Įvadas · 4

Iš mokyklinės kuprinės · 6

Kalbu, kuriu, žaidžiu žodžiu (kartojimas) · 10

Kas sudaro tekstą · 10

Balsiai, priebalsiai, dvigarsiai · 12

Rašyba ir skyryba · 14

Iš kalbos istorijos · 16

ŽODŽIAI IR ŽODYNAI · 20

Žodžio forma ir reikšmė. Tiesioginė ir perkeltinė reikšmė.

Daugiareikšmiai žodžiai · 22

Frazeologizmai · 24

Sinonimai, antonimai, homonimai · 28

Leksikos normos ir klaidos. Naudojimasis žodynais · 32

Amžinosios laikmenos. „Lietuvių kalbos žodynui“ 100 metų · 36

Sakau, rašau, klausau · 38

Kalbos etiketas · 38

Kaip tapti geru klausytoju · 42

Sakytinė ir rašytinė kalba. Tekstas · 46

Kalbu, kuriu, žaidžiu žodžiu (apibendrinimas) · 50

VISKAS APIE KALBOS GARSUS · 52

Garsai ir kalbos garsai. Kalbos padargai · 54

Garsynas. Garsai ir raidės. Fonetika · 58

Ilgieji ir trumpieji balsiai · 62

Skardieji ir duslieji priebalsiai · 66

Kietieji ir minkštieji priebalsiai · 70

Priebalsio [ j] tarimas ir rašyba · 74

Priebalsių supanašėjimas (asimiliacija). Priebalsių susiliejimas · 78

Dvigarsiai. Dvibalsiai ir mišrieji dvigarsiai · 82

Skiemuo. Kirtis ir priegaidės · 86

Sakau, rašau, klausau · 90

Teksto tikslas ir adresatas · 90

Tema ir pagrindinė mintis · 94

Teksto sandara · 98

Kalėdų kraitė. Sveikinimas · 102

Kalbu, kuriu, žaidžiu žodžiu (apibendrinimas) · 108

ŽA

IDŽ

IU Ž

OD

ŽIU

Turinys

3

ŽA

IDŽ

IU Ž

OD

ŽIU

TurinysŽODŽIO SANDARA IR RAŠYBA · 4

Žodžio dalys. Žodžio kamienas ir galūnė · 6Šaknis. Šaknies balsių kaita · 10Nosinių raidžių rašymas žodžių šaknyje · 14Galūnė. Galūnės reikšmė. Rašyba · 18Galūnių vediniai · 22Dūriniai · 24Priešdėlis. Priešdėlių vartosena. Priešdėlių vediniai · 28Priešdėlių rašyba · 32Priesaga. Priesagų vediniai. Priesagų vartosena ir rašyba · 36

Sakau, rašau, klausau · 40Sakinių siejimas tekste · 40Pastraipa · 44Pastraipų siejimas · 48Teksto glaudinimas · 52

Kalbu, kuriu, žaidžiu žodžiu (apibendrinimas) · 56

KALBOS DALYS · 58

Kaitomosios ir nekaitomosios kalbos dalys · 60Daiktavardis. Daiktavardžių giminė ir skaičius · 64Daiktavardžių linksniavimas · 68Būdvardis. Būdvardžių giminė, skaičius, linksniavimas · 72Būdvardžių laipsniavimas · 76Veiksmažodis. Veiksmažodžių laikai · 80Veiksmažodžių skaičius ir asmenavimas · 84

Sakau, rašau, klausau · 86Teksto tipai · 86Pasakojimas · 90Pasakojimo, paremto savo patirtimi, kūrimas · 94Aprašymas · 98Daikto aprašymas · 102Samprotavimas · 106

Kalbu, kuriu, žaidžiu žodžiu (apibendrinimas) · 110

SAKINYS · 112

Sakinys ir jo rūšys · 114Žodžių junginys. Gramatinis sakinio centras · 116Sakinio dalys · 118Vientisinis sakinys. Vientisinio sakinio skyryba · 122

Sakau, rašau, klausau · 126Komentaras. Nuomonė · 126Skelbimas. Kvietimas · 130Žinutė · 134Laiškas · 138

Kalbu, kuriu, žaidžiu žodžiu (apibendrinimas) · 142Iš turistinės kuprinės · 144

3

ĮvadasŽ

AI

DŽ

IU

Ž

OD

ŽI

U

Vadovėlis „Žaidžiu žodžiu“ mokys jus ir rimtai,

ir žaismingai bendrauti su žodžiu – žaisti ir

susidraugauti. Taip žodį pradėsite geriau pažinti,

pamatysite, kaip jis gali keistis, bendrauti su kitais

žodžiais, virsti tekstu...

Vadovėlį sudaro penki kalbos pažinimo skyriai.

Į kiekvieną skyrių įeina ir kalbos vartojimo skyrelis,

pavadintas Sakau, rašau, klausau, – juk kalbą reikia

ne tik pažinti, bet ir mokėti ją vartoti. Kiekvienas

skyrius baigiamas apibendrinimu Kalbu, kuriu,

žaidžiu žodžiu. Jame rasite ir kalbos pažinimo, ir

kalbos vartojimo užduočių. Tad galėsite pasitikrinti,

ar visus dalykus, apie kuriuos kalbama tame skyriuje,

tinkamai supratote, ar gebate taikyti įgytas žinias.

Skyriai sudaryti iš temų. Vienai temai skiriama

viena ar dvi atlankos.

. Į klausimą, kodėl reikia mo-

kytis šios temos, kuo ji svarbi

kasdieniame gyvenime,

atsakys skyrelis Žaisdami

mokysimės. Joje pateikiamos

schemos, lentelės, tekstai,

padedantys įsigilinti, suvokti

temos svarbą.

. Atvarto dalis žymi skaičiuo-

tės. Kiekvieno skyriaus skai-

čiuotė skirtinga.

. Skyrelyje Tai svarbu! rasite

pagrindines išvadas ir apibrė-

žimus – tai, ką būtina išmokti.

54

4

❶ ＊

. Tema baigiama skyreliu Tai įdomu.

Čia rasite kalbos įdomybių, įvairių

tekstų ir užduočių, kurias atlikdami

galėsite su žodžiu ne tik žaisti, bet ir

paišdykauti.

. Atlikę užduotis, pateiktas

skyrelyje Atlikime, pasitikrin-

site, ar pavyko suprasti temą,

ar gebate praktiškai taikyti

tai, ko mokėtės. Užduotys

žymimos žvaigždutėmis:

kuo daugiau žvaigždučių,

tuo sunkesnė užduotis.

. Jei norėtumėte sužinoti daugiau,

skaitykite skyrelį Atsiverskime. Čia patei-

kiamas sąrašas knygų, kuriose galite rasti

daugiau informacijos aptariama tema.

. Visas temos aiškinimas pateikiamas

skyrelyje Įsidėmėkime! Nagrinėdami jį

su mokytoju arba skaitydami savaran-

kiškai turėtumėte suprasti pačią temą.

. Tema pradedama mokymosi

uždaviniais: Šiandien. Perskai-

tę juos sužinosite, ko turėtu-

mėte išmokti šią pamoką.

55

5

Žodžio forma ir reikšmė. Tiesioginė ir perkeltinė reikšmė. Daugiareikšmiai žodžiai

Vaikai, vaikai, vanagai...

Tai svarbu!

. Žõdžio reikšm yra tai, ką jis žymi.

. Žodžio reikšmė gali būti tiesióginė ir pér-keltinė. Tiesioginė žodžio reikšmė suvo-kiama be teksto. Per-keltinė žodžio reikšmė išryškėja tik tekste.

. Žodis gali turėti vieną ar kelias reikšmes. Kelias reikšmes turintys žodžiai vadinami daugiarekšmiais.

Kuris liks – tas gale...

Žaisdami mokysimės

Žmonės naudojasi daugeliu žen-klų. Gerai žinome, ką, pavyzdžiui, reiškia raudonas šviesoforo signalas („Eiti ar važiuoti draudžiama!“). Reikiamą judėjimo kryptį galime parodyti ranka. O iš tolo pamatę tirštus juodus dūmus, tikriausiai pamanysite, kad čia kur nors netoli kas dega. Taigi dūmai – dide-lės ugnies ar net gaisro ženklas. Tokie ženklai yra nekalbiniai.

Bet yra ir kalbos ženklų. Tai žodžiai. Būtent jais nusakome rū-pimus dalykus, reiškinius, pojūčius. Taigi žodis tarsi „sulipdytas“ iš dviejų dalių – iš turinio (to, ką jis reiškia) ir formos (iš to, kaip jis ištartas ar užrašytas). Štai:

STAL AS

turinys forma

Išgirdęs žodį stalas, kiekvienas lietuviškai kalbantis žmogus su-pras, kokį daiktą šis žodis reiškia.

Strykt pastrykt, tra lia lia!..

Šiandien

. Aptarsime, kas yra žodis, kas yra žodžio reikšmė, ir sužino-sime, kaip žodžio reikšmės pateikiamos žodynuose. . Išsiaiškinsime, ar žodis gali turėti kelias reikšmes. . Išmoksime skirti tie-sioginę žodžio reikš-mę nuo perkeltinės.

Šokit, grokit kaip žiogai...

Įsidėmėkime!

. Žodžiai yra kalbos ženklai. Jie visi ką nors reiškia. Žodžiais pavadinami daiktai (stalas, kėdė, gėlė, langas), žmonės (vyras, vaikas, sesuo), reiškiniai (lietus, sniegas), nusakomos būsenos (miegas, liga, baimė) ir pan. Jais įvardijami ir tikrovėje neegzistuojantys, tačiau įsivaizduojami dalykai (ragana, velnias).

. Tai, ką žodis žymi ar reiškia, yra žõdžio reikšm. Kai sakome žodį, paprastai iš karto suvokiame tiesioginę jo reikšmę: ištarus žodį lokys, prieš akis iškyla didelio rudojo, baltojo ar juodojo lokio vaizdas. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ šio žodžio reikšmė apibūdinama taip: lokỹs – stambus plėšrus žvėris plačiomis letenomis, meška.

22

ŽO

DŽ

IAI

IR Ž

OD

YN

AI

Atsiverskime

. Jonas Šukys. Ar gali puodas... bėgti. Kalbos margumynai, p. 81–82.

. Jonas Šukys. Ar žodžių reikšmės kinta, ten pat, p. 92–97.

. Jonas Šukys. Neverk pagavęs kiškį, ten pat, p. 117–120.

Tam, kas šokti nemokės, varnas gaudyti reikės...

. Tiesioginė žodžio reikšmė ar reikšmės paprastai nurodomos žodynuose. Jei žodis gali turėti ne vieną, o kelias reikšmes, jos visos žodyne pateikiamos paeiliui, sunumeruotos. Paprastai pradedama nuo pačių dažniausiai vartojamų reikšmių, pvz.: pãsaka – 1. pasakojamasis fantastinis kūrinys. 2. išgalvotas dalykas, netiesa, melas. 3. pasakojimas, istorija. . Kelias ar daug reikšmių turintys žodžiai vadinami daugiarekšmiais žõdžiais.

. Tekste ar sakinyje gali išryškėti ir ne tiesioginė, o pérkeltinė žõdžio reikšm, pvz.: Tu tikras lokys! Suprantame, kad kalbėtojas taip įvertino savo pašnekovą, galbūt galvoje turėdamas jo nerangumą ar stambumą, o gal medaus

ar saldumynų pomėgį. Šnekėdami žmonės dažnokai lygina save ar kitus su gyvūnais...

Perkeltinė žodžio reikšmė žodynuose gali būti ir nenurodyta. Ją paprastai netiesiogiai suvokiame iš konteksto.

Nori vaikai išvažiuoti, bet nemoka suskaičiuoti...

Atlikime

❶ ＊ Nusakykite veiksmažodžio bėgti reikšmes. Jei reikia, pasitikrin-kite žodyne.

1. Kas rytą į mokyklą bėga vaikai. 2. Kas iš pamokų bėga, namų darbų neatlieka? 3. Žiūrėkit, puodas bėga! 4. Kaip greitai laikas bėga! 5. Bėgi bėgi apie tuos namus nuo ryto iki vakaro, o darbų galo nematyti.

❷ ＊ Iš žodyno išrinkite 5 žodžius ir išrašykite jų reikšmes. Nustatykite, kurie iš jų yra daugiareikšmiai žodžiai.

❸ ＊＊ Surašykite žodžio šviesus, -i reikšmes. Jei reikia, pasitikrinkite žodyne.

1. Vėjyje plaikstosi šviesūs mergaitės plaukai. 2. Toks šviesus dangus pavasarį! 3. Šviesaus proto buvo senolė: viską prisiminė, viską suprato. 4. Šviesios tavo akys, vaikeli, jei adatėlę pamatei. 5. Šviesūs vaikystės prisiminimai telydi visą gyvenimą.

❹ ＊＊ Parašykite, kokias, jūsų nuomone, žmogaus būdo savybes lietuvių tautosakoje įkūnija šie gyvūnai:

asilas, lakštingala, lapė, varna, višta, kiaulė, jautis, erelis.

❺ ＊＊＊ Kurie, jūsų nuomone, gyvūnai geriausiai įkūnija šias žmogaus savybes: a) darbštumą, b) sumanumą, c) meilumą?

❻ ＊＊＊ Iš žodyno išrašykite žodžio plunksna reikšmes. Pabandykite nustatyti, kuri šio žodžio reikšmė yra senesnė. Paaiškinkite kodėl.

Viens, du, trys – ir išeina traukinys...

Tai įdomu!

Ar ilgainiui pagrindinė žodžio reikšmė neužleidžia vietos šalutinei? Tokių dalykų tikrai pasitaiko. Antai dabartinėje lietuvių kalboje žodžio bičiulis pagrindinė reikšmė yra „artimas, geras draugas“, o kadaise bičiulis reiškė „kas su kitais bendrai turi bičių“. Kaip ši dabartinė reikšmė atsirado? Kad bitės sektųsi, jas laikantys žmonės pagal nusistovėjusį paprotį turėjo būti artimi draugai, puikiai sugyventi. Gyvenimui pasikeitus, o ir bitininkų skaičiui gerokai sumažėjus, štai ir susikeitė šios reikšmės vietomis.

Jonas Šukys

23

Kaip suprantame posakį

bėga liežuvį iškišęs?

Kokia tikroji šio posakio reikšmė?

Frazeologizmai

Strykt pastrykt, tra lia lia!..

Šiandien

. Sužinosime, kas yra frazeologizmai. . Aptarsime, kaip frazeologizmai turtina kalbą. . Pasimokysime vaizdžiai reikšti savo mintis.

Vaikai, vaikai, vanagai...

Tai svarbu!

. Frazeologzmas – tai pastovus žodžių jungi-nys, turintis savarankišką reikšmę. Kalbėtojas ir klausytojas jį suvokia kaip neskaidomą vienetą.

Kuris liks – tas gale...

Žaisdami mokysimės

Teisingai mąstome, jei posakį bėga liežuvį iškišęs suprantame taip – „labai skuba“. Šis posakis negali būti suprastas paraidžiui, nes iš tikro bėgti iškišus liežuvį būtų labai nepatogu ir nesaugu. Taip galima ir susižeisti.

Iš šio pavyzdžio matyti, kad kalboje yra posakių, kurie negali būti skaidomi paskirais žodžiais. Mat tada pradingsta tikroji jų reikšmė.

Paieškokime daugiau tokių posakių, kurių tikroji reikšmė nie-ko bendra neturi su paskirų, šiuos posakius sudarančių, žodžių reikšme. Pavyzdžiui, su daiktavardžiu galva yra labai daug vaiz-dingų pasakymų. Pabandykime išsiaiškinti, ką šie posakiai reikštų pažodžiui ir ką jie reiškia iš tikrųjų:

galvą priglausti

ant galvos lipti be galvos palikti

galvą laužyti

galvą padėti galvą pamesti

24

ŽO

DŽ

IAI

IR Ž

OD

YN

AI

Šokit, grokit kaip žiogai...

. Paprastai frazeologizmai pateikiami žodynuose. Jų reikia ieškoti prie pagrindinio posakio žodžio. Žodynuose jie atskiriami specialiu ženklu (dažniausiai rombu).

Įsidėmėkime!

. Tokie posakiai vadinami frazeolo gz mais, o jų visuma ir juos tirianti moks lo šaka – frazeològija (žodis kilęs iš gr. phrasis „posakis“ + gr. logos „mokslas“). . Dauguma frazeologizmų yra labai vaiz dingi. Jie turtina kalbą.

kiaũl||ė (2) 1. gyvulys, laiko-mas mėsai, lašiniams, taukams: K. kriuksi, žviegia. K. krekiasi. Tyli k. gilią šaknį knisa (flk.). Kokios ~ės, tokios dešros (flk.). 2. b. prk. niek. nemandagus, be-gėdis, nešvarus žmogus: Nebūk toks k.! 3. toks kortų žaidimas. ◊ ~ės akis turėti (nieko nesi-gėdyti). ~ę mušti (į dvarą vary-ti) (žaisti tokį vaikų žaidimą). Ne mūsų ~ės, ne mūsų pupos (ne mūsų reikalas)

Atsiverskime

. Jonas Šukys. Ar gali žmogus būti erelis arba kiaulė. Kalbos margumynai, p. 83–87.

Tam, kas šokti nemokės, varnas gaudyti reikės...

Nori vaikai išvažiuoti, bet nemoka suskaičiuoti...

Atlikime

❶ ＊ Parašykite, ką reiškia pateikiami posakiai.

1. Ant širdies guli (rūpi). 2. Viską į širdį ima. 3. Į širdį įkri-to motutės žodžiai. 4. Kietos širdies. 5. Linksmos širdies. 6. Ne prie širdies. 7. Prie širdies lipti. 8. Širdį atiduoti. 9. Širdį atverti. 10. Širdį glostyti. 11. Širdyje laikyti.

25

F R A Z E O L O G I Z M A I

❷ ＊ Parašykite, ką reiškia pateikiami posakiai.

1. Ant kojų sukelti (sujudinti ką daryti). 2. Ant kojų pastatyti. 3. Aukštyn kojomis apversti. 4. Į kojas leistis. 5. Kaire koja iš lovos išlipti. 6. Koją dėlioti už kojos. 7. Koja į koją. 8. Koją kaišioti. 9. Kojas laižyti. 10. Kojas pakratyti. 11. Kojas pavilkti. 12. Po kojomis painiotis.

❸ ＊＊ Parašykite, ką reiškia pateikiami posakiai. Su jais parašykite po sakinį.

1. Į akį krito (labai patiko). 2. Iš akies trauktas. 3. Akis pabady-ti. 4. Akis blizginti. 5. Akį už mesti. 6. Į akį dėti. 7. Akis muilinti. 8. Akį veria. 9. Akis paganyti. 10. Akis ėsti. 11. Į akis lįsti.

Pagal Ramutę Skučaitę

❹ ＊＊ Parašykite, kurios reikšmės tinka pateiktiems frazeologizmams. Su 5 patikusiais frazeologizmais parašykite po sakinį.

patyręsneįvykdyti pažadonetrukusnesisektilabai stengtisnematytiįtemptai galvotiišdykautilabai blogai nusiteikusiam būti labai supyktitrūksta pinigųnesaugotilabai skanuvos vos

Ramutė Skučaitė

kišenė neleidžia iš akių išleisti

matyti kaip savo ausis

galvą laužyti netilpti savo kailyje

iš kailio nertis ne už kalnų ne ta koja išlipti kaip devyni medūs

ant plauko iš rankų kristi

širdis užvirė senas vilkas

žodį laužyti

26

ŽO

DŽ

IAI

IR Ž

OD

YN

AI

❺ ＊＊＊ Palyginkite abu pasakojimus. Nustatykite, kuris jų vaizdin-gesnis. Išrašykite frazeologizmus ir paaiškinkite, ką jie reiškia.

Viens, du, trys – ir išeina traukinys...

Tai įdomu!

Kaip atsirado krokodilo ašarosŠitoks pasakymas atsirado iš žmonių tikėjimo, kad krokodilas, norėdamas prisivilioti auką, verkia kaip mažas vaikas. Žmogus, kur nors prie kranto išgirdęs tokį „verksmą“, skuba gelbėti skęstančio vaiko ir patenka tiesiai į krokodilo nasrus.

Krokodilai pagarsėjo, tačiau pagarsėjo nepelnytai. Tiesa, krokodilams bėga kartais iš akių tam tikras skystis, kurį galėtume vadinti ašaromis. Tačiau šios „ašaros“ su krokodilo nuotaika neturi nieko bendra, taigi jos nėra veidmainingos; tiesa, kad krokodilai kartais leidžia garsus, kurie iš tikrųjų primena kūdikio verksmą, bet šiuo „verksmu“ krokodilai jokiu būdu nevilioja sau aukų, o veikiau gąsdina savo tariamus priešus.

Algirdas Sabaliauskas

...galima tą patį šitaip...

Gyveno kartą du broliai. Žmonės jų tiesiog atskirti negalėjo – abu buvo kaip du vandens lašai! Vyresnysis buvo vyras su galva, darbas jo rankose tirpte tirpo. O jaunesnysis vis pa-debesiais lekiojo, jam viskas iš rankų krito, jei ką ir padirbdavo, tai naudos iš to – kiek katė priverkė.

– Eisiu, – sako jis vyresniajam, – ieškoti krašto, kur pieno upės teka!

– Eik, bet žiūrėk, kad paskui nereikėtų pirštų graužti!

Tas ir išėjo. Priėjo rūmus, o ten – nė gyvos dvasios. Pavargęs jaunylis atsigulė ir pūtė į akį ligi ryto. O rytą mato – atlekia slibinas! Jaunylis per plauką sveiką kailį išnešė!..

Ramutė Skučaitė

Galima papasakoti taip...

Gyveno kartą du broliai. Žmonės jų tiesiog atskirti negalėjo – abu buvo la-bai panašūs! Vyresnysis buvo labai pro-tingas, labai darbštus. O jaunesnysis vis svajodavo, darbas jam nesisekė, jei ką ir padirbdavo, tai naudos iš to buvo labai mažai.

– Eisiu, – sako jis vyresniajam, – ieš-koti krašto, kur visi visko turi!

– Eik, bet žiūrėk, kad nereikėtų pa-skui gailėtis...

Tas ir išėjo. Priėjo rūmus, o ten nieko nebuvo, tuščia. Pavargęs jaunylis atsigu-lė ir miegojo ligi ryto. O rytą mato – at-lekia slibinas! Jaunylis vos pabėgo!..

❻ ＊＊＊ Perskaitykite skyrelį „Tai įdomu!“ ir papasakokite atsitikimą, kuriam apibūdinti tinka frazeologizmas krokodilo ašaros.

27

ŽO

DŽ

IAI

IR

ŽO

DY

NA

I

Atlikime

1 ＊ Pataisykite tekstą. Besikartojančius žodžius pakeiskite sinonimais.

Parbėgo Raselė iš mokyklos namo. Pri-siminė, kad mama prašė nubėgti į parduo-tuvę ir nupirkti Rainiui pieno. Parbėgusi sėdo ruošti pamokų. O paskui pas drau-ges į kiemą išbėgo. Prisibėgiojusi vakare dar knygą skaitė, o paskui saldžiai užmigo. Sapnavo, kad su vaikais po pievą bėgioja ir plazdančias peteliškes gaudo.

2 ＊ ＊ Sugalvokite penkias homonimų poras. Būtinai parašykite jų reikšmes. Pavyzdžiui, indas „toks daiktas biriems produktams ar skysčiams laikyti“ ir indas „indų tautybės žmogus“.

3 ＊＊ Sugalvokite ir parašykite po 5 sakinius, kur žodžiai būtų vartojami tiesiogine ir perkeltine reikšme.

4 ＊＊ ＊ Perskaitykite Rudnosiuko patarles. Parašykite, kokias lietuvių liaudies patarles jos atitinka.

Darbas ne vilkas – žmogų puošia. Čiupk jautį už ragų, kol karštas. Nesakyk op.

Vytautas V. Landsbergis

Kalbu, kuriu, žaidžiu žodžiu(apibendrinimas)

Naudodamiesi pateiktomis patarlėmis, pažaiskite ir jūs.

Juokiasi puodas, kad katilas juodas. Dar-bo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs. Juo-kiasi tas, kas juokiasi paskutinis. Tinginys ir kelią koja rodo.

5 ＊＊ Perskaitykite tekstą. Parašykite, kokiu frazeologizmu žaidžia autorius. Aptarkite, kokios šio „žaidimo“ taisyklės.

Aš gyvenu labai juokingai – kiekvieną dieną verkiu, naktį juokiuos, o vakarais pusryčius valgau. Praeitą savaitę buvau iš-ėjęs iš proto ir kokias tris dienas prote ne-nakvojau. Grįžau vakar į protą, atsirakinau tyliai duris... Manau sau – atsigulsiu tyliai, protas net nesupras, kad buvau išėjęs. Bet kur tau, pabudo ir kad ėmė rėkti:

– Kur tu, beproti, vaikščioji be proto?

Pagal Vytautą V. Landsbergį

6 ＊＊＊ Pabandykite pažaisti tiesiogine ir perkeltine frazeologizmo reikšme. Sukurkite savų pasakojimų su frazeologizmais pūsti į akį, pamesti galvą, užversti kojas.

7 ＊＊＊ Tikriausiai žinote, kad antonimus mėgsta vartoti rašytojai. Raskite pavyzdžių iš savo mėgstamos knygos. Kas jų ras daugiau?

50

ŽO

DŽ

IAI

IR Ž

OD

YN

AI

8 ＊ Perskaitykite ir atsakykite, kodėl susidarė ši anekdotinė situacija. Paaiškinkite sakytinės ir rašytinės kalbos skirtumus.

Mergaitė prieina prie kiosko ir klausia:– Ar turite „Tik tak“?– Taip, – sako pardavėja, – dabar pen-

kiolika minučių po pirmos.

Kalbėtojas ........ Klausytojas ........

Taip Ne Taip Ne

Įdomiai pradėjo Žiūri į lubas .... Varto vadovėlį

.... Mmmmm, mmmmm... ....

Papildo pasakojimą

11 ＊＊＊ ＊ Pasirinkite kurio nors dalyko pamoką ir pabūkite aktyviais klausytojais. Klausydamiesi mokytojo aiškinimo (arba po pamokos) baikite sakinius ir parašykite klausimus, kurie padės išsiaiškinti nesuprastus dalykus.

Pamokos tema ...........................

Aktyvaus klausytojo pastabos Klausimai mokytojui

Visai nesupratau, kas yra ..........

Man neaišku, kodėl .........

Pagalvojau apie namus ir neišgirdau ..........

Nesuprantu, kaip .............

Jei dar kartą paaiškintų, tikriausiai suprasčiau .........

Sunku susikaupti, reikėtų pertraukėlės ..........

......

9 ＊＊ ＊ Pasirenkite klasės draugams papasakoti anekdotinių situacijų arba anekdotų, kilusių dėl nesusikalbėjimo.

10 ＊＊ ＊ Pasirengę 9 užduočiai pasiskirstykite į kalbėtojų, klausytojų ir stebėtojų grupes. Kiekvienas stebėtojas pasirenka kalbėtoją ir klausytoją, kurių gebėjimą pasakoti ir klausyti vertina užpildydamas kortelę.

Tai, ką parašėte kortelėse, perskaitykite ir aptarkite. Susikeiskite grupėmis ir pabandykite dar kartą.

51