psichiatrijos gerbiamieji kolegos! þinios · kiekvieno paciento gerove skyriuose rūpinasi medikų...

1Psichiatrijos þinios 2002 m. geguþë-birþelis, Nr. 5 (17)

Psichiatrijos þinios

Specializuotas informacinisleidinys gydytojams

Gerbiamieji kolegos!Vasarą psichikos sveikata pagerėja ir be vaistų: saulėtomis dienomis norisi vaik�čioti

pėsčiomis, maudytis, soduose ir dar�uose noksta vaisiai ir dar�ovės, kuriose daug vitaminų.Taigi suaktyvėja gausybė psichikos sveikatą saugančių veiksnių: fizinis judėjimas,subalansuota mityba, poilsis. Bet neatrodo, kad įsibėgėjusi vasara pa�adino valdininkųblaivesnį po�iūrį į psichikos sveikatą ir jos sutrikimus. Atsitiktinai nugirstoje radijo laidojei�did�iai pateikiama informacijos apie tai, kad reaguojant į krizę Alytaus kolonijoje jauskirta keliasde�imt tūkstančių litų pirkti vaistams ir vitaminams. Valdininkai jau yra girdėjęapie depresiją ir potrauminį streso sindromą, taigi skuba įsigyti antidepresantų, kurie buskelias savaites profilakti�kai skiriami įkalintiesiems. Ir tai nepaisant ne tik specializuotuose,bet ir populiariuose moterų ir vyrų �urnaluose pateikiamos informacijos, kadantidepresantai pradeda veikti tik po poros savaičių. Taigi į balą i�mestos lė�os, o tuotarpu paguodos telefonai, įkaitę ne atokaitoje, bet nuo skambučių gausos pacientų, kuriųbūklė pablogėjo nebegaunant anksčiau skirtų vaistų. Tuo pat metu Valstybinė ligoniųkasa priima nutarimą nevienodai kompensuoti kelis labai pana�ius prie�psichoziniusvaistus, nes �dėl �ių vaistų kompensavimo visa Europa Lietuvą rodo kaip blogą pavyzdį�.SAM interneto svetainėje paskelbtas ir ligoninių restruktūrizavimo bendrųjų teziųprojektas, kuriame nė neu�simenama apie psichiatrijos paslaugas.

Gegu�ę ir bir�elį gausiai u�derėjo psichikos sveikatai skirtų renginių ir pasitarimų.Nacionalinės tarybos posėdis buvo skirtas psichikos sveikatai, Seime ir Atviros Lietuvosfonde prane�imą apie reformą skaitė Pasaulio banko psichiatrijos ekspertas H. Whiteford,į Kauną buvo atvykę Toronto psichikos sveikatos ir priklausomybių centro ekspertai J.Trainor, K. Poder, P. Ilves ir G. Veldhorst. Ir kur buvęs kur nebuvęs vis blyksteli magi�kas�odelis �strategija�. Gal sukūrus strategiją sveikata savaime pagerės, net ir lė�ų neskiriant?Juk pana�iai nutiko ir su Valstybine psichikos ligų programa. Programa i�ties pa�angi,joje anksčiau nei PSO 2001 m. metiniame prane�ime pateiktos pagrindinės �iuolaikinėspsichikos sveikatos prie�iūros kryptys: decentralizacija, ambulatorinės pagalbos plėtra,psichoterapijos ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugų plėtimas, nevyriausybiniųorganizacijų ir pačių paslaugų vartotojų indėlio svarba. Tačiau pinigų programaiįgyvendinti skiriama nepakankamai. Strategija, �inoma, svarbu, nes parodo valstybėsprioritetus, rūpestį. Tačiau i� kirvio vis dėlto psichikos sveikatos nei�virsi, tad beadekvataus finansavimo vargu ar sulauksime �enklaus psichikos sveikatos gerėjimo.

Visa laimė, kad vasara: per ją sukaupsime vidinių jėgų kovoti su psichikos negaliomisir be vaistų, gal bus progų i�mokti naujų psichoterapijos metodų � rasite doc. E. Laurinaičiostraipsnį apie tai, ko reikia norint tapti psichoterapeutu.

Tad visiems geros vasaros.Redaktorë Nijolë Goðtautaitë

NAUJI periodiniaiLEIDINIAI medikams

Redakcinë kolegijaOnutë Davidonienë

Prof. Algirdas DembinskasDanguolë Survilaitë

RedaktorëNijolë Goðtautaitë

Koordinuojanti redaktorëIrena Paukðtytë

KorektorëAngelë Pletkuvienë

Dizaineris-maketuotojasTomas Dièius

Reklamos projektø vadovëLoreta Peèiulienëtel. (8-685) 85 077

LeidëjaiLietuvos psichiatrø asociacija

UAB „Vaistø þinios“

SpausdinoIÁ „Petro ofsetas“,

Þalgirio g. 90, LT-2600 Vilnius

Redakcijos adresasKareiviø g. 6, LT-2012 Vilnius

[email protected]

Tiraþas 3000 egz.

Ðiame leidinyje pateikta informacijaskiriama tik gydytojams.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampasu straipsniø autoriø nuomone.

Leidëjai uþ reklamos turiná ir kalbàneatsako.

Dël spaudos broko kreiptis á spaustuvæ.

© Nijolë Goðtautaitë, 2002© LPA, 2002

© UAB „Vaistø þinios“, 2002

Kreiptis:UAB „Vaistø þinios“Kareiviø g. 6, VilniusTel. 700387

Psichiatrijos þinios 2002 m. geguþë-birþelis, Nr. 5 (17)

2 Psichiatrijos þinios 2002 m. geguþë-birþelis, Nr. 5 (17)

TURINYS

Partneriai3Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė

Aktualijos 4-6Psichikos sveikatos strategijaPsichikos ligų stigmos ma�inimas

Teisininko konsultacijos 7Asmens sveikatos prie�iūros sutartis

Naujienos ir įdomybės 8-10Klinikinė praktika 11-13

Mokyti psichoterapijos ar mokyti psichoterapeutus?Nerimas ir somatiniai sutrikimai

Nuomonės ir diskusijos 14-15Trečias brolis Jonas ar genijusIzoliavimasis

Informacija 16-18Psichikos sveikatos prie�iūros paslaugų reforma

LIETUVOS PSICHIATRŲ ASOCIACIJOSINFORMACINIS BIULETENISNuomonės ir diskusijos 20

Ir protas nuostabus, ir menas nuostabus�Klinikinė praktika 21-25

Zuklopentiksolio klinikinio poveikio ypatybėsProgramos ir projektai 26-28

Sergančiųjų narkomanija gydymo ir reabilitacijossistemos modelis Vilniaus mieste


Respublikinë Vilniauspsichiatrijos ligoninë

Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos li-goninėje gydomi visi psichikos sutrikimai,teikiamos antrinio ir tretinio lygio stacio-naro paslaugos bei ambulatorinės konsul-tacijos.

Kiekvieno paciento gerove skyriuoserūpinasi medikų kolektyvas � komanda:tai gydantis psichiatras, psichologas,slaugos specialistai, socialinis darbuoto-jas, u�imtumo terapeutai, esant reikalui �psichoterapeutas. Kiekvienam pacientuisudaromas individualus tyrimo ir gydy-mo planas, kuris turi atitikti paciento po-reikius, galimybes, ligos ypatumus. Gydy-mas yra kompleksinis ir apima medikamen-tus ir kitus biologinius gydymo metodus(elektroimpulsinę terapiją), psichoterapijąbei socialinę pagalbą. RVPL veikia kelicentrai: Alzhaimerio centras, diagnozuo-jami ir gydomi sergantys Alzhaimerio ligair somatopsichiatrinių sutrikimų turintysasmenys, psichologinę ir psichoterapinępagalbą teikia Psichologinio konsultavi-mo ir psichoterapijos centras, psicho-socialinė reabilitaciją, u�imtumą vykdo So-cialinės pagalbos skyrius.

Alzhaimerio ligos irsomatopsichiatriniøsutrikimø diagnostikos irgydymo centras2001 m. sausio mėnesį RVPL įkurtas Alz-

haimerio ligos ir somatopsichiatrinių su-trikimų diagnostikos ir gydymo centras,kuriame yra 30 stacionarinių lovų.

Centras organizuoja ir atlieka kvalifikuo-tą stacionarinį medicininį i�tyrimą įtariantpacientams Alzhaimerio ligą. Teikia kvali-fikuotą stacionarinę ir ambulatorinę medi-cininę pagalbą �ia liga sergantiems pa-cientams. U�tikrina kvalifikuotą staciona-rinę terapinę ir psichiatrinę pagalbą psi-chikos ligoniams, sergantiems sunkiomisūmiomis ar paūmėjusiomis vidaus ligomis,kurie dėl psichikos sutrikimų negali gy-dytis bendro profilio ligoninėse.

Socialinës pagalbosskyrius1996 m. įsteigtame Socialinės pagalbos

skyriuje �iuo metu dirba 32 socialiniai dar-buotojai.

Socialinės pagalbos tikslas � pacientųsocialinis saugumas ir reabilitacija.

Darbo kryptys:� įvertina paciento socialinę situaciją bei

hospitalizacijos prie�astis;� kiekvienam pacientui sudaro ir vykdo

socialinės reabilitacijos planą;� informuoja ir konsultuoja apie įstaty-

mus ir pacientų teises;� i�siai�kina pacientų socialines proble-

mas ir sprend�ia jas bendradarbiaujant supaciento aplinka ir bendruomenės insti-tucijomis;

� teikia pacientams juridinę pagalbą;� konsultuoja ir skatina bendradarbiauti

�eimos narius;� plėtoja u�imtumą, skatina savitarnos,

savitvarkos, bendravimo įgūd�ius, adap-taciją visuomenėje;

� rūpinasi socialinių paslaugų tęstinu-mu ir kokybe.

Socialinės reabilitacijos kompleksasįsteigtas 2000 m. Jis praplečia ir pratęsiau�imtumo studijose pradėtą reabilitaciją.

Kūrybos centre ugdomi dailės, skulp-tūros, grafikos, tekstilės, siuvinėjimo, siu-vimo, med�io dro�ybos pomėgiai.

Laisvalaikio ir buities centre skatina-mi pacientų bendravimo, sporto ir buitiesįgūd�iai.

Savaranki�kumo ir aktyvumo ugdymassuteikia pagrindą integruotis visuomenėje.

Psichologiniokonsultavimo irPsichoterapijos centrasPsichologinio konsultavimo ir psicho-

terapijos centre dirba 17 psichologų ir 4gydytojai psichoterapeutai.

Centre teikiamos psichodiagnostikos,

psichologinio konsultavimo ir psichote-rapijos paslaugos stacionare bei ambu-latori�kai besigydantiems pacientams supsichikos bei elgesio sutrikimais, jų arti-miesiems, �eimos nariams, kitiems asme-nims, turintiems psichologinių problemų.

Psichologai priskirti RVPL klinikiniamsskyriams, kurių pacientams suteikia psi-chologinę pagalbą: psichologinį i�tyrimąir psichologinį konsultavimą bei psicho-terapiją. Gydytojai psichoterapeutai pri-ima klinikinių skyrių ir ambulatorinius pa-cientus.

Individualią, grupinę, �eimos psicho-terapiją taiko gydytojai psichoterapeutaiir psichologai. Metodai priklauso nuo be-sikreipiančių asmenų poreikių ir specia-listų teorinės orientacijos (racionalioji,egzistencinė, elgesio terapija, psichoana-lizė).

Grupinė terapija apima: � elgesio terapijos grupes, lavinančias

bendravimo įgūd�ius, tarpasmeniniųsantykių supratimą,

� savirai�kos ir savaranki�kumo ug-dymo grupes,

� emocinio aktyvavimo grupes,� meno terapijos grupes,� grupes asmenims, turintiems priklau-

somybės problemų.Individualiai ir grupėse apmokoma at-

sipalaidavimo technikos.Atliekama �eimos psichoterapija, pri-

klausomybės ligų (alkoholizmas, narko-manija ir kt.) gydymo programa ir �Mine-sotos modelis�, asertyvus treningas, in-tervencija, motyvacijos formavimas pri-klausomybės ligos atvejais.

Centre teikiamos mokamos paslaugostada, kai pacientas kreipiasi anonimi�-kai, kai socialiai neapdraustas ar kai pa-slaugos papildomos, nenumatytos gydy-mo plane.

Parengta pagal www.rvpl.lt

PARTNERIAI


Pasaulio sveikatos organizacija nurodo,kad �viena did�iausių visuomenės proble-mų � stigma ir ją lydinti psichikos ar elge-sio sutrikimų turinčių �monių diskriminaci-ja�. Psichikos liga baugina daugelį: �urna-listus, piliečius gatvėje, teisėsaugos atsto-vus, o kartais ir teikiančius psichikos svei-katos prie�iūros paslaugas. 2000 m. anali-zuojant straipsnius �iniasklaidoje, kuriuo-se kalbama apie psichikos ligas, nustatyta,kad da�niausiai psichikos liga sergantys�monės yra minimi nusikaltimų skyreliuo-se. Tačiau statistika rodo, kad jie nusikals-ta gerokai rečiau nei sveikieji. Deja, tenkapripa�inti, kad �iniasklaidos prane�imai at-spindi ir didelės visuomenės dalies nuo-monę, stereotipus ir baimę. �urnalistamsįdomiau retesni, tačiau kruvini įvykiai, nesto i� jų laukia ir skaitytojai. Taip pavieniaiatvejai yra sureik�minami iki tendencijos.Tenka pripa�inti ir tai, kad psichikos svei-katos specialistai, psichiatrai irgi dirba ne-pakankamai �viesdami pacientų artimuo-sius ir visuomenę. Tačiau padėtis keičiasi.Daugelis psichikos sveikatos prie�iūrosinstitucijų ir �ioje srityje dirbančių nevy-riausybinių organizacijų siekia pagerinti po-�iūrį į sergančiuosius psichikos ligomis, psi-chiatriją ir specialistus, dirbančiuosius �io-je srityje. �iniasklaidoje pastaraisiais me-tais vis da�niau pasirodo pačių pacientųpasakojimų apie sveikimą, pakilimus ir nuo-puolius, realias problemas ir gyvenimą.Mokosi ir �urnalistai, įsiklausydami į spe-cialistų nuomonę ir pacientų liudijimus.

Puiki priemonė stigmai ma�inti darbe �Lietuvoje pasirod�iusi pirmoji paciento pa-ra�yta knyga. Ji skirta likimo draugams, ser-gančiųjų artimiesiems, visiems norintiemsgeriau suprasti psichikos ligas ir sveikimą.�maik�tus knygos pavadinimas �Kai nuva-�iuoja stogas, atsiveria dangus� meta i��ū-kį sunkiam keliui į save, rodo, kaip suvokia-ma savo liga.

�iame �Psichiatrijos �inių� numeryje, au-toriui leidus, pateikiame knygos i�traukų.

Psichikos ligø stigmos maþinimas

IðtraukosĮvadas: Tu esi tikras stebuklasGerbiamas skaitytojau. �i knyga yra skir-

ta Tau, psichiatrijos paslaugų vartotojui. Jitaip pat gali būti įdomi Tavo artimiesiems,psichiatrams, psichologams ir visiems, be-sidomintiems psichiatrija. Pateikiama kny-ga yra pakankamai ilgo nueito gyvenimokelio bei rimtų apmąstymų rezultatas. Tai irsavoti�ka i�pa�intis �mogaus, kuris jaudaugiau negu 15 metų yra psichiatrijos pa-slaugų vartotojas ir daugiau negu 3 metusvadovauja savipagalbos organizacijai�Kūlgrindos klubas� (Vasaros g. 5, Vilnius).Per �į laikotarpį a� gerai suvokiau vienąi�mintį, kad nėra taip svarbu, kiek kartųTu patekai į ligoninę, o yra svarbu, ar Ta-vo gyvenimas klostosi sėkmingai. Ar tuprogresuoji kaip asmenybė, ar tavo gyve-nimas vyksta prasmingai, ar tu esi tikrai ver-tingas visuomenės narys � �tai kokie klau-simai mane domindavo patekus į ligoninęir padėdavo i� jos i�ėjus toliau sėkmingaigyventi ir dirbti. Nepaisant to, kad psichiat-rinėje ligoninėje a� pabuvojau ne vieną kar-tą, vis vien galiu tvirtinti, kad esu vienaslaimingiausių �monių Lietuvoje ir pasau-lyje.

Taip jau įvyko, kad kartu su ligos istorijavyko mano sėkmingo gyvenimo ir gerosprofesinės karjeros istorija. Noriu pabrė�ti,kad pirmas savo darbines pareigas � a� pra-dėjau karjerą kaip Vilniaus pedagoginio uni-versiteto vyr. dėstytojas � a� gavau jau popirmo savo psichotinio epizodo. Kitaip kal-bant, liga prasidėjo net anksčiau u� manoprofesinę karjerą ir nuolat kartojosi visus15 mano profesinės karjeros metų. Tai, �i-noma, yra sunkinanti aplinkybė mano gy-venime, tačiau gera yra tai, kad a� buvautiesiog priverstas i�mokti susidoroti su tik-rai neeilinio sunkumo situacijomis. Todėltapau stipresnis. Įpratęs nuolat veikti vi-suomenėje sunkinančiomis aplinkybėmis(kad jūs �inotumėt, kiek kartų a� dėl psichi-kos ligos buvau į�eidinėjamas, �eminamas,

diskriminuojamas ir stigmatizuojamas), a�ėmiau susidoroti su �sveikų� �monių pro-blemomis tiesiog nepaprastai lengvai. Pri-sikentėjus nuo psichikos ligos ir jos pa-sekmių, �sveikųjų� problemos man tapo i�-vis beveik ne problema, tai tiesiog malo-nus �aismas �laimės erdvėje�. Matyt, tai iryra vienas svarbių gyvenimo paradoksų:tik atkentėjęs gali i� tikro pajusti ir i�gy-venti laimingo gyvenimo pilnatvė. �io pa-radokso pagrindu ir noriu suformuluoti pir-mą �stebuklingą� principą: net sirgdamassunkia psichikos liga Tu turi pagrindo bū-ti pačiu laimingiausiu �mogumi pasauly-je. Tad nebijok savo laimės, pasirink lai-mingą gyvenimą, eik sėkmės keliu!!! Ir, �i-noma, padėk kitiems eiti jų sėkmės keliu.Tai, beje, ir tau pačiam yra labai naudingavisomis prasmėmis.

Patikėk, a� nesu koks nors i�imtinis �lai-mės kūdikis�, man labai gerai �inomos įvai-rios silpnumo būsenos, gilus liūdesys, vi-si�kas nusivylimas, juoda depresija, apati-ja ir noras nusi�udyti. Tačiau būdamas i�prigimties labai empati�kas (stipriai įsijau-čiantis į kitą �mogų ir jo problemas), a� grei-tai supratau kitą �stebuklingą� principą: u�-jausdamas kitus �mones, įsijausdamas įjų problemas bei jiems padėdamas tu tie-siog �neturėsi laiko� pats depresuoti. Pa-kliuvęs į ligoninę ir pamatęs �ią �a�arų pa-kalnę� a� tiesiog u�simir�davau, mano pro-blemos tapdavo per menkos, kad a� dėl jųkrimsčiausi. Tačiau �mogi�kai u�jausdamaskitus ir jiems padėdamas a� daug greičiaupasveikdavau. Todėl manyje giliai įsi�ak-nijo supratimas, kad krik�čioni�ko artimomeilės principo įgyvendinimas asmeninia-me gyvenime (u�jaučiant ir padedant ki-tiems �monėms, rūpinantis kitais, darant ge-rus darbus ir pan.) yra radikaliai efektyvipriemonė prie� psichikos negalią. Proble-ma da�niausiai yra tik ta, kaip tą dievi�kąMeilės kibirk�tį į�iebti psichikos ligonio �ir-dyje. Ir noriu labai pabrė�ti, kad tai gali pa-daryti ne psichiatras, ne psichologas ir netne kunigas, tai gali padaryti tik kitas my-

Nijolë Goðtautaitë

AKTUALIJOS


lintis �mogus. Jeigu tas kitas mylintis �mo-gus yra tavo psichiatras ar psichologas, taulabai pasisekė. Tačiau neretai tas kitas my-lintis �mogus yra tiesiog kitas vartotojas,gulintis gretimoje palatoje ar net gretimojelovoje. Apsidairyk aplinkui, ir tu atrasi jį sa-vo skyriuje. O svarbiausia, pa�velk į save, įsavo vidų, ir tu suprasi, kad tu pats esi taskitas �mylintis �mogus�, kuris gali u�jaustiir daug kuo padėti kiekvienam �mogui, esan-čiam �alia. Jeigu tu jau supratai, kad pa-grindinis �mylintis �mogus� yra ne psichiat-ras, ne psichologas, ne kitas vartotojas, otu pats � tau pasisekė labiausiai. Meilė do-vanoja Tau sėkmę. Įsimink labai gerai �iuos�od�ius. Tai yra ne tik �mogi�kas, bet ir die-vi�kas, kosminis principas. Meilė dovanojaman sėkmę � tai transformacijos formulė,kurią galima kartoti ir kartoti giliai įsijaučiantį kiekvieną �odį.

Tai, apie ką mes dabar kalbame, yra rak-tas į vartotojų savipagalbos esmės supra-timą. Vartotojų savipagalba prasideda nenuo savipagalbos organizacijos įstatų re-gistravimo, kaip kai kurie galvoja, o nuonuo�ird�ios vartotojų pagalbos vienas ki-tam. Sąmoningai pradėdamas dalyvauti sa-vipagalboje a� supratau trečią �stebuklą�:niekas geriau nesupranta psichiatrijosvartotojo kaip kitas vartotojas. Vartotojaskitam vartotojui da�nai tampa artimiausiu�mogumi, kadangi su �sveikaisiais� tokį sa-vitarpio supratimo lygį neretai sunku pa-siekti. �Sveikasis� da�nai laikosi neregimosdistancijos ligonio at�vilgiu, kuri atitolinavieną nuo kito. Be to, da�nokai beveik na-tūraliai i�ry�kėja tas faktas, kad �sveikajam�yra ma�ai įdomi unikali psichikos ligoniopatirtis, o jeigu ji ir įdomi, tai �sveikojo� po-�iūris į ją yra perdėm skepti�kas bei kriti�-kas, todėl vartotojas geriausiai gali pasida-linti savo įspūd�iais ir pergyvenimais su ki-tu vartotoju.

Vartotojų savipagalbos grupė � tai �mo-nių ratas, kur gali elgtis visi�kai natūraliai,�kaip namie�. Čia natūraliai priimamos vi-sos tavo �keistybės�, čia Tu priimamas�toks, koks esi�. Niekas �rūsčiai� į Tave ne-�iūri, niekas ne�emina ir nediskriminuoja.Aktyviai dalyvaudamas vartotojų savipa-galbos judėjime a� supratau, kad mes tikraigalime padėti vienas kitam daug kuo ir mestikrai galime pamokyti vienas kitą gyventisėkmingiau. Todėl ai�ku, kad mes vienaskitam esame labai vertingi ir reikalingi. Įsi-mink, mums Tavęs reikia ir galbūt su �nu-va�iavusiu stogu� Tu mums esi netgi darįdomesnis ir priimtinesnis.

A� pa�įstu dvi merginas i� Vilniaus �bo-hemos�, kurios, atrodo, neturi klinikinės pa-

tirties, bet yra tikrai su �radikaliai nuva�ia-vusiu stogu�. Bet kad jūs �inotumėt, ko-kios jos yra įdomios ir laimingos! Bendrau-damas su jomis a� suvokiau tai, kad nepai-sant to, jog jos būtų nepaprastai įdomiosne tik man, bet ir bet kuriam psichiatrui, jųgydyti negalima. Kodėl? Prie�astis labaipaprasta: negalima gydyti nuo laimės. Kaimatau, kaip kai kurie vartotojai pergyvenadėl savo stigmos bei diskriminacijos i��normaliųjų� pusės, man taip ir norisi įsteig-ti i�didų vartotojų judėjimą �laimingi prie-trankos� ar ka�ką pana�aus. Kai matau,kaip vaistai (ypač aminazinas) �pakerta spar-nus�, naikina kūrybinį įkvėpimą ir daro �mo-gų nelaimingą, man taip ir norisi, kad tokievaistai būtų u�drausti kaip antihumani�ki.Negalima gydyti nuo laimės! Atvirk�čiai,reikia gydyti nuo nelaimės, nuo kančios.Ir tai, kad visi profesionalūs psichiatrai taigerai suvoktų ir mokslas plėtotųsi huma-ni�kesne kryptimi, yra ir mūsų, vartotojų,u�davinys. Ir psichiatrams, ir visai visuo-menei mes turime labai ai�kiai pasakyti, kadmes turime teisę būti �nenormalūs�, mesturime teisę būti �laimingos prietrankos�ir pan. Vienintelė i�imtis i� �ios universa-lios taisyklės � atvejis, kai kas nors tampapavojingas sau arba artimui (deja, tai ret-karčiais pasitaiko). O esant reikalui mes tu-rime tiesiog padėti vienas kitam konkrečiaisatvejais, atstovauti vienas kito interesamsar būti vienas kito advokatais, kadangi ma-no patirtis rodo, jog psichiatrų persisten-gimo atvejų, kai i� tikro yra �gydoma nuolaimės�, vis dar pasitaiko.

Taip, daug kas i� �normaliųjų� mūsų ne-supranta ir nevertina, tačiau mums svarbusuvokti, kad čia yra daugiau jų pačių, o nemūsų problema. Kiek daug gyvenimo niu-ansų ir i�minties a� suvokiau būtent būda-mas �nuva�iavusio stogo� būsenos arbabendraudamas su pana�ios patirties �mo-nėmis. Neu�mir�kime principo, kad kai�nuva�iuoja stogas� � atsiveria Dangus.Neretai tai įvyksta pačia betarpi�kiausiaprasme. Vienas katalikų klierikas, besisve-čiuodamas mūsų �Kūlgrindos klube�, yrapasakęs, kad psichiatrijos vartotojas yra�arčiau Dievo�. Manau, kad �iuose �o-d�iuose yra daug tiesos. A� asmeni�kai esui�gyvenęs daug nepaprasto �nu�vitimo� irvienybės su Dievu būsenų. Betarpi�kasbendravimas su dvasiniu pasauliu yra ap-skritai labai da�nas rei�kinys tarp vartoto-jų. Be to, skaitydamas mokslinę, religinę irezoterinę literatūrą a� radau nepaprastaidaug paralelių tarp psichiatrijos vartotojųpatirties ir to, kas �ioje literatūroje ra�oma.Todėl manyje subrendo labai ai�kus suvo-

kimas, kad negalima gydyti ne tik nuo lai-mės, negalima gydyti ir nuo vizualizacijų(arba vadinamų haliucinacijų), nuo įvairiųperkeistinių sąmonės būsenų, nuo kelio-nių po paralelinius pasaulius, kosmosą arlaiką, nuo kalbėjimo su augalais, akmeni-mis, Saule ar kitomis �vaig�dėmis, negali-ma gydyti nuo teiginių �a� esu genijus�,�a� esu �ventasis�, �a� esu Dievas�, �a�esu Kristus� ir t. t. Čia a� noriu tiesiog su-�ukti: visos �ios būsenos nėra psichikosliga!!! Visos jos yra aktyvaus dvasinio gy-venimo norma. Visa tai yra apra�yta bega-lėje dvasinės literatūros �altinių. Deja, psi-chiatrai da�niausiai �ios literatūros ne�inoir ja net nesidomi. Todėl da�nai yra �gydo-ma�, arba, tiesą sakant, �udoma, pati ver-tingiausia asmenybės dalis � jos dvasinispasaulis. Čia mes susiduriame su nepapras-tai absurdi�ka praktika, kai atskleisti savodievi�ką prigimtį (tai kviečia padaryti kaippagrindinį gyvenimo siekį visi Mokyto-jai) yra �nenormalu� (nuo to aktyviai gy-doma!), o beprasmi�kai praū�ti savo gyve-nimą baruose ir restoranuose yra �norma-lu�. Tai yra visi�kas absurdas, kuriam vie-ną kartą reikia u�kirsti kelią.

Pabrė�iu, tai yra ne Lietuvos, tai yra ker-tinė visos pasaulio psichiatrijos problema.Manau, kad XXIam�iuje psichiatrija pa-galiau turi ai�kiai suvokti, su kuo ir u�ką ji kovoja. Nesugebėdama ai�kiai suvoktisavo prie�ininko ir savo sąjungininko psi-chiatrija da�nai padaro daugiau �alos, ne-gu naudos � didina nelaimingų ir praradu-sių savo talentus (o visos auk�čiau i�var-dintos būsenos yra būtent talentai !!!) �mo-nių skaičių, kurie, ne be psichiatrų pagal-bos tapę invalidais, vėliau gula sunkia na�-ta visai socialinės rūpybos sistemai.

I�sakęs kritines mintis psichiatrijos at-�vilgiu a� nekaltinu nei vieno konkretauspsichiatro, kurių dauguma i� tikro yra nuo-stabūs �monės. A� tik noriu pasakyti, kadatėjo laikas ūgtelti visam psichiatrijosmokslui, atėjo laikas revizuoti pačias bazi-nes sampratas ir nuostatas (jeigu, �inoma,psichiatrija nenori toliau naikinti �monių lai-mės ir talentų).

I� to, ką a� pasakiau apie ortodoksinępsichiatriją, darosi ai�ku, ką a� noriu pasa-kyti vartotojui: Tu esi tikras stebuklas.Tu praregėjai ir pamatei tai, ko kiti nemato.Tu likai nesuprastas ir i� Tavęs tyčiojosi,bet būdamas �paprastas� Tu neėmei to gi-liai į �irdį. Tave gydė blogais vaistais sukankinančiu �alutiniu poveikiu ir naikinan-čiomis Tavo talentus pasekmėmis, bet Tuvis dėlto sugebėjai labai daug ką nuveikti�iame gyvenime. Visuomenė Tave

AKTUALIJOS


Psichikos sveikatos strategija

2002 m. bir�elio 5 d. Atviros Lietu-

vos fonde įvyko projekto �Psichikossveikatos strategijos Lietuvoje vysty-

mas, įvertinant dabartinę psichikossveikatos politiką, programas ir paslau-

gas� apibendrinimas. Projektą prista-

tė prane�ėjai doc. Dainius Pūras, psi-

chologas Robertas Povilaitis, HarveyWhiteford, Pasaulio banko psichikossveikatos ekspertas, Kvynslendo uni-

versiteto (Australija) profesorius, Cla-

re Townsend, Kvynslendo �izofrenijostyrinėjimo centro vyr. mokslo darbuo-

toja. Projektą vykdo Psichosocialinėsreabilitacijos asociacija, o finansuojaįspūdingas rėmėjų sąra�as.

Anot projekto organizatorių, pirminisprojekto tikslas buvo skatinti diskusijas,į kurias galėtų įsitraukti visi aktyvūspsichikos sveikatos reformos �alininkaiir tokiu būdu būtų generuojamos idėjosir ie�koma sutarimo aktualiausiais re-

formos klausimais. Tam buvo įkurtaelektroninė konferencija, sukurtasPsichikos sveikatos resursų centrasinternete, parengti net du leidinio�Geriausios psichikos sveikatos prie�iū-

ros programos� numeriai. �iuose lei-

diniuose buvo pateiktos praktinės, kli-

nikinės ir mokymo programos, pareng-

tos vykdant psichikos sveikatosreformą.

Antrajame projekto etape buvo sie-

kiama kurti moksli�kai pagrįstą psichi-

kos sveikatos strategiją. Tam buvopasitelkta tarptautinė patirtis � įsitrauk-

ta į tarptautinį psichikos sveikatos po-

litikos, paslaugų ir programų įvertinimoprojektą. Sudarius įvairių sričių specialis-

tų darbo grupę, kuri naudodama �aliesprofilio (Country profile) ir psichikossveikatos strategijos modelio (Mentalhealth policy template) metodikasstruktūri�kai apra�ė ir analizavo

Lietuvos psichikos sveikatos sistemą.Did�iulė naujiena buvo Pasaulio ban-

ko eksperto Harvey Whiteford i�vada,kad kol kas nėra jokių ekonominių ap-

skaičiavimų, įrodančių vienų ar kitų vais-

tų ekonominį prana�umą. Jis teigia, kadgalima įrodyti, jog kai kurie nauji vaistaituri ma�iau �alutinių poveikių, priimtines-

ni pacientui, net padeda suma�inti hos-

pitalizavimo trukmę, tačiau kiekviena�alis turi atsi�velgti į turimus finansiniusi�teklius prie� nuspręsdama kompensuo-

ti brangius vaistus. Jo teigimu, kol kasnepavyko įtikinamai įrodyti, kad naujųpsichotropinių vaistų skyrimas yraekonomi�kai pagrįstas, nes suma�inabendrus prie�iūros ka�tus.

Susitikimo metu i�samiai pristatytos�alies profilio ir psichikos sveikatosstrategijos modelio metodikos ir Lietu-

vos psichikos sveikatos sistemos raidosap�valga. Projektas vyksta jau keleriusmetus, o vis dar neatsakyta į susitikimometu pakartotą klausimą: turi ar neturiLietuva psichikos sveikatos strategiją?I� R. Povilaičio prane�imo, grind�iamoValstybinio psichikos sveikatos centroduomenimis, atrodo, kad Lietuvoje vis-

kas �aunu � itin sparti reforma, pana-

�u, kad per de�imtmetį pasiekta tikrainema�ai. Tačiau i�ėjus i� susitikimo lie-

ka kyla klausimas, tai kurgi ta strategi-

ja? Nuolat kritikuojama Vyriausybė perkeletą mėnesių sukūrė valstybės vys-

tymosi strateginį planą, o psichiatrai netir padedami u�sienio ekspertų niekaipneįveikia psichikos sveikatos strategi-

jos? Tenka konstatuoti, kad u�trukusiųpsichikos sveikatos reformatorių stan-

gų niekaip nevainikuoja gimdymas. Betgal �ios veiklos metu i�siskiria tiek en-

dorfinų, kad kūdikis gali ir palaukti?

Redakcijos informacija

pa�enklino kaip �beprotį�, Tu įgavai stig-mą, vedančią į visapusi�ką diskriminaciją,bet tu sugebėjai i�likti nepiktas ir pakanka-mai laimingas. Tu esi tikras stebuklas, tadeik toliau sėkmės keliu!

Atsiliepimai�inau, kad Sauliui Pečiuliui nebuvo leng-

va apsispręsti ra�yti �ių knygų ir taip atvi-rai ,,dvasi�kai apsinuoginti�. Rizikuota bū-ti ne visada suprantamu, rizikuota savo dar-bine, visuomenine reputacija. Tačiau jo di-delis noras ir tikėjimas, kad �iuo �ingsniugali padėti kitiems �monėms, turintiems psi-chikos sveikatos problemų, padėjo apsi-spręsti. Tikiu, kad �i knyga bus didelis in-dėlis suma�inant iki �iol tebeegzistuojan-čią takoskyrą tarp vadinamų ,,sveikųjų� ir�monių, turinčių psichikos sveikatos pro-blemų.

Milda RuèinskienëGydytoja psichiatrë

Saulius Pečiulis i�ties pionierius � �taipirmas lietuvi�kas vadovėlis psichikossveikatos paslaugų vartotojams. Sveikinuautorių, d�iaugiuosi ir mokausi � pagaliaune psichikos ligų klasifikacijos, o �moni�-kumo ir drąsos gyventi.

Elona IlgiuvienëPsichologë

D�iaugiuosi, kad atsirado �mogus, galin-tis papasakoti visiems apie savo i�gyveni-mus ir jausmus. Gal tai taps paskatinimukitiems atviriau kalbėti apie tai, ką jaučia-me, ką mąstome. Ačiū Sauliui Pečiuliui u�drąsą ir naudingus patarimus psichiatrijosprofesionalams ir vartotojams.

Daiva KalantienëPsichikos sveikatos slaugytoja

Knygoje paminėti faktai i� asmeninės li-gos istorijos tiksliai atspindi ir mano ligossimptomus. Manau, kad knyga yra labainaudinga visiems psichiatrijos paslaugųvartotojams, jų �eimų nariams ir visuome-nei.

Jonas TubinisPsichiatrijos paslaugø vartotojas

Būdama psichiatrijos paslaugų vartoto-jos motina tik dabar supratau, kokiomis pa-slėptomis mintimis ir jausmais gyvena psi-chiatrijos vartotojai. Mano duktė vengė at-viro pokalbio �ia tema. Nuo�ird�iai dėkojuSauliui Pečiuliui u� jo jaudinančią knygą.

Galina G.Psichiatrijos paslaugø vartotojo

ðeimos narë

AKTUALIJOS


Asmens sveikatosprieþiûros sutartis

�iame straipsnyje aptariamos Civilinio ko-dekso �e�tosios knygos XXXV antrojo skir-snio nuostatos, reglamentuojančios asmenssveikatos prie�iūros paslaugų teikimo regla-mentavimą, kaip tai susiję su asmens sveika-tos prie�iūros paslaugų teikėjo pareiga teiktiinformaciją pacientui bei paciento sutikimugydytis ar kitai sveikatos prie�iūrospaslaugai.Įgyvendinant Civilinio kodekso 2.25

straipsnio normas, apibrė�iančias fizinio as-mens teisę į kūno neliečiamumą ir vientisu-mą, bei 2.26 straipsnio normas, įtvirtinančiasdraudimą apriboti fizinio asmens laisvę, Civi-linio kodekso 6.729 straipsnio 1 dalyje įtvir-tinta speciali norma, nustatanti, kad pacien-tas negali būti gydomas ar jam teikiama kitaasmens sveikatos prie�iūra ar (ir) slauga prie�jo valia, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.Įstatymai gali numatyti atvejus, kai sveika-tos prie�iūrai atlikti yra būtinas paciento ra-�ytinis sutikimas.

Pagal Civilinio kodekso 2.25 straipsnį, tikpats fizinis asmuo turi teisę spręsti dėl inter-vencijos į jo kūną. Fizinio asmens teisės į kū-no neliečiamumą ir vientisumą pa�eidimu bū-tų laikytini be asmens sutikimo su juo atlie-kami moksliniai, medicinos bandymai ar tyri-mai, bet kokia kita intervencija į �mogaus kū-ną, taip pat �mogaus kūno dalių panaudoji-mas po jo mirties. Pa�ymėtina, kad Civilinia-me kodekse reglamentuojant mokslinių tyri-mų atlikimą, taip pat �mogaus audinių ir orga-nų naudojimą prioritetas suteikiamas kitiemsįstatymams (CK 6.737 str. 6.746). �iuos teisi-nius santykius reglamentuoja Biomedicininiųtyrimų etikos įstatymas, �mogaus audinių irorganų donorystės ir transplantacijos įsta-tymas, �mogaus mirties registravimo ir kriti-nių būklių įstatymas. Sąvoka �intervencija��ios normos po�iūriu turi medicininę, t. y. spe-cialią, reik�mę ir apima bet kokias medicini-nes intervencijas (vaistų leidimą, kraujo ėmi-mą, chirurginę operaciją ir t. t.) (Lietuvos Res-publikos civilinio kodekso komentaras. Ant-roji knyga. Asmenys. Vilnius, 2002. P. 74.8�9). Pa�ymėtina, kad pagal Civilinio kodekso2.25 straipsnio 2 dalį sutikimas chirurginei ope-racijai turi būti i�reik�tas ra�tu. Jeigu asmuo

neveiksnus, tokį sutikimą gali duoti globė-jas, tačiau neveiksniam asmeniui kastruoti,sterilizuoti, jo nė�tumui nutraukti, jį operuoti,jo organui pa�alinti būtinas teismo leidimas.Paciento sutikimas būtų nereikalingas būti-no reikalingumo atvejais, siekiant i�gelbėtiasmens gyvybę, kai jam gresia realus pavo-jus, o pats asmuo negali i�reik�ti savovalios.

Paciento gydymas ar jam teikiama kita as-mens sveikatos ar (ir) prie�iūra slauga, prie�jo valią taip pat gali pa�eisti Civilinio kodek-so 2.26 straipsnyje įtvirtintą fizinio asmenslaisvės neliečiamumo principą. �iuo atvejuasmens sveikatos prie�iūrai asmens sutiki-mas nereikalingas, jeigu jo gyvybei gresia pa-vojus arba būtina jį guldyti į stacionarinę svei-katos prie�iūros įstaigą, kad būtų apsaugotivisuomenės interesai. Taip pat jei asmens gy-vybei gresia realus pavojus dėl jo psichikosbūklės, jam gali būti suteikta skubi psichiatri-nė medicinos pagalba be jo sutikimo. Taisatvejais, kai asmuo serga sunkia psichikosliga ir yra reali grėsmė, kad jis gali padarytiesminės �alos savo ir aplinkinių sveikatai argyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinaihospitalizuotas, bet neilgiau kaip dvi paras.

Atsi�velgiant į tai, kas i�dėstyta, pa�ymėti-na, kad pa�eidus Civilinio kodekso 6.729straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvią nor-mą, draud�iančią pacientą gydyti be jo suti-kimo, galėtų kilti teisinės pasekmės, numaty-tos Civilinio kodekso 2.25 straipsnio 6 dalyjebei 2.26 str. 5 dalyje, ir asmuo, kurio teisės įkūno neliečiamumą ir vientisumą bei neleisti-numą apriboti fizinio asmens laisvę buvo pa-�eistos, turėtų teisę reikalauti i� kaltų asme-nų atlyginti turtinę ir neturtinę �alą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pacientasiki �e�iolikos metų negali būti gydomas arjam teikiama kita asmens sveikatos prie�iūraar (ir) slauga prie� vieno i� tėvų ar jo atstovopagal įstatymą valią. Tais atvejais, kai pacien-tas iki �e�iolikos metų pagal savo am�ių iri�silavinimą gali teisingai vertinti savo būklęir siūlomą gydymą, jis negali būti gydomasprie� jo valią (CK 6.729 str.). Nepilnamečiaisukakę �e�iolika metų CK 6.729 straipsnio 1dalyje numatytą sutikimą turi teisę duoti pa-

tys, i�skyrus įstatymų nustatytas i�imtis (CK6.726 str.). Paciento, psichikos ligonio, nesu-gebančio teisingai įvertinti savo sveikatosbūklės, gydymo ypatumus reglamentuojaPsichikos sveikatos prie�iūros įstatymas. As-mens sveikatos prie�iūros paslaugų teikėjasturi apie visus savo veiksmus (asmens svei-katos prie�iūros paslaugas), kuriems buvoduotas paciento sutikimas, įra�yti į pacientomedicinos dokumentus, o pacientas ar jo at-stovas turi tai pasira�yti (CK 6.730 str.).

Siekiant tinkamai realizuoti Civilinio kodek-so 6.729 straipsnio 1 dalyje bei atitinkamai2.25 ir 2.26 straipsniuose įtvirtintas normas,asmens sveikatos prie�iūros paslaugų teikė-jas privalo informuoti pacientą jam supranta-ma forma, paai�kindamas specialius terminusapie jo sveikatos būklę, ligos diagnozę, gali-mus gydymo būdus, gydymo prognozę beikitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos pa-ciento apsisprendimui sutikti ar atsisakytisiūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes, jei-gu siūlomo gydymo atsisakytų (CK 6.727 str.1 d.). �iuo atveju svarbu, kad asmeniui sutei-kiama informacija jam būtų suprantama ir jisgalėtų suvokti savo sveikatos būklę, siūlo-mo gydymo galimas neigiamas pasekmes irpasekmes, jei jis siūlomo gydymo atsisaky-tų. Be to, �i informacija pacientui turėtų būtisuteikta iki jo sutikimo su siūlomu gydymu,kita sveikatos prie�iūros paslauga ar (ir) slau-ga. Jeigu pacientas nebuvo i�samiai infor-muotas, pripa�intina, kad jis nedavė sutiki-mo, nes sutikimas, duotas neturint visos rei-kiamais priimti tokį sprendimą informacijos,yra niekinis (Lietuvos Respublikos civiliniokodekso komentaras. Antroji knyga. Asme-nys. Vilnius, 2002. P. 76.).

Asmens sveikatos prie�iūros paslaugų tei-kėjas turi teisę informacijos pacientui nepra-ne�ti, jeigu toks prane�imas ai�kiai sąlygotųpacientui rimtą �alą (pakenktų paciento svei-katai ar net sukeltų pavojų paciento gyvybei(CK 6.727 str. 2 d.). Informacija pacientui ne-gali būti pateikta prie� jo valią, kai valia ai�-kiai pareik�ta ir patvirtinta para�u, i�skyrusatvejus, kai dėl paciento nenoro (atsisaky-mo) gauti informaciją gali atsirasti �alingų pa-sekmių pacientui ar kitiems asmenims.

Gediminas VyðniauskasTeisininkas

TEISININKO KONSULTACIJOS


LAIMË IRSOCIALINIAI RYÐIAIKalbant apie psichikos sveikatą, vis

labiau pabrė�iamos ne medicinos prie-monės, bet psichologinė ir socialinė ge-rovė. Bendravimas, draugystė, �eimaitin svarbūs psichikos sveikatos veiks-niai. Roiterio agentūra informuoja apietai, kad bendravimas yra būtinas ge-rovei pasiekti, tačiau nebūtinai tai ga-rantuoja. Pensilvanijos universiteto(JAV) mokslininkai dr. M. Seligman irdr. E. Diener teigia, kad socialiniai san-tykiai yra reikalinga, tačiau nepakan-kama sąlyga �mogaus laimei u�tikrin-ti. �ie mokslininkai atliko tyrimą apieveiksnius, kurie susiję su d�iaugsmopatyrimu.

Tiriant 222 koled�ų studentai buvosuskirstyti į tris grupes: asmenis, kuriedaugiausią laiko jautėsi esą laimingi,tuos, kurie daugiausia laiko jautėsi ne-laimingi, o į trečiąją grupę pateko stu-dentai, vidutini�kai įvertinę savo nuo-taiką. Studentai semestro metu infor-mavo tyrėjus apie nuotaikų pokyčiusbei veiksnius, galinčius nuotaikas keisti,pavyzd�iui, sportavimą arba įsitrauki-mą į religinės bendruomenės veiklą,kurie veikia pozityviai.

Laimingiausi studentai buvo labaipatenkinti savo gyvenimu, jiems neki-lo minčių apie savi�udybę, jie ma�iau-siai laiko praleisdavo vieni, daugiaubendravo su bendramoksliais. Visų stu-dentų, patekusių į laimingiausių grupę,socialiniai ry�iai buvo puikiai i�plėtoti,tačiau ir nelaimingiausiųjų grupėje bu-vo nurod�iusių, jog jų socialiniai ry�iaiyra puikūs. Taigi bendravimas neu�-tikrina laimės pojūčio, tačiau yra svarbibuvimo laimingu sąlyga.

Su laimės pojūčiu tyrime buvo susiję�ie veiksniai � ekstraversija, �emi neu-roti�kumo ir psichopatologijos įvertini-mai. Taigi laimė yra itin glaud�iai susi-jusi su psichikos sveikata. Tyrinėtojaitaip pat nurodo, kad net ir patys lai-mingiausi studentai patyrė intensyvausliūdesio laikotarpių. Atrodo, kad nėrastebuklingo recepto, kuris kiekvienamsuteiktų laimės, tačiau, anot tyrėjų, ge-

ra psichikos būklė, pasitenkinimas sa-vo aplinka, prisitaikymas ir i�plėtoti so-cialiniai ry�iai priartina prie taip trok�-tamos laimės būsenos.

ÐIZOFRENIJOSPSICHOTERAPIJA�izofrenijos psichoterapija ilgą laiką

buvo apleista sritis. Masačiuseto psi-chikos sveikatos centrų tyrimo 1967m. metu nustačius, jog individuali psi-choterapija, ypač psichodinami�kaiorientuota, yra beveik neveiksminga�io sutrikimo atveju, o vaistus gaunan-čių pacientų būklės įvertinimai yra kurkas geresni, buvo atsisakyta �ios sri-ties gilesnių tyrinėjimų.Tačiau vis dau-gėja tyrimų, įrodančių, kad yra veiks-mingų psichoterapijos metodų, kaip pa-dėti sergantiems �izofrenija.

E. Hauff vadovaujama mokslininkųgrupė tyrė psichoterapijos veiksmingu-mą teikiant pagalbą �izofrenija sergan-tiems pacientams. �iame tyrime sep-tynerius metus stebėti 25 pacientai, ku-riems ligoninėje taikyta intensyvi psi-chodinaminės krypties psichoterapija.Tyrime taip pat dalyvavo ir kontrolinėgrupė � tai pacientai, kuriems taikytasįprastas gydymas ligoninėje. Tyrimo i�-vadose teigiama, kad psichodinaminėpsichoterapija ligoninėje gali būti nau-dinga tik tiems pacientams, kurių pra-diniai veiklos ir prisitaikymo rodikliaiyra auk�tesni, tačiau gali neigiamai pa-veikti kitus pacientus.

būtent psichoanalitinė ir psichodina-minė tradicija, bet jokiu būdu ne kitospsichoterapijos mokyklos.

SMEGENYS GYDOSIPAÈIOS, TIK POVEIKISYRA TRUMPALAIKISAtliekant klinikinius tyrimus vaistų

veiksmingumas paprastai yra lygina-mas su placebu. �inoma, kad gydantdepresiją vaistais simptomai i�nyksta

ma�daug 50�60 proc. pacientų, o gau-nant placebo � apie 30 proc. �Healthscout news� pateikia informacijos apietyrimą, kurį atliko dr. H. Mayberberg,dirbanti Toronto Baycrest centre (Ka-nada). Pozitroninės emisijos tomogra-fu (PET) i�tirta 17 depresija sergan-čių vyrų, kurie �e�ias savaites vartojoprozako arba placebo. Tiriant pozitro-ninės emisijos tomografu galima nu-statyti smegenų metabolizmo pokyčiusįvairiose smegenų struktūrose. �io ty-rimo metu pastebėta, kad gydant vais-tais ir placebu atsirado metabolizmopokyčių su mąstymu ir emocijomis su-sijusiose smegenų �ievės dalyse. Tairodo, kad smegenys ir be vaistų atku-ria savo veiklą po depresinio epizodo.Tačiau asmenų, kurie vartojo proza-ko, pokyčiai smegenyse palietė ir gi-lesnes struktūras � smegenų kamie-ną, hipokampą. �itai paai�kina, kodėlvaistai nema�ai daliai pacientų u�tik-rina, kad depresijos epizodas nepasi-kartotų. �Tai tarsi filtras, barjeras, u�-kertantis kelią depresijos pasikartoji-mui. Pasveikti yra vienas dalykas, o�tai likti sveikam gali būti sunkiau�, �ra�o mokslininkė. Taigi smegenys i�-ties pajėgios nugalėti pavir�utini�kussavo veiklos sutrikimus, tačiau da�naivisi�ką pasveikimą u�tikrinti gali tikadekvatus gydymas vaistais.

ÞUVØ TAUKAIPRIEÐ DEPRESIJÀYra tyrimų, rodančių, kad riebios �u-

vies valgymas gali teigiamai veikti nuo-taiką, tad rekomenduotina bent keliskartus per savaitę valgyti �uvies. Ta-čiau mokslininkai stengiasi ne tik i�-naudoti gamtos dovanas, bet ir supap-rastinti jų vartojimą, pritaikant �iuolai-kiniam pacientui. Po dvejų metų rin-koje turėtų pasirodyti naujas moksli-ninko David Horrobin vaistas, sukur-tas eikozapentaenoinės rūg�ties pagrin-du (EPA). EPA � tai i�gryninta me-d�iaga, randama �uvų taukuose. Dujau i�spausdinti tyrimai parodė, kad pa-cientų, kuriems iki tol nepadėjo anti-

NAUJIENOS IR ÁDOMYBËS


nys, jeigu tai medicini�kai įmanoma,parei�kę pra�ymą ra�tu.

LIESI BÛNA PIKTIGal ir teisingas populiarus mitas, kad

storuliai yra gera�ird�iai �monės. Tek-saso universiteto mokslininko dr. E.Stice atliktas koled�e besimokančiųmerginų tyrimas parodė, kad nutuki-mas glaud�iai siejasi su valgymo sutri-kimais. Depresijos simptomai, emoci-nis valgymas ir �ema savigarba skati-na nuolatinį persivalgymą. Tyrimo me-tu taip pat pastebėta, kad merginos,kurių pykčio ir nerimo įvertinimai bu-vo auk�tesni nei vidutiniai, tiriamojojegrupėje nebuvo linkę persivalgyti.Mokslininkas teigia, kad įvertinus dep-resijos lygį, savigarbą bei valgymoįpročius galima net 92 proc. tikslumunustatyti, kurios mergaitės ateityje tu-rės antsvorio.

MOBILÛSTELEFONAI PAÞADINAPRIMITYVIUSJAUSMUSNagrinėjant gandų evoliucinę reik�-

mę nustatyta, kad apkalbėjimo porei-kis buvo įgimtas ir būtinas �monių so-cialinei, fizinei ir psichikos gerovei pa-laikyti, o mobilūs telefonai i� dalies pa-tenkino �į poreikį. Socialinių santykiųtyrimo centras Oksforde nustatė, kaddaugelis �monių mobilų telefoną nau-doja nereik�mingiems paplepėjimamsir apkalboms, tai pana�u į primityves-nių primatų (be�d�ionių) elgesį � ko-lektyvinį �ukavimą. Gali būti ir �ūka-vimą.

�iuolaikiniam �mogui mobilus telefo-nas atstoja apkalbas prie �iuk�lių kon-teinerio ar parduotuvėje. Mobilus te-lefonas taip pat yra tarsi asmens sar-gybinis. Nema�ai �monių nesaugiosesituacijose apsimeta kalbantys mobi-liu telefonu, kad potencialus u�puoli-

kas �inotų, jog jie ne vieni. Pana�u, kadvyrai apkalba ir plepa taip pat, kaip irmoterys, ir tikrai ne trumpiau, tačiaujų įgūd�iai yra kur kas menkesni neimoterų. Anot dr. Fox, moterų �ios sri-ties įgūd�iai toli gra�u pralenkia vyrų,jos plepa gerokai smagiau ir stilingiau.

ÐIZOFRENIJOSGENO PAIEÐKOSAnksčiau spaudoje buvo pasirodę

prane�imų apie tai, kad pirmoje chro-mosomoje rastas �izofrenijos genas.Tačiau i�tyręs daugiau nei 1900 pa-cientų dr. A. Pulver teigia tvirtai �inan-tis, kad �izofrenijos genas tikrai yra nepirmoje chromosomoje. Jo teigimu, da-bar bus galima daugiau dėmesio skirtikitoms vietoms � 6, 8 ir 13. Anot A.Pulver, �izofrenija yra sudėtingas psi-chikos sutrikimas ir akivaizd�iai nėravieno geno arba akivaizdaus aplinkosveiksnio, galinčio sukelti �į sutrikimą.Nors įmanoma, kad pirmos chromo-somos ilgojoje q at�akoje esantys ge-nai prisideda prie sutrikimo i�sivysty-mo, tačiau tai reik�minga tik nedauge-liui pacientų.

D1 AGONISTØVAIDMUO GYDANTÐIZOFRENIJÀTyrimai su primatais ir �monėmis ro-

do, kad tradiciniai neuroleptikai daroneigiamą poveikį atminčiai ir kitomskognityvinėms funkcijoms. Manoma,kad �itaip atsitinka todėl, kad neuro-leptikai blokuoja dopamino D2 recep-torius, dėl to ma�ėja dopamino kiekis,ma�iau stimuliuojami D1 receptoriai.D1 receptoriai yra svarbūs adekva-čiam darbinės atminties funkcionavi-mui. Mokslininkai S. A. Castner, G. V.Williams ir P. S. Gioldman-Rakic mė-gino įvertinti, ar laikina stimuliacija D1agonistais gali suma�inti kognityvinįdeficitą arba negatyvius simptomus.

depresantai, arba tų, kuriems i� pra-d�ių antidepresantai buvo veiksmingi,tačiau depresija pasikartojo, depresijasuma�ėjo, kai jie pradėjo vartoti EPA.Pasak dr. D. Horrobin, naujasis pre-paratas bus gerokai veiksmingesnis neiįprasti antidepresiniai vaistai.

�inoma, kad didelę dalį smegenų su-daro riebalai, tačiau net 25 proc. jų nė-ra sintetinami �mogaus organizme.Juos �monės turi pasisavinti su mais-tu. Gali būti, kad būtent todėl kra�tuo-se, kur riebios �uvys mielai valgomos(pvz., Japonija,Tolimųjų Rytų �alys),depresija pasitaiko rečiau nei Europo-je. Dr. D. Horrobin informavo, kad ne-trukus bus pateikti dokumentai JAVFederalinei vaistų agentūrai, tikintis,kad preparato veiksmingumas busgreitai pripa�intas. O belaukiant nau-jos panacėjos, tikrai nepakenks porci-ja �uvies.

GERANAUJIENA LIETUVOSTRANSSEKSUALAMSKolegos psichiatrai ir psichoterapeu-

tai vis da�niau konsultuoja asmenis,norinčius pakeisti lytį. Da�niausiai �iaskonsultacijas teikia privačiai dirbantysspecialistai. Lietuvos chirurgai ir mik-rochirurgai teigia, kad jokių kliūčių to-kio tipo operacijoms Lietuvoje nėra.Nors spaudoje ir pasirodo straipsniųapie �mones, kurie norėtų �itokiu bū-du pakeisti savo gyvenimą, tačiau ne-teko girdėti apie jau atliktas lyties kei-timo operacijas. Tai susiję ne tik suneigiamu visuomenės po�iūriu, bet irdėl �į procesą reglamentuojančių įsta-tymų stokos.

Gegu�ės pabaigoje darbo grupėjebuvo svarstomas Lyties pakeitimoįstatymo projektas. Naujasis Civiliniskodeksas į�iebė transseksualų viltį, kad�ios operacijos bus atliekamos ir Lie-tuvoje. Įstatymą planuojama priimti iki�ių metų pabaigos. LR Civiliniame ko-dekse nurodoma, kad lytį turi teisę pa-sikeisti nesusituokę pilnamečiai asme-



Tyrimai, atlikti su primatais, parodė, kadskiriant klini�kai veiksmingas halope-ridolio dozes ry�kiai pablogėja darbinėatmintis. Vėliau 5�6 d. ciklais buvo ski-riamas D1 receptorių agonistas, daranttarp ciklų dviejų savaičių pertraukas.Nustatyta, kad per 3�4 mėnesius at-minties funkcijos vis gerėjo, nors ir to-liau buvo skiriamas haloperidolis.

�ie tyrimai suteikia vilčių, kad atei-tyje taikant D1 receptorių agonistuspavyks atkurti �izofrenija sergančiųpacientų kognityvines funkcijas. Tiki-masi, kad �i priemonė gali padėti irspręsti negatyvių simptomų problemą.

DËL MIEGOSTOKOS BLOGËJAPSICHIKOS SVEIKATAAdekvatus ir pakankamos trukmės

miegas yra būtina sąlyga somatinei irpsichikos sveikatai. Stokojančiam mie-go �mogui atsiranda įvairių nemaloniųfizinių ir psichinių pojūčių, atsirandadepresijos simptomų, sutrinka darbinėveikla. 2000 m. Nacionalinio miegofondo (JAV) atlikta apklausa rodo, kadnet 25 proc. amerikiečių jaučia, kadjie miega nepakankamai. �ioje apklau-soje dalyvavo daugiau negu 1000 su-augusių JAV piliečių.

Miego stoka yra svarbus traumų dar-be rizikos veiksnys, blogina gyvenimokokybę, dėl to kenčia tarpusavio san-tykiai. Miego stoka yra susijusi su pa-da�nėjusiomis klaidomis darbe, padi-dintu dirglumu, nuovargiu, sutrikusiaismotoriniais judesiais.

Vidutini�kai amerikiečiai miega 6,9val., o savaitgaliais � 7,5 val. Tie, ku-rie darbo dienomis miega ma�iau nei6 valandas, du kartus da�niau nurodėesą įsitempę ir liūdni. 21 proc. �mo-nių, atsakiusių, kad jie da�nai būna pa-vargę arba apsnūdę dienos metu, nu-rodė, kad yra pikti ir nepatenkinti sa-vo gyvenimu, o nejaučiančių apsnūdi-mo dienos metu �monių nepasitenki-nimas gyvenimu sudarė tik 7 proc. Netpusė visų respondentų nurodė, kad yrapatyrę nemigos epizodų, o 7 proc.

skundėsi, kad miegodami knarkia.Miego stoka ir miego sutrikimai yra

svarbi psichikos ir fizinės sveikatos ty-rinėjimų sritis.

PSICHIKOSSUTRIKIMAI IRGEBËJIMAS VAIRUOTI�veicarijoje ir kai kuriose kitose Eu-

ropos �alyse gydytojai (ne tik psichiat-rai) gali pa�eisti konfidencialumo prin-cipą ir prane�ti policijai apie pacien-tus, kurie yra linkę sukelti avarijas ar-ba pa�eisti eismo taisykles. �enevosuniversiteto teismo psichiatrijos klini-ka atliko tyrimą, kurio metu siekta įsi-tikinti, ar i� tikrųjų pacientai, apie ku-riuos prane�ama policijai, i�ties yra pa-vojingesni u� vairo.

Nustatyta, kad gydytojai da�niau po-licijai prane�davo apie �emesnio i�si-mokslinimo vyrus, sergančius arba sir-gusius psichikos liga. Į kontrolinę gru-pę buvo priskirti asmenys, kurie buvopakliuvę į avarijas arba pa�eidė eismotaisykles. Kontrolinėje grupėje vyrų,sergančių psichikos liga, buvo statis-ti�kai patikimai ma�iau.

Eismo nelaimės yra svarbus ligotu-mo ir mirtingumo veiksnys ir rimta vi-suomenės sveikatos problema. Jau se-niai stengiamasi įvardyti galimai pavo-jingus eismo dalyvius. I�samiau anali-zuojant nustatyta, kad leidimo vairuotipsichikos liga sergantiesiems asme-nims klausimas nėra visai paprastas.Psichikos liga sergantys nekelia dides-nio pavojaus eisme negu kitos gyven-tojų grupės, i�skyrus tuos atvejus, kailydintis sutrikimas yra piktnaud�iavi-mas arba priklausomybė nuo alkoho-lio arba narkotikų.

Tiesa, pastebėta, kad �monės, turin-tys asmenybės sutrikimų arba psicho-loginių problemų, da�niau pakliūna įavarijas. Reikia pa�ymėti, kad sergan-tys psichikos liga asmenys ma�iau vai-ruoja, lyginant pagal per metus nuva-�iuojamą atstumą sergantieji avarijųpadaro �iek tiek daugiau. Tačiau sun-ku įvertinti ir �į faktą, kadangi jų vai-


ravimo įgūd�iai prastesni, nes jie retaivairuoja.

�veicarijoje bet kuris gydytojas galiprane�ti policijai, jeigu pas jį besilan-kantis vairuotojas, gydytojo nuomone,negali saugiai vairuoti dėl ligos, psichi-kos arba fizinės negalios, priklausomy-bės nuo alkoholio arba narkotikų, norsi�ankstinio privalomo tikrinimo ir nė-ra. Jeigu dėl gydytojo prane�imo arbaavarijos teisės yra atimamos, tada at-liekama teismo psichiatrinė eksperti-zė siekiant įvertinti, ar toliau �is �mo-gus gali vairuoti ir kokios reikalingoskorekcijos priemonės.


KLINIKINË PRAKTIKA

Nuo sveikatos priklausanti gyvense-na tampa vis svarbesnė vykdant svei-katos ir psichikos sutrikimų tyrinėjimus.Naujausi vaistų klinikiniai tyrimai sie-kia ne tik atskleisti naujų preparatųveiksmingumą, bet ir pateikti įrodymų,kad vartojant vaistus gerėja su svei-kata susijusi gyvenimo kokybė. Neri-mo ir depresijos simptomai bei sutriki-mai gyvensenai turi ypač didelę reik�-mę. Jie ne tik dalyvauja daugelio su-trikimų patofiziologiniuose mechaniz-muose, bet ir pablogina gydymo rezul-tatus, dėl to pada�nėja ligos pasikar-tojimų ir komplikacijų rizika, didėjamir�tamumas ir ligotumas. Nepaisant�ių �inomų faktų, gydytojų papra�iusnurodyti sunkiausius psichikos sutriki-mus nerimas da�niausiai atsiduria są-ra�o gale, priskirtas prie lengvesnių, netokių pavojingų sutrikimų. Da�nai netik pacientas, bet ir gydytojas nerimosimptomų nelaiko rimtais, nors nerimosutrikimai yra da�ni tarp sergančiųjųsomatinėmis ligomis. Da�nai perdėtassusirūpinimas yra laikomas normaliurei�kiniu, neatsi�velgiant į luo�inančiaspasekmes paciento darbinei veiklai, as-meniniams santykiams ir gyvensenai.Tačiau, skirtingai nuo depresijos, neri-mo simptomai retai praeina negydomi,o ir gydyti �iuos simptomus sunku. Eu-ropos neurofarmakologijos kolegijosduomenys rodo, kad nerimo sutrikimųgydymas yra prognosti�kai sudėtinges-nis nei depresijos. Daugelio depresijasergančių �monių būklė pagerėja per�e�is gydymo mėnesius, tačiau neri-mo simptomai po �e�ių mėnesių pasi-kartoja dvigubai didesniam skaičiui pa-cientų nei depresijos simptomai. Vie-na �io rei�kinio prie�asčių gali būti tai,

NERIMAS irsomatiniai sutrikimai

kad gydytojai, priskirdami nerimą prielengvesnių sutrikimų, da�niau linkę jįgydyti skirdami nepakankamą, subli-kininę vaisto dozę ir per trumpai. Eu-ropos nerimo kolegijos duomenimis i�-gijimo nuo generalizuoto nerimo sutri-kimo tikimybė po keturių gydymo mė-nesių yra tik 7 proc., po dvejų metų �25 proc., o po 5 metų vos 38 proc. ser-gančiųjų nepasireik� nerimo simptomų.Ne visų nerimo sutrikimų gydymas yratoks sudėtingas. �tai gydomi panikospriepuolių simptomai po penkerių me-tų nesikartoja net 63 proc. pacientų.

Nerimo sutrikimai socialines �mo-gaus funkcijas ir prisitaikymą sutrikdosmarkiau nei tokios lėtinės somatinėsligos kaip diabetas, hipertenzija ir ar-tritas. Funkcinė pacientų būklė yra blo-gesnė tik sergančių koronarine �irdiesliga. Nerimas ir depresija pabloginabeveik visų somatinių ligų simptomus.Frieling, Cooke ir Wood (Did�ioji Bri-tanija) nurodo, kad auk�tesni nerimoįvertinimai nustatomi �monėms, ser-gantiems dirgliųjų �arnų sindromu(D�S). Nerimas fiziologi�kai skatinaklajoklį nervą i�skirti daugiau seroto-nino vir�kinamajame trakte, dėl to pra-dedama viduriuoti, tad greičiausiai lė-tinis �io sutrikimo pobūdis ir nerimasyra glaud�iai susiję. Nerimo simptomaisustiprina ir palaiko D�S simptomus,o gydant nerimą ma�ėja ir pagrindiniosutrikimo simptomai.

Lut Tamam ir Nurgul Ozpoyraz(Turkija) tyrė panikos sutrikimų ir idio-patinio mitralinio vo�tuvo prolapso ry-�į. Jie nustatė, kad panikos sutrikimųda�nis mitralinio vo�tuvo prolapso gru-pėje buvo 16 proc., o sveikų asmenųkontrolinėje grupėje � vos 2 proc. Tai

rodytų psichosomatinį nerimo ir mit-ralinio �irdies vo�tuvo prolapso ry�į.Gali būti, kad neai�kūs kardiologiniaisimptomai ir nusiskundimai sukelia ne-rimą, o tai savo ruo�tu sustiprina kar-diologinius simptomus.

Nerimas yra miego sutrikimų atsira-dimo rizikos veiksnys. �vedijoje atlik-to tyrimo duomenimis, dėl nerimo at-siradusi nemiga yra svarbus veiksnys,didinantis mirties nuo koronarinės �ir-dies ligos riziką, be to, padidina dėl ne-rimo sutrikimų kenčiančių moterų rizi-ką susirgti depresija.

Nerimo patofiziologija turi didelęreik�mę vadinamiems psichosomati-niams sutrikimams atsirasti. Nerimosimptomai provokuoja stresinį organiz-mo atsaką, o tai gali paskatinti astmospriepuolį, miokardo infarktą, opas.Stresas, nerimas ir depresija gali ry�-kiai pasunkinti astmos simptomus, pa-da�ninti priepuolius, o �ie savo ruo�tuskatina priepuolio baimę ir dar labiausustiprina nerimą. Įvairūs tyrimai pa-teikia skirtingą nerimo sutrikimų papli-timą tarp sergančiųjų astma: nurodo-ma, kad nuo 6 iki 30 proc. astma ser-gančių pacientų serga ir lydinčiais ne-rimo sutrikimais.

�inoma, kad nerimas sustiprinaskausmo pojūtį, dėl to tenka skirti dau-giau vaistų pooperaciniu laikotarpiu,pada�nina pooperacines komplikacijas,lėtina �aizdų gijimą. Susidaro ydingasratas � nerimas sustiprina skausmą irnusiskundimus, kurie skatina nerimą.Todėl adekvati nerimo kontrolė prie�ir po operacijos yra svarbi kompleksi-nio operacinio gydymo dalis.

Sveikatos būklė yra individuali svei-katos ir ligos pusiausvyra, įvertinus

Gyd. Jolanta Salburg


?KLINIKINË PRAKTIKA

Jau kelis de�imtmečius ir visame pa-saulyje, ir mūsų �alyje vyksta diskusija �kas yra psichoterapija? Ar tai tam tikrųtechninių įgūd�ių rinkinys, kurį galima i�-mokti ir pritaikyti bet kokio gydytojo veik-loje? Gal tai tik psichiatrų prerogatyva?O gal psichoterapija yra tik mokėjimasgerai kalbėti ir pacientams �kabinti ma-karonus ant ausų�?

Visi �ie ir pana�ūs klausimai yra gananatūralūs ir mūsų medicinos po�iūriu.Medicina pastaraisiais de�imtmečiais vislabiau pabrė�ia savo ry�į su biologija irkitais �tiksliaisiais� mokslais, ir net moks-lų klasifikacijoje save įvardijo kaip biome-diciną. Todėl daugeliui Lietuvos gydytojųtikrai ma�ai suprantama, ką gi veikia psi-choterapeutas ir apskritai ar tai profesija.Dar daugiau sumai�ties įne�a Sveikatosapsaugos ministerijos specialybių ir sub-specialybių sąra�as, sudarytas tik pagaltai, ar specialybę profesionalas įgyja re-zidentūroje, ar jau po to vykstančio po-diplominio mokymo procese.

Gal verta būtų pasvarstyti, kas gi suda-ro specialybę, o tiksliau � profesiją (i� lo-tynų k. profitere � paskelbti vie�ai [apiesavo u�siėmimą ar pajamų �altinį]). Betkokią profesiją sudaro penkios sudėtinėsdalys:

� būtinų �inių visuma;� būtinų įgūd�ių visuma;� profesijos etinis kodeksas (kai profe-

sija susijusi su �monių aptarnavimu);� atskira tos profesijos mokymo sistema;� atskira licencijavimo sistema.

Atsi�velgiant į �iuos kriterijus psichote-rapija neabejotinai sudaro atskirą profe-siją. Tai pabrė�ia ir Europos psichotera-pijos asociacija (EPA), vienijanti daugiaunei 50 tūkst. psichoterapeutų i� visos Eu-ropos, savo Strasbūro deklaracijoje.

Mokyti psichoterapijos armokyti psichoterapeutus

1990 m.Strasbûro deklaracija apiepsichoterapijàStrasbūro deklaracija apie psicho-

terapiją � tai esminiai principai, kurieyra �ios organizacijos (EPA) pasiry�i-mo įkurti nepriklausomą ir vieningą psi-choterapijos profesiją visoje Europojepagrindas.

1.1. Psichoterapija yra savaranki�kamokslinė disciplina, kurios praktika su-daro nepriklausomą ir laisvą profesiją;

1.2. Psichoterapeutų rengimas yra auk�-čiausio kvalifikuoto ir mokslinio lygio;

1.3. U�tikrinama ir garantuojama psi-choterapijos metodų įvairovė;

1.4. Psichoterapijos mokymas yraprocesas, apimantis teorijos, asmeniniopatyrimo ir supervizuojamos praktikoskursus. Adekvatus �inių lygis yra pasie-kiamas tolesniame psichoterapijos prak-tikos procese;

1.5. Psichoterapijos mokytis gali įvai-rių specialybių atstovai, ypač baigę �mo-gaus ir socialinius mokslus.

Strasbūras, 1990 m. spalio 21 d.

Atsi�velgiant į Pasaulio sveikatos or-ganizacijos (PSO) tikslus u�tikrinamasEuropos Sąjungoje (ES) galiojantis ir Eu-ropos ekonominėje erdvėje (EEE) siekia-mas neformalus susitarimas apie laisvąnediskriminuojantį asmenų ir paslaugų ju-dėjimą.

Versdami �į dokumentą i� anglų kalbossusidūrėme su nema�a kalbine (o gal irne tik kalbine) problema � nepavyko ras-ti atitikmens �od�iams human sciences,kuriuos i�vertėme kaip �mogaus moks-lus. �is apibūdinimas apima mediciną, fi-losofiją, antropologiją, teologiją, pedago-giką, neminint socialinių mokslų. Taigi

Doc. Eugenijus LaurinaitisLietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas

biologinius, fiziologinius paramet-rus, somatinius ir psichikos simp-tomus bei funkcinę negalią. Sub-jektyvi sveikatos būklės yra patiesasmens įvertinta savo sveikatosbūklė. Yra �monių, kurie net esantsunkioms lėtinėms ligoms jaučiasiesą pakankamai sveiki, kai tuo tar-pu kiti vertina save kaip sergan-čius, nepaisydami to, kad nenusta-tomas joks somatinis sutrikimas.Esant nerimo sutrikimams da�naipastebimas perdėtas susirūpinimassavo sveikatos būkle, gausu sun-kiai paai�kinamų somatinių nusi-skundimų. Nerimo sutrikimais be-siskund�iantys �monės priklausogrupei pacientų, kurie savo svei-katos būklę da�niau nei kiti įverti-na kaip prastą. Todėl nerimas yraviena i� svarbiausių didelio svei-katos paslaugų naudojimo prie�as-čių. Nenumal�inus �io sutrikimosimptomų, net ir adekvačiai gydantsomatinį sutrikimą, lieka nepaten-kintų savo sveikatos būkle ir su-teiktomis paslaugomis. Da�nai pa-cientas net negali tiksliai paai�kin-ti, kas yra blogai, ir tiesiog krei-piasi pakartotinai į kitą gydytoją ar-ba įstaigą. Taigi nuo nerimo su-trikimų kenč iantys pacientaida�niau kreipiasi į gydytojus,jų gydymas u�trunka ilgiau irjie yra ma�iau patenkinti gydy-mo rezultatais. Tikė t ina, kadadekvačiai kontroliuojant nerimosutrikimus pavyktų suma�inti hos-pitalizacijų skaičių, medikamentųporeikį ir naudojimąsi sveikatosprie�iūros paslaugomis.

Nerimo sutrikimai yra sudėtingigydymo ir prognozės po�iūriu, jiedidina somatinių susirgimų ir po-operacinių komplikacijų rizika, ska-tina depresijos vystymąsi ir ry�kiaiblogina gyvensenos rodiklius. To-dėl adekvatus �ių sutrikimų gydy-mas yra itin svarbus somatinėjemedicinoje.


KLINIKINË PRAKTIKA

prie�diplominis būsimo psichoterapeutoparengimas galėtų būti gana įvairus.Svarbus yra podiplominis mokymas, ku-ris ir yra vienintelis profesijos įgijimo bū-das. EPA suformulavo minimalių psicho-terapijos mokymo reikalavimų standartus,kuriuos i�dėstė savo Europos psichote-rapeuto sertifikato apra�yme.

2. Psichoterapijos mokyklos, kurių mo-kymasis suteikia teisę į EPS pripa�inimą

2.1. Naudojamas metodas privalo būtiai�kiai apibrė�tas ir turėti neabejotiną te-orinį pagrindą �mogaus mokslų srityje;

2.2. Metodo teorija privalo būti integ-ruota su jo praktiniu panaudojimu, kurisgali būti taikomas daugeliui problemų irkurio efektyvumas yra įrodytas;

2.3. Metodas turi būti EPA pripa�intasmoksli�ku, taip pat kelių Europos �alių pro-fesionalų organizacijos privalo jį pripa�in-ti efektyviu ir patikimu.

3. Psichoterapijos mokymo trukmė irturinys

3.1. Bendra mokymo programų apim-tis turi būti ne ma�iau kaip 3200 valandų.Mokymas turi trukti septynerius metus,i� kurių ma�iausiai ketveri (1700 valan-dų) privalo būti specifi�kas psichoterapi-nis mokymas. EPA, bendradarbiaudamasu Nacionaline akredituojančia organiza-cija (NAO) ir Visos Europos organizaci-ja (VEO), kartu apibrė�ia mokymo pro-gramų dalykų proporcijas, būtinas, kadprograma atitiktų EPS reikalavimus.

3.2. Mokymo programą privalo pripa-�inti NAO, atitinkama Visos Europos or-ganizacija (jei tokia yra EPA narė) bei ki-tos specialistų organizacijos, jei jas įga-lios �iam darbui EMSK.

3.3. Supervizijas bei terapiją mokymoprocese turi vykdyti praktikai, kurių i�si-lavinimas atitinka EPS reikalavimus, ar-ba kiti EPA �iam darbui numatyti kandi-datai.

3.4. Mokymo programa privalo atitiktiEPA suformuluotus bazinio psichoterapi-jos mokymo reikalavimus ir joje privalobūti tokie elementai:

3.4.1.asmeninis psichoterapinis patyri-mas ar jo ekvivalentas. Tai gali būti mo-komoji analizė, savęs patyrimas (self-ex-perience) ir/ar kiti metodai, kurie apimasavistabos, terapijos bei asmeninės patir-ties elementus. Nėra vieno konkretaus �ioelemento apibrė�imo, kurio laikytųsi vi-sos psichoterapijos mokyklos. Bet kokia

mokymo programa privalo u�tikrinti, kadstudentai suvoks ir adekvačiai nuspręs dėlsavo įsitraukimo į psichoterapinį procesąir daromos įtakos �iam procesui, kai tai-ko atitinkamos specifinės mokyklos psi-choterapiją;

3.4.2. teorinės studijos. Programą turisudaryti bendroji universitetinio mokymoar profesinio parengimo dalis ir specialipsichoterapinio mokymo dalis. Universi-tetinis ar kitoks profesinis mokymas, su-teikiantis pirmąjį psichoterapiniam moky-mui adekvatų universitetinį ar profesinįlaipsnį, gali būti įskaitomas kaip bendro-sios psichoterapinio mokymo programosdalis, tačiau negali būti įskaitomas į ket-verių specifinio psichoterapijos mokymoprogramos apimtį. Specifinio mokymoprograma privalo apimti �iuos elementus:

3.4.2.1. �mogaus vystymosi, apimant irseksualinio, teorijos;

3.4.2.2. kitų psichoterapijos mokyklų po-�iūrio supratimas;

3.4.2.3. psichoterapinių pokyčių teori-jos;

3.4.2.4. socialinių problemų, susijusių supsichoterapija, supratimas;

3.4.2.5. psichopatologijos teorijos;3.4.2.6. vertinimo bei intervencijų te-

orijos.3.4.3. praktinis mokymas. �is mokymas

turi apimti pakankamą mokomo psicho-terapijos metodo nuolat tikrinamą prakti-ką, kuri turi trukti ma�iausiai dvejus me-tus;

3.4.4. praktika psichikos sveikatos įstai-goje ar ekvivalenti�ka profesinė patirtis.�i praktika turi u�tikrinti adekvačią psi-chosocialinių krizių gydymo bei bendra-darbiavimo su kitais psichikos sveikatosspecialistais patirtį.

4. Mokymo baigimas

4.1. Po septynerių mokymo metų kan-didatas privalo pasi�ymėti asmenine, so-cialine ir profesine branda bei pasiry�imudirbti laikydamasis Nacionalinės akredi-tuojančios organizacijos etinių standartų.Nacionalinė akredituojanti organizacijanustato, kaip mokymo organizacijos pri-valo vertinti �ias savybes.

4.2. Turi būti vertinamas ir teorinis, irpraktinis darbas.

4.3. Kandidatas turi būti NAO pripa-�intos bei pakankamus etikos reikalavi-mus ir skundų nagrinėjimo procedūras tu-

rinčios profesinės organizacijos narys.Psichoterapeutas turi būti įgijęs pagrin-

dinį psichoterapinį pasirengimą vienoje i�akredituotų mokymo organizacijų ir bai-gęs baigiamąjį mokymo etapą toje pačio-je ar kitoje akredituotoje to paties metodomokymo organizacijoje.

Svarbu pabrė�ti, kad �ie reikalavimaiyra pakankamai universalūs ir tinkamidaugelio psichoterapijos mokyklų atsto-vams, o tai leid�ia geriau patiems susikal-bėti (ar mes esame specialistai) bei kal-bėtis su kitų profesijų specialistais. Be to,siūlomi ai�kūs paties mokymo proceso tu-rinio ir formos komponentai, kurie taip patturi būti adekvačiai kontroliuojami. �iojevietoje susiduriame su tam tikra prie�ta-ra � visų profesionalų mokymo rezulta-tus Lietuvoje vertina mokymo įstaigos bai-giamųjų egzaminų forma, o profesinę kva-lifikaciją suteikia atitinkamos srities (�iuoatveju � sveikatos apsaugos) ministerija.Deja, ligi �iol gana sunku susitarti, kokiusmokymo standartus atitinkančių kursų ab-solventai bus pripa�įstami kvalifikuotaispsichoterapeutais, o kokių � nebus... Tuolabiau kad ir pasaulyje, ir pas mus ne visikursai formaliai susiję su auk�tosiomis mo-kyklomis. Pvz., individualios psichodina-minės psichoterapijos kursai Vilniuje irKaune vyksta kaip universitetinis podip-lominis mokymas, kaip ir grupinės anali-zės kursas Vilniaus universitete, o egzis-tencinės ar ge�talto terapijos kursai � ne-priklausomose institucijose. Vilniaus uni-versitete vykstantys kursai renka kandi-datus kasmet, ir �iemet į rudenį prasidė-siantį individualios psichodinaminės psi-choterapijos kursą kviečiami gydytojai irpsichologai, kurie gali ra�yti adresu: P.D394, Vilnius, LT-2004, arba paskambintitel. (8-698) 81911.

Kas ir kaip turėtų pripa�inti neakade-minių struktūrų mokymo pa�ymėjimus �ligi �iol nei�spręstas klausimas. Tačiauspecialistų, įgijusių adekvatų europiniampsichoterapinį i�silavinimą Lietuvoje nuo-lat daugėja. Todėl labai svarbu didinti �iųspecialistų galimybes efektyviau padėtimūsų pacientams. Tuo labiau kad pasku-tinieji tyrimai JAV parodė, jog net su sun-kius asmenybinius sutrikimus turinčiaispacientais dirbdami psichoterapeutai u�1 investuotą į psichoterapiją dolerį per me-tus visuomenei sugrą�ina 4 sutaupytus.


Mes visi, dirbantieji psichikos svei-katos srityje ar esantys psichiatrijos pa-slaugų vartotojai, suprantame, kad ypačsvarbu formuoti teigiamą psichikos li-gonio įvaizdį. Gerai būtų, kad jis neati-tiktų trečio brolio Jono ar �mog�ud�iomaniako, i� kurio galima būtų juoktisar reikėtų bijoti.

Reikia tik d�iaugtis, kad �į pavasarį�iniasklaida ėmė daugiau domėtis psi-chikos ligomis ir ligoniais. I� prad�ių įkovą dėl būsimų globos namų kiloAnyk�čių rajono Rubikių kaimo versli-ninkai. Nelygios kovos atgarsiai ilgainetilo spaudoje ir televizijoje. Sakau �ne-lygios� psichikos ligonių naudai � jųdaugiau nei Rubikiuose verslininkų.Nors globos namai kaime ir bus stato-mi, bet, deja, visuomenė televizijos lai-doje balsavo �prie��. Nesugebėjomegarbingai ir įtaigiai atskleisti problemos.

Susidomėti psichikos liga, vadinama�izofrenija, visuomenei impulsą davė fil-mo �Nuostabus protas� pristatymas,prie kurio prisidėjo ir mūsų klubas �13ir Ko�. �iniasklaida mielai pasigavo Ed-mundo ir Sauliaus istorijas, kurios bu-vo ne anonimi�kos, o autenti�kos, sunuotraukomis laikra�čiuose ir veidaistelevizijos ekrane.

Filmo premjera ir paveikslų parodospenkiuose Lietuvos miestuose mūsųklubui buvo gera proga priminti apie sa-ve, kad esame ne �iaip sau klubas, orespublikinė organizacija. Todėl ir sa-vo pavadinimą papildėme � Respubli-kinė psichikos sutrikimus patyru-sių asmenų ir jų draugų organizaci-ja. Kad būtume lygiaverčiai toms or-ganizacijoms, kurios vadinasi �Lietu-vos� (visos Lietuvos? Nacionalinės?Tautinės?). Kartu su kitomis respubli-kinį statusą turinčiomis nevyriausybi-nėmis organizacijomis, atstovaujančio-mis �monėms su psichikos sutrikimaisir proto negalia, buvome pakviesti į Lie-tuvos invalidų reikalų tarybą aptarti to-

lesnės neįgaliųjų socialinės integracijosproceso �alyje. Lietuvos invalidų reikalųtarybai pateikėme net penkis projektus2003 m. Apie savo klubą i�leidome lanks-tinukus lietuvių ir anglų kalbomis. Darkartą klubą teko reklamuoti ir Bratisla-voje, kur gegu�ės 15�17 d. vyko X svei-katą stiprinančių ligoninių konferencija.

Reik�mingas psichiatrijos paslaugų var-totojų judėjimo įvykis buvo ir SauliausPečiulio knygos �10 sėkmingo gyveni-mo paslapčių asmenims, turintiems psi-chikos sveikatos problemų� pasirody-mas. �inoma, per skambiai ji pavadintavadovėliu. Nors daugelis mūsų pacientųkartais būna genijai ir reikėtų į tai �iūrėtiatlaid�iai, bet asmeni�kai mane labai trik-dė knygoje kelis kartus primygtinai mi-nimas M. K. Čiurlionis, kaip ir vir�elissu jo paveikslu. Dailininko giminės galė-tų pareikalauti ir atlygio u� nuosavybėsteisių pa�eidimą. Ne kiekvienas psichiat-rijos paslaugų vartotojas galėtų būti Čiur-lionis ir liga tikrai nesulygina skirtingųasmenybių. Psichiatrams knyga daugiaupasitarnaus kaip konkrečios ligos istori-jos pavyzdys (jeigu jie ją skaitys), betvartotojai gali rasti jame ir naudingų pa-tarimų. Norėtųsi, kad tie plačios visuo-menės atstovai, kurie knygą perskaitys,vis dėl to nesukinėtų pir�tu apie smilki-nį, galvodami apie mūsų pacientus.

Ka�in, ar pagerins psichiatrijos įvaizdįinterviu su olandu Robertu van Vorenu�Respublikoje� � pirmajame puslapyjeantra�tė skelbia �Olandas psichiatras nie-kam nerekomenduotų mūsų pensionų�.Tiesa, jis mini, kad mūsų psichiatrai irpsichoterapeutai auk�to lygio. Turbūt ga-lėtų dirbti geruose pensionuose Olandi-joje. O ligonius i� blogų Lietuvos pen-sionų į gerus Olandijos ar pasiims? Su-prantu, kad ne visi Lietuvos pensionai �tokio auk�to lygio kaip psichiatrai. O ta-me pačiame laikra�čio numeryje ra�omaapie dienos centrą, kurį Ukmergės rajo-no Vidi�kių miestelyje atidarė Jasiuli�kių

pensionas. Beje, tuose globos namuo-se, su kuriais jau kelerius metus ben-dradarbiauja ir mūsų klubas, esame nekartą buvę. Ir mūsų Juozas, kuris pa-prastai �yk�čiai atsiliepia apie tai, kasjam patinka (�na, ir nieko�), pabuvojęsJasiuli�kėse, pasakė: �Gerai, sutikčiaučia gyventi�. Manau, kad mes pernelygkreipiame dėmesį į u�sienio ekspertųnuomones. Gerai, jei jos i�dėstytos tar-nybinėse i�vadose.Tada skaitysime irstengsimės pasitempti. O ką darys pa-cientų giminės, perskaitę tokį straipsnįspaudoje, jei jų artimas �mogus gyvenaar ruo�iasi gyventi pensione? Va�iuos įOlandiją? Yra kaip yra, ir nieko čia ne-padarysi.

Visuomenė dėmesį į mūsų problemasgal ir atkreiptų, jeigu mes jai tinkamaijas atskleistume. Sakysim, kad ir val-d�ios nutarimas apie vaistų kvotas. Nevisi pacientai nutarimą suprato, kol sa-vo kailiu nepatyrė. Kai kurie dėl pablo-gėjusios sveikatos jau ir į ligonines at-gulė. O visuomeninių organizacijų ak-cija �Pacientai prie� vaistų kvotas� � siū-lymas skambinti nurodytu telefonu � nei�eitis, nes ten tavęs būtinai paklaus,koks gydytojas nei�ra�ė reikalingų vais-tų. Gydytojas juk nekaltas, jam ir taipkasdien reikia skaičiuoti sumą, u� kuriąjis vaistų i�ra�o.

Seniau mes labai did�iavomės prie� ki-tas buvusias sovietines respublikas, kaddaugelis psichotropinių vaistų pas muskompensuojami. Prisimenu, kaip vienaukrainietė man pasakojo, kad stokoda-mi vaistų jie �izofreniją gydo psichote-rapija. Gal ir mes daugiau dėmesio skir-sim psichoterapijai? Norėtųsi, kad ji pir-miausiai prasidėtų nuo teigiamo psichi-kos ligonio įvaizd�io visuomenėje for-mavimo, nuo jo vertės suvokimo. Kadjis būtų ne �kaimo kvailelis�, o lygia-vertis partneris. Toks, kuris gali para-�yti savo gyvenimo �manifestą�, kaipmūsų Edmundas.

Treèias brolis Jonasar genijus?Danguolë SurvilaitëKlubo „13 ir Ko” pirmininkë, psichiatrë

NUOMONËS IR DISKUSIJOS


Izoliuotis, kaip �inome, tai � atsiskirti,u�sisklęsti, atsiriboti. Čia galvon ding-teli ir �od�iai vienatvė, nuobodybė,liūdesys, neviltis. �iame ra�inuke dau-giau kalbėsiu apie mūsų izoliavimąsi, ta-čiau ir daug sveikųjų patiria �ią bėdą, okartais tai tampa ir ligų prie�astimi.

Turbūt sunkiausiai izoliaciją pakeliapaaugliai ir jaunimas, turėjęs skausmosusirgti �ia liga. O kodėl būtent �itai ska-tina izoliaciją? Todėl, kad jaučiamėsmenkaverčiai, gėdimės savęs, be to, su-sirgę da�niausiai netenkame būrio, ma-nyk, draugų. Kadangi paprastai susipa-�įstame kolektyvuose � mokydamiesi,dirbdami � o susirgę �iaip jau sunkiaibegalime į juos įsitraukti, tai liekame tarpketurių sienų. Paprasčiausia i�eitis � taibendrauti tarpusavyje. �itaip i�spren-d�iame nema�ai rūpesčių, tačiau ne vi-sur, kur einame ir susipa�įstame, sutin-kame psichikos ligų patirtį įgijusių �mo-nių. Be to, bendraudami tik tarpusavy-je tampame u�dara draugija. Norėtųsidaugiau oro.

Kaip nusiteikę galėtume per�engti na-mų slenkstį? Galbūt reikėtų �itaip ma-nyti:

� Turiu sveikatos problemų,bet esu vertingas taip, kaip ir betkas kitas, sergąs bet kokia kita li-ga.

� Kartais dėl savo ligos patiriunepatogumų, tačiau jie nemalonūsir suprastini, kaip suprantamas kar-tais ir ne visai valingo �alinimo pro-blemą turinčio cukralige sergančio-jo nepatogumas.

� Susipa�inęs ir pabendravęsgaliu perspėti, jog retsykiais dėlsveikatos turėsiu pagulėti ligoninė-je (daug neai�kindamas kodėl).

Izoliavimasis

Edmundas Maþonas

� Nebūsiu psichikos ligonioafi�a, betgi apie psichikos ligas ne-vengsiu kalbėti ne�ali�kai. Pateik-siu akivaizd�ių teigiamų faktų.

� Apie save, kaip apie psichi-kos ligonį, kalbėsiu tuomet, kai pa-�nekovai jau bus susidarę nuomo-nę apie mano asmenybę.

� Nesitaikstysiu, jei �monių bū-ryje būsiu laikomas atrakcija, tačiaunesiplūsiu, o atvirai ir ramiai tai pa-sakysiu.

� Jei man nesiseka susipa�intiir bendrauti, nekaltinsiu tik savo li-gos, o įdėmiau pa�velgsiu į savekaip asmenybę.

� Lavinsiu savo bendravimo įgū-d�ius bei savybes, kurios yra ma-lonios ir patraukia kitus �mones.

Tai mano gairės, kuriomis vadovau-damasis einu į visuomenę, tačiau galkas norėtų papasakoti, kaip jam sekasigyventi sergant �ia liga ir nebūti vieni-�am, izoliuotam? O gal kas galėtų pa-ra�yti apie savo liūdną patirtį? Bet ko-kiu atveju laukiu atsako.



Nauja knyga

2002 m. geguþës 14 d. ávyko dr.Sauliaus Peèiulio knygos „10 sëkmin-go gyvenimo paslapèiø asmenims, tu-rintiems psichikos sveikatos problemø”pristatymas. Knyga iðleista lietuviø,rusø bei anglø kalbomis.

Nemokamai ásigyti ðià knyga Jûsgalite ðiuo adresu:

„Þenevos iniciatyva psichiatrijoje”,Oginskio g. 3, Vilnius.

_________________________________________________________

Vaikø kriziø centras

RUL Vaiko raidos centras ir LR So-cialinių reikalų ir darbo ministerija vyk-do bendrą Europos Tarybos socialinėsplėtros fondo finansuojamą Vaikų kri-zių centro kūrimo projektą. �. m. bir-�elio 7 d. RUL Vaiko raidos centre (Vy-tauto g. 15) atidarytas naujas skyrius �Vaikų krizių intervencijos skyrius. �iuometu tai pirmoji tokia tarnyba Lietuvo-je. Ji teiks skubią pagalbą krizės i�tik-tiems vaikams, kuomet jų buvimas na-muose gali kelti grėsmę jų sveikatai. Pa-slaugas teiks specialistai profesionalai:psichiatrai, psichologai, socialiniai dar-buotojai. Atidarymo i�kilmėse dalyvautibuvo pakviesti Vilniaus m. meras, svei-katos apsaugos, socialinės apsaugos irdarbo ministrai, savivaldybės atstovai,Policijos departamento gen. komisaras.

Jurgita Sajevièienë

RUL Vaiko raidos centrasProjektø koordinatorë

Tel.: +(370) 52 125 523,+(370) 68 685 815

_________________________________________________________

Pacientø teisës

Balandþio 10 d. ávyko konferenci-ja „Pacientø teisës ðiandieninëje svei-katos prieþiûroje”, kurioje pristatytassociologinis tyrimas „Pacientø teisësLietuvoje: situacijos analizë”. Tyrimoiðvadose teigiama, kad visuomenë ne-

2002-06-20 Kauno medicinos universi-tete vyko Sveikatos apsaugos ministeri-jos ir Valstybinės ligonių kasos atstovų,apskričių ir savivaldybių gydytojų, psi-chikos sveikatos centrų vadovų pasita-rimas. Pasitarimo tema �Psichikos svei-katos prie�iūros paslaugų organizavi-mas�. Su Kanados ir kitų pasaulio �aliųpatirtimi supa�indino Kanados Ontarioprovincijos vyriausybės patarėjai psichi-kos sveikatos klausimais John Trainor,Georgina Veldhorst ir Peter Ilves, psichi-kos sveikatos situaciją Lietuvoje ap�vel-gė Valstybinio psichikos sveikatos cen-tro direktorė Ona Davidonienė. Pasak O.Davidonienės, psichikos sveikatos sritįLietuvoje ma�iausiai reikia reformuoti,nes jau daugelį metų palaipsniui buvoma�inamas lovų skaičius ir dabar jis be-veik atitinka Europos Sąjungos reikala-vimus. Viena psichiatrijos lova Lietuvojetenka vidutini�kai 1000 gyventojų.

Prane�ėjas J. Trainor trumpai ap�vel-gė, kaip reforma psichiatrijos srityje plė-tojasi Kanadoje. Pasak prane�ėjo, refor-ma Kanadoje pradėta jau penktajame de-�imtmetyje. Did�iausia problema psichiat-rijos srityje � pacientams gydymas priei-namas, tačiau jie negauna visų paslau-gų, todėl pagrindinis reformatorių tiks-las � praplėsti valstybės apmokamų pa-slaugų spektrą. Kanadoje psichiatrijosligoninės buvo integruotos į bendro pro-filio ligonines. Per de�imtį metų nuo 1965iki 1975 metų bendras psichiatrijos lovųskaičius suma�ėjo 68 proc.

Prane�ėjas pa�ymėjo, jog Lietuvojedaugiau dėmesio turėtų būti skiriama pa-slaugų vartotojų organizacijų kūrimui,paslaugų vartotojai turi tapti svarbūs gy-dymo proceso partneriai. Toronto psichi-kos sveikatos tyrimų departamento at-stovas P. Ilves papasakojo, kaip ma�ina-ma psichiatrijos lovų , G. Veldhorst pa-teikė naudingos informacijos apie refor-mos procesą ir praktinį įgyvendinimą.Antroje apskričių ir savivaldybių gydy-tojų pasitarimo dalyje aptarti aktualiausisveikatos apsaugos klausimai.

Psichikos sveikatosprieþiûros paslaugø

REFORMA

SAM sekretorius E. Bartkevičius infor-mavo apie Seimo Laikinosios tyrimo ko-misijos sveikatos apsaugos sistemoje su-sidariusiai padėčiai i�tirti veiklą. Valsty-binės ligonių kasos direktoriaus pava-duotojas medicinai H. Baubinas informa-vo, jog netrukus pasirodys SA ministroįsakymo Nr. 85 �Dėl sutarčių dėl lė�ų kom-pensuojamiesiems vaistams apimčių, nu-statomų asmens sveikatos prie�iūrosįstaigoms, sudarymo ir vykdymo tvarkos�pakeitimo projektas, kuriame numatyta,jog limitai bus nustatomi ne mėnesiams,bet ketvirčiams. Pakeitimo projekte taippat numatyta, kad įstaigai vir�ijus limitąsusidariusį deficitą būtų galima perkeltikitam mėnesiui arba padengti i�laidas i�teritorinių ligonių kasų rezervo. VLK at-stovas pasid�iaugė, jog nors per pirmuo-sius keturis �ių metų mėnesius i�laidoskompensuojamiesiems vaistams buvo vir-�ytos 37 mln. litų, tai gegu�ės mėnesį josnebevir�ijamos. VLK duomenimis, jau i�-duota 169 tūkst. kompensuojamųjų vais-tų pasų.

Kanados ekspertai Baltijos �alyse irLietuvoje lankosi jau nebe pirmą kartą.Jau kelerius metus tęsiasi Toronto psi-chikos sveikatos ir priklausomybių cen-tro bendradarbiavimas su Estijos, Latvi-jos organizacijomis bei V�Į �Psichikossveikatos iniciatyva� Lietuvoje. Kartu2000�2001 m. vykdytas psichikos svei-katos prie�iūros paslaugų bendruomenė-je plėtros projektas, finansuotas AtvirosLietuvos fondo. Projektas skirtas apmo-kyti ambulatorinės grandies specialistus,kad jie galėtų adekvačiai padėti sunkiąpsichikos negalią turintiems �monėms.Lietuvos specialistams buvo skirta sta-�uotė Kanados Toronto psichikos svei-katos centre, kur susipa�inta su centrovykdomomis programomis bendruome-nėje. Bendradarbiavimas ir toliau tęsiasimokymų ir sisteminio paslaugų įvertini-mo srityje.

Informacija parengta pagalSAM puslapyje www.sam.lt

pateikiamà medþiagà

INFORMACIJA


pakankamai informuojama apiesprendimus ir pokyèius sveikatos prie-þiûros srityje ir stokoja socialiniø ágû-dþiø pasinaudoti ðia informacija. Ásta-tymø suteiktos teisës savaime nega-rantuoja, kad jø bus laikomasi. Taippat nustatyta, kad pacientø teises tu-rinèios uþtikrinti ástaigos veikia ne-efektyviai.

Konferencijos rezoliucijoje kvie-èiama atsisakyti sveikatos prieþiûrossrityje pasitaikanèios nepilietinëspraktikos (paþástamø pagalbos, kyðiø),jà keièiant norminiø aktø numatytatvarka grindþiamais elgesio modeliais.Atitinkamos institucijos turëtø kuoskubiau nustatyti paciento valià ið-reiðkianèiø teisiniø dokumentø for-mas bei uþtikrinti, kad jos bus ádieg-tos á sveikatos prieþiûros ástaigø veik-là, siekiant realizuoti paciento teisæsutikti ar atsisakyti siûlomo gydymo,leisti arba neleisti skelbti informacijàapie sveikatos bûklæ. Rezoliucija kvie-èia pacientus pasinaudoti konstituci-ne teise ir dràsiai kreiptis á teismus,jei mano, kad jø teisës buvo paþeis-tos. Lietuvos valdþia raginama kuoskubiau ratifikuoti Europos TarybosÞmogaus teisiø ir biomedicinos kon-vencijà.

Parengta pagal „Lietuvos medicinoskronikø” informacijà

www.medicine.lt

_________________________________________________________

Korupcija Lietuvossveikatos sistemoje

Ð.m. balandþio 10 d. STT Seimepristatë ið Anglijos atvykusiø kovos sukorupcija specialistø parengtà pirmi-næ analizæ apie korupcijà Lietuvossveikatos sistemoje. Anglø ekspertainurodë, kad palankias sàlygas korup-cijai sudaro informacijos apie teikia-mas paslaugas ir pacientø teises sto-ka. Buvo kalbëta ir apie tai, kad Lie-tuvos valdininkai niekaip neiðmokstapasinaudoti jiems teikiama pagalba.Pavyzdþiui, dar 1995 m. PHARE eks-pertai parengë vaistø registracijos irjø áraðymo á kompensuojamøjø vaistøsàraðà tvarkà, kuri, kaip tikimasi, ne-

bûtø leidusi susidaryti tokiam finan-siniam deficitui, kuris farmacijos sri-tyje patiriamas dabar. Deja, tuometi-nëmis ekspertø rekomendacijomisSAM pareigûnai taip ir nepasinaudo-jo.

Ekspertai taip pat siûlo kuo sku-biau patvirtinti diagnostikos ir gydy-mo algoritmus, kad liktø kuo maþiaugalimybiø nesàþiningoms interpreta-cijoms, VLK informacijà integruoti ábendrà sveikatos sistemos tinklà, kadji kuo greièiau pasklistø. Pasak eks-pertø, kuo daugiau bus vieðumo ir in-formacijos, tuo maþiau vietos liks ko-rupcijai. Ekspertø manymu, CK átei-sinta 125 Lt dovana medikams – taine kas kita, kaip korupcijà stimuliuo-janti nuostata. Pristatant buvo iðsa-kytas pageidavimas, kad pasinaudo-jus PHARE lëðomis antikorupcinæanalizæ pradëjusiø ekspertø darbasbûtø tæsiamas ir gilinamas.

Parengta pagal „Lietuvos medicinoskronikø” informacijà

www.medicine.lt

________________________________________________________

Naujus mokslinio þurnalo „Bio-medicina” numerius rasite:

http://www.medicine.lt/biomedicina/index.html

Nuo geguþës 20 d. uþsiregistravæsu moksliniais straipsniais galësite su-sipaþinti nemokamai.

________________________________________________________

Jau veikia tarptautinë duomenøbazë, kurioje kaupiama informacijaapie visose prie Baltijos esanèiose ða-lyse vykstanèius renginius, veikianèiasorganizacijas. Ði svetainë skirta rizi-kos grupëms priklausanèiø vaikø pro-blemoms. Informacijos kaupimo dar-bai pradëti neseniai, tad labai lauksi-me organizacijø ir valstybiniø ástaigøinformacijos apie savo veiklà bei jaunuveiktus darbus pagalbos vaikams sri-tyje. RUL Vaiko raidos centras yraágaliotas informacijà pateikti ðiojesvetainëje:

http://www.childcentre.baltinfo.org/

Norëdami pasiskelbti turëtumëtepateikti medþiagà.

1. Visa medþiaga pateikiama an-glø kalba. Galima kartu pateikti ir lie-tuviðkai, tuomet svetainëje bus gali-ma perskaityti abiem kalbom. Patys ið-versti galimybiø ðiuo metu neturime.

2. Reikia nurodyti tikslø organi-zacijos pavadinimà angliðkai, adresà,

organizacijos misijà, tikslus ir api-bûdinti veiklà. Galima pristatyti ávai-rius

projektus ir programas.3. Nurodyti kontaktinius asmenis,

jei galima, nurodant kokiomiskalbomis galima bendrauti.4. Galite nurodyti kokioje srityje

ieðkote partneriø ið kitø ðaliu. Tai pa-dës uþmegzti reikalingus ryðius su ki-tø ðaliø organizacijomis.

5. Jeigu turite, pateikite informa-cijos apie numatomus renginius.

6. Jeigu turite, nurodykite savo in-terneto svetainës adresà.

Visà informacijà praðau siøsti Jur-gitai Sajevièienei, kuri yra programoskoordinatorë Lietuvoje:

[email protected]

________________________________________________________

Didþiosios Britanijos vyriausybësVaistø kontrolës agentûra 2002 m. ge-guþës 3 d. praneðë, kad skiriant olan-zapino („Zyprexa”) rekomenduojamadiabetu serganèiø pacientø ir tø, ku-riems yra padidinta rizika susirgti ðiuosutrikimu, kraujyje stebëti gliukozëskieká. Ðis atipinis antipsichozinis vais-tas gali veikti gliukozës kieká kraujyjeir sukelti hiperglikemijà diabetu ser-gantiems pacientams. Ðiuo metu yratiriamas galimas ðio ðalutinio povei-kio mechanizmas, gali bûti, kad tai su-sijæ su kûno svorio didëjimu vartojantolanzapino. Olanzapino produkto in-formacija yra atitinkamai pakeista,átraukiant áspëjimà apie atsargumàdiabetu sergantiems pacientams.

www.mca.gov.ukwww.zyprexa-side-effects.com

INFORMACIJA


KAUNAS, LIETUVA

ATVIROS DIENOS PROGRAMA2002 m. rugpjūčio 30 d.

09.00Valdonë Matonienë (Lietuva). Pasveikinimas ir informa-cija.

09.15Tom Andersen (Norvegija). „Kai psichinis sutrikimas at-rodo pastovus; ar jis yra pastovus, ar tokiu tapo?”.

10.00Jaakko Seikkula (Suomija). „Psichotiniø kriziø áveikimasatviru dialogu: bûdai ir iðeitys”.

11.00Kavos pertrauka.11.15Valdonë Matonienë. „Lietuviø patirtis taikant atvirà dia-

logà”.12.00Pietûs.13.00Anders Lindseth (Norvegija). „Psichotinës krizës ir atvi-

ras dialogas – filosofinis ir etinis poþiûris”.13.45„Ar ankstyvoji intervencija á psichotines krizes yra gera,

visuotinë idëja, ar tai tik specifinis bûdas?”. Lietuvos psi-chiatrø diskusija su Christiane Kolberg (Norvegija), Odd Nil-sen (Norvegija), George Hoyer (Norvegija), Anders Lindseth,Jaakko Seikkula ir Tom Andersen.

15.00Kavos pertrauka, diskusijos maþose grupëse.15.30Plenarinë diskusija.16.00Atviros dienos pabaiga.

Lietuvos psichiatrų asociacijosinformacija

Lietuvos psichiatrų asociacijos nariai,sumokėję nario mokestį, tačiaunegaunantys �Psichiatrijos �inių� turėtųinformuoti savo kra�to atstovą arba/irkreiptis į redaktorę N. Go�tautaitę.

�Psichiatrijos �inios� Lietuvospsichiatrų asociacijos nariams yraplatinamos nemokamai, pagal LPAkra�tų pateiktus sąra�us per psichikossveikatos prie�iūros įstaigas.

Skelbimus, informaciją, nuomones iratliepimus pra�ome siųsti:

Nijolei Go�tautaiteiEmail.: [email protected]

INFORMACIJA

Kauno medicinos universitetas, Kauno kra�to psichiatrų asociacija ir�ieg�drių psichiatrijos ligoninė 2002 m. rugpjūčio 30 d. organizuoja kon-ferenciją �Ankstyvoji intervencija į ūmią psichozę�. Kviečiame da-lyvauti visus psichiatrus, psichologus, psichoterapeutus, besidominčius psi-chotinių krizių gydymu atviro dialogo būdu, leid�iančiu ma�inti neurolep-tikų dozes ir hospitalizacijų da�nį. Konferencijoje dalyvaus: socialinės psi-chiatrijos profesorius Tom Andersen (Norvegija), psichologijos profeso-rius Jaakko Seikkula (Suomija), psichiatrijos profesoriai i� Norvegijos OddNilsen ir George Hoyer, filosofijos profesorius Anders Lindseth (Norve-gija).

Numatoma konferencijos vieta � KMUK mokomojo laboratorinio kor-puso Did�ioji auditorija. Pageidaujančius dalyvauti pra�ome iki 2002 m.liepos 1 d. registruotis tel. (8-37) 43 00 90, faksu (8-37) 43 00 88 arba el.pa�tu: [email protected]. Dalyvio mokestis 10 Lt mokant konferencijosdieną.

Bus i�duodami pa�ymėjimai.

7-TOJI TARPTAUTINË KONFERENCIJA

„ÛMIØ PSICHOZIØ GYDYMAS“

_________________________________________________

2002 bir�elio 18 d. VU Medicinosfakulteto taryba �io fakulteto dekane

i�rinko prof. Z. A. Kučinskienę.Sveikiname!


Lietuvos psichiatrø asociacijos informacinis biuletenis

PsichiatrijosþiniosLA


Na, tiek to � prisipa�insiu, kad organi-zuoti filmo �Nuostabus protas� per�iūrąkartu su Seimo nariais buvo ne mūsų or-ganizacijų, o farmacijos kompanijos �Lil-ly� idėja. Kartu su p. Danute Ka�ubienepernai �Lilly� kompanija mus ve�ė į Ciū-richą, kur vyko nevyriausybinėms orga-nizacijoms skirti mokymai, kaip politikamsir valdininkams vykdyti lobizmo strategi-ją. Mes ten stropiai mokėmės, bet, prisi-pa�insiu, greitai u�mir�ome, ir tik �Lilly�dėka teko savo mokslus prakti�kaipritaikyti.

Prisipa�insiu, kad man labai patiko taidėja, nes apskritai mėgstu organizuoti kul-tūrinius renginius ir savo klubo nariams,ir savo laiku � rezidentams. Norėčiaurengti ir psichiatrams, kurių intelektinis ly-gis, deja, da�nai apsiriboja transmiteriaisir receptoriais. Gerb. Alvydas Navickasmane įstūmė į Vilniaus kra�to LPA val-dybą, tad tikiuosi ką nors organizuoti irvisiems jos nariams. Norite skraidyti orobalionais? Norite pamatyti visus �psichiat-rinius� spektaklius Vilniuje ir visoje Lie-tuvoje? Bus! Ka�in ar daug kas �ino, kadsavo videotekoje turiu daug psichiatriniųfilmų?

Videoteka � kamerinis dalykas. Pama-tyti filmą su visais garsiniais efektais �kas kita. Tuo labiau kad daug kas (tarp jųir a� � kokia gėda!) pirmą kartą buvau�Vingio� kino teatre.

Dar prie� pasirodant filmui kino ekra-nuose LTV Rolando Maskoliūno laidoje�Negali būti� pasakota apie �izofreniją.Prisipa�insiu, nuo seno labai mėgstu �į �ur-nalistą � eruditą, auk�to intelekto, labaikultūringą �mogų ir �avų vyrą. Gal dėlsimpatijos jam (ne tik dėl to, kad ir manteko dalyvauti laidoje) laida man patiko.Rolandas Maskoliūnas anonsavo ir filmą.Manęs jis klausė, ar patiko filmas. A� jau

Ir protas nuostabus, irmenas nuostabus…

jį buvau mačiusi (turiu ir savo vaizdajuos-tę). Tiesą sakant, filmas man nelabai pa-tiko, nes buvo �holivudinis� � su sald�iapabaiga, negyvenimi�kas, bet �ito negali-ma buvo sakyti prie� premjerą. Pasakiau,kad man labiausiai imponavo visuomenėspo�iūris, psichikos ligonio tolerancija Ame-rikoje. I� tikrųjų tai labiausiai irimponavo.

Premjeros organizacija buvo ganakar�tligi�ka ir, prisipa�insiu, mane nervi-no, nes buvo �iokia tokia sumai�tis. Matsvarbu buvo tinkamai pasirodyti Seimonariams. Nesvarbu, kad tų Seimo nariųfilmo per�iūroje ne tiek jau daug ir buvo.Tikriausiai jie savo pakvietimus atidavėpavaldiniams, arba � dar blogiau � savovaikams, kurie, deja, apie �izofreniją nie-ko ne�ino ir �inoti nenori. Nors per disku-siją į akis �vietė pro�ektoriai, vis dėlto ma-tėsi, kad salėje pirmyn ir atgal lakstė jau-nimas. Man buvo gaila, kad pakvietimųnegavo tie psichiatrai, kuriems pamatytifilmą buvo labai svarbu. Ma�ai pateko irpacientų.

Pasinaudojome proga eksponuoti savoklubo narių paveikslus kino salės fojė. Tie-sa, �urmulys, reklaminiai skelbimai tą pa-rodą nustelbė, nebuvo ir jos oficialaus ati-darymo. Pakabinome, ir tiek. Dar pasi-naudojome proga i�siųsti po 9-10 paveiks-lų ir į did�iausių Lietuvos miestų did�iau-sius kino teatrus. Ka�in ar ten kas nors įjuos atkreipė dėmesį.

Vilniuje �urnalistai dėmesį atkreipė. Ir įfilmą, ir į parodą, ir į diskusiją. Gal ir nevisi diskusijos dalyviai pasakė, ką norėjopasakyti (a� irgi buvau savimi labai ne-patenkinta, dar bus progų � pasakysiu,ką reikia), bet �urnalistai dėmesį atkrei-pė. Kiekvienas savaip. Vieni � kad paro-dytų graud�ias istorijas būtinai su faktais,asmenimis, pavardėmis, pikanti�komis de-talėmis. Viena �urnalistė nusprendė, kad�jei ne �Nuostabus protas�, kertu la�ybų,nebūtų buvę kam specialistų kalbų klau-sytis� (�Lietuvos �inios�). Man atrodo,kad jei į bet kurį filmą nemokamai bilietusdalytų, tai �monės klausytųsi paskaitų netik apie �izofreniją, bet ir apie �lifavimo

2002 m. balandþio 3 d. Vilniaus kino teatre „Vingis” buvo filmo„Nuostabus protas” premjera ir vyko diskusija tema „Ðizofrenijos stigma – kas tai?”



staklių surinkimą. �Veido� �urnalistė Da-lia Jazukevičiūtė ra�ė: �Rengėjai, psichiat-rai ir jų pacientai, naiviai tikėjosi bent kieksu�velninti visuomenės po�iūrį į psichikosligas�Bet, matyt, viena kita paskaitėlėprie� filmą ar vie�as ekonomikos daktaroSauliaus Pečiulio pasakojimas apie tai, kad�izofrenija jam nesutrukdė padaryti moks-lo karjeros, nieko nepakeis�. Mes naiviainesitikime. Man susidarė įspūdis, kad patiJazukevičiūtė filmo per�iūroje nebuvo.Dabar populiaru tarp �urnalistų gauti grei-tą informaciją telefonu ir ra�yti, kas �antseilės u�eina�. U�tat ir laisvai interpre-tuoja, ką tu sakei (ar nesakei). Na, o jaupafilosofavimas apie tai, kad �pragmati�-kas protas pagimdė baisiausius civilizaci-jos dalykus � kruvinas revoliucijas, totali-tarinį re�imą, fa�izmą ir dujų kameras�,man atrodo, yra visi�kas nonsensas. Kasjau kas � o psichiatrai �ino, kad ir Stali-nui, ir Hitleriui su �protu� nebuvo visi�kaigerai.

Filmo premjeros �leifas mane iki �iol darlydi. Skambina įvairių abejotinų kičo laidųvedėjos (�Viltis gyventi�). Kaipgi čia ne-pasiseilėjus apie sergantįjį �izofrenija?

Mano ligoniai po filmo verkė. Holivu-das pasiekė savo. U�gavo jautriausiasstygas. Ir visuomenė, ir ypač atsidavusi�mona prisidėjo prie Nobelio premijos.Nepraslydo pro �iūrovus genijaus mestafrazė: �Dabar a� vartoju naujus vaistus�.Tiesa, dar gerokai prie� premjerą elek-troniniu pa�tu gavau lai�kų i� antipsichiat-rinių pacientų organizacijų, kad filmas yrau�sakytas farmacijos kompanijų, kad ge-nijus nuo 1970 m. jokių vaistų nevartojo.Beje, ir tas pats S. Pečiulis siūlė �ne slo-pinti vaistais, o koreguoti�. Kaipgi be vais-tų koreguosi kreivą logiką ir kliedesius?S. Pečiulis įrodinėjo, kad liga jam nesu-trukdė padaryti mokslinės karjeros. Gali-ma buvo pagalvoti, kad labai blogai, jeinesergi �izofrenija. Daktaru tai jau tikrainetapsi. Tik kad gerb. Saulius pragyve-na i� invalidumo pensijos, o ne i� moksli-ninko karjeros.

O kaip �suveikė� lobizmo pamokos?Tikriausiai ne dėl filmo suma�ino kvotaskompensuojamiems vaistams. Nusispjautjiems visiems į psichikos ligonius. Su ply-tomis reikia eiti prie Seimo rūmų, suplytomis!

Danguolë Survilaitë

Pastaruoju metu prie�psichoziniu po-veikiu pasi�ymintys vaistai medicininė-je literatūroje dvejopai vadinami. Vieniautoriai �iuos vaistus vadina neurolep-tikais, kiti �antipsichotikais. Verta pa-stebėti, kad tas pats vaistas tame pa-čiame literatūros �altinyje gali būti pa-vadintas ir antipsichotiku, ir neurolep-tiku. Ypač da�nai abu �ie terminai var-tojami apibūdinant naujos kartos vais-tus. O tradiciniai vaistai da�niausiai va-dinami neuroleptikais. Ka�in ar termi-nai �neuroleptikas� ir �antipsichotikas�yra visi�kai tapatūs. Vartodami �anti-psichotiko� pavadinimą, pa�ymime tikpsichozę slopinantį vaisto poveikį. Ne-ai�ku, ar �is poveikis pasirei�kia sin-dromologi�kai, ar nozologi�kai. Taip patkyla neai�kumų, ar vaistas i� viso turineurolepsinį poveikį, kurio apibrė�imasnustatytas jau beveik prie� pusę am-�iaus. Neurolepsinis poveikis apima irterapinį, ir nepageidaujamą vaisto po-veikį. Vartodami terminą �atipinis neu-roleptikas� autoriai pa�ymi, kad vais-tas pasi�ymi neurolepsiniu poveikiu, bettuo pačiu pabrė�ia skirtingas ir i�skirti-nes naujos kartos vaistų savybes, pa-lyginti su tradiciniais medikamentais.

Jau 1952 m. Delay ir Deniker viena-me pirmųjų psichofarmakologijos dar-bų pastebėjo, kad chlorpromazinas su-kelia psichinį indiferenti�kumą, sulėtė-jusią reakciją į i�orės dirgiklius, afektoblausumą, ma�ina iniciatyvą. 1961 m.jie nurodė neurolepsijos po�ymius, bū-dingus visiems neuroleptikams:

� psicholeptinis poveikis besedacijos;

� agresyvumą, a�itaciją, maniją �ali-nantis poveikis;

� ūmines, lėtines ar dirbtinai sukeltaspsichozes slopinantis poveikis;

ZUKLOPENTIKSOLIOKLINIKINIOPOVEIKIO YPATYBËS

� psichomotoriniai, neurologiniai, ve-getaciniai rei�kiniai, poveikis med�iagųapykaitos procesams.

Deja, nė vienas i� atipinių neurolep-tikų nepasi�ymi tik psichozę �alinančiupoveikiu. Daliai jų būdingas poveikismed�iagų apykaitai, svoriui, endokrini-nei ir vegetacinei nervų sistemoms. To-dėl ka�in ar galima būtų bent vieną i�naujųjų medikamentų pavadinti �gry-nais� antipsichotikais, ir �ių vaistų neu-rolepsinis, taigi ir nepageidaujamas po-veikis nėra iki galo pagrįstas.

�iame straipsnyje apibūdinsime zuk-lopentiksolio klinikinio poveikio ypaty-bes. �į vaistą, remiantis klasikinėmisnuostatomis, vadinsime neuroleptiku, t.y. vaistu, sukeliančiu neurolepsiją, ku-rios kriterijai jau paminėti.

Daugelyje klinikinių apra�ymų pripa-�įstama, kad zuklopentiksolio terapinispoveikis pana�us į alifatinių fenotiazi-no grupės vaistų poveikį. Jau po pirmųpreparato dozių pasirei�kia bendras psi-chikos procesų lėtėjimas. Pacientai pa-stebi, kad vartojant vaistą lėtėja jų min-tys, sunkiau galvoti, reikia �įsibėgėti�.Taip pat lėtėja judesiai, kalba. Pacien-tai darosi tingūs, neiniciatyvūs. Lėtėjareakcija į i�orės dirgiklius, afektas tam-pa blausus, nyksta disforija, dirglumas,pyktis. Kartu pasirei�kia mieguistumas,kuris pirmomis gydymo dienomis būnaypač ry�kus. Vėliau somnolencinis po-veikis silpnėja ir po savaitės pacientųda�niausiai nebevargina. Zuklopentik-solis nesukelia braditimijos ar distimi-jos: subjektyviai pacientai nesiskund�ianuotaikos pablobėjimu, ir anaestesiapsychica dolorosa kartu su medika-mentinės depresijos simptomais nei�-sirutulioja (beje, remiantis �iuolaikiniaisduomenimis, medikamentinė depresija

Artûras GodelisRespublikinë Vilniaus psichiatrijos ligoninë

KLINIKINË PRAKTIKA


yra labiau hipotentinis nei realus rei�ki-nys). Dėl iniciatyvos suma�ėjimo, pasy-vumo, psichomotorinio sulėtėjimo, emo-cinės �blokados� pacientai savo norų irsiekių įgyvendinimą atideda vėlesniamlaikui. Kliedesiai blanksta, haliucinacijosnyksta ir galiausiai u�simir�ta. Bet hipo-bulija ar abulija, vartojant zuklopentiksolio,nei�sirutulioja, ir pacientų asmenybėsbruo�ai nepakinta. Vartojant zuklopen-tiksolio, mąstymo sulėtėjimas pasiekiabradipsichizmo lygį, bet patiems pacien-tams nesukelia nemalonių pojūčių ar sun-kumo galvoje. I�skirtinis zuklopentikso-lio poveikis yra tuomet, kai psichozei at-sirasti svarbus disforijos ar eksplozyvu-mo komponentas. Zuklopentiksolis grei-tai sukelia emocinį indiferenti�kumą, su-ma�ina įtarumą, dirglumą, impulsyvumą,todėl ypač tinka tais atvejais, kai psicho-zės struktūroje vyrauja afektinis kompo-nentas, kitaip tariant, afektinių, afektinių-paranoidinių ir maniakinių paūmėjimų gy-dymui ir profilaktikai. �i jo savybė pa-stebėta ir apra�yta jau prie� 3 de�imt-mečius. Remiantis to meto moksline li-teratūra [1], zuklopentiksolio poveikis ta-patinamas su aminazino poveikiu. Pa�y-mima, kad pagal neurolepsinį ir bendrąantipsichozinį poveikį zuklopentiksolis pri-lygsta chlorpromazinui. Taip pat pabrė-�iama, kad zuklopentiksolis pasi�ymi irselektyviu prie�psichoziniu, t. y. slopinan-čiu kliedesius ir haliucinacijas bei mani-ją, poveikiu [1].

Platus klinikinio poveikio spektras pa-skatino sukurti ne tik per os vartojamas,bet ir parenteralines ilgiau ir ilgai veikian-čias zuklopentiksolio formas. Pabandy-sime kiekvieną i� jų trumpai apibūdinti.

Pradiniam ūminių psichozių gydymuisukurta analogų pasaulyje neturinti ilgiauveikianti zuklopentiksolio acetato forma,Lietuvoje �inoma �Cisordinol Acu-tard®�pavadinimu. Tai stacionaro vais-tas, veikiantis 2�3 paras. Pagal lipofili�-kumą �is vaistas u�ima tarpinę padėtįtarp ilgai ir trumpai veikiančių neurolep-tikų, todėl did�iausia jo koncentracijakraujyje būna 24�48 valandą po injekci-jos į raumenis. Nespecifinė sedacija su-leidus vaisto prasideda po 2 valandų, ry�-kiai pasirei�kia 8-tą valandą, vėliau sil-pnėdama tęsiasi 2�3 dienas, kol vaistasi�siskiria i� organizmo. Pradinė sedacija

visada naudinga ūminėje psichozės sta-dijoje, nes pacientas nusiramina prie�prasidedant prie�psichoziniam vaisto po-veikiui. Zuklopentiksolio farmakokineti-ka linijinė, todėl sedacija tiesiogiai pri-klauso nuo dozės, pasirei�kia įtarumo,agresyvumo, prie�i�kumo ir a�itacijosslopinimu. Zuklopentiksolio acetato ski-riama psichomotori�kai sujaudintiemspacientams, kai reikia skubiai koreguotielgesį gydant bet kokios etiologijos psi-chikos sutrikimus. Kadangi zuklopentik-solis slopina eksplozyvumą, disforiją, josėkmingai vartojama ne tik endogeninių,bet ir asmenybės sutrikimų, protinio at-silikimo, lydimo destruktyvaus elgesio,atvejais.

Reikia pa�ymėti, kad zuklopentiksoliopoveikis po pirmos injekcijos įvairiemspacientams būna skirtingas. Terapinispoveikis pradeda ry�kėti tik po 2 valan-dų, nes reikia laiko, kol vaistas rezorbuo-jasi į kraują. Daugeliui pacientų nespe-cifinė sedacija ir miegas prasideda po3�5 valandų. Rečiau ry�kiausias terapi-nis poveikis stebimas po 12�24 valandų,kai agresyvumas, įtarumas ir prie�i�ku-mas labiausiai susilpnėja tik po paros.Beje, �iai pacientų grupei, mūsų duome-nimis, da�niausiai būdavo suleista 50 mg(1 ml) �Cisordinol Acutard®�. Kadangidid�iausia vienkartinė vaisto dozė yra150 mg (3 ml), o kai kurių autorių duo-menimis, net 200 mg (4 ml), padarėmei�vadą, kad pradinis dozės pasirinkimasypač svarbus tikintis pakankamo terapi-nio efekto.

Da�na klaida � per ma�a pradinė zuk-lopentiksolio acetato dozė. Jei �io vaistoskiriama sergantiems somatinėmis ligo-mis, pagyvenusiems pacientams (pavyz-d�iui, esant ūminei organinės kilmės pa-tologijai), atsargiai elgdamiesi galime leis-ti 50 mg (1 ml) vaisto ir stebėti, kaip kin-ta būklė. Sergančių protiniu atsilikimu,asmenybės sutrikimais sujaudinimui slo-pinti da�nai irgi pakanka 50 mg (1 ml)dozės. Atvirk�čiai, jei psichozės endo-geninės, jei pacientai ne pirmą kartą gy-domi neuroleptikais, nereikėtų vengti irdidesnių pradinių preparato dozių. Ne-sulaukus pakankamo terapinio atsako ga-lima skirti papildomą zuklopentiksolioacetato injekciją praėjus 24 valandomspo pirmos injekcijos. Terapinį efektą ga-

lima sustiprinti �Cisordinol® Depot� in-jekcija, skirti flupentiksolio la�ų ar gydy-mą papildyti trankviliantais, kitais neu-roleptikais.

Atlikta daug tyrimų, kurių metu ver-tintas �Cisordinol Acutard®� poveikis.Palyginti su haloperidolio ekvivalentinė-mis dozėmis [3] lėtinių paūmėjusių ir ūmi-nių psichozių bei manijų atvejais, zuklo-pentiksolio acetatas pasi�ymėjo greites-niu ir ry�kesniu sedaciniu poveikiu beiapylygiu bendru prie�psichoziniu efek-tu. Kito tyrimo metu [5] nustatyta, kadzuklopentiksolio acetatas nesiskyrė nuo5�10 mg haloperidolio dozių, leid�iamų įraumenis iki 4 kartų per dieną. Sedacijair �io tyrimo metu pasirei�kė kur kas ry�-kiau pacientams, kurie buvo gydomi zuk-lopentiksolio acetatu. Remiantis �vedi-jos klinicistų duomenimis [7], 1989 m.pritaikius klinikinėje praktikoje zuklopen-tiksolio acetatą agresyvaus elgesio at-vejų stacionarinėse gydymo įstaigose su-ma�ėjo daugiau kaip 50 proc.

Zuklopentiksolio acetatas skirtas pra-dinei ūminių psichozių fazei gydyti. Jobendra dozė neturėtų vir�yti 400 mg ir 4injekcijų. Vaistas veikia 2�3 dienas, pa-kartotinė injekcija reikalinga tik po keliųdienų, todėl ypač tinka pacientams, ku-riems dėl įvairių prie�asčių vaistų per os(pavyzd�iui, dėl atsisakymo vartoti) arparenteraliai (pavyzd�iui, dėl infiltratų in-jekcijų vietose) skirti negalima.

Nuraminus pacientą, suma�inus jo įta-rumą, agresyvumą, toliau gydymą gali-ma tęsti zuklopentiksolio tabletėmis arilgai veikiančia zuklopentiksolio dekano-ato forma � �Cisordinol® Depot�. Taitikslinga, nes vėliau pasirei�kia selekty-vus prie�psichozinis vaisto poveikis. Re-miantis Mosolovu [8], i� ilgai veikiančiųpreparatų zuklopentiksolio dekanoataspasi�ymi geriausiu prie�kliedėjiminiu irprie�psichoziniu poveikiu ir lenkia �Pi-portil® Depot�, halperidolio, flufenazinoir flupentiksolio dekanoatus. Todėl tiks-linga tęsti gydymą ir zuklopentiksolio de-kanoatu, ir zuklopentiksolio tabletėmis.

�Cisordinol®� tabletės i�leid�iamos po25, 10, 2 mg. Ūminiais atvejais gydant�izofrenines psichozes ar manijas pa-prastai skiriama 50�100 mg per dieną.Pradinę 20 mg per dieną dozę galimadidinti 10�20 mg kas 2�3 dienas iki 75

KLINIKINË PRAKTIKA


mg ir daugiau. Maksimali dozė yra 150mg per dieną. Palaikomajam gydymuiu�tenka 20�40 mg per dieną. I�gėrusvaisto did�iausia jo koncentracija seru-me susidaro po 4 valandų. Zuklopentik-solio pusinės eliminacijos periodas yra20 valandų, todėl da�nai �io vaisto u�-tenka vartoti ir 1 kartą per dieną. Grei-tai atsiranda nespecifinio sedacinio po-veikio tolerancija, todėl somnolencija,vartojant vaisto, ma�ėja ar visi�kai i�-nyksta ir i�lieka tik selektyvus prie�psi-chozinis, afektą stabilizuojantis vaistopoveikis.

Da�nai dėl įvairių prie�asčių patogiauvartoti ilgai veikiančią zuklopentiksolioformą � zuklopentiksolio dekanoatą �Ci-sordinol® Depot�. Medikamentas gami-namas 1 ml ampulėmis po 200 mg. Pa-gal farmakokinetines savybes �is vais-tas atitinka visus ilgai veikiančių neuro-leptikų standartus: jo poveikis trunka iki4 savaičių, maksimali koncentracijakraujyje pasiekiama 4�8 dieną, skilimopusperiodis po daugkartinės dozės � 17�20 dienų. �vedijos klinicistų duomenimis[7], 80 proc. atvejų zuklopentiksolio de-kanoatas leid�iamas kas 4 savaites. �iovaisto injekcijas palaikomajam gydymuitenka kartoti kas vieną, dvi ar tris savai-tes. Apibendrinant literatūros duomenisgalima teigti, kad �is medikamentas la-biausiai tinka gydyti pacientus, kuriemsbūdingas nestabilus afektas, impulsyvausir agresyvaus elgesio epizodai. Zuklo-pentiksolio dekanoatas greitai sukeliaemocinį indiferenti�kumą, suma�ina pa-cientų aktyvumą, dirglumą ir impulsyvu-mą, pa�alina suvokimo sutrikimus irkliedesius.

Atlikta daug tyrimų, kurių metu �Ci-sordinol® Depot� lygintas su kitais pre-paratais. Viename i� tyrimų tęsiant gy-dymą 3 metus stebėtas apylygis prie�-psichozinis zuklopentiksolio poveikis, pa-lyginti su haloperidoliu [10].

200 mg zuklopentiksolio dekanoato ati-tinka 50 mg haloperidolio, 25 mg flufe-nazino, 40 mg flupentiksolio dekanoatų.Dozė ir intervalai tarp dozių pasirenka-mi individualiai, atsi�velgiant į klinikinį at-vejį. Vartojant �Cisordinol® Depot�, kaipir kitas zuklopentiksolio formas, sąvei-kos su kitais vaistais ypatumai nesiski-ria nuo analogi�kų neuroleptikų. Did�iau-

sia vienkartinė �Cisordinol® Depot� do-zė yra 600�700 mg. Verta paminėti, kad,kaip ir zuklopentiksolio acetatas ar flu-pentiksolio dekanoatas, �Cisordinol® De-pot� i�tirpintas kokoso aliejuje. Todėl vi-sus �iuos vaistus galima leisti viename�virk�te. Klini�kai da�niausiai taikoma�Cisordinol®Depot� ir �Cisordinol Acu-tard®� tirpalų mi�inys lėtinių endogeni-nių psichozių paūmėjimo atvejais terapi-niam efektui sustiprinti ir pailginti.

�Cisordinol®� gali būti sėkmingai var-tojamas ir gerontopsichiatrijoje. Iki �iol�ioje srityje Lietuvoje da�niausiai varto-jami melperonas, haloperidolis, tiaprida-lis ir kiti vaistai, pasi�ymintys silpnesniucholinerginiu, adrenerginiu poveikiu. Re-miantis mūsų ligoninės gydytojų patyri-mu, zuklopentiksolis neblogai �alina pa-gyvenusių pacientų sujaudinimo ir sumi-�imo būsenas, taip pat tinka ir nuolati-niams organiniams psichikos sutriki-mams gydyti. Farmakokinetinės vaistosavybės leid�ia jo skirti 1 kartą per die-ną. Gerontopsichiatrijoje da�niausiai var-tojamos tabletės po 2 mg. Per dieną pa-gyvenusiems pacientams zuklopentikso-lio skiriama nuo 2 iki 6 mg, geriausiaivakare. Palyginamuosiuose tyrimuose[11] zuklopentiksolio prie�psichozinis po-veikis prilygo haloperidoliui ir levomep-romazinui, skiriant kartu pastaruosius duvaistus organinėmis psichozėmis sergan-tiems pacientams. Bet haloperidolis ir le-vomepromazinas turėjo daugiau �aluti-nių poveikių, būdingų neuroleptikams. Beto, prie�psichozinis ir sedacinis zuklopen-tiksolio poveikis buvo labiau subalansuo-tas negu haloperidolio (vyrauja prie�psi-chozinis poveikis) ar levomepromazino(vyrauja sedacinis poveikis).Ūminiais atvejais, kai organinių psicho-

zių metu vyrauja a�itacija, nerimas ir prie-�i�kumas, galima naudoti ir ilgiau vei-kiančio zuklopentiksolio � �CisordinolAcutard®�. Po pirmos injekcijos senat-vinėmis psichozėmis sergantys pacien-tai da�niausiai nusiramina ir u�miega.

Zuklopentiksolis � klasikinis neurolep-tikas. Jo vartojant gali atsirasti ekstrapi-ramidinių sutrikimų (distonija, hiperkine-zija, hipokinezija, akatizija). Daugeliu at-vejų �iuos nepageidaujamus poveikiusgalima pakankamai kontroliuoti suma�i-nus dozę ir (ar) vartojant vaistų nuo

parkinsonizmo. Nuolat vartoti vaistų nuoparkinsonizmo nepatartina, nes �ie vais-tai didina vėlyvosios diskinezijos atsi-radimo riziką. Rekomenduojama suma-�inti dozę ar, jei galima, baigti gydymą.Jei nuolat pasirei�kia akatizija, patarti-na skirti benzodiazepinų ir propranolo-lio. Apie 80 proc. vartojančių zuklopen-tiksolio pacientų nepageidaujamų povei-kių nestebima arba jie būna nestiprūs.Ortostatinė hipotenzija pasirei�kia tik 0,2proc. ligonių. Tai didelis prana�umas,palyginti su alifatiniais fenotiazino gru-pės vaistais, ypač levomepromazinu.

Zuklopentiksolio farmakokinetika li-nijinė. Apie 85 proc. vaisto metaboli-zuojama kepenyse ir did�ioji dalis i�si-skiria su tul�imi. �lapime būna tik 0,1proc. nepakitusio vaisto. Net ir esantsunkiam inkstų nepakankamumui, �iovaisto galima skirti. Zuklopentiksolis ne-kelia ypatingos vaistų sąveikos pavo-jaus, palyginti su kitais neuroleptikais.Nedaug vaisto i�siskiria į krūtimi maiti-nančių motinų pieną. Moterų, gydytų�iuo vaistu, koncentracijos kraujyje irpiene santykis buvo 0,29.

ApibendrinimasApibendrindami duomenis apie zuk-

lopentiksolį galime teigti:� tai tipinis stipriu prie�psichoziniu po-

veikiu pasi�ymintis neuroleptikas;� raminamasis ir psichozę slopinantis

vaisto poveikis labiau subalansuotas,palyginti su analogi�kais kitų grupiųneuroleptikais;

� zuklopentiksolis pasi�ymi gerokai�velnesniais somatiniais ir vegetaciniaisnepageidaujamais poveikiais. Kaip irdaugelis kitų neuroleptikų, zuklopentik-solis didina prolaktino kiekį kraujyje;

� i�skirtinis zuklopentiksolio poveikisyra tuomet, kai psichozės struktūrojevyrauja afektinis komponentas. �isvaistas ypač naudingas �alinant audrin-go afekto protrūkius;

� įvairios tiek per os, tiek parentera-liai vartojamos zuklopentiksolio formospriklausomai nuo situacijos leid�ia �iovaisto skirti ir ūminėms psichozėms slo-pinti, ir ligos recidyvų profilaktikai, ir re-misijoms įtvirtinti.

KLINIKINË PRAKTIKA


Pateiksime porą gydymo zuklopentik-soliu pavyzd�ių. Klinikiniai ligos atvejaiapra�yti remiantis Respublikinėje Vil-niaus psichiatrijos ligoninėje surinktamed�iaga.

1 atvejis

Pacientas K. Z., 28 metų, II grupėsinvalidas. Nedirba, gyvena su tėvais.

Diagnozė. Hebefreninė �izofrenija.Anamnezė ir ligos eigaPacientės senelė sirgo psichikos liga.

Vaikystėje pacientas augo sveikas, sėk-mingai baigė 10 klasių. Psichikos ligapasirei�kė ūmine hebefrenine simpto-matika, kai pacientui buvo 17 metų. Li-gos eiga epizodinė su progresuojančiudeficitu. Paūmėjimų metu pasirei�kiahebefreninio sujaudinimo būsenos. Per10 ligos metų i�ry�kėjo asmenybės de-fektas ir stabilūs negatyvūs simptomaiemocijų, valios srityje. Į ligoninę dėl he-befreninių paūmėjimų pacientas hospi-talizuotas 16 kartų. Per 10 ligos metųgydytas daugeliu neuroleptikų: piporti-liu, ma�eptiliu, trisediliu, stelazinu ir ki-tais. Be ypatingo efekto bandyta taiky-ti ir atipinius neuroleptikus: risperidoną,olanzapiną, amisulpiridą, serdolektą.

Septynioliktą kartą į ligoninę atve�-tas būklei paūmėjus. Priėmimo skyriu-je konstatuotas hebefreninis sujaudini-mas su atskirais katatoninio sujaudini-mo elementais. Pacientas hospitalizuo-tas į ūminių psichozių skyrių. Klini�kaivyravo pavir�utini�kas mąstymas, �at-sakymai pro �alį�, grubus afektas ir ne-motyvuoto juoko priepuoliai, pasyvusnegatyvizmas. Vaistų gerti pacientas at-sisakė.

GydymasGydyti nuspręsta �Cisordinol Acu-

tard®� injekcijomis. Kadangi psichozėendogeninė, pacientas ligoninėje gydo-mas ne pirmą kartą, terapiniam efektuisustiprinti nuspręsta suleisti ir �Cisor-dinol®Depot�. Suleista 3 ml (150 mg)�Cisordinol Acutard®� ir 2 ml (400 mg)�Cisordinol®Depot�.

Po injekcijos pacientas neu�migo. He-befreninio sujaudinimo būsena tęsėsi.Papildomai sugirdyta 80 mg (20 la�ų)

�Fluanxol®�. Po pusvaland�io pacien-tas apsnūdo, naktį miegojo.

Kitą rytą buvo emoci�kai blausesnis,vangesnis. Nors hebefreninis sujaudi-nimas tęsėsi, bet dėl sedacinio vaistųpoveikio paciento elgesys buvo ma�iausutrikęs. Toliau buvo gydoma �Cisor-dinol® Depot� injekcijomis po 400 mg(2 ml) kas savaitę bei po 10 la�ų (40mg) �Fluanxol®� du kartus per dieną.La�ai buvo la�inami į arbatą, pacien-tas, nepaisant nemotyvuoto nenoro gertivaistus, arbatą su la�ais i�gerdavo.

Gydymas buvo tęsiamas 3 savaites.Palaipsniui hebefreninio sujaudinimobūsena liovėsi. Pasirei�kė ekstrapira-midinis vaistų poveikis: akinezija, rau-menų rigidi�kumas, drebulys. Pacien-tas, pagerėjus terapiniam bendradarbia-vimui, sutiko vartoti triheksifenidilio po2 mg tris kartus per dieną. Suma�intaneuroleptikų dozė � flupentiksolio la�ųiki 24 mg (6 la�ai), zuklopentiksolio de-kanoato iki 200 mg kas savaitę.

Ekstrapiramidiniai rei�kiniai su�velnė-jo. Kadangi hebefrenija nesikartojo,�Fluanxol®� la�ų gėrimas nutrauktas.

Toliau gydyta �Cisordinol® Depot� po200 mg kas 7 dienas ir triheksifenidiliupo 6 mg per dieną. Medikamentinė re-misija pasiekta per 52 gydymo dienas,pacientas i�ra�ytas į namus. Tęsti gy-dymą rekomenduota triheksifenidiliu po4 mg per dieną ir �Cisordinol® Depot�po 200 mg kiekvieną savaitę.

2 atvejis

Pacientas K. L., 28 metų, nedirba.Diagnozė. Emoci�kai nestabilaus ti-

po asmenybės sutrikimas. Priklauso-mybės nuo alkoholio sindromas.

Anamnezė ir ligos eigaPaciento tėvas � alkoholikas, motina

serga psichikos liga. Pacientas turi 4seseris ir 2 brolius. Vaikystėje psicho-motori�kai vystėsi patenkinamai. Bai-gė 8 klases. Visada buvo impulsyvus,grubus. 17 metų pradėjo nuolat piktnau-d�iauti alkoholiu. Vieną kartą teistas,dvejus su puse metų praleido kalėjime.Anamnezėje 10 parasuicidinių bandy-mų.Į ligoninę atve�tas skubos tvarka po

to, kai girtas susipyko su sugėrovais irbandė �udytis � skutimosi peiliuku eili-nį kartą susipjaustė venas dilbio srityje.Priėmimo skyriuje buvo agresyvus,triuk�mavo.

GydymasStacionare gydytas chlorprotiksenu

po 100 mg per os. Kadangi vaistų peros vartoti vengdavo, suleista �Cisordi-nol Acutard®� 50 mg į raumenis. Elge-sys tapo adekvatus, afektas lygus. Re-misija pasiekta 7-tą gydymo dieną. Re-misijai įtvirtinti gydymas pratęstas �Ci-sordinol® Depot� po 200 mg kas 2 sa-vaites. Gydytas 21 parą, i�ra�ytas. Re-komenduota tęsti gydymą �Cisordinol®

Depot� po 200 mg kas 4 savaites.

Literatûra

1. Avruckij G., Guroviè I., Gromova V. Far-makoterapija psichièeskich zaboleva-nij; Moskva, Medicina, 1974; 29–32, 81–82. Reikëtø raðyti rusiðku ðriftu-kirili-ca.

2. Balant-Gorgia A. E., Balant L. P., GenetG. Ther. Drug. Monit., 1998; 7: 229–235.

3. Bastrup P. C. A controlled Nordic multi-centre study of zuclopenthixol aceta-te in oil solution, haloperidol and zuc-lopenthixol in the treatment of acutepsychosis / Acta Psych. Scand., 1993; 87:48–58.

4. Bazire S. Psychotropic drug directory2001/02- Snow Hill, Quay Books Divi-sion, 2001; 101–119.

5. Chouihard G. A double blind controlledstudy of intramuscular zuclopenthixolacetate and liquid oral haloperidolwith acute exacerbation / Journal ofClinical Psychopharmacology, 1994;35(1): 228–236.

6. Heikila M. C. et al. Zuclopenthixol andhaloperidol in patients with acute psy-chotic states: a double blind multicen-tre study / Curr. Med. Res. and Oppin.,1992; 12(9):594–615.

7. Omerov M. Agresyvaus elgesio atvejaiir ûminë psichozë. Vilnius, 1999; 3–7.

8. Ðiurkutë A., Gudelis A., AbaravièienëA. Ðizofrenijos gydymas ilgai veikian-èiais neuroleptikais; Vilnius, 2001; 4–5,7–14.

9. Gudelis A., Stasiûnas D. Psichoziniø irelgesio sutrikimø gydymas demencijøatvejais // Neurologijos seminarai,1999; 1(5): 77–81.

10. Wisted B. Zuclopenthixol decanoateand haloperidol decanoate in chronicschizophrenia:a double blind multicen-tre study // Acta Psych. Scand., 1991;84: 14–21.

11. Nygaard H. A., Fuglum E., Elgen K. Zuc-lophentixol, melperon, and haloperi-dol/levomepromazine in the eldery. //Meta – analysis of two double blindtrials at 15 nursing homes in Norway.Curr. Med. Res. and Oppin., 1992;12(10): 615–622.

KLINIKINË PRAKTIKA


Nelegaliø narkotikøapyvartà lemia jø paklausair pasiûla

Daugelyje Europos Sąjungos �aliųsukaupta nema�ai patirties spren-d�iant nelegalių narkotikų vartojimoproblemas. �iose �alyse priimta skir-ti priemones, kuriomis siekiama ma-�inti nelegalių narkotikų pasiūlą ir pa-klausą. 1999 m. Vyriausybės patvir-tinta Nacionalinė narkotikų kontrolėsir narkomanijos prevencijos progra-ma numato kompleksinį ir diferenci-juotą �ių priemonių plėtojimą. 2001 m.sausio 23 d. Vyriausybės nutarimu pa-tvirtintoms �ios programos priemo-nėms vykdyti 2001 m. skirta beveik6,5 mln. litų.

Pagal programą narkotikų pasiūlaima�inti (kovai su nelegalių narkotikųkontrabanda, gamyba ir prekyba) lė-�ų numatyta skirti Vidaus reikalų mi-nisterijai, Muitinės departamentui prieFinansų ministerijos � i� viso 1 mln.580 tūkst. litų.

Nelegalių narkotikų paklausai ma-�inti, t. y. vartojimo tarp jaunimo pre-vencijai, gydymui ir reabilitacijai, perSveikatos apsaugos, �vietimo ir moks-lo bei Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijas vykdomoms priemonėmsskirta 4 mln. 766 tūkst. litų.

Pasiūla ir paklausa � terminai at-ėję i� rinkos, verslo. Nelegalių nar-kotikų pasiūlą lemia nelegalaus ver-slo, organizuoto nusikalstamumostruktūrų, siekis gauti pelno. Didelis

Serganèiøjø narkomanijagydymo ir reabilitacijossistemos modelis Vilniaus miesteDoc. Emilis Subata

ir greitas nelegalaus verslo pelnas irnemokami mokesčiai valstybei yra va-romoji nelegalių narkotikų kontraban-dos, vietinės gamybos ir prekybos da-lis. Kova su organizuotu nusikalsta-mumu padeda ma�inti nelegalių nar-kotikų pasiūlą. Tačiau, kaip minima2000 m. Europos narkotikų monito-ringo centro metiniame prane�ime,ekspertų nuomone, Europos Sąjungos�alyse pasiseka konfiskuoti tik apie 10proc. nelegalių narkotikų apyvartos.Iki �iol �ios priemonės yra riboto efek-tyvumo. Nors heroino Lietuvoje visdaugiau konfiskuojama (1 pav.), ta-čiau jo pasiūla �juodojoje rinkoje� di-

PROGRAMOS IR PROJEKTAI

dėja. Tuo įsitikinti galima palyginusheroino kainų dinamiką per pastaruo-sius kelerius metus (1 lentelė).

Neabejotina, kad nelegalių narkoti-kų rinką galima slopinti tik nuosekliaima�inant jų paklausą.

Nelegalių narkotikų paklausos ma-�inimas � pirminė prevencija, gydy-mas, reabilitacija

Nelegalių narkotikų paklausąformuoja įvairūs poreikiai, tai nėravienalytis fenomenas. Į tai reikia at-kreipti dėmesį, kadangi atsi�velgiantį nelegalių narkotikų paklausos

1 pav. Sulaikytos nelegalios heroino apyvartos kiekiai 1998-2000 m. gramais(Vidaus reikalø ministerijos duomenys)

1 lentelë. Heroino kainø dinamika 1998-2000 m. (Vidaus reikalø ministerijos duomenys)

Kiekis 1998 m. 1999 m. 2000 m.

Heroino (1 gramas) 600-1000 Lt 200-350 Lt 150-200 Lt

Heroino 1 dozė(apie 0,015 g) 60 Lt 30-40 Lt 15-40 Lt


struktūrą reikia diferencijuoti paklau-sos ma�inimo priemones.

�iuo metu Lietuvoje (ir Vilniuje) ne-legalius narkotikus pradeda vartotijauni 15-25 metų �monės. Galima i�-skirti dvi dideles jaunuolių grupes, ku-rios suformuoja nelegalių narkotikųpaklausą.

Pirma grupė � jaunuoliai vartojan-tys sintetinius narkotikus, tokius kaipamfetaminas, �ekstazi�, LSD. Jų var-tojimas susijęs su jaunimo naujausiosmuzikos stiliais (pvz., techno muzikair kt.), naktiniais klubais, �okių aik�-tele. Tokius narkotikus jaunimas su-pranta visų pirma kaip laisvalaikiokvai�alus, nes jie da�niausiai vartoja-mi savaitgaliais per pasilinksminimus,atsipalaiduojant. �iam vartojimo bū-dui galima priskirti ir kanapės rūky-mą. Absoliuti �ių jaunuolių daugumanėra narkomanai. Jie palyginti dar ge-rai integruoti į visuomenę, nors dėl ne-legalių narkotikų vartojimo gali patirtiir rimtų sveikatos sutrikimų, proble-mų su teisėsauga. Apklausos rodo,kad net iki 20 proc. 15-16 m. jaunuo-lių Lietuvoje bent kartą yra pabandę�ių nelegalių narkotikų. �ios grupėsjaunuoliai retai kreipiasi į sveikatosprie�iūros įstaigas. Tai, kad �ie jau-nuoliai yra palyginti socialiai integruotiir apsprend�ia prevencijos vykdymosąlygas � mokykla, �eima, jaunimokultūros ir sporto organizacijos.

Kitą paklausos dalį sudaro daug su-dėtingesnė jaunimo grupė. nelegaliųnarkotikų paklausą formuoja �kom-pulsyvus� vartojimas asmenų, kurieyra fizi�kai priklausomi nuo narkoti-kų ir turi gauti savo dozę kiekvienądieną. I� �ių narkotikų Lietuvoje �iuometu i�siskiria opioidai (heroinas,aguonų nuoviras). Net 95 proc. as-menų, kurie gydomi Lietuvos sveika-tos prie�iūros įstaigose yra �virk�čia-mu būdu vartoję opioidus. �ie asme-nys skiriasi nuo anksčiau apra�ytosgrupės tuo, kad jie priversti ie�kotikasdienės dozės, todėl vagia i� auto-mobilių, parduotuvių, bendraam�ių, tė-

vų ir pan. �ie jaunuoliai yra prasčiauintegruoti į visuomenę ir da�niausiaigyvena nusikalstamoje aplinkoje, ga-lima sakyti besiformuojančios arba jauesamos socialinės atskirties sąlygo-mis. Daugėja tokių asmenų mirčiųnuo perdozavimo, pvz., 2001 m. pa-baigoje perdozavę �virk�čiamų nar-kotikų Vilniaus �McDonalds� resto-rane mirė du jaunuoliai 18 ir 19 m.

Apie �ios grupės reik�mingumą for-muojantis heroino ir kitų nelegaliųopioidų paklausai byloja ir toks fak-tas, kad 2000 m. į Vilniaus priklauso-mybės ligų centrą dėl nemokamo gy-dymo naltreksonu kreipėsi 804 jau-nuoliai, kuriems buvo 18-22 metai, i�jų apie 15 proc. � iki 18 m. am�iaus.

2001 m. Vilniaus mobiliojo konsul-tacinio punkto darbuotojai bendravosu 3 777 �virk�čiamus narkotikus var-tojančiais jaunuoliais, kurių am�iausvidurkis � tik 26 metai. Vien �is in-traveninių opioidų vartotojų skaičiusVilniuje vir�ija oficialią �alies statisti-ką, pagal kurią 2001 m. prad�ioje bu-vo registruota 3 561 sergantysis nar-komanija. Vilniuje oficiali statistika ro-do, kad priklausomybe nuo nelegaliųnarkotikų 2001 m. sausio 1 d. patyrėapie 1900 asmenų. Atsi�velgiant į �įdid�iulį jaunuolių, priklausančių nuonarkotikų skaičių reikalinga sveikatosprie�iūros strategija, kaip aptarnautimieste ir visoje �alyje �imtus ir tūks-tančius vartojančiųjų �virk�čiamusopioidus. �iose situacijoje neįmanomai�siversti be pirminės sveikatos prie-�iūros.

Dėl įsitraukimo į kriminalinį pasau-lį, gilių psichologinių problemų, men-kos socialinės integracijos (�eimos,mokyklos, darbovietės palaikymo ne-buvimo) �i nelegalių narkotikų varto-tojų �narkomanų� grupė reikalaujaskirtingų ir gerokai intensyvesnių ant-rinės prevencijos priemonių. Tai, kadabsoliuti dauguma nedirba, neturi svei-katos draudimo, �iuo metu apsunkinasveikatos prie�iūros paslaugų teikimą.

Organizuojant �ios jaunuolių grupės,

gyvenančios socialinės atskirties są-lygomis, sveikatos prie�iūrą privalu nu-matyti intervencijų, gydymo ir reabi-litacijos priemones, kurias taikantsveikatos paslaugos būtų prieinamosdaugeliui vartojančiųjų nelegalius nar-kotikus. Beveik visos Europos Sąjun-gos �alys formuoja sveikatos prie�iū-ros ir socialines tarnybas, kurios sten-giasi atitikti vartojančiųjų narkotikusporeikius. Vilniuje pastaraisiais metaistaip pat nuosekliai įgyvendinama ser-gančiųjų narkomanija bendruomenėssveikatos prie�iūros ir socialinės rea-bilitacijos sistema.

Anoniminio konsultavimotarnybosKadangi priklausantys nuo nelega-

lių narkotikų da�niausiai gyvena kri-minalinėje aplinkoje, nuolat pa�eid�iaįstatymus ir slepia nuo aplinkinių, kadvartoja nelegalius narkotikus, svarbupalengvinti pirmąjį kontaktą su svei-katos prie�iūros tarnybomis.

Pirmajam kontaktui palengvinti ge-rai tinka anoniminio konsultavimo tar-nybos. �iose tarnybose nereikalingai�ankstinė registracija, nėra smerkian-čio po�iūrio, formuojasi abipusi�kaspasitikėjimas. 1997 m. vienas pirmų-jų Baltijos �alyse buvo įsteigtas Klai-pėdos priklausomybės ligų centroanoniminio konsultavimo kabinetas,nuo 2001 m. Klaipėdoje veikia jau dutokie kabinetai. 2001 m. JungtiniųTautų narkotikų kontrolės programaįtraukė Klaipėdos anoniminio konsul-tavimo kabinetų veiklą į narkomani-jos ir �IV/AIDS prevencijos pavyz-dinių programų kolekciją Vidurio irRytų Europoje grupę. 2001 m. bir�e-lio mėn. pradėjo veikti Vilniaus pri-klausomybės ligų centro mobilusiskonsultacinis punktas Mėlynasis au-tobusiukas, kuris palaiko kontaktą su3777 �virk�čiamų narkotikų vartoto-jais.

�ios anoniminio konsultavimo tarny-bos įgyja sergančiųjų narkomanija pa-sitikėjimą, stiprina motyvaciją gydy-



tis ir teikia informacijos apie prieina-mą sveikatos prie�iūrą. Čia pateikia-ma konkrečių patarimų apie prieina-mą gydymą bei sveikatos saugojimą(lyti�kai plintančių ligų, perdozavimoprofilaktiką). �ios tarnybos sudaro są-lygas pasikeisti �virk�tus, gauti dez-infekcinių med�iagų, sargių.

Pirminë sveikatosprieþiûraPriklausomybei nuo opioidų gydyti

skirtingai nuo priklausomybių nuo ki-tų med�iagų Lietuvoje registruotiveiksmingi medikamentai, t. y. opioi-dinių receptorių antagonistai (naltrek-sonas) ir agonistai (metadonas).

Nuo 1996 m. Vilniaus priklausomy-bės ligų centras sergančiųjų priklau-somybe nuo opioidų medikamentinįgydymą vykdo kartu su Karolini�kiųir Pylimo poliklinikomis. Nuo 2000 m.pagal Vilniaus m. Sveikatos skyriausprogramą �Bendras psichikos sveika-tos prie�iūros gerinimas ir narkoma-nijos prevencija� narkomanijos pre-vencijos kabinetai steigiami visuose 7-iuose psichikos sveikatos centruose.Juose galės gydytis geriau socialiai in-tegruoti pacientai, sergantys priklau-somybės ligomis. Dalinis medikamen-tų opioidinei priklausomybei gydytikompensavimas i� valstybinės ligoniųkasos būtų sprendimas, kuris aktyvin-tų pirminės sveikatos prie�iūros sis-temą teikti sveikatos prie�iūros pa-slaugas jaunuoliams, priklausomiemsnuo narkotikų, ir jų �eimos nariams.�is sprendimas kol kas stringa Vals-tybinėje ligonių kasoje, nors �į klausi-mą i�spręsti buvo numatyta 2001 m.vykdant Nacionalinę narkotikų kon-trolės ir prevencijos programą.

Dalies pacientų, patiriančių priklau-somybę nuo opioidų siuntimas gydy-tis į psichikos sveikatos centrus su-darys geresnes sąlygas pastarųjų re-abilitacijai ir ankstyvai intervencijai.Pacientai poliklinikose patiria ma�es-nę stigmą, potencialiai gali gauti indi-

vidualesnį gydymą. Poliklinikose ga-lės gydytis asmenys, turintys sveika-tos draudimą � dirbantys, u�siregist-ravę darbo bir�oje bedarbiai ir kt.

Jungtinių Tautų narkotikų kontrolėsprograma asmenų, sergančių priklau-somybėmis, gydymo ir reabilitacijosprojektus, vykdomus kai kuriose Vil-niaus ir Druskininkų poliklinikose ben-dradarbiaujant su Vilniaus priklauso-mybės ligų centru, įtraukė į 2001 m.Vidurio ir Rytų Europos narkomani-jos ir �IV/AIDS prevencijos pavyz-dinių programų grupę.

Specializuota pagalbaVilniaus priklausomybės ligų centras

� vienintelė įstaiga mieste, kuri teikiakompleksinę specializuotą pagalbą.Čia veikia informacijos ir konsultaci-jos telefonas (26 00 14), ambulatori-nio gydymo skyrius, socialinės para-mos ir prevencijos skyrius, staciona-rūs detoksikacijos ir reabilitacijos pa-daliniai, dienos centras. Centro pa-cientai da�nai jau serga sunkia pri-klausomybės forma, kuriai reikia il-galaikio kompleksinio gydymo ir rea-bilitacijos. Tai � priklausomybės nuokelių psichoaktyvių med�iagų sindro-mas, priklausomybė nuo nelegaliųnarkotikų su gretutiniais psichikos su-trikimais, pacientai, kuriems nustaty-ta sunkių narkotikų vartojimo kompli-kacijų (tuberkuliozė, sepsis, abscesas,diabetas, trofinės opos), ry�ki socia-linė dezadaptacija. Apie 80 proc. jau-nuolių, besikreipiančių dėl gydymo,neapdrausti privalomuoju sveikatosdraudimu. Patirtis rodo, kad pacien-tams, vartojantiems nelegalius narko-tikus, pradėjus medikamentinį gydy-mą labai reikia socialinės ir psicholo-ginės pagalbos: padėti gauti naują pa-są vietoj pamesto, registruotis darbobir�oje, gauti drabu�ių ir medikamen-tų (pvz., antibiotikų) i� labdaros, gau-ti teisinę konsultaciją ir pan. Organi-zuojant sergančiųjų priklausomybesveikatos prie�iūrą ir reabilitacijąstengiamasi pasinaudoti parama kitųįstaigų ir nevyriausybinių organizaci-

jų. Glaud�iai bendradarbiaujama suSocialinės paramos centru, Savival-dybių policija, Vilniaus darbo bir�a,NVO �Narkomanų tarpusavio pagal-bos iniciatyva�, �Caritas�, V�Į �Tei-sės klinika, V�Į �Vilties �ingsniai�,savitarpio pagalbos grupėmis (anoni-minių alkoholikų ir anoniminių narko-manų). Priklausomybė nuo narkotikų,kaip lėtinė liga, gydoma mėnesiais irmetais, tačiau sukūrus paramos sis-temą, daugelis besigydančių jaunuo-lių i�moksta ja naudotis ir reintegruo-jami į visuomenę.

PerspektyvosVilniaus mieste egzistuoja asmenų,

sergančių priklausomybės ligomis,sveikatos prie�iūros ir socialinės rea-bilitacijos bendruomenėje modelis, lei-d�iantis į vieną sistemą integruoti įvai-rias sveikatos prie�iūros ir socialinėsparamos įstaigas, nevyriausybines or-ganizacijas. Nuo 2002 m. �ioje veik-loje pradėjus plačiau dalyvauti pirmi-nės sveikatos prie�iūros įstaigoms(psichikos sveikatos centrams), So-cialinės paramos centrui ir Vilniausdarbo bir�ai, yra prielaidos sukurtisveikatos prie�iūros ir socialinės rea-bilitacijos sistemą Vilniaus m. ben-druomenės mastu, kuri ilgainiui galė-tų daryti teigiamą poveikį nusikalsta-mumo ir sergamumo infekcinėmis li-gomis dinamikai Vilniaus mieste.

Literatûra

1. Annual report on the state of the drugsproblem in the European Union. Europe-an Monitoring Centre for Drugs and DrugAdiction, 1998.

2. Narkomanijos problema Lietuvoje, 2001.LR Sveikatos apsaugos ministerija, Vilnius2001.

3. Lithuania: Facilitating access to services forout-of-treatment drug users. In: DrugAbuse and HIV/AIDS: Lessons learned. Ca-se Studies Booklet, Central and EasternEurope and the Central Asian States. Uni-ted Nations, New York, 2001, 22-25.

4. Lithuania: Developing substitution treat-ment as part of comprehensive addictiontreatment services. In: Drug Abuse andHIV/AIDS: Lessons learned. Case StudiesBooklet, Central and Eastern Europe andthe Central Asian States. United Nations,New York, 2001, 26-30.



Alytaus psichologinës pagalbos telefonasBudi profesionalûs psichikos sveikatos specialistai irsavanoriai konsultantai

Druskininkø „Bendraamþiø linija“Budi savanoriai konsultantai-moksleiviai

Kauno „Jaunimo linija“Budi savanoriai konsultantai

Kauno psichologinës pagalbos telefonasBudi profesionalûs psichikos sveikatos specialistai

Kauno vaikø telefono linijaBudi savanoriai konsultantai

Klaipëdos „Jaunimo linija“Budi savanoriai konsultantai

Klaipëdos paguodos telefonasBudi profesionalûs psichikos sveikatos specialistai

Klaipëdos vaikø telefono linijaBudi profesionalûs psichikos sveikatos specialistai

Kurðënø „Bendraamþiø linija“ *Budi savanoriai konsultantai-moksleiviai

Marijampolës „Jaunimo linija“Budi savanoriai konsultantai

Maþeikiø paguodos telefonas *Budi profesionalûs psichikos sveikatos specialistai irsavanoriai konsultantai

Panevëþio „Bendraamþiø linija“*Budi savanoriai konsultantai

Ðakiø „Bendraamþiø linija“ *Budi savanoriai konsultantai-moksleiviai

Ðiauliø anoniminë psichologø tel. konsult.Budi profesionalûs psichikos sveikatos specialistai

Ðiauliø „Jaunimo linija“Budi savanoriai konsultantai

Telðiø „Vilties linija“Budi savanoriai konsultantai

Vilniaus vaikø telefono linijaBudi savanoriai konsultantai

Vilniaus „Jaunimo linija“Budi savanoriai konsultantai

Vilniaus „Mokyklø linija“Budi profesionalûs psichikos sveikatos specialistai

Vilniaus psichologø konsultacija telefonu *Budi profesionalûs psichikos sveikatos specialistai

Visagino „Jaunimo linija“Budi savanoriai konsultantai-moksleiviai

(8-235) 72 224

(8-800) 23 300

(8-800) 77 277

(8-800) 76 260

(8-800) 45 678

(8-800) 66 366

(8-800) 60 700

(8-26) 34 11 11

(8-21) 58 50 00

(8-800) 71 010

(8-293) 65 555

(8-45) 43 58 89

(8-345) 60 225

(8-800) 11 111

(8-800) 11 111

(8-800) 17 000

(8-800) 28 800

(8-800) 28 888

(8-800) 28 080

(8-800) 20 002

(8-800) 41 010

Lietuvos telefoninës psichologinës pagalbos tarnybø asociacijos

telefonø numeriai ir darbo laikas

Kasdien 18.00 – 01.00

Kasdien 16.00 – 21.00

Kasdien 19.00 – 7.00

Kasdien 14.00 – 22.00

Kasdien 16.00 – 18.00

Kasdien 17.00 – 06.00

Sekm., pirm., antr., treè. 20.00 – 07.00Ketv., penkt. NedirbaÐeðt. 09.00 – 13.00

Darbo dienomis 14.00 – 20.00

Laikinai nedirba

Darbo dienomis 16.00 – 19.00, savaitgaliais 13.00 – 19.00

Antr., ketv., ðeðt. 19.00 – 22.30

Laikinai nedirba

Antr., ketv. 17.00 – 20.00

Nedirba

Kasdien 16.00 – 21.00, penkt. ir ðeðt. 16.00 – 06.00

Pirm. 14.00 – 23.00, nuo penkt. 14.00 iki ðeðt. 23.00

Kasdien 16.00 – 21.00

Darbo dienomis 16.00 – 07.00, savaitgaliais visà parà




Pokalbiai telefonais, kuriø numeriai prasideda 8-800, skambinantiems NEMOKAMI

800-àjà paslaugà (iðskyrus Vilniaus mokyklø linijà, Kauno „Vaikø telefono linijà“ ir Visagino „Jaunimo linijà“) apmoka LR Vyriausybë iðRezervinio fondo lëðø. Vilniaus „Mokyklø linijos“ 800-àjà paslaugà apmoka AB „Lietuvos Telekomas“. Visagino „Jaunimo linijos“ 800-àjàpaslaugà apmoka Visagino m. savivaldybë. Kauno „Vaikø telefono linijos“ 800-àjà paslaugà dalimis apmoka AB „Lietuvos Telekomas“,Danijos Vyriausybë, Vaikø gerovës centras „Pastogë“. Þvaigþdute * – paþymëtos LTPPTA tarnybos, turinèios asocijuotø LTPPTA nariøstatusà. Kitos tarnybos – tikrieji LTPPTA nariai.

Parengë LTPPTA prezidentë dr. Kristina Ona Polukordienë

INFORMACIJA

psichiatrijos gerbiamieji kolegos! þinios · kiekvieno paciento gerove skyriuose rūpinasi medikų...

Documents