kun. Albinas Pipiras. Kartu su visais pagerbti dėdės atminimo atvyko ir sūnėnas Povilas Čepėnas su žmona Elena ir sūnumi fotomenininku, gamtininku Kęstučiu.

Atminimo diena prasidėjo Šv. Mišiomis Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Jas aukojo aštuoni kuni-gai, vadovavo apaštalinis protonotaras

B. Antanaitis. Kan. V. Rabašausko pamokslas priminė pasvaliečiams dr. kun. J. Čepėno asmenybę, gyvenimą, darbus. Po Šv. Mišių padėkos žodį tarė kun. J. Čepėnas. Seniai Pasvalio bažnyčia bematė tiek kunigų, seniai bebuvo aukotos šv. Mišios už kunigą intelektualą dr. Juozapą Čepėną. Daugelio pasvaliečių atmintyje at-gijo kaip gyvas jo, kadaise čia auko-davusio Mišias, šventusio garbingus kunigystės ir gyvenimo jubiliejus, paveikslas.

Po šv. Mišių ir svečiai, ir pasvaliečiai susirinko Pasvalio Ma-riaus Katiliškio viešosios bibliote-kos salėje. Atminties diena tęsėsi dr. kun. Juozapo Čepėno gyvenimo ir darbų pristatymais, prisiminimais, mokslinėmis įžvalgomis. Salę puošė ne vien ant stalo gražiai surikiuotos kun. J. Čepėno rūpesčiu dienos šviesą

išvydusios solidžios knygos „Sacer-dos in Aeternum. Velaikių Juozelio atsiminimai“ ir „Velaikių Čepėnai“, bet ir jo dėdės senovinis apsiaustas, skrybėlė, lazda, kuriuos išsaugojo buvęs Pasvalio dekanas kan. Vytau-tas Masys.

Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas teol. lic. Albertas Kasperavičius, prieš kelerius metus kunigavęs Pušalote, pirmojoje dr. kun. J. Čepėno parapijoje, tarė įžangos žodį. Jis prisiminė, kaip prieš keletą metų gavo siuntinį – kun. J. Čepėno parengtą dėdės atsiminimų knygą „Sacerdos in Aeternum. Velaikių Juozelio atsiminimai“. Ją skaitant apėmęs toks jausmas lyg kartu su atsiminimų autoriumi būtų keliavęs per Pušaloto ir gretimų parapijų apy-linkes, net savotiškai susidraugavo su šiuo iškiliu, įdomiu, drąsiu, kartu ir paprastu, dūšios žmogumi. Ir kai pas kleboną svečiavosi parapijiečiai iš Pušaloto, paskaitęs jiems epizodą iš knygos – koks buvęs Pušaloto kraštas prieš šimtą metų. „Skaitau ir girdžiu kaip viena močiutė atsidūsta: „A ti ir daba tas pats“. Toks ir mano jausmas“, – atviravo klebonas A. Kasperavičius. Tikroviškumu, tiesumu knyga labiau-siai ir patraukia. Padėkojęs už dovaną atvėrė kelią tolesniems pašnekesiams.

Pagrindinis Atminties dienos svečias kun. J. Čepėnas džiaugėsi, kad vėl po keliolikos metų prisime-namas jo dėdė filosofas kunigas Juo-zapas Čepėnas, nuo 1954 iki 1976 metų gyvenęs ir darbavęsis Pasvalyje. „Atėjo laikas, kada baigėsi KGB im-perijos viešpatavimas, galėjau atspaus-dinti dėdės atsiminimus“, – pradėjo kalbą nuo svarbiausių liudijimų. Sudėtinga buvo juos išsaugoti – sau-gumas nuolat sekė dr. kun. J. Čepėną. Atsiminimus jis buvo atidavęs Biržų dekanui Broniui Strazdui, o šis saugu-mo sumetimais perdavė Anykščiuose gyvenusiai seseriai. Ten siūlo galas ir nuvedė. Atsiskleidė visa atsiminimų suradimo ir išleidimo istorija. Vėliau kilo sumanymas parengti antrą knygą – apie garsią, plačią Čepėnų giminę. Reikėjo surinkti visą publikuotą ir nepublikuotą medžiagą apie Lietu-voje ir Amerikoje išsibarsčiusius tos giminės atstovus. Sudėtingiausia buvo gauti dėdės disertaciją, saugomą Vokietijoje, Freiburgo universitete. Pagelbėjo Pakruojo klebonas R. Rutkauskas. Mokslines diserta-cijos įžvalgas parašė prof. Jonas Minkevičius. Taip gimė ir antroji didžiulė knyga „Velaikių Čepėnai“. Pristatęs abi knygas svečias sugrįžo prie dėdės asmenybės. Išryškino svarbiausius jo gyvenimo epizodus: pirmąjį ir antrąjį areštus, laikyseną tardymo metu, žydų gelbėjimą, draugystę su arkivyskupu Mečislovu Reiniu, Vladimiro kalėjime rašytus ir nebeatgautus veikalus. Prisiminė ir Pasvalio laikotarpį, apsilankymus pas dėdę, jo skaitomus raštus. Apgailesta-vo, kad sovietmetis neleido jo asmeny-bei visapusiškai atsiskleisti. Didžiąją literatūrinių, filosofinių, teologinių raštų dalį sovietinis saugumas sunaiki-no. Ilgiau sustojo prie dėdės tiesumo. „Buvo be galo teisingas, tiesus. Tiesa jam buvo kaip Dievas, šventa. Tikras tiesos riteris ir šauklys“, – taip apibūdino išskirtinį būdo bruožą. Kaip patvirtinimas nuskambėjo kito dėdės – istoriko Prano Čepėno – nuostata: istorinių faktų nereikia nei nutylėti, nei iškraipyti, nei klastoti, nepaisant, ar jie mums malonūs ar ne.

Pasvalio kaimynas, kupiškėnas architektas, „Architektūros rite-rio ordino“ kavalierius prof. Jonas Minkevičius, įveikęs sovietinės sis-temos prievartą, prisiminė mokslo Didžprūdžių pradžios mokykloje metus. Čia ir susitiko su dr. kun. J. Čepėnu, atvažiuodavusiu dėstyti tiky-bos. Jis padėjo pagrindus profesoriaus

tikėjimui, nulėmė pasaulėžiūrą. Iškart pastebėjęs vaiko gabumus duodavo ne saldainių, bet nevaikiškos literatūros. „Pradėjau skaityti literatūrą dar nesu-prasdamas. Čia buvo jo įžvalgumas. Tai kėlė mane. Be kun. Juozapo Čepėno pagalbos nebūčiau pasiekęs mokslo – gyvenom labai vargin-gai. Vėliau supratau, kad jis tikras Evangelijos žmogus, gailestingas, rūpestingas, net mažo vaiko nepa-lieka nepasirūpinęs jo ateitimi. Visą gyvenimą stengiausi turėti jo paveikslą prieš akis ir kiek įmanoma sekti jo pavyzdžiu“, – atskleidė profesorius savo patirtį. „Kai atsirado galimybė perskaityti ir vertinti jo disertaciją, ki-tus mokslo darbus, pajutau, kad jie turi pasaulinę vertę“, – nuo prisiminimų perėjo prie Freiburgo universitete 1924 m. apgintos disertacijos „Dos-tojevskio asmenybės ir kūrybos psichologinė analizė“ pristatymo. Tai buvo pirmas svarus Dostojevskio asmenybės ir kūrybos pagrindimas Europoje. Kun. J. Čepėnas susiejo Dostojevskį su Vakarų kultūra. Diser-tacijoje atsiskleidžia pagrindinis Dos-tojevskio kūrybos frontas: žmoguje vykstanti amžina kova tarp gėrio ir blogio, tebesitęsianti ir šiandien. Nuo

tos kovos priklauso pasaulio ateitis. Išsigelbėjimas – Kristus. Bet jis Dos-tojevskiui yra tik autoritetas. Jo hero-jai prieina prie Kristaus, bet galutinio rezultato nepasiekia. Pasaulį išgelbėti gali rytai – kenčianti ortodoksiška rusų tauta. Iškeliama dostojevskiško panslavizmo doktrina, jėga, pašaukta įtvirtinti žemėje susitaikymą ir taiką. „J. Čepėnas išskiria Dostojevskį iš kitų rusų rašytojų „tuo, kad jis žvelgė toli į ateitį; jis matė grėsmingą komunizmo pavojų Europai ir Rusijai, įspėjo rusų intelektualus, skatino priartėti prie tautos ir tautos krikščioniškas idėjas paversti savomis idėjomis“, – profe-soriaus įžvalgos prikaustė susirinku-siuosius prie visuomet traukiančios Dostojevskio kūrybos.

Pakruojo dekanas klebonas R. Rutkauskas atvirai išdėstė, kaip pavyko „išvilioti“ iš Freiburgo universiteto dr. kun. J. Čepėno disertaciją ir jos kopiją

atgabenti į Lietuvą. Sudėtinga buvo disertaciją išversti į lietuvių kalbą – autorius naudojo literatūrą, išleistą prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir po jo, per tą ilgą laikotarpį pakito vokiečių kalba. „Buvom priversti surasti anų

laikų leidinius, kad galėtume pa-justi visą minties, žodžių perteikimą, žaismą. Teologinių terminų tikslinimą konsultavo mano profesorius iš Miuncheno universiteto. Su vertėja derinome kiekvieną išsireiškimą, nes labai norėjom perteikti tų metų mintį, dvasią, – toks buvo disertacijos patekimo į knygą „Velaikių Čepėnai“ kelias. Dabar visi gali gilintis į šį svarbų dr. kun. Čepėno mokslinį darbą, nepraradusį mokslinio aktualumo ir šiandien.

Kalbėjimus tęsė apaštalinis pro-tonotaras Bronius Antanaitis. Vika-raudamas Anykščiuose jis dažnai susitikdavo su dr. kun. J. Čepėnu. Daug girdėjęs apie jį ir iš kitų kunigų. „Didelė asmenybė, apie ją reikia pa-

Filosofijos daktarui kunigui Juozapui Čepėnui skirta Atminties diena

sakoti vaikams, kad pažintų didžius savo krašto žmones“, – tai svarbiausias šiandienos rūpestis.

Kanauninkas V. Rabašauskas prisiminė dr. kun. J. Čepėno laido-tuves. Tuomet jis buvo Panevėžio vyskupijos kurijos kancleris. Išlydėjo iš Pasvalio į gimtuosius Daugailius.

Kalbas trumpam pertraukė kan. V. Rabašausko ir apaštalinio protono-taro B. Antanaičio pasiūlymas kun. J. Čepėnui apsirengti dėdės rūbais, pasi-imti į rankas jo lazdą. Visiems plojant, įspūdingai atrodantis jis perėjo salę. Vaizdas labai priminė Kaune, Laisvės alėjoje vaikščiodavusį Vaižgantą.

Atsiminimai neseko. Kanauninkas V. Masys pasakojo apie tuos baisius sovietinius laikus, kai jam tekę kle-bonauti Pasvalyje. Čia jis ir susitiko su dr. kun. J. Čepėnu. Pažino jį kaip neeilinį, drąsų, išmintingą, darbštų, ypatingai mylėjusį tiesą žmogų. Prisiminė saugumo persekiojimus, kratas, kvietimus pasiaiškinti. Jis buvo liudininkas sunkaus kun. J. Čepėno gyvenimo, liudininkas jo kunigystės ir gyvenimo jubiliejų šventimo, jo paskutiniųjų gyvenimo dienų. Kan. V. Masio atsiminimus pratęsė jo sūnėnas

Virginijus Penkauskas. Susitikimus su dr. kun. J. Čepėnu,

jo kunigystės 50-mečio šventimą Pas-valyje prisiminė buvęs Pušaloto klebo-nas kun. Albinas Pipiras. „Kalbėdavo, kaip jį persekiodavo saugumiečiai. Jiems sakydavęs, kad bijotų ne jo, seno žmogaus, o kinų“, – įsirėžė at-mintin tokios prognozės. Simboliška, kad minėjimas prasidėjo ir baigėsi su Pušaloto vardu.

Dr. kun. J. Čepėną pažinojo ir daugelis į renginį susirinkusiųjų pasvaliečių. Bet laikas buvo negailes-tingas – jau beveik dvi valandas sukosi kalbų ratas. Žodį tarė tik pasvalietė Stasė Gasiūnaitė.

Minėjimas baigėsi dovanų išdalijimu. Kun. J. Čepėnas atsivežtas jau minėtas knygas dosniai dalijo renginio dalyviams. Bibliotekai teko pati brangiausia dovana, kaip pats dovanotojas įvardijo – aukso knyga – jo lig šiol saugotas daugiau kaip 100 metų senumo dėdės albumas su draugų, pažįstamų sveikinimais, seniausieji paženklinti 1904 metais. Nuoširdžiai dėkojame už tokią unikalią dovaną, kuri nevienareikšmiškai praturtins bibliotekos Rankraštyną. Kan. V. Masys išsaugotus dr. kun. J. Čepėno rūbus ir lazdą dovanojo Pas-valio krašto muziejui.

Ilgai liks pasvaliečių atmintyje šis prisiminimų, mokslinių įžvalgų, šmaikštumo, smagumo, nuoširdumo kupinas minėjimas, iš naujo atskleidęs dr. kun. Juozapo Čepėno asmenybę, gyvenimą, kūrybą, paraginęs rūpintis jo atminimo įamžinimu. Tokie žmonės privalo būti atminties šviesoje. Ir mes už tai atsakingi. Nuoširdžiai dėkojame visiems į Pasvalį tą atmintiną dieną suvažiavusiems svečiams.

Vitalija KAZILIONYTĖVido DULKĖS nuotraukos

Dr. kun. Juozapo Čepėno disertaciją pristatė prof. Jonas Minkevičius.

Dr. kun. Juozapą Čepėną prisiminė buvęs Pasvalio dekanas kanauninkas Vytautas Masys.

Pasvalio klebonas Albertas Kasperavičius dalijosi mintimis apie dr. kun. J. Čepėno atsiminimų knygą.

Kun. Juozas Čepėnas su dėdės dr. kun. J. Čepėno rūbais ir lazda renginio dalyviams atrodė ypač įspūdingai.

Apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis siūlė apie dr. kun. Juozapo Čepėno asmenybę pasakoti jaunimui.


Sporto dienoraštis

„Aukštaitijos taurės“ varžyboseUtenos ir Biržų stadionuo-

se surengti lengvosios atletikos pirmenybių „Aukštaitijos taurės 2014“ trečiasis ir ketvirtasis eta-pai. Juose rungėsi Biržų, Kėdainių, Kupiškio, Pakruojo, Panevėžio, Pas-valio, Rokiškio ir Utenos jaunieji sportininkai.

Utenoje per trečiąjį varžybų etapą vaikų (g. 2001 m. ir jaunes-ni) grupėje mūsų rajono jaunieji lengvaatlečiai iškovojo vieną auk-so, tris sidabro ir vieną bronzos medalius. Ant aukščiausiojo garbės pakylos laiptelio užkopė trenerio Evaldo Žilio auklėtinis Modestas Laurikėnas, nušokęs į tolį 4 m 85

Sigitas KANIŠAUSKAScm. Dvi antrąsias vietas užėmė trenerio Kęstučio Mačėno auklėtinė Erika Tuomaitė. 60 metrų barjerinio bėgimo distancijoje ji sugaišo 11,67 sek., o į tolį nušoko 3 m 87 cm. Pas trenerį Zenoną Balčiauską treniruotes lankantis Vilius Puodžiūnas iškovojo antrąją vietą, 200 metrų nubėgęs per 29,63 sek. Jaunasis lengvaatletis trečias finišavo 500 metrų rungtyje, įveikęs ją per 1 min. 25,45 sek.

Jaunučių (g. 1999–2000 m.) amžiaus grupėje pasižymėjo trys mūsų sportininkai. Antrąsias vie-tas iškovojo Algirdas Strelčiūnas, nušokęs į tolį 6 m 9 cm ir Augusti-nas Giedraitis, nustūmęs rutulį 13 m 15 cm. Bronzos medaliu pasidabino Dovydas Pinas, nušokęs į tolį 5 m

70 cm. A. Strelčiūną ir D. Piną tre-niruoja E. Žilys, o A. Giedraitį – Z. Balčiauskas.

Biržuose vykusiose varžybose, vaikų grupėje iš mūsiškių geriausiai sekėsi E. Tuomaitei, vėl iškovojusiai antrąją vietą 60 metrų barjerinio bėgimo distancijoje (11,39 sek.). Sidabro medaliu pasidabino V. Puodžiūnas, 500 metrų nubėgęs per 1 min. 24,22 sek. Bronzos medalį 60 barjerinio bėgimo rungtyje laimėjo trenerio E. Žilio auklėtinis Korneli-jus Gertas (10,92 sek.). Tokios pat spalvos medaliu pasipuošė Armandas Gegieckas, 60 metrų nubėgęs per 9,12 sek. Sportininką treniruoja taip pat E. Žilys. Trumpiausioje sprinto distancijoje ketvirtas finišavo V.

Puodžiūnas (9,14 sek.), penktas – Semas Obukevičius (9,26 sek.), kurį treniruoja Z. Balčiauskas. Trene-rio K. Mačėno auklėtinė Viktorija Rinkūnaitė buvo ketvirta finaliniame 60 metrų bėgime (9,07 sek.) ir šuolių į tolį sektoriuje (3,92 m).

Jaunučių grupėje antrąją vietą šuolių į tolį sektoriuje iškovojo A. Strelčiūnas (6 m 11 cm), trečiąją – D. Pinas (5 m 81 cm). D. Pinas ketvirtas finišavo 200 metrų bėgimo distanci-joje (25,73 sek.). Tokioje pat vietoje liko Augustinas Giedraitis, nustūmęs rutulį 12 m 10 cm.

Salotiškio sėkmė Maskvos trekeGegužės 29 d. Rusijos sostinėje

Maskvoje prestižinėse, tarptautinės

dviračių sporto sąjungos (UCI) organizuotose dviračių treko varžybose, puikiai pasirodė salotiškis Vasilijus Lendel. Liepos mėnesį 19-ąjį gimtadienį švęsiantis sportininkas sprinto rungtyje varžėsi suaugusiųjų grupėje su kur kas labiau patyrusiais dviračių sporto meistrais. Nepabūgęs autoritetų, V. Lendel finišavo antras. Tokią pat vietą jis užėmė ir keirino rungtyje. Prieš šias varžybas V. Len-del startavo Tulos treke. Dviratinin-kas keirine buvo trečias.

Gabų dviratininką pastebėjo pirmasis jo treneris, salotiškis An-tanas Daubaras. Dabar V. Lendel treniruojasi Panevėžyje pas žinomą dviračių sporto specialistą Dmitrijų Leopoldą.

Sekmadienis dažnam yra pati tingiausia diena savaitėje. Prieš pirmadienį laukiančią darbo dieną žmonės mėgsta sekmadienius leis-ti namie, ilsėtis, su šeima susėsti prie pietų stalo ir eiti į bažnyčią.Paskutiniąją praeitos savaitės poilsio dieną pasvaliečiams buvo duota alternatyva – porą valandų praleisti praktiniame šiaurietiško ėjimo seminare „Judėk šiandien dėl rytojaus“, kurį vedė profesio-nalus treneris Laimontas Rakaus-kas, atvykęs iš Kauno.

Svarbu motyvacija ir kritiškas mąstymas

Į seminarą susirinko tik šešios moterys, tačiau treneris pabrėžė, kad dirbti su maža auditorija lengviau, taip gali kiekvienam dalyviui skirti dau-giau laiko. L. Rakauskas pabrėžė, kad viso seminaro metu moterys drąsiai klaustų visko kas joms bus neaišku, domėtųsi ir būtų aktyvios. Taip pat jis pačioje pradžioje paklausė: „Ko jūs čia susirinkote? Ką norite išmokti, sužinoti?“ Atsakymų buvo pačių įvairiausių – vienos moterys jau anksčiau užsiiminėjo šiaurietiško ėjimo sportu, tačiau pareiškė norą išmokti tai daryti taisyklingai. Buvo ir tokių, kurios šiuo sportu dar niekada neužsiiminėjo, tačiau labai norėjo to išmokti. „Visi sako, kad šis sportas labai naudingas. Noriu pabandyti, gal patiks“, – sakė viena pasvalietė.

Treneris Kaune yra įsteigęs šiaurietiško ėjimo mokyklą. Jis šį sportą pradėjo praktikuoti nuo 2009 metų. L. Rakauskas yra pravedęs apie 300 užsiėmimus, apmokęs apie 6000 žmonių. Vyriausiai šiaurietiško ėjimo užsiėmimo dalyvei buvo 86 metai, jauniausiai – 6 metai. Treneris teigė, kad norint viską galima išmokti, tiesiog tam reikia pastangų, laiko ir ištvermės.

„Apie šiaurietišką ėjimą sužinojau prieš penkerius metus. Tada bu-vau Šveicarijoje, kelionėje, pirmą kartą pamačiau šią sporto šaką praktikuojančius žmones. Dar tada mane labiau domino mankštos, bėgimas, apie šią, gana naują sporto kryptį, negalvojau“, – sakė pasvalietė Stasė Bagdonienė. Moteris teigė, kad kol nepradėjo užsiiminėti šiaurietišku ėjimu, galvojo, kad tai žymiai paprasčiau. Šis seminaras buvo jau nebe pirmas kartas, kai ji vaikščiojo su šiaurietiškomis lazdomis, tačiau jai iki šiol dar visiškai taisyklingai dirbti neišeina. „O norintiems išmokti ir užsiiminėti šiuo sportu, palinkėsiu nebijoti, imti lazdas ir keliauti“, – kalbėjo S. Bagdonienė.

Be teorijos nebus ir praktikosPasaulio sveikatos organizacija

teigia, kad sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo paties žmogaus, nes

ją, kaip ir gyvenimo trukmę, apie 50 proc. lemia gyvenimo būdas ir paties žmogaus elgesys, o tik tada visi likę faktoriai, tokie kaip paveldi-mumas, gyvenamoji aplinka ir pan. „Šiaurietiškas ėjimas – efektyviausia ir prieinamiausia fizinio aktyvumo forma, vienu metu įtraukianti daug raumenų grupių. Tai gyvenimo kokybės gerinimo būdas įvairaus amžiaus ir visuomenės sluoksnių žmonėms. Šiaurietiškas ėjimas – sau-gus, natūralus, dinamiškas bei efek-tyvus sportas. Tai visiems prieinamas sportas, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, sveikatos būklės ar fizinio pasiruošimo, kurio metu išlaikoma taisyklinga laikysena, žmonės tampa žvalesnė, jis šalina įtampą ir stresą, stiprina imuninę sistemą“, – taip skel-biama Pasvalio rajono Visuomenės

sveikatos biuro informaciniame lank-stinuke.

Valandą užtrukęs teorinis semi-naras buvo naudingas – susirinku-sios moterys įdėmiai klausėsi trenerio paskaitos apie sveikatą, apie tai kas

daro įtaką mūsų gerai ar blogai savi-jautai. Treneris visą laiką pabrėžė, kad sportuoti yra labai svarbu. Jis sakė, kad aktyviai leisti laiką reikia 3-5 kar-tus per savaitę. „Tyrimais įrodyta, kad fizinis pasyvumas yra vienas pagrindinių lėtinės neinfekcinių ligų ir ankstyvojo mirtingumo veiksnių. Dėl fizinio aktyvumo stokos mažėja žmogaus darbingumas, gyvybin-gumas, prastėja nuotaika ir blogėja centrinės nervų sistemos veikla“, – pasakojo treneris. Taip pat jis pabrėžė, kad daugiau nei 70 proc. suaugusių žmonių Lietuvoje juda nepakankamai, o juk šis fizinis veiksnys yra valdomas paties žmogaus.

„Tai yra pirmasis toks seminaras Pasvalyje. Visuomenės sveikatos biu-ras pasvaliečiams kiekvieną savaitę rengia praktinius seminarus, tačiau

juos vedame mes, o ne profesionalūs treneriai. Gaila, tačiau bent kol kas žmonių į šiuos seminarus nesusiren-ka gausiai. Dažnai ateina ir tie patys žmonės, kurie nori tobulėti šiame sporte. Norėtųsi, kad ateitų vis dau-

Treneris Laimontas Rakauskas:„Judėk šiandien dėl rytojaus!“Izabelė ŠLEŽAITĖ

giau naujų žmonių. Tačiau manau, kad šis sportas populiarės Pasvalyje, kad vis daugiau žmonių pradės jį praktikuoti“, – sakė Savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Vilma Jankevičienė.

Šiaurietiškas ėjimas – sunkiau nei atrodo

Po teorinio seminaro treneris pakvietė susirinkusias moteris išeiti į lauką ir išbandyti savo jėgas praktiškai. Pirmiausia L. Rakauskas kiekvienai dalyviai pagal ūgį parinko tinkamas lazdas, tada padėjo jas užsidėti. Moterims jau norint pradėti žygiuoti, treneris jas sustabdė: „Koks gi sportas be apšilimo?“ – juokdama-sis klausė jis. Savo ištvermę dalyvės galėjo atlikdamos įvairius pratimus, darydamos įtūpstus, keldamos rankas

aukštyn ir sukdamos liemenį į šonus. Po mankštos laukė kelias su

lazdomis iki pat Pasvalio parko, ten išvaikščiojus įvairius keliukus, dar ke-lis kartus sustojus ir padarius mankštą, treneris su savo mokinėmis patraukė

Toks būrelis moterų su šiaurietiškomis lazdomis nuėjo iki Pasvalio parko, ten gryname ore atliko įvairius pratimus ir grįžo jau įgavusios šio sporto pradmenis.

atgal, link Visuomenės sveikatos biuro. „Tai pirmas kartas kai į ran-kas paėmiau šiaurietiškas lazdas. Noriu išmokti su jomis vaikščioti, judėti kad ir savo kieme, aplink namą. Žadu įsigyti lazdas ir pradėti aktyviai sportuoti“, – sakė pasvalietė Alfonija Zaleckienė. Nors iš pirmojo karto tai-syklingai vaikščioti su lazdomis nepa-vyko, moteris sakė nepasiduosianti ir bandysianti išmokti vaikščioti taip kaip reikia.

Visos moterys, susirinkusios į seminarą sakė, kad ir toliau nori praktikuoti šią sporto šaką. Aktyviai judėti ir užsiimti fizine veikla yra labai svarbu norint gerai jaustis, sveikai gyventi. Treneris L. Rakauskas tikino, kad šiaurietiškas ėjimas nėra pats lengviausias užsiėmimas, tačiau stengiantis ir mokantis tikrai galima visko išmokti. Jis teigė, kad vienas iš jo tikslų – parodyti žmonėms, kad tik taisyklingai atlikti pratimai gali atnešti naudą, kad užsiimant sportu galima susigadinti sveikatą.

Po aktyvios treniruotės L. Rakaus-kas įspėjo, kad kitą rytą gali skaudėti raumenis, tačiau tai visai natūralu ir normalu. Šiaurietiškas ėjimas stip-rina beveik visas raumenų grupes, yra sveikas ir efektyvus būdas nor-intiems aktyviai gyventi. Treneris pabrėžė, kad viena iš svarbiausių jo misijų – padėti žmonėms suprasti, kad norint užsiimti šia sporto šaka reikia mokytis, atlikti viską taisyklin-gai. Jis sakė, kad yra daugybė žmonių, kurie nusipirkę lazdas bando su jomis vaikščioti, tačiau nežinodami visų subtilybių daro tai netaisyklingai, taip negaudami jokios naudos.

Pasvalyje šiuo metu yra ruošiami šiaurietiško ėjimo takai. Jie bus įrengti Pasvalio parke. „Manau, kad šie taikai turėtų padidinti šiaurietiško ėjimo populiarumą Pasvalyje ir pritraukti šio sporto entuziastų iš visos Lietu-vos“, – sakė V. Jankevičienė.


Laimontas Rukauskas Kaune yra atidaręs šiaurietiško ėjimo mokyklą ir organizuoja seminarus visoje Lietuvoje. Vyras rodė, kad su lazdomis galima ne vien vaikščioti, bet ir atlikti mankštą, įvairius pratimus.


Margosios naujienos

Parengta pagal ELTOS inf.

Sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT ) ne tik apsaugo nuo nepageidau-jamo nėštumo, bet ir skiriamos kai kurių ligų gydymui. SKT slopina ovuliaciją. Tiksliai jas vartojant, tikimybė pastoti sumažėja apytiksliai iki 97%. SKT sukelia ne tik kontraceptinį, bet ir ki-tus palankius poveikius: t.y. lengvina premenstruacinį sindromą, mažina skausmą mėnesinių metu, mažina kraujavimą, naudojama kiaušidžių cistų gydymui, endometriozės gydy-mui, reguliuoja mėnesinių ciklą. SKT – vienas iš populiariausių ir patogiausių saugojimosi nuo nėštumo būdų. Tik la-bai svarbu tiksliai išsiaiškinti su gydy-toju, kaip tinkamai jas naudoti. Tai yra – vakare tuo pačiu metu, po 21 tabletės daryti 7 dienų pertrauką. Lyginant su kontraceptiniu pleistru – moterims nepatinka, kad pleistras matosi. Lygi-nant su kontraceptiniu žiedu, baimi-namasi, jog šis gali iškristi, pasisukti. Spiralės „ūsai“ – juos gali jausti part-neris, sako, jog „duria“ penį. Dauge-lis pacienčių kreipiasi patarimo pas drauges, skaito internete kitų moterų pasisakymus, kurių patirtis – tokia pati, kaip ir jų pačių, pamiršdamos, jog tik gydytojas gali kvalifikuotai nuspręsti, ar naudoti ir kokias SKT naudoti. Nes yra ir kontraindikacijų SKT naudojimui. Tai pavyzdžiui – išsiplėtę kojų venos, jeigu moteris jaučia maudimą širdies plote, galvos skausmą, galūnių tirpimą. Tai gali būti susiję su širdies ir kraujagyslių ligo-mis. Nesant šios sistemos ligų, SKT naudojimui tinkama. „Tepliojimai“, krūtų tempimas, nuotaikų kaita ir panašūs lengvi negalavimai paprastai po 2 – 3 mėnesių praeina, organizmui prisitaikius prie paskirto preparato. Tikslu, kad moteris lengviau perneštų neigiamą šalutinį poveikį, preparatas yra geriamas vakare. Jeigu moteris jaučia pabrinkimą, patinimą, žodžiu jaučiasi „paburkusi“, kontraceptiką reikia pakeisti. Tačiau reikia nepamiršti 3-jų mėnesių organizmo prisitaikymo laikotarpio. Pasirinkus SKT, patartina maždaug kas pusė metų kontraceptiką keisti. Dalis moterų linkusios varg-ti, alpti iš skausmo, gausaus krau-javimo, tikėdamos, kad SKT yra „nuodas“ – tai yra hormonas, tačiau pamiršta, jog organizme yra visa eilė organų – pavyzdžiui skydliaukė, kasa, antinksčiai, kiaušidės, kurie irgi gami-

na hormonus. Kontraceptikai naudoja-mi maždaug iki 50-ties metų. Naujausi kontraceptikai turi mažai arba visai neturi įtakos kūno svoriui. Jeigu mo-teris įsitikinus, kad nenaudodamos hormonų gali išsigydyti žolytėmis, būtina priminti apie anksčiau minėtus organus gaminančius hormonus, taip pat būtina žinoti, jog naujausiuose SKT yra hormono estragiolio, kuris yra analogiškas kiaušidžių gaminamam hormonui. Pateiktas argumentas, jog naujausios kartos SKT yra artimas kiaušidžių gaminamam hormonui, pacientėms dažnai yra negirdėtas. Taip yra todėl, kad vietoj konsultaci-jos pas gydytoją, jos geriau krei-piasi pas draugę, kaimynę arba šiaip „bobulytę“. Antsvoris neturi įtakos SKT naudojimui, išskyrus atvejus, kai yra išsiplėtę kojų venos ar pakilęs kraujospūdis. Naudojant SKT, labai svarbu nepamiršti juos išgerti – kitu atveju kontraceptikai „neatliks“ savo darbo, t.y. neapsaugos nuo nėštumo, o be to sutrikdys normalų mėnesinių ciklą. Keičiant lytinius partnerius, be SKT būtina naudoti prezervatyvą tiks-lu apsisaugoti nuo lytiškai plintančių užkrečiamų ligų. Būtina žinoti, jog sergant migrena arba epilepsija SKT vartoti negalima. Egzistuoja ir skubi kontracepcija – tai tabletės, kurios var-tojamos po nesaugaus lytinio akto. Jas rekomenduojam išgerti per 12 valandų, bet ne vėliau 72-jų valandų. Dėl šių vaistų vartojimo taip pat geriausia pa-sitarti su gydančia gydytoja akušere ginekologe.

Gydytojos akušerės – ginekologės H. Niaurienės privačiame kabinete Jūs visuomet laukiamos. Čia įrengta šiuolaikinė diagnostinė aparatūra, taikomos pažangiausios diagnostikos ir gydymo metodikos, čia Jus pasitiks kvalifikuotas, turintis didelę patirtį ir labai nuoširdus kolektyvas. Kabi-netas veika pirmadienį 13 – 17 val., antradienį ir ketvirtadienį 12 – 17 val., trečiadienį, penktadienį ir šeštadienį 8 – 12 val. Registruotis galima tel. 8 640 13 606 ir internetu www.manodak-taras.lt (Paieška: Henrieta Niaurienė arba Henrietos kabinetas ).

Pagal užsienio ir Lietuvos spaudą paruošė

gydytoja akušerė – ginekologė Henrieta NIAURIENĖ

Kontraceptikai – ir apsauga, ir vaistas

Rūkalių nemažėja: pernai vienam gyventojui teko 55 pa-keliai cigarečių, užpernai – 43

Per praėjusius metus vienas šalies gyventojas vidutiniškai surūkė 47 (2012 m. – 45) mažmeninės preky-bos ir maitinimo įmonėse įsigytus cigarečių pakelius, o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas – 55 (2012 m. – 53), remdamasis išankstiniais duomenimis praneša statistikos de-partamentas.

2013 m. cigarečių gamyba, paly-ginti su 2012 m., padidėjo 0,5 proc. ir jų importas išaugo 2,9 proc., o eks-portas – 2,7 proc..

Tabako gaminių mažmeninės kai-nos 2013 m., palyginti su 2012 m., padidėjo 4,6 proc. Cigarečių kainų didėjimą lėmė nuo 2013 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2013 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 563 žmonės, arba 31 mažiau nei 2012 m. Dauguma (81,5 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. 2013 m. 100 tūkst. gyventojų teko 53 mirusieji nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (mieste – 47, kaime – 64).

Įvedus eurą pirkėjai tikisi išleisti tiek pat

Prekybos tinklas „Maxima“ socialiniame tinkle apklausė savo pirkėjus apie jų lūkesčius, siejamus su artėjančiu euro įvedimu. Beveik pusė apklaustųjų tikisi, jog įvedus eurą jų pirkimo įpročiai nepasikeis – jie išleis tiek pat, kaip ir dabar. Trečdalis teigia, jog pirks tiek pat, tik dar akty-viau naudosis specialiais pasiūlymais, nuolaidomis ir akcijomis.

Didžiausias pirkėjų lūkestis, susijęs su euro įvedimu – kad dėl euro įvedimo jiems svarbiausi kasdie-niai produktai nebrangs. Trečdaliui svarbiausia, kad būtų sąžiningai perskaičiuotos kainos. Likusieji tikisi, kad atsiskaitymas naująja valiuta bus sklandus, prekybos vietų personalas – apmokytas dirbti su naująja valiuta ir pirkėjams tai nesukels papildomų rūpesčių.

„Įvedant eurą, svarbiausias mūsų tikslas – visapusiškas kainų skai-drumas, tad pirmiausiai sieksime, kad euro įvedimo laikotarpiu kainos nebūtų didinamos nepagrįstai. To paties sąžiningumo ir teisingumo tikimės ir iš ilgamečių mūsų partnerių – tiekėjų bei gamintojų. Taip pat atsižvelgę į tai, kad daugeliui šalies gyventojų svarbu, kad įvedus eurą jų mėgstamų, kasdienių produktų kai-nos nedidėtų, mes ir toliau ieškosime galimybių savo klientams pasiūlyti geriausią kainą ir padėti jiems su-taupyti“, – sako bendrovės „Maxima LT“ generalinis direktorius Arūnas Zimnickas.

Paklausti, ar spės priprasti prie euro per 6 mėn. po jo įvedimo, kai prekybos vietose bus privaloma kai-nas nurodyti litais bei eurais, teigia-mai atsakė beveik pusė respondentų. 41 proc. – kad atsiskaitinėti eurais priprastų netgi greičiau.

Didžiajai daugumai respondentų, 84 proc., naudingiausia „Maxima" pagalba euro įvedimo laikotarpiu (iki įvedimo ir 6 mėn. po įvedimo) būtų – aiškiai abiem valiutomis surašytos produktų kainos ir kita susijusi infor-macija parduotuvėse. Likusieji tikisi, jog „Maxima“ personalas gebės at-sakyti į su euru susijusius pirkėjų klausimus, o parduotuvėse bus pateikiama informacinė medžiaga apie eurą – apie euro banknotų rūšis, saugos požymius ir kita.

Dauguma apklaustųjų teigiamai vertina Lietuvos prekybos įmonių asociacijos kartu su šalies preky-bos įmonėmis ketinamą pasirašyti „Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą", kuriuo šalys įsipareigoja sąžiningai perskaičiuoti

paslaugų ir prekių kainas, nesinau-dojant euro įvedimu kaip pretekstu joms pakelti. Absoliuti dauguma - 86 proc., mano, kad šis memorandumas yra gera iniciatyva – sąžiningas kainų paskaičiavimas yra labai svarbus. Iki dešimtadalio apklaustųjų nepri-taria memorandumui ir mano, kad gamintojai ir prekybininkai turi teisę peržiūrėti kainas, nebijodami būti apkaltinti jas keliantys dėl euro.

Daugelis tvirtina, kad euro įvedimas nepakeis jų atsiskaitymo įpročių. Beveik pusė, 44 proc., apklaustųjų šiuo metu už pirkinius atsiskaitinėja dažniau grynaisiais pinigais nei kortele, ketvirtadalis vienodai dažnai moka ir grynai-siais pinigais, ir mokėjimo kortele. Beveik trečdalis respondentų teigia, kad įvedus eurą ir toliau grynaisiais pinigais atsiskaitinės dažniau nei mokėjimo kortele. Ketvirtadalis ir toliau ketina grynaisiais pinigais ir mokėjimo kortele atsiskaitinėti vie-nodai dažnai.

Apklausą, kurioje dalyvavo 1648 respondentai, prekybos tinklas „Maxima“ atliko gegužės-birželio mėnesiais savo paskyroje sociali-niame tinkle „Facebook". Dauguma apklaustųjų – 19–35 metų vaikų turinčios moterys iš Vilniaus ir Kauno.

Mirė seniausias pasaulyje vyras – 111 metų amerikietis

JAV, Niujorke, mirė seniausias pasaulyje vyras Aleksanderis Imichas (Alexander Imich). Buvęs chemikas ir parapsichologas buvo 111 metų, skelbia AP.

Vyro dukterėčia Karen Bogen (Karen Bogen) teigė, kad A. Imi-chas mirė sekmadienį savo namuose Manhatane.

K. Bogen sakė A. Imichą aplan-kiusi prieš vieną dieną. Moters teigimu, pastarąsias dvi savaites vyro būklė pablogėjo ir jis jos neatpažino.

A. Imichas gimė 1903 metais Lenkijoje, kuri tuomet buvo Rusijos sudėtyje. Jis su žmona išvyko iš šalies įsiveržus naciams 1939 metais. Pora atvyko į JAV 1951 metais. A. Imicho žmona mirė 1986 metais.

A. Imichas sakė žurnalistams, kad geri genai ir sveikas gy-venimo būdas prisidėjo prie jo ilgaamžiškumo.

Seniausios pasaulyje moters titulas priklauso Japonijos pilietei iš Osakos 116-os metų Misao Okavai (Misao Okawa).

Egipte sulaikyti septyni vyrai, įtariami seksualiniu smurtu prieš moteris

Egipte sulaikyti septyni vyrai, įtariami seksualiniu smurtu prieš moteris per sekmadienį įvykusias naujojo prezidento Abdelio Fataho al Sisio (Abdel Fattah al-Sisi) in-auguracijos iškilmes, skelbia BBC.

Areštai įvykdyti pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame - Kairo Tahri-rio aikštėje užsipuolama nuogai išrengta moteris.

Nežinoma, kada padarytas šis vaizdo įrašas, tačiau liudininkai sakė BBC, kad panašūs incidentai vyko Kaire naktį iš sekmadienio į pirmadienį.

Praėjusią savaitę vyriausybė pirmą kartą seksualinį priekabiavimą paskelbė nusikaltimu.

Kampaniją prieš seksualinį priekabiavimą vykdanti organiza-cija pranešė BBC, kad jos savanoriai suteikė pagalbą mažiausiai pen-kioms aukoms, kurios buvo užpultos per prezidento A. F. al Sisio inau-guracijos šventę Tahririo aikštėje.

Keturioms iš jų, įskaitant besilaukiančią moterį ir motiną su dukterimi, prireikė medikų pagalbos.

Vidaus reikalų ministerijos pranešimu, septyni sulaikytieji, kurių amžius 15-49 metai, kaltinami „užpuolę kelias mergaites“.

Birželio dvyliktoji, ketvirtadienis – 163-ioji metų diena (ketvirtoji 24-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 202 dienos.Savo vardadienius šiandien švenčia: Anupras, Dovė, Krisčius, Kristė, Kristijona, Kristijonas, Kristina, Kristinas, Kristis, Ramūnas, Ramūnė, Vilma;rytoj: Akvilina, Anta, Antanas, Antanė, Antanina, Antas, Antonija, An-tonijus, Arūnė, Dainius, Kunotas, Miniotas, Minius, Minjotas, Minkanta, Minkantas, Minkantė, Minmantas, Minmantė, Minotas, Nina;poryt: Almina, Alminas, Alminė, Alminta, Almintas, Bazilė, Bazilijus, Bazilis, Bazilius, Labgaudas, Labys, Labvarda, Labvardas, Pamedas, Rimtautas, Valerija, Valerijus.Dangaus kūnai: Saulė šiandien teka 04.42, leidžiasi 21.55. Dienos ilgumas – 17.13. Paskutinę priešpilnio dieną Mėnulis teka 20.52, leidžiasi 04.25. Saulė Dvynių ženkle.Protingos mintys: „Įžeidimai, sutikti paniekos tyla, nurims. Susierzinti dėl jų, vadinasi, iš dalies pripažinti jų reikšmingumą“ (Tacitas).

Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli,Kad sielvartą sušildytų, paguostų.Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy,Ir ašaras nušluostytų nuo skruostų.Grūžių kaimo bendruomenė skiria užuojautą Jūratei

GRITĖNIENEI ir jos šeimai dėl mylimo vyro, tėvelio mirties.

Nuoširdžiai užjaučiame Romualdą, Gytį, Petrą VASILIŪNUS dėl mamos mirties.

Grinskiai, Filmanavičiai, Kleziai

Netektis tokia skaudi ir nepaguodžiama. Mes norime tarti tylų ir švelnų užuojautos žodį žmonai, dukroms ir artimiesiems dėl Stanislovo JASILIONIO mirties.

Rinkūnų bendruomenė

Humoreska

Aną savaitę Marmokų namus ištiko nelaimė. Marmokienė apžiūrėjo visus stalčius, išgriozdė net savo kraitinę, kuri jau keliolika metų riogsojo neatvožta – nerado. Marmokas įtarė, kad nelaimė galėjo nutikti šalinėje, bet negi iškrėsi ten visą šieną. Juk ir pasakymas toks yra: neieškok adatos šieno kaugėj. Aišku, nerasi, nors šį kartą dingo visai ne adata, o raktas. Ir tas raktas nuo paties svar-biausio namų įrenginio – šaldytuvo.

– Ar aš tau nesakiau, kad taip nu-tiks? Reikėjo, matai, gadinti gerą daiktą, spyną ant jo kabinti, – graužė Marmokas žmoną. – Ir nuo ko tu tą šaldytuvą sau-gai?

– Nuo savęs, – atsakė Marmokienė. – Ir nuo tavęs. Kai bus užrakintas, sakau, gal nebelandžiosim ten kas valandą, gal bent kiek duosim skrandžiui poilsio.

– Dabar tai jau pailsėsi! – ironi-zavo Marmokas. – Dabar tai jau dantis galėsime ant balkio kelti. Kam jie mums bereikalingi?

Ir visai nukabino nosį, prisiminęs, kad šaldytuve liko nemenkas gabalas dešros, kurią pirko miesto parduotuvėje ir sumokėjo bene tris dešimtis litų.

Ką darysi. Pasėdėjo Marmokai, paaimanavo ir išėjo darbų dirbti. Bulvės tada dar buvo nekastos, burokai nerauti – argi maža tų darbų ūkyje? O karvė, o du paršai tvarte. O dar pulkelis vištų. Tik spėk suktis.

Taip besisukant praėjo diena, kita. Sugraužia kokį kriaukšlį juodos duonos, užgeria vandeniu ir vėl kruta.

– Ale, kad mano kojos taip lengvai kilnojasi, – nustebo Marmokas vieną dieną. – Atrodo, ir nepavalgęs dorai, o kilnojasi.

– O aš strėnų nebejaučiu, – pasidžiaugė Marmokienė. – Ankščiau, būdavo, kai tik orai niaukiasi – ir gelia. O dabar nieko.

Po savaitės ar po dviejų - dabar sunku pasakyti – pro šalį ėjo senis Anskaitis. Gal iš Mortos baro, o gal iš kitur – linksmas ir laimingas. Stabtelėjo ties Marmokų kiemu, stovi ir žiūri prisimerkęs.

– Ar čia tu, Marmokien? – klausia. – Sakau, kas čia jūsų kiemely taip vikriai sukasi. Pasirodo, tu pati. Ir pajaunėjusi, ir pagražėjusi. Gal pas kokius daktarus buvai?

Taip pašnekinta, Marmokienė net nuraudo. Jautė, be abejo, iš kur ta jos jaunystė, bet negi pradės pasakoti.

– O ką? Vilniuj pilna visokių daktarų – gali iš seno jauną padaryti.

– Duosi man adresą – aš savo pačią komandiruosiu. Susiraukšlėjo kaip vyža...

Anskaitis jau ketino pėdinti toliau, tačiau stabtelėjo ir pridūrė:

– Einu aną dieną pro jūsų kiemą, žiūriu – rakčiokas numestas. Gal, sakau, jūsų?

Marmokienė pažiūrėjo – tikrai tas pats. Nuo šaldytuvo. Jau norėjo tiesti ranką, bet kažkoks jausmas ją sulaikė, o liežuvis prieš jos valią ištarė žodžius:

– Ne, pas mus joks raktas nedingo.Stasys VARNECKAS

Raktas

FutbolasBirželio 14 d., šeštadienį, Pas-

valyje bus žaidžiamos Lietuvos 3-ios lygos futbolo pirmenybių rungtynės. Šeimininkai – Pasvalio futbolo cent-ras „Kagrė“ – susitiks su FK „Orfa“ iš Panevėžio. Rungtynių miesto parko stadione pradžia – 15 val.

PUŠKONIAI. Jau 89 metų su-laukusi kaimo gyventoja T. S. L. pranešė, kad birželio 7 d., namuose neblaivus 22 metų anūkas D. L. sudavė kumščiu per galvą. Atvykę policijos pareigūnai smurtautoją sulaikė. Jam nustatytas 1,8 prom. girtumas.

PUŠALOTAS. Šeštadienį, apie 22 val., 35 m. miestelio gyventojas S. B. savo sodybos kieme kilusio konflikto metu kumščiu sudavė į veidą vienme-tei žmonai S. B. Mušeika sulaikytas ir apklaustas policijos pareigūnų. Kol kas nepranešama ar smurtautojas buvo girtas.

Kriminalinis šiupinys

8 p. 2014 m. birželio 12 d. Nr. 66 (9179)

Vil niaus g. 55, Pa sva lys, dar bo die no mis nuo 8 iki 17 val.

Per ka nau do tus aku mu lia to rius.

Vilniaus g. 4, LT-39149 Pasvalys

Uþ uþsakovø skelbimø ir reklamos turiná bei klaidas redakcija neatsako.

Vyriausiasis redaktorius Romualdas STONKUS, tel. 51 474.Apimtis – 2 sp. l.Tiraþas 3290 (de kla ruo ja mas LR kul tû ros mi nis te ri jo je www.lrkm.lt)

Iðeina tris kartus per savaitæ:antradieniais, ketvirtadieniais, ðeðtadieniais.

Leidëjas UAB „Pasvalio laikraðtis“ SL64

Tel./ faksas (8 451)51 381, el. p. [email protected], redakcijos tel. 8 605 19 264

Skelbimai, reklama, prenumerata: vyr. buhalterë Alfonija Zaleckienë, skelbimø tvarkytoja Jolanta Buèaitë, tel. 51 381, [email protected], sekretorë-kompiuterininkë Stanislava Grigelione, tel. 34 114.

Korespondentai: Asta Bitinaitë, Zina Magelinskienë, tel. 51 463,Sigitas Kaniðauskas, Edvardas Balèiûnas, tel. 51 348, Vidas Dulkë tel. 34 114.

Rankraðèiai ir nuotraukos negràþinami.Redakcija pasilieka teisæ rankraðèius trumpinti ir redaguoti.

Maketuotoja Monika Šlekonytė, tel. 34 114.

Spaus di no AB spaus tu vë „Tit na gas“ Va sa rio 16-osios g. 52,LT-76291, Ðiau liaiOfsetinë spauda.

Perka

Darbas

Parduoda

Ieško darbo

Įvairūs

Nuoma

Tel.: 8 659 99 242, 8 678 14 090.

Nuo lat per ka ar klius. (Moka PVM).

Parduoda žvyrą, sijotą žvyrą, smėlį, skaldą (atsijas), gruntą, durpes, juodžemį (nuo 1 kub. m iki 16 kub. m); beržo pjuvenų, durpių briketus, fasuotas akmens anglis; atveža greitai; savivarčio 4x4 paslaugos (yra fiskaras, greiferinis kaušas, veža iki 10 t. Tel. 8 611 47 405, Mūšos g. 22, Pasvalys.

Paslaugos

UAB „Galvijų cent-ras“ perka veršelius nuo 2 iki 5 savaičių. Moka nuo 6,5 iki 16 Lt. Tel. 8 655 20 645.

Viščiukai, vištaitės! Birželio 14 d., šeštadienį, paskutinį kartą šiais metais prekiaus Kaišiadorių paukštyno vakcinuotais, sparčiai augančiais, „Ross-309“ veislės vienadieniais mėsiniais broileriais, 1–2 savaičių paaugintais mėsiniais broileriais, vienadienėmis vištytėmis (olandiškos), 2–3–4–5–8 mėn. rudomis, raibomis, dėsliosiomis vištaitėmis bei kiaušinius pradėjusiomis dėti vištomis (kaina nuo 12 Lt), spec. lesalais, turės gaidžiukų; prekiaus kiaušiniais (10 vnt./3 Lt). Jei vėluosime, prašome palaukti. Tel. 8 608 69 189: Mikoliškis – 10.40; Pušalotas – 10.55; Joniškėlis – 11.10; Meškalaukis – 11.20; Valakėliai – 11.30; Pasvalys (ūk. turgus) – 11.40; Talačkoniai – 12; Kalnas – 12.10; Pumpėnai – 12.20; Rinkūnai – 12.35; Daujėnai – 12.45; Girsūdai – 12.55; Krinčinas – 13.10; Pajiešmeniai – 13.20; Kraštai – 13.30.

Siūlo darbą

Lie tu vos-Iz ra e lio įmonė bran-giai per ka ver še lius nuo 50 iki 100 kg au gin ti, mo ka 6 –21 proc., sve ria el. svars tyk lėmis. Tel.: 8 611 94 949, 8 654 75 847.

UAB „Pasvalio agrodileris“ ūkinių prekių parduotuvei reika-linga prekių žinovė (as). Tel. 8 699 40 560.

Prekiauja mėsiniais 1 sav. viščiukais, vištytėmis (vienadienės, 1–2–3 sav., 2 ir 4,5 mėn.), ančiukais, žąsiukais. Panevėžio g. 72, Pasvalys, tel. 8 688 17 118.

Norite sužinoti savo ateitį? Permainas gyvenime ar verslo sėkmę? Jaučiatės blogai, neran-date ligos? Birželio 16 d. Pasvalyje, Ekstrasensų mūšio nugalėtoja Vanda DARJINA. Tel. 8 609 37 177.

VASAROS AKCIJA nuo 10% iki 50 %

Langai, durys, garažo vartai, roletai, žaliuzės, apsauginiai

stogeliai, šiltnamiai.* Palankios sąlygos pirkti išsimokėtinai.

Vilniaus g. 33, Pasvalys, tel.: 8 663 73 006,

(8 451) 34 170, www.estlita.lt

Broileriai, vištaitės!Šeštadieniais Pasvalio ūk. tur-

guje žemaičiai prekiauja jaunomis vištaitėmis, mėsiniais viščiukais.

Tel. 8 608 25 955.

Agentas Algirdas perka veršelius, karves, jaučius ir prieauglį; moka 6–21 proc., sveria el. svarstyklėmis. Tel.: 8 675 95 128, 8 687 21 828.

Įmonė brangiai perka juod-margius, žalmargius, mėsinius mišrūnus veršelius auginti, moka procentus. Tel. 8 675 17 694.

Automobilių ir kitokios tech-nikos supirkimas Lietuvoje. Uti-lizuoja; greitai pasiima; atsiskaito. Tel. 8 638 00 155.

Perka spalvotųjų ir juodųjų metalų laužą, akumuliatorius, bui-ties techniką, el. variklius, starterius, generatorius, automobilių radia-torius, pasiima, susipjausto. Tel. 8 677 68 901.

Įmonė perka arklius, karves (iki 4 Lt/kg), telyčias (iki 4,8 Lt/kg), bulius (5 Lt/kg). Tel. 8 622 09 326.

Nuolat brangiai perka veršelius iki 2 mėn. auginti, moka priedus. Tel. 8 656 40 439.

Nuolat brangiai perka karves, bulius, telyčias, atsiskaito vietoje, moka priedus. Tel. 8 656 40 439.

Perka automobilius; išregis-truoja, pasiima, atsiskaito; parduoda automobilių dalis, įv. išmatavimų ratlankius ir padangas. Tel. 8 682 46 599.

Brangiai perka veršelius 2–8 sav., avis, moka priedus. Tel.: 8 687 99 791, 8 684 75 635, 8 608 80 063.

Palankiomis kainomis perka miškus su žeme arba išsikirsti, atsiskaito iš karto. Tel. 8 687 77 425.

Bendra Lietuvos–Olandijos UAB „Bartynco“ perka veršelius iki 2 mėnesių, moka priedus. Tel.: 8 614 07 502, 8 636 42 871.

Nuolat brangiai perka karves, bulius, telyčias; sveria; atsiskaito vietoje. Tel.: 8 616 16 535, 8 682 56 872.

Brangiai ir skubiai perka bet kokios būklės visų markių (1930–2005 m.) lengvuosius automobilius, visureigius, mikroautobusus. Tel. 8 601 53 942.

Perka kviečius, miežius, kviet-rugius, atsiskaito, išsiveža savo transportu. Tel. 8 614 24 950

Brangiai perka mišką išsikirsti arba su žeme, geras atsiskaitymas. Tel.: 8 682 18 972, 8 600 63 820.

Automobilių supirkimas vi-soje Lietuvoje, seni, nebenaudoja-mi, daužti, atsiskaitymas iš karto, siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 600 96 172.

Veža žvyrą, smėlį, skaldą, žemes, durpes. Tel. 8 698 71 663.

Veža žvyrą, smėlį, juodžemį ir skaldą. Tel.: 8 650 50 803, 8 690 04 444.

Parduoda juodalksnio, beržo, uosio ir mišrias skaldytas ir pjautas trinkomis malkas; mišrias pjautas ir nepjautas atraižas; yra stambių beržinių; greitai pristato; turi sausesnių, skaldytų malkų. Tel. 8 658 43 939.

Parduoda įvairių rūšių malkas 3 m ilgio rąstais; atveža miškavežiu po 30 ir 60 erdvinių kubų, kaina nuo 70 Lt su pristatymu. Tel. 8 680 91 919.

Parduoda lapuočių malkas (3 m ilgio); veža miškavežiu. Tel. 8 600 63 820.

Parduoda malkas, po 30 ir po 8 erdv. metrus. Tel. 8 626 65 101.

Nebrangios malkos: rąsteliai, trinkos, skaldytos. Beržas, alksnis, juodalksnis. Tel. 8 683 38 090.

Parduoda mūrinį gyv. namą su ūk. pastatais Pasvalyje, Žemaitės g. 33, 8 a žemės. Tel. 8 603 41 110.

Parduoda 1998 m. „VW Passat“ universalas, 1,9 l, TDI, 81 kW, sidab-rinis; 2001 m. „Renault Kangoo“ 1,9 l, dyzelis, mėlynas, lengvasis. Tel. 8 698 46 246.

Parduoda įvairią statybinę medieną, polisterolio granules; apšiltina namus. Tel. 8 686 67 629.

Parduoda mišrias malkas pjau-tas trinkomis, skaldytas ir 2 m kirva-malkes. Tel. 8 620 75 883.

Parduoda juodalksnio, baltalks-nio, kitas malkas, išrašo sąskaitas. Tel. 8 604 12 810.

Parduoda dvi kergiamo amžiaus telyčias; dvi traktorines dalgines šienapjoves (rusiškos, 2,10 m). Tel. 8 605 06 462.

Parduoda uosio, beržo, juo-dalksnio malkas trinkomis, skaldy-tas; perka mišką. Tel. 8 630 57 490.

Parduoda 6 a sodo sklypą „Pamūšio“ s. b., Vejos g. 7, vanden-tiekio ir namo nėra. Tel.: 8 620 95 033, 8 686 83 786.

Pigiai parduoda su pristatymu Pasvalyje smėlį ir žvyrą. 25 kub. m žvyro – 950 Lt, 25 kub. m smėlio – 850 Lt, 10 kub. m žvyro – 450 Lt, 10 kub. m smėlio – 450 Lt; 5 km nuo Pasvalio atveža nemokamai. Tel. 8 610 26 548.

Parduoda smaigą rulonams krauti; arklines roges; ąžuolines supynes; veršingą telyčią. Tel. 8 607 60 017.

Parduoda tvarkingą 2001 m. „Fiat Marea“ 1,9 TD, 4 durys, TA, draudimas, 5 l/100 km, privalumai, universalas, 2500 Lt. Tel. 8 603 27 974.

Parduoda dvi geras vieno ir keturių veršių karves. Tel. 8 682 27 942.

Parduoda rusišką šienapjovę; 3 vagų plūgą; 3,5 m kultivatorių. Tel. 8 682 03 071.

Parduoda uosio ir eglės skal-dytas malkas. Tel. 8 610 67 521.

Parduoda malkas trinkomis, atraižas, gali supjauti, veža į rajonus. Tel. 8 693 83 102.

Nebrangiai taiso skalbykles, šaldytuvus, šaldiklius; garantija iki 2 m., pensininkams nuolaidos; vyksta į rajonus. Tel. 8 683 16 830.

Kokybiškai, nebrangiai taiso skalbykles, šaldytuvus, šaldiklius; pensininkams nuolaidos garan-tija iki 2 m. Tel. 8 676 48 545.

Kaminų įdėklai; pristatomi, šiltinti kaminai; mūrija kaminus; skardinimo darbai. Tel. 8 686 95 423.

UAB „2Vymonta“ gamina plienines stogų ir sienų dangas iš spalvotos ir cinkuotos-alucinko skar-dos; daro lankstinius; parduoda gamintojo kainomis. Panevėžys, Kerbedžio g. 21, tel.: 8 606 11 964, 8 687 97 797.

Šventinis maistas visomis progomis; atvyksta į kaimo sody-bas, namus. Tel. 8 611 30 261, www.facebook.com/Puotų Gaspadinė

Kviečia apsilankyti ramiame vienkiemio kampelyje, pasigrožėti mažaisiais poni arkliukais, atšvęsti bet kokia proga. Tel. 8 605 46 011.

Skardinimas; kaminų įdėklai; pristatomi kaminai; stogų tvarky-mas. Tel. 8 601 89 700.

Kokybiškas stogų dengi-mas prilydomąja bitumine danga, ilgametė patirtis, suteikiama garan-tija. Tel. 8 682 44 541.

Automobilių salonų valymas, cheminis sausas, interjerų detalių atnaujinimas. Tel. 8 656 74 443.

Pigiai dengia stogus įvairia danga; skardinimo darbai; dažo namus ir stogus; montuoja lietvamzdžius; kala dailylentes. Tel.: 8 607 28 988, 8 639 08 290.

Žolės ir krūmų pjovimas. Tel. 8 676 93 077.

Dažo stogus, stogo namelius, namų fasadus. Tel. 8 679 88 635.

Krosnių, židinių meistras ieško darbo. Tel.: 8 677 78 331, 8 670 47 233.

Moteris ieško darbo (prižiūrėtų sodybas, tvarko aplinką: ravi, pjauna žolę). Tel. 8 682 26 867.

Skulptorius, raidžių kalėjas ieško darbo. Tel. 8 633 32 293.

Vairuotojas ieško darbo (B, C, CE kategorijos), turi traktorininko-kombainininko pažymėjimą. Tel. 8 679 61 025.

Vyras ieško apdailininko dar-bo, gali dirbti ir kt. darbus, turi B, C kategorijas. Tel. 8 604 29 923.

„Jūratės stilius“ kviečia abitu-rientes pasipuošti išleistuvių vakarui; vestuviniai, proginiai drabužiai. Savanorių a. 1, Panevėžys, tel.: 8 687 71 900, (8 45) 465 834.

Reikalingas autošaltkalvis sunkvežimių remontui. Tel. 8 698 84 576.

Išnuomoja 3 kambarių butą su baldais Ežero gatvėje. Tel. 8 682 29 385.

Renginių kraitė

KrikliniuoseBirželio 14 d., šeštadienį,

Kriklinių mokyklos 90 metų jubilie-jus. Nuo 11 iki 13.30 val. registracija, pasivaikščiojimas po mokyklą; 12 val. – šv. Mišios Kriklinių bažnyčioje; po Mišių šventinis bėgimas ir skulptūrų prie mokyklos šventinimas; 13.30 val. – šventė, kurios metu koncertuos Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“; po šventės „Prisiminimų vakaras“, edukacinės programos pristatymas. Kviečiami visi buvę mokiniai ir mokytojai.

Birželio 15 d., sekmadienį, po Antaninių atlaidų visi kviečiami į bendruomenės namų kiemelį, kur vyks Antanų sveikinimai, koncer-tas, edukacinės programos „Bulvės mūsų krašte“ pristatymas su Kriklinių gaspadinių patiekalais iš bulvių.

Organizatoriai

Pasvalio kultūros centreBirželio 15 d., sekmadienį, 13

val. „Bočių“ narių susirinkimas-popietė. Programoje: paskaita, jubiliatų sveikinimas, koncertas. Bus renkamas nario mokestis. Po renginio diskotekų salėje vyks pašnekesiai prie arbatos. Vaišės atsineštinės.

Valdyba

melioracijos sistemomis rūpinasi patys

Documents