AT senato 2003 m. gruodžio mėn. nutarimas Nr. 43. Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose.

Kontrabanda – tai daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei gabenimas per LR sieną, nesilaikant nustatytos tvarkos. Pagrindinis rūšinis kontrabandos objektas – sąžiningo verslo tvarka. Tiesioginiu objektu yra prekių ir kt. daiktų gabenimo per LR sieną tvarka. Fakultatyvieji objektai: finansų sistema ir visuomenės saugumas.

Veika – tai gabenimas. Tai bet koks daiktų transportavimas per LR sieną.

Išskiriami keli gabenimo būdai, kurie turi reikšmės kaip nusikaltimo požymiai:

1) Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei. Tai atvejai, kai daiktai, kuriuos privalu pateikti muitinės procedūrai, gabenami ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jų nedeklaruojant muitinės procedūros atlikimo metu (paslėpti neįprastose vietose, pvz.: cigaretės automobilio vaire ir pan.). Nedeklaruojant galima vežti tik asmeninio naudojimo daiktus.

2) Kitoks muitinės kontrolės išvengimas – kai muitinės procedūros metu muitinei pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija dėl prekių kilmės, vertės, kiekio ir pan. Ši informacija gali būti pateikiama raštu (elektroniniu būdu ar kt. būdu), suklastojus muitinės deklaraciją ir gali būti siejama su kt. dokumentų suklastojimu, arba žodžiu.

T. y. dokumentų, kuriuose privalu pateikti kartu su muitinės deklaracija suklastojimas.

Nusikaltimo sudėtis – formalioji – nei padarinių, nei priežastinio ryšio neįrodinėjame.

Šiam nusikaltimui inkriminuoti svarbu išsiaiškinti, kokių daiktų gabenimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Nusikaltimo dalyką sudaro visi daiktai, kurie suprantami, kaip materialūs ir kilnojamieji objektai, ir kurie pagal galiojančius norminius teisės aktus privalomi pateikti muitinės tikrinimo metu.

LR Vyriausybės nutarimas 1997 m. Nr. 199 – čia pateikiamas daiktų sąrašas, kuriuos galima gabenti.

Kontrabandos nusikaltimui labai svarbu gabenamo dalyko vertė. 199 str. 1 dalis nurodo, kad tų daiktų gabenta vertė turi viršyti 250 MGL dydžio sumą. Dalyko vertė nustatoma pagal prekių muitinę vertę. Tačiau ne kiekvieno daikto vertė yra tose muitinių lentelėse, todėl gali būti skiriama prekinė ekspertizė.

Pagal dalyką, kontrabandą galima klasifikuoti:

1) komercinė kontrabanda.

2) kriminalinė kontrabanda. Kriminalinės kontrabandos dalykas yra įvardytas 199 str. 2 dalyje (šaudmenys, šaunamieji ginklai, narkotikai ir kt.). Kriminalinės kontrabandos atveju dalyko vertė neturi visiškai jokios reikšmės nusikaltimo inkriminavimui, t. y. bet koks kiekis šio dalyko gabenimo užtraukia baudž. atsakomybę.

Subjektas yra asmuo sulaukęs 16 metų.

Kontrabanda dažniausiai padaroma bendrininkaujant. AT Senato nutarimas numato tam tikras kvalifikavimo taisykles esant bendrininkavimui. Bendrininkų veiksmai, kuriais jie tiesiogiai padaro bent dalį kontrabandos veikos kvalifikuojami pagal 199 str. atitinkamą dalį be nuorodos į 24 straipsnį. Tai reiškia, kad jeigu kontrabandą darantys asmenys atlieka bent dalį veiksmų, jie yra bendravykdytojai. T. p. be nuorodos į 24 str. kvalifikuojamas asmenų dalyvaujančių organizuotoje grupėje kontrabandos vykdymas. Tai reiškia, jeigu atliekama kelių asmenų kontrabanda ir jų tiesioginiai veiksmai atitinka organizuotos grupės požymius, tokių asmenų veiksmai kvalifikuojami be nuorodos į 24 str. Tačiau su sąlyga, kad jie tiesiogiai dalyvavo veikoje (1 asmuo – padėjėjas, kitas – organizatorius, trečias – tiesiogiai vykdė).

Pagal 199 str. be nuorodos į 24 str. prisideda 249 str. – organizuotas susivienijimas – jeigu kontrabanda atliekama organizuoto susivienijimo.

Visi kiti atvejai, kai padaroma kontrabanda, priklauso nuo atliktų veiksmų – kitose 199 str. dalyse.

Nusikaltimo baigtumas – kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti muitinės kontrolei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei arba nuo kt. jos išvengimo.

Subjektyvieji požymiai: - Pakaltinamumas preziumuojamas.

Kaltė – tik tiesioginė tyčia.

199 str. 2 dalis.

Antroje šio straipsnio dalyje skiriasi: 1) dalykas; 2) nėra vertės reikalavimo; 3) ypatingas gabenimo būdas, t. y. gabenimas neturint tų daiktų gabenimo leidimo. Nusikaltimas bus baigtas nuo tada, kai asmuo neturi leidimo gabenti tuos daiktus.

1991 str. – Muitinės apgaulė (naujas – nuo 2005-06-23). Čia skiriasi: 1) gabenimo kryptis - iš ES narės į LR ir tuo, kad 2) turėjo pateikti tuos daiktus arba LR arba kitos Europos šalies muitinės kontrolei. Šis gabenimas siejamas su vidinėmis sienomis. Iš kontrabandos 199 str. išbrauksime visas veikas, gabenamas per vidines sienas.

Šis straipsnis neturi 2 dalies. Tai reiškia, kad tokių daiktų gabenimas net per vidines sienas yra uždrautas.

203 straipsnis. Neteisėta juridinio asmens veikla. Čia svarbu civilinio kodekso straipsniai: 2.34 str.; esminis skirtumas, kad skiriasi šių asmenų veiksnumas. Privačių asmenų tikslas tenkinti savo pačių interesus.

2.74 str. – juridinių asmenų teisnumas.

Šio straipsnio taikymo ypatumai:

1) Tokio juridinio asmens neteisėtos veiklos mastai palyginus su teisėta veikla yra reikšmingi, t. y. neturi būti mažareikšmė, ar vienkartinė veikla. Veiksmas būtinai turi būti nevienkartinis ir kad tai sudarytų juridinio asmens apyvartos ar jo pajamų dalį.

2) Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tik juridinio asmens steigėjai arba vadovas. Paprasti darbuotojai pagal šį straipsnį b. atsakomybėn netraukiami (Tas, kas įsteigė, ar vadovavo jurid. asmeniui).

3) Šalia šio straipsnio gali būti inkriminuojami kt. straipsniai, numatantys nusikalstamą veiką. Pvz.: įsteigtas masažo salonas, o po jo priedanga – naminės degtinės gamyba. Šalia šio straipsnio atsiras ir kt. straipsnis, numatantis bausmę už alkoholio gamybą.

4) Asmenys, kurie atlieka bet kokias funkcijas nesusijusias nei su vadovavimu, nei su steigimu gali būti patraukti b. atsakomybėn pagal straipsnius už konkrečias nusikalstamas veikas, vykdomas po to juridinio asmens priedanga. Objektas – (pagrindinis, tiesioginis) prekių gabenimo per LR valstybės sieną tvarka.

Papildomas objektas – LR valstybės finansų sistema.

Kontrabanda pasireiškia tuo, kad per LR valstybės sieną gabenami t.t. specialūs, atitinkamą pavojų keliantys daiktai.

Fakultatyviniu kontrabandos objektu gali būti – visuomenės saugumas (ginklai ir pan.).

Daiktai turi būti gabenami slepiant ar neturint leidimo. Pasaulyje pripažįstamos veiklos tik išvengiant muito. O jei važiuočiau su tanku? Jei vežu šaunamąjį ginklą ir parodau? Tai jau turėtų būti ne kontrabanda, bet neteisėtu gabenimu.

Dalykas – privalomi pateikti muitinei daiktai. Čia kyla problema – diskutuojama, kad šiuo atveju yra privaloma pateikti daiktu? CK 1.97 pasakyta, kad „civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės“.

Muitinės kodeksas (sąvoka) – prekės, daiktai galintys būti užsienio prekybos objektu.

Ar kontrabandos objektu gali būti pinigai? Šiuo atveju sąvoka „daiktai“ reiktų suprasti kaip reglamentuota CK. Mūsų manymu sąvoka „daiktai“ šioje nusikaltimų sudėtyje apima visus materialaus pasaulio daiktus (pinigus ir vertybinius popierius).

Kontrabandos nusikaltimo dalyku yra tik tie daiktai, kurių vertė viršija 250 MGL sumą.

Objektyvioji pusė – apibūdina aktyvūs veiksmai. Kontrabandą konkrečiai pasireiškia aukščiau paminėtų daiktų gabenimu per LR sieną (arba iš LR ar į ją). Iš objektyviosios pusės – neteisėtu aukščiau paminėtos kontrabandos gabenimas yra pripažįstamas, kai yra dvi sąlygos:

a) nepateikiami muitinės kontrolei. Pasireiškia įvairiai:

1) kai daiktai gabenami ar slepiami vietose apsunkinančiose jų aptikimą;

2) kai daiktai gabenami suklastotais dokumentais.

Pagal galiojusį seną BK kontrabanda buvo pripažįstama veika, kai daiktai buvo gabenami per LR sieną klastojant su jų gabenimu susijusius dokumentus. Dabar gi naujasis BK numato BA , kai yra klastojami tokie dokumentai, kurių suklastojimo pasekoje siekiama išvengti muitinės kontrolės.

3) gabenami kitų pavadinimų daiktai nei nurodyta dokumentacijoje.

b) ar kitaip išvengiama šios kontrolės. Antras alternatyvus požymis – daiktai gabenami kitaip išvengiant kontrolės:

1) apeinant muitinės postus;

2) gabenama per muitines jose nesustojant.

Kontrabanda – formali nusikaltimo sudėtis. Nusikaltimas baigtas nuo aukščiau paminėtų veiksmų atlikimo.

Baiga – daiktų neteisėto gabenimo per LR sieną momento.

LR Aukščiausiojo teismo Senato nutarimai: 1997-01-16 Nr.1 ir 1998-05-15 Nr.2 (išaiškinimas). Buvo suformuluotos nuostatos dėl baigtinumo. Kontrabandos baigtinumas priklauso nuo to kokiais būdais gabenama kontrabanda:

1) gabenamos apeinant muitines. Baigtas nusikaltimas, kai daiktai pergabenami per LR valstybės sieną.

2) tais atvejais, kai kontrabandos dalykas yra gabenamas panaudojant suklastotus dokumentus, tai kontrabandą laikome baigtu, kai muitinėje tikrinimui pateikiami suklastoti dokumentai.

Sudėtingiau, kai gabenamos prekės ir jos slepiamos įvairiose saugyklose ar tam pritaikytose vietose. Sprendžiant šį klausimą reikia atsižvelgti į tai kokia forma yra deklaruojamos gabenamos per LR valstybės sieną (žodžiu, raštu ir veiksmu). Jei asmuo turi deklaruojamų prekių ir įeina į „žalią kanalą“ – tai nusikaltimas yra baigtas. Kai deklaruojama žodžiu, tai kontrabanda yra baigta, kai į klausimą asmuo atsako, kad jis prekių neturi. Raštu – nuo deklaracijos pateikimo momento.

Padariniai – yra už šio nusikaltimo sudėties.

Subjektas – fizinis ar juridinis asmuo.

Subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia. Suvokiama, kad neteisėtai gabena prekes ir tai daro.

Motyvai ir tikslai – įvairūs.

Neteisėtas prekių ir produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos. Objektyvieji požymiai. Kėsinimosi objektas. Prekės ir produkcija kaip nusikaltimo dalykas. Prekių ir produkcijos minimalios vertės dydis kaip būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga. Neišvežimas kaip veika ir jos baigtumo momentas. Subjektas. Subjektyvieji požymiai: kaltė ir jos turinys. Šio nusikaltimo atribojimas nuo kontrabandos. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą prekių ir produkcijos neišvežimą iš Lietuvos Respublikos.

Anksčiau neteisėtas prekių neišvežimas buvo laikomas kontrabanda, vėliau buvo išskirtos į atskirą savarankišką BK straipsnį. Šiuo atveju prekės neslepiamos (kaip kontrabandoje) nuo muitinės kontrolės, bet pažeidžiama jų gabenimo iš LR tvarka.

Šiuo nusikaltimu pažeidžia tranzitinių bei eksportuojamų prekių gabenimo tvarka. Pažeidžiant šią tvarką paprastai siekiama nemokėti muito, todėl daroma žala ir LR finansų sistemai. Tačiau pagrindinis šio nusikaltimo objektas yra LR įstatymais ir kt. teisės aktais nustatyta prekių, pagal tranzito ir eksporto dokumentus, gabenimo per LR išvežimo iš jos tvarka. Fakultatyvinis objektas – mūsų valstybės finansų sistema.

Nusikaltimo dalykas yra prekės ir produkcija.

Objektyvioji pusė pasireiškia neveikimu, t. y. neteisėtu prekių ar produkcijos, kurios pagal tranzito ar eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos per LR sieną, neišvežimu.

B. atsakomybė atsiranda tada, kai per Lietuvos sieną neišvežamos prekės, kurios gabenamos tranzitu ar eksportuojamos. Tranzitas – tai muitinės kontroliuojamų prekių gabenimas muitų teritorija iš vienos muitinės įstaigos į kitą. Eksportas – prekių išvežimas iš LR muitų teritorijos.

B. atsakomybė už neteisėtą prekių ar produkcijos neišvežimą iš LR teritorijos. Neteisėtu pripažįstamas prekių neišvežimas, kai tai daroma pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotą tvarką. Pvz.: prekės, išskyrus cukrų, alkoholį ir kt. prekes nurodytas Finansų ministerijos sąraše, gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą geležinkeliu transportu 3-5 tonų konteineriuose, turi būti pristatytos į paskirties įstaigą ne vėliau kaip praėjus 30 parų nuo procedūros pradžios įforminimo išvykimo įstaigoje.

Nusikaltimo sudėtis formalioji. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai atsiradus pareigai išvežti prekes ar produkciją per LR sieną to nepadaroma.

Subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia.

Subjektas pakaltinamas 16 metų fizinis asmuo, kuris pagal tranzito ar eksporto dokumentus turėjo išvežti prekes ar produkciją, tačiau to nepadarė.

Namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, ir realizavimas. Objektyvieji požymiai. Kėsinimosi objektas. Nusikaltimo dalyko požymiai. Veikos jų baigtumo momentai. Subjektas. Subjektyvieji požymiai: kaltė, jos turinys, tikslas. Požymiai, rodantys realizavo tikslo buvimą. Kvalifikuota nusikaltimo sudėtis. Realizavimo tikslo nebuvimas kaip baudžiamojo nusižengimo požymis.

Pagal LR alkoholio kontrolės įstatymą draudžiama gaminti stiprius alkoholinius gėrimus. Tą daryti galima tik valstybinės įmonėms bei kt. bendrovėms, kurioms suteikiama teisės gaminti stiprius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 22 proc.

Šia veika pažeidžiama įstatymuose bei kt. teisės aktuose nustatyta stiprių alkoholinių gėrimų gaminimo, laikymo, gabenimo, pardavimo ar kt. realizavimo tvarka. Taigi šio nusikaltimo objektas yra valstybės monopolis gaminti stiprius alkoholinius gėrimus.

Nusikaltimo dalykas yra namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai ir aparatai minėtiems alkoholiniams gėrimams gaminti. Gėrimai pripažįstami namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais, jeigu įgaliotų kontroliuojančių institucijų pareigūnai nustato bent vieną iš išvardytų kriterijų: 1) namų gamybos gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne mažiau kaip 13 proc.; gėrimai neatitinka LR galiojančių etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų privalomųjų kokybės ir higienos rodiklių. Šio nusikaltimo dalykas yra ir aparatai, skirti minėtų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gamybai. Tai ne tik aparatai, bet ir įvairūs reikmenys, specialiai pritaikyti alkoholio masei atskirti iš rūgimo produktų proceso.

Objektyviąją pusę apibūdina alternatyvūs veiksmai, t. y. gėrimų gaminimas, laikymas, gabenimas, pardavimas ar kt. realizavimas.

Gaminimas – tai ne tik namų gamybos gėrimų varymas (distiliavimas), bet ir kitoks etilo alkoholio išskyrimas iš grūdų, bulvių, runkelių irk t. maisto produktų. Gaminimas laikoma baigtu nuo to momento, kai bent dalis raugo tiesiogiai panaudojama šiems gėrimams gaminti. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo gamybos proceso pradžios.

Laikymas. Už šių gėrimų laikymą, asmuo traukiamas b. atsakomybėn, nepriklausomai nuo to, ar šie gėrimai laikomi realizavimui, ar kitais tikslais.

Gabenimas. Gėrimai gali būti gabenami įvairiai: lengvaisiais automobiliais, sunkvežimiais, geležinkeliu, vandens transportu ir pan.

Realizavimas – tai namų gamybos alkoholinių gėrimų pardavimas, dovanojimas, skolinimas ir pan.

Nusikaltimas laikomas baigtu nuo minėtų veiksmų atlikimo.

Nusikaltimo subjektas – pakaltinamas 16 metų asmuo, kuris gamina, parduoda ar kt. realizuoja gėrimus.

Subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia. Asmuo suvokia, kad jis gamina, laiko, gabena ar realizuoja namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, ir tai nori daryti.