the principal book of wonbuddhism in lietuviu

Uonbulizmo Pagrindø Mokymas

UONBULIZMASUonbulizmas (korëjieèiø kalba [uonbulgio])

yra Korëjoje kilusi religija, kurià 1916 metais sukûrë So-tesanas (1891-1943). Ji tikëjimo objektu ir praktikavimomodeliu laiko darmakaja budà, apskritimà. ApskritimuSotesanas iðreiðkë fundamentalià visatos tiesà, kuria podvideðimties metø asketiðko gyvenimo patyrë nuðvitimà.

Uonbulizmas moko savo tikinèiuosius giliai ásisàmo-ninti visø visatos bûtybiø geradarybes ir dëkoti uþ jas. Tadesminis uonbulizmo þodis yra “geradarybë”, kuriuo yrasusietos visos bûtybës visatoje. Uonbulizmas tikros religijostikëjimu ir realios moralës treniravimu siekia ugdyti þmo-giðkàjà dvasià, kaip atsakà materijos vystymuisi.

Pagrindinë uonbulizmo doktrina susideda ið keturiøgeradarybiø ir keturiø bûtinybiø, taip pat ið trijø studijøir aðtuoniø nuostatø. Keturi didieji uonbulizmo principaiyra teisingas nuðvitimas ir veiksmas, geradarybiø suvoki-mas ir padëka, budos darmos pritaikymas, pasiaukojamastarnavimas visuomenei.

Po nuðvitimo Sotesanas perskaitë daugybæ tradiciniøreligijø knygø, pripaþino Ðakjamuná ðvenèiausiu ið ðventøjøir apsisprendë sukurti naujà religijà budos darmos pagrin-du. Uonbulizmas siekia budos darmos ðiuolaikiðkumo,panaudojimo gyvenime ir populiarinimo.

Dabar uonbulizmas turi tvirtà statusà korëjos visuo-menëje ir plinta pasaulyje. Ði knyga yra uonbulizmo ðven-tojo raðto pagrindai.

Uonbulizmo Pagrindø Mokymas

Uonbulizmo leidykla

Iðvertë Laimius STRAÞNICKAS

Redagavo Vida ÈOJIENË

Rinko ir maketavo CHOE Taesok

Iðleido Uonbulizmo leidykla

Spausdino Petro ofsetas, Lietuva

Versta ið: Korea-EsperantaLa Fundamenta Instruo de Ýonbulismo,Wonkwang, Iksan, Koreio, 1998

© Uonbulizmo Centro Tarptautinis Skyrius, 2006Kontaktams: [email protected]

ISBN 89-8076-101-5

Materija jau klesti,

Dabar ugdykim dvasià.

Budos figûra yra visur,

Budà garbinkim veiksmais visais.

Medituokim bet kada,

Medituokime bet kur.

Judëjimo, nejudëjimo neatskirkim,

Kûno, dvasios tobulybës siekim.

Budos darma – kasdienybë,

Kasdienybë – budos darma.

Keturios geradarybës Trys studijos

Dvasios ugdymas

Dalykinis-principinistyrinëjimas

Teisingo veiksmopasirinkimas

Keturios bûtinybës Aðtuonios nuostatos

Savarankiðkumougdymas

Iðminèiauspirmavimas

Kito vaikø ugdymas

Pagarba altruistui

Budos figûrayra visur,

Budà garbinkimveiksmais visais.

Dëkoti - reiðkiagarbinti budà.

Meditacija judëjimeir nejudëjime

Medituokimbet kada,

Medituokimebet kur.

TikëjimasDràsa

ÞingeidumasPastangos

NepasitikëjimasGodumasTingumas

Neiðmanymas

Geradarybiø suvoki-

mas ir dëkingum

asPasiaukojam

as tar-navim

as visuomenei

Bud

os d

arm

ospr

itaik

ymas

Tei

singa

s nuð

vitim

asir

veik

smas

Doktrinos schema

Tikëjimo vartai:prieþastis

ir pasekmëApskritimas,

darmakaja buda,

yra

visø visatos

bûtybiø ðaltinis,

visø budø ir

ðventøjø

proto áspaudas,

ir visos gyvasties

prigimtis.

Praktikavimo vartai:tikroji tuðtuma ir

stebuklingas buvimas

Dangaus-þemësgeradarybë

Tëvø geradarybë

Gyvenimo bendra-þygiø geradarybë

Ástatymø geradarybë

Bûtis á nebûtá,

o nebûtis á bûtá

ratu vis sukas

ir galø gale

tuðèia bûtis

ir nebûtis,

taèiau pilna

ði tuðtuma.

Eilëraðtis

................................... ...................................

................................... ...................................

.................................

................................... ...................................

– 9 –

TURINYS

1. Áþanga1.1. Sukûrimo motyvas ........................................ 12

1.2. Mokymo reziumë .......................................... 12

2. Doktrina2.1. Apskritimas .................................................... 14

2.1.1. Apskritimo tiesa ......................................... 14

2.1.2. Apskritimo tikëjimas ................................. 14

2.1.3. Apskritimo praktikavimas ...................... 15

2.1.4. Apskritimo áþadas ...................................... 16

2.1.5. Apskritimo mokymas ................................ 17

2.1.6. Eilëraðtis .................................................... 18

2.2. Keturios geradarybës ..................................... 18

2.2.1. Dangaus-þemës geradarybë ....................... 18

2.2.2. Tëvø geradarybë ........................................ 22

2.2.3. Gyvenimo bendraþygiø geradarybë .......... 24

2.2.4. Ástatymø geradarybë .................................. 27

2.3. Keturios bûtinybës ........................................ 30

2.3.1. Savarankiðkumo ugdymas ......................... 30

2.3.2. Iðminèiaus pirmavimas .............................. 32

– 10 –

2.3.3. Kito vaikø ugdymas ................................... 33

2.3.4. Pagarba altruistui ....................................... 34

2.4. Trys studijos ................................................... 36

2.4.1. Dvasios ugdymas ....................................... 36

2.4.2. Dalykinis-principinis tyrinëjimas .............37

2.4.3. Teisingo veiksmo pasirinkimas .................39

2.5. Aðtuonios nuostatos ...................................... 40

2.5.1. Keturios priimtinos nuostatos ................... 40

2.5.2. Keturios atmestinos nuostatos .................. 41

2.6. Gyvenimo ir praktikavimo esminiai keliai ..... 42

2.7. Keturi didieji principai ................................... 42

3. Praktikavimas3.1. Pagrindiniai kasdienio praktikavimo dalykai . 44

3.2. Periodiðkos ir kasdienës treniruotës ............. 45

3.2.1. Periodiðkos treniruotës .............................. 45

3.2.2. Kasdienës treniruotës ................................47

3.2.3. Periodiðkø ir kasdieniø treniruoèiø ryðys . 48

3.3. Budos vardo reèitavimas ............................... 49

3.4. Sëdima meditacija .........................................52

3.5. Svarbûs klausimai .......................................... 57

3.6. Dienoraðtis ..................................................... 58

– 11 –

3.7. Nuo laiko nepriklausanti meditacija ............61

3.8. Atgailos þodþiai .............................................. 64

3.9. Iðpaþintis ir malda ......................................... 67

3.10. Budos garbinimas .......................................... 68

3.11. Priesakai ......................................................... 69

3.12. Pagrindiniai dalykai, kaip valdyti prigimtá .. 70

3.13. Pirmasis pamokslas ........................................ 72

3.14. Pamokslas apie kanèià ir malonumà ............ 74

3.15. Nesveikos visuomenës gydymas ................... 75

3.16. Vieningas kûno ir dvasios tobulinimas ....... 76

3.17. Darmos jëgos laipsniai .................................. 77

Priedas1. Paaiðkinimai ............................................................. 80

2. Apskritimo áþadas ..................................................... 90

– 12 –

1. ÁÞANGA

1.1. Sukûrimo motyvas

Vystantis mokslo civilizacijos procesui, þmogaus, pri-versto naudotis materialiais dalykais, dvasia pamaþu silpsta,o daiktø, kuriais kasdien naudojasi þmonës, galia vis labiauásivyrauja ir uþvaldo silpstanèià dvasià. Jei þmonës negaliatsikratyti vergiðko tarnavimo materialiems dalykams, taiar gali jø gyvenimas nepaskæsti audringoje kanèiø jûroje1?

Todël sukûrimo motyvas yra tikros religijos tikëjimuir realios moralës treniravimu, stiprinant dvasios jëgà iráveikiant materijos jëgà, vesti visà gyvastá² per audringàkanèiø jûrà á amþinà palaimà.

1.2. Mokymo reziumë

Budizmas yra aukðèiausias kelias³. Jo tiesos ir tikslopasiekimo bûdai yra platûs. Todël jø pagrindu dvasiniaimokytojai iðsiskirstë á ávairias religines bendruomenes irmokyklas, atvërë savo propagandos duris ir iðmokë daugþmoniø. Visø pasaulio religijø pagrindinis principas iðesmës yra vienas ir tas pats, bet kadangi jos atsiskyrë vienanuo kitos, sukûrë skirtingas sistemas ir metodikà, tarp jøatsirado nesutarimø. To prieþastis yra visø religijø ir reli-

1.1. Sukûrimo motyvas

– 13 –

giniø bendruomeniø pagrindinio principo neþinojimas.Jeigu taip, tai ar tokia visø budø4 ir ðventøjø valia?

Beje, tradicinio budizmo sistema buvo orientuota bû-tent á vienuolius, pasitraukusius ið pasaulietinio gyvenimo,ir visiðkai netiko paprastiems þmonëms, gyvenantiemskasdieniame pasaulyje. Todël norintis tapti tikru budistu,kasdieniame gyvenime turëjo ignoruoti savo pareigas,atsakomybæ ir net profesijà. Vadinasi, nepaisant budosdarmos5 gerumo, visai plaèiojo pasaulio gyvasèiai sunkupelnyti budos malonæ. Jeigu taip, ar gali tai vadintis tobuluir dideliu keliu?

Todël tikëjimo objektu ir praktikavimo modeliu mespasirinkome darmakajos budà6, apskritimà7, kuris yra visøvisatos bûtybiø ðaltinis ir visø budø bei ðventøjø protoáspaudas8. Pagrindiniai tikëjimo ir praktikavimo principairemiasi keturiomis geradarybëmis9: dangaus-þemës, tëvø,gyvenimo bendraþygiø bei ástatymø, ir trimis studijomis10:dvasios ugdymo, dalykinio-principinio tyrinëjimo irteisingo veiksmo pasirinkimo. Kad taptume plaèios irtobulos religijos pasekëjais, mes taip pat integruojame irnaudojame visø religijø dogmas.

1.2. Mokymo reziumë

– 14 –

2. DOKTRINA

2.1. Apskritimas

2.1.1. Apskritimo tiesa

Apskritimas yra visø visatos bûtybiø ðaltinis, visø budøir ðventøjø proto áspaudas, visos gyvasties prigimtis11. Taibûsena, kurioje neiðsiskiria didumas, maþumas, bûtis irnebûtis12, bûsena, kurioje nëra gimimo, mirties, atëjimoir iðëjimo. Tai bûsena, kurioje iðnyksta karmos atpildasuþ gerumà ir blogá ir bûsena, kurioje þodis, pavadinimasir forma nustoja prasmës. Taèiau per paslaptingos iðmintiesðviesà ramioje tuðtumoje iðsiskiria didumas, maþumas,bûtis ir nebûtis, atsiskiria karmos atpildas uþ gerumà irblogá, o þodis, pavadinimas ir forma taip iðaiðkëja, kad tryspasauliai13 deðimtyje krypèiø14 aiðkiai pasirodo kaip ka-roliukas delne. Paslaptinga bûties galia tikroje tuðtumojelaisvai pasirodo ir iðnyksta per visas visatos bûtybes be-pradëje eono15 platybëje. Tai yra apskritimo tiesa.

2.1.2. Apskritimo tikëjimas

Mes tikime, kad apskritimo tiesa yra visø visatos bû-tybiø ðaltinis. Mes tikime, kad ji yra visø budø ir ðventøjøproto áspaudas. Mes tikime, kad ji yra visos gyvasties

2.1. Apskritimas

– 15 –

2.1. Apskritimas

prigimtis. Mes tikime, kad ji yra bûsena, kurioje neiðsiskiriadidumas, maþumas, bûtis ir nebûtis. Mes tikime, kad jiyra bûsena, kurioje nëra gimimo, mirties, atëjimo ir iðëji-mo. Mes tikime, kad ji yra bûsena, kurioje iðnyksta karmosatpildas uþ gerumà ir blogá. Mes tikime, kad ji yra bûsena,kurioje þodis, pavadinimas ir forma nustoja prasmës. Mestikime, kad paslaptingos iðminties ðviesoje toje ramiojetuðtumoje iðsiskiria didumas, maþumas, bûtis ir nebûtis.Mes tikime, kad atsiskiria karmos atpildas uþ gerumà irblogá. Mes tikime, kad þodis, pavadinimas ir forma taipiðaiðkëja, kad trys pasauliai deðimtyje krypèiø aiðkiai pa-sirodo kaip karoliukas delne. Mes tikime, kad stebuklingabûties galia tikroje tuðtumoje laisvai pasirodo ir iðnykstaper visas visatos bûtybes bepradëje eono platybëje. Tai yraapskritimo tikëjimas.

2.1.3. Apskritimo praktikavimas

Tikëdami apskritimo tiesa ir tuo paèiu pasirinkdamijà praktikavimo modeliu, paþinkime savo protà, kuris yratobulas ir iðbaigtas, teisingas ir neegoistiðkas kaip apskri-timas, duokime peno savo protui, kuris yra tobulas ir ið-baigtas, teisingas ir neegoistiðkas kaip apskritimas, pasi-kliaukime savo protu, kuris yra tobulas ir iðbaigtas, teisin-gas ir neegoistiðkas kaip apskritimas. Tai yra apskritimopraktikavimas.

– 16 –

2.1. Apskritimas

2.1.4. Apskritimo áþadas

Apskritimas yra neapsakoma susikaupimo16 bûsena,anapus bûties ir nebûties esantys gimimo ir mirties vartai,dangaus-þemës, tëvø, gyvenimo bendraþygiø ir ástatymøðaltinis, visø budø, patriarchø, paprastø þmoniø ir visosgyvasties prigimtis. Ji gali bûti ir pastovi, ir nepastovi. Pa-stovi yra amþinai nemirtinga ir nekintanti, atskleidþiantiberibá pasaulá. Nepastovi keièia visatà per kûrimà, egzis-tavimà, suirimà ir iðnykimà, visas bûtybes per gimimà, se-nëjimà, ligà ir mirtá, keturis gimuolius17 per ðeðis egzisten-cijos kelius18 pagal kûno ir proto veiksmus, tai tobulëda-ma, tai atsilikdama, tai geradarybæ paversdama skriauda,tai skriaudà paversdama geradarybe ir taip atskleidþiantiberibá pasaulá. Mes, neiðmintingieji, pasiþadame, kadsekdami darmakajos buda, apskritimu, visomis iðgalëmisstudijuosime, kad tobulai apsaugotume kûnà ir protà,tobulai suvoktume dalykà ir principà ir tobulai naudotumekûnà ir protà, ir pasiþadame, kad stengdamiesi neatsiliktiir netapti nuskriaustais, tobulësime ir gausime geradarybes,iki tol, kol ágysime apskritimo jëgà ir susivienysime suapskritimo esme.

– 17 –

2.1. Apskritimas

2.1.5. Apskritimo pamokslas

Jeigu mes pasiekiame nuðvitimà ðioapskritimo tiesa, þinome, kad visi trys pa-sauliai deðimtimis krypèiø yra mûsø tur-tas, kad visos visatos bûtybës skirtingaispavadinimais nëra dvi, kad ðito apskri-

timo tiesa yra visø budø, patriarchø, paprastø þmoniø irvisos gyvasties prigimtis, kad gimimo, senëjimo, ligos irmirties principai veikia kaip ir pavasario, vasaros, rudensir þiemos kaita, kad karmos19 principas yra toks pats, kaipir tarpusavyje susijusiø á prieká stumianèiø in ir jang20

neigiamø ir teigiamø gyvenimo pradø ir kad ðio apskritimotiesa yra tobula ir iðbaigta, teisinga ir neegoistiðka.

Ðis apskritimas taikytinas, kai mes naudo-jamës akimis, ir yra tobulas ir iðbaigtas, teisingasir neegoistiðkas.

Ðis apskritimas taikytinas, kai mes naudo-jamës ausimis, ir yra tobulas ir iðbaigtas, teisingasir neegoistiðkas.

Ðis apskritimas taikytinas, kai mes naudo-jamës nosimi, ir yra tobulas ir iðbaigtas, teisingasir neegoistiðkas.

Ðis apskritimas taikytinas, kai mes naudo-jamës lieþuviu, ir yra tobulas ir iðbaigtas, teisingasir neegoistiðkas.

– 18 –

2.2. Keturios geradarybës

Ðis apskritimas taikytinas, kai mes naudo-jamës kûnu, ir yra tobulas ir iðbaigtas, teisingasir neegoistiðkas.

Ðis apskritimas taikytinas, kai mes naudo-jamës protu, ir yra tobulas ir iðbaigtas, teisingasir neegoistiðkas.

2.1.6. Eilëraðtis

Bûtis á nebûtá, o nebûtis á bûtáratu vis sukas ir galø galetuðèia bûtis ir nebûtis,taèiau pilna ði tuðtuma.


2.2.1. Dangaus-þemës geradarybë

1. Skolos dangui ir þemei principas

Jeigu mes norime lengviausiai suprasti, kokiø gera-darybiø sulaukëme ið dangaus ir þemës, pirmiausia pagal-vokime, ar mes galëtume iðsaugoti savo egzistavimà irgyventi be jø. Tada net idiotas ir neiðmanëlis patvirtins,jog negalime gyventi be jø. O jeigu neámanoma gyventibe dangaus ir þemës, ar tai ne didþiausia jø geradarybë?

Paprastai dangus ir þemë turi savo kelià ir dorybæ.

– 19 –


Savaimingas visatos mechanizmo judëjimas ir yra jø kelias,o rezultatas, atsirandantis einant ðiuo keliu, yra jø dorybë.Dangaus ir þemës kelias yra nepaprastai spindintis, ne-paprastai pastovus, nepaprastai teisingas, be galo natûralus,neaprëpiamai platus, amþinai nemirtingas, laisvas nuosëkmës ir nelaimiø, o veiksmuose bemintis²¹. Kai ðis didiskelias plaèiai atsiveria ir atsiskleidþia didelë dorybë, visosbûtybës iðsaugo savo gyvenimà ir iðlaiko savo formà.

2. Skolos dangui ir þemei punktai

1. Danguje yra oras, todël mes kvëpuojame ir gyvename.2. Þemëje yra dirva, todël mes ant jos iðlaikome savo

kûnà ir gyvename.3. Yra saulës ðviesa ir mënulis, todël mes atpaþástame ir

þinome visas bûtybes.4. Yra vëjo, debesies, lietaus ir rasos geradarybës, todël

auga visos bûtybës, o mes gyvename ið jø produktø.5. Dangaus ir þemës kelias neturi nei pradþios, nei

pabaigos, todël visos bûtybës jø kelyje ágyja amþinàgyvenimà.

3. Dëkingumo dangui ir þemei principas

Jeigu mes norime padëkoti²² dangui ir þemei uþ jø gera-darybes, mes pirmiausia turime vadovautis ir sekti jø keliu.

4. Dëkingumo dangui ir þemei punktai

1. Sekdami nepaprastai spindinèiu dangaus ir þemës

– 20 –


keliu, mes turime iðtirti ir puikiai paþinti visus dalykusir principus.

2. Sekdami nepaprastai pastoviu dangaus ir þemës keliu,kiekviename veiksme mes turime nuolat ir nuosekliaisiekti tikslo.

3. Sekdami nepaprastai teisingu dangaus ir þemës keliu,kiekviename veiksme nesitraukdami nuo artumo artolumo, intymumo ar formalumo²³ ir nuo dþiaugs-mo, pykèio, liûdesio ar laimës, mes turime laikytistik vidurio kelio24.

4. Sekdami be galo natûraliu dangaus ir þemës keliu,kiekviename veiksme mes turime iðsiaiðkinti tai, kasprotinga ir kas absurdiðka, paimti tai, kas protinga irpalikti tai, kas absurdiðka.

5. Sekdami neaprëpiamai plaèiu dangaus ir þemës keliu,mes turime atsikratyti polinkio á vienpusiðkumà.

6. Sekdami amþinai nemirtingu dangaus ir þemës keliu,mes turime iðsivaduoti nuo visø bûtybiø formø kiti-mo ir nuo þmogaus gimimo, senëjimo, ligos ir mirties.

7. Sekdami laisvu nuo sëkmës ir nesëkmës dangaus irþemës keliu, mes turime áþvelgti galimà sëkmæ nepa-lankiose situacijose ir galimà nesëkmæ palankiosesituacijose ir nesitraukti nuo palankiø ir nepalankiøsituacijø.

8. Sekdami veiksmuose beminèiu dangaus ir þemës ke-liu, judëjime ir nejudëjime25 mes turime maitinti be-mintá kelià. Po dvasiniø, fiziniø ir materialiø geradary-

– 21 –


biø, mes turime atsikratyti bet kokios idëjos ar netminties apie tai. O jeigu uþ mûsø geradarybes gavëjasir pamirðo padëkoti, tai neturëtø mûsø skatinti sko-lininko neapykantai, prieðiðkumui.

5. Nedëkingumas dangui ir þemei

Nedëkingumas dangui ir þemei reiðkia neþinoti apieskolà, dëkingumà ir nedëkingumà jiems ir nedëkoti, netjeigu tai þinome.

6. Dëkingumo dangui ir þemei pasekmës

Jeigu mes vadovausimës visais dëkingumo dangui ir þe-mei punktais, dangus ir þemë, ir mes tapsime neatskiriami.Vadinasi, mes bûsime tas pats, kas dangus ir þemë, o dangusir þemë bus tas pats, kas mes. Net jei ðis dangus tuðèias irþemë rami tiesiogiai nesuteikia mums laimës ir dþiaugsmo,mes savaime ágysime dangaus ir þemës jëgos ir ilgaamþið-kumo, saulës ir mënulio ðviesos. Þmonës, dangaus kûnaiir visas pasaulis mus gerbs taip, kaip gerbia dangø ir þemæ.

7. Nedëkingumo dangui ir þemei pasekmës

Jei mes nedëkojame dangui ir þemei, gausime dangausbausmæ. Paprasèiau sakant, jeigu neseksime dangaus keliu,mes nesuprasime reikalo ir principo, nebûsime pakanka-mai stropûs kiekviename veiksme, bûsime perdëtai ar ne-pakankamai uolûs kiekviename veiksme, pasielgsime ab-surdiðkai kiekviename veiksme, bûsime pernelyg prisiriðæ

– 22 –


kiekviename veiksme, nieko neiðmanysime apie bûtybiøformø kitimà ir apie gimimà, senëjimà, ligà, mirtá, þmogaussëkmæ, nesëkmæ, tragedijà ir laimæ. O jeigu mes padarysimedorybæ, nenustosime dël jos viduje didþiuotis, o iðorëjetriumfuoti. Taigi, kaip tokiomis sàlygomis tokiam þmoguiiðvengti bausmës ir skriaudos? Ir netgi jei dangus tuðèiasir þemë rami, atsitiktinë ar mûsø paèiø veiksmø iðprovo-kuota kanèia yra bausmë uþ nedëkingumà dangui ir þemei.

2.2.2. Tëvø geradarybë

1. Skolos tëvams principas

Jeigu mes norime lengviausiai suprasti, kokias gera-darybes gauname ið tëvø, pirmiausia pagalvokime, ar bejø mes galëjome gimti pasaulyje, ar mes bejëgiai bûtumegalëjæ patys uþaugti. Tuomet kiekvienas pasakys, kad taineámanoma. Jeigu mes negalime gimti ir augti be tëvø, artai ne pati didþiausia jø geradarybë?

Paprastai þmogaus gimimà ir mirtá mes galëtume pri-skirti gamtos dësniams, taèiau mûsø tëvø dideliø gerada-rybiø dëka mes gimëme ir augome, kol buvome silpni irbejëgiai. Jie mus iðmokë didþiøjø þmonijos gyvenimo kelioprincipø. Bûtent tai yra mûsø skola tëvams.

2. Skolos tëvams punktai

1. Savo tëvø dëka, mes ágyjame ðá kûnà, kuris yra visødalykø ir principø pagrindas.

– 23 –


2. Apgaubdami mus savo meile, nepaisydami jokiøsunkumø, tëvai augina ir rûpinasi mumis iki tol, koltampame savarankiðki.

3. Tëvai moko mus þmogaus pareigø ir atsakingumo irveda mus á þmoniø visuomenæ.

3. Dëkingumo tëvams principas

Suvokdami skolà tëvams uþ savo priklausomà nuo jøgyvenimà, visomis iðgalëmis mes turime rûpintis silp-naisiais ir bejëgiais.

4. Dëkingumo tëvams punktai

1. Mes turime be iðlygø vadovautis esminiais praktika-vimo keliais – trimis studijomis ir aðtuoniomis nuo-statomis26 – ir esminiais gyvenimo keliais – keturiomisgeradarybëmis ir keturiomis bûtinybëmis27.

2. Kai tëvai tampa nepajëgûs gyventi savomis iðgalëmis,pagal galimybes mes turime suteikti jiems dvasinæpaguodà ir fizinæ paramà.

3. Nepriklausomai nuo to, ar tëvai gyvi, ar miræ, pagalgalimybes mes turime rûpintis nepajëgiais kito tëvaistarsi jie bûtø mûsø.

4. Tëvams mirus, mes turime saugoti jø biografijas beiportretus ir ilgai juos prisiminti.

5. Nedëkingumas tëvams

Nedëkingumas tëvams reiðkia neþinoti apie skolà,

– 24 –


dëkingumà ir nedëkingumà jiems ir nedëkoti, net jeigutai þinome.

6. Dëkingumo tëvams pasekmës

Jei mes dëkojame tëvams, pasaulis mus gerbs ir rodysmums palankumà, net jei mes dëkosime tik savo tëvams.Kadangi neiðvengiamai vaikai seka savo tëvø pavyzdþiu,ar jis bûtø geras, ar blogas, suprantama, mûsø vaikø dë-kingumas tëvams atspindës mûsø paèiø tëvams rodytàdëkingumà. Mûsø rûpesèio nepajëgiais þmonëmis pa-sekmë bus ta, kad ir mes, tapæ nepajëgûs, visada sulauksimekitø pagalbos visuose gyvenimuose.

7. Nedëkingumo tëvams pasekmës

Jei mes nedëkojame tëvams, pasaulis mus smerks ir ro-dys mums nepalankumà, net jei mes nedëkosime tik savotëvams. Suprantama, mûsø atþalos taip pat paseks mûsønedëkingumo tëvams pavyzdþiu ir nuvils mus. Mûsø ne-dëkingumo tëvams pasekmë bus ta, kad ir mes, tapæ ne-pajëgûs, visada sulauksime kitø abejingumo visuose gyve-nimuose.

2.2.3. Gyvenimo bendraþygiø geradarybë

1. Skolos gyvenimo bendraþygiams principas

Jeigu mes norime lengviausiai suprasti, kokias gera-darybes gauname ið gyvenimo bendraþygiø28, pirmiausia

– 25 –


pagalvokime, ar mes vieni galëtume gyventi vietoje, kurnëra nei þmoniø, nei paukðèiø, nei gyvuliø, nei medþiø irþolës. Tuomet kiekvienas pasakys, kad tai neámanoma. Jeimes negalime gyventi be gyvenimo bendraþygiø teikiamospagalbos, paramos ir aprûpinimo, ar tai ne pati didþiausiajø geradarybë?

Paprastai pasaulyje yra keturios pagrindinës profesi-jos29: ðviesuoliai30, þemdirbiai, amatininkai ir prekybinin-kai. Veikdami ðiose profesijose ir keisdamiesi visomis jøveikloje sukurtomis materialinëmis vertybëmis, þmonëspadeda vieni kitiems, turëdami naudos sau ir suteikdamijos kitiems.

2. Skolos gyvenimo bendraþygiams punktai

1. Ðviesuoliai, ðviesdamiesi ir tyrinëdami, mus veda irlavina visomis savo þiniomis ir vadovavimu.

2. Þemdirbiai, sëdami ir augindami, mums tiekia þaliavàmaistui ir drabuþiams.

3. Amatininkai, gamindami ávairias prekes, aprûpinamus pastoge ir bûtiniausiais dalykais.

4. Prekybininkai, mainydamiesi ávairiausiomis prekë-mis, sukuria mûsø gyvenimo patogumus.

5. Taip pat ir paukðèiai, gyvuliai, medþiai ir þolë padedamums.

3. Dëkingumo gyvenimo bendraþygiams principas

Ðviesuoliai, þemdirbiai, amatininkai ir prekybininkai

– 26 –


jau skolingi savo gyvenimo bendraþygiams uþ savitarpiðkainaudingà pagalbà. Todël jeigu jie nori padëkoti gyvenimobendraþygiams uþ jø geradarybes, keisdamiesi þiniomis irmaterialinëmis vertybëmis, turi laikytis ðio principo irvisada tai daryti su nauda sau ir kitiems.

4. Dëkingumo gyvenimo bendraþygiams punktai

1. Ðviesuoliai, perteikdami savo sukauptas þinias ar va-dovaudami, visada turi laikytis teisingumu paremtotarpusavio naudos principo.

2. Þemdirbiai, tiekdami þaliavà drabuþiams ir maistui,visada turi laikytis teisingumu paremto tarpusavionaudos principo.

3. Amatininkai, aprûpindami mus pastoge ir bûtiniau-siais dalykais, visada turi laikytis teisingumu paremtotarpusavio naudos principo.

4. Prekybininkai, mainydamiesi ávairiausiomis prekë-mis, visada turi laikytis teisingumu paremto tarpu-savio naudos principo.

5. Be rimtos prieþasties neþudykime net paukðèiø argyvûnø, nepjaukime þolës ar medþiø.

5. Nedëkingumas gyvenimo bendraþygiams

Nedëkingumas gyvenimo bendraþygiams reiðkia ne-þinoti apie skolà, dëkingumà ir nedëkingumà jiems irnedëkoti, net jeigu tai þinome.

– 27 –


6. Dëkingumo gyvenimo bendraþygiams pasekmës

Jeigu mes dëkojame gyvenimo bendraþygiams, visi gy-venimo bendraþygiai, skatinami teisingo abipusës naudospoelgio, dþiaugsis ir mylës vieni kitus. Mes taip pat bûsimeapsaugoti ir gerbiami, tarp individø vyraus meilë, tarp ðei-mø draugystë, tarp visuomeniø supratimas, o tarp valsty-biø taika – pagaliau bus sukurtas neásivaizduojamai idealuspasaulis.

Bet jeigu visa þmonija nedëkoja uþ gyvenimo bendra-þygiø geradarybes, ar jeigu dël nedëkingøjø klaidø visigyvenimo bendraþygiai yra pasinëræ á kanèiø ir rûpesèiøjûrà, ðventieji pasaulio gelbëtojai parodys savo palankumàir gailestingumà bei iðgelbës nedëkinguosius moraline jëga,politine galia ar karinëmis pajëgomis.

7. Nedëkingumo gyvenimo bendraþygiamspasekmës

Jei mes nedëkojame gyvenimo bendraþygiams, ðie ne-kæs, nemëgs vieni kitø ir taps prieðais. Tarp individø kilskivirèai, tarp ðeimø antipatija, tarp visuomeniø nesutari-mai, o tarp valstybiø nesantaika – galiausiai ásiliepsnospasaulinis karas.

2.2.4. Ástatymø geradarybë

1. Skolos ástatymams principasJeigu mes norime lengviausiai suprasti, kokiø gerada-

– 28 –


rybiø sulaukëme ið ástatymø³¹, pirmiausia pagalvokime,ar mes galëtume gyventi taikiai ir tvarkingai be ástatymø,ðviestis, tvarkyti ðeimos reikalus, valdyti visuomenæ, valsty-bæ ir pasaulá. Tuomet kiekvienas pasakys, kad tai neáma-noma. Jei mes negalime gyventi be ástatymø, ar tai ne patididþiausia jø geradarybë?

Paprastai ástatymai reiðkia neðaliðkas þmoniø santykiøtaisykles ir teisingumà. Jeigu ðiø taisykliø þmonës laikosi,þmonës sulauks pagalbos. Jeigu ðiø taisykliø ðeimos laikosi,ðeimos sulauks pagalbos. Jeigu ðiø taisykliø visuomenëslaikosi, visuomenës sulauks pagalbos. Jeigu ðiø taisykliøvalstybës laikosi, valstybës sulauks pagalbos. Jeigu ðiøtaisykliø pasaulis laikosi, pasaulis sulauks pagalbos.

2. Skolos ástatymams punktai

1. Ðventieji savo laiku pasirodo ir per religijà bei moralæskatina mus þengti teisingu keliu.

2. Ástatymai suteikia galimybæ ákurti ðviesuoliø, þemdir-biø, amatininkø ir prekybininkø institucijas, visomisiðgalëmis mus veda ir ragina, saugo mûsø gyvybæ irskatina gilinti þinias.

3. Ástatymai, atskirdami gërá nuo blogio, naudà nuoþalos, bausdami uþ neteisingumà ir átvirtindamiteisingumà, palaiko ramybæ ir tvarkà.

3. Dëkingumo ástatymams principas

Jei ástatymuose, kuriems esame skolingi, yra draudimø,

– 29 –


jiems turime paklusti, o jeigu ástatymuose, kuriems esameskolingi, yra raginimø, jiems turime paklusti.

4. Dëkingumo ástatymams punktai

1. Kaip individai, mes turime mokytis ir vykdyti ástaty-mus, kurie padëtø save ugdyti.

2. Ðeimoje turime mokytis ir vykdyti ástatymus, kuriepadëtø vadovauti ðeimai.

3. Visuomenëje turime mokytis ir vykdyti ástatymus,kurie padëtø vadovauti visuomenei.

4. Valstybëje turime mokytis ir vykdyti ástatymus, kuriepadëtø vadovauti valstybei.

5. Pasaulyje turime mokytis ir vykdyti ástatymus, kuriepadëtø vadovauti pasauliui.

5. Nedëkingumas ástatymams

Nedëkingumas ástatymams reiðkia neþinoti apie skolà,dëkingumà ir nedëkingumà jiems ir nedëkoti, net jeigutai þinome.

6. Dëkingumo ástatymams pasekmës

Jei mes dëkojame ástatymams, jie mus gins, pamaþupatirsime vis maþiau suvarþymø ir ágysime vis daugiau lais-vës. Atitinkamai pagerës asmeninës charakterio savybës,ásivyraus tvarka pasaulyje ir suklestës ðviesuoliai, þemdir-biai, amatininkai ir prekybininkai – bus sukurtas nepri-lygstamai patogus pasaulis. Tai taip pat bus dëkingumas

– 30 –

2.3. Keturios bûtinybës

ástatymø leidëjams ir ástatymø vykdytojams.

7. Nedëkingumo ástatymams pasekmës

Jei mes nedëkojame ástatymams, jie neatleis mums irmes pajusime nelaisvæ bei suvarþymus, mûsø asmeninëscharakterio savybës pablogës ir pasaulis iðsiderins – kilsvisuotinë anarchija.


2.3.1. Savarankiðkumo ugdymas

1. Savarankiðkumo ugdymo principas

Iðskyrus atvejus, kai esame bejëgiai vaikai, iðkarðæ se-niai ar silpni ligoniai, visais kitais atvejais mes turime mo-kytis ugdyti savarankiðkumà, vykdyti þmogui neiðvegia-mas prievoles ir pareigas, taip pat pagal galimybes rûpintisbejëgiais.

2. Praeities priklausomo gyvenimo punktai

1. Jeigu tarp tëvø, broliø ir seserø, sutuoktiniø, sûnø irdukterø, giminiø buvo geriau gyvenantis, norëjosipriklausyti nuo jo ir gyventi nieko neveikiant. Jei jisnepriëmë to, norëjosi gyventi su juo. Jeigu neapmo-këjo savo skolos kitam, visa giminë nuskurdo, steng-damasi jà apmokëti.

– 31 –


2. Vaikystëje moteris priklausë nuo tëvø, po vedybø nuovyro, o senatvëje nuo vaikø. Neturëdama lygiø teisiøji negalëjo ágyti iðsilavinimo kaip vyras. Ji taip pat ne-galëjo atsiduoti visuomeninei veiklai, neturëjo teisëspaveldëti turtà. Be to, kiekviename veiksme ji negalëjolaisvai vadovautis savo kûnu ir protu.

3. Punktai, kuriuos savarankiðkas þmogusrekomenduoja priklausomam nuo kitø

1. Mes turime nepriimti nepagrásto savarankiðko þmo-gaus praðymo.

2. Tëvai turi padalinti turtà vaikams, neatsiþvelgdami,ar tai vyriausiasis sûnus, ar jaunesnysis sûnus, ar dukra,iðskyrus atvejá, kai jis ar ji negali iðsaugoti palikimo.

3. Po vedybø abu sutuoktiniai turi bûti finansiðkai ne-priklausomi ir neapsiriboti tik meile, bet iki galo vyk-dyti savo pareigas ir prievoles.

4. Mes turime tvarkyti visus reikalus atsiþvelgdami áaplinkybes bei ástatymus ir, nediskriminuodami vyrobei moters, kaip praeityje, vertinti juos pagal darbus.

4. Savarankiðkumo ugdymo punktai

1. Visi mes, ir vyrai, ir moterys, neturime gyventi pri-klausydami nuo kitø, kaip bûdavo praeityje, iðskyrustuos atvejus, jeigu esame bejëgiai dël vaikystës, se-natvës ar ligos.

2. Moterys, kaip ir vyrai, taip pat turi ágyti iðsilavinimà,

– 32 –


kad aktyviai gyventø þmoniø visuomenëje.3. Ir vyrai, ir moterys, visi turi stropiai atlikti savo

profesines pareigas, kad gyventø patogiau, ir vienodaivykdyti savo pareigas ir prievoles ðeimai ir valstybei.

4. Jaunesnysis sûnus taip pat turi rûpintis abiem tëvais,gyvais ar mirusiais, kaip praeityje darydavo vyriausia-sis sûnus.

2.3.2. Iðminèiaus pirmavimas

1. Iðminèiaus pirmavimo principas

Visiðkai akivaizdu, kad iðminèius turi mokyti neiðma-nantá, o neiðmanantis turi mokytis ið iðminèiaus. Jei mesnorime mokytis bet kokiomis aplinkybëmis, mes turimenesitraukti ið absurdiðkos diskriminacinës sistemos, betsiekti savo tikslo.

2. Praeities absurdiðkos diskriminacinës sistemospunktai

1. Diskriminacija tarp diduomenës ir prastuomenës.2. Diskriminacija tarp teisëtø ir nesantuokiniø vaikø.3. Diskriminacija tarp senimo ir jaunimo.4. Diskriminacija tarp vyrø ir moterø.5. Diskriminacija tarp genèiø.

3. Iðminèiaus pirmavimo punktai

1. Savo mokytoju mes turime laikyti þmogø, kurio prigim-

– 33 –


ties valdymas³² ir doras elgesys yra pranaðesni uþ mûsø.2. Savo mokytoju mes turime laikyti þmogø, kuris

administracinius reikalus iðmano geriau uþ mus.3. Savo mokytoju mes turime laikyti þmogø, kuris turi

gyvenimo patirties daugiau uþ mus.4. Savo mokytoju mes turime laikyti þmogø, kurio

þinios ir águdimas didesni uþ mûsø.5. Savo mokytoju mes turime laikyti þmogø, kurio

sveikas protas yra ðviesesnis uþ mûsø.Ið esmës mes neturime diferencijuoti aukðèiau minëtø

þmoniø, iðskyrus atvejá, kai mes norime mokytis ið jø.

2.3.3. Kito vaikø ugdymas

1. Kito vaikø ugdymo principas

Jei ugdymo institucija yra per siaura ar ugdymo dvasianegali perþengti ribos tarp savæs ir kitø, pasaulio civilizacijauþtrunka. Todël plësdami ugdymo institucijà ir perþeng-dami ribà tarp savæs ir kitø, turime ugdyti visus pasekëjus,vystyti pasaulio civilizacijà ir raginti visus brolius ir seserisgyventi palaimoje.

2. Praeities ugdymo trûkumai

1. Valdþia ir visuomenë nesistengë ir neskatino ugdymo.2. Ugdymo sistema buvo tokia, kad moterys ir paprasti

pilieèiai negalëjo net pagalvoti apie lavinimàsi.3. Tarp mokytø þmoniø maþai buvo tokiø, kurie plaèiai

– 34 –


demonstravo iðsilavinimo privalumà.4. Dël visuomenës informacijos priemoniø neiðsivys-

tymo nebuvo aktyviai keièiamasi nuomonëmis apieugdymà.

5. Ugdymo dvasia negalëjo perþengti ribos tarp savæs irkitø, todël turtingi bevaikiai vien tik rûpinosi turëtisavo vaikà ir prarado progà ugdyti, o beturtis norëjougdyti savo vaikà, bet negalëjo to daryti dël finansiniøtrûkumø.

3. Kito vaikø ugdymo punktai

1. Kadangi áþengëme á epochà, kurioje ugdymo trûku-mai nyksta, norëdami ugdyti kito vaikus kaip savo,mes, turintys vaikø ar bevaikiai, pagal iðgales turimepadëti visoms ugdymo institucijoms ir iðugdyti tiekkito vaikø, kiek leidþia aplinkybës, tarsi jie bûtø mûsøvaikai.

2. Valstybë ir visuomenë turi plësti ugdymo institucijøtinklà ir aktyviai imtis ugdymo.

3. Baþnyèia, visuomenë, valstybë ir pasaulis turi pagalnuopelnus paskatinti ir pagerbti tuos, kurie vykdokito vaikø ugdymo punktus.

2.3.4. Pagarba altruistui

1. Pagarbos altruistui principas

Jeigu pasaulis nuoðirdþiai gerbia altruistus, atsidavu-

– 35 –


siøjø pasauliui daugës. Jeigu valstybë nuoðirdþiai gerbiaaltruistus, atsidavusiøjø valstybei daugës. Jei visuomenëir baþnyèia nuoðirdþiai gerbia altruistus, atsidavusiøjøvisuomenei ir baþnyèiai daugës. Vadinasi, kaip vaikai ger-bia tëvus, taip ir mes pagal nuopelnus turime gerbti tuos,kurie atsiduoda pasauliui, valstybei, visuomenei ir baþny-èiai, ir, sekdami jø altruizmu, veikti visuomenës labui.

2. Praeities altruistinio darbo trûkumai

1. Ðviesuoliams, þemdirbiams, amatininkams ir preky-bininkams, pagrindiniø gyvenimo veiklø atstovamsir visuomenës gerovës pagrindø kûrëjams, stigo spe-cializuoto ugdymo.

2. Ðviesuoliams, þemdirbiams, amatininkams ir preky-bininkams stigo institucijø teikiamø galimybiø.

3. Religinës doktrinos ir sistemos negalëjo iðpopuliarëti.4. Vyriausybë ir visuomenë retai pagerbdavo altruistus.5. Joks ugdymas negalëjo tapti savarankiðkas ir nepri-

klausomas nuo iðorinës jëgos.6. Stiprëjo egoizmas ieðkant naudos sau net kitø sàskai-

ta ir prisiriðimas prie artumo, tolumo, intymumo irformalumo.

7. Buvo maþai þiniø ir sveiko proto.8. Buvo maþai tø, kurie skyrë ðeimos pagarbà, uþsitar-

nautà uþ pasiðventimà ðeimai, nuo liaudies pagarbos,uþsitarnautos uþ pasiðventimà liaudþiai.

– 36 –

2.4. Trys studijos

3. Pagarbos altruistui punktai

1. Bëgant laikui, kai nyksta visuomeninio darbo trûku-mai, mes turime atskirti darbà ðeimai nuo darbo vi-suomenei, o jeigu abu yra vienodai svarbûs, turimeperþengti ribà tarp savæs ir kito bei dirbti visuomenëslabui.

2. Mes turime pagal nuopelnus iðlaikyti altruistus sena-tvëje, o jiems mirus turime imtis atsakomybës uþ lai-dotuviø ritualà, saugoti jø biografijas bei portretus irilgai juos prisiminti.

2.4. Trys studijos

2.4.1. Dvasios ugdymas

1. Dvasios ugdymo reikðmë

Dvasia reiðkia bûsenà, kai protas yra ðviesus, ramus irlaisvas nuo skyrimo ir prisiriðimo. Ugdymas reiðkia duotipeno ðviesiai ir ramiai dvasiai, viduje atmetant skyrimà irprisiriðimà, o iðorëje nesileidþiant suviliojamam trikdanèiøsituacijø.

2. Dvasios ugdymo tikslas

Instinktyviai jauèiantys sutvërimai turi ágimtà suge-bëjimà paþinti ir norëti. Taèiau þmonës, paèios protin-giausios bûtybës, turi polinká paþinti matydami, girdëdami

– 37 –

2.4. Trys studijos

ir mokydamiesi ir norà padaryti daugiau nei kiti gyvipadarai. Taigi, jeigu þmonës stengiasi patenkinti tik savoþingeidumà ir norus, pasinaudodami savo teise, galia ir ka-rine jëga, net neturëdami laiko susimàstyti apie padorumà,gëdà ir teisingus ástatymus, jie galiausiai sugriauna savoðeimas ir praþudo save, o dël apmaudo, iliuzijø, pykèio irnekantrumo nusivilia, suserga nervø ligomis, iðprotëja, okartais net nusiþudo. Todël mes turime ugdyti savo dvasià,kad atsikratytume tokiø norø, sklindanèiø á tûkstantá ðakøir deðimt tûkstanèiø lapø³³, pasiektume sveikà dvasià iriðsiugdytume savarankiðkà jëgà.

3. Dvasios ugdymo pasekmës

Jeigu mes ilgai uþsiimsime dvasios ugdymu, mûsødvasia taps tvirta kaip geleþis ir uola, o, nesuskaièiuojamosesituacijose, atsiras savarankiðka proto galia ir pagaliau meságysime ugdymo jëgà.

2.4.2. Dalykinis-principinis tyrinëjimas

1. Dalykinio-principinio tyrinëjimo reikðmë

Dalykas reiðkia þmogaus teisingumà, neteisingumà,naudà ir skriaudà. Principas reiðkia visatos didumà, maþu-mà, bûtá ir nebûtá. Didumas reiðkia visø visatos bûtybiøesmæ. Maþumas reiðkia, kad visos bûtybës skiriasi savoforma ir spalva. Bûtis ir nebûtis reiðkia keturiø metø laikø– pavasario, vasaros, rudens bei þiemos – kaità danguje ir

– 38 –

2.4. Trys studijos

þemëje – vëjà, debesis, lietø, rasà, ðerkðnà bei sniegà, ir visøbûtybiø transformacijà á gimimà, senëjimà, ligà bei mirtáir á pakilimà, kritimà, klestëjimà bei smukimà. Tyrinëjimasreiðkia studijuoti ir giliai ásisavinti dalykà ir principà.

2. Dalykinio-principinio tyrinëjimo tikslas

Ðis pasaulis kuriamas didumo, maþumo, bûties ir ne-bûties principu ir valdomas teisingumo, neteisingumo,naudos ir skriaudos dalykais. Principø rûðys yra tokiosneribotos, koks platus yra pasaulis, o dalykø rûðys yra tokiosberibës, kokia yra þmoniø gausa. Taèiau kanèios ir malo-numai atsitiktinai aplankantys mus ir sukuriami mûsøpaèiø veiksmø yra ðeðiø jutimo organø34 naudojimo rezul-tatas. Jeigu mes veikiame savo nuoþiûra, neþinodami da-lyko teisingumo, neteisingumo, naudos ir skriaudos, mûsøðeðiø jutimo organø naudojimas sukels nuodëmæ ir ateityjebus bekraðtë kanèiø jûra. Jeigu mes gyvename neþinodamiprincipo didumo, maþumo, bûties ir nebûties, mes neþi-nosime atsitiktinai mus aplankanèiø kanèios ir malonumoprieþasties ir dël siauros minties bei ðaliðko proto mes neþi-nosime gimimo, senëjimo, ligos ir mirties bei karmos prin-cipø. Negalëdami atskirti tiesos ir apgaulës, trokðdamisëkmës, visada pasiduosime iliuzijoms, kol galiausiaiatsidursime ðeimos subyrëjimo ir asmeninës neðlovësbûsenoje. Todël mes turime ið anksto iðtirti sunkiai pama-tuojamà visatos principà bei labai sudëtingà þmogausdalykà ir juos aiðkiai iðnagrinëti bei greitai ávertinti realiame

– 39 –

2.4. Trys studijos

gyvenime.

3. Dalykinio-principinio tyrinëjimo pasekmë

Jei ilgai studijuosime dalykiná-principiná tyrinëjimà,mes iðsiugdysime iðminties jëgà, leidþianèià be vargo ið-nagrinëti ir ávertinti visus dalykus ir principus, kol galiausiaiágysime tyrinëjimo jëgos.

2.4.3. Teisingo veiksmo pasirinkimas

1. Teisingo veiksmo pasirinkimo reikðmë

Veiksmas reiðkia bet kokiame darbe naudoti ðeðisjutimo organus – akis, ausis, nosá, lieþuvá, kûnà ir protà.Pasirinkimas reiðkia paimti tai, kas teisinga ir atsisakyti to,kas neteisinga.

2. Teisingo veiksmo pasirinkimo tikslas

Nors ugdydami dvasià mes ágyjame ugdymo jëgos, otyrinëdami dalykà ir principà tyrinëjimo jëgos, ugdymasir tyrinëjimas virs niekais ir vargu, ar bus veiksmingi, jeigujø netaikysime visuose veiksmuose. Kitais þodþiais tariant,tai bus panaðu á medá, kuris turi gerà kamienà, ðakas, lapusir þiedus, bet neduoda vaisiø.

Paprastai mes, þmonës, þinome, kad gëris yra gerai, betnegalime daryti gera, þinome, kad blogis yra blogai, betnegalime jo atsikratyti. Dël kokiø prieþasèiø mes paliekameramø rojø ir þengiame á þiaurià kanèiø jûrà? Taip yra dël

– 40 –

to, kad, neskiriame teisingumo ir neteisingumo, ar net irskirdami teisingumà ir neteisingumà, bet negalëdami su-valdyti tarsi ugnis ásiplieskianèiø norø ar atsisakyti tvirtokaip geleþis ir uola áproèio, savo veiksmuose mes neatsi-kratome blogio ir nesigriebiame gërio. Todël bûtinai pa-sirinkdami teisingumà ir atsikratydami neteisingumo, mesturime vengti nemalonios kanèiø jûros ir nuoðirdþiaipriimti geidþiamà rojø.

3. Teisingo veiksmo pasirinkimo pasekmë

Jei ilgai studijuosime teisingo veiksmo pasirinkimà, mesiðsiugdysime veikimo jëgà bet kokiame veiksme dràsiaipriimti tai, kas teisinga ir atsisakyti to, kas neteisinga, kolgaliausiai ágysime pasirinkimo jëgos.

2.5. Aðtuonios nuostatos

2.5.1. Keturios priimtinos nuostatos

1. Tikëjimas

Tikëjimas reiðkia ásitikinimà ir yra varomoji apsi-sprendimo jëga, kai mes norime kà nors atlikti.

2. Dràsa

Dràsa reiðkia narsø ëjimà á prieká ir yra varomoji jëga,kai norime kà nors atlikti.


– 41 –


3. Þingeidumas

Þingeidumas reiðkia norà atrasti ir suþinoti, ko mesneþinome apie dalykus bei principus ir yra varomoji jëga,kaip suþinoti neþinomà, kai mes norime kà nors atlikti.

4. Pastangos

Pastangos reiðkia nenuilstanèià ðirdá ir yra varomoji jë-ga tikslui pasiekti, kai mes norime kà nors atlikti.

2.5.2. Keturios atmestinos nuostatos

1. Nepasitikëjimas

Nepasitikëjimas, prieðingai nei pasitikëjimas, trukdoteisingai apsispræsti, kai norime kà nors atlikti.

2. Godumas

Godumas reiðkia perdaug kaþko geisti, nuklystant iðteisingo kelio.

3. Tingumas

Tingumas reiðkia neveiklumà, kai norime kà norsatlikti.

4. Neiðmanymas

Neiðmanymas reiðkia veikti savo nuoþiûra, nieko neþi-nant apie didumà, maþumà, bûtá ir nebûtá, ir apie teisin-gumà, neteisingumà, naudà ir skriaudà.

– 42 –

2.6. Gyvenimo ir praktikavimo esminiai keliai

2.6. Gyvenimo ir praktikavimoesminiai keliai

Keturios geradarybës ir keturios bûtinybës yra esminiaigyvenimo keliai, o trys studijos ir aðtuonios nuostatos yraesminiai praktikavimo keliai. Mes negalime þengti esmi-niais gyvenimo keliais be esminiø praktikavimo keliø, oesminiai praktikavimo keliai bus neefektyvûs be esminiøgyvenimo keliø. Kitais þodþiais tariant, esminiai praktika-vimo keliai yra kaip medicinos menas, kuriuo remdamasisgydytojas gydo ligoná, o esminiai gyvenimo keliai yra kaipvaistas, kuriuo gydytojas gydo ligoná.

2.7. Keturi didieji principai

Keturi didieji principai yra teisingas nuðvitimas ir veiks-mas, geradarybiø suvokimas ir dëkingumas, budos darmospritaikymas, pasiaukojamas tarnavimas visuomenei.

Teisingas nuðvitimas ir veiksmas reiðkia, kad mes tu-rime patirti nuðvitimà apskritimo tiesa, t.y. budø ir pro-tëviø teisingai perduotu proto áspaudu ir, sekdami ðia tiesa,naudodamiesi ðeðiais jutimo organais – akimis, ausimis,nosimi, lieþuviu, kûnu ir protu – atlikti nepriekaiðtingusveiksmus be ðaliðkumo, prisiriðimo, pertekliaus ar trûku-mo.

Geradarybiø suvokimas ir dëkingumas reiðkia, kad mes

– 43 –

2.7. Keturi didieji principai

turime giliai jausti ir suvokti þemës-dangaus, tëvø, gyveni-mo bendraþygiø ir ástatymø geradarybes ir, sekdami mûsøskolos keliu, uþ jas dëkoti, o tuo paèiu, net jeigu ir jauèiameapmaudà, pirmiausia turime áþvelgti visø geradarybiøkilmæ ir dëkoti uþ jas, o nesiskøsti.

Budos darmos pritaikymas reiðkia, kad tapdami bu-distais mes turime geriau negu praeityje, kai budistas ne-galëjo to padaryti dël savo prisiriðimo prie budos darmos,tvarkyti pasaulio dalykus. Kitaip tariant, mes netapkimeþmonëmis, nenaudingais pasauliui, taikydami budosdarmà, bet tapkime naudingais þmonëmis individams,ðeimoms, visuomenei ir valstybei.

Pasiaukojamas tarnavimas visuomenei reiðkia, kad mesturime atsikratyti minèiø vien tik apie save ir savo ðeimàar vien tik maloniø veiksmø, o altruistiniu mahajanos35

elgesiu visa ðirdimi turime gelbëti visà gyvastá.

– 44 –

3. PRAKTIKAVIMAS

3.1. Pagrindiniai kasdieniopraktikavimo dalykai

1. Proto lauko36 pirmapradëje esmëje nëra neramumo,bet neramumà sukelia situacijos, todël leiskime pasi-reikðti savo prigimèiai, kad atsikratytume neramumo.

2. Proto lauko pirmapradëje esmëje nëra neiðmanymo,bet neiðmanymà sukelia situacijos, todël leiskimepasireikðti savo iðminèiai, kad atsikratytume neiðma-nymo.

3. Proto lauko pirmapradëje esmëje nëra neteisingumo,bet neteisingumà sukelia situacijos, todël leiskime pa-sireikðti savo prigimties dësniams, kad atsikratytumeneteisingumo.

4. Tikëjimu, dràsa, þingeidumu ir pastangomis atsi-kratykime nepasitikëjimo, godumo, tingumo ir neið-manymo.

5. Pakeiskime pasipiktinimo gyvenimà á dëkingumogyvenimà.

6. Pakeiskime priklausomà gyvenimà á savarankiðkàgyvenimà.

7. Pakeiskime nesugebantá mokytis á gerai besimokantá.8. Pakeiskime nesugebantá mokyti á gerai bemokantá.9. Pakeiskime egoistà á altruistà.

3.1. Pagrindiniai kasdienio praktikavimo dalykai

– 45 –

3.2. Periodiðkos ir kasdienës treniruotës

3.2. Periodiðkos ir kasdienëstreniruotës

3.2.1. Periodiðkos treniruotës

Kad studijuojantys37 galëtø periodiðkai tobulintis dar-moje yra nustatyti periodiðkø treniruoèiø dalykai: budosvardo reèitavimas38, sëdima meditacija39, ðventasis raðtas,paskaita, diskusija, klausimas40, prigimties principas41,periodiðkas dienoraðtis, kasdienis dienoraðtis, dëmesys irelgesys. Budos vardo reèitavimas ir sëdima meditacija yradvasios ugdymo treniruoèiø objektai. Ðventasis raðtas,paskaita, diskusija, klausimas, prigimties principas irperiodiðkas dienoraðtis yra dalykinio-principinio tyrinë-jimo treniruoèiø objektai. Kasdienis dienoraðtis, dëmesysir elgesys yra teisingo veiksmo pasirinkimo treniruoèiøobjektai.

Budos vardo reèitavimas reiðkia monotoniðkai giedotimûsø pasirinktos maldos þodþiø frazæ. Jos tikslas á reèi-tuojamas eiles sukoncentruoti protà, iðsisklaidþiusá átûkstantá ðakø ir deðimt tûkstanèiø lapø, ir tûkstantá beideðimt tûkstanèiø minèiø paversti tik viena mintimi.

Sëdima meditacija reiðkia, siekiant sukaupti energijà42

ir apsaugoti protà, sukoncentruoti juos á dandþon43 ir,atsikraèius bet kokio skvarbumo ir prisiriðimo net priemaþiausios minties, likti visiðkos ramybës bûsenoje. Ji yrabûdas tobulinti tyrà ir pirmapradæ þmogaus dvasià.

– 46 –


Ðventasis raðtas yra mûsø apibrëþtø mokymø kûrinysir vedanèioji sutra. Jos tikslas yra padëti praktikuojanèiajamorientuotis studijose.

Paskaita paaiðkina konkreèios temos apie dalykà irprincipà reikðmæ. Jos tikslas yra padëti praktikuojanèia-jam formaliai pasidalinti þiniomis su þmonëmis ir lavintiiðmintá.

Diskusija reiðkia laisvai iðsakyti áspûdþius apie matytàir girdëtà. Jos tikslas padëti praktikuojanèiam nesivarþantir aktyviai keistis nuomonëmis ir lavinti iðmintá.

Klausimas reiðkia ið esmës iðtyrinëti nesuprantamà temàapie teisingumo, neteisingumo, naudos ir skriaudos daly-kus, apie didumo, maþumo, bûties ir nebûties principusir apie buvusiø budø bei patriarchø klasikinius klausimus44

ir atrasti sprendimà. Jo tikslas padëti praktikuojanèiajamgiliai ir aiðkiai suvokti dalykà ir principà.

Prigimties principas reiðkia iðsiaiðkinti ir suprasti visøvisatos bûtybiø ir mûsø paèiø prigimties principus.

Periodiðkas dienoraðtis reiðkia áraðyti tos dienos darbovalandas, pajamas ir iðlaidas, fizinius ir dvasinius veiksmus,atradimus ir áspûdþius.

Kasdienis dienoraðtis reiðkia áraðyti tos dienos dëme-singus ir nedëmesingus veiksmus, mokymosi valandas irpaklusimà ar nepaklusimà priesakams.

Dëmesys reiðkia proto bûsenà, naudojantis ðeðiais ju-timo organais, atsiminti ir atlikti tai, kà þmogus nusprendëpadaryti ir neatlikti to, ko jis nusprendë nedaryti.

– 47 –


Elgesys reiðkia, kad þmogus turi elgtis humaniðkai. Jotikslas padëti praktikuojanèiajam, nuolat ávertinant savomokymàsi ir já pritaikant praktikoje, pajusti realø tobu-linimosi efektà.

3.2.2. Kasdienës treniruotës

Siekiant kasdien mokyti besimokantájá praktikavimo,nustatyti ðeði ásidëmëtini kasdienio gyvenimo punktai irðeði ásidëmëtini ðventyklos lankymo punktai.

1. Ásidëmëtini kasdienio gyvenimo punktai

1. Kiekviename veiksme sveika nuovoka stenkitës pasi-rinkti teisingumà ir atsikratyti neteisingumo.

2. Prieð kiekvienà veiksmà, stenkitës jam pasiruoðtiaiðkindamiesi jo aplinkybes.

3. Laisvalaikiu stenkitës studijuoti ðventàjá raðtà irásakymus.

4. Jei studijuodami ðventàjá raðtà ir ásakymus padarëtepaþangà, stenkitës gilintis á klausimà.

5. Po vakarienës, uþbaigæ visus namø ruoðos darbus,likusá laikà iki miego ar paryèiui, stenkitës ugdyti savodvasià, reèituodami budos vardà ir medituodamisëdomis.

6. Atlikæ visus reikalus, galvodami apie jos, stenkitës pa-tikrinti, ar pavyko padaryti tai, kà ketinote ir tai, koneketinote.

– 48 –


2. Ásidëmëtini ðventyklos lankymo punktai

1. Kai besimokydami ásidëmëtinø kasdienio gyvenimopunktø lankotë ðventykloje, stenkitës domëtis klau-simais ir atsakymais apie visus savo tuometinius rei-kalus.

2. Jeigu patiriamas nuðvitimas kuriuo nors dalyku, sten-kitës pasakyti apie tai dvasiniam mokytojui ir gautijo ávertinimà.

3. Jeigu kuris nors dalykas kelia abejoniø, stenkitëspasakyti apie tai dvasiniam mokytojui ir gauti jopaaiðkinimà.

4. Per kasmetæ treniruoèiø sesijà, ið anksto paruoðæ mo-kestá, stenkitës mokytis specialiø dalykø treniruoèiøcentre.

5. Kiekvienà darmos susirinkimo45 dienà, ið ankstosutvarkæ visus reikalus, stenkitës pasiðvæsti mokymuisiðventykloje.

6. Sugráþæ ið ðventyklos, apmàstæ, koká nuðvitimà paty-rëte ir kokias abejones iðsklaidëte, stenkitës ágytasþinias pritaikyti kasdieniame gyvenime.

3.2.3. Periodiðkø ir kasdieniø treniruoèiøryðys

Jeigu kalbëtume apie periodiðkø ir kasdieniø treniruo-èiø ryðá, periodiðkos treniruotës, kaip mokymasis neaktyviumetu, remiasi dvasios ugdymu ir dalykiniu-principiniu

– 49 –

3.3. Budos vardo reèitavimas

tyrinëjimu bei suteikia pagrindus nuolatiniam mokymuisi,o kasdienës treniruotës, kaip mokymasis aktyviu metu,remiasi teisingo veiksmo pasirinkimu ir suteikia pagrindusperiodiðkam mokymuisi. Abu treniruoèiø bûdai papildobei sudaro vienas kito pagrindà ir yra kelias, padedantisbesimokanèiajam, pasaulieèiui ar dvasininkui, në minuteiar sekundei neapleisti studijø.


1. Budos vardo reèitavimo reikðmë

Apskritai budos vardo reèitavimas yra mokymosi bû-das, kuris sutelkia á nesuskaièiuojamas ðakas iðsisklaidþiu-sià dvasià ir nuramina palankiø ir nepalankiø situacijøblaðkomà protà. Reèituojama frazë “Namu Amitabul

46”korëjieèiø kalba reiðkia rasti prieglobstá beribëje gyvenimotrukmëje ir nuðvitime. Praeityje þmonës reèitavo Amitabosðventà vardà, norëdami Amitabos47 dieviðkos jëgos pagalbaatgimti Vakarø Rojuje, Skaisèiojoje ðalyje48, bet mûsø tik-slas yra atrasti savo proto Amitabà ir sugráþti á mûsø paèiøprigimties rojø. Ið prigimties mûsø protas neturi nei gimi-mo, nei mirties, todël jis yra amþinai gyvas. Mûsø protasyra spindintis bei paslaptingas ir niekada netemstantis,todël jis yra nuðvitimas. Tai ir yra mûsø proto Amitaba.Mûsø paèiø prigimtis yra tyra, todël ji yra be jokios nuodë-mës ir palaimos, joje niekada nebûna kanèios ir sielvarto49.

– 50 –


Tai yra amþinai nekintantis mûsø paèiø prigimties rojus.Todël, kad galëtø sutelkti dvasià, iðsisklaidþiusià á nesus-kaièiuojamas ðakas, á vienintelæ mintá apie Amitabà irsugràþintø protà, besiblaðkantá tarp palankiø ir nepalankiøsituacijø, á nesudrumsèiamo komforto50 bûsenà, reèituo-jantis budos vardà pirmiausia turi suprasti ðá principà,sutelkti savo protà, neturintá nei gimimo, nei mirties, irsuvokti vienintelæ mintá, neþinanèià nei atëjimo, neiiðëjimo. Tai yra tikrasis budos vardo reèitavimo mokymas.

2. Budos vardo reèitavimo metodas

Budos vardo reèitavimo metodas yra toks paprastas irlengvas, kad tai daryti gali bet kas.1. Visuomet iðsitieskite ir nuraminkite savo energijà,

nesiûbuokite, nejudinkite savo kûno.2. Priderinkite balsà prie savo energijos, kad jis nebûtø

nei per garsus, nei per tylus.3. Koncentruokite savo dvasià vien tik á budos vardà

reèituojantá balsà, susikaupkite tik ties viena mintimi– budos vardo reèitavimu – ir vienintelæ mintá beisavo balsà sujunkite á nedalomà visumà.

4. Atsikratykite bet kokios minties ir iðlaikykite protàramybës ir neveiklumo bûsenoje. Atsikratykite ir min-ties ieðkoti budos atvaizdo ir savo prote ásivaizduotiAmitabos figûrà ar rojaus palaimà.

5. Kad sutelktumëte savo protà, galite skaièiuoti roþan-èiaus rutuliukus, o kad balsas bûtø ritmingas, bûtina

– 51 –


muðti moktakà51 ar bûgnà.6. Jei bergþdþios mintys trikdo jûsø protà dirbant,

einant, stovint, sëdint ir gulint, budos vardo reèitavi-mas galëtø padëti jø atsikratyti, ir atvirkðèiai, liaukitësreèituoti budos vardà, jeigu jis trukdo jums susitelktijûsø darbe.

7. Reèituodami budos vardà visada apmàstykite pir-mapradæ savo proto bûsenà ir, susierzinus, prasiverþusgodumui bei esant prisiriðimui prie palankios ir ne-palankios situacijos, nuraminkite savo protà. Taigibudos vardo reèitavimo tiesø þinovas gali vien budosvardà reèituojanèiu balsu áveikti visus nedorus velnius.Maþai efektyvus yra tik mechaninis reèitavimas, ne-susitelkus ties vienintele mintimi, taèiau, suvokiantvienintelæ mintá, galima pasiekti koncentracijà net irper begarsá reèitavimà.

3. Budos vardo reèitavimo nuopelnas

Jeigu jûs budos vardà reèituojate ilgà laikà, jûs savaimegalite pasiekti koncentracijà ir dþiaugtis geidþiama palaima.Budos vardo reèitavimo nuopelnas yra toks pat, kaip irsëdimos meditacijos.

Taèiau budos vardo reèitavimas ir sëdima meditacijayra to paties treniruoèiø objekto – dvasios ugdymo – vidusir iðorë. Jeigu studijuojantis iðgyvena itin sunkø sielvartà,jis per budos vardo reèitavimà pirmiausia turi atsikratytisavo dvasios nerimo, o paskui per sëdimà meditacijà pa-

– 52 –

3.4. Sëdima meditacija

siekti tikrà visiðkos ramybës bûsenà. Laiko atþvilgiu, budosvardo reèitavimas labiau reikalingas dienà ir tada, kai susi-duriame su iðorinëmis situacijomis, o sëdima meditacija– naktá, paryèiui ir tada, kai iðorinës situacijos yra nutolæ.Jeigu studijuojantis, nuolat vertindamas aplinkybes ir savoproto bûsenà, tinkamu laiku gerai pritaiko budos vardoreèitavimà ir sëdimà meditacijà, abu suformuoja vienàtvirtà ágûdá ir jis lengvai ágyja didelæ koncentracijos jëgà.


1. Sëdimos meditacijos reikðmë

Apskritai sëdima meditacija yra mokymas, kaip ið-sklaidyti proto iliuzijas ir atskleisti tikrà prigimtá. Ji taippat yra bûdas, kaip nuleisti kûno ugnies energijà ir pakeltivandens energijà. Kai iliuzijos iðsisklaido, vandens energijapakyla, ir atvirkðèiai. Todël kûnas ir protas susilieja, odvasia ir energija atsinaujina.

Bet jeigu iliuzijos nesiliauja, ugnies energija nuolat kyla,visame kûne sudegina vandens energijà ir uþtemdo dvasiosðviesà. Þmogaus kûnas funkcionuoja kaip ta maðina, kurnet ir vieno pirðto neámanoma pajudinti be ugnies ir van-dens energijos. Visi ðeði þmogaus jutimo organai valdomigalvoje. Tuomet, kai jis juos naudoja þiûrëdamas, girdë-damas ir galvodamas, viso kûno ugnies energija, natûraliaisusikoncentruodama galvoje, uþvirina ir iðdegina viso kûno

– 53 –


vandens energijà, panaðiai kaip lempos ðviesa sunaudojaaliejø. Todël kai mes su apmaudu ilgai apie kaþkà galvo-jame, iðplëstomis akimis kaþkà apþiûrinëjame ir energingaikaþkà pasakojame pakeltu balsu, visada parausta veidas irburnoje iðdþiûsta seilës. Ðis reiðkinys liudija, kad kyla ugniesenergija. Mes turime taupiai naudoti ðeðis jutimo organusnet jeigu bûtina kaþkà atlikti, nes kam dël nenaudingøiliuzijø dienà ir naktá leisti degti smegenø lempos ðviesai?Todël sëdima meditacija yra mokymas, kaip iðsklaidyti ðiasiliuzijas ir atskleisti tikrà prigimtá, nuleisti ugnies energijàir padidinti tyrà vandens energijà.

2. Sëdimos meditacijos metodas

Sëdimos meditacijos metodas yra toks paprastas irlengvas, kad tai daryti gali bet kas.1. Pasidëjæ pagalvæ, patogiai atsisëskite sukryþiavæ kojas

ir iðtieskite galvà ir nugarà.2. Viso kûno jëgà lengvai nukreipkite á dandþon ir, atsi-

kratydami bet kokios minties, pasistenkite suvokti,kad jûsø energija susikoncentravo á dandþon. Jeigujûsø protas iðsiblaðkæs, energija iðsisklaido. Tada jà iðnaujo sukaupkite ir neuþmirðkite jos koncentruoti.

3. Kvëpuokite ramiai, bet ákvëpkite ðiek tiek daugiau irstipriau, o iðkvëpkite ðiek tiek trumpiau ir lengviau.

4. Kad atsikratytumëte miego demono, bûtina visadalaikyti akis atmerktas. Bet pabandykite medituoti iruþmerktomis akimis, kai jûsø dvasia ir energija yra

– 54 –


pakankamai þvalûs ir esate tikri, kad á jus net uþmerk-tomis akimis negalëtø ásiverþti miego demonas.

5. Visuomet uþsièiaupkite. Jeigu po ilgo mokymosipavyksta pakelti vandens energijà ir nuleisti ugniesenergijà, tarp lieþuvio ir dantø nuolat skiriasi ðvariosir slidþios seilës. Tada visa burna surinkite seiles irretkarèiais prarykite.

6. Savo dvasià ramumoje visada laikykite budrià ir ramiàbudrume. Jeigu jûs linkstate á sumiðimà, atnaujinkitedvasià, o jeigu slystate á iliuzijà, sugráþkite á teisingàmintá. Tokiu bûdu likite natûralioje neveiklios pri-gimties bûsenoje.

7. Pirmoji sëdima meditacija daþnai sukelia kojø skaus-mà ir iliuzijos proverþá. Jeigu jauèiate kojø skausmà,po kurio laiko pakeiskite jø sukryþiavimo padëtá. Jeiguiliuzija uþvaldo jus, suvokite jà kaip iliuzijà, ir ji patiiðnyks. Jai atsiradus, neturite erzintis ar nusiminti.

8. Jeigu sëdima meditacija jûs uþsiimate pirmà kartà,kartais galite pajusti nieþulá veide ir kûne, tarsi skruz-dëlës bëgiotø ant jø. Tai liudija, kad kraujas kapi-liaruose skverbiasi aktyviau. Nelieskite ir nekasykitetø vietø.

9. Per sëdimà meditacijà nesitikëkite keistø bûsenø arstebuklo poþymiø. Bet net jeigu kaþkas panaðaus atsi-randa, þiûrëkite á tai kaip á lengvabûdiðkà dalykà, rim-tai neimkite á ðirdá ir vertinkite tai kaip smulkmenà.

Jeigu aukðèiau apraðytu metodu medituojate sëdomis

– 55 –


ilgà laikà, galiausiai jûs pamirðite skirtumà tarp subjektoir objekto, pamirðite laikà ir vietà ir liksite tikroje tobulosramybës bûsenoje. Ir jokio skyrimo. Taip jûs mëgausitësnepakartojama dvasios palaima.

3. Sëdimos meditacijos nuopelnas

Jeigu sëdima meditacija uþsiimsite ilgà laikà ir ágysitejos jëgos, patirsite deðimt tokiø maloniø:1. Palaipsniui iðnyks lengvabûdiðki ir neapgalvoti poel-

giai.2. Ágysite tvarkos naudodamiesi ðeðiais jutimo organais.3. Sumaþës ligø kanèios ir veidas taps lygesnis.4. Pagerës atmintis.5. Atsiras kantrybë.6. Iðnyks prieraiðumas.7. Nedora ðirdis pasikeis á teisingà.8. Ásiþiebs prigimtinë iðminties ðviesa.9. Pajusite palaimà.10. Iðsilaisvinsite nuo gimimo ir mirties.

4. Bûtinybë sukoncentruoti protà á dandþon

Apskritai jau nuo senø senovës gyvuoja paprotys, kadsëdima meditacija reiðkia koncentruoti protà á vienà dalykàir atsikratyti bet kokios minties. Ið tiesø yra daug bûdøkoncentruoti protà priklausomai nuo atskirø nuomoniøir priemoniø. Bet jeigu protas koncentruojamas galvojear iðoriniame objekte, mintis klajoja, o energija kyla, todël

– 56 –


sunku nusiraminti. Jeigu protas koncentruojamas á dan-þon, minèiai sunku klajoti, o energija lengvai leidþiasi, todëlnusiraminti yra lengva.

Be to ði koncentracija á danþon ne tik svarbi sëdimaimeditacijai, bet ji taip pat yra be galo svarbi ir fizinës svei-katos palaikymui. Jeigu koncentruojamas protas á danþonir daug ryjama seiliø, iðsiskirianèiø ið nefrito ðaltinio52,vandens ir ugnies energijos harmonizuojasi, maþëja kûnoligos kanèios, veidas tampa lygesnis, didëja pagrindinëenergija ir formuojasi proto danþon53. Tai uþtikrins gyve-nimo ilgaamþiðkumà. Ðis proto sutelkimas á apatinæ pilvodalá tarnauja dviem tikslams: koncentracijai ir sveikatospalaikymui.

Klausimu pagrástos meditacijos54 ðalininkai kritikuoja,kad ði koncentracija á danþon verèia þmogø skæsti negyvojeinertiðkoje meditacijoje. Taèiau nors kai kuriems þmonëmsklausimu pagrásta meditacija gali bûti laikina priemonë,vis tik sunku jà populiarinti. Jeigu ilgà laikà protas koncen-truojamas á klausimà, galima greitai susirgti dël energijoskilimo. Be to, kas ið esmës nenutuokia apie klausimà, tasnegali mëgautis meditacija. Todël mes, skirdami laiko irsëdimai meditacijai, ir atskirai klausimui, per meditacijàmedituojame, o per tyrinëjimà tyrinëjame, taip kartu tobu-lindami koncentracijà ir iðmintá. Tada, negrimzdami átuðtumà ir nepuldami á skyrimà, mes galime pajusti tikràjàprigimtá, neturinèià nei judëjimo, nei nejudëjimo.

– 57 –

3.5. Svarbûs klausimai

3.5. Svarbûs klausimai

1. Buvo pasakyta: “Ðakjamunis55, nepalikæs dangausTuðita, jau nusileido á karaliaus rûmus ir, dar bûdamasmotinos ásèiose, baigë gelbëti visà gyvastá.” Kà tai reið-kia?

2. Vos gimæs Ðakjamunis pasakë: “Virð ir þemiau dan-gaus að vienintelis esu gerbiamasis.” Kà tai reiðkia?

3. Kai Grdhrakutos57 kalne Ðakjamunis parodë þmo-nëms gëlæ, jie visi tylëjo, tik Kaðjapas58 ðypsojosi. TadaÐakjamunis pasakë: “Að perduodu Kaðjapui tikrosiosdarmos akies krepðá59.” Kà tai reiðkia?

4. Mirdamas Ðakjamunis pasakë: “Að nepamokslavau nëvienos darmos nuo Mrgadavos60 iki Hiranjavati61

upës.” Kà tai reiðkia?5. Visos bûtybës sugráþta á viena. Kur tas vienas sugráþta?6. Kas yra tas dalykas, kuris nëra susijæs su visomis bû-

tybëmis?7. Buvo pasakyta: “Apðviesk vienà protà per visas bûty-

bes.” Kà tai reiðkia?8. Buvo pasakyta: “Iki gimstant senovës budoms62, ne-

kintama buvo viena apskrita forma.” Kà tai reiðkia?9. Koká kûnà jûs turëjote, prieð ágydami ið savo tëvø da-

bartiná kûnà?10. Kai þmogus giliai miega nesapnuodamas, kur yra jo

siela?11. Buvo pasakyta: “Protas sukuria viskà.” Kà tai reiðkia?

– 58 –

3.6. Dienoraðtis

12. Buvo pasakyta: “Protas yra buda.” Kà tai reiðkia?13. Kodël visa gyvastis transmigruoja, o visos budos iðsi-

vaduoja?14. Buvo pasakyta: “Uolus praktikuojantysis neatsiskiria

nuo savo prigimties.” Kaip galima nuo jos neatsiskirti?15. Kokia prasme protas, prigimtis, principas ir energija

yra panaðûs ir kuo jie skiriasi tarpusavyje?16. Ar visos visatos bûtybës turi pradþià ir pabaigà, ar ne?17. Visos bûtybës paþásta vienos kitas ir atsimoka uþ savo

poelgius dabartiniame gyvenime, bet, neatsiminda-mos praëjusio gyvenimo, neþino vienos kitø poelgiøkitame gyvenime. Kaip jos atsimoka?

18. Buvo pasakyta: “Dangus ir þemë þino be þiniø.” Kàtai reiðkia?

19. Nirvanà63 pasiekusiojo siela jau susijungia su darmoskûnu. Kaip siela vël atsiskiria kaip individuali dvasiair kaip prieð tai ir po to gyvenantys kûnai skiriasi tar-pusavyje?

20. Að turiu vienà ðventàjá raðtà. Jis padarytas ne ið popie-riaus ir raðalo, vadinasi, jame nëra në vieno þodþio,bet jis visada spinduliuoja ðviesà. Kà tai reiðkia?

3.6. Dienoraðtis

1. Dienoraðèio reikðmë

Kasdienis dienoraðtis yra raðomas, kad pasaulietis ar

– 59 –

3.6. Dienoraðtis

ðventikas, ðviesuolis ar prasèiokas, kiekvienas besimokantisnagrinëtø tos dienos savo dëmesingus ir nedëmesingusveiksmus, mokymosi valandas ir priesakø paþeidimus.Periodiðkas dienoraðtis yra skirtas tam, kad besimokantislavinamas mokykloje ar treniruoèiø centre áraðytø savo tosdienos darbo valandas, pajamas ir iðlaidas, fizinius irdvasinius veiksmus, nuðvitimus ir áspûdþius.

2. Kasdienis dienoraðtis

1. Patikrinkite ir áraðykite, kiek atlikote veiksmø skirda-mi tam dëmesio ir ne. Jeigu skiriate dëmesá bûtiniemsir nebûtiniems veiksmams, esate dëmesingi jiems.Kitais atvejais nesate dëmesingi jiems. Ið pradþiø,nepaisydami gero ar blogo rezultato, suskaièiuokite,kiek veiksmø atlikote skirdami tam dëmesio ir kiekkartø neskirdami tam dëmesio. Kai mokymasis gilëja,suskaièiuokite, kiek veiksmø buvo sëkmingø ir kieknesëkmingø.

2. Áraðykite, kiek valandø skyrëte dvasios ugdymui irdalykiniam-principiniam tyrinëjimui ir ar dalyvavotedarmos susirinkimuose ir treniruoèiø sesijose.

3. Stebëkite, ar paklusote, ar nepaklusote priesakams,ir atitinkamuose punktuose áraðykite, kiek kartønepaklusote.

4. Analfabetams ir nesugebantiems tvarkyti dokumen-tø yra sukurtas tyrinëjimo metodas pupelëmis, kurisskirtas tik dëmesingumui ir nedëmesingumui kontro-

– 60 –

3.6. Dienoraðtis

liuoti. Dëmesingiems veiksmams þymëti naudojamosbaltos pupelës, o nedëmesingiems veiksmams – juo-dos. Suskaièiuokite dëmesingus ir nedëmesingusveiksmus.

3. Periodiðkas dienoraðtis

1. Áraðyti tos dienos darbo valandas tikslinga, kad jûsgalëtumëte kontroliuoti, kiek laiko per parà praleidotenaudingai ir kiek nenaudingai. Jeigu buvo nenau-dingai praleisto laiko, stenkitës kità dienà nepraleistinë minutës be naudos.

2. Áraðyti tos dienos pajamas ir iðlaidas tikslinga, kad,jeigu trûksta pajamø, jûs galëtumëte ieðkoti pajamøpriemonës ir uoliai dirbtumëte, kad jas padidintumë-te. O jeigu gausu iðlaidø, – kad jas pagal galimybæsumaþintumëte, iðvengtumëte nuskurdimo ir gyven-tumëte patogiai. Netgi pasiturintis turëtø atsikratytiblogo áproèio gyventi nieko neveikdamas.

3. Áraðyti fizinius ir dvasinius veiksmus tikslinga, kadgalëtumëte ávertinti tos dienos teisingus ir neteisingusveiksmus, þinoti nuodëmës ir laimës pusiausvyrà, irkad galëtumëte ávertinti teisingumà, neteisingumà,naudà ir skriaudà bei kiekviename veiksme ágytumëtepasirinkimo jëgà.

4. Áraðyti paþinimus ir áspûdþius tikslinga, kad galëtu-mëte kontroliuoti ágytø þiniø apie didumo, maþumo,bûties ir nebûties principà laipsná.

– 61 –

3.7. Nuo laiko nepriklausanti meditacija


Apskritai meditacija yra mokymasis, kaip paþinti savopirmapradæ prigimtá be skyrimo ar prisiriðimo ir ágyti protolaisvæ. Nuo senovës laikø medituoja kiekvienas þmogus,pasiryþæs pasiekti didájá kelià.

Jei þmogus nori praktikuoti tikràjà meditacijà, jis, pir-miausia laikydamas tikrà tuðtumà substancija64, o paslap-tingà bûtá funkcija65, turi iðlaikyti protà iðoriniø nesuskai-èiuojamø situacijø atþvilgiu nepajudinamà kaip dideliskalnas, o viduje protà iðlaikyti tyrà kaip giedras dangus.Naudokite savo protà taip, kad jis liktø neveiklus judëjimeir veiklus nejudëjime. Tada kiekvienas skyrimas niekadaneatsiribos nuo koncentracijos ir kiekvienas visø ðeðiø ju-timo organø naudojimas visada sutaps su ramios tuðtumosir paslaptingos iðminties prigimtimi. Tai yra taip vadina-mos mahajanø meditacijos ir trijø studijø praktikavimas.

Todël vienoje ið sutrø66 yra paraðyta: “Sukurk protà prienieko neprisiriðantá.” Tai yra didis mokymas, kaip ugdytiveiksmus, nepajudinamus nesuskaièiuojamose situacijo-se. Atrodo, kad labai sunku vadovautis ðiuo mokymu, ta-èiau jeigu þino jo praktikavimo esmæ, medituoti gali netvalstietis su bertuve, amatininkas su plaktuku, tarnautojassu skaitliukais ar ðviesuolis, atliekantis administraciniusreikalus. Galima medituoti net vaikðtinëjant ir namuose.Tad ar vertëtø pasirinkti vietà ir kalbëti apie judëjimà irnejudëjimà?

– 62 –


Taèiau pirmà kartà medituojantis negali valdyti protopagal savo norà. Tai panaðu á bandymà prisijaukinti jautá.Jeigu jis nors akimirksniui atleidþia proto vadeles, siekispatirti nuðvitimà iðkart þlunga. Todël jeigu jis visomis ið-galëmis medituoja, neleisdamas dvasiai iki galo kovoti prieðbet kokià godumà kelianèià situacijà, jo protas pamaþuprisiderina ir subræsta. Tuomet jis pasiekia tokià bûsenà,kai protà gali valdyti pagal savo norà. Kaskart, susidur-damas su situacijomis, jis niekada neturi uþmirðti, kadproga mokytis sugráþta, ir suvokti, ar situacijos já paveikë,ar ne. Jeigu noras valdyti protà tampa vis daþnesnis, jisretkarèiais gali palikti savo protà tokioje situacijoje, kuripaprastai jam itin patinka ir nepatinka. Jeigu jo protas darjuda tokioje situacijoje, jo siekis patirti nuðvitimà kol kasyra nesubrendæs, o jeigu jo protas nejuda, jis turi þinoti,kad tai liudija apie jo siekio patirti nuðvitimà brandà. Betnet jeigu jo protas nejuda, jis neturi palikti tai be dëmesio.Kadangi tai vyksta dël proto pastangø, o ne spontaniðkai.Jo protas yra gerai prijaukintas tik tuomet, jeigu, net irpaliktas be dëmesio, jis nejuda.

Jeigu þmogus, praktikuojantis meditacijà ilgà laikà,atsikrato visø sielvartø ir ágyja proto laisvæ, jo protas tampageleþinës kolonos centru nuo iðorës apsaugotas kaip granitosiena. Tokio proto negali sugundyti nei turtai, nei ðlovë,jis nepasiduos nei ginklui, nei galiai. Tokiu bûdu jis nie-kada nebus supanèiotas ar sutrikdytas ir net dulkiø pasau-lyje67 visada ágis tûkstanèius koncentracijø. Jeigu þmogus

– 63 –


pasiekia tokià bûsenà, visas pasaulis pasikeièia á vienà tikràdarmos pasaulá68 ir visi dalykai, teisingi ar neteisingi, blogiar geri, ðvarûs ar neðvarûs, ágaus vienintelá sviesto69 skoná.Tai yra taip vadinami nedualûs vartai70, per kuriuos ateinaiðsilaisvinimas nuo gyvenimo ir mirties, iðsivadavimas iðatgimimø ir skaisèios ðalies rojus.

Pastaruoju metu yra daug þmoniø, galvojanèiø, kad me-ditacija yra labai sunkus dalykas ir ásitikinusiø, kad þmonës,turintys ðeimà ar profesijà, negali jos praktikuoti, neva jàgalima praktikuoti tik ramiai sëdint kalnuose. Taip yra dëlto, kad jie neþino didþiojo mokymo, jog visos bûtybës nëradvi. Jeigu þmogus tik sëdëdamas gali medituoti, tai jis nesu-geba medituoti stovëdamas. Meditacija, kuria galima uþ-siimti tik sëdint ir negalima uþsiimti stovint, yra nesveikameditacija. Tad ar gali ji bûti didis mokymas, kaip iðgelbëtivisà gyvastá? Be to, mûsø prigimtis neapsiriboja vien tiktuðtuma. Jeigu þmogus medituoja kaip bejausmis padaras,tai nëra meditacija prigimèiai lavinti, bet veiksmas nenau-dingam invalidui padaryti. Todël tikroji meditacija irtikroji koncentracija pasiekiamos tik tuomet, kai protasnesiblaðko sumaiðtyje, nelinksta á godumo proverþio situ-acijà. Jei vël prisimintume nuo laiko nepriklausanèiosmeditacijos principà, já galima bûtø iðreikðti taip:

“Kai ðeði jutimo organai yra neveiklûs, atsikratykitebereikalingos minties ir ugdykite vienà protà; kai ðeði juti-mo organai veikia, atsikratykite neteisingumo ir ugdykiteteisingumà.”

– 64 –

3.8. Atgailos þodþiai


Neabejotina, kad atsiþvelgiant á prieká stumianèius inir jang teigiamus ir neigiamus gyvenimo pradus, geradarisateityje gaus savitarpio pagalbos71 atpildà, o blogio kûrëjassavitarpio konflikto72 atpildà, taèiau nuolat atgailaujantisgali virðyti tarpusavio pagalbos ir konflikto karminæ jëgà73

ir iðsilaisvinti nuo nuodëmës ir laimës. Todël visi budos irpatriarchai vieningai atvërë atgailos duris.

Apskritai atgaila yra pirmasis þingsnis, kad atsikraèiussenojo gyvenimo, bûtø galima pradëti naujà gyvenimà irpirmieji vartai, uþ kuriø, palikus blogàjá kelià, áþengiamaá naujà. Jei þmogus atgailauja uþ buvusias nuodëmes ir kas-dien daro gera, senoji karma pamaþu iðnyks, o nauja nesusi-kurs, todël gerasis kelias74 kasdien vis artës, o blogasis savai-me tols. Budistø raðte yra pasakyta: “Ankstesnis nuodëmesdaræs protas yra kaip debesis, dengiantis saulæ, o vëlesnisprotas geradaris yra kaip ugnis iðsklaidanti tamsà”. Nuo-dëmë kyla prote ir bûtinai pradingsta iðnykus ðiam protui,o karma kyla ið neþinojimo ir bûtinai pradingsta savoprigimties iðminties ðviesoje. Tad kodël gi dël nuodëmiødejuojantiems ir kenèiantiems neáþengus per ðiuos vartus?

Taèiau nuodëmës ðaknys yra godumas, pyktis ir neið-manymas75. Nuo bet kokios atgailos nuodëmë niekada ne-uþgæsta, jeigu þmogus ateityje ir vël darys bloga. Jeigu rimtønuodëmiø, vedanèiø blogio keliu, turás momentine atgailanet ir padaro kaþkà gero, bet neatsikrato godumo, pykèio

– 65 –

ir neiðmanymo, uþ tai jis gauna atpildà, bet jo nuodëmëdar iðlieka. Tai panaðu á tai, kai þmogus, norëdamasatvësinti puode verdantá vandená, ið virðaus ápila ðiek tiekðalto vandens, bet palieka apaèioje deganèià ugná. Vanduoniekada neatvës, nes ugnis stipri, o ðaltas vanduo silpnas.

Pasaulyje gausu þmoniø, kurie atgailauja uþ padarytànuodëmæ, bet nedaug yra þmoniø, kurie vëliau nenusideda.Yra tokiø, kurie momentine atgaila padaro vienà ar du ge-rus veiksmus, bet savo dvasioje neatsikrato godumo, pykèioir neiðmanymo. Kaip jiems tikëtis nuodëmiø apsivalymo?

Yra du atgailos bûdai: vienas yra atgaila veiksmais, kitas– atgaila principais. Atgaila veiksmais reiðkia nuoðirdþiaigailëtis dël nuodëmës prieð tris lobius76 ir kasdien darytivien tik gera, o atgaila principais reiðkia praregëti iki bû-senos, kurioje nëra pirmapradës prigimties nuodëmingu-mo77, o viduje atsikratyti visø sielvartavimø ir iliuzijø. Jeiguþmogus nori amþiams iðsivaduoti ið nuodëmës, jis turi va-dovautis abiem atgailos bûdais, nuolat daryti tik gera irtuo paèiu atsikratyti savo godumo, pykèio ir neiðmanymo.Taip galima apsivalyti net nuo nuodëmiø, susikaupusiøper tûkstantá eonø. Tai panaðu á tai, kaip þmogus, norë-damas atvësinti puode verdantá vandená, ið virðaus ápiladaug ðalto vandens ir uþgesina apaèioje deganèià ugná.

Jeigu besimokantis nuoðirdþiai ugdo save atgaila, at-randa ramios ir budrios savo prigimties budà78 ir ágyja protolaisvæ, jis pagal savo norà gali valdyti savo prigimtinækarmà79, iðsivaduoti nuo gimimo ir mirties. Toks þmogus


– 66 –

neturi nieko paimti, palikti, nekæsti ir mylëti, jam tryspasauliai ir ðeði keliai yra vienodo skonio, o judëjimas irnejudëjimas, palankios ir nepalankios situacijos yra ne kaskita, kaip koncentracija. Tokiam þmogui visos nuodëmësir kanèios iðtirpsta kaip ledas ðiltame vandenyje, o kanèianustoja bûti kanèia, nuodëmë nustoja bûti nuodëme;visada spinduliuoja savos prigimties dvasios ðviesa, visaspasaulis yra ði ðventykla, visas pasaulis yra ði skaisèioji ðalis,kur nei viduje, nei iðorëje nëra jokiø nuodëmiø pëdsakø.Tai yra taip vadinama budos ir patriarcho atgaila ir maha-janos atgaila. Galima sakyti, kad tik tokioje bûsenojeþmogus visiðkai apsivalë nuo nuodëmës.

Pastaruoju metu kartais pasirodydavo grupës apsiðau-kusiø praregëjusiøjø, kurie, nepaisydami priesakø ir kar-mos, veikë kaip iðmanydami, aiðkindami tai besàlyginiaisveiksmais80, ir taip sutepë budistø mokymus. Jie þinojotik savo prigimtá be skyrimo, bet ne savo prigimtá su skyri-mu. Ar galima sakyti, kad jie þinojo tikràjá kelià, perþen-giantá bûties ir nebûties ribas? Be to, nemaþai þmoniø pri-gimties suvokimà81 laiko savo mokymosi pabaiga ir mano,kad atgaila ir praktikavimas po to yra bereikalingi. Bet jeiguþmogus ir suvokë prigimtá, miriadai sielvartø ir visi prisi-riðimai neuþgæsta tuo paèiu, ir net jei þmogus tapo budistu,ágydamas tris didþiàsias jëgas82, jis negali iðvengti jam skirtoskarmos83. Atkreipdami dëmesá á ðá punktà, nenukrypkiteá klaidingà mintá ir neteisingai suprasdami budos ir patri-archo þodþius, neþiûrëkite á nuodëmæ lengvabûdiðkai.


– 67 –

3.9. Iðpaþintis ir malda

3.9. Iðpaþintis ir malda

Jeigu jau þmogus gimë, kad gyventø ðiame pasaulyje,jam reikia ir asmeninës jëgos ir kito jëgos. Asmeninë jëgayra kito jëgos pagrindas ir atvirkðèiai. Todël, kas ágyjapatikimos kito jëgos, tas yra kaip medis, ásiðaknijæs giliaiá dirvà. Mes paþástame geradarybæ ir patikimo darmakajabudos galià, keturias geradarybes. Tikëjimo pagrindu pri-imdami ðias tobulas keturias geradarybes, mes turimeiðreikðti dëkingumà dþiaugsme, praðyti atleidimo kanèioje.Mes turime atlikti iðpaþintá84 ar þodinæ maldà uþ teisingàsprendimà, kai susidûræ su sunkumais sprendþiame svar-bius reikalus, uþ palankias sàlygas sunkioje situacijoje iruþ apsaugojimà nuo nedorø minèiø ir nuklydimø palan-kioje situacijoje. Jeigu mes gerai suvokiame iðpaþinties irmaldos reikðmæ ir ið visos ðirdies atliekame jas, mes savaimeágysime keturiø geradarybiø galios, ágyvendinsime savonorus ir mëgausimës laimingu gyvenimu, nes didþiausiospastangos gali iðjudinti dangø.

Bet jeigu mes nesilaikome per iðpaþintá ir maldà duotøapþadø, savo galia mus nubaus keturios geradarybës. Kaslaiko tai giliai ðirdyje ir vengia melagingos iðpaþinties irmaldos, tas þino jø tikrà reikðmæ.

Iðpaþintá ir maldà pradëkime tokiais þodþiais: “Dangauir þeme, apsaugokit mane ið aukðtybiø, tëvai, apsaugokitmane ið aukðtybiø, gyvenimo bendraþygiai, atsiliepdamiapsaugokit mane, ástatymai, atsiliepdami apsaugokit mane!

– 68 –

3.10. Budos garbinimas

Að, skolininkas, iðpaþástu prieð darmakaja budà keturiasgeradarybes.” Turëdami omeny tai, kas buvo pasakytaaukðèiau, iðpaþinkime ir melskimës, kad iðsipildytø ati-tinkami norai. Tais atvejais, kai yra tiesioginis atsakovas áiðpaþintá ir maldà, galime atlikti tylià iðpaþintá, tiesioginæmaldà ir aiðkinamàjà maldà. Kitais atvejais mes galimeatlikti tik tylià iðpaþintá ir aiðkinamàjà maldà. Tyli iðpaþintisatliekama tyliai ðirdyje, tiesioginë malda atliekama tiesio-giai atsakovui ir aiðkinamoji malda atliekama, kad atidþiaijos klausydami þmonës susijaudintø ir pabudintø sielà.

3.10. Budos garbinimas

Nepraðykime vien tik ið budos atvaizdo85, kaip praeity-je, nuodëmiø atleidimo ir maloniø, susijusiø su dangumi-þeme, tëvais, gyvenimo bendraþygiais ir ástatymais. Kiek-viena bûtybë visatoje yra darmakaja budos ásikûnijimas,todël buda yra visur ir kiekvienas veiksmas yra budos gar-binimas86. Taigi nuodëmiø atleidimo ir maloniø mes pra-ðykime ið dangaus-þemës, tëvø, gyvenimo bendraþygiø irástatymø, priklausomai nuo to, kam buvo nusidëta. Taiyra realus ir neabejotinai sëkmingas budos garbinimas.

Budos garbinimo trukmë, prieðingai nei praeityje, ne-turëtø bûti neapibrëþta. Norint patirti sëkmæ, kai kuriaisatvejais bûtina garbinti budà per deðimt tûkstanèiø gyve-nimø, o kitais – per tûkstanèius gyvenimø, kitais – per

– 69 –

3.11. Priesakai

ðimtus ar deðimtis gyvenimø, kartais – vienà ar du gyve-nimus, kartais – per deðimtis metø, kartais – per keletàmënesiø ar dienø ir kartais – tik vienà akimirkà. Taigipriklausomai nuo situacijos budos garbinimui skirkimeatitinkamà trukmæ. Tai yra realus ir neabejotinai sëkmingasbudos garbinimas.

3.11. Priesakai

1. Deðimt tikëjimo pagrindø laipsnio priesakø

1. Neþudyk be prieþasties.2. Nevok.3. Nesvetimauk.4. Nevartok svaigalø be prieþasties.5. Neloðk azartiniø þaidimø.6. Nesakyk blogø þodþiø.7. Nesibark be reikalo.8. Nesisavink visuomenës pinigø.9. Neskolink ir nesiskolink be reikalo pinigø ið draugø.10. Nerûkyk be reikalo.

2. Deðimt atsidavusio tikëjimo laipsnio priesakø

1. Nespræsk savarankiðkai vieðo reikalo.2. Nekalbëk apie kito kaltæ.3. Nesusiviliok aukso, sidabro ir brangakmeniø paieð-

komis.

– 70 –

4. Nesirenk prabangiai.5. Nesusidëk su neteisingais þmonëmis.6. Nekalbëk, kai kalba kitas.7. Nebûk nepatikimas.8. Nepataikauk.9. Nemiegok netinkamu laiku be reikalo.10. Neik á nepadorià dainø ar ðokiø ðventæ.

3. Deðimt darmos-velnio kovos laipsnio priesakø

1. Nesididþiuok.2. Neturëk daugiau nei vienà vyrà ar þmonà.3. Be reikalo nevalgyk keturkojø gyvûnø mësos.4. Netinginiauk.5. Neprieðtarauk pats sau.6. Nekalbëk netiesos þodþiø.7. Nepavyduliauk.8. Nebûk gobðus.9. Nepyk.10. Nekvailiok.

3.12. Pagrindiniai dalykai,kaip valdyti prigimtá

1. Netikëk vien tik þmogumi, bet jo darma.2. Iðsirink geriausià ið deðimties þmoniø darmø ir ja

tikëk.

3.11. Priesakai

– 71 –

3. Ið gimuolio tapæs þmogumi, pamëk mokymàsi.4. Nenustok mokytis, nors ir daug þinosi.5. Nelëbauk, bet iðnaudok laikà tiesos ieðkojimams.6. Atsikratyk vienpusiðkumo.7. Pagarbiai elkis su visais dalykais ir bijok godumo kaip

liûto.8. Kasdien ir kiekvienà valandà uþsiimk saviðvieta.9. Jei atsitinka kokia nors klaida, nekaltink kitø, bet

vertink pats save.10. Pastebëjæs kito blogybæ, neatskleisk jos, bet ja iðtaisyk

savo blogybes.11. Pastebëjæs kito dorybæ, neuþmirðk jos, bet paskleisk

jà pasauliui.12. Suprask kito, kuris atlieka teisingà darbà, aplinkybes,

vertindamas tai kaip savo.13. Daryk teisingus darbus, rizikuodamas gyvybe, net

jeigu nepatinka tai daryti.14. Nedaryk neteisingø darbø, rizikuodamas gyvybe, net

jeigu nori tai daryti.15. Nepirðk savo darbo kitam, kurio jis nenori daryti, bet

atlik tik savo.16. Jei turi koká nors norà ir nori já ágyvendinti, palygink

já su tuo, kà jau matei ir girdëjai, ir iðnagrinëk já.

3.12. Pagrindiniai dalykai, kaip valdyti prigimtá

– 72 –

3.13. Pirmasis pamokslas

1. Pagrindiniai savæs ugdymo dalykai

1. Neatsilikdami nuo epochos pasiðvæskite mokymuisiir ruoðkitës visose paþinimo srityse.

2. Ugdydami dvasià, susitaikykite su pragyvenimo ga-limybëmis ir nepraraskite teisingumo susidûræ sumalonumu, pykèiu, liûdesiu ir dþiaugsmu.

3. Gilindamiesi á dalykà ir principà, analizuokite tiesàir netiesà ir teisingai vertinkite teisingumà ir neteisin-gumà, naudà ir skriaudà.

4. Savo poelgiuose stenkitës neprarasti teisingumo iratsikratyti neteisingumo ir suderinkite veiksmà suþiniomis.

2. Pagrindiniai ðeimos tvarkymo dalykai

1. Ðeimos galva turi uoliai atlikti savo darbà ir visiðkaiiðspræsti drabuþiø, valgio ir bûsto klausimà, kasdienskaièiuoti pajamas ir iðlaidas ir stengtis bûti stropiuir taupiu.

2. Ðeimos galva neturi apleisti þiniø ir mokymosi, neivaikø auklëjimo, nei pareigos globoti vyresniuosiusir vadovauti jaunesniesiems.

3. Ðeimos galva turi stengtis, kad ðeimos nariai tarpu-savyje gyventø santaikoje ir keistøsi nuomonëmis.

4. Ðeimos galva viduje turi turëti moralës mokytojà ir


– 73 –

draugà, kuris apðvieèia protà, o iðorëje turi paklustivaldþiai, kuri áþiebia ástatymus.

5. Ðeimos galva turi stengtis iðsiaiðkinti, kokiomis vil-timis ir bûdais ðeimos dabartiniais ir praëjusiais laikaispraturtëjo ar nusigyveno.

3. Pagrindiniai stipriojo ir silpnojo vystymosidalykai

1. Kalbant apie jëgos ir silpnumo esmæ, bet kokia pergalëyra jëga, o pralaimëjimas yra silpnumas. Stiprusispasiekia jëgos tikslà silpnojo dëka, o silpnasis ágyjajëgà stipriojo dëka. Todël jie palaiko ir remiasi vienaskitu, taip iðlikdami draugiðki ar nedraugiðki.

2. Kai stiprusis suteikia jëgà silpnajam, stiprusis abipu-sës naudos principu padeda silpnajam vystytis iki ðistaps stipriuoju. Tai yra kelias tapti amþinu stipriuoju.Silpnasis turi laikyti stiprøjá savo vadovu ir, nepai-sydamas jokiø sunkumø, ið silpnojo pakopos augtiiki stipriojo pakopos. Tai yra kelias tapti neprilyg-stamu stipriuoju. Kai stiprusis elgiasi kaip stiprusis,net pats stipriausias taps silpnu, jei jis tik iðnaudossilpnàjá, nemàstydamas apie tai, kaip jëga tampaamþina jëga, ar kaip jëga keièiasi á silpnumà. Silpna-sis taps amþinu silpnuoju, jeigu jis tik prieðtarausstipriajam, o neieðkos sustiprëjimo principo, nemàstysapie tai, kaip silpnasis keièiasi á stiprøjá, o stiprusiskeièiasi á silpnàjá.


– 74 –

4. Pagrindiniai vadovo rengimo dalykai

1. Vadovui verta þinoti daugiau negu vadovaujamam.2. Vadovas neturi prarasti vadovaujamojo pasitikëjimo.3. Vadovas neturi ieðkoti asmeninës naudos ið vadovau-

jamojo.4. Vadovas visose situacijose turi derinti veiksmà su

þiniomis.

3.14. Pamokslas apie kanèià irmalonumà

1. Kanèios ir malonumo paaiðkinimas

Paprastai, kai þmogus gimsta pasaulyje, susiduria sudviem dalykais: nemëgstamu ir mëgstamu. Vienas yraskaudi kanèia, kitas – malonus dþiaugsmas. Kanèia yraatsitiktinë ir sukelta þmogaus veiksmo. Malonumas taippat yra atsitiktinis ir sukeltas þmogaus veiksmo. Kiekvie-nam þmogui nepatinka kanèia, o patinka malonumas, betmaþai yra þmoniø, kurie apmàsto kanèios ir malonumoprieþastis. Daþniausiai þmonës gyvena nemàstydami apietai, ar kanèia tampa amþina kanèia, ar keièiasi á malonumàir ar malonumas tampa amþinas malonumas, ar keièiasi ákanèià. Mes turime aiðkiai þinoti teisingus kanèià beimalonumà ir neteisingus kanèià bei malonumà. Kad nie-kada neuþplûstø neteisingi kanèia ir malonumas, eidami,

3.14. Pamokslas apie kanèià ir malonumà

– 75 –

stovëdami, sëdëdami, gulëdami, kalbëdami, tylëdami,judëdami ir ilsëdamiesi, mes turime su teisingais kanèia irmalonumu praleisti visà laikà ir rûpestingai stengtis va-dovautis teisingumu ir atsikratyti neteisingumo.

2. Malonumo atsisakymo ir ëjimo á kanèiàprieþastys

1. Mes neþinome kanèios ir malonumo kilmës.2. Nors tai ir þinome, neatsiþvelgiame savo veiksmuose.3. Matydami, girdëdami ir galvodami mes veikiame savo

nuoþiûra ir neapgalvotai laviname kûnà ir protà, kadðie tampa tvirti kaip geleþis ir uola.

4. Mes nepakankamai mokomës, kad pripratintumekûnà ir protà prie darmos bei atsikratytume blogøáproèiø, iðlavintume juos teisingos darmos dëka irveiksmingai pakeistume temperamentà.

5. Kà bedarytume, stengiamës daryti greitai, be jokiøpastangø.

3.15. Nesveikos visuomenës gydymas

Jeigu nesveikas þmogus negali pasveikti, jis gali taptiluoðas, invalidas ar net mirti. Panaðiai yra, jeigu ilgà laikàvadovas neþino savo visuomenës ligos, ar, net jei ir þino,nesistengia jos gydyti, visuomenë gali tapti netobula, ko-rumpuota ar net þlunganti visuomenë. Kalbant trumpai,

3.15. Nesveikos visuomenës gydymas

– 76 –

visuomenës ligos simptomai yra ðie: þmonës labiau linkæatskleisti tik kitø kaltæ nepripaþindami savo, gyvena ne-teisingà nuo kitø priklausomà gyvenimà, vadovaujamiejinepasiduoda teisingam vadovavimui, vadovaujantys nesu-geba mokyti teisingu vadovavimu, nëra altruizmo, t.y.pagirti geràjá ir uþjausti blogàjá, atiduoti naudingus dalykuskitiems, o nenaudingus prisiimti sau, atiduoti patogumuskitiems, o nepatogumus prisiimti sau. Norint iðgydyti ðiàligà þmonës turi nuolat analizuoti savo kaltæ, negyventineteisingo priklausomo gyvenimo, vadovaujamieji pa-klûsti teisingam vadovavimui, vadovai mokyti teisinguvadovavimu ir nuo egoizmo atsisukti á altruizmà. Tada ligasëkmingai bus iðgydyta, o visuomenë taps sveika ir taikiavisuomene.

3.16. Vieningas kûno ir dvasiostobulinimas

Praeityje pasaulietiðkai gyvenantis þmogus nebuvo lai-komas kaip save ugdantis, todël tarp save ugdanèiø vyravoblogas áprotis gyventi be profesijos. Tai neatneðdavo jokiosnaudos individams, ðeimai, visuomenei ir valstybei. Taèiaudabar senasis pasaulis transformuojasi á naujàjá pasaulá,todël naujojo pasaulio religija turi bûti gyva religija, kuriojegyvenimas ir tobulëjimas nëra atskiri. Mes turime ásigytidrabuþiø, valgio ir bûstà per apskritimo tiesà, dvasios proto

3.16. Vieningas kûno ir dvasios tobulinimas

– 77 –

áspaudà, teisingai perduotà visø budø ir patriarchø, ir pertris ugdymo, tyrinëjimo ir pasirinkimo studijas ir mesturime pasiekti tiesà per drabuþius, valgá ir bûstà ir per trisstudijas, ir taip galëtume kartu tobulinti kûnà ir sielà irbûti naudingais individui, ðeimai, visuomenei ir valstybei.

3.17. Darmos jëgos laipsniai

Pagal studijuojanèio praktikavimo laipsná yra ðeðidarmos jëgos87 laipsniai: tikëjimo pagrindø, atsidavusiotikëjimo, darmos-velnio kovos, velnio áveikimo darmosjëga, transcendentinës darmos jëgos ir budos darmos jëgoslaipsniai.1. Tikëjimo pagrindø laipsná turi tie þmonës, kurie,

nepaisant ar jie iðsilavinæ ar neiðsilavinæ, vyrai armoterys, jauni ar seni, geri ar blogi, kilmingi ar ne-kilmingi, pirmà kartà tampa nariais ir priima deðimttikëjimo pagrindø priesakø.

2. Atsidavusio tikëjimo laipsná turi tie þmonës, kurievykdo visus deðimt tikëjimo pagrindø priesakø ir eida-mi link paruoðiamojo atsidavusio tikëjimo laipsnio,priima ir vykdo deðimt atsidavusio tikëjimo laipsniopriesakø, kurie apskritai supranta mûsø doktrinas beitaisykles ir kuriø visi darbai, mintys, tikëjimas irpastangos nenukrypsta á kità pasaulá.

3. Darmos-velnio kovos laipsná turi tie þmonës, kurie


– 78 –

vykdo visus deðimt tikëjimo pagrindø ir atsidavusiotikëjimo laipsniø priesakø, ir eidami link paruoðia-mojo darmos-velnio kovos laipsnio, priima ir vykdodeðimt darmos-velnio kovos priesakø, ir kurie kiek-viename veiksme analizuoja darmà ir velnià88, beveikteisingai suvokia mûsø ðventraðèius, jauèia malonumànesuskaièiuojamose situacijose atsikratydami nedorøminèiø, nesikiða á svetimus reikalus, supranta kovostarp darmos ir velnio reikðmæ, kovoja tarp darmos irvelnio, nedarydami dideliø blogybiø gyvenimo irpraktikavimo esminiuose keliuose, ir kurie darmanugali velnià, laimëdami daugiau kaip pusæ net irmaþiausiø dalykø.

4. Velnio áveikimo darmos jëga laipsná turi tie þmonës,kurie vykdo visus punktus, bûtinus einant link pa-ruoðiamojo velnio nugalëjimo darmos jëga laipsnio,ir kurie visada nugali velnià darma jødviejø kovoje,naudodami ðeðis jutimo organus, kurie suvokia visømûsø ðventraðèiø reikðmæ, puikiai þino didumo,maþumo, bûties ir nebûties principà, iðsivaduoja nuogimimo, senëjimo, ligos ir mirties.

5. Transcendentinës darmos jëgos laipsná turi tie þmo-nës, kurie vykdo visus punktus, bûtinus einant linkvelnio áveikimo darmos jëga laipsnio ir artëjant linkparuoðiamojo transcendentinës darmos jëgos laips-nio, kurie nustato þmogaus teisingumà, neteisingu-mà, naudà ir skriaudà pagal didumo, maþumo, bûties


– 79 –

ir nebûties principà, kurie puikiai suvokia visø eg-zistuojanèiø religijø doktrinas, perþengia artumà,tolumà, intymumà, formalumà, ribà tarp savæs ir kitø,ir vardan gyvasties neapgailestauja dël jokiø sunkumøir gyvenimo pavojø.

6. Budos darmos jëgos laipsná turi tie þmonës, kurie vyk-do visus punktus, bûtinus einant link transcendenti-nës darmos jëgos laipsnio ir artëjant link paruoðia-mojo budos darmos jëgos laipsnio, kurie gelbsti visàgyvastá didelëmis ðirdies malonëmis ir uþuojauta, yravisagaliai, pagal aplinkybes moko nesuskaièiuojamo-mis priemonëmis, bet nenuklysta nuo teisingumo,neiðryðkina savo priemonës mokiniams, kuriø skyri-mas judëjime yra be prisiriðimo, o nejudëjime sutam-pa su nuosaikumu.


– 80 –

Priedas

Priedas

1. Paaiðkinimaikn. = kinø kalba, j. = japonø kalba,

s. = sanskrito kalba, k. = korëjëèiø kalba1 Audringa kanèiø jûra : metafora þmogaus

kanèiø kupinam, nepalankiam ir sunkiam gyvenimui, tarsiprimena laivelá, plaukiantá banguota jûra.

2 Visa gyvastis : visos gyvos, jauèianèiosbûtybës, visa kas gyva visatoje.

3 Kelias : tao (kn.) mokymas, tiesa, esminis principas,elgesio taisyklë, metodas, bûdas.

4 Buda : buddha (s.), nuðvitæs, þmogus, kuris pasiekëaukðèiausià dvasinio tobulumo laipsná ir absoliuèià laisvæ.

5 Darma : dharma (s.), kosminis ástatymas, budos mo-kymas, esminë tiesa, principas, bûtybë, reiðkinys, metodas.

6 Darmakaja buda : mahajanos poþiûriu budaturi tris kûnus. Darmos kûnas, dharmakaya (s.), yra tikrasisbuda, kuris identiðkas su visatos esme. Dþiaugsmø kûnas,sambhogakaya (s.), yra budos kûnas, kuris mëgaujasi tiesakaip ilgu bodisatvos praktikavimo rezultatu. Kintantiskûnas, nirmanakaya (s.), yra budos kûnas, kuris laisvaipasirodo ávairiomis formomis, kad iðgelbëtø visà gyvastá.

7 Apskritimas : iluonsang (k.), vieno apskritimoforma, iðreiðkianti pagrindinæ visatos tiesà, kurià áþvelgëuonbulizmo ákûrëjas Sotesanas. Ðis apskritimas prilygstadarmakajai budai.

– 81 –

8 Proto áspaudas : budos protas, kuris gali þymëtitiesà.

9 Keturios geradarybës : saun (k.), viena ið uonbu-lizmo kertiniø doktrinø, dangaus-þemës (èondþiun), tëvø(bumoun), gyvenimo bendraþygiø (dongpoun) ir ástatymøgeradarybiø (boprjulun), kurios konkreèiai ir realiai parodoapskritimo tiesà. Ði geradarybë kontekste gali taip pat reikðtigeradará.

10 Trys studijos : samhak (k.), viena ið kertiniøuonbulizmo doktrinø, dvasios ugdymas (dþongðinsujang),dalykinis-principinis tyrinëjimas (sarijongu) ir teisingoveiksmo pasirinkimo (dþakupèuisa), kurios praktikuojamos,norint pasiekti budos asmenybës ir susilieti su apskritimotiesa.

11 Prigimtis : ágimta esmë, originaliø savybiø visuma.12 Didumas, maþumas, bûtis ir nebûtis : jie

paaiðkina visatos esmæ, fenomenà ir pasikeitimà.13 Trys pasauliai : geidþiamas, formalus ir beformis

pasauliai. Pagal budos pasaulio supratimà, á tris pasauliusskirstoma gyvastis, patirianti transmigracijà. Trys pasauliaitaip pat reiðkia buvusá, dabartiná ir bûsimàjá pasaulá.

14 Deðimt krypèiø : visatà erdvëje iðreiðkia deðimtkrypèiø: rytø, vakarø, pietø, ðiaurës, ðiaurës rytø, pietvakariø,ðiaurës vakarø, pietryèiø, virðaus ir apaèios.

15 Eonas : kalpa (s.), beribë epocha, kuri apima visatossusikûrimà ir subyrëjimà.

16 Koncentracija : samadhi (s.), pilna proto, kuriskoncentruojamas á vienà objektà, absorbcija.

17 Keturi gimuoliai : visa gyvastis pagal gimimo bûdà

1. Paaiðkinimai

– 82 –

Priedas

skirstoma á keturis tipus: gimæ gyvi kaip þinduoliai, gimæ iðkiauðinio paukðèiai, gimæ drëgmëje kaip kirmëlës ir gimætransformavæ savo formà kaip drugelis ið lëliukës.

18 Ðeði egzistencijos keliai : ðeði pasauliai, kur visagyvastis atgimsta pagal savo karmà, pereidama ið vieno á kità.Tai pragaro, alkio demonø, þvëriø, kovos demonø, þmoniøir dievø pasauliai.

19 Karma : veiksmas, prieþastis ir po-veikis, prieþasties ir poveikio ástatymas. Mûsø dabartinisiðgyvenimas yra mûsø prieð tai buvusio veiksmo produktas.

20 In ir jang : du prieðingi elementai ar jëgos, kuriossudaro visatà ir visø bûtybiø prigimties pagrindà. Pavyzdþiui,in yra minusas, negatyvas, moteris, tamsa, ðaltis, o jang yrapliusas, pozityvas, vyras, ðviesa ir ðiluma.

21 Veiksmuose bemintis : nevalingas veiks-mas. Tai reiðkia veikti be jokiø paskatø ir tikslo ir su tuðèiukaip dangus protu.

22 Padëkoti : atsilyginti. Apskritai ðioje knygoje dë-koti reiðkia ne tik þodþiu patvirtinti gautà gerumà, bet taippat atsidëkoti tuo paèiu ir atlyginti geradariui.

23 Artumas, tolumas, intymumas ir formalumas

: þmoniø bendravimo bûsenos.24 Vidurio kelias : kelias tarp dviejø kraðtutinumø,

teisingas veiksmas, nei per didelis, nei per maþas.25 Judëjimas ir nejudëjimas : judëjimas reiðkia tai,

kai naudojami ðeði jutimo organai, dirbama ar susijaudinamadël situacijos, o nejudëjimas – kai nevartojami ðeði jutimoorganai, nedirbama ar situacija nekelia jokio susijaudinimo.

26 Aðtuonios nuostatos : paldþo (k.), viena ið kertiniø

– 83 –

uonbulizmo doktrinø. Jas sudaro keturios priimtinosnuostatos: tikëjimas (ðin), dràsa (bun), þingeidumas (uj) irpastangos (song), kurios padeda ir pagreitina tris studijas; irketurios atmestinos: nepasitikëjimas (bulðin), godumas(tamjok), tingumas (na) ir neiðmanymas (u), kurios trukdotrims studijoms ir yra atmestinos.

27 Keturios bûtinybës : sajo (k.), viena ið kertiniøuonbulizmo doktrinø, t.y. savarankiðkumo ugdymas (dþa-rjokjangsong), iðminèiaus pirmavimas (dþidþabonui), kitovaikø auklëjimas (tadþanjogjojuk) ir pagarba altruistui(gongdodþasungbe), kurios yra bûtinos þmoniø visuomeneiprogresuoti ir lygiateisiam pasauliui sukurti.

28 Gyvenimo bendraþygiai : ne tik broliai ir seserysar bendrapilieèiai, bet visi þmonës, gyvûnai ir augalai.

29 Keturios pagrindinës profesijos

: profesijos suskirstytos prieð Korëjos dabartinæ epochà.30 Ðviesuolis : inteligentas, valstybës tarnautojas, moks-

lininkas, mokytojas ir pan.31 Ástatymas : teisë, religinis ar moralinis mokymas,

principas, taisyklë, etika, ásakymas.32 Prigimties valdymas : gerai valdyti þmogaus pri-

gimtá kasdieniame gyvenime.33 Tûkstantis ðakø ir deðimt tûkstanèiø lapø

: metafora labai sudëtingam susiraizgymui.34 Ðeði jutimo organai : akys, ausys, nosis, lieþuvis,

kûnas ir protas.35 Mahajana : mahayana (s.), paþodþiui didþioji

vaþiuoklë, viena ið dviejø pagrindiniø budizmo mokyklø,klestinti Tibete, Kinijoje, Korëjoje ir Japonijoje. Jos pagrin-

1. Paaiðkinimai

– 84 –

Priedas

dinis mokymas yra su pasiðventusiu atsidavimu gelbëti iratversti á budizmà ne tik save, bet ir visà gyvastá.

36 Proto laukas : pagrindinë proto bazë. Kaip dirvojeatsiranda grûdas, þolë ir medis, prote atsiranda nuodëmë,gëris ir blogis. Todël metaforiðkai protas vadinasi proto dirvaarba proto laukas.

37 Studijuojantis : save ugdantis, praktikuojantisdarmà, ieðkantis kelio, nuðvitimo, lavinantis moralæ.

38 Budos vardo reèitavimas : paþodþiui mintis apiebudà. Ritmiðkai ir ið visos ðirdies kartojamas budos Amitabosvardas, galvojant apie jo atvaizdà ar nuopelnà.

39 Meditacija : dhyana (s.), ch’an (kn.), zen (j.), son (k.),dëmesio koncentracija á vienà objektà ir gilinimasis á bûsenàbe jokios minties.

40 Klausimas : ujdu (k.), klausimas, kuris tyrinëjamassiekiant patirti nuðvitimà apskritimo tiesa.

41 Prigimties dësnis : þmogaus ir visatos prigimtiesdësnis.

42 Energija : pagrindinë þmogaus kûno ir proto va-romoji jëga ir visø visatos bûtybiø gyvenimo jëga.

43 Dandþon (k.) : kûno dalis, kuri yra maþdaug 4-6,5 cm þemiau bambos. Pagal Rytø medicinà ði vieta yra labaisvarbi kûno ir proto sveikatai.

44 Klasikinis klausimas : huadu (k.), paradoksali fra-zë arba klausimas, meditacijos meistro uþduodamas moki-niams, kad medituodami jie gilintøsi á tai ir pasiektø nuðvi-timà. Klasikiniai klausimai, kuriø yra 1701, formavosi pra-dedant Kinijos dinastijos Tang laikotarpiu (618-907m.).

45 Darmos susirinkimas : uonbulizmo miðios papras-

– 85 –

tai vykstanèios sekmadieniais ir susidedanèios ið maldos,sëdimos meditacijos, garsinio ðvento teksto skaitymo,pamokslo, diskusijø, giedojimo ir kt.

46 Namu Amitabul (k.) : namo Ami-tabha (s.), namu reiðkia slëptis, Amitabul Amitabà.

47 Amitaba : Amitabha (s.) buda NegæstantiÐviesa arba Nesibaigianti Gyvenimo trukmë, Vakarø Rojausvaldovas.

48 Vakarø Rojus, Skaisèioji ðalis :Amitabos ðalis. Iðsireiðkimas kilæs ið Amitabos sutros: “Yravienas pasaulis, kuris nutolæs á vakarus per 1012 ðaliø nuoèia. Jis vadinasi Rojus.”

49 Sielvartas : klesha (s.), bet koks jausmas ar dalykas,kuris sukelia apmaudà, neramina ir skaudina protà, pavyz-dþiui, iliuzija, nedora mintis, bergþdþia mintis, neþinia,aistra, noras.

50 Nesudrumsèiamas komfortas : nesu-drumsèiamas yra natûralus, spontaniðkas, laisvas nuo aistrø,transcendentinis ir amþinas. Vadinasi, tokia bûsena yrapatogiausia.

51 Moktakas : moktak (k.), vienas ið svarbiausiø apeigøinstrumentø. Tuðèiaviduris apvaliai iðskaptuotas medþiogabalas su rankena. Jis naudojamas skelbti ar padëti budosvardo reèitavimui ir sutrø garsiniam skaitymui.

52 Nefrito ðaltinis : ðaltinis tyras ir graþus kaip nefritas,seiliø iðsiskyrimas tarp lieþuvio ir dantø per meditacijà.

53 Proto dandþon : nuoðirdus ir tvirtas protas ágytasper dvasiná ugdymà. Kaip kûno svorio centras yra dandþon,taip visatos svorio centras yra protas.

1. Paaiðkinimai

– 86 –

Priedas

54 Klausimu pagrásta meditacija : meditacija,kurios metu tyrinëjamas klausimas, siekiant patirti nuðviti-mà, prieðinga tyliajai meditacijai, kuri atliekama tyliai beklausimo tyrinëjimo.

55 Ðakjamunis : Shakyammuni (s.), SidhartosGautamos, budizmo ákûrëjo, prievardis.

56 Tuðita : Tushita (s.), pagal budistø pasaulio suskirs-tymà ketvirtasis norø pasaulio dangus ir Maitrëjos buveinë.Èia, karaliaus rûmuose, prieð savo ásikûnijimà taip pat saveugdë Ðakjamunis.

57 Grdhrakuta (s.) : Grifø virðûnës kalnas, ðiaurësrytø Indijos kalnas. Ant ðito kalno, kurio virðûnë panaði ágrifo snapà, Ðakjamunis pasakë daug pamokslø.

58 Kaðjapas : Kashyapa (s.), vienas ið deðimties Ðakja-munio mokiniø ir jo darmos paveldëtojas.

59 Tikrosios darmos akies krepðys : tiesos pa-slaptis, kurioje nuðvito Ðakjamunis. Meditacijos mokyklojejà taip pat vadina proto áspaudu specialiai perduotu be jokiøraðtø arba betarpiðkai atskleistà proto.

60 Mrgadava (s.) : Elniø parkas, viena ið keturiøbudistø ðventyklø prie Benares Indijoje. Èia Ðakjamunispasakë pirmà pamokslà apie keturias tauriàsias tiesas.

61 Hiranjavati : Hiranyavati (s.), upë Indijoje,ant kurios kranto Kusinagaroje mirë Ðakjamunis.

62 Senovës budos : septyni senovëje gyvenæ budos –Vipashyin, Shikhin, Vishvabhu, Krakucchanda, Kanakamuni,Kashapa ir Ðakjamunis.

63 Nirvana : paþodþiui, uþgesimas, absoliuèios laisvësbûsena, pasiekiama per visiðkà visø norø ir kanèiø neigimà.

– 87 –

Be to, ji yra pagarbi budisto mirties iðraiðka.64 Substancija : esminis tiesos realumas ir visø iðskiriamø

reiðkiniø pagrindas.65 Funkcija : tiesos pasireiðkimas, kintantis reiðkinys.66 Deimantinë sutra : Vajrachchedikaprajnapara-

mita-sutra (s.), viena ið populiariausiø budizmo sutrø. Jipirmiausia aiðkina budizmo tuðtumos ir savojo “að” nebu-vimo doktrinà ir plaèiai buvo skaitoma dël ðeðtojo patriarchoHuinengo (638-713) nuðvitimo frazëje: “Sukurk protà, prienieko neprisiriðantá.”

67 Dulkiø pasaulis : realusis pasaulis daugumos go-dþiø þmoniø prasme. Kaip dulkës yra neðvarios, pasaulis pil-nas visokiø nusikaltimø, nuodëmiø, korupcijos, kanèiø, ne-teisybiø ir pan.

68 Darmos pasaulis : dharmadhatu (s.), noumeno pa-saulis prieðingas fenomenø pasauliui.

69 Sviestas: manda (s.), rafinuotas neprilygstamai gero skoniosviestas ið vandeninës buivolës pieno, metafora tauriausiobudos savybei.

70 Nedualûs vartai : mokymas apie absoliuèiaineiðskiriamà vienà tiesà, vartai á absoliuèiai vienodos tiesospasaulá.

71 Savitarpio pagalba : savitarpio pagyvinimas ir pri-sitaikymas. Terminas kilæs ið penkiø visatos elementø –geleþies, vandens, medþio, ugnies ir þemës – ryðiø. Geleþispagyvina ir padeda vandeniui, vanduo medþiui, medis ug-niai, ugnis þemei ir þemë geleþiai.

72 Tarpusavio konfliktas : tarpusavio þalojimas irnaikinimas. Geleþis þaloja ir naikina medá, medis þemæ, þemë

1. Paaiðkinimai

– 88 –

Priedas

vandená, vanduo ugná, o ugnis geleþá.73 Karminë jëga : jëga atneðti atpildà.74 Gerasis kelias : doras, tinkamas, tiesus kelias. Jis

taip pat reiðkia tris gerus kelius, t.y. kovos demonø, þmoniøir dievø pasauliø, prieðingus trims kitiems keliams, t.y. alkiodemonø, þvëriø ir pragaro pasauliø.

75 Godumas, pyktis ir neiðmanymas : trys nuo-dai, kurie trukdo ugdyti save ir yra visø blogybiø prieþastys.

76 Trys lobiai : triratna (s.), trys didþiausios pasauliovertybës, t.y. buda (nuðvitusysis), darma (mokymas) irbaþnyèia (bendrija).

77 Prigimties nuodëmingumas : pagrindinë savybë,kuri gali padaryti nuodëmæ dël karminës jëgos ir áproèio.

78 Savo prigimties buda : sava prigimtis yra buda.79 Prigimtinë karma : savaimingas visatos prigimties

funkcionavimas. Visatos susiformavimas, egzistavimas,sunykimas ir tuðtuma; visos gyvasties gimimas, senëjimas,liga ir mirtis; dienos ir nakties kaita; sezoninë rotacija.

80 Besàlyginis veiksmas : laisvanoriðkas veiksmas,nepaisantis jokiø situacijø, taip pat savanoriðkas poelgis,nukrypstant nuo priesakø ir gyvenimo doros.

81 Prigimties suvokimas : nuðvitimas savo prigimtimi.82 Trys didþiosios jëgos : trys didþiosios jëgos,

ágytos trijø dvasios ugdymo, dalykinio-principinio tyrinëji-mo ir teisingo veiksmo studijø pasirinkimo dëka.

83 Skirta karma : karma bûtinai atneðanti atpildà dëlprieþastinio veiksmo.

84 Iðpaþintis : iðpaþinti savo jausmà ar norà ðirdyjeprieð tiesà.

– 89 –

85 Budos atvaizdas : bet kokia budos figûra iðdroþta,nulipdyta ar nupieðta.

86 Budos garbinimas : á viskà þiûrëti su gilia pagarbakaip á budà, ir dvasia, ir kûnu ir materialiai aukoti budai.

87 Darmos jëga : jëga ágyta praktikuojant tris studijas.88 Velnias : kaþkas, kas sukelia apmaudà protui ir trukdo

savæs ugdymui, pavyzdþiui, godumas, pyktis, neiðmanymas,iliuzija ir nedora mintis.

1. Paaiðkinimai

– 90 –

Ðá tekstà 1938 m sukûrë Sotesanas. Norëdami visiðkai suvokti apskritimotiesà, remtis ja kasdieniame gyvenime, ir galø gale susivienyti su ja, uonbulistainuoðirdþiai pasiþada apskritimui daþnai reèituodami ðá 306-iø skiemenøkorëjietiðkà tekstà.

· · · · · ·

· · · · · ·

2. Apskritimo áþadas

IL·UON·SANG SO·UON·MUN

Il·uon·on on·o·do·dan·ai ip·dþong·èo-jo, ju·mu·èo·uol·ai seng·sa·mun·in·ba, èon-dþi· bu·mo dong·po bop·riul·ai bon·uon·i-jo, dþe·bul dþo·sa bom·bu dþung·seng·ai·song·pum·u·ro, nung·i·song ju·sang·ha·go,nung·i·song mu·sang·ha·jo, ju·sang·u·robo·mion, sang·dþu bul·miol·o jo·jo dþa-jon·ha·jo, mu·riang se·gie·ul dþon·ge·ha·jo-ko, mu·sang·u·ro bo·mion, u·dþu·ai song-dþu·ge·gong·gua, man·mul·ai seng·no-biong·sa·ua, sa·seng·ai ðim·ðin dþag·jong·ulta·ra, juk·do·ro bion·hua·ul ði·kio, hog·undþin·gup·u·ro, hog·un gang·gup·u·ro, hog-un un·seng·o·he·ro, hog·un he·seng·o·un-u·ro, i·ua·ga·èi mu·riang se·gie·ul dþon·ge-·ha·jot·na·ni, u·ri o·ri·so·gun dþung·seng-un i bop·ðin·bul il·uon·sang·ul èe·ba·da·so,ðim·ðin·ul uon·man·ha·ge su·ho·ha·nungong·bu·rul ha·mio, to·nun sa·ri·rul uon-man·ha·ge a·nun gong·bu·rul ha·mio, to-nun ðim·ðin·ul uon·man·ha·ge sa·jong-ha·nun gong·bu·rul dþi·song·u·ro ha·jo,dþin·gup·i de·go un·hie·nun ip·ul·dþi·on-dþong, gang·gup·i·de·go he·dog·un ip·dþia·ni·ha·gi·ro·so, il·uon·ai vi·riog·ul ot·do-rok·ka·dþi so·uon·ha·go, il·uon·ai èe·song-ai hap·ha·do·rok·ka·dþi so·uon·ham.

Priedas

the principal book of wonbuddhism in lietuviu

Documents