lietuvos darbo rinka 2008/05 · pirmosios naujos darbo vietos pagal vui projektus 2015 m....

7
6 numeris, 2015-07-10 LIETUVOS DARBO RINKA 2015/06 Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, visoje ES nedarbo lygis 2015 m. gegužę buvo 9,6 proc. ir palyginti su praėjusių metų gegužės mėn., sumažėjo 0,7 proc. punkto. Eurostato pranešime pažymima, kad nedarbo lygis Lietuvoje – tarp sparčiausiai mažėjančių ES. Aktyvi į individualius darbo ieškančių asmenų ir darbdavių poreikius orientuota teritorinių darbo biržų veikla svariai prisidėjo prie nedarbo mažinimo. 2015 m. pirmą pusmetį teritorinių darbo biržų specialistai tarpininkaudami įdarbinant bei suteikdami remiamo užimtumo paslaugas į darbo rinką padėjo sugrįžti 163,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Į darbo rinką pasirengę įsilieti jaunuoliai įgiję paklausias profesijas Birželį bedarbio statusas suteiktas 21,5 tūkst. asmenų. Iš jų kas trečias arba 7,1 tūkst. - jaunesni kaip 30 m. amžiaus bedarbiai. Nors didžiausias jaunimo antplūdis paprastai būna liepą, birželį palyginti su geguže jaunimo registravosi beveik penktadaliu daugiau. Per birželį įregistruota 1,2 tūkst. absolventų. Kvalifikuoti, ką tik mokslus baigę ir paklausias profesijas bei specialybes įgiję jaunuoliai, pasirengę dirbti virėjais, automobilių mechanikais, apdailininkais, vadybininkais, administratoriais, kompiuterinės technikos operatoriais, suvirintojais. Iš visų per birželio mėnesį įregistruotų bedarbių beveik kas trečias turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, beveik 19 proc. – baigę kolegijas ir įgiję aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Šiek tiek mažiau kaip pusė - profesinę kvalifikaciją įgiję profesinėse mokyklose. Per pirmąjį šių metų pusmetį bedarbiais buvo įregistruota 130,4 tūkst. asmenų. Darbo vietų registruota 1,4 karto daugiau negu kreipėsi bedarbių Šių metų birželio mėnesį Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje buvo registruota 29,8 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų per 91 proc. neterminuotam įdarbinimui. Faktai ir skaičiai Per birželio mėnesį: Iš viso Jaunimas iki 29 m. tūkst. Įregistruota bedarbių 21,5 7,1 iš jų, moterų 10,1 3,1 vyrų 11,4 4,0 Įregistruota laisvų darbo vietų 29,8 iš jų neterminuotam darbui 27,3 Įdarbinta asmenų 14,6 4,1 iš jų pagal neterminuotas darbo sutartis 12,3 3,5 Nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones 7,4 1,8 Nuo metų pradžios: Įregistruota bedarbių 130,4 42,7 Įdarbinta asmenų 89,9 27,9 Nusiųsta į priemones 35,4 11,6 Liepos 1 d.: Įregistruota bedarbių 153,3 26,8 iš jų: moterų 75,7 12,9 vyrų 77,6 13,9 ilgalaikių bedarbių 45,5 4,4 dalyvaujančių laikino užimtumo priemonėse 37,4 11,5 Bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais (proc.) bendras 8,5 5,0 moterų 8,3 4,9 vyrų 8,6 5,0

Upload: others

Post on 22-Jul-2020

1 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: LIETUVOS DARBO RINKA 2008/05 · Pirmosios naujos darbo vietos pagal VUI projektus 2015 m. įsteigtos Mažeikių rajone. Statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų ir įrenginių

6 numeris, 2015-07-10

LIETUVOS DARBO RINKA 2015/06

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, visoje ES nedarbo lygis 2015 m. gegužę buvo 9,6 proc. ir palyginti su praėjusių metų gegužės mėn., sumažėjo 0,7 proc. punkto. Eurostato pranešime pažymima, kad nedarbo lygis Lietuvoje – tarp sparčiausiai mažėjančių ES. Aktyvi į individualius darbo ieškančių asmenų ir darbdavių poreikius orientuota teritorinių darbo biržų veikla svariai prisidėjo prie nedarbo mažinimo. 2015 m. pirmą pusmetį teritorinių darbo biržų specialistai tarpininkaudami įdarbinant bei suteikdami remiamo užimtumo paslaugas į darbo rinką padėjo sugrįžti 163,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

Į darbo rinką pasirengę įsilieti jaunuoliai įgiję paklausias profesijas

Birželį bedarbio statusas suteiktas 21,5 tūkst. asmenų. Iš jų kas trečias arba 7,1 tūkst. - jaunesni kaip 30 m. amžiaus bedarbiai. Nors didžiausias jaunimo antplūdis paprastai būna liepą, birželį palyginti su geguže jaunimo registravosi beveik penktadaliu daugiau.

Per birželį įregistruota 1,2 tūkst. absolventų. Kvalifikuoti, ką tik mokslus baigę ir paklausias profesijas bei specialybes įgiję jaunuoliai, pasirengę dirbti virėjais, automobilių mechanikais, apdailininkais, vadybininkais, administratoriais, kompiuterinės technikos operatoriais, suvirintojais.

Iš visų per birželio mėnesį įregistruotų bedarbių beveik kas trečias turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, beveik 19 proc. – baigę kolegijas ir įgiję aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Šiek tiek mažiau kaip pusė - profesinę kvalifikaciją įgiję profesinėse mokyklose.

Per pirmąjį šių metų pusmetį bedarbiais buvo įregistruota 130,4 tūkst. asmenų.

Darbo vietų registruota 1,4 karto daugiau negu kreipėsi bedarbių

Šių metų birželio mėnesį Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje buvo registruota 29,8 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų per 91 proc. neterminuotam įdarbinimui.

Faktai ir skaičiai

Per birželio mėnesį: Iš viso Jaunimas iki 29 m.

tūkst.

Įregistruota bedarbių 21,5 7,1

iš jų, moterų 10,1 3,1

vyrų 11,4 4,0

Įregistruota laisvų darbo vietų 29,8

iš jų neterminuotam darbui 27,3

Įdarbinta asmenų 14,6 4,1

iš jų pagal neterminuotas darbo sutartis

12,3 3,5

Nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones

7,4 1,8

Nuo metų pradžios:

Įregistruota bedarbių 130,4 42,7

Įdarbinta asmenų 89,9 27,9

Nusiųsta į priemones 35,4 11,6

Liepos 1 d.:

Įregistruota bedarbių 153,3 26,8

iš jų: moterų 75,7 12,9

vyrų 77,6 13,9

ilgalaikių bedarbių 45,5 4,4

dalyvaujančių laikino užimtumo priemonėse

37,4 11,5

Bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais (proc.)

bendras 8,5 5,0

moterų 8,3 4,9

vyrų 8,6 5,0

Page 2: LIETUVOS DARBO RINKA 2008/05 · Pirmosios naujos darbo vietos pagal VUI projektus 2015 m. įsteigtos Mažeikių rajone. Statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų ir įrenginių

LIETUVOS DARBO RINKA, 2015/06

vietų neterminuotam ir 15,6 tūkst. – terminuotam įdarbinimui.

Darbdavių poreikių ir turimų darbo išteklių derinimas

Esant aukštam darbo jėgos poreikiui, vis labiau ryškėja tam tikrų profesijų darbuotojų trūkumas. Šalyje labiausiai trūksta sunkiasvorių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, statybos vadovų, mėsininkų, žuvų dorotojų, metalinių konstrukcijų ruošėjų ir montuotojų, elektromechanikų ir elektromonterių, izoliuotojų, betonuotojų, siuvėjų.

Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemas siekiama spręsti per profesinį mokymą. Birželio mėnesį daugiausia bedarbių pradėjo mokytis pagal krovininių transporto priemonių vairuotojų, medienos apdirbimo apdailininkų, virėjų, suvirintojų, siuvėjų ir kitų paklausių profesijų mokymo programas.

Įsidarbinimo galimybės labai skirtingos atskirose šalies teritorijose. Mažai darbo pasiūlymų, palyginti su besikreipiančių bedarbių skaičiumi birželį registruota Alytaus rajone, Lazdijuose: per mėnesį laisvų darbo vietų įregistruota perpus mažiaus negu kreipėsi bedarbių.

Geriausias įsidarbinimo galimybes turi Neringos ir Šiaulių miesto bedarbiai, kur birželį paklausa viršijo pasiūlą daugiau kaip 3 kartus. Žymiai daugiau laisvų darbo vietų negu kreipėsi bedarbių įregistruota Elektrėnuose, Klaipėdoje, Palangoje, Vilniuje.

Bedarbių skaičius mažėja Birželio mėnesį toliau mažėjo registruotų bedarbių skaičius.

Liepos 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 153,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų ir jie sudarė 8,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Per mėnesį bedarbių skaičius sumažėjo 1,3 tūkst., mažėjimas vyko dėl sumažėjusio bedarbių vyrų skaičiaus. Tuo tarpu bedarbių moterų skaičius per mėnesį beveik nepasikeitė. Liepos 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose bedarbiais buvo registruota 77,6 tūkst. vyrų ir 75,7 tūkst. – moterų.

Bedarbės moterys liepos 1 d., kaip ir prieš mėnesį, sudarė 8,3 proc. šalies darbingo amžiaus moterų. Vyrų nedarbas per mėnesį sumažėjo 0,1 proc. punkto iki 8,6 proc.

Jaunų bedarbių skaičius, dėl pradėjusių registruotis mokslus baigusių jaunuolių ūgtelėjo 3 proc. Liepos 1 d. šalyje buvo 26,8 tūkst. bedarbių jaunesnių kaip 30 m. amžiaus. Jauni bedarbiai sudarė 5,0 proc. šalies 16 – 29 m. amžiaus gyventojų.

Teritoriniai nedarbo skirtumai

Nedarbo rodikliai šalyje kito nevienodai: trisdešimt keturiose iš šešiasdešimties šalies savivaldybių mažėjo, devyniolikoje – augo, septyniose – nepakito. Per birželį didžiausias mažėjimas fiksuotas Palangoje ir Neringoje, atirinkamai 2,4 ir 1,7 proc. punkto. Labiausiai augo Akmenėje 0,7 proc. punkto.

Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų liepos 1 d., buvo registruota bedarbiais Ignalinos r. (15,3 proc.), Lazdijų r. (14,4 proc.) ir Alytaus r. (14,1 proc.) savivaldybėse.

[atkelta iš 1 psl.]

Visais šių metų mėnesiais, išskyrus sausį, laisvų darbo vietų įregistruojama daugiau negu kreipiasi bedarbių. Birželį darbo jėgos paklausa viršijo pasiūlą 1,4 karto.

Trys iš penkių registruotų darbo vietų buvo paslaugų sektoriuje, kas penkta - pramonėje, beveik 36 proc. – statybose.

Tarp paklausiausių profesijų birželį išlieka pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, virėjai. Didelė paklausa statybos sektoriaus darbuotojų: dažytojų, betonuotojų, dailidžių stalių ir kitų. Labiausiai paklausa augo darbų vadovams, elektromechanikams ir elektromonteriams, variklinių transporto priemonių mechanikams ir taisytojams, pradėta ieškoti ir mokytojų naujiems mokslo metams.

Per šių metų sausio – birželio mėnesius darbdaviai registravo 102,9 tūkst. laisvų darbo

0

8

16

24

32

01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12

tūkst. Pasiūla - paklausa 2014 - 2015 m.

2015 pasiula 2015 paklausa2014 pasiula 2014 paklausa

Page 3: LIETUVOS DARBO RINKA 2008/05 · Pirmosios naujos darbo vietos pagal VUI projektus 2015 m. įsteigtos Mažeikių rajone. Statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų ir įrenginių

LIETUVOS DARBO RINKA, 2015/06 3

[atkelta iš 2 psl.]

Mažiausiai bedarbių buvo registruota Kretingoje ir Neringoje (po 4,4 proc.), Elektrėnuose (5,0 proc.) bei Trakuose (5,1 proc.).

Iš didžiųjų miestų aukščiausias nedarbas registruotas Panevėžyje (8,8 proc.), žemiausias - Šiauliuose (5,6 proc.).

Daugiausia darbingo amžiaus moterų registruota bedarbėmis Kelmėje (15,1 proc.), mažiausiai – Kretingoje (4,1 proc.). Aukščiausias vyrų nedarbas registruotas Lazdijų (16,4 proc.) rajone, žemiausias - Neringoje 4,3 proc.).

Daugiausia 16 - 29 m. amžiaus bedarbių registruota bedarbiais Jurbarko rajone (8,7 proc.), mažiausia - Neringoje (1,9 proc.).

Užimtumas suteiktas trečdaliu daugiau bedarbių negu įregistruota. Teritorinių darbo biržų specialistai birželio mėnesį į darbo rinką padėjo sugrįžti 29,2 tūkst. bedarbių. Padėta įsidarbinti 14,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų

Per šių metų birželio mėnesį darbo biržos specialistai padėjo įsidarbinti 14,6 tūkst. Iš visų įdarbintųjų, 84,6 proc. arba 12,3 tūkst. įsidarbino neterminuotai. Vyrų įsidarbino daugiau – beveik 55 proc. Beveik kas trečias įdarbintasis bedarbis jaunesnis kaip 30 m. amžiaus, kas dešimtas – vyresnis kaip 55 m. amžiaus. Per 12 proc. įdarbintųjų – ilgalaikiai bedarbiai.

Daugiausia darbo ieškančių asmenų įsidarbino pardavėjais, administratoriais, virėjais, vairuotojais ekspeditoriais, pardavimo vadybininkais, apdailininkais, statybininkais.

Per šių metų sausio – birželio mėnesius tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 89,9 tūkst. asmenų.

Savarankišką veiklą pasirinko 7,2 tūkst. bedarbių

Birželio mėn. veiklą, įsigiję verslo liudijimus laikotarpiui iki 6 mėn., pradėjo 7,2 tūkst. bedarbių. Tarp pradėjusių savarankišką

veiklą pagal verslo liudijimus beveik 60 proc.

sudaro vyrai, kas šeštas - jaunesnis kaip 30 metų

amžiaus bedarbis, apie 13 proc. vyresni kaip 55

metų amžiaus.

Šiltuoju metų laikotarpiu tarp veiklų pagal

verslo liudijimus vyrauja įvairūs statybos darbai –

37,5 proc. Apie 23 proc. bedarbių vykdo

prekybos veiklą. Taip pat populiarios yra

kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų,

soliariumų bei variklinių transporto priemonių

techninė priežiūros ir remonto veiklos.

Nuo metų pradžios verslo liudijimus

laikotarpiui iki 6 mėn. įsigijo beveik 38,2 tūkst.

bedarbių.

Turintiems sunkumų įsitvirtinti darbo rinkoje padeda aktyvios darbo rinkos politikos priemonės

Pirmąjį vasaros mėnesį į aktyvios darbo

rinkos politikos priemones nusiųsta 7,4 tūkst.

asmenų. Daugiausia bedarbių, nusiųsta į

remiamo įdarbinimo priemones (4,8 tūkst.), iš jų

3,2 tūkst. - į viešuosius darbus, įdarbinta

subsidijuojant – 1,2 tūkst.

Neturintys profesinio pasirengimo ar

stokojantys tam tikrų kompetencijų asmenys

nusiųsti jų įgyti per profesinio mokymo

priemonę. Birželio mėnesį pradėjo mokytis 1,7

tūkst. Tokiu būdu bedarbiui suteikiamos

galimybės įsitvirtinti darbo rinkoje, o darbdaviui

gauti kvalifikuotos darbo jėgos tų profesijų, kurių

darbo rinkoje trūksta.

Parama savarankiškam verslui,

kompensuojant dalį verslo liudijimo įsigijimo

išlaidų, suteikta 0,6 tūkst. bedarbių.

Per sausio – birželio mėnesius galimybe

dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos

priemonėse pasinaudojo 35,4 tūkst. asmenų,

tai yra 4,6 tūkst. daugiau negu per tą patį

laikotarpį pernai. Didžioji dalis jų (apie 92 proc.) -

darbo rinkoje papildomai remiami asmenys.

Užimtumo priemonės nedarbą mažino 2,1 proc. punkto

Aktyvios darbo rinkos politikos

priemonėse gegužės pabaigoje dalyvavo per 37,4

tūkst. bedarbių ir dėl šios priežasties jiems buvo

sustabdytas bedarbio statusas.

Page 4: LIETUVOS DARBO RINKA 2008/05 · Pirmosios naujos darbo vietos pagal VUI projektus 2015 m. įsteigtos Mažeikių rajone. Statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų ir įrenginių

4 LIETUVOS DARBO RINKA, 2015/06

Aktyvios darbo rinkos politikos ir laikino

užimtumo priemonių taikymas leido sumažinti

registruotą nedarbą 2,1 proc. punkto bei suteikė

bedarbiams pagalbą įgyjant profesines kvalifikacijas,

kompetencijas ir įsitvirtinant darbo rinkoje.

Dėl aktyvios darbo rinkos politikos

įgyvendinimo registruotas jaunimo nedarbas mažėjo

2,0 proc. punkto. Įvairiose darbo rinkos priemonėse

birželio pabaigoje dalyvavo 10,6 tūkst. bedarbių

jaunesnių kaip 30 m. amžiaus.

Pradėtas Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas

Siekiant skatinti užimtumą ir verslo plėtrą

atokesnėse ir aukšto nedarbo šalies teritorijose,

įgyvendinami Vietinių užimtumo iniciatyvų (VUI)

projektai.

Pirmosios naujos darbo vietos pagal VUI

projektus 2015 m. įsteigtos Mažeikių rajone.

Statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų ir

įrenginių nuomos veiklą vykdanti įmonė UAB "Stega”

sukūrė dvi vietas metalinių konstrukcijų

montuotojams.

2015 m. planuojama įgyvendinti 90 vietinių

užimtumo iniciatyvų projektų, įsteigti 397 naujas

darbo vietas, 37 šalies savivaldybėse, iš jų 7 - atskirų

seniūnijų teritorijose.

Daugiausiai darbo vietų planuojama įsteigti

Mažeikių, Vilniaus r. ir Šalčininkų savivaldybėse,

toliau sektų Šilutė, Pakruojas, Zarasai, Jurbarkas, Vilkaviškis,

Rokiškis, Joniškis ir Prienai.

Beveik kas antras VUI projektas (57) planuojamas

įgyvendinti didesnės socialinės atskirties ir rizikos teritorijose -

kaimuose ar miesteliuose, įsteigiant 243 naujas darbo vietos, iš

jų 17 – tautinių mažumų regionuose (81 nauja darbo vieta).

Dauguma VUI projektų (82 proc.) skiriami projektų teikėjų

vykdomos veiklos plėtrai.

Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas

Siekiant padėti jaunimui per kuo trumpesnį laiką susirasti

darbą arba užtikrinti tolesnio išsilavinimo galimybes,

gyvendinamos Jaunimo garantijų iniciatyvos. Lietuvoje jaunimo

garantijos yra taikomos jaunesniems kaip 30 metų bedarbiams.

Per birželio mėnesį į teritorines darbo biržas kreipėsi 7,1

tūkst. 16-29 m. amžiaus jaunuolių. Jiems suteiktos informavimo

bei konsultavimo paslaugos, žemos motyvacijos bedarbiai –

dalyvavo motyvaciniuose užsiėmimuose. Parengti individualūs

užimtumo veiklos planai, kuriuose numatytos konkrečios

priemonės siekti įsidarbinimo arba tolesnio mokymosi.

Per šių metų sausio – birželio mėnesius į teritorines darbo

biržas kreipėsi 42,7 tūkst. bedarbių jaunesnių kaip 30 metų. Per

tą patį laikotarpį padėta įsidarbinti 27,9 tūkst. šios amžiaus

grupės bedarbiams. Dar 3,7 tūkst. pradėjo savarankišką veiklą

įsigiję verslo liudijimus laikotarpiui iki 6 mėn., 11,6 tūkst.

jaunuolių, kuriems sunkiausia integruotis į darbo rinką, suteiktas

remiamas užimtumas per aktyvios darbo rinkos politikos

priemones.

Pranešimai apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus

2015 metų birželio mėnesį gautas 1

pranešimas apie numatomą grupės darbuotojų

atleidimą. Apie atleidimus įspėti 28 darbuotojai. Per

2014 metų birželio mėnesį buvo gauti 4 pranešimai

apie atleidimus, įspėta buvo 5 kartus daugiau - 139

darbuotojai.

Pranešimą apie numatomą grupės darbuotojų

atleidimą iš medinių baldų gamybos sektoriuje

veikusios įmonės gavo Marijampolės teritorinė darbo

birža. Pranešime nurodoma, kad dėl įmonės

bankroto apie atleidimus įspėti 28 darbuotojai.

Per 2015 metų sausio – birželio mėnesius

gautas 21 pranešimas apie numatomą 684

darbuotojų atleidimą. Per 2014 metų tą patį

laikotarpį buvo gauti 24 pranešimai apie atleidimus ir

įspėta 1080 darbuotojų.

Siekiant švelninti grupės darbuotojų atleidimo socialinius

padarinius ir suteikti konkrečią pagalbą atleidžiamų darbuotojų

greitesniam sugrįžimui į darbo rinką, Marijampolės teritorinės

darbo biržos specialistai organizavo susitikimą su įmonės,

pranešusios apie darbuotojų atleidimą, atstovais ir atleidžiamais

darbuotojais, suteikė informaciją apie teritorinės darbo biržos

teikiamas paslaugas, aptarė užimtumo rėmimo priemonių

taikymą.

Per 2015 m. birželio mėnesį parengtos 2 tikslinės

prevencinių priemonių, grupės darbuotojų atleidimų

pasekmėms švelninti, programos. Programose numatoma 14

asmenų suteikti informavimo, konsultavimo, individualios

veiklos planavimo paslaugas. Siekiant išvengti ryšio su darbo

rinka praradimo 8 asmenys dalyvaus aktyvios darbo rinkos

politikos priemonėse. Į laisvas (terminuotas, neterminuotas)

darbo vietas bus įdarbinta 12 asmenų, 32 asmenys numato

įsidarbinti savarankiškai.

Page 5: LIETUVOS DARBO RINKA 2008/05 · Pirmosios naujos darbo vietos pagal VUI projektus 2015 m. įsteigtos Mažeikių rajone. Statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų ir įrenginių

LIETUVOS DARBO RINKA, 2015/06

Rodikliai

Skaičiais, mėn. Pokyčiai

2015 06 2015 05

Lyginant su praeitu mėnesiu

Lyginant su praeitų metų atitinkamu

laikotarpiu

sk. % sk. %

ĮRE

GIS

TR

UO

TA

BE

DA

RB

Per mėnesį 21456 19576 1880 9,6 3818 21,6

Nuo metų pradžios 130396 108940 … … 6032 4,9

Mėnesio pabaigoje 153314 154634 -1320 -0,9 -3213 -2,1

49,4 % moterų 75681 75703 -22 0,0 -3664 -4,6

50,6 % vyrų 77633 78931 -1298 -1,6 451 0,6

17,5 % jaunimo iki 29 m. amžiaus 26830 26042 788 3,0 177 0,7

8,3 % jaunimo iki 24 m. amžiaus 12704 12033 671 5,6 242 1,9

29,7 % ilgalaikių bedarbių 45523 47324 -1801 -3,8 -11031 -19,5

dalyvaujančių laikino užimtumo priemonėse 37363 32867 4496 13,7 1536 4,3

Bedarbiai, proc. DAG* mėnesio pabaigoje 8,5 8,5 0,0 … -0,1 …

LA

ISV

OS

DA

RB

O

VIE

TO

S Įregistruota per mėnesį iš viso 29846 31388 -1542 -4,9 4510 17,8

iš jų neterminuotam darbui 27335 28450 -1115 -3,9 5444 24,9

terminuotam darbui 2511 2938 -427 -14,5 -934 -27,1

ĮDA

RB

INIM

AS

Iš viso per mėnesį 14562 16112 -1550 -9,6 1297 9,8

Iš viso nuo metų pradžios 89942 75380 … … -2458 -2,7

pagal neterminuotas sutartis 12320 13512 -1192 -8,8 1390 12,7

pagal neterminuotas sutartis nuo metų pradžios 76389 64069 … … -1401 -1,8

pagal terminuotas sutartis 2242 2600 -358 -13,8 -93 -4,0

pagal terminuotas sutartis nuo metų pradžios 13553 11311 … … -1057 -7,2

AK

TY

VIO

S D

AR

BO

RIN

KO

S P

OL

ITIK

OS

PR

IEM

ON

ĖS

23,1 %** Profesinio mokymo 1719 1693 26 1,5 1260 274,5

0,8 %** Profesinės reabilitacijos 57 64 -7 -10,9 41 256,3

65,1 %** Remiamojo įdarbinimo 4829 5108 -279 -5,5 -367 -7,1

- Įdarbinimas subsidijuojant 1186 1731 -545 -31,5 -604 -33,7

- darbo įgūdžių įgijimo rėmimas 366 368 -2 -0,5 253 223,9

- darbo įgūdžių įgijimo sutartis 42 117 … … … …

- viešųjų darbų 3207 2859 348 12,2 -28 -0,9

- darbo rotacija 28 33 -5 -15,2 -30 -51,7

10,5 %** Parama darbo vietoms steigti 777 824 -47 -5,7 60 8,4

- įdarbinimas į steigiamas subsidijuojamas darbo vietas 30 25 5 20,0 -1 -3,2

- įdarbinimas į vietas įsteigtas pagal Vietinių užimtumo iniciatyvų projektus 80 79 1 1,3 26 48,1

- savarankiško užimtumo rėmimas 667 720 -53 -7,4 35 5,5

0,5 %** teritorinis judumas 38 34 4 11,8 8 26,7

Nusiųsta į priemones per mėnesį 7420 7723 -303 -3,9 1002 15,6

Nusiųsta į priemones nuo metų pradžios 35433 28013 … … 4600 14,9

Savanoriška praktika 27 43 … … … …

Veikla pagal verslo liudijimą 7205 7040 165 2,3 798 12,5

Išduota leidimų įdarbinti užsieniečius 780 836 -56 -6,7 442 130,8

* DAG - darbingo amžiaus gyventojų skaičius

** proc. visų nukreiptų į programas per ataskaitinį mėnesį

Lietuvos darbo birža Geležinio Vilko 3A tel.: +370 5 236 0793, e. paštas: [email protected] LT 03131 Vilnius faks.: +370 5 236 0788, +370 5 236 0794 Svetainė internete: www.ldb.lt

Page 6: LIETUVOS DARBO RINKA 2008/05 · Pirmosios naujos darbo vietos pagal VUI projektus 2015 m. įsteigtos Mažeikių rajone. Statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų ir įrenginių

Darbo rinkos rodikliai teritorijose, 2015 m. birželis

Teritorinės darbo biržos

Registruota bedarbių

Įdarbinta

Nusiųsta į aktyvias darbo rinkos

politikos priemones

Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų

per mėnesį mėnesio

pabaigoje 2015 06 01 2015 07 01

Pokytis +/ -

ŠALYJE 21456 153314 14562 7420 8,5 8,5 0,0

Alytaus apskritis 1180 10437 845 549 11,8 11,6 -0,2

Alytaus 740 6008 482 230 11,9 11,7 -0,2

Alytaus m. savivaldybė 519 3770 327 143 10,7 10,7 0,0

Alytaus r. savivaldybė 221 2238 155 87 14,6 14,1 -0,5

Druskininkų 184 1211 156 143 9,6 9,6 0,0

Lazdijų 113 1767 70 69 14,5 14,4 -0,1

Varėnos 143 1451 137 107 10,8 10,4 -0,4

Kauno apskritis 4239 26402 2629 1044 7,3 7,4 0,1

Kauno 2743 17125 1564 529 7,0 7,1 0,1

Kauno m. savivaldybė 2185 13580 1286 356 7,2 7,4 0,2

Kauno r. savivaldybė 558 3545 278 173 6,2 6,3 0,1

Jonavos 449 2665 294 161 10,2 9,9 -0,3

Kaišiadorių 192 1509 179 86 7,5 7,4 -0,1

Kėdainių 405 1998 290 98 6,9 6,7 -0,2

Prienų 178 1314 117 59 6,8 6,8 0,0

Prienų r. savivaldybė 161 1137 91 51 6,7 6,8 0,1

Birštono savivaldybė 17 177 26 8 7,5 6,8 -0,7

Raseinių 272 1791 185 111 8,8 8,6 -0,2

Klaipėdos apskritis 2618 15401 1796 963 7,8 7,6 -0,2

Klaipėdos 1716 9523 1115 423 7,2 7,2 0,0

Klaipėdos m. savivaldybė 1325 7217 876 307 7,3 7,5 0,2

Klaipėdos r. savivaldybė 384 2219 214 106 6,7 6,6 -0,1

Neringos savivaldybė 7 87 25 10 6,1 4,4 -1,7

Palangos 107 598 182 96 8,9 6,5 -2,4

Kretingos 244 1079 190 130 4,7 4,4 -0,3

Skuodo 99 1268 76 140 12,2 11,5 -0,7

Šilutės 452 2933 233 174 11,6 11,3 -0,3

Marijampolės apskritis 928 9155 619 407 10,2 9,8 -0,4

Marijampolės 462 4589 356 210 9,4 9,0 -0,4

Marijampolės savivaldybė 321 2825 260 133 8,2 7,7 -0,5

Kalvarijos savivaldybė 78 957 56 31 14,4 13,7 -0,7

Kazlų Rūdos savivaldybė 63 807 40 46 11,1 10,8 -0,3

Šakių 187 1922 117 97 10,9 10,5 -0,4

Vilkaviškio 279 2644 146 100 11,2 11,1 -0,1

Panevėžio apskritis 1739 14457 1239 760 10,0 10,1 0,1

Panevėžio 1088 7313 696 318 8,7 9,0 0,3

Panevėžio m. savivaldybė 800 5119 534 199 8,4 8,8 0,4

Panevėžio r. savivaldybė 288 2194 162 119 9,5 9,5 0,0

Biržų 157 1516 137 88 10,3 10,0 -0,3

Kupiškio 150 1336 107 89 12,3 12,1 -0,2

Pasvalio 154 1977 113 129 12,8 12,5 -0,3

Rokiškio 190 2315 186 136 12,0 12,0 0,0

Page 7: LIETUVOS DARBO RINKA 2008/05 · Pirmosios naujos darbo vietos pagal VUI projektus 2015 m. įsteigtos Mažeikių rajone. Statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų ir įrenginių

Teritorinės darbo biržos

Registruota bedarbių

Įdarbinta

Nusiųsta į aktyvias darbo rinkos

politikos priemones

Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų

per mėnesį

mėnesio pabaigoje

2015 06 01 2015 07 01 pokytis

+/ -

Šiaulių apskritis 1973 15144 1321 723 8,6 8,8 0,2

Šiaulių 946 5819 657 201 6,2 6,4 0,2

Šiaulių m. savivaldybė 693 3685 476 123 5,4 5,6 0,2

Šiaulių r. savivaldybė 253 2134 181 78 8,2 8,3 0,1

Akmenės 202 1655 165 73 12,4 13,1 0,7

Joniškio 176 1565 106 97 10,8 10,9 0,1

Kelmės 216 2460 112 66 13,9 14,0 0,1

Pakruojo 139 1136 123 137 8,8 8,8 0,0

Radviliškio 294 2509 158 149 10,3 10,6 0,3

Tauragės apskritis 739 6909 528 392 11,1 10,9 -0,2

Jurbarko 208 2352 178 128 14,5 14,0 -0,5

Šilalės 158 1110 89 101 7,2 7,2 0,0

Tauragės 373 3447 261 163 11,3 11,2 -0,1

Tauragės r. savivaldybė 320 2904 221 108 11,5 11,4 -0,1

Pagėgių savivaldybė 53 543 40 55 10,3 10,0 -0,3

Telšių apskritis 1083 8264 916 482 9,4 9,3 -0,1

Mažeikių 442 4157 414 255 12,0 11,8 -0,2

Plungės 322 2009 280 130 7,6 7,3 -0,3

Plungės r. savivaldybė 274 1659 241 115 7,7 7,4 -0,3

Rietavo savivaldybė 48 350 39 15 7,0 7,0 0,0

Telšių 319 2098 222 97 7,7 7,9 0,2

Utenos apskritis 1010 9954 774 609 11,9 11,7 -0,2

Anykščių 192 1761 134 107 11,6 11,4 -0,2

Ignalinos 272 3183 257 176 13,8 13,9 0,1

Ignalinos r. savivaldybė 79 1477 77 109 16,2 15,3 -0,9

Visagino m. savivaldybė 193 1706 180 67 12,2 12,8 0,6

Molėtų 142 1295 123 73 11,5 11,2 -0,3

Utenos 248 2312 186 121 9,3 9,2 -0,1

Zarasų 156 1403 74 132 14,4 14,0 -0,4

Vilniaus apskritis 5947 37191 3895 1491 7,2 7,2 0,0

Vilniaus 4601 28309 3108 902 6,9 6,9 0,0

Vilniaus m. savivaldybė 3812 22592 2600 728 6,4 6,5 0,1

Vilniaus r. savivaldybė 789 5717 508 174 9,6 9,3 -0,3

Šalčininkų 336 2231 158 144 10,6 10,8 0,2

Širvintų 147 840 88 53 7,9 8,3 0,4

Švenčionių 187 1256 142 130 8,4 8,1 -0,3

Trakų 336 1832 218 114 4,8 5,1 0,3

Trakų r. savivaldybė 174 1075 91 81 4,8 5,1 0,3

Elektrėnų savivaldybė 162 757 127 33 4,9 5,0 0,1

Ukmergės 340 2723 181 148 12,3 12,5 0,2