lietuvių (21.24 mb)

ŠIUOLAIKINĖV O K I E T I J A

Užsienio politika · Visuomenė · Mokslas · Ekonomika · KultūraLT

Knygoje „Šiuolaikinė Vokietija“ rasite viską, ką norite sužinoti apie šiuolaikinę Vokietiją. Kaip veikia politinė sistema? Kokios užsienio politikos gairės? Kokie yra ekonomi-kos ypatumai? Kuo gyvena visuo-menė? Meno ir kultūros naujienos ir daugiau temų.

Šis praktinis vadovas, kuriame rasite aktualią, patikimą ir glaustą informaciją, paremtą daug skaičių, faktų ir gra�kų, suteikia esmines išsamias žinias apie šalį ir apžvelgia visas šiuolaikinio Vokietijos gyvenimo temas.→ facts-about-germany.de

Šiuolaikinė Vokietija

ŠIU

OLA

IKIN

Ė V

OK

IET

IJA

\Tatsachen\5_InDesign-Satzarbeit\LIT\Tatsachen_2015_Titel_L_LIT 201-204 30.10.2015 16:05:42

\Tatsachen\1_Seiten\Tatsachen_2015_Vorspann_DEU_D 1 23.10.2015 16:05:31


\Tatsachen\5_InDesign-Satzarbeit\LIT\Tatsachen_2015_Vorspann_L_LIT 1 23.10.2015 17:41:15

\Tatsachen\1_Seiten\Tatsachen_2015_Vorspann_DEU_D 2 23.10.2015 16:05:31 \Tatsachen\1_Seiten\Tatsachen_2015_Vorspann_DEU_D 3 23.10.2015 16:05:31

ŠIUOLAIKINĖ VOKIETIJA2 | 3

TURINYSTRUMPAI APIE VISKĄ Federacinė Respublika 6

Herbas ir nacionaliniai simboliai 8

Demogra�ja 10

Geogra�ja ir klimatas 12

Parlamentas ir partijos 14

Politinė sistema 16

Federalinė vyriausybė 18

Įžymūs vokiečiai 20

VALSTYBĖ IR POLITIKA Sėkmingos reformos 22

Federalinė valstybė 26

Aktyvi politika 30

Įvairus dalyvavimas 32

Politinis Berlynas 34

Gyva atminimo kultūra 36

UŽSIENIO POLITIKA Taikus santykių kūrimas 38

Įsipareigojusi taikai ir saugumui 42

Europos integracijos šalininkė 46

Žmogaus teisių apsauga 50

Atviras partnerių tinklas 54

Tvarus vystymas 56

EKONOMIKA IR INOVACIJOS Stiprus centras 58

Pasaulinio lygio veikėjas 62

Pirmaujančios rinkos ir inovacijos 66

Tvarki ekonomika 70

Skaitmeninė darbotvarkė 72

Gerbiamas prekybos partneris 74

Patraukli darbo rinka 76

APLINKA IR KLIMATAS Klimato politikos pradininkas 78

Už bendradarbiavimą klimato srityje 82

Kartų projektas – kitokia energija 84

Ateitis – žaliosios technologijos 88

Energetikos sistemos pertvarka 90

Būtina įvairovė 92

ŠVIETIMAS IR ŽINIOS Stiprus žinių centras 94

Aukštųjų mokyklų aplinka 98

Pažangiausi moksliniai tyrimai 102

Mokslo tinklas 106

Aktyvi užsienio mokslo politika 108

Tyrimai ekstremaliomis sąlygomis 110

Patrauklus mokyklinis ugdymas 112

VISUOMENĖ Praturtinanti įvairovė 114

Valdyti imigraciją 118

Įvairios gyvenimo formos 122

Aktyvi pilietinė visuomenė 126

Stipri socialinės gerovės valstybė 128

Laisvalaikis ir kelionės 130

Religijos laisvė 132

KULTŪRA IR ŽINIASKLAIDA Gyva kultūros šalis 134

Novatoriška kūrybos pramonė 138

Kultūrų dialogas 140

Kosmopolitinės pozicijos 142

Staigus žiniasklaidos keitimasis 146

Pasaulio paveldo objektai Vokietijoje 150

Patraukli kalba 152

GYVENIMO BŪDAS Įvairovių šalis 154

Miesto gyvenimo kokybė 158

Tvarus turizmas 160

Sporto iššūkiai 164

Lankytinos Berlyno vietos 168

Atsipalaiduokite ir mėgaukitės 170

ILIUSTRACIJŲ NUORODOS 172

RODYKLĖ 173

LEIDINIO DUOMENYS 176



PRATARMĖKas būdinga Vokietijos politikai, ekono-mikai, visuomenei, mokslui ir kultūrai? Šiuolaikinė Vokietija“ kviečia susipažinti su šiuolaikine ir kosmopolitiška šalimi. Ši knyga pateikia išsamių svarbiausių žinių ir faktų, specialiai parengtų užsienio skaitytojams. Devyniuose „Šiuolaikinės Vokietijos“ skyriuose autoriai pateikia skaitytojui Vokietijos visuomenės supra-timą ir parodo, apie kokius modelius ir sprendimus diskutuojama visuomeninių ir politinių pasikeitimų metu. Pilnai at-naujintame leidinyje nagrinėjami, visų

pirma, šio laikmečio klausimai – istorinė ir institucinė aplinka lieka antrame pla-ne. Kad straipsniai skaitytojui suteiktų kuo daugiau žinių, jie papildyti aktualiais skaičiais ir medžiaga.

Plati ir išsami medžiaga internete papildo spausdinto „Šiuolaikinės Vokietijos“ lei-dinio turinį gilesne informacija. Naujoji „Šiuolaikinės Vokietijos“ bendruomenė, prie kurios kviečiami Jus prisijungti, skatins dialogą bei padės keistis nuo-monėmis.

Pažinkite ir patirkite Vokietiją su „Šiuolaikine Vokietija“ keliomis medijų formomis


K U L T U R & M E D I E N148 | 149

Deutschlands größter Newsroom: die Zentralredaktion der Deutschen Presse-Agentur (dpa) in Berlin

Tageszeitungen, 20 Wochenzeitungen sowie

1.590 Publikumszeitschriften (2014). Deutsch-

land ist nach China, Indien, Japan und den

USA der fünftgrößte Zeitungsmarkt weltweit.

Pro Erscheinungstag werden 17,54 Millionen

Tageszeitungen und fünf Millionen Wochen-

und Sonntagszeitungen verkauft (2014). Die

führenden Blätter, die überregionalen Tages-

zeitungen „Süddeutsche Zeitung“, „Frankfur-

ter Allgemeine Zeitung“, „Die Welt“, „Die Zeit“,

„taz“ und „Handelsblatt“, zeichnen sich durch

investigative Recherche, Analyse, Hinter-

grund und umfassende Kommentierung aus.

Das Nachrichtenmagazin „Spiegel“/„Spiegel

Online“ und das Boulevardblatt „Bild“ gelten

als die meistzitierten Medien.

Zugleich be�ndet sich die Branche in einem

tiefgreifenden Strukturwandel. Die Tageszei-

tungen büßen seit 15 Jahren regelmäßig

Digitaler Alltag Die mobile Internetnutzung und die Verwendung mobiler Endgeräte steigen in Deutschland deutlich an. Mit der zunehmenden mobilen Da-tennutzung wachsen die technologi-schen Anforderungen an die Netzin-frastruktur. Studien zeigen auch: Die Zahl der Internetnutzer steigt seit geraumer Zeit nur noch geringfügig.

D I A G R A M M Rasante Entwicklung: Internetnutzer in Deutschland in Millionen

1997 2000 20102006 2014

55,649

38,6

18,3

4,1

ARD

/ZD

F-O

nlin

estu

die

2014

durchschnittlich 1,5 bis 2 Prozent ihrer be-

zahlten gedruckten Au�age ein. Sie erreichen

immer seltener jüngere Leserschichten und

be�nden sich bei weiterhin rückläu�gen Auf-

lagen und Anzeigenumsätzen in schwerem

Fahrwasser. Über 100 Zeitungen haben als

Antwort auf die Umsonst-Kultur im Netz in-

zwischen Bezahlschranken eingeführt.

Die Digitalisierung der Medienwelt, das In-

ternet, die dynamische Zunahme mobiler

Endgeräte und der Siegeszug der sozialen Me-

dien haben das Mediennutzungsverhalten

signi�kant verändert. 55,6 Millionen Deut-

sche über 14 Jahre (79 Prozent) sind heute on-

line. Jeder Internetnutzer war 2014 an 5,9 Ta-

gen wöchentlich im Netz und verbrachte täg-

lich rund 166 Minuten online (gerechnet auf

die Gesamtbevölkerung: 111 Minuten); jeder

Zweite surft inzwischen mobil. Zudem ist gut

die Hälfte aller Internetnutzer Mitglied einer

privaten Community. Die digitale Revolution

hat einen neuen Begriff von Öffentlichkeit

hervorgebracht; die sozialen Medien und die

Bloggosphäre sind der Spiegel einer offenen

und dialogischen Gesellschaft, in der jeder

meinungsbildend am Diskurs teilnehmen

kann. Ob die interaktiven Versammlungsorte

im Netz zugleich das Fundament für einen zu-

kunftsfähigen digitalen Journalismus bilden,

bleibt abzuwarten. In Deutschland wird zum

Beispiel die Entwicklung des 2014 als Crowd-

funding-Projekt gestarteten Online-Magazins

„Krautreporter“ mit Spannung verfolgt.

Deutsche Welle Die Deutsche Welle (DW) ist der staatliche Auslandsrund-funk Deutschlands und Mitglied der ARD (Arbeitsgemeinschaft der öffent-lich-rechtlichen Rundfunkanstalten der Bundesrepublik Deutschland). Die DW sendet in 30 Sprachen, sie bietet Fernsehen (DW-TV), Radio und Internet sowie internationale Medienentwick-lung im Rahmen der DW Akademie. 2015 hat der Auslandssender mit einem 24-Stunden-Programm in englischer Sprache gestartet.→ dw.de

G L O B A L

Vielfältiger Zugang: So gehen die Deutschen ins Internet

95 %Computer, PC, Laptop

62 %Smartphone/Handy

28 %Tablet-PC

18 %TV

ARD

/ZD

F-O

nlin

estu

die

2014

Tägliche Mediennutzung

Fernsehen 240Min.

Radio 192192Min.

Internet 111Min.

ZeitungZeitung 23Min.

ARD

-ZD

F-O

nlin

estu

die

2014

B I L D U N G & W I S S E N110 | 111

EXZELLENTE FORSCHUNGP A N O R A M A

Mission Rosetta Die Mission der europäischen Weltraumorgani-sation ESA erforscht die Entstehungsgeschichte sation ESA erforscht die Entstehungsgeschichte unseres Sonnensystems. Das DLR hatte großen unseres Sonnensystems. Das DLR hatte großen Anteil beim Bau der Landeeinheit Philae und beAnteil beim Bau der Landeeinheit Philae und be-treibt das Kontrollzentrum, das die bisher nie treibt das Kontrollzentrum, das die bisher nie gewagte Landung auf einem Kometen betreute.gewagte Landung auf einem Kometen betreute.

Rosetta-SondeZehn Jahre war die Sonde unterwegs, um Philae auf dem um Philae auf dem um Philae auf dem um Philae auf dem Kometen TschurjuKometen Tschurju-mow-Gerassimenko abzusetzen.abzusetzen.

Philae LanderPhilae setzte als erster Philae setzte als erster Apparat weich auf einem Kometen auf.einem Kometen auf.

Philae LanderPhilae Lander

Neumayer-Station IIIIm ewigen Eis der Antarktis betreibt das Alfred-Wegener-Institut die Forschungsstation Neumayer III, in der ganzjährig Wissenschaftler leben und arbeiten. Sie steht ganzjährig Wissenschaftler leben und arbeiten. Sie steht auf Stelzen und wächst mit der Schneedecke mit.auf Stelzen und wächst mit der Schneedecke mit.

6 Kräne9 Winden

Masse: 2.300 Tonnen2.300 TonnenGröße: 68 x 24 m68 x 24 mNutz�äche: 4.890 m2 über vier Etagen über vier EtagenLabor/Büro: 12 Räume12 RäumeUnterkünfte: 15 Räume, 40 Betten15 Räume, 40 Betten

Gewicht: 100100 kgDimension: 1 x 1 x 0,81 x 1 x 0,81 x 1 x 0,8 mLandung: 21. November 201421. November 201421. November 2014

399Hochschulen

und Universitäten

2, 7 Mio.Studierende an Hochschulen

79,7 Mrd. € Ausgaben für Forschung

und Entwicklung

360.900 Forscherinnen und

Forscher

Gemeinschaftsdeckmit Messe und Bibliothek

Forschungschiff SonneDie Sonne ist das jüngste Schiff der deutschen Forschungs�otte und seit Ende2014 vor allem im Pazi�k und im Indischen Ozean den Geheimnissen der Tiefsee auf der Spur. Das Hightech-Schiff gilt als modernstes Forschungsschiff der Welt.

Lagerdeckmit 20 Wissen-schaftler-Kabinen

ArbeitsdeckArbeitsdeck8 Labors auf 6008 Labors auf 600 m2

Kabinendeckmit 33 Crew-Kabinen

UnterwasserfahrzeugEs ist ferngesteuert und mit Videokamera und Greifarmen ausgerüstet.

WasserschöpfkranzDas Gerät nimmt Was-serproben und misst Temperatur und Tiefe.

MulticorerEr kann gleichzeitig viele kleine Proben vom Meeres-boden ausstechen.

Länge:Länge:Länge: 116 mGeschwindigkeit:Geschwindigkeit:Geschwindigkeit:Geschwindigkeit: 12,5 knSeezeit (max.):Seezeit (max.): 52 TagePersonal (max.):Personal (max.): 40 PersonenEinsatzgebiete:Einsatzgebiete: Indik, Pazi�k

83Max-Planck-

Institute weltweit

66Fraunhofer-

Institute

89Forschungseinrichtungen der Leibniz-Gemeinschaft

18Forschungszentren der

Helmholtz-Gemeinschaft

A U S S E N P O L I T I K38 | 39

Zivile Gestaltungsmacht ∙ Engagiert für Frieden und Sicherheit ∙Anwalt europäischer Integration ∙ Schutz von Menschenrechten ∙

Offener Netzwerkpartner ∙ Nachhaltige Entwicklung

AUSSENPOLITIK

E I N B L I C K

Deutschland ist in der internationalen Politik

intensiv und vielfältig vernetzt. Das Land un-

terhält diplomatische Beziehungen zu fast 200

Staaten und ist Mitglied in allen wichtigen

multilateralen Organisationen und informel-

len internationalen Koordinierungsgruppen

wie der „Gruppe der Sieben“ (G7) und der

„Gruppe der Zwanzig“ (G20). Außenminister

ist seit 2013 Dr. Frank-Walter Steinmeier

(SPD). Er hatte das Amt bereits von 2005 bis

2009 inne. Im Auswärtigen Dienst, dessen

Zentrale sich in Berlin be�ndet, arbeiten rund

11.230 Beschäftigte. Insgesamt unterhält

Deutschland 227 Auslandsvertretungen.

Das vorrangige Ziel der deutschen Außenpo-

litik ist der Erhalt von Frieden und Sicherheit

in der Welt. Zu den Grundkoordinaten gehört

die umfassende Integration in die Strukturen

der multilateralen Zusammenarbeit. Konkret

bedeutet dies: eine enge Partnerschaft mit

Frankreich in der Europäischen Union (EU),

die feste Verankerung in der Wertegemein-

schaft des transatlantischen Bündnisses mit

den USA, das Eintreten für das Existenzrecht

Israels, die aktive und engagierte Mitwirkung

in den Vereinten Nationen (VN) und im Eu-

roparat sowie die Stärkung der europäischen

Sicherheitsarchitektur im Rahmen der OSZE.

Gemeinsam mit seinen Partnern setzt sich

Deutschland weltweit für Frieden, Sicherheit,

Demokratie und Menschenrechte ein. Der von

Deutschland vertretene erweiterte Sicher-

heitsbegriff umfasst neben Fragen der Krisen-

prävention, Abrüstung und Rüstungskontrol-

le nachhaltige wirtschaftliche, ökologische

und soziale Aspekte. Dazu gehören eine

Globalisierung mit Chancen für alle, grenz-

überschreitender Umwelt- und Klimaschutz,

der Dialog zwischen den Kulturen sowie Of-

fenheit gegenüber Gästen und Einwanderern.

ZIVILE GESTALTUNGSMACHTZIVILE GESTALTUNGSMACHTZIVILE GESTALTUNGSMACHT

Die deutsche Außenpolitik ist fest eingebunden in die multilaterale Zusammenarbeit

Außenpolitik: das Video zum Thema → tued.net/de/vid2

V I D E O A R - A P P

Tatsachen überDeutschland



FAKTAI JAUNIMUI

Kaip jaunimas gali geriau pažinti Vokietiją?

Kokią šalis pasirodys jiems; ką reikėtų žinoti

būsimiesiems dideles galimybes turintiems

jaunuoliams Naujoji 76 puslapių knyga jau-

nimui „Faktai“ devyniomis kalbomis teikia

informacinę apžvalgą – ir internete.

facts-about-germany.de

VADOVASNaujo knygos „Šiuolaikinė Vokietija“ leidi-mo devyniuose skyriuose pateikiami skir-tingi požiūriai į Vokietiją šiandien. Kiekvie-nas iš devynių skyrių sudarytas taip, kad pirmiausia „Apžvalgoje“ skaitytojas supa-žindinamas su svarbiausiomis tos temos žiniomis ir faktais. Kituose skyriuose tema gvildenama giliau skirtingais aspektais. Kiekviename skyriuje rasite daug nuorodų į kitus informacijos šaltinius bei susiker-tančių medijų sprendimų pasiūlymus.

→ Knyga išleista 19 kalbų→ Devyni skyriai → Skirtingi informacijos lygmenys → Papildomos nuorodos → Svarbiausi kiekvienos temos veikėjai→ Tinklinio spausdinimo (Print-to-web)

sąsajos su Augmented-Reality (AR App) programėle

Apžvalga: Apžvalginiuose straipsniuose pateikiama informacija parodo skyriaus temos tendencijas.

Tema: Plačiuose skyriuose su gausybe faktų išsamiai ir nuodugniai įvardijami ir nagrinėjami svarbiausi aspektai.

Panorama: Išsami info-gra�ka papildo skyrių informaciją ir ją vaizdžiai praplečia.

LEIDINIO ŠEIMA


Tatsachen überDeutschland


facts-about-germany.de: Modernus dizainas ir koncentruota informacija.

Skaitmeninė papildoma medžiaga1. Į savo mobilųjį telefoną iš „App Store“, parsisiųskite nemokamą „AR kiosk“ programėlę. „AR Kiosk“ rasite iTunes ir Google Play.

2. Paleiskite programėlę ir savo mobilųjį telefoną ar planšetę laikykite virš paveikslėlio su piktograma Video & AR App (23, 39, 59, 79, 95, 115, 135, 155 psl.). Šiuose puslapiuose rasite papildomą skaitmeninį turinį.

3. Kai programėlė atpažins paveikslėlį, papildomas turinys atsidarys automatiškai.

INTERNETEVisiškai naujai sukurtas interneto tinklalapis facts-about-germany.de yra plačios multi-medijos skaitmeninės pasiūlos šerdis. Prisi-taikantis dizainas (responsive design) lemia tai, kad svetainė reaguoja – mažėja arba didėja – priklausomai nuo to, kokio tipo mobilusis įrenginys naudojamas. Leidinio šeima apima ir elektroninę knygos versiją (E-Paper) bei elektroninę skaityklę (E-Reader). Interneto svetainėje facts-about-germany.de pateikta informacija visų šaltinių pagalba plečiama ir reguliariai atnaujinama.

SVEIKINAME JUS PRISIJUNGUS PRIE MŪSŲ

Kas norėtų daugiau sužinoti apie Vokietiją

ir gauti „karščiausią“ informaciją, gali

prisijungti prie naujosios „Šiuolaikinės

Vokietijos“ bendruomenės. Prisijungusieji

nariai, be kita ko, išskirtinai gaus leidinio

naujienlaiškį. Registruotis galima interneto

svetainėje.

→ Knygą galima skaityti 19 kalbų→ Vaizdo medžiaga ir interaktyvūs

gra�niai vaizdai→ Papildomas skyrius „Vokietijos istorija“ → Išsami pagrindinė informacija→ Nuolat papildoma informacija

svarbiais politikos, visuomenės ir kultūros klausimais

Bendruomenė


V I D E O A R A P P


\Tatsachen\1_Seiten\3_Edition\Tatsachen_2015_Deutschland-auf-einen-Blick_D_DEU 6 23.10.2015 16:07:21 \Tatsachen\1_Seiten\3_Edition\Tatsachen_2015_Deutschland-auf-einen-Blick_D_DEU 7 23.10.2015 16:07:21

TRUMPAI APIE VISKĄ6 | 7

Vokietijos Federacinė Respublika yra fe-deracinė valstybė. Ir Federacija, ir 16 fede-racinių žemių turi savarankiškas kompe-tencijas. Žemės valdžia atsako už vidaus saugumą, mokyklų bei aukštųjų mokyklų sritį, kultūrą bei bendruomenės klausi-mus. Žemės administracijos užduotis yra vykdyti ne tik žemės įstatymus, bet ir fe-deralinius. Žemių vyriausybės per savo at-stovus Bundesrate dalyvauja federalinių įstatymų leidyboje.

Federalizmas Vokietijoje yra daugiau nei valstybės sistema, ji atspindi decentrali-zuotą kultūrinę ir ekonominę struktūrą ša-lyje ir yra giliai įsišaknijusi tradicija. Be jų politinės funkcijos žemės atspindi taip pat ir ryškius regiono tapatumus. Pagrindinia-me įstatyme 1949 m. buvo nustatyta tvirta žemių padėtis; Vokietijai susivienijus, 1990 m. buvo įkurtos penkios naujos žemės:

Brandenburgas, Meklenburgas-Priešakinė Pomeranija, Saksonija, Saksonija-Anhaltas ir Tiuringija. Šiaurės Reinas-Vestfalija yra žemė, kurioje gyvena daugiausiai gyvento-jų - 17,6 milijonų, Bavarija, kurios plotas yra 70 550 kv. km, yra pagal plotą didžiau-sia žemė; sostinė Berlynas, kur viename kvadratiniame kilometre gyvena 3838 žmonės, yra tankiausiai viename kv. km. apgyvendinta žemė. Tarp 16 federacinių žemių išsiskiria trys miestai-valstybės. Jų teritorija apsiriboja didžiųjų miestų - Berly-no, Brėmeno ir Hamburgo – plotu. Mažiau-sia žemė yra Brėmenas – plotas 419 kv. km ir 657 000 gyventojų. Badenas-Viurtembergas yra vienas iš stipriausių ekonominių regio-nų Europoje. Saro kraštas po Antrojo pasau-linio karo buvo dalinai suvereni šalis – Pran-cūzijos protektoratas ir tik 1957 m. sausio 1 d. kaip dešimtoji žemė įtraukta į tuometinės Federacinės Respublikos teritoriją.

Federacinė Respublika ∙ Herbas ir nacionaliniai simboliai ∙ Demogra�ja ∙

Geogra�ja ir klimatas ∙ Parlamentas ir partijos ∙ Politinė sistema ∙

Federalinė vyriausybė ∙ Įžymūs vokiečiai

TRUMPAI APIE VISKĄ

FEDERACINĖ RESPUBLIKA

\Tatsachen\5_InDesign-Satzarbeit\LIT\Tatsachen_2015_Deutschland-auf-einen-Blick_L_LIT 6 23.10.2015 17:44:57

\Tatsachen\1_Seiten\3_Edition\Tatsachen_2015_Deutschland-auf-einen-Blick_D_DEU 7 23.10.2015 16:07:21

H E S E N A S

Š I A U R Ė S R E I N A S -V E S T F A L I J A

R E I N O K R A Š T A S -P F A L C A S

S A R O K R A Š T A S

B A D E N A S -V I U R T E M B E R G A S

Ž E M U T I N Ė S A K S O N I J A

Š L Ė Z V I G A S - H O L Š T E I N A S

M E K L E N B U R G A S -P R I E Š A K I N Ė P O M E R A N I J A

B R A N D E N B U R G A S

S A K S O N I J A -A N H A LT A S

T I U R I N G I J A S A K S O N I J A

B A V A R I J A

B E R LY N A S

Potsdamas

H A M B U R G A S

Vysbadenas

Diuseldorfas

Hanoveris

B R Ė M E N A S

Kylis

Šverinas

Magdeburgas

Erfurtas Drezdenas

Maincas

Miunchenas

Štutgartas

Sarbriukenas

Sostinė

16 federacinių žemių


€ .de+49



Tradicinis Vokietijos valstybės simbolis yra herbinis stilizuotas erelis. Federalinio prezidento, Bundesrato

(Aukštieji Parlamento rūmai), Federalinio Konstitucinio teismo ir Bundestago (Žemieji Parlamento rūmai)

erelio emblema yra nevienodo dizaino. Taip pat ir ant monetų bei Vokietijos sporto federacijų nacionalinių

marškinėlių pavaizduotas skirtingo dizaino erelis.

Federacijos herbas

Pagrindinis įstatymas apibrėžia tris valstybės vėliavos spalvas - juodą, raudoną, auksinę. 1949 m. valstybės vėliava buvo pasirinkta 1919 m. pirmosios Vokietijos Respublikos

vėliava. Nacionalsocialistų valdymo metu ji buvo panaikinta ir pakeista svastika.

Vėliava

1990 m. susivienijimo sutartyje spalio 3 d. – Vokietijos Vienybės diena - buvo paskirta

Vokietijos valstybine švente. Beje, Vokietijos Vienybės diena yra vienintelė valstybinė šventė,

nustatyta federaliniais teisės aktais.

Nuo 2002 m. sausio 1 d. euras Vokietijoje yra vienintelė valiuta. Jis pakeitė nuo 1948 m.

apyvartoje buvusią Vokietijos markę. Europos Centrinio Banko (ECB) būstinė yra Vokietijos �nansų didmiestyje Frankfurte prie Maino.

.de yra vienas labiausiai paplitusių Vokietijoje ir populiariausių pasaulyje šaliai būdingų

baigmenų. Surinkus tarptautinį telefono kodą +49, �ksuoto ar mobilaus ryšio telefonais galima

paskambinti 99,9 proc. namų ūkių.

Nacionalinė šventė

Valiuta Domenas

1949 m. Bonoje priimtas Pagrindinis įstatymas iš pradžių buvo numatytas kaip laikinas sprendimas.

Po susivienijimo 1990 m. jis buvo patvirtintas nuolatine Konstitucija. 146 Pagrindinio įstatymo

straipsniai yra viršesni už visas kitas Vokietijos teisės normas ir nustato pagrindinius valstybės sistemos ir vertybėmis pagrįstus sprendimus.

Pagrindinis įstatymas

3Spalis



Ei – nig – keit und Recht und Frei – heitDa – nach lasst uns al – le stre – ben

Ei – nig – keit und Recht und Frei – heit

Blüh im Glan – ze die – ses Glü – ckes,

blü – he, deut – sches Va – ter – land!

sind des Glü – ckes Un – ter – pfand.

für das deut – sche Va – ter – land!brü – der – lich mit Herz und Hand!

Vokietijos valstybės himnas yra trečiasis Heinricho Hofmano fon Falerslebeno „Vokietijos dainos“ (1841 m.) posmas. Muziką himnui 1796-1797 m. parašė

Jozefas Haidnas.

Valstybės himnas




Demogra�nei raidai yra būdingos trys ten-dencijos: mažas gimstamumas, ilgėjanti numatoma gyvenimo trukmė ir visuome-nės senėjimas. Didžiausias gimstamumas Vokietijoje buvo 1964 m. – 1,357 mln. nau-jagimių; nuo tada gimstamumo rodiklis šalyje išlieka žemas (2014 m. gimė 715 000 naujagimių). Gimstamumo lygis nuo 1975 m. lengvai svyruodamas tesiekia 1,3 vaiko moteriai. Taigi, vaikų karta jau 35 metus maždaug trečdaliu mažesnė nei tėvų karta – 50-mečių šiandien yra dvigubai daugiau nei naujagimių. Tuo pačiu metu ilgėja nu-matoma žmonių gyvenimo trukmė. Šiuo metu numatoma, kad vyrai Vokietijoje gy-vens iki 77, o moterys iki 82 metų.

Demogra�nių pokyčių rimtas pasekmes ekonominei plėtrai ir socialinėms siste-moms švelnina imigracija. 20,3 proc. Vokie-tijoje gyvenančių žmonių (16,4 mln.) yra imigrantų kilmės. 9,2 mln. jų turi Vokietijos pilietybę, o 7,2 mln. - užsieniečiai. Keturios tautinės mažumos pripažintos „senosio-mis“ ir yra ypač saugomos ir remiamos – tai danų tautinė mažuma (50 000) ir fryzų etni-nė grupė (60 000) Šiaurės Vokietijoje, Lūži-cos sorbai (60 000) palei Vokietijos-Lenkijos sieną bei Vokietijos sinti ir romai (70 000).

DEMOGRAFIJA

1 226 000I M I G R A N TA I , 2 0 1 3 m .

789 000E M I G R A N TA I , 2 0 1 3 m .

40,2 mln.N A M Ų Ū K I A I

VyraiMoterys

G Y V E N I M O T R U K M Ė

/82 metai 77 metai


A M Ž I A U S S T R U K T Ū R A

81,2 mln.G Y V E N T O J A I P A S I S K I R S T Y M A S P A G A L LY T Į

Moterys41,4 mln.

Vyrai39,8 mln.

VyraiMoterystūkst. asmenų tūkst. asmenųAmžius metais

100

95

90

85

80

75

70

65

60

55

50

45

40

35

30

25

20

15

10

5

0

700 600 500 400 300 200 100 0 0 100 200 300 400 500 600 700

Šalti

nis:

Fed

eral

inė

stat

istik

os ta

rnyb

a, V

ysba

dena

s, 20

14 m

.



A M Ž I A U S S T R U K T Ū R A

81,2 mln.G Y V E N T O J A I P A S I S K I R S T Y M A S P A G A L LY T Į

Moterys41,4 mln.

Vyrai39,8 mln.

VyraiMoterystūkst. asmenų tūkst. asmenųAmžius metais

100

95

90

85

80

75

70

65

60

55

50

45

40

35

30

25

20

15

10

5

0

700 600 500 400 300 200 100 0 0 100 200 300 400 500 600 700

Šalti

nis:

Fed

eral

inė

stat

istik

os ta

rnyb

a, V

ysba

dena

s, 20

14 m

.




GEOGRAFIJA IR KLIMATAS

Vokietija yra Vidurio Europos valstybė. Ją supa devynios kaimyninės šalys. Jokia kita Europos valstybė neturi daugiau kaimynų. Šiaurėje Vokietijos krantus skalauja Balti-jos ir Šiaurės jūros. Pietuose ji ribojasi su Alpių kalnais. Aukščiausias kalnas yra Ba-varijoje esantis Cugšpicė (Zugspitze) – 2962 m. Žemiausias taškas šalyje 3,54 metrų že-miau jūros lygio yra Noindorfe-Saksen-bandėje (Neuendorf-Sachsenbande) Šlėzvi-go-Holšteino žemėje. Vokietijos plotas yra 357 340 kv. km ir po Prancūzijos, Ispanijos ir Švedijos ji yra ketvirta didžiausia Euro-pos Sąjungos (ES) šalis. Beveik trečdalį viso jos ploto užima miškai. Ežerai, upės ir kiti vandens telkiniai užima daugiau nei du procentus jos ploto. Ilgiausia upė yra Rei-nas. Pietvakariuose jis formuoja sieną tarp Vokietijos ir Prancūzijos, toliau į Šiaurę ant jo kranto įsikūrusi Bona, Kelnas ir Diusel-dorfas. Elbė – antra ilgiausia upė – teka per Drezdeną, Magdeburgą ir Hamburgą ir įte-ka į Šiaurės jūrą.

Vokietijoje vyrauja švelnus klimatas. Lie-pos mėnesio vidutinė maksimali tempera-tūra yra 21,8 °C, o minimali temperatūra yra 12,3 °C. Vidutinė sausio mėnesio mak-simali temperatūra yra 2,1 °C, minimali - 2,8 °C. Aukščiausia temperatūra nuo orų įrašų pradžios buvo už¤ksuota 2015 m. lie-pos 5 d. Kicingene prie Maino (Kitzingen am Main) ir siekė 40,3 °C.

Berlynas891,70 km2

S O S T I N Ė

P L O TA S

357 340 km2

Vidurio EuropaP A D Ė T I S


Cugšpicė 2 962 m

A U K Š Č I A U S I A S K A L N A S

Reinas865 km Vokietijoje

I L G I A U S I A U P ĖP A K R A N T Ė

1 200 km

M I Š K Ų P L O TA S

114 191 km2

1 670S A U L Ė T Ų VA L A N D Ų S K A I Č I U S

729 l/m2

L I E T U S

(Zugspitze)




Vokietijos Bundestagą laisvuose, slaptuose ir tiesioginiuose rinkimuose kas ketveri me-tai renka rinkimų teisę turintys asmenys nuo 18 metų. Bundestagas yra Vokietijos parlamentas. Pusė iš 598 Bundestago man-datų išdalinama pagal partijų žemių sąrašų rinkimus (antrieji balsai), likusi pusė – pagal kandidatų rinkimus 299 rinkimų apygardo-se (pirmieji balsai). Vokietijos rinkimų siste-ma suorganizuota taip, kad vienai partijai be partnerių būtų sunku suformuoti vyriausy-bę – įprastai sukuriamos partijų sąjungos. Kad nekomplikuoti daugumos formavimo mažų ir mažiausių partijų dalyvavimu, buvo įvestas penkių procentų barjeras, kurį turi įveikti partijos, norinčios patekti į Bundes-tagą. Dabar parlamentą sudaro penkios par-tijos: CDU, CSU, SPD, Kairioji partija ir Są-junga 90/Žalieji. CDU ir jai gimininga CSU partija Bavarijoje jau nuo pirmųjų rinkimų į Bundestagą 1949 m. Bundestage yra susi-jungusios į bendrą frakciją. Laisvoji demo-kratų partija (FDP) 2013 m. pirmą kartą nuo 1949 m. neįveikė penkių procentų barjero ir nepateko į Buntestagą. Dabartinę Federali-nę vyriausybę sudaro CDU/CSU ir SPD koa-licija, kuriai vadovauja dr. Angela Merkel (CDU). Ji yra Federalinė kanclerė, Federali-nės kanclerės pavaduotojas yra Zigmaras Gabrielis (Sigmar Gabriel) (SPD), o Federali-nis Užsienio reikalų ministras - dr. Frankas-Valteris Šteinmėjėris (Frank-Walter Stein-meier) (SPD). Kairieji ir Žalieji parlamente sudaro opoziciją.

PARLAMENTAS IR PARTIJOS

Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga (CDU) 457 488 nariai

2013 m. rinkimų rezultatai: 34,1 proc.

Vokietijos socialdemokratųpartija (SPD)

459 902 nariai2013 m. rinkimų rezultatai: 25,7 proc.

Kairioji partija60 547 nariai


Sąjunga 90/Žalieji 60 329 nariai


Krikščionių socialinė sąjunga (CSU)146 536 nariai


Partijos


\Tatsachen\1_Seiten\z_erledigt\Tatsachen_2015_Deutschland-auf-einen-Blick_D_DEU 15 29.10.2015 16:50:07


Vokietijos Bundestagą laisvuose, slaptuose ir tiesioginiuose rinkimuose kas ketveri me-tai renka rinkimų teisę turintys asmenys nuo 18 metų. Bundestagas yra Vokietijos parlamentas. Pusė iš 598 Bundestago man-datų išdalinama pagal partijų žemių sąrašų rinkimus (antrieji balsai), likusi pusė – pagal kandidatų rinkimus 299 rinkimų apygardo-se (pirmieji balsai). Vokietijos rinkimų siste-ma suorganizuota taip, kad vienai partijai be partnerių būtų sunku suformuoti vyriausy-bę – įprastai sukuriamos partijų sąjungos. Kad nekomplikuoti daugumos formavimo mažų ir mažiausių partijų dalyvavimu, buvo įvestas penkių procentų barjeras, kurį turi įveikti partijos, norinčios patekti į Bundes-tagą. Dabar parlamentą sudaro penkios par-tijos: CDU, CSU, SPD, Kairioji partija ir Są-junga 90/Žalieji. CDU ir jai gimininga CSU partija Bavarijoje jau nuo pirmųjų rinkimų į Bundestagą 1949 m. Bundestage yra susi-jungusios į bendrą frakciją. Laisvoji demo-kratų partija (FDP) 2013 m. pirmą kartą nuo 1949 m. neįveikė penkių procentų barjero ir nepateko į Buntestagą. Dabartinę Federali-nę vyriausybę sudaro CDU/CSU ir SPD koa-licija, kuriai vadovauja dr. Angela Merkel (CDU). Ji yra Federalinė kanclerė, Federali-nės kanclerės pavaduotojas yra Zigmaras Gabrielis (Sigmar Gabriel) (SPD), o Federali-nis Užsienio reikalų ministras - dr. Frankas-Valteris Šteinmėjėris (Frank-Walter Stein-meier) (SPD). Kairieji ir Žalieji parlamente sudaro opoziciją.

PARLAMENTAS IR PARTIJOS

Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga (CDU) 457 488 nariai


Vokietijos socialdemokratųpartija (SPD)

459 902 nariai2013 m. rinkimų rezultatai: 25,7 proc.

Kairioji partija60 547 nariai


Sąjunga 90/Žalieji 60 329 nariai


Krikščionių socialinė sąjunga (CSU)146 536 nariai


Partijos


Bundestage yra mažiausiai 598 deputatai. Gali atsirasti taip vadinami „papildomi mandatai“.

2013 m. išrinktame 18-ajame Bundestage yra 630 deputatas.

Kairieji64 vietos

Žalieji63 vietos

CDU254 vietos

CSU56 vietos

SPD193 vietos

630 vieta

BundesratasBundesratas yra vienas iš penkių nuolatinių konstitucinių organų. Jis atstovauja federacinėms žemėms. Bundesratą

sudaro 69 žemių vyriausybių atstovai. Kiekviena žemė Bundesrate turi mažiausiai tris balsus, o daugiausiai

gyventojų turinčios žemės – iki šešių balsų.

Žemutinė SaksonijaMeklenburgas-Priešakinė Pomeranija

4 TiuringijaBadenas-Viurtembergas 6

4 Šlėzvigas-HolšteinasBavarija 6

4 Saksonija-AnhaltasBerlynas 4

4 SaksonijaBrandenburgas 4

3 Saro kraštasBrėmenas 3

4 Reino kraštas-PfalcasHamburgas 36 Šiaurės Reinas-VestfalijaHesenas 5

63

Bundestagas




Joachimas Gaukas, gim. 1940 m., nepartinis, Federalinis prezidentas nuo 2012 m. kovo mėnesio

Rinkėjai

Žemių parlamentai

Žemių vyriausybės

Rinkimų teisę turi visi piliečiai, sulaukę 18 metų. Jie renka deputatus visuotiniuose,

tiesioginiuose, laisvuose, lygiuose ir slaptuose rinkimuose.

Žemių parlamentai paprastai renkami kas penkeri metai.

Jų įgaliojimus ir organizaciją reguliuoja žemių konstitucijos

Žemių vyriausybes slaptu balsavimu renka žemių

parlamentai ir jų gali būti taip pat ir nuverstos.

renka

renka

renka

sudaro

sudaro

POLITINĖ SISTEMA

Federalinis Prezidentas formaliai yra aukščiausias valstybės atstovas. Antroje vietoje yra Bundestago pirmininkas. Fe-deralinio Prezidento pavaduotoju yra Bundesrato pirmininkas – pareigos, ku-rias kasmet rotacijos principu užima mi-nistras pirmininkas. Aukščiausią politinę galią turi Federalinis Kancleris. Federali-nio Konstitucinio teismo pirmininkas taip pat yra vienas iš aukščiausiųjų šalies pareigūnų.

Dr. Angela Merkel, gim. 1954 m., CDU, Federalinė kanclerė nuo 2005 m. lapkričio mėnesio

Dr. Norbertas Lamertas, gim. 1948 m., CDU, Bundestago pirmininkas nuo 2005 m.

Dr. Andreasas Voskūle, gim. 1963, Federalinio Konstitucinio teismo pirmininkas



Federalinis Kancleris

Kanclerį slaptu balsavimu renka Bundestagas. Jis nustato politikos

gaires ir vadovauja vyriausybei.

Federalinė vyriausybė

Vyriausybę sudaro Federalinis Kancleris ir federaliniai

ministrai. Kiekvienas ministras savarankiškai ir atsakingai

vadovauja savo sričiai.

Federalinis Konstitucinis teismas

Teismas sudarytas iš 16 teisėjų. Juos per pusę dviejų trečdalių balsų

dauguma renka Bundestagas ir Bundesratas.

siūlorenka

sudaro

renka

renka

renka

Federalinis susirinkimasFederalinis susirinkimas renkasi

vien tik išrinkti Federalinį Prezidentą ir renką jį slaptu balsavimu penkerių metų

kadencijai.

BundestagasParlamentas, susidedantis iš 598 deputatų, renkamas keturiems

metams. Priklausomai nuo rinkimų rezultatų gali atsirasti „papildomi mandatai“. Bundestago uždaviniai - įstatymų leidyba ir vyriausybės

kontrolė.

BundesratasBundesratas susideda iš 69 žemių

vyriausybių deleguotų narių. Daugelio sričių įstatymams turi

pritarti Bundesratas.

renka

Federalinis PrezidentasValstybės vadovas atlieka pirmiausia reprezentacinį vaidmenį ir atstovauja

šalį užsienyje. Jis skiria Kanclerį ir federalinius ministrus bei pasirašo

įstatymus.

skiria skiria




Federalinis Kancleris ir federaliniai ministrai sudaro Federalinę vyriausybę - kabinetą. Be kanclerio kompetencijoje esančio politikos gairių nustatymo, Vyriausybėje galioja žiny-bų principas, pagal kurį ministrai, laikyda-miesi nustatytų politikos gairių, savarankiš-kai vadovauja savo sričiai bei kolegialumo principas, pagal kurį Vyriausybė narių balsų dauguma gali priimti sprendimą dėl ginčyti-no klausimo. Federalinis kabinetas susideda iš 14 ministrų ir Federalinio kanclerio tarny-bos vadovo. Federalinės ministerijos yra aukščiausios tų sričių federalinės institucijos. Kancleriui Pagrindiniame įstatyme priskir-tas ypatingas vaidmuo: „Federalinis kancleris nustato politikos gaires ir prisiima už jas atsakomybę.“ Kanclerio tarnyboje ir federali-nėse ministerijoje dirba apie 18 000 žmonių. Daugiausiai darbuotojų turi užsienio reikalų ministerija ir federalinė gynybos ministerija. Aštuonios ministerijos įsikūrusios Berlyne, o šešios – Bonoje. Visos ministerijos turi pada-linių abiejuose miestuose.

FEDERALINĖ VYRIAUSYBĖ Federalinės ministerijos

Federalinė ekonomikos ir energetikos ministerija → bmwi.de

Užsienio reikalų ministerija→ auswaertiges-amt.de

Federalinė vidaus reikalų ministerija→ bmi.bund.de

Federalinė teisingumo ir vartotojų apsaugos ministerija→ bmjv.de

Federalinė �nansų ministerija→ bundes�nanzministerium.de

Federalinė darbo ir socialinių reikalų ministerija→ bmas.de

Federalinė maisto ir žemės ūkio ministerija→ bmel.de

Federalinė gynybos ministerija→ bmvg.de

Federalinė šeimos, pagyvenusių asmenų, moterų ir jaunimo reikalų ministerija→ bmfsfj.de

Federalinė sveikatos ministerija→ bmg.bund.de

Federalinė susisiekimo ir skaitmeninės infrastruktūros ministerija→ bmvi.de

Federalinė aplinkos, gamtos apsaugos, statybos ir branduolinės saugos ministerija→ bmub.bund.de

Federalinė švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija→ bmbf.de

Federalinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministerija → bmz.de



Federaliniai Prezidentai ir Federaliniai Kancleriai

Konradas Adenaueris (CDU) 1949–1963

Liudvikas Erhardas (CDU) 1963–1966

Kurtas Georgas Kysingeris (CDU) 1966–1969

Vilis Brandtas (SPD) 1969–1974

Helmutas Šmidtas (SPD) 1974–1982

Helmutas Kolis (CDU) 1982–1998

Gerhardas Šrėderis (SPD) 1998–2005

Angela Merkel (CDU) nuo 2005

Teodoras Hoisas (FDP) 1949–1959

Heinrichas Liubke (CDU) 1959–1969

Gustavas Heinemanas (SPD) 1969–1974

Valteris Šėlis (FDP) 1974–1979

Karlas Karstensas (CDU) 1979–1984

Horstas Kioleris (CDU) 2004–2010

Christianas Vulfas (CDU) 2010–2012

Joachimas Gaukas (nepartinis) nuo 2012

Federaliniai Kancleriai Federaliniai Prezidentai 19491950

1955

1960

1965

1970

1975

1980

1985

1990

1995

2000

2005

2010

2015

Richardas f. Vaiczekeris (CDU) 1984–1994

Romanas Hercogas (CDU) 1994–1999

Johanesas Rau (SPD) 1999–2004




ĮŽYMŪS VOKIEČIAI

Žymūs klasikai, drąsūs pranašai, aštrūs mąstytojai: Vokietijos meno ir kultūros is-torijoje daug moterų ir vyrų, pasiekusių ypatingų savo talento aukštumų. Daugelis jų žinomi toli už šalies ribų. Gėtės institu-tas vieno įžymiausių vokiečių vardą nuo 1951 m. skleidžia visame pasaulyje. Pary-žiuje Heinricho Heinės vokiečių namas „Maison Heinrich Heine“ Cité Internatio-nale Universitaire de Paris (CIUP) primena talentingą rašytoją, kuriam tėvynė buvo nuolatinė žaizda. Bairoito festivaliuose kasmet susitinka Vagnerio gerbėjai iš viso pasaulio pagerbti „Nibelungo žiedo“. Tokie vardai kaip Humboldtas ir Einšteinas, Rentgenas ir Plankas, Bencas ir Otas pa-tvirtina Vokietiją esant mokslininkų ir in-žinierių šalimi.

Moterims sunkiai sekėsi anais laikais pa-siekti tokios šlovės. Vis dėlto jų yra: kaip antai Klara Šuman, Maria Sybila Merian, Paula Moderson-Beker, Roza Liuksem-burg, Ana Segers ar garsioji choreografė Pina Bauš. Jos vis dar laikomos pavyzdžiu šiuolaikinei visuomenei, suteikiančios lygias galimybes dalyvauti vyrams ir mo-terims ir lyčių lygybę – kam reikalingos nuolatinės pastangos.

Poetas, dramaturgas, mokslininkas: Johanas Volfgangas fon Gėtė

(1749–1832) laikomas universaliu genijumi ir Vokietijos literatūros klasiku.

Johanas Volfgangasfon Gėtė

Kovotojas už laisvę: Frydrichas fon Šileris (1759–1805) laikomas vienu didžiųjų

pasaulinės scenos dramaturgų („Plėšikai“, „Marija Stiuart“, „Don Karlas“)

ir garsiu eseistu.

Frydrichas fon Šileris

Baroko bažnytinės muzikos virtuozas Johanas Sebastianas Bachas (1685–1750) ištobulino griežtąjį „fugos meną“, sukūrė

daugiau nei 200 kantatų ir oratorijų

Johanas Sebastianas Bachas



Romantikos novatorius Liudvikas van Bethovenas (1770–1827) aiškiai susikoncentruodamas ties forma,

visiškai nauju mastu į muziką įnešė individualią išraišką ir pojūtį („9-oji. simfonija“).

Liudvikas van BethovenasKino žvaigždė: Marlenė Dytrich (1901–1992)

viena iš nedaugelio Vokietijos aktorių tapo ikona („Žydrasis angelas“). 1939 m. iš Berlyno kilusi

aktorė tapo JAV piliete.

Marlenė Dytrich

Romano ir novelės meistras Tomas Manas (1875–1955) yra vienas žymiausių XX a. pasaulinės literatūros

rašytojų. Už šeimyninę novelę „Buddenbrooks“ 1929 m. jis gavo Nobelio literatūros premiją.

Tomas ManasVokiškojo renesanso menininkas Albrechtas Diureris

(1471–1528) iš Niurnbergo yra viena ryškiausių ir universaliausių meno istorijos asmenybių. Jis revoliucio-

navo medžio raižymo ir vario graviravimo techniką.

Albrechtas Diureris

Politikas ir pasaulio pilietis: Vilis Brandtas (1913–1992) būdamas Federaliniu Kancleriu (1969–1974) pradėjo įtampos mažinimo politiką; jis įkūnijo ano laikmečio demokratinį ir socialinį perversmą kaip niekas kitas – 1971 m. buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.

Vilis BrandtasX spindulių atradėjas: Vilhelmas Konradas Rentgenas

(1845–1923) 1895 m. Viurcburge atrado jo vardu pavadintus rentgeno spindulius. 1901 m. jis gavo pirmąją Nobelio ¤zikos premiją. Nuo tada gretas papildė daugiau nei

80 geriausių Vokietijos mokslininkų.

Vilhelmas Konradas Rentgenas


\Tatsachen\1_Seiten\3_Edition\Tatsachen_2015_Staat-Politik-Zeitgeschichte_DEU_D 22 19.10.2015 14:28:16 \Tatsachen\1_Seiten\3_Edition\Tatsachen_2015_Staat-Politik-Zeitgeschichte_DEU_D 23 19.10.2015 14:28:17

Reichstago pastatas Berlyne nuo 1999 m. yra Vokietijos Bundestago būstinė. Seras Normanas Fosteris suprojektavo stiklinį kupolą

Valstybė ir politika: vaizdo medžiaga tema → tued.net/lt/vid1

V I D E O A R A P P

\Tatsachen\5_InDesign-Satzarbeit\LIT\Tatsachen_2015_Staat-Politik-Zeitgeschichte_L_LIT 23 19.10.2015 20:06:13

V A L S T Y B Ė I R P O L I T I K A22 | 23

Prabėgus 25 metams po susivienijimo Vokietija yra vertybėmis pagrįsta, demokra-tinė, sėkmingos ekonomikos ir kosmopoli-tiška valstybė. Politinė arena yra įvairi; de-mokratinės partijos konkuruoja, tačiau jos gerbia viena kitą ir sudaro koalicijas įvairiuo-se politiniuose lygmenyse. Po 18-ojo Vokieti-jos parlamento – Bundestago - rinkimų (2013 m.) Vokietiją valdo Didžioji koalicija – abiejų didžiųjų Vokietijos partijų sistemos jėgų są-junga - kurią sudaro CDU/CSU (Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga/Krikščionių socialinė sąjunga) ir SPD (Vokietijos socialde-mokratų partija). Iš 630 deputato koalicija užima 503 vietas parlamente (CDU/CSU 310, SPD 193). Opozicijai, kurią sudaro Kairioji partija („Die Linke“) (64 mandatai) ir Žaliųjų partija („Bündnis 90/Die Grünen) (63 man-datai), tenka 127 vietos ir ji yra mažiausia par-lamentinė opozicija per paskutinius 40 metų. Federalinė kanclerė Angela Merkel (CDU) vy-

riausybei vadovauja nuo 2005 m. ir eina pareigas jau trečią kadenciją. Ji yra pir-moji moteris Vokietijos Federacinės Respu-blikos istorijoje, einanti šias par eigas. Merkel užaugo buvusioje VDR ir ten įgijo £zikos mokslų daktaro laipsnį. 2014 ir 2015 m. „For-bes Magazine“ įtakingiausių pasaulio moterų reitinguose ji užėmė pirmą vietą. Kanclerio pavaduotojas Zigmaras Gabrielis (Sigmar Ga-briel) (ekonomikos ministras) ir Frankas-Val-teris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier) (užsienio reikalų ministras) - svarbūs SPD at-stovai kabinete. Federalinę Vyriausybę – ka-binetą – sudaro Federalinis kancleris ir 14 ministrių ir ministrų. Bendras valdančiųjų partijų darbas kadencijos iki 2017 m. laiko-tarpiui paremtas koalicijos sutartimi pavadi-nimu „Kurti Vokietijos ateitį“.

Vokietijos ekonomika 2016 m. augs septin-tus metus iš eilės, užimtumas pasiekė rekor-

Sėkmingos reformos ∙ Federalinė valstybė ∙ Aktyvi politika ∙

Įvairus dalyvavimas ∙ Gyva atminimo kultūra

VALSTYBĖ IR POLITIKA

A P Ž V A L G A

SĖKMINGOS REFORMOS


\Tatsachen\1_Seiten\3_Edition\Tatsachen_2015_Staat-Politik-Zeitgeschichte_DEU_D 23 19.10.2015 14:28:17

Reichstago pastatas Berlyne nuo 1999 m. yra Vokietijos Bundestago būstinė. Seras Normanas Fosteris suprojektavo stiklinį kupolą

Valstybė ir politika: vaizdo medžiaga tema → tued.net/lt/vid1

V I D E O A R A P P




dinį lygį, valstybės ir socialinio draudimo pajamos padidėjo. Biudžeto de�citas suma-žintas iki nulio. Energetikos sistemos per-tvarka vyksta toliau – atsinaujinantys ener-gijos šaltiniai siekia tapti svarbiausiomis elektros energijos gamybos technologijo-mis. Socialinių sistemų reforma, prasidėjusi šio šimtmečio pradžioje pavadinimu „Agen-da 2010“ prisidėjo prie to, kad Vokietija leng-viau nei kitos euro zonos šalys išgyveno �nansų krizes nuo 2008 m.

Rytų ir Vakarų sanglauda – pagrindinis klausimas nuo 1990 m. – Vokietijos žmo-nių dėka buvo vainikuota sėkmės. Dar iki 2019 m. vykdomas „Antrasis solidarumo paktas“, kuriam skirta 156,5 mlrd. eurų. Visi mokesčių mokėtojai Rytuose ir Vaka-ruose ir toliau mokėdami solidarumo prie-dą – šiuo metu papildomas mokestis 5,5 proc. nuo mokesčių sumos -kartu priside-da prie „Rytų Vokietijos ekonomikos atsta-tymo“.

Tačiau jau laukia nauji uždaviniai. Pro-blema kaip ir kitose išsivysčiusiose šaly-se yra demografiniai pokyčiai ir su tuo susijęs visuomenės senėjimas bei gyven-tojų skaičiaus mažėjimas. Iš dalies dėl šios priežasties Vokietija nori supapras-tinti imigraciją ir palengvinti naujų pi-liečių integraciją.

Vokietijos BundestagasRinkimai, deputatai, frakcijos

→ bundestag.de

BundesratasSudėtis, funkcijos, posėdžiai

→ bundesrat.de

Federalinis PrezidentasValstybiniai vizitai, susitikimai, funkcijos

→ bundespraesident.de

I N T E R N E T E

Trečiadieniais, 9.30 val. Federalinio kanclerio tarnyboje posėdžiauja Kanclerės Merkel vadovaujamas ministrų kabinetas



Politinės partijos

Vokietija yra demokratinė šalis. 18-jame Vokie-

tijos parlamente – Bundestage – išrinktos pen-

kios partijos – CDU (Vokietijos krikščionių demo-

kratų sąjunga), CSU (Krikščionių socialinė sąjun-

ga), SPD (Vokietijos socialdemokratų partija),

Kairioji partija („Die Linke“) ir Žaliųjų partija

(„Bündnis 90/Die Grünen). Taip pat yra apie 25

mažas partijas, kurių įtaka šalies politikai apri-

boja penkių procentų barjeras. Tačiau keletas jų

atstovaujamos įvairiuose Žemių parlamentuose.

Vokietijos socialdemokratų partija (SPD) yra

daugiausiai narių turinti partija (461 000 narių).

Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga (CDU)

turi maždaug 459 000 narių; jai gimininga partija

CSU Bavarijoje - 147 000 (2014 m.).

→ bundeswahlleiter.de

Profesinės sąjungos

Vokietijos profesinių sąjungų konfederacija

(DGB) vienija aštuonias profesines sąjungas ir

6,1 mln. narių. Didžiausia profesinė sąjunga,

vienijanti 2,3 mln. narių, yra „IG Metall“; ji, be

kita ko, atstovauja ir automobilių pramonės

darbuotojus. Profesinės sąjungos vaidina svarbų

vaidmenį ir daro įtaką politiniuose debatuose.

→ dgb.de

Pramonės asociacijos

Federalinė Vokietijos pramonės asociacija yra

vadovaujanti pramonės organizacija, vienijanti

36 tarpšakines organizacijas ir atstovaujanti

100 000 įmonių.

→ bdi.de

Visuomeniniai judėjimai

Nuo aštunto dešimtmečio daug žmonių Vokieti-

joje aktyviai dalyvauja aplinkosaugos grupių,

piliečių judėjimų ir nevyriausybinių organizacijų

veikloje. Didžiausia aplinkos asociacija, turinti

pusę milijono narių, yra Vokietijos aplinkos ir

gamtos apsaugos sąjunga (BUND).

→ bund.net

Viešosios nuomonės tyrimai

Daug nuomonių tyrimų institutų reguliariai tiria

Vokietijos politinį klimatą. Institutai, pavyzdžiui

„ infratest dimap“, „Allensbach“,“Forsa“, „Emnid“

ir „Forschungsgruppe Wahlen“ aktyviausi yra

prieš rinkimus, tačiau pateikia ir savaitinius

apklausų rezultatus.

VEIKĖJAI IR ĮRANKIAI

Daugiau informacijos visomis skyriaus temomis – nuorodų su komentarais sąrašai, pranešimai, dokumentai; be to, papildoma informacija apie sąvokas,

pavyzdžiui Bundesratas, Federalinė vyriausybė, Federacinė valstybė, Bundestagas, Vokietijos Konstitucinis Teismas, Pagrindinis įstatymas, rinkimų sistema. → tued.net/lt/dig1

T R U M P A I

D I G I T A L P L U S



kompetencijas, ypač policijos, civilinės gynybos, teisingumo, švietimo ir kultū-ros srityse. Berlyno, Hamburgo ir Breme-no miestai dėl istorinių priežasčių yra tuo pačiu metu ir federacinės žemės. Unika-lus yra glaudus bendradarbiavimas tarp žemių ir centrinės valdžios, dėl ko žemių vyriausybės turi daug galimybių dalyvau-ti priimant sprendimus šalies politikoje. Tai, visų pirma, vyksta per Bundesratą – antruosius rūmus - kurį sudaro žemių vy-

riausybių nariai ir kurio būstinė taip pat yra Berlyne. Daugiau gyventojų turinčias žemes Bundesrate atstovauja daugiau na-rių nei mažesniąsias žemes. Taip pat ir partijos, kurios federaliniu lygmeniu yra opozicijoje arba apskritai nėra Bundesta-ge, dalyvaudamos žemių vyriausybių dar-be gali daryti įtaką federalinei politikai, nes daugeliui federalinių įstatymų ir re-glamentų reikalingas Bundesrato pritari-mas. Pirmą kartą nuo 2011 ir 2014 m. abi

Ant Reichstago stogo Berlyne: Kasdien parlamento pastate apsilanko apie 8000 žmonių



Vokietija yra demokratinė parlamentinė federacinė valstybė. Visuomenėje labiau-siai matomą konstitucinį organą - Vokie-tijos Bundestagą - kas ketverius metus renka balsavimo teisę turintys piliečiai. Pagrindiniai Bundestago uždaviniai – įstatymų leidyba ir Vyriausybės kontrolė. Bundestagas visai Parlamento kadencijai slaptu balsavimu renka Federalinį Kan-clerį. Jis turi Federalinės vyriausybės įga-liojimus nustatyti gaires, tai yra, jis nustato privalomas politikos kryptis. Fe-deralinis kancleris skiria ministrus ir iš jų rato paskiria vieną Federalinio kancle-rio pavaduotoją. Iš tikrųjų vyriausybę sudarančios partijos nusprendžia, kas už-

ims jiems koalicijos derybose paskirtus postus. Subyrėjus koalicijai, posto dar nepasibaigus ketverių metų kadencijai gali netekti ir Kancleris, nes Bundestagas turi teisę bet kuriuo metu atšaukti vy-riausybės vadovą iš pareigų. Tačiau Parla-mentas tuo atveju turi taip vadinamu „konstruktyviu balsavimu dėl nepasitikė-jimo “ paskirti įpėdinį. Taigi, valstybėje negalimas laikotarpis be išrinktos vy-riausybės.

Koalicinės vyriausybės Vokietijoje yra norma

Parlamento pobūdį lemia įasmeninta proporcinė rinkimų sistema. Jos dėka Bundestage proporcingai rinkimų rezul-tatams atstovaujamos taip pat ir mažes-nės partijos. Todėl kaskart, išskyrus vieną išimtį, Federalinė vyriausybė buvo for-muojama iš keleto per rinkimus konkura-vusių partijų sąjungų; nuo pirmųjų rinki-mų į Bundestagą 1949 m. buvo sudarytos 23 koalicinės vyriausybės. Siekiant išvengti susiskaldymo parlamente ir palengvinti vyriausybės formavimą, partijos turi su-rinkti mažiausiai 5 proc. rinkėjų balsų (arba laimėjusios mažiausiai tris mandatus rinkimų apygardose), kad patektų į Bun-destagą (penkių procentų barjeras).

Vokietija yra federacinė valstybė, kur 16 federacinių žemių turi savarankiškas

FEDERALINĖ VASLTYBĖ T E M A

∙ Didžiausia žemė: Šiaurės Reinas- Vestfalija (17,6 mln. gyventojų)

∙ Didžiausias valstybės biudžetas: Darbo ir soc. reikalų (122 mlrd. eurų)

∙ Didžiausias Bundestago komitetas: Ekonomikos ir energetikos (46 nariai)

∙ Didžiausias rinkėjų aktyvumas : 1972 m. rinkimai į Bundestagą (91,1 proc.)

∙ Didžiausia Bundestago frakcija: CDU/CSU (310 deputatų)

S Ą R A Š A S



kompetencijas, ypač policijos, civilinės gynybos, teisingumo, švietimo ir kultū-ros srityse. Berlyno, Hamburgo ir Breme-no miestai dėl istorinių priežasčių yra tuo pačiu metu ir federacinės žemės. Unika-lus yra glaudus bendradarbiavimas tarp žemių ir centrinės valdžios, dėl ko žemių vyriausybės turi daug galimybių dalyvau-ti priimant sprendimus šalies politikoje. Tai, visų pirma, vyksta per Bundesratą – antruosius rūmus - kurį sudaro žemių vy-

riausybių nariai ir kurio būstinė taip pat yra Berlyne. Daugiau gyventojų turinčias žemes Bundesrate atstovauja daugiau na-rių nei mažesniąsias žemes. Taip pat ir partijos, kurios federaliniu lygmeniu yra opozicijoje arba apskritai nėra Bundesta-ge, dalyvaudamos žemių vyriausybių dar-be gali daryti įtaką federalinei politikai, nes daugeliui federalinių įstatymų ir re-glamentų reikalingas Bundesrato pritari-mas. Pirmą kartą nuo 2011 ir 2014 m. abi

Ant Reichstago stogo Berlyne: Kasdien parlamento pastate apsilanko apie 8000 žmonių




mažiausios Bundestage atstovaujamos partijos – Sąjunga 90/Žalieji ir Kairioji partija- atitinkamoje žemėje (Badene-Viurtemberge ir Tiūringijoje) turi savo Ministrą Pirmininką.

Kadangi nėra vieningos rinkimų į Žemės parlamentus datos ir skiriasi kadencijos, kadencijos Bundestage laikotarpiu gali ke-letą kartų pasikeisti jėgų santykis. Pagal dabartinį Žemių rūmų pasiskirstymą Federalinė vyriausybė Bundesrate neturi užtikrintos daugumos. Ten jau nebėra ats-kirai nustatomų blokų, kurie balsuoja vie-nodai, kadangi 16 žemių yra tiek daug įvai-rių koalicijų, kiek jų dar nebuvo nuo pat Federacinės Respublikos gyvavimo pra-džios. Tik Bavarijoje su CSU gali valdyti viena partija be koalicijos partnerių. O šiaip Žemių vyriausybėse, kurias sudaro CDU ir SPD atstovai, yra taip pat ir sąjungų tarp SPD ir Sąjungos 90/Žaliųjų, tarp CDU ir Sąjungos 90/Žaliųjų, tarp SPD ir Kai-riosios partijos ir viena Kairiosios, SPD ir Sąjungos 90/Žaliųjų koalicija.

Federalinis Prezidentas yra valstybės vadovas

Pagal protokolą aukščiausias valstybės pareigūnas yra Federalinis Prezidentas. Jį renka ne žmonės, o specialiai tam su-šauktas Federalinis susirinkimas. Vieną jo pusę sudaro Bundestago deputatai, o kitą pusę nariai, kuriuos išrinko Žemių parlamentai proporcingai jų vietų pasis-kirstymui. Federalinis Prezidentas parei-gas eina penkerius metus ir tas pats as-muo negali būti perrinktas ir antrai ka-dencijai. Nuo 2012 m. Federaliniu Prezi-dentu yra Joachimas Gauckas. Jis nepri-klauso jokiai partijai ir buvusioje VDR buvo evangelikų pastorius. Taikios revo-liucijos 1989-1990 m. metu jis aktyviai dalyvavo pilietinių teisių judėjime. Joa-chimas Gauckas yra vienuoliktasis Fede-ralinis Prezidentas nuo 1949 m. Nors svarbiausia Federalinio Prezidento funk-cija yra reprezentuoti šalį, jis taip pat gali nepasirašyti įstatymų, jei jis abejoja jų konstitucingumu. Iki šiol buvę preziden-

1961 m.VDR vadovybė Berlyne siena ir spygliuota viela užtveria visus praėjimus iš Rytų į Vakarus. Į pabėgėlius šaudoma. Vokietijos vienybė, atrodo, artimiausioje ateityje bus nepasiekiama

1953 m.1953 m. birželio 17 d. apie vieną milijoną žmonių Rytų Berlyne ir VDR protestavo prieš politines ir ekonomines sąlygas. Sukilimą numalšino didelės karių pajėgos.

1949 m.gegužės 23 d. Parlamentinė taryba, kurią sudarė Vakarų okupuotų žemių atstovai, Bonoje priėmė Pagrindinį įstatymą . Rugpjūčio 14 d. buvo renkamas pirmasis Bundestagas.

R O D Y K L Ė S



tai didžiausią įtaką darydavo viešomis kalbomis, kurioms skiriamas didžiulis dėmesys. Federaliniai Prezidentai atsiri-boja nuo partijų politikos, tačiau spren-džia aktualius klausimus ir kartais vy-riausybę, parlamentą arba gyventojus pa-ragina imtis veiksmų. Klausimai, kuriuos Joachimas Gauckas, kuris save vadina žmonių prezidentu, dažnai paliečia yra žmogaus teisių klausimai, Vokietijos at-sakomybė ir grėsmė demokratijai.

Federalinis Konstitucinis teismas Karlsrūėje prižiūri, kaip laikomasi Pagrindinio įstatymo

Federalinis Konstitucinis teismas Karls-rūėje turi didelę įtaką ir yra labai vertinamas visuomenėje. Jis laikomas „Pagrindinio įstatymo sergėtoju“ ir savo esminiais sprendimais pateikia privalo-mus konstitucijos teksto išaiškinimus. Dviejuose senatuose sprendžiamas konsti-tucinių institucijų pareigų kon�iktas ir įstatymai gali būti paskelbti nesuderina-

mais su konstitucija. Kiekvienas Vokietijos pilietis gali kreiptis į Konstitucinį teismą, jei jis mano, kad kuris nors įstatymas pa-žeidžia jo pagrindines teises. Didelę reikš-mę Vokietijos Konstitucinis teismas įgijo paskutiniais sprendimais dėl Bundestago teisių perleidimo Europos Sąjungai.

1999 m.Bundestagas ir Federalinė vy-riausybė persikelia į Berlyną. Par-lamento pastatai stovi abiejose buvusios Berlyno sienos pusėse. Bonoje lieka keletas ministerijų ir federalinių tarnybų.

1969 m.Vilis Brandtas – pirmasis Federa-linis kancleris, kuris nėra CDU partijos narys. Iš SPD ir FDP suformuotos vyriausybės Rytų politika sudaro sąlygas Vokietijos susitaikymui su jos rytinėmis kaimynėmis.

1989 - 1990 m.Taikūs protestai VDR lemia režimo žlugimą. Lapkričio 9 d. atsidaro sie-na į Vakarus. Po laisvų rinkimų kovo 18 d. VDR 1990 m. spalio 3 d. prisi-jungia prie Federacinės Respublikos.

Of�ce for Democratic Institutions and Human Rights, Elections of the Federal Parliament (Bundestagas) Vokietijos kvietimu Europos saugumo ir bendra-darbiavimo organizacija (ESBO) stebėjo 2013 m. rugsėjo 22 d. vykusius rinkimus į Bundestagą. ESBO ekspertai savo pra-nešime ypatingą dėmesį skiria pirmą kartą rinkimuose taikytai naujai rinkimų teisei, kuri užtikrina teisingesnį vietų Bundestage paskirstymą. → osce.org

P A S A U L Y J E




„Kurti Vokietijos ateitį“ – taip koalicinės partijos pavadino savo ketverių metų vy-riausybės programą. Šis ateities kūrimas yra suplanuoti biudžetą taip, kad neatsi-rastų naujų ilgalaikių įsiskolinimų. Taip turi būti užtikrinta politinė veiksmų laisvė ekonomikos krizės metu. Siekdama suba-lansuoto biudžeto, kuris buvo pasiektas tiek 2014, tiek 2015 m., Federalinė vyriau-sybė jaučia atsakomybę už valiutos stabi-lumą ir nori būti pavyzdžiu savo partne-riams euro zonoje.

Kai kuriuos pagrindinius vyriausybės projektus, bent iš principo, remia ne tik valdančios CDU/CSU ir SPD partijos. 2015 m. pradžioje pirmą kartą buvo įvestas vi-

suose sektoriuose galiojantis minimalus darbo užmokestis – 8,50 eurų už valandą, kurio dydį reguliariai peržiūri komisija, kurią sudaro profesinių sąjungų ir darb-davių atstovai. Apie 4 mln. žmonių gauna naudos iš šio naujo įstatymu nustatyto minimalaus darbo užmokesčio.

Įvesti kvotas moterų dalyvavimui didelė-se akcinėse bendrovėse taip pat aktyviai palaikė ir parlamentas, ir visuomenė. Nuo 2016 m. bent jau 30 proc. šių įmonių ste-bėtojų tarybos vietų turi užimti moterys. Naujas teisės aktas palietė 108 listinguo-jamas įmones ir įmones, kurių valdyme turi teisę dalyvauti darbuotojai. 3500 kitų įmonių turi ateityje toliau užsibrėžti pri-valomus tikslus didinti moterų skaičių vadovaujančiose pozicijose. 2014 m. pa-baigoje 200 didžiausių įmonių stebėtojų tarybose moterų skaičius Vokietijos eko-nominių tyrimų instituto (DIW) duome-nimis sudarė 18,4 proc.

Šiai kadencijai numatytas ir „pensijų pa-ketas“, kuris, be kita ko, apima pensiją motinoms, kuri pagerins socialinės ap-saugos garantijas motinoms, užauginu-sioms iki 1992 m. gimusius vaikus. Svar-biausias šio pensijų paketo aspektas yra pensinis amžius – 63 m. Nuo 2014 m. lie-pos 1 d. ypač ilgai apdraustieji asmenys, kurie 45 metus ir ilgiau buvo apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu senatvės

0,0 eurųtoks buvo 2014 m. Vokietijos biudžeto de�citas federaliniu lygmeniu. Išlaidas, kurios sudaro 296 500 mln. eurų kom-pensuoja 296 500 mln. dydžio pajamos. Taigi, valdančioji Didžioji koalicija pa-siekė istorinę pergalę. Pirmą kartą per 45 metus - nuo 1969 �nansinių metų - federalinė vyriausybė neturi naujų skolų. → bundeshaushalt-info.de

S K A I Č I U S

AKTYVI POLITIKA T E M A



pensijai gauti, jau sulaukę 63 metų, nema-žinant pensijos, gali išeiti į pensiją.

Vokietija yra patraukli šalis imigrantams. Vien tik 2013 m. į Vokietiją atvyko dau-giau nei 1,2 mln. žmonių. Iki šiol imigra-ciją reglamentuoja daug atskirų teisinių nuostatų. Antroje savo kadencijos pusėje Vokietijos vyriausybė nori susitarti dėl

paprasto, aiškaus įstatymo teksto. Ener-getikos sistemos pertvarkos raida, kurios metu Vokietija savo atsinaujinančios energijos dalį padidino daugiau nei 30 proc. bei skaitmeninės infrastruktūros plėtra yra esminiai darbo programos prioritetai iki 2017 m.

Bundestagas Berlyne yra politinė arena. Vokietijos 18-ajame Bundestage dirba 630 deputatas




Politinėms partijoms Vokietijos Federaci-nės Respublikos politikos sistemoje numa-tyta pagrindinė ir privilegijuota pozicija. Pagrindinio Įstatymo 21 str. skelbia - „Par-tijos dalyvauja žmonių politikos formavi-mo procese“. Tai susiję su įsipareigojimu demokratijai partijų viduje: Pirmininkai, komitetai, kandidatai renkami slaptu bal-savimu partijos narių kongresuose. Stipri-nant vidinę partijos demokratiją partijos paskutiniu metu, priimdamos svarbius sprendimus, tiesiogiai apklausia savo na-rius. SPD narių balsavimas dėl koalicijos sutarties pasirašymo 2013 m. buvo itin svarbus formuojant bendrą CDU/CSU vy-riausybę. Partijos iš esmės lieka visuome-nės raiškos formomis, nors jos ir netenka darnumo. CDU/CSU ir SPD vienija apie vieną milijoną partijos narių – atsižvel-giant į beveik 62 mln. balsavimo teisę tu-

rinčių rinkėjų tai sudaro 1,7 proc. Rinkėjų aktyvumas vis mažėja. Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose rinkėjų aktyvumas buvo labai didelis (1972 m. – 91,1 proc.), rinkimuose į Bundestagą 2009 m. tik 70,8 proc., o 2013 m. - 71,5 proc.

Jaunuolius dažnai žavi galimybės dalyvauti pilietinės visuomenės iniciatyvinių grupių ar nevyriausybinių organizacijų veikloje. Vis daugiau reikšmės įgauna socialinė ži-niasklaida kaip politinės išraiškos ir veiklos platforma. Politiniame procese piliečiai dalyvauja taip pat ir pasinaudodami tiesio-ginės demokratijos priemonėmis, kaip an-tai referendumais. Pastaraisiais metais tiesioginės demokratijos galimybės žemėse ir bendruomenėse buvo vis dažniau prak-tikuojamos ir piliečiai vis dažniau jomis pasinaudojo.

Nuolat mažėja: Dalyvavimas rinkimuose į Bundestagą (%)

1949 m. 1983 m.1972 m. 2005 m.1990 m. 2013 m.

71,577,777,889,191,1

78,5

ĮVAIRUS DALYVAVIMAST E M A

BalsavimasVokietijoje rinkimai vyksta pagal lengvai modi�kuotą, vadinamąją įasmenintą, proporcinę sistemą. Kiekvienas balso teisę turintis rinkėjas turi du balsus. Pirmas balsas atiduodamas už partijos kandidatą rinkimų apygardoje, o antrasis balsas – už partijos sąrašą žemėje. Bun-destago mandatų skaičių lemia antrieji balsai.

Šalti

nis:

Fed

eral

inė

stat

istik

os ta

rnyb

a

D I A G R A M A



Dalyvavimas referendumuose

48,3 %

46,1 %

39,3 %

37,7 %

Rinkėjai pagal amžių

Badenas-Viurtembergas (2011 m.)

Berlynas (2014 m.)

Hamburgas (2010 m.)

Bavarija (2010 m.)

3,6 %18–21 metų

12,5 %21–30 metų

13,2 %30–40 metų

18,3 %40–50 metų

18,7 %50–60 metų

13,6 %60–70 metų

20,1 %70 metų ir vyresni

Tiesioginės demokratijos priemonės, kaip antai referendumai dažniau praktikuojami vietos valdžios lygiu

Šalti

niai

: Fed

eral

inė

stat

istik

os ta

rnyb

a, re

fere

ndum

ų V

RK



1

23

6 7

5

4



POLITINIS BERLYNASP A N O R A M A

Bellevue rūmai Rūmai, pastatyti XVIII a. pabaigoje, nuo 1994 m. yra pirmoji Vokietijos prezidento rezidencija. Rūmai stovi Tiergarteno pakraštyje Berlyne. Federalinio Kanclerio

kanceliarija Federalinio Kanclerio kanceliarija į naująjį pastatą įsikėlė 2001 m. Postmodernistinio pastato išorė su daug stiklo. Kieme stovi baskų menininko Eduardo Chillida plieno skulptūra „Berlynas“.

630deputatas dirba 18-ame Vokietijos Bundestage

36 %Bundestago deputatų

yra moterys

2 300 000žmonių kasmet apsilanko

Bundestage Berlyne

62 000 000 rinkėjų gali dalyvauti

Bundestago rinkimuose

2

1


1

23

6 7

5

4


Bellevue rūmai Federalinio Kanclerio kanceliarija Vokietijos BundestagasBundesratasJakobo Kaizerio namaiPaulio Liobės namai Marijos Elizabetės Liuders namai

Reichstago pastatasŠiuolaikiškai rekonstruotame 1894 m. statybos istoriniame pastate yra Vokietijos parlamento būstinė.

Vokietijos BundestagasStiklo kupolas ant Reichstago pastato simbolizuoja skaidrumą.

BerlinMitte

14ministrų sudaro

ministrų kabinetą

23Koalicinės vyriausybės

buvo valdžioje nuo 1949 m.

11Federalinių

prezidentų buvo išrinkta nuo 1949 m.

8Federalinių

kanclerių buvo išrinkta nuo 1949 m.

3

1

2

3

4

5

6

7

Tiergarten

Straße des 17. Juni

Spree




Susidūrimas su tokiais reiškiniais kaip karas ir tironija, ideologiniai nusikalti-mai ir politinė neteisybė XX a. ir perse-kiojimo aukų atminimas Vokietijos atmi-nimo kultūroje vaidina svarbų vaidmenį. Atminimo kultūros, kuri siekia, kad na-cizmo nusikaltimus prisimintų ir būsi-mos kartos, pagrindas yra to laikmečio liudytojų pasakojimai. Gyvos atminimo kultūros dalis yra ir daug memorialinių ir atmintinų vietų skirtingoms aukų gru-pėms visoje Vokietijoje. Memorialas Europoje nužudytiems žydams Berlyno centre primena apie šešis milijonus žydų holokausto aukų.

2014 ir 2015 m. minėjimai, kuomet buvo minimos 100-osios Pirmojo Pasaulinio karo pradžios ir 25-osios sienos griūties metinės buvo, visų pirma, paženklinti dėkingumu. Padėka buvo skirta antihit-lerinės koalicijos sąjungininkams ne tik už išlaisvinimą 1945 m., bet ir už galimy-bę atsikurti ir susivienyti 1990 m. Dėkin-gumas buvo reiškiamas taip pat ir tiems, kurie išgyveno holokaustą ir liudijo nusi-kaltimus bei po Antrojo Pasaulinio karo demokratinei Vokietijai ištiesė ranką. Užmegzti diplomatiniai santykiai tarp Izraelio ir Vokietijos, kurių 50-metis bu-vo švenčiamas 2015 m., buvo ypatingas šio pasirengimo susitaikyti ženklas.

Karo, pasipriešinimo ir diktatūros atminimas

Taip pat ir prisiminimai apie komunistinę diktatūrą sovietinės okupacijos zonoje (1945-1949) ir VDR (1949-1990) turi išlikti gyvi tos kartos atmintyje, kuri neišgyve-no Vokietijos padalijimo ir VDR santvar-kos. Todėl svarbus yra federalinio VDR valstybės saugumo dokumentų įgalioti-nio, kuris suinteresuotoms šalims ir mokslininkams pateikia peržiūrai bylas, vaidmuo. Nuolatinėje parodoje buvusios VDR valstybės saugumo (Stasi) centrinės būstinės pastate Berlyne-Hohenschion-

Daugelyje Vokietijos ir kitų Europos miestų įamžinimo plytelės, įspaustos į šaligatvio grindinį, primena apie tai, kad šioje vietoje gyveno arba dirbo žydai, kurie nacių buvo persekiojami, nužudyti, deportuoti ar ištremti. Ant maždaug 10x10 cm dydžio kvadratinių plytelių, kurių paviršius padengtas žal-variu, yra užrašai su aukų pavardėmis ir gimimo ir mirties datomis.→ stolpersteine.eu

I N F O R M A C I J A

GYVA ATMINIMO KULTŪRA T E M A


393939

5

101010101010777

9

8

444

44

333333333

666

5

hausene iliustruotos Štazi šnipinėjimo, kontrolės ir įbauginimo priemonės ir darbo metodai. Buvusiuose Štazi �lialuo-se didesniuose Rytų Vokietijos miestuose VDR diktatūros atminimas saugomas rengiant parodas ir skaitant pranešimus.

Pasipriešinimui nacių diktatūrai skirtas Vokietijos pasipriešinimo memorialas

Bendlerblocke Berlyno centro rajone. Jis stovi istorinėje nepavykusio grafo Štau-fenbergo grupės bandymo įvykdyti per-versmą 1944 m. liepos 20 d. vietoje. Memorialas akivaizdžiai parodo, kai pa-vieniai asmenys ir žmonių grupės 1933-1945 metais priešinosi nacionalsocialistų diktatūrai ir pasinaudojo savo veiksmų laisve.

Memorialai nacizmo aukoms atminti

Memorialinės ir atmintinos vietos Vokietijoje

Ž E M Ė L A P I S


\Tatsachen\1_Seiten\3_Edition\Tatsachen_2015_Aussenpolitik_DEU_D 38 19.10.2015 14:33:50 \Tatsachen\1_Seiten\3_Edition\Tatsachen_2015_Aussenpolitik_DEU_D 39 19.10.2015 14:33:51

UŽSIENIO POLITIKA38 | 39

Taikus santykių kūrimas ∙ Įsipareigojusi taikai ir saugumui ∙

Europos integracijos šalininkė ∙ Žmogaus teisių apsauga ∙

Tvarus vystymas

UŽSIENIO POLITIKA

A P Ž VA L G A

TAIKUS SANTYKIŲ KŪRIMAS

Vokietija intensyviai ir įvairiapusiškai įsi-traukusi į tarptautinę politiką. Šalis palai-ko diplomatinius santykius su beveik 200 valstybių ir yra visų pagrindinių daugia-šalių organizacijų bei neformalių tarptau-tinių koordinavimo grupių, pavyzdžiui, „Didžiojo septyneto grupė“ (G-7) ir „Di-džiojo dvidešimtuko grupė“ (G-20) narė. Užsienio reikalų ministru nuo 2013 m. yra dr. Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier) (SPD). Jis šias pareigas jau ėjo 2005-2009 m. Užsienio reikalų tar-nyboje, kurios pagrindinė būstinė yra Ber-lyne, dirba apie 11 230 darbuotojų. Iš viso Vokietija turi 227 diplomatines atstovybes.

Prioritetinis Vokietijos užsienio politikos tikslas yra taikos ir saugumo palaikymas pasaulyje. Pagrindinės gairės yra plati in-tegracija ir daugiašalio bendradarbiavi-mo organizavimas. Tiksliau kalbant, tai

glaudi partnerystė su Prancūzija Europos Sąjungoje (ES), transatlantinio aljanso bendrųjų vertybių su JAV įtvirtinimas, pasisakymas už Izraelio valstybės teisę egzistuoti, aktyvus ir visapusiškas daly-vavimas Jungtinėse Tautose (JT) ir Euro-pos Taryboje bei Europos saugumo siste-mos stiprinimas ESBO veikloje.

Vokietija kartu su savo partneriais visame pasaulyje gina taiką, saugumą, demokra-tiją ir žmogaus teises. Vokietijos atstovau-jama išplėstinė saugumo sąvoka apima ne tik kon�iktų užkirtimo, nusiginklavimo ir ginklavimosi kontrolės klausimus, bet ir tvarius ekonominius, ekologinius ir so-cialinius aspektus. Tai ir globalizacija, su-teikianti galimybes visiems, tarpvalstybi-nė aplinkos ir klimato apsauga, kultūrų dialogas bei atvirumas svečiams ir imi-grantams.

\Tatsachen\5_InDesign-Satzarbeit\LIT\Tatsachen_2015_Aussenpolitik_L_LIT 38 20.10.2015 14:12:09

Vokietijos užsienio politika yra tvirtai integruota į daugiašalį bendradarbiavimą.

Užsienio politika: vaizdo medžiaga šia tema →tued.net/lt/vid2

V I D E O A R A P P


\Tatsachen\1_Seiten\3_Edition\Tatsachen_2015_Aussenpolitik_DEU_D 39 19.10.2015 14:33:51

Vokietijos užsienio politika yra tvirtai integruota į daugiašalį bendradarbiavimą.

Užsienio politika: vaizdo medžiaga šia tema →tued.net/lt/vid2

V I D E O A R A P P




Užsienio reikalų ministerijaDatos, žmonės, temos, kontaktai→ diplo.de

Europos Sąjunga

Tarptautinės bendruomenės portalas, kuriame informacija pateikta 24 kalbomis→ europa.eu

ESBO Vokietijos Federacinės Respublikos nuolatinė atstovybė prie ESBO → osze.diplo.de

I N T E R N E T E

Federalinis užsienio reikalų ministras Šteinmeieris (kairėje) intensyviai dalyvavo sėkmingose „E3+3“ derybose su Iranu

Pasibaigus kon�iktui tarp Rytų ir Vakarų, Vokietijos užsienio politikai atsivėrė nau-joms galimybėms ir iššūkiams. Vokietija po šalies suvienijimo 1990 m. prisiėmė jos atžvilgiu išaugusią tarptautinę atsakomy-bę. Vokietija šiandien aktyviai dalyvauja siekiant politinio kon�iktų sprendimo bei taiką užtikrinančios sistemos išsaugojimo ir krizių prevencijos į pagalbą pasitelkus JT taikos misijas. Dabartinės saugumo po-litikos krizės metu Vokietija 2016 m. per-ims ESBO pirmininkavimą ir sieks sutvir-tinti Helsinkio Baigiamojo akto principus ir stiprinti ESBO kaip centrinę regioninę saugumo organizaciją Europoje.

Vieša diskusija, įgyvendinant projektą „Review 2014 – užsienio politika – galvok į priekį“ parodė, kad Vokietijos pagrindinės užsienio politikos kryptys pasiteisino. Ta-čiau jis taip pat parodė, kad greitai besikei-čiančiame pasaulyje Vokietijos užsienio

politika turi tris pagrindinius iššūkius, kuriuos galima būtų apibūdinti šūkiu „Krizė – tvarka – Europa“. Siekiant geriau tam pasirengti, užsienio reikalų ministe-rija, atsižvelgus į “Review” proceso rezul-tatą, yra pertvarkoma.



Diplomatinės atstovybės

Vokietija palaiko diplomatinius santykius su 195

valstybėmis ir pasaulyje turi 227 atstovybes, 153

iš jų – ambasados. Vokietija taip pat ir dvylikoje

tarptautinių organizacijų turi savo nuolatines

atstovybes. → diplo.de

Daugiašalės organizacijos

Vokietija yra daugiašalių organizacijų – Jungtinių

Tautų (VN), Europos Sąjungos (ES), Šiaurės Atlanto

aljanso (NATO), Europos saugumo ir bendradar-

biavimo organizacijos (ESBO), Europos Tarybos,

Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir

plėtros organizacijos (EBPO), Pasaulio prekybos

organizacijos (PPO) ar Tarptautinis valiutos fondo

(TVF) - narė.

Bundesveras

(Vokietijos federalinės ginkluotosios pajėgos)

Po vidaus reformos Bundesveras vienija maždaug

180 000 aktyvių karių, 19 000 iš jų yra moterys.

2500 Vokietijos ginkluotųjų pajėgų karių 2015 m.

dalyvauja 16 skirtingų krizių valdymo misijų.

→ bundeswehr.de

Kon�iktų prevencijos ekspertai

Tarptautinių taikos misijų centras (ZIF) rengia

civilius padėjėjus misijoms krizių zonose ir siūlo

ekspertus.

→ zif-berlin.org

Užsienio politikos ekspertų centrai

Svarbūs užsienio ir saugumo politikos tyrimų insti-

tutai yra Vokietijos užsienio politikos organizacija

(DGAP), Vokietijos pasaulio ir vietovių tyrimų insti-

tutas (GIGA), Heseno taikos ir kon�iktų tyrimų insti-

tutas (HSFK), Taikos tyrimo ir saugumo politikos ins-

titutas (IFSH) bei Mokslo ir politikos fondas (SWP).

Politiniai fondai

Su CDU (Vokietijos krikščionių demokratų sąjun-

ga), CSU (Krikščionių socialinė sąjunga), SPD

(Vokietijos socialdemokratų partija), Kairioji partija,

Sąjunga 90/Žalieji ir FDP (Laisvoji demokratų

partija) partijomis susiję fondai turi biurus visame

pasaulyje. Fondai iš federalinio biudžeto lėšų

atitinkamose šalyse partnerėse remia politinį švie-

timą, ekonomikos plėtrą ir demokratišką dialogą.

VEIKĖJAI IR ĮRANKIAIT R U M PA I

Daugiau informacijos visomis skyriaus temomis – nuorodų sąrašas su pasta-bomis, pranešimai, dokumentai, kal-bos; be to, papildoma informacija apie

Europos Sąjungą bei daugiašalių organizacijų trumpas aprašymas.→tued.net/lt/dig2

D I G I TA L P L U S




Diplomatija, krizių prevencija ir taikus koniktų sprendimas yra pagrindiniai Vokietijos užsienio politikos įrankiai: Vykdant plataus masto saugumo politiką tai valdininkų, teisėjų, prokurorų, polici-jos pareigūnų, pagalbininkų ir kitų civili-nių pajėgų siuntimas, taip pat ir Bunde-svero dalyvavimas tarptautinėse taikos palaikymo misijose. Svarbus taip pat yra ir Vokietijos užsienio politikos bruožas – glaudi daugiašalė integracija – ir juo ypač pasižymi karinių išteklių panaudojimas. Vokietijos ginkluotosios pajėgos papras-tai naudojamos atsižvelgiant į kolektyvi-nio saugumo ir gynybos sistemas. Jos su-saistytos Jungtinių Tautų (JT), Europos Sąjungos (ES) ir NATO sprendimais. Bun-

desvero misijas užsienyje visada papildo ir civilinės priemonės - politinės, vystymosi politikos, socialinės ir ekonominės. Pa-naudoti ginkluotas pajėgas turi leisti par-lamentas bei turi vykdyti jų priežiūrą. Tam turi pritarti dauguma Vokietijos Bundes-tago deputatų ir leidimas kaskart galioja vienerius metus. Todėl Bundesveras taip pat vadinamas ir parlamento kariuomene.

Vokietija NATO organizacijoje nuo Bun-desvero įkūrimo 1955 m. dalyvauja tiek politikos srityje, tiek karinėse misijoje. Įsitvirtinimas Šiaurės Atlanto aljanse yra pamatinė užsienio politikos dalis. Vokietija yra arba buvo šalis, į NATO vadovaujamas misijas Kosove (KFOR) ir Afganistane (ISAF, Resolute Support) iš-siuntusi didžiausias karių pajėgas. Nuo 1990 m. dalyvavo ar dalyvauja iš viso 35 misijose užsienyje, iš kurių 19 buvo baig-tos 2015 m.

Ukrainos krizės akivaizdoje Vokietija vėl įrodė savo įsipareigojimą Aljanso gyny-bai. Taigi, 2015 m. Bundesveras kartu su Nyderlandais ir Norvegija prisidėjo prie naujų, ypač greito reagavimo NATO pajė-gų (VJTF), kurios kolektyvinėje gynyboje ir konikto valdymo procese turėtų su-stiprinti Aljanso pajėgumus, atsakant į kylančias grėsmes, kūrimo. Vokietija nuo pat jos priėmimo į JT 1973 m. yra aktyvi, patikima ir gerbiama šios pasaulinės orga-

GINA TAIKĄ IR SAUGUMĄT E M A

∙ Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO), Vokietija nare tapo 1955 m.

∙ Jungtinės Tautos (JT), Vokietija nare tapo 1973 m.

∙ Europos saugumo ir bendradarbiavi-mo organizacija (ESBO), Vokietija tapo nare 1973 m., įkūrus organizaciją (tuo metu Europos Saugumo ir Ben-dradarbiavimo Konferencija (ESBK))

S Ą R A Š A S



Bundesveras dalyvauja daugelyje misijų užsienyje, kaip pavyzdžiui EUTM (Malio ginkluotųjų pajėgų mokymas)

nizacijos narė. Todėl 2018 m. Vokietija ke-tina šeštą kartą 2019-2020 m. rinkimuose kandidatuoti į JT Saugumo tarybos ne-nuolatinės narės vietą. Vokietijos įnašas į reguliarųjį JT biudžetą per metus sudaro maždaug 190 mln. JAV dolerių, o į atskirą JT taikos palaikymo misijų fondą beveik 640 mln. JAV dolerių. Tai yra atitinkamai 7,1 proc. viso JT biudžeto. Taigi, 2015 m. Vokietija buvo trečia pagal dydį JT biu-

džeto mokėtoja. 2015 m. JT vadovauja-mose misijose, tarp jų Libane, Vakarų Sa-charoje, Malyje, Pietų Sudane, Sudane ir Liberijoje dalyvavo apie 260 Vokietijos karių ir policijos pareigūnų. Jungtinės Tautos turi būstinių ir Vokietijoje, visų pirma tai JT būstinė Bonoje, kurioje dirba 19 iš 28 visos Vokietijos JT agentūrų, įskaitant JT Klimato kaitos sekretoriatą (JTBKKK).




Norėdama dar geriau padėti tarptauti-nėms organizacijoms taikos palaikymo misijose, Vokietija dar labiau kels apmo-kymų lygį ir tobulins siunčiamo civilio personalo profesionalumą. 2002 m. įkur-tas Tarptautinių taikos misijų centras (ZIF) rezerve turi 1500 ekspertų ir ateity-je dar bus stiprinamas. ZIF atlieka civilių pagalbininkų atranką, paruošia juos da-lyvavimui misijoje kaip stebėtojus ir tar-pininkus krizės zonose ir buvusiose konf-liktų zonų šalyse bei įvertina jų patirtį. Bendradarbiaudamas su užsienio reikalų ministerija iki 2015 m. centras jau išsiun-tė 3000 savanorių trumpalaikių ir ilgalai-kių stebėtojų į rinkimų stebėjimo misijas ir įgyvendino projektus 65 šalyse.

Vokietija remia ir kitą taikos ir saugumo Europoje ramstį – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO).

1995 m. ESBO buvo įkurta kaip Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konfe-rencija (ESBK). Kertinis ESBO dokumen-tas yra 1975 m. pasirašytas Helsinkio Bai-giamasis aktas, kuriame buvo susitarta dėl pagrindinių Europos saugumo princi-pų - sienų neliečiamumo ir taikaus ginčų reguliavimo.

ESBO - pagrindinis forumas, skirtas taikai ir saugumui Europoje

57 valstybes nares iš Europos, Šiaurės Amerikos ir Centrinės Azijos vienijanti organizacija yra didžiausia regioninė kolektyvinio saugumo organizacija pa-saulyje. Krizės Ukrainoje kontekste vėl pasitvirtino ESBO kaip centrinio forumo, skirto dialogui ir pasitikėjimui kurti, svarba. ESBO remia pastangas rasti taikų kon�ikto Ukrainoje sprendimą, įskaitant

2016 m. Vokietija pirmininkaus ESBO ir taip patvirtins įsipareigojimą šiai organizacijai



politinių derybų Trišalėje grupėje ren-gimą.

Be to, ESBO nusiuntė kelis šimtus civilių stebėtojų į Ukrainą, kurie stebi, kaip lai-komasi 2014 m. rugsėjį pasirašyto Minsko susitarimo ir 2015 m. vasario mėn. Susi-tarimo dėl ugnies nutraukimo rytinėje Ukrainos kon�ikto zonoje ir patikrinti, ar atitraukiami kariai ir ginkluotė. Siekda-ma užkirsti kon�iktus bei skatinti demo-kratiją, ESBO vykdo misijas daugelyje kitų šalių bei taip pat ir su Vokietijos pa-galba reguliariai siunčia ten savo rinkimų stebėtojus.

Įsipareigojimas nusiginklavimui ir ginklų kontrolei

Nusiginklavimui, ginklų kontrolei ir branduolinių ginklų neplatinimui Vokie-tijos užsienio politikoje skiriamas ypa-tingas dėmesys. Vokietija remia pasaulio be atominio ginklo siekį ir remiasi prag-matišku požiūriu. Kartu su penkiomis nuolatinėmis JT Saugumo Tarybos narė-mis Vokietija E3+3 derybų metu kon-struktyviai prisidėjo prie Vienos susitari-mo su Iranu dėl Irano branduolinės pro-gramos. Vokietija ir toliau siekia svarbių tarptautinių sutarčių ir susitarimų uni-versalumo ir įgyvendinimo. 2014-2015 m. dalyvavo naikinant iš Sirijos išvežtus cheminius ginklus. Vokietija 2013-2016 m. vykdo maždaug 24 mln. vertės projek-tus daugiau nei 20 šalių partnerių, kuriais siekiama pagerinti biologinį saugumą. Be to, Vokietija 2014 m. skyrė 13,2 mln. eurų

išminavimo ir pagalbos nukentėjusiems nuo minų projektams 13 šalių ir yra di-džiausia paramos teikėja šioje srityje. Taip pat ir ginklų bei šaudmenų per-tekliaus sunaikinimas bei saugus pavo-jingų atsargų laikymas yra prioritetinė Vokietijos politikos sritis. ESBO erdvėje įprastinė ginkluotės kontrolė ir pasitikė-jimo ir saugumo stiprinimo priemonės vaidina svarbų vaidmenį. Vokietija siekia modernizuotis ir prisitaikyti prie esamų iššūkių.

Armed Con�ict Survey 2015 Per pastaruosius metus pastebimai išaugo karo aukų skaičius. Tai praneša Londono Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS). Karo aukų skaičius išaugo nuo 56 000 2008 m. iki 180 000 2014 m., nors vietoj 63 buvo priskai-čiuoti tik 42 ginkluoti kon�iktai. Pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pa-baigos dėl to 2013 m. daugiau nei 50 milijonų žmonių visame pasaulyje tapo pabėgėliais. → iiss.org

PA S A U LYJ E



Nė viena šalis Europoje neturi daugiau kaimynų nei Vokietija. Vokietija ribojasi su devyniomis šalimis, kurių aštuonios priklauso Europos Sąjungai (ES). Europos integracija - viena įspūdingiausių politi-nės sėkmės per pastaruosius dešimtme-čius istorijų – Vokietijai padėjo pamatą taikai, saugumui ir gerovei. Jos tolesnis plėtojimas ir stiprinimas, ypač sudėtingų ir dažnai kritinių situacijų akivaizdoje ir toliau išlieka pagrindine Vokietijos užsie-nio politikos užduotimi. Istorinis ES pro-jektas, prasidėjęs šeštojo dešimtmečio pra-džioje, šiandien vienija daugiau nei pusę milijardo Europos piliečių 28 valstybėse narėse. Vokietijos Europos politika buvo

visų Europos suvienijimo etapų varomoji jėga, aktyviai dalyvavo kuriant glaudes-nę Europą, pasibaigus Rytų-Vakarų konf-liktui. Europos integracijos metu buvo sukurta didžiausia bendra rinka pasauly-je, kurią apibūdina 1957 m. pasirašytoje Romos sutartyje suformuluoti pagrindi-niai principai – keturios laisvės: laisvas prekių judėjimas tarp ES valstybių, lais-vas asmenų judėjimas, laisvas paslaugų judėjimas ES teritorijoje bei laisvas kapi-talo judėjimas.

Dėl 2008 m. prasidėjusios �nansų ir skolų krizės Europos integracijai kilo nemenkų sunkumų. Todėl pagrindiniu Vokietijos Europos politikos rūpesčiu tapo bankų sąjunga, kurianti bendrus standartus ir kontrolės mechanizmus euro zonos �-nansų sektoriui. Vokietijos gyventojai pa-sisako už europiečių sanglaudą net sun-kiais laikais. Bendrosios Europos rinkos dydis ir ekonominė galia suteikia ES pa-grindinio pasaulio ekonomikos veikėjo vaidmenį. Vien euro zonoje sukuriamas daugiau nei penktadalis tarptautiniu mastu generuojamo bendrojo vidaus pro-dukto – antroji vieta po JAV. Be to, euro zona yra svarbiausia prekių ir paslaugų importuotoja ir eksportuotoja visame pa-saulyje. 2016 m. TVF tikisi 1,6 proc. augi-mo; 2013 m. ekonominėje erdvėje dar bu-vo stebimas nuosmukis. Kaip stipriausią ekonomiką ES turinčiai šaliai Vokietijai

EUROPOS INTEGRACIJOS ŠALININKĖT E M A

508 mln.žmonių gyvena 28 Europos Sąjungos šalyse narėse. Taigi, po Kinijos ir Indijos ji turi daugiausiai gyventojų. Jos gyvento-jai kalba 24 kalbomis ir gyvena keturių milijonų kvardratinių kilometrų teritori-joje. BVP sudaro 13,92 trilijonus eurų ir yra didesnis nei JAV. Turėdama 15,4 proc. eksporto ir 16,4 proc. importo dalį, ES užimas pirmaujančias pozicijas pasaulio prekyboje. → europa.eu

S K A I Č I U S


tenka ypatinga atsakomybė ekonominių ir socialinių pokyčių metu.

Vokietijos ir Prancūzijos draugystė – Europos integracijos variklis

Greta Europos integracijos po Antrojo pasaulinio karo Prancūzija ir Vokietija plėtojo glaudžią partnerystę, kuri dabar dažnai laikoma dviejų tautų susitaikymo modeliu. Abi šalys 1957 m. buvo tarp šešių

valstybių, įsteigusių Europos ekonominę bendriją (EEB) – dabartinės ES pagrindą. Vokietijos ir Prancūzijos draugystė, pa-tvirtinta 1963 m. pasirašyta Eliziejaus su-tartimi, remiasi glaudžiais santykiais tarp pilietinių visuomenių ir daugybės Vokie-tijos ir Prancūzijos institucijų. Abi šalys nuodugniai derina savo veiksmus Euro-pos ir užsienio politikos klausimais ir bendra iniciatyva konstruktyviai priside-da prie Europos politikos plėtros.

Belgija

Bulgarija

Danija

Vokietija

Estija

Suomija

Prancūzija

Graikija

Airija

Italija

Kroatija

Latvija

Lietuva

Liuksemburgas

Nyderlandai

Austrija

Lenkija

Portugalija

Rumunija

Švedija

Slovakija

Slovėnija

Ispanija

Čekijos Respublika

Vengrija

Jungtinė Karalystė

KiprasMalta

28 Europos Sąjungos valstybės narės

Ž E M Ė L A P I S




Vienas jaunesnių Europos integracijos ele-mentų – Vokietijos ir Lenkijos bendradar-biavimas. Federalinio kanclerio Vilio Brandto Rytų politiką aštuntajame dešim-tmetyje vainikavo sėkmė – susitaikymas su Lenkija. Jį pratęsė bendros sienos pripa-žinimas, pasirašius sutartį „Du plius ketu-ri“ dėl Vokietijos susivienijimo 1990 m. iš-orės aspektų bei tais pačiais metais pasira-šyta sutartis dėl bendros sienos ir o�cialiai įtvirtinta Vokietijos ir Lenkijos kaimynys-tės sutartimi 1991 m. Partnerystė su Pran-cūzija ir Lenkija buvo sujungtos „Veimaro trikampio“ trišaliu formatu.

Daugiau įtakos pasaulyje bendrų Europos veiksmų dėka

Pasirašius Lisabonos sutartį 2009 m. bu-vo stipriau o�cialiai įtvirtinta bendra už-sienio ir saugumo politika (BUSP). Sąjun-gos vyriausioji įgaliotinė užsienio reika-lams ir saugumo politikai, pirmininkau-janti užsienio reikalų ministrų tarybai yra ir Europos Komisijos pirmininko pa-

vaduotoja. Nuo 2014 m. šias pareigas eina italė Federica Mogherini. Ji atsakinga už BUSP bei atstovauja ES už jos ribų. Vyk-dyti įgaliojimus jai padeda nauja įkurta Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT). Šios institucinės naujovės smarkiai susti-prino ES matomumą ir veiksmingumą tarptautiniu lygiu. Be to, krizių valdymas buvo toliau plėtojamas. Kai kurios misi-jos, kuriose dalyvauja Vokietija, jau vyk-domos globojant ES.

Ypatingas dėmesys ES užsienio politikoje skiriamas puoselėti santykius su savo kaimynėmis Rytuose ir Viduržemio jūros regiono šalimis. Svarbiausios šios kaimy-nystės politikos temos – imigracija ir ko-va su terorizmu. Nelegali imigracija į Eu-ropą yra visos Europos problema. Euro-pos Taryba 2015 m. balandį ir birželį šiuo klausimu parengė išsamų priemonių pa-ketą. Greta sustiprinto gelbėjimo Vidur-žemio jūroje ir kovos su nelegalia imigra-cija svarbų vaidmenį vaidina ir imigraci-jos priežasčių šalinimas ir kova su netei-

1993 m.Europos suvienijimą pajunta ir piliečiai. Liuksemburgo mieste Šengene Vokietija, Prancūzija ir Beniliukso šalys susitarė pa-naikinti vidaus sienų kontrolę. Prisijungia kitos šalys.

1979 m.Europiečiai kartu eina į rinkimus. Pirmą kartą Strasbūre ir Briuselyje posėdžiaujančio Europos Parla-mento nariai renkami tiesiogiai. Anksčiau juos deleguodavo nacio-naliniai parlamentai.

1957 m.Prasideda Europos vienijimosi procesas. Pasirašius Romos sutartis, Belgija, Vokietija, Pran-cūzija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai įkūrė Europos ekonominę bendriją (EEB).

R O D Y K L Ė S



2015 m. Didžiojo septyneto (G7) susitikimui pirmininkaujant Vokietijai - Europai ir pasauliui svarbūs darbotvarkės klausimai

sėta imigracija iš kilmės ir tranzito šalių Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Būti-na priimti tvarų solidarų sprendimą dėl tolygaus prieglobsčio prašytojų paskirs-tymo visoje ES. 2014 m. penkios ES šalys, tarp jų ir Vokietija, priėmė du trečdalius visų pabėgėlių. Taigi, nė viena Europos šalis nepriėmė daugiau žmonių iš Sirijos

- daugiau nei 125 000. Europos Vadovų Tarybos 2015 m. birželį pasiektas spren-dimas perkelti pažeidžiamus pabėgėlius ES teritorijoje savanoriškumo pagrindu yra pirmasis žingsnis šia linkme.

2009 m.ES pasaulyje veikia kaip vienas vienetas. Lisabonos sutartimi ES įkuria Vyriausiojo įgaliotinio užsie-nio reikalams ir saugumo politikai pareigybę. Sukuriama taip pat ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT).

2002 m.Europoje įvedama bendra valiuta. Pirmiausia dvylikoje ES šalių pasi-rodo grynieji pinigai - eurai; euras kaip nepiniginė atsiskaitymo prie-monė buvo įvesta 1999 m. Naujai įsteigto Europos centrinio banko (ECB) būstinė yra Frankfurte.

2004 m.Gegužės 1 d. į ES įstojo Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija bei Malta ir Kipras. Po trijų metų įstojo Bulgarija ir Rumunija; 2013 m. - Kroatija.




„Žmogaus orumas yra neliečiamas. Visos valstybinės valdžios pareiga – gerbti ir ginti jį.“ Tai yra aiški Vokietijos Pagrindi-nio įstatymo 1 straipsnio, kuriame Vokie-tija pripažįsta „neliečiamas ir prigimtines žmogaus teises“ kaip kiekvienos bendruo-menės, taikos ir teisingumo visame pa-saulyje pagrindą“ užduotis. Į šį įsipareigo-jimą Vokietija rimtai žvelgia savo užsienio santykiuose. Žmogaus teisių apsauga ir stipri nimas vaidina ypatingą vaidmenį užsienio politikos ir tarptautiniame kon-tekste, nes dažnai sistemingi žmogaus tei-sių pažeidimai yra pirmas žingsnis konf-liktų ir krizių link. Kartu su savo ES par-tneriais ir bendradarbiaujant su Jungtinė-mis Tautomis (JT) Vokietija deda pastan-

gas visame pasaulyje, siekdama apsaugoti ir plėtoti žmogaus teisių standartus.

Dalyvavimas tarptautinėse žmogaus teisių institucijose

Vokietija yra šalis, pasirašiusi pagrindines JT žmogaus teisių sutartis ir jos fakultaty-vinius protokolus (Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį eko-nominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Kovos su rasizmu konvenciją, Mo-terų teisių konvenciją, Konvenciją prieš kankinimą, Vaikų teisių konvenciją, Neį-galiųjų teisių konvenciją, Konvenciją dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingi-mo). Pastaruoju metu Vokietija pasirašė fakultatyvinį konvencijos prieš kankini-mą protokolą ir neįgaliųjų teisių konven-ciją, galiojančius nuo 2009 m. Vokietija buvo pirmoji Europos šalis, rati�kavusi fakultatyvinį vaikų teisių konvencijos protokolą, kuris leidžia individualaus skundo procedūrą.

Federalinė vyriausybė remia apsaugą nuo diskriminacijos ir rasizmo, deda pastan-gas visame pasaulyje, siekdama mirties bausmės panaikinimo, pasisako už daly-vavimą politikoje ir teisminę apsaugą, gi-na religijos bei ideologijos laisvę, kovoja su prekyba žmonėmis ir siekia įgyvendin-ti teisę į būstą ir teisę į švarų geriamąjį vandenį ir sanitarines sąlygas.

ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGAT E M A

Daug nevyriausybinių organizacijų Vokietijoje prisideda prie visuotinio žmogaus teisių įgyvendinimo, vystymosi politikos pažangos ir humanitarinės pagalbos teikimo. Jie primygtinai ragi-na politinius lyderius imtis veiksmų ir skatina gyventojų suvokimą. Tačiau ir jie patys imasi aktyvių veiksmų - renka lėšas ir koordinuoja savo projektus vie-toje. Vokietijos vystymosi politikos plėt-ros ir humanitarinių nevyriausybinių organizacijų asociacijai (VENRO) pri-klauso apie 120 organizacijų.→ venro.org




Beveik 900 mln. žmonių visame pasaulyje neturi prieigos prie švaraus vandens. Skirda-ma 400 mln. eurų kasmet Vokietija prisideda prie daugelio projektų, siekiančių pakeisti šią padėtį. Prieiga prie vandens - vienas iš nau-jesnių žmogaus teisių klausimų – pagrindinis Vokietijos vystomojo bendradarbiavimo 27 šalyse aspektas. Nuo 2012 m. Vokietija antrą kartą yra JT Žmogaus teisių tarybos Ženevo-je, Šveicarijoje, narė ir siekia būti perrinkta

2016-2018 metams. 2015 m. Vokietija, atsto-vaujama ambasadoriaus Joachimo Riukerio (Joachim Rücker), pirmininkauja šiai institu-cijai. 47 Žmogaus teisių tarybos nariai išrinko Vokietijos diplomatą pirmininku vieneriems metams. Svarbiausia Žmogaus teisių tarybos priemonė yra „visuotinė periodinė valstybių peržiūra“, kurios metu kiekvienas JT narys pateikia ataskaitą apie savo įsipareigojimų dėl žmogaus teisių įgyvendinimo ir kelia

Žmogaus teisių taryba Ženevoje – svarbiausia Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucija




svarbius klausimus. Vokietija išgyveno šią procedūrą 2009 ir 2013 m.

Vokietija yra viena iš aktyviausių Europos tarybos, vienijančios 47 valstybes nares, šalis, dedant pastangas ginant ir skatinant žmogaus teises, pasisakanti už teisinę valstybę ir demokratiją visoje Europoje. Svarbiomis konvencijomis, kaip antai, vi-sų pirma, Europos žmogaus teisių konven-cija padeda kurti bendrą Europos teisinę erdvę ir prižiūri kaip yra laikomasi teisiš-kai privalomų bendrų standartų ir verty-bių Europos žemyne.

Tarptautinės žmogaus teisių politikos priemonės

Centrinė Europos tarybos žmogaus teisių gynybos institucija Europoje yra Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre, Prancūzijoje. Kiekvienas 47 valstybių narių pilietis gali tiesiogiai pateikti skundus EŽTT dėl jo Europos žmogaus teisių konvencijos saugomų teisių pažeidimo. Vokietija pri-

mygtinai ragina, kad visos Europos Tarybos valstybės narės, vykdydamos savo įsiparei-gojimus, priimtų ir vykdytų atitinkamus EŽTT sprendimus. Tarptautinis Baudžia-masis Teismas (TBT) Hagoje, Nyderlanduo-se yra atsakingas už bausmės skyrimą už sunkius tarptautinius nusikaltimus, pavyz-džiui karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ar genocidą. Vokietija pasisa-ko už universalų TBT pripažinimą.

Vokietijos federalinės vyriausybės žmo-gaus teisių politikos ir humanitarinės pa-galbos reikalų komisaras Kristofas Štrese-ris (Christoph Strässer) reziduoja užsienio reikalų ministerijoje. Jis stebi tarptauti-nius pokyčius, koordinuoja veiklą žmo-gaus teisių srityje su kitomis valstybinė-mis institucijomis ir konsultuoja federali-nį užsienio reikalų ministrą. Vokietijos žmogaus teisių politiką nuo 1998 m. parla-mente stebi ir prižiūri Vokietijos Bundes-tago žmogaus teisių ir humanitarinės pagalbos komitetas. Kaip valstybės �nan-suojama, tačiau nepriklausoma institucija

Išlaidos valstybės vystomajam bendradarbiavimui mlrd. JAV dolerių

JAV 32,73Didžioji Britanija 19,39Vokietija 16,25Prancūzija 10,37Japonija 9,19

Šalti

nis:

EBP

O /

VPK

Vokietija yra ne tik viena svar-biausių ir didžiausių šalių donorių, valstybiniu lygmeniu vykdanti vystomąjį bendra-darbiavimą, tačiau ji aktyviai organizuoja ir dalyvauja teikiant humanitarinę pagalbą.

D I A G R A M A



2000 m. Berlyne buvo įkurtas žmogaus teisių institutas. Jis kaip nacionalinė insti-tucija pagal JT Paryžiaus principus turi padėti iš Vokietijos pusės skatinti ir ginti žmogaus teises šalies viduje ir užsienyje.

Žmogaus teisių apsauga yra taip pat svarbi užsienio politikos elektroninėje erdvėje sri-tis. Būtina skubiai atsakyti į klausimus dėl duomenų apsaugos ir teisės į privatumą. 2013 ir 2014 metais JT Generalinė Asam-blėja priėmė rezoliucijas dėl teisės į privatu-mą skaitmeniniame amžiuje. Jos atsirado Vokietijos-Brazilijos iniciatyvos pagrindu. Vokietija laikosi nuomonės, kad žmogaus teisės vienodai galioja tiek esant internete, tiek ir jame nesant. 2015 m. JT Žmogaus tei-sių taryba priėmė rezoliuciją, numatančią paskirti nepriklausomą specialųjį pranešėją teisės į privatumą klausimais. Jis turi kas-met pateikti ataskaitą apie pažeidimus ir stebėti tarptautines diskusijas.

Federalinė vyriausybė, skirdama humani-tarinę pagalbą, visame pasaulyje remia

žmones, kurie dėl stichinių nelaimių, gin-kluotų kon�iktų ar kitų krizių ir kon�iktų staiga atsidūrė sunkioje padėtyje arba jei-gu yra rizika, kad tokioje padėtyje atsi-durs. Susidariusios sunkios padėties prie-žastys čia nėra svarbios. Humanitarinė pagalba yra etinės atsakomybės ir solida-rumo su tais žmonėmis, kurie atsidūrė ne-laimėje išraiška. Jis yra orientuotas į sun-kumus patiriančių asmenų poreikius ir yra grindžiamas humanitariniais huma-niškumo, neutralumo, nešališkumo ir ne-priklausomumo principais.

Humanitarinė pagalba žmonėms, staiga atsidūrusiems sunkioje padėtyje

Federalinė vyriausybė šią pagalbą teikia ne tiesiogiai, bet remia atitinkamus JT humanitarinių organizacijų, Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėji-mų ir Vokietijos nevyriausybinių organi-zacijų projektus. Vien tik 2014 m. humani-tarinei pagalbai Vokietija skyrė daugiau nei 437 mln. eurų.

Lėšų paskirstymas Vokietijoje 2014 m.

5,7 %Gyvūnų apsauga

2,9 %Kultūros ir istorinio paveldo

2,7 %Aplinkos ir gamtos apsauga

2,4 %Sportas

7,4 %Kita/Nėra duomenų

79 %Humanitarinė pagalba

Biudžetas humanitarinei pagalbai 2013 m. visame pasaulyje

16,4 mlrd. JAV dolerių

Humanitarinė pagalba iš vyriausybių lėšų

5,6 mlrd. JAV dolerių

Humanitarinė pagalba iš privačių rėmėjų lėšų

Šalti

niai

: Sta

tista

apsauga



TVFNuo 1952 m. Vokietija

priklauso Tarptautiniam valiutos fondui

NATONuo 1955 m. Vokietija yra Šiaurės Atlanto sutarties

organizacijos narė

ESVokietija nuo jos

įkūrimo 1957 m. yra ES narė

JT1973 m. Vokietija

tapo Jungtinių Tautų nare

PA N O R A M A

ATVIRAS PARTNERIŲ TINKLASBriuselis• NATO• ESNiujorkas

• Jungtinių Tautų būstinė

Liuksemburgas• ES

Monrealis• Jungtinės

Tautos

Strasbūras• ES

Vašingtonas• Tarptautinis

valiutos fondas (TVF)

• Pasaulio Bankas

Madridas• Jungtinės

Tautos

Nairobis• Jungtinės Tautos

Roma• Jungtinės Tautos

Bernas• Jungtinės

Tautos

NiujorkasJungtinių Tautų būstinė

ŽenevaPasaulio prekybos organizacijosbūstinė

Paryžius• Jungtinės Tautos• Europos kosmoso agentūra

(ESA)• Ekonominio bendradarbia-

vimo ir plėtros organizacija (EBPO)

Ženeva • Jungtinės Tautos• Pasaulio prekybos

organizacija (PPO)

Stokholmas• Baltijos

Jūros Valstybių Taryba

Viena• ESBO

Londonas• Jungtinės

Tautos


Strasbūras Europos Parlamentas

ESBOVokietija nuo jos

įkūrimo 1975 m. yra ESBO narė

G7Vokietija nuo jo įkūrimo

1975 m. yra šio neformalaus susijungimo

narė

PPONuo 1995 m. yra

Pasaulio prekybos organizacijos narė

G20Vokietija nuo įkūrimo

1999 m. Berlyne yra šio 20-tuko narė

Jungtinės Tautos (JT) Vokietijoje

HamburgasTarptautinis Jūrų Teisės Tribunolas

Šanchajus• Kinijos pirmininka-

vimas G20 2016 m.

Šima • Japonijos pirminin-

kavimas G7 2016 m.

Bona„Lange Eugen“ JT būstinės dangoraižis

Berlynas

Hamburgas

Niurnbergas

Drezdenas

Frankfurtas prie MainoBona

Berlynas• Tarptautinė darbo organizacija (TDO) –

atstovybė Vokietijoje• Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro

valdyba (JTVPK) – Regioninis biuras Vokietijai ir Austrijai

• Pasaulio maisto programa (PMP) – Ryšių tarnyba Vokietijoje

• Pasaulio Banko biuras Berlyne Bona JT būstinė• JT savanoriai (JTS) • Jungtinių Tautų klimato kaitos sekretoriatas

(JTBKKK) • Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su

dykumėjimu sekretoriatas (JTKKD)• Tarptautinė nelaimių mažinimo strategija/anks-

tyvo įspėjimo skatinimo sistema (TNMS -PPEW)• Jungtinių Tautų universitetas – prorektorius

Europoje (UNU-ViE)• bei 14 kitų JT organizacijų

Drezdenas• United Nations University - Institute for

Integrated Management of Material Fluxes and of Resources (UNU-FLORES)

Frankfurtas prie Maino• Tarptautinė finansų korporacija (TFK),

Pasaulio Banko grupė Hamburgas• Tarptautinis Jūrų Teisės Tribunolas (ITLOS)• UNESCO mokymosi visą gyvenimą institutas

(UIL) Niurnbergas• JTVPK padalinys




Vokietijos vystymosi politika - pasaulinės struktūrinės ir taikos politikos dalis - sie-kia pagerinti gyvenimo sąlygas šalyse part-nerėse. Vokietijos vystymosi politikos tiks-las yra įveikti badą ir skurdą visame pasaulyje ir stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę. Gaires ir koncepcijas rengia Fede-ralinė ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi ministerija (BMZ). Politiniu ir nansiniu aspektu akcentuojamas yra dvišalis bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis. Vykdydama valstybinį vys-tomąjį bendradarbiavimą Vokietija ben-dradarbiauja su 50 šalių partnerių bendrai suderintose šalių programose, kurios gali apimti visas valstybines vystomojo ben-dradarbiavimo priemones. Prioritetinis regionas yra Afrika, tačiau intensyviai bendradarbiaujama ir su Azijos, Pietryčių Europos ir Lotynų Amerikos šalimis.

Vokietija padidino vystomojo bendradar-biavimo nansavimą iki 2019 m. 8,3 mlrd. eurų. Taigi, 2016 m. vystomajam bendra-darbiavimui atiteks apie 0,4 proc. bendro-jo vidaus produkto. Žvelgiant tarptauti-niu mastu, Vokietija su 16,25 mlrd. JAV dolerių yra viena iš trijų šalių, po JAV ir Didžiosios Britanijos, skirianti daugiau-siai valstybinių lėšų vystomajam bendra-darbiavimui. Projektais šalyse paprastai rūpinasi ir vykdo Vokietijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (GIZ) ir „KfW Bankengruppe“.

Lemiama pasauliniam vystymuisi arti-miausiais metais turėtų tapti „2030 m. darbotvarkė“, kuri buvo priimta 70-osios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2015 m. rugsėjo pabaigoje metu. „2030 m. darbotvarkė“ pakeičia taip vadinamus Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vysty-mosi tikslus (TVT), kurie buvo apibrėžti besivystančiose ir augančios ekonomikos šalyse 2000-2015 m. laikotarpiui, juos tęs ir turėtų gerokai viršyti.

„2030 m. dienotvarkė“ tvariam vystymuisi

Siekiant Tūkstantmečio vystymosi tiks-lų, tikrai iki 2015 m. pavyko perpus su-mažinti skurdą pasaulyje ir pagerinti pri-eigą prie geriamojo vandens ir galimybes mokytis. Tačiau: Beveik 1,3 mlrd. žmonių gyvena už mažiau nei 1,25 JAV dolerių per dieną. Kitas problemas, pavyzdžiui nesaikingas išteklių naudojimas, inten-syvėjanti klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas, didelis nedarbas ir socialinė nelygybė taip pat būtina nedelsiant spręsti. Nauji 2015 m. rugsėjį numatyti tikslai turėtų duoti impulsą globaliems pokyčiams didesnio tvarumo link – eko-nominiais, ekologiniais bei socialiniais aspektais ir atsižvelgiant į esamus ryšius. Tai turėtų būti „universali“ dienotvarkė, tai reiškia jis galios visoms šalims ir per ateinančius 15 metų spręs ne tik vysto-

TVARUS VYSTYMAST E M A



mąjį bendradarbiavimą, bet ir platų poli-tikos sričių spektrą: be kovos su badu ir skurdu būtina išsaugoti planetą ateities kartoms; ekonominės sistemos ir gyveni-mo būdas turi tapti sąžiningesni, tvares-ni ir efektyvesni, kovoti su diskriminaci-ja, be kita ko, stiprinant veiksmingas ir demokratines institucijas, gerą valdymą ir teisinę valstybę. Galiausiai, būsimo su-

sitarimo tvariam apsidraudimui reika-lingas taip vadinamasis „įvairių suintere-suotųjų šalių“ pagrindas: Įgyvendinant „2030 m. darbotvarkę“ be vyriausybių svarbų vaidmenį turėtų vaidinti visuo-menės grupės, verslas ir akademinė vi-suomenė.

Jungtinių Tautų „2030 m. darbotvarkė“ sieks skatinti tvarų vystymąsi svarbiais ateities klausimais


\Tatsachen\1_Seiten\6_Freigabe/Druck\Tatsachen_2015_Wirtschaft-Innovation _DEU_D 58 19.10.2015 14:32:22 \Tatsachen\1_Seiten\6_Freigabe/Druck\Tatsachen_2015_Wirtschaft-Innovation _DEU_D 59 19.10.2015 14:32:24

EKONOMIKA IR INOVACIJOS58 | 59

Stiprus centras ∙ Pasaulinio lygio veikėjas ∙

Pirmaujančios rinkos ir inovacijos∙ Tvari ekonomika ∙

Skaitmeninė darbotvarkė ∙ Patraukli darbo rinka

EKONOMIKA IR INOVACIJOS

Vokietija yra stipriausia pramonės šalis Europos Sąjungoje (ES) ir ketvirta pagal ekonomikos galią šalis pasaulyje po JAV, Kinijos ir Japonijos. Vokietijos ekonomikos konkurencingumą ir pasaulinį tinklą lemia stiprios inovacijos ir tai, kad ji itin orien-tuota į eksportą. Didelės apyvartos pramo-nės šakose – automobilių gamyba, mašinų gamyba, chemijos pramonė bei medicinos technologijos – eksportas sudaro kur kas daugiau nei pusę apyvartos. Į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (MTTP) Vo-kietija kasmet investuoja apie 80 milijardų eurų. Daugelis įmonių yra pakeliui į pra-monę 4.0, su kuria ypač spartinamas ga-mybos inžinerijos ir logistikos skaitmeni-nimas.

Teigiamas ekonomikos augimas lėmė palan-kų darbo rinkos vystymąsi. Vokietija yra vie-na iš ES šalių, kur užimtumas yra didžiausias

ir šalis, kurioje yra mažiausias jaunimo ne-darbo procentas. Tai pagrindžia dualinio pro-fesinio mokymo, kuris įsitvirtino kaip eks-porto prekė ir pritaikomas daugelyje šalių, vertę. Veiksniai, tokie kaip kvali�kuotų dar-buotojų buvimas, infrastruktūra ir teisinis saugumas yra būdingi Vokietijai, kuri dau-gelyje tarptautinių reitingų užima pirmau-jančias pozicijas. Federalinei ekonomikos ir energetikos ministerijai vadovauja Kancle-rio pavaduotojas Zigmaras Gabrielis (Sigmar Gabriel) (SPD).

Nuo 1949 m. socialinės rinkos ekonomikos modelis yra Vokietijos ekonominės politi-kos pagrindas. Socialinės rinkos ekonomika garantuoja laisvą verslo veiklą ir tuo pačiu metu rūpinasi socialinio balanso kūrimu. Ši pokario laikotarpiu tuometinio ekonomi-kos ministro Liudviko Erhardo populiarinta koncepcija Vokietiją vedė sėkmingo vysty-

A P Ž VA L G A

STIPRUS CENTRAS

\Tatsachen\5_InDesign-Satzarbeit\LIT\Tatsachen_2015_Wirtschaft-Innovation_L_LIT 58 20.10.2015 14:13:51

\Tatsachen\1_Seiten\6_Freigabe/Druck\Tatsachen_2015_Wirtschaft-Innovation _DEU_D 59 19.10.2015 14:32:24

Pramonė 4.0: Vokietijos ekonomika yra kelyje į skaitmeninę ateitį

Ekonomika ir inovacijos: video tema → tued.net/lt/vid3

V I D E O A R A P P




mosi keliu. Vokietija aktyviai dalyvauja glo-balizacijos procese ir siekia tvarios pasaulio ekonominės sistemos, kuri visiems siūlo są-žiningas galimybes.

Vokietija yra viena iš dvylikos šalių, kuriose 2002 m. buvo įvestas euras. Finansų rinkos krizė (2008 m.) bei vėlesnė skolų krizė ištiko visą euro zoną – Vokietiją taip pat. Atsižvelg-dama į tai, Vokietijos vyriausybė dviguba strategija sustabdė naujus įsiskolinimus ir ėmėsi priemonių inovacijų stiprinimui. Pir-mą kartą nuo 1969 m. 2014 ir 2015 m. buvo paskelbtas subalansuotas federalinis biu-džetas.

Struktūrinį ekonomikos pagrindą sudaro mažos ir vidutinio dydžio įmonės, kurios sudaro daugiau nei 99 proc. visų įmonių. Mažas ir vidutines įmones papildo koncer-nai, kurių akcijomis prekiaujama Vokie-tijos vertybinių popierių biržoje DAX Frankfurte –svarbiausiame �nansų centre

Europos žemyne. Frankfurte prie Maino yra Europos Centrinio Banko (ECB) – ES institucijos, prižiūrinčios euro kainų stabi-lumą - būstinė.

Federalinė ekonomikos ir energetikos ministerija (BMWi) Ekonomikos politika, prioritetai, iniciatyvos → bmwi.de

Make it in Germany Informacinis portalas užsienio specialis-tams apie gyvenimą ir darbą Vokietijoje→ make-it-in-germany.de

Darbo biržaDarbo rinkos duomenys ir darbo vietų birža→ arbeitsagentur.de

I N T E R N E T E

Finansų centras, turintis gilias tradicijas - svarbiausios Vokietijos biržos būstinė yra Frankfurte prie Maino



Vokietijos pramonės asociacija

Vokietijos pramonės asociacija (BDI) atstovauja

100 000 pramonės įmonių interesus. Ji turi

platų tinklą visose pagrindinėse rinkose ir tarp-

tautinėse organizacijose.

→ bdi.eu

Vokietijos prekybos rūmai užsienyje

Vokietijos prekybos rūmai (AHK), Vokietijos

ekonomikos delegacijos ir atstovai sudaro

130 centrų tinklą 90 šalių.

→ ahk.de

Vokietijos užsienio atstovybės

227 ambasados ir konsulatai kartu su

AHK ir GTAI (Vokietijos ekonominės plėtros

organizacija) sudaro trečią Vokietijos užsienio

ekonomikos plėtros ramstį.

→ auswaertiges-amt.de

Vokietijos pramonės ir prekybos rūmai

Vokietijos pramonės ir prekybos rūmai (DIHK)

yra 80 Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų

kuruojanti organizacija. Jiems priklauso 3,6 mln.

komercinių įmonių.

→ dihk.de

Vokietijos ekonominių tyrimų institutas (DIW)

DIW Berlyne yra didžiausias iš daugelio Vokieti-

jos ekonominių tyrimų institutų.

→ diw.de

Germany Trade and Invest (Vokietijos

ekonominės plėtros organizacija)

Germany Trade and Invest (GTAI) yra Vokietijos

Federacinės Respublikos ekonomikos skatinimo

organizacija. Turinti daugiau nei 50 centrų

visame pasaulyje ji padeda Vokietijos įmonėms,

ieškančioms kelių į užsienio rinkas, reklamuoja

Vokietijos šalį ir padeda užsienio įmonėms

įsikurti Vokietijoje.

→ gtai.de

Tvaraus vystymosi taryba

Vienas iš Vokietijos vyriausybės paskirtos Tvaraus

vystymosi tarybos uždavinių yra vystyti indėlius

šalies tvarumo strategijos įgyvendinimui.

→ nachhaltigkeitsrat.de


Daugiau informacijos visomis skyriaus temomis – nuorodų sąrašas su pasta-bomis, pranešimai, dokumentai, kalbos; be to, papildoma informacija tema

socialinė rinkos ekonomika, dualinis profesinis mokymas, ekonomikos politika, Europos ekonomikos ir �nansų krizė. → tued.net/lt/dig3

T R U M PA I





Ekonominė veikla Vokietijos įmonės turi puikią tarptautinę reputaciją. Jos lai-duoja už visame pasaulyje ver-tinamą kokybės ženklą „Made in Germany“. Vokietija - ketvirta pagal dydį pasaulio ekonomi-kos šalis – ypač orientuojasi į eksportą.

D I A G R A M A

Vokietija yra orientuota į eksportą, glau-džiai persipynusi su tarptautinėmis rin-komis išsivysčiusi pramonės šalis, turinti labai stiprų eksporto sektorių. Kasmeti-niuose Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reitinguose Vokietija reguliariai yra tarp trijų didžiausių eksporto šalių pasau-lyje – po Kinijos ir JAV. 2014 metai buvo baigti su 190 mlrd. eurų užsienio preky-bos balanso pertekliumi – nauja didžiau-sia verte. Vokietijos įmonių eksportas iš-augo iki 1326 mlrd. eurų, importo vertė sudarė 1136 mlrd. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad pasaulio ekonomika 2013-2014 m. augo gana lėtai, Vokietijos ekonomika gerai išsilaikė. Vokietija, lyginant tarptau-tiniu mastu, gauna daugiausiai naudos iš globalizacijos. „McKinsey Global Insti-tute“ pagal indeksą „Country Connecte-dness Index 2014“ Vokietijai skyrė pirmą vietą pasaulyje – po jos seka JAV, Singapū-ras ir Didžioji Britanija.

PASAULINIO LYGIO VEIKĖJAST E M A

Kas antras Vokietijoje uždirbamas euras uždirbamas užsienio prekybos srityje; be-veik viena iš keturių darbo vietų priklauso nuo eksporto, pramonėje - net kas antra. Maždaug 800 000 įmonių vykdo tarptauti-nę prekybą. 2014 m. 685 000 įmonių im-portavo prekes iš kitų šalių, o apie 340 000 įmonių užsiėmė eksportu. Didžiąją dalį Vokietijos užsienio prekybos sudarė maž-daug 10 700 įmonių, įsikūrusių užsienyje; Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų (DIHK) duomenimis Vokietijos �rmose už-sienyje dirba daugiau nei 7 milijonai dar-buotojų.

Tarp eksportuojamų prekių dominuoja va-riklinės transporto priemonės ir jų dalys, technika, chemijos produktai, duomenų apdorojimo įranga ir elektronikos gami-niai. Šios keturios produktų grupės sudaro daugiau nei pusę Vokietijos eksporto. Aps-kritai, eksporto dalis nuo 1991 m. išaugo

Bendrasis vidaus produktas (BVP) 2014 m. (mlrd. JAV dolerių)

JAV Kinija Japonija VokietijaJungtinė Karalystė

17.418,9

10.380,4

4.616,3 3.859,6 2.945,2

Šalti

nis:

sta

tistik

os ta

rnyb

a



Konteineris – globalizacijos simbolis: Hamburgo uostas vienas iš didžiausių mazgų

Didžiausios pasaulio prekybos šalys 2014 m. (Pasaulio eksporto dalis)

8,6 %JAV

8,0 %Vokietija

12,4 %Kinijos Liaudies Respublika

3,6 %Japonija

3,6 %Nyderlandai

Volkswagen

Daimler AG

Eon SE

BMW Group

Schwarz-Gruppe

BASF-Gruppe

Siemens AG

202.458129.872111.556

80.40179.30074.32671.920

Didžiausios Vokietijos įmonės 2014 m. (apyvarta, mln. eurų)

Šalti

nis:

F.A

.Z.,

PPO




beveik dvigubai – nuo 25,7 iki 50,6 proc. Užsienio prekyba – prekių importo ir eks-porto suma santykyje su Bendruoju vidaus produktu (BVP) 2013 m. sudarė 89 proc. Taigi, Vokietijos nacionalinė ekonomika yra “atviriausia” iš Didžiojo septyneto (G7) valstybių. Palyginimui: JAV užsienio pre-kyba 2013 m. sudarė 30 proc.

Europos Sąjungos (ES) šalys partnerės, į kurias eksportuojama 58 proc. visų eks-portuojamų prekių yra svarbiausia tiksli-nė rinka. Tradiciškai daugiausiai prekių Vokietija eksportuoja į Prancūziją, tačiau 2015 m. pirmąjį pusmetį pirmą kartą į pirmą vietą iškilo JAV. Po jų seka Jungtinė Karalystė, Kinijos Liaudies Respublika ir Nyderlandai. Tuo tarpu importo srityje vaizdas visiškai priešingas: 2014 m. dau-giausiai prekių buvo importuojama iš Ny-derlandų, po to Kinijos Liaudies Respu-blikos, Prancūzijos, JAV ir Italijos. Nuolat didėja ekonominių ir prekybinių santykių su Azijos šalimis svarba – nepaisant iš dalies mažėjančio augimo tempo. Vien tik Kinijoje yra 5000 investuojančių Vo-kietijos įmonių.

Stiprios integracijos į pasaulio ekonomiką išraiška vis dar yra Vokietijos tiesioginės investicijos užsienyje, kurios nuo 1990 m. padidėjo penkis kartus - iki 919 mlrd. eu-rų (2013 m.). Trečdalis šios sumos buvo investuota į euro zoną. Antra vertus, užsienio investuotojai, įsigydami akcijų paketus Vokietijoje sukūrė 3 milijonus darbo vietų – tiesioginės užsienio investi-cijos sudaro 458 mlrd. eurų. Taigi, Vokie-

tija yra septinta didžiausia vieta investici-joms.

Svarbiausiu tarptautinės prekybos ele-mentu laikoma parodų pramonė. Vokietija kaip mugių centras užima pirmą vietą pa-saulyje organizuojant tarptautines muges. Du trečdaliai svarbiausių pasaulio atskirų sričių mugių vyksta Vokietijoje. 150 tarp-tautinių mugių ir parodų kasmet aplanko 10 milijonų lankytojų.

Vokietija taip pat yra ir Europos ir viso pasaulio prekių srautų paskirstymo maz-gas. Per jokią kitą ES šalį nėra gabenama daugiau krovinių. Maždaug trečdalį iš de-šimties svarbiausių ES logistikos rinkų pardavimų apyvartos padaroma Vokietijo-je. Logistikos srityje dirba 3 milijonai dar-buotojų. Vartai į pasaulį yra Hamburgo

EBPO ekonomikos perspektyvosSavo ekonomikos įžvalgoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) du kartus per metus analizuoja svarbiausias ekonomikos tendencijas ir perspektyvas 34 EBPO ir augančios ekonomikos šalyse per ateinančius dvejus metus. Bendru vertinimu 2015-2016 m. tikimasi, kad pasaulinės ekonomikos augimas įgis pagreitį, bet lyginant su laikotarpiu prieš krizę išliks nuosaikus. → oecd.org

G L O B A L I A I



uostas, kuriame per metus perkraunama maždaug 9,7 mln. standartinių konteine-rių.

Įsipareigojimas sąžiningai ir laisvai pasaulio prekybai

Vokietija remia laisvas rinkas ir sąžiningą ir laisvą prekybą, remiantis aiškiomis ir patikimomis taisyklėmis. Šių tikslų Vo-kietija siekia, be kita ko, ir „trijų užsienio prekybos skatinimo ramsčių“ pagalba: 227 Vokietijos užsienio atstovybių, 130 Vo-kietijos prekybos rūmų užsienyje (AHK), Vokietijos ekonomikos delegacijų ir atsto-vų 90 šalių bei Vokietijos ekonominės plėtros organizacijos “Germany Trade and Invest” (GTAI). Jie tikslingai padeda viduti-nėms įmonėms atverti užsienio rinkas ir siekia pagerinti pagrindines sąlygas.

Kuriant tarptautinės prekybos taisykles, reguliuojant �nansų rinkas, valdant pini-gus ir užsienio valiutą Vokietija aktyviai dalyvauja kuriant globalizacijos modelį. Dėl nejudančių į priekį daugiašalių dery-bų (Dohos raundas) pagrindinis dėmesys skiriamas Europos Sąjungos dvišaliui laisvosios prekybos susitarimui. Vyksta derybos daugiausia dėl visapusiškų susi-tarimų su JAV (transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystė, TTIP) ir Japoni-ja. Deramasi dėl Europos ir Kanados eko-nomikos ir prekybos susitarimo CETA. Jau nuo 2011 m. galioja ES laisvosios pre-kybos sutartis su Pietų Korėja – pirmoji su Azijos šalimi. Nuo tada eksportas į Pietų Korėja padidėjo maždaug 10 proc. 2015 m. dėl Laisvosios prekybos susitarė ES ir Vietnamas – tai yra pirma tokia sutartis tarp ES ir besivystančios šalies.

Pasaulio rinkos inkubatoriai: Į didžiąsias mugės kasmet atvyksta iki 10 milijonų lankytojų




PIRMAUJANČIOS RINKOS IR INOVACIJOST E M A

Vokietijos ekonominė galia paremta iš es-mės pramonės pajėgumais ir gebėjimu diegti naujoves. Visų pirma automobilių pramonė, kurioje dirba 775 000 darbuotojų laikoma geriausia, kas yra būdinga ženklui „Made in Germany“. Su savo šešiais žino-miausiais prekių ženklais - Volkswagen, BMW, Daimler, VW markėmis Audi ir Porsche bei Opel (General Motors) auto-mobilių pramonė yra pasaulinės mobilu-mo pramonės varomoji jėga. Siekiant užti-krinti konkurencingumą, įmonės inves-tuoja milijardus į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (MTTP). Elektronikos ir skaitmeniniai tinklai, pagalbinės vaira-vimo sistemos ir savarankiškas važiavimas yra svarbiausios automobilių pramonės tendencijos. Viso pasaulio mastu Vokie-tijos automobilių koncernai, užimdami didžiąją dalį vidutinės klasės ir praban-gių automobilių rinkos, 2014 m. pagami-no apie 14,9 mln. lengvųjų automobilių. Vokietijos automobilių eksportas viršija 77 proc.

Tarp tradiciškai stiprių Vokietijos ekono-mikos sektorių be automobilių pramonės yra mechaninė inžinerija bei chemijos pramonė. 1865 m. įkurta BASF, kurios pa-grindinė būstinė yra Ludvigshafene, tu-rinti 113 000 darbuotojų 390 gamybos vie-tų daugiau nei 80 šalių yra didžiausias che-mijos pramonės koncernas pasaulyje. Tarp pagrindinių pramonės šakų yra elektros

inžinerijos ir elektronikos pramonė su „Siemens“ kaip pasaulinio masto žaidėju, veikiančiu 190 šalyse, kurio sprendimai - nuo medicinos technologijų į atsinauji-nančių energijos šaltinių - yra laikomi itin novatoriškais. Pasaulinės rinkos svarbą di-džiosioms pramonės šakoms rodo faktas, kad eksportas siekia 60 proc. ir daugiau.

Svarbiausi ekonominiai centrai Vokietijoje yra Rūro regionas, Miuncheno ir Štutgar-to didmiesčių regionai (aukštosios tech-nologijos, automobilių gamyba), Reinas-Nekaras (chemijos pramonė, IT), Frank-furtas prie Maino (¢nansai), Kelnas ir Hamburgas (uostas, orlaivių gamyba, ži-niasklaida). Naujosiose žemėse susikūrė nedideli , tačiau stiprūs aukštųjų technolo-gijų centrai, pirmiausia „regionai-švytu-riai“ – Drezdenas, Jena, Leipcigas, Loina ir Berlynas-Brandenburgas. Didžiausių Vo-kietijos įmonių (pagal 2014 m. apyvartą) sąrašo viršuje yra ir jame dominuoja auto-mobilių koncernai: Volkswagen užima 1 vietą, 2-oje vietoje Daimler ir BMW, 4. Eon (energetika) užima 3 vietą, BASF (chemijos pramonė)- 6 vietą, o Siemens (elektronika) – 7 vietą. 5, 8 ir 9 vietas užima prekybos grupės. 10-oje sąrašo vietoje Vokietijos Te-lekomas (Deutsche Telekom).

Vokietijoje pramonė specializuojasi ku-riant ir gaminant sudėtingas produktus, pirmiausia ilgalaikiu turtu laikomas pre-



kes ir novatoriškas gamybos technologijas. Vokietijoje, atsižvelgiant į kitas ekonomi-kas, pramonei skiriamas žymiai didesnis dėmesys. Pramonėje ir su gamyba susi-jusiose pramonės srityse iš viso dirba 7,22 mln. žmonių. Tik Pietų Korėjoje su ga-myba susijusios pramonės dalis bendrosios pridėtinės vertės atžvilgiu yra didesnė.

Vokietijos ekonominės galios varomoji jėga yra ekonomikos gebėjimas diegti naujoves. Šioje srityje nuo 2007 m. stebimi teigiami pokyčiai dedant daugiau pastangų moksli-nių tyrimų ir technologijų plėtros stiprini-mui. Prie to prisidėjo tiek ekonomika, tiek viešasis sektorius; lemiamą postūmį padarė Vokietijos vyriausybės Aukštųjų technolo-

Pasaulinė sėkmė: Vokietijos automobilių gamintojai svarbūs pasaulio automobilių pramonės veikėjai




gijų strategija. 2013 m. Vokietija mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai iš viso išleido beveik 80 mlrd. eurų, tai yra 2,84 proc. Ben-drojo vidaus produkto (BVP). Tarp panašių EBPO šalių Vokietija čia užima penktą vietą – aplenkdama JAV ir toli už savęs palikusi Prancūziją ir Didžiąją Britaniją. Tarp di-džiųjų konkuruojančių šalių tik Pietų Korė-jos ir Japonijos indėlis į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą yra didesnis. Vokietija laikoma taip pat ir išradimų čempione. 2014 m. Vokietijos įmonės Europos patentų tar-nybai Miunchene pateikė apie 32 000 paten-tinės apsaugos prašymų. Vokietijos patentų ir prekių ženklų tarnyboje (DPMA) tais pa-čiais metais buvo įregistruota 65 958 išradi-mai – tai naujas rekordas. Aktyviausias au-tomobilių įrangos tiekėjas Bosch, pateikęs 4000 paraiškų ir taip pat automobilių įran-gos tiekimo sektoriuje Schaef�er grupė (2518). 2014 m. galiojo 116 702 vokiški pa-tentai. Taip pat dar 458 042 Vokietijai išduo-tos pramoninės nuosavybės teisės, dėl ku-rių paraiškos buvo pateiktos Europos pa-tentų tarnybai.

Vokietijos pramonė sunkiai įsivaizduoja-ma be nuolat augančio paslaugų sekto-riaus. Apie 80 proc. visų įmonių dirba šia-me sektoriuje, jos pasiekia beveik 70 proc. bendrojo vidaus produkto ir sukuria tris ketvirtadalius visų darbo vietų. Iš maždaug 30 milijonų darbuotojų 12 mili-jonų dirba viešųjų ir kitų privačių paslaugų teikėjų sektoriuje, beveik 10 milijonų pre-kyboje, viešbučių ir restoranų bei trans-porto sektoriuje, o daugiau nei 5 milijonai – verslo paslaugų srityje.

Mažos ir vidutinės įmonės – ekonomikos pagrindas

Nepaisant pasaulinio lygio žaidėjų ir di-džiausių ekonomikos pavyzdžių Vokietijos ekonomikos pagrindą formuoja apie 3,6 mln. mažų ir vidutinių įmonių, nepriklau-somų verslininkų ir laisvų profesijų atsto-vų. Apie 99,6 proc. įmonių Vokietijoje yra mažos arba vidutinės. Tai įmonės, kurių metinė apyvarta nesiekia 50 mln. eurų ir jose dirba iki 500 darbuotojų. Mažų ir vi-

1989 m.Su I pašto reforma prasideda milžiniškos įstaigos – Vokietijos federalinio pašto – privatizavimas. Privatizacija yra viena iš di-džiausių reformų Vokietijos ekonomikos istorijoje.

1969 m.Tulūzoje (Prancūzija) kaip bendras Vokietijos ir Prancūzijos projektas įkurtas „Airbus“ konsorciumas. Šiandien „Airbus SAS“ yra antras pagal dydį orlaivių gamintojas.

1955 m.Milijoninis VW „vabalas“ rug-pjūčio 5 d. nurieda nuo konvejerio Volfsburge. Šis automobilis tampa taip vadinamo ekonominio stebuklo simboliu ir absoliučiai geriausiai parduodamu modeliu.

R O D Y K L Ė S



dutinių įmonių būrį papildė tai pat ir daug verslių imigrantų įkurtų įmonių. Daugiau nei 700 000 imigrantų kilmės žmonių turi įmones. Taigi, migrantai Vokietijoje yra svarbus ekonominis veiksnys.

Remiantis KFW bankų grupės tyrimo duo-menimis novatoriškų įmonių dalis bendrai mažėja – tik 28 proc. mažų ir vidutinių įmo-nių investuoja į novatoriškus produktus ir procesus, kas, be kita ko, pagrįsta vangiomis ekonomikos perspektyvomis. Daugelyje rinkos nišų Vokietijos mažos ir vidutinės įmonės su itin novatoriškais produktais dažnai yra „paslėptos čempionės“ ir Euro-pos ar pasaulinės rinkos lyderės. Ekonomi-koje tvirtai įsitvirtino kūrybos ekonomika. Ji mažose, mažai kapitalo turinčiose įmonė-se užima lyderio poziciją kelyje link žinio-mis paremtos ekonomikos ir yra reikšmin-gas šaltinis originalioms novatoriškoms idėjoms. Tarptautinis „Kūrybos pramonės“ karštasis taškas ir veiklos pradžios taškas yra Berlynas su daugiau nei 28 000 įmonių. Ekonomika stovi ant ketvirtos pramo-

ninės revoliucijos slenksčio. Veikiamas interneto, realus ir virtualus pasauliai susilieja į „daiktų internetą“. Federalinė vyriausybė remia ekonomiką ir mokslą įgyvendinant pramonę 4.0, siekiant kad Vokietija taptų pirmaujančia šių techno-logijų tiekėja ir būsimu gamybos centru.

Nuo dešimto dešimtmečio vidurio stebima tarptautinė įmonių pelno mo-kesčių tarifų mažėjimo tendencija. Ir Vokietija jau nebėra didelių mokesčių šalis. Lyginant tarptautiniu mastu mo-kesčių našta yra net mažesnė nei viduti-nė. Vidutinė mokesčių našta įmonėms yra mažesnė nei 30 proc. Kai kuriuose Vokietijos regionuose ji dėl vietos prekybos mokesčio kintamojo tarifo, yra mažesnė nei 23 proc. → gtai.de


2014 m.Pirmą kartą Vokietijos akcijų indeksas DAX viršija 10 000 punk-tų ribą. Jis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į 30-ies Vokietijos didžiausių ir pelningiausių įmonių akcijų kainas.

1990 m.Už buvusios VDR įmonių adminis-travimą, restruktūrizavimą ir privati-zavimą atsakinga įstaiga (THA) turi užduotį per keletą metų buvusią so-cialistinę VDR planinę ekonomiką su tūkstančiais visuomeninių įmonių pertvarkyti pagal rinkos ekonomiką.

2002 m.Nuo 1948 iki 1998 m. Vokietijos markė kaip negryni pinigai, iki 2001 m. kaip gryni pinigai buvo o�ciali valiuta. 2002 m. sausio 1 d. ji buvo pakeista. Vokietijoje ir vienuolikoje kitų ES šalių įveda-mas euras.




TVARI EKONOMIKAT E M A

Vokietija yra viena iš tvariausių pramonės šalių pasaulyje. Toks yra Bertelsmano fon-do 2015 m. 34 EBPO šalių narių tarptauti-nio lyginamojo tyrimo rezultatas. Šalys pirmą kartą buvo tiriamos Jungtinių Tau-tų 17 tvarumo tikslų atžvilgiu, remiantis 34 rodikliais – nuo aplinkos apsaugos, augimo iki socialinės apsaugos sistemų kokybės. Vokietija užima šeštą vietą - pir-miausia augimo, užimtumo ir socialinės apsaugos srityje.

Daugėja įmonių Vokietijoje, pripažįstan-čių savo socialinę atsakomybę už tvarią ekonomiką. „Įmonių socialinė atsakomy-bė“ („Corporate Social Responsibility“ (CSR)) yra susijusi daugiausia su pagrindi-

ne įmonės veikla, kuri globalizacijos pro-cese turi įtakos ekonominėms, sociali-nėms ir aplinkos sąlygoms. Prie 1999 m. įsteigtos Jungtinių Tautų Pasaulinio susi-tarimo iniciatyvos (Global Compact Ini-tiative) prisijungė dauguma DAX koncer-nų, kaip antai BASF, Daimler ar Deutsche Bank – be to, mažos ir vidutinės įmonės, institutai ir nevyriausybinės organizaci-jos. Jungtinių Tautų Pasaulinis susitari-mas, EBPO gairės daugiašalėms įmonėms ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) daugiašalių įmonių ir socialinės politikos trišalė deklaracija dėl principų sudaro įmonių socialinės atsakomybės principus. Pasaulyje daugiau kaip 8000 įmonių ir 4000 organizacijų yra savanoriško Pasau-linio susitarimo narės.

Europos mastu Vokietija remia, pirmiau-sia, svarbią Įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvą. Strategija reguliariai tobulina-ma ir nuo 2016 m. numato tam tikroms įmonėms teikti privalomąsias ĮSA ataskai-tas. Vokietijai 2015 m. pirmininkaujant Di-džiajam septynetui (G7) federalinė vyriau-sybė į darbotvarkę įtraukė ĮSA klausimus, kaip antai darbo, socialinių ir aplinkosau-gos standartų.

Kad atsakomybė už aplinkos apsaugos ir socialinius klausimus susiję tarpusavyje yra akivaizdu ir „tvarios tekstilės aljanse“, kad abiem atžvilgiais norima pasiekti

∙ Didžiausia įmonė Volkswagen, 592 586 darbuotojai

∙ Didžiausias bankas Deutsche Bank, 98 138 darbuotojai

∙ Svarbiausias vertybinių popierių indeksas Vokietijos akcijų indeksas (DAX)

∙ Didžiausias parodų centras Hanoveris

∙ Didžiausias orlaivių gamintojas Airbus-Hamburg

S Ą R A Š A S



patobulinimų darbuotojams tekstilės ir drabužių pramonėje. Daugiau nei 100 Vo-kietijos tekstilės gamintojų, įskaitant di-džiuosius žaidėjus prisijungė prie 2014 m. Federalinės Ekonominio bendradarbiavi-mo ir plėtros ministerijos (BMZ) įsteigtos iniciatyvos. Šiuo aljansu Vokietija nori pa-tvirtinti savo kaip tarptautinių pastangų lyderės vaidmenį kelyje link sąžiningų tie-kimo grandinių standartų.

ĮSA strategijos formavimui Vokietijos vy-riausybė 2009 m. sušaukė ĮSA forumą; 2010 m. buvo priimta „Nacionalinė įmo-nių atsakomybės strategija – Įmonių soci-alinės atsakomybės veiksmų planas“. Daugiausiai dėmesio skiriama sėkmin-gam ĮSA įgyvendinimui mažose ir viduti-nėse įmonėse.

Orus darbas: Vis daugiau Vokietijos įmonių paiso sąžiningų pasaulinės tiekimo grandinės standartų


\Tatsachen\1_Seiten\Tatsachen_2015_Wirtschaft-Innovation _DEU_D 73 05.10.2015 16:53:07


Ekonomika stovi ant ketvirtos pramo-ninės revoliucijos slenksčio. Veikiamas interneto, realus ir virtualus pasauliai skaitmeninės transformacijos procese susilieja į daiktų internetą. Skaitmenini-mas yra istorinis posūkis pramonėje ir paslaugų sektoriuje. Bendrinis pavadini-mas Pramonė 4.0 sujungia sprendimus, procesus ir technologijas ir kuri apibūdi-na platų informacinių technologijų pa-naudojimą ir glaudų sistemų sujungimą fabrikuose. Daugelis Vokietijos įmonių yra pakeliui į pramonę 4.0, su kuria ypač spartinamas gamybos inžinerijos ir logis-tikos skaitmeninimas. Apskritai, pramo-nė tikisi, kad tarptautinė konkurencija

gamybos technologinės lyderystės srityje ir toliau didės. Federalinė vyriausybė re-mia ir aktyviai kuria skaitmenines per-mainas ir pradėjo septynių veiklos sričių „skaitmeninę darbotvarkę“. Ji apima visas socialines sritis – nuo valstybės iki ekono-mikos, kultūros, švietimo ir mokslo. Skait-meninė kaita suprantama ne kaip grynai technologijų, bet kaip socialinis procesas, paliestas laisvės ir demokratijos klausi-mų, iki asmens teisių apsaugos.

Su „skaitmenine darbotvarke“ Vokietija siekia artimiausiu metu tapti Europos iš pirmaujančių pramonės 4.0 tiekėjų ir skai-tmeninio augimo lydere. Tyrimai rodo tei-giamą papildomo pramonės 4.0 augimo potencialo scenarijų 200 -425 mlrd. eurų iki 2025 m. Pagrindinis vaidmuo čia tenka informacijos ir telekomunikacijų sektoriui (IRT) kaip kompleksinei technologijai. Jau dabar 23 proc. produktyvumo augimo priežastimi yra investicijos į IRT sektorių. 900 000 darbuotojų generuoja 228 mlrd. eurų apyvartą. Vokietija po Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos ir Kinijos yra ketvirta pagal dydį šalies rinka ir didžiau-sia IRT rinka Europoje.

Skaitmeninės infrastruktūros išplėtimas, ypač plačiajuosčio ryšio interneto prieigų, yra laikomas vienu iš svarbiausių skait-meninimo uždavinių. Tikslas yra iki 2018 m. sukurti visoje šalyje plačiajuosčio ryšio,

SKAITMENINĖ DARBOTVARKĖT E M A

600Interneto paslaugų teikėjų ir kitų orga-nizacijų iš 60 šalių yra prisijungę prie „DE-CIX“. Interneto mazgas Frankfurte prie Maino pagal duomenų pralaidumą yra didžiausias pasaulyje. 2015 m. duo-menų pralaidumas pirmą kartą pasiekė 4 terabitų per sekundę ribą. Po Marselio (Prancūzija), Palermo (Italija), Dalaso (JAV) „DE-CIX“ operatorius diegia maz-gą Stambule (Turkija).→ de-cix.net

S K A I Č I U S


kurio atsisiuntimo greitis būtų ne mažes-nis nei 50 Mbit/s, infrastruktūrą. Federali-nė vyriausybė ir pramonė parengė išsamų plačiajuosčio ryšio tinklo plėtros 10 mili-jardų paketą. 87 proc. namų ūkių jau turi plačiajuostį ryšį. Tačiau plačiajuosčio ryšio tiekime vis dar yra skirtumų tarp senųjų ir naujųjų žemių bei tarp miestų ir kaimo vietovių. 2015 m. beveik du trečdaliai visų namų ūkių (64 proc.) turi plačiajuostį in-

ternetą, kurio greitis ne mažesnis nei 50 Mbit/s, daugiausia per �ksuotą ryšį. Keturi iš penkių namų ūkių (82 proc.) miestuose turi spartesnį nei 50 Mbit/s ryšį, kas penk-tas (20 proc.) kaimo vietovėse. Mobiliojo ryšio standartas LTE pasiekimas 92 proc. namų ūkių.

Būti visada prisijungus: Skaitmeninės infrastruktūros plėtra yra vienas iš svarbiausių federalinės vyriausybės projektų



kurio atsisiuntimo greitis būtų ne mažes-nis nei 50 Mbit/s, infrastruktūrą. Federali-nė vyriausybė ir pramonė parengė išsamų plačiajuosčio ryšio tinklo plėtros 10 mili-jardų paketą. 87 proc. namų ūkių jau turi plačiajuostį ryšį. Tačiau plačiajuosčio ryšio tiekime vis dar yra skirtumų tarp senųjų ir naujųjų žemių bei tarp miestų ir kaimo vietovių. 2015 m. beveik du trečdaliai visų namų ūkių (64 proc.) turi plačiajuostį in-

ternetą, kurio greitis ne mažesnis nei 50 Mbit/s, daugiausia per �ksuotą ryšį. Keturi iš penkių namų ūkių (82 proc.) miestuose turi spartesnį nei 50 Mbit/s ryšį, kas penk-tas (20 proc.) kaimo vietovėse. Mobiliojo ryšio standartas LTE pasiekimas 92 proc. namų ūkių.

Būti visada prisijungus: Skaitmeninės infrastruktūros plėtra yra vienas iš svarbiausių federalinės vyriausybės projektų


\Tatsachen\1_Seiten\Tatsachen_2015_Wirtschaft-Innovation _DEU_D 74 05.10.2015 16:53:08 \Tatsachen\1_Seiten\Tatsachen_2015_Wirtschaft-Innovation _DEU_D 75 05.10.2015 16:53:08


GERBIAMAS PREKYBOS PARTNERISPA N O R A M A

1 119 mlrd. eurųEksportuojamų

prekių vertė

889 mlrd. eurų Importuojamų

prekių vertė

50 %Eksporto kvota

25 %Nuo eksporto priklausančios

darbo vietos

Europos šalys yra Vokietijos svarbiausios pardavimų rinkos. 68 proc. vokiškų prekių eksportuojamos ten. Už Europos ribų pirmauja JAV - 8,5 proc. ir Kinija - 6,6 proc.

Euro zona36,6 %

ES ne euro zonoje

21,4 %

Likusi Europos dalis

ne ES10,0 %

Afrika2,0 %

Vokietijos prekių eksportaspagal regionus (2014 m.)

Pagrindinės eksportuojamos prekės pagal prekių grupes (2014 m.)

17,9 % Variklinės trans-porto priemonės ir jų dalys

9,5 %Chemijos produktai

6,0 %Elektros įranga

14,5 %Technika

7,9 %Duomenų apdorojimo įranga

Australija Okeanija

0,8 %



5,6 mln.Vokietijos gamintojų

šalyje pagaminti lengvieji automobiliai(Vokietijoje)

9,3 mln.Vokietijos gamintojų visame pasaulyje pagaminti lengvieji

automobiliai (užsienyje)

150Mugių

Vokietijoje

254Dalyvavimai mugėse

užsienyje

Amerika be JAV3,5 %

JAV8,5 %

Azija be Kinijos

10,3 %Kinija6,6 %

25 didžiausios eksporto rinkos proc. (2014 m.)

Jungtinė Karalystė:7,4

JAV:8,5

Meksika:0,8

Brazilija:0,9

Nyderlandai:6,5

Belgija:3,7

Prancūzija:9,0

Ispanija:3,1

Šveicarija:4,1

Italija:4,8

Jungtiniai Arabų Emyratai:1,0

Čekijos Re-spublika: 3,0

Japonija:1,5

Kinijos Liaudies Respublika: 6,6

Korėjos Respublika: 1,4

Rusijos Federacija:2,6

Lenkija: 4,2

Švedija:4,2

Austrija:5,0

Vengrija: 1,8

Rumunija: 0,9

Turkija: 1,7

Indija: 0,8

Slovakija: 1,0

Danija:1,5

Vokietija


\Tatsachen\1_Seiten\Tatsachen_2015_Wirtschaft-Innovation _DEU_D 76 05.10.2015 16:53:08 \Tatsachen\1_Seiten\Tatsachen_2015_Wirtschaft-Innovation _DEU_D 77 05.10.2015 16:53:09


Vokietijos darbo rinkoje, nepaisant 2008 m. nansų ir ekonomikos krizės, įvyko teigiamų pokyčių. 2015 m. liepą Vokieti-joje dirbo ir socialinio draudimo įmokas mokėjo 42,8 mln. žmonių. Aukštas užim-tumo lygis - daugiau nei 73,5 proc. – ne-paisant nedidelių pasaulio ekonomikos paskatų, yra geros ekonominės padėties rodiklis. Vokietija yra viena iš ES šalių, kur nedarbo lygis yra mažiausias. 2014 m. nedarbas vidutiniškai siekė 6,7 proc. ir buvo mažiausias nuo 1991 m. Ypač pra-monės paslaugų sektorių augimas teigia-mai veikia darbo rinką. Užimtumo tyri-mų instituto (IAB) studijos duomenimis ateinančiais metais ir toliau aktyviai tęsis

paslaugų sektoriaus pokyčiai. Taip pat ir dirbančiųjų nepilną darbo dieną skai-čiaus didėjimas yra būdingas darbo rin-kos pokyčiams.

Mažas jaunimo nedarbas užsienio žvilgs-nį atkreipė į sėkmingą dualinį profesinį mokymą, kuris skiriasi nuo grynai mokyk-linio lavinimo, kuris daugelyje šalių yra profesinio gyvenimo pradžia. Maždaug pusė jaunų žmonių Vokietijoje po mokyk-los baigimo dualinėje sistemoje mokosi vienos iš 350 valstybės pripažintų profesi-jų. Praktinė mokymo dalis tris-keturias dienas per savaitę vyksta įmonėje, o vie-ną-dvi dienas profesinėje mokykloje dės-toma teorinė mokslo dalis. Daugelis šalių šiuo metu pritaikomas dualinis profesinis mokymas.

Modernios, teisingos ir skaidrios darbo rinkos kūrimui federalinė vyriausybė įgy-vendino daug darbo politikos projektų. Nuo 2015 m. pradžios taikomas įstatymu nustatytas 8,50 eurų minimalus darbo užmokestis, kurio naudą pajuto 3,7 mln. žmonių. Moterų vadovaujančiuose pos-tuose dalis savo ruožtu turėtų būti lygi vy-rų daliai. Todėl listinguojamos įmonės į stebėtojų tarybos vietas, kurios bus užima-mos 2016 m., turi priimti 30 proc. moterų. „Vieningų tarifų įstatymas“ garantuoja, kad vienoje įmonėje už tą patį darbą negali būti taikomos skirtingos kolektyvinės su-

PATRAUKLI DARBO RINKAT E M A

Vokietijos karjeros kompasas – 2015 m. sukurta programėlė teikia išsa-mią informaciją vokiečių ir anglų kal-bomis apie mokymo, studijų ir darbo ga-limybes Vokietijoje. Programėlė skirta specialiai jaunimui užsienyje ir suteikia galimybę išsamiai susipažinti su visais klausimais. Joje rasite tokias temas, kaip antai Vokietijos �rmų verslo kultūra bei naudingus patarimus kandidatams. Daugiau nei 200 nuorodų į kitas sve-taines.→ deutschland.de




Dualinis profesinis mokymas: Vokietijos modelis, sujungiantis teoriją ir praktiką, pritaikomas daugelyje šalių

tartys. Ir – kas dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas 45 metus ir ilgiau nuo 2014 m. liepos 1 d. gali išeiti į pensiją sulau-kę 63 metų amžiaus ir gauti nesumažintą pensiją.

Atsižvelgiant į demogra�nius pokyčius viena iš svarbiausių užduočių yra užti-krinti specialistų rinką. Pagrindinis darbo rinkos atvėrimo projektas yra „Make it in

Germany“ – interneto portalas įvairiomis kalbomis, skirtas užsienio specialistams. Jis atvykti norintiems specialistams teikia informaciją apie jų karjeros galimybes ir siūlomas darbo vietas trūkstamų profe-sijų (medicinos, inžinerijos, IT srityje) at-stovams. “ES mėlynoji kortelė“ aukštųjų mokyklų absolventams ir specialistams leidžia nesudėtingai patekti į Vokietijos darbo rinką.


\Tatsachen\1_Seiten\3_Edition\Tatsachen_2015_Umwelt-Klima-Energie_DEU_D 78 05.10.2015 16:50:24 \Tatsachen\1_Seiten\3_Edition\Tatsachen_2015_Umwelt-Klima-Energie_DEU_D 79 05.10.2015 16:50:26

APLINKA IR KLIMATAS78 | 79

APLINKA IR KLIMATAS

Klimato politikos pradininkas ∙ Už bendradarbiavimą klimato srityje ∙

Kartų projektas - kitokia energija ∙ Ateitis – žaliosios technologijos∙ Būtina įvairovė

XXI amžius laikomas „aplinkos amžiumi“. Tai reiškia: per artimiausius dešimtmečius paaiškės kaip stipriai pasikeis ateities kartų įprastos gyvenimo sąlygos Žemėje. Pagrin-dinis pavojus slypi, visų pirma, pagreitėju-sioje klimato kaitoje. Aplinkos ir klimato apsauga Vokietijoje yra labai svarbi. Vokieti-ja tarptautiniu mastu yra klimato apsaugos pradininkė ir atsinaujinančios energijos plėtros iniciatorė.

Pradėjusi energetikos sistemos pertvarky-mą Vokietija baigė naudingųjų iškasenų ir branduolinės energijos erą ir žengia tvarios energijos ateities link. Tai apima laipsniškai vykstantį branduolinės energijos atsisaky-mą iki 2022 m. Iki 2020 m. Vokietija nori sa-vo anglies dioksido emisiją, lyginant su 1990 m., sumažinti 40 proc., iki 2050 m. sie-kis yra ne mažiau 80 proc. 2014 m. pabaigoje emisija buvo sumažinta 27 proc.

Federalinė vyriausybė tarptautinėje er-dvėje aktyviai kovoja už aplinkos apsau-gą, klimatui palankias strategijas ir ben-dradarbiavimą energijos srityje. Vokietija Europos Sąjungoje yra varomoji jėga, kuri nuo JT Pasaulio viršūnių susitikimo Rio de Žaneire 1992 m. buvo tarptautinės kli-mato politikos pradininkė. Ji palaiko sie-kį, kad pasaulinio atšilimo lygis neviršy-tų 2° C. Tam būtina išmetamo anglies dioksido kiekį išsivysčiusiose šalyse su-mažinti 80 - 95 proc. Vokietijai pirminin-kaujant G-7 viršūnių susitikime 2015 m., pirmaujančios industrinės valstybės nu-sprendė greičiau baigti naudoti fosilinę energiją. Pilnas išmetamo anglies diok-sido kiekio sumažinimas turėtų būti pasiektas šiame šimtmetyje. Jungtinių Tautų sekretoriatas, stebintis Bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendini-mą, įsikūręs Bonoje.

A P Ž VA L G A

KLIMATO POLITIKOS PRADININKAS

\Tatsachen\5_InDesign-Satzarbeit\LIT\Tatsachen_2015_Umwelt-Klima-Energie_L_LIT 78 05.10.2015 20:53:53

\Tatsachen\1_Seiten\3_Edition\Tatsachen_2015_Umwelt-Klima-Energie_DEU_D 79 05.10.2015 16:50:26

Kelias į atsinaujinančios energijos amžių yra negrįžtamas

Aplinka ir klimatas: vaizdo medžiaga tema → tued.net/lt/vid4

V I D E O A R A P P




Sveika aplinka – tyras oras, švarūs van-denys, įvairi gamta – tai aukštos gyveni-mo kokybės sąlyga. Aplinkos apsauga kaip valstybinis tikslas nuo 1949 m. yra įtvirtintas Pagrindiniame įstatyme. Pas-kutiniais metais žymiai pagerėjo oro ir vandens kokybės rodikliai. Kenksmingų medžiagų, kaip antai sieros dioksido ir azoto oksidų išmetimą smarkiai suma-žino akmens anglimi kūrenamose elek-trinėse įmontuoti �ltrai, o automobiliuo-se – katalizatoriai. Taip pat pastaraisiais metais sumažėjo kasdieninis vandens su-vartojimas nuo 140 iki 120 litrų vienam gyventojui.

Vokietija siekia susieti strategiją, ekonomi-kos augimą ir aplinkos apsaugą tvaraus ekonomiškumo prasme. To esmė yra plėsti atsinaujinančios energijos panaudojimą, kelti energijos ir išteklių efektyvumą bei išmintingą nesenkančių žaliavų panaudo-jimą. Tai strategija su dvigubais dividen-

dais. Viena vertus, oro užterštumas ir žala aplinkai mažėja, kita vertus, atsiranda naujų verslo sričių ir darbo vietų.

Vėjo energija ir saulės energija Vokietijoje yra svarbiausi ir geriausi atsinaujinančios energijos tiekėjai

UNFCCCJungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatas→ unfccc.int

BMUBFederalinė aplinkos, gamtos apsaugos, statybos bei branduolinės saugos ministerija → bmub.bund.de

BUNDVokietijos aplinkos ir gamtos apsaugos asociacija → bund.net

I N T E R N E T E


Federalinė aplinkos agentūra

Federalinei aplinkos ministerijai pavaldi insti-

tucija padeda Federalinei vyriausybei moksline

patirtimi. Federalinė aplinkos agentūra yra

atsakinga už aplinkos apsaugos įstatymų įgy-

vendinimą, pavyzdžiui cheminių medžiagų,

vaistų ir pesticidų leidimų išdavimą, taip pat už

visuomenės informavimą aplinkos apsaugos

klausimais.

→ umweltbundesamt.de

Vokietijos energetikos agentūra

Vokietijos energetikos agentūra (DENA) yra

energijos efektyvumo, atsinaujinančios energijos

ir energijos sistemų kompetencijos centras.

Ji padeda įgyvendinti energetikos sistemos per-

tvarką ir prisideda, kad energija būtų gaminama

ir naudojama kuo efektyviau, saugiau, pigiau

ir tausojant aplinką.

→ dena.de

„Agora“ energetikos sistemos pertvarka

Mokslinis institutas „Agora“ - energetikos

sistemos pertvarka yra forumas dialogui su

energetikos politikos veikėjais.

→ agora-energiewende.org

Potsdamo klimato poveikio tyrimų institutas


analizuoja svarbius pasaulinės kaitos, klimato

kaitos poveikio ir tvaraus vystymosi klausimus.

→ pik-potsdam.de

Vokietijos tarptautinio bendradarbiavimo

agentūra

Vokietijos tarptautinio bendradarbiavimo agen-

tūra (GIZ) yra visame pasaulyje veiklą vykdanti

valstybės įmonė. Ji padeda federalinei vyriausy-

bei įgyvendinti jos energetikos politikos tikslus.

Ji konsultuoja besivystančias ir sparčiai augan-

čios ekonomikos šalis klimato apsaugos bei tei-

singo ir tvaraus vandens išteklių naudojimo

klausimais.

→ giz.de

Federalinė gamtos apsaugos agentūra

Federalinė gamtos apsaugos agentūra (BfN) at-

sakinga už nacionalinę ir tarptautinę gamtos ap-

saugą. BfN interneto svetainėje rasite saugomų

teritorijų žemėlapius.

→ bfn.de

Daugiau informacijos visomis skyriaus te-momis – nuorodų sąrašas su pastabomis, pranešimai, dokumentai, kalbos; be to, pa-pildoma informacija apie raktinius žodžius,

pavyzdžiui Bendroji klimato kaitos konvencija, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, atsinaujinančios energijos įstaty-mas ir ES klimato apsaugos tikslai. → tued.net/lt/dig4

T R U M PA I





Federalinė aplinkos agentūra

Federalinei aplinkos ministerijai pavaldi insti-

tucija padeda Federalinei vyriausybei moksline

patirtimi. Federalinė aplinkos agentūra yra

atsakinga už aplinkos apsaugos įstatymų įgy-

vendinimą, pavyzdžiui cheminių medžiagų,

vaistų ir pesticidų leidimų išdavimą, taip pat už

visuomenės informavimą aplinkos apsaugos

klausimais.

→ umweltbundesamt.de

Vokietijos energetikos agentūra

Vokietijos energetikos agentūra (DENA) yra

energijos efektyvumo, atsinaujinančios energijos

ir energijos sistemų kompetencijos centras.

Ji padeda įgyvendinti energetikos sistemos per-

tvarką ir prisideda, kad energija būtų gaminama

ir naudojama kuo efektyviau, saugiau, pigiau

ir tausojant aplinką.

→ dena.de

„Agora“ energetikos sistemos pertvarka

Mokslinis institutas „Agora“ - energetikos

sistemos pertvarka yra forumas dialogui su

energetikos politikos veikėjais.

→ agora-energiewende.org



analizuoja svarbius pasaulinės kaitos, klimato

kaitos poveikio ir tvaraus vystymosi klausimus.

→ pik-potsdam.de

Vokietijos tarptautinio bendradarbiavimo

agentūra

Vokietijos tarptautinio bendradarbiavimo agen-

tūra (GIZ) yra visame pasaulyje veiklą vykdanti

valstybės įmonė. Ji padeda federalinei vyriausy-

bei įgyvendinti jos energetikos politikos tikslus.

Ji konsultuoja besivystančias ir sparčiai augan-

čios ekonomikos šalis klimato apsaugos bei tei-

singo ir tvaraus vandens išteklių naudojimo

klausimais.

→ giz.de

Federalinė gamtos apsaugos agentūra

Federalinė gamtos apsaugos agentūra (BfN) at-

sakinga už nacionalinę ir tarptautinę gamtos ap-

saugą. BfN interneto svetainėje rasite saugomų

teritorijų žemėlapius.

→ bfn.de


pavyzdžiui Bendroji klimato kaitos konvencija, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, atsinaujinančios energijos įstaty-mas ir ES klimato apsaugos tikslai. → tued.net/lt/dig4

T R U M PA I






Tarptautiniame kontekste Vokietija nema-žai prisideda prie to, kad svarbus klimato apsaugos klausimas būtų įtrauktas į darbo-tvarkę. Federalinė vyriausybė jau derybose dėl Kioto protokolo 1997 m. buvo varomoji jėga. Sutartis įpareigojo visas industrines valstybes iki 2012 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą viduti-niškai 5,2 proc., lyginant su 1990 m. Vokie-tija savo tikslą – šiltnamio efektą sukelian-čių dujų išmetimą iki 2012 m. sumažinti 21 proc. – netgi viršijo. Vokietija aktyviai dalyvauja taip pat ir derybose dėl „Post- Kioto sutarties“, kuri turėtų įsigalioti 2020 m. Tikslas yra įpareigojantis susitarimas dėl klimato kaitos, kuris aiškiai reglamentuoja šiltnamio efektą sukeliančių dujų apriboji-mą. Besivystančios ir augančios ekonomi-kos šalys turi įsipareigoti dėl klimato apsau-gos priemonių, be to, turi būti užtikrintas pagalbos prisitaikymui prie klimato kaitos bei technologijų perdavimui didinimas.

Tarp industrinių šalių ES yra anglies dioksi-do tikslų pradininkė; ji pažadėjo išmetimą iki 2030 m. sumažinti 40 proc., lyginant su 1990 m. Pagrindinis įrankis yra prekybos apyvartiniais taršos leidimais ES sistema, kuri reguliuoja maždaug 11 000 didelių pra-monės ir energetikos įmonių anglies dioksi-do emisijas. Veiksmingumui padidinti ji tu-ri būti atnaujinta. Be to, Vokietija aktyviai tebetęsia bendradarbiavimą klimato klau-simais su kitomis šalimis, pavyzdžiui tokio-se srityse kaip atogrąžų miškų apsauga ir energijos vartojimo efektyvumas.

Ypatingas bendradarbiavimas vyksta su JAV ir Kanada „Transatlantinio klimato til-to“ srityje. Vokietijos novatorišką vaidme-nį klimato tyrimų sityje palaiko universi-tetų ir institutų, kaip antai Potsdamo kli-mato poveikio tyrimų instituto ir Vuper-talio klimato, aplinkos ir energetikos insti-tuto darbai.

UŽ BENDRADARBIAVIMĄ KLIMATO SRITYJET E M A

1991 m.Elektros energijos tiekimo įstaty-mas įpareigoja elektros energijos įmones priimti iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą elek-tros energiją ir atsiskaityti už ją pagal nustatytus tarifus.

1987 m.Kaizer-Vilhelm-Koge vakarinėje Šlėzvigo-Holšteino pakrantėje pradeda veikti pirmasis Vokietijoje vėjo jėgainių parkas. 32 vėjo jėgai-nės Šiaurės jūros vėjo pagalba te-begamina elektros energiją.

1976 m.Vokietijos mokslinių tyrimų mi-nisterija nusprendžia Šiaurės Vo-kietijoje statyti 100 metrų aukščio vėjo turbinų jėgainę (Growian). Tačiau pirmasis eksperimentas su vėjo energija žlunga. 1988 m. „Growian“ buvo nugriautas.

R O D Y K L Ė S



Jungtinių Tautų klimato kaitos sekretoriatas Bonoje prižiūri Bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimą

2014 m.Su EEG įstatymo reforma svar-biausias dėmesys atsinaujinančios ener gijos plėtroje skiriamas išlaidų efektyvumui ir gebėjimui planuoti; iki 2025 m. ekologiškos elektros energijos dalis turi pakilti iki 40 - 45 proc.

2000 m.Įsigalioja Vokietijos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (EEG). Jame įtvirtintas prioritetas kaupti ir tiekti į tinklą elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinan-čių energijos šaltinių. EEG įstaty-mas tapo labai svarbia priemone.

2011 m.Po avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje kabinetas priima pa-grindines energetikos politikos gaires iki 2022 m. laipsniškai atsi-sakyti branduolinės energijos ir užtikrinti ekologišką tiekimą.




Energetikos sistemos pertvarka yra svar-biausia ekonomikos ir aplinkos apsaugos politikos užduotis Vokietijoje. Energetikos politikos pertvarka vadinamas Vokietijos aprūpinimo energija būdas – nuo naftos, anglies, dujų ir branduolinės energijos per-eiti prie atsinaujinančios energijos. Vėliau-siai 2050 m. mažiausiai 80 proc. pagami-namos elektros energijos ir 60 proc. visos energijos Vokietijoje būtų išgaunama iš atsinaujinančios energijos šaltinių. Kitas žingsnis būtų iki 2022 m. palaipsniui užda-ryti visas branduolines jėgaines, o iki 2025 m. 40 - 45 proc. elektros energijos turi būti pagaminama iš atsinaujinančios energijos. Nuo 2015 m. vidurio veikia tik aštuonios branduolinės jėgainės, kurios pagamina

maždaug 15 proc. elektros energijos. Taigi, Federalinė vyriausybė toliau tęsia tvarią energetikos sistemos pertvarką, kuri pra-sidėjo 2000 m. su pirmuoju sprendimu pa-laipsniui atsisakyti branduolinės energijos ir remti atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymą. Atsinaujinančios energijos pro-pagavimas prasidėjo jau dešimtajame de-šimtmetyje; 2000 m. tai įvirtino Vokietijos atsinaujinančių išteklių energetikos įsta-tymas (EEG).

Ilgam laikotarpiui suplanuotas branduolinės energijos atsisakymas

2000 m. tuometinė Vokietijos vyriausybė taip pat susitarė su Vokietijos energetikos įmonėmis atsisakyti branduolinės energi-jos iki 2022 m. Vokietijos vyriausybės 2011 m. sprendimai dėl energetikos siste-mos pertvarkos tęsia energijos tiekimo pertvarkos tvarių energijos šaltinių link tradiciją. 2011 m. po avarijos Fukušimos ato minėje elektrinėje Japonijoje Vokietijos Bundestage atstovaujančių partijų priimtas sprendimas, kuriam pritarė didžioji daugu-ma šalies gyventojų, paspartinti energeti-kos sistemos pertvarką, vertinamas kaip „būtinas žingsnis kelyje į pramoninę visuo-menę, kuri yra įsipareigojusi tvarumo kon-cepcijai ir kūrimo išsaugojimui“.

Tačiau ne tik aplinka ir klimatas turėtų turėti naudos iš energetikos sistemos –

KARTŲ PROJEKTAS - KITOKIA ENERGIJAT E M A

∙ Didžiausias sausumos vėjo jėgainių par-kas: Roisenkiogėje (Šlėžvigas- Holšteinas)

∙ Didžiausias jūroje esančių vėjo jėgainių parkas: alpha ventus Šiaurės jūroje

∙ Galingiausias vėjo generatorius: „Enercon“ E126/7570 kW

∙ Didžiausias saulės energijos parkas: Moiro/Šipkau

∙ Didžiausia elektros energijos birža: EEX Leipcige

S Ą R A Š A S



visų pirma, turėtų sumažėti priklausomy-bė nuo tarptautinio naftos ir gamtinių dujų importo. Vokietija iki šiol kasmet iš-leisdavo 80 mlrd. eurų anglies, naftos ir dujų importui. Per ateinančius metus šią sumą turi palaipsniui pakeisti vidaus pri-dėtinė vertė iš atsinaujinančių energijos šaltinių; be to, atsiranda papildomų eks-porto galimybių ir perspektyva dėl dau-giau darbo vietų. Kitas svarbus uždavinys yra stiprinti energetikos sistemos pertvar-

kos „antrąjį ramstį“ - ekonomišką, efekty-vų energijos naudojimą. Pramonei ir di-delėms komercinėms įmonėms pavyko reikšmingai sutaupyti, o standartai yra aukšti. Pasitempti belieka tik mažesnėms įmonės ir viešajam sektoriui. Visų pirma, svarbus vaidmuo tenka senų pastatų ener-gijos efektyvumo gerinimui. Tai remia Vokietijos vyriausybė. Pastatų sektoriui tenka maždaug 40 proc. anglies dioksido emisijos. Taip pat būtina mažinti elektros

Vėjų jėgainių parkai Šiaurės jūroje yra pagrindiniai energetikos sistemos pertvarkymo ramsčiai




nominalus našumas yra maždaug 38,5 GW. Su šiuo galingumu Vokietija po Kini-jos ir JAV užima trečią vietą.

Vokietijos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas - tarptautinis pavyzdys

Sėkmingas ir daugelyje šalių pavyzdžiu lai-komas Vokietijos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (EEG) 2014 m. buvo persvarstytas. Tikslas – užtikrinti prieina-mumą ir tiekimo saugumą piliečiams ir ekonomikai. Priežastis: Taip vadinamas EEG mokestis – jis padidėjusias ekologiškos elektros energijos sąnaudas perkelia pro-porcingai kiekvienam vartotojui – dėl di-džiulės saulės jėgainių plėtros ir pasikeitu-sio skaičiavimo būdo po 2009 m. gerokai pakilo. Tai sukėlė visuomenės debatus apie ekologišką elektros energiją ir energetikos sistemos pertvarką. 2015 m. šis mokestis pirmą kartą sumažėjo. Federalinė vyriausy-bė taip pat ruošia naują elektros energijos rinkos koncepciją, kuri užtikrins tiekimo

energijos suvartojimą, nors nuo 2007 m. suvartojimas šiek tiek sumažėjęs: norint pasiekti pirminėje energetikos koncepcijo-je numatytą tikslą – iki 2020 m. sumažinti 10 proc. – būtina dar pasistengti.

Energetikos sistemos pertvarka siekiama ne tik sumažinti riziką, bet ir poveikį klimatui bei užtikrinti didesnį tiekimo saugumą. Dinamiškos atsinaujinančios energijos plėtros dėka anglies dioksido ne-turinčios energijos dalis bendroje elektros energijos sistemoje gerokai išaugo. Ekolo-giškos elektros energijos dalis bendroje elektros energijos gamyboje 2014 m. suda-rė 26 proc., per pirmąjį 2015 m. pusmetį prie bendro elektros energijos suvartojimo ji prisidėjo 32,5 proc. Saulėtomis darbo dienomis fotoelektrinės gali iš dalies pa-gaminti iki 25 proc., o sekmadieniais ir šventinėmis dienomis netgi iki 50 proc. elektros energijos poreikio. 38,7 proc. visų naujų gyvenamųjų pastatų yra šildomi atsinaujinančia energija. 2015 m. pradžioje buvo įdiegta 1,5 mln. fotoelektrinių, kurių

Bendra elektros energijos gamyba 2014 m.

Elektros energijos gamyba Elektros energijos gamyba iš atsinauji-nančių energijos išteklių 2014 m. Vokie-tijoje vėl išaugo ir sudarė 26 proc. bendros elektros energijos gamybos Vokietijoje. 18 %

Akmens anglis

16 %Branduolinė energija

10 %Gamtinės dujos

4 %Kita

26 %Rusvoji anglis

9 %

26 %Atsinaujinan-tys energijos šaltiniai

Šalti

nis:

Fed

eral

inė

stat

istik

os ta

rnyb

a

D I A G R A M A

Vėjo energija

7 %

6 %3 %1 %

Biomasė

Fotoelektra

Hidroenergija

Buitinės atliekos



PA S A U LYJ E

stabilumą, nepaisant svyruojančio vėjo ir saulės energijos kiekio didėjimo. Čia taip pat svarbu užtikrinti lanksčiai panaudojamų dujų elektrinių, kurios išmeta į aplinką daug mažiau anglies dioksido nei anglimi kūrenamos jėgainės, tinklą.

Energetikos sistemos pertvarka reikalauja net tik naujųjų, „žaliųjų“ jėgainių plėtros. Elektros tinklai turi būti pritaikyti pa-keistai energijos gamybos struktūrai. No-rint tai padaryti, pavyzdžiui planuojama papildomai nutiesti keletą tūkstančių kilometrų aukštos įtampos linijų. Taip iš vėjo energijos pagaminama elektra, kuri daugiausia išgaunama Šiaurės Vokietijoje, galėtų pasiekti ekonomiškais stiprius var-totojų taškus šalies pietuose.

Taip pat ir regioninius tinklus reikia iš-plėsti, kad galima būtų priimti necentra-lizuotai kaupiamą saulės energiją. Dažnai tinklo plėtra susiduria su gyventojų pasi-priešinimu tuose regionuose, kur linijos turėtų driektis netoli gyvenamųjų rajonų.

Tinklo operatoriai stengiasi atsižvelgti į problemas ankstyvame etape. Siekiant sušvelninti kon�iktus, pagalvota ir apie tai, elektros laidus nutiesti po žeme.

Klimato studija800 mokslininkų iš 80 šalių dirba Tar-pvyriausybinei klimato kaitos komisijai (Intergovernmental Panel on Climate Change), Jungtinių Tautų klimato kaitos tarybai. 2015 m. pavasarį ekspertų grupė paskelbė 5-osios Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitos su-vestinę ataskaitą. Joje teigiama, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išme-timas yra pagrindinė klimato kaitos priežastis. Kad visuotinis at-šilimas neviršytų 2° C , būti-na imtis drastiškų veiksmų.→ ipcc.ch

Anglies dioksido išmetimas 2013 m. /dalys pasaulyje

Vokietija

Rusijos Federacija

Kinija

Prancūzija

Japonija

Jungtinės Amerikos Valstijos

1,0 %

2,4 %

3,9 %

5,1 %

15,0 %

29,1 %

Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių dalis Vokietijoje (iš dalies prognozė)

14 %

2007 m.

28 %

2014 m.

35 %

2020 m.

80 %

2050 m. Šalti

niai

: Fra

unho

fo s

aulė

s en

ergi

jos

sist

emų

inst

ituta

s/Vo

kiet

ijos

ener

getik

os ir

va

nden

s pr

amon

ės a

soci

acija

, Fed

eral

inė

ekon

omik

os ir

tech

nolo

gijų

min

iste

rija

Šalti

nis:

Fed

eral

inė

stat

istik

os ta

rnyb

a




Vokietijos pirmavimas kuriant technolo-gijas aplinkos apsaugai, atsinaujinantiems energijos šaltiniams bei efektyviam ište-klių naudojimui turi teigiamą poveikį ekonomikai ir darbo rinkai. Aplinkos sek-torius reikšmingai prisideda prie tvaraus augimo ir naujų technologijų plėtros - energetikos sektoriuje, lygiai kaip ir infor-macinių ir ryšių technologijų ir medžiagų technologijų srityse. Maždaug du milijonai žmonių dirba aplinkosaugos technologijų srityje; beveik kas penkta darbo vieta turi „žaliosios“ titulą. Taigi, Vokietija yra tarp dešimties pirmaujančių šalių, kalbant apie užimtumo padėtį atsinaujinančios energi-

jos sektoriuje. Bendrame kontekste sekto-rius užima vidutines pozicijas, tačiau to-kios įmonės kaip „Siemens“ yra svarbūs žaidėjai. Firmų produktai su etikete „Žalio-sios technologijos – pagaminta Vokietijoje“ turi didelį pasisekimą eksportuojant; jų pasaulinė rinkos dalis sudaro apie 15 proc. Su „aplinkosaugos technologijų eksporto iniciatyva“ Vokietija nori toliau gerinti sa-vo pozicijas ir tapti, visų pirma, integruotų sprendimų teikėja.

Elektromobiliai yra svarbi aplinkos sektoriaus ateities tema

Kitas postūmis aplinkos ir klimato apsau-gos srityje turėtų būti elektromobiliai. Elektromobilių ateitis įtraukta į darbo-tvarkę taip pat ir Kinijoje, Japonijoje, Šiau-rės Amerikoje. Federalinė vyriausybė ir automobilių pramonė vykdo ambicingą tikslą, kad Vokietijoje būtų sukurta pir-maujanti elektromobilių rinka ir ji taptų reikšmingu pasaulinės rinkos dalyviu. Beveik vienas milijonas elektromobilių iki 2020 m. turėtų išriedėti į Vokietijos gat-ves ir prisidėti prie tolesnio anglies dvi-deginio išmetimo, šeštadalis kurio tenka kelių eismui, mažinimo. Vokietijos auto-mobilių gamintojai intensyviai dirba su elektromobilių koncepcijomis ir gali pa-siūlyti maždaug 29 elektromobilių mode-lius (2015 m. pabaigoje), įskaitant tokius automobilius kaip BMW i3. Federalinė vy-

ATEITIS – ŽALIOSIOS TECHNOLOGIJOST E M A

1,79 mln.kilometrų ilgio yra Vokietijos elektros energijos tinklas. Šiuo ilgiu galima 45 kartus apjuosti pusiaują. Didžiausią elektros tinklo dalį - 1,44 mln. km (80 proc.) sudaro požeminės linijos. Maždaug 350 000 km sudaro oro linijos. Tarpregioninių aukštos įtampos tinklų ilgis – 34 810 km. Vykdant energetikos sistemos pertvarką, pla-nuojama nutiesti 2650 km naujų elektros linijų.→ bundesnetzagentur.de

S K A I Č I U S



riausybė pažadėjo savininkams galimybę važiuoti autobusų juostomis, rezervuotas automobilių stovėjimo vietas bei specia-lius valstybinius numerio ženklus, siekda-ma padėti elektromobiliams prasiskinti kelią. Be to, ji gerokai padidino išlaidas energijos tyrimams, visų pirma, svarbiau-sias dėmesys skiriamas baterijų elektro-mobiliams tyrimui. Projektas „Baterija 2020“ laikomas pavyzdine iniciatyva ir tu-

rėtų sukurti naujas ir revoliuciškai pažan-gias medžiagas galingų baterijų sistemų tyrimui ir tobulinimui.

Tuo tarpu Vokietijos ir Europos universite-tuose ir aukštosiose mokyklose atsirado maždaug 1000 novatoriškų studijų progra-mų atsinaujinančios energijos ir energijos efektyvumo srityje, kurios pritraukia daug užsienio studentų.

Elektros energija varomos transporto priemonės yra viena svarbiausių automobilių pramonės ateities krypčių


3

4

5

6

2

1



Kaip atrodo Vokietijos moderni vėjo turbina iš vidaus „Enercon E-126“, nominali galia 4 200 kW

Vėjo jėgainėVėjas suka rotoriaus sparnus. Generatorius mechaninę energiją pa-verčia elektros energija.

TransformatorinėTransformatorius perduoda atitinkamos formos elektros ener-giją tinklo operatoriui.

Transformatorinė pastotėTransformatorinė pastotė vidutinę įtampą paverčia aukšta įtampa, kad būtų galimas tiekimas ilgais atstumais.

ENERGETIKOS SISTEMOS PERTVARKAPA N O R A M A

18 000naujų darbo vietų

kasmet energetikos sistemos pertvarkos dėka (iki 2020 m.)

371 000darbuotojų atsinaujinančios

energijos srityje

30 %mažiau elektros energijos iš branduolinių elektrinių

(2010 – 2014 m.)

50 % daugiau elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių

(2010 – 2014 m/)

Mechanizmo stiebasAzimuto pavaraŽiedinis generatoriusSparno adapterisRotoriaus velenasRotoriaus sparnai

10 000 V iki 30 000 V690 V

110 000 V

1

2

3

4

5

6



571

10 437 1 035

3 258 7 617

1 561

907

1 0273 4303 921

1 6962 313

1 662

3662024 645

3 753

1 099 2 278

56

269

36

4 1022 712 5 099

1 0591 4141 088

1 408

14335

Elektros energijos tinklasAukštos įtampos linijomis elektros energija paskirs-toma po regionus.

Transformatorinė pastotėTransformatorinėje pastotėje aukšta įtampa paverčiama 230 voltų elektros energija.

Namų ūkiaiViena 5 MW galingumo vėjo jėgainė kasmet elektros energija gali aprūpinti 4900 namų ūkių arba apie 14 600 asmenų.

Vėjo ir saulės energijos naudojimas pagal žemes pagal galią (MW)

12,3 mlrd. eurųnaujoms vėjo

jėgainėms (2014 m.)

3,1 mlrd. eurųnaujiems saulės energijos

įrengimams (2014 m.)

35 000kilometrų „elektros

energijos magistralių“

1,79milijonų kilometrų elektros

perdavimo linijų

Saulės energijaVėjo energija

Bavarija

Hesenas

Tiūringija

Saksonija

Brandenburgas

Berlynas

Hamburgas

Brėmenas

Šiaurės Reinas-Vestfalija

Žemutinė SaksonijaSaksonija-Anhaltas

Meklenburgas-Priešakinė Pomeranija

Reino kraštas-Pfalcas

Šlėzvigas-Holšteinas

Badenas- Viurtembergas

Saras

32,5 %Per pirmąjį 2015 m. pusmetį 32,5 proc. suvar-totos elektros energijos buvo pagaminta iš atsi-naujinančių energijos šal-tinių.

25 000 2014 m. pabaigoje Vokietijoje buvo įrengta 25 000 vėjo jėgainių.

1,5 milijono2014 m. pabaigoje Vokietijoje buvo įdiegta 1,5 mln. fotoelektrinių jėgainių.

bis 380 000 V

230 V




čių bendro tikslo – gamtos apsaugos. Jung-tinių Tautų Biologinės įvairovės konvenci-ja 196 valstybių ir vyriausybių vadovai įsi-pareigojo sumažinti šiandieninę biologi-nės įvairovės rūšių išnykimo procentą. Ta-čiau iki šiol didelių pokyčių pasiekti nepa-vyko. 2010 m. Japonijos mieste Nagojoje vykusios JT Biologinės įvairovės konvenci-jos sutarties valstybių konferencijos metu buvo priimti tarptautiniai teisiniai rėmai dėl galimybės naudotis genetiniais ištek-liais ir teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo. Nagojos protoko-las įsigaliojo 2014 m.

Vokietijoje apie 40 proc. stuburinių gyvū-nų rūšių ir 20 proc. augalų rūšių gresia iš-nykimas. Dėl šios priežasties reikia dėti daugiau pastangų saugant gamtą ir rūšis sausumoje ir vandenyse, taip pat Šiaurės ir Baltijos jūrose. Pagrindinis tikslas yra, kad statant gyvenvietes ir gatves būtų sugriau-ta kuo mažiau gyvenamųjų erdvių, suma-žinti kenksmingųjų medžiagų poveikį ir trąšų kiekį intensyvėjančiame žemės ir miškų ūkyje. Plotai gyvenviečių ir naujų kelių statybai per dieną turėtų sumažėti nuo 70 iki 30 hektarų. Siekiama, kad 2 proc. Vokietijos teritorijos liktų „dykyne“, o 5 proc. miškų liktų natūraliais. Daug buvusių karinių teritorijų, kurių bendras plotas užima 31 000 hektarų, 2015 m. tapo saugomais gamtos objektais, įskaitant pel-kes ir pievų kraštovaizdžius.

Vokietijoje vyrauja didelė biologinė įvairo-vė. Vokietijoje gyvena apie 48 000 rūšių gy-vūnų ir auga maždaug 24 000 rūšių augalų, samanų, grybų, kerpių ir dumblių. Gamtos apsauga Vokietijoje yra o�cialus valstybės tikslas, nuo 1994 m. jis reglamentuotas ir Pagrindiniame įstatyme. Vokietijoje yra tūkstančiai gamtos draustinių, 16 skirtin-go pobūdžio nacionalinių parkų bei 15 UNESCO biosferos rezervatų, kurie drie-kiasi nuo Šiaurės jūros iki Alpių.

Be to, Vokietija yra valstybė, pasirašiusi svarbiausias tarptautines sutartis gamtos apsaugos srityje ir dalyvauja beveik 30 tarp-valstybinių sutarčių ir programų, siekian-

BŪTINA ĮVAIROVĖT E M A

Pastaraisiais metais Vokietijoje daugėja laukinių gyvūnų. Vilkų rytinėse ir šiauri-nėse žemėse jau klajoja daugiau nei 30 pulkų (apytiksliai vertinant, iš viso yra apie 300 vilkų). Vis dažniau pastebimos ir laukinės katės bei lūšys. Jūrinių erelių perinčių porų skaičius niekada nebuvo pasiekęs tokių beprecedenčių aukštumų kaip dabar; bebrų jau vėl tiek daug, kad juos galima pamatyti beveik visur. Kar-tais net galima pastebėti elnių ar rudųjų meškų, kurios į Vokietiją ateina iš kai-myninių šalių Rytuose.→ wwf.de




Didesnis dėmesys skiriamas jūros aplinkos apsaugai. Jūroje vyrauja didelė biologinė įvairovė, ten daug žaliavų, energijos ir maisto. Ekosistemai neigiamą poveikį da-ro naftos gavyba, laivyba, pernelyg inten-syvi žvejyba, sunkiai skaidomos medžia-gas (plastiko atliekos) ir anglies dioksido sukeliamas rūgštėjimas. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenys rodo, kad žuvies ir akvakultūros produkcija pa-saulyje nuo devinto dešimtmečio padidėjo

daugiau nei dvigubai. Didžiojo septyneto (G7) viršūnių Elmau 2015 m. susitikimo metu valstybių ir vyriausybių vadovai dis-kutavo apie kelius, kaip geriau išsaugoti jū-rų ekosistemą. Ateityje bus labiau saugomi laisvėje sumedžioti gyvi laukiniai gyvūnai iš Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos, ku-rie bus siūlomi Vokietijos rinkoje. Turėtų būti uždrausta į ES importuoti laukinę fauną bei Vokietijoje uždraustos komerci-nės laukinių gyvūnų mugės.

Ž E M Ė L A P I S

Šlėzvigo Holšteino Vedų jūros

Hamburgo Vedų jūros

Žemutinės Saksonijos Vedų jūros

UNESCO biosferos rezervatai ir nacionaliniai parkai Vokietijoje

Priešakinės Pomeranijos lagūninio kraštovaizdžio

Jasmundo

Šalzė ežero

Pietryčių Riugeno

Miurico

Žemutinio Oderio slėnio

Harco

Pietų Harco karstinio kraštovaizdžio

Hainicho Kelervaldo Ederzės

EifelioSaksonijos „Šveicarijos“

Elbės kraštovaizdžio

Oberlauzico pievų ir tvenkinių kraštovaizdžio

Šprėvaldo

Riono Veserio slėnio Tiuringijos miško

Šorfheidės Chorino

Hunsriuko Hochvaldo

Bavarijos Miško

Švarcvaldo

Berchtesgadeno

Berchtesgadeno

BlyzgauPfalco miško Šiaurės Vogėzų

Švabijos Alpių

Nacionalinis parkas

Biosferos rezervatas


\Tatsachen\1_Seiten\6_Freigabe/Druck\Tatsachen_2015_Bildung-Wissen-Forschung_DEU_D 94 30.09.2015 18:05:15 \Tatsachen\1_Seiten\6_Freigabe/Druck\Tatsachen_2015_Bildung-Wissen-Forschung_DEU_D 95 30.09.2015 18:05:17

ŠVIETIMAS IR ŽINIOS94 | 95

ŠVIETIMAS IR ŽINIOS

Stiprus žinių centras ∙ Aukštųjų mokyklų aplinka ∙

Pažangiausi moksliniai tyrimai ∙ Mokslo tinklas ∙ Aktyvi užsienio

mokslo politika ∙ Patrauklus mokyklinis ugdymas

Vokietija yra tarp pirmaujančių šalių pa-saulyje mokslinių tyrimų ir akademinio išsila vinimo srityse. Daugiau nei 80 vokie-čių yra Nobelio premijos laureatai, o Vo-kietija užima trečią vietą tarp Nobelio pre-miją gavusių šalių. Globalizuotame pasau-lyje, kuriame žinios yra svarbiausia „žalia-va“, šalis, turinti savo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros tradicijas, yra gerai pasiruošusi konkuruoti dėl geriausių pro-tų tarptautiniu lygiu. Pagrindiniai trys ži-nių centro žaidėjai yra tankus 400 aukštų-jų mokyklų tinklas, keturios tarptautiniu mastu pripažintos neuniversitetinės moks-linių tyrimų įstaigos ir stiprūs pramonės moksliniai tyrimai. Priežastys to, kad Vo-kietija, turinti 12 proc. pasaulinės preky-bos dalį, yra aukštųjų technologijų prekių eksporto čempionė ir užsitikrinusi nuola-tinę vietą tarp „inovacijų lyderių“ glūdi aukšto lygio moksliniuose tyrimuose. Vo-

kietija tarptautiniu mastu yra sąrašo vir-šuje tarp tų nedaugelio šalių, kurios moks-liniams tyrimams ir plėtrai skiria daugiau nei 2,5 proc. šalies bendrojo vidaus pro-dukto.

Daugybe priemonių ir reformų politikai ir aukštosios mokyklos ėmėsi iniciatyvos dėl žinių centro plėtojimo ir internacio-nalizacijos. Tai apima ir 2008 m. priimtą gebėjimų formavimo iniciatyvą, kurios šūkis yra „Gerinti ugdymą per švietimą“ ir kuri teikia �nansavimo galimybes visu gyvavimo laikotarpiu. Kitos sėkmingos priemonės yra „Meistriškumo iniciatyva“, kuri išugdė daug į užsienio studentus orientuotų aspiran tūros mokyklų ir meis-triškumo klasterių, „Aukštojo mokslo paktas 2020“, „Aukštųjų technologijų strategija“, „Mokslinių tyrimų ir inovacijų paktas“ arba „Internacionalizacijos stra-

A P Ž VA L G A

STIPRUS ŽINIŲ CENTRAS

\Tatsachen\5_InDesign-Satzarbeit\LIT\Tatsachen_2015_Bildung-Wissen-Forschung_L_LIT 94 01.10.2015 11:14:12

\Tatsachen\1_Seiten\6_Freigabe/Druck\Tatsachen_2015_Bildung-Wissen-Forschung_DEU_D 95 30.09.2015 18:05:17

Vokietija yra populiari studijų šalis visame pasaulyje

Švietimas ir žinios: vaizdo medžiaga šia tema → tued.net/lt/vid5

V I D E O A R A P P




tegija“. Kaip didžiausia mokslinių tyrimų šalis Europoje Vokietija 2014 m. pirmoji ES valstybė narė pateikė Europos moksli-nių tyrimų erdvės (EMTE) plėtros strate-giją.

Ypatingas dėmesys skiriamas tarptautinei orientacijai. Pagal Bolonijos procesą dau-guma studijų programų buvo pakeistos į studijas bakalauro ir magistro diplomui gauti, daugelis studijų programų siūlomos užsienio kalba. Vokietija, drauge su JAV ir Didžiąja Britanija, yra viena iš šalių, kurias savo studijoms dažniausiai pasirenka už-sienio studentai. Studentų iš Vokietijos mobilumas į užsienį visų studentų tarpe yra taip pat didelis – 30 proc. Taip pat ir darbuotojų iš užsienio aukštosiose moky-klose skaičius per pastarąjį dešimtmetį iš-augo maždaug dviem trečdaliais ir sudaro 10 proc. Daugelis Vokietijos aukštųjų mo-kyklų aktyviai veikia „eksportuojant“ stu-dijų programas ir aukštųjų mokyklų plė-

troje pagal vokišką modelį tarptautinėje švietimo rinkoje. Iš esmės, Vokietijos švie-timo sistema lyginant tarptautiniu mastu yra gana gerai pritaikyta prie darbo rinkos poreikių. 86 proc. suaugusiųjų Vokietijoje yra įgiję vidurinį arba profesinį išsilavini-mą. EBPO vidurkis yra tik 75 proc.

Research ExplorerMokslinių tyrimų katalogas su daugiau nei 23 000 institutų → research-explorer.de

Research in GermanyPagrindinė informacijos platforma apie naujovių ir mokslinių tyrimų šalį Vokietiją→ research-in-germany.org

DWIHVokietijos mokslo ir inovacijų centrai visame pasaulyje→ germaninnovation.info

I N T E R N E T E

Tramplinas sėkmingos karjeros link – aukštojo mokslo diplomas


Vokietijos mokslinių tyrimų fondas

Vokietijos mokslinių tyrimų fondas (DFG) yra

centrinė mokslinių tyrimų aukštosiose mo-

kyklose ir valstybės �nansuojamuose mokslinių

tyrimų institutuose rėmimo organizacija.

→ dfg.de

Vokietijos rektorių konferencija

Vokietijos rektorių konferencija (HRK) yra

valstybės ir valstybės pripažintų universitetų aso-

ciacija Vokietijoje. Duomenų bazė „Hochschul-

kompass“ teikia informaciją apie studijų progra-

mas ir tarptautinį bendradarbiavimą.

→ hrk.de, hochschulkompass.de

Leopoldina

Seniausia pasaulyje mokslo akademija

„Leopoldina“ Halėje vienija 1500 narių.

→ leopoldina.org

Neuniversitetinės mokslinių tyrimų

organizacijos

Makso Planko draugija, Fraunhoferio draugija,

Helmholco draugija ir Leibnico draugija yra vals-

tybės ir žemių �nansuojamos neuniversitetinės

mokslinių tyrimų organizacijos.

→ mpg.de, fraunhofer.de, helmholtz.de,

leibniz-gemeinschaft.de

Aleksandro fon Humboldto fondas

Humboldto fondas remia geriausius mokslininkus

ir keitimąsi moksline informacija.

→ humboldt-foundation.de

Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD)

DAAD yra didžiausia studentų ir mokslininkų

mainus remianti organizacija. Jos pasauliniam

tinklui priklauso 71 �lialas ir informacijos centras.

→ daad.de, studieren-in.de

Vokietijos Alumni portalas

Vokietijos Alumni portalas pasaulyje sujungia

žmones, kurie mokėsi, atliko mokslinius tyrimus

ar dirbo Vokietijoje.

→ alumniportal-deutschland.org

Iniciatyva „Mokyklos – ateities partnerės“

(PASCH)

Užsienio reikalų ministerijos PASCH iniciatyva

sukūrė beveik 2000 mokyklas, kuriose

vokiečių kalbai skiriamas ypatingas dėmesys,

jungiantį tinklą. → pasch-net.de


Daugiau informacijos visomis skyriaus temomis – nuorodų sąrašas su pasta-bomis, pranešimai, dokumentai; be to, papildoma informacija apie raktinius

žodžius, kaip antai Bolonijos procesas, internacionalizacija, aukštojo mokslo diplomai, priėmimo kvotos.→ tued.net/lt/dig5

T R U M PA I




Vokietijos mokslinių tyrimų fondas

Vokietijos mokslinių tyrimų fondas (DFG) yra

centrinė mokslinių tyrimų aukštosiose mo-

kyklose ir valstybės �nansuojamuose mokslinių

tyrimų institutuose rėmimo organizacija.

→ dfg.de

Vokietijos rektorių konferencija

Vokietijos rektorių konferencija (HRK) yra

valstybės ir valstybės pripažintų universitetų aso-

ciacija Vokietijoje. Duomenų bazė „Hochschul-

kompass“ teikia informaciją apie studijų progra-

mas ir tarptautinį bendradarbiavimą.

→ hrk.de, hochschulkompass.de

Leopoldina

Seniausia pasaulyje mokslo akademija

„Leopoldina“ Halėje vienija 1500 narių.

→ leopoldina.org

Neuniversitetinės mokslinių tyrimų

organizacijos

Makso Planko draugija, Fraunhoferio draugija,

Helmholco draugija ir Leibnico draugija yra vals-

tybės ir žemių �nansuojamos neuniversitetinės

mokslinių tyrimų organizacijos.

→ mpg.de, fraunhofer.de, helmholtz.de,

leibniz-gemeinschaft.de

Aleksandro fon Humboldto fondas

Humboldto fondas remia geriausius mokslininkus

ir keitimąsi moksline informacija.

→ humboldt-foundation.de

Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD)

DAAD yra didžiausia studentų ir mokslininkų

mainus remianti organizacija. Jos pasauliniam

tinklui priklauso 71 �lialas ir informacijos centras.

→ daad.de, studieren-in.de

Vokietijos Alumni portalas

Vokietijos Alumni portalas pasaulyje sujungia

žmones, kurie mokėsi, atliko mokslinius tyrimus

ar dirbo Vokietijoje.

→ alumniportal-deutschland.org

Iniciatyva „Mokyklos – ateities partnerės“

(PASCH)

Užsienio reikalų ministerijos PASCH iniciatyva

sukūrė beveik 2000 mokyklas, kuriose

vokiečių kalbai skiriamas ypatingas dėmesys,

jungiantį tinklą. → pasch-net.de


Daugiau informacijos visomis skyriaus temomis – nuorodų sąrašas su pasta-bomis, pranešimai, dokumentai; be to, papildoma informacija apie raktinius

žodžius, kaip antai Bolonijos procesas, internacionalizacija, aukštojo mokslo diplomai, priėmimo kvotos.→ tued.net/lt/dig5

T R U M PA I





∙ Seniausias universitetas: Ruprechto Karlo universitetas Heidelberge (įkur-tas 1386 m.)

∙ Jauniausias universitetas: Brandenburgo medicinos universitetas (įkurtas 2014 m.)

∙ Didžiausias universitetas: Liudviko Maksimiliano universitetas Miunchene (50 327 studentai)

∙ Patraukliausias universitetas užsienio mokslininkams: Berlyno laisvasis uni-versitetas (pagal 2014 m. reitingą)

S Ą R A Š A S

Vokietijos aukštųjų mokyklų kraštovaiz-dis yra nepaprastai įvairus: jis siūlo žino-mus universitetus didmiesčiuose, kaip an-tai Berlyne ar Miunchene, o taip pat ir pui-kias aukštąsias mokyklas Achene, Heidel-berge ar Karlsrūėje. Moksliniais tyrimais garsūs vi dutinio dydžio universitetai ir mažesnės aukštosios mokyklos, turinčios neįtikėtiną charizmą sudaro akademinio pasaulio branduolį. Tarptautiniame Šan-chajaus reitingų, pasaulio aukštųjų moky-klų reitingų „QS World University Ran-kings“ ar pasaulio universitetų aukštojo mokslo laikų (Times Higher Education World University Rankings“) reitingų są-raše 10–12 Vokietijos universitetų patenka tarp 200 geriausiųjų. Ypač gerai pasirodo

Liudviko Maksimiliano universitetas Miun-chene, Heidelbergo universitetas ir Miun-cheno Technikos universitetas.

Vokietijos rektorių konferencijos (HRK) duomenimis 2015 m. studentai Vokietijoje galėjo rinktis tarp 399 aukštųjų mokyklų (121 universitetas, 220 specializuotų aukš-tųjų mokyklų, 58 meno ir muzikos moky-klos). Kartu jos siūlo 17 731 studijų progra-mą. 1999 m. pradėto Bolonijos proceso, ku-rio tikslas buvo sukurti vieningą Europos aukštojo mokslo erdvę, metu jau 87,4 proc. visų studijų programų pertvarkytos į su-teikiančias bakalauro ir magistro laips-nius. 238 aukštąsias mokyklas ¢nansuoja valstybė, 40 – bažnyčia, o 121 – ¢nansuoja-ma iš privačių lėšų.

Populiariausia ne anglakalbė šalis stu-dentams iš užsienio

Aukštosios mokyklos pagal struktūrą ir uždavinius iš esmės skirstomos į tris tipus - universitetas, specializuota aukštoji mo-kykla bei aukštoji meno, kino ir muzikos mokykla. Tuo tarpu kai klasikiniai uni-versitetai siūlo platų dalykų spektrą, Techniniai universitetai (TU) dėmesį su-telkia į inžine rijos ir gamtos mokslų fun-damentinius tyrimus. Devyni geriausi technikos universitetai 2006 m. susijungė į TU9 iniciatyvą. Universitetai yra ne tik mokymo įstaigos, bet lygiai taip pat

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ APLINKAT E M A



mokslinių tyrimų vieta ir įkūnija Hum-boldto švietimo idealą - mokslinių tyrimų ir mokymo vienybę. Universitetų pagrin-dinis tikslas yra skatinti jau nuosius moks-lininkus, perteikti patikimas specialias žinias ir rengti savarankiškai dirbančius ir tiriančius mokslininkus. 220 speciali-zuotų aukštųjų mokyklų (FH) su stipria orientacija į praktiką yra Vokietijos ypa-tumas ir jų pravardė yra anglosaksų kal-

binėje teritorijoje įprastas pavadinimas „University of Applied Sciences“. Šiuo me-tu diskutuojama dėl teisės į mokslinį laipsnį įvedimo specializuotose aukšto-siose mokyklose, kas iki šiol buvo įmano-ma tik universitetuose.

Akademizavimas iš esmės auga: tuo tarpu kai 2005 m. studijuojančiųjų buvo dar tik 37 proc., dabar jau beveik pusė jaunų žmo-

2,7 mln. studentų mokosi 400 aukštųjų mokyklų


TU

HU

FU

U

JU

LUMedH

LMU

TU

TUHU

FU

U

JULU

MedHLMU



Meistriškumo klasteriai, aspirantūros mokyklos ir meistriškumo iniciatyvos ateities vizijos

Ž E M Ė L A P I S

nių studijuoja. Federalinis paramos studi-joms įstatymas (BAföG) leidžia jiems baigti studijas nepriklausomai nuo jų šeimos �-nansinės padėties. Nepaisant to, švietimo sėkmė dažnai glaudžiai susijusi su sociali-ne kilme – studijuoti pradeda tik 23 proc. vaikų iš ne akademinių namų ūkių. 2014 m. aukštosiose mokyklose buvo priimta 2,7 mln. studentų, 301 350 iš jų buvo ne Vokietijos pilietybę turintys studentai: 218 848 studentai aukštojo mokslo brandą – vidurinį išsilavinimą – įgiję užsienyje ir 82 502 užsieniečiai abitūros egzaminus išlai-kę ir vidurinį išsilavinimą įgiję Vokietijoje.

Nuo 2011 m. bendras studentų skaičius iš-augo 18 proc., o užsienio studentų skaičius per tą patį laikotarpį beveik 20 proc. Šian-dien Vokietijos universitetuose mokosi dvigubai daugiau užsieniečių nei 1996 m. Dauguma užsienio studentų atvyksta iš Kinijos, Rusijos ir Indijos. Taigi, Vokietija yra populiariausia ne anglakalbė šalis tarp studentų iš užsienio. Tik JAV ir Didžiosios Britanijos trauka vis dar yra didesnė. Tech-nikos universitetai kaip inžinerijos meno kalvės turi ypač gerą reputaciją – 25 proc. technikos universitetų studentų yra iš už-sienio.

Ateities vizijaAspirantūros mokyklaMeistriškumo klasterisBendras prašytojas

UniversitetasTechnikos universitetasHumboldto universitetas Leibnico universitetasJacobs universitetas Laisvasis universitetasLudv.-Maksimiliano univer.Aukštoji medicinos mokykla

HeidelbergMannheim

Saarbrücken

Kaiserslautern

MainzDarmstadt

WürzburgBamberg

Erlangen-Nürnberg

BayreuthFrankfurt

KarlsruheStuttgart

Ulm

Augsburg

München

Regensburg

Tübingen

Konstanz

Freiburg

Berlin

Kiel

Lübeck

HamburgBremen

Hannover

Göttingen

Bielefeld

Münster

Bochum

Köln

BonnAachen

Düsseldorf

Oldenburg

Jena ChemnitzDresdenGießen



Tuo pačiu metu, Vokietijos aukštosios mo-kyklos išplėtė savo studijų programų už-sienio kalba ir tarptautinių studijų progra-mų pasiūlą iki 1104. Užsienio doktoran-tams ypač patrauklios struktūrizuotos doktorantūros programos. Kitas Vokietijos aukštųjų mo kyklų privalumas – esminis mokesčio už mokslą nebuvimas.

Augantį akademizavimą federalinė ir že-mių valdžia pasitinka kartu: įgyvendinant „Aukštojo mokslo paktą 2020“ jos 2014 m. pabaigoje nusprendė artimiausiais metais �nansuoti iki 760 000 studijų vietų. Per vi-są aukštojo mokslo pakto laikotarpį nuo 2007 iki 2023 m. federalinė valdžia tam skirs 20,2 mlrd. eurų, o žemių valdžia 18,3 mlrd. eurų.

Iniciatyvos kompetencijos ir internaci-onalizacijos didinimui

Nuo 2005 m. federalinė ir žemių valdžia meistriškumo iniciatyva skatina reikš-mingiausius mokslinių tyrimų projektus ir įstaigas aukštosiose mokyklose. Progra-mos laikotarpiu (2012–2017 m.) remiamos 45 aspirantūros mokyklos, 43 meistrišku-mo klasteriai ir vienuolika ateities kon-cepcijų, įsikū rusių prie 44 universitetų. Parama šiam laikotarpiui sudaro 2,7 mlrd. eurų. Taip pat ir po 2017 m. turėtų būti skirta panašiai lėšų.

Svarbus klausimas yra internacionaliza-cija. Bendra DAAD, Vokietijos rektorių konferencijos ir Humboldto fondo studija 2014 m. nustatė maždaug 31 000 tarptauti-

nių bendradarbiavimų, dėl kurių susitarė beveik 300 aukštųjų mokyklų su 5000 aukš-tųjų mokyklų partnerių 150 šalių, tarp jų daug programų, kurios lemia dvigubus kva-li�kacinius ir mokslo laipsnius. Daugelis aukštųjų mokyklų dalyvauja plečiant vo-kiškų studijų programų pasiūlą ir steigiant aukštąsias mokyklas pagal Vokietijos mo-delį, esančių Egipte, Kinijoje, Jordanijoje, Kazachstane, Mongolijoje, Omane, Singa-pūre, Vengrijoje, Vietname ir Turkijoje.

Skatinama taip pat ir Vokietijos studentus vykti į užsienį. Daugiau nei 30 proc. jau iš-vyksta stažuotis į užsienį. Ateityje kas an-tras Vokietijos aukštosios mokyklos absol-ventas savo studijų metu turėtų įgyti pa-tirties užsienyje. Stipendijos, kaip antai „Erasmus+“ programa remia šias vertingas studijų stažuotes.

Moterys Vokietijoje dažniau pradeda studijuoti nei vyrai ir parašo beveik pusę visų disertacijų, tačiau profesorių mote-rų yra tik 21,3 proc. Todėl 2008 m. val-stybė ir žemės pradėjo profesorių moterų programą. Iki 2017 m. vyksianti ir 300 mln. eurų biudžetą turinti rėmimo pro-grama turėtų padidinti profesorių mote-rų skaičių aukštosiose mokyklose ir su-stiprinti lyčių lygybę. 2015 m. gegužę buvo paskirta 400-oji profesorė, kurios vietą remia programa.→ bmbf.de/de/494.php





PAŽANGIAUSI MOKSLINIAI TYRIMAIT E M A

Mokslas ir moksliniai tyrimai Vokietijoje užima svarbią vietą. Tiek ekonomika, tiek politikai pastaraisiais metais nuolat didino biudžetus moksliniams darbams. 2013 m. moksliniams tyrimams skirta išlaidų dalis sudarė 2,84 proc. bendrojo vidaus produk-to (BVP). Taigi, Vokietija tarptautiniu mas-tu yra viena iš lyderių tarp šalių, kurios daugiau nei 2,5 proc. jų BVP skiria moksli-niams tyrimams ir technologijų plėtrai. Apskritai, Vokietija 2013 m. moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai išleido beveik 80 mlrd. eurų. Pramonė prisiima maždaug 67 proc. moksliniams tyrimams skirtų išlaidų, o aukštosios mokyklos – 18 proc. bei valstybė – 15 proc. Europos Ko-misijos studija „Innovation Union Score-board 2015“ Vokietiją kartu su Švedija, Da-nija ir Suomija įvardija Europos Sąjungos (ES) „inovacijų lyderių“ geriausiųjų grupėje. Lyginant pasauliniu mastu Vokietijai tenka 7 proc. viso pasaulio išlaidų moksliniams

tyrimams ir technologijų plėtrai, nors joje gyvena tik 1,2 proc. viso pasaulio gyvento-jų. Vokietijos pramonės įmonės savo išlaidas moksliniams tyrimams ir technologijų plėt-rai nuo 2010 iki 2013 m. padidino daugiau nei 22 proc. iki daugiau nei 57 mlrd. eurų ir į inovacijas investuoja daugiau nei bet kada. Federalinė vyriausybė nuo 2005 iki 2015 m. išlaidas švietimui ir moksliniams tyrimams padidino 65 proc. 2015 m. biudžete švieti-mui ir moksliniams tyrimams skirta 15,3 mlrd. eurų, iki 2017 m. šią sumą planuoja-ma padidinti 25 proc.

Vokietijos mokslininkų pasiekimai kalba patys už save: 2014 m. pabaigoje paskelbto-je „Nature Index Global“, kurioje vertina-mos mokslinių tyrimų įstaigų ir aukštųjų mokyklų publikacijos, Vokietijai skirtas geriausias įvertinimas Europoje. Pasaulio mastu ji užima trečią vietą, nusileisdama JAV ir Kinijai.

Vokietija – aukštųjų technologijų šalis604 600 moterų ir vyrų dirba Vokieti-joje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje (MTTP), 360 900 iš jų yra mokslininkai. Stipriausios moksli-nių tyrimų sritys, skaičiuojant pagal jose dirbantį personalą ir išlaidas yra farmacijos bendrovės, orlaivių ir er-dvėlaivių bei susijusios įrangos gamy-ba ir automobilių gamyba.

D I A G R A M A

Šalti

nis:

BM

BF/B

uFI

Pasaulinės reikšmės patentų palyginimas ES, milijonui gyventojų

Švedija

Suomija

Vokietija

Danija

ES vidurkis

464459370328

153



Investicijos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai dar niekada nebuvo tokios didelės

Šalti

nis:

EBP

O/B

MBF

, sta

tistik

os ta

rnyb

a

Išlaidos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, mln. eurų

MTTP personalas pagal sektorius

62,0 %Ekonomika

21,8 %Aukštoji mokykla

16,2 %Valstybė ir ne pelno institucijos

2000 m.

50 825

2005 m.

55 879

2009 m.

67 078

2013 m.

79 730




Su tarpžinybine aukštųjų technologijų strategija Vokietija 2006 m. sukūrė ypatin-gą inovacijų priemonę. Nuo tada aukštųjų technologijų strategijos mokslinių tyrimų projektų dėka atsirado daug naujausių technologijų – nuo energiją taupančių LED lempučių iki kartu augančio širdies vožtu-vo. Iš pradžių, aukštųjų technologijų stra-tegija pirmiausia kreipė dėmesį į rinkos potencialą konkrečių technologijų srityse, o nuo 2010 m. ji orientuojasi į visuomenės tvarių sprendimų ir jų įgyvendinimo po-reikį.

2014 m. atsirado nauja aukštųjų techno-logijų strategijos samprata: ji mokslinin-kams turi padėti iškelti ateities potencia-lą turinčius klausimus ir geras idėjas grei-tai paversti inovacijomis. Gairėms nusta-tyti šešios prioritetinės sritys: skaitmeni-nė ekonomika ir visuomenė, tvarus eko-nomikos valdymas ir energija, inovaty-vus darbas, sveika gyvensena, pažangus judumas ir civilinis saugumas. Aukštųjų technologijų strategijoje trimis konkurso etapais buvo išrinkti 15 geriausiųjų klas-

terių, kurie gaus specialią paramą. 2014 m. atlikus vertinimą paaiškėjo, kad ge-riausiuose klasteriuose buvo sukurta 900 inovacijų, 300 patentų, 450 disertacijų ir habilituotų daktarų darbų, 1000 baka-lauro ir magistro darbų bei 40 „pumpuri-nių“ („Spinn-off) įmonių. Iš viso Vokieti-joje dirba daugiau nei 800 valstybės �-nansuojamų mokslinių tyrimų įstaigų. Mokslinių tyrimų aplinkos pagrindą su-daro pirmiausia keturios didelės neuni-versitetinės mokslinių tyrimų įstaigos.

Puikios neuniversitetinės mokslinių tyrimų įstaigos

1948 m. įkurta Makso Planko draugija (MPG) yra pagrindinis neuniversitetinis gamtos, gyvosios gamtos, humanitarinių ir socialinių mokslų fundamentinių tyri-mų centras. 5600 mokslo darbuotojų, iš jų 40 proc. užsienio mokslininkų, dirba 78 Makso Planko institutuose Vokietijoje ir pen kiuose kituose institutuose Nyderlan-duose, Liuksemburge, Italijoje ir JAV. Nuo jos įkūrimo 18 Nobelio premijų buvo

2008 m.Praėjus devyneriems metams po milžiniškos magnetoveržos efekto, kuris tapo proveržiu gigabaitų standžiųjų diskų link, atradimo vo-kietis Pėteris Griunbergas ir pran-cūzas Albertas Fertas buvo ap-dovanoti Nobelio �zikos premija.

2005 m.Aukštosiose mokyklose viešai pa-skelbiama meistriškumo iniciatyva. Mokslinių tyrimų ir inovacijų pak-tas remia neuniversitetines moksli-nių tyrimų organizacijas. 2007 m. federalinė ir žemių valdžia sudaro pirmąjį aukštojo mokslo paktą.

1995 m.Komanda, vadovaujama matema-tiko ir elektros inžinieriaus Karl-heinco Brandenburgo, Fraunhofe-rio institute Erlangene sukūrė MP3 audiokompresijos procesą, kuris šiandien visame pasaulyje jau yra standartas.

R O D Y K L Ė S



skirta Makso Planko draugijos moksli-ninkams. Ji užima antrą vietą ir yra vie-nintelė Europos mokslinių tyrimų įstaiga tarp dešimties pasaulio pagal „ ISI Cita-tion Index“ labiausiai cituojamų moksli-nių tyrimų darbų 22 srityse.

Helmholco draugija vykdo pažangiausius mokslinius tyrimus šešiose mokslinių tyri-mų srityse - energetika, Žemė ir aplinka, sveikata, aviacija, kosmosas ir susisiekimas, didelio poveikio technologijos ir materija. Helmholco mokslininkų veikla sutelkta į didžiulio sudėtingumo sistemas. Vienijanti 14 700 mokslininkų ir 6200 doktorantų 18 nepriklausomų Helmholco centrų, įskai-tant Vokietijos aeronautikos ir kosmonauti-kos centrą (DLR), vien tik Vokietijoje turintį 16 �lialų, ji yra didžiausia Vokietijos moksli-nių tyrimų organizacija.

Fraunhoferio draugija, vienijanti 66 insti-tutus yra didžiausia taikomojo vystymo įs-taiga Europoje. Jos pagrindinės tyrimo sri-tys yra sveikata, saugumas, ryšiai, mobilu-mas, energetika ir aplinka. Turinti dukte-

rines įmones, biurus ir bendradarbiavimo organizacijas devyniose Europos, po vieną Šiaurės ir Pietų Amerikoje, septynias Azi-joje, tris Afrikos ir arabų šalyse bei Austra-lijoje ji vykdo aktyvią veiklą visame pasau-lyje.

Leibnico draugija vienija 89 nepriklauso-mas mokslinių tyrimų įstaigas, kurių vei-klos spektras siekia nuo gamtos, inžineri-jos ir aplinkos iki humanitarinių mokslų, apimdamas ekonomikos, kosminės erdvės, socialinius mokslus. Svarbiausia 9200 mokslininkų užduotis yra perduoti žinias politikams, ekonomikai ir visuomenei. Už mokslo ir mokslinių tyrimų rėmimą atsakingas Vokietijos mokslinių tyrimų fondas (DFG) – didžiausia Europoje tokio pobūdžio organizacija. DFG be savo cen-trinės būstinės Bonoje turi biurus Kinijo-je, Japonijoje, Indijoje, Rusijoje, Šiaurės ir Lotynų Amerikoje ir remia Vokietijos mokslininkų bendradarbiavimą su kole-gomis užsienyje – pirmiausia, bet ne tik Europos mokslinių tyrimų erdvėje.

2015 m.Perėjimas prie pakopinių baka-lauro ir magistro studijų, įvykdžius 90 proc. planų, iš esmės baigtas. Išimtimi išlieka valstybės re-guliuojamos medicinos ir teisės mokslų studijos.

2012 m.Europos patentų tarnyba ziką iš Heidelbergo Jozefą Bilę – akių lazerio išradėją – apdovanojo už viso gyvenimo pasiekimus. Bilė, užregistravęs beveik 100 patentų, nutiesė kelią šiandieninei akių lazerių chirurgijai.

2014 m.Štefanas Helis - Makso Planko instituto bio zikinės chemijos skyriaus direktorius – kartu su dviem tyrinėtojais amerikiečiais gavo Nobelio chemijos premiją už �uorescensinės mikroskopijos rezoliucijos vystymą.




Globalizacija reiškia, kad Vokietijos moks-lo aplinka susiduria su naujais iššūkiais. Gebėjimas sujungti į vieną tinklą žinias ir mokslininkus čia vaidina svarbų vaidme-nį. Vokietijos su tuo puikiai tvarkosi. Be-veik pusė jos mokslinių tyrimų publikacijų parašo mokslininkai jau bendradarbiau-dami su užsienio kolegomis.

Ataskaitos „Kosmopolitiškas mokslas 2015“ paskaičiavimais 399 aukštosiose mokyklose dirba 38 094 moksliniai ir meno darbuo-tojai, turintys užsienio pilietybę, įskaitant 2886 profesorius; tai sudaro 10 proc. visų darbuotojų.

Nuo 2006 m. mokslo darbuotojų užsienie-čių skaičius išaugo 74 procentiniais punk-tais, o profesorių skaičius augo 46 proc. Tam įtakos turi taip pat ir neseniai supa-prastinta vizų išdavimo mokslininkams iš ne ES valstybių.

Taip pat sėkmingai auga užsienio moksli-ninkų �nansuojamų stažuočių Vokietijo-je skaičius. Šiuo metu iš 56 310 ekspertų daugiausiai atvyksta iš Rusijos, Kinijos, Indijos, JAV ir Italijos. Daugelyje aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų įstaigų įrengiami svetingumo centrai, siekiant labiau padėti veiklą pradedantiems už-sienio mokslininkams. Net ir laikinas mokslininkų vizitas vertinamas kaip lai-mėjimas, nes sugrįžę į savo šalį dažnai jie

tampa svarbiais tinklo partneriais toles-niam bendradar biavimui.

Daugelį mokslininkų iš užsienio į Vokietiją traukia patraukli mokslinių tyrimų infra-struktūra - įskaitant galimybę dirbti su iš dalies pasaulyje unikaliais dideliais moks-linių tyrimų aparatais. Vien tik Helmholco draugija turi 50 didelių aparatų įvairioms mokslinių tyrimų sritims. Daugelis ge-riausių mokslininkų iš užsienio į Vokieti-jos universitetus atvyksta pasinaudodami Humboldto profesūros galimybėmis, ku-rias suteikia Humboldto fondas, turintis didžiausią mokslinių tyrimų premijų fon-dą – penkis milijonus eurų.

Gavę paramą į užsienį išvyko 17 686 Vokie-tijos mokslininkų – svarbiausi rėmėjai yra Vokietijos mokslinių tyrimų fondas (DFG), Marijos Kiuri Europos stipendija ir Vokie-tijos akademinių mainų tarnyba (DAAD); didžiausios pasaulyje studentų ir moksli-ninkų rėmimo organizacijos skiria stipen-dijas beveik dviem trečdaliams visų re-miamų mokslininkų.

Reiklus internacionalizacijos strategijos perorientavimas

Vokietija nori plėsti ir gilinti tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą ir tuo pačiu metu iškelti jį į kitą kokybės lygį. Pagrin-das tam yra 2014 m. Federalinės švietimo

MOKSLO TINKLAST E M A



Tyrimai tarptautinėse komandose Vokietijos universitetuose ir mokslo institutuose yra kasdienybė

ir mokslinių tyrimų ministerijos (BMBF) priimtas „Tarptautinio bendradarbiavimo veiksmų planas“.

Remiantis juo, 2008 m. pradėta mokslo ir mokslinių tyrimų internacionalizacijos strategija turėtų būti perorientuota ir pritaikyta pagal naujausius pasikeitimus. Tarp jų yra Europos mokslinių tyrimų er-dvės (EMTE) plėtra Europos Sąjungos vi-

duje, kurios stiprinimą Vokietija tvirtai remia ir kurioje vyrauja laisvas mokslo darbuotojų judėjimas bei turėtų būti lais-vai keičiamasi mokslo žiniomis ir tech-nologijomis. Veiksmų planas nurodo taip pat ir būsimo bendradarbiavimo su besi-vystančiomis ir kylančios ekonomikos šalimis formas ir paaiškina, kaip Vokieti-ja dar labiau gali prisidėti, sprendžiant pasaulines problemas.




AKTYVI UŽSIENIO MOKSLO POLITIKAT E M A

Moksliniai mainai yra užsienio kultūros ir švietimo politikos (AKBP) ramstis. Svarbūs Užsienio reikalų ministerijos partneriai įgyvendinant yra Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD), Aleksandro fon Humbolto fondas, Vokie-tijos archeologijos institutas (DAI) ir užsienyje veikiantys politinių partijų fondai. Jau pirmosios Vokietijos užsienio reikalų ministro Franko Valterio Štein-mejerio (Frank-Walter Steinmeier) ka-dencijos metu 2009 m. buvo pradėta už-sienio mokslo politikos iniciatyva. Ji iš-plečia išbandytas priemones ir papildo jas naujomis. Ji nustatė daug naujų mainų standartų ir tikslingai skatina tolimesnį tinklą visame pasaulyje.

Penki Vokietijos mokslo ir inovacijų cen-trai (DWIH) Maskvoje, Naujajame Delyje,

Niujorke, San Paule ir Tokijuje bei Vokieti-jos mokslo centras (DWZ) Kaire reklamuo-ja mokslinį bendradarbiavimą su Vokietija. Šie centrai yra Vokietijos -kaip mokslinių tyrimų ir inovacijų šalies – vitrinos, kaupia Vokietijos mokslinių tyrimų įstaigų infor-maciją toje šalyje ir esamas struktūras. To-dėl dažnai jos yra pirmoji vieta, kur krei-piasi visi bendradarbiavimu su Vokietija suinteresuoti mokslininkai.

Be to, nuo 2010 m. keturis naujai įkurtus meistriškumo centrus Rusijoje, Tailande, Čilėje ir Kolumbijoje �nansuoja DAAD: Centrai sujungia šimtus užsienio moksli-ninkų su Vokietijos moksliniais tyrimais ir aukščiausiu lygiu rengia jaunus moksli-ninkus. Jie įkurti bendradarbiavimui mokslinių tyrimų ir mokymo srityse tarp Vokietijos aukštosios mokyklos ir vieno ar kelių užsienio institutų partnerių.

Akademinis bendradarbiavimas krizių ir kon�iktų regionuose

Užsienio mokslo politika dėmesį skiria bendradarbiavimui su mokslininkais ir aukštosiomis mokyklomis krizių ir konf-liktų regionuose bei pereinamojo laiko-tarpio ekonomikos šalyse. Šiuo sudėtingu įsipareigojimu viliamasi, kad bendradar-biavimas mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo srityse gali tapti pagrindu politi-niam tarpusavio supratimui ir taip įgy-

177 mln.eurų užsienio reikalų ministerija 2014 m. prisidėjo prie Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) biudžeto. Su 40 proc. tai didžiausias įnašas. Įgyvendina-mi įvairūs užsienio kultūros ir švietimo politikos projektai ir programos.

S K A I Č I U S



vendinti krizių prevenciją ir jas suvaldyti. Taip aukštasis mokslas gali tapti tvaraus vystymosi pagrindu ir sukurti galimybę padėti sau patiems, keliant būsimų spren-dimus priimančių as menų kvali�kaciją ir taip tiesiogiai veikiant visuomenę.

Daugelio krizių ir kon�iktų netolimoje praeityje pasekmė yra ta, kad jauniems žmonės yra užkirstas kelias į mokslą. To-dėl pavyzdžiui, Vokietijos užsienio mi-nisterija kartu su DAAD 2014 m. pradėjo programą „Lyderiai Sirijai“, pagal kurią daugiau nei 200 stipendininkų iš Sirijos gali atvykti studijuoti į Vokietiją. Daug buvo pasiekta po Balkanų kon�ikto ir at-statant akademines struktūras Pietryčių Europoje, o nuo 2002 m. ir Afganistane, pavyzdžiui, Vokietijos aukš tosioms mo-

kykloms dalyvaujant informacinių tech-nologijų ir ekonomikos mokslų srityse. Taip pat ir vidurio Irake ir Kurdistano re-gione vyksta akademinės aplinkos kūri-mas.

Transformacinė partnerystė su arabų pasaulio šalimis

Su keliomis arabų šalimis Vokietija nuo 2011 m. palaiko transformacinę partne-rystę, kuri bendradarbiavimo projektais su Vokietijos aukštosiomis mokyklomis remia reformas arabų universitetuose. Ypač svarbios yra ir daug programų „gero valdymo“ srityje, kurios skirtos būsimiems vadovams iš krizių regionų visame pasaulyje.

Užsienio reikalų ministras Šteinmejeris (viduryje) 2015 m. lankėsi Vokietijos ir Kolumbijos kompetencijos centre „CEMarin“



TYRIMAI EKSTREMALIOMIS SĄLYGOMISPA N O R A M A

„Rosetta“ misijaEuropos kosmoso agentūros ESA misija tyrinėja mūsų Saulės sistemos atsiradimą. Vokietijos aeronautikos ir kosmonautikos centras (DLR) vai-dino svarbų vaidmenį kuriant nuleidžiamąjį aparatą „Philae“ ir valdo centrą, kuris rūpinosi nusileidimu ant kometos.

„Rosetta“ zondasZondas keliavo dešimt metų, kad nuleistų „Philae“ ant Čiuriumovo/Ge-rasimenkos kometos.

„Philae“pirmasis aparatas minkštai nutūpė ant kometos.

„Philae“ nuleidžiamasis aparatas

„Neumayer III“ stotisAntarkties amžino įšalo žemėje veikia Alfredo Vėgenerio instituto tyrimų stotis „Neumayer III“, kurioje mokslininkai gyvena ir dirba ištisus metus. Jis stovi ant hidraulinių kojų ir kyla kartu su sniego sluoksniu.

6 kranai9 gervės

Svoris: 2300 tonųDydis: 68 x 24 mNaudingas plotas: 4890 m2 per keturis aukštusLaboratorija/biuras: 12 patalpųGyvenamasis plotas: 15 patalpų, 40 lovų

Svoris: 100 kgDydis: 1 x 1 x 0,8 mNusileido: 2014 m. lapkričio 21 d.

399Aukštosios mokyklos

ir universitetai

2,7 mln.Aukštųjų mokyklų

studentų

79,7 mlrd. € Išlaidos moksliniams

tyrimams ir plėtrai

360 900 Mokslininkų


Bendras denis su muge ir biblioteka

Mokslinių tyrimų laivas „Sonne“„Sonne“ yra naujausias Vokietijos mokslinių tyrimų laivyno laivas, o nuo 2014 m. daugiausia tyrinėja Ramiojo ir Indijos vandenynų gelmių paslaptis. Aukštųjų technologijų laivas yra laikomas moder-niausiu pasaulyje.

Krovinių denissu 20 mokslininkų kajučių

Darbo denis 8 laboratorijos, kurių plotas 600 m2

Kajučių denis su 33 įgulos kajutėmis

Povandeninis robotasJis valdomas nuotoliniu būdu, jame įrengta vaizdo kamera ir jis turi čiuptuvus.

Vandens sėmimo žiedasPrietaisas paima vandens mėginius ir matuoja temperatūrą ir gylį.

GruntotraukisJis vienu metu gali paimti daug nedidelių mėginių iš jūros dugno.

Ilgis: 116 mGreitis: 12,5 mazgųLaikas jūroje (maks.): 52 dienosPersonalas (maks.): 40 žmoniųVeiklos zonos: Indijos ir Ramusis vandenynai

83Makso Planko

institutai pasaulyje

66Fraunhoferio

institutai

89Leibnico draugijos

mokslo tyrimų įstaigos

18Helmholco draugijos

mokslinių tyrimų centrų


\Tatsachen\1_Seiten\6_Freigabe/Druck\Tatsachen_2015_Bildung-Wissen-Forschung_DEU_D 113 30.09.2015 18:07:41\Tatsachen\1_Seiten\6_Freigabe/Druck\Tatsachen_2015_Bildung-Wissen-Forschung_DEU_D 112 09.10.2015 14:23:38


PATRAUKLUS MOKYKLINIS UGDYMAST E M A

Vokietijoje mokyklinis ugdymas yra 16 fe-deracinių žemių rankose. Todėl egzistuoja skirtingos švietimo sistemos, planai ir mo-kyklų tipai. Nuolatinė žemių kultūros mi-nistrų konferencija (KMK) užtikrina moky-mo programų ir jų baigimo atitikimą ar pa-lyginamumą. 2014/2015 mokslo metais 44 880 bendrojo lavinimo ir profesines moky-klas, kuriose dirba 795 600 mokytojų, lankė 11 milijonų mokinių. Be to, maždaug 969 000 mokinių mokosi 6620 bendrojo lavini-mo ir profesinių privačių mokyklų. Visi vai-kai, sulaukę šešerių metų, Vokietijoje priva-lo devynerius metus lankyti mokyklą. Tuo pačiu metu ankstyvojo ikimokyklinio am-

žiaus vaikų ugdymo rėmimas ir jo integra-vimas į pradinį ugdymą yra prioritetinis švietimo politikos uždavinys. 10 000 prail-gintos darbo dienos mokyklų jau įsitvirtino švietimo sistemoje. Mokymas šiose moky-klose siejamas su daugiau lygių galimybių, visų pirma, vaikams iš mažiau išsilavinusių sluoksnių.

Mokslas valstybinėse mokyklose nemoka-mas. Mokyklinio ugdymo sistema suskirs-tyta į tris etapus: pradinį ir vidurinį I ir vi-durinį II. Paprastai vaikai pradeda lankyti pradžios mokyklą ir lanko ją ketverius me-tus (1-4 kl.) (Berlyne ir Brandenburge pradi-nėje mokykloje mokomasi 6 metus, 1-6 kl.). Po pradžios mokyklos galima rinktis skir-tingas standartines ugdymo programas: pagrindinę mokyklą (5–9 ar 10 kl.), realinę mokyklą (5–10 kl., baigusieji šią mokyklą įgyja brandos atestatą (Mittlere Reife)) ar gimnaziją (5–12 ar 13 kl. –įgyjamas brandos atestatas, suteikiantis teisę stoti į aukštąją mokyklą). Šios mokyklinio ugdymo progra-mos siūlomos atskirose šio tipo mokyklose arba mokyklose, kurios apjungia du arba – kaip jungtinė mokykla (Gesamtschule) – tris mokyklų tipus „po vienu stogu“ ir pa-lengvina perėjimą iš vieno tipo mokyklos į kitą. Mokyklų tipų pavadinimai priklauso-mai nuo federacinės žemės skiriasi, tik gim-nazija visur vadinama taip pat. 2014 m. 432 700 mokinių gavo brandos atestatus, sutei-kiančius teisę stoti į aukštąją mokyklą (Hoch-

PISA studija 2013 m. pabaigoje paskelbta EBPO Programme for Inter-national Student Assessment (PISA) (tarptautinio moksleivių vertinimo pro-grama) penktoji studija parodė, kad Vokietijos mokinių visų dalykų pasieki-mai pirmą kartą gerokai viršijo EBPO vidurkį. Sėkmę lėmė taip pat ir visapu-siškos valstybės ir žemių priemonės švietimo gerinimui. Kita PISA studija bus paskelbta 2016 m. pabaigoje.→ oecd.org/pisa

G L O B A L I A I


Maždaug 8,4 mln. mokinių mokosi bendrojo lavinimo mokyklose

schulreife arba Fachhochschulreife). Vaikai su specialiaisiais mokymosi poreikiais gali lankyti specialias jų negaliai pritaikytas mokyklas. Tačiau pagal Neįgaliųjų teisių konvenciją turi tapti įprasta, kad sveiki vai-kai ir vaikai su negalia mokytųsi kartu.

140 vokiškų mokyklų užsienyje, veikiančių 72 šalyse, rūpinasi puikiu išsilavinimu. Jose kartu mokosi 20 800 vokiečių ir 61 000 už-sieniečių vaikų. Mokyklos daugiausiai �-

nansuojamos iš privačių lėšų, tačiau dar-buotojus skiria ir �nansinę paramą teikia vokiškų mokyklų užsienyje koordinavimo centras (ZfA). Nuo 2008 m. užsienio reikalų ministerijos iniciatyva „Mokyklos – ateities partneriai“ (PASCH) kartu su ZfA ir Gėtės institutu stengiasi sukurti dar didesnį besi-mokančiųjų vokiečių kalbos tinklą. Ji su-jungia beveik 2000 mokyklų visame pasau-lyje, kuriose daugiau nei 600 000 mokinių mokosi vokiečių kalbos.



Maždaug 8,4 mln. mokinių mokosi bendrojo lavinimo mokyklose

schulreife arba Fachhochschulreife). Vaikai su specialiaisiais mokymosi poreikiais gali lankyti specialias jų negaliai pritaikytas mokyklas. Tačiau pagal Neįgaliųjų teisių konvenciją turi tapti įprasta, kad sveiki vai-kai ir vaikai su negalia mokytųsi kartu.

140 vokiškų mokyklų užsienyje, veikiančių 72 šalyse, rūpinasi puikiu išsilavinimu. Jose kartu mokosi 20 800 vokiečių ir 61 000 už-sieniečių vaikų. Mokyklos daugiausiai �-

nansuojamos iš privačių lėšų, tačiau dar-buotojus skiria ir �nansinę paramą teikia vokiškų mokyklų užsienyje koordinavimo centras (ZfA). Nuo 2008 m. užsienio reikalų ministerijos iniciatyva „Mokyklos – ateities partneriai“ (PASCH) kartu su ZfA ir Gėtės institutu stengiasi sukurti dar didesnį besi-mokančiųjų vokiečių kalbos tinklą. Ji su-jungia beveik 2000 mokyklų visame pasau-lyje, kuriose daugiau nei 600 000 mokinių mokosi vokiečių kalbos.


\Tatsachen\1_Seiten\6_Freigabe/Druck\Tatsachen_2015_Gesellschaft_DEU_D 114 30.09.2015 18:02:42 \Tatsachen\1_Seiten\6_Freigabe/Druck\Tatsachen_2015_Gesellschaft_DEU_D 115 30.09.2015 18:02:43

Gyvenimo kokybė Vokietijoje pasižymi aukštu gyvenimo lygiu ir didžiulėmis asmens laisvėmis

V I D E O A R A P P

Visuomenė Vokietijoje: vaizdo medžiaga tema: → tued.net/lt/vid6

\Tatsachen\5_InDesign-Satzarbeit\LIT\Tatsachen_2015_Gesellschaft_L_LIT 115 30.09.2015 20:45:29

VISUOMENĖ114 | 115

Vokietija, kurioje gyvena apie 81,2 mln. gy-ventojų, yra daugiausiai gyventojų turinti Europos Sąjungos valstybė. Šiuolaikiška, kosmopolitiška šalis tapo svarbia imigraci-jos šalimi. Daugiau nei 16,4 mln. žmonių Vokietijoje yra imigrantų kilmės. Vokietija dabar yra viena iš šalių, kur galioja libera-liausios imigracijos taisyklės. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2014 m. tyrimo duomenimis ji po JAV yra populiariausia imigracijos šalis.

Daugumos Vokietijos žmonių gyvenimo lygis tarptautiniu vertinimu yra aukštas ir jie turi atitinkamas laisves, kuriant as-meninį gyvenimą. Pagal Jungtinių Tautų 2014 m. žmogaus socialinės raidos indeksą

Vokietija užima 6 vietą tarp 187 šalių. 2014 m. geros šalies indekso – tarptautinės ap-klausos apie 50 šalių įvaizdį - sąraše Vokie-tija užima pirmą vietą, taip pat dėl gerų jos rodiklių gyvenimo kokybės ir socialinio teisingumo srityse. Vokietija laikoma soci-alinės gerovės šalimi, kuriai svarbiausia užduotis yra apsaugoti visus piliečius.

Visuomenei yra būdinga gyvenimo būdo ir etnokultūrinė įvairovė. Naujos gyveni-mo formos ir gyvenimo realybė keičia kasdienį visuomenės gyvenimą. Imigran-tai praturtina šalį naujomis perspekty-vomis ir patirtimi. Visuomenė atvira al-ternatyvioms gyvenimo kartu formoms ir įvairios seksualinės orientacijos žmo-

Praturtinanti įvairovė ∙ Valdyti imigraciją ∙ Įvairios gyvenimo formos ∙

Aktyvi pilietinė visuomenė ∙ Stipri socialinės gerovės valstybė ∙ Religijos laisvė

VISUOMENĖ

A P Ž VA L G A

PRATURTINANTI ĮVAIROVĖ


\Tatsachen\1_Seiten\6_Freigabe/Druck\Tatsachen_2015_Gesellschaft_DEU_D 115 30.09.2015 18:02:43

Gyvenimo kokybė Vokietijoje pasižymi aukštu gyvenimo lygiu ir didžiulėmis asmens laisvėmis

V I D E O A R A P P

Visuomenė Vokietijoje: vaizdo medžiaga tema: → tued.net/lt/vid6



VISUOMENĖ116 | 117

nėms, juos priima ir pripažįsta. Moterų ir vyrų lygybė sparčiai vystosi, pakito tra-dicinis vaidmenų pasidalijimas tarp lyčių. Žmonės su negalia vis aktyviau dalyvauja visuomenės gyvenime.

Vargu ar kas kitas labiau paveiks ateityje Vokietiją nei demografiniai pokyčiai: gimstamumo rodiklis nuo dešimto de-šimtmečio pabaigos išlieka mažas - 1,4 vaiko vienai moteriai, o tuo pačiu numa-toma gyvenimo trukmė auga. Iki 2050 m. Vokietijos gyventojų turėtų sumažėti maždaug septyniais milijonais. Augant vyresnio amžiaus žmonių skaičiui soci-alinės apsaugos sistemos susiduria su naujais išbandymais.

Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai pasta-raisiais metais lėmė Vokietijoje naują socia-linės rizikos situacijų atsiradimą ir visuo-menės pasiskirstymą pagal ekonomines gyvenimo sąlygas. Nors 2014 m. buvo tiek

žmonių, neturinčių darbo kaip pastarąjį kartą 1991 m. – vidutiniškai 2,7 mln., ta-čiau kas šeštam Vokietijos gyventojui gre-sia skurdas, grėsmė kyla ypač jauniems žmonėms ir vienišiems tėvams. Vis dar yra socialinių skirtumų tarp Rytų ir Vakarų.

Demogra�niai pokyčiai – didžiulis iššūkis šaliai

Deutsch plusTarpdalykinis tinklas ir iniciatyva pliuralistinei Respublikai → deutsch-plus.de

Make it in GermanyDaugiakalbis svetingumo portalasspecialistams iš užsienio → make-it-in-germany.com

Žmogaus socialinės raidos ataskaitosKokią vietą užima Vokietija palyginime pasauliniu mastu? → hdr.undp.org

I N T E R N E T E



Federalinė migracijos ir pabėgėlių

reikalų tarnyba

Federalinė tarnyba teikia išsamią informaciją

apie buvimą Vokietijoje ir sprendžia dėl prie-

globsčio prašymų.

→ bamf.de

Vokietijos Islamo Konferencija

Vokietijos Islamo Konferencija (DIK) nuo 2006

m. sukūrė galimybes struktūriniam dialogui tarp

Vokietijos valstybės ir Vokietijoje gyvenančių

musulmonų.

→ deutsche-islam-konferenz.de

Vokietijos savanorių tarnyba

Pasiūlymas yra skirta moterims ir vyrams,

kurie nori dirbti bendram labui - socialinėje,

aplinkosaugos, kultūros arba sporto, inte gracijos

ir civilinės saugos srityse.

→ bundesfreiwilligendienst.de

Nacionalinis integracijos veiksmų planas

Vokietija nori būti integracijos šalimi, todėl

šis klausimas nuo 2005 m. yra Federalinės

vyriausybės dėmesio centre. Integracijos viršūnių

susitikimas vyksta kasmet.

→bundesregierung.de

Viešosios nuomonės tyrimų institutai

Keletas įsteigtų viešosios nuomonės tyrimų

institutų reguliariai atlieka Vokietijos gyventojų

apklausas ir rinkimų dieną skelbia prognozes.

Tarp žinomiausių yra rinkimų tyrimų grupė,

„FORSA“, „EMNID“ ir „Infratest DIMAP“ bei

Alensbacho viešosios nuomonės tyrimų institutas.

Federalinė darbo birža

Nacionalinė įdarbinimo agentūra yra atsakinga

už įdarbinimą ir užimtumo skatinimą bei �nan-

sines išmokas.

→ arbeitsagentur.de

Fondai

Vokietija yra viena iš Europos šalių, turinčių

daugiausiai fondų. 100 000 šalies gyventojų ten-

ka vidutiniškai 26 fondai. Garsiausias jų yra

fondas „Warentest“, kuris o�cialiai įgaliotas ly-

ginti produktus.

→ stiftungen.org

Daugiau informacijos visomis skyriaustemomis – nuorodų sąrašas su pastabo-mis, pranešimai, dokumentai; be to, papildoma informacija apie sąvokas, pvz.

demogra�niai pokyčiai, socialinė apsauga, kartų sutartis, lygios galimybės, gyvenimo lygis.→ tued.net/lt/dig6

T R U M PA I





VISUOMENĖ118 | 119

Vokietija kaip galutinis imigrantų kelio-nės tikslas pirmauja pasaulyje. Ekono-minio bendradarbiavimo ir plėtros or-ganizacija (EBPO) nustatė, kad po JAV Vokietija buvo populiariausia imigracijos šalis pasaulyje 2014 m. Nė vienoje iš 34 EBPO šalių imigracija pastaraisiais metais taip smarkiai neaugo kaip Vokietijoje. Po Vokietijos susivienijimo 1990 m. į Vokie-tiją atvyko 21 mln. žmonių – tuo pat metu į užsienį išvyko 16 mln. 2013 m. atvyko 1,2 mln. imigrantų ir tai buvo didžiausia imigracija nuo 1993 m., 1993 m. migraci-jos saldo buvo teigiamas: 437 000 asmenų.

Apskritai, Vokietijoje gyvena 7,2 mln. žmo-nių, turinčių užsienio pilietybę. Tačiau apie 16,4 mln. žmonių yra kilę iš imigrantų šei-mų. Tai ir imigrantai, Vokieti joje gimę už-sieniečiai ir asmenys, kurių vienas iš tėvų yra imigravęs arba yra užsienietis. Ši grupė sudaro beveik 20 proc. visų gyventojų, apie

10,5 mln. jų patys yra imigrantai. Daugiau nei trys ketvirtadaliai imigrantų atvyksta iš kitos Europos valstybės. Remiantis migra-cijos ataskaitos duomenimis daugiausiai imigrantų 2013 m. atvyko iš Lenkijos ir Ru-munijos. Didžiausią tautinę mažumą Vo-kietijoje sudaro beveik 3 milijonai turkų kilmės asmenų (1,3 mln. iš jų yra Vokietijos piliečiai). Daugelis pirmos kartos imigrantų atvyko kaip nekvali�kuoti darbininkai pa-gal įdarbinimo susitarimą su Turkija 1961 m. Šiandien tarp turkų kilmės imigrantų yra studentų, verslininkų ir aukštos kvali�-kacijos specialistų. Kitą didelę grupę sudaro atvykėliai iš buvusios Jugoslavijos arba kitų valstybių, atsiradusių jai iširus. 56 proc. as-menų, kilusių iš imigrantų šeimų, dabar tu-ri Vokietijos pilietybę. 2014 m. 108 420 už-sieniečių buvo suteikta Vokietijos pilietybė. 4,5 mln. vokiečių kilmės persikėlėlių iš bu-vusios Sovietų Sąjungos valstybių sudaro didžiausią imigrantų grupę.

Gyventojai pagal imigranto statusą 2014 m.

64,5 mln.Ne imigrantų kilmės vokiečiai 9,2 mln.

Imigrantų kilmės asmenys, turintys Vokietijos pilietybę

7,2 mln.Užsieniečiai

VALDYTI IMIGRACIJĄT E M A

Šiuolaikiška imigracijos visuomenėVokietija po Jungtinių Amerikos Valstijų yra antra pagal populiarumą imigracijos šalis: 2014 m. apie 16,4 mln. žmonių Vokietijoje buvo imigrantų kilmės. Vokieti-joje gyvena maždaug 4-5 milijonai mu-sulmonų – tik maždaug pusė jų laiko save religingais, o tai yra 2,6 proc. visų gyventojų

D I A G R A M A

Šalti

nis:

fede

ralin

ė st

atis

tikos

tarn

yba



Grynoji imigracija pagal kilmės regioną 2013 m.

0 100.000 200.000 300.000

Europa

Amerika

Afrika

Azija

0,9 %Evangelikų laisvosios

bažnyčios

Religija Vokietijoje

1,3 %Stačiatikių bažnyčios

29,9 %Romos katalikų bažnyčia

34 %Neišpažįstantys religijos

28,9 %Evangelikų bažnyčia

0,1 %Žydų bendruomenės

2,2 %kita

2,6 %Musulmonai

16,4 mln. žmonių Vokietijoje yra imigrantų kilmės

Šalti

nis:

fede

ralin

ė st

atis

tikos

tarn

yba

/fow

id 2

013



VISUOMENĖ120 | 121

Migrantai svariai prisideda prie sociali-nės ir ekonominės plėtros Vokietijoje. Fe-deralinė vyriausybė nori ir toliau suda-ryti sąlygas imigracijai taip mažinant kvali�kuotų darbuotojų trūkumą, kuris atsiranda dėl demogra�nių pokyčių. Ber-telsmano fondo tyrimų duomenimis dar-bingo amžiaus vokiečių skaičius iki 2050 m. nuo 45 mln. nukris iki mažiau nei 29 mln. Be tolimesnės imigracijos padi-dės našta socialinės apsaugos sistemoms. Visų pirma, pensijų sistemai, grindžiamai „kartų sutartimi“, kurios esmė yra ta, kad šiandien dirbantieji savo įmokomis per-skirstant mokesčius �nansuoja profesinę veiklą nutraukusios kartos pensijas – ti-kintis, kad ateities karta vėliau jiems skirs pensijas. Auganti kvali�kuotų dar-buotojų paklausa į Vokietiją vis labiau traukia kvali�kuotus migrantus. Akade-mikų dalis naujųjų imigrantų tarpe yra didesnė nei vidutinė Vokietijos gyventojų akademikų dalis.

Visų pirma, įvedus ES mėlynąją kortelę, buvo sukurtas pagrindinis leidimas gy-

venti, kuris akademiniams darbuotojams iš ne ES valstybių suteikė galimybę len-gviau patekti į Vokietijos darbo rinką. Planuojamas teisės aktas susies imigraci-jos taisykles vieną su kita.

Integracija – svarbi migracijos politikos užduotis

Po pilietybės įstatymo reformos 2014 m. buvo įvesta dviguba pilietybė. Vokietijoje po 1990 m. gimusiems ir užaugusiems už-sieniečiams buvo panaikinta „prievolė pasirinkti“: Anksčiau jie iki 23 metų am-žiaus turėjo apsispręsti, kokią pilietybę pasirenka.

Migrantai vis geriau integruojasi Vokieti-joje. Nuo 2007 m. jų užimtumo rodiklis pakilo penkiais procentiniais punktais ir tai yra didžiausias kilimas EBPO. Tačiau ypač švietimo srityje vis dar yra ryškių trūkumų. Sudėtinga yra tai, kad didelė dalis iš užsienio kilusio jaunimo prastai skaito ir rašo vokiškai. Daugiau nei 30 proc. 20-29 metų suaugusiųjų užsieniečių

1990 m.Griuvus „geležinei uždangai“ ir po karų buvusioje Jugoslavijoje 1990 m. sparčiai išauga imigra-cija. Be to, į Vokietija atvyksta 400 000 vokiškos kilmės žmonių iš Vidurio ir Rytų Europos.

1964 m.Pasveikinamas milijoninis darbo imigrantas, vadinamas „gastarbei-teriu“ (darbuotojas svečias). 1973 m. prasidėjus naftos krizei, dar-buotojų iš užsienio įdarbinimas su-stabdomas. Dabar Vokietijoje gy-vena maždaug 4 mln. užsieniečių.

1955 m.Spartus ekonomikos augimas šeštojo dešimtmečio viduryje są-lygojo darbo jėgos trūkumą Vokietijoje. Buvo pasirašytos įdar-binimo sutartys su Italija, Ispanija, Graikija, Turkija, Maroku, Portu-galija, Tunisu, Jugoslavija.

R O D Y K L Ė S



neįgyja profesinio išsilavinimo. Svarbus vyriausybės tikslas yra padidinti jų daly-vavimą švietime.

Kitas ypatingas migracijos ir integracijos politikos uždavinys yra pabėgėlių apsauga. Pagrindinis įstatymas dėl politinių įsitiki-nimų persekiojamiems asmenims garan-tuoja pagrindinę teisę į prieglobstį. Taip Vokietija patvirtina savo istorinę ir hu-manitarinę atsakomybę. Pastaruoju metu ieškančiųjų apsaugos skaičius gerokai iš-augo. 2004 m. prieglobsčio prašė apie 50 000 žmonių, o 2014 m. jų buvo daugiau nei 200 000. Dėl nuolatinių pabėgėlių srautų iš karo ir krizės regionų Sirijoje, Irake ir Afganistane tikimasi, kad iki 2015 m. pabaigos Federalinė migracijos ir pabė-gėlių reikalų tarnyba (BAMF) gaus nuo 800 000 iki vieno milijono prieglobsčio prašymų. Vokietija priima šį iššūkį ir tuo pačiu metu deda pastangas, kad pabėgėlių klausimas būtų solidariai sprendžiamas visos Europos.

EBPO imigrantų integracijos tyrimas Vokietijai pastaraisiais metais pavyko vis geriau integruoti imigrantus į darbo rinką. Tačiau trūkumų dar vis turi as-menys, kurių tėvai yra gimę užsienyje. Tai nustatė lyginamoji Ekonominio bendra-darbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) studija pavadinimu „2015 m. imigracijos rodikliai“. → oecd.org

PA S A U LYJ E

2014 m.2014 m. prieglobsčio prašymus Vokietijoje pateikė daugiau nei 200 000 žmonių. Pirmą kartą į Vokietiją atvyksta beveik pusė milijono žmonių daugiau, nei iš jos išvyksta per tą patį laikotarpį.

1997 m.Nuo devinto dešimtmečio be darbo imigrantų į Vokietija atvyks-ta vis daugiau prieglobsčio prašytojų. Dublino konvencija nuo 1997 m. reglamentuoja Europos šalių kompetenciją nagrinėjant prieglobsčio prašymus.

2005 m.„Mikrozensus“ apklausos dėka pirmąkart atsiranda galimybė tarp gyventojų išskirti imigrantų kilmės gyventojus. Jos duome-nimis 2015 m. Vokietijoje kas penktas gyventojas yra imigrantų kilmės.



VISUOMENĖ122 | 123

Ir stipriai individualizuotame ir judriame XXI amžiaus pasaulyje šeimai žmonės skiria svarbiausią reikšmę. Devyniems iš dešimties vokiečių ji ir toliau išlieka pa-grindine socialine institucija. Tačiau tuo pat metu pakito suvokimas, kaip turėtų atrodyti tradicinė šeima. Tik vos pusė Vo-kietijos žmonių gyvena šeimoje. Nepai-sant tradicinės sudėties šeimų skaičiaus mažėjimo, 2014 m. labiausiai paplitusi šeimos forma – 69 proc. - buvo susituoku-sios poros, auginančios nepilnamečius vaikus. Santuokų skaičius nuolat mažėja, 2013 m. jų buvo apie 373 600. Maždaug kas trečia santuoka vėliau nutraukiama. 2013 m. nutrauktų santuokų trukmė buvo vi-dutiniškai 14 metų ir 8 mėnesiai. Apie 44 000 santuokų sudaromos tarp vokiečių ir užsieniečių.

Daugėja nesusituokusių kartu gyvenančių porų, auginančių vaikus. Nuo 1996 iki 2013 m. jų dalis išaugo dvigubai – iki 8,1 milijonų šeimų; kas dešimta pora, auginanti vaiką, gyvena nesusituokusi. Sparčiausiai auga nepilnų šeimų skaičius. Vieniši tėvai sudaro penktadalį visų šeimų, auginančių vaikus: devynios iš dešimties 1,64 mln. vienišų tėvų yra moterys. Vieniši tėvai dažniau susidu-ria su skurdo grėsmėmis, 40 proc. jų gauna valstybės paramą.

Vis reikšmingesne gyvenimo forma tampa tos pačios lyties asmenų partnerystės. 2013

m. Vokietijoje kartu gyveno 78 000 homo-seksualių porų – tai yra vienu trečdaliu daugiau nei prieš dešimt metų. 35 000 jų gyvena įregistravę partnerystę, kuri nuo 2001 m. tos pačios lyties poroms suteikia santykiuose teisinę apsaugą.

Nors, viena vertus, atsiranda naujų gyve-nimo kartu formų, auga namų ūkių, ku-riuose gyvena tik vienas asmuo, skaičius. 41 proc. visų namų ūkių yra vieno asmens namų ūkiai – 16,5 mln. žmonių gyvena vieni. Tokią raidą iš vienos pusės lėmė de-mogra�niai pokyčiai, dėl kurių išaugo vie-nišų vyresnio amžiaus žmonių skaičius, kita vertus, taip pat ir daug jaunų žmonių gyvena vieni.

Tikslinė parama šeimoms, skiriant vaiko priežiūros atostogas ir tėvystės išmokas

Atsiranda pokyčių ir šeimų viduje. Kartų santykiai tarp tėvų ir vaikų dažniausiai yra geri ir jiems būdingas ne pasenęs ar au-toritarinis auklėjimo pavyzdys, tačiau da-lyvavimas sprendimuose, pagalba, parama ir auklėjimas būti savarankišku. Dirbančių motinų dalis išaugo iki daugiau nei 66 proc. (2006 m. - 61 proc.) Daugiau nei 70 proc. dirbančių moterų, auginančių vai-kus, dirba ne visą darbo dieną, visų pirma, auginančios ikimokyklinio amžiaus vai-kus; dirbantys tėvai sudaro tik 5 proc. 2014 m. moterų užimtumo rodiklis Vokietijoje

ĮVAIRIOS GYVENIMO FORMOST E M A



sudarė 73,1 proc., jis yra antras didžiausias ES ir gerokai viršija ES vidurkį (62,3 proc.).

2007 m. įvestos vaiko priežiūros atostogos leidžia daug lengviau suderinti šeimos su-kūrimą ir profesinį tobulėjimą. Jos yra vienas iš daugybės pasiūlymų, padedant tėvams ir prisidedant prie šeimai palan-kios visuomenės kūrimo. Vaiko priežiū-ros atostogos leidžia abiems partneriams

iki trejų metų sustabdyti savo darbinę veiklą. Vaiko priežiūros atostogų metu pragyvenimo užtikrinimui 14 mėnesių jiems mokama tėvystės (motinystės) iš-moka, siekianti 67 proc. paskutiniojo grynojo atlyginimo (mažiausiai 300, dau-giausia 1800 eurų).

75 proc. vokiečių laiko tėvystės išmoką esant gera priemone ir beveik visi tėvai

Šeima yra didžiausias prioritetas – dabar jau ir daug tėvų eina tėvystės atostogų



VISUOMENĖ124 | 125

naudojasi šiuo pasiūlymu. Tačiau keturi iš penkių tėvų pasinaudoja tik minimaliu dviejų mėnesių atostogų laikotarpiu. Be to, ir toliau ilgesnį laikotarpį gimus vai-kui namie lieka motinos. 2015 m. atsira-dus „Tėvystės išmokai plius“, dabar į darbą apsimoka grįžti anksčiau. Tėvai, dirbantys nepilną darbo dieną, �nansinę paramą gauną iki 28 mėnesių.

Nuo 2013 m. rugpjūčio vaikai, kuriems sukako vieneri metai, turi teisę į vietą vaikų priežiūros įstaigoje. Tuo tarpu kas trečias vaikas iki trejų metų – 2015 m. jų buvo 694 500 – lanko vieną iš 54 000 darželių arba juos prižiūri viena iš 44 000 vaikų auklių. Nuo 2006 m. vietų dar želiuose skaičius vaikams iki trejų metų amžiaus išaugo daugiau nei dvigubai.

Vaiko priežiūros atostogos, tėvystės išmo-kos ir pagerintos ankstyvosios ir ikimo-kyklinės priežiūros sąlygos sukuria sąly-gas Pagrindiniame įstatyme nurodytoms moterų lygioms teisėms. Nors jaunos mo-terys švietimo srityje jaunus vyrus ne tik pasivijo, bet iš dalies ir aplenkė (2014 m. 54,4 proc. moterų turėjo aukštąjį išsilavi-nimą, 2014–2015 m. 48,7 proc. pradėjusių-jų studijuoti buvo moterys), tarp lyčių vis dar yra nemažų skirtumų atlyginimų sri-tyje ir siekiant karjeros: pilną darbo dieną dirbančios moterys vidutiniškai uždirba tik apie 78 proc. jų kolegų vyrų gaunamo atlyginimo. Moterų, užimančių vadovų postus, skaičius yra vis dar nedidelis. Re-miantis Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW) tyrimo duomenimis, 200 didžiausiose įmonėse moterys užima tik 47 iš 877 vietų valdyboje.

Pritariama naujoms bendro šeimos gyvenimo formoms, o būtent tos pačios lyties asmenų partnerystei


Nuo 2015 m. privačiame ir viešajame sektoriuose galioja įstatymas dėl moterų ir vyrų lygių teisių galimybių užimant vadovų postus. Jame, be kita ko, nurodo-ma, kad 30 proc. listinguojamų įmonių stebėtojų tarybų vietų turi užimti mote-rys. 3500 kitų įmonių ateityje turi priva-lomai siekti didinti moterų vadovių skaičių. Verta atkreipti dėmesį į moterų skaičių Bundestage – šiuo metu jis siekia 36,5 proc.

Įtrauktis – svarbus iššūkis visuomenei

Sukurti lygias galimybes Federalinė vy-riausybė nori ir žmonėms su negalia. Tikslas yra visuomenė be atskirties, kur kiekvienas gali būti visur – mokykloje, darbe, laisvalaikiu. Būtina, kad neliktų kliūčių – jos turi būti panaikintos pasta-tuose, gatvėse, keliuose, o lygiai taip pat ir socialinės kliūtys, pavyzdžiui patekti į darbo rinką. 2007 m. Vokietija viena pirmųjų valstybių pasirašė Jungtinių Tau-tų neįgaliųjų teisių konvenciją. Jos įgy-vendinimą reglamentuoja nacionalinis veiksmų planas. Jis, be kita ko, numato in-tensyviai rengti sunkią negalią turinčius jaunuolius profesinei veiklai. Be veiksmų plano turėtų atsirasti federalinis dalyva-vimo įstatymas. Parama žmonėms su negalia turėtų dar labiau orientuotis į ats-kirų asmenų gyvenimo padėtį.

Dar viena grupė, kurios poreikiai Federa-linei vyriausybei yra ypač svarbūs, yra vyresnio amžiaus žmonės. 17 mln. žmo-

nių yra 65 metų amžiaus ir vyresni. Jų patirtis yra labai vertinga visuomenei. Jų gyvenimo formos tapo įvairesnės ir pasi-keitė, vyresnio amžiaus žmonės šiandien yra kur kas aktyvesni nei anksčiau. Daž-nai dar jie aktyvūs ir darbo rinkoje. In-tensyvų dialogą tarp vyresnio amžiaus žmonių ir jaunimo skatina 450 kelių kartų namų, kuriuose susiburia skirtingo am-žiaus žmonės.

„Shell“ jaunimo studijaKaip mąsto jaunimas Vokietijoje? Kas jiems svarbu, kaip jie leidžia laisvalaikį, koks jų santykis su tėvais ir draugais? Nuo 1953 m. naftos bendrovė „Shell“ nepriklausomuose mokslinių tyrimų institutuose užsako parengti jaunimo nuomonės apžvalgą. 2015 m. spalį pasirodys 17-oji jaunimo studija. → shell.de/aboutshell/our-commitment/

shell-youth-study.html




Nuo 2015 m. privačiame ir viešajame sektoriuose galioja įstatymas dėl moterų ir vyrų lygių teisių galimybių užimant vadovų postus. Jame, be kita ko, nurodo-ma, kad 30 proc. listinguojamų įmonių stebėtojų tarybų vietų turi užimti mote-rys. 3500 kitų įmonių ateityje turi priva-lomai siekti didinti moterų vadovių skaičių. Verta atkreipti dėmesį į moterų skaičių Bundestage – šiuo metu jis siekia 36,5 proc.

Įtrauktis – svarbus iššūkis visuomenei

Sukurti lygias galimybes Federalinė vy-riausybė nori ir žmonėms su negalia. Tikslas yra visuomenė be atskirties, kur kiekvienas gali būti visur – mokykloje, darbe, laisvalaikiu. Būtina, kad neliktų kliūčių – jos turi būti panaikintos pasta-tuose, gatvėse, keliuose, o lygiai taip pat ir socialinės kliūtys, pavyzdžiui patekti į darbo rinką. 2007 m. Vokietija viena pirmųjų valstybių pasirašė Jungtinių Tau-tų neįgaliųjų teisių konvenciją. Jos įgy-vendinimą reglamentuoja nacionalinis veiksmų planas. Jis, be kita ko, numato in-tensyviai rengti sunkią negalią turinčius jaunuolius profesinei veiklai. Be veiksmų plano turėtų atsirasti federalinis dalyva-vimo įstatymas. Parama žmonėms su negalia turėtų dar labiau orientuotis į ats-kirų asmenų gyvenimo padėtį.

Dar viena grupė, kurios poreikiai Federa-linei vyriausybei yra ypač svarbūs, yra vyresnio amžiaus žmonės. 17 mln. žmo-

nių yra 65 metų amžiaus ir vyresni. Jų patirtis yra labai vertinga visuomenei. Jų gyvenimo formos tapo įvairesnės ir pasi-keitė, vyresnio amžiaus žmonės šiandien yra kur kas aktyvesni nei anksčiau. Daž-nai dar jie aktyvūs ir darbo rinkoje. In-tensyvų dialogą tarp vyresnio amžiaus žmonių ir jaunimo skatina 450 kelių kartų namų, kuriuose susiburia skirtingo am-žiaus žmonės.

„Shell“ jaunimo studijaKaip mąsto jaunimas Vokietijoje? Kas jiems svarbu, kaip jie leidžia laisvalaikį, koks jų santykis su tėvais ir draugais? Nuo 1953 m. naftos bendrovė „Shell“ nepriklausomuose mokslinių tyrimų institutuose užsako parengti jaunimo nuomonės apžvalgą. 2015 m. spalį pasirodys 17-oji jaunimo studija. → shell.de/aboutshell/our-commitment/

shell-youth-study.html




VISUOMENĖ126 | 127

Apie 23 milijonų vokiečių laisvalaikiu savanoriauja ir prisiima atsakomybę už visuomenę. Ši veikla dažnai yra ilgalaikė – savanoriai aktyviai dalyvauja veikloje vidutiniškai dešimt metų: pilietiška vei-kla vertinama 4,6 mlrd. dirbtų darbo valandų per metus. Kartu su labdaros or-ganizacijomis, bažnyčiomis, asociacijo-mis, pagalbos organizacijomis, ne pelno įmonėmis ir privačiomis iniciatyvomis 580 000 organizacijų nariai sudaro „tre-čiojo sektoriaus“ pagrindą. Pilietinė vi-suomenė charakterizuoja tą visuomenės sritį, kuri nėra valstybinė ar priklausoma nuo politinių partijų, tačiau kuri savo noru ir viešai sprendžia socialinius ir po-litinius klausimus.

Visų pirma fondai nuolat įgyja vis didesnę svarbą. Vokietija, turinti daugiau nei 20 000 juridinių pagal bendrąją teisę veikiančių, klasikinį teisinį statusą turinčių fondų, yra daugiausiai fondų turinti Europos valstybė. Nuo naujojo tūkstantmečio pra-džios buvo įkurta apie 12 500 pagal ben-drąją teisę veikiančių fondų, daugiau nei pusė visų šiuo metu veikiančių šio tipo fondų. 100 000 gyventojų vidutiniškai ten-ka 26 fondai. Visų fondų turtas kartu su-daro maždaug 70 mlrd. eurų. Apie 17 mlrd. eurų jie skiria labdarai, tradiciškai sociali-niams reikalams (28,8 proc.), švietimui, mokslui ir kultūrai. Penki didžiausi fondai, skaičiuojant pagal jų išlaidas yra „Volks-

wageno“ fondas, „Roberto Boscho“ fondas, Bertelsmano fondas, Hanso Beklerio fon-das ir „WWF Deutschland“.

Vis daugėja pilietinių fondų, kur keletas piliečių ir įmonių kartu kaip steigėjai re-mia vietos ar regiono projektus. Pirmieji tokie fondai atsirado 1996 m. – 2015 m. vi-duryje jau buvo 275 Federalinės Vokietijos fondų asociacijos pripažintų pilietinių fondų. Aktyvus pilietiškumas pastarai-siais metais šiek tiek išaugo, tačiau jis iš didesnių organizacijų labiau persikėlė į mažesnes, savarankiškai organizuotas grupes ir prie besikeičiančių projektų. Šiuo metu daug žmonių Vokietijoje sa-vanoriauja vietos iniciatyvose remiant pabėgėlius.

Aktyvi veikla partijose, profesinėse sąjungose ir nevyriausybinėse organiza-cijose

Labiau strateginis ir politinis dalyvavimas leidžia aktyvią socialinę politinę veiklą partijose, profesinėse sąjungose ir nevy-riausybinėse organizacijose. Tokiu būdu savanoriška veikla atveria galimybę inten-syviam demokratiniam dalyvavimui. Di-delėms organizacijoms darosi vis sunkiau pritraukti savanorius.

Ypatingą neatlygintinos veiklos potencialą sudaro 14-24 metų amžiaus jaunimo gru-

AKTYVI PILIETINĖ VISUOMENĖT E M A



pė. Jaunų suaugusių žmonių pasirengimą dalyvauti visuomeninėje veikloje rodo su-sidomėjimas savanorių tarnybomis. Nuo 2011 m. įsteigta Federalinė savanorių tar-nyba. Joje gali dalyvauti įvairaus amžiaus grupės ir ji papildo daugiau nei 50 metų eg-zistuojantį „socialinių savanoriškų metų“ modelį paaugliams ir jauniems suaugu-siems asmenims. Taip pat galimas sava-noriškas darbas užsienyje, pavyzdžiui su

tarptautine Federalinės šeimos, senjorų, moterų ir jaunimo reikalų ministerijos sa-vanoriška tarnyba, Federalinės ekonomi-nio bendradarbiavimo ir plėtros ministeri-jos programa „Weltwärts“ arba Vokietijos UNESCO komisijos savanoriška tarnyba bendradarbiaujant su užsienio reikalų mi-nisterija. Per visas tarnybas kartu 2014 m. buvo priskaičiuojama maždaug 90 000 – 100 000 savanorių.

Aplinkos apsauga yra tema, kuria daugelis aktyviai užsiima savo laisvalaikiu



VISUOMENĖ128 | 129

Vokietija turi plačiausią socialinę sistemą. Kaip ir kitose išsivysčiusiose demokrati-nėse valstybėse socialinės išlaidos sudaro didžiausią valstybės išlaidų dalį. 2014 m. viešosios socialinės išlaidos sudarė 849 mlrd. eurų, kas yra 29 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Valstybės gerovės socialinės sistemos turi gilias tradicijas, siekiančias Vokietijos industrializacijos XIX a. antrojoje pusėje laikus ir siejamas su tuometiniu Reichskancleriu Otu fon Bismarku. Jam vadovaujant buvo priim-tas privalomas darbininkų sveikatos drau-dimas – priėmus socialinius teisės aktus, kurie vėliau buvo išplėsti, buvo sukurtas pagrindas socialinės sistemos krypčiai. Vokietijos Federacinės Respublikos Pa-

grindiniame įstatyme gerovės valstybės principas yra įtvirtintas 20 str. 1 d. ir 28 str. Kokią formą tai įgaus, turi dinamiškai derėtis politika ir visuomenė; pakeitimai, visų pirma, būtini dėl demogra�nių po-kyčių.

Socialinis apsaugos nuo egzistencinių pavojų tinklas

Šiandien platus draudimų – ligos, sena-tvės, nelaimingų atsitikimų, slaugos ir ne-darbo atveju – tinklas saugo piliečius nuo egzistencinių rizikų ir grėsmių pasekmių. Be to, socialinis tinklas apima ir mini-malaus pragyvenimo garantiją pensi-ninkams ir ilgą laiką nedarbingiems as-menims bei iš mokesčių �nansuojamas paslaugas, t. y. kompensacijas šeimoms (vaiko pašalpa, mokesčių lengvatos). 2015 m. dar kartą padidinus išmokas, šeimoms už pirmąjį ir antrąjį vaiką mokama 188 eurų, už trečiąjį – 194 eurus, o pradedant ketvirtu vaiku – 219 eurų.

2014 m. įsigaliojęs pensijų paketas, visų pirma, pagerina vyresnio amžiaus žmo-nių padėtį. Su šia reforma buvo, be kita ko, įvesta galimybė gauti nesumažintą pensi-ją jau 63 metų amžiaus ir taip vadinama motinų pensija. Ji laikoma pripažinimu už užaugintus ir išauklėtus vaikus. Mote-rys, užauginusios iki 1992 m. gimusius vaikus ir neturėjusios tokių galimybių

STIPRI SOCIALINĖS GEROVĖS VALSTYBĖT E M A

30,4 mln.socialinio draudimo įmokas mokančių darbuotojų suskaičiavo Federalinė darbo birža 2014 m. gruodį. Tai sudaro 75–80 proc. visų Vokietijos darbuotojų. Neį-traukti yra socialinio draudimo įmokas neprivalantys mokėti valstybės tar-nautojai, savarankiškai dirbantys asme-nys, neapmokami šeimos nariai ir taip vadinami mažai dirbantys asmenys. → statistik.arbeitsagentur.de

S K A I Č I U S


priežiūrai, kokias tėvai turi šiandien ir todėl turėjo mažiau galimybių darbo rin-koje. Šis iššūkis buvo įvertintas motinų pensija. Apie 9,5 mln. moterų (ir keletas vyrų) nuo 2014 m. liepos už kiekvieną vai-ką per metus gauna daugiau nei 300 eurų didesnę pensiją. Labai seniai pensijiniu draudimu apdrausti asmenys, įmokas mokėję 45 metus ir ilgiau, nuo 2014 m. lie-pos gali išeiti į pensiją, sulaukę 63 metų

amžiaus ir gauti pilną pensiją. Per pir-muosius metus apie 280 000 darbuotojų pasirinko tokią galimybę. Iki 2018 m. darbo rinkos ir užimtumo tyrimų institu-tas (IAB) tikisi sulaukti apie 560 000 pra-šymų.

Skirdama mėnesines išmokas vaikams valstybė tikslingai remia šeimas – buvo išplėsta ikimokyklinio ugdymo pasiūla



priežiūrai, kokias tėvai turi šiandien ir todėl turėjo mažiau galimybių darbo rin-koje. Šis iššūkis buvo įvertintas motinų pensija. Apie 9,5 mln. moterų (ir keletas vyrų) nuo 2014 m. liepos už kiekvieną vai-ką per metus gauna daugiau nei 300 eurų didesnę pensiją. Labai seniai pensijiniu draudimu apdrausti asmenys, įmokas mokėję 45 metus ir ilgiau, nuo 2014 m. lie-pos gali išeiti į pensiją, sulaukę 63 metų

amžiaus ir gauti pilną pensiją. Per pir-muosius metus apie 280 000 darbuotojų pasirinko tokią galimybę. Iki 2018 m. darbo rinkos ir užimtumo tyrimų institu-tas (IAB) tikisi sulaukti apie 560 000 pra-šymų.

Skirdama mėnesines išmokas vaikams valstybė tikslingai remia šeimas – buvo išplėsta ikimokyklinio ugdymo pasiūla



VISUOMENĖ130 | 131

LAISVALAIKIS IR KELIONĖSPA N O R A M A

23 mln.Vokiečių laisvalaikiu

užsiima savanoriška veikla

43.957Žmonės dalyvauja

Vokietijos savanorių tarnybos veikloje

28 mln.Žmonių Vokietijoje

yra sporto draugijų nariai

94 %Namų ūkių

Turi bent jau vieną mobilaus ryšio telefoną

Kiek laisvo laiko Turi vokiečiaiTiek laiko lieka darbo dieną daryti tai, kas patinka:

Mažiau nei 1 val.

1 - 2 val.

2,5 - 4 val.

4,5 - 6 val.

Daugiau nei 6 val.

Populiarūs laisvalaikio užsiėmimaiŠia veikla užsiima 100 respondentų Vokietijoje bent jau kartą per savaitę:

Naršyti internete

Žiūrėti televizorių

Klausytis radijo Skambinti iš namų

Skaityti laikraščius/žurnalus

Skambinti nesant namuose

Leisti laiką su partneriuMąstyti

Išsimiegoti

Kalbėti apie svarbius dalykus

Kompiuteris

Ramiai pasilepinti

Gerti kavą/valgyti pyragą

Klausytis CD/MP3

3 % 18 % 38 %

90

72

64

71

89

97

61

71

61

68

54

73

65

52

17 % 23 %


245 eurųišleidžia kiekvienas namų

ūkis per mėnesį laisvalaikiui, kultūrai ir pramogoms

57iš 100 vokiečių kasmet

leidžiasi į mažiausiai penkių dienų kelionę

1 071 eurąišleidžia vokiečiai

vidutiniškai savo pagrindinei atostogų kelionei

37 %vokiečių savo

pagrindines atostogas praleidžia Vokietijoje

2,1Beniliukso šalys

2,4JAV/Kanada

11,3Tolimi kraštai

1,5Lenkija

4Austrija

2,4Skandinavija

Populiariausios atostogų šalys100 keliautojų iš Vokietijos 2014 m. pagrindine atostogų kelionės tikslu pasirinko (apskritime: pokyčiai, lyginant su 2013 m.):

14,4Ispanija

6,9Italija

6,7Turkija

2,7Graikija

3Kroatija2,1

Prancūzija

2,8Šiaurės Afrika

Šaltinis: Ateities klausimų fondas

Kiek trunka atostogosVidutinė kelionės trukmė, dienomis:

+1,2

-0,9

-0,4

-0,3

-0,2

+0,3

+0,5

+0,4

+0,5

-0,4

13,0 12,2 12,3 12,114,8 14,8 13,4 12,5

2006 m. 2008 m. 2012 m. 2014 m.2000 m. 2002 m. 2004 m. 2010 m.

-0,5

+0,5±0



245 eurųišleidžia kiekvienas namų

ūkis per mėnesį laisvalaikiui, kultūrai ir pramogoms

57iš 100 vokiečių kasmet

leidžiasi į mažiausiai penkių dienų kelionę

1 071 eurąišleidžia vokiečiai

vidutiniškai savo pagrindinei atostogų kelionei

37 %vokiečių savo

pagrindines atostogas praleidžia Vokietijoje

2,1Beniliukso šalys

2,4JAV/Kanada

11,3Tolimi kraštai

1,5Lenkija

4Austrija

2,4Skandinavija

Populiariausios atostogų šalys100 keliautojų iš Vokietijos 2014 m. pagrindine atostogų kelionės tikslu pasirinko (apskritime: pokyčiai, lyginant su 2013 m.):

14,4Ispanija

6,9Italija

6,7Turkija

2,7Graikija

3Kroatija2,1

Prancūzija

2,8Šiaurės Afrika

Šaltinis: Ateities klausimų fondas

Kiek trunka atostogosVidutinė kelionės trukmė, dienomis:

+1,2

-0,9

-0,4

-0,3

-0,2

+0,3

+0,5

+0,4

+0,5

-0,4

13,0 12,2 12,3 12,114,8 14,8 13,4 12,5

2006 m. 2008 m. 2012 m. 2014 m.2000 m. 2002 m. 2004 m. 2010 m.

-0,5

+0,5±0



VISUOMENĖ132 | 133

Auganti įvairovė ir sekuliarizacija būdin-ga dabartiniam Vokietijos religijų peiza-žui. 58,8 proc. Vokietijos gyventojų išpa-žįsta vieną iš didžiųjų krikščioniškųjų re-ligijų, suburtų 27 katalikiškose parapijose ir Vokietijos Vyskupų Konferencijos bei evangelikų bažnyčiose ir Vokietijos Evan-gelikų Bažnyčios kaip vadovaujančios or-ganizacijos. Katalikų Bažnyčia Vokietijo-je, vienijanti beveik 24 mln. narių 12 000 bendruomenių, priklauso Pasaulinei Baž-nyčiai, kurios vyresnysis yra popiežius – Romos Katalikų Bažnyčios vadovas. Vo-kietijos Evangelikų Bažnyčia (EKD) yra 20 savarankiškų liuteronų, reformatų bei unitų tikėjimo evangelikų krašto bažny-čių bendruomenė. Vienijanti 23 mln. na-

rių ji apima didžiąją dalį evangelikų krikščionių. 34 proc. gyventojų neišpažįs-ta jokio tikėjimo.

Dėl narių senėjimo ir didelio skaičiaus pa-liekančiųjų bažnyčias mažėja tikinčiųjų krikščioniškose bažnyčiose. Vien tik 2014 m. Katalikų bažnyčią paliko 218 000 žmo-nių. Rytų Vokietijoje atotrūkis nuo bažny-čios yra ypač ryškus.

Dėl imigracijos padidėjo islamo reikšmė religiniame gyvenime. Vokietijoje gyvena apie 4 mln. musulmonų, atstovaujančių beveik 50 tautų. Didesnės musulmonų bendruomenės susikūrė daugelyje miestų. Vokietijos Islamo Konferencija (nuo 2006 m.) sukūrė galimybes struktūriniam dia-logui tarp Vokietijos valstybės ir musul-monų.

Žydų bendruomenė, kuri Holokausto buvo visiškai sunaikinta, pasibaigus kon�iktui tarp Vakarų ir Rytų pasipildė imigrantais iš buvusios SSSR valstybių. Šiandien Vo-kietijoje vėl gyvena apie 200 000 žydų. 100 500 jų yra susibūrę į 107 žydų bendruo-menes, kurių spektras yra labai platus ir juos atstovauja 1950 m. įkurta Vokietijos Centrinė žydų taryba.

Valstybinės bažnyčios Vokietijoje nėra. Santykių tarp valstybės ir bažnyčios pa-grindu yra Pagrindiniame įstatyme ga-

RELIGIJOS LAISVĖT E M A

∙ Daugiausiai narių turinti katalikų vyskupija: Kelno arkivyskupija, jun-gianti 2 035 000 katalikų

∙ Daugiausiai narių turinti protestantų bažnyčia: Hanoverio, vienijanti 2 763 633 protestantų

∙ Didelės mečetės: “Yavuz-Sultan-Selim” mečetė Manheime; “Şehitlik” mečetė Berlyne, “Fatih” mečetė Brėmene

∙ Didžiausia žydų bendruomenė: Berlyno žydų bendruomenė (10 009 nariai)

S Ą R A Š A S



rantuojama religijos išpažinimo laisvė, bažnyčios atskyrimas nuo valstybės ide-ologinio neutralumo ir religinių ben-druomenių apsisprendimo teisės prasme. Valstybė ir religinės bendruomenės ben-dradarbiauja kaip partneriai. Valstybė dalinai �nansuoja konfesinius vaikų dar-želius ir mokyklas, remiant religinėms bendruomenėms. Bažnyčios ima bažny-čios mokestį, kurį surenka valstybė, iš jo

�nansuojamos socialinės paslaugos. Mo-kyklose turi būti konfesinių religijų dės-tymas kaip pilnateisis dėstomas dalykas (ribotai Bremene ir Berlyne). Plečiamas islamo mokymas.

Vokietijos mokyklas lanko maždaug 700 000 musulmonų vaikų. Siekiant jiems pasiūlyti religijos mokymą, rengiami pa-pildomi pedagogai.

Pagrindinis įstatymas garantuoja religijos laisvę Vokietijoje – yra daugiau nei 2000 mečečių


\Tatsachen\1_Seiten\6_Freigabe/Druck\Tatsachen_2015_Kultur-Medien_D_DEU 134 30.09.2015 17:59:13 \Tatsachen\1_Seiten\6_Freigabe/Druck\Tatsachen_2015_Kultur-Medien_D_DEU 135 30.09.2015 17:59:14

KULTŪRA IR ŽINIASKLAIDA134 | 135

Gyva kultūros šalis ∙ Novatoriška kūrybos pramonė ∙

Kultūrų dialogas ∙ Kosmopolitinės pozicijos ∙

Staigus žiniasklaidos keitimasis ∙ Patraukli kalba

KULTŪRA IR ŽINIASKLAIDA

A P Ž VA L G A

GYVA KULTŪROS ŠALISViena kultūra Vokietijoje neegzistuoja. Jų yra daug ir jos egzistuoja viena šalia kitos dažnai stebėtinai priešingos, persipynu-sios viena su kita, tuo pačiu metu viena kitą atstumiančios ir traukiančios. Kal-bėti apie Vokietiją kaip apie kultūros šalį tai reiškia XXI amžiuje kalbėti apie su-brendusį, nuolat tobulėjantį, gyvą orga-nizmą, kurio įvairovė stulbina, erzina, o dažnai ir vargina. Viena vertus, tai slypi šalies, kuri kaip bendra valstybė pradėjo pagal federalinę tradiciją savo egzistavi-mą 1871 m. 1949 m. įkurta Federacinė Respublika, o ir 1990 m. vėl suvienyta Vo-kietija sąmoningai rėmėsi federalinėmis tradicijomis ir kultūros suverenumą pali-ko žemėms. Tik nuo 1998 m. Federalinio kanclerio kanceliarijoje dirba įgaliotasis atstovas kultūros ir žiniasklaidos reika-lams. Iš daug buvusių mažų ir vidutinių valstybių bei laisvųjų miestų sudarytos

Vokietijos struktūros rezultatas - 300 miestų bei valstybinių teatrų, 130 iš da-lies su transliuotojais susijusių profesionalių orkestrų ir 80 muzikinių teatrų. 630 me-no muziejų, pristatančių tarptautiniu mastu pagarsėjusias kolekcijas, sukuria neregėtą muziejų peizažą. Turėdama to-kią kultūros įstaigų įvairovę Vokietija už-ima pirmaujančią poziciją. Daugiausia viešai organizuota teatrų, orkestrų ir muziejų sistema yra puikiai priimama. Atsižvelgiant į sumažėjusią valstybės ir savivaldybių biudžetų veiksmų laisvę bei socialinius demogra�nius pokyčius ir pasikeitimus žiniasklaidoje, pavyzdžiui skaitmeninimą, vis dėlto išgyvenamas pokyčių ir persiorientavimo laikotarpis.

Vokietija savo vardą kaip šalies, turinčios reikšmingą kultūrą, grindžia žymiais vardais iš praeities, kaip antai Bacho,

\Tatsachen\5_InDesign-Satzarbeit\LIT\Tatsachen_2015_Kultur-Medien_L_LIT 134 30.09.2015 20:46:39

\Tatsachen\1_Seiten\6_Freigabe/Druck\Tatsachen_2015_Kultur-Medien_D_DEU 135 30.09.2015 17:59:14

Ateities dialogo tarp pasaulio kultūrų centras: Berlyne kuriamas Humboldto forumas

Kultūra ir žiniasklaida: skyriaus �lmuota medžiaga → tued.net/lt/vid7

V I D E O A R A P P




Vaizduojamasis menas Vokietijoje turi daugybę pateikimo galimybių

Vokietijos Kultūros portalasInterneto svetainė, kurioje rasite infor-maciją apie svarbiausius renginius ir kultūros politikos klausimais → kulturportal-deutschland.de

LitrixInformacinis portalas įvairiomis kalbo-mis vokiečių literatūros skleidimui visame pasaulyje→ litrix.de

FilmportalSvetainė apie Vokietijos �lmą→ �lmportal.de

I N T E R N E T E

Bethoveno ir Bramso muzikoje, Getės, Ši-lerio bei Tomo Mano literatūroje. Taip pat ir modernizme visos meninės pozicijos visuose žanruose yra užimtos.

Kita vertus, šalyje vyksta procesas, kuris kitose Europos valstybėse prasidėjo jau daug anksčiau. Vokietija, remdamasi savomis tradicijomis, atsivėrė iš išorės plūstantiems poveikiams ir kuria naują pasakojimą. Jauni imigrantų kilmės menininkai rado artikuliacijos formas muzikaliai, tačiau ir poetiškai reaguoda-mi į skirtingos kilmės kultūrų susipyni-mą ir sintezę.

Regioniniai meno ir kultūros centrai, ku-riuose riba tarp pramogos ir aukštosios kultūros vis labiau nyksta, tapo naujosios Vokietijos kultūros gyvais centrais. Kartu jie sudaro koncentruotą jėgų lauką - Vo-kietijos atspindį. Be to, Humboldto foru-mu prasideda iki 2019 m. truksiantis

išskirtinis kultūrinis, novatoriškas projek-tas rekonstruotoje pilyje Berlyno centre. Paremtas kosmopolitiškumu jis skirtas tarptautiniam dalijimuisi žiniomis bei kultūrų dialogui.




pavyzdžiui žemių kultūrinis suverenumas, Vokietijos federalinis kultūros fondas, Vokietijos kino apdovanojimai, documenta.→ tued.net/lt/dig7


T R U M PA I

Federalinės vyriausybės įgaliotasis atstovas

kultūros bei žiniasklaidos reikalams

Federalinės vyriausybės įgaliotoji atstovė kultū-

ros bei žiniasklaidos reikalams (BKM) Monika

Griuters kaip valstybės ministrė tiesiogiai pavaldi

Federalinei kanclerei. Jos užduotis, visų pirma, yra

vystyti nacionalinės reikšmės kultūros įstaigas bei

projektus.

→ bundesregierung.de

Gėtės institutas

Gėtės institutas yra visame pasaulyje veiklą vyk-

dantis kultūros institutas. Jo užduotis yra skatinti

mokytis vokiečių kalbos užsienyje, puoselėti

tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą ir pateikti

išsamų dabartinės Vokietijos paveikslą.

→ goethe.de

Užsienio ryšių institutas

Užsienio ryšių institutas (ifa) visame pasaulyje už-

siima meno mainais, pilietinės visuomenės dialo-

gu bei užsienio kultūros politikos tarpininkavimu.

→ ifa.de

Vokietijos federalinis kultūros fondas

Vokietijos federalinis kultūros fondas remia meną

ir kultūrą valstybiniu lygmeniu. Pagrindinis užda-

vinys - remti tarptautines novatoriškas progra-

mas ir projektus.

→ kulturstiftung-des-bundes.de

Pasaulio kultūrų namai

Pasaulio kultūrų namai Berlyne yra tarptautinių

kultūrinių mainų centras bei aktualių pokalbių

forumas.

→ hkw.de

Vokietijos kultūros taryba

Vokietijos kultūros taryba yra pripažinta Fede-

ralinių kultūros asociacijų federacija. Jos narė-

mis yra 246 Federalinės kultūros asociacijos ir

organizacijos.

→ kulturrat.de

Vokiškų mokyklų užsienyje koordinavimo centras

Vokiškų mokyklų užsienyje koordinavimo centras

(ZfA) globoja ir remia apie 1200 mokyklų, tarp jų

ir apie 140 vokiškų užsienio mokyklų.

→ auslandsschulwesen.de





Kultūros ir kūrybos pramonė priklauso inovatyviausioms pramonės šakoms. Vo-kietijoje jos indėlis į šalies bendrąjį ūkį (Bendroji pridėtinė vertė) nuolat auga ir šiandien ji yra lygiavertė tokioms dide-lėms pramonės sritims kaip mašinų gamyba. Kūrybos pramonės srities, kurio-je dirba apie 249 000 įmonių ir 1,5 mln. žmonių, apyvarta 2013 m. sudarė 145 mlrd. eurų.

Kultūros ir kūrybos ekonominę veiklą vienijantis branduolys yra meninio, lite-ratūrinio, kultūrinio, muzikinio, archi-tektūrinio ar kūrybinio turinio, kūrinio, produkto, gaminio ar paslaugos kūrybinis aktas. Šioje srityje dirba, visų pirma, laisvųjų profesijų atstovai bei mažos ir labai mažos įmonės (97 proc.). Jie dau-giausia siekia pelno – taigi, jie neteikia pirmenybės darbui viešajame sektoriuje (muziejai, teatrai, orkestrai) arba pilietinės

visuomenės organizacijoje (meno draugi-jos, fondai). Dėl nuolatinio naujai steigia-mų įmonių rėmimo daugelyje miestų įsikūrė daug paslaugų teikėjų dizaino, programinės įrangos bei žaidimų srityje. Ypač programinės įrangos ir žaidimų pra-monė įvairių sektorių, kaip antai �lmas, vaizdo įrašas bei animacija, tinklo sujungi-mo dėka turi didžiulį šios srities potencialą ir 2013 m. pasiekė 31 mlrd. eurų apyvartą. Pirmauja Berlyno-Brandenburgo regionas su daugiau nei 200 įmonių. Jokia kita vie-tovė neturi tankesnės žaidimų infras-truktūros, įskaitant ir aukštąsias moky-klas. Tačiau taip pat ir Frankfurtas prie Maino, Hamburgas, Leipcigas, Kelnas ir Miunchenas turi ryškius kūrybinius klasterius. Glaudžiai susieta konsultavi-mo, tinklų ir rėmimo pasiūla sukuria čia tobulą aplinką, prie to prisideda ir aukš-tos kokybės informacinių technologijų infrastruktūra.

NOVATORIŠKA KŪRYBOS PRAMONĖT E M A

Potencialą turinti sritisKultūros ir kūrybos pramonė jungia tradi-cinius ekonomikos sektorius, naujas technologijas ir šiuolaikines informavimo bei bendravimo formas. Vokietijoje ji apima 12 sričių: muzikos pramonę, knygų rinką, meno rinką, kino pramonę, radiją, vaizduojamąjį meną, architektūrą, dizainą, žiniasklaidos rinką, reklamos rinką, programinę įrangą ir žaidimus, kita.

D I A G R A M A Pastovus augimas: Kultūros ir kūrybos pramonės įmonės

202 049219 376 232 770 244 290 248 721

2004 2006 2008 2011 2013 Šalti

niai

: ūki

o ir

ener

getik

os m

inis

terij

a/

stat

istik

os ta

rnyb

a, k

nygų

pre

kybo

s bi

rža



Chemijos pramonė

Elektros energijos tiekimas

Kultūros ir kūrybos pramonė

Finansinės paslaugos

Mašinų ir įrenginių gamyba

Automobilių pramonė

40,354,963,667,887,9

110,4

Geras viduriukas: Bendroji pridėtinė vertė sektorių palyginime mlrd. eurų

Įvairialypė knygų rinka: Daug naujų leidinių

33,8 %Beletristika

15,8 %Knygos vaikams ir jaunimui

14,5 %Patarimų knygos

11,3 %Mokslas

9,3 %Dalykinė literatūra

9,0 %Mokykla ir mokymasis

6,3 %Kelionės

81.919Nauji leidiniai

Berlynas laikomas veiklos pradžios centru – taip pat ir jauniesiems užsienio verslininkams




Užsienio kultūros ir švietimo politika (AKBP) greta klasikinės diplomatijos ir užsienio ekonomikos politikos yra tre-čiasis Vokietijos užsienio politikos rams-tis. Vienas iš pagrindinių jos tikslų yra mainų ir bendradarbiavimo kultūros, švietimo ir mokslo srityse pagalba sukur-ti tvirtą pagrindą santykiams su kitomis šalimis ir dialogui tarp žmonių. Užsienio kultūros politika atveria kelius link tar-pusavio supratimo – svarbaus pagrindo politikai, nukreiptai į taikų sprendimą. Kitas užsienio kultūros ir švietimo politikos uždavinys yra visame pasau-lyje skatinti mokytis vokiečių kalbos, Vokietiją pristatyti kaip sėkmingą įvai-rių kultūrų šalį ir užsieniui perteikti

šiuolaikišką Vokietijos portretą. Tarp konkrečių iniciatyvų yra įvairių kultūri-nių programų, kaip antai parodų, Vokie-tijos teatrų gastrolių, literatūros ir kino rėmimas, taip pat projektai dialogui su islamo pasauliu arba „tarp kultūrų“ – pa-siūlymas jaunuoliams iš Vokietijos atlikti savanoriškąją tarnybą užsienyje.

Plati kultūros sąvoka yra programų ir projektų pagrindas

Federalinė užsienio reikalų ministerija savo kultūros politiką tik iš dalies įgy-vendina pati. Ji dažniau įgalioja sava-rankiškas organizacijas tarpininkes, kaip antai Gėtės institutą, Užsienio ryšių insti-tutą (ifa), Vokietijos užsienio mainų institutą (DAAD), Vokietijos UNESCO ko-misiją ar Aleksandro fon Humboldto fondą (apie užsienio švietimo politiką žr. skyrių „Švietimas, mokslas, moksliniai tyrimai“). Kultūros tarpininkų darbą apibrėžia tikslus nustatantys susitarimai, tačiau programų ir projektų kūrime jie iš esmės turi veiksmų laisvę. Gėtės institu-tui priklauso 159 institutai 98 šalyse. Jie skatina vokiečių kalbos mokymąsi užsie-nyje ir puoselėja tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą. Ifa, visų pirma, užsii-ma kultūros dialogu, rengdama parodas ir konferencijas. Kultūros dialogo ten-dencijos yra skaitmeniniai kultūros ir tarpininkavimo pasiūlymai bei naujos

KULTŪRINIS DIALOGAST E M A

∙ Didžiausias meno muziejus: Hamburgo meno galerija

∙ Didžiausias orkestras: Leipcigo orkestras “Gewandhaus”

∙ Didžiausias kino teatras: Cinemaxx Esene

∙ Didžiausia teatro scena: “Friedrichstadtpalast” (Berlynas)

∙ Didžiausi Festivalių rūmai: Badene-Badene

S Ą R A Š A S



interaktyvaus dalyvavimo galimybės. Vi-suose projektuose užsienio kultūros poli-tika nuo 1970 m. teikia didelę reikšmę plačiai, ne elitinei kultūros sąvokai, „kul-tūrai“, kuri neapsiriboja tik „menu“.

Bet tai ne tik Vokietijos kultūra. Kultūros išsaugojimo programa remia svarbaus istorinio kultūros paveldo išsaugojimą

užsienyje. Federalinė užsienio reikalų ministerija nuo 1981 iki 2015 m. parėmė daugiau nei 2700 projektų 144 šalyse, kaip antai rankraščių iš Timbuktu Maly-je išsaugojimą, skaitmeninio kultūros paveldo sukūrimą Sirijoje, tradicinės mu-zikos skaitmenizavimą Kamerūne arba Karakorumo Didžiosios salės išsaugojimą Mongolijoje.

Senovės rankraščiai iš miesto oazėje Timbuktu (Malis) konservuojami ir tyrinėjami už Federalinės užsienio reikalų ministerijos lėšas




Pliuralizmu pagrįstoje Vokietijos visuo-menėje taip pat negali būti vienos ar kitos dominuojančios kultūros tendencijos, dėl kurios visos likusios atsidurtų šešėlyje. Federalinės struktūros dėka Vokietijoje yra nesinchroniškumo sinchroniškumas, egzistuoja įvairiausios, kartais priešta-ringos ir tarpusavyje konkuruojančios srovės teatro, kino, muzikos, vaizduoja-mojo meno ir literatūros srityse.

Viena ryški tendencija yra teatre: šiuolai-kinių autorių premjerų skaičius smarkiai išaugo. Jos parodo šiuolaikinių pateiki-mo formų spektrą, kur tradicinis kalbėji-mo teatras dažnai pantomima, šokiu, vaizdo įrašais, mėgėjų pasirodymais ir muzika sustiprinamas iki performan-sui prilygstančio, postdraminio sceni-nio veiksmo. Įvairovė, kaip rodo kasmet vykstantis Berlyno teatrų festivalis, yra įtikinamas atsakymas į sudėtingos tikro-vės klausimus.

Greta šios visuomenės centro remiamos pagrindinės kultūros srovės atsiranda kažkas naujo, kas vis labiau skverbiasi iš užribyje esančios aplinkos į laisvą, tačiau taip pat ir nusistovėjusią teatro kultūrą ir ją praturtina. „Postmigrantinis“ – toks yra šio reiškinio šūkis, kuris Vokietiją at-spindi kaip imigracijos visuomenę ir ma-tomą daugelyje miestų, bet visų pirma Berlyne. Šalyje gyvena milijonai antros,

trečios kartos imigrantų kilmės vokiečių, jie pasakoja apie save ir savo tėvų ir sene-lių kitokias istorijas nei šimtmečius Vokietijoje gyvenantys piliečiai. Jie, ne-svarbu ar gimė Vokietijoje ar ne, apibūdi-nami ne konkrečia imigracijos istorija, o kultūrų hibridiškumu. Šis gyvenimas skirtingų kultūrų kontekste sukuria nau-jas kultūrinio ginčo su visuomene formas ir atspindi dabartines kon�ikto linijas, derybas dėl teisių, priklausomybės, daly-vavimų. Kuriami nauji pasakojimai, kurie perteikia naują visuomenės požiūrį į save ir apibūdina Vokietijos kultūrinį suvokimą užsienyje.

ATVIRO PASAULIO POZICIJOST H E M A

Adelberto fon Chamiso premija yra lite-ratūros premija, kurią nuo 1985 m. skiria Roberto Bošo fondas. Apdovanojami vokiečių kalba parašyti jau išleisti auto-rių, kuriems vokiečių kalba nėra gimtoji, kūriniai. 2015 m. laureatais tapo Sherko Fatah – iš Irako kilęs vokiečių rašytojas (už visą kūrybą), Baku/Azerbaidžane gimusi autorė Olga Griaznova (už „Die juristische Unschärfe einer Ehe“ (San-tuokos teisinis netikrumas)) ir Martinas Kordičas („Wie ich mir das Glück vors-telle“ (Kaip aš įsivaizduoju laimę)), kurio tėvas yra kilęs iš Kroatijos. → bosch-stiftung.de



Šio transkultūriškumą išlaisvinančios meno produkcijos švyturiu laikomas Shermino Langhofso „Postmigrantinis teatras“ Berlyno Maksimo Gorkio teatre. Jo inscenizacijos pasiekia ne tik tradici-nę teatro publiką, bet ir naują publiką- daugiausia jauną žiūrovą, jos atspindi painų procesą, kuris nuolat vystosi ir kei-čiasi. Su pjese „Common Ground“, kurioje

kalbama apie Balkanų karą, kurią pasta-tė Izraelio režisierė Yael Ronen, Gorkio tea-tras buvo pakviestas į 2015 m. Berlyno teatrų festivalį. Čia teatras įgyvendina tai, kas po-puliariojoje muzikoje ir literatūroje jau buvo naudojama seniai. Taip pat ir čia menininkų biogra�jos atspin di visuomenės įvairovę, parodo įvairių stilių krypčių įdomių susilie-jimų perspektyvas. Populiariojoje muzikoje

Didžiulio pasisekimo sulaukė Yael Ronen kūrinio „Common Ground“ inscenizacija Maksimo Gorkio teatre



Šio transkultūriškumą išlaisvinančios meno produkcijos švyturiu laikomas Shermino Langhofso „Postmigrantinis teatras“ Berlyno Maksimo Gorkio teatre. Jo inscenizacijos pasiekia ne tik tradici-nę teatro publiką, bet ir naują publiką- daugiausia jauną žiūrovą, jos atspindi painų procesą, kuris nuolat vystosi ir kei-čiasi. Su pjese „Common Ground“, kurioje

kalbama apie Balkanų karą, kurią pasta-tė Izraelio režisierė Yael Ronen, Gorkio tea-tras buvo pakviestas į 2015 m. Berlyno teatrų festivalį. Čia teatras įgyvendina tai, kas po-puliariojoje muzikoje ir literatūroje jau buvo naudojama seniai. Taip pat ir čia menininkų biogra�jos atspin di visuomenės įvairovę, parodo įvairių stilių krypčių įdomių susilie-jimų perspektyvas. Populiariojoje muzikoje

Didžiulio pasisekimo sulaukė Yael Ronen kūrinio „Common Ground“ inscenizacija Maksimo Gorkio teatre


1 3

4

5

2


derinami įvairiausi tarptautiniai stiliai (Balkan-Beat, afroamerikiečių garsas, tur-kų rokas, amerikiečių hiphopas) su jų atmai-nomis ar elektronine muzika, kurie laikomi „tipiškais vokiškais“. Kaip ir kitose šalyse repas užima svarbų vaidmenį tarp jau-nuolių iš imigrantų šeimų.

Šiuolaikinėje literatūroje pagrindinį vaidmenį užima postmigrantinės temos

Žinomi imigrantų kilmės autoriai, kaip antai Navid Kermani, kuris 2015 m. gavo vieną prestižiškiausių kultūros apdova-nojimų Vokietijoje – Vokietijos knygų prekybos taikos premiją, taip pat Katia Petrovskaja, Sherko Fatah, Nino Haratiš-vili, Saša Stanišić, Feridun Zaimoglu ar

Alina Bronsky, paminint tik kelis, per daugelį metų laikomi sėkmingiausiais vokiečių kalba rašančiais autoriais. Jų knygas, kuriose atsispindi Irano, Rusijos, Turkijos patirtis, skaito daugelis, o jų lite-ratūra visuomenei pateikia naujas savitas temas ir imigracijos patirtį. Tas pats taikoma ir režisierių Fatih Akin ar Bora Dagtekin �lmams, kurie leidžia žaismingai susidurti aplinkai ir stereoti-pams. Taip sukuriamas Vokietijos portre-tas, kuris atspindimas įvairiuose lygiuose, yra chaotiškas ir prieštaringas. Visuome-nė turi išmokti prisiimti šį dvilypumą ir įtampą, menai tai atspindi ir siūlo sceną taikiai išspręsti kon�iktus. Postmigran-tinė Vokietija nebūtinai yra džiugi, tačiau įdomi ir dinamiška.

Vokietijos rašytojas iranietis Navid Kermani 2015 m. gavo Vokietijos knygų prekybos taikos premiją


Vokietijos vaizduojamasis menas taip pat yra kosmopolitiškas ir tarptautinis. Tai matyti, žvelgiant į Vokietijos meno kole-gijose besimokančių pirmakursių statis-tiką: 2013 m. pirmakursių studentų užsieniečių skaičius pirmą kartą viršijo pirmakursių studentų vokiečių skaičių. Berlynas, turintis maždaug 500 galerijų ir daugybę erdvių meninei išraiškai

šiandien laikomas jauno, šiuolaikinio meno didmiesčiu ir vienu didžiausiu šiuolaikinio meno gamybos centru pa-saulyje. Tai atskleidžia ir kas dveji metai vykstanti bienalė Venecijoje - daugelio čia eksponuojamų tarptautinių meni-ninkų gyvenamoji vieta yra Berlynas.

„Aukso lokys“Tarptautinis Berlyno kino festivalis (Berli-nale) kaip ir Venecijos ir Kanų kino festiva-liai laikomas svarbiausiu kino festivaliu. Apdovanojimų metu įteikiamas vienas „Aukso lokys“ ir keletas „Sidabro lokių“.

Leipcigo knygų mugės premijaLeipcigo knygų mugės premija pagerbia naujus leidinius vokiečių kalba.

Vokietijos kino apdovanojimaiSu beveik trijų milijonų eurų piniginiu pri-zu Vokietijos kino apdovanojimai yra didžiausią piniginį kraitį turintys Vokietijos kultūros apdovanojimai.

Vokietijos knygos premijaŽiuri išrenka geriausią metų romaną vokiečių kalba.

Georgo Biuchnerio premijaGeorgo Biuchnerio premija yra svarbiau-sia vokiškai rašančių autorių literatūrinė premija.

Svarbūs kultūros apdovanojimai Vokietijoje

Ž E M Ė L A P I S

Berlynas

Leipcigas

Darmštatas

Frankfurtas prie Maino


1 3

4

5

2

Vokietijos vaizduojamasis menas taip pat yra kosmopolitiškas ir tarptautinis. Tai matyti, žvelgiant į Vokietijos meno kole-gijose besimokančių pirmakursių statis-tiką: 2013 m. pirmakursių studentų užsieniečių skaičius pirmą kartą viršijo pirmakursių studentų vokiečių skaičių. Berlynas, turintis maždaug 500 galerijų ir daugybę erdvių meninei išraiškai

šiandien laikomas jauno, šiuolaikinio meno didmiesčiu ir vienu didžiausiu šiuolaikinio meno gamybos centru pa-saulyje. Tai atskleidžia ir kas dveji metai vykstanti bienalė Venecijoje - daugelio čia eksponuojamų tarptautinių meni-ninkų gyvenamoji vieta yra Berlynas.

„Aukso lokys“Tarptautinis Berlyno kino festivalis (Berli-nale) kaip ir Venecijos ir Kanų kino festiva-liai laikomas svarbiausiu kino festivaliu. Apdovanojimų metu įteikiamas vienas „Aukso lokys“ ir keletas „Sidabro lokių“.

Leipcigo knygų mugės premijaLeipcigo knygų mugės premija pagerbia naujus leidinius vokiečių kalba.

Vokietijos kino apdovanojimaiSu beveik trijų milijonų eurų piniginiu pri-zu Vokietijos kino apdovanojimai yra didžiausią piniginį kraitį turintys Vokietijos kultūros apdovanojimai.

Vokietijos knygos premijaŽiuri išrenka geriausią metų romaną vokiečių kalba.

Georgo Biuchnerio premijaGeorgo Biuchnerio premija yra svarbiau-sia vokiškai rašančių autorių literatūrinė premija.

Svarbūs kultūros apdovanojimai Vokietijoje

Ž E M Ė L A P I S

Berlynas

Leipcigas

Darmštatas


1

2

3

4

5




Spaudos ir nuomonės laisvė Vokietijoje garantuota aukštu lygiu ir yra konstituci-nė vertybė. Pagrindinio įstatymo 5 straips-nyje įtvirtinta: „Kiekvienas turi teisę reikš-ti ir skleisti savo nuomonę žodžiu, raštu ir vaizdu bei netrukdomai naudotis visais prieinamais informacijos šaltiniais. (...) Cenzūros negali būti.“ Pagal Nevyriausy-binės organizacijos „Reporteriai be sienų“ spaudos laisvės indeksą ( „Press Freedom Index“) Vokietija 2015 m. užėmė 12 vietą tarp 180 šalių. Nuomonių įvairovė yra , informacijos pliuralizmas – taip pat. Spauda nepriklauso nuo vyriausybių ar partijų, o labiau priklauso nuo privačių žiniasklaidos bendrovių. Pagal Didžio-sios Britanijos pavyzdį įsteigti visuome-niniai transliuotojai (ARD, ZDF, Vokieti-jos radijas) kaip iš mokesčių mokėtojų �nansuojamos institucijos kitaip tariant, valstybei pavaldžios įstaigos yra antras dve-jopu principu – privačių ir visuomeninių

transliuotojų – paremto žiniasklaidos peizažo, kuris iš esmės nepasikeitė nuo Vokietijos Federacinės Respublikos įkūri-mo 1949 m., ramstis. Mėnesinis transliuo-tojo mokestis nuo 2015 m. sudaro 17,50 eurų. Be to, nuo devintojo dešimtmečio rinkoje yra daug privačių radijo ir televizijos trans-liuotojų. 2014 m. vienas namų ūkis galėjo matyti vidutiniškai 78 TV kanalus; iš viso, įskaitant keletą mokamų televizijos kana-lų, beveik 400 programų. Svarbiausios tele-vizijos naujienų programos yra ARD trans-liuojamos „Tagesschau“ ir „Tagesthemen“, ZDF „heute“ ir „heute journal“ bei „RTL aktuell“. Vien tik Berlyne, kuris yra geriau-siųjų žiniasklaidos miestų dešimtuke visame pasaulyje, dirba 900 parlamente akredituotų korespondentų bei 400 užsie-nio korespondentų iš 60 šalių.

Įvairialypį žiniasklaidos peizažą papildo 329 dauguma regioninės svarbos dienraščiai,

STAIGUS ŽINIASKLAIDOS KEITIMASIST E M A

1984 m.Ludvigshafene prie Reino prade-dama transliuoti „Kabelinės ir satelitinės transliacijos progra-ma“, sutrumpintai PKS. Tai yra komercinės televizijos gimimas Vokietijoje.

1950 m.Šeši vakarų Vokietijos transliuo-tojai pasirašė susitarimą dėl „Visuomeninių transliuotojų konsorciumo steigimo“.

1945 m.Po nacių viešpatavimo Vokietijo-je pirmiausia pasirodė taip vadinami licencijuoti laikraščiai. Amerikos okupuotoje zonoje pirmoji licencija 1945 m. rugpjū-čio 1 d. buvo išduota laikraščiui „Frankfurter Rundschau“.

R O D Y K L Ė S


Socialinė žiniasklaida keičia žiniasklaidos sistemą, bendravimo formą bei visuomenę iš esmės

2014m.Apie 28 mln. Vokietijos gyven-tojų naudojasi Facebook. Pagal Alensbacho tyrimą 1 mln. vokiečių dažnai naudojasi Twitter. Socialinės žiniasklaidos lyderė yra WhatsApp, turinti 35 mln. vartotojų.

1995 m.Pirmasis Vokietijos dienraštis kairiųjų liberalų „taz“ po šešerių metų po World Wide Web gimi-mo – internete. Po jo starto „tiesiogiai“ „skaitmeninis taz“ sparčiai vystosi.

1997 m.Maždaug 4,1 mln. vokiečių, vyresnių nei 14 metų, bent jau retkarčiais naudojasi naujomis internetinėmis prieigomis. 2014 m. - apie 55,6 mln., kas sudaro 79,1 proc. Vokietijos gy-ventojų, vyresnių nei 14 metų.



Socialinė žiniasklaida keičia žiniasklaidos sistemą, bendravimo formą bei visuomenę iš esmės

2014m.Apie 28 mln. Vokietijos gyven-tojų naudojasi Facebook. Pagal Alensbacho tyrimą 1 mln. vokiečių dažnai naudojasi Twitter. Socialinės žiniasklaidos lyderė yra WhatsApp, turinti 35 mln. vartotojų.

1995 m.Pirmasis Vokietijos dienraštis kairiųjų liberalų „taz“ po šešerių metų po World Wide Web gimi-mo – internete. Po jo starto „tiesiogiai“ „skaitmeninis taz“ sparčiai vystosi.

1997 m.Maždaug 4,1 mln. vokiečių, vyresnių nei 14 metų, bent jau retkarčiais naudojasi naujomis internetinėmis prieigomis. 2014 m. - apie 55,6 mln., kas sudaro 79,1 proc. Vokietijos gy-ventojų, vyresnių nei 14 metų.




Didžiausia Vokietijos naujienų erdvė – Vokietijos naujienų agentūros (dpa) centrinė redakcija Berlyne

20 savaitraščių ir 1590 plataus skaitytojų rato žurnalai (2014 m.). Po Kinijos, Indijos, Japonijos ir JAV Vokietija užima penktą vietą pasaulyje laikraščių rinkoje. Išleidimo dieną parduodama 17,54 mln. dienraščių ir penki milijonai savaitraščių ir sekmadie-nio laikraščių (2014 m.). Pirmaujantiems leidiniams – tarpregioniniams svarbiau-siems dienraščiams „Süddeutsche Zeitung“, „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, „Die

Welt“, „Die Zeit“, „taz“ ir „Handelsblatt“, būdinga tiriamoji paieška, analizė, užkulisiai bei išsamūs komentarai. Naujienų žurnalas „Spiegel“/„Spiegel Online“ ir bulvarinis leidi-nys „Bild“ laikomi dažniausiai cituojama ži-niasklaida.

Tuo pačiu metu ši sritis išgyvena gilią struktūrinę kaitą. Jau 15 metų dienraščiai reguliariai netenka vidutiniškai 1,5-2 proc.

Mobiliojo interneto ir mobiliųjų prie-taisų naudojimas Vokietijoje aiškiai au-ga. Su vis labiau augančiu mobiliuoju duomenų naudojimu auga ir reikalavi-mai tinklo infrastruktūrai. Tyrimai taip pat rodo, kad interneto vartotojų skai-čius jau ilgą laiką didėja tik šiek tiek.

D I A G R A M A Spartus vystymasis: Daugiau nei 55 milijonai „prisijungusiųjų internete“ Vokietijoje

1997 m. 2000 m. 2010 m.2006 m. 2014 m.

55,649

38,6

18,3

4,1

Šalti

nis:

ARD

/ZD

F 20

14 m

. pris

ijung

usių

jų s

tudi

ja


jų apmokėto išleisto tiražo. Jie vis rečiau pasiekia jaunuosius skaitytojus ir toliau vis mažėjant tiražui bei skelbimų apyvartai iš-gyvena sunkų laikotarpį. Daugiau nei 100 laikraščių kaip atsaką kultūrai už dyką tinkle įvedė mokesčio barjerą.

Žiniasklaidos pasaulio skaitmenizavimas, internetas, mobiliųjų įrenginių dinamiš-kas augimas ir socialinės žiniasklaidos triumfas reikšmingai pakeitė žiniasklai-dos įpročius. 55,6 mln. vyresnių nei 14 metų vokiečių (79 proc.) yra prisijungę internete. Kiekvienas interneto vartoto-jas 2014 m. 5,9 dienas per savaitę buvo prisijungęs internete, o kasdien naršė internete apie 166 minutes; kas antras naršo mobiliųjų įrenginių pagalba. Be to, daugiau nei pusė visų interneto vartotojų yra privačios bendruomenės nariai. Skai-tmeninė revoliucija suteikė visuomenei naują sąvoką; socialinė žiniasklaida ir blogosfera yra atviros ir dialogui pasiren-gusios visuomenės, kurioje kiekvienas gali dalyvauti nuomonę formuojančiuose svarstymuose, veidrodis. Belieka laukti,

ar interaktyvios susitikimų vietos tinkle taps skaitmeninės žurnalistikos pagrin-du. Vokietijoje, pavyzdžiui su dideliu susidomėjimu stebimas 2014 m. žurna-lo internete „Kraut-reporter “kaip visuo-menės remiamas pradėtas projektas.

Deutsche Welle Deutsche Welle (DW) yra valstybinis Vokietijos transliuoto-jas užsieniui ir radijo ir televizijos transliuotojų (ARD) narys . DW trans-liuoja 30-čia kalbų, ji siūlo televiziją (DW-TV), radiją ir internetą (dw.de) bei tarptautinę žiniasklaidos plėtrą DW akademijoje. 2015 m. tarptautinis transliuotojas pradėjo 24 valandas per parą trunkančią programą anglų kalba. → dw.de

PA S A U LYJ E

Įvairi prieiga: Taip vokiečiai prisijungia prie interneto

95 %Kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai

62 %Išmanieji telefonai/mobilieji telefonai

28 %Planšetiniai kompiuteriai

18 %TV

Šalti

nis:

ARD

/ZD

F 20

14 m

. pris

ijung

usių

jų s

tudi

ja

Žiniasklaidos naudojimas kasdien

Televizija 240 min

Radijas 192 min

Internetas 111 min

Laikraščiai 23 min

Šalti

nis:

ARD

-ZD

F 20

14 m

. stu

dija



3

30

6

28

40

8

26

26

32

34

3434

16

34

33

33

34

233539

25

17

51

7

15 213 31

436

24

3712

27

10

3821 18 20

1829

229

11 1919

14



PASAULIO PAVELDO OBJEKTAI VOKIETIJOJE

PA N O R A M A

157 mKelno katedros

aukštis

1 km2

„Zollverein“ cecho plotas

44 km2

Bukų miškų plotas

3 000 000Muziejų salos

lankytojų

BauhausBauhauso buveinės Desau ir Veimare XX a. pradžios garsios di-zaino ir architektūros mokyklos objektai.

Vartburgo pilisReformatorius Martinas Liuteris už jos sienų išvertė Naująjį Testamentą.

„Zollverein“ rūdos kasyklaNuo 1986 m. nebenaudo-jamas pramoninis kom-pleksas Esene atspindi sunkiosios pramonės vys-tymąsi.

Kelno katedraGotikinės architektūros šedevrą kūrė kelios kartos – nuo 1248 iki 1880 m.

17 21

25 18


2000Kvedlinburgo

fachverko pastatų

550 kmPylimų ilgis

10 000 Gyvūnų ir augalų rūšių Vatų jūroje

1031UNESCO pasaulio paveldo

objektas pasaulyje

Sienos pylimasHesene buvo rekons-truota Romos imperijos sienos dalis – Zalburgo fortas.

Bukų miškaiPenkios bukų miškų vieto-vės priklauso UNESCO kul-tūros paveldui Vokietijoje.

1 Acheno katedra 2 Špėjerio katedra3 Viurcburgo rūmai ir rūmų sodas 4 Piligriminė bažnyčia „Wies“ 5 Augustusburgo ir Falkenlusto pilys

Briūlyje 6 Katedra ir Michaelio bažnyčia

Hildesheime 7 Tryro romėniški architektūros pamin-

klai, katedra ir Lybfraueno bažnyčia 8 Hanzos miestas Liubekas 9 Potsdamo ir Berlyno pilys ir parkai 10 Loršo vienuolynas11 Ramelsbergo kasykla, Goslaro

senamiestis ir Oberharco vandens ūkis 12 Bambergo senamiestis13 Maulbrono vienuolyno ansamblis 14 Kvedlinburgo vienuolyno bažnyčia,

pilis ir senamiestis 15 Felkingeno gamykla 16 Meselio kasykla17 Kelno katedra 18 Bauhaus ir jo objektai Veimare ir Desau 19 Liuterio atminimo vietos Eislebene ir

Vitenberge20 Klasikinis Veimaras21 Vartburgas 22 Muziejų sala Berlyne 23 Desau-Verlico sodų karalystė24 Reichenau vienuolyno sala25 „Zollverein“ cecho pramonės

kompleksas Esene 26 Štralzundo ir Vismaro senamiesčiai 27 Aukštutinis vidurio Reino slėnis 28 Rotušė ir Rolando statula Brėmene 29 Muskau parkas30 Romos imperijos sienos: Aukštutinės

Germanijos-Retijos pylimai 31 Regensburgo senamiestis ir

„Stadtamhof“ rajonas32 Berlyno modernistinių gyvenamųjų

namų kompleksai 33 Vatų jūra 34 Vokietijos senieji bukų miškai35 „Fagus“ gamykla Alfelde36 Polinės gyvenviečių liekanos alpinių

ežerų zonoje37 Markgrafo operos teatras Bairoite 38 Kalnų parkas Vilhelmshioėje39 Karolingų kūrinys ir „Corvey“ rūmai40 Hamburgo „Speicherstadt“ ir kontorų

pastatų rajonas bei „Chile“ namas

Kultūros paveldo objektasGamtos paveldo objektas

Bavarija

Hesenas Tiuringija

Saksonija

Brandenburgas

Berlynas

Hamburgas

Brėmenas

Šiaurės Reinas- Vestfalija

Žemutinė Saksonija Saksonija-Anhaltas

Meklenburgas- Priešakinė Pomeranija

Reino kraš-tas-Pfalcas

Šlėzvigas- Holšteinas


Saras


3

30

6

28

40

8

26

26

32

34

3434

16

34

33

33

34

233539

25

17

51

7

15 213 31

436

24

3712

27

10

3821 18 20

1829

229

11 1919

14


2000Kvedlinburgo

fachverko pastatų

550 kmPylimų ilgis

10 000 Gyvūnų ir augalų rūšių Vatų jūroje

1031UNESCO pasaulio paveldo

objektas pasaulyje

Sienos pylimasHesene buvo rekons-truota Romos imperijos sienos dalis – Zalburgo fortas.

Bukų miškaiPenkios bukų miškų vieto-vės priklauso UNESCO kul-tūros paveldui Vokietijoje.

1 Acheno katedra 2 Špėjerio katedra3 Viurcburgo rūmai ir rūmų sodas 4 Piligriminė bažnyčia „Wies“ 5 Augustusburgo ir Falkenlusto pilys

Briūlyje 6 Katedra ir Michaelio bažnyčia

Hildesheime 7 Tryro romėniški architektūros pamin-

klai, katedra ir Lybfraueno bažnyčia 8 Hanzos miestas Liubekas 9 Potsdamo ir Berlyno pilys ir parkai 10 Loršo vienuolynas11 Ramelsbergo kasykla, Goslaro

senamiestis ir Oberharco vandens ūkis 12 Bambergo senamiestis13 Maulbrono vienuolyno ansamblis 14 Kvedlinburgo vienuolyno bažnyčia,

pilis ir senamiestis 15 Felkingeno gamykla 16 Meselio kasykla17 Kelno katedra 18 Bauhaus ir jo objektai Veimare ir Desau 19 Liuterio atminimo vietos Eislebene ir

Vitenberge20 Klasikinis Veimaras21 Vartburgas 22 Muziejų sala Berlyne 23 Desau-Verlico sodų karalystė24 Reichenau vienuolyno sala25 „Zollverein“ cecho pramonės

kompleksas Esene 26 Štralzundo ir Vismaro senamiesčiai 27 Aukštutinis vidurio Reino slėnis 28 Rotušė ir Rolando statula Brėmene 29 Muskau parkas30 Romos imperijos sienos: Aukštutinės

Germanijos-Retijos pylimai 31 Regensburgo senamiestis ir

„Stadtamhof“ rajonas32 Berlyno modernistinių gyvenamųjų

namų kompleksai 33 Vatų jūra 34 Vokietijos senieji bukų miškai35 „Fagus“ gamykla Alfelde36 Polinės gyvenviečių liekanos alpinių

ežerų zonoje37 Markgrafo operos teatras Bairoite 38 Kalnų parkas Vilhelmshioėje39 Karolingų kūrinys ir „Corvey“ rūmai40 Hamburgo „Speicherstadt“ ir kontorų

pastatų rajonas bei „Chile“ namas

Kultūros paveldo objektasGamtos paveldo objektas

Bavarija

Hesenas Tiuringija

Saksonija

Brandenburgas

Berlynas

Hamburgas

Brėmenas

Šiaurės Reinas- Vestfalija

Žemutinė Saksonija Saksonija-Anhaltas

Meklenburgas- Priešakinė Pomeranija

Reino kraš-tas-Pfalcas

Šlėzvigas- Holšteinas


Saras

30

34




Vokiečių kalba priklauso penkiolikai ger-manų kalbų – indoeuropiečių kalbų šeimos šakai. Beveik 130 mln. žmonių Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Liuksemburge, Bel-gijoje, Lichtenšteine ir Pietų Tirolyje (Italija) vokiečių kalba – gimtoji arba ja reguliariai kalbama kaip antrąją kalba. Taigi, Europos Sąjungoje (ES) vokiečių kalba yra labiausiai paplitusi gimtoji kalba ir viena iš dešimties labiausiai paplitusių kalbų visame pasauly-je. 2015 m. paskelbtas tyrimas „Vokiečių kalba – užsienio kalba visame pasaulyje“ ro-do, kad 15,4 mln. žmonių šiuo metu mokosi vokiečių kaip užsienio kalbos. Kiek žmonių visame pasaulyje iš tikrųjų kalba vokiečių kalba kaip užsienio kalba, galima įvertinti tik apytiksliai - maždaug 100 mln.

Viena iš vokiečių kalbos reikšmės prie-žasčių, žvelgiant į kalbančiųjų šia kalba

skaičių, yra stipri ekonomika, kuri kalbai suteikia patrauklumo. Ji sukuria pagrin-dą patraukliai kalbos sklaidos politikai, remia kalbos mokymo institutus šalyje ir užsienyje, suteikia stipendijas ar siūlo studijų vietas užsienio studentams. Tai rodo didėjantį susidomėjimą vokiečių kalba, ypač Kinijoje, Indijoje ir Brazilijoje bei bendrą augimą iš Azijos regiono, kur paklausa nuo 2010 m. kai kur padidėjo keturis kartus.

Vokiečių kalbos mokymą įgyvendina 140 vokiškų mokyklų užsienyje bei daugiau nei 1800 mokyklų, kuriose sustiprintai mokoma vokiečių kalbos, kurios pri-klauso Federalinės užsienio reikalų mi-nisterijos mokyklų-partnerių iniciatyvai „Mokyklos – ateities partneriai (PASCH)“. Gėtės institutas daugiau nei 90 šalių siūlo vokiečių kalbos kursus ir kalbos eg-zaminus, o 2014 m. jo organizuojamus vokiečių kalbos kursus lankė maždaug 228 000 žmonių. Universitetuose 108 ša-lyse apie 1,3 mln. žmonių mokosi vokie-čių kalbos.

Pastebima, kad vokiečių kalbos svarba mokslo srityje linkusi mažėti. Gamtos mokslų srityje bibliogra�nių duomenų bazių visuotinis publikacijų skaičius vo-kiečių kalba sudaro vieną procentą. Di-desnę ir tradicinę svarbą kaip mokslo kalba vokiečių kalba užima humanitari-

PATRAUKLI KALBAT E M A

16tiek didesnių dialektų yra Vokietijoje, tai pvz. Bavarijos, Alemanijos, Vestfali-jos, Brandenburgo ir vokiečių žemaičių tarmės. Šnekamosios kalbos regioni-niai skirtumai yra gana dideli; bendrai dialektai prarandą savo svarbą.

S K A I Č I U S



niuose ir socialiniuose moksluose. Tačiau vokiečių kalba nekalbantys mokslininkai tik išimtinais atvejais publikuoja vokie-čių kalba. Tuo tarpu vokiškai kalbantys mokslininkai spausdina publikacijas – ypač gamtos mokslų srityje - anglų kalba. Tačiau internete vokiečių kalba vaidina svarbų vaidmenį. Pagal plačiausiai nau-dojamų kalbų interneto svetainių skaičių

vokiečių kalba 2015 m. užima trečią vietą – gerokai atsilikusi nuo anglų, bet tik šiek tiek nuo rusų kalbų.

Globalizacija daro spaudimą visoms tarp-tautinėms kalboms ir anglų kalba kaip pasaulio kalba gerokai sustiprino savo pozicijas. Nepaisant to, vokiečių ir toliau išlieka svarbia tarptautine kalba.

Vokiečių kalba yra labiausiai paplitusi gimtoji kalba Europos Sąjungoje


\Tatsachen\1_Seiten\3_Edition\Tatsachen_2015_Lebensart_DEU_D 154 08.10.2015 08:22:23 \Tatsachen\1_Seiten\3_Edition\Tatsachen_2015_Lebensart_DEU_D 155 08.10.2015 08:22:25

GYVENIMO BŪDAS154 | 155

Meilė gamtai ir miesto entuziazmas, svei-ka mityba ir gurmanų restoranai, tradici-jos ir kosmopolitizmo jausmas - Vokietija 357 000 kv. km ploto šalis yra ketvirta di-džiausia Europos Sąjungos (ES) šalis po Prancūzijos, Ispanijos ir Švedijos. Vokie-tija nuo Šiaurės ir Baltijos jūrų iki Alpių pietuose geogra�škai dalijama į Šiaurės Vokietijos žemumą, Vidutinio aukščio kalnų slenkstį, Pietvakarių Vokietijos kalnagūbrius, Pietų Vokietijos Alpių prie-kalnes ir Bavarijos Alpes. Iš šiaurės į pie-tus ilgiausias atstumas yra 876 kilome-trų, o iš rytų į vakarus 640 km.

Vokietija yra viena iš šalių, kuriose gyve-nimo lygis yra vienas aukščiausių pasau-lyje. Pagal Jungtinių Tautų HDI 2014 m. indeksą Vokietija užima 6 vietą tarp 187 šalių. Vokietija, kurioje gyvena 81,2 mln. žmonių - daugiausiai gyventojų turinti

ES šalis ir viena iš tankiausiai apgyven-dintų šalių; maždaug 77 proc. gyventojų gyvena tankiai ir vidutiniškai apgyven-dintuose regionuose. Maždaug 30 proc. gyventojų gyvena miestuose, turinčiuose daugiau nei 100 000 gyventojų, jų Vokie-tijoje yra 76; Miunchene viename kvadra-tiniame kilometre gyvena 4 460 žmonių, Berlyne – 3 780. Ekspertai miestų rene-sanse įžvelgia darnaus vystymosi augimą ir inovacijas ir prognozuojama, kad 2030 m. smarkiai išaugs gyventojų miestuose skaičius, kas turės didelį poveikį būsto rinkai, mobilumui mieste ir infrastruk-tūrai. Ypač 18 – 24 metų amžiaus grupė rodo didžiulį norą keltis gyventi į miestą. Urbanizacijos srityje Vokietija yra viena pasaulio lyderių. Miestai taip pat stipriai traukia ir turistus – būtent Berlyno trau-ka yra tokia stipri, kad jis vėl ir vėl pasie-kia naujus turistų skaičiaus rekordus.

Įvairovių šalis ∙ Miesto gyvenimo kokybė ∙ Tvarus turizmas ∙

Sporto iššūkiai ∙ Berlynas – verta pamatyti ∙ Atsipalaiduokite ir mėgaukitės

GYVENIMO BŪDAS

A P Ž VA L G A

ĮVAIROVĖS KUPINA ŠALIS

\Tatsachen\5_InDesign-Satzarbeit\LIT\Tatsachen_2015_Lebensart_L_LIT 154 08.10.2015 20:43:51

\Tatsachen\1_Seiten\3_Edition\Tatsachen_2015_Lebensart_DEU_D 155 08.10.2015 08:22:25

Ziultas - ketvirta pagal dydį Vokietijos sala, turinti palei Šiaurės jūros pakrantę kilometrus smėlio paplūdimių

Gyvenimo Būdas: vaizdo medžiaga tema → tued.net/lt/vid8

V I D E O A R A P P




Frankfurtas prie Maino - Europos Centrinio Banko (ECB) miestas, vienintelis Vokietijos didmiestis su dangoraižių panorama

3,4 mln. gyventojų turintis didmiestis pagal absoliutų nakvynių skaičių užima trečią vietą Europoje – po Londono ir Paryžiaus.

Tačiau tuo pat metu su gyvenimo mieste ilgesiu konkuruoja regionalizmo poreikis – visų pirma, mitybos srityje. Ekologiškų maisto produktų pramonė užima tvirtas pozicijas Vokietijos maisto pramonėje, o ekologiškų maisto produktų metinė apy-varta sudaro 7,6 mlrd. eurų. 23 500 ekolo-ginių ūkių, 8 proc. žemės ūkio bendrovių apdirba 6,3 proc. žemės ūkio paskirties plotų. Ekologiškiems produktams yra išduodami serti�katai – tvirta vartotojų apsauga ir išsamus privalomas ženklini-mas - maždaug 70 400 produktų su vals-tybės patvirtintu bioženklu. 2014 m. tarp vokiškai kalbančių gyventojų buvo 7,75 mln. žmonių, kurie laiko save vege-tarais; 900 000 – pasak jų pačių yra vega-nai. Nepaisant to, malonumas mėgautis

maistu nesumažėjo. Vokietijoje rasime 282 restoranus, kuriems 2015 m. „Miche-lin“ gidas yra skyręs vieną ar keletą žvaigždučių, o jų skaičius nuo 2010 m. pa-kilo 25 proc.

DestatisO�cialios statistikos duomenys, faktai ir studijos, parengti federalinės statistikos tarnybos Vysbadene → destatis.de

EBPOMaterialinių gyvenimo sąlygų ir gyveni-mo kokybės palyginimas 34 valstybėse pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) „Geresnio gyvenimo indeksą“ („Better Life Index“) → oecdbetterlifeindex.org

I N T E R N E T E



Centrinis Vokietijos turizmo biuras

Daugiau nei 60 metų Centrinis Vokietijos turiz-

mo biuras (DZT), įgaliotas Federalinės vyriausy-

bės, reklamuoja šalį užsienyje, kviesdamas apsi-

lankyti Vokietijoje. DZT 2016 metų temai „Ke-

rinčios atostogos gamtoje Vokietijoje – gamta ir

nacionaliniai ¬parkai“ skiria didelį dėmesį.

→ germany.travel

Vokietijos olimpinio sporto komitetas

Vokietijos olimpinio sporto komitetas (DOSB)

yra skėtinė Vokietijos sporto organizacija. DOSB

turi daugiau nei 28 mln. narių ir maždaug 91 000

sporto klubų.

→ dosb.de

Vokietijos futbolo federacija

Vokietijos futbolo federacija (DFB), vienijanti

6,85 mln. narių – didžiausia nacionalinė profesi-

nė sporto federacija pasaulyje ir vienintelė fut-

bolo federacija, kur tiek moterys, tiek vyrai tapo

pasaulio čempionais.

→ dfb.de

Tarptautinis sporto rėmimas

Nuo 1961 m. tarptautinis sporto rėmimas yra

Federalinės užsienio reikalų ministerijos užsie-

nio kultūros ir švietimo politikos dalis. 100 be-

sivystančių šalių buvo įgyvendinti 1 400 trum-

palaikiai ir ilgalaikiai projektai. Siekiant padėti

integracijai, remiamas, visų pirma, moterų, neį-

galiųjų ir jaunimo sportas.

→ sport.diplo.de

Vokietijos vyno institutas

Vokietijos vyno institutas (DWI) yra Vokietijos

vyno pramonės komunikacijos ir marketingo

organizacija. Pagrindinis instituto uždavinys –

tobulinti vokiškų vynų kokybę ir skatinti jų

pardavimą.

→ deutscheweine.de

Gera gyventi Vokietijoje

Vokietijos vyriausybė 2015 m. su Vokietijos

žmonėmis pradėjo dialogą apie jų gyvenimo ko-

kybės supratimą. Visoje šalyje vykstančių rengi-

nių metu ir internete ji tiesiogiai su piliečiais kei-

čiasi nuomonėmis, kad ateityje galėtų geriau

orientuotis, kas yra svarbu žmonėms Vokietijoje.

→ gut-leben-in-deutschland.de


Daugiau informacijos visomis skyriaus temomis – nuorodų sąrašas su pasta-bomis, pranešimai, dokumentai; be to, papildoma informacija apie sąvokas,

pavyzdžiui vokiška virtuvė, Vokietijos vynai, Bauhauzo ar-chitektūra, sveikatingumo atostogos Vokietijoje.→ tued.net/lt/dig8

T R U M PA I





Geros darbo vietos, švari aplinka, žemas nusikalstamumo lygis, daug laisvalaikio ir kultūros renginių, geras susisiekimas - šiomis savybėmis dažnai pasižymi Vo-kietijos miestai. 2015 m. JAV konsultaci-nės įmonės „Mercer“ išleistoje studijoje vertinant gyvenimo kokybę 230 mies-tuose, septyni Vokietijos miestai pateko tarp 30 geriausiųjų. Net trys miestai - Miunchenas (4 vieta), Diuseldorfas (6) ir Frankfurtas prie Maino (7) pateko į ge-riausiųjų dešimtuką. Berlynas (14), Ham-burgas (16) ir Štutgartas (21) taip pat uži-ma aukštas pozicijas. Vokietijoje yra 76 dideli miestai (daugiau nei 100 000 gy-ventojų) ir 600 vidutinio dydžio miestų, turinčių nuo 20 000 iki 99 999 gyventojų; 74 proc. žmonių gyvena mieste.

Dėl gyvenamojo ploto mieste paklausos smarkiai išaugo naujai nuomojamų būstų nuomos bei nekilnojamo turto kainos.

Vokietija būsto nuosavybės teisių atžvil-giu užima priešpaskutinę vietą Europoje. Tik 43 proc. namų ūkių gyvena tarp nuo-savų keturių sienų. Didžioji dauguma būstą nuomojasi. Beveik 20 proc. žmonių išlaidos būstui yra didelė �nansinė našta. 35 proc. mėnesio pajamų vidutiniškai tenka išlaidoms už būstą. Todėl Vokieti-jos vyriausybė įvedė „nuomos kainų stab-dį“, kuris vietovėse, kuriose vyrauja įtempta būsto rinka, leis išsaugoti socia-linę įvairovę. Jis numato, kad nuomos kaina, keičiantis nuomininkui, gali kilti ne daugiau nei dešimt procentų nei lygia-verčio būsto – tačiau yra išimčių. Berlyne 22 teritorijos paskelbtos saugomomis. Visi griovimo darbai bei visi statybų ir naudojimo paskirties pakeitimai bus tikrinami ir jiems būtina gauti leidimus, siekiant išvengti, kad renovacija nevirstų gentri�kacija.

Privačių namų ūkių vartojimo išlaidos Vokietijoje

35 %Būstas, energija, būsto priežiūra

14 %Transportas

14 %Maistas, gėrimai, tabako gaminiai

11 %Laisvalaikis, pramogos, kultūra

4 %Drabužiai, avalynė

22 %Kita

GYVENIMO MIESTE KOKYBĖT E M A

Taip gyvena vokiečiaiDaugiau nei pusė Vokietijos žmonių gyvena ne nuosavuose namuose, o nuomojamuose būs-tuose. 64,5 proc. visų gyvenamųjų namų yra vienbučiai, tik 5,9 proc. - daugiabučiai, kuriuose yra septyni ar daugiau butų. 35 proc. butų ir na-mų plotas yra 100 m2 ar daugiau, tik 5,5 proc. butų yra mažesni 40 m2.

Šalti

nis:

Fed

eral

inė

stat

istik

os ta

rnyb

a, 2

014

m.

D I A G R A M A



Gyvenimo kokybė mieste – daugelio noras, todėl miestuose kyla būsto nuomos kainos

Butai Vokietijoje pagal kambarių skaičių

39,3 %5 ir daugiau kambarių

3,3 %1 kambario

9,4 %2 kambarių

22,2 %3 kambarių

25,8 %4 kambarių

Miesto gyventojų dalis

Vokietija

Didžioji Britanija

Kanada

JAV

Australija

74,2 %

79,9 %

82,9 %

80,9 %

89,5 %

Šalti

nis:

Wel

tban

k, S

tatis

t. Ä

mte

r des

Bun

des

und

der L

ände

r 201

3




Vokiečiai mėgsta keliauti. Net ir savo ša-lyje. Visgi Alpės, pajūris, ežerai, gamtos parkai, upių slėniai jau metų metus uži-ma pirmą vietą tarp turizmo vietovių. Aistra kraštovaizdžių įvairovei, ekskursi-joms, sporto ir laisvalaikio galimybėms, kuria jau seniai dalinamasi su nuolat di-dėjančiu lankytojų ir turistų iš užsienio srautu. Kasmet Vokietiją savo kelionėms renkasi vis daugiau turistų.

Nakvynių skaičius 2014 m. išaugo iki 424 mln.; 75,6 mln. (17,8 proc.) sudarė svečių iš užsienio nakvynės - tai rekordinis skai-čius. Jau iškart po Vokietijos suvienijimo 1990 m. prasidėjo teigiama Vokietijos turizmo tendencija ir nuo tada užsienio

svečių nakvynių skaičius nuolat didėjo maž-daug 88 proc. (33,7 mln. nakvynių daugiau). Maždaug 75 proc. visų užsienio svečių at-vyksta iš Europos, visų pirma, Nyderlandų, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos.

Tuo pačiu metu, lankytojų skaičius iš Azi-jos, ypač iš Kinijos, Indijos ir Persijos įlan-kos arabų valstybių auga dvigubai grei-čiau; jų rinkos dalis yra šiek tiek daugiau nei vienuolika procentų. Iš Šiaurės ir Pietų Amerikos atvyksta apie 10 proc. užsienio svečių. Europoje Vokietija nuo 2010 m. tarp europiečių, renkantis kelionės tikslą, uži-ma antrą vietą po Ispanijos, trečioje vietoje - Prancūzija. Vertinant pagal turizmo se-zoną pikas – nuo birželio iki spalio, o pagal daugiausiai lankomus regionus pirmauja Bavarija, Berlynas ir Badenas-Viurtember-gas. Jaunesniems žmonėms (nuo 15 iki 34 metų amžiaus) Vokietija atrodo patraukli šalis keliauti: Jie ypač prisideda prie teigia-mos turizmo plėtros.

Sėkminga vieta mugėms ir kongresams

2014 m. Vokietija vienuoliktą kartą iš eilės pateisino geriausios suvažiavimų ir konfe-rencijų vietos Europoje vardą. Tarptauti-niuose kongresų vietų reitinguose Vokietija po JAV užima antrą vietą. Į muges Vokietijo-je, kuri laikoma svarbiausia mugių vieta pa-saulyje, kasmet atvyksta 2,7 mln. svečių vien tik iš Europos. Iš viso į renginius Vokietijoje

TVARUS TURIZMAST E M A

∙ Didžiausias oro uostas: Frankfurtas

∙ Didžiausia geležinkelio stotis: Leipcigas

∙ Didžiausias jūrų uostas: Hamburgas

∙ Didžiausias parodų centras: Hanoveris

∙ Didžiausias kurortas: Vysbadenas

∙ Didžiausia liaudies šventė: „Oktoberfest”

∙ Didžiausias pramogų parkas: Ruste

S Ą R A Š A S



Užburianti Alpių kalnų panorama – daug užsienio turistų, apsilankančių Bavarijoje, mėgaujasi idile

2014 m. atvyko 25,6 mln. dalyvių iš užsienio. Ypač užsienio svečius traukia „stebuklingi miestai“ Berlynas, Drezdenas, Diuseldorfas, Frankfurtas prie Maino, Hamburgas, Hano-veris, Leipcigas, Kelnas, Miunchenas, Niurn-bergas ir Štutgartas – o visų pirma Berlynas. Maždaug 28,7 mln. nakvynių ir 11,9 mln. svečių 2014 m. apsilankė sostinėje. Pagal na-kvynių skaičių jis užima trečią vietą Euro-poje – po Londono ir Paryžiaus.

Centrinio Vokietijos turizmo biuro (DZT) užsienio svečių apklausos duomenimis turizmo traukos objektai yra Noišvanš-teino pilis ir Kelno katedra. Taip pat po-puliarūs yra daugelis UNESCO pasaulio paveldo objektų, įskaitant Sansusi rūmus ar klasikų miestą Veimarą. Be to, vilioja tokie renginiai kaip „Oktoberfest“ Miun-chene – didžiausia liaudies šventė pasau-lyje, sulaukianti 6,3 mln. lankytojų. Net




futbolo stadionas yra turistus traukian-čių objektų sąraše: „Allianz“ arena – Švei-carijos architektų Herzog & de Meuron šedevras ir futbolo klubo Miuncheno „Bayern“ rungtynių vieta.

Judėjimas apskritai. Lygiai kaip ir kultū-ra, taip ir judėjimas labai traukia. Vien tik apie 200 000 kilometrų ilgio pažymėtų pėsčiųjų takų tinklas suteikia labai geras sąlygas keliauti ir grožėtis nuostabiais vaizdais, pavyzdžiui maršrutai po nacio-nalinius parkus arba su Alpių panorama. Dar yra daugiau nei 200 gerai išvystytų dviračių maršrutų, kurių bendras ilgis sudaro daugiau nei 70 000 km, kaip antai Europos „Geležinės uždangos“ dviračių takas (1 131 km) arba 818 km ilgio Vokie-tijos „ Limes“ dviračių takas. Tie, kurie ieško nebrangios nakvynės, gali apsistoti, pavyzdžiui, vienuose iš 500 jaunimo

nakvynės namų, 130 iš jų yra pritaikyti šeimoms, arba viename iš 2 870 kempingų.

Geros savijautos atostogos ir aplinkai draugiškos kelionės

Sveikatingumas yra svarbi Vokietijos kaip kelionių šalies tema. Tai tokie neį-prasti pasiūlymai kaip terminių šaltinių pirtis Emso upėje, taip pat daugybė kurortų sveikatingumo kompleksų ir gydy-klų, pavyzdžiui, Bad Verishofenas arba Bad Oeynhauzenas su savo griunderystės perio-do architektūra. Iš viso Vokietijoje yra 253 Vokietijos gydyklų asociacijos pripažin-tos gydyklos ir kurortai. Taip pat ir medi-cinos gydymo ir reabilitacijos paslaugų kokybė į Vokietiją pritraukia daug svečių.

Keliautojai vis dažniau rūpinasi ne savo gerove, bet paiso ir aplinkos gerovės. Vo-kietijoje auga ekoturizmo ir tvarių kelionių paklausa. Ekologiniai ūkiai siūlo kamba-rius poilsiui, yra 104 gamtos rezervatai ir 15 biosferos draustinių, kur darniam vys-tymuisi ir biologinei įvairovei skiriama didžiulė reikšmė. Kad kiekvienas keliau-jantis po Vokietiją galėtų patogiai judėti, daug iniciatyvų pasirūpina ir tuo, kad be apribojimų ir kliūčių galėtų keliauti ir žmonės su negalia.

Patrauklūs turizmo pasiūlymai naujose federacinėse žemėse

Penkios naujos žemės užima svarbią vie-tą turizme. Daugeliui regionų Vokietijos Rytuose po susivienijimo turizmas tapo

Vokietijoje vyrauja vidutiniškai šiltas lietingas klimatas, šalyje vyrauja vakarų vėjai. Dideli temperatūrų svyravi-mai pasitaiko retai. Krituliai iškrenta išti-sus metus. Paprastai vyrauja švelnios žiemos (2 °C - –6 °C) ir ne per karštos vasaros (18 °C - 20 °C). 2014 m. vidutinė metinė temperatūra buvo rekordiškai aukšta, o būtent 10,3 °C ir 2,1 laipsniu viršijo daugiametę vidutinę 8,2 °C tem-peratūrą per tarptautinį atskaitinį laiko-tarpį nuo 1961 iki 1990 m. 2014 m. buvo 0,4 laipsnio šilčiau nei iki šiol buvusiais šilčiausiais 2000 ir 2007 metais.→ dwd.de



galimybe įsitvirtinti ekonomiškai. Kraš-tovaizdžiai, pavyzdžiui Šprė miškas, tra-dicijų kupini kultūros miestai, kaip antai Drezdenas ar Veimaras ir Baltijos jūros kurortai, kaip antai Bincas Riugeno salo-je vilioja daug turistų iš Vokietijos ir iš užsienio. Nakvynių skaičius naujose fe-deracinėse žemėse nuo 1993 m. iki šių dienų išaugo daugiau nei dvigubai. Skai-čiuojant pagal ilgesnes nei 5 dienų atos-togų keliones – šiek tiek daugiau nei 4

mln. - Meklenburgas – Priešakinė Pome-ranija Vokietijos šiaurės rytuose užima beveik tokias pat pozicijas kaip senoji fe-deracinė žemė Bavarija šalies pietuose. Nesvarbu, kiek jau aplankyta ir pamaty-ta – yra dar daugiau ko sužinoti, patirti, kur švęsti ir kuo žavėtis turizmo šalyje Vokietijoje.

Berlynas

Hamburgas

Hanoveris

DrezdenasLeipcigas

Niurnbergas

Štutgartas


Miunchenas

Noišveišteino pilis

Europos parkas

Kelnas

Diuseldorfas

Kelno katedra

Daugiausiai lankomos vietovės Vienuolikos „magiškų miestų“ rinkos dalis siekia maždaug 43 proc. visų užsienio sve-čių nakvynių Vokietijoje. Berlynas gerokai lenkia Miuncheną, Frankfurtą prie Maino ir Hamburgą. 55 proc. užsienio turistų apsi-nakvoja miestuose, turinčiuose daugiau nei 100 000 gyventojų.

Svarbiausi oro uostaiTrys didžiausi Vokietijos oro uostai yra Frankfurto oro uostas - 59,6 mln. keleivių, Miuncheno - 39,7 mln. keleivių ir Diusel-dorfo - 21,8 mln. keleivių 2014 m.

Populiariausi turizmo objektaiCentrinio Vokietijos turizmo biuro apklau-sos duomenimis trys populiariausi užsienio turistų 2014 m. lankomi turizmo objektai buvo Noišveišteino pilis, Europos parkas Ruste ir Kelno katedra.

Kelionės Vokietijoje

Ž E M Ė L A P I S




Vokietija yra sportu besižavinti ir sporto pa-siekimais besididžiuojanti šalis. Visų laikų olimpinių žaidynių medalių sąraše Vokietija su 1 682 medaliais (2014 m. duomenimis) už-ima trečią vietą, nusileisdama tik JAV ir Ru-sijos Federacijai. Maždaug 28 mln. žmonių Vokietijoje yra vieno iš 91 000 sporto klubų nariai. Klubų užduotis yra ne tik sportinė veikla, bet svarbus jų vaidmuo yra gerinti padėtį visuomenėje ir skatinti dalyvavimą. Ypač darbe su jaunimu ir integracijoje jie moko tokių vertybių kaip sąžiningas žaidi-mas, komandinė dvasia ir tolerancija. Dėl di-dėjančios gyventojų internacionalizacijos sporto klubų pasiekimai imigrantų integra-cijos aspektu tampa vis reikšmingesni. Maž-daug 60 700 klubų savo komandoje turi imigrantų kilmės narių. Apskritai galima daryti prielaidą, kad tarp sporto klubų narių apie 1,7 mln. yra imigrantų kilmės. Nepai-sant to, organizuotame sporte imigrantų kilmės žmonių yra vis dar per mažai.

Vokietijos olimpinio sporto komiteto (DOSB) programa „Integracija per sportą“ imigraciją vertina kaip Vokietijos sporto pasaulio praturtinimą. Pagrindinis dė-mesys ateityje vykdant šią programą bus skirtas iki šiol sporte nepakankamai ats-tovavusioms grupėms, pavyzdžiui mer-gaitėms ir moterims. Taip pat ir Vokieti-jos vyriausybė kartu su Vokietijos futbolo Federalinės lygos fondu ir Vokietijos fut-bolo federacija (DFB) pradėjo integracijos iniciatyvą. Remiami ilgalaikiai pabėgėlių integracijos sporte projektai. Tai Vokieti-jos nacionalinės futbolo komandos re-miamas projektas „1:0 už sutikimą“, kuris �nansuoja maždaug 600 futbolo klubų, dirbančių su pabėgėliais.

Vokietijos olimpinio sporto komitetas (DOSB) yra skėtinė Vokietijos sporto or-ganizacija ir laikoma didžiausiu Vokieti-jos piliečių judėjimu. Jis skatina ne tik

SPORTO IŠŠŪKIAIT E M A

1988 m.Stef� Graf – pirmoji tenisininkė, laimėjusi taip vadinamą Auksinį kirtį – visus keturis Didžiojo kirčio turnyrus bei olimpinį aukso me-dalį per kalendorinius metus.

1972 m.Vasaros olimpines žaidynes Miun-chene užtemdė išpuolis, kuomet palestiniečių teroristai paėmė įkaitais ir nužudė Izraelio atletus.

1954 m.Vokietija Šveicarijoje pirmą kartą tapo pasaulio futbolo čempione (rezultatu 3:2 �nale nugalėjo Ven-grijos rinktinę). „Berno stebuklas“ pokarinei Vokietijai tampa ilgalai-kiu simboliu.

R O D Y K L Ė S



Pergalė pasaulio futbolo čempionate 2014 m. Brazilijoje – vienas iš daugelio Vokietijos sporto viršūnių

2014 m.Vokietijos nacionalinė futbolo rinktinė po stipraus turnyro Brazi-lijoje vėl tapo pasaulio čempione (1: 0 �nale nugalėjo Argentiną). Tai Vokietijos ketvirtasis pasaulio čempionės titulas nuo 1954 m.

2004 m.Lenktynininkas Michaelis Schu-macheris laimėjo savo septintąjį pasaulio čempiono titulą (nuo 2000 iki 2004 m. penkis kartus iš eilės) ir yra sėkmingiausias pilotas „Formulės-1“ istorijoje.

2006 m.FIFA pasaulio futbolo čempiona-tas su šūkiu „Svečiuose pas draugus“ tampa nepamirštama „vasaros pasaka“, kuomet Vokietija tarptautiniu mastu susilaukia daug simpatijų.




profesionalų, bet ir mėgėjišką sportą. 20 000 iš 91 000 jo vienijamų sporto klubų buvo įkurti po Vokietijos suvienijimo 1990 m. DOSB, kaip vienai iš 98 organiza-cijų narių, priklauso ir 1900 m. įsteigta Vokietijos futbolo federacija. Vienijanti septynis milijonus narių ir 25 000 futbolo klubų DFB pasiekė aukščiausią tašką savo gyvavimo istorijoje ir yra didžiausia na-cionalinė sporto federacija pasaulyje.

Moterų futbolas yra viena iš sparčiausiai augančių sporto šakų. Nacionalinė mote-rų rinktinė yra daugkartinė Pasaulio ir Europos čempionė. Įkvėptos tokių žaidė-jų kaip Stef� Jones, kuri 2016 m. perims DFB moterų komandos vairą į savo ran-kas, futbolo klubuose šiandien aktyviai sportuoja maždaug 337 300 mergaičių iki 16 metų.

Vokietijos sporto šlovei didžiausią įtaką turi Federalinė lyga – aukščiausia Vokietijos

futbolo lyga. Ji yra tarptautiniu mastu pripažinta viena iš stipriausių lygų. Vien tik į 18 federalinės lygos komandų vyku-sias 306 dvikovas per 2014 – 2015 m. sezo-ną stadionuose atėjo maždaug 13,3 mln. žiūrovų – vidutiniškai 43 530 žiūrovų per vienas rungtynes. Visų daiktų matas tarp visų Vokietijos futbolo klubų yra Miun-cheno „Bayern“. 2015 m. gegužę klubas šventė pergalę Vokietijos futbolo pir-menybių XXV ture; be to, „Bayern“ 17-tą kartą laimėjo Vokietijos futbolo federaci-jos taurę, o 2001 ir 2013 m. – UEFA Čem-pionų lygą. Su daugiau nei 251 000 narių jis po Lisabonos „Ben�ca“ yra daugiausiai narių turintis klubas pasaulyje.

Vokietijos nacionalinė vyrų futbolo rink-tinė, keturis kartus tapusi pasaulio ir tris kartus Europos čempione, yra Vokietijos futbolo £agmanas. Laimėjusi FIFA¬ Pasau-lio futbolo čempionatą 2014 m. Brazilijoje Vokietija pirmauja FIFA pasaulio reitingų

Daugiau nei 70 000 bėgikų - „J.P. Morgan Corporate Challenge“ Frankfurte didžiausias tokio pobūdžio renginys pasaulyje



lentelėje. Joachimo Liovo (Joachim Löw) vadovaujama komanda laikoma taktiškai lanksčia ir yra už šiuolaikišką žaidimo in-terpretavimą. Nacionalinėje vienuolikėje esama daug imigrantų kilmės žaidėjų, pa-vyzdžiui, Žeromas Botenga (Jérôme Boa-teng), Samis Chedira (Sami Khedira) ar Mesutas Ozilas (Mesut Özil).

Pripažinimas ir pasiekimai įvairiose sporto šakose

Be futbolo mėgstamiausios laisvalaikio sporto šakos yra gimnastika, tenisas, sportinis šaudymas, lengvoji atletika, rankinis ir jojimas. Tačiau ir kiti sporto renginiai mėgaujasi sėkme. Kaip antai „J.P. Morgan Corporate Challenge“ Frank-furte prie Maino. Firmų ir labdaros bėgi-mas, subūręs daugiau nei 70 000 dalyvių iš 2 780 įmonių yra didžiausias tokio po-būdžio renginys pasaulyje.

Sporto balansas daugeliu aspektų yra tei-giamas. Nemažai laurų už tai tenka spor-to rėmimui. Jis remia maždaug 3 800 be-veik visų olimpinių sporto šakų, tradicinių neolimpinių sporto šakų atlečių ir atletų bei neįgaliųjų ir kurčiųjų sportą. Dar vie-na svarbi užduotis yra skatinti žmonių su negalia aktyvus. Ir čia Vokietijos sporti-ninkės ir sportininkai tarptautiniuose čempionatuose ir parolimpinėse žaidy-nėse sėkmingai skina pergales - 1 492 me-daliai (2014 m.).

„Žmonių judėjimas įveikia sienas“ - toks yra Federalinės užsienio reikalų ministerijos

tarptautinio sporto skatinimo šūkis. Tai yra neatsiejama užsienio kultūros ir švie-timo dalis ir iki šiol jau daugiau nei 100 šalių buvo įgyvendinta daugiau nei 1 400 įvairių sporto šakų trumpalaikių ir ilga-laikių projektų. Tik vienas iš pavyzdžių – sporto projektas „Spardyk kamuolį, o nekovok – tolerancijos pamatas“, kur 16 Palestinos futbolo trenerių apmokomi vaikų ir jaunimo futbolo srityje. Smurti-nių kon¦iktų nuolat veikiami jaunuoliai turėtų taip žaismingai išmokti susidoroti su sąžiningo žaidimo mintimi. Šiuo ir daugeliu kitų būdų Vokietijos sportas yra kelyje, kad taptų krizės prevencijos ir tautų tarpusavio supratimo priemone, ambasadoriumi didesniam sąžiningu-mui, tolerancijai, integracijai, taikiai konkurencijai.

Antidopingo iniciatyvos1999 m. įkūrus Pasaulinę antidopingo agentūrą (WADA) ir visoms suinteresuo-toms šalims įsipareigojus netoleruoti dopingo buvo reikalingos bendros, visa-me pasaulyje galiojančios taisyklės. Tai pirmą kartą pavyko įgyvendinti 2003 m. su Pasauliniu antidopingo kodeksu (WADC). Naujausias Pasaulinis antido-pingo kodeksas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.→ wada-ama.org

PA S A U LYJ E


A

B

C

D

E

GF H I

J

KL

34

5

67

89

10

2

1

I 89

10101010


1

2

3


3.420.000gyventojų

11.900.000 turistų

2.399.000 muziejų salos lankytojų

175muziejai ir kolekcijos

Berlyno rajonai

A. Centras (Mitte)B. Frydrichshainas-KroicbergasC. PankovD. Charlotenburgas-

VilmersdorfasE. SpandauF. Štėglicas-CėlėndorfasG. Tempelhofas-ŠenebergasH. NoikelnasI. Treptov-KepenikasJ. Marcanas-HelersdorfasK. LichtenbergasL. Reinikendorfas

Atminimo bažnyčia„City West“ simbolis netoli Kur�urstendamo yra karo memorialas.

ReichstagasČia Vokietijos Bundestago būstinė. Stiklinis kupolas kaip magnetas traukia lankytojus.

Pergalės kolonaUžlipus 285 laiptelius pa-tenkama į apžvalgos aikš-telę, iš kurios atsiveria nuostabi miesto panorama.

LANKYTINOS BERLYNO VIETOSPA N O R A M A

Centras (Mitte)

Frydrichshainas-Kroicbergas



4

5

6

7

8

9

10

505.771 „Berlinale“ lankytojas

4.650 restoranų

190Barų ir diskotekų

Gendarmenmarkt aikštėViena gražiausių aikščių Europoje, besipuikuojanti trimis monumentaliais klasicizmo stiliaus pastatais.

„Čarlio“ kontrolės punk-tas (Checkpoint Charlie)Sienos nebėra, bet buvęs karinis kontrolės punktas vis dar primena Šaltąjį karą.

Televizijos bokštas šalia Aleksandro aikštėsBerlyno televizijos bokštas šalia Aleksandro aikštės matomas iš toli, iš bokšto apžvalgos aikštelės atsiveria viso regiono panorama.

Muziejų salaPenki dideli muziejai tarp geriausiųjų Europos kolekcijų. Rytų pusės galerija

(East Side Gallery)Meniškai apipiešta likusi sienos dalis yra ilgiausia pasaulyje meno galerija po atviru dangumi.

Brandenburgo vartaiSuvienytos Vokietijos simbolį žino kiekvienas Berlyno turistas.

Potsdamo aikštėČia atsispindi šiuo-laikiškas Berlyno veidas. Aikštė atsirado po Berlyno sienos griūties milžiniškoje dykvietėje.

4.400.000 zoologijos sodo lankytojų




Nuo naujojo tūkstantmečio pradžios Vo-kietijos vynas išgyvena tarptautinį rene-sansą, kuris yra glaudžiai susijęs su sąvo-ka „Rislingo stebuklas“ ir kurį iš esmės įkūnija jaunos kartos vyndariai, kuriems yra svarbi aukšta kokybė, o ne derliaus kiekybė. Ilgas vegetacijos periodas ir pa-lyginti silpna saulės kaitra vynams iš Vo-kietijos suteikia subtilumo ir ne per daug alkoholio.

Vokietijos vynai kilę iš 13 vynuogynų re-gionų, kuriuose daugiau nei 102 000 hek-tarų plote auginamos įvairios tam tikram regionui būdingos vynuogės. Tarptauti-niu mastu Vokietija su savo vynuogių au-ginimo plotais ir maždaug

80 000 vynininkystės ūkių yra vidutinė vynuogininkystės šalis; 2014 m. gamybos apimtys siekė 9,5 mln. hektolitrų. Ekolo-giški vynai užima 4-5 proc. rinkos dalį. Vokietijos vynuogynų regionai yra vieni šiauriausių pasaulyje. Vokietijos vynuo-gių auginimo regionai susikoncentravę pietvakarių ir pietų regionuose, išskyrus Saksoniją ir Saale-Unstrut Rytuose. Trys didžiausi vynuogių auginimo regionai yra Reinhesenas, Pfalcas ir Badenas. Nors auginama beveik 140 vynuogių rūšių, tačiau didesnę reikšmę rinkoje turi tik apie du tuzinus, visų pirma, baltosios Risling ir Miuller-Turgau rūšies vy-nuogės. Vokietijoje gaminama 65 proc. baltojo ir 35 proc. raudonojo vyno; pačios svarbiausios čia vėlyvųjų burgundiškų (Spätburgunder) ir „Dornfelder“ vy-nuogių rūšys.

Vokietija taip pat yra ir alaus šalis. Vokiš-kas alus vertinamas, visų pirma, už savo iš dalies šimtametes daugelio mažų šei-mų ir vienuolynų alaus daryklų tradicijas. Visam vokiškam alui be išimties būdin-gas absoliutaus grynumo reikalavimas, seniausia pasaulyje maistą reglamentuo-janti taisyklė, sukurta 1516 m. Ji sako, kad jokie kiti ingredientai negali būti naudojami, išskyrus vandenį, apynius ir sa-lyklą. Vokietijoje gaminama 5000 - 6000 alaus rūšių, daugiausia – pilzeno tipo; tačiau bendras alaus suvartojimas mažėja.

ATSIPALAIDUOKITE IR MĖGAUKITĖST E M A

282restoranus Vokietijoje, tiek daug dar niekada anksčiau, „Michelin“ gidas 2015 m. apdovanojo viena, dviem ar netgi tri-mis žvaigždutėmis. Vienuolika restoranų buvo priskirti geriausiųjų – trijų žvaigž-dučių – kategorijai. Tai reiškia, kad po gurmanų šalies Prancūzijos Vokietija yra šalis, kur yra daugiausiai 3-jų žvaigždu-čių restoranų. → restaurant.michelin.de

S K A I Č I U S



Mitybos įpročių Vokietijoje negalima apibū-dinti vienareikšmiškai. Viena vertus, daug vartotojų kreipia vis didesnį dėmesį į savo kūną ir sveikesnę gyvenseną bei remiasi su-balansuotos mitybos principais. Kita vertus, visuotinės tendencijos – mobilumas ar gyve-nimo būdo individualizavimas – daro aki-vaizdų poveikį valgymo ir gėrimo įpročiams.

Vokietijos kulinarija laikoma dinamiška ir įvairiapusiška bei yra viena geriausių

Europoje. Greta geriausios kulinarijos, “crossover“ stiliaus ir vis populiarėjan-čios vegetariškos bei veganiškos virtuvės renesansą išgyvena senosios daržovės – pastarnokai, griežčiai ir topinambai. Jie yra dabartinio sveikos mitybos bumo pa-matas, kuriuo remiasi šalies sezoninė, regioninė ir gurmanų virtuvės. Jaunieji virėjai savaip interpretuoja virtuvę ir pa-sitelkdami pasaulio virtuvių įtaką, patei-kia ją šiuolaikiškiau.

Didmiesčio atmosfera: Berlyne ir kituose Vokietijos miestuose daug šurmuliuojančių kavinių ir restoranų



ILIUSTRACIJŲ NUORODOS

Antraštė querbeet/Getty Images; Anita Back/laif

psl. 3 drbimages/Getty Imagespsl. 4 Westend61/Getty Imagespsl. 16 Jesco Denzel/Bundesregierung; Steffen Kugler/

Bundesregierung; Jörg Carstensen/dpa; Bundesverfassungsgericht

psl. 18 Steffen Kugler/Bundesregierungpsl. 19 19 x Bundesregierungpsl. 20 DB Stiftung Weimarer Klassik/dpa; picture-alliance/arkivi;

http://www.jsbach.net/bass/elements/bach-hausmann.jpg. Lizenziert unter Gemeinfrei über Wikimedia Commons - https://commons.wikimedia.org

psl. 21 picture-alliance/akg-images; Buddenbrookhaus Lübeck; picture-alliance/akg-images/Erich Lessing; picture-alliance/Thomas Muncke

psl. 23 picture-alliance/Daniel Kalker; ullstein bild - Boness/IPONpsl. 24 Maurizio Gambarini/dpapsl. 25 Soeren Stache/dpapsl. 27 Nikada/Getty Imagespsl. 31 RONNY HARTMANN/AFP/Getty Imagespsl. 33 David Baltzer/Zenit/laifpsl. 34 – 35 Einhorn Solutionspsl. 39 Westend 61; Tim Brakemeier/dpapsl. 40 Thomas Trutschel/Photothek via Getty Imagespsl. 41 epa/Andrew Gombertpsl. 43 2013 Bundeswehr/Bierpsl. 44 Mikhail Sokolov/TASS/dpapsl. 49 Michael Gottschalk/Presse- und Informationsamt

der Bundesregierungpsl. 51 EPA/VALENTIN FLAURAUDpsl. 54 – 55 Einhorn Solutionspsl. 57 Joerg Boethlingpsl. 59 Ole Spata/dpa; Franz Bischof/laifpsl. 60 Frank Rumpenhorst/dpapsl. 61 Jan Woitas/dpapsl. 63 Jörg Modrow/laifpsl. 65 picture-alliance/Geisler-Fotopresspsl. 67 Alexander Koerner/Getty Imagespsl. 71 Thomas Köhler/Photothek via Getty Imagespsl. 73 The New York Times/Redux/laifpsl. 74 – 75 Einhorn Solutionspsl. 77 Ute Grabowsky/Photothek via Getty Imagespsl. 79 Frank Krahmer/Photographer‘s Choice; Matthias Balk/dpapsl. 80 picture-alliance/Keystone

psl. 81 Angelika Warmuth/dpapsl. 83 Oliver Berg/dpapsl. 85 Krisztian Bocsi/Bloomberg via Getty Imagespsl. 89 Uwe Anspach/dpapsl. 90 – 91 Einhorn Solutionspsl. 95 Wolfgang Stahr/laif; David Fischer/dpapsl. 96 Andreas Rentz/Getty Imagespsl. 99 impress picture/ullsteinbildpsl. 103 Thomas Ernsting/laifpsl. 107 Thomas Koehler/Photothek via Getty Imagespsl. 109 CEMarinpsl. 110 – 111 Einhorn Solutionspsl. 113 Thomas Trutschel/Photothek via Getty Imagespsl. 115 Altrendo Images; Thomas Kierok/laifpsl. 116 Gregor Hohenberg/laifpsl. 117 Andrea Enderleinpsl. 119 Martin Stoever/Bongarts/Getty Imagespsl. 123 Sean Gallup/Getty Imagespsl. 124 Michael Löwa/dpapsl. 127 picture-alliance/Andreas Frankepsl. 129 Thomas Lohnes/Getty Imagespsl. 130 – 131 Einhorn Solutionspsl. 133 Boris Roessler/dpapsl. 135 HILMER & SATTLER und ALBRECHT – Jan Pautzke;

Janetzko/Berlinale 2013psl. 136 Arno Burgi/dpapsl. 137 Rainer Jensen/dpapsl. 139 Marko Priske/laifpsl. 141 picture-alliance/abacapresspsl. 143 picture-alliance/Eventpress Hoenschpsl. 144 Hannibal Hanschke/dpapsl. 147 Malte Christians/dpapsl. 148 Tim Brakemeier/dpapsl. 150 – 151 Einhorn Solutionspsl. 153 Goethe-Institut/Anastasia Tsayder/dpapsl. 155 Sabine Lubenow/Getty Images;

Dagmar Schwelle/laifpsl. 156 Dagmar Schwelle/laifpsl. 157 Daniel Biskup/laifpsl. 159 Thomas Linkel/laifpsl. 161 Christian Kerber/laifpsl. 165 Matthias Hangst/Getty Imagespsl. 166 Christoph Schmidt/dpapsl. 168 – 169 Einhorn Solutionspsl. 171 Georg Knoll/laif

\Tatsachen\5_InDesign-Satzarbeit\LIT\Tatsachen_2015_Glossar_L_LIT 172 16.10.2015 12:18:29

AAlus 170 – 171Aplinka 78 – 81Aplinkos apsauga 78 – 81Aplinkos technologijos 88 – 89Atminimo kultūra 36 – 37Atsinaujinančios energijos įstatymas

(EEG) 84 – 87Atsinaujinantys energijos šaltiniai

84 – 87, 88 – 89Aukštosios meno mokyklos

98 – 99Aukštosios mokyklos 98 – 99Aukštosios muzikos mokyklos

98 – 99Aukštųjų technologijų strategija

94 – 97, 102 – 105Automobilių pramonė 66 – 69

BBachas, Johanas Sebastianas

20 – 21, 134 – 137Badenas-Viurtembergas 6 – 7Bakalauras 94 – 97Bavarija 6 – 7Bažnyčios mokestis 132 – 133Bedarbiai 76 – 77Bendrasis vidaus produktas (BVP)

66 – 69Berlinale 142 – 145Berlynas 6 – 7Berlyno siena 36 – 37Bethovenas, Liudvikas van

20 – 21, 134 – 137Biologinė įvairovė 92 – 93Biosferos rezervatai 92 – 93Bolonijos procesas 94 – 97Bramsas, Johanesas 134 – 137Brandenburgas 6 – 7Brandtas, Vilis 20 – 21Branduolinė energija 78 – 81, 84 – 87Brėmenas 6 – 7Bundeslyga 164 – 167Bundesratas (Auštieji parlamento

rūmai) 14 – 15, 16 – 17

Bundestagas (Žemieji parlamento rūmai) 14 – 15, 26 – 29

Bundesveras (ginkluotos pajėgos) 38 – 41, 42 – 45

CCentrinis Vokietijos turizmo biuras

(DZT) 154 – 157Chemijos pramonė 66 – 69Corporate Social Responsibility

(CSR) 70 – 71

DDarbo rinka 58 – 61, 76 – 77Demogra�ja 10 – 11Deputatai 14 – 15Deutsche Welle 146 – 149Dietrich, Marlene 20 – 21Diplomatija 38 – 41Diplomatinės atstovybės

58 – 61Diureris, Albrechtas 20 – 21Diuseldorfas 6 – 7Domenas 8 – 9Drezdenas 6 – 7Dualinis mokymas 76 – 77Dviračių takai 160 – 163

EEkonomika 58 – 61Eksportas 58 – 61, 62 – 65Elektromobiliai 88 – 89Elektrotechnikos pramonė 66 – 69Eliziejaus sutartis 46 – 49Emigrantai 10 – 11Energetikos sistemos pertvarka

30 – 31, 78 – 81, 84 – 87Energijos efektyvumas 84 – 87Erfurtas 6 – 7ES mėlynoji kortelė 118 – 121Europos Sąjunga (ES)

46 – 49, 58 – 61, 62 – 65Europos saugumo ir bendradarbiavimo

organizacija (ESBO) 42 – 45Evangelikų bažnyčia 132 – 133

FFederalinė aplinkos agentūra 78 – 81Federalinė darbo birža 114 – 115Federalinė migracijos ir pabėgėlių

reikalų tarnyba 114 – 115Federalinė vyriausybė 16 – 17, 18 – 19Federalinės ministerijos 18 – 19Federalinis kancleris 16 – 17, 18 – 19Federalinis Konstitucinis teismas

26 – 29Federalinis paramos studijoms

įstatymas (BAföG) 98 – 99Federalinis prezidentas 16 – 17,

18 – 19, 26 – 29Federalinis susirinkimas 16 – 17Federalizmas 6 – 7, 26 – 29Fondai 38 – 41, 114 – 115, 126 – 127Fraunhoferio draugija 94 – 97,

102 – 105Futbolas 164 – 167

GGaukas, Joachimas 18 – 19Geogra�ja 12 – 13Georgo Biuchnerio premija 142 – 145Germany Trade and Invest

(GTAI) 58 – 61, 62 – 65Gėtė, Johanas Volfgangas fon

20 – 21, 134 – 137Gėtės institutas (GI)

134 – 137, 140 – 141Gimnazija 112 – 113Gimstamumas 114 – 115Gyvenimo būdas 154 – 157Gyvenimo kokybė 158 – 159Gyvenimo lygis 154 – 157Gyventi 158 – 159Gyventojai 10 – 11Gyventojai 114 – 115

HHamburgas 6 – 7Hanoveris 6 – 7Helmholco draugija

94 – 97, 102 – 105, 106 – 107

RODYKLĖ



Hesenas 6 – 7Hidden Champions

(paslėpti čempionai) 66 – 69Humboldto fondas

94 – 97, 98 – 99, 108 – 109

IImigracija 30 – 31, 114 – 115, 118 – 121Imigrantai 10 – 11, 114 – 115Importas 62 – 65Informacijos ir ryšių technologijos

(IRT) 72 – 73Infrastruktūra 58 – 61, 72 – 73Inovacija 58 – 61Integracija 118 – 121Internetas 146 – 149Islamas 132 – 133Įstatymų leidyba 26 – 29Įterptis 122 – 125

JJaunimas 122 – 125Judaizmas 132 – 133Jungtinė mokykla 112 – 113Jungtinės Tautos (JT)

42 – 45, 50 – 53

KKairioji partija 14 – 15Katalikų bažnyčia 132 – 133Kino aukštosios mokyklos 98 – 99Klimatas 12 – 13Klimato apsauga 78 – 81, 82 – 83Kongresai 160 – 163Kosmopolitiškas mokslas 106 – 107Krikščionių demokratų sąjunga (CDU)

14 – 15Krikščionių socialinė sąjunga

(CSU) 14 – 15Kulinarija 170 – 171Kultūra 134 – 137Kultūros išsaugojimo programa

140 – 141Kūrybos pramonė 138 – 139Kylis 6 – 7

LLaisvos prekybos sutartis 62 – 65Leibnico draugija 94 – 97, 102 – 105Leipcigo knygų mugės premija

142 – 145Leopoldina 94 – 97Literatūra 142 – 145

MMagdeburgas 6 – 7Magistras 94 – 97Maincas 6 – 7Makso Planko draugija (MPG)

94 – 97, 102 – 105Manas, Tomas 20 – 21, 134 – 137Mašinų gamyba 66 – 69Mažos ir vidutinės įmonės

58 – 61, 66 – 69Meistriškumo iniciatyva 94 – 97Meklenburgas-Priešakinė Pomeranija

6 – 7Merkel, Angela 18 – 19Miestai 154 – 157, 158 – 159, 160 – 163Migracija 114 – 115, 118 – 121Minimalus darbo užmokestis

30 – 31, 76 – 77Mityba 154 – 157Miunchenas 6 – 7Mokslas 94 – 97, 102 – 105Moksliniai tyrimai 102 – 105Moksliniai tyrimai ir technologijų

plėtra (FuE) 58 – 61, 66 – 69, 102 – 105Mokyklinis ugdymas 112 – 113Mokyklos užsienyje

112 – 113, 152 – 153Moterų dalis 30 – 31, 76 – 77Mugės 62 – 65, 160 – 163

NNacionaliniai parkai 92 – 93Nacionalinis himnas 8 – 9Nacionalinis integracijos veiksmų

planas 114 – 115Nacionalsocializmas 36 – 37Naujos skolos 30 – 31

OOktoberfestas 160 – 163Olimpinės žaidynės 164 – 167

PPagrindinė apsauga 128 – 129Pagrindinė mokykla 112 – 113Pagrindinis įstatymas 8 – 9Parlamentas 14 – 15Partijos 14 – 15, 22 – 25, 32 – 33Partnerystės 122 – 125Pasaulinio lygio žaidėjas 66 – 69Pasaulio paveldo objektai 160 – 163Pasch iniciatyva 94 – 97, 152 – 153Paslaugų pramonė 66 – 69Patentai 66 – 69Pensija 30 – 31Pėsčiųjų takai 160 – 163Pilietinė visuomenė 126 – 127Pilietybės įstatymas 118 – 121Pliuralizmas 114 – 115, 142 – 145Plotas 12 – 13Potsdamas 6 – 7Pradinė mokykla 112 – 113Pramonė 4.0 66 – 69, 72 – 73Pramonės asociacijos 22 – 25, 66 – 69Profesinės sąjungos 22 – 25Profesinis mokymas 76 – 77

RRadijas 146 – 149Realinės mokyklos 112 – 113Reformos 22 – 25Reinas 12 – 13Reino kraštas-Pfalcas 6 – 7Religija 132 – 133Religijos laisvė 132 – 133Rentgenas, Vilhelmas Konradas 20 – 21Rinkimai 16 – 17Rinkimų sistema 16 – 17Rislingas 170 – 171

SSąjunga 90/Žalieji 14 – 15Saksonija 6 – 7


Saksonija-Anhaltas 6 – 7Sarbriukenas 6 – 7Saro kraštas 6 – 7Saulės energija 84 – 87Savanorystė 126 – 127Šeima 122 – 125Šiaurės Atlanto sutarties organizacija

(Nato) 42 – 45Šiaurės Reinas-Vestfalija 6 – 7Sienos griūtis 36 – 37Šileris, Frydrichas fon

20 – 21, 134 – 137Skaitmeninė darbotvarkė 72 – 73Šlėzvigas-Holšteinas 6 – 7Socialinė rinkos ekonomika 58 – 61Socialinė valstybė 114 – 115, 132 – 133Solidarumo paktas 22 – 25Sostinė 12 – 13Spauda 146 – 149Spaudos laisvė 146 – 149Specialistai 76 – 77Specializuotos aukštosios mokyklos

98 – 99Sportas 164 – 167Sporto rėmimas 164 – 167Šteinmėjėris, Frankas-Valteris 38 – 41Stilizuotas erelis 8 – 9Štutgartas 6 – 7Sveikatingumas 160 – 163Švėrinas 6 – 7Švietimas 94 – 97

TTaikos misijos 42 – 45Tarptautinių taikos misijų centras

(ZIF) 42 – 45Teatras 142 – 145Technikos universitetas 98 – 99Tėvystės (motinystės) atostogos

122 – 125Tėvystės (motinystės) išmoka

122 – 125Tiesioginės investicijos 62 – 65Tikėtina gyvenimo trukmė

10 – 11, 114 – 115

Tiuringija 6 – 7Turizmas 160 – 163Tvarumas 56 – 57, 70 – 71, 78 – 81

UUniversitetas 98 – 99Užimtumo lygis 76 – 77Užsienio ekonomikos politika 62 – 65Užsienio kultūros ir švietimo politika

108 – 109Užsienio politika 38 – 41Užsienio prekyba 62 – 65Užsienio reikalų ministerija 38 – 41Užsienio ryšių institutas (ifa)

134 – 137, 140 – 141

VVaikai 122 – 125Valiuta 8 – 9Valstybės ministras kultūros ir

žiniasklaidos reikalams 134 – 137Valstybinė šventė 8 – 9Vėjo energija 84 – 87Vėliava 8 – 9Vieniši tėvai 122 – 125Viršūnė 12 – 13Virtuvė 170 – 171Visuomeninis transliuotojas 146 – 149Vokiečių kalba 152 – 153Vokietijos akademinių mainų tarnyba

(DAAD) 94 – 97, 98 – 99, 106 – 107, 108 – 109, 140 – 141

Vokietijos Demokratinė Respublika (VDR) 36 – 37

Vokietijos energetikos agentūra 78 – 81

Vokietijos futbolo federacija (DFB) 154 – 157, 164 – 167

Vokietijos Islamo Konferencija 114 – 115

Vokietijos kino apdovanojimai 142 – 145

Vokietijos knygos premija 142 – 145Vokietijos kultūros fondas 134 – 137Vokietijos kultūros taryba 134 – 137

Vokietijos mokslinių tyrimų fondas (DFG) 94 – 97, 102 – 105, 106 – 107

Vokietijos mokslo ir inovacijų centrai (DWIH) 108 – 109

Vokietijos olimpinio sporto komitetas (DOSB) 154 – 157, 164 – 167

Vokietijos pramonės asociacija (BDI) 58 – 61

Vokietijos pramonės ir prekybos rūmai (DIHK) 58 – 61

Vokietijos prekybos rūmai (AHK) 58 – 61, 62 – 65

Vokietijos Rektorių Konferencija (HRK) 94 – 97, 98 – 99

Vokietijos savanorių tarnyba 114 – 115, 126 – 127

Vokietijos socialdemokratų partija (SPD) 14 – 15

Vokietijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (GIZ) 78 – 81

Vokiškų mokyklų užsienyje koordinavimo centras 134 – 137

Vynas 170 – 171Vysbadenas 6 – 7Vystomasis bendradarbiavimas 56 – 57

ZŽaliosios technologijos 88 – 89Žemės 6 – 7Žemutinė Saksonija 6 – 7Žiniasklaida 146 – 149Žiūrėti televizorių 146 – 149Žmogaus teisės 50 – 53


ŠIUOLAIKINĖ VOKIETIJA176

LEIDINIO DUOMENYS

LeidėjasFrankfurto Societäts-Medien GmbH, Frankfurtas prie Maino, bendradarbiaujant su Federaline užsienio ministerija Berlyne

Koncepcija ir vyriausiasis redaktoriusPeteris Hinterederis, Žanet ŠayanProjekto koordinatoriusAndreasas FybigerisRedaktoriaiJohanesas Gėbelis, Martinas Ortas, Dr. Helena SibumAutoriaiMatiasas Bišofas, dr. Erikas Chauvistre, Konstanca Kleis, Joachimas VilėMeninis apipavidalinimasMartinas GorkaInformacijos skilties „Panorama“ gra�kaEinhorn SolutionsParengė spaudaiKerimas Demiras, Andre Hercogas

VertėRasa Kasinskienė

Frankfurter Societäts-Medien GmbHFrankenallee 71–8160327 Frankfurtas prie Maino, VokietijaInternete: www.fs-medien.deEl. paštas: [email protected]

Federalinė užsienio reikalų ministerijaKultūros ir komunikacijų departamentasWerderscher Markt 110117 Berlynas, VokietijaInternete: www.auswaertiges-amt.deEl. paštas: [email protected]

SpausdinoWerbedruck GmbH Horst Schreckhase34286 Spangenbergas, VokietijaPrinted in Germany 2015

Pateikta spaudai 2015 m. rugsėjisISBN978-3-95542-176-2

© Frankfurter Societäts-Medien GmbH Visos teisės į tekstą ir nuotraukas priklauso leidėjui. Pakartotinis leidimas galimas tik leidėjui sutikus bei nurodžius šaltinį.

Knygą „Šiuolaikinė Vokietija“ galima skaityti šiomis kalbomis:Arabų, kinų, vokiečių, anglų, persų, prancūzų, indoneziečių, italų, japonų, korėjiečių, lietuvių, lenkų, portugalų, rusų, ispanų, čekų, turkų, ukrainiečių ir vietnamiečių.

„Šiuolaikinė Vokietija“ internetewww.facts-about-germany.de

Leidėjai laikosi nuostatos, kad tekste turėtų būti pateiktos vyriškos ir moteriškos giminės formos. Tačiau šiame leidinyje vietomis naudojama tik vyriška forma, nes pateikus abi gimines būtų sunkiau suprasti kai kuriuos tekstus.



Nuo vizos iki elektros įtampos: naudinga informacija ir svarbūs telefonų numeriai keliaujantiems po Vokietiją

Dokumentai ir vizos: Užsieniečiai, atvykdami į šalį, privalo turėti galio-jantį užsienio pasą ar pasą pakeičiantį dokumentą. Daugumos Vakarų Euro-pos šalių gyventojams pakanka galio-jančios asmens tapatybės kortelės. Vaikai daugeliu atvejų privalo turėti savo kelionės dokumentą. Kai kurių šalių piliečiai, norėdami atvykti į Vo-kietiją, privalo turėti vizą. Informaciją apie tai teikia Vokietijos atstovybės užsienyje (ambasados ir konsulatai). → auswaertiges-amt.de

Kelionė lėktuvu: Į Vokietiją skrenda daugiau nei 100 tarptautinių oro susisiekimo bendrovių lėktuvai. Pa-saulinis maršrutų tinklas sujungia 22 tarptautinius oro uostus Vokietijoje su visais pasaulio regionais. Didžiausi oro uostai yra Frankfurte prie Maino, Miunchene ir Diuseldorfe. Visi oro uostai patogiai sujungti su kelių transporto tinklu. → frankfurt-airport.de→ munich-airport.de→ dus.com

Kelionė traukiniu: Per Vokietijos teritoriją driekiasi tankus 33 000 km ilgio geležinkelių tinklas. Tolimojo ir vietinio susisiekimo traukinių gra�-kai yra suderinti ir suteikia galimybę patogiai persėsti iš vieno traukinio į kitą. Iš Vokietijos daugiau nei 250 tiesioginių maršrutų kiekvieną dieną galima nuvykti į maždaug 120 Euro-pos miestų.Deutsche Bahn AG karštoji linija: Tel.: +49 18 06 99 66 33→ bahn.com

Kelionė autobusu: Per Vokietiją pa-togu keliauti taip pat ir maršrutiniais autobusais, šiuo metu yra daugiau nei 250 tolimojo susisiekimo autobusų maršrutų. Ypač didelė yra tarpmiestinių

autobusų maršrutų pasiūla- kiekvieną Vokietijos didmiestį galima pasiekti tolimojo susisiekimo autobusų marš-rutais. Ir net daugelyje mažiau nei 10 000 gyventojų turinčių miestų yra tolimųjų reisų autobusų stotelė. Vokietijoje konkuruoja aštuonios didesnės bendrovės. Informacija apie susisiekimo maršrutus: → busliniensuche.de→ fernbusse.de

Kelionė automobiliu: Vokietijoje iš-vystytas šiuolaikiškas sausumos kelių susisiekimo tinklas. Visą parą prie 13 000 km ilgio greitkelių tinklo vei-kia daugiau nei 700 nedidelių resto-ranų, degalinių, motelių ir kioskų. Vo-kietijoje galima užsipilti šių bešvinių benzino rūšių: Super (o. sk. 95), Super E10 (o. sk. 95), Super Plus (o. sk. 98) ir dyzelio. Automobilių greitis federa-liniuose greitkeliuose neribojamas, jei nėra greičio ribojimo ženklų, tačiau rekomenduojama neviršyti 130 km/h greičio. Gyvenvietėse lei-džiama važiuoti ne greičiau nei 50 km/h, ne gyvenvietėse - 100 km/h greičiu. Vokietijoje nėra greitkelių mokesčio. Vairuotojas ir keleiviai privalo prisi-segti saugos diržus. Vaikai iki 150 cm ūgio privalo keliauti automobilinėse kėdutėse. Gelbėjimo tarnybas ar pagalbą, sugedus automobiliui greit-kelyje, galima išsikviesti prie greit-kelių įrengtų pagalbos stulpelių pa-galba. Didieji automobilių klubai (ADAC, AvD) suteikia informaciją keliaujantiems automobiliu. ADAC avarinė tarnybaTel.: +49 18 02 22 22 22, → adac.deAvD pagalbos linijaTel.: +49 80 09 90 99 09, → avd.de

Apgyvendinimas: Norint apsigyventi, galima rinktis iš daugelio galimybių: nuo privačių kambarių bei poilsio

namų iki prabangių viešbučių. Net pigiausios nakvynės turi atitikti stan-dartus ir yra tikrinamos. Turistinės asociacijos ir užsienio turizmo tarnybos teikia specialius apgyvendinimo pasiūlymų sąrašus.→ germany.travel

Jaunimo nakvynės namai: Daugiau nei 500 jaunimo nakvynės namų Vo-kietijoje priima visų jaunimo nakvynės namų asociacijų, priklausančių Tarp-tautinei jaunimo nakvynės namų fe-deracijai (International Youth Hostel Federation), narius. Už tam tikrą mokestį galima įsigyti tarptautinį pažymėjimą.Deutsches JugendherbergswerkTel.: +49 52 31 74 01-0→ djh.de

Pinigai ir valiuta: Įstatymais nusta-tytas mokėjimo vienetas yra euras (1 euras = 100 centų). Grynųjų pinigų visą parą galima išsiimti iš bankomatų elektronine mokėjimo ar tarptautine kreditine kortele, Vokietijoje priima-mos visos plačiai naudojamos kredito kortelės. Kainos nurodomos įskaitant mokesčius.

Greitosios pagalbos telefonų numeriai:Tel.: 110 greitoji pagalba, policijaTel.: 112 gaisrinė ir avarinė tarnyba

Laiko zona: Vokietija yra Vidurio Europos laiko zonoje. Kovo pabaigoje laikrodžiai pasukami valandą į priekį, spalio pabaigoje – atgal (vasaros laikas).

Elektra:Elektros srovė - 230 voltų.

Aachen • 638 154 651 80 256 482 354 346 73 569 494 631 475 663 263 518 370

Berlin 638 • 492 193 556 545 286 285 673 575 184 153 585 438 223 723 632 495

Dortmund 154 492 • 507 68 224 349 210 358 95 428 350 617 428 520 321 420 338

Dresden 651 193 507 • 581 492 495 382 581 591 140 225 491 325 444 671 525 382

Düsseldorf 80 556 68 581 • 220 392 278 341 42 500 417 611 438 562 277 401 338

Frankfurt/M. 256 545 224 492 220 • 512 361 132 191 405 444 412 228 680 190 201 128

Hamburg 482 286 349 495 392 512 • 152 631 370 391 270 781 612 133 688 658 507

Hannover 354 285 210 382 278 361 152 • 489 294 247 136 661 488 320 551 534 377

Karlsruhe 346 673 358 581 341 132 631 489 • 303 521 558 271 261 809 188 80 199

Köln 73 575 95 591 42 191 370 294 303 • 481 422 577 422 567 282 373 289

Leipzig 569 184 428 140 500 405 391 247 521 481 • 88 418 260 371 588 466 408

Magdeburg 494 153 350 225 417 444 270 136 558 422 88 • 511 349 321 606 559 449

München 631 585 617 491 611 412 781 661 271 577 418 511 • 159 781 421 212 291

Nürnberg 475 438 428 325 438 228 612 488 261 422 260 349 159 • 601 362 218 109

Rostock 663 223 520 444 562 680 133 320 809 567 371 321 781 601 • 851 812 694

Saarbrücken 263 723 321 671 277 190 688 551 188 282 588 606 421 362 851 • 213 314

Stuttgart 518 632 420 525 401 201 658 534 80 373 466 559 212 218 812 213 • 149

Würzburg 370 495 338 382 338 128 507 377 199 289 408 449 291 109 694 314 149 •Duomenys be garantijos

Aac

hen

Düs

seld

orf

Mag

debu

rg

Dor

tmun

d

Köl

n

Ham

burg

Nür

nber

g

Stut

tgar

t

Berl

in

Kar

lsru

he

Fran

kfur

t/M

.

Mün

chen

Saar

brüc

ken

Dre

sden

Leip

zig

Han

nove

r

Rost

ock

Wür

zbur

g

KELIONIŲ INFORMACIJA

KELIAUJANTIEMS PO VOKIETIJĄ

Atstumų Vokietijoje lentelė (kilometrais)

Didesni atstumai Vokietijoje matuojami kilometrais. Vienas kilometras - 0,62137 mylios, viena mylia - 1,60934 kilometro.

\Tatsachen\5_InDesign-Satzarbeit\LIT\Tatsachen_2015_U3-und-Klappe_L_LIT 197-200 30.10.2015 16:06:52

ŠIUOLAIKINĖV O K I E T I J A

Užsienio politika · Visuomenė · Mokslas · Ekonomika · KultūraLT

Knygoje „Šiuolaikinė Vokietija“ rasite viską, ką norite sužinoti apie šiuolaikinę Vokietiją. Kaip veikia politinė sistema? Kokios užsienio politikos gairės? Kokie yra ekonomi-kos ypatumai? Kuo gyvena visuo-menė? Meno ir kultūros naujienos ir daugiau temų.

Šis praktinis vadovas, kuriame rasite aktualią, patikimą ir glaustą informaciją, paremtą daug skaičių, faktų ir gra�kų, suteikia esmines išsamias žinias apie šalį ir apžvelgia visas šiuolaikinio Vokietijos gyvenimo temas.→ facts-about-germany.de


ŠIU

OLA

IKIN

Ė V

OK

IET

IJA

\Tatsachen\5_InDesign-Satzarbeit\LIT\Tatsachen_2015_Titel_L_LIT 201-204 30.10.2015 16:05:42

lietuvių (21.24 mb)

Documents