laisvas kapitalo jud Ėjimas

LAISVAS KAPITALO JUDĖJIMAS

LAISVO KAPITALO JUDĖJIMO PRIELAIDOS (1)

Laisvas kapitalo judėjimas yra susijęs su valstybių narių ekonomine ir pinigų sąjunga (toliau – EPS), todėl kapitalo judėjimo liberalizavimas užtruko ilgiau nei asmenų, paslaugų ir prekių judėjimo apribojimų panaikinimas;

Laisvo kapitalo judėjimo prielaidos – EPS sukūrimas;Europos Bendrijos steigimo sutartyje buvo nustatytas

principas, kad valiutų kursas yra bendrų valstybių narių interesų reikalas;

1969 m. valstybės narės pasiūlė planą, kaip pasiekti EPS: 1978 m. buvo patvirtinta Tarybos rezoliucija, sukurianti Europos pinigų sistemą.


Europos pinigų sistema įvedė ekiu – vieningą piniginį vienetą, kuriuo buvo galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas (tai buvo tik apskaitos valiuta, banknotai ir monetos neegzistavo);

Buvo įvestas valiutų keitimo kursų mechanizmas – nustatyti stabilūs valiutų keitimo kursai tarp valstybių narių;

1987 m. priimtame Vieningos Europos akte buvo numatytas tikslas siekti EPS;

Mastrichto sutartyje įtvirtinti trys EPS sukūrimo etapai.

LAISVO KAPITALO JUDĖJIMO PRIELAIDOS (3)Ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo etapai:

1. 1990-1994 m.: užbaigta kurti vieninga rinka, panaikinti visi kapitalo judėjimo suvaržymai, nustatytas stipresnis valstybių narių pinigų politikos koordinavimas, pasiektas glaudesnis ekonominis bendradarbiavimas tarp valstybių narių centrinių bankų, konvergencijos kriterijų inicijavimas;

2. 1994-1999 m.: nustatyti keturi konvergencijos kriterijai, užtikrintas Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) ir valstybių narių centrinių bankų nepriklausomumas, įkurtas Europos pinigų institutas;

3. 1999-2002 m.: pradeda veikti ECB, sukurta Europos centrinių bankų sistema, įvestas euras (užfiksuoti negrįžtami euro ir nacionalinių valiutų tarpusavio keitimo kursai, pinigų, kapitalo, valiutų ir tarpbankinių rinkų perėjimas prie euro, euro monetų ir banknotų išleidimas į apyvartą).

LAISVO KAPITALO JUDĖJIMO PRIELAIDOS (4)Keturi Mastrichto (konvergencijos) kriterijai:

1. Kainų stabilumas – nustatytas žemas infliacijos lygis: infliacija valstybėse narėse neturi būti didesnė nei 1,5 proc. lyginant su trijų mažiausią infliacijos normą turinčių valstybių narių vidurkiu;

2. Finansinės padėties stabilumas – valstybės narės biudžeto deficitas turi būti mažesnis nei 3 proc. BVP; valstybės narės skola turi būti mažesnė nei 60 proc. BVP;

3. Valiutų kurso stabilumas – valstybės narės valiuta turi bent du metus priklausyti EPS ir nebūti devalvuota;

4. Palūkanų normų stabilumas – valstybės ilgalaikių obligacijų vidutinė palūkanų norma turi būti mažesnė nei 2 proc., lyginant su trijų mažiausias palūkanų normas turinčių valstybių vidurkiu.


ECB ir nacionalinių centrinių bankų nepriklausomumas:1. Finansinis – valstybės institucijos negali dalyvauti sudarant

nacionalinių centrinių bankų biudžetą, skirstant pelną; 2. Asmeninis – nustatyta speciali centrinių bankų darbuotojų

skyrimo ir atleidimo tvarka;3. Institucinis – valstybės institucijos neturi teisės duoti nurodymų

nacionaliniams centriniams bankams, tvirtinti, anuliuoti, kitokiu būdu tikrinti centrinių bankų sprendimus;

4. Funkcinis – centriniai bankai negali užsiimti jokia kita veikla; tokiems bankams yra nustatyti tam tikri draudimai: finansuoti Vyriausybes (pirkti vertybinių popierius, atidėti mokėjimų terminus ir pan.), teikti privilegijas finansų įstaigoms ir jų paslaugomis besinaudojančioms valstybės institucijoms, suteikti mokesčių lengvatas, kitą finansinę naudą.


Europos centrinių bankų sistema (toliau – ECB sistema):ECB sistema nėra juridinis asmuo, ją sudaro ECB ir valstybių

narių centriniai bankai;ECB sistemos veiklą reglamentuoja Sutartis ir Protokolas

Nr. 4;ECB sistemą reikia skirti nuo euro sistemos, kurią sudaro tik

tos ES valstybės narės, kurios įsivedė eurą, ir ECB (šiuo metu euro dar nėra įsivedusios Didžioji Britanija, Danija ir Švedija);

ECB sistemos pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą.


Pagrindiniai ECB sistemos uždaviniai:1. Nustatyti ES pinigų politiką;2. Valdyti oficialias valstybių narių užsienio valiutų atsargas;3. Užtikrinti mokėjimų sistemos funkcionavimą;Europos Centrinis Bankas – juridinis asmuo (skirtingai nei

ECB sistema);ECB veiklą reglamentuoja Sutartis bei Protokolas Nr. 4;Pagrindiniai ECB organai: taryba, vykdančioji valdyba,

prezidentas ir konsultacinio pobūdžio organas – bendroji taryba (ji bus tol, kol visos valstybės narės įsives eurą).


Pagrindinės Europos Centrinio Banko funkcijos:1. Valstybių narių ekonomikos reguliavimas;2. Pinigų emisija (ne spausdinimas, nes techninius veiksmus

atlieka valstybių narių centriniai bankai);3. Teisėkūra – ECB priima reglamentus, sprendimus, nuomones ir

rekomendacijas;4. Patariamoji – ECB konsultuoja įvairias ES institucijas visais

pinigų politikos klausimais;5. Priežiūros – ECB užtikrina, kad nacionaliniai centriniai bankai

tinkamai atliktų savo kredito institucijų priežiūrą;6. Ataskaitinė – teikia metines ataskaitas Europos Parlamentui;7. Statistinė – rengia įvairius pranešimus ir pan.

LAISVO KAPITALO JUDĖJIMO PRIELAIDOS (9)Vieninga Europos valiuta – euras:

Euras įvestas dėl valiutų kurso svyravimų ir valiutų keitimo išlaidų išvengimo;

Teisinis euro pagrindas: 1997 m. reglamentas dėl kai kurių euro įvedimo aspektų (nustatytas perėjimas nuo ekiu prie euro, užfiksuotas sandorių tęstinumas) ir 1998 m. reglamentas dėl euro įvedimo; 1998 m. reglamentas nustatė teisinį euro statusą ir etapus, per kuriuos įvedamas euras:

1. 1999 m. sausio 1 d.: euro pradžia, nacionalinės valiutos pradedamos naudoti sąsajoje su euru;

2. 1999-2001 m.: pereinamasis laikotarpis, kuomet fiziniai ir juridiniai asmenys gali pasirinkti eurą sandoriuose ir atsiskaitymuose bankams;

3. 2002 m. – galutinis perėjimas prie euro: iš apyvartos išimtos nacionalinės valiutos; šiuo metu eurą yra įsivedusios 14 valstybių narių.

LAISVO KAPITALO JUDĖJIMO REGLAMENTAVIMAS (1)

Kapitalo ir mokėjimų judėjimo laisvė užtikrinama Sutarties nuostatomis (63-66 str.) bei ES antrinės teisės aktais;

Remiantis Sutarties 63 str., yra uždraudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių apribojimai;

Sutarties 63 str. taip pat draudžia mokėjimų tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimus;

Kapitalo ir mokėjimų judėjimo atribojimas:1. Kapitalo judėjimas suprantamas kaip tiesioginės investicijos

(nuosavybės į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą perleidimas), kredito teikimas, vertybinių popierių įsigijimas ir pan.;

2. Mokėjimų judėjimas – tai atsiskaitymai už prekes ir paslaugas, atlyginimų pervedimai į kitas valstybes nares ir pan.


Mokėjimų judėjimas leidžiamas, siekiant užtikrinti kitas laisvas (pvz., laisvę gauti paslaugas vykstant į kitą valstybę narę);

ES antrinės teisės aktai dėl laisvo kapitalo ir mokėjimų judėjimo:1. Direktyva 88/361: panaikinti likę kapitalo judėjimo apribojimai

ir likusios diskriminuojančios priemonės; tam tikri suvaržymai leidžiami, jei trumpalaikiai kapitalo judėjimai gali pakenkti valstybės pinigų ir valiutų kursų politikai; ši direktyva įtvirtino visišką kapitalo judėjimo liberalizavimą (byla C-358/93 ir C-416/93, Aldo);

2. Reglamentas 1969/88: nustatė priemones, leidžiančias valstybėms narėms naudotis trumpalaike finansine pagalba, kai yra mokėjimų balanso problemų.


Laisvo kapitalo judėjimo apribojimų panaikinimo etapai:1. Pirmasis etapas (1960-1988): panaikinami visi kapitalo,

priklausančio EB (dabar ES) reziduojantiems asmenims, judėjimo suvaržymai, taip pat bet kokia diskriminacija nacionaliniu ar rezidavimo vietos atžvilgiu; nustatyti kapitalo judėjimo tipai: įprastos kapitalo operacijos, įprastos vertybinių popierių operacijos, sudėtingos vertybinių popierių operacijos’

2. Antrasis etapas (1988-iki dabar): panaikinami išlikę kapitalo judėjimo apribojimai, likusios diskriminuojančios priemonės, leidžiami labai riboti suvaržymai, jei trumpalaikis kapitalo judėjimas gali pakenkti valstybės pinigų ir valiutų kursų politikai, leidžiami riboti suvaržymai vadovaujantis bendraisiais ES teisės principais.

KAPITALO SĄVOKA Sutartis nepateikia kapitalo sąvokos; Byla C-163 ir C-250/94, Sanz de Lera: kapitalas apibrėžtas kaip

tiesioginės investicijos kitose valstybėse narėse (įskaitant į nekilnojamąjį turtą), vertybinių popierių kitose valstybėse narėse pirkimas;

Byla C-222/97, Trummer: Teismas nustatė, kad hipoteka, kaip paskolos, susijusios su nekilnojamojo turto pardavimu, užtikrinimo būdas, yra kapitalo judėjimo sudėtinė dalis;

Kapitalo judėjimu taip pat laikoma: investicijos į nekilnojamąjį turtą, investicijos į bendrovės akcijas, dividendų kitoje valstybėje narėje gavimas: byla C-423/98, Albore, byla C-367/98, Komisija prieš Portugaliją, byla C-35/98, Verkooijen, byla C-464/98, Westdeutsche Landesbank ir pan.).

LAISVO KAPITALO JUDĖJIMO RIBOJIMAI (1)Laisvame kapitalo judėjime taikomas apribojimų draudimu

grindžiamas modelis, kuris iš esmės apima tiesioginę ir netiesioginę diskriminacija, nediskriminuojančius ribojimus;

Tiesioginė diskriminacija – diskriminacija dėl pilietybės, kuri gali būti pateisinama tik Sutartyje išvardintomis išimtimis;

Netiesioginė diskriminacija – diskriminavimas ne dėl pilietybės, bet dėl kitų kriterijų, kurie paprastai suteikia asmenims, įsigyjantiems kapitalo kitoje valstybėje narėje, blogesnę padėtį: diskriminavimas dėl įsisteigimo, gyvenamosios vietos, nuolatinės gyvenamosios vietos ir pan.;

Nediskriminuojantys ribojimai – tokios nacionalinės taisyklės, kurios nėra diskriminacinės, tačiau kurios gali apriboti laisvą kapitalo judėjimą į kitą valstybę narę arba tam trukdyti.

LAISVO KAPITALO JUDĖJIMO RIBOJIMAI (2)Tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija:

Byla C-367/98, Komisija prieš Portugaliją: Teismas pripažino, jog Portugalijos taisyklė, pagal kurią potencialūs akcininkai prieš įsigydami daugiau nei nustatyta tam tikrų Portugalijos bendrovių akcijų, turėjo gauti valdžios institucijų leidimą, yra laisvo kapitalo judėjimo apribojimas, nes tokios nacionalinės taisyklės yra susijusios su nevienodu požiūriu į kitų valstybių narių subjektus;

Byla C-302/97, Konle: Teismas nustatė, kad Austrijos taisyklė, pagal kurią nuo pareigos gauti leidimą prieš įsigyjant statiniais užstatytą žemės sklypą, buvo atleidžiami tik Austrijos piliečiai, yra kitų valstybių narių piliečius diskriminuojantis laisvo kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ribojimas.

LAISVO KAPITALO JUDĖJIMO RIBOJIMAI (3)Byla C-423/98, Albore: Teismas tiesiogiai diskriminuojančiu

pripažino Italijos įstatymą, pagal kurį reikalavimas gauti leidimą prieš perkant turtą kariniu požiūriu reikšmingose vietose netaikytas tik Italijos piliečiams;Nediskriminuojantys ribojimai:

Byla C-98/01, Komisija prieš Jungtinę Karalystę: Teismas nustatė, kad akcijų įsigijimą ribojančios nacionalinės taisyklės, nors ir taikomos nedarant skirtumo tarp rezidentų ir nerezidentų, daro poveikį paties akcijų paketą įsigyjančio asmens padėčiai ir todėl gali atgrasyti kitų valstybių narių investuotojus pirkti tokias akcijas ir taip daryti poveikį pateikimui į rinką.

LAISVO KAPITALO JUDĖJIMO RIBOJIMAI (4)Byla 286/82 ir 26/83, Luisi and Carbone: Italijos teisės aktai

suteikė teisę asmenims išvežti ir panaudoti valiutos ne daugiau kaip 5 tūkst. lyrų; du Italijos piliečiai norėjo išvežti iš Italijos turizmo ir medicininiais tikslais 2 mln. lyrų; Teismas nustatė, kad valstybės narės gali kontroliuoti laisvą kapitalo judėjimą, bet tik tokiu aspektu, kad ši kontrolė neribotų Sutartyje pripažintų laisvių; laisvas kapitalo judėjimas negali priklausyti nuo administracinio organo sprendimo;

Byla C-478/98, Komisija prieš Belgiją: Teismas nustatė, kad Belgijos taisyklė, užkertanti kelią Belgijos rezidentams duoti paskolas, yra laisvo kapitalo judėjimo ribojimas, kadangi sulaiko jos rezidentus nuo investavimo kitose valstybėse narėse.

LAISVO KAPITALO JUDĖJIMO RIBOJIMAI (5)Byla C-439/97, Sandoz: pagal Austrijos teisę Austrijos

bendrovei paėmus paskolą iš Belgijos bendrovės, reikėjo mokėti žyminį mokestį; pagal Belgijos teisę tokio mokesčio nereikėjo mokėti; Teismas pripažino, kad ši teisės norma galėjo atgrasyti Austrijos rezidentus imti paskolas iš kitose valstybėse narėse įsisteigusių asmenų, tai yra laisvo kapitalo judėjimo kliūtis;

Byla C-163 ir C-250/94, Sanz de Lera: Ispanijos teisė nustatė pareigą gauti tam tikros institucijos leidimą, jei išvežama valiuta (čekiai) viršijo 5 mln. pesetų, jei buvo išvežama daugiau nei 1 mln., šią sumą reikėjo deklaruoti; Teismas pripažino, kad Sutartis draudžia priimti teisės normą, nustatančią, jog norint išvežti monetas, banknotus, čekius reikia gauti išankstinį leidimą, bet nedraudžia teisės normos, nustatančios išankstinį tokio veiksmo deklaravimą.

LAISVO KAPITALO JUDĖJIMO IŠIMTYS (1)Laisvo kapitalo judėjimo išimtis numato Sutarties 65 str.:

1. Valstybės narės gali taikyti savo mokesčių įstatymų nuostatas, pagal kurias skiriami mokesčių mokėtojai dėl jų skirtingos padėties gyvenamosios vietos arba kapitalo investavimo vietos atžvilgiu;

2. Valstybės narės gali imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams arba nustatyti duomenų apie kapitalo judėjimą deklaravimo tvarką administravimo ar statistinės informacijos tikslais, arba imtis priemonių, pateisinamų viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo požiūriu;

3. Laisvam kapitalo judėjimui taip pat galima taikyti ir tuos apribojimus, kurie taikomi įsisteigimo laisvės atžvilgiu.

LAISVO KAPITALO JUDĖJIMO IŠIMTYS (2)Rašytinės laisvo kapitalo judėjimo išimtys gali būti suskirstytos į

specialiąsias ir bendrąsias;Specialioji išimtis įtvirtinta Sutarties 65 str. 1 d. a punkte ir

numato, jog valstybės narės gali taikyti tam tikras savo mokesčių įstatymų nuostatas, pagal kurias skiriami mokesčių mokėtojai rezidentai ir nerezidentai;

Bendrosios išimtys (Sutarties 65 str. 1 d. b punktas) : priemonės, reikalingos užkirsti kelią teisės aktų apmokestinimo ir finansų įstaigų riziką ribojančios priežiūros srityje, viešoji tvarka ir visuomenės saugumas;

Specialioji ir bendrosios išimtys turi būti taikomos atsižvelgiant į proporcingumo principą: jos neturi peržengti to, kas būtina, turi būti aiškinamos siaurai, jomis negali būti piktnaudžiaujama siekiant jas panaudoti ekonominiams tikslams – byla 203/80, Casati, byla C-54/99, Scientologie de Paris.

LAISVO KAPITALO JUDĖJIMO IŠIMTYS (3)Specialioji išimtis – mokesčių įstatymų nuostatos, pagal kurias skiriami mokesčių mokėtojai rezidentai ir nerezidentai:

Teismas pripažino, jog mokesčių mokėtojai gali būti skiriami dėl jų gyvenamosios vietos arba kapitalo investavimo vietos (byla C-35/98, Verkooijen);

Todėl nacionalinės nuostatos, darančios skirtumus dėl mokesčių mokėtojų gyvenamosios vietos, neprieštarauja ES teisei, jeigu jos taikomos situacijoms, kurios objektyviai nėra tokios pačios;

Nacionaliniai mokesčių įstatymai gali būti pateisinami svarbiausiomis bendrojo intereso priežastimis, ypač susijusiomis su mokesčių sistemos darnumu;

Teismas savo praktikoje niekada nėra tiesiogiai rėmęsis minėta išimtimi.

LAISVO KAPITALO JUDĖJIMO IŠIMTYS (4)Bendrosios išimtys:

Išimtys apmokestinimo ir finansų įstaigų riziką ribojančios priežiūros srityje – tokiomis išimtimis siekiama kovoti su mokesčių vengimu, užtikrinti fiskalinę priežiūrą;

Byla C-439/97, Sandoz: Teismas pažymėjo, kad Austrijos įstatymo tikslas buvo užtikrinti vienodą požiūrį į paskolos sutartis sudarančius Austrijos rezidentus, tokio įstatymo tikslas buvo neleisti mokesčių mokėtojams išvengti vidaus mokesčių teisės aktų reikalavimų naudojantis kapitalo judėjimo laisve; kadangi įstatymas buvo vienodai taikomas be jokio skirtumo dėl pilietybės arba paskolos sudarymo vietos, jis nebuvo diskriminacinis;

Tokios išimtys gali būti taikomos ir kitose srityse, pavyzdžiui, norint užkirsti kelią pinigų plovimui, prekybai narkotikais, terorizmui: byla C-358/93 ir C-416/93, Bordessa.

LAISVO KAPITALO JUDĖJIMO IŠIMTYS (5)Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas:

Aiškindamas šias išimtis, Teismas remiasi savo praktika dėl kitų rinkos laisvių; šios išimtys turi būti aiškinamos siaurai, jomis gali būti remiamasi tik tuo atveju, jei yra reali grėsmė pagrindiniams visuomenės interesams, o tokie veiksmai yra proporcingi;

Byla C-503/99, Komisija prieš Belgiją: Belgijos vyriausybės turimos akcijos suteikė jai teisę vetuoti kiekvieną svarbų sprendimą dviejose energetikos bendrovėse; tai Belgijos vyriausybė teisino visuomenės saugumu teigdama, kad tokių akcijų turėjimas skirtas energijos tiekimui ištikus krizei užtikrinti; Teismas pripažino, kad šia išimtimi galėjo būti remiamasi, ir, kad ji buvo proporcinga; tačiau neproporcingu laikytinas reikalavimas gauti leidimą prieš įsigyjant tam tikras ribas viršijantį akcijų paketą (byla C-483/99, Komisija prieš Prancūziją.

LAISVO KAPITALO JUDĖJIMO IŠIMTYS (6)Kitos nerašytinės išimtys yra nustatytos Teismo praktikoje: Byla C-367/98, Komisija prieš Portugaliją: Teismas pripažino,

kad laisvas kapitalo judėjimas gali būti ribojamas tik tomis nacionalinėmis taisyklėmis, kurias galima pateisinti arba Sutartyje išvardintomis išimtimis, arba svarbiausiais bendrojo intereso reikalavimais, kurie yra taikomi visiems fiziniams asmenims bei juridiniams asmenims, vykdantiems veiklą priimančiosios valstybės narės teritorijoje; norint tokius reikalavimus pateisinti, jie turi tinkamai užtikrinti siekiamą tikslą ir neperžengti to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti (atitikti proporcingumo principą);

Nerašytinių išimčių (reikalavimų) sąrašas nėra išsamus.

LAISVO KAPITALO JUDĖJIMO IŠIMTYS (7)Byla C-452/01, Ospelt: Teismas pripažino, kad reikalavimą gauti

leidimą prieš įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės galima pateisinti šiais pagrindais – žemės ūkio bendruomenių apsauga, žemės nuosavybės paskirstymo išlaikymu, turimos žemės naudojimo skatinimu; reikalavimas pripažintas neproporcingu;

Byla C-302/97, Konle: Teismas nustatė, jog reikalavimas pateikti deklaraciją prieš įsigyjant pastatams statyti skirtus sklypus, užtikrintas baudomis už deklaracijos nepateikimą, yra suderinamas su ES teise;

Byla C-515/99 ir C-527/99, Reisch: reikalavimas pateikti išankstinį pranešimą nuosavybės teisės įgijėjui suteikė teisinio tikrumo elementą ir užkirto kelią tam tikrai žalai, kurią ištaisyti yra sunku ir, kuri gali būti padaryta įgyvendinant statybos projektą; toks reikalavimas nepažeidė ES teisės.

LAISVO KAPITALO JUDĖJIMO IŠIMTYS (8)Byla C-358/93 ir C-416/93, Bordessa: Italijos pilietis, vykstantis

iš Ispanijos, kirto Prancūzijos sieną veždamasis 50 mln. pesetų be leidimo, kuris turėjo būti gautas iš Ispanijos institucijų; jis buvo areštuotas, o jo pinigai konfiskuoti; Teismas nustatė, kad dėl būtinybės gauti išankstinį leidimą laisvas kapitalo judėjimas buvo apribotas (kitaip nei būtinybė užpildyti išankstinę deklaraciją, nes ji nėra susijusi su sandorio sustabdymu, bet leidžia valdžios institucijoms vykdyti veiksmingą priežiūrą);

Konkrečiais atvejais reikalavimas gauti išankstinį leidimą gali būti pateisinamas, jei, pavyzdžiui, įmonėse, kurios iš pradžių buvo valstybinės, o vėliau privatizuotos, valstybės narės išlaiko tam tikrą įtaką, jeigu šios įmonės veikia srityse, susijusiose su paslaugų viešojo intereso tikslais teikimu (bankininkystės, draudimo, energetikos, transporto srityse).

KAPITALO JUDĖJIMAS Į TREČIĄSIAS ŠALISSutarties 63 str. draudžia kapitalo ir mokėjimų judėjimo

ribojimus ne tik tarp valstybių narių, bet ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių;

Tačiau pagal Sutarties 64 str. trečiosioms šalims gali būti taikomi laisvo kapitalo judėjimo apribojimai, susiję su tiesioginėmis investicijomis (taip pat ir į nekilnojamąjį turtą), su įsisteigimu, finansinių paslaugų teikimu ar vertybinių popierių įsileidimu į kapitalo rinkas;

Tais atvejais, kai susidarius išimtinėms aplinkybėms dėl kapitalo judėjimo į trečiąsias šalis ar iš jų EPS veikimui kyla arba gali kilti didelių sunkumų, Taryba gali trečiųjų šalių atžvilgiu imtis ne ilgiau kaip šešis mėnesius taikomų apsaugos priemonių, jei jos būtinai reikalingos.

KAPITALO JUDĖJIMAS IR KITOS RINKOS LAISVĖS

Laisvas kapitalo judėjimas, kaip ir kitose rinkos laisvės, yra sudėtinė ES vidaus rinkos dalis: laisvė perkelti tam tikras kapitalo rūšis yra sąlyga veiksmingam naudojimuisi kitomis Sutarties garantuojamomis teisėmis ir laisvėms, ypač įsisteigimo teise (byla 203/80, Casati);

Ilgą laiką Sutarties nuostatos dėl laisvo kapitalo judėjimo buvo taikomos kaip šalutinės prie kitų laisvių, t. y., tik tuomet, kai konkrečių santykių nereguliavo nuostatos dėl prekių, asmenų ir paslaugų;

Naujausia Teismo praktika rodo, kad jis vis dažniau remiasi laisvo kapitalo judėjimo nuostatomis;

Pagrindinis skirtumas nuo kitų laisvių – kapitalui taikomas platesnis rašytinių išimčių sąrašas, pateiktas Sutartyje.

laisvas kapitalo jud Ėjimas

Documents