Pasaulio atlasas vaikams

UDK 087.5:912.44(100) Ha-126

Iš anglų kalbos vertėGRAŽINA MATUKEVIČIENĖ

© Schwager & Steinlein Verlag GmbHEmil-Hoffmann-Straße 1, 50996 Köln

Tekstas Michael HahnVisos teisės saugomos

© „Vaiga“, 2016UAB „Vaiga“, Draugystės g. 19, LT-51230 Kaunas

Puslapis internete www.vaiga.lt. El. paštas vaiga@vaiga.lt

Tiražas 3000 egz.ISBN 978-609-440-105-3

7

TurinysŽemė 8

Vokietija • Austrija • Šveicarija 10

Jungtinė Karalystė • Airija 12

Prancūzija • Beniliukso šalys 14

Ispanija • Portugalija 16

Italija • Graikija • Pietų slavų šalys 18

Skandinavija 20

Lenkija • Čekijos Respublika • Slovakija • Vengrija •

Baltijos šalys • Rusija • Baltarusija • Ukraina 22

Šiaurės Azija 24

Pietryčių Azija • Australija • Papua Naujoji Gvinėja •

Naujoji Zelandija 26

Vidurinieji Rytai • Pietų Azija 28

Afrika 30

Šiaurės Amerika 32

Pietų Amerika 34

Arktis 36

Antarktida 38

Pasaulio vėliavos 40

10/1112/13

14/15

16/17

20/21

32/33

34/35

8

pažymėta, kurios Žemės dalys bus apibūdinamos tolesniuose puslapiuose.Kad būtų lengviau orientuotis Žemėje, vertika-lios ir horizontalios linijos dalija planetą į dalis. Horizontalios linijos vadinamos platumomis.

Vidurinioji linija yra pusiaujas. Iš čia platumos laipsniais į šiaurę ir į pietus matuoja nuotolį nuo pusiaujo. Vertikalios linijos vadinamos ilgumomis ar dienovidiniais ir laipsniais matuoja nuotolį nuo pradinio (nulinio), Grinvičo Londone,

Žemė

Prieš 270 milijonų metų buvo tik vienas žemynas,

kuris vadinosi Pangėja.

Vidinis branduolys

Žemės pluta Žemės mantija

Išorinis branduolys

Šiaurės ašigalis

Šiaurės

pusrutulis

Pietų

pusrutulis

Pietų ašigalis

Pusiaujas

Nul

inė

ilgum

a

60° V

30° V30° R

60° R

Žemę pirmą kartą pamačiusieji iš kosmoso ją pavadino „mėlynąja

planeta“. Paprastai iš po debesų matosi tik didžiuliai mėlyni žemynus skirian- tys vandenynai, dengiantys du trečdalius Žemės. Jos paviršių ten, kur mes gyvename, sudaro plona kietų uolie nų pluta. Po šia pluta glūdi gerokai storesnė Žemės mantija, kurią sudaro iš dalies kietos, iš dalies skystos uolienos. Centre yra be galo aukštos temperatūros Žemės branduolys. Pasak mokslininkų, išorinį branduolį sudaro skysta geležis, nikelis ir deguonis, o vidinį – kieta geležis ir nikelis.

Žemės plutą sudaro kelios plokštės, plūduriuojančios skystose uolienose. Vienose vietose plokštės susiduria, kitose atsiskiria. Štai kodėl per daugelį milijonų metų keitėsi žemynų padėtis. Maždaug prieš 270 milijonų metų buvo tik vienas didelis žemynas, vadinamas Pangėja. Po kurio laiko ji suskilo, ir žemynai pradėjo judėti. Net šiandien plokštės juda, todėl Žemė ima drebėti ar išsiveržia ugnikalniai. Pasaulyje yra septyni žemynai, kuriuose gyvena įvairių tautybių žmonės. Tai Šiaurės Amerika, Pietų Amerika, Europa, Azija, Afrika, Australija ir Antarktida. Viršuje pasaulio žemėlapyje stačiakampiais

1

18/19

22/23

24/25

26/27

28/29

30/31

9

dienovidinio. Žemė aplink Saulę apkeliauja per 365,25 dienų. Tuo pačiu metu ji apsisuka aplink savo ašį per 24 valandas. Tai reiškia, kad Saulė iš tiesų niekada neteka ar nesileidžia, nes tai Žemė sukasi, ir kiekvieną šalį pusę dienos šildo Saulės spinduliai, o kitą jos praleidžia tamsoje. Ašis, aplink kurią sukasi Žemė, yra šiek tiek pasvirusi, todėl viena Žemės pusė priartėja arčiau Saulės

negu kita. Taip paaiškinami metų laikai: arčiau Saulės esanti pusė labiau sušyla – mes vadi-name tai vasara, o kitoje pusėje karaliauja žiema. Kadangi Saulės spinduliai pasiekia pusiaujo teritorijas beveik statmenai, ši Žemės dalis yra šilčiausia. Einant link ašigalių, temperatūra krinta. Tačiau klimatą lemia ne vien ilguma. Bet kurios šalies aukštumose klimatas yra vėsesnis negu žemumose. Šiltos ar šaltos vandenynų srovės turi įtakos klimatui kaip ir debesys, vėjai bei augalija.

Poliarinis klimatas

Aukštikalnių klimatas

Žemyninis klimatas

Vidutinis klimatas

Viduržemio jūros

klimatas

Žemės kelionė aplink Saulę trunka metus.

Pusiau sausas klimatas

Sausas klimatas

Subtropikų klimatas

Atogrąžų klimatas

10

Austri

ją, V

okie

tiją i

r Šve

icarij

ą sie

ja b

endr

a ka

lba,

nors

Švei

carij

oje v

okie

čių k

alba

tik

šiau

rinėje

šalie

s pus

ėje va

rtoja

ma k

aip

ofici

ali k

alba

. Vak

arin

ėje d

alyj

e kal

bam

a pra

n-cū

ziška

i, o p

ietin

ėje –

ital

iškai

. Viso

s try

s šaly

s pa

sirin

ko fe

dera

cinės

resp

ublik

os va

ldym

o fo

rmą.

Tai r

eišk

ia, k

ad ja

s sud

aro

maž

esni

vi

enet

ai (p

avyz

džiu

i, Šve

icar

ijoje

jie v

adin

ami

kant

onai

s), k

urių

kie

kvie

nas d

idžiu

ojas

i sav

o išs

kirt

ine k

ultū

ra ir

trad

icijo

mis.

Kra

štova

izdis

visu

r dau

gialy

pis.

Voki

etijo

je ji

s kin

ta n

uo

jūro

s užli

ejam

ų du

mbl

ėtų

saus

umų

ir že

mum

ų šia

urėje

iki A

lpių

pie

tuos

e. Šv

eica

rija y

ra

kaln

uočia

usia

Eur

opos

valst

ybė,

o Aus

trijo

s kr

ašto

vaizd

į tai

p pa

t stip

riai v

eiki

a Alp

ės. P

er

šias t

ris ša

lis te

ka d

vi d

idžia

usio

s Eur

opos

up

ės. J

os ik

i šio

l yra

svar

bus t

rans

porto

keli

as:

Rein

as p

rasid

eda Š

veica

rijoj

e ir į

teka

į Šia

urės

jū

rą, o

Dun

ojus

teka

per

visą

pie

tų V

okie

tiją

ir Au

striją

iki J

uodo

sios j

ūros

rytu

ose.

Rein

as yr

a tin

kam

as la

ivyb

ai n

uo Šv

eica

rijos

m

iesto

Baz

elio,

todė

l dau

g sva

rbių

pra

mon

ės ir

Voki

etija

• Au

strija

• Šv

eicar

ija

200 k

m10

00

Vo

kie

tija

Au

stri

ja

Šv

eic

ari

ja

Lic

hte

nšt

ein

as

šiaurės jūra

baltijos jū

ra

VO

KIE

TIJ

A

Fra

nk

furt

as

Viu

rtsb

urg

as

Ba

mb

erg

as

Bo

na

Ke

lna

s

Ka

seli

s

Miu

nst

eri

sBrė

me

na

s

Ha

no

ve

ris

Liu

ne

bu

rgo

miš

ka

s

Ha

mb

urg

as

Fle

nsb

urg

as

Liu

be

ka

s

Bru

nsv

ika

s

Ro

sto

ka

s

Riug

enas

Be

rly

na

s

Ha

lė

Le

ipci

ga

s

Dre

zde

na

s

Mek

lenb

urga

s

Vėze

ris

Elbė

Reinas

Try

ras

11

prek

ybos

cent

rų įs

ikūr

ę jo

pakr

antė

se. B

azely

je ga

min

amos

chem

inės

med

žiago

s. Ka

rtu su

tiks

-lia

is in

strum

enta

is ir

laikr

odžia

is ta

i sva

rbia

usio

s Šv

eica

rijos

eksp

orto

pre

kės.

Tolia

u į š

iaur

ę prie

Re

ino

Liud

vigs

hafe

ne, K

elne i

r Lev

erku

sene

įsi

kūrę

Vok

ietijo

s che

mijo

s pra

mon

ės ce

ntra

i. Su

nkio

ji pr

amon

ė sut

elkta

aplin

k Du

isbur

gą,

didž

iaus

ią p

asau

lio vi

daus

uos

tą. V

okie

tija

eksp

ortu

oja m

ašin

as, a

utom

obili

us ir

lėkt

uvus

. Tu

rizm

as la

bai s

varb

us A

ustri

jos i

r Šve

icarij

os

ekon

omik

ai. K

iekv

iena

is m

etai

s mili

jona

i ato

s-to

gauj

ančių

jų at

vyks

ta į Š

veica

rijos

ir A

ustri

jos

Alpe

s slid

inėt

i ar k

opti

į kal

nus,

pasiv

aikš

čioti

po n

uosta

bias

sklia

utuo

tas g

aler

ijas Š

veica

rijos

so

stinė

je Be

rne a

r par

agau

ti „S

ache

r“ to

rto

Austr

ijos s

ostin

ėje V

ieno

je. P

o Ant

rojo

pas

au-

linio

kar

o da

ugia

u ka

ip 40

met

ų Vo

kiet

ija b

uvo

pada

lyta

į dvi

dal

is: V

akar

ų Vo

kiet

iją (V

FR) i

r ko

mun

istin

ę Ryt

ų Vok

ietij

ą (VD

R). P

o di

delių

po

litin

ių p

okyč

ių R

ytuo

se 19

90 m

. abi

Vok

ietij

os

vėl s

usiju

ngė,

o Be

rlyna

s tap

o so

stine

. Bev

eik

30 m

etų

jas s

kyru

si sie

na b

uvo

nugr

iaut

a. Ši

andi

en jo

s lie

kano

s rod

omos

muz

ieju

ose.

Vo

lfg

an

ga

s A

ma

dė

jus

Mo

cart

as,

ga

rsu

s

ko

mp

ozi

tori

us

ir m

uzi

ka

nta

s,

17

56

m. g

imė

Za

lcb

urg

e, o

17

91

m. m

irė

Vie

no

je.

Pa

min

kla

s V

iliu

i Te

liu

i A

ltd

orf

e, Š

ve

ica

rijo

je,

įam

žin

a l

eg

en

din

į d

idv

yrį

, XIV

am

žiu

je v

ad

ov

av

usį

sėk

min

ga

m Š

ve

ica

rijo

s iš

siv

ad

av

imo

ju

dė

jim

ui.

Vil

is g

imė

Biu

rgle

no

ka

ime

, Uri

o k

an

ton

e. 1

29

1 m

.

jis

sud

arė

su

tart

į su

Šv

ico

ir

Un

terv

ald

en

o k

an

ton

ų

va

do

va

is, v

ad

ina

mą

Riu

tlio

pri

esa

iką

, ku

ri g

ali

au

sia

i

atv

ed

ė p

rie

Šv

eic

ari

jos

ko

nfe

de

raci

jos.

Tik

ke

li ž

mo

nė

s g

yv

en

a

He

lgo

lan

do

sa

loje

Šia

urė

s jū

roje

, ta

čia

u

an

t sp

alv

ing

ų r

au

svo

jo

smil

tain

io u

olų

išv

ysi

me

tū

kst

an

čiu

s

kir

ų, l

aib

asn

ap

ių

na

rūn

ėli

ų i

r ši

au

rin

ių

au

dra

pa

uk

ščių

.

Za

rbri

uk

en

as

ŠV

EIC

AR

IJA

AU

ST

RIJ

A

LIC

HT

EN

ŠT

EIN

AS

Že

ne

va

Žene

vos

ežer

asM

on

trė

Be

rna

s

Ciu

rich

as

Va

du

cas

Insb

ruk

as

Ba

zeli

s

Bode

no

ežer

as

Fra

ibu

rga

sM

iun

che

na

s Za

lcb

urg

as

Gra

cas

Vie

na

Lin

cas

Pa

sau

Ulm

as

Re

ge

nsb

urg

as

Štu

tga

rta

s

Din

ke

lsb

iuli

s

He

ide

lbe

rga

sN

iurn

be

rga

s

Ma

nh

eim

as

Dun

ojus

ALP

ĖS

12

Bevei

k pr

ieš 1

0 000

met

ų di

deliu

s pie

tų

Angl

ijos p

lotu

s aps

ėmė j

ūra,

taip

pan

ai-

kind

ama s

ausu

mos

ribą

su P

ranc

ūzija

. Did

žioji

Brita

nija

tapo

sala

. Jung

tinę K

aral

ystę

suda

ro

Angl

ija, Š

kotij

a, Ve

lsas i

r Airi

jos š

iaur

ės va

karų

da

lis, t

aip

pat k

elios

maž

esnė

s sal

os, p

avyz

džiu

i, Še

tland

as, v

isam

e pas

auly

je išg

arsė

jęs sa

vo

poni

ais.

Šalis

tapo

pirm

ąja p

asau

lyje

pra

mo-

nine

valst

ybe.

Pasit

elkus

spec

ialia

i įre

ngta

s pl

auki

ojan

čias p

latfo

rmas

, Šia

urės

jūro

je išg

auna

ma n

afta

. Cen

trinė

je An

glijo

je ir

piet

ų Ve

lse k

asam

os ak

men

s ang

lys.

Šefil

das š

iaur

ės

Angl

ijoje

gars

us si

dabr

o ir

plie

no ga

min

iais,

yp

ač au

kšto

s kok

ybės

pei

liais.

Brit

anija

nuo

seno

ga

min

a šuk

uotin

ius a

udin

ius,

tvid

ą ir m

aišin

ius

audi

nius

, per

dirb

a med

viln

ę ir e

kspo

rtuoj

a šiu

os

audi

nius

. Nie

kur k

itur E

urop

oje n

ėra t

iek

avių

, o

žolė

toki

a žal

ia k

aip

čia –

ant j

os p

uiku

žaist

i go

lfą, m

ėgsta

mą a

nglų

laisv

alai

kio

užsiė

mim

ą. An

glai

taip

pat

žino

mi d

ėl po

mėg

io ge

rti a

rbat

ą.

Jung

tinė K

aral

ystė

• Ai

rija

200 k

m10

00

Air

ija

Jun

gti

nė

Ka

raly

stė

Mid

lsb

ora

s

Niu

ka

slis

Ed

inb

urg

as

Gla

zg

as

ŠKO

TIJA

Ab

erd

yn

as

Loch

Nes

as

Hebridų sa

los

Ork

nio

salo

s

Šetla

ndo

salo

s

Men

o sa

la Da

gla

sas

Be

lfa

sta

s

ŠIAU

RĖS

AIRI

JA

šiaurės jūra

atlanto vandenynas

JUN

GT

INĖ

KA

RA

LYS

TĖ

Ga

lwa

y

13

Kaip

jūrin

inkų

ir p

reky

bini

nkų

taut

a, ša

lis tu

ri da

ug la

ivų

staty

klų

ir di

delių

uos

tų, p

avyz

džiu

i, Lo

ndon

e ir L

iver

puly

je. D

auge

lį am

žių p

reky

bini

ai

laiva

i išd

rįsda

vo p

laukt

i iš B

ritan

ijos į

tolim

as

šalis

, tai

p sti

prin

dam

i Brit

ų im

perij

os ek

onom

iką.

Lond

onas

, judr

i šal

ies so

stinė

su ga

rsia

is ra

udo-

naisi

ais a

utob

usai

s ir j

uoda

isiai

s tak

si, įs

ikūr

usi

ant T

emzė

s kra

ntų

ties j

os ži

otim

is. Ju

ngtin

ėje

Kara

lystė

je va

žiuoj

ama k

airią

ja k

elio

puse

. Ka

rališ

koji

šeim

a gyv

ena B

akin

gem

o rū

muo

se.

Parla

men

tas i

r Sko

tland

Jard

as, g

arsu

s sav

o pr

otin

-ga

is in

spek

toria

is, ta

ip p

at įs

ikūr

ę Lon

done

. Uo

lėtoj

e, ka

lnuo

toje

Brita

nijo

s šia

urėje

su si

au-

rom

is jū

ros į

lanko

mis

ir ež

erai

s gyv

ena š

kota

i. Jie

yra p

alik

uony

s kar

ingų

jų k

eltų,

kurių

neg

alėj

o pr

iver

sti p

aklu

sti n

et im

pera

toriu

s Adr

iana

s. To

dėl j

is įsa

kė k

areiv

iam

s pas

taty

ti 12

0 km

ilgi

o ak

men

inę s

ieną

, pav

adin

tą A

dria

no si

ena,

atsk

y-ap

ie p

riešis

torin

ę pab

aisą

, gyv

enan

čią L

och

Neso

ež

ere.

Ar N

esė e

gzist

avo

iš tik

rųjų

, ar š

kota

i yra

tie

siog p

uikū

s pas

akot

ojai

? Bet

kuriu

o at

veju

brit

ai

gars

ūs sa

vo su

btili

u ir

išski

rtin

iu h

umor

o jau

smu.

Ai

rija k

arta

is va

dina

ma „

Smar

agdi

ne sa

la“

dėl j

ai b

ūdin

gos ž

alum

os, š

veln

aus k

limat

o ir

dažn

o lie

taus

. Šaly

je iš

vysty

ta g

yvul

inin

kystė

, ek

spor

tuoj

ama d

aug s

vies

to ir

pie

no. V

isai s

alos

pa

kran

tei b

ūdin

gos s

tačio

s uol

os. T

ik ši

aurė

s va

karin

ė dal

is pr

iklau

so Ju

ngtin

ei K

araly

stei.

Liku

si da

lis yr

a nep

riklau

som

a šal

is, su

sitelk

usi

aplin

k so

stinę

Dub

liną.

Airia

i mėg

sta m

uzik

ą ir

yra g

arsū

s sav

o lia

udie

s muz

ika.

Tiek

pat

gars

us ir

po

pulia

rus č

ia d

arom

as ta

msu

s „Gu

inne

ss“ a

lus.

Ta

ue

rio

til

tas

Lo

nd

on

e b

uv

o

pa

sta

tyta

s ša

lia

mie

sto

ka

lėji

mo

.

Se

no

ji l

aiv

ų

sta

tyk

la i

r d

ok

ai

kit

oje

Te

mzė

s u

pė

s

pu

sėje

bu

vo

ne

se-

nia

i p

ert

va

rky

ti.

Ne

toli

ese

yra

Did

ysi

s B

en

as.

Ka

rali

ško

ji p

ora

da

lyv

au

ja p

arl

am

en

to d

arb

o

pra

dži

os

išk

ilm

ėse

.

rusią

Ang

liją n

uo Šk

otijo

s. Šk

otai

yra t

radi

cijų

šalin

inka

i. Išk

ilmin

gom

is pr

ogom

is vy

rai d

ėvi k

iltą

– į l

angu

otą s

ijoną

pan

ašų,

šonu

ose i

r užp

akaly

je

klos

tuot

ą, o

prie

kyje

lygų

dra

bužį.

Gar

sėja

lege

nda

Du

bli

na

s

Pli

mu

tas

Sa

ute

mp

ton

as

Bra

ito

na

s

Do

ve

ris

Bri

sto

lis

Ka

rdif

as

Lo

nd

on

as

Tem

zė

Uza

s

VELS

ASAN

GLI

JA

Seve

rnas

Tren

tas

Bir

min

ge

ma

s

No

tin

ge

ma

s

Liv

erp

uli

s

Ma

nče

ste

ris

AIR

IJA

Ko

rka

s

lama

nšo

sąsia

uris

Tem

zė