lietuvoje veikianČiŲ eksperimentiniŲ ŪkiŲ veiklos...

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

TVIRTINU: ………………………

Mokslo prorektorė

Laima Taparauskienė

2013 m. ……………………mėn. …..d.

MTTV projekto ataskaita

LIETUVOJE VEIKIANČIŲ EKSPERIMENTINIŲ ŪKIŲ VEIKLOS

TOBULINIMO GALIMYBĖS ATSIŽVELGIANT Į ES GERĄJĄ

PRAKTIKĄ

(pagal sutartį su ŽŪM Nr. MT-13-23, 2013-04-30)

MTTV projekto vadovas

doc. dr. A. Gargasas

Akademija, Kauno r.

2013

VYKDYTOJŲ SĄRAŠAS

MTTV projekto vadovas – doc. dr. Audrius Gargasas

Vykdytojai:

Doc. dr. Valdemaras Makutėnas

Lekt. Rolandas Rakštys

Lekt. Evaldas Serva

3

TURINYS

ĮVADAS .................................................................................................................................................. 4

1. ES ŠALYSE VEIKIANČIŲ EKSPERIMENTINIŲ IR PANAŠAUS POBŪDŽIO ŪKIŲ

VEIKLOS ANALIZĖ ............................................................................................................................ 6

1.1. DANIJOS EKSPERIMENTINIŲ ŪKIŲ VEIKLOS YPATUMAI .................................................................. 7

1.2. LENKIJOS EKSPERIMENTINIŲ ŪKIŲ VEIKLOS YPATUMAI .............................................................. 11

1.3. OLANDIJOS EKSPERIMENTINIŲ ŪKIŲ VEIKLOS YPATUMAI ............................................................ 17

1.4. VOKIETIJOS EKSPERIMENTINIŲ ŪKIŲ VEIKLOS YPATUMAI ........................................................... 25

2. LIETUVOJE VEIKIANČIŲ EKSPERIMENTINIŲ, MOKOMŲJŲ IR BANDYMŲ ŪKIŲ

VEIKLOS ANALIZĖ IR VERTINIMAS .......................................................................................... 32

3. EKSPERIMENTINIŲ ŪKIŲ IR JŲ TINKLO IŠDĖSTYMO REGIONINIU IR

SPECIALIZACIJOS LYGIU LIETUVOJE BEI INVESTICIJŲ, REIKALINGŲ ŠIŲ ŪKIŲ

VEIKLOS PLĖTRAI, POREIKIO PAGRINDIMAS ...................................................................... 41

3.1. EMB ŪKIŲ IŠSIDĖSTYMO REGIONINIU IR SPECIALIZACIJOS LYGIU ANALIZĖ ................................. 41

3.2. INOVACIJŲ IR INOVATYVIŲ TECHNOLOGIJŲ ŽEMĖS ŪKYJE YPATUMAI ......................................... 45

3.3. EMB ŪKIŲ INVESTICIJŲ POREIKIO PAGRINDIMAS ........................................................................ 52

4. REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOJE VEIKIANČIŲ EKSPERIMENTINIŲ ŪKIŲ

PRIORITETINIŲ VEIKLOS SRIČIŲ NUSTATYMO IR TINKLO KŪRIMO

VADOVAUJANTIS ES ŠALYIŲ GERĄJA PRAKTIKA ............................................................... 54

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI .............................................................................................................. 58

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................... 60

PRIEDAI ............................................................................................................................................... 61

4

ĮVADAS

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra yra vieni iš pagrindinių ekonomikos vystymąsi ir

konkurencingumą skatinančių veiksnių. Tokiais tyrimais ir plėtra Lietuvoje užsiima tiek universite-

tai ir mokslinių tyrimų institutai, tiek privačios ir valstybės valdomos verslo įmonės.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau - LR ŽŪM) atsakinga už žemės ūkio

plėtros politiką. Siekdama užtikrinti tvarų ir šiuolaikišką žemės ūkio vystymąsi, paremtą mokslu ir

inovacijomis, LR ŽŪM Ministro 2013-06-17 dienos įsakymu Nr. 3D-434, buvo nustatyti eksperi-

mentiniai, mokomieji ir bandymų ūkių (toliau – EMB ūkiai), kurių pagrindinė paskirtis – sudaryti

sąlygas žemės ūkio mokslo ir mokymo įstaigoms vykdyti tiksliuosius eksperimentus su augalais ir

gyvūnais natūraliomis ir dirbtinėmis gamtos sąlygomis, suteikti bazę teoriniams ir taikomiesiems

tyrimams atlikti, plėtoti inovacijas bei propaguoti naujausius mokslo pasiekimus žemės ūkyje. EMB

ūkiai turi bazes moksliniams tyrimams ir naujoms technologijoms taikyti bei įgyvendinti. Jie turi

propaguoti mokslo pasiekimus, pasinaudodami įvairiomis sklaidos priemonėmis: rengti konferenci-

jas, seminarus, pasitarimus, lauko dienas, dalyvauja naujoves žemės ūkyje pristatančiuose rengi-

niuose.

Deja, ne visi šie EMB ūkiai išpildo šių dienų lūkesčius, siejamus su pagrindine EMB paskir-

timi. Dėl susiklosčiusių aplinkybių, daugelis jų prioritetą skiria ekonominei veiklai – inovatyviai

gamybai, tačiau ir čia rezultatai yra skirtingi. EMB ūkių vykdomų mokslinių ir eksperimentinės

plėtros tyrimų kryptys per siauros arba praradusios aktualumą. Vykdoma gautų rezultatų sklaida ne-

sisteminga, stichiška, nėra užtikrinto grįžtamojo ryšio su šių rezultatų naudos gavėjais.

Atlikus ES šalyse veikiančių eksperimentinių ūkių veiklos analizę, nustačius pagrindines jų

atliekamų tyrimų kryptis, finansavimo šaltinių struktūrą ir mokslinės plėtros rezultatų sklaidos sis-

temą, galima teikti rekomendacijas dėl LR ŽŪM valdomų EMB ūkių veiklos plėtrai reikalingų in-

vesticijų ir prioritetinių veiklos sričių nustatymo.

Tyrimo tikslai ir uždaviniai.

Tikslas – atlikus ES šalyse veikiančių eksperimentinių ūkių veiklos analizę ir įvertinus Lie-

tuvoje veikiančių eksperimentinių ūkių veiklos duomenis, pateikti rekomendacijas dėl šių ūkių prio-

ritetinių veiklos sričių ir perspektyvų bei investicijų, reikalingų šių ūkių veiklos plėtrai.

Uždaviniai:

1. Atlikti išsamią ES šalyse veikiančių eksperimentinių ir panašaus pobūdžio ūkių veiklos analizę.

2. Įvertinti Lietuvoje veikiančių eksperimentinių ūkių veiklos perspektyvas (finansines, ekonomi-

nes, socialines ir kt.)

3. Parengti siūlymus dėl eksperimentinių ūkių ir jų tinklo išdėstymo regioniniu ir specializacijos

lygiu Lietuvoje bei investicijų, reikalingų šių ūkių veiklos plėtrai, poreikio pagrindimo.

5

4. Pateikti rekomendacijas dėl Lietuvoje veikiančių eksperimentinių ūkių prioritetinių veiklos sri-

čių nustatymo vadovaujantis ES šalyse veikiančių eksperimentinių ūkių gerąja praktika.

Rezultatai, kurie bus pasiekti įgyvendinus MTTV projektą – parengta Lietuvoje veikiančių

eksperimentinių ūkių veiklos plėtros studija.

Tyrimo metodai – mokslinės, ekonominės literatūros ir teisinės dokumentacijos eksperi-

mentinių ūkių reguliavimo klausimais analizė, analogijų taikymas, dokumentų ir duomenų statisti-

nės analizės metodai, ekspertinis interviu su bendrovių vadovais.

Remiantis mokslo, mokslo populiarinimo ir specializuotų profesinių žurnalų straipsnių

duomenimis, taip pat įvairiais internetiniais šaltiniais, studijoje pateikiama artimose Lietuvos ūki-

ninkavimo sąlygoms šalyse (Danijos, Lenkijos, Olandijos ir Vokietijos) veikiančių eksperimentinių

ir panašaus pobūdžio ūkių veiklos analizė. Išsamiai išanalizuota minėtų šalių eksperimentinių ūkių

sukūrimo istorija, valdymas, atliekamų tyrimų tipas, veiklos finansavimas, gautų rezultatų sklaidos

ypatumai.

Analizė parodė, kad tose šalyse susiformavusios eksperimentinių ir panašaus pobūdžio ūkių

veiklos sistemos turėjo savitus istorinius, tradicinius ir su aplinka susijusius pamatus. Atsižvelgiant

į tai galima teigti, kad tiesiogiai pritaikyti kitos šalies modelį Lietuvos EMB ūkių tinklo kūrimui ga-

lima tik iš dalies, nes pradiniai duomenys iš esmės yra skirtingi. Kuriant modernių, diegiančių pa-

žangias gamybos ir aplinkosaugos technologijas, atvirų naujovėms EMB ūkių tinklą priimtiniausias

būtų Olandijos patirties pritaikymas.

Studijoje atlikta EMB ūkių veiklos analizė ir vertinimas. Apžvelgti ir išanalizuoti EMB ūkių

veiklos rezultatai finansiniu, ekonominiu ir socialiniu aspektais. Tyrimai parodė, kad dalis EMB

ūkių yra susitekę į gamybinių rezultatų gerinimą, o dalis į mokslinius tyrimus ir mokymą. Daugelio

EMB ūkių materialinė-techninė bazė yra pasenusi bei susidėvėjusi ir tik į gamybinių rezultatų geri-

nimą orientuotų ūkių ji iš dalies atnaujinta. Dalyje EMB ūkių nėra mokslininkų etatų, o juose vyk-

domų mokslinių tyrimų, mokymo ir rezultatų sklaidos darbai tenka administracijos darbuotojams.

Todėl norėdami atitikti LR ŽŪM Ministro 2013-06-17 dienos įsakymą Nr. 3D-434, EMB ūkiai turi

investuoti ne tik į materialųjį turtą, bet ir žmogiškąjį kapitalą.

Siūlomos investicijos paremtos nustatytais EMB ūkių poreikiais plėsti mokslo, mokymo ir

inovatyvios gamybos veiklą, taip pat viešai skelbiamomis technikos bei įrangos kainomis, mokslo

darbuotojų darbo apmokėjimo vidutiniais įkainiais (bruto).

Atliktos analizės ir vertinimo pagrindu ir remiantis ES šalyse veikiančių eksperimentinių ir

panašaus pobūdžio ūkių patirtimi, pateikiamos analizuotų EMB ūkių veiklos plėtros rekomendaci-

jos. Kuriant žinių tinklą, siūloma pasinaudoti Slėnio Nemunas infrastruktūra ir galimybėmis.

Studijos darbo rezultatus panaudos LR ŽŪM, priimdama sprendimus dėl investicijų, rei-

kalingų EMB ūkių technologinės infrastruktūros išlaikymui ir plėtrai poreikio, atsižvelgiant į kiek-

vieno EMB ūkio gamybos ir veiklos išskirtinumą, siekiant jų veiklos plėtros ir tęstinumo.

6

1. ES ŠALYSE VEIKIANČIŲ EKSPERIMENTINIŲ IR PANAŠAUS POBŪDŽIO ŪKIŲ

VEIKLOS ANALIZĖ

Sistemingi žemės ūkio moksliniai tyrimai Vakarų Europoje buvo pradėti vykdyti jau nuo

19-ojo amžiaus pabaigos, tačiau didesnio mąsto mokslinių tyrimų programos pradėtos vystyti tik po

II pasaulinio karo. Ilgai tyrimai buvo organizuojami vadovaujantis vadinamuoju OVO-modeliu, kai

naujos įžvalgos atėjusios iš fundamentinių tyrimų buvo integruotos į taikomuosius mokslinius tyri-

mus. [6]

Nuo XX a. devintojo dešimtmečio vis svarbesnę vietą žemės ūkio mokslinių tyrimų srityje

užėmė tyrimai subalansuotos žemdirbystės srityje. 2003 metais Berlyne buvo įkurta Tarptautinė

bendrija subalansuotos žemdirbystės moksliniams tyrimams. Ji skatina ir remia mokslinius tyrimus

visose žemės ūkio srityse, padeda įgyvendinti visuotinį keitimąsi žiniomis, metodikomis, plėtros ir

švietimo priemonėmis, remia atskirus mokslininkus per narystės paslaugas, leidinius ir renginius,

taip pat integruoja suinteresuotąsias šalis į mokslinių tyrimų procesą. 2004 m. buvo įvertinta darni

žemės ūkio politika, iškilo naujos politinės ambicijos susijusios su tausojančiu ūkininkavimu ir jam

skirtais moksliniais tyrimais. Siekiant šių politinių tikslų žinios (kūrimas, vystymas, platinimas,

plėtra, demonstravimas ir įgyvendinimas) buvo viena iš svarbiausių priemonių.

Per pastaruosius dešimt metų ekologiškų prekių rinka stipriai plėtėsi tiek Europoje, tiek vi-

same pasaulyje. Didėjo ne tik ekologiškai apdirbamų plotų kiekis, bet sparčiai vystėsi ir tausojančių

sveikatą produktų rinka kartu įtraukdama visa grandinę nuo maisto tiekimo, platinimo per prekybos

centrus, natūralaus maisto parduotuves ir ūkininkų turgus. Ekologiškai apdirbami žemės plotai per

pastarąjį dešimtmetį išaugo net 70 proc. ir 2011 metais sudarė 10,6 milijonai hektarų. Kartu išaugo

ir informacijos apie rinką poreikis, kad ūkininkams būtų galima daryti ilgalaikius investicijų į ga-

mybą ir perdirbimo įrenginius sprendimus. Pagrindinės probleminės sritys nustatytos atsižvelgiant į

žemdirbystės rinkos informacines sistemas galima apibendrinti taip: 1) rinkos informacijos trūku-

mas nacionaliniu lygiu ir 2) duomenų prieinamumas, suderinimas Europos lygmeniu.

Šiandieninis žemės ūkis susiduria su daugybe iššūkių. Labai svarbu vystant naujas techno-

logijas atsižvelgti į būsimas pasekmes aplinkai, gyvūnų gerovei, žmonių sveikatai ir t.t. Bendrosios

plėtros strategija kuriama remiantis holistiniu požiūriu į žemės ūkį, maisto produktų gamybą ir su-

balansuotą ūkininkavimą. Susirūpinimas dirvožemio derlingumu, kaimo kultūra, aplinka, gyvūnų

gerove ir maisto kokybe yra esminė filosofija tausojančioje žemdirbystėje.

Tausojanti žemdirbystė išsprendžia daugelį problemų, su kuriomis susiduriama žemės ūkio

veikloje, atliekami moksliniai tyrimai duoda daug naudos tiek žemės ūkiui, tiek visuomenei. Tauso-

jančio ūkininkavimo naudą ir privalumus vis labiau pripažįsta politikos formuotojai ir vyriausybės.

Jos imasi svarbių iniciatyvų, kuriomis siekiama ją plėtoti. Iniciatyva apima veiksmų planus ir moks-

7

linių tyrimų programas. Vykdomi moksliniai tyrimai suteikė naujų žinių apie tvarias žemės ūkio

sistemas ir tai labai prisidėjo prie tausojančio ūkininkavimo plėtros.

Įvairios Vakarų Europos šalys ėjo skirtingais keliais, siekdamos tausojančio ūkininkavimo

plėtros. Iš esmės skiriasi jų žemdirbystės mokslinių tyrimų atsiradimo istorija, valdymas, tyrimų sri-

tys, finansavimas, gautų rezultatų sklaida ir jos būdai. Studijai buvo pasirinktos artimos Lietuvos

ūkininkavimo sąlygoms šalys (Danijos, Lenkijos, Olandijos ir Vokietijos) ir atlikta mokslinių tyri-

mų vykdymo, valdymo, finansavimo bei jų rezultatų sklaidos ir populiarinimo analizė.

1.1. Danijos eksperimentinių ūkių veiklos ypatumai

Istorija

Dvidešimtojo amžiaus pradžioje, įkvėptas informacijos apie auginimo alternatyvias sistemas

pritaikytas Vokietijoje, Anglijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, Danijoje pradėtas

vystyti tausojantis ūkininkavimas. Atsiradusios problemos 1970 ir 1980 metais susijusios su pra-

moniniais žemės ūkio gamybos metodais, pastūmėjo domėtis gamybos alternatyvomis, kurios buvo

identifikuotos keleto ūkių ir kelių universitetų. Danija prisidėjo prie tarptautinės tausojančio ūkinin-

kavimo tyrimų plėtros. 1996 metais Kopenhagoje buvo suorganizuota 11- oji mokslinė Tarptautinės

tausojančio žemės ūkio federacijos judėjimo konferencija, kuri, moksliniu požiūriu, buvo viena iš

geriausių organizuotų konferencijų. 2006 metais buvo suorganizuotas Jungtinis kongresas, kuris

pirmą kartą Europoje apjungė vykdomų mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą.

Nors Danijos mokslinių tyrimų taryba 1970-aisiais surengė keletą diskusijų moksliniams ty-

rimams tausojančio ūkininkavimo srityje aptarti, tačiau jos tapo produktyvesnės tik 1980. 1983 me-

tais buvo atliktas tyrimas siekiant išsiaiškinti mokslinių tyrimų poreikį tausojančiame ūkininkavime.

Į tyrimą buvo įtraukti įvairių institucijų projektai, sprendžiantys įvairių gamybos būdų, pasėlių der-

liaus, augalų kenkėjų, maistinių medžiagų apykaitos ir dirvožemio kokybės problemas, taip pat pro-

jektai, susiję su produkto kūrimu ir rinkodaros klausimais ir t.t.

Vėliau, 1986 metais, Danijos Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministras inicijavo penke-

rių metų mokslinių tyrimų programą, kuri - be kita ko - atvėrė galimybes mokslinių tyrimų projek-

tams ir tausojančios žemdirbystės srityje. Tačiau tik 1993 metais pradėta pirmoji tikslingai tauso-

jančiam ūkininkavimui skirta programa. Programos trukmė - penkeri metai ir ji apjungė 13 projek-

tų, kurių bendra vertė buvo 50 milijonų Danijos kronų (apie 6,7 milijonų eurų). Šis projektas apjun-

gė dvi svarbiausias sritis: 1) pagrindinius mokslinių tyrimų principus ir 2) tausojančios gamybos

metodų plėtrą.[1]

Valdymas

Danijos Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerija inicijuoja mokslinių tyrimų progra-

mas tiesiogiai susijusias su tausojančių sveikatą maisto produktų gamyba ir žemdirbyste. Finansa-

8

vimas dažniausiai yra skiriamas Danijos Agroverslo Direktoratui pasikonsultavus su Mokslinių ty-

rimų konsultavimo komitetu.

Danijos tyrimų centras inicijuoja ir koordinuoja programas susijusias ekologiškais maisto

produktais ir tausojančiu ūkininkavimu. Mokslinių tyrimų konsultavimo komitetas teikia pastabas

apie planus ir iniciatyvas skirtas naujoms mokslinių tyrimų programų kryptims. Naujos programos

ir kitos pagrindinės iniciatyvos dėl tausojančios žemdirbystės taip pat pateikiamos ir Ekologinių

maisto produktų tarybai, kuri teikia patarimus aktualiais klausimais Direktorių valdybai ir Ministeri-

jai. Bendras valdymas parodytas 1 paveikslėlyje.[1]

1 pav. Danijos mokslinių tyrimų valdymo struktūra

Tyrimų tipai

Mokslinių tyrimų programos 2000 – 2010. Kadangi programos, kurios buvo vykdomos iki

2000 m yra daugiau istorinės reikšmės, todėl bus aprašytos ir apžvelgtos tik tos programos kurios

vykdomos nuo 2000.

Moksliniai tyrimai 2000 – 2005 (Danijos tausojančio ūkininkavimo mokslinių tyrimų centro pro-

gramų antrasis etapas)

Danijos tausojančio ūkininkavimo mokslinių tyrimų centro antrojo etapo programų tikslai

buvo tokie:

-Pateiki žinias, kurios gali būti naudojamos siekiant skatinti gaminti daugiau ir glaudesnį ry-

šį tarp įgimtų ir ekologiškų savybių turinčius maisto produktus.

1990-ųjų pabaigoje, viešasis interesas tvaraus žemės ūkio plėtroje skatino įvairių nacionali-

nių dokumentų (politikos) rengimą šiuo klausimu. Subalansuotos žemdirbystės svarbiausias doku-

mentas buvo Veiksmo planas II - pokyčiai tausojančios žemdirbystėje, kurį parengė Danijos ekolo-

giškų maisto produktų taryba ir pateikė Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministrui. Remiantis

9

veiksmų planu buvo nuspręsta, kad mokslinių tyrimų iniciatyvos turi deramai atsižvelgti į rinkos

poreikius, išsaugant vertybes, susijusias su darnios plėtros principais.

Moksliniai tyrimai 2005 – 2010 ((Danijos tausojančio ūkininkavimo mokslinių tyrimų centro pro-

gramų antrasis etapas)

Danijos tausojančio ūkininkavimo mokslinių tyrimų centro trečiasis etapas yra nauja Dani-

jos mokslinių tyrimų programa skirta tausojančiam ūkininkavimui. Lėšos šiai programai (apytiksliai

27 mln. €) buvo skirtos kaip programos "Vandens aplinkosaugos planas III" dalis Europos Parla-

mento sprendimu 2004 metais. Programa buvo pradėta tęsiant Danijos tausojančio ūkininkavimo

mokslinių tyrimų centro antrojo etapo strategiją nuo 2003, kurioje remiami tyrimai, kurie skati-

na[1]:

Vientisumą ir efektyvumą visoje maisto produktų tiekimo grandinėje- nuo ūkininko iki var-

totojo,

kurti tvarią visuomenę kaip visumą.

Programa susideda iš 15 stambių projektų, kuriuos apibrėžta šios pagrindinės temos:

Mityba, sveikata ir maisto sauga.

Tausojančių sveikatą produktų apdorojimas, kokybė ir vartojimas .

Veiksminga pirminės subalansuotos gamybos plėtra.

Subalansuotas vientisumas.

Skirtingų gamybos sistemų reikšmė darniam vystymuisi.

Bioenergija kaip sudėtinė dalis tausojančių sveikatą maisto produktų gamyboje.

Reglamentas ir prekyba.

Pasaulinės perspektyvos tausojančiame ūkininkavime.

Finansavimas

Nuo 2000 m didžioji dalis Danijos mokslinių tyrimų buvo vykdomi per Danijos tausojančio

ūkininkavimo mokslinių tyrimų centro antrojo etapo programą. Ši programa vykdoma suderinus su

Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerija ir Maisto, žuvininkystės ir žemės ūkio verslo direk-

toratu, kurie yra atsakingi už atskirų programos projektų finansavimą. Kadangi ši programa, moks-

linių tyrimų projektams finansuoti, pateikta per Danijos finansų įstatymo (§ 24.33.02 - Dotacijos

moksliniams tyrimams Maisto ir žemės ūkio) sąskaitą, tai reiškia, kad pagrindinės mokslinių tyrimų

programos turi būti patvirtintos Danijos Parlamento. Mokėjimai atliekami kasmet, pateikus metinę

ataskaitą ir įvertinimą. Šios ataskaitos viešinamos per žiniasklaidos priemones.

Daugelyje projektų yra naudojamas ir bendrasis finansavimas, apjungiant institutus, kitas

institucijas ar privačias įmones. Tikėtinas bendrasis finansavimas pateikiamas projekto paraiškoje, o

faktinis bendrasis finansavimas atsispindi baigiamojoje projekto ataskaitoje. Vidutiniškai maždaug

25 proc. visų programų yra finansuojamos apsijungiant keliems finansavimo šaltiniams.

10

Maisto, žuvininkystės ir žemės ūkio verslo direktoratas taip pat koordinuoja Danijos verslo

inovacijų programą, kuri numato lėšas produktų ir procesų plėtrai mažose ir vidutinėse įmonėse

(MVĮ).

Mokslinių tyrimų institutai gali pateikti programas bendradarbiaujant su privačiomis ben-

drovėmis. Tokiu atveju privati bendrovė turi finansuoti didžiąją dalį bendrųjų išlaidų. Tokios pro-

gramos pirmiausia siekia daugiau inovacijų, o ne atlieka reguliarius mokslinius tyrimus. Panaši

programa, vadinama "mėgėjų tyrimai", kurioje dėmesys sutelkiamas į naujoves dėl tausojančių

ūkių. Ši programa buvo skirta ūkininkams, kurie siekė plėtoti subalansuotą gamybą.

2004 metais Danijos parlamento sprendimu buvo įkurtas "Tausojančio ūkininkavimo fon-

das". Fondo tikslas stiprinti tausojančių sveikatą maisto produktų ir subalansuoto ūkininkavimo

verslo galimybes, sutelkiant dėmesį į produkto pokyčius, rinkodara ir t.t.[1]

Sklaida

Vienas iš Danijos tausojančio ūkininkavimo mokslinių tyrimų centro tikslų yra užtikrinti,

kad vyktų mokslinių tyrimų ir jų rezultatų informacinė sklaida atitinkamoms vartotojų grupėms.

Tarpininkavimas

Išsamią informaciją, įskaitant visus individualių mokslinių tyrimų projektų aprašymus, jų

išvadas ir leidinius galima rasti Danijos tausojančio ūkininkavimo mokslinių tyrimų centro interne-

tinėje svetainėse. Svetainėse galima naudotis archyvų baze, kurioje yra dauguma dokumentų, susi-

jusių su Danijoje atliktais žemės ūkio moksliniais tyrimais.

Internetinėje svetainėje yra talpinami informaciniai pranešimai apie naujus mokslinių tyrimų

rezultatus, mokslinių tyrimų pokyčius, leidinius, seminarus, lauko dienas ir t.t. Nors daugumą tyri-

mų rezultatų yra skelbiami moksliniuose žurnaluose, tačiau Danijos tausojančio ūkininkavimo

mokslinių tyrimų centras informuoja apie iškeltas problemas ir klausimus ir savo ataskaitose ir ap-

žvalgose, pateikdami dvimetes ataskaitas apie savo mokslinių tyrimų veiklą. Danijos tausojančio

ūkininkavimo mokslinių tyrimų centras yra sudaręs sutartį dėl reguliarių straipsnių periodiniuose

leidiniuose, kurie skirti ūkininkams. Straipsniai skleidžia naujienas apie mokslinius tyrimus ir tyri-

mų išvadas.

Dialogas ir bendravimas

Labai svarbu suteikti palaikyti tiesioginį dialogą tarp mokslininkų ir įvairių interesantų gru-

pių, kurie domisi tausojančia žemdirbyste. Internetinėje svetainėje yra sukurtas forumas, kuriame

Danijos tausojančio ūkininkavimo mokslinių tyrimų centro vartotojų komitetas inicijuoja diskusijas

dėl konkrečių dalykų. Pavyzdžiai yra diskusijos dėl pagrindinių principų ir vertybių subalansuotos

plėtros judėjime, dėl skirtingų technologijų naudojimo analizės, maisto produktų ir žemdirbystės

apdorojimo. Danijos tausojančio ūkininkavimo mokslinių tyrimų centras reguliariai organizuoja

temines dienas ir seminarus pasirinktoms sritims, pavyzdžiui, žinių sintezė inicijuojant naujų moks-

11

linių tyrimų veiklą. Danijos tausojančio ūkininkavimo mokslinių tyrimų centras ir trys kitos organi-

zacijas dukart per metus organizuoja Danijos kongresą. Viena iš suvažiavimo ambicijų yra bendras

tausojančios žemdirbystės profesionalų forumas. 2006 metais Danijos kongresas įgauna europinį

aspektą įsteigdamas "Jungtinį kongresą", taip suteikdamas galimybes mokslininkams iš Europos ir

kitų pasaulio dalių pristatyti savo mokslinius rezultatus.

Nuo 1999 metu kiekvieną vasarą Danijos tausojančio ūkininkavimo mokslinių tyrimų cent-

ras bendradarbiaujant su nacionaline konsultavimo paslaugos tarnyba organizuoja "lauko pasivaikš-

čiojimus", kur suinteresuoti ūkininkai ir patarėjai kviečiami aplankyti dirbtuvių svetaines, sėjomai-

nos bandymų ir mokslinių tyrimų ūkius.

Danijos tausojančio ūkininkavimo mokslinių tyrimų centras parengė keletą mokslinių tyri-

mų parodų ir dalyvavo kuriant TV programas ir kitus žiniasklaidos kūrinius.

Vienas iš pagrindinių Danijos tausojančio ūkininkavimo mokslinių tyrimų centro tikslų yra

"prisidėti prie mokslininkų įtraukimo į mokslinių tyrimų projektus ". Siekiant įgyvendinti šį tikslą,

buvo vykdoma kelių rūšių veikla. 2001-ųjų pavasarį, Karališkasis veterinarijos ir žemės ūkio uni-

versitetas (KVL), bendradarbiaudamas su Danijos tausojančio ūkininkavimo mokslinių tyrimų cent-

ru nustatė antrosios pakopos tausojančiam ūkininkavimui mokslinių tyrimų mokyklą. Tikslas – stip-

rinti tausojančioje žemdirbystėje atliekamų mokslinių tyrimų švietimo kokybę. Mokykla siūlo tau-

sojančios žemdirbystės mokslo kursus. Mokiniai yra skatinami tarpdisciplininio ir vientiso orientuo-

to darbo rezultatą žinių siekimo.

Mokslo darbuotojų mokymas

Įvairių bakalauro, magistro ir daktaro studijos ar studijos gali būti įtrauktos į Danijos tauso-

jančio ūkininkavimo mokslinių tyrimų centro projektus. Stiprinant mokslo bei tausojančio ūkinin-

kavimo išsilavinimo kvalifikaciją, Danijos tausojančio ūkininkavimo mokslinių tyrimų centras siūlo

papildomą finansavimą doktorantams prioritetinėse srityse.

Danijos tausojančio ūkininkavimo mokslinių tyrimų centras siekiant pažangos organizuoja

mokslinius seminarus dėl techninių ūkininkavimo aspektų įvairovės. Šie seminarai turi skirtingus

tikslus, tačiau paprastai jie sutelkia dėmesį į neatidėliotinas problemas tam tikrose srityse.[1]

1.2. Lenkijos eksperimentinių ūkių veiklos ypatumai

Istorija

Lenkija yra viena didžiausių žemės ūkio produkcijos tiekėjų Europos Sąjungoje. Europos

komisijos duomenimis, bendras dirbamos žemės plotas Europos Sąjungoje yra 182,103 milijonai

hektarų, ir iš jų 16 milijonų yra Lenkijoje (tai sudaro 9 proc. visos ES žemės ūkio naudmenų, arba

0,42 ha vienam gyventojui). Lenkijoje yra 2,5 milijonų ūkių, tai sudaro 17 proc. visos ES ūkių ir jie

12

yra antri ES pagal ūkių skaičių po Rumunijos. Vidutinis vieno ūkio žemės plotas buvo du kartus di-

desnis Europos Sąjungoje nei Lenkijoje. [2]

Po antro pasaulinio karo vienintelėje Lenkijoje, kaip socialistinėje šalyje, buvo galima turėti

nuosavą žemės ūkį (apie 75 proc. viso žemės ūkio buvo privatūs), kur kitose socialistinėse valstybė-

se žemė priklausė vyriausybei arba kooperatyvams. Mažus žemės plotus, iki 0,5 hektaro buvo leis-

tina naudoti asmeniniams tikslams.

Po 1989 metų vyko nemažai procesų, susijusių su žemės ūkio privatizavimu. Vienas iš tokių

- kolūkių privatizavimas. Pagal 1991 m. spalio 19 d. žemės nuosavybės valdymo valstybės ižde aktą

kolūkiai buvo naikinami ir įtraukti į žemės ūkio turto atsargos valstybės iždą (AVI). AVI valdo

valstybinė institucija pavadinimu Žemės ūkio nuosavybes organizacija, kuri perėme 4,7 milijonus

žemės hektarų iš kurio 52.87 proc. buvo atiduoti per pardavimo ar neatlygintino perdavimo turto

(t.y. vietos valdžios padaliniai, valstybinių miškų, bažnyčios, regioninių vandens valdymo vienetai,

maršalai iš vaivadijų ir specialiųjų ekonominių zonų). Bendrai išparduota buvo apie 2 milijonus

hektarų. Nors AVI turėjo 2,2 milijonus hektarų (46,85 visos žemės), didžioji dalis (1,7 milijono ha)

buvo išnuomota.[2]

Unikaliam žemės ūkio gyvenimo stiliui iškilo grėsmė įstojus į Europos Sąjungą 2004 metais.

Lenkijoje yra apie 1,4 milijono savarankiškų ir pusiau savarankiškų ūkių, kurių turimas že-

mės plotas sudaro apie 5 ha (apie dvi futbolo aikštes). Maži ūkiai sudaro milžinišką dalį kaimo ben-

druomenės ir valdo tūkstančius kvadratinių kilometrų žemės. Daugelis fermerių vis dar naudoja ark-

lius ir augindami nenaudoja pesticidų. Įstojimas į ES, Europos sanitarijos įstatymai, konkurencija iš

didelių mechanizuotų komercinių ūkių ir įstatymai skatinantys efektyvumą pasikėsino į šį gyvenimo

būdą. To pasėkoje smulkieji ūkininkai yra užgožiami stambiųjų ūkių, kurie yra labiau modernizuoti.

Daugelis teigia, kad maži ūkiai yra socialinės, aplinkosauginis ir ekonominis turtas, todėl jų panai-

kinimas būtų didžiulis praradimas Lenkijoje.

Po socializmo žlugimo 1989 metais, kaimo vietovės, Vidurio ir Rytų Europos įžengė į per-

einamąjį etapą, kuriame ekonominio ir socialinio gyvenimo sferose bandė eiti į Vakarų rinkoje ori-

entuotą modelį. Šis tikslas buvo pasiektas pakankamai neblogai lyginant su Estija, Latvija, Lietuva,

Čekija, Slovakija, Vengrija ir Slovėnija. Kaimuose persiorientavimas ir prisitaikymas buvo skaus-

mingas procesas. Žemės ūkio struktūra, lyginant su kitomis šalimis, po privatizavimo ir restruktūri-

zavimo dažnai buvo nekonkurencinga (Lerman, Csaki, & Feder, 2004).

Valdymas

Žemės ūkio mokslo ir tyrimų institutai:

12 mokslinių tyrimų institutų kuruojami Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos (7 iš jų turi presti-

žinį Nacionalinio mokslinių tyrimų instituto statusą);

13

47 fakultetai 9 universitetai kuruojami Mokslo ir aukštesniojo išsilavinimo ministerijos;

9 mokslo institutai kuruojami Lenkijos mokslų akademijos;

ir dalinai mokslinių tyrimų institucijas kuruoja Aplinkos apsaugos, Ūkio ir Sveikatos apsaugos

ministerijos.

2 pav. Žemės ūkio mokslinių tyrimų ir mokslo institucijų organizacinė ir priežiūros struktūra Lenki-

joje

Mokslinių tyrimų įstaigų mokslo lygiui įvertinti naudojami šie kriterijai (parametrų vertini-

mas).[3]

1. mokslinės publikacijos ir monografijos cituojamos ISIWeb mokslų ir kituose mokslo leidiniuose

nenurodytuose Philadelphia sąraše;

2. patentai ir įgyvendinimas;

3. dalyvavimas tarptautiniuose Mokslinių tyrimų ir plėtros projektuose;

4. žmogiškųjų išteklių plėtra moksle;

5. praktinis Mokslinių tyrimų ir plėtros darbų poveikis;

6. kiti ekonominės ir socialinės prigimties kaip Mokslinių tyrimų ir plėtros darbų poveikio pasiekimai;

7. kita veikla (konferencijos, kursai, sertifikavimo laboratorijos ir t.t.).

Kiti ekonominės ir socialinės prigimties kaip Mokslinių tyrimų ir plėtros darbų poveikio pa-

siekimai (parametrų vertinimas):

naudotis Mokslinių tyrimų ir plėtros darbais visuomenės interesams, pvz. sveikatos, aplin-

kos apsaugos, kokybės ir maisto saugos, ar ekonominiams pvz., naujos technologijos ir

produktai, įgyvendinimo, licencijavimas ir veiklos priemonės inovacijoms skatinti;

reiškiniai, atsirandantys dėl mokslinių tyrimų infrastruktūros vystymo, įskaitant mokslinių

tyrimų duomenų bazes;

14

žinių skleidimas (mokslo festivaliai ir kitos mokslo populiarinimo ir skatinimo formos) ir

mokslo populiarinimas, taip pat rengta arba bendrai organizuota populiari ir meno renginių

(festivaliai, konkursai, parodos) veikla. [3]

Tyrimų sritys

Nacionalinis tyrimų institutas yra didžiausias tarpdisciplininės srities augalininkystės ge-

rinimo, biotechnologijų, genofondo išsaugojimo ir stiprinimo Lenkijos mokslinių tyrimų centras.

Nacionalinis tyrimų institutas buvo įkurtas 1951 metais, tiriant pagrindinių lauko kultūrų veisimą ir

sėklų gamybą.[4]

Dabartinė šios institucijos misija:

lauko kultūrų veisimo teoriniai principai ir tyrimų metodikos, susijusios su genetiniu išsaugojimu,

stiprinimu ir panaudojimu;

sėklininkystė;

augalų genofondo išteklių veisimo ir mokslinių tyrimų programų tiriamųjų duomenų rinkimas ir

saugojimas;

Tyrimų programa yra orientuota į:

identifikuoti svarbių agronominių savybių genetinius šaltinius;

genetinės kontrolės būdų ir panaudojimo tyrimai;

tyrimai apie mechanizmus, skirtus kontroliuoti augalų atsparumą ligoms, kenkėjams ir ap-

linkos pokyčiams;

biotechnologinių metodų augalų selekcijoje ir genų transformacijoje taikymas.

Augalinių kultūrų tyrimų institutas yra pagrindinis tyrimų padalinys Lenkijoje plėtojantis

mokslinę ir praktinę bazę daržovėms ir grybams auginti laukuose ir po danga. Šis institutas buvo

įkurtas 1964 metais dėl anksčiau esamo mokslinių tyrimų padalinio vadinamas Augalinių kultūrų

departamentas, kuriam priklauso auginimo, tręšimo ir dirvos mokslų instituto Pulawy (1957-1964)

bazė. Dauguma mokslinių tyrimų ir plėtros darbų atliktų Augalinių kultūrų tyrimų institute yra susi-

ję su prioritetiniais žemės ūkio moksliniais tyrimais, apibrėžtais Žemės ūkio ir kaimo plėtros minis-

terijos. Pagrindinių tyrimų krypčių veikla susijusi su genų, augalų selekcijos ir biotechnologijos sri-

timis, daržovių bei grybų gamybos, augalų apsaugos nuo kenkėjų, ligų ir piktžolių, saugojimo te-

chnologijų, daržovių kokybės ir maistinės vertės įvertinimo tyrimais.

Žemės ūkio ir maisto ekonomikos institutas yra nepriklausoma mokslo įstaiga, įkurta

1983 metais. Daugiausia atliekanti empirinius tyrimus, susijusius su nacionalinės žemės ūkio ir

maisto ekonomikos bei jos segmentų, įskaitant žemės ūkio maisto produktų, žemės ūkio valdų eko-

nomikos bei gamybos priemonių rinkos analizę. Be to, institutas įtraukia įmones ir prekybininkus,

iš maisto pramonės srities, vykdant nuosavybės transformaciją, socialinį pokytį tarp kaimo ir žemės

ūkio gyventojų. [5]

15

Daroma prielaida, kad institucijos šiuo metu bendradarbiauja su ūkininkais ir gali imtis ap-

skaitos tarnybų funkcijų regioniniu lygiu, būtent:

Regioniniai ūkio ir kaimo plėtros patariamieji centrai – globojami Žemės ūkio ir kaimo plėtros mi-

nisterijos;

žemės ūkio patariamieji centrai – Vaivados globoje;

regioniniai žemės ūkio rūmai – nepriklausomos institucijos.

Finansavimas

Mokslo, mokslinių tyrimų ir žemės ūkio plėtros pagrindinės lėšos:

valstybės subsidija Mokslo ir aukštojo išsilavinimo ministerijai;

Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos biudžetas (įgyvendinamos užduotys pagal biologinės pa-

žangos ir aplinkos mokslinių tyrimų daugiametes programas);

Valstybinių įstaigų dalyvavimas ir tarptautinių dotacijų, techninio ir mokslinio bendradarbiavimo

programose;

Teikiant paslaugas ir vykdant mokslinius projektus ūkio subjektams;

Kiti šaltiniai pvz. konsultavimo paslaugos ir skelbiama informaciją, palūkanos už kapitalą, turto

nuoma ir t.t.

Mokslinių tyrimų ir plėtros darbų finansavimas naujoje Lenkijos mokslo sistemoje:

Mokslinių tyrimų ir plėtros darbų finansavimą, vietoje Nacionalinio mokslinių tyrimų ir

plėtros centro, skiria Nacionalinis mokslų centras;

Šios politikos dėka minėti subjektai gali sutelkti dėmesį į veiksmingą naujų mechanizmų ir

procedūrų įgyvendinimą;

Šis sprendimas atitinka Europos Sąjungos tendencija apriboti valstybės institucijų kompe-

tenciją padidinant nepriklausomų institucijų pranašumą pavedant finansuoti Mokslinių tyri-

mų ir plėtros (R&D) darbus.

16

3 pav. Mokslinių tyrimų, sklaidos ir žinių perdavimo finansavimas[3]

Sklaida

Iniciatyvos, skirtos Mokslinių tyrimų ir plėtros darbų naujovėms – pavyzdžiai:

Inovacijų paketas (pvz. pokyčiai viešųjų pirkimų įstatyme kad būtų lengviau atlikti mokslinius tyri-

mus, galimybė dovanoti 1 proc. geriausiems moksliniams tyrimams);

Tilto VC programa;

Top 500 novatorių programa;

Naujovių brokeriai;

Kuriant novatoriškas universitetų finansavimo programas pasinaudojant pažangaus augimo progra-

mas naujose ES finansinėse perspektyvose.

Mokslinių tyrimų ir plėtros institucijų praktinė mokslinių rezultatų sklaida:

Koordinuojama

inovacijų ir technologijų perdavimo centras;

bendradarbiavimo ir praktikos biuras;

kompetencijos centras.

Nekoordinuojama

individuali mokslininkų veikla (bendradarbiavimas su žiniasklaida, informavimo paslaugos,

ir t.t.);

Kitos suinteresuotosios šalys dalyvaujančios Lenkijos žemės ūkio Mokslinių tyrimų ir plėt-

ros darbų informacijos sklaidoje:

žemės ūkio rūmai;

45 žemės ūkio mokyklos, kuriose studijuoja 12 tūkstančių studentų, dirba 1430 mokytojai;

žemės ūkio maisto produktų pramonės sektorius (aukštas naujų technologijų sklaidos rezul-

tatas);

vandens agentūros (kartais dalyvavimas);

nevyriausybinės organizacijos (daugiausia dėmesio skiriant tam tikromis temomis);

politikos formuotojai.

Informacijos sklaida įgyvendinant tyrimų rezultatus

profesionalių konferencijų skirtų vaisių ir daržovių gamintojams organizavimas

Programos aktyvumas 2000 dalyvių kasmet;

Tai svarbi interaktyvaus bendravimo su galutiniams vartotojams priemonė;

Tokių konferencijų dalyviai tikisi gauti informacijos apie naujausius pokyčius kenkėjų ir ligų kontro-

lės, agronomijos, vaisių ir daržovių laikymo ir rinkos analizės srityse, kuri gali būti naudinga prii-

mant operatyvinius sprendimus savo ūkiuose, bet mažiau domisi informatikos naujoviškų technolo-

gijų ir potencialūs technologijų perdavimo ir įgyvendinimo srityse;

Konferencijos taip pat yra veiksmingos skatinant naujų veislių populiarinimą.

17

"Atvirų durų dienų" institute organizavimas:

Programos aktyvumas 2000 dalyvių kasmet;

Visa Instituto mokslinių tyrimų infrastruktūra yra atvira visuomenei;

Demonstruojam pasirinkti eksperimentai ir mokslininkai būna pasiruošę atsakyti į klausimus ir pa-

teikti išsamią informaciją apie naujų technologijų, priemonių privalumus, papasakoti apie įgyvendi-

nimą, licencijas ir t.t.;

Atvirų durų dienos yra labai veiksmingos žinių sklaidoje apie instituto išvestas naujoviškas techno-

logijas ir naujas vaisių ir daržovių veisles.

Knygų, brošiūrų ir instrukcijų apie vaisių, daržovių ir dekoratyvinių augalų inovacines technologijas lei-

dyba.

Sodininkystės technologijų ir žinių perdavimo internetinė portalas.

Internetines sprendimų paramos sistemos [3].

1.3. Olandijos eksperimentinių ūkių veiklos ypatumai

Istorija

Sistemingi žemės ūkio moksliniai tyrimai Olandijoje buvo pradėti vykdyti jau nuo 19-ojo

amžiaus pabaigos, įkūrus pirmąjį tyrimų institutą (plg. Harmsen, 1990), tačiau didesnio mąsto

mokslinių tyrimų programos pradėtos vystyti tik po II pasaulinio karo. Ilgai tyrimai buvo organi-

zuojami vadovaujantis vadinamuoju OVO-modeliu, kai naujos įžvalgos atėjusios iš fundamentinių

tyrimų buvo integruotos į taikomuosius mokslinius tyrimus (pvz., žr LNV, 1991).[6]

Apie 1960 metus buvo pristatytas sisteminis požiūris į olandų žemės ūkio mokslinių tyrimus

(de Wit, 1968.; Schiere et al, 2004). Pirmasis į sistemą orientuotas žemės ūkio mokslinis tyrimas

pavadintas Ūkininkavimo plėtros sistemos, pradėtas 1979 metais, kuriame taikomas dinamiško

ūkio mokslinio tyrimo metodas. Šiame tyrime atrandami panašumai su klasikiniais sisteminiais

Ūkininkavimo moksliniai tyrimais ir vystymu ( Vereijken (1997 ) ir Shaner ir kt. (1982), Norman

(1982) Norman ir kt. (1995). Abiejuose, Ūkininkavimo moksliniai tyrimai ir vystymas ir Ūkininka-

vimo plėtros sistemos, tyrimuose sutelkiamas dėmesys į ūkį, įtraukiant tarpdisciplininių mokslinių

tyrimų komandas, papildant disciplinoms bendrus mokslinius tyrimus ir pasikartojančiai dirbant su

dinamiškomis mokslinių tyrimų programomis.[6]

Palyginus su Europos Sąjungos vidurkiu Olandijoje dirbamų plotų, kuriuose būtų vykdomas

tausojantis ūkininkavimas, yra palygintinai mažas ir užima apie 2 proc. Tausojantis ūkininkavimas

šioje šalyje yra pakankamai jauna sritis. Reguliavimo struktūra sukurta 1992 m.( ES direkty-

va/taisyklė 2092/91). Ji buvo išplėsta 2000 m. įtraukiant gyvulių sektorių (ES direktyva/taisyklė

1804/1999). Su šiais teisiniais statusais ir harmonizuotais apibrėžimais tausojantis ūkininkavimas

18

yra geresnėje pozicijoje įsiliejant į egzistuojančią nacionalinę žinių infrastruktūrą. Nuo devintojo

dešimtmečio Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerija finansavo mokslinius tyrimus tauso-

jančioje žemdirbystėje, daugiausia dėmesio skiriant augalininkystei. Tik 2002 metais buvo pradėti

tyrimai dėl kiaulienos ir paukštienos auginimo.[1]

2004 m. buvo įvertinta darni žemės ūkio politika. Naujosios politinės ambicijos buvo šios:

iki 2010 m. iki 10 proc. padidinti tausojančiu ūkininkavimu apdirbamus žemės plotus;

iki 2007 m. iki 5 proc. padidinti tausojančių sveikatą produktų rinkos dalį lyginant su viso-

mis vartojimo išlaidomis;

iki 2007 m. praplėsti naujoviškų technologijų potencialą subalansuotos gamybos srityje.

Siekiant šių politinių tikslų žinios (kūrimas, vystymas, platinimas, plėtra, demonstravimas ir

įgyvendinimas) buvo viena iš svarbiausių priemonių. Tausojantis ūkininkavimas gali pasitarnauti

kaip novatoriška galia pagerinanti tvarumą ir galinti įkvėpti tradiciškai ūkininkaujančius ūkius pri-

sidėti prie įgyvendinimo. Užtikrinant sisteminį ir holistinį požiūrį tyrimo grupes sudaro mokslinin-

kai iš įvairių mokslinių tyrimų institutų ir universitetų.[6]

Valdymas

Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerija teikia finansavimą būtiną tausojančio

ūkininkavimo moksliniams tyrimams atlikti. Nuo 2005 metų Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės

ministerijai inicijuojant buvo įsteigtos kelių sektorių klasterio tarybos. Šios klasterių tarybos atsa-

kingos už visus klausimus susijusius su moksliniais tyrimais. Turint politini tikslą padidinti tauso-

jančio ūkininkavimo ir gamybos apimtis labai svarbu suderinti finansinius išteklius. Galutinius

sprendimus priima Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerija kartu su klasterių tarybomis

atsižvelgdamos į politinius tikslus. Tokiu būdu Olandijoje moksliniai tyrimai darnaus žemės ūkio

srityje vystosi pakankamai intensyviai.[1]

19

4 pav. Viešai finansuojamų mokslinių tyrimų paklausos sąlygojimo Olandijoje schema [1]

Žinių tinklas tausojančios žemdirbystės sektoriuje, kuris pavadintas Bioconnect, apjungia

visas suinteresuotąsias šalis. Jo dėka Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerija, per Ekolo-

ginės žemdirbystės klasterio tarybą, kasmet gauna rekomendacijas apie prioritetus kurie turi būti

nustatomi moksliniams tyrimams tausojančios žemdirbystės srityje atlikti. Klasterių taryba turi ga-

lutinę lemiamą galią nuspręsti priimti rekomendacijas ir nukreipti jas Ekologinio žemės ūkio moks-

linių tyrimų klasterio vadovui. Žinių tinklas tausojančios žemdirbystės sektoriuje didžiąja dalimi fi-

nansuojamas Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerijos.

Žinių tinklo tausojančios žemdirbystės sektoriuje rekomendacijos sudaromos remiantis vyk-

domais moksliniais tyrimais. Sprendimai dėl mokslinių tyrimų temų ir prioritetų nustatymo vyksta

dviem lygmenimis: detaliuoju ir valdybos lygiu. Netwerkloketten surinkęs informaciją iš suintere-

suotų šalių su atstovais iš mokslinių tyrimų institutų aptaria žinių, projektinių paraiškų, projektų,

mokslinių tyrimų rezultatų ir žinių duomenų sklaidos poreikį. Tada kiekvienas Netwerkloketten

(skaičiuotojas) pateikia iškeltas problemas ir pateikia rekomendacijas Adviescommissie Kennis ( Pa-

tariamasis žinių komitetas ), kurias iš jų galima išspręsti pasitelkus mokslinius tyrimus. Patariama-

sis žinių komitetas nustato prioritetus ir pateikia rekomendacijas Ekologinės žemdirbystės klasterio

tarybai. Didžiąją dalį Olandijoje vykdomų mokslinių tyrimų tausojančio žemės ūkio srityje glau-

džiai bendradarbiaudami atlieka Wageningen universitetas, Tyrimų centras ir Louis Bolk institutas.

Visi moksliniai tyrimai yra grupuojami į mokslinių tyrimų grupes tam, kad būtų lengviau juos val-

dyti ir koordinuoti. Tokią funkciją vykdo klasterio vadybininkas, veikiantis kaip mokslinių tyrimų

20

atstovas tiek iš Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerijos tiek iš Žinių tinklo tausojančios

žemdirbystės sektoriuje pusės. Tyrimų klasteris apima pagrindines mokslinių tyrimų programas.[1]

Tyrimų sritys

Olandijos žemdirbystės mokslinių tyrimų programos gali būti suskirstyti į dvi kategorijas:

1. Politika ir teisės aktai, susiję projektai, kuriuose galutinis mokslinių tyrimų rezultatas nau-

dojimas kaip indėlis į Nyderlandų politikos kūrimą ir į Olandijos padėties ES teisėkūros

kontekstą.

2. Prekės ir žemės ūkio susiję projektai, kuriais toliau siekiama plėtoti tausojančio žemės ūkio

sektorių, skirtą visiems gamybos ir tiekimo grandinės komponentams.

Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerijos bendroji politika dėl tausojančio žemės

ūkio perspektyvų, leidžia sutelkti didesnį dėmesį į šias mokslinių tyrimų sritis, kad per artimiausius

metus būtų padidintas bendradarbiavimo potencialas Europos lygiu[1]:

1. Maisto ir pašarų kokybė bei sauga (toksinų, sunkiųjų metalų, likučiai);

2. Pageidaujamos maisto charakteristikos, atsižvelgiant į sveikatą;

3. Teisės aktų supaprastinimas;

4. Nuoseklumas ir sertifikavimo teisės;

5. Tausojančio ūkininkavimo poveikio aspektai kaimo aplinkoje, regione;

6. Tausojančios žemdirbystės funkcija miestų konglomeratų periferijoje.

Finansavimas

Nyderlanduose daugiausia mokslinių tyrimų programų finansuoja Žemės ūkio, gamtos ir

maisto kokybės ministerija.

2000 – 2004 metų laikotarpis

Daugelis mokslinių tyrimų programų sutelkia dėmesį į besivystančias ir optimizuotas ūki-

ninkavimo sistemas gyvulininkystės ir grūdinių kultūrų auginimo srityse. Per šias programas taip

pat skiriamas dėmesys dirvožemio ir aplinkos gerinimui. Dėl praktinių priežasčių biudžetas šių sis-

temų inovacijų programoms padalintas į tris pagrindines temas. Tai paaiškina santykinai nedidelį

biudžetą skirtą dirvožemio ir aplinkos apsaugos aspektams.

2005 – 2007 metų laikotarpis

Metinis nacionalinis biudžetas skirtas konkrečiai moksliniams tyrimams nuo 2005 m iki

2008 m apytiksliai yra 7,5 milijono eurų. Tačiau kai kurie aspektai būna aptarti kitose mokslinių ty-

rimų programose. Tai taikoma moksliniams tyrimams tokiems kaip pvz. mažinti mineralinius nuo-

stolius, piktžolių kontrolę, augalų apsauga, skatinti verslumą ir rinką. Metinis biudžetas tokio tipo

moksliniuose tyrimų programose yra maždaug. 1,5 milijono eurų. Mokslinių tyrimų infrastruktūra

nėra tiesiogiai skirta gauti viešąsias lėšas. Infrastruktūra finansuojama per mokslinių tyrimų veiklas.

[1]

21

Sklaida

Eksperimentiniai ir bandomieji ūkiai pasitarnavo sukuriant komunikacijos tinklus su stip-

riais ryšiais tarp ūkininkų ir mokslininkų, leidžiančiais mokslininkams atlikti eksperimentus realio-

mis sąlygomis, o ūkininkams įgyti žinių ir novatoriškumo.

5 pav. Ryšiai tarp eksperimentinių, bandomųjų ūkių, pirminių pritaikytojų bei visų kitų likusių da-

lyvių.[6]

Sistema įgyvendinta ir pritaikyta eksperimentiniam ūkiui, vėliau pritaikoma ir koreguojama

atsižvelgiant į bandomuosius ūkius (pakeičiant standartines, kontroliuojant agroekologines ir socia-

lines-ekonomines sąlygas pritaikant prie realių situacijų). Paskutinis etapas apima platinimą kitiems

komerciniams ūkiams. Kai bandomieji ūkiai išbando sistemą realiomis sąlygomis, jų rezultatai aki-

vaizdžiai įtakoja jų kolegas šioje srityje.

Dalyviai dalyvaujantys prototipo kūrime apima visų sričių specialistus nuo agronomų iki po-

litikų, pirmajame etape, iki išorinių konsultantų ir komunikacijos specialistų baigiamajame etape.

Vertę padidina atskirų ūkininkų ir žemės ūkio organizacijų dalyvavimas proceso metu. Metodai ap-

ima turimų šaltinių analizę, modeliavimą, sistemos parengimą, stebėseną ir plėtrą. Bėgant metams,

bandomųjų ūkių vaidmuo pasikeitė, todėl vienu metu pradėti vykdyti eksperimentiniai ir taikomieji

moksliniai tyrimai. Taikant šį metodą, sukurtas žinių perdavimo linijinis piramidės modelis, atvaiz-

duojantis žinių perdavimą nuo eksperimentinių ūkių bandomiesiems ūkiams ir pasiekiant pirminius

pritaikytojus, bei visus kitus likusius dalyvius.

Plėtra apima keletą dalykų, supažindina su sisteminiais moksliniais tyrimais ir prisideda prie

informacijos sklaidos didinimo projektuojant, diegiant ir įgyvendinant procesus bandomuosiuose

ūkiuose atsispindint du mokslinius tyrimus Nyderlandų programose: vieną pienininkystėje ir kitą

žemdirbystėje.

Pienininkystės ūkio atvejo analizė

Pienininkystė yra viena iš pagrindinių sričių Olandijos žemės ūkyje, naudojanti 64 proc. dir-

bamo ploto ir tarnauja kaip pagrindinis pajamų šaltinis maždaug 35 proc. ūkininkų (CBS, 1998).

Nuo 1980-ųjų vidurio, pienininkystės ūkiai buvo vis stipriau apribojami Europos Sąjungos įveda-

momis gamybos kvotomis ir griežtėjančiais Nyderlandų vyriausybės aplinkosaugos teisės aktais.

Eksperimentiniai ūkiai

Bandomieji ūkiai

Pirminiai pritaikytojai

Likusieji dalyviai

22

Tai suvokdami, eksperimentiniai ir bandomieji ūkiai, kurie siekia ekonominės naudos, įstei-

gia mokslininkų grupę, kurią sudaro nariai iš ( fundamentinių ir taikomųjų) mokslinių tyrimų ir

NVO (Aarts et al, 1988;. Aarts, 2000).

Vėliau įsteigiamas projektas _De Marke. Nors projektas buvo sėkmingas techniniu ir eko-

nominiu požiūriu, tačiau sukauptų žinių perdavimas buvo ribotas. Todėl buvo nuspręsta suformuoti

komercinę bandomųjų ūkių grupę, kurie gautų intensyvias konsultacijas orientuotas į sukurtų žinių

ir technologijų pritaikymą.

Kiek kitaip buvo organizuojama informacijos sklaida projekto ,,Cows ir Opportunities“ at-

rinktiems dalyviams, jie buvo konsultuojami kas mėnesį, konsultacijos galėjo trukti iki savaitės. At-

ranka bandomiesiems ūkiams buvo grindžiama atstovavimu visoms ūkininkavimo sąlygoms bei re-

zultatų sklaidos galimybe kitiems ūkiams. Ūkių atranka atlikta keliais etapais: (1) buvo išanalizuoti

visi pieno ūkiai Nyderlanduose pagal agronomines charakteristikas (dydis, pašarai, pieno gamyba,

maistinių medžiagų perteklius, ir t.t.) ir aplinkos sąlygas (dirvos, regionas, ir t.t.), apibūdinančias

pieno ūkių sistemų įvairovę (Reijneveld et al, 2000).; (2) ūkių atranka buvo atlikta atsižvelgiant į

tokius veiksnius kaip regionas, intensyvumas ir dirvožemio rūšis; (3) potencialiems dalyviams at-

rinkti buvo naudojama informacija paimta iš reklamų ir straipsnių žemės ūkio žurnaluose, kurie bu-

vo vertinami pagal gebėjimus valdymo, motyvacijos, komunikacijos ir specifinių žinių srityse; (4)

buvo atrinkta 17 ūkių, daugiausia dėmesio skiriant sausoms smėlingoms dirvoms, dėl specialių ap-

linkosaugos apribojimų.

Pirmasis pavyzdys, projektas _De Marke_. Po išsamių duomenų analizės, paimtų iš ūkių

prieš projektą, gauti rezultatai parodė, kad azoto kiekis susikaupęs pašaruose buvo per mažas ir kad

padidinus efektyvų azoto pasisavinimą galima būtų pasiekti geresnio suderinamumo racione tarp

gaunamų baltymų ir energijos. Projekto eigoje buvo sukurta ir panaudota modifikuota ganymo sis-

tema, apribotas ganymas, nuo šešių iki aštuonių valandų per dieną, pertraukiant laikotarpį patalpose

(popietes sistema). Ši sistema padidino energijos suvartojamą pertraukos metu (kukurūzų silosas su

aukštu C / N santykiu buvo papildytas šviežia žole su mažu C / N santykiu) ir padidino mėšlo ga-

mybą. Ši sistema buvo sukurta po išsamios mokslinės analizės (naudojant, be kita ko, kiekybinį

modeliavimą, derinant įžvalgas iš augalų ir gyvūnų fiziologijos ir augalų mitybos).

Bandymų naudos informacinė sklaida buvo atliekama bendradarbiaujant bandomiesiems

ūkiams ir žiniasklaidai. Popietės ganymo sistema (siesta grazing) dabar yra sėkmingai taikoma

Olandijos komercinės pienininkystės srityje.

Antrasis pavyzdys susijęs su atskiru, bet tuo pačiu metu pašaro derliaus nuėmimu ir Whole

Ear Silage (WES) kukurūzų silosu (Westhoek, 2001). Pašaro paruošimo sistemoje projekte _de

Marke_ buvo savo krašte puoselėtas koncentrato pakaitalas, pavyzdžiui, kukurūzų burbuolės. Tra-

diciškai, kukurūzų burbuolių derlius buvo nuimamas atskirai nuo kotų, kurie paliekami laukuose,

taip buvo švaistoma vertinga pašaro sausoji medžiaga ir didinama nitratų išplovimo rizika. Jų surin-

23

kimas pasirodė per brangus, vienintelė galimybė bendram surinkimui buvo kombainas. Deja tuo

metu tokių mašinų nebuvo. Tyrėjai ieškojo ir surado bendradarbiavimo galimybes su įmonėmis, ku-

rios norėjo pradėti veiklos plėtrą mašinų kūrimo srityje. Taip buvo sukurtas prototipas, kuris pa-

lengvino: (1) šėrimą labiau subalansuotu racionu nemelžiamoms karvėms (didesnis C / N santykis);

(2) kukurūzų liekanų pašalinimą iš laukų sumažinant dirvožemio išplovimo riziką ir (3) gauto siloso

panaudojimą kaip koncentratų pakaitalą. Sukurta technika ir dabar sėkmingai naudojama komerci-

niuose pieno ūkiuose. Ta sėkmė ir plėtra nebūtų įvykusi, jei nebūtų inicijuotas šios technikos išban-

dymas bandomuosiuose ūkiuose, kur jos buvo puikiai panaudotos.

Trečiasis pavyzdys yra mažiau techninio pobūdžio. Reikalingos paprastos sąvokos ir susi-

kalbėjimas, kad būtų atlikta analizė eksperimentiniuose ir bandomuosiuose ūkiuose bei išsivystytų

diskusijos. Per tą laikotarpį kai vyko projektai išsivystė intensyvus bendradarbiavimas tarp įvairių

mokslo sričių mokslininkų, o ypač tarp mokslininkų ir bandomųjų ūkininkų, ko pasėkoje buvo ga-

lima lengviau sudaryti bendrą pagrindinių sąvokų rinkinį. Ši plėtra buvo būdinga atliekant tyrimus

projektuose tiek _de Marke_ ir _Cows ir Opportunities. Laikui bėgant politikai, kurdami teisės ak-

tus, pradėjo naudoti naująsias sąvokas.( Westhoek, 2001)[6]

Žemdirbystės ūkio atvejo analizė

Žemdirbystės ūkiai - pagal ūkių skaičių ir kultivuojamą plotą - užima apie pusę pieno ūkių

sektoriaus dydį. Dauguma olandų žemdirbystės ūkiuose auginamos bulvių, cukrinių runkelių ir javų

kultūros kartu su mažiau svarbiais pasėliais.

Sekant pienininkystės ūkių pavyzdžiu, 1998 metais buvo inicijuotas nacionalinis žemdirbys-

tės projektas siekiantis aplinkosauginių tikslų. Projektas prasidėjo 2000 metais ir buvo pavadintas

„Žemės ūkis su ateitimi“. Buvo sudaryta sistema iš keturių eksperimentinių ir 33 bandomųjų ūkių.

Pagrindinės mokslinių tyrimų temos buvo šios:

(1) sumažinti maistinių medžiagų emisiją;

(2) sumažinti chemikalų naudojimą žemės ūkyje;

(3) skatinti ekologijos vystymąsi;

(4) palaikyti dirvožemio derlingumą;

(5) realizuoti kiekybinius ir kokybinius gamybos standartus.

Tyrimai, atliekami eksperimentiniuose ūkiuose, turi integruotą pobūdį, jie yra atliekami de-

rinant sisteminius mokslinius tyrimus su tos srities susijusiais tyrimais (pvz., dėl mineralizacijos ir

denitrifikacijos). Kaip ir pateiktoje pieno ūkių atvejo analizėje, eksperimentinių ūkių tikslai yra

griežtesni nei bandomųjų ūkių, taip bandoma užtikrinti nuolatinę naujų sistemų paiešką, kurios ga-

lėtų patenkinti ateities poreikius.

Prasidėjus projektui padidėjo ne tik ūkininkų norinčių padidinti bulvių derlių, bet ir susido-

mėjusių kitas kultūras auginančių bandomųjų ūkių skaičius. Tai nebūtų įvykę, jeigu nebūtų atliktų

24

sėkmingų bandymų eksperimentiniuose ūkiuose ir ta patirtis mokslininkų ir konsultantų pagalba

perduota bandomiesiems ūkiams.

Antroji plėtra parodo kaip sąsaja tarp eksperimentinių mokslinių tyrimų ir bandomųjų ūkių

išsivystė į projektą. Ūkininkai parodė, kad aktyviai domisi eksperimentiniais darbais. Kai buvo su-

teikta galimybė sudalyvauti bandomųjų ūkių alternatyvų tyrimuose daugiau nei pusė dalyvių buvo

savanoriai. Tokiu būdu Žemės ūkis su ateitimi“ suteikė daug stipresnį ryšį tarp bandomųjų ūkių ir

nacionalinės maisto medžiagų mokslinių tyrimų programos (teikiant finansavimą tiek, tyrimams ir

analizėms), nei būtų buvę kitu atveju. Bandomųjų ūkių ūkininkai taip pat ne kartą pareiškė, kad jie

turėjo savo vaidmenį mokslinių tyrimų priešakyje.

Moksliniai tyrimai atlikti pienininkystės ūkiuose buvo pagrįsti novatorišku darbu (Vereij-

ken, 1999). Sukurtas naujasis metodas pavadintas NUPFRA apjungiantis keletą pagrindinių požy-

mių:

(1) mokslinių sisteminių tyrimų taikymą eksperimentiniuose ūkiuose;

(2) kruopščią bandomųjų ūkių atranką, gebančių realizuoti griežtus aplinkosauginius reika-

lavimus, bei prisidedančių prie gautų rezultatų sklaidos;

(3) intensyvią duomenų rinkimo ir stebėsenos sistemą apjungiančią eksperimentinius ir ban-

domuosius ūkius;

(4) intensyvų bendradarbiavimą tarp skirtingų disciplinų mokslininkų, konsultantų ir ūki-

ninkų, kuriant pagrindines bendras sąvokas.

Sisteminis požiūris buvo tinkamas dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, didelis atotrūkis tarp

dabartinės praktikos ir sistemos buvo toks didelis, kad egzistuojančios žinios nebuvo pakankamos,

kad galėtų duoti tvirtą pagrindą, tam buvo būtina sukurti naują sistemą. Antra, aplinkosauginiai tiks-

lai buvo tokie sudėtingi, kad nenaudojant sisteminio požiūrio, būtų buvę sunku juo pasiekti dėl dau-

gybės skirtingų tikslų (dėl lakumo, nuotėkio, išplovimas ir denitrifikacijos, bet ir ilgalaikio tvarumo

ir ekonominis gyvybingumas). Ir, pagaliau, kaip Aarts (2000) aiškiai nurodė, ūkis yra toks sudėtin-

gas subjektas, su tiek daug sąveikos ir grįžtamojo ryšio, kad nuolatinis šalutinio poveikio patikrini-

mas yra privalomas.

Pagrindiniai bandomųjų ūkių mokslinių tyrimų metodai turi keletą privalumų. Pagrindinis

dėmesys yra skiriamas gamybos sistemoms ūkiuose, ten kur ir vyksta ta veikla. Atliekant išsamią

ūkio sistemos analizę galime nagrinėti rezultatus.

Žinių tinklai

Anksčiau buvo sukurti mokslinių tyrimų centrai, kuriuose ūkininkai galėjo gauti žinių ir te-

chninių sprendimų pasiūlymų. Konsultantai ir ūkininkai būdavo instruktuojami kaip techniškai pa-

gerinti metodikas ir savo ūkių sistemas. Vėliau paaiškėjo, kad tokia žinių sklaidos sistema buvo ne-

pakankamai adaptuota pritaikant informaciją atskirų ūkininkų poreikiams. Prieš keletą metų, dauge-

25

lio mokslinių tyrimų veikla buvo perkelta į privačius ūkius ir eksperimentai buvo pradėti vykdyti su

kuo daugiau dalyvių įtraukiant ir verslininkus. Ūkininkai ir mokslininkai buvo apjungti į socialinių

ir techninių žinių tinklą, kad būtų užtikrinta žinių sklaida ir savitarpio parama. Tokiu būdu buvo iš-

laikyti mokslinių tyrimų tikslai, parengti geriau priderintus prie individualių ūkininkų ir kolektyvi-

nių poreikių sprendimus, atsižvelgiant į vietos problemas. Šiuo atžvilgiu tai būtų galima vadinti į

problemą orientuotu žinių tinklu. Žinios bus perkeltos iš mokslo į ūkį ir atvirkščiai, todėl suintensy-

vėja žinių cirkuliacija. Taip atsiranda nauji moksliniai iššūkiai plėtotis naujiems bendriems spren-

dimams.

Žinia apie efektyvų dalyvavimą šiame žinių tinkle greitai pasklido tarp ūkininkų. Sėkmingo

tausojančio ūkininkavimo pavyzdžiai įkvėpė tradiciškai ūkininkaujančius ūkininkus. Tai yra puikus

pavyzdys, kaip yra pasiektas balansas tarp į ateitį orientuotų, novatoriškų pionierių ir atskirų grupių,

kurios daugiau užsiima tradiciniu ūkininkavimu bei kitų dalyvių, dalyvaujančių gamybos-vartojimo

grandinėje.

Šiuo metu šie žinių tinklai yra aktyvus:

Bioveem: pieno gyvulininkystė, 17 ūkių;

BIOM: 40 ūkių;

pasėlių ir lauko daržovių;

medelynų;

Ekopluim: paukštiena, 18 ūkių;

Biofruitteelt: obuolių ir kriaušių gamybos, 3 ūkių;

Biokas: augalininkystė, 6 ūkiai;

Privatūs ūkiai.

Be pirmiau minėtų ūkių, dalyvaujančių žinių tinkle, daug tyrimų atliekama privačiuose ko-

merciniuose ūkiuose. Tai ypač pasakytina apie mokslinius tyrimus, kuriuos atlieka Louis Bolk insti-

tutas, nes ji neturi savo mokslinių tyrimų infrastruktūros (pvz., eksperimentinių ūkių). Siekiant pa-

didinti rezultatų naudingumą visi moksliniai tyrimai turėtų būti atliekami ūkyje.

1.4. Vokietijos eksperimentinių ūkių veiklos ypatumai

Istorija

Vokietijoje moksliniai tyrimai tausojančios žemdirbystės srityje turi senas tradicijas. Praėju-

sio amžiaus pradžioje pirmieji - daugiausia biodinamikoje - pionieriai savo ūkiuose pradėjo vykdyti

mokslinius tyrimus. 1950 metais įkurtas Biodinaminių tyrimų institutas, kuris buvo vienas iš pirmų-

jų privačių mokslinių tyrimų įstaigų pasaulyje. Pirmasis subalansuotos žemdirbystės institutas

įsteigtas taip pat Vokietijoje, ir jame iki šiol egzistuoja daugiausiai specifinių žinių turinčių profeso-

rių nei bet kurioje kitoje šalyje. Nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios, tausojančio ūkininkavimo

26

konferencijos pagalba nuolat dokumentuojami ekologinės žemdirbystės moksliniai tyrimai, kuriuos

koordinuoja Žemės ūkio fondas. ES projektų kontekste dar labiau sustiprėjo kontaktai su kolegomis

už Vokietijos ribų atliekant mokslinius tyrimus. Keletas viešųjų įstaigų, mokslinių tyrimų padalinių

įsitraukė į tausojančią žemdirbystę. Didelį šuolį moksliniai tyrimai padarė nuo 2002 metų, juos fi-

nansavus pagal Federacinės tausojančio ūkininkavimo programą.

Vokietija suvaidino svarbų vaidmenį tarptautinės žemdirbystės mokslinių tyrimų plėtroje.

1984 metais 5-oji tarptautinė mokslinė konferencija Tarptautinis tausojančio žemės ūkio federacijos

judėjimas 5 įvyko Witzenhausen. 2003 metais Berlyne buvo įkurta Tarptautinė bendrija tausojan-

čios žemdirbystės moksliniams tyrimams. Ji skatina ir remia mokslinius tyrimus visose žemės ūkio

srityse, padeda įgyvendinti visuotinį keitimąsi žiniomis, metodikomis, plėtros ir švietimo priemo-

nėmis, remia atskirus mokslininkus per narystės paslaugas, leidinius ir renginius, taip pat integruoja

suinteresuotąsias šalis į mokslinių tyrimų procesą.

Valdymas

Vokietijoje, tausojančio ūkininkavimo tyrimai atliekami privačių įstaigų, universitetų, vals-

tybinių mokslinių tyrimų centrų ir agentūrų (žr. diagramą žemiau).

6 pav. Vokietijos mokslinių tyrimų valdymo struktūra. [1]

Apskritai, Vokietijoje Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija atlieka mokslinių tyrimų

planavimo funkciją. Koordinuojančios ministerijos tausojančio ūkininkavimo tyrimams yra: Maisto,

žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ir Federalinė aplinkos, gamtos apsaugos ir branduolinės saugos

ministerijos. Pagrindinės projektų vykdymo organizacijos pagal šių ministerijų kompetencijas yra

Federacinės tausojančio ūkininkavimo programų biuras, Vokietijos Federacinės gamtos apsaugos

agentūra ir Federalinė Aplinkos agentūra.[1]

Tyrimų sritys

Žemiau esantis sąrašas rodo pagrindines mokslinių tyrimų temas ir problemas, kurios šiuo

metu taikomos Federacinio tausojančio ūkininkavimo programoje:

27

Augalininkystė žemės ūkiui:

o Augalų apsauga ir auginimas;

o Augalus stiprinantys preparatai;

o Augalų maistingumas.

Gyvulininkystė:

o Gyvūnų sveikata ir gyvulių auginimas,

o Gyvulių šėrimas ir veisimas,

Maisto sistemos: kokybės ir perdirbimas.

Vertybės, standartai ir sertifikavimas.

Žinių valdymas: pratęsimas.

Rinkodara / Vartotojų elgsena.

Maisto paslaugų sektorius:

o Jaunimas ir tausojantys sveikatą produktai;

o Kita veikla tausojančių sveikatą maisto tvarkymo kontekste.

Informaciją apie kiekvieną mokslinių tyrimų projektą, galima rasti archyvuose kur pateiktos

atliekamų tyrimų galutinės ataskaitos (santraukos anglų kalba).[1]

Tyrimų infrastruktūra

Dėl didelio skaičiaus institucijų, dalyvaujančių tausojančio ūkininkavimo tyrimuose - uni-

versitetų, taikomųjų mokslų universitetų, mokslinių tyrimų centrų šalies ir apskrities lygiu, privačių

įstaigų - neįmanoma išvardinti visus turimus pajėgumus. Žemiau pateikiame pagrindinius infrast-

ruktūros objektus.[1]

Eksperimentiniai ūkiai

Daugumoje Vokietijos universitetų, dalyvaujančių žemdirbystės moksliniuose tyrimuose tu-

ri eksperimentines stotis arba ūkius, prijungtus prie atitinkamų institucijų. Taip pat yra eksperimen-

tinio pobūdžio ūkius turinčios federalinės institucijos tokios kaip FAL (Trenthorst) ar privačios aso-

ciacijos, pavyzdžiui, Demetra (Dottenfelder Hof).

Parodomieji ūkiai

Parodomųjų ūkių tinklas yra finansuojamas pagal Federalinę tausojančio ūkininkavimo sch-

emą. Northrhine-Vestfalijos regione bandomųjų ūkių tinklas daugiau nei dešimt metų veikia kartu

su Bonos tausojančio ūkininkavimo universitetu ir Žemės ūkio rūmų institutu šioje federacinėje vie-

tovėje.

Ilgalaikiai tyrimai

Darmstadt Biodinaminių tyrimų institutas ilgalaikius tręšimo bandymus atlieka jau nuo 1980

metų.

Finansavimas

28

Apskritai, yra trys pagrindiniai finansavimo šaltiniai su Maisto produktų, žemės ūkio ir var-

totojų apsaugos ministerija remti tausojančio ūkininkavimo mokslinių tyrimų projektus:

- Finansavimo šaltinis ("Mokslinių tyrimų ir plėtros projektai aplinkos apsaugai žemės ūky-

je") - tai nuolatinis finansavimo šaltinis. Ši grupė yra nuolatinis finansavimo šaltinis tiek tradici-

niams tiek ir ekologiniams ūkininkavimo projektams. Tikslas yra įgyvendinti naujus aplinkosaugai

palankius sprendimus (įskaitant gyvūnų gerovę) ir perkelti dabartinius mokslinių tyrimų rezultatus į

žemės ūkio praktiką. Šiuose projektuose dalyvauja praktikai ir mokslininkai.

- Finansavimo šaltinis ("Mokslinių tyrimų užduotys dėl konsultavimo ir sprendimų priėmi-

mo paramos priemonių " - taip pat nuolatinis finansavimo šaltinis. Ši grupė yra nuolatinis finansa-

vimo šaltinis tiek tradiciniams tiek ir ekologiniams ūkininkavimo projektams. Remiantis šiuo šalti-

niu, mokslinių tyrimų projektai yra realizuojami tik konkrečiomis temomis, kurios padeda patenkin-

ti specialius konsultacijų ir sprendimų priėmimo poreikius paramai prie Maisto, žemės ūkio ir varto-

tojų apsaugos ministerijos.

- Federalinė ekologinio ūkininkavimo programa – yra laikinas finansavimo šaltinis (2002 -

2007/2008), remiantis mokslinių tyrimų ir plėtros projektus. Tai priemonė skirta skatinti perduoti

technologijas ir know-how, ir užpildanti tausojančios žemdirbystės žinių ir patirties esamas spragas.

[1]

7 pav. Bendras finansavimo pasiskirstymas pagal tyrimų sritis [1]

Sklaida

Tinklai

Pagal Federalinio tausojančio ūkininkavimo programą buvo numatyta įsteigti kelis tinklus

Šie tinklai suvienija tyrėjus, mokslinių tyrimų vadovus, konsultantus ir specialistus esamų temų,

mokslinių tyrimų poreikių nustatymo ir įgyvendintų mokslinių tyrimų rezultatų aptarimui. Šiuo me-

tu finansuojami šie tinklai:

Augalų apsaugos tausojančioje žemdirbystėje forumas;

29

Gyvulių veislininkystės tausojančioje žemdirbystėje tinklas;

Vaistinių ir žolinių augalų auginimo tinklas;

Pažangios auginamos koncepcijos Tausojantis žemės ūkis tinklas;

Maisto produktų perdirbimo ir maisto kokybės tinklas;

Daržovių auginimo tinklas;

Žemės įdirbimo ir gyvūnų mitybos žemės ūkyje tinklas;

Tarptautinis tinklas gyvulininkystė – bendradarbiavimas tarp Vokietijos ir Lenkijos.

8 pav. Mokslinių tyrimų tinklo sistema ir panaudojimas [1]

Mokslinių tyrimų ir ekspertų bendruomenės komunikavimo rezultatai programoje

Tyrimo rezultatai perduodami per mokslinių tyrimų platformą centriniame interneto portale

"forschung.oekolandbau.de". Ši platforma, finansuojama pagal Federalinę tausojančio ūkininkavi-

mo programą. Joje trumpais tekstais informuojama apie naujus rezultatus ir suteikiama prieiga prie

pilnų ataskaitų. Jos yra archyvuojamos duomenų bazėje ir viešai prieinamos. Be to, ši svetainė in-

formuoja apie atitinkamus įvykius, turi duomenų bazių adresus ir nuorodas į interneto svetaines, ku-

rios yra svarbios projektams.

Per pirmąjį projekto etapą, buvo nuspręsta naudoti galutines Federacinės tausojančio ūki-

ninkavimo programos ataskaitas mokslinių tyrimų platformos projekto bazei sukurti (2002-2003).

Šis etapas buvo įgyvendintas vokiečių kalba.

Be to buvo įdarbintas specialus žurnalistas dirbantis federalinėje Maisto ir žemės ūkio agen-

tūroje (BLE), kuris atsakingas už ryšius, už mokslinių tyrimų rezultatų plačiajai visuomenei sklaidą

ir aktyviam bendradarbiavimui su žiniasklaida.

30

Federalinė ekologinio ūkininkavimo programos rezultatų pasiekiamumas pateikiant žemės ūkio

praktikams

Be aukščiau nurodytų tinklų, kurie atlieka svarbų vaidmenį Federalinės ekologinio ūkinin-

kavimo programos mokslinių tyrimų rezultatų sklaidai žemės ūkio praktikams yra numatytos papil-

domos veiklos:

Kaip keleto Federalinės ekologinio ūkininkavimo programos projektų dalis, buvo išleisti

patrauklūs informaciniai lankstinukai ūkininkams, kuriuose paskelbta atitinkamą žemės

ūkio praktikų informaciją.

Federacinės ministerijos centriniame interneto portale www.oekolandbau.de, skirtame

tausojančiai žemdirbystei, pateikiami rezultatai apie projektus, kurie yra susiję su žemės

ūkio praktika, kurie yra tvarkomi ir pritaikyti ūkininkų poreikiams.

Ateinantį laikotarpį pagal Federacinės tausojančio ūkininkavimo programą didesnis dėmesys

bus skiriamas žinių perdavimo srityje.

Mokslinių tyrimų konferencijos dėl ekologinio žemės ūkio vokiškai kalbančiuose regionuose

Nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios, Žemės ūkio fondas koordinavo mokslinių tyrimų kon-

ferencijų ciklą apie ekologinę žemdirbystę. Kiekviena konferencija organizuojama bendradarbiau-

jant su universitetais arba mokslinių tyrimų institutais, vykdančiais mokslinius tyrimus. Šios konfe-

rencijos suteikia mokslininkams galimybę iš Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos ir kitų Europos šalių

pristatyti savo veiklą ir rezultatus. Mokslininkai, studentai, ūkininkai, taip pat mokslo ir žemės ūkio

institucijų nariai kviečiami dalyvauti šiose konferencijose.

8-ta mokslinė konferencija vyko Kaselio universitete. Ją organizavo Žemės ūkio mokslų fa-

kultete kartu su Žemdirbystės institutu, Federalinis žemės ūkio tyrimų centru, universitetu ir Žemės

ūkio fondu.

Pirmą kartą buvo naudojamas konferencijos dokumentų bazės archyvas. Po konferencijos

šie dokumentai (daugiau kaip 200) buvo pateikti publikavimui. Kartu su Federacinės tausojančio

ūkininkavimo programos galutinėmis ataskaitomis. Archyvų bazė suteikia beveik visą apžvalgą da-

bartinės ekologinės žemdirbystės mokslinių tyrimų Vokietijoje srityse.

Praktinių tyrimų rezultatų įgyvendinimas žemesniu lygmeniu

Pagal Federalinės tausojančio ūkininkavimo programos finansavimą, daugelyje tyrimų sto-

čių federacinių žemių moksliniai tyrimai orientuoti į žemės ūkio praktikų poreikius. Daugeliu atve-

jų, yra glaudus ryšys su konsultavimo paslaugomis, kurios užtikrina, kad moksliniai tyrimai yra ori-

entuoti į praktikos poreikius ir kad rezultatai būtų perduoti ūkininkams. Šių tyrimų rezultatai taip

pat dokumentuojami archyvų bazėse.[1]

Išvados

31

Atlikus Danijos, Olandijos, Vokietijos ir Lenkijos eksperimentinių ūkių veiklos apžvalgą,

išanalizavus jų žemės ūkio mokslinių tyrimų istoriją, valdymo specifiką, mokslinių tyrimų kryptis ir

finansavimo šaltinius bei rezultatų sklaidą, galime drąsiai teigti, kad tose šalyse susiformavusios

sistemos turėjo tvirtus istorinius, tradicinius su aplinka susijusius pamatus. Veiksniai, įtakoję vieno-

kios ar kitokios sistemos formavimąsi, buvo bent iš dalies suvienodinti šalims įstojus į Europos Są-

jungą. Tačiau, atlikta Lenkijos pavyzdžio analizė rodo, kad padaryti kardinalius pokyčius bendroje

šalies sistemoje per pastaruosius dešimt metų po įstojimo į ES, kur sistemą sudaro daug smulkių

ūkių, nėra taip paprasta. Atsižvelgiant į pateiktus atvejus akivaizdu, kad tiesiogiai pritaikyti vienos

užsienio šalies modelį nėra įmanoma, nes pradiniai duomenys iš esmės yra skirtingi. Tačiau atskirų

veiksnių ar sistemos dalių pritaikymas prie dabar Lietuvoje egzistuojančio modelio tikėtina būtų

efektyvus.

Svarbu yra kurti ne tik naujovišką sistemą, apjungiant esamus ir sėkmingus kitose šalyse

modelius, bet ir vykdyti vieningą informacijos sklaidą. Tik tuomet, kai akivaizdžią inovacijų naudą

pamatys eksperimentiniuose ūkiuose, su jomis susipažins ir galės išsiaiškinti visus nerimą kelian-

čius klausimus bandomuosiuose ūkiuose, vystysis bendroji šalies ūkių pažanga. Svarbu apjungti po-

litikos formuotojus, mokslininkus, ūkininkus ir informacijos skleidėjus tikintis vieningos, pažangios

ir tvarios žemės ūkių plėtros.

32

2. LIETUVOJE VEIKIANČIŲ EKSPERIMENTINIŲ, MOKOMŲJŲ IR BANDYMŲ

ŪKIŲ VEIKLOS ANALIZĖ IR VERTINIMAS

Atliekant EMB ūkių plėtros galimybių studiją, buvo analizuoti LR ŽŪM Ministro 2013-06-

17 dienos įsakymu Nr. 3D-434 nurodyti EMB ūkiai. Šie EMB ūkiai pagal savo veiklos prioritetą,

specifiką, specializaciją, juridinę formą, valdymą, finansavimą, materialinę bazę, darbuotojų skaičių

labai skiriasi. Duomenys apie EMB ūkių veiklos specializaciją, tyrimų kryptis, pagrindines atlieka-

mas funkcijas pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. EMB ūkių specializacija, tyrimų kryptys ir pagrindinės veiklos funkcijos

EMB ūkis Specializacija Pagrindinės tyri-

mų/eksperimentinės plėtros

kryptys

Pagrindinės funkcijos,

pagal svarbą

UAB ,,Dotnuvos eksperi-

mentinis ūkis“

Pieninė ir mėsinė gyvu-

lininkystė, javų, dau-

giamečių žolių ir kitų

augalų rūšių sėklinin-

kystė

Pašarų gamyba, galvijų veisli-

ninkystė, sėklininkystė

Inovatyvi veikla

UAB ,,Šeduvos avininkystė“ Avininkystė Avių genofondo saugojimas Ūkinė paskirtis,

mokslas

UAB „Šilutės veislininkys-

tė“

Mėsinė galvijininkystė Galvijų produktyvumo kontrolė Ūkinė paskirtis,

mokslas

UAB „Upytės eksperimenti-

nis ūkis“

Pieninė ir mėsinė gyvu-

lininkystė

Galvijų veislininkystė, augali-

ninkystė

Inovatyvi veikla

LAMMC Vokės filialas Augalininkystė nena-

šiose žemėse

Agrarinių mokslų tiriamieji ir

taikomieji darbai, Bulvių lubinų

ir grikių selekcija ir naujų veislių

dauginimas

Mokslas, ūkinė veikla

LAMMC Vėžaičių filialas Augalininkystė kalvoto-

se žemėse

Dirvožemio tyrimai, sėjomaini-

nių ir ilgalaikių žolynų sudary-

mo, atnaujinimo ir naudojimo bei

ekologiniai tyrimai.

Energinių augalų introdukcija ir

auginimo technologijos rūgš-

čiuose dirvožemiuose

Mokslas

LAMMC Joniškėlio bandy-

mų stotis

Augalininkystė karsti-

niame regione, ekologi-

nė augalininkystė

Žemdirbystės sistemų kūrimas

vasarinių miežių, žieminių ir va-

sarinių kviečių, avižų, žirnių ir

daugiamečių žolių auginimas,

ekologinė sėklininkystė

Mokslas, inovatyvi

veikla

LAMMC Rumokų bandymų

stotis

Augalininkystė, specia-

lizacija – cukrinių run-

kelių auginimas

Cukrinių runkelių ir javų agro-

technikos tobulinimas


LAMMC Upytės bandymų

stotis


lizacija – pluoštinių au-

galų auginimas

Pluoštinių augalų technologijos

tyrimai


LAMMC Elmininkų ban-

dymų stotis


lizacija – bulvių sėkli-

ninkystė

Bulvių ir kitų augalų agrobiolo-

giniai ir agrotechnologiniai tyri-

mai


LAMMC Perlojos bandymų

stotis

Augalininkystė nena-

šiose žemėse

Fundamentiniai žemdirbystės

sistemų tyrimai. Smėlžemiai ir jų

agroekologiniai tyrimai


LAMMC SDI eksperimenti- Augalininkystė, sodi- Augalų biologijos ir biotechno- Mokslas, inovatyvi

33

nė bazė ninkystė, daržininkystė logijos tyrimai veikla

LAMMC ŽI Bandymų sky-

rius

Augalininkystė Dirvožemio tyrimai, augalų ge-

netika

Mokslas, inovatyvi

veikla

ASU bandymų stotis Augalininkystė Agroekosistemų tvarumo ir in-

tensyvinimo tyrimai

Mokslas, mokymas

ASU mokomasis ūkis Pieninė galvijininkystė,

sėklininkystė

Galvijų veislininkystė, sėklinin-

kystė

Inovatyvi veikla, mo-

kymas

LSMU praktinio mokymo ir

bandymų centras

Pieninė gyvulininkystė Galvijų veislininkystė Mokymas, inovatyvi

veikla

LSMU Gyvulininkystės ins-

tituto eksperimentinės plėt-

ros ir bandymų skyrius

Pieninė gyvulininkystė Galvijų veislininkystė Mokymas, ūkinė

veikla

Žemaitijos kolegijos moko-

masis ūkis

Augalininkystė Javų auginimo technologijos Mokymas, ūkinė

veikla

Pateikti duomenys rodo, kad EMB ūkius pagal specializacija galima būtų skirstyti į augali-

ninkystės, gyvulininkystės ir mišrios, o jų tyrimų kryptys pakankamai įvairios. Daugelis EMB ūkių

vystė tradiciniais pagal tyrimo objektą tapusius tyrimus, atsižvelgdami ir prisiderindami prie besi-

keičiančių aplinkos poreikių. EMB ūkių atliekamos funkcijos, skirstant jas į keturias pagrindines

grupes – mokslo, mokymo, inovatyvios gamybos ir kitos ūkinės paskirties, taip pat labai skyrėsi.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (toliau LAMMC) filialai ir bandymų stotys buvo orien-

tuotos į mokslo rezultatų kūrimą, tačiau dėl prastos techninės bazės, negalėdamos demonstruoti

inovatyvios gamybos, tiesiog vykdė papildomą ūkinę veiklą. Mokslo įstaigų struktūriniai padaliniai

buvo orientuoti į mokymo funkcijos užtikrinimą, kartu demonstruodami inovatyvios gamybos pa-

vyzdžius (tiesa ne visi). UAB įmonėms pagrindinė funkcija buvo tinkamai organizuoti inovatyvią

gamybą ar ūkinę veiklą, sudarant mokslininkams sąlygas atlikti mokslinio tyrimo darbus bei gamy-

binius bandymus. Tiesa ir čia UAB įmonėms galimybės skyrėsi, dėl vykdomos tyrimų krypties ypa-

tumų ir turimos materialinės-techninės bazės būklės.

Inovatyvios gamybos demonstravimas, pilnavertės mokslinės ir mokomosios veiklos vyk-

dymas yra neįmanomas, kai turima materialinės-techninės bazė yra nusidėvėjusi ir morališkai pase-

nusi. Duomenys apie EMB ūkių materialinės-techninės bazės būklę pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė. EMB ūkių materialinės-techninės bazės būklė

EMB ūkis Materialinės-techninės bazės būklė

34

Kita įranga Mašinos ir įrenginiai Pastatai ir statiniai

UAB ,,Dotnuvos eksperimentinis ūkis“ Gera 70 proc. gera,

30 proc. nudėvėta

Vidutinė

UAB ,,Šeduvos avininkystė“ Nudėvėta Nudėvėta Nudėvėta

UAB „Šilutės veislininkystė“ Vidutinė Nudėvėta Nudėvėta

UAB „Upytės eksperimentinis ūkis“ Vidutinė 70 proc. gera,

30 proc. nudėvėta

Vidutinė

LAMMC Vokės filialas Vidutinė 30 proc. gera,

70 proc. nudėvėta

20 proc. vidutinė,

80 proc. nudėvėta

LAMMC Vėžaičių filialas Nudėvėta Nudėvėta Vidutinė

LAMMC Joniškėlio bandymų stotis Vidutinė 80 proc. gera,

20 proc. nudėvėta

Vidutinė

LAMMC Rumokų bandymų stotis Vidutinė Nudėvėta Vidutinė

LAMMC Upytės bandymų stotis Nudėvėta Nudėvėta Nudėvėta

LAMMC Elmininkų bandymų stotis Nudėvėta Nudėvėta Vidutinė

LAMMC Perlojos bandymų stotis Nudėvėta Nudėvėta Nudėvėta

LAMMC SDI eksperimentinė bazė Nudėvėta Nudėvėta 50 proc. vidutinė,

50 proc. nudėvėta

LAMMC ŽI Bandymų skyrius

ASU bandymų stotis Vidutinė 50 proc. gera,

50 proc. nudėvėta

Vidutinė

ASU mokomasis ūkis Vidutinė 70 proc. gera,

30 proc. nudėvėta

80 proc. gera,

20 proc. nudėvėta

LSMU praktinio mokymo ir bandymų

centras

Gera 50 proc. gera,

50 proc. nudėvėta

70 proc. gera,

30 proc. nudėvėta

LSMU Gyvulininkystės instituto eksperi-

mentinės plėtros ir bandymų skyrius

Vidutinė Nudėvėta Nudėvėta

Žemaitijos kolegijos mokomasis ūkis Vidutinė 30 proc. gera,

70 proc. nudėvėta

Vidutinė

Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad ypač sudėtinga situacija dėl materialinės-techninės

bazės būklės yra susidariusi daugelyje LAMMC bandymo stočių ir filialų. Tam didelę įtaką turėjo

buvę apribojimai dalyvauti ES paramos, kompensuojant investicijas žemės ūkyje, įsisavinime. Kai

kuriems EMB ūkiams nustatyti veiklos prioritetai – vykdyti mokslinę ir mokomąją veiklą, finansuo-

jant ją iš gautų pajamų už ūkiuose pagamintą produkciją taip pat neleido sukaupti investicijoms rei-

kiamo piniginių lėšų kiekio.

Tie EMB ūkiai, kurie pasinaudojo ES parama investicijoms ir įsigijo naujausią techniką, taip

iš dalies atnaujindami savo materialinę-techninę bazę, dabar gali demonstruoti inovatyvias žemės

ūkio gamybos technologijas mokymo tikslais, taip pat vykdyti patikimesnius mokslinius tyrimus

(tikslesnis žemės dirbimas, sėja, tręšimas ir pan.), siekti aukštesnių gamybinių rezultatų. Tuo tarpu

dėl įvairių priežasčių neatnaujinę savo materialinės-techninės bazės EMB ūkiai priversti dirbti su fi-

ziškai ir morališkai pasenusia, dažnai gendančia technika. Dėl to mažėja darbo našumas, mokslo re-

zultatų patikimumas, prarandama dalis derliaus dėl laiku neatliekamų darbų sugedus technikai, di-

dėja remonto išlaidos, krenta prestižas ir mokslo įstaigos įvaizdis prieš verslo ir socialinius partne-

rius.

35

EMB ūkiai tarpusavyje smarkiai skiriasi ir dydžiu, darbuotojų skaičiumi bei kitais rodikliais.

Duomenys apie analizuotų EMB ūkių dydį, darbuotojų skaičių ir veiklos prioritetą pateikti 3 lente-

lėje.

3 lentelė. EMB ūkių dydis, darbuotojų skaičius ir pelno siekio prioritetas

EMB ūkis ŽŪN,

ha

Darbuo-

tojų skai-

čius

Mokslo

darb.+ dok-

torantų sk.

Pelno siekio prioritetas,

tikslas

Mokslo veik-

los valstybi-

nis finansa-

vimas, proc.

UAB ,,Dotnuvos eksperimen-

tinis ūkis“

1078 60 0+0 Svarbus, pagrindinis 0

UAB ,,Šeduvos avininkystė“ 375 15 0+0 Svarbus, pagrindinis 0

UAB „Šilutės veislininkystė“ 149,7 8 0+0 Svarbus, pagrindinis 0

UAB „Upytės eksperimentinis

ūkis“

1334 68 0+0 Svarbus, pagrindinis 0

LAMMC Vokės filialas 336 29 8+3 Nesvarbus, padengti išlaidas 30-35

LAMMC Vėžaičių filialas 183 37 9+3 Nesvarbus, padengti išlaidas 45-47

LAMMC Joniškėlio bandymų

stotis

360 35 6+1 Nesvarbus, padengti išlaidas 15-20


stotis


LAMMC Upytės bandymų sto-

tis


LAMMC Elmininkų bandymų

stotis



stotis


LAMMC SDI eksperimentinė

bazė

398 70 25+0 Svarbus, nepagrindinis 31-35

LAMMC ŽI Bandymų skyrius Nesvarbus, padengti išlaidas

ASU bandymų stotis 150 30 7+0 Nesvarbus, padengti išlaidas 65-70

ASU mokomasis ūkis 434 31 0+0 Svarbus, nepagrindinis 0


bandymų centras

767 48 1+0 Svarbus, nepagrindinis 0

LSMU Gyvulininkystės insti-

tuto eksperimentinės plėtros

ir bandymų skyrius

650 30 0+0 Nesvarbus, padengti išlaidas 0

Žemaitijos kolegijos mokoma-

sis ūkis

70 2 0+0 Nesvarbus, padengti išlaidas 0

Lentelės duomenys rodo, kad analizuojamų EMB ūkių naudojamas žemės plotas skyrėsi net

15 kartų. Visgi dauguma EMB ūkių buvo 150 – 400 ha dydžio, kas atitinka šios dienos prekinio

ūkio realijas Lietuvoje. Darbuotojų skaičius taip pat gana smarkiai skyrėsi, nuo 8 Elmininkų ban-

dymų stotyje ir UAB „Šilutės veislininkystė“ iki 68 UAB „Upytės eksperimentinis ūkis“.

Galima pastebėti, kad tie EMB ūkiai, kuriems pelno siekis buvo pagrindinis veiklos priorite-

tas, neturėjo mokslo darbuotojų. Mokslinius darbuotojus ir doktorantus turėjo tik tie EMB ūkiai, ku-

rie daliai mokslinės veiklos išlaidų padengti gavo valstybės finansavimą (mokslininkų atlyginimai),

o kitą dalį išlaidų dengė pajamomis, gautomis iš pagamintos produkcijos realizavimo. Taigi jų veik-

los pajamų gavimas buvo gamybos ir kitų išlaidų padengimo priemonė, o ne pelno siekis.

36

Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad gyvulininkystės ar mišrios specializacijos EMB

ūkiuose faktiškai nebuvo mokslo darbuotojų ar doktorantų. Šie ūkiai sudarė sąlygas vykdyti moks-

linius tyrimus, eksperimentus, mokomąsias praktikas, bet patys į mokslo darbuotojus neinvestavo.

Neturint mokslo darbuotojo neįmanoma vykdyti nuoseklią mokslinę-eksperimentinę, inovacinę

veiklą, žymiai sunkiau organizuoti ir vykdyti gautų rezultatų sklaidą, plėtoti inovacijas bei propa-

guoti savo naujausius mokslo pasiekimus gamyboje.

Remiantis 1 ir 3 lentelių duomenimis, galima išskirti 3 pagrindines EMB ūkių grupes: užda-

rosios akcinės bendrovės, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialai ir bandymų stotys bei

mokslo įstaigų struktūriniai padaliniai.

Pirmajai grupei būtų priskirtos šios uždarosios akcinės bendrovės, kurių kontrolinis akcinis

paketas priklauso valstybei ir valdomas LR ŽŪM:

UAB „Dotnuvos eksperimentinis ūkis“,

UAB „Upytės eksperimentinis ūkis“,

UAB „Šilutės veislininkystė“,

UAB „Šeduvos avininkystė“.

Antrajai grupei reiktų priskirti LAMMC filialus ir bandymų stotis:

LAMMC ŽI Bandymų skyrius;

LAMMC SDI eksperimentinė bazė;

LAMMC Joniškėlio bandymų stotis;

LAMMC Vokės filialas;

LAMMC Vėžaičių filialas;

LAMMC Rumokų bandymų stotis;

LAMMC Upytės bandymų stotis;

LAMMC Elmininkų bandymų stotis;

LAMMC Perlojos bandymų stotis;

Trečiajai grupei reiktų priskirti mokslo įstaigų struktūrinius padalinius:

Aleksandro Stulginskio universiteto bandymų stotis;

Aleksandro Stulginskio universiteto mokomasis ūkis;

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto Eksperimentinės

plėtros ir bandymų skyrius;

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praktinio mokymo ir bandymų centras;

Žemaitijos kolegijos mokomasis ūkis;

Toks EMB ūkių skirstymas į grupes leidžia pritaikyti skirtingus analizės ir vertinimo meto-

dus atskiroms ūkių grupėms pagal jiems keliamus tikslus, sudaro galimybę tinkamai palyginti gau-

tus rezultatus ir remiantis jais siūlyti sprendimo variantus.

37

Remiantis LR ŽŪM Ministro 2013-06-17 dienos įsakymu Nr. 3D-434, visų EMB ūkių pa-

grindinė paskirtis turėtų būti – „sudaryti sąlygas žemės ūkio mokslo ir mokymo įstaigoms vykdyti

tiksliuosius eksperimentus su augalais ir gyvūnais natūraliomis ir dirbtinėmis gamtos sąlygomis, su-

teikti bazę teoriniams ir taikomiesiems tyrimams atlikti, plėtoti inovacijas bei propaguoti naujausius

mokslo pasiekimus žemės ūkyje“.

Vertinant pirmajai grupei priskirtų EMB ūkių veiklą, svarbus aspektas yra ekonominės jų

būklės įvertinimas, kadangi jų veiklos prioritetas buvo kuo geresnių gamybos rezultatų siekimas.

Kadangi jie savo veiklą vykdė skirtingose verslo kryptyse ir turėjo ne vienodas veiklos sąlygas ir

galimybes, tai ir jų pasiekti veiklos rezultatai iš esmės skyrėsi (žr. 4 lentelę).

4 lentelė. Pagrindiniai pirmos grupės EMB ūkių rodikliai

Rodiklis Metai

Do

tnu

vo

s

eksp

erim

enti

nis

ūk

is

Up

ytė

s

eksp

erim

enti

nis

ūk

is

Šil

utė

s

vei

slin

inky

stė

Šed

uv

os

avin

ink

yst

ė

Grynasis

penas/nuostolis,

tūkst. Lt

2010 151 537 -99 6

2011 828 1363 -167 0,9

2012 1245 1415 10 -17

Pardavimo

pajamos, tūkst. Lt

2010 3906 5108 1500 89

2011 5428 5569 881 179

2012 6505 7028 1386 680

Turto vertė,

tūkst. Lt

2010 4088 6711 3292 1630

2011 5760 7446 2895 1677

2012 6720 8607 2826 1820

Dotacijos ir

subsidijos, tūkst.

Lt

2010 305 1024 549 206

2011 183 906 430 199

2012 499 1128 318 213

Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad pastarųjų 3 metų laikotarpį tik UAB „Dotnuvos eks-

perimentinis ūkis“ ir UAB „Upytės eksperimentinis ūkis“ dirbo pelningai, jų pardavimų pajamos ir

turto vertė kasmet didėjo. Iš to galima daryti išvadą, kad šios bendrovės, suradusios savo vietą rin-

koje, joje įsitvirtino ir pradėjo plėsti veiklų spektrą, po truputį didindamos darbuotojų skaičių. Jos

išlaikė ar net plėtė dirbamosios žemės plotus, auginamų galvijų skaičių.

Kitose analizuojamose bendrovėse situacija buvo gerokai sudėtingesnė. Beveik kasmet jos

patyrė nuostolių, turto vertė pastoviai mažėjo.

Atlikta ekonominės veiklos analizė parodė, kad nežiūrint to, jog visų šių EMB ūkių veiklos

pobūdis susijęs su žemės ūkio produkcijos gamyba ir/ar paslaugų teikimu, indėlis į mokslą, moky-

mą ar inovatyvią gamybą bei gautų rezultatų sklaidą yra nevienodas. Pirmiausia tai priklauso nuo

nustatytų veiklos prioritetų, finansavimo šaltinių, specializacijos.

38

Vertinant antrajai grupei priskirtų EMB ūkių veiklą, reiktų akcentuoti jos pagrindinius ypa-

tumus – tai augalininkystėje specializuoti ūkiai, kuriuose tyrimus atlieka mokslininkai. Analizuojant

šios grupės EMB ūkių veiklą išryškėja dvi tendencijos – tai fundamentinius ir taikomuosius tyrimus

atliekantys LAMMC filialai ir bandymo stotys – Joniškėlio, Vokės, Vėžaičių, Perlojos, ŽI Bandy-

mų skyrius bei specializavęsi tam tikrų kultūrų auginimo, nuėmimo ir/ar perdirbimo tyrimuose –

Elmininkai, Rumokai, Upytė, SDI eksperimentinė bazė. Fundamentalūs tyrimai yra mažiau įdomūs

plačiam ūkininkų ratui. Jie suinteresuoti asmeninių rezultatų siekimu, todėl linkę bendradarbiauti su

EMB ūkiais tiktai iškilus kokiai nors problemai. Specializavęsi tam tikrų kultūrų auginimo tyrimuo-

se EMB ūkiai sulaukia didesnio dėmesio iš toje srityje dirbančių ūkininkų, atsiranda bendradarbia-

vimas, o tuo pačiu ir grįžtamasis ryšys.

Be to, buvo pastebėta, kad šioje EMB ūkių grupėje smarkiai nusidėvėjusi materialinė-

gamybinė bazė. Tai daro dvejopą neigiamą įtaką jų veiklai: pirma, tai ūkininkams kelia abejonių šių

EMB ūkių mokslinės tiriamosios veiklos galimybės ir jų rezultatai, kai patys ūkininkai gamyboje

naudoja žymiai inovatyvesnes technologijas ir techniką. Tai daro neigiamą poveikį šių įmonių

įvaizdžiui ir reputacijai. Antra, neturėdamos geros naujos technikos, EMB ūkiai negali atlikti šiuo-

laikiškų tyrimų, išplečiant bandymų metu gautų rezultatų mastą. Taip pat dėl nusidėvėjusios techni-

kos gaunami prastesni gamybiniai rezultatai, o tai savo ruožtu neleidžia sukaupti lėšų ateities inves-

ticijoms.

Vertinant trečiajai grupei priskirtų EMB ūkių veiklą, reikia pastebėti, kad ji daugiausia ori-

entuota į mokymą, nes tai yra mokymo įstaigų padaliniai ir juose studijuojantys studentai šiuose

EMB ūkiuose turi praktines galimybes susipažinti su žemės ūkio gamybos ypatumais bei naujovė-

mis. Šie ūkiai pagal galimybes atsinaujinę materialinę-techninę bazę stengiasi demonstruoti inova-

tyvias technologijas ir gamybos būdus ne tik studentams, bet ir ūkininkams, organizuodami įvairius

renginius. Dauguma šių įmonių glaudžiai bendradarbiauja su technikos, chemijos ir įrangos tiekė-

jais, turi sudarę ilgalaikes tyrimų sutartis. Gauti tyrimų rezultatai pateikiami platesniam ūkininkų ra-

tui įvairiomis formomis.

EMB ūkių gautų tyrimų rezultatų ir inovatyvių technologijų bei sprendimų sklaida ir propa-

gavimas turi būti labai svarbi šių ūkių veiklos dalis. Tai gali būti įvairių renginių organizavimas,

bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, praktikų organizavimas. Deja, dėl įvairių priežasčių

sklaidos vykdymas įvairiuose EMB ūkiuose skiriasi. Šiuo metu EMB ūkiuose vykdomo tyrimų ir

inovacijos sklaidos būdai pateikti 5 lentelėje.

5 lentelė. EMB ūkiuose vykdomos rezultatų sklaidos ir propagavimo priemonės

EMB ūkis Sklaidos priemonės Bendradarbiavimas

UAB ,,Dotnuvos eksperi-

mentinis ūkis“

Lauko dienos, seminarai, demonstraciniai

bandymai LŽŪKT, LAMMC, ŽŪR

UAB ,,Šeduvos avininkystė“ Lauko dienos, seminarai LŽŪKT, ŽŪR

39

UAB „Šilutės veislininkys-

tė“

Lauko dienos, rekomendacijos Gyvulininkystės institutas,

LŽŪKT, ŽŪR

UAB „Upytės eksperimenti-

nis ūkis“

Lauko dienos, seminarai LŽŪKT, ŽŪR

LAMMC Vokės filialas Rekomendacijos, seminarai, lauko dienos,

demonstraciniai bandymai, straipsniai

LŽŪKT, ŽŪR, Slėnis „Nemu-

nas“

LAMMC Vėžaičių filialas Lauko dienos, seminarai, demonstraciniai

bandymai, straipsniai

Klaipėdos universitetas,


nas“

LAMMC Joniškėlio bandy-

mų stotis

Rekomendacijos, seminarai, lauko dienos,

demonstraciniai bandymai, straipsniai


nas“


stotis

Lauko dienos, seminarai, straipsniai KTU, LŽŪKT, ŽŪR, Slėnis

„Nemunas“

LAMMC Upytės bandymų

stotis

Lauko dienos, seminarai, konferencijos, pri-

statymai, straipsniai


nas“

LAMMC Elmininkų ban-

dymų stotis

Lauko dienos, seminarai, straipsniai LŽŪKT, ŽŪR, Slėnis „Nemu-

nas“


stotis

Lauko dienos, rekomendacijos, straipsniai LŽŪKT, ŽŪR, Slėnis „Nemu-

nas“

LAMMC SDI eksperimenti-

nė bazė

Lauko dienos, seminarai, konferencijos, vie-

šieji pristatymai, parodos, mokomosios

praktikos, parodomieji bandymai, rekomen-

dacijos

ASU, VDU, LŽŪKT, ŽŪR

LAMMC ŽI Bandymų sky-

rius

Lauko dienos, seminarai, parodomieji ban-

dymai, rekomendacijos, konferencijos,

straipsniai, parodos

ASU, LŽŪKT, ŽŪR

ASU bandymų stotis Lauko dienos, seminarai, konferencijos, pri-

statymai, parodos, mokomosios praktikos,

straipsniai

ASU, LŽŪKT, ŽŪR, Slėnis

„Nemunas“

ASU mokomasis ūkis Lauko dienos, seminarai, konferencijos, pri-

statymai, parodos, mokomosios praktikos

ASU, LŽŪKT, ŽŪR, Slėnis

„Nemunas“


bandymų centras

Mokomosios praktikos, seminarai, konfe-

rencijos, pristatymai

LSMU, LŽŪKT, ŽŪR

LSMU Gyvulininkystės ins-

tituto eksperimentinės plėt-

ros ir bandymų skyrius

Mokomosios praktikos, lauko dienos, semi-

narai, konferencijos, pristatymai, straipsniai

LŽŪKT, ŽŪR

Žemaitijos kolegijos moko-

masis ūkis

Mokomosios praktikos LAMMC Vėžaičių filialas

Visi EMB ūkiai teigia dalyvaujantys veiklos rezultatų ir inovacijų sklaidoje ir populiarini-

me, tačiau jų intensyvumas nevienodas. Daugiausia prie sklaidos prisideda antros ir trečios grupių

EMB ūkiai. Pagrindinė to priežastis – turimas mokslinis personalas, kurio vienas iš veiklos vertini-

mo kriterijų yra mokslinių rezultatų sklaida, kuri pasireiškia per mokslinių (čia kyla kita problema –

mokslininkų produkcija aukščiausiais balais vertinama už straipsnius tarptautiniuose ISI WOS lei-

diniuose, kurie yra sunkiai pasiekiami Lietuvos ūkininkams, be to anglų kalba) ir mokslo populiari-

nimo straipsnių rašymą, konferencijų bei lauko dienų organizavimą, seminarų pravedimą.

Pirmosios grupės EMB ūkiai labiausiai orientuoti į gamybos plėtrą ir ekonominių finansinių

rezultatų gerinimą. Vykdomi moksliniai-eksperimentiniai darbai fragmentiški (pagrinde aukščiausių

reprodukcijų augalų sėklų dauginimas, pieno ir mėsos krypties galvijų veislininkystė), daugiausia

panaudojami bendrovės gamybinių rezultatų gerinimui. Kadangi šios grupės EMB ūkiuose nėra

40

mokslininkų, veiklos rezultatų ir inovacijų sklaida daugiausiai užsiima ūkių direktoriai, pravesdami

lauko dienas, seminarus ar demonstracinius bandymus. Gautų mokslinių rezultatų sklaida fragmen-

tiška, dažniausiai pateikiama tik tam tikram specifiniam specializuotam kontingentui.

Apibendrinant Lietuvoje veikiančių EMB ūkių veiklos rezultatų analizę galima teigti, kad

ūkiai veikia labai skirtingomis sąlygomis, vykdo veiklą savo specifiniuose sektoriuose, iš esmės

skiriasi jų juridinis statusas ir su tuo susijęs sprendimų priėmimas. Jų veiklos tikslai iš esmės skiria-

si – vieni orientuoti į pelną, kiti į mokslo vystymą ir rezultatų sklaidą. EMB ūkiai tarpusavyje smar-

kiai skiriasi ir dydžiu, darbuotojų skaičiumi, turima materialine-technine baze bei kitais rodikliais.

Visi šie veiksniai įtakoja EMB ūkių veiklos pasiekimus bei jų vykdomą rezultatų ir inovacijų sklai-

dą ir jos intensyvumą.

41

3. EKSPERIMENTINIŲ ŪKIŲ IR JŲ TINKLO IŠDĖSTYMO REGIONINIU IR

SPECIALIZACIJOS LYGIU LIETUVOJE BEI INVESTICIJŲ, REIKALINGŲ ŠIŲ

ŪKIŲ VEIKLOS PLĖTRAI, POREIKIO PAGRINDIMAS

Atlikta tyrinėjamų EMB ūkių veiklos analizė atskleidė jų veiklos vykdymo ypatumus, ga-

mybinius rezultatus, darbuotojų išteklius. Šių ūkių veiklos rezultatai, kaip ir vykdomos veiklos bei

moksliniai-eksperimentiniai tyrimai, pakankamai skirtingi. Remiantis atlikta EMB ūkių veiklos ana-

lize, galima teigti, kad šie ūkiai jau turi užsiėmę tam tikrą specifinę veiklos sritį, jie specializavęsi

savo specifinės veiklos vystymo ir mokslinių-eksperimentinių tyrimų erdvėje, pagal istoriškai nusi-

stovėjusias tradicijas. Tam jie yra investavę lėšas į atitinkamą nekilnojamąjį ir ilgalaikį turtą, turi

sukaupę gamybinę ir mokslinę-praktinę patirtį, kuria dalinasi su tuo suinteresuotais ūkininkais, kon-

sultavimo įstaigomis, kitomis organizacijomis.

3.1. EMB ūkių išsidėstymo regioniniu ir specializacijos lygiu analizė

Siekiant parengti EMB ūkių ir jų tinklo veiklos modelio regioniniu ir specializacijos lygiu,

pirmiausia reiktų atskirti ūkius pagal specializaciją – augalininkyste ir gyvulininkyste. Augalinin-

kystės ūkių dislokacija pateikta 9 paveiksle.

Mažeikiai

Skuodas

N.Akmenė Joniškis Biržai

Kuršėnai Pasvalys

Telšiai Šiauliai Pakruojis LAMMC Joniškėlio BS Rokiškis

Palanga Kretinga 7

Girkaliai Plungė 2

0 Radviliškis Kupiškis Dusetos

0 Žemaitijos kolegijos MŪ Panevėžys Zarasai

Klaipėda Gargždai LAMMC Vėžaičių filialas Kelmė 2 2 Visaginas

10 Baisiogala 0 LAMMC Upytės BS 0 LAMMC Elmininkų BS4 Šilalė Ramygala

Kryžkalnis 11 Anykščiai Utena

3 LAMMC ŽI BS Ignalina

Nida Šilutė Raseiniai

Kėdainiai Ukmergė Molėtai

Tauragė

Pagėgiai 35 Švenčionys

Jurbarkas 12 Jonava Švenčionėliai

LAMMC SDI eksperimentinė bazėŠirvintos

Šakiai Pabradė

Kaunas

2 Garliava Kaišiadorys

1 ASU BS Elektrėnai Vilnius

LAMMC Rumokų BS7

Kybartai Vilkaviškis 0

Prienai Trakai LAMMC Vokės filialas 9

Marijampolė 4

Alytus

Kalvarija

Varėna Šalčininkai

Lazdijai 4 LAMMC Perlojos BS1

Druskininkai

Fundamentinius tyrimus atliekančių EMB ūkių dislokacijos vieta

Specializuotų EMB ūkių dislokacijos vieta;

3 Skaitiklyje – mokslo darbuotojų skaičius;

2 Vardiklyje – doktorantų skaičius.

9 pav. Augalininkystės specializacijos EMB ūkių išsidėstymas

42

Augalininkystės specializacijos EMB ūkiai Lietuvos teritorijoje išsidėstę pakankamai toly-

giai. Fundamentinius augalininkystės tyrimus atliekantys 5 ūkiai (LAMMC ŽI Bandymų skyrius,

Vokės filialas, Vėžaičių filialas, Perlojos bandymų stotis, Joniškėlio bandymų stotis) nėra susikon-

centravę vienoje vietovėje, o išsidėstę įvairiose Lietuvos dalyse. Jų rezultatai mokslo prasme yra

svarbūs, bet ūkininkams dažnai ne aktualūs, kol jie nesusiduria su šiomis problemomis. Šie EMB

ūkiai turėtų tęsti fundamentinius tyrimus, siekdami nustatyti įvairių veiksnių poveikį dirvodaros

raidai, prognozuoti gamtinių resursų panaudojimą, dirvožemio apsaugos priemonių taikymo gali-

mybes. Jie turėtų atlikti dirvožemio fizikinių, cheminių parametrų bei biogeninių elementų migraci-

jos, ekologinių trąšų įtakos dirvožemio agrocheminėms savybėms tyrimus, kad galėtų ūkininkams

atsakyti į ne kasdien iškylančius, o dažniausiai pradėjus prastėti gamybos rezultatams, klausimus.

Šie fundamentinius tyrimus atliekantys EMB ūkiai turėtų teikti savo tyrimų apie dirvožemio

agrocheminių, fizikinių savybių pokyčius ir cheminių elementų iš dirvožemių išplovimo dinamikos

rezultatus LAMMC ŽI, LŽŪKT specialistams, taip pat savo kolegoms, dirbantiems kitose bandymo

stotyse ar filialuose. Greta šių tyrimų, dalis mokslininkų turėtų specializuotis vykdyti tame regione

auginamų kultūrų tyrimuose. Juk ūkininkams yra žymiai svarbiau konkrečios technologinės inova-

cijos, naujos derlingos augalų veislės, leidžiančios gerinti veiklos rezultatus.

Optimizuojant augalininkystės krypties EMB ūkių veiklą, reiktų orientuotis į konkrečiame

regione auginamų kultūrų paplitimą. Čia reiktų vykdyti bandymus, siekiant pateikti ūkininkams re-

komendacijas, kokias technologijas ir jų schemas geriau naudoti, siekiant gauti didesnį derlių arba

mažinti sąnaudas, kaip kovoti prieš ligas ir kenkėjus, kaip nuimti ir išsaugoti aukštos kokybės der-

lių. Reiktų dėmesį skirti toms kultūroms, kurios turi santykinį pranašumą tam tikrame rajone – gau-

namas didžiausias derlius ir pajamos, lyginant su kitomis kultūromis. Vykdant tyrimus greta analo-

giškas kultūras auginančių ūkininkų, atsiras žymiai tvirtesni tarpusavio ryšiai, bus galima žymiai

greičiau ir su mažesnėmis sąnaudomis (piniginėmis, laiko) atsakyti į ūkininkams iškilusius klausi-

mus, esant reikalui atlikti tyrimus ūkininkų ūkyje. Tai sudarys galimybę žymiai greičiau perduoti

inovacijas verslui, atsiras grįžtamasis ryšys.

Žvelgiant iš tokios pozicijos kyla klausimas, ar senas bulvininkystės tradicijas turintys El-

mininkų ir Vokės ūkiai bulvių auginimo tyrimus atlieka racionaliuose rajonuose, nes bulvių derlin-

gumas čia siekia tik 66-87 proc. Lietuvos vidurkio. Gal būt šiuos tyrimus reiktų vykdyti ten kur

bulvių derlingumas didžiausias – Kėdainių, Kauno ar Šakių rajonuose. Elmininkų bandymų stotis

veikia Anykščių rajone, kuriame išsilaikiusios sodininkystės tradicijos. Čia galima būtų svarstyti

galimybę vystyti sodininkystės tyrimus, konsultuojant ūkininkus perduoti SDI eksperimentinės ba-

zės patirtį ir inovacines naujoves. Pastebima, kad Vokės filialo veikla smarkiai pakito ir tik nedidelė

veiklos dalis skiriama bulvių auginimo ir saugojimo tyrimams. Čia vis didesnis dėmesys skiriamas

lubinų ir grikių selekcijai, būtent augalams, kurie gali ūkininkams duoti didžiausią naudą tame re-

gione.

43

Rumokų bandymų stotis dislokuota ir vykdo veiklą labai tinkamoje vietoje – Vilkaviškio ra-

jone, kuriame yra senos cukrinių runkelių auginimo tradicijos ir gaunami geri derliai. Bandymų sto-

ties veikla orientuota į cukrinių runkelių ir javų agrotechnikos tobulinimą, kas yra labai aktualu to

krašto ūkininkams, auginantiems šias kultūras.

Upytės bandymų stoties veikla, vykdant pluoštinių augalų technologijos tyrimus, buvo

reikšminga, kol Lietuvoje gyvavo linininkystės sektorius. Šiandiena šis sektorius žlugęs ir gauti ty-

rimų rezultatai dažniausiai lieka nepanaudoti. Kitų pluoštinių augalų – dilgėlių ir kanapių perspek-

tyvos miglotos, nes kol kas nėra įsisavintos tinkamos derliaus nuėmimo technologijos, taip pat ne-

aiškios šių augalų perdirbimo galimybės, pagaminto jų pluošto konkurencingumas pasauliniu mas-

tu. Šiuos pluoštinių augalų tyrimus verta tęsti, tačiau apriboti tyrimų apimtis ir keisti specializaciją į

gyvulininkystės mokslinius-eksperimentinius tyrimus, nes tam yra labai palanki situacija – greta

esantis UAB „Upytės eksperimentinis ūkis“, vystantis pieninę ir mėsinę galvijininkystę, turintis

veislinę galvijų bandą.

LAMMC SDI eksperimentinė bazė vienintelė iš EMB ūkių specializuota sodo ir daržo auga-

lų agrobiologiniuose ir ekologiniuose tyrimuose, dauginimo ir auginimo technologijų kūrime. Jos

dislokacijos vieta gera, Kauno ir gretimuose rajonuose ūkininkai augina nemažai vaisių ir daržovių,

patogi padėtis logistikos atžvilgiu. Visgi yra pakankamai nutolusių rajonų, kuriuose ūkininkai ver-

čiasi sodininkyste ir daržininkyste – Šiauliai, Pasvalys, Anykščiai ir kt. Atstumas neigiamai veikia

konsultavimo ir inovacijų perdavimo galimybes, todėl reiktų svarstyti variantus, kaip panaudoti tu-

rimus EMB ūkių tinklo narius Joniškėlyje, Upytėje, Elmininkuose, kad jie galėtų perteikti moksli-

nes sodininkystės ir daržininkystės žinias į tuos regionus.

Paveiksle pateikti duomenys apie mokslininkų ir doktorantų skaičių augalininkystės specia-

lizacijos EMB ūkiuose rodo, kad praktiškai visuose ūkiuose išskyrus Žemaitijos kolegijos mokomą-

jį ūkį, yra vykdoma mokslinė veikla, o tai sudaro geras prielaidas mokslo ir inovacijų sklaidai re-

gionuose, sudarant tinklą tarp šių ūkių, įjungiant LŽŪKT specialistus ir perduodant tyrimų rezulta-

tus potencialiems vartotojam – ūkininkams. Šiuose EMB ūkiuose reiktų skirti dalį etato mokslinin-

kui, kuris analizuotų aplinkinių ūkininkų inovacijų poreikius, o juos nustačius, galėtų įvertinti, kas

kompetentingas rūpimu klausimu. Esant reikalui, informacija iš kito EMB ūkio galėtu būti suteikta

šiam mokslininkui, arba ūkininkas nukreipiamas pas atitinkamą LŽŪKT specialistą. Čia iškyla labai

svarbus tarpusavio bendradarbiavimo klausimas, kad paskirtieji specialistai žinotų, kokiais klausi-

mais kokie EMB ūkiai ir konkretūs jų darbuotojai specializuojasi. Tam turėtų būti organizuojami in-

formaciniai seminarai, o iškilus reikalui ir mokymai. Juose turėtų dalyvauti ir LŽŪKT specialistai,

siekiant užtikrinti pilną inovacijų konsultavimo ir diegimo ciklą.

Kitas ne mažiau svarbus aspektas – grįžtamojo ryšio užtikrinimas, išsiaiškinant, kaip ūki-

ninkams sekėsi taikyti suteiktas žinias praktikoje įgyvendinant inovacijas, su kokiomis problemo-

mis susidūrė, kokie kiti svarbūs klausimai kelia nerimą. Būnant šalia kliento, žymiai lengviau gauti

44

šią informaciją, ypač sėkmingo įgyvendinimo atveju, nes tada konsultantai dažniausiai pamirštami

(skirtingai nuo nesėkmės atvejo).

Gyvulininkystės specializacijos EMB ūkiuose susiklosčiusi šiek tiek kitokia situacija, anali-

zuojant jų išsidėstymą specializacijos ir regioniniu lygiu. Gyvulininkystės ūkių išsidėstymas pateik-

tas 10 paveiksle.

Mažeikiai

Skuodas

N.Akmenė Joniškis Biržai

Pasvalys

Telšiai Šiauliai Pakruojis Rokiškis

Palanga Kretinga 0

Girkaliai Plungė 0 UAB ,,Šeduvos avininkystė“

Radviliškis 0 Kupiškis

Rietavas 0 Panevėžys Zarasai

Klaipėda Gargždai Kelmė 0 UAB „Upytės eksperimentinis ūkis“ Visaginas

0 LSMU Gyvulininkystės instituto EPBS

Šilalė Ramygala Anykščiai

Kryžkalnis Utena

0 Akademija Ignalina

Nida 0 UAB „Šilutės veislininkystė“ Raseiniai 0 UAB ,,Dotnuvos eksperimentinis ūkis“

0 Kėdainiai Ukmergė Molėtai

Tauragė

Švenčionys

Jurbarkas Jonava Švenčionėliai

0 Širvintos

Šakiai 0 LSMU PMBC Pabradė

Kaunas

Kaišiadorys

0 ASU MŪ Vilnius

0

Kybartai Vilkaviškis

Prienai Trakai

Marijampolė

Alytus

Kalvarija

Varėna Šalčininkai

Lazdijai

Druskininkai

EMBŪ dislokacijos vieta;

7 Skaitiklyje – mokslo darbuotojų skaičius;

2 Vardiklyje – doktorantų skaičius.

10 pav. Gyvulininkystės specializacijos EMB ūkių išsidėstymas

Paveiksle pateikti duomenys rodo, kad gyvulininkystės specializacijos 7 EMB ūkiai išsidės-

tę labai koncentruotai vidurio Lietuvoje, išskyrus UAB „Šilutės veislininkystė“. Net 4 iš šios spe-

cializacijos įmonių yra uždarosios akcinės bendrovės, kurių kontrolinį akcijų paketą valdo LR

ŽŪM, o kitos trys yra mokymo įstaigų struktūriniai padaliniai. Vienas svarbus faktorius, siejantis

šias įmones yra tai, kad nei viena iš jų neturi mokslo darbuotojų. Šį faktorių reikia turėti omenyje,

planuojant gyvulininkystės specializacijos EMB ūkių tinklą regioniniu ir specializacijos lygiu, sie-

kiant plėtoti inovacijas bei propaguoti naujausius mokslo pasiekimus žemės ūkyje. Mokslo darbuo-

tojų nebuvimas menkina šių ūkių galimybes konsultuoti ūkininkus.

Analizuoti gyvulininkystės specializacijos EMB ūkiai pagal savo veiklos specializaciją taip

pat buvo pakankamai skirtingi. Dalis jų – UAB „Šilutės veislininkystė“ ir UAB „Šeduvos avinin-

45

kystė“ vykdė labai specializuotą veiklą, atitinkamai buliukų auginimą ir avių veisimą. Tuo tarpu kiti

ūkiai vystė pienininkystę ar pieninę-mėsinę gyvulininkystę. Tokie ūkiai kaip UAB ,,Dotnuvos eks-

perimentinis ūkis“, UAB „Upytės eksperimentinis ūkis“ ir ASU mokomasis ūkis pajamas gavo ir iš

grūdinių kultūrų bei jų sėklininkystės.

Bendrai paėmus, gyvulininkystės specializacijos EMB ūkiai dirba savo specifinėse sferose,

todėl iš esmės keisti specializacijos joms nereikėtų. Diversifikuotą veiklą vykdančios įmonės galėtų

keisti pagrindinius veiklos akcentus, atsižvelgdamos į rinkos ir mokslinių-eksperimentinių tyrimų

poreikius. EMB ūkių tinklo išdėstymo struktūros keitimas būtų susijęs su didžiulėmis investicijomis

į nekilnojamą turtą, o dažnai ir neįmanomas dėl to, kad vienas iš pagrindinių gamybos veiksnių že-

mės ūkio gamyboje yra dirbama žemė. Laisvų žemės ūkio paskirties žemės plotų, kad juose galima

būtų vystyti optimalią gamybą ir vykdyti mokslinius tyrimus praktiškai neliko, be to žemės kaina

per paskutinius metus gerokai išaugo.

Siekiant sukurti gyvulininkystės specializacijos EMB ūkių tinklą, reiktų remtis LSMU Gy-

vulininkystės instituto eksperimentinės plėtros ir bandymų skyriaus Baisogaloje įdirbiu šioje srityje,

o EMB ūkiuose įdarbinti mokslo darbuotojus, kurie būtų atsakingi už inovacijų diegimą ūkiuose bei

gautų rezultatų sklaidą. Jie turėtų gerai išmanyti gyvulininkystės technologijas, jų taikymo būdus ir

galimybes, žinoti kokius mokslinius tyrimus atlieka ir kokias inovatyvias technologijas taiko kiti

EMB ūkių tinklo nariai, su kuo reikia kontaktuoti siekiant gauti tikslios informacijos konkrečiu

klausimu.

3.2. Inovacijų ir inovatyvių technologijų žemės ūkyje ypatumai

Siekiant EMB ūkiams atitikti LR ŽŪM Ministro 2013-06-17 įsakymą Nr. 3D-434 ir sukurti

nacionalinę EMB ūkių sistemą, orientuotą į žemės, miškų ir maisto ūkio taikomųjų tyrimų, inovaty-

vių technologijų plėtrą, pagrįstą racionalia konsultavimo ir inovacijų sklaidos sistema, sudarančia

sąlygas žemės ūkio verslui įsisavinti naujas technologijas, vystyti aplinką tausojančią veiklą, plėtoti

ekonomiškai naudingą gamybą, reikalingos investicijos. Šios investicijos turi būti tokios, kad leistų

EMB ūkiams būti savo specializacijos sektoriaus priekyje, kurti inovacijas ir inovatyvias technolo-

gijas ir skatinti jų plėtrą kitiems žemės ūkio verslo subjektams. Inovacijos ir inovacinės technologi-

jos žemės ūkyje turi savo ypatumus, lyginant su kitomis ūkio šakomis.

Dabar inovacijos jau nėra apibrėžiamos kaip žmonių veiksmų specifiniai rezultatai, bet

daugiau kaip:

• procesas sprendžiantis problemas.

• procesas, kuris pirmiausiai yra susijęs su komercinėmis įmonėmis, valstybės agentūrų

vaidmuo yra antrinis.

• sąveikos procesas, įtraukiantis ryšius tarp įmonių bei kitų dalyvių. Tie ryšiai gali būti

formalūs bei neformalūs komercinės sistemos/tinklo viduje.

46

• diversifikuotas mokymo procesas.

• procesas, įtraukiantis užkoduotų bei neišreikštų žodžiais žinių pokyčius/pasikeitimus.

• sąveikos mokymosi bei pokyčių procesas, kuriame yra tarpusavio priklausomybė tarp

veikėjų, kurie generuoja/kuria inovatyvias sistemas ar inovacijų klasterį.

Inovacija nėra vien mokslininkų, gamybininkų ar verslininkų interesų objektas, tai įvairialy-

pis procesas, kuriame dirba skirtingos įmonės (valstybės/valdžios institucijos, verslo partneriai, tie-

kėjai, klientai, konsultacinės kompanijos, inovacijų įgyvendinimo paslaugų organizacijos / agentū-

ros, ekonominės plėtros agentūros, verslo asociacijos, mokslo institucijos, finansinės institucijos ir

kt.). Todėl būtina, visų pirma, inovacijas įvardyti įsisavinimo kontekste, kaip pažangos procesą, ku-

riame tikslingai bendradarbiauja įmonės ir jų partneriai.

Apibūdinant konkrečias inovacijas, kartais turimi galvoje tik nauji produktai ar naujos pa-

slaugos. Tai klaidinga nuostata, nes tokia inovacijų samprata būtų pernelyg siaura. Žinoma, didelė

dalis inovacijų yra sėkmingai pritaikyti išradimai, sukūrę naujus produktus ar paslaugas. Bet dažnai

produktai tobulinami ar pritaikomi naujiems poreikiams tenkinti, jiems randamos naujos rinkos.

Taigi nauji darbo metodai bei naujos rinkos irgi yra inovacijos.

Kartais neteisingai manoma, kad inovacija – tai visiškas originalumas, t. y. absoliučiai vis-

kas, kas iki tol buvę nežinoma. Iš tikrųjų inovacija – tai seniai žinomi dalykai ir tik maža dalis es-

minių naujovių. Dažniausiai inovacija – tik mažas patobulinimas.

Teorinėje literatūroje inovacijų samprata dažnai pateikiama kartu su technologinių ir techni-

nių pokyčių sampratomis. Technologiniai pokyčiai apibrėžiami kaip procesas apimantis išradimus,

inovacijas ir sklaidą. Kaip sinonimai technologinių pokyčių sampratai teorinėje literatūroje minimi

technologinis vystymasis, technologiniai pasiekimai ir technologinis progresas.

Lietuvių kalboje vartojami du terminai – tarptautinis inovacija ir lietuviškas naujovė. Tiks-

linga būtų juos skirti pagal reikšmę: inovaciją reikia suprasti kaip procesą, o naujovę – kaip to pro-

ceso rezultatą (naujas produktas, nauja technologija, naujas gamybos ar vadybos organizavimo me-

todas).

Praktikoje technologiniai pokyčiai įvardijami kaip technologijos (ar proceso) pagerinimas,

ko pasėkoje technologija tampa pigesnė ir jos sklaidą pramonėje ar visuomenėje.

OECD (ESBO) metodikoje inovacijos klasifikuojamos trijose srityse: mokslo, gamybos ir

paslaugų (OECD, 1997).

47

Inovacijos

Mokslo srityje Gamyboje Pasalugų srityje

Technologinės Netechnologinės

Produkto inovacija Proceso inovacija Inovacinė veikla

Technologiškai naujas

produktas

Technologiškai patobulintas

produktas

Naujos technologijos

Nauji gamybos organizavimo

būdai

Kiti produktų ir procesų

pokyčiai

Naujų žinių generavimas ir

įsigyjimas

Naujų ir patobulintų produktų

marketingas

Kiti gamybos proceso

tobulinimo darbai

11 pav. Inovacijų klasifikavimas (OECD, 1997)

Inovacijos bei techniniai pokyčiai skatina darbuotojų kūrybiškumą, novatoriškumą ir kartu

su pačiomis inovacijomis sukuria jų pridėtinę vertę.

Bet kokia inovacija neša savyje tokias teigiamas pasekmes:

• leidžia plėsti, gerinti mokslinę bazę, kuri buvo naudota šiai inovacijai sukurti ir bus

naudojama ateityje kurti naujoms inovacijoms;

• kyla mokslinių darbuotojų (inovacijos autorių) kvalifikacija ir didėja jų patirtis;

• bent kuriam laikui atkreipia visuomenės dėmesį į šios inovacijos pagalba sprendžiamą

ar išspręstą problemą (dažniausiai, kaip rodo praktika, inovacijos vis dėlto problemų pilnai neiš-

sprendžia, jei ir išsprendžia, tai akivaizdžiau matomos tampa kitos, labai artimos, iki tol buvusios

labiau užslėptos, problemos);

• inovacijos autorius atsiduria dėmesio centre, tokiu būdu skatinami kažką panašaus pa-

siekti ir kiti potencialūs inovacijų kūrėjai;

• sukuriamas pagrindas atsirasti daugeliui įvairias inovacijos įdiegimo stadijas vykdan-

čių institucijų, tokiu būdu atsiranda naujos darbo vietos, nauji informacijos apiforminimo mecha-

nizmai, kas gali iššaukti inovacijas ir visai kitose, nesisiejančiose (pavyzdžiui – organizacinėje, ju-

ridinėje) srityse;

Visus šiuos privalumus turi dar neįdiegta, galbūt netgi dar juridiškai neapiforminta inovaci-

ja. Inovacijos vertė nepalyginamai išauga kai ji pritaikoma praktikoje, nors kaip bebūtų gaila, bet iki

praktinio pritaikymo stadijos ateina tik labai nedidelė dalis inovacijų.

Praktiškai pritaikyta inovacija papildomai įgyja dar tokius privalumus:

• atneša firmai (įmonei, organizacijai) daugiau ar mažiau matomą ekonominę naudą;

• gerokai sustiprina firmos pozicijas rinkoje (jos dalyje), pažymėtina, kad be kartas nuo

karto realizuojamų inovacinių sprendimų firma negali išsilaikyti ir įsitvirtinti rinkoje;

48

• inovacija, kaip taisyklė, neša savyje firmos tiekiamos produkcijos kokybės gerinimą ar

kainos mažinimą, dėl ko išlošia galutinis vartotojas;

• paskatina kitų firmų-konkurentų inovacijų paiešką ir diegimą ir pan.

Iš vienos pusės inovacijų reikšmę sunku pervertinti, tačiau iš kitos pusės iškyla labai ne-

mažas pavojus, kad susidarius pernelyg optimistines pažiūras šiuo klausimu prasideda aklas inova-

cinių sistemų kopijavimas, neatsižvelgiant į konkrečias ekonomines sąlygas, kas beveik visiškai pa-

naikina aukščiau išvardintus praktiškai pritaikytos inovacijos privalumus.

Rinkos ekonomikos sąlygomis, inovacijos yra svarbus veiksnys konkurencinėje ūkio sub-

jektų veikloje.

Žemės ūkio sektoriuje, ypač gamybiniame sektoriuje nėra sąlygų išsamiai inovacinei veik-

lai. Žemės ūkio sektoriaus inovacijos artimiausia P. Drucker (Drucker, 1985) klasifikacija, kurioje

išskiriamos šio tipo inovacijos:

1. Produkto inovacijos.

2. Proceso inovacijos. Įmonės gamybos proceso pertvarkymas gali padidinti produkto ver-

tę, mažinant gamybos kaštus, laiką bei gerinant kokybę.

3. Mokslo žinių naudojimas, technologinės inovacijos.

4. Perversmo/atradimo inovacijos.

Taigi, remiantis P. Drucker klasifikacija, teigtina, kad aktualiausios rinkos ekonomikos ir

tarptautinės integracijos sąlygomis inovacijos žemės ūkio sektoriuje pagal jų svarbą ir poveikį lai-

kytinos:

- produkto inovacija – prekės ir paslaugos, kurios tam tikromis savybėmis ar ketinimu

panaudoti gerokai skiriasi nuo anksčiau rinkoje (ar konkrečioje įmonėje) gamintų prekių ar teiktų

paslaugų. Skirtingai nuo proceso inovacijų, jos yra tiesiogiai parduodamos pirkėjams. Produkto

(prekės ar paslaugos) inovacija gali būti dviejų tipų: technologiškai naujas produktas ir technologiš-

kai patobulintas produktas. Produkto inovacijas dažniausiai vykdo žemės ūkio produktų perdirbimo

įmonės (panaudodamos ir technologinio proceso inovacijas);

- technologinio proceso inovacija – naujų ir patobulintų gamybos metodų panaudojimas

(visos rinkos arba įmonės lygmeniu), taikant naują įrangą ar naujus gamybos organizavimo meto-

dus. Proceso inovacijos diegiamos tiek paslaugų, tiek gamybos srityse ir jos apima naujus ar pato-

bulintos produkcijos gamybos metodus ar pristatymą, paskirstymo sistemas. Proceso inovacija pa-

teikia gamybos efektyvumo, automatizavimo ar lankstumo, prekių (paslaugų) kokybės ar grėsmės

aplinkai ir saugumui užkardymo patobulinimus. Technologinio proceso inovacijos labiausiai reika-

lingos ir plėtojamos gamybiniuose ūkiuose;

- organizacinės inovacijos – naujos ar reikšmingai patobulintos įmonės organizacinės

struktūros ar valdymo metodų įgyvendinimas, siekiant pagerinti įmonės žinių panaudojimą, pro-

dukcijos ar paslaugų kokybę ar darbo srautų efektyvumą;

49

- rinkodaros inovacijos – naujo ar reikšmingai patobulinto produkto dizaino ar pardavimo

metodų įgyvendinimas, siekiant padidinti produkcijos ar paslaugų patrauklumą ar įsisavinti naujas

rinkas;

- perversmo ar atradimo inovacijos sietinos su terminu „Žalioji revoliucija“. Kaip pagrin-

dinės žaliosios revoliucijos besivystančiose šalyse išdava minimi didėjantys derliai ir derlingumai,

mažėjančios maisto kainos, didėjantis užimtumas žemės ūkyje ir su juo susijusių paslaugų veiklos

srityse. Žalioji revoliucija leido ne tik aprūpinti maistu didėjantį žmonių skaičių, bet ir pagerinti jų

gyvenimo lygį.

Inovacijų naudos vertinimas remiasi ne tik finansinio efekto nustatymu. Vertinant naudą, ga-

lima įvertinti kitus kriterijus, pvz., socialinius, aplinkosauginius, kultūrinius ir pan. Priklausomai

nuo inovacijų diegimo tikslo, net jei ekonominis efektas nepakinta, ar yra neigiamas, inovatyvus

projektas gali būti vertinamas teigiamai. Taip gali nutikti, kuomet prioritetą skirsime ne finansi-

niams, o kitiems kriterijams.

Inovacijos ir jų kokybė paprastai vertinami tokiais kriterijais:

- tinkamumas;

- aktualumas;

- efektyvumas;

- ekonominis pagrįstumas/gyvybingumas;

- poveikis politikai.

Bendrojo vertinimo atveju užtektų pasakyti, ar inovacijų kokybė patenkina (nepatenkina)

numatytus lūkesčius.Tačiau tokiam vertinimui būtinas tam tikras atskaitos taškas, nurodantis, nuo

kurio lygio prasideda vertinimas.

Vertinimo kriterijai grupuojami pagal svarbos (ekonominė ir socialinė nauda, mokslinė te-

chnologinė reikšmė) ir galimybių (plėtros potencialas, rezultatų pritaikymo galimybės) kategorijas,

siekiant suderinti reikmes, naudą ir galimybes nacionaliniu lygmeniu.

Inovacijoms diegti ūkio subjektai privalo parengti ir įgyvendinti inovacinius projektus. Ino-

vacinio projekto aktualumas – tai jo atitikimas šalies, jos regiono ar ūkininkaujančio subjekto moks-

linio-inovacinio ir socialinio-ekonominio vystymosi uždaviniams. Uždaviniai nustatomi atsižvel-

giant į mokslinius-inovacinius, ekonominius, socialinius ir ekologinius šalies, regiono ar verslo pri-

oritetus lyginant su pirmaujančių industrinių šalių prioritetais. Prioritetai suformuluojami atitinka-

mų šalies, regiono bei verslo subjekto strategijų pagrindu.

Ūkininkaujančio verslo subjekto mastu projekto reikšmingumas pasireiškia pastarojo subjek-

to vaidmens didėjimu rinkoje, sprendžiant technologines, ekonomines, socialines ir ekologines pro-

blemas.

Pagal inovacinio projekto poveikio sferas (lygius, kryptis, vertinimą) išskiriami tokie verti-

nimo rodiklių blokai: moksliniai-techniniai, ekonominiai, socialiniai-ekologiniai.

50

Moksliniai-techniniai vertinimai duoda atsakymus į tokius klausimus:

• kokiu laipsniu priimti techniniai sprendimai atitinka šiuolaikinius išvystytų šalių te-

chnologinius reikalavimus ir sudaro sąlygas įgyvendinti naują technologinę gamybos struktūrą;

• koks projekto, jo sudedamųjų dalių intelektualumo, naujoviškumo masto lygis;

• kiek perspektyvūs numatomi projekte technologijų ir techninio aprūpintumo lygiai ir į ko-

kias rinkas – vidaus, užsienio – orientuota jų pagrindu gaminama produkcija.

Ekonominis vertinimas apima rodiklių sistemą, išreiškiančią sąnaudų ir rezultatų santykį

(naudos-kaštų analizės metodas). Rinkos ekonomikos sistemos sąlygomis svarbiausieji rinkos krite-

rijai (pelno maksimizavimas ir konkurencingumo didinimas) apsprendžia inovacinio projekto eko-

nominio vertinimo proceso struktūrą:

• rinkos paklausos ir pardavimų apimties pokyčių duotuoju laikotarpiu vertinimą;

• realių produkcijos, investicijų, einamųjų sąnaudų, finansinės veiklos srautų vertinimą;

• prognozuojamos kainos, susietos su sąnaudomis, bendruoju ir grynuoju pelnu, kapitalo

kaina, infliacijos tempais, vertinimą.

Kartu su išvardintais pagrindiniais ekonominio vertinimo elementais nustatomi papildomi

ekonominiai projekto vertinimai – gamybos išteklių (darbo, materialinių, finansinių, teritorijos po-

tencialo) panaudojimo gerinimo, intelektualinės nuosavybės sukuriamos įgyvendinant projektą par-

davimų apimties pokyčio ir pan. vertinimas.

Socialiniai vertinimai atspindi projekto indėlį socialinės sferos gerinime, t. y. žmonių gyve-

nimo kokybės didinimui, išreiškiamu tokiais vertinimais:

• gyvenimo lygio – gyventojų pajamos (darbo užmokestis ir kitos išmokos); aprūpintumas

vartojimo prekėmis ir paslaugomis; prekių ir paslaugų kainos ir tarifai; maisto produktų suvartoji-

mas; ne maisto prekių ir paslaugų naudojimas; aprūpintumas gyvenamuoju plotu ir komunalinėmis

paslaugomis;

• gyvenimo stiliaus – gyventojų užimtumas (naujų darbo vietų skaičius), personalo rengimas

(darbuotojų perkvalifikavimas, kvalifikacijos kėlimas, naujų profesijų įgijimas); gyventojų aprūpin-

tumas švietimo ir kultūros įstaigų paslaugomis; meno, sporto įstaigų tinklas, jų prieinamumas ir pa-

naudojimo lygis; teisinis saugumas;

• sveikatos ir gyvenimo trukmės – darbo sąlygų gerinimas (darbo sunkiomis ir pavojingomis

sąlygomis vietų mažinimas, profesinio sergamumo ir gamybinio traumatizmo mažėjimas).

Ekologiniai vertinimai apima:

• emisijos bei atliekų ir aplinkos vertinimą (hidrosfera, atmosfera, žemės ištekliai, miško re-

sursai, biosfera), lyginant nuodingų medžiagų poveikį aplinkai prieš projekto įgyvendinimą ir po jo

įgyvendinimo pagal ekologinį teritorijos imlumą bei ekologinę riziką (katastrofų, susijusių su inova-

cijomis kilimo tikimybės mažėjimas);

51

• gamybos be atliekų lygio vertinimą (uždaro technologinio proceso ciklo perdirbant žalia-

vas tobulinimas arba susidarančių atliekų perdirbimas bei atliekų utilizavimas);

• naujų technologijų taikymo lygis (perėjimas nuo gamtinių išteklių perdirbimo technologijų

prie beveik natūralių produktų su uždaru materialiu-energetiniu ciklu gamybos ar produktų, maži-

nančių gamtinių išteklių perdirbimo apimtis, gamybos.

Ypatingą reikšmę ekologiniame inovacininio projekto vertinime įgyja ekologinio saugumo

aspektai, nes dažnai, kuriant sudėtingas technologines sistemas, žymiai padidėja technologinės ap-

krovos, ekologinio saugumo ir ekologinės rizikos grėsmės. Todėl labai išauga reikalavimai sudėtin-

gų techninių sistemų projektavimo, jų įgyvendinimo ir eksploatavimo kokybei, šių sistemų patiki-

mumui, techninei įrangai, automatiškai blokuojančiai darbo organizavimo trūkumų (ar klaidų), ava-

rijų ir jų pasekmių likvidavimo technikai ir technologijoms.

Remiantis inovacijų žemės ūkyje ypatumais galima teigti, kad ne visi EBM ūkiai gali kurti

inovacijas, tačiau jie galia jas išbandyti bei kurti inovatyvias technologijas. Remiantis Olandijos pa-

tirtimi, į šį inovacijų ir inovatyvių technologijų kūrimo procesą reiktų pritraukti ne tik EBM ūkius,

bet pirmaujančius ūkininkus. Lietuvos sąlygomis pritaikoma inovacijų diegimo ūkiuose schema pa-

teikta 12 pav.

12 pav. Inovacijų diegimo ūkiuose schema Lietuvoje

I grupė (LAMMC institutai, filialai ir bandymo stotys, ASU bandymų stotis)

II grupė (Mokomieji ūkiai, ŽŪM pavaldžios UAB, kiti sėklininkystės, veislininkystės ir pažangiausi ūkiai)

III grupė (Pirminiai pritaikytojai – ūkininkai ir bendrovės)

IV grupė (Likusieji rinkos dalyviai - ūkininkai ir bendrovės)

I gru

pė

II gru-

pė

III gru-

pė

IV gru-

pė

Technologijų inovacija

(išbandymas, kūrimas)

Pirminis inovacijos

pritaikymas gamyboje

Produkto inovacija

Inovacijų plėtros strategijos (pro-

gramos, projektai)

Inovacijų skatinimas per projektus,

dalinį finansavimą ir t.t.

Inovacijos platus

taikymas gamyboje

52

Produkto inovacija – prekės ir paslaugos, kurios tam tikromis savybėmis ar ketinimu panau-

doti gerokai skiriasi nuo anksčiau rinkoje gamintų prekių realiai gali būti kuriama tik bandymo sto-

tyse, kuriant naujas augalų veisles.

Technologijų inovacija – naujų ir patobulintų gamybos metodų panaudojimas, taikant naują

įrangą ar naujus gamybos organizavimo metodus gali būti kuriamos ir išbandomos analizuotose

UAB, mokomuosiuose ūkiuose, taip pat kituose pažangiausiuose ūkininkų ūkiuose. Technologijų

inovacijos dėka pasiektas gamybos efektyvumas, automatizavimas ar kokybės pagerinimas gali būti

perteikiamas pirminiams pritaikytojams.

Pasiteisinus technologinėms inovacijoms, jos bus paklausios ir diegiamos daugelyje tos

veiklos srities ūkių.

3.3. EMB ūkių investicijų poreikio pagrindimas

EMB ūkių veiklos analizė leido išskirti ypač jautrias jų veiklos sritis, kurias pagerinus gali-

ma tikėtis visokeriopų rezultatų gerėjimo. Remiantis šia analize ir EMB ūkiams keliamais tikslais –

būti inovacijų ir inovatyvių technologijų žemės ūkyje kūrėjais bei skleidėjais, reiktų išskirti kelias

investicijų formas – į ilgalaikį turtą, medžiagas ir darbus bei žmogiškąjį kapitalą. EMB ūkių duo-

menų analizė parodė, kad didžiausias dėmesys planuojant investicijas turi būti skirtas materialinės-

techninės bazės atnaujinimui, siekiant jog ūkiai būtų technologijų lyderiai savo veiklos segmente ir

galėtų demonstruoti inovacijas aplinkiniams ūkininkams.

Kadangi EMB ūkių materialinė-techninė bazė, ekonominė būklė, vykdoma gamybinė ir

mokslinė-eksperimentinė veikla iš esmės skiriasi, 6 lentelėje pateikiamos rekomendacijos dėl inves-

ticijų poreikio kiekvienam analizuotam EMB ūkiui (investicijos detalizuotos 1 priede).

6 lentelė. EMB ūkių investicijų poreikis 2014-2016 metais

EMB ūkis

Iš viso,

tūkst. Lt

Metai

2014 2015 2016

UAB ,,Dotnuvos eksperimentinis ūkis“ 2027 1627 200 200

UAB ,,Šeduvos avininkystė“ 1160 1046 56 58

UAB „Šilutės veislininkystė“ 770 456 256 58

UAB „Upytės eksperimentinis ūkis“ 6500 165 4267 2068

LAMMC Vokės filialas 1950 1015 935 0

LAMMC Vėžaičių filialas 1185 585 600 0

LAMMC Joniškėlio bandymų stotis 324 40 242 42

LAMMC Rumokų bandymų stotis 569 395 127 47

LAMMC Upytės bandymų stotis 394 310 42 42

LAMMC Elmininkų bandymų stotis 340 340 0 0

LAMMC Perlojos bandymų stotis 500 260 240 0

LAMMC SDI eksperimentinė bazė 7885 3320 3065 1500

53

LAMMC ŽI Bandymų skyrius 3500 2000 1500 0

ASU bandymų stotis 713,5 302,5 369 42

ASU mokomasis ūkis 10264 3820 6372 72

LSMU praktinio mokymo ir bandymų centras 26085 12750 8235 5100

LSMU Gyvulininkystės instituto eksperimenti-

nės plėtros ir bandymų skyrius 7084 2480 4562 42

Žemaitijos kolegijos mokomasis ūkis 420 420 0 0

Iš viso 71670,5 31331,5 31068 9271

Suplanuotos investicijos ne tik iš esmės atnaujintų daugelio EMB ūkių turimą materialinę-

techninę bazę, bet ir leistų kurti inovacijas ir inovatyvias technologijas, užtikrinti jų sklaidą, gerinti

gamybinius rezultatus, tuo pritraukiant verslo dėmesį bei gerinant savo finansinę – ekonominę pa-

dėtį. Investicijos pagal atskirus straipsnius pateiktos 7 lentelėje.

7 lentelė. EMB ūkių investicijų sudėtis 2014-2016 metais

EMB ūkis

Iš viso,

tūkst. Lt

Metai

2014 2015 2016

Investicijos į ilgalaikį turtą 67262 28460 30302 8500

Išlaidos medžiagoms ir paslaugoms 2859,5 2369,5 245 245

Darbuotojų samdymo išlaidos (bruto) 1549 502 521 526

Iš viso 71670,5 31331,5 31068 9271

Investicijos į žmogiškąjį kapitalą – mokslinių darbuotojų įdarbinimą, leistų užtikrinti EMB

tinklo funkcionavimą, perduodant mokslo žinias ir inovatyvius pasiekimus verslui, taip pat EMB

ūkiuose atsirastų galimybė parengti ilgalaikius respublikinius bei tarptautinius mokslo projektus.

Tokie projektai leistų sukonkretinti ilgalaikę bendrovės vystymosi strategiją, pritrauktų papildomų

finansavimo lėšų, leistų plėsti mokslinę-eksperimentinę veiklą ir priartintų naujas idėjas ir mokslo

pasiekimus prie Lietuvos ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių.

54

4. REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOJE VEIKIANČIŲ EKSPERIMENTINIŲ ŪKIŲ

PRIORITETINIŲ VEIKLOS SRIČIŲ NUSTATYMO IR TINKLO KŪRIMO

VADOVAUJANTIS ES ŠALYIŲ GERĄJA PRAKTIKA

Atlikta Danijos, Olandijos, Vokietijos ir Lenkijos eksperimentinių ūkių veiklos apžvalga pa-

rodė, kad mokslinių tyrimų kryptys, jų finansavimo šaltiniai bei rezultatų sklaida skirtingose šalyse

turėjo savitus istorinius, tradicinius su aplinka susijusius pamatus. Veiksniai, įtakoję vienokios ar

kitokios sistemos formavimąsi, buvo bent iš dalies suvienodinti šalims įstojus į Europos Sąjungą.

Remiantis šia apžvalga galima teigti, kad perimant ES šalių gerąją praktiką ir kuriant EMB ūkių

tinklą, priimtiniausia būtų Olandijos patirtis, pritaikant 5 paveiksle pateiktą schemą. Bandymų sto-

tys, eksperimentiniai ir mokomieji ūkiai turi pasitarnauti sukuriant komunikacijos tinklus su stip-

riais ryšiais tarp ūkininkų ir mokslininkų. Mokslininkai turi atlikti eksperimentus realiomis sąlygo-

mis, o ūkininkai bendradarbiaudami, įgyti žinių ir novatoriškumo.

Kuriant produkto inovacijas bandymo stotyse, jos pirmiausiai turi būti išbandomos, pritai-

komos ir įgyvendinamos eksperimentiniuose ūkiuose, vėliau pritaikomos ir koreguojamos bando-

muosiuose ir pažangiausių ūkininkų ūkiuose (pakeičiant standartines, kontroliuojant agroekologines

ir socialines-ekonomines sąlygas, pritaikant prie realių situacijų). Paskutinis etapas apima platinimą

kitiems versliniams ūkiams. Kai bandomieji ūkiai išbando sistemą realiomis sąlygomis, jų rezultatai

akivaizdžiai įtakoja jų kolegas šioje srityje. Taip sukuriamas technologinės inovacijos prototipas,

kurio kūrime dalyvauja įvairių sričių specialistai, nuo agronomų iki politikų, pirmajame etape, iki

išorinių konsultantų ir komunikacijos specialistų baigiamajame etape. Vertę padidina atskirų ūki-

ninkų ir žemės ūkio organizacijų dalyvavimas proceso metu.

Šiandiena Lietuvoje mes turime gana analogišką situaciją, su kuria susidūrė Olandijos ūki-

ninkai XX a. pabaigoje – jiems buvo teikiamos konsultavimo paslaugos apie ūkininkavimo naujo-

ves ir galimus techninius sprendimus (beveik kaip Lietuvoje LŽŪKT dabar). Vėliau paaiškėjo, kad

tokia žinių sklaidos sistema Olandijoje buvo nepakankamai adaptuota, pritaikant informaciją atskirų

ūkininkų poreikiams. Dėl to daugelio mokslinių tyrimų veikla buvo perkelta į privačius ūkius ir

eksperimentai buvo pradėti vykdyti su kuo daugiau dalyvių įtraukiant ir verslininkus.

Ūkininkai ir mokslininkai Olandijoje buvo apjungti į socialinių ir techninių žinių tinklą, kad

būtų užtikrinta žinių sklaida ir savitarpio parama. Tokiu būdu, mokslinių tyrimų tikslai buvo pa-

rengti sprendimus, atsižvelgiant į konkrečias vietos problemas, taip geriau priderinant individualius

ir kolektyvinius ūkininkų poreikius. Tokie žinių tinklai buvo orientuoti į problemų sprendimą. Ši-

taip bendradarbiaujant, žinios perkeliamos iš mokslo į ūkį ir atvirkščiai, todėl suintensyvėja žinių

cirkuliacija. Tai tapo proveržiu naujiems moksliniams iššūkiams bei naujiems bendriems sprendi-

mams įgyvendinti. Tikri inovaciniai sprendimai žemės ūkio sistemoje atsiranda tik tada, kai pirmoje

linijoje yra ūkininkai, su savo poreikiais, norais ir galimybėmis.

55

Lietuvoje vis dar egzistuoja didelis atotrūkis tarp praktikos ir mokslinių tyrimų sistemos. Iš

vienos pusės, tik sąlyginai nedidelė ūkininkų dalis gali pasinaudoti mokslininkų sukurtomis naujo-

vėmis ir inovacijomis, iš kitos pusės, pažangiausi ūkininkai savo materialine-technine baze ir nau-

dojamomis technologijomis yra toli pralenkę EMB ūkius ir praktinės naudos iš tų konsultacijų ma-

žai gali tikėtis.

Lietuvoje šiandiena sukurtos žemės ūkio konsultavimo ir inovacijų struktūros, tinkamai jas

koordinuojant, būtų pajėgios užtikrinti žinių tinklo funkcionavimą. Labiausiai tam galėtų pasitar-

nauti Integruoto mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) „Nemunas“ (toliau – Slėnis Nemunas) bei

jo nariai, kuriais tapti gali bet kuri pareiškusi pageidavimą mokslo, studijų ar verslo bei kita institu-

cija (ar net pavieniai asmenys), jeigu jų vykdoma veikla susijusi su Slėnio Nemunas Programa ir ga-

li prisidėti prie jos veiklos vertinimo kriterijų gerinimo.

Slėnio Nemunas nariais šiandiena yra dauguma EMB ūkių – LAMMC, ASU ir LSMU pri-

klausantys ūkiai, taip pat eilė kitų ūkio subjektų, kurie gali iš esmės prisidėti prie žinių tinklo kūri-

mo - Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Kol kas

Slėnio Nemunas nariais nėra Žemaitijos kolegijos mokomasis ūkis ir ŽŪM valdomos UAB.

Pačios Slėnio Nemunas paskirtis – sutelkti žemės, miško ir maisto ūkio mokslinių tyrimų,

studijų ir žinioms imlaus verslo potencialą (subjektų visumą), turintį bendrą ir tinklinę mokslinių ty-

rimų ir eksperimentinės plėtros (toliau vadinama – MTEP) infrastruktūrą ir kryptingai prisidedantį

prie žemės, miškų ir maisto ūkio plėtros, žinių ekonomikos kūrimo, Lietuvos ūkio konkurencingu-

mo didinimo.

Asociacijos „Slėnis Nemunas“ tikslai:

* plėtoti žinių visuomenę, tobulinant mokslo ir studijų sistemą, technologijų kūrimo ir per-

davimo sistemą, stiprinant mokslo – verslo ryšį, bei vykdant kitas su šiomis veiklomis susijusias

socialines – ekonomines funkcijas;

* sukurti ir efektyviai administruoti integruotą mokslo, studijų ir verslo plėtros infrastruktū-

rą bei su jos veiklos kryptimis tiesiogiai susijusius mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir kitus

žmogiškųjų išteklių plėtros projektus;

* užtikrinti, kad kuriama integruota mokslo, studijų ir verslo sistema veiktų kaip atviros pri-

eigos viešoji sistema, t.y. ja galėtų naudotis visi mokslo, studijų ir verslo subjektai, pasirašę atitin-

kamas naudojimosi sistema sutartis;

* vykdyti mokslinius tyrimus šiomis prioritetinėmis integruoto mokslo, studijų ir verslo

centro bei su jo veikla tiesiogiai susijusių MTTP ir kitų žmogiškųjų išteklių plėtros projektų kryp-

timis: 1) agrobiotechnologija, bioenergetika ir miškininkystė; 2) maisto technologijos, sauga ir

sveikatingumas.

Siekiant efektyviai naudotis naujos MTEP infrastruktūros galimybėmis ir sutelkti šalies že-

mės, miškų ir maisto mokslo potencialą Slėnio Nemunas plėtros kryptims vykdyti, numatoma Slė-

56

nio apimtyje įkurti MTEP centrus bei parengti susijusią bendro naudojimo infrastruktūrą, integruoti

ir konsoliduoti mokslininkų ir tyrėjų grupes bendrų tikslų siekimui, optimizuoti žemės, miškų ir

maisto mokslo ir studijų institucijų, mokslinių tyrimų institutų ir jų padalinių tarpusavio sąveiką.

Įgyvendinus šiuos ketinimus atsirastų tinkamos prielaidos integruoti EMB ūkius į šią struktūrą, už-

tikrinti reikalingų inovacijų ir inovatyvių technologijų savalaikį kūrimą. Šis tinklas, įtraukiant EMB

ūkius galėtų funkcionuoti tokiais 4 etapais (žr. 13 pav.).

I etapas Ūkininkų poreikių

nustatymas

EMB ūkiai

ŽŪM

SLĖNIS NEMUNAS ŽŪR

ŪKININKAI

II etapas Inovacijų sklaida

EMB ūkiai

KITI NARIAI

SLĖNIS NEMUNAS

ŪKININKAI

III etapas Sprendimas vykdyti

inovacinį projektą

EMB ūkiai

LŽŪKT

SLĖNIS NEMUNAS

IV etapas Įgyvendinus projektą

EMB ūkiai

SLĖNIS NEMUNAS

ŪKININKAI

ŪKININKAI

Vykdantys projektą

ŪKININKAI

Įvykdę projektą

13 pav. EMB ūkių vieta inovacijų kūrimo ir sklaidos tinkle.

57

Pirmame etape būtų nustatomos ūkininkams kylančios problemos ir per Žemės ūkio rūmams

priklausančias asociacijas ar Slėnį Nemunas pateikiamos paraiškos Žemės Ūkio ministerijai, kuri,

priklausomai nuo problemos mąsto ir galimų pasekmių, priimtų sprendimą dėl jos tyrimo darbų fi-

nansavimo.

Antrame etape būtų atliekama EMB ūkių sukurtų inovacijų ir inovatyvių technologijų sklai-

da, kurią atliktų Slėnio Nemunas specialistai. Šiame etape Slėnis Nemunas vykdytų visų savo narių,

ne tik EMB ūkių inovacijų sklaidą, kas leistų efektyviau panaudoti darbo išteklius ir informacinius

kanalus. Savaime suprantama, kad Slėnio Nemunas nariai pirmiausia gautų jiems aktualią informa-

ciją apie inovacijas ir mokslinius pasiekimus.

Tračiame etape ūkininkams priėmus sprendimą vykdyti inovacijų įgyvendinimo projektą,

Slėnio Nemunas darbuotojai, turintys reikiamą informaciją, galėtų nukreipti ūkininką pas kompe-

tentingą konsultantą, priklausomai nuo inovacijų sudėtingumo. Čia galėtų būti įtraukiama Lietuvos

žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) specialistai arba patys EMB ūkiai, sukūrę inovaciją ar

inovacinę technologiją. Nesudėtingos inovacijos atveju ūkininkus galėtų konsultuoti LŽŪKT vieti-

nio (greta ūkininko esančio) biuro konsultantas, taip sumažinant inovacijų įsisavinimo kaštus.

Ketvirtame etape, po inovacijos įgyvendinimo, ūkininkas teiktų informaciją apie pasiektus

rezultatus Slėniui Nemunas, kuris pasirūpintų jų sklaida šiais rezultatais suinteresuotiems ūkio sub-

jektams. Taip bus užtikrinamas grįžtamasis ryšys, stiprės ūkininkų ir Slėnio Nemunas narių ryšiais

ir pasitikėjimas.

Esama ir planuojama kurti Slėnio Nemunas infrastruktūra, įtraukiant visus jos narius į ino-

vacijų kūrimą ir sklaidą būtų efektyviausia žinių tinklo kūrimo priemonė esamomis sąlygomis.

58

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Atlikus Danijos, Olandijos, Vokietijos ir Lenkijos ūkių apžvalgą, paanalizavus jų že-

mės ūkio mokslinių tyrimų istoriją, valdymo specifiką, mokslinių tyrimų kryptis ir finansavimo šal-

tinius, galime drąsiai teigti, kad tose šalyse susiformavusios sistemos turėjo tvirtus istorinius, tradi-

cinius su aplinka susijusius pamatus.

2. EMB ūkių analizė parodė, kad jų specializacija, tyrimų kryptys ir pagrindinės funkci-

jos gana smarkiai skyrėsi. LAMMC filialai ir bandymų stotys buvo orientuotos į mokslo rezultatų

kūrimą, tačiau dėl prastos techninės bazės, negalėdamos demonstruoti inovatyvios gamybos, tiesiog

vykdė papildomą ūkinę veiklą. Mokslo įstaigų bandymų ūkiai, veikdami kaip jų struktūriniai pada-

liniai buvo orientuoti į mokymo funkcijos užtikrinimą, kartu demonstruodami inovatyvios gamybos

pavyzdžius. UAB įmonėms pagrindinė funkcija buvo tinkamai organizuoti inovatyvią gamybą ar

ūkinę veiklą, sudarant mokslininkams sąlygas atlikti mokslinio tyrimo darbus bei gamybinius ban-

dymus.

3. Tik keletas EMB ūkių pasinaudojo ES parama investicijoms ir įsigijo naujausią tech-

niką, todėl dabar gali demonstruoti inovatyvias žemės ūkio gamybos technologijas mokymo tiks-

lais, taip pat vykdyti patikimesnius mokslinius tyrimus (tikslesnis žemės dirbimas, sėja, tręšimas ir

pan.), siekti aukštesnių gamybinių rezultatų. Tuo tarpu dėl įvairių priežasčių neatnaujinę savo mate-

rialinės-techninės bazės EMB ūkiai priversti dirbti su fiziškai ir morališkai pasenusia, dažnai gen-

dančia technika, dėl ko mažėja darbo našumas, mokslo rezultatų patikimumas, prarandamas derlius,

didėja remonto išlaidos, krenta prestižas ir mokslo įstaigos įvaizdis prieš verslo ir socialinius partne-

rius.

4. Gyvulininkystės specializacijos EMB ūkiuose faktiškai nebuvo mokslo darbuotojų ar

doktorantų. Šie ūkiai sudarė sąlygas vykdyti mokslinius tyrimus, eksperimentus, mokomąsias prak-

tikas, bet patys į mokslo darbuotojus neinvestavo. Neturint mokslo darbuotojo žymiai sunkiau or-

ganizuoti ir vykdyti gautų rezultatų sklaidą, plėtoti inovacijas bei propaguoti savo naujausius moks-

lo pasiekimus gamyboje. Gyvulininkystės specializacijos EMB ūkiuose veiklos rezultatų ir inovaci-

jų sklaida daugiausiai užsiima ūkių direktoriai, pravesdami lauko dienas, seminarus ar demonstraci-

nius bandymus. Gautų mokslinių rezultatų sklaida fragmentiška, dažniausiai pateikiama tik tam tik-

ram specifiniam specializuotam kontingentui.

5. Vertinant EMB ūkių išsidėstymą regioniniu ir specializacijos lygiu reikia pažymėti,

kad fundamentinius augalininkystės tyrimus atliekantys ūkiai nėra susikoncentravę vienoje vietovė-

je, o išsidėstę įvairiose Lietuvos dalyse pakankamai tolygiai. Optimizuojant augalininkystės kryp-

ties EMB ūkių veiklą, reiktų orientuotis į konkrečiame regione auginamų kultūrų paplitimą. Reiktų

dėmesį skirti toms kultūroms, kurios turi santykinį pranašumą tam tikrame rajone – gaunamas di-

džiausias derlius ir pajamos, lyginant su kitomis kultūromis.

59

6. Analizuojant gyvulininkystės specializacijos EMB ūkius nustatyta, kad jie išsidėstę

labai koncentruotai vidurio Lietuvoje, išskyrus UAB „Šilutės veislininkystė“. Svarbus faktorius,

siejantis šias įmones yra tai, kad nei viena iš jų neturi mokslo darbuotojų. Šį faktorių reikia turėti

omenyje, planuojant gyvulininkystės specializacijos EMB ūkių tinklą regioniniu ir specializacijos

lygiu, siekiant plėtoti inovacijas bei propaguoti naujausius mokslo pasiekimus žemės ūkyje. Mokslo

darbuotojų nebuvimas menkina šių ūkių galimybes konsultuoti ūkininkus ir perteikti jiems inovaci-

jas.

7. Siekiant sukurti EMB ūkių sistemą reikalingos investicijos, tam, kad EMB ūkiai būtų

technologijų lyderiai savo veiklos segmente ir galėtų demonstruoti inovacijas aplinkiniams ūkinin-

kams. Nustatytos reikalingos investicijos – 71670,5 tūkst. Lt susideda iš investicijų į ilgalaikį turtą,

medžiagas ir darbus bei žmogiškąjį kapitalą.

8. Siekiant perimti ES šalių gerąją praktiką ir kuriant EMB ūkių tinklą, priimtiniausia bū-

tų pasinaudoti Olandijos patirtimi. Eksperimentiniai ir bandomieji ūkiai turi pasitarnauti sukuriant

komunikacijos tinklus su stipriais ryšiais tarp ūkininkų ir mokslininkų. Mokslininkai turi atlikti eks-

perimentus realiomis sąlygomis, o ūkininkai bendradarbiaudami, įgyti žinių ir novatoriškumo. Ino-

vacijos pirmiausiai turi būti įgyvendinamos eksperimentiniuose ūkiuose, vėliau pritaikomos ir kore-

guojamos bandomuosiuose ūkiuose ir joms pasiteisinus perduodamos kitiems versliniams ūkiams.

9. Lietuvoje vis dar egzistuoja didelis atotrūkis tarp praktikos ir mokslinių tyrimų siste-

mos. Lietuvoje šiandiena tinkamą žinių tinklo funkcionavimą ir koordinavimą galėtų užtikrinti Slė-

nis Nemunas. Visi EMB ūkiai turėtų tapti Slėnio Nemunas nariais ir pasinaudoti jo teikiamomis

inovacijų sklaidos ir grįžtamojo ryšio užtikrinimo galimybėmis.

SUDERINTA: Ekonomikos

tyrimų priežiūros komisijos pirmininkas

2013 m. ……………………mėn. …..d.

60

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Drucker, P.F. 1985. Innovation and Entrepreneurship.Oxford: Butterworth-Heinemann.

2. European Researchin Organic Food and Farming. 2006. Reports on organisation and con-

duction of research programmes in 11 European countries, Federal Agency for Agriculture

and Food (BLE), Bonn, Germany.

3. J.W.A. Langeveld a,*, H. van Keulen a, J.J. de Haan b, B.M.A. Kroonen-Backbier b, J. Oe-

nema, 2005.

4. The nucleus and pilot farm research approach: experiences from The Netherlands. Agricul-

tural Systems 84 (2005) 227–252.

5. Karl Tolstrup; Kjeld Lanng, 2005. Supporting the Contribution of Higher Education Institu-

tions to Regional Development in Jutland Funen. Subreport Danish Institute of Agricultural

Sciences

6. Renata Marks-Bielska, 2011. Factors shaping the agricultural land market in Poland. Jour-

nal Land Use Policy.

7. OECD. 1997. Oslo Manual:Proposed Guidlines for Collecting and Interpretering Technolo-

gical Innovation Data (Second edition). Paris: Organisation for Economiv Cooperation and

Development.

8. Piotr Goliński 2013. Agricultural research - innovation and its dissemination in Poland .

XXVII EURAGRI Conference; Vilnius.

9. B. Sterk , M.K. van Ittersum , C. Leeuwis, F.G. Wijnands ,2007. Prototyping and farm sys-

tem modelling—Partners on the road towards more sustainable farm systems? Europ. J. Ag-

ronomy 26 (2007) 401–409.

10. Langeveld J.W.A. van Keulen H.,. de Haan J.J, Kroonen-Backbier B.M.A., Oenema J. 2002.

The nucleus and pilot farm research approach: experiences from The Netherlands. Journal

Agricultural Systems.

11. Elektroninė prieiga, žiūrėta 2013 09 10;

[http://www.inwarz.skierniewice.pl/index.php?lang=en&d=oinst]

12. http://lietuva.lt/lt/mokslas_ir_svietimas/mokslas_ir_tyrimai/moksliniu_tyrimu_ir_eksperime

ntines_pletros_finansavimas

13. Elektroninė prieiga, žiūrėta 2013 09 10; http://www.ihar.edu.pl/about_institute.php

14. Elektroninė prieiga, žiūrėta 2013 10 11; http://www.darcof.dk/enews/jun03/rotation.html

15. Elektroninė prieiga, žiūrėta 2013 10 11; http://www.oecd.org/denmark/36309183.pdf


http://www.pigresearchcentre.dk/~/media/Files/PDF%20-

%20Aarsberetning%20VSP%20English/ANNUAL%20REPORT%202010.ashx


http://www.coreorganic.org/library/pub/D3_2%20country%20reports%20web%20JULY200

6.pdf


http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0308521X04001337#bib7


http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0308521X04001337

Elektroninė prieiga, žiūrėta 2013 10 11; http://www.imuz.edu.pl/imuz.htm

http://rustikmagazine.com/herve-michaud-experimental-farm-closes/#.UjBBE6KQYkg


http://vkc.vtf.lt/imones/dotnuvos-eksperimentinis-ukis

21. Elektroninė prieiga, žiūrėta 2013 10 11; http://vkc.vtf.lt/imones/panevezio-veislininkyste

22. Elektroninė prieiga, žiūrėta 2013 10 11; http://vkc.vtf.lt/imones/seduvos-avininkyste

23. Elektroninė prieiga, žiūrėta 2013 10 11; http://vkc.vtf.lt/imones/silutes-veislininkyste

24. Elektroninė prieiga, žiūrėta 2013 10 11; http://vkc.vtf.lt/imones/upytes-eksperimentinis-ukis

http://www.inwarz.skierniewice.pl/index.php?lang=en&d=oinst

http://lietuva.lt/lt/mokslas_ir_svietimas/mokslas_ir_tyrimai/moksliniu_tyrimu_ir_eksperimentines_pletros_finansavimas

http://lietuva.lt/lt/mokslas_ir_svietimas/mokslas_ir_tyrimai/moksliniu_tyrimu_ir_eksperimentines_pletros_finansavimas

http://www.ihar.edu.pl/about_institute.php

http://www.darcof.dk/enews/jun03/rotation.html

http://www.oecd.org/denmark/36309183.pdf

http://www.pigresearchcentre.dk/~/media/Files/PDF%20-%20Aarsberetning%20VSP%20English/ANNUAL%20REPORT%202010.ashx

http://www.pigresearchcentre.dk/~/media/Files/PDF%20-%20Aarsberetning%20VSP%20English/ANNUAL%20REPORT%202010.ashx

http://www.coreorganic.org/library/pub/D3_2%20country%20reports%20web%20JULY2006.pdf

http://www.coreorganic.org/library/pub/D3_2%20country%20reports%20web%20JULY2006.pdf

http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0308521X04001337#bib7

http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0308521X04001337

http://www.imuz.edu.pl/imuz.htm

http://rustikmagazine.com/herve-michaud-experimental-farm-closes/#.UjBBE6KQYkg

http://vkc.vtf.lt/imones/dotnuvos-eksperimentinis-ukis

http://vkc.vtf.lt/imones/panevezio-veislininkyste

http://vkc.vtf.lt/imones/seduvos-avininkyste

http://vkc.vtf.lt/imones/silutes-veislininkyste

http://vkc.vtf.lt/imones/upytes-eksperimentinis-ukis

61

PRIEDAI

1 priedas

Detalios planuojamų investicijų suvestinės

UAB ,,Dotnuvos eksperimentinis ūkis“ planuojamos investicijos

Eil.

Nr. Priemonė

Vertė,

tūkst. Lt be

PVM

Metai

2014 2015 2016

Investicijos į ilgalaikį turtą

1. Pašarų gaminimo kombainas-smulkintuvas 800 800

2. Ruloninis presas 220 220

3. Šienavimo technika 120 120

4. Kukurūzų apdorojimo-kūlimo technika 90 90

5. Traktoriaus priekaba 30 30

Iš viso 1260 1260 0 0

Išlaidos medžiagoms ir paslaugoms

1. Karvių kraujo tyrimai - 100 100 100

2. Ganyklų įrengimas - 172

Iš viso 472 272 100 100

Darbuotojų samdymo išlaidos (Bruto)

1.

Augalininkystės srities jaunesnysis mokslinis bendradar-

bis - 40 42 42

2.

Gyvulininkystės srities vyresnysis mokslinis bendradar-

bis - 55 58 58

Iš viso 295 95 100 100

Iš viso investicijų ir išlaidų 2027 1627 200 200

UAB „Upytės eksperimentinis ūkis“ planuojamos investicijos

Eil.

Nr. Priemonė

Vertė,

tūkst. Lt be

PVM

Metai

2014 2015 2016


1. Ferma 4000 3000 1000

2. Įranga pieno melžimui 1200 300 900

3. Pašarų gaminimo kombainas-smulkintuvas 800 800

Iš viso 6000 0 4100 1900


1. Pašarų maistingumo vertinimas - 50 50 50


Iš viso 330 110 110 110


1.

Augalininkystės srities vyresnysis mokslinis bendradar-

bis - 55 57 58

Iš viso 170 55 57 58


UAB „Šilutės veislininkystė“ planuojamos investicijos

62

Eil.

Nr. Priemonė

Vertė,

tūkst. Lt be

PVM

Metai

2014 2015 2016


1. Tvartų rekonstrukcija 600 400 200

Iš viso 600 400 200 0


1.


bis - 56 56 58

Iš viso 170 56 56 58


UAB ,,Šeduvos avininkystė“ planuojamos investicijos

Eil.

Nr. Priemonė

Vertė,

tūkst. Lt be

PVM

Metai

2014 2015 2016


1. Tvartų rekonstrukcija 700 700 0

2. Tvartų įranga 290 290

Iš viso 990 990 0 0

1.


bis - 56 56 58

Iš viso 170 56 56 58


Vokės filialo planuojamos investicijos

Eil.

Nr. Priemonė

Vertė,

tūkst. Lt be

PVM

Metai

2014 2015 2016


1. Pastatų renovacija 600 400 200

2. Traktoriai, 2 vnt, 150 AG 530 265 265

3. Traktorius, 120 AG 210 210

4. Plūgas 60 60

5. Žemės dirbimo agregatas 50 50

6. Kombainas, 200 AG 420 420

7. Purkštuvas 80 80


Vėžaičių filialo planuojamos investicijos

Eil. Priemonė Vertė, Metai

63

Nr. tūkst. Lt be

PVM 2014 2015 2016


1. Kombainas, 150 AG 310 310


3. Sėjamoji 100 100

4. Laboratorija dirvožemio analizei 300 300

5. Precizinio ūkininkavimo technika 300 300


Joniškėlio bandymų stoties planuojamos investicijos

Eil.

Nr. Priemonė

Vertė,

tūkst. Lt be

PVM

Metai

2014 2015 2016


1. Įranga žemės agrocheminėms savybėms vertinti 200 200

Iš viso 200 0 200 0


1.


bis 40 42 42

Iš viso 124 40 42 42


Rumokų bandymų stoties planuojamos investicijos

Eil.

Nr. Priemonė

Vertė,

tūkst. Lt be

PVM

Metai

2014 2015 2016



2. Plūgas 60 60

3. Sėjamoji 120 120


Iš viso 430 350 80 0


1. Dalyvavimo renginiuose išlaidos - 5 5 5

Iš viso 15 5 5 5


1.


bis 40 42 42

Iš viso 124 40 42 42


Upytės bandymų stoties planuojamos investicijos

Eil. Priemonė Vertė, Metai

64

Nr. tūkst. Lt be

PVM 2014 2015 2016



2. Plūgas 50 50

3. Sėjamoji 80 80

Iš viso 270 270 0 0


1.


bis 40 42 42

Iš viso 124 40 42 42


Elmininkų bandymų stoties planuojamos investicijos

Eil.

Nr. Priemonė

Vertė,

tūkst. Lt be

PVM

Metai

2014 2015 2016



2. Plūgas 50 50

3. Bulviasodė 60 60



Perlojos bandymų stoties planuojamos investicijos

Eil.

Nr. Priemonė

Vertė,

tūkst. Lt be

PVM

Metai

2014 2015 2016


1. Kombainas,100 AG 210 210

2. Kombainas bandymų laukeliams, 80 AG 160 160

3. Plūgas 50 50



LSDI eksperimentinė bazė planuojamos investicijos

Eil.

Nr. Priemonė

Vertė,

tūkst. Lt be

PVM

Metai

2014 2015 2016


1. Traktoriai, 2 vnt., 150 AG 530 265 265


3. Plūgas 80 80

4. Purkštuvai sodams, 2 vnt. 160 80 80

5. Purkštuvas pasėliams 120 120

6. Vaisių ir daržovių saugyklų rekonstrukcija 1700 500 800 400

7. Modernių šiltnamių įsigijimas 800 400 200 200

65

8. Kombainas, 200 AG 420 420

9. Derliaus prekinio paruošimo technika 3900 1700 1300 900


ASU bandymų stoties planuojamos investicijos

Eil.

Nr. Priemonė

Vertė,

tūkst. Lt be

PVM

Metai

2014 2015 2016


1. Biomasės pjovimo įrenginys 22 22

2. Krovimo įranga lauko eksperimentams 36 36

3. Sėklų guoliavietės formavimo agregatas 27 27

4. Transportavimo įrenginys su iškrovimo sraige 75 75

5. Portatyvinis azoto jutiklis 7 7

6. Optinis augalų analizės jutiklis 50 50

7.

Optinių jutiklių sistema tręšimui su navigatoriumi, lai-

kikliu traktoriui bei Farm Works programine įranga 120 120

8. Jėgos traukiklis lauko eksperimentams su GPS įranga 250 250

Iš viso 587 260 327 0


1. Kompiuterinė programa SMS 2,5 2,5

Iš viso 2,5 2,5 0 0


1.


bis 40 42 42

Iš viso 124 40 42 42

Iš viso investicijų ir išlaidų 713,5 302,5 369 42

ASU mokomasis ūkis planuojamos investicijos

Eil.

Nr. Priemonė

Vertė,

tūkst. Lt be

PVM

Metai

2014 2015 2016


1. Karvidė, 250 vietų 5500 2000 3500

2. Karvidės įranga 2000 800 1200

3. Mėšlo šalinimo įranga 300 100 200

4. Melžimo robotai 900 900

5. Savaeigis pašarų smulkintuvas 850 850

6. Pieno perdirbimo cecho įranga 500 500

7.

Iš viso 10050 3750 6300 0



2. -

Iš viso 90 30 30 30


66

1.

Gyvulininkystės srities jaunesnysis mokslinis bendra-

darbis 40 42 42

Iš viso 124 40 42 42


LSMU praktinio mokymo ir bandymų centras planuojamos investicijos

Eil.

Nr. Priemonė

Vertė,

tūkst. Lt be

PVM

Metai

2014 2015 2016


1.

Giraitės gyvulininkystės komplekso pritaikymas melži-

mui su robotais, šėrimo kompiuterizavimo sistemai,

skysto mėšlo sistemos įdiegimui 6000 2000 2000 2000

2.

Muniškių mokomojo gyvulininkystės komplekso pritai-

kymas šiuolaikinėms šėrimo, mėšlo šalinimo ir melžimo

technologijoms 3365 2000 1365

3.

Užliedžių mokomojo gyvulininkystės komplekso pritai-

kymas įvairių gyvūnų rūšių laikymui mokslo ir studijų

reikmėms 1500 0 500 1000

4.

Pagalbinio mokomojo komplekso Giraitėje pritaikymas

šiuolaikinėms gyvulininkystės ir augalininkystės techno-

logijoms 3000 1000 1000 1000

5.

Įranga kompleksui Giraitėje -

Bandos valdymo sistema ALPRO ,

Melžimo robotai

Mėšlo šalinimo sistema

Pašarų maišymo ir dalinimo įranga 2300 2300

6.

Įranga Muniškių mokomojam gyvulininkystės komplek-

sui 4870 2500 2370

7.

Įranga Užliedžių mokomajam gyvulininkystės komplek-

sui 600 0 0 600

8. Kombinuotų pašarų gamybos technologija 2500 1000 1000 500

Iš viso 24135 10800 8235 5100


1. Veislinių telyčių įsigijimas 1950 1950

Iš viso 1950 1950 0 0


LSMU Gyvulininkystės instituto eksperimentinės plėtros ir bandymų skyriaus planuojamos investicijos

Eil.

Nr. Priemonė

Vertė,

tūkst. Lt be

PVM

Metai

2014 2015 2016


67

1. Karvidės 400 vietų statyba 2500 1000 1500

2. Melžimo įranga 1200 0 1200

3. Javų kombainai, 2 vnt 1000 500 500

4. Traktoriai 120 AJ, 3 vnt. 630 420 210

5. Traktoriai 150 AJ, 3 vnt. 780 520 260

6. Savaeigis pašarų ruošimo kombainas 850 850

Iš viso 6960 2440 4520 0


1.

Gyvulininkystės srities jaunesnysis mokslinis bendra-

darbis 40 42 42

Iš viso 124 40 42 42


Žemaitijos kolegijos mokomasis ūkis planuojamos investicijos

Eil.

Nr. Priemonė

Vertė,

tūkst. Lt be

PVM

Metai

2014 2015 2016


1. Kombainas, 100 AG 210 210

2. Plūgas 50 50

3. Sėjamoji 80 80



lietuvoje veikianČiŲ eksperimentiniŲ ŪkiŲ veiklos...

Documents