es laisvas prekiu judejimas

8/11/2019 ES Laisvas prekiu judejimas

1/27

THE EUROPEAN COMMISSION

UNION EUROPEENNE DE LARTISANAT ETDES PETITES ET MOYENNES ENTREPRISES

CONFEDERAZIONE GENERALEITALIANA DELLARTIGIANATO

LIETUVOS VERSLO DARBDAVIKONFEDERACIJA

LAISVAS PREKIJUDJIMAS IR MUITSJUNGAEUROPOS SJUNGOJE

InformacinmediagaPHARE Verslo paramos programos gyvendinimui

(Smulkaus ir vidutinio verslo informavimas apie ES Acquis Communautaire)

RRuuoo::NNyyddeerrllaannddvveerrssllookkoonnffeeddeerraacciijjaa((MMKKBB))VVeerrtt::LLiieettuuvvoossvveerrssllooddaarrbbddaavviikkoonnffeeddeerraacciijjaa

Vilnius

2002

12


2/27

Turinys

1. vadas 21.1 Konstitucinis ES pagrindas, EB sutartis 2

1.2 Ankstyvieji metai 21.3 Baltoji knyga ir Suvestinis Europos aktas 31.4 Techninikliipaalinimas: 3 priemons 5

2. Laisvo prekijudjimo svoka 82.1 Preks 82.2 Laisvas prekijudjimas: bendra apvalga 82.3 Iimtys 8

3. Europos Sjungos statymai 103.1 Europos Sjungos teiss sistema: bendra apvalga 103.2 Laisvas prekijudjimas: svarbiausi statymai 12

4. taka smulkioms ir vidutinms monms 174.1 Prijimas prie Europos rinkos 174.2 Pagrindins klitys smulkioms ir vidutinms monms 18

5. Perspektyva 195.1 Vidaus rinkos strategija 195.2 Silomos naujos taisykls 20

6. Kaip gauti naudos i vidaus rinkos: pagalbinpriemon 21A Pasiruoimas ir bendra orientacija 21

B Rinkos tyrimas 22C Produktas 23D Kaina 24E Platinimo kanalai 24F Reklama 25

1


3/27

1. vadas

Europos Sjungos istorija apima daugiau nei puss amiaus period. ia pristatoma trumpaapvalga. Dmesys bus skiriamas laisvam prekijudjimui, o ypasvarbiausiems ios srities

pltros etapams.

1.1 Konstitucinis ES pagrindas, EB sutartis

KonstitucinEuropos Sjungos (ES)pagrindsudaro Paryiaus sutartis (steigianti Europos anglies irplieno bendrij 1951 m.), 1957 m. Romos sutartys (steigianios Europos ekonomin bendrij(EEB)/EB sutartis ir Europos atomins energetikos bendrij), kurias papild Suvestinis Europosaktas (1986), Mastrichto sutartis dl Europos Sjungos (1992 m.) ir 1997 m. Amsterdamo sutartis.

EB sutartis buvo pasirayta 1957 m. ir sigaliojo 1958 m. sausio 1 d. Ji ikl Bendrijaitikslus/udaviniusir bendrais bruoais numatpriemones/instrumentus.

Bendrijos udaviniaiyra tokie:skatinti darni ekonomins veiklos pltot, nuolatin ir subalansuot pltr, vis didesn stabilum,

greitesngyvenimo lygio gerjimir glaudesnius valstybinarisantykius(EB sutartis, 2 straipsnis).

Priemons, kuriomis siekiama itiksl, apraytos EB sutarties 3c straipsnyje:vidaus rinkaapibdinama tuo, kad naikinamos tarp valstybinariesanios klitys laisvam preki,asmen, paslaugir kapitalojudjimui.

1.2 Ankstyvieji metai

Pasisekimai1958 m. Europos Sjung sudar eios valstybs (valstybs steigjos): Belgija, Italija,Liuksemburgas, Nyderlandai, Pranczija ir Vokietija. Atuntajame, devintajame ir deimtajamedeimtmetyje kitos Europos valstybs stojo ES. EB sutartis nustatdvylikos metlaikotarp, per kurvisos klitysbendrai rinkai turi bti paalintos. io laikotarpio nepakako. Taiau tarifsuvienodinimas

buvo baigtas 1968 m. Tai reikia, kad visi muito mokesiai tarp eivalstybinaristeigjbuvopanaikintiir vestasBendras muittarifas. Tai iorinis tarifas, kuris taikomas treiosioms alims.Vidini tarif panaikinimas suteik galimyb ekonomikai kilti. Prekyba Bendrijos viduje iaugo,vartotojai galjo pirkti prekes u emesnkainir turti didesnpasirinkim.

ProblemosTaiau atuntajame deimtmetyje pasirod, kad daug kit klii vis dar liko, pavyzdiui, skirtingi

valstybinaristandartai. Dl to i esms nebuvo tikrai laisvo prekijudjimo. Europos Komisija irTaryba turjo galimybpaalinti klitis, taiau tam Taryba turjo veikti vieningai. Kadangi daugiauvalstybi stojo ES ir valstybs nars buvo suinteresuotos ginti savo pai pramons interesus,

pasirod, kad kliipaalinti praktikai nemanoma.

Laimei, EB sutarties 30 straipsniu monms, kurioms kildavo problem eksportuojant i vienosvalstybs nars kit, pasilytos praktins lengvatos.30 straipsnyje teigiama: () tarp valstybinaridraudiami kiekybiniai importo apribojimai ir visoskitos lygiavertpoveikturinios priemons.Kelios su tuo susijusios bylos buvo nagrinjamos ir Teisingumo Teisme Liuksemburge. Teismovaidmuo yra utikrinti, kad Bendrijos statymai bt interpretuojami ir taikomi pagal Sutariesm.Labai svarbios yraDassonville byla (1974)ir Cassis De Dijon byla (1979)(platesnis apraymas: r. 1

lentel). Teismas iais ir kitais atvejais nusprend, kad bet kokie nekiekybiniai apribojimai nra

2


4/27

leidiami. Taiau kai kuriose kitose bylose jis patvirtino specifinireglamentgaliojimkai kuriosevalstybse narse.

1.3 Baltoji knyga ir Suvestinis Europos aktas

Galgale paaikjo, kad vien tik teismo pagalba nebus manoma gyvendinti vieningos rinkos su tikrailaisvu preki judjimu. Kaip atsak iai didiulei problemai Komisija paskelb Baltj knygBaigimas kurti vidaus rink. iame dokumente nurodyta apie 300 klii (fizini, technini irmokestini). Jame taip pat pristatomos teisins priemons, reikalingos mint kliipaalinimui irtikros vidaus rinkos sukrimui. Daugelis Baltojoje knygoje pateikiam idj nebuvo naujos, taiausuteik naujos politins varomosios jgos integracijos procesui, kuris devintojo deimtmeio

pirmojoje pusje buvo beveik sustojs.

io svarbaus dokumento pagrindu buvo paruotas Suvestinis Europos aktas (SEA). Jis buvopasiraytas 1986 m., o sigaliojo 1987 m. Nuo to laiko jau nebuvo reikalavimo balsuoti vieningai.Priemons, susijusios su bendra preki (ir paslaug) rinka, galjo bti gyvendinamos kvalifikuotos

daugumos balsavimu. Tai pagreitino integracijos proces.Be to, SEA teigiama, kad: Bendrija nustato priemones, kad iki 1992 m. gruodio 31 d. btnuosekliai sukurta vidaus rinka. () Vidaus rinka apima erdv be vidini sien, kurioje pagal

sutarties nuostatas btutikrintas laisvas preki, moni, paslaugir kapitalo judjimas.

1993 m. sausio 1 d. vieninga rinka buvo gyvendinta.

Nuo tada preks, kertanios Bendrijos vidines sienas, nebebuvo apmokestinamos muito mokesiuprie sien. Vietoje to, valstybse narse tik mons lygmenyje atliekami administraciniai patikrinimai.

Valstybinarimonms prekiaujant vienai su kita,pridtins verts mokestis (PVM) mokamas tojevalstybje narje, kuri preks veamos (paskirties alies principas), laikantis tos valstybs narskainiir slyg. Tiekianios prekes mons apmokestinamos nuliniu tarifu.

Europos Sjungos muito mokesiai - Bendras muit tarifas - turi bti mokami tik tuo atveju, kaipreks atveamos i iors ir pradeda laisvai cirkuliuoti ES muit teritorijoje. Kai muito mokesiaisumokami, preks gali bti laisvai naudojamos ES vidaus rinkoje.

Europos Sjungos vieninga rinka - turinti 370 milijonvartotojir milijonus moni- iuo metu yradidiausia pramoniniame pasaulyje.

3


5/27

1 lentelLaisvas prekijudjimas: du svarbs teismo sprendimaiDassonville, 1974 m. liepos 11 d., 8/74

Belgijoje preki kilms nuorod pripainim reglamentavo Belgijos vyriausybs deklaracija. Be to, Belgijosstatymai draud importuoti alkoholinius grimus, turinius pripaint kilms nuorod, nebent jie turtdokument, paymintteistokinuorod.Belgijos vyriausyboficialiai pripaino kotikvisk kaip kilms nuorod.Gustave Dassonville, usiimantis didmenine prekyba Pranczijoje, ir jo snus Benoit Dassonville, kurisvadovavo verslo atakai Belgijoje, i Pranczijos Belgij importavo kotiko viskio Johnnie Walker ir Vat69. Kadangi Pranczija nereikalavo kilms sertifikato kotikam viskiui, verslininkai neturjo sertifikato iBritanijos institucij. Ruodamiesi importuoti visk Belgij, verslininkai pridjo atspausdintas etiketes suodiais Britanijos muitins kilms sertifikatas ir pridjo ranka parayt pastab - prancziko keiiamojorato, kurio reikalavo Pranczijos taisykls, numerir dat.Belgijos valdia palaik dokument nepakankamu ir msi veiksm prie verslininkus Dassonville dlBelgijos statympaeidimo, kaltindama juos atitinkamdokumentneturjimu. Du iimtines Johnnie Walkerir Vat 69 importo teises turintys verslininkai taip pat msi civiliniveiksm.Briuselio pirmosios instancijos teismas pareikalavo preliminaraus nutarimo sutinkamai su EB Sutarties 30

straipsniu.Teismas nutar: Visos valstybse narse galiojanios taisykls, kurios gali tiesiogiai ar netiesiogiai, faktikai arpotencialiai trukdyti Bendruomens vidaus prekybai, laikomos priemonmis, turiniomis kiekybiniamsapribojimams lygiavertpoveik.Kadangi verslininkui, noriniam importuoti Belgij kotik visk, kuris jau laisvai naudojamas Pranczijosrinkoje, labai sudtinga gauti tokius dokumentus, prieingai nei importuotojui, kuris importuoja tiesiogiai igamintojo alies, Teismas nusprend, kad is Belgijos reikalavimas sudaro klitis Bendruomens vidaus

prekybai.

altinis: www.law.nyu.edu/weilerj/unit9/eu97905.htm. Niujorko universiteto Verslo mokykla, prof. Weiler,1997

Cassis de Dijon, 1979 m. vasario 20 d., 120/78

Cassis de Dijon byloje, Europos Teisingumo Teismas panaikino importo draudimVokietijoje.Draudimas neleido importuoti, realizuoti ir/arba prekiauti Vokietijoje alkoholiniais grimais, kurie neatitikoVokietijos alkoholio standarto minimumo. Byla buvo ikelta dl prancziko likerio Cassis de Dijon, kuris turi15-20% alkoholio, o Vokietijos standartai reikalavo 25%.Vokietijos vyriausybvispirma motyvavo io reglamento pagrstumargumentais dl sveikatos, teigdama, kadstatymas sukurtas siekiant ivengti alkoholini grim daugjimo Vokietijos rinkoje. Ji teig, kad grimai sumaa alkoholio koncentracija labiau skatina tolerancijalkoholizmo atvilgiu nei stiprs alkoholiniai grimai.Apskundus Vokietijos teism sprendimus, Europos Teisingumo Teismas nutar, kad negalima drausti Cassis

patekti Vokietijos rink, kadangi is grimas atitinka Pranczijos standartus (30 straipsnis). Atmets Vokietijosgynybinius teiginius, Teismas pateikbendrprincip, kuris dabar yra ymiausia nutarimo dalis:

Nra () jokios pagrstos prieasties alkoholinigrimneleisti vienos valstybs nars rink, jei jie teistaigaminami ir jais prekiaujama kitoje valstybje narje.Teismas nutar, kad prekybos klitys leidiamos tik siekiant patenkinti privalomuosius reikalavimus, susijusiussu (1) fiskalins prieiros efektyvumu, (2) visuomens sveikatos apsauga, (3) komerciniu sandorinealikumuir (4) vartotojo apsauga. Kilus grsmei i slyg laikymuisi ir nutarus, kad importo draudimai pagrsti,Komisija direktyvos forma pateiks standartminimum. Tokiu atveju valstybs nars bus pareigotos suderintisavo standartus taip, kad jie atitiktKomisijos direktyvose pateikiamus kriterijus.

altinis: www.american.edu/ted//cassis.htm. Prekybos ir aplinkos duomenbaz(TED)

4


6/27

1.4 Techninikliipaalinimas: 3 priemons

Technins prekybos klitys iuo metu yra labiausiai paplitusios klitys, neleidianios prekms laisvaijudti Europos Sjungos rinkoje (r. taip pat 4 skyri, 4.2 paragraf). Prekyb ribojantis inacionalini taisyklipoveikis kyla dl poreikio pertvarkyti produktus taip, kad jie atitiktvalstybs

partners reikalavimus. Buvo nustatyta, kad 1985 metais Europos Sjungoje tuo paiu metu egzistavovir 100 000 skirtingnacionalinispecifikacij. iuo metu 76% Europos Sjungos vidaus prekybospriklauso nuo privalom technini specifikacij. Jei visa i ekonomin veikla bt valdoma tiknacionaliniame lygmenyje, padidttechninikliirizika.

Siekiant paalinti technines klitis Europos Sjungoje naudojamostrys priemons: naujtechniniprekybos kliiprevencija; abipusis pripainimas; techninis harmonizavimas (Naujasis poiris).

Naujtechniniprekybos kliiprevencijaPastebima bendra tendencija, kad teiss aktus priimanios institucijos dl nauj technologijpltros,

produktvystymo ir naujprodukt krimo ipleia ar keiia nacionalinius techninius reglamentus.Valstybs nars ir toliau kuria teiss aktus, reglamentuojanius btent tuos sektorius, kuriuose galiojaES statymai (pvz., maistas, transporto ranga, chemins mediagos ir farmacija, telekomunikacijranga, statybos pramon, mechaninininerija).Dl to buvo priimta abipusio informavimo procedra (direktyva 98/34/EC, papildyta direktyva98/48/EC), kuri Komisijai ir valstybms narms silo: galimybapsvarstyti bet koknacionalinio teiss akto projektir paprietarauti bet kokioms potencialiai ribojanioms prekybpriemonms dar prie joms

sigaliojant.

Be to, 1997 m. sausio 1 d. sigaliojo reikalavimas valstybms narms praneti apie visus produktus,kuri atvilgiu negalima pasinaudoti abipusio pripainimo privalumais. Tokiu bdu tiesiamas keliassisteminei vis toki produkt analizei, dl kuri valstybs nars mano, jog nacionalins taisyklsknija kokybikai skirtingus teiss aktapsaugos lygius, atsivelgiant tai: ar is vertinimas paremtas objektyviais faktais ar reikia imtis atitinkamveiksm.

Abipusis pripainimasPaprastai valstybs nars skirtingai reglamentuoja tpaiproduktkeliampavoj. Apskritai, pagalskirtingus nacionalinius techninius reglamentus pagaminti produktai, galintys kelti tok pat pavoj,laikomi lygiaveriais jiems skiriamos apsaugos lygio atvilgiu.Pripaindamos tai, valstybs nars turi leisti patekti rink produktams, pagamintiems pagalvalstybs partners taisykles, nustatanias lygiavert apsaugos lyg mintiems produktams,vadovaudamosios Teisingumo Teismo nutarimu Cassis de Dijon byloje (r. 1 lentel). Kaigaminanioje valstybje galiojanios taisykls nustato lygiavertes garantijas tam tikro aptariamo tikslo

pasiekimui valstybje narje, kuriproduktas veamas, importuojanti valstybnarneturi reikalauti,kad produktas bt pritaikytas prie jos nacionaliniais teiss aktais patvirtint taisykli. Abipusis

pripainimas taikomas, kai produktai yra nauji, specializuoti ar nepatenka su Europos Sjungasuderint teiss akt srit. Abipusis pripainimas gali bti pakankamai efektyvus vairios rangos arilgalaikio vartojimo preki atvilgiu. Taiau jei produkto keliamas pavojus gali bti didelis (pvz.,farmacijos produktai) ir vartotojai tiesiogiai susiduria su tuo pavojumi, tuomet kyla sunkum.

Taip pat yra ir kitsusirpinimkelianiklausim:

5


7/27


8/27

gamintojai teisikai atsakingi u tai, kad visos rinkoje esanios preks atitikt pagrindiniusreikalavimus;

atitikties vertinim atlieka testavimo ir sertifikacijos staigos. Jas skiria ir u jas atsakingosvalstybi nari valdios institucijos. Valstybs nars abipusiai pripasta atitikties sertifikatus,kuriuos iduoda kitvalstybinaripaskirtos staigos (notifikuotos staigos).

Naujasis poiris taikomas daugelyje sektori, jis apima tiek vartojimo prekes, tiek ir vairirang.

Daugiau informacijos standart, priimtsiekiant gyvendinti naujojo poirio direktyvas, sraas:

http://www.newapproach.org/directivelist.asp bendra informacija: http://europa.eu.int/comm/enterprise/new approach/standardization/ ir:

http://www.newapproach.org priimtos Naujojo poirio direktyvos publikuojamos Oficialiojo Europos bendrijleidinio L serijoje.

Pasilymai Naujojo poirio direktyvoms publikuojami Oficialiojo leidinio C serijoje.

7


9/27

2. Laisvo prekijudjimo svoka

Laisvas prekijudjimas yra vienas i keturipagrindinimoniir pilieilaisviEuroposSjungoje ir vidaus rinkos kertinis akmuo. Taiau kas yra preks? K reikia laisvas

judjimas? Ir ar visoms prekms leidiama laisvai judti Europos Sjungoje?

2.1 Preks

Viskas, kas gaminama Europos Sjungoje yra arba prek, arba paslauga. Jos reprezentuoja dvikategorijas, kurias padalinami visi produktai. Juos galima apibrti kaip plataus vartojimo (ar

pramoninius) ir galutinius (ar tarpinius). Preks yra apiuopiami produktai. Apiuopiamas reikia:produktgalima pajausti ir/arba pamatyti, ir/arba uuosti, ir/arba sandliuoti. Prekes galima skirstyti ilgalaikes (pvz., mainos, aislai, skalbykls) ir neilgalaikes (pvz., maisto produktai).

2.2 Laisvas prekijudjimas: bendra apvalga

EB sutarties 9 ir 10 straipsniuose apraomas laisvo preki judjimo principas (su nuorodomis susijusias prekes ir valstybes):

Bendrija yra grindiama vispreki mainus apimania muit sjunga, kurioje tarp valstybi naripanaikinami importo ir eksporto muitai bei visos lygiavert poveik turinios rinkliavos, osantykiams su treiosiomis alimis patvirtinamas bendras muittarifas (EB sutartis, 9 straipsnis).

Nuostatos () taikomos valstybse narse pagamintiems bei i treij ali atveamiemsproduktams, kurie laisvai naudojami valstybse narse (EB sutartis, 9 straipsnis).I treijaliatveami produktai laikomi laisvai naudojamais valstybje narje, jei importui btiniformalumai toje valstybje atlikti, moktini muitai ar atitinkami mokesiai sumokti, ir u kuriuossumokti mokesiai, visi ar tik jdalis, neturi bti grinami (EB Sutartis, 10-1 straipsnis).

2.3 Iimtys

Ar visoms prekms leidiama laisvai judti tarp valstybinari? Ne visai. Yra kelios iimtys, kuriospamintosEB sutarties 36 straipsnyje.

36 straipsnis teigia: 30 () straipsnio nuostatos neturi kliudyti importo, eksporto ar tranzitodraudimams ar apribojimams, jei jie pateisinami tokiais sumetimais: visuomens dorovs, vieosios tvarkos ar visuomens saugumo; moniir gyvnsveikatos bei gyvybs apsaugos ir augalijos isaugojimo; nacionalinimeno, istorijos ar archeologijos vertybiapsaugos; pramonins ar komercins nuosavybs apsaugos.Tokie draudimai ar apribojimai neturi tapti savavalika diskriminacijos priemone ar uslptu valstybinaritarpusavio prekybos apribojimu.

Geras ir aktualus pavyzdys yra jautienos produktai, kuriuos Komisija udraud dl raguoikempinligs (BSE). iuo atveju moni ir gyvn sveikata yra pavojuje ir todl laisvam preki

judjimui daroma iimtis.

2 lentelje pateikiami du pavyzdiai, kaip tokios iimtys nurodomos statymuose.

8


10/27

2 lentel

Laisvas prekijudjimas: du iimipavyzdiaiRADIOAKTYVIOS ATLIEKOS IR MEDIAGOSBENDRIJOS PRIEMONS1992 m. vasario 3 d. Tarybos direktyva 92/3/Euratom dl radioaktyvijatliekgabenimo tarp valstybinari

bei veimo Bendrijir iveimo i jos prieiros ir kontrols.TIKSLASSukurti iankstinileidimbet kokiam radioaktyviatliekgabenimui sistem, siekiant didinti apsaugnuo

jonizuojanios radiacijos keliamo pavojaus.

KULTRINIPREKIEKSPORTASBENDRIJOS PRIEMONS1992 m. gruodio 9 d. Komisijos reglamentas (EEC) Nr. 3911/92 dl kultros vertybieksporto.Papildytas 1996 m. gruodio 16 d. Komisijos reglamentu Nr. 2469/96.TIKSLASSuvienodinti kultros vertybiiveimui prie Bendrijos iorinisientaikomkontrol.

9


11/27

3. Europos Sjungos statymai

Europos Sjungos teiss sistema yra labai sudtinga. Taiau kiekviena smulki ir vidutinmon turt turti bendr supratim apie vairius teiss altinius, kadangi jie vis labiautakoja kasdienin moni veikl. iame skyriuje pateikiama ES teiss sistemos struktra ir

svarbiausi statymai, susijsu laisvu prekijudjimu.

3.1 Europos Sjungos teiss sistema: bendra apvalga

3 lentelje pateikiama bendrijos teiss altinisantrauka.

3 lentelBendrijos teis: teiss altinisantraukaPirmins teiss aktaiSutartys

Ivestins teiss aktaireglamentai, direktyvos, sprendimai, rekomendacijos ir nuomons (ir: standartai)Kiti altiniaisutartys pagal tarptautinteis, bendrieji teiss principai, sutartys tarp individualivalstybinari

Visos Sutartys (pvz., EB Sutartis ir Europos Aktas) kartu yra vadinamos pirmins teiss aktais.Sutartys yra Bendrijpagrindas.Ivestins teiss aktaisukonkretina pirmuosius ir pateikia statymgyvendinimo schem. alia i

pagrindinibendrijos statymaltini, yra ir kit. Jie paminti 3 lentelje be tolesnipaaikinim.

Antriniai bendrijos statymai apima kelias teiss akt ris. Kadangi daniausiai ie teiss aktai turididiausitiesioginpoveiksmulkioms ir vidutinms monms, jos trumpai ir aptariamos.

Reglamentaiyra statymai, galiojantys kiekvienoje valstybje narje: privalomi valstybei ir visiemsjos pilieiams.

Direktyvose nurodomi siektini tikslai yra privalomi kiekvienai valstybei narei, kuriai direktyva skirta.Taiau gyvendinimo formos ir bdai paliekami vidinivalstybinariinstitucijiniai. Valstybnarturi integruoti direktyv nacionalin teiss sistem. Direktyvose daniausiai pateikiami detalsnurodymai, todl jos turi didelpraktinpoveiksmulkioms ir vidutinms monms.

Sprendimai yra privalomi tiems subjektams, kuriems jie yra skirti. Jie danai naudojami direktyvpapildymui ar atnaujinimui. Taigi jpoveikis smulkioms ir vidutinms monms gali bti svarbus.

Rekomendacijos ir nuomons yra patariamojo pobdio priemons (pavyzdiui, patarimas pakeistiveikl, trukdanilaisvam prekijudjimui).

Dl laisvo prekijudjimo standartaitapo labai svarbs smulkioms ir vidutinms monms. Standartainra teiss aktai, jie - reglamentir direktyvrezultatas.Standartizacija yra savanorikas procesas, kuris paremtas kompromiso tarp vairi ekonominisubjekt suradimu. Standartizacij atlieka nepriklausomos standartizacijos staigos, veikianiosnacionaliniame, Europos ir tarptautiniame lygmenyse. Remiantis 'naujuoju poiriu' (r. 1 skyri),Bendrija savo politikoje pradjo vis daugiau naudotis standartais. Pirmiausia techninio harmonizavimoir ICT bei visuomeninio aprpinimo srityse, vliau taip pat ir tokiose srityse kaip aplinka, transportas,energija, konkurencingumas ir vartotojapsauga.

Daugiau informacijosThe ABC of Community Law, European Commission, 115 p. Katalogo numeris: PD-25-99-221-EN-C

10


12/27

ios publikacijos tikslas yra paaikinti Europos teisintvark. Ji skiriama pirmiausia neteisininkams ir jasiekiama apibdinti Sutartis kiekvienam suprantamais terminais(altinis: ES).

11


13/27

3.2 Laisvas prekijudjimas: svarbiausi statymai

iame leidinyje nemanoma paminti vis su laisvu preki judjimu susijusi statym. Todl iapateikiami atrinkti svarbiausi statymai.

Bendri statymai

1966 m. lapkriio 7 d. Komisijos direktyva 66/683/EEC, panaikinanti visus nacionaliniprodukt ir produkt, kuriems pagal 9 ir 10 Sutarties straipsnius leidiama laisvai judti,interpretavimo skirtumus statym, reglament ar administracini priemoni, draudianinaudoti mintus produktus ir suteikiani pirmenyb nacionalini produkt vartojimui,atvilgiuOficialusis leidinys Nr. 220 , 30/11/1966 P. 3748 - 3750 Tikslas: sukurti laisvo prekijudjimo sistem, kurioje visi produktai vertinami vienodai.Papildymai:

Papildyta (Oficialusis leidinys L 013 19.01.1970 p.1)

1969 m. gruodio 22 d. Komisijos direktyva 70/50/EEC, pagrsta 33 straipsnio 7 daliesnuostatomis, dl priemoni, kurios turi kiekybiniams importo apribojimams lygiavertpoveikir kurioms netaikomos kitos nuostatos, patvirtintos Europos ekonomins bendrijos sutartimi,panaikinimoOficialusis leidinys L 013 , 19/01/1970 p. 0029 - 0031Tikslas: panaikinti priemones, dl kuriimportuoti yra sudtingiau ir brangiau negu vartoti vietinius

produktus.

1983 m. gruodio 1 d. Tarybos direktyva 83/643/EEC dl fizinipatikrinimir administraciniformalum, susijusisu prekigabenimu i vienos valstybs nars kit, supaprastinimo

Oficialusis leidinys L 359 , 22/12/1983 p. 0008 0011Tikslas: palengvinti prekigabenim i vienos valstybs nars kit, nustatant fizinipatikrinim iradministraciniformalumtaisykles.Papildymai:

Papildyta (Oficialusis leidinys L 024 27.01.1987 p.33)Papildyta (Oficialusis leidinys L 187 13.07.1991 p.47)

1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EEC dl valstybinaristatym, kitteiss aktir administracininuostatdl atsakomybs u gaminius su trkumais suderinimoOficialusis leidinys L 210 , 07/08/1985 p. 0029 - 0033Tikslas: reglamentuoti taisykles, nustatanias gamintojo atsakomybu gaminius su trkumais.Papildymai:

Apjungta (Oficialusis leidinys L 001 03.01.1994 p.263)Apjungta (Oficialusis leidinys L 001 03.01.1994 p.321)Papildyta (Oficialusis leidinys L 141 04.06.1999 p.20)

1992 m. birelio 18 d. Tarybos direktyva 92/50/EEC dl viej paslaug sutari sudarymotvarkos koordinavimoOficialusis leidinys L 209 , 24/07/1992 p. 0001 - 0024Specialusis suomikas leidimas....: 6 skyrius, 3 tomas, p. 139Specialusis vedikas leidimas...: 6 skyrius, 3 tomas, p. 139Tikslas: nustatyti taisykles, koordinuojanias viejpaslaugsutarisudarymo tvark.Papildymai:r.(Oficialusis leidinys L 199 09.08.1993 p.1)

Papildyta 194NPapildyta (Oficialusis leidinys L 328 28.11.1997 p.1)

12


14/27

1992 m. birelio 29 d. Tarybos direktyva 92/59/EEC dl bendro gaminisaugumoOficialusis leidinys L 228 , 11/08/1992 p. 0024 - 0032Tikslas: utikrinti, kad rinkpatenkantys gaminiai yra saugs, jeigu Bendrijos reglamentai nenumatospecifinitam tikrgaminisaugumo priemoni.

1993 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 93/5/EEC dl valstybi nari paramos Komisijai irbendradarbiavimo, mokslikai tiriant su maistu susijusius klausimusOficialusis leidinys Nr. L 052 , 04/03/1993 P. 0018 - 0021Specialusis suomikas leidimas....: 15 skyrius, 12 tomas, p. 87Specialusis vedikas leidimas...: 15 skyrius, 12 tomas, p. 87Tikslas: utikrinti, kad kompetentingos valstybi nari institucijos bei staigos bendradarbiaut suKomisija ir suteikt reikiam pagalb, mokslikai tiriant su maistu susijusius visuomenei svarbiusklausimus.Papildymai:

Papildyta (Oficialusis leidinys L 024 27.01.1987 p.33)Papildyta (Oficialusis leidinys L 187 13.07.1991 p.47)

1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EC dl vartotojapsaugos,ymint vartotojams silomprekikainasOficialusis leidinys L 080 , 18/03/1998 p. 0027 0031Tikslas: nustatyti pardavimo kainos ir preks standartinio vieneto kainos, kurias pardavjas silo

pirkjui, ymjim, siekiant gerinti vartotojinformavimir palengvinti kainpalyginim.

1998 m. birelio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EC, numatantiinformacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo procedrOficialusis leidinys L 204 , 21/07/1998 p. 0037 - 0048Tikslas: sutvarkyti informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo procedr.Papildymai:

Papildyta (Oficialusis leidinys L 217 05.08.1998 p.18)

2000 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2000/47/EC, papildanti direktyvas 69/169/EEC ir92/12/EEC, dl laikinkiekybinialaus importo SuomijapribojimTikslas: nustatyti laikinus kiekybinius alaus importo Suomijapribojimus.

Specifiniai statymai

Naujasis poirisNaujasis poiris reprezentuoja inovatyvtechninio harmonizavimo bd. Be kitdalyk, naujajame

poiryje aikiai atskiriama EB statym leidj ir Europos standart staig CEN, CENELEC beiETSI atsakomybteiss sistemoje, sudaranioje slygas laisvam prekijudjimui.Nuo 1987 metpalaipsniui sigaliojo apie 20 direktyv, priimtNaujojo poirio ir Bendrojo poiriopagrindu. ios direktyvos - pateikiamos emiau - turi dvejop tiksl: sukurti vidaus rinkoje slygaslaisvam preki judjimui bei utikrinti auktapsaugos lyg. Bendras i teiss aktbruoas yra tas,kad jie apsiriboja privalom pagrindini reikalavim pateikimu, tam tikr atitikties vertinimo

procedr apibrimu bei CE enklinimo vedimu (r. taip pat 1 skyri). Remiantis iuo poiriu,monms suteikiamos kiek manoma platesns savo sipareigojimvykdymo pasirinkimo galimybs.Europos standartizavimo staig uduotis - paruoti technines specifikacijas, pateikianias vien i

bdmintsipareigojimvykdymui.

Direktyva Direktyvos,papildymo

sigaliojimo data Pereinamojoperiodo pabaiga

13


15/27

numeris1. emos tampos ranga1 73/23/EEC

93/68/EEC19/8/741/1/95

1/1/971/1/97

2. Natralaus slgio indai 87/404/EEC90/488/EEC

93/68/EEC

1/7/901/7/91

1/1/95

1/7/92

1/1/973. aislai 88/378/EEC93/68/EEC

1/1/901/1/95 1/1/97

4. Statybins mediagos 89/106/EEC93/68/EEC

27/6/911/1/95 1/1/97

5. Elektromagnetinissuderinamumas

89/336/EEC92/31/EEC93/68/EEC(98/13/EC) 2

1/1/9228/10/921/1/956/11/92

31/12/95

1/1/97

6. Mechanizmai3 98/37/EC

98/79/EC

1/1/931/1/931/1/95

1/1/957/6/00

31/12/9431/12/9431/12/96

1/1/97

7. Asmeninapsaugos ranga 89/686/EEC93/68/EEC93/95/EEC96/58/EC

1/7/921/1/9529/1/941/1/97

30/6/951/1/97

8. Neautomatiniai svrimoinstrumentai

90/384/EEC93/68/EEC

1/1/931/1/95

31/12/021/1/97

9. Aktyvs implantuojamimedicinos prietaisai

90/385/EEC93/42/EEC93/68/EEC

1/1/931/1/951/1/97

31/12/9414/6/98

10. Dujins virykls 90/396/EEC93/68/EEC 1/1/921/1/95 31/12/951/1/9711. Karto vandensvirintuvai

92/42/EEC93/68/EEC

1/1/941/1/95

31/12/971/1/97

12. Sprogmenys civiliniamnaudojimui

93/15/EEC 1/1/95 31/12/02

13. Medicinos prietaisai 93/42/EEC98/79/EC

1/1/957/6/00

14/6/9830/6/01

14. Potencialiaisprogstamosios atmosferos

94/9/EC 1/3/96 30/6/03

15. Pramoginranga 94/25/EC 16/6/96 16/6/9816. Liftai 95/16/EC 1/7/97 30/6/9917. aldymo ranga 96/57/EC 3/9/9918. Slgio ranga 97/23/EC 29/11/99 29/5/0219. Telekomunikacijterminalranga 4

98/13/EC 6/11/921/5/921/1/95

20. Diagnostiniai medicinosprietaisai in vitro

98/79/EC 7/6/00 7/12/037/12/05

21 Radijo irtelekomunikacijterminalranga 5

99/5/EC 8/4/00 7/4/007/4/01

Pakuots ir pakavimoatliekos

94/62/EC 30/6/96 31/12/99

14


16/27

(1)i direktyva - priimta 1973 m. prie Naujojo poirio ir Bendrojo poirio svokatsiradim- 1993 m.buvoiek tiek suderinta su kitomis Naujojo poirio direktyvomis.(2)Tai nra direktyvos, susijusios su elektromagnetiniu suderinamumu, modifikacija, taiau turi poveik

pastarosios taikymui.(3)i direktyva sujungia vien direktyv 89/392/EEC, modifikuot direktyvomis 91/368/EEC, 93/44/EEC ir

93/68/EEC. sigaliojimo data pateikiama remiantis pradinmis direktyvomis.(4)i direktyva apjungia viendirektyv91/263/EEC, modifikuotdirektyva 93/68/EEC ir papildytdirektyva93/97/EEC. sigaliojimo data pateikiama remiantis pradinmis direktyvomis.(5)i direktyva pakeis direktyvdl telekomunikacijterminalrangos.

Naujasis poiris internete: www.europa.eu.int/comm/enterprise/regulation/index.htm

Standartai

1999-10-28 Tarybos Rezoliucija "Standartizacijos vaidmuo EuropojeRezoliucija publikuota Oficialiajame leidinyje C 141, 2000-05-19

1998-05-13 Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dl "Europos standartizacijosefektyvumo ir atskaitomybs pagal Naujjpoir, " - COM (98) 291ioje ataskaitoje apibdinamas ryys tarp Naujojo poirio ir standartizacijos bei pabriamasatskaitomybs poreikis standartizacijoje. Joje apibriama, kaip galima vertinti efektyvum ir

pateikiama daug pasilymkaip jpagerinti.

Daugiau informacijosStandartizacijos poveikio tyrimaskiekybinir kokybinanaliz, siekiant isiaikinti, kokius ekonomikos ir visuomens aspektus ir kokiu mastu

paveikstandartaiNaujasis poiris techninharmonizavimbei standartizacijstandartizacijos ir harmonizuotstandartapvalga, remiantis Naujuoju poiriu.Naujojo poirio standartizacija

pateikia jungtines CEN, CENELEC ir ETSI pastangas teikiant informacijapie standartus bei jsiekimo kelius

Europos standartorganizacijosCEN Europos standartizacijos komitetas.CENELEC Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas.ETSI Europos telekomunikacijstandartinstitutas.

Senasis poirisSenasis poiris apima statymus, reglamentuojaius kelias pramons akas. Jis pateikiamas moniGeneralinio Direktorato (DG Enterprise) 'Raudonojoje knygoje'. iame struktrizuotame teiss aktsrae pateikiamos nuorodos galiojanius Bendrijos statymus ir kitus teiss aktus, kurie priklausomoniGeneralinio Direktorato reguliavimo sferai.is Generalinis Direktoratas formuoja smulkaus ir vidutinio verslo politik. iuo metu knyga dar nra

paskelbta Internete, taiau 2001-2002 m. ji jau turt ten atsirasti. ia pateikiami ES statymai,reguliuojantys tokias sritis:

Motorins transporto priemons Maisto produktai Chemins mediagos

15
http://www.europa.eu.int/comm/enterprise/regulation/index.htmhttp://www.europa.eu.int/comm/enterprise/regulation/index.htm


17/27

Farmacija Kosmetika Teisinmetrologija ir fasavimas Elektros rizika ir elektros ranga Vartotojai

Kitos produktgrups Horizontalios ir procedrins priemons Pramons politika

statymai, reguliuojantys iuos sektorius, yra labai plats ir detals. Pavyzdiui, yra imtai sumotorinmis transporto priemonmis susijusireglament. Todl ia pateikiamas tik produktgrupisraas.

16


18/27

4. taka smulkioms ir vidutinms monms

Europos Sjungos vieninga rinka - turinti 370 milijon vartotoj ir milijonus moni - yradidiausia pramoniniame pasaulyje. Vidini tarif panaikinimas pakl ekonomik.Vartotojai gali rinktis i didesnio preki asortimento ir pirkti u maesnes kainas. Taiau

kokia taka buvo padaryta monms? Ir su kokiomis svarbiausiomis klitimis dabar susiduriasmulkios ir vidutins mons?

4.1 Prijimas prie Europos rinkos

Per madaug keturiasdeimt metEuropa i labai fragmentuotos rinkos pavirto vieningvidausrink, kurioje galimas laisvas preki judjimas. Europos Sjungos vidaus rinka verslininkams

patogi, kadangi: visi muito mokesiai tarp valstybinariyra panaikinti; preks, kertanios Bendrijos vidines sienas, daugiau nebetikrinamos muitinse prie sien; monms prekiaujant skirtingose valstybse narse, pridtins verts mokestis (PVM) mokamas

toje valstybje narje, kuripreks veamos, pagal ios valstybs nars kainius ir slygas; prekms, veamoms i treijali, taikomas bendras muittarifas.

Vidaus rinkos dka tapo daug lengviau eksportuoti. Be to, muito mokesi ir muito kontrols priesien panaikinimo dka efektyviau naudojamos los parduodant prekes kitose valstybse narse.Eksportuojanios mons gali pasinaudoti masto ekonomija, kuri slygoja maesnes gamybosilaidas. Dl ios prieasties jos gali labiau konkuruoti su Amerikos ir Japonijos monmis, jau ilglaikveikianiomis didelse integruotose savo alirinkose. Vieninga rinka ypanaudinga smulkiomsir vidutinms monms, kadangi jos gamina ir parduoda prekes tik tam tikrai vartotoj grupei, o jnacionalins rinkos yra gana ribotos.

Remiantis Intrastat tyrimu, vidaus rinka naudinga dviem i trijmoni.EOS Gallup verslo tyrim rezultatai aikiai rodo, kad pasitenkinimo vidaus rinkos veikla rodiklisstabiliai didja. 1997 metais jis buvo 52, o 2000 metais - jau 64 balai 100 bal sistemoje. iuosetyrimuose taip pat nagrinjami vairs svarbs vidaus rinkos aspektai. 4 lentelje pateikti rezultatvidurkiai rodo, kad vidaus rinka funkcionuoja tinkamai.

4 lentelKaip mons vertina vidaus rink100 balskalje? (ES-vidurkis)Pirkti ir parduoti prekes ir paslaugas galima be klii 70Konkurencija yra laisva ir sininga 67Teiss sistema skatina komercinveikl 64Taisykls taikomos efektyviai ir bealikai 63

altinis: EOS Gallup tyrimai, 2000.

17


19/27

4.2 Pagrindins klitys smulkioms ir vidutinms monms

Nors Europos Sjungoje sudarytos slygos laisvam preki judjimui, smulkioms ir vidutinmsmonms vidaus rinkoje vis dar ikyla problem. 5 lentelje pateikiamos 10 svarbiausismulkioms irvidutinms monms ikylaniproblem.

5 lentelSvarbiausios klitys, su kuriomis vidaus rinkoje susiduria smulkios ir vidutins mons,turinios daugiau nei 20 darbuotoj(idstytos pagal svarbum)1. Papildomos ilaidos, pritaikant produktus prie nacionalinireikalavim2. Neprastos testavimo, sertifikacijos ar patvirtinimo procedros3. Konkurentams suteikiama valstybs pagalba; sunkumai, susijsu PVM sistema ir PVM procedromis4. Netinkami teisiniai apskundimo mechanizmai (sutarties nesilaikymo atveju)5. Diskriminacinis mokesitaikymas; teisins sutari/sandoritarp kaimyninialiapsaugos trkumas6. Patekimo rinkapribojimai/ udartinklegzistavimas7. Apsaugos nuo piratinigaminiir klastoitrkumas

8. Brangs finansiniai pasirengimai sandoriams tarp kaimyniniali9. Diskriminacinvaldios veikla vieojo aprpinimo sferoje10. Reikalingteisiar licencijpriklausymas vietiniams konkurentams.

altinis: Vieningos rinkos vertinimas.

Toks kliiidstymas yra gana stabilus, lyginant su ankstesnityrimrezultatais.

Klitys skirtingai veikia versl. Smulkios ir vidutins mons paprastai vardina maiau kliinegudidels mons. Taip yra greiiausiai dl j lankstaus poirio. Kita vertus, klitys, kurios ikylasmulkioms ir vidutinms monms, yra daug sunkiau veikiamos, kadangi trksta priemoni (pvz.,

mons darbuotojtarpe nra teisininkar kitspecialist), kurias didels mons turi.

Didelms monms (turinioms daugiau nei 250 darbuotoj) sudtingesns atrodo klitys, susijusiossu valstybs pagalba ir patekimo rink apribojimais, atsirandaniais dl to, kad teiss ir licencijos

priklauso vietiniams konkurentams.

Smulkioms ir vidutinms monms svarbesns tokios klitys: teisins sutari/sandoritarp kaimyninialiapsaugos trkumas; netinkami teisiniai apskundimo mechanizmai, sprendiant sutarinesilaikymo atvejus; apsaugos nuo piratinigaminiir klastoitrkumas.

18


20/27

5. Perspektyva

Vidaus rinkos strategija, Europos Tarybos patvirtinta Helsinkyje (1999 m. lapkritis),artimiausiems penkeriems metams Europos Sjungos vidaus rinkai ikl strateginiustikslus ir numatpriemones numatytiems veiksmams atlikti ir tobulinti.

5.1 Vidaus rinkos strategija

Strateginiai tikslai plaija prasme apibriami kaip: ES produktir kapitalo rinkos efektyvumo didinimas verslo aplinkos gerinimas pasinaudojimas vidaus rinkos pasiekimais besikeiianiame pasaulyje pilieigyvenimo kokybs gerinimas.

2000 m. Vidaus rinkos strategijos apvalga padeda atkreipti dmes tai, k dar reikia padaryti ir

aptaria veiksmus, atliekamus siekiant Europos Tarybos Lisabonoje 1998 m. ikelttiksl.2000 m. apvalgos teikiami prioritetai veiksmams yra tokie:

Bendrijos kapitalo ir produktrinkos efektyvumo gerinimas greitas susitarimas dl reglamento, sukurianio bendrijos patentyra gyvybikai svarbus, siekiant

skatinti investicijas, tyrimus ir inovacijas; reikalingas tolesnis liberalizavimas tokiose srityse kaip dujos, elektra, pato paslaugos ir

transportas, kadangi konkurencija lemia emesnes kainas, inovatyvias paslaugas ir naujas darbovietas. Valstybms narms ypareikia ubaigti Europos energijos bei elektroninikomunikacijrinkliberalizavimir susitarti dl tolesniingsniliberalizuojant pato paslaugas

pilnai integruotos finansins rinkos. Galutinis 2005 met terminas buvo nustatytas Finansini

paslaug veiksm planui ubaigti, o 2003 met terminas - visikam Rizikos kapitalo veiksmplanui gyvendinimui.

Verslo aplinkos gerinimas konkurencijos skatinimas. Valstybs nars turi siekti sumainti bendrvalstybs pagalbos lyg; paslaug integracijos gerinimas. Komisija kuria nauj strategij likusioms prekybos klitims

paslaug srityje alinti, siekiant utikrinti 3% kasmetin augim iame sektoriuje. Pagrindiniselementas bus elektronins komercijos prieiros programos ubaigimas;

natos sumainimas. Komisijos iniciatyva nuo 2001 metbirelio mn. pabaigos supaprastinamosir vedamos naujos reguliavimo taisykls;

vieojo aprpinimo rink liberalizavimas. Greitas primimas nauj, racionalizuot taisykli,kurias reikia traukti silom statymin sistem, yra esminis dalykas kuriant tikrai liberali

vieojo aprpinimo rink; mokesi ikraipym alinimas. Nesininga mokesi konkurencija ir toliau ikraipo laisv

prekybprekmis ir paslaugomis.

Vidaus rinkos pasiekimpanaudojimas besikeiianiame pasaulyje vidaus rinka turi bti racionalizuota ir pritaikyta besipleianios Sjungos reikmms. Prieinamos

priemons - ypatingai partnerisuradimas, techninpagalba ir investicijos, kurias teikia PHAREparamos programa - dabar turt bti nukreiptos administracini infrastruktr kokybsgerinim, ypabank, draudimo ir vertybinipopieriprieir.

Pilieigyvenimo kokybs gerinimas vidaus rinkos teisi gyvendinimas ir dialogo su pilieiais bei monmis skatinimas. Kaippriemon bendravimui su pilieiais bei monmis naudojamas Internetas. Ne tik tam, kad

19


21/27

informacija btprieinama, bet taip pat ir tam, kad btgalima pasikeisti poiriais bei patirtimi,kaip vidaus rinka veikia praktikoje, o tai savo ruotu takoja politikos formavim. i priemonturi

bti vystoma ir toliau. Ypatingai svarbu rasti efektyvius, greitus ir paprastus sprendimuspilieiams bei monms, kurie susiduria su problemomis. Komisija, veikianti pagal EuroposParlamento pasilymus, suorganizuos forumapie vidaus rink, kad galtianalizuoti pilieiirmoniproblemas ir gerinti esamus nuostoliatlyginimo mechanizmus.

5.2 Silomos naujos taisykls

Pasilymai direktyvoms, remiantis Naujojo poirio principais:

Straipsniai, susijsu brangiaisiais metalais COM/93/322 galutinis ir COM/94/267 galutinis

Kabelinranga keleiviperveimui COM/93/646/galutinis

Pakuots ymjimas COM/96/191 galutinis

Triukmo skleidimas COM/98/46 galutinis

20


22/27

6. Kaip gauti naudos i vidaus rinkos: pagalbinpriemon

Vidaus rinka labai palengvino eksport. Taiau, inoma, tik verslininkas gali nutarti, areksportuoti, ar ne. Pirmas ingsnis svarstant eksportavimo galimyb yra kruoptus

pasiruoimas. ia siloma pagalbinpriemon, kuri gali bti naudinga kiekvienai smulkiai ir

vidutinei monei, turiniai planeksportuoti.

Tai bazinis klausimynas. Tai reikia, kad jame pateikiami tik patys svarbiausi klausimai, kuriuosreikia atsakyti.ei pagrindiniai klausimyno elementai yra:

pasiruoimas ir bendra orientacija rinkos tyrimas produktas platinimo bdai

kaina reklama

A. Pasiruoimas ir bendra orientacija

Suformuluokite savo misij.Misija turi keturis svarbius elementus:

Vizija: ko mes norimepasiektitolimoje ateityje?

Misija: kokias msklientproblemas mes norime isprsti?Strategija: kokiu bdumes siekiame gyvendinti savo vizijir misij(tolimieji tikslai)Tikslai: ko mes norime pasiekti per ateinanius trejus metus? (artimieji tikslai)

Ar i jsmisijos kyla btinybeksportuoti?

Ar yra kitprieasi, dl kurijsmonei btina eksportuoti?

Ar js inote, kad eksportavimas turs dideles pasekmes jsverslui?(pvz., personalo apmokymas, finansins pasekms)

Ar turite laiko pasiruoti eksportui?

Ar turite finansinilpasiruoti eksportui?Pavyzdiui: gali reikti (i pagrind) pakeisti savo produkt.Ar gali jsmonskirti lspecifinio produkto gamybai?

Ar nebtgeriau savo pastangas nukreipti savo alies rink?

Kokirinkpasirinkti?Sudarykite srausienio rink, kurios yra tinkamiausios jsmonei.

Pasirinkite: apsiribokite vienanumatyta rinka.

21


23/27

B. Rinkos tyrimas

Surinkite bendrinformacijapie pasirinktal, atsivelgiant : (verslo) kultr kalb statymus kitaAr pasirinktoje alyje yra statym, sudaraniklitis jsprodukto eksportui?

Surinkitespecifininformacijapie numatytrink.Kokio dydio i rinka?Koks metinis augimo laipsnis?Kokios yra pagrindins tendencijos, takojanios irinkir jos augim?

Surinkitespecifininformacij, susijusisu vartotojaisjsnumatytoje rinkoje.Ar vartotojporeikiai pasirinktoje rinkoje i esms skiriasi nuo vartotojporeikijsalies rinkoje?

Jei skiriasi, kokie yra tie specifiniai poreikiai ir norai?Surinkitespecifininformacij, susijusisu konkurentaispasirinktoje rinkoje.Kokie yra pagrindiniai konkurentai pasirinktoje rinkoje?Kokia yra jrinkos dalis?Kokie yra pagrindiniai konkuruojantys produktai?Padarykite trumpiproduktprivalumir trkumanaliz.Ksuinojote i ios analizs?

Rinkos informacijos altiniai

Susisiekite su viena ar dviem monmis jsalyje, kurio eksportuoja jspasirinktjrink.Tai vienas i greiiausibdsurinkti daug svarbios praktins informacijos.

ES moniGeneralinio direktorato internetinsvetainLabai naudinga, kadangi pateikiama daug praktins informacijos.http://europa.eu.int/comm/enterprise/index_en.htmJoje yra, pavyzdiui, tiesiogins nuorodos Verslo dialog, internetin parduotuv verslui. iinternetinparduotuvgali atsakyti daugelspecifiniklausim, susijusisu eksportu.

ES Vidaus rinkos Generalinio direktorato internetinsvetainJs rasite taip vadinam Vieningos rinkos apvalgos serij. i serij Europos Komisijos varduleidia Europos Bendrij Oficiali publikacij biuras kartu su Kogan Page-Earthscan. iojeinternetinje svetainje pateikiami publikacij pavadinimai leidia susidaryti detal vis Vieningosrinkos aspektvaizd. Pavyzdiui: informacija apie specifinius pramons sektorius.http://europa.eu.int/comm/internal_market/studies.htm

Informacijos ekonomistams skyriusSvarbus informacijos altinis yra Informacijos ekonomistams skyrius. iame tyrim skyriuje itarptautinio urnalo The Economist pateikiami taip vadinami alies reportaai i ES ir kit ali.iuose reportauose pateikiama daug bendros informacijos apie tam tikr al (taip pat ir naudingiadresai).

Celex

Tai daugiakalbES duomenbaz. ia rasite visus ES statymus ir kitos svarbios informacijos.http://europa.eu.int/celex/htm/celex_en.htm

22
http://europa.eu.int/comm/enterprise/index_en.htmhttp://europa.eu.int/comm/internal_market/studies.htmhttp://europa.eu.int/celex/htm/celex_en.htmhttp://europa.eu.int/celex/htm/celex_en.htmhttp://europa.eu.int/comm/internal_market/studies.htmhttp://europa.eu.int/comm/enterprise/index_en.htm


24/27

Euro Info CentraiMadaug 300 Euro Info Centr(EIC) 37 Europos alyse padeda verslui, teikdami informacijapie,

pavyzdiui, reglamentus, susijusius su vidaus rinka.http://europa.eu.int/comm/enterprise/networks/eic/eic.htmlBe to, juduotis yra skatinti bendradarbiavimVerslo bendradarbiavimo tinklopagalba.

Verslo bendradarbiavimo tinklas (BC-tinklas)is tinklas susideda i madaug 600 konsultant. Vien su kitu juos sieja Verslo bendradarbiavimocentras Briuselyje. BC-tinklas silo valstybinariir kai kuritreijalismulkioms ir vidutinmsmonms pagalbiekant verslo partneri.http://europa.eu.int/comm/represent/be/neder/vademecum2/vadenlprog.htm

Kiti informacijos altiniaiPraneimai apie specifinpasirinktrinkPraneimai apie pramons akPrekybos mugs, parodos numatytoje alyje

Tarptautins pramonins prekybos mugs, parodos

C. Produktas

Kok(-us) produkt(-us) js ketinate eksportuoti?

Ar jsproduktai (apskritai) tinkami eksportui?

Ar jie tiksliai atitinka vietinius poreikius?

Padarykite trumppasirinkteksportui produktprivalumir trkumanaliz.

Ar gali pats produktas (pagal technines specifikacijas) konkuruoti usienio rinkoje?

Ar jsproduktas turi bti pritaikytas numatytai rinkai? (atitikti ES reglamentus)Pasitikrinkite pagal senojo ir naujojo poirio statymus, pateiktus ios pagalbins priemons 3skyriuje.Svarbu: jsproduktas gali priklausyti nuo daugiau nei vienos ES direktyvos ar standarto!

CE-enklinimas (CE=Conformit Europenne) yra privalomas daugeliui pramons produkt.Euro Info centraigali jums padti isiaikinti, ar CE-enklinimas yra privalomas.

Yra keturios iimtys laisvam prekijudjimui.Ar jsproduktas priklauso vienai i keturiproduktgrupi, ivardint2 skyriuje?

Jeigu jsproduktas yra padidintos rizikos produktas, jgali tikrinti notifikuota staiga.Tai organizacija, kuri tikrina, ar produktas atitinka tam tikrdirektyvreikalavimus (r. 3 skyri).

Ar testavimas btinas?

Testavimo procedros daug kainuoja ir uima daug laiko. Ar js turite finansir laiko?

Ar jsproduktas nra kito produkto kopija?

Ar jsproduktas suderintas su patentais?

23
http://europa.eu.int/comm/enterprise/networks/eic/eic.htmlhttp://europa.eu.int/comm/represent/be/neder/vademecum2/vadenlprog.htmhttp://europa.eu.int/comm/represent/be/neder/vademecum2/vadenlprog.htmhttp://europa.eu.int/comm/enterprise/networks/eic/eic.html


25/27

Ar pakavimas atitinka vietines taisykles?

Ar js manote, kad btina kreiptis dl patento?

Preks enklus ir modelius taip pat galite apsaugoti.Ar btina juos apsaugoti?

Ar produktkokybatitinka numatytos rinkos vartotojreikalavimus?

D. Kaina

Kokia yra svarbiausikonkuruojaniproduktnumatytoje rinkoje kaina?

Ar gali jsproduktas - atsivelgiant kain- vis dar konkuruoti numatytoje rinkoje, kai skaiiuotos

visos ilaidos?Papildomos su eksportu susijusios ilaidos atsiranda dl: testavimo procedr pakavimo transportavimo sandliavimo draudimo (pvz., eksporto kreditinis draudimas, prekitransportavimo draudimas) jsbanko ilaid eksporto dokumentrengimo kt.

E. Platinimo kanalas (-ai)

Ar js platinate produktpatys (tiesioginis platinimas), ar tam samdote firmas/asmenis (netiesioginisplatinimas)?

Jeigu numatyta rinka turi ribotpotencialiklientskaii, greiiausiai bus pigiau pasirinkti tiesioginplatinim.

Yra keletas tiesioginio ir netiesioginio platinimo bd.

Tiesioginis platinimas: jspaibiuras numatytoje rinkoje tiesioginis pardavimas, pavyzdiui, dideliam mamenins prekybos tinklui eksporto kombinacija (= eksportuotojgrup) internetas.

Netiesioginis platinimas platinimas prisijungiant prie kitos mons: jsproduktparduoda jsalies firma, kuri jau

eksportuoja numatytrink importuotojas didmenininkas.

Jstiesioginio ar netiesioginio platinimo pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksni. Pavyzdiui,nuo jsbiudeto.

24


26/27

Jeigu jsrinkodaros biudetas ribotas, netiesioginis eksportas tikriausiai yra geriausias bdas.

Jei js planuojate dirbti su agentu ar importuotoju, kiek patikimas yra is partneris?

Ar agentas/importuotojas turi pakankamai iniapie jsprodukt?

Ar agentas/ importuotojas turi pakankamai iniapie numatytrink?

Ar jspartneris profesionaliai organizuoja pardavimus?

Ar jsparneris profesionaliai teikia garantines paslaugas?

Ar jsparneris neturi prieprieinisipareigojimkonkuruojaniprodukttiekjams?

Ar susitarimas su jspartneriu suraytas sutartimi?

Kokios alies statymais remiamasi sutartyje?

Kokiomis Incoterms slygomis jums naudingiausia pristatyti prekes? (Incoterms - tai prekipristatymo bdsistema, kurisukrTarptautiniai prekybos rmai. i sistema taikoma prekybojetarptautiniame lygmenyje).

F. Reklama

Kokios reklamins priemons reikalingos, norint pasiekti potencialvartotoj?

Koks reklamos biudetas?

Atsivelgiant biudet, kokios yra efektyviausios naudotinos reklamos priemons? tiesioginis marketingas reklaminiai skelbimai (laikraiai, urnalai, televizija, radijas) prekybos mugs internetinsvetain

Ar jums reikia reklamos agentros pagalbos?

O galbt js galite reklamuotis patys?

Tegul jseksporto idjas - arba geriau jsdetaleksporto plan- ianalizuojaekspertas. Pavyzdiui, tarptautins prekybos konsultantas, banko ar eksporto specialistas i

jsverslo asociacijos.

Kontaktiniai takai verslui

Kiekvienoje valstybje narje ir kai kuriose Europos Ekonomins Erdvs alyse yraKontaktiniai takai verslui. Jie silo pagalb, kai eksportuotojas susiduria su problemomisvalstybs nars nacionalinio administravimo srityje. i paslauga nemokama.

Kontaktinitakadresus galima rasti internetinje svetainje:

25


27/27

http://europa.eu.int/comm/internal_market/cp/bus/intro.htm
http://europa.eu.int/comm/internal_market/cp/bus/intro.htmhttp://europa.eu.int/comm/internal_market/cp/bus/intro.htm

es laisvas prekiu judejimas

Documents